16.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/4

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 140/04

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MELA ROSSA CUNEO“

EB Nr.: IT-PGI-0005-0915-16.12.2011

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Mela Rossa Cuneo“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Italija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6. klasė.

Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Mela Rossa Cuneo“ obuoliai, kurių geografinė nuoroda yra saugoma (SGN), išauginami tik ant toliau nurodytų obelų veislių ir jų klonų:

a)	Red Delicious

Gala

Fuji

Braeburn

Be to, obuoliai turi pasižymėti šiomis savybėmis:

Red Delicious

Išorė: tamsaus vyno raudonumo spalva, apimanti ≥ 90 % obuolio žievės, nėra glitumo ar parudavimo pėdsakų, išskyrus kotelio įduboje.

Dydis: skersmuo ≥ 75 mm, arba svoris ≥ 180 g;

cukraus kiekis: ≥ 11° pagal Brikso skalę;

minkštimo tvirtumas ≥ 5 kg.

Gala

Išorė: tamsiai raudona ir spindinti spalva, apimanti ≥ 80 % obuolio žievės, dažniausiai išsidėsčiusi dryželiais, kartais niuansais.

Dydis: skersmuo ≥ 70 mm, arba svoris ≥ 160 g;

cukraus kiekis: ≥ 12° pagal Brikso skalę;

minkštimo tvirtumas: ≥ 5 kg

Fuji

Išorė: nuo pilkšvai iki tamsiau raudonos spalvos, kuri apima ≥ 60 % žievės.

Dydis: skersmuo ≥ 75 mm, arba svoris ≥ 180 g;

cukraus kiekis: ≥ 12° pagal Brikso skalę;

minkštimo tvirtumas: ≥ 6 kg;

Braeburn

Išorė: nuo oranžiniai iki tamsiau raudonos spalvos, kuri apima ≥ 80 % žievės.

Dydis: skersmuo ≥ 70 mm, arba svoris ≥ 160 g;

cukraus kiekis: ≥ 11,5° pagal Brikso skalę;

minkštimo tvirtumas: ≥ 6 kg.

Teikiamas vartojimui, vaisius turi būti vientisas, šviežios ir sveikos išvaizdos, švarus, be pašalinių medžiagų ar kvapų; jis turi atitikti pardavimo klasių „Extra“ ir „I“ standartus.

Įvairioms veislėms ir klasėms taikomi mažiausi privalomi kokybės reikalavimai nurodyti Reglamente (ES) Nr. 543/2011.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi „Mela Rossa Cuneo“ SGN auginimo ir derliaus nuėmimo etapai turi būti vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

„Mela Rossa Cuneo“ SGN turėtų būti laikomi tradiciniais metodais šaldant šaldymo sandėliuose, kurių temperatūra, drėgmė ir atmosferos sudėtis padeda išsaugoti šių obuolių specifines savybes.

„Mela Rossa Cuneo“ gali būti prekiaujama tik toliau nurodytais laikotarpiais:

Gala	nuo rugpjūčio pradžios iki gegužės pabaigos
Red Delicious	nuo rugsėjo pradžios iki birželio pabaigos
Braeburn	nuo rugsėjo pabaigos iki liepos pabaigos
Fuji	nuo spalio pradžios iki liepos pabaigos

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

„Mela Rossa Cuneo“ obuoliai turi būti supakuoti į pakuotes, kuriose produktą būtų galima lengvai atpažinti. Pavadinimas „Mela Rossa Cuneo“ SGN turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas; jis ant pakuotės arba ant atskiro vaisiaus turi būti parašytas aiškiai didesnėmis raidėmis nei kitas tekstas, kad produktą būtų galima atpažinti.

Jei lipdukais ženklinami atskiri obuoliai, taip turi būti paženklinta bent jau 70 % visų obuolių.

Kartu su saugoma geografine nuoroda gali būti naudojamos nuorodos ir (arba) atvaizdai, susiję su bendrovės pavadinimu, prekiniu pavadinimu arba konsorciumo ar atskiros bendrovės logotipais, su sąlyga, kad jų turinys nėra reklaminio pobūdžio ir jie neklaidins vartotojo.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Mela Rossa Cuneo“ obuolių auginimo teritoriją sudaro Kuneo ir Turino provincijų savivaldybės, esančios 280–650 m virš jūros lygio.

Kuneo provincijos savivaldybės: Bagnolo Piemonte, Barge, Borgo San Dalmazzo, Boves, Brondello, Busca, Caraglio, Castellar, Castelletto Stura, Centallo, Cervasca, Cervere, Costigliole Saluzzo, Cuneo, Dronero, Envie, Fossano, Lagnasco, Manta, Martiniana Po, Pagno, Piasco, Revello, Rossana, Sant’Albano Stura, Salmour, Saluzzo, Sanfront, Savigliano, Scarnafigi, Tarantasca, Valgrana, Venasca, Verzuolo, Villafalletto, Villar San Costanzo;

Turino provincijos savivaldybės: Bibiana, Bricherasio, Campiglione Fenile, Cavour, Garzigliana, Luserna S. Giovanni, Lusernetta, Osasco, S. Secondo di Pinerolo, Pinerolo.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Dalis susijusio Pjemonto regiono yra plokštuma, besitęsianti palei Vakarų Alpes, jei tiksliau – palei Jūrines ir Cozie Alpes; topografine prasme šis regionas yra unikalus, nes jo forma primena siauros plokštumos, įsiterpusios tarp Vakarų Alpių ir Po slėnio, balkoną.

Nustatyta geografinė vietovė yra pagrindinė obuolių auginimo vietovė Pjemonto regione. Būtent čia buvo pradėtas ir išplėtotas raudonžievių obuolių auginimas, kuris palaipsniui tapo neatskiriama vietovės dalimi.

Vietovės, kuriose auginama „Mela Rossa Cuneo“, išsidėsčiusios Pjemonto regiono Kuneo ir Turino provincijose. Istorinės ir geografinės šių vietovių priežastys didžia dalimi nulėmė ten auginamų obuolių spalvą, kuri atsiranda dėl antocianino pigmento. Geografinės vietovės teritoriniai ypatumai yra šie: aukštis virš jūros lygio, geografinė platuma, topografija, klimatas ir labai didelio intensyvumo saulės spinduliavimas.

Dienos aukščiausia ir nakties žemiausia temperatūra vietovėje yra susijusi su jos geografine padėtimi tarp Alpių ir Po slėnio. Nuo vėlyvos vasaros iki rudens – tai yra „Mela Rossa Cuneo“ rūšių vaisių galutinio sunokimo prieš nuimant derlių laikotarpis – oro vidutinė temperatūra yra 13,8 °C. Tokie temperatūros pokyčiai, palyginti su įprastai užfiksuojama temperatūra daugumoje Europos obuolių auginimo regionų, yra išskirtiniai, nesvarbu, ar regionai būtų išsidėstę plokštumose ar kalnuotose vietovėse, kur temperatūra dažniausiai kinta dėl trumpai pasireiškiančių meteorologinių trikdžių.

5.2. Produkto ypatingumas:

Savybės, pelniusios „Mela Rossa Cuneo“ obuoliams gerą vardą, yra jiems būdinga tamsiai raudonos spalvos žievė, atitinkama paties vaisiaus išorė (žievės, padengtos dominuojančios spalvos pigmentu, dalis procentais), ir blizganti luobelė. Tai leidžia „Mela Rossa Cuneo“ obuolius lengvai atpažinti vietos, regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse rinkose.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba produkto ypatingos kokybės, gero vardo ar kitų ypatybių (SGN atveju) ryšys:

Ypač malonus „Mela Rossa Cuneo“ obuolių aspektas yra palankių auginimo geografinių sąlygų ir tradiciškai auginamų obelų veislių ir jų klonų sąveikos derinys.

Obuoliams būdinga raudona spalva yra toliau nurodytų trijų fizinių ir klimatinių veiksnių, pasireiškiančių susijusioje geografinėje vietovėje, rezultatas:

—	išskirtinai plati temperatūros amplitudė obuolių nokimo laikotarpiu,

—	vėsiausiomis nakties valandomis susiformuojanti rasa, kuri drėkina vaisiaus žievę išskirtiniu drėkinimo (sistemingai derinamo su džiovinimu) ciklu,

—	rytinis ir vakarinis kalnų vėjelis, kuris sustiprina temperatūros ir drėgmės kaitų ciklo poveikį.

Šie fiziniai reiškiniai kartu su saulės spinduliais turi poveikį antocianinų, kurie yra luobelės spalvą nulemiantys antioksidantiniai pigmentai, formavimuisi ir išplitimui. Pigmentų formavimasis yra glaudžiai susijęs su temperatūros amplitude. Žmogaus akimi regima spalvinė danga priklauso nuo ląstelių, turinčių pigmentų, dalies ir antocianino atskiedimo ląstelėse intensyvumo. Antocianinų atsiradimui vaisiuje poveikį turi vaisiaus drėkinimo ir džiovinimo ciklai ir gaunami saulės spinduliai.

Pollenzo (Kuneo provincija) Gastronomijos mokslų universiteto parengtame dokumente išsamiai aprašytas raudonžievių obuolių auginimas minėtoje geografinėje vietovėje. Išplitus švietėjiškoms XVIII a. idėjoms, Pjemonto regione buvo įkurta keletas žemės ūkio akademijų ir asociacijų, kurios atliko išsamius rūšių tyrimus, padėjo atsirasti naujiems augintojams ir mokslinėmis žiniomis pagrįstiems auginimo metodams. Taip susiformavo palankios sąlygos, leidusios paplisti raudonžievių obuolių, kurie ypač vertinami dėl jų Kuneo aplinkoje susiformuojančios intensyvios ir blizgios spalvos, rūšims.

Kuneo provincijoje obuoliai pagal šiuolaikiškus metodus pradėti auginti 6-ame ir 7-ame dešimtmetyje; raudonžievių obuolių populiarumas, palyginti su kitomis rūšimis, laipsniškai didėjo, o dabar jie jau yra įgiję populiariausiųjų statusą. Terminas „Mela Rossa Cuneo“ pradėtas plačiai naudoti 7 ir 8 dešimtmetį: tada jį pradėta naudoti apskaitos dokumentuose ir vidaus rinkai skirtų obuolių vežimo dokumentuose. Pirmoji reklaminė „Mela Rossa Cuneo“ kampanija taip pat organizuota tuo laikotarpiu, o 9 dešimtmetį šis pavadinimas pradėtas naudoti eksportuojamų produktų sąskaitose faktūrose. Tuo laikotarpiu „Mela Rossa Cuneo“ obuolių augintojai dalyvavo vaisių augintojų mugėse, skirtose ne tik augintojams specialistams, bet ir vartotojams, o pirmą XXI a. dešimtmetį „Mela Rossa Cuneo“ obuolių prekinis tapatumas buvo stiprinamas įgyvendinant jų pardavimo skatinimo projektus dideliuose mažmeninės prekybos punktuose šiaurės vakarų Italijoje.

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:

Ministerija Italijos Respublikos 2011 m. lapkričio 14 d. Oficialiajame biuletenyje Nr. 265 paskelbė nacionalinę procedūrą, kurios pagrindu galima pateikti prieštaravimus dėl siūlomų „Mela Rossa Cuneo“ saugomos geografinės nuorodos pakeitimų.

Išsamų produkto specifikacijos tekstą rasite šiame interneto puslapyje:

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai pagrindiniame Žemės ūkio, maisto ir miškininkystės politikos internetiniame puslapyje (http://www.politicheagricole.it) pasirinkę „Qualità e sicurezza“ aktyviąją jungtį, esančią viršutiniame dešiniajame ekrano kampe, ir, galiausiai, pasirinkę „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

16.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/8

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 140/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„MÜNCHENER BIER“

EB Nr.: DE-PGI-0217-0516-02.09.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—	☒	Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—	☒	Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

Aprašymas:

Prie nurodytų alaus rūšių prašoma įtraukti tokius papildymus:

Nealkoholinis kvietinis alus

Pradinis alaus ekstraktras, proc.	:	3,5–8,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	< 0,5
Spalva (EBC)	:	8,0–21,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	7,0–19,0 vnt.

Kvietiniam alui būdingo skonio, gazuotas, saldus, sodraus skonio, šviesus, nuo aukso iki gintaro spalvos, nuo švelnaus mielių drumztumo iki natūraliai drumzto ir su mielių drumzlėmis, nuo lengvo apynių prieskonio iki šiek tiek kartaus skonio.

Nealkoholinis alus

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	1,0–8,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	< 0,5
Spalva (EBC)	:	4,0–13,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	13,0–29,0 vnt.

Tipiško alaus skonio, nuo sauso iki saldaus, gaivus, stipraus skonio, nuo švelnaus iki sodraus skonio, skaidrus, blyškus, nuo šviesios iki aukso geltonumo spalvos, nuo šiek tiek pikantiško iki pikantiško skonio, nuo šiek tiek jaučiamo iki jaučiamo apynių aromato.

Priežastis

Miuncheno alaus daryklose nealkoholinio alaus rūšims taikomi tokie patys pagrindiniai kokybės reikalavimai kaip ir kitokiam „Münchener Bier“ alui. Tam tikrų rūšių nealkoholiniam alui taikomi papildomi gamybos etapai, tačiau taip yra tik dėl sudėtyje esančio alkoholio. Nepaisant šių etapų, jokios kitos sudedamosios dalys nepasikeičia. Nealkoholinio alaus rūšių skonis yra daug lengvesnis tik dėl to, kad jų sudėtyje yra mažiau alkoholio. Miunchene šios alaus rūšys buvo gaminamos dar prieš pateikiant pradinę paraišką 1993 m. kovo 7 d.

1898 m. rugpjūčio 17 d.„Allgemeinen Brauer- und Hopfen-Zeitung“ patvirtinama, kad nealkoholinis alus Bavarijoje buvo gaminamas jau 1898 m. To paties žurnalo 1898 m. liepos 9 d. leidimo 1590 puslapyje minima Karlo MICHELIO, Miuncheno Praktische Brauerschule savininko, kuris norėjo prekiauti nealkoholiniu alumi, pateikta paraiška (žr. Christiano SCHÄDERIO „Münchener Braueindustrie 1871–1945“, 105 p.). Nors ši paraiška nebuvo patenkinta, Miuncheno alaus daryklos ir toliau neišleido nealkoholinio alaus iš savo akiračio, ypač kai sunkmečiu per abu pasaulinius karus ir tarpukariu dėl žaliavų trūkumo buvo gaminamas silpnas alus. Bet kuriuo atveju nepertraukiama nealkoholinio kvietinio alaus ir nealkoholinio alaus gamyba Miunchene vėl pradėta ne vėliau kaip 1986 m. Nealkoholinio „Münchener Bier“ alaus reputacija visuomet buvo ir tebėra tokia pat puiki kaip ir alkoholinio „Münchener Bier“ alaus.

Gamybos būdas:

Pradinį tekstą prašoma papildyti tokiu tekstu:

„Nealkoholiniam „Münchener Bier“ alui taikomi tokie patys aukštos kokybės reikalavimai kaip ir alkoholinio alaus rūšims; nealkoholinio alaus rūšys taip pat gaminamos laikantis Miunchene ir Vokietijoje galiojančių teisės aktų – šie reikalavimai taikomi tiek žemutinės fermentacijos, tiek viršutinės fermentacijos alaus rūšims. Todėl pagal ilgalaikę Miuncheno alaus gamybos tradiciją nealkoholinis alus ir nealkoholinis kvietinis alus gaminamas dviem gamybos būdais.

Taikant pirmąjį būdą naudojama vakuuminė distiliacija ir garinimas (žemyn nukreipto srauto garinimą arba plonasluoksnį vakuuminį garinimą), kai visas alkoholis ar didžioji jo dalis pašalinama iš atitinkamos visiškai fermentuotos alaus rūšies; tokio proceso metu visos kitos sudedamosios dalys išlieka nepakitusios, t. y. todėl alus ir toliau atitinka kokybės reikalavimus.

Taikant antrąjį, senesnį, būdą, pirmasis etapas, kaip aprašyta pirmiau, yra pagaminti alaus misą „Münchener Bier“ alui. Tačiau tada vėlesnė fermentacija sustabdoma taip anksti, kad nepasiekiamas didžiausias teisėtai leidžiamas alkoholio kiekis (0,5 tūrio proc.). Nepaisant to, sudedamosios dalys dėl šios priežasties nepakinta ir išlaikomi kokybės reikalavimai.“

Priežastis

Kadangi nealkoholinio alaus gamyba šiek tiek skiriasi nuo pagrindinės alaus gamybos, būtina papildyti dalį „Gamybos būdas“ ir įtraukti minėtus gamybos etapus.

Ryšys su geografine vietove:

Pradinį tekstą prašoma papildyti tokiu tekstu, įterpiant jį po antrosios pastraipos:

„Miunchene sena ir nealkoholinio alaus rūšių tradicija. 1898 m., rugpjūčio 17 d.„Allgemeine Brauer- und Hopfen-Zeitung“ leidinio 1928 psl. rašoma, kad Bavarijoje buvo gaminamas nealkoholinis alus. To paties žurnalo 1898 m. liepos 9 d. leidinio 1590 psl. minimas nealkoholinis alus Miunchene. Tame tekste pasakojama apie tai, kaip p. Karlas MICHELIS, Miuncheno Praktischen Brauerschule savininkas, pateikė paraišką prekiauti nealkoholiniu alumi (žr. Christiano SCHÄDERIO „Münchener Braueindustrie 1871–1945“, 105 p.). Nors tuo metu minėta paraiška buvo atmesta, nealkoholinis alus Miunchene išliko, ypač dėl to, kad dėl žaliavų trūkumo, kaip žinoma, sunkmečiu per abu pasaulinius karus ir tarpukariu buvo gaminamas mažai alkoholio turintis alus.

Šiaip ar taip Miuncheno alaus daryklos pradėjo ir vėl nepertraukiamai gaminti nealkoholinį alų bei nealkoholinį kvietinį alų nuo 1986 m. Vienintelis skirtumas, palyginti su kitomis „Münchener Bier“ alaus rūšimis, yra tas, kad iš baigto gaminti „Münchener Bier“ alaus vėliau pašalinamas alkoholis arba „Münchener Bier“ alaus fermentacija nutraukiama anksčiau – tačiau visos kitos sudedamosios dalys išlieka nepakitusios. „Münchener Bier“ reputacija yra vienodai gera nepaisant nei jo rūšies, nei to, ar jis nealkoholinis, ar jo sudėtyje alkoholio yra.“

Pabaigoje reikėtų įrašyti tokį tekstą:

„1898 m. liepos 9 d.„Allgemeine Brauer- und Hopfen-Zeitung“ numeris, 1590 psl. ir 1898 rugpjūčio 17 d.„Allgemeine Brauer- und Hopfen-Zeitung“ numeris, 1928 psl.“

Priežastis

Reikėtų pažymėti, kad nealkoholinio alaus rūšys taip pat priklauso „Münchener Bier“ alaus tradicijai ir yra neatsiejama jos dalis. Nealkoholinis alus dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1898 m. dokumentuose. Kaip žinoma, 20-ame amžiuje vykusių karų ir sunkmečių metu trūko žaliavų, todėl tais laikotarpiais buvo gaminamas silpnas alus. Šiaip ar taip įrodyta, kad nealkoholinis alus ir kvietinis nealkoholinis alus nepertraukiamai gaminamas nuo 1986 m. Nealkoholinio „Münchener Bier“ alaus reputacija tokia pat gera kaip ir tokios pačios rūšies alkoholinio alaus – tiek kai alus gaminamas naudojant žemutinę fermentaciją, tiek kai jis gaminamas naudojant viršutinę fermentaciją.

Ženklinimas etiketėmis:

Žodžiai „alaus kategorijos“ pakeičiami žodžiais „alaus rūšys“.

Taip pat papildomai įrašomas toks tekstas:

„Pagal 2006 m. kovo 20 d. Reglamento (EB) Nr. 510/2006 8 straipsnio 2 dalį kartu su 2006 m. gruodžio 14 d. Reglamento (EB) Nr. 1898/2006 14 straipsniu ant etiketės turi būti arba ES simbolis, arba užrašas „saugoma geografinė nuoroda“ kartu su registruotu pavadinimu „Münchener Bier“.“

Priežastis

1. „Alaus kategorijos“ pakeitimas „alaus rūšimi“

Sąvoka „alaus kategorija“ pasirinkta netinkamai. Teisingai reikėtų sakyti „alaus rūšis“. BierV 3 paragrafe alaus kategorija suprantama, pavyzdžiui, kaip „pradinis alaus ekstraktas“, „pilstomasis alus“ arba „stiprus alus“.

Pataisymo reikia, nes specifikacijos h punktas yra susijęs su b puntu, kuriame išvardytos alaus rūšys, o ne alaus kategorijos.

2. Papildymas

Ne vėliau kaip nuo 2009 m. gegužės 1 d. prie pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006 saugomų produktų turi būti pridedamas arba ES simbolis, arba žodžiai „saugoma geografinė nuoroda“, taip pat reikia nurodyti saugomo produkto pavadinimą. Kadangi ši pakeitimo (papildymo) paraiška pateikta po 2009 m. gegužės 1 d., toks papildymas būtinas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MÜNCHENER BIER“

EB Nr.: DE-PGI-0217-0516-.02.09.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Münchener Bier“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

2.1 klasė –

alus

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Helles“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,4–11,9
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,7–5,4
Spalva (EBC)	:	5,0–8,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	14,0–25,0 vnt.

Šviesiai geltonas, blyškus; skonis – malonus, grynas, minkštas; apynių aromatas – nuo švelnaus iki malonaus, subtiliai pikantiškas arba pikantiškai gaivus su maloniu kartumo prieskoniu, priklausančio nuo gamybos būdo.

„Export Hell“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	12,5–12,8
Alkoholio koncentracija tūrio proc.	:	5,5–6,0
Spalva (EBC)	:	5,5–7,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	15,0–26,0 vnt.

Šviesiai geltonas, ilgai brandinamas (kol įgauna šviesią spalvą), skonis – nuo švelnaus, minkšto iki ryškaus pikantiško, kartais – su švelniu apynių aromatu, kartais juntamas ir nestiprus kartumas.

„Export Dunkel“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	12,5–13,7
Alkoholio koncentracija, proc.	:	5,0–5,9
Spalva (EBC)	:	42,0 ≤ 60,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	15,0–24,0 vnt.

Sodraus minkšto skonio; salyklo aromatas gali būti stiprus, kartais vyrauja Miuncheno salyklas.

„Pils“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,5–12,5
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,9–5,8
Spalva (EBC)	:	5,5–7,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	30,0–38,0 vnt.

Švelniai aitraus skonio, delikatus ir subtilus apynių kartumas; pabrėžiamas apynių aromatas; lengvas, elegantiškas, putojantis.

Nealkoholinis kvietinis alus

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	3,5–8,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	< 0,5
Spalva (EBC)	:	8,0–21,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	7,0–19,0 vnt.

„Leichtes Weißbier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	7,7–8,4
Alkoholio koncentracija, proc.	:	2,8–3,2
Spalva (EBC)	:	11,0–13,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	13,0–15,0 vnt.

Gaivus, su burbuliukais, gazuotas; su mielių drumzlėmis; būdingas ilgai brandinto balto alaus skonis.

„Kristall Weizen“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,5–12,4
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,9–5,5
Spalva (EBC)	:	7,5–12,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	12,0–16,0 vnt.

Su burbuliukais, stipriai gazuotas, išfiltruotas iki šviesumo, skaidrus, putojantis; ilgai brandinto alaus prieskonis, būdingas ilgai brandintam alui.

„Hefeweizen Hell“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,4–12,6
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,5–5,5
Spalva (EBC)	:	11,0–20,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	12,0–20,0 vnt.

Ilgai brandintas alus, natūraliai drumstas; būdingas ilgai brandinto alaus skonis, gazuotas, gaivus, su burbuliukais, putojantis, kartais – su mielių prieskoniu; balto alaus aromatas.

„Hefeweizen Dunkel“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,6–12,4
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,5–5,3
Spalva (EBC)	:	29,0–45,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	13,0–16,0 vnt.

Natūraliai drumstas, sodraus skonio, su salyklo aromatu ir prieskoniu ir (arba) savybėmis; ilgai brandinto alaus prieskonis ir (arba) savybės.

„Märzen“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	13,2–14,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	5,3–6,2
Spalva (EBC)	:	8,0–32,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	21,0–25,0 vnt.

Labai sodraus ir malonaus skonio, švelnus, nuo altbayerisch aromato iki salyklo aromato, labai švelnus kartumas.

„Bockbier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	16,2–17,3
Alkoholio koncentracija, proc.	:	6,2–8,1
Spalva (EBC)	:	7,5–40,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	18,0–32,5 vnt.

Ilgai brandintas alus, skonis – nuo sodraus, malonaus, minkšto, malonaus aromato, su delikačiu apynių prieskoniu, švelnaus kartumo iki ryškaus apynių prieskonio, kartais – su pikantišku prieskoniu.

„Doppelbock“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	18,2–18,7
Alkoholio koncentracija, proc.	:	7,2–7,7
Spalva (EBC)	:	44,0–75,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	18,0–28,0 vnt.

Ryškaus skonio; stiprus, pikantiškas, tirštas, su salyklo aromatu ir prieskoniu.

Nealkoholinis alus

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	1,0–8,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	< 0,5
Spalva (EBC)	:	4,0–13,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	13,0–29,0 vnt.

„Leichtbier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	7,5–7,7
Alkoholio koncentracija, proc.	:	2,7–3,2
Spalva (EBC)	:	5,5–7,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	24,0–26,5 vnt.

Švelniai karstelėjęs, subtilaus skonio.

„Diät Pils“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	8,5–9,3
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,3–4,9
Spalva (EBC)	:	5,0–6,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	26,0–30,0 vnt.

Mažai angliavandenių; švelnus karstelėjęs, rūgštoko skonio.

„Schwarz-Bier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,3
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,8
Spalva (EBC)	:	70,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	17,0 vnt.

Subtiliai pikantiškas alus su salyklo aromatu.

„ICE-Bier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	11,2
Alkoholio koncentracija, proc.	:	4,9
Spalva (EBC)	:	6,5 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	20,0 vnt.

Suderintas, sodrus skonis.

„Nähr-/Malzbier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	12,3–12,7
Alkoholio koncentracija, proc.	:	0,0–1,2
Spalva (EBC)	:	65,0–90,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	8,0–15,0 vnt.

Nedidelis alkoholio kiekis; šiek tiek ilgiau brandintas, su salyklo prieskoniu, pikantiškas; labai silpnas apynių prieskonis.

„Oktoberfestbier“

Pradinis alaus ekstraktas, proc.	:	13,6–14,0
Alkoholio koncentracija, proc.	:	5,3–6,6
Spalva (EBC)	:	6,0–28,0 vnt.
Karčiosios medžiagos (EBU)	:	16,0–28,0 vnt.

Šviesus, aukso, gintaro spalvos arba tamsus, skonis – nuo malonaus, labai sodraus ir minkšto arba salyklo aromato iki švelnaus apynių skonio su labai švelniu karstelėjimu arba ryškaus, salsvo skonio.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Miuncheno alaus daryklų naudojamas vanduo išgaunamas iš Miuncheno žvirgždo sluoksnio – iš Miuncheno miesto teritorijoje esančių gilių šachtų, dažniausiai siekiančių terciaro periodo sluoksnius.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visas „Münchener Bier“ alaus gamybos procesas turi vykti Miuncheno miesto teritorijoje.

„Münchener Bier“ alaus gamybos procesas prasideda nuo salyklo grūdimo ir mirkymo, o baigiasi saugojimu, kurio metu jaunas alus natūraliu būdu prisotinamas angliarūgšte ir brandinamas tol, kol pasiekia visą savo skonį.

Visa tai galioja ir visoms žemutinės ar viršutinės fermentacijos nealkoholinio „Münchener Bier“ alaus rūšims. Tačiau į šį procesą, atsižvelgiant į gamybos būdą, papildomai įeina ir vakuuminis distiliavimas ir garinimas arba ankstesnis fermentacijos etapo užbaigimas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Alaus ženklinimas etiketėmis pagrįstas produkto pavadinimu „Münchener Bier“ ir (arba) „Münchner Bier“ kartu su viena iš 3.2 punkte nurodytų alaus rūšių.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Miuncheno miesto teritorija

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Pavadinimą „Münchener Bier“ Miuncheno alaus daryklos vartoja jau ilgus šimtmečius ir dėl to nėra gavusios jokių trečiųjų asmenų prieštaravimų. Sena šio alaus gamybos tradicija pagrįsta ir tuo, kad 1280 m. Bavarijos hercogo Liudviko II žemvaldžių valdymo teisių ir jų pavaldinių prievolių registre Miuncheno aludariams buvo nustatyti mokesčiai pinigais ir natūra (plg. Heckhorn/Wiehr knygą „München und sein Bier“, Miunchenas, 1989 m. arba dr. Karin HACKEL-STEHR daktaro disertaciją (kaip 4 punkte) ir Sedlmayr/Grohsmann knygą „Die ,prewen’ Münchens“, Niurnbergas, 1969 m., kurių ištraukos pridedamos. Dar plg. dr. Christine RÄDLINGER jubiliejinį leidinį „125 Jahre Verein Münchener Brauereien e. V.“, 1996 m.).

Miunchene sena ir nealkoholinio alaus rūšių tradicija. 1898 m. rugpjūčio 17 d.„Allgemeinen Brauer- und Hopfen-Zeitung“ leidinio 1928 psl. rašoma, kad Bavarijoje buvo gaminamas nealkoholinis alus. To paties žurnalo 1898 m. liepos 9 d. leidinio 1590 psl. minimas nealkoholinis alus Miunchene. Tame tekste pasakojama apie tai, kaip p. Karlas MICHELIS, Miuncheno Praktischen Brauerschule savininkas, pateikė paraišką prekiauti nealkoholiniu alumi (žr. Christiano SCHÄDERIO „Münchener Braueindustrie 1871–1945“, 105 p.). Nors tuo metu minėta paraiška buvo atmesta, nealkoholinis alus Miunchene išliko, ypač dėl to, kad dėl žaliavų trūkumo, kaip žinoma, sunkmečiu per abu pasaulinius karus ir tarpukariu buvo gaminamas mažai alkoholio turintis alus. Šiaip ar taip Miuncheno alaus daryklos pradėjo ir vėl nepertraukiamai gaminti nealkoholinį alų ir nealkoholinį kvietinį alų nuo 1986 m.

5.2. Produkto ypatumai:

Vartotojai su Miunchene pagamintu alumi sieja ypatingą reputaciją ir aukščiausios kokybės lūkesčius.

Šios kokybės pagrindas – ne tik 1487 m. Miuncheno grynumo įstatymo, kuris priimtas 29 metais anksčiau nei atitinkamas 1516 m. Bavarijos įstatymas, laikymasis, tačiau ypač ir tai, kad Miuncheno alaus daryklos vandenį alaus gamybai ima iš gilių šulinių, esančių Miuncheno miesto žvirgždo sluoksnyje. Šie giluminiai šuliniai, siekiantys terciaro periodo sluoksnius, kai kuriose vietose yra net 250 m gylio.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Didelio žmonių prisirišimo prie „Münchener Bier“ alaus ir su tuo susijusios reputacijos Miuncheno regione pagrindas yra ilgalaikė alaus gamybos Miunchene tradicija ir istoriniai sąryšiai. Dėl savo sveiko augimo „Münchner Bier“ pirmiausia pagarsėjo vietos mastu, vėliau regiono, tada nacionaliniu ir galiausiai tarptautiniu mastu.

Miunchene šis alus buvo palankiai vertinamas nuo pat pradžių. Jau 815 metais „Historia Frisingensis“, „Kozrah“ rankraštyje yra minima, kad Oberfėringo (Miuncheno rajono) Šv. Jono bažnyčia buvo paskolinta diakonui Huwetzi, kuris už tai kapitulai turėjo atsiųsti pilną vežimą alaus kaip metinį mokestį.

1280 m. „Salbuch der Stadt München“ galima įsitikinti, kad jau tuo metu Miuncheno piliečiams buvo išduodami alaus gamybos leidimai.

1372 m. hercogas Stefanas II reformavo Miuncheno alaus gamybos teisę ir patvirtino pirmąją alaus gamybos konstituciją, kurioje buvo nustatyta teisė visiems nekilmingiems žmonėms gaminti Greußing (panašu, kad tai mažai pradinio alaus ekstrakto turinčio „Nachbier“ (silpno alaus) rūšis), „kada tik panorėjus“. Vertėtų pažymėti, kad šią teisę, jei ji asmeniui buvo suteikta, buvo galima parduoti ir palikti palikuonims testamentu.

14-ame ir 15-ame amžiuje buvo visuotinai bandoma į alų pridėti kokių nors medžiagų (kai kurios jų buvo ir nuodingos), kad alų būtų galima ilgiau laikyti nesugedusį. Todėl maždaug 1453 m. Miuncheno miesto magistratas išleido alaus įstatymą, kuriame buvo nustatyta, kad alus ir Greußing turi būti verdamas ir brandinamas „tik iš miežių, apynių ir vandens, nepridedant daugiau nieko“. Tai buvo pirmosios vadinamojo grynumo įsakymo užuomazgos.

Vėliau Bavarijos hercogas Albertas IV 1487 m. lapkričio 30 d. Miunchene paskelbė šiek tiek pakeistą alaus įstatymo teksto versiją kaip Miucheno grynumo („Münchner Reinheitsgebot“) įsakymą. Nuo tada buvo galima tiekti tik tokį alų, kuris buvo pagamintas iš apynių, miežių ir vandens. Įsigaliojus šiam įsakymui tapo privaloma tikrinti alų – tai panašu į šiandieninę alaus kokybės kontrolę. Taigi, maisto produktų kokybė pirmąsyk pradėta tikrinti 15-ojo amžiaus pabaigoje. Miuncheno grynumo įstatymu, kuris yra „Münchner Bier“ alaus sėkmės ir reputacijos pagrindas, užtikrinta, kad būtų gaminamas tik aukštos kokybės alus.

1493 m. hercogas Jurgis Turtingasis panašų grynumo įsakymą išleido ir Žemutinėje Bavarijoje. Po šio hercogo mirties ir po Landshuto karo dėl paveldėjimo 1516 m. Bavarijos hercogai Viljamas IV ir Luisas X, hercogo Alberto IV sūnūs, paskelbė Miuncheno grynumo įsakymą, kurio forma buvo praktiškai tokia pati kaip ir Bavarijos grynumo įsakymo. Šis įsakymas buvo keičiamas keletą kartų, kol 1906 m. tapo Vokietijos alaus mokesčių įstatymu ir dabar galiojančiu alaus įstatymu. Tokiu būdu Miuncheno grynumo įsakymas vis dar galioja.

Šimtmečiams bėgant „Münchner Bier“ alaus reputacija plito vis plačiau. Pavyzdžiui, 16-ame amžiuje šis alus tapo geriau žinomas dėl karietų vairuotojų ir vežėjų, kurie alaus daryklose galėjo laikyti arklius. Galiausiai maždaug 250 gyventojų teko viena alaus darykla.

Miuncheno gyventojai yra tiek prisirišę prie savo alaus, kad pasirengę dėl jo išeiti į gatves. Pavyzdžiui, taip nutiko 1844 m. – alaus kaina staiga pakilo nuo 6 kreicerių iki 6,5 kreicerių ir dėl to kilo alaus karas. 1995 m. gegužės mėn. maždaug 25 000 žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš teismo sprendimą, dėl kurio Miuncheno alaus sodai būtų turėję užsidaryti 21 val. 30 min.

Be abejo, šie alaus sodai, „Oktoberfest“ alaus festivalis ir miesto restoranai taip pat prisidėjo prie „Münchner Bier“ alaus reputacijos visame pasaulyje kūrimo.

Reikėtų paminėti pagarsėjusią Miuncheno gyventojų teisę ir labai mėgiamą paprotį į tikruosius miesto alaus sodus ar, kaip anksčiau vadinta, alaus rūsį, atsinešti savo maisto.

Taip pat dažnai kopijuojama, tačiau niekuomet neprilygstama, yra „Oktoberfest“ alaus šventė, kuri pirmąsyk surengta 1810 m., o jos ištakos yra arklių lenktynės. Šiuo metu pasaulyje rengiama daugiau nei 2 000„Oktoberfest“ švenčių. „Oktoberfest“ šventė ir šios šventės „Oktoberfestbier“ alus, kurį galima gaminti tik Miuncheno alaus daryklose, taip pat prisideda prie geros „Münchner Bier“ alaus reputacijos visame pasaulyje. Miuncheno „Oktoberfest“ šventėje kasmet apsilanko vidutiniškai šeši milijonai žmonių, kurie atvyksta paragauti visame pasaulyje garsaus alaus. „Oktoberfest“ alaus šventė su savo „Oktoberfestbier“ alumi yra aukščiausia „Münchner Bier“ alaus išraiškos forma. Kartą Miuncheno žemės teismas nusprendė, kad „Oktoberfest šventė yra Münchner Bier alaus šventė“.

Iš miesto užeigų visame pasaulyje žinoma „Hofbräuhaus“. Nereikia ir sakyti, kad tiek daina „Miunchene stovi Hofbräuhaus…“, tiek pati aludė garsina gerą „Münchner Bier“ alaus vardą pasaulyje.

Be šių istorinių dalykų, prie geros „Münchner Bier“ reputacijos prisidėjo ir techninės naujovės.

19-ame amžiuje Miuncheno alaus gamintojai alų pradėjo gaminti tikruose ledo namuose arba rūsiuose. Su tuo susiję techniniai reikalavimai buvo tokie sudėtingi, kad alaus rūsių projektavimas pradėtas dėstyti Karališkojoje statybos darbų mokykloje („Königlichen Baugewerkeschule“).

1873 m. Carl Von Linde Miuncheno „Spaten“ alaus daryklai sukūrė pirmąjį pasaulyje šaldymo aparatą. Šio aparato sukūrimas turėjo labai didelę reikšmę, nes juo naudojantis pirmąsyk tapo įmanoma nepertraukiamai gaminti bet kokį pageidaujamą kiekį vienodai geros kokybės alaus, nepaisant klimato sąlygų ar lauko temperatūros.

Maždaug 1900 m. Miuncheno „Hacker“ alaus darykla netgi turėjo Linde sistemos pagrindu įrengtas šaldymo patalpas dviejuose olandų laivuose, kuriomis naudodamasi ji eksportuodavo „Münchner Bier“ ir jo gerą reputaciją į užsienį.

Be to, nuo 19-ojo amžiaus kiekviena Miuncheno alaus darykla turėjo iki 90 šaldomų geležinkelio vagonų, kurie buvo skirti jų produkcijai vežti į tolesnes pardavimo vietas. Šie šaldomi vagonai, kurie taip pat tarnavo kaip alaus daryklų reklamos priemonė, galėjo būti naudojami visame Europos geležinkelių tinkle, kuris tuo metu stipriai plėtėsi. Daug svarbesnis dalykas nei reklama buvo galimybė naudojantis šiais vagonais išlaikyti alaus kokybę. Tai buvo didžiulis žingsnis į priekį alaus galiojimo laiko atžvilgiu. „Münchner Bier“ alus į užsienį buvo atvežamas aukštos kokybės ir juo ten buvo galima mėgautis, o tai savo ruožtu ir vėl prisidėjo prie geros šio alaus reputacijos. Apie gerą „Münchner Bier“ alaus vardą liudija eksporto skaičiai, kurie tuo metu vis didėjo.

Kad galėtų sudaryti nuolatinę temperatūrą ir taip užtikrinti nuoseklų aukštų gamybos standartų laikymąsi, daugelis Miuncheno alaus daryklų 19-ame amžiuje pradėjo naudotis garo varikliais energijai gaminti. Dalyvaujant Miuncheno alaus darykloms, kylančioms saugos ir techninėms problemos spręsti buvo įkurta „Dampfkessel-Revisionsverein“ (Garo katilų patikros asociacija). Ši asociacija tapo šiandienine visame pasaulyje žinoma „Technische Überwachungsverein“ (TÜV, Techninės patikros asociacija). Miuncheno alaus daryklų rūpinimasis sauga taip pat prisidėjo prie jų ir jų gaminamo alaus reputacijos.

19-ame amžiuje mokslinių metodų vystymąsi lydėjo alaus gamybos technologijos skyrių steigimas žemės ūkio kolegijose, universitetuose ir privačiuose švietimo ir mokslinių tyrimų institutuose. Kitas svarbus pasikeitimas buvo pradėtos skelbti specialistų publikacijos apie alaus gamybą; jų centrinė vieta buvo Miunchenas. Nuo šio laikotarpio apie Miuncheną galima kalbėti kaip apie „Cerevisial“ (alaus gamybos) universitetinį miestą. Iki pat šių dienų Miuncheno-Veihenštefano technikos universiteto Alaus gamybos technologijų fakultetas ir Doemens institutas tebėra pirmaujančios alaus gamintojų ir alaus gamybos inžinierių, kurie vėliau dirba visame pasaulyje, mokymo institucijos.

Kaip matyti, „Münchner Bier“ alaus pagarsėjimas ir reputacija per pastaruosius 550 metų Vokietijoje ir kitose ES valstybėse narėse nuolat didėjo ir gerėjo. Didėjantys pastarųjų 30 metų eksporto skaičiai, ypač įžymiojo „Oktoberfestbier“ alaus (šį pavadinimą savo produkcijai gali suteikti tik Miuncheno alaus daryklos), kalba patys už save. „Oktoberfest“ šventė žinoma visame pasaulyje kaip „Münchner Bier“ alaus šventė. Šios šventės dalyvių eitynės su tradiciniais regioniniais ir kariniais kostiumais, jos atidarymo ceremonija ir kasdieniai reportažai iš „Oktoberfest“ palapinių labai išgarsino „Münchner Bier“ alų. Dėl paramos sportui, pavyzdžiui, kai buvo remiama Vokietijos nacionalinė bobslėjaus komanda arba „Olympiahalle“ arena, „Münchner Bier“ pavadinimas buvo matomas visame pasaulyje televizijos transliavimo metu. Per pastaruosius dešimtmečius dėl radijo, televizijos, o ypač interneto, apie „Münchner Bier“ alų sužino vis daugiau žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Šis gėrimas aptarinėjamas interneto forumuose ir gerbėjų klubuose. Miuncheno alaus daryklų interneto puslapiuose reguliariai sulaukiama apsilankymų iš viso pasaulio.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

2010 m. kovo 19 d. Markenblatt Nr. 11, 7a-bb dalis, p. 4250.

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/13252

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

16.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/18

2012/C 140/06

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„WACHAUER MARILLE“

EB Nr.: AT-PDO-0117-1473-29.06.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—	☒	Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—	☒	Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—	☒	Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—	☒	Kita (kontrolės įstaiga)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☒	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

3.1. Produkto aprašymas:

Aprašymo patobulinimas ir paaiškinimas:

Tai vaisiai, priskiriami „Kegelmarillen“ (kūgio formos abrikosų), „Ovalmarillen“ (ovalo formos abrikosų) (arba „Rosenmarillen“ (rožinių abrikosų)) ir „Ananasmarillen“ (ananasinių abrikosų) rūšims, kurios tarp 1900 m. ir 1960 m. tradiciniu būdu išvestos ir išaugintos Vachau regiono abrikosų augintojų arba abrikosų daigynuose; pagrindinė auginama veislė – regionui būdingi „Klosterneuburger“ abrikosai, priklausantys „Kegelmarillen“ rūšiai.

„Kegelmarillen“: vaisius vidutinio dydžio, vidutinis vaisiaus svoris, esant vidutiniam derliui, svyruoja nuo 45 iki 60 g, o savitasis svoris paprastai didesnis nei 1,0. Vaisių forma – kūgio arba smailėjanti. Pagrindinė vaisiaus žievelės spalva – medaus atspalvio geltona, pusė ar daugiau vaisiaus paraudę, dažnai pasitaiko dėmelių, kurių spalvos spektras – nuo rudos iki raudonos.

Išskirtinės charakteristikos: kūgio formos, viena pusė trumpesnė, stipriai paraudę. Vaisiaus minkštimas vientisos oranžinės-raudonai oranžinės spalvos, tvirtas ir sultingas, netampa miltingu.

„Ovalmarillen“ (arba „Rosenmarillen“): vaisius nuo vidutinio iki didelio dydžio, vidutinis vaisiaus svoris esant vidutiniam derliui svyruoja nuo 40 iki 65 g, o savitasis svoris paprastai mažesnis nei 1,0. Forma ovali arba labai apvali, skiltelės vidutiniškai suapvalėjusios. Vaisiaus odelė oranžiniai geltonos spalvos, šiek tiek pūkuota, vaisius visuomet paraudęs iš tos pusės, kuri buvo saulėje, raudonis gali apimti iki pusės vaisiaus, dažnai yra raudonų dėmelių. Išskirtinės charakteristikos: ovali forma ir oranžiniai geltona pagrindinė spalva su patraukliu raudoniu.

„Ananasmarillen“: vaisiaus dydis svyruoja tarp „Knödelmarille“ (abrikoso-virtinuko) dydžio ir didelio įprastinio abrikoso dydžio, vidutinis vaisiaus svoris, esant vidutiniam derliui, yra nuo 30 iki 70 g, o savitasis svoris yra apie 1,0. Šie abrikosai labai apvalios formos. Vaisiaus žievelė pūkuota, vidutinio geltonumo, dažnai šiek tiek paraudus ar su raudonomis dėmelėmis.

Išskirtinės charakteristikos: abrikosų atspalvio geltonos spalvos apvalūs vaisiai, tik šiek tiek raustelėję arba išvis neparaudę.

„Wachauer Marille“ abrikosai pasižymi dideliu pektino, rūgšties ir cukraus kiekiu.

Priežastis

Visada manyta, kad akivaizdžios „Wachauer Marille“ abrikosų kokybės priežastis yra regiono klimatas ir dirva, taip pat daugiau nei šimtmečio senumo auginimo tradicija. Todėl kaip neprilygstamo skonio ir aromato apibūdinamos tik tos abrikosų rūšys, kurios „nuo maždaug 1900 m. ir vėliau (laikotarpiu nuo 1900 m. iki 1960 m.) tradiciniu būdu išvestos ir išaugintos Vachau regiono augintojų arba abrikosų daigynuose“, ir tik joms suteiktas saugomos kilmės vietos statusas. Specifikacija, kurios dalį sudaro pradinis tekstas, o dalis yra atnaujinta, siekiama visiškai aiškiai nurodyti, kad „Wachauer Marille“ gali būti priskiriamos tik nurodytoms rūšims priklausančios abrikosų veislės, kurios tuo laikotarpiu augintos nurodytoje vietovėje. „Naujosios“ neseniai nedideliu mastu pradėtos auginti veislės (pvz., prancūzinės ar kaliforninės) yra nepalyginamos su seniai žinomomis regionui būdingomis veislėmis. Todėl siekiant apsaugoti vartotojų lūkesčius dėl kokybės, taip pat išskirtinį „Wachauer Marille“ abrikosų savitumą ir reputaciją, aprašymas patikslinamas.

3.2. Geografinė vietovė:

Šiame skirsnyje pateikiamą informaciją reikia paaiškinti ir papildyti dviem papildomom savivaldybėm:

Vachau regionas, Mauternas, Kremsas. Regionas apima pietinį Valdfyrtelio kraštą ir tęsiasi išilgai Dunojaus iki šiaurinės Dunkelšteino miško dalies. Į vietovę, kurioje auginami „Wachauer Marille“ abrikosai, įeina šios savivaldybės: Agsbachas, Albrechstbergas, Dunkelšteinervaldo Bergernas, Drosas, Diurnšteinas, Emersdorfas, Furtas, Gėdersdorfas, Kremsas, Maria Lachas, Mauternas, Miūldorfas, Paudorfas, Rodendorfas prie Kremso, Rosacas-Ansdorfas, Šėnbiūhelis-Agsbachas, Zenftenbergas, Špicas, Štracingas, Miško Veincyrlis ir Veisenkirchenas.

Priežastis

Savivaldybių sąrašas (išskyrus Šėnbiūhelį-Agsbachą ir Emersdorfą) jau įtrauktas į pradinės paraiškos dėl kilmės nuorodos papildomą medžiagą. Todėl į santrauką jis įtraukiamas tik dėl aiškumo. Naujai įtrauktos Šėnbiūhelio-Agsbacho ir Emersdorfo savivaldybės iki reorganizacijos nepriklausė paraišką pateikusios įstaigos apimamai ir administruojamai vietovei, todėl pradinėje paraišoje nebuvo minimos. Tačiau jas dera įtraukti į apibrėžiamą šio produkto auginimo vietovę, nes abi šios savivaldybės yra Vachau regione, o jų abrikosų auginimo tradicijos ir ypatingos klimato sąlygos yra tokios pačios kaip ir kitų išvardytų savivaldybių.

3.3. Kilmės įrodymas:

Kadangi ankstesnėje specifikacijoje kilmės įrodymas neaptartas, nuspręsta, kad būtų naudinga pateikti daugiau informacijos apie produkto atsekamumą.

Produkto atsekamumas užtikrinamas tokiomis priemonėmis:

—	įrašais apie auginimo vietoves,

—	įrašais apie pasodintas rūšis,

—	įrašais apie surinkto derliaus kiekį,

—	atskiromis surinktų SKVN ir ne SKVN abrikosų saugojimo vietomis (atskirai nuo kitų produktų) ir derliaus rinkimo talpų ženklinimu.

3.4. Gamybos būdas:

Sakinyje „augalinė medžiaga auginama arba vietos daigynuose, arba ją augina patys augintojai“ išbraukiamas žodis „vietos“.

Priežastis

Žodžio „vietos“ atsisakymas neturi įtakos aptariamoms rūšims. Tačiau tai reikš, kad augalinė medžiaga gali būti auginama už regiono ribų esančiuose daigynuose.

Sakinys „kaip augalų poskiepiai naudojami abrikosų sodinukai, vyšninės ir įvairios kitos slyvos, specialiai pritaikytos regiono dirvožemio sąlygoms“ pakeičiamas tokiu sakiniu:

„Kaip augalų poskiepiai naudojami abrikosų sodinukai, vyšninės slyvos ir kitos tinkamos Prunus L. rūšys, specialiai pritaikytos regiono dirvožemio sąlygoms.“

Priežastis

Ypač abrikosų augintojai nuolat ieško geresnių poskiepių, tad reikėtų ne riboti jų pasirinkimą tam tikromis slyvų rūšimis, bet verčiau sudaryti sąlygas eksperimentuoti su visomis Prunus L. rūšimis ir atradus tinkamas – jas naudoti.

Sakinys „metro ilgio poskiepiai apgenimi iki apvalaus vainiko, piramidės arba taurės formos (sodinimo atstumai 5–7 m × 4–6 m; 250–500 medžių/ha)“ pakeičiamas taip:

„Naudojama apvalaus vainiko (piramidės ar taurės pavidalo) genėjimo forma; taip pat naudojamos plokščio vainiko formos.“

Priežastis

Kadangi piramidės ir taurės formos yra apvalaus vainiko formos rūšys, aiškiau, jei jos tiesiog nurodomos skliausteliuose po termino „apvalaus vainiko“. Jei būtų racionalizuota auginimo praktika, taip pat leidžiama genėti plokščio vainiko forma (pvz., špaleriuose), ypač jei vaisių kokybė nepriklauso nuo to, ar šakos auginamos į apvalią, ar į plokščią formą. Be to, terminas „metro ilgio poskiepis“ ir skliausteliuose esantis tekstas „(sodinimo atstumai 5–7 m × 4–6 m; 250–500 medžių/ha)“ tiesiog išbraukiami. Iki šiol naudoti palyginti dideli sodinimo atstumai reiškė, kad norint užpildyti turimą plotą medžiais su plačiais vainikais, kurie užauga iki 8 m ir daugiau aukščio, reikėjo tvirtų poskiepių. Santykinai aukšti „metro ilgio poskiepiai“ buvo dar vienas veiksnys, dėl kurio medžiai užaugdavo tokie aukšti. Kai medžiai tokie dideli, auginimo praktika, tokia kaip genėjimas ir ypač abrikosų derliaus nuėmimas (abrikosus reikia rinkti keletą kartų), labai apsunkinamas. Kai medžiai šiek tiek žemesni, kompaktiškesni, nereikia tokių tvirtų poskiepių, tada pakanka ir mažesnių sodinimo atstumų. Šalutinės kultūros (pvz., bulvės), kurios ilgą laiką augintos abrikosų soduose ir kurias auginant aukšti medžiai tiko, dabar nebeauginamos. Nenurodžius sodinimo atstumų vaisių kokybė prastėti neturėtų.

Nebetaikomos prižiūrimo „pusiau natūralaus“ vaisių auginimo Austrijoje gairės (išdėstytos 9 priede „Papildoma medžiaga“). Todėl su jomis susijęs sakinys („Medžiai auginami ir prižiūrimi laikantis nustatytų integruoto auginimo metodų“) pakeistas taip:

„Medžiai auginami ir prižiūrimi taip, kad taikant tvaraus ūkininkavimo praktiką užaugintų aukštos kokybės abrikosus.“

Teikiant pirmą paraišką, ÖPUL paramos programa apėmė išmokų už plotą sistemą „Integruotas vaisių auginimas“, prie kurios gairės kasmet buvo pritaikomos. Dabar artėja ÖPUL programos pabaiga, tad nebebus ir kasmetinio gairių pritaikymo, be to, tam tikros gairių nuostatos nebuvo palankios „Wachauer Marille“ abrikosų medžiams auginti. Pavyzdžiui, su dirvos apželdinimu susijusi paramos sąlyga: dėl vandeninių pelėnų dauginimosi buvo masiškai prarandami medžiai ir kilo rimtų sutrikimų. Žvelgiant atgal į abrikosų auginimą praeitame amžiuje matyti, kad dirva paprastai buvo paliekama atvira, mat vandeniniai pelėnai atviroje dirvoje nesirodo. Pastaraisiais maždaug dviem dešimtmečiais mechanizacija sudarė sąlygas uždengti dirvą derliaus ėmimo metu, todėl dirvos paviršius išlieka tvirtas net jei derliaus nuėmimo metu lyja. O po derliaus nuėmimo dirva apdirbama dar kartą – tai svarbi priemonė, kuri, rugpjūčio orui dažnai esant itin sausam, labai teigiamai veikia medžius, suteikia joms maistingųjų medžiagų. Iki šiol pagal šią integruotą programą toks dirvos apdirbimas nebuvo leidžiamas.

Be to, pagal Austrijoje žemės ūkio produkcijai taikomas bendrąsias teisines nuostatas („gerą ūkininkavimo praktiką“) reikalaujama, kad maistui skirta produkcija atitiktų aukščiausius saugos reikalavimus tiek vartotojo, tiek aplinkos atžvilgiu. Šių nuostatų taikymo pakanka, kad kokybė nė kiek nenukentėtų.

Sakinys „nuo liepos mėn. pradžios žalioji žemės danga visais atvejais paliekama, kad derliaus nuėmimo metu dirvos paviršius būtų tvirtas“ išbraukiamas, nes tai nedaro jokio poveikio produktų savybėms.

Išbraukiama ši pastraipa: „Kenkėjai ir ligos nėra reguliariai pasitaikanti problema, todėl priemonių dėl jų reikia imtis tik kartais. Daugumoje vaismedžių sodų nesiimama jokių augalų apsaugos priemonių. Pradedant nuo spalio mėn. pabaigos nuo žieminių drugių galima apsisaugoti naudojant lipnias juostas. Kinivarpos gaudomos alkoholio spąstais. Abrikosų atveju tokių kenkėjų, kurie pultų pačius vaisius, nėra. Chemiškai naikinti piktžoles nėra nei įprasta, nei reikalinga.“

Priežastis

Kadangi atsiranda naujų kenkėjų ir ligų rūšių, reikia reguliariai imtis jų naikinimo ir prevencijos priemonių. Pastarojo meto patirtis rodo, kad piktžolių naikinimas (tiek cheminiu, tiek mechaniniu būdu) palankiai veikia auginamas kultūras, nes jos gauna daugiau maistinių medžiagų ir vandens.

Sakinys „70 proc. derliaus parduodama pramonei, augintojų draugijoms ir didmeninei prekybai, o maždaug 30 proc. parduodama tiesiogiai iš ūkių arba nuo gatvės prekystalių“ pakeičiamas taip:

„Pagrindinis prekybos būdas – tiesioginė prekyba iš ūkių ir nuo gatvės prekystalių. Produkcija taip pat tiekiama rinkai ir parduodama apdorota arba perdirbta.“

Priežastis

Prekybos kanalai pasikeitė taip, kad dabar didžioji derliaus dalis parduodama tiesiogiai iš ūkių arba nuo gatvės prekystalių, nors anksčiau 70 proc. derliaus būdavo tiekiama pramonei, augintojų draugijoms ir didmeninei prekybai.

3.5. Ženklinimas etiketėmis:

Sakinys „visi parduodami vaisių krepšeliai ženklinami vienodai“ išbraukiamas.

Priežastis

Pakuotė, reklamos medžiaga ir pan. (trumpai tariant „produkto vaizdinė tapatybė rinkoje“) nuolat keičiama siekiant išlaikyti vartotojų susidomėjimą ir perteikti produkto įvaizdį. Standartinės etiketės reikalavimo atsisakyta siekiant sudaryti galimybę lanksčiau reaguoti į rinkos reikalavimus.

3.6. Kontrolės įstaiga:

Kontrolės įstaiga vykdo patikras pagal standartinę saugomos kilmės vietos produktų kontrolės programą ir pagal SKVN „Wachauer Marille“ kontrolės planą, kurį ši įstaiga sudaro sukonkretindama SKVN „Wachauer Marille“ standartinės kontrolės programą.

SGS Austria Controll-Co. GmbH

Diefenbachgasse 35

1150 Wien

ÖSTERREICH

Tel. +43 151225670

Faks. +43 151225679

El. paštas: sgs.austria@sgs.com

Priežastis

Dėl teisės aktų nuostatų pakeitimų, inter alia, susijusių su saugomų kilmės vietų nuorodų kontrole, atsirado galimybė provincijos gubernatoriaus vykdomą viešąją kontrolę pakeisti patvirtintų privačių tikrinimo įstaigų vykdoma kontrole.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„WACHAUER MARILLE“

EB Nr.: AT-PDO-0117-1473-29.06.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„Wachauer Marille“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Austrija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Tai vaisiai, priskiriami „Kegelmarillen“ (kūgio formos abrikosai), „Ovalmarillen“ (ovalo formos abrikosai) (arba „Rosenmarillen“ (rožiniai abrikosai)) ir „Ananasmarillen“ (ananasiniai abrikosai) rūšių grupėms, kurios tarp 1900 m. ir 1960 m. tradiciniu būdu išvestos ir išaugintos Vachau regiono abrikosų Vachau regiono abrikosų augintojų arba abrikosų daigynuose.

Pagrindinė auginama veislė – regionui būdingi vietiniai „Klosterneuburger“ abrikosai, priklausantys „Kegelmarille“ rūšių grupei.

„Kegelmarillen“: vaisius vidutinio dydžio, vidutinis vaisiaus svoris esant vidutiniam vaisių derliui svyruoja nuo 45 iki 60 g, o savitasis svoris paprastai didesnis nei 1,0. Vaisų forma – kūgio arba smailėjanti. Pagrindinė vaisiaus žievelės spalva – medaus atspalvio geltona, pusė ar daugiau vaisiaus paraudę, dažnai pasitaiko dėmelių, kurių spalvos spektras – nuo rudos iki raudonos.

Išskirtinės charakteristikos: kūgio formos, viena pusė trumpesnė, stipriai paraudę. Vaisiaus minkštimas vientisos oranžinės ar raudonai oranžinės spalvos, tvirtas ir sultingas, netampa miltingu.

„Ovalmarillen“ (arba „Rosenmarillen“): vaisius nuo vidutinio iki didelio dydžio, vidutinis vaisiaus svoris esant vidutiniam vaisių derliui svyruoja nuo 40 iki 65 g, o savitasis sunkis paprastai mažesnis nei 1,0. Forma ovali arba labai apvali, skiltelės vidutiniškai suapvalėjusios. Vaisiaus odelė oranžiniai geltonos spalvos, šiek tiek pūkuota, vaisius visuomet paraudęs iš tos pusės, kuri buvo saulėje, raudonis gali apimti iki pusės vaisiaus, dažnai yra raudonų dėmelių. Išskirtinės charakteristikos: ovali forma ir oranžiniai geltona pagrindinė spalva su patraukliu raudoniu.

„Ananasmarillen“: vaisiaus dydis svyruoja tarp „Knödelmarille“ (abrikoso-virtinuko) dydžio ir didelio įprastinio abrikoso dydžio, vidutinis vaisiaus svoris, esant vidutiniam vaisių derliui, yra nuo 30 iki 70 g, o savitasis svoris yra apie 1,0. Šie abrikosai labai apvalios formos. Vaisiaus žievelė pūkuota, vidutinio geltonumo, dažnai šiek tiek paraudus ar su raudonomis dėmelėmis.

Išskirtinės charakteristikos: abrikosų atspalvio geltonos spalvos apvalūs vaisiai, tik šiek tiek raustelėję arba išvis neparaudę.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

—

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Vachau regionas, Mauternas, Kremsas. Regionas apima pietinį Valdfyrtelio kraštą ir tęsiasi išilgai Dunojaus iki šiaurinės Dunkelšteino miško dalies. Į vietovę, kurioje auginami „Wachauer Marille“ abrikosai, įeina tokios savivaldybės: Agsbachas, Albrechstbergas, Dunkelšteinervaldo Bergernas, Drosas, Diurnšteinas, Emersdorfas, Furtas, Gėdersdorfas, Kremsas, Maria Lachas, Mauternas, Miūldorfas, Paudorfas, Rodendorfas prie Kremso, Rosacas-Ansdorfas, Šėnbiūhelis-Agsbachas, Zenftenbergas, Špicas, Štracingas, Miško Veincyrlis ir Veisenkirchenas.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Įvairių klimato sąlygų sampyna (Panonijos ir Valdfyrtelio klimatas, netoliese tekanti Dunojaus upė); dideli dienos ir nakties temperatūros skirtumai, ypač abrikosams nokstant. Dokumentuose užfiksuota, kad pavadinimas „Marille“ šiame regione vartotas jau 1509 m. Didelio masto vaisių auginimas komerciniais tikslais Vachau regione (kartu su vyno ir linų verslu) prasidėjo maždaug 1890 m., kai buvo atrinktos specifinės rūšys ir tinkamiausi poskiepiai. Nuo tada abrikosų auginimas tapo tradiciškai svarbia regiono ekonomikos dalimi. Pavasarį žydintys abrikosmedžiai tampa ryškiu kraštovaizdžio elementu, taigi šis produktas be galo svarbus ir Vachau turizmui.

5.2. Produkto ypatumai:

Vaisių skonis ir aromatas; didelis cukraus, rūgščių ir pektino kiekis.

Akivaizdžios „Wachauer Marille“ abrikosų kokybės priežastys yra regiono klimatas ir dirva, taip pat daugiau nei šimtmečio senumo auginimo tradicija. Ypatingos klimato sąlygos tiesiogiai veikia vaisių skonio, aromato ir sudėties formavimąsi.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.patentamt.at/Markenschutz/Schutzrechte/Herkunftsangabe/

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.140.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 140

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. gegužės 16d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2012/C 140/01	Euro kursas	1

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2012/C 140/02	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6587 – Molson Coors/StarBev) ( 1 )	2

2012/C 140/03	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6580 – Experian/Cerved/Experian-Cerved Information Services) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	3

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 140/04	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	4

2012/C 140/05	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	8

2012/C 140/06	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	18

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2843
JPY	Japonijos jena	102,65
DKK	Danijos krona	7,4335
GBP	Svaras sterlingas	0,80010
SEK	Švedijos krona	9,0437
CHF	Šveicarijos frankas	1,2010
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,6185
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,515
HUF	Vengrijos forintas	292,25
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6971
PLN	Lenkijos zlotas	4,3225
RON	Rumunijos lėja	4,4425
TRY	Turkijos lira	2,3210
AUD	Australijos doleris	1,2836
CAD	Kanados doleris	1,2855
HKD	Honkongo doleris	9,9739
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6573
SGD	Singapūro doleris	1,6128
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 481,04
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,5182
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1156
HRK	Kroatijos kuna	7,5350
IDR	Indonezijos rupija	11 897,19
MYR	Malaizijos ringitas	3,9531
PHP	Filipinų pesas	54,773
RUB	Rusijos rublis	39,0452
THB	Tailando batas	40,237
BRL	Brazilijos realas	2,5539
MXN	Meksikos pesas	17,5635
INR	Indijos rupija	69,0500


	(1) Tekstas svarbus EEE