28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9, 49 ir 56 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Komisijos informacinį pranešimą Konkurencingumo tarybai dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo padėties,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja strategija bendrajai rinkai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0012/2011),

A.

kadangi Paslaugų direktyvos tikslas – sukurti paslaugų vidaus rinką užtikrinant aukštą kokybės ir socialinės sanglaudos lygį,

B.

kadangi Paslaugų direktyva – tai priemonė, taikoma siekiant skatinti Europos Sąjungos augimą, ir kadangi ji turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ ir į Bendrosios rinkos aktą,

C.

kadangi laisvė teikti paslaugas numatyta Sutartyse,

D.

kadangi dėl Paslaugų direktyvos nuostatų įsisteigimo teisės ir paslaugų teikimo srityse bei dėl kontaktinių centrų įsteigimo, siekiant padėti paslaugas teikiantiems subjektams, visų pirma MVĮ, šios direktyvos perkėlimas yra didelis uždavinys valstybėms narėms, viešajai administracijai ir vietos valdžios institucijoms,

E.

kadangi direktyvos poveikį ekonomikai, įmonėms ir piliečiams bus galima įvertinti tik tada, kai ji bus visapusiškai ir tinkamai perkelta į visų Sąjungos valstybių narių teisę,

F.

kadangi direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse kokybė yra tokia pat svarbi kaip ir nustatytų įgyvendinimo terminų laikymasis,

G.

kadangi Paslaugų direktyva sudaro sąlygas visų pirma savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms gerokai lengviau vykdyti savo veiklą, plėtoti naujas verslo sritis ir taip pat įdarbinti naujus darbuotojus kitose valstybėse narėse,

H.

kadangi veiklai, kuri apibrėžta Paslaugų direktyvoje, priskiriama 40 proc. ES BVP ir darbo vietų, ir ji yra labai svarbus sektorius ekonomikos augimui ir kovojant su nedarbu; kadangi Paslaugų direktyvos tikslas yra išnaudoti labai didelį Europos paslaugų vidaus rinkos ekonominį ir darbo vietų kūrimo potencialą, kuris, kaip manoma, siekia 0,6–1,5 proc. ES BVP; kadangi Paslaugų direktyva siekiama SESV 3 straipsnyje išvardytų tikslų,

I.

kadangi dinamiškesnis ir daug darbo jėgos reikalaujantis paslaugų sektorius galėtų padėti palaikyti tvarų augimą,

1.

primena, kad dėl Paslaugų direktyvos vyko iki šiol nematytos viešos ir politinės diskusijos ir kad per šias derybas Europos Parlamentas atliko esminį vaidmenį; taigi mano, kad Europos Parlamentas turi užtikrinti direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse veiksmingą priežiūrą; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie direktyvos perkėlimo padėtį;

2.

pabrėžia, kad Paslaugų direktyva yra svarbus žingsnis kuriant tikrą vieną bendrą paslaugų rinką, kuri turėtų sudaryti sąlygas įmonėms, ypač MVĮ, teikti piliečiams visoje vidaus rinkoje geresnes paslaugas konkurencingomis kainomis; vis dėlto mano, kad po visiško perkėlimo itin svarbu atlikti visapusišką Paslaugų direktyvos poveikio vertinimą;

3.

džiaugiasi, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse skatina dar nematytą modernizavimo raidą – ji susijusi su naujais darbo ir vertinimo metodais; pabrėžia, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę socialiniai partneriai ir profesinės organizacijos atlieka esminį vaidmenį; ragina Komisiją įtraukti socialinius partnerius ir profesines organizacijas abipusio vertinimo etapu;

4.

pažymi, kad daugelis valstybių narių pirmenybę skyrė perkėlimui naudojant horizontaliuosius teisės aktus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad perkėlimo būdas priklauso nuo valstybių narių vidinės santvarkos ypatumų; todėl ragina atitinkamas valstybes nares užtikrinti didesnį skaidrumą, visų pirmą į šį procesą labiau įtraukti nacionalinius parlamentus ir parengti koreliacijos lenteles;

5.

primena, kad Paslaugų direktyvos įgyvendinimo valstybės narės neturi laikyti paprasta vykdymo procedūra, kai automatiškai ir horizontaliai panaikinami specialūs reglamentai ir specialios nuostatos, priešingai, tai reikėtų laikyti proga atnaujinti ir supaprastinti teisės aktus ir iš esmės pertvarkyti paslaugų ekonomiką, atsižvelgiant į viešojo intereso išsaugojimo tikslus, kaip, beje, nurodyta ir pačioje direktyvoje;

6.

mano, jog siekiant, kad paslaugų teikėjai galėtų tinkamai naudotis Paslaugų direktyvos privalumais, visose valstybėse narėse reikia užtikrinti, kad ji būtų visapusiškai ir laiku įgyvendinama ir teisiškai, ir techniškai;

7.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip visose valstybėse narėse įgyvendinama direktyva, ir nuolat pateikti įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad šiose ataskaitose turėtų būti atsižvelgiama į tikrąjį direktyvos poveikį užimtumui ES ir vidutiniu laikotarpiu, ir į ilgalaikį jos poveikį;

8.

tikisi, kad Paslaugų direktyva iš tikrųjų turės teigiamą poveikį ir bus sukurta tinkamų, tvarių ir kokybiškų darbo vietų ir pagerinta teikiamų paslaugų kokybė ir saugumas;

9.

pripažįsta, kad Paslaugų direktyva, skatindama ekonominę gerovę ir konkurencingumą ir prisidėdama prie užimtumo bei naujų darbo vietų kūrimo, teikia daug galimybių tolesnės ES ekonomikos integracijos ir bendrosios rinkos atgaivinimo srityse, nes paslaugos užtikrina didelę dalį BVP ir užimtumo ES; mano, kad greitas ir taisykles atitinkantis direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse yra svarbi sanglaudos ir regioninės politikos tikslų siekimo sąlyga ir gali sustiprinti vidaus rinkos ir sanglaudos politikos tarpusavio ryšį ir prisidėti prie strategijos „ES 2020“ tikslų siekimo ir prie egzistuojančio sąstingio vidaus rinkos atžvilgiu paslaugų sektoriuje pašalinimo;

10.

tikisi, kad direktyvos tikslų bus galima pradėti siekti artimiausioje ateityje ir kad visa ES ir jos regionai galėtų gauti naudos, o tai prisidėtų prie realios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

11.

ragina Komisiją veiksmingai stebėti ir nuo pat pradžių vertinti direktyvos poveikį regionams ir užtikrinti veiksmingą visų priemonių, susijusių su šios direktyvos taikymu, koordinavimą; ragina Komisiją remti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas informacines kampanijas direktyvos įgyvendinimo klausimu, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai;

12.

tikisi, kad įgyvendinus direktyvą iš tiesų gali būti sumažinta administracinė našta, ypač tenkanti MVĮ, kurios vyrauja paslaugų srityje, ir teisinio netikrumo atvejų; mano, kad sumažinus administracinę naštą taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos papildomų paslaugų kaimo, nutolusiose ir atokiausiose vietovėse kūrimui;

13.

pasisako už nacionalinių strategijų, skirtų remti novatoriškas MVĮ, kurioms ekonomikos ir finansų krizė turėjo didžiausią įtaką, įgyvendinimą;

14.

mano, kad nacionalinių teisės aktų, susijusių su įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, patikra yra vienas iš direktyvos ramsčių; pažymi, kad šis procesas turėtų sudaryti sąlygas modernizuoti leidimų išdavimo tvarką ir reikalavimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir su laisve teikti paslaugas, siekiant palengvinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą;

15.

yra įsitikinęs, kad abipusiu vertinimu labai prisidedama prie vidaus rinkos taisyklių kokybės ir veiksmingumo, nes atliekant nuolatinį jų įgyvendinimo vertinimą ir susijusią įgyvendinimo kontrolę nacionalinės valdžios institucijos skatinamos kreipti dėmesį į Sąjungos reikalavimus ir jų perkėlimą į nacionalinę teisę;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant, kad bendra paslaugų rinka vystytųsi laikantis Paslaugų direktyvoje numatytos abipusio vertinimo procedūros;

17.

primena, kad valstybės narės gali išlaikyti savo leidimų išdavimo tvarką ir tam tikrus reikalavimus tik tais atvejais, jeigu jie aiškiai reikalingi, proporcingi ir nėra diskriminacinio pobūdžio; pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į tai, valstybės narės išlaikė kai kurią leidimų išdavimo tvarką ir pasistengė, kad paslaugas teikiantiems subjektams ji būtų lengviau pasiekiama ir skaidresnė; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės nebuvo ambicingesnės ir nevisiškai išnaudojo Paslaugų direktyvos teikiamas galimybes, susijusias su administravimo ir reguliavimo supaprastinimu;

18.

pabrėžia, kad patiriama sunkumų profesinių, ypač medicinos specialistų, kvalifikacijų pripažinimo srityje; primena, kad Paslaugų direktyva negali būti taikoma toms nuostatoms, kurias jau apima sektorių direktyvos; ragina Komisiją persvarstant direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų išsiaiškinti šią padėtį;

19.

atkreipia dėmesį į nuostatų dėl įsisteigimo teisės ir dėl laikino paslaugų teikimo kitoje valstybėje narėje ypatumus; ragina Komisiją atliekant savo vertinimą visapusiškai atsižvelgti į šiuos ypatumus;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares baigti nepagrįstą vartotojų diskriminaciją dėl jų pilietybės ar gyvenamosios vietos ir užtikrinti veiksmingą Paslaugų direktyvos 20 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą bei pasirūpinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tinkamai taikytų nacionalines nuostatas, kuriomis valstybių narių teisinėse sistemose įgyvendinama ši nediskriminavimo taisyklė; primena, kad 20 straipsnio 2 dalies tikslas nėra išvengti požiūrio skirtumų, susijusių su bendromis sąlygomis, kurios grindžiamos objektyviomis aplinkybėmis, tokiomis, kaip susijęs atstumas ar didesnės sąnaudos, susijusios su paslaugos teikimu kitose valstybėse narėse esantiems gavėjams;

21.

pabrėžia, kad pagal direktyvą vykdoma patikra yra didelis nacionalinėms valdžios institucijoms tenkantis darbas ir kad vertinant perkėlimą reikia atsižvelgti į šį darbo krūvį;

22.

atkreipia dėmesį į valstybių narių pastangas siekiant atlikti abipusį vertinimą; mano, kad vertinimo procedūra yra svarbi priemonė, kuria remiantis galima įvertinti direktyvos įgyvendinimo pažangą valstybėse narėse; mano, kad šiuo proceso pažangos etapu dar negalima įvertinti jo veiksmingumo; pabrėžia, kad ši procedūra turi padėti patikrinti, ar valstybėse narėse galiojančios taisyklės atitinka vidaus rinkos taisykles ir ar pagal jas nesukuriama naujų kliūčių; pageidauja, kad Komisija, atsižvelgdama į Bendrosios rinkos aktą, išsamiai išnagrinėtų šio naujo metodo galimybes;

23.

apgailestauja, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai nėra labiau įtraukti į abipusio vertinimo procesą;

24.

ragina Komisiją nustatyti tam tikras problemines tarpvalstybinio paslaugų teikimo profesijas ir sektorius ir atlikti išsamų taikytinų teisės aktų ir problemų priežasčių tyrimą;

25.

mano, kad kontaktinių centrų steigimas yra pagrindinis veiksmingo direktyvos įgyvendinimo elementas; pripažįsta, kad siekdamos veiksmingai įgyvendinti direktyvą, valstybės narės turi dėti dideles pastangas finansiniu, techniniu ir organizaciniu požiūriu; pabrėžia, kad įgyvendinant būtina įtraukti socialinius partnerius ir verslo asociacijas;

26.

ragina valstybes nares kontaktinius centrus paversti išsamiais elektroninio valdymo portalais, skiriamais paslaugas teikiantiems subjektams, norintiems įsteigti įmonę ar teikti tarpvalstybines paslaugas; ragina valstybes nares toliau gerinti prieigą prie kontaktinių centrų, įskaitant galimybę atlikti procedūras ir formalumus nevykstant į kontaktinius centrus, t. y. elektroniniu būdu, taip pat gerinti paslaugas teikiantiems subjektams, ypač MVĮ, teikiamos informacijos ir atliekamų procedūrų kokybę bei tinkamumą, pvz., teikti informaciją apie valstybėje narėje galiojančią darbo ir mokesčių teisę, taikomą paslaugų teikėjams, ir ja remiantis atlikti procedūras, pvz., susijusias su PVM ir registracija socialinei apsaugai gauti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visą kontaktinių centrų teikiamą informaciją taip pat būtų galima gauti ne tik nacionalinėmis kalbomis, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių kalbas;

27.

ragina valstybes nares gerinti galimybes procedūras, įskaitant visų susijusių blankų vertimą, atlikti elektroniniu būdu; ragina valstybes nares kontaktinių centrų naudotojams suteikti galimybę naudotis atsekimo priemonėmis, kad jie galėtų patikrinti vykstančių procedūrų eigos pažangą;

28.

pripažįsta, kad aptiktos kontaktinių centrų veiklos problemos buvo susijusios su tapatybės įrodymu, elektroninių parašų naudojimu, dokumentų originalų ar sertifikuotų kopijų pateikimu, ypač tarpvalstybiniais atvejais; prašo Komisijos pasiūlyti priemonių, kurias taikant MVĮ būtų galima sudaryti naudotis bendrąja rinka ir išvengti teisinio ir techninio netikrumo;

29.

pabrėžia, kad siekiant naudojimo paprastumo itin svarbu paaiškinti, kurie reikalavimai taikomi įsteigiant nuolatinę įmonę, o kurie – teikiant laikinas tarpvalstybines paslaugas;

30.

apgailestauja, kad kontaktinių centrų teikiamos konsultacijos nepasiekia perspektyvių paslaugas teikiančių subjektų ir kad informacija, kaip susisiekti su kontaktiniais centrais, nėra labai plačiai žinoma; ragina Komisiją 2012 m. biudžeto projekte numatyti pakankamai lėšų, kad būtų galima pradėti Europos lygmens didelio masto kampaniją, skirtą kontaktiniams centrams populiarinti, siekiant atkreipti dėmesį į tai, ką jie gali pasiūlyti paslaugas teikiantiems subjektams; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais kuo greičiau pradėti labai tikslingas populiarinimo, informacijos ir mokymo kampanijas; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti domeno „eu-go“ regimumą ir atpažįstamumą ir pateikti konkrečių įmonių, kurios naudojasi kontaktiniais centrais, ir jų gautos naudos pavyzdžių;

31.

mano, kad valstybių narių dialogas ir keitimasis geriausia patirtimi yra labai svarbūs gerinant ir plėtojant šiuos kontaktinius centrus; pabrėžia, kad turi būti imamasi skubių priemonių valstybėse narėse, kuriose kontaktinių centrų dar nėra arba jie veikia nepatenkinamai; ragina visas valstybes nares dėti žymiai daugiau pastangų, kad visi reikalingi procesai ir formalumai galėtų būti tvarkomi per kontaktinius centrus;

32.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinių kontaktinių centrų internetinėse svetainėse būtų informuojama apie naujus su informacija susijusius reikalavimus, kurių vartotojų labui turi laikytis paslaugas teikiantys subjektai;

33.

ragina valstybes nares reguliariai teikti Komisijai palyginamus statistikos duomenis, reikalingus siekiant įvertinti kontaktinių centrų veiklą ir jų poveikį nacionaliniu ir Europos lygmeniu, ypač duomenis apie tarpvalstybinį paslaugų teikimą; ragina Komisiją nustatyti aiškius kontaktinių centrų vertinimo kriterijus; mano, kad šie kriterijai turėtų būti paremti kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais;

34.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos, kad kontaktiniais centrais būtų galima naudotis tarpvalstybiniu lygmeniu, turi išspręsti daug teisinių ir techninių problemų; ragina tas valstybes nares imtis reikalingų priemonių ir ypatingą dėmesį skirti elektroninių parašų pripažinimo klausimui; ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant gerinti suderinamumą ir abipusį elektroninių procedūrų pripažinimą bei imtis reikalingų paramos priemonių siekiant palengvinti kontaktinių centrų naudojimą tarpvalstybiniu lygmeniu; rekomenduoja Komisijai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis pateikti paslaugas teikiantiems subjektams elektroninę nuorodą į valstybių narių kontaktinius centrus;

35.

ragina valstybes nares ir Komisiją labiau stengtis užtikrinti visapusišką elektroninį kontaktinių centrų sąveikumą; pabrėžia, kad Bendrosios rinkos akto 22-asis pasiūlymas yra susijęs su elektroniniais parašais, e. atpažintimi ir e. tapatumo nustatymu;

36.

primena, kad valstybės narės privalo atlikti rizikos vertinimą siekiant užtikrinti, kad įmonės, norėdamos atlikti procedūras elektroniniu būdu, nepatirtų pernelyg didelių kliūčių; ragina Komisiją įvertinti įmonių galimybes naudoti nuosavas elektroninės atpažinties ar elektroninio tapatumo nustatymo priemones, jeigu jos naudojasi kitose valstybėse narėse esančiais kontaktiniais centrais;

37.

mano, kad, turint mintyje teisės aktų sudėtingumą, kiekvienas pilietis turi turėti galimybę pasikonsultuoti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad gautų tikslų atsakymą į savo klausimus; mano, kad siekiant kovoti su teisiniu neaiškumu darbo teisės ir socialinio saugumo srityse reikėtų parengti pažangaus administracinio valdymo koncepciją; be to, mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą reikėtų viešai skelbti priimtus sprendimus;

38.

primena nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos svarbą; mano, kad šių nuostatų įgyvendinimas yra sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą paslaugas teikiančių subjektų kontrolę ir Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų aukštą kokybės ir saugumo lygį;

39.

džiaugiasi, kad vis daugiau už paslaugų stebėseną atsakingų nacionalinių valdžios institucijų prisijungia prie Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) ir kad tai padeda tiesiogiai, greitai ir veiksmingai keistis informacija; mano, kad VRI gali būti naudojama kitoms susijusioms direktyvoms;

40.

mano, kad vidaus rinkos informacinė sistema ir kontaktiniai centrai, kadangi jų veiklai užtikrinti reikia didžiulių visų dalyvaujančių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo pastangų, gali padėti pagrindą siekiant didesnio sąveikumo ir tinklų kūrimo nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis visoje ES; mano, kad nustatant jų veikimo taisykles ir procedūras turėtų būti laikomasi tam tikro lankstumo atsižvelgiant į regioninius skirtumus ES lygmeniu ir kad šiuo tikslu priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis partnerystės principu ir remiantis tikromis diskusijomis vietos ir regioniniu lygmenimis;

41.

mano, kad siekiant panaikinti papildomą tarpvalstybinei veiklai taikomą kontrolę naudinga pradėti bendradarbiauti per Europos tinklą, kurį sudaro valstybių narių valdžios institucijos, ir keistis informacija apie paslaugų teikėjų patikimumą;

42.

pabrėžia, kad būtina vystyti nacionalinių ir regioninių administracijos institucijų tarnautojų, atsakingų už paslaugų kontrolę, mokymo veiklą; pripažįsta jau šioje srityje dedamas valstybių narių pastangas ir ragina valstybes nares toliau stiprinti nacionalinius VRI tinklus nuolat stebint jų praktinę veiklą ir užtikrinant tinkamą mokymą; primena, kad ilgalaikė VRI sėkmė priklauso nuo tinkamų investicijų Bendrijos lygmeniu; taigi ragina Komisiją šiuo tikslu parengti daugiametę programą ir sutelkti visas priemones, būtinas sklandžiam jos įgyvendinimui;

43.

mano, kad administracinės procedūros turi būti veiksmingesnės; atsižvelgdamas į tai mano, jog kontaktiniai centrai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų galima keistis patirtimi tarpvalstybinių paslaugų teikimo įvairiuose Europos regionuose srityje;

44.

primena, kad direktyva netaikoma daugelyje sričių, įskaitant visuotinės neekonominės svarbos paslaugas, sveikatos apsaugos paslaugas ir daugelį socialinių paslaugų; be to, direktyva netaikoma darbo teisei ir neturi įtakos valstybių narių socialinės apsaugos teisėkūrai;

45.

atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse vykstančias diskusijas dėl paslaugų, kurios nepatenka į direktyvos taikymo sritį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių, įgyvendindamos Paslaugų direktyvą, nepatyrė didelių problemų, susijusių su jos taikymo sritimi; primena, kad šioms paslaugoms dėl jų ypatumų taikoma išimtis ir kad kai kuriais atvejais joms gali reikėti sektoriams taikomos Bendrijos teisės aktų sistemos; pažymi, kad Komisija komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ įsipareigoja 2011 m. pasiūlyti veiksmų paketą dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų;

46.

ragina tinkamai ir kruopščiai stebėti direktyvoje numatytų apribojimų, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, taikymą atsižvelgiant į kompetencijos pasidalijimą su valstybėmis narėmis; pažymi, kad ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei vadovaujantis ES teise nustatyti, kokias paslaugas jos laiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, kaip šios paslaugos turėtų būti organizuojamos ir finansuojamos atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles ir kokie turėtų būti numatyti specialūs su jomis susiję įpareigojimai;

47.

ragina įgyvendinant direktyvą labiau atsižvelgti į vietos savivaldos pagrindinį principą ir kuo labiau vengti biurokratinės administracinės naštos ir vietos lygmens sprendimo laisvės, susijusios su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, apribojimų;

48.

mano, kad papildomų priemonių, reikalingų paslaugų vidaus rinkai sukurti, klausimas turi būti visapusiškai įtrauktas į pradėtas diskusijas dėl Bendrosios rinkos akto;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/7

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 23 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurios sudaro apytikriai 99 proc. visų ES įmonių ir sukuria daugiau kaip 100 mln. darbo vietų, atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą, taip pat jos yra pagrindinis naujovių šaltinis ir gyvybiškai svarbios siekiant išlaikyti ir didinti užimtumą,

B.

kadangi tai, kad MVĮ turi mažai galimybių gauti finansavimą, yra pagrindinė kliūtis jas kurti ir joms augti, ir kadangi dabartinė finansų ir ekonomikos krizė dar paaštrino šią problemą,

C.

kadangi Europos finansų rinkos daugelyje sričių dėl įvairių priežasčių šiuo metu nepajėgios suteikti MVĮ pakankamą finansavimą, net jei tradicinio pobūdžio skolinimas MVĮ dabartinės krizės metu išliko palyginti stabilus; kadangi būtina dėti pastangas siekiant užkirsti kelią galimybei, kad ateityje gali mažėti bankų pasirengimas finansuoti MVĮ, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinių bankininkystės taisyklių reformą ir jų įgyvendinimą Europoje,

D.

kadangi Europos MVĮ sektorius labai nevienalytis ir apima daugybę labai smulkių įmonių ar šeimos verslo įmonių, kurios vykdo sėkmingą veiklą tradiciniuose sektoriuose, ir didėjantį skaičių naujai įsisteigusių ir greitai besiplečiančių modernias technologijas naudojančių ir labai novatoriškų įmonių; kadangi šios įvairaus pobūdžio verslu besiverčiančios įmonės susiduria su skirtingomis problemomis ir skiriasi jų finansavimo poreikiai; kadangi MVĮ, kurių įsiskolinimo koeficientas aukštas, t. y. didelę dalį jų finansavimo sudaro paskolos, yra daug labiau pažeidžiamos kilus krizei arba tuo atveju, jei vykdant didesnės rizikos projektus atsiranda sunkumų,

E.

kadangi kapitalo ir rizikos atžvilgiais vis jautresnis bankų sektorius kelia griežtesnius reikalavimus paskolai gauti, įskaitant aukštesnius reikalavimus, susijusius su užtikrinimo priemonėmis ir rizikos priemokomis, ir kadangi bankai vis mažiau pasirengę teikti tradicinio pobūdžio paskolas rizikingesniems verslo projektams, įskaitant projektus, susijusius su naujų įmonių steigimu, novatoriškais produktais arba netgi verslo perdavimu, finansuoti,

F.

kadangi labai novatoriškos ir greitai besiplečiančios įmonės nepaprastai svarbios siekiant užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą ateityje, ypač kalbant apie rinkas, kurios siekia pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos,

G.

kadangi statistiniai duomenys rodo, kad Europos MVĮ vis dar mažiau linkusios rinktis akcinio kapitalo finansavimo galimybę, negu, pvz., tokios pačios JAV įmonės,

H.

kadangi daugelį finansų tarpininkų Europos ir nacionaliniu lygmenimis atbaido administracinės kliūtys, kurių atsiranda dėl sudėtingų Europos finansinių taisyklių ir dėl Europos finansavimo programų politikos ir veiklos gairių,

I.

kadangi Europos institucijos, atsižvelgdamos į naują programavimo laikotarpį pagal naują daugiametę finansinę programą, netrukus turės įvertinti ir peržiūrėti dabartines priemones, skirtas MVĮ finansavimui remti,

1.

pažymi, kad kalbant apie išorės finansavimą daugelis MVĮ ir toliau bus iš esmės priklausomos nuo kreditų ir paskolų teikimo; susirūpinęs dėl to, kad kapitalo ir rizikos atžvilgiais vis jautresnis bankų sektorius reikalauja daugiau užtikrinimo priemonių ir didesnių rizikos priemokų ir kad abiejų šių reikalavimų pasekmė yra nepakankamas finansavimas ir prarastos verslo bei užimtumo galimybės šiame labai dideliame ekonomikos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad kreditų ir paskolų garantijų sistemos yra nepaprastai svarbios siekiant panaudoti MVĮ galimybes užtikrinti augimą ir kurti darbo vietas; mano, kad būtina veiksmingai taikyti esamas programas nacionaliniu ir ES lygmenimis, ir palankiai vertina svarbų vaidmenį, kuris tenka EIB teikiamoms paskoloms MVĮ;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad kalbant apie aukštesnių akcinio kapitalo reikalavimų nustatymą bankams, kaip siūlė Bazelio komitetas, reikėtų atsižvelgti į MVĮ interesus;

3.

pritaria, kad būtų sukurta nauja ES užimtumui skirta mikrofinansų priemonė (mikrofinansų priemonė „Progress“), kurią naudojant būtų suteikiama daugiau galimybių asmenims, norintiems pradėti verslą ES; pažymi, kad ES rinkoje galimas atotrūkis tarp mikrokreditų pasiūlos ir paskolos; pripažįsta, kad reikalingas mikrokreditų teikėjų finansavimas, nes finansinė parama padėtų šiai veiklai tapti tvariai ir padėtų taikant šią priemonę reaguoti į didėjančią paklausą tarp mikrokreditus gaunančių asmenų; pabrėžia, kad Sąjunga turi skatinti smulkias investicijas, suteikti mikroįmonėms galimybę plėstis ir ypač remti tas grupes, kurioms sunku rasti galimybių gauti paskolas siekiant įgyvendinti jų verslo idėjas, pvz., jaunus verslininkus;

4.

tvirtai remia tai, kad būtų toliau taikomos garantijų priemonės pagal Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP), rizikos pasidalijimo ir finansavimo programą pagal 7-ąją bendrąją programą ir panaudojant struktūrinius fondus (JEREMIE), siekiant skatinti skolinimą MVĮ, ir pagal iniciatyvą JASMINE siekiant remti mikrofinansavimo institucijas; pažymi, kad tinkamai įgyvendinti šias priemones šiuo metu trukdo pernelyg sudėtingos administracinės procedūros; prašo Komisijos palengvinti sąlygas naudoti struktūrinių fondų lėšas, skiriamas MVĮ finansavimo priemonėms, ypač siekiant finansuoti atnaujinamuosius fondus garantijų sistemoms užtikrinti, vengiant kurti struktūras, kurios dubliuotųsi su esamomis sistemomis, pvz., nacionaliniu lygmeniu;

5.

mano, kad visų pirma Konkurencijos ir inovacijų programai skiriamas nepakankamas finansavimas ir kad ši programa turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į jos taikymo mastą; ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą novatoriškoms finansinėms priemonėms būtų skiriamas veiksmingesnis finansavimas;

6.

ragina ženkliai padidinti finansavimą iš ES biudžeto, skiriamą naujoviškoms finansinėms priemonėms siekiant patenkinti MVĮ finansinius poreikius, ir atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“ bei tarpsektorines pavyzdines iniciatyvas ragina įgyvendinti bendras priemones su EIB grupe, ypač taikant rizikos pasidalijimo sistemas; ragina užtikrinti būtiną būsimų programų lankstumą siekiant išvengti netinkamų visiems vienodų sprendimų;

7.

pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnes naujai įsisteigusių ir novatoriškų įmonių galimybes naudotis akciniu kapitalu ir iš dalies akciniu kapitalu grindžiamomis finansinėmis priemonėmis, kurių rinka dar pakankamai nesiūlo; prašo Komisijos užtikrinti, kad kitos kartos programose didesnis dėmesys būtų skiriamas tarpinėms finansinėms priemonėms, ir remti šias priemones taikant rizikos pasidalijimo fondus ir priemones;

8.

pažymi, kad labai novatoriškoms ir greitai besiplečiančioms bendrovėms reikia prieigos prie didesnio Europos rizikos kapitalo ir obligacijų rinkų, taigi primygtinai ragina Komisiją imtis iniciatyvos siekiant pašalinti kliūtis Europos rizikos kapitalui ir obligacijų rinkoms plėtoti, išplėsti rizikos pasidalijimo priemonių taikymą investicijoms į akcijas, remti jungtines įmonių obligacijas ir skatinti valstybes nares remti verslo finansinių rėmėjų veiklą suteikiant mokestinių paskatų investuotojams;

9.

pažymi, kad dabartinei MVĮ finansavimo struktūrai daugelyje Europos šalių ir pasiūlos, ir paklausos atžvilgiu didelę įtaką daro apmokestinimo ir rėmimo sistemos, kurios teikia stiprias paskatas finansuoti paskolomis ir atbaido nuo akcinio kapitalo finansavimo; ragina Komisiją imtis iniciatyvų siekiant didinti informuotumą apie klaidingų paskatų, kurios numatomos pagal reguliavimo sistemą, keliamas problemas ir skatinti valstybes nares vykdyti būtinas reformas;

10.

susirūpinęs dėl ES finansinių taisyklių Europos finansinėms priemonėms skirtų gairių sudėtingumo, ypač tais atvejais, kai Europos fondai ir programos naudojamos siekiant remti atskiras įmones teikiant palyginti nedidelį finansavimą; mano, kad laiko sąnaudos ir išlaidos siekiant patenkinti šių taisyklių reikalavimus visiškai neatitinka galutinio finansavimo gavėjo gaunamos naudos; ragina supaprastinti novatoriškų finansinių priemonių valdymą, užtikrinti administravimo ir ataskaitų teikimo veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą; reikalauja, kad bankai, tarpininkai ir naudos gavėjai nebūtų demotyvuojami arba atgrasomi naudotis programomis ir lėšomis dėl susijusios administracinės naštos; prašo Komisijos pasiūlyti supaprastintas ir su mažesnėmis sąnaudomis susijusias taisykles ir gaires, ypač kalbant apie programas, kuriomis siekiama remti MVĮ skirtą nedidelio masto finansavimą, teikiant garantijas arba taikant tarpines ar akcinio kapitalo finansines priemones;

11.

palankiai vertina 2010 m. sukurtą MVĮ finansavimo forumą ir primygtinai ragina Komisiją toliau gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais plėtros ir komerciniais bankais siekiant apjungti patirtį, keistis geriausia praktika, užtikrinti geresnę sąveiką ir nustatyti būdus, kaip gali būti supaprastintos ir racionalizuotos ES programos, susijusios su MVĮ finansavimu;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės priemonės, skirtos MVĮ finansavimui remti, numatytos pagal daugelį įvairių ES programų, pvz., KIP, struktūrinius fondus (JEREMIE), 7-ąją bendrąją programą ir kitas programas, ir pažymi, kad tarp šių programų trūksta suderinamumo; ragina Komisiją pasirūpinti didesniu įvairių programų, pagal kurias teikiamos garantijos, suderinamumu ir užtikrinti tinkamą nacionalinių ir ES sistemų, pagal kurias remiamas inovacijų finansavimas arba rizikos kapitalo teikimas MVĮ, pusiausvyrą; primygtinai ragina Komisiją sukurti vieno langelio sistemą įvairioms ES finansinėms priemonėms, skirtoms MVĮ;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/9

—

atsižvelgdamas į horizontaliąją socialinę sąlygą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ (COM(2010)0365),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo (1),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą dėl 2010 m. liepos 7 d. Komisijos komunikato „Žalioji knyga. Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193) ir į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją šia tema (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą)“ (COM(2009)0180) ir į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties (5),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Rezoliuciją dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities, jų finansavimo ir individualizacijos tendencijos (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, ES (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0507) ir savo 2007 m. birželio 20 d. poziciją (9),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos strategiją, kuria siekiama reformuoti pensijų sistemas Europoje,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. Lakeno Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl bendrųjų su pensijomis susijusių tikslų, kuriama pabrėžiama būtinybė užtikrinti jų adekvatumą, tvarumą ir pritaikomumą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0025/2011),

A.

kadangi šiandien žmonės vėliau pradeda savo profesinę veiklą dėl nedarbo lygio, labiau paliečiančio jaunus žmonės, kurių kvalifikacijos lygis neaukštas, arba dėl ilgiau trunkančio, o kai kuriais atvejais – aukštesnio lygio aukštojo išsilavinimo, o darbo rinką palieka nesulaukę įstatymuose numatyto pensinio amžiaus, kadangi jų aktyvų gyvenimą pertraukia nedarbo laikotarpiai ir kadangi gyvenimo trukmė ilgėja,

B.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė labai pagilino esamą ES demografinę problemą,

C.

kadangi dabartiniais duomenimis profesinę veiklą pradedančių žmonių skaičius mažėja (ES darbingo amžiaus gyventojų skaičius pradės mažėti nuo 2012 m.), o pensininkų skaičius auga (2008 m. keturiems ES darbingo amžiaus piliečiams tenka vienas 65 metų arba vyresnis pilietis, iki 2020 m. šis skaičius atitinkamai bus penki ir vienas, o 2060 m. – du ir vienas); kadangi padėties raida priklauso nuo valstybių narių demografinių skirtumų,

D.

kadangi pakankamos, tvarios ir saugios pensijos neatsiejamai susijusios su aukštesniu užimtumo lygiu, didesniu našumu ir ekonomikos augimu,

E.

kadangi vykdant Europos Sąjungos ekonomikos valdyseną reikėtų atsižvelgti į visa apimantį metodą, kaip nurodoma žaliojoje knygoje,

F.

kadangi dėl finansų krizės išaugo nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis, daugelyje valstybių narių padidėjo biudžeto deficitas ir iškilo sunkumų siekiant finansuoti pensijas (grindžiamas mokesčių ar kitomis lėšomis) ir kadangi ji parodė kai kurių pensijų fondų sistemų trapumą,

G.

kadangi strategijoje „Europa 2020“ nustatytas 75 proc. užimtumo tikslas turi padėti užtikrinti pensijų sistemų ilgaamžiškumą,

H.

kadangi vis labiau plintant laikinoms arba nesaugioms darbo vietoms mažėja įmokos į pensijų sistemas ir daromas neigiamas poveikis šių sistemų stabilumui bei būsimų pensijų adekvatumui,

I.

kadangi formuojant pensijų fondus turi būti atsižvelgiama į rizikos sumažinimą ir gebėjimą įveikti rinkos sukrėtimus,

J.

kadangi asmenys, kurie paskiria savo laiką ir gebėjimus vaikų auginimui ar pagyvenusių asmenų globai, turėtų gauti socialinį pripažinimą ir kadangi tai būtų galima padaryti tokiems asmenims suteikiant asmenines teises, visų pirma į pensijas,

K.

kadangi moterų ir vyrų lygybė yra Sąjungos vertybė, tikslas ir pagrindinė teisė, o ES institucijos privalo įtraukti lyčių lygybės aspektą į visus savo veiksmus,

L.

kadangi Europos Sąjungoje moterys susiduria su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija žvelgiant įvairiais su pensijomis susijusiais aspektais,

M.

kadangi numatant pensijų reformų poveikį dažniausiai remiamasi vyrišku, dirbančiu visą darbo dieną, tęsiančiu nepertraukiamą karjerą ir gaunančiu vidutinį darbo užmokestį prototipu, ir kadangi statistinės atsižvelgiant į lytį sudarytos gyvenimo trukmės lentelės turi neigiamą įtaką skaičiuojant moterų pensijas ir pateikia mažesnę santykinę moterų pensijų normą,

N.

kadangi pagyvenusios moterys atsiduria ypač nesaugioje padėtyje, kai jų teisė į pensines pajamas nustatoma pagal jų santuokinį statusą (sutuoktinės ar maitintojo netekimo teisės į išmokas) ir kai jos neturi adekvačių teisių į savo pačių pensiją dėl karjeros pertrūkių,

1.

pritaria tam, kad žaliojoje knygoje laikomasi visa apimančio požiūrio, kuris turėtų suteikti naują paskatą nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant sukurti tvirtas, ilgaamžiškas, adekvačias, tvarias ir saugias Europos pensijų sistemas laikantis subsidiarumo principo; primena, kad valstybių narių tradicijos, ekonominė ir demografinė padėtis bei specifiniai darbo rinkos ypatumai skiriasi ir kad būtina laikytis subsidiarumo ir solidarumo principų, pagal kuriuos valstybėms narėms ir toliau tenka visa atsakomybė už savo pensijų sistemos organizavimą;

2.

pabrėžia, kad laikmečiu, kai socialinės ir ekonominės sąlygos apskritai yra sunkios ir jos atskirose valstybėse narėse net skiriasi, jos taip pat skiriasi atsižvelgiant į teisines sistemas, visos valstybės narės susiduria su didelėmis problemomis siekdamos užtikrinti, jog piliečių lūkesčiai, susiję su adekvačiomis ir tvariomis pensijų sistemomis, būtų patenkinti;

3.

pabrėžia, kad dėl to, jog mažųjų ir vidutinių įmonių indėlis kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą ES – vienas iš didžiausių, jos ir toliau labai prisidės siekiant pensijų sistemų tvarumo ir adekvatumo valstybėse narėse; todėl pageidauja, kad būtų kuriami sektoriniai, tarpsektoriniai ir (arba) teritoriniai fondai siekiant, kad daugiau MVĮ darbuotojų dalyvautų pensijų sistemose, ir tai galėtų būti gerosios patirties pavyzdys;

4.

nurodo, kad norint sukurti vidaus rinką, patikima ekonominė bei socialinė politika, kurioje atsižvelgiama į kartų solidarumo uždavinius, labai prisidėtų siekiant tvaraus užimtumo politikos, augimo ir stabilumo, visų pirma, išsaugant socialinę sanglaudą; primena, kad šiuo požiūriu socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo;

5.

laikosi nuomonės, kad ilgalaikės investicijos ir taupymas siekiant pensijų sistemų tvarumo yra labai svarbūs, ir į juos reikėtų atsižvelgti vykdant makroekonominę priežiūrą;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Bendrose ekonominės politikos gairėse, tiek Stabilumo ir augimo pakte kalbama apie su amžiumi susijusias valstybės išlaidas; mano, kad viena iš daugelio tvarumo sąlygų – į valstybės deficito skaičiavimą teisingai įtraukti viešuosius tiesioginius įsipareigojimus dėl pensijų; reikalauja deramai atsižvelgti į šį aspektą įgyvendinant ekonominės valdysenos reformą – užtikrinant atitinkamą įvairių pakopų pensijų sistemų vertinimą ir pagrindinį dėmesį skirti jų tvarumui;

7.

atsižvelgiant į tai, kad tvari ir gerai veikianti pensijų sistema yra ypač svarbi piliečiams ir norint užtikrinti valstybės finansų stabilumą, ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad vertinant, ar valstybei narei turėtų būti taikoma perviršinio deficito procedūra, būtų ir toliau atsižvelgiama į pensijų reformos išlaidas, ir rekomenduoja, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas finansavimo sistemos tvarumui, o ne tam tikram pensijų reformos būdui; pažymi, kad sisteminių pensijų reformų pokyčių įgyvendinimas reikalauja didelių išlaidų, į kurias būtina atsižvelgti apskaičiuojant valstybės skolą ir biudžeto deficitą;

8.

pabrėžia, kad norint užtikrinti valstybės finansų tvarumą, reikia į vertinimą įtraukti visus valstybės ir privataus sektoriaus įsiskolinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad pensinės santaupos yra daugiau, nei vien tik santaupos, skirtos pensijai; reikalauja, kad visi nefinansuojami tiesioginiai valstybės pensijų įsipareigojimai būtų skaidrūs ir aiškiai nurodyti siekiant ilgalaikio valstybės finansų tvarumo;

9.

pabrėžia, kad pensijos ir pensijų sistemos yra valstybių narių atsakomybė; pripažįsta, kad valstybių narių ekonomika yra tarpusavyje susijusi, todėl ragina ES ir valstybes nares tinkamai koordinuoti savo skirtingą pensijų politiką ir taikyti atvirą koordinavimo metodą siekiant užtikrinti pensijų sistemų adekvatumą, saugumą ir tvarumą;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemos valstybėse narėse labai skiriasi viena nuo kitos ir į tai, kad ES stokoja bendrų kriterijų, apibrėžčių ir nuodugnios analizės, kuri visapusiškai paaiškintų įvairias pensijų sistemas ir jų pajėgumus patenkinti piliečių poreikius, ir kad dėl to trūksta skaidrios priežiūros, kuri būtų taikoma visoms sistemoms; pabrėžia, kad ES pirmiausia turėtų padidinti pensijų sistemų palyginamumą ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi; mano, kad Komisiją turi imtis būtinų veiksmų ir parengti valstybių narių pensijų sistemų tipologiją, taip pat bendras sąvokų apibrėžtis tam, kad sistemas būtų galima palyginti;

11.

apgailestauja dėl to, kad žaliojoje knygoje dėmesio neskiriama lyčių aspektui; mano, kad vyrų ir moterų nelygybę pensijų srityje lemia vis dar neišgyvendinta nelygybė darbo rinkoje, pvz., nedarbo, ligos, su priežiūra susijusių įsipareigojimų laikotarpiai, nevienodas vyrų ir moterų darbo užmokestis, per didelis nenuolatinio darbo arba darbo ne visą darbo laiką vietas užimančių moterų skaičius bei kliūtys suderinti profesinį ir privatų gyvenimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant panaikinti šią nelygybę ir ilgam užtikrinti vienodą požiūrį į vyrų ir moterų galimybes gauti pensiją, pvz., motinystės atostogas ir vyresnio amžiaus šeimos narių slaugą laikyti darbu, suteikiančiu teisę į senatvės pensijos išmokas vyrams ir moterims;

12.

pabrėžia, kad svarbu, jog teisė į pensiją būtų pritaikyta prie individualių reikmių, ir ragina skaičiuojant moterų pensijas taikyti tokius kriterijus, kad būtų užtikrinta vyrų ir moterų ekonominė nepriklausomybė; ragina valstybes nares taip pat apsvarstyti viso gyvenimo perspektyvos principo taikymą pensijoms siekiant, kad būtų išspręsti su šiuolaikiniu profesinio gyvenimo ciklu susiję uždaviniai;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumas tarp kartų ir jaunesnės kartos interesai turi būti pagrindiniai glaudesnio koordinavimo metodo, skirto nacionalinės pensijų politikos plėtrai remiantis valstybių narių bendradarbiavimu, aspektai;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares įpareigoti profesinių ir kitų papildomų pensijų teikėjus, kad apskaičiuodami pensijų išmokas jie naudotų mirtingumo lenteles neišskirdami lyčių, siekiant apsaugoti moteris, kad joms nebūtų taikomos nepalankios sąlygos dėl to, kad jų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė;

15.

laikosi nuomonės, kad ES neįmanoma nustatyti adekvataus pensijų lygio dėl to, kad reikiama suma yra glaudžiai susijusi su konkrečiomis aplinkybėmis valstybėse narėse; tačiau ragina Komisiją parengti gaires, kurios padėtų valstybėms narėms nustatyti minimalią senatvės pensiją užtikrinsiančius kriterijus; mano, kad valstybės narės turėtų apibrėžti adekvatumą kaip būtiną sąlygą užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių orų gyvenimą;

16.

mano, kad valstybės narės pačios atsakingos už tai, kad vykdant jų socialinę ir ekonominę politiką piliečiams būtų mokamos adekvačios pensijos; ragina jas įdiegti sistemas, kurios būtų tinkamiausios visų žmonių oraus gyvenimo lygiui išsaugoti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms;

17.

atsižvelgdamas į įvairias pensijų sistemas pabrėžia, kad adekvačią pensiją geriausiai užtikrina pensijų pajamų įvairinimas derinant valstybės (pirmoji pakopa) ir su darbu susijusias (dažniausiai antroji pakopa) sistemas;

18.

pažymi, kad daugumoje valstybių narių pirmoji pakopa yra pati svarbiausia, ji grindžiama solidarumo principu, ir pirmąją pakopą būtų lengviau finansuoti, jei daugiau žmonių dirbtų ir jei būtų sprendžiamos su nelegaliu ir nedeklaruojamu darbu susijusios problemos, tačiau pagal atvirą koordinavimo metodą valstybės narės galėtų diskutuoti ir dėl kitų alternatyvių pirmosios pakopos finansavimo būdų; pabrėžia, kad taikant įstatymines einamojo finansavimo pensijų sistemas buvo įrodytas jų stabilumas ir patikimumas finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pirmosios pakopos pensijos viršytų skurdo ribą;

19.

pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse pensijų sistemų tvarumui ir adekvatumui poveikį daro trečiosios pakopos santaupos; tačiau pabrėžia, kad ši galimybė yra prieinama tik asmenims, turintiems pakankamai pajamų, kurios leistų jiems mokėti įmokas į tokias sistemas, todėl užtikrinant tinkamas pajamas ji atlieka tik ribotą vaidmenį;

20.

mano, kad valstybėms narėms būtų labai naudinga geriau keistis informacija apie mokesčių lengvatų privačioms pensijoms išlaidas ir formų veiksmingumą;

21.

mano, kad, atsižvelgiant į biudžeto įtampą, socialinių išlaidų veiksmingumas yra itin svarbus; mano, kad dabartinėmis biudžeto įtampos sąlygomis per krizę socialinės išlaidos atliko svarbaus ekonominio ir socialinio amortizatoriaus vaidmenį; todėl mano, kad įrodyta, jog einamųjų įmokų sistemos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant kartų solidarumą; be to, mano, kad antrajai ir trečiajai pakopoms šiomis aplinkybėmis tenka pagalbinis vaidmuo mažinant įtampą; ragina valstybes nares ateityje užtikrinti geriausią įmanomą pensinio aprūpinimo formų derinį; ragina valstybes nares pagerinti piliečių galimybes pasinaudoti privačiomis kaupimo sistemomis; pažymi, kad dėl finansų krizės kai kurios valstybės narės planuoja atlikti savo pensijų sistemų pakeitimus; vis dėlto primygtinai ragina jas užtikrinti, kad visos pensijų sistemos išliktų stabilios, patikimos ir tvarios ir kad visi pakeitimai būtų daromi po atitinkamo socialinio dialogo ir tinkamai apie tai informuojant; pritaria minčiai, kad tuo atveju, jei galimybė rinktis suteikiama darbuotojams, jiems turėtų būti skirta ir pakankamai laiko tam, kad jie galėtų priimti pagrįstus ir gerai apgalvotus sprendimus;

22.

pabrėžia, kad ekonominis vystymasis ir spartus užimtumo lygio augimas didina pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą, o didelė infliacija tam daro neigiamą poveikį;

23.

mano, kad mokesčių vengimas tapo nerimą keliančiu reiškiniu, su kuriuo turi būti kuo veiksmingiau kovojama, nes jis kelia grėsmę pensijų sistemų adekvatumui ir stabilumui ateityje;

24.

laikosi nuomonės, kad dėl demografinės raidos ir siekiant užtikrinti pensijų tvarumą reikia, jog daugiau žmonių ilgesnį laiką dalyvautų darbo rinkoje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ilgėja gyvenimo trukmė ir kad geresnės profesinės sveikatos išlaikymas – ilgesnio darbingo gyvenimo prielaida; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas žmonėms, kurie to nori, toliau dirbti; ragina valstybes nares, kurios pailgino arba pailgins pensinį amžių, skatinti senjorų darbą mokesčių ir socialinėmis lengvatomis; taip pat ragina valstybes sukurti tinkamas ir lanksčias darbo sutartis ir pensijų sistemas senjorams ir paskatinti bei palengvinti užimtumo ir pensijos derinimą bei sukurti atgrasomųjų priemonių, kad įmonės negalėtų taip lengvai atleisti senjorų iš darbo; ragina Komisiją atlikti tyrimą, skirtą išanalizuoti, kokį poveikį gyvenimo trukmei valstybėse narėse daro turto pasiskirstymas;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja dideli nustatyto pensinio amžiaus ir faktinio amžiaus, kai vyresnio amžiaus žmonės palieka darbo rinką, skirtumai, ir rekomenduoja, kad pirmiausia būti siekiama užtikrinti, kad darbuotojai galėtų dirbti iki numatyto pensinio amžiaus; pažymi, kad šie skirtumai yra ypač ryškūs mažiausiai darbuotojams palankių profesinių grupių atveju; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius keistis geros patirties pavyzdžiais; ragina jas sudaryti susitarimus, kurie turėtų teigiamo poveikio pensijų sistemos tvarumui ir lanksčiai padėtų pailginti profesinės veiklos trukmę iki įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus, pvz., plėtojant visapusiškas amžiaus valdymo strategijas nacionaliniu ir bendrovių lygmeniu ir parengiant naujas darbo formų bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros nuostatas, pritaikytas konkretiems vyresnio amžiaus darbuotojų poreikiams, ir atsilyginant žmonėms, dirbantiems ilgiau;

26.

pabrėžia, kad vyresnio amžiaus darbuotojai ir paiilgintas darbingas amžius gali teigiamai prisidėti prie ekonomikos atkūrimo ir augimo ateityje; laikosi nuomonės, kad (vyresnio amžiaus) darbuotojams, kurie atlieka sudėtingą fizinį ir (arba) protinį darbą, dinamiškoje darbo rinkoje turėtų būti numatyta kūrybingų sprendimų, pvz., užtikrinama daugiau lankstumo, susijusio su nustatytu pensiniu amžiumi, numatomos dalinės pensijos ir pritaikytos darbo sąlygos, skatinama mokytis visą gyvenimą, pagerinamos su darbo paieška susijusios paslaugos arba galimybės pakeisti darbą, siekiant užtikrinti ilgalaikę su užimtumu susijusių poreikių ir darbuotojų gebėjimų pusiausvyrą; mano, kad reikia numatyti aktyvią kovos su diskriminacija dėl amžiaus politiką ir stebėti, ar tinkamai įgyvendinamos Direktyvos 2000/78/EB ir 2006/54/EB, bei propaguoti Europos aktyvaus senėjimo kultūrą siekiant užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų gyventi energingai ir oriai; ragina valstybes nares derinti bausmes už diskriminaciją darbo rinkoje su paskatomis darbdaviams, t. y. skatinti juos kurti įtraukties principu pagrįstą darbo rinką; ragina valstybes nares, kad jos, atsižvelgdamos į reformas ir siekį ilginti profesinės veiklos trukmę ir padedamos Komisijai, veiksmingiau įgyvendintų direktyvas dėl sveikatos ir saugos darbe;

27.

palankiai vertina strategijoje „Europa 2020“ pateiktą nuostatą dėl vyresnio amžiaus darbuotojų įtraukimo į darbo rinką; apgailestauja dėl to, kad strategijoje „Europa 2020“ neskiriama pakankamai dėmesio deramoms, tvarioms ir adekvačioms pensijų sistemoms, nepaisant to, kad nuo jų priklauso, ar bus įgyvendinti tam tikri strategijoje „Europa 2020“ nurodyti tikslai; todėl siūlo žaliojoje knygoje pateiktus tikslus įtraukti į strategiją „Europa 2020“;

28.

laikosi nuomonės, kad tuo atveju, jeigu strategija „Europa 2020“ būtų sėkmingai įgyvendinta, būtų sukurta daugiau saugių ir aukštos kokybės darbo vietų, daugiau žmonių dirbtų gaudami adekvačius atlyginimus ir tinkamomis darbo sąlygomis bei dėl to būtų mokama daugiau privalomų socialinio draudimo įmokų, taigi taip būtų paskatintas ekonomikos augimas ir kartu būtų padidintas pensijų sistemų tvarumas ir proporcingumas;

29.

atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, remia tikslingą ir aktyvią darbo rinkos politiką, kurią taikant būtų didinamas šiuo metu nepakankamai atstovaujamų, visų pirma, labiausiai pažeidžiamų, grupių asmenų dalyvavimas darbo rinkoje; mano, kad ES turėtų nustatyti naujus rodiklius, kad būtų galima stebėti pensijų reformos poveikį pažeidžiamoms grupėms; pabrėžia, Europos Sąjungoje vis dar plačiai paplitęs nelegalus darbas ir dėl to susilpninamos socialinės politikos galimybės; ragina kompetentingas valstybių narių institucijas remti socialinę įtrauktį ir kovoti su nedeklaruotu darbu, siekiant pagerinti pensijų sistemų balansą;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse vėluojama įgyvendinti Direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (angl. IORP); ragina Komisiją, jei būtina, imtis veiksmų prieš valstybes nares siekiant užtikrinti, kad minėtoji direktyva būtų įgyvendinta teisingai ir laiku;

31.

pritaria, kad reikėtų siekti būsimų pensininkų aukšto lygio apsaugos, kurią užtikrinant ir kuriant tvarias pensijų sistemas finansuojančių įmonių išlaidos būtų pagrįstos;

32.

primena, kad Direktyvoje dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kalbant apie techninių atidėjimų apskaičiavimą nurodoma, kad „Komisija siūlo bet kurias priemones, būtinas užkirsti kelią galimiems iškraipymams, atsirandantiems dėl skirtingų palūkanų normų dydžių, ir apsaugoti bet kurios sistemos išmokų gavėjų ir narių interesus“; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą prieš persvarstant Direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros ir atsižvelgti į tai, kad daugėja fiksuotų įmokų sistemų ir mažėja fiksuotų išmokų sistemų;

33.

primena, kad Direktyvoje dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros teigiama, jog „tikra finansinių paslaugų vidaus rinka nulemia ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą Bendrijoje“ ir „todėl ši direktyva yra pirmasis žingsnis į profesinių pensijų skyrimo vidaus rinką, sukurtą europiniu mastu“;

34.

pabrėžia, kad naujai įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucija) turi naudotis visa savo kompetencija ir atlikti svarbų vaidmenį vykdant pasirengimo Direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros persvarstymui procesą ir kuriant teisines nuostatas, pvz., techninių standartų projektus, gaires ir rekomendacijas, susijusias su mokumo sistema; primena, kad Direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros neturėtų būti taikoma jokiems valstybės su pensijomis susijusiems įsipareigojimams ar su darbu susijusioms pensijų sistemoms, priklausančioms pirmajai pakopai;

35.

mano, kad kokybiniai sistemos „Mokumas II“ elementai yra labai svarbus atspirties taškas stiprinant įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, priežiūrą; pažymi, kad visų pirma tai pasakytina apie reikalavimus, susijusius su tinkamu rizikos valdymu;

36.

pabrėžia, kad ES darbo rinkos judumas ateinančiais metais bus labai svarbus darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; todėl mano, kad piliečių pasitikėjimas bus sustiprintas, kai bus pašalintos kliūtys, varžančios vidaus ir tarpvalstybinį judumą, pažymi, kad klausimai, susiję su nepakankamo perkeliamumo problemomis, ilgais teisių įgijimo laikotarpiais, atidėtų teisių apsauga, atžangos neleistinumu, mokesčių reglamentavimo ir aktuarinių principų skirtumais, turi būti sprendžiami atsižvelgiant į tai, koks būtų poveikis pensijų sistemoms; pabrėžia teigiamą dinamiškesnės darbo rinkos poveikį pensijų sistemai;

37.

pabrėžia, kad pirmosios pakopos pensijų teisės reguliuojamos pagal atitinkamą koordinavimo reglamentą, o antrosios pakopos pensijų atveju reikia nustatyti supaprastintą tvarką;

38.

pastebi, kad daugėja fiksuotų įmokų sistemų ir mažėja fiksuotų išmokų sistemų; pažymi, kad dėl to pensijų teikėjai su investicijomis susijusią riziką perkelia pensijas kaupiantiems asmenims; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, kad įvairios kapitalu grindžiamos profesinių pensijų sistemos skiriasi ir yra sudėtingos, reikia numatyti sukauptų pensijų teisių perkėlimo sąlygas, turint mintyje, kad perkėlimą pradedama vykdyti, kai sudaroma nauja sutartis, o paraiška atlikti perkėlimą patvirtinama tik tuomet, jeigu suma perkeliama į fondą, kurio paskirtis – senatvės pensijų mokėjimas; ragina atlikti išsamų tyrimą mokesčių, susijusių su kapitalu grindžiamų profesinių pensijų sistemomis ir kapitalu grindžiamo gyvybės draudimo sistemomis, klausimais; mano, kad sprendžiant tarpvalstybinio lygmens problemas daugiausia dėmesio ES turėtų būti skirta tam, kad būtų sukurti minimalūs teisių į pensiją įgijimo ir išsaugojimo standartai, taip pat palengvintas nacionalinio lygmens šių teisių stebėjimo sistemų sukūrimas;

39.

palankiai vertina tai, kad visose valstybėse narėse sukurtos nacionalinės stebėjimo sistemos, skirtos skirtingose darbovietėse įgytoms teisėms į pensiją stebėti, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl Europos stebėjimo sistemos sukūrimo;

40.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių buvo pripažinta profesinių pensijų sistemų svarba ir kad ES gali sukurti pridėtinę vertę, vykdydama su įvairiomis sistemomis susijusį koordinavimą ir skatindama valstybes nares garantuoti, kad būtų įdiegta socialiniu, teisiniu ir ekonominiu aspektais pagrįsta sistema, kurią taikant būtų tinkamai apsaugomi pensijų sistemos dalyviai ir užtikrinama galimybė gauti suprantamą informaciją apie pensiją; pažymi, kad tais atvejais, kai valstybės narės turi privalomą pensijų fondų, kuriuos valdo privačios institucijos, sistemą, šios sistemos taip pat turėtų būti peržiūrėtos siekiant nustatyti, ar jos atitinka Europos lygmens saugumo, investavimo ir turto klasifikacijos sąlygas ir kriterijus; pabrėžia, kad iš esmės visų pasiūlymų dėl profesinių pensijų sistemų atveju turi būti atliktas visapusiškas poveikio vertinimas ir visų pirma nustatytos papildomos išlaidos ir administracinė našta;

41.

mano, kad visi darbuotojai privalo turėti teisę kaupti antrosios pakopos pensiją tose valstybėse narėse, kuriose profesinės pensijos paprastai nėra priskiriamos pirmajai pakopai, ir kad negali būti diskriminuojama dėl amžiaus, lyties, sektoriaus ir (arba) darbo sutarties;

42.

ragina Komisiją paskatinti valstybes nares išsiaiškinti, kaip vykdant aktyvesnį socialinį dialogą sudaryti geresnes sąlygas siekiant užtikrinti darbuotojų teisę kaupti antrosios pakopos pensiją, ir pateikti pasiūlymą dėl minėtos pensijų pakopos propagavimo, jeigu jos dar nėra; taip pat jas ragina sukurti valdymo metodą, kad būtų galima užtikrintų bendrą šio fondo valdymą, ypač kalbant apie santaupų investavimo strategiją;

43.

ragina valstybes nares remti socialinio ir pilietinio dialogo senatvės pensijos tema plėtojimą ir visapusiškai atsižvelgti į šio dialogo rezultatus;

44.

laikosi nuomonės, kad ES taisyklės, susijusios su trečiąja pensijų pakopa ir jos sklandžiu tarpvalstybiniu veikimu, turėtų būti persvarstytos atsižvelgiant į tinkamą vidaus rinkos, ypač finansinių produktų rinkos, veikimą ir kad reikėtų užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad persvarstant šias taisykles reikia atsižvelgti į šių sistemų narių interesus;

45.

mano, kad norint užtikrinti skirtingų finansinių paslaugų teikėjų rizikos ribojimo tvarkos nuoseklumą reikia taikyti principą „tokia pati rizika – tos pačios taisyklės – toks pats kapitalas“, atsižvelgiant į kiekvieno pensijos produkto ar sistemos ypatybes;

46.

pripažįsta, kad vis dar esama kliūčių norint pasiūlyti (trečiosios pakopos) individualų pensijų draudimą, pvz., gyvybės draudimo liudijimą, kitose valstybėse; prašo Komisijos pateikti pasiūlymų, kaip šias kliūtis būtų galima šalinti, taip pat šios veiklos reguliavimo pagrindą;

47.

pastebi, kad tose srityse, kuriose su pensijomis susijusios galios suteikiamos Europos Sąjungai, Europos teisė labai suskaidyta; ragina Komisiją ištirti, ar užtikrinant geresnę teisėkūrą būtų tinkama racionalizuoti šį reguliavimo pagrindą;

48.

primena, kad jau nutarta įsteigti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EDPPI); pabrėžia, kad šiai institucijai reikia suteikti visas reikalingas priemones, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai pavestas užduotis, visų pirma tinkamai atsižvelgti į profesinių pensijų ypatumus ir savitumus;

49.

pažymi, kad pensijų fondai, įskaitant įstaigas, atsakingas už profesinių pensijų skyrimą, vis dar valdomi ir kontroliuojami kaip atskiri finansiniai subjektai, nors praktiškai šią veiklą vykdo konglomeratai;

50.

mano, kad pasiūlymuose dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokumo sistemos turi būti pripažįstamos pensijų ypatybės, turint mintyje, kad draudimo sektoriaus rizika yra kitokia, nei rizika, su kuria susiduria įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, ir ypač pripažįstamos ypatybės, susijusios su teisių į pensiją sąlygomis, pensijų portfelio galiojimo trukme, ir atsižvelgiama į tai, įstaigos, atsakingų už profesinių pensijų skyrimas, yra specialios paskirties priemonės, skirtos panašių produktų portfeliui valdyti; pabrėžia, kad pagrindinis tokios sistemos tikslas – užtikrinti sustiprintą dabartinių ir būsimų pensininkų apsaugą; yra įsitikinęs, kad būtina visapusiškai įvertinti tokių pasiūlymų poveikį, siekiant visų pirma nustatyti papildomas išlaidas ir administracinę naštą; mano, kad bet kokį įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokumo sistemos persvarstymą reikėtų atlikti remiantis esama Direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros; pabrėžia, jog klausimų, susijusių su pensijų fondų kapitalo reikalavimų sistema, sprendimas labai priklauso nuo atitinkamo klausimų, susijusių su Nemokumo direktyvos 8 straipsnio nuostatomis, sprendimo;

51.

pabrėžia, pritardamas Komisijos teiginiui žaliojoje knygoje, kad Direktyva dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros grindžiama sistemos „Mokumas I“ minimalaus suderinimo koncepcija, o gana greitai ateityje gyvybės draudimo įstaigos taikys rizika grindžiamą sistemą „Mokumas II“ net ir vykdydamos veiklą, susijusią su profesinėmis pensijomis;

52.

pabrėžia, kad finansų rinkos gali veiksmingai veikti tik tuomet, kai yra pasitikėjimas, ir mano, kad, norint užtikrinti pasitikėjimą, reikia tvirtų finansų įstaigų rizikos ribojimo taisyklių ir kad šiuo atveju įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, neturėtų būti daroma išimtis;

53.

ragina Komisiją parengti pasiūlymus dėl su įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, mokumo sistema susijusio sprendimų priėmimo ir visų pirma ragina, kaip nurodyta žaliojoje knygoje, kuo greičiau pradėti poveikio tyrimą, susijusį su „Mokumas II“ tipo mokumo sistemos taikymu;

54.

palankiai vertina didelę Nemokumo direktyvos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo priemonių įvairovę; pastebi, kad atitinkamos teisės aktų nuostatos gali būti visiškai priimtinos, bet rezultatai gali būti nepakankami, o tai neatitinka direktyvos tikslo; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad tam tikrais atvejais, susijusiais su šios direktyvos 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdymu, gali kilti klausimų dėl to, ar tam tikrų minėtų priemonių visiškai pakanka darbuotojų ir pensininkų interesams apginti darbdaviui tapus nemokiu, ir kad dar reikia išspręsti nemažai klausimų;

55.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, imtis veiksmų prieš valstybes nares, jeigu to reikia, ir bet kokiu atveju persvarstant šią direktyvą atsižvelgti į ypatingą situaciją, susijusią su finansiniais darbdavio įsipareigojimais darbuotojui arba jo pensijų fondui;

56.

mano, jog reikia stiprinti ES teisės aktus, susijusius su darbdavio nemokumu, siekiant visiems darbuotojams pasiūlyti vienodą santaupų apsaugą nepriklausomai nuo jų darbdavio pasirinktos pensijų sistemos pobūdžio;

57.

ragina ištirti, ar pensijų draudimo asociacijos, pavyzdžiui, tokios kaip Liuksemburge ir Vokietijoje, kurios apsaugo antrosios pakopos pensijų atidėjinių sistemas, galėtų būti rekomenduojamos kitoms valstybėms narėms kaip apsaugos priemonė;

58.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad valdžios institucijos ir organizacijos, tvarkančios pensijas, suteikia nepakankamai informacijos visuomenei apie reikalavimus, alternatyvas, galimybes, sukauptą pensiją, tikėtinus rezultatus ir tikrą padėtį, susijusius su senatvės pensijomis; pabrėžia, kad piliečiams, sudarant papildomų pensijų sistemos sutartis, turi būti suteikta informacija apie faktines išlaidas ir mokesčius ir optimali informacija apie su jų pensija susijusią padėtį; pabrėžia gero finansinio švietimo svarbą jau ankstyvu etapu;

59.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir geriau informuoti apie turto valdymo ir ypač apie su visais privačių pensijų fondų investavimo lygiais susijusius mokesčius; laikosi nuomonės, kad informacija teikiama piliečiams valstybėse narėse ir fondų teikiama informacija apie sukauptas pensijas turėtų būti integruota į operacinę ir skaidrią bei ES lygmeniu prieinamą sistemą;

60.

laikosi nuomonės, kad visuomenės narius reikia nedelsiant visapusiškai informuoti apie ilgalaikes bet kokios pensijų sistemos reformos pasekmes, visų pirma apie jų pensijos sumą ir apie tai, kiek metų jie turės mokėti pensijų įmokas; pažymi, kad vykdant reformas turi būti numatyta veiksminga ir sklandi pereinamoji tvarka; ragina valstybes nares pradėti kampanijas, kurias vykdant būtų suteikiama galimybė piliečiams gauti informaciją ir jie skatinami ieškoti informacijos apie su jų sprendimais dėl pensijos susijusį poveikį ir užsitikrinti atitinkamą pensiją;

61.

mano, kad vykdant tolesnes diskusijas dėl adekvačios, saugios ir tvarios mokesčių sistemos būtų naudinga sukurti Europos pensijų platformą, kurioje dalyvautų ES institucijų, socialinių partnerių ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovai, kad būtų galima keistis informacija apie geriausią praktiką ir padėti rengti politikos iniciatyvas, ir kad visą tai reikėtų daryti laikantis subsidiarumo principo; mano, jog, siekiant išvengti dubliavimosi šioje srityje, reikėtų atsižvelgti į esamą patariamąjį komitetą papildomų pensijų klausimais (Pensijų forumas);

62.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sudaryti specialią už pensijų klausimus atsakingą darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų visi atitinkami generaliniai direktoratai, kurių kompetencija susijusi su pensijomis;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/19

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. Tarybos sprendimą pradėti derybas su Kroatija dėl narystės Europos Sąjungoje,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitos (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos paskelbtą 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitą (SEC(2010)1326),

—

atsižvelgdamas į 11-ojo ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas, priimtas 2010 m. kovo 29 d. Zagrebe, ir 12-ojo ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto rekomendacijas, priimtas 2010 m. lapkričio 30 d. Briuselyje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi Europos Parlamentas ir toliau visapusiškai pasirengęs remti Kroatijos narystę Europos Sąjungoje, taip pat pasiryžęs padėti skubiai ir sėkmingai užbaigti Kroatijos stojimo į ES procesą,

B.

kadangi stojimo derybose su Kroatija padaryta didelė pažanga ir pradėtas jų galutinis etapas; kadangi didelė bendrą pažanga, be kita ko, pastebėta siekiant patenkinti derybų skyriuose nustatytus kriterijus,

C.

kadangi stojimo derybos su Kroatija gali būti baigtos 2011 m. pirmoje pusėje, jeigu bus ryžtingai tęsiamos būtinos reformos, ypač stiprinant viešąjį administravimą ir teismų sistemą, toliau kovojant su korupcija, užtikrinant ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiaujant su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), taip pat tęsiant privatizacijos procesą ir priimant sudėtingoje padėtyje esančių laivų statyklų struktūrinio pertvarkymo planus,

D.

kadangi tam, jog šalis ir jos piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti narystės ES privalumais, reformų pastangos turi būti tęsiamos ir užbaigus derybas dėl narystės,

E.

kadangi narystės ES perspektyva yra didelė paskata kitoms Vakarų Balkanų regiono šalims, siekiančioms integracijos į ES, vykdyti būtinas politines, ekonomines ir teisėkūros reformas bei stiprinti taiką, stabilumą ir gerais kaimyniniais santykiais pagrįstą sugyvenimą susitaikant regione; kadangi ES derėtų stiprinti šalių, kurios yra Kroatijos kaimynės ir dalyvauja Salonikų procese, europinę perspektyvą,

1.

giria Kroatiją už didelę pažangą, pasiektą patenkinant kriterijus, būtinus derybų dėl narystės užbaigimui; prašo Kroatijos ryžtingai tęsti būtinas reformas, kad ji galėtų patenkinti derybų skyrių uždarymo kriterijus ir užbaigti derybas; ragina Komisiją pasinaudoti visais savo pajėgumais remiant Kroatijos pastangas patenkinti atitinkamus kriterijus;

2.

teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ketinimą baigti derybas 2011 m. pirmoje pusėje, jei bus patenkinti visi kriterijai;

3.

yra tvirtai įsitikinęs, kad greita Kroatijos narystė svarbi Europos bei regioniniu aspektu, be to, ji paskatintų likusias Vakarų Balkanų šalis ryžtingai pradėti ir įgyvendinti su naryste susijusias reformas;

4.

tebėra susirūpinęs dėl to, kad, kaip matyti iš vėliausios „Eurobarometro“ apklausos duomenų, dauguma Kroatijos piliečių mano, kad Kroatijos narystė ES šaliai nebūtų naudinga; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę padedant Komisijai sutelkti savo pastangas siekiant, jog Kroatijos piliečiai pajaustų, kad Europos projektas yra ir jų projektas; ragina Kroatijos vyriausybę gerokai stipriau politiškai paremti pilietinės visuomenės organizacijas, siekiančias propaguoti šalies narystę ES, ir geriau įtraukti šiuos nevalstybinius subjektus į stojimo procesą; mano, kad itin svarbu piliečiams teikti aiškią ir faktais pagrįstą informaciją apie Kroatijos stojimo į ES pasekmes;

5.

teigiamai vertina tai, kad 2010 m. birželio mėnesį Kroatijos parlamentas didžiule balsų dauguma priėmė esminių Konstitucijos pakeitimų, būtinų narystei ES; mano, kad patvirtinti Konstitucijos pakeitimai atvers kelią likusių teisės aktų patvirtinimui; apgailestauja dėl to, kad Kroatijos parlamentas ir vyriausybė nepasinaudojo galimybe konstitucijoje įtvirtinti geresnę mažumų grupių, pvz., lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT), apsaugą ir ekologinio tvarumo principą;

6.

pabrėžia, kad, nors daugiau nuveikta stiprinant viešąjį administravimą, tebėra esminių administravimo procedūrų trūkumų, be to, vis dar nepakanka administravimo pajėgumų, ypač atsižvelgiant į viešojo administravimo reformos sudėtingumą; ragina Kroatijos vyriausybę spręsti decentralizacijos proceso geroko vėlavimo problemą, be kita ko, parengiant ir įgyvendinant decentralizavimo strategiją, taip pat imantis tolesnių veiksmų depolitizuojant viešojo administravimo įstaigas bei toliau didinant jų profesionalumą ir gerinant etikos laikymąsi; mano, kad šioje srityje esminės reikšmės turi aiškios nuopelnais paremtos paaukštinimo strategijos nustatymo užbaigimas ir peržiūrėta atlyginimų politika;

7.

pabrėžia, kad korupcija yra plačiai paplitusi Kroatijoje ir išlieka rimta visuotinė problema; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės pastangas tvirtai kovoti su bet kokių formų korupcija; pabrėžia, kad Kroatijos vyriausybė skyrė ypatingą dėmesį teisinei ir institucinei kovos su korupcija, įskaitant ikiteisminius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą bei tarptautinį ir įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, sistemai; atkreipia dėmesį į šiuo metu nagrinėjamas visuomenės dėmesį atkreipusias kovos su korupcija bylas, su kuriomis susijęs buvęs ministras pirmininkas, du buvę ministrai, aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai ir daug valstybei priklausančių įmonių vadovų; tikisi skaidraus ir teisingo bylų nagrinėjimo teisme ir primena Kroatijos valdžios institucijoms apie tai, kad svarbu apsaugoti korupcijos tyrimo procesą nuo politinio įsikišimo; teigiamai vertina tai, kad keturiuose didžiausiuose šalies teismuose įsteigti specialūs kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu padaliniai, kuriuose atliekamas pirminis teisėjų įvertinimas ir kuriuose jie papildomai apmokomi; prašo OLAF glaudžiai bendradarbiauti su Kroatijos valdžios institucijomis siekiant išsiaiškinti potencialias pasekmes, paskatinusias antrinę korupciją ES institucijose;

8.

nurodo, kad, nors kova su korupcija tebėra vienas iš pagrindinių Kroatijos vyriausybės prioritetų, į teismus patenka nedaug korupcijos bylų, o daugelis bylų išlieka baudžiamojo persekiojimo ar ikiteisminio tyrimo stadijoje; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau stiprinti kovos su korupcija įstaigų, ypač Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu tarnybos (kr. USKOK), administracinius pajėgumus ir toliau puoselėti politinės atskaitomybės kultūrą; atkreipia dėmesį į Kroatijos valdžios institucijų pastangas užkirsti kelią korupcijai apmokant teisėjus ir kitus valdžios pareigūnus bei informuojant visą visuomenę; pabrėžia, kad šioje srityje reikia daugiau nuveikti, ypač didinant viešųjų išlaidų skaidrumą; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės pastangas pašalinti trūkumus politinės veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimo srityje;

9.

siekiant sudaryti sąlygas teismų nepriklausomumui ir nešališkumui, yra patenkintas didelėmis pastangomis toliau vykdyti teismų sistemos reformą, ypač peržiūrėto teismų sistemos reformos veiksmų plano patvirtinimu; teigiamai vertina pažangą toliau mažinant neišspręstų bylų skaičių, ypač kai procesas trunka ilgiau kaip trejus metus, taip pat racionalizuojant teismų sistemą, kai steigiami didesni teismai, apskričių ir komerciniai teismai, bei teisėjų specializaciją; atkreipia dėmesį į teigiamus veiksmus, kurių, be kita ko, imtasi Valstybinės teisėjų tarybos, Teisėjų akademijos nepriklausomumo atžvilgiu bei įsteigiant mokyklą teismų pareigūnams, siekiant stiprinti teisėjų paskyrimų nepriklausomumą, tobulinti teismų pirmininkų karjeros vystymąsi ir drausminę atsakomybę, taip pat priimant bendras didesnio teismų nepriklausomumo užtikrinimo priemones;

10.

pabrėžia, kad, nors teismai sumažino ikiteisminėje stadijoje esančių neišspręstų bylų skaičių, teisinės valstybės principų įgyvendinimui ir piliečių pasitikėjimui teismais vis dar kenkia didelis neišspręstų bylų skaičius ir pernelyg ilgai užsitęsiančios teisminės procedūros; apgailestaudamas nurodo, kad, nors teisėjų daug, teismuose nepakanka pagalbinių darbuotojų, todėl ragina Kroatijos valdžios institucijas spręsti šį neatitikimą; pabrėžia, kad teismų sprendimų vykdymo problema vis dar neišspręsta;

11.

pastebi, kad Komisija nustatė tik nepakankamą pažangą teismų infrastruktūros ir įrangos srityje, daugiausiai dėl deramo finansavimo stygiaus; tikisi, kad ši sistema kuo anksčiau taps veiksminga, kad Kroatijoje būtų galima sumažinti neišspręstų bylų skaičių ir užtikrinti, kad teisingumas nebūtų vykdomas pavėluotai, bet įgyvendinamas efektyviai ir laiku; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir toliau gerinti teismų sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir išteklius; ragina Komisiją užtikrinti, kad viešojo administravimo ir teismų sistemos reformos būtų sėkmingai įgyvendintos prieš Kroatijos narystę Sąjungoje; kviečia Komisiją įvertinti poveikį ir rezultatus, pasiektus skirstant ES lėšas teismų reformos srityje ir kovojant su korupcija;

12.

atkreipia dėmesį į 2010 m. gruodžio 6 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje paskelbtą TBTBJ prokuroro pareiškimą; džiaugiasi, kad Kroatijos valdžios institucijos apskritai teigiamai reaguoja į šio prokuroro prašymus suteikti pagalbą, ir kad tinkamai reaguojama į prašymus suteikti pagalbą ir suteikiama galimybė susisiekti su liudytojais bei susipažinti su įrodymais; be to, ragina Kroatijos vyriausybę aktyviau vykdyti savo administracinį tyrimą dėl reikalaujamų karinių pajėgų dokumentų ir paaiškinti iki šiol nepašalintą jos pranešimų TBTBJ prokuroro tarnybai prieštaringumą, kuris buvo paminėtas prokuroro naujausiame pranešime JTST;

13.

teigiamai vertina Kroatijos tarpinstitucinės darbo grupės pastangas pateikti visą informaciją apie prašomų dokumentų buvimo vietą; kita vertus, ragina Tarybą apsvarstyti ir TBTBJ bylos nagrinėjimo kolegijos poziciją, ypač tai, kad nebuvo galima su pakankamu tikrumu nustatyti, ar vis dar egzistuoja artilerijos veiksmų žurnalai, kuriuos prašoma pateikti;

14.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija ir toliau išlieka aktyvi nagrinėdama karo nusikaltimų bylas savo iniciatyva ir kad prokuratūra tęsė neišspręstų karo nusikaltimų bylų ir už akių priimtų nuosprendžių peržiūrą bei taikė standartines priemones, užtikrindama vienodą praktiką nepaisant atsakovo nacionalinės kilmės; vis dėlto nurodo, jog karo nusikaltimų teismo procesuose reikalinga tolesnė pažanga, kad būtų užtikrintas visiškas teismo procesų objektyvumas ir nešališkumas bei panaikintas nebaudžiamumas ir pagerinta liudytojų apsauga; ragina Kroatijos valdžios institucijas toliau tobulinti šios srities dialogą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis; giria Kroatijos vyriausybę už jos programą pašalinti po dvidešimto amžiaus paskutinio dešimtmečio karo veiksmų užsilikusias sausumos minas ir ragina valdžios institucijas vykdant šią programą ypatingą dėmesį skirti daugiausiai šalyje nukentėjusioms, labiausiai į rytus nutolusioms vietovėms;

15.

siekiant išspręsti likusias spragas, susijusias su nacionaliniu lygiu vykdomu persekiojimu už karo nusikaltimus, pabrėžia, kad reikia skubiai tęsti tokį persekiojimą; ragina atnaujinti baudžiamąjį kodeksą laikantis aukščiausių tarptautinės teisės standartų, visų pirma kiek tai susiję su nusikaltimų žmoniškumui apibrėžtimi, nuostatomis dėl vadovaujančių asmenų atsakomybės ir seksualinį smurtą apibrėžiančiomis taisyklėmis; be to, ragina toliau tobulinti liudininkų apsaugos priemones;

16.

teigiamai vertina bendrą pažangą pabėgėlių grįžimo klausimu ir džiaugiasi pranešdamas, kad visuomenės priešiškumas grįžtantiems serbams didelėje šalies dalyje sumažėjo; vis dėlto pastebi, kad pabėgėliai ir grįžtantys asmenys vis dar patiria daug sunkumų, ir todėl ragina Kroatijos valdžios institucijas palengvinti grįžtančių asmenų reintegracijos procesą šalinant kliūtis nuolatinių leidimui gyventi suteikimui, deramai finansuoti ir spartinti namų atstatymo programą, taip pradėti socialinio ir ekonominio gyvenimo atgaivinimo projektus; ragina Kroatijos valdžios institucijas ryžtingai reaguoti į likusias paraiškas ir teikti pirmenybę apeliacijų peržiūrai ir ragina stengtis atgaivinti nepalankioje padėtyje esančių nuo karo nukentėjusių vietovių ekonomiką, toliau didinti grįžimų tvarumą bei toliau skatinti etninių grupių tarpusavio susitaikymą etninės tolerancijos ir palankumo etninei bei kultūrinei įvairovei aplinkoje;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad išraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir įvairovę, numatyta Kroatijos teisėje ir ji apskritai šalyje nepažeidinėjama; ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą ir sukurti sąlygas profesionalumui, taip pat ir toliau demonstruoti, kad laikosi įsipareigojimų, siekdamos užtikrinti, kad žiniasklaidos sektorius veiktų be politinio įsikišimo ir kad būtų garantuotas reguliavimo įstaigų nepriklausomumas; ragina Kroatijos valdžios institucijas energingai tirti bauginimo ir politinio spaudimo žurnalistams atvejus, taip pat ir komercinę įtaką, ir aktyviau tirti grasinimus žurnalistams, kurie nagrinėja korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir kitos neteisėto veiklos atvejus; šiuo atžvilgiu taigi teigiamai vertina Zagrebo apygardos teismo sprendimą savaitraščio redaktoriaus nužudymo byloje;

18.

be to, pastebi, kad visuomeninis transliuotojas Kroatijos radijas ir televizija (kr. HRT) po keleto nesėkmingų HRT programų tarybos bandymų išrinkti naują HRT direktorių toliau patiria rimtų sunkumų, susijusių su HRT valdymu, o tai turi įtakos HRT veiklai; palankiai vertina naujai įsigaliojusį radijo ir televizijos įstatymą ir tikisi depolitizuoti HRT valdymo sistemą ir užtikrinti redakcinį nepriklausomumą;

19.

teigiamai vertina atitinkamą pažangą, pasiektą moterų teisių ir lyčių lygybės srityje; su pasitenkinimu pastebi, kad 25 proc. vietų Parlamente ir beveik pusę administratorių pareigybių viešajame sektoriuje užima moterys, o tai rodo pažangą siekiant lyčių lygybės; tuo tarpu kai lyčių užimtumo santykis yra teigiamas Kroatijos ekonomikos aspektas, pabrėžia, kad vis dėl to įmonių vadovų pareigas užimančių moterų procentinė dalis tebėra maža ir išlieka skirtumų tarp lyčių atlyginimų; be to, ragina moteris daugiau dalyvauti ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo institucijose ir ragina skubiai taikyti Lyčių lygybės įstatymą, taip pat ir vienodo užmokesčio principą; mano, kad socialinė moterų apsauga šiuo metu yra pažangi, palyginti su šalimis kaimynėmis; ragina Kroatijos valdžios institucijas skirti daugiau dėmesio kovai su smurtu šeimoje;

20.

su pasitenkinimu pritaria tam, kad Kroatija tapo viena iš pirmųjų šalių, sutikusių laikytis Tarptautinės konvencijos dėl žmonių su negalia teisių nuostatų; ragina Kroatijos valdžios institucijas įgyvendinti jau taikomas priemones ir parengti papildomus institucionalizacijos ir teisinių pajėgumų pertvarkos konkrečius ir skaidrius planus, taip pat spręsti didėjančio asmenų su psichine negalia, gyvenančių perpildytose ligoninėse, o ne bendruomenėse, skaičiaus problemą, siekiant visapusiškai užtikrinti neįgaliųjų teisines ir žmogiškąsias teises; nuo to laiko, kai konvencijoje aiškiai pripažįstama pagrindinė asmenų su psichine negalia teisė gyventi bendruomenėje, ragina Kroatijos valdžios institucijas atlikti šią nuostatą atitinkančius pertvarkymus suteikiant alternatyvias priežiūros galimybes; ragina Kroatiją toliau stiprinti atitinkamų teisės nuostatų dėl neįgaliųjų galimybių patekti į pastatus taikymą;

21.

pastebi didelę pažangą pagarbos mažumoms ir jų apsaugos srityje, kai pagerėjus santykiams regione skiriamas didesnis dėmesys mažumų klausimams; teigiamai vertina konstitucinių nuostatų dėl mažumų stiprinimą ir tai, kad, nepaisant finansinių išteklių taupymo priemonių mažumų organizacijoms skirto finansavimo lygis tik nežymiai sumažėjo; be to, pabrėžia, kad reikia imtis deramų priemonių siekiant apsaugoti romų mažumą;

22.

pabrėžia dialogo su pilietine visuomene svarbą ir akcentuoja svarbų šių organizacijų vaidmenį nustatant politikos prioritetus; pripažįsta Kroatijos vyriausybės pastangas konsultuotis su pilietine visuomene; ragina valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų siekiant įteisinti ir išplėsti pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą politinių sprendimų priėmimo procese ir valdžios institucijų veiklos priežiūroje; pabrėžia, kad prisidedant prie stipresnio regionų bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais esminis vaidmuo tenka pilietinei visuomenei;

23.

teigiamai vertina pažangą įkalinimo įstaigų sistemoje, ypač naujų kalėjimų statybų pradžią ir naujos bandomojo laikotarpio sistemos įgyvendinimą; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl perpildymo dar ne visapusiškai patenkinti kalinių poreikiai, susiję su sveikatos priežiūra, higiena, erdve ir šviežiu oru, taip pat darbo galimybėmis;

24.

teigiamai vertina patobulinimus atitinkamų valdžios institucijų vykdomo vadinamųjų nusikaltimų dėl neapykantos (angl. hate crimes) persekiojimo srityje; ragina valdžios institucijas žengti dar vieną žingsnį ir nustatyti tinkamą nusikaltimų dėl neapykantos, ypač nusikaltimų dėl aukos lytinės orientacijos, kultūrinės kilmės ar tautybės klasifikatorių ir apibrėžtį;

25.

teigiamai vertina pažangą įgyvendinant teisės aktus dėl neapykantos paskatintų nusikaltimų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos turi ryžtingiau reaguoti į rasistinius grasinimus ir netoleranciją seksualinių mažumų atžvilgiu;

26.

nurodo, kad, nors ekonominis nuosmukis sulėtėjo, Kroatijos ekonomikos dydis toliau mažėjo smunkant realiam BVP; nors ir teigiamai vertina ekonomikos atgaivinimo planus, ragina Kroatijos vyriausybę paversti Parlamento rekomendacijas energinga politika;

27.

ragina Kroatijos vyriausybę spręsti struktūrines ekonomikos problemas, sumažinti savo perskirstymo vaidmenį atliekant konkurencingumo didinimui skirtas struktūrines reformas; pabrėžia, kad būtinas viešojo sektoriaus racionalizavimas ir tolesnė fiskalinė konsolidacija (reformos), skirtos viešųjų išlaidų mažinimui; taip pat pastebi, kad, siekiant sąnaudų veiksmingumo ir stabilaus viešųjų išlaidų lygio, taikant patikimą fiskalinės politikos sistemą, būtinos rimtos pastangos pertvarkant Kroatijos sveikatos apsaugos sektorių, socialinę sistemą ir valstybės pagalbos politiką;

28.

ragina Kroatijos vyriausybę spręsti itin mažo užimtumo lygio problemą, toliau stengtis didinti užimtų gyventojų dalį šalinant nelankstų darbo rinkos reglamentavimą ir darbuotojų paskatas nedalyvauti darbo rinkoje, taip pat rengiant profesinį švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad Kroatija toliau gerino savo gebėjimus prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, o daugumoje sektorių pasiekė pakankamai geros darnos su acquis communautaire nuostatomis; vis dėlto ragina Kroatijos valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti administraciniams pajėgumams, kuriais užtikrinamas tinkamas įgyvendinimas, kad prisijungusi šalis galėtų maksimaliai išnaudoti narystės Europos Sąjungoje privalumus;

30.

atkreipia dėmesį į 2010 m. gegužės mėnesį sudėtingoje padėtyje esančioms laivų statykloms paskelbtą konkurso procedūrą; ragina Kroatijos vyriausybę kuo greičiau užbaigti struktūrinės pertvarkos procesą šioje srityje, kad būtų patenkintas svarbus stojimo derybų kriterijus, būtinas preliminariam konkurencijos skyriaus uždarymui;

31.

palankiai vertina dideles pastangas stiprinant administracinius ir institucinius pajėgumus, taip pat pasirengimo narystei pagalbos bendro valdymo sistemos stiprinimą, siekiant deramai pasiruošti Kroatijai įstojus į ES įgyvendinti sanglaudos ir kaimo politiką;

32.

ragina Kroatijos vyriausybę gerinti už aplinkos valdymą, ypač atliekų tvarkymo ir vandentvarkos bei oro taršos srityse, atsakingų centrinės valdžios institucijų koordinavimą siekiant, kad ji galėtų pakankamai apsaugoti unikalią aplinką ir išsaugoti aukšto lygio biologinę įvairovę; ragina vyriausybę, be kita ko, pirmiausiai skubiai atlikti išsamų dabartinės administravimo struktūros įvertinimą aplinkos politikos formavimo ir valdymo srityse;

33.

su pasitenkinimu nurodo, kad Kroatijos geografinė padėtis ir trys šalį kertantys europiniai transporto koridoriai suteikia ekonomiškai efektyvią Rytų ir Tolimųjų Rytų kilmės ir paskirties krovinių prieigą prie Vidurio Europos rinkų, taip pat pabrėžia vežimo paslaugoms patrauklios geografinės padėties išsaugojimui būtino integruoto uostų, geležinkelio ir kelių susisiekimo su europiniais koridoriais vystymo poreikį;

34.

pastebi, kad Kroatija pasiekė ženklios pažangos elektroninių ryšių ir informacinių technologijų srityje, suderindama savo politiką, teisėkūros ir kitus teisės aktus su acquis, ir ragina Kroatijos valdžios institucijas kuo plačiau skatinti prieigą prie interneto; teigiamai vertina sėkmingai atliktą perėjimą prie skaitmeninės televizijos transliacijų; tačiau apgailestauja, kad, nepaisant nustatytų taisyklių, konkurencija fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkoje tebėra ribota;

35.

nurodo, kad žemės ūkyje išliko struktūrinių problemų ir kad privatūs ūkiai vis dar veikia mažuose, išskaidytuose žemės sklypuose ir turi mažai pajėgumų masto ekonomijai pasiekti;

36.

palankiai vertina Kroatijos dalyvavimą Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijose ir misijose, ypač karinėje operacijoje EU NAVFOR Atlanta ir ES civilinėse misijose EUPOL Afghanistan bei EULEX Kosovo, taip pat Kroatijos indėlį į ES kovines grupes už aktyvų dalyvavimą Šiaurės šalių kovinėje grupėje ir Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje; be to, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Kroatija nuolat ir reguliariai prisijungia prie Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) deklaracijų, bendrųjų pozicijų ir pareiškimų, kai tik ji pakviečiama prisijungti, tiek Briuselyje, tiek tarptautinių organizacijų lygmeniu;

37.

ragina Kroatiją toliau dėti pastangas siekiant išsaugoti ir toliau vystyti gerus kaimyninius santykius bei likti svarbia ir iniciatyvia regionų bendradarbiavimo visais lygmenimis rėmėja; gerai vertina Kroatijos prezidentą už pareikštą gilią pagarbą karo nusikaltimų bosnių aukoms, jo 2010 m. balandžio mėn. oficialaus vizito Sarajeve metu; vertina tokią iniciatyvą ir gestą kaip Kroatijos įsipareigojimą teisingai, nuoširdžiai ir oriai išspręsti istorinius nesutarimus su jos kaimynais; taip pat palankiai vertina bendrą Kroatijos prezidento ir ministro pirmininko pareiškimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo ir suvereniteto palaikymo ir dėl jos įstojimo į ES ir NATO; nurodo, kad pažanga regioniniame bendradarbiavime netolygi, todėl ragina Kroatijos vyriausybę ir kaimyninių šalių vyriausybes intensyvinti regiono piliečių susitaikymui skirtą dialogą ir rasti galutinius ir abipusiškai priimtinus visų dar neišspręstų dvišalių klausimų sprendimus, ypač galutinių susitarimų dėl valstybių sienų, dingusių asmenų, nuosavybės teisių atkūrimo ir pabėgėlių grąžinimo, taip pat piliečių, įtariamų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai, ekstradicijos klausimais;

38.

teigiamai vertina, tai, kad 2010 m. lapkričio 29 d. įsigaliojo Kroatijos ir Slovėnijos arbitražinis susitarimas dėl sienos klausimo; mano, kad ilgalaikio ginčo dėl sienos tarp kaimyninių šalių sprendimas yra svarbus ženklas visam regionui puoselėti dialogo ir kompromiso kultūrą; primena arbitražinio susitarimo 10 straipsnio nuostatas, pagal kurias abi šalys turėtų susilaikyti nuo veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų paaštrinti ginčą arba sukelti grėsmę arbitražinio teismo veiklai;

39.

ragina siekti pažangos sprendžiant dvišalius ginčus su kaimyninėmis šalimis, pvz., sienų su Serbija, Juodkalnija bei Bosnija ir Hercegovina klausimais, kad būtų išvengta šių ginčų virtimo kliūtimi tolesnei ES plėtrai, kai įstos Kroatija;

40.

giria Kroatijos ir Serbijos užmojus ir pastangas stiprinti šių šalių piliečių susitaikymą abipusio pasitikėjimo aplinkoje; palankiai vertina Serbijos Prezidento B. Tadićiaus apsilankymą Vukovare, kur prezidentas pareiškė pagarbą ir atsiprašė už nusikaltimus, įvykdytus šalia Vukovaro Ovčaroje, taip pat ir bendrą įsipareigojimą išsiaiškinti dingusių asmenų likimą bei rasti pabėgėlių ir jų grįžimo problemų sprendimus, kaip svarbų žingsnį susitaikymo link; palankiai vertina tai, kad Kroatijos prezidentas I. Josipovic pagerbė serbų aukas karo Kroatijoje metu; teigiamai vertina tai, kad 2010 m. birželio 29 d. Kroatija ir Serbija pasirašė susitarimą dėl asmenų, įtariamų su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija susijusiais nusikaltimais arba nuteistų už juos, ekstradicijos, ir kad 2010 m. spalio 1 d. Kroatijos Respublika ir Juodkalnija sudarė ekstradicijos susitarimą, nes tai svarbūs žingsniai didinant kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą ir sumažinant nebaudžiamumą regione;

41.

palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Kroatijos ir Slovėnijos pradėtą regioninę iniciatyvą „Brdo procesas“, ypač Kroatijos, Slovėnijos ir Serbijos susitarimą dėl bendros krovininio geležinkelio transporto bendrovės įsteigimo siekiant pagerinti krovinių vežimą į Vakarų Europą ir Turkiją, Graikiją ir iš jų per šias tris šalis; mano, kad tai ne tik ženkliai sumažins transporto sąnaudas ir sutrumpins kelionės laiką vykdant supaprastintas pasienio ir muitinės kontrolės procedūras, tačiau taip pat atspindės įsipareigojimą paversti susitaikymo pastangas praktiškais visiems ekonomiškai naudingais veiksmais;

42.

laikosi nuomonės, kad regiono ekonominis vystymasis galėtų būti paspartintas, jei vykdant Dunojaus strategiją glaudžiai bendradarbiautų Serbija ir Kroatija, nes tai sudarytų galimybes šias šalis labiau susieti su ES vykdant įvairių formų bendradarbiavimą transporto, aplinkos ir ekonomikos vystymosi srityse Dunojaus makroregiono lygmeniu;

43.

pabrėžia, jog būtina, kad prie Dunojaus jėgainės būtų statomos ir reguliavimo priemonės taikomos užtikrinant didžiausią atsargumą ir naudojantis naujausiomis aplinkos inžinerijos priemonėmis; reikalauja, kad vykdant šiuos darbus būtų atsižvelgiama į unikalią Europos lygmeniu landšafto padėtį ir kad nuo pat pradžių būtų taikomos ES galiojančios leidimų suteikimo taisyklės; mano, kad šie principai turi būti taikomi vykdant atitinkamus kitų upių tėkmės pakeitimo darbus;

44.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Kroatijos vyriausybei bei parlamentui.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/26

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Egiptas ratifikavo 1982 m.,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. vasario 4 d. deklaraciją dėl Egipto ir regiono,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 31 d. Tarybos išvadas dėl Egipto,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy, Europos Komisijos Pirmininko José Manuel Barroso ir ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą dėl naujausių įvykių Egipte,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 11 d. Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzek pareiškimą dėl prezidento Hosnio Mubarako atsistatydinimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 29 d. pateiktą Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy pareiškimą dėl padėties Egipte,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. vasario 3 ir 4 d., sausio 27 d. ir 28 d. pareiškimus bei 2010 m. gruodžio 6 d. pareiškimą dėl rinkimų į Egipto nacionalinę asamblėją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 13 d. penktąjį Aukščiausiosios Egipto karinių pajėgų Tarybos pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, pavadintą „Europos kaimynystės politika 2009 m.: Egipto pažangos ataskaita“ (COM(2010)0207–SEC(2010)0517),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio mėn. bendrą Egipto ir ES sprendimą dėl pastangų stiprinti santykius, priimtą remiantis 2008 m. Egipto pasiūlymu,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą ir veiksmų planą, dėl kurio susitarta 2007 m.,

—

atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos (EKP) plėtrą nuo 2004 m. ir ypač į Komisijos pažangos ataskaitas dėl EKP įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi keliose Arabų šalyse Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuosiuose Rytuose neseniai vykusiose demonstracijose buvo reikalaujama politinių, ekonominių ir socialinių reformų ir žmonės išreiškė aiškų norą, kad būtų užtikrinta tikra demokratija ir geresnės gyvenimo sąlygos,

B.

kadangi Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas atsitraukė 2011 m. vasario 11 d.; kadangi jo įgaliojimai buvo perduoti Aukščiausiajai ginkluotųjų pajėgų Tarybai; kadangi Aukščiausioji Taryba paprašė neseniai prezidento Mubarako paskirtos vyriausybės tęsti veiklą, kol bus suformuota nauja vyriausybė, pažadėjo perduoti įgaliojimus išrinkta civilinei vyriausybei, ir priėmė svarbius sprendimus, kuriuos paskelbė savo 2011 m. vasario 13 d. penktajame pareiškime,

C.

kadangi atsakas į gyventojų reikalavimus užtikrinti tikrą demokratiją ir socialinį teisingumą Egipte reikalauja neatidėliotino, rimto ir atviro dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis, kurios gerbia demokratiją, puoselėja teisinę valstybę ir paiso žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių, dialogo, kuris turėtų sąlygoti realias ir reikšmingas reformas,

D.

kadangi taikūs protestai prieš Egipto režimą buvo susitikti žiauriomis policijos represijomis, naudojant ašarines dujas, vandens patrankas, gumines kulkas ir tikrą amuniciją, taip pat ginkluotų asmenų ir provyriausybinių milicijų išpuoliais prieš demonstrantus, dėl ko žuvo šimtai žmonių; kadangi šimtai žmonių, taip pat ir žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų buvo suimta,

E.

kadangi Egipto vyriausybė, siekdama nutildyti demonstrantus ir apriboti gyventojų saviraiškos laisvę, ėmėsi precedento neturinčios priemonės ir išjungė interneto ryšį; kadangi karo policija uždarė žiniasklaidos priemones ir teisės centrus, pvz., televiziją „Al Jazzera“ ir Hishamo Mubarako teisės centrą,

F.

kadangi pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas ir tikslas bei bendras Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono plėtros pagrindas; kadangi Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystėje didžiausias dėmesys buvo sutelktas į ekonomines reformas ir buvo neįmanoma prabilti apie būtinas politines ir institucijų reformas; kadangi paaiškėjo, kad Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, iš kurios buvo tikimasi pagalbos stiprinant ES politiką regione, nesugebėjo numalšinti didėjančio nepasitikėjimo ir patenkinti žmonių pagrindinių poreikių,

G.

kadangi pastaraisiais metais stabilumo siekis dažnai nustelbė demokratines vertybes, socialinį teisingumą ir žmogaus teises ES ir valstybių narių santykiuose su kaimyninėmis pietų šalimis; kadangi žmogaus teisių nuostatas asociacijos susitarimuose reikia sistemingai stiprinti numatant jų įgyvendinimo mechanizmą, kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtina nuolat peržiūrėti Europos kaimynystės politiką,

H.

kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte, kuri buvo paskelbta 1981 m., stiprinti demokratiją ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves,

I.

kadangi Egiptas yra labai svarbus Europos Sąjungos partneris Artimuosiuose Rytuose; kadangi Europos Sąjunga turėtų prisidėti kuriant demokratinį, klestintį ir stabilų Egiptą skatindama ir remdama šalies atsinaujinimą,

J.

kadangi Egiptas vaidina aktyvų ir svarbų vaidmenį remiant Artimųjų Rytų taikos procesą ir palestiniečių tarpusavio susitaikymą, kadangi Aukščiausioji karinių pajėgų Taryba patvirtino Egipto įsipareigojimą įgyvendinti visas tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalis jis yra,

1.

reiškia savo solidarumą su Egipto tauta, džiaugiasi jos drąsą ir ryžtu, ypač jaunosios kartos, ir tvirtai remia jos teisėtus demokratinius siekius;

2.

griežtai smerkia smurtą ir neproporcingą jėgos naudojimą prieš protestuotojus ir ypač apgailestauja dėl didelio aukų didelio sužeistųjų skaičiaus; reiškia užuojautą aukų artimiesiems; ragina atlikti nepriklausomą įvykių, kurių metu žuvo žmonės, buvo sužeistų ir įkalintų asmenų, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.

ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus taikius demonstrantus, sąžinės kalinius, Egipto ir tarptautinius žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir teisininkus; todėl primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant atskleisti šių sulaikytų asmenų buvimo vietą ir užtikrinti jų apsaugą nuo bet kokio pobūdžio kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio;

4.

mano, kad prezidento Hosnio Mubarako pasitraukimas atvėrė naują etapą Egipto politiniame gyvenime; ragina nedelsiant pradėti tikrą ir atvirą nacionalinį politinį dialogą, dalyvaujant visiems pagrindiniams politiniams ir pilietinės visuomenės veikėjams ir siekiant paruošti dirvą nepaprastosios padėties atšaukimui, Konstitucijos ir rinkimų įstatymo persvarstymui, laisviems ir sąžiningiems rinkimams, demokratiškai išrinktai civilinei vyriausybei ir tikrai demokratijai Egipte;

5.

ragina Egipto ginkluotąsias pajėgas vaidinti konstruktyvų vaidmenį siekiant išvengti tolesnio smurto ir palengvinti politinį procesą; atkreipia dėmesį į Aukščiausiosios karinių pajėgų Tarybos sprendimus sustabdyti Konstituciją, paleisti parlamentą, įkurti komitetą, sudarytą iš nepriklausomų narių, iš dalies pakeisti Konstitucijos straipsnius, surengti visuotinį referendumą dėl šių pakeitimų, surengti parlamento ir prezidento rinkimus; dar kartą pasisako už demokratinį procesą, į kurį turėtų būti įtraukti visi politinės ir pilietinės visuomenės subjektai, kad būtų pasiektas nacionalinis sutarimas;

6.

pabrėžia, kad svarbu nedelsiant atkurti visus ryšių tinklus, įskaitant internetą, visapusiškai gerbiant informacijos laisvės, saviraiškos ir susirinkimų laisves Egipte;

7.

reiškia tvirtą paramą reformoms, vedančioms demokratijos, teisinės valstybės ir socialinio teisingumo Egipte link; pakartoja savo raginą atšaukti nepaprastąją padėtį Egipte; dar kartą pabrėžia gero valdymo, kovos su korupcija, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms svarbą Egipte, ypatingą dėmesį skiriant sąžinės, religijos ir minties laisvei, žodžio laisvei, žiniasklaidos ir spaudos laisvei, susirinkimų laisvei, moterų teisėms ir lyčių lygybei, mažumų apsaugai, kovai su diskriminacija dėl lytinės orientacijos;

8.

pabrėžia, jog svarbu iš esmės paspartinti ekonomines ir socialines reformas Egipte, nes laisvė, ekonominė plėtra ir geresnis gyvenimo lygis – tai būtinos sąlygos norint užtikrinti politinį ir socialinį stabilumą šalyje;

9.

ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti greitą perėjimą prie taikos, pliuralizmo ir teisingumo Egipte; pritaria, platesniame kontekste, Europos Tarybos nuomonei, kad ES turėtų visiškai paremti perėjimo procesus regionus siekiant sukurti demokratinį valdymą, pliuralizmą ir pagerinti galimybes ekonominiam klestėjimui bei socialinei įtraukčiai ir stiprinti regioninį stabilumą regione;

10.

ragina ES, valstybes nares, politines partijas ir fondus siekiant padėti demokratinėms politinėms jėgoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Egipte taip susistruktūruoti, kad galėtų visapusiškai dalyvauti perėjimo į demokratiją procese; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad koptų krikščionių bendruomenės netaptų dabartinių įvykių aukomis ir kad visos religinės bendruomenės galėtų gyventi taikoje ir laisvai reikšti savo įsitikinimus visoje šalies teritorijoje;

11.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Parlamentas, atsižvelgiant į demokratinių pokyčių siekiančių veikėjų raginimus stebėti demokratinės pertvarkos procesą, visų pirma kalbant apie laisvus ir demokratinius rinkimus ir institucijų, įskaitant nepriklausomus teismus, kūrimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai paremti demokratinę pertvarką ir nusiųsti rinkimų stebėjimo misiją stebėti būsimų rinkimų;

12.

džiaugiasi Tarybos įgyvendinimo Sprendimu 2011/79/BUSP ir 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 101/2011 (1), kuriais įvedamos su turto, kuris priklauso arba kurį kontroliuoja asmenys, galimai atsakingi už neteisėtą Tuniso valstybės turto pasisavinimą, arba su tokiais asmenimis susiję asmenys, užšaldymu susijusios priemonės ir ragina Tarybą priimti tokias pačias priemones Egipto atžvilgiu;

13.

pabrėžia, jog įvykiai Egipte ir kitose regiono šalyse dar kartą parodo, jog reikia skubiai kurti platesnio užmojo ir veiksmingesnę politiką ir priemones bei didinti su jomis susijusį biudžetą siekiant paskatinti ir paremti politines, ekonomines ir socialines reformas ES pietinėse kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad šiuo metu vykstantis Europos kaimynystės politikos strateginis persvarstymas turi atspindėti pastaruosius įvykius regione ir pasiūlyti patobulintus būdus užtikrinti gyventojų poreikius ir siekius; ragina ES geriau koordinuoti kitas politikos kryptis tų šalių atžvilgiu;

14.

pakartoja savo reikalavimą, kad ES turi peržiūrėti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiant sukurti žmogaus teisių sąlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis; primygtinai reikalauja persvarstant kaimynystės politiką atsižvelgti į prioritetinius kriterijus, susijusius su teismų nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu ir spaudos laisve ir kova su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina griežtai persvarstyti dabartinius veiksmų planus įtraukiant aiškius prioritetinius tikslus kartu imantis skatinti politines reformas; ragina Tarybą apibrėžti politinius kriterijus, kuriuos EKP šalys turi atitikti, kad joms būtų galima skirti „aukštesnio lygio statusą“;

15.

mano, kad šiuo atžvilgiu esminį vaidmenį gali atlikti finansiniai ES instrumentai dėl išorės veiksmų regionui, ypač Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė bei stabilumo priemonė ir ragina tobulinti šias priemones, kad būtų galima jas naudoti veiksmingai ir pastoviai tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis; prašo vyriausiosios įgaliotinės visiškai išnaudoti visas susijusias ES išorės finansines priemones, įskaitant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi užtikrinti demokratinę šių finansinių priemonių priežiūrą; taip pat pabrėžia, kad svarbu neatidėliotinai spręsti klausimą dėl didėjančių maisto produktų kainų ir apskritai dėl maisto saugumo bei kaimo plėtros;

16.

ragina Viduržemio jūros šalių sąjungą skubiai apsvarstyti ir daryti poveikį pastarojo meto įvykiams, siekiant pateikti pasiūlymus, kaip geriausiai skatinti demokratiją ir žmogaus teises jos valstybių narių ir regione bei galimas reformas, siekiant sustiprinti savo pačios vaidmenį ir būti veiksmingesne; ragina Annos Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono fondą kuo greičiau vaidinti aktyvų vaidmenį mobilizuojant pilietinę visuomenę Europos ir Viduržemio jūros šalių regione, kad būtų skatinamas pilietiškumas ir dalyvavimas;

17.

pripažįsta svarbų Egipto vaidmenį Arabų pasaulyje ir Artimųjų Rytų taikos procese ir taikos susitarimo su Izraeliu svarbą; ragina Egiptą toliau atlikti aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį siekiant nustatyti ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose, ypač atsižvelgiant į Izraelio ir Palestinos konfliktą ir palestiniečių susitaikymo procesą, ir ragina išlaikyti Egipto ir Izraelio taikos sutartį; palankiai vertina Aukščiausiosios karinių pajėgų Tarybos pareiškimą, kuriuo teigiama, kad Egiptas įsipareigojo įgyvendinti visas tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalis jis yra,

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Egipto valdžios institucijoms.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/30

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijai pateiktus klausimus žodžiu dėl Europos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo (O-00014/2011 - B7-0011/2011 ir O-00029/2011 - B7-0013/2011),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono (COM(2010)0715) ir į jos veiksmų planą (SEC(2010)1489),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją (COM(2009)0248),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 ir 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Komisija buvo paraginta iki 2010 m. parengti Europos Dunojaus regiono strategiją,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui (3),

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2009 m. spalio mėn. nuomonę dėl ES strategijos Dunojaus regionui,

—

atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „Regionų komiteto baltoji knyga dėl daugiapakopio valdymo“ (CdR 89/2009),

—

atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Makroregioninis bendradarbiavimas. Baltijos jūros regiono strategijos taikymas kitiems Europos makroregionams“ (ECO/251),

—

atsižvelgdamas į Tarybos darbo programą, kurią parengė Tarybai pirmininkaujančios Ispanija, Belgija ir Vengrija,

—

atsižvelgdamas į Espo, Orhuso ir Berno konvencijas dėl aplinkos apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Vandens pagrindų direktyvą ir į Helsinkio konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Belgrado konvenciją dėl laivybos Dunojaus upe reguliavimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Lisabonos sutartyje teritorinė sanglauda pripažįstama kaip Europos Sąjungos tikslas (ES sutarties 3 straipsnis),

B.

kadangi makroregionų strategijų tikslas – geriau panaudoti esamus išteklius siekiant spręsti teritorinio vystymo problemas ir drauge rasti bendrų užduočių sprendimus,

C.

kadangi siekiant padidinti regioninės politikos veiksmingumą, reikėtų remti ir plėtoti integruoto požiūrio idėją, kartu kuriant makroregionų strategijas, kurios yra Europos Sąjungos lygmeniu parengtos strategijos,

D.

kadangi Baltijos jūros strategijoje jau pateiktas ES politikos sričių koordinavimo ir geopolitinių teritorinių vienetų, t.y. makroregionų finansavimo modelis, apibrėžtas remiantis specifiniais kriterijais,

E.

kadangi Dunojaus regionas apima 115 mln. gyventojų ir 14 Europos šalių, tiek priklausančių Europos Sąjungai, tiek jai nepriklausančių, – Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Čekijos Respubliką, Slovėniją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Kroatiją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Moldovą ir Ukrainą – jis sudaro sritį, kurioje gali būti skatinama glaudesnė įvairių ES politikos sričių (sanglaudos, transporto, ekonomikos, energetikos, aplinkos politikos, kultūros, švietimo, žemės ūkio, žuvininkystės, plėtros ir kaimynystės politikos) sąveika,

F.

kadangi atsižvelgiant į tai ES Dunojaus regiono strategija turėtų apimti ir koordinuoti ekonominius, aplinkos, socialinius ir kultūrinius aspektus,

G.

kadangi ES Dunojaus regiono strategija galėtų labai prisidėti siekiant pagerinti įvairių lygmenų valdymą ir geriau įtraukti Dunojaus regione veikiančius partnerius ir pilietinę visuomenę, taip pat ją įgyvendinant būtų užtikrinta gerovė, tvarus vystymasis, darbo vietų kūrimas ir regiono saugumas,

H.

kadangi Dunojaus regionas – tai istoriškai svarbūs Europos Vakarus ir Rytus jungiantys vartai,

I.

kadangi dėl Europos Sąjungos plėtros Dunojaus upė beveik tapo vidine vandens arterija, ir Dunojaus regionas gali itin daug nuveikti, atspindėdamas po plėtros vykstančias permainas,

J.

kadangi Dunojaus regionas yra jungiamasis makroregionas, turintis įvairiopą ekonominį potencialą,

K.

kadangi ekonominis Dunojaus regiono vystymasis labai padidins šio makroregiono ekonominę gerovę ir paskatins užimtumą,

L.

kadangi Dunojaus regioną laikant atskiru makroregionu galima būtų pašalinti ekonominius skirtumus šiame regione ir sustiprinti integruotą plėtrą,

M.

kadangi Dunojaus delta ir Budapeštas, įskaitant Dunojaus krantus, nuo 1991 m. yra UNESCO pasaulinio paveldo objektas ir Dunojaus regione yra kelios specialios apsaugos teritorijos ir specialios saugomos teritorijos, įtrauktos į „Natura 2000“ tinklą; kadangi Dunojus ir Dunojaus delta turi unikalią ir trapią ekosistemą, kurioje auga retos augalų rūšys, kurioms dėl taršos gresia pavojus,

1.

palankiai vertina Europos Komisijos priimtą Dunojaus regiono strategiją ir pritaria jos veiksmų planui, kuriame daugiausia dėmesio skiriama keturioms sritims (Dunojaus regiono sujungimas, aplinkos apsauga, gerovės užtikrinimas ir Dunojaus regiono stiprinimas) ir atsižvelgiama į poreikį gerinti Dunojaus regione judumą, energetinį saugumą, aplinkos apsaugą, socialinį ir ekonominį vystymąsi, kultūrinius mainus, saugumą ir civilinę saugą;

2.

primena, kad Europos Parlamentas nuo 2008 m. ragino parengti tokią strategiją, ir ragina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Vengriją ir Europos Vadovų Tarybą patvirtinti ES Dunojaus regiono strategiją iki birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo ir kuo greičiau pradėti ją įgyvendinti;

3.

ypač palankiai vertina tai, kad ši strategija parengta po išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas ir akademinės ir verslo aplinkos atstovus ir nevyriausybines organizacijas, nes tai svarbus, jos sėkmę užtikrinantis veiksnys; atsižvelgdamas į tai, ragina įsteigti pilietinės visuomenės forumą šiame regione, kuris suburia kartu viešojo ir privačiojo sektorių veikėjus ir suteikia jiems galimybę dalyvauti rengiant makroregiono strategijas;

4.

mano, kad teritorinė šios strategijos dimensija prisidės prie to, kad taptų konkretesnė teritorinės sanglaudos, kuri pagal Lisabonos sutartį yra tokia pat svarbi kaip ir ekonominė ir socialinė sanglauda, idėja, ir; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją dalyvauti vykstančiame dialoge dėl ES makroregioninės politikos po 2013 m. vaidmens ir poveikio;

5.

pabrėžia, kad ES makroregionų strategijų pridėtinės vertės esmė – tai įvairių lygmenų bendradarbiavimas, suderinimas ir geresnės strateginės investicijos panaudojant esamą finansavimą, o ne papildomų lėšų skyrimas; pabrėžia Tarybai pirmininkavusios Švedijos išvadas, kuriose nenumatyta naujų institucijų, naujos teisėkūros ir naujo biudžeto;

6.

ragina valstybes nares ir regionus naudotis struktūriniais fondais, numatytais panaudoti 2007–2013 m. laikotarpiu, siekiant užtikrinti kiek įmanoma didesnę paramą šios strategijos įgyvendinimui, ypač skatinti kurti naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą labiausiai ekonomikos krizės paveiktuose srityse, ir kartu rekomenduoja – jeigu to reikia – numatyti dabartinio programavimo laikotarpio veiklos programų pakeitimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tam tikrus regionų ypatumus būtų galima kur kas veiksmingiau panaudoti struktūrinių fondų lėšas ir regiono lygmeniu turėti papildomos naudos; pabrėžia, kad neįsisavinti finansiniai ištekliai taip pat gali būti skirti makroregioniams projektams finansuoti;

7.

mano, kad Europos Sąjungos plėtra ir pagrindiniai tarptautiniai iššūkiai, pvz., ekonomikos krizė, su aplinkos apsauga susiję pavojai, tvarus transportas, energijos jungtys, išteklių tvarumas, ekologinis vandens išteklių naudojimas, rodo, kad atskirų valstybių tarpusavio priklausomumas auga, sektoriais grindžiamas mąstymas nebėra tinkamas ir, atsižvelgiant į tai, naujų makroregionų kūrimas teikia naujų, veiksmingesnių bendradarbiavimo perspektyvų, tvariam vystymuisi taikant integruotą, koordinuotą metodą platesniu regioniniu lygmeniu bei veiksmingiau naudojant Dunojaus regiono milžinišką vystymosi potencialą ir gaivalinių nelaimių prevencijai;

8.

todėl pabrėžia, kad ši strategija turėtų būti sudaryta pagal sanglaudos politikos tikslus, ypač teritorinio bendradarbiavimo tikslą (3 tikslas) ir būti grindžiama integruotu, įvairių sričių ir teritoriniu požiūriu, kuriuo siekiama geriau koordinuoti politiką tarp įvairių valdymo lygių konkrečioje srityje, dėmesį sutelkiant į atitinkamus klausimus;

9.

pabrėžia, kad jos derėjimas su strategijos „ES 2020“ tikslais užtikrina, kad strategija atitinka Europos vystymosi tendencijas ir ES įsipareigojimus dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

10.

pabrėžia, kad strategija yra integruojamojo ir vienijančio pobūdžio, reiškia savo įsitikinimą, kad Dunojaus strategija, jei valstybės narės, regiono ir vietos valdžios įstaigos ją palaikys tvirtu politiniu įsipareigojimu, galėtų reikšmingai padėti nugalėti praeities Europos suskaidymą, tokiu būdu realizuoti Europos integracijos viziją bei prisidėti prie Europos ekonomikos atkūrimo strategijos bendros sėkmės ir efektyvumo po pastarųjų metų ekonomikos ir finansų krizės, suteikiant naują postūmį tvariam augimui vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, tarpvalstybiniu ir Europos lygmeniu, ne tik Vidurio ir Pietryčių Europoje, bet ir daug platesniame geografiniame kontekste;

11.

atkreipia dėmesį į didelį visuotinės finansų ir ekonomikos krizės poveikį visoms regiono šalims, ypač Dunojaus pakrantės šalims; ragina visas suinteresuotąsias šalis dėl krizės nesumažinti savo įsipareigojimo įgyvendinti ES Dunojaus regiono strategiją;

12.

pabrėžia, kad Dunojaus regionas yra Europos vartai į Vakarų Balkanus, taigi Europos Dunojaus regiono strategija ne tik padeda gerinti kaimyninius santykius Vidurio ir Pietryčių Europoje, bet ir teikia svarbią papildomą naudą ES Rytų Europos politikos srityje – tai puiki galimybė visai Sąjungai stiprinti jos politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Balkanų regionu ir prisidėti prie Europos integracijos plėtros ir stiprinimo šiame regione;

13.

pabrėžia, kad Dunojaus strategija kartu su susijusiomis įvairiomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo formomis galėtų lengvai tapti naudingu ekonominės, socialinės raidos bei teritorinės plėtros veiksniu, kuriančiu gerovę, gerinančiu gyvenimo kokybę, skatinančiu pastangas vietos ir regioniniu lygmenimis bei su vystymusi susijusių poreikių tenkinimą, padedančiu kurti tvirtus tarpvalstybinius santykius, įskaitant smulkaus masto projektus (gyventojų keitimosi patirtimi programas) įvairiose srityse, pvz., kultūros, švietimo, užimtumo, aplinkos apsaugos, pramonės tiekimo grandinių, savivaldybių bendradarbiavimo projektus ir tarptautines transporto modernizavimo iniciatyvas;

14.

mano, kad plataus masto, kaip antai makroregionų, strategijų vystymas turėtų padėti stiprinti Europos politikos bendresnio įgyvendinimo vaidmenį vietos ir regioniniu lygmenimis;

15.

pabrėžia, kad pagal šį naują makroregionų bendradarbiavimo modelį turi būti užtikrinama, kad natūralias atokių regionų kliūtis būtų galima laikyti vertybėmis ir galimybėmis, ir kad būtų skatinama šių regionų plėtra;

16.

pabrėžia, kad reikia visus susijusius regioninius ir vietinius suinteresuotuosius subjektus, pvz., Dunojaus regiono miestų tarybą, bei pilietinę visuomenę įtraukti į visus sprendimų priėmimo etapus (rengimas, įgyvendinimas, priežiūra, vertinimas), siekiant rasti bendrų uždavinių sprendimus, atrinkti ir veiksmingai įgyvendinti konkrečius projektus bei sukurti gero valdymo sistemą; ragina vyriausybes remti ir skatinti priemones, kuriomis siekiama NVO, prekybos asociacijoms ir pilietinei visuomenei sudaryti galimybes proaktyviai dalyvauti, taip pat atsižvelgiant į moterų asociacijų tinklą ir į mažumų grupes;

17.

šiomis aplinkybėmis rekomenduoja numatyti platesnio masto ir tikslingesnes komunikacijos ir konsultacijų priemones, įskaitant vietos žiniasklaidos priemones (vietos televizija, radijas, spausdinti ir internetiniai laikraščiai), ir šitaip padidinti vietos bendruomenių dalyvavimą; rekomenduoja įsteigti specialų interneto portalą, skirtą ES Dunojaus regiono strategijai, kuris būtų keitimosi patirtimi apie įgyvendinamus ir būsimus projektus, kurių imasi centrinė ir vietos vyriausybė, NVO ir kiti subjektai, veikiantys Dunojaus regione, forumas;

18.

atsižvelgdamas į Baltijos jūros strategijos patirtį primena, kad turi būti užtikrintas sprendimų priėmimo proceso, įskaitant ES finansavimo skyrimą, skaidrumas;

19.

ragina prisiimti politinius įsipareigojimus siekiant pagerinti piliečių bei suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą politinėmis ir vietos valdžios institucijomis;

20.

mano, kad sėkmingas ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybių subjektų sugebėjimų, pajėgumų ir pasirengimo su projekto iniciatyvomis įsiterpti į regionines darbo rinkas, suaktyvinant vietinę darbo jėgos paklausą, sukuriant pagrindą pažangiam ir aplinką tausojančios ekonomikos augimui, gerinant bendradarbiavimą tarp pasienio regionų skirtingose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į Dunojaus regione esančią disproporciją ekonomikos vystymosi ir naujovių diegimo aspektu ir į būtinybę didinti visų sričių, įskaitant labai išvystytas, potencialą, nes jos gali padėti padaryti pažangą nepalankiausioje padėtyje esantiems regionams; pažymi, kad reikia remti naujas sritis, kuriose esama vystymosi ir naujovių diegimo galimybių, ir nepraleisti galimybės pasinaudoti pridėtine Baltijos jūros regiono strategijos ir ES Dunojaus regiono strategijos verte;

21.

ragina vystyti energetikos infrastruktūrą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, siekiant sukurti integruotą ir gerai veikiančią energetikos rinką;

22.

atsižvelgia į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes prognozes, pagal kurias Europos Pietų regionuose, įskaitant valstybes nares, esančias Europos pietrytinėje dalyje, ypač bus juntamos klimato kaitos pasekmės; yra įsitikinęs, kad Dunojaus strategija šiuo požiūriu turi atlikti svarbų vaidmenį ir turėtų būti parengta siekiant sušvelninti neigiamą klimato kaitos poveikį Dunojaus regione, atsižvelgiant į upių tinklo sudėtingą vaidmenį ir pobūdį (vandens tiekimas, ekologiniai aspektai, transporto infrastruktūra, drėkinimas ir žemės ūkio aspektas, saugoma fauna bei flora ir t. t.);

23.

pabrėžia, kad Vidurio ir Pietryčių Europa ekologiniu aspektu yra viena iš turtingiausių, bet ir viena iš pažeidžiamiausių Europos vietų, kuriai būdinga ekologiniu požiūriu itin sudėtinga ir didelės vertės ekosistema, kuriai reikalinga aukšto lygio apsauga; pritaria Europos Dunojaus regiono strategijos tikslui – sukurti tinkamą gyventi, tvarų ir išvystytą, klestintį Dunojaus regioną valdant su aplinkos apsauga susijusius pavojus, pvz., potvynius ir pramoninę taršą, apsaugant vandens atsargų kokybę ir kiekybę ir užtikrinant tvarų jų naudojimą, apsaugant biologinę įvairovę, kraštovaizdžius ir oro bei dirvos kokybę; pabrėžia, kad Dunojaus upės baseino aplinkos apsauga – svarbus aspektas, kuris turėtų skatinti atsakingą regiono žemės ūkio ir kaimo plėtrą; ragina pagerinti Dunojaus upės ekologinę būklę, imtis priemonių siekiant sumažinti taršą ir užkirsti kelią tolesniam teršimui nafta ir kitomis toksinėmis bei žalingomis medžiagomis; pabrėžia, kas Dunojaus gera ekologinė būklė yra būtina bet kokios žmogaus veiklos prie šios upės sąlyga, rekomenduoja, kad reikalavimams aplinkos apsaugos srityje būtų skiriamas ypatingas dėmesys;

24.

yra įsitikinęs, kad priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti Dunojaus upės baseino pajėgumą natūraliai sulaikyti potvynius ir užkirsti kelią naujiems potvyniams, yra tinkamiausios atsižvelgiant į Dunojaus regiono unikalų jautrumą ir pažeidžiamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos būtų skiriamos tiems projektams, kurie atitinka ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą;

25.

pabrėžia Dunojaus regiono valstybių ekonominę tarpusavio priklausomybę ir pažymi, kad siekiant užtikrinti tvarų ir veiksmingą augimą svarbu investuoti į informacijos ir ryšių technologijas (IRT) bei į mažų ir vidutinių įmonių ir į jų mokslinio tyrimo padalinių plėtrą, naujovių diegimą, verslumą bei žiniomis grindžiamą ekonomiką;

26.

pabrėžia, kad pažangus ekonominis vystymasis ir investicijos yra labai perspektyvios ekonomikos augimo sritys, ir kad ekologiškos technologijos ir ekologinis modernizavimas, pvz., geresnis energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir geresnis atliekų valdymas, gali prisidėti prie regiono tvaraus vystymosi ir prie ekonominės veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimo;

27.

pripažįsta, kad Dunojaus regiono strategija svarbi skatinant ekologišką ekonomiką, ekologiškas naujoves ir, platesniame kontekste, mokslinius tyrimus ir naujoves, kuriomis siekiama sukurti naują, konkurencingą, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir daugiau naudoti aplinkai palankius metodus plėtojant tarpvalstybinius pramoninio bendradarbiavimo projektus; ragina pakrantės valstybes teikti pirmenybę tam, kad būtų įsteigtos bendros hidrologinės ir vandens kokybės tyrimo laboratorijos, be kurių dauguma verslo naujovių negalėtų būti sėkmingos;

28.

pabrėžia, jog svarbu skatinti regione tvarų turizmą ir atkreipia dėmesį į ekonominį dviračių tako beveik palei visą Dunojų potencialą, siūlo paversti Dunojaus regioną turistams patraukliu Europos regionu bei sukurti Dunojaus regionui Europos ženklą;

29.

pritaria tam, kad būtų sukurti verslo vystymo tinklai ir nevyriausybinės prekybos skatinimo institucijos, kurios galėtų koordinuoti ir skatinti būsimas vystymosi galimybes ir įmonių, ypač MVĮ, bendradarbiavimą su universitetais, mokslinėmis bei viešosiomis įstaigomis siekiant atskleisti žiniomis grindžiamo regioninių susivienijimų potencialą ir skatinti regionų konkurencingumą;

30.

pabrėžia, visas transporto priemones reikia modernizuoti, kad jos atitiktų ES standartus, ir kad aplinkai palankioms transporto priemonėms, pvz., geležinkelio ar vidaus vandens kelių transportui, atitinkamai turėtų būti skiriama pirmenybė planuojant regiono transporto sistemą, visapusiškai atsižvelgiant į visus susijusius ES teisyno elementus;

31.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti Dunojaus regiono infrastruktūrą ir ekonominės veiklos rezultatus ir baigti įgyvendinti su Dunojaus regionu susijusius TEN-T projektus greituoju ir ekologiškai tvariu būdu; atsižvelgdamas į TEN-T gairių persvarstymą, ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į poreikį vystyti transporto sistemas Dunojaus regione;

32.

pabrėžia tris svarbius infrastruktūros vystymo lygmenius, kuriuose pagal Dunojaus strategiją suderintas požiūris padėtų pasiekti sinergijos efektą: i) įvairių transporto rūšių koridorius palei Dunojų (TEN-T prioritetinis projektas 18), ii) Dunojaus įvairių transporto rūšių koridoriaus ir kaimyninių valstybių narių susisiekimas (TEN-T prioritetiniai projektai, susiję su Dunojaus regionu), iii) tarpvalstybinės TEN-T, nacionalinių ir regioninių tinklų kliūtys;

33.

pabrėžia, kad Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija, Dunojaus komisija ir Tarptautinė Savos upės baseino komisija parengė bendrą pareiškimą dėl Dunojaus upės baseino vidaus laivybos vystymo ir aplinkos apsaugos, kuriame pateikiamos bendros rekomendacijos dėl vandens kelių infrastruktūros projektų, skirtos techninių projektuotojų ir kitų suinteresuotųjų pusių, norinčių dalyvauti vandens kelių plėtros planavimo procese, dėmesiui, ir kad šiose gairėse raginama sukurti integruotą projektuotojų komandą, kuri įvertintų poreikius ir numatyti kuo daugiau priemonių, naudingų tiek laivybos, tiek ekologinės būklės gerinimui; pataria Komisijai laikytis šiame bendrame pareiškime priimtų įsipareigojimų;

34.

mano, kad laikantis veiksmingo įvairiarūšio transporto ir naujovių principo, patobulintų vidaus uostų ir logistikos, vidaus laivybos ir geležinkelių transporto kombinacija turi svarbų ekonominės raidos potencialą taip pat ES kaimyninėms šalims Dunojaus regione ir galėtų padėti pašalinti transporto perkrovas;

35.

pabrėžia poreikį skatinti ekologiškų ir efektyvių laivų statybą pagal 7-ąją Pagrindų MTTP programą, atkreipiant ypatingą dėmesį į IRT bei į laivų dizainą, ekologinį efektyvumą ir įrangą;

36.

pabrėžia, kad Reinas ir Dunojus, kuriuos jungia Maino–Dunojaus kanalas, 3 500 km atstumu nuo Šiaurės jūros iki Juodosios jūros tiesiogiai sujungia vienuolika šalių, ir pabrėžia, jog reikia išplėsti ES Dunojaus regiono strategiją, įtraukiant Juodosios jūros regioną; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarus Dunojaus regiono vystymasis dar labiau padidins geografinę ir strateginę Juodosios jūros regiono svarbą;

37.

ragina puoselėti Dunojaus kultūrinę aplinką skatinant kultūrinį dialogą, remiant universitetų mainų programas ir jaunimo projektus, paremtus tarptautiniu bendradarbiavimu, tvaraus turizmo stiprinimu ir istorinio bei architektūrinio paveldo išsaugojimu;

38.

pabrėžia, kad bendradarbiavimas kultūros projektų srityje vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį siekiant remti kultūrų dialogą ir Dunojaus regiono šalių tarpusavio supratimą; dėl to pabrėžia, kad per kultūros ir švietimo priemones reikia aktyviai užimti jaunimą, siekiant sukurti tarptautinius tinklus;

39.

ragina daugiau išteklių skirti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač romų mažumai skirtiems projektams ir projektų tinklams;

40.

pabrėžia, kad norint veiksmingiau naudoti visas turimas ES lėšas Dunojaus regiono šalyse, kad būtų galima kuo geriau pasiekti strategijos tikslus, reikalingas koordinuotas metodas; taip pat pabrėžia, kad reikia pakankamai lankstumo siekiant leisti plėtoti su Dunojaus strategija susijusius projektus pagal dabartines veiklos programas;

41.

skatina rengiant būsimą bendrąjį struktūrinių fondų reglamentą, remiantis teritorinio bendradarbiavimo nuostatomis, numatyti specialias nuostatas, kurios būtų aiškios, pagal kurias būtų atsižvelgiama į administravimo kultūros skirtumus ir nebūtų užkraunama papildomos administracinės naštos paramos gavėjams, siekiant sustiprinti valstybių ir regionų bendradarbiavimą ir skatina rengti kitas bendros veiklos strategijas, kurios gali padėti didinti regiono patrauklumą Europos ir tarptautiniu lygmeniu, o vėliau tapti tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europoje pavyzdžiu;

42.

atkreipia dėmesį į esamą parengiamąją priemonę – „ES Dunojaus regiono valdymo modelio nustatymas – geresnis ir veiksmingas koordinavimas“, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai naudoti šį biudžetą finansuojant veiklą, susijusią su valdymo modelio, kurio reikia ES Dunojaus regiono strategijai vystyti ir įgyvendinti, nustatymu; pabrėžia, kad svarbu teikti veiksmų ir projektų vykdymui pagal ES Dunojaus regiono strategiją reikalingą techninę pagalbą; mano, kad techninės pagalbos sąnaudos turėtų būti geriau pripažįstamos ir į jas turi būti atsižvelgiama planuojant strategijos finansinę programą, ir kad lėšos, skiriamos pagalbai, turėtų būti prieinamos partneriams, jei jos naudojamos makroregioniniu lygmeniu koordinuojamiems tikslams ir veiksmams įgyvendinti;

43.

džiaugiasi, kad Europos Komisija 2011 m. vasario 3 d. paskelbė ES Dunojaus regiono strategijos prioritetinių sričių koordinatorius; mano, kad nuo šiol šalys ir regionai, vadovaujantys prioritetinėms darbo sritims, turėtų aktyviai įgyvendinti strategiją, t. y. susitarti dėl darbo programos, finansavimo šaltinių, stiprinti šiai teritorijai priklausančių šalių ir regionų bendradarbiavimą ir imtis kuo skubesnių veiksmų siekiant padėti Dunojaus regionui pilnai išnaudoti savo ekonominius pajėgumus ir ypač laikytis termino, nustatyto pagrindiniams projektams šioje srityje įgyvendinti;

44.

atsižvelgdamas į poreikį atlikti tarpinę ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo analizę, ragina Europos Komisiją parengti konkrečias projektų vertinimo priemones ir kriterijus, taikant rodiklius, užtikrinančius palyginamumą;

45.

ragina Europos Komisiją analizuoti pirmuosius rezultatus ir patirtį, įgytą įgyvendinant ES Dunojaus regiono strategiją, kuri kartu su ES Baltijos jūros regiono strategija padės planuojant reikiamus išteklius ir makroregionų strategijų finansavimo metodus pagal dabartinę sistemą;

46.

ragina Komisiją reguliariai informuoti Europos Parlamentą ir su juo konsultuotis dėl ES Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo ir jos atnaujinimo, o taip pat dėl ES finansuojamų projektų, susijusių su Dunojaus regionu;

47.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/37

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos bei ES ir Rusijos santykių, visų pirma į 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų Rusijoje (1), 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl 2010 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų (2) ir į 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Kaukaze (Rusijos Federacija) ir Olego Orlovo baudžiamojo persekiojimo (3),

—

atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio mėn. priimtą metinį pranešimą dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 m., ypač atsižvelgiant į S. Magnitskio bylą,

—

atsižvelgdamas į ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

—

atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų ir į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

—

atsižvelgdamas į iniciatyvą „Partnerystė siekiant modernizavimo“, pradėtą 2010 m. gegužės mėn. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Rostove prie Dono, ir į Rusijos vadovų pareikštą įsipareigojimą vadovautis įstatymo viršenybės principu kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Europos Sąjunga ir toliau įsipareigojusi labiau stiprinti ir vystyti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, remiantis iniciatyvoje „Partnerystė siekiant modernizavimo“ nustatytais principais, kurie grindžiami tvirtu demokratijos principų laikymusi, pagarba pagrindinėms ir žmogaus teisėms bei įstatymų viršenybe,

B.

kadangi Rusija, kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir viena iš JT deklaracijas pasirašiusių šalių, įsipareigojusi saugoti ir skatinti žmogaus teises, pagrindines laisves ir įstatymo viršenybės principus,

C.

kadangi po keleto pastarųjų metų bylų nagrinėjimų ir teismo procesų suabejota Rusijos Federacijos teisminių institucijų nepriklausomumu ir nešališkumu,

D.

kadangi tarptautinei bendruomenei, įskaitant ES, kilo abejonių dėl antrojo kaltinamojo nuosprendžio Michailui Chodorkovskiui ir Platonui Lebedevui, paskelbto 2010 m. gruodžio 30 d. antrajame teismo procese dėl bendrovės „Jukos“ turto,

E.

kadangi 2010 m. gruodžio 31 d. Borisas Nemcovas ir maždaug 70 kitų asmenų buvo suimti po opozicijos demonstracijos,

F.

kadangi šio regiono nepriklausomi žurnalistai, pilietinės visuomenės aktyvistai, teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai dažnai tampa grasinimų ir prievartos aukomis; kadangi teisės aktams dėl kovos su ekstremizmu ir naujosioms Federalinio saugumo tarnybos (FST) įstatymo nuostatoms trūksta aiškumo ir todėl, remiantis šiomis nuostatomis, dažnai priekabiaujama prie NVO, religinių mažumų ir žiniasklaidos organizacijų,

G.

kadangi žurnalisčių Anos Politkovskajos, Natalijos Estemirovos ir Anastasijos Baburovos bylų ir teisininko Sergejaus Magnitskio mirties vis dar neišnagrinėjo Rusijos valdžios institucijos,

H.

kadangi įvairiomis progomis Rusijos Prezidentas D. Medvedevas pažadėjo stiprinti įstatymo viršenybę ir teigė, kad jo uždavinys – sukurti visiškai nepriklausomus šiuolaikinius teismus, kurie atitiktų šalies ekonominio išsivystymo lygį,

1.

dar kartą pabrėžia savo įsitikinimą, kad Rusija išlieka viena iš pagrindinių Europos Sąjungos partnerių vystant tvarų, įstatymo viršenybe grindžiamą bendradarbiavimą;

2.

griežtai smerkia teroristų išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste ir reiškia užuojautą aukų šeimoms ir solidarumą su tais, kurie buvo sužeisti išpuolio metu; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijos turi reaguoti į šį išpuolį teisiniu ir santūriu būdu ir kad Rusijos teismų sistemai turi būti leista veikti laisvai ir nepriklausomai persekiojant ir nuteisiant asmenis, atsakingus už šį teroristinį aktą;

3.

reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie politinius teismo procesus, nesąžiningas procedūras ir tokių rimtų nusikaltimų kaip nužudymai, priekabiavimas ir kitoks smurtas netyrimą; ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas veiksmingai, nešališkai ir nepriklausomai atlikti savo pareigas tam, kad nusikaltėliai būtų nubausti;

4.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl kaltinamojo nuosprendžio, priimto per neseniai įvykusį antrą Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo teismo procesą; pabrėžia, kad dėl šio ir ankstesnių procesų prieš M. Chodorkovskį ir P. Lebedevą kilo rimtų teisinių abejonių ir ragina, kad vykstančio apeliacinio bylos nagrinėjimo metu būtų atlikta nepriklausoma teisminė peržiūra; reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos padarytų viską, kas jų galioje, kad būtų patobulinta teismų sistema, atsižvelgiant į prezidento D. Medvedevo įsipareigojimus siekti didesnio teisingumo ir skaidrumo;

5.

ragina Rusijos Federacijos ombudsmeną pavesti peržiūrėti 2009 m. Europos Parlamento A. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatui Olegui Orlovui pateiktus kaltinimus ir atliekamus tyrimus; primena, kad nebuvo atlikta jokių veiksmingų tyrimų, susijusių su vienos iš pagrindinių organizacijos „Memorial“ narių Natalijos Estemirovos nužudymu Čečėnijoje;

6.

smerkia nuolat brutaliai vaikomus taikius mitingus, organizuojamus kas antro mėnesio paskutinę dieną, simbolizuojančią Rusijos konstitucijos 31 straipsnį, taip pat pakartotinus opozicijos narių, pvz., Boriso Nemcovo, sulaikymus;

7.

ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus ir Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę toliau atidžiai stebėti šių bylų nagrinėjimą ir kelti šį klausimą įvairiais būdais per susitikimus su Rusija, ypač per būsimą ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą;

8.

primena Tarybai ir Vyriausiajai įgaliotinei, kad jos disponuoja įvairiomis tinkamomis priemonėmis, kurios galėtų būti taikomos susidūrus su sistemingais žmogaus teisių pažeidimais ir įstatymo viršenybės principo nesilaikymu;

9.

ragina ES ir Rusiją pagreitinti derybas dėl naujojo privalomo ir išsamaus PBS ir reiškia savo tvirtą pritarimą išsamiam susitarimui, į kurį būtų įtraukti klausimai, susiję su demokratija, įstatymo viršenybe bei žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą teismų sistemos veikimą ir stiprinti kovą su korupcija;

10.

reiškia susirūpinimą dėl didelio skaičiaus pranešimų apie pažeidžiamas žmogaus teises Rusijoje, įskaitant teisę į taikius susibūrimus, ir pabrėžia, kad svarbu nuolat keistis nuomonėmis dėl žmogaus teisių vykdant ES ir Rusijos konsultacijas dėl žmogaus teisių, sutelkiant dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Rusijos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti žmogaus teisių gynėjų saugumą;

11.

pabrėžia, kad visiška pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams pagerins Rusijos įvaizdį ir patikimumą pasaulyje, ir ypač jos santykių su Europos Sąjunga aspektu, nes šie santykiai yra svarbūs ir turėtų išsivystyti į strateginę partnerystę, atsižvelgiant į abiejų pusių tarpusavio priklausomybę ir įvairius bendrus interesus, visų pirma į politinį, saugumo, ekonominį ir energetinį bendradarbiavimą, taip pat į pagarbą demokratijos principams ir procedūroms, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms;

12.

ragina Komisiją skubiai pateikti Parlamentui vertinimą, ar teisminės priemonės, kurių Rusijoje imtasi prieš bendrovę „Jukos“, suderinamos su Rusijai keliamais reikalavimais, susijusiais su jos ketinimu tapti visateise PPO nare;

13.

nurodo, kad Rusija, kaip Europos Tarybos narė, įsipareigojusi visapusiškai laikytis Europos reikalavimų dėl demokratijos, pagrindinių ir žmogaus teisių bei įstatymo viršenybės; taigi ragina Rusijos valdžios institucijas laikytis visų Europos žmogaus teisių teismo sprendimų ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų ištaisyti atskirais atvejais padarytus pažeidimus, taip pat užtikrinti, kad būtų atliekami veiksmingi tyrimai ir kaltininkai būtų nubausti, ir priimti bendrąsias priemones, pagal kurias būtų įgyvendinami sprendimai, įskaitant politikos sričių ir teisinius pakeitimus siekiant, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ateityje;

14.

dar kartą ragina paspartinti konsultacijas žmogaus teisių klausimais siekiant, kad jos būtų veiksmingesnės ir duotų rezultatų, kad Briuselyje ir Maskvoje rengiamuose susitikimuose dalyvautų Rusijos teisingumo, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministerijų atstovai ir kad Europos Parlamentas taip pat aktyviai dalyvautų visais lygmenimis; primena Vyriausiajai įgaliotinei apie Parlamento biudžeto sprendimą įsteigti pilietinės visuomenės forumą;

15.

ragina Tarybą ir Komisiją suteikti Rusijai konkrečią pagalbą ir žinias, siekiant stiprinti teismų sistemos ir teisėsaugos tarnybų nepriklausomumą bei gerinti teismų sistemos gebėjimus atsispirti politiniam ir ekonominiam spaudimui; pabrėžia Europos Sąjungos pasiryžimą prisidėti prie tokios pagalbos teismams programos sukūrimo ir prisidėti prie teisėsaugos darbuotojų, prokurorų ir teisėjų švietimo ir mokymų, visų pirma žmogaus teisių klausimais;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/40

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES politikos suderinamumo vystymosi labui ir papildomos oficialios paramos vystymuisi („OPV plius“) koncepcijos (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondo (2),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. gruodžio 17 d. patvirtintą klimato ir energetikos teisės aktų paketą,

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl Pasaulio banko inicijuotos gavybos pramonės apžvalgos (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. Pasaulio vystymosi ataskaitą: vystymasis ir klimato kaita,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi galimybė naudotis šiuolaikiškomis energetikos paslaugomis yra sėkmingos kovos su skurdu ir ekonominio vystymosi prielaida ir kadangi teisė naudotis energijos ištekliais reiškia, jog energijos tiekimo paslaugos, ypač skurstantiesiems, turi būti patikimos, įperkamos ir tolygiai paskirstytos, siekiant užpildyti spragą tarp miesto ir kaimo vietovių,

B.

kadangi keturi iš penkių žmonių, gyvenančių į Pietus nuo Sacharos esančiose Afrikos, taip pat Pietų Azijos šalyse, daugiausia kaimo vietovėse (iš viso apie 1,5 mlrd. žmonių), šiuo metu negali naudotis elektra ir kadangi beveik 2,4 mlrd. žmonių iki šiol naudoja tradicinį biomasės kurą maistui gaminti ir būstui šildyti, taigi esant patalpų užterštumui kyla didžiulių sveikatos problemų ir dėl to kasmet miršta 1,9 mln. žmonių, be to, dėl netausaus gamtinių išteklių naudojimo daroma žala aplinkai (4),

C.

kadangi apskritai nepavyko įgyvendinti Pasaulio banko finansuojamų tradicinių kaimo elektrifikacijos programų, kurios taip ir nepasiekė kaimo vietovėse skurdžiai gyvenančių žmonių; kadangi su tinklais nesujungiamos tvarios technologijos dėl savo decentralizuoto pobūdžio gali būti itin tinkamos elektros tiekimo paslaugoms kaimo vietovėse teikti,

D.

kadangi remiantis Tarptautinės energetikos agentūros prognozėmis, išdėstytomis „2008 m. pasaulio energetikos apžvalgoje“ (angl. World Energy Outlook 2008), iki 2030 m. pirminės energijos paklausa pasaulyje išaugs 45 proc., o dėl spartaus ekonomikos vystymosi Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) nepriklausančios šalys bus atsakingos už 87 proc. šio rodiklio; kadangi remiantis tomis pačiomis prognozėmis numatoma, kad dėl EBPO nepriklausančiose šalyse sparčiai augančios energijos paklausos papildoma CO2 tarša sudarys apie 97 proc.,

E.

kadangi šiuo metu Pasaulio bankas rengia naują energetikos strategiją, kurią tikimasi baigti 2011 m. viduryje ir pagal kurią tikimasi daugybės suinteresuotųjų šalių dalyvavimo, o jos pagrindinis komponentas yra veiksmingas, kainos požiūriu prieinamas ir ekologiškas energijos tiekimas siekiant kovoti su skurdu ir skatinti ekonomikos augimą,

F.

kadangi 2008 m. Pasaulio bankas įsipareigojo iki 2011 m. pusę savo investicijų energijos srityje skirti siekiui mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį (5),

G.

kadangi nuo 1990 m. privačiam sektoriui skirtas daugiašalių plėtros bankų finansavimas padidėjo dešimteriopai; kadangi ypatingą poveikį šiam didėjimui darė Pasaulio banko grupei priklausanti veiklą privačiajame sektoriuje finansuojanti Tarptautinė finansų korporacija (angl. IFC), 2003–2008 m. suteikusi dešimt kartų daugiau paskolų ir investicijų,

1.

palankiai vertina energetikos strategiją ir primena, kad remiantis ja turėtų būti sprendžiama, kaip užtikrinus galimybę naudotis energetikos paslaugomis galėtų būti padėta žmonėms išbristi iš skurdo, ir tuo pačiu skatinama pereiti prie aplinkos požiūriu tausaus energetikos vystymo; ragina Pasaulio banką siekti vadovautis tokiu privačiojo sektoriaus vystymo principu, kad kovojant su klimato kaita skurstantiesiems būtų užtikrinta maksimali nauda; pabrėžia, kad atliekant išsamią galimybių tiekti energiją sąnaudų ir naudos analizę būtina atsižvelgti į aplinkos ir socialinius veiksnius nacionaliniu ir vietos bendruomenių lygmenimis;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pastaruoju metu Pasaulio bankas suteikia daugiau paskolų atsinaujinančios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvoms finansuoti, jo bendrame energetikos portfelyje toliau vyrauja iškastiniam kurui skirtos paskolos; pažymi, kad iškastiniam kurui skirtos investicijos teikiamos dalyvaujant finansiniams tarpininkams ir kad bankas, kasmet atsiskaitydamas už energetikos sektoriaus duomenis, šios informacijos nepateikia; taip pat su susirūpinimu pažymi, kad bankas ir toliau nemažai investuoja į anglimis kūrenamas jėgaines, taigi besivystančios šalys ateinantiems dešimtmečiams susiejamos su anglimis grindžiama energija;

3.

atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo mėn. Pitsburge vykusio didžiojo dvidešimtuko valstybių vadovų įsipareigojimus, kurie 2010 m. birželį buvo atnaujinti Toronte, palankiai vertina Pasaulio banko strateginį siekį iki 2015 m. laipsniškai nutraukti paskolas iškastiniam kurui skirtiems projektams;

4.

ragina Pasaulio banką teikti prioritetą nedidelei vietos lygmens prieigai prie energijos išteklių, ypač mažiausiai išsivysčiusiose Afrikos ir Azijos šalyse;

5.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Pasaulio bankas laiko didelių hidroenergijos užtvankų gaminamą ir iš biokuro gaunamą energiją ekologiška; ypač pabrėžia JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos įspėjimus apie biokuro grėsmę maisto tiekimui;

6.

ragina Pasaulio banką vadovauti vystant ir įgyvendinant inovacines normas bei standartus, kad būtų apsaugotos bendruomenių teisės ir užtikrinta, kad jos turėtų galimybę pasinaudoti energetikos sektoriaus plėtra, atsižvelgiant į efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančios energijos šaltinius, ir ji joms būtų naudinga;

7.

su susirūpinimu pažymi, kad prastai stebima, kaip naudojama didelė finansų tarpininkams suteikta daugiašalio finansavimo suma; pabrėžia, jog būtina nustatyti aiškius reikalavimus, kuriuos turi atitikti finansiniai tarpininkai, norėdami įgyti teisę į daugiašalį finansavimą; mano, kad šie reikalavimai turėtų aprėpti aiškius vystymosi tikslus (už finansinės veiklos ribų), taip pat stiprius socialinius ir aplinkos apsaugos saugiklius, kurie numatyti tarptautiniuose protokoluose ir sutartyse;

8.

pabrėžia su klimato kaita susijusių išlaidų internalizavimo svarbą; ragina atskaitomybės proceso metu taikyti aplinkos būvio ciklo savikainos principą siekiant veiksmingai įvertinti prieinamas energijos alternatyvas;

9.

atsižvelgdamas į problemas, kylančias dėl pernelyg didelio pasikliovimo vienu energijos šaltiniu energijai gaminti, pvz., importuojamu iškastiniu kuru ar hidroenergija (kai dėl užsitęsusios sausros ištuštėja saugyklos, taigi dramatiškai sumažėja gamybos pajėgumas), pabrėžia būtinybę įvairinti energetikos portfelį; ragina Pasaulio banką daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, tačiau susilaikyti nuo investicijų į didelius hidroelektrinių projektus, kadangi prieš juos finansuojant būtina įvertinti jų neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kurį, be kita ko, daro saugyklų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos; pabrėžia, kad mažos hidroenergijos užtvankos tausesnės ir ekonomiškesnės negu stambios hidrojėgainės;

10.

apgailestauja, kad Pasaulio bankas labiausia remia didelio masto į eksportą orientuotą energetikos modelį, o ne mažus decentralizuotus energetikos projektus, kurie dažnai tinkamiau ir veiksmingiau atitinka pagrindines kaimo vietovių reikmes; ragina Pasaulio banką remti alternatyvius nedidelio masto decentralizuotus energetikos projektus, kuriuose atsižvelgiama į vietos bendruomenių reikmes ir į realią skirtingų šalių ekonominę padėtį, taip pat nusistatyti konkrečius tikslus ir parengti stebėsenos gaires, skirtas užtikrinti, kad paskolos energetikos srityje būtų naudingos skurstantiesiems;

11.

mano, kad geriausias būdas pasiekti kompromisą minėtoje srityje – išanalizuoti saugų tiekimą, poveikį sveikatai, aplinkai ir ekonomines pasekmes vietos bendruomenėms, taip pat technologijų, kurios reikalingos nacionaliniu ir vietos lygmeniu siekiant užtikrinti prieigą prie tvarių technologijų ir atsinaujinančios energijos šaltinių, vystymą ir perdavimą;

12.

pabrėžia būtinybę parengti atskaitomybės ir informacijos atskleidimo taisykles, kuriomis remiantis būtų užtikrintas maksimalus skaidrumas; primygtinai ragina Pasaulio banką prieš skiriant finansavimą aiškiai nustatyti konkrečią naudą vystymuisi ir paskelbti šią informaciją viešai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad įgyvendinant IFC veiklos standartų programą neatsižvelgiama į JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių nustatytą laisvo, išankstinio ir pagrįsto pritarimo principą;

13.

ragina Pasaulio banką ypatingą dėmesį skirti savo energetikos strategijai, kuria remiantis tvarių technologijų projektai būtų komerciškai sėkmingi ir konkurencingi, t. y. šiuo tikslu taikyti inovacinį finansavimą ir kurti institucinės plėtros programas siekiant kaip perspektyvią ir patrauklią alternatyvą skatinti efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančios energijos derinį;

14.

pažymi, kad ekologiškų technologijų vystymas skurstančiose šalyse siejamas su technologijų perdavimu, o tai reiškia, kad, norint spręsti su klimato kaita susijusius uždavinius, reikia nustatyti pagrindines besivystančiose šalyse aptinkamų ekologiškų technologijų platinimo kliūtis, taip pat svarstyti naujas lankstaus intelektinės nuosavybės teisių taikymo galimybes;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Pasaulio bankui, Tarybai ir Komisijai.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/42

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“,

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po 2010 m. birželio 17-18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po 2000 m. kovo mėn., 2001 m. kovo mėn., 2005 m. kovo mėn., 2006 m. kovo mėn., 2007 m. kovo mėn. ir 2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimų,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl ekonomikos valdymo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją „Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė: rekomendacijos dėl priemonių ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (laikotarpio vidurio ataskaita)“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl nuolatinio krizių valdymo mechanizmo, skirto finansiniam stabilumui euro zonoje užtikrinti, sukūrimo (3),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių,

—

atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi strategija „ES 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti po krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir užtikrinant pažangų, tvarų ir integracinį augimą, paremtą penkiais ES pagrindiniais tikslais, susijusiais su užimtumo skatinimu, sąlygų inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai gerinimu, kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų įgyvendinimu, švietimo gerinimu ir socialinės įtraukties skatinimu, visų pirma mažinant skurdą,

1.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ veiksmai yra itin svarbūs visų Europos piliečių ateities perspektyvoms, nes juos įgyvendinant užtikrinamos tvarios darbo vietos, ilgalaikis ekonomikos augimas ir socialinė pažanga; nuogąstauja, kad dėl silpnos valdymo struktūros strategija „Europa 2020“ negalės pateisinti lūkesčių, ir todėl griežtai ragina Tarybą stiprinti Bendrijos metodą; dar kartą pabrėžia, jog svarbu strategijos „Europa 2020“ tikslus integruoti į ekonomikos valdysenos sistemą, ir ragina užtikrinti, kad Europos semestras taptų teisėkūros valdymo paketo dalimi; pabrėžia, kad siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų yra būtina;

2.

laikosi nuomonės, kad metinė augimo apžvalga ir Europos semestro sistema yra itin svarbios didesnio ekonomikos politikos koordinavimo priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad jos neturėtų pakeisti Sutartyje numatytų egzistuojančių priemonių, ypač bendrųjų ekonominės politikos gairių ir valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurių klausimu aktyviai dirba Parlamentas ir dėl kurių su juo konsultuojamasi, ar sumažinti šių priemonių svarbos; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti strategijos „Europa 2020“ sėkmę būtina, jog jos įgyvendinimas būtų derinamas su penkių pagrindinių tikslų siekimu, kaip susitarė Europos Vadovų Taryba ir Komisija;

3.

pabrėžia, kad reikia pašalinti atotrūkį tarp viešai paskelbtų strategijos „Europa 2020“ siekių, turimų išteklių ir naudojamų metodų; ragina užtikrinti, kad būsima daugiametė finansinė programa (DFP) atitiktų strategijos „Europa 2020“ siekius; ragina Komisiją paaiškinti pavyzdinių iniciatyvų biudžetinį aspektą, nes šie prioritetiniai veiksmų planai papuola į visas ES biudžeto finansuojamas politikos priemones; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl nuosavų išteklių nustatymo, kad būtų užtikrinti tikri ir nepriklausomi Sąjungos finansiniai ištekliai;

4.

pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ reikia vykdyti reformas ir užtikrinti dideles ir greitas valstybės ir privataus sektorių investicijas į daugybę įvairių projektų; pažymi, kad dėl šios priežasties reikia sutelkti ir esamas, ir naujas inovatyvias priemones ir pajamas;

5.

reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės parengtų patikimą finansavimo sistemą ir kad Europos Vadovų Taryba apsvarstytų finansavimo poreikius vykdydama savo ekonomikos valdysenos peržiūrą; mano, kad siekiant finansuoti strategiją „Europa 2020“ reikia suderinto politikos iniciatyvų paketo ir Europos institucijų, kaip antai EIB ir ERPB, dalyvavimo; be to, pabrėžia, kad privataus sektoriaus finansavimas bus būtinai reikalingas ir kad reikia sukurti teisės sistemą, kuri bus naudojama susijusios ilgalaikės rizikos klausimams spręsti;

6.

įsitikinęs, kad turint tinkamą politikos sistemą ir pakankamai biudžeto lėšų, žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant visą Europos strategiją, skirtą ekonomikos atgaivinimui užtikrinti, taip pat šie sektoriai gali padėti užtikrinti ES ir pasaulio aprūpinimą maistu, išsaugoti kaimo kraštovaizdį, kuris sudaro 90 proc. ES teritorijos, užtikrinti naudą aplinkai ir gali būti labai svarbūs ieškant alternatyvių energijos šaltinių;

7.

mano, kad stipri, gerai finansuojama ir visus Europos regionus apimanti sanglaudos politika turi būti pagrindinė sudedamoji strategijos „Europa 2020“ dalis; mano, kad ši politika, vykdoma taikant horizontalų metodą, yra išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pasiekti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

8.

mano, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose turėtų būti skatinamos teikti didžiausią prioritetą kovai su nedarbu ir ilgalaikės atskirties nuo darbo rinkos prevencijai; mano, kad tai turėtų būti derinama su priemonėmis, skirtomis užtikrinti daugiau darbo vietų, geresnių darbo vietų ir aukšto lygio bei aukštos kokybės užimtumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

9.

pabrėžia, jog itin svarbus vaidmuo tenka visa apimančiam požiūriui iš naujo pradėti bendrosios rinkos kūrimą siekiant užtikrinti geresnius ekonomikos laimėjimus ir stiprinti socialinį aspektą bei atkurti pasitikėjimą bendrosios rinkos pagrindu laikant piliečius; mano, kad siekiant bendrosios rinkos projekto atnaujinimo sėkmės nepaprastai svarbus visapusiškas aukščiausio politinio lygio vadovavimas ir Europos Vadovų Tarybos parama;

10.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį sumanus reglamentavimas gali atlikti gerinant reguliavimo sistemas, kuriose veikia įmonės; mano, kad su juo susiję pasiūlymai gali padėti sukurti tvirtą augimui ir naujovėms palankią verslo aplinką, tačiau pažymi, kad visi teisėkūros proceso partneriai privalo prisiimti atsakomybę, kad sukurtų veiksmingesnius ir mažesnę naštą užkraunančius reglamentus;

11.

reiškia savo nusivylimą, kad praėjus dvejiems metams po Smulkiojo verslo akto priėmimo Komisija vis dar nesiima konkrečių veiksmų ir iniciatyvų; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti labiau MVĮ palankią aplinką; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti skaidriai naudotis ikiprekybiniais viešaisiais inovatyvių ir ekologiškų technologijų pirkimais;

12.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo nustatant Europos patentą ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą jį skubiai priimti;

13.

atkakliai tvirtina, kad lyčių lygybė yra pagrindinis tikslas, kad būtų įgyvendintas strategijos „Europa 2020“ siekis; todėl ragina, kad moterys visapusiškai dalyvautų darbo rinkoje ir jog jos būtų visapusiškai įtrauktos vykdant profesinį mokymą; taip pat ragina, kad būtų parengta darbotvarkė, skirta panaikinti egzistuojantį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą;

14.

pabrėžia, kad dabartinis strategijos „Europa 2020“ turinys, pvz., pagrindiniai tikslai, pavyzdiniai pasiūlymai, kliūtys ir rodikliai, vis dar yra labai bendro pobūdžio; pabrėžia, kad šis iniciatyvų paketas gali būti įgyvendintas valstybėms narėms į savo nacionalines reformų programas įtraukus konkrečius įsipareigojimus ir pateikus konkrečius ir nuoseklius teisėkūros pasiūlymus;

15.

teigiamai vertina pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“, kuri yra priemonė strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti ir kuria siekiama spręsti tokias pagrindines socialines problemas kaip energetinis saugumas, apsirūpinimo maistu saugumas, klimato kaita, sveikata ir senėjanti visuomenė; primena, kad 3 proc. tikslą sudaro 2 proc. (privačių išlaidų) ir 1 proc. (viešųjų išlaidų) dalis; atkreipia dėmesį, kad vis dar esama tam tikrų trūkumų privačių tyrimų išlaidų srityje, kuriuos galima pašalinti tik jei reglamentavimo aplinka bus pritaikyta bendrovėms, įskaitant MVĮ; taigi džiaugiasi Komisijos ketinimu pagerinti bendras sąlygas įmonėms kurti naujoves, ypač turint mintyje intelektinės nuosavybės teises;

16.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, skatinti ir užtikrinti mokslinių tyrimų, naujovių ir taikomosios veiklos finansavimą ES itin padidinant atitinkamiems tyrimams skirtas išlaidas po 2013 m.; atkreipia dėmesį į MVĮ prieigos prie bendrosios programos ir Konkurencijos ir inovacijų programos svarbą; ragina peržiūrėti Finansinį reglamentą, kad MVĮ būtų lengviau teikti paraiškas; pabrėžia, kad trūksta lėšų svarbioms jau priimtoms mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų diegimo priemonėms, pvz., Strateginiam energetikos technologijų planui (SET planui); pabrėžia svarbų mokslinių tyrimų bendrosios programos indėlį kovojant su klimato kaita; atkreipia dėmesį į svarbų struktūrinių fondų indėlį į mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių skatinimą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, kad reikia sukurti struktūrinio finansavimo ir bendrosios programos finansavimo sąveiką;

17.

mano, kad naujoves diegiančioms Europos bendrovėms reikia ne subsidijų, o daugiau laisvės ir geresnės prieigos prie rizikos kapitalo; mano, kad Europos Sąjunga turėtų atsižvelgti į šį poreikį ir išplėsti nuolatinių rizikos pasidalijimo produktų, kuriuos siūlo Europos investicijų bankas, spektrą taikydama Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę; mano, kad yra nemenkas nepanaudotas potencialas skatinti inovacijas per viešuosius pirkimus;

18.

džiaugiasi pavyzdine iniciatyva „Judus jaunimas“; atkakliai tvirtina, kad atitinkamo išsilavinimo kokybė ir prieiga prie jo yra nuolatinė tvarios socialinės rinkos ekonomikos sąlyga; taigi pabrėžia, kad jei valstybės narės nori siekti bendrų ekonomikos vystymosi ir švietimo srities tikslų, bus itin svarbios tinkamos investicijos į jų švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant profesinį švietimą ir mokymą; tačiau apgailestauja, kad šioje iniciatyvoje nenagrinėjami tokie esminiai klausimai kaip dalyvavimas visuomenėje ar jaunimo skurdas; ragina pateikti ryžtingesnių pasiūlymų dėl įtraukties;

19.

ragina Komisiją toliau tinkamai finansuoti tokias esamas judumo ir jaunimo programas kaip „Mokymasis visą gyvenimą“ („Erasmus“, „Leonardo“, „Comenius“, „Grundtwig“), „Veiklus jaunimas“ ir „Marija Kiuri“; mano, kad tai būtų svarbus indėlis kovojant su jaunimo nedarbu ir siekiant 75 proc. užimtumo lygio;

20.

pabrėžia, kad vien tik įgyvendinant iniciatyvą „Judus jaunimas“ negalima išspręsti nerimą keliančios jaunimo nedarbo visoje Europoje problemos; ragina valstybes nares į nacionalines reformų programas įtraukti nacionalines strategijas siekiant kovoti su jaunimo nedarbu ir užtikrinti jaunuoliams švietimo ir profesinio mokymo galimybes; pabrėžia, kad jaunimui skirta politika turi būti rengiama kartu su švietimo, užimtumo ir socialinės įtraukties politika; itin pritaria pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl iniciatyvos „Europos jaunimo garantijos“ ir ragina Tarybą kuo greičiau jį priimti;

21.

palankiai vertina plataus užmojo pasiūlymus dėl „Europos skaitmeninės darbotvarkės“, tačiau ragina Komisiją paspartinti pasiūlymų, susijusių su skaitmenine bendrąja rinka (pvz., su e. prekyba, intelektine nuosavybe, pasitikėjimu ir saugumu internete, tarptinkliniu ryšiu, e. atpažintimi ir kt.), priėmimą; ragina visas šalis įgyvendinti pirmąją radijo spektro politiką; pabrėžia būtinybę plėtoti penktąją laisvę – laisvą turinio ir žinių judėjimą;

22.

pabrėžia, kad pliuralistinė ir nepriklausoma žiniasklaida yra Europos demokratijos ramstis; ragina Komisiją užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą; mano, kad privatumo apsauga yra pagrindinė vertybė, ir ragina Duomenų apsaugos direktyvą pritaikyti prie dabartinės skaitmeninės aplinkos siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų kontroliuoti savo asmens duomenis;

23.

palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą dėl tausiai išteklius naudojančios Europos ir ragina Komisiją tęsti savo darbą ir apibrėžti konkrečias politikos sritis siekiant užtikrinti perėjimą prie išteklius tausojančios ir atsinaujinančiais ištekliais pagrįstos ekonomikos; ragina Komisiją parengti konkrečius rodiklius ir užtikrinti, kad būtų vykdomi sutarti uždaviniai ir kad juos galima stebėti taikant strategijos „Europa 2020“ ekonominės politikos koordinavimo Europos semestrą; pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ir atnaujinti Europos energetikos infrastruktūrą, sukurti pažangiuosius tinklus ir jungiamuosius tinklus, kurie yra reikalingi siekiant sukurti vidaus energetikos rinką, didinti tiekimo saugumą, pasiekti mūsų energetikos ir kovos su klimato kaita tikslus ir paspartinti autorizacijos procedūras;

24.

primena, kad energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškiausias būdas sumažinti išmetamų teršalų kiekį, padidinti energetinį saugumą ir konkurencingumą ir sumažinti vartotojų sąskaitas už energiją bei kurti darbo vietas; pabrėžia, kad valstybės narės nededa pakankamai pastangų, kad būtų pasiektas 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslas; taigi ragina valstybes nares aktyviau įgyvendinti priemones ir siekti šio itin svarbaus tikslo, kurį įgyvendinti jos įsipareigojo 2007 m.; prašo Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad šis uždavinys yra vykdomas, kaip pareikalavo Europos Parlamentas savo rezoliucijose „Efektyvaus energijos vartojimo plano peržiūra“ (B. Bendtseno pranešimas) ir „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ (L. Kolarskos Bobinskos pranešimas);

25.

apgailestauja, kad šioje pavyzdinėje iniciatyvoje tausiam išteklių naudojimui neteikiama pakankama svarba kaip svarbiausiam ES politikos prioritetui; pabrėžia, kad ES turi pradėti pereiti prie perdirbimu grindžiamos ekonomikos užtikrinant susidarančių atliekų mažinimą ir pakartotinio išteklių panaudojimo vertę; pabrėžia, kad aplinkos tvarumą galima užtikrinti tik sumažinus sunaudojamų išteklių kiekį; ragina Komisiją pateikti rodiklių paketą, kad jų stebėseną būtų galima atlikti įgyvendinant nacionalines reformų programas;

26.

ragina laikytis visa apimančio, suderinto ir į ateitį orientuoto požiūrio į ES pramonės politiką, kuria siekiama plėtoti tvirtą, konkurencingą, nuoseklų, veiksmingą ir diversifikuotą pramonės pagrindą ir kurią įgyvendinant koordinuojamos inovacijų, mokslinių tyrimų, konkurencijos, bendros rinkos, prekybos ir aplinkos apsaugos politikos sritys; mano, kad pagrindiniais tikslais turėtų būti šie: darbo vietų kūrimo ir Europos įmonių konkurencingumo tarptautinėje arenoje skatinimas, sumani pertvarka ir dialogas su darbuotojais, tvari ekonomika ir galimybė laisvai rinktis technologijas bei mokslininkų judumas; ragina atliekant nepriklausomus poveikio įvertinimus nedelsiant pradėti taikyti išmaniojo reglamentavimo principus, įskaitant naujų teisės aktų konkurencingumo testus, MVĮ testus siekiant užtikrinti mažoms įmonėms palankesnę reguliavimo aplinką ir mažesnę administracinę naštą, tvarumo testą atsižvelgiant į klimato kaitos, išteklių naudojimo efektyvumo ir perdirbimo tikslus ir teisės aktų tinkamumo ex post patikras;

27.

pabrėžia, kad infrastruktūrą ir paslaugas apimančios ES transporto ir energetikos politikos sritys yra pačios svarbiausios siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; pabrėžia, kad transporto sektorius padės užtikrinti, kad ES rinka išsaugotų savo poziciją kaip itin kvalifikuota gamybos zona, mažinant visų transporto rūšių išmetamą anglies dioksido kiekį, kuriant vieną bendrą Europos geležinkelių erdvę ir pabaigus kurti bendrą Europos dangų; ragina parengti veiksmingą Europos žaliavų strategiją, kurią įgyvendinant būtų gerinama prieiga, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumas ir tuo pat metu užtikrinamas svarbiausių žaliavų tiekimą sudarant laisvosios prekybos susitarimus ir strategines partnerystes; ragina smarkiai pagerinti galimybes gauti finansavimą inovacijų ir infrastruktūros srityse, būtent pažangiesiems tinklams, žaliosioms technologijoms, e. sveikatai, transeuropiniams tinklams (TEN) ir akivaizdžią pridėtinę vertę turintiems projektams, kurių negali finansuoti rinka; taigi ragina imtis veiksmų ir išnagrinėti projektų obligacijų teikiamas galimybes;

28.

pabrėžia, kad stiprios socialinės apsaugos sistemos užkerta kelią ilgalaikei atskirčiai; tvirtina, kad investicijos į aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą ir mokymo galimybes visiems, kad jie įgytų naujų įgūdžių, yra itin svarbios siekiant sumažinti nedarbą; taigi pabrėžia MVĮ ir bendrosios rinkos projekto atnaujinimo svarbą; ypač pritaria tam, kad Europos kvalifikacijų sistemos įgyvendinimas ir planuojama įstatymų leidybos iniciatyva reformuoti profesinę kvalifikaciją užtikrins abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą;

29.

palankiai vertina „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę“; atkreipia dėmesį į tai, kad lankstumo ir užimtumo garantijos buvo sėkmingai įgyvendintos kai kuriose šalyse, tačiau perspėja, kad neįmanoma panaudoti viso lankstumo ir užimtumo garantijų koncepcijos potencialo valstybėse narėse, kuriose dėl biudžeto suvaržymų ir makroekonominių pusiausvyros sutrikimų nedaug galimybių stiprinti socialinės apsaugos sistemas, ir mano, kad darbo rinkos segmentacijos mažinimo reikia siekti užtikrinant tinkamą darbuotojų, sudariusių visų rūšių darbo sutartis, ypač pažeidžiamų grupių, saugumą; primena Komisijai, kad ji nepamirštų būtinybės užtikrinti socialiai teisingą perėjimą prie tvaresnės darbo rinkos ir didžiulio tvarių darbo vietų potencialo; pabrėžia, kad visos darbo rinkos reformos gali būti sėkmingai pradėtos tik pasiekus aukštą socialinio sutarimo lygmenį ir sudarius susitarimus su socialiniais partneriais;

30.

primena, kad į strategiją „Europa 2020“ įtrauktas tikslas mažiausiai 20 milijonų žmonių, kurie skursta ir patiria socialinę atskirtį ar kuriems gresia šios nelaimės, ištraukti iš šios padėties; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti visišką Pagrindinių teisių chartijos ir horizontaliosios socialinės išlygos (SESV 9 straipsnis) laikymąsi, siekiant užtikrinti, kad visomis politikos kryptimis būtų prisidedama prie skurdo mažinimo tikslo, o ne jam kenkiama;

31.

ragina valstybes nares įsipareigoti kovoti su vaikų skurdu naudojant tinkamas priemones, kad vaikų asmeninis vystymasis nebūtų ribojamas ir pradėdami savo darbinę karjerą jie nebūtų nevisateisiai;

32.

palankiai vertina pasiūlymus dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano, tačiau ragina imtis konkretesnių veiksmų užtikrinant socialinę įtrauktį, ypač stiprinant socialinėje srityje taikomą atvirąjį koordinavimo metodą, kaip integruotą nacionalinių ir vietos veikėjų, ypač žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį, dalyvavimo strategiją; dar kartą ragina parengti plačią programą, kuria būtų siekiama skatinti padorų darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas, kovoti su nelygybe ir diskriminacija ir su dirbančiųjų skurdu;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/47

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. Strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių II dalis (1),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 12 d. Komisijos komunikatą „Metinė augimo apžvalga. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“ (COM(2011)0011) ir prie jo pridėtą Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. sausio 12 d. pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2011)0006),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimą 2010/707/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 148 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi patvirtinus metinę augimo apžvalgą Komisija pasiūlė, kad 2010 m. priimtos užimtumo politikos gairės būtų taikomos ir 2011 m.,

B.

kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės ir toliau kylą problemų – didėja nedarbas ir socialinė atskirtis,

C.

kadangi ekonomikos atkūrimas ir augimas, užimtumas, kova su skurdu ir socialinė įtrauktis yra labai susiję,

D.

kadangi Europos užimtumo strategija ir valstybių narių užimtumo politikos gairės yra vienos svarbiausių priemonių, skirtų ES ir valstybių narių politikai orientuoti siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius,

E.

kadangi būtina nedelsiant padidinti pastangas visais lygmenimis, dalyvaujant socialiniams partneriams ir suinteresuotosioms šalims, norint užtikrinti, kad užimtumo gairės būtų deramai įgyvendintos siekiant padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, vystyti kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę bei našumą,

1.

mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą 2010 m. priimtas užimtumo politikos gaires taikyti 2011 m., rekomendacijos dėl nacionalinių reformų programų tapo pagrindine makroekonominės priežiūros ir orientavimo priemone; apgailestauja, kad Parlamentas neįtrauktas į šį procesą ir kad buvo nepakankamai diskutuojama šia tema;

2.

mano, kad į didžiausias problemas, su kuriomis ES ir valstybės narės susiduria užimtumo ir nedarbo srityje, taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta būsimajame procese, susijusiame su makroekonominiu disbalansu, įgyvendinant politinę Europos užimtumo gairių sistemą;

3.

mano, kad metinė augimo apžvalga ir Europos semestro sistema yra svarbiausios glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo priemonės, todėl jos yra svarbi Sąjungos atsako į krizę dalis; tačiau pažymi, kad šių priemonių naudojimas turi būti suderinamas su demokratinio proceso ir paramos poreikiu, jis neturi pakeisti sutartyje numatytų esamų priemonių, ypač bendrų ekonominės politikos gairių ir valstybių narių užimtumo politikos gairių, ar sumažinti jų svarbą, Parlamentas turi būti aktyviai įtrauktas jas taikant ir su juo turi būti konsultuojamasi dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių; ragina šias priemones įtraukti į Europos semestrą ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad nesumažėtų jų svarba, siekiant įgyvendinti Komisijos ir Tarybos iškeltą savarankiškumo ir demokratinės atskaitomybės tikslą;

4.

ragina Tarybą ir Komisiją teikiant politinius patarimus valstybėms narėms atlyginimų ir pensijų srityje laikytis subsidiarumo ir socialinio dialogo principų ir, laikantis SESV 153 straipsnio 5dalies nuostatų, nepažeisti valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijos šiose srityse atsižvelgiant į jų nacionalinę praktiką;

5.

ragina Europos Vadovų Tarybą, Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad strategija „Europa 2020“ ir sustiprinta Europos ekonominė valdysena būtų veiksmingos ir demokratiškai teisėtos; pabrėžia, kad dėl to labai svarbu, kad Parlamentas realiai ir laiku dalyvautų priežiūros ir politikos koordinavimo procedūrose; apgailestauja, kad Parlamento vaidmuo šiame procese nepaminėtas metinėje augimo apžvalgoje pasiūlytame tvarkaraštyje;

6.

ragina valstybes nares labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, regionų ir vietos valdžios institucijas bei pilietinę visuomenę ir nuolat su jais konsultuotis; mano, kad reikėtų spręsti informacijos apie konsultavimosi procedūras stokos nacionalinėse reformų programose klausimą;

7.

pažymi, kad valstybės narės pateikė preliminarius nacionalinius užimtumo tikslus; reiškia didelį susirūpinimą dėl nedidelių užmojų šiose srityje, ypač dėl to, kad geriausiu atveju numatomas bendras rezultatas daugiau nei dviem procentiniais punktais nesiekia ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį;

8.

ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti savo nacionalinius užimtumo tikslus, kad jie atitiktų ES pagrindinį tikslą, ir į šiuos tikslus atsižvelgti taip pat rimtai, kaip į fiskalinio konsolidavimo tikslus;

9.

be to, ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tam tikriems pogrupiams, kaip antai jaunimui, moterims, žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus darbuotojams, bei nustatyti su šiais pogrupiais susijusius nacionalinius tikslus;

10.

ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, nustatyti nacionalinius socialinės įtraukties ir kovos su skurdu tikslus bei spręsti didėjančią dirbančiųjų už menką atlyginimą problemą; ragina valstybes nares tai darant užtikrinti, kad plataus užmojo tikslas, dėl kurio sutarė Europos Vadovų Taryba, būtų pasiektas ir kad būtų deramai atsižvelgta į tikslų, ypač tikslų, susijusių su užimtumu, švietimu ir mokymu, socialine įtrauktimi ir skurdu, tarpusavio sąveiką;

11.

pažymi, kad menkos ekonominio augimo perspektyvos riboja darbo vietų kūrimo ir užimtumo didinimo galimybes;

12.

ragina Europos Vadovų Tarybą svarstant metinėje augimo apžvalgoje pateiktas Komisijos rekomendacijas griežtą fiskalinį konsolidavimą padaryti prioritetu 2011–2012 m. laikotarpiu, užimtumo klausimų nelaikyti antraeilės svarbos klausimais;

13.

pabrėžia, kad valstybės narės turi skubiai padidinti savo pastangas, kad pasiektų rezultatų visose prioritetinėse srityse, taip pat padidintų užimtumo lygį ir sumažintų nedarbą, išnaudotų darbo vietų kūrimo potencialą naujoje mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikoje, vystytų kvalifikuotą darbo jėgą, skatintų gerinti darbo vietų kokybę ir mokymąsi visą gyvenimą bei sudarytų palankesnes sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą; mano, kad šios pastangos turi atsispindėti galutinėse nacionalinėse reformų programose;

14.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant neutralizuoti krizės poveikį užimtumui, ypač svarbus vaidmuo tenka struktūriniams fondams, ypač Europos socialiniam fondui; mano, kad naudojantis šių fondų lėšomis dėmesį reikia skirti grupių, kurios susiduria su didžiausias sunkumais, kad patektų į darbo rinką, paramai;

15.

taip pat mano, kad norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, itin svarbu ne tik įgyvendinti veiksmingesnes darbo rinkos priemones, bet ir užtikrinti glaudesnę užimtumo, socialinės ir kitų politikos sričių, visų pirma makroekonominės politikos, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politikos, švietimo ir mokymo politikos, sąveiką;

16.

ragina valstybes nares savo nacionalinėse reformų programose didžiausią prioritetą teikti dalyvavimo darbo rinkoje didinimui, nedarbo mažinimui ir ilgalaikio išstūmimo iš darbo rinkos prevencijai;

17.

mano, kad daug didesnį dėmesį reikia skirti darbo vietų kokybei ir deramam darbui bei į pasiūlą orientuotai ekonomikos politikai norint paskatinti paklausą darbo rinkoje;

18.

todėl mano, kad reikia stengtis geriau panaudoti jaunimo, įskaitant anksti mokyklas paliekančio jaunimo, moterų, vyresnio amžiaus žmonių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir žmonių su negalia, migrantų ir tautinių mažumų atstovų, įskaitant romus, potencialą; ragina valstybes nares savo darbo rinkas pritaikyti prie šių asmenų grupių poreikių ir gebėjimų visais jų gyvenimo etapais;

19.

pabrėžia politikos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pereiti iš mokymo sistemos į darbo rinką, svarbą; pabrėžia, kad labai tikėtina, jog anksti palikę mokyklas asmenys susidurs su skurdu; pabrėžia, kad į bet kokių formų lankstų ar laikiną darbą tokiomis aplinkybėmis riekėtų įtraukti teisę mokytis ir naudotis socialinės apsaugos paslaugomis ir kad tai turėtų padėti žmonėms rasti dirbą su didesnėmis garantijomis;

20.

ragina valstybes nares toliau plėtoti politikos sritis, kurios būtinos norint, kad daugiau moterų patektų į darbo rinką ir joje pasiliktų, be kitų priemonių, gerinant įperkamų ir aukštos kokybės priežiūros paslaugų teikimą ir lanksčius darbo susitarimus siekiant patenkinti šeimos narius prižiūrinčių asmenų poreikius;

21.

pabrėžia aktyvumo skatinimo ir gebėjimų didinimo politikos svarbą remiant asmenis, turinčius žemą kvalifikaciją arba jos neturinčius, kuriuos labiausiai palietė krizė ir kurie susiduria su didžiausia ilgalaikio nedarbo rizika;

22.

ragina valstybes nares deramą reikšmę teikti aukštos kokybės švietimo ir mokymo teikimui bei mokymuisi visą gyvenimą ir kvalifikacijos pripažinimui;

23.

ragina valstybes nares daugiau investuoti į palankesnių sąlygų sudarymą profesiniam bei geografiniam judumui, į priemonių, kurių reikia darbo rinkos poreikių analizei atlikti, stiprinimą ir į švietimo ir mokymo sistemų reformą, nes tai gali padėti spręsti įgūdžių neatitikties problemą;

24.

pabrėžia užimtumo politikos, pvz., kuria remiamos MVĮ, savarankiškas darbas ir skatinama imtis verslo, padedančios kurti darbo vietas, svarbą;

25.

mano, kad itin svarbu, kad valstybės narės tuo pat imtųsi veiksmų tam, kad įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus siekiant padidinti užimtumo lygį, pagerinti asmenų įgūdžius, kurti darbo vietas, mažinti skurdą ir didinti socialinę įtrauktį;

26.

pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemos atliko svarbų vaidmenį stabilizuojant ekonomiką ir švelninant krizės socialinius padarinius; todėl ragina valstybes nares, ypač tuomet, kai būtina atlikti fiskalinį konsolidavimą, užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir toliau teiktų reikiamą paramą ir atliktų savo vaidmenį išsaugant ir gerinant gebėjimus ir įsidarbinimo galimybes tam, kad žmogiškasis kapitalas būtų išsaugotas ir įvertintas ir kad būtų visiškai pasinaudota atkūrimo teikiama nauda;

27.

pabrėžia, kad ypatingai svarbu, jog valstybės narės veiksmingiau keistųsi geriausia patirtimi kovos su socialine atskirtimi ir skurdo mažinimo srityje ir kad tai padėtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus skurdo mažinimo tikslus;

28.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/51

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2013 m. (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES žemės ūkio ir klimato kaitos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl maisto produktų kainų Europoje (5),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (COM(2008)0450),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 29 d. aštuonias rekomendacijas Didžiojo dvidešimtuko šalims (G-20), kurias paskelbė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2011 m. vasario 2 d. komunikatą dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo (COM(2011)0025),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. pasirašytą Maputo deklaraciją dėl žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo, kurioje Afrikos šalių vyriausybės įsipareigojo mažiausiai 10 proc. savo nacionalinio metinio biudžeto skirti žemės ūkiui,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi maisto kainos 2010 m. ir 2011 m. sandūroje augo septynis mėnesius iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai Maisto ir žemės ūkio organizacija pradėjo jį skaičiuoti 1990 m.; kadangi prekių kainų kilimas tapo pasaulinę ekonomiką destabilizuojančiu veiksniu ir dėl jo kai kuriose besivystančiose šalyse, o pastaruoju metu Alžyre, Tunise ir Egipte kilo riaušės ir neramumai,

B.

kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) apskaičiavo, kad nepakankamai besimaitinančių žmonių skaičius pasaulyje 2010 m. pasiekė 925 mln., o dėl kylančių maisto kainų ir nenuspėjamų tiekimo sutrikimų šis skaičius dar labiau išaugs; kadangi 29 pasaulio šalys susiduria su maisto tiekimo sutrikimais ir joms reikalinga išorės pagalba maistu,

C.

kadangi pastaruoju metu svyruojant maisto ir pagrindinių prekių kainoms kilo didžiulis susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo, kadangi maisto kainų padidėjimas labiausiai pakenkė pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse; kadangi dėl didelių maisto kainų milijonams žmonių kyla apsirūpinimo maistu problemų ir grėsmė ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi, MŽŪO nuomone, apsirūpinimo maistu saugumas reiškia visų asmenų teisę gauti maisto ir sveikai maitintis,

D.

kadangi Europos Sąjungoje dar egzistuoja skurdas ir badas; kadangi Europos Sąjungoje 79 mln. žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos (60 proc. šalies, kurioje asmuo gyvena, vidutinių pajamų); kadangi praėjusią žiemą 16 mln. ES piliečių iš labdaros organizacijų gavo pagalbą maistu; kadangi apsirūpinimo maistu saugumas yra esminis Europai kylantis uždavinys ir siekiant jį užtikrinti reikia, kad įvairiuose sektoriuose vykdoma ES ir kitų lygmenų politika, t. y. BŽŪP, energetikos politika, mokslinių tyrimai, vystymasis ir prekyba, būtų koordinuojama,

E.

kadangi dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, kylančių maisto ir kuro kainų daugelyje besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, pablogėjo su maistu susijusi padėtis, taigi iš dalies buvo sustabdyta per praėjusį dešimtmetį padaryta pažanga siekiant mažinti skurdą,

F.

kadangi pakankamą maisto gamybą pasauliniu mastu gali nuolat trikdyti įvairūs veiksniai, be kita ko, ekstremalios oro sąlygos, pvz., potvyniai ir sausros, vis dažniau kylantys dėl klimato kaitos; ribotos naudojimosi gamtos ištekliais galimybės ir augantis maisto poreikis, kurį lemia didėjantis gyventojų skaičius; glaudus energetinio saugumo ir apsirūpinimo maistu saugumo sąryšis, atsižvelgiant į tai, kad pasauliniai maisto ištekliai yra itin nedideli; auganti biokuro gamyba ir dažnesnis grūdinių pašarų naudojimas gyvulių pašarui; padidėjusi spekuliacija maisto prekėmis; didėjanti daugelio besivystančių šalių priklausomybė nuo importuojamo maisto, atsirandanti dėl konfliktų ar nesėkmingos apsirūpinimo maistu politikos,

G.

kadangi klimato kaita veikia ūkininkavimą ir visų pirma dėl nuolatinio vandens trūkumo ir sausrų sumažėjo pasėlių derlius arba, priešingai, potvyniai ir nuošliaužos labai apsunkina žemės ūkio veiklą ES ir besivystančiose šalyse, todėl bet kuriuo atveju labai stokojama pajėgumų apsirūpinti įvairiais žemės ūkio produktais,

H.

kadangi dėl gamtos išteklių stokos kyla uždavinys gaminti daugiau naudojant mažiau išteklių ir reikia skirti dėmesį tvariai gamybai; kadangi žemės ūkio produktų gamybos stiprinimas besivystančiose šalyse padės padidinti atsparumą ir prisitaikymą prie maisto krizių,

I.

kadangi pastaruoju metu svyruojant prekių kainoms kilo susirūpinimas dėl Europos ir pasaulinių maisto tiekimo grandinių veikimo; kadangi Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591) nurodomos rimtos tiekimo grandinės problemos, pvz., piktnaudžiavimas dominuojančia pirkėjo įtaka, nesąžiningas sutarčių sudarymas (įskaitant pavėluotus mokėjimus), vienašališki sutarčių sąlygų pakeitimai, išankstiniai mokėjimai kaip sąlyga pradėti derybas, prieigos prie rinkos ribojimas, nepakankamas informavimas apie kainodarą ir pelno maržų „išbarstymas“ visoje maisto tiekimo grandinėje, kuris glaudžiai susijęs su didesne sąnaudų koncentracija ir didmenos bei mažmenos sektoriais; kadangi, norint atlikti maisto kainų ir jų raidos analizę, būtina atsižvelgti į visą tiekimo grandinę; kadangi maisto produktų sektorius susiskaidęs, o daugybę tarpininkų apimanti tiekimo grandinė yra ilga ir itin sudėtinga,

J.

kadangi pagrindinių prekių kainų svyravimai gali dar labiau išryškėti ir tapti įprastu pasaulinės rinkos bruožu; kadangi didesnės maisto kainos savaime nereiškia, kad ūkiai gaus didesnes pajamas, nes gana sparčiai auga ūkių sąnaudos, taip pat vis labiau didėja gamintojų kainų ir vartotojams skirtų kainų skirtumas; kadangi ūkininkų pajamos, gaunamos iš maisto tiekimo grandinės, žymiai sumažėjo, o perdirbėjų ir mažmenininkų pelnas nuolat auga; kadangi vartotojų kainos didėjo; kadangi įvairiose maisto grandinės atkarpose prarandama mažiausiai 30 proc. viso pasaulyje pagaminamo maisto,

K.

kadangi besivystančių pasaulio šalių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtos paramos dydis per pastaruosius tris dešimtmečius labai sumažėjo; kadangi besivystančių šalių investicijos į tvarias maisto sistemas sumažėjo pradėjus daugiau dėmesio skirti į eksportą orientuotai gamybai ir dėl to sumažėjo vietos rinkų galimybės pagaminti ir pateikti į rinką pakankamai maisto už sąžiningą kainą; kadangi daug besivystančių šalių nesuvokia, kiek maisto jos iš tiesų galėtų pagaminti; kadangi didelė kliūtis siekiant didinti žemės ūkio gamybos apimtį besivystančiose šalyse yra tai, kad smulkieji ūkininkai neturi galimybių gauti mikrokredito investicijoms, ir kartais to priežastis – aplinkybė, kad jie nėra žemės savininkai,

L.

kadangi didelius žemės plotus, ypač besivystančiose šalyse, supirko tarptautinės įmonės, dažnai be žemės savininkų sutikimo; kadangi ši žemė ne visada naudojama maisto gamybai, bet gali būti naudojama eksportui skirtų prekių, pavyzdžiui, medienos, gamybai; kadangi dėl tokios įvykių eigos kyla pavojus besivystančių šalių maisto gamybos pajėgumams,

1.

patvirtina, kad pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas – tai labai svarbus klausimas ES ir besivystančioms šalims, ir ragina, kad skubiai ir nuolat būtų imamasi veiksmų siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ES piliečiams ir visame pasaulyje; pabrėžia, kad vartotojai turėtų turėti galimybę gauti maisto prieinamomis kainomis ir kad kartu turėtų būti užtikrintas atitinkamas ūkininkų gyvenimo lygis;

2.

pabrėžia, kad teisė į maistą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o tai pasiekiama, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti tinkamo, saugaus (sveikatos požiūriu) ir maistingo maisto savo kasdieniams mitybos ir aktyvaus bei sveiko gyvenimo poreikiams patenkinti;

3.

pabrėžia, kad tvirtas ir tvarus ES žemės ūkio sektorius ir klestinti bei tvari kaimo aplinka, kurios pagrindas – tvirta BŽŪP, yra itin svarbūs aspektai siekiant įgyvendinti apsirūpinimo maistu saugumo uždavinį; pabrėžia BŽŪP, kaip priemonės, užtikrinančios maisto gamybą ES, svarbą;

4.

patvirtina, kad ES tenka pareiga užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą savo piliečiams ir kad nuolatinis ūkininkavimas ES šiuo tikslu yra labai svarbus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo ES mažėja ūkių pajamos ir tai daro neigiamą įtaką ūkininkų galimybėms išlaikyti gamybą; atkreipia dėmesį į Europos ūkininkų išlaidas, kurios jiems tenka siekiant atitikti aukščiausius pasaulyje maisto saugos, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir darbo standartus; pabrėžia, kad ūkininkams turi būti atlyginama už šias papildomas išlaidas ir už jų teikiamas prekes visuomenei;

5.

žino, kokių didelių problemų klimato kaita kelia norint užtikrinti aprūpinimą maistu, ypač kai dažnėja ir didėja stichinės nelaimės, kaip antai, sausros, potvyniai, gaisrai ir audros, kurios mažina gamtos išteklius ir žemės ūkio produkcijos derlingumą; susirūpinęs dėl vienašališkų veiksmų, kurių imasi šalys ar regionai, nukentėję nuo stichinių nelaimių, ir dėl šių priemonių tiesioginių padarinių pasaulio rinkoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti su klimato kaita susijusių teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, jog būtina skubiai imtis veiksmų klimato kaitai sušvelninti ir vykdyti prisitaikymo priemones siekiant padidinti aplinkos ir ekonomikos tvarumą; ragina valstybes nares sukurti tinkamas rizikos prevencijos ir valdymo priemones siekiant apriboti neigiamus stichinių nelaimių padarinius žemės ūkio gamybai;

6.

ragina ES ir besivystančias šalis imtis koordinuotų veiksmų ir geriau bendradarbiauti klimato kaitos srityje, visų pirma perduoti technologijas ir didinti pajėgumus; pabrėžia, kad kova su klimato kaita turėtų būti integruota į visas atitinkamas ES politikos kryptis, įskaitant bendradarbiavimą vystymosi labui, ir kad mokymuose daugiau dėmesio reikėtų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos ir gero žemės valdymo praktikai, pavyzdžiui, dirvožemio ir vandens valdymui, siekiant neleisti, kad dėl dirvožemio erozijos ar įdruskėjimo būtų prarandama dirbamoji žemė;

7.

pažymi, kad daugelio besivystančių šalių pagrindinis sektorius yra žemės ūkis, kuris labai priklauso nuo pagrindinių prekių, kurias ypač veikia kainų svyravimas;

8.

ragina ES remti kaimo plėtrą, investicijų į ūkininkavimo veiklą didinimą ir aprūpinimą maistu ir ypač atsižvelgti į neatidėliotinus kovos su badu poreikius, smulkius ūkius ir socialinės apsaugos programas; pabrėžia, kad žemės ūkio vystymasis labai svarbus besivystančioms šalims ir kad svarbu skirti tinkamą ES užjūrio vystymuisi skirtos paramos dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia keisti šią tendenciją;

9.

ragina Komisiją skirstant tikslingą, paaiškinamą, veiksmingą ir skaidriai valdomą paramą vystymuisi teikti pirmenybę žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinką; ragina iš esmės padidinti paramą vystymuisi žemės ūkio srityje ir didinti investicijas į mokymą, geresnes konsultavimo paslaugas ir decentralizuotus žemės ūkio tyrimus besivystančiose šalyse, kad ūkininkai apsirūpintų tvariomis technologijomis, kurios leistų gaminti veiksmingiau ir saugoti aplinką, siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu, numatant jiems atitinkamą viešąją paramą, pavyzdžiui, galimybes gauti paskolas, visuomeniškai naudingiems tikslams teikiamus mikrokreditus ir sėklas;

10.

ragina ES ir besivystančias šalis skatinti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo priemonę, stiprinti nuosavybės teises ir suteikti ūkininkams, mažoms įmonėms ir vietos bendruomenėms daugiau galimybių gauti visuomeniškai naudingiems tikslams teikiamus mikrokreditus; pabrėžia, kad svarbu numatyti naujų investicijų siekiant didinti smulkių ūkininkų pajėgumus, užtikrinti veiksmingesnes vandetvarkos technologijas ir atkurti dirvožemio maistines medžiagas;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse būtina taikyti geresnius žemės ūkio produktų gamybos metodus, įskaitant nebrangias technologijas, atlikti mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje ir didinti našumą siekiant didinti tvarumą ir švelninti neigiamą maisto stygiaus poveikį;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad humanitarinė pagalba maistu turėtų būti pritaikyta prie besivystančių šalių poreikių, joms kylančių problemų ir struktūrinių apribojimų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu, jog teikiant pagalbą maistu būtų atsižvelgiama į šių šalių vietos gamybos, platinimo, transporto ir prekybos pajėgumus siekiant sukurti ilgalaikio aprūpinimo maistu pagrindą;

13.

pažymi, kad didžiausią poveikį kainų perkėlimo priemonei, taip pat gamintojo ir vartotojo kainų atotrūkiui daro, be kita ko, šie veiksniai: didėjanti koncentracija maisto tiekimo grandinėje, produktų perdirbimo mastas, su kitomis išorės sąnaudomis susijęs kainų kilimas ir spekuliacija žemės ūkio prekėmis;

14.

pažymi, kad sparčiai didėja ūkių gamybos sąnaudos, kurios auga greičiau negu žemės ūkio prekių kainos; išreiškia susirūpinimą, kad dėl to gali sumažėti ūkių gamybos apimtis, o dėl to maisto krizė ES ir pasaulyje tik didės; pabrėžia, kad koncentracija žaliavų sektoriuje daro labai blogą poveikį ūkių tvarumui, skatina priklausomybę nuo riboto skaičiaus įmonių perkant sėklas ir specializuotas trąšas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į didėjantį konsolidavimą, užtikrinti, kad žaliavų sektoriuje galiotų laisvai veikiančios rinkos principai, nes tai padeda apsirūpinti maistu;

15.

išreiškia susirūpinimą dėl mažų ES ūkių pajamų; patvirtina, kad dėl augančių gamybos sąnaudų ir kainų svyravimo sumažėjusios pajamos daro neigiamą įtaką ūkininkų gebėjimams išlaikyti gamybą ir todėl ūkininkai neturi naudos iš padidėjusių maisto kainų; tvirtai įsitikinęs, kad, jei į minėtąsias problemas nebus pakankamai atsižvelgiama, iškils pavojus aprūpinimui maistu;

16.

primena, kad energetinis saugumas ir aprūpinimas maistu labai glaudžiai susiję; pripažįsta, kad energijos sąnaudos yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, kuris iš esmės priklauso nuo naftos, pelningumo lygio nustatymo veiksnių; ragina imtis priemonių, kurios paskatintų ūkininkus vykdyti labiau energiją taupančią veiklą ir kurti alternatyvius apsirūpinimo energija šaltinius; ragina ES ir nacionalines vyriausybes pradėti kampanijas ir įgyvendinti struktūrinius pokyčius, siekiant minimalizuoti maisto produktų švaistymą;

17.

tačiau mano, kad suteikiant didesnį postūmį plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir siekti 2020 m. tikslų privalu atsižvelgti į poveikį maisto gamybai ir aprūpinimui maistu; pabrėžia, kad sprendžiant su maistu ir kuru susijusį uždavinį užtikrinti pusiausvyrą yra sudėtinga;

18.

pabrėžia valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų, kurių tikslas būtų skatinti apsirūpinimo maistu saugumą, svarbą; ragina investuoti ne tik į naujų technologijų, bet taip pat į visuotinių ir tvarių žemės ūkio sistemų, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą, mokslinius tyrimus; taigi atkreipia dėmesį į novatorišką vaidmenį, kurį šioje srityje galėtų atlikti, pavyzdžiui, ES ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų technologijų platforma;

19.

palankiai vertina neseniai vykdytus bandymus informuoti apie maisto prekių kainodaros tarptautinio lygmens mechanizmą (visų pirma Didžiajam dvidešimtukui pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą ir 3-ąjį Berlyne surengtą žemės ūkio ministrų aukščiausiojo lygio susitikimą); ragina Komisiją siekti didesnio aiškumo, kalbant apie visus veiksnius, kurie daro įtaką trumpalaikiams ir ilgalaikiams maisto prekių kainų svyravimams, visų pirma visų formų spekuliacijos ir žemės ūkio prekių kainų svyravimų sąveikos mastą, taip pat energetikos rinkų ir maisto kainų ryšį; mano, kad išsami maisto kainų kainodaros ekonominė analizė suteiks galimybę ES sprendimus priimantiems asmenims imtis pagrįstų ir tinkamų priemonių maisto kainų svyravimo padariniams sumažinti;

20.

atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl problemų prekių ir žaliavų rinkose ir džiaugiasi, kad Komisija skyrė dėmesio šiam klausimui; prašo Komisijos užtikrinti geresnius informacijos pateikimo srautus, kad laiku būtų pateikiami kokybiški duomenys apie pokyčius rinkoje, atsižvelgiant į atsargų perkėlimo aspektą; visgi pabrėžia, jog vien tik užtikrinus geresnius informacijos srautus nebus išspręsta rinkų nepastovumo problema; laikosi nuomonės, kad šiai problemai išspręsti gali prireikti griežtesnio metodo, ypač siekiant didesnio skaidrumo prekių rinkose; atkreipia dėmesį problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, kai rinkos labai nepastovios ir kainos labai svyruoja; atkreipia dėmesį į sunkumus, kuriuos ūkininkai patiria bandydami iš anksto planuoti, kai vyksta dideli svyravimai; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmingų ir ryžtingų priemonių siekiant išspręsti svyravimų žemės ūkio rinkose problemą; mano, kad tai bus svarbiausias veiksnys užtikrinant gamybos išlaikymą Europos Sąjungoje;

21.

pabrėžia, kad neįmanoma imtis efektyvių veiksmų kovojant su dideliais kainų svyravimais, jei neturima atitinkamo kiekio intervencinių ar strateginių atsargų; todėl mano, kad intervencinės rinkos priemonės turi būti svarbiausia būsimos BŽŪP dalis;

22.

prašo užtikrinti didesnį skaidrumą, geresnę kokybę ir punktualumą pateikiant informaciją apie pagrindinių maisto produktų rezervus ir atsargas bei kainodarą tarptautiniu lygmeniu, kaip reikalaujama neseniai paskelbtame Komisijos komunikate dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų siekiant kovoti su nesaikingu spekuliavimu pagrindinių prekių rinkose; pabrėžia, kad tokie veiksmai turėtų prisidėti prie pastangų reguliuoti finansų rinkas pasauliniu ir ES mastu;

23.

ragina Didįjį dvidešimtuką koordinuoti prevencinių mechanizmų, kuriuos taikant būtų kovojama su per dideliais kainų svyravimais, sukūrimą ir parengti taisykles, kurios visų pirma padėtų kovoti su maisto ir žemės ūkio krize; ragina Didįjį dvidešimtuką užtikrinti maisto ir žemės ūkio prekių reguliavimo konvergenciją ir į procesą įtraukti šalis, kurios nepriklauso Didžiajam dvidešimtukui; ragina, kad priemonės, skirtos kovoti su itin dideliais kainų svyravimais, būtų koordinuojamos tarptautiniu lygmeniu; prašo tarptautiniu lygmeniu kovoti su piktnaudžiavimu ir manipuliacijomis žemės ūkio produktų kainomis, kadangi šie reiškiniai gali kelti pavojų pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui; smerkia spekuliantų, prekiaujančių visuotinėmis prekėmis, žemės ūkio žaliavomis ir energijos ištekliais, veiklą, dėl kurios dar labiau svyruoja kainos ir gilėja pasaulinė maisto krizė;

24.

ragina Komisiją į būsimą Finansinių priemonių rinkų direktyvos ir direktyvos dėl piktnaudžiavimo rinka persvarstymą įtraukti tinkamus pasiūlymus siekiant spręsti maisto ir žemės ūkio prekių rinkos klausimus;

25.

atsižvelgdamas į tai remia esamų teisės aktų dėl finansinių priemonių, kuriomis turėtų būti užtikrinama skaidresnė prekyba, persvarstymą; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudingos ekonomikai, padėti žemės ūkio gamintojams įveikti krizes ir pašalinti klimato reiškinių padarinius; kartu neturėtų būti leidžiama, kad spekuliacija keltų grėsmę našiai žemės ūkio veiklai;

26.

pabrėžia, kad siekiant prižiūrėti prekių rinkas šiandien svarbus vaidmuo numatytas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI); ragina Komisiją svarstyti galimybę suteikti EVPRI daugiau galių, kad būtų išvengta manipuliacijų ir piktnaudžiavimo prekių rinkose;

27.

pritaria, kad Europoje būtų imamasi griežtesnių veiksmų kainų manipuliavimo problemai spręsti, įskaitant įgaliojimų riboti spekuliaciją suteikimą reguliavimo ir priežiūros institucijoms; mano, kad prekių išvestinės priemonės skiriasi nuo finansinių išvestinių priemonių; ragina Komisiją užtikrinti, kad teisė prekiauti maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis būtų kuo labiau ribojama ir suteikiama tik investuotojams, tiesiogiai susijusiems su žemės ūkio rinkomis;

28.

mano, kad būtų naudinga pasaulinė tikslinė decentralizuotai regioninių ir vietos lygmenimis disponuojamų maisto atsargų sistema (tiek nenumatytiems atvejams skirtų atsargų badui mažinti, tiek regioninių atsargų, kurios būtų naudojamos pagrindinių prekių kainoms reguliuoti ir padėtų sumažinti badą, kai kainos itin išauga), padedanti lengviau vykdyti pasaulinę prekybą, kai šokteli kainos, apsauganti nuo nuolatinio protekcionizmo ir padedanti mažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms; mano, kad šias atsargas reikėtų valdyti tinkamiausiu lygmeniu, įskaitant vietos, regionines ir nacionalines valdžios institucijas ir koordinuojančią Jungtinių Tautų MŽŪO globojamą įstaigą, visapusiškai pasinaudojant MŽŪO ir JT Pasaulinės maisto programos vykdytojų sukaupta patirtimi;

29.

ragina ES derybininkus į derybas PPO įtraukti su prekyba nesusijusius klausimus ir taip užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuotų žemės ūkio prekių atveju Europos vartotojams būtų suteikiamos tokios pat su aplinkosauga, gyvūnų gerove, maisto sauga ir kokybe susijusios garantijos, kokias užtikrina ES ūkininkai; pakartoja, jog pritaria tam, kad PPO lygmeniu laiku būtų pasiektas subalansuotas susitarimas, kuris būtų svarbi priemonė siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą pasauliniu lygmeniu; todėl primena, kad nepagrįstos prekybą varžančios kliūtys labai prisideda prie neveiksmingo aprūpinimo žemės ūkio produktais pasauliniu lygmeniu; prašo Komisiją užtikrinti, kad pagal tarptautinius ir dvišalius susitarimus būtų garantuojama tvari Europos ūkininkų ateitis ir užtikrinama apsauga nuo rizikos, kalbant apie maisto gamybą Europos Sąjungoje, smulkius ūkius ir visuotinę galimybę gauti maisto;

30.

ragina nacionalines vyriausybes laikytis MŽŪO rekomendacijų ir nepriimti priemonių, kuriomis būtų ribojamas eksportas, kadangi dėl jų kyla didesnis netikrumas rinkose ir sutrikdomos pasaulinės rinkos, taigi kainos pasauliniu lygmeniu gali dar labiau pakilti;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/57

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 13 d. (1), 2005 m. kovo 10 d. (2), 2006 m. sausio 19 d. (3), 2007 m. kovo 15 d. (4) ir 2010 m. spalio 21 d. (5) rezoliucijas dėl Kambodžos ir į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliucijas dėl Tailando (6), taip pat į 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių Kambodžoje, Laose ir Vietname (7),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 1962 m. birželio 15 d. sprendimą byloje dėl Preah Vihear šventyklos (Kambodža prieš Tailandą),

—

atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją, kurią pasirašė ir Kambodža, ir Tailandas,

—

atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generalinio sekretoriaus 2011 m. vasario 5 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2011 m. vasario 7 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2011 m. vasario 7 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi nuo 2011 m. vasario mėn. pradžios prie Tailando ir Kambodžos sienos, taip pat netoli Preah Vihear šventyklos vyksta Tailando ir Kambodžos ginkluotųjų pajėgų susirėmimai,

B.

kadangi šie pasienio susirėmimai prasidėjo po to, kai Kambodžos teismas du Tailando piliečius pripažino kaltais dėl šnipinėjimo ir neteisėto atvykimo į šalį jiems 2010 m. gruodžio mėn. perėjus sieną ginčytinoje pasienio teritorijoje ir skyrė jiems aštuonerių metų įkalinimo bausmę, ir kadangi ši bausmė paskirta iš karto po sėkmingo 2011 m. vasario 3–4 d. vykusio bendros Tailando ir Kambodžos dvišalio bendradarbiavimo komisijos septintojo posėdžio, kuriame abi šalys susitarė plėsti bendradarbiavimą visose srityse ir netrukus Tailande surengti bendros komisijos dėl sausumos sienos demarkacijos posėdį,

C.

kadangi per praėjusį šimtmetį Preah Vihear šventykla buvo vis iš naujo kylančių Tailando ir Kambodžos ginčų dėl sienos pagrindinis objektas,

D.

kadangi Tarptautinis Teisingumo Teismas 1962 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą, kad Preah Vihear šventykla yra teritorijoje, kuri priklauso Kambodžai,

E.

kadangi pranešama, kad Preah Vihear šventykla, kuri 2008 m. liepos 7 d. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, buvo artilerijos ugnies apgadinta per neseniai vykusius susidūrimus pasienyje,

F.

kadangi tarptautinė bendruomenė turi ypatingą atsakomybę apsaugoti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus objektus,

G.

kadangi pranešama, jog yra žuvusiųjų ir sužeistų karių bei civilių abiejose kovojančiose šalyse ir kad tūkstančiai civilių turėjo būti evakuoti iš aplinkinių vietovių,

H.

kadangi, atsižvelgus į kai kuriuos naujienų pranešimus, galbūt buvo naudojami kasetiniai šaudmenys ir kadangi nei Tailandas, nei Kambodža neratifikavo konvencijos dėl kasetinių šaudmenų,

I.

kadangi dėl blogėjančios padėties Tailando ir Kambodžos pasienyje kyla grėsmė regiono taikai ir stabilumui,

J.

kadangi Indonezija, kuri šiuo laikotarpiu pirmininkauja ASEAN, deda dar daugiau diplomatinių pastangų norėdama padėti abiems šalims surasti laikiną sprendimą, kad būtų pradėti taikyti dvišaliai mechanizmai siekiant sienos demarkacijos ir bendros taikos regione tikslų; kadangi ASEAN pirmininkaujanti valstybė ragina abi šalis pradėti derybas pasitelkus esamą Tailando ir Kambodžos bendros komisijos dėl sausumos sienos demarkacijos sistemą,

K.

kadangi ASEAN chartijoje numatomas ginčų sprendimo mechanizmo, kuris padėtų veiksmingiau siekti dvišalių ginčų sprendimo, sukūrimas,

L.

kadangi UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova išreiškė ketinimą nusiųsti misiją, kuri įvertintų Preah Vihear šventyklos būklę,

1.

smerkia Kambodžos Karalystės ir Tailando Karalystės ginkluotųjų pajėgų susidūrimus pasienyje ir ragina visas šalis visiškai apriboti savo veiksmus ir imtis būtinų žingsnių siekiant sumažinti įtampą, vėl pradėti dialogą dėl taikaus ginčo sprendimo ir priimti ASEAN ir Jungtinių Tautų pagalbą;

2.

apgailestauja dėl žuvusiųjų per neseniai įvykusius susidūrimus pasienyje ir reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms;

3.

ragina abiejų šalių vyriausybes užtikrinti, kad dėl ginkluotų susirėmimų perkelti civiliai gyventojai gautų reikiamą pagalbą;

4.

ragina abi šalis gerbti Tarptautinio Teisingumo Teismo 1962 m. sprendimą ir rasti taikų ginčo sprendimą dėl pasienio regiono, esančio netoli Preah Vihear šventyklos;

5.

ragina abi šalis užtikrinti, kad jų veiksmai nepažeistų Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos 4 straipsnio 1 dalies, pagal kurią draudžiama naudotis kultūros vertybėmis, esančiomis jų teritorijoje arba kitų aukštųjų susitariančių šalių teritorijoje, jeigu dėl to iškiltų grėsmė, kad ginkluoto konflikto metu jos bus sunaikintos arba joms bus padaryta žala, ir susilaikyti nuo bet kokių prieš tokias vertybes nukreiptų veiksmų;

6.

ragina Tailando ir Kambodžos valdžios institucijas laikytis Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ir ypač jos pagrindinių principų dėl nesutarimų ir aukštųjų susitariančių šalių ginčų sprendimo taikiu būdu, grasinimų ir jėgos naudojimo atsisakymo bei veiksmingo bendradarbiavimo;

7.

pritaria Indonezijos užsienio reikalų ministro Marty Natalegawos, kaip ASEAN pirmininko, pastangoms sudaryti geresnes sąlygas dviejų šalių dialogui siekiant taikaus ginčo sprendimo;

8.

pritaria tam, kad Tailandas ir Kambodža sutiko dalyvauti skubiame Pietryčių Azijos šalių posėdyje pasienio konflikto klausimu;

9.

pritaria UNESCO generalinės direktorės sprendimui nusiųsti specialųjį įgaliotinį su geros valios misija į Bankoką ir Pnompenį; ragina abi ginčo šalis bendradarbiauti su kiekviena UNESCO misija siekiant įvertinti Preah Vihear šventyklai padarytą žalą;

10.

ragina abi šalis ieškoti sprendimo, kuris sudarytų sąlygas iš jų teritorijos tiesiogiai patekti į Preah Vihear šventyklą ir panaikintų kliūtis kitos šalies piliečiams įžengti į šventyklą ar atvykti į pasienio regioną;

11.

išreiškia susirūpinimą dėl tariamo kasetinių šaudmenų panaudojimo ir ragina abi šalis bet kokiomis aplinkybėmis susilaikyti nuo tokių šaudmenų naudojimo;

12.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kambodžos Karalystės vyriausybei, Tailando Karalystės vyriausybei, JT generaliniam sekretoriui, UNESCO generalinei direktorei ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/59

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene (1),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (JTVTV)ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kuriuos pasirašė Jemenas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės panaikinimo, ypač į 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl pasaulinės kovos su mirties bausme dienos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (3),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos parengtą Jemeno strategijos dokumentą 2007–2013 m. laikotarpiui,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) rezoliuciją Nr. 65/206, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, 2007 m. gruodžio 18 d. JTGA rezoliuciją Nr. 62/149 dėl mirties bausmės moratoriumo ir 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją Nr. 63/168, kurioje raginama įgyvendinti JTGA rezoliuciją Nr. 62/149,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Aleksandrijos deklaraciją, kurioje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyriausybės raginamos paskelbti mirties bausmės moratoriumą kaip pirmąjį žingsnį panaikinant mirties bausmę,

—

atsižvelgdamas į peržiūrėtą ir atnaujintą Tarybos 2008 m. birželio 16 d. priimtų ES gairių dėl mirties bausmės versiją,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Jemene, kaip ir kitose arabų šalyse, ypač Tunise ir Egipte, pastarosiomis savaitėmis į gatves plūdo demonstrantai, reikalaujantys daugiau demokratijos ir valstybės reformų; kadangi nemažai protestuotojų buvo užpulti ar suimti saugumo pajėgų,

B.

kadangi Muhammedui Taherui Thabetui Samoumui 2001 m. rugsėjo mėn. Ibo baudžiamasis teismas skyrė mirties bausmę, kai jis buvo apkaltintas dėl žmogžudystės, kurią jis, kaip įtariama, įvykdė 1999 m. birželio mėn., kai jis, kaip manoma, dar neturėjo aštuoniolikos metų; kadangi nesant gimimo liudijimo 2005 m. gegužės mėn. apeliacinis teismas pritarė mirties bausmės nuosprendžiui, 2010 m. balandžio mėn. aukščiausiasis teismas jį patvirtino ir po to Jemeno prezidentas jį ratifikavo; kadangi Muhammedo Tahero Thabeto egzekucija iš pradžių buvo numatyta 2011 m. sausio 12 d., bet Jemeno generalinis prokuroras laikinai atidėjo nuosprendžio vykdymą,

C.

kadangi Fuadui Ahmedui Ali Abdullai paskirta mirties bausmė po to, kai jis buvo apkaltintas dėl žmogžudystės, kurią jis, kaip įtariama, įvykdė, kai dar neturėjo 18 metų, nors šią prielaidą teismas atmetė; kadangi jo egzekucija, numatyta 2010 m. gruodžio 19 d., buvo atidėta dėl tarptautinės bendruomenės, visų pirma ES, ir jo teisininko protestų,

D.

kadangi mirties bausmė yra itin žiauri, nežmoniška ir žeminanti bausmė, pažeidžianti žmogaus teisę į gyvybę, kurią užtikrina Visuotinė žmogaus teisių deklaracija,

E.

kadangi Jemenas pasirašė JT Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir abiejuose šiuose dokumentuose aiškiai draudžiama mirties bausmę taikyti asmenims, jei jie įvykdė nusikaltimą, kai jiems dar nebuvo 18 metų; kadangi pagal Jemeno baudžiamojo kodekso 31 straipsnį aiškiai uždrausta skirti mirties bausmę nepilnamečiams nusikaltėliams,

F.

kadangi 2010 m. Jemene mirties bausme nubausta dešimtys asmenų; kadangi, remiantis žmogaus teisių organizacijų pranešimais, šimtai kalinių laukia mirties nuosprendžio,

G.

kadangi Jemenas neturi tinkamų priemonių, kad galėtų nustatyti kaltinamųjų amžių be gimimo liudijimo, taip pat neturi būtinos teismo medicinos įrangos ir reikalingo personalo,

H.

kadangi Jemene vykstantys pokyčiai, susiję su demokratija, žmogaus teisėmis ir teismų nepriklausomumu, kelia didelį susirūpinimą; kadangi esama žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimo atvejų; kadangi moterų padėtis ypač sunki, taigi jos beveik neturi galimybių gauti išsilavinimą ir nedalyvauja aktyviame politiniame gyvenime,

I.

kadangi Europos Sąjunga ryžtingai siekia, kad visur būtų panaikinta mirties bausmė, ir nori, kad šis principas būtų pripažintas visame pasaulyje,

J.

kadangi, kaip pranešama, 2010 m. tik viena šalis mirties bausmę įvykdė nepilnamečiam nusikaltėliui, kai 2009 m. tai buvo padaryta trijose šalyse; kadangi Jemenas padarė didelę pažangą draudimų skirti mirties bausmę nepilnamečiams srityje; kadangi tai leidžia tikėti, kad nepilnamečių nusikaltėlių egzekucijos netrukus visame pasaulyje bus draudžiamos pagal įstatymą ir nevykdomos,

1.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ilgalaikių politinių, taip pat socialinių ir ekonominių problemų Jemene ir ragina tarptautinę bendruomenę dėti dideles pastangas siekiant užtikrinti, kad dabartinė krizė neplistų;

2.

solidarizuojasi su demonstrantais, reikalaujančiais demokratinių reformų ir geresnių gyvenimo sąlygų; todėl palankiai vertina Prezidento A. A. Saleho pareiškimą dėl atsistatydinimo 2013 m. ir ragina valdžios institucijas sustabdyti bet kokį smurtą, nukreiptą prieš taikius protestuotojus, ir paleisti visus taikiai nepritarimą reiškusius demonstrantus;

3.

smerkia visas egzekucijas, nesvarbu, kur jos būtų vykdomos, ir dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogaus orumo stiprinimo ir pažangios žmogaus teisių plėtros;

4.

ragina Jemeno prezidentą ir Jemeno valdžios institucijas nevykdyti Muhammedo Tahero Thabeto Samoumo egzekucijos; ragina Jemeno valdžios institucijas Muhammedui Taherui Thabetui Samoumui ir Fuadui Ahmedui Ali Abdulai paskirtą mirties bausmę pakeisti kita bausme;

5.

ragina Jemeno valdžios institucijas nevykdyti mirties bausmės asmenims už nusikaltimus, kuriuos, manoma, jie esą padarę neturėdami 18 metų, nes tokia egzekucija prieštarauja Jemeno įstatymams ir Jemeno įsipareigojimams pagal tarptautinius žmogaus teisių susitarimus;

6.

ragina Jemeno valdžios institucijas laikytis Jemeno baudžiamojo kodekso 31 straipsnio, kuriame nurodoma, kad mirties bausmė neskiriama už nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti nusikaltėliui neturint 18 metų;

7.

ragina Jemeno valdžios institucijas laikytis tarptautiniu lygmeniu pripažįstamų nepilnamečiams skirtų teisinių apsaugos priemonių, pvz., numatytų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte ir JT Vaiko teisių konvencijoje;

8.

ragina Jemeno valdžios institucijas pradėti vykdyti visuotinę gimimų registraciją ir pagerinti kaltinamųjų, kurie neturi gimimo liudijimo, amžiaus nustatymo procedūras;

9.

pabrėžia, kad Jemene reikia vykdyti reformas, kurių reikalavo daugybė demonstrantų gatvėse, siekiant, kad būtų pagerintos žmonių gyvenimo sąlygos, garantuoti laisvi ir sąžiningi rinkimai, gerbiamos žmogaus teisės ir visų pirma žiniasklaidos laisvė, teisė į sąžiningą teismą ir užtikrinamos vienodos sąlygos vyrams ir moterims;

10.

ragina Tarybą ir visų pirma Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad įkurta Europos išorės veiksmų tarnyba, skubiai pradėti taikyti suderintą ir išsamią ES koncepciją, skirtą Jemenui;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT valstybių narių vyriausybėms, Jemeno Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 188/62

—

atsižvelgdamas į tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus ir priemones, įskaitant įtrauktus į Jungtinių Tautų konvencijas dėl žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurias užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir draudžiama diskriminacija,

—

atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas) ir 2010 m. birželio 23 d. peržiūrėtą Ouagadougou, ir į jame, ypač jo 8 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6, 7 ir 21straipsnius, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigotos puoselėti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir pagal kuriuos nustatytos priemonės, skirtos Europos lygmeniu kovoti su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos,

—

atsižvelgdamas į visus ES veiksmus, susijusius su kova su homofobija ir diskriminacija dėl lytinės orientacijos,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl homofobijos, mažumų apsaugos ir antidiskriminacinės politikos,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją Uganda: prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas (1) ir į 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją Uganda: D. Bahati įstatymas ir lesbiečių, gėjų, biseksualų bei transseksualų (LGBT) diskriminacija (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir į Europos Parlamento Pirmininko Jerzy Buzeko pareiškimus dėl 2010 m. gegužės 17 d., tarptautinės kovos su homofobija dienos,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 28 d. AKR šalių parlamentinės asamblėjos deklaraciją dėl taikaus bendro religijų egzistavimo ir vykdant AKR ir ES partnerystę homoseksualumo reiškiniui suteiktos svarbos,

—

atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 6 d. padarytą pareiškimą, reaguojant į KAD deklaraciją, pasirašytą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ES narių, priklausančių Europos Parlamento PPE, S&D, ALDE, Verts/ALE ir GUE/NGL frakcijoms,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 3 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl jaunimo socialinės ir kultūrinės įtraukties bei aktyvumo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi 2011 m. sausio 26 d. David Kato Kisule žmogaus teisių gynėjas ir gėjų ir lesbiečių teisių organizacijos „Seksualinės mažumos Ugandoje“ lyderis bei lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės lyderis apskritai buvo žiauriai nužudytas Ugandoje,

B.

kadangi David Kato jau anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir laimėjo bylą prieš vietos dienraštį „Rolling Stone“, kuriame 2010 m. spalio 9 d. ir lapkričio 15 d. buvo publikuotas žmonių, kurie manoma yra homoseksualai vardų sąrašas su asmens duomenimis ir nuotraukomis, tarp jų ir David Kato, raginant skaitytojus jiems kenkti arba juos pakarti,

C.

kadangi 2011 m. sausio 3 d. Ugandos Aukščiausiasis teismas nustatė, kad laikraštis „Rolling Stone“ pažeidė pagrindines konstitucines piliečių teises, susijusias su orumu ir privatumu, patikslindamas, kad net ir dabartiniai Ugandos teisės aktai, nukreipti prieš homoseksualius asmenis, negali būti interpretuojami kaip toleruojantys smurtą prieš homoseksualius asmenis ar jų žudymus; kadangi po pergalės teisme David Kato pasmerkė grasinimų ir persekiojimų padidėjimą,

D.

kadangi vienas iš AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų, Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkas, Europos Parlamento Pirmininkas, ES atstovybių Kampaloje vadovai, JAV prezidentas ir valstybės sekretorius, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaras bei kiti tarptautinės bendruomenės lyderiai pagerbė David Kato kaip žmogaus teisių gynėją ir paragino Ugandos valdžios institucijas nusikaltimo kaltininką(-us) patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

E.

kadangi Europos Pralamentas tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, JAV ir ES valstybės atstovai dar kartą pareiškė susirūpinimą dėl LGBT asmenų Ugandoje padėties, besitęsiančios diskriminacijos ir persekiojimo, taip pat dėl Ugandos viešųjų ir privačių asmenų bei organizacijų skleidžiamos šių asmenų neapykantos skatinimo,

F.

kadangi organizacija, kuriai priklausė David Kato viešai pareiškė prieštaraujanti įstatymo projektui prieš homoseksualius asmenis, kurį 2009 m. rugsėjo 25 d. Ugandos parlamentui pristatė parlamento narys David Bahati, įstatymų projekte numatoma, kad už homoseksualius veiksmus bus baudžiama nuo septynerių metų iki gyvos galvos laisvės atėmimu arba mirties bausme; kadangi teisės akto projekte numatoma bausmė įkalinant iki trijų metų, jei neinformuojama apie vaiko ar paciento homoseksualumą; kadangi teisės akto projektas dar svarstomas,

G.

kadangi LGBT Ugandoje, taip pat ir tiems asmenims, kurių nuotraukos ir duomenys pasirodė laikraštyje „Rolling Stone“ ir kurių duomenys vėliau buvo paskelbti per radiją ir televiziją, šiuo metu gresia tikras pavojus būti persekiojamiems, jie nuo šiol daugeliu atvejų yra benamiai, neturi darbo, yra priversti vengti viešų vietų ir privalo slėptis nuo visuomenės,

H.

kadangi Afrikoje homoseksualumas yra teisėtas tik 13 šalių, o kitose 38 šalyse jis laikomas nusikaltimu; kadangi už homoseksualumą mirties bausme baudžiama Mauritanijoje, Somalyje, Sudane ir Šiaurės Nigerijoje; kadangi tarp kitų asmenų ir politiniai bei ekstremistų religiniai lyderiai kursto smurtą prieš LGBT asmenis, tuo tarpu kai valdžios institucijos toleruoja ir nebaudžia už seksualinės orientacijos pagrindu atliktus nusikaltimus, ir kadangi nuolat daugėja su seksualine orientacija susijusių diskriminacijos, savavališkų sulaikymų ir blogo elgesio atvejų,

1.

labai smerkia Ugandos žmogaus teisių gynėjo Davido Kato Kisule žiaurų nužudymą;

2.

ragina Ugandos valdžios institucijas atlikti nuodugnų ir nešališką žmogžudystės tyrimą ir patraukti nusikaltėlius atsakomybėn, ir taip elgtis bet kokiu atveju, kai LGBT asmenys ir visos kitos mažumų grupės patiria persekiojimą, diskriminaciją ir smurtą; ragina Ugandos valdžios institucijas apklausti asmenis, kurie viešai ragino nužudyti Davidą Kato, o taip pat išsiaiškinti, kokioms organizacijoms jie priklauso, koks jų vaidmuo ir kas juos finansuoja;

3.

apgailestauja, kad Ugandos valdžios institucijos neturi ką pasakyti apie homoseksualų atžvilgiu išsakytas diskriminacinio pobūdžio nuomones, ir atkreipia dėmesį į jų įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę ir Kotonu susitarimą, ypač pareigą ginti visus asmenis nepaisant jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės nuo jiems gresiančių pavojų ar smurto;

4.

dar kartą pareiškia, jog būtina, atsižvelgiant į 2011 m. vasario 18 d. turinčius įvykti bendrus ir prezidento rinkimus, pasisakyti prieš bet kokias prieš homoseksualumą nukreiptas griežtas priemones ir priimti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama nutraukti homofobiškas kampanijas spaudoje ir uždrausti bet kokią neapykantą mažumų bendruomenei kurstančią informaciją ar bet kokį tokių veiksmų pateisinimą remiantis seksualine orientacija;

5.

ragina Ugandos vyriausybę užtikrinti, kad LGBT asmenys ir visos kitos mažumų grupės Ugandoje būtų tinkamai apsaugoti nuo smurto, ir imtis reikiamų veiksmų prieš bet kokią grėsmę ar neapykantą kurstančias kalbas, galinčias paskatinti smurtą, diskriminaciją ar priešiškumą minėtųjų asmenų atžvilgiu;

6.

taigi vėl dar kartą smerkia D. Bahati prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektą ir ragina Ugandos parlamentą nustatyti, kad homoseksualumas nėra nusikaltimas, ir atsisakyti bet kokiomis aplinkybėmis taikyti mirties bausmę; prisijungia prie JT Generalinio sekretoriaus Bano Ki-moono 2010 m. gruodžio 10 d. kreipimosi, kuriame raginama visuotinai homoseksualumo nebelaikyti kriminaliniu nusikaltimu;

7.

smerkia bet kokius bandymus kurstyti neapykantą ir smurtą prieš bet kokią mažumą, įskaitant dėl lyties ar lytinės orientacijos; prisijungia prie Davido Kato organizacijos (SMUG) ir kitų organizacijų išsakyto raginimo valdžios institucijoms, politiniams ir religiniams lyderiams ir žiniasklaidai baigti demonizuoti seksualines mažumas ir kurti smurtinę, LGBT asmenims priešišką atmosferą;

8.

ragina Komisiją ir valstybes nares LGBT aktyvistus įtraukti į savo žmogaus teisių gynėjų paramos programas; ragina visas nevyriausybines organizacijas Ugandoje bendradarbiauti su Ugandos žmogaus teisių koalicija, įskaitant LGBT organizacijas;