22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/1

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Susitarimai dėl prekybos bananais

P7_TA(2011)0034

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo

2012/C 182 E/01

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl pasirengimo šeštajai PPO ministrų konferencijai Honkonge (1), 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge (2), 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos tvirtesnės partnerystės (3), 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl derybų dėl Dohos plėtros darbotvarkės sustabdymo (4), 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą (5), 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (6), 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominės partnerystės susitarimų (7), 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl 5-ojo Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje (8) ir tos pačios dienos rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (9), 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl PPO Dohos derybų raundo sustabdymo ir Dohos plėtros darbotvarkės ateities (10), 2009 m. kovo 25 d. poziciją dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies (11), ekonominės partnerystės susitarimo, 2009 m. kovo 25 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Cariforum valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (12), 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Lotynų Amerika strategijos (13) ir 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių (14),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais, taip pat į Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl prekybos bananais (toliau – susitarimai dėl prekybos bananais),

—	atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

—	atsižvelgdamas į CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą,

—	atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo,

—	atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Kolumbijos bei Peru daugiašalio prekybos susitarimo,

—	atsižvelgdamas į PPO ministrų konferencijos deklaracijas, priimtas 2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje ir 2005 m. gruodžio 18 d. Honkonge, taip pat konferencijos pirmininko santrauką, priimtą 2009 m. gruodžio 2 d. Ženevoje,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje suteiktą atleidimą nuo Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) I straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su palankesnio režimo taikymu pagal Kotonu susitarimą, (Dohos atleidimo nuo įsipareigojimų dokumentas) laikotarpiu, kuris atitinka šių prekybos lengvatų trukmę, t. y. iki 2007 m. gruodžio 31 d.,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 11 d. JAV ir EB susitarimo memorandumą dėl bananų,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinio direktoriaus pranešimą dėl jo paramos siekiant išspręsti šiuos ginčus (pagal susitarimo dėl ginčų sprendimo 3.12 straipsnį): skundą, kurį Kolumbija pateikė dėl bananų importo režimo, atsakovė EB (DS361), ir skundą, kurį Panama pateikė dėl bananų importo režimo, atsakovė EB, (DS364),

—	atsižvelgdamas į 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo,

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES bendros parlamentinės asamblėjos 2010 m. balandžio 1 d. patvirtintą deklaraciją dėl ES ir Lotynų Amerikos bananų susitarimo ir jo poveikio AKR ir ES šalių bananų augintojams,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 24 d. pateiktus klausimus Tarybai (O-0012/2011 – B7-0007/2011) ir Komisijai (O-0013/2011 – B7-0008/2011) dėl Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

kadangi susitarimuose dėl prekybos bananais išsprendžiamas ilgiausiai trukęs ES ir Lotynų Amerikos didžiausio palankumo statusą (DPS) turinčių bananų tiekėjų ginčas; kadangi juose taip pat išsprendžiamas ypač sudėtingas nenumatytas JAV ir ES ginčas ir panaikinama žalingų sankcijų, kurias numato JAV, galimybė; kadangi juose taip pat pasiekiamas susitarimas dėl visų Lotynų Amerikos DPS šalių tiekėjų reikalavimų, susijusių su paskutiniais trimis ES plėtros etapais,

B.	kadangi iki 1993 m. liepos 1 d. kiekviena ES valstybė narė turėjo savo bananų importo režimą, o kai kurios valstybės narės turėjo sudariusios specialius susitarimus, pirmenybę teikdamos šalims, su kuriomis jos tvirtai susijusios istoriškai,

kadangi priėmus Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 kelios Lotynų Amerikos PPO šalys narės, kurios teikia bananus ES didžiausio palankumo statuso pagrindu, ir JAV pradėjo PPO ginčų sprendimo procedūrą prieš ES dėl skirtingo įvairių tiekėjų, importuojančių į Europos Bendrijų rinką bananus, traktavimo,

D.	kadangi nustatyta, jog kai kurie Europos Bendrijų bananų importo režimo aspektai prieštaravo PPO teisei,

E.	kadangi daug Europos Bendrijų pasiūlymų dėl jos taikomo režimo pakeitimo siekiant jį suderinti su Ginčų sprendimo institucijos rekomendacijomis ir sprendimais buvo skundus pateikusių valstybių atmesti,

F.	kadangi nustatyta, kad naujas ES prekybos bananais režimas, kuris pradėtas taikyti 2006 m. sausio 1 d., vis dar neatitinka ES PPO įsipareigojimų,

G.	kadangi tik apie 20 % pasaulio bananų produkcijos yra eksportuojama, nes dauguma yra skirta vidaus rinkoms,

H.	kadangi, palyginus įvairias šalis ir jų regionus, matome, kad egzistuoja dideli bananų augintojų skirtumai produktyvumo ir konkurencijos požiūriais; kadangi Lotynų Amerikos šalys ir Filipinai yra konkurencingiausi gamintojai ir didžiausi eksportuotojai,

I.	kadangi ES užbaigė derybas su Kolumbija ir Peru dėl daugiašalio prekybos susitarimo, tai pat su šešiomis Centrinės Amerikos šalimis dėl asociacijos susitarimo,

J.	kadangi pagal ES vidaus paramos programą POSEI (Specialių priemonių atokiausiems regionams ir saloms programa) teikiama parama bananų augintojams tolimiausiuose ES regionuose,

K.	kadangi bananų eksportas – ketvirtas pagal dydį žemės ūkio eksportas, o ES yra didžiausia bananų (neto) importuotoja pasaulyje, 2007 m. importavusi beveik 5 mln. tonų,

L.	kadangi bananų auginimas daro didelį poveikį vietos bendruomenėms ne tik ekonominiu požiūriu, bet taip pat aplinkos, migracijos ir darbo standartų požiūriais,

M.	kadangi Lotynų Amerikoje veikiančios tarptautinės bendrovės kontroliuoja daugiau negu 80 proc. pasaulinės rinkos,

N.	kadangi dėl ES tarifinės kvotų sistemos susidarė sąlygos, kurios leistų AKR šalims eksportuoti didelius kiekius bananų į ES ir taip pat apribojo prekybos susitarimų poveikį Europos gamintojams ir išsaugojo daug darbo vietų, susijusių su bananų auginimu,

O.	kadangi pagal susitarimą bus labai sumažinti tarifai (35 proc. 2010–2017 m. laikotarpiu), taikomi AKR nepriklausančių šalių bananų importui; kadangi aišku, jog dėl to AKR ir ES bananų augintojai turės prisitaikyti prie naujų tarptautinės rinkos realijų,

1.	atkreipia dėmesį į susitarimus dėl prekybos bananais ir džiaugiasi dėl to, kad baigėsi vienas iš techniškai sudėtingiausių, politiškai jautriausių ir komerciniu požiūriu reikšmingiausių PPO kilusių teisinių ginčų;

2.	mano, kad pasiektas susitarimas yra sprendimas, bet pagal jį nebuvo visiškai suderinti visų šalių teisėti interesai; todėl ragina Komisiją nedelsiant atlikti poveikio vertinimą dėl susitarimų poveikio bananus auginančioms besivystančioms šalims ir Europos atokiausiems regionams iki 2020 m.;

3.	palankiai vertina tai, kad susitarimai dėl prekybos bananais yra galutiniai ES įsipareigojimai dėl patekimo į bananų rinką ir bus įtraukti į galutinius būsimų daugiašalių derybų dėl patekimo į žemės ūkio produktų rinką, sėkmingai užbaigtų per PPO Dohos derybų raundą, rezultatus;

4.	pabrėžia, kad pasiekti susitarimai – tai Dohos derybų raundo pažanga, nors ir ribota, turint mintyje, kad iškilusių problemų mastas yra daug didesnis negu bananų klausimas;

5.	pabrėžia, kad, sudarius Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais, nagrinėjami ginčai ir visi reikalavimai, kuriuos iki 2009 m. gruodžio 15 d. pateikė kuri nors Lotynų Amerikos DPS bananų tiekėja ES prekybos bananais režimo klausimu, bus išspręsti;

6.	pažymi, kad 2010 m. skaičiai rodo, kad bananų kainos ES vartotojams išliko stabilios arba padidėjo tik nežymiai;

7.	pabrėžia, kad iki 2017 m. ES palaipsniui sumažins savo importo tarifą, taikomą bananams iš Lotynų Amerikos, nuo 176 iki 114 EUR/t, taip sukeldama grėsmę mažiems ir vidutiniams AKR, ES ir jos atokiausių regionų (kuriuose jau dabar yra didžiausias nedarbo lygis Europoje) gamintojams;

pabrėžia, kad pagal susitarimus dėl prekybos bananais bus galima neįtraukti bananų sektoriaus į Dohos derybų raundą dėl tropinių produktų; pabrėžia, kad nors tropiniams produktams taikomi tarifai bus dar labiau mažinami, AKR šalių produktams, kuriems taikoma preferencinė tvarka panaikinama, tarifai bus mažinami daug ilgesnį laikotarpį negu tai būtų buvę daroma atsižvelgiant į per derybas taikytą bendrą formulę; vis dėlto pabrėžia, kad pagal susitarimus dėl prekybos bananais greičiausiai nebus užtikrintas AKR šalims priimtinas sprendimas dėl tropinių produktų ir joms taikytos preferencinės tvarkos panaikinimo, nes rengiant susitarimus dėl prekybos bananais suformuluotus pasiūlymus kai kurios didelės augančios ekonomikos šalys jau kartą atmetė – tai parodė ir Indijos bei Pakistano reakcijos per PPO Generalinės Tarybos posėdį 2009 m. gruodžio mėn.;

atkreipia dėmesį į tai, kad ES tradiciškai suteikdavo specialias tarifų lengvatas bananams iš AKR šalių; primena, kad kai kurios PPO narės nuolat iškeldavo klausimą dėl šio palankesnio režimo suderinamumo su PPO taisyklėmis; pabrėžia, kad PPO ginčo sprendimo darbo grupės, apeliacinis komitetas ir specialusis arbitražas priėmė daugybę teisinių sprendimų, kuriuose reikalaujama pakeisti taikomą režimą;

10.	apgailestauja dėl to, kad derybose dėl daugiašalio susitarimo su Andų šalimis ES nebesilaikė pradinio regioninio požiūrio, dėl ko Ekvadoras atsidūrė tokioje padėtyje, kurioje negali pasinaudoti tais pačiais tarifais, kaip Kolumbija ir Peru;

11.	pabrėžia, kad nuo 2008 m., laikantis dabartinių susitarimų, bananai iš AKR šalių į ES rinką patekdavo taikant bemuitį ir bekvotį režimą;

12.

pabrėžia, kad per tuo pat metu vykusias derybas su AKR šalimis buvo pasiektas susitarimas, jog be įprastinės ES pagalbos pagrindinėms AKR bananus eksportuojančioms šalims bus skirta papildoma parama vykdant naują programą, vadinamąją bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programą; pabrėžia, kad bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programai numatytų lėšų gali neužtekti ir įgyvendinimo laikotarpis gali būti per trumpas siekiant veiksmingai padėti AKR bananų augintojams prisitaikyti ir prisiderinti prie pasikeitusio ES importo režimo pasekmių; ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kad finansiniame susitarime numatytos lėšos papildo šiuo metu bendradarbiavimui skiriamas lėšas ir kad tai nėra tik paprastas indėlis į nacionalinį biudžetą, kuris negali būti skiriamas specifinėms programoms, pvz., švietimui ir įvairinimui; ragina Komisiją pateikti naują daugiametį finansinį susitarimą;

13.	ragina Komisiją atlikti bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos vertinimą likus aštuoniolikai mėnesių iki programos pabaigos, įskaitant rekomendacijas dėl bet kokių tolesnių priemonių, kurių reikia imtis, ir jų pobūdį;

14.	griežtai atmeta visus bandymus finansuoti AKR bananus auginančioms šalims skirtą programą perkeliant lėšas iš vystomajam bendradarbiavimui numatytų biudžeto eilučių;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad bus svarbu paskirstyti bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos išteklius visoms šalims atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius, susijusius su bananų eksportu ir auginimu, ir į šalies išsivystymo lygį, svertinius rodiklius ir prekybos bananais su ES apimtį; pabrėžia, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp trijų tipų tarpusavyje suderinamų priemonių, kurių gali būti imamasi: tų, kurios skirtos pagerinti esamą gamybos efektyvumą, tų, kurios skirtos padidinti pridėtinę vertę tose vietovėse, ir tų, kuriomis siekiama padėti šalims diversifikuoti savo ūkį, mažinant bananų auginimo dalį;

16.	ragina ES ir AKR šalis taikyti priemones, įskaitant daugiau pagalbos prekybai priemonių, siekiant padėti nuo prekybos bananais labai priklausančioms valstybėms įvairinti ekonomiką;

17.	pabrėžia, kad bananai yra viena pagrindinių žemės ūkio kultūrų keliuose atokiausiuose Sąjungos regionuose, ypač Prancūzijos užjūrio departamentuose Gvadelupoje ir Martinikoje, Azorų ir Maderos bei Kanarų salose;

18.

rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad bananų sektorius yra svarbus socialiniu ir ekonominiu aspektu atokiausiuose ES regionuose ir kad jis padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo, nes gaunamos pajamos ir kuriamos darbo vietos, plėtojama įvairi ekonominė veikla ir išlaikoma aplinkosaugos ir kraštovaizdžio pusiausvyra, galinti sukurti palankias sąlygas turizmui plėtoti;

19.

pažymi, kad 2006 m. buvo priimtas sprendimas dėl paramos programos POSEI atsižvelgiant į tuometinį 176 EUR/t PPO patekimo į Europos rinką tarifą, vadinasi, numatant POSEI lėšas dar nebuvo atsižvelgta į PPO susitarimuose dėl prekybos bananais nustatytą tarifą; ragina atitinkamas ES institucijas pakoreguoti pagal programą POSEI ES augintojams skiriamas paramos priemones ir imtis kitų priemonių siekiant užtikrinti, kad tuo metu, kai pastebima pasaulinės bananų rinkos liberalizavimo tendencija, ES bananų augintojai sugebėtų išlikti rinkoje ir puoselėti tradicinę veiklą;

20.	laikosi nuomonės, kad susitarimai dėl prekybos bananais galėtų daryti didelį poveikį AKR šalių ir ES bei jos atokiausių regionų bananų augintojams; todėl ragina Komisiją didinti jiems teikiamą paramą ir, jei būtina, pratęsti rėmimą iki 2020 m.;

21.

pažymi, kad bananų gamyba ES atokiausiuose regionuose, palyginti su daugeliu Lotynų Amerikos šalių, atitinka aukštesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES atokiausiuose regionuose veikliųjų medžiagų, pvz., pesticidų, naudojama 20–40 kartų mažiau nei jų naudojama vykdant gamybą Pietų ir Centrinėje Amerikoje, ir kadangi kalbant apie fitosanitarijos sektorių pasakytina, kad dauguma veikliųjų medžiagų, draudžiamų pagal Europos maisto saugos taisykles, plačiai naudojamos visos Pietų ir Centrinės Amerikos plantacijose;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad naujausiuose ES dvišaliuose susitarimuose, susijusiuose su bananų augintojais (daugiašalis prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru ir asociacijos susitarimas su Centrinės Amerikos šalimis), ES priėmė sprendimą iki 2020 m. sausio 1 d. palaipsniui sumažinti savo importo tarifą bananams, kurių kilmės šalis yra viena iš minėtųjų šalių, iki 75 EUR/t;

23.

pažymi, kad taikant 39 EUR/t lengvatinę ribą, kuri pagaliau numatyta susitarimuose dėl prekybos bananais, bus labai padidintas Andų ir Centrinės Amerikos šalių ir tarptautinių regione veikiančių bendrovių konkurencingumas ES rinkoje, palyginus su kitais eksportuotojais; pabrėžia, kad nuo 2020 m. aiškiai bus matyti nauda, tenkanti šalims, kurios jau eksportuoja bananus į ES, nes išaugs ir jų eksporto apimtys, ir kaina, kuri bus mokama už jų tiekiamus bananus;

24.	pabrėžia, kad kitų DPS šalių, eksportuojančių į ES (svarbiausia iš jų – Ekvadoras), taip pat AKR ir mažiausiai išsivysčiusių šalių atitinkamas konkurencingumas, palyginti su šalių, pasirašiusių susitarimus dėl prekybos bananais, konkurencingumu, ES rinkoje gali sumažėti;

25.	mano, kad prieiga prie ES rinkos turėtų būti suteikta tik gamintojams, kurie laikosi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tinkamo darbo darbotvarkės, gerbia žmogaus teises ir laikosi aplinkosaugos taisyklių;

26.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos, taip pat Jungtinių Valstijų bei AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126.

(2) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.

(3) OL C 296 E, 2006 12 6, p. 123.

(4) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 244.

(5) OL C 308 E, 2006 12 16, p. 182.

(6) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 301.

(7) OL C 323 E, 2008 12 18, p. 361.

(8) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 64.

(9) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 77.

(10) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 31.

(11) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 101.

(12) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 256.

(13) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0141.

(14) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0387.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/6

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Padėtis Tunise

P7_TA(2011)0038

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tunise

2012/C 182 E/02

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Tunise ir ypač į rezoliucijas, priimtas 2005 m. rugsėjo 29 d. (1), 2005 m. gruodžio 15 d. (2) ir 2006 m. birželio 15 d. (3),

—	atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos susitarimą, kurį ES ir Tunisas pasirašė 1998 m. kovo mėn.,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Tarybos patvirtintą Sąjungos politiką žmogaus teisių ir demokratizacijos trečiosiose šalyse srityje,

—	atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. (4) priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos stiprinimo (COM(2006)0726),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas 2009 m., Tuniso pažangos ataskaita“ (COM(2010)0207–SEC(2010)0513),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Tuniso veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareiškimą po 2010 m. gegužės 11 d. vykusio aštuntojo ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikimo,

—	atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Europos Komisijos nario Štefano Fiūlės 2011 m. sausio 13 d. ir 2011 m. sausio 17 d. pareiškimus dėl padėties Tunise,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 17 d. Europos Parlamento pirmininko J. Buzeko pareiškimą dėl padėties Tunise,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

kadangi dėl visoje šalyje vykusių masinių gyventojų demonstracijų, kurios prasidėjo po Mohammedo Bouazizio susideginimo 2010 m. gruodžio 17 d., prezidentas Ben Ali išvyko iš šalies 2011 m. sausio 14 d. ir taip buvo sudarytos sąlygos Tuniso tautai atgauti laisvę ir nutraukti šiuo metu nušalinto prezidento Ben Ali 1987 m. įvestą režimą,

B.	kadangi taikius protestus žiauriai numalšino teisėsaugos pajėgos bei dėl to žuvo daugiau kaip šimtas žmonių,

kadangi Europos Sąjunga nesugeba plėtoti tikros ir nuoseklios užsienio politikos savo partnerių atžvilgiu; ypač atsižvelgdamas į ES ir Tuniso bendradarbiavimo priemonių silpnumą ir dar kartą pabrėždamas Europos Parlamento prašymą sistemingai kartu su asociacijos susitarimų vadinamąja žmogaus teisių išlyga nustatyti šios išlygos veiksmingo įgyvendinimo sistemą; kadangi dėl to būtina persvarstyti šiuo metu įgyvendinamą kaimynystės politiką,

kadangi 2010 m. gegužės 11 d. Asociacijos tarybos išvadose primenama Tunisui, kad teismų sistemos reforma, pliuralizmas ir demokratinis dalyvavimas, saviraiškos ir asociacijų laisvė ir žmogaus teisių gynėjų apsauga yra svarbiausi aspektai siekiant tikro suartėjimo su Europos Sąjunga, kadangi Tuniso valdžios institucijos nesilaikė nė vieno iš šių įsipareigojimų,

E.	kadangi Tunisas ir ES rengė 2011–2016 m. veiksmų planą; kadangi norint vykdyti šį procesą abu partneriai turės prisiimti daugiau įsipareigojimų visais klausimais, ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje,

F.	kadangi stabilios demokratijos viltis, atsiradusi žlugus Tuniso autoritariniam režimui, gali padėti kitoms tautoms siekti tų pačių tikslų,

išreiškia savo solidarumą su Tuniso tauta, kuri, siekdama teisėtų demokratinių tikslų ir skatinama troškimo pagerinti socialines sąlygas bei įsidarbinimo galimybes, paskatino istorinį savo šalies politikos pasikeitimą; taigi džiaugiasi tautos drąsa ir ryžtu, kuriuos ji parodė per demonstracijas, ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems bei savo solidarumą su sužeistaisiais;

smerkia tai, kad saugumo pajėgos vykdė represijas ir neproporcingai naudojo jėgą; tačiau džiaugiasi išmintingu ginkluotųjų pajėgų, kurios atsisakė šaudyti į demonstracijų dalyvius, elgesiu; ragina atlikti mirties atvejų ir besaikio smurto per praėjusias savaites bei korupcijos nepriklausomą tyrimą ir į teismą paduoti už tai atsakingus asmenis;

pabrėžia, kad svarbu, jog būtų atstovaujama visoms Tuniso politinėms, socialinėms, pilietinėms ir demokratinėms jėgoms, nes tik tai gali užtikrinti gyventojų pasitikėjimą pereinamojo laikotarpio vyriausybe ir jos teisėtumą, kuris būtinas norint pasirengti rinkimams ir demokratinio perėjimo procesui;

tvirtai remia demokratinį procesą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas, reikalingas Parlamentinės asamblėjos, kuri bus įgaliota parengti demokratinę Konstituciją, kurioje būtų užtikrinta vykdomosios ir teisėkūros galias turinčios valdžios pusiausvyros ir teismų nepriklausomumo principai, rinkimams surengti suteikiant pakankamai laiko visoms opozicijos jėgoms ir nepriklausomai žiniasklaidai atlikti organizuojamąjį darbą nacionaliniu mastu; tikisi, kad šiuose rinkimuose galės dalyvauti visos demokratinės jėgos, kurios įsipareigos gerbti pliuralizmą, sąžinės laisvę ir demokratinę kaitą; taigi džiaugiasi, kad panaikinta informacijos ministerija ir kad užtikrinama saviraiškos laisvė;

5.	džiaugiasi įstatymo dėl visuotinės amnestijos, kuris suteiks galimybę išlaisvinti politinius kalinius, sugrąžinti režimo opoziciją, pripažinti visas opozicines partijas, ir sudarys galimybę nevyriausybinėms organizacijoms įsiregistruoti, projektu;

6.	reikalauja, kad ES nedelsdama taikytų sprendimus dėl Ben Ali šeimos ir artimųjų neteisėtai įsigyto turto įšaldymo; džiaugiasi valdžios institucijų pranešimu dėl Konstitucinio demokratinio sambūrio (RCD) partijos ir Ben Ali šeimos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valstybinio nusavinimo;

remia siekimą įsteigti tris komisijas: institucijų ir institucinių įstatymų reformos, kovos su korupcija ir įvykių po 2010 m. gruodžio 17 d. tyrimo, kurioms vadovaus nepriklausomi ir žinomi asmenys; pabrėžia, jog turi būti užtikrintos sąlygos, kad šios komisijos galėtų visiškai nepriklausomai veikti ir ikrai turėtų galią vykdyti tyrimus; mano, jog būtina, kad šios komisijos, jei to nori, galėtų gauti Jungtinių Tautų Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės paramą ir naudotis jos patirtimi bei atitinkamomis Jungtinių Tautų priemonėmis;

ragina Vyriausiąją įgaliotinę skatinti sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvautų ir Europos Parlamentas ir kuri galėtų patenkinti pagalbos siekiant paremti demokratinių pokyčių procesą poreikius, kuriuos išreiškė demokratinių pokyčių proceso dalyviai, ypač susijusius su pasirengimu laisviems ir demokratiniams rinkimams, su parama besiformuojančioms politinėms partijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai, taip pat su skaidrių valstybės institucijų, nepriklausomų nuo politinės valdžios, ir teisingų bei nepriklausomų teismų sistemos atkūrimu;

9.	ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę remti būsimą rinkimų procesą nusiunčiant rinkimų stebėjimo misiją;

10.	taigi ragina Komisiją, Tarybą ir ES vyriausiąją įgaliotinę būti pasirengusias perskirstyti įvairių ES ir Tuniso finansinių bendradarbiavimo priemonių lėšas ir prireikus jas padidinti;

11.

ragina Komisiją ir EIB numatyti teikti Tunisui paramą paskolomis palankesnėmis palūkanų sąlygomis, kad Tuniso ekonomika galėtų diversifikuotis ir būtų sudarytos galimybės Tuniso jaunimui gauti kvalifikuotas darbo vietas, tokiu būdu įgyvendinant tikrą plėtros sutartį ir skatinant rentabilias vietos ir užsienio investicijas;

12.	ragina Komisiją sudaryti palankias, įskaitant finansines, sąlygas Europos pilietinei visuomenei padėti Tuniso pilietinei visuomenei, ypač jo žmogaus teisių gynimo asociacijoms ir socialiniams partneriams;

13.

primygtinai ragina Europos Sąjungą pasinaudoti Tuniso patirtimi ir persvarstyti savo paramos demokratijai ir žmogaus teisėms politiką visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis numatant vadinamosios žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo sistemą; primygtinai reikalauja, kad persvarstant kaimynystės politiką pirmenybė būtų skiriama teismų nepriklausomumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, pliuralizmo ir spaudos laisvės bei kovos su korupcija kriterijams; ragina šią politiką geriau derinti su kitokių rūšių politika, kurią Sąjunga vykdo su šiomis šalimis;

14.	mano, kad kova su korupcija ir teisinės valstybės stiprinimas trečiosiose šalyse – tai pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama siekiant patenkinti tautų lūkesčius ir pritraukti užsienio investicijas;

15.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Vyriausiajai įgaliotinei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinei asamblėjai ir Tuniso pereinamojo laikotarpio vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 227 E, 2006 9 21, p. 618.

(2) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 495.

(3) OL C 300 E, 2006 12 9, p. 480.

(4) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.

(5) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/9

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva

P7_TA(2011)0039

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Praktinis 2020 m. Europos strategijos įgyvendinimas norint pasiekti šeštąjį TVT tikslą ir išnaikinti tuberkuliozę iki 2050 m.

2012/C 182 E/03

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), pagal kuriuos numatyta, kad iki 2015 m. būtina sustabdyti tuberkuliozės plitimą ir užkirsti kelią šiai ligai,

—

atsižvelgdamas į Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvą (TBVI) – nepriklausomą, pelno nesiekiančią, vienintelę tokios rūšies visą Europą apimančią organizaciją, įsteigtą su Komisijos parama, kuri remia neatidėliotiną naujų vakcinų kūrimą ir teikia bei perduoda savo patirtį integruotam Europos tinklui,

—	atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją, kuria siekiama sukurti Europos erdvę moksliniams tyrimams ir inovacijoms, į Inovacijų Europos iniciatyvą ES 2020 m. ir į 2020 m. Europos pavyzdinių naujovių iniciatyvą,

—	atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą programą „Stop tuberkuliozei“, kurioje nustatytas tikslas iki 2015 m. 50 proc. sumažinti tuberkuliozės paplitimą ir mirtingumą nuo jos, palyginti su 1990 m., ir iki 2050 m. tuberkuliozę išnaikinti,

—

atsižvelgdamas į PSO pranešimą, pavadintą „Dauginis atsparumas vaistams ir itin vaistams atspari tuberkuliozė (M/XDR-TB): 2010 m. visuotinis pranešimas dėl stebėjimo ir atsakomųjų veiksmų“ (WHO/HTM/TB/2010.3), kuriame aptariamas susirūpinimą keliančių atsparių ir labai atsparių gydymui padermių atsiradimas,

—	atsižvelgdamas į Berlyno deklaraciją dėl tuberkuliozės, priimtą 2007 m. spalio 22 d. PSO Europos ministrų forume, pavadintą „Visi prieš tuberkuliozę“ (PSO Europos ministrų forumas, EUR/07/5061622/5, 74415),

—	atsižvelgdamas į Europos akademijų mokslinės patariamosios tarybos (angl. EASAC) ataskaitą, pagal kurią vien tuberkuliozės gydymas Europos Sąjungoje kainuoja iki 2 mlrd. eurų per metus (EASAC ataskaita, 2009 m. kovo 10 d., ISBN: 9789-0-85403-746-9),

—	atsižvelgdamas į Pasaulinio fondo kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija susitikimą, surengtą 2010 m. spalio mėn. Niujorke;

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros sistemų Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir pasaulinės sveikatos (1),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas yra Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje pripažinta teisė ir kadangi vyriausybės turi vykdyti savo įsipareigojimus teikti visuomenės sveikatos paslaugas visiems savo valstybės gyventojams,

B.	kadangi vaistai negali būti laikomi tik prekėmis,

C.	kadangi likus ketveriems metams iki to laiko, kada turės būti pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), tuberkuliozės paplitimas pasaulyje vis dar kelia nerimą, nepaisant įvykdytos pažangos,

D.	kadangi tuberkuliozė pasaulyje vis dar yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir nuo jos per metus miršta beveik 2 mln. žmonių,

E.	kadangi TVT taip pat apima kūdikių mirtingumo klausimą ir motinų sveikatos gerinimą,

mano, kad Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva, skirta viso pasaulio tuberkulioze sergantiems ligoniams ir, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojams, gali tapti praktine 2020 m. strategijos įgyvendinimo dalimi ir taip pat galėtų padidinti Sąjungos strateginę nepriklausomybę kovojant su tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis,

G.	kadangi pagal nustatytą tikslą į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) sritį turi būti investuota 3 proc. BVP (COM(2010)2020 ir COM(2010)0546), nepaisant biudžetinių suvaržymų,

kadangi nuo atogrąžų regionų ligų, tokių kaip maliarija, tuberkuliozė ir miegligė, kasmet miršta milijonai žmonių, visų pirma dėl to, kad šios ligos tapo atsparesnės (daugeliui vaistų atspari arba itin vaistams atspari epidemija yra rimta problema) arba todėl, kad vaistų nėra, ir tai susiję su aplaidžiai atliekama tiriamąja veikla dėl komercinių tikslų,

I.	kadangi tuberkuliozė – tai ryškus žmonių nelygybės pavyzdys, nes išsivysčiusiose šalyse ši liga yra beveik išnaikinta,

J.	kadangi bendro užsikrėtimo ŽIV/AIDS atveju tuberkuliozė yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų,

K.	kadangi šiuo metu nevykdoma pakankamai tyrimų, susijusių su ligomis, kurios yra mažiausiai ištirtos ir kurios paplitusios tik besivystančiose šalyse,

L.	kadangi vadinamųjų vertikaliųjų fondų sėkme kovojant su konkrečiomis ligomis, tokiomis kaip AIDS, maliarija ar tuberkuliozė, neturi būti naudojamasi kaip priežastimi sumažinti išteklius, skiriamus pagrindinėms, vadinamosioms horizontaliosioms, sveikatos infrastruktūroms,

M.	kadangi sveikatos priežiūros įstaigų daugelyje besivystančių šalių nepakanka tam, kad būtų tinkamai pasirūpinta gyventojų poreikiais,

N.	kadangi asmens teisė į sveikatą dažniausiai neužtikrinama dėl to, kad trūksta galimybių naudotis sveikatos priežiūros (nes nėra pakankamai sveikatos priežiūros įstaigų ir personalo, taip pat trūksta viešųjų sveikatos priežiūros sistemų) ir gydymo paslaugomis,

1.	pažymi, kad tik įgyvendinus vakcinacijos programą ir surengus didelio masto vakcinacijos kampaniją galima tikėtis teigiamų rezultatų siekiant TVT 6 tikslo įgyvendinimo po 2015 m. ir ypač norint visiškai užkirsti kelią tuberkuliozei iki 2050 m.;

mano, kad siekiant kovoti su tuberkulioze skiepai yra pagrindinė priemonė, kurią reikėtų naudoti kartu su geriausiais infekcijos nustatymo testais, kurie būtų patikimi, nebrangūs ir tvirtai pagrįsti, taip pat kartu su veiksmingesniu diagnozavimu ir gydymu, taigi reikalingas svarbus mokslinių tyrimų perorientavimas ir didesnis bei tvarus finansavimas;

prašo Europos Komisijos išnagrinėti naujoviškus finansavimo būdus, pvz., nustatyti valstybių narių ir (arba) Sąjungos finansinę garantiją, pagal kurią Europos investicijų bankas galėtų skirti lėšų vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvai, kad būtų tiriamos mažai ištirtos ir „nerentabilios“ ligos besivystančiose šalyse;

4.	primena, kad atliekant farmacinius mokslinius tyrimus turėtų būti dedama daug daugiau pastangų mirtinų ligų, pvz., tuberkuliozės, srityje;

5.	pabrėžia, kad integruotai įgyvendinant įvairias programas, skirtas kovai su konkrečiomis ligomis, pvz., su AIDS, maliarija ir tuberkulioze, bei stiprinant pagrindines sveikatos priežiūros sistemas būtų galima užtikrinti besivystančių šalių gyventojų poreikius;

prašo Komisijos ir valstybių narių laikytis savo finansinių įsipareigojimų ir atlikti visus reikalingus veiksmus siekiant, kad sveikatos priežiūros paslaugoms skiriamos lėšos taip pat pasiektų pačius skurdžiausius besivystančių šalių gyventojus; primena, kad atokiausiose zonose skubiai reikalingos visuomenės sveikatos paslaugos;

mano, kad skiepijimas nuo tuberkuliozės visų pirma turėtų būti vykdomas besivystančių šalių dispanseriuose ir klinikose, taigi prašo atkurti viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas; primena, kad teikiant Europos pagalbą visų pirma reikia remti vidines besivystančių šalių pastangas stiprinti žmogiškuosius, institucinius ir infrastruktūros gebėjimus;

8.	pabrėžia, kad pagrindinės visuomenės sveikatos sąlygos – geriamas vanduo ir suderinta mityba; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad sveikata yra holistinė sąvoka ir kad geresnės gyvenimo sąlygos padeda pailginti gyvenimo trukmę ir kovoti su skurdu bei tuberkulioze;

9.	ragina ES ir besivystančiose šalyse skatinti galimybes laisvai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

10.	paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybėms narėms, Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos kūrėjams ir PSO.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0355.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/12

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Atliekų krizė Kampanijoje

P7_TA(2011)0041

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atliekų krizės Kampanijoje

2012/C 182 E/04

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų (1), ypač į jos 4 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų (2), ypač į jos 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (3), ypač į jos 11 straipsnį ir II priedą,

—	atsižvelgdamas į pataisytą Pagrindų direktyvą dėl atliekų 2008/98/EB (4), ypač į jos 17 ir 18 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 19 d. rezoliuciją dėl pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Tarybos direktyva 75/442/EEB (Pagrindų direktyva dėl atliekų) (5),

—	atsižvelgdamas į savo 1998 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl direktyvų dėl atliekų tvarkymo taikymo (6),

—	atsižvelgdamas į savo Peticijų komiteto delegacijos, vykusios 2010 m. balandžio 28–30 d. į tiriamąją misiją Kampanijoje, Italijoje, darbo dokumentą (7),

—	atsižvelgdamas į Italijos Respublikos įstatymą Nr. 123/2008, paskelbtą 2008 m. liepos 14 d.,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (8),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 26 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–135/05,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 4 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C–297/08,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 ir 260 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB (9), nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, ypač į jos 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

kadangi atliekų krizė Kampanijoje yra sudėtingiausias daugelio Italijos regionų, įskaitant Lacijų, Kalabriją ir Siciliją, probleminio atliekų tvarkymo istorijos skyrius, kadangi nepaprastoji padėtis atliekų srityje paskelbta dešimtajame dešimtmetyje, ir kadangi paskirti vyriausybės komisarai, kuriems buvo suteikti specialūs įgaliojimai ir skirta lėšų,

B.	kadangi pagal 2009 m. gruodžio 31 d. Italijos dekretą Nr. 195 oficialiai paskelbiama, kad nepaprastoji padėtis baigėsi ir kad nuo šiol provincijų valdžios institucijoms pavedama atsakomybė už atliekų tvarkymą,

C.	kadangi reaguodamas į daugelį gautų peticijų dėl atliekų tvarkymo problemų regione 2010 m. spalio 5 d. Europos Parlamento Peticijų komitetas priėmė darbo dokumentą, kuriame pateikiama 2010 m. balandžio 28–30 d. tiriamosios misijos Kampanijoje (Italija) ataskaita,

D.	kadangi praėjus nedaug laiko po to, kai Peticijų komitetas priėmė tiriamosios misijos ataskaitą, vėl įvyko nauja krizė, panašiai kaip 2007 m.; kadangi paskelbus, jog dėl to bus taikomos išskirtinės priemonės, kaip antai atidaromi nauji sąvartynai, surengti masiniai protestai,

kadangi pradinis sprendimas, susijęs su paketų „Ecobales“ gamyba ir ekologinėmis atliekomis, nebuvo teisingai vykdomas ir atliekų paketų nebuvo galima pašalinti; taip pat kadangi dėl nepakankamo atliekų filtravimo ar rūšiavimo susikaupė daugiau nei 7 mln. standartų neatitinkančios kokybės paketų „Ecobales“,

F.	kadangi pirmasis deginimo įrenginys Ačeroje pradėjo veikti tik 2010 m. kovo mėn. ir kadangi jo veiklai trukdė tai, kad nebuvo tinkamos atliekų atskyrimo ir tvarkymo infrastruktūros; be to, susirūpinimą ir toliau kelia toksiniai pelenai, išmetami deginant,

G.	kadangi padaryta minimali pažanga mažinat atliekų kiekį bei perdirbant buitines atliekas ir buitinės bei kitos atliekos ir toliau vežamos į sąvartynus nerūšiuojant, o kai kuriais atvejais aišku, kad jos atvežamos ir kartu su įvairių rūšių pramoninėmis atliekomis,

H.	kadangi daugelis sąvartynų paskelbti strateginės svarbos vietomis, taigi visuomenės nariai, merai ir vietos valdžios institucijos, įskaitant policiją, negali patikrinti, kas iš tikrųjų ten gabenama,

kadangi pagrindinis kovos su atliekų krize bruožas yra tai, kad daromos reglamentavimo ir kontrolių išimtys, pavyzdžiui, atleidžiama nuo poveikio aplinkai vertinimo ir viešųjų pirkimų teisės aktų laikymosi; kadangi skiriant komisarus jiems suteikta galia spręsti dėl įrenginių, sąvartynų ir deginimo įrenginių vietos bei rinktis, su kuo sudaryti sutartis, tinkamai nepasikonsultavus su vietos valdžios institucijomis bei vietos gyventojais ir jiems nesuteikus informacijos apie priimtus sprendimus; taip pat kadangi sistema, apimanti kritinės padėties valdymo komisarų vykdomą atliekų tvarkymą, labai kritikuojama ir dėl jos vyksta teismų procesai, taip pat dėl sistemos skaidrumo trūkumo bei institucinės kontrolės stokos šią sistemą gyventojai dabar suvokia kaip problemos dalį, o ne kaip jos sprendimą,

kadangi pagal Orhuso konvenciją piliečiai turi teisę būti informuoti apie padėtį jų teritorijoje, o valdžios institucijos privalo teikti informaciją ir motyvuoti piliečius pradėti vadovautis atsakingu požiūriu ir atsakingai elgtis; kadangi remiantis Direktyva 2003/35/EB valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visuomenei iš anksto ir veiksmingai būtų suteiktos galimybės dalyvauti rengiant ir keičiant ar peržiūrint parengtinus planus ir programas,

kadangi neskirtas tinkamas dėmesys dėl padėties protestavusiems ar alternatyvius būdus siūlyti bandžiusiems visuomenės nariams; kadangi nacionalinės politinės valdžios institucijos pavedė sąvartynų teritorijas ir Ačeros atliekų deginimo įrenginį griežtai kontroliuoti kariuomenei; kadangi pastaruoju metu per viešas šiuo klausimu surengtas demonstracijas buvo suimta keletas asmenų ir akivaizdu, kad pakenkta visuomenės ir valdžios institucijų santykiams ir kad laikanti bėgant piliečių nepasitenkinimas auga,

L.	kadangi Komisija 2007 m. nusprendė sustabdyti 2006–2013 m. finansavimo laikotarpio 135 mln. EUR vertės ir 2000–2006 m. finansavimo laikotarpio 10,5 mln. EUR vertės įnašų mokėjimą su atliekomis susijusiems projektams, kol nebus panaikinta komisarų sistema,

kadangi daugelyje miestų padaryta tik minimali pažanga atliekų kiekio mažinimo ir buitinių atliekų perdirbimo srityje; kadangi visų nuostabai kai kuriuose miestuose padaryta didelė pažanga buitinių atliekų atskyrimo ir surinkimo srityje, nors atliekų ciklas vis dar labai priklauso nuo sąvartynų ir deginimo, o tai neatitinka naujos Pagrindų direktyvos dėl atliekų (2008/98/EB) gairių; kadangi šiuo metu vertinama, ar atliekų tvarkymo planas atitinka ES teisės aktuose atliekų tema išdėstytus principus, susijusius su tvarkymo eiliškumu ir su saugiu sąvartynų ar deginimo įrenginių naudojimu,

kadangi buitinių atliekų kokybė ir pavojingų atliekų išmetimas nelegaliuose sąvartynuose nėra tikrinami ir kadangi priimant sprendimus dėl sąvartynų vietos, pvz., Chiaiano rajone, pakankamai neatsižvelgta į geologinius ir hidrologinius veiksnius ir dėl to iškilo didelis aplinkinio dirvožemio ir požeminio vandens išteklių užteršimo pavojus; kadangi tai pažeidžia Pagrindų direktyvos dėl atliekų 17 ir 18 straipsnius bei Direktyvą dėl atliekų sąvartynų,

kadangi Teisingumo Teismas savo 2007 m. balandžio 26 d. sprendime (byla C-135/05) paskelbė, kad Italijos Respublika, pirma, nepatvirtinusi visų reikiamų priemonių, kad visų pirma būtų galima užtikrinti, jog atliekos būtų utilizuojamos ir šalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, galinčių pakenkti aplinkai, ir, antra, neuždrausdama atliekų išmetimo, išvertimo ar nekontroliuojamo šalinimo, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę; kadangi Teisingumo Teismas savo 2010 m. kovo 4 d. sprendime (byla C-297/08) paskelbė, kad Italijos Respublika, nepriėmusi visų būtinų priemonių, skirtų Kampanijos regionui, neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų Direktyvos 2006/12/EB 4 ir 5 straipsniuose,

P.	kadangi Komisija negavo Kampanijos regionui skirto atliekų tvarkymo plano galutinės versijos, kurį ji turėjo pateikti pagal Teisingumo Teismo sprendimą; kadangi Parlamentas vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus 2010 m. gruodžio 31 d. terminui pateiktas atliekų tvarkymo plano projektas,

kadangi savo 1998 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje dėl direktyvų dėl atliekų tvarkymo taikymo jis jau ragino sistemingai pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko visų susijusių direktyvų nuostatų, ir kas ketvirtį pateikti prieš įsipareigojimų nesilaikančias valstybes nares Teisingumo Teisme inicijuotų bylų sąrašą, taip pat bylų, kuriose Teismas jau priėmė sprendimą, sąrašą ir Teismo jau paskirtų baudų sąrašą; taip pat kadangi savo 2003 m. lapkričio 19 d. rezoliucijoje dėl pranešimo dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Pagrindų direktyva dėl atliekų, jis ragino atlikti kruopščią ir nuoseklią galiojančių teisės aktų atliekų srityje įgyvendinimo stebėseną ir koordinavimą,

ragina skubiai rasti ilgalaikį sprendimą, kuris atitiktų ES kriterijus, t. y. įgyvendinti atliekų tvarkymo planą, pagal kurį laikantis Direktyvos 2008/98/EB nuostatų atliekų tvarkymo ciklo eiliškumas yra svarbiausias dalykas; prašo Komisijos informuoti jį apie eigą, įskaitant atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą, ir apie tai, ar laikomasi 2010 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ir ES teisės aktų;

pabrėžia, jog reikia dėti labai daug pastangų siekiant, kad Kampanijoje būtų laikomasi ES teisės aktų dėl atliekų ir kad būtų sumažintas atliekų kiekis, taip pat kad daugiau būtų vykdoma atliekų prevencija, mažinimas, kad jos būtų pakartotinai naudojamos ir perdirbamos užtikrinus tinkamą infrastruktūrą, ir pažymi, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama organinių atliekų utilizavimui, ypač minėtame regione, kuriame vyrauja žemės ūkis; rekomenduoja patikrinti duomenis ir sukurti keitimosi geriausia praktika sistemą;

mano, kad Italijos valdžios institucijų ilgą laiką naudojamos išskirtinės priemonės, įskaitant specialiųjų komisarų skyrimą ir strateginės svarbos statuso suteikimą atliekų tvarkymo vietoms numatant kariuomenės kontrolę, buvo nenaudingos, ir bijo, kad dėl viešųjų institucijų vykdomo atliekų tvarkymo skaidrumo stokos buvo ne suvaržytas, o paskatintas intensyvesnis organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimas ir oficialiai tvarkant atliekas šiame regione, ir neteisėtai šalinant pramonines atliekas; taigi ragina įvairias atsakingas valdžios institucijas vykdyti žymiai skaidresnę veiklą;

pabrėžia, kad svarbu atkurti pasitikėjimą palaikant visuomenės ir įvairių susijusių valdžios institucijų bei įvairių lygmenų valdžios struktūruotą dialogą; apgailestauja, kad valdžios institucijos kai kuriems visuomenės nariams, kurie dalyvavo taikiose demonstracijose prieš naujų sąvartynų atidarymą, iškėlė baudžiamuosius kaltinimus ir kad saugumo pajėgos prieš demonstracijų dalyvius naudojo smurtą; yra įsitikinęs, kad ilgalaikį su atliekomis susijusių problemų šiame regione sprendimą ilgainiui galima rasti tik aktyviai įtraukiant visuomenę į visą procesą ir ją informuojant;

5.	pakartoja, kad Komisija šiuo metu yra sustabdžiusi Kampanijai skirtų lėšų mokėjimą ir kad šias lėšas vėl bus pradėta mokėti tik tada, kai atliekų tvarkymo planas atitiks ES teisės aktus;

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tiriamas 7 mln. tonų paketų „Ecobales“, sukrautų į krūvas, ypač Tavernos del Ré sąvartyne, turinys, ir pabrėžia, jog svarbu skubos tvarka juos išvežti ir pašalinti, kai tik bus tinkamai įvertintas tikslus jų turinys; pabrėžia, kad paketai „Ecobales“ turi būti šalinami naudojant tinkamus atliekų tvarkymo būdus ir atsižvelgiant į atliekų tvarkymo planą, aiškiai nustatant visų atliekų tvarkymo etapų vietas ir vadovaujantis teisėta praktika;

pažymi, kad reikia skubiai skirti dėmesį atvirai ir nelegaliai išmetamoms mišrioms ir nenustatytoms atliekoms netoli Ferandelės sąvartyno, ir ragina užtikrinti griežtą atliekų tvarkymo kontrolę; primena kompetentingoms institucijoms, kad jos, griežtai laikydamosi direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (Direktyva 2010/75/ES) nuostatų, turi užtikrinti, kad būtų vykdoma specifinių pramonės atliekų tvarkymo griežta kontrolė nepriklausomai nuo šių atliekų kilmės; taip pat pabrėžia, kad turi būti sukurti specialieji sąvartynai, atitinkantys ES direktyvų nuostatas, ir taip užtikrintas deramos infrastruktūros, skirtos pramonės, specialiosioms ir toksinėms atliekoms, kūrimas; prašo paaiškinti, kodėl nesinaudojama organinėms atliekoms laikyti numatytu sąvartynu, ir ragina pradėti jį eksploatuoti, jei jis atitinka Atliekų tvarkymo direktyvoje nustatytus kriterijus; ragina stebėti privačių subjektų administruojamus sąvartynus, kuriems nesuteikti leidimai, ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės aktų;

apgailestauja dėl ankstesnio sprendimo atidaryti sąvartynus saugomose Vezuvijaus nacionalinio parko gamtinėse zonose, pvz., Terzigno vietovėje; griežtai nepritaria bet kokiems planams plėsti šiuos sąvartynus ir palankiai vertina sprendimą neatidaryti antrojo sąvartyno Terzigno vietovėje (Cava Vitiello);

pažymi, jog Komisija pareiškė, kad sąvartynų steigimas tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose pats savaime nėra ES teisės pažeidimas, ir tai, kad yra paskirtos vietovės ar jau kaip sąvartynai naudojamos vietovės, esančios nacionaliniuose parkuose, tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose ir UNESCO kultūros paveldui priklausančiose teritorijose, neprieštarauja ES teisei; iškelia klausimą, ar tai kelia ekologinę grėsmę ar pavojų sveikatai; laikosi nuomonės, kad sąvartynų steigimas saugomose gamtinėse ar kultūros paveldo teritorijose nesuderinamas su aplinkos apsaugos teise; ragina Komisiją pakeisti ES teisės aktus dėl atliekų, kad būtų kategoriškai uždrausta steigti sąvartynus tinklui „Natura 2000“ priklausančiose teritorijose; siūlo Komisijai pateikti Teisingumo Teismui ieškinį dėl veiksmų uždraudimo, jei saugomose gamtinėse teritorijose esantys sąvartynai bus plečiami arba atidaromi nauji sąvartynai „Natura 2000“ teritorijose;

10.

ragina Italijos vyriausybę šiuo klausimu veikti pagal ES teisę ir ypač laikytis dviejų pastarųjų Europos Teisingumo Teismo sprendimų, laikytis Komisijos nustatytų terminų, iki kurių reikia įvykdyti numatytus reikalavimus ir ištaisyti visus nustatytus ES teisės pažeidimus, vykdant įsipareigojimą imtis priemonių ir užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų laikomasi ES teisyno;

11.

ragina Komisiją padaryti viską, kas jos galioje, siekiant stebėti Italijos atsakingų valdžios institucijų pastangas užtikrinti, kad atliekos būtų tinkamai renkamos, atskiriamos ir tvarkomos, pavyzdžiui, atliekant sistemingus tikrinimus, ir raginti regionines valdžios institucijas pateikti patikimą atliekų tvarkymo planą; ragina Komisiją pakviesti Europos Parlamento delegaciją dalyvauti vykdant tokius tikrinimus;

12.

pabrėžia, kad Italijos institucijos atsakingos už tai, kad būtų sukurtas ir palaikomas atliekų tvarkymo ciklas; mano, kad Kampanijos teritorijų, kurios užterštos įvairių rūšių atliekomis, valymo našta turėtų tekti ne mokesčių mokėtojams, o, laikantis principo „teršėjas moka“, tiems, kurie atsakingi už šią taršą;

13.

pastebi, kad Italija neinformavo apie direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimo, kurios vėliausias perkėlimui numatytas terminas buvo 2010 m. gruodžio 26 d. ir tikisi, kad Italija visapusiškai laikysis direktyvos nuostatų ir taikys atitinkamas sankcijas už pažeidimus, susijusius su atliekomis, kurie nurodyti direktyvoje, įskaitant ir juridiniams asmenims taikomas sankcijas, kai yra tenkinamos tokios sankcijos skyrimui numatytos sąlygos;

14.

ragina Komisiją stebėti situacijos pokyčius ir pasinaudoti jai suteiktais įgaliojimais, įskaitant pradėti naują procedūrą dėl finansinių sankcijų taikymo (pagal SESV 260 straipsnį), atsižvelgiant į 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-304/02 Komisija prieš Prancūziją 2005 m. Rink. p. I-6263, kad būtų užtikrinta, jog Kampanijos valdžios institucijos nedelsdamos įvykdytų atitinkamą Teisingumo Teismo sprendimą, bei ypač prižiūrėti, kad esami sąvartynai atitiktų ES teisę;

15.	paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai, Komisijai, Italijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 194, 1975 7 25, p. 39.

(2) OL L 377, 1991 12 31, p. 20.

(3) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(4) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(5) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 400.

(6) OL C 313, 1998 10 12, p. 99.

(7) PETI_DT(2010)442870.

(8) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(9) OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/16

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Labiau koordinuoti moksliniai vėžio tyrimai Europos Sąjungoje

P7_TA(2011)0042

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl poreikio Europos Sąjungoje labiau koordinuoti mokslinius vėžio tyrimus

2012/C 182 E/05

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnį,

A.	kadangi vėžys tebėra pagrindinė mirčių Europoje priežastis ir kadangi moksliniai vėžio tyrimai dažniausiai vykdomi nacionaliniu lygmeniu ir visoje ES jie yra labai nenuoseklūs, nelygiaverčiai ir skirtingi, taigi jiems trūksta koordinavimo ES lygmeniu;

B.	pripažindamas, kad skubiai reikia stiprinti savarankišką bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir jų koordinavimo klausimais;

1.	ragina Komisiją gerinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir visos Europos, nacionalinės, regioninės ir vietinės mokslinių vėžio tyrimų veiklos nuoseklumą, siekiant išvengti kartojimosi ir pagrindinį dėmesį skiriant dar nepatenkintiems su vėžio gydymu susijusiems poreikiams;

2.	ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moksliniai vėžio tyrimai būtų tinkamai planuojami, finansuojami ir kad juos vykdant būtų labiau bendradarbiaujama;

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią mokslinių vėžio tyrimų strategiją, pagrįstą modeliu, kurio horizontaliąją ašį sudarytų tarpvalstybiniai moksliniai tyrimai ir diagnozavimas, o vertikaliąją ašį – moksliniai tyrimai prevencijos ir patikros klausimais, taip pat gyvenimo kokybės ir priežiūros klausimais;

4.	ragina Komisiją organizuojant įvairias mokslinių tyrimų darbo grupes naudotis Europos partneryste kovai su vėžiu;

5.	ragina kurti partnerystes su pacientų grupėmis, tokios partnerystės suteiktų galimybių pasinaudoti ypatinga pacientų patirtimi ir žiniomis bei padėtų greičiau daryti pažangą mokslinių tyrimų srityje;

6.	paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis valstybių narių parlamentams (1).

(1) Pasirašiusiųjų sąrašas paskelbtas 2011 m. vasario 3 d. posėdžio protokolo priede 4 (P7_PV(2011)02-03(ANN4)).

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/18

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Prašymas atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą

P7_TA(2011)0029

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą (2010/2123(IMM))

2012/C 182 E/06

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Vengrijos teisėsaugos institucijos prašymą atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą, pateiktą 2010 m. birželio 9 d. ir paskelbtą 2010 m. liepos 8 d. plenariniame posėdyje,

—	išklausęs Tamáso Deutscho paaiškinimus, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į 1965 m. balandžio 8 d. Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d, 1986 m. liepos 10 d. ir 2008 m. spalio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus (1),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. Įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį, į 1990 m. Įstatymo LV dėl Vengrijos parlamento narių teisinio statuso 5 straipsnio 1 dalį ir į 2004 m. Įstatymo LVII 12 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto išvadas (A7–0015/2011),

A.	kadangi pagal Vengrijos piliečio skundą iškelta baudžiamoji byla Europos Parlamento nariui Tamásui Deutschui, kuris Budapešto II ir III apygardų teisme kaltinamas šmeižtu pagal Vengrijos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 2 dalies b–c punktus,

kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams; kadangi imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą; kadangi tai negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą,

C.	kadangi pagal 2004 m. Įstatymo LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento narys turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Vengrijos parlamento narys,

kadangi pagal 1990 m. Įstatymo LV dėl nacionalinio parlamento narių teisinio statuso 5 straipsnio 1 dalį teisminį nagrinėjimą galima pradėti arba tęsti tik gavus Vengrijos parlamento išankstinį sutikimą, o pagal 2004 m. Įstatymo LVII 12 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimo priima Europos Parlamentas,

E.	kadangi T. Deutsch kaltinamas dėl šmeižto – nusikalstamos veikos, padarytos išsakius tam tikrus teiginius apie kaltintoją per 2010 m. kovo 25 d. transliuotą radijo programą, į kurią jis buvo pakviestas kaip politikas ir Europos Parlamento narys,

F.	kadangi dėl to galima tvirtinti, kad T. Deutsch pareiškė nuomonę eidamas Europos Parlamento nario pareigas,

1.	nusprendžia neatšaukti Tamáso Deutscho imuniteto;

2.	paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamai Vengrijos Respublikos valdžios institucijai.

(1) Byla 101/63 A. Wagner prieš J. Fohrmann ir A. Krier, 1964 m. Rink., 195 p., byla 149/85 R. Wybot prieš E. Faure ir kitus, 1986 m. Rink., 2391 p., ir sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, A. L. Marra prieš E. De Gregorio ir A. Clemente, dar nepaskelbtos Rinkinyje.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/20

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė ***II

P7_TA(2011)0030

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16447/1/2010 – C7-0424/2010 – 2010/0059(COD))

2012/C 182 E/07

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (16447/1/2010 – C7-0424/2010),

—	atsižvelgdamas į nacionalinių parlamentų indėlį rengiant įstatymo galią turinčio teisės akto projektą,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0102),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0009/2011),

1.	priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, 2010 10 21, P7_TA(2010)0382.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC2-COD(2010)0059

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)	Sąjungos vystymosi politikos tikslas – sumažinti, o galiausiai ir panaikinti skurdą.

(2)	Sąjunga, kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, yra įsipareigojusi įtraukti prekybą į vystymosi strategijas ir skatinti tarptautinę prekybą, siekdama pažangos vystymosi srityje ir sumažinti, o ateityje – panaikinti pasaulyje skurdą.

(3)	Sąjunga remia Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pastangas mažinti skurdą ir užtikrinti tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi ir pripažįsta jų biržos prekių sektorių svarbą.

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi padėti sklandžiai ir laipsniškai integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką, siekdama jų tvaraus vystymosi. Pagrindinėms bananus eksportuojančioms AKR šalims gali kilti sunkumų dėl prekybos taisyklių pakeitimo, visų pirma po dėl didžiausio palankumo tarifą turinčių šalių prekybos liberalizavimo, remiantis PPO nuostatomis ir dvišaliais bei regionų susitarimais, kuriuos sudarė ar sudaro Sąjunga su Lotynų Amerikos šalimis. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (2) turėtų būti papildytas AKR šalių bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programa (toliau – programa).

(5)

Finansinės paramos priemonėmis, kurios bus priimtos pagal programą, turėtų būti siekiama pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir mažų įmonių, taip pat užtikrinti profesinės sveikatos, saugumo darbe ir aplinkos apsaugos normų, ypač susijusių su pesticidų naudojimu ir sąlyčiu su jais, laikymąsi. Todėl priemonėmis turėtų būti remiamas nuo bananų eksporto priklausančių zonų pritaikymas ir, prireikus, reorganizavimas teikiant paramą biudžetui arba taikant konkrečiam projektui nustatytas intervencines priemones. Jei tai perspektyvu, priemonėmis turėtų būti siekiama numatyti socialinio gyvybingumo politiką, ekonomikos įvairinimą arba investavimą siekiant padidinti konkurencingumą, atsižvelgiant į specialiosios paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims sistemos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2686/94 (3), ir specialiosios paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims struktūros, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 856/1999 (4) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1609/1999 (5), taikymo rezultatus bei patirtį. Sąjunga pripažįsta, kad svarbu skatinti ir teisingiau paskirstyti už bananus gaunamas pajamas.

(6)

Programa turėtų būti remiamas prisitaikymo procesas AKR šalyse, kurios per pastaruosius metus į Sąjungą eksportavo daug bananų ir kurių prekyba bus liberalizuota remiantis Ženevos susitarimu dėl prekybos bananais (6) ir sudarytais ar sudaromais Sąjungos ir Lotynų ir Centrinės Amerikos šalių dvišaliais bei regioniniais susitarimais. Programa grindžiama specialiąja paramos tradicinėms bananus tiekiančioms AKR šalims sistema. Programa atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus PPO atžvilgiu, yra restruktūrizuojamojo ir konkurencingumą gerinamojo, taigi – laikinojo, pobūdžio ir truks ketverius metus (2010–2013 m.).

(7)

2010 m. kovo 17 d. Komisijos komunikato „Dvimetės ataskaitos dėl specialiosios paramos sistemos tradiciniams AKR bananų tiekėjams“ išvadose teigiama, kad taikant buvusias pagalbos programas buvo padarytas svarbus indėlis siekiant padidinti sėkmingo ekonomikos įvairinimo galimybes, nors dar negalima įvertinti visapusiško poveikio, ir kad AKR šalių bananų eksporto tvarumas vis dar yra nedidelis.

(8)	Komisija atliko SPS programos vertinimą ir neatliko jokio bananų sektoriaus papildomų priemonių poveikio vertinimo.

(9)	Komisija turėtų užtikrinti veiksmingą šios programos suderinimą su gaunančiose paramą šalyse taikomomis regionų ir nacionalinėmis orientacinėmis programomis, ypač susijusiomis su ekonominių, žemės ūkio, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimu.

(10)

Beveik 2 proc. pasaulinės bananų produkcijos suteikti gamintojų organizacijų sąžiningos prekybos sertifikatai. Sąžiningos prekybos mažiausios kainos nustatomos remiantis apskaičiuotomis „tvariomis produkcijos sąnaudomis“, nustatomomis pasikonsultavus su suinteresuotais subjektais, siekiant įskaičiuoti suderinimo su gerais socialiniais ir aplinkos standartais sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną, kurį panaudodami gamintojai gali investuoti į ilgalaikį savo veiklos stabilumą.

(11)	Bananų sektoriaus gamybos grandinėje atsakingi asmenys turėtų susitarti, kaip sąžiningai paskirstyti sektoriaus pajamas, kad nebūtų išnaudojami vietos darbuotojai.

(11a)

Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatas dėl geografinės strategijos dokumentų, daugiamečių orientacinių programų ir teminių programų strateginių dokumentų ir papildomų priemonių, kadangi jie papildo Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 ir yra bendro taikymo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(12)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 iš dalies keičiamas taip:

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Sąjungos paramos teikimas

Atsižvelgiant į šio reglamento bendrą tikslą, taikymo sritį, tikslus ir bendruosius principus, Sąjungos parama teikiama pagal 5–16 straipsniuose nurodytas geografines bei temines programas ir 17 bei 17a straipsniuose nurodytas programas.“;

Įterpiamas 17a straipsnis:

„17a straipsnis

Pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys

1. IIIa priede išvardytoms bananus tiekiančioms AKR šalims taikomos bananų sektoriaus papildomosios priemonės. Šioms šalims Sąjungos teikiama parama taip pat siekiama padėti joms prisitaikyti po Sąjungos bananų rinkos liberalizavimo, remiantis PPO nuostatomis. Sąjungos parama turėtų būti ypač naudojama kovojant su skurdu gerinant ūkininkų ir susijusių asmenų, prireikus, ir atitinkamų mažų įmonių, gyvenimo lygį ir sąlygas, taip pat laikantis darbo ir saugos bei aplinkos apsaugos standartų, įskaitant pesticidų naudojimą ir sąlytį su jais. Teikdama paramą, Sąjunga atsižvelgia į šalių politiką ir prisitaikymo strategijas, paisydama atitinkamų šalių regioninės aplinkos (šalia yra Sąjungos labiausiai nutolę regionai ir užjūrio šalys bei teritorijos), ir ypatingą dėmesį skiria šioms bendradarbiavimo sritims:

a)	didinti bananų eksporto sektoriaus konkurencingumą, jei tai yra tvarus procesas, atsižvelgiant į įvairių grandinę sudarančių suinteresuotų subjektų padėtį;

b)	skatinti nuo bananų sektoriaus priklausančių zonų ekonomikos įvairinimą, jei tokia strategija bus perspektyvi;

c)	spręsti klausimus, susijusius su didesniu prisitaikymo proceso poveikiu, kuris gali būti susijęs su užimtumu, socialinėmis paslaugomis, žemės naudojimu, aplinkos atkūrimu, makroekonominiu stabilumu ir kitomis sritimis.

2. Neviršydama IV priede minėtos sumos, Komisija nustato didžiausią sumą, kuri skiriama kiekvienai šio straipsnio 1 dalyje minėtai bananus tiekiančiai AKR šaliai remiantis šiais objektyviais ir subalansuotais rodikliais:

a)	prekyba bananais Sąjungoje;

b)	bananų eksporto svarba atitinkamos AKR šalies ekonomikai ir šalies išsivystymo lygis.

Skyrimo kriterijai vertinami remiantis reprezentatyviais duomenimis iki 2010 m. už ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį ir Komisijos atliktu PPO sudaryto susitarimo bei Sąjungos ir kai kurių Lotynų ir Centrinės Amerikos šalių, pagrindinių bananų eksportuotojų, sudarytų dvišalių arba regioninių susitarimų arba susitarimų, kurie sudaromi, poveikio AKR šalims vertinimu.

3. Pagal analogiją su 19 straipsniu ir remdamasi 21 straipsniu Komisija priima daugiametes paramos strategijas. Ji užtikrina, kad tokios strategijos papildytų šių šalių geografinės strategijos dokumentus ir laikinas bananų sektoriaus paramos priemones.

Daugiametės paramos strategijos bananų sektoriaus papildomosioms priemonėms įgyvendinti turi apimti:

a)	atnaujintą aplinkos apsaugos aprašymą, kuriame atitinkamas dėmesys skiriamas šalies bananų sektoriui, inter alia, daugiausiai dėmesio skiriant pesticidams;

b)	informaciją apie buvusias bananams skiriamos paramos programas;

c)	rodiklius, kuriais remiantis galima būtų įvertinti pasiektą pažangą, susijusią su išmokėjimų sąlygomis, kai pasirinktas paramos suteikimo būdas yra parama biudžetui;

d)	rezultatus, kurių tikimasi iš paramos;

e)	kiekvienos paramą gaunančios šalies veiklos, susijusios su parama, ir numatomų išmokėjimų tvarkaraštį;

f)	būdus, kaip bus siekiama pažangos tarptautiniu lygmeniu pripažintų svarbiausių TDO standartų ir pagrindinių sveikatos ir saugos darbe konvencijų laikymosi, taip pat ir atitinkamų tarptautiniu lygmeniu pripažintų pagrindinių aplinkos apsaugos standartų ir kaip bus vykdoma stebėsena šiuo klausimu.

Likus 18 mėnesių iki bananų sektoriaus papildomųjų priemonių programos pabaigos atliekamas programos ir atitinkamų šalių pažangos vertinimas, kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl veiksmų, kurių gali prireikti, ir jų pobūdžio.“;

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Strategijos dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų patvirtinimas

19 ir 20 straipsniuose nurodytus strategijos dokumentus bei daugiametes orientacines programas ir 19 straipsnio 2 dalyje bei 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas jų peržiūras, taip pat atitinkamai 17 ir 17a straipsniuose nurodytas papildomas priemones Komisija patvirtina , naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 35 straipsnį ir laikydamasi sąlygų, nustatytų 35a ir 35b straipsniuose .“;

3a)	22 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Metines veiksmų programas patvirtina Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones.“;

3b)

23 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 10 000 000 EUR, Komisija tvirtina jas, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones. Specialių priemonių iki 10 000 000 EUR atveju Komisija per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo pateikia specialias priemones Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

4. Apie specialių priemonių pakeitimus, pavyzdžiui, techninio pobūdžio patikslinimus, įgyvendinimo laikotarpio pratęsimą, numatyto biudžeto lėšų perskirstymą ar biudžeto padidinimą arba sumažinimą ne daugiau kaip 20 % pradinio biudžeto, jeigu tokie pakeitimai nedaro įtakos Komisijos sprendime nustatytiems pradiniams tikslams, per vieną mėnesį pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

4)	25 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Sąjungos paramą gaunančiose šalyse ši parama paprastai nenaudojama sumokėti mokesčius, muitus ar rinkliavas.“;

5)	29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Biudžetiniai įsipareigojimai prisiimami vadovaujantis Komisijos pagal 17a straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 26 straipsnio 1 dalį priimtais sprendimais.“;

31 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Be fizinių ar juridinių asmenų, atitinkančių reikalavimus pagal teminę programą arba 17 ir 17a straipsniuose išdėstytas programas, teisę dalyvauti konkursuose dėl viešojo pirkimo arba dotacijos sutarčių, finansuojamų pagal 11–16 straipsniuose apibrėžtą teminę programą ir 17 bei 17a straipsniuose išdėstytas programas, turi EBPO/PVK sąraše ir II priede išvardytų besivystančių šalių pilietybę turintys fiziniai asmenys arba joje įsisteigę juridiniai asmenys. Atsižvelgdama į reguliariai vykdomą EBPO/PVK sudaryto pagalbos gavėjų sąrašo peržiūrą, Komisija skelbia ir atnaujina II priedą ir apie tai praneša Tarybai.“;

6a)	33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisija savo vertinimo ataskaitas siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti. Į rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.“;

6b)

35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 17 straipsnio 2 dalyje, 17a straipsnyje ir 21 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus šio reglamento galiojimo laikotarpiu.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 35a ir 35b straipsniuose nustatytų sąlygų.

35a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 17 straipsnio 2 dalyje, 17a straipsnyje ir 21 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, apie tai stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jeigu praėjus laikotarpiui, nurodytam 1 dalyje, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3. Jeigu per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.“;

38 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Finansinė orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu yra 17 087 mln. EUR.

2. Kiekvienai 5–10, 11–16 ir 17–17a straipsniuose nurodytai programai skirtos orientacinės sumos nurodytos IV priede. Šios sumos nustatytos 2007–2013 m. laikotarpiui.“;

8)	Įterpiamas IIIa priedas, pateikiamas šio reglamento I priede;

9)	IV priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 7 E, 2011 1 12, p. 17) ir 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(3) OL L 286, 1994 11 5, p. 1.

(4) OL L 108, 1999 4 27, p. 2.

(5) OL L 190, 1999 7 23, p. 14.

(6) OL L 141, 2010 6 9, p. 3.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
I PRIEDAS

„IIIA PRIEDAS

Pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys„

Belizas

Kamerūnas

3.	Dramblio Kaulo Krantas

Dominika

5.	Dominikos Respublika

Gana

Jamaika

8.	Sent Lusija

9.	Sent Vinsentas ir Grenadinai

10.	Surinamas“

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
II PRIIEDAS

„IV PRIEDAS

Orientacinis lėšų paskirstymas 2007–2013 m. laikotarpiui (milijonais EUR)

Iš viso	17 087
Geografinės programos	10 057
Lotynų Amerika	2 690
Azija	5 187
Centrinė Azija	719
Artimieji Rytai	481
Pietų Afrika	980
Teminės programos	5 596
Investicijos į žmones	1 060
Aplinka ir tvarus gamtos išteklių valdymas	804
Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese	1 639
Aprūpinimo maistu saugumas	1 709
Migracija ir prieglobstis	384
AKR cukraus protokolo šalys	1 244
Pagrindinės bananus tiekiančios AKR šalys	190“

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/28

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 dalinis pakeitimas) ***II

P7_TA(2011)0031

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (16446/1/2010 – C7-0427/2010 – 2009/0060B(COD))

2012/C 182 E/08

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (16446/1/2010 – C7-0427/2010),

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0194),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0014/2011),

1.	priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai 2010 10 21, P7_TA(2010)0380.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC2-COD(2009)0060B

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (3), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (4), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę (5), 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (6), Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 (7) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (8).

(2)

Įgyvendinant tuos reglamentus paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti susijusias Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 nuostatas, kad jis atitiktų kitas priemones.

(3)	Remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

(3a)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl strateginių dokumentų, nes šie strateginiai dokumentai papildo Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 ir yra bendro taikymo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 iš dalies keičiamas taip:

(-1)	5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 17 straipsnį bei laikydamasi 17a ir 17b straipsniuose nustatytų sąlygų, tvirtina strategijų dokumentus ir visas jų peržiūras ar papildymus.“;

(-1a)

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones, tvirtina metines veiksmų programas ir visas jų peržiūras ar papildymus.“;

(-1b)

7 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei tokių priemonių sąnaudos yra lygios arba viršija 3 000 000 EUR, Komisija jas tvirtina, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones.

4. Jei specialiųjų priemonių sąnaudos yra mažesnės kaip 3 000 000 EUR, Komisija jas pateikia susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“;

(-1c)

9 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Apie įvykdytas ad hoc priemones Komisija nuolat praneša Europos Parlamentui ir Tarybai“.

(1)	13 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Sąjungos paramą gaunančiose šalyse ši parama paprastai nenaudojama sumokėti mokesčius , muitus ar rinkliavas.“.

(1a)	16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Komisija savo vertinimo ataskaitas siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti. Į šiuos rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.“;

(1b)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus šio reglamento galiojimo laikotarpiui.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 17a ir 17b straipsniuose nustatytų sąlygų.

17a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jei pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per 1 dalyje nurodytą laikotarpį, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 7 E, 2011 1 12, p. 14) ir 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(3) OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

(4) OL L 405, 2006 12 30, p. 41.

(5) OL L 327, 2006 11 24, p. 1.

(6) OL L 81, 2007 3 22, p. 1.

(7) OL L 386, 2006 12 29, p. 1.

(8) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/32

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 dalinis pakeitimas) ***II

P7_TA(2011)0032

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16442/1/2010 – C7-0426/2010 – 2009/0060A(COD))

2012/C 182 E/09

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (16442/1/2010 – C7-0426/2010)

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0194),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0006/2011),

1.	priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, 2010 10 21, P7_TA(2010)0379.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC2-COD(2009)0060A

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Siekiant pagerinti Bendrijos išorės pagalbos veiksmingumą ir skaidrumą, 2006 m. buvo sukurta nauja pagalbos planavimo ir teikimo sistema. Ją sudaro 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (2), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (3), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (4), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006, nustatantis stabilumo priemonę (5), 2007 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 300/2007, nustatantis bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (6), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (7), ir Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (8).

(2)

Įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 paaiškėjo, kad esama neatitikimų taikant principo, kuriuo remiantis su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ir kitomis įmokomis susijusios išlaidos neatitinka Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Todėl siūloma iš dalies pakeisti susijusias to reglamento nuostatas, kad jis atitiktų kitas priemones.

(2a)

Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatas dėl geografinės strategijos dokumentų, daugiamečių orientacinių programų ir teminių programų strateginių dokumentų, kadangi jie papildo Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 ir yra bendro taikymo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygmeniu.

(3)	Remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

(4)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 iš dalies keičiamas taip:

(-1)	17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Komisija, pasinaudodama teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 35 straipsnį, nustato tolesnius nurodymus dėl bendros sumos paskirstymo naudos gavėjams 35a ir 35b straipsniuose nustatytomis sąlygomis.“;

(-1a)

21 straipsnis pakeičiama taip:

„21 straipsnis

Strategijos dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų patvirtinimas

19 ir 20 straipsniuose nurodytus strategijos dokumentus ir daugiametes orientacines programas bei 19 straipsnio 2 dalyje bei 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas jų peržiūras, taip pat 17 straipsnyje nurodytas papildomas priemones Komisija patvirtina, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 35 straipsnį ir laikydamasi sąlygų, nustatytų 35a ir 35b straipsniuose.“;

(-1b)

22 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Metines veiksmų programas patvirtina Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones.“;

(-1c)

23 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kai tokių priemonių sąnaudos viršija 10 000 000 EUR, Komisija tvirtina jas atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones. Specialių priemonių iki 10 000 000 EUR atveju Komisija per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia specialias priemones Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

(1)	25 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Sąjungos paramą gaunančiose šalyse ši parama paprastai nenaudojama sumokėti mokesčius, muitus ar rinkliavas.“;

(1a)

33 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„ 1. Komisija reguliariai atlieka programų stebėseną ir vertina geografinių ir teminių programų bei politikos įgyvendinimo rezultatus, taip pat sektorinių politinių priemonių ir programavimo efektyvumą, kur tinkama, remiasi nepriklausomais išorės vertinimais siekdama įsitikinti, ar buvo pasiekti nustatyti tikslai, ir suformuluoti rekomendacijas norėdama patobulinti veiksmus ateityje. Turi būti atitinkamai atsižvelgiama į Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ir Tarybos pasiūlymus dėl nepriklausomų išorės vertinimų. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiniams sektoriams ir pažangai, padarytai siekiant TVT.

2. Komisija savo vertinimo ataskaitas siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti. Į šiuos rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.“;

(1b)

34 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„ 1. Komisija vertina pažangą, padarytą įgyvendinant pagal šį reglamentą numatytas priemones, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę įgyvendinimo ataskaitą ir praneša rezultatus, taip pat kiek įmanoma nurodo svarbiausius paramos rezultatus ir poveikį. Ši ataskaita taip pat pateikiama nacionaliniams parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.“;

(1c)

35 straipsnis pakeičiama taip:

„35 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 17 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus šio reglamento galiojimo laikotarpiu.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 35a ir 35b straipsniuose nustatytų sąlygų.

35a straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 17 straipsnio 2 dalyje ir 21 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

35b straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jeigu praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija pirmojo svarstymo metu (OL C 7 E, 2011 1 12, p. 11) ir 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) OL L 210, 2006 7 31, p. 82.

(3) OL L 310, 2006 11 9, p. 1.

(4) OL L 405, 2006 12 30, p. 41.

(5) OL L 327, 2006 11 24, p. 1.

(6) OL L 81, 2007 3 22, p. 1.

(7) OL L 386, 2006 12 29, p. 1.

(8) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/36

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonės nustatymas (Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 dalinis pakeitimas) ***II

P7_TA(2011)0033

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (16440/1/2010 – C7-0425/2010 – 2009/0059(COD))

2012/C 182 E/10

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (16440/1/2010 – C7-0425/2010),

—	atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2009)0197),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 66 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0005/2011),

1.	priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, 2010 10 21, P7_TA(2010)0381.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC2-COD(2009)0059

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Nuo 2007 m. Bendrija, remdamasi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, nustatančiu vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (2), paprastina geografinį bendradarbiavimą su besivystančiomis Azijos, Vidurinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis bei Iraku, Iranu, Jemenu ir Pietų Afrika.

(2)

Pagrindinis ir svarbiausias tikslas, kurio siekiama Reglamentu (EB) Nr. 1905/2006, yra skurdo mažinimas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Bendradarbiavimas su besivystančiomis šalimis, teritorijomis ir regionais, vykdant šiuo reglamentu nustatytas geografines programas, apima tik priemonių, kurios atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (toliau – EBPO/VPK) nustatytus oficialios vystymosi pagalbos kriterijus (toliau – OVP kriterijai), finansavimą.

(3)

Sąjungai svarbu toliau stiprinti santykius su atitinkamomis besivystančiomis šalimis, kurios yra svarbios dvišalės partnerės ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyvės, su kuriomis Sąjunga turi strateginį interesą vystyti įvairiapusius ryšius, ypač tokiose srityse kaip ekonomika, prekyba, akademinė sritis, verslas ir moksliniai mainai. Todėl jai reikia finansinės priemonės, kuria būtų galima finansuoti tokias priemones, kurios iš esmės pagal OVP kriterijus neatitinka OVP, tačiau kurios yra itin svarbios įtvirtinant santykius ir kuriomis labai prisidedama siekiant atitinkamų besivystančių šalių pažangos.

(4)

Tuo tikslu 2007 m. ir 2008 m. biudžeto procedūromis buvo nustatyti keturi parengiamieji veiksmai, siekiant pradėti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (3) (toliau - Finansinis reglamentas) 49 straipsnio 6 dalies b punktą. Tie keturi parengiamieji veiksmai yra: verslo ir moksliniai mainai su Indija, verslo ir moksliniai mainai su Kinija, bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių šalių grupe Azijoje ir bendradarbiavimas su vidutines pajamas gaunančių šalių grupe Lotynų Amerikoje. Pagal tą straipsnį teisėkūros procedūra, susijusi su parengiamaisiais veiksmais, turi būti baigta anksčiau nei trečiųjų finansinių metų pabaigoje.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 (4) tikslai ir nuostatos yra tinkami siekiant tokio tvirtesnio bendradarbiavimo su šalimis, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006. Tuo tikslu reikia išplėsti Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį ir numatyti finansinį paketą, į kurį būtų įtrauktas bendradarbiavimas su tomis besivystančiomis šalimis.

(6)

Išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį, finansinė pagalba atitinkamoms besivystančioms šalims gali būti teikiama pagal dvi skirtingas išorės veiksmų finansavimo priemones. Reikėtų užtikrinti, kad šios dvi finansavimo priemonės būtų griežtai atskirtos viena nuo kitos. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 bus finansuojamos tokios priemonės, kurios atitinka OVP kriterijus, o Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006 bus taikomas tik toms priemonėms, kurios iš esmės tų kriterijų neatitinka. Be to, reikėtų užtikrinti, kad išplėtus to reglamento geografinę taikymo sritį, šalys, kurioms iki šiol buvo taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, t. y. pramoninės šalys ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys bei teritorijos, nepatektų į blogesnę, ypač finansiniu aspektu, padėtį.

(7)

Kadangi dėl ekonomikos krizės visoje Sąjungoje susidarė itin įtempta padėtis biudžeto srityje ir kadangi siūloma išplėsti priemonės taikymo sritį, kad ji būtų taikoma šalims, kurios kai kuriais atvejais pasiekė panašų į Sąjungos konkurencingumo lygį ir beveik tokį patį, kaip kai kurių valstybių narių, vidutinį pragyvenimo lygį, Sąjunga bendradarbiaudama turėtų atsižvelgti į paramą gaunančių šalių pastangas, dedamas siekiant laikytis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautinių susitarimų ir prisidėti prie bendrų tikslų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

(8)	Patikrinus kaip įgyvendinamos išorės veiksmų finansinės priemonės, nustatyta neatitikimų nuostatose, kuriomis išlaidos, susijusios su mokesčiais, muitais ar kitomis rinkliavomis, yra laikomos neatitinkančiomis kriterijų. Siekiant nuoseklumo, siūloma tas nuostatas suderinti su kitomis priemonėmis.

(8a)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl daugiamečių bendradarbiavimo programų, kadangi šios programos papildo Reglamentą (EB) Nr. 1934/2006 ir yra bendro taikymo. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(9)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1934/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1934/2006 iš dalies keičiamas taip:

1)	Reglamento pavadinimas pakeičiamas taip:

1–4 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Tikslas

1. Šiame reglamente pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos apima šalis ir teritorijas, išvardytas šio reglamento I priede, o besivystančios šalys apima šalis, kurioms taikomas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (5), ir kurios išvardytos šio reglamento II priede. Toliau jos kartu vadinamos šalimis partnerėmis.

Pagal šį reglamentą Sąjungos lėšomis remiamas ekonominis, finansinis, techninis, kultūrinis ir akademinis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis 4 straipsnyje nustatytose srityse, priskiriamas jos kompetencijai. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės, iš esmės neatitinkančios oficialios vystymosi pagalbos kriterijų (toliau – OVP kriterijai), kuriuos nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komitetas (toliau – EBPO/VPK).

2. Pagrindinis bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis tikslas – konkrečiai atsižvelgti į poreikį stiprinti ryšius ir toliau su jomis bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ar daugiašaliu pagrindu, kad būtų sukurta palankesnė ir skaidresnė aplinka Sąjungos ir šalių partnerių santykiams plėtoti, laikantis principų, kuriais grindžiami Sąjungos išorės veiksmai, kaip nustatyta Sutartyje. Tai, be kita ko, apima demokratijos skatinimą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės principą, tinkamą darbą, gerą valdymą ir aplinkos apsaugą, siekiant prisidėti prie šalių partnerių pažangos ir tvaraus vystymosi procesų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Bendradarbiavimo tikslas – dirbti kartu su šalimis partnerėmis, siekiant intensyvinti dialogą ir draugiškus santykius ir dalintis bei skatinti panašias politines, ekonomines bei institucines struktūras ir vertybes. Sąjunga taip pat siekia didinti bendradarbiavimą ir mainus su pripažintais arba vis svarbesniais dvišaliais partneriais ir daugiašalių forumų ir pasaulinio valdymo dalyviais. Bendradarbiavimas taip pat apima partnerius, su kuriais Sąjunga strategiškai siekia skatinti ryšius ir savo vertybes, kaip nustatyta Sutartyje.

2. Deramai pagrįstais atvejais ir siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo nuoseklumą ir veiksmingumą ir puoselėti regioninį bendradarbiavimą, Komisija, patvirtindama 6 straipsnyje nurodytas metines veiksmų programas, gali nuspręsti, kad priemonėms pagal šį reglamentą skiriamą finansavimą gali gauti prieduose neišvardytos šalys, jei ketinamas įgyvendinti projektas ar programa yra regioninio ar tarpvalstybinio pobūdžio. Tuo tikslu 5 straipsnyje nurodytose daugiametėse bendradarbiavimo programose numatomos nuostatos.

3. Komisija iš dalies keičia I ir II priedų sąrašus, atsižvelgdama į reguliarias EBPO/VPK besivystančių šalių sąrašo peržiūras, ir apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4. Skiriant Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ypatingas dėmesys, prireikus, skiriamas tam, ar šalys partnerės laikosi pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos darbo standartų ir ar deda pastangas siekdamos sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

5. Šio reglamento II priede išvardytų šalių atžvilgiu politikos suderinamumas su priemonėmis, finansuojamomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1337/2008, sukuriantį priemonę, skirtą greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse (6) turi būti griežtai stebimas.

3 straipsnis

Bendrieji principai

1. Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais ir siekia skatinti, plėtoti ir įtvirtinti įsipareigojimą juos skatinti šalyse partnerėse, vedant dialogą ir bendradarbiaujant.

2. Įgyvendinant šį reglamentą, prireikus, taikomi skirtingi metodai bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, siekiant atsižvelgti į jų ekonominę, socialinę ir politinę situaciją bei į konkrečius Sąjungos interesus, strategijas ir prioritetus.

3. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės atitinka ir apima bendradarbiavimo sritis, nustatytas konkrečiai Sąjungos ir šalių partnerių priemonėse, susitarimuose, deklaracijose ir veiksmų planuose, taip pat su Sąjungos konkrečiais interesais ir prioritetais susijusias sritis.

4. Taikydama pagal šį reglamentą finansuojamas priemones, Sąjunga siekia užtikrinti nuoseklumą su kitomis jos išorės veiksmų sritimis bei kitomis atitinkamomis Sąjungos politikos kryptimis, ypač vystomojo bendradarbiavimo politika. Tai užtikrinama formuojant politiką, atliekant strateginį planavimą ir programavimą bei įgyvendinant priemones.

5. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės papildo valstybių narių ir Sąjungos viešųjų įstaigų pastangas komercinių ryšių bei kultūrinių, akademinių ir mokslinių mainų srityje, ir suteikia joms pridėtinę vertę.

6. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir reguliariai keičiasi su juo nuomonėmis.

4 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

Teikiant Sąjungos finansavimą remiami bendradarbiavimo veiksmai pagal 1 straipsnį, ir ši parama teikiama laikantis šio reglamento bendro tikslo, taikymo srities, tikslų ir bendrųjų principų. Sąjungos finansavimas skiriamas su šiomis bendradarbiavimo sritimis susijusiems ir iš esmės OPV kriterijų neatitinkantiems veiksmams, kurie gali būti vykdomi ir regioniniu lygmeniu:

1)	Sąjungos ir šalių partnerių ekonominės, socialinės, kultūrinės, akademinės ir mokslo srities subjektų bendradarbiavimo, partnerysčių ir bendrų iniciatyvų skatinimas;

2)	dvišalės prekybos, investicijų srautų ir ekonominių partnerysčių skatinimas dėmesį skiriant mažoms ir vidutinėms įmonėms;

3)	politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių subjektų bei kitų nevyriausybinių organizacijų dialogo atitinkamuose sektoriuose skatinimas Sąjungoje ir šalyse partnerėse;

žmonių tarpusavio ryšių, švietimo ir mokymo programų bei intelektinių mainų skatinimas ir kultūrų tarpusavio supratimo didinimas, ypač šeimos lygmeniu, įskaitant priemones, kurias taikant siekiama užtikrinti ir didinti Sąjungos dalyvavimą programoje Erasmus Mundus ir dalyvavimą Europos švietimo mugėse;

Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimo projektų, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, mokslo ir technologijų, sporto ir kultūros, energijos (ypač atsinaujinančios energijos), transporto, aplinkosaugos (įskaitant klimato kaitą), muitų srityse, finansiniais, teisiniais ir žmogaus teisių bei kitais bendro intereso klausimais, skatinimas;

6)	informuotumo ir supratimo apie Europos Sąjungą bei jos veiksmų matomumo šalyse partnerėse stiprinimas;

parama konkrečioms iniciatyvoms, įskaitant mokslinį darbą, tyrimus, bandomąsias programas ar bendrus projektus, skirtus veiksmingai ir lanksčiai atsižvelgti į Sąjungos dvišalių santykių su šalimis partnerėmis pokyčių formuluojamus bendradarbiavimo tikslus arba kuriomis siekiama paskatinti tolesnį dvišalių santykių su jomis stiprinimą ir išplėtimą.

5 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Daugiametės bendradarbiavimo programos sudaromos ne ilgesniam kaip šio reglamento galiojimo laikotarpiui. Jose nustatomi Sąjungos specifiniai interesai ir prioritetai, bendri tikslai ir laukiami rezultatai. Visų pirma atsižvelgiant į programą Erasmus Mundus, vykdant šias programas siekiama kuo labiau atsižvelgti į tolygų geografinį pasiskirstymą. Jose taip pat nustatomos pasirinktos sritys, kurioms turėtų būti skiriamas Sąjungos finansavimas, ir nurodomos bendrai, pagal prioritetinę sritį ir pagal šalį partnerę ar šalių partnerių grupę skirtos orientacinės lėšos atitinkamu laikotarpiu. Atitinkamu atveju lėšos gali būti nurodomos nustatant jų ribas. Daugiametės bendradarbiavimo programos peržiūrimos laikotarpio viduryje arba prireikus ad hoc.

3. Daugiametes bendradarbiavimo programas ir jų peržiūrą Komisija patvirtina, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 14a straipsnį ir laikydamasi 14b bei 14c straipsniuose nustatytų sąlygų.“;

▐ 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Komisija patvirtina metines veiksmų programas, grindžiamas 5 straipsnyje nurodytomis daugiametėmis bendradarbiavimo programomis, ir tuo pačiu metu jas perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Metines veiksmų programas Komisija patvirtina atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos nuomones. Daliniai veiksmų programų pakeitimai, pavyzdžiui, techniniai pritaikymai, įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas, asignavimų planuojamoms operacijoms perskirstymas numatomame biudžete, biudžeto padidinimas ar sumažinimas ne didesne kaip 20 proc. pradinio biudžeto suma, gali būti atliekami netaikant šios procedūros, jeigu tokie daliniai pakeitimai atitinka veiksmų programose numatytus pradinius tikslus.“;

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	pirma pastraipa tampa 1 dalimi;

1 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)	šalių partnerių ir regionų bei Sąjungos įsteigtos jungtinės įstaigos;

f)	Sąjungos institucijos ir įstaigos, tačiau tik tiek, kiek jos įgyvendina 9 straipsnyje nurodytas paramos priemones;“;

pridedamos šios dalys:

„2. Taikant šį reglamentą nefinansuojamos priemonės, kurios numatytos 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (7), 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1717/2006, nustatančiame stabilumo priemonę (8), arba Reglamente (EB) Nr. 1905/2006 ir kurios atitinka šiuose išvardytuose reglamentuose nustatytus finansavimo reikalavimus.

3. Sąjungos parama pagal šį reglamentą nenaudojama ginklų arba amunicijos pirkimui ir karinio arba gynybinio pobūdžio operacijoms finansuoti.

6)	8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Sąjungos parama šalyse partnerėse paprastai nenaudojama sumokėti mokesčius, muitus ar rinkliavas.“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Sąjungos lėšos gali būti skirtos išlaidoms, susijusioms su parengiamąja, tolesnių veiksmų, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, tiesiogiai būtina šiam reglamentui įgyvendinti ir jo tikslams pasiekti, ir kitoms administracinės ar techninės pagalbos išlaidoms, kurias Komisija, įskaitant jos delegacijas šalyse partnerėse, gali patirti administruojant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, padengti.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisija patvirtina daugiametėse bendradarbiavimo programose nenumatytas paramos priemones ir vienu metu jas perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Sąjungos finansinių interesų apsauga“;

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Į visus pagal šį reglamentą sudaromus susitarimus įtraukiamos nuostatos, užtikrinančios Sąjungos finansinių interesų apsaugą, visų pirma dėl pažeidimų, sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos, kaip apibrėžta 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (9), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (10) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (11).

2. Komisijai ir Audito Rūmams tokiuose susitarimuose turi būti aiškiai suteikta teisė atlikti paramą iš Sąjungos lėšų gavusio rangovo arba subrangovo auditą, įskaitant dokumentų auditą arba auditą vietoje. Be to, pagal juos Komisijai aiškiai suteikiami įgaliojamai vykdyti patikrinimus ir inspektavimus vietoje, laikantis Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96.

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Vertinimas

1. Komisija reguliariai vertina pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus ir programas, prireikus arba Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, pasitelkdama nepriklausomus išorės įvertinimus, siekdama patikrinti, ar buvo pasiekti tikslai, ir kad galėtų parengti rekomendacijas, kaip pagerinti būsimą veiklą. Į rezultatus atsižvelgiama rengiant programas ir skirstant išteklius.

2. Komisija siunčia 1 dalyje nurodytus įvertinimo pranešimus Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

3. Komisija siekia, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant nevalstybinius subjektus, dalyvautų šiame reglamente numatyto Sąjungos bendradarbiavimo vertinimo etape.

14 straipsnis

Metinis pranešimas

Komisija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal šį reglamentą, ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia išsamų metinį pranešimą apie šio reglamento įgyvendinimą. Pranešime išdėstomi biudžeto vykdymo rezultatai ir apibūdinami visi finansuoti veiksmai ir programos bei, kiek tai yra įmanoma, nurodomi pagrindiniai bendradarbiavimo veiksmų ir programų rezultatai ir poveikis.“;

9a)

Pridedami šie straipsniai:

„14a straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus šio reglamento galiojimo laikotarpiui.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 14b ir 14c straipsniuose nustatytų sąlygų.

14b straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14c straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo datos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2. Jei praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

9b)	15 straipsnis išbraukiamas.

10)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Finansinės nuostatos

Finansinė orientacinė suma šiam reglamentui įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu yra 172 mln. EUR I priede išvardytoms šalims ir 176 mln. EUR II priede išvardytoms šalims. Dėl 2010–2013 m. laikotarpio metinių asignavimų vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą sprendimą priims biudžeto valdymo institucija. Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia išsamią informaciją apie visas biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojamos šiame reglamente numatytos priemonės, ir joms skiriamus metinius asignavimus. Tuos asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų. Taip pat reikia užtikrinti, kad taikant šį reglamentą II priede išvardytoms šalims partnerėms nenukentėtų I priede nurodytos pramoninės šalys ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys bei teritorijos.

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 skiriami asignavimai šiuo tikslu nenaudojami.“;

11)	priede antraštė pakeičiama taip:

12)	pridedamas naujas II priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 7 E, 2011 1 12, p. 1.) ir 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(2) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4) OL L 405, 2006 12 30, p. 41.

(5) OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(6) OL L 354, 2008 12 31, p. 62.“;

(7) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(8) OL L 327, 2006 11 24, p. 1.“;

(9) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

(10) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

(11) OL L 136, 1999 5 31, p. 1.“;

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
PRIEDAS

„II PRIEDAS

Besivystančių šalių, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašas

Lotynų Amerika

Argentina

Bolivija

Brazilija

Čilė

Kolumbija

6.	Kosta Rika

Kuba

Ekvadoras

9.	Salvadoras

10.

Gvatemala

11.

Hondūras

12.

Meksika

13.

Nikaragva

14.

Panama

15.	Paragvajus

16.

Peru

17.

Urugvajus

18.

Venesuela

Azija

19.	Afganistanas

20.	Bangladešas

21.

Butanas

22.	Birma (Mianmaras)

23.

Kambodža

24.

Kinija

25.

Indija

26.	Indonezija

27.	Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika

28.

Laosas

29.

Malaizija

30.

Maldyvai

31.

Mongolija

32.

Nepalas

33.	Pakistanas

34.

Filipinai

35.

Šri Lanka

36.

Tailandas

37.

Vietnamas

Vidurinė Azija

38.	Kazachstanas

39.	Kirgizijos Respublika

40.	Tadžikistanas

41.	Turkmėnistanas

42.	Uzbekistanas

Artimieji Rytai

43.

Iranas

44.

Irakas

45.

Jemenas

Pietų Afrika

46.	Pietų Afrika“

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/47

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Susitarimai dėl prekybos bananais ***

P7_TA(2011)0035

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo projekto (07782/2010 – C7-0148/2010 – 2010/0057(NLE))

2012/C 182 E/11

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07782/2010),

—	atsižvelgdamas į Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais projektą (07968/2010) ir į Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais projektą (07970/2010),

—	atsižvelgdamas į Tarybos pateiktą prašymą dėl pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0148/2010),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 8 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0002/2011),

1.	pritaria susitarimų sudarymui;

2.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/48

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų panaikinimas ***I

P7_TA(2011)0036

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų (COM(2010)0096 – C7-0074/2010 – 2010/0056(COD))

2012/C 182 E/12

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0096),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0074/2010),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0003/2011),

1.	priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją,

2.	ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.	paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2010)0056

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 306/2011.)

22.6.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 182/49

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I

P7_TA(2011)0037

2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija) (COM(2008)0810 – C6-0472/2008 – 2008/0241(COD))

2012/C 182 E/13

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0810),

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 175 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6–0472/2008),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikis šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms“ (COM(2009)0665),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdami į 2009 m. birželio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

—	atsižvelgdami į 2009 m. gruodžio 4 d. Regionų komiteto nuomonę (2),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 3 d. Teisės reikalų komiteto laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalį pateiktą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0229/2010),

kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtųjų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.	priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.	ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.	paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 306, 2009 12 16, p. 39.

(2) OL C 141, 2010 5 29, p. 55.

(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2008)0241

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/…/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (4) reikia padaryti esminių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Visų pirma, Sąjungos aplinkos apsaugos politikos tikslai – išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos būklę, saugoti žmonių sveikatą bei apdairiai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius. Ta politika grindžiama atsargumo principu ir principais, jog reikėtų imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia būtų atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą atlygintų teršėjas.

(3)

Aplinkos ir tvarios plėtros Bendrijos politikos krypčių ir veiksmų programoje (Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje) (5) nurodoma, kad, siekiant tvarios plėtros, reikia iš esmės keisti dabartinius plėtotės, gamybos, vartojimo ir elgsenos modelius, bei pritariama tam, kad, inter alia, būtų sumažinama gamtinių išteklių naudojimo atliekų bei užtikrinama taršos prevencija. Joje nurodoma, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos (toliau - EEĮ atliekos) yra viena svarbiausių reguliuotinų sričių, turint omenyje atliekų prevencijos, naudojimo ir saugaus jų šalinimo principų taikymą.

(4)

Šia direktyva papildomi bendrieji ES atliekų tvarkymo teisės aktai, kaip antai 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (6). Joje pateikiamos nuorodos į minėtos direktyvos terminų apibrėžtis, įskaitant atliekų ir bendros atliekų tvarkymo veiklos apibrėžtis. Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų pateikta atliekų surinkimo apibrėžtis apima preliminarų atliekų rūšiavimą ir preliminarų jų saugojimą tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (7), nustatyta su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema ir numatyta galimybė nustatyti specialius energiją vartojančių gaminių, kuriems taip pat gali būti taikoma ši direktyva, ekologinio projektavimo reikalavimus. Direktyva 2009/125/EB ir pagal ją priimtos įgyvendinimo priemonės nedaro poveikio Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktams. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (8) reikalaujama visoje elektros ir elektroninėje įrangoje (toliau - EEĮ), kuriai taikoma ta direktyva, draudžiamas medžiagas pakeisti kitomis medžiagomis.

(5)	Direktyvoje 2008/98/EB numatyta, kad specialios taisyklės ypatingais atvejais arba taisyklės, papildančios tą Direktyvą dėl konkrečių kategorijų atliekų tvarkymo gali būti nustatytos atskiromis direktyvomis.

(6)

Rinkai plečiantis ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams įranga keičiama sparčiau, todėl EEĮ atliekų srautas sparčiai didėja. Nors Direktyva 2002/95/EB veiksmingai prisidedama prie pavojingų medžiagų kiekio mažinimo naujoje EEĮ, pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, švinas, šešiavalentis chromas ir polichlorinti bifenilai (PCB), ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų EEĮ atliekose bus randama dar daug metų. Tvarkant atliekas didžiausią susirūpinimą kelia pavojingų EEĮ komponentų turinys bei tai, kad EEĮ atliekos yra nepakankamai perdirbamos. Dėl nepakankamo perdirbimo būtų netenkama vertingų išteklių.

(7)

Šia direktyva siekiama prisidėti prie tvarios gamybos ir vartojimo visų pirma užkertant kelią EEĮ atliekoms, taip pat taip EEĮ atliekas pakartotinai naudojant, perdirbant ir kitaip naudojant, kad sumažėtų šalinamų atliekų apimtys , būtų veiksmingiau naudojami ištekliai ir atgaunamos strateginės žaliavos . Šia direktyva taip pat siekiama gerinti visų veiklos vykdytojų, dalyvaujančių visuose EEĮ gyvavimo ciklo etapuose, kaip antai, gamintojų, platintojų ir vartotojų, ypač tų veiklos vykdytojų, kurie tiesiogiai susiję su EEĮ atliekų surinkimu ir apdorojimu, aplinkos apsaugos veiklą. Dėl įvairiose šalyse skirtingai taikomo gamintojo atsakomybės principo visų pirma gali iš esmės skirtis ekonominės veiklos vykdytojų finansinė našta. Dėl skirtingų EEĮ atliekų tvarkymo nacionalinių strategijų neįmanoma veiksmingai įgyvendinti atliekų perdirbimo politikos. Todėl esminius kriterijus reikėtų nustatyti Sąjungos lygiu ir parengti suderintus EEĮ atliekų surinkimo ir tvarkymo standartus.

(8)

Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl problemos masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(9)

Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos produktams ir gamintojams neatsižvelgiant į pardavimo būdą, įskaitant nuotolinį ir elektroninį pardavimą. Šiuo atžvilgiu, siekiant, kad kitiems platinimo kanalams dėl šios direktyvos netektų padengti su EEĮ atliekomis susijusių išlaidų, kai įranga buvo parduota nuotoliniu arba elektroniniu būdu, nuotolinio arba elektroninio pardavimo kanalus naudojančių gamintojų ir platintojų pareigos turėtų būti kiek įmanoma vienodesnės ir įgyvendinamos vienodai.

(10)

Ši direktyva turėtų apimti visą vartotojų naudojamą EEĮ bei profesionaliems naudotojams skirtą EEĮ. Ši direktyva turėtų būti taikoma nederant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, ginantiems visus su EEĮ atliekomis susiduriančius subjektus, bei nedarant poveikio konkretiems Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams, visų pirma 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (9), ir Sąjungos gaminių projektavimo teisės aktams, visų pirma Direktyvai 2005/32/EB. Į šios direktyvos taikymo sritį neturėtų būti įtraukti dideli stacionarūs įrengimai, nes jie stacionariai įrengiami ir naudojami konkrečioje vietoje, juos sumontuoja ir išmontuoja specialistai, todėl jie priskiriami kontroliuojamų atliekų srautui. Stacionarūs dideli pramoniniai įtaisai, kurie įrengiami ir naudojami specifinėje vietoje, taip pat neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį. Taip pat nereikėtų įtraukti ir mobiliųjų mašinų, kurias naudoja tik profesionalūs naudotojai, nes jas taip pat išmontuoja ir šalina specialistai, todėl jos priskiriamos kontroliuojamų atliekų srautui. Taip pat į taikymo sritį neturėtų būti įtraukti fotovoltiniai moduliai, kuriuos taip pat sumontuoja bei išmontuoja specialistai ir kuriais iš esmės padedama siekti atsinaujinančios energijos tikslo ir mažinti CO2 kiekį. Be to, saulės energetikos pramonės atstovai sudarė savanorišką aplinkos apsaugos susitarimą, kuriame numatė tikslą perdirbti 85 % fotovoltinių modulių. Komisija turėtų patikrinti, ar pagal tą susitarimą siekiama bent lygiaverčių, palyginti su šia direktyva rezultatų, ir ar šis susitarimas apima visas rinkai pateiktus fotovoltinius modulius, ir, prireikus, turėtų, remdamasi ataskaita, pateikti pasiūlymą įtraukti fotovoltinius modulius į direktyvos taikymo sritį.

(11)	Šia direktyva nustatoma gamintojo atsakomybė yra viena iš priemonių skatinti EEĮ kūrimą ir gamybą visapusiškai įvertinant ir skatinant jos remontą, galimybę ją modernizuoti, pakartotinai naudoti, išardyti ir perdirbti.

(12)

Siekdamos užtikrinti grąžinant ir tvarkant EEĮ atliekas dalyvaujančio platintojo personalo saugumą ir sveikatą, valstybės narės, remdamosi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktais dėl saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis platintojai gali atsisakyti priimti grąžinamas atliekas.

(13)

Siekiant užtikrinti specialų EEĮ atliekų apdorojimą ir perdirbimą, keliama būtina sąlyga – jas rinkti atskirai ir ši sąlyga yra būtina siekiant Sąjungoje užtikrinti pasirinktą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Vartotojai turi aktyviai prisidėti prie sėkmingo tokių atliekų surinkimo ir turėtų būti skatinami grąžinti EEĮ atliekas. Šiuo tikslu EEĮ atliekas grąžinti turėtų būti įdiegti tinkami įrenginiai, įskaitant surinkimo punktus viešose vietose, kad privatūs namų ūkiai galėtų grąžinti atliekas bent nemokamai. Siekiant užtikrinti sėkmingą EEĮ atliekų surinkimą ir apdorojimą svarbus vaidmuo tenka visiems platintojams , savivaldybėms ir perdirbėjams, todėl jiems turėtų būti taikomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai .

(14)

Kad Sąjungoje būtų pasiektas pasirinktas apsaugos lygis ir suderinti aplinkos apsaugos tikslai, valstybės narės turėtų patvirtinti atitinkamas priemones, kad EEĮ atliekos būtų kuo rečiau šalinamos kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos ir būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ atliekų surinkimo lygis. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės siektų sukurti veiksmingas tokių atliekų surinkimo sistemas, turėtų būti reikalaujama, kad jose būtų pasiektas aukštas EEĮ atliekų, visų pirma šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, surinkimo lygis atsižvelgiant į didelį jų poveikį aplinkai ir į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (10) ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (11) įtvirtintas pareigas. Į poveikio vertinimą įtraukti duomenys rodo, kad jau atskirai surenkama 65 % rinkai pateiktos EEĮ, tačiau gali būti, kad daugiau nei pusė surinktos įrangos netinkamai apdorojama ir neteisėtai eksportuojama arba ji tinkamai apdorojama, tačiau nepranešama apie apdorotus kiekius . Todėl prarandama vertingų antrinių žaliavų, blogėja aplinkos būklė ir pateikiami nenuoseklūs duomenys . Siekiant išvengti tokių problemų reikia nustatyti ambicingą atliekų surinkimo normą , įpareigoti visus subjektus, kurie surenka EEĮ atliekas, užtikrinti aplinkai nekenksmingą jų tvarkymą ir pranešti apie surinktus, tvarkytus ir apdorotus kiekius. Labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą, ypač iš Sąjungos išvežamos naudotos EEĮ kontrolę.

(15)

Specialus EEĮ atliekų apdorojimas būtinas siekiant, kad teršalai nepasklistų į perdirbtą medžiagą ar atliekų srautą. Toks apdorojimas yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti, kad bus laikomasi pasirinkto Sąjungos aplinkos apsaugos lygio. Bet kuri organizacija ar įmonė, vykdanti atliekų surinkimo, perdirbimo ar apdorojimo operacijas, turėtų laikytis minimalių standartų, kad būtų išvengta neigiamo EEĮ atliekų tvarkymo poveikio aplinkai. Turėtų būti naudojami geriausi prieinami apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo būdai, su sąlyga, kad jais užtikrinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Geriausi prieinami apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo būdai gali būti išsamiau apibrėžiami 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (12) nustatyta tvarka.

(16)

2009 m. sausio 19 d. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas nuomonėje „Nanotechnologijos produktų rizikos vertinimas“ nurodė, kad atliekų etape ir perdirbimo metu galima susidurti su nanomedžiagomis, kurios tvirtai integruotos į dideles sistemas, pvz., elektronines grandines. Siekiant kontroliuoti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, kurį gali kelti nanomedžiagų turinčių EEĮ atliekų tvarkymas, gali būti reikalingas atrankinis apdorojimas. Komisija turėtų įvertinti, ar atitinkamoms nanomedžiagoms turėtų būti taikomas atrankinio apdorojimo reikalavimas.

(17)

Prireikus, pirmumo teisė turėtų būti teikiama pakartotiniam EEĮ atliekų ir jų komponentų, smulkių sudedamųjų dalių ir komplektavimo gaminių naudojimui. Kai pakartotinis naudojimas yra nepageidautinas, visos atskirai surinktos EEĮ atliekos turėtų būti siunčiamos naudoti; šio proceso metu turi būti atliekamas aukšto lygio jų perdirbimas ir naudojimas. Be to, gamintojai turėtų būti skatinami integruoti perdirbtą medžiagą į naują įrangą.

(18)

Šioje direktyvoje apibrėžtos normos atliekų naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui gali būti taikomi tik tuo atveju, jei toks naudojimas, parengimas pakartotinai naudoti arba perdirbimas neprieštarauja kitiems šiai įrangai taikomiems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams. Tinkamo įrangos atliekų naudojimo ir parengimo dar kartą naudoti ir perdirbti užtikrinimas yra svarbus patikimam išteklių valdymui ir jis optimizuos išteklių tiekimą.

(19)	Pagrindiniai EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo principai turi būti nustatyti Sąjungos lygiu, o finansavimo planai turi padėti užtikrinti aukštą atliekų surinkimo lygį ir įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą.

(20)

Privačių namų ūkių EEĮ naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė bent nemokamai grąžinti EEĮ atliekas. Todėl gamintojai turėtų finansuoti ▐ atliekų surinkimą iš surinkimo įrenginių, taip pat EEĮ atliekų apdorojimą, naudojimą ir šalinimą. Siekdamos išvengti neoptimalaus atskirai surinktų atliekų apdorojimo ir neteisėto eksporto, valstybės narės turėtų skatinti visus EEĮ atliekas tvarkančius suinteresuotus subjektus, kad šie prisidėtų prie šios direktyvos tikslų įgyvendinimo. Siekdamos, kad už EEĮ atliekų surinkimą pagal principą „teršėjas moka“ mokėtų ne eiliniai mokesčių mokėtojai, o EEĮ atliekų naudotojai, valstybės narės turėtų skatinti gamintojus apdoroti visas surinktas EEĮ atliekas. Siekiant užtikrinti tinkamą apdorojimą EEĮ atliekų naudotojai turėtų būti atsakingi už tai, kad nebetinkamos naudoti EEĮ atliekos būtų nuvežtos į atliekų surinkimo įrenginius. Kad gamintojo atsakomybės samprata turėtų maksimalų efektą, kiekvienas gamintojas turėtų būti atsakingas už atliekų, gautų iš savo pagamintų produktų, tvarkymo finansavimą. Gamintojui turėtų būti leidžiama pasirinkti, kaip įgyvendinti šią pareigą – individualiai ar prisijungus prie kolektyvinio plano. Pateikdamas produktą į rinką kiekvienas gamintojas arba jo vardu veikianti trečioji šalis turėtų suteikti finansinę garantiją, kad neliktų „niekieno“ EEĮ atliekų produktų, kurių atliekų tvarkymo išlaidos tenka visuomenei ar kitiems gamintojams. Atsakomybę finansuoti „istorinių“ atliekų tvarkymą turėtų prisiimti visi esami gamintojai sudarydami kolektyvinius finansavimo planus, prie kurių proporcingai prisideda visi gamintojai, esantys rinkoje tuo metu, kai patiriama išlaidų. Į kolektyvinius finansavimo planus taip pat turėtų būti įtraukiami gamintojai, importuotojai ir nauji rinkos dalyviai, užimantys rinkos nišą arba gaminantys labai mažais kiekiais.

▐

(21)

Siekiant sėkmingai rinkti EEĮ atliekas, naudotojams būtina pranešti, kad reikalaujama EEĮ atliekas šalinti ne kaip nerūšiuotas komunalines atliekas, bet jas rinkti atskirai, taip pat priminti apie surinkimo sistemas bei jų vaidmenį tvarkant EEĮ atliekas. Tokia informacija reiškia, kad turėtų būti tinkamai pažymėta EEĮ, kuri gali patekti į šiukšlių dėžes arba panašias komunalinių atliekų surinkimo vietas.

(22)	Informacija apie komponentų ir medžiagų identifikavimą, kurią turi teikti gamintojai, yra svarbi skatinant EEĮ atliekų tvarkymą, ypač jų apdorojimą ir naudojimą arba perdirbimą.

(23)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tikrinimo ir stebėsenos infrastruktūra leistų stebėti, ar teisingai įgyvendinama ši direktyva atsižvelgiant, inter alia, į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (13).

(24)

Kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinami šios direktyvos tikslai, būtina informacija apie Sąjungos rinkai pateiktos EEĮ svorį bei EEĮ atliekų, surinktų laikantis šios direktyvos, surinkimo, pakartotinio naudojimo (kiek įmanoma nurodant ir neišardytų prietaisų galimo pakartotinio naudojimo), naudojimo arba perdirbimo ir eksportavimo lygį.

(25)	Valstybės narės gali pasirinkti įgyvendinti tam tikras šios direktyvos nuostatas leisdamos kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovams sudaryti susitarimus, su sąlyga, kad įvykdomi tam tikri reikalavimai. ▐

(26)

Siekiant sumažinti vidaus rinkos veikimo kliūtis, reikėtų sumažinti administravimo naštą suvienodinant registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus bei išvengiant pakartotinių mokesčių už pakartotinį registravimą atskirose valstybėse narėse. Visų pirma, iš gamintojo neturėtų būti reikalaujama valstybėje narėje turėti juridinę buveinę norint gauti leidimą pateikti EEĮ į rinką toje valstybėje narėje. Užtektų, kad gamintojas turėtų vietinį juridinį atstovą, gyvenantį toje valstybėje narėje. Kad šis teisės aktas būtų praktiškai geriau vykdomas, valstybės narės turi turėti galimybę nustatyti už produktą atsakingą gamintoją ir atsekti tiekimo grandinę pradedant nuo galutinio platintojo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad platintojas, kuris pateikia EEĮ į rinką pirmą kartą valstybės narės teritorijoje (prekyba Sąjungos viduje), sudarytų susitarimą su gamintoju arba rūpintųsi tos įrangos registracija ir finansuotų iš tos įrangos gaunamų EEĮ atliekų tvarkymą.

(27)

Siekiant šios direktyvos nuostatas pritaikyti prie techninės ir mokslo pažangos ir priimti kitas reikalingas priemones Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl pereinamojo laikotarpio nuostatas, priedų tikslinimo, išsamių tikrinimo ir stebėjimo, kaip laikomasi reikalavimų, taisyklių, finansinių garantijų lygio apskaičiavimo minimalius reikalavimus bei metodus „labai mažo tūrio EEĮ atliekų“ ir „labai mažų įmonių, kurios veikia labai mažo ploto patalpose“ apibrėžties, registravimo ir ataskaitų teikimo formos, ataskaitų teikimo dažnumo ir šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimų pritaikymo .

(28)	Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti taikoma tik toms nuostatoms, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas kyla pagal anksčiau priimtas direktyvas.

(29)	Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais nurodytų VI priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą vengiant EEĮ atliekų susidarymo ir jų tvarkymo neigiamo poveikio arba tą poveikį mažinant, o taip pat mažinant bendrą neigiamą išteklių naudojimo poveikį bei veiksmingiau naudojant tuos išteklius pagal Direktyvos 2008/98/EB 1 ir 4 straipsnius . Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad visi veiklos vykdytojai, susiję su produkto būvio ciklais, gerintų savo aplinkosaugos standartus, taip prisidedant prie tausios gamybos ir naudojimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Laikantis 3 dalies nuostatų, ši direktyva taikoma bet kokiai EEĮ .

2. Ši direktyva taikoma nedarant poveikio reikalavimams, nustatytiems Sąjungos teisės aktuose dėl saugumo ir sveikatos apsaugos, dėl cheminių medžiagų, visų pirma 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiam Europos cheminių medžiagų agentūrą (14), bei konkretiems Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems atliekų tvarkymą arba produktų projektavimą.

3. Ši direktyva netaikoma ▐:

a)	EEĮ, kuri būtina valstybių narių pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus išskirtinai karo reikmėms;

b)	EEĮ, kuri išskirtinai suprojektuota kaip kitos rūšies įrangos, kuriai netaikoma ši direktyva, dalis ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis; ▐

c)	dideliems stacionariems įrengimams;

d)	dideliems stacionariems pramoniniams įtaisams;

e)	ne keliais judantiems mechanizmams, skirtiems tik profesionaliems naudotojams;

f)	keleivinio ar krovininio transporto priemonėms;

g)	fotovoltiniams moduliams;

h)	volframinėms lemputėms;

i)	implantuotiems ar infekuotiems medicinos prietaisams.

Ne vėliau kaip … (15), o po to kas penkerius metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje analizuojama šios direktyvos taikymo sritis ir ypač klausimas, ar į jos taikymo sritį reikėtų įtraukti fotovoltinius modulius. Ataskaitoje dėl fotovoltinių modulių dalyje visų pirma įvertinami pasiekti veiksmingo surinkimo ir perdirbimo rodikliai. Jei tikslinga, Komisija, remdamasi ta ataskaita, pateikia pasiūlymą.

▐

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) elektros ir elektroninė įranga arba EEĮ– įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, ▐ skirta naudoti esant ne didesnei kaip 1 000 V kintamosios srovės įtampai ir ne didesnei kaip 1 500 V nuolatinės srovės įtampai;

b) elektros ir elektroninės įrangos atliekos arba EEĮ atliekos– elektros arba elektroninė įranga, kuri yra atlieka pagal Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punktą pateiktą apibrėžtį, įskaitant visus komponentus, smulkias sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie laikomi išmetamo produkto dalimis;

c) medicininis prietaisas –

EEĮ, kuriai taikomos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (16) arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (17);

d) prevencija– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 12 punkte;

e) pakartotinis naudojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 13 punkte;

f) parengimas pakartotinai naudoti– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 16 punkte;

g) perdirbimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 17 punkte;

h) naudojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 15 punkte;

i) šalinimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 19 punkte;

j) apdorojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 14 punkte;

k) gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (18), numatytas nuotolinio ryšio priemones:

Asmenys, kurie pagal bet kurias finansavimo sutartis teikia tik finansavimo paslaugas, nelaikomi gamintojais, išskyrus atvejus, kai jie veikia ir kaip gamintojai, kaip numatyta i – iii papunkčiuose;

l) platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris EEĮ tiekia rinkai;

m) privačių namų ūkių EEĮ atliekos– EEĮ atliekos atsirandančios iš privačių namų ūkių ir iš komercinių, pramoninių, institucinių ir kitų šaltinių, kurios pagal savo pobūdį ir kiekį yra panašios į atliekas iš privačių namų ūkių, ir EEĮ atliekos, kurios galėjo būti naudojamos kaip EEĮ privačiuose namų ūkiuose ir kitoms privačių namų ūkių reikmėms;

n) pavojingos atliekos– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 2 punkte;

o) finansavimo sutartis– paskolos, nuomos, išperkamosios nuomos arba atidėto mokėjimo sutartis ar susitarimas, susiję su bet kokia įranga, neatsižvelgiant į tai, ar šios sutarties ar susitarimo arba bet kurios antrinės sutarties ar susitarimo sąlygose numatyta, kad ši įranga bus ar gali būti perduodama kito asmens nuosavybėn;

p) tiekimas rinkai– produkto, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

q) pateikimas į rinką– produkto tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

r) atskyrimas– apdirbimas rankiniu, mechaniniu, metalurginiu būdu arba apdorojimas cheminiu būdu taip, kad pavojingos medžiagos, preparatai ir sudedamosios dalys apdorojimo proceso pabaigoje sudarytų aiškiai atskiriamą atliekų srautą ar aiškiai atskiriamą atliekų srauto dalį. Medžiaga, preparatas arba sudedamoji dalis laikomi aiškiai atskiriamais, jei juos galima stebėti siekiant įrodyti, kad jie apdoroti aplinkai nekenksmingu būdu;

s) surinkimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 10 punkte;

t) atskiras surinkimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 11 punkte;

u) dideli stacionarūs įrengimai –

tam tikri kelių tipų aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisai, kurie sumontuojami ir įrengiami nuolatiniam buvimui iš anksto nustatytoje vietoje. Apšvietimo prietaisai nepatenka į šią kategoriją;

v) dideli stacionarūs pramoniniai įtaisai –

mechanizmų, įrenginių ir (arba) komponentų, skirtų naudoti kartu pramonėje tam tikrai funkcijai atlikti, junginiai, kuriuos įrengia specialistai ir kurie visą jų naudojimo laiką yra nuolatinėje vietoje;

w) tik profesionaliems naudotojams skirti ne keliais judantys mechanizmai –

mechanizmai, kurių veikimui reikalingas mobilumas ar nuolatinis arba pusiau nuolatinis perkėlinėjimas tarp viena po kitos einančių stacionarių darbo vietų, arba mechanizmai, kurie dirba neperkeliami, tačiau kurie gali būti įrengti taip, kad galėtų būti lengviau perkelti iš vienos vietos į kitą;

x) transporto priemonės –

transporto priemonės žmonių vežimui arba prekių gabenimui, pvz., automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, tramvajai, traukiniai, laivai ir lėktuvai;

y) fotovoltiniai moduliai –

tai tik fotovoltiniai moduliai, numatyti naudoti sistemoje, kuri skirta nuolatiniam naudojimui ir sukurta, sumontuota bei įrengta tam tikroje vietoje siekiant gauti elektros energiją viešaisiais, komerciniais ir asmeniniais tikslais.

4 straipsnis

Produktų projektavimas

Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos produktus reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Direktyvą 2009/125/EB, skatina gamintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą bei skatina imtis priemonių, kuriomis skatinamas EEĮ projektavimas ir gamyba, visų pirma siekiant palengvinti EEĮ atliekų, jų komponentų ir medžiagų pakartotinį naudojimą, išmontavimą ir naudojimą. Tos priemonės neturi kliudyti rinkai tinkamai veikti. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad gamintojai, taikydami išskirtinius projektavimo ypatumus arba vykdydami gamybos procesus, neužkirstų kelio pakartotiniam EEĮ atliekų panaudojimui, išskyrus atvejus, kai tokie išskirtiniai projektavimo ypatumai ar gamybos procesai turi išskirtinių privalumų, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir (arba) saugumo reikalavimų srityje. EEĮ atliekų pakartotinį naudojimą, išmontavimą ir naudojimą bei kenksmingų medžiagų išmetimo mažinimą palengvinantys ekologinio projektavimo reikalavimai laikantis Direktyvos 2009/125/EB įgyvendinimo priemones nustatomi ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Atskiras surinkimas

1. Kad būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ atliekų, ▐ šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų, lempų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir mažų prietaisų atliekų surinkimo ir tinkamo visų tipų EEĮ atliekų apdorojimo lygis , valstybės narės užtikrina, kad visos EEĮ atliekos būtų surenkamos atskirai ir nebūtų maišomos su bendromis ar nerūšiuotomis buitinėmis atliekomis ir kad neapdorotos EEĮ atliekos nebūtų gabenamos į sąvartynus ar deginimo įrengimus .

2. EEĮ atliekų, gautų iš privačių namų ūkių, atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad:

a)	būtų įdiegtos sistemos, leisiančios galutiniams atliekų turėtojams ir platintojams bent nemokamai grąžinti tokias atliekas. Valstybės narės, visų pirma atsižvelgdamos į gyventojų tankumą, užtikrina, kad būtų įrengti ir gyventojams prieinami reikalingi surinkimo įrenginiai;

naują produktą pristatantiems platintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad tokias atliekas bus galima grąžinti platintojui bent nemokamai pagal principą „vienas už vieną“, jeigu įranga yra tokios pačios rūšies ir atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir pristatytoji įranga. Valstybės narės gali nesilaikyti šios nuostatos, su sąlyga, kad jos užtikrina, jog dėl to galutiniam EEĮ atliekų turėtojui nebus sunkiau jų grąžinti ir kad galutinis turėtojas galės naudotis šiomis atliekų surinkimo sistemomis nemokamai. Pasinaudojusios šia nuostata valstybės narės apie tai praneša Komisijai;

c)	nedarant poveikio a ir b punktų nuostatoms, gamintojams leidžiama įdiegti ir tvarkyti individualias ir (arba) kolektyvines privačių namų ūkių EEĮ atliekų grąžinimo sistemas, jei jos atitinka šioje direktyvoje nustatytus tikslus;

d)	atsižvelgiant į Sąjungos sveikatos apsaugos ir saugumo standartus, EEĮ atliekos, kurios dėl užterštumo kelia grėsmę personalo saugumui ir sveikatai, pagal a ir b punktus gali būti nepriimamos. Tokioms EEĮ atliekoms valstybės narės parengia specialią tvarką.

Valstybės narės gali numatyti specialią EEĮ atliekų grąžinimo pagal a ir b punktus tvarką, jei įrangoje nėra pagrindinių komponentų arba įrangoje yra kitų nei EEĮ atliekų.

3. Jei yra kitų nei privačių namų ūkių EEĮ atliekų, valstybės narės, nedarydamos poveikio 13 straipsniui, užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys pasirūpintų tokių atliekų surinkimu.

6 straipsnis

Surinktų EEĮ atliekų vežimas ir šalinimas

1. Valstybės narės uždraudžia atskirai surinktų neapdorotų EEĮ atliekų šalinimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi to draudimo .

2. Valstybės narės užtikrina, kad atskirai surenkamos EEĮ atliekos būtų renkamos ir vežamos taip, kad jas būtų kuo lengviau pakartotinai naudoti bei perdirbti ir kad kuo geriau būtų izoliuojamos pavojingos medžiagos. Siekdamos kuo labiau padidinti pakartotinį visų prietaisų panaudojimą valstybės narės taip pat užtikrina, kad prieš bet kokį vežimą, naudojant surinkimo sistemas, surinkimo punktuose būtų galima atskirti pakartotinai naudojamus prietaisus nuo atskirai surinktų EEĮ atliekas.

7 straipsnis

Surinkimo normos

1. Nedarydama poveikio 5 straipsnio 1 daliai, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iki 2016 m. bus surenkama mažiausiai 85 % jos teritorijoje susikaupusių EEĮ atliekų .

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2012 m. EEĮ atliekų bus surenkama mažiausiai 4 kg vienam žmogui arba toks pats EEĮ atliekų svoris, kiek surinkta toje valstybėje narėje 2010 m., atsižvelgiant į tai, kuris kiekis yra didesnis.

Valstybės narės užtikrina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. surinktų EEĮ atliekų kiekis palaipsniui didėtų.

Valstybės narės gali nustatyti platesnio užmojo individualias surinkimo normas ir tokiu atveju apie tai praneša Komisijai.

Atliekų surinkimo normos turi būti pasiekiamos kasmet.

Ne vėliau kaip … (19) valstybės narės pristato Komisijai gerinimo planus.

2. Siekdamos įrodyti, kad buvo pasiektas minimalus atliekų surinkimo lygis, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami subjektai kasmet, laikydamiesi 16 straipsnio ir nesukeldami valstybėms narėms išlaidų, pateiktų informaciją apie EEĮ atliekas, kurios buvo:

a)	bet kurio subjekto paruoštos pakartotiniam naudojimui ar išsiųstos apdorojimo įrenginiams;

b)	grąžintos į surinkimo įrenginiams pagal 5 straipsnio 2 dalies a punktą;

c)	grąžintos platintojams pagal 5 straipsnio 2 dalies b punktą;

d)	atskirai surinktos gamintojų ar jų vardu veikiančių trečiųjų šalių; arba

e)	atskirai surinktos kitomis priemonėmis;

3. Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų gali laikotarpiui iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, siekiant išspręsti sunkumus, kuriuos valstybės narės, įgyvendindamos 1 dalyje nustatytus tikslus, patiria dėl specialių nacionalinių aplinkybių.

4. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, priima kiekvienoje valstybėje narėje susikaupusių EEĮ atliekų kiekio svorio vienetais nustatymo bendrą metodiką. Metodiką sudaro išsamios taisyklės dėl taikymo ir apskaičiavimo metodų, naudojamų patikrinti, ar laikomasi 1 dalyje nustatytų normų.

▐

5. Remdamiesi Komisijos ataskaita ir prireikus kartu su ja pateiktu pasiūlymu ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto atliekų surinkimo lygį ir 1 dalyje nurodytas planuojamas datas, siekdami nustatyti ir galimą šaldymo bei užšaldymo įrenginių ir lempų, įskaitant volframines lemputes, bei mažų prietaisų atliekų atskiro surinkimo normą.

8 straipsnis

Apdorojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad visos atskirai surinktos EEĮ atliekos būtų apdorojamos.

Komisija ne vėliau kaip … (20) prašo Europos standartizacijos organizacijų parengti ir patvirtinti EEĮ atliekų surinkimo, saugojimo, transportavimo, apdorojimo, perdirbimo, taisymo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui Europos standartus. Tie suderinti standartai turi atitikti naujausius pasiekimus.

Nuoroda į suderintus standartus skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EEĮ atliekų surinkimas, saugojimas, transportavimas, apdorojimas, perdirbimas, taisymas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui vykdomi siekiant išsaugoti žaliavas ir juos vykdant siekiama perdirbti EEĮ esančius vertingus išteklius, kad būtų užtikrintas geresnis prekių tiekimas Sąjungoje.

2. Apdorojant atliekas, išskyrus tuos atvejus, kai jos parengiamos pakartotinai naudoti, bent pašalinami visi skysčiai ir vykdomas atrankinis apdorojimas, kaip numatyta III priede.

3. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys, naudodamiesi geriausiais prieinamais būdais, įdiegtų EEĮ atliekų naudojimo sistemas. Šias sistemas gamintojai gali įdiegti individualiai arba kolektyviai. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri surinkimo arba apdorojimo operacijas vykdanti organizacija ar įmonė saugotų ir apdorotų EEĮ atliekas pagal IV priede nurodytus techninius reikalavimus.

4. Siekiant įtraukti kitas apdorojimo technologijas, užtikrinančias bent tokį pat žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį , Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, priima III priedo pakeitimus . Komisija prioritetine tvarka įvertina, ar turi būti iš dalies keičiami įrašai dėl mobiliųjų telefonų spausdintinių schemų plokštelių ir skystųjų kristalų ekranų. Komisija įvertina, ar būtini III priedo pakeitimai, kad būtų įtrauktos atitinkamos nanomedžiagos.

5. Siekdamos užtikrinti aplinkos apsaugą valstybės narės gali nustatyti minimalius surinktų EEĮ atliekų apdorojimo kokybės standartus.

Valstybės narės, kurios pasirinko parengti tokius kokybės standartus, apie tai praneša Komisijai, kuri šiuos standartus paskelbia.

6. Valstybės narės skatina organizacijas ar įmones, vykdančias apdorojimo operacijas, įdiegti patvirtintas aplinkosaugos vadybos sistemas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (21).

9 straipsnis

Leidimai ir patikrinimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad, kaip numatyta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 23 straipsnyje, bet kuri apdorojimo operacijas atliekanti įstaiga ar įmonė gautų kompetentingų institucijų leidimą.

2. Nuo Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 24 straipsnio b dalyje nurodyto reikalavimo gauti leidimą nukrypti leidžiančią nuostatą galima taikyti EEĮ atliekų naudojimo operacijoms, jei prieš registravimą kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi tos direktyvos 13 straipsnio.

Patikrinimo metu tikrinama:

a)	numatomų apdoroti atliekų rūšys ir kiekiai;

b)	bendrieji techniniai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi;

c)	atsargumo priemonės, kurių turi būti imtasi.

Patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, o apie jų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad išduodant 1 ir 2 dalyse nurodytus leidimus arba registruojant būtų laikomasi visų sąlygų, reikalingų įvykdyti 8 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių reikalavimus ir siekiant 11 straipsnyje nustatytų naudojimo normų.

10 straipsnis

EEĮ atliekų vežimas

1. Apdorojimo operacijos gali būti atliekamos ir už atitinkamos valstybės narės ar Sąjungos teritorijos ribų, jei vežant EEĮ atliekas laikomasi 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (22).

2. Manoma, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo ir 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (23) iš Sąjungos eksportuojant atliekas šios direktyvos 11 straipsnyje nustatytos pareigos bei surinkimo normos įvykdomos tik tuo atveju, jei eksportuotojas prieš išveždamas gali pateikti pagrįstų įrodymų , kad atliekų naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir naudojimas buvo vykdomi laikantis šios direktyvos reikalavimams lygiaverčių sąlygų. Panaudojus, paruošus pakartotiniam naudojimui ar atlikus perdirbimą, turi būti patvirtinta, kad buvo laikomasi šių lygiaverčių sąlygų.

3. Valstybės narės neduoda leidimo pervežti EEĮ, kurią numatoma pakartotinai panaudoti, išskyrus atvejus, kai kompetentingas identifikuotas fizinis arba juridinis asmuo patvirtina, kad įranga puikiai veikia, ir kai tai yra pažymėta įrangos etiketėje.

4. Siekdama leisti vykdyti apdorojimo operacijas už Sąjungos teritorijos ribų atitinkamu apsaugos lygiu Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne vėliau kaip … (24) nustato išsamias šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykles, visų pirma lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijus.

▐

11 straipsnis

Naudojimo normos

1. Pagal 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatas visų atskirai surinktų ir išsiųstų apdoroti EEĮ atliekų arba išsiųstų parengti pakartotinai naudoti EEĮ atliekų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. gamintojai įvykdytų tokias minimalias normas:

IA priedo 1 ir 4 kategorijoms priskirtų EEĮ atliekų,

—	panaudojama 85 %, ▐

—	perdirbama 75 % ir

—	parengiama pakartotinai naudoti 5 % ;

IA priedo 2 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų,

—	panaudojama 80 %, ▐

—	perdirbama 65 % ir

—	parengiama pakartotinai naudoti 5 % ;

IA priedo 3 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų,

—	panaudojama 75 %, ir

—	perdirbama 50 %;

IA priedo 5 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų,

—	panaudojama 75 %, ▐

—	perdirbama 50 % ir

—	parengiama pakartotinai naudoti 5 %;

IA priedo 6 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų

—	panaudojama 85 %,

—	perdirbama 75 % ir

—	parengiama pakartotinai naudoti 5 %;

f)	▐ perdirbama 80 % dujošvyčių lempų.

2. Tos normos apskaičiuojamos kaip atskirai surinktų EEĮ atliekų, kurios siunčiamos į naudojimo įrenginius ir kurios buvo veiksmingai panaudotos, pakartotinai panaudotos ir perdirbtos , svorio procentinė dalis. Skaičiuojant, ar pasiektos minėtos normos, neturėtų būti atsižvelgiama į naudojimo įrenginiuose atliekamas saugojimo, rūšiavimo ir parengiamojo apdirbimo operacijas.

3. Kad būtų galima apskaičiuoti tas normas, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai ar jų vardu veikiančios trečiosios šalys apskaitytų naudotą EEĮ, EEĮ atliekų masę, komponentus, medžiagas ar turinį, kai jie patenka (įvedami) į apdorojimo įrenginį ir grįžta (išimami) iš jo ir ▐ kai patenka (įvedami) į naudojimo ar perdirbimo įrenginį ir grįžta (išimami – bendras procentinis santykis) iš jo .

4. Valstybės narės skatina naujų naudojimo, perdirbimo ir apdorojimo technologijų kūrimą.

12 straipsnis

Privačių namų ūkių EEĮ atliekų tvarkymo finansavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai teiktų bent pagal 5 straipsnio 2 dalį įrengtuose surinkimo įrenginiuose sukauptų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą. Be to, valstybės narės prireikus užtikrina, kad, siekiant pagerinti EEĮ atliekų surinkimą, naujos EEĮ pardavimo metu vadovaujantis principu „teršėjas moka“ (kai teršėjais laikomi prekybininkai, vartotojai ir gamintojai, o ne paprasti mokesčių mokėtojai) būtų sukaupta pakankamai finansinių išteklių, skirtų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo išlaidoms, įskaitant surinkimo įrenginių eksploatavimo ir atitinkamų informavimo apie EEĮ atliekų tvarkymą kampanijų išlaidas, finansuoti. Šie finansiniai ištekliai skirti tik tiems veiklos vykdytojams, kurie yra teisiškai įpareigoti rinkti EEĮ atliekas.

Jei tokių veiklos vykdytojų išlaidos yra visiškai padengiamos iš finansinių išteklių, sukauptų remiantis pirma pastraipa, tokie veiklos vykdytojai, nesvarbu, ar tai savivaldybės ar privačių ūkio subjektai, perduoda visas surinktas EEĮ atliekas gamintojų atsakomybės sistemos struktūroms.

Individualus gamintojas neatsako už surinkimo objektuose sukauptų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo finansavimą, kaip numatyta pagal 2 dalį.

Valstybės narės gali papildomai reglamentuoti surinkimo ir surinkimo įrenginių išlaidų skaičiavimo metodus.

2. Produktų, kurie bus pateikti rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atžvilgiu kiekvienas gamintojas yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų, vykdomų su jo produktų atliekomis, finansavimą. Gamintojas gali nuspręsti, ar šią pareigą jis vykdys individualiai, ar prisijungdamas prie kolektyvinės atsakomybės sistemos. Gamintojas turėtų gebėti įvykdyti savo pareigas pasirinkdamas vieną iš šių dviejų būdų, ar abu būdus. Pagal kolektyvinės atsakomybės sistemą turėtų būti numatyti diferencijuotieji gamintojų mokesčiai, pagrįsti tuo, kaip lengvai gali būti atliktas produktų ir jų sudėtyje esančių strateginių žaliavų perdirbimas.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas gamintojas pateikdamas produktą į rinką pateiktų garantiją, rodančią, kad visų EEĮ atliekų tvarkymas bus finansuojamas, ir kad gamintojai aiškiai žymėtų savo produktus, kaip numatyta 151 straipsnio 2 dalyje. Šia garantija užtikrinama, kad bus finansuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos su produktu susijusios operacijos. Garantija gali būti suteikiama tokiomis formomis: gamintojui dalyvaujant atitinkamuose EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo planuose, apdraudžiant perdirbimo procesus arba užblokuojant banko sąskaitą. Nebetinkamų naudoti produktų finansinės garantijos dydis apskaičiuojamas taip, kad būtų užtikrintas gamintojo produkto faktinių sąnaudų, kai produktas tampa netinkamas naudoti, įskaičiavimas, atsižvelgiant į apdorojimo ir perdirbimo standartus, nurodytus 8 straipsnyje.

3. Siekdama užtikrinti darnų 2 dalyje nustatytų finansinių garantijų reikalavimų laikymąsi, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne vėliau kaip … (25) nustato šių garantijų lygio apskaičiavimo minimalius reikalavimus bei metodus ir parengia jų tikrinimo bei audito gaires.

Šiais minimaliais reikalavimais turi būti užtikrinama bent tai, kad:

a)	pagal garantiją bus įskaičiuojamos gamintojo produkto faktinės sąnaudos, kai produktas tampa netinkamas naudoti, atsižvelgiant į apdorojimo ir perdirbimo standartus;

b)	su gamintojo pareigomis susijusios išlaidos netektų kitiems veikėjam;, ir

c)	garantija galios ir ateityje ir ji bus naudojama siekiant įvykdyti gamintojo neįvykdytas perdirbimo pareigas, gamintojui tapus nemokiu.

4. Anksčiau nei 2005 m. rugpjūčio 13 d. rinkai pateiktų EEĮ produktų atliekų (toliau - „istorinių“ atliekų) tvarkymo išlaidų finansavimo atsakomybę užtikrina viena ar kelios sistemos, prie kurių visi tuo metu, kai atsiranda atitinkamų išlaidų, rinkoje dalyvaujantys gamintojai prisideda proporcingai, pavyzdžiui, proporcingai jų užimamai tam tikros įrangos rūšies rinkos daliai.

5. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai ar jų vardu veikiančios trečiosios šalys kasmet praneštų apie surinkimo, apdorojimo bei šalinimo sistemų finansavimą bei išlaidas ir šių sistemų veiksmingumą.

13 straipsnis

Iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų finansavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, iš produktų, kurie pateikti rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d.,gautų EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą užtikrintų gamintojai.

Už „istorinių“ atliekų, kurias pakeičia nauji ekvivalentiški produktai ar tas pačias funkcijas atliekantys nauji produktai, išlaidų finansavimą atsakingi tų produktų gamintojai, juos tiekdami. Valstybės narės gali alternatyviai nustatyti, kad naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, taip pat gali būti iš dalies ar visiškai atsakingi už šį finansavimą.

Už kitų „istorinių“ atliekų išlaidų finansavimą atsakingi naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius.

2. Nedarydami poveikio šiai direktyvai, gamintojai ir naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, gali sudaryti susitarimus, kuriuose numatomi kiti finansavimo būdai.

14 straipsnis

Surinkimo schemos ir informacija naudotojams

▐

1. Siekdamos padidinti vartotojų informuotumą, valstybės narės užtikrina, kad platintojai nustatytų tinkamas labai mažo tūrio EEĮ atliekų surinkimo sistemas. Pagal tokias surinkimo sistemas:

a)	galutiniai vartotojai gali išmesti labai mažo tūrio EEĮ atliekų mažmenininko parduotuvėje esančiame prieinamame ir matomame surinkimo punkte;

b)	mažmenininkai, kurie siūlo labai mažo tūrio EEĮ, privalo nemokamai priimti labai mažo tūrio EEĮ atliekų;

c)	galutiniai vartotojai neprivalo mokėti už tokių atliekų išmetimą ar pirkti naują tokio paties tipo produktą.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad b ir c punktai būtų taikomi nuotolinės prekybos pardavėjams – fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie naudodami nuotolinio ryšio priemones pagal Direktyvą 97/7/EB pateikia į rinką arba jai tiekia EEĮ. Pagal nuotolinės prekybos pardavėjų nustatytą surinkimo tvarką galutiniai vartotojai gali grąžinti labai mažo tūrio EEĮ atliekas nemokėdami jokių mokesčių, įskaitant pristatymo arba pašto išlaidas.

Ne vėliau kaip … (26) Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina „labai mažo tūrio EEĮ atliekų“ apibrėžtį, atsižvelgdama į riziką, kad šios atliekos dėl labai mažo dydžio gali būti atskirai nesurenkamos.

Šioje dalyje nustatytos pareigos netaikomos labai mažoms įmonėms, kurios veikia labai mažo ploto patalpose. Ne vėliau kaip … (26) Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina šioje direktyvoje vartojamą labai mažų įmonių, kurios veikia labai mažo ploto patalpose, apibrėžtį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad EEĮ naudotojams privačiuose namų ūkiuose būtų suteikiama reikalinga informacija apie:

a)	reikalavimą nešalinti EEĮ atliekų kaip nerūšiuotų komunalinių atliekų ir atskirai kaupti tokias EEĮ atliekas;

b)	atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kuriomis jie gali naudotis , skatinant koordinuoti informaciją, padedančią nustatyti visus prieinamus surinkimo punktus, neatsižvelgiant į gamintoją, kuris juos atidarė ;

c)	jų vaidmenį prisidedant prie EEĮ atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitų naudojimo formų;

d)	galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai dėl EEĮ esančių pavojingų medžiagų;

e)	V priede pateikto ženklo reikšmę.

3. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad vartotojai dalyvautų kaupiant EEĮ atliekas, ir skatina juos prisidėti prie atliekų pakartotinio naudojimo, apdorojimo ir naudojimo.

4. Siekdamos, kad kuo mažiau EEĮ atliekų būtų šalinama kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos, ir skatindamos jas rinkti atskirai, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai V priede pateiktu ženklu tinkamai – laikydamiesi Europos standarto EN 50419 (27) – pažymėtų rinkai pateikiamą EEĮ. Išskirtiniais atvejais, kai to reikalauja produkto dydis ar funkcinė paskirtis, ženklas spausdinamas ant EEĮ pakuotės, naudojimo instrukcijos ir garantijos.

5. Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytą visą ar kai kurią informaciją gamintojai ir (arba) platintojai pateiktų, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijoje arba pardavimo vietoje , arba organizuotų visuomenės informavimo kampanijas .

15 straipsnis

Informacija apdorojimo įrenginius eksploatuojantiems subjektams

1. Siekdamos, kad būtų palengvintas EEĮ atliekų naudojimas bei teisingas ir aplinkai tinkamas jų apdorojimas, taip pat jų priežiūra, tobulinimas, pakartotinis naudojimas, parengimas pakartotiniam naudojimui, atnaujinimas ir perdirbimas, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad gamintojai per vienerius metus po to, kai kiekvienos naujos rūšies EEĮ pateikiama rinkai, nemokamai pateiktų informaciją apie jos pakartotinį naudojimą ir apdorojimą. Atsižvelgiant į tai, kiek tokia informacija reikalinga pakartotinio naudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, šioje informacijoje nurodomi skirtingi EEĮ komponentai ir medžiagos, taip pat pavojingų medžiagų ir preparatų buvimo vieta EEĮ. EEĮ gamintojai pateikia šią informaciją pakartotinio naudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams žinynų forma arba elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, CD-ROM ar internetu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad ant rinkai pateikiamo EEĮ būtų aiškus įrangos gamintojo identifikavimo ženklas. Be to, siekiant nustatyti tikslią datą, kada įranga buvo pateikta rinkai, ant įrangos esančioje žymoje turi būti nurodyta, kad ji buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Šiuo tikslu taikomas Europos standartas EN 50419.

16 straipsnis

Registravimas, informacijos ir ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį sudaro gamintojų registrą, kuriame registruojami ir nuotolinio ryšio priemonėmis EEĮ tiekiantys gamintojai.

Tas registras skirtas stebėti, ar laikomasi 12 ir 13 straipsniuose nurodytų finansavimo įsipareigojimų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris jų teritorijose įsisteigęs gamintojas į nacionalinį registrą elektroniniu būdu galėtų įtraukti visą atitinkamą informaciją, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus bei mokesčius, pagal kuriuos galima spręsti apie visose kitose valstybėse narėse gamintojo vykdomą veiklą.

Kad būtų galima keistis tokia informacija, įskaitant informaciją apie nacionalinei rinkai pateikiamos EEĮ kiekį, ir duomenimis, kuriais remiantis būtų galima pervesti pinigus , susijusius su produktų arba EEĮ atliekų perdavimu Sąjungoje, ▐ registrai turi būti sąveikūs.

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad gamintojas, kuris EEĮ platina valstybėje narėje, kurioje nėra įsisteigęs, galėtų paskirti šioje valstybėje narėje įsisteigusį įgaliotinį, kuris atsakytų už jo pareigų pagal šią direktyvą vykdymą.

4. Siekiant užtikrinti sklandų registravimo, informavimo ir ataskaitų teikimo sistemų veikimą, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, nustato registravimo ir ataskaitų teikimo formą bei ataskaitų teikimo dažnumą . Registravimo ir ataskaitų teikimo formoje nurodomi bent šie duomenys:

a)	nacionalinei rinkai pateiktos EEĮ kiekis;

b)	įrangos tipas;

c)	prekės ženklas;

d)	kategorijos;

e)	garantija, jei ji suteikiama.

5. Registras gali būti tvarkomas pagal kolektyvinius gamintojų atsakomybės planus, nustatytus remiantis 12 straipsnio 2 dalimi.

6. Valstybės narės kasmet renka informaciją, taip pat pagrįstus apskaičiavimus apie jų rinkoms tiekiamos EEĮ, surinktos visais įmanomais būdais, pakartotinai panaudotos, perdirbtos ir panaudotos valstybėje narėje, kiekį ir kategorijas bei informaciją apie atskirai surinktas eksportuotas EEĮ atliekas nurodant jų svorį.

7. Valstybės narės kas trejus metus siunčia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos ataskaitą. Įgyvendinimo ataskaita parengiama pagal 2004 m. kovo 11 d. Komisijos sprendime 2004/249/EB dėl klausimyno rengiant valstybių narių ataskaitas apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų įgyvendinimą (28) ir 2005 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2005/369/EB, nustatančiam nuostatų laikymosi stebėsenos taisykles, taikomas valstybėms narėms, ir duomenų formas, reikalingas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų taikymui (29) nurodytą klausimyną. Ataskaita pateikiama Komisijai ne vėliau kaip per devynis mėnesius po nustatyto trejų metų laikotarpio pabaigos.

Pirmoji trejų metų ataskaita apima laikotarpį nuo 20xx iki 20xx m.

Komisija, gavusi valstybių narių ataskaitas, per devynis mėnesius paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

17 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Valstybės narės nustato sistemas, pagal kurias būtų užtikrinta, jog būtų gauta informacija, kad reguliavimo institucijos, gamintojai ir platintojai galėtų identifikuoti:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekia EEĮ;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė EEĮ.

18 straipsnis

Derinimas su mokslo ir technikos pažanga

Siekdama 16 straipsnio 7 dalį ir priedus suderinti šios direktyvos nuostatas su mokslo ir technikos pažanga , Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali priimti su pakeitimus.

Prieš keisdama priedus, Komisija, inter alia, konsultuojasi su EEĮ gamintojais, perdirbėjais, apdorojimo operacijų vykdytojais bei aplinkos apsaugos organizacijomis, darbuotojų ir vartotojų asociacijomis.

▐

19 straipsnis

Delegavimas

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 7, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotus teisės aktus neribotam laikotarpiui.

2. Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų.

20 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 23 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą.

3. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotų teisės aktų per du mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

2. Jeigu, praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

3. Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba per 1 dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimų dėl deleguotų teisės aktų, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

22 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip24 straipsnyje nurodytą datą ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

23 straipsnis

Tikrinimas ir stebėsena

1. Valstybės narės, siekdamos patikrinti, ar tinkamai įgyvendinama ši direktyva, atlieka atitinkamą tikrinimą ir stebėseną.

Tikrinamas bent deklaruotas rinkai pateiktos EEĮ kiekis, siekiant patikrinti finansinės garantijos dydį pagal 12 straipsnio 2 dalį, EEĮ atliekų eksportas iš Sąjungos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 ir apdorojimo įrenginiuose atliekamos operacijos pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šios direktyvos III priedą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad naudota EEĮ, kuri, kaip manoma, yra EEĮ atliekos, būtų išvežama laikantis II priede nustatytų minimalių reikalavimų, ir atitinkamai stebi išvežimą.

3. Siekdama užtikrinti veiksmingą tikrinimą ir stebėseną, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali nustatyti papildomas tikrinimo ir stebėsenos taisykles .

▐

4. Valstybės narės sukuria nacionalinį pripažintų surinkimo ir apdorojimo įrenginių registrą. Į tą nacionalinį registrą įtraukiami tik tie įrenginiai, kurių veiklos vykdytojai laikosi 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Valstybės narės registrų turinį skelbia viešai.

5. Įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia įrodymų, kad jie laikėsi šios direktyvos, ir kompetentingoms institucijoms teikia ataskaitas pagal 6 ir 7 dalis, kad būtų išlaikytas jų pripažintų tvarkymo įmonių statusas.

6. Surinkimo įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet teikia ataskaitas, kad nacionalinės institucijos galėtų palyginti surinktų EEĮ atliekų kiekį su iš tiesų naudojimo ar perdirbimo įrenginiams perduotų EEĮ atliekų kiekiu. EEĮ atliekos turi būti perduodamos tik pripažintiems naudojimo ir apdorojimo įrenginiams.

7. Tvarkymo įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet teikia ataskaitas, kad nacionalinės institucijos galėtų palyginti iš savininkų ar pripažintų surinkimo įrenginių surinktų EEĮ atliekų kiekį su iš tiesų atgavimui panaudotų, perdirbtų ar pagal 10 straipsnį eksportuotų EEĮ atliekų kiekiu.

8. Valstybės narės užtikrina, kad EEĮ atliekos būtų perduodamos tik registruotiems ir pripažintiems surinkimo, naudojimo ir (arba) perdirbimo įrenginiams.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2, 3, 5, 6, 7, 11, 14, 16, 19, 22, 23 straipsnių ir II priedo būtų laikomasi ne vėliau kaip … (30). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 12 straipsnio 2 dalies, t. y. kad kiekvienas gamintojas finansuotų tik tokias operacijas, kurios susijusios su jo produktų, pateiktų rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekomis ir kad būtų suteiktos atitinkamos finansinės garantijos, kaip numatyta pagal 12 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės, tvirtindamos tokias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad esančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3. Su sąlyga, kad įgyvendinami šioje direktyvoje nustatyti tikslai, valstybės narės gali perkelti į nacionalinę teisę 8 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio nuostatas kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovams sudarant susitarimus. Tokie susitarimai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	susitarimai turi būti įgyvendinami;

b)	susitarimuose turi būti nurodomi tikslai ir jų įgyvendinimo terminai;

c)	susitarimai skelbiami nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba oficialiame dokumente, kuris yra tiek pat prieinamas visuomenei, ir perduodami Komisijai;

d)	pasiekti rezultatai susitarime nustatytomis sąlygomis reguliariai stebimi, apie juos pranešama kompetentingoms institucijoms bei Komisijai ir leidžiama susipažinti visuomenei;

e)	kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų analizuojama pažanga, pasiekta vykdant susitarimą;

f)	jei susitarimo nesilaikoma, valstybės narės teisinėmis, kontrolės arba administracinėmis priemonėmis turi įgyvendinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

4. Komisija ne tik atlieka persvarstymą, kaip numatyta 2 ir 7 straipsniuose, bet ir ne vėliau kaip … (31) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pagrįstą įgyvendinant šią direktyvą įgyta patirtimi. Prireikus, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai iš dalies keisti šią direktyvą.

25 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/96/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis VI priedo A dalyje, panaikinama … (32) , išskyrus 5 straipsnio 5 dalį, kuri panaikinama nuo 2011 m. gruodžio 31 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir direktyvų taikymo pradžios terminais, nustatytais VI priedo B dalyje. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) OL C 306, 2009 12 16, p. 39.

(2) OL C 141, 2010 5 29, p. 55.

(3) 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(4) OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(5) OL C 138, 1993 5 17, p. 5.

(6) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(7) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(8) OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(9) OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

(10) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(11) OL L 161, 2006 6 14, p. 1.

(12) OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(13) OL L 118, 2001 4 27, p. 41.

(14) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(15) 5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(16) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

(17) OL L 331, 1998 12 7, p. 1.

(18) OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

(19) 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(20) Per šešis mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(21) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(22) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(23) OL L 316, 2007 12 4, p. 6.

(24) 18 mėnesių po šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

(25) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(26) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(27) Šį standartą 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC).

(28) OL L 78, 2004 3 16, p. 56.

(29) OL L 119, 2005 5 11, p. 13.

(30) 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo.

(31) 5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(32) 18 mėnesių ir viena diena po šios direktyvos įsigaliojimo.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IA PRIEDAS

Įrangos kategorijos siekiant apibrėžti 11 straipsnyje nustatytas naudojimo normas

1)	Šaldymo įrenginiai ir radiatoriai;

2)	Ekranai ir monitoriai;

Lempos;

4)	Dideli prietaisai, išskyrus šaldymo įrenginius bei radiatorius, ekranus bei monitorius ir lempas. Dideli įrenginiai – tai bet koks įrenginys, kuris iš esmės negali būti judinamas, arba iš esmės skirtas naudoti vienoje vietoje visą naudojimo laiką;

5)	Maži prietaisai, išskyrus šaldymo įrenginius bei radiatorius, ekranus bei monitorius ir lempas. Maži prietaisai– tai bet koks prietaisas, kuris iš esmės gali būti judinamas, arba iš esmės nėra skirtas ilgalaikiam naudojimui vienoje vietoje;

6)	Maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrenginiai.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IB PRIEDAS

Neišsamus prietaisų, kurie priklauso IA priede nurodytoms kategorijoms, sąrašas

1. Šaldymo prietaisai ir radiatoriai:

—	šaldytuvai,

—	šaldikliai,

—	atšaldytų produktų išdavimo arba pardavimo prietaisai,

—	oro kondicionavimo prietaisai,

—	tepaliniai radiatoriai ir kiti šilumokaičiai, kuriuose šilumnešis nėra vanduo (pvz., šilumos siurbliai ir drėgmės rinktuvai).

2. Ekranai ir monitoriai:

—

ekranai,

—	televizoriai,

—	skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai,

—	monitoriai.

3. Lempos:

—	vamzdinės fluorescencinės lempos,

—	kompaktinės fluorescencinės lempos,

—	didelio ryškumo išlydžio lempos, įskaitant didžiaslėges natrio lempas ir metalų halogenų lempas,

—	mažaslėgės natrio lempos,

—	šviesos diodų lempos.

4. Dideli prietaisai:

—	dideli prietaisai, skirti virimui ar kitokiam maisto apdorojimui (pvz., kaitlentės, orkaitės, viryklės, mikrobangų krosnelės, stacionarūs kavos aparatai),

—	garų rinktuvai,

—	dideli valymo įrenginiai (pvz., skalbimo mašinos, drabužių džiovyklės, indaplovės),

—	dideli šildymo prietaisai (pvz., dideli džiovintuvai, elektrinės krosnelės, marmuro bei natūralaus akmens šildymo sistemos ir kiti dideli prietaisai, skirti patalpų, lovų ir sėdimų baldų šildymui),

—	dideli kūno priežiūros prietaisai (pvz., soliariumai, pirtys, masažo kėdės),

—	dideli informacinių technologijų ir telekomunikacijų prietaisai (pvz., centriniai kompiuteriai, serveriai, stacionarūs tinklo įrenginiai ir prietaisai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, monetiniai taksofonai),

—	dideli sporto ir laisvalaikio prietaisai (pvz., sporto įranga su elektriniais ar elektroniniais komponentais, lošimo automatai),

—	dideli šviestuvai ir kiti šviesos skleidimo ar valdymo prietaisai,

—	dideli elektriniai ir elektroniniai pramoniniai įrankiai ir mašinos, išskyrus didelius stacionarius pramoninius įrankius ir ne kelių mobiliąsias mašinas, skirtas tik profesionaliems vartotojams,

—	dideli elektros srovės gamybos ar perdavimo prietaisai (pvz., generatoriai, transformatoriai, nenutrūkstamo maitinimo šaltiniai, apgręžikliai (inverteriai)),

—	dideli medicinos prietaisai,

—	dideli stebėjimo ir kontrolės prietaisai,

—	dideli matavimo įrenginiai ir prietaisai (pvz., svarstyklės, stacionarios mašinos),

—	dideli produktų pardavimo ar išdavimo ir paprastų paslaugų teikimo automatiniai prietaisai (pvz., prekių automatai, pinigų automatai, taros priėmimo automatai, fotografavimosi kabinos).

5. Maži prietaisai:

—	maži prietaisai, skirti virimui ar kitokiam maisto apdirbimui (pvz., skrudintuvės, nešiojamos viryklės, elektriniai peiliai, virintuvai, pjaustymo mašinos),

—	maži valymo prietaisai(pvz., dulkių siurbliai, lygintuvai ir pan.),

—	ventiliatoriai, oro gaivintuvai,

—	maži šildymo prietaisai (pvz., elektra šildomos antklodės),

—	laikrodžiai, rankiniai laikrodžiai ir kiti laiko matavimo įtaisai,

—	maži kūno priežiūros prietaisai (pvz., skustuvai, dantų šepetėliai, plaukų džiovintuvai, masažo prietaisai),

—	fotoaparatai ir kameros,

—	pramogų elektroniniai prietaisai (pvz., radijo imtuvai, garso stiprintuvai, automobilių radijai, skaitmeninių vaizdo diskų grotuvai),

—	muzikos instrumentai ir muzikos įranga (pvz., stiprintuvai, mikšeriniai pultai, ausinės ir kolonėlės, mikrofonai),

—	maži šviestuvai ir kiti šviesos skleidimo ar valdymo prietaisai,

—	žaislai (pvz., elektriniai geležinkeliai, lėktuvų modeliai ir pan.),

—	maži sporto įrenginiai (pvz., dviračių, nardymo, bėgimo, irklavimo kompiuteriai ir pan.),

—	maži laisvalaikio prietaisai (pvz., vaizdo žaidimai, žvejybos ir golfo įranga ir pan.),

—	elektros ir elektroniniai įrankiai, įskaitant sodininkystės įrenginius (pvz., gręžtuvai, pjūklai, siurbliai, žoliapjovės),

—	maži elektros srovės gamybos ir perdavimo prietaisai (pvz., generatoriai, baterijų įkrovikliai, nenutrūkstamo maitinimo šaltiniai, keitikliai),

—	maži medicinos prietaisai, įskaitant veterinarijos prietaisus,

—	maži stebėjimo ir kontrolės prietaisai (pvz., dūmų jutikliai, šildymo reguliatoriai, termostatai, judesio jutikliai, stebėjimo prietaisai ir prekės, nuotolinio valdymo įtaisai),

—	maži matavimo prietaisai (pvz., svarstyklės, vaizduokliai, tolimačiai, termometrai),

—	maži produktų pardavimo ar išdavimo prietaisai.

6. Maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrenginiai:

—	skreitiniai kompiuteriai,

—	knyginiai kompiuteriai,

—	maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų prietaisai (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, skaičiuoklės, telefonai, mobilieji telefonai, maršrutizatoriai, radijo įranga, mobiliosios vaikiškos racijos, vaizdo projektoriai).

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
II PRIEDAS

Minimalūs naudotos EEĮ vežimo reikalavimai

Kad galėtų atskirti EEĮ nuo EEĮ atliekų, tais atvejais, kai objekto turėtojas teigia ketinąs vežti arba veža ne EEĮ atliekas, o ne naudotą EEĮ, valstybės narės valdžios institucijos tokiam teiginiui pagrįsti reikalauja:

a)	sąskaitos faktūros ir EEĮ pirkimo-pardavimo ir (arba) nuosavybės teisių perdavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad įranga skirta tiesiogiai pakartotinai naudoti ir gerai veikia, kopijų;

b)	su kiekvienu siuntoje esančiu objektu susijusių įrodymų, kad tas objektas įvertintas ar išbandytas: dokumentų (išbandymo sertifikato, funkcinę gebą įrodančio dokumento) kopijų ir protokolo, kuriame pagal 2 punktą pateikiama visa su dokumentais susijusi informacija;

c)	objekto turėtojo, organizuojančio EEĮ vežimą, pareiškimo, kad jokios siuntoje esančios medžiagos arba įranga nelaikomos atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, ir

d)	kad vežami produktai būtų supakuoti ir tinkamai sudėti taip, jog būtų apsaugoti nuo apgadinimo juos vežant, pakraunant ir iškraunant.

a ir b punktai netaikomi, jei naudota EEĮ, pasinaudojant jai taikoma garantija, siunčiama gamintojui, kad šis ją sutaisytų ir išsiųstų atgal pakartotiniam naudojimui.

Kad galėtų įrodyti, jog vežamos ne EEĮ atliekos, o EEĮ, valstybės narės reikalauja atlikti tokias naudotos EEĮ išbandymo ir dokumentavimo procedūras:

1 procedūra.

Išbandymas

a)	Turi būti išbandoma įrangos funkcinė geba ir vertinamos pavojingos medžiagos. Atliktinas išbandymas ▐ priklauso nuo EEĮ rūšies. Daugeliu atvejų užtenka išbandyti naudotos EEĮ pagrindines funkcijas;

b)	vertinimo ir išbandymo rezultatai turi būti registruojami.

2 procedūra.

Dokumentai

a)	Dokumentai tvirtai, bet ne visam laikui turi būti tvirtinami ant pačios EEĮ (jei ji nesupakuota) arba ant pakuotės, kad juos būtų galima perskaityti neišpakuojant įrangos;

dokumentuose pateikiama tokia informacija:

—	objekto pavadinimas (įrangos pavadinimas pagal IB priedą ir kategorija pagal IA priedą );

—	objekto atpažinties numeris (tipo numeris);

—	gamybos metai (jei žinoma);

—	už įrangos funkcinės gebos įrodymus atsakingos bendrovės pavadinimas ir adresas;

—	1 etape aprašyto išbandymo rezultatai;

—	atlikto išbandymo rūšis.

Be dokumento, kurio reikalaujama pagal 1 punktą, prie kiekvieno naudotos EEĮ krovinio (pvz., vežimo konteinerio, sunkvežimio) turi būti pridedama:

a)	CMR dokumentas;

b)	atsakingo asmens pareiškimas apie savo atsakomybę.

Jei nepateikiami pagal 1 ir 3 punktus reikalaujami dokumentai arba jei įranga netinkamai supakuota, krovinys netinkamai sudėtas (tą privalo įrodyti vežamų prietaisų turėtojas) , valstybės narės valdžios institucijos daro prielaidą, kad objektas yra pavojingos EEĮ atliekos ir kad krovinys vežamas neteisėtai. Tokiu atveju apie tai pranešama atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir su kroviniu elgiamasi taip, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 24 ir 25 straipsniuose. ▐

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
III PRIEDAS

8 straipsnio 2 dalyje nurodytas EEĮ atliekų medžiagų ir komponentų atrankinis apdorojimas

Iš bet kurių atskirai sukauptų EEĮ atliekų būtinai turi būti pašalintos bent šios medžiagos, preparatai ir komponentai:

—	laikantis 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (1), kondensatoriai, kuriuose yra polichlorintų bifenilų (PCB),

—	gyvsidabrio turintys komponentai, tokie kaip antai jungikliai arba lempos,

—	baterijos,

—	mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų spausdintinės plokštės, jei spausdintinių plokščių plotas yra didesnis kaip 10 kvadratinių centimetrų,

—	dažų kasetės, skystos ir tirštos, taip pat spalvoti dažomieji milteliai,

—	plastmasės, kuriose yra bromintų liepsnos lėtiklių,

—	asbesto atliekos ir asbesto turintys komponentai,

—	elektroniniai vamzdžiai,

—	chlorfluorangliavandeniliai (CFC), hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) arba hidrofluorangliavandeniliai (HFC), angliavandeniliai (HC),

—	dujošvytės lempos,

—	skystųjų kristalų ekranai (jei reikia, kartu su jų gaubtais), kurių paviršius didesnis kaip 100 kvadratinių centimetrų, bei visi dujošvyčių lempų ekranai,

—	išoriniai elektros kabeliai,

—

ugniai atsparių keraminių pluoštų turintys komponentai, kaip apibrėžta 1997 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 97/69/EB, su technikos pažanga derinančioje Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (2),

—

radioaktyviųjų medžiagų turintys komponentai, išskyrus komponentus, kuriems netaikomos nereguliuojamos veiklos ribinės vertės, nurodytos 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas, nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (3), 3 straipsnyje ir I priede,

—	elektrolitiniai kondensatoriai, turintys pavojingų medžiagų (> 25 mm aukščio, > 25 mm skersmens arba atitinkamai panašaus tūrio).

Šios medžiagos, preparatai ir komponentai šalinami arba naudojami laikantis Tarybos direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio.

Šie atskirai sukauptų EEĮ atliekų komponentai turi būti apdoroti, kaip nurodyta:

—	nuo elektroninių vamzdžių turi būti pašalinta fluorescencinė danga,

—

įrangos, turinčios ozono sluoksnį ardančių dujų arba dujų, kurių visuotinio klimato atšilimo potencialas viršija 15, esančių pvz., putose ir šaldymo kontūruose, dujos turi būti tinkamai ištraukiamos ir atitinkamai apdorojamos. Ozono sluoksnį ardančios dujos turi būti apdorotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009.

—	iš dujošvyčių lempų turi būti pašalintas gyvsidabris.

3.	Atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektus bei pageidautiną medžiagų ir komponentų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, šio priedo 1 ir 2 dalys taikomos taip, kad nebūtų trukdoma aplinkai tinkamu būdu pakartotinai panaudoti arba perdirbti komponentus ar neišardytus prietaisus.

(1) OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

(2) OL L 343, 1997 12 13, p. 19.

(3) OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IV PRIEDAS

Techniniai reikalavimai, nurodyti 8 straipsnio 3 dalyje

EEĮ atliekų prieš jas apdorojant saugojimo (taip pat laikino saugojimo) vietos (nepažeidžiant 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (1) reikalavimų):

—	atitinkamų vietų nepralaidūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimo ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai,

—	atitinkamų vietų orų pokyčiams atspari danga.

EEĮ atliekų apdorojimo vietos:

—	svarstyklės apdorotų atliekų svoriui matuoti,

—	atitinkamų vietų nepralaidūs ir orų pokyčiams atsparūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimo ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai,

—	išrinktų atsarginių dalių tinkami saugojimo įrenginiai,

—	baterijų, kondensatorių, kuriuose yra polichlorintų bifenilų bei polichlorintų terfenilų, ir kitų pavojingų atliekų, pavyzdžiui, radioaktyviųjų atliekų, tinkami saugojimo konteineriai,

—	vandens valymo įranga, atitinkanti sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

(1) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
V PRIEDAS

EEĮ žymėjimo ženklas

Ženklas, rodantis, kad EEĮ turi būti renkama atskirai – perbraukta ratukinė šiukšlių dėžė, kaip parodyta toliau. Šis ženklas turi būti spausdinamas matomai, aiškiai ir neištrinamai.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
VI PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyti 25 straipsnyje)

Direktyva 2002/96/EB	(OL L 37, 2003 2 13, p. 24)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB	(OL L 345, 2003 12 31, p. 106)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/34/EB	(OL L 81, 2008 3 20, p. 65)

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 25 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas
2002/96/EB	2004 m. rugpjūčio 13 d.
2003/108/EB	2004 m. rugpjūčio 13 d.
2008/34/EB	—

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
VII PRIEDAS

Atitikties lentelė (1)

Direktyva 2002/96/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	—
—	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
—	2 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 3 dalies a punktas
Iš dalies 2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 3 dalies b punktas
—	2 straipsnio 3 dalies c punktas
IB priedo 5 punktas	2 straipsnio 3 dalies d punktas
IB priedo 8 punktas	2 straipsnio 3 dalies e punktas
—	2 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio a – d punktai	3 straipsnio a – d punktai
—	3 straipsnio e punktas
3 straipsnio e punktas	3 straipsnio f punktas
3 straipsnio f punktas	3 straipsnio g punktas
3 straipsnio g punktas	3 straipsnio h punktas
3 straipsnio h punktas	3 straipsnio i punktas
3 straipsnio i punktas	3 straipsnio j punktas
3 straipsnio j punktas	3 straipsnio k punktas
3 straipsnio k punktas	3 straipsnio l punktas
3 straipsnio l punktas	—
—	3 straipsnio m punktas
3 straipsnio m punktas	3 straipsnio n punktas
—	3 straipsnio o–s punktai
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnio 1–3 dalys	5 straipsnio 1–3 dalys
—	6 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 5 dalis	—
—	7 straipsnis
—	8 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalies pirma bei antra pastraipos ir 3 dalis	8 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos 1 sakinys
II priedo 4 punktas	8 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antras sakinys
6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 5 dalis
6 straipsnio 6 dalis	8 straipsnio 6 dalis
6 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 1 ir 2 dalys
6 straipsnio 4 dalis	9 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 5 dalis	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	10 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 1 dalis	—
7 straipsnio 2 dalis	11 straipsnio 1 dalis
—	11 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	11 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
7 straipsnio 4 dalis	—
7 straipsnio 5 dalis	11 straipsnio 4 dalis
8 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos	12 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos
8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	—
8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
8 straipsnio 4 dalis	—
9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	—
9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
9 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
9 straipsnio 2 dalis	13 straipsnio 2 dalis
—	14 straipsnio 1 dalis
10 straipsnio 1 dalis	14 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio 3 dalis
10 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 4 dalis
10 straipsnio 4 dalis	14 straipsnio 5 dalis
11 straipsnis	15 straipsnis
—	16 straipsnio 1–4 dalys
12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	16 straipsnio 5 dalis
12 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos	—
12 straipsnio 2 dalis	16 straipsnio 6 dalis
13 straipsnis	17 straipsnis
14 straipsnis	18 straipsnis
15 straipsnis	19 straipsnis
16 straipsnis	20 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
—	20 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
—	20 straipsnio 2 ir 3 dalys
17 straipsnio 1–3 dalys	21 straipsnio 1–3 dalys
17 straipsnio 4 dalis	—
—	22 straipsnis
18 straipsnis	23 straipsnis
19 straipsnis	24 straipsnis
IA priedas	—
IB priedas	—
—	I priedas
II–IV priedai	II–IV priedai
—	V priedas
—	VI priedas

(1) Atitikties lentelė dar nepakeista taip, kad atspindėtų Parlamento poziciją. Ji bus atnaujinta, kai Parlamentas ir Taryba pasieks susitarimą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.CE2012.182.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 182E

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. birželio 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas 2010–2011 m. SESIJA 2011 m. vasario 3 d. posėdžiai Posédžių protokolai paskelbti OL C 111 E, 2011 4 29. 2011 m. vasario 3 d. priimti tekstai dėl 2008 finansinių metų Europos policijos koledžo biudžeto įvykdymo patvirtinimo buvo paskelbti OL L 62, 2011 3 9. PRIIMTI TEKSTAI
	2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
2012/C 182E/01	Susitarimai dėl prekybos bananais 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo	1

2012/C 182E/02	Padėtis Tunise 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tunise	6

2012/C 182E/03	Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyva 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vakcinos nuo tuberkuliozės iniciatyvos. Praktinis 2020 m. Europos strategijos įgyvendinimas norint pasiekti šeštąjį TVT tikslą ir išnaikinti tuberkuliozę iki 2050 m.	9

2012/C 182E/04	Atliekų krizė Kampanijoje 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atliekų krizės Kampanijoje	12

2012/C 182E/05	Labiau koordinuoti moksliniai vėžio tyrimai Europos Sąjungoje 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl poreikio Europos Sąjungoje labiau koordinuoti mokslinius vėžio tyrimus	16

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Parlamentas
	2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
2012/C 182E/06	Prašymas atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Tamáso Deutscho imunitetą (2010/2123(IMM))	18

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS PARLAMENTAS
	2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
2012/C 182E/07	Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė ***II 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16447/1/2010 – C7-0424/2010 – 2010/0059(COD))	20

	P7_TC2-COD(2010)0059Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę	21
	I PRIEDAS	27
	II PRIIEDAS	27
2012/C 182E/08	Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1889/2006 dalinis pakeitimas) ***II 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (16446/1/2010 – C7-0427/2010 – 2009/0060B(COD))	28

	P7_TC2-COD(2009)0060BEuropos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantis demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę	28
2012/C 182E/09	Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 dalinis pakeitimas) ***II 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (16442/1/2010 – C7-0426/2010 – 2009/0060A(COD))	32

	P7_TC2-COD(2009)0060AEuropos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę	32
2012/C 182E/10	Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis finansavimo priemonės nustatymas (Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 dalinis pakeitimas) ***II 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (16440/1/2010 – C7-0425/2010 – 2009/0059(COD))	36

	P7_TC2-COD(2009)0059Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1934/2006, nustatantis bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę	37
	PRIEDAS	46
2012/C 182E/11	Susitarimai dėl prekybos bananais *** 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimo dėl prekybos bananais, taip pat Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl prekybos bananais sudarymo projekto (07782/2010 – C7-0148/2010 – 2010/0057(NLE))	47

2012/C 182E/12	Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų panaikinimas ***I 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų (COM(2010)0096 – C7-0074/2010 – 2010/0056(COD))	48

	P7_TC1-COD(2010)0056Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2011, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų	49
2012/C 182E/13	Elektros ir elektroninės įrangos atliekos ***I 2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija) (COM(2008)0810 – C6-0472/2008 – 2008/0241(COD))	49

	P7_TC1-COD(2008)0241Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/…/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija) ( 1 )	50
	IA PRIEDAS	72
	IB PRIEDAS	72
	II PRIEDAS	74
	III PRIEDAS	75
	IV PRIEDAS	77
	V PRIEDAS	77
	VI PRIEDAS	78
	VII PRIEDAS	78


	(1) Tekstas svarbus EEE