|
ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.141.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141 |
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
55 tomas |
|
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2012/C 141/01 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 ) |
|
|
2012/C 141/02 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 2 ) |
|
|
|
III Parengiamieji aktai |
|
|
|
Europos centrinis bankas |
|
|
2012/C 141/03 |
||
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Taryba |
|
|
2012/C 141/04 |
2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas – Tarybos pozicija |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2012/C 141/05 |
||
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2012/C 141/06 |
||
|
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2012/C 141/07 |
Valstybės pagalba – Vokietija – Valstybės pagalba SA.23129 (12/C) (ex 12/NN) – Daugiabučių namų pardavimas ir atgalinė nuoma Noibrandenburge – Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį ( 1 ) |
|
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
2012/C 141/08 |
||
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
|
|
(2) Tekstas svarbus EEE, išskyrus EB sutarties I priede išvardintus produktus |
|
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/1 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE)
2012/C 141/01
|
Sprendimo priėmimo data |
2011 8 4 |
||||||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.32465 (11/N) |
||||||||
|
Valstybė narė |
Jungtinė Karalystė |
||||||||
|
Regionas |
Wales |
||||||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Wales Screen Fund |
||||||||
|
Teisinis pagrindas |
Sections 60, 61 and 70 of the Government of Wales Act 2006. Section 1 of the Welsh Development Agency Act 1975 provides that the Welsh Ministers may provide finance for persons carrying on or intending to carry on businesses to further the economic and social development of Wales or any part of Wales or to promote efficiency in business and international competitiveness in Wales |
||||||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Pagalbos schema |
||||||||
|
Tikslas |
Kultūra |
||||||||
|
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija, lengvatinė paskola |
||||||||
|
Biudžetas |
|
||||||||
|
Pagalbos intensyvumas |
20 % |
||||||||
|
Trukmė |
2011 8 4–2014 8 4 |
||||||||
|
Ekonomikos sektorius |
Žiniasklaida |
||||||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||||||
|
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
|
Sprendimo priėmimo data |
2011 12 15 |
||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.34032 (11/N) |
||||
|
Valstybė narė |
Italija |
||||
|
Regionas |
— |
||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Reintroduction of the Italian Guarantee Scheme |
||||
|
Teisinis pagrindas |
Decreto-Legge 6 dicembre 2011, n. 201 |
||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Pagalbos schema |
||||
|
Tikslas |
Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų |
||||
|
Pagalbos forma |
Garantija |
||||
|
Biudžetas |
Bendra suteiktos pagalbos suma: 80 000 mln. EUR |
||||
|
Pagalbos intensyvumas |
— |
||||
|
Trukmė |
Iki 2012 6 30 |
||||
|
Ekonomikos sektorius |
Finansinis tarpininkavimas |
||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||
|
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
|
Sprendimo priėmimo data |
2012 2 22 |
||||||||||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.34280 (N/12) |
||||||||||||
|
Valstybė narė |
Suomija |
||||||||||||
|
Regionas |
— |
||||||||||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Valtiontuki miehistön matka- javaihtokustannuksiin; Statligt stöd för kostnader för besättnings resor och avlösning |
||||||||||||
|
Teisinis pagrindas |
Merityöaikalaki 9.4.1976/296, Merimiesten vuosilomalaki 1.6.1984/433; Merityösopimuslaki 17.6.2011/756. Sjöarbetstidslag 9.4.1976/296; Semesterlag för sjömän 1.6.1984/433; Lag om sjöarbetsavtal 17.6.2011/756 |
||||||||||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Pagalbos schema |
||||||||||||
|
Tikslas |
Sektorių plėtra |
||||||||||||
|
Pagalbos forma |
Tiesioginė dotacija |
||||||||||||
|
Biudžetas |
Planuojamos metinės išlaidos: 1,5 mln. EUR |
||||||||||||
|
Pagalbos intensyvumas |
— |
||||||||||||
|
Trukmė |
Nuo 2012 1 1 |
||||||||||||
|
Ekonomikos sektorius |
Transportas |
||||||||||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||||||||||
|
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
|
Sprendimo priėmimo data |
2012 2 22 |
||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.34344 (12/N) |
||||
|
Valstybė narė |
Italija |
||||
|
Regionas |
— |
||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Amendment of the Italian Guarantee Scheme |
||||
|
Teisinis pagrindas |
Decreto-Legge 6 dicembre 2011, n. 201 |
||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Pagalbos schema |
||||
|
Tikslas |
Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų |
||||
|
Pagalbos forma |
Garantija |
||||
|
Biudžetas |
Bendra suteiktos pagalbos suma: 110 000 mln. EUR |
||||
|
Pagalbos intensyvumas |
— |
||||
|
Trukmė |
Iki 2012 6 30 |
||||
|
Ekonomikos sektorius |
Finansinis tarpininkavimas |
||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
||||
|
Kita informacija |
— |
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/5 |
Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis
Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja
(Tekstas svarbus EEE, išskyrus EB sutarties I priede išvardintus produktus)
2012/C 141/02
|
Sprendimo priėmimo data |
2012 4 10 |
|||||||||||||||
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.33403 (11/N) |
|||||||||||||||
|
Valstybė narė |
Nyderlandai |
|||||||||||||||
|
Regionas |
Nederland |
— |
||||||||||||||
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Verhoging van de parafiscale heffingen ter financiering van gezondheids- en onderzoeksmaatregelen in de pluimveesector |
|||||||||||||||
|
Teisinis pagrindas |
|
|||||||||||||||
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
||||||||||||||
|
Tikslas |
Gyvūnų ligos, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla |
|||||||||||||||
|
Pagalbos forma |
Subsidijuojamos paslaugos |
|||||||||||||||
|
Biudžetas |
Bendras biudžetas: 23,22 mln. EUR |
|||||||||||||||
|
Pagalbos intensyvumas |
100 % |
|||||||||||||||
|
Trukmė |
Iki 2017 7 1 |
|||||||||||||||
|
Ekonomikos sektorius |
Naminių paukščių auginimas |
|||||||||||||||
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
|
|||||||||||||||
|
Kita informacija |
— |
|||||||||||||||
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
|
Sprendimo priėmimo data |
2012 4 4 |
|
|
Valstybės pagalbos nuorodos numeris |
SA.33628 (11/N) |
|
|
Valstybė narė |
Lenkija |
|
|
Regionas |
— |
|
|
Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas |
Aid scheme for compensation for damage caused by floods in Poland |
|
|
Teisinis pagrindas |
Ustawa o szczególnych rozwiązaniach związanych z usuwaniem skutków powodzi (Dz.U. nr 234, poz. 1385) |
|
|
Pagalbos priemonės rūšis |
Schema |
— |
|
Tikslas |
Stichinės nelaimės arba ypatingi įvykiai |
|
|
Pagalbos forma |
Palūkanų subsidija, socialinio draudimo įmokų sumažinimas, lengvatinė paskola, mokesčių atidėjimas, skolos nurašymas, tiesioginė dotacija |
|
|
Biudžetas |
Metinis biudžetas: 54 mln. PLN |
|
|
Pagalbos intensyvumas |
100 % |
|
|
Trukmė |
— |
|
|
Ekonomikos sektorius |
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
|
|
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas |
— |
|
|
Kita informacija |
— |
|
Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:
http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm
III Parengiamieji aktai
Europos centrinis bankas
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/7 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ
2012 m. kovo 7 d.
dėl euro zonos ekonomikos valdysenos stiprinimo
(CON/2012/18)
2012/C 141/03
Įžanga ir teisinis pagrindas
2011 m. gruodžio 21 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos) ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo euro zonoje sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (2) (toliau – pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo) (toliau kartu – pasiūlyti reglamentai).
ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytuose reglamentuose yra nuostatų, susijusių su pagrindiniu Europos centrinių bankų sistemos tikslu – palaikyti kainų stabilumą, kaip nustatyta Sutarties 127 straipsnio 1 dalyje, 282 straipsnio 2 dalyje ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 2 straipsnyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.
Bendros pastabos
Kaip nurodyta Nuomonėje CON/2011/13 (3), dabartinė krizė aiškiai pademonstravo, kad ambicinga ekonominės valdysenos sistemos reforma yra gilus ir esminis Europos Sąjungos ir valstybių narių, ypač euro zonos, interesas. Sugriežtinus Stabilumo ir augimo paktą, kuris yra įtvirtintas šešių teisės aktų teisėkūros rinkinyje (4), įsigaliojusiame 2011 m. gruodžio 13 d., sukurta patvaresnė Sąjungos ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ir priežiūros sistema. Kadangi buvimas pinigų sąjungos dalimi turi didelį poveikį ir, siekiant užtikrinti visos euro zonos stabilumą ir tvarumą, reikalauja daug glaudesnio koordinavimo ir priežiūros, 2011 m. spalio 26 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo įsipareigota įgyvendinti papildomas priemones.
ECB, laikydamasis savo pozicijos, pareikštos priimant pirmiau minėtus teisės aktus, kviesdamas žengti platų žingsnį į priekį euro zonoje, pritaria pasiūlytiems reglamentams ir rekomenduoja keletą pakeitimų, skirtų: a) labiau stiprinti euro zonos valstybių narių biudžetinę drausmę; ir b) toliau tobulinti euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, priežiūrą, nepaisant to, ar jos gauna finansinę pagalbą, ar tokios pagalbos joms gali prireikti.
ECB mano, kad pasiūlyti reglamentai yra suderinami su naująja Sutartimi dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – SSKV), dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2012 m. sausio 30 d., ir ją papildo.
Galiausiai, kad būtų žengtas minėtas platus žingsnis į priekį, reikia, jog valstybės narės savo įsipareigojimus pagal SSKV ir pasiūlytus reglamentus, kai jie bus priimti, įgyvendintų laiku ir tinkamai.
I. Pasiūlytas reglamentas dėl biudžeto planų projektų stebėsenos
Šiame pasiūlytame reglamente yra nuostatų, sugriežtinančių Europos Komisijos atliekamą biudžeto planų projektų stebėseną ir, siekiant užtikrinti perviršinio deficito padėties ištaisymą – numatančių glaudesnę stebėseną. ECB pritaria pasiūlytam reglamentui, kuris, jį priėmus, papildys sugriežtintą Stabilumo ir augimo paktą. Tai yra papildomas žingsnis stiprinant Sąjungos euro zonos valstybių narių ekonominę valdyseną ir užtikrinant tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą. Visų pirma, tai: a) reikalautų, kad euro zonos valstybės narės įsivestų biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, ir turėtų nepriklausomą fiskalinę tarybą, kuri teiktų nepriklausomą makroekonominę ir (arba) biudžeto prognozę metiniams vidutinės trukmės fiskaliniams planams ir biudžeto įstatymų projektus; b) sugriežtintų visų euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėseną ir vertinimą, taip pat nustatytų bendrą biudžeto tvarkaraštį, reikalautų teikti papildomą informaciją ir suteiktų Komisijai galimybę priimti nuomonę dėl biudžeto plano projekto bei reikalauti persvarstyti planą, jei nustatomas itin didelis neatitikimas Stabilumo ir augimo pakto įsipareigojimams; c) padėtų užtikrinti, kad perviršinio deficito padėtis būtų laiku ištaisyta atidžiau stebint valstybes nares, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra ir Komisijos rekomendacijos priimti kitas priemones jei kyla rizika, jog nebus laikomasi Tarybos rekomendacijų; ir d) užtikrintų aukštą valdžios sektoriaus sąskaitų kokybę atliekant išsamų nepriklausomą auditą, kuris papildytų neseniai nustatytus būtinus nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumo reikalavimus ir, biudžeto statistikos klastojimo atveju – galimybę taikyti sankcijas.
Tačiau dar yra erdvės tobulinimui, siekiant, kad pasiūlytas reglamentas būtų stipresnis ir veiksmingesnis. Šiuo atžvilgiu ECB turi keletą pastabų.
|
1. |
Siekdama dar labiau sustiprinti reglamentavimą, Komisija turėtų užtikrinti, kad stabilumo programų būtų pradėta laikytis kuo anksčiau (5) ir reikalauti, jog euro zonos valstybės narės teiktų ne tik biudžeto plano projektą (6), bet ir atnaujintus vidutinės trukmės fiskalinius planus. Šiuose planuose turi atsispindėti valdžios sektoriaus skolos pokyčiai, numanomi ir neapibrėžtieji valdžios įsipareigojimai ir kiti duomenys, svarbūs ilgesnės trukmės viešųjų finansų tvarumui (7). Tai leis Komisijai stebėti ir vertinti ateinančių metų biudžetų planų projektus ir atsižvelgti į naujų priemonių vidutinės trukmės poveikį, taip pat atskirai šaliai būdingą viešųjų finansų tvarumo riziką. |
|
2. |
ECB siūlo, kad Komisija teiktų nuomonę, jei dėl biudžeto plano projekto nebūtų vykdomi Stabilumo ir augimo pakte nustatyti biudžeto politikos įsipareigojimai ir atsirastų didesnis negu valstybės narės stabilumo programoje numatytas struktūrinis deficitas arba jei valdžios sektoriaus skolos santykis yra didesnis nei 60 % bendrojo vidaus produkto ir nemažėja Stabilumo ir augimo pakte apibūdintu pakankamu greičiu, arba jei Komisija nustato finansinio stabilumo riziką. Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos. ECB taip pat rekomenduoja aiškiai išdėstyti (6 straipsnio 1 dalyje), kad Komisija vertina susijusių duomenų rinkimo proceso kokybę ir tada, pavyzdžiui, priima nuomonę dėl biudžeto statistikos kokybės arba makroekonominių ir (arba) biudžeto prognozių nepriklausomumo (8). |
|
3. |
Jei euro zonos valstybės narės nevykdo Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įsipareigojimų, savo nuomonėje Komisija turėtų reikalauti, kad jos pateiktų persvarstytą biudžeto projekto planą. Be to, Komisija, atsižvelgdama į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos, turėtų reikalauti, kad valstybės narės pateiktų persvarstytą biudžeto plano projektą, jei biudžeto projektas neatitinka valstybės narės stabilumo programoje nurodytos deficito ir (arba) skolos perspektyvos, arba jei ji nustato fiskalinio tvarumo riziką (t. y. to turėtų būti reikalaujama ne tik nustačius „itin rimtus“ Stabilumo ir augimo plane nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų ateinantiems metams nevykdymo atvejus, bet ir nustačius bet kokį nevykdymo atvejį, arba jei nustatoma kitokia fiskalinio tvarumo rizika (9). |
|
4. |
Pasiūlytas reglamentas numato, kad Komisija reikalauja persvarstyti biudžeto plano projektą, jei aptinka „itin rimtus (Stabilumo ir augimo plane nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų) nevykdymo atvejus“. Kad būtų užtikrinta, jog biudžeto plano projektas bus persvarstomas laiku, ECB siūlo keisti šiuos žodžius į „įpareigojimų nevykdymo atvejus“. |
ECB mano, kad siekiant sustiprinti Stabilumo ir augimo pakto korekcinę funkciją, taip pat reikia užtikrinti labiau susietus tolesnius veiksmus, jog korekcinės priemonės būtų tinkamos – jei abejotina, kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku – daryti didesnę įtaką atitinkamu lygiu Euro grupėje, Taryboje arba, galiausiai, Europos Vadovų Taryboje ir dažniau naudoti (reputacines) sankcijas (10).
II. Pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo
Šiame pasiūlytame reglamente nustatytas priežiūros mechanizmas, taikytinas euro zonos valstybėms narėms, turinčioms finansų rinkos sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ir (arba) gaunančioms finansinę pagalbą. Apskritai, pasiūlytam reglamentui pritariama, nes jis suteikia aiškų pagrindą atlikti turinčių finansų rinkos sunkumų arba gaunančių finansinę pagalbą valstybių narių griežtesnę stebėseną. Taip pat pritariama ECB ir Europos priežiūros institucijų dalyvavimui. Tačiau ECB turi keletą pastabų.
|
1. |
ECB pritaria aplinkybei, kad nors valstybė narė ir negauna jokios finansinės pagalbos, jei ji turi didelių finansinių sunkumų, Komisija gali nuspręsti taikyti griežtesnę priežiūrą (pageidautina pasiūlytame reglamente vartoti vienodus terminus: šiuo metu pasiūlyto reglamento versijoje anglų kalba „dideli sunkumai“ įvardijami ir kaip „serious“ (pvz., 1 straipsnyje), ir kaip „severe“ (pvz., 2 straipsnyje)). Be to, pateikus didelių sunkumų pavyzdžius, pasiūlytą reglamentą būtų lengviau suprasti, o sudaryti išsamų apibrėžimą, priešingai – būtų neapdairu. Iš tikrųjų toks apibrėžimas kliudytų taikyti pasiūlytą reglamentą vėliau pasikeitusios rinkos atvejais, kurie negalėjo būti numatyti tuo metu, kai jis buvo priimtas (11). |
|
2. |
Kadangi griežčiau prižiūrimų valstybių narių sunkumų šaltiniai lengvai gali apimti arba sukelti sisteminę riziką, galėtų būti naudinga, jei šioje srityje veiktų ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). Todėl būtų naudinga prireikus pranešti ESRV apie sugriežtintos priežiūros rezultatus. |
|
3. |
Kitas svarbus pasiūlyto reglamento aspektas yra tai, kad nustačius, jog reikalingos tolesnės priemonės, ir valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį visos euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba gali rekomenduoti griežčiau prižiūrimai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą (12). Tai yra svarbi nuostata, nes ji itin skatina valstybę narę prašyti finansinės pagalbos ir išvengti nereikalingo delsimo, kai tai galėtų turėti pragaištingų pasekmių visos euro zonos finansiniam stabilumui. Ši nuostata galėtų būti sugriežtinta įpareigojant Tarybą (Taryba rekomenduoja) pateikti tokias rekomendacijas. |
|
4. |
Atskiriant prevencinę pagalbą, kai taikoma griežtesnė priežiūra, ir finansinę pagalbą, kai taikoma daug atidesnė stebėsena, svarbu pabrėžti, kad korekciniai reikalavimai turi būti reikšmingi bet kurios pagalbos atveju. Valstybės narės turėtų būti skatinamos nevengti ambicingesnės koregavimo programos – užuot prašiusios prevencinės pagalbos prašyti tiesioginės finansinės pagalbos. |
|
5. |
Labai pritariama tam, kad pasiūlytas reglamentas įpareigoja valstybes nares, prieš joms kreipiantis į tarptautinius skolintojus dėl finansinės pagalbos, konsultuotis su Taryba, Komisija ir ECB (13). ECB pažymi, kad euro zonos valstybių narių įsipareigojimai norint gauti finansinę pagalbą turėtų būti didesni nei tik dalinimasis informacija. Iš tikrųjų tokios valstybės narės turėtų aptarti, kokios yra prieinamos galimybės pasinaudoti dabartinėmis Sąjungos arba euro zonos bei tarptautinių finansų institucijų ir skolintojų finansinėmis priemonėmis. Pasiūlyta griežtesnė priežiūra galėtų būti dar labiau sustiprinta keliais aspektais. Pripažįstamas prevenciškai suteiktos finansinės pagalbos specifiškumas (14), nes valstybėms narėms, kurios gauna tokią pagalbą, griežtesnė priežiūra netaikoma, numatant, kad galimybė gauti tokią prevencinę pagalbą nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama. Tačiau Komisija turėtų taikyti Sąjungos ir tarptautinėse finansinės pagalbos priemonėse nustatytų tinkamumo kriterijų tęstinę stebėseną taip pat ir valstybėms narėms, kurioms prevenciškai suteikta finansinė pagalba, net jei tokia pagalba nesiejama su naujų politikos priemonių priėmimu. Bet kuriuo atveju, jei valstybė narė mano, kad reikia prašyti prevencinės finansinės pagalbos, atidesnė stebėsena būtų pagrįsta. |
|
6. |
ECB pažymi, kad pasiūlytas reglamentas besąlygiškai atleidžia valstybes nares, kurioms prevenciškai suteikta finansinė pagalba ir paskolos, skirtos finansų įstaigų kapitalui atkurti, nuo pareigos parengti valdžios sektoriaus skolos tvarumo analizę ir makroekonominio koregavimo programą (15). ECB rekomenduoja išlaikyti galimybę kartu įvertinti ir valstybių narių, kurioms taikoma prevencinė programa, valdžios sektoriaus skolos tvarumą. Atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp fiskalinio tvarumo ir finansų sektoriaus nestabilumo bei į paskolos poveikį bendram valstybės narės įsiskolinimo lygiui, jos netgi dar labiau reikia, jei valstybė narė gauna paskolą, skirtą finansų įstaigų kapitalui atkurti. Kai nereikalaujama parengti makroekonominio koregavimo programos, neturėtų būti užkertamas kelias techninės pagalbos teikimui ir parlamentų dalyvavimui (16). |
|
7. |
Finansinių sunkumų turinčių euro zonos valstybių narių griežtesnės priežiūros pagrindinis tikslas yra išvengti neigiamo poveikio išplitimo į kitus sektorius, ir todėl svarbu Tarybai suteikti įgaliojimus pradėti ir tęsti griežtesnės priežiūros procedūras reikalaujant, kad Komisija pradėtų griežtesnę priežiūrą, reikalautų papildomos informacijos apie finansų įstaigų padėtį, atliktų papildomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba reikalautų papildomų veiksmų (17). |
|
8. |
Pasiūlytas reglamentas reikalauja, kad valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, kreiptųsi techninės pagalbos į Komisiją, jei neturi pakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama programą (18). Tokios pagalbos poreikį taip pat lemia didelė makroekonominio koregavimo programos, skirtos tam tikrai valstybei narei, našta, ir todėl būtų naudinga numatyti, kad ir kitos Sąjungos institucijos bei valstybės narės galėtų teikti tokią pagalbą ir dalintis savo patirtimi. |
|
9. |
Be to, būtų naudinga atitinkamoje valstybėje narėje paskirti nuolatinį vietos patarėją, kuris šios valstybės narės institucijoms patartų koregavimo programos įgyvendinimo klausimais ir koordinuotų techninę pagalbą teikiančias Sąjungos institucijas ir valstybes nares. |
|
10. |
ECB supranta, kad kai valstybė narė tikisi gauti finansinę pagalbą tik iš Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės, Europos finansinio stabilumo fondo ir Europos stabilumo mechanizmo, o ne iš trečiųjų šalių arba finansinių institucijų, makroekonominio koregavimo programa de facto atspindės ekonominės politikos sąlygas, dėl kurių visos šalys susitaria, kai suteikiama galimybė gauti tokią finansinę pagalbą. Siekiant teisinio aiškumo, ECB rekomenduoja tai aiškiai išdėstyti pasiūlyto reglamento 6 straipsnyje. |
III. Ryšys su SSKV
SSKV priėmimo pasekmė – pasiūlyto reglamento dėl biudžeto planų projektų stebėsenos dalinis pakeitimas. Be kita ko, ECB siūlo, kad šis reglamentas kuo išsamiau numatytų: a) nuostatas dėl skaitinių fiskalinių taisyklių, taip pat sparčios konvergencijos siekiant vidutinės trukmės tikslo terminus bei kokie yra leidžiami laikini nukrypimai esant išskirtinėms aplinkybėms; b) pagrindinius automatinio koregavimo mechanizmo elementus; c) reikalavimą, kad valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, pradėtų taikyti biudžeto ir ekonominės partnerystės programas; ir d) ex ante pranešimą apie planuojamas viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas.
Jei šie pakeitimai nebus įtraukti į pasiūlytą reglamentą, ECB labai pritartų kitų teisėkūros pasiūlymų teikimui. ECB pažymi, kad Komisijos ketinimas pateikti teisėkūros pasiūlymus pirmiau c ir d punktuose nurodytais klausimais kartu su pasiūlymais dėl svarbių valstybių narių ekonominės politikos reformų planų koordinavimo yra numatytas SSKV aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje. ECB tokiam metodui labai pritaria.
ECB pažymi, kad jei pasiūlytame reglamente nebus nustatyti SSKV devintojoje konstatuojamojoje dalyje minimi nauji vidutinės trukmės tikslai, dėl jų Komisija galėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą. ECB tokiam pasiūlymui pritartų.
Automatinio koregavimo mechanizmo klausimu Komisija, pasiūlytame reglamente išdėsčiusi jo pagrindinius elementus kaip siūlo ECB, dar numatys visus kitus būtinus elementus pagal SSKV 3 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 straipsnio 2 dalį.
Jei tai yra atvejis, kai svarstomi pasiūlytų reglamentų kiti daliniai pakeitimai arba kitos teisėkūros iniciatyvos dėl to, kad Sąjungos teisinėje sistemoje įgyvendinama SSKV ir Tarybai papildomus uždavinius nustatančios nuostatos, kai tinkama, Taryboje turėtų būti balsuojama atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma. Pasiūlyto reglamento dėl priežiūros griežtinimo 6 straipsnio 5 dalyje numatytas sprendimas dėl nukrypimo nuo programos politikos reikalavimų yra būtent toks atvejis, kai rekomenduotina balsuoti atvirkštine kvalifikuota balsų dauguma.
Bet kuriuo atveju, kai SSKV nuostatos nepakankamai išsamios, pvz., nuostata dėl viešųjų skolos vertybinių popierių emisijų planavimo geresnio koordinavimo, taip pat atsižvelgiant į dabartinę euro zonos valdžios sektoriaus skolos krizės patirtį, pasiūlytame reglamente turėtų būti konkretesnių nuostatų. Jose turėtų būti atsižvelgiama į EFK pakomitečio dėl ES valstybės skolos vertybinių popierių rinkų sistemoje jau veikiantį nacionalinių skolos valdymo biurų koordinavimą, ir akivaizdu, kad turėtų būti reglamentuojama daugiau nei dabartinis ad hoc koordinavimas ir keitimasis informacija.
Galiausiai, atsižvelgiant į SSKV ir pasiūlytame reglamente dėl biudžeto planų projektų stebėsenos numatytus galutinius terminus, skubi SSKV ir konstitucijų arba joms lygiaverčių teisės aktų susijusių dalinių pakeitimų ratifikavimo tvarka užtikrins, kad pasiūlytame reglamente numatyti galutiniai terminai įsivesti fiskalines taisykles, t. y. šeši mėnesiai nuo jo priėmimo, gali būti įgyvendinti laiku (19).
Redagavimo pasiūlymai
Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti Komisijos pasiūlymus, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.
Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. kovo 7 d.
ECB Pirmininkas
Mario DRAGHI
(1) KOM(2011) 821 galutinis.
(2) KOM(2011) 819 galutinis.
(3) 2011 m. vasario 16 d. Nuomonė CON/2011/13 dėl ekonomikos valdysenos reformos Europos Sąjungoje.
(4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 1); 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12); 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25); 2011 m. lapkričio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 33); ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).
(5) Žr. 2 straipsnį, kuriame daroma nuoroda į 1997 m. liepos 7 d. Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).
(6) Žr. 5 straipsnio 1 dalį.
(7) Žr. 5 straipsnio 3 dalį ir siūlomą 3 pakeitimą šios nuomonės priede.
(8) Žr. siūlomą 5 pakeitimą šios nuomonės priede.
(9) Žr. siūlomą 4 pakeitimą šios nuomonės priede.
(10) Žr. siūlomus 6 ir 9 pakeitimus šios nuomonės priede.
(11) Žr. siūlomą 4 pakeitimą šios nuomonės priede.
(12) Žr. siūlomą 8 pakeitimą šios nuomonės priede.
(13) Žr. 4 straipsnį.
(14) Žr. 2 straipsnio 3 dalį.
(15) Žr. pasiūlyto reglamento 13 straipsnį.
(16) Žr. pasiūlyto reglamento 6 straipsnio 6–8 dalis ir siūlomą 10 pakeitimą šios nuomonės priede.
(17) Žr. siūlomą 7 pakeitimą šios nuomonės priede.
(18) Žr. 6 straipsnio 6 dalį.
(19) Žr. pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 dalį.
PRIEDAS
Redagavimo pasiūlymai pasiūlytam reglamentui dėl biudžeto planų projektų stebėsenos
|
Komisijos pasiūlytas tekstas |
ECB siūlomi pakeitimai (1) |
||
|
1 pakeitimas |
|||
|
2 straipsnio 1 dalies 1, 6 (naujas) ir 7 (naujas) punktai |
|||
|
„(1) nepriklausoma fiskalinė taryba– įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų, atsakingų už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną, atžvilgiu;“ |
„(1) nepriklausoma fiskalinė taryba– įstaiga, kuriai suteiktas funkcinis savarankiškumas valstybės narės fiskalinių valdžios institucijų atžvilgiu, atsakinga už nacionalinių fiskalinių taisyklių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą, , ir kuriai paskiriami techniniai su fiskalinės politikos formavimu susiję uždaviniai [toliau apibūdina Komisija] ; … (6) valdžios sektoriaus metinis struktūrinis balansas– metinis cikliškai pakoreguotas balansas, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones;(7) išskirtinės aplinkybės– neįprastas įvykis, kurio valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelio ekonomikos nuosmukio laikotarpiai visoje euro zonoje [arba Sąjungoje].“ |
||
|
Paaiškinimas Komisija turi aiškiai apibrėžti nepriklausomos fiskalinės tarybos uždavinius. Sąvokos turi atspindėti esančias SSKV (3 straipsnio 3 dalyje). ECB siūlo šiuos terminus naudoti 4 straipsnyje. |
|||
|
2 pakeitimas |
|||
|
4 straipsnio 1, 1a (nauja), 1b (nauja) ir 1c (nauja) dalys |
|||
|
„1. Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio.“ |
„1. Valstybės narės įsiveda biudžeto balanso skaitines fiskalines taisykles, pagal kurias į nacionalinius biudžeto procesus įtraukiamas jų vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 2a straipsnyje. Tokios taisyklės apima visą valdžios sektorių ir yra privalomojo, pageidautina, konstitucinio, pobūdžio. Valstybės narės laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano gali tik išskirtinėmis aplinkybėmis, jei vidutinės trukmės laikotarpiu tai nekelia grėsmės fiskaliniam tvarumui. 1a. Valstybės narės užtikrina, kad metinio valdžios sektoriaus biudžeto būklė yra subalansuota arba perteklinė. Todėl valstybėms narėms konkrečiai susitarus įgyvendinti griežtesnius reikalavimus nei numatyti Reglamente (EB) Nr. 1466/97, metinis struktūrinis valdžios sektoriaus balansas neviršija konkrečios šalies pamatinės vertės, kai struktūrinio deficito riba – 0,5 % BVP. Jeigu valdžios sektoriaus skolos lygis gerokaimažesnis nei 60 % BVP ir jeigu viešųjų finansų ilgalaikio tvarumo rizika maža, konkrečios šalies metinio struktūrinio valdžios sektoriaus balanso pamatinė vertė gali būti struktūrinis deficitas, ne didesnis kaip 1 % nominaliojo BVP. 1b. Valstybės narės įdiegia automatiškai taikomą koregavimo mechanizmą, kad būtų ištaisyti pastebėti dideli nukrypimai nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo koregavimo plano, taip pat jų bendras poveikis valdžios sektoriaus skolos dinamikai. [Koregavimo mechanizmo pobūdis, mastas, taikymo trukmė, taip pat išskirtinėmis aplinkybėmis, nustatyti šio reglamento priede]. 1c. Valstybės narės užtikrina sparčią jų vidutinės trukmės tikslų konvergenciją, remdamosi reikliais ir privalomais terminais, kuriuos pasiūlo Komisija, atsižvelgusi į konkrečių šalių fiskalinio tvarumo riziką. Pasiūlyti terminai skelbiami viešai.“ |
||
|
Paaiškinimas Pasiūlytas reglamentas turėtų apimti pagrindinius SSKV principus (šiuo atveju 3 straipsnis). |
|||
|
3 pakeitimas |
|||
|
5 straipsnio 3 dalies g punktas ir 3a dalis (nauji) |
|||
|
|
3a. Valstybės narės laiku ex ante praneša Komisijai ir Euro grupei apie savo planuojamas valdžios sektoriaus viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas, kad būtų galima jas geriau koordinuoti ir stebėti.“ |
||
|
Paaiškinimas Kad būtų numatyta ilgesnės trukmės fiskalinio tvarumo rizika, stebėsenos reikalavimuose turėtų būti nuoroda į valdžios sektoriaus skolą ir numanomus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Be to, pasiūlytame reglamente, kaip ir SSKV 6 straipsnyje ir 8 konstatuojamojoje dalyje, taip pat turėtų būti daroma nuoroda į ex ante pranešimus apie planuojamas viešąsias skolos vertybinių popierių emisijas. |
|||
|
4 pakeitimas |
|||
|
5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa |
|||
|
„5. Kai Komisija nustato itin rimtus Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai.“ |
„5. Kai Komisija nustato Stabilumo ir augimo pakte nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų nevykdymo atvejus, per dvi savaites nuo biudžeto plano projekto pateikimo ji paprašo atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą biudžeto plano projektą. Šis prašymas skelbiamas viešai. Be to, Komisija, atsižvelgdama į Tarybosnuomonę dėl stabilumo programos arba nustačiusi fiskalinio tvarumo riziką, reikalauja, kad valstybės narės pateiktų persvarstytus biudžeto planų projektus, jei biudžeto projektas neatitinka atitinkamos valstybės narės stabilumo programoje nurodyto deficito ir (arba) skolos perspektyvos.“ |
||
|
Paaiškinimas Pasiūlytas reglamentas turėtų užtikrinti, kad biudžeto planų projektai visiškai atitiktų Stabilumo ir augimo pakte nustatytus biudžeto politikos įsipareigojimus kitiems metams, taip pat stabilumo programos tikslus, atsižvelgiant į Tarybos nuomonę dėl stabilumo programos. Taip pat, nustačiusi fiskalinio tvarumo riziką, Komisija turėtų reikalauti persvarstyto biudžeto plano projekto. |
|||
|
5 pakeitimas |
|||
|
6 straipsnio 1 dalis |
|||
|
„1. Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto.“ |
„1. Komisija, atsižvelgdama į naujų priemonių vidutinės trukmės poveikį biudžetui, įvertina biudžeto planų projektus ir įvertina poveikį fiskaliniam tvarumui. Ji taip pat įvertina susijusių duomenų rinkimo proceso kokybę. Jei reikia, Komisija iki lapkričio 30 d. priima nuomonę dėl biudžeto plano projekto. Nuomonė visada priimama esant kuriam nors iš šių atvejų: a) jei dėl biudžeto planų projektų būtų nevykdomi Stabilumo ir augimo pakte nustatyti biudžeto politikos įsipareigojimai; b) jei dėl biudžeto planų projektų atsirastų didesnis struktūrinis deficitas nei numatytas valstybės narės stabilumo programoje; c) jei valdžios sektoriaus skolos santykis yra didesnis nei 60 % BVP ir nemažėja pakankamai greitai, kaip apibūdinta Stabilumo ir augimo pakte; arba d) jei Komisija nustato fiskalinio tvarumo riziką.“ |
||
|
Paaiškinimas Kad pasiūlytas reglamentas būtų veiksmingas, svarbu apibrėžti aplinkybes, kurioms esant Komisija turės priimti nuomonę. |
|||
|
6 pakeitimas |
|||
|
6 straipsnio 4 dalis |
|||
|
„4. Eurogrupė nagrinėja Komisijos nuomonę dėl visos euro zonos nacionalinių biudžeto planų ir biudžeto būklės bei perspektyvų remdamasi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.“ |
„4. Eurogrupė ir, pakartotinės valstybių narių neatitikties atveju – Europos Vadovų Taryba, nagrinėja Komisijos nuomonę dėl nacionalinių biudžeto planų. Eurogrupė ir, pakartotinės valstybių narių neatitikties atveju – Europos Vadovų Taryba, taip pat nagrinėja visos euro zonos biudžeto būklę bei perspektyvas remdamosi bendru Komisijos atliktu įvertinimu pagal 3 dalį. Šis įvertinimas skelbiamas viešai.“ |
||
|
Paaiškinimas Pakeitimas turėtų padidinti spaudimą valstybių narių pakartotinės neatitikties atvejais. |
|||
|
7 pakeitimas |
|||
|
7 straipsnio 1 dalis, 1a dalis (nauja) ir 2 dalis |
|||
|
„1. Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 2–5 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta. 2. Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą. …“ |
„1. Tarybai pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį nusprendus, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, atitinkamai valstybei narei taikomos šio straipsnio 1a–6 dalys, kol perviršinio deficito procedūra bus nutraukta. 1a. Valstybė narė, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra, parengia biudžeto ir ekonominės partnerystės programą, į kurią įtraukia išsamų struktūrinių reformų, būtinų veiksmingam ir ilgalaikiam jos perviršinio deficito panaikinimui užtikrinti, aprašą. 2. Valstybė narė, kuriai taikoma atidesnė stebėsena, nedelsdama atlieka išsamų metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymo įvertinimą.“ |
||
|
Paaiškinimas Pasiūlytas reglamentas turėtų apimti pagrindinius SSKV principus (šiuo atveju 5 straipsnis). |
|||
|
8 pakeitimas |
|||
|
7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
|||
|
„3. Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Ši ataskaita skelbiama viešai.“ |
„3. Valstybė narė reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir Ekonomikos ir finansų komitetui arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, apie metinio valdžios sektoriaus ir jo subsektorių biudžeto vykdymą, diskrecinių priemonių poveikį biudžetui tiek išlaidų, tiek pajamų srityje, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslus, taip pat pateikia informaciją apie priimtas priemones ir apie numatytų tikslams pasiekti skirtų priemonių pobūdį. Valstybė narė taip pat teikia ataskaitas apie biudžeto ir ekonominės partnerystės programos įgyvendinimą ir struktūrines reformas, būtinas veiksmingam ir ilgalaikiam jos perviršinio deficito panaikinimui užtikrinti. Ši ataskaita skelbiama viešai.“ |
||
|
Paaiškinimas Suderinta su 7 pakeitimu. |
|||
|
9 pakeitimas |
|||
|
8 straipsnio 3a dalis (nauja) |
|||
|
|
„3a. Eurogrupė ir Taryba nagrinėja valstybės narės taikomų priemonių tinkamumą ir, prireikus, Taryba siūlo kitas priemones, kad būtų užtikrinta, jog iki galutinio termino bus panaikintas perviršinis biudžetas arba pakoreguota biudžeto ir ekonominės partnerystėsprograma. Jei valstybė narė neįgyvendina šių kitų priemonių, Europos Vadovų Taryba nagrinėja padėtį ir siūlo papildomus veiksmus, jei mano, kad jie yra reikalingi.“ |
||
|
Paaiškinimas Pakeitimas turėtų padidinti spaudimą Eurogrupėje ir Taryboje, o pakartotinės neatitikties atveju suteikti Europos Vadovų Tarybai galimybę pasiūlyti papildomus veiksmus, kurių turėtų imtis valstybė narė. |
|||
Pasiūlytas reglamentas dėl priežiūros griežtinimo
|
Komisijos pasiūlytas tekstas |
ECB siūlomi pakeitimai (2) |
||||
|
1 pakeitimas |
|||||
|
|||||
|
|
||||
|
Paaiškinimas Finansinė pagalba taip pat buvo suteikta naudojant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), kuri yra Sąjungos priemonė. |
|||||
|
2 pakeitimas |
|||||
|
|||||
|
|
||||
|
Paaiškinimas Pagal 1 straipsnį, į pasiūlyto reglamento taikymo apimtį įeina ir EFSM. |
|||||
|
3 pakeitimas |
|||||
|
1 straipsnis |
|||||
|
„1. Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios gauna arba gali gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių,Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų (IFI), kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.“ |
„1. Šiuo reglamentu nustatomos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ir (arba) kurios paprašė finansinės pagalbos arba ją gauna išvienos ar kelių kitų valstybių, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės (EFSM), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ar kitų tarptautinių finansų institucijų (IFI), kaip antai Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo nuostatos.“ |
||||
|
Paaiškinimas Siekiant teisinio aiškumo pageidautina visame pasiūlytame reglamente naudoti vienodus terminus. |
|||||
|
4 pakeitimas |
|||||
|
2 straipsnio 1 dalis |
|||||
|
„1. Komisija gali nuspręsti valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų, taikyti griežtesnę priežiūrą. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iš anksto pareikšti savo nuomonę. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą.“ |
„1. Komisija valstybei narei, turinčiai didelių finansinio stabilumo sunkumų arba jei yra jų grėsmė, dėl ko neigiamas poveikis gali išplisti kitose euro zonos valstybėse narėse, taiko griežtesnę priežiūrą. Tokiai valstybei narei suteikiama galimybė iš anksto pareikšti savo nuomonę EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Kas šešis mėnesius Komisija sprendžia, ar reikia toliau taikyti griežtesnę priežiūrą, ir savo išvadas praneša EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Taryba gali reikalauti, kad Komisija pradėtų, tęstų arba pabaigtų griežtesnę priežiūrą.“ |
||||
|
Paaiškinimas Siekiant teisinio aiškumo pageidautina visame pasiūlytame reglamente naudoti vienodus terminus. Didelių sunkumų grėsmė taip pat lemtų griežtesnę priežiūrą užkertant kelią padėties blogėjimui ankstyvoje stadijoje. Atsižvelgiant į galimą didelį neigiamą išplitimo poveikį ir stabilumo euro zonoje riziką, Komisijos diskrecija sprendžiant, ar valstybei narei taikyti griežtesnę priežiūrą, turėtų būti apribota, kas yra pasiekiama vartojant žodį „taiko“. Be to, EFK arba kuris nors paskirtas komitetas turėtų būti informuojamas apie sprendimą valstybei narei taikyti griežtesnę priežiūrą ir valstybių narių, kurioms taikoma griežtesnė priežiūra, pažangą. Tai sudarytų sąlygas EFK parengti Tarybai informatyvų sprendimą dėl bet kurių procedūros etapų. Nepažeidžiant Komisijos kompetencijos, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad Komisija pradėtų arba tęstų griežtesnę priežiūrą. |
|||||
|
5 pakeitimas |
|||||
|
2 straipsnio 2 dalis |
|||||
|
„2. Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prevenciškai gauna finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą. Komisija sudaro atitinkamų prevencinių finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSF, ESM ar kitos susijusios tarptautinės finansų institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.“ |
„2. Komisija sprendžia, ar valstybei narei, kuri prevenciškai prašo finansinės pagalbos arba ją gauna iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, EFSM, ESM ar kitos tarptautinės finansų institucijos, kaip antai TVF, taikyti griežtesnę priežiūrą. Komisija sudaro atitinkamų prevencinių finansinės pagalbos priemonių sąrašą ir nuolat jį atnaujina, atsižvelgdama į galimus EFSF, ESM ar kitos susijusios tarptautinės finansų institucijos finansinės paramos politikos pasikeitimus.“ |
||||
|
Paaiškinimas Dar kartą pabrėžtina, kad griežtesnė priežiūra turėtų prasidėti ankstyvame etape, tuoj pat kai tik valstybė narė paprašo finansinės pagalbos. Nuostata turi būti aiškesnė, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl automatiškumo: valstybei narei griežtesnė priežiūra taikoma nuo to momento, kai ji paprašo pagalbos. Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taikomas ir EFSM teikiamai pagalbai. |
|||||
|
6 pakeitimas |
|||||
|
2 straipsnio 3 dalis |
|||||
|
„3. 2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama.“ |
„3. 2 dalis netaikoma valstybei narei, prevenciškai gaunančiai finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama. Po to, kai suteikiama minėta finansinė pagalba, Komisija stebi, kaip vykdomi tinkamumo kriterijai, nustatyti Sąjungos ir tarptautinėse finansinės pagalbos priemonėse.“ |
||||
|
Paaiškinimas Dėl to, kad taikoma išimtis valstybėms narėms, prevenciškai gaunančioms finansinę pagalbą kredito linijos forma, kuri nepriklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė priėmė naujas politikos priemones, jei kredito linija nepasinaudojama, neturėtų būti nestebima, kaip jos vykdo tinkamumo kriterijus. |
|||||
|
7 pakeitimas |
|||||
|
3 straipsnio 3 dalis |
|||||
|
„3. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra: …“ |
„3. Komisijai paprašius, valstybė narė, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra: … Taryba gali reikalauti, kad Komisija paprašytų valstybės narės, kuriai taikoma griežtesnė priežiūra, kad ji atliktų a, b ir d punktuose nustatytus veiksmus ir (arba), kad jai būtų taikomas c punkte nustatytas reikalavimas.“ |
||||
|
Paaiškinimas Atsižvelgiant į galimą didelį neigiamo poveikio išplitimą, būtų naudinga, jei Komisijai tarpininkaujant Taryba galėtų reikalauti papildomos informacijos arba konkrečių 3 straipsnio 3 dalyje išvardytų veiksmų. |
|||||
|
8 pakeitimas |
|||||
|
3 straipsnio 5 dalis |
|||||
|
„5. Kai nusprendžiama – remiantis 4 dalyje numatytu įvertinimu – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsųdauguma gali rekomenduoti atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą. Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai.“ |
„5. Kai nusprendžiama – remiantis 4 dalyje numatytu įvertinimu – kad reikalingos tolesnės priemonės ir kad atitinkamos valstybės narės finansinė situacija turi didelį neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsųdauguma rekomenduoja atitinkamai valstybei narei kreiptis finansinės pagalbos ir parengti makroekonominio koregavimo programą. Taryba gali nuspręsti šią rekomendaciją paskelbti viešai.“ |
||||
|
Paaiškinimas 3 straipsnio 5 dalis turėtų būti sugriežtinta įpareigojant Tarybą rekomenduoti prašyti finansinės pagalbos, jei atitinkamos valstybės narės padėtis daro reikšmingą neigiamą poveikį euro zonos finansiniam stabilumui, kas iš tiesų yra labai svari priežastis. |
|||||
|
9 pakeitimas |
|||||
|
4 straipsnis |
|||||
|
„Valstybė narė, norinti gauti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, ESM, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK arba kuris nors pakomitetis, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, surengia šio numatomo prašymo aptarimą.“ |
„Valstybė narė, ketinanti prašyti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių, EFSF, EFSM, ESM, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar kitos institucijos, nepriklausančios Sąjungos sistemai, nedelsdama apie savo ketinimus informuoja Tarybą, Komisiją ir ECB. Gavęs Komisijos įvertinimą, EFK arba kuris nors pakomitetis, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu, surengia šio numatomo prašymo aptarimą, kad prieš valstybei narei kreipiantis į galimus skolintojus, būtų išnagrinėtos, inter alia, galimybės, prieinamos naudojantis esamomis Sąjungos arba euro zonos finansinėmis priemonėmis bei tarptautinių finansinių institucijų ir skolintojų paslaugomis.“ |
||||
|
Paaiškinimas Euro zonos valstybių narių įsipareigojimai turi apimti daugiau nei tik dalijimąsi informacija su Europos partneriais ir aiškiai įtraukti įsipareigojimą aptarti, kaip būtų galima pasinaudoti įvairiomis finansinės pagalbos priemonėmis, prieinamomis Europoje ir tarptautiniu lygiu. Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taip pat taikomas ir EFSM. |
|||||
|
10 pakeitimas |
|||||
|
5 straipsnis |
|||||
|
„Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, kai įmanoma, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo, taip pat valstybės narės gebėjimo grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir perduoda ją EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu.“ |
„Kai finansinės pagalbos kreipiamasi į EFSF ar ESM, Komisija – kartu su ECB ir, prireikus, TVF – parengia atitinkamos valstybės narės valstybės skolos tvarumo, taip pat valstybės narės gebėjimo grąžinti numatomą finansinę pagalbą analizę ir perduoda ją EFK arba kuriam nors pakomitečiui, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu.“ |
||||
|
Paaiškinimas Atsižvelgiant į dabartinę praktiką, TVF turėtų dalyvauti nagrinėjant valdžios sektoriaus skolos tvarumą. Siekiant teisinio aiškumo visame tekste reikėtų naudoti vienodas žodines konstrukcijas. |
|||||
|
11 pakeitimas |
|||||
|
6 straipsnis |
|||||
|
„1. Valstybė narė, gaunanti finansinę pagalbą iš vienos ar kelių kitų valstybių, IMF, EFSF ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB, pritarimu parengia koregavimo programos, skirtos patikimai ir tvariai ekonominei ir finansinei situacijai ir jos gebėjimui finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose atkurti, projektą. Koregavimo programos projekte atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina koregavimo programą. 3. Komisija kartu su ECB stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, ir kas tris mėnesius informuoja EFK ar kurį nors pakomitetį, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija. Visų pirma, ji pateikia Komisijai visą informaciją, kurią pastaroji laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis. 4. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai gali būti reikalingi. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl koregavimo programos pakeitimų. … 6. Jei valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją.“ |
„1. Valstybė narė, prašanti finansinės pagalbos iš vienos ar kelių kitų valstybių, IMF, EFSF, EFSM ar ESM, Komisijos, veikiančios kartu su ECB ir, prireikus – IMF, pritarimu parengia koregavimo programos, skirtos patikimai ir tvariai ekonominei ir finansinei situacijai ir jos gebėjimui finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose atkurti, projektą. Koregavimo programos projekte atsižvelgiama į esamas rekomendacijas, skirtas atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126, 136 ir (arba) 148 straipsnius – ir į jos veiksmus jas įgyvendinant – kartu siekiant plėsti, stiprinti ir gilinti reikalingas politikos priemones. 2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina koregavimo programą. Jei finansinės pagalbos šaltinis yra EFSM, EFSF arba ESM, Komisijos pasiūlymo sąlygos visiškai atitinka tas, dėl kurių dalyvaujančios šalys susitarė, kai buvo suteikta galimybė naudotis minėtomis Sąjungos ir tarptautinėmis priemonėmis. 3. Komisija kartu su ECB ir, prireikus – IMF, stebi pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą, . Ji kas tris mėnesius informuoja EFK ar kurį nors pakomitetį, kurį pastarasis gali nurodyti tuo tikslu. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija. Visų pirma, ji pateikia Komisijai visą informaciją, kurią pastaroji laiko būtina programai stebėti. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis. Jei nepakankamai bendradarbiaujama, Taryba, Komisijos siūlymu, gali viešai kreiptis į atitinkamą valstybę narę, nurodydama veiksmus, kurių tokia valstybė narė turi imtis. 4. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, prireikus – IMF, kartu su atitinkama valstybe nare analizuoja, kokie jos koregavimo programos pakeitimai gali būti reikalingi. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl koregavimo programos pakeitimų. … 6. Jei valstybė narė, kuriai taikoma koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų arba patiria didelių problemų įgyvendindama savo koregavimo programą, ji kreipiasi techninės pagalbos į Komisiją, kuri šiuo tikslu gali sudaryti ekspertų iš valstybių narių ir kitų Europos Sąjungos bei (arba) susijusių tarptautinių institucijų grupes. Techninė pagalba gali būti ir nuolatinio šalyje gyvenančio patarėjo bei pagalbinio EuroposSąjungos institucijų personalo, kurie atitinkamos valstybės narės institucijoms patartų dėl koregavimo programos įgyvendinimo ir koordinuotų dalyvaujančias institucijas, paskyrimas atitinkamoje valstybėje narėje.“ |
||||
|
Paaiškinimas Pagal 1 straipsnį, pasiūlytas reglamentas taikomas ir EFSM. Pasiūlytu projektu taip pat siekiama išaiškinti, kokia yra dalyvaujančių institucijų atsakomybė. 2 dalyje siekiama paaiškinti, kad nebus reikalaujama, jog finansinę pagalbą pagal susitarimus su EFSM, EFSF ir ESM gaunančios valstybės narės parengtų dvi skirtingas makroekonominio koregavimo programas, tačiau, pagal šį straipsnį, makroekonominio koregavimo programoje tikrai turi būti laikomasi visų ekonominės politikos sąlygų, dėl kurių susitarta su atitinkama valstybe nare jai suteikiant galimybę naudotis EFSM, EFSF ir ESM. 3 straipsnis: paviešinimo grėsmė, kai valstybė narė nebendradarbiauja, gali motyvuoti valstybę narę imtis kitokių veiksmų. Ne tik Komisija, bet ir kitos atitinkamos patirties turinčios institucijos ir valstybės narės galėtų teikti naudingą techninę pagalbą. Nuolatinis šalyje gyvenantis patarėjas žymiai padidintų tikimybę, kad programa bus įgyvendinta tinkamai. |
|||||
|
12 pakeitimas |
|||||
|
11 straipsnio 1, 5 (nauja) ir 6 (nauja) dalys |
|||||
|
„1. Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių narių, EFSM, EFSF ar ESM. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę.“ |
„1. Valstybei narei bus taikoma priežiūra po programos įgyvendinimo, kol bus grąžinta ne mažiau kaip 75 % finansinės pagalbos, gautos iš vienos arba kelių kitų valstybių , EFSM, EFSF, ESM arba kitų IFI. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali pratęsti po programos įgyvendinimo vykdomos priežiūros trukmę. … 5. Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti atitinkamos valstybės narės atstovus dalyvauti diskusijoje dėl stebėsenos, vykdomos po programos įgyvendinimo. 6. Atitinkamos valstybės narės parlamentas gali pakviesti Komisijos atstovus dalyvauti diskusijoje dėl stebėsenos, vykdomos po programos įgyvendinimo.“ |
||||
|
Paaiškinimas Pirmąja pastaba siekiama šio straipsnio tekstą suderinti su 1 straipsnio 1 dalimi. Auganti vieša Europos ir nacionalinių parlamentų daroma įtaka papildomai motyvuoja atitinkamas valstybes nares vykdyti teisingą politiką. Tokį dalyvavimą reikia numatyti ir priežiūrai po programos įgyvendinimo, nes jis numatytas griežtesnės priežiūros (3 straipsnis) ir makroekonominių koregavimo programų (6 straipsnis) atvejais. |
|||||
|
13 pakeitimas |
|||||
|
12 straipsnis |
|||||
|
„Dėl 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje, 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsą. Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apskaičiuojama pagal Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punktą.“ |
„Dėl , 3 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse, 11 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytų priemonių balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, o Taryba sprendimą priima neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsą. Pirmoje pastraipoje minėtų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apskaičiuojama pagal Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punktą.“ |
||||
|
Paaiškinimas 12 straipsnis turi būti taikomas visiems Tarybos priimamiems sprendimams. |
|||||
|
14 pakeitimas |
|||||
|
13 straipsnis |
|||||
|
„5 ir 6 straipsnių nuostatos netaikomos prevenciškai teikiamai finansinei pagalbai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti.“ |
„ 6 straipsno 1–5 dalių nuostatos netaikomos prevenciškai teikiamai finansinei pagalbai ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti. Tai nepažeidžia atitinkamomis Sąjungos arba tarptautinėmis finansinės pagalbos priemonėmis teikiamos tokio pobūdžio finansinės pagalbos sąlygų.“ |
||||
|
Paaiškinimas Išimtis dėl makroekonominio koregavimo programos (6 straipsnis) turėtų būti susiaurinta, kad būtų galima teikti techninę pagalbą ir galėtų dalyvauti parlamentai. Ji turėtų būti taikoma tik specifiniam prevencinės programos atvejui ir paskoloms, skirtoms finansų įstaigų kapitalui atkurti; ji neturi pažeisti atitinkamų EFSF pagrindų susitarimo, ESM sutarties ir finansinės pagalbos priemonių, įgyvendinančių tokią finansinę pagalbą, nuostatų. Kai valstybei narei taikoma prevencinė programa, naudinga išlaikyti galimybę įvertinti valdžios sektoriaus skolos tvarumą, kad būtų galima tikrinti jos tinkamumo šiai programai kriterijus. Be to, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp fiskalinio tvarumo ir finansų sektoriaus nestabilumo, valdžios sektoriaus skolos tvarumo įvertinimas yra reikalingas, jei gaunama paskola, skirta finansų įstaigų kapitalui atkurti. Kaip alternatyva, siekiant aiškumo, ši straipsnio dalis galėtų būti prijungta prie 6 straipsnio, o 13 straipsnis išbrauktas. |
|||||
(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.
(2) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Taryba
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/25 |
2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2 projektas – Tarybos pozicija
2012/C 141/04
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, siejant su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,
atsižvelgdama į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1081/2010 (2), ypač į jo 37 straipsnį,
kadangi:
|
— |
2012 finansinių metų Sąjungos biudžetas galutinai buvo priimtas 2011 m. gruodžio 1 d. (3), |
|
— |
2012 m. kovo 16 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 2 projekto, |
NUSPRENDĖ:
Vienintelis straipsnis
Tarybos pozicija dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 2 projekto priimta 2012 m. gegužės 15 d.
Visą pozicijos tekstą galima rasti Tarybos interneto svetainėje arba iš jos atsisiųsti šiuo adresu: http://www.consilium.europa.eu/
Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 15 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
M. VESTAGER
(1) OL L 248, 2002 9 16, p. 1, su klaidų ištaisymais OL L 25, 2003 1 30, p. 43, ir OL L 99, 2007 4 14, p. 18.
(2) OL L 311, 2010 11 26, p. 9.
(3) OL L 56, 2012 2 29 su klaidų ištaisymu OL L 79, 2012 3 19.
Europos Komisija
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/26 |
Euro kursas (1)
2012 m. gegužės 16 d.
2012/C 141/05
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,2738 |
|
JPY |
Japonijos jena |
102,53 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4331 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,79925 |
|
SEK |
Švedijos krona |
9,0970 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2011 |
|
ISK |
Islandijos krona |
|
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,6210 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
25,460 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
294,32 |
|
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
|
LVL |
Latvijos latas |
0,6976 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3500 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,4400 |
|
TRY |
Turkijos lira |
2,3180 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,2813 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,2832 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
9,8959 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,6601 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,6136 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 488,00 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
10,5861 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,0527 |
|
HRK |
Kroatijos kuna |
7,5440 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
11 772,46 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
3,9689 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
54,786 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
39,3562 |
|
THB |
Tailando batas |
40,048 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
2,5355 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
17,5848 |
|
INR |
Indijos rupija |
69,4160 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos Komisija
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/27 |
Kvietimas teikti paraiškas pagal EB septintosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos bendrosios programos darbo programą
2012/C 141/06
Skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos bendrosios programos darbo programą (2007–2013 m.).
Kviečiama teikti paraiškas, atsiliepiant į kvietimą, paskelbtą pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“: Informacinės ir ryšių technologijos FP7-2012-ICT-FI.
Kvietimo dokumentai, įskaitant terminą ir biudžetą, pateikti kvietimo tekste, kuris paskelbtas:
http://ec.europa.eu/research/participants/portal/page/home
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/28 |
VALSTYBĖS PAGALBA – VOKIETIJA
Valstybės pagalba SA.23129 (12/C) (ex 12/NN) – Daugiabučių namų pardavimas ir atgalinė nuoma Noibrandenburge
Kvietimas teikti pastabas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį
(Tekstas svarbus EEE)
2012/C 141/07
2012 m. kovo 21 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.
Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas adresu:
|
European Commission |
|
Directorate-General for Competition |
|
State aid Greffe |
|
J-70 3/232 |
|
1049 Bruxelles/Brussel |
|
BELGIQUE/BELGIË |
|
Faks. +32 22961242 |
Šios pastabos bus perduotos Vokietijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.
SANTRAUKOS TEKSTAS
PROCEDŪRA
|
(1) |
2007 m. kovo 30 d. būstų asociacija Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft pateikė skundą Komisijai, kuriuo išreiškė įtarimą, kad nekilnojamojo turto plėtros fondas Bavaria Immobiliengesellschaft (toliau – Bavaria), sudarydamas su ja sutartis, gavo neteisėtą valstybės pagalbą. |
|
(2) |
2007 m. skundo pateikėja taip pat iškėlė bylą Rostoko žemesniajame regioniniame teisme (toliau – LG Rostock), siekdama panaikinti sutartis. 2008 m. lapkričio 28 d.LG Rostock, nustatęs, kad sutartimis nepažeisti nei nacionaliniai sąžiningumo principai, nei ES valstybės pagalbos teisės aktai, skundą atmetė. |
|
(3) |
Komisija savo preliminarų vertinimą skundo pateikėjai perdavė 2009 m. liepos 29 d. raštu, kuriame priėjo prie išvados, kad remiantis šiuo metu turima informacija priemonė nebūtų laikoma pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. |
|
(4) |
2009 m. spalio 9 d. skundo pateikėja apskundė Komisijos preliminarų vertinimą Bendrajam Teismui. Be to, skundo pateikėja pagal SESV 265 straipsnį pateikė ieškinį Komisijai dėl neveikimo, t. y. dėl to, kad ji nepradėjo oficialios tyrimo procedūros pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. 2012 m. sausio 12 d. Bendrasis Teismas atmetė skundą kaip nepriimtiną. |
|
(5) |
2012 m. sausio 19 d. skundo pateikėja pareikalavo, kad Komisija per du mėnesius imtųsi veiksmų, ir pagrasino, kad atnaujins ieškinį dėl neveikimo. |
PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS
|
(6) |
1998 m. skundo pateikėja sudarė sutartis, kuriomis nustatė 12 daugiabučių namų (iš viso 557 atskiri butai) Noibrandenburge pardavimo ir atgalinės nuomos schemą. |
|
(7) |
Susitarimą iš esmės sudarė dvi pagrindinės dalys: pastato nuoma (Erbbaurechtsvertrag, toliau – EBV) ir administracinė sutartis (Generalverwaltervertrag, toliau – GVV):
|
SKUNDO PATEIKĖJOS POZICIJA
|
(8) |
Skundo pateikėja įtaria, kad jos ir plėtros fondo Bavaria sudarytomis sutartimis pastarajam suteiktas netinkamas ekonominis pranašumas. Skundo pateikėja tvirtina, kad abiejų sutarčių sąlygos neatitiko privataus investuotojo kriterijaus ir buvo nustatytos nesilaikant valstybės pagalbos taisyklių, kad pirmiausia jomis siekta regioninės politikos tikslų, taip pat gauti įstatyme Altschuldenhilfegesetz (1) numatytą valstybės paramą skolai sumažinti. |
|
(9) |
Skundo pateikėja tvirtina, kad abi sutartys jai labai nuostolingos. Kalbėdama apie GVV, skundo pateikėja tvirtina, kad nustatyto dydžio nuomos mokesčiai administracinėje sutartyje yra gerokai didesni nei pajamos, kurias ji gali gauti už patalpas. Kalbėdama apie EBV, skundo pateikėja teigia mananti, kad pastato pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė už realią patalpų vertę, todėl būta dar didesnių nuostolių. |
VOKIETIJOS POZICIJA IR TUO PAČIU METU VYKSTANTIS BYLOS NAGRINĖJIMAS NACIONALINIUOSE TEISMUOSE
|
(10) |
Vokietija, remdamasi 1999 m. Procedūrų reglamento (2) 20 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad turimos viešos informacijos nepakanka, todėl Komisija negali pateikti savo nuomonės. Vokietija pabrėžia, kad tik pati skundo pateikėja gali turėti tokiai analizei būtiną informaciją. |
|
(11) |
Pateikusi pranešimą Komisijai, skundo pateikėja tuo pačiu metu nacionaliniu lygmeniu iškėlė bylą teisme LG Rostock, siekdama panaikinti susitarimą arba jo sudedamąsias dalis remiantis tuo, kad jos sudarytos pažeidžiant: 1) nacionalinius sąžiningumo principus pagal Vokietijos civilinio kodekso 138 straipsnį; ir 2) SESV 107 straipsnio 1 dalį. |
|
(12) |
2008 m. lapkričio mėn. LG Rostock atmetė visą skundą ir nustatė, kad susitarimas turi būti vykdomas. Dėl pirmojo pagrindo Teismas nustatė, kad skundo pateikėjos ir atsakovo sutartiniai įsipareigojimai atitiko nacionaliniais teisės aktais nustatytą standartą, kuris yra 200 % (3) už skundo pateikėjos gautų prekių ar paslaugų rinkos vertę didesnė suma (4). Dėl antrojo pagrindo LG Rostock, vertindamas sutartis valstybės pagalbos požiūriu, laikėsi panašios logikos ir padarė išvadą, kad fondui Bavaria nebuvo suteiktas toks pranašumas, kad būtų galima teigti, jog buvo pažeistas rinkos investuotojo principas. |
VERTINIMAS
|
(13) |
Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, būtina įrodyti, kad: 1) ja suteikiamas pranašumas įmonei; 2) ją iš valstybės išteklių finansuoja valstybė; ir 3) ji faktiškai iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti taip, kad 4) faktiškai iškraipoma arba gali būti iškraipyta valstybių narių tarpusavio prekyba. |
|
(14) |
Kad būtų nustatyta, jog pranašumas suteiktas, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, būtina įrodyti, kad priemonės gavėjui buvo suteiktas pranašumas, kurio jis nebūtų galėjęs įgyti įprastomis rinkos sąlygomis ir dėl kurio pagerėja jo finansinė padėtis arba sumažinama našta, kurią kitu atveju jam tektų prisiimti (5). Tais atvejais, kai įtariama pagalbos priemonė susijusi su valstybės įmonės vykdoma komercine veikla, pranašumui nustatyti atliekamas tyrimas pagal vadinamąjį rinkos investuotojo principą, kuris reiškia, kad priemonė yra pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, jeigu susitarimo sąlygos neatitinka sąlygų, dėl kurių įprastomis rinkos sąlygomis sutiktų privatus investuotojas, įvertinęs turimą informaciją ir tuo metu numatomus įvykius (6). |
|
(15) |
Taigi, kad įrodytų, jog buvo pažeistas rinkos investuotojo principas, Komisija turi nustatyti, kad abiejų sutarčių sąlygos, sudarančios įtariamą pagalbos priemonę, neatitiko sąlygų, dėl kurių 1998 m. būtų sutikęs privatus investuotojas. |
|
(16) |
Dėl priemonių aprėpties Komisija mano (priešingai nei skundo pateikėja, tačiau taip pat kaip LG Rostock), kad EBV ir GVV yra vienas ekonominis vienetas, nes nei viena iš šių sutarčių atskirai nebūtų sudarytos. Todėl valstybės pagalbos vertinime turėtų būti nagrinėjama visa pardavimo ir atgalinės nuomos schema, o ne atskiros jos dalys, taip pat atsižvelgiama į naudą, gautą iš paramos viešajai skolai sumažinti pagal įstatymą Altschuldenhilfegesetz. |
|
(17) |
Kalbant apie 1998 m. rinkos sąlygas, Komisija mano, kad vertinant įtariamą pagalbos priemonę tikslinga ją palyginti su panašiomis tuo pačiu metu sudarytomis schemomis, siekiant nustatyti, ar skundo pateikėjos ir fondo Bavaria sudaryto susitarimo sąlygos neatitiko sąlygų, dėl kurių buvo susitarta panašiomis aplinkybėmis. |
|
(18) |
Atsižvelgusi į Teisingumo Teismo praktiką (7), Komisija surado panašių sutarčių, kurios buvo sudarytos Rytų Vokietijoje maždaug tuo pačiu metu. Preliminariai įvertinusi šias sutartis, Komisija šiuo etapu mano, kad nagrinėjamos pardavimo ir atgalinės nuomos schemos sąlygos atitiko rinkos sąlygas. Tačiau skundo pateikėja tvirtina, kad abiejų sutarčių sąlygos akivaizdžiai neatitinka panašių susitarimų sąlygų, ir abejoja, ar Komisijos taikyta lyginamoji analizė yra tikslinga, atsižvelgiant į specifines Noibrandenburgo būstų rinkos savybes, kaip antai didelį atstumą iki didesnių miestų ir pasiskirstymo pagal amžių struktūrą. |
|
(19) |
Todėl Komisija ragina suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl jos tyrimo ir visą reikšmingą informaciją, visų pirma 1998 m. rinkos informaciją, kad Komisija galėtų susidaryti aiškią nuomonę apie atitinkamą didelių keliems subjektams priklausančių daugiabučių namų kvartalų pardavimo ir atgalinės nuomos schemų rinką Rytų Vokietijoje 1998 m. |
RAŠTO TEKSTAS
„Hiermit teilt die Kommission Deutschland mit, dass sie nach Prüfung der Angaben Deutschlands zu der vorgenannten Maßnahme beschlossen hat, das Prüfverfahren nach Art. 108 Abs. 2 des Vertrages über die Arbeitsweisen der Europäischen Union (im Folgenden: AEUV) zu eröffnen.
1. VERFAHREN
|
(1) |
Mit Schreiben vom 30. März 2007 legte die Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH (im Folgenden: Beschwerdeführerin) bei der Kommission in Bezug auf staatliche Beihilfen, die sie angeblich der Bavaria Immobilien Beteiligungsgesellschaft mbH & Co. Objekte Neubrandenburg KG und der Bavaria Immobilien Trading GmbH & Co, Immobilien Leasing Objekt Neubrandenburg KG (im Folgenden: Bavaria) durch einen Erbbaurechtsvertrag (im Folgenden: EBV) und einen Generalverwaltervertrag (im Folgenden: GVV) gewährt haben soll, eine auf Art. 20 Abs. 2 der Verordnung (EG) Nr. 659/1999 des Rates vom 22. März 1999 über besondere Vorschriften für die Anwendung von Art. 108 AEUV (8) (im Folgenden: Verfahrensverordnung) gestützte Beschwerde ein. Sie beantragte die Einleitung eines förmlichen Prüfverfahrens nach Art. 108 Abs. 2 AEUV. |
|
(2) |
Die Kommission richtete mit Schreiben vom 06. August 2007 ein Auskunftsersuchen an das Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie. Die Antworten des Ministeriums vom 04. September 2007, 12. Oktober 2007, 17. Oktober 2007, 11. Juli 2008, 12. Dezember 2008 und 30. Juni 2009 wurden der Beschwerdeführerin übermittelt, die dazu am 5. November 2007, 26. Februar 2008, 15. Juli 2008, 30. September 2008, 18. Dezember 2008 und 6. März 2009 Stellung nahm. |
|
(3) |
Am 28. November 2008 verkündete das LG Rostock seine Entscheidung im nationalen Rechtsstreit zwischen Bavaria und der Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft. Dabei kommt das Gericht zu dem Schluss, dass es an einer Begünstigung zugunsten von Bavaria mangelt und daher keine Verletzung von Art. 107 Abs. 1 AEUV vorliegt. |
|
(4) |
Mit Schreiben vom 4. Juni 2009 forderte die Beschwerdeführerin die Kommission gemäß Art. 265 Abs. 2 AEUV auf, binnen zwei Monaten, also bis zum 4. August 2009, das förmliche Prüfverfahren nach Art. 108 Abs. 2 EG einzuleiten. |
|
(5) |
Mit Schreiben von 29. Juli 2009 teilten die Dienststellen der Kommission der Beschwerdeführerin ihre vorläufige Ansicht mit, dass weder der EBV noch der GVV eine staatliche Beihilfe im Sinne des Art. 107 Abs. 1 AEUV darzustellen scheinen. |
|
(6) |
Mit Schreiben vom 26. August 2009 beanstandete die Beschwerdeführerin die von den Dienststellen der Kommission vorgenommene Würdigung des Sachverhalts und forderte die Kommission auf, das förmliche Prüfverfahren binnen zwei Wochen, also bis zum 9. September 2009, einzuleiten. |
|
(7) |
Die Kommission informierte die Beschwerdeführerin mit Schreiben vom 15. September 2009, dass ihr nach einer Analyse ihrer Ausführungen in den nächsten Wochen eine Stellungnahme zugehen werde. Mit Schreiben vom 22. September 2009 teilte die Beschwerdeführerin mit, dass sie mit dem von der Kommission vorgeschlagenen Vorgehen nicht einverstanden sei. |
|
(8) |
Am 09. Oktober 2009 erhob die Beschwerdeführerin Klage vor dem Gericht und forderte dieses auf, die im Schreiben der Kommission vom 29. Juli 2009 enthaltene Entscheidung für nichtig zu erklären oder hilfsweise, gemäß Art. 265 AEUV, festzustellen, dass die Kommission es rechtswidrig unterlassen hat, das förmliche Prüfverfahren gemäß Art. 108 Abs. 2 AEUV einzuleiten. Am 12. Januar 2012 wies das Gericht zu Klage als unzulässig ab. (9) |
|
(9) |
Mit Schreiben vom 19. Januar 2012 fordert die Beschwerdeführerin die Kommission erneut gemäß Art. 265 Abs. 2 AEUV auf, binnen zwei Monaten, also bis zum 20. März 2012, das förmliche Prüfverfahren gemäß Art. 108 Abs. 2 AEUV einzuleiten. |
2. BESCHREIBUNG DER MASSNAHMEN
|
(10) |
Die Beschwerdeführerin, die Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH, ist eine kommunale Eigengesellschaft nach deutschem Recht, deren Gesellschaftsanteile zu 100 % von der Stadt Neubrandenburg (Deutschland) gehalten werden. Sie verfolgt das Ziel einer ausreichenden Wohnungsversorgung in der Stadt Neubrandenburg nebst Umland. |
|
(11) |
Die Beschwerdeführerin ist unter anderem Eigentümerin einer Reihe von Grundstücken in Neubrandenburg, auf denen insgesamt zwölf Mietshäuser mit 557 Wohnungen stehen. Die Beschwerdeführerin schloss am 21.01.1998 mit der Bavaria den EBV und den GVV (im Folgenden: fragliche Verträge) ab, um im Rahmen eines Immobilienleasings die genannten 12 Mietshäuser weiter zu bewirtschaften. Die fraglichen Verträge wurden nicht vorab bei der Kommission angemeldet. |
2.1. Erbbaurechtsvertrag (EBV)
|
(12) |
Am 21.01.1998 schlossen die Beschwerdeführerin und Bavaria, als sogenannte Zwischenerwerberin, den EBV über die Bestellung von Erbbaurechten für die 12 Mietshäuser mit insgesamt 557 Wohnungseinheiten zugunsten der Bavaria für die Dauer von 75 Jahren. Der EBV gliedert sich in zwei Hauptbestandteile:
|
|
(13) |
Vor Abschluss des EBV mit Bavaria hat die Beschwerdeführerin den Wert des Grundbesitzes durch hausinterne Sachverständige 1997 ermitteln lassen. Laut diesem Gutachten betrug der Wert der Objekte […] EUR. Im Jahr 2007 beauftragte die Beschwerdeführerin zusätzlich den externen Sachverständigen Hr. Hecht, rückwirkend ein weiteres Verkehrswertgutachten der Gebäudesubstanz für das Jahr 1997 zu erstellen. Daraus geht ein Schätzwert von […] EUR hervor. |
|
(14) |
Bavaria verpflichtete sich außerdem zur Sanierung und Erhaltung der Gebäude. Ferner übernahm Bavaria die Verpflichtung der Beschwerdeführerin aus dem Altschuldenhilfegesetz (im Folgenden: AltSchG) (11), einer lex specialis zur Teilentlastung der ostdeutschen Gemeinden vom strukturellen Erbe der DDR Wohnungspolitik, wonach die Beschwerdeführerin 15 % der Wohnfläche in ihrem Besitz bis zum 31. Dezember 2003 zu privatisieren hatte, um eine Entlastung von ihren Altverbindlichkeiten zu erhalten. (12) |
|
(15) |
Neben dem erzielten Kaufpreis hat die Beschwerdeführerin von einer Entlastung in Höhe von […] EUR aus dem Altschuldenhilfegesetz profitiert. Nach dem AltSchG wurden kommunalen Wohnungsunternehmen, Kommunen, Wohnungsgenossenschaften und privaten Vermietern von Wohnraum auf Antrag - sachlich und zeitlich begrenzt - staatliche Altschuldenhilfen gewährt. Diese Hilfen dienen dem Abbau der Schuldenlast aus Krediten, die aufgrund von Rechtsvorschriften der ehemaligen Deutschen Demokratischen Republik im Rahmen des volkseigenen und genossenschaftlichen Wohnungsbaus sowie zur Schaffung und Erhaltung oder Besserung von privatem Wohnraum gewährt worden sind (sogenannte Altverbindlichkeiten gemäß § 3 AltSchG). Die Anträge auf Altschuldenhilfe mussten spätestens bis zum 31. Dezember 1993 bei der kreditgebenden Bank gestellt werden (§ 9 AltSchG). |
|
(16) |
Als Formen der Altschuldenhilfe sieht das Gesetz zum einen die Übernahme eines Teils der am 1. Januar 1994 bestehenden Altverbindlichkeiten ab dem 1. Juli 1995 (sogenannte Teilentlastung gemäß § 4 AltSchG) vor. Die Schulden, für die eine Teilentlastung gewährt wird, übernimmt der sogenannte Erblastentilgungsfonds (§ 4 Abs. 1 Satz 1 AltSchG). |
|
(17) |
Die Höhe der Teilentlastung errechnet sich aus der Altschuldenlast je Quadratmeter der beim Wohnungsunternehmen vorhandenen gesamten Wohnfläche nach dem Stand vom 1. Januar 1993. Übernommen wird der Teil der Kreditbelastung, der 76,69 EUR (150 DM) je Quadratmeter Wohnfläche übersteigt. Bei der Berechnung dieses Betrags werden höchstens 511,29 EUR (1 000 DM) Kreditbelastung je Quadratmeter Wohnfläche berücksichtigt. |
|
(18) |
Für die Gewährung einer Teilentlastung muss ein Wohnungsunternehmen nach § 5 Abs. 1 AltSchG mindestens 15 Prozent seines zahlenmäßigen Wohnungsbestandes mit mindestens 15 Prozent seiner Wohnfläche nach dem Stand vom 1. Januar 1993 bis 31. Dezember 2003 privatisieren oder im Falle der Wohnungsgenossenschaften veräußern. Weiterhin wird in § 5 Abs.2 AltSchG festgelegt, dass das betreffende Wohnungsunternehmen einen Teil des Verkaufserlöses an den Erblastentilgungsfonds zurückerstatten muss, wenn der Verkaufserlös 76,69 EUR je Quadratmeter verkaufter Wohnfläche zuzüglich der in Verbindung mit dem Verkauf entstandenen Sanierungskosten übersteigt. Der abzuführende Prozentsatz des Verkaufserlöses ist abhängig vom Datum des Verkaufs und liegt bei 20 % für Verkäufe bis 1994 und bei 55 % für Verkäufe bis 2003. |
|
(19) |
Durch das Bavaria-Geschäft wurden der Beschwerdeführerin Altlasten in Höhe von […] EUR erlassen. Nach Berücksichtigung der Abführungen an den Erblastentilgungsfonds von […] EUR ergibt sich eine Gesamtentlastung der Beschwerdeführerin von […] EUR. |
2.2. Generalverwaltervertrag (GVV)
|
(20) |
Ebenfalls am 21. Januar 1998 unterzeichneten Bavaria und die Beschwerdeführerin einen Generalverwaltervertrag. Danach obliegt der Beschwerdeführerin die Verwaltung und ordnungsgemäße Bewirtschaftung des seitens der Bavaria zu sanierenden streitgegenständlichen Wohnungsbestandes über einen Zeitraum von 30 Jahren. Die Beschwerdeführerin verpflichtete sich für die Zeit bis zum Abschluss der Sanierungsarbeiten zur Zahlung eines monatlichen Festbetrages über […] EUR ([…] EUR p.a.). Nach Beendigung der Sanierungsarbeiten erhöht sich dieser Betrag auf […] EUR ([…] EUR p.a.). Ab 01. Januar 2000 steigt dieser Festgeldbetrag um jährlich […] % wobei Bezugsgröße der zuletzt vertraglich geschuldete Betrag ist. Im Gegenzug trat Bavaria der Beschwerdeführerin alle Ansprüche aus den Mietverhältnissen über die streitgegenständlichen Wohnungen ab. |
3. POSITION DER BESCHWERDEFÜHRERIN
|
(21) |
Um einen wirtschaftlichen Vorteil der Bavaria zu begründen und somit das Vorliegen einer Beihilfe nach Art. 107 Abs. (1) AEUV festzustellen, argumentiert die Beschwerdeführerin, dass die geschlossenen Verträge marktunüblich sind, weil ihr aufgrund marktfremder Vertragsbestandteile Verluste entstehen und kein Bieterverfahren zur Auswahl von Bavaria stattgefunden hat. Laut der Beschwerdeführerin, müssen die Verträge bei der Bewertung ihrer Marktüblichkeit getrennt betrachtet werden. |
3.1. Erbbaurechtsvertrag (EBV)
|
(22) |
In Bezug auf den EBV argumentiert die Beschwerdeführerin, dass sowohl der vertraglich vereinbarte Erbbauzins als auch der vereinbarte Kaufpreis unangemessen niedrig sind. |
|
(23) |
Aus dem EBV sind der Beschwerdeführerin nach eigenen Angaben Verluste in Höhe von […] EUR entstanden. Dies ergibt sich aus der Differenz des Verkehrswertes laut dem Gutachten von 1997, dessen Schätzwert […] EUR betrug, und den gezahlten Kaufpreis von […] EUR. |
|
(24) |
Laut Beschwerdeführerin müssen bei der Berechnung der Verluste die Entlastungen durch das AltSchG außer Acht gelassen werden. Denn unter Berücksichtigung aller ihrer AltSchG-Privatisierungsmaßnahmen habe sie bezogen auf die Zahl der nach dem AltSchG zu privatisierenden Wohnungseinheiten einen Erfüllungsstand von […] % erreicht. Das Bavaria-Geschäft habe hieran nur einen geringen Anteil von lediglich […] % und sei demzufolge für ihre Entlastung nach dem AltSchG irrelevant. Hätte kein Vertragsabschluss mit Bavaria stattgefunden, hätte man sich auch nach anderen Vertragspartnern bis Ende 2003 umsehen können. Vor diesem Hintergrund sei eine anteilige Zuordnung der lediglich zum Teil durch das Bavaria-Geschäft ermöglichten Altschuldenentlastung abwegig. Selbst bei Berücksichtigung der AltSchG-Entlastung bleibe ein deutlicher Verlust zu Lasten der Beschwerdeführerin bestehen. |
3.2. Generalverwaltervertrag (GVV)
3.2.1. Marktüblichkeit
|
(25) |
Laut der Beschwerdeführerin ist der GVV marktunüblich, da er Bavaria überhöhte Garantiezahlungen in Verbindung mit einer inflationsunabhängigen jährlichen fixen Erhöhung sowie einer festen Vertragslaufzeit von 30 Jahren gewährt. Vergleichbare Verträge habe es nicht gegeben. |
|
(26) |
Durch die vereinbarte fixe Mietgarantie und ihre ebenfalls bereits festgelegte Erhöhung, liege das gesamte zu tragende Risiko bei der Beschwerdeführerin selbst. |
|
(27) |
Bavaria sei es nur möglich gewesen diese marktunüblichen Konditionen durchzusetzen, weil seitens der Beschwerdeführerin ein Zeitdruck zum Abschluss der Verträge bestand, um von einer Entlastung der Altschulden Gebrauch machen zu können. Durch zusätzliche regionalpolitische Zielvorgaben und mangelnder Kenntnis der Beihilferegelungen, habe die Beschwerdeführerin nach eigenen Angaben weder wirtschaftlich handeln können noch die daraus resultierende Begünstigung erkannt. |
|
(28) |
Weiterhin gibt die Beschwerdeführerin an, dass Bavaria nicht in einem Bieterverfahren ausgewählt worden sei. Laut der Beschwerdeführerin wurden 72 mögliche Firmen angeschrieben, die an einer Zusammenarbeit interessiert waren. Allerdings habe es keinen offenen Aufruf zur Abgabe von Angeboten im Rahmen präziser Vorgaben gegeben. Mangels jener präzisen Vorgaben wäre eine wirkliche Vergleichbarkeit der eingesandten Interessenbekundungen nicht gewährleistet gewesen. Zudem war Bavaria nicht unter den 72 angeschriebenen Unternehmen. Ein offizielles Bieterverfahren habe somit nicht stattgefunden. |
3.2.2. Wirtschaftlichkeitsanalyse
|
(29) |
Die Beschwerdeführerin saldiert den ihr entstehenden Verlust durch den GVV auf […] EUR und legt zum Beweis eine Cashflow-Analyse vor. Als Grund für den Verlust gibt sie die einnahmeunabhängigen Garantiezahlungen, die jährliche Steigerung derselben um […] % sowie die 30 jährige Laufzeit an. |
|
(30) |
Die Cashflow-Analyse der Beschwerdeführerin beruht auf Nominalwerten. Es wird keine Abzinsung vorgenommen. Die verwendeten Werte für die ersten 7 Jahre beruhen auf bereits realisierten Zahlen. |
|
(31) |
Damit ergibt sich nach Ansicht der Beschwerdeführerin ein Gesamtverlust von […] EUR aus dem EBV und dem GVV. |
4. POSITION DER BUNDESREGIERUNG
|
(32) |
Die Bundesregierung ist der Ansicht, dass für die Kommission in Anbetracht der vorliegenden Informationen keine ausreichenden Gründe bestehen, zu dem Fall eine Auffassung zu vertreten. Die Verfahrensordnung Nr. 659/1999 sieht in Art. 20 Abs. 2 Satz 2 die Möglichkeit ausdrücklich vor, von einer Entscheidung über ein vom Beschwerdeführer behauptetes Vorliegen einer staatlichen Beihilfe abzusehen. Voraussetzung ist eine unzureichende Informationslage. Diese unzureichende Informationslage kann vorliegend selbst durch ein Auskunftsersuchen oder eine Auskunftsanordnung nicht verbessert werden. Weder die Bundesregierung noch die Regierungen der beteiligten Länder Berlin und Mecklenburg-Vorpommern haben originäre Kenntnisse über das Bieterverfahren und den Verlauf der Privatisierung. Über diese Informationen verfügt nur die Beschwerdeführerin selbst. Da Informationen zur wirtschaftlichen Lage, zur Marktsicherung, zum Bieterverfahren und zu den Handlungsoptionen der Beschwerdeführerin zum Entscheidungszeitpunkt sowie zur evtl. Einflussnahme staatlicher Stellen auf die Entscheidungsfindung nicht vollumfänglich zu ermitteln sind, ist das Verfahren mangels ausreichender Informationen zur Beurteilung des Falls einzustellen. |
|
(33) |
Die Bundesregierung vertritt zudem die Auffassung, dass das anhängige zivilrechtliche Verfahren vor dem LG Rostock Vorrang vor dem Prüfverfahren der Kommission haben sollte. Eine beihilferechtliche Rechtschutzlücke zu Lasten der Beschwerdeführerin besteht in diesem Fall nicht, da die beihilferechtliche Würdigung der streitgegenständlichen Verträge Gegenstand des zivilrechtlichen Berufungsverfahrens ist. Durch ein Eingreifen der Kommission wird dagegen die in der Mitteilung der Kommission über die Durchsetzung des Beihilferechts durch die einzelstaatlichen Gerichte (13) als sachgerecht erachtete Arbeitsteilung unterlaufen. Nach Abschnitt 2.2 der Mitteilung ist es insbesondere Aufgabe der Gerichte, über die Einhaltung von Art. 108 Abs. 3 AEUV zu wachen und damit über das Vorliegen einer Beihilfe zu entscheiden. |
5. GERICHTSVERFAHREN IN DEUTSCHLAND
|
(34) |
Am 28. November 2008 verkündete das LG Rostock seine Entscheidung im Rechtsstreit zwischen Bavaria und der Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft. Ausgangspunkt aller rechtlichen Erwägung des LG Rostocks ist, dass der GVV nicht isoliert von dem EBV betrachtet werden kann. Diese Betrachtungsweise weicht von der Auffassung der Beschwerdeführerin ab, begründet sich laut dem Gericht aber wie folgt: Der GVV ist ein Bestandteil eines Immobilienleasingvertrages in der "sale-and-lease-back"-Variante. Die Verträge stehen im Zusammenhang miteinander und keiner der Verträge wäre ohne den anderen geschlossen worden. Dies verdeutlicht der Umstand, dass sowohl der GVV und der EBV am gleichen Tag, dem 21. Januar 1998, unterzeichnet wurden und wechselseitig aufeinander Bezug nehmen. |
5.1. Erbbaurechtsvertrag (EBV)
|
(35) |
Für die Betrachtung des Verkaufserlöses berücksichtigt das LG Rostock die Befreiung von Altverbindlichkeiten, weil durch das abgeschlossene Immobilienleasingmodell mit Bavaria erst die Voraussetzungen dafür geschaffen worden sind, dass die Beschwerdeführerin eine Befreiung von Altverbindlichkeiten erlangt. Somit ergibt sich ein Gesamtkaufpreis von […] EUR. Verglichen mit dem geschätzten Wert der Gesamtgebäudesubstanz von […] EUR durch den Sachverständigen Hecht ergibt sich eine Differenz von nur […] %. |
|
(36) |
Dies rechtfertige nicht die Annahme, dass eine Begünstigung Bavarias vorliegt. Die Argumentation der Beschwerdeführerin, dass ihr wegen der Regelung des § 5 Abs. 3 AltSchG die Teilentlastung von ihren Altverbindlichkeiten auch bei Scheitern des Bavaria-Geschäftes zugutegekommen wäre, überzeugte das Gericht nicht. Maßgebend sind laut dem LG Rostock allein die Verhältnisse bei Vertragsabschluss, auf eine spätere tatsächliche Entwicklung bzw. Übererfüllung des AltSchG kommt es nicht an. Im Übrigen ist der Teil des § 5 Abs. 3 S.1 AltSchG, wonach Privatisierungsverpflichtungen noch bis 31. Dezember 2003 hätten erfüllt werden können, erst am 01. September 2000 in Kraft getreten und galt damit bei Abschluss der streitgegenständlichen Verträge im Jahr 1998 noch gar nicht. Auch der Einwand der Beschwerdeführerin, dass sie auch ohne das Bavaria-Geschäft, welches nur […] % des privatisierten Wohnungsbestandes ausgemacht habe, die Voraussetzungen des AltSchG erfüllt habe, ist wegen der Maßgeblichkeit der Verhältnisse bei Vertragsabschluss ohne rechtliche Relevanz. |
|
(37) |
Das Gericht hat ebenfalls die Marktüblichkeit des EBV überprüft mit dem Ergebnis, dass der vertraglich vereinbarte Erbbauzins nicht unangemessen niedrig ist. Als Vergleich zieht das Gericht den geschätzten Liegenschaftszins des Sachverständigen Hecht heran, der diesen auf […] % p.a. schätzt. Zudem fließen der Beschwerdeführerin durch die Kapitalisierung des Erbbauzinses und dessen Entrichtung im Voraus Vorteile zu, die sie in die Lage versetzt hat, die Summe sofort gewinnbringend anzulegen. |
5.2. Generalverwaltervertrag (GVV)
|
(38) |
Was die Laufzeit des GVV betrifft, so stellt das LG Rostock fest, dass das Immobilienleasing eine besondere Form des Finanzierungsleasings mit langer Vertragsdauer bis zu 30 Jahre ist. Immobilienleasingverträge zeichnen sich durch lange Vertragslaufzeiten aus, innerhalb derer der Leasingnehmer für die Voll- bzw. Teilamortisation der vom Leasinggeber für die Anschaffung der Leasingsache getätigten Aufwendungen und Kosten einzustehen hat. |
|
(39) |
Dem Argument der Beschwerdeführerin, dass die Leasingraten unangemessen hoch sind, setzt das Gericht einen Vergleich der Leasingraten mit dem Marktzins entgegen. Dabei kommt das Gericht zu dem Schluss, dass die Leasingraten nicht als unangemessen hoch anzusehen sind. |
|
(40) |
Gleiches gilt für die vorgesehene jährliche Erhöhung um […] %. Nach Berechnungen des Gerichts ist die jährliche Steigerung des Mietzinses aber schon im Hinblick auf die jährliche Inflation gerechtfertigt. So lag nach Kenntnis des Gerichts die Inflationsrate im Zeitraum von 1970 bis 1998 bei durchschnittlich 3,52 % p.a. Hinzu kommt, dass sich die tatsächliche Mietzinsentwicklung über den sehr langen Zeitraum von 30 Jahren nur schwer prognostizieren lässt, was für beide Vertragspartner auf der Hand gelegen hat. Das Gericht schlussfolgert, das nicht davon ausgegangen werden kann, dass dies schon bei Vertragsabschluss außer Verhältnis zu der für die gesamte Laufzeit zu prognostizierten Zinsentwicklung stand. |
5.3. Zusammenfassung
|
(41) |
Das Gericht kommt in seiner Gesamtbetrachtung zu dem Schluss, dass sich keine Nichtigkeit der Verträge aus Art. 107 AEUV ergibt, da es am Vorliegen einer Begünstigung der Bavaria fehlt. |
|
(42) |
Die Beschwerdeführerin hat gegen das Urteil des Landgerichts Rechtsmittel eingelegt, das Verfahren ist derzeit beim OLG Rostock anhängig. (14) |
6. BEIHILFERECHTLICHE WÜRDIGUNG
6.1. Vorliegen einer staatlichen Beihilfe im Sinne des Artikels 107 Absatz 1 AEUV
|
(43) |
Nach Art. 107 Abs. 1 AEUV stellt eine Maßnahme eine staatliche Beihilfe dar, wenn sie die vier folgenden Voraussetzungen kumulativ erfüllt:
|
6.1.1. Vorteil für ein Unternehmen
|
(44) |
Nach ständiger Rechtsprechung des EuGH (15) ist zur Feststellung eines Vorteils im Sinne des Beihilfenrechts zu prüfen, ob ein privater Kapitalgeber von vergleichbarer Größe den betreffenden Vorgang zu den gleichen Bedingungen abgewickelt hätte. Eine Begünstigung liegt immer dann vor, wenn die Maßnahme unter solchen Umständen erfolgt, die für einen privaten Investor unter Marktbedingungen nicht annehmbar wären. Dabei geht der EuGH davon aus, dass ein privater Kapitalgeber an einem langfristigen Engagement mit angemessenem Profit interessiert ist. |
|
(45) |
Zur Feststellung eines möglichen Vorteils prüft die Kommission im vorliegenden Fall, ob die fraglichen Verträge marktüblich sind und zu den gleichen Konditionen von einem privaten Kapitalgeber abgeschlossen worden wären. Dabei versetzt sich die Kommission in die Situation von 1998, da bei der Prüfung der Marktüblichkeit allein die Verhältnisse bei Vertragsabschluss maßgeblich sind, nicht eine spätere tatsächliche Entwicklung. |
|
(46) |
Entgegen der Auffassung der Beschwerdeführerin stützt die Kommission die vorläufige Bewertung der Marktüblichkeit der 1998 zwischen der Beschwerdeführerin und Bavaria geschlossenen Verträge auf eine gemeinsame Betrachtung des EBV und des GVV. Da die vertraglichen Beziehungen Bestandteil eines sogenannten Immobilienleasingvertrags in der "sale-and-lease-back"-Variante darstellen, stehen sie im Zusammenhang miteinander und keiner der Verträge wäre ohne den anderen abgeschlossen worden. Dies verdeutlicht insbesondere der Umstand, dass beide Verträge am gleichen Tag, dem 21. Januar 1998, unterzeichnet wurden und wechselseitig aufeinander Bezug nehmen. Wie bereits erwähnt, kommt auch das LG Rostock in seinem Urteil zu dieser Einschätzung. |
|
(47) |
Die Kommission betrachtet daher die beiden fraglichen Verträge – EBV und GVV – zusammenfasst als Einzelmaßnahme im Sinne des Art. 1 lit. e der Verfahrensordnung. Die Bewertung eines möglichen wirtschaftlichen Vorteils für Bavaria basiert daher auf einer Analyse der Erlöse, den die Beschwerdeführerin zum Zeitpunkt aus dem gemeinsamen Abschluss des EBV und des GVV im Jahr 1998 erwarten konnte. |
6.1.1.1. Erbbaurechtsvertrag (EBV)
|
(48) |
Mit Abschluss der Verträge verpflichtete Bavaria sich zur Zahlung eines Betrages in Höhe von […] EUR an die Beschwerdeführerin, wovon […] EUR als kapitalisierter Erbbauzins auf Grund und Boden für die Zeit bis zum 31. Dezember 2028 […] EUR als Kaufpreis für die Altbausubstanz entfielen. |
|
(49) |
Vor Abschluss des EBV mit Bavaria hat die Beschwerdeführerin den Wert des Grundbesitzes durch hausinterne Sachverständige 1997 ermitteln lassen. Laut diesem Gutachten betrug der Wert der Objekte […] EUR. Im Jahr 2007 beauftragte die Beschwerdeführerin zusätzlich den externen Sachverständigen Hr. Hecht, rückwirkend ein weiteres Verkehrswertgutachten der Gebäudesubstanz für das Jahr 1997 zu erstellen. Daraus geht ein Schätzwert von […] EUR hervor, auf welchen sich das LG Rostock in seinem Urteil bezieht. |
|
(50) |
Im Weiteren berücksichtigt das LG Rostock die Befreiung von Altverbindlichkeiten für die Betrachtung des Verkaufserlöses. Dabei argumentiert das Gericht, dass durch das abgeschlossene Immobilienleasingmodell mit Bavaria erst die Voraussetzungen dafür geschaffen worden seien, dass die Beschwerdeführerin eine Befreiung von Altverbindlichkeiten erlangte. Durch die Einrechnung der AltSchG-Entlastung ergibt sich ein Gesamtkaufpreis von […] EUR, welcher sich aus dem erzielten Kaufpreis von […] EUR und der AltSchG-Entlastung von […] EUR zusammensetzt. |
|
(51) |
Aufbauend auf dem vom externen Sachverständigen Hr. Hecht im Jahr 2007 rückwirkend ermittelten Verkehrswertes kommt das LG Rostock zu dem Schluss, dass der Gesamtkaufpreis lediglich […] % niedriger als der damalige Verkehrswert der Gebäudesubstanz ist. |
|
(52) |
Das LG Rostock argumentiert in diesem Zusammenhang weiterhin, dass die Beschwerdeführerin unter Berücksichtigung des GVV von dem niedrigen Kaufpreis profitiert habe und somit eine eventuelle Begünstigung aus dem EBV bei einer gemeinsamen Belastung der Verträge revidiert werde. Durch den niedrigeren Kaufpreis reduzierten sich die Gesamtinvestitionskosten, die Bavaria als Leasinggeber vorzufinanzieren habe. Diese habe unmittelbaren Einfluss auf den seitens der Beschwerdeführerin geschuldeten Leasingzins, da der Leasingzins sich an den Gesamtinvestitionskosten orientiere. |
|
(53) |
Basiert man die oben angebrachte Berechnung allerdings auf den im Jahr 1997 durch hausinterne Sachverständiger festgelegten Verkehrswert von […] EUR, lag der von Bavaria gezahlte Kaufpreis um circa […] % unter dem tatsächlichen Verkehrswert der Gebäudesubstanz. |
|
(54) |
Für die Kommission stellen sich zum jetzigen Zeitpunkt vor allem zwei Fragen zum EBV: |
|
(55) |
Erstens gilt es zu klären, ob die Entlastung durch das AltSchG in die Bewertung miteinbezogen werden soll. Dabei macht die Beschwerdeführerin widersprüchliche Angaben, weil sie zum einem angibt, dass sie bei Abschluss der Verträge unter Zeitdruck stand, um die Voraussetzungen des AltSchG zu erfüllen. Andererseits argumentiert sie, dass sie auch ohne die fraglichen Verträge die AltSchG-Voraussetzungen erfüllt hätte. Das LG Rostock hingegen stellt eindeutig darauf ab, dass vor Vertragsabschluss die Bedingungen noch nicht erfüllt waren und daher die AltSchG-Entlastung eingerechnet werden muss. |
|
(56) |
Zweitens kann die Kommission zum derzeitigen Zeitpunkt nicht nachvollziehen, worin die Unterschiede zwischen den Wertgutachten liegen bzw. worauf die ungleiche Wertermittlung der Gutachten basiert. Daher lässt sich zum jetzigen Zeitpunkt nicht nachweisen, welches der Gutachten, die beide von der Beschwerdeführerin in Auftrag gegeben und vorgelegt wurden, den tatsächlichen Verkehrswert des Grundbesitzes im Jahr 1998 darlegt. |
6.1.1.2. Generalverwaltervertrag (GVV)
6.1.1.2.1.
|
(57) |
Die Beschwerdeführerin vertritt die Auffassung dass der GVV angesichts der vorhersehbaren negativen Entwicklung des Immobilienmarkts in Neubrandenburg bereits 1998 nicht marktüblich war. Die Beschwerdeführerin argumentiert, dass es einem nach marktwirtschaftlichen Prinzipien handelnden privaten Investor hätte klar sein müssen, dass die einnahmeunabhängigen Garantiezahlungen, die jährliche Steigerung derselben um […] % sowie die 30 jährige Laufzeit im Hinblick auf die Entwicklung des Mietspiegels nicht akzeptabel seien. |
|
(58) |
Der Kommission liegen mehrere Verträge aus ähnlich gelagerten Immobiliengeschäften in Ostdeutschland, die im selben Zeitraum abgeschlossen wurden, vor. Im Rahmen des nationalen Gerichtsverfahrens hat die Bavaria zwei nach ihren Aussagen vergleichbare Verträge vorgelegt, um die Marktüblichkeit der fraglichen Verträge zu beweisen. Dabei handelt es sich um Verträge, die die Bavaria selbst mit folgenden Vertragspartnern abgeschlossen hat:
|
|
(59) |
Der Kommission liegt darüber hinaus ein weiterer, von der Bundesregierung übersandter Vertrag vor, den die Bavaria mit der Wohnungsbaugesellschaft der […] am 19. Dezember 1997 abgeschlossen hat. Diese drei Verträge werden im Folgenden als Beispielverträge bezeichnet. |
|
(60) |
Die der Kommission vorliegenden Beispielverträge weisen ähnliche Klauseln wie der GVV auf: Im Vergleich zur Garantiezahlung der Beschwerdeführerin an Bavaria beinhalten die Beispielverträge teilweise eine höhere Festgeldzahlung des Verwalters pro Quadratmeter. Weiterhin sind auch in den Beispielverträgen Steigerungen des Fixbetrages über Jahre hinweg vereinbart, teilweise beinhalten diese sogar die gleiche Indexierung wie der GVV. Die Laufzeit von 30 Jahren scheint in Anbetracht anderer "sale-and-lease-back"-Modelle angemessen. |
|
(61) |
Die Beschwerdeführerin argumentiert, dass die Beispielverträge nicht mit dem GVV vergleichbar seien. Dabei weist die Beschwerdeführerin aber lediglich auf graduelle Unterschiede zwischen den Verträgen hin, welche die Marktüblichkeit der fraglichen Verträge nicht zwingend in Frage stellen. Auch das Argument der Beschwerdeführerin, die Beispielverträge stellten schon aufgrund der unterschiedlichen geographischen Lage der betreffenden Immobilien keinen Vergleichspunkt dar, kann die Kommission vorläufig nicht folgen. |
|
(62) |
Das Verfahren zur Auswahl eines geeigneten Immobilienfonds lässt ebenfalls Rückschlüsse auf marktübliches Verhalten der Beschwerdeführerin zu. Aus der Aufsichtsratsvorlage Nr. 97/97 vom 17. April 1997 ist ersichtlich, dass bereits am 02. Oktober 1996 72 mögliche Unternehmen, die Interesse an der Privatisierungsübernahme hatten, angeschrieben wurden. Durch das Anschreiben ergaben sich Kontakte zu mehreren Unternehmen, wovon fünf Angebote als "verwertbar" eingestuft wurden (16). Dadurch hatte die Beschwerdeführerin, genau wie ein Privatinvestor, die Möglichkeit, sich am Markt zu erkundigen, unterschiedliche Angebote einzuholen und eine rationale Investitionsentscheidung zu treffen. |
|
(63) |
Das LG Rostock kommt im Hinblick auf die Marktüblichkeit der Verträge zu der Einschätzung, dass sich auch ein privater Investor auf das fragliche Geschäft eingelassen hätte. Laut der Einschätzung des Gerichts stellt der nach der Sanierung voraussichtlich zu erzielende monatliche Mietzins von […] EUR pro Quadratmeter die Grundlage zur Kalkulation der monatlich zu entrichtenden Festgeldbeträge dar. Da das im GVV festgelegte monatliche Entgelt innerhalb des Mittelwerts der zu dieser Zeit gültigen Mietzinsspanne lag, kommt das Gericht zu dem Schluss, dass hieraus kein Vorteil für Bavaria entsteht. |
|
(64) |
Ein Vergleich der vereinbarten Mieten mit dem Mietspiegel der Stadt Neubrandenburg zeigt, dass die in dem Mietspiegel der Stadt Neubrandenburg für den Zeitraum 01. März 2006 bis 29 Februar 2008 ausgewiesenen Mittelwerte der Mietzinsspannen für vollmodernisierte Wohnungen in dem hier maßgebenden Stadtviertel Ost und im Industrieviertel in etwa dem vertraglich vereinbarten Betrag in Höhe von […] EUR pro Quadratmeter nach einer Vertragslaufzeit von 10 Jahren entsprechen bzw. nur geringfügig unter diesem Betrag liegen. Obwohl allein die Erwartungen und die wirtschaftliche Situation der Beschwerdeführerin zum Zeitpunkt des Vertragsabschlusses für das Vorliegen eines wirtschaftlichen Vorteils entscheidend sind, weist die tatsächliche Entwicklung des Mietspiegels auf die Marktüblichkeit der fraglichen Verträge hin. |
|
(65) |
Das LG Rostock kommt weiterhin zu dem Schluss, dass die im GVV festgelegte jährliche Erhöhung der Garantiezahlung um […] % bereits im Hinblick auf die jährliche Inflation gerechtfertigt sei. Diese lag im Beispielzeitraum von 1970 bis 1998 bei durchschnittlich 3,52 % und war damit höher als die jährliche Steigerung der Garantiezahlung von […] %. |
|
(66) |
Sowohl die Beispielverträge als auch die tatsächliche Entwicklung des Mietspiegels und die Einschätzung des LG Rostock weisen auf die Marktüblichkeit des GVV zwischen der Beschwerdeführerin und Bavaria hin. Die Kommission ist aber an weiteren objektiv nachvollziehbaren Informationen zum Immobilienmarkt in 1998 und den damaligen Erwartungen der Marktteilnehmer über die zukünftige Entwicklung interessiert, um die Argumente der Beschwerdeführerin eingehender prüfen zu können. |
6.1.1.2.2.
|
(67) |
Der Kommission liegt eine Cashflow-Analyse der Beschwerdeführerin vor, welche die Unwirtschaftlichkeit des Bavaria-Geschäfts belegen soll. Das Ergebnis der Berechnung zeigt einen Verlust von circa […] Millionen Euro aus dem GVV und EBV. Die Kommission stellt in der vorläufigen Prüfung jedoch fest, dass die von der Beschwerdeführerin durchgeführte Cashflow-Analyse methodisch erheblich zu kritisieren ist:
|
|
(68) |
Die Kommission kommt zum vorläufigen Schluss, dass die vorgelegte Cash-Flow Analyse aufgrund der methodischen Mängel einen wirtschaftlichen Vorteil zugunsten von Bavaria nicht nachweisen kann. |
6.1.1.3. Zusammenfassung
|
(69) |
Aufgrund der vorliegenden Informationen scheint es der Kommission zum jetzigen Zeitpunkt nicht möglich, einen wirtschaftlichen Vorteil zugunsten von Bavaria nachzuweisen. |
|
(70) |
Um jedoch die Argumente der Beschwerdeführerin eingehender zu prüfen, ersucht die Kommission die Beteiligten um zusätzliche zweckdienliche Informationen in Bezug auf die Marktüblichkeit der fraglichen Verträge. |
6.1.2. Verwendung staatlicher Mittel
|
(71) |
Die Maßnahme muss dem Staat zurechenbar sein und aus staatlichen Mittel gewährt werden. Laut der Rechtsprechung des EuGH in Stardust Marine (17) können auch staatliche Beihilfen, welche nicht direkt aus dem Staatshaushalt finanziert werden, diese Kriterium erfüllen, sofern die Mittel der Kontrolle des Staates unterliegen. Es genüge bereits der Umstand, dass die Mittel öffentlicher Unternehmen unter der Kontrolle des Staates und diesem damit zur Verfügung stehen. Denn der Staat sei in der Lage, durch die Ausübung seines beherrschenden Einflusses auf diese Unternehmen die Verwendung der Mittel zu steuern, um gegebenenfalls besondere Vorteile zugunsten anderer Unternehmen zu finanzieren. |
|
(72) |
Bei der Beschwerdeführerin handelt es sich um eine 100 % Tochtergesellschaft der Stadt Neubrandenburg und damit um ein öffentliches Unternehmen im Sinne von Art. 2 Abs. 1 lit. b) der vom EuGH im Stardust Marine-Urteil herangezogenen Transparenzrichtlinie (18). Die Stadt Neubrandenburg hält als Körperschaft des öffentlichen Rechts sämtliche Geschäftsanteile an der Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft und kann als Alleingesellschafter über den Aufsichtsrat und die Gesellschafterversammlung wesentliche Kontrolle über die Beschwerdeführerin ausüben. Daher kommt die Kommission zum vorläufigen Schluss, dass die Kommune die Möglichkeit hat, die Verwendung der Mittel der Beschwerdeführerin zu steuern. Folglich würde die Maßnahme aus staatlichen Mitteln finanziert. |
|
(73) |
Weiterhin ergibt die vorläufige Untersuchung der Kommission, dass die Stadt Neubrandenburg über den staatlich besetzten Aufsichtsrat am Zustandekommen der Verträge maßgeblich beteiligt war. Daher könnten der Abschluss der Verträge und die darin zugesagten Zahlungen dem Staat zugerechnet werden. |
6.1.3. Selektivität
|
(74) |
Gemäß Art. 107 Abs. 1 AEUV gilt eine Maßnahme nur dann als staatliche Beihilfe, wenn sie bestimmte Unternehmen oder Produktionszweige begünstigt. Die Spezifität oder die Selektivität einer Maßnahme ist damit eines der Merkmale des Begriffs der staatlichen Beihilfe. Maßnahmen mit nur allgemeinem Charakter fallen nicht unter das Beihilfenrecht. |
|
(75) |
Eine mögliche Begünstigung, welche Bavaria durch die fraglichen Verträge gewährt würde, wäre selektiv im Sinne des Beihilfenrechts. |
6.1.4. Wettbewerbsverzerrungen
|
(76) |
Ein weiteres Tatbestandsmerkmal staatlicher Beihilfen unter Art. 107 Abs. 1 AEUV ist, dass die Maßnahme den Wettbewerb verzerrt oder zu verzerren droht. Nach der ständigen Rechtsprechung verzerren Beihilfen, welche die Position eines Unternehmens im Vergleich zu seinen Wettbewerbern im innergemeinschaftlichen Handel stärken, grundsätzlich die Wettbewerbsbedingungen. |
|
(77) |
Die Kommission kommt zum vorläufigen Schluss, dass Bavaria mit anderen Immobilienfonds, die von nationalen und internationalen Konkurrenzunternehmen betrieben werden, im Wettbewerb um Anleger und Anlageobjekte stehen. Durch einen möglichen finanziellen Vorteil würde die Position von Bavaria im innergemeinschaftlichen Handel gestärkt und dadurch potenziell der Wettbewerb verzerrt. |
6.1.5. Auswirkungen auf den Handel zwischen Mitgliedsstaaten
|
(78) |
Damit eine Maßnahme Auswirkungen auf den Handel zwischen Mitgliedstaaten hat, ist es ausreichend, dass die Einfuhr von konkurrierenden Produkten oder Dienstleistungen aus anderen Mitgliedstaaten durch die stärkere Marktposition des Begünstigten erschwert wird. |
|
(79) |
Da sowohl der Anlegermarkt als auch der Markt für Immobilienobjekte eine grenzüberschreitende, gemeinschaftsweite Dimension haben, besteht ein unionsweites Interesse an der Bereitstellung der fraglichen Dienste. Ein wirtschaftlicher Vorteil zugunsten Bavaria würde deren Marktposition stärken und hätte daher Auswirkungen auf den innergemeinschaftlichen Handel zwischen den Mitgliedsstaaten. |
6.2. Rechtswidrigkeit nach Artikel 108 Absatz 3 AEUV
|
(80) |
Die fraglichen Verträge wurden nicht von der Bundesrepublik Deutschland bei der Kommission notifiziert und sind daher, im Falle eines wirtschaftlichen Vorteils für Bavaria und damit dem Vorliegen einer staatlichen Beihilfe, rechtswidrig nach Art. 108 Abs. 3 AEUV. |
6.3. Vereinbarkeit der staatlichen Beihilfe mit dem Binnenmarkt
|
(81) |
Bei der Prüfung der Vereinbarkeit einer Maßnahme mit dem Binnenmarkt gemäß Art. 107 Abs. 2 und 3 AEUV obliegt die Beweislast dem Mitgliedsstaat. Derzeit führt Deutschland aber keine Argumente an, welche die Maßnahme unter Art. 107 Abs. 2 und 3 AEUV oder als Dienstleistung von allgemeinem wirtschaftlichem Interesse unter Art. 106 Abs. 2 AEUV rechtfertigen könnten. |
7. BESCHLUSS
|
(82) |
Aus diesen Gründen fordert die Kommission Deutschland im Rahmen des Verfahrens nach Artikel 108 Absatz 2 AEUV auf, innerhalb eines Monats nach Eingang dieses Schreibens Stellung zu nehmen und alle für die Würdigung der Maßnahme sachdienlichen Informationen zu übermitteln. Deutschland wird aufgefordert, unverzüglich eine Kopie dieses Schreibens an die potenziellen Beihilfeempfänger weiterzuleiten. |
|
(83) |
Die Kommission erinnert Deutschland an die aufschiebende Wirkung des Artikels 108 Absatz 3 AEUV und verweist auf Artikel 14 der Verordnung (EG) Nr. 659/1999 des Rates, dem zufolge alle rechtswidrigen Beihilfen von den Empfängern zurückgefordert werden können. |
|
(84) |
Die Kommission weist Deutschland darauf hin, dass sie die Beteiligten durch die Veröffentlichung des vorliegenden Schreibens und einer aussagekräftigen Zusammenfassung dieses Schreibens im Amtsblatt der Europäischen Union informieren wird. Außerdem wird sie die Beteiligten in den EFTA-Staaten, die das EWR Abkommen unterzeichnet haben, durch die Veröffentlichung einer Bekanntmachung in der EWR-Beilage zum Amtsblatt der Europäischen Union und die EFTA Überwachungsbehörde durch die Übermittlung einer Kopie dieses Schreibens von dem Vorgang in Kenntnis setzen. Alle Beteiligten werden aufgefordert, innerhalb eines Monats ab dem Datum dieser Veröffentlichung Stellung zu nehmen.“ |
(1) Altschuldenhilfegesetz (AltSchG) – tai lex specialis, kuria siekiama iš dalies sumažinti Rytų Vokietijos savivaldybių skolas, susidariusias dėl buvusiosios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) struktūrinio palikimo būstų sektoriuje. Nustatyta, kad savivaldybės, siekiančios gauti paramą skolai sumažinti, turi iki tam tikros dienos privatizuoti tam tikrą savo portfelio dalį (1993 m. birželio 23 d.Altschuldenhilfe-Gesetz (BGBl. I S. 944, 986)).
(2) Reglamentas (EB) Nr. 659/1999.
(3) Bürgerliches Gesetzbuch (BGB) 138 straipsnis.
(4) Žr., pavyzdžiui, Armbrüster, Münchner Kommentar zum BGB (6-asis leidimas) „§138 Sittenwidriges Rechtsgeschäft; Wucher“ Rn. 113–115.
(5) Pagal sprendimą Preussen Elektra, C-379/98, ir atsižvelgiant į sprendimą Prancūzija prieš Komisiją (Stardust Marine), C-482/99, Rink. p. I-4397.
(6) Žr., pavyzdžiui, sprendimą Belgija prieš Komisiją (Meura), C-234/84, Rink. p. 2263; sprendimo Prancūzija prieš Komisiją (Boussac), C-301/87, Rink. p. I-307, 39 punktą; sprendimo Italija prieš Komisiją (ENI Lanerossi), C-303/88, Rink. p. I-1433, 21–24 punktus; sprendimas Ispanija prieš Komisiją (Merco), C-42/93, Rink. p. I-4125 [1996].
(7) Sprendimas Chronopost ir kt. prieš UFEX, C-83/01, Rink. p. I-6993.
(8) ABl. L 83 vom 27.3.1999, S. 1.
(9) Urteil vom 12. Januar 2012, Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft/Kommission (T-407/09, noch nicht veröffentlicht).
(10) Teile des Textes wurden geändert um sicherzustellen, dass vertrauliche Informationen nicht veröffentlicht werden; Diese Teile werden im Folgenden durch eckige Klammern ersetzt.
(11) Altschuldenhilfe-Gesetz vom 23. Juni 1993 (BGBl. I S. 944, 986), zuletzt geändert am 31. Oktober 2006 (BGBl. I S. 2407).
(12) Ibid. §5 Abs.1.
(13) Abl. C 85 vom 9.4.2009, S. 1.
(14) Verfahrensnummer: 1 U 75 /09.
(15) Urteil vom 10. Juli 1986, Belgien/Kommission (C-234/84, Slg. 1986, 2263); Urteil vom 10. Juli 1986, Belgien/Kommission (C-40/85, Slg. 1986, 2321); Urteil vom 14. Februar 1990, Frankreich/Kommission (C-301/87, Slg. 1990, I 307); Urteil vom 21. März 1991, Italien/Kommission (C-303/88, Slg. 1991, I-1433).
(16) Diese fünf Angebote wurden der Kommission aber bisher nicht vorgelegt
(17) Urteil vom 16. Mai 2002, Frankreich/Kommission (C–482/99, Slg. 2002, I–4397).
(18) Richtlinie 2000/52/EG der Kommission vom 26. Juli 2000 zur Änderung der Richtlinie 80/723/EWG über die Transparenz der finanziellen Beziehungen zwischen den Mitgliedstaaten und den öffentlichen Unternehmen (Abl. L 193 vom 29.07.2000, S. 75).
Klaidų ištaisymas
|
17.5.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 141/38 |
MEDIA 2007 – Kūrimas, platinimas, reklamavimas ir mokymas – Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/7/12 – Parama Europos filmų tarpnacionaliniam platinimui – „automatinė“ pagalbos schema 2012 m. – klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 60, 2012 m. vasario 29 d. )
2012/C 141/08
11 puslapis, 6 punktas, pirma pastraipa:
yra:
„Pasiūlymus galimo paramos fondo sukūrimui reikia atsiųsti ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 30 d. (galioja pašto spaudo data).“,
turi būti:
„Pasiūlymus galimo paramos fondo sukūrimui reikia atsiųsti ne vėliau kaip 2012 m. birželio 18 d. (galioja pašto spaudo data).“