15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/1

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) (1),

—

atsižvelgdamas į Direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimas rinka) (2),

—

atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) 2009 m. balandžio 2 d. Londone, 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsberge ir 2010 m. birželio 26 ir 27 d. Toronte paskelbtas deklaracijas,

—

atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) techninę rekomendaciją Europos Komisijai persvarstant MiFID (akcijų rinkos, nuoroda CESR/10-394),

—

atsižvelgdamas į CESR techninę rekomendaciją Europos Komisijai persvarstant MiFID (pranešimas apie sandorius, nuoroda CESR/10-292),

—

atsižvelgdamas į CESR techninę rekomendaciją Europos Komisijai persvarstant MiFID (investuotojų apsauga ir tarpininkai, nuoroda CESR/10-417),

—

atsižvelgdamas į CESR raginimą pateikti duomenis apie Europos akcijų rinkų mikrolygio struktūrines problemas (nuoroda CESR/10-142),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario mėn. Prancūzijos ekonomikos, pramonės ir užimtumo ministrui pateiktą MiFID persvarstymo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario mėn. Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) konsultacijų ataskaitą „Tiesioginės elektroninės prieigos politika“,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. lapkričio mėn. Mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų komiteto (CPSS) ir IOSCO rekomendacijas dėl pagrindinių sandorio šalių,

—

atsižvelgdamas į JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos pateiktą akcijų rinkos struktūros koncepciją (Nr. 34-61358, byla Nr. S7-02-10),

—

atsižvelgdamas į CESR techninę rekomendaciją Europos Komisijai persvarstant MiFID ir į atsakymus į Europos Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos (nuorodos CESR/10-802, CESR/10-799, CESR/10-808, CESR/10-859 ir CESR/10-860),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0326/2010),

A.

kadangi G20 nustatė, kad turėtų būti vykdomas visų finansų institucijų, visų finansinių produktų ir visų teritorijų pagrįstas reguliavimas ir veiksminga priežiūra, taip pat sutarė, kad visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis turėtų būti prekiaujama, atitinkamai, biržose arba elektroninėse prekybos platformose,

B.

kadangi skaidrumo stoka ir su tuo susijęs rizikos pobūdžio neaiškumas finansų sistemoje apsunkino finansų krizę ir padėjo plisti bendram nepasitikėjimui, taigi prisidėjo prie to, kad smarkiai sumažėtų likvidumo srautai,

C.

kadangi vartotojų apsauga, skaidrumas, ypač kalbant apie kainodaros procesą, veiksmingos ir likvidžios rinkos, taip pat konkurencija esant vienodoms sąlygoms buvo pagrindiniai tikslai, kai įsigaliojo MiFID, tačiau jie dar nepasiekti, taigi jiems turi būti teikiama pirmenybė; kadangi kilus finansų krizei pirmenybė persvarstant MiFID taip pat turi būti teikiama sisteminės rizikos mažinimui,

D.

kadangi priimant MiFID pakeitimus visuomet turėtų būti atsižvelgiama į MiFID svarbą reglamentuojant kapitalo srautus į realųjį ekonomikos sektorių, taigi ir į potencialų poveikį darbo vietoms, investicijoms ir pensijoms,

E.

kadangi, skaičiuojant pagal apimtį, iki 40 proc. prekybos vis dar vyksta ne biržoje; kadangi rinkos dalyviai turėtų būti skatinami sudaryti daugiau sandorių organizuotose prekybos vietose,

F.

kadangi į MiFID įtraukiant išimtis, susijusias su skaidrumo reikalavimais prieš sudarant sandorį, ir steigiant daugiašalės prekybos sistemas bei neviešas anonimines prekybos vietas siekta paspartinti perėjimą prie labiau reguliuojamų ir skaidresnių prekybos vietų,

G.

kadangi, remiantis MiFID pateikiama nebiržinės prekybos apibrėžtimi, ši prekyba pasižymi tokiomis savybėmis kaip ad hoc pobūdis ir nereguliarumas, ji vykdoma su didmenine prekyba užsiimančiomis sandorio šalimis ir laikoma dalimi verslo santykių, kurie patys susiję su didesniais sandoriais nei įprasta rinkoje, o sandoriai sudaromi ne sistemose, kurias susijusi įmonė paprastai naudoja verslui kaip finansinį tarpininką,

H.

kadangi MiFID numatyta išimčių, pagal kurias leidžiama nevieša anoniminė prekyba organizuotose rinkose, įsteigta daugiašalių prekybos sistemų ir finansinių tarpininkų, o nebiržiniai sandoriai apibrėžti kaip nereguliarūs ir ad hoc pobūdžio, tačiau ne per finansinius tarpininkus sudaromi nebiržiniai sandoriai ir toliau sudaro didelę prekybos akcijomis dalį – remiantis CESR/10-394, 38 proc. visų sandorių, apie kuriuos pranešama; kadangi ši dalis nesumažėjo įgyvendinus MiFID; kadangi, atsižvelgiant į tai, reikėtų užtikrinti, kad MiFID taisyklės ir išimtys būtų taikomos griežčiau ir veiksmingiau,

I.

kadangi prekybos akcijomis rinkos susiskaldymas turėjo nepageidaujamą poveikį likvidumui ir rinkos efektyvumui dėl sumažėjusio skaidrumo, nes padaugėjo neviešų anoniminių prekybos vietų ir kryžminių tinklų, dėl didesnio prekybos vietų skaičiaus tiek biržose, tiek už jų ribų ir prekybos, kurią vykdant vis dažniau naudojamasi technologijomis, o tai sumažino vidutinį vykdomų pavedimų dydį – nuo 22 266 EUR 2006 m. iki 9 923 EUR 2009 m., taip pat padidino bendras tam tikriems naudotojams tenkančias su sandoriais susijusias sąnaudas,

J.

kadangi dėl sumažėjusio sandorių dydžio sumažėjo rinkos dalyvių gebėjimas neatidėliojant vykdyti didelės apimties pavedimus konkrečioje rinkoje, o dėl siekio užkirsti kelią rinkos poveikiui, daromam didelės apimties pavedimams, išplito neviešose anoniminėse prekybos vietose vykdoma prekyba; kadangi mažiau kaip 10 proc. prekybos EEB akcijomis organizuotose rinkose vyksta taikant MiFID nustatytas išimtis, susijusias su skaidrumo reikalavimais prieš sudarant sandorį (CESR/10-394); kadangi šios MiFID numatytos išimtys sudaro sąlygas neviešai anoniminei prekybai, o tai – skaidresnė ir geriau reguliuojama alternatyva neviešai anoniminei prekybai ne biržoje, tačiau tai, kad nebiržiniai sandoriai, įskaitant brokerių kryžminės prekybos tinklus (angl. broker crossing networks), nepakankamai reguliuojami, suteikia konkurencinį pranašumą prekybai ne biržoje ir didina neviešos anoniminės prekybos apimtį, o tai mažina bendrą rinkos skaidrumą; kadangi iš viso maždaug pusei sandorių šiuo metu netaikomi skaidrumo reikalavimai prieš juos sudarant, tačiau pusės sandorių ne biržoje dydis nesiekia rinkoje įprasto dydžio, taigi jų nereikia saugoti nuo rinkos poveikio,

K.

kadangi siekiant sudaryti vienodas sąlygas reikėtų nuodugniai ištirti brokerių kryžminės prekybos tinklų verslo modelius ir užtikrinti, kad tuo atveju, kai jie teikia paslaugas ir iš esmės veikia kaip reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos ar finansiniai tarpininkai, brokerių kryžminės prekybos tinklai būtų taip pat ir reguliuojami,

L.

kadangi nepasitvirtino su konkurencija susijusi nauda, kalbant apie konkurencingesnę ir naujoviškesnę prekybos infrastruktūrą, nes nepavyko sumažinti bendrų su sandoriais susijusių sąnaudų, o neskaidrumas padidėjo, taip pat akivaizdu, kad labiau susiskaldžiusios rinkos sąlygomis tinkamai neužtikrinama visiems rinkos dalyviams būtina kokybė ir patikimumas,

M.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sparčioji prekyba (angl. high frequency trade, HFT), kaip teigiama, palaiko finansų rinkų likvidumą, būtų naudinga nustatyti, ar esama rizikos, susijusios su elektroninėmis pavedimų sistemomis ir tuo, jog didelė prekybos dalis (skaičiuojama, kad JAV ji sudaro 70 proc.) vyksta taikant sparčiosios prekybos strategijas, visų pirma turint mintyje Vertybinių popierių ir biržos komisijos išvadas dėl 2010 m. gegužės 6 d. žaibiško JAV rinkos kracho, kai iš jos pasitraukė sparčiosios prekybos likvidumo palaikytojai,

N.

kadangi Europoje sparčioji prekyba – pakankamai naujas reiškinys ir skaičiuojama, kad ji šiuo metu sudaro 35 proc. rinkos apimties,

O.

kadangi reikėtų užtikrinti didesnį skaidrumą pranešant apie prekybą visų kategorijų turtu iki sandorio sudarymo ir po jo, kad būtų galima geriau iš anksto įspėti apie kylančias problemas ir jų mastą, taip pat didinti kainodaros proceso veiksmingumą ir skatinti rinkos dalyvių tarpusavio pasitikėjimą,

P.

kadangi 2009 m. rugsėjo 24 ir 25 d. Pitsberge vykusiame G20 susitikime nuspręsta, kad visomis standartizuotomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis turėtų būti prekiaujama biržose arba elektroninėse prekybos platformose,

Q.

kadangi dėl to, kad MiFID skirtingai įgyvendinama valstybėse narėse, taikoma ne visa joje numatyta tvarka,

1.

pripažįsta, kad rinkos infrastruktūra buvo atspari visos krizės metu, tačiau ragina Komisiją stiprinti visų prekybos vietų ir tarpuskaitos sistemų rinkos infrastruktūrą, siekiant, kad jos galėtų valdyti būsimą riziką, t. y. didinti skaidrumą ir atsparumą, taip pat užtikrinti visų agreguotų sandorių priežiūrą;

2.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, kuris yra būtina sąlyga norint užtikrinti didesnį skaidrumą ir saugumą finansinių priemonių rinkose, taip pat mano, kad minėtasis pasiūlymas – pirmas žingsnis perkeliant didelę ne biržoje vykstančios prekybos dalį į prekybos vietas, kurioms taikomas MiFID numatytas reglamentavimas;

3.

siekiant sudaryti vienodas sąlygas, siūlo taikyti daugiašalės prekybos sistemoms tokio paties lygio priežiūrą ir reguliavimą, taigi daugiašalės prekybos sistemų ir reguliuojamų rinkų konkurencija turėtų vykti vienodomis sąlygomis, tuo pačiu metu atkreipiant dėmesį į svarbų daugiašalės prekybos sistemų vaidmenį patenkant į rinką;

4.

prašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) įvertinti finansinio tarpininko sistemos veiklą ir paskirtį, taip pat pasiūlyti, kaip patobulinti šios kategorijos subjektų reguliavimo būdą, siekiant užtikrinti, kad minėtoji sistema būtų naudojama vykdant dvišalius pavedimus, dalyvaujant finansinei sandorio šaliai;

5.

reikalauja, kad investicinės įmonės optimaliai vykdytų pavedimus, gaunamus iš investicinių įmonių, kurios teikia portfelio valdymo paslaugas ir atlieka investicijų portfelio valdytojų funkciją, neatsižvelgiant į tai, kad pagal MiFID portfelio valdytojas priskiriamas tinkamoms sandorio šalims;

6.

ragina EVPRI apsvarstyti, ar, siekiant užtikrinti optimalų kiekvieno pavedimo vykdymą, reikia reguliavimo, susijusio su duomenų prieinamumu (tiek sudarius sandorį, tiek turint mintyje vykdymo kokybę) ir rinkos technologijomis (pvz., pavedimų nukreipimo sistemos ar prekybos vietų sąsajos);

7.

ragina nuodugniai vykdyti MiFID nuostatas, siekiant užtikrinti, kad brokerių kryžminės prekybos tinklai, vykdantys reguliuojamoms rinkoms, daugiašalės prekybos sistemoms ar finansiniams tarpininkams lygiavertę veiklą, būtų atitinkamai reguliuojami, o, norint palengvinti šį vykdymą, primygtinai prašo, kad visų brokerių kryžminės prekybos tinklų būtų reikalaujama pateikti kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją, įskaitant:

8.

prašo ištirti prekybą akcijomis ne biržoje ir ragina tobulinti prekybos ne biržoje reguliavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų labiau naudojamasi reguliuojamomis rinkomis ir daugiašalės prekybos sistemomis vykdant daugiašalių sandorių pavedimus, o finansiniais tarpininkais – vykdant dvišalių sandorių pavedimus, taip pat užtikrinti, jog labai sumažėtų ne biržoje vykstančios prekybos akcijomis dalis;

9.

prašo Komisiją įvertinti poveikį, kurį turėtų minimalaus pavedimo sudaryti bet kokį neviešą anoniminį sandorį dydžio nustatymas, ir tai, ar ši nuostata galėtų būti griežtai vykdoma, siekiant kainų atskleidimo tikslais išlaikyti pakankamą prekybos srautą skaidriose prekybos vietose;

10.

ragina Komisiją persvarstyti šiuo metu MiFID nustatytas išimtis, susijusias su skaidrumo reikalavimais prieš sudarant sandorį, norint:

11.

ragina visose valstybėse narėse vienodai taikyti išimtis prieš sudarant sandorį, kad būtų mažiau įgyvendinimo skirtumų, galinčių lemti netikrumą, reguliavimo arbitražą ir nevienodas veiklos sąlygas; mano, kad EVPRI nustatyti techniniai standartai galėtų būti tinkamas būdas siekti šių tikslų, laikantis nuostatos dėl bendro finansinėms paslaugoms taikomų taisyklių rinkinio;

12.

palankiai vertina naujausią rinkos dalyvių pareiškimą apie tai, kad jie išskaidys prekybos iki sandorio sudarymo ir po jo duomenis, ir ragina toliau stengtis nustatyti bendrus duomenų standartus ir užtikrinti geresnę prieigą prie duomenų;

13.

ragina Komisiją sudaryti darbo grupę siekiant pašalinti sunkumus, trukdančius Europoje konsoliduoti rinkos duomenis, ir visų pirma pagerinti prastą teikiamų duomenų apie visus sandorius kokybę;

14.

ragina EPVRI parengti bendrus pranešimo apie visą prekybą po sandorio sudarymo tiek organizuotose prekybos vietose, tiek ne biržoje standartus ir formatus, siekiant lengviau konsoliduoti duomenis;

15.

ragina reikalauti, kad visos duomenis teikiančios prekybos vietos atskirai teiktų duomenis apie prekybą iki sandorio sudarymo ir po jo, siekiant, kad visi rinkos dalyviai galėtų naudotis informacija už komerciniu požiūriu pagrįstą ir palyginamą kainą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti patvirtintą skelbimo tvarką (angl. approved publication agreements, APA), siekiant nustatyti kokybės standartus, susijusius su duomenų apie prekybą skelbimu, taip pat sumažinti vietų, kurioms gali būti pranešama apie prekybą, skaičių ir naudojimąsi interneto puslapiais, nes tai trukdo konsoliduoti duomenis;

16.

ragina sutrumpinti informacijos skelbimo atidėjimo terminą, siekiant, kad priežiūros institucijoms būtų pranešama apie sandorius per 24 valandas po jų sudarymo; mano, kad, skelbiant apie sandorius įprastomis sąlygomis, turėtų būti laikoma, jog nepriimtina vėluoti daugiau kaip 1 minutę;

17.

mano, kad būtina išanalizuoti nebiržinės prekybos struktūrą ir verslo modelius; taigi ragina pradėti taikyti specialų nebiržinės prekybos iki sandorio sudarymo ir po jo skaidrumo ženklinimą, siekiant geriau suprasti tokios nebiržinės prekybos ypatumus ir įvertinti, kokių tipų sandoriai, atsižvelgiant į jų ypatumus, gali būti pagrįstai sudaromi ne biržoje;

18.

reikalauja, kad po žaibiško kracho visos prekybos platformos gebėtų nacionalinėms priežiūros institucijoms įrodyti, kad jų technologijos ir priežiūros sistemos gali atlaikyti sandorių antplūdį, panašų į įvykusį 2010 m. gegužės 6 d., siekiant užtikrinti, jog susidarius ekstremaliai padėčiai jos galėtų sėkmingai susidoroti su veikla, susijusia su sparčiąja prekyba ir prekyba taikant algoritmus, taip pat įrodyti, kad jos geba atkurti pavedimų knygas iki dienos pabaigos tam, kad būtų galima nustatyti neįprasto rinkos aktyvumo priežastis ir bet kokį įtariamą piktnaudžiavimą rinka;

19.

ragina EVPRI išnagrinėti su sparčiąja prekyba ir prekyba taikant algoritmus susijusias sąnaudas ir naudą rinkoms bei jos poveikį kitiems rinkos naudotojams, visų pirma instituciniams investuotojams, siekiant nustatyti, ar automatiškai sukurtas didelis rinkos srautas iš tikrųjų suteikia rinkoms likvidumo ir kokį poveikį tai daro kainų atskleidimui apskritai, taip pat nustatyti piktnaudžiavimo galimybes manipuliuojant rinka ir taip sudarant nevienodas sąlygas rinkos dalyviams, be to, nustatyti minėtosios prekybos poveikį bendram rinkos stabilumui;

20.

ragina vadinamąjį sluoksniavimą (angl. layering) ar masinius fiktyvius pavedimus (angl. quote stuffing) vienareikšmiškai apibrėžti kaip piktnaudžiavimą rinka;

21.

ragina išanalizuoti galimybę reguliuoti įmones, kurios taiko sparčiosios prekybos strategiją, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų tvirtas sistemas ir vykdytų kontrolę nuolat peržiūrėdamos ir reguliuodamos taikomus algoritmus, taip pat pajėgtų stebėti vienos dienos prekybą, realiuoju laiku gauti duomenų apie neapmokėtas pozicijas ir įsiskolinimą, be to, gebėtų įrodyti, kad yra nustačiusios solidžias valdymo procedūras neįprastiems atvejams;

22.

ragina išnagrinėti su sparčiąja prekyba susijusias rinkos stebėsenos problemas; pripažįsta būtinybę, kad priežiūros institucijos turėtų tinkamų priemonių galimiems piktnaudžiavimo veiksmams nustatyti ir stebėti; turėdamas tai mintyje, ragina kompetentingoms institucijoms pranešti apie visus reguliuojamų rinkų ir daugiašalės prekybos sistemų gautus pavedimus, taip pat apie šiose platformose sudarytus sandorius;

23.

ragina visose prekybos vietose, kuriose leidžiama tiesiogiai ar per trečiųjų šalių duomenų teikėjus naudotis serverių saugyklomis, užtikrinti, kad visi šių saugyklų klientai turėtų vienodą prieigą ir, jei įmanoma, tuos pačius infrastruktūros gaišties nustatymus, siekiant laikytis MiFID nustatyto nediskriminavimo principo;

24.

ragina priežiūros institucijas stebėti ir reguliuoti suteiktąją prieigą (angl. sponsored access), o Komisiją – apsvarstyti galimybę taikyti papildomas priemones, be kita ko:

25.

nors ir būtina taikyti apsaugos priemones, ragina EVPRI toliau tirti, ar suteiktoji prieiga peržengia nediskriminacinės prieigos ribą;

26.

ragina Komisiją patvirtinti tiesioginės elektroninės prieigos, įskaitant suteiktąją prieigą, principus, kuriuos rengia IOSCO techninis komitetas ir kurie apims klientų, kuriems galima leisti naudotis suteiktąja prieiga, atrankos kriterijus, taip pat platformos, nario ir kliento sutartinius santykius, be to, pagal šiuos principus bus apibrėžiama kiekvieno iš jų, kaip naudotojų, atsakomybė ir nustatoma atitinkama kontrolė bei filtrai;

27.

mano, kad, siekiant laikytis vienodo požiūrio į visus investuotojus principo, reikėtų vienareikšmiškai atsisakyti žaibiškų pavedimų (angl. flash orders) praktikos;

28.

ragina EVPRI išanalizuoti mokesčių struktūrą, siekiant užtikrinti, kad vykdymo mokesčiai, papildomi mokesčiai, investicinių įmonių komisiniai mokesčiai ir kitos susijusios skatinamosios priemonės būtų skaidrūs, nediskriminuotų ir derėtų su patikima kainodara, taip pat būtų nustatomi ir taikomi taip, jog neskatintų prekybos nesąžiningais tikslais; be to, ragina EVPRI įvertinti, ar pavedimus teikiantys vartotojai turėtų mokėti minimalų mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar šie pavedimai įvykdomi, nes šiuos pavedimus turi tvarkyti rinkos infrastruktūra;

29.

siūlo EVPRI ištirti rinkos formuotojo-rinkos dalyvio (angl. maker/taker) mokesčio modelį, siekiant nustatyti, ar visiems subjektams, turintiems naudos iš rinkos formuotojams palankesnės mokesčių struktūros, taip pat turėtų būti taikomos oficialios rinkos formuotojų prievolės ir priežiūra;

30.

prašo, kad EVPRI taikydama įgyvendinimo teisės aktus prižiūrėtų ir nustatytų patvarius mechanizmus, kurie neleistų smarkiai kisti kainoms ir nutrauktų operacijų grandinę, taip pat vienu metu veiktų visose ES prekybos vietose, siekiant išvengti žaibiško kracho, panašaus į įvykusį JAV;

31.

ragina nė vienam nereguliuojamos rinkos dalyviui neleisti naudotis tiesiogine ar nevaržoma suteiktąja prieiga prie oficialių prekybos vietų, taip pat ragina reikalauti, kad svarbūs rinkos dalyviai, prekiaujantys savo sąskaita, užsiregistruotų priežiūros institucijose ir sutiktų, kad siekiant stabilumo būtų tinkamai prižiūrima ir kontroliuojama jų prekyba;

32.

ragina nereguliuojamų subjektų vykdomą prekybą savo sąskaita, kai taikomos algoritminės prekybos strategijos, tvarkyti tik per reguliuojamą finansinę sandorio šalį;

33.

ragina išplėsti MiFID nustatytos skaidrumo tvarkos taikymo sritį ir taikyti šią tvarką visoms į akcijas panašioms priemonėms, įskaitant depozitoriumo pakvitavimus, į biržos prekybos sąrašus įtrauktus fondus ir prekes bei sertifikatus;

34.

prašo Komisijos ir EVPRI apsvarstyti galimybę nustatyti skaidrumo reikalavimą, kuris iki sandorio sudarymo ir po jo būtų taikomas visoms ne kapitalo finansinėms priemonėms, įskaitant vyriausybių ir įmonių obligacijų rinkas ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitai tinkamas išvestines finansines priemones, be to, būtų taikomas, jei reikia, atsižvelgiant į turto tipą ir tuo pačiu metu derėtų su priemonėmis, kuriomis toliau standartizuojami nebiržiniai išvestiniai finansiniai produktai, siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti didesnį skaidrumą;

35.

mano, kad, atsižvelgdama į problemas, su kuriomis susidurta duomenų kokybės ir Europos akcijų duomenų, pateikiamų po sandorio sudarymo, konsolidavimo klausimu, Komisija turėtų užtikrinti, kad ne kapitalo produktų duomenys po sandorio sudarymo būtų pateikiami lengvai konsoliduojamu pavidalu;

36.

pritaria Komisijos ketinimui išvestinėms priemonėms taikyti daugiau MiFID nuostatų, nes prekyba šiais produktais vis dažniau vyksta organizuotose prekybos vietose ir jiems vis dažniau taikomi standartizavimo ir pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimai;

37.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti, kad visomis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurios gali būti standartizuotos, būtų prekiaujama, atitinkamai, biržose arba elektroninėse prekybos platformose, kad tokių sutarčių kainos būtų formuojamos skaidriai, sąžiningai, veiksmingai ir be interesų konflikto;

38.

ragina persvarstyti IOSCO nustatytus tarpuskaitos namų, atsiskaitymo už vertybinius popierius ir sisteminiu požiūriu svarbių mokėjimo sistemų standartus siekiant toliau didinti rinkos skaidrumą;

39.

mano, jog būtina, kad priežiūros institucijos skirtingose fizinių ir finansinių prekių rinkose turėtų prieigą prie tų pačių duomenų, iš kurių galėtų nustatyti tendencijas ir sąsajas, taip pat ragina Komisiją koordinuoti veiksmus ir ES, ir pasauliniu mastu;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos centriniam bankui.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/8

—

atsižvelgdamas į ESS 3 straipsnį ir SESV 2 straipsnio 5 dalį ir 67, 74, 196 ir 222 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos ir Komisijos programą skirtą pagerinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, skirtą apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių arba branduolinių teroristinių atakų pavojaus bei riboti tokių atakų pasekmes (2002 ChBRB programa) (1),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (2) iš dalies pakeistą Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR (3),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. ES strategiją kovai su masinio naikinimo ginklų platinimu ir kovai su jų gabenimo priemonėmis,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“ ir į 2010 m. ES vidaus saugumo strategiją (4) bei Komisijos komunikatą šiuo klausimu (COM(2010)0673),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. ES solidarumo programą dėl terorizmo grėsmės ir teroro aktų padarinių (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. ES kovos su terorizmu strategiją, kurią 2005 m. gruodžio 1 d. (6) patvirtino Europos Vadovų Taryba ir įgyvendinantį veiksmų planą (7),

—

atsižvelgdamas į Hyogo 2005–2015 m. veiksmų programą (8), patvirtintą 2005 m. sausio 18–22 d. Japonijoje surengtoje pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių prevencijos,

—

atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą (9), ypač jos finansuojamą projektą „Cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių ir sprogstamųjų medžiagų veiksmų planas“ (angl. CBRB Emap) (10),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2007/162/EB, Euratomas, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę (11),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija) (12),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (13),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (14), ypač veiksmų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, atveju, kur, be kita ko, yra numatytos gairės dėl integruotų veiksmų siekiant padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ES lygmeniu pajėgumus, taip pat poreikis sukurti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN), o Komisijai priskiriamas pasiūlymų rengimo ir koordinavimo vaidmuo gerinant tokių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (COM(2009)0273),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje, kuriomis buvo patvirtintas ES ChBRB veiksmų planas (15),

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (16),

—

atsižvelgdamas į komunikatą dėl ES kovos su terorizmu politikos „Svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ (COM(2010)0386),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

—

atsižvelgdamas savo ankstesnes rezoliucijas dėl ChBRB ir nelaimių prevencijos bei atsakomųjų veiksmų, taip pat į neseniai priimtą savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimo Haityje (17), kurioje raginama įkurti Europos civilinės saugos pajėgas,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės persvarstytą pasiūlymą dėl Tarybos išvadų dėl parengties ir atsakomųjų veiksmų cheminio, biologinio, radiologinio arba branduolinio (ChBRB) išpuolio atveju projekto, parengto atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 8 d. Tarybos priimto ES ChBRB saugumo veiksmų plano (19) H.29 veiksmo tikslus dėl planavimo, susidarius nepaprastajai padėčiai, gerinimo,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7–0349/2010),

A.

kadangi ES gali pasiremti ilgalaikiu dalyvavimu ChBRB programose, pradėtu 2001 m. spalio 19 d. Gento Europos Vadovų Tarybos išvadomis bei 2001 m. gruodžio 13-14 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos išvadomis; kadangi ChBRB programa buvo patvirtinta 2002 m., 2004 m. buvo pakeista ES solidarumo programa, o 2009 m. lapkričio 12 d. Taryba patvirtino naują ES ChBRB saugumo veiksmų planą,

B.

kadangi ChBRB katastrofos, tiek netyčinės, tiek ir kilusios dėl teroristinių atakų, kelia rimtą grėsmę ES gyvenančių asmenų saugumui ir sveikatai, darydamos poveikį jų gyvenimui, aplinkai ir turtui, taip pat jų kultūros paveldui ir visuomenės funkcionavimui vienoje ar keliose ES valstybėse narėse, griaudamos ypač svarbias infrastruktūras bei valdymo pajėgumus,

C.

kadangi Taryba ir Komisija pritaria, kad su ChBRB medžiagomis susijusių incidentų skaičius kol kas yra palyginti mažas; kadangi dauguma ChBRB medžiagų sukeltų nelaimių yra susijusios su pramoninėmis avarijomis arba su pavojingų ligų sukėlėjų daugėjimu ir jų paplitimu visame pasaulyje,

D.

kadangi esama ir nuolatinė ChBRB avarijų arba tyčinių incidentų rizika Europos Sąjungos teritorijoje smarkiai suvaržo galimybes visapusiškai naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, o tai prieštarauja pažadui sukurti ir plėtoti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,

E.

kadangi vienas didžiausių ChBRB pavojų kyla dėl teroristinių organizacijų platinamų ChBRB medžiagų ir kadangi dėl šios priežasties svarbi priemonė yra susijusi su neplatinimo režimo stiprinimu bei nusiginklavimu pasauliniu mastu ir visapusišku visų susijusių sutarčių bei tarptautinių susitarimų įgyvendinimu (o būtent – Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, Biologinių ginklų konvencijos ir Cheminio ginklo konvencijos) bei siekimu priimti susitarimą dėl branduoliniams ginklams skirtų skiliųjų medžiagų gamybos uždraudimo (Skiliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutartis),

F.

kadangi ginklų ir branduolinių, biologinių arba cheminių ginklų gamyba, laikymas, įsigijimas, pervežimas, tiekimas arba panaudojimas, o taip pat moksliniai tyrimai jų srityje bei biologinio ir cheminio ginklo kūrimas bei pagalba kuriant arba panaudojant sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ginklus arba kitus ginklus nelegaliais tikslais yra dalis veiklos, kuri Tarybos pagrindų sprendimuose 2002/475/TVR ir 2008/919/TVR yra apibrėžiama kaip terorizmas ir apmokymas vykdyti teroro aktus,

G.

kadangi priemonės susijusios su ChBRB medžiagomis yra vienas iš ES kovos su terorizmu strategijos pagrindų ir kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba patvirtino ES ChBRB saugumo veiksmų planą,

H.

kadangi tam tikrų cheminių medžiagų, kurias plačiosios visuomenės atstovai gali lengvai įsigyti rinkoje, neteisėtas naudojimas kaip savadarbių sprogmenų pirmtakų gali paskatinti daug teroristinių ar kitokių nusikalstamų incidentų visoje ES; kadangi tai rodo, jog būtina atidžiai stebėti ir tikrinti, kaip yra įgyvendinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2010)0473),

I.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai buvo nustatyta nauja atsakomybės tarp įvairių ES institucijų, iš vienos pusės, ir ES bei jos valstybių narių, įskaitant kompetencijas gynybos srityje, iš kitos pusės, pusiausvyros tvarka; kadangi tokios sistemos kūrimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis bendrų vertybių ir bendro tikslo supratimo,

J.

kadangi iš esmės valstybės narės yra atsakingos už ChBRB saugumo politiką, tačiau vis dėlto būtina vykdyti glaudų bendradarbiavimą ir koordinavimą ES lygmeniu,

K.

kadangi Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas suteikia galimybę pagerinti ES reagavimą į krizes imantis veiksmų pagal Stabilumo priemonę,

L.

kadangi ES ChBRB saugumo veiksmų planas turėtų pagerinti veiksmingą nacionalinių ir ES iniciatyvų sąveiką, šalinant su ChBRB susijusius pavojus ir pasirengiant galimam atsakui, sustiprinant tiek horizontalų koordinavimą tarp Komisijos ir valstybių narių, tiek ir vertikalų koordinavimą tarp ES lygmens priemonių ir valstybių narių priemonių, kuo būtų siekiama paspartinti apsikeitimo informacija, keitimosi geriausia patirtimi, tiriamųjų ataskaitų visuose etapuose, bendro planavimo, veiklos procedūrų kūrimo, veiksmų pratybų veiksmingumą bei greitį ir efektyvesnį išlaidų atžvilgiu jau turimų išteklių kaupimą,

M.

kadangi keletas ES teisėsaugos institucijų agentūrų, pvz. Europolas, yra įtrauktos į ChBRB saugumo veiksmų plano priemones sukūrus Europos bombų duomenų bazę ir ankstyvo perspėjimo sistemą sprogstamų medžiagų bei ChBRB medžiagų atvejais; kadangi tokia padėtis ragina sukurti tinkamas procedūras, skirtas Europos Parlamento bei nacionalinių parlamentų priežiūrai vykdyti, kaip tai pvz. nurodyta SESV 88 straipsnyje,

N.

kadangi ES ir visame pasaulyje vis dažniau iškyla grėsmė sveikatai, susijusi su pavojingų patogenų paplitimu – tai patvirtino neseniai kilęs A/H1N1 protrūkis,

O.

kadangi dėl ChBRB incidentų atsiranda aplinkos taršos ir užteršimo problemų, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio problemas, būtina į ES ChBRB saugumo politiką įtraukti atkūrimo ir nukenksminimo strategijas,

P.

kadangi bendras ES ChBRB politikos tikslas – „sumažinti ChBRB incidentų grėsmę ir žalą Europos Sąjungos piliečiams“, todėl turėtų būti siekiama „kuo labiau sumažinti ChBRB incidentų tikimybę ir sušvelninti pasekmes, jeigu toks incidentas įvyktų“,

Q.

kadangi Europos Komisija savo komunikate „ES vaidmuo sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius“ (20) pripažįsta, kad reikia ES ir pasaulio lygmenimis koordinuoti priemones siekiant greitai reaguoti į grėsmes sveikatai, ir įsipareigoja tobulinti pasirengimo epidemijoms ar ligų protrūkiams, įskaitant tyčinius veiksmus, pvz., biologinį terorizmą, ir reagavimo į juos mechanizmus,

R.

kadangi, palyginti su branduoline technologija ir jos prekursoriais, tokios biologinės medžiagos kaip juodligė yra pigesnės ir lengviau įgyjamos bei platinamos, todėl atsiranda galimybių vykdyti neįprastus teroristinius išpuolius sukeliant didelę ir ilgalaikę grėsmę sveikatai bei aplinkai, įskaitant žemės ūkį ir maisto tiekimą,

S.

kadangi pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantys asmenys, įskaitant policijos, priešgaisrines ir greitosios pagalbos tarnybas, negali vietoje padėti ChBRB incidento aukoms nerizikuodami asmeniniu saugumu, nebent jiems buvo suteikta prevencinė apsauga, pvz., medicinos priemonės kovai su užkratu arba atitinkamas mokymas,

T.

kadangi sukūrus regionines medicinos priemonių kovai su užkratu atsargas būtų pasirūpinta tinkama piliečių apsauga ir išlaikyta sveikatos priežiūros ir ekonominių poreikių pusiausvyra bei užtikrinta valstybių narių atsakomybė ir solidarumas,

U.

kadangi Pasaulio sveikatos organizacija, vykdydama savo visuotinę perspėjimo ir reagavimo (21) programą, siekia sustiprinti biologinę saugą ir saugumą bei pasirengimą pavojingų ir naujų patogenų protrūkiams,

V.

kadangi ES, kaip valstybės narės ir Europos Komisija, aktyviai dalyvauja Pasaulinės sveikatos apsaugos iniciatyvos diskusijose, kuriose siekiama parengti suderintus bendrus veiksmus norint intensyvinti visuomenės sveikatos pasirengimą ir numatyti atsaką į tarptautinio biologinio, cheminio, radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmę,

W.

kadangi grėsmė cheminiam, biologiniam, radiologiniam ir branduoliniam saugumui kyla ne tik dėl teroristinių išpuolių ar aplaidumo, bet ir dėl esamų zonų, kurios užterštos cheminiais ginklais, išmestais į jūros dugną per Antrąjį pasaulinį karą, arba dėl branduolinių atliekų sąvartynų ES,

X.

kadangi tinkamas cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo lygis ES taip pat priklauso nuo trečiose šalyse užtikrinamo saugumo lygio,

Y.

kadangi saugumui gali iškilti naujų pavojų dėl naujų technologijų naudojimo planuojant naujus teroristinius išpuolius, kai saugumo standartai nepritaikomi pakankamai greitai prie technologinės pažangos,

Z.

kadangi reikia išsamiai persvarstyti įvairius šiandien taikomus standartus siekiant nustatyti būtinus ir tinkamus saugumo reikalavimus,

AA.

kadangi ChBRB saugumo veiksmų planas yra suskirstytas į tris pagrindines dalis: Prevencija, Aptikimas ir Pasirengimas bei Atsakas, be to egzistuoja ketvirtas skyrius dėl veiksmų, kurie taikomi ChBRB prevencijai, aptikimui ir atsakui; kadangi būtina pripažinti kiekvienos iš šių stadijų svarbą, jeigu norima tinkamai įgyvendinti rizikos vertinimo tyrimus, tinkamai reaguoti ir vykdyti atsakomąsias priemones, tuo pat metu laikantis visapusiško ir tarpvalstybinio požiūrio elgiantis su ChBRB medžiagomis, t. y. kiekvienoje stadijoje tinkamai paskirstyti išmatuojamus tikslus ir veiksmus,

AB.

kadangi Tarybos padaryti dabartinio ES ChBRB saugumo veiksmų plano pakeitimai, kuriuos pasiūlė Komisija, susilpnina veiksmų planą, padaro valstybių narių įsipareigojimus neprivalomais ir susilpnina numatytas priemones, kurių dauguma įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu ir joms nėra suteikiamas ES mastas; taip pat susilpninama Komisijos vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra ir stebėjimas, o Komisija kartais netgi nėra įtraukiama kaip kartu su valstybėmis narėmis dalyvaujantis veikėjas,

1.

atkreipia dėmesį, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planas apima naują kompetencijų pasiskirstymą tarp valstybių narių ir ES įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kaip nurodoma ESS 5 straipsnyje, kai tai susiję su konsultavimosi, subsidiarumo ir proporcingumo principais; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planas apima vidinės kompetencijos pasidalinimo sritį (SESV 4 straipsnis), kai tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo sritimis, visuomenės saugumo problemomis ir transportu, civilinės saugos priemones (SESV 196 straipsnis), taip pat Sąjungos išorinius veiksmus (SES 21 ir 22 straipsniai);

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad diegiant bendrą ChBRB saugumo sistemą neturėtų būti mažinama valstybių narių kompetencija šioje politikos srityje;

3.

mano, kad veiksmų planas bus pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti tinkamą nacionalinių ir Europos iniciatyvų koordinavimą kovoje su ChBRB grėsmėmis;

4.

pripažįsta, kad yra ypač svarbu tinkamai pasinaudoti gerąja patirtimi ir vengti ES institucijų ir (arba) valstybių narių pastangų saugumo užtikrinimo ir gynybos srityse dubliavimosi, susiskaldymo ir nenuoseklumo, kadangi dėl to gali kilti pavojus pagrindinei žmogaus teisei į gyvybę, nes aplaidumo pasekmės neturi ribų;

5.

pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti savo bendrą požiūrį į ChBRB prevenciją, aptikimą ir atsaką sukuriant specifinius mechanizmus (reguliacinius, įstatyminius arba neįstatyminius), kuriais bendradarbiavimas ir pagalbos suteikimas ChBRB katastrofos, sukeltos nelaimingo įvykio ar teroristinės atakos atveju būtų privalomas; primena, kad pagrindinis ES institucijų tikslas yra koordinuotu būdu prižiūrint Komisijai ir visos Europos mastu užtikrinti nacionalinio arba tarpvalstybinio atsako į ChBRB katastrofą ar teroristinį aktą veiksmingumą, remiantis ES solidarumo principu;

6.

primena, kad ES ChBRB saugumo veiksmų planu suteikiama galimybė ES ir jos valstybėms narėms rasti teisinių priemonių veiksmingai įgyvendinti Solidarumo sąlygą, įtrauktą į SESV 222 straipsnį ir primena, kad valstybės narės turi būti informuotos apie viena kitos planus ir geriausiąją praktiką reaguojant į ChBRB katastrofas, tiek kilusias dėl nelaimingo įvykio, tiek ir sukeltas tyčia, nes taip jos galėtų vykdyti koordinuotą ir veiksmingą pagalbą;

7.

pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti Komisijos, kuriai dabartinėje ES ChBRB saugumo veiksmų plano versijoje yra suteikiamas neapibrėžtas vaidmuo dėl daugelio išdėstytų tikslų ir veiksmų, vykdomo normatyvinio ir reguliacinio pobūdžio įsikišimo apimtį; todėl, primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, jei įmanoma, visose veiksmų plano apimamose srityse; pabrėžia, kad tik patikėjus Komisijai tvirtą priežiūros vykdytojos vaidmenį bus galima pašalinti trūkumus kiekvienos valstybės narės veiksmuose;

8.

primygtinai ragina, kad valstybių narių įsipareigojimas kontroliuoti ChBRB medžiagas turėtų apimti daugiau nei vien tik keitimąsi gerąja patirtimi ir informacija, o technologijomis ir infrastruktūra taip pat turėtų būti dalijamasi ir (arba) jos turėtų būti apjungiamos, siekiant išvengti išteklių dubliavimosi ir švaistymo, kas yra būtina norint sukurti išlaidų požiūriu vertingą sinergiją ES lygmeniu; ragina valstybes nares susitarti dėl metodų, skirtų aptikti ChBRB medžiagas ir apsisaugoti nuo jų keliamo pavojaus, ChBRB medžiagų pervežimo ES ribose bei atsakomųjų priemonių, įskaitant keitimąsi informacija, susijusia su ChBRB medžiagomis, ir tarpvalstybinę pagalbą;

9.

taigi ragina labiausiai vidaus saugumo srityje pažengusias valstybes nares, nepaisant šios srities jautraus ir itin nacionalinio pobūdžio, keistis informacija, technologijomis ir infrastruktūra ir kartu pradėti vykdyti minėtus strateginius projektus; ragina Komisiją ir Tarybą sukurti ir nuolat atnaujinti valstybių narių atsakomųjų medicininių priemonių, taikomų reaguojant į incidentus, susijusius su ChBRB, duomenų bazę, skatinti dalytis turimais pajėgumais ir koordinuoti ekonomiškai naudingą šių atsakomųjų priemonių įsigijimo politiką;

10.

ragina kurti ES kokybės ir saugumo standartus, o taip pat ES laboratorijų, skirtų sertifikuoti ChBRB medžiagų saugos įrangą ir technologijas, sistemą bei tinklą; pabrėžia, kad griežti saugumo standartai ir įdarbinimo tvarka turėtų būti taikoma ir darbuotojams, dirbantiems objektuose, kuriuose esama pavojingų medžiagų; ragina dalintis ir naudotis geriausiomis žiniomis ir patirtimi civilinėje ir karinėje srityje; pabrėžia, kad taip pat vadovaujant Komisijai būtina suteikti finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant užtikrinti, kad bus vykdomos ES dimensiją turinčios taikomųjų tyrimų ir demonstracinės programos; atsižvelgdamas į šios rinkos susiskaldymą, taip pat pabrėžia, kad yra būtina ES pramoninė politika civilinės saugos srityje, kuria būtų skatinamas ES įmonių bendradarbiavimas bei teikiama specifinė parama mažoms ir vidutinėms įmonėms ir (arba) pramonės įmonėms (MVĮ/MVPĮ), kurios sukuria reikšmingą inovacijų dalį pagal 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos saugumo skirsnį, ir skatinamas Europos įmonių bendradarbiavimas (visų pirma tarpvalstybinis bendradarbiavimas); pageidauja, kad būtų sukurta visuotinė valdymo struktūra, galinti apimti visus ChBRB saugumo projektus ir visus su ChBRB pavojumi susijusius etapus (prevencija, aptikimas ir atsakas); ragina Komisiją pasiūlyti Europos biologinės gynybos pramonės strategiją;

11.

teigiamai vertina tai, kad ChBRB apsaugos klausimą Komisija, Europos kosmoso agentūra (EKA) ir Europos gynybos agentūra (EGA) sprendžia pagal sukurtą Europos bendradarbiavimo su gynyba ir civiliniu saugumu susijusių mokslinių tyrimų srityje sistemą; pabrėžia, kad siekiant, jog būtų užtikrintas Komisijos investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas gynybos srityje ir investicijų į mokslinius tyrimus civilinės saugos srityje vykdant Septintąja bendrąja programą papildomumas, koordinavimas ir sąveika, reikėtų iš tikrųjų pagerinti atitinkamas teisines sąlygas, taikomas keitimuisi informacija Europos bendradarbiavimo sistemoje ir vykdant veiksmus nacionaliniu ir ES lygmenimis, kaip numatyta 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (22); ragina Europos mastu plėtoti taikomuosius mokslinius tyrimus įrenginių saugumo srityje, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką bei pradėti įgyvendinti svarbias parodomąsias programas; ragina sukurti ekspertų centrus, kurių specializacijos sritis būtų ChBRB keliami pavojai ir mokslo darbuotojų judumo skatinimas;

12.

primygtinai reikalauja, kad, naudojantis valstybių narių bendram naudojimui sutelktomis duomenų bazėmis ir slaptais mokslinių tyrimų duomenimis, būtų įgyvendinamos tinkamos apsaugos bei saugumo priemonės, nes toks susitelkimas į duomenų saugumą paskatins valstybių narių valdžios institucijas ir organus daugiau bendradarbiauti ir dalytis informacija;

13.

pabrėžia geresnės parengties svarbą ir ragina reguliariai įvertinti nacionalinius pajėgumus ir išteklius bei rengti bendras valstybių narių pratybas;

14.

ragina nedelsiant sukurti Europos atsako į krizes mechanizmą Komisijos tarnybose, kuriuo būtų koordinuojami civiliniai ir kariniai veiksmai, siekiant užtikrinti greitus ES reagavimo pajėgumus kovojant su ChBRB katastrofomis; pakartoja savo raginimą sukurti Europos civilinės saugos pajėgas, paremtas jau egzistuojančiu ES civilinės saugos mechanizmu, kas Sąjungai leistų per 24 val. nuo ChBRB katastrofos ES teritorijoje ar už jos ribų pradžios suvienyti nelaimės atveju reikalingus išteklius, įskaitant humanitarinę pagalbą; pabrėžia, kad tarp tokių organizacijų kaip Europolas, Interpolas ir teisėsaugos institucijų valstybėse narėse būtina sukurti tinkamus ryšius ir partnerystę, siekiant sukurti tinkamą ir veiksmingą ChBRB medžiagomis susijusių nelaimių aktyvios prevencijos ir stebėjimo realiuoju laiku bei operacijų koordinavimo tinklą, ir taip pat pabrėžia ataskaitų teikimo Komisijai būtinybę; primena 2006 m. Michelio Barnier pranešimą „Europos civilinės saugos pajėgos: Europos pagalba“ (23),kuriam labai pritarė Parlamentas, ir šiuo klausimu teigiamai vertina naująjį Komisijos ketinimą sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumus, kaip teigiama Komisijos komunikate „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“(COM(2010)0600);

15.

skatina remtis civilinių ir karinių technologijų dvilypumu kaip sinergijos šaltiniu; ragina, vadovaujantis aiškiai apibrėžtomis strateginio bendradarbiavimo kryptimis, bendradarbiauti su EGA, NATO šalimis, kaip antai JAV ir Kanada, ir trečiosiomis valstybėmis, pirmaujančioms ChBRB saugumo srityje, keičiantis gerąja patirtimi, rengiant struktūrinius ekspertų dialogus ir kartu ugdant gebėjimus; pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės vykdytų bendras su ChBRB susijusių grėsmių prevencijos ir kovos su incidentais, susijusiais su ChBRB, pratybas, kuriose dalyvautų valstybių narių ginkluotosios pajėgos, civilinės saugos pajėgos ir į kurias būtų įtrauktas ES civilinės saugos mechanizmas;

16.

pastebi, kad turimas ES civilinės saugos mechanizmas, kaip apibrėžta Tarybos sprendime 2007/779/EB šiuo metu yra tinkamas instrumentas kovai su ChBRB katastrofomis ir pabrėžia, kad ši struktūra turėtų tapti forumu, kuriame turėtų būti priimami sprendimai dėl pasiruošimo ChBRB katastrofoms ir atsakomiesiems veiksmams; tačiau pastebi, kad norint pasiekti šį tikslą, būtina ES lygmeniu užtikrinti tinkamą bendradarbiavimą prevencijos ir aptikimo tikslais su civilinės saugos institucijomis, žvalgybos ir teisėsaugos institucijomis, o taip pat saugos tarnybomis, kariniais informacijos ir atsakomųjų veiksmų centrais kiekvienoje valstybėje narėje, tokiais kaip Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų skyrius, Politinis ir saugumo komitetas ir Jungtinis situacijų centras; taip pat primena vaidmenį, tenkantį Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui (COSI), kurio užduotis - palengvinti, skatinti ir stiprinti valstybių narių atitinkamų nacionalinių institucijų operatyvinį bendradarbiavimą vidaus saugumo srityje;

17.

primena, kad Jungtinis situacijų centras (angl. SitCen) priskirtas prie naujosios Išorės veiksmų tarnybos ir kad jo personalą iš esmės sudaro valstybių narių žvalgybos ir policijos tarnybų darbuotojai; pabrėžia, kad šio centro funkcijos nepaprastai svarbios siekiant paremti nacionalinius krizių valdymo centrus;

18.

ragina valstybes nares prižiūrint Komisijai koordinuoti savo veiksmus siekiant pagerinti įrengimų, pajėgumų ir technologijų sąveiką civilinės saugos srityje, kad ChBRB nelaimės atveju būtų veiksmingai įgyvendinama solidarumo sąlyga;

19.

pabrėžia, kad stiprinant ES civilinės saugos pajėgumus būtina įtraukti dvigubo panaudojimo technologijų, infrastruktūrų ir pajėgumų nagrinėjimą, o taip pat strateginį bendradarbiavimą, kaip minėta, su EGA, EKA, Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), Cheminio ginklo uždraudimo organizacija bei kitais tarptautiniais ChBRB medžiagų centrais arba kompetencijos programomis;

20.

ragina ES valstybes nares paskirti ar įsteigti nacionalines institucijas, kurios ChBRB išpuolio ar nelaimės atveju būtų atsakingos už visų susijusių nacionalinių ir vietos organizacijų bei visų atsakomųjų priemonių tokio įvykio atveju koordinavimą;

21.

pritaria įvertinimui, kad ChBRB išpuoliai kelia didelę grėsmę ES gyventojų saugumui; taigi remia bet kokias priemones, kuriomis užtikrinama didesnė apsauga nuo ChBRB išpuolių;

22.

pabrėžia, kad kova su terorizmu turi būti vykdoma visiškai vadovaujantis tarptautine žmogaus teisių teise ir Europos pagrindinių teisių teise, principais ir vertybėmis, įskaitant teisinės valstybės principą; primena, jog reikia gerbti Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais principus;

23.

primena, kad kliūtys teroristams gauti prieigą prie ChBRB medžiagų yra pagrindinis prioritetas tiek pagal 2005 m. kovos su terorizmu strategiją, tiek ir pagal būsimą strategiją, o taip pat pagal 2003 m. ES strategiją prieš masinio naikinimo ginklų ir jų gabenimo priemonių platinimą; todėl prašo ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pasitelkus atitinkamas susijusias ES agentūras ir ekspertus reguliariai informuoti Parlamentą apie bet kokių galimų ChBRB medžiagų keliamų pavojų arba grėsmės Sąjungoje arba ES piliečiams bei interesams kitur lygį; primygtinai reikalauja detaliau paaiškinti atitinkamus įvairių ES ir nacionalinių institucijų, įtrauktų į kovą su terorizmu, vaidmenis; šiuo atveju pripažįsta koordinacinį vaidmenį, kuris tenka Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatiniam komitetui ir Jungtiniam situacijų centrui; ragina, kad Parlamentas, kaip vienintelis tiesioginiu būdu demokratiškai renkamas ES organas, naudodamasis savo prerogatyvomis užtikrintų demokratinę šių dviejų institucijų priežiūrą, taigi ir būtų gretai ir visapusiškai informuojamas apie jų veiklą tokiu būdu, kuriuo galima būtų užtikrinti jų saugų veikimą;

24.

ragina ES institucijas išlaikyti visų ES ChBRB saugumo veiksmų plano dalių plėtojimo ir įgyvendinimo demokratinę priežiūrą ir skaidrumą gerbiant visuomenės teisę susipažinti su visa informacija ir atitinkamais dokumentais visuomenės saugumo ir su ChBRB nelaimėmis susijusių kasdienių pavojų klausimais;

25.

ragina ChBRB saugumo veiksmų plane nurodytas priemones įtraukti į visus ES išorės santykių ekonominio bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis instrumentus (įskaitant ir ES ginklų neplatinimo sąlygas); primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą vykdant politinį dialogą su trečiosiomis šalimis panaudoti visas priemones (įskaitant BUSP bei išorės santykių instrumentus), kuriomis būtų skatinami ChBRB medžiagų aptikimo bei jų sukeltų katastrofų prevencijos, įskaitant keitimąsi informacija, ir atsakomųjų veiksmų standartai trečiosiose šalyse, kaip tai nurodoma Veiksmų plane;

26.

pabrėžia, kad esama glaudaus ryšio ir tarpusavio priklausomybės tarp Europos Sąjungos vidaus ir išorės saugumo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi regioniniai ChBRB kompetencijos centrai už Europos Sąjungos ribų esančiuose regionuose, kuriuose tvyro įtampa, ir kuriais siekiama skatinti ekspertų tinklo veiklą, gerinti eksporto kontrolės pajėgumus ir neteisėtos prekybos ChBRB medžiagomis prevenciją bei stiprinti reglamentavimą tose šalyse ir regioninį bendradarbiavimą šioje srityje; skatina Europoje rengti tarptautinius grėsmę keliančių šalių ekspertus, laikantis būtinų saugumo ir konfidencialumo taisyklių;

27.

primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares priešintis pramonės bei kitų suinteresuotų veikėjų daromam spaudimui, kuriuo siekiama išvengti didesnio reglamentavimo naštos, ko galima tikėtis (ir kas tampa akivaizdu palyginant Komisijos ir Tarybos ES ChBRB saugumo veiksmų plano variantus); mano, kad į pramonės subjektų susirūpinimą dėl kokybės ir siūlomų reguliacinių priemonių poveikio būtina atsižvelgti nepamirštant to kas yra svarbiausia, t.y. Europos žmonių ir jų visuomenės teisės į gyvybę, laisvę ir saugumą; pabrėžia, kad svarbiausia yra užtikrinti ChBRB medžiagų priežiūra bei apsaugą visoje ES ir užtikrinti ES atsako netyčinės arba tyčinės katastrofos atveju veiksmingumą ir kad svarbu siekti pašalinti šias grėsmes;

28.

ragina valstybes nares visapusiškai dalyvauti įgyvendinant ES ChBRB saugumo veiksmų plano etapus, šiuo klausimu bendradarbiaujant su ES organais, kurie veiksmų plano tikslus ir veiksmus keičia į konkrečius žingsnius, siekiant kiekvienoje ES valstybėje narėje užtikrinti ChBRB saugumą;

29.

ragina Komisiją imtis pagrindinio tarpininko ir stebėtojo vaidmens rengiant ir nuolat atnaujinant ES ChBRB medžiagų sąrašus, pačiai Komisijai priimant sprendimą dėl pagrįsto grafiko; reikalauja, kad į sąrašus taip pat būtina įtraukti galimas preventyvias ir atsakomąsias priemones kiekvienos ChBRB medžiagos atžvilgiu, priklausomai nuo jos pavojingumo lygio, galimybės ją piktavališkai panaudoti bei žalos potencialo;

30.

mano, kad ChBRB saugumo veiksmų plane būtina nustatyti aukštesnius rizika pagrįstus standartus, kai tai susiję su saugumo įvertinimo kriterijais didelio pavojaus ChBRB įrenginių atvejais, ir pabrėžia, kad nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis ir atsakomybė reguliariai tikrinti šiuos įrenginius, nes kriterijų raida, kaip nurodyta dabartiniame Tarybos iš dalies pakeistame ir patvirtintame veiksmų plane, savaime nėra pakankama ir jos metu nustatomi stebėtinai žemi standartai, be to su ChBRB medžiagomis dirbančioms atitinkamų valstybių narių organizacijoms ir ES organams tenka maža atsakomybė; taip pat pažymi, kad visos priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos galimiems pavojams;

31.

pabrėžia, kad labai pavojinguose ChBRB objektuose visoje ES saugumo priemonės ir reikalavimai turi būti reglamentuojami ES teisės aktais, o ne vien „gerosios patirties dokumentais“, užtikrinant nuoseklų konsultacijų procesą, kuriame dalyvautų ES įstaigos, valstybių narių valdžios institucijos ir kitos su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis dirbančios organizacijos; primygtinai ragina, kol tokie teisės aktai bus priimti ir įsigalios, suteikti Komisijai daugiau kompetencijų vykdant stebėjimą ir tikrinimą;

32.

džiaugiasi iniciatyvomis, kurių imasi Jungtinis tyrimų centras (JTC), teikdamas paramą TATENA programoms ir patikrinimams branduolinės energijos srityje; rekomenduoja, kad bendram naudojimui būtų sutelkti duomenų bazių ir mokslinių tyrimų rezultatai ir duomenys, gauti iš valstybių narių;

33.

pritaria, kad reikia rengti strategijas, skirtas įmonėms, mokslininkų ir universitetinėms bendruomenėms ir finansinėms įstaigoms informuoti apie ChBRB medžiagų platinimo ir nelegalios prekybos keliamą pavojų jų darbo ir veiklos srityje; apskritai mano, kad konfidencialumas yra esminė tam tikrų saugumo priemonių, priklausančių veiksmų planui, veiksmingumo dalis ir kad reikia apsisaugoti nuo bet kokio informacijos atskleidimo, dėl kurio tos priemonės galėtų tapti neveiksmingos;

34.

mano, kad Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos turėtų prižiūrėti organizacijų, kurios dirba su ypač pavojingomis ChBRB medžiagomis, veiklą ir užtikrinti, kad šios organizacijos atitiktų rizika pagrįstus saugumo ir visuomenės saugos standartus, o tai reiškia, kad labai pavojinguose objektuose būtina reguliariai atlikti reikiamus patikrinimus;

35.

mano, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plano dalis „Prevencija“ būtinai turėtų būti pakeista taip, kad būtų užtikrinta, jog chemijos pramonė, kai tik įmanoma, labai pavojingas chemines medžiagas pakeistų atitinkamais ne tokiais pavojingais pakaitalais, kai toks pakeitimas yra moksliniu, technologiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu įmanomas ir akivaizdžiai bus padidintas saugumas; pripažįsta, kad susiję pramonės subjektai dėl tokio pakeitimo gali patirti ekonominių sąnaudų ir šių sąnaudų poveikį, tačiau ragina ES, valstybes nares ir privataus sektoriaus subjektus pirmiausia rūpintis ES piliečių saugumu; todėl rekomenduoja sukurti aiškią nuorodą į galiojantį REACH reglamentą, kaip buvo teisingai norima padaryti Komisijos pasiūlytoje veiksmų plano versijoje; taigi ragina Komisiją pateikti REACH reglamento (24) įgyvendinimo studiją;

36.

pabrėžia, kad didžiausią su ChBRB susijusią riziką kelia teroristų vykdomas ChBRB medžiagų platinimas; taigi pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį tarptautinių kontrolės sistemų veiksmingumą ir pagerinti pasienio ir eksporto kontrolę;

37.

ragina Tarybą ir Komisiją paraginti visas valstybes pasirašyti Cheminio ginklo uždraudimo ir Biologinių ginklų konvencijas ir vykdyti pagal šias konvencijas prisiimtus įsipareigojimus, taip pat dėti visas pastangas skatinant taikyti Biologinių ginklų konvencijos papildomą patikros protokolą, kuriame nurodytas pavojingų biologinių veiksnių bei patogenų sąrašas ir įtvirtintos nuostatos dėl informacijos pateikimo bei stebėsenos patikrų; be to, ragina valstybes nares, Tarybą, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę parengti visų galimai pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant baltąjį fosforą, sąrašą, kuris būtų Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos Patikros priedo dalis;

38.

be to, ragina Komisiją ir Tarybą ir toliau stiprinti veiklą remiant sutarčių sistemą, ypač konvencijas dėl cheminių ir biologinių ginklų, ir todėl paraginti visas ES valstybes nares nustatyti griežtą draudimą gaminti ir naudoti biologinius ir cheminius ginklus bei atsisakyti savo pačių ginklų;

39.

suvokdamas, jog ChBRB medžiagų platinimas didina pavojų, kad jos gali patekti į teroristinių grupuočių rankas, ragina ES ir toliau dėti pastangas, kad kovos su branduoliniu terorizmu teisinė sistema taptų visuotinė, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių nuostatų; remia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, pvz., Viduržemio jūros regiono šalimis, projektus, kuriais siekiama kovoti su nelegalia branduolinių ir radiologinių medžiagų prekyba; ragina ES, atsižvelgiant į 2011 m. Cheminių ir biologinių ginklų uždraudimo konvencijos peržiūros konferenciją, užtikrinti visuotinį Cheminių ginklų uždraudimo konvencijos ir Biologinių ginklų uždraudimo konvencijos taikymą;

40.

ragina Komisiją pateikti palyginamų duomenų ir parengti Europos pramonės situacijos, susijusios su labai pavojingų ChBRB medžiagų apsauga ir sustiprinta kontrole, bendrą įvertinimą, taip pat visų atitinkamų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Cheminių ginklų konvencijos, Biologinių ginklų konvencijos ir kitų su ChBRB medžiagomis susijusių tarptautinių priemonių įgyvendinimą, apžvalgą; šioje apžvalgoje turėtų būti nurodyta, kokiu mastu valstybės narės ir pramonės įmonės vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus; vis dėlto pripažįsta, kad tokių įgyvendinimo priemonių kaip Biologinių ginklų ir Cheminių ginklų konvencijos gali nepakakti grėsmės, kad nevalstybiniai subjektai, t.y. teroristų tinklai, panaudos cheminį, biologinį, radiologinį ir branduolinį ginklą, problemai išspręsti;

41.

ragina Tarybą ir Komisiją skatinti esamo Konvencijos dėl urano ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo, perdavimo ir panaudojimo uždraudimo ir dėl tokio ginklo panaikinimo projekto priėmimą ir pateikti šią konvenciją JT valstybėms narėms pasirašyti bei ratifikuoti; ragina visas ES valstybes nares ir JT valstybes nares paskelbti nuskurdintojo urano ginklų naudojimo moratoriumą, kol bus susitarta dėl visuotinio šių ginklų uždraudimo;

42.

ragina, vadovaujantis esamais kovos su terorizmo finansavimu mechanizmais, imtis kovos su ginklų platinimo finansavimu priemonių;

43.

palankiai vertina Komisijos veiksmus pagal Stabilumo priemonę siekiant spręsti su ChBRB medžiagomis susijusios veiklos problemą; mano, kad šie veiksmai papildo veiksmų planą ir ragina Komisiją išplėsti projektų taikymo sritį ir vykdyti juos ne tik buvusios Tarybų Sąjungos, bet ir kituose regionuose (SEDE); be to, remdamasis vykdant Stabilumo priemonę įgyta patirtimi, ragina Komisiją paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama stiprinti nekarinių laboratorijų saugumą ir apsaugą siekiant išvengti medžiagų platinimo ateityje;

44.

mano, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plane turėtų būti nedviprasmiškai raginama parengti ES saugumo mokymų ir standartinių reikalavimų gaires, privalomas įgyvendinti visose 27 valstybėse narėse, ir užtikrinta, kad tiems apsaugos darbuotojams, kurie dirba su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis, įskaitant pramonės įmonių ir tyrimų centrų, kuriuose esama labai pavojingų ChBRB medžiagų, darbuotojus, būtų pasiūlytos specialios mokymo programos, taip pat būtų nustatyti reikalavimai ChBRB saugumo pareigūnams (užduotys, kompetencijos ir mokymas); pabrėžia, kad saugos ir žinių mokymai taip pat turi būti teikiami pirmojo lygio reagavimo pajėgoms;

45.

pabrėžia, kad ateityje atliekant trumpalaikę ES ChBRB saugumo veiksmų plano peržiūrą nereikėtų apsiriboti susijusios pramonės savireguliavimo skatinimu ir rekomenduoti pramonei patvirtinti elgesio kodeksus, o reikėtų paraginti Komisiją sukurti bendras visai Europai gaires ir teisės aktus, privalomus visiems sektoriams, kuriuose dirbama su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis;

46.

mano, kad ypač svarbu atidžiai stebėti visas su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis susijusias operacijas Europos Sąjungoje ir kad nepakanka vien tik „primygtinai paraginti“ pramonės atstovus pranešti apie tokias operacijas, bet Komisija ir valstybės narės turėtų stengtis parengti tinkamą teisinį pagrindą tokioms operacijoms reglamentuoti ir stebėti, ir taip didinti saugumo lygį ir užtikrinti, kad būtų tinkamai ir greitai pranešama apie bet kokias įtartinas operacijas, taip pat ChBRB medžiagų praradimą arba vagystę; pabrėžia, kad tokiais teisės aktais turėtų būti sukurtas tvirtas pagrindas ir užtikrintas visiškas skaidrumas visuose su ChBRB medžiagomis dirbančiuose sektoriuose, taigi pramonės įmonės turėtų būti atsakingos už tokias operacijas; mano, kad stebint, kaip privataus sektoriaus subjektai laikosi įpareigojimų dėl ataskaitų teikimo, kad būtų užtikrinta tinkama jų priežiūra, reikėtų atsižvelgti į jų gebėjimą taikyti atitinkamus įstatymus ir taisykles;

47.

pabrėžia, kad ChBRB medžiagų transportavimo ir saugojimo apsaugos užtikrinimas yra nepaneigiama ir neišvengiama proceso, kuriuo siekiama kuo labiau apsunkinti prieigą prie ChBRB medžiagų ir tokiu būdu spręsti su šiomis medžiagomis susijusias saugumo problemas, dalis;

48.

pabrėžia, kad turi būti toliau tiriama su prekyba cheminėmis medžiagomis internete susijusi rizika ir kad šiuo klausimu reikia imtis konkrečių veiksmų;

49.

prašo paaiškinti, kaip bus sugriežtinta importo ir eksporto tvarka ir koks bus valstybių narių ir Komisijos vaidmuo; ragina valstybes nares įgyvendinti galiojančius tarptautinius teisės aktus ir užtikrinti, kad jie būtų taikomi; ragina Komisiją imtis stebėtojos vaidmens ir įvertinti, kaip yra laikomasi reikalavimų bei teikti ataskaitas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į technologijų raidą svarbu ir toliau persvarstyti ir redaguoti atitinkamus teisės aktus ir reglamentus dėl ChBRB medžiagų įsigijimo, importo, pardavimo, saugaus saugojimo ir transportavimo;

50.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, jei jų esama, arba, jeigu jų nesama, sukurti tikrinimo ir saugos mechanizmus visose pašto paslaugų įstaigose, kurios perduoda korespondenciją, turint mintyje Europos šalyse įvykdytus terorizmo aktus, kai sprogstamosios medžiagos įdėtos į paštu siunčiamas siuntas;

51.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis inicijuoti tyrimą siekiant kiekvienoje valstybėje narėje įvertinti situaciją, susijusią su ChBRB medžiagų aptikimu ir branduolinių jėgainių sauga ES ir kaimyninėse šalyse avarijos ar tyčinio išpuolio atvejais; ragina Komisiją remiantis tokių vertinimų rezultatais parengti bendras ES gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip elgtis tokių incidentų arba tyčinių išpuolių metu, taip pat rasti būdų užtikrinti, kad valstybės narės tokiems veiksmams skirtų pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių;

52.

ragina sustiprinti Stebėsenos ir informacijos centro (SIC), kuris jau įsteigtas remiantis ES civilinės saugos mechanizmu, vaidmenį, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų tinkamai keistis informacija ir gerąja patirtimi, o tai padėtų sukurti bendrus ES standartus ChBRB veiklai nustatyti;

53.

prašo Komisijos stebėti, vertinti ir kartą per metus pranešti Parlamentui, kaip valstybės narės laikosi reikalavimų, ir prašo nacionalinių valdžios institucijų užtikrinti, kad atitinkamos pramonės įmonės ir organizacijos, dirbančios su labai pavojingomis ChBRB medžiagomis, laikytųsi teisės aktų ir gairių ir juos vykdytų;

54.

mano, kad būtina atlikti reikiamus tyrimus siekiant privalomai įtraukti visas susijusias nacionalines ir ES institucijas ir suinteresuotąsias šalis, taip pat nustatyti būdus, kurie leistų pagreitinti ir supaprastinti mainus ir bendradarbiavimą, ir taip užtikrinti, kad būtų veiksmingiau reaguojama į visuomenės saugai iškilusią grėsmę;

55.

ragina Tarybą patikėti Komisijai koordinatoriaus vaidmenį planuojant nepaprastosios padėties atvejų valdymą, kad ji galėtų veikti kaip stebėtoja ir užtikrinti, kad būtų parengti vietos ir nacionaliniai nepaprastosios padėties atvejų valdymo planai; pabrėžia, kad Komisija turėtų imtis tokių planų depozitaro vaidmens, o tai sudarytų jai palankiausias sąlygas identifikuoti galimas spragas, todėl ji galėtų reaguoti greičiau už kitas susijusias institucijas;

56.

džiaugiasi ketinimu didinti ES civilinės saugos pajėgumus; vis dėlto pažymi, kad daugelio ES valstybių narių karinės gynybos departamentai įgyja įgūdžių kaupdami praktinę kovos su ChBRB katastrofomis patirtį; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares ir Komisiją dalintis geriausia patirtimi ir skirti daugiau investicijų siekiant užtikrinti tinkamą civilinės ir karinės kompetencijos koordinavimą;

57.

ragina Komisiją toliau apibrėžti poreikius, kurie turi būti patenkinti norint pagerinti civilinės saugos pajėgumus, kad būtų galima skelbti bendrus viešojo pirkimo projektus; atsižvelgdamas į tai, ragina ypatingą dėmį skirti siekiui apibrėžti ES reikmes, susijusias su ChBRB pasirengimo ir reagavimo pajėgumais, įskaitant medicinines atsakomąsias priemones, kad ChBRB incidento atveju medicininių atsakomųjų priemonių ištekliai būtų vertinami ir ES, ir valstybių narių lygmenimis;

58.

ragina rengti bendras ES valstybių narių ir valstybių narių bei trečiųjų šalių pratybas siekiant užkirsti kelią pavojingoms situacijoms, susijusioms su cheminiu, biologiniu, radiologiniu ir branduoliniu saugumu;

59.

palankiai vertina ketinimus ES mastu surengti pratybas, imituojančias ChBRB incidentus arba išpuolius, ir pabrėžia, kad ES ChBRB saugumo veiksmų plane turėtų būti numatyta, kad tokių pratybų rezultatai ir įvertinimas būtų panaudoti vykstančiose diskusijose dėl bendrų Europos standartų parengimo;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų imtis vadovaujančio vaidmens nustatant standartus, pagrįstus atsakomųjų priemonių poreikiu; pabrėžia, jog tai vienintelis būdas pasiekti aukščiausią įmanomą saugumo standartą ES, nes tai būtų vienintelė galimybė užtikrinti, kad visos valstybės narės, sandėliuodamos turimas medžiagas ir parengdamos atitinkamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius reaguoti nelaimingo ar tyčinio incidento atveju, vadovautųsi tomis pačiomis gairėmis ir taikytų tuos pačius principus;

61.

pabrėžia, kad regioniniu ir (arba) ES mastu reikia sukurti reagavimo išteklių atsargas, kurių kiekis turėtų kiek įmanoma labiau atitikti dabartinį grėsmės lygį ir kurias sudarytų medicininė ar kitokia būtina įranga, koordinavimą vykdant per Europos civilinės saugos mechanizmą, ir kad jas turėtų finansuoti ES pagal bendrai priimtas ES gaires; pabrėžia, kad svarbu laikyti gerai valdomas atsargas siekiant užtikrinti, kad reagavimo ištekliai, medicininė ar kita atitinkama įranga, būtų visiškai veiksmingi, modernūs ir nepasenę; kol tokie ES ir (arba) regioniniai ištekliai bus sutelkti, primygtinai ragina ES ChBRB saugumo veiksmų plane numatyti būdus, kaip valstybės narės galėtų keistis reikiamomis priemonėmis ir ištekliais ChBRB incidento arba teroristinio išpuolio atveju, siekiant praktikoje pritaikyti naująją solidarumo sąlygą; pabrėžia, kad pagalba konkrečioms ES valstybėms narėms turi būti teikiama gavus nukentėjusios šalies atitinkamų politinių valdžios institucijų prašymą ir kad ši pagalba neturėtų pakenkti valstybės narės pajėgumui apsaugoti savo piliečius;

62.

ragina persvarstyti Europos solidarumo fondą reglamentuojančias taisykles siekiant užtikrinti geresnį šio fondo prieinamumą stichinių nelaimių atvejais ir galimybę naudotis šiuo fondu pramoninių ar žmonių sukeltų nelaimių atvejais ir ragina valstybes nares naudotis struktūrinių fondų ištekliais stiprinant prevenciją ir pasirengimą;

63.

ragina Komisiją, siekiant pasirengti nelaimingam incidentui, ChBRB medžiagų nutekėjimo ar netinkamo naudojimo atvejui, sukurti pranešimų perdavimo mechanizmus ir užtikrinti ryšį tarp ES civilinės saugos mechanizmo ir kitų ES išankstinio įspėjimo sistemų veiklos tokiose srityse kaip sveikata, aplinkosauga, maisto gamyba ir gyvūnų gerovė; taip pat ragina Komisiją sukurti priemones, kurios leistų keistis informacija ir tyrimų duomenimis su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulinė meteorologijos organizacija ir Maisto ir žemės ūkio organizacija;

64.

ragina sukurti ES ir (arba) regioninio lygmens specializuotas reagavimo grupes, įskaitant medicinos darbuotojus, teisėsaugos pareigūnus ir kariškius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus tokias grupes, joms turėtų būti reguliariai organizuojami specialūs mokymai ir pratybos;

65.

ragina Komisiją suteikti pakankamą finansavimą, kad būtų sukurta patobulinta biologinių veiksnių aptikimo ir identifikavimo išpuolio ar incidento atveju įranga; apgailestauja, kad esamos aptikimo įrangos galimybės ir spartumas yra riboti ir dėl to ekstremalioje situacijoje prarandamas brangus laikas; pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų pareigūnai turi turėti tinkamą įrangą ir būti medicininiu požiūriu apsaugoti iš anksto, kad būtų užtikrinamas maksimalus jų asmeninis saugumas, kai jie dirba nelaimės vietoje, kurioje gali būti žalingų patogenų; pabrėžia, kad patobulinta medžiagų identifikavimo ir aptikimo įranga taip pat reikalinga ligoninėms ir kitoms įstaigoms, kurios priima incidento aukas;

66.

ragina įvairias ES ir nacionalines institucijas, kurios renka informaciją, persvarstyti savo organizacinę struktūrą ir ten, kur trūksta, priimti tinkamų darbuotojų, kurie būtų patyrę ir žinotų, kaip nustatyti ir vertinti ChBRB grėsmę ir riziką;

67.

ragina Komisiją reguliariai pateikti Parlamentui ChBRB keliamos grėsmės ir rizikos vertinimo ataskaitą;

68.

ragina Europos mastu pradėti mokymo ir informavimo programas naudojantis interneto teikiamomis galimybėmis kaip pagrindine piliečių informavimo ChBRB klausimais priemone; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti ES piliečių išankstinio įspėjimo ir informavimo apie incidentus, susijusius su ChBRB, sistemas; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į galimybių studiją dėl Europos branduolinės saugos mokymo centro įsteigimo prie JTC;

69.

atkreipia dėmesį į nekoordinuotas per dideles investicijas į vakcinas per A/H1N1 pandemiją; pritaria Tarybos išvadų „Kovojant su A/H1N1 pandemija įgyta patirtis. Sveikatos apsauga Europos Sąjungoje“ projektui (12665/2010), kuriame numatoma sukurti bendro vakcinų ir antivirusinių vaistų pirkimo mechanizmą, kuris būtų taikomas valstybėse narėse savanorišku pagrindu, ir ragina valstybes nares bendrai parengti regioninio pasirengimo priemones, įskaitant pasidalijimą esamais pajėgumais ir medicininių priemonių kovai su užkratu ekonomiško pirkimo koordinavimą, taip pat visoje ES užtikrinti aukšto lygio pasirengimą ChBRB incidentui;

70.

atkreipia dėmesį, kad ES teisės aktuose (Tarybos sprendimas 90/424/EEB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2006/965/EB) numatoma, kad likviduojant, kontroliuojant ir stebint gyvūnų ligas ir zoonozes, įskaitant veterinarinių medicinos priemonių siekiant apsaugoti gyvūnus nuo infekcijos pirkimą bei šių priemonių kaupimą, taikomas Bendrijos metodas; apgailestauja dėl to, kad toks Bendrijos metodas nenustatytas siekiant koordinuoti medicinos priemonių, skirtų ES žmonėms nuo infekcijos pavojingais biologiniais patogenais apsaugoti, pirkimą ir kaupimą;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu įvyktų su biologiniais patogenais susijęs incidentas arba išpuolis (pavyzdžiui, bet ne vien tik, juodligės atveju), nukentėjusi teritorija liktų užteršta kelis dešimtmečius ir didelė žala būtų daroma augalų, gyvūnų ir žmonių gyvenimui bei sveikatai, taip pat atsirastų ilgalaikių ekonominių išlaidų; ragina Komisiją į ChBRB politiką įtraukti atkūrimo ir nukenksminimo strategijas;

72.

pabrėžia, kad įvykus su ChBRB medžiagomis susijusiam incidentui, kuris daro poveikį dirvožemio būklei ir (arba) geriamo vandens tiekimui, gali būti daroma didelė žala ir plataus masto poveikis nukentėjusioje vietovėje gyvenančių žmonių sveikatai ir gerovei; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant ES ChBRB saugumo veiksmų planą;

73.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą kontrolę įvykus vandens užteršimo incidentui, nes tokiu atveju reikia spręsti aplinkos taršos, dirvožemio užteršimo, atliekų tvarkymo ir (arba) radioaktyvių medžiagų pasklidimo klausimus;

74.

apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano nepakankamai dėmesio skirta pasirengimo ir reagavimo veiksmams, tačiau itin daug dėmesio aptikimo ir prevencijos veiksmams; ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio siekiant sukurti pasirengimo ir reagavimo mechanizmus, kurių reikia visuomenės sveikatai ir aplinkai apsaugoti tuo atveju, jeigu ChBRB incidentas iš tiesų įvyktų ES teritorijoje;

75.

apgailestauja, kad ChBRB saugumo veiksmų plane nenumatyta pakankamai priemonių, kurių reikia radiologinių ir branduolinių įrenginių bei medžiagų saugumui užtikrinti, ir ragina tobulinti reagavimo planus, susijusius su įvairiomis radiologinio pobūdžio avarijomis ir jų poveikiu gyventojams ir aplinkai;

76.

išreiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai asmenys ir aktyvistai sugebėjo gauti branduolinių atliekų iš kelių perdirbimo gamyklų Europoje, ir ragina skubiai imtis bendrų veiksmų siekiant didinti radioaktyvių ir branduolinių medžiagų bei įrangos saugumą;

77.

apgailestauja, kad Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano nepakankamai dėmesio skiriama tinkamai viešojo transporto tinklų ir jų naudotojų sveikatos apsaugai, turint mintyje, jog pastaraisiais metais daug teroristinių išpuolių įvykdyta transporto priemonėse ir apskritai kyla vis didesnė ChBRB incidento rizika transportuojant ChBRB medžiagas; ragina valstybes nares, ypač kilus biologinių patogenų grėsmei, garantuoti prevencinę apsaugą pirmuosius reagavimo veiksmus atliekantiems asmenims ir aukų gydymą po poveikio;

78.

atkreipia dėmesį į tai, kad ChBRB incidentas galėtų turėti ilgalaikį poveikį maistinių pasėlių augimui, taigi jo poveikis gali būti nepalankus ES maisto saugos ir apsirūpinimo maistu požiūriais; ragina Komisiją į tai atsižvelgti rengiant ES ChBRB saugumo veiksmų planą;

79.

ragina bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais su šalimis, kurios jau turi daug patirties ChBRB rizikos vertinimo, prevencijos, aptikimo, pranešimo apie šias medžiagas ir reagavimo srityje, kaip antai, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Indija;

80.

skatina parengti bendrą politiką, skirtą žemei, užterštai cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis arba branduolinėmis medžiagomis, atgaivinti, kad dirvožemis ir žemė būtų atkurti naudoti kuo skubiau ir būtų sumažintas pavojus sveikatai ir aplinkai;

81.

ragina Komisiją ir Tarybą svarstyti, ar reikia kurti reagavimo modelius, kuriuos taikant būtų tinkamai reaguojama į ChBRB incidentus ir ypatingas dėmesys būtų skiriamas mokymo įstaigoms, sveikatos priežiūros institucijoms ir pagyvenusių žmonių priežiūros centrams;

82.

ragina valstybes nares rengiant ChBRB incidento evakuacijos planus ypač atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, asmenų, kuriems teikiamos medicinos priežiūros paslaugos, neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių poreikius;

83.

ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį civilinės saugos slėptuvių, kuriose nelaimės atveju prieglobstį galėtų rasti Europos gyventojai, statybai (valstybinėse ir administracinėse) institucijose ir vietos, ir regionų lygmenimis;

84.

ragina Komisiją siekti susitarimo dėl bendrų minimalių apsaugos standartų su trečiosiomis kaimyninėmis šalimis, kurios savo teritorijoje turi objektų, galinčių kelti didelę grėsmę ES aplinkos ir žmonių saugumui avarijos atveju;

85.

ragina Komisiją savo veiksmų plane numatyti lankstesnį saugumo priemonių pritaikymą prie technologinės pažangos;

86.

ragina Komisiją atidžiai įvertinti esamas saugumo priemones, atsižvelgus į jų poveikį aplinkai ir sveikatai, ir užtikrinti, kad būtų pradėtos taikyti naujos priemonės, grindžiamos vien tik tokio vertinimo, kurį reikėtų atlikti periodiškai, rezultatais;

87.

ragina Komisiją parengti ES ChBRB saugumo gaires laikotarpiu iki 2013 m., kai ES ChBRB saugumo veiksmų planas bus peržiūrėtas, siekiant nurodyti problemas ir politinius sprendimus, apie kurių nuolatinę raidą ir pažangą Komisija reguliariai praneštų Parlamentui;

88.

ragina valstybes nares ir Komisiją kuo greičiau peržiūrėti ES ChBRB saugumo veiksmų planą, atsižvelgiant į šias rekomendacijas, ir pradėti jį taikyti, ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas; be to, ragina Komisiją ir Tarybą pateikti Parlamentui būsimąjį ES ChBRB saugumo veiksmų planą ne vėliau kaip likus metams prieš pradedant jo įgyvendinimo etapą, kad Parlamentas galėtų laiku pateikti savo nuomonę;

89.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/23

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir ypač į jos 174–178 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą, susijusį su 2010 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento peržiūrėjimo (COM(2010)0260),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos ir jos finansavimo skaidrumo (3),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 17–18 d. Regionų komiteto baltąją knygą dėl daugiapakopio valdymo ir į konsultacijų ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į neoficialaus ministrų susitikimo, vykusio 2010 m. kovo 16–17 d. Malagoje, išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 6 d. Komisijos komunikatą „Atitinkamos valstybių narių ir Komisijos atsakomybės sritys bendrai valdant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą. Dabartinė padėtis ir perspektyvos naujuoju programavimo laikotarpiu po 2006 m.“ (COM(2004)0580),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 14 d. Komisijos komunikatą apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2006 ir 2008 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2008)0097),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2009)0042),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos narių P. Sameckio ir V. Špidlos komunikatą Komisijai, kuriame pateikiama su Komisijos dalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planu susijusios veiklos tarpinė ataskaita (SEC(2009)1463),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Komisijos pasidalijamojo struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikis“ (COM(2010)0052),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0280/2010),

A.

kadangi sanglaudos politika diegiama labai decentralizuotai ir ją taikant remiamasi subnacionalinių institucijų atsakomybės didinimu,

B.

kadangi sanglaudos politika – tai sritis, kurioje kaip priemonė tobulinti sprendimo priėmimo procesus pirmiausia vykdomas daugiapakopis valdymas ir nuo pat diskusijų etapo, vykstančio prieš teisės aktų leidybos etapą, aktyviai įtraukiamos subnacionalinės institucijos,

C.

kadangi daugiapakopis valdymas yra Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų institucijų, taip pat socialinių ir ekonominių partnerių bei NVO koordinuota veikla, pagrįsta partnerystės ir bendro finansavimo principais ir skirta rengti bei taikyti Europos Sąjungos politiką ir pagal šią apibrėžtį atsakomybė padalijama įvairiems valdžios lygmenims,

D.

kadangi iš 2006 m. Europos Audito Rūmų ataskaitos matyti, kad taikomos sanglaudos politikos kontrolės sistemos nebuvo pakankamai veiksmingos, o kompensuojant išlaidas klaidų dalis sudarė 12 proc., ir kadangi 2008 m. ataskaitoje šie duomenys buvo patvirtinti ir nustatyta, kad 11 proc. lėšų kompensuota netinkamai,

E.

kadangi siekiant, kad sumažėtų klaidų, pagerėtų kontrolės sistema ir būtų teikiama didesnė pagalba subnacionalinėms institucijoms ir paramos gavėjams, reikia, kad Komisija stiprintų savo priežiūrą, nes visi šie dalykai ilgainiui padės vykdyti labiau su rezultatais siejamą ir naudotojams palankesnę politiką,

F.

kadangi itin sudėtingos prašymų dėl finansavimo pateikimo procedūros ir pernelyg dažni patikrinimai gali atbaidyti potencialius naudos gavėjus nuo sanglaudos politikos,

G.

kadangi praktinius sprendimus dėl viešųjų paslaugų (pvz., viešojo transporto, geriamojo vandens, visuomenės sveikatos, socialinio būsto ir visuomenės švietimo), kurių laukia mūsų piliečiai, galima rasti tik pasitelkiant gerą valdymą, kuris apimtų dvi viena kitą papildančias sistemas – institucijų sistemą, pagal kurią kompetencijos sritys ir biudžeto lėšos būtų paskirstomos tarp valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijų, bei partnerystės sistemą, kuri konkrečioje teritorijoje padėtų sutelkti viešuosius ir privačius tam tikru klausimu suinteresuotus subjektus,

H.

kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką partnerystė, kurią vykdant derėtų atsižvelgti į visas susijusias bendruomenes ir grupes, gali būti naudinga ir turėti pridėtinę vertę, nes didinamas teisėtumas, užtikrinamas skaidrumas bei geresnis lėšų panaudojimas, be to ji turėtų būti vertinama socialinės ir pilietinės vertės požiūriu,

I.

kadangi taikant integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti į konkrečias regionų charakteristikas (geografines ir gamtines kliūtis, gyventojų mažėjimą, atokiausius regionus ir t. t.) siekiant išspręsti vietos ir regiono problemas,

1.

palankiai vertina Regionų komiteto baltąją knygą dėl daugiapakopio valdymo ir subnacionalinio subsidiarumo pripažinimo Lisabonos sutartyje; pabrėžia, kad daugiapakopio valdymo metodas turėtų būti taikomas ne tik vertikaliai, bet ir horizontaliai to paties lygmens subjektams vykdant Sąjungos pasidalijamosios kompetencijos sričių politiką, įskaitant sanglaudos politiką;

2.

palankiai vertina 2010 m. kovo mėn. Malagoje vykusio neoficialaus ministrų susitikimo išvadas ir mano, kad daugiapakopis valdymas yra išankstinė sąlyga siekiant Europos teritorinės sanglaudos; ragina nustatyti, kad valstybės narės privalėtų taikyti šį principą politikos, kuri daro didelę teritorinę įtaką, srityse siekiant užtikrinti proporcingą teritorinį vystymąsi pagal subsidiarumo principą; pabrėžia, kad ši nuostata neturėtų lemti su didesne našta susijusių procedūrų;

3.

mano, kad geras daugiapakopis valdymas turėtų būti paremtas požiūriu „iš apačios į viršų“, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvienoje valstybėje narėje esančius administracinius skirtumus; ragina valstybes nares nustatyti veiksmingiausius valdymo įvairiais lygmenimis metodus ir sustiprinti bendradarbiavimą su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir Bendrijos administracija, pvz., su Komisija rengiant reguliarius visų lygmenų valdžios pareigūnų posėdžius arba sudarant teritorinius Europos paktus, kurie padėtų savanorišku pagrindu susieti įvairių lygių kompetentingas valdžios institucijas;

4.

rekomenduoja susisteminti teritorinio poveikio analizę, į politinių sprendimų rengimo procesą įtraukiant įvairius susijusius veikėjus, kad jie galėtų suvokti Bendrijos teisėkūros ir ne teisėkūros pasiūlymų padarinius jų teritorijų ekonomikai, socialiniams reikalams ir aplinkai;

5.

pabrėžia, kad vykdant daugiapakopį valdymą dėl tarpvalstybinių ryšių, užsimezgusių tarp privačių ir viešųjų subjektų, galima geriau išnaudoti teritorinės sanglaudos potencialą; ragina valstybes nares, kurios dar nepatvirtino nuostatų, reikalingų norint įsteigti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), kuo greičiau tai padaryti; rekomenduoja Komisijai skatinti informacijos mainus tarp jau įsteigtų ETBG ir grupių, kurios steigiamos įgyvendinant esamas programas; džiaugiasi dėl Regionų komiteto atlikto darbo kokybės ETBG klausimu ir ragina naudoti turimas priemones, ypač Lisabonos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą tam, kad būtų skatinamas keitimasis geriausia patirtimi regionuose ir valstybėse narėse siekiant nustatyti ir bendrai apibrėžti tikslus bei paskesnio planavimo veiksmus ir vėliau atlikti sanglaudos politikos rezultatų lyginamąjį vertinimą;

6.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas šiuo programavimo laikotarpiu aktyviau taikyti integruotą požiūrį; siūlo nustatyti, kad, atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politiką, šis požiūris būtų privalomas; mano, kad taikant lankstų ir integruotą požiūrį reikėtų atsižvelgti ne tik į teritorinio vystymosi ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, bet ir sudaryti galimybes koordinuoti įvairių partnerių interesus, atsižvelgiant į teritorinius ypatumus, kad būtų įveikiami sunkumai vietos ir regioniniu lygmeniu;

7.

ragina Komisiją parengti viešiesiems ir privatiems subjektams skirtą vadovą, kaip praktiškai taikyti daugiapakopio valdymo principus ir integruotą požiūrį; rekomenduoja finansuoti šių dviejų metodų propagavimo veiksmus pagal straipsnį „Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Techninė pagalba“;

8.

rekomenduoja Regionų komitetui pasinaudoti 2011 m. atvirų durų dienomis ir, jei šiuo metu dar būtų įmanoma, 2010 m. atvirų durų dienomis kaip proga skatinti ir plėtoti diskusijas dėl tinkamiausių daugiapakopio valdymo priemonių nustatymo; siūlo sukurti Europos daugiapakopio valdymo ženklą ir nuo 2011 m. naudoti jį visuose ES regionuose;

9.

pastebi, kad decentralizuoti įgyvendinimo mechanizmai yra svarbiausias daugiapakopio valdymo veiksnys; atsižvelgdamas į supaprastinimo poreikį, ragina valstybes nares ir regionus, jei reikia, deleguoti dalies veiksmų programų vykdymą ir ypač geriau pasinaudoti visuotinėmis dotacijomis; ragina jas imtis reikiamų teisinių ir finansinių decentralizavimo priemonių, kad daugiapakopio valdymo sistema galėtų veikti veiksmingai ir laikantis partnerystės ir subsidiarumo principų; pabrėžia, kad reikėtų labiau įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas, ypač tas, kurios turi teisėkūros įgaliojimus, nes jos turi daugiausiai informacijos apie savo regionų galimybes ir poreikius ir todėl galėtų prisidėti prie geresnio sanglaudos politikos įgyvendinimo;

10.

ragina valstybes nares nuo pat derybų dėl Sąjungos teisės aktų ir programų, kurios finansuojamos struktūrinių fondų lėšomis, ankstyvųjų etapų įtraukti susijusias regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės veikėjus siekiant, kad įvairių valdžios lygmenų dialogas vyktų laiku; ragina šias institucijas tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir nacionaliniai atstovai dalyvauti už sprendimų priėmimus atsakingų organų veikloje;

11.

pabrėžia, kad norint veiksmingai panaudoti lėšas ir užtikrinti jų maksimalų poveikį, reikia turėti pakankamai administracinių pajėgumų ES ir regionų ir vietos lygmeniu; taigi ragina Komisiją pagerinti savo administracinius pajėgumus siekiant padidinti sanglaudos politikos pridėtinę vertę ir užtikrinti veiksmų tvarumą ir skatina valstybes nares garantuoti atitinkamas administracines struktūras ir atitinkamą žmogiškąjį kapitalą įdarbinimo, atlyginimų, mokymo, išteklių, procedūrų, skaidrumo ir prieinamumo srityse;

12.

taip pat ragina valstybes nares, jei reikia, stiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį rengiant, valdant ir įgyvendinant programas ir didinant jų turimus išteklius; rekomenduoja vykdant sanglaudos politiką taikyti vietos plėtros metodiką, grindžiamą vietos partneryste, ypač projektams, susijusiems su miesto, kaimo ir tarpvalstybiniais klausimais; ragina Komisiją skatinti regionų, turinčių panašų tam tikros rūšies plėtros potencialą, partnerystę ir užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama makroregioninio bendradarbiavimo koordinavimo sistema ES lygmeniu;

13.

mano, kad taikant partnerystės ir bendro finansavimo principus subnacionalinės valdžios institucijos prisiima daugiau atsakomybės įgyvendinant sanglaudos politiką; primena, kad pritaria šiems gero valdymo principams, ir ragina juos ir toliau taikyti neatsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės ribojamas viešąsias išlaidas;

14.

pataria sustiprinti partnerystės praktiką ir ragina Komisiją pateikti suderintą partnerystės koncepcijos apibrėžtį, kaip sąlygą norint užmegzti tikrą partnerystę su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės veikėjais; ragina Komisiją iš tikrųjų patikrinti, kaip taikomas šis principas, ir sukurti konkrečias vertinimo priemones bei skleisti šios srities pažangiąją patirtį naudojant IRT priemones; primena, kad partnerystė gali padėti užtikrinti veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą visuose struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapuose, taip pat padidinti įsipareigojimus ir ryšį su programų rezultatais; pabrėžia svarbų savanoriavimo vaidmenį partnerystės procese;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkiant pilietinės visuomenės organizacijas ir NVO būtina konsultuotis su visuomene, siekiant įtraukti jų pasiūlymus ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas padeda įteisinti sprendimų priėmimo procesą; pažymi, kad pastangos įtraukti visuomenę į pasirengimus 2007–2013 m. veiksmų programoms vykdyti nebuvo tokios sėkmingos kaip tikėtasi; ragina Komisiją nustatyti gerąją patirtį ir palengvinti jos taikymą siekiant aktyvesnio visuomenės dalyvavimo kitu programavimo laikotarpiu;

16.

ragina įtraukti daugiapakopio valdymo principą į visus strategijos „ES 2020“ kūrimo ir įgyvendinimo etapus siekiant užtikrinti, kad už rezultatus iš tikrųjų atsakytų regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios turi įgyvendinti šią strategiją; šiuo požiūriu primena atitinkamą pasiūlymą dėl vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinio pakto dėl strategijos „Europa 2020“ siekiant paskatinti regionus ir miestus prisidėti prie sėkmingo strategijos „ES 2020“ tikslų įgyvendinimo;

17.

rekomenduoja Komisijai iš naujo apsvarstyti galimybę įgyvendinti Europos Parlamento pradėtą bandomąjį projektą „Programa „Erasmus“ išrinktiems vietos ir regioniniams atstovams“ ir norint padidinti siūlomų projektų kokybę bei pasiekti veiksmingumo tikslą ragina Komisiją pagal ERPF veiklos techninei pagalbai skirtą biudžeto eilutę kartu su partneriais, kurie specializuojasi įgyvendindami integruoto požiūrio ir daugiapakopio valdymo koncepcijas, sukurti vietos ir regionų subjektų, vykdančių sanglaudos politikos programas, mokymo ir judumo sistemą; taigi prašo Komisijos skirti pakankamai lėšų šioms iniciatyvoms ir stiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų ryšius, taip pat ir pasitelkiant Regionų komitetą;

18.

mano, kad Europos regionų tinklai turėtų aktyviau dirbti geros patirties, valdymo ir partnerystės srityje, skirti daugiau dėmesio politinei ir strateginei patirčiai, įgytai ankstesnių programos etapų metu, ir užtikrinti galimybę visuomenei gauti svarbiausią informaciją apie geriausią patirtį visomis Europos Sąjungos kalbomis ir taip padėti užtikrinti, kad geroji patirtis būtų iš tikrųjų pritaikoma;

19.

mano, kad stiprinant regionų ir vietos lygmens vaidmenį turi būti atitinkamai stiprinama Komisijos priežiūra, kurią vykdant dėmesys turėtų būti kreipiamas į audito sistemos, o ne pavienių projektų kontrolę; taigi ragina taikyti nacionalinių audito įstaigų ES sertifikavimo sistemą; ragina Komisiją baigti tvirtinti atitikties vertinimo ataskaitas, kad būtų išvengta mokėjimų vėlavimo ir lėšų praradimo dėl įsipareigojimų panaikinimo, ir iki 2012 m. pateikti pasiūlymą dėl toleruotinos klaidų rizikos;

20.

palankiai vertina Komisijos 2010 m. vasario veiksmų plano ataskaitos išvadas ir taisomuosius bei prevencinius veiksmus, kurių buvo imtasi iki šiol; ragina Regioninės politikos GD toliau taikyti šias priemones visą įgyvendinimo laikotarpį siekiant išlaikyti įgyvendinant veiksmų planą įgytą tempą;

21.

pabrėžia, kad Europos iniciatyvos, susijusios su sanglaudos ir struktūrine politika, turėtų būti geriau koordinuojamos siekiant nepakenkti regioninės politikos nuoseklumui; taigi ragina sustiprinti Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato, atsakingo už sanglaudos ir struktūrinę politiką, ir generalinių direktoratų, atsakingų už atitinkamas sektorių iniciatyvas, koordinavimą; atsižvelgiant į Lisabonos sutartimi numatomą regionų ir vietos valdžios institucijų teisių stiprinimą ragina, kad minėtosios institucijos labiau prisidėtų prie politikos plėtojimo Komisijos lygmeniu, siekiant padidinti projektų teikėjų atsakomybę: tačiau taip pat reikalauja, kad Komisija labiau kontroliuotų rezultatus vietoje siekiant geriau įvertinti projektų struktūros veiksmingumą ir priemonių efektyvumą, atsižvelgiant į nustatytus tikslus;

22.

ragina Komisiją aktyviau vykdyti iniciatyvą „Mokyti mokytojus“ (angl. „Train the trainers“), skirtą valdymo ir sertifikavimo institucijoms; pabrėžia, kad turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena siekiant užtikrinti, kad mokymo turinys iš tikrųjų būtų perduodamas žemesniems lygmenims adekvačiai, t. y. kad būtų paisoma vietos subjektų;

23.

ragina Komisiją skubiai įsteigti naują duomenų bazės „SFC 2007“ svetainę, kad visi su struktūriniais fondais susiję subjektai galėtų turėti tiesioginę prieigą prie atitinkamos informacijos; rekomenduoja valstybėms narėms viešinti ir skleisti informaciją apie šią priemonę regionų ir vietos valdžios institucijoms bei galutiniams paramos gavėjams;

24.

ragina Komisiją nustatyti papildomas techninės pagalbos priemones siekiant regionų ir vietos lygmeniu skleisti žinias apie problemas, susijusias su įgyvendinimu, ypač valstybėse narėse, kuriose Komisijai atlikus 2000–2006 m. vykdytų sanglaudos politikos programų ex post vertinimą pastebėta nuolatinių problemų, susijusių su administraciniais gebėjimais įgyvendinant šias programas;

25.

ragina visais audito lygmenims standartizuotai taikyti vieną informacijos modelį ir vieną audito modelį (SISA) siekiant išvengti audito dubliavimo ir per didelės kontrolės; ragina Komisiją išleisti vieną audito vadovą, į kurį būtų įtrauktos visos iki šiol pateiktos rekomendacinės pastabos;

26.

ragina valstybes nares ir toliau naudotis finansų valdymo priemonėmis siekiant pagerinti projektų kokybę ir padidinti privačių subjektų, ypač MVĮ, dalyvavimą Europos projektuose; ragina Komisiją supaprastinti šių priemonių veikimo taisykles, nes dėl dabartinio šių taisyklių sudėtingumo jomis per mažai naudojamasi;

27.

yra įsitikinęs, kad laikytis procedūrų negalima intervencijų kokybės sąskaita; ragina Komisiją ateityje vykdyti labiau su rezultatais siejamą politiką, pagal kurią daugiau dėmesio būtų kreipiama į veiklos kokybę ir strateginių projektų rengimą, o ne į kontrolę; šiuo tikslu ragina Komisiją nustatyti objektyvius ir pamatuojamus rodiklius, kurie būtų panašūs visoje Sąjungoje, kad stebėjimo ir vertinimo sistemos būtų geresnės, ir ekonominės krizės atveju toliau svarstyti taisyklių lankstumo klausimą;

28.

pabrėžia, kad skaidrios ir aiškios procedūros yra gero valdymo veiksnys; taigi palankiai vertina vykstantį Finansinio reglamento ir struktūrinių fondų taisyklių supaprastinamą ir ragina valstybes nares visiškai laikytis peržiūrėto Finansinio reglamento reikalavimų ir atskleisti informaciją apie galutinius struktūrinių fondų naudos gavėjus; ragina Komisiją pasiūlyti suprantamas taisykles, kurių nereikėtų dažnai keisti; ragina siekti, kad fondų struktūra po 2013 m. būtų paprastesnė ne dėl ekonominės krizės, o tam, kad tai taptų bendru būsimos sanglaudos politikos principu siekiant palengvinti lėšų panaudojimą, ir rekomenduoja skaidriau ir lanksčiau naudoti ES lėšas, kad būtų išvengta papildomos administracinės naštos, kuri gali atbaidyti potencialius partnerius nuo dalyvavimo projektuose;

29.

palankiai vertina Komisijos strateginį pranešimą dėl 2010 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo, kuriame galima rasti politikos formavimo procesui svarbios informacijos; mano, kad į šiuos rezultatus taip pat reikia labai atsižvelgti rengiant pasiūlymus, kuriais siekiama gerinti veiksmingą sanglaudos politikos programų įgyvendinimą;

30.

primena, kad remia tvirtą ir tinkamai finansuojamą sanglaudos politiką, kuri galėtų padėti užtikrinti visų Europos Sąjungos regionų darnų vystymąsi; ragina ir po 2013 m. išlaikyti šiai politikos sričiai skirtas biudžeto lėšas ir atmesti bet kokius bandymus renacionalizuoti šią politikos sritį;

31.

ragina Komisiją rengiant būsimus reglamentus taikyti diferencijavimo ir proporcingumo principus ir pritaikyti reikalavimus atsižvelgiant į programų dydį ir partnerių tipą, ypač jeigu dalyvauja nedidelės viešosios institucijos; ragina plačiau naudoti visiems fondams nustatytas vienkartines ir nustatyto dydžio išmokas, ypač išmokas pridėtinėms išlaidoms ir techninei pagalbai; siūlo numatyti nuostatą, pagal kurią naujoviškiems projektams būtų taikomi lankstūs vertinimo kriterijai siekiant juos skatinti, o bandomiesiems projektams – ne tokie griežti kontrolės reikalavimai; ragina Komisiją dažniau taikyti pasitikėjimo principą toms valstybėms narėms, kurios įsipareigoja tinkamai naudoti lėšas ir kurioms tai pavyksta;

32.

siekiant ateityje parengti naudotojams palankesnę politiką, ragina labiau derinti ir jungti struktūrinių fondų taisykles ir vengti skaidyti projektus į skirtingas dalis tam, kad jie būtų priskirti skirtingiems fondams; rekomenduoja rūpintis ne tik tuo, ar išlaidos tvarkomos teisingai, bet ir intervencijų kokybe ir tuo, kad lėšos būtų telkiamos su valdymu susijusiai pagalbai finansuoti;

33.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymus dėl kito programavimo laikotarpio taisyklių, priimti įgyvendinimo reglamentą, parengti reikalingas gaires ir laiku suteikti mokymą apie jas, taip pat ragina palengvinti derybų procesą ir veiksmų programų tvirtinimą siekiant išvengti delsimo įgyvendinant sanglaudos politiką ir panaudojant lėšas po 2013 m.;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/29

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos I ir XVIII antraštinę dalis,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. EBPO metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į EBPO vietos ekonomikos ir užimtumo vystymo programos (angl. LEED) forumo partnerystės ir vietos valdymo klausimais 2006 m. leidinį „Sėkmingos partnerystės vadovas“ (angl. Successful partnerships: a guide),

—

atsižvelgdamas į 2009–2010 m. Pasaulinio konkurencingumo ataskaitą (Pasaulio ekonomikos forumas, Šveicarija, 2009 m.),

—

atsižvelgdamas į nešališką ataskaitą „Reformuotos sanglaudos politikos darbotvarkė. Vietos lygmens požiūris siekiant spręsti Europos Sąjungos uždavinius ir patenkinti lūkesčius“ (angl. An agenda for a reformed cohesion policy – A place-based approach to meeting European Union challenges and expectations), kurią už regioninę politiką atsakingos Komisijos narės Danutos Hübner užsakymu 2009 m. balandžio mėn. parengė Fabrizio Barcos,

—

atsižvelgdamas į Europos savivaldybių ir regionų tarybos politinį dokumentą „ES sanglaudos politikos ateitis“ (Briuselis, 2009 m. gruodžio mėn.),

—

atsižvelgdamas į Europos regionų asamblėjos (angl. AER) rezoliuciją dėl regioninės politikos po 2013 m., kuri buvo priimta 2007 m. lapkričio 8 d. Udinės mieste (Italija) AER visuotinio susirinkimo metu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus (COM(2008)0301),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją „Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m.: derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl pažangiosios patirties regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūčių (2),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis ir regioninės politikos projektų pagrindo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Žaliosios knygos apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų dėl būsimos sanglaudos politikos reformos eigos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „2020 m. Europa“ (5),

—

atsižvelgdamas į Ketvirtąją ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitą (COM(2007)0273),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 20-ąją struktūrinių fondų įgyvendinimo metinę ataskaitą (2008 m.) (COM(2009)0617),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Privačiųjų ir viešųjų investicijų telkimas ekonomikai gaivinti ir ilgalaikiams struktūriniams pokyčiams skatinti. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimas“ (COM(2009)0615),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliucijos dėl valstybės pagalbos reformos 2005–2009 m. (6) 37 dalį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7–0309/2010),

A.

kadangi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir valstybių narių solidarumo skatinimas yra vienas iš Europos Sąjungos tikslų, numatytų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje,

B.

kadangi Sąjunga gali būti konkurencinga pasaulyje tik tiek, kiek vidaus politika palaiko jos gebėjimą spręsti pasaulinio masto problemas užtikrinant darnią, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, saugojančią biologinę įvairovę, ir kadangi nuosmukio laikotarpiais buvo matyti, kad mažiau išsivystę regionai sunkiau atsigauna,

C.

kadangi konkurencingumas ir sanglauda vienas kitam neprieštarauja ir nėra tarpusavyje nederantys procesai, tačiau turi vienas kitą papildančių savybių,

D.

kadangi, nepaisant Sąjungos pažangos konvergencijos srityje, teritoriniai ES regionų skirtumai pastebimai didėja, pvz., susiję su susisiekimu, ypač struktūriniu požiūriu nepalankiuose regionuose, bet taip pat ir tarpregioniniu lygmeniu bei ES mastu, dėl ko gali susiformuoti teritorinė izoliacija, išaugti ES regionų gerovės lygio skirtumai ir sumažėti ES konkurencingumas pasaulyje,

E.

kadangi savo metinėje ataskaitoje EBPO pateikė ilgalaikio augimo rekomendaciją, pagal kurią dėmesys kreipiamas į apmokestinimo, investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir darbo jėgą svarbą, taip pat į gamybos rinkų reguliavimą ir pabrėžiamas šių rinkų vaidmuo,

F.

kadangi Pasaulio ekonomikos forumas savo 2009 m. Pasaulinio konkurencingumo ataskaitoje ir kitose ataskaitose pabrėžė, koks svarbus infrastruktūros, kuri yra antra tarp 12 rodiklių, pagal kuriuos vertinamas konkurencingumas, vaidmuo, ir kadangi kokybiška infrastruktūra yra pagrindas siekiant sumažinti atstumo poveikį, pritraukti užsienio investicijų ir užtikrinti ekonomikos vystymąsi,

G.

kadangi konkurencingumą galima užtikrinti tik esant tikrai tvariam ekonomikos augimui visoje ES,

H.

kadangi po Hampton Court aukščiausiojo lygio susitikimo sudarytos nepriklausomų ekspertų grupės dėl mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei naujovių, kuriai pirmininkavo Esko Aho, ataskaitoje „Novatoriškos Europos kūrimas“ nustatytos šios pagrindinės sritys: e. sveikata, farmacija, transportas, logistika, aplinka, skaitmeninis turinys, energetika ir saugumas, kuriose gali veikti inovacijų rinka, o valstybės politika gali turėti didelę reikšmę,

I.

kadangi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų reikia pripažinti pradinius išsivystymo lygio ir ribų skirtumus ir turėtų būti nustatyti tikslai, atitinkantys tikrąją padėtį ir poreikius, nustatytus konsultuojantis su visais susijusiais subjektais įvairiais valdymo lygmenimis,

J.

kadangi 2010 m kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, inter alia, plėtojant infrastruktūrą svarbą norint, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkminga, nes taikant šią naują strategiją bus siekiama šalinti ekonomikos vystymosi kliūtis,

K.

kadangi sanglaudos politika pasirodė esanti veiksminga priemonė, padedanti lanksčiai reaguoti į socialinius ir ekonominius iššūkius, atsiradusius dėl finansų krizės,

L.

kadangi be geros infrastruktūros konkurencingumui užtikrinti taip pat būtinas mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtros skatinimas bei atitinkami aukštos kokybės mokymai žmonėms regionuose,

M.

kadangi regionai atliks svarbų vaidmenį mažinant krizės padarinių poveikį visuomenei ir todėl jie turi vadovautis partnerystės principu ir kurti tinkamas įvairių sričių politikos teritorinio poveikio ex ante vertinimo priemones siekiant spręsti pagrindines problemas, pvz., prisitaikymo prie globalizacijos, demografinių pokyčių ir gyventojų skaičiaus mažėjimo regionuose, klimato kaitos, su energetika susijusius ir biologinės įvairovės apsaugos klausimus, taip pat naujas dėl krizės atsirandančias problemas,

N.

kadangi, kaip matyti iš diskusijų dėl sanglaudos politikos strategijos ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, programų kokybė pagerėjo ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimas visais valdymo lygmenimis padidėjo, taigi buvo žengtas žingsnis į priekį siekiant Lisabonos ekonomikos konkurencingumo ir užimtumo tikslų,

O.

kadangi vykdant sanglaudos politikos reformą ši politikos sritis turėtų būti geriau derinama, koordinuojama su kitomis politikos sritimis ir taip pat turėtų labiau sąveikauti su jomis, taigi ji turėtų tapti veiksmingesnė ir nė viena politikos sritis neturėtų būti pajungta kitai, visa tai turėtų vykti atsižvelgiant Sąjungos poreikius ir tikslus, susijusius su tvaria plėtra,

P.

kadangi vietos ir regiono veikėjų dalyvavimas sanglaudos politikoje numatytas regiono ir vietos strategijose siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi ir socialinę įtrauktį,

Q.

kadangi atsiliekančių regionų ekonominis konkurencingumas skatinamas didinant jų pajėgumus, įskaitant visų rūšių infrastruktūros plėtrą, ir sudaromos prieigos prie švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių galimybės,

R.

kadangi nepaisant to, kad tam tikri šias priemones sudarantys aspektai, pavyzdžiui, bendras laikotarpis ir derinimas prie Lisabonos darbotvarkės, sudaro sąlygas sąveikai, jos vis tiek skiriasi, pavyzdžiui, teisiniu pagrindu – vienos orientuotos į temines, kitos į geografines sritis, vienos grindžiamos pasidalijamojo pobūdžio, kitos centralizuotu valdymu,

1.

pabrėžia vykdant ES sanglaudos politiką pasiektus laimėjimus ir tai, kad jos įgyvendinimas yra būtinas siekiant strategijos „Europa 2020“ sėkmės, nes ši strategija yra regionų skirtumų panaikinimo priemonė, užtikrinanti didesnį regionų konkurencingumą, sudaranti palankesnes sąlygas struktūrinėms reformoms ir stiprinanti regionų gebėjimą prisitaikyti prie pasaulinės ekonomikos klimato;

2.

teigiamai vertina tai, kad 2007–2013 m. laikotarpiui visos valstybės narės didelę dalį savo lėšų skyrė moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, inovacijoms ir žinių ekonomikos plėtrai, todėl buvo parengta 246 nacionalinės arba regioninės veiksmų programos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriems skiriamos lėšos sudaro 86 mlrd. eurų, iš kurių jau 50 mlrd. eurų skirta pagrindinei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai; pabrėžia, kad, kadangi moksliniai tyrimai ir naujovės yra labai svarbūs siekiant padidinti ES konkurencingumą esant pasaulinio lygmens sunkumams, ir toliau reikia investuoti į šias sritis ir nuolat atlikti rezultatais grindžiamus pažangos vertinimus; taigi rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai atsižvelgiant į būsimąjį programavimo laikotarpį skirti užtektinai lėšų iš struktūrinių fondų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ypač tvarioms inovacijoms, ir didinti mokslinių tyrimų pajėgumus; pabrėžia, kad reikia propaguoti sėkmingus modelius ir juos taikyti žinių trikampyje siekiant užtikrinti tvarų regioninių mokslinių tyrimų ir strateginių inovacijų programų vystymą bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi, tyrimų centrais, universitetais ir viešosiomis institucijomis; pabrėžia imlių žinioms regioninių inovacijų grupių potencialą mobilizuojant regiono konkurencingumą ir ragina geriau koordinuoti struktūrinius fondus ir Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą;

3.

pažymi, kad didinant sanglaudos politikos lėšų koncentraciją galima užtikrinti, kad tokia politika itin prisidės skatinant konkurencingumą, inovacijas ir užimtumą visoje ES;

4.

pabrėžia, koks svarbus ir viešojo sektoriaus visais valdymo lygmenimis, ir privataus sektoriaus vaidmuo įgyvendinant sanglaudos politiką, atkuriant pasitikėjimą ir solidarumą nuosmukio laikais ir po to, garantuojant vienodas galimybes, susijusias su prieiga prie viešųjų investicijų, ypač į infrastruktūrą, naujų technologijų ir žmogiškojo kapitalo, ir užtikrinant tvarią plėtrą;

5.

pabrėžia, kad ES regionų ekonominis konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo to, ar yra pakankamas užimtumo lygis, išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, socialinė apsauga ir prieiga prie viešųjų paslaugų; Šiuo atžvilgiu pažymi, kad įgyvendinant sanglaudos politiką teikiama parama socialinei sanglaudai didina šios politikos reikšmę bendram regionų konkurencingumui pasauliniu mastu;

6.

mano, kad pagal Sutarčių principus sanglaudos politika, kuria siekiama sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir parengti juos spręsti ilgalaikes ir trumpalaikes problemas (globalizacija, demografiniai pokyčiai, gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse, klimato kaita ir biologinės įvairovės apsauga) atsižvelgiant į konkrečius jų pajėgumus ir trūkumus, akivaizdžiai yra itin svarbi Europos integracijos procesui;

7.

pabrėžia, kad didinant mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių diegimo politikos ir sanglaudos politikos sąveiką strategijos „Europa 2020“ uždaviniai gali būti sprendžiami geriau; pabrėžia, kad sanglaudos politikai turi tekti itin svarbus vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, nes ši politika skatina struktūrinius pokyčius visoje Europoje ir remia pagrindinius investicijų prioritetus visais lygmenimis – vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu, užtikrindama socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; vis dėlto pažymi, jog nepaisant to, kad sanglaudos politikos prioritetai turėtų būti suderinti su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ji turi likti nepriklausoma politika, kurią įgyvendinant gali būti atsižvelgiama į regioninius ypatumus ir padedama silpniausiems regionams, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kad jie išspręstų savo socialines ir ekonomines problemas ir įveiktų gamtines kliūtis bei sumažintų skirtumus; mano, kad užtikrinus jau pradėtų įgyvendinti sanglaudos politikos gairių tęstinumą bus apsaugota mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių diegimo regioninė dimensija ir sukurtos naujos darbo vietos novatoriškuose sektoriuose;

8.

pritaria Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos išdėstytoms mintims apie konkurencingumą, kuris priklauso nuo to, kaip plėtojami ryšiai su kitomis teritorijomis siekiant užtikrinti, kad bendri ištekliai būtų naudojami koordinuotai ir darniai tam, kad atsiskleistų ES teritorinei įvairovei būdingas potencialas; todėl pabrėžia, kad sklandus ir koordinuotas transporto paslaugų veikimas, pakankama prieiga prie telekomunikacijų ir, jei reikia, energetikos, sveikatos apsaugos, mokslinių tyrimų, švietimo, aplinkos apsaugos ir infrastruktūros suvienijimas yra pagrindinės tolesnio konkurencingumo skatinimo sąlygos; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip apibrėžti ir nuosekliai siekti teritorinės sanglaudos;

9.

mano, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos sanglaudos politiką, turi vadovautis vietos lygmens požiūriu; pripažįsta, kad valstybių narių regionų vaidmuo skirtingas ir priklauso nuo jų politinės ir administracinės struktūros; reikalauja, kad subsidiarumo principas, koks jis yra apibrėžtas SESV - sustiprintas ir išplėstas, turėtų būti tinkamai taikomas ir kad šiuo programavimo laikotarpiu reikėtų siekti pažangos propaguojant decentralizavimo iki vietos valdžios lygmens principą siekiant pagerinti lėšų panaudojimą; taigi mano, kad regionams vidutiniškai valdant tik 30,5 proc. viso sanglaudos politikai finansuoti skirto biudžeto, o visą kitą valdant centrinėms vyriausybėms, galima sulaukti priešingų rezultatų; todėl mano, kad partnerystės principas ateityje turi būti itin sustiprintas;

10.

mano, kad pasienio teritorijose ypač išryškėja problemos, su kuriomis ES susiduria spręsdama uždavinius, susijusius su sienų atvėrimu, vidaus rinkos įgyvendinimu ir globalizacija; pabrėžia, kad tokių teritorijų konkurencingumas gali sumažėti dėl to, kad tenka susidurti su konkuruojančiomis fiskalinėmis ir socialinės apsaugos sistemomis, sudėtingomis administracinėmis procedūromis ir migracijos srautais tarp regionų ir valstybių; pabrėžia, kad svarbu sukurti tarpvalstybiniam bendradarbiavimui reikalingas priemones ir užtikrinti daugiapakopį valdymą, ir ragina Komisiją skatinti keitimąsi informacija ir geriausia praktika;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad teritorinė sanglauda yra horizontali, apimanti daugybę sektorių ir kad Sąjungos politika turi prisidėti jos siekiant; pakartoja, kad ši sąvoka apima ne tik regioninę politiką, bet ir jos koordinavimą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, kuriomis siekiama tvaraus vystymosi ir kurios duoda apčiuopiamų rezultatų regioniniu lygmeniu, siekiant išplėtoti ir visiškai panaudoti regionų galimybes ir padidinti jų poveikį vietos lygmeniu, didinti regionų konkurencingumą ir patrauklumą bei siekti teritorinės sanglaudos; laikosi nuomonės, kad „koncentracija, bendradarbiavimas ir suartinimas“ yra esminiai teritorinės sanglaudos veiksniai, galintys padėti pasiekti labiau subalansuotą ES teritorinę plėtrą;

12.

pabrėžia, kad daugiapakopis valdymas yra susijęs su atsakomybės už programas perdavimu, leidžiančiu geriau išnaudoti teritorinio bendradarbiavimo galimybes, ir todėl tam, kad Sąjunga nustatydama konkrečius regioninius ir vietos prioritetus ir naudodama nuoseklias ir į rezultatą orientuotas priemones galėtų siekti visiems bendrų tikslų, reikėtų įgyvendinti daugiapakopio valdymo principus;

13.

palankiai vertina iniciatyvų URBAN ir LEADER rezultatus ir pabrėžia, jog reikia naudotis šia įgyta patirtimi ir susijusiais gerosios praktikos pavyzdžiais kuriant integruotos kaimo ir miesto plėtros sistemą pagal kiekvieno regiono poreikius; ragina Komisiją išnagrinėti ir pasiūlyti veikimo metodiką, pagal kurią būtų skatinama kaimo ir miesto partnerystė, kovojama su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir tuo pat metu skatinama tvari miesto plėtra, nes beveik 80 proc. ES gyventojų gyvena miestuose; atkreipia dėmesį į tai, kad ir miesto, ir kaimo vietovėms tenka dinamiškas vaidmuo užtikrinant regionų ekonomikos vystymąsi, ir pabrėžia, kad kito programavimo laikotarpio metu reikia skirti investicijų į miestų ir priemiesčių projektus ir užtikrinti geresnį kaimo vietovių programų koordinavimą;

14.

mano, kad partnerystė yra pagrindinis principas siekiant apibrėžti sanglaudos politikos turinį, taip pat turi būti laikomasi požiūrio „iš apačios į viršų“ ir gerinami administraciniai gebėjimai bei programavimo proceso kokybė; mano, kad visi valdymo lygmenys turi atlikti glaudinamąjį, papildantį ir našų vaidmenį didinant ES ekonomikos konkurencingumą; ragina Komisiją aiškiau apibrėžti partnerystės principą siekiant užmegzti tikros partnerystės santykius su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir palengvinti regionų keitimąsi geriausia praktika;

15.

pabrėžia, kad bendrasis finansavimas yra pagrindinis tinkamo sanglaudos politikos valdymo principas; ragina toliau taikyti šį principą nepaisant valstybės išlaidų suvaržymo, susijusio su ekonomikos krize;

16.

pabrėžia, jog būtina skatinti verslumą ir remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) pripažįstant jų vaidmenį didinant ekonomikos konkurencingumą ir kuriant naujas darbo vietas; pabrėžia, kad būtina iš naujo apsvarstyti ir sustiprinti ES priemonių, kuriomis remiamas Europos konkurencingumas, vaidmenį siekiant tobulinti administracines procedūras, palengvinti galimybes gauti finansavimą, ypač MVĮ, ir nustatyti naujoviškus skatinamuosius mechanizmus, grindžiamus tikslų, susijusių su pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, įgyvendinimu, ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos investicijų banku ir kitomis finansų institucijomis; taigi pripažįsta finansų inžinerijos priemonių naudą ir skatina kuo plačiau naudotis jomis, o taip pat atnaujinamaisiais fondais ir visuotinėmis dotacijomis siekiant teigiamos sąveikos ir pačių geriausių rezultatų; taip pat ragina užtikrinti supaprastintą prieigą prie rizikos kapitalo ir mikrofinansų;

17.

be to, pabrėžia, kad veiksmingas sanglaudos politikos įgyvendinimas ypač priklauso nuo to, kaip ji parengta, ir todėl itin svarbu užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ankstyvu etapu rengiant ir įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį plėtoti horizontalią ir vertikalią valdžios institucijų partnerystę visais lygmenimis, siekiant sukurti patį veiksmingiausią valdymo būdą, apimantį įvairius lygmenis; primena, kad daugiapakopis valdymas yra vienas iš svarbiausių sanglaudos politikos principų ir kad jis yra esminis užtikrinant sprendimų priėmimo proceso kokybę; šiuo klausimu tai pat pabrėžia regionų valdžios institucijų partnerystės su Regionų komitetu svarbą;

18.

palankiai vertina Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 pakeitimus, kuriais supaprastinamos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo naudojimo taisyklės, ir siūlo Komisijai dar labiau supaprastinti šias taisykles siekiant užtikrinti, kad jos būtų lankstesnės, bei sumažinti paramos gavėjų administracinę naštą siekiant, kad valdžios institucijos galėtų laiku spręsti rimtesnes problemas ir turėtų tam užtektinai lėšų; mano, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė gali būti tikra parama papildant vietos ir regionų lygmens pastangas, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės stiprinimo pasiūlymų vykdant sanglaudos politiką;

19.

pabrėžia, kad, siekiant panaikinti skirtumus, svarbu ir toliau teikti pagalbą visų pirma projektams, skirtiems atsiliekantiems regionams, siekiant, kad poveikis, kurio tikimasi šiuo programavimo laikotarpiu, išliktų ir atitiktų pradinius paskaičiavimus; pažymi, kad geresnė prieiga ir infrastruktūra padės vidaus rinkoje atsiliekantiems regionams tapti konkurencingesniais ir tokiu būdu prisidės prie visos ES konkurencingumo pasaulyje; mano, kad nutraukus šią pagalbą sumažėtų teigiamų pradinių rezultatų poveikis;

20.

pabrėžia, kad, nors sanglaudos politikoje dėmesys tradiciškai skiriamas labiausiai atsilikusiems regionams, ji skirta visiems Europos regionams, nesvarbu, koks jų išsivystymo lygis; todėl pabrėžia, jog reikia skatinti siekti regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo; pakartoja, kad tvirta ir gerai finansuojama sanglaudos politika, kuriai skiriamas biudžetas, bent lygiavertis dabartiniam biudžetui tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine išraiška, yra būtina sąlyga siekiant strategijos „ES 2020 m.“ tikslų, kad būtų užtikrinta pažangi, tvari ir integracinė ekonomika ir ES konkurencingumas pasaulyje ir būtų garantuota, kad visi regionai vystytųsi darniai ir būtų pasiekti socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslai;

21.

mano, kad BVP ir toliau turi būti pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis būtų nustatoma regionų tinkamumas gauti pagalbą pagal sanglaudos politiką, tuo tarpu kiti apskaičiuojami rodikliai gali būti taip pat naudojami, jeigu įrodoma, kad jie aktualūs, o nacionalinės valdžios institucijos tinkamu sprendimų priėmimo lygmeniu galėtų savo nuožiūra taikyti kitus rodiklius, pagal kuriuos atsižvelgiama į specifines regionų ir miestų ypatybes;

22.

pabrėžia, kad svarbu skiriant lėšas atsižvelgti į specifinius pakrantės, kalnuotų itin atokių regionų, regionų, kuriuose mažėja gyventojų, ar atokių pasienio regionų ir miestų ypatumus; skatina regionus teikti savų regioninių ypatumų panaudojimo iniciatyvas; ragina Komisiją pritaikyti įvairias finansines priemones, kad būtų trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais sukurta pridėtinė vertė ir būtų taip pat atsižvelgiama į ekonomikos ir finansų krizę;

23.

ragina Komisiją apsvarstyti, kaip taikant naujuosius finansų inžinerijos metodus galima padidinti sanglaudos politikos veiksmingumą ir poveikį siekiant, kad atrinkti projektai duotų pačių geriausių rezultatų;

24.

pabrėžia teigiamą lyčių lygybės poveikį ES ekonomikos augimui ir socialinei sanglaudai, vadinasi, ir ES konkurencingumui;

25.

pabrėžia, kad visos ES regionų plėtrai ir teritorinei sanglaudai dėl naudos Europai tenka lemiamas vaidmuo didinant ES ekonominį konkurencingumą ir įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus taikant vietos lygmens požiūrį, kaip vieną iš pagrindinių būdų siekiant pasiekti ekonominę pusiausvyrą;

26.

pabrėžia, kad būtina integruota struktūrinių fondų lėšų panaudojimo strategija, nes šie fondai yra svarbi priemonė, padedanti regionams siekti tvaraus augimo, užimtumo ir gerovės;

27.

pabrėžia, kad būtina išsaugoti pereinamojo laikotarpio tvarką siekiant įtvirtinti ir pagerinti dabartinį išsivystymo lygį, kuris gali suprastėti, jeigu pasiekus nustatytą tikslą bus gerokai sumažintas finansavimas; pažymi, kad taip būtų užtikrintas vienodas požiūris į regionus, kurių padėtis panaši, o tai savo ruožtu prisidėtų prie veiksmingesnio programų organizavimo;

28.

primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad Europos visuomenės lūkesčiai grindžiami žmonių poreikiais ir ypač noru naudotis atitinkama infrastruktūra ir kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, kurios turėtų būti teikiamos teisingai ir kurių kainos būtų prieinamos visiems Europos piliečiams, nepriklausomai nuo jų gyvenamos ir darbo vietos; tvirtina, kad reikia laikytis lygių galimybių principo ir kad būtina, jog neįgaliesiems būtų prieinama visa infrastruktūra ir projektai, finansuojami iš struktūrinių fondų;

29.

pažymi, kad siekiant sutvirtinti žinias ir inovacijas, kaip būsimo ekonomikos augimo ir Europos konkurencingumo impulsus, būtina gerinti švietimo kokybę, remtis mokslinių tyrimų rezultatais, skatinti inovacijas ir žinių perdavimą visoje Sąjungoje, kaip įmanoma išnaudoti informacines ir ryšių technologijas, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos taptų naujais gaminiais ir paslaugomis, skatinančiais augimą ir kokybiškas darbo vietas ir padedančiais įveikti sunkumus, atsirandančius dėl socialinių pokyčių Europoje ir pasaulyje, skatinti verslumą, ypatingą dėmesį teikti vartotojų poreikiams ir rinkos galimybėms ir užtikrinti prieinamą bei pakankamą finansavimą, ypatingai padedant struktūriniams fondams;

30.

pabrėžia faktą, kad dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos atsiranda galimybė panaudoti visą mokslinių tyrimų, vystymosi ir naujovių potencialą bei užtikrinti, kad pagerėtų Europos visuomenės gyvenimo lygis bei padidėtų pasitikėjimas ES; atitinkamai ir suderintai investuojant į mokslinius tyrimus, vystymąsi ir naujoves turi būti atsižvelgiama į regiono ir miesto pajėgumus ir galimybes bei padedama vystyti pagrindinius sektorius, tokius kaip e. sveikatos, farmacijos, transporto ir logistikos, aplinkos, skaitmeninio turinio, energetikos ir saugumo, taikant institucinės plėtros ir gebėjimų formavimo programas;

31.

mano, kad dalis lėšų, skirtų moksliniams tyrimams, vystymuisi ir naujovėms pagal sanglaudos politiką, turėtų būti naudojama tam, kad būtų pasiektas ir išlaikytas pasaulinės lyderės vaidmuo sektoriuose, kuriuose Europa jau turi konkurencinį pranašumą, ir sektoriuose, kuriuose ji turi naujų galimybių tapti pasauline lydere;

32.

mano, kad vidaus rinkai sutvirtinti reikia specialių priemonių, kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas Europos lygmeniu, tačiau nesutrikdant pusiausvyros tarp valstybių narių; laikosi nuomonės, kad taip Europos lygmeniu gali būti sukurtas pakankamo lygio stabilumas ir ekonominė gerovė;

33.

rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai skirti daugiau dėmesio paramai dideliems projektams, apimantiems dvi ar daugiau veiksmų programas ir turintiems didelį poveikį Europos lygmeniu, kurie duos naudos, padės sukurti aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinti tvarų regionų vystymąsi;

34.

mano, kad sanglaudos politika turėtų būti ir toliau plėtojama skatinant priemones, kurios padės sukurti kuo daugiau darbo vietų ir sykiu sudaryti galimybes naudoti vietos žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti jų tobulėjimą siekiant užtikrinti didelį našumą;

35.

teigia, kad būtina pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, bet vien to neužtenka norint pasaulyje užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, kuriam reikia didelių investicijų pagrindinėse srityse, tokiose kaip energetika, aplinkos apsauga, infrastruktūra, švietimas, moksliniai tyrimai ir vystymasis, kūrybinė veikla ir paslaugos, logistika ir transportas;

36.

Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/37

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Komisijos 2011 m. darbo programos (COM(2010)0623),

—

atsižvelgdamas į paskutinį pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo 4 priedą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi gyvybiškai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Komisija tinkamu metu užmegztų dialogą ir ypatingą dėmesį skirtų esminių ES strateginių tikslų, kurių ketinama siekti ateinančiais ir vėlesniais metais, apibrėžčiai,

B.

kadangi politiniai prioritetai turėtų būti derinami atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius,

C.

kadangi remiantis subsidiarumo principu Europos politika ir veiksmai, įgyvendinami išvien su valstybėmis narėmis, gali ir privalo turėti realios įtakos padedant piliečiams nuspėti pokyčius visuomenėje ir greitai į juos reaguoti,

D.

kadangi 2011 m. turės lemiamos įtakos Sąjungos sėkmei ateityje ir kadangi šie metai bus didžiulis iššūkis Europos Komisijai ir visai Sąjungai,

E.

kadangi finansų krizė ir toliau daro nemažą poveikį valstybių narių ekonomikai ir kadangi būtinas nuoseklus reguliavimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis; kadangi norint, kad ekonomika visapusiškai atsigautų, būtina sukurti bendrą Europos tvaraus augimo ir užimtumo strategiją, grindžiamą būtinais įgaliojimais ir ištekliais,

1.

pažymi, kad ši darbo programa yra pirmoji, kurią ketinama patvirtinti per pirmąjį programavimo ciklą, ir pabrėžia, kad būtina gilinti su Komisija užmegztą dialogą siekiant gerinti akivaizdų politinių prioritetų savitarpio ryšį ir užtikrinti didesnį biudžetą, kuris būtų naudojamas šiems prioritetams finansuoti Europos lygmeniu;

2.

ragina Komisiją užtikrinti realistišką ir operatyvų programavimą siekiant, kad jis būtų veiksmingas, pritaikytas atsižvelgiant į realius faktus ir įgyvendintas geriau negu prieš tai; ragina parengti aiškesnį svarbiausių pasiūlymų, kuriuos rengiamasi pateikti, tvarkaraštį;

3.

ragina Komisiją kuo skubiau pritaikyti acquis atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 209 ir 291 straipsnių nuostatas ir vadovaujantis aiškiu tvarkaraščiu;

4.

ragina Komisiją veikti visapusiškai naudojantis savo teisiniais įgaliojimais ir politiniu autoritetu; pažymi, kad Komisija nustato, suformuluoja ir skatina bendrąjį Sąjungos ir piliečių interesą ir veiksmingai vykdo savo pareigą stebėti, kaip taikomos Sutartys ir ES teisė, o tai yra efektyvaus Europos Sąjungos veikimo prielaida;

5.

pažymi, kad pastangos, kurios buvo iki šiol įdėtos siekiant spręsti su finansų krize susijusias problemas ir užtikrinti tvarų Europos ekonomikos atsigavimą, toli gražu nepakankamos; apgailestauja, kad į darbo programą neįtraukta papildomų priemonių, reikalingų sukurti daugiau darbo vietų; todėl ragina Komisiją savo išsamiame atsakyme aiškiai išdėstyti, kaip įgyvendinant jos iniciatyvas ir pasiūlymus ketinama išspręsti šį uždavinį;

6.

yra įsitikinęs, kad ES, siekdama gerinti savo konkurencingumą ir iš naujo skatinti augimą, turės nedelsdama išspręsti struktūrinių reformų klausimą; laikosi nuomonės, kad infrastruktūros modernizavimas (įskaitant plačiajuostį ryšį), didesnės pastangos siekiant remti mokslinius tyrimus, vystymasis ir naujovės, politika, kurią įgyvendinant būtų užtikrintas pakankamas, ekonomiškas ir ekologiškas energijos tiekimas, naujovės ir naujų technologijų vystymas, taip pat kokybiškas švietimas ir lavinimas yra šios strategijos kertiniais akmenys;

7.

palankiai vertina prioritetą, kuris teikiamas Europos ekonominio valdymo reformai; įspėja, kad, jeigu ES nesukurs patikimo ekonominio valdymo sistemos (ypač euro zonoje), kurią taikant būtų galima užtikrinti patikimą fiskalinę politiką ir atkurti augimą, euro ateičiai iškils pavojus; primygtinai ragina užtikrinti, kad įgyvendinant šią reformą būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją, kuri išdėstyta jo 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijoje, ir būtų vadovaujamasi tikslu toliau įgyvendinti Sąjungos ekonominius ir socialinius siekius, kurie išvardyti Lisabonos sutarties 3 straipsnyje;

8.

primena, kad EP ir Taryba – dvi už biudžeto tvirtinimą atsakingos institucijos – turėtų lygiomis teisėmis dalyvauti telkiant Europos finansų stabilumo priemonei skirtas lėšas; ragina skubiai pateikti pasiūlymus, kuriais remiantis būtų užtikrinta nuolatinė krizės problemų sprendimo priemonė (Europos pinigų fondas), strategija „ES 2020“ būtų visapusiškai įtraukta į ilgalaikę makroekonominę programą, šiuo tikslu imtasi pradinių veiksmų siekiant abišalio dalies užsienio skolos išleidimo ir obligacijų taikymo, kaip minėta ankstesniuose Europos Parlamento pranešimuose, o euro zonai būtų bendrai atstovaujama užsienyje; pasisako už nedidelį Sutarties pakeitimą, kuriuo tokiems mechanizmams būtų suteikiamas teisinis pagrindas, tačiau nepalaiko esminio Sutarties keitimo;

9.

primygtinai ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymus dėl dabartinės finansinės programos persvarstymo; pažymi, kad daugiametė finansinė programa po 2013 m. taip pat turi atspindėti didesnę šios atsakomybės sritį; ragina Komisiją pateikti ambicingą investicijų pasiūlymą siekiant atitikti strategijos „ES 2020“ tikslus ir kurti darbo vietas, skatinti augimą bei užtikrinti Europos piliečių saugumą; mano, kad itin svarbus šios programos lankstumas ir kad remiantis ES biudžetu turėtų būti leista telkti alternatyvius finansavimo šaltinius (tai lėšų atidėjimas, projektų obligacijos ir kt.);

10.

primena, kad norint priimti reglamentą dėl daugiametės finansinės programos būtinas Europos Parlamento pritarimas; ragina Komisiją tarpininkauti siekiant skubiai priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos Parlamento vaidmens rengiant kitą daugiametę finansinę programą ir derantis dėl jos;

11.

primygtinai ragina Komisiją 2011 m. birželį, t. y. po to, kai Parlamentas patvirtins savo poziciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, pateikti ryžtingus naujoviškus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių sistemos persvarstymo iš esmės, siekiant sukurti teisingą, aiškią, skaidrią ir mokesčių naštos, su kuria susiduria ES piliečiai, požiūriu neutralią sistemą; yra tvirtai įsitikinęs, kad daugiametė finansinė programa ir nuosavų išteklių klausimas tarpusavyje susiję, taigi sprendimas dėl jų turėtų būti priimamas vienu metu ir grindžiamas atvirų tarpinstitucinių diskusijų aktyviai dalyvaujant nacionaliniams parlamentams rezultatais, be to, jis nebeturėtų būti atidėliojamas;

12.

pabrėžia, kad sanglaudos politika yra viena iš svarbiausių ES priemonių reaguojant į ekonomikos ir finansų krizę, nes ją taikant skatinamos investicijos į realųjį ekonomikos sektorių; todėl palankiai vertina pirmąjį Komisijos atliktą su sanglaudos politika susijusių priemonių pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą įgyvendinimo vertinimą, kuriame pabrėžiamas esminis šios politikos vaidmuo kovos su krizės poveikiu procese; pabrėžia neginčytiną ryšį tarp sanglaudos politikos ir jos trijų didžiųjų strategijoje „Europa 2020“ nurodytų prioritetinių tikslų, kuriais prisidedama prie pažangesnio, tvaraus ir visa apimančio augimo, sykiu skatinant darnų augimą kiekviename du šimtai septyniasdešimt viename Sąjungos regione;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtas taikyti Europos semestras; laikosi nuomonės, kad Europos Parlamento komitetai turi atlikti svarbesnį vaidmenį ir, siekdami parodyti savo profesinę kompetenciją, metų pabaigoje turi rengti pažangos, padarytos siekiant svarbių tikslų, ataskaitas, kuriomis remdamosi politinės frakcijos rengtų (bendras) rezoliucijas;

14.

apgailestauja, kad parengus pasiūlymus dėl Europos semestro ir valdymo paketo numatytos nedidelės Europos demokratinės priežiūros galimybės ir primygtinai ragina Parlamentą aktyviai dalyvauti įgyvendinant abu pasiūlymus;

15.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymus dėl Piktnaudžiavimo rinka direktyvos ir Finansinių priemonių rinkos direktyvos naujos redakcijos; pažymi, kad Europos Komisija turi atsižvelgti į galimą didėjantį jos teikiamų pasiūlymų poveikį ir užtikrinti, kad pagal juos būtų numatyta skatinti finansų sektoriaus stabilumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir jo sugebėjimą pasitarnauti realiojo sektoriaus ekonomikai augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriais;

16.

ragina imtis teisėkūros iniciatyvos siekiant išspręsti krizės bankininkystės sektoriuje problemas ir derinti šią iniciatyvą su konkurencijos politikos taisyklėmis siekiant sukurti visapusišką krizių valdymų sistemą, kuri aprėptų privačiojo ir viešojo sektorių veikėjus ir kurią taikant būtų apsaugoti mokesčių mokėtojai; yra įsitikinęs, kad persvarsčius reglamentą dėl kredito reitingų agentūrų būtų išspręsta nepakankamos konkurencijos sektoriuje problema, ir ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento neseniai pateiktą raginimą įvertinti galimybes įsteigti nepriklausomą Europos kredito reitingų agentūrą ir užtikrinti aktyvesnį nepriklausomų viešojo sektoriaus subjektų dalyvavimą nustatant reitingus bei imtis atitinkamų su šiuo raginimu susijusių veiksmų;

17.

ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų planą, įskaitant tvarkaraštį ir tikslus, skirtą sukurti bendrai interneto turinio ir paslaugų rinkai, kuri atitiktų atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės interesus ir su kurios pagalba būtų įveiktas skaitmeninis atotrūkis;

18.

pabrėžia, kad skaitmeninė darbotvarkė ir investicijos į informacijos ir ryšio technologijas (IRT) itin svarbios ilgalaikiam Europos konkurencingumui užtikrinti ir ragina Komisiją toliau vystyti naujos kartos tinklų rinką ir toliau liberalizuojant ryšių vidaus rinką užtikrinti geresnę prieigą prie šių tinklų bei taip skatinti naujoves Europos Sąjungoje;

19.

primygtinai ragina Komisiją iki laikotarpio vidurio persvarstymo toliau puoselėti 8-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos pagrindu numatytas žinias ir naujoves ir primena, kad šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka Parlamentas, kuris turi galimybę prieš 2012 m. patvirtinant 8-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą išdėstyti savo prioritetus;

20.

palankiai vertina ambicingus Komisijos ketinimus, susijusius su naujovių sąjunga, kurie aprėps valstybės paramos moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių programoms persvarstymą, taip pat didesnio Europos investicijų banko (EIB) ir rizikos kapitalo vaidmens užtikrinimą; taip pat pripažįsta, kad skatinant naujoves svarbų vaidmenį gali atlikti viešieji pirkimai;

21.

ragina Komisiją riboti su jos mokslinių tyrimų ir plėtros programomis susijusias biurokratines procedūras ir skatinti inovacines įmones aktyviau dalyvauti projektuose; mano, kad Komisija, siekdama skatinti Europos mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujoves, turėtų toliau skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pabrėžti naujų daugiamečių programų po 2013 m., kurios turėtų būti pristatytos 2011 m., svarbą švietimo, kultūros, garso ir vaizdo pramonės, jaunimo ir pilietiškumo srityse; mano, kad šiose programose numatyti veiksmai ir priemonės turėtų atitikti Europos piliečių poreikius ir būti grindžiami pakankama ir veiksminga biudžeto struktūra; mano, kad iniciatyva „Judus jaunimas“ pabrėžiama šių programų svarba;

23.

pabrėžia strateginę pavyzdinės išteklių veiksmingumo iniciatyvos svarbą ir primygtinai ragina Komisiją imtis neatidėliotinų veiksmų ir pateikti ambicingą pasiūlymą, kurio tikslas – pasiekti privalomus tikslus ir atitikti konkrečius kriterijus remiantis pagal strategiją „ES 2020“ numatytais Europos semestro politikos koordinavimo uždaviniais; ragina Komisiją rengti teisės aktus, skirtus dar labiau mažinti ES išmetamam teršalų kiekiui;

24.

mano, kad pirmenybę reikėtų teikti tinkamam ir veiksmingam jau turimų teisinių priemonių, tokių kaip Trečiasis energetikos paketas, įgyvendinimui, ir visapusiškai remia 2050 m. strategiją, taip pat išmaniųjų tinklų ir tiekimo saugumo iniciatyvas;

25.

pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, gyvybiškai svarbus energetinis saugumas: taip užtikrinama nenutrūkstamas tiekimas, sutartinių susitarimų laikymasis, teisinga rinkos kaina ir išvengiama priklausomybės nuo pernelyg mažo gamintojų skaičiaus;

26.

yra įsitikinęs, kad parengus komunikatą dėl Europos naujos pramonės politikos turėtų būti numatytos veiksmingos priemonės, skirtos užtikrinti, kad būtų persiorientuota prie tvarios ekonomikos, kurios sąlygomis išmetamas nedidelis kiekis anglies dioksido, ir kad būtų pasiektas 20 proc. ES energijos veiksmingumo tikslas;

27.

pabrėžia, kad ypatingas prioritetas teikiamas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, taigi, jeigu bus vadovaujamasi šiuo prioritetu, bus paskatintas Europos pramonės, taip pat mažų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ) konkurencingumas;

28.

palankiai vertina svarbiausius prioritetus, susijusius su Baltosios knygos paskelbimu, ir ragina Komisiją sparčiau rengtis transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) gairių ir modernizuotų jų finansavimo priemonių persvarstymui vadovaujantis strategija „ES 2020“ ir ES biudžeto persvarstymo tvarka;

29.

nuo pat pradžios siekia, kad BŽŪP reformos procesas pasibaigtų parengus stiprią, sąžiningą, iš tiesų bendrą ir įvairiapusę politiką, kuri atitiktų vartotojų ir gamintojų interesus ir kurią taikant būtų veiksmingai tiekiamos viešosios gėrybės, ypač užtikrinamas maisto saugumas ir ES sugebėjimas pačiai apsirūpinti maisto produktais;

30.

primena, kad savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl Bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. Parlamentas reikalavo, kad 2013 m. biudžete BŽŪP skirtos lėšos išliktų bent jau kitu finansinio programavimo laikotarpiu;

31.

reikalauja, kad žemės ūkio produktų iš trečiųjų šalių importas į ES būtų leistinas tik tais atvejais, jei šie produktai buvo pagaminti naudojant metodus, atitinkančius Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartus, taip pat ir minimalius socialinius standartus; primygtinai reikalauja, kad sudarius dvišalius arba daugiašalius prekybos susitarimus ES žemės ūkio produktų gamintojai nepatirtų nuostolių;

32.

primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į Audito Rūmų ataskaitos dėl cukraus rinkos reformos išvadas, iš naujo apsvarstyti savo poveikio vertinimo procedūras siekiant užtikrinti, kad rengiantis vertinimui būtų naudojama geriausia ir naujausia informacija, kuri yra labai svarbi vertinant būsimų dvišalių prekybos susitarimų svarbiausiose ES ekonomikos srityse poveikį;

33.

palankiai vertina būsimus Komisijos pasiūlymus įgyvendinti Integruotą jūrų politiką, t. y. pasiūlymą dėl jūrų teritorijų planavimo, komunikatą dėl tvarios plėtros pakrančių regionuose ir jūrininkystės sektoriuje bei komunikatą dėl jūrų priežiūros integravimo; tačiau pabrėžia, kad integruotos jūrų politikos įgyvendinimo finansavimas turi būti užtikrintas iš Bendrijos biudžeto, o prie jo turi proporcingai prisidėti visi su šia politika susiję sektoriai;

34.

yra įsitikinęs, kad vienodos visų darbuotojų galimybės darbo vietoje ir vienodų sąlygų užtikrinimas visoms įmonėms yra vienintelis galimas visaapimančio augimo pagrindas; laikosi nuomonės, kad į Komisijos darbo programą turėtų būti įtraukta pasiūlymų dėl šių principų užtikrinimo, ir pažymi, kad teisėkūros pasiūlyme dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimo, kuris numatytas komunikate dėl bendros rinkos akto, turi būti paaiškinta, kaip ketinama užtikrinti pagrindines socialines teises;

35.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl finansinio darbuotojų indėlio į įmonės pajamas;

36.

ragina Komisiją savo pranešimuose „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ ir „Europos kovos su skurdu planas“ ypatingą dėmesį skirti specifiniams sunkumams, su kuriais susiduria moterys, ypač siekiui skatinti lygybę darbo vietoje, kaip kovos su skurdu priemonei, pagaliau skatinti moteris tapti verslininkėmis naudojantis geriausios praktikos priemonėmis;

37.

yra tvirtai įsitikinęs, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio sulyginimo klausimas yra svarbus uždavinys, kurį būtina išspręsti, ir pakartoja Europos Parlamento 2008 m. rezoliucijoje išdėstytus raginimus Komisijai pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą dėl esamų teisės aktų dėl vienodo darbo užmokesčio principo taikymo persvarstymo atsižvelgiant į rekomendacijas, pridėtas prie šios 2008 m. rezoliucijos;

38.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į socialinių partnerių nuomones dėl pensijų ir užtikrinti, kad Baltojoje knygoje būtų atsispindėti abiejų pramonei atstovaujančių šalių lūkesčiai, įskaitant tuos, kurie susiję su pirmojo ramsčio stiprinimu;

39.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl darbo portalo EURES pertvarkymo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šiame portale teikiami informacija ir patarimai darbo klausimais būtų prieinamesni jauniems darbuotojams, tačiau apgailestauja, kad šio pasiūlymo įgyvendinimas atidėtas iki 2012 m., nors jaunimui tai svarbu būtent šiandien;

40.

ragina užtikrinti veiksmingesnius dviejų pagrindinių ES mokymų agentūrų – Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) ir Europos mokymo fondo (ETF) – veiklos rezultatus ir didesnį jų aktyvumą;

41.

tvirtai remia didesnę rinkos integraciją siekiant išspręsti svarbius uždavinius, su kuriais, pasak prof. M. Mončio, nuolat susiduriama, ir Europos piliečių, darbuotojų, smulkiojo verslo bei vartotojų pasitikėjimo skatinimą; palankiai vertina tai, kad paskelbtas Bendrosios rinkos aktas, tačiau laikosi nuomonės, kad pasiūlymai turėtų būti ambicingesni ir konkretesni; ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti aiškius prioritetus ir teisėkūros pasiūlymus;

42.

ragina derinti direktyvas ir vyriausybinių viešųjų pirkimų susitarimą ir atsižvelgiant į tai atnaujinti ES viešųjų pirkimų teisinį pagrindą, taip pat ragina parengti aiškesnį kitų metų tvarkaraštį;

43.

ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant Europos sutarčių teisės priemones ir Vartotojų teisių direktyvą būtų vadovaujamasi nuosekliu požiūriu; mano, kad itin svarbu parengti aiškią Komisijos vartotojų politikos strategiją ir kad šis klausimas turėtų būti kompleksiškai skubos tvarka sprendžiamas 2011 m., o ne 2014 m., kaip siūloma dabar;

44.

pritaria, kad turėtų būti persvarstyta Kelionių paketų direktyva ir peržiūrėta Bendros gaminių saugos direktyva ypatingą dėmesį skiriant rinkos priežiūrai;

45.

pabrėžia, kad būtinas veiksmingas teisinis produktų saugos ES pagrindas; pritaria, kad turėtų būti peržiūrėta Bendros gaminių saugos direktyva ir kad tai atliekant būtina parengti aiškesnį tvarkaraštį atsižvelgiant į pasikeitusią naują teisinę sistemą; ragina Komisiją peržiūrėti ženklinimo sistemą CE siekiant užtikrinti, kad vartotojams ženklas CE būtų saugumo rodiklis;

46.

pabrėžia, kad norint atgaivinti bendrą rinką itin svarbios civilinės teisės iniciatyvos; pritaria Komisijos veiksmams pilietinio teisingumo srityje ir ragina užtikrinti, kad civilinės teisės priemones būtų lengviau taikyti naudojantis e. teisingumo sistema;

47.

ragina pagaliau išspręsti problemas, susijusias su Europos patento sukūrimu, ir ragina Komisiją prireikus pateikti pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo;

48.

labai apgailestauja dėl to, kad stinga teisėkūros iniciatyvų kabotažo srityje, ir kad iki 2012 m. atidėta patekimo į geležinkelių rinką iniciatyva, įskaitant rinkos atvėrimą šalies vidaus keleiviams; pakartoja tvirtą Parlamento įsitikinimą, kad Europoje turi būti saugoma ir vystoma visapusiška keleivio teisių politika;

49.

reiškia didžiulį susirūpinimą, kad nepateikta konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinių teisių ar horizontalios nediskriminavimo direktyvos ir kad nediskriminavimo klausimas net nepaminėtas; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant pašalinti kliūtis, susijusias su nediskriminavimo direktyvos priėmimu;

50.

ragina pateikti pasiūlymą dėl komunikato dėl ES vidaus solidarumo prieglobsčio srityje, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad iki 2012 m. Sąjunga turėtų sukurti bendrą prieglobsčio politiką, apgailestauja, kad nepateikta teisėkūros pasiūlymų dėl prieglobsčio;

51.

ragina pateikti pasiūlymų dėl migracijos; primena, kad teisingas siūlomos atvykimo ir išvykimo sistemos veikimas priklausys nuo sėkmingo Vizų informacinės sistemos (VIS) ir antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) veikimo, nors sistema SIS II dar nevisiškai veikia;

52.

pabrėžia, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai būtina įgyvendinti ambicingą pagrindinių teisių užtikrinimo politiką ir kad būtina kuo veiksmingiau užtikrinti Chartijoje išdėstytas pagrindines teises; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekviena teisinė iniciatyva būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis, taip pat užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė, įgyvendindama ES teisės nuostatas, paisytų Chartijoje išdėstytų teisių; ragina stiprinti stebėsenos pajėgumus, o nustačius Pagrindinių teisių chartijos pažeidimą taikyti pagal sutartis numatytas priemones;

53.

pabrėžia, kad kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu turi būti visapusiškai užtikrintos ES piliečių teisės ir laisvės, o kuriant patikimą ir veiksmingą saugumo politiką ypatingas dėmesys turi būti skirtas duomenų apsaugai ir teisei į žalos atlyginimą; mano, kad vis didėjant nusikaltimų kiekiui turi būti rengiama daugiau Bendrijos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir kibernetinio saugumo užtikrinimo planų;

54.

palankiai vertina pasiūlymą dėl nusikaltimo aukų teisių, o labiausiai – dėl teisės į teisinę paramą ir teisinę pagalbą, tačiau apgailestauja, kad tai vienintelė numatyta priemonė; ragina nustatyti aiškų likusių pagal procesinių teisių planą numatytų priemonių parengimo tvarkaraštį;

55.

palankiai vertina tai, kad 2011 m. bus pradėta taikyti nauja išsami teisinė asmens duomenų apsaugos ES sistema; pabrėžia, kad kruopščiai tikrins, ar visi pasiūlymai, įskaitant pasiūlymą dėl ES teisės akto dėl keleivio duomenų įrašo ir pasiūlymą dėl ES Terorizmo finansavimo sekimo programos, suderinami su pagrindinėmis teisėmis;

56.

teigiamai vertina su civiline teise susijusius pasiūlymus, tačiau siekdamas, kad visose valstybėse narėse ES piliečiams būtų užtikrinti bendri standartai, ragina Komisiją svarstyti galimybę greičiau persvarstyti acquis civilinės ir baudžiamosios teisės srityse ir apie tai informuoti Parlamentą;

57.

pritaria iniciatyvoms, kurių tikslas – derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, inter alia, taikant minimalios vaiko priežiūros atostogų trukmės priemones ir skatinant lanksčią moterų ir vyrų darbo tvarką, taip pat padedant slaugytojams derinti darbą ir su priežiūra susijusius įsipareigojimus;

58.

apgailestauja, kad Komisija delsia pateikti teisėkūros pasiūlymų, susijusių su šiuo metu galiojančiu acquis policijos ir teismų bendradarbiavimo srityje suderinimu atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas, kadangi tai veiksmų laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų srityje prioritetas;

59.

mano, kad patvirtinus Lisabonos sutartį itin svarbu pervarstyti teisinį pagrindą, ir apgailestauja, kad šis persvarstymas siūlomas tik 2012–2013 m.; primygtinai ragina užtikrinti veiksmingą ir atskaitingą visų teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų veiklą;

60.

pabrėžia, kad žmogaus teisių skatinimas pasaulyje yra pagrindinis tikslas, kurio Europos Sąjunga siekia pasaulinėje arenoje, ir kad geresni prekybiniai santykiai ir didesnė vystymosi pagalba gali padėti skatinti pažangą šioje srityje;

61.

ragina Komisiją toliau remti plėtros procesą;

62.

pabrėžia, kad būtų sveikintinos iniciatyvos šiais žemiau išvardytais klausimais:

63.

yra įsitikinęs, kad ES, siekdama veiksmingai projektuoti savo vertybes ir principus ir prisidėti prie politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi kaimynystės erdvėje, turi remti jaunas Europos demokratines valstybes ir stiprinti ryšius su savo partneriais; ragina Komisiją baigti Europos kaimynystės politikos peržiūrą siekiant užtikrinti didesnį politikos siekių ir finansinių priemonių suderinamumą; mano, kad palaikant santykius su kaimyninėmis valstybėmis, turi būti griežčiau reikalaujama užtikrinti žmogaus teises ir demokratiją;

64.

ragina Komisiją teikti didesnį prioritetą maisto saugai visoje Afrikoje; pabrėžia būtinybę tvariai stiprinti Afrikos žemės ūkio sektorių; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti skurstantiesiems geresnes sąlygas pasinaudoti kredito ir finansinėmis paslaugomis Afrikoje; primygtinai ragina Komisiją remti priemones, skirtas skatinti Afrikos žemyno vidaus prekybai, įskaitant geresnius paramos paketus, skirtus regionų ekonominėms bendruomenėms ir infrastruktūrai visame Afrikos žemyne gerinti;

65.

ragina Komisiją kasmet pateikti pranešimą apie ES pažangą, kuri daroma siekiant iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ir numatyti priemones, kurias taikydamos valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą skirti 0,7 proc. BNP oficialiai vystymosi pagalbai (OVP), taip pat stebėti, kaip šie įsipareigojimai vykdomi;

66.

pabrėžia, kad derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų metu ypatingas dėmesys ir vėl turėtų būti skiriamas vystymosi aspektui;

67.

ragina Komisiją aktyviai skatinti siekti apčiuopiamos pažangos vykstančiose PPO derybose siekiant kuo greičiau užbaigti Dohos derybų raundą; pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti esamus dvišalius ir regioninius laisvosios prekybos susitarimus ir sudaryti naujus, tačiau į tai turėtų būti žiūrima kaip į papildomą strategiją, o ne kaip į daugiašalės sistemos alternatyvą;

68.

primena, kad daugiašališkumas turi išlikti pirmuoju ES prioritetu, ir reikalauja, kad vykstant dabartinėms ir naujoms prekybos deryboms besivystančių šalių atžvilgiu būtų laikomasi specialaus diferencinio požiūrio; yra tvirtai įsitikinęs, kad, norint sukurti labiau subalansuotą ir teisingą ekonomikos sistemą, kuri sudarytų dalį naujos visuotinės valdymo sistemos, naudingos vystymuisi ir siekiui mažinti skurdą, būtina veiksminga atnaujinta daugiašalės prekybos sistema;

69.

pabrėžia, kad importas iš trečiųjų šalių į ES rinką turėtų būti leidžiamas tik jeigu jis tenkina Europos vartotojų apsaugos sąlygas; mano, kad tarptautinių derybų metu Komisija turėtų primygtinai raginti mūsų prekybos partnerius laikytis Europos aplinkos apsaugos, socialinių ir darbo standartų;

70.

ragina į ES pasirašytus tarptautinės prekybos susitarimus įtraukti sąlygą dėl įmonių socialinės atsakomybės; mano, kad tai turėtų apimti įmonių ataskaitų teikimą ir skaidrią veiklą bei išsamų įmonių ir įmonių grupių patikrinimą, tyrimus, jei įrodoma, kad buvo pažeisti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimai, ir geresnes sąlygas nukentėjusiems nuo bendrovių veiksmų kreiptis į teismą;

71.

prašo Komisijos pateikti teisėkūros iniciatyvą pagal naują JAV įstatymą dėl naudingųjų iškasenų iš konflikto regionų siekiant padidinti skaidrumą ir gerą valdymą gavybos pramonės sektoriuje besivystančiose šalyse; ragina Komisiją paspartinti kovą su korupcija tokiose šalyse, nes korupcija silpnina žmogaus teises ir gerą valdymą;

72.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) reglamentų dalinio pakeitimo;

73.

pabrėžia, kad Komisija turėtų atviriau prisidėti skatindama teigiamą požiūrį į finansų ministrų pasirašomas nacionalines valdymo deklaracijas; pabrėžia, kad Komisija turėtų raginti valstybes nares rengti nacionalines valdymo deklaracijas; ragina kurti visapusiškas vartotojams paprastas naudoti interneto duomenų bazes;

74.

todėl ragina nuolat atlikti sistemiškus nepriklausomus ES programų vidaus politikos ir vystymosi pagalbos srityse vertinimus ir užtikrinti, kad jas įgyvendinus būtų pasiekti laukti rezultatai ir tai daroma ekonomiškai veiksmingu būdu, siekiant:

75.

yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant mažinti piliečių nepasitikėjimą ES veiksmais ypač svarbu tinkamai bei laiku į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Europos direktyvas; mano, kad tai reikalauja veiksmingo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo;

76.

ragina paprastinti ES teisė aktus ir pabrėžia, kad poveikio vertinimai, kurie atliekama prieš patvirtinant teisės aktą, turi būti naudojami nešališkai, veiksmingai ir atsižvelgiant į tai, kad minėtasis teisės aktas bus įgyvendinamas; tvirtai remia nuolatines Komisijos pastangas įgyvendinant pažangaus reguliavimo projektą;

77.

palankiai vertina tai, kad Komisija, atlikdama poveikio vertinimą, ketina daugiau dėmesio skirti konkurencingumo aspektams, ir pabrėžia, kad svarbu įvertinti bendrą teisėkūros aktų poveikį konkurencingumui (tinkamumo patikra);

78.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/45

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 30 d. Tripolyje priimtą šalių ir vyriausybių vadovų deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 27 d. prieš aukščiausiojo lygio susitikimą priimtą visos Afrikos parlamento ir Europos Parlamento deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 177 ir 181 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Afrikos ir Europos Sąjungos partnerystė grindžiama abipusiu interesu išnaudoti bendrą potencialą,

B.

kadangi Tripolio deklaracijoje išreikšta įvairių vadovų valia sutvirtinti dviejų žemynų strateginę partnerystę, kuri prieš trejus metus sudaryta siekiant kartu spręsti bendras problemas ir skatinti tvarų ekonomikos augimą, kuris teiktų naudos visiems Afrikos gyventojams;

C.

kadangi Europos Sąjunga teikia daugiau nei pusę vystymosi pagalbos ir lieka didžiausia Afrikos prekybos partnerė,

D.

kadangi Afrika įvairina savo partnerystę, ypač su didelėmis Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis,

1.

džiaugiasi, kad patvirtintas 2010–2013 m. strateginis veiksmų planas ir su juo susijusios partnerystės programos, ir tikisi, kad jis suteiks papildomą vertę Kotonu susitarimui ir Viduržemio jūros šalių sąjungai ir kad jis yra konkreti plataus užmojo užtikrinti žemynų ryšius išraiška;

2.

pabrėžia, kad pagrindiniai bendros Afrikos ir ES strategijos principai turėtų būti parengti taip, kad remtų tvarius besivystančių šalių poreikius siekiant kovoti su skurdu, užtikrinti tinkamas pajamas ir pragyvenimą ir laikytis pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos teises, principų;

3.

tikisi, kad bus pasimokyta iš sunkumų, kurių kilo įgyvendinant pirmąjį 2008–2010 m. veiksmų planą, ir viliasi, kad valstybių ir vyriausybių vadovų galutinėje deklaracijoje iš esmės išsakyti ketinimai bus įgyvendinami;

4.

susidomėjęs pažymi, kad ir privačiajam sektoriui, ir pilietinei visuomenei, ypač Afrikoje, galėtų būti leista daug daugiau, nei iki šiol, prisidėti prie strategijos;

5.

pripažįsta, kad augimui ir vystymuisi taip pat svarbus regioninės integracijos aspektas, ir atkreipia ypatingą dėmesį į Tripolio deklaracijoje nustatytą įsipareigojimą užtikrinti visiškai veiksmingą Afrikos taikos ir saugumo sistemos veikimą glaudžiai bendradarbiaujant su regioninėmis organizacijomis;

6.

palankiai vertina pažangą, pasiektą įgyvendinant Afrikos taikos ir saugumo struktūros programą, siekiant spręsti taikos ir saugumo Afrikos žemyne problemas; šiuo požiūriu pabrėžia tvaraus ir planuojamo finansavimo svarbą taikos palaikymo Afrikoje operacijoms, būtinybę gerinti vietos gyventojų atsparumo nesėkmėms pajėgumą ir vykdyti įsipareigojimą apsaugoti civilius asmenis ginkluotų konfliktų metu;

7.

laikosi nuomonės, kad konfliktų prevencijos politika yra būtina ilgalaikės taikos sąlyga ir kad struktūrines konfliktų priežastis reikėtų šalinti taikant tvarią vystymosi politiką, siekiant patenkinti būtiniausius Afrikos gyventojų poreikius ir kovoti su nedarbu, socialine ir ekonomine neteisybe;

8.

mano, kad naujojo JAV įstatymo dėl konfliktų zonose išgautų naudingųjų iškasenų priėmimas yra didžiulis žingsnis į priekį kovojant su nelegalia naudingųjų iškasenų Afrikoje gavyba, kuri padeda finansuoti pilietinius karus ir konfliktus; mano, kad Komisija ir Taryba, atsižvelgdamos į gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (EITI), turėtų pateikti panašų pasiūlymą siekiant užtikrinti į ES rinką importuojamų naudingųjų iškasenų atsekamumą;

9.

ragina ES ir Afrikos Sąjungą kartu spręsti svarbiausias bendras problemas, pavyzdžiui, reagavimo į politines krizes ir paramos ekonominiam valdymui klausimus, siekiant parengti bendras valdymo programas, pasitelkus naująją dialogo valdymo ir žmogaus teisių klausimais platformą;

10.

džiaugiasi Afrikos ir ES bendru įsipareigojimu laikytis pagrindinių principų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratiniams ir teisinės valstybės principams bei visų formų terorizmo pasmerkimą;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių ir vyriausybių vadovų deklaracijoje nurodoma, kad jie yra „vieningi […] dėl žmogaus teisių apsaugos abiejuose žemynuose“; pabrėžia šių teisių visuotinumo principą, kurį visų pirma turi atitikti pagal Demokratinio valdymo ir žmogaus teisių partnerystės programą numatyti veiksmai;

12.

labai apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pakartotinių mūsų įsipareigojimų užtikrinti demokratinį valdymą ir žmogaus teises, Robertas Mugabė buvo pakviestas į trečiąjį Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą ir aktyviai jame dalyvavo; ragina visus veikėjus ateityje laikytis ryžtingesnės politinės pozicijos, siekiant aiškiai parodyti Afrikos šalims, kad mes tvirtai tikime teisinės valstybės ir demokratijos principais;

13.

primygtinai reikalauja, kad visi veiksmai, kurių imamasi pagal įvairias partnerystės programas, būtų vykdomi be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ir nediskriminuotų žmonių, sergančių ŽIV;

14.

pritaria visos Afrikos Parlamento raginimui, kad visos Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų Afrikos Sąjungos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

15.

pabrėžia Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Hermano Van Rompuy raginimą Afrikos vadovams remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą ir „visapusiškai įsipareigoti laikytis kovos su nebaudžiamumu principo“;

16.

ragina Europos Sąjungą ir Afrikos Sąjungą įsipareigoti dirbti kartu, siekiant užtikrinti geresnį Afrikos ir Europos bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose organuose, įskaitant Jungtines Tautas;

17.

palankiai vertina ES ir Afrikos Sąjungos susitarimą pradėti politinį dialogą siekiant išspręsti bendras ekonominės partnerystės susitarimų problemas; pripažįsta, kad regioninė integracija, prekyba ir investicijos yra labai svarbios ekonominiam stabilumui ir tvariam augimui;

18.

ragina Europos Sąjungą ir Afrikos Sąjungą bendradarbiauti tvaraus žaliavų naudojimo srityje, ypač daug dėmesio skiriant gebėjimų ugdymui, valdymui, infrastruktūros plėtrai, investicijoms, žinioms ir įgūdžiams geologijos srityje ir kasybos sutarčių skaidrumui; į tai atsižvelgdamas, ragina vykdyti aplinkosaugos požiūriu patikimą ir socialiniu požiūriu tvarią žaliavų politiką, kuri būtų naudinga ir vietos gyventojams;

19.

ragina visas Afrikos Sąjungos valstybes nares prisidėti kuriant teisinę ir mokestinę sistemą, kuri padėtų, viena vertus, skatinti ekonomikos augimą ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, ir, kita vertus, naikinti korupciją ir mažinti biurokratiją bei netinkamą administravimą;

20.

ragina Afrikos ir ES vadovus laikytis Tripolyje priimtų įsipareigojimų ir taikyti strategiją kaip priemonę prekybai Afrikos viduje skatinti, įskaitant didesnės paramos priemonių paketus, skirtus regioninėms ekonominėms bendrijoms remti ir infrastruktūrai visame Afrikos žemyne gerinti;

21.

pažymi, kad Europos Sąjungos valstybės atnaujino įsipareigojimą iki 2015 m. 0,7 % savo BVP skirti pagalbai, nes tai labai svarbu norint pasiekti TVT iki 2015 m.;

22.

stengsis visų pirma užtikrinti, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimas būtų kiekvienos partnerystės tikslų pagrindas;

23.

primena, kad, norint pasiekti TVT, labai svarbu konkrečios priemonės tokiose srityse kaip motinų, naujagimių ir vaikų sveikata, lyčių lygybė, švietimas, žemėtvarkos politika ir tvarus vystymasis, prieiga prie vandens ir sanitarija bei parama neįgaliems asmenims; ragina toliau įgyvendinti programas švietimo ir sveikatos srityse;

24.

pabrėžia, apsirūpinimo maistu visoje Afrikoje užtikrinimo svarbą ir būtinybę tvariai stiprinti Afrikos žemės ūkio ir žuvininkystės sektorius, ypač atsižvelgiant į smulkiuosius ūkininkus ir žvejus;

25.

primena, kad svarbiausias vaidmuo Afrikos šalių nacionalinėje ekonomikoje tenka žemės ūkiui; todėl pabrėžia, kad labai svarbu suvienodinti sanitarijos ir fitosanitarijos standartus ir stiprinti Afrikos šalių žemės ūkio sektoriaus pajėgumą;

26.

apgailestauja dėl to, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo svarstytas šiuo metu žemės ūkio naudmenas Afrikoje įsigyjančių vyriausybių remiamų užsienio investuotojų klausimas, nes, neužtikrinus tinkamos šios padėties kontrolės, kyla grėsmė vietos apsirūpinimui maistu ir atsiranda rimtų ir plataus masto pasekmių;

27.

mano, kad Afrikos ir ES vadovai turėtų parodyti tvirtą įsipareigojimą sukurti mechanizmą, siekiant kovoti su nelegaliu kapitalo nutekėjimu ir mokesčių slėpimu, skatinti visišką skaidrumą teikiant kiekvienos šalies atskirai ataskaitas, taip pat didinti tarptautinį spaudimą kiekvienai jurisdikcijai, pagal kurią gali būti įmanoma Afrikoje vengti mokėti mokesčius ar juos nuslėpti;

28.

mano, kad atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas itin svarbus Afrikos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, ir atkreipia dėmesį į EK pirmininko J. M. Barroso raginimą vykdyti Afrikoje energetinę ir ekologinę revoliuciją;

29.

palankiai vertina Afrikos ir ES bendradarbiavimo atsinaujinančios energijos srityje programą ir 2010 m. rugsėjo mėn. Vienos aukšto lygio susitikime energetikos klausimais nustatytus politinius siekius, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2020 m., įskaitant galimybių dar vienam šimtui milijonų Afrikos gyventojų naudotis moderniomis ir tvariomis energetikos paslaugomis sudarymą, tarptautinių elektros jungčių Afrikoje pajėgumo padvigubinimą, gamtinių dujų vartojimo Afrikoje padvigubinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo Afrikoje didinimą ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimą visuose Afrikos sektoriuose;

30.

ragina Europos Sąjungą ir Afrikos Sąjungą suvienyti pastangas siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kuris susidaro dėl miškų naikinimo ir nykimo;

31.

primena Europos Sąjungos įsipareigojimą 2010–2012 m. skirti 7,2 mlrd. eurų iniciatyvoms ir prioritetiniams projektams klimato kaitos srityje; didelė dalis šios sumos yra numatyta Afrikai;

32.

pabrėžia, kad skurdžiausiai gyvenantys pasaulio gyventojai pirmieji ir sunkiausiai nukenčia nuo klimato kaitos, ir ragina visus veikėjus padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir vystyti mažai anglies dioksido išskiriančią ekonomiką siekiant panaikinti skurdą;

33.

pažymi, kad kovojant su skurdu labai svarbu siekti pažangos įgyvendinant pasaulinį klimato kaitos susitarimą, todėl, turėdamas tai mintyje, atkreipia dėmesį į didžiules gamtos išteklių, kaip antai saulės, vėjo, upių, potvynių ir atoslūgių, kurių Afrikos šalyse dažniausiai daug, atveriamas galimybes;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad migracija turi teigiamą poveikį, ir pabrėžia, kad reikia parengti bendrą išbaigtą strategiją ir jos įgyvendinimo grafiką bei tikslingus projektus, siekiant mažinti neigiamą nelegalios migracijos poveikį;

35.

primena visų partnerių įsipareigojimą kurti daugiau ir geresnių darbo vietų skatinant tvarų ir integracinį augimą;

36.

palankiai vertina esamų programų stiprinimą studentų ir dėstytojų judumo aspektu, taip pat tokias iniciatyvas, kaip visos Afrikos universitetas ir švietimo struktūrų ir programų derinimas;

37.

mano, kad didelė Afrikos problema – protų nutekėjimas ir kad kvalifikuotiems specialistams, kurie paliko šalį, turėtų būti sudarytos rimtos paskatos sugrįžti ir pritaikyti įgytas žinias savo kilmės šalyje;

38.

džiaugiasi, kad prasidėjo vyresniųjų pareigūnų ir ministrų lygmens aukšto lygio dialogas mokslo ir technologijų politikos klausimais, siekiant sustiprinti bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sistemą, kad būtų paspartintas integracinis ekonominis augimas ir socialinis vystymasis Afrikoje;

39.

pažymi, kad nebuvo atstovaujama Sudanui, kurio valdžios institucijos nemano esančios įpareigotos laikytis Tripolyje priimtos valstybių ir vyriausybių vadovų deklaracijos, ir pageidauja, kad, kaip nustatyta minėtoje deklaracijoje, būtų įgyvendinamos visos 2005 m. taikos susitarimo dalys, įskaitant 2011 m. sausio mėn. planuojamą referendumą, kuris turėtų suteikti galimybę pietų Sudano gyventojams patiems nuspręsti dėl savo ateities;

40.

apgailestauja, kad kai kurie didžiųjų ES valstybių narių ir vyriausybių vadovai negalėjo dalyvauti ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime;

41.

apgailestauja, kad prie Afrikos ir Europos Sąjungos bendros strategijos nėra numatytas ir finansavimo planas, ir dar kartą ragina įtraukti EPF į ES biudžetą, kad būtų užtikrinta įvairių ES finansinių priemonių, taikomų kiekvienai partnerystei sudaryti, įgyvendinimo parlamentinė priežiūra;

42.

tikisi, kad ministerijų padaliniai aktyviau dalyvaus įgyvendinant strategiją;

43.

ragina sudaryti galimybes visos Afrikos parlamentui ir Europos Parlamentui vykdyti savo įgaliojimus prižiūrint strateginio veiksmų plano įgyvendinimą;

44.

ragina visų Afrikos ir Europos Sąjungos šalių nacionalinius parlamentus nagrinėti ir aptarti strateginį planą;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES ir Afrikos Sąjungos Taryboms ir Komisijoms, vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir visos Afrikos parlamentui.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/49

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką, 6 ir 7 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją, paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategijos (COM(2010)0573),

—

atsižvelgdamas į visas susijusias Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų, taip pat specializuotų priežiūros įstaigų konvencijas ir rekomendacijas pagrindinių teisių srityje,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir praktiką,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą (1),

—

atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (PTA) veiklos ataskaitas ir metinius pranešimus,

—

atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų ataskaitas žmogaus teisių klausimu,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2010 m. birželio 21 ir 22 d. parengtą viešąjį klausymą dėl Pagrindinių teisių chartijos poveikio Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (ELST) plėtrai,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0344/2010),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį Sąjunga grindžiama nedalomų visuotinių pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, solidarumo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybių visuma, taikoma visiems Europos Sąjungos teritorijoje gyvenantiems asmenims, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis; kadangi veiksmingas teisių užtikrinimas ir skatinimas turėtų būti bendras visų Europos politikos sričių, įskaitant išorės aspektą, tikslas ir pagrindinė Europos Sąjungos tvirtinimo sąlyga, padedant skatinti taiką, vertybes ir principus, susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat padedant skatinti tautų gerovę,

B.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES žmogaus teisių srityje susiklostė nauja padėtis, nes Pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) tapo teisiškai privaloma, taigi esminės vertybės pavirto konkrečiomis teisėmis; kadangi Chartija nuo jos priėmimo buvo įkvėpimo šaltinis formuojant Europos teismų praktiką; kadangi Komisija pateikė metinę Chartijos įgyvendinimo ataskaitą, o Chartija pagrįstų pagrindinių teisių skatinimas ir įgyvendinimas turi atsispindėti PTA metinėse ataskaitose,

C.

kadangi ir ES institucijose, ir valstybėse narėse reikia formuoti, skatinti ir stiprinti tikrąją pagrindinių teisių kultūrą, ypač tuomet, kai ES institucijos ir valstybės narės taiko ir įgyvendina Sąjungos teisę tiek viduje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis,

D.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Europos Parlamentas gali kasmet atkreipti dėmesį, nagrinėti ir vertinti pagrindinių teisių padėtį ir teikti rekomendacijas,

1.

pabrėžia, kad veiksminga žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir skatinimas sudaro ES demokratijos ir teisinės valstybės pagrindą ir yra esminė sąlyga siekiant tvirtinti Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kad tam reikalingi veiksmai įvairiais lygmenimis (tarptautiniu, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis); be to, pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų atliekamą vaidmenį, kurį jos gali atlikti konkrečiai įgyvendindamos ir skatindamos tokias teises; todėl ragina visas ES institucijas ir valstybių narių vyriausybes bei parlamentus pagal Lisabonos sutartyje nustatytą naują institucinę ir teisinę tvarką parengti išsamią Sąjungos vidaus politiką žmogaus teisių srityje, kurią vykdant būtų užtikrinami veiksmingi nacionalinio ir ES lygmenų atskaitomybės mechanizmai, skirti žmogaus teisių pažeidimų problemai spręsti;

2.

atkreipia dėmesį į savo rezoliuciją, savo žodinius klausimus, dėl kurių diskutuojama, ir savo 2009 m. misijų išvadas dėl tam tikrų pagrindinių žmogaus teisių atvejų, pvz., dėl privatumo, žmogaus orumo ir duomenų apsaugos, dėl kankinimo uždraudimo, dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, dėl saviraiškos ir informacijos laisvės, dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės, dėl nediskriminavimo, dėl mažumų kalbų naudojimo, dėl romų padėties, dėl laisvo judėjimo, dėl romų moterų, dėl tos pačios lyties santuokų ir civilinės partnerystės porų diskriminavimo, dėl nepilnamečių, dėl imigrantų sulaikymo centrų ir dėl galimo neteisėto kalinių įkalinimo pagal CŽV ypatingojo perdavimo programą; pabrėžia, kad visos šios rezoliucijos atspindi Chartijoje įtvirtintas vertybes, aiškiai parodo Parlamento įsipareigojimą kasdien ginti pagrindines teises ir siunčia politinius ženklus visiems ES piliečiams, valstybėms narėms ir ES institucijoms bei tarptautiniams partneriams;

3.

apgailestauja, kad Taryba ir Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų, susijusių su jokia rekomendacija, pateikta Europos Parlamento 2007 m. pranešime dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse (3), taip pat nesidalijo su Europos Parlamentu informacija apie ES ir JAV diskusijas šiuo klausimu;

4.

mano, kad būtina apmąstyti pagrindinių teisių apsaugą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir šiomis aplinkybėmis tikisi, kad šia rezoliucija paaiškins, kokį vaidmenį turėtų atlikti kiekviena institucija ir kiekvienas mechanizmas naujoje Europos pagrindinių teisių sistemoje;

5.

pakartoja, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai iš esmės pasikeitė ES teisinis vaizdas, kadangi ES turėtų būti vis labiau suvokiama kaip bendruomenė, grindžiama bendromis vertybėmis ir principais; taigi pritaria naujajai įvairių lygmenų ES pagrindinių teisių apsaugos sistemai, grindžiamai įvairiais šaltiniais ir stiprinamai taikant įvairias priemones, įskaitant teisiškai privalomą Chartiją; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) užtikrinamas teises, kurių pripažinimas – Sąjungos pareigos prisijungti prie Konvencijos rezultatas; valstybių narių konstitucijos tradicijomis grindžiamas teises ir jų aiškinimą remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo praktika;

6.

dar kartą patvirtina, kad Sutarties teisinę galią turinti Chartija – tai moderniausia pagrindinių teisių kodifikacija, kurioje pasiekta teisių ir solidarumo pusiausvyra ir kuri apima civilines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, taip pat vadinamąsias trečiosios kartos teises, pvz., teisę į gerą administravimą, informacijos laisvę, teisę į sveiką aplinką ir vartotojų apsaugą; mano, kad ES turėtų sukurti reguliavimo sistemą, pagal kurią būtų apsaugoma nuo įmonių padaromų pagrindinių teisių pažeidimų;

7.

pabrėžia, kad Chartijos integravimas į pirminę ES teisę, neplečiant Sąjungos kompetencijos sričių ir laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta jos 51 straipsnyje, suteikia naują atsakomybę sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, o taip pat valstybėms narėms įgyvendinant ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, ir kad Chartijos nuostatos turi būti tiesiogiai vykdomos Europos ir nacionaliniuose teismuose; ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad skirtingos įstaigos, atsakingos už stebėseną ir įgyvendinimą, nuosekliau vykdytų savo veiklą, siekiant veiksmingai taikyti įsteigtą visapusišką sistemą ir įdiegti visoje ES stebėsenos mechanizmą, taip pat ankstyvojo įspėjimo sistemą, pvz., visuotinės reguliarios peržiūros mechanizmą;

8.

primena, kad pagarba esminėms ES vertybėms, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir propagavimas – tai bendras ES santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas, ir pabrėžia, kad šiuo atveju Chartija taip pat taikytina; šiomis aplinkybėmis primena, kad demokratijos ir teisinės valstybės propagavimas glaudžiai susijęs su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, jų apsauga ir skatinimu; pabrėžia, kad naujoje ES institucinėje struktūroje Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) gali suteikti galimybę užtikrinti nuoseklumą ir efektyvumą išorės politikos srityje vykdomiems veiksmams, skirtiems skatinti žmogaus teises ir demokratiją tik tuomet, jei žmogaus teisėmis grįstas požiūris taikomas tarnybos struktūrai, ištekliams ir veiklai; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant žmogaus teises pasaulio mastu; atsižvelgdamas į tai, ragina ES užtikrinti į tarptautinius susitarimus įrašytų žmogaus teisių nuostatų veiksmingumą ir atsižvelgti į Chartijos principus sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis, taip pat išsaugoti savo vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos nuoseklumą;

9.

pažymi, kad ES prisijungus prie EŽTK žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Europoje bus suteikta minimali apsauga bei atsiras dar viena žmogaus teisių apsaugos priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmų įgyvendinant ES teisės normas srityje padaryto žmogaus teisių pažeidimo, kurį reglamentuoja EŽTK; ir kad EŽTT praktika bus papildomas įnašas į dabartinius ir būsimus ES veiksmus laikantis pagrindinių teisių ir jas skatinant pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityje kartu su ETT praktika šioje srityje;

10.

ragina visas ES ir Europos Tarybos valstybes nares pareikšti savo aiškų politinį įsipareigojimą ir norą remti prisijungimo prie EŽTK procesą ir susitarimą, taip pat užtikrinti prisijungimo prie EŽTK proceso skaidrumą bei pabrėžti poreikį tinkamai konsultuotis su atitinkamais suinteresuotais subjektais; ragina Komisiją užbaigti vidines konsultacijas ir derybas su Europos Taryba, rasti tinkamus techninių klausimų sprendimus siekiant baigti prisijungimo prie EŽTK procesą per protingą laiką bei siekiant užtikrinti didžiausio lygio žmogaus teisių apsaugą Europoje;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares informuoti apie prisijungimo prie EŽTK privalumus, apie reikalavimus, kuriuos turi atitikti paraišką prisijungti pateikusios šalys, rengti tinkamo jos taikymo gaires ir informuoti apie šio papildomo mechanizmo poveikį siekiant užtikrinti, kad jis būtų efektyviai ir veiksmingai naudojamas, bei jį įtraukti į visų susijusių profesionalų mokymus;

12.

taip pat teigiamai vertina pagal Lisabonos sutartį sukurtus naujus horizontalius įsipareigojimus kovoti prieš socialinę atskirtį ir diskriminaciją, skatinti socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą, ir sukurti bendrą prieglobsčio ir imigracijos bei kovos su prekyba žmonėmis politiką, taip pat tai, kad Sutartyje aiškiai paminėti mažumoms priklausantys žmonės, o tai atspindi dar vieną iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga; teigiamai vertina tai, kad Sąjunga dabar turi juridinio asmens statusą, kuris leidžia jai sudaryti tarptautinius susitarimus, tai pagerina teisminę apsaugą, kadangi į Teisingumo Teismo jurisdikciją įtraukiamos akivaizdžiai su pagrindinių teisių apsauga susijusios sritys, pvz., policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje, stiprinamas Europos Parlamento vaidmuo ir nacionalinių parlamentų vaidmuo Europos sprendimų priėmimo procese, ypač vertinant ES politikos įgyvendinimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, ir tampa svarbesnis ES piliečių vaidmuo, kadangi jiems suteikiama galia inicijuoti ES teisės aktus per Europos piliečių iniciatyvą, ir numatyta pareiga palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene (ES sutarties 11 straipsnio 2 dalis);

13.

ragina laikantis tarptautinių ir europinių žmogaus teisių įstatymų išsamiai ir nuosekliai įgyvendinti Stokholmo programą, pagal kurią nustatant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės strategines gaires Sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai ir principai įgyvendinami praktikoje;

14.

mano, kad Europos institucijos dažnai veikdavo lygiagrečiai pagrindinių teisių apsaugos srityje, todėl ragina apsvarstyti veiksmus, kurių buvo imtasi, ir pagerinti šių institucijų bendradarbiavimą, pvz., sukurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą kasmet stebint žmogaus teisių padėtį ES, kad kiekviena institucija galėtų remtis kitos institucijos pranešimais;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įsteigtas naujas už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingo Europos Komisijos nario postas, nes tai rodo Komisijos įsipareigojimą aktyviau veikti pagrindinių teisių ir laisvių srityje, ir laiko tai teigiamu atsaku į pakartotinius Parlamento prašymus spręsti šį klausimą; toks teisingumo ir saugumo atskyrimas neturėtų sustiprinti klaidingai suprastos poreikių apsaugoti visų žmonių žmogaus teises ir garantuoti jų saugumą dichotomijos; naujas Komisijos narys turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į ES politiką kovos su neteisėta migracija ir terorizmu srityje, o visapusiška Komisijos narių kolegijos parama būtina naujai Komisijos narei norint įsitvirtinti savo pareigose;

16.

ragina Komisiją paskelbti 2013 m. Europos pilietybės metais siekiant suteikti impulsą diskusijoms dėl Europos pilietybės ir informuoti ES piliečius apie jų teises, ypač apie naujas teises, įgytas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

17.

tikisi, kad už tai atsakinga naujoji Komisijos narė imsis konkrečių veiksmų, atsižvelgdama į jau paskelbtus tikslus: ypač pritaria įsipareigojimui atlikti visų naujų teisėkūros pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą; stebėti teisėkūros procesą siekiant užtikrinti, kad galutiniai dokumentai derėtų su Chartija; taikyti „visiško nepakantumo“ politiką Chartijos pažeidimų atžvilgiu ir pradėti išsamius tyrimus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jeigu valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, nesilaiko savo prisiimtų įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ir užtikrinti, kad ES piliečiai būtų tinkamai informuojami apie naują pagrindinių teisių sistemą; ragina imtis tolesnių priemonių, susijusių su 2003 m. komunikatu dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (COM(2003)0606), siekiant skaidriai ir nuosekliai spręsti galimus žmogaus teisių pažeidimus ir atitinkamai taikyti ES sutarties 7 straipsnį remiantis naująja pagrindinių teisių sistema;

18.

primena, jog Komisija turi užtikrinti, kad visi nauji teisėkūros pasiūlymai derėtų su Chartija, ir patikrinti šiuo požiūriu ankstesnius teisės aktus; siūlo prie Komisijos pasiūlymų pridedamuose poveikio vertinimuose aiškiai nurodyti, ar šie pasiūlymai dera su Chartija, kad tokia informacija taptų neatskiriama teisėkūros pasiūlymų rengimo dalimi; primena Komisijai jos aiškią užduotį plačiai konsultuotis su suinteresuotomis šalimis siekiant užtikrinti Sąjungos veiksmų nuoseklumą ir skaidrumą (ES sutarties 11 straipsnio 3 dalis); šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi Pagrindinių teisių platforma, nes tai reikšminga priemonė šiai užduočiai įvykdyti;

19.

primena Komisijai, kad ji atliktų objektyvius tyrimus ir pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, kai valstybė narė, įgyvendindama ES teisės aktus, pažeidžia Chartijoje įtvirtintas teises; be to, primena Komisijai, kad ji prašytų valstybių narių pateikti patikimus duomenis ir faktus rinktų informaciją iš nevyriausybinių šaltinių, taip pat reikalautų, kad Pagrindinių teisių agentūra ir kitos žmogaus teisių įstaigos įneštų savo indėlį;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse pastaruoju metu atgimė nacionalizmas, ksenofobija ir diskriminacija, ir pabrėžia, kad Komisija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią šiems galimiems pagrindinių teisių pažeidimams ir su jais kovojant;

21.

pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija kasmet stebėtų, kaip yra laikomasi Chartijos, ir pažymi, kad jos stebėsenos ataskaitose turėtų būti pateiktas užtikrinamų teisių įgyvendinimo vertinimas, labiausiai ginčytinų klausimų ir pažeidžiamiausių Sąjungos gyventojų grupių padėties vertinimas bei nurodomi apsaugos trūkumai, pagrindinės tendencijos ir struktūrinės problemos nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant pasiūlyti konkrečių iniciatyvų ir priemonių, ir siūlo skleisti geriausią patirtį valstybėms narėms;

22.

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“, kuriame, be kita ko, minimas prevencinis metodas, taikomas veiksmingai įgyvendinant Chartiją, vidaus mokymų apie pagrindines teises svarba, Poveikio vertinimo valdybos nuolat atliekami Komisijos poveikio vertinimų aspektų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, patikrinimai ir tikslinės ir šioms skirtingoms situacijoms tinkamos komunikacijos priemonės, kurių reikia šioje srityje; be to, palankiai vertina tai, kad minėtame Komisijos komunikate pabrėžiama, kokie svarbūs 1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Tarybos nustatyti politiniai stojimo kriterijai, pagal kuriuos šalys kandidatės privalo turėti stabilias institucijas, garantuojančias demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą; mano, kad išsaugant šį kriterijų sudaromos sąlygos pagrindinių teisių apsaugai būsimosiose valstybėse narėse;

23.

ragina Komisiją konkrečiais teisėkūros pasiūlymais užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Sutartyje ir Chartijoje įtvirtintos vertybės ir principai bei Stokholmo programoje išdėstyta strategija, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo praktiką vykdant šią veiklą; be to, ragina dabartinį acquis policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje pritaikyti prie Lisabonos strategijos ir didinti demokratinę atskaitomybę laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

24.

siūlo už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingai Komisijos narei ir Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui užmegzti darbinius santykius: reguliariai kviesti Komisijos narę į posėdžius ir keistis nuomonėmis aktualiais klausimais bei aptartis įvykius, susijusiais su pagrindinėmis teisėmis;

25.

pabrėžia, kad ir Europos Parlamentas turėtų sustiprinti savo nepriklausomą poveikio vertinimą dėl žmogaus teisių, susijusį su teisėkūros procese svarstomais teisėkūros pasiūlymais ir pakeitimais, siekiant, kad šis vertinimas būtų atliekamas sistemingiau, t. y. išplėsti galimybes, šiuo metu numatytas Parlamento darbo tvarkos taisyklių 36 straipsnyje dėl Chartijos nuostatų laikymosi, ir turėtų paprašyti Teisės tarnybos pateikti nuomones teisiniais klausimais, susijusiais su pagrindinių teisių problemomis ES;

26.

ragina Tarybą rengiant teisės aktus atsižvelgti į Sutartyje numatytus pakeitimus ir laikytis Chartijos principų; todėl džiaugiasi, kad įsteigta Tarybos pagrindinių teisių, pilietinių teisių ir laisvo asmenų judėjimo nuolatinė darbo grupė, ir pabrėžia, jog svarbu, kad šis naujas organas turėtų plačius įgaliojimus, apimančius klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir aktualius ES ir valstybėms narėms, ir numatyti forumą, kuriame būtų keičiamasi nuomonėmis su Taryba dėl vidaus klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, ir šio organo veikla turėtų būti skaidri ir veiksminga, taip pat kiek tai susiję su Europos Parlamentu;

27.

dar kartą primena Komisijos komunikate „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ minimą Tarpinstitucinį bendrą požiūrį į poveikio vertinimą (4), kuriame nustatyta, kad Parlamentas ir Taryba yra atsakingi už savo pakeitimų poveikio vertinimą;

28.

ragina Tarybą užtikrinti, kad Pagrindinių teisių, pilietinių teisių ir laisvo asmenų judėjimo nuolatinė darbo grupė turėtų plačius įgaliojimus, kurie, pvz., galėtų apimti galimybes diskutuoti apie Pagrindinių teisių agentūros ataskaitas (papildomai prie pagal JT sutartis įsteigtų organų rekomendacijų, specialių procedūrų ir mechanizmų) ir oficialiai reaguoti į jas, įvertinti ES priemonių ir įvairių krypčių politikos išorinį poveikį žmogaus teisėms, koordinuojant Tarybos Žmogaus teisių darbo grupei, užtikrinti koordinavimą su agentūromis, neturinčiomis žmogaus teisių srityje įgaliojimų, bet darančiomis poveikį šioms teisėms (pvz., EIB ar FRONTEX), nagrinėti, ar ES ir valstybės narės pasirašė, ratifikavo tarptautines žmogaus teisių priemones ir jų laikosi, ir sukurti forumą, kuriame Taryba galėtų dalytis nuomonėmis vidaus klausimais, susijusiais su žmogaus teisėmis;

29.

ragina gerbti jo teisę vykdyti Sutartimis pagrįstą demokratinę kontrolę; primygtinai reikalauja, kad būtina stiprinti skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, kad atskirų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant atskaitomybę už klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taptų veiksmingesnis; pabrėžia savo vaidmenį imantis priemonių patvirtinus rezoliucijas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis ES, ir savo vaidmenį vertinant kitų ES institucijų darbą jų veiksmų ar neveikimo požiūriu vertinant pokyčius šioje srityje (pvz., teikiant metines ataskaitas), suderinant politinius pranešimus su faktais grindžiamu požiūriu; pabrėžia savo SESV 218 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisę būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros, susijusios su tarptautiniais susitarimais tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, etapais;

30.

dar kartą pabrėžia svarbų ETT vaidmenį užtikrinant, kad visos ES institucijos bei agentūros ir valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, atitinkamai taikytų Chartijos nuostatas, ir pažymi, kad tai suteiks ETT galimybę stiprinti ir toliau plėtoti teismo praktiką pagrindinių teisių srityje; pabrėžia, jog reikia stiprinti nacionalinių teismų, ETT ir EŽTT bendradarbiavimą toliau plėtojant nuoseklią teismo praktiką šioje srityje;

31.

pabrėžia PTA vaidmenį nuolat stebint pagrindinių teisių padėtį Sąjungoje ir Lisabonos sutarties poveikį šioje srityje bei teikiant analizę, pagalbą ir dalykines žinias (tai uždavinys, kuris turi būti įgyvendintas kokybiškai, objektyviai, veiksmingai, nešališkai ir skaidriai); ragina Komisiją persvarstyti ir sustiprinti PTA įgaliojimus, kad jos veikla būtų suderinta su naujais reikalavimais, numatytais Lisabonos sutartyje ir Chartijoje; nurodo, kad persvarsčius įgaliojimus PTA stebėjimo vaidmuo turėtų apimti ir stojančias šalis; todėl reikalingi atitinkami ištekliai papildomoms užduotims, susijusioms su Chartijos įgyvendinimu, atlikti; dar kartą primena savo prašymą leisti visapusiškai dalyvauti peržiūrint daugiametę PTA programą; džiaugiasi, kad į PTA metinę ataskaitą įtrauktas priedas, kuriame nurodoma, kokius tarptautinius žmogaus teisių dokumentus yra ratifikavusios valstybės narės;

32.

pabrėžia, kad pagrindinė PTA užduotis – teikti sprendimus priimančioms institucijoms faktus ir duomenis, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, todėl šiuo tikslu ji renka ir analizuoja informaciją ir duomenis, taip pat didinti informuotumą atliekant mokslinius tyrimus ir apklausas, publikuojant temines ir metines ataskaitas bei palaikant ryšius su pilietine visuomene ir skatinant dialogą su ja; palankiai vertina PTA 2009 m. metinę ataskaitą ir siūlymą parengti lyginamąją apžvalgą ir pristatyti gerąją patirtį 27 valstybėse narėse;

33.

ragina sprendimus priimančias ES institucijas naudoti PTA teikiamus duomenis ir faktus teisėkūros proceso parengiamajame etape, taip pat priimant sprendimus ir (arba) vykdant stebėseną ir nuolat bei glaudžiai bendradarbiauti su PTA, tuo pat metu įtraukiant NVO platformą;

34.

ragina visas kitas Europos agentūras laikytis pagrindinių teisių apsaugos įsipareigojimo ir į savo veiklą įtraukti pagrindinių teisių aspektą; be to, ragina ES užtikrinti visišką jos agentūrų teisinę atskaitomybę šioje srityje;

35.

mano, kad FRONTEX agentūra turėtų pradėti struktūrinį bendradarbiavimą su agentūromis, besirūpinančiomis pagrindinėmis teisėmis, migrantais ar prieglobsčiu, ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (JTVPRK) siekiant sudaryti sąlygas operacijoms, kurios turi poveikį žmogaus teisių apsaugai; palankiai vertina FRONTEX ir PTA bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą 2010 m.;

36.

pabrėžia, kad ES ir valstybės narės dalijasi įsipareigojimais žmogaus ir pagrindinių teisių įgyvendinimo ir (ar) įgyvendinimo užtikrinimo srityje pagal subsidiarumo principą veikdamos savo atsakomybės ribose ir kad ši pasidalyta atsakomybė ir kompetencija reiškia, kad valstybėms narėms ir ES institucijoms tenka ir galimybė, ir pareiga; pažymi, kad pagal Lisabonos sutartį nacionaliniams parlamentams tenka didesnis vaidmuo, ir pritaria nuolatiniam oficialiam Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogui;

37.

primena valstybėms narėms, kad, jei prašoma, jos privalo Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, pateikti patikimus duomenis ir faktus;

38.

pabrėžia teisminių institucijų, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir kad būtų užtikrinamas jų įgyvendinimas, svarbą valstybėse narėse, taigi ragina remti palankias sąlygas kreiptis į teismus ir per pagrįstą laikotarpį vykdyti teismines procedūras, nes tokiu būdu bus stiprinama pagrindinių ir žmogaus teisių apsauga; ragina valstybes nares savo pastangomis prisidėti prie nacionalinių teisėjų nuolatinių mokymų pagrindinių teisių ir laisvių klausimais, įskaitant šios srities naujus aspektus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

39.

mano, kad ES veiksmais siekiama išspręsti pagrindinių teisių pažeidimo problemą ne tik tada, kai jos pažeidžiamos, bet turi būti taip pat siekiama tokiam pažeidimui užkirsti kelią; todėl ragina apsvarstyti mechanizmus, susijusius su galimų pagrindinių teisių pažeidimų ankstyvu nustatymu ES ir valstybėse narėse, laikinai netaikant priemonių, dėl kurių atsiranda tokie pažeidimai, ir paspartinant teisines procedūras, kuriomis siekiama nustatyti, ar atitinkama priemonė prieštarauja ES pagrindinėms teisėms ir nustatyti sankcijas, jei tokios priemonės ir toliau taikomos pažeidžiant ES įstatymus;

40.

ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti savo pastangas siekiant tinkamai informuoti ir didinti visuomenės sąmoningumą, kadangi pagrindinės teisės gali būti veiksmingiau apsaugotos, jei asmenys patys žinos savo teises ir mechanizmus, skirtus jiems apsaugoti; ragina aktyviai naudotis pilietinių organizacijų ir atitinkamų nevyriausybinių organizacijų patirtimi ir išlaikyti nuolatinius darbinius santykius su visomis šiomis organizacijomis įgyvendinant naująją pagrindinių teisių sistemą ir imantis veiksmų konkrečiais atvejais;

41.

dar kartą pabrėžia teisę kasmet paskelbti pranešimą apie pagrindinių teisių ES padėtį, kuriame būtų sprendžiami pagrindinių teisių klausimai su ES institucijomis, agentūromis ar valstybėmis narėmis, jei manoma, kad tai yra būtina;

42.

pataria, kad ES institucijos ir agentūros turi rasti geresnių bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, įsipareigojusiomis ginti pagrindines teises ir laisves, būdų ir geriau pasinaudoti patirties šioje srityje rezultatais ir veiksmingiau jais dalytis;

43.

ragina ES institucijas išnaudoti visas Europos Tarybos ir ES susitarimo memorandumo teikiamas galimybes siekiant didesnės sinergijos ir darnos Europos lygmeniu ir siūlo geriau panaudoti žinias, susijusias su Europos Tarybos parengtomis žmogaus teisių stebėsenos priemonėmis, standartais ir išvadomis, siekiant išvengti darbų dubliavimosi; dar kartą patvirtina, jog būtina, kad Sąjunga aktyviau dalyvautų Žmogaus teisių komisaro veikloje ir ES labiau atsižvelgtų į šį darbą, įgyvendinant politiką laisvių, teisingumo ir saugumo srityje;

44.

ragina ES valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti pagrindines Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir papildomus fakultatyvinius protokolus: be kitų, Europos socialinę chartiją (peržiūrėtą), Konvenciją dėl veiksmų kovojant su prekyba žmonėmis, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Europos Tarybos Europos regionų ir tautinių mažumų kalbų chartiją, JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso, JT konvenciją dėl migruojančių darbininkų ir jų šeimų teisių apsaugos, JT konvenciją prieš organizuotą nusikalstamumą ir jo du protokolus dėl neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos jais, JT konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, JT vaiko teisių konvenciją ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją; be to, siūlo, kad vykdant Europos teisėkūros procesą būtų labiau atsižvelgiama į tarptautinius dokumentus ir daugiau jais remiamasi;

45.

pabrėžia, jog reikia skirti tinkamą dėmesį įvairioms JT stebėsenos priemonėms ir JT žmogaus teisių organizacijų išvadoms, ir siūlo labiau vadovautis valstybėms narėms aktualiomis jų rekomendacijomis; atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės reguliarios peržiūros svarbą; rekomenduoja bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuru; teigiamai vertina tai, kad Briuselyje buvo atidarytas JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Europos regiono biuras;

46.

atkreipia dėmesį į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ESBO specialiųjų atstovų žiniasklaidos laisvės ir kovos su prekyba žmonėmis klausimams ir Vyriausiojo tautinių mažumų komisaro svarbų vaidmenį ir jų aktyvų darbą;

47.

ragina valstybes nares, priklausančias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai užtikrinti procedūrinių teisių garantijas įtariamų teroristų grupuočių ir asmenų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo procese, kaip reikalaujama pagal atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką;

48.

pabrėžia, kad nauja sistema bus vertinama pagal tai, kaip veiksmingai atsakingos institucijos ir valstybių narių, ir ES lygmeniu spręs labiausiai neatidėliotinus klausimus ir daugiausiai pasikartojančius pažeidimus, taip pat atsižvelgiant į išorės santykius;

49.

taigi primena visas savo rezoliucijas ir diskusijas, taip pat ir misijų bei šalies vizitų 2009 m. išvadas, pagrindinių teisių klausimais, iš kurių matyti, kad esama daug neišspręstų klausimų ir konkrečių pagrindinių teisių pažeidimo atvejų, kurių atžvilgiu reikia imtis skubių veiksmų, vidutinės trukmės strategijų ir ilgalaikių sprendimų bei ES institucijų tolesnių veiksmų; tai galėtų būti:

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

15.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 169/58

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (3),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje“) (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 straipsnį (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą) ir 8 straipsnį (asmens duomenų apsauga),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (6),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vartotojų apsaugos (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl rinkodaros ir reklamos įtakos moterų ir vyrų lygybei (12),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Vartotojams teikiamos bendrosios rinkos naudos stebėsena. Antrasis Vartotojų rinkų suvestinės leidimas“ (COM(2009)0025) ir į kartu pateiktą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Antrasis vartotojų rinkų rezultatų suvestinės leidimas“ (SEC(2009)0076),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Nacionalinė vartotojų vidaus rinka. Mažmeninės vidaus rinkos integracijos stebėsena ir vartotojų padėties valstybėse narėse palyginimas“ (SEC(2010)0385),

—

atsižvelgdamas į vartotojų apsaugos vidaus rinkoje ataskaitą, kurią 2008 m. spalio mėn. paskelbė Komisija (specialus Eurobarometro tyrimas Nr. 298),

—

atsižvelgdamas į analitinę požiūrio į tarpvalstybinę prekybą ir vartotojų apsaugą ataskaitą, kurią 2008 m. spalio mėn. paskelbė Komisija (greitasis Eurobarometro tyrimas Nr. 282),

—

atsižvelgdamas į komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (COM(2007)0833),

—

atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos taikymo (SEC(2009)1666),

—

atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2010 m. birželio 22 d. priimtą nuomonę 2/2010 dėl elgesiu grindžiamos reklamos internete,

—

atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2009 m. birželio 12 d. priimtą nuomonę 5/2009 dėl interneto socialinių tinklų,

—

atsižvelgdamas į Prancūzijos nacionalinės informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisijos (pranc. CNIL) 2009 m. vasario 5 d. komunikatą „Tikslinė reklama internete“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0338/2010),

A.

kadangi reklama padeda skatinti konkurenciją ir konkurencingumą, gali padėti apriboti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir skatina inovacijas vidaus rinkoje ir šiuo požiūriu naudinga vartotojams, visų pirma todėl, kad dėl jos didėja pasirinkimas, mažėja kainos ir suteikiama informacija apie naujus produktus,

B.

kadangi reklama yra svarbus ir dažnai pagrindinis kai kurių dinamiškų ir konkurencingų žiniasklaidos priemonių finansavimo šaltinis, taigi ji aktyviai prisideda prie to, kad Europos spauda būtų įvairi ir nepriklausoma,

C.

kadangi kai kurie reklamos būdai visgi gali turėti ir neigiamo poveikio vidaus rinkai ir vartotojams (nesąžininga veikla, brovimasis į viešąją ir privačiąją erdves, tikslinė auditorija, įėjimo į rinką kliūtys ir vidaus rinkos iškraipymas),

D.

kadangi reklamos srityje vis dar reikia kovoti su nesąžininga komercine veikla, nes iš specialiojo Eurobarometro tyrimo 29 rezultatų matyti, kad tokių atvejų dar pasitaiko nemažai,