12.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/1

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas […] dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą

2012/C 137/01

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1),

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2),

atsižvelgdamas į prašymą pateikti nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1. ĮVADAS

1.1. Konsultacijos su EDAPP

2011 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas […] dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą, pasiūlymą (3). Tą pačią dieną pasiūlymas buvo nusiųstas EDAPP konsultacijai.

2.	Prieš priimant pasiūlymą EDAPP buvo suteikta galimybė pateikti neoficialias pastabas. Pasiūlyme atsižvelgta į daugelį šių pastabų. Todėl pasiūlyme numatytos duomenų apsaugos priemonės buvo gerokai sugriežtintos.

3.	EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija taip pat konsultavosi su juo oficialiai ir kad teisės akto, kuris turi būti priimtas, preambulėje siūloma pateikti nuorodą į šią nuomonę.

1.2. Pasiūlymo tikslai ir taikymo sritis

Pasiūlymo tikslas – atnaujinti ir pakeisti dabartinį Direktyvos 2005/36/EB (Profesinių kvalifikacijų direktyva) tekstą. Siekdama šio tikslo Komisija taip pat siūlo atitinkamose Reglamento […] dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (VRI reglamentas) dalyse pakeisti nuorodas į persvarstytos Profesinių kvalifikacijų direktyvos nuostatas (4).

1.3. Pasiūlymo reikšmė duomenų apsaugai

5.	Duomenų apsaugos požiūriu svarbiausi yra du pasiūlymo aspektai: i) įspėjimo sistemos sukūrimas (56a straipsnis) ir ii) neprivalomo Europos profesinio pažymėjimo įdiegimas (4a–4e straipsniai) (5). Numatoma, kad abiem atvejais asmens duomenys bus tvarkomi per Vidaus rinkos informacijos sistemą (VRI).

Įspėjimai iš esmės yra pateikiami po to, kai valstybės narės kompetentinga institucija arba teismas priima sprendimą, kuriuo asmeniui uždraudžiama užsiimti savo profesine veikla tos valstybės narės teritorijoje (6). Įspėjimai gali būti pateikiami dėl kiekvieno specialisto, kuriam taikoma Profesinių kvalifikacijų direktyva, įskaitant specialistus, kurie nepateikė prašymo išduoti Europos profesinį pažymėjimą. Pateikti įspėjimai yra saugomi VRI ir visos valstybės narės bei Komisija gali su jais susipažinti.

Europos profesinio pažymėjimo įdiegimas yra susijęs su informacinės bylos apie specialistus, kurie savanoriškai prašė išduoti pažymėjimą, sukūrimu ir saugojimu VRI (VRI byla). Su VRI byloje esančia informacija gali susipažinti specialistas, taip pat „priimančiosios“ ir „kilmės“ valstybės narės. Specialistas bet kuriuo metu gali reikalauti ištrinti, blokuoti arba ištaisyti VRI byloje esančią informaciją.

Įspėjimo duomenys ir kai kurie VRI byloje esantys duomenys yra susiję su informacija apie nusikaltimus arba administracines sankcijas, todėl pagal Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 5 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 5 dalį jiems reikalinga didesnė apsauga. Dėl įspėjimo sistemos gali būti daromas poveikis teisei į duomenų apsaugą, kuria visose valstybėse narėse naudojasi daugybė įvairioms specialistų grupėms priklausančių asmenų, įskaitant gydytojus, nepaisant to, ar jie faktiškai vykdo arba ketina vykdyti savo veiklą ne savo kilmės šalyje.

9.	Be to, pasiūlyme taip pat keliami svarbūs klausimai dėl to, kaip ateityje VRI bus tobulinama įspėjimo sistema ir saugojimo funkcija. Šis horizontalusis klausimas taip pat yra svarbus administracinio bendradarbiavimo kitose politikos srityse požiūriu.

2. PASIŪLYMO ANALIZĖ

2.1. Bendros pastabos

10.

EDAPP palankiai vertina tai, kad pasiūlyme stengiamasi išspręsti su duomenų apsauga susijusius klausimus. EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad administracinio bendradarbiavimo srityje siūloma naudoti dabartinę informacijos sistemą, t. y. VRI sistemą, kurioje jau nustatytos įvairios praktikoje taikomos duomenų apsaugos priemonės. Nepaisant to, svarbūs klausimai, iš esmės susiję su įspėjimo sistema, vis dar lieka neišspręsti.

11.

Siekdamas išspręsti šiuos klausimus, EDAPP rekomenduoja pasiūlyme vienareikšmiškai nurodyti, kokiais konkrečiais atvejais galima siųsti įspėjimus, aiškiau apibrėžti asmens duomenų, kurie gali būti pateikiami įspėjimuose, rūšis ir, atsižvelgiant į teisių ir interesų proporcingumą ir pusiausvyrą, nustatyti minimalias būtino duomenų tvarkymo ribas. Visų pirma pasiūlyme turėtų būti:

—	vienareikšmiškai nurodoma, kad įspėjimai gali būti siunčiami tik po to, kai valstybės narės kompetentinga institucija arba teismas priima sprendimą, kuriuo asmeniui uždraudžiama užsiimti savo profesine veikla tos valstybės narės teritorijoje,

—	konkrečiai nurodyti, kad įspėjimo turinyje neturi būti pateikiama papildoma informacija, susijusi su draudimo aplinkybėmis ir priežastimis,

—	paaiškinti įspėjimų saugojimo terminą, nustatyti to tikrai būtino termino ribas, ir

—	užtikrinti, kad įspėjimai būtų siunčiami tik kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir kad šios institucijos užtikrintų gautos su įspėjimais susijusios informacijos konfidencialumą, jos neperduotų kitiems subjektams ir viešai neskelbtų.

2.2. Įspėjimai

Komisijos siūlomos įspėjimo sistemos

12.

56a straipsnyje nustatomos dvi šiek tiek skirtingos įspėjimo sistemos, skirtos dviem skirtingoms specialistų kategorijoms.

—

56a straipsnio 1 dalyje nustatoma įspėjimo sistema, skirta bendrosios medicinos praktikos gydytojams ir medicinos gydytojams specialistams, slaugytojams, gydytojams odontologams, veterinarijos gydytojams, akušeriams, vaistininkams ir tam tikroms kitoms profesijoms. Įspėjimuose turi būti nurodoma „tapatybė specialisto“, kuriam nacionalinės institucijos arba teismai „uždraudė“ tos valstybės narės teritorijoje užsiimti, net ir laikinai, savo profesine veikla. Įspėjimus gali siųsti kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos ir jie turi būti adresuojami visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, taip pat Komisijai.

—

56a straipsnio 2 dalyje nustatoma papildoma įspėjimo sistema, skirta tiems specialistams, kuriems netaikoma 56a straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo sistema (arba pagal Direktyvą 2006/123/EB (7) galiojanti įspėjimo sistema). Šiuo atveju įspėjimai turi būti siunčiami „gavus informaciją apie atitinkamą elgesį, specifinius veiksmus ar aplinkybes, susijusias su tokia veikla, kuri galėtų sukelti didelę žalą asmenų sveikatai arba saugumui arba aplinkai kitoje valstybėje narėje“. Įspėjimai turi būti siunčiami „kitoms susijusioms valstybėms narėms ir Komisijai“. Pasiūlyme taip pat konkrečiai nurodoma, kad „informacija turi būti išsami tik tiek, kiek griežtai reikalinga siekiant nustatyti susijusį specialistą, ir joje turi būti nuoroda į kompetentingos valdžios institucijos sprendimą, kuriuo uždraudžiama jam užsiimti profesine veikla“.

Bendros pastabos

13.

EDAPP atkreipia dėmesį, kad sukurta ribota Europos įspėjimo sistema, skirta susijusioms kompetentingoms institucijoms keistis tarpusavyje informacija apie specialistus, kuriems uždrausta užsiimti savo profesine veikla valstybėje narėje siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, pvz., profesijos, kuriose svarbiausia yra žmogaus gyvybė, sveikata ir saugumas (taip pat gyvūnų gerovė), arba kitos profesijos tais atvejais, kai draudimas yra pateisinamas siekiant užkirsti kelią didelei žalai sveikatai ir saugumui arba aplinkai atsirasti.

14.	Vis dėlto EDAPP mano, kad įspėjimo sistemos turi išlikti proporcingos.

15.

Šiuo atžvilgiu EDAPP palankiai vertina atsižvelgiant į jo neoficialias pastabas tekste atliktus patobulinimus. Atrodo, kad šiais patobulinimais – nors jie vis dar turi būti išsamiau paaiškinti – siekiama nustatyti įspėjimų ribas ir taikyti juos specialistams, kuriems kompetentingos institucijos sprendimu uždrausta užsiimti savo profesine veikla, ir atrodo, kad atlikus šiuos patobulinimus pašalinamos galimybės siųsti įspėjimus, pagrįstus vien įtarimais arba skundais dėl specialisto veiklos, jeigu nėra tokius įtarimus arba skundus pagrindžiančių aiškių įrodymų, ir dėl tokios veiklos kompetentinga institucija arba teismas nepriėmė oficialaus sprendimo, kuriuo asmeniui uždraudžiama vykdyti savo veiklą. Tai gali padėti užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti laikytis nekaltumo prezumpcijos.

16.

Be rekomendacijos išsamiau paaiškinti įspėjimų siuntimo sąlygas ir įspėjimų turinį, pagrindiniai klausimai, kuriuos EDAPP vis dar nori išspręsti, yra susiję su saugojimo terminais. Taip pat galėtų būti naudinga papildomai patobulinti nuostatas dėl įspėjimų tikslumo, atnaujinimo ir gavėjų. Galiausiai direktyvoje taip pat turėtų būti aiškiai nustatytos konfidencialumo pareigos.

Saugojimo terminai

17.

Vienas pagrindinių klausimų dėl įspėjimų sistemos, kurį EDAPP vis dar nori išspręsti, yra susijęs su įspėjimo sistemos pagrindinėmis savybėmis. Svarbu tai, ar pasiūlyme numatyti įspėjimai:

—	VRI būtų saugomi tik ribotą laikotarpį kaip perspėjimas, patvirtinantis nepaprastąją padėtį, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų, arba

—	dėl įspėjimo sistemos būtų sukurta duomenų bazė, kurioje įspėjimo duomenys būtų saugomi ilgą laikotarpį, ir taip ji visais atžvilgiais taptų Europos specialistų, įskaitant medicinos specialistus, juoduoju sąrašu, kuriuo naudodamosi kompetentingos institucijos nuolat tikrintų šiuos specialistus.

18.	Kaip pažymima mūsų nuomonėje dėl VRI pasiūlymo (8), „vienas dalykas – naudoti įspėjimą kaip ryšių priemonę siekiant perspėti kompetentingas institucijas apie tam tikrą nusikaltimą ar įtarimus, ir visai kitas – saugoti šį įspėjimą duomenų bazėje ilgą ar net neapibrėžtą laiką“.

19.

EDAPP susirūpinimą kelia tai, kad pagal siūlomo 56a straipsnio 5 dalį Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, pati turi nustatyti įspėjimų saugojimo VRI terminą. EDAPP rekomenduoja šias pagrindines nuostatas, kuriose įtvirtinamos siūlomos įspėjimo sistemos pagrindinės savybės ir kurios yra esminės pasiūlymo dalys, numatyti pačios siūlomos direktyvos tekste.

20.

Duomenų apsaugos požiūriu būtų priimtiniau, jeigu visi į sistemą įrašyti įspėjimai būtų ištrinami praėjus iš anksto nustatytam, pagrįstai trumpam terminui, kuris būtų pradedamas skaičiuoti nuo įspėjimo išsiuntimo momento. Šis terminas turėtų būti pakankamai ilgas (pvz., šeši mėnesiai), kad įspėjimą gaunančios kompetentingos institucijos galėtų užduoti papildomus klausimus per VRI ir nuspręsti, ar pagal savo kompetenciją imtis kokio nors gauta informacija pagrįsto konkretaus veiksmo. Tačiau terminas neturėtų būti ilgesnis nei tikrai būtina siekiant šio tikslo.

21.

Kita vertus, jeigu ilgalaikio saugojimo poreikis yra aiškiai pagrįstas, EDAPP rekomenduoja, kad pasiūlyme turėtų būti bent jau aiškiai reikalaujama, kad įspėjimą pateikianti institucija ištrintų įspėjimą netrukus po to, kai draudimas, kuriuo remiantis buvo pateiktas įspėjimas, nustoja galioti (pvz., dėl apeliacinio skundo arba ribotos draudimo trukmės). Taip pat reikėtų vengti įspėjimą taikyti neribotą laikotarpį, galbūt net ir po susijusio specialisto išėjimo į pensiją arba mirties.

Įspėjimų turinys pagal 56a straipsnio 1 dalį

22.

EDAPP palankiai vertina projekte jau pateiktus paaiškinimus, susijusius su įspėjimų turiniu. Tačiau vis dar reikėtų išsamesnio paaiškinimo siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokių dviprasmybių dėl 56a straipsnyje nustatytų įspėjimų turinio, kurį aiškiai sudaro tik: i) susijusio specialisto tapatybei nustatyti būtini asmens duomenys; ii) tai, ar specialistui uždrausta užsiimti savo profesine veikla; iii) informacija apie tai, ar draudimas yra laikinas (laukiama apeliacinio skundo nagrinėjimo pabaigos), ar galutinis; iv) draudimo taikymo terminas; ir v) sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos pavadinimas (taip pat nurodoma šalis, kurioje sprendimas buvo priimtas).

23.

EDAPP taip pat rekomenduoja pasiūlyme aiškiai nurodyti, kad įspėjimuose neturėtų būti pateikiama jokia papildoma konkreti informacija, susijusi su draudimo aplinkybėmis ir priežastimis. Šiuo atžvilgiu EDAPP pažymi, kad per abipusį keitimąsi informacija galima užduoti papildomus klausimus, kai tokią papildomą informaciją būtina gauti. VRI taip pat gali būti naudojama suteikiant bylą nagrinėjantiems pareigūnams bendrą informaciją apie nacionalines procedūras, siekiant padėti jiems suprasti informaciją, pagrįstą skirtingų šalių nacionalinėmis procedūromis.

Įspėjimų siuntimo sąlygos ir tokių įspėjimų turinys pagal 56a straipsnio 2 dalį

24.

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą labai svarbu vienareikšmiškai paaiškinti įspėjimų siuntimo sąlygas pagal 56a straipsnio 2 dalį. Dabartinėje formuluotėje pateikiama nuoroda į „faktinės informacijos apie atitinkamą elgesį, specifinius veiksmus ar aplinkybes, susijusias su tokia veikla, kuri galėtų sukelti didelę žalą asmenų sveikatai arba saugumui arba aplinkai kitoje valstybėje narėje gavimą“. Šios nuostatos pačios savaime nėra pakankamai aiškios ir jos suteikia per didelę laisvę bylą nagrinėjantiems pareigūnams nuspręsti, ar siųsti įspėjimą.

25.	Vis dėlto iš formuluotės „faktinė informacija“ nėra aišku, ar prieš išsiunčiant įspėjimą pakanka pagrįsto įtarimo dėl kokios nors rūšies pažeidimo arba kitokio įvykio, ar, laikantis tam tikros administracinės procedūros, turi būti visapusiškai ištirti ir nustatyti faktai.

26.

Persvarstytoje pasiūlymo versijoje minima nuoroda į kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo specialistui uždraudžiama užsiimti profesine veikla. Tai yra svarbus patobulinimas, palyginti su ankstesniais projektais, ir – mūsų supratimu – atrodo, kad pagal jį įspėjimus galima siųsti tik tuomet, jeigu susijusiam specialistui jau nustatytas draudimas, pagrįstas susijusios kompetentingos institucijos sprendimu.

27.

Vis dėlto tekstas turėtų būti dar labiau patobulintas vienareikšmiškai paaiškinant reikalavimą, kad įspėjimas turi būti pagrįstas išankstiniu teismo arba kompetentingos institucijos sprendimu, kuriuo specialistui uždraudžiama užsiimti savo profesine veikla. Tai turėtų padėti užtikrinti teisinį tikrumą ir užkirsti kelią bet kokiems klaidingiems aiškinimams.

28.

Kaip ir 56a straipsnio 1 dalyje, taip pat turėtų būti paaiškinta, kad įspėjimų turinį turėtų aiškiai sudaryti tik: i) susijusio specialisto tapatybei nustatyti būtini asmens duomenys; ii) tai, ar specialistui uždrausta užsiimti savo profesine veikla; iii) informacija apie tai, ar draudimas yra laikinas (laukiama apeliacinio skundo nagrinėjimo pabaigos), ar galutinis; iv) draudimo taikymo terminas; ir v) sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos pavadinimas (taip pat nurodoma šalis, kurioje sprendimas buvo priimtas).

Įspėjimų pagal 56a straipsnio 2 dalį gavėjai

29.

Pagal 56a straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad apie įspėjimus būtų pranešama „kitoms susijusioms valstybėms narėms ir Komisijai“. EDAPP rekomenduoja tekstą pakeisti taip, kad įspėjimai būtų siunčiami „kitų susijusių valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai“. Ši formuluotė, kurioje vartojami žodžiai „kompetentingos institucijos“, jau yra nustatyta 56a straipsnio 1 dalyje numatytų įspėjimų atveju (9).

Tikslumas ir atnaujinimas

30.

EDAPP taip pat rekomenduoja pasiūlyme nustatyti įspėjimus skelbiančiai kompetentingai institucijai aiškų reikalavimą periodiškai peržiūrėti, ar įspėjimai yra atnaujinti, taip pat nedelsiant ištaisyti ir pašalinti įspėjimus, jeigu juose esanti informacija nebėra tiksli arba ją reikia atnaujinti. Taip pat būtų naudinga užtikrinti, kad įspėjimo informacijoje būtų įrašomas (pvz., nusiunčiant įspėjimo atnaujinimą) faktas, jog specialistas apskundė „įspėjimą“ pagal 56a straipsnio 4 dalį, arba prašė ištaisyti, blokuoti arba ištrinti pranešimą (10).

Įspėjimų konfidencialumas, tolesnis skleidimas ir skelbimas

31.

EDAPP žino, kad, valstybėse narėse tarp kompetentingų institucijų, kitų susijusių organizacijų (pvz., ligoninių) ir plačiojoje visuomenėje dalijantis informacija apie medicinos ir kitiems specialistams skirtas drausmines sankcijas arba bausmes, laikomasi skirtingų įstatymų ir praktikos. Tik keliose šalyse tam tikrų profesijų juodieji sąrašai kiekvienam norinčiam juos gauti yra viešai prieinami internete. Kitos šalys laikosi skirtingo požiūrio ir leidžia visuomenei susipažinti tik su baltaisiais sąrašais, t. y. specialistų, kuriems leidžiama užsiimti profesine veikla, sąrašais.

32.

Kol vienu metu galios tokia skirtinga praktika ir nacionaliniai įstatymai, EDAPP rekomenduoja direktyvoje visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms nustatyti konfidencialumo pareigą, susijusią su įspėjimo duomenimis, kuriuos jos gauna iš kitos valstybės narės, išskyrus atvejus, kai duomenys buvo paviešinti pagal įspėjimą siunčiančios valstybės narės teisę.

2.3. Europos profesinis pažymėjimas

33.	EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į jo neoficialias pastabas, iš esmės pagerino pasiūlymo 4a straipsnį aiškumo ir teisinio tikrumo požiūriu bei sugriežtino šiame straipsnyje nustatytas duomenų apsaugos priemones.

34.

Klausimai, kuriuos EDAPP vis dar nori išspręsti, yra susiję su pasiūlymo 4e straipsnio 1 dalimi, kurioje reikalaujama, kad „kilmės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos laiku atnaujintų atitinkamą VRI bylą, papildydamos ją informacija apie taikytus drausminius veiksmus arba baudžiamąsias sankcijas arba apie visas kitas reikšmingas specifines aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių Europos profesinio pažymėjimo pagal šią direktyvą turėtojo veiklai“.

35.

4e straipsnio 1 dalis papildo dabartines 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias jau leidžiama vykdyti abipusį keitimąsi informacija tokiomis pat sąlygomis. Visų pirma dabartinėje 56 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad „priimančiosios valstybės narės ir kilmės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos keistųsi informacija apie drausminius veiksmus arba baudžiamąsias sankcijas arba apie visas kitas reikšmingas specifines aplinkybes, kurios gali turėti pasekmių veiklos pagal šią direktyvą vykdymui“.

36.	EDAPP turi tris pagrindines pastabas dėl šių nuostatų:

VRI bylos atnaujinimo sąlygos pagal 4e straipsnio 1 dalį ir tokių atnaujinimų turinys

37.

Pirma, abi šios nuostatos suteikia per didelę laisvę bylą nagrinėjantiems pareigūnams nuspręsti, ar atnaujinti VRI bylą. Dėl priežasčių, nurodytų komentuojant neaiškias sąlygas, kuriomis galima siųsti įspėjimus pagal 56a straipsnio 2 dalį, šiuo atveju taip pat būtų pageidautina pateikti papildomus paaiškinimus. EDAPP palankiai vertintų bent jau reikalavimą šiuos atnaujinimus atlikti „nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos“ (11). Tinkamesnis sprendimas būtų direktyvoje nustatyti reikalavimą (kaip ir pirmiau aptartų įspėjimų pagal 56a straipsnio 2 dalį atveju), kad visi atnaujinimai būtų pagrįsti išankstiniu teismo arba kompetentingos institucijos sprendimu, kuriuo specialistui uždraudžiama užsiimti savo profesine veikla. Tai turėtų padėti užtikrinti teisinį tikrumą ir užkirsti kelią bet kokiems klaidingiems aiškinimams.

38.

Kaip ir 56a straipsnyje nustatytų įspėjimų atveju, taip pat turėtų būti paaiškinta, kad įspėjimų turinį turėtų aiškiai sudaryti tik: i) susijusio specialisto tapatybei nustatyti būtini asmens duomenys; ii) tai, ar specialistui uždrausta užsiimti savo profesine veikla; iii) informacija apie tai, ar draudimas yra laikinas (laukiama apeliacinio skundo nagrinėjimo pabaigos), ar galutinis; iv) draudimo taikymo terminas; ir v) sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos pavadinimas (taip pat nurodoma šalis, kurioje sprendimas buvo priimtas). Turėtų būti vengiama pateikti papildomą informaciją, pvz., ar draudimas nustatytas dėl apkaltinamojo nuosprendžio arba drausminės priemonės ir kokie pažeidimai buvo padaryti. Jeigu susijusi institucija konkrečiu atveju prašo tokios informacijos, ji visada tokios informacijos gali prašyti per abipusį keitimąsi informacija (per VRI, bet nesinaudojant VRI byla).

Saugojimo terminai

39.

Antra, kitaip nei abipusis informacijos keitimasis pagal dabartinę 56 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią šiuo metu informacija VRI sistemoje saugoma šešis mėnesius nuo bylos užbaigimo, VRI byla sukurta taip, kad ji VRI gali būti saugoma ilgą laikotarpį. Todėl taip pat turėtų būti numatytos atitinkamos nuostatos siekiant užtikrinti, kad visos nuorodos į drausminius veiksmus, kurių buvo imtasi, arba paskirtas baudžiamąsias sankcijas, arba visas kitas reikšmingas specifines aplinkybes bus laiku ištrintos VRI byloje iš karto, kai prieiga prie tos informacijos taps nebereikalinga.

40.

Siūloma nuoroda į ištrynimą, kai informacija „tampa nebereikalinga“, yra naudinga, bet, mūsų nuomone, nepakankama nuoseklumui ir teisiniam tikrumui užtikrinti. Todėl EDAPP rekomenduoja pasiūlyme konkrečiai nurodyti pakankamai trumpą per abipusį apsikeitimą gautos informacijos saugojimo terminą. Dėl anksčiau šioje nuomonėje paaiškintų priežasčių aptariant įspėjimų saugojimo terminus derėtų šią informaciją saugoti VRI tik tiek, kiek tai yra būtina, kad gaunančioji valdžios institucija galėtų imtis tinkamų veiksmų (pvz., šešių mėnesių terminas imtis tyrimo arba vykdymo veiksmų).

41.

Kita vertus, jeigu teisės aktų leidėjai pasirinks „ilgalaikį“ draudimo saugojimą VRI byloje, EDAPP rekomenduoja pasiūlyme bent jau aiškiai reikalauti, kad įspėjimą pateikianti institucija visas nuorodas į draudimą ištrintų iš karto, kai draudimas nustoja galioti (pvz., dėl apeliacinio skundo arba ribotos draudimo trukmės).

2.4. Ilgalaikis laikotarpis

42.

Ilgalaikiu laikotarpiu, jei – ir kai – profesiniai pažymėjimai ir VRI bus plačiai naudojami (taip gali nutikti kai kurioms arba visoms profesijoms, kurioms taikoma įspėjimo sistema), EDAPP rekomenduoja Komisijai įsipareigoti atlikti peržiūrą, ar 56a straipsnis dėl įspėjimo sistemų vis dar yra būtinas ir ar jų negalima pakeisti labiau ribota, duomenų apsaugos požiūriu ne tokia trikdančia, sistema. Tokiu metu galima apsvarstyti, ar, pvz., užuot visoms valstybėms narėms siuntus įspėjimus, informacija gali dalytis tik priimančiosios ir kilmės valstybės narės, kurios gali susipažinti su atitinkamo specialisto profesiniu pažymėjimu ir VRI byla.

2.5. Konsultacijos su EDAPP ir nacionalinėmis duomenų apsaugos valdžios institucijomis dėl deleguotųjų aktų

43.

Galiausiai EDAPP taip pat rekomenduoja prieš priimant 56a straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus ir visus kitus pagal 58 straipsnį priimamus deleguotuosius aktus, kurie gali daryti poveikį duomenų apsaugai, konsultuotis su EDAPP ir 29 straipsnio darbo grupe, kurioje atstovaujama nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms. Prieš tokias konsultacijas turėtų būti atliekamas poveikio duomenų apsaugai vertinimas (12).

3. IŠVADOS

44.	EDAPP atkreipia dėmesį, kad sukurta ribota Europos įspėjimo sistema, skirta keistis tarpusavyje informacija apie specialistus, kuriems uždrausta užsiimti savo profesine veikla valstybėje narėje, kai draudimas yra pateisinamas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus.

45.	Vis dėlto EDAPP mano, kad įspėjimo sistemos turi išlikti proporcingos.

46.

EDAPP visų pirma rekomenduoja:

—	pasiūlyme turėtų būti vienareikšmiškai nurodoma, kokiais konkrečiais atvejais galima siųsti įspėjimus, aiškiau apibrėžti asmens duomenys, kuriuos galima pateikti įspėjimuose, ir, atsižvelgiant į teisių ir interesų proporcingumą ir pusiausvyrą, nustatytos minimalios būtino duomenų tvarkymo ribos,

—	šiuo atžvilgiu pasiūlyme turėtų būti vienareikšmiškai nurodoma, kad įspėjimai gali būti siunčiami po to, kai valstybės narės kompetentinga institucija arba teismas priima sprendimą, kuriuo asmeniui uždraudžiama užsiimti savo profesine veikla tos valstybės narės teritorijoje,

—	konkrečiai nurodyti, kad įspėjimo turinio negali sudaryti papildoma informacija, susijusi su draudimo aplinkybėmis ir priežastimis,

—	paaiškinti įspėjimų saugojimo terminą ir nustatyti šio termino, kuris yra tikrai būtinas, ribas, ir

—

užtikrinti, kad įspėjimai būtų siunčiami tik kompetentingoms valstybių narių institucijoms ir kad šios institucijos užtikrintų gautos su įspėjimais susijusios informacijos konfidencialumą, jos neperduotų kitiems subjektams ir viešai neskelbtų, išskyrus atvejus, kai duomenys paviešinami pagal siunčiančiosios valstybės narės teisę.

47.

Dėl Europos profesinio pažymėjimo ir susijusios VRI bylos – EDAPP rekomenduoja išsamiau paaiškinti sąlygas, kuriomis informacija, susijusi su drausminiais veiksmais arba visomis kitomis reikšmingomis specifinėmis aplinkybėmis, turi būti pateikiama byloje, ir informacijos, kuri turi būti pateikiama, turinį, taip pat rekomenduoja nustatyti aiškias saugojimo terminų ribas.

48.

Be to, EDAPP rekomenduoja ilgalaikiu laikotarpiu, jei – ir kai – profesiniai pažymėjimai ir VRI bus plačiai naudojami (taip gali nutikti kai kurioms arba visoms profesijoms, kurioms taikoma įspėjimo sistema), Komisijai įsipareigoti atlikti peržiūrą, ar 56a straipsnis dėl įspėjimo sistemų vis dar yra būtinas ir ar jų negalima pakeisti labiau ribota, duomenų apsaugos požiūriu ne tokia trikdančia, sistema.

49.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 8 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno padėjėjas

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(2) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3) COM(2011) 883 galutinis.

(4) VRI reglamentas dar nepriimtas. 2011 m. lapkričio mėn. EDAPP priėmė nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo. Žr. http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Opinions/2011/11-11-22_IMI_Opinion_EN.pdf

(5) Jeigu nenurodyta kitaip, nuorodos į šio pasiūlymo straipsnius – tai nuorodos, pateikiamos į Komisijos pasiūlytos Profesinių kvalifikacijų direktyvos nuostatas.

(6) 56a straipsnio 2 dalis turėtų būti išsamiau paaiškinta siekiant užtikrinti, kad ši taisyklė vienareikšmiškai galiotų ne tik įspėjimams pagal 56a straipsnio 1 dalį, kuri taikoma sveikatos priežiūros specialistams, bet ir įspėjimams pagal 56a straipsnio 2 dalį, kuri taikoma ne sveikatos priežiūros specialistams. Žr. šios nuomonės 24–27 dalis.

(7) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27 p. 36).

(8) Žr. 57–59 dalis.

(9) Beje, EDAPP palankiai vertina tai, kad – kitaip nei 56a straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjimų atveju – pateikiama nuoroda į „susijusias valstybes nares“, o ne „visas valstybes nares“.

(10) Atkreipiame dėmesį, kad įspėjimo turinio ribojimas minimaliais būtinais duomenimis, taip pat vien faktiniais ir objektyviais duomenimis, pvz., ar kompetentinga institucija arba teismas priėmė konkretų sprendimą (pvz., laikinas draudimas vykdyti veiklą), taip pat padėtų sumažinti prašymų ištaisyti, blokuoti arba ištrinti įspėjimą skaičių, nes tokių duomenų tikslumą būtų sunkiau ginčyti.

(11) Panašios nuorodos į nekaltumo prezumpciją jau pateiktos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 10 straipsnio 4 dalyje (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(12) Taip pat žr. EDAPP nuomonės dėl VRI reglamento pasiūlymo 29–32 dalis.

12.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/7

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2012 m. kovo 2 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“)

(CON/2012/17)

2012/C 137/02

Įžanga ir teisinis pagrindas

2012 m. sausio 26 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“) (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas). 2012 m. vasario 6 d. ECB gavo antrą prašymą – iš Europos Parlamento – pateikti nuomonę dėl to paties pasiūlyto reglamento.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 133 straipsniu, 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Bendros pastabos

1.1.

Periklio programa yra mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo. Pasiūlytas reglamentas pakeis Periklio programos, kuri nustos galios 2013 m. pabaigoje (2), teisinį pagrindą, pratęsdamas ją iki 2020 m. pabaigos. ECB pakartoja savo požiūrį, kad Periklio programa naudingai prisideda prie ECB, Europolo ir nacionalinių institucijų jau vykdomos veiklos kovoje su eurų padirbinėjimu (3). ECB yra įsitikinęs, kad programa „Pericles 2020“ ir toliau prisidės išsaugant eurų banknotų, įskaitant ir antrosios serijos eurų banknotus, patikimumą.

1.2.

ECB pabrėžia savo aktyvų dalyvavimą kovoje su eurų banknotų padirbinėjimu. Konkrečiai, ECB kuria eurų banknotų dizainus ir pažangias technines savybes, kurios leidžia visuomenei ir ekspertams atskirti tikrus banknotus nuo padirbtų. Keletą metų apyvartoje esančius banknotus įprasta tobulinti, siekiant aplenkti padirbinėtojus. Eurosistema taip pat imasi šios atsargumo priemonės ir netrukus pradės antrosios eurų banknotų serijos gamybą. Be to, ECB analizuoja naujas padirbtų pinigų rūšis savo Padirbtų pinigų analizės centre, o sukauptas žinias naudoja konsultacijomis padėdamas teisėsaugos institucijoms. Padirbtų pinigų analizės centras koordinuoja visų turimų techninių ir statistinių duomenų apie padirbtus eurus platinimą visoms susijusioms šalims.

2. Konkrečios pastabos

2.1.

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina metodą, kaip bus vertinama, ar pasiektas konkretus programos „Pericles 2020“ tikslas. Šiuo požiūriu rezultatai priklauso ne tik nuo efektyvių veiksmų pagal programą „Pericles 2020“, bet ir nuo išorės veiksnių, įskaitant apyvartoje esančių padirbtų pinigų kiekį, pakankamus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius finansų, techninėse, teisėsaugos ir teisminėse institucijose ir kitų toms institucijoms organizuojamų mokymo programų įgyvendinimo. Taigi programa turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus aspektus, kurie daro poveikį eurų padirbinėjimui ir sukčiavimui. Todėl ECB rekomenduoja, kad ECB ir Europolas būtų visokeriopai įtraukti į programos „Pericles 2020“ vertinimą, kaip numatyta pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

2.2.

Pagal programą „Pericles 2020“ dalyvaujančių valstybių narių pasiūlymuose gali būti numatyti dalyviai iš trečiųjų šalių, jeigu jų dalyvavimas yra svarbus euro apsaugai. Nors ir pripažįstant, kad trečiųjų šalių įtraukimas į programą „Pericles 2020“ yra naudingas kovai su eurų padirbinėjimu ir sukčiavimu pasauliniu mastu, trečiųjų šalių dalyvavimas turi būti protingas ir proporcingas.

2.3.

ECB pažymi, kad pasiūlyto reglamento 8 straipsnio 2 dalies a ir c punktai ir 10 straipsnio 3 dalis numato aptikimo priemones ir dotacijas įrangai pirkti. ECB pritaria pasiūlymui teikti dotacijas, skirtas įsigyti bendrajai laboratorinei įrangai, konkrečiai – mikroskopams, infraraudonųjų spindulių skaitytuvams, slankmačiams, densitometrams, mikrometrams, laidumo ir magnetiškumo skaitytuvams, kurie padeda tyrimo procese ir nėra specialiai sukurti arba parduodami kaip padirbtų pinigų aptikimo įranga. ECB mano, kad vieninteliai patikimi padirbtų pinigų aptikimo mechanizmai ir įranga yra išvardyti ECB interneto svetainėje kaip patenkinamai išlaikę bandymus su aktualiausiomis padirbtų pinigų rūšimis ir tikrais banknotais, turinčiais susidėvėjimo požymių. Tačiau tokie mechanizmai ir įranga yra skirti profesionaliems grynųjų pinigų tvarkytojams ir paprastai yra neprieinami specialioms kovos su padirbinėjimu institucijoms, kurios pasiūlyto reglamento 8 straipsnio 2 dalies c punkte apibrėžtos kaip tikslinė grupė (4). Todėl ECB mano, kad nepriimtina, kad programos „Pericles 2020“ lėšos būtų naudojamos padirbtų pinigų aptikimo priemonių pirkimo finansavimui arba kad specialios kovos su padirbinėjimu institucijos naudotų padirbtų pinigų aptikimo priemones.

2.4.

Komisijai, ECB ir Europolui būtų naudinga, jei jie kartu išnagrinėtų pagal programą „Pericles 2020“ finansuotinas iniciatyvas (5). Tai padėtų išvengti programos „Pericles 2020“ ir kitų susijusių programų ir veiklos dubliavimosi ir persidengimo ir užtikrintų bendros strategijos kovoje su eurų padirbinėjimu ir sukčiavimu parengimą. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti pasiūlyto reglamento 7 ir 11 konstatuojamąsias dalis, kad būtų numatyta, jog: a) dėl metinės darbo programos Komisija turi laiku konsultuotis su pagrindinėmis susijusiomis šalimis; ir b) prieš priimant metinę darbo programą turi būti gautas ECB ir Europolo pritarimas dėl jos (6). Šiuo atžvilgiu ECB ir Europolui turėtų būti suteikta pakankamai laiko metinės darbo programos projektui išanalizuoti ir savo nuomonei pateikti prieš aptariant jį atitinkamame patariamajame komitete.

2.5.

ECB pritaria pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 1 daliai, pagal kurią Komisija įgyvendina programą „Pericles 2020“ bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įvairiuose programos įgyvendinimo etapuose konsultuodamasi, atsižvelgdama į susijusias taikytas kitų kompetentingų subjektų, ypač ECB ir Europolo, priemones. Nors pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 1 dalis užtikrina pakankamą bendradarbiavimo lygį Sąjungos mastu, programos „Pericles 2020“ ir kitų atitinkamų programų ir veiklos suderinamumą, ECB rekomenduoja Komisijai skirti pakankamai laiko susipažinti su metinės darbo programos dokumentais prieš konsultuojantis su ECB ir Europolu dėl jos atitinkamame patariamajame komitete.

2.6.	ECB rekomenduoja iš dalies pakeisti pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 ir 4 dalis, kad ECB ir Europolo dalyvautų vertinant programos „Pericles 2020“ veiksmingumą ir efektyvumą ir jos galimą atnaujinimą, pakeitimą ar sustabdymą.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. kovo 2 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) KOM(2011) 913 galutinis.

(2) Periklio programa buvo nustatyta 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimu 2001/923/EB, nustatančiu mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programa) (OL L 339, 2001 12 21, p. 50). 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimu 2001/924/EB, išplečiančiu Sprendimo, nustatančio mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programa), galiojimą valstybėms narėms, nepriėmusioms euro kaip bendros valiutos (OL L 339, 2001 12 21, p. 55) Sprendimas 2001/923/EB buvo išplėstas ne euro zonos valstybėms narėms. Vėlesni Tarybos sprendimo 2001/923/EB daliniai pakeitimai išplėtė Periklio programos apimtį ir trukmę iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(3) Žr. 2006 m. liepos 5 d. ECB nuomonės CON/2006/35 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 163, 2006 7 14, p. 7) 1 punktą. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje http://www.ecb.europa.eu

(4) Be to, atlikus poveikio vertinimą (SEC(2011) 1615 galutinis) yra aišku, kad galimybė finansuoti įrangos pirkimą taikoma kompetentingoms nacionalinėms (trečiųjų šalių) kovos su padirbinėjimu institucijoms saugant eurą nuo padirbinėjimo, ypatingą dėmesį teikiant specialioms agentūroms, veikiančioms tose trečiosiose šalyse, kuriose kova su eurų padirbinėjimu nėra pagrindinis prioritetas.

(5) Žr. 2005 m. birželio 21 d. ECB nuomonės CON/2005/22 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 161, 2005 7 1, p. 11) 8 punktą ir 2006 m. liepos 5 d. ECB nuomonės CON/2006/35 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymų dėl dviejų Tarybos sprendimų dėl mainų, paramos ir mokymo programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programos) (OL C 163, 2006 7 14, p. 7) 2.2 punktą.

(6) Žr. Nuomonės CON/2005/22 8 punktą.

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamoji dalis

„(7)

reikėtų užtikrinti, kad ši Sąjungos veiksmų programa atitiktų ir papildytų kitas programas ir veiklą. Siekdama įvertinti euro apsaugos poreikį Komisija Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame atitinkamame patariamajame komitete turėtų surengti visas reikiamas konsultacijas su pagrindinėmis susijusiomis šalimis (pirmiausia su valstybių narių paskirtomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, ECB ir Europolu), ypač dėl mainų, pagalbos ir mokymo įgyvendinant šią programą;“

„(7)

reikėtų užtikrinti, kad ši Sąjungos veiksmų programa atitiktų ir papildytų kitas programas ir veiklą. Siekdama įvertinti euro apsaugos poreikį , likus pakankamai laiko iki metinės darbo programos priėmimo, Komisija turėtų surengti visas reikiamas konsultacijas su pagrindinėmis susijusiomis šalimis. Pirmiausia Komisija turėtų konsultuotis su valstybių narių paskirtomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomisir siekti ECB ir Europolo pritarimo dėl metinės darbo programos Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame atitinkamame patariamajame komitete, ypač dėl mainų, pagalbos ir mokymo įgyvendinant šią programą;“

Paaiškinimas

Komisijai, ECB ir Europolui būtų naudinga, jei jie, svarstydami metinę darbo programą, kartu išnagrinėtų pagal programą „Pericles 2020“ finansuotinas iniciatyvas. Tokia bendra analizė padėtų išvengti programos „Pericles 2020“ ir kitų susijusių ECB, Europolo ir kompetentingų nacionalinių institucijų rengiamų programų ir veiklos dubliavimosi ir persidengimo. Be to, toks požiūris užtikrintų bendros strategijos kovoje su eurų padirbinėjimu ir sukčiavimu parengimą. Todėl ECB siūlo iš dalies pakeisti pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamąją dalį, kad būtų numatyta, jog: a) dėl metinės darbo programos Komisija turi laiku konsultuotis su pagrindinėmis susijusiomis šalimis; ir b) prieš priimant metinę darbo programą turi būti gautas ECB ir Europolo pritarimas dėl jos.

2 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 straipsnis

„11 straipsnis

Metinė darbo programa

Programai įgyvendinti Komisija priima metines darbo programas. Jose nustatomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo metodas ir bendra lėšų suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. (…)“

„11 straipsnis

Metinė darbo programa

Laiku pasikonsultavusi su pagrindinėmis susijusiomis šalimis dėl metinių darbo programų projektų ir gavusi ECB ir Europolo pritarimą, Komisija priima metines darbo programas. Metinėse darbo programose nustatomi siekiami tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo metodas ir bendra lėšų suma. Jose taip pat aprašomi numatomi finansuoti veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. (…)“

Paaiškinimas

Komisijai, ECB ir Europolui būtų naudinga, jei jie kartu išnagrinėtų pagal programą „Pericles 2020“ finansuotinas iniciatyvas. Tokia bendra analizė padėtų išvengti programos „Pericles 2020“ ir kitų susijusių ECB, Europolo ir kompetentingų nacionalinių institucijų rengiamų programų ir veiklos dubliavimosi ir persidengimo. Be to, toks požiūris užtikrintų bendros strategijos kovoje su eurų padirbinėjimu ir sukčiavimu parengimą. Todėl ECB siūlo iš dalies pakeisti pasiūlyto reglamento 11 konstatuojamąją dalį, kad būtų numatyta, jog: a) dėl metinės darbo programos Komisija turi laiku konsultuotis su pagrindinėmis susijusiomis šalimis; ir b) prieš priimant metinę darbo programą turi būti gautas ECB ir Europolo pritarimas dėl jos.

3 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 3 dalis

„(3) Komisija atlieka programos vertinimą. Ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (…)“.

„(3) Komisija atlieka programos vertinimą. Komisija pateikia vertinimo ataskaitos projektą valstybių narių paskirtoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame atitinkamame patariamajame komitete siekia ECB ir Europolo pritarimo dėl vertinimo ataskaitos turinio. Ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. (…)“.

Paaiškinimas

Kad būtų galima pasiekti programos „Pericles 2020“ bendrųjų ir konkrečių tikslų, jos efektyvumui turi būti teikiama pirmenybė. ECB mano, kad ypač svarbu programą „Pericles 2020“ tinkamai koordinuoti su esamomis Sąjungos ir nacionalinėmis programomis bei su ECB ir Europolo projektais. Šiuo požiūriu ECB mano, kad dėl vertinimo ataskaitos Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame atitinkamame patariamajame komitete turėtų būti konsultuojamasi ir jai turėtų pritarti visos pagrindinės susijusios šalys. Todėl ECB teikia šį redagavimo pasiūlymą, kuris kartu padidina ECB ir Europolo vaidmenį vertinant programos „Pericles 2020“ veiksmingumą ir efektyvumą ir jos galimą atnaujinimą, pakeitimą ar sustabdymą.

4 pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 4 dalis

„(4) Be to, iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia programos tikslų įgyvendinimo ataskaitą.“

„(4) Be to, Komisija pateikia programos tikslų įgyvendinimo ataskaitos projektą valstybių narių paskirtoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame atitinkamame patariamajame komitete siekia ECB ir Europolo pritarimo dėl vertinimo ataskaitos turinio. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia programos tikslų įgyvendinimo ataskaitą.“

Paaiškinimas

Siekiant sėkmingai įvertinti programos „Pericles 2020“ konkrečių tikslų įgyvendinimą, būtinos išsamios žinios, patirtis ir informacija. Tokia išvada peršasi iš 4 straipsnio nuostatų, kuriose išvardijama nemažai rezultatų, kurių atžvilgiu bus vertinama, ar buvo pasiekta šių tikslų. Šiuo požiūriu rezultatai priklauso ne tik nuo efektyvių veiksmų pagal programą „Pericles 2020“, bet ir nuo išorės veiksnių, įskaitant apyvartoje esančių padirbtų pinigų kiekį, pakankamus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius finansų, techninėse, įgyvendinimo ir teisminėse institucijose ir kitų toms institucijoms organizuojamų mokymo programų įgyvendinimo. Taigi programa „Pericles 2020“ turėtų būti vertinama atsižvelgiant į visus aspektus, kurie daro poveikį eurų padirbinėjimui ir sukčiavimui. Todėl ECB, Europolas ir kompetentingos nacionalinės institucijos, kurios visos yra įgijusios nemažai reikšmingos patirties ir turi informacijos, turėtų būti visokeriopai įtrauktos į vertinimą, ar pasiekti programos „Pericles 2020“ tikslai. Be to, turėtų būti siekiama ECB ir Europolo pritarimo dėl galutinės vertinimo ataskaitos.

(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

12.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/19

VALSTYBĖS PAGALBA – LIUKSEMBURGAS

Valstybės pagalba SA.34440 (12/C) – „Dexia BIL“ pardavimas

Kvietimas teikti pastabas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį

(Tekstas svarbus EEE)

2012/C 137/09

2012 m. balandžio 3 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Liuksemburgui apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie priemonę, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

State aid Registry

Office: J70 03/225

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks. +32 22961242

Šios pastabos bus perduotos Liuksemburgui. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

I. PROCEDŪRA

1.	2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu Komisija nusprendė neprieštarauti dėl likvidumo palaikymo operacijos ir grupės „Dexia“ obligacijų garantijos. Pagalba buvo patvirtinta kaip sanavimo pagalba, suderinama su bendrąja rinka, remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu.

Apie grupės „Dexia“ restruktūrizavimo planą Komisijai Prancūzija pranešė 2009 m. vasario 16 d., Liuksemburgas 2009 m. vasario 17 d., o Belgija – 2009 m. vasario 18 d.2009 m. kovo 13 d. sprendimu Komisija nusprendė dėl visų grupei „Dexia“ skirtų priemonių pradėti oficialią tyrimo procedūrą SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis.

3.	2010 m. vasario 26 d. sprendimu Komisija suteikė leidimą vykdyti grupės „Dexia“ restruktūrizavimo planą.

2011 m. spalio 12 d. Belgijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie papildomą priemonę, pagal kurią Belgijos valstybė iš „Dexia SA“ įsigyja 100 % „Dexia Bank Belgium“ (toliau – DBB) akcijų. 2011 m. spalio 17 d. sprendimu Komisija nusprendė laikinai šešiems mėnesiams patvirtinti DBB pirkimą iš „Dexia SA“ ir pradėti oficialią tos priemonės tyrimo procedūrą.

2011 m. gruodžio 14 d. Prancūzijos, Belgijos ir Liuksemburgo valdžios institucijos pranešė Komisijai apie papildomą priemonę grupei „Dexia“ – laikiną refinansavimo garantiją. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu Komisija nusprendė laikinai šešiems mėnesiams patvirtinti laikiną refinansavimo garantiją ir pradėti oficialią tos priemonės tyrimo procedūrą.

6.	2012 m. kovo 23 d. Liuksemburgo valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad grupė „Dexia“ pardavė „Dexia BIL“. SESV 108 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimas pradėti procedūrą taikytinas „Dexia BIL“ pardavimui.

II. FAKTAI

„Dexia BIL“ yra grupės „Dexia“ dalis. Bendrovė „Dexia“ įsteigta 1996 m., susijungus Prancūzijos bendrovei „Crédit Local“ ir Belgijos bendrovei „Crédit Communal“. Grupė „Dexia“ veikia per patronuojančiąją bendrovę („Dexia SA“) ir tris patronuojamąsias bendroves, esančias Prancūzijoje (DCL), Belgijoje (DBB) ir Liuksemburge („Dexia BIL“). „Dexia BIL“ yra trečias pagal dydį Liuksemburgo bankas indėlių ir kreditų gyventojams atžvilgiu, 2011 m. birželio mėn. pabaigoje jo balansą sudarė 41 mlrd. EUR. „Dexia BIL“ pagrindinė veikla yra mažmeninė bankininkystė, kreditai privatiems ir verslo klientams ir privačioji bankininkystė.

Kilus finansų krizei nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgas bendrovei „Dexia“ skyrė kelias valstybės pagalbos priemones. 2010 m. vasario 26 d. sprendimu dėl „Dexia SA“ restruktūrizavimo plano Komisija leido skirti pagalbą bendrovei „Dexia SA“, jeigu susijusios valstybės narės ir „Dexia“ įvykdys visus tame sprendime nustatytus įpareigojimus ir sąlygas.

Patvirtintas restruktūrizavimas suteikė galimybę „Dexia“ padidinti finansavimo stabilumą ir sumažinti bendrovės dydį, nestrateginį turtą ir įsiskolinimą, tačiau planą įgyvendinti vėluota ir nuo 2011 m. vasaros „Dexia“ likvidumo disbalansas toliau didėjo. Nors „Dexia BIL“ niekada nekėlė sunkumų grupei „Dexia“, 2011 m. rugsėjį ir spalį jai teko patirti šalutinį poveikį, indėlių smarkiai sumažėjo. 2011 m. spalio 6 d. paskelbus „Dexia BIL“ pardavimą, jos padėtis stabilizavosi.

10.

Remiantis Liuksemburgo valdžios institucijų pateiktais duomenimis, parduoti „Dexia BIL“ buvo numatoma nuo 2009 m., o nuo 2009 m. iki 2011 m. vasaros „Dexia“ dvišaliu pagrindu kreipėsi į keletą privačių veiklos vykdytojų. Tačiau konkrečių pirkimo pasiūlymų po šių diskusijų nebuvo pateikta. Galiausiai 2011 m. spalio 6 d.„Dexia“ pranešė, kad ji pradėjo išskirtines derybas su privačiu investuotoju „Precision Capital“ ir Liuksemburgu, pasiliekančiu mažumos akcijų paketą. 2011 m. gruodžio 20 d. pasirašytas susitarimo memorandumas: „Dexia BIL“ parduota už 730 mln. EUR, 90 % jos akcijų įsigijo „Precision Capital“, likusius 10 % – Liuksemburgo valstybė. Liuksemburgo valstybė akcijas valdys tomis pačiomis sąlygomis, kaip „Precision Capital“.

11.

Tam tikra veikla ir akcijos nebuvo įtrauktos į sandorį, todėl parduotas verslas iš esmės apsiribojo „Dexia BIL“ mažmeninės ir privačiosios bankininkystės verslu (toliau – parduotas verslas). Į sandorį nebuvo įtraukta: „RBC Dexia“, „Dexia Asset Management“, paveldėto turto (legacy) portfelis, „Parfipar“, „Dexia LDG“, „Popular Banca Privada“; jų piniginės įplaukos lieka „Dexia BIL“. Prieš pasirašant susitarimo memorandumą 2011 m. gruodžio 10 d. buvo pateikta trečiosios šalies nešališka nuomonė dėl „Dexia BIL“ pardavimo kainos. Taip pat numatyta nutraukti „Dexia BIL“ grupei „Dexia“ teikiamą finansavimą.

12.

Šiuo metu į susitarimo memorandumą įtraukta sąlyga (toliau – sąlyga 3.3.5.), kuria numatoma, kad jei „Dexia“ ar bet kuri kita grupės „Dexia“ bendrovė iki 2017 m. sausio 1 d. vykdant kitų patronuojamųjų bendrovių būsimą pardavimą, perleidimą ir susijungimą gaus valstybinę garantiją, susijusią su per šiuos sandorius prisiimto žalos atlyginimo įsipareigojimo pirkėjams vykdymu, ir jei pirkėjai bus privatūs subjektai, „Dexia“ užtikrins, kad garantija panašiomis sąlygomis (mutatis mutandis) iš to paties garanto (ar kito garanto su tokiu pačiu patikimu kredito reitingu) būtų suteikta „Dexia BIL“ pirkėjai „Precision Capital“. Tačiau Liuksemburgo valdžios institucijos pranešė, kad šią sąlygą numatyta išbraukti.

III. VERTINIMAS

13.	Kadangi sandoris nebuvo vykdomas atviro, aiškaus ir nediskriminacinio konkurso tvarka, Komisija turi nuodugniai patikrinti, ar verslo pardavimo kaina atitinka adekvačią rinkos kainą.

14.

Komisija pažymi, kad Liuksemburgo valstybei, turinčiai 10 % akcijų, taikomos tos pačios sąlygos, kaip „Precision Capital“, kuriai priklauso 90 % kapitalo dalies. Kadangi Liuksemburgo kapitalo daliai taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir „Precision Capital“, Komisija mano, kad Liuksemburgo valstybė įsikišo kaip rinkos investuotojas ir kad jo 10 % parduoto „Dexia BIL“ verslo dalies įsigijimas nėra papildoma pagalba.

15.

„Dexia BIL“ pardavimo kaina pateko į kainos intervalą, kurį trečioji šalis nustatė nešališkoje nuomonėje dėl „Dexia BIL“ pardavimo. Tačiau nešališka nuomonė buvo pateikta derybų metu, prieš pasirašant susitarimo memorandumą. Todėl Komisija šiuo etapu negali padaryti išvados, kad nešališkoje nuomonėje tinkamai atsižvelgiama į visas sandorio sąlygas, ypač kalbant apie į sandorį neįėjusios veiklos ir su ja susijusių piniginių įplaukų vertinimą ir į sąlygą 3.3.5, jei ji nebūtų išbraukta.

16.	Jei sąlyga 3.3.5 nebūtų išbraukta, Komisijai kiltų abejonių, ar ši sąlyga nėra valstybės pagalba ir ar sandorio kaina tinkamai šią sąlygą atspindi.

Todėl tuo atveju, jei sandorio kaina būtų per žema palyginus su rinkos kaina, Komisija šiuo etapu negali padaryti išvados, kad vykdant „Dexia BIL“ verslo pardavimą ir su juo susijusiose sąlygose nebuvo jokio valstybės pagalbos elemento, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, parduoto „Dexia BIL“ verslo ir jo pirkėjos „Precision Capital“ naudai.

RAŠTO TEKSTAS

„J'ai l'honneur de vous informer que, au vu des informations qui lui ont été communiquées sur le cas cité en objet, la Commission européenne a décidé d'ouvrir une procédure, conformément à l'article 108, paragraphe 2, du Traité sur le fonctionnement de l'Union européenne ("TFUE") sur la mesure notifiée.

1. PROCÉDURE

(1)

Par décision du 19 novembre 2008 (1), la Commission a décidé de ne pas soulever d'objections aux mesures d'urgence concernant une opération de soutien de liquidité ("liquidity assistance" ci-après "l'opération LA") et une garantie sur certains éléments de passif de Dexia (2). La Commission a considéré que ces mesures étaient compatibles avec le marché intérieur sur la base de l'article 107, paragraphe 3, alinéa b), TFUE en tant qu’aide au sauvetage d'une entreprise en difficulté et a autorisé ces mesures pour une période de six mois à compter du 3 octobre 2008, en précisant qu’au-delà de cette période, la Commission devrait réévaluer l’aide en tant que mesure structurelle.

(2)	La Belgique, la France et le Luxembourg (ci-après "les États membres concernés") ont notifié à la Commission un premier plan de restructuration de Dexia respectivement les 16, 17 et 18 février 2009.

(3)	Par décision du 13 mars 2009, la Commission a décidé d'ouvrir la procédure prévue à l’article 108, paragraphe 2, TFUE pour l’ensemble des aides accordées à Dexia (3).

(4)

Par décision du 30 octobre 2009 (4), la Commission a autorisé la prolongation de la garantie jusqu'au 28 février 2010 ou jusqu'à la date de la décision de la Commission statuant sur la compatibilité des mesures d'aides et le plan de restructuration de Dexia, si la restructuration intervient avant le 28 février 2010. La Commission a précisé dans sa décision du 30 octobre 2009 que les mesures proposées dans le plan de restructuration initial ne permettaient pas, à ce stade, de statuer sur la compatibilité des aides.

(5)	Le 9 février 2010, les États membres concernés ont transmis à la Commission des informations sur des mesures additionnelles envisagées afin de compléter le plan de restructuration initial notifié en février 2009.

(6)	Par décision du 26 février 2010 (5), la Commission a autorisé le plan de restructuration de Dexia et la conversion des aides d'urgence en aides à la restructuration, sous condition du respect de tous les engagements et conditions de ladite décision.

La procédure postérieure à la décision du 26 février 2010

(7)	Depuis l'été 2011, Dexia a rencontré des difficultés supplémentaires et les États membres concernés ont envisagé des mesures d'aide additionnelles.

(8)

Par décision du 17 octobre 2011 (6), la Commission a décidé d'ouvrir une procédure formelle d'investigation sur la mesure de vente par Dexia et de rachat par l'État belge de Dexia Banque Belgique (ci-après "DBB"). Cette mesure concerne le rachat par l'État belge de DBB et ses filiales, à l'exception de Dexia Asset Management. Toutefois, dans un souci de préservation de la stabilité financière, la Commission a décidé d'autoriser temporairement la mesure. Celle-ci est donc autorisée pour six mois à compter de la date de la décision ou, si la Belgique soumet un plan de restructuration dans les six mois à compter de la date de la décision, jusqu'à ce que la Commission adopte une décision finale sur la mesure.

(9)

Le 18 octobre 2011, les États membres concernés ont informé la Commission d'un ensemble de nouvelles mesures potentielles en vue d'un nouveau plan de restructuration ou de démantèlement de Dexia. Dans le cadre de cet ensemble de nouvelles mesures, la Belgique a notifié à la Commission, le 21 octobre 2011, une mesure de recours pour DBB à l'"Emergency Liquidity Assistance" (ci-après "ELA") pourvue d'une garantie de l'État belge. Cette mesure permet à DBB d'octroyer des financements à Dexia Crédit Local SA (ci-après "DCL").

(10)

Le 14 décembre 2011, la France, la Belgique et le Luxembourg ont également notifié à la Commission, dans le cadre de cet ensemble de nouvelles mesures, un projet de garantie temporaire des États membres concernés sur le refinancement de Dexia SA, de DCL et/ou de leurs filiales. Par décision du 21 décembre 2011 (ci-après "la décision d'ouverture sur les aides supplémentaires à la restructuration de Dexia") (7), dans un souci de préservation de la stabilité financière, la Commission a décidé d'autoriser temporairement jusqu'au 31 mai 2012 la garantie temporaire de refinancement.

(11)

Toutefois, dans cette décision, la Commission a ouvert une procédure formelle sur l'ensemble des mesures supplémentaires à la restructuration de Dexia depuis l'adoption de la décision conditionnelle (dont la garantie temporaire de refinancement) et a demandé aux États membres concernés que lui soit notifié, dans un délai de trois mois, un plan de restructuration de Dexia, ou à défaut de viabilité de Dexia, un plan de liquidation de Dexia.

Procédure relative à la vente de Dexia Banque Internationale à Luxembourg

(12)

Le 6 octobre 2011, Dexia SA a annoncé, dans un communiqué de presse (8), être entré en négociation exclusive avec un groupement d’investisseurs internationaux auquel participera l’État du Luxembourg, en vue d'une cession de Dexia Banque Internationale à Luxembourg (ci-après "Dexia BIL"). Le Conseil d’Administration du groupe Dexia se prononcerait sur le contenu d’une offre éventuelle à l’issue de la période d’exclusivité.

(13)

Le 18 décembre 2011, la Commission a été informée qu'un protocole d'accord contraignant, portant sur la vente de la participation de 99,906 % dans Dexia BIL détenue par Dexia, était sur le point d'être conclu. À travers ce protocole d'accord, Precision Capital SA, un groupe d'investisseurs du Qatar, acquerra 90 % de la participation, les 10 % restants étant acquis par le Luxembourg. Certains actifs de Dexia BIL sont exclus du périmètre de cette vente.

(14)

La vente de Dexia BIL ne faisait pas partie des mesures approuvées par la Commission dans le cadre du plan de restructuration de Dexia approuvé le 26 février 2010. Elle n'a pas non plus été inclue dans la portée de la procédure d'investigation ouverte par la décision de la Commission du 21 décembre 2011, concernant les mesures de restructuration notifiées à la Commission postérieurement à cette date.

(15)

Cette mesure avait déjà été portée à la connaissance de la Commission avant le 21 décembre 2011. La vente de Dexia BIL sera donc analysée par la Commission séparément de la restructuration de Dexia SA non seulement en raison de la nécessité d'apporter de la sécurité juridique dans les plus brefs délais, mais aussi et surtout en raison de l'indépendance de cette cession de la restructuration du groupe au vu des mesures d'aide approuvées temporairement en 2011, vu que cette mesure avait déjà été projetée depuis 2009 selon les informations reçues par la Commission et que Dexia BIL sera séparé juridiquement et économiquement de Dexia SA.

(16)	Le Luxembourg a notifié à la Commission le 23 mars 2012 la vente de Dexia BIL comme mesure additionnelle au plan de restructuration. Cette mesure fait l'objet de la présente décision.

2. DESCRIPTION

2.1. Description de Dexia BIL et du groupe Dexia

(17)

Dexia BIL fait partie du groupe Dexia. Née de la fusion en 1996 du Crédit Local de France et du Crédit communal de Belgique, Dexia est spécialisée dans les prêts aux collectivités locales mais compte également quelques 5,5 millions de clients privés, principalement en Belgique, au Luxembourg et en Turquie. Dexia était organisée autour d'une maison mère holding (Dexia SA) et de trois filiales opérationnelles situées en France (DCL), en Belgique (DBB) et au Luxembourg (Dexia BIL). Par une décision en date du 17 octobre 2011, la Commission a autorisé le rachat de DBB par l'État belge. Le bilan consolidé du groupe s'élevait, avant le rachat de DBB, à 518 milliards d'euros au 30 juin 2011.

Figure 1

Structure de Dexia SA au 31 décembre 2010

(18)

Les parts des principaux actionnaires de Dexia SA sont les suivantes:

Nom du souscripteur	% détenu au 31 décembre 2010
Caisse des Dépôts et consignations	17,61 %
Holding Communal	14,14 %
Arco Group	13,81 %
Gouvernement fédéral belge	5,73 %
Gouvernement français	5,73 %
Ethias	5,04 %
CNP Assurances	2,96 %
Région flamande	2,87 %
Région wallonne	2,01 %
Salariés	1,07 %
Région Bruxelles-Capitale	0,86 %
Autres	28,17 %

Dexia BIL

(19)

Dexia BIL est une des plus grandes banques commerciales du Luxembourg présentant une taille bilantaire de 41 milliards d'euros au 30 juin 2011. Dexia BIL opère non seulement au Luxembourg, mais également dans d'autres pays comme la Suisse, le Royaume-Uni, certains pays d'Asie et du Moyen Orient, et ce, soit directement, soit à travers certaines de ses filiales. Dexia BIL détient également un important portefeuille de titres "legacy" d'une valeur de marché estimée au 30 septembre 2011 à environ [5 – 10] (9) milliards d'euros.

(20)	Dexia BIL est une des grandes banques à réseau de guichets au Luxembourg et est un acteur essentiel de l'économie locale aussi bien comme banque dépositaire des résidents personnes physiques et des entreprises que comme fournisseur de crédits de consommation, immobiliers et aux entreprises.

(21)

Selon les tableaux fournis par la Commission de surveillance du secteur financier ("CSSF"), autorité de surveillance du secteur financier luxembourgeois, Dexia BIL représente pour [10 – 15] % des résidents personnes physiques et pour [15 – 20] % des PMEs résidentes la banque de référence, la plaçant à chaque fois en troisième position sur le marché luxembourgeois. Les parts de marché de Dexia BIL dans le système bancaire luxembourgeois est d'environ [10 – 15] % en volume des dépôts, [10 – 15] % en volume des prêts et [5 – 10] % des actifs sous gestion dans le domaine de la banque privée.

2.2. Les difficultés de Dexia

(22)	Les difficultés rencontrées par Dexia pendant la crise financière de l'automne 2008 ont été décrites dans la décision du 26 février 2010. Les difficultés plus récentes auxquelles Dexia a été confrontée peuvent être résumées comme suit.

(23)

Tout d'abord, l'aggravation de la crise des dettes souveraines, à laquelle sont confrontées de nombreuses banques européennes, a conduit à une méfiance de plus en plus grande de la part des investisseurs envers des contreparties bancaires, ne permettant plus à ces dernières de lever du financement dans des volumes et des conditions satisfaisantes.

(24)

En outre, étant particulièrement surexposée au risque souverain et para-souverain, Dexia a fait l'objet d'une méfiance accrue des investisseurs. En effet, Dexia présente à ses actifs de nombreux prêts et/ou obligations de pays et/ou de collectivités locales et régionales dans des pays perçus à risque par le marché.

(25)

De plus, la crise actuelle est intervenue alors même que Dexia n'a pas eu le temps de finaliser la mise en œuvre de son plan de restructuration, qui aurait affiché un profil de risque de liquidité nettement plus renforcé. Dexia présentant un profil de liquidité encore particulièrement vulnérable et le marché connaissant particulièrement la vulnérabilité de Dexia, Dexia a peut-être davantage que d'autres banques fait l'objet d'une méfiance accrue.

(26)

Les besoins de financement de Dexia ont particulièrement augmenté du fait des éléments suivants:

i)	la forte baisse des taux d'intérêt durant l'été 2011 a augmenté d'au moins [5 – 20] milliards d'euros le besoin d'apport de "collateral" pour faire face aux appels de marge liés à la variation de la valeur de marché du portefeuille d'instruments dérivés de taux utilisés en couverture du bilan;

ii)	de nombreuses émissions obligataires (en particulier les émissions garanties par les États précédemment émises par Dexia) sont arrivées à échéance à un moment où les conditions de marché pour refinancer ces obligations n'étaient pas optimales;

iii)	la forte baisse de valeur de marché et pour certains, la baisse de qualité crédit, des actifs que Dexia utilise à titre de sûretés pour obtenir du financement

iv)	la perte de confiance d'une grande partie des investisseurs, suite, entre autres, à l'annonce de pertes importances du deuxième trimestre 2011 (de près de 4 milliards d'euros) et de dégradations de certaines agences de notation;

v)	les difficultés de Dexia ont également conduit à des retraits massifs de dépôts de clients en Belgique et au Luxembourg en octobre 2011.

(27)

Vu l'incapacité pour Dexia de se refinancer sur les marchés et […], Dexia a dû dans un premier temps recourir à une nouvelle mesure d'ELA de la part de la Banque nationale de Belgique et de la Banque de France respectivement. C'est dans ces circonstances que les États membres concernés ont octroyé la garantie temporaire de refinancement en faveur de Dexia.

Dexia BIL

(28)

Malgré que Dexia BIL n'a pas été à l'origine des problèmes du groupe Dexia, […] elle a fait face à une forte réduction de ses dépôts, et ce, en particulier entre le 30 septembre 2011 et le 10 octobre 2011, période durant laquelle les dépôts ont baissé de [1 – 5] milliards d'euros (passant de [5 – 15] milliards d'euros à [5 – 15] milliards d'euros). Les pertes de dépôts se sont ensuite stabilisées suite à l'annonce d'une série de mesures visant à démanteler le groupe Dexia et à sécuriser certaines filiales du groupe (dont Dexia BIL). En particulier, Dexia avait annoncé le 6 octobre 2011 être entré en discussion avec un groupe d'investisseurs et le Luxembourg en vue de leur vendre Dexia BIL. Après avoir connu un plancher de [5 – 15] milliards d'euros le 22 novembre 2011, Dexia BIL a depuis lors pu afficher une légère progression de ses dépôts à [5 – 15] milliards d'euros le 14 décembre 2011.

2.3. La nouvelle mesure notifiée: la cession de Dexia BIL

(29)	Le Luxembourg a notifié, le 23 mars 2012, la cession de Dexia BIL. La clôture de la vente est soumise à l'accord préalable de la Commission.

(30)

La mesure de cession de Dexia BIL notifiée à la Commission n'a pas fait objet de procédure d'appel d'offres formelle. Selon les autorités luxembourgeoises, la cession de Dexia BIL était apparemment envisagée depuis longtemps par Dexia qui a contacté à cet effet une série d'opérateurs entre 2009 et 2011, notamment […]. Les discussions menées ont été plus ou moins avancées, mais aucun de ces opérateurs n'a soumis un projet d'acquisition concret pour Dexia BIL.

(31)

Finalement les contacts avec Precision Capital ont abouti à l'entrée en négociation exclusive annoncé le 6 octobre 2011. Un protocole d'accord contraignant, portant sur la vente de la participation de 99,906 % dans Dexia BIL détenue par Dexia, a été conclu à travers un Mémorandum of Understanding le 20 décembre 2011 (ci-après "MoU"). À travers ce protocole d'accord, Precision Capital acquerra 90 % de la participation de la cession, les 10 % restants étant acquis par le Luxembourg aux mêmes termes et conditions que Precision Capital. La mesure notifiée se base sur ce MoU.

(32)

Certains actifs de Dexia BIL sont exclus du périmètre de cette vente et de fait, la cession ne se porte que sur une partie de Dexia BIL, à savoir les activités retail et banque privée (ci-après "les parties cédées"). Plus précisément sont exclus du périmètre de la vente: la participation de 51 % détenue par Dexia BIL dans Dexia Asset Management, la participation de 50 % détenue par Dexia BIL dans RBC Dexia Investor Services Limited (ci-après "RBCD"), la participation de 40 % dans Popular Banca Privada, le portefeuille de titres "legacy" de Dexia BIL (ainsi que certains produits dérivés y associés), les participations de Dexia BIL dans Dexia LDG Banque et Parfipar. Les activités susmentionnées seront transférées à Dexia avant la clôture de la transaction avec une clause de récupération du produit net des cessions par Dexia BIL. De plus, le MoU prévoit comme condition préalable à la vente l'élimination de tous les prêts et emprunts non sécurisés auprès d'entités du groupe Dexia et l'élimination de nombreux prêts et emprunts sécurisés auprès d'entités du groupe Dexia. Au 10 février 2012 ce financement octroyé aux autres entités du groupe était d'environ [0 – 5] milliards d'euros dont moins de [500 – 800] millions de financements sécurisés. L'exclusion de tous ces actifs permettra de réduire les actifs totaux de Dexia BIL d'environ 16,9 milliards d'euros par rapport à ces actifs totaux de 41 milliards d'euros au 30 juin 2011 (soit une réduction des actifs totaux de 40 % et des actifs pondérés par les risques de 50 %). À ce stade, la Commisison ne dispose pas d'évaluations précises des activités exclues de la cession.

(33)	La mesure notifiée stipule qu'au moment de la clôture de la vente, Dexia BIL sera pourvue d'un ratio Common Equity Tier 1 de 9 %.

(34)

Le prix de vente est fixé à 730 millions d'euros basé sur un ratio de Common Equity Tier 1 de 9 % au moment de la clôture. En cas d'excès de capital au moment de la clôture par rapport aux 9 % de Common Equity Tier 1, le prix de vente sera ajusté euro pour euro en fonction de l'excès de capital disponible à la clôture.

(35)

À ce stade, la mesure notifiée comprend une clause qui prévoit que si Dexia ou une entité du groupe Dexia obtient une garantie en faveur d'un acquéreur de la part d'un État pour ses obligations d'indemnisation sous des garanties contractuelles spécifiques à cette cession envers cet acquéreur, et dans la mesure où l'acquéreur en question est une entité privée (non contrôlée directement ou indirectement par des entités publiques), Dexia s'engage à faire en sorte qu'une garantie similaire soit octroyée par le même garant (ou un garant alternatif ayant le même rating) à des conditions similaires et pour des obligations contractuelles similaires envers les acquéreurs sous les contrats de cession. Cette obligation s'applique jusqu'au 1er janvier 2017 (ci-après "clause 3.3.5"). Or, les autorités luxembourgeoises ont informé la Commission que Precision Capital et l'État luxembourgeois envisagent de supprimer cette clause 3.3.5.

(36)

La mesure notifiée comprend également une clause de garantie par Dexia sur les litiges concernant les conséquences dommageables pour Dexia BIL (et ses filiales) de litiges actuels ou futurs en relation avec […], dans la mesure où celles-ci dépasseraient le montant de la provision enregistrée dans les comptes de Dexia BIL pour ces litiges, à savoir un montant de [50 – 150] millions d'euros (ci-après "clause […]").

(37)

Au préalable de la finalisation du MoU, des scénarios d'avant-projet de cession de Dexia BIL ont été soumis à une évaluation d'équité de prix par un Tiers (10). Cette évaluation du 10 décembre 2011 s'est faite selon trois méthodes différentes (11) et conclut à une valeur de prix comprise dans une fourchette entre [600 – 700] et [800 – 900] millions d'euros. Les scénarios analysés ont été établis au courant des négociations et avant la fixation des conditions exactes du MoU du 20 décembre 2011 faisant objet de la présente notification. En particulier, cette évaluation du 10 décembre 2011 ne fournit pas d'informations sur l'évaluation des activités exclues de la cession et si celles-ci sont adéquatement prises en compte dans le prix de la cession.

3. OBSERVATIONS DU LUXEMBOURG

(38)	Le Luxembourg considère que ce projet représente une solution privée de marché. Les mesures projetées dans le cadre de ce projet ne constituent donc pas une aide d'État selon le Luxembourg.

(39)	Le Luxembourg observe que le projet de cession de Dexia BIL a été annoncé officiellement le 6 octobre 2011, soit avant la date de l'annonce des garanties octroyées par les trois États membres (Belgique, Luxembourg, France) à Dexia SA et DCL pour un montant de 45 milliards d'euros.

(40)

Le Luxembourg souligne que Dexia BIL est une des grandes banques à réseau de guichets au Luxembourg et est un acteur essentiel de l'économie locale aussi bien comme banque dépositaire des résidents personnes physiques et des entreprises que comme fournisseur de crédits de consommation, immobiliers et aux entreprises. Dexia BIL joue un rôle systémique pour l'économie luxembourgeoise (12) et une défaillance de cette banque (voire même seulement des incertitudes sur son sort) aurait des effets extrêmement graves sur la stabilité du système financier du Luxembourg et de l'économie luxembourgeoise en général. Vu la taille du pays, ces effets seraient d'ailleurs également ressentis dans les pays limitrophes.

(41)

C'est en raison du caractère systémique de Dexia BIL que l'État luxembourgeois, qui a mis en contact Dexia avec l'acquéreur privé potentiel Precision Capital, prendra une participation minoritaire dans Dexia BIL qui lui donnera la possibilité d'être représenté au conseil d'administration de Dexia BIL. Selon les autorités luxembourgeoises, il n'y a aucun avantage découlant de la reprise par l'État luxembourgeois d'une part de 10 % de Dexia BIL, car elle a lieu dans des conditions de marché, le prix payé et les conditions étant les mêmes que pour Precision Capital.

(42)

Le Luxembourg observe aussi que la cession de Dexia BIL était envisagée depuis longtemps par Dexia qui a contacté à cet effet une série d'opérateurs entre 2009 et 2011, notamment […]. Les discussions menées ont été plus ou moins avancées, mais aucun de ces opérateurs n'a manifesté d'intérêt pour Dexia BIL. Si les autorités luxembourgeoises reconnaissent que le processus n'a pas constitué un appel d'offres formel, elles observent qu'il est peu probable qu'un appel d'offres formel aurait abouti à un résultat différent. Un tel appel d'offres n'a pas pu être organisé dans un délai raccourci dicté par l'érosion accélérée de dépôts de Dexia BIL fin septembre 2011 en raison des rumeurs sur les difficultés du groupe Dexia et de la dégradation de la note de Dexia par Moody's le 3 octobre 2011, qui se sont ajoutées aux rumeurs entourant le système bancaire européen et à la crise de la dette souveraine et aux difficultés de la zone euro. Cette urgence a mené à l'annonce de la cession projetée de Dexia BIL et de l'entrée en négociations avec Precision Capital le 6 octobre 2011. Entre cette date et l'ouverture de négociations exclusives (13), aucune autre manifestation d'intérêts ou offre sérieuse n'a été reçue, malgré […] manifestations d'autres investisseurs potentiels (14).

(43)

Selon les autorités luxembourgeoises, un processus d'appel d'offres informel, organisé dans un délai raccourci et selon des procédures particulières imposées par les circonstances, pourrait être considéré comme un processus ouvert, transparent et non discriminatoire qui garantit la formation d'un prix de marché. Les autorités luxembourgeoises observent aussi qu'une évaluation d'équité du prix en date du 10 décembre 2011 conclut que le prix paraît équitable dans le contexte actuel des marchés et que la Commission aurait déjà accepté que la valorisation d'une entreprise puisse être conforme à un prix de marché sur la base d'une évaluation d'équité du prix réalisée par un expert indépendant.

(44)	Les autorités luxembourgeoises estiment également que Dexia BIL n'est pas une entité garantie et ne bénéficie pas de la garantie temporaire autorisée à titre provisoire par la Commission le 21 décembre 2011.

(45)

Enfin, les autorités luxembourgeoises argumentent que la sortie de Dexia BIL du groupe devrait se faire sans autres contraintes, le groupe Dexia — comprenant Dexia et ses filiales — étant seul identifié comme bénéficiaire des décisions de la Commission du 26 février 2010 et du 21 décembre 2011. Dexia BIL ne rentre pas dans le plan de restructuration ou de liquidation du groupe Dexia et sa cession ne contient aucun élément d'aide selon les autorités luxembourgeoises.

(46)

Par ailleurs, les autorités luxembourgeoises observent que Dexia BIL aura une position de liquidité forte après cession, elle se concentrera sur une activité de banque de détail et de banque privée et aura en grande partie coupé les liens avec le groupe Dexia résiduel à travers l'extraction du portefeuille "legacy" et de Dexia LDG et de la cession des participations dans RBCD et Dexia Asset Management. De même il est prévu de mettre fin au financement intragroupe fourni par Dexia BIL au groupe Dexia.

(47)	Quant à la garantie Madoff en relation avec certains litiges, les autorités luxembourgeoises considèrent qu'il s'agit d'une pratique du marché et qu'elle ne contient aucun élément d'aide.

(48)	Concernant la clause 3.3.5, le Luxembourg informe qu'il est envisagé de supprimer cette clause.

(49)	Le Luxembourg demande également que Dexia BIL ne soit plus assujettie aux conditions et engagements de la décision du 26 février 2010, ni au nouveau plan de restructuration ou de liquidation de Dexia à élaborer dans le cadre de la décision du 21 décembre 2011.

4. APPRÉCIATION

4.1. Existence de l'aide

(50)

L'article 107, paragraphe 1, TFUE prévoit que, sauf dérogations prévues par les traités, sont incompatibles avec le marché intérieur, dans la mesure où elles affectent les échanges entre États membres, les aides accordées par les États ou au moyen de ressources d'État sous quelque forme que ce soit qui faussent ou qui menacent de fausser la concurrence en favorisant certaines entreprises ou certaines productions.

(51)	La Commission note que le processus de cession de Dexia BIL ne s'est pas déroulé de façon ouverte, transparente et non discriminatoire. Le processus de cession a été limité à des négociations bilatérales avec un certain nombre d'acquéreurs potentiels sans procédure d'appel d'offre.

(52)

La Commission note que le Luxembourg a transmis une évaluation d'équité de prix de la transaction par un Tiers du 10 décembre 2011. Cette évaluation s'est faite selon trois méthodes différentes et conclut à une valeur de prix comprise dans une fourchette entre 674 et 864 millions d'euros. Le prix de cession prévu de 730 millions d'euros se situe donc dans cette fourchette. Or l'évaluation d'équité a été établie sur base des négociations en cours au 10 décembre 2011 et donc avant la signature du MoU. La Commission ne peut donc pas exclure que l'évaluation d'équité ne corresponde pas exactement aux conditions de la mesure notifiée y compris la clause de récupération du produit net des cessions par Dexia BIL. En outre, la Commission ne dispose pas de toutes les informations nécessaires sur les évaluations des activités exclues de la cession, en particulier le portefeuille "legacy", afin de s'assurer que le prix de la cession les reflète adéquatement.

(53)

La Commission ne peut donc pas conclure à ce stade que les conditions de la cession de Dexia BIL, dans le cadre des effets combinés de l'absence de procédure d'appel d'offre ouverte et du manque d'informations précises sur la évaluation adéquate de la transaction eu égard en particulier aux activités exclues de la cession et la clause potentielle 3.3.5, aient mené à la cession au prix de marché.

Transmission potentielle des anciennes aides reçues par Dexia groupe y compris ses filiales

(54)

Dans sa décision du 26 février 2010, la Commission a déjà établi que les aides reçues par Dexia SA sous forme de capital, de garanties de financement, d'ELA assortie d'une garantie d'État et de soutien aux actifs dépréciés (mesure FSA) étaient constitutives d'aides d'État (Belgique, Luxembourg, France). L'ensemble de ces mesures a également bénéficié à toutes les entités du groupe Dexia, y compris Dexia BIL. Ainsi Dexia BIL, en tant que partie du groupe Dexia, a déjà bénéficié de l'aide reçue dans le passé par le groupe Dexia et continue à en bénéficier.

(55)

Ainsi il est possible qu'une partie des aides dont Dexia a bénéficié soit transmise à l'acquéreur des parties cédées de Dexia BIL, dans le cas où le prix payé pour les activités acquises serait trop bas et ne refléterait pas adéquatement leur valeur de marché, i.e. le prix de marché. Une acquisition au prix de marché permettrait d'assurer que l'acquéreur paye adéquatement pour les aides dont cette partie de Dexia BIL a bénéficié en tant qu'entité du groupe Dexia et que le prix de la transaction de cession de Dexia BIL ne contient donc pas d'éléments d'aide.

Autres aides potentielles

(56)

La Commission note que l'État luxembourgeois participe dans la cession de Dexia BIL en tant qu'acquéreur d'une participation de 10 %, sous les mêmes conditions que Precision Capital. Malgré le fait que cette participation se fait aux mêmes conditions que celle de Precision Capital, il est évident que la participation du Luxembourg implique des ressources d'État. Or, vu que le Luxembourg participe aux mêmes conditions que Precision Capital, la Commission estime qu'a priori le Luxembourg agit comme un investisseur privé, ce qui exclut une aide en relation avec la participation de 10 % du Luxembourg.

(57)

La Commission note que Precision Capital et l'État luxembourgeois envisagent de supprimer la clause 3.3.5. Dans le cas où cette clause ne serait finalement pas supprimée, la Commission devra prendre en compte l'aide potentielle inclue dans cette clause. La Commission a par ailleurs des doutes que la valeur de cette clause ait été adéquatement prise en compte lors de l'évaluation d'équité de prix. La Commission note que par cette clause Dexia s'engagerait à obtenir à posteriori des garanties d'État en faveur de l'acquéreur de Dexia BIL. Ainsi, une activation de cette clause ferait potentiellement appel à des ressources d'État sous forme de garanties. De plus, la présence même de cette clause serait de nature à octroyer des bénéfices à l'acquéreur de Dexia BIL.

(58)

À ce stade, la Commission ne peut donc pas exclure que le prix de la transaction de cession de Dexia BIL ne contienne des éléments d'aide. La cession pourrait mener à un transfert d'aides reçues dans le passé par Dexia et pourrait en inclure de nouvelles. Les aides potentielles seraient sélectives car elles bénéficieraient uniquement Dexia BIL et à l'acquéreur Precision Capital.

(59)	Dexia BIL est active au niveau européen et donc clairement en concurrence avec d'autres acteurs de marché étrangers. La Commission considère donc que l'aide potentielle de la mesure puisse affecter les échanges entre États membres et fausser ou menacer de fausser la concurrence.

(60)	Pour les raisons ci-dessus, la Commission n'est à ce stade pas en mesure d'exclure que la mesure notifiée ne contienne potentiellement des éléments d'aide. La Commission invite donc les autorités luxembourgeoises et les parties intéressées à commenter ce point.

4.2. Bénéficiaires de l'aide

(61)	La Commission considère que, dans le cas où la mesure notifiée contiendrait des éléments d'aide, Dexia BIL ainsi que l'acquéreur Precision Capital pourraient potentiellement en bénéficier.

(62)	Il ne peut être exclu que l'acquéreur bénéficie directement d'aide, dans le cas où le prix payé serait plus bas qu'un prix de marché.

(63)	En outre, la mesure permet la sortie de Dexia BIL du groupe Dexia et contribue donc à enrayer Dexia BIL des effets de contagion des problèmes dont le groupe Dexia est l'objet.

(64)	En conclusion, les bénéficiaires potentiels de l'aide sont les parties cédées de Dexia BIL ainsi que l'acquéreur Precision Capital. La Commission invite donc les autorités luxembourgeoises et les parties intéressées à commenter ce point.

4.3. Base légale

Aide potentielle à Dexia BIL et à l'acquéreur

(65)

L'article 107, paragraphe 3, alinéa (b), TFUE donne pouvoir à la Commission de déterminer qu'une aide est compatible avec le marché intérieur lorsqu'elle a pour but de remédier à une perturbation grave de l'économie d'un État membre. À cet égard, la Commission note que les mesures liées à la cession de Dexia BIL permettent de remédier à une perturbation grave de l'économie luxembourgeoise, ce qui est confirmé par le courrier de la CSSF du 28 octobre 2011.

(66)

En effet, eu égard: i) à l'importance systémique que représente Dexia BIL pour le marché luxembourgeois du financement des ménages et des entreprises; et ii) aux difficultés rencontrées par Dexia BIL en raison d'une fuite substantielle de dépôts de la clientèle, les mesures apparaissent de nature à remédier à une perturbation grave de l'économie luxembourgeoise.

(67)	Par conséquent, dans l'hypothèse où elle serait constitutive d'aide d'État, la mesure devait être appréciée au regard de l'article 107, paragraphe 3, sous b), TFUE.

4.4. Compatibilité avec l'article 107, paragraphe 3, alinéa b), TFEU de l'aide potentielle à Dexia BIL

(68)

Dans le cas où la mesure notifiée contiendrait des éléments d'aides d'État en faveur des parties cédées de Dexia BIL, sa compatibilité avec les conditions posées par la Commission dans sa Communication sur le retour à la viabilité et l'appréciation des mesures de restructuration prises dans le secteur financier dans le contexte de la crise actuelle, conformément aux règles relatives aux aides d'État (15) (la Communication sur les Restructurations) devrait être analysée:

—	restauration de la viabilité à long terme;

—	contribution propre du bénéficiaire;

—	limites aux distorsions de concurrence.

4.4.1. Restauration de la viabilité à long terme des entités continuant l'activité

(69)

Il apparaît que la mesure de cession de Dexia BIL contribue à restaurer la viabilité à long terme de Dexia BIL. Dans l'immédiat, la sortie hors du groupe Dexia permet d'enrayer Dexia BIL de la contagion des problèmes de défiance dont le groupe Dexia est l'objet. La cession permet de préserver la franchise de Dexia BIL et contribue à arrêter les retraits de dépôts ce qui a un effet positif sur la liquidité de Dexia SA. À cet égard, la Commission note que l'annonce en date du 6 octobre 2011 du projet de vente de Dexia BIL a permis d'enrayer la fuite de dépôts. La Commission note également l'absence de financement par Dexia BIL au groupe Dexia après cession. Au 10 février 2012 ce financement octroyé aux autres entités du groupe était d'environ [0 – 5] milliards d'euros dont moins de [500 – 800] millions de financements sécurisés.

(70)

De par le périmètre de la cession excluant certaines activités dont notamment le portefeuille "legacy", Dexia BIL se concentrera à l'avenir sur une activité de banque de détail et de banque privée ainsi que les services aux entreprises, sur le marché luxembourgeois et international, en construisant sur son expertise et sa franchise existante et confirmée dans ces domaines.

(71)

De plus, le périmètre d'exclusion permet de réduire les actifs pondérés de Dexia BIL de 50 %. Suite au périmètre d'exclusion, Dexia BIL aura coupé en grande partie les liens existants avec le groupe Dexia. En particulier, l'extraction du portefeuille legacy permet d'immuniser Dexia BIL de pertes potentiellement importantes susceptibles d'être occasionnées par ce portefeuille.

(72)

Dexia BIL sera dès le départ adéquatement capitalisée avec un ratio Common Equity Tier 1 de 9 % à la clôture de la vente et selon les projections transmises par Dexia le 16 décembre 2011, ce ratio atteindrait un niveau de [15 – 25] % en 2016. En termes de produit bancaire net, les évaluations réalisées dans le cadre de l'équité du prix prévoient une augmentation annuelle moyenne de [0 – 10] % pour les années pour les 5 prochaines années.

(73)	La Commission peut donc conclure que la mesure permet la viabilité des parties cédées de Dexia BIL.

4.4.2. Contribution propre

(74)

La Commission ne peut à ce stade pas conclure que le prix de vente au regard des effets combinés de l'absence de procédure d'appel d'offre ouverte et du manque d'informations précises sur la évaluation adéquate de la transaction en particulier des activités exclues de la cession et la récupération par Dexia BIL de leur produit net de cession ne contienne aucun élément d'aide d'État.

(75)

Dans le cas où la clause 3.3.5 ne serait finalement pas supprimée, la Commission ne peut, à ce stade, pas non plus conclure à une contribution propre adéquate. Selon cette clause, Dexia s'engagerait à obtenir à posteriori des garanties d'État en faveur de l'acquéreur de Dexia BIL. En effet, si l'octroi des garanties prévues à la clause 3.3.5 se ferait au moyen de ressources de l'État, tout en ne pas répondant a priori aux conditions de nécessité de l'aide potentielle et d'une limitation au minimum nécessaire. Sous cette clause Dexia BIL n'est pas tenue de démontrer la nécessité d'une telle aide potentielle dont la mise en œuvre serait déclenchée par le seul octroi d'une telle aide à un concurrent potentiel. La Commission a par conséquent des doutes sur la prise en compte dans le prix de vente de la difficulté de mettre en œuvre la clause 3.3.5 au regard de la compatibilité de l'aide potentielle prévue à la clause 3.3.5 avec le marché intérieur.

(76)	La Commission n'est donc pas en mesure de déterminer à ce stade si, dans le cas où la transaction contiendrait des éléments d'aide, le prix de cession ainsi que les conditions assorties (notamment la garantie à posteriori) permettrait d'assurer une contribution propre satisfaisante.

4.4.3. Mesures visant à corriger les distorsions de concurrence

(77)

Selon la Communication sur les Restructurations (point 30) (16), la nature et la forme des mesures limitant les distorsions de concurrence dépendent du montant des aides, des conditions et circonstances dans lesquelles elles ont été octroyées, ainsi que des caractéristiques du marché ou des marchés sur lesquels le bénéficiaire est actif.

(78)	Dans le cas où la mesure notifiée contiendrait des aides additionnelles, il faudrait des mesures additionnelles pour limiter les distorsions de concurrence.

5. CONCLUSION

(79)	Comme indiqué précédemment, la Commission n'est pas en mesure d'exclure qu'il y ait de l'aide ou s'il y a aide d'accepter, lors d'un premier examen, la compatibilité de la cession des parties cédées de Dexia BIL avec le marché intérieur.

(80)	En regard de ces éléments, la Commission doit donc poursuivre ses investigations sur la mesure de cession de Dexia BIL et ouvre une procédure formelle d'investigation, conformément à l'article 108, paragraphe 2, TFUE.

(81)

La Commission invite donc les parties intéressées à lui communiquer leurs observations quant à l'existence et la compatibilité de l'aide éventuellement contenus dans la cession de Dexia BIL, en particulier sur les éléments relatifs:

—	au prix de vente au regard des effets combinés de l'absence de procédure d'appel d'offre ouverte et du manque d'informations précises sur la évaluation adéquate de la transaction en particulier des activités exclues de la cession et la récupération par Dexia BIL de leur produit net de cession;

—	à la clause 3.3.5 du MoU, si cette clause est maintenue.

(82)

Compte tenu des considérations qui précèdent, la Commission invite le Luxembourg, dans le cadre de la procédure de l'article 108, paragraphe 2, TFUE, à présenter leurs observations et à fournir toute information utile pour l’évaluation de cette mesure et de ces aides dans un délai d’un mois à compter de la date de réception de la présente. Elle invite vos autorités à transmettre immédiatement une copie de cette lettre aux bénéficiaires potentiels de l’aide.

DÉCISION

En conformité avec l'article 108, paragraphe 2, TFUE, la Commission a décidé d'ouvrir une procédure formelle d'investigation sur la mesure de cession de Dexia BIL. La Commission a des doutes sur l'absence d'élément d'aide dans la cession envisagée et sur la compatibilité de ces éléments d'aide potentiels avec le marché intérieur. La Commission a décidé d'ouvrir une procédure formelle d'investigation en particulier sur les éléments relatifs:

—	au prix de vente au regard des effets combinés de l'absence de procédure d'appel d'offre ouverte et du manque d'informations précises sur la évaluation adéquate de la transaction en particulier des activités exclues de la cession et la récupération par Dexia BIL de leur produit net de cession;

—	à la clause 3.3.5 du MoU, si cette clause est maintenue.

Le Luxembourg est invité à présenter ses observations et à transmettre à la Commission toutes les informations nécessaires pour l'analyse de la mesure et sa compatibilité éventuelle.

Par la présente, la Commission avise le Luxembourg qu’elle informera les intéressés par la publication de la présente lettre et d'un résumé de celle-ci au Journal officiel de l’Union européenne. Elle informera également les intéressés dans les pays de l’AELE signataires de l’accord EEE par la publication d’une communication dans le supplément EEE du Journal officiel, ainsi que l’autorité de surveillance de l’AELE en leur envoyant une copie de la présente. Tous les intéressés susmentionnés seront invités à présenter leurs observations dans un délai d’un mois à compter de la date de cette publication.“

(1) JO C(2008) 7388 final.

(2) Dans la présente décision, "Dexia" désigne Dexia SA et l'ensemble de ses filiales. En est donc exclue, depuis le rachat de Dexia Banque Belgique par l'État belge, Dexia Banque Belgique et ses filiales.

(3) JO C 181 du 4.8.2009, p. 42.

(4) JO C 305 du 16.12.2009, p. 3.

(5) JO C 274 du 19.10.2010 p. 54.

(6) JO C 38 du 11.2.2012, p. 12.

(7) Décision non encore publiée au Journal Officiel.

Décision publiée sur le site internet de la DG Concurrence à l'adresse suivante: http://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases/243124/243124_1306879_116_2.pdf

(8) Voir ce communiqué sur le site internet du groupe Dexia à l'adresse suivante: http://www.dexia.com/FR/Journaliste/communiques_de_presse/Pages/Entree-en-negociation-exclusive-pour-la-cession-de-Dexia-Banque-Internationale-a-Luxembourg.aspx

(9) Information confidentielle […].

(10) "Équité du prix de cession de BIL à Precision Capital/Eléments préliminaires en l'état actuel des négociations" du 10 décembre 2011

(11) (i) La méthode d'actualisation des "cash flows to equity" sur la base des flux distribuables aux actionnaires sous réserve de la satisfaction des ratios réglementaires core tier 1. (ii) La méthode du "price to book ratio", sur base de l'excès de rentabilité par rapport au coût du capital. (iii) La méthode des comparables boursiers.

(12) La BIL, avec ses près de 40 agences dans le Grand-Duché, est en troisième position sur le marché luxembourgeois, détenant environ [5 – 15] % des dépôts, [5 – 15] % des prêts et environ [5 – 15] % des actifs sous gestion dans le domaine de la banque privée.

(13) Si le conseil d'administration a entériné des négociations exclusives avec Precision le 9 et 10 octobre 2011, la période d'exclusivité formelle n'a commencé que le 23 octobre 2011 avec la signature d'une Letter of intent.

(14) […]

(15) JO C 195 du 19.8.2009, p. 9.

(16) JO C 195 du 19.8.2009, p. 9.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.137.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 137

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. gegužės 12d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2012/C 137/01	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas […] dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą	1

	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS CENTRINIS BANKAS
	Europos centrinis bankas
2012/C 137/02	2012 m. kovo 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa Pericles 2020) (CON/2012/17)	7

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2012/C 137/03	Toliau pateikta informacija yra skirta Abdelkarim Hussein Mohamed AL NASSER, Ibrahim Salih Mohammed AL-YACOUB, Hasan IZZ-AL-DIN (dar žinomam kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomam kaip SA-ID; dar žinomam kaip SALWWAN, Samir), Khalid Shaikh MOHAMMED (dar žinomam kaip ALI, Salem; dar žinomam kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomam kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomam kaip WADOOD, Khalid Adbul), Gama'a Al-Islamiyya (dar žinomai kaip Al-Gama'a al-Islamiyya) (Islamo grupė – IG), Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondui, Nacionalinei išsilaisvinimo armijai (Ejército de Liberación Nacional), Palestinos išlaisvinimo liaudies frontui (PFLP), Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto Aukščiausiajai vadovybei (dar žinomai kaip PFLP Aukščiausioji vadovybė), Kolumbijos revoliucinėms ginkluotosioms pajėgoms (FARC), Šviečiančiam keliui (SL) (Sendero Luminoso), išvardytiems Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1375/2011	12

	Europos Komisija
2012/C 137/04	Euro kursas	14

	Audito Rūmai
2012/C 137/05	Specialioji ataskaita Nr. 5/2012 Bendroji išorės santykių informacinė sistema (CRIS)	15

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2012/C 137/06	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	16

2012/C 137/07	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	17

2012/C 137/08	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	18

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2012/C 137/09	Valstybės pagalba – Liuksemburgas – Valstybės pagalba SA.34440 (12/C) – Dexia BIL pardavimas – Kvietimas teikti pastabas pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ( 1 )	19

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2944
JPY	Japonijos jena	103,48
DKK	Danijos krona	7,4334
GBP	Svaras sterlingas	0,80330
SEK	Švedijos krona	8,9840
CHF	Šveicarijos frankas	1,2012
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,5815
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,253
HUF	Vengrijos forintas	289,90
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6978
PLN	Lenkijos zlotas	4,2434
RON	Rumunijos lėja	4,4378
TRY	Turkijos lira	2,3135
AUD	Australijos doleris	1,2877
CAD	Kanados doleris	1,2997
HKD	Honkongo doleris	10,0506
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6476
SGD	Singapūro doleris	1,6194
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 485,25
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,4786
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1681
HRK	Kroatijos kuna	7,5027
IDR	Indonezijos rupija	11 893,41
MYR	Malaizijos ringitas	3,9750
PHP	Filipinų pesas	55,043
RUB	Rusijos rublis	39,0134
THB	Tailando batas	40,346
BRL	Brazilijos realas	2,5305
MXN	Meksikos pesas	17,5015
INR	Indijos rupija	69,4250

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2012 3 23
Trukmė	2012 3 23–2012 12 31
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai arba išteklių grupė	MAC/8C3411
Rūšis	Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)
Zona	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	—

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2012 1 18
Trukmė	2012 1 18–2012 12 31
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai arba išteklių grupė	ANF/8C3411
Rūšis	Velniažuvinės (Lophiidae)
Zona	VIIIc, IX ir X zonos, CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	—

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2012 3 9
Trukmė	2012 3 9–2012 12 31
Valstybė narė	Švedija
Ištekliai arba išteklių grupė	PRA/04-N.
Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis)
Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	—