18.2.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/2

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI)

2012/C 48/02

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (1),

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (2),

atsižvelgdamas į prašymą pateikti nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1. ĮVADAS

1.1. Konsultacijos su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP)

1.	2011 m. rugpjūčio 29 d. Komisija priėmė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI) (toliau – pasiūlymas arba pasiūlytas reglamentas) (3). Tą pačią dieną pasiūlymas nusiųstas EDAPP konsultacijoms.

Prieš priimant pasiūlymą EDAPP suteikta galimybė pateikti neoficialias pastabas dėl pasiūlymo, o prieš tai – ir dėl Komisijos komunikato „Geresnis bendrosios rinkos valdymas užtikrinant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą. Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) aprėpties plėtimo ir plėtros strategija“ (toliau – komunikatas dėl VRI strategijos) (4), paskelbto prieš pateikiant pasiūlymą. Rengiant pasiūlymą buvo atsižvelgta į daugelį iš šių pastabų, todėl pasiūlyme numatytos duomenų apsaugos priemonės tapo griežtesnės.

3.	EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija oficialiai konsultavosi su juo ir kad nuoroda į šią nuomonę įtraukta į pasiūlymo preambulę.

1.2. Pasiūlymo tikslai ir taikymo sritis

VRI tai – informacinių technologijų (IT) priemonė, kuri suteikia galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija taikant vidaus rinkos teisės aktus. VRI suteikia galimybę ES valstybių narių šalies, regiono ir vietos lygmens valdžios institucijoms greitai ir lengvai bendrauti su tokiomis pat kitų Europos šalių institucijomis. Šis bendravimas taip pat susijęs su svarbių asmens duomenų, įskaitant neskelbtinus duomenis, tvarkymu.

VRI iš pradžių sukurta kaip ryšių priemonė dviejų subjektų keitimuisi informacija pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvos (5) ir Paslaugų direktyvos (6) nuostatas. VRI padeda naudotojams susisiekti su reikiama kitos šalies institucija ir bendrauti su ja naudojant iš anksto išverstų tipinių klausimų ir atsakymų grupes (7).

6.	Tačiau siekiama, kad VRI būtų lanksti, horizontali sistema, kuri padėtų vykdyti veiklą keliose su vidaus rinkos teisės aktais susijusiose srityse. Ateityje numatoma laipsniškai plėsti šios sistemos taikymo sritį ir pradėti ją naudoti kitoms teisėkūros sritims remti.

VRI funkcijas taip pat numatoma plėtoti. Be keitimosi informacija tarp dviejų subjektų funkcijos, numatoma įdiegti (arba jau yra įdiegta) „pranešimo procedūras, įspėjamuosius mechanizmus, tarpusavio pagalbą ir problemų sprendimą“ (8), taip pat „informacijos saugyklas, iš kurių VRI dalyviai informaciją galėtų gauti ateityje“ (9). Naudojant ne visas, bet daugelį iš šių funkcijų, gali būti tvarkomi ir asmens duomenys.

8.	Pasiūlymu siekiama sukurti aiškų VRI teisinį pagrindą ir visapusę duomenų apsaugos sistemą.

1.3. Pasiūlymo aplinkybės. Laipsniško visapusės VRI duomenų apsaugos sistemos kūrimo principas

2007 m. pavasarį Komisija paprašė 29 straipsniu įsteigtos Darbo grupės asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis (toliau – 29 straipsnio darbo grupė) pateikti savo nuomonę, kurioje būtų apžvelgta VRI įtaka duomenų apsaugai. 2007 m. rugsėjo 20 d. 29 straipsnio darbo grupė pateikė savo nuomonę (10). Šioje nuomonėje Komisijai rekomenduota parengti aiškesnį keitimosi duomenimis VRI teisinį pagrindą ir specialias duomenų apsaugos garantijas. EDAPP aktyviai dalyvavo su VRI susijusius klausimus sprendusio pogrupio veikloje ir pritarė 29 straipsnio darbo grupės nuomonėje pateiktoms išvadoms.

10.

Vėliau EDAPP toliau teikė rekomendacijas Komisijai, kaip laipsniškai sukurti daugiau aspektų apimančią VRI duomenų apsaugos sistemą (11). Bendradarbiaudamas šiuo klausimu ir nuo nuomonės dėl VRI įgyvendinimo paskelbimo 2008 m. vasario 22 d. (12) EDAPP nuolat ragino pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti naują teisės aktą siekiant sukurti daugiau aspektų apimančią VRI duomenų apsaugos sistemą ir užtikrinti teisinį tikrumą. Pasiūlymas dėl tokio teisės akto jau pateiktas (13).

2. PASIŪLYMO ANALIZĖ

2.1. EDAPP bendra nuomonė apie pasiūlymą ir svarbiausius uždavinius reglamentuojant VRI

11.

Apskritai EDAPP nuomonė apie VRI teigiama. EDAPP pritaria Komisijos siekiams sukurti elektroninę keitimosi informacija sistemą ir reguliuoti jos duomenų apsaugos aspektus. Tokia supaprastinta sistema ne tik padarys bendradarbiavimą veiksmingesnį, bet taip pat gali padėti užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų. Tai galima padaryti aiškiai apibrėžus, kokia informacija galima keistis, su kuo ir kokiomis sąlygomis.

12.

EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo horizontalųjį teisės aktą, t. y. Tarybos ir Parlamento reglamentą VRI reglamentuoti. EDAPP džiaugiasi, kad pasiūlyme itin daug dėmesio skiriama VRI svarbiausiems duomenų apsaugos klausimams. Į šioje nuomonėje pateiktas EDAPP pastabas reikia atsižvelgti, turint omenyje šias teigiamas aplinkybes.

13.

Tačiau EDAPP įspėja, kad kuriant bendrą centralizuotą kelias administracinio bendradarbiavimo sritis apimančią elektroninę sistemą kyla ir tam tikrų pavojų. Pavojų kelia visų pirma tai, kad naudojant šią sistemą gali būti apsikeista didesniu kiekiu duomenų ir jie gali būti paskleisti plačiau, nei tai būtina siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą, taip pat kad duomenys, įskaitant galbūt pasenusius ir netikslius duomenis, gali likti elektroninėje sistemoje ilgiau nei reikia. Informacinės sistemos, prie kurios galima prisijungti 27 ES valstybėse narėse, saugumas – taip pat opus klausimas, kadangi visa sistema bus tiek saugi, kiek tai leis užtikrinti silpniausia jos grandis.

Svarbiausi uždaviniai

14.

Dėl VRI teisinės sistemos, kurią numatoma sukurti pasiūlytu reglamentu, – EDAPP ragina atkreipti dėmesį į du svarbiausius uždavinius:

—	būtinybę užtikrinti nuoseklumą, kartu atsižvelgiant į skirtumus, ir

—	būtinybę išlaikyti lankstumo ir teisinio tikrumo pusiausvyrą.

15.	Šie svarbiausi uždaviniai – svarbūs atskaitos taškai, iš esmės lemiantys EDAPP požiūrį, kuriuo jis vadovaujasi šioje nuomonėje.

Nuoseklumas ir skirtumų paisymas

16.

Pirma, VRI – tai sistema, naudojama 27 valstybėse narėse. Dabartiniame Europos teisės aktų suderinimo etape nacionalinės administracinės procedūros ir nacionaliniai duomenų apsaugos teisės aktai labai skiriasi. VRI reikia kurti taip, kad šios sistemos naudotojai visose tose 27 valstybėse narėse galėtų keistis asmens duomenimis per VRI nepažeisdami savo šalies teisės aktų, įskaitant nacionalinius duomenų apsaugos teisės aktus. Kartu būtina duomenų subjektus užtikrinti, kad nors jų duomenys per VRI bus perduodami į kitą valstybę narę, jie bus nuosekliai saugomi. Užtikrinti sistemos nuoseklumą, kartu paisant valstybių narių teisės sistemų skirtumų, – svarbiausia užduotis kuriant ir techninę, ir teisinę VRI infrastruktūrą. Reikėtų vengti perdėto sudėtingumo ir suskaidymo. VRI vykdomos duomenų tvarkymo operacijos turi būti skaidrios ir būtina aiškiai nustatyti, kas atsakingas už sprendimus, susijusius su sistemos planu, jos kasdiene technine priežiūra ir naudojimu bei priežiūra.

Lankstumo ir teisinio tikrumo pusiausvyra

17.

Antra, kitaip nei kai kurios kitos didelės IT sistemos, kaip antai Šengeno informacinė sistema, Vizų informacinė sistema, Muitinės informacinė sistema ar sistema Eurodac, kurios visos skirtos bendradarbiavimui konkrečiose, aiškiai apibrėžtose srityse, VRI yra horizontalioji keitimosi informacija priemonė, kurią naudojant galima keistis informacija daugelyje skirtingų politikos sričių. Be to, numatoma, kad į VRI taikymo sritį bus laipsniškai įtraukiamos papildomos politikos sritys, o jos funkcijos taip pat gali keistis ir apimti lig šiol neapibrėžtas administracinio bendradarbiavimo rūšis. Dėl šių išskirtinių VRI savybių sunkiau aiškiai apibrėžti sistemos funkcijas ir duomenų mainus, kurie gali vykti sistemoje. Todėl aiškiai apibrėžti tinkamas duomenų apsaugos priemones taip pat sunkiau.

18.

EDAPP pripažįsta, kad reikia užtikrinti VRI lankstumą, ir atkreipia dėmesį į Komisijos siekį padaryti reglamentą tinkamą ir ateityje. Tačiau dėl to neturėtų nukentėti su sistemos funkcijomis ir duomenų apsaugos priemonėmis, kurias numatoma įgyvendinti, susijęs aiškumas ar teisinis tikrumas. Todėl, esant galimybei, į pasiūlymą reikėtų įtraukti konkretesnes nuostatas, o ne tik atkartoti Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 išdėstytus pagrindinius duomenų apsaugos principus (14).

2.2. VRI taikymo sritis ir numatomas jos išplėtimas (3 ir 4 straipsniai)

2.2.1. Įvadas

19.

EDAPP palankiai vertina pasiūlyme pateiktą aiškią dabartinės VRI taikymo srities apibrėžtį, taip pat I priedą, kuriame išvardyti susiję Sąjungos aktai, kuriais remiantis galima keistis informacija. O informacija galima keistis, be kita ko, bendradarbiaujant pagal konkrečias Profesinių kvalifikacijų direktyvos, Paslaugų direktyvos ir Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (15) nuostatas.

20.	Kadangi VRI taikymo sritį numatoma plėsti, II priede išvardytos galimos tikslinės plėtros sritys. II priede išvardytas politikos sritis galima perkelti į I priedą deleguotuoju aktu, kurį Komisija priimtų atlikusi poveikio vertinimą (16).

21.

EDAPP palankiai vertina šį metodą, nes taip: i) nustatomos aiškios VRI taikymo srities ribos ir ii) užtikrinamas skaidrumas, o kartu iii) suteikiama galimybė lanksčiau taikyti reglamento nuostatas tuo atveju, jei ateityje VRI būtų naudojama keičiantis informacija kitose politikos srityse. Šis metodas taip pat užtikrina, kad informacija nebūtų galima keistis VRI; i) konkrečiuose vidaus rinkos teisės aktuose nesant tinkamo teisinio pagrindo, kuris suteiktų galimybę arba įgaliotų keistis informacija (17); ir ii) nesant nuorodos į tą teisinį pagrindą reglamento I priede.

22.	Tačiau tebėra neaiškumų dėl VRI taikymo srities, t. y. politikos sričių, kurias būtų galima įtraukti į VRI taikymo sritį, ir funkcijų, kurios įtrauktos arba kurias galima įtraukti į VRI.

23.

Pirma, negalima atmesti galimybės, kad, plečiant VRI taikymo sritį, į ją gali būti įtrauktos ne tik I ir II prieduose išvardytos politikos sritys. Tai gali nutikti suteikus galimybę naudoti VRI keitimuisi tam tikrų rūšių informacija tose srityse, kurios numatytos ne Komisijos deleguotajame akte, bet Parlamento ir Tarybos priimtame akte, tuo atveju, jei tai nebuvo numatyta II priede (18).

24.

Antra, nors kai kuriais atvejais, VRI taikymo sritį papildžius naujomis politikos sritimis, gali prireikti tik šiek tiek pakeisti esamas sistemos funkcijas arba gali nereikėti jokių pakeitimų (19), kitais atvejais sistemą gali tekti papildyti naujomis funkcijomis, o ankstesnes funkcijas pakeisti kitomis arba padaryti svarbius esamų funkcijų pakeitimus:

—

nors pasiūlyme užsimenama apie kelias esamas ar numatomas funkcijas, ši informacija dažnai nepakankamai aiški ar išsami. Tai iš esmės pasakytina apie informaciją apie perspėjimus, išorės subjektus, saugyklas, tarpusavio pagalbą ir problemų sprendimą (20). Pavyzdžiui, žodis „perspėjimas“, kuriuo vadinama svarbiausia esama funkcija, paminėtas tik kartą – 10 konstatuojamojoje dalyje,

—	pasiūlytame reglamente numatyta galimybė patvirtinti naujas funkcijas, apie kurias pasiūlyme visiškai neužsiminta,

—

lig šiol VRI buvo apibūdinama kaip keitimuisi informacija skirta IT priemonė, kitaip tariant, ryšių priemonė (žr., pvz., pasiūlymo 3 straipsnį). Tačiau kai kurios pasiūlyme nurodytos funkcijos, įskaitant informacijos saugyklos funkciją, yra ne tik ryšių priemonių funkcijos. Priėmus pasiūlymą pratęsti saugojimo laikotarpius iki penkerių metų ši sistema taip pat taptų panašesnė į duomenų bazę. Šie pokyčiai iš esmės pakeistų VRI esmę (21).

2.2.2. Rekomendacijos

25.

Šiems neaiškumams pašalinti EDAPP rekomenduoja vadovautis dvipusiu požiūriu. Jis siūlo, pirma, paaiškinti ir konkrečiau apibūdinti jau numatytas funkcijas ir, antra, taikyti atitinkamas procedūrines apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad plėtojant VRI ateityje, be kita ko, būtų griežtai paisoma ir duomenų apsaugos.

Jau įdiegtų arba numatytų funkcijų (pvz., dviejų subjektų keitimosi informacija, perspėjimų, saugyklų, problemų sprendimo ir išorės subjektų funkcijų) paaiškinimas

26.	EDAPP rekomenduoja suformuluoti konkretesnes reglamento nuostatas dėl jau žinomų funkcijų, pvz., funkcijų, kurios naudojamos keičiantis informacija I ir II prieduose nurodytose politikos srityse.

27.	Pavyzdžiui, būtų galima numatyti konkretesnes ir aiškesnes priemones, susijusias su Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) (22) įtraukimu į VRI (nuostatas dėl išorės subjektų ir problemų sprendimo) bei specialistų ir paslaugų teikėjų katalogais (nuostatas dėl saugyklų).

28.

Taip pat reikėtų pateikti papildomus paaiškinimus dėl perspėjimų, kurie jau naudojami pagal Paslaugų direktyvos nuostatas, ir kuriuos taip pat galima pradėti naudoti kitose politikos srityse. Visų pirma 5 straipsnyje reikėtų pateikti aiškią perspėjimo, kaip funkcijos, apibrėžtį (kartu su kitų funkcijų, kaip antai dviejų subjektų keitimosi informacija ir saugyklų funkcijų apibrėžtimis). Su perspėjimais susijusias prieigos teises ir saugojimo laikotarpius taip pat reikėtų paaiškinti (23).

Procedūrinės apsaugos priemonės (poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir konsultacijos su duomenų apsaugos institucijomis)

29.

Jeigu reglamentą norima padaryti tinkamą ir ateityje – papildomų funkcijų, kurių ilgainiui gali prireikti, atžvilgiu – ir taip suteikti galimybę papildyti VRI naujomis funkcijomis, kurios neapibrėžtos šiame reglamente, reikėtų nustatyti tinkamas procedūrines apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad būtų priimtos atitinkamos nuostatos, kuriomis – prieš pradedant naudoti naują funkciją – būtų įgyvendintos būtinos duomenų apsaugos priemonės. Tokiu požiūriu reikėtų vadovautis ir taikymo srities išplėtimo į naujas politikos sritis atveju – tuomet, kai tai turi poveikį duomenų apsaugai.

30.

EDAPP rekomenduoja sukurti aiškų mechanizmą, kuris užtikrintų, kad kaskart prieš papildant VRI funkcijų sąrašą arba prieš išplečiant šią sistemą į naują politikos sritį būtų atidžiai įvertinami su duomenų apsauga susiję rūpestį keliantys klausimai ir prireikus į VRI architektūrą būtų įtraukiamos papildomos apsaugos ar techninės priemonės. Visų pirma:

—

reglamente reikėtų nustatyti reikalavimą atlikti aiškinamojo memorandumo 7 puslapyje nurodytą poveikio vertinimą, kuris apimtų ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kuriame turėtų būti konkrečiai analizuojami VRI konstrukcijos pakeitimai (jeigu jų reikia), kurie būtini siekiant užtikrinti, kad sistemoje toliau būtų tinkamų duomenų apsaugos priemonių, kurios taip pat apimtų naujas politikos sritis ir (arba) funkcijas,

—	reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad kaskart prieš išplečiant VRI būtina surengti konsultacijas su EDAPP ir nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis. Šios konsultacijos gali vykti pagal 20 straipsnyje numatytą suderintos priežiūros mechanizmą.

31.

Šios procedūrinės apsaugos priemonės (poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir konsultacijos) turėtų būti taikomos plečiant VRI ir Komisijos deleguotuoju aktu (perkeliant politikos sritį iš II į I priedą), ir Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriame būtų nurodyta politikos sritis, kurios nėra II priedo sąraše.

32.

Galiausiai EDAPP rekomenduoja reglamente paaiškinti, ar į deleguotųjų aktų, kuriuos Komisija bus įgaliota priimti pagal 23 straipsnį, taikymo sritį bus įtraukti kiti klausimai, be politikos sričių perkėlimo iš II į I priedą. Jeigu įmanoma, reglamentu Komisiją reikėtų įgalioti priimti konkrečius įgyvendinimo ar deleguotuosius aktus, kuriuose būtų galima toliau apibrėžti papildomas sistemos funkcijas arba kuriais būtų galima spręsti su duomenų apsauga susijusius rūpestį keliančius klausimus, kurių gali iškilti ateityje.

2.3. Vaidmenys, kompetencijos sritys ir atsakomybė (7–9 straipsniai)

33.	EDAPP palankiai vertina tai, kad visas (II) skyrius skirtas įvairių VRI dalyvių funkcijoms ir įsipareigojimams paaiškinti. Šias nuostatas būtų galima dar labiau patobulinti taip, kaip nurodyta toliau.

34.

9 straipsnyje aprašoma atsakomybė, susijusi su Komisijos, kaip duomenų valdytojos, vaidmeniu. EDAPP taip pat rekomenduoja į šį straipsnį įtraukti papildomą nuostatą, kurioje būtų kalbama apie Komisijos vaidmenį siekiant užtikrinti, kad sistema būtų projektuojama vadovaujantis privatumo užtikrinimo sistemos projektavimo etape principais ir apie jos kaip koordinatorės vaidmenį sprendžiant duomenų apsaugos klausimus.

35.

EDAPP džiaugiasi, kad tarp 7 straipsnyje išvardytų VRI koordinatorių užduočių dabar konkrečiai nurodytos koordinavimo užduotys, susijusios su duomenų apsauga, įskaitant Komisijos asmens ryšiams funkcijas. EDAPP rekomenduoja papildomai patikslinti, kad prie šių koordinavimo užduočių priskiriami ir ryšiai su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis.

2.4. Prieigos teisės (10 straipsnis)

36.	10 straipsnyje numatytos prieigos teisių apsaugos priemonės. EDAPP palankiai vertina tai, kad, atsižvelgus į jo pastabas, šios nuostatos buvo gerokai patobulintos.

37.

Atsižvelgiant į tai, kad VRI yra horizontaliai taikoma ir nuolat plėtojama priemonė, svarbu užtikrinti, kad sistema garantuotų vadinamojo Didžiosios kinų sienos principo taikymą, kad tam tikros politikos srities informacija būtų tvarkoma sprendžiant tik tos politikos srities klausimus: VRI naudotojams i) turėtų būti sudaryta galimybė prieiti tik prie tos informacijos, su kuria jiems būtina susipažinti, ir ii) susipažinti tik su vienos politikos srities informacija.

38.

Tai, kad VRI naudotojui gali būti suteikta teisė prieiti prie ne mažiau kaip kelių politikos sričių informacijos (tai gali nutikti kai kuriose vietos valdžios įstaigose), neišvengiama, tačiau sistema neturėtų leisti suplakti į vieną informacijos iš skirtingų politikos sričių. Prireikus, griežtai laikantis tikslų apribojimo principo, įgyvendinimo teisės aktuose arba Sąjungos akte būtų galima nustatyti išimtis.

39.	Šie principai šiuo metu įtraukti į reglamento tekstą, tačiau juos būtų galima toliau stiprinti ir taikyti praktiškai.

40.

Dėl Komisijos prieigos teisių – EDAPP palankiai vertina tai, kad pasiūlymo 9 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 10 straipsnio 6 dalyje patikslinta, jog Komisija neturės galimybės susipažinti su asmens duomenimis, kuriais keisis valstybės narės, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija bus priskirta prie administracinio bendradarbiavimo procedūros dalyvių.

41.

Išorės subjektų ir su perspėjimais susijusias prieigos teises taip pat reikėtų išsamiau paaiškinti (24). Dėl perspėjimų – EDAPP rekomenduoja reglamente nurodyti, kad perspėjimai būtų siunčiami tik su tuo susijusioms kompetentingoms institucijoms, kurioms būtina žinoti, o ne visoms atitinkamoms visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Tai nereiškia, kad tam tikrais atvejais ar sprendžiant konkrečios politikos srities klausimus negalima siųsti perspėjimų visoms valstybėms narėms, jeigu jos visos susijusios su tuo atveju. Taip pat sprendžiant dėl Komisijos prieigos prie perspėjimų, kiekvienu atveju būtina atlikti analizę.

2.5. Asmens duomenų saugojimas (13 ir 14 straipsniai)

2.5.1. Įvadas

42.

Pasiūlymo 13 straipsnyje duomenų saugojimo VRI trukmę siūloma pailginti nuo šiuo metu patvirtintų šešių mėnesių (skaičiuojama nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos) iki penkerių metų, duomenis užblokuojant po 18 mėnesių. Susipažinti su užblokuotais duomenimis galima tik pagal specialią duomenų paėmimo procedūrą, kurią galima pradėti tik duomenų subjekto prašymu arba jei duomenų reikia „siekiant įrodyti, kad VRI sistemoje įvyko informacijos mainai“.

43.

Šiuo metu duomenys saugomi VRI tris skirtingus laikotarpius:

—	nuo įkėlimo iki administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos,

—	18 mėnesių nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos (25),

—	koduoti duomenys saugomi dar trejus metus ir šešis mėnesius nuo 18 mėnesių laikotarpio pabaigos (kitaip tariant, penkerius metus nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos).

44.

Be šių bendrųjų taisyklių, 13 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė saugoti duomenis informacijos saugykloje, jeigu tai būtina daryti šiuo tikslu, gavus duomenų subjekto sutikimą arba „kai tai būtina siekiant laikytis Sąjungos teisės akto“. Toliau, 14 straipsnyje, numatytas panašus blokavimo mechanizmas, pagal kurį VRI naudotojų asmens duomenys saugomi penkerius metus nuo tos datos, kai jie nustoja buvę VRI naudotojais.

45.	Daugiau konkrečių nuostatų nėra. Todėl bendrąsias taisykles turbūt numatyta taikyti ne tik dviejų subjektų keitimuisi informacija, bet ir perspėjimams, problemų sprendimui (kaip SOLVIT) (26) ir visoms kitoms funkcijoms, susijusioms su asmens duomenų tvarkymu.

46.

Atsižvelgiant į Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies e punktą ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies e punktą, EDAPP kyla abejonių dėl saugojimo laikotarpių: pagal abi nuostatas reikalaujama, kad asmens duomenys būtų saugomi ne ilgiau, nei juos būtina saugoti tais tikslais, dėl kurių jie surinkti arba toliau tvarkomi.

2.5.2. Nuo įkėlimo iki administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos: būtinybė laiku užbaigti procedūrą

47.

Dėl pirmojo laikotarpio – nuo informacijos įkėlimo iki administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos – EDAPP rūpestį kelia tai, kad kai kurios procedūros gali niekada nesibaigti arba bus užbaigtos tik po neproporcingai ilgo laiko. Taip kai kurie asmens duomenys duomenų bazėje gali likti ilgiau nei būtina arba net visam laikui.

48.

EDAPP supranta, kad Komisija praktiškai padarė pažangą siekdama paspartinti VRI vėluojančius procesus ir kad įdiegta dviejų subjektų keitimosi informacija sistema, per kurią stebima, kad administracinio bendradarbiavimo procedūros būtų baigiamos laiku, o atsiliekantiesiems nuo tvarkaraščio nuolat primenama apie jų vėlavimą. Be to, taikant privatumo užtikrinimo sistemos projektavimo etape principą padarytas naujas sistemos funkcijų pakeitimas suteikia galimybę nuspaudus vieną mygtuką priimti atsakymą ir kartu užbaigti administracinio bendradarbiavimo procedūrą. Anksčiau tam reikėdavo dviejų pavienių veiksmų, dėl to sistemoje galėjo likti neužbaigtų neaktyvių administracinio bendradarbiavimo procedūrų.

49.	EDAPP palankiai vertina šias praktines pastangas. Tačiau rekomenduoja reglamento tekste nustatyti garantijas, kad administracinio bendradarbiavimo per VRI procedūros bus užbaigtos laiku ir kad neaktyvios procedūros (seniai nevykdyta jokia su jomis susijusi veikla) bus ištrintos iš duomenų bazės.

2.5.3. 18 mėnesių nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos: ar šešių mėnesių laikotarpio pailginimas pagrįstas?

50.

EDAPP ragina dar kartą apsvarstyti, ar siūlymas pailginti dabartinį šešių mėnesių laikotarpį iki 18 mėnesių nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos pakankamai pagrįstas ir, jeigu taip, ar jis pagrįstas tik dviejų subjektų keitimosi informacija atveju, ar ir naudojant kitas funkcijas. VRI veikia jau keletą metų ir reikėtų pasinaudoti šiuo klausimu sukaupta praktine patirtimi.

51.

Jeigu VRI ir toliau bus tik keitimosi informacija priemonė (o ne rinkmenų tvarkymo sistema, duomenų bazė ar archyvavimo sistema) ir jeigu kompetentingoms institucijoms bus suteiktos priemonės paimti iš sistemos gautą informaciją (elektroniniu formatu ar popieriuje arba bet kuriuo kitu būdu, kuriuo paimtą informaciją galima naudoti kaip įrodymą) (27), tuomet iš duomenų laikymo VRI pasibaigus administracinio bendradarbiavimo procedūrai bus mažai naudos.

52.

Dviem subjektams keičiantis informacija, net ir priėmus atsakymą – ir kartu užbaigus administracinio bendradarbiavimo procedūrą – gali prireikti toliau užduoti klausimus ir galbūt tokiu atveju (pagrįstai trumpas) saugojimo laikotarpis po procedūros užbaigimo būtų pateisinamas. Iš pirmo žvilgsnio dabartinio šešių mėnesių laikotarpio visiškai pakaktų šiam tikslui.

2.5.4. Penkeri metai nuo 18 mėnesių laikotarpio pabaigos: blokuoti duomenys

53.	EDAPP laikosi nuomonės, kad Komisija nepakankamai pagrindė būtinybę saugoti vadinamuosius blokuotus duomenis iki penkerių metų ir tokio saugojimo proporcingumą.

54.

Aiškinamojo memorandumo 8 puslapyje nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas Rijkeboer (28). EDAPP rekomenduoja Komisijai dar kartą apsvarstyti šios bylos įtaką duomenų saugojimui VRI. EDAPP nuomone, pagal sprendimą Rijkeboer nereikalaujama VRI konfigūruoti taip, kad duomenys būtų saugomi penkerius metus nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos.

55.

EDAPP mano, kad nuorodos į sprendimą Rijkeboer ar reglamente minimų duomenų subjektų teisių susipažinti su savo duomenimis nepakanka duomenų saugojimui VRI penkerius metus nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos pagrįsti. Ne tokia atgrasi galimybė, kurią būtų galima išsamiau aptarti, – saugoti tik žurnalo duomenis (visiškai be turinio, priedėlių ar neskelbtinų duomenų). Tačiau šiame etape EDAPP neįsitikinęs, kad tai būtina ar atitinka proporcingumo principą.

56.

Be to, problemų kelia tai, kad neaišku, kas galėtų susipažinti su vadinamaisiais blokuotais duomenimis ir kokiais tikslais. Tiesiog užsiminti, jog tai būtų daroma „siekiant įrodyti, kad VRI sistemoje įvyko informacijos mainai“ (kaip nurodyta 13 straipsnio 3 dalyje), nepakanka. Jeigu nuostata dėl duomenų blokavimo bus palikta, bet kuriuo atveju reikėtų geriau paaiškinti, kas gali paprašyti įrodyti informacijos mainus ir kokiomis aplinkybėmis. Ar kiti veikėjai, be duomenų subjekto, turėtų teisę prašyti prieigos prie tokių duomenų? Jeigu taip, ar tai būtų tik kompetentingos institucijos ir ar tai būtų galima daryti tik siekiant įrodyti, kad įvyko tam tikri informacijos mainai, kurių metu apsikeista tam tikru turiniu (pvz., mainus užginčijus kompetentingoms institucijoms, kurios siuntė arba gavo pranešimą)? Ar numatyta kitų galimų duomenų, gautų „siekiant įrodyti, kad VRI sistemoje įvyko informacijos mainai“, naudojimo būdų (29)?

2.5.5. Perspėjimai

57.

EDAPP rekomenduoja aiškiau atskirti perspėjimų ir informacijos saugyklų funkcijas. Vienas dalykas – naudoti perspėjimą kaip ryšių priemonę siekiant perspėti kompetentingas institucijas apie tam tikrą nusikaltimą ar įtarimus, ir visai kitas – saugoti šį perspėjimą duomenų bazėje ilgą ar net neapibrėžtą laiką. Dėl perspėjimų informacijos saugojimo kiltų papildomų rūpesčių, be to, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles ir papildomas duomenų apsaugos priemones.

58.

Todėl EDAPP rekomenduoja reglamente nustatyti visais atvejais galiojančią bendrą taisyklę, kad: i) nustačius atitinkamas papildomas apsaugos priemones, perspėjimams taikomas šešių mėnesių saugojimo laikotarpis, nebent vertikaliuosiuose teisės aktuose nurodyta kitaip; ir – tai ne mažiau svarbu – kad ii) šis laikotarpis skaičiuojamas nuo perspėjimo išsiuntimo.

59.

Priešingu atveju EDAPP rekomenduoja pasiūlytame reglamente konkrečiai nustatyti išsamias su perspėjimais susijusias apsaugos priemones. Jeigu bus nuspręsta vadovautis antruoju požiūriu, EDAPP pasirengęs padėti Komisijai bei teisės aktų leidėjams ir teikti jiems tolesnes rekomendacijas šiuo klausimu.

2.6. Ypatingų kategorijų duomenys (15 straipsnis)

60.

EDAPP palankiai vertina tai, kad reglamente atskirti, viena, Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 1 dalyje ir, antra, 5 dalyje nurodyti asmens duomenys. Jis taip pat pritaria aiškiai apibrėžtai reglamento nuostatai, kad ypatingų kategorijų duomenis galima tvarkyti tik esant konkrečiai Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnyje nurodytai priežasčiai.

61.

Šiuo požiūriu EDAPP supranta, kad VRI bus tvarkoma labai daug neskelbtinų duomenų, nurodytų Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 2 dalyje. Iš tiesų VRI – nuo pat pradžių, kai ją pradėta naudoti administracinio bendradarbiavimo pagal Paslaugų ir Specialistų kvalifikacijų direktyvas tikslais, – buvo skirta būtent tokiems duomenims tvarkyti, visų pirma duomenims, susijusiems su nusikaltimų ir administracinių pažeidimų, kurie gali turėti įtakos specialisto ar paslaugų teikėjo teisei dirbti darbą ir (arba) teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, registrais.

62.

Be to, kai į VRI bus įtrauktas SOLVIT modulis, šioje sistemoje taip pat tikriausiai bus tvarkoma labai daug 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų neskelbtinų duomenų (daugiausia susijusių su sveikata) (30). Galiausiai, neatmestina galimybė, kad ateityje per VRI – ypatingais atvejais ar sistemingai – gali būti renkami ir kitų rūšių neskelbtini duomenys.

2.7. Saugumas (16 straipsnis ir 16 konstatuojamoji dalis)

63.	EDAPP džiaugiasi, kad 16 straipsnyje konkrečiai nurodytas Komisijos įsipareigojimas laikytis savo vidaus taisyklių, kurios priimtos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 22 straipsniu, bei patvirtinti ir nuolat atnaujinti VRI saugumo planą.

64.

Siekdamas dar labiau patobulinti šias nuostatas, EDAPP rekomenduoja reglamente nustatyti reikalavimą – kaskart prieš išplečiant VRI į naują politikos sritį arba prieš papildant šią sistemą nauja funkcija, turinčia poveikį asmens duomenims, – atlikti rizikos vertinimą ir peržiūrėti saugumo planą (31).

65.

EDAPP taip pat atkreipia dėmesį, kad 16 straipsnyje ir 16 konstatuojamojoje dalyje kalbama tik apie Komisijos įsipareigojimus ir EDAPP atliekamą priežiūros funkciją. Ši informacija gali suklaidinti. Nors Komisija tikrai yra sistemos valdytoja ir ja būdama yra daugiausia atsakinga už saugumo VRI palaikymą, kompetentingos institucijos taip pat turi įsipareigojimų, kurių vykdymą prižiūri nacionalinės duomenų apsaugos institucijos. Todėl 16 straipsnyje ir 16 konstatuojamojoje dalyje taip pat reikėtų nurodyti su saugumu susijusius kitų VRI dalyvių įsipareigojimus pagal Direktyvos 95/46/EB nuostatas ir nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms suteiktus priežiūros įgaliojimus.

2.8. Duomenų subjektų informavimas ir skaidrumas (17 straipsnis)

2.8.1. Valstybėse narėse pateikiama informacija

66.

Dėl 17 straipsnio 1 dalies – EDAPP rekomenduoja į reglamentą įtraukti konkretesnes nuostatas, siekiant užtikrinti, kad duomenų subjektai būtų išsamiai informuojami apie jų duomenų tvarkymą VRI. Atsižvelgiant į tai, kad VRI naudojasi daug kompetentingų institucijų, įskaitant daugelį mažų vietos valdžios įstaigų, kurios neturi pakankamų išteklių, primygtinai rekomenduojama koordinuoti su pranešimų perdavimu susijusią veiklą nacionaliniu lygmeniu.

2.8.2. Komisijos pateikiama informacija

67.

Pagal 17 straipsnio 2 dalies a punktą Komisija turi pateikti privatumo pranešimą dėl savo duomenų tvarkymo veiklos, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 ir 11 straipsniais. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalies b punktą Komisija turi pateikti „informaciją apie administracinio bendradarbiavimo per VRI procedūrų, nurodytų 12 straipsnyje, duomenų apsaugos aspektus“. O pagal 17 straipsnio 2 dalies c punktą ji turi pateikti „informaciją apie duomenų subjektų teisių išimtis arba apribojimus, nurodytus 19 straipsnyje“.

68.

EDAPP džiaugiasi, kad į reglamentą įtrauktos šios nuostatos, padedančios didinti VRI duomenų tvarkymo operacijų skaidrumą. Kaip minėta 2.1 skirsnyje, valdant 27 skirtingose valstybėse narėse naudojamą IT sistemą, itin svarbu užtikrinti sistemos veikimo, taikomų duomenų apsaugos priemonių ir duomenų subjektams teikiamos informacijos nuoseklumą (32).

69.

Be to, reikėtų toliau tobulinti 17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Komisija, būdama sistemos valdytoja, turi daugiausia galimybių imtis aktyvaus vaidmens ir savo daugiakalbėje svetainėje pateikti pirminį pranešimą dėl duomenų apsaugos bei kitą svarbią informaciją duomenų subjektams ir kompetentingų institucijų vardu, t. y. informaciją, kurią reikia pateikti pagal Direktyvos 95/46/EB 10 ar 11 straipsnį. Paprastai tokiu atveju kompetentingų institucijų pranešimuose pakaktų tiesiog pateikti nuorodą į Komisijos paskelbtą pranešimą ir tik papildyti juos konkrečia papildoma informacija, kurią būtina pateikti pagal nacionalinius teisės aktus.

70.

Taip pat 17 straipsnio 2 dalies b punkte reikėtų patikslinti, kad Komisijos teikiama išsami informacija apims visas politikos sritis, visų rūšių administracinio bendradarbiavimo procedūras ir visas VRI funkcijas ir kad joje bus tik tų kategorijų duomenys, kuriuos galima tvarkyti. Šiame punkte taip pat turėtų būti informacija apie klausimų grupių, kurios naudojamos bendradarbiaujant dviem subjektams, skelbimą VRI interneto svetainėje taip, kaip tai šiuo metu praktiškai daroma.

2.9. Teisė susipažinti su duomenimis, juos taisyti ir ištrinti (18 straipsnis)

71.	EDAPP norėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kaip minėta 2.1 skirsnyje, kad itin svarbu užtikrinti sistemos veikimo ir taikomų duomenų apsaugos priemonių nuoseklumą. Šiuo tikslu EDAPP išsamiau paaiškintų nuostatas dėl teisių susipažinti su duomenimis, juos taisyti ir ištrinti.

72.

18 straipsnyje reikėtų patikslinti, į ką duomenų subjektai turėtų kreiptis, norėdami susipažinti su duomenimis. Turėtų būti aišku, į ką šiuo klausimu reikėtų kreiptis skirtingais laikotarpiais:

—	prieš užbaigiant administracinio bendradarbiavimo procedūrą,

—	užbaigus administracinio bendradarbiavimo procedūrą, bet dar nepasibaigus 18 mėnesių saugojimo laikotarpiui,

—	ir laikotarpiu, kai saugomi blokuoti duomenys.

73.

Reglamente taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos prireikus bendradarbiautų prieigos prašymų klausimais. Duomenys turėtų būti ištaisomi ir ištrinami ne per 60 dienų, o kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 60 dienų. Taip pat reikėtų nurodyti galimybę sukurti duomenų apsaugos modulį ir įgyvendinti privatumo užtikrinimo sistemos projektavimo etape principu pagrįstus sprendimus plėtojant institucijų bendradarbiavimą prieigos teisių ir įgaliojimų suteikimo duomenų subjektams klausimais, pvz., suteikiant jiems tiesioginę prieigą prie savo duomenų, kai tai tinka ir įmanoma.

2.10. Priežiūra (20 straipsnis)

74.	Per keletą pastarųjų metų sukurtas vadinamasis suderintos priežiūros modelis. Šis priežiūros modelis, šiuo metu naudojamas Eurodac ir tam tikrose Muitinės informacinės sistemos dalyse, taip pat taikomas Vizų informacinėje sistemoje (VIS) ir antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II).

75.

Šį modelį sudaro trys sluoksniai:

—	priežiūrą nacionaliniu lygmeniu užtikrina nacionalinės duomenų apsaugos institucijos,

—	priežiūrą ES lygmeniu užtikrina EDAPP,

—	veiklos koordinavimas užtikrinamas nuolat rengiamais posėdžiais ir kita koordinuojama veikla, kurią remia EDAPP, atliekantis šio koordinavimo mechanizmo sekretoriato funkcijas.

76.	Įsitikinta, kad šis modelis sėkmingai įgyvendinamas ir veiksmingas, todėl reikėtų numatyti galimybę jį taikyti ateityje kuriant kitas informacines sistemas.

77.	EDAPP palankiai vertina tai, kad pasiūlymo 20 straipsnyje konkrečiai numatyta galimybė nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms ir EDAPP vykdyti suderintą priežiūrą, vadovaujantis iš esmės VIS ir SIS II reglamentuose nustatytu modeliu (33).

78.

EDAPP patobulintų nuostatas dėl tam tikrų suderintos priežiūros aspektų ir tuo tikslu pritartų nuostatoms, panašioms į galiojančias nuostatas, susijusias su, pvz., Vizų informacine sistema (VIS reglamento 41–43 straipsniai), SIS II (SIS II reglamento 44–46 straipsniai), bei numatytas Eurodac (34) atveju. Visų pirma būtų naudinga reglamento:

—	20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ir aiškiau paskirstyti susijusias nacionalinių duomenų apsaugos institucijų ir EDAPP priežiūros užduotis (35),

—	20 straipsnio 3 dalyje patikslinti, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir EDAPP pagal savo kompetenciją „aktyviai bendradarbiauja“ ir „užtikrina suderintą VRI priežiūrą“ (vertėtų užsiminti ne tik apie suderintą priežiūrą, bet ir apie aktyvų bendradarbiavimą) (36), ir

—

patikslinti, kokiais klausimasis gali būti bendradarbiaujama, pvz., nustatant reikalavimą, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir EDAPP „pagal savo kompetenciją … keistųsi atitinkama informacija, padėtų vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus, nagrinėtų VRI reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuotų problemas, susijusias su nepriklausoma priežiūra ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengtų suderintus pasiūlymus dėl problemų bendrų sprendimų ir prireikus didintų informuotumą apie su duomenų apsauga susijusias teises“ (37).

79.

Nepaisant to, EDAPP supranta, kad šiuo metu VRI yra mažesnė sistema, joje tvarkomi kitokie duomenys ir kad tai yra tebeplėtojama sistema. Todėl EDAPP pripažįsta, kad būtų galima parekomenduoti lanksčiau žvelgti į posėdžių ir auditų dažnį. Trumpai tariant, EDAPP rekomenduoja reglamentu nustatyti būtinas minimalias taisykles, kurios užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą, bet stengtis, kad jo nuostatomis nebūtų sukurta nereikalinga administracinė našta.

80.

Pasiūlymo 20 straipsnio 3 dalyje nereikalaujama rengti nuolatinių posėdžių, o tiesiog nustatyta, kad EDAPP „prireikus gali pakviesti nacionalines priežiūros institucijas susitikti“. EDAPP palankiai vertina tai, kad pagal šias nuostatas susijusioms šalims leidžiama pačioms nuspręsti dėl posėdžių dažnio ir sąlygų bei kitų su jų bendradarbiavimu susijusių procedūrinių dalykų. Dėl šių klausimų galima sutarti rengiant darbo tvarkos taisykles, apie kurias pasiūlyme jau užsiminta.

81.

Dėl nuolatinių auditų – tikriausiai taip pat būtų veiksmingiau leisti bendradarbiaujančioms institucijoms savo darbo tvarkos taisyklėse pačioms nustatyti, kada ir kiek dažnai vykdyti tokius auditus. Tai gali priklausyti nuo kelių veiksnių ir laikui bėgant keistis. Todėl EDAPP pritaria Komisijos požiūriui, kuris suteikia galimybę lanksčiau pažvelgti ir į šį klausimą.

2.11. VRI naudojimas nacionaliniu lygmeniu

82.

EDAPP palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pateikiamas aiškus VRI naudojimo nacionaliniu lygmeniu teisinis pagrindas ir kad naudojant šią sistemą nacionaliniu lygmeniu būtina laikytis tam tikrų sąlygų, įskaitant sąlygą konsultuotis su nacionaline duomenų apsaugos institucija ir naudoti sistemą nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų.

2.12. Keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis (22 straipsnis)

83.

EDAPP pritaria 22 straipsnio 1 dalyje nustatytiems keitimosi informacija reikalavimams ir palankiai vertina tai, kad VRI plėtros skaidrumas užtikrinamas 22 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatytas reikalavimas Oficialiajame leidinyje skelbti atnaujintą VRI naudojančių trečiųjų šalių sąrašą (22 straipsnio 3 dalis).

84.

EDAPP taip pat rekomenduoja Komisijai susiaurinti nuorodą į nukrypti leidžiančias nuostatas pagal Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnį ir nuorodoje palikti tik 26 straipsnio 2 dalį. Kitaip tariant, kompetentingoms institucijoms ir kitiems išorės subjektams trečiojoje šalyje, kuri neišgali užtikrinti pakankamos apsaugos, nereikėtų suteikti tiesioginės prieigos prie VRI, nebent būtų nustatytos atitinkamos sutartinės sąlygos. Šios sąlygos turėtų būti svarstomos ES lygmeniu.

85.

EDAPP pabrėžia, kad kitų nukrypti leidžiančių nuostatų, kaip antai nuostatos „perdavimas yra būtinas arba teisiškai reikalaujama atsižvelgti į svarbų visuomenės interesą arba pagrįsti, vykdyti arba ginti teisėtus reikalavimus“ negalima taikyti siekiant pagrįsti duomenų perdavimą į trečiąsias šalis naudojantis tiesiogine prieiga prie VRI (38).

2.13. Atskaitomybė (26 straipsnis)

86.

Atsižvelgdamas į ketinimus atliekant ES duomenų apsaugos sistemos peržiūrą sustiprinti priemones didesnei atskaitomybei užtikrinti (39), EDAPP rekomenduoja reglamente nustatyti aiškią tinkamų vidaus kontrolės mechanizmų sistemą, kuri užtikrintų ir patvirtintų atitiktį duomenų apsaugos reikalavimams bei apimtų bent tuos elementus, kurie nurodyti toliau.

87.

Šiuo požiūriu EDAPP pritaria reglamento 26 straipsnio 2 dalyje nustatytam reikalavimui, kad Komisija turėtų kas trejus metus EDAPP teikti ataskaitas apie duomenų apsaugos aspektus, įskaitant saugumą. Rekomenduojama reglamente paaiškinti, kad vykdant 20 straipsnyje minėtą suderintą priežiūrą, EDAPP savo ruožtu turėtų leisti nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms susipažinti su Komisijos ataskaita. Taip pat būtų naudinga paaiškinti, kad ataskaitoje reikėtų aptarti, kaip – kiekvienoje politikos srityje ir naudojant kiekvieną funkciją – praktiškai paisyta svarbiausių duomenų apsaugos principų ir spręsti rūpestį keliantys klausimai (pvz., susiję su informacijos teikimu duomenų subjektams, prieigos teisėmis, saugumu).

88.

Be to, reglamente reikėtų paaiškinti, kad į vidaus kontrolės mechanizmų sistemą reikėtų įtraukti ir privatumo vertinimus (įskaitant, be kita ko, saugumo rizikos analizę), remiantis tų vertinimų rezultatais patvirtintą duomenų apsaugos politiką (įskaitant saugumo planą) bei periodiškai atliekamas peržiūras ir auditus.

2.14. Privatumo užtikrinimas sistemos projektavimo etape

89.

EDAPP palankiai vertina tai, kad reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje minimas šis principas (40). Jis rekomenduoja, be šios informacijos, reglamente nustatyti konkrečias privatumo užtikrinimo projektavimo etape principu pagrįstas apsaugos priemones, pvz.:

—	sukurti duomenų apsaugos modulį, kuris suteiktų galimybę duomenų subjektams veiksmingiau naudotis savo teisėmis (41),

—	aiškiai atskirti į VRI įtrauktas įvairias politikos sritis (siekiant užtikrinti vadinamojo Didžiosios kinų sienos principo taikymą) (42),

—	sukurti specialius techninius sprendimus, kurie leistų apriboti paieškos kataloguose, perspėjimų informacijoje ir kitose duomenų bazėse galimybes, kad būtų laikomasi tikslų apribojimo principo,

—	parengti konkrečias priemones, kurios užtikrintų, kad neaktyvios administracinio bendradarbiavimo procedūros būtų nutrauktos (43),

—	atsižvelgiant į būsimus pokyčius, nustatyti atitinkamas procedūrines apsaugos priemones (44).

3. IŠVADOS

90.

Apskritai EDAPP nuomonė apie VRI teigiama. EDAPP pritaria Komisijos siekiams sukurti elektroninę keitimosi informacija sistemą ir reguliuoti jos duomenų apsaugos aspektus. EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo horizontalųjį teisės aktą, t. y. Tarybos ir Parlamento reglamentą VRI reglamentuoti. EDAPP džiaugiasi, kad pasiūlyme itin daug dėmesio skiriama VRI požiūriu svarbiausiems duomenų apsaugos klausimams.

91.

Dėl VRI teisinės sistemos, kurią numatoma sukurti pasiūlytu reglamentu, – EDAPP ragina atkreipti dėmesį į du svarbiausius uždavinius:

—	būtinybę užtikrinti nuoseklumą, kartu atsižvelgiant į skirtumus, ir

—	būtinybę išlaikyti lankstumo ir teisinio tikrumo pusiausvyrą.

92.	Reikėtų paaiškinti ir konkrečiau apibūdinti jau numatytas VRI funkcijas.

93.

Siekiant užtikrinti, kad plėtojant VRI ateityje būtų griežtai paisoma duomenų apsaugos, reikėtų taikyti atitinkamas procedūrines apsaugos priemones. Įgyvendinant tokias priemones, kaskart prieš išplečiant VRI taikymo sritį į naują politikos sritį ir (arba) papildant šią sistemą naujomis funkcijomis, turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas bei konsultuojamasi su EDAPP ir nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis.

94.	Reikėtų išsamiau paaiškinti išorės subjektų ir su perspėjimais susijusias prieigos teises.

95.

Dėl saugojimo laikotarpių:

—	reglamente reikėtų nustatyti garantijas, kad administracinio bendradarbiavimo per VRI procedūros bus užbaigtos laiku, o neaktyvios procedūros (seniai nevykdyta jokia su jomis susijusi veikla) bus ištrintos iš duomenų bazės,

—	reikėtų dar kartą apsvarstyti, ar siūlymas pailginti dabartinį šešių mėnesių laikotarpį iki 18 mėnesių nuo administracinio bendradarbiavimo procedūros pabaigos pakankamai pagrįstas,

—	Komisija nepakankamai pagrindė būtinybę saugoti vadinamuosius blokuotus duomenis iki penkerių metų ir tokio saugojimo proporcingumą, todėl šį pasiūlymą reikėtų persvarstyti,

—

reikėtų aiškiau atskirti perspėjimų ir informacijos saugyklų funkcijas: reglamente turėtų būti nustatyta visais atvejais galiojanti bendra taisyklė, kad: i) nustačius atitinkamas papildomas apsaugos priemones, perspėjimams taikomas šešių mėnesių saugojimo laikotarpis, nebent vertikaliuosiuose teisės aktuose nurodyta kitaip; ir kad ii) šis laikotarpis skaičiuojamas nuo perspėjimo išsiuntimo.

96.	Reglamente turėtų būti reikalaujama – kaskart prieš išplečiant VRI į naują politikos sritį arba prieš papildant šią sistemą nauja funkcija, turinčia poveikį asmens duomenims, – atlikti rizikos vertinimą ir peržiūrėti saugumo planą.

97.	Nuostatas dėl informacijos teikimo duomenų subjektams ir prieigos teisių reikėtų tobulinti, be to, jomis turėtų būti skatinamas nuoseklesnis požiūris.

98.

EDAPP patobulintų nuostatas dėl tam tikrų suderintos priežiūros aspektų ir tuo tikslu pritartų nuostatoms, panašioms į galiojančias nuostatas, susijusias su, pvz., Vizų informacine sistema, SIS II, bei numatytas Eurodac atveju. Dėl posėdžių ir auditų dažnio – EDAPP pritaria pasiūlyme plėtojamam lanksčiam požiūriui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reglamentu būtų nustatytos būtinos minimalios taisyklės veiksmingam bendradarbiavimui užtikrinti, bet nebūtų sukurta nereikalingos administracinės naštos.

99.	Reglamentas turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ar kiti išorės subjektai trečiojoje šalyje, kuri neišgali užtikrinti pakankamos apsaugos, neturėtų tiesioginės prieigos prie VRI, nebent būtų nustatytos atitinkamos sutartinės sąlygos. Šios sąlygos turėtų būti svarstomos ES lygmeniu.

100.

Reglamente turėtų būti nustatyta aiški tinkamų vidaus kontrolės mechanizmų sistema, kuri užtikrintų ir patvirtintų atitiktį duomenų apsaugos reikalavimams bei apimtų privatumo vertinimus (įskaitant, be kita ko, saugumo rizikos analizę), remiantis tų vertinimų rezultatais patvirtintą duomenų apsaugos politiką (įskaitant saugumo planą) bei periodiškai atliekamas peržiūras ir auditus.

101.	Reglamente taip pat reikėtų nustatyti konkrečias projektuojant užtikrinamo privatumo principu pagrįstas apsaugos priemones.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 22 d.

Giovanni BUTTARELLI

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno padėjėjas

(1) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(2) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(3) COM(2011) 522 galutinis.

(4) COM(2011) 75.

(5) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(6) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(7) Tipinio klausimo, kuriame pateikti neskelbtini duomenys, pavyzdys: „Ar pridedamas dokumentas teisiškai patvirtina, kad (iš kitos šalies atvykusiam darbuotojui) nebuvo nurodyta nutraukti arba uždrausta vykdyti susijusią profesinę veiklą dėl sunkaus profesinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos?“.

(8) Žr. 10 konstatuojamąją dalį.

(9) Žr. 13 straipsnio 2 dalį.

(10) 29 straipsnio darbo grupės nuomonė Nr. 7/2007 dėl duomenų apsaugos klausimų, susijusių su Vidaus rinkos informacine (VRI) sistema, WP140. Nuomonė skelbiama adresu http://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/wpdocs/2007/wp140_lt.pdf

(11) Svarbiausius dokumentus, susijusius su bendradarbiavimu šiuo klausimu, galima rasti Komisijos VRI interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/internal_market/imi-net/data_protection_lt.html ir EDAPP interneto svetainėje adresu http://www.edps.europa.eu

(12) EDAPP nuomonė dėl 2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimo 2008/49/EB dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą (OL C 270, 2008 10 25, p. 1).

(13) 29 straipsnio darbo grupė taip pat ketina pateikti savo pastabas dėl šio pasiūlymo. EDAPP sekė šiuos įvykius dalyvaudamas susijusio 29 straipsnio darbo grupės pogrupio veikloje ir pateikė savo pastabas.

(14) Šiuo klausimu taip pat žr. EDAPP pastabas dėl numatomo VRI išplėtimo 2.2 skirsnyje.

(15) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).

(16) Pačiame reglamento projekte neužsimenama apie poveikio vertinimą. Tačiau pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 7 puslapyje paaiškinta, kad Komisija bus įgaliota perkelti II priede išvardytas politikos sritis į I priedą, priimdama deleguotąjį aktą ir „įvertinusi technines galimybes, rentabilumą, patogumą naudoti, bendrą poveikį sistemai ir gavus testavimo, jei toks būtų atliktas, etapo rezultatus“.

(17) Išskyrus SOLVIT (žr. II priedo I skyriaus 1 poskyrį), su kurio susijęs tik privalomos teisinės galios neturintis teisės aktas, t. y. Komisijos rekomendacija. Kalbant apie duomenų apsaugą, konkrečiu SOLVIT atveju kaip duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu galima remtis duomenų subjektų sutikimu.

(18) Tai gali nutikti Komisijos iniciatyva, tačiau taip pat neatmestina galimybė, kad mintis naudoti VRI konkrečioje politikos srityje gali kilti vėliau, teisėkūros proceso metu, ir tą mintį gali pasiūlyti Parlamentas arba Taryba. Tai jau yra nutikę praeityje, prieš priimant Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo. Tokiu atveju reikėtų didesnio aiškumo dėl taikymo srities išplėtimo „procedūros“, kuri, atrodo, lig šiol daugiausia buvo susijusi su taikymo srities išplėtimu priimant deleguotuosius aktus (žr. nuostatas dėl poveikio vertinimo, deleguotųjų aktų, I priedo atnaujinimo).

(19) Pavyzdžiui, du subjektai gali keistis informacija pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvos ir Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nuostatas iš esmės pagal tą pačią struktūrą ir naudodami panašias funkcijas, kurioms taikomos panašios duomenų apsaugos priemonės.

(20) Žr. 2, 10, 12, 13, 15 konstatuojamąsias dalis bei 5 straipsnio b ir i punktus, 10 straipsnio 7 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį.

(21) Beje, jeigu esamas VRI rinkmenų tvarkymo ir archyvavimo sistemas ketinama pakeisti ar papildyti ir (arba) naudoti VRI kaip duomenų bazę, tai reikėtų aiškiau nurodyti 3 straipsnyje.

(22) Žr. II priedo I skyriaus 1 poskyrį.

(23) Žr. 2.4 ir 2.5.5 skirsnius.

(24) Taip pat žr. 2.2.2 skirsnį.

(25) Atsižvelgiant į 13 straipsnio 1 dalį, 18 mėnesių yra ilgiausias terminas, todėl taip pat galima nustatyti trumpesnį laikotarpį. Tačiau tai neturėtų poveikio bendrai saugojimo trukmei, kuri bet kuriuo atveju būtų penkeri metai nuo bendradarbiavimo procedūros pabaigos.

(26) Žr. II priedo I skyriaus 1 poskyrį.

(27) Suprantame, kad dedamos pastangos užtikrinti tai praktiniu lygmeniu.

(28) 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas Rijkeboer, C-553/07, Rink. p. I-3889.

(29) Nors asmens duomenų saugojimas privatumui kelia palyginti mažiau rizikos, EDAPP nuomone, VRI naudotojų asmens duomenų saugojimas penkerius metus po to, kai jie netenka prieigos prie VRI teisės, taip pat nepakankamai pagrįstas.

(30) Žr. II priedo I skyriaus 1 poskyrį.

(31) Taip pat žr. 12 skirsnyje pateikiamas rekomendacijas dėl auditų.

(32) Vadovaujantis šiuo požiūriu, siekiant užtikrinti nuoseklumą, be abejo, reikėtų tinkamai atsižvelgti į visus nacionalinius skirtumus, kai to prireikia ir kai tai pagrįsta.

(33) Žr. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4) ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentą) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(34) 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2725/2000 dėl Eurodac sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (OL L 316, 2000 12 15, p. 1), šiuo metu peržiūrimas. Šiuo atveju svarstomos nuostatos, panašios į VIS ir SIS II reglamentų nuostatas.

(35) Pavyzdžiui, žr. VIS reglamento 41 ir 42 straipsnius.

(36) Pavyzdžiui, žr. VIS reglamento 43 straipsnio 1 dalį.

(37) Pavyzdžiui, žr. VIS reglamento 43 straipsnio 2 dalį.

(38) Panašiu požiūriu vadovautasi 22 straipsnio 2 dalyje kalbant apie Komisiją kaip VRI dalyvę.

(39) Žr. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Visapusiškas požiūris į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungoje“ 2.2.4 skirsnį, COM(2010) 609 galutinis. Taip pat žr. 2011 m. sausio 14 d. paskelbtą EDAPP nuomonės apie šį Komisijos komunikatą 7 skirsnį.

(40) Žr. ten pat.

(41) Žr. 2.9 skirsnį.

(42) Žr. 2.4 skirsnį.

(43) Žr. 2.5.2 skirsnį.

(44) Žr. 2.2.2 skirsnį.

18.2.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 48/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„KRANJSKA KLOBASA“

EB Nr.: SI-PGI-0005-0764-24.03.2009

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Kranjska klobasa“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Slovėnija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Kranjska klobasa“ – pusiau sausa, pasterizuota, iš I ir II klasės stambiai susmulkintos kiaulienos (sprandinės, nugarinės, kojų) ir lašinių (nugarinės) pagaminta dešra. „Kranjska klobasa“ dešrai gaminti skirta mėsa yra sūdoma nitritine druska, pagardinama česnaku ir pipirais, kemšama į plonas kiaulės žarnas, kurių galai užsmeigiami mediniais smeigtukais taip suformuojant riestes. Dešros yra karštai rūkomos ir pasterizuojamos.

Trumpai pašildyta karštame vandenyje, dešra valgoma šilta, nes tuomet išryškėja jai būdingos organoleptinės savybės ir ypatingos kulinarinės savybės. Dešros paviršius yra rusvai raudonos spalvos, švelnaus dūmų kvapo; supjaustyta ji yra skaisčiai rausvos spalvos, riebalai – standūs, baltos kreminės spalvos; masė standi, traški ir sultinga, intensyvaus, rūkytai, sūdytai ir prieskoniais pagardintai kiaulienai būdingo kvapo.

Nepašildytos dešros cheminė sudėtis:

—	:	baltymų kiekis	:	mažiausiai 17 %
—	:	riebalų kiekis	:	mažiausiai 29 %

3.3. Žaliavos:

Kiauliena ir lašiniai.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Mėsos ir lašinių atranka

„Kranjska klobasa“ – iš kokybiškų I ir II klasės kiaulienos gabalų (sprandinės, nugarinės, kojų) ir nugarinės lašinių pagaminta dešra. Mėsa privalo būti šviežia ir atšaldyta (0–7 °C) arba sušaldyta (T < – 18 °C) ir atšildoma pagal taisykles. Nugarinės lašiniai yra atskiriami nuo odos ir atšaldomi (0–7 °C) arba sušaldomi.

Mėsos ir lašinių smulkinimas

Mėsa susmulkinama kapokle 12 mm gabaliukais.

Lašiniai supjaustomi 8–10 mm storio gabaliukais.

Masės paruošimas

Susmulkinta mėsa ir lašiniai maišomi, dedama 75–80 % mėsos ir daugiausiai 20–25 standžių lašinių.

Į bendrą masę pilama daugiausiai 5 % vandens (grūsto ledo pavidalu).

Į susmulkintą masę dedama maltų juodųjų pipirų (daugiausiai 0,3 %), daugiausiai 0,3 % česnako miltelių arba toks pat kiekis česnako kitokiu pavidalu ir 1,8–2,2 % nitritinės sūdymo druskos.

Masės maišymas

Prieskoniais pagardinta masė maišoma rankiniu arba mechaniniu būdu, kol tampa vientisa ir gerai sulipusi.

Kimšimas

Paprastai masė rankiniu arba mechaniniu būdu yra kemšama į plonas, 32–34 mm pločio kiaulių žarnas ir turi būti standžiai suspausta.

Galai formuojami ir užsmeigiami smeigtukais perveriant žarną (o ne dešros masę), taip suformuojamos 200–250 g sveriančios riestės.

Naudojami mediniai 2,5–3 mm storio ir 3–6 cm ilgio smeigtukai, kurie yra nulaužiami arba nupjaunami.

Džiovinimas

Rūkymas vyksta greičiau ir vienodžiau, jei prieš terminį apdorojimą dešros paviršius yra sausas.

Džiovinimas vykdomas tam tikrose patalpose arba rūkykloje, kur temperatūra svyruoja nuo 50 °C iki 55 °C.

Džiovinimo metu masė yra sūdoma ir stabilizuojama.

Kaitinimas ir karštas rūkymas

Dešros sukabinamos smeigtukais į viršų. Kaitinimas, kurio metu vidaus temperatūra palaipsniui pakyla iki T 70 +/– 2 °C, trunka mažiausiai dvi valandas. Kaitinimo procesą sudaro ir rūkymas, kuris trunka 20–30 minučių. Rūkymui leidžiama naudoti tik skroblo medieną. Dešra turi įgauti rusvai raudoną, vidutinio intensyvumo spalvą; per tamsi, juodai ruda arba per šviesi (blyški) ir pilka spalvos nėra leidžiamos.

Baigus kaitinti ir rūkyti, dešros yra skubiai atvėsinamos šaltame ore arba šaltu vandeniu.

Produktų tikrinimas ir ženklinimas etiketėmis

Atvėsinus (prieš saugojimą), dešros tikrinamos ir vertinama jų išvaizda (spalva, žarnų paviršius, smeigtukai).

Dešrų saugojimas ir laikymas

Dešros laikomos ne didesnėje kaip 8 °C temperatūroje.

Gali būti parduodamos supakuotos arba be pakuotės.

Kai dešros yra parduodamos be pakuotės (vienetais), kiekviena jų turi būti paženklinta etikete.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Visos „Kranjska klobasa“ dešros turi būti ženklinamos vienodai:

—	kiekviena dešra (riestė) turi būti pažymėta lipnia etikete,

—	produkto pakuotė turi būti paženklinta etikete.

„Kranjska klobasa“ etiketėse paprastai nurodoma:

—	„Kranjska klobasa“ logotipas,

—	gamintojo logotipas,

—	nacionalinis kokybės ženklas ir atitinkamas ES ženklas.

Gamintojas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra „Kranjska klobasa“ prekybinės gamintojų asociacijos (GIZ) narys, turintis „Kranjska klobasa“ produkcijos sertifikatą, privalo produktą paženklinti „Kranjska klobasa“ logotipu.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Kranjska klobasa“ gamybos geografinė vietovė apima Slovėnijos teritoriją, kuri ribojasi su Alpėmis ir Adrijos jūra, vakaruose ribojasi su Italija, šiaurėje su Austrija, pietuose su Kroatija, rytuose su Vengrija ir Panonijos lyguma.

Germanų imperijos, o paskui Austrijos ir Vengrijos monarchijos dalis, regionas, vadinamas „Kranjska“ (Krajina) – vienintelis visiškai slovėnų regionas. Žodis „Kranjec“ (Krajinos gyventojas) taip pat kartais buvo naudojamas kaip Slovėnijos sinonimas ir iki šių dienų šnekamojoje kalboje šis žodis reiškia tam tikros Slovėnijos dalies gyventojus. Slovėnijoje būdvardis „kranjski“ (krajinos) yra daugelio naudojamų posakių ir pavadinimų dalis.

Žodis „Kranjska“ kildinamas iš slovėniško žodžio „krajina“, kuris reiškė regioną (973 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtą senovinė žodžio forma „Creina“ reiškianti „Krajina“). Nuo XIII amžiaus įsigalėjo slovėniška žodžio forma „Kranjska“ (vokiškai „Krain“ ir „Krainburg“). 1002 m. Krajinos regionas tapo autonomine grafyste, besiribojančia su kitomis grafystėmis. Administraciškai jis priklausė Šventajai Romos Imperijai. XIV amžiuje didžioji dabartinės Slovėnijos dalis tapo Habsburgų imperijos dalimi. Slovėnijos teritorija buvo padalinta į daug regionų: Kranjska (Krajina), Trst (Triestas), Istra (Istra), Goriška, Koroška (Korintija) et Štajerska (Štirija). 1918 m., po Austrijos ir Vengrijos imperijos žlugimo, Kranjska (Krajina) prarado savo išskirtinį statusą. Slovėnijos valstybė yra santykinai jauna, ji tapo nepriklausoma tik 1991 m., kai atsiskyrė nuo Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos. Dabartinė Slovėnijos respublika „paveldėjo“ senąjį Kranjska (Krajinos) regioną, kuris nuo šiol yra sudėtinė šalies dalis.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Geografinės vietovės ypatumai yra tiesiogiai susiję su „Kranjska klobasa“ istorija.

Natūralios maisto gamybos sąlygos, taip pat klimatas turėjo lemiamos įtakos plečiant kulinarinį šalies, kurioje vyrauja natūrinio žemės ūkio modelis, paveldą. Sudėtingo reljefo: kalvų, slėnių, lomų ir lygumų gyventojams pavyko išsaugoti dirbamus žemės plotus, kuriuose auginamas kiaulių pašaras, tai lėmė mėsos produktų gamybą. Pirmieji duomenys apie mėsos produktų ir dešros gamybą yra labai seni, ji vaizduojama viduramžių freskose ir minima archyviniuose dokumentuose (pavyzdžiui, XVII amžiaus parašytame slovakų kalba Vrbovec pilies šeimininkui intendanto perduotame kreipimesi). Visuose šaltiniuose kalbama apie mėsos produktų, dešrų gamybą. Tradicinius mėsos gaminius sudaro pirmiausia mėsos pagrindo pusiau sausa dešra, kuri dėl regiono, kur ji buvo pradėta gaminti, gyventojų patirties ir atitinkamų žinių ir išskirtinio specifiškumo (skonio) išgarsėjo XIX amžiuje, Austrijos ir Vengrijos imperijos laikais kaip „Kranjska klobasa“.

5.2. Produkto ypatumai:

„Kranjska klobasa“ išsiskiria iš kitų Slovėnijos teritorijoje gaminamų dešrų, nes yra gaminama pagal tradicinį Felicita Kalinšek (1912 m. kulinarijos knygos „Slovenska kuharica“ autorius) receptą, kuriame buvo padarytas tik vienas pakeitimas, susijęs su šiuolaikiniais maisto saugos techniniais reikalavimais (nitritinės druskos naudojimas ir pasterizavimas). „Kranjska klobasa“ išsiskiria gamybai naudojama mase, pagaminta iš aukščiausios klasės stambiai susmulkintų sūdytų kiaulienos gabalų ir lašinių, pagardintų česnaku ir pipirais ir rūkomu neaukštoje temperatūroje. Naudojama tik jūros druska. Dešrai gaminti skirta masė kemšama į kiaulės žarnas, kurių galai užsmeigiami mediniu smeigtuku perveriant žarną, taip sujungiami abu galai ir suformuojama riestė. „Kranjska klobasa“ ypatumas – jai naudojamas tik vienas 2,5–3 mm storio ir 3–6 cm ilgio medinis, išpjautas arba nulaužtas, smeigtukas.

„Kranjska klobasa“ gamyboje netaikomi jokie masinės gamybos metodai (pavyzdžiui, mėsos masė) ar kitokie priedai (pavyzdžiui, polifosfatai), naudojami kitoms dešroms gaminti. Dešrai gaminti skirta masė kemšama tik į plonas kiaulės žarnas, kurių galai užsmeigiami mediniais smeigtukais, taip suformuojant riestes. Kaitinima drėgnoje patalpoje ir karštai rūkoma (dešra yra pasterizuojama) dešra įgauna jai būdingą rusvai raudoną vidutinio intensyvumo spalvą. „Kranjska klobasa“ išsiskiria ir tuo, kad yra papročių ir patarimų, kaip dešra turėtų būti valgoma, kad atsiskleistų ypatingas jos skonis. „Kranjska klobasa“ valgoma ne virta, o tik pašildyta karštame vandenyje, nes tuomet ji tampa išskirtinės, šiek tiek sunkokos, bet traškios ir sultingos, tekstūros; atpjovus, ji yra skaisčiai raudonos spalvos, išskirtinio sūdytos kiaulienos, pagardintos česnaku ir pipirais, ir švelnaus dūmų kvapo.

Rūkymui leidžiama naudoti tik skroblo medieną.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

„Kranjska klobasa“ dešra išgarsėjo Austrijos ir Vengrijos monarchijos laikotarpiu, nes jos skanauti susiburdavo daugelis tautų. Iš visų slovėnų mėsos produktų „Kranjska klobasa“ dešra yra laikoma originaliausia ir labiausiai tradicine, tuo galima įsitikinti atlikus paiešką internete, kur „Kranjska klobasa“ dažniausiai pristatoma kaip autentiškas Slovėnijos produktas. „Kranjska klobasa“ minima naujausioje specializuotoje literatūroje (žiūrėti „Meat products handbook“, Gerhard Feiner, CRC Press, 2006; http://en.wikipedia.org/wiki/Kransky), kurioje ji pristatoma kaip tradicinė nefermentuota slovėniška dešra.

„Kranjska klobasa“ savybės susiformavo dėl dabartinės Slovėnijos teritorijoje esančio Austrijos ir Vengrijos imperijos laikotarpiu buvusio „Kranjska“ (Krajinos) regiono gyventojų patirties ir žinių. „Kranjska klobasa“ kokybė buvo užtikrinama naudojant aukščiausios rūšies mėsą ir sistemingai naudojant jūros druską, kuri buvusioje Krajinos teritorijoje dėl strateginių priežasčių nuolatos konkuravo su akmens druska (J. Bogataj, „The Food and Cooking of Slovenia“, Annes Publishing, Londonas 2008 m.).

Pačios seniausios „Kranjska klobasa“ gamybos nuorodos randamos dviejose kulinarijos knygose: Katharinos Prato knygoje „Süddeutsche Küche“ (1896) ir Felicitos Kalinšek šeštajame „Slovenska kuharica“ (1912) leidime. Nors Katharina Prato knygoje „Kranjska klobasa“ tikslus receptas nenurodomas, tačiau informacija, kurią autorė pateikia apie šią dešrą, yra pati seniausia rašytinė nuoroda (1896). Savo knygoje „Slovenska kuharica“ (1912) Felicita Kalinšek paaiškino, kaip gaminti „Kranjska klobasa“.

Slovėnų tautosakoje yra duomenų apie „Kranjska klobasa“ gamybos vietovę ir jos gerą vardą tarp kitų vietovėje gaminamų dešrų. Gausu liaudies argumentų apie tai, iš kur tiksliai kilusi „Kranjska klobasa“ ir kur ji pradėta gaminti. Dažniausiai minimas Trzino kaimas, esantis tarp Liublianos ir Kamniko, kur jau XIX amžiuje daugelis mėsininkų tiekė „Kranjska“ dešras į turgų, šias dešras galima buvo rasti netgi Vienoje. Kai kuriuose šaltiniuose, ypač tautosakos, nurodoma, kad šios dešros pavadinimas kilo iš Kranio miesto pavadinimo, kiti šaltiniai teigia, kad ji buvo gaminama visuose didžiuosiuose tuometinio Krajinos regiono miestuose. Pasakojama, kad imperatorius Pranciškus Juozapas kelionės karieta iš Vienos į Triestą metu sustojo Naklo pri Kranju kaime, nacionalinio kelio garsiojoje Marinšek pakelės smuklėje. Jis norėjo pasistiprinti ir paprašė smuklininko, ką šis galėtų pasiūlyti. „Mes turime tik paprastų namuose gamintų dešrų“, – atsakė smuklės šeimininkas. Imperatorius užsisakė namuose gamintų dešrų ir vos tik paragavęs entuziastingai sušuko: „Tai ne paprastos dešros, tai Krajinos dešros!“

„Kranjska klobasa“ dešra yra ypatinga tuo, kad yra gaminama ir parduodama visoje Slovėnijos teritorijoje, tai rodo, kad ji yra tikrai slovėniška dešra. „Kranjska klobasa“ dešra yra garsi ir todėl, kad tradicinis slovėnų patiekalas – rauginti kopūstai su dešrelėmis yra gaminami su šia dešra.

Garsas apie „Kranjska klobasa“ pasklido ir kitose šalyse, tai rodo šios dešros pavadinimo vertimai į kitas senosios Austrijos ir Vengrijos imperijos kalbas (J. De Moor& N. de Rooj/ed., „European Cookery, Tradition & Innovation“, Utrecht 2004).

Nuo 2003 m. Slovėnijoje vyksta „Kranjska klobasa“ festivalis, taip pat skaniausios „Kranjska klobasa“ dešros rinkimai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

http://www.mkgp.gov.si/fileadmin/mkgp.gov.si/pageuploads/Varna_hrana/zascita/KranjskaKlobasa_spec.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

18.2.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/28

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 48/11

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„“(PINGGU DA TAO)

EB Nr.: CN-PDO-0005-0628-16.07.2007

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„“ (Pinggu Da Tao)

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Kinija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6. klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Šie persikai žinomi kaip valgomieji sultingi vaisiai, priskiriami erškėtinių (lot. Rosaceae) šeimos slyvinių (lot. Prunoideae) pošeimio slyvų (lot. Prunus) genčiai. Jie auginami Pekino savivaldybės Pinggu rajone, kalvotose Janšanio kalnų kaimo vietovėse, kur daug saulės ir šilumos, o dirvožemis smėlingas arba priemolingas. Unikalios gamtinės sąlygos lemia ypatingas „Pinggu Da Tao“ savybes – didelius vaisius, ryškią spalvą, didelį sultingumą, stiprų skonį, vidutinį cukringumą ir gerą rūgštumo bei saldumo santykį. Kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, auginami dešimties veislių „Pinggu Da Tao“ persikai. Qingfeng yra vienintelė lentelėje nurodyta vidutinio dydžio persikų veislė; vienas Qingfeng veislės vaisius sveria ≥ 150 g; vienas kitų devynių (didelius vaisius vedančių) veislių vaisius sveria ≥ 275 g.

Lentelėje nurodyti 10 skirtingų „Pinggu Da Tao“ veislių fiziniai ir cheminiai rodikliai:

Veislė	Rodiklis
Veislė	Tirpių kietųjų medžiagų kiekis (20 °C), (%)	Bendras rūgščių kiekis (matuojamas pagal obuolių rūgštį), (%)
Dajiubao	≥ 12,00	≤ 0,20
Qingfeng (Peking Nr. 26)	≥ 11,50	≤ 0,42
Jingyan (Peking Nr. 24)	≥ 12,00	≤ 0,20
Yanhong (Green-making Nr. 9)	≥ 12,50	≤ 0,18
August Crispy (Peking Nr. 33)	≥ 11,00	≤ 0,20
Yanfeng Nr. 1	≥ 12,00	≤ 0,20
Luwangxian	≥ 11,50	≤ 0,28
Huayu	≥ 12,00	≤ 0,20
Big Red Peach	≥ 12,00	≤ 0,20
Century 21st	≥ 12,00	≤ 0,18

3.3. Žaliavos:

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Nustatytoje geografinėje vietovėje atliktini šie veiksmai: sodo parinkimas ir planavimas, sodinimas, tręšimas, drėkinimas, formavimas, genėjimas, žiedų bei vaisių priežiūra, derliaus nuėmimas, (vaisių) apdorojimas nuėmus derlių ir sandėliavimas.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Pakavimas: pakavimo procedūrą atlieka tik tos įmonės, kurioms leidžiama naudoti geografinės nuorodos „Pinggu Da Tao“ etiketes, prižiūrint kompetentingoms kokybės tikrinimo įstaigoms.

1. Pakuočių medžiagos: išorinę pakuotę sudaro gofruotos kartoninės dėžės, kurios turi būti pakankamai tvirtos ir kietos, kad galėtų būti kraunamos viena ant kitos. Tokių dėžių turinys turėtų išlikti sausas, nepelyti, būti apsaugotas nuo kirminų, taršos ir kvapų.

2. Pakavimo reikalavimai: vaisiai pakavimo dėžėje laikomi tvarkingai sudėti. Dėžės viduje sluoksniai atskiriami kartoniniais intarpais.

Vežimas

Persikų vaisiai turėtų būti vežami partijomis, tvarkingai sudėti, kad nesusispaustų. Turėtų būti užtikrinta dėžių švara ir vėdinimas, apsauga nuo saulės ir lietaus. Be to, reikėtų imtis priemonių, apsaugančių vaisius nuo šalčio arba karščio.

Persikų vaisiai turėtų būti iškraunami atsargiai. Rekomenduojama vežant visą laiką palaikyti vėsią temperatūrą. Transporto priemonė turėtų būti švari; joje negali būti nuodingų ar pavojingų medžiagų ir prekių.

Sandėliavimas

1.	Prieš atiduodant sandėliuoti vaisiai turi būti atšaldyti 4 °C temperatūroje.

2.	Sandėliavimo temperatūra yra 0–3 °C.

3.	Nustatytasis sandėliavimo aplinkos santykinis drėgnis 85–90 %.

4.	Sandėliuose su reguliuojama atmosfera turėtų būti 1 % O2 ir 5 % CO2.

5.	Sandėliuose neturėtų būti kvapų. Šalia vaisių neturėtų būti nuodingų ar pavojingų medžiagų ir prekių. Neleidžiama kartu laikyti nuodingų ar pavojingų apsaugos priemonių (konservantų) ar medžiagų.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Tos pačios siuntos pakuočių ženklai turi būti vienodo formato ir turinio.

Ant vaisių pakuotės nurodomas įmonės registruotasis prekės ženklas; be to, ant pakavimo dėžės, aiškiai matomoje vietoje, turėtų būti išspausdintas produkto, kurio geografinė nuoroda saugoma Kinijoje, pavadinimas („Pinggu Da Tao“), specialus geografinės nuorodos ženklas ir kokybės atsekamumo kodas. Ant vaisių pakuotės nurodoma ir ši informacija: veislė, klasė (specifikacija), grynas svoris, kilmės vieta ir gamintojas. Formuluotės turėtų būti įskaitomos ir sunkiai pašalinamos. Ženklai ant išorinės pakuotės turi atitikti dėžėje esantį produktą.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Pinggu Da Tao“ geografinę vietovę sudaro 16 miesto tipo gyvenviečių ir kaimų, kurie šiuo metu priskiriami Pinggu rajonui (Pekino savivaldybė): tai Pinggu, Jinhaihu, Yukou, Machangying, Mafang, Donggaocun, Xiagezhuang, Shandongzhuang, Wangxinzhuang, Nandulehe, Zhengluoying, Dahuashan, Liujiadian, Daxingzhuang, Huangsongyu ir Xiong’erzhai sritis.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Pinggu rajono koordinatės yra 40° 02′–40° 22′ šiaurės platumos ir 116° 55′–117° 24′ rytų ilgumos. Tai nedidelis hidrogeologinis baseinas, kurį sudaro retos ir kalvotos Janšanio kalnų prieškalnės pietiniame šlaite. Iš rytinės, pietinės ir šiaurinės pusės jį supa kalnai, o viduryje – atviras slėnis. Per visą sritį nusidriekę žaliuojantys kalnai. Per šį rajoną teka Ju ir Ru upės.

Dirvožemis daugiausia smėlingas ir priemolingas, minkštas ir pralaidus orui, jame daug kalio. Toje vietovėje yra savarankiška vandens sistema – ji aprūpina dirvą aukštos kokybės vandeniu. Vietos klimatas – šiltas, vidutinis, žemyninis, musoninis; jam būdingas didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas ir didelis saulėtumas. Svarbu, kad vidutinė mėnesio temperatūra pavasarį yra maždaug 6,8–8,7 °C, rudenį – maždaug 6,9–8,9 °C. Vidutiniškai 191 dieną per metus nebūna šalčio. Aptariamame rajone daug saulės: per metus ji šviečia vidutiniškai 2 555,3 val., o per dieną saulėtos valandos sudaro vidutiniškai 58 %.

5.2. Produkto ypatumai:

Dideli vaisiai. Vaisių didumas yra viena iš svarbiausių „Pinggu Da Tao“ savybių. Dėl unikalių šių vaisių medžių veislių, klimato ir natūralios aplinkos vidutinis vieno „Pinggu Da Tao“ vaisiaus svoris 20 % didesnis už panašios veislės vaisiaus svorį. Vienas vidutinio dydžio vaisius vedančios veislės vaisius sveria ≥ 150 g, o didelius vaisius vedančių veislių – ≥ 275 g.

Ryški spalva. Spalva yra viena iš svarbiausių persiko išvaizdos savybių ir prekinę vertę nulemiančių požymių. „Pinggu Da Tao“ vaisiaus odelė lygi, ryškios spalvos ir labai dėmėta.

Stiprus kvapas ir skonis. „Pinggu Da Tao“ yra stipraus kvapo, subalansuoto saldžiarūgščio skonio, švelnaus minkštimo ir labai sultingas. Puikias „Pinggu Da Tao“ juslines savybes lemia tinkama turinio ir tirpių kietųjų medžiagų bei bendrųjų rūgščių santykio pusiausvyra.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Unikalios Pinggu gamtinės sąlygos, būtent – dirvožemis, vandens sistema, dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, saulėtumas ir aukšto lygio standartizuotas valdymas, prisideda prie Pinggu persikų savybių bei kokybės. Išskirtinės gamtinės sąlygos yra šios:

1. Gamtinės sąlygos

1. Klimato veiksnys

Plotai, kuriuose auginami „Pinggu Da Tao“, yra šiltoje pietinėje kalnų papėdės zonoje. Auginimo vietoje yra pakankamai saulės, didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, o tai padeda susidaryti odelės dėmėms bei kauptis angliavandeniams. Vidutinis metinis spinduliavimo lygis tame rajone 5,103 džauliai į kvadratinį metrą, vidutinis saulėtumas – 58 %.

2. Dirvožemio veiksnys

Plotų, kuriuose auginami „Pinggu Da Tao“, dirvožemį sudaro Ju ir Ru upių sąnašos. Dirva smėlinga ir lengvo priemolio. Dėl gero dirvos pralaidumo persikų medžių šaknų sistema aprūpinama dideliu deguonies kiekiu, o tai palaiko aktyvią šaknų būklę. Todėl „Pinggu Da Tao“ vaisiai yra saldūs ir kvapnūs.

3. Vandens veiksnys

Pinggu išsidėstęs kalnų hidrogeologiniame baseine, turinčiame savarankišką požeminio vandens sistemą; šis vanduo puikios kokybės ir jo gausu. Upėje nėra transporto, taigi paviršiaus vanduo neužterštas. Daugiausia medžius drėkina geros kokybės požeminis vanduo, kuris prilygsta 1 kategorijos geriamajam vandeniui ir yra netgi labai artimas natūraliam mineraliniam vandeniui. Sumaniai taikant drėkinimą didžia dalimi tenkinamas vandens poreikis augimo (dygimo), žydėjimo ir vaisių mezgimosi laikotarpiu ir taip užtikrinamas vaisių didumas, spalva ir derlius.

2. Istorinė kilmė

Persikai Pinggu vietovėje auginami labai seniai. Rasta įrašų net iš Mingų dinastijos valdymo laikų. Liu Ai, Pinggu apygardos teismo pareigūnas, Mingų dinastijos Longqin laikotarpiu parašė eilėraštį „Aštuoni senovinio Pinggu peizažai“, kuriame šitaip išaukštinamas Pinggu persiko žiedas: „Pusiaukelėje į kalvos viršūnę sniegas neištirpsta ištisus metus. Tačiau persikai kovą vis tiek krauna gležnus žiedus. Pažvelk ramiai į horizontą, kai dangus šviesus: po debesimis kybo mėnulis, ryškus kaip nefritas“. Čingų (Qin) dinastijos imperatorius Cianlunas taip pat parašė eilėraštį, kuriame taip apibūdino Pinggu persikų žiedus: „… kai karklas supasi kaip lengvas dūmas, o persikas prausiasi lietuje …“.

3. Žmogiškasis aspektas

Persikų auginimo Pinggu vietovėje istorija ilga. Apie juos rasti įrašai siekia netgi Mingų dinastijos laikus. Per ilgalaikę „Pinggu Da Tao“ auginimo praktiką įdiegta daugybė sodinukų formavimo technologijų, pavyzdžiui, Y formos ir natūralaus atviro centro formavimas (siekiant sukurti gerą vėdinimą ir tam, kad prasiskverbtų šviesa). Kalbant apie vaisių formavimą, norint, kad jie būtų vienodo dydžio, pakankamai dėmėti, o derlius pastovus, įdiegtos dirbtinio žiedų ir vaisių retinimo bei vaisių pakavimo technologijos.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

18.2.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/32

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 48/12

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„KRAŠKA PANCETA“

EB Nr.: SI-PGI-0005-0833-13.10.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Kraška panceta“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Slovėnija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.2 klasė.

Mėsos produktai (virti, sūdyti, rūkyti ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Kraška panceta“ – tradicinis būdingos stačiakampio formos vytintos mėsos gaminys. Mažiausias galutinio gaminio svoris – 2,2 kg.

Gaminys „Kraška panceta“ yra gaminamas iš liesos kiaulienos. Vytinama mėsa su oda, be šonkaulių. Sausojo sūdymo procedūra (naudojama tik jūros druska, o mėsa vytinama ir brandinama termiškai neapdorojant) padeda užtikrinti būdingas organoleptines plonų griežinėlių savybes. Liesa šoninės mėsa yra sausa ir kieta ir išlaiko reikiamą elastingumą veikiant slėgiui. Mėsoje gerai matosi šonkaulių įdubos. Oda yra kieta ir lygi, – ji prieš vartojant pašalinama. Brandinant liesa šoninė įgyja būdingą rausvą atspalvį. Riebalų spalva yra gelsvai balta. Atpjovus griežinėlį dažniausiai matyti liesa mėsa, kurioje yra ir plonas riebalų sluoksnis. Svarbi organoleptinė savybė – mėsos, kuri turi būti minkštos konsistencijos, plonai atpjauto griežinėlio išvaizda. Liesos mėsos ir riebalų sluoksniai turi būti glaudžiai sujungti. Mėsos griežinėlis turi būti sodraus, harmoningo kvapo ir saldaus, nesūraus skonio.

Druskos kiekis yra ne didesnis nei 6 %, vytinimo laipsnis turi siekti ne mažiau kaip 33 %, aw vertė – ne daugiau nei 0,92, baltymų mėsoje turi būti bent 23 %, o riebalų – bent 36 %.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

„Kraška panceta“ gaminama iš mėsinių kiaulių šoninės. Išpjaunama krūtinės dalis, kurioje yra devynios ar dešimt šonkaulių įdubų ir mėsinga šoninės dalis. „Kraška panceta“ gaminti paprastai naudojamas stačiakampio formos 45–50 cm ilgio ir 18–20 cm pločio mėsos gabalas, sveriantis ne mažiau nei 4 kg. Vytinama mėsa su oda, be šonkaulių, lygiai nupjautais kraštais. Liesos mėsos dalis ir oda neturi būti pažeistos. Minkštas vidinis riebalų sluoksnis pašalinamas.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

—	Šviežios šoninės temperatūra prieš pat sūdymą turi būti nuo + 1 iki + 4 °C,

—	patikrinamas liesos šoninės kiekis, išgyslinėjimo kokybė ir išpjovos dydis (18–20 cm × 45–50 cm),

—	atskiriama netinkamai išgyslinta šoninė – oda turi būti lygi, be šerių, įpjovimų, sumušimų ar kraujosruvų,

—	pažymimas serijos numeris ir sūdymo pradžia (diena, mėnuo ir metai),

—	sūdoma rankiniu būdu rupią jūros druską įtrinant į šonkaulių įdubas. Naudojamas druskos kiekis priklauso nuo šoninės svorio. Įtrinama pipirais ir šviežiu česnaku, gali būti pagardinama ir cukrumi,

—	sūdyta šoninė laikoma ant lentynų ar padėklų,

—	sūdoma 5–7 dienas nuo + 1 iki + 6 °C temperatūroje,

—	šaltasis vytinimas trunka 1–3 savaites nuo + 1 iki + 6 °C temperatūroje,

—	nuo + 14 iki + 22 °C temperatūroje vytinama 2–7 dienas; mėsa gali būti vieną dieną šiek tiek šaltai rūkoma,

—	vytinama ir (arba) brandinama nuo + 10 iki + 18 °C temperatūroje; visas gamybos ciklas trunka ne mažiau kaip 10 savaičių, o galutinio daugiau nei 2,2 kg sveriančio gaminio aw vertė yra mažiau nei 0,92, druskos kiekis – mažiau nei 6 %, o vytinimo laipsnis siekia ne mažiau nei 33 %,

—	atliekami atsitiktiniu būdu atrinktų „Kraška panceta“ gaminių organoleptinių savybių bandymai,

—	ant atitinkamų gaminių odos pažymimi jų prekiniai ženklai,

—	subrandinti gaminiai laikomi tamsioje patalpoje nuo + 8 iki + 10 °C temperatūroje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Gaminys „Kraška panceta“, kuriam suteikta saugoma geografinė nuoroda, yra parduodamas visas arba pusiau perpjautais gabalais, ant kurių galinės dalies odos pažymėtas „Kraška panceta“ logotipas. Kad daugiau pirkėjų galėtų įsigyti „Kraška panceta“ (pavyzdžiui, per delikatesų prekybą), šoninė gali būti supjaustoma į mažesnius vienodo dydžio gabalus. Siekiant išsaugoti būdingąsias organoleptines „Kraška panceta“ savybes, užtikrinti būdingą raudoną liesos mėsos spalvą ir gelsvai baltą riebalų sluoksnio spalvą, labai svarbu vykdyti išsamią šio gaminio pjaustymo ir pakavimo proceso technologinę priežiūrą. Sąlytis su oru paskatina mėsos oksidavimosi procesus, todėl gali labai pablogėti gaminio kokybė. Dėl šios priežasties gaminys „Kraška panceta“ gali būti pjaustomas ir pakuojamas į prekybai skirtas pakuotes tik registruotose „Kraška panceta“ gamybos patalpose. Šiose patalpose gaminį galima iškart supakuoti, – taip išvengiama oksidacijos dėl sąlyčio su oru ar netinkamos temperatūros ir užtikrinama reikiama gaminio mikrobiologinė sauga. Tokia sistema užtikrinama nuolatinė priežiūra, visiškas atsekamumas ir išsaugomos „Kraška panceta“ būdingos savybės, nuo kurių priklauso gaminio autentiškumas ir vartotojų pasitikėjimas.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Visi gamintojai, kuriems buvo suteikti atitikties gamybos specifikacijai sertifikatai, gali savo gaminius ženklinti „Kraška panceta“ pavadinimu ir logotipu. Logotipe pavaizduota stilizuota kiaulienos šoninė su užrašu „Kraška panceta“. Prie šio logotipo nurodomas gamintojo registracijos numeris. Logotipą privaloma naudoti rinkai tiekiamiems visų tipų „Kraška panceta“ gaminiams. Nepjaustytų „Kraška panceta“ gaminių oda irgi yra pažymima prekiniu ženklu.

Be to, ant „Kraška panceta“ gaminių turi būti užrašas „saugoma geografinė nuoroda“ ir nacionalinis kokybės simbolis.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Kraška panceta“ gamybos vietovės ribos eina nuo Karsto Kostanevicos iki Opatje Selo, nuo ten iki Slovėnijos ir Italijos sienos, šia siena iki Lipicos pasienio punkto, nuo šio punkto keliu į Lokevą, tada keliu į Divačą, tada link Vrabčės kaimo ir Štjako, Selo, Krtinovicos, Kobdilio kaimų, tada tiesiai per Mažajį Dolą iki Škrbinės, link Lipos ir Temnicos ir atgal į Karsto Kostanevicą. Visi minėti kaimai patenka į geografinės vietovės ribas.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Karstas (Kras) – vienas iš didžiausių Slovėnijos kraštovaizdžio rajonų. Tai kalvota būdingo karstinio reljefo (slėniai, smegduobės, šoniniai slėniai, bedugnės ir požeminės olos) kalkakmenio plynaukštė. Karsto regionui būdingas kalkakmenio dirvožemis, ant kurio susiformavo garsioji Karsto terra rossa (raudonoji žemė). Paviršinis dirvos sluoksnis labai plonas, jis daugiausia uolingas, nors kai kuriose vietose auga žolės, krūmai arba retas miškas.

Netoliese esanti jūra daro didelę įtaką Karsto regiono klimatui. Čia švelnus Viduržemio klimatas susiduria su šaltu žemyniniu oru. Karsto regionui būdingi temperatūros svyravimai, kai Karsto bora vėjo atneštas šaltas žemyninis oras ima plūsti į Viduržemio sritį. Dėl netoliese esančios jūros viduržiemį po ilgo žvarbaus bora vėjo siautėjimo laikotarpio dažnai staiga pakyla temperatūra. Vos iškritęs sniegas tirpsta. Jūra daro didelę įtaka klimatui vasarą; tada vyrauja karštos giedros dienos. Dėl Karsto plynaukštės įvairovės ir netoliese esančios jūros šioje geografinėje vietovėje visada pučia vėjas arba brizas, palaikantys gana nedidelę santykinę drėgmę.

Geografinės vietovės gamtinės sąlygos sudaro palankų mikroklimatą mėsos vytinimui, nuo neatmenamų laikų praktikuojamam vietinių gyventojų. Tinkamą temperatūros ir drėgmės santykį jiems pavyksta sukurti naudojant skirtingas storasienių Karsto namų patalpas. Konkrečiais brandinimo technologijos etapais ūkininkai kiloja kumpius (pršut), kiaulienos šonines (panceta), kiaulienos sprandines (vratovina), dešras ir kitus gaminius iš vienos patalpos į kitą, nuolat ieškodami tinkamo drėgmės ir temperatūros santykio. Taip ilgainiui vietos gyventojai visiems laikams įgijo techninių įgūdžių, praktinių žinių ir patirties.

5.2. Produkto ypatumai:

Viena iš „Kraška panceta“ ypatybių – stačiakampio formos išpjova, apimanti krūtinės dalį su devyniomis ar dešimčia šonkaulių įdubų ir mėsingą papilvės dalį. Šiai išpjovai būdingas tinkamas liesos mėsos ir šoninės santykis. Didžiąją šoninės dalį sudaro liesa mėsa ir tik šiek tiek riebalų. Kita ypatybė – tradicinė sausojo sūdymo jūros druska procedūra. Kadangi vytinimo ir (arba) brandinimo procesas vyksta iki 18 °C laipsnių temperatūroje ir gaminys termiškai neapdorojamas, karštis neveikia baltymų ir išlaikomas riebalinio audinio tvirtumas.

Kruopšti vytinimo ir (arba) brandinimo proceso priežiūra ir šios procedūros užtikrina „Kraška panceta“ būdingą kokybę, dėl kurios šį gaminį labai vertina klientai ir kuri užtikrina komercinę gaminio sėkmę.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

„Kraška panceta“ geografinė nuoroda suteikta atsižvelgiant į šio gaminio gamybos tradicijas ir gerą vardą.

Karsto regione švelnus Viduržemio klimatas susiduria su šaltu žemyniniu oru. Karsto plynaukštės įvairovė ir netoliese esanti jūra lemia tai, kad ten visada pučia vėjas ar brizas, o santykinė drėgmė geografinėje vietovėje yra gana maža. Šios palankios natūralios vytinimo sąlygos ir rinkos poreikiai skatino šoninės gaminius gaminančius vietos gyventojus stengtis šiuos poreikius patenkinti.

Šoninės vytinimo tradicijos itin senos – pirmą kartą šaltiniuose vytinimas paminėtas 1689 m. Ilgainiui vietos gyventojai įgijo reikiamos patirties ir techninių įgūdžių, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Taip Karsto regiono gyventojai padėjo sukurti atpažįstamos standartinės formos ir organoleptinių savybių gaminį „Kraška panceta“.

Skirtingai nuo kitų Slovėnijos regionų, Karsto gyventojai, gamindami „Kraška panceta“, visada taiko tik sauso sūdymo technologiją ir naudoja nedaug druskos. Kitose Slovėnijos vietovėse naudojamas sūrymas arba derinamas sausas ir šlapias sūdymas. Sauso sūdymo procesas ir santykinai ilgas brandinimo žemoje temperatūroje laikotarpis turi didelės įtakos „Kraška panceta“ būdingoms organoleptinėms savybėms. Dėl savo brandumo ir būdingo kvapo bei skonio „Kraška panceta“ vertinamas kaip ypatingas patiekalas, kuris kartu su Karsto regiono kumpiu („Kraški pršut“) tapo įprastu iškilmingų renginių užkandžiu.

1977 m. prasidėjo nauji „Kraška panceta“ gamybos laikai, kai gamintojai gamybos padaliniuose ėmė naudoti specialias gamybos technologijas.

Apie gerą „Kraška panceta“ vardą pasakojama įvairiuose literatūros kūriniuose, brošiūrose, informaciniuose lapeliuose ir pan. 1978 m. „Kraška panceta“ pavadinimas buvo paminėtas vieno iš gamintojų informaciniame lapelyje. Apie gaminį „Kraška panceta“ Dr. Stanislavas Renčelis rašė savo knygose „Suhe mesnine narodne posebnosti“ („Vytinti mėsos gaminiai – nacionaliniai patiekalai“) (1991 m.), „Kraška kuhinja“ („Karsto virtuvė“) (1999 m.), „Suhe mesnine na Slovenskem“ („Slovėnijos vytintos mėsos gaminiai“) (2008 m.) ir „Okusi Krasa“(„Karsto skoniai“) (2009 m.). Dr. Janezo Bogatajaus knygoje „Okusiti Slovenijo“ („Slovėnijos skoniai“) (2007 m.) gaminys „Kraška panceta“ buvo paminėtas kaip specialus Slovėnijos virtuvės patiekalas. Be to, šis gaminys buvo nurodytas keliuose reklaminiuose leidiniuose, tokiuose kaip trimis kalbomis išleistas leidinys „Do odličnosti za dober okus“ („Rise to Excellence for the Gourmet“, „Dem Exzellenten Genuß Entgegen“) („Išrankiausių gurmanų skonis“) (Slovėnija, 1998 m.), leidinys „Edamus, Bibamus, Gaudeamus“ (2006 m. „Interreg III“ programos projektas), „Kras in Kraške posebnosti“ („Karsto regionas ir Karsto regiono virtuvės patiekalai“) (PHARE programa), „Pomlad Kraških dobrot“ („Populiariausi Karsto regiono gardumynai“) (2001 m. Karsto regiono bandomasis projektas), „Dobrote Krasa in Brkinov“ („Karsto ir Brkinio regionų gardumynai“) (Sežanos savivaldybė, 2010 m.) ir t. t.

„Kraška panceta“ gamintojai dalyvauja Gornia Radgonoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto produktų mugėje, kurioje per pastaruosius dešimt metų „Kraška panceta“ laimėjo aukštų apdovanojimų ir prizų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.mkgp.gov.si/fileadmin/mkgp.gov.si/pageuploads/Varna_hrana/junij2010/Spec_Kraska_panceta.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2012.048.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 48

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	55 tomas 2012m. vasario 18d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Europos centrinis bankas
2012/C 048/01	2012 m. vasario 10 d. Europos Centrinio Banko rekomendacija, skirta Europos Sąjungos Tarybai dėl Bank of Greece išorės auditoriaus (ECB/2012/1)	1

	NUOMONĖS
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2012/C 048/02	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI)	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2012/C 048/03	Pranešimas asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2011/101/BUSP su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2012/97/BUSP, nustatytos ribojamosios priemonės	13

	Europos Komisija
2012/C 048/04	Euro kursas	14

2012/C 048/05	Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2011 m. spalio 17 d. posėdyje, dėl sprendimo projekto, susijusio su byla COMP/39.605 – CRT Glass – Pranešėja – Nyderlandai	15

2012/C 048/06	Galutinė bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita – COMP/39.605 – Katodinių spindulių vamzdžių (CRT) stiklas	16

2012/C 048/07	2011 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimo santrauka dėl procedūros pagal Sutarties 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (Byla COMP/39.605 – Katodinių spindulių vamzdžių (CRT) stiklas) (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7436 galutinis) ( 1 )	18

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2012/C 048/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6499 – FCC/Mitsui Renewable Energy/FCC Energia) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	20

2012/C 048/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6468 – Forfarmers/Hendrix) ( 1 )	22

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2012/C 048/10	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23

2012/C 048/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	28

2012/C 048/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	32

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3159
JPY	Japonijos jena	104,39
DKK	Danijos krona	7,4334
GBP	Svaras sterlingas	0,83110
SEK	Švedijos krona	8,8316
CHF	Šveicarijos frankas	1,2083
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,4975
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,001
HUF	Vengrijos forintas	290,14
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6988
PLN	Lenkijos zlotas	4,1816
RON	Rumunijos lėja	4,3545
TRY	Turkijos lira	2,3094
AUD	Australijos doleris	1,2230
CAD	Kanados doleris	1,3093
HKD	Honkongo doleris	10,2036
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5730
SGD	Singapūro doleris	1,6541
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 480,16
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,1882
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,2864
HRK	Kroatijos kuna	7,5780
IDR	Indonezijos rupija	11 888,19
MYR	Malaizijos ringitas	3,9951
PHP	Filipinų pesas	56,143
RUB	Rusijos rublis	39,3750
THB	Tailando batas	40,517
BRL	Brazilijos realas	2,2550
MXN	Meksikos pesas	16,8317
INR	Indijos rupija	64,7950


	(1) Tekstas svarbus EEE