7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/1

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą 2010/15/ES, kuriuo nustatomos Bendrijos skubaus keitimosi informacija sistemos (RAPEX), nustatytos pagal Direktyvos 2001/95/EB (Bendrosios gaminių saugos direktyvos) 12 straipsnį, ir pranešimo tvarkos, nustatytos pagal tos direktyvos 11 straipsnį, naudojimo gairės (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos įgyvendinimo (COM(2008)0905),

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Bendros gaminių saugos direktyvos peržiūra: numatomų veiksmų santrauka“, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. gegužės 18 d.,

—

atsižvelgdamas į Prisitaikymo prie naujos teisės aktų bazės gaires (Sprendimas Nr. 768/2008/EB), Įmonių ir pramonės GD, 2010 m. balandžio 15 d.,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos peržiūros gaires, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. kovo 25 d.,

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą dėl Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatų dėl rinkos priežiūros santykio, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2010 m. kovo 2 d.,

—

atsižvelgdamas į Komisijos darbo dokumentą „Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūra: pagrindinių problemų nustatymas“, Sveikatos ir vartotojų reikalų GD, 2009 m. rugsėjo 15 d.,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. paskelbtą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą pranešimą dėl rinkos priežiūros valstybėse narėse,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą informacinį dokumentą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 30 d. vykusį praktinį seminarą dėl Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūros ir rinkos priežiūros,

—

atsižvelgdamas į trišalį ES, JAV ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris 2010 m. spalio 25–26 d. įvyko Šanchajuje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, į Tarptautinės prekybos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0033/2011),

A.

kadangi svarbu užtikrinti visų į ES rinką pateikiamų gaminių saugą, kad būtų užtikrintas aukštas, be kita ko, vartotojų apsaugos lygis,

B.

kadangi naujoji teisės aktų sistema (toliau – NTAS) buvo priimta 2008 m. liepos mėn., o Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl rinkos priežiūros taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.,

C.

kadangi būtina peržiūrėti Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – BGSD), kuria Bendrijos lygmeniu nustatomi bendrieji saugos reikalavimai vartotojams skirtiems gaminiams, ir integracijos būdu suderinti ją su NTAS, visų pirma su Reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatomis,

D.

kadangi gaminių saugos ir rinkos priežiūros teisės aktų sistemą sudaro trijų lygmenų teisės aktai (BGSD, NTAS ir konkrečių sektorių suderinimo direktyvos), o dėl to kyla neapibrėžtumas ir neaiškumas vidaus rinkoje,

E.

kadangi rinkos priežiūros lygis valstybėse narėse labai skiriasi, o kai kurios iš jų neskiria reikalingų išteklių efektyviai rinkos priežiūrai užtikrinti ir skirtingai suvokia rimtą pavojų keliančius gaminius, o tai gali sukelti kliūčių laisvam prekių judėjimui, sutrikdyti konkurenciją ir sukelti pavojų vartotojų saugumui vidaus rinkoje,

F.

kadangi labai svarbus rinkos priežiūrą vykdančių institucijų bendradarbiavimas ir bendri rinkos priežiūros veiksmai, todėl jie turi būti ir toliau stiprinami ir tam turi būti skiriamos lėšos,

G.

kadangi reglamentais, palyginti su direktyvomis, užtikrinamas aiškumas, numatomumas ir veiksmingumas, kaip teigiama ir M. Monti pranešime,

1.

mano, kad dabartinė rinkos priežiūros teisės aktų sistema nėra pakankamai nuosekli, todėl ją derėtų peržiūrėti ir toliau derinti;

2.

siūlo Komisijai sukurti bendrą Europos rinkos priežiūros sistemą, kuri taikoma visiems vidaus rinkoje esantiems ar į ES rinką patenkantiems gaminiams; ragina Komisiją atlikti aktyvesnį vaidmenį derinant Europos rinkos priežiūros institucijų, muitinės institucijų ir valstybių narių kompetentingų institucijų veiklą;

3.

ragina valstybes nares ir Komisiją paskirstyti tinkamus išteklius veiksmingai rinkos priežiūros veiklai; pabrėžia, kad neveikiant rinkos priežiūros sistemoms iškraipoma konkurencija, sukeliamas pavojus vartotojų saugai ir prarandamas piliečių pasitikėjimas vidaus rinka; nurodo, kad labai svarbu apsaugoti bendrosios rinkos išorės sienas, ypač pagrindinius jūrų uostu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių prieš nelegalius gaminius iš trečiųjų šalių; siūlo Komisijai imtis visapusiško gaminių patekimo į ES rinką vietų įvertinimo, įskaitant išteklių, reikalingų norint užtikrinti tinkamą kontrolę, vertinimą;

4.

ragina valstybes nares suderintai nustatyti bausmes, įskaitant dideles baudas, ūkio subjektams, kurie sąmoningai į bendrąją rinką pateikia pavojingus ar reikalavimų neatitinkančius gaminius; siūlo, kad gaminių uždraudimas būtų kuo dažniau skelbiamas viešai, siekiant didinti pasienio patikrinimų bei rinkos priežiūros matomumą ir atgrasyti nusikalstamus rinkos subjektus;

5.

ragina Komisiją dalyvaujant rinkos priežiūros ir muitinės institucijoms bendrai finansuoti tolesnius jungtinės rinkos priežiūros veiksmus;

6.

pabrėžia valstybių narių dalinimosi geriausios praktikos pavyzdžiais būtinybę; ragina rinkos priežiūrą vykdančias institucijas bendradarbiauti, dalytis praktine patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais; primena muitinių ir rinkos priežiūrą prie išorės sienų vykdančių institucijų bendradarbiavimo svarbą, kad būtų tinkamai patikrinami į Bendriją įvežami gaminiai; pripažįsta svarbų šiandienos PROSAFE indėlį į jungtinių rinkos priežiūros veiksmų derinimą ir keitimąsi išbandytų praktikų pavyzdžiais įgyvendinant BGSD; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kokiomis sąlygomis PROSAFE galėtų veikti kaip platesnio koordinavimo tarp valstybių narių pagrindas suderintiems ir nesuderintiems gaminiams; mano, kad reikia sukurti teisinį pagrindą ir skirti pakankamai išteklių PROSAFE, kad būtų įgyvendintas šis uždavinys; nurodo, kad šiandien per PROSAFE vykdomą koordinavimą riboja nedideli ištekliai ir šios organizacijos neformali struktūra;

7.

ragina ES valstybes nares dalytis su gaminių sauga susijusių tyrimų ir studijų rezultatais su kitomis valstybėmis narėmis; mano, kad siekiant, kad kitos valdžios institucijos, kurioms galėtų būti naudinga išversti ir panaudoti tyrimuose pateiktą informaciją, galėtų lengviau identifikuoti gaminius, derėtų nurodyti ir atitinkamų gaminių registracinius numerius; siekiant išvengti darbų dubliavimo, ragina valstybes nares leisti savo kompetentingoms institucijoms imtis rinkos priežiūros veiksmų remiantis kitų valstybių narių pateiktais bandymų rezultatais arba tyrimais;

8.

siūlo įsteigti švietimo gaminių saugos klausimais biurus, pvz., gaminių informacijos centrus, kurie padėtų rengti mokymus ir perduoti informaciją pagal pramonės šakas;

9.

ragina Komisiją sukurti viešą vartotojų informavimo apie gaminių saugą duomenų bazę, įskaitant ir platformą skundams, jei įmanoma, pagrįsta jau veikiančiomis regioninėmis ir nacionalinėmis sistemomis valstybėse narėse; mano, kad taip bus didinamas informuotumas apie pavojingus gaminius visose vidaus rinkos valstybėse ir bus sudarytos sąlygos vartotojams elektroniniu būdu pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie pavojingus gaminius; mano, kad duomenų bazę būtų galima sukurti plėtojant esamas duomenų bazes, pvz., Europos rinkos priežiūros sistemą ar Žalos duomenų bazę; pabrėžia, kad šiai duomenų bazei reikalingas teisinis pagrindas ir kad ji turi būti duomenų bazė, kuriai valstybės narės privalo pateikti ataskaitas; ragina sukurti šia duomenų baze pagrįstą statistinę nelaimingų atsitikimų sistemą, kurios pagrindu bus skelbiami privalomi metiniai pranešimai; ragina, kad duomenų bazė būtų viešai prieinama ir kad būtų užtikrintas reikalingas įmonių konfidencialumas;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad globalizacija, vis dažnesnis gamybos perkėlimas kitur ir tarptautinės prekybos augimas reiškia, kad viso pasaulio rinkose prekiaujama didesniu skaičiumi gaminių; mano, kad glaudus pasaulio reguliavimo institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas vartojimo prekių saugos srityje yra svarbiausia sprendžiant problemas, kurių iškyla dėl sudėtingų tiekimo grandinių ir didesnės prekybos apimties;

11.

ragina Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą Tarptautinėje vartotojų produktų saugos konferencijoje (angl. Caucus), kad būtų pasikeista išbandytos praktikos pavyzdžiais ir būtų bendromis jėgomis užkirstas kelias pavojingų medžiagų, numatytų eksportui į Europos vidaus rinką, gamybai trečiosiose šalyse;

12.

pritaria tam, kad būtų peržiūrėta BGSD ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 dėl ūkio subjektų apibrėžčių ir įsipareigojimų, kaip numatyta Sprendime Nr. 768/2008/EB, ir taip pat išvengta nereikalingos administracinės naštos susidarymo, ypač MVĮ; mano, kad apsiribojimas vienu reglamentu yra vienintelis būdas sukurti vieną rinkos priežiūros sistemą, taikomą visiems gaminiams; todėl ragina Komisiją sukurti vieną rinkos priežiūros sistemą, taikomą visiems gaminiams, remiantis vienu įstatymo galią turinčiu teisės aktu, kuris apimtų ir BGSD, ir Reglamentą (EB) Nr. 765/2008; mano, kad šį teisėkūros aktą reikėtų parengti siekiant aukšto lygio gaminių saugos ir rinkos priežiūros, paaiškinant teisinį pagrindą ir atsižvelgiant į nuostatas, kurios išplėtotos išsamiau šiuose dviejuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;

13.

ragina suderinti BGSD ir NTAS atsekamumo reikalavimus, siekiant užtikrinti nuoseklią atsekamumo sistemą ir išvengti naujų biurokratinių kliūčių susidarymo;

14.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti tikslesnius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama sauga ir pavojai, atsirandantys dėl gaminių neatitikties ES teisės aktams;

15.

mano, jog problemų kyla dėl to, kad paslaugų teikėjų gaminiams dabartinė BGSD netaikoma, t. y., kad bendros saugos reikalavimai taikomi tada, kai vartotojas gaminį įsigyja paslaugų teikėjo patalpose, tačiau netaikomi, kai tą patį gaminį pristato paslaugų teikėjas; pabrėžia, kad būtina ištaisyti šią teisinę spragą;

16.

ragina supaprastinti Europos Sąjungos teisės aktus dėl gaminių saugos, ypač atsižvelgiant į Komisijos geresnės teisėkūros ir „pradėk nuo mažo“ tikslus, išdėstytus komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“, ir ragina į peržiūrėtą pasiūlymą įtraukti nuostatas dėl gaminių, atrodančių kaip maistas;

17.

siekdamas užtikrinti kuo didesnį labiausiai pažeidžiamų vartotojų saugos lygį, kviečia įtraukti nuorodą dėl žmonių su negalia (kartu su jau įtvirtintomis nuorodomis dėl vaikų ir pagyvenusių asmenų);

18.

ragina Komisiją įtvirtinti pareigą gamintojams atlikti tyrimą dėl pavojaus planavimo laikotarpiu; ragina nustatyti, kad nustačius pavojų, jis turėtų būti užfiksuojamas dokumentuose ir informacija turėtų būti pateikta valdžios institucijoms;

19.

pabrėžia, kad būtina veiksmingesnė reguliavimo sistema, kurios pagrindu galimas skubus įsikišimas ir patikimi ilgalaikiai sprendimai, neperduodant politinių sprendimų standartizacijos įstaigoms ar Komisijai nesant aiškių esminių politinių poreikių, kaip tai yra suderintos teisėkūros atveju;

20.

pabrėžia, kad rimtą pavojų keliantys gaminiai turi būti visam laikui pašalinti arba kuo greičiau atšaukti iš rinkos ir kad privalo būti užtikrintas jų atsekamumas tiekimo grandinėje, o tam reikia skirti pakankamai išteklių rinkos priežiūros institucijoms;

21.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atsekamumą visais gaminio gyvavimo ciklo etapais, kartu užtikrinant, kad tokie veiksmai nepadidintų administracinės naštos;

22.

pabrėžia gaminio atsekamumo ir stebėjimo etikečių, pagal kurias būtų nustatoma gaminio kilmės šalis ir už jį atsakingas gamintojas, svarbą;

23.

reikalauja, kad būtų veiksmingai įgyvendintos jau taikomos identifikavimo procedūros; ragina Komisiją įvertinti ir išanalizuoti naujųjų technologijų panaudojimą, tačiau mano, kad naujų technologijų naudojimas turėtų būti proporcingas ir neturėtų kelti pavojaus vartotojo privatumui, saugumui ir saugai;

24.

vis dėlto pabrėžia, kad vienas techninis sprendimas neturėtų būti primestas kaip oficialus atsekamumo metodas (sistema) ES rinkoje; taip pat ragina užtikrinti bendrą proporcingumą;

25.

pabrėžia, kad reikia tobulinti ir toliau stiprinti RAPEX informacijos, susijusios su pavojingais gaminiais iš trečiųjų šalių (Kinijos, Indijos), mainus, taip pat ragina įvertinti jos paskutinius tyrimus;

26.

pripažįsta, kad RAPEX yra naudinga ir veiksminga priemonė informacijai apie priemones, kurių imamasi pavojingų gaminių atžvilgiu, skleisti tarp valstybių narių, tačiau mano, kad ši priemonė gali būti toliau tobulinama;

27.

ragina Komisiją suteikti gaminių saugos specialistams, gamintojams, prekybos ir vartotojų organizacijoms ir nacionalinėms valdžios institucijoms teisę naudotis visa reikalinga informacija, kartu užtikrinant būtiną konfidencialumą; ragina Komisiją už ES ribų didinti informuotumą apie RAPEX ir ES taikomas produktų atšaukimo sistemas;

28.

pritaria naujosioms RAPEX gairėms, kuriomis prisidedama prie geresnio RAPEX veikimo; ragina Komisiją suderinti naują pavojaus įvertinimo metodą su esamais metodais, taikomas suderintiems gaminiams, siekiant padėti rinkos priežiūros institucijoms atlikti savo veiklą;

29.

ragina Komisiją paaiškinti gaminių priskyrimą „rimto pavojaus“ kategorijai RAPEX pranešimuose;

30.

pažymi, kad vis daugiau vartojimo prekių teikiama Europos vidaus rinkai iš trečiųjų šalių; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad kiekvienais metais daugėja RAPEX pranešimų dėl Kinijos kilmės gaminių, sudarančių daugiau kaip pusę RAPEX pranešimų, iš kurių paaiškėja, kad 20 proc. šių atvejų neįmanoma nustatyti tokių gaminių gamintojų; todėl kviečia imtis ryžtingų veiksmų tarptautiniu mastu ir pritaria ES, Kinijos ir JAV bendradarbiavimui gaminių atsekamumo strategijų srityje; pritaria ES ir Kinijos valdžios institucijų skiriamai paramai, rengiamiems mokymams ir seminarams, skirtiems pagerinti gaminių saugą; pabrėžia, kad šioms problemoms spręsti reikalingos daugiametės programos;

31.

ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų naudinga sukurti panašią į „RAPEX – Kinija“ sistemą, skirtą kitiems prekybos partneriams, ypač tiems, apie kurių gaminius buvo pranešta „RAPEX“ sistemoje;

32.

prašo Komisijos įtraukti į RAPEX arba kurią nors kitą tinkamą ES lygmens sistemą baudas, kurias skyrė valstybės narės už pažeidimus, siekiant užtikrinti skaidrumą ir paskatas visoms suinteresuotosioms šalims;

33.

reiškia susirūpinimą dėl rinkos priežiūrą vykdančioms institucijoms kylančių sunkumų imantis veiksmų dėl internetu parduodamų pavojingų gaminių;

34.

pritaria Komisijos projektui „C2013“ dėl gaminių saugos, kurio pagrindu bus parengtos gairės ES pasienio kontrolės postams; ragina Komisiją sukurti konkrečias priemones, kuriomis pasienio institucijos galėtų išspręsti tinkamos importuojamų gaminių kontrolės klausimą; ragina įgyvendinimo institucijas ir toliau glaudžiai bendradarbiauti;

35.

pripažįsta, kad vartotojai internetu perka vis didesnį kiekį gaminių iš trečiųjų šalių, kurie neatitinka Europos standartų, ir todėl kelia pavojų vartotojų saugai ir sveikatai; ragina Komisiją sustiprinti ir sunorminti internetu perkamų gaminių muitinės patikrinimus ir vykdyti rinkos priežiūrą ir ypatingą dėmesį skirti tiems gaminiams, kurie gali kelti tiesioginį pavojų vartotojams, pvz., vaistams ir maisto produktams; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimus šios problemos sprendimus siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą e. prekyba;

36.

ragina Komisiją ir valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti tinkamą pareigūnų mokymą, kad būtų užtikrintas geresnis pavojų keliančių gaminių nustatymas; ragina muitinės ir rinkos priežiūros institucijas glaudžiau bendradarbiauti prieš pateikiant gaminius rinkai, o tam taip pat reikalinga daugiametė programa;

37.

ragina Komisiją ir nacionalines kompetentingas institucijas toliau rengti į vartotojus nukreiptas informuotumo didinimo kampanijas, skirtas jiems informuoti apie pavojų perkant suklastotus gaminius, ypač internetu;

38.

pabrėžia rinkos priežiūrą vykdančių institucijų sistemingo dalyvavimo, kuriant su saugumu susijusius standartus, būtinumą, nes tai tinkama priemonė, siekiant užtikrinti, kad jų žiniomis bus pasinaudota standartizacijos procese, ir padidinti standartų suvokimą taip užtikrinant, kad savanoriškai taikant standartus bus padidinta vartotojų sauga ir sveikata, taip pat bus užtikrintas teisinis tikrumas sudarant galimybes valstybių narių valdžios institucijoms teisingai aiškinti ir taikyti Europos standartus;

39.

ragina Komisiją padidinti įgaliojimų dėl standartų aiškumą ir apsvarstyti kitus evoliucinius būdus, kuriais galima pagerinti ir integruoti nacionalines ir Europos standartizacijos sistemas nesuderintose srityse, didžiausią dėmesį skiriant MVĮ dalyvavimui, kartu išlaikant dabartinės struktūros pagrindinius elementus;

40.

ragina patobulinti Komisijos procedūras, šiuo metu taikytinas nustatant įgaliojimus parengti Europos Sąjungos standartus, siekiant efektyviau užtikrinti savalaikį atsaką į naujus ar kylančius pavojus; tačiau pabrėžia, kad naujoms ar iš dalies pakeistoms procedūroms taip pat turėtų būti taikoma Parlamento priežiūra; pabrėžia, kad Parlamentas taip pat turėtų turėti teisę prižiūrėti tarptautinių, ne ES ar kitų standartų perėmimą (taikymą);

41.

ragina Europos standartizacijos organizacijas ir Komisiją apsvarstyti visas sistemas, kurias taikant galbūt galima paspartinti standartų parengimą, kartu užtikrinant tinkamą visų svarbių suinteresuotų subjektų dalyvavimą, pvz., pagreitinto nagrinėjimo procedūros nustatymą arba galimybę Komisijai paskelbti galiojančių Europos ar ISO standartų aprašą, parengtą už Komisijos kompetencijos ribų, jei manoma, kad tokiais standartais užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga arba taikant laikinas priemones sprendžiama konkrečios rizikos problema, kol nėra nuolatinio sprendimo;

42.

ragina patobulinti Komisijos įgaliojimus atlikti standartizaciją, siekiant, kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų parengti Europos standartus, tenkinančius techninius reikalavimus, dėl kurių pasiekiama ar įvertinama atitiktis politiniam sprendimui; taip pat mano, kad reikalingas geresnis Europos Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų dalyvavimas ir bendradarbiavimas rengiant projektus; kadangi šios organizacijos veikia bendro sutarimo pagrindu, mano, kad tinkamam sistemos veikimui itin svarbu, jog politiniai klausimai būtų sprendžiami politikos formavimo lygiu, o ne perduodami Europos Komisijai, standartizacijos įstaigoms ar vykdymo užtikrinimo administracinėms institucijoms;

43.

ragina nustatyti oficialaus paprieštaravimo standartui procedūrą, kaip numatyta Sprendime Nr. 768/2008/EB, ir ją įtraukti į BGSD; mano, kad šią procedūrą būtų galima naudoti net prieš standartą paskelbiant ES Oficialiajame leidinyje, tačiau ji neturėtų tapti pakaitalu valstybėms narės, kurios itin didina jų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų dalyvavimą standartizavimo sistemoje;

44.

ragina Komisiją ir visas suinteresuotąsias šalis užtikrinti Europos standartizacijos sistemos finansinį tvarumą, be kita ko, vystant viešojo ir privataus sektorių partnerystes ir atliekant daugiametį finansinį planavimą, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir našumą;

45.

ragina Komisiją vadovaujantis nauja teisėkūros sistema imtis tolesnių veiksmų, kad būtų patobulinta būtina peržiūra;

46.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/7

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės sveikatos priežiūros taisykles (2005 m. TSPT) (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. komunikatą dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje (COM(2005)0607),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 30 d. Tarybos darbo dokumentą klausimais, susijusiais su sveikatos apsauga (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl sveikatos apsaugos (3),

—

atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) laikinų gairių dėl „Specialių vakcinų nuo gripo pandemijos naudojimo per 2009 m. H1N1 pandemiją“ dokumentą (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio mėn. PSO rekomendacinį dokumentą dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako į ją (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 30 d. (6) Tarybos išvadas dėl A/H1N1 gripo infekcijos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 4 d. ELPKC direktoriaus ir Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto keitimąsi nuomonėmis,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2009 m. rugsėjo 15 d. komunikatą dėl 2009 m. gripo (H1N1) pandemijos (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. rugsėjo 15 d. darbo dokumentą dėl bendro vakcinos nuo gripo A (H1N1) pirkimo (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. rugsėjo 15 d. darbo dokumentą dėl visuomenės ir žiniasklaidos informavimo apie 2009 m. gripo (H1N1) pandemiją (9),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. rugsėjo 15 d. darbo dokumentą dėl paramos trečiosioms šalims kovojant su gripu A (H1N1) (10),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. rugsėjo 15 d. darbo dokumentą dėl antivirusinių vaistų ir vakcinų leidimų suteikimo reglamentavimo proceso, siekiant 2009 m. apsisaugoti nuo gripo (H1N1) pandemijos (11),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. rugsėjo 15 d. darbo dokumentą dėl skiepijimo strategijų kovojant su 2009 m. gripo (H1N1) pandemija (12),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. priimtą Europos strategiją kovojant su gripu A/H1N1 – vakcinų nauda ir rizikos valdymas (13),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl 2009 m. gripo (H1N1) pandemijos, kuriose pateikiamas strateginis požiūris (14),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų 2009 m. lapkričio 23 d. darbo dokumentą dėl sveikatos apsaugos Europos Sąjungoje ir tarptautiniu mastu (15),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 16 d. vertinimo ataskaitą dėl ES atsako į 2009 m. gripo (H1N1) pandemiją (16),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. sausio mėn. galutinę ataskaitą dėl Europos vaistų agentūros vertinimo (17),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2010 m. birželio mėn. priimtą rezoliuciją 1749 (2010) „Kovoje su gripo H1N1 pandemija reikia daugiau aiškumo“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 1–2 d. konferencijos dėl patirties, įgytos per gripo A (H1N1) pandemiją, išvadas (19),

—

atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2010 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. gegužės 19 d. rekomendacijas, susijusias su Europos vaistų agentūra (20),

—

atsižvelgdamas į vakcinų nuo pandemijos strategijų ES lygmeniu 2010 m. rugpjūčio 25 d. vertinimo ataskaitą (21),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos išvadas dėl patirties, įgytos per gripo A/H1N1 pandemiją, siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą ES (22),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl H1N1 pandemijos laikotarpiu įgytos patirties ir Europos Sąjungos sveikatos apsaugos (SEC(2010)1440),

—

atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro metinę epidemiologijos ataskaitą dėl užkrečiamųjų ligų Europoje 2010 m. (23),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto 2010 m. spalio 5 d. seminarą „Pandeminis gripas A (H1N1). Europos Sąjungos ir valstybių narių priemonės“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0035/2011),

A.

kadangi nacionalinės ir tarptautinės sveikatos institucijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), 2009 m. gegužės mėn. paskelbė, kad tuo metu H1N1 gripas sukeldavo tik nesunkų susirgimą, tačiau negalėjo tvirtinti, kad taip bus ir toliau,

B.

kadangi pagal Tarptautines sveikatos taisykles, kurios visoms šalims narėms yra privaloma teisinė priemonė, į PSO kompetenciją įeina visuomenės sveikatos stebėsena, tarptautinių visuomenės sveikatos priemonių koordinavimas ir, kai kalbama apie pandemiją galinčius sukelti virusus, aktualaus pavojaus lygių nuo 1 iki 6 nustatymas,

C.

kadangi visuotinės pandemijos stadijos nustatomos remiantis Tarptautinių sveikatos taisyklių nuostatomis ir pasikonsultavus su kitomis organizacijomis, institucijomis ir paveiktomis valstybėmis narėmis,

D.

kadangi 2009 m. PSO persvarstyti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma pandemijos apibrėžtis, pagrįsti vien tik viruso plitimu ir neatsižvelgiama į jo sukeltos ligos pavojingumą,

E.

kadangi valstybės narės, Europos Komisija ir išorės organizacijos, pvz., PSO, priimdamos sprendimus visuomenės sveikatos klausimais, kurie gali turėti poveikį valstybių narių visuomenės sveikatai ir socialinei politikai, turėtų atsižvelgti į gripo protrūkio viruso virulentiškumą ir plitimą,

F.

atsižvelgdamas į tai, jog labai sunku numatyti pandemijos sunkumą ir jos eigą, ir kad visada yra galimybė, kad pandemija Europoje gali pablogėti, kaip kad buvo 1918 ir 1968 metais,

G.

kadangi valstybės narės, atsižvelgdamos į PSO paskelbtą pandemijos pavojų ir rekomendacijas ir laikydamosi prevencijos principo, skubiai ėmėsi priemonių ir panaudojo turimus išteklius, kad įgyvendintų su visuomenės sveikatos veiksmų planus; kadangi paskelbus aukščiausio lygio pavojų, kuris reiškia, kad kilo pandemija, kai kuriais atvejais buvo priimta daug neproporcingų sprendimų visuomenės sveikatos klausimais,

H.

kadangi PSO tik 2010 m. rugpjūčio mėn. (2010 m. rugpjūčio 10 d. PSO generalinio direktoriaus pranešimas) (24) paskelbė, kad gripas H1N1 jau nebekelia pavojaus,

I.

kadangi pagal subsidiarumo principą pasirengimas Europos Sąjungoje kilusiai grėsmei sveikatai ir susijusios priemonės priskiriami valstybių narių kompetencijai; kadangi Lisabonos sutartyje valstybės narės raginamos stiprinti bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir pažangiąja praktika naudojantis PSO sistema ir esamomis ES institucijomis; kadangi Komisijos taikomų priemonių koordinavimo sustiprinimas, kurį remia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir Europos vaistų agentūra (EVA) atsižvelgiant į tarptautines sveikatos apsaugos taisykles, padidina nacionalinių priemonių veiksmingumą,

J.

kadangi farmacijos pramonė turėjo reaguoti į netikėtą, neatidėliotiną ir sparčiai didėjantį valstybių narių vakcinų tiekimo poreikį; kadangi pramonė turėjo labai skubiai sukurti naują vakciną, kuri galėtų būti veiksminga šio viruso atveju,

K.

kadangi šiai krizei valstybėse narėse valdyti buvo skirta daug lėšų ir galbūt jų buvo galima skirti mažiau, jei būtų geriau koordinuoti valstybių narių veiksmai ir valstybių narių ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro veiksmai,

L.

kadangi kai kurių valstybių narių išlaidos įgyvendinant kovos su gripu planus visų pirma susijusios su dideliais įsigyjamos vakcinos ir antivirusinių vaistų kiekiais ir kadangi įsigijimo procedūros kai kuriose valstybėse narėse sukėlė rimtą susirūpinimą viešojo pirkimo taisyklių laikymosi ir skaidrumo požiūriu,

M.

kadangi vakcinos įsigijimo kainos, kuriomis vakciną įsigijo valstybės narės, sudariusios išankstinius susitarimus, žymiai skyrėsi, be kita ko, dėl kiekviename susitarime nustatytų skirtingų atsakomybės sąlygų,

N.

kadangi įvairiose valstybėse narėse pateikti ieškiniai, kuriuose valstybės tarnautojams keliami kaltinimai korupcija ir suokalbiu, susiję su 2009 m. vasarą visuomenės sveikatos ministerijų ir gripo H1N1 vakcinų gamintojų pasirašytomis sutartimis,

O.

kadangi, Komisijos nuomone, dėl vakcinos tiekėjų nenoro prisiimti visišką atsakomybę galėjo sumažėti piliečių pasitikėjimas vakcinos saugumu; kadangi pasitikėjimui vakcinomis nuo gripo viruso H1N1 kilo grėsmė taip pat ir dėl to, kad informacija apie skiepijimo naudą ir galimą gripo H1N1 pavojų visuomenei buvo neišsami ir prieštaringa,

P.

kadangi sprendžiant pagal skirtingas ES ir valstybių narių rekomendacijas dėl pirmumo tvarka skiepytinų asmenų grupių matyti, kad nustatant tinkamą reakciją į gripą H1N1 būta didžiulių neaiškumų ir skirtingų nuomonių,

Q.

kadangi pasirengimo gripo pandemijai planavimas dideliu mastu grindžiamas skiepijimo strategijomis; kadangi siekiant, kad skiepijimo strategijos duotų rezultatų, jas reikia rengti atsižvelgiant į tris sąlygas: vakcinos veiksmingumas, įrodymai, kad šios vakcinos privalumai didesni už riziką, ir rizikos grupių numatymas,

R.

kadangi šių sąlygų atitikties klausimu būtinas skaidrumas,

S.

kadangi toleravimo ir imunogeniškumo tyrimuose, kuriuose tirtas dabartinis vakcinos naudojimas, jau nustatytas vakcinų privalumų ir rizikos santykis,

T.

kadangi reikalingi vakcinų ir antivirusinių vaistų tyrimai, atliekami nepriklausomai nuo farmacijos kompanijų siekiant, kad būtų privačiomis ir viešosiomis lėšomis finansuojamų tyrimų pusiausvyra,

U.

kadangi ateityje gripo pandemijos atveju reikia nuveikti daugiau darbų siekiant gerinti gripo vakcinų, ypač skiriamų didelės rizikos grupėms ir kovojant su pakitusiomis viruso atmainomis, veikimą,

V.

kadangi dėl iš anksto įsigytų vakcinų ir sistemingo skiepijimo strategijų, ypač pažeidžiamiausiose grupėse, ES buvo geriausiai pasaulyje pasirengęs regionas, vis dėlto dėl didelių ES valstybių narių pasirengimo skirtumų ir tinkamo bendradarbiavimo stokos susilpnėjo bendras ES pasirengimas,

W.

kadangi pagrindiniai veiksniai, trukdę ES geriau pasirengti, buvo ribotas valstybių narių bendradarbiavimas ir ypač tai, kad nebuvo vykdomi bendri viešieji vakcinų pirkimai, nebuvo bendrų atsargų, valstybių narių solidarumo ir tarpininkavimo sistemos ir kelios valstybės narės nebuvo sudariusios išankstinių vakcinų įsigijimo sutarčių,

X.

kadangi, nepaisant pakartotinių Europos ombudsmeno prašymų Europos vaistų agentūrai, visuomenei vis dar neprieinami EVA dokumentai, susiję su mokslinių tyrimų protokolais, klinikiniais tyrimais ir nepageidaujamu jos vertinamų vaistų poveikiu,

Y.

kadangi informacija ir pranešimai, susiję su 2009–2010 m. gripu H1N1 ES, atskleidė, kokį svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida, pristatydama prevencines visuomenės sveikatos priemones ir rekomendacijas, taip pat ir pabrėždama tam tikrus protrūkio aspektus ir jo pasekmes, kuri tokiais veiksmais gali keisti visuomenės nuomonę ir viešųjų institucijų reakciją,

1.

ragina, kad ES ir valstybėse narėse parengti gripo pandemijos ateityje prevencijos planai būtų persvarstyti siekiant, kad jie būtų veiksmingesni, nuoseklesni ir gana autonomiški ir kiekvienu konkrečiu atveju lanksčiai per trumpiausią laiką prisitaikomi prie realaus pavojaus, remiantis naujausiais turimais moksliniais duomenimis;

2.

reikalauja paaiškinti ir prireikus persvarstyti pagrindinių ES lygmeniu medicininių grėsmių valdymo subjektų ir institucijų – Komisijos, ELPKC, EVA, valstybių narių, taip pat neformalių institucijų, kaip antai Sveikatos saugumo komitetas, Su sveikata susijusių nepaprastųjų padėčių operacijų centras ar Visuomenės sveikatos grupė, kurią sudaro aukšti pareigūnai, galintys kištis į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su ligų protrūkių valdymu – vaidmenis, pareigas, kompetenciją, ribas, ryšius ir atsakomybę ir reikalauja užtikrinti, kad ta informacija būtų viešai paskelbta;

3.

džiaugiasi tuo, kad Komisija įsipareigojo išnagrinėti persvarstymo ir ilgalaikio Sveikatos apsaugos komiteto teisinio pagrindo stiprinimo galimybę;

4.

prašo ypatingą dėmesį skirti įvairių sektorių pasirengimui, turint mintyje valstybių narių bendradarbiavimą Sveikatos apsaugos komitete;

5.

pabrėžia, kad reikia stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, taip pat valstybių narių ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro koordinavimą siekiant užtikrinti nuoseklų rizikos valdymą reaguojant į pandemiją pagal Tarptautinės sveikatos priežiūros taisykles;

6.

ragina tęsti ir gerinti valstybių narių institucijų ir tarptautinių bei regioninių organizacijų bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač ankstyvuose viruso protrūkio etapuose, siekiant nustatyti viruso pavojingumą ir priimti tinkamus valdymo sprendimus;

7.

mano, jog patartina didinti Visuomenės sveikatos komiteto, kurio veiklą ir vaidmenį reikėtų gerinti siekiant teikti didesnę paramą valstybėms narėms tam, kad jų požiūris į pasirengimą visuomenės sveikatos grėsmei ir nepaprastajai padėčiai, keliančioms susirūpinimą visuomenės sveikata tarptautiniu mastu, ir jų reagavimas būtų nuoseklus, įgaliojimus;

8.

ragina PSO persvarstyti pandemijos apibrėžtį atsižvelgiant ne tik į viruso geografinį paplitimą, bet ir jo pavojingumą;

9.

ragina valstybes nares labiau įtraukti sveikatos specialistus į visus pandemijos prevencijos ir kovos su ja strategijų rengimo ir taikymo etapus;

10.

ragina Europos Sąjungą numatyti daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir prevencinių priemonių visuomenės sveikatos priežiūros srityje rengimui siekiant įgyvendinti įsipareigotą tikslą – moksliniams tyrimams ir plėtrai skirti 3 proc. Europos BVP; būtent ragina didinti investicijas, skirtas tam, kad būtų geriau įvertinamas ir numatomas gripo viruso poveikis ir laikotarpiu tarp pandemijų, ir prasidėjus pandemijai;

11.

ragina toliau investuoti į nacionalinius epidemiologinės, serologinės ir virusologinės priežiūros centrus;

12.

pritaria, kad reikia pradėti taikyti procedūrą, kuri valstybėms narėms suteiktų galimybę savanoriškai dalyvauti grupiniuose vakcinų ir antivirusinių vaistų pirkimuose siekiant tam tikrą produktą įsigyti palankiomis kainomis, pagal lanksčius užsakymus ir, be kita ko, turėti vienodas įsigijimo galimybes;

13.

primena, kad pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus dėl vaistų atsakomybė už kokybę, saugą ir veiksmingumą, susijusi su leistinomis vaisto indikacijomis, tenka gamintojui, ir ragina, kad valstybės narės, vykdydamos viešuosius vakcinų pirkimus, visapusiškai taikytų šią taisyklę, kaip svarbų elementą siekiant išlaikyti ar atgauti piliečių pasitikėjimą vakcinos saugumu;

14.

reikalauja, atsižvelgdamas į bendrą ir atsakingą vakcinų tiekimo valdymą, apsvarstyti galimybę palengvinti besivystančių šalių prieigą prie vakcinų produktų pandemijos atveju;

15.

mano, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų naudotis savo nepriklausomos agentūros įgaliojimais ir įvertinti infekcijos pavojingumo riziką ir apie ją pranešti, ir šioms jos užduotims vykdyti turėtų būti numatytos atitinkamos priemonės;

16.

skatina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, naudojantis PSO indėliu, prisidėti persvarstant pažangiąją praktiką rengiant nacionalinius parengties planus ir pateikti geriausios praktikos rekomendacijas tokiose srityse, kaip krizės valdymo metodai, skiepijimas ir informavimo strategijos;

17.

reikalauja, kad vykdant vaistų, rekomenduojamų vartoti ypatingos grėsmės sveikatai ir ypač gripo pandemijos atvejais, vertinimą ir pranešant apie juos būtų užtikrinamas didesnis budrumas ir visiškas skaidrumas;

18.

pabrėžia, kad reikalingi vakcinų ir antivirusinių vaistų tyrimai, kurie būtų nepriklausomi nuo farmacijos kompanijų, taip pat skiepijimo stebėsenos požiūriu;

19.

nori, jog būtų užtikrinta, kad mokslininkai ekspertai neturėtų jokių su farmacijos pramone susijusių finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų paveikti jų nepriklausomumą; prašo parengti Europos elgesio kodeksą, susijusį su mokslininko eksperto funkcijų vykdymu bet kokioje Europos institucijoje, atsakingoje už sveikatos saugą, rizikos valdymą ir jos numatymą; reikalauja, kad kiekvienas ekspertas, prieš pradėdamas eiti pareigas, įsipareigotų laikytis etinių šio elgesio kodekso principų;

20.

reikalauja, kad priimant sprendimus nebūtų leidžiama dalyvauti ekspertams, susijusiems su farmacijos sektoriumi, tačiau konsultuotis su jais galima;

21.

ypač ragina Europos Komisiją, padedant Europos vaistų agentūrai, patobulinti spartesnio leidimų suteikimo procedūras, taikomas tada, kai į rinką pateikiami vaistai, sukurti siekiant reaguoti į kritinį ligos protrūkį – be kita ko, užtikrinant, kad jie būtų tinkami įvairioms gripo atmainoms, skirtingiems pavojingumo lygiams ir skirtingoms tikslinėms grupėms, – taip, kad atitinkami klinikiniai tyrimai būtų atlikti prieš prasidedant pandemijai ir užtikrintų tinkamą šių vaistų atitinkamų grupių vartojimo privalumų ir rizikos santykio vertinimą ir kad prireikus būtų parengti atitinkami teisėkūros pasiūlymai;

22.

ragina Komisiją atlikti ES rekomenduojamų ir valstybėse narėse taikomų skiepijimo nuo gripo strategijų vertinimą, apimantį vakcinų veiksmingumą, jų rizikos ir privalumų palyginimą ir įvairias rekomenduotinas grupes, siekiant vakcinas vartoti saugiai ir veiksmingai;

23.

ragina valstybes nares iki 2011 m. rugsėjo 8 d. pateikti Komisijai informaciją:

24.

ragina Komisiją, padedant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai, iki 2012 m. kovo 8 d. parengti suvestinę ataskaitą, kurioje būtų pateikta 23 dalyje nurodyta informaciją pagal valstybes nares, ir paskelbti ją viešai, kaip svarbų įnašą persvarstant dabartinius parengties gripo pandemijai planus;

25.

primena EVA apie taisyklėse numatytą pareigą užtikrinti prieigą prie visų dokumentų, susijusių su klinikiniais tyrimais, mokslinių tyrimų protokolais ir nepageidaujamu vaistų, kuriuos vertino agentūros ekspertai, įskaitant vakcinas ir rekomenduotus nuo gripo viruso H1N1 vartoti antivirusinius vaistus, poveikiu; palankiai vertina 2010 m. spalio mėn. EVA patvirtintas naujas prieigos prie dokumentų taisykles;

26.

pripažįsta, kad nustatyti viešosioms sveikatos institucijoms patariančių ekspertų interesų konfliktai sukėlė įtarimų, kad piktnaudžiaujama įtaka ir kenkiama bendram pasitikėjimui šiomis viešosiomis sveikatos institucijomis ir jų rekomendacijomis; mano, kad būtina vengti bet kokių interesų konfliktų;

27.

reikalauja priimti interesų konflikto apibrėžtį, kuri būtų bendra visoms Europos viešosioms sveikatos institucijoms;

28.

ragina tokius interesų konfliktus pateikti nagrinėti Parlamentui atliekant vidaus tyrimą, kurį vykdytų Biudžeto kontrolės komitetas, siekdamas nustatyti, ar išmokos minėtiems ekspertams skirtos teisingai ir skaidriai ir ar buvo laikytasi Europos institucijų procedūrų, kurios paprastai taikomos siekiant išvengti tokių interesų konfliktų;

29.

ragina, kad būtų skelbiamos visų Europos viešosioms institucijoms patariančių ekspertų, įskaitant neformaliosioms grupėms priklausančius narius, interesų deklaracijos;

30.

žino, kad reikia aiškiau ir skaidriau informuoti visuomenę apie riziką ir privalumus; pabrėžia, kad vos tik įvertinus grėsmę sveikatai būtina pateikti aiškią informaciją piliečiams; primygtinai nurodo, kad labai svarbus nuoseklus valstybių narių bendravimas nustatant pranešimo informacijos turinį (pvz., viruso pobūdis, rizikos pobūdis, kaip geriausia jos išvengti, taip pat prevencijos ir (arba) gydymo rizika ir privalumai);

31.

ragina parengti bendrą Europos strateginį požiūrį į vadinamąsias rizikos grupes, kaip pandemijos atveju su jomis susisiekti ir jas informuoti;

32.

ragina kurti pasitikėjimu pagrįstus santykius su žiniasklaida, kuriai patikėta visuomenės sveikatos pranešimų sklaida; prašo įsteigti ekspertų grupę, sudarytą iš atrinktų ekspertų, kuri bet kuriuo metu galėtų atsakyti į žurnalistų klausimus, taip pat numatyti spaudos atstovą;

33.

pabrėžia, kad turi būti numatyta informavimo specialistų atsakomybė ir kad informacinius pranešimus sveikatos tema, ypač pandemijos metu, reikia rengti itin apdairiai;

34.

taigi tikisi, kad nacionalinės sveikatos stebėsenos institucijos kaups ir kompetentingoms ES institucijoms skubiai perduos išsamius nuoseklius duomenis;

35.

mano, jog būtina, kad Komisija ir valstybės narės skubiai atliktų reikiamus persvarstymus, įskaitant geresnes skiepijimo ir informavimo strategijas, siekiant didinti pasitikėjimą visuomenės sveikatos priemonėmis, kurias taikant siekiama pasirengti pandemijoms ir jų išvengti;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, PSO ir nacionaliniams parlamentams.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/15

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir į 2009 m. gruodžio 11 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdžio protokolą ir į jame paminėtą pranešimą Europos Vadovų Tarybai,

—

atsižvelgdamas į Belgijos pirmininkavimo ES programą, ypač pasiūlymus dėl novatoriško finansavimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl finansinių sandorių mokesčių (veiksmingumo siekimas) (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl finansų, ekonomikos ir socialinės krizės (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos priežiūros institucijų (3) ir ypač į 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (4), į 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos bankininkystės institucijos (5), į 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (6) ir į 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl novatoriško finansavimo pasauliniu ir Europos lygmenimis (SEC(2010)0409) ir į Komisijos komunikatą dėl Finansų sektoriaus apmokestinimo (COM(2010)0549), taip pat į Komisijos tarnybų lydimąjį darbo dokumentą (SEC(2010)1166),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (COM(2010)0484),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Bankų problemų sprendimo fondų (COM(2010)0254),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone parengtą G 20 pareiškimą, į 2009 m. balandžio 2 d. Londone parengtą G 20 pareiškimą ir į 2009 m. rugsėjo 25 d. G 20 aukščiausiojo lygio susitikimo Pitsburge vadovų pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. TVF ataskaitą G 20 dėl finansų sektoriaus apmokestinimo,

—

atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) profesinių sąjungų patariamojo komiteto 2010 m. vasario 15 d. d okumentą Finansinių sandorių mokesčių parametrai ir EBPO bendrų viešųjų gėrybių išteklių trūkumas 2010–2020 m.“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. EBPO pranešimą „Akivaizdi problema, kuri nesprendžiama. Būtinybė imtis spręsti tai, ką daro bankai“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo mėn. Austrijos ekonominių tyrimų instituto (WIFO) tyrimą „Bendras finansinių sandorių mokestis. Motyvai, pajamos, įgyvendinamumas ir poveikis“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo mėn. Europos pažangiųjų tyrimų fondo dokumentą „Finansinių sandorių mokesčiai. Būtini, įgyvendinami ir pageidautini“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. Ekonomikos politikos mokslinių tyrimų centro tyrimą „Finansinių sandorių mokesčio nauda“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė. Kovos su krize pagalbos finansų sektoriui naujausių pokyčių ataskaita (COM(2010)0255),

—

atsižvelgdamas į asociacijos „Notre Europe“ tyrimą „Vis mažiau anglies dioksido išmetanti Sąjunga? Siekiant geresnio Europos apmokestinimo kovojant su klimato kaita“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio baigiamąjį dokumentą „Ištesėti pažadą. Susivieniję siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų“,

—

atsižvelgdamas į Vadovaujančios grupės novatoriško vystymosi finansavimo klausimu pareiškimą, parengtą 2010 m. sausio mėn. vykusio Santjago septintojo plenarinio posėdžio metu,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Darbo grupės tarptautinių finansinių sandorių vystymosi srityje ekspertų komiteto pranešimą „Solidarumo globalizavimas. Finansinių rinkliavų atvejis“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0036/2011),

A.

kadangi precedento neturinti 2007 m. pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė didelius pasaulinės finansų sistemos reguliavimo ir priežiūros sistemos veikimo trūkumus, kurie gali būti apibūdinti kaip nereguliuojamų finansų rinkų, per daug sudėtingų produktų ir neskaidrių jurisdikcijų derinys; kadangi Europai reikalingos skaidresnės ir veiksmingesnės finansų rinkos,

B.

kadangi laisvos rinkos yra gerovės kūrimo visame pasaulyje pagrindas ir kadangi rinkos ekonomika ir laisva prekyba padeda kurti gerovę ir išbristi žmonėms iš skurdo,

C.

kadangi neįtikėtinas finansinių sandorių apimties didėjimas pasaulinėje ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį – 2007 m. jų kiekis buvo 73,5 kartus didesnis negu nominalus pasaulio BVP, daugiausiai dėl išvestinių finansinių priemonių rinkų bumo – rodo didėjantį finansinių sandorių ir tikrosios ekonomikos poreikių atotrūkį,

D.

kadangi finansų sektorius labai priklausos nuo prekybos modelių, pvz., sparčiosios prekybos (angl. high-frequency trade), kurie daugiausiai orientuoti į trumpalaikį pelną ir kurių įsiskolinimo lygis yra didelis, o tai buvo viena iš pagrindinių finansų krizės priežasčių; kadangi dėl to atsirado didelis kainų svyravimas ir nuolatinis akcijų ir produktų kainų nukrypimas nuo jų pagrindinio lygmens,

E.

kadangi įmonių, vyriausybių ir asmenų galimybė skolintis ir skolinti vienas kitam yra labai svarbus pasaulio ekonomikos faktorius; kadangi finansų krizė pateikė netinkamų tarptautinės kapitalo rinkos savybių pavyzdžių; kadangi todėl būtina surasti pusiausvyrą tarp poreikio imtis veiksmų, kurie padeda išsaugoti finansinį stabilumą, ir poreikio išsaugoti bankų gebėjimą teikti paskolas ekonomikai,

F.

D. kadangi G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose 2008 m. Vašingtone ir 2009 m. Pitsburge buvo pasiektas susitarimas įgyvendinti reformas siekiant stiprinti finansų rinkos reguliavimo sistemas ir priežiūrą siekiant užtikrinti, kad finansų institucijos prisiimtų teisingą savo atsakomybės už suirutę dalį,

G.

kadangi pagrindines krizės išlaidas prisiėmė mokesčių mokėtojai, kurių pinigus daugelio pasaulio šalių vyriausybės panaudojo privačių bankų ir kitų finansų įstaigų gelbėjimui; kadangi dažnėja reikalavimų, kad finansų institucijos ir suinteresuoti subjektai, kurie daugelį metų gaudavo perviršinę akcijų grąžą bei pernelyg dideles metines premijų išmokas ir kuriems atitekdavo didžiausia pasaulio įmonių pelnų dalis, sąžiningai prisidėtų prie išlaidų padengimo,

H.

kadangi ES ypač dėl finansinės pagalbos išlaidų pablogėjo padėtis ir jos paspartino fiskalinės ir skolos krizės, kuri netikėtai tapo našta viešajam biudžetui ir sukėlė rimtą pavojų darbo vietų, gerovės valstybės kūrimui ir klimato bei aplinkosaugos tikslų įgyvendinimui, pradžią,

I.

kadangi trumpalaikių rezultatų siekis ir spekuliacija Europos vyriausybių obligacijų rinkoje buvo euro zonos biudžeto deficito krizės 2009–2010 m. svarbūs sunkinantys veiksniai ir atskleidė glaudžias finansų sektoriaus trūkumų ir viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo problemų sąsajas didelio biudžeto deficito ir augančios valstybės ir privačių skolos laikais,

J.

kadangi dabartinės formos Stabilumo ir augimo pakto neveiksmingumas ir valstybių narių konkurencingumo skirtumai paskatino dabartinę diskusiją apie Europos ekonomikos valdymą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys turėtų būti priemonės, skirtos sustiprinti Stabilumo ir augimo pakto, ypač jo prevencinės dalies, nuostatas, daugiau nebedelsiant vykdyti neišvengiamas struktūrines reformas ir koordinuoti mokesčių politiką ir kovą su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu siekiant apsaugoti mokesčių teisingumą, ir tuo pat metu laipsniškai perkelti mokesčių naštą nuo darbo sektoriaus link kapitalo ir veiklos, turinčios didelį neigiamą išorinį poveikį,

K.

kadangi ši krizė atskleidė poreikį rasti naujus, plataus masto, sąžiningus ir tvarius pajamų šaltinius ir sustiprinti esamus įstatymus dėl mokesčių vengimo bei geriau juos taikyti siekiant užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas būtų veiksmingai derinamas su ilgalaikiu ekonomikos atkūrimu, viešųjų finansų tvarumu, darbo vietų kūrimu ir socialine įtrauktimi, kurie yra pagrindiniai ES 2020 m. darbotvarkės prioritetai,

L.

kadangi dideli biudžeto apribojimai, kuriuos paskatino dabartinė krizė, vykdomi tuo metu, kai ES prisiėmė itin svarbius įsipareigojimus pasauliniu mastu, daugiausiai susijusius su tikslais klimato kaitos srityje, Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT) ir vystymosi pagalba, ypač pagalba besivystančioms šalims prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo srityje,

M.

kadangi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad ES turėtų dėti pastangas suformuoti visuotinį požiūrį į finansų institucijų rinkliavų ir mokesčių sistemos įvedimą, ir ragino ištirti ir toliau nagrinėti visuotinio finansinių sandorių mokesčio (FSM) įvedimo klausimą,

N.

kadangi jis jau paprašė Komisijos atlikti poveikio vertinimą ir pateikti teigiamų FSM savybių analizę, taigi prieš imdamasis tolesnių veiksmų jis nusprendė palaukti šios analizės,

1.

atkreipia dėmesį į iki šiol Komisijos atliktą darbą atsakant į Parlamento 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje pateiktą raginimą parengti finansinių sandorių mokesčio nustatymo pasaulio ir ES lygmeniu galimybių studiją; pabrėžia poreikį atlikti išsamų poveikio vertinimą, ir ragina iki 2011 m. vasaros pateikti poveikio vertinimo rezultatus ir galimus konkrečius pasiūlymus, kaip paskelbta Komisijos komunikate „Finansų sektoriaus apmokestinimas“; pabrėžia, kad subalansuota ir nuodugni ES finansinių sandorių mokesčio galimybių studija turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų įgyvendinamas tokio mokesčio įvedimo procesas;

2.

pabrėžia, kad esamų apmokestinimo priemonių tarifų ir apimties didėjimas ir tolesnis viešųjų išlaidų mažinimas negali būti nei patenkinamas, nei tvarus pagrindinių iššūkių Europos ir pasauliniu mastu sprendimas; pabrėžia, kad sprendžiant šiuos iššūkius ir aptariant naujas finansavimo sistemas vienas iš pagrindinių prioritetų turėtų būti priemonių, skirtų stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą, kūrimas;

3.

pabrėžia, kad tinkamai veikianti bendroji rinka yra vertingiausia ES priemonė globaliajame ir konkurencingame pasaulyje ir viena iš pagrindinių Europos augimo varomųjų jėgų; pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas vidaus rinkos stiprinimo ir protingo nacionalinių ir Europos išteklių naudojimo vadovaujantis visapusišku požiūriu į biudžeto reformą, kuri apimtų ir biudžeto išlaidas, ir pajamas, būdų paieškai; pažymi, kad išlaidos turi būti skirtos gauti rezultatams, todėl naujos biudžeto vykdymo finansinės priemonės turi būti protingos, integruotos ir lanksčios;

4.

pabrėžia, kad likusių kliūčių vidaus rinkoje pašalinimas yra geriausias būdas skatinti tikras augimą užtikrinančias politikos kryptis; pažymi, kad tyrimai rodo, jog pašalinus visas kliūtis naudotis keturiomis laisvėmis kasmet būtų galima sutaupyti 200–300 mlrd. EUR;

5.

pažymi, kad svarbu vėl kurti bendrąją rinką, ir pabrėžia, kad ES turi parengti ir veiksmingai įgyvendinti bendras taisykles, kad vidaus rinka galėtų prisidėti prie struktūrinio augimo; pabrėžia, kad pastangos turi būti sutelktos į Europos ekonomikos varomąją jėgą: 20 mln. Europos įmonių, ypač mažų ir vidutinių, vadovauja verslininkai ir kiti kūrybingi asmenys;

6.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turtas yra jos dydis ir kad šis turtas turi būti naudojamas visapusiškai pasinaudojant bendrosios rinkos potencialu ir naudojant ES biudžeto lėšas, kad būtų užtikrinta papildoma nauda viešajam sektoriui skatinant ekonomikos augimo varomąsias jėgas;

7.

pabrėžia, kad Komisija turėtų priimti bendrą strateginę programą, nubrėžiančią išsamią investicijų strategiją, kurioje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir uždaviniai būtų paversti Europos investicijų prioritetais, būtų nustatyti investicijų poreikiai, susiję su pagrindiniais tikslais ir pavyzdiniais projektais, ir reformos, būtinos siekiant kuo labiau padidinti investicijų, remiamų pagal sanglaudos politiką, poveikį;

8.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių novatoriškų finansavimo priemonių privalumų yra jų dvejopa nauda, nes jos tuo pačiu metu gali prisidėti prie svarbių politinių tikslų, pvz., finansų rinkų stabilumo ir skaidrumo, pasiekimo ir suteikia didelį pajamų potencialą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad taip pat turėtų būti atsižvelgta į šių priemonių įtaką finansų sektoriaus neigiamam šalutiniam poveikiui;

9.

primena, kad nustatyta, jog su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu susiję finansiniai nuostoliai Europoje kiekvienais metais siekia 200– 250 mlrd. EUR; todėl mano, kad mokestinio sukčiavimo lygmens mažinimas padėtų mažinti valstybės biudžeto deficitą nedidinant mokesčių; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad novatoriškas finansavimas turėtų sustiprinti valstybių narių, ES ir tarptautinės bendruomenės pastangas kovoti su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu, taip pat kitomis neteisėtomis kapitalo nutekėjimo formomis, kuris turi didelį poveikį biudžetui;

10.

pabrėžia, kad pasibaigus krizei ES reikia įtikinti savo piliečius, kad ji turi ryžto ir priemonių žengti pirmyn įgyvendindama fiskalinio konsolidavimo strategiją ir ekonomikos skatinimo politikos priemones, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos atsigavimą;

11.

mano, kad nors pastaruoju metu buvo pasiekta didelė pažanga reguliavimo ir priežiūros srityse, ES požiūris į finansų sektorių neapima mokesčių politikos aspektą;

12.

teigiamai vertina Komisijos pripažinimą, kad finansų sektorius nepakankamai apmokestinamas, ypač dėl to, kad daugeliui finansinių paslaugų netaikomas PVM, ir ragina parengti naujoviškas finansavimo priemones siekiant gauti iš šio sektoriaus daugiau pajamų ir prisidėti prie mokesčių naštos sumažinimo darbo žmonėms;

13.

mano, kad FSM įvedimas galėtų padėti spręsti didėjančių ir labai žalingų prekybos modelių finansų rinkose klausimą, pvz., kai kurie trumpalaikiai ir automatiniai sparčiosios prekybos sandoriai, ir pažaboti spekuliaciją; pabrėžia, kad FSM suteiktų galimybių pagerinti rinkos veiksmingumą, padidinti skaidrumą, sumažinti per didelį kainų svyravimą ir sukurti paskatas finansų sektoriui vykdyti ilgalaikes investicijas, turinčias pridėtinę vertę tikrajai ekonomikai;

14.

pabrėžia dabartinius mažo tarifo FSM pajamų skaičiavimus, kuriais remiantis esant plačiai mokesčių bazei būtų galima per metus surinkti beveik 200 mlrd. eurų ES mastu ir 650 mlrd. dolerių pasauliniu mastu; mano, kad tai būtų svarbus finansų sektoriaus indėlis į su krize susijusių išlaidų padengimą ir viešųjų finansų tvarumą;

15.

atkreipia dėmesį į diskusijos dėl FSM raidą ir skirtingą požiūrį į tokio mokesčio įgyvendinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat prasidedančią diskusiją dėl finansinės veiklos mokesčio (FVM), tačiau pažymi, kad G 20 iki šiol nesugebėjo skatinti prasmingų bendrų iniciatyvų šiuo klausimu; ragina G20 lyderius paspartinti derybas dėl susitarimo dėl visuotinio FSM minimalių bendrų elementų ir pateikti rekomendacijas dėl pageidaujamo būsimo šio įvairių rūšių apmokestinimo;

16.

rekomenduoja įvesti finansinių sandorių mokestį, kuris padėtų gerinti rinkų veikimą, nes būtų mažinama spekuliacija, ir padėtų finansuoti visuotines viešąsias gėrybes bei mažinti valstybės biudžeto deficitą; mano, kad finansinių sandorių mokestį reikėtų įvesti kaip įmanoma plačiau ir kad ES turėtų skatinti įvesti FSM pasaulio mastu, jeigu nepavyktų pasiekti šio tikslo, ES turėtų visų pirma pradėti taikyti FSM Europos lygiu; ragina Komisiją kuo greičiau atlikti galimybių tyrimą atsižvelgiant į vienodų veikimo galimybių pasauliniu mastu poreikį ir pateikti konkrečius teisėkūros pasiūlymus;

17.

pabrėžia, kad nagrinėjant galimybes įvesti finansinių sandorių mokesčius pasaulio ir ES lygmeniu turėtų būti atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įvedus sektorinius sandorių mokesčius valstybių narių lygmeniu;

18.

be to, pabrėžia, kad vien tik spekuliacinio pobūdžio sandorių perkėlimas į kitas valstybes turėtų nedidelį žalingą poveikį, bet taip pat galėtų prisidėti prie didesnio rinkų efektyvumo; taip pat pabrėžia, kad ne visi spekuliaciniais laikomi veiksmai turi būti pasmerkti, kadangi tam tikrų rūšių rizikinga veikla gali padidinti ES finansų rinkų stabilumą;

19.

pabrėžia, kad centralizuotoje Europos rinkoje centrinės tarpuskaitos ir atsiskaitymo paslaugos galėtų palengvinti ES FSM, kuris kainuotų nedaug administraciniu požiūriu ir kurį būtų paprasta taikyti, įvedimą; tačiau primena, kad kuriant FSM techninius aspektus turi būti atsižvelgiama į tai, kad finansų pramonė yra pasaulinė ir tarpusavyje persipynusi;

20.

pažymi, kad naujasis Komisijos komunikatas yra pirmasis žingsnis pradedant spręsti šį klausimą; mano, kad Komisijai ir jos poveikio vertinimui tenka našta parodyti, kokių esama FSM įvedimo ES lygmeniu galimų privalumų ir(arba) trūkumų;

21.

pažymi, kad naujame Komisijos komunikate numatytas įvairių finansų sektoriaus apmokestinimo variantų poveikio įvertinimas ir ragina Komisiją savo galimybių studijoje taip pat spręsti sandorių ir pajamų geografinės asimetrijos klausimą ir ištirti laipsniško ar diferencijuoto tarifo nustatymo remiantis turto kategorija, mokesčio taikymo sritimi, dalyvaujančio veikėjo pobūdžiu ar kai kurių rūšių sandorių trumpalaikiu ir spekuliatyviniu pobūdžiu, galimybę; prašo Komisijos pasinaudoti visais turimais mokslinių tyrimų rezultatais;

22.

ragina Komisiją savo galimybių studijoje išanalizuoti įvairius galimus ES FSM taikymo variantus, jų poveikį ir naudą ekonomikai ir visuomenei sumažinant spekuliacinių finansinių sandorių srauto dydį, dėl kurio šiuo metu yra rimtų rinkos iškraipymų;

23.

pabrėžia, kad FSM turėtų turėti kuo platesnę bazę, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos finansų rinkose ir sandoriai nebūtų nukreipti į mažiau skaidrią aplinką; todėl mano, kad Komisija savo galimybių studijoje turėtų išnagrinėti visus finansinio turto sandorius, kaip, pvz., biržoje ir nebiržinėje rinkoje vykdomi neatidėliotini ir išvestinių finansinių priemonių sandoriai; pažymi, kad FSM klasifikavimas, apibrėžiant diferencijuotas normas skirtingose prekybos vietose, galėtų sustiprinti rinkos stabilumą, t. y. sukurti tinkamas paskatas finansų rinkos dalyviams, kad jie vietoj ne biržos finansinių priemonių sandorių vis plačiau naudotųsi skaidriomis ir gerai reguliuojamomis prekybos vietomis;

24.

atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina naują Komisijos pasiūlymą dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių ir skolintų vertybinių popierių pardavimo, kuriame visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams nustatomi aiškūs centralizuotos tarpuskaitos ir prekybos bazės reikalavimai, ir šio plačiai pagrįsto ES FSM įgyvendinimas tampa techniškai įmanomas;

25.

ragina nustatyti, kas galiausiai sumokės mokesčius, nes mokesčiai paprastai tenka vartotojams, t. y. šiuo atveju mažmeniniams investuotojams ir privatiems asmenims; pabrėžia, kad siekiant tam užkirsti kelią, reikia išsamių taisyklių dėl išimčių ir ribų;

26.

teigiamai vertina naują TVF pasiūlymą dėl mokesčio bankų turtui, kurį palaiko Komisija, kad kiekviena šalis galėtų surinkti nuo 2 iki 4 proc. BVP būsimų krizių reguliavimo priemonių finansavimui; mano, kad bankų rinkliavos turėtų būti proporcingos atitinkamos kredito įstaigos sisteminei svarbai ir su veikla susijusios rizikos lygmeniui;

27.

pažymi, kad bankų rinkliavos, finansinės veiklos mokestis ir FSM tarnauja skirtingiems ekonominiams tikslams ir teikia skirtingas pajamų didinimo galimybes; pabrėžia, kad, kadangi jos paremtos balanso pozicija, bankų rinkliavos negali atlikti finansinių spekuliacijų pažabojimo ir tolesnio šešėlinės bankų sistemos reguliavimo vaidmens; atsižvelgdamas į tai, be to, pabrėžia finansinės priežiūros mechanizmų ir skaidrumo svarbą padidinant finansų sistemos atsparumą ir stabilumą;

28.

atkreipia dėmesį į TVF pasiūlymą dėl finansinės veiklos mokesčio (FVM) ir į neseniai paskelbtą Komisijos įsipareigojimą atlikti išsamų jo potencialo poveikio vertinimą; pabrėžia, kad FVM yra daugiausia į pajamas orientuota mokestinė priemonė, skirta finansų sektoriui, leidžianti apmokestinti konkrečias pajamas ir pernelyg rizikingus sandorius, ir juo galėtų būti sprendžiama dabartinė problema, susijusi su finansų sektoriaus neapmokestinimo PVM išimtine tvarka;

29.

supranta, kad esama skirtingų papildomų pajamų, gaunamų iš finansų sektoriaus apmokestinimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis, valdymo galimybių; pabrėžia, kad turėtų būti išspręstas klausimas dėl iš pasaulinio FSM gautų lėšų panaudojimo ir kad, siekiant suteikti mokesčių mokėtojams tinkamą papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo idėjos loginį pagrindimą, bendrų diskusijų dėl novatoriško finansavimo esminiu elementu turėtų būti laikomas įvairių variantų įvertinimas ir jų eiliškumo pagal svarbą nustatymas; pabrėžia, kad dėl jo pasaulinio pobūdžio iš pasaulinio FSM gaunamos pajamos turėtų būti naudojamos pasaulinės politikos tikslų, tokių kaip vystymosi ir skurdo mažinimo besivystančiose šalyse bei kovos su klimato kaita, finansavimui užtikrinti; atkreipia dėmesį į Komisijos tikslą padidinti ES biudžeto apimtį naudojant novatoriškas finansines priemones; yra įsitikinęs, kad siekiant išsaugoti minėtų novatoriškų finansavimo priemonių Europos pridėtinę vertę šių pajamų dalis galėtų būti skirta ES projektų ir politikos finansavimui; primena, kad naujame Komisijos komunikate dėl ES biudžeto peržiūros finansų sektoriaus apmokestinimas ES laikomas galimu nuosavų išteklių šaltiniu; ragina surengti plačias ES institucijų, nacionalinių parlamentų, ES suinteresuotųjų šalių ir pilietinės visuomenės atstovų diskusijas dėl galimų pasirinkimų, susijusių su šia politika, lėšų, kurios bus skiriamos ES ir nacionaliniu lygmenimis, dalimis ir įvairiais būdais šiam tikslui pasiekti; lėšų, skiriamų nacionaliniu lygmeniu, dalies valdymo klausimu pažymi, kad, reikėtų įvertinti visas pasirinkimo galimybes, įskaitant pajamų skyrimą viešųjų finansų konsolidavimui;

30.

pabrėžia, kad šių naujų apmokestinimo priemonių įvedimo finansų sektoriuje galimybė turėtų būti ištirta įvertinant esamą šio sektoriaus mokesčių aplinką, atsižvelgiant į galintį kilti antrinį poveikį ir daugiausia dėmesio skiriant senų ir naujų mokesčių sąveikos nustatymui;

31.

atkreipia dėmesį į Komisijos tikslą padidinti ES biudžeto apimtį naudojant novatoriškas finansines priemone ir pripažįsta privataus sektoriaus lėšų ir valstybės lėšų bendro naudojimo potencialią naudą; vis dėlto supranta, kad dėl specialios paskirties priemonių naudojimo projektų finansavimui gali padidėti neapibrėžtieji įsipareigojimai; mano, kad šios priemonės turėtų būti taikomos tuo pačiu metu visiškai skaidriai atskleidžiant informaciją, taip pat demokratiškai nustatant tinkamas investicijų gaires, rizikos valdymo tvarką, pozicijų ribas ir kontrolės bei priežiūros tvarką;

32.

pažymi, kad euroobligacijos vis dažniau minimos kaip bendra skolų valdymo priemonė; atkreipia dėmesį į visus pasiūlymus ir iniciatyvas šiuo klausimu; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją nedelsiant reaguoti į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje (8) dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo išsakytą Parlamento raginimą pateikti politinį signalą, būtiną kad Komisija pradėtų tyrimą dėl būsimų euro obligacijų sistemos, pagal kurią aiškiai nurodomos sąlygos, kuriomis tokia sistema būtų naudinga visoms joje dalyvaujančioms valstybėms narėms ir visai euro zonai;

33.

pritaria idėjai išleisti bendras Europos projektų obligacijas, kad būtų finansuoti dideli Europos infrastruktūros poreikiai ir struktūriniai projektai vykdant ES 2020 m. darbotvarkę ir įgyvendinant numatomas naujas ES strategijas, pvz., naująją strategiją dėl energetikos infrastruktūros plėtros, taip pat kitus didelės apimties projektus; mano, kad ES projektų obligacijos užtikrintų reikalingas investicijas ir suteiktų pakankamai pasitikėjimo, kad pagrindiniai investiciniai projektai pritrauktų reikiamą paramą ir taptų svarbia priemone siekiant padidinti valstybės paramos apimtis; primena, kad, siekiant tvarios plėtros Europoje, šiais projektais taip pat turi būti prisidedama prie ekologiniu požiūriu tvarios mūsų ekonomikos pertvarkos, paruošiant dirvą anglies dioksido neišskiriančiai ekonomikai;

34.

pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų būti daugiau naudojamas investicijoms skatinti; pabrėžia, kad įgyvendinant ilgalaikį komercinį potencialą turinčius projektus ES lėšos, ypač skiriamos per Europos investicijų banką (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB), paprastai turėtų būti naudojamos kartu dalyvaujant privačiosios bankininkystės sektoriui;

35.

ragina Komisiją ir Europos centrinį banką ištirti ypatingos svarbos infrastruktūros projektų finansavimo, naudojant ES projektų obligacijas arba euroobligacijas, moralinės žalos poveikį valstybėms narėms, ypač kai tokie infrastruktūros projektai yra tarpvalstybinio pobūdžio;

36.

pabrėžia, kad dabartinis mokesčių modelis turėtų visiškai apimti principą „teršėjas moka“ naudojant novatoriškas finansavimo priemones, kad mokesčių našta laipsniškai būtų nukreipta į veiklą, dėl kurios teršiama aplinka, išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba naudojama daug išteklių;

37.

taigi pritaria tam, kad būtų sustiprinta taršos leidimų prekybos sistema ir kad būtų išsamiai peržiūrėta Energijos mokesčių direktyva, siekiant CO2 išmetimą ir energijos kiekį padaryti vienu iš pagrindinių energetikos produktų apmokestinimo kriterijų;

38.

pabrėžia, kad abi priemonės turi didelę dvejopą naudą, nes, viena vertus, teikia svarias paskatas pereiti prie anglies dioksido neišskiriančių ir tvarių atsinaujinančių energijos šaltinių, ir, kita vertus, teikia daug papildomų pajamų; vis dėlto primena, kad pagrindinis anglies dioksido mokesčio įvedimo motyvas yra siekis keisti elgseną ir gamybos struktūrą, nes tikimasi, kad pajamos ims mažėti, kai bus pereinama prie gamybos organizavimo modelių, susijusių su tvarios ir atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimu;

39.

mano, kad anglies dioksido mokestis ir persvarstytos Energijos mokesčių direktyvos nuostatos turėtų apibrėžti mažiausius privalomus reikalavimus visoms valstybėms narėms, paliekant kiekvienai valstybei narei galimybę juos griežtinti, jeigu ji nuspręstų, kad tai tinkama;

40.

pabrėžia, kad, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir užkirsti kelią tam, kad didžiausia našta tektų mažas pajamas gaunantiems vartotojams, turėtų būti nustatyti tinkami pereinamieji laikotarpiai; be to, mano, kad naudinga būtų pateikti konkrečias tikslines priemones, skirtas mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ir didinti investicijas į viešojo sektoriaus infrastruktūrą bei namų ūkių energijos vartojimo efektyvumo gerinimą;

41.

tačiau mano, kad pasaulinio susitarimo G20 lygmeniu arba PPO taikymo sritis turi būti visapusiškai ištirta prieš pradedant įvedant tokį mokestį importui iš užsienio į ES siekiant užtikrinti, kad dėl tokios pasienio mokesčių derinimo priemonės, viena vertus, nepradėtų trūkti žaliavų ir, kita vertus, nesukeltų trečiųjų šalių atsakomųjų priemonių, nukreiptų prieš ES eksportą;

42.

turėdamas mintyje didėjančią energijos paklausą sparčiai augančios ekonomikos šalyse, atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pakankamai investuoti į energijos tiekimo ir efektyvaus energijos vartojimo sritis, nes tai padės stiprinti ES energetikos infrastruktūrą ir kuo labiau mažinti pažeidžiamumą, susijusį su rinkos svyravimais, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką ES ekonomikai ir strategijos „Europa 2020“ tikslams;

43.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę pajamomis iš klimato kaitos mokesčių finansuoti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat priemones, kuriomis siekiama mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, kovoti su visuotiniu atšilimu, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, spręsti energijos nepritekliaus problemą ir tobulinti energetikos infrastruktūrą ES ir besivystančiose šalyse; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pagal LPS direktyvą bent 50 proc. pajamų, gautų aukcione pardavus anglies dioksido išmetimo leidimus taikant ES LPS, turėtų būti skiriama kovos su klimato kaita priemonėms, įskaitant besivystančiose šalyse įgyvendinamas priemones;

44.

pažymi, kad atnaujinamos finansinės priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui skatinti, yra novatoriškas klimatui palankių projektų finansavimo būdas; pritaria tam, kad būtų sukurta speciali finansinė priemonė, pagal kurią taip pat būtų galima pritraukti privačių investuotojų (įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę), kurie naudotų lėšas, nepanaudotas pagal reglamentą dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG), ir remtų iniciatyvas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių srityse; ragina Komisiją kruopščiai įvertinti šios priemonės veiksmingumą ir išanalizuoti galimybes taikyti panašų metodą ateityje naudojant kitas nepanaudotas ES biudžeto lėšas, įskaitant energetikos, energijos vartojimo efektyvumo ir žaliavų iniciatyvas;

45.

atkreipia dėmesį į energetikos veiksmingumo svarbą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai panaudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant didesnio energijos veiksmingumo pastatuose, ypač gyvenamuosiuose; ragina veiksmingai naudoti EIB ir kitų viešojo sektoriaus finansų įstaigų lėšas, taip pat užtikrinti koordinavimą skiriant ES ir nacionalines lėšas ir kitų rūšių paramą, kuri galėtų skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, siekiant įgyvendinti ES tikslus;

46.

primena valstybėms narėms apie galimybę taikyti mažesnius PVM tarifus paslaugoms gyvenamųjų pastatų renovavimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse;

47.

taip pat mano, kad taupus išteklių naudojimas ir ekologiškų technologijų inovacijos yra ypač svarbūs konkurencingumo veiksniai;

48.

atsižvelgdamas į tai, jog kuriama ir galiausiai bus įvesta nauja, novatoriška apmokestinimo sistema, pabrėžia išsamaus, tarpvalstybinio ir tarpsektorinio įvairių tipų esamo ir planuojamo finansavimo, mokesčių ir subsidijų, skirtų aplinkos ir klimato sritims, vadinamųjų de Larosière aplinkos srities finansavimo priemonių, įvertinimo poreikį, siekiant efektyviau orientuoti šias naujas priemones ir išvengti galimo dalinio politikos krypčių sutapimo ir (arba) prieštaravimų;

49.

pripažįsta, kad anglies dioksido mokestis būtų priemonė, skirta išmetimų teršalų kiekiui sumažinti, o ne ilgalaikis pajamų šaltinis, nes šis šaltinis galiausiai išsektų, jei priemonė būtų veiksminga;

50.

ragina dar kartą patvirtinti valstybių narių įsipareigojimus 0,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų skirti oficialiai vystymosi pagalbai (OVP); apgailestauja dėl to, kad nors visos ES valstybės narės pritarė šiam 0,7 proc. vystymosi pagalbos tikslui, 2008 m. šį tikslą pasiekė arba viršijo tik Švedija, Liuksemburgas, Danija ir Nyderlandai;

51.

primena, kad, nepaisant pasaulinės krizės, Europa Sąjunga, įskaitant jos valstybes nares, tebėra didžiausia paramos vystymuisi teikėja – 2009 m. ji suteikė 56 proc. visos pasaulio paramos, t. y. 49 mlrd. EUR, ir tai patvirtina ES valstybių narių vyriausybių bendri įsipareigojimai iki 2010 m. padidinti OPV iki 0,56 proc. bendrų nacionalinių pajamų (BNP), o iki 2015 m. – iki 0,7 proc. BNP.

52.

pabrėžia, jog ypatingai svarbu užtikrinti patikimą visos ES vystymosi ir humanitarinės pagalbos finansinį valdymą, ypač todėl, kad Europos institucijos, dalyvaujančios priimant sprendimus ir įgyvendinant šią pagalbą, turi būti visiškai atskaitingos Europos piliečiams ir mokesčių mokėtojams;

53.

pabrėžia, kad naujoviškas vystymosi finansavimas gali papildyti tradicinius vystymosi pagalbos mechanizmus ir jiems padėti laiku pasiekti tikslus; primena, kad novatoriško finansavimo priemonės turėtų būti naudojamos papildomai, t. y. greta JT tikslo vystomajam bendradarbiavimui skirti 0,7 proc. BVP; pabrėžia, kad naujoviškas vystymosi finansavimas turėtų pasižymėti finansavimo įvairove, kad būtų pasiektas didžiausias pajamų potencialas, bet taip pat jis turėtų būti visiškai suderintas su kiekvienos šalies prioritetais numatant stiprų šalių savarankiškumą; taip pat pabrėžia, kad besivystančios šalys turėtų dėti daugiau pastangų mokesčių, pirmiausia mokesčių surinkimo ir kovos su mokesčių slėpimu, srityje, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti patikimą valstybės finansų politiką;

54.

pabrėžia, kad siekiant teikti veiksmingą, aukštos kokybės paramą vystymuisi reikalingos tam tikros pastangos, susijusios su donorų veiklos koordinavimu ir valdymo priemonėmis; mano, kad išsprendus problemą dėl Europos paramos vystymuisi susiskaidymo, dėl kurios ji tampa nebeveiksminga tiek finansiniu, tiek ir politiniu požiūriu, valstybės narės galėtų sutaupyti iki 6 mlrd. EUR per metus ir kartu palengvintų šalių partnerių vyriausybių darbą;

55.

primena, kad, norint pasiekti TVT tikslus iki 2015 m., reikės 300 mlrd. dolerių; apgailestauja, kad, nepaisant 2010 m. rugsėjo mėn. įvykusiame JT aukšto lygio susitikime TVT klausimais jų priimtos deklaracijos, dauguma išsivysčiusių šalių vis dar neįvykdė savo 2005 m. įsipareigojimo didinti paramą vystymuisi, ir pažymi, kad reikia dėti daug labiau sutelktas pastangas; pabrėžia, jog nepriimtina, kad novatoriško finansavimo mechanizmai (NFM) galėtų būti laikomi paskatinimu tam tikroms šalims atsisakyti teikti oficialią paramą vystymuisi (OPV); pabrėžia, kad OPV įsipareigojimai ir novatoriško finansavimo mechanizmai turi būti laikomi esminėmis ir viena kitą papildančiomis kovos su skurdu priemonėmis;

56.

pabrėžia, kad norint taikyti novatoriškas finansavimo sistemas būtina sąlyga – vieša priežiūra ir jų skaidrumas, atsižvelgiant į pastarojo meto finansų ir maisto krizių patirtį;

57.

pabrėžia, kad skubiai reikia gerinti ES gerovės kūrimo priemonių vietos rinkose koordinavimą ir kad vystymosi novatoriško finansavimo skatinimas turėtų būti ne tik mokesčių didinimas, bet ir turėtų būti ieškoma kitų būdų, pvz., didinant šalių pajamas, o to geriausia pasiekti pripažįstant ir apsaugant nuosavybės teises, kartografuojant žemę ir gerinant besivystančių šalių verslo bei investicijų aplinką;

58.

primena, kad didžiausios pandeminės ligos – ŽIV, tuberkuliozė ir maliarija, nuo kurių kenčia besivystančios šalys, visų pirma Afrika į pietus nuo Sacharos, – viena svarbiausių kliūčių siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad už lėktuvo bilietus renkama solidarumo rinkliava yra svarbi finansinė priemonė siekiant spręsti sveikatos problemas ir reikia toliau ją plėtoti; visų pirma ragina Komisiją išnagrinėti papildomus finansavimo mechanizmus siekiant spręsti pasaulines sveikatos problemas ir palengvinti prieigą prie vaistų neturtingose šalyse;

59.

pažymi, kad klimato kaita turės itin didelį poveikį besivystančioms šalims, ir laikosi nuomonės, kad finansavimo priemonės, skirtos klimato kaitos poveikiui ir energetiniam nepritekliui mažinti, labai padės įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

60.

palankiai vertina tai, kad per JT aukščiausiojo lygio susitikimą Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais 2010 m. rugsėjo 22 d. priimtoje galutinėje deklaracijoje pirmą kartą konkrečiai paminėta novatoriško finansavimo vaidmuo siekiant TVT;

61.

pabrėžia, kad novatoriško finansavimo mechanizmai iki šiol veikė sėkmingai, ypač Tarptautinė vaistų pirkimo priemonė (UNITAID), Tarptautinė imunizacijos finansavimo priemonė (IFFIm) ir išankstinis rinkos dalyvių įsipareigojimas įsigyti skiepų (AMC) nuo pneumokoko sukeliamos ligos, – juos taikant iki šiol surinkta daugiau kaip 2 mlrd. USD; pabrėžia, kad kiti novatoriško finansavimo mechanizmai, pvz., skolos nurašymas mainais už aplinkosaugos ar sveikatos priežiūros veiksmus arba mokesčiai už laivų kurą, taip pat pasirodė veiksmingi;

62.

primena 2010 m. rugsėjo mėn. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais kelių Europos valstybių ar vyriausybių vadovų tvirtą pritarimą finansinių sandorių mokesčio įgyvendinimui ir tikisi, kad jie imsis ryžtingų veiksmų, siekdami laikytis šio įsipareigojimo;

63.

ragina valstybes nares, kurios dar neprisijungė prie 2006 m. įsteigtos novatoriško finansavimo bandomosios grupės, tai padaryti ir dalyvauti taikant visus esamus mechanizmus, įskaitant už lėktuvo bilietus renkamą solidarumo įnašą;

64.

ragina Komisiją siūlyti įgyvendinti novatoriško finansavimo mechanizmus ES lygmeniu;

65.

ragina institucijas ir ES vyriausybes atidžiai išnagrinėti galimybę įsteigti pasaulinę loteriją siekiant finansuoti kovos su badu priemones, kaip siūloma Pasaulio maisto programoje, ir vykdyti šį sumanymą kaip maisto projektą;

66.

mano, kad OPV nepavyks panaikinti skurdo, jei G20, ES ir finansų institucijos neužims tvirtos pozicijos, kovodamos su korumpuotomis administracijomis šalyse gavėjose; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti besivystančių šalių mokesčių institucijų, teismų sistemų ir kovos su korupcija tarnybų stiprinimo srities ES paramą; primygtinai ragina ES valstybes nares kovoti su įmonių, kurios įsisteigusios jų jurisdikcijos teritorijose, tačiau veiklą vykdo besivystančiose šalyse, kyšininkavimu;

67.

primena, kad besivystančios šalys praranda maždaug 800 mlrd. eurų, t. y. 10 kartų daugiau nei OPV, per metus dėl tokių neteisėtų veiksmų kaip neteisėti kapitalo srautai ir mokesčių vengimas, kurių prevencija ir mažinimas gali būti lemiami siekiant TVT; ragina ES ir jos valstybes nares kovą su mokesčių rojais, korupcija ir žalingomis mokesčių struktūromis laikyti svarbiausiu darbotvarkės klausimu visuose tarptautiniuose forumuose, siekiant sudaryti sąlygas besivystančioms šalims didinti savo pajamas;

68.

primena bendrą G20 įsipareigojimą mažinti krizės poveikį besivystančioms šalims, kurios smarkiai nukentėjo nuo netiesioginių jos padarinių;

69.

ragina, kad, siekiant OPV skaidrumo, būtų skatinama atskaitomybė stiprinant nacionalines paramos kontrolės priemones ir parlamentinį tikrinimą; ragina ES ir G20 laikytis darbotvarkės ir panaikinti mokesčių rojus ir mokesčių slaptumą, skatinant teikti informaciją apie kiekvieną šalį atskirai;

70.

ragina Tarybą ir Komisiją skatinti ir veikti, kad būtų įgyvendinamos vystymosi novatoriško finansavimo priemonės, pvz., tarptautinis finansinių sandorių mokestis, transporto rinkliavos, kovos su neteisėtu kapitalo srautu priemonės ir su perlaidomis susijusių išlaidų mažinimas ar lengvatos;

71.

pažymi, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės daug besivystančių šalių pateks į naują skolų krizę, ir ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti savo pastangas siekiant palengvinti besivystančių šalių skolos naštą;

72.

primena, kad besivystančių šalių ištekliai klimato kaitos problemoms spręsti yra patys mažiausi ir kad, apskritai kalbant, tikėtina, jog jos labiausiai nukentės nuo šio reiškinio; ragina įgyvendinti ES finansinį įsipareigojimą, prisiimtą sudarant Kopenhagos susitarimą ir Pasaulinio klimato kaitos aljansą; primygtinai ragina ES imtis pagrindinio vaidmens, kai išsivysčiusios šalys vykdo bendras iniciatyvas, kad būtų labiau ir konkrečiau prisidedama skatinant trečiojo pasaulio vystymąsi, nes istoriniu požiūriu ES šalys už jį atsakingos;

73.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komitetui, Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, EIB, ECB, TVF ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/25

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 ir 184 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį dėl moterų ir vyrų lygybės visose srityse,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (1),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (2),

—

atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje“,

—

atsižvelgdamas į ataskaitą dėl antrojo Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos bendro ekonomikos krizės socialinio poveikio ir politinių priemonių įvertinimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų (3),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo sveikatos ir gerovės,

—

atsižvelgdamas į Socialinių sveikatos veiksnių komisijos galutinę ataskaitą (PSO, 2008),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją „Dėl sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo: antsvorio, nutukimo ir chroniškų ligų prevencija Europos Sąjungoje“ (5), taip pat į savo 2008 m. rugsėjo 25 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl baltosios knygos „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0032/2011),

A.

kadangi visuotinumas, galimybė gauti kokybišką priežiūrą, lygybė ir solidarumas yra bendrosios vertybės ir principai, kuriais grindžiamos ES valstybių narių sveikatos sistemos,

B.

kadangi dėl to, kad žmonės vidutiniškai gyvena ir būna sveikesni ilgiau nei ankstesnių kartų atstovai, ES, turint mintyje senėjančią visuomenę, susiduria su rimta problema – su dideliais ir vis didėjančiais fizinės ir psichinės sveikatos lygio skirtumais ir tarp ES valstybių narių, ir jose pačiose,

C.

kadangi aukščiausios ir žemiausios socialinių ir ekonominių grupių atstovų gimimo momentui numatomos gyvenimo trukmės skirtumas – 10 metų vyrų atveju ir 6 metai moterų atveju,

D.

kadangi lyčių aspektas tikėtinos gyvenimo trukmės požiūriu – taip pat svarbus klausimas, kurį reikia spręsti, kai svarstant nelygybę sveikatos srityje,

E.

kadangi be genetinių veiksnių sveikatai įtakos turi visų pirma žmonių gyvenimo būdai, jų prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant informaciją apie sveikatą ir sveikatos švietimą, ligų prevencijos galimybės, taip pat jų galimybės būti gydomiems nuo trumpalaikių ir lėtinių ligų; kadangi žemesnio socialinio ir ekonominio lygio grupės labiau linkusios prastai maitintis ir priklausyti nuo tabako ar alkoholio, o visi šie veiksniai yra labai svarbūs ir susiję su daugeliu ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir vėžį,

F.

kadangi nustatyta, jog visose valstybėse narėse aukštesnio ir žemesnio išsilavinimo, profesinio ir pajamų lygio žmonių grupių sveikata skiriasi,

G.

kadangi įrodyta, jog lyčių aspektas susijęs su blogos mitybos rodikliais, o tai rodo, kad moterys dažniau kenčia nuo blogos mitybos ir kad ši nelygybė dar labiau didėja socialinio ir ekonominio lygio skalėje,

H.

kadangi nelygybė lyties ir amžiaus aspektais biologinės medicinos tyrimų srityje ir nepakankamas atstovavimas moterims klinikinių tyrimų srityje turi neigiamo poveikio pacientų priežiūrai,

I.

kadangi palyginamasis sveikatos nelygybės vertinimas – esminis pirmasis veiksmingas žingsnis,

J.

kadangi paprastai sergamumas didesnis žemesnio išsilavinimo, profesinio ir pajamų lygio asmenų grupėse, be to, didelė nelygybė taip pat gali būti matoma daugumos specifinių neįgalumo formų ir daugelio specifinių lėtinių neužkrečiamų ligų, burnos susirgimų ir tam tikrų psichikos ligų paplitime,

K.

kadangi sparčiai daugėja rūkančių moterų, ypač jaunų, ir tai turi itin žalingų pasekmių tolesnei jų sveikatos būklei; kadangi moterų rūkymo problemą apsunkina nepalanki padėtis daugeliu aspektų;

L.

kadangi Komisija yra pastebėjusi, kad visose ES valstybėse narėse sveikatos būklė susijusi su socialiniais veiksniais (2010 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatas „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“); kadangi Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia šį socialinių veiksnių poveikį sveikatos būklei kaip socialinės ir ekonominės nelygybės sąsają su nelygybe sveikatos ir prieigos prie sveikatos priežiūros srityse,

M.

kadangi daug projektų ir tyrimų patvirtinta, kad ypač antsvorio ir nutukimo įgijimui būdinga anksti atsirandanti nelygybė, susijusi su socialine ir ekonomine aplinka, ir kad aukščiausi antsvorio ir nutukimo atvejų dažnumo rodikliai fiksuojami žemesnio socialinio ir ekonominio lygio grupėse; kadangi tokia padėtis gali nulemti netgi dar didesnę sveikatos ir socialinę bei ekonominę nelygybę dėl to, kad kyla didesnė su nutukimu susijusių ligų rizika,

N.

kadangi nepaisant socialinės, ekonominės ir aplinkos pažangos, dėl kurios apskritai pagerėjo gyventojų sveikatos būklė imant ilgesnį laikotarpį, kai kurie veiksniai, pvz., higiena, gyvenimo ir darbo sąlygos, bloga mityba, švietimas, pajamos, alkoholio vartojimas ir rūkymas, vis dar turi tiesioginį poveikį sveikatos skirtumams,

O.

kadangi numatoma, jog dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų reiškinių, pvz., karščio bangų ar potvynių, infekcinių ligų pobūdžio kitimo ir padidėjusios ultravioletinės spinduliuotės klimato kaita gali turėti pasekmių sveikatai; kadangi ne visos ES šalys vienodai pasirengusios spręsti šias problemas,

P.

kadangi sveikatos skirtumai yra ne tik daugybės ekonominių, aplinkos ir su gyvenimo būdu susijusių veiksnių, bet ir prieigos prie sveikatos priežiūros problemų pasekmė,

Q.

kadangi sveikatos skirtumai taip pat susiję su sunkumais gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek dėl ekonominių priežasčių (ne tiek susijusių su didesnės apimties gydymu, kurį teisingai suteikia valstybės narės, kiek su paprastu gydymu, pvz., dantų ir akių priežiūra), tiek dėl blogo medicinos išteklių paskirstymo tam tikrose ES zonose,

R.

kadangi tai, kad tam tikrose ES dalyse trūksta sveikatos specialistų ir kad jie gali lengvai persikelti į kitas ES vietoves, yra tikra problema ir kadangi dėl tokios padėties susidaro didelė nelygybė prieigos prie sveikatos priežiūros ir paciento saugos požiūriu,

S.

kadangi nutolusiuose ir salų regionuose gyvenantys žmonės turi ribotas galimybes gauti greitai suteikiamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų,

T.

kadangi lėtine liga sergantys arba esantys atitinkamoje būklėje pacientai sudaro specifinę grupę, kuri patiria prieigos prie diagnostikos ir priežiūros, socialinių ir kitų paramos paslaugų nelygybę, ir patiria sunkumų, įskaitant finansines problemas, blogas galimybes įsidarbinti, socialinę diskriminaciją ir stigmatizavimą,

U.

kadangi smurtas prieš moteris yra visose šalyse ir visose socialinėse klasėse plačiai paplitęs reiškinys, kuris turi didelį neigiamą poveikį fizinei ir emocinei moterų ir vaikų sveikatai,

V.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą yra pripažinusi kaip sveikatos būklę, kuri turi ypatingą poveikį moterų sveikatai, ir kadangi Jungtinės Karalystės nacionalinio informuotumo tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 94 proc. nevaisingų moterų kenčia nuo įvairių formų depresijos,

W.

kadangi valstybėse narėse labai skiriasi galimybės gydytis nuo nevaisingumo,

X.

kadangi Eurostato (ES statistikos tarnybos) duomenimis 2010 m. rugsėjo mėn. nedarbas 27-iose ES valstybėse narėse siekė 9,6 % ir kadangi Europos Sąjungos socialinės apsaugos komiteto taryba savo 2010 m. gegužės 20 d. nuomonėje išreiškė susirūpinimą, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė turės neigiamų padarinių žmonių galimybėms gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir valstybių narių sveikatos biudžetui,

Y.

kadangi dabartinė ekonomikos ir finansų krizė gali turėti skaudžių padarinių kelių ES valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriams ir pasiūlos, ir paklausos atžvilgiu,

Z.

kadangi dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės kylantys apribojimai ir būsimos demografinės problemos, su kuria Sąjunga susidurs, pasekmės gali labai pakenkti valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų finansiniam ir organizaciniam tvarumui ir taip trukdyti sudaryti vienodą prieigą prie priežiūros paslaugų jų teritorijoje,

AA.

kadangi skurdo ir kitų pažeidžiamumo formų, tokių kaip vaikystė ar senatvė, negalia ar priklausymas mažumoms, derinys kelia dar didesnį pavojų sveikatai ir atvirkščiai – prasta sveikata gali lemti skurdą ir (arba) socialinę atskirtį,

AB.

kadangi vaikystės metai turi pasekmių visam gyvenimui daugeliu sveikatos ir gerovės aspektų – pradedant nutukimu, širdies ligomis ir psichine sveikata, baigiant išsilavinimu, profesiniais pasiekimais, ekonominiu statusu ir gyvenimo kokybe,

AC.

kadangi sveikatos skirtumai turi svarbių ekonominių pasekmių ES ir jos valstybėms narėms; kadangi paskaičiuota, kad dėl sveikatos skirtumų prarandama apie 1,4 % BVP,

AD.

kadangi daugelyje ES šalių migrantams, neturintiems dokumentų, vienoda prieiga prie sveikatos priežiūros neužtikrinama ne tik praktikoje, bet ir įstatymuose,

AE.

kadangi valstybėse narėse vis dar pasitaiko atvejų, kuomet skirtingų socialinių grupių atstovams (pavyzdžiui, neįgaliesiems) sudaromos kliūtys, apribojančios vienodas šių grupių galimybes patekti į sveikatos priežiūros įstaigas ir tokiu būdu bloginančios jų prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų,

AF.

kadangi visuomenei senėjant valstybėms narėms tenka spręsti problemas, susijusias su priklausomybe ir augančiu geriatrinės priežiūros ir gydymo poreikiu; kadangi dėl to reikia keisti požiūrį į sveikatos priežiūros organizavimą; taip pat kadangi pagyvenusių žmonių prieigos prie sveikatos priežiūros skirtumai didėja,

1.

palankiai vertina pagrindinius Komisijos pasiūlymus, pateiktus komunikate „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“: 1) prie mūsų bendrų socialinio ir ekonominio vystymosi tikslų priskirti teisingesnį sveikatos galimybių pasiskirstymo siekį, 2) gerinti duomenis ir žinias (taip pat priemones, susijusias su kiekybiniu ir kokybiniu įvertinimu, stebėsena ir ataskaitomis), 3) stiprinti visos visuomenės įsipareigojimus sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus, 4) tenkinti pažeidžiamų grupių poreikius, taip pat 5) stiprinti ES politikos poveikį sveikatos priežiūros skirtumų mažinimui;

2.

pabrėžia, kad svarbu teikti sveikatos priežiūros paslaugas laikantis pagrindinių teisių; pažymi, kad reikia išsaugoti ir gerinti visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros sistemų ir prieinamos sveikatos priežiūros;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti galimybes naudotis ligų prevencijos, sveikatos stiprinimo, pirminėmis ir specialiosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mažinti nelygybę tarp įvairių socialinių ir amžiaus grupių, bei pabrėžia, kad šiuos tikslus galima būtų pasiekti optimizuojant viešąsias išlaidas sveikatos priežiūros prevencinėms ir gydymo paslaugoms bei tikslinėms programoms, skirtoms pažeidžiamoms grupėms;

4.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įveikti socialinius ir ekonominius skirtumus, nes tai galiausiai sudarytų galimybes sumažinti kai kuriuos su sveikatos priežiūra susijusius skirtumus; be to, remdamasis visuotinėmis žmogaus orumo, laisvės, lygybės ir solidarumo vertybėmis ragina Komisiją ir valstybe nares ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamų grupių, įskaitant nepalankiose sąlygose esančias migrantų grupes, etninių mažumų atstovus, vaikus ir paauglius, neįgaliuosius, poreikiams, ypač atkreipiant dėmesį į sergančius psichinėmis ligomis, lėtine liga sergančius arba atitinkamoje būklėje esančius pacientus, vyresnio amžiaus asmenis, skurdžiai gyvenančius asmenis, taip pat į alkoholizmu sergančius ir priklausomybę nuo narkotikų turinčius asmenis;

5.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad pažeidžiamiausioms grupėms, įskaitant dokumentų neturinčius migrantus, būtų suteikiama teisė į sveikatos priežiūrą ir vienodos galimybės ją gauti; ragina valstybes nares išnagrinėti, ar įmanoma paremti nelegalių migrantų sveikatos priežiūrą, nustatant bendrais principais pagrįstą pagrindinių sveikatos priežiūros elementų, numatytų jų nacionaliniuose teisės aktuose, apibrėžtį;

6.

ragina valstybes nares atsižvelgti į specialias moterų imigrančių sveikatos apsaugos reikmes, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad sveikatos apsaugos sistemose būtų užtikrinamos tarpininkavimo atitinkama kalba paslaugos; šiose sistemose turėtų būti numatyta rengti mokymo iniciatyvas, kad gydytojams ir kitiems specialistams būtų sudarytos sąlygos įgyti kultūrų įvairovės suvokimą, kuris būtų grindžiamas įvairovės ir žmonių iš įvairių geografinių regionų ypatumų pripažinimu ir pagarba jiems; pirmenybė taip pat turi būti teikiama priemonėms ir informavimo kampanijoms, skirtoms kovoti su moterų lytinių organų žalojimu, įskaitant griežtas bausmes už jo praktikavimą;

7.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kuo greičiau rasti sprendimus kovojant su diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač kai kuriose valstybėse narėse, kuriose neįgyvendinta Tarybos direktyva 2000/43/EB ir kuriose etninei mažumai priklausančios moterys neturi socialinės apsaugos arba turi prastą socialinę apsaugą ir negauna sveikatos priežiūros paslaugų arba gauna labai ne daug jų;

8.

ragina valstybes nares, derinantis su pilietinės visuomenės organizacijomis, skatinti galimybes gauti kokybiškas teisines konsultacijas ir informaciją, siekiant padėti paprastiems visuomenės nariams, įskaitant dokumentų neturinčius migrantus, daugiau sužinoti apie jų asmens teises;

9.

pabrėžia, kad dėl ekonomikos ir finansų krizės ir valstybių narių taikytų griežto taupymo priemonių, ypač orientuotų į pasiūlą, gali sumažėti visuomenės sveikatai ir sveikatos skatinimui, ligų prevencijai bei ilgalaikės priežiūros paslaugoms teikiamas finansavimas – dėl biudžeto mažinimų ir prasčiau surenkamų mokesčių, nors sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikis dėl įvairių veiksnių, lemiančių plačiosios visuomenės sveikatos būklės prastėjimą, derinio gali išaugti;

10.

pabrėžia, kad nelygybė sveikatos srityje ES yra didelė našta valstybėms narėms ir jų sveikatos priežiūros sistemoms ir kad veiksmingas vidaus rinkos veikimas bei stipri ir, jei įmanoma, koordinuojama prevencijos politika gali prisidėti prie teigiamų pokyčių šioje srityje;

11.

pabrėžia, kad kovojant su socialiniais ir ekonominiais veiksniais, tokiais kaip nutukimas, rūkymas ir t. t., galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas (kuriai kelia grėsmę sveikatos priežiūros paslaugų bei vaistų kompensacijos nebuvimas, netinkama prevencija, medicininės demografijos nesuderinimas) ir veiksmingas diagnozavimas turi būti laikomi pagrindiniais kovos su nelygybe sveikatos srityje priemonių aspektais ir kad, be to, gydymo vaistais paslaugų prieinamumas ir įperkamumas taip pat turėtų būti laikomi esminiais atskirų žmonių sveikatos aspektais; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad Skaidrumo direktyva (89/105/EEB) būtų tinkamai įgyvendinama ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į 2008 m. Komisijos komunikato dėl farmacijos sektoriaus tyrimo išvadas;

12.

pabrėžia, kad sveikatos apsauga nėra ir neturėtų būti laikoma visuotinio intereso preke ar paslauga;

13.

ragina Tarybą ir valstybes nares įvertinti ir įgyvendinti naujas priemones, skirtas jų išlaidų sveikatai veiksmingumui didinti, ypač investuojant į profilaktinę sveikatos priežiūrą, siekiant ateityje išvengti per ilgesnį laikotarpį atsirandančių išlaidų ir socialinės naštos, taip pat pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemas, siekiant visoje ES užtikrinti teisingas galimybes be diskriminacijos naudotis kokybiška sveikatos priežiūros (ypač pagrindine medicinine priežiūra), taip pat ragina Komisiją išnagrinėti dabartinių ES fondų panaudojimą siekiant papildomai remti investicijas į sveikatos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus ir mokymą bei skatinti ir stiprinti ligų profilaktiką;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į jų sveikatos politiką ir programas būtų įtrauktos teisingos galimybės pagyvenusiems pacientams gauti sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas, taip pat pasirūpinti, kad 2012 m., kurie paskelbti Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais, pirmenybė būtų skiriama vyresnio amžiaus asmenų tinkamų galimybių naudotis sveikatos priežiūra ir gydymu užtikrinimui; ragina valstybes nares skatinti iniciatyvas siekiant kovoti su pagyvenusių pacientų socialine atskirtimi, nes ji turi svarbų poveikį ilgalaikei pacientų sveikatos būklei; pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi, taikydamos atitinkamą ilgalaikę strategiją, numatyti socialinį ir ekonominį Europos gyventojų senėjimo poveikį, siekdamos užtikrinti finansinį ir organizacinį sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir lygiateisį bei nenutrūkstamą priežiūros teikimą pacientams;

15.

ragina valstybes nares gerinti jų gebėjimus įdėmiai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis stebėti krizės poveikį sveikatai ir jos socialinius padarinius;

16.

ragina Komisiją skatinti patirties, susijusios su švietimu sveikatos klausimais, sveikos gyvensenos skatinimu, profilaktika, ankstyvu diagnozavimu ir tinkamu gydymu, kaupimą, ypač klausimais, susijusiais su alkoholio vartojimu, rūkymu, dieta ir nutukimu bei narkotikais; ragina valstybes nares ypač nepalankesnėse sąlygose esančiose vietovėse remti vaikams skirtas fizinio aktyvumo, geros mitybos „Sveikos mokyklos“ programas ir stiprinti asmeninį, socialinį ir su sveikata susijusį švietimą siekiant skatinti sveikesnę elgseną ir su teigiamu gyvenimo būdų susijusį elgesį;

17.

skatina visas valstybes nares laikantis principo „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“ investuoti į socialinę, švietimo, aplinkos apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą ir koordinuoti priemones, susijusias su sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija, mokymu ir judumu, taip tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis užtikrinant sveikatos priežiūros infrastruktūros ir darbo jėgos pajėgumus ir tvarumą;

18.

pabrėžia, kad nelygybė sveikatos srityje Europos Sąjungoje negali būti pašalinta nesukūrus bendros ir visaapimančios Europos sveikatos priežiūros darbo jėgos strategijos, įskaitant koordinuotą išteklių administravimo, švietimo ir apmokymų, minimalių kokybės ir saugos standartų bei specialistų registravimo politiką;

19.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija apie sveikatą, sveiką gyvenseną, sveikatos priežiūrą, prevencijos galimybes, ankstyvą ligų diagnozavimą ir tinkamą gydymą būtų prieinama visiems suprantama forma ir kalba, naudojant naujas informacijos ir ryšių technologijas, ypatingą dėmesį skiriant internetu teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms;

20.

ragina valstybes nares remti nuotolinės medicinos technologijų diegimą, kurios gali padėti gerokai sumažinti geografinius skirtumus, susijusius su galimybėmis gauti tam tikrų tipų sveikatos priežiūros paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant specialistų teikiamoms paslaugoms, ypač pasienio regionuose;

21.

ragina valstybes nares remti politikos priemones, skirtas sveikoms gyvenimo sąlygoms visiems kūdikiams, vaikams ir paaugliams užtikrinti, įskaitant priežiūrą prieš nėštumą, gimdyvių priežiūrą ir priemones, skirtas padėti tėvams, o ypač nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai gyvenimą pradėtų sveiki, ir išvengti vėlesnių sveikatos būklės skirtumų, taip pripažįstant, kad svarbu skirti išteklių ankstyvajai vaiko raidai ir pripažįstant į visą gyvenimo trukmę nukreiptos politikos svarbą;

22.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nėščios moterys ir vaikai, kad ir koks būtų jų statusas, turėtų teisę naudotis socialine apsauga ir iš tiesų ją gautų, kaip nurodyta jų nacionaliniuose teisės aktuose;

23.

primena ES įsipareigojimą pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją užtikrinti neįgaliųjų teisę nepatiriant diskriminacijos dėl neįgalumo gauti pačią kokybiškiausią sveikatos priežiūrą; pabrėžia, kad negalios įtraukimas į visus susijusius sveikatos vertinimo rodiklius yra pagrindinis veiksmas siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą;

24.

ragina ES ir valstybes nares į lyčių aspektą kaip veiksnį įtraukti moterų sveikatos būklės ir moterų senėjimo (vyresnio amžiaus moterų) klausimą ir įgyvendinant savo sveikatos politiką, programas ir mokslinius tyrimus nuo jų rengimo ir kūrimo etapo iki poveikio vertinimo taikyti su lyties aspektu susietą biudžeto sudarymo sistemą; ragina į ES finansuojamų bendrųjų mokslinių tyrimų programų ir viešosiomis lėšomis finansuojamų agentūrų politiką įtraukti lyčių aspekto vertinimą ir sudaryti sąlygas kaupti ir analizuoti su lytimi ir amžiumi susijusius duomenis, kad būtų nustatyti pagrindiniai vyrų ir moterų sveikatos skirtumai ir kad būtų galima atitinkamai pagrįsti politikos pokyčius, ir ragina nustatyti ir suderinti epidemiologines priemones siekiant ištirti numatomos vyrų ir moterų gyvenimo trukmės atotrūkį;

25.

mano, kad ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti lengvą moterų prieigą prie kontracepcijos priemonių ir teisę naudotis saugaus aborto galimybe;

26.

ragina Komisiją teikti valstybėms narėms gerosios ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad būtų skatinamos vienodesnės galimybes gauti su vaisingumu susijusių ligų gydymą;

27.

primygtinai ragina ES ir valstybes nares skirti pagrindinį dėmesį moterų žmogaus teisėms, ypač siekiant užkirsti kelią prievartinei moterų sterilizacijai ir lyties organų žalojimui, uždrausti šiuos veiksmus ir persekioti už juos atsakingus asmenis;

28.

ragina ES ir valstybes nares pripažinti bet kokio pobūdžio vyrų smurtą prieš moteris kaip visuomenės sveikatos problemą;

29.

ragina ES ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, susijusių su galimybe naudotis pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis, siekiant panaikinti moterų diskriminaciją dėl šeiminės padėties, seksualinės orientacijos arba etninės ar kultūrinės kilmės;

30.

ragina valstybes nares vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos pavyzdžiu ir nutukimą pripažinti lėtine liga siekiant sudaryti galimybes dalyvauti nutukimo prevencijos programose ir nuo nutukimo kenčiantiems asmenims, kuriems reikalingas gydymas, užtikrinti galimybes gauti gydymą, kurio teigiami medicininiai rezultatai įrodyti, be kita ko, siekiant išvengti susijusių ligų plitimo;

31.

ragina ES ir valstybes nares įtraukti lyčių aspektą į tabako kontrolės politiką, kaip rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje, ir pradėti vykdyti kovos su rūkymu kampanijas, skirtas jaunoms merginoms ir moterims;

32.

ragina valstybes nares skatinti ir remti medicinos ir farmacinius tyrimus, susijusius su ligomis, nuo kurių visų pirma kenčia moterys, atsižvelgiant į visus jų gyvenimo etapus, o ne tik į vaisingą amžių;

33.

ragina valstybes nares išspręsti skirtingų galimybių naudotis sveikatos priežiūra problemas, kurios turi poveikio žmonių kasdieniam gyvenimui, pvz., kalbant apie stomatologiją arba oftalmologiją;

34.

siūlo Europos Sąjungai ir valstybėms narėms nustatyti nuoseklią politiką ir taikyti paramos priemones, skirtas nedirbančiomis moterimis arba moterimis, dirbančiomis tuose sektoriuose, kuriuose jos nedraudžiamos individualiu sveikatos draudimu, taip pat ieškoti būdų šias moteris apdrausti;

35.

primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, skatinti geriausias praktikas nustatant vaistų kainas ir išlaidų už juos kompensavimo mechanizmus, įskaitant veikiančius farmacinių preparatų kainų diferencijavimo modelius, kuo būtų pagerinta prieiga prie vaistų ir sumažinta nelygybė;

36.

primena, kad Europos patento patvirtinimas, taikant tinkamą kalbų režimą ir suvienyta ginčų sprendimo sistema yra būtini Europos ekonomikos atgaivinimui;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete atlikti darbai, susiję su, be kita ko, produktų sauga ir reklama, prisidėjo prie kovos su tam tikrais nelygybės sveikatos srityje ES aspektais, ir šiuo klausimu pabrėžia, kad yra svarbu atidžiai stebėti informaciją, kurią farmacijos įmonės teikia vartotojams, o ypač pažeidžiamiausioms ir mažiausiai informuotoms grupėms, bei poreikį sukurti veiksmingą ir nepriklausomą farmakologinio budrumo sistemą;

38.

ragina valstybes nares pritaikyti savo sveikatos priežiūros sistemas prie daugiausiai sunkumų turinčių grupių poreikių kuriant sveikatos priežiūros specialistų apmokėjimo mechanizmus, kuo visiems ligoniams būtų užtikrinta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

39.

primygtinai ragina Komisiją padaryti viską kas įmanoma skatinant valstybes nares teikti pacientams kompensacijas bei padaryti viską kas būtina mažinant nelygybę gaunant vaistus, skirtus gydyti tokioms ligoms ar būsenoms kaip postmenopauzinė osteoporozė ir Alzheimerio liga, kurių gydymas kai kuriose valstybėse narėse nėra kompensuojamas; prašo tai atlikti neatidėliojant;

40.

pabrėžia, kad daugelyje šalių ne tik nacionalinės vyriausybės, bet ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį vykdant visuomenės sveikatos politiką, skatinant rūpintis sveikata, atliekant ligų profilaktiką ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, todėl reikia užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą; pažymi, kad svarbus taip pat regionų ir vietos valdžios bei kitų suinteresuotųjų subjektų indėlis, be kita ko, darbo vietose ir mokyklose; jis ypač svarbus švietimo sveikatos klausimais, sveikos gyvensenos skatinimo, veiksmingos ligų profilaktikos ir ankstyvo patikrinimo ir ligų diagnozavimo srityse;

41.

ragina valstybes nares remti vietos lygmeniu teikiamos priežiūros politiką ir užtikrinti, kad būtų teikiamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias būtų galima gauti vietos ar regioniniu lygmeniu ir kurios padėtų pacientams užsitikrinti geresnę paramą jų vietinėje ir socialinėje aplinkoje;

42.

ragina visas valstybes nares iš naujo įvertinti jų politiką, kuri daro didelį poveikį nelygybei sveikatos srityje, pvz., politiką, susijusią su tabaku, alkoholiu, maistu, farmacijos produktais ir visuomenės sveikatos užtikrinimu bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;

43.

ragina valstybes nares kurti partnerystes pasienio regionuose, siekiant pasidalinti išlaidas infrastruktūrai ir personalui, tuo pat metu ribojant skirtumus sveikatos srityje, ypač kai tai susiję su galimybe naudotis naujausia įranga;

44.

prašo Komisijos išnagrinėti sprendimų, paremtų nacionaliniais bei regioniniais vaistų bei medicininės įrangos veiksmingumo vidaus rinkoje vertinimais, poveikį, įskaitant ligonių prieigą, naujoves naujų produktų bei procedūrų pavidalu, nes tai vieni iš svarbiausių elementų, turinčių poveikio nelygybei sveikatos srityje;

45.

mano, kad įgyvendinus Pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse Direktyvą 2011/24/ES, reikėtų atlikti nuodugnius poveikio vertinimus, siekiant kaip galima tiksliau įvertinti jos veiksmingumą kovojant su nelygybe sveikatos srityje ir užtikrinti, kad ja palaikoma deramo lygio visuomenės apsauga ir užtikrinamas pacientų saugumas, ypač kai tai susiję su geografiniu medicinos išteklių, tiek žmogiškųjų, tiek ir materialiųjų, paskirstymu;

46.

pastebi, kad norint teikti aukštos kokybės ir veiksmingas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas reikalingas didesnis visuomenei, ligoniams, priežiūrą vykdantiems veikėjams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams teikiamos informacijos daugeliu klausimų, įskaitant ligonių teisę gauti žalos atlyginimą ir sveikatos priežiūros specialistų veiklos reglamentavimą, skaidrumas;

47.

apgailestauja, kad direktyva dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu nebuvo pateikta kartu su pasiūlymu dėl sveikatos priežiūros specialistų mobilumo, atsižvelgiant į „protų nutekėjimo“ pavojų Europos Sąjungoje, kas pavojingai sustiprintų geografinius skirtumus kai kuriose valstybėse narėse ir ragina Komisiją pašalinti šį trūkumą, jei įmanoma atliekant Direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų persvarstymą ateityje;

48.

ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti dabartinę Profesinių kvalifikacijų direktyvą (2005/36/EB); atsižvelgiant į medicinos kvalifikacijos sudėtingumą, ragina Komisiją atliekant šios direktyvos vertinimą ir peržiūrą išspręsti keletą reguliavimo trūkumų, kurie galėtų išlaikyti pacientų pažeidžiamumą žalai ir sukelti pavojų jų teisėms į saugų gydymą; be to, ragina Komisiją nagrinėti, ar registraciją vidaus rinkos informacinėje sistemoje reikia padaryti privaloma kompetentingoms valdžios institucijoms ir ar reikia praplėsti apimtį kuria kompetentingos institucijos gali aktyviai dalintis informacija apie drausmines priemones taikomas sveikatos priežiūros specialistams sukuriant tinkamą perspėjimo mechanizmą;

49.

primygtinai ragina Komisiją savo būsimajame teisėkūros pasiūlyme dėl profesinių kvalifikacijų pradėti kurti sustiprintą kvalifikacijų pripažinimo valstybėse narėse mechanizmą;

50.

atkreipia dėmesį, kad daugiau naujovių dažnai pagerina galimybes gauti gydymą, kas yra ypač svarbu izoliuotoms ar kaimo bendruomenėms;

51.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis stiprinti nuotolinių medicinos paslaugų plėtrą kaip priemonę, kuria siekiama sumažinti geografinius sveikatos priežiūros skirtumus ir regioniniu, ir vietos lygmeniu;

52.

ragina Tarybą ir Komisiją, kad jos strategijoje „2020 m. Europa“ aiškiau pripažintų tai, kad fizinė ir psichinė sveikata ir gerovė yra ypač svarbūs veiksniai kovojant su atskirtimi, ir į strategijos „2020 m. Europa“ stebėsenos procedūras įtrauktų lyginamuosius rodiklius, nustatytus, pagal socialinį ir ekonominį statusą bei visuomenės sveikatos būklę, taip pat atsižvelgtų į diskriminaciją dėl amžiaus, ypač susijusią su klinikiniais bandymais, kuriuos atliekant siekiama rasti pagyvenusiems žmonėms labiau tinkamus gydymo būdus;

53.

mano, kad ES ir valstybės narės turi remti pilietinės visuomenės ir moterų organizacijas, kurios skatina gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant moterų seksualines ir reprodukcines teises, teisę į sveiką gyvenimo būdą ir į darbą, siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų pareikšti savo nuomonę Europos ir nacionalinės sveikatos apsaugos politikos klausimais;

54.

ragina visas valstybes nares puoselėti ir stiprinti visų įvairiuose sektoriuose veikiančių svarbių suinteresuotųjų subjektų pajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą rengiant ir taikant politiką, kuria mažinama nelygybė sveikatos srityje;

55.

ragina valstybes nares remti ir taikyti bendrą politikos rengimo metodą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant taikyti sveikatos aspektų visų krypčių politikoje nuostatą;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą rodiklių rinkinį, skirtą sveikatos priežiūros skirtumams stebėti pagal amžių, lytį, socialinį ir ekonominį statusą bei geografinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į alkoholizmo ir narkomanijos keliamas grėsmes, ir nustatyti sveikatos padėties valstybėse narėse audito metodiką, kad būtų galima nustatyti tobulintinas sritis ir geriausią praktiką, skiriant joms prioritetą;

57.

pabrėžia, kad sveikatos priežiūros skirtumai kyla dėl socialinių skirtumų, susijusių su gyvenimo sąlygomis ir socialinio elgesio modeliais, su lytimi, rase, švietimo standartais, užimtumu ir nevienodu ne tik pajamų, bet ir medicinos pagalbos, ligų profilaktikos ir sveikatingumo didinimo paslaugų paskirstymu;

58.

pabrėžia, kad nepalankioje padėtyje esančių (skurdesnių) socialinių kategorijų nariams gresiantys pavojai yra susiję su sveikatos priežiūros skirtumų priežastimis, turint omenyje, kad šiuos pavojus didina skurdas ir kiti su pažeidžiamumu susiję veiksniai;

59.

ragina Komisiją užtikrinti, kad skirtumų sveikatos srityje mažinimo ir prieigos prie fizinės ir psichinės sveikatos priežiūros gerinimo klausimai būtų visapusiškai sprendžiami ir įtraukiami į jos dabartines iniciatyvas, pvz., į Partnerystę siekiant sveikos ir aktyvios senatvės, ES kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platformą, taip pat į būsimas iniciatyvas susijusias su ankstyvu vaiko vystymusi ir su jaunimo politika, kurią vykdant dėmesys sutelkiamas į švietimą, mokymą ir užimtumą;

60.

ragina geriau koordinuoti ES agentūrų, kurios turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su sveikatos priežiūros skirtumais, ypač Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, veiklą;

61.

ragina Komisiją valstybėms narėms padėti geriau pasinaudoti atviruoju koordinavimo metodu, kad būtų remiama veikla, kuria siekiama šalinti sveikatos priežiūros skirtumus lemiančius veiksnius;

62.

ragina Komisiją ieškoti būdų visiems atitinkamiems Europos lygmens suinteresuotiesiems subjektams įtraukti, informuotumui ir gerosios patirties sklaidai visuomenės sveikatos srityje didinti;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad, be įvairių sveikatą lemiančių veiksnių, ypatingą svarbą turi įvairi ir kokybiška mityba, taigi ragina Komisiją labiau naudotis veiksmingomis pagal BŽŪP sukurtomis programomis (nemokamas pieno ir sulčių dalijimas mokyklose ir nemokamas maisto dalijimas skurdžiausioms grupėms);

64.

ragina valstybes nares sukurti specialių socialinių, sveikatos priežiūros ir konsultavimo tarnybų tinklą ir skirti šioms tarnyboms pagalbos telefonu linijas siekiant teikti pagalbą moterims, poroms ir šeimoms, kad būtų galima užkirsti kelią buitiniam smurtui ir suteikti kvalifikuotą specialistų pagalbą ir paramą tiems, kuriems jos reikia, bendradarbiaujant su kitomis šioje srityje veikiančiomis įstaigomis;

65.

ragina Komisiją valstybėms narėms padėti geriau pasinaudoti ES sanglaudos politikos priemonėmis ir struktūriniais fondais, kad būtų remiami projektai, kuriais prisidedama prie kovos su sveikatą lemiančiais socialiniais veiksniais ir prie sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo; taip pat ragina Komisiją padėti valstybėms narėms geriau pasinaudoti programa PROGRESS;

66.

primygtinai ragina valstybes nares nustoti vykdyti dabartinę sveikatos apsaugos paslaugoms skiriamų viešųjų lėšų mažinimo politiką, kadangi šios lėšos itin svarbios siekiant užtikrinti aukšto lygio vyrų ir moterų sveikatos apsaugą.

67.

ragina Komisiją, nustatant bet kokią ES vidaus ir išorės politiką, ypač siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, be kita ko, geros gimdyvių sveikatos tikslus, įtvirtinti politiką, paremtą ekonominiais ir ekologiniais sveikatos veiksniais bei principu „teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“;

68.

primygtinai ragina visas valstybes nares pripažinti sveikatos svarbą visuomenei ir vertinant visuomenės, bendruomenės ir asmens vystymąsi taikyti ne tik BVP pagrįstus metodus;

69.

ragina Tarybą visose valstybėse narėse remti pastangas spręsti nelygybės sveikatos srityje problemas, joms teikiant politinę pirmenybę, atsižvelgiant į socialinius sveikatos veiksnius ir į rizikos faktorius, susijusius su gyvensena, pvz., alkoholį, tabaką ir mitybą, imantis veiksmų tokiose politikos srityse, kaip vartotojų politika, užimtumo, būsto, socialinė politika, aplinkos apsauga, žemės ūkis ir maistas, švietimas, gyvenimo ir darbo sąlygos bei moksliniai tyrimai, laikantis principo „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“;

70.

ragina Komisiją remti pagal esamus ir būsimus visuomenės sveikatos veiksmų planus finansuojamą veiklą siekiant daryti įtaką socialiniams sveikatos veiksniams;

71.

ragina Komisiją nustatyti gaires, kaip pagerinti mechanizmus, skirtus sveikatos priežiūros skirtumų stebėsenai visoje ES (tarp valstybių narių ir jų viduje), užtikrinant geresnį duomenų surinkimą dėl sistemingesnės ir palyginamos informacijos, papildančios esamus duomenis apie sveikatos priežiūros skirtumus, taip pat atliekant reguliarią stebėseną ir analizę;

72.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę parengti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos ar bet kokios kitos tinkamos Bendrijos iniciatyvos, kurios tikslas būtų skatinti ir remti valstybių narių integruotų nacionalinių ar regioninių strategijų rengimą siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus;

73.

ragina Komisiją savo pateikiamose pažangos ataskaitose įvertinti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo priemonių veiksmingumą ir sveikatos pagerėjimą taikant politikos priemones, susijusias su socialiniais, ekonominiais ir ekologiniais sveikatos veiksniais;

74.

ragina Komisiją formuojant politiką ES lygmeniu taikyti principą „sveikatos aspektai visų krypčių politikoje“ ir vykdyti veiksmingus poveikio įvertinimus, kuriuos atliekant būtų atsižvelgiama į teisingumo sveikatos srityje aspektus;

75.

teigia, kad atvira, konkurencinga ir tinkamai veikianti rinka gali skatinti naujoves, investicijas ir mokslinius tyrimus sveikatos priežiūros sektoriuje, ir pripažįsta, kad tam taip pat turi būti skiriama tvirta finansinė parama viešiesiems moksliniams tyrimams, siekiant toliau vystyti tvarius ir veiksmingus sveikatos priežiūros modelius ir skatinti naujų technologijų ir jų pritaikymo šioje srityje (pvz., nuotolinės medicinos) plėtrą, taip pat reikalinga bendra sveikatos technologijų įvertinimo metodika, o visai tai turėtų būti naudinga kiekvienam asmeniui, įskaitant ir tuos, kurie yra iš žemesnių socialinių ir ekonominių sluoksnių, kartu atsižvelgiant į gyventojų senėjimą;

76.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti visuomenės informavimo ir sąmoningumo kėlimo programas ir stiprinti dialogą su pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis sveikatos ir medicinos paslaugų tema;

77.

mano, kad itin svarbu padidinti moterų, dalyvaujančių rengiant sveikatos priežiūros politiką, planuojant programas ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, skaičių;

78.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/37

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo (1),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mokesčiai ir vystymasis. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis skatinant gerą mokesčių srities valdymą“ (COM(2010)0163),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės padarinių besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (2) ir atsižvelgdamas į 2002 m. Monterėjaus deklaraciją, 2008 m. Dohoje įvykusią konferenciją vystymosi finansavimo klausimais, 2005 m. Paryžiaus deklaraciją ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę, kuriose neteisėtas kapitalo nutekėjimas ir neteisėti finansiniai srautai įvertinti kaip pagrindinė vidaus pajamų sutelkimo vystymuisi kliūtis,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją „Pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų: laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 11–12 d. Seule įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą ir į iniciatyvą stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, kurią pradėjo Vokietijos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerija ir kuri pavadinta Tarptautiniu mokesčių susitarimu,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 29 d. Pretorijoje įvykusios tarptautinės konferencijos apmokestinimo klausimais išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 2–3 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į vadovų pareiškimą, paskelbtą po 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo, ir į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją šiuo klausimu (4),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo projekto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1725/2003, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl 8 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) dėl veiklos segmentų paskelbimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. Norvegijos vyriausybės komisijos ataskaitą „Mokesčių rojus ir vystymasis“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A7-0027/2011),

A.

kadangi mokesčių sistemos stiprinimas yra vienas iš pagrindinių uždavinių, kurie tenka besivystančioms šalims, siekiančioms Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT),

B.

kadangi mokesčiai gali būti patikimas ir tvarus plėtros finansavimo šaltinis, jei taikoma progresinių mokesčių sistema, sukurta veiksminga ir efektyvi mokesčių administravimo politika, užtikrinanti mokestinių prievolių vykdymą, ir užtikrinamas skaidrus ir atsakingas valstybės pajamų naudojimas;

C.

kadangi besivystančios šalys, didindamos mokestines pajamas, susiduria su dideliais sunkumais dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių mokesčiams surinkti, menkų administracinių gebėjimų, korupcijos, politinės sistemos teisėtumo trūkumo, nevienodo pajamų paskirstymo ir prasto mokesčių valdymo,

D.

kadangi pagrindinės neteisėtų finansinių srautų ir kapitalo nutekėjimo formos apima netinkamą šalių sandorių kainodarą siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, abipusius susitarimus, pinigų plovimą, didelių grynųjų pinigų sumų pervedimus, taip pat neaiškius ir nenaudingus investavimo protokolus ir kontrabandą,

E.

kadangi lengvatiniai mokesčių centrai ir mokesčių rojai sudaro sąlygas neteisėtam 1 trilijono JAV dolerių per metus kapitalo nutekėjimui; kadangi šis neteisėtas pinigų nutekėjimas sudaro maždaug dešimt kartų didesnę sumą negu pagalbai besivystančioms šalims skiriamos lėšos siekiant sumažinti skurdą ir skatinti ekonominį vystymąsi,

F.

kadangi mokesčių rojai, taikantys paslapties saugojimo taisykles ir fiktyvios gyvenamosios deklaravimo praktiką kartu su nuliniu mokesčių tarifu tam, kad pritrauktų kapitalą ir pajamas, kurios kitose šalyse turėtų būti apmokestinamos, sukuria žalingą konkurenciją mokesčių srityje,

G.

kadangi dėl šios praktikos padidėjo darbininkų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių mokesčių našta, todėl teko žymiai sumažinti finansavimą viešosioms paslaugoms neturtingose šalyse;

H.

kadangi besivystančiose šalyse dėl sukčiavimo mokesčių srityje kasmet prarandama pajamų iš mokesčių suma, dešimt kartų viršijanti išsivysčiusių šalių skiriamos paramos vystymuisi sumą,

I.

kadangi galimybę geriau sutelkti vidaus finansinius išteklius toliau neigiamai veikia pasaulinės tendencijos liberalizuoti muitų tarifą; kadangi iš TVF tyrimų matyti, kad nors turtingos šalys sugebėjo kompensuoti prekybos mokesčių, kaip pagrindinio pajamų šaltinio, mažėjimą kitais pajamų šaltiniais, ypač PVM, neturtingiausios šalys geriausiu atveju kompensavo apie 30 proc. prarastų prekybos mokesčių (7),

J.

kadangi išsamioje Tarptautinio prekybos centro apžvalgoje teigiama, kad reikia toliau derinti paramos teikėjų veiksmus mokesčių ir vystymosi srityje,

K.

kadangi tai, jog egzistuoja dideli šešėlinės ekonomikos sektoriai, trukdo sutelkti vidaus pajamų šaltinius,

L.

kadangi daugelyje besivystančių šalių nebuvo pagrindinių produktų rinkos pakilimo, nes jos negauna pakankamos patentų iš mineralų dalies, nors ji būtų pateisinama,

M.

kadangi daugelis besivystančių šalių nepasiekia net minimalaus mokesčių lygio, kuris yra būtinas viešosioms paslaugoms finansuoti ir tarptautiniams skurdo mažinimo įsipareigojimams vykdyti,

N.

kadangi mokesčiai yra pajamų šaltinis, kuris potencialiai stabilesnis ir tvaresnis negu gaunama pagalba ir kuris stiprina atitinkamų šalių savarankiškumą;

O.

kadangi iš konsoliduotų ataskaitų dažnai sunku suprasti, kurios bendrovės turi būti apmokestintos, ir atsižvelgiant į sudėtingas įmonių struktūras bei jų tarpusavio ekonominės veiklos pasiskirstymą dažnai sunku nuspręsti tinkamą mokesčių lygį,

P.

kadangi vadinamieji „grobuoniški fondai“, daugiausia įsteigti mokesčių rojuose, superka besivystančių šalių skolas su didžiulėmis nuolaidomis, o po to reikalauja grąžinti pradinę sumą (dažnai su palūkanomis ir baudomis), tokiu būdu žymiai apribodami besivystančių šalių galimybę panaudoti papildomas mokestines pajamas,

Q.

kadangi nėra teisės aktų, ribojančių vadinamųjų „grobuoniškų fondų“ pelno, kurį jie gali gauti bylinėdamiesi su besivystančia šalimi dėl negrąžintų skolų, dydį ir kadangi nėra reguliavimo struktūrų, kurios galėtų atskleisti, kurie fondai yra grobuoniški ir kiek jie sumokėjo už šią skolą, kuri buvo laikoma beverte,

R.

kadangi daugelyje besivystančių šalių taikomi skirtingi įmonių pajamų mokesčių tarifai, grindžiami ne tik pajamomis ir dividendais, bet ir verslo sektorių pobūdžiu, o tai reiškia, kad sektoriams skiriamus išteklius iškraipo mokesčių tarifų skirtumai,

S.

kadangi mokestinių prievolių vykdymas turėtų būti apibrėžiamas kaip siekis tinkamoje vietoje tinkamu laiku sumokėti mokesčius ir šiuo atveju žodis „tinkamas“ reiškia, kad ekonominis sandorio turinys atitinka vietą ir būdą, kuris nurodomas apmokestinimo tikslais,

1.

sutinka su Komisija, kad veiksmingos ir teisingos mokesčių sistemos būtinos siekiant mažinti skurdą, įtvirtinti gerą valdymą ir stiprinti valstybę;

2.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą stiprinti gero mokesčių srities valdymo vystymosi tikslais pajėgumus ir mano, jog būtina sukurti reguliavimo sistemą, skirtą tarptautiniam bendradarbiavimui mokesčių srityje, skaidrumui, viešojo ir privataus sektorių plėtrai ir ekonomikos augimui remti;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse mokesčių ir BVP santykis yra nuo 10 iki 20 proc., palyginti su 25–40 proc. išsivysčiusiose šalyse; apgailestauja, kad iki šiol su mokesčiais susijusiai pagalbai jos teikėjai skyrė tiek mažai dėmesio; šiuo aspektu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą didinti paramą siekiant padėti besivystančioms šalims vykyti mokesčių reformas ir stiprinti mokesčių administracijas kalbant apie Europos plėtros fondą Afrikos, Karibų jūros baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), taip pat apie paramą nacionalinės priežiūros institucijoms, parlamentams ir nevalstybiniams subjektams;

4.

pažymi, kad reikia labiau atsižvelgti į pastangas stiprinti besivystančių šalių gebėjimus siekiant padėti joms veiksmingai naudotis keitimusi informacija, taip pat veiksmingai kovoti su vengimu mokėti mokesčius taikant jų vidaus teisės aktus;

5.

su susirūpinimu pažymi, kad daugelio neturtingų šalių mokesčių sistemoms tebėra būdingos siauros mokesčių bazės, elito atleidimas nuo mokesčių, korporacijų atleidimas nuo mokesčių, kuris skatina vengti mokesčių, kadangi apmokestinamos įmonės gali užmegzti ekonominius santykius su įmonėmis, kurios atleistos nuo mokesčių, turėdamos tikslą perkelti savo pelną, didžiulės pajamos iš gamtos išteklių, apie kurias nežinoma, ir dideli neteisėto kapitalo srautai, susiję su masiniu mokesčių vengimu;

6.

pabrėžia, kad mokestinės pajamos turi būti laikomos ne pagalbos užsienio šalims pakaitalu, o sudėtine valstybės pajamų dalimi, kuri padeda šioms šalims vystytis;

7.

pažymi, kad veiksmingos, pažangios ir nešališkos apmokestinimo sistemos yra itin svarbios vystymuisi, nes jomis užtikrinamas viešųjų gėrybių teikimo finansavimas, valstybės kūrimas ir geras valdymas, kad skurdžios šalys turi siekti priklausomybę nuo užsienio pagalbos pakeisti mokestiniu savarankiškumu ir kad, vis dėlto, mokestinis sukčiavimas ir vengimas mokėti mokesčius kliudo siekti šių vystymosi tikslų;

8.

apgailestauja, kad dėl mokesčių rojų silpnėja demokratinis valdymas, yra naudingiau daryti ekonominį nusikaltimą, skatinama nesąžiningai siekti nepagrįstos ekonominės naudos ir didėja šališkas mokestinių pajamų skirstymas; ragina ES nustatyti kovą su mokesčių rojais ir korupcija kaip pagrindinį tarptautinių finansų ir plėtros institucijų darbotvarkių prioritetą;

9.

pabrėžia, kad mokesčių slėpimas yra didelė finansinė netektis besivystančioms šalims ir kad kova su tokiomis mokesčių rojaus šalimis ir mokesčių slėpimu yra vienas iš ES prioritetų siekiant veiksmingai padėti besivystančioms šalims pasinaudoti savo mokestinėmis pajamomis; primena, kad būtina imtis tinkamų europinio ir tarptautinio lygmens priemonių, visų pirma atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko prisiimtus įsipareigojimus;

10.

primena, kad teigiamas EPS poveikis bus jaučiamas tik po tam tikro vidutinės trukmės ar ilgesnio laikotarpio, o pajamos bus prarastos iš karto, kai tik bus sumažinti muitų tarifai;

11.

pabrėžia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti sunkumams, su kuriais susiduria besivystančios šalys, siekdamos padidinti vidaus pajamas vykstant globalizacijai, kai jos, siekdamos pritraukti investicijų, teikia daugybę išimčių didelėms vidaus ir užsienio bendrovėms; ragina ES padėti besivystančioms šalims sukurti tokias mokesčių sistemas, kurias taikydamos jos gautų naudos iš globalizacijos;

12.

pabrėžia, kad skurdžiausios šalys patiria didelių problemų siekdamos kompensuoti prekybos mokesčių sumažėjimą, kurį lemia dabartinis pasaulinis prekybos liberalizavimas, kitais vidaus ištekliais, kurie geriausiu atveju atlygino apie 30 proc. prarastų prekybos mokesčių;

13.

pabrėžia, kad mokesčių rojai, didindami konkurenciją dėl judaus kapitalo, kėsinasi į besivystančių šalių suverenitetą, t. y. į jų teisę panaudoti mokestines pajamas iš kapitalo mokesčių bazei padidinti, nors jų mokesčių bazė ir taip siauresnė nei turtingų šalių;

14.

primena, kad dėl informacijos nenuoseklumo, kurį lemia mokesčių rojų paslapties saugojimo taisyklių taikymas, sumažėja tarptautinių finansų rinkų veiksmingumas, nes padidėjo rizikos priemokos, o dėl to atitinkamai padidėjo skolinimosi išlaidos ir turtingoms, ir neturtingoms šalims;

15.

pripažįsta, kad kiekybinis ir kokybinis besivystančių šalių vidaus pajamų sutelkimo pagerinimas ilgainiui duos rezultatų; ragina Europos Sąjungą laikytis savo pasiūlymo dėl bet kokios formos pagalbos, kol besivystančios šalys manys, kad ši pagalba reikalinga jų pačių vystymuisi finansuoti;

16.

dar kartą pakartoja, kad geras valdymas ir institucijų kokybė yra svarbiausia ekonominio klestėjimo varomoji jėga; taigi ragina Komisiją teikti pagalbą besivystančių šalių mokesčių institucijoms, teismams ir kovos su korupcija agentūroms siekiant sukurti pažangią ir tvarią mokesčių sistemą, kurią taikant būtų gaunamas „valdymo dividendų“ efektas dėl padidėjusio teisėtumo ir atskaitomybės, ir veiksmingai integruoti gero mokesčių srities valdymo principus programuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalinių ir regioninių strateginių planų dokumentus; ragina ES valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą mokesčių srityje ir kovoti su įmonių, kurios įsisteigusios jų teritorijose, tačiau veiklą vykdo besivystančiose šalyse, kyšininkavimu; rekomenduoja Komisijai į biudžeto procesą įtraukti besivystančių šalių nacionalinius parlamentus; taip būtų palaikomi harmoningi santykiai ir skatinamas didesnis šio proceso skaidrumas;

17.

primena, kad negalima iš išorės perduoti ar primesti gero valdymo mokesčių srityje ir kad kiekviena valstybė turi teisę spręsti, kokia bus jos mokesčių politika; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir nacionalines vyriausybes nedaryti kliūčių ir bendradarbiauti su visomis šalimis, kurios nuspręstų nuosekliai ir sąžiningai didinti mokesčius, darančius poveikį užsienio įmonėms, veikiančioms šiose šalyse, ypač pirminių išteklių, svarbaus besivystančių šalių gerovės šaltinio, gavybos srityje;

18.

ragina Komisiją sąlygą dėl gero mokesčių valdymo, įskaitant jos įgyvendinimo kontrolę, įtraukti į atitinkamus ES ir trečiųjų šalių susitarimus;

19.

primena, kad pajamų iš muitų sumažėjimas, kurį sukėlė ekonominės partnerystės susitarimai su Europos Sąjunga, mažina besivystančių šalių finansinius išteklius, kuriais jos gali iš karto disponuoti; atsižvelgdamas į tai ir siekdamas, kad būtų kompensuojami šie nuostoliai, ragina Komisiją, turint mintyje pagalbos nacionalinėms mokesčių sistemoms gerinti galimybę, paskatinti besivystančias šalis teikti pirmenybę tiesioginiams progresiniams mokesčiams, o ne netiesioginiams mokesčiams, visų pirma vartojimo mokesčiams, kurie dėl savo pobūdžio turi sunkiausių pasekmių mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams;

20.

ragina taikant Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) sistemingai įgyvendinti mokesčių reformų paramos priemones, būtent teikti materialinę (informacinių technologijų sistemos) ir organizacinę (mokesčių administracijos darbuotojų mokymas teisės ir mokesčių srityse) pagalbą, jei besivystanti šalis to paprašo; pabrėžia, kad reikia dėti ypatingas pastangas Afrikos šalyse, kurios vis dar negauna ilgalaikės, su mokesčiais susijusios, paramos;

21.

dar kartą pabrėžia poreikį sustiprinti Europos Sąjungos vystymosi ir prekybos politikos sąsajas; primena, kad nors dėl krizės galėjo sustiprėti žaliavų kainų nestabilumas ir sumažėti kapitalo bei paramos srautai į besivystančias šalis, Europos Sąjunga apskritai, taip pat jos valstybės narės, ir toliau yra pirmaujanti paramos vystymuisi teikėja, ji teikia 56 proc. visos pasaulio paramos, kuri 2009 m. sudarė 49 mlrd. eurų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, besivystančios šalys turėtų teikti pirmenybę veiksmingos mokesčių sistemos, kuria siekiama sumažinti priklausomybę nuo išorės paramos ir kitų nenuspėjamų išorės finansinių srautų, diegimui;

22.

ragina susieti ES finansinę pagalbą su prieigos prie ES rinkų tam tikroms šalims suteikimu ir reikalauja, kad šios šalys geriau laikytųsi gero valdymo mokesčių srityje principų;

23.

palankiai vertina regioninę iniciatyvą dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais, kad besivystančios šalys galėtų aptarti mokesčių vaidmenį kuriant valstybę ir plėtojant pajėgumus ir pasidalinti geriausia mokesčių administravimo patirtimi;

24.

primena, kad pagrindinis neturtingų šalių uždavinys yra plėsti mokesčių bazę; atkreipia dėmesį į tai, kad, be kitų veiksnių, mažėjant prekybos mokesčiams teko įvesti vartojimo mokesčius (PVM arba energijos mokesčius); mano, kad net jei PVM gali padėti plėsti mokesčių bazę šalių ūkiuose, kuriuose yra didelių neoficialios ekonomikos sektorių, dėl nediskriminacinio PVM pobūdžio labiausiai nukenčia neturtingi gyventojai; mano, kad ES, teikdama pagalbą vystymosi srityje, turėtų teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios skirtos mokesčių sistemų veiksmingumui ir skaidrumui gerinti, pvz., ieškodama būdų, kaip besivystančios šalys galėtų plėsti mokesčių bazę ir (arba) mokesčių pajamų srautus taikydama tiesioginius ir netiesioginius mokesčius;

25.

primena, kad plečiant prekybą su besivystančiomis šalimis reikia turėti tikslą skatinti tvarios ekonomikos augimą ir šių šalių vystymąsi; nustato, kad dėl muitų panaikinimo prarandami muitai, todėl panaikinimas turi būti griežčiau kontroliuojamas, nuoseklesnis ir įgyvendinamas kartu su mokesčių reformomis, kurias vykdant galima mobilizuoti kompensuojamąsias pajamas (PVM, nekilnojamojo turto mokestį, pajamų mokestį);

26.

susirūpinęs pažymi, kad 1991–2004 m. laikotarpiu milijardai dolerių kasmet būdavo išvežami iš Afrikos žemyno; ypač pabrėžia, kad šis pinigų nutekėjimas sudaro 7,6 proc. metinio BVP regione, o tai reiškia, kad Afrikos valstybės yra pagrindinės paramos teikėjų kreditorės; mano, kad išsivysčiusių šalių vykdomos oficialios paramos vystymuisi ir skolų sumažinimo iniciatyvos bus veiksmingos tik tuo atveju, jei G20, EPBO ir ES valstybės imsis konkrečių veiksmų siekdamos užtikrinti, kad potencialiai besivystančių šalių mokesčių bazei nekeltų pavojaus vengimas mokėti mokesčius; atsižvelgiant į tai, ragina JT ir EPBO, glaudžiai bendradarbiaujat su Afrikos mokesčių administracijos forumu, imtis darbo šioje srityje;

27.

reikalauja, kad atitinkamos priemonės, kurias taikant būtų ieškoma alternatyvių pajamų šaltinių, turėtų padėti, o ne trukdyti atsirasti naujovėms, verslumui, skatintų steigti MVĮ, stiprintų savarankiškumą ir vietos vystymąsi;

28.

pabrėžia, kad administracinės išlaidos, ypač taikant kelių tarifų PVM sistemą, gali būti per didelės besivystančioms šalims, kurių mokesčių institucijos neturi būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl ši sistema turėtų būti visapusiškai svarstoma; mano, kad tokiais atvejais akcizai turėtų būti taikomi ypač retais atvejais, pasirenkant tik tam tikras prekes, kurių vartojimas daro neigiamą poveikį visuomenei ir kurių paklausa paprastai nekinta (tabakas, alkoholis ir pan.); apribojimų taikymo atveju ragina nustatyti ir apmokestinti bendroves, kurias apmokestinus būtų galima gauti papildomų pajamų (pvz., įmones, susijusias su žaliavų gavyba);

29.

pabrėžia, kad siekiant padidinti tiesioginius mokesčius labai svarbu perkelti šešėlinę ekonomiką į oficialiąją ir pagerinti verslo aplinką;

30.

pabrėžia, kad esant pasaulinei konkurencijai mokesčių srityje besivystančios šalys didžiąją mokestinių pajamų dalį gauna iš kapitalo ir turi nedaug galimybių rinkti alternatyvius mokesčius; pažymi, kad pajamų sumažėjimo, kurio priežastis – minėtoji konkurencija, klausimai galėtų būti sprendžiami arba plečiant mokesčių bazę, arba visiems susilaikant nuo konkurencijos, jei tai yra tinkama ir jei konkuruojant dėl tiesioginių užsienio investicijų kyla grėsmė kitiems veiksniams, kaip antai geram valdymui, teisiniam saugumui ir kelio nacionalizacijai užkirtimui; pažymi, kad mažas pajamas gaunančios šalys turėtų įgyti gebėjimų veiksmingai derėtis su tarptautinėmis korporacijomis siekdamos užsitikrinti teisingą korporacijų pelno dalį ir primena, kad šioms šalims reikalinga atitinkama erdvė politikos formavimo srityje, kad būtų pradėta taikyti kapitalo kontrolė, kadangi teisė rinkti ir perskirstyti pajamas iš mokesčių yra pagrindinis valstybių suverenumo ir teisėtumo kriterijus, vadinasi, ir gero valdymo sąlyga;

31.

pažymi, kad Prancūzijos vyriausybė užsakė atlikti tyrimą dėl mokesčių sistemos politinių aspektų, tačiau to nepakanka; todėl prašo Komisiją išsiaiškinti, ar skirtingai traktuojant paramos skyrimą (pvz., subsidijos ir paskolos) būtų galima apriboti arba panaikinti potencialiai neigiamą pagalbos poveikį sugebėjimui gauti pajamų; taip pat prašo išsiaiškinti, ar parama biudžetui ir susiję viešųjų išlaidų valdymo skaidrumo ir veiksmingumo patobulinimai ilgainiui galėtų paskatinti piliečius noriau mokėti mokesčius;

32.

pažymi, kad buvo skiriama per mažai dėmesio siekiant įvertinti, kaip vyriausybės galėtų pasinaudoti mokesčių politika siekdamos sumažinti darbo užmokesčio ir gerovės nelygybę bei iki minimumo sumažinti esamus mokesčių mokėtojų prievolių skirtumus, kurie priklauso nuo lyties;

33.

formuojant besivystančių šalių mokesčių sistemas ragina sutelkti dėmesį į neutralumo, lygybės ir paprastumo principus, o tai pasiekti reikėtų:

34.

mano, kad reikia, jog EPBO parengtų naujas sandorių kainodaros gaires, kurios yra būtina priemonė siekiant neleisti, kad tam tikros tarptautinės įmonės savo pelną pervestų į mokestiniu požiūriu palankiausias šalis, taip pat siekiant, kad jos mokėtų mokesčius tose šalyse, įskaitant besivystančias šalis, kuriose jos iš tikrųjų gavo pelną;

35.

mano, kad yra būtina įvesti mažų mokesčių tarifų sistemą, kuri būtų taikoma mažoms ir vidutinėms pajamoms ir kuri būtų paremta platesne mokesčių baze ir į kurią neįeina savo nuožiūra taikomas atleidimas nuo mokesčių bei mokesčių lengvatos; pabrėžia, kad reikia viešųjų investicijų į projektus, turinčius teigiamą ekonominį, socialinį, aplinkosauginį poveikį vietos lygmeniu, ir drauge neleisti, kad būtų vykdomas bet kokios formos mokestinis dempingas;

36.

pabrėžia, kad netinkama sandorių kainodara yra viena iš ryškiausių neteisėto finansų nutekėjimo paskatų; ragina Komisiją prisidėti stiprinant visuomenės kompetenciją šiais klausimais besivystančiose šalyse ir teikti konkrečius pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad G20, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) svarstytų daugiau rodiklių ir metodų, kuriais būtų sprendžiamos netinkamos sandorių kainodaros problemos, tarp jų Jungtinių Amerikos Valstijų palyginamojo pelno metodus, kurie yra perspektyvūs nustatant netinkamą sandorių kainodarą;

37.

ragina imtis veiksmų prieš išankstinius susitarimus dėl sandorių kainos ir ragina iš naujo apsvarstyti pasaulines mokesčių taisykles, kurios apimtų daugiau nei palyginamąjį pelno metodą, jei būtų pateikta geresnių alternatyvių taisyklių, kurias taikant netinkamo kainos nustatymo problema būtų sprendžiama tinkamiau; pabrėžia, kad ES, Didysis dvidešimtukas, ES ir PPO turėtų bendrai sutelkti jėgas dėl vadinamuoju „ištiestos rankos principu“ grindžiamo požiūrio ir nustatyti, kad su mokesčiais susijusioms operacijoms turi būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir operacijoms, kurios vykdomos tarp nepriklausomų bendrovių;

38.

ragina ES per G20 ir EBPO susitikimus ginti automatinio keitimosi mokesčių srities informacija principą pagal ES santaupų mokesčio direktyvą kaip neteisėtų finansinių srautų jurisdikcijose, kuriose saugoma paslaptis, pažabojimo būdą;

39.

ragina įvesti finansinių operacijų mokestį, nes iš jo gautos pajamos mažintų spekuliacijų skaičių ir taip gerintų rinkos veikimą, padėtų finansuoti pasaulio viešąsias gėrybes, pavyzdžiui, vystymąsi ir kovą su klimato kaita, ir mažintų viešąsias skolas; ragina Komisiją skubiai parengti galimybių studiją atsižvelgiant į visiems vienodas sąlygas visame pasaulyje ir, jei reikia, pateikti konkrečių pasiūlymų dėl teisės aktų;

40.

siūlo į Kotonu susitarimo peržiūrą įtraukti specialią su geru mokesčių srities valdymu susijusią nuostatą;

41.

ragina ES valstybes nares įgyvendinant savo dvišalės pagalbos programas imtis tokių pat priemonių;

42.

ragina Parlamentą rengti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas didesnis skaidrumas gaunant iš gamtinių išteklių rentas, inter alia, įgyvendinant EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu ir Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą; palankiai vertina tai, kad priimtas Kongo įstatymas dėl naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų ir Finansų rinkų reguliavimo reformų įstatymo skaidrumą užtikrinantys pakeitimai, ir prašo Komisiją pasiūlyti teisėkūros iniciatyvą šiuo klausimu nesumažinant besivystančių valstybių vyriausybių atsakomybės ir pernelyg nedidinant biurokratinės naštos bendrovėms, nes tai jau kritikavo suinteresuotosios šalys besivystančiose valstybėse ir kadangi tai galėtų duoti priešingų rezultatų;

43.

pabrėžia, kad gamtos išteklių eksploatavimas turėtų būti vykdomas siekiant padėti valstybei pasiekti platesnių socialinių ir ekonominių tikslų; vadinasi, besivystančių šalių vyriausybės, jei pageidauja, kartu su tarptautiniais suinteresuotais subjektais ir šios srities specialistais turėtų pateikti bendrą viziją, kaip gamtos ištekliai paveiktų šių šalių ekonominę ateitį; kai kurioms valstybėms tikriausiai būtų naudingiausia palikti gamtos išteklius žemėje ir juos panaudoti vėliau; mano, kad kai kurioms šalims geriausia būtų palikti gamtos išteklių turtus ateičiai, tuo tarpu kitoms valstybėms būtų naudinga juos išgauti kuo greičiau ir panaudoti kaip tarpinį vidaus pajamų šaltinį siekiant užtikrinti pajamas tvarioms investicijoms, kurios yra būtinos augimui užtikrinti ir būtiniausiems žmonių poreikiams patenkinti;

44.

pažymi, kad besivystančios šalys turėtų būti lygiavertės partnerės vykstant diskusijoms ir priimant naujas iniciatyvas gamtos išteklių išgavimo sektoriuje; pabrėžia, kad naujos šios srities priemonės turėtų būti kuriamos remiantis bendrais tarptautiniais standartais siekiant užtikrinti, kad nebūtų sukurtas dar vienas taisyklių kratinys, kuris, vyriausybių, mokesčių administravimo darbuotojų ir tarptautinių bendrovių nuomone, neduotų reikiamų rezultatų;

45.

pabrėžia, kad Komisijos ir nevyriausybinių skaidrumo iniciatyvų pasiūlymai gavybos pramonės sektoriui, pvz., Gamtinių išteklių chartija, Pusiaujo principai ir Gairės investuotojams ir bendrovėms, kurias parengė „Critical Resource“, yra palankūs verslui; jie užtikrina teisinį saugumą, tvarią ilgalaikę partnerystę ir funkcionuoja kaip saugikliai prieš pakartotinę nacionalizaciją, derybų pradėjimą iš naujo ar pašalinimą iš jų; pabrėžia, kad yra ir spręstinų problemų, pvz., tai, kad įmonės turi atskleisti konfidencialią komercinę informaciją, ir dėl to patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį, arba tai, kad kai kurie susitarimai su vyriausybėmis grindžiami informacija, kuri nėra atskleidžiama;

46.

pažymi, kad pajamos iš gamtinių išteklių visais atvejais turėtų būti laikomos pereinamojo laikotarpio vidaus pajamų didinimo šaltiniu; pažymi, kad sėkmingai apmokestinus gamtinius išteklius dažnai padidėja įplaukos iš tiesioginių mokesčių, kaip antai įmonių pajamų mokesčio, ir nemokestinės pajamos, pvz., autoriniai atlyginimai;

47.

pažymi, kad dauguma šalių, kurios laikomos „šalimis rentininkėmis“ ir kurios daug uždirba iš gamtinių išteklių rentų, ypač iš naftos ir naudingųjų iškasenų, turi mažai paskatų tapti atskaitingomis, atsakingomis ar veiksmingomis; primena, kad kovojant su ekonominiais nusikaltimais itin svarbu taikyti stiprias institucines ir demokratines kontrolės priemones; ypač ragina Komisiją didinti vystymosi paramą rengiant tarptautinių bendrovių ir besivystančių šalių susitarimus gamtinių išteklių eksploatavimo klausimais;

48.

ragina Komisiją ir Tarybą aktyviau dalyvauti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos veikloje, t. y. skirtų finansavimą ir būtų įtrauktos į jos valdymo organus;

49.

primena, kad finansinės atskaitomybės kokybė labai svarbi siekiant veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu; mano, kad ypatingai svarbu rengti gavybos pramonės šakų ataskaitas pagal atskiras šalis, tačiau primena, kad iš to turėtų naudos visų sektorių investuotojai, ir tokiu būdu būtų pasaulio mastu prisidedama prie gero valdymo; taigi prašo Komisiją į Tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) siekti įtraukti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) reikalavimą, kad visos tarptautinės korporacijos teiktų savo pajamų ir sumokėtų mokesčių ataskaitas pagal atskiras šalis; primena, kad šis reikalavimas atitinka poreikį pagerinti tarptautinių bendrovių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją rengiant apskaitos direktyvų reformą įtraukti reikalavimą pateikti ataskaitas pagal atskiras šalis;

50.

ragina nustatyti tarpvalstybinėms bendrovėms įpareigojimus teikti finansines ataskaitas apie veiklą kiekvienoje šalyje atskirai, įskaitant ikimokestinį pelną ir pelną, atskaičius mokesčius, siekiant didinti skaidrumą ir mokesčių administracijų prieigą prie atitinkamų duomenų; mano, kad siekiant vienodai apimti visus sektorius ir visas įmones ES turėtų įtraukti šį principą į persvarstytas Skaidrumo direktyvą ir ES apskaitos direktyvas, o tarptautiniu lygmeniu Komisija turėtų daryti spaudimą Tarptautinių apskaitos standartų tarybai, kad ši parengtų atitinkamą visapusį standartą; dar kartą ragina Komisiją per ateinančius šešis mėnesius pranešti Parlamentui jos viešos konsultacijos ir jos diskusijos su Tarptautinių apskaitos standartų taryba rezultatus;

51.

pabrėžia ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo svarbą ir reikalauja aktyviau vykdyti derybas šioje srityje:

52.

atkreipia dėmesį į išsamią Tarptautinio prekybos centro apžvalgą, pagal kurią reikia toliau derinti paramos teikėjų veiksmus mokesčių ir vystymosi srityje; ragina Komisiją šiuo klausimu imtis iniciatyvos ir daugiau remti daugiašales ir regionines iniciatyvas, pvz., Afrikos mokesčių administracijos forumą ir Amerikos mokesčių administracijų centrą;

53.

pabrėžia, kad įprastine oficialia parama vystymuisi (OPV) nepavyks pašalinti pasaulinio skurdo, jeigu G20, EBPO ir ES nesiims plataus užmojo priemonių kovoti su mokesčių rojais ir žalingomis mokesčių struktūromis;

54.

pažymi, kad po 2009 m. balandžio 2 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimo lengvatinių mokesčių centrai įsipareigojo laikytis EBPO standartų, susijusių su skaidrumu ir keitimusi informacija; vis dėlto pažymi, kad žalingos mokesčių rojų struktūros tebėra paplitusios; dar kartą ragina, šalia EBPO sistemos, imtis papildomų veiksmų siekiant kovoti su mokesčių rojais, atsižvelgiant į įvairius jų trūkumus; atsižvelgdamas į tai, dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal tarptautinius EBPO standartus reikalaujama keistis informacija, jei jos prašoma, tačiau nenumatomas automatinis keitimasis informacija pagal ES santaupų mokesčio direktyvą; taip pat kritikuoja tai, kad EBPO leidžia vyriausybėms nebūti įtrauktoms į jos juodąjį sąrašą tiesiog joms pažadėjus laikytis keitimosi informacija principų, tačiau neužtikrinus, jog šie principai būtų veiksmingai įgyvendinami praktikoje; taip pat mano, kad reikalavimas sudaryti susitarimus su kitomis 12 šalių, jei norima, kad EPBO išbrauktų iš juodojo sąrašo, yra nepagrįstas, kadangi pagal jį nenumatoma jokių kokybinių rodiklių, kurie leistų objektyviai įvertinti, ar vadovaujamasi gero valdymo patirtimi;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienais metais besivystančiose šalyse prarandama 800 milijardų eurų dėl kapitalo nutekėjimo arba perkėlus juos į mokesčių rojus; pažymi, kad užtikrinus daugiau skaidrumo finansiniame procese būtų žengtas labai svarbus žingsnis skurdo mažinimo ir gerovės kūrimo procese;

56.

mano, kad automatinis keitimasis informacija turėtų būti taikomas visais atvejais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje, nes pagal jį išplečiamas valstybių narių bendradarbiavimas įtraukiant visų mokesčių klausimus, panaikinamas banko informacijos slaptumo principas ir nustatoma bendroji automatinio keitimosi informacija taisyklė;

57.

palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės pasirašė Jungtinę Europos Tarybos ir EBPO konvenciją dėl tarpusavio administracinės pagalbos mokesčių klausimais, ir ragina pasirašyti šią konvenciją tas 17 valstybių narių, kurios dar to nepadarė;

58.

ragina ES griežtinti savo veiksmus ir imtis konkrečių priemonių, pvz., sankcijų, nukreiptų prieš mokesčių vengimą ir neleistiną kapitalo nutekėjimą; ragina Tarybą glaudžiai bendradarbiaudama su JT Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetu išnagrinėti galimybę sukurti tarptautinį informacijos mokesčių klausimais keitimosi mechanizmą;

59.

ragina Komisiją patvirtinti griežtesnius mokesčių rojaus identifikavimo kriterijus ir parengti tarptautinį privalomą, įskaitant trestus ir fondus, daugiašalį automatinio keitimosi informacija apie mokesčius susitarimą, kuriame būtų numatytos kovos su įstatymų nepaisymu priemonės; ragina Komisiją remti besivystančių šalių kovą su nelegaliais pinigų srautais ir kapitalo nutekėjimu iš šalies, kadangi nustatyta, jog tai labiausiai kliudo sutelkti vidaus pajamas vystymosi tikslais; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į 2009 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/48/EB dėl taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimo (8), ir į rekomenduotas kovos su mokesčių rojais priemones;

60.

išreiškia susirūpinimą dėl neigiamo poveikio, kurį daro susitarimai dėl mokestinių pajamų skirstymo; pažymi, kad metodas suteikti teisę mokėti mokesčius remiantis gyvenamosios vietos, o ne kilmės šalies principu sudaro palankesnes sąlygas veiklai mokesčių rojuose; mano, kad reikėtų peržiūrėti susitarimus dėl mokesčių, ar jie nėra nešališki, t. y. ar esama galimybės suteikti pirminę teisę mokėti mokesčius kilmės šalyje, kur iš tikrųjų vykdoma veikla;

61.

apgailestauja, kad didžiojo dvidešimtuko šalys dar nepateikė aiškaus tvarkaraščio ir konkretaus sankcijų mechanizmo, kad būtų galima veiksmingai kovoti su mokesčių rojais; ragina patvirtinti tarptautinę konvenciją, kuria būtų siekiama panaikinti žalingas mokesčių struktūras ir kuri apimtų sankcijas tiek nebendraujančioms šalims ir teritorijoms, tiek finansinėms institucijoms, kurios veikia per mokesčių rojus; ragina ES priimti priemones, panašias į JAV įstatymą dėl mokesčių rojaus piktnaudžiavimo sustabdymo, ir apsvarstyti galimybę atšaukti bankininkystės licenciją finansinėms institucijoms, kurios vykdo veiklą mokesčių rojuose;

62.

mano, kad ES taip pat turi užtikrinti nuoseklų rizikos ribojimo priežiūros, mokesčių ir kovos su pinigų plovimu standartų taikymą ES ir tarptautiniu lygmenimis;

63.

ragina tarptautiniu mastu atskleisti grobuoniškų fondų struktūras, kad būtų galima juos nustatyti ir uždrausti jų veiklą;

64.

ragina pagal EPS sukurti nepriklausomą kontrolės mechanizmą siekiant įvertinti muitų panaikinimo tiesioginį fiskalinį poveikį, o drauge ir kiekvienos šalies pažangą vykdant mokesčių reformas; ragina nustatyti punktą, pagal kurį numatoma privaloma kiekvieno EPS bendra peržiūra po trejų – penkerių metų ir leidžiama pakeisti kiekvieno susitarimo nuostatas siekiant skurdo panaikinimo, tvaraus vystymosi ir regioninės integracijos; be to, ragina numatyti privalomą atskirų šalių vykdant mokesčių reformas ar veiksmingai surenkant mokesčius padarytos pažangos peržiūrą atsižvelgiant į naujausią EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo versiją;

65.

pabrėžia, kad mokesčių administracijos besivystančiose šalyse turi bendradarbiauti, jei jos nepriklauso atitinkamoms finansų ministerijoms, ypač formuojant mokesčių ir biudžeto politiką; jos turi dirbti taip, kad nekurstytų konkurencijos ir pavydo, o skatintų gerus santykius ir gerą valdymą mokesčių srityje;

66.

ragina įsteigti arba (jei jau įsteigtos) pagerinti vadinamųjų autonominių ar pusiau autonominių mokesčių institucijų (AMI) veiklą nustatant atitinkamą kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistemą, siekiant išvengti mokesčių institucijų piktnaudžiavimo atvejų;

67.

šiuo aspektu pabrėžia, kad didelę AMI svarbą ir jų valdymo autonomiją turėtų atsverti pliuralistiniai susitarimai dėl valdymo, kuriais būtų užtikrinama, kad:

68.

mano, kad veiksmingos mokesčių sistemos sukūrimas besivystančiose šalyse turi tapti jų viešųjų finansų pagrindu; mano, kad naujoji ES investavimo politika besivystančiose šalyse turėtų padėti sukurti geresnę aplinką, palankesnę privačioms užsienio ir nacionalinėms investicijoms, ir sukurti veiksmingesnės tarptautinės paramos sąlygas; primena, kad, siekiant skatinti augimą, vykdant ES investavimo politiką turi būti rūpinamasi MVĮ plėtra, įskaitant ir mikrokreditų teikimą, skatinamos naujovės, viešųjų paslaugų veiksmingumas, viešoji ir privati partnerystė ir žinių perdavimas;

69.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/48

—

atsižvelgdamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiąją dalį, III antraštinę dalį, penktąją dalį, II ir V antraštines dalis,

—

atsižvelgdamas į principus, susijusius su gyvūnų gerovės reikalavimais, nustatytus SESV 13 straipsnyje,

—

atsižvelgdamas į PPO susitarimus, ypač į susitarimą dėl žemės ūkio, dėl kurio susitarta per Urugvajaus raundą, ir kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.,

—

atsižvelgdamas į deklaracijas, patvirtintas per 4-ąją ministrų konferenciją, surengtą 2001 m. lapkričio 9–14 d. Dohoje, ir į sprendimus, kuriuos 2004 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino PPO generalinė taryba, ir į deklaraciją, patvirtintą per 6-ąją ministrų konferenciją, surengtą Honkonge 2005 m. gruodžio 13–18 d.,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo pasibaigus PPO ministrų konferencijai Honkonge (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 6 d. PPO žemės ūkio derybų pirmininko paskelbtą patikslintą derybinių sąlygų žemės ūkio srityje projektą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl jautienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, ir dėl padidintų muito tarifų, kuriuos Jungtinės Amerikos Valstijos taiko kai kuriems Europos Bendrijų produktams,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 15 d. pasiektą abipusį Kanados ir Europos Sąjungos sprendimą dėl ginčo „Europos Bendrijos: priemonės, turinčios įtakos biotechnologinių produktų patvirtinimui ir rinkodarai“,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 15 d. ES ir Lotynų Amerikos šalių parafuotą susitarimą, nustatantį galutinio neišspręstų ginčų dėl ES bananų importo režimo sprendimo sąlygas (Ženevos susitarimas),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Dohos plėtros darbotvarkės (DPD) perspektyvų pasibaigus 7-ajai PPO ministrų konferencijai (2),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 17 dieną pasibaigusias Maroko ir ES derybas dėl liberalizavimo priemonių, skirtų žemės ūkio ir žuvininkystės produktams,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 1 d. pasibaigusias ES, Peru ir Kolumbijos derybas dėl daugiašalio susitarimo pasirašymo,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 18 d. pasiektą abipusį Argentinos Respublikos ir Europos Sąjungos sprendimą dėl ginčo „Europos Bendrijos: priemonės, turinčios įtakos biotechnologinių produktų patvirtinimui ir rinkodarai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos: kokios strategijos laikytis? (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. pasibaigusias ES ir Centinės Amerikos šalių derybas dėl prekybos sektoriaus asociacijos susitarime,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio m. 6 d. pasirašytą ES ir Pietų Korėjos laisvos prekybos susitarimą,

—

atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir MERCOSUR šalių derybas dėl asociacijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Kanados derybas dėl Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Indijos derybas dėl asociacijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į besitęsiančias ES ir Ukrainos derybas dėl asociacijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. tyrimą „PPO žemės ūkio derybų apžvalga po 2008 m. derybų nesėkmės“,

—

atsižvelgdamas į gaires „Geografinės nuorodos ir TRIPs: Po 10 metų. Planas, skirtas GN turėtojams, kaip apsisaugoti kitose PPO šalyse“, kurias parengė Komisija,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (COM(2010)0484),

—

atsižvelgdamas į Pakistanui taikomų muitų liberalizavimo klausimą, kaip numatyta pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ekstremaliosios situacijos Pakistanui nustatomos autonominės prekybos lengvatos (COM(2010)0552), 1 straipsnyje,

—

atsižvelgdamas į JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A7-0030/2011),

A.

kadangi šiuo metu ES išlieka vienu didžiausių žemės ūkio prekių importuotoju pasaulyje, kai jos importas savo verte išaugo beveik du kartus per pastarąjį dešimtmetį ir dabar sudaro 20 proc. viso pasaulio importo,

B.

kadangi ES dalis pasaulio eksporte mažėja dėl spartaus pagrindinių žemės ūkio prekybos partnerių augimo; kadangi 2007–2009 m. galutiniai produktai sudarė 68 proc. viso ES eksporto, o tarpiniai produktai ir plataus vartojimo prekės atitinkamai sudarė 23 proc. ir 9 proc.; kadangi, be to, pasaulio rinkos kainos yra tas veiksnys, dėl kurio ES patiria sunkumų eksportuodama savo produktus, nes apskritai kainos yra žemos, o Sąjungos gamybos sąnaudos didesnės;

C.

kadangi ES žemės ūkio prekybos deficitas 2008 m. pasiekė rekordiškai aukštą 7 milijardų eurų lygį; kadangi ES prekybos deficitas su MERCOSUR šalimis nuo 2000 m. padvigubėjo ir ES žemės ūkio produktų iš MECOSUR šalių importas šiuo metu yra vertas 19 milijardų eurų, o tuo pat metu eksporto vertė yra tik 1 milijardas eurų,

D.

kadangi ES pasaulyje yra didžiausias žemės ūkio prekių iš besivystančių šalių importuotojas, importuojantis daugiau negu JAV, Japonija, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija kartu; kadangi dėl įgyvendinamos iniciatyvos „Viskas išskyrus ginklus“, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, dėl bendrosios lengvatų sistemos ir Ekonominės partnerystės susitarimų daugiau kaip 71 proc. viso ES importo yra iš besivystančių šalių,

E.

kadangi 2008 m. PPO patikslintas derybinių sąlygų žemės ūkio srityje projektas būtų iš ES pareikalavęs dar didesnių nuolaidų, negu tų, kurios jau buvo įtrauktos į 2005 m. spalio mėn. ES pateiktą pasiūlymą,

F.

kadangi politikos suderinamumo vystymosi labui taikymas žemės ūkiui ir prekybai taip pat turės įtakos ir Tūkstantmečio vystymosi 1 tikslo (ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas) ir 8 tikslo (pasaulinė partnerystė vystymosi labui) įgyvendinimui, be kita ko, taikant sąžiningesnes prekybos taisykles ir prieigos prie rinkos nuostatas,

G.

kadangi ES jau radikaliai sumažino savo vietos rinkai teigiamą pagalbą, kuri iškraipo rinką, o jos partneriai to nepadarė, ypač JAV, kuri ne tik, kad nesumažino pagalbą, o kai kur net ir sustiprino pagalbos priemones pagal 2008 m. Ūkių bilį,

H.

kadangi ES vienašališkai gerokai sumažino savo eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dalis BŽŪP biudžete sumažėjo nuo 29,5 proc. (1993 m.) iki tik 1,2 proc. 2009 metais ir eksportuojamų žemės ūkio produktų, už kuriuos mokamos grąžinamosios išmokos, vertės proporcinė dalis sumažėjo nuo 25 proc. 1992 m. iki tik 0,9 proc. 2009 m.; kadangi prekybos partneriai ir toliau plačiai naudojasi kitomis eksporto skatinimo priemonėmis,

I.

kadangi vykstant „jautienos hormonų“ ginčui JAV ir toliau taiko sankcijas ES ir net pranešė, kad ketina rotaciniu būdu jas taikyti ir kitiems ES žemės ūkio produktams siekiant padidinti šių sankcijų poveikį („karuseliniai“ teisės aktai); kadangi pagal susitarimo memorandumą ES taiko nulinį importo muito tarifą 20 tūkst. tonų jautienos kvotai,

J.

kadangi JAV PPO ginčijo ES taisykles, reglamentuojančias paukštienos higieną ir rinkodarą,

K.

kadangi su Kanada ir Argentina buvo pasiektas bendras sprendimas dėl GMO ginčo; kadangi JAV pateikė atsakomųjų priemonių prašymą,

L.

kadangi po PPO kolegijos sprendimo dėl cukraus buvo paskatinta įvykdyti 2006 m. ES cukraus rinkos reformą ir tai vis dar daro didelį poveikį prekybai cukrumi; kadangi vykdant bendrą cukraus rinkos organizavimą laikomasi visų ES su prekyba susijusių įsipareigojimų; kadangi per trejus metus ES iš antro pagal dydį cukraus eksportuotojo tapo antru pagal dydį grynuoju cukraus importuotoju, ir tai daugiausia naudos davė besivystančioms šalims (mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir AKR šalims),

M.

kadangi 2006 m. įgyvendinant cukraus reformą buvo pasiekti tikslai didinti konkurencingumą, mažinti cukraus kainas ir sumažinti cukraus gamybos kvotą maždaug 30 proc.; kadangi, vis dėlto, dėl šios reformos 27 valstybių narių ES iš visų 189 gamyklų buvo uždarytos 83, prarasta daugiau nei 16 500 tiesioginių darbo vietų kaimo vietovėse ir maždaug 140 000 ūkininkų nustojo auginti cukrinius runkelius,

N.

kadangi pasaulio cukraus rinka yra viena iš nepastoviausių žemės ūkio produktų rinkų ir joje dominuoja viena šalis (Brazilija); kadangi ES cukraus gamyba užtikrina patikimą tiekimą pasaulio rinkai ir reguliarų aukštos kokybės ir tvarių produktų vidaus tiekimą Europos vartotojams;

O.

kadangi ES skatina tvarią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, nustatydama reikalavimus, kuriuos turi būti pradėta taikyti iki 2010 m. pabaigos; kadangi ES jau importuoja daugiau kaip 25 proc. jos sunaudojamo bioetanolio kuro, išskyrus bioetanolį, importuojamą mišinių forma siekiant išvengti importo mokesčių; kadangi Komisija pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (Direktyvos 2009/28/EB) 23 straipsnio 5 dalies a punktą turi užtikrinti, kad būtų išlaikoma bioetanolio vidaus gamybos ir importo pusiausvyra (5),

P.

kadangi 2010 m. lapkričio mėnesį vyks Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos 4-oji sesija; kadangi pradėta viešoji konsultacija dėl galimo Tabako gaminių direktyvos (Direktyva 2001/37/EB (6)) persvarstymo; kadangi kelios PPO narės iškėlė klausimą, ar Kanados įstatymo projektas C-32, pagal kurį iš esmės uždraudžiami visi tradiciniai maišyto tabako gaminiai, išskyrus tuos, kuriuose naudojamas tik Virdžinijos, t. y. vienintelės Kanadoje gaminamos ir tabako gaminių gamybai naudojamos rūšies, tabakas, suderinamas su Susitarimu dėl techninių prekybos kliūčių (TBT susitarimas),

Q.

kadangi ES, sudarydama tarptautinės prekybos susitarimus, turi harmoningai derinti rinkos liberalizavimą ir ekonomikos sektorių bei darbuotojų ir vartotojų teisių apsaugą,

R.

kadangi ES susitarimuose su trečiosiomis šalimis turi būti užtikrinta sunkumų turinčių ES sektorių, ypač vaisių ir daržovių, gyvulininkystės ir javų sektorių, kuriuose pajamos labai sumažėjo, apsauga ir taip pat šiems sektoriams turi būti suteikiamos tikros eksporto galimybės,

S.

kadangi smulkūs vietos ūkininkai, kurie labai prisideda prie aprūpinimo maistu savo regionuose, neturi patirti neigiamo poveikio ES sudarius tarptautinės prekybos susitarimus,

T.

kadangi ES, sudarydama tarptautinės prekybos susitarimus, turi siekti užtikrinti žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų laikymosi geresnę priežiūrą,

U.

kadangi, norint sudaryti prekybos susitarimus, dėl kurių derėjosi Komisija, reikia Parlamento pritarimo,

1.

mano, kad ES žemės ūkio sektorius sukuria aiškią pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir atlieka strateginį vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, skirtą spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos uždavinius, su kuriais susiduria ES; pabrėžia poreikį užtikrinti politinį ES žemės ūkio, prekybos ir vystymosi politikos suderinamumą;

2.

pabrėžia, kad išorės prekybos politika neturi kliudyti ES gebėjimui išlaikyti tvirtą žemės ūkio sektorių ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą padidėjusio rinkos nepastovumo sąlygomis; ragina Komisiją visuose forumuose ir ypač PPO ginti daugiafunkcinį ES žemės ūkio vaidmenį, įskaitant jo esminę reikšmę teikiant užimtumo galimybes kaimo vietovėse bei palaikant kaimo vietovių gyvybingumą, ir Europos žemės ūkio produktų gamybos modelį, kuris yra strateginė Europos ekonomikos sudedamoji dalis;

3.

smerkia Komisijos požiūrį, kuriuo remiantis žemės ūkio sektoriuje pernelyg dažnai daroma nuolaidų, siekiant geresnio pramonės produktų ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją nebeteikti pirmenybės pramonės ir paslaugų sektorių interesams žemės ūkio interesų sąskaita;

4.

ragina Komisiją pasiūlyti požiūrį, kuriuo būtų siekiama pusiausvyros tarp vidaus gamybos ir importo, atsižvelgiant į daugiašalių ir dvišalių prekybos derybų eigą kiekviename žemės ūkio sektoriuje, taip pat į ES aplinkosaugos, socialinius, gyvūnų gerovės ir saugumo standartus bei į pagarbą žmogaus teisėms;

5.

pabrėžia, kad, kalbant apie žemės ūkio sektorių, Komisija turi atlikti poveikio vertinimus, kurie turi būti viešai paskelbti prieš derybų pradžią ir prieš pasiūlytus atnaujinimus siekiant atsižvelgti į naujas pozicijas, iškylančias derybų metu; pabrėžia, kad reikia, jog ypač Parlamentas ir Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotomis šalimis; primena, kad į ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įtraukta vidinė patarėjų taryba, ir pažymi, kad tai galėtų būti nuostata, kuria būtų galima remtis siekiant į būsimus susitarimus įtraukti suinteresuotąsias šalis ir suinteresuotuosius subjektus;

6.

pabrėžia, kad atliekant poveikio vertinimus turi būti atsižvelgiama į kiekvienos prekės ypatumus, pavyzdžiui, jautienos rinkoje, atsižvelgiant į rinkos segmentaciją; pabrėžia, kad atlikus ankstesnius vertinimus gauti tik bendri duomenys; taigi ragina Komisiją pateikti išsamius poveikio vertinimus atsižvelgiant į poveikį konkrečioms rinkos dalims, kurį daro ES žemės ūkio rinkų atvėrimas Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) prekybos blokui;

7.

mano, kad sprendimai, kuriais toliau ES rinkos atveriamos žemės ūkio produktų importui, turėtų būti priimami užtikrinant, kad ES žemdirbiams bus kompensuojama už patiriamus nuostolius;

8.

pabrėžia, kad finansinė kompensacija negali panaikinti neigiamo ES žemės ūkio produkcijos nutraukimo poveikio, produkcijos, kuri garantuoja maisto saugą bei kokybę ir yra būtina ES kaimo vietovių klestėjimui ir kaimo kraštovaizdžio apsaugai nuo žemės apleidimo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmės; todėl pabrėžia, kad būtina išlaikyti sąlygas, būtinas norint užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų likti gyvybingi ir gautų teisingas pajamas visose valstybėse narėse, ir taip sudaryti sąlygas atgaivinti žemės ūkį Europoje atsižvelgiant į esminį BŽŪP vaidmenį ES sistemoje;

9.

primena, kad ES gamintojai privalo laikytis aukščiausių kokybės, produktų higienos, tvarios gamybos metodų, augalų sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, atsekamumo, pesticidų likučių kontrolės, veterinarijos ir priedų standartų;

10.

tvirtai laikosi nuomonės, kad trečiųjų šalių taikomi į ES eksportuojamų produktų gamybos būdai turi užtikrinti Europos vartotojams tokius pat sveikatos, maisto saugumo, gyvūnų gerovės, tvaraus vystymosi ir minimalius socialinius standartus, kokie yra reikalaujami iš ES gamintojų; pabrėžia, kad tai vienintelis būdas užtikrinti, kad ES gamintojai galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su trečiosiomis šalimis, ir tvirtina, kad reikia griežtesnės importo kontrolės pasienyje ir kad reikia sustiprinti Maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamą gamybos bei patekimo į rinką sąlygų tikrinimą šalyse, kurios eksportuoja į ES, siekiant užtikrinti ES standartų laikymąsi;

11.

pabrėžia, kad, kalbant apie importą, turi būti griežtai laikomasi kilmės šalies taisyklių bei taikomos trišalės prekybos prevencijos priemonės;

12.

ragina Komisiją aktyviai skatinti ofenzyvinius ES žemės ūkio interesus ir padėti ES produktams pasiekti trečiųjų šalių rinkas, atsižvelgiant į didelį aukštos kokybės ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto ir pasaulinės rinkos stabilizavimo potencialą; pabrėžia, inter alia, būtinybę paspartinti skatinimo programas; pažymi, kad šios priemonės atitinka PPO taisykles, nes jos patenka į „žaliąją dėžę“;

13.

pastebi, kad labiausiai nutolę regionai yra neatsiejama ES dalis ir prekybos susitarimai visa savo visuma taikomi ir tokiems regionams; pabrėžia, kad žemesni muitų tarifai sukelia grėsmės pažeidžiamoms nutolusių regionų ekonomikoms, kurios daugiausiai remiasi ūkininkavimu ir gaminiais, panašiais į tuos kuriuos, be kitų šalių, gamina ir Lotynų Amerikos šalys partnerės; pažymi, kad pagal SESV 349 straipsnį ES politikos sritis galima pritaikyti specifinėms tokių regionų geografinėms ir ekonominėms sąlygoms; atitinkamai, ragina Komisiją derybų metu atsižvelgti į specifinę nutolusių regionų padėtį, siekiant užtikrinti, kad nebus pakenkta jų plėtrai;

14.

mano, kad, siekdama užtikrinti sėkmingą DPD rezultatą, ES žemės ūkio srityje pateikė labai dosnų pasiūlymą, kurio padidinti jau neįmanoma, tačiau iki dabar kitos išsivysčiusios ir pažengusios besivystančios šalys neparodė lygiaverčio užmojo;

15.

primena, kad 2003 m. BŽŪP reforma ir 2008 m. atliktas jos patikrinimas parodė ES ryžto vykdyti reformas tvirtumą, nes buvo užbėgta galimiems Dohos raundo rezultatams už akių, o ES prekybos partneriai dar nepadarė lygiaverčių nuolaidų;

16.

ragina Komisiją griežtai laikytis iš Tarybos gauto derybų mandato, pagal kurį jos veiksmų riba yra naujausia BŽŪP reforma, su sąlyga, kad iš prekybos partnerių bus gautos lygiavertės nuolaidos; taip pat prašo jos susilaikyti nuo bet kokių pasiūlymų, kurie iš anksto nulemtų sprendimus, susijusius su BŽŪP ateitimi po 2013 m;

17.

pabrėžia ne prekybos klausimų svarbą Dohos vystymosi darbotvarkėje; mano, kad žemės ūkio sektoriaus derybose ekonominė prekybos dimensija privalo būti suderinta su ne ekonominėmis vertybėmis, pvz., socialinėmis vertybėmis, aplinkos apsaugos klausimais, žmonių ir gyvūnų sveikata ir gerove;

18.

apgailestauja dėl vynų ir stiprių alkoholinių gėrimų daugiašalio registro kūrimo problemų, taip pat dėl visų žemės ūkio produktų geografinių nuorodų apsaugos plėtimo problemų; primena, kad siekiant subalansuotų derybų rezultatų šie elementai yra būtini; pabrėžia, kad svarbu kuo plačiau daugiašaliu ir dvišaliu lygmeniu skatinti principus, palaikančius ES žemės ūkio produktų kokybės politiką;

19.

primena, kad ES jau gerokai sumažino savo prekybą iškreipiančią vidaus paramą ir prašo, kad kiti prekybos partneriai prisiimtų tokius pat tvirtus įsipareigojimus;

20.

primena 2005 m. Honkongo ministrų konferencijoje PPO narių prisiimtą įsipareigojimą –pasiekti visų eksporto subsidijų formų panaikinimą lygiagrečiai visoms lygiavertį poveikį turinčioms eksporto priemonėms nustatant taisykles, visų pirma eksporto kreditų, valstybinių žemės ūkio prekybos įmonių ir pagalbos maistu reguliavimo;

21.

mano, kad bendras muitų tarifų sumažinimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ES pasiūlymą dėl vidaus paramos ir eksporto konkurencijos ramsčių, ir turėtų priklausyti nuo galimybės išlaikyti specialią apsaugos sąlygą, nuo išimtinio atleidimo nuo muitų tarifų supaprastinimo tvarkos, pakankamo tarifų mažinimo formulės lankstumo ir jautrių produktų priskyrimo; laikosi nuomonės, kad pasiūlytas jautrių produktų priskyrimo mechanizmas yra nepataisomai iškreiptas prievolės pasiekti žymų tarifinės kvotos padidinimą;

22.

pabrėžia, kad vykdant PPO Dohos raundo derybas reikia vadovautis bendro įsipareigojimo principu; atkreipia dėmesį į tai, kad jau kuris laikas derybose linkstama sutelkti dėmesį į ribotą skaičių derybinių sričių, įskaitant žemės ūkį, kuriose ES turi daugiausiai gynybinių interesų, ir daroma nedaug pažangos kitose derybinėse srityse; tokia padėtis kelia grėsmę ES derybų pozicijai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokia tvarka apsunkina galimybę įvertinti visą raundą;

23.

dar kartą pabrėžia, kad besivystančioms šalims turėtų būti teisėtai leidžiama vykdyti politiką, kuria būtų kuriama šalies pridėtinė vertė;

24.

pabrėžia, kad dėl kainų nepastovumo viso pasaulio mastu padidėjo maisto nepritekliaus problemos, kaip teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), ir kad didesnis pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas, kurį paskatino PPO susitarimai, iki šiol nepadėjo pasaulyje išnaikinti bado pavojaus; pabrėžia, kad ES taip pat privalo prisidėti prie pasaulio aprūpinimo maistu užtikrinimo;

25.

pažymi, kad pagal susitarimą dėl prekybos bananais išsprendžiamas 20 metų trukęs techniškai itin sudėtingas, keblus politiniu požiūriu ir svarbus PPO ginčas ir žengiamas svarbus žingsnis įtvirtinant taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, drauge susitarimui galėtų tekti lemiamas vaidmuo padedant spręsti PPO derybų klausimus, susijusius su tropiniais produktais ir lengvatomis;

26.

ragina Komisiją užtikrinti, kad su „jautienos hormonais“ susijusio ginčo sprendimas leis sustabdyti sankcijas ES produktams, užtikrinant, kad jautienos importas į ES bus vykdomas pagal ES reikalavimus;

27.

atsižvelgdamas į ginčą dėl paukštienos dezinfekavimo chloru, mano, kad šių produktų importas į ES prieštarautų ES visuomenės saugių produktų paklausai ir pagrindiniams principams, kuriais pagrįstas Europos maisto gamybos modelis;

28.

prašo Komisiją aktyviai ginti ES leidimų išdavimo ir prekybos GMO mechanizmą nuo puolimų PPO;

29.

mano, kad daugiašalių derybų pabaiga yra prioritetinis tikslas, kurio ES turi siekti; mano, kad dvišaliai prekybos susitarimai turi papildyti daugiašalius procesus, t. y. užtikrinti, jog būtų laikomasi Europos Sąjungoje jau galiojančių vienodų darbo sąlygų, bendrų aplinkos taisyklių ir maisto saugos standartų, taip pat užtikrinti, kad nebūtų skatinamos tik tvaraus vystymosi programos; primena, kad ES turi didelių aktyviųjų žemės ūkio interesų, visų pirma susijusių su kokybiškais perdirbtais produktais; mano, kad pagal dvišalius prekybos susitarimus su pagrindiniais prekybos partneriais galima sėkmingai ginti ES žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriaus interesus eksporto srityje, o tai duotų didelę ekonominę naudą;

30.

ragina užtikrinti, kad į ES importuojant žemės ūkio produktus Europos vartotojams būtų užtikrinami tokie pat vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartai bei minimalūs socialiniai standartai, kokie yra užtikrinami taikant Europos gamybos metodus, ir atkreipia dėmesį į tvirtą Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu; ragina Komisiją į dvišalius prekybos susitarimus įtraukti išlygas, kuriomis trečiosios šalys būtų įpareigotos laikytis tokių pačių sanitarinių ir fitosanitarinių sąlygų, kurios taikomos Europos gamintojams; mano, kad šiuose susitarimuose turi būti numatyta, kad būtų bent jau laikomasi tarptautinių įsipareigojimų ir standartų;

31.

pabrėžia, kad siekiant išvengti „dvigubo mokėjimo“ – iš pradžių dvišaliu, paskui daugiašaliu lygmeniu – reikia paremti „vienos kišenės susitarimo“ koncepciją, pagal kurią nuolaidos dvišaliuose susitarimuose būtų susietos su galutiniais Dohos derybų rezultatais;

32.

pabrėžia, kad svarbu griežtai taikyti lengvatines kilmės taisykles; ragina peržiūrėti visas prekybos lengvatas, Europos Sąjungos teikiamas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalims, kurių ekonomika sparčiai auga;

33.

laikosi nuomonės, kad reikėtų nustatyti apribojimus siekiant užkirsti kelią neteisėtai praktikai, pavyzdžiui, trišalei prekybai, kai šalis eksportuoja savo produkciją į ES, pasinaudodama prieigos prie ES rinkos lengvatomis, ir savo reikmėms produktus importuoja iš užsienio; mano, kad siekiant užkirsti kelią tokiai neteisėtai veiklai reikėtų, jog ES siūlomos prieigos prie ES rinkos lengvatos neviršytų tikrų susijusių šalių gamybos ir eksporto gebėjimų;

34.

ragina Komisiją tvirtai ginti geografinių nuorodų (GN) kaip esminės susitarimo dalies įtraukimą į Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą (angl. ACTA); apgailestauja, kad neseniai baigtų ar vykstančių prekybos derybų ribose mūsų prekybos partneriai apsaugo tik „trumpojo sąrašo“ ES geografines nuorodas; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal strategiją „Globalioji Europa“ ir taikant PPO+ nuostatas dvišaliuose susitarimuose turėtų būti užtikrinta geresnė tarptautinė geografinių nuorodų apsauga; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog ypač Parlamentas ir Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotomis šalimis;

35.

primena, kad Laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Korėja suteikė galimybę pripažinti didelį skaičių geografinių nuorodų; ragina toliau dėti pastangas, kad ir ateityje tai būtų įtraukta į būsimus prekybos susitarimus; pažymi, kad pažymi, kad geografinių nuorodų apsauga ir pripažinimas trečiosiose šalyse yra potencialiai labai vertingas ES žemės ūkio ir maisto sektoriams;

36.

pažymi, kad, pasak Komisijos, dėl ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ES eksportuotojams mokesčių našta galėtų kasmet sumažėti 380 mln. eurų, panaikinus muitus 99 proc. eksportuojamų ES žemės ūkio produktų;

37.

prašo Komisiją užtikrinti, kad prekybos susitarimai nepakenktų ES vaisių ir daržovių įvežimo kainų sistemai, kartu išlaikant esamus importo grafikus; vis dėlto ragina Komisiją kuo greičiau padaryti pakeitimus, kurių reikia siekiant pagerinti sistemos veikimą;

38.

visų pirma pabrėžia, kad sudėtinga prekių įvežimo kainų sistema, taikoma iš Maroko importuojamiems pomidorams, sukelia problemų; taigi ragina Komisiją nedelsiant atlikti reikalingus pakeitimus;

39.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl ES ir Maroko susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad, tuo tarpu, kai Europos rinkos buvo beveik visiškai atvertos importui iš Maroko, kai kuriems iš ES eksportuojamiems žemės ūkio produktams, pvz. obuoliniams vaisiams, vis dar taikomos kvotos;

40.

apgailestauja, kad derybose dėl ES ir Maroko asociacijos susitarimo žemės ūkio skyriaus nebuvo suteikta jokių garantijų, susijusių su lengvatinių importo kvotų laikymusi arba Maroko eksportui taikomomis įvežimo kainomis;

41.

ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų dėl ES cukraus sektoriaus ir dvišalėse bei daugiašalėse prekybos derybose panaikinti sistemingas cukrui taikomas nuolaidas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į iniciatyvas, kurių imtasi cukraus sektoriuje: padidintas sektoriaus konkurencingumas ir tvarumas aplinkos apsaugos požiūriu, be to, padedama įgyvendinti ES vystymosi darbotvarkę teikiant lengvatas AKR ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks papildomų dvišalių patekimo į ES cukraus rinką lengvatų suteikimas trečiosioms šalims (pvz., Lotynų Amerikos šalims ir Ukrainai) destabilizuos ES cukraus rinką ir dėl to bus panaikintos lengvatos mažiausiai išsivysčiusioms ir AKR šalims; yra dar labiau susirūpinęs dėl to, kad tokios nuolaidos, kai jos teikiamos daugiausiai importuojančioms šalims, skatina apsikeitimo (angl. swap) mechanizmus; ragina Komisiją ir toliau neįtraukti cukraus ir cukraus kilmės produktų, įskaitant etanolį, į dvišalių derybų kompetencijos sritį;

43.

ragina Komisiją imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti importo muitų etanoliui apėjimo, kadangi vis didesni etanolio kiekiai patenka į ES mišinių, kuriems taikomi maži importo muitai, pavidalu;

44.

ragina Komisiją užtikrinti, kad su šalimis, turinčiomis didelius žemės ūkio gamybinius pajėgumus ir eksporto apimtis, pvz. MERCOSUR šalimis, sudarytose ES laisvos prekybos sutartyse būtų numatytos simetrinės tarifų lengvatos;

45.

pažymi, kad buvo atnaujintos derybos dėl ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo, t. y. itin svarbaus ir 700 mln. žmonių aktualaus asociacijos susitarimo, kuris būtų plačiausio užmojo dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taigi pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti visais derybų etapais;

46.

mano esant nepriimtina, kad Komisija atnaujino derybas su MERCOSUR nesuteikdama galimybės viešai susipažinti su išsamiu poveikio vertinimu ir nepradėjusi tinkamų politinių diskusijų su Taryba ir Parlamentu; ragina parengti tyrimą, kuriame būtų įvertintas šių derybų poveikis Europos žemės ūkio sektoriams ir regionams, bei jį aptarti dar prieš apsikeičiant bet kokiais pasiūlymais dėl tarifų tarp ES ir MERCOSUR valstybių; nurodo, kad atsižvelgiant į derybų poveikį žemės ūkio sektoriui, jas būtina susieti su Dohos derybų raundu; taigi ragina Komisiją, kaip nurodyta jos mandate, nebaigti derybų su MERCOSUR tol, kol bus baigtas PPO derybų raundas; ragina Komisiją visapusiškai informuoti Tarybą ir Parlamentą apie derybų su MERCOSUR eigą, o ateityje iš anksto informuoti Tarybą ir Parlamentą apie tokių prekybos derybų pradžią;

47.

yra labai susirūpinęs dėl galimo asociacijos susitarimo su MERCOSUR poveikio visam ES žemės ūkio sektoriui, nes MERCOSUR 2006 m. kovo mėn. pateikė prašymą dėl patekimo į ES žemės ūkio rinką, kuriuo buvo reikalaujama daug daugiau, nei siūloma ir taip dosniame ES pasiūlyme, pateiktame 2004 m.; taigi mano, jog būtina persvarstyti lengvatas, kad būtų apsaugoti mūsų ūkininkų interesai;

48.

mano, kad derybose tarp ES ir MERCOSUR, kurios buvo pradėtos 1999 m. vadovaujantis Tarybai suteiktais įgaliojimais, nebuvo atsižvelgta į naujų valstybių narių nuomonę;

49.

pažymi, kad žemės ūkio veiklos subjektų gamybos sąnaudos MERCOSUR šalyse yra kur kas mažesnės, įskaitant žemės, darbo ir kito kapitalo sąnaudas, ir kad MERCOSUR šalių gamintojai neturi laikytis tokių pačių standartų, taikomų aplinkos apsaugai, gyvūnų gerovei, maisto saugumui ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip ES gamintojai; pabrėžia, kad reikia užtikrinti abiem pusėms naudingą derybų baigtį, t. y. užtikrinti, jog derybose būtų visapusiškai atsižvelgta į šio susitarimo padarinius ir poveikį, visų pirma į aplinkos ir socialines problemas; ragina Komisiją atlikti šio susitarimo poveikio žemės ūkio sektoriui vertinimą;

50.

laikosi nuomonės, kad rinkos integracijos lygis MERCOSUR muitų sąjungoje šiuo metu yra nepakankamas, kad užtikrintų tinkamą importuotų prekių apyvartą regione; mano, kad nesant nuostatų, kuriomis būtų užtikrinama visapusiška ir veiksminga prekių cirkuliacija MERCOSUR zonoje, susitarimu nebūtų pasiekta jokios realios naudos;

51.

apgailestauja dėl to, kad neseniai Komisija šalims, eksportuojančioms į ES bananus, suteikė tarifinių lengvatų; ragina pervarstyti pagal pagalbos labiausiai nutolusiems regionams programą Europos gamintojams teikiamą pagalbą, siekiant atlyginti gamintojams neigiamą poveikį, kurį šis tarifų sumažinimas turės ES rinkai; mano, kad panašiose būsimose prekybos derybose reikėtų atsižvelgti į Bendrijos gamintojų ir jų partnerių AKR šalyse interesus, siekiant nesusilpninti sektorių, kurie užtikrina daug darbo vietų;

52.

pabrėžia, kad keliose Maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitose pabrėžiama, jog Brazilijos jautiena neatitinka ES gamintojų ir vartotojų reikalavimų dėl maisto saugos, gyvūnų identifikavimo ir atsekamumo, gyvūnų sveikatos ir ligų kontrolės;

53.

primygtinai ragina Komisiją ištirti įvairius Brazilijos nacionalinės sveikatos priežiūros agentūros (ANVISA) parengtus pranešimus apie gausų ES ir daugumoje pasaulio šalių uždraustų pesticidų naudojimą Brazilijoje bei šiuose pranešimuose minimą dėl tokios praktikos kylantį didelį pavojų sveikatai;

54.

reiškia didelį susirūpinimą dėl politikos, kurią, pažeisdama savo įsipareigojimus PPO, įgyvendina Argentina, siekdama apriboti maisto produktų, konkuruojančių su vidaus produkcija, importą; pažymi, kad šios priemonės prisideda prie Argentinos neautomatinės importo licencijavimo sistemos, kuri jau dabar daro neigiamą poveikį ES eksportui; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų užtikrinti, kad priemonės, prieštaraujančios derybų dėl ES ir MERCOSUR susitarimo dvasiai, būtų ryžtingai nutrauktos;

55.

yra susirūpinęs dėl Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimuose padarytų nuolaidų vaisiams ir daržovėms; todėl teigia, kad vegetacinių periodų Viduržemio jūros šalių šiaurinėje ir pietinėje dalyse papildomumas ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu Viduržemio jūros šalims liberalizuojant prekybą žemės ūkio produktais Sąjungos viduje;

56.

pabrėžia, kad nors tabako gaminiai privalo būti reglamentuojami taikant griežtą reguliavimo sistemą, tabako gaminių sudedamųjų dalių reglamentavimas ES bei tarptautiniu lygmeniu privalo būti vykdomas vadovaujantis proporcingu ir rizika paremtu požiūriu ir mokslo žiniomis; perspėja apie bet kokį, moksliniais faktais negrįstą visų sudedamųjų dalių draudimą, kuo iš esmės būtų uždrausti tradiciniai Europos maišyto tabako gaminiai, o tai turėtų didelių socialinių ir ekonominių padarinių ES tabako (Oriental ir Burley rūšių) augintojams, o visuomenės sveikatai tai neatneštų jokios naudos;

57.

ragina Komisiją vedant derybas dėl ES prekybos susitarimų, įskaitant susitarimus su Kanada ir Ukraina, atsižvelgti į ES piliečių interesus, išlaikyti atvirumą ir nuolat informuoti Europos Parlamentą apie derybose pasiektą pažangą; apgailestauja, kad Komisija iki šiol neinformavo Europos Parlamento apie derybas dėl laisvos prekybos susitarimo tarp ES ir Kanados, nors šios derybos buvo pradėtos 2009 m. spalio mėn.; ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui ir atsakingiems komitetams išsamią informaciją apie kiekvieną tolimesnį derybų raundą; tai pat yra susirūpinęs dėl galimų Komisijos suteiktų lengvatų derybose, ypač rinkų atvėrimo, GMO, pieno gamybos, intelektinės nuosavybės apsaugos ir kilmės ženklinimo srityse, bei ragina Komisiją nesuteikti jokių lengvatų, kurios galėtų turėti neigiamo poveikio Europos žemės ūkiui;

58.

yra susirūpinęs dėl galimų su javais susijusių nuolaidų derybose su Ukraina, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos produkcija labai konkurencinga ir Ukraina jau dabar naudojasi didžiausia trečiosioms šalims skirtos javų (kviečių ir miežių) kvotos, kuriai taikomi mažesni tarifai, dalimi; taigi ragina Komisiją teikti nuosaikesnį su šiuo sektoriumi susijusį pasiūlymą;

59.

dar kartą pabrėžia prekybos žemės ūkio produktais svarbą ekonomikos raidai ir skurdo mažinimui besivystančiose šalyse; ragina ES padėti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims prisitaikyti prie vis didesnės konkurencijos pasaulyje;

60.

prašo Komisiją tinkamai atsižvelgti į šią rezoliuciją rengiant ir įgyvendinant savo prekybos strategiją ateityje;

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

7.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 199/58

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (COM(2010)0672),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų“ (COM(2010)0384),

—

atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimą 93/355/EEB (1) dėl Europos ekonominės bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumo dėl tam tikrų aliejingųjų sėklų sudarymo pagal GATT sistemą, kuriame patvirtintas „Blair House“ susitarimas, kuriuo nustatytos viršutinės aliejinių ir baltymingų augalų produkcijos Europos Sąjungoje ir konkrečių tokių kultūrinių augalų tarifų ribos,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio mėn. „LMC International“ Komisijai pateiktą ataskaitą „Pagal bendrąją žemės ūkio politiką baltyminių augalų sektoriui taikytų priemonių įvertinimas“ (2),

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1431/82 (3) ir (EB) Nr. 1251/1999 (4), kuriuose nustatytos konkrečios baltymingų augalų sektoriaus priemonės ir didžiausias garantuojamas plotas, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (5) ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 76–78 straipsnius (6), pagal kuriuos numatoma laipsniškai nutraukti specialią baltymingų augalų auginimui skiriamą paramą, ir į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1121/2009 (7), kuriame nustatytos išsamios priemokų už baltymingus augalus skyrimo taisyklės,

—

atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 767/2009 (8) dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo,

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnį, pagal kurį valstybės narės gali teikti paramą jų teritorijoje auginamų baltymingų augalų augintojams ir kuriuo ypač naudotasi Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Suomijoje,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2007 m. tyrimą „Nepatvirtintų GMO ekonominis poveikis ES pašarų importui ir gyvulininkystei“,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) pranešime dėl aprūpinimo maistu pasaulio lygmeniu, kuris buvo parengtas pagal Jungtinių Tautų vystymo programą, dalyvaujant Maisto ir žemės ūkio organizacijai (angl. FAO) ir Pasaulio bankui, pateiktas rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir vietinių žinių vaidmens, įskaitant ankštinių baltymingų augalų vaidmenį,

—

atsižvelgdamas į tyrimus, kuriuos užsakė atlikti Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ir kurie pristatyti per 2010 m. spalio 11 d. vykusį seminarą,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl tvaraus žemės ūkio ir biodujų: poreikis peržiūrėti ES teisės aktus (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0026/2011),

A.

kadangi šiuo metu visa ES baltymingų augalų auginimo teritorija sudaro tik 3 proc. visos Europos Sąjungos ariamosios žemės ir iš joje auginamų baltymingų augalų gaunama tik 30 proc. visų baltymingų augalų, ES vartojamų gyvūnams šerti, be to, per pastarąjį dešimtmetį matyti šio deficito didėjimo tendencija,

B.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse kasmet dideli žemės ūkio paskirties plotai paliekami pūdymui ir taip nepanaudojamas jų gamybinis potencialas,

C.

kadangi istoriškai šis didelis baltymingų augalų produkcijos deficitas, viena vertus, kilo dėl pirmiau sudarytų tarptautinių prekybos susitarimų, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, pagal kuriuos ES galėjo apsaugoti savo grūdų produkciją mainais į aliejinių ir baltymingų augalų importą į ES be muito (GATT ir 1992 m. „Blair House“ susitarimas); kadangi, kita vertus, šis deficitas yra susijęs su dideliu baltymingų augalų gamybos efektyvumo augimu ir naujų technologijų naudojimu už ES ribų, dėl kurių susidaro nepalankios konkurencijos sąlygos ES ūkininkams, kurie baltymingų augalų gamybą laiko ekonomiškai nepatrauklia,

D.

kadangi 70 proc. (2009 m. – 45 mln. tonų) suvartojamų baltymingų žaliavų, ypač sojų miltų, importuojama (daugiausia iš Brazilijos, Argentinos ir JAV) ir apie 60 proc. šio importo (26 mln. tonų) yra šalutiniai produktai, gaunami spaudžiant rafinuotą augalinį aliejų ir naudojami kaip pašariniai miltai (ypač sojos miltai),

E.

kadangi dėl nedidelio gamybos masto Europos kombinuotųjų pašarų pramonėje kasmet suvartojama tik 2 mln. tonų baltymingų augalų, nors, šios pramonės atstovų skaičiavimais, ji būtų pajėgi jų suvartoti beveik 20 mln. tonų per metus,

F.

kadangi šis importas tolygus 20 mln. ha už ES ribų dirbamos arba daugiau nei 10 proc. visos ES ariamosios žemės, taip pat kadangi šiems gaminiams netaikomos tokios pačios nuostatos dėl aplinkos ir sveikatos apsaugos bei GMO, kaip ES gaminiams,

G.

kadangi Pietų Amerikos tiekėjai rado naujų klientų, tarp kurių, pavyzdžiui, yra Kinija, kuri ne tokia reikli kaip Europos Sąjunga gamybos sąlygų ir ne itin skaidrios tiekimo strategijos atžvilgiu, o tai gali ilgainiui susilpninti rinkų ir tiekimo ES stabilumą,

H.

kadangi visas ES gyvulininkystės sektorius yra pažeidžiamas dėl kainų nepastovumo ir prekybos iškraipymų ir priklauso nuo prieinamos ir aukštos kokybės baltymingų augalų importo; kadangi sektoriaus konkurencingumas mažėja dėl papildomų parašams vartojamų baltymingų augalų importo išlaidų, susidarančių dėl to, kad nėra ES lygmens techninio sprendimo, kuris padėtų sušvelninti dabartinės nedidelių nepatvirtintų GMO kiekių netolerancijos politikos taikymo poveikį,

I.

kadangi sojos ir kukurūzų importo stygius susijęs su papildoma išlaidų našta ES gyvulininkystės ir pašarų sektoriams ir todėl kelia pavojų mėsos gamybos ES viduje ekonominiam gyvybingumui,

J.

kadangi dėl to, kad ES auginama mažai ankštinių pašarinių augalų (liucernų, dobilų, bandvikių) ir sėklinių augalų (žirnių, sojų, lubinų, pupų, vikių ir kt.), su baltymingais augalais susijusių ir ES vykdomų mokslinių tyrimų skaičius sumažėjo nuo 50 (1980 m.) iki 15 (2010 m.), be to, nesirūpinta šios srities mokymais ir praktinės patirties įgijimu, ir todėl ES įdiegta mažai naujovių ir aliejingų augalų gamyba mažai pritaikyta regionų lygmeniu,

K.

kadangi ES yra labai priklausoma nuo sojos pupelių ir kukurūzų importo iš trečiųjų šalių ir bet koks šių produktų tiekimo nutraukimas dėl labai nedidelio nepatvirtintų GMO kiekio juose labai brangiai kainuoja Europos pašarų pramonei,

L.

kadangi mokslinių tyrimų politika gali būti sėkminga tik įtraukus ją į vidutinio ir ilgojo laikotarpio įsipareigojimus, o šiuo metu baltymingų augalų atveju taip nėra,

M.

kadangi ūkininkai gali prarasti žinias apie tvarią praktiką, pagal kurią, taikant suderintą sėjomainą ir tinkamai naudojant ganyklų teritorijas, susiejama augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija, ir kadangi vietos baltymingų augalų kokybė neatitinka kombinuotųjų pašarų kokybės, kuri būtina įvairiuose gyvulininkystės sektoriuose,

N.

kadangi tam, kad baltymingi augalai būtų tvariai įtraukti į sėjomainos sistemas, trumpuoju laikotarpiu reikia padidinti iš šios produkcijos gaunamas pajamas, ypač per konkrečią paramą pagal BŽŪP,

O.

kadangi, jeigu būsimos BŽŪP reformos politinis pagrindas būtų visiškai orientuotas į naujų Komisijos komunikate pabrėžtų uždavinių sprendimą, atkūrus javų, baltymingų augalų ir aliejingųjų augalų tiekimo ir vartojimo ES pusiausvyrą ūkininkai ir maisto bei pašarų pramonė galėtų gauti didelės ekonominės naudos ir kartu būtų pagerinta vartotojams tiekiamo sveiko, aukštos kokybės maisto įvairovė,

P.

kadangi turėtų būti naudojamasi visomis įvairių skatinimo priemonių teikiamos galimybėmis siekiant skatinti žmones vartoti javus, baltymingus augalus ir aliejingąsias sėklas, kurie turėtų būti saugomi ir pagal žemės ūkio produktų kokybės sistemą, taikomą saugomoms geografinėms nuorodoms ar tradiciniams gaminiams, tokiu būdu padedant išsaugoti vietinius ir regionų maisto gaminius, pagamintus iš šių produktų,

Q.

kadangi, atsižvelgiant į klimato kaitą, dėl azoto absorbavimo ir fiksacijos dirvožemyje (iki 100 kgN/ha per mėnesį) ir dėl vėliau mažesnio naudotinų dirbtinių azoto trąšų, kurių poveikis atšilimui dėl azoto oksido yra 310 kartų didesnis už anglies dvideginio, kiekio auginant baltymingus augalus galima gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,

R.

kadangi vykdant ES programą „GL-pro“ įrodyta, kad dėl baltymingų augalų įtraukimo į sėjomainą kartą per ketverius metus gerokai (10–15 proc.) sumažėja CO2 išmetimas ir ozono susidarymas,

S.

kadangi, kalbant apie dirvožemio derlingumą, ariamojoje žemėje kaip dalį dažniau naudojamos sėjomainos sistemų auginant daugiau baltymingų augalų galima užtikrinti labiau subalansuotą maistinių medžiagų saugojimą, sumažinti dirvos rūgštėjimą, sustiprinti augalų atsparumą ligoms ir pagerinti dirvožemio struktūrą (įskaitant didesnį dirvožemiui apdoroti skirtos energijos vartojimo efektyvumą), sumažinti herbicidų naudojimą ir padidinti apdulkinimui palankią biologinę įvairovę,

T.

kadangi dėl sėjomainai naudojamų įvairių kultūrų skaičiaus mažesnis ligų ir piktžolių dauginimosi pavojus ir mažesnis augalų apsaugos poreikis, taip pat kadangi didesnė ariamosiose žemėse pagal sėjomainą auginamų baltymingų augalų procentinė dalis gali padėti 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą,

U.

kadangi, kalbant apie vandens išteklių valdymą, visų pirma juos naudojant ankštinių augalų – pvz., daugiamečių žolių ir dobilų mišinių ar javų ir baltymingų augalų mišinių – auginimui pašarams gaminti ir nuolatinei dirvožemio dangai drėkinti galima gerokai sumažinti maistinių medžiagų, ypač nitratų ir fosfatų, nuotėkį į požeminį vandenį,

V.

kadangi, kalbant apie biologinę žemės ūkio įvairovę, auginant daugiau prie Europos klimato sąlygų pritaikytų baltymingų augalų, pvz., pupelių, sojų, žirnių, lęšių, lubinų, avinžirnių, mėlynžiedžių liucernų ir (arba) liucernų, Phacelia spp, paprastųjų garždenių ir bandvikių, bus iš esmės stabilizuota ir padidinta gamybos sistemų įvairovė,

W.

kadangi, kalbant apie baltymų gamybą ir aprūpinimą maistu pasaulio lygmeniu, reikia pasiekti geresnę augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamybos pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į energijos, vandens ir išorės sąnaudų kiekį, kuris šiuo metu suvartojamas ne baltymingiems augalams, skirtiems žmonių vartojimui, auginti, o intensyviai gyvūninės kilmės baltymų gamybai, o pasaulinė aprūpinimo maistu pusiausvyra turi likti pagrindinis šių svarstymų klausimas,

X.

kadangi įvairi ES vykdoma politika daro įtaką ES aprūpinimo baltymais deficitui, o Komisija taip pat turi analizuoti GMO gamybos ES teritorijoje ir už jos ribų, biodegalų plėtros ir visiško draudimo naudoti gyvūnų kilmės baltymus gyvūnų pašarams pakartotinio įvertinimo klausimus,

Y.

kadangi neimportuotų kombinuotųjų pašarų kokybė gali būti pagerinta naudojant vietos baltymingus augalus bei šalutinius aliejinių augalų produktus, pvz., kalbant apie soją ir saulėgrąžų ar rapsų aliejų,

Z.

kadangi pradėjus naudoti ankštinius pašarinius ar sėklinius ankštinius augalus vietoj įvežamų baltymų, kuriuos daugiausia sudaro sojų išspaudos, galima svariai pakeisti auginimo metodus ir taip prisidėti prie geresnės žemės ūkio produktų kokybės (perėjimas nuo standartinių produktų prie sertifikuotų produktų, iš dalies pakeičiant specifikacijas) ir padidinti gamintojų pajamas,

AA.

kadangi draudimas pašaruose naudoti gyvūninės kilmės baltymus nustatytas kilus krizei dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) plitimui; kadangi šis draudimas turėtų būti panaikintas tik remiantis moksliniais faktais ir taikant pakankamas atsargumo ir kontrolės priemones; kadangi atsižvelgiant į šias sąlygas reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti apdorotus gyvūninės kilmės baltymus iš skerdienos atliekų monogastrinių gyvūnų (kiaulių ir paukščių) pašarams, su sąlyga, kad būtų naudojamos mėsos, kuri patvirtinta kaip tinkama žmonių maistui, sudėtinės dalys ir kad būtų visiškai laikomasi draudimo gyvūnus šerti perdirbtais tos pačios rūšies gyvūnais, taigi užkertamas kelią priverstiniam kanibalizmui, ir kontroliuojama, kaip šio draudimo laikomasi,

AB.

kadangi 2010 m. lapkričio 17 d. Komisijos komunikate aiškiai pabrėžiama, kad taikant labiau integruotą sėjomainos sistemą būtina auginti daugiau baltymingų augalų,