2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/2

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Sąjungos Taryba (C-191/09 P), Europos Komisija (C-200/09 P) prieš Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusią Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusią Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT

(Sujungtos bylos C-191/09 P ir C-200/09 P) (1)

(Apeliaciniai skundai - Antidempingo muitai - Reglamentas (EB) Nr. 954/2006 - Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas - Reglamentas (EB) Nr. 384/96 - 2 straipsnio 10 dalies i punktas, 3 straipsnio 2, 3 ir 5–7 dalys, 18 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 3 dalis - Normaliosios vertės ir žalos apskaičiavimas - Sąvoka „vienas ekonominis vienetas“ - Teisė į gynybą - Motyvavimo stoka)

(2012/C 98/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J.-P. Hix ir B. Driessen, Rechtsanwalt G. Berrisch; Europos Komisija, atstovaujama H. van Vliet ir C. Clyne

Kitos proceso šalys: Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusi Nikopolsky Seamless Tubes Plant „Niko Tube“ ZAT, Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusi Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT, Europos Komisija, atstovaujamos advokato P. Vander Schueren, solisitoriaus N. Mizulin

Dalykas

Apeliaciniai skundai, pateikti dėl 2009 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-249/06 Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) prieš Europos Sąjungos Tarybą, kuriuo panaikinamas 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 954/2006, nustatančio galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinančio reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000 (OL L 175, p. 4), 1 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti pagrindinį Europos Sąjungos Tarybos apeliacinį skundą.

2.	Atmesti pagrindinį Europos Komisijos apeliacinį skundą.

3.	Atmesti Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT) ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT) priešpriešinį apeliacinį skundą.

4.	Šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 193, 2009 8 15.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/2

2012 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Flachglas Torgau GmbH prieš Bundesrepublik Deutschland

(Byla C-204/09) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Orhuso konvencija - Direktyva 2003/4/EB - Galimybė susipažinti su informacija apie aplinką - Įstatymų leidžiamąsias funkcijas vykdančios institucijos arba įstaigos - Valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumas - Sąlyga, kad šis konfidencialumas turi būti numatytas įstatymu)

(2012/C 98/03)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Flachglas Torgau GmbH

Atsakovė: Bundesrepublik Deutschland

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesverwaltungsgericht — 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375) 2 straipsnio 2 dalies antro sakinio bei 4 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio a punkto išaiškinimas — Nacionalinis teisės aktas, atleidžiantis aukščiausias federalines institucijas, veikiančias įstatymų leidybos procese, nuo pareigos teikti informaciją ir bendrai numatantis, kad prašymas pateikti informaciją turi būti atmetamas, jeigu informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų procesinių veiksmų konfidencialumą — Valstybių narių teisės neįtraukti įstaigų, vykdančių įstatymų leidžiamąją veiklą, į Direktyvoje 2003/4/EB numatytą „valdžios institucijų sąvoką“ ribos — Leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su procesinių veiksmų konfidencialumu, taikymo sąlygos

Rezoliucinė dalis

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB 2 straipsnio 2 punkto antros pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad valstybėms narėms suteikta galimybė nelaikyti valdžios institucijomis „įstaigų arba institucijų, vykdančių <…> įstatymų leidžiamąsias funkcijas“, gali būti taikoma ministerijoms, jeigu jos dalyvauja teisėkūros procese, visų pirma pateikdamos įstatymų projektus arba pastabas, ir jeigu ši galimybė nepriklauso nuo šios direktyvos 2 straipsnio 2 punkto antros pastraipos antrame sakinyje nustatytų sąlygų laikymosi.

Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 2 punkto antros pastraipos pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad šia nuostata valstybėms narėms suteikta galimybė nelaikyti valdžios institucijomis įstaigų arba institucijų, vykdančių įstatymų leidžiamąsias funkcijas, nebegali būti įgyvendinama, kai baigtas atitinkamas teisėkūros procesas.

Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą reikia aiškinti taip, kad jame numatyta sąlyga, pagal kurią procesinių veiksmų konfidencialumas turi būti numatytas įstatymu, gali būti laikoma įvykdyta, jei atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje yra norma, kurioje bendrai numatyta, kad valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumas yra šių institucijų atsisakymo leisti susipažinti su jų turima informacija apie aplinką motyvas, jeigu procesinių veiksmų sąvoka aiškiai apibrėžta nacionalinėje teisėje, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

(1) OL C 193, 2009 8 15.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/3

2012 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Krajský soud v Brně (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Toshiba Corporation ir kt. prieš Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

(Byla C-17/10) (1)

(Konkurencija - Kartelis valstybės narės teritorijoje, prasidėjęs iki tos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą - Tarptautinio masto kartelis, turintis poveikį Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės teritorijoje - EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis - Persekiojimas dėl pažeidimo ir sankcija už jį už laikotarpį iki įstojimo į Sąjungą datos ir po jos - Baudos - Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijų atskyrimas - Komisijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimai dėl baudų skyrimo - Ne bis in idem principas - Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 - 3 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 6 dalis - Naujos valstybės narės įstojimo į Sąjungą pasekmės)

(2012/C 98/04)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský soud v Brně

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Toshiba Corporation, T&D Holding, anksčiau — Areva T&D Holding SA, Alstom Grid SAS, anksčiau — Areva T&D SAS, Alstom Grid AG, anksčiau — Areva T&D AG, Mitsubishi Electric Corp., Alstom, Fuji Electric Holdings Co. Ltd, Fuji Electric Systems Co. Ltd, Siemens Transmission & Distribution SA, Siemens AG Österreich, VA Tech Transmission & Distribution GmbH & Co. KEG, Siemens AG, Hitachi Ltd, Hitachi Europe Ltd, Japan AE Power Systems Corp., Nuova Magrini Galileo SpA

Atsakovė: Úřad pro ochranu hospodářské soutěže

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Krajský soud v Brně — EB 81 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnio (OL C 303, 2007, p. 1), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) ir ypač jo 3 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 6 dalies bei Komisijos pranešimo dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) 51 punkto aiškinimas — Kartelis valstybės narės teritorijoje, pradėtas iki šios valstybės įstojimo į Europos Sąjungą ir baigtas po įstojimo — Komisijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos baudų skyrimas — Nacionalinės institucijos kompetencija nubausti už tuos pačius veiksmus laikotarpio iki įstojimo atžvilgiu — Ne bis in idem principas

Rezoliucinė dalis

EB 81 straipsnio ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad per procedūrą, pradėtą po 2004 m. gegužės 1 d., jos negali būti taikomos karteliui, kurio poveikis pasireiškė valstybės narės, įstojusios į Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., teritorijoje laikotarpiu iki šios datos.

Europos Komisijai pradėjus procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 III skyrių dėl kartelio atitinkamos valstybės narės konkurencijos institucija pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, skaitomą kartu su šio reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, nepraranda kompetencijos pagal nacionalinę konkurencijos teisę taikyti sankcijas už antikonkurencinį šio kartelio poveikį, sukeltą tos valstybės narės teritorijoje laikotarpiu iki jos įstojimo į Sąjungą.

Ne bis in idem principas nedraudžia atitinkamos valstybės narės nacionalinei konkurencijos institucijai skirti baudų kartelyje dalyvavusioms įmonėms už kartelio antikonkurencinį poveikį tos valstybės narės teritorijoje prieš jai įstojant į Sąjungą, jei prieš tai Komisijos sprendimu, priimtu anksčiau už nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimą, baudos kartelio dalyviams nebuvo skirtos siekiant pašalinti tą poveikį.

(1) OL C 100, 2010 4 17.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/4

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Marcello Costa (C-72/10), Ugo Cifone (C-77/10)

(Sujungtos bylos C-72/10 ir C-77/10) (1)

(Įsisteigimo laisvė - Laisvė teikti paslaugas - Azartiniai lošimai - Lažybų dėl sporto renginių įmokų rinkimas - Reikalavimas gauti koncesiją - Sąjungos teisės pažeidimo suteikiant koncesijas padariniai - 16 300 papildomų koncesijų suteikimas - Vienodo požiūrio principas ir skaidrumo reikalavimas - Teisinio saugumo principas - Ankstesnių koncesininkų apsauga - Nacionalinės teisės aktai - Privalomi minimalūs atstumai tarp lažybų įmokų rinkimo punktų - Priimtinumas - Į veiklą, kuriai suteikiama koncesija, panaši tarpvalstybinė veikla - Nacionalinės teisės aktu nustatytas draudimas - Priimtinumas)

(2012/C 98/05)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Marcello Costa (C-72/10), Ugo Cifone (C-77/10)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Corte suprema di cassazione — Laisvas asmenų judėjimas — Įsisteigimo laisvė — Laisvė teikti paslaugas — Lažybų įmokų rinkimo veikla — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytas reikalavimas turėti leidimą ir visuomenės saugumo licenciją tokiai veiklai vykdyti — Užtikrinama teisės subjektų, kuriems remiantis procedūra, kurioje kai kuriems to paties sektoriaus operatoriams buvo neteisėtai uždrausta dalyvauti, buvo suteikti leidimai ir licencijos, apsauga — Atitiktis EB 43 ir 49 straipsniams.

Rezoliucinė dalis

EB 43 ir 49 straipsniai, taip pat vienodo požiūrio ir veiksmingumo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei, kuri pažeisdama Sąjungos teisę tam tikrai kategorijai subjektų nusprendė nesuteikti koncesijų vykdyti ūkinę veiklą ir stengėsi ištaisyti šį pažeidimą paskelbusi konkursą dėl didelio skaičiaus naujų koncesijų suteikimo, draudžiama ginti jau esančių subjektų komercines pozicijas ir, be kita ko, nustatyti minimalius atstumus tarp naujų ir jau esančių koncesininkų punktų.

EB 43 ir 49 straipsnius reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama taikyti sankcijas už organizuotą lažybų įmokų rinkimo veiklą be koncesijos ar policijos leidimo asmenims, susijusiems su subjektu, kuriam pažeidžiant Sąjungos teisę buvo uždrausta dalyvauti ankstesniame konkurse, net ir po naujo konkurso, kuriuo buvo siekiama ištaisyti šį Sąjungos teisės pažeidimą, nes minėtas konkursas ir po jo suteiktos naujos koncesijos iš tikrųjų neištaisė padėties, susidariusios uždraudus subjektui dalyvauti ankstesniame konkurse.

Iš EB 43 ir 49 straipsnių, vienodo požiūrio principo, skaidrumo reikalavimo ir teisinio saugumo principo matyti, kad konkurso, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėse bylose, sąlygos ir taisyklės, taip pat nuostatos dėl pagal tokio konkurso rezultatus suteiktų koncesijų panaikinimo, kaip antai nurodytos Valstybės monopolių autonominės administracijos ir konkurso laimėtojo, gavusio koncesiją su kitais nei žirgų lenktynės renginiais susijusiems azartiniams lošimams, sutarties projekto 23 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tai patikrinti.

(1) OL C 100, 2010 4 17.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/5

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (buvęs Cour d'arbitrage) (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Marie-Noëlle Solvay ir kt. prieš Région wallonne

(Byla C-182/10) (1)

(Projektų poveikio aplinkai vertinimas - Sąvoka „teisės aktas“ - Orhuso konvencijos taikymo vadove pateiktų paaiškinimų reikšmė ir apimtis - Leidimo projektui išdavimas neatlikus tinkamo jo poveikio aplinkai vertinimo - Teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais - Teisės pareikšti ieškinį apimtis - Buveinių direktyva - Planas ar projektas, kenkiantis teritorijos vientisumui - Įpareigojanti priežastis, susijusi su svarbiu viešuoju interesu)

(2012/C 98/06)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour constitutionnelle (buvęs Cour d'arbitrage)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Marie-Noëlle Solvay, Le Poumon vert de la Hulpe ASBL, Jean-Marie Solvay de la Hulpe, Alix Walsh, Association des Riverains et Habitants des Communes Proches de l'Aéroport B.S.C.A. (Brussels south Charleroi Airport) ASBL — A.R.A.Ch, Grégoire Stassin, André Gilliard, Paul Fastrez, Henriette Fastrez, Flandrijos vyriausybė, Inter-Environnement Wallonie ASBL, Nicole Laloux, François Gevers, Annabelle Denoël-Gevers, Marc Traversin, Joseph Melard, Chantal Michiels, Thierry Regout, René Canfin, Georges Lahaye, Jeanine Postelmans, Christophe Dehousse, Christine Lahaye, Jean-Marc Lesoinne, Jacques Teheux, Anne-Marie Larock, Bernadette Mestdag, Jean-François Seraffin, Françoise Mahoux, Ferdinand Wallraf, Mariel Jeanne, Agnès Fortemps, Georges Seraffin, Jeannine Melen, Groupement Cerexhe-Heuseux/Beaufays ASBL, Action et Défense de l'Environnement de la vallée de la Senne et de ses affluents ASBL, Réserves naturelles RNOB ASBL, Stéphane Banneux, Zénon Darquenne, Philippe Daras, Bernard Croiselet, Bernard Page, Intercommunale du Brabant Wallon SCRL, Les amis de la Forêt de Soignes ASBL, Jacques Solvay de la Hulpe, La Hulpe — Notre village ASBL, André Philips, Charleroi South Air Pur ASBL, Pierre Grymonprez, Sartau SA, Philippe Grisard de la Rochette, Antoine Boxus, Pierre Deneye, Jean-Pierre Olivier, Paul Thiry, Willy Roua, Guido Durlet, Agrebois SA, Yves de la Court

Atsakovas: Région wallonne

dalyvaujant: Infrabel SA, Codic Belgique SA, Federal Express European Services Inc. (FEDEX), Société wallonne des aéroports (SOWEAR), Société régionale wallonne du transport (SRWT), Société Intercommunale du Brabant wallon (IBW)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour constitutionnelle (buvęs Cour d'arbitrage) — Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, priimtos 1998 m. birželio 25 d. ir Europos Bendrijos vardu patvirtintos 2005 m. vasario 17 d. sprendimu 2005/370/EB (JO L 124, p. 1), 2 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 9 dalies, 6 straipsnio 9 dalies ir 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių aiškinimas — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos Direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248) 1 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ir 10a straipsnio aiškinimas — 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 63; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk. 2 t., p. 102) 6 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimas — Valdžios institucijos sąvoka — Orhuso konvencijos taikymo vadove pateiktų paaiškinimų reikšmė ir apimtis — Teisės aktų, kaip antai urbanistikos ir aplinkosaugos leidimų, išduotų remiantis regiono teisės aktų leidėjo dekretu, neįtraukimas į konvencijos taikymo sritį — Procedūros, per kurią išduodami leidimai, kuriuos galima apskųsti tik Cour constitutionnelle ir bendrosios kompetencijos teismams, atitiktis konvencijai ir Bendrijos teisei — Leidimo projektui išdavimas neatlikus tinkamo jo poveikio aplinkai vertinimo

Rezoliucinė dalis

Nors aiškinant 1998 m. birželio 25 d. priimtos ir 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB Europos bendrijos vardu patvirtintos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 2 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį galima atsižvelgti į šios Konvencijos taikymo vadovą, jis neturi jokios privalomos galios ir tokios norminės reikšmės, kokią turi šios Konvencijos nuostatos.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 2 straipsnio 2 dalis ir 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, 1 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinamos taip, kad į šių teisės aktų atitinkamas taikymo sritis nepatenka tik projektai, kurių detalės priimtos konkrečiu teisės aktu, o šių teisės aktų tikslai buvo pasiekti per įstatymų leidybos procesą. Nacionalinis teismas, atsižvelgdamas tiek į priimto teisės akto turinį, tiek į visą su jo priėmimu susijusį įstatymų leidybos procesą, ypač į parengiamuosius aktus ir parlamentarų debatus, turi patikrinti, ar buvo laikomasi šių dviejų sąlygų. Šiuo atžvilgiu teisės aktas, kuriuo, remiantis viršesniais bendrojo intereso pagrindais, tik „ratifikuojamas“ ankstesnis administracinis aktas, iš anksto nepradėjus įstatymų dėl esmės leidybos proceso, kuris užtikrintų, kad laikomasi minėtų sąlygų, negali būti laikomas konkrečiu teisės aktu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, todėl to nepakanka norint pripažinti, kad projektas nepatenka į atitinkamas Konvencijos ir direktyvos taikymo sritis.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 9 straipsnio 2–4 dalys ir Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 10a straipsnis turi būti aiškinami taip:

—

kai projektas, patenkantis į šių nuostatų taikymo sritį, priimtas teisės aktu, klausimą, ar šis teisės aktas atitinka šios direktyvos 1 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas, laikantis nacionalinių proceso taisyklių turi būti galima pateikti teismui arba įstatymu nustatytai nepriklausomai ir nešališkai institucijai, ir

—	jei negalima pareikšti jokio pirma nurodyto pobūdžio ar apimties ieškinio dėl tokio akto, nacionalinis teismas, į kurį kreipiamasi, įgyvendindamas savo kompetenciją turi vykdyti pirmesnėje įtraukoje aprašytą kontrolę ir prireikus netaikyti šio teisės akto.

Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 6 straipsnio 9 dalis ir Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 9 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jomis nereikalaujama, kad pačiame sprendime būtų nurodyti motyvai, dėl kurių kompetentinga institucija nusprendė, kad jis yra būtinas. Tačiau tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo to prašo, kompetentinga institucija privalo jį informuoti apie motyvus, dėl kurių šis sprendimas buvo priimtas arba, atsakydama į pateiktą prašymą, perduoti reikšmingą informaciją ir dokumentus.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja neleidžiama nacionalinei institucijai, net jeigu ji būtų įstatymų leidėjas, patvirtinti planą ar projektą neįsitikinus, kad jis nepakenks atitinkamos teritorijos vientisumui.

Direktyvos 92/43 6 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad infrastruktūros, skirtos administraciniam centrui, statymas iš principo negali būti laikomas įpareigojančia priežastimi, susijusia su svarbiu viešuoju interesu, įskaitant ir socialinio ar ekonominio pobūdžio priežastis, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 4 dalį, kuris galėtų pateisinti plano ar projekto, galinčio pakenkti nagrinėjamos teritorijos vientisumui, įgyvendinimą.

(1) OL C 179, 2010 7 3.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/6

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam) prieš Netlog NV

(Byla C-360/10) (1)

(Informacinė visuomenė - Autorių teisės - Internetas - Prieglobos paslaugų teikėjas - Internetinio socialinio tinklo platformoje saugomos informacijos tvarkymas - Šios informacijos filtravimo sistemos įdiegimas siekiant užkirsti kelią autorių teises pažeidžiančių rinkmenų bendrinimui - Bendro pobūdžio pareigos stebėti saugomos informacijos turinį nebuvimas)

(2012/C 98/07)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam)

Atsakovė: Netlog NV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank van eerste aanleg te Brussel –2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32), 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355), 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399), 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 514) išaiškinimas — Internetu perduodamų duomenų tvarkymas — Per internetą teikiamų prieglobos paslaugų teikėjo diegtina elektroninės komunikacijos in abstracto ir prevencinio filtravimo sistema, skirta nustatyti vartotojus, naudojančius tariamai autorių ir gretutines teises pažeidžiančius rinkmenas — Nacionalinio teismo ex officio taikomas proporcingumo principas — Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija — Teisė į privataus gyvenimo gerbimą — Saviraiškos laisvė.

Rezoliucinė dalis

Direktyvas:

—	2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva),

—	2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo,

—	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo,

skaitomas kartu ir atsižvelgiant į atitinkamų pagrindinių teisių apsaugos reikalavimus, reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja įpareigojimas, kuriuo nacionalinis teismas iš prieglobos paslaugų teikėjo reikalauja įdiegti filtravimo sistemą:

—	taikomą informacijai, kurią jo serveriuose saugo paslaugų naudotojai,

—	taikomą nepasirinktinai visiems naudotojams,

—	taikomą prevenciškai,

—	savo lėšomis ir

—	neribotam laikui,

galinčią surasti muzikos, kinematografijos ar audiovizualinių kūrinių, į kuriuos ieškovė tvirtina turinti intelektinės nuosavybės teises, elektronines rinkmenas, kad būtų galima blokuoti tų kūrinių, kurie pažeidžia autorių teises, padarymą viešai prieinamų.

(1) OL C 288, 2010 10 23.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/7

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pak-Holdco Sp zoo prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu

(Byla C-372/10) (1)

(Apmokestinimas - Netiesioginiai mokesčiai, taikomi pritrauktam kapitalui - Kapitalo bendrovėms taikomas kapitalo mokestis - Valstybės narės pareiga atsižvelgti į direktyvas, kurios šios valstybės stojimo momentu nebegaliojo - Kapitalo bendrovės turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertės neįtraukimas į mokesčių bazę)

(2012/C 98/08)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pak-Holdco Sp zoo

Atsakovė: Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Naczelny Sąd Administracyjny — 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių) (OL L 249, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11) 5 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos ir 7 straipsnio 1 dalies bei 1973 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvos 73/79/EEB (OL L 103, p. 13) ir 1973 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyvos 73/80/EEB (OL L 103, 1973 m. balandžio 18 d., p. 15), iš dalies keičiančių Direktyvą 69/335/EEB, išaiškinimas — Kapitalo bendrovių apmokestinimas kapitalo mokesčiu — Valstybės narės pareiga atsižvelgti į šios valstybės įstojimo momentu nebegaliojusias direktyvas.

Rezoliucinė dalis

Valstybės narės, kaip antai Lenkijos Respublika, kuri įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., atveju, jos Stojimo į Europos Sąjungą akte arba kitame Europos Sąjungos akte nesant nukrypti leidžiančių nuostatų, 1969 m. liepos 17 d. Direktyvos 69/335 dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (dėl netiesioginių pritraukto kapitalo mokesčių), iš dalies pakeistos Direktyva 85/303, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje numatytas privalomas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik į šios iš dalies pakeistos direktyvos taikymo sritį patenkantiems sandoriams, kurie 1984 m. liepos 1 d. šioje valstybėje buvo atleisti nuo mokesčio arba apmokestinti taikant 0,50 % ar mažesnę mokesčio normą.

Direktyvos 69/335 5 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka, pagal kurią į mokesčio bazę neįtraukiama „įmonės turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertė“, turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie bendrovės, kurios kapitalas padidintas, turtą, ar apie turtą, kuris gaunamas iš kitos bendrovės ir kuriuo padidinamas šis kapitalas.

(1) OL C 288, 2010 10 23.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/8

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA prieš Proyectos Integrales de Balizamientos SL

(Byla C-488/10) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 6/2002 - 19 straipsnio 1 dalis - Bendrijos dizainai - Teisių pažeidimas arba teisių pažeidimo grėsmė - „Trečiosios šalies“ sąvoka)

(2012/C 98/09)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de Alicante

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA

Atsakovė: Proyectos Integrales de Balizamientos SL

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante — 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 19 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Pažeidimas arba pažeidimo grėsmė — Trečiosios šalies sąvoka

Rezoliucinė dalis

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 19 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad, kilus ginčui dėl įregistruoto Bendrijos dizaino suteiktos išimtinės teisės pažeidimo, teisė neleisti šio dizaino naudoti trečiosioms šalims apima bet kurią trečiąją šalį, naudojančią kitą dizainą, kuris nesukelia informuotiems vartotojams skirtingo bendro įspūdžio, įskaitant trečiąją šalį, kuri yra vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė.

2.	Atsakymas į pirmąjį klausimą nepriklauso nuo trečiosios šalies ketinimų ir elgesio.

(1) OL C 346, 2010 12 18.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/8

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) T.G. van Laarhoven prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-594/10) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - Teisė į pirkimo mokesčio atskaitą - Apribojimas - Prekės, sudarančios verslui skirto turto dalį, naudojimas apmokestinamojo asmens privatiems poreikiams - Verslui priskirtos prekės naudojimo privatiems poreikiams apmokestinimas)

(2012/C 98/10)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: T.G. van Laarhoven

Atsakovas: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 6 dalies išaiškinimas — Pirkimo mokesčio atskaita — Teisės į atskaitą netaikymas — Nacionalinės teisės aktas, kuriuo apribojama mokesčio atskaita už verslininko automobilius, naudojamus ir profesiniams, ir asmeniniams poreikiams

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB, 6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas kartu su šios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies c punktu aiškintinas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis mokesčių reglamentavimas, pagal kurį apmokestinamajam asmeniui, kurio lengvieji automobiliai naudojami ir verslo tikslais, ir privatiems poreikiams, iš pradžių leidžiama nedelsiant ir visiškai atskaityti pirkimo pridėtinės vertės mokestį, tačiau vėliau, kiek tai susiję su šių automobilių naudojimu privatiems poreikiams, numatytas kasmetinis apmokestinimas nustatant pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamąją vertę už tam tikrus finansinius metus pagrįstas subendrintu su tokiu naudojimu susijusių išlaidų apskaičiavimo metodu, kurį taikant proporcingai neatsižvelgiama į šio naudojimo apimtį.

(1) OL C 80, 2011 3 12.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/9

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Varzim Sol — Turismo, Jogo e Animação, SA prieš Fazenda Pública

(Byla C-25/11) (1)

(Apmokestinimas - Šeštoji PVM direktyva - Perkant sumokėto mokesčio atskaita - 17 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 19 straipsnis - „Subsidijos“, naudojamos perkant prekes ir paslaugas - Teisės į atskaitą ribojimas)

(2012/C 98/11)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Varzim Sol — Turismo, Jogo e Animação, SA

Atsakovė: Fazenda Pública

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Supremo Tribunal Administrativo — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 2 ir 5 dalių ir 19 straipsnio aiškinimas — Pirkimo mokesčio atskaita — Teisės į atskaitą ribojimas.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 2 ir 5 dalys bei 19 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiama valstybei narei, kai ji leidžia mišriems apmokestinamiesiems asmenims atlikti šiose nuostatose numatytą atskaitą pagal visų prekių ar paslaugų ar jų dalies panaudojimą, apskaičiuojant atskaitomą sumą sektoriuose, kuriuose šie apmokestinamieji asmenys vykdo tik apmokestinamuosius sandorius, įtraukti neapmokestinamas „subsidijas“ į trupmenos, skirtos apskaičiuoti atskaitos proporciją, vardiklį.

(1) OL C 103, 2011 4 2.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/9

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad — Varna (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Eon Aset Menidjmunt OOD prieš Direktor na Direktsia „Obzhalvane I upravlenie na izpalnenieto“ — Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

(Byla C-118/11) (1)

(PVM - Direktyva 2006/112/EB - 168 ir 176 straipsniai - Teisė į atskaitą - Sąlyga, susijusi su prekių ir paslaugų naudojimu apmokestinamiesiems sandoriams - Teisės į atskaitą atsiradimas - Automobilio nuomos sutartis - Finansinės nuomos sutartis - Transporto priemonė, kurią darbdavys naudoja neatlygintinam darbuotojo vežimui iš gyvenamosios vietos į darbo vietą ir atgal)

(2012/C 98/12)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad — Varna

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Eon Aset Menidjmunt OOD

Atsakovas: Direktor na Direktsia „Obzhalvane I upravlenie na izpalnenieto“ — Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Administrativen sad — Varna — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 168, 173 ir 176 straipsnių aiškinimas — Teisės į PVM atskaitą apribojimai — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos būtina teisės į PVM atskaitą pripažinimo sąlyga yra naudoti prekes ir paslaugas savarankiškai ekonominei veiklai ir pagal kuriuos nenumatomas tikslinimo mechanizmas tais atvejais, kai prekės ir paslaugos iš pradžių neįtraukiamos į apyvartą, tačiau vėliau po jų įsigijimo jos naudojamos apmokestinamiesiems sandoriams.

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktą reikia aiškinti taip:

—

išsinuomotas automobilis laikomas naudojamu apmokestinamojo asmens apmokestinamiesiems sandoriams, jeigu yra tiesioginis ir iškart atsirandantis ryšys tarp šios transporto priemonės naudojimo ir apmokestinamojo asmens ekonominės veiklos, o pasibaigus laikotarpiui, su kuriuo susijęs kiekvienas mokėjimas, atsiranda teisė į atskaitą, ir kartu reikia atsižvelgti, ar yra toks ryšys,

—

laikoma, jog pagal finansinės nuomos sutartį išsinuomotas ir ilgalaikiu turtu laikomas automobilis yra naudojamas apmokestinamiesiems sandoriams, jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris ir veikia kaip apmokestinamasis asmuo, įsigyja šį turtą ir jį visą priskiria prie savo verslui naudojamo turto, atskaitydamas mokėtiną pirkimo pridėtinės vertės mokestį visiškai ir iškart, o bet koks šio turto naudojimas apmokestinamojo asmens ar jo darbuotojų privatiems poreikiams arba ne jo verslo tikslams laikomas paslaugų teikimu už atlygį.

Direktyvos 2006/112 168 ir 176 straipsniais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisė į atskaitą netaikoma prekėms ir paslaugoms, skirtoms neatlygintiniems sandoriams arba neekonominei apmokestinamojo asmens veiklai, jeigu ilgalaikiu turtu laikomos prekės nepriskirtos prie verslui naudojamo turto.

(1) OL C 145, 2011 5 14.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/10

2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jürgen Blödel-Pawlik prieš HanseMerkur Reiseversicherung AG

(Byla C-134/11) (1)

(Direktyva 90/314/EEB - Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketai - 7 straipsnis - Apsauga nuo paketo organizatoriaus nemokumo arba bankroto - Taikymo sritis - Organizatoriaus nemokumas dėl apgaulingo vartotojo pervestų lėšų naudojimo)

(2012/C 98/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jürgen Blödel-Pawlik

Atsakovė: HanseMerkur Reiseversicherung AG

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Landgericht Hamburg — 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 10 t., p. 132) 7 straipsnio išaiškinimas — Apsauga nuo kelionių organizatoriaus nemokumo ir bankroto pavojaus — Kelionių organizatoriaus nemokumas, kurį lėmė apgaulingas iš vartotojų surinktų pinigų naudojimas — Direktyvos 90/314/EEB taikymas.

Rezoliucinė dalis

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.

(1) OL C 179, 2011 6 18.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/10

2011 m. gruodžio 9 d.Landgericht München I (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Karl Berger prieš Freistaat Bayern

(Byla C-636/11)

(2012/C 98/14)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht München I

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Karl Berger

Atsakovė: Freistaat Bayern

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (1) 10 straipsniu draudžiama nacionalinė norma, pagal kurią leidžiama informuoti visuomenę nurodant maisto produktų ar pašarų pavadinimą ir maisto produktų ar pašarų įmonės, kurios vardu arba komerciniu pavadinimu maisto produktai ar pašarai buvo pagaminti ar perdirbti arba pateko į rinką, pavadinimą, kai sveikatai nekenksmingi, tačiau vartoti žmonėms netinkami, pirmiausia šleikštulį sukeliantys maisto produktai dideliais kiekiais patenka ar pateko į rinką arba kai dėl savo savybių tokie maisto produktai pateko į rinką nors ir mažais kiekiais, bet gana ilgą laiką?

2.	Jei į pirmiau pateiktą klausimą bus atsakyta teigiamai, ar į pirmąjį klausimą atsakymas būtų kitoks, jei faktinės aplinkybės susiklostė iki 2007 m. sausio 1 d., tačiau nacionalinė teisė jau buvo suderinta su minėtu reglamentu?

(1) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463)

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/10

2012 m. sausio 3 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Trianon Productie BV kita proceso šalis Revillon Chocolatier SAS

(Byla C-2/12)

(2012/C 98/15)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Trianon Productie BV

Kita kasacinio proceso šalis: Revillon Chocolatier SAS

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 89/104/EEB (1), kodifikuotos Direktyva 2008/95 (2), 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodyta kliūtis registruoti arba negaliojimo pagrindas, pagal kuriuos (erdvinius) prekių ženklus nebūtinai turi sudaryti tik forma, kuri yra esminė prekės savybė, yra tikslinės visuomenės sprendimo pirkti motyvas (arba motyvai)?

Ar šioje nuostatoje nustatyta „forma, kuri suteikia prekei esminę vertę“ egzistuoja

a)	tik tuomet, kai ši forma, palyginti su kitomis savybėmis (pavyzdžiui, maisto produkto skonis ir sudėtis), yra laikoma svarbesne arba dominuojančia, arba

b)	ar ji gali egzistuoti ir tuomet, kai prekė be šių svarbesnių arba dominuojančių savybių turi kitų, taip pat esminėmis laikomų, savybių?

3.	Ar atsakant į antrąjį klausimą yra reikšminga tikslinės visuomenės daugumos nuomonė, ar teismai gali konstatuoti, kad nustatant, jog atitinkamą savybę galima laikyti „esmine“ pagal minėtą nuostatą, pakanka visuomenės dalies nuomonės?

4.	Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą nebus toks: kokie reikalavimai keliami susijusios visuomenės dalies apimčiai?

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji Tarybos direktyva 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92)

(2) OL L 299, p. 25.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/11

2012 m. sausio 3 d.Juzgado de lo Social de Lleida (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marc Betriu Montull prieš Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)

(Byla C-5/12)

(2012/C 98/16)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Social de Lleida

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Marc Betriu Montull

Atsakovas: Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)

Prejudiciniai klausimai

Ar nacionalinis įstatymas, būtent Darbuotojų statuto 48 straipsnio 4 dalis, pagal kurią teisė į motinystės atostogas gimdymo atveju, po gimdymo praėjus šešioms savaitėms, išskyrus atvejus, kai gresia pavojus motinos sveikatai, pripažįstama kaip pirminė ir savarankiška pagal darbo sutartį dirbančių motinų teisė, o dirbantiems vaiko tėvams kaip išvestinė teisė, kuria galima pasinaudoti, tik jeigu vaiko motina taip pat turi darbuotojos statusą ir pasirenka, kad tėvas pasinaudos šių atostogų konkrečia dalimi, prieštarauja Tarybos direktyvoms 76/207/EEB (1) ir 96/34/EB (2)?

Ar vienodo požiūrio principui, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl lyties, prieštarauja nacionalinis įstatymas, būtent Darbuotojų statuto 48 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad gimdymo atveju darbo sutarties galiojimo su darbo vietos išlaikymu sustabdymas, kurį dengia socialinis draudimas, net praėjus šešių savaičių po gimdymo laikotarpiui, ir išskyrus grėsmės motinos sveikatai atvejus, pripažįstamas kaip pirminė motinos teisė, bet ne tėvo, ir todėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atostogos priklauso nuo to, ar vaiko motina taip pat dirba pagal darbo sutartį?

Ar vienodo požiūrio principui, pagal kurį draudžiama bet kokia diskriminacija, prieštarauja nacionalinis įstatymas, būtent Darbuotojų statuto 48 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad pagal darbo sutartį dirbantiems įvaikinusiems vaiką tėvams pripažįstama teisė į darbo sutarties galiojimo su darbo vietos išlaikymu sustabdymą, kurį dengia socialinis draudimas, ir kuria remiantis pagal darbo sutartį dirbančiam vaiko biologiniam tėvui nepripažįstama būtent jam suteikta, atskira ir savarankiška nuo motinos teisė į tokį sustabdymą, o tik iš motinos teisės išvestinė teisė?

(1) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyva 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 187).

(2) 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/34/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl tėvystės atostogų, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (OL L 145, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 285).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/12

2012 m. sausio 4 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maatschap L.A. en D.A.B. Langestraat en P. Langestraat-Troost prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie

(Byla C-11/12)

(2012/C 98/17)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Maatschap L.A. en D.A.B. Langestraat en P. Langestraat-Troost

Atsakovė: Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento (EB) Nr. 73/2009 (1) 23 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad išmokos ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti, sumažinamos arba neskiriamos taip kaip, nustačius pažeidimą, būtų ir faktiniam pažeidėjui, perdavusiam ar perėmusiam žemės ūkio paskirties žemę, jeigu pastarasis paraišką būtų pateikęs pats? Arba ar nustatytas pažeidimas pagal šią nuostatą išimtinai priskirtinas tam, kuris pateikė paraišką paramai gauti, tačiau priimant sprendimą dėl sumažinimo ir sumažinimo apimties arba sprendimą dėl visiško neskyrimo turi būti nustatyta koks buvo paties ūkininko aplaidžių, kaltų arba tyčinių veiksmų mastas?

(1) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16)

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/12

2012 m. sausio 16 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TVI — Televisão Independente SA prieš Fazenda Pública

(Byla C-17/12)

(2012/C 98/18)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: TVI — Televisão Independente SA

Atsakovė: Fazenda Pública

Prejudiciniai klausimai

Ar reklamos demonstravimo mokestis, kurį apeliantė, kaip mokesčio mokėtoja, renka iš reklamos užsakovų pagal Dekreto-Įstatymo Nr. 227/2006 50 straipsnio 1 dalį, patenka į apmokestinimo PVM pagrindo sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 77/388/EB (1) 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktą (dabar — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 79 straipsnio c punktas), konkrečiai ar tai yra „atlygis, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti“ už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą?

Ar reklamos demonstravimo mokestis, kurį apeliantė, kaip mokesčio mokėtoja, renka iš reklamos užsakovų ir įtraukia į tarpinę sąskaitą, turi būti laikomas suma, kurią „apmokestinamasis asmuo gavo iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens išlaidoms pastarojo asmens vardu ir jo naudai padengti ir kuri jo apskaitoje įrašyta į tarpinę sąskaitą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 77/388/EB 11 straipsnio A skirsnio 3 dalies c punktą (dabar — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB 79 straipsnio c punktas)?

3.	Ar dėl tos priežasties apeliantės surinktas demonstravimo mokestis turi būti įtrauktas į apmokestinimo PVM vertę?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

(2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/12

2012 m. sausio 16 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Město Žamberk prieš Finanční ředitelství v Hradci Králové

(Byla C-18/12)

(2012/C 98/19)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanční ředitelství v Hradci Králové

Atsakovė: Město Žamberk

Prejudiciniai klausimai

Ar galima neorganizuotą, nesistemišką rekreacinę veiklą, kurią galima tokiu būdu vykdyti atviro vandens parko teritorijoje (pavyzdžiui, rekreacinis plaukimas, rekreacinių žaidimų su kamuoliu organizavimas ir t. t.) laikyti sporto ar kūno kultūros paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 132 straipsnio 1 dalies m punktą?

Teigiamai atsakius į pirmąjį klausimą, ar leidimo už atlygį patekti į tokią atviro vandens parko teritoriją, kurioje lankytojams suteikiama nurodyta galimybė užsiimti sporto veikla greta kitų laisvalaikio ar poilsio rūšių, suteikimas turi būti laikomas su sportu ir kūno kultūra glaudžiai susijusių tam tikrų paslaugų teikimu sportuojantiems ar kūno kultūra užsiimantiems asmenims, kaip tai suprantama pagal šią Direktyvos 2006/112 nuostatą, t. y. paslauga, atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio, jei ją teikia pelno nesiekianti organizacija ir yra tenkinamos kitos šioje direktyvoje numatytos sąlygos?

(1) OL L 347, p. 1.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/13

2012 m. sausio 16 d.Tribunal administratif (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Elodie Giersch, Benjamin Marco Stemper, Julien Taminiaux, Xavier Renaud Hodin, Joëlle Hodin prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-20/12)

(2012/C 98/20)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal administratif

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Elodie Giersch, Benjamin Marco Stemper, Julien Taminiaux, Xavier Renaud Hodin, Joëlle Hodin

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Prejudicinis klausimas

Ar atsižvelgiant į Bendrijos vienodo požiūrio principą, įtvirtintą Reglamento Nr. 1612/68 (1) 7 straipsnyje, Liuksemburgo valstybės nurodyti švietimo politikos ir biudžeto politikos tikslai, t. y. siekti, kad padidėtų asmenų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, skaičius, kuris atlikus tarptautinį palyginimą, kalbant apie Liuksemburgo gyventojus, dabar yra nepakankamas; tikslai, kuriems kiltų rimtas pavojus, jei Liuksemburgo valstybė turėtų suteikti kiekvienam studentui, neturinčiam jokio ryšio su Didžiosios Hercogystės visuomene, finansinę pagalbą aukštojo mokslo studijoms bet kurioje pasaulio šalyje ir tai būtų nepagrįsta našta Liuksemburgo valstybės biudžetui, yra tikslai, kaip jie suprantami pagal Bendrijos teismų praktiką, kuriais būtų galima pateisinti nevienodą požiūrį, atsiradusį dėl gyvenamosios vietos sąlygos, taikomos tiek Liuksemburgo piliečiams, tiek kitų valstybių narių piliečiams, siekiantiems gauti pagalbą aukštojo mokslo studijoms?

(1) 1968 m. spalio 15 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (OL L 257, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 15)

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/13

2012 m. sausio 16 d.Abbott Laboratories pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimo byloje T-363/10 Abbott Laboratories prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-21/12 P)

(2012/C 98/21)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Abbott Laboratories, atstovaujama advokatų R. Niebel ir C. Steuer

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo

—	panaikinti 2011 m. lapkričio 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-363/10,

—	panaikinti 2010 m. birželio 9 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1560/2009-1 dėl Bendrijos prekių ženklo RESTORE paraiškos Nr. 008 448 251,

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas dėl nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo iš esmės grindžiamas šiais motyvais:

Pirmiausia apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iškraipė faktus ir įrodymus. Jos teigimu, Bendrasis Teismas klaidingai manė, jog visuotinai žinoma, kad žodis „restore“ turi tiesioginę medicininę prasmę. Byloje nebuvo ginčijama tik tai, kad „restore“ reikėtų versti kaip „atstatyti“. Tačiau iš to neišplaukia ryšys su medicina. Įrodymai buvo iškraipyti dėl to, kad Bendrasis Teismas savo nuomonę pagrindė pateiktomis ištraukomis iš žodynų. Iš šių ištraukų matyti, kad „restore“ savaime neturi jokios medicininės reikšmės, tačiau yra daugiareikšmė sąvoka, kurią galima suprasti įvairiai, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą. Taigi negalima manyti, kad minėta prasmė yra visuotinai žinoma ir jos nereikia įrodinėti.

Antra, apeliantė teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas. Jos nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą pripažinęs prekių ženklą RESTORE apibūdinančia nuoroda. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sąlyga yra tai, kad pateiktą registruoti žymenį turi būti galima naudoti prekyboje prekių rūšiai ar kitoms charakteristikoms „žymėti“. Pagal Teisingumo Teismo praktiką pateikto registruoti žymens apibūdinamasis pobūdis turi „akivaizdžiai“ matytis ir pats žodis turi turėti apibūdinamąją prasmę.

Iš paties veiksmažodžio „restore“ neišplaukia jokia nuoroda į nurodytų prekių rūšį, kokybę ar paskirtį. Tik vartojamas kartu su vienu ar keliais daiktavardžiais (pvz. „restore one’s health“) veiksmažodis „rektore“ atlieka apibūdinamąją funkciją. Pagal Teisingumo Teismo praktiką nepakanka prielaidos, kad ryšys su medicina išplaukia iš aplinkybių, nes tam dar būtini visuomenės veiksmai, kuriais būtų dedamos interpretavimo pastangos. Ryšį su medicina galima būtų įžvelgti tik pridėjus, pvz., žodį „health“, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Vietoje pateikto registruoti prekių ženklo RESTORE tiek Apeliacinė taryba, tiek Bendrasis Teismas nagrinėjo prekių ženklą RESTORE SOMEONE’S HEALTH.

Trečia, apeliantė teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas. Nepaisydama taikytinų teisės nuostatų, Apeliacinė taryba pripažino prekių ženklą RESTORE neturinčiu skiriamojo požymio žymeniu ir todėl klaidingai atsisakė jį registruoti. Apeliantės nuomone, Apeliacinė taryba ir Bendrasis Teismas taip pat atsisakė pripažinti bet kokį pateikto registruoti prekių ženklo RESTORE skiriamąjį požymį, atsižvelgdami į jo tariamą apibūnamąjį pobūdį. Tam prieštaraujama jau antrojo apeliacinio skundo pagrindo motyvuose.

Skundžiamo sprendimo taip pat negalima grįsti „papildomu motyvu“ dėl bet kokio skiriamojo požymio nebuvimo (sprendimo 52–54 punktai). Šį motyvą sudaro tik tautologinio argumento, kad apibūdinamasis prekių ženklas niekada neturi skiriamojo požymio, kartojimas. Apibūdinamojo pobūdžio nepatvirtina ir tai, kad vartotojai nesitiki rasti ant medicinos produkto jo funkcijų aprašymo, net ir vienu žodžiu.

Ketvirta, apeliantė nurodo, Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio antro sakinio pažeidimą. Jos teigimu, apeliacinė taryba iš esmės grindė savo sprendimą ištraukomis iš žodynų, kurios nebuvo prieinamos apeliantei ir dėl kurių ji negalėjo pareikšti nuomonės. Taigi buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, nes pagal Teisingumo Teismo praktiką sprendimą galima grįsti tik aplinkybėmis, dėl kurių šalys galėjo išdėstyti savo nuomonę. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, Apeliacinė taryba nuomonės pareiškimo tikslu privalo atskleisti aplinkybes, kurias ji išsiaiškino savo iniciatyva ir kuriomis ketina grįsti savo sprendimą. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba lemiamu procedūros momentu neatskleidė jos turimas ištraukas iš žodynų ir taip pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai.

Penkta, apeliantė skundžia vienodo požiūrio principo pažeidimą. Jos teigimu, Apeliacinė taryba nepaisė Teisingumo Teismo praktikos ir neatsižvelgė į ankstesnes registracijas ir į savo registravimo praktiką. Apeliantė supranta, kad šis principas susijęs su teisėtumo principo laikymusi. Tačiau vien nuorodos į šį principą nepakanka, norint nepaisyti vienodo požiūrio principo. Atvirkščiai, reikėjo konkrečiai nurodyti, kodėl ankstesnės registracijos savaime laikytinos neteisėtomis.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/14

2012 m. sausio 17 d.Krajský súd v Prešove (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Katarína Hassová prieš Rastislav Petrík, Blanka Holingová

(Byla C-22/12)

(2012/C 98/22)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský súd v Prešove (Slovakija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Katarína Hassová

Atsakovai: Rastislav Petrík, Blanka Holingová

Prejudiciniai klausimai

Ar 1990 m. gegužės 14 d. Trečiosios Tarybos direktyvos 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (1), 1 straipsnio pirma pastraipa kartu su Direktyvos 72/166/EEB (2) 3 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės nuostata (kaip antai įtvirtinta Įstatymo Nr. 381/2001 dėl privalomojo atsakomybės draudimo sutarčių dėl žalos, atsiradusios dėl motorinių transporto priemonių naudojimo, 4 straipsnyje ir (Čekijos Respublikos) Įstatymo Nr. 168/1999 dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonių naudojimo, draudimo, 6 straipsnyje), pagal kurią civilinė atsakomybė, kylanti naudojant motorines transporto priemones, neapima neturtinės žalos, įvertintos pinigine išraiška, kurią patyrė eismo įvykių naudojant motorines transporto priemones aukų išlaikytiniai (maitintojo netekę asmenys)?

Tuo atveju, jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad minėta nacionalinės teisės nuostata neprieštarauja Bendrijos teisei, ar Įstatymo Nr. 381/2001 dėl privalomojo atsakomybės draudimo sutarčių dėl žalos, atsiradusios dėl motorinių transporto priemonių naudojimo, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir (Čekijos Respublikos) Įstatymo Nr. 168/1999 dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonių naudojimo, draudimo, 6 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama, jog nacionalinis teismas, remdamasis Tarybos direktyvos 90/232/EEB <…> 1 straipsnio pirma pastraipa, kartu su Direktyvos 72/166/EEB 3 straipsnio 1 dalimi, pripažintų eismo įvykių naudojant motorines transporto priemones aukų išlaikytiniams (maitintojo netekusiems asmenims), kaip nukentėjusiesiems, teisę į neturtinės žalos atlyginimą, įskaitant ir piniginę kompensaciją?

(1) OL L 129, p. 33.

(2) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL L 103, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/15

2012 m. sausio 18 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X BV prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-24/12)

(2012/C 98/23)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: X BV

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar siekiant taikyti EB 56 straipsnį (dabar — SESV 63 straipsnis) nuosava UŠT gali būti laikoma trečiąja šalimi, todėl kapitalo judėjimo tarp valstybės narės ir jai priklausančios UŠT atveju galima remtis EB 56 straipsniu?

2.a)

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar atsakant į klausimą, ar siekiant taikyti EB 57 straipsnio 1 dalį (dabar — SESV 64 straipsnio 1 dalis) yra mokesčio padidinimas, nagrinėjamu atveju, kai 2002 m. sausio 1 d., palyginti su 1993 m., mokesčio prie šaltinio už dividendus už akcijas, kuriuos Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė išmoka Nyderlandų Antiluose įsteigtai savo holdingo bendrovei, tarifas buvo padidintas nuo 7,5 % arba 5 % iki 8,3 %, svarbu tik Nyderlandų mokesčio prie šaltinio tarifo padidinimas ir ar reikia atsižvelgti ir į tai, jog Nyderlandų Antilų valdžios institucijos — atsižvelgdamos į Nyderlandų mokesčio prie šaltinio tarifo padidinimą — nuo 2002 m. sausio 1 d. atleidžia nuo mokesčio dividendus už akcijas, kuriuos išmoka Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė, nors prieš tai šie dividendai buvo įtraukiami į pelną, apmokestinamą nuo 2,4 % iki 3 % arba 5,5 % dydžio mokesčio tarifu?

2.b)

Jeigu svarbu ir mokesčio sumažinimas Nyderlandų Antiluose, kurį lemia 2a) klausime nurodyto dividendų už akcijas atleidimo nuo mokesčio nustatymas, ar taip pat reikia atsižvelgti į Nyderlandų Antilų įgyvendinimo nuostatas (šiuo atveju — Nyderlandų Antilų nutarimų praktiką), kurios galbūt lėmė tai, kad iki 2002 m. sausio 1 d. — ir jau 1993 m. — faktiškai mokėtinas mokestis už dividendus, kuriuos išmoka Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė, buvo gerokai mažesnis nei 8,3 %?

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/16

2012 m. sausio 18 d.Gerechtshof te Leeuwarden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje fiscale eenheid PPG Holdings BV cs prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Noord/kantoor Groningen

(Byla C-26/12)

(2012/C 98/24)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Leeuwarden

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: fiscale eenheid PPG Holdings BV cs

Kita apeliacinio proceso šalis: Inspecteur van de Belastingdienst/Noord/kantoor Groningen

Prejudiciniai klausimai

Ar mokesčių mokėtojas, kuris pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamos pensijos, įsteigė savarankišką pensijų fondą, kad užtikrintų savo darbuotojų ir buvusių darbuotojų senatvės pensijas, pagal Direktyvos 77/388 (1) 17 straipsnį (Direktyvos 2006/112 (2) 168 ir 169 straipsniai) gali atskaityti mokestį už jam suteiktas paslaugas, susijusias su minėto senatvės pensijų draudimo įgyvendinimu ir savarankiško pensijų fondo valdymu?

Ar pensijų fondas, kuris įkurtas siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis mokėti senatvės pensiją šio fondo dalininkams ir kuriame šių dalininkų arba jų vardu įnešamas ir investuojamas kapitalas, o pajamos paskirstomos, laikomas „specialiu investiciniu fondu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 77/388 13 straipsnio B skirsnio d punkto 6 papunktį (Direktyvos 2006/112 135 straipsnio 1 dalies g punktas)?

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

(2) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/16

2012 m. sausio 19 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TBG Limited prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-27/12)

(2012/C 98/25)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: TBG Limited

Kita kasacinio proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar siekiant taikyti EB 56 straipsnį (dabar — SESV 63 straipsnis) nuosava UŠT gali būti laikoma trečiąja šalimi, todėl kapitalo judėjimo tarp valstybės narės ir jai priklausančios UŠT atveju galima remtis EB 56 straipsniu?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar atsakant į klausimą, ar siekiant taikyti EB 57 straipsnio 1 dalį (dabar — SESV 64 straipsnio 1 dalis) yra mokesčio padidinimas, nagrinėjamu atveju, kai 2002 m. sausio 1 d., palyginti su 1993 m., mokesčio prie šaltinio už dividendus už akcijas, kuriuos Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė išmoka Nyderlandų Antiluose įsteigtai savo holdingo bendrovei, tarifas buvo padidintas nuo 7,5 % arba 5 % iki 8,3 %, svarbu tik Nyderlandų mokesčio prie šaltinio tarifo padidinimas ir ar reikia atsižvelgti ir į tai, jog Nyderlandų Antilų valdžios institucijos –atsižvelgdamos į Nyderlandų mokesčio prie šaltinio tarifo padidinimą — nuo 2002 m. sausio 1 d. atleidžia nuo mokesčio dividendus už akcijas, kuriuos išmoka Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė, nors prieš tai šie dividendai buvo įtraukiami į pelną, apmokestinamą nuo 2,4 % iki 3 % arba 5,5 % dydžio mokesčio tarifu?

Jeigu svarbu ir mokesčio sumažinimas Nyderlandų Antiluose, kurį lemia 2 a) klausime nurodyto dividendų už akcijas atleidimo nuo mokesčio nustatymas, ar taip pat reikia atsižvelgti į Nyderlandų Antilų įgyvendinimo nuostatas (šiuo atveju — Nyderlandų Antilų nutarimų praktiką), kurios galbūt lėmė tai, kad iki 2002 m. sausio 1 d. — ir jau 1993 m. — faktiškai mokėtinas mokestis už dividendus, kuriuos išmoka Nyderlanduose įsteigta dukterinė bendrovė, buvo gerokai mažesnis nei 8,3 %?

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/17

2012 m. sausio 27 d. Václav Hrbek pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-434/10 Václav Hrbek prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-42/12 P)

(2012/C 98/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Václav Hrbek, atstovaujama advokato M. Sabatier

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Outdoor Group Ltd (The)

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—	patenkinti apeliaciją ir, atitinkamai, panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-434/10 pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį ir šio teismo procedūros reglamento 113 straipsnį;

—

priimti galutinį sprendimą — jei atsižvelgiant į proceso stovį, tai padaryti galima — panaikinant 2009 m. rugsėjo 29 d. VRDT protestų skyriaus sprendimą dėl protesto Nr. B 1 276 692 ir 2010 m. liepos 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės kolegijos sprendimą byloje R 1441/2009-2, bei nurodyti atsakovei padengti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos procesuose Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme, o taip pat VRDT protesto procedūroje, pagal procedūros reglamento 122 straipsnį;

—	alternatyviai, jei atsižvelgiant į proceso stovį, galutinio sprendimo priimti negalima, grąžinti bylą atgal iš naujo išnagrinėti Bendrajam Teismui, kad būtų priimtas sprendimas pagal Teisingumo Teismo nustatytus privalomuosius kriterijus.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo apeliaciją, apeliantas teigia, kad skundžiamajame sprendime padaryta klaidų neteisingai aiškinant iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau — BRŽR) (1) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 (2), įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 13 d.), 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo nagrinėjamų prekių ženklų taikant „visapusiško vertinimo“ arba „bendro įspūdžio“ kriterijus.

Bendrasis Teismas nesilaikė pirma minėto principo savo vertinimą grįsdamas išimtinai tuo, kad nagrinėjami prekių ženklai turi vienodą elementą „ALPINE“. Jis apsiribojo išvada, kad abu konfliktuojantys prekių ženklai yra panašūs, nes jie turi vienodą žodinį elementą „ALPINE“, bet visapusiškai prekių ženklo nevertino ir neišaiškino , kodėl kito žodžio ir vaizdinių elementų, kaip visumos, nepakanka, jog būtų galima atmesti klausimą dėl supainiojimo rizikos.

Apeliantas teigia, kad, pirma, skundžiamajame sprendime Bendrasis Teismas neišnagrinėjo keleto itin svarbių ir aktualių veiksnių, ir, antra, netinkamai pritaikė keletą labai svarbių kriterijų, pirmiausia susijusių su žodinio elemento „ALPINE“ išskirtinumo trūkumu ir jo aprašomuoju pobūdžiu.

Bendrasis Teismas nepadarė išvados dėl „alpine“ žodžio prasmės visose Europos Sąjungos kalbomis. Be to, Bendrasis Teismas iš jo paties nustatytų aplinkybių nepadarė teisingų teisinių išvadų, kiek tai susiję su termino „alpine“ aiškia prasme ir nepadarė aiškios išvados dėl termino „alpine“ skiriamojo ir aprašomojo pobūdžio nebuvimo, manydamas, kad elemento „alpine“ tariamai silpnas skiriamasis arba aprašomasis pobūdis neužkerta kelio supainiojimo pavojui. Bendrasis Teismas nustatė, kad „ALPINE“ abiejuose žymenyse yra vyraujantis elementas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ankstesnis prekių ženklas ALPINE neturėjo skiriamojo pobūdžio arba bent į tai, kad jis buvo labai nedidelis. Skundžiamo sprendimo motyvuose yra prieštaravimų, kuriais vadovaudamasis Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad nagrinėjami prekių ženklai konceptualiai yra panašūs, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ankstesnis prekių ženklas ALPINE neturėjo skiriamojo pobūdžio arba bent į tai, kad jis buvo labai nedidelis. Žodinio elemento „ALPINE“ konceptualinis lyginimas nėra svarbus, nes jis neturi skiriamojo pobūdžio.

Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime iš jo paties nustatytų aplinkybių nepadarė teisingų teisinių išvadų, kiek tai susiję su atitinkamos visuomenės dalies dėmesingumo laipsniu.

Bendrasis Teismas negali, pats sau neprieštaraudamas, teigti, kad, kiek tai susiję su slidinėjimo apranga, slidinėjimo batais, slidinėjimui skirtais galvos apdangalais, o taip pat kuprinėmis ir kuprinėmis žygiams, atitinkamos visuomenės dalį sudaro gerai informuoti ir ypač dėmesingi vartotojai, ir tvirtinti, jog prekės ženklai ir prekės buvo panašios.

Apeliantas teigia, kad skundžiamajame sprendime esami trūkumai atsirodo iškraipius faktus, ir pažeidus motyvavimo pareigą, susijusią su prekių lyginimu.

Bendrasis Teismas teigė, kad apeliantas nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių Apeliacinės tarybos išvadas. Kiek tai susiję su nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo laipsnio vertinimu, į tai, kas neišplaukia iš įrodymų arba nėra tikrai žinoma, atsižvelgti negalima. Įrodinėjimo, kad prekės ir paslaugos yra panašios, našta tenka protestą pateikusiam asmeniui, o ne Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, savininkui. Bendrasis Teismas savo sprendime turi nurodyti teisinį pagrindą ir nurodyti jo motyvus. Bendrasis Teismas neįrodė, kad atitinkamos prekės rinkoje yra identiškos, panašios ar vieną kitą papildančios, o pasitenkino tik teiginiais, nepateikdamas nei jų motyvų, nei pavyzdžių, kurie tokią jo prielaidą pagrįstų.

(1) OL L 11, p. 1

(2) OL L 78, p. 1

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/18

2012 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-43/12)

(2012/C 98/30)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama T. van Rijn ir R. Troosters

Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (1).

—	Nurodyti, kad Direktyvos 2011/82/ES pasekmės lieka galutinės.

—	Priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu siekiama, kad Direktyva 2011/82/ES būtų paskelbta negaliojančia. Komisija ginčija pasirinktą teisinį pagrindą. Ji tvirtina, kad SESV 87 straipsnio 2 dalis nėra tinkamas teisinis pagrindas, nes direktyva siekiama sukurti keitimosi informacija tarp valstybių narių apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų administracinį ar baudžiamąjį pobūdį, mechanizmą. Tačiau 87 straipsnyje nurodytas tik policijos bendradarbiavimas tarp kompetentingų institucijų nusikalstamų veikų prevencijos ar išaiškinimo ir tyrimo srityse. Komisijos nuomone, tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 91 straipsnio 1 dalis. Iš tiesų direktyva siekiama pagerinti kelių eismo saugumą, o tai yra viena iš bendros transporto politikos sričių, aiškiai numatyta šioje nuostatoje (c punktas).

(1) OL L 288, p. 1.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/19

2012 m. sausio 31 d.Finanzgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kronos International Inc. prieš Finanzamt Leverkusen

(Byla C-47/12)

(2012/C 98/31)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kronos International Inc.

Atsakovė: Finanzamt Leverkusen

Prejudiciniai klausimai

Ar tai, kad atleidus nuo mokesčių trečiosiose šalyse esančių kapitalo bendrovių dividendus, išmokėtus Vokietijos kapitalo bendrovėms, kurių atžvilgiu nacionalinės teisės aktuose nurodyta tik sąlyga, jog dividendus gaunanti kapitalo bendrovė turi valdyti bent jau 10 % dividendus išmokančios bendrovės kapitalo, neįskaitomas pelno mokestis, patenka tik į įsisteigimo laisvės, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį kartu su 54 straipsniu, ar taip pat ir į laisvo kapitalo judėjimo, kaip tai suprantama pagal SESV 63–65 straipsnius, taikymo sritį, jeigu dividendus gaunanti kapitalo bendrovė faktiškai turi 100 % kapitalo?

Ar nuostatos dėl įsisteigimo laisvės (dabar — SESV 49 straipsnis) ir, prireikus, taip pat dėl laisvo kapitalo judėjimo (iki 1993 m. EEB/EB 67 straipsnis, dabar — SESV 63–65 straipsniai) turi būti suprantamos taip, kad jos draudžia teisės aktą, pagal kurį, atleidžiant užsienio dukterinių bendrovių išmokėtus dividendus nuo mokesčių, nuo šių dividendų sumokėtas pelno mokestis nėra įskaitomas ir išmokamas taip pat patronuojančios bendrovės nuostolių atveju, jeigu dukterinių bendrovių rezidenčių išmokėtus dividendus numatyta atleisti nuo mokesčių įskaitant pelno mokestį?

Ar nuostatos dėl įsisteigimo laisvės (dabar — SESV 49 straipsnis) ir, prireikus, taip pat dėl laisvo kapitalo judėjimo (iki 1993 m. EEB/EB 67 straipsnis, dabar — SESV 63–65 straipsniai) turi būti suprantamos taip, kad jos draudžia teisės aktą, pagal kurį pelno mokestis už (sub)subdukterinių bendrovių dividendus, kurie neapmokestinami dukterinės bendrovės valstybėje ir yra (dar kartą) išmokami patronuojančiai bendrovei rezidentei ir taipogi nėra apmokestinami Vokietijoje, nėra įskaitomas ir sumokamas, tačiau gali būti grąžinamas tik pagal vidaus schemas, kai, prireikus, įskaitomas pelno mokestis už subdukterinės bendrovės dividendus, išmokėtus dukterinei bendrovei, ir kai įskaitomas pelno mokestis už dukterinės bendrovės dividendus, išmokėtus patronuojančiai bendrovei, šios bendrovės nuostolių atveju?

Tuo atveju, jei nuostatos dėl laisvo kapitalo judėjimo yra taip pat taikytinos, atsižvelgiant į antrojo klausimo atsakymą — kyla papildomas klausimas dėl Kanados įmonės dividendų:

Ar dabar taikoma SESV 64 straipsnio 1 dalis turi būti suprantama taip, kad ji leidžia Vokietijos Federacinei Respublikai taikyti nuo 1993 m. gruodžio 31 d. turinio atžvilgiu iš principo nepakeistas nacionalines ir sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nuostatas ir todėl galima nuolatos neįskaityti Kanados pelno mokesčio už Vokietijoje neapmokestinamus dividendus?

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/19

2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Xiamie Zhu ir kt.

(Byla C-51/12)

(2012/C 98/32)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Revere

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Xiamie Zhu, Guo Huo Xia, Xie Fmr Ye, Jian Hui Luo, Ua Zh Th

Prejudiciniai klausimai

Ar atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo ir direktyvų veiksmingo poveikio principus pagal Direktyvos 2008/115/EB (1) 2, 4, 6, 7 ir 8 straipsnius draudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, neteisėtai gyvenantis valstybėje narėje, tik dėl neteisėto atvykimo ir gyvenimo pagal baudžiamąją teisę būtų baudžiamas pinigine bauda, pakeičiama į namų areštą, dar prieš pripažįstant, kad nesilaikė administracinės valdžios priimto nurodymo išvykti?

Ar atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo ir direktyvų veiksmingo poveikio principus pagal Direktyvos 2008/115/EB 2, 15 ir 16 straipsnius draudžiama, kad po direktyvos priėmimo valstybė narė priimtų teisės nuostatą, kurioje būtų numatyta, jog trečiosios šalies pilietis, neteisėtai gyvenantis valstybėje narėje, pagal baudžiamąją teisę būtų baudžiamas pinigine bauda, pakeičiama nurodymu nedelsiant išsiųsti, nesilaikant direktyvoje numatytų procedūros ir užsieniečio teisių?

Ar remiantis ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytu lojalaus bendradarbiavimo principu draudžiama nacionalinės teisės nuostata, priimta per direktyvai perkelti nustatytą terminą, kuria siekiama išvengti direktyvos taikymo ar apriboti jos taikymo (sritį), ir kokių priemonių turi imtis teismas, nustatęs tokį šios nuostatos tikslą?

(1) OL L 348, p. 98.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/20

2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Ion Beregovoi

(Byla C-52/12)

(2012/C 98/33)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Revere

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Ion Beregovoi

Prejudiciniai klausimai

(1) OL L 348, p. 98.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/20

2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Hai Feng Sun

(Byla C-53/12)

(2012/C 98/34)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Revere

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Hai Feng Sun

Prejudiciniai klausimai

(1) OL L 348, p. 98.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/21

2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Liung Hong Yang

(Byla C-54/12)

(2012/C 98/35)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Revere

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Liung Hong Yang

Prejudiciniai klausimai

(1) OL L 348, p. 98.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/22

2011 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš VRDT — Ten ewiv (TEN)

(Byla T-658/11)

(2012/C 98/36)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Samnadda ir F. Wilman bei advokatų A. Berenboom, A. Joachimowicz ir M. Isgour

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Ten ewiv (Rösrath-Hoffnungstahl, Vokietija)

Reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. spalio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 5/2011-4.

—	Dėl to pripažinti negaliojančiu Bendrijos prekių ženklą Nr. 6750574, kurį 12, 37 ir 39 klasėms 2009 m. vasario 5 d. įregistravo kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia:„mėlynos, geltonos, juodos“ spalvų vaizdinis prekių ženklas TEN 12, 37 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 6750574.

Bendrijos prekių ženklo savininkė: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: ieškovė.

Prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai: šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, pagrindė savo prašymą absoliučiais pagrindais, įtvirtintais Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su 7 straipsnio 1 dalies c punktu.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Tarybos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies h punktas, siejamas su Paryžiaus konvencijos 6ter straipsnio 1 dalimi, nes Bendrijos prekių ženklas įregistruotas nepaisant to, kad jo registravimui taikomas nurodytose nuostatose nustatytas draudimas. Ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiamas 7 straipsnio 1 dalies g punktas, nes tokia registracija klaidintų visuomenę, kuri galėtų manyti, kad prekes ir paslaugas, kurioms Bendrijos prekių ženklas yra įregistruotas, yra patvirtinusi arba sertifikavusi Europos Sąjunga arba kuri nors iš jos institucijų.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/22

2012 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje MAF prieš Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją

(Byla T-23/12)

(2012/C 98/37)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Mutuelle des Architectes Français assurances (MAF) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis, E. Marchal ir D. Abreu Caldas

Atsakovė: Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

Nuspręsti

—	panaikinti sprendimus paskelbti Institucijos interneto svetainėje visą informaciją, įskaitant 2011 m. lapkričio 7 ir 8 d. bei 2011 m. gruodžio 21 d. rengtas viešas konsultacijas, tik anglų kalba;

—	jei reikia, panaikinti 2012 m. sausio 16 d. Institucijos sprendimą;

—	priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1094/2010 (1) 8 straipsnio 1 dalies k punkto ir 73 straipsnio pažeidimu tiek, kiek šiomis nuostatomis atsakovė įpareigojama skelbti informaciją, susijusią su savo veikla, savo interneto svetainėje oficialiosiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Ieškovė remiasi akivaizdžia vertinimo klaida ir teisės klaida, nes atsakovė atsisakymą paskelbti ginčijamas viešas konsultacijas ieškovės kalba teisino visų pirma su sąnaudomis susijusiais argumentais, nors Reglamento Nr. 1094/2010 73 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su pareigos skelbti oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis taikymo sritimi. Ieškovė tvirtina, jog ši pareiga taikoma ir atsakovės rengtoms viešoms konsultacijoms, o ne tik atsakovės metiniam pranešimui, darbo programai ir gairėms bei rekomendacijoms.

(1) 2010 m. lapkričio 24d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, p. 48).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/23

2012 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje 3M Pumps prieš VRDT — 3M (3M Pumps)

(Byla T-25/12)

(2012/C 98/38)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: italų

Šalys

Ieškovė: 3M Pumps Srl (Taglio di Po, Italija), atstovaujama advokato F. Misuraca

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: 3M Company (Sent Polas, Jungtinės Valstijos)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. spalio 27 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 2406/2010-1,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „3M Pumps“, skirtas 7, 16 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: 3M Company.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas 3M, skirtas 7, 16 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies a ir b punktų ir 5 dalies pažeidimas.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/23

2012 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Bateni prieš Tarybą

(Byla T-42/12)

(2012/C 98/39)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Naser Bateni (Hamburgas, Vokietija), atstovaujamas advokatų J. Kienzle ir M. Schlingmann

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (1) ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (2),

—	priteisti iš Tarybos padengti savo ir visų pirma ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas nurodo tris pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo teisės į gynybą pažeidimu

—	Taryba, nenurodydama pakankamai motyvų dėl ieškovo įtraukimo į ginčijamo sprendimo ir reglamento priedus, pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir visų pirma pareigą motyvuoti.

—	Taryba neatsižvelgė į ieškovo aiškų reikalavimą nurodyti motyvus ar aspektus ir pateikti atitinkamus įrodymus, kurie pateisintų ieškovo įtraukimą į ginčijamo sprendimo ir reglamento priedus.

—	Taryba, nesuteikdama ieškovui galimybės, numatytos ginčijamo sprendimo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei ginčijamo reglamento 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse, pateikti nuomonę dėl įtraukimo į sankcijų sąrašą pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo įtraukimo į sankcijų sąrašą pagrindimo nebuvimu

—	Tarybos nurodyti ieškovo įtraukimo į sankcijų sąrašą motyvai neleidžia nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu Komisija konkrečiai remiasi.

—	Veikla, kurią ieškovas vykdė tik iki 2008 m. kovo mėn. neturėtų pateisinti jo įtraukimą 2011 m. gruodžio mėn. į sankcijų sąrašą.

—	Ieškovo, kaip Hanseatic Trade Trust & Shipping (HTTS) GmbH vadovo, veikla nepateisina jo įtraukimo į sankcijų sąrašą, būtent todėl, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Reglamentą (EB) Nr. 961/2010 (3) tiek, kiek tai susiję su bendrove HTTS GmbH.

—

Vien dėl to, kad ieškovas buvo Jungtinės Karalystės bendrovės, kurios veikla buvo nutraukta, vadovas negalima daryti išvados, kad yra vienas iš būtinų motyvų, nurodytų Sprendimo 2010/413/BUSP (4) 20 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalyje, įtraukti ieškovą į sankcijų sąrašą.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su ieškovo pagrindinės teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimu

—	Ieškovo įrašymu į sankcijų sąrašą keliama nepateisinama grėsmė jo pagrindinei teisei į nuosavybės apsaugą, nes ieškovas dėl nepakankamo Komisijos motyvavimo, negalėjo suprasti, dėl kokios priežasties jis buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.

—	Ieškovo įtraukimas į sankcijų sąrašą akivaizdžiai nėra tinkamas siekiant Sprendimo 2010/413/BUSP ir Reglamento Nr. 961/2010 tikslų ir be to tai neproporcingai kenkia jo teisėms į nuosavybę.

(1) 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 71).

(2) 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 11).

(3) 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1).

(4) 2010/413/CFSP: 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/24

2012 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė prieš ECB

(Byla T-45/12)

(2012/C 98/40)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama baristerio K. Beal ir E. Jenkinson

Atsakovas: Europos centrinis bankas

Reikalavimai

—	Panaikinti Europos centrinio banko Standartus, paskelbus 2011 m. lapkričio 18 d. tiek, kiek jais nustatoma pagrindinių sandorių šalių kliringo sistemoms (CCP) įsisteigimo politika ir

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad atsakovas visiškai neturėjo kompetencijos priimti ginčijamą aktą ar jos neturėjo nesiekdamas, kad teisės instrumentas būtų priimtas kaip Tarybos arba paties Europos centrinio banko (toliau — ECB) priimtas reglamentas.

Antruoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamame akte de jure arba de facto įtvirtintas rezidavimo reikalavimas pagrindinių sandorių šalių kliringo sistemoms (CCP), kurios nori atlikti kliringo ar atsiskaitymo operacijas euro valiuta ir kurių apyvarta per dieną viršija tam tikrą dydį. Ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš SESV 48, 56 ir (arba) 56 straipsnių, nes:

—	ne euro zonos valstybių narių, kaip antai Jungtinė Karalystė, CCP turės perkelti savo administravimo ir kontrolės centrus į valstybes nares, kurios yra Eurosistemos narės. Jos taip pat turės tapti juridiniais asmenimis pagal kitos valstybės narės vidaus teisę,

—	jei tokios CCP nebūtų perkeltos, kaip reikalaujama, joms būtų iš viso neleista dalyvauti Eurosistemos valstybių narių finansinėse rinkose ar bent dalyvauti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šiose teritorijose esančioms CCP,

—	tokios CCP nerezidentės negalės iš viso naudotis ECB ar Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų (toliau — NCB) teikiamomis lengvatomis arba jomis naudotis tomis pačiomis sąlygomis ir

—	taip tokių CCP galimybė siūlyti kliringo ar atsiskaitymų paslaugas euro valiuta Sąjungos klientams bus apribota ar iš viso panaikinta.

Trečiuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiamas SESV 101 straipsnis ir (arba) 102 straipsnis, kartu skaitomas su SESV 106 straipsniu ir ESS 13 straipsniu, nes:

—	jame faktiškai reikalaujama, kad visos kliringo operacijos euro valiuta, viršijančios tam tikrą dydį, būtų atliekamos Euro zonos valstybės narės CCP;

—	jame faktiškai nurodoma Euro zonos NCB neteikti euro valiutos rezervų ne Euro zonos valstybių narių CCP, jei jos viršijo sprendime nurodytą ribą.

Ketvirtuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad reikalavimas ne Euro zonos valstybių narių CCP pakeisti juridinio asmens formą ar buveinę yra tiesioginis arba netiesioginis diskriminavimas dėl pilietybės. Juo taip pat pažeidžiamas pagrindinis ES lygybės principas, nes skirtingų valstybių narių CCP vertinamos skirtingai be jokio objektyvaus pateisinimo.

5.	Penktuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad ginčijamu aktu pažeidžiami visi ar bent vienas iš Bendrojo susitarimo dėl prekybos ir paslaugų (GATS) 2, 11, 16 ir 17 straipsnių.

Šeštuoju ieškinio pagrindu tvirtinama, kad neprisiimdama pareigos įrodyti, kad tokie apribojimai negali būti pateisinti viešojo intereso pagrindu (ECB turėtų, jei norėtų, prašyti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas), Jungtinė Karalystė tvirtina, kad bet koks ECB nurodytas viešosios politikos pagrindas neatitiktų proporcingumo reikalavimo, nes Sąjungos, tačiau ne Euro zonos, finansų institucijoms galima taikyti mažiau ribojančias kontrolės priemones.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/25

2012 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Chrysamed Vertrieb prieš VRDT — Chrysal International (Chrysamed)

(Byla T-46/12)

(2012/C 98/41)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Chrysamed Vertrieb GmbH (Zalcburgas, Austrija), atstovaujama advokato T. Schneider

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Chrysal International BV (Nardenas, Nyderlandai)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti ieškinį, panaikinti 2011 m. lapkričio 22 d. Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 0064/2011-1 ir atmesti prieštaravimą dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos;

—	remiantis Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš VRDT ir atitinkamai iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Chrysamed“ 5 klasės prekėms (paraiška Nr. 6 387 071).

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, savininkė: Chrysal International B.V.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo remtasi per protesto procedūrą: tarptautinis žodinis prekių ženklas CHRYSAL 1, 5 ir 31 klasių prekėms (prekių ženklas Nr. 645 337), tarptautinis žodinis prekių ženklas CHRYSAL 1 klasės prekėms (prekių ženklas Nr. 144 634) ir tarptautinis vaizdinis prekių ženklas CHRYSAL 1, 3, 5 ir 31 klasių prekėms (prekių ženklas Nr. 877 785).

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/26

2012 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje Western Digital and Western Digital Ireland prieš Komisiją

(Byla T-60/12)

(2012/C 98/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Western Digital Corp. (Doveris, Delaveras, Jungtinės Valstijos) ir Western Digital Ireland, Ltd (Didysis Kaimanas, Kaimanų salos), atstovaujamos advokato F. González Díaz, solisitoriaus R. Patel ir baristerio P. Stuart

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—	Nurodyti atsakovei pateikti per jos atlikto tyrimo dėl Seagate pasiūlymo perimti iš Samsung Electronics Co. Ltd standžiųjų diskų verslą pirmąją ir antrąją stadijas trečiosioms šalims išsiųstus klausimynus,

—

nurodyti atsakovei suteikti prieigą prie prieš pranešimą ir po pranešimo turėtos su Seagate/Samsung sandoriu susijusios bylos medžiagos, įskaitant, visų pirma, prieigą prie viso Seagate, Samsung, ir Komisijos susirašinėjimo ir bendravimą patvirtinančių įrašų iki pranešimo momento ir visos Komisijai tiesiogiai perduotos informacijos nekonfidencialios versijos abiejose — Seagate/Samsung ir Western Digital Ireland/Viviti Technologies — bylose, kiek tai susiję su pirmumo suteikimu dviems sandoriams,

—	panaikinti 2001 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos sprendimo byloje COMP/M.6203 — Western Digital Ireland/Viviti Technologies dėl procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (1) 2 ir 3 straipsnius ir, jei reikia, šio sprendimo 1 straipsnį, ir

—	priteisti iš atsakovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamas sprendimas yra negaliojantis dėl „pirmumo taisyklės“ priėmimo ir (arba) taikymo, nes:

—	Komisija neturėjo kompetencijos nustatyti pranešimo data grindžiamos pirmumo taisyklės,

—	pirmumo taisyklė yra neteisėta ir ja pažeidžiami bendrieji teisingumo ir gero administravimo principai,

—	Komisija pažeidė teisėtus ieškovių lūkesčius, kad sandoris bus kvalifikuojamas kaip „5–4“ koncentracija,

—	Komisija savo neproporcingais reikalavimais (pateikti informaciją iki pranešimo), kuriais pažeidžiami gero administravimo, teisingumo ir nediskriminavimo principai, atėmė iš ieškovių galimybę laikyti jų sandorį pirmuoju, apie kurį pranešta.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ieškovėms buvo sutrukdyta pasinaudoti teise į gynybą, nes:

—	ieškovės neturėjo galimybės paneigti argumentų, tvirtinimų ir prielaidų, pateikiamų skundžiamame sprendime, tačiau nenurodytų pranešime apie kaltinimus,

—	ieškovės neturėjo galimybės išanalizuoti Komisijos turimų svarbių duomenų ir informacijos.

3.	Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamame sprendime atsakovė padarė teisės klaidų ir rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka faktų, yra nepatikimi, nepagrindžia jais remiantis padarytų išvadų ir yra grindžiami teisės klaidomis.

4.	Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiamas esminis ES teisės principas, nes juo nustatomos neproporcingos konkurencijos gynimo priemonės.

(1) 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1)

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/26

2012 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje ABC-One prieš VRDT (SLIM BELLY)

(Byla T-61/12)

(2012/C 98/43)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: ABC-One Produktions- und Vertriebs GmbH (Villach St. Magdalen, Austrija), atstovaujama advokatės S. Merz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. lapkričio 17 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1077/2011-1 dėl žodinio prekių ženklo „SLIM BELLY“ kaip Bendrijos prekių ženklo paraiškos.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklas, su kuriuo susijęs ieškinys: žodinis prekių ženklas „SLIM BELLY“ (paraiška Nr. 8576811) 28, 41 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes prašomas įregistruot prekių ženklas turi skiriamąjį požymį ir nėra apibūdinantis byloje nagrinėjamas prekės ir paslaugas.

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/27

2012 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Oil Turbo Compressor prieš Tarybą

(Byla T-63/12)

(2012/C 98/44)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Oil Turbo Compressor Co. (Private Joint Stock) (Teheranas, Iranas), atstovaujama advokato K. Kleinschmidt

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (1) tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—	imtis proceso organizavimo priemonės pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį nurodant atsakovei pateikti visus su ginčijamu sprendimu susijusius dokumentus tiek, kiek jie susiję su ieškove,

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodo toliau pateikiamus pagrindus.

Pirmasis ieškinio pagrindas: akivaizdžiai klaidingas faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimas, vertinimas.

Grįsdama šį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas paremtas klaidingais faktiniais duomenimis. Pirmiausia tai pasakytina apie atsakovės prielaidą, kad ieškovė yra Sakhte Turbopomp va Kompressor (SATAK) (dar žinomos kaip Turbo Compressor Manufacturer, TCMFG) padalinys (t. y. susijusi su į ES sąrašą įtraukta bendrove) (ginčijamo sprendimo I priedo 48 punktas). Ieškovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai (per įmonę, kurios kapitalo dalis priklausytų ieškovei) nedalyvauja su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusioje veikloje ir (arba) branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo ar su kitomis ginklų sistemomis susijusioje veikloje. Taigi nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pateisintų atsakovės sprendimą ar ieškovės pagrindinių teisių, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau — Pagrindinių teisių chartija), apribojimą.

Šiomis aplinkybėmis ieškovė tvirtina, kad atsakovė apribojo Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu užtikrinamą jos laisvę užsiimti verslu, teisę valdyti Europos Sąjungoje teisėtai įgytą nuosavybę ir ja naudotis (Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis), taip pat pažeidė Chartijos 20 ir 21 straipsniuose įtvirtintus vienodo požiūrio ir diskriminacijos draudimo principus.

Antrasis ieškinio pagrindas: ieškovės teisės į teisingą teismo procesą ir į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas

Šiuo ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo I priedo 48 punkte nurodytas motyvas yra pernelyg bendro pobūdžio ir savaime negali pateisinti tokio plataus masto jos pagrindinių teisių apribojimo. Ieškovės teigimu, atsakovė nenurodo faktinių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kuriuos teigia turinti. Pati ieškovė nežino jokios faktinės aplinkybės ir (ar) jokio įrodymo, kurie galėtų pateisinti ginčijamą sprendimą.

Trečiasis ieškinio pagrindas: proporcingumo principo pažeidimas

Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, nes jos įtraukimas į Sprendimo 2010/413/BUSP II priedą nėra tinkamai proporcingas sprendimo tikslui, kuriuo siekiama sudaryti kliūtis su branduolinių ginklų platinimo rizika susijusiai veiklai ir (arba) branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo ar su kitomis ginklų sistemomis susijusiai veiklai Irano Islamo Respublikoje. Be to, atsakovė nenurodo, kad ieškovei pritaikytas ekonominės veiklos su Europos Sąjunga draudimas yra tinkamas užsibrėžtam tikslui pasiekti. Ieškovė taip pat mano, kad atsakovė akivaizdžiai atsisakė įvertinti tokio plataus masto jos pagrindinių teisių apribojimą atsižvelgiant į tariamai siekiamą tikslą.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: teisės būti išklausytam pažeidimas

Šiuo ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad atsakovė nenurodė pakankamai motyvų, kurie pateisintų jos įtraukimą į Sprendimo 2010/413/BUSP II priedą. Taip atsakovė nesilaikė jai tenkančios pareigos pateikti ieškovei realius ir detalius motyvus, kurie pateisintų ginčijamo sprendimo priėmimą. Ieškovės nuomone, ji nebuvo informuota apie ginčijamą sprendimą ir nebuvo išklausyta. Taip pat ji nurodo, kad atsakovė vis dar neleido jai susipažinti su bylos medžiaga.

(1) 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 319, p. 71).

2012 3 31

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 98/28

2012 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Henkel ir Henkel France prieš Komisiją

(Byla T-64/12)

(2012/C 98/45)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Henkel AG & Co. KGaA (Diuseldorfas, Vokietija) ir Henkel France (Bulonė-Bijankūras, Prancūzija), atstovaujamos advokatų R. Polley, T. Kuhn, F. Brunet ir E. Paroche

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

—

Panaikinti 2011 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos sprendimą byloje „COMP/39.579 — Vartotojams skirti plovikliai“, kuriuo atsakovė atmetė ieškovių prašymą perduoti Prancūzijos konkurencijos tarnybai (Autorité de la Concurrence) byloje COMP/39.579 esančius dokumentus, kiek tai susiję su jos byla 09/0007F dėl Prancūzijos ploviklių sektoriaus;

—

Įpareigoti Komisiją leisti ieškovėms remtis prašomais dokumentais Paryžiaus apeliaciniame teisme vykstančiame procese, kuriame ieškovės ginčija Prancūzijos konkurencijos tarnybos 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą (arba Prancūzijos konkurencijos tarnyboje vykstančiame procese, jeigu ji nuspręstų atnaujinti šią bylą);

—	Įpareigoti Komisiją padengti ieškovių bylinėjimosi ir kitas išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu; ir

—	Imtis visų kitų priemonių, kurių Bendrasis Teismas mano esant būtina imtis.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu; jos tvirtina, jog atsakovė neteisėtai atmetė jų prašymą perduoti dokumentus arba leisti joms remtis prašomais dokumentais Prancūzijoje vykstančiame procese ir taip pažeidė jų pagrindines teises į gynybą bei savo pačios pareigas pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.098.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 98

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	55 metai 2012m. kovo 31d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2012/C 98/01	Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 89, 2012 3 24	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2012/C 98/02	Sujungtos bylos C-191/09 P ir C-200/09 P: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Sąjungos Taryba (C-191/09 P), Europos Komisija (C-200/09 P) prieš Interpipe Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT (Interpipe Niko Tube ZAT), buvusią Nikopolsky Seamless Tubes Plant Niko Tube ZAT, Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant VAT (Interpipe NTRP VAT), buvusią Nizhnedneprovsky Tube-Rolling Plant VAT (Apeliaciniai skundai — Antidempingo muitai — Reglamentas (EB) Nr. 954/2006 — Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos kilmės tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importas — Reglamentas (EB) Nr. 384/96 — 2 straipsnio 10 dalies i punktas, 3 straipsnio 2, 3 ir 5–7 dalys, 18 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 3 dalis — Normaliosios vertės ir žalos apskaičiavimas — Sąvoka vienas ekonominis vienetas — Teisė į gynybą — Motyvavimo stoka)	2
2012/C 98/03	Byla C-204/09: 2012 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Flachglas Torgau GmbH prieš Bundesrepublik Deutschland (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Orhuso konvencija — Direktyva 2003/4/EB — Galimybė susipažinti su informacija apie aplinką — Įstatymų leidžiamąsias funkcijas vykdančios institucijos arba įstaigos — Valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumas — Sąlyga, kad šis konfidencialumas turi būti numatytas įstatymu)	2
2012/C 98/04	Byla C-17/10: 2012 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Krajský soud v Brně (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Toshiba Corporation ir kt. prieš Úřad pro ochranu hospodářské soutěže (Konkurencija — Kartelis valstybės narės teritorijoje, prasidėjęs iki tos valstybės įstojimo į Europos Sąjungą — Tarptautinio masto kartelis, turintis poveikį Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės teritorijoje — EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis — Persekiojimas dėl pažeidimo ir sankcija už jį už laikotarpį iki įstojimo į Sąjungą datos ir po jos — Baudos — Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijų atskyrimas — Komisijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos sprendimai dėl baudų skyrimo — Ne bis in idem principas — Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 — 3 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 6 dalis — Naujos valstybės narės įstojimo į Sąjungą pasekmės)	3
2012/C 98/05	Sujungtos bylos C-72/10 ir C-77/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Marcello Costa (C-72/10), Ugo Cifone (C-77/10) (Įsisteigimo laisvė — Laisvė teikti paslaugas — Azartiniai lošimai — Lažybų dėl sporto renginių įmokų rinkimas — Reikalavimas gauti koncesiją — Sąjungos teisės pažeidimo suteikiant koncesijas padariniai — 16300 papildomų koncesijų suteikimas — Vienodo požiūrio principas ir skaidrumo reikalavimas — Teisinio saugumo principas — Ankstesnių koncesininkų apsauga — Nacionalinės teisės aktai — Privalomi minimalūs atstumai tarp lažybų įmokų rinkimo punktų — Priimtinumas — Į veiklą, kuriai suteikiama koncesija, panaši tarpvalstybinė veikla — Nacionalinės teisės aktu nustatytas draudimas — Priimtinumas)	4
2012/C 98/06	Byla C-182/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour constitutionnelle (buvęs Cour d'arbitrage) (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Marie-Noëlle Solvay ir kt. prieš Région wallonne (Projektų poveikio aplinkai vertinimas — Sąvoka teisės aktas — Orhuso konvencijos taikymo vadove pateiktų paaiškinimų reikšmė ir apimtis — Leidimo projektui išdavimas neatlikus tinkamo jo poveikio aplinkai vertinimo — Teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais — Teisės pareikšti ieškinį apimtis — Buveinių direktyva — Planas ar projektas, kenkiantis teritorijos vientisumui — Įpareigojanti priežastis, susijusi su svarbiu viešuoju interesu)	5
2012/C 98/07	Byla C-360/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam) prieš Netlog NV (Informacinė visuomenė — Autorių teisės — Internetas — Prieglobos paslaugų teikėjas — Internetinio socialinio tinklo platformoje saugomos informacijos tvarkymas — Šios informacijos filtravimo sistemos įdiegimas siekiant užkirsti kelią autorių teises pažeidžiančių rinkmenų bendrinimui — Bendro pobūdžio pareigos stebėti saugomos informacijos turinį nebuvimas)	6
2012/C 98/08	Byla C-372/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pak-Holdco Sp zoo prieš Dyrektor Izby Skarbowej w Poznaniu (Apmokestinimas — Netiesioginiai mokesčiai, taikomi pritrauktam kapitalui — Kapitalo bendrovėms taikomas kapitalo mokestis — Valstybės narės pareiga atsižvelgti į direktyvas, kurios šios valstybės stojimo momentu nebegaliojo — Kapitalo bendrovės turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuriam kapitalo mokestis jau buvo taikytas, vertės neįtraukimas į mokesčių bazę)	7
2012/C 98/09	Byla C-488/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Juzgado de lo Mercantil no 1 de Alicante (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA prieš Proyectos Integrales de Balizamientos SL (Reglamentas (EB) Nr. 6/2002 — 19 straipsnio 1 dalis — Bendrijos dizainai — Teisių pažeidimas arba teisių pažeidimo grėsmė — Trečiosios šalies sąvoka)	8
2012/C 98/10	Byla C-594/10: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) T.G. van Laarhoven prieš Staatssecretaris van Financiën (Šeštoji PVM direktyva — Teisė į pirkimo mokesčio atskaitą — Apribojimas — Prekės, sudarančios verslui skirto turto dalį, naudojimas apmokestinamojo asmens privatiems poreikiams — Verslui priskirtos prekės naudojimo privatiems poreikiams apmokestinimas)	8
2012/C 98/11	Byla C-25/11: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Varzim Sol — Turismo, Jogo e Animação, SA prieš Fazenda Pública (Apmokestinimas — Šeštoji PVM direktyva — Perkant sumokėto mokesčio atskaita — 17 straipsnio 2 ir 5 dalys ir 19 straipsnis — Subsidijos, naudojamos perkant prekes ir paslaugas — Teisės į atskaitą ribojimas)	9
2012/C 98/12	Byla C-118/11: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad — Varna (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Eon Aset Menidjmunt OOD prieš Direktor na Direktsia Obzhalvane I upravlenie na izpalnenieto — Varna pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata agentsia za prihodite (PVM — Direktyva 2006/112/EB — 168 ir 176 straipsniai — Teisė į atskaitą — Sąlyga, susijusi su prekių ir paslaugų naudojimu apmokestinamiesiems sandoriams — Teisės į atskaitą atsiradimas — Automobilio nuomos sutartis — Finansinės nuomos sutartis — Transporto priemonė, kurią darbdavys naudoja neatlygintinam darbuotojo vežimui iš gyvenamosios vietos į darbo vietą ir atgal)	9
2012/C 98/13	Byla C-134/11: 2012 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Landgericht Hamburg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Jürgen Blödel-Pawlik prieš HanseMerkur Reiseversicherung AG (Direktyva 90/314/EEB — Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketai — 7 straipsnis — Apsauga nuo paketo organizatoriaus nemokumo arba bankroto — Taikymo sritis — Organizatoriaus nemokumas dėl apgaulingo vartotojo pervestų lėšų naudojimo)	10
2012/C 98/14	Byla C-636/11: 2011 m. gruodžio 9 d.Landgericht München I (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Karl Berger prieš Freistaat Bayern	10
2012/C 98/15	Byla C-2/12: 2012 m. sausio 3 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Trianon Productie BV kita proceso šalis Revillon Chocolatier SAS	10
2012/C 98/16	Byla C-5/12: 2012 m. sausio 3 d.Juzgado de lo Social de Lleida (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Marc Betriu Montull prieš Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)	11
2012/C 98/17	Byla C-11/12: 2012 m. sausio 4 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maatschap L.A. en D.A.B. Langestraat en P. Langestraat-Troost prieš Staatssecretaris van Economische Zaken, Landbouw en Innovatie	12
2012/C 98/18	Byla C-17/12: 2012 m. sausio 16 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TVI — Televisão Independente SA prieš Fazenda Pública	12
2012/C 98/19	Byla C-18/12: 2012 m. sausio 16 d.Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Město Žamberk prieš Finanční ředitelství v Hradci Králové	12
2012/C 98/20	Byla C-20/12: 2012 m. sausio 16 d.Tribunal administratif (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Elodie Giersch, Benjamin Marco Stemper, Julien Taminiaux, Xavier Renaud Hodin, Joëlle Hodin prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę	13
2012/C 98/21	Byla C-21/12 P: 2012 m. sausio 16 d.Abbott Laboratories pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimo byloje T-363/10 Abbott Laboratories prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	13
2012/C 98/22	Byla C-22/12: 2012 m. sausio 17 d.Krajský súd v Prešove (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Katarína Hassová prieš Rastislav Petrík, Blanka Holingová	14
2012/C 98/23	Byla C-24/12: 2012 m. sausio 18 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X BV prieš Staatssecretaris van Financiën	15
2012/C 98/24	Byla C-26/12: 2012 m. sausio 18 d.Gerechtshof te Leeuwarden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje fiscale eenheid PPG Holdings BV cs prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Noord/kantoor Groningen	16
2012/C 98/25	Byla C-27/12: 2012 m. sausio 19 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje TBG Limited prieš Staatssecretaris van Financiën	16
2012/C 98/26	Byla C-29/12: 2012 m. sausio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	16
2012/C 98/27	Byla C-30/12: 2012 m. sausio 23 d.Okresný súd Prešov (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Valeria Marcinová prieš Pohotovosť, s.r.o.	17
2012/C 98/28	Byla C-32/12: 2012 m. sausio 23 d.Juzgado de Primera Instancia (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Soledad Duarte Hueros prieš Autociba S.A., Automóviles Citroen España S.A.	17
2012/C 98/29	Byla C-42/12 P: 2012 m. sausio 27 d. Václav Hrbek pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-434/10 Václav Hrbek prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	17
2012/C 98/30	Byla C-43/12: 2012 m. sausio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą	18
2012/C 98/31	Byla C-47/12: 2012 m. sausio 31 d.Finanzgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Kronos International Inc. prieš Finanzamt Leverkusen	19
2012/C 98/32	Byla C-51/12: 2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Xiamie Zhu ir kt.	19
2012/C 98/33	Byla C-52/12: 2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Ion Beregovoi	20
2012/C 98/34	Byla C-53/12: 2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Hai Feng Sun	20
2012/C 98/35	Byla C-54/12: 2012 m. vasario 2 d.Giudice di Pace di Revere (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Liung Hong Yang	21
	Bendrasis Teismas
2012/C 98/36	Byla T-658/11: 2011 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš VRDT — Ten ewiv (TEN)	22
2012/C 98/37	Byla T-23/12: 2012 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje MAF prieš Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją	22
2012/C 98/38	Byla T-25/12: 2012 m. sausio 17 d. pareikštas ieškinys byloje 3M Pumps prieš VRDT — 3M (3M Pumps)	23
2012/C 98/39	Byla T-42/12: 2012 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Bateni prieš Tarybą	23
2012/C 98/40	Byla T-45/12: 2012 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Jungtinė Karalystė prieš ECB	24
2012/C 98/41	Byla T-46/12: 2012 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Chrysamed Vertrieb prieš VRDT — Chrysal International (Chrysamed)	25
2012/C 98/42	Byla T-60/12: 2012 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje Western Digital and Western Digital Ireland prieš Komisiją	26
2012/C 98/43	Byla T-61/12: 2012 m. vasario 6 d. pareikštas ieškinys byloje ABC-One prieš VRDT (SLIM BELLY)	26
2012/C 98/44	Byla T-63/12: 2012 m. vasario 13 d. pareikštas ieškinys byloje Oil Turbo Compressor prieš Tarybą	27
2012/C 98/45	Byla T-64/12: 2012 m. vasario 15 d. pareikštas ieškinys byloje Henkel ir Henkel France prieš Komisiją	28