(2012/C 39/01)

Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 32, 2012 2 4

Skelbti leidiniai:

OL C 25, 2012 1 28

OL C 13, 2012 1 14

OL C 6, 2012 1 7

OL C 370, 2011 12 17

OL C 362, 2011 12 10

OL C 649, 2011 12 3

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-560/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 85/337/EEB - Tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimas - Direktyva 92/43/EEB - Natūralių buveinių išsaugojimas - Ispanijos kelio M-501 plėtimo ir (ar) tvarkymo projektai - ZPS ES0000056 „Encinares del río Alberche y río Cofio“ - Pasiūlytos BST ES3110005 „Cuenca del río Guadarrama“ ir ES3110007 „Cuencas de los ríos Alberche y Cofio“)

(2012/C 39/02)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán, D. Recchia ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. Muñoz Pérez

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Lenkijos Respublika, atstovaujama K. Rokicka

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248) 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio, 4 straipsnio 1 arba 2 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, 8 ir 9 straipsnių bei 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102), kaip ji išaiškinta 2005 m. sausio 13 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje C-117/03 ir 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendime byloje C-244/05, 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, skaitomų kartu su šios direktyvos 7 straipsniu, bei 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktų pažeidimas — Kelio M–501 plėtimo ir (ar) tvarkymo projektai — Speciali saugoma teritorija ES 0000056 „Encinares del río Alberche y río Cofio“ — Pasiūlytos Bendrijos svarbos teritorijos ES 3110005 „Cuenca del río Guadarrama“ ir ES3110007 „Cuencas de los ríos Alberche y Cofio“

Rezoliucinė dalis

1.

Nepatenkinusi reikalavimų, numatytų: — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnyje, atsižvelgiant į konkretų atvejį, 4 straipsnio 1 arba 2 dalyse, kiek tai susiję su kelio M–501 plėtimu ir (arba) tvarkymu 1, 2 ir 4 atkarpose; — Direktyvos 85/337EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 6 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnyje, kiek tai susiję su atskirais šio kelio plėtimo ir (arba) tvarkymo projektais 2 ir 4 atkarpose; — Direktyvos 85/337EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 9 straipsnyje, kiek tai susiję su atskirais šio kelio plėtimo ir (arba) tvarkymo projektais 1, 2 ir 4 atkarpose; — 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse, skaitomose kartu su šios direktyvos 7 straipsniu, kiek tai susiję su specialia saugoma teritorija ES 0000056 „Encinares del río Alberche y río Cofio“; ir — šios direktyvos 12 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose, kiek tai susiję su kelio M–501 plėtimu ir (arba) tvarkymu 1 atkarpoje, atsižvelgiant į pasiūlytą Bendrijos svarbos teritoriją ES 3110005 „Cuenca del río Guadarrama“, ir kiek tai susiję su to paties kelio 2 ir 4 atkarpomis, atsižvelgiant į pasiūlytą Bendrijos svarbos teritoriją ES3110007 „Cuencas de los ríos Alberche y Cofio“, Ispanijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas nuostatas.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystė bylinėjimosi išlaidas.

3.	Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 55, 2009 3 7.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Frisdranken Industrie Winters BV prieš Red Bull GmbH

(Byla C-119/10) (1)

(Prekių ženklai - Direktyva 89/104/EEB - 5 straipsnio 1 dalies b punktas - Skardinių, kurios jau yra pažymėtos į prekių ženklą panašiu žymeniu, pripildymas - Paslaugų teikimas pagal užsakymą trečiojo asmens pavedimu - Prekių ženklo savininko ieškinys paslaugų teikėjui)

(2012/C 39/03)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Frisdranken Industrie Winters BV

Atsakovė: Red Bull GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios tarybos Direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 5 straipsnio išaiškinimas — Įregistruoto prekių ženklo savininko teisė prieštarauti neteisėtam jo prekių ženklo naudojimui — Žymens naudojimas — Išpilstymas į žymeniu pažymėtas skardines kaip paslauga trečiajam asmeniui jo pavedimu — Išimtinai eksportui už Beniliukso šalių ar Europos Sąjungos teritorijos skirtos prekės — Atitinkama visuomenė

Rezoliucinė dalis

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad paslaugos teikėjas, kuris pagal užsakymą trečiojo asmens pavedimu pripildo to trečiojo asmens pateiktą pakuotę, kurią tas asmuo anksčiau paženklino žymeniu, saugomu kaip prekių ženklui tapatus ar panašus į jį žymuo, pats nenaudoja žymens, todėl tokių veiksmų negalima uždrausti pagal šią nuostatą.

---

(1)  OL C 134, 2010 5 22.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Société Rastelli Davide e C. Snc prieš Jean-Charles Hidoux, veikiantį kaip teismo paskirtas bendrovės „Médiasucre international“ likvidatorius

(Byla C-191/10) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 - Bankroto bylos - Tarptautinė jurisdikcija - Dėl turto susimaišymo bendrovės, kurios registruota buveinė yra valstybėje narėje, įtraukimas į kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei iškeltą bankroto bylą)

(2012/C 39/04)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Société Rastelli Davide e C. Snc

Atsakovas: Jean-Charles Hidoux, veikiantis kaip teismo paskirtas bendrovės Médiasucre international likvidatorius

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation — 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas — Tarptautinė Prancūzijos teismų jurisdikcija į iškeltą nacionalinėje teritorijoje įsteigtos bendrovės bankroto bylą įtraukti bendrovę, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, dėl nedalaus jų turto — Bankroto bylos „iškėlimo“ ir „įtraukimo į ją“ sąvokos — Pagrindinių turtinių interesų vietos nustatymas.

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės teismas, kuris pradėjo bankroto bylą bendrovei žinodamas, kad pagrindinių jos interesų vieta yra šios valstybės teritorijoje, taikydamas savo nacionalinės teisės taisyklę gali įtraukti į šią bylą bendrovę, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, tik su sąlyga, kad įrodyta, jog pastarosios pagrindinių interesų vieta yra pirmojoje valstybėje narėje.

2.

Reglamentas Nr. 1346/2000 turi būti aiškinamas taip, kad jei bendrovei, kurios registruota buveinė yra valstybėje narėje, pareikštas ieškinys, kuriuo siekiama, jog kitoje valstybėje pradėtos bylos kitai bendrovei, įsteigtai šioje valstybėje, pasekmės būtų taikomos pirmajai bendrovei, vien konstatavus, jog šių bendrovių turtas yra susimaišęs, to neužtenka įrodyti, kad bedrovės, kuriai pareikštas ieškinys, pagrindinių interesų centras taip pat yra pastarojoje valstybėje. Siekiant paneigti prezumpciją, pagal kurią ši vieta yra registruotos buveinės vietoje, būtina, jog bendrai įvertinus visus reikšmingus duomenis būtų galima nustatyti taip, kad tai galėtų patikrinti trečiosios šalys, jog bendrovės, kuriai pareikštas ieškinys siekiant ją įtraukti į bylą, faktinė valdymo ir kontrolės vieta yra valstybėje narėje, kur pradėta pirminė bankroto byla.

---

(1)  OL C 161, 2010 6 19.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Högsta förvaltningsdomstolen (anksčiau Regeringsrätten) (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Försäkringskassan prieš Elisabeth Bergström

(Byla C-257/10) (1)

(Migruojantys darbuotojai - Socialinė apsauga - Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo - Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 - Valstybės narės pilietis, profesinę veiklą vykdęs Šveicarijoje - Grįžimas į savo kilmės šalį)

(2012/C 39/05)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta förvaltningsdomstolen (anksčiau Regeringsrätten)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Försäkringskassan

Atsakovė: Elisabeth Bergström

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Högsta förvaltningsdomstolen (anksčiau Regeringsrätten) — 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), iš dalies pakeisto 1989 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3427/89 (OL L 331, p. 1) ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (OL L 114, p. 6), 3 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Teisė į motinystės (tėvystės) pašalpas (föräldrapenning) — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias teisė į didesnę išmoką šeimai nei garantuojama įgyjama, tik įgijus nustatytos trukmės sveikatos draudimo laikotarpį — Išmokos šeimai suma, nustatyta atsižvelgiant į šioje valstybėje narėje gautas pajamas iš profesinės veiklos — Asmuo, gyvenantis valstybėje narėje (Švedijoje), tačiau visą draudimo laikotarpį, kuriuo remiantis nustatoma didesnė išmokos šeimai suma, įgijęs pagal kitos valstybės (Šveicarijos) sveikatos draudimo sistemą

Rezoliucinė dalis

1.

Pagal 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo susitarimo 8 straipsnio c punktą ir 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1386/2001, 72 straipsnį tuo atveju, jei valstybės narės teisės aktais pagrindinėje byloje nagrinėjamos šeimos išmokos siejamos su draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar savarankiško darbo laikotarpiais, kompetentinga šios valstybės narės institucija šiuo tikslu privalo atsižvelgti į šiuos laikotarpius, kurie visi įgyti Šveicarijos Konfederacijos teritorijoje.

2.

Minėto susitarimo 8 straipsnio a punktas ir Reglamento Nr. 1408/71, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1386/2001, 3 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 ir 2 dalys, 72 straipsnis bei VI priedo N skirsnio 1 punktas turi būti aiškinami taip, kad tuo atveju, jei pagrindinėje byloje nagrinėjamos išmokos šeimai dydis turi būti nustatomas vadovaujantis sveikatos draudimo taisyklėmis, šis dydis asmeniui, kuris įgijo visus reikalingus šiai išmokai apskaičiuoti darbo laikotarpius kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens, turinčio panašią patirtį bei profesinę kvalifikaciją, ir kuris vykdo panašią veiklą valstybės narės, kurioje yra prašoma ši išmoka, teritorijoje, gaunamas pajamas.

---

(1)  OL C 195, 2010 7 17.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) J Jan Voogsgeerd prieš Navimer SA

(Byla C-384/10) (1)

(Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės - Darbo sutartis - Šalių pasirinkimas - Teisės, taikytinos nesant šalių pasirinkimo, privalomos normos - Šios teisės nustatymas - Darbuotojas, dirbantis keliose susitariančiosiose valstybėse)

(2012/C 39/06)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Jan Voogsgeerd

Atsakovė: Navimer SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pasirašytos Romoje 1980 m. birželio 19 d. (OL L 226, 1980, p. 1), 6 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimas — Nesant pasirinkimo taikoma teisė — Darbo sutartis — Darbuotojas, paprastai dirbantis ne vienoje šalyje — Vyriausiasis laivo mechanikas.

Rezoliucinė dalis

1.

Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas visų pirma turi nustatyti, ar valstybė, kurioje darbuotojas, vykdydamas sutartį, paprastai dirba, yra valstybė, kurioje arba iš kurios, atsižvelgiant į visas tą darbą apibūdinančias aplinkybes, darbuotojas faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui.

2.

Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad negali priimti sprendimo nagrinėjamoje byloje pagal minėtos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punktą, Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip: — sąvoką „darbdavio verslo vieta“ reikia suprasti tik kaip verslo vietą, kur darbuotojas buvo įdarbintas, o ne vietą, kur jis faktiškai dirba, — teisinio subjektiškumo turėjimas nėra reikalavimas, kurį turi atitikti darbdavio verslo vieta, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, — kitos įmonės, su kuria įmonė, formaliai nurodyta kaip darbdavė, turi santykių, verslo vieta gali būti laikoma „verslo vieta“, jei objektyvūs duomenys leidžia nustatyti, kad reali padėtis skiriasi nuo tos, kuri nurodyta sutartyje, net jei įgaliojimai duoti nurodymus tai kitai įmonei formaliai nebuvo perleisti.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hauptzollamt Hamburg-Hafen prieš Afasia Knits Deutschland GmbH

(Byla C-409/10) (1)

(Bendra prekybos politika - Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) kilmės produktų importo preferencinis režimas - Per Europos Kovos su sukčiavimų tarnybos (OLAF) tyrimą eksportuojančioje AKR valstybėje nustatyti pažeidimai - Paskesnis importo muito išreikalavimas)

(2012/C 39/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hauptzollamt Hamburg-Hafen

Atsakovė: Afasia Knits Deutschland GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašyto 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (OL L 317, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 35 t., p. 3) 1 protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų 32 straipsnio bei 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 220 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimas — Kinijoje pagamintos tekstilės eksportas iš Jamaikos į Europos Sąjungą — OLAF, o ne eksportuojančios valstybės muitinės institucijų, kaip numatyta minėtame 1 protokole, atliktas paskesnis kilmės įrodymų patikrinimas — Galimų importuotojo teisėtų lūkesčių apsauga.

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių, kuris Bendrijos vardu buvo patvirtintas 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2003/159/EB, V priedo 1 protokolo 32 straipsnis aiškintinas taip, kad rezultatai, gauti per paskesnę patikrą, skirtą įrodyti AKR valstybės išduotuose EUR.1 sertifikatuose nurodytą prekių kilmę ir kurią iš esmės sudarė Komisijos, konkrečiau kalbant, OLAF, atliktas tyrimas šioje valstybėje jos kvietimu, saisto valstybės narės, į kurią importuotos prekės, institucijas, jeigu šios institucijos yra gavusios dokumentą, kuriame aiškiai pripažįstama, kad ši AKR valstybė šiuos rezultatus prilygina savo pačios rezultatams, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 220 straipsnio 2 dalies b punktas aiškintinas taip, kad esant situacijai, kai prekių importui į Sąjungą išduoti EUR.1 sertifikatai panaikinti dėl to, jog išduodant šiuos sertifikatus buvo padaryta pažeidimų ir juose nurodytos preferencinės kilmės nebuvo galima patvirtinti atlikus paskesnę patikrą, importuotojas negali priešintis dėl paskesnio importo muito išreikalavimo, tvirtindamas, kad negalima atmesti, jog iš tikrųjų kai kurios iš šių prekių turi minėtą preferencinę kilmę.

---

(1)  OL C 274, 2010 10 9.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Corte suprema di cassazione (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Banca Antoniana Popolare Veneta spa, incorporante la Banca Nazionale dell’Agricoltura spa prieš Ministero dell’Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

(Byla C-427/10) (1)

(PVM - Nepagrįstai sumokėto mokesčio grąžinimas - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta galimybė pareikšti ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo ir nurodyti skirtingi teismai bei skirtingi terminai, atsižvelgiant į tai, ar kalbama apie paslaugų gavėją, ar apie jų teikėją - Paslaugų gavėjo galimybė prašyti paslaugų teikėjo grąžinti mokestį pasibaigus pastarajam taikomam terminui pareikšti ieškinį mokesčių administratoriui - Veiksmingumo principas)

(2012/C 39/08)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Banca Antoniana Popolare Veneta spa, incorporante la Banca Nazionale dell’Agricoltura spa

Atsakovė: Ministero dell’Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Corte suprema di cassazione — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 3 dalies aiškinimas — Nepagrįstai sumokėto mokesčio susigrąžinimas — Nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta galimybė kreiptis į skirtingus teismus, esant skirtingiems terminams, nelygu, ar mokestį grąžinti prašo prekės ar paslaugos gavėjas (10 metų terminas) ar tos pačios prekės tiekėjas ar paslaugos teikėjas (2 metų terminas) — Galimybė prekės ar paslaugos gavėjui prašyti grąžinti mokestį iš prekės tiekėjo ar paslaugos teikėjo, kai pastarajam terminas pateikti atitinkamą prašymą yra pasibaigęs — Mokesčių neutralumo, veiksmingumo ir nediskriminavimo principai

Rezoliucinė dalis

Veiksmingumo principui neprieštarauja su nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimu susiję nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas senaties terminas paslaugų gavėjo ieškiniui dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo pagal civilinę teisę pareikšti šių paslaugų teikėjui, apmokestinamajam asmeniui, yra ilgesnis nei specialus senaties terminas šio paslaugų teikėjo ieškiniui dėl mokesčio grąžinimo pagal mokesčių teisę pareikšti mokesčių administratoriui, tiek, kiek šis apmokestinamasis asmuo gali veiksmingai reikalauti administratoriaus grąžinti šį mokestį. Ši sąlyga nėra įgyvendinta, kai taikant šiuos teisės aktus apmokestinamasis asmuo visiškai netenka teisės susigrąžinti iš mokesčių administratoriaus nepagrįstai sumokėtą PVM, kurį jis privalo grąžinti šių paslaugų gavėjams.

---

(1)  OL C 288, 2010 10 23.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas (Vestre Landsret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Niels Møller prieš Haderslev Kommune

(Byla C-585/10) (1)

(Integruota taršos prevencija ir kontrolė - Direktyva 96/61/EB - I priedo 6.6 punkto c papunktis - Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms - Vietų kiaulaitėms įskaičiavimas arba neįskaičiavimas)

(2012/C 39/09)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vestre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Niels Møller

Atsakovė: Haderslev Kommune

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Vestre Landsret — 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80) I priedo 6.6 punkto aiškinimas — Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms — Vietų kiaulaitėms (subrendusios kiaulių patelės, kurios dar nesiparšiavo) įskaičiavimas arba neįskaičiavimas.

Rezoliucinė dalis

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, iš dalies pakeistos 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006, I priedo 6.6 punkto c papunktyje pavartoti žodžiai „vietos paršavedėms“ turi būti aiškinami kaip apimantys vietas kiaulaitėms (kiaulių patelėms, kurios sukergtos, tačiau dar nesiparšiavo).

---

(1)  OL C 38, 2011 2 5.

2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-624/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Apmokestinimas - Direktyva 2006/112/EB - 168, 171, 193, 194, 204 ir 214 straipsniai - Valstybės narės reglamentavimas, pagal kurį užsienyje įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo paskirti fiskalinį agentą ir registruotis PVM mokėtoju toje valstybėje narėje - Reglamentavimas, pagal kurį užsienyje įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas gali taikyti užskaitą tarp savo sumokėto atskaičiuotino PVM ir savo klientų vardu ir jų sąskaita surinkto atskaičiuotino PVM)

(2012/C 39/10)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Afonso

Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir N. Rouam

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 168, 171, 193, 194, 204 ir 214 straipsnių pažeidimas — Nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią užsienyje įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo paskirti fiskalinį agentą — Pareiga registruotis PVM mokėtoju — Teisės į atskaitą pobūdis ir apimtis

Rezoliucinė dalis

1.

2006 m. birželio 23 d. Administracinių instrukcijų 3 A 9 06 Nr. 105 IV skyriuje numatydama administracinę lengvatą, kuria nukrypstama nuo atvirkštinio apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarkos, pagal kurią ne Prancūzijoje įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo paskirti fiskalinį agentą, registruotis joje pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir gali taikyti užskaitą tarp savo sumokėto atskaičiuotino pridėtinės vertės mokesčio ir savo klientų vardu ir jų sąskaita surinkto atskaičiuotino pridėtinės vertės mokesčio, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir ypač jos 168, 171, 193, 194, 204 ir 214 straipsnius.

2.	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 72, 2011 03 05.

2011 m. spalio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Byla C-530/11)

(2012/C 39/11)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Oliver, L. Armati

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad visiškai neperkėlusi ir netaikiusi teisingai 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB (1), nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB (2) ir 96/61/EB (3) dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus 3 straipsnio 7 dalį ir 4 straipsnio 4 dalį, Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB 3 straipsnio 7 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalimi teisminio peržiūrėjimo procedūra aplinkosaugos srityje neturi būti pernelyg brangi. Tai susiję su Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kurią pasirašė Sąjunga ir daugelis valstybių narių, 9 straipsnio 4 dalies įgyvendinimu.

Kaip tvirtina Komisija, Jungtinė Karalystė neperkėlė šių nuostatų visose trijose savo teritorijose (Anglijoje ir Velse, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje).

Remdamasi taisyklių ir praktikos, taikomų šiose teritorijose, analize ir išnagrinėjusi „pernelyg brangių“ procedūrų sąvoką, Komisija taip pat teigia, kad Jungtinė Karalystė neteisingai taikė šias nuostatas.

---

(1)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 466).

(2)  1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248).

(3)  1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80).

2011 m. lapkričio 9 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Société d'Exportation de Produits Agricoles SA (SEPA) prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Byla C-562/11)

(2012/C 39/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Société d'Exportation de Produits Agricoles SA (SEPA)

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Jonas

Prejudicinis klausimas

Ar reikia taikyti sankciją eksportuotojui, kuris, tinkamai nurodęs faktines aplinkybes, reikalingas skirti grąžinamąją eksporto išmoką, pateikia prašymą skirti grąžinamąją išmoką, nors iš tiesų jis neturi teisės gauti grąžinamosios išmokos už atitinkamas eksportuotas prekes? (1)

---

(1)  1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3665/87, nustatantis išsamias bendrąsias grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1), iš dalies pakeistas 1997 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/97 (OL L 77, p. 12)

2011 m. lapkričio 14 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Iberdrola, S.A. ir Gas Natural SDG, S.A. prieš Administración del Estado, Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Endesa, S.A.

(Byla C-566/11)

(2012/C 39/13)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Iberdrola, S.A. ir Gas Natural SDG, S.A.

Kitos proceso šalys: Administración del Estado, Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Endesa, S.A.

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1), nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 10 straipsnį galima aiškinti taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalines įstatymines priemones, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, kurių dalykas ir tikslas — atlygio už elektros energijos gamybos veiklą sumažinimas suma, atitinkančia nemokamai atitinkamu laikotarpiu skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų vertę?

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. lapkričio 14 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gas Natural SDG, S.A. prieš Endesa, S.A., Iberdrola, S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Administración del Estado

(Byla C-567/11)

(2012/C 39/14)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Gas Natural SDG, S.A.

Kitos proceso šalys: Endesa, S.A., Iberdrola, S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Administración del Estado

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1), nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 10 straipsnį galima aiškinti taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalines įstatymines priemones, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, kurių dalykas ir tikslas — atlygio už elektros energijos gamybos veiklą sumažinimas suma, atitinkančia nemokamai atitinkamu laikotarpiu skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų vertę?

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. lapkričio 15 d.ClientEarth pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-452/10 ClientEarth, palaikomos Danijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-573/11)

(2012/C 39/15)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ClientEarth, atstovaujama advokato P. Kirch

Kitos proceso šalys: Danijos Karalystė, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2011 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo nutartį byloje T-452/10,

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes netinkamai išaiškino sąvokas „nepriklausomumas“ ir „trečioji šalis“, kiek jos svarbios taikant Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmą, trečią ir ketvirtą pastraipas bei Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 1 dalį.

2011 m. lapkričio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-576/11)

(2012/C 39/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir B. Simon

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad nesiėmusi visų būtinų priemonių 2006 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimui byloje C-452/05 įgyvendinti Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 1 dalį.

—

Įpareigoti Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę sumokėti Komisijai baudą, kurios siūloma suma — 11 340 eurų už kiekvieną 2006 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-452/05 neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo sprendimo, kuris bus priimtas šioje byloje, priėmimo dienos iki dienos, kai bus įvykdytas byloje C-452/05 priimtas sprendimas.

—

Įpareigoti Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę sumokėti Komisijai baudą, lygią 1 248 eurams per dieną, skaičiuojant nuo 2006 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-452/05 paskelbimo dienos iki šioje byloje priimto sprendimo paskelbimo dienos arba iki byloje C-452/05 priimto sprendimo įvykdymo dienos, jei tai įvyktų anksčiau.

—	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Komisija tvirtina, kad, kaip matyti išnagrinėjus Liuksemburgo valdžios institucijų pateiktą informaciją, Liuksemburgas šiuo metu nėra visiškai įvykdęs Teisingumo Teismo sprendimo, nors nuo jo paskelbimo praėjo beveik penkeri metai. Taigi Liuksemburgas nesilaikė nei 5 straipsnio 4 dalies, nei 5 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šeši Liuksemburge esantys nuotėkų valymo įrenginiai aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalentų, vis dar neatitinka Direktyvoje 91/271/EEB (1) numatytų reikalavimų.

---

(1)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26).

2011 m. lapkričio 21 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tarragona Power S. L. prieš Gas Natural SDG, S.A., Administración del Estado, Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Endesa, S.A.

(Byla C-580/11)

(2012/C 39/17)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Tarragona Power S. L.

Kitos proceso šalys: Gas Natural SDG, S.A., Administración del Estado, Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Endesa, S.A.

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1), nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 10 straipsnį galima aiškinti taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalines įstatymines priemones, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, kurių dalykas ir tikslas — atlygio už elektros energijos gamybos veiklą sumažinimas suma, atitinkančia nemokamai atitinkamu laikotarpiu skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų vertę?

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. lapkričio 25 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gas Natural SDG, SA, Bizcaia Energia, SL prieš Administración del Estado, Endesa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A.ir Iberdrola, S.A.

(Byla C-591/11)

(2012/C 39/18)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Gas Natural SDG, SA ir Bizcaia Energia, SL

Kitos proceso šalys: Administración del Estado, Endesa S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Iberdrola, S.A.

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1), nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 10 straipsnį galima aiškinti taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalines įstatymines priemones, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, kurių dalykas ir tikslas — atlygio už elektros energijos gamybos veiklą sumažinimas suma, atitinkančia nemokamai atitinkamu laikotarpiu skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų vertę?

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. lapkričio 25 d.Juridiction de Proximité de Chartres (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hervé Fontaine prieš Mutuelle Générale de l'Éducation Nationale

(Byla C-603/11)

(2012/C 39/19)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juridiction de Proximité de Chartres

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Hervé Fontaine

Atsakovė: Mutuelle Générale de l'Éducation Nationale

Prejudicinis klausimas

Ar 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašytos ir 2009 m. gruodžio 1 d. Prancūzijoje įsigaliojusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniais draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Prancūzijos Code de la Mutualité L 112-1 straipsnis, kurią aiškinant papildomą sveikatos draudimą siūlomoms savitarpio pagalbos kasoms draudžiama keisti išmokas atsižvelgiant į darbų atlikimo ar paslaugų teikimo sąlygas, nors šis apribojimas netaikomas kitoms įmonėms, kurios taip pat siūlo papildomą sveikatos draudimą ir kurių veikla reglamentuojama Code des Assurances ar Code de la Sécurité Sociale?

2011 m. gruodžio 2 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bahía de Bizcaia Electricidad, SL prieš Gas Natural SDG, S.A., Endesa, S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Administración del Estado

(Byla C-620/11)

(2012/C 39/20)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Bahía de Bizcaia Electricidad, SL

Kitos proceso šalys: Gas Natural SDG, S.A., Endesa, S.A., Hidroeléctrica del Cantábrico, S.A. ir Administración del Estado

Prejudicinis klausimas

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. gruodžio 5 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Société Geodis Calberson GE prieš FranceAgriMer

(Byla C-623/11)

(2012/C 39/21)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: Société Geodis Calberson GE

Kita proceso šalis: FranceAgriMer

Prejudicinis klausimas

Conseil d'État prašo Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl šio klausimo: ar 1999 m. sausio 18 d. Komisijos reglamento EB Nr. 111/1999 (1) 16 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kaip suteikiančios Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su tuo, kokiomis sąlygomis intervencijos agentūra, paskirta organizuoti konkursą dėl nemokamo žemė ūkio produktų tiekimo į Rusiją, atsiskaito su konkurso laimėtoju ir grąžina jo šiai agentūrai sumokėtą tiekimo garantiją, visų pirma ieškinius, kuriais reikalaujama atlyginti žalą, atsiradusią dėl intervencijos agentūros vykdant šias operacijas elgesio?

---

(1)  1999 m. sausio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 111/1999, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2802/98 dėl žemės ūkio produktų tiekimo Rusijos Federacijai programos taikymo bendrąsias taisykles (OL L 14, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 296)

2011 m. gruodžio 6 d.Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS pateikto apeliacinio skundo dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) nutarties byloje T-1/10 Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS prieš Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), Europos Komisiją ir Nyderlandų Karalystę santrauka

(Byla C-626/11)

(2012/C 39/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS, atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana

Kitos proceso šalys: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos Komisija, Nyderlandų Karalystė

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti Bendrojo Teismo nutartį byloje T-1/10; ir

—

Panaikinti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimą pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu; arba

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl apeliančių ieškinio dėl panaikinimo; ir

—	Priteisti iš atsakovės visas su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme).

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės teigia, kad atmesdamas jų ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti ECHA sprendimą pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę. Apeliantės visų pirma teigia, kad Bendrasis Teismas padarė keletą klaidų aiškindamas faktines aplinkybes ir teisės aktus kaip taikytinus apeliančių situacijai. Todėl jis padarė keletą teisės klaidų, o būtent:

—

Nuspręsdamas, kad ECHA valstybių narių komiteto pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 8 dalį atliktas medžiagos pripažinimas keliančia didelį susirūpinimą nėra sprendimas, kuris gali turėti teisinio poveikio trečiosioms šalims prieš paskelbiant šį sprendimą didelį susirūpinimą keliančių medžiagų kandidačių sąraše pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnio 10 dalį;

Dėl šių priežasčių apeliantės teigia, kad Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-1/10 ir ECHA sprendimas pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, turi būti panaikinti.

---

(1)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1).

2011 m. gruodžio 14 d.Tribunal Supremo (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje E.ON Generación, S.L., Iberdrola, S.A., Administración del Estado

(Byla C-640/11)

(2012/C 39/23)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: E.ON Generación, S.L., Iberdrola, S.A., Administración del Estado

Prejudicinis klausimas

Ar 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (1), nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 10 straipsnį galima aiškinti taip, kad juo nedraudžiama taikyti nacionalines įstatymines priemones, kaip antai nagrinėjamos šiuo atveju, kurių dalykas ir tikslas — atlygio už elektros energijos gamybos veiklą sumažinimas suma, atitinkančia nemokamai atitinkamu laikotarpiu skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų vertę?

---

(1)  OL L 275, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631.

2011 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Traxdata France prieš VRDT — Ritrax (TRAXDATA, TEAM TRAXDATA)

(Byla T-365/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškovės neveikimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2012/C 39/24)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Traxdata France SARL (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų F. Valentin, B. Amaudric du Chaffaut ir G. Courtois

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Ritrax Corporation Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų M. H. Blair, M. J. Gilbert, S. S. Malynicz ir C. A. N. Balme

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2007 m. gegužės 23 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (sujungtos bylos R 1337/2005-1, R 1338/2005-1, R 1339/2005-1 ir R 1340/2005-1), susijusio su prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu procedūra tarp Ritrax Corporation Ltd ir Traxdata France SARL.

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra reikalo nagrinėti šį ieškinį.

2.	Traxdata France SARL padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 283, 2007 11 24.

2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Gebr. Heller Maschinenfabrik prieš VRDT — Fernández Martinez (HELLER)

(Byla T-431/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Protesto atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2012/C 39/25)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Gebr. Heller Maschinenfabrik GmbH (Niurtingenas, Vokietija), atstovaujama advokatų W. Keßler ir S. Baur

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių S. Schäffner, vėliau R. Pethke

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Fernández Martinez (Elčė, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. rugsėjo 11 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 974/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Manuel Fernández Martinez ir Gebr. Heller Maschinenfabrik GmbH.

Rezoliucinė dalis

1.	Nėra reikalo priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

2.	Ieškovė padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 37, 2008 2 9.

2011 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Ahouma prieš Tarybą

(Byla T-138/11) (1)

(Ieškovo mirtis - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2012/C 39/26)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Brouha Nathanaël Ahouma (Abidžanas, Dramblio Kaulo Krantas), atstovaujamas advokato G. Collard

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama B. Driessen ir C. Fekete

Dalykas

Prašymas panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Tarybos sprendimą 2011/18/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 11, p. 36), ir 2011 m. sausio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 25/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 11, p. 1).

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos prašymų įstoti į bylą.

---

(1)  OL C 130, 2011 4 30.

2011 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Fellah prieš Tarybą

(Byla T-255/11) (1)

(Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante - Išbraukimas iš susijusių asmenų sąrašo - Ieškinys dėl panaikinimo - Nereikalingumas priimti sprendimą)

(2012/C 39/27)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Zakaria Fellah (Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamas advokato G. Collard

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama B. Driessen ir G. Étienne

Dalykas

Prašymas panaikinti 2011 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2011/221/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (OL L 93, p. 20), ir 2011 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr.°330/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (OL L 93, p. 10).

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Nereikia priimti sprendimo dėl Europos Komisijos prašymo įstoti į bylą.

---

(1)  OL C 211, 2011 7 16.

2011 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje  VE (*1) prieš Komisiją

(Byla T-274/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Ekspatriacijos išmoka - Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje numatytos sąlygos - Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka - Faktinių aplinkybių iškraipymas - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

(2012/C 39/28)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: VE (*1) atstovaujamas advokato L. Vogel

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama D. Martin ir B. Eggers

Dalykas

Apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2011 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Tarnautojų Teismo (antroji kolegija) sprendimą  VE (*1) prieš Komisiją (F-28/10, dar nepaskelbtas Rinkinyje).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	VE (*1) padengia šioje instancijoje patirtas savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(*1)  Informacija ištrinta arba pakeista pagal asmens duomenų apsaugos ir (arba) konfidencialumo reikalavimus.

(1)  OL C 232, 2011 8 6.

2011 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje AO prieš Komisiją

(Byla T-365/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Terminas apeliaciniam skundui paduoti - Vėlavimas - Pasirašytas apeliacinio skundo originalas, pateiktas praleidus terminą - Nenumatytos aplinkybės - Bendrojo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnio 6 dalis - Akivaizdžiai nepriimtinas apeliacinis skundas)

(2012/C 39/29)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: AO (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato P. Lewisch

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 4 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties AO prieš Komisiją (F-45/10, dar nepaskelbta Rinkinyje) panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	AO padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 282, 2011 9 24.

2011 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Preparados Alimenticios del Sur prieš Komisiją

(Byla T-402/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Prašymas atsisakyti išieškoti muitus už tam tikrų maisto produktų importą - Sprendimas grąžinti bylą nacionalinėms valdžios institucijoms - Prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Nepriimtinumas - Skubos nebuvimas)

(2012/C 39/30)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Preparados Alimenticios del Sur, SL (Mursija, Ispanija), atstovaujama advokato I. Acero Campos

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Baquero Cruz ir L. Bouyon

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, sustabdyti 2011 m. birželio 29 d. Komisijos laiško, kuriuo ieškovei pranešama apie bylos, susijusios su jos prašymu atsisakyti išieškoti importo muitus, grąžinimą Ispanijos valdžios institucijoms tam, kad jos pateiktų savo nuomonę dėl minėto prašymo, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2011 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Akhras prieš Tarybą

(Byla T-579/11 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės Sirijai - Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas - Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Skubos nebuvimas - Rimtos ir nepataisomos žalos nebuvimas)

(2012/C 39/31)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Tarif Akhras (Homs, Sirija), atstovaujamas solisitorių S. Ashley ir S. Millar, QC D. Wyattir ir baristerio R. Blakeley

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bishop ir M.-M. Joséphidès

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos sprendimo 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies pakeičiamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 228, p. 16), 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 878/2011, kuriuo iš dalies pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 228, p. 1), 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimo 2011/628/BUSP, kuriuo iš dalies pakeičiamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 247, p. 17) ir 2011 m. spalio 13 d. Tarybos reglamento Nr. 1011/2011, kuriuo iš dalies pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 269, p. 18), vykdymą tiek, kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2011 m. lapkričio 22 d. Christos Michail pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-100/09 Michail prieš Komisiją

(Byla T-597/11 P)

(2012/C 39/32)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantas: Christos Michail (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato Ch. Meidanis

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu,

—	panaikinti 2011 m. rugsėjo 13 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-100/09 Michail prieš Komisiją,

—	priteisti apeliantui 30 000 EUR kompensaciją jo patirtai neturtinei žalai atlyginti,

—	bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti pagal teisės normas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas teigia, kad skundžiamame sprendime Tarnautojų teismas klaidingai nusprendė dėl ieškinio, kuriuo jis prašė panaikinti Komisijos sprendimą atmesti pagalbos prašymą, kurį jis pateikė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau — Pareigūnų nuostatai) 24 straipsnį, ir 2009 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimą atmesti jo skundą, pateiktą pagal Pareigūnų nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

Konkrečiai kalbant, apeliantas teigia, kad, pirma, buvo pažeistos jo procedūrinės teisės ir Sąjungos teisė, nes netinkamai įvertinęs įrodymus Tarnautojų teismas suklydo, kai visiškai nenagrinėjo klausimo, ar įrodymai buvo gauti teisėtai tiek, kiek Komisija pakeitė statutinę apelianto padėtį, prieš tai nepriėmusi administracinio akto dėl šio pakeitimo. Antra, apeliantas tvirtina, jog Tarnautojų teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir įrodinėjimo pareigos principus, nes nepaisant to, kad apeliantas pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog jo padėties pakeitimas buvo neteisėtas, Tarnautojų teismas jokiu proceso etapu neprašė Komisijos, nors jis turėjo tai padaryti pagal savo Procedūros reglamento 55 straipsnį, pateikti įrodymų, paneigiančių šį teiginį. Trečia, apeliantas teigia, kad Tarnautojų teismas neišnagrinėjo tikrosios jo statutinės padėties, turėtos pagal sistemas Sysper ir Sysper 2, ir to, kokiu teisiniu pagrindu buvo grindžiamas jo vaizdavimas pagal šias sistemas, kad galėtų įvertinti, ar tai yra psichologinis priekabiavimas prie jo ir įrodymų klastojimas.

2011 m. gruodžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Garner CAD Technic ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-614/11)

(2012/C 39/33)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Garner CAD Technic GmbH (Veslingas, Vokietija), GCT Design Organisation GmbH (Veslingas), SG Aerospace GmbH (Veslingas), atstovaujamos advokatų R. Zehetmeier-Müller, M. Schweda, C. Wünschmann, F. Loose, I. Dörr ir J. Eggers

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“, OL L 235, p. 26.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės iš esmės remiasi tokiais pagrindais:

1.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: sanavimo išlyga nėra valstybės pagalba Šiuo klausimu ieškovės, be kita ko, teigia, kad Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalyje numatyta sanavimo išlyga neturi selektyvaus poveikio, kaip reikalaujama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes nesuteikia privilegijų tam tikroms įmonėms ar gamybos šakoms. Be to, ieškovių nuomone, sanavimo išlyga nėra Vokietijos mokesčių teisėje galiojančios referencinės sistemos, kurioje numatytas iš principo neribotas nuostolių perkėlimas į kitus metus bei neterminuotas nuostolių užskaitymas, išimtis, o padeda šios referencinės sistemos veikimui.

2.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka nesant diferenciacijos tarp ūkio subjektų, kurie siekiamo tikslo požiūriu yra panašioje faktinėje ir teisinėje situacijoje Šiuo klausimu ieškovės tvirtina, kad sanavimo išlyga vienodomis sąlygomis ir nesant jokios vertinimo laisvės suteikia naudos kiekvienai bendrovės teisinę formą turinčiai įmonei. Ieškovių manymu, sanavimo išlyga — tai bendra mokesčių politikos priemonė, kuriai dėl šios priežasties valstybės pagalbos draudimas nėra taikomas.

3.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: sanavimo išlygos pateisinimas Vokietijos mokesčių sistemos vidine struktūra Šiame kontekste ieškovės teigia, kad net jei būtų pritarta Komisijos požiūriui ir preziumuojamas sanavimo išlygos selektyvumas, šis selektyvumas būtų pateisinamas dėl konstitucinių apmokestinimo pagal ekonominį pajėgumą, pernelyg didelio apmokestinimo vengimo ir proporcingumo saugojimo principų.

4.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: subsidijų iš valstybinių išteklių nesuteikimas ieškovėms Ieškovės tvirtina, joms nebuvo suteikta jokių subsidijų iš valstybinių išteklių. Šiuo klausimu jos, be kita ko, tvirtina, kad sanavimo išlyga nuostolius patiriančiai bendrovei nėra suteikiama naujos turtinės naudos, o paprasčiausiai nėra panaikinama remiantis neriboto nuostolių perkėlimo į kitus metus bei neterminuoto nuostolių užskaitymo principais jau egzistuojanti turtinė situacija.

5.	Akivaizdi vertinimo klaida nepakankamai atsižvelgus į situaciją pagal Vokietijos mokesčių teisę Šiuo klausimu ieškovės, be kita ko, tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į reikšmingas Vokietijos mokesčių teisės normas ir todėl ginčijamame sprendime buvo padaryta didelių klaidų.

2011 m. gruodžio 2 d pareikštas ieškinys byloje CB prieš Komisiją

(Byla T-619/11)

(2012/C 39/34)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: CB (Vokietija), atstovaujama advokatų T. Hackemann ir H. Horstkotte

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 (klaidų ištaisymas — C(2011)2628) dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“.

—	Nepatenkinus pirmojo prašymo, panaikinti šį sprendimą bent tiek, kiek dėl tokių įmonių kaip ieškovė jame nėra nustatyta teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagrįstos reikalavimo susigrąžinti pagalbą išimties.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės remiasi tokiais pagrindais:

1.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: nuostolių atskaita nėra iš valstybės lėšų suteikiama pagalba Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalis prieštarauja objektyviam neto principui ir finansiniam pajėgumui, o dėl sanavimo išlygos paprasčiausiai išvengiama nepagrįsto įsikišimo į apmokestinamojo asmens turto sandarą į sanavimo išlygos taikymo sritį patenkančiais atvejais. Ieškovės nuomone, dėl šios priežasties nėra tenkinamos Sąjungos teisėje galiojančios valstybės pagalbos sudėties sąlygos.

2.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka nesant reikšmingos referencinės sistemos išimties Ieškovė tvirtina, kad reikšmingą referencinę sistemą sudaro bendroji bendrovėms taikoma nuostolių atskaitos schema (Vokietijos Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas) 10d straipsnis kartu su Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 1 dalimi ir Vokietijos Gewerbesteuergesetz (Verslo mokesčio įstatymas) 10a straipsniu) ir kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnis yra tik šios reikšmingos referencinės sistemos išimtis, kuri savo ruožtu apribojama, be kita ko, sanavimo išlyga.

3.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka nesant diferenciacijos tarp ūkio subjektų, kurie siekiamo tikslo požiūriu yra panašioje faktinėje ir teisinėje situacijoje Šiame kontekste ieškovė, be kita ko, teigia, kad sanavimo išlyga gali pasinaudoti kiekviena apmokestinamoji įmonė ir kad ji nesuteikia naudos nei vien tam tikroms šakoms ar veiklos sritims, nei vien tam tikro dydžio įmonėms.

4.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: selektyvumo stoka dėl pateisinimo mokesčių sistemos pobūdžiu arba vidine struktūra Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad sanavimo išlyga grindžiama mokesčių sistemos priežastimis, kurios atitinka konstitucinės teisės principus, kaip antai apmokestinimą atsižvelgiant į ekonominį pajėgumą, pernelyg didelio apmokestinimo vengimą ir proporcingumo principo paisymą.

5.	SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: akivaizdžios vertinimo klaidos nepakankamai atsižvelgus į situaciją pagal Vokietijos mokesčių teisę Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad Komisija neatsižvelgė į Vokietijos mokesčių teisės normas dėl nuostolių atskaitos.

6.

Rėmimasis Sąjungos teisėje galiojančia teisėtų lūkesčių apsauga Šiame kontekste ieškovė teigia, kad Komisija pirmą kartą formalioje procedūroje išsakė kritiką dėl mokestinių sanavimo lengvatų įsigyjant bendrovių dalis ir kad tai yra išimtinis atvejis, nes galimas pagalbos pobūdis galėjo atsirasti tik supaprastinus valstybės pagalbos taisykles neginčijamai atitinkančią normą (Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 4 dalis). Šio įstatymo supaprastinimo reikšmingumo valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu negalėjo pastebėti nei Vokietijos įstatymų leidėjas nei profesionaliai konsultuotos įmonės.

2011 m. gruodžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje GFKL Financial Services prieš Komisiją

(Byla T-620/11)

(2012/C 39/35)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: GFKL Financial Services AG (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Schweda, S. Schultes-Schnitzlein, J. Eggers ir M. Knebelsberger

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“, OL L 235, p. 26.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė iš esmės remiasi tokiais pagrindais:

1.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: sanavimo išlyga nėra selektyvi priemonė — Ieškovės nuomone, savo sprendimą atsakovė pagrindė klaidingu Vokietijos mokesčių teisės supratimu. Anot jos, atsakovė pirmiausia neteisingai nustatė referencinę sistemą. Ji neteisingai daro prielaidą, kad Vokietijos Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė nuostata, pagal kurią tam tikrais bendrovių dalių įgijimo atvejais išnyksta nuostoliai, kuriuos iš principo galima perkelti į kitus metus, yra referencinės sistemos dalis. Ieškovė teigia, kad iš tikrųjų ši nuostata — tai nukrypimas nuo referencinės sistemos. Referencinę sistemą sudaro principinė galimybė perkelti nuostolius į vėlesnius apmokestinimo metus. Tai išplaukia taip pat iš (konstitucinio) objektyvaus neto apmokestinimo principo. — Be to, ieškovės teigimu, sanavimo išlyga — tai bendroji mokesčių politikos priemonė, kuria nėra suteikiama selektyvios naudos, nes taip nėra suteikiamos privilegijos tam tikroms įmonėms ar gamybos šakoms, ir todėl pagal ją nėra skirtingai traktuojami ūkio subjektai, kurie mokesčių sistemos tikslo požiūriu yra panašioje faktinėje ar teisinėje situacijoje. — Galiausiai, anot ieškovės, sanavimo išlyga pateisinama Vokietijos mokesčių sistemos vidine struktūra, nes ji padeda laikytis pamatinių Vokietijos bendrovių pelno mokestį reglamentuojančių principų (be kita ko, nuostolių užskaitymo skirtingais laikotarpiais principo), kurie tiesiogiai išplaukia iš Vokietijos Konstitucijos.

2.

SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas: subsidijų iš valstybės išteklių nesuteikimas Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad dėl sanavimo išlygos išlaikoma galimybė perkelti nuostolius nėra subsidija iš valstybinių išteklių, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes sanavimo išlyga nėra suteikiama turtinės naudos, o paprasčiausiai nėra panaikinama jau egzistuojanti turtinė situacija.

3.

Pareigos motyvuoti pažeidimas Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia esminius procedūrinius reikalavimus. Ieškovės nuomone, atsakovė nepakankamai pagrindė referencinės sistemos, kurią panaudojo kaip pagrindą, pasirinkimą. Be to, daugybė atsakovės padarytų klaidų vertinant pagrindines Vokietijos mokesčių teisės normas lėmė, kad nėra matyti pagrindinių atsakovė argumentų. Ieškovė tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo nėra įmanoma nustatyti faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis atsakovė grindžia savo nuomonę, jog sanavimo išlyga atitinka valstybės pagalbos sudėties sąlygas.

4.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas Šiame kontekste ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas taip pat prieštarauja teisei, kiek jame reikalaujama nedelsiant ir iš tikrųjų susigrąžinti (tariamą) pagalbą, nesuteikiant Vokietijai leidimo atsižvelgti į esamą, teisėtą naudos gavėjų pasitikėjimą dėl tolesnio lengvatos galiojimo. Jos nuomone, šiuo klausimu ginčijamas sprendimas prieštarauja nerašytam Sąjungos teisės teisėtų lūkesčių apsaugos principui.

2011 m. gruodžio 5 d. pareikštas ieškinys byloje SinnLeffers prieš Komisiją

(Byla T-621/11)

(2012/C 39/36)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: SinnLeffers GmbH (Hagenas, Vokietija), atstovaujama advokatų C. Rupp ir H. Wunderlich

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2011 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimą C(2011)275 galutinis procedūroje dėl Vokietijos valstybės pagalbos C 7/10 (ex CP 250/09 ir NN 5/10) „KStG, Sanierungsklausel“.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas dėl priemonės selektyvumo stokos — Reikšmingos referencinės sistemos nepaisymas: šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad vertindama Körperschaftsteuergesetz (Pelno mokesčio įstatymas) 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtintos sanavimo išlygos selektyvumą Komisija pasirėmė neteisinga referencine sistema. Ieškovės nuomone, kaip tinkamą referencinę sistemą panaudojus objektyvųjį neto apmokestinimo pagrindą veikiau matyti, kad sanavimo išlyga nėra referencinės sistemos išimtis, o, priešingai, grąžina referencinę sistemą atitinkančią situaciją. — Bendrųjų nuostatų selektyvumo stokos nepaisymas: šiuo klausimu ieškovė pažymi, kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtintos sanavimo išlygos selektyvumą galima paneigti ir nuoroda į visuotinį įstatymo nuostatos galiojimą. — Pateisinimo Vokietijos pelno mokesčio sistemos pobūdžiu ir vidine sistema nepaisymas: šiame kontekste ieškovė teigia, kad Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtinta sanavimo išlyga bet kuriuo atveju pateisinama Vokietijos pelno mokesčio sistemos pobūdžiu ir vidine struktūra, remiantis referencine sistema, kurią sudaro objektyvaus neto apmokestinimo principas, išreiškiantis ekonominio pajėgumo principą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: aukštesnę teisinę galią turinčių teisės normų pažeidimas — teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas Šiuo klausimu ieškovė, be kita ko, teigia, kad prieš pradedama formalaus tyrimo procedūrą dėl Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtintos sanavimo išlygos Komisija niekuomet nebuvo išreiškusi su valstybės pagalbos teise susijusių abejonių dėl ankstesnės redakcijos Körperschaftsteuergesetz 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sanavimo išlygos arba dėl panašaus kitų valstybių narių reglamentavimo. Dėl tokio Komisijos elgesio praeityje ieškovė, net ir laikydamasi itin didelio apdairaus ir protingo ūkio subjekto rūpestingumo negalėjo numatyti, kad bus priimtas ginčijamas sprendimas. Todėl, anot ieškovės, ji galėjo pasitikėti naujos Körperschaftsteuergesetz 8c straipsnio 1a dalyje įtvirtintos sanavimo išlygos teisėtumu.

2011 m. gruodžio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-632/11)

(2012/C 39/37)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama I. Chalkias ir S. Papaϊoannou

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	patenkinti ieškinį;

—

panaikinti visą arba dalį 2011 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), apie kurį pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7105 ir kuris paskelbtas 2011 m. spalio 15 d. Oficialiajame leidinyje L 270, p. 33, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, pakeisti jį taip, kaip tiksliau nurodyta ieškinyje;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Graikijos Respublika savo ieškinyje prašo panaikinti 2011 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), apie kurį pranešta dokumentu Nr. C(2011) 7105 ir kuris paskelbtas 2011 m. spalio 15 d. Oficialiajame leidinyje L 270, p. 33, tiek, kiek jis susijęs su Graikijos Respublikai nustatytu finansiniu koregavimu, taikomu vienkartinės išmokos schemos ir vynuogynų perplanavimo ir pertvarkymo, distiliavimo bei pagalbos tam tikram vynuogių misos naudojimui schemų srityse.

Dėl koregavimo vienkartinės išmokos schemos srityje ieškovė pirmiausia tvirtina, kad vienodo dydžio korekcijos nustatymas šioje srityje yra neteisėtas, nes: a) vienodo dydžio korekcijos taikymu pirmaisiais BŽŪP taikymo metais pažeidžiamas bendrasis teisingumo ir bendradarbiavimo principas; b) nėra galiojančio norminio pagrindo naujai BŽŪP ir vienkartinės išmokos schemai taikyti senąsias dokumente VI/5530/1997 numatytas gaires, t. y. senąsias gaires taikant naujai BŽŪP sunkiai pažeidžiamas proporcingumo principas.

Antra, ieškovė pabrėžia, kad Komisijos išvada, jog nacionalinio rezervo paskirstymo kriterijai neatitiko Reglamento Nr. 1782/2003 (1) 42 straipsnio ir Reglamento Nr. 795/2004 (2) 21 straipsnio nuostatų, grindžiama klaidingu šių nuostatų aiškinimu ir klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu.

Trečia, dėl nustatytos 10 % vienodo dydžio korekcijos ieškovė tvirtina, kad Komisijos konstatuoti faktai dėl nacionalinių nacionalinio rezervo paskirstymo kriterijų, dėl visų lauko kultūrų plotų neįtraukimo apskaičiuojant referencinius plotus ir referencines sumas bei regioninį vidurkį, nesudaro Reglamento Nr. 1290/2005 pažeidimų ir Komisija neteisėtai pagal šį reglamentą taikė finansinį koregavimą. Bet kuriuo atveju ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 1290/2005 (3) 31 straipsnį ir dokumente VI/5530/1997 numatytas gaires, nes a) net darant prielaidą, kad Komisijos kaltinimai dėl nacionalinio rezervo paskirstymo kriterijų yra teisingi, dėl to nebuvo sumokėtos sumos asmenims, neturintiems į tai teisių, ir nebuvo jokios žalos EŽŪGF atsiradimo rizikos; b) nagrinėjami kaltinimai nesusiję su esminės kontrolės neatlikimu ir todėl nepateisina 10 % vienodo dydžio korekcijos taikymo.

Kalbėdama apie koregavimą vyno sektoriuje, ieškovė nurodė, jog Komisija klaidingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias visų pirma su vynuogynų registru, distiliavimu ir pagalba vynuogių misos naudojimui, privalomu šalutinių produktų distiliavimu bei vynuogynų perplanavimu ir pertvarkymu, o tai akivaizdžiai nepateisina 10 % koregavimo pagal principus, taikomus finansiniam koregavimui sąskaitų patvirtinimo procedūroje, kuris akivaizdžiai neproporcingas, palyginti su nustatytais kontrolės sistemos trūkumais.

---

(1)  2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269).

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 795/2004, nustatantis išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL L 141, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 226).

(3)  2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).

2011 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Cham prieš Tarybą

(Byla T-649/11)

(2012/C 39/38)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Cham Holding Co. SA (Damaskas, Sirija), atstovaujama advokato E. Ruchat

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškovės ieškinį priimtinu ir atitinkamai:

—

panaikinti 2011 m. rugsėjo 23 d. Sprendimą 2011/273/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. gegužės 9 d. Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ir 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 950/2011, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. gegužės 9 d. Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kiek šie teisės aktai susiję su ieškove ir kiek juose numatyta ją įtraukti į 2011 m. gegužės 9 d. Reglamento (ES) Nr. 442/2011 5 straipsnyje ir 2011 m. gegužės 9 d. Sprendimo 2011/273/BUSP 3 ir 4 straipsniuose išvardintų subjektų sąrašą;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis ieškinio pagrindais, kurie iš esmės tapatūs ar panašūs į tuos, kuriais remiamasi byloje Makhlouf prieš Tarybą (T-433/11) (1).

---

(1)  OL C 290, 2011, p. 14.

2011 m. gruodžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Syriatel Mobile Telecom prieš Tarybą

(Byla T-651/11)

(2012/C 39/39)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Syriatel Mobile Telecom (Joint Stock Company) (Damaskas, Sirija), atstovaujama advokato J. Pujol

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškovės ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—	panaikinti Sprendimą 2011/628/BUSP, taip pat Reglamentą (ES) Nr. 950/2011 ir jo įgyvendinimo aktus, kiek jie susiję su ieškove;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šešiais pagrindais.

1.	Pirmuoju pagrindu teigiama, kad Sprendimas 2011/628/BUSP (1) priimtas be teisinio pagrindo, nes Sprendimas 2011/273/BUSP (2) panaikintas Sprendimu 2011/782/BUSP (3).

2.	Antruoju pagrindu teigiama, kad Reglamentas Nr. 950/2011 (4) priimtas be teisinio pagrindo, nes Sprendimas 2011/273/BUSP (5) panaikintas.

3.

Trečiuoju pagrindu teigiama, kad skundžiamos priemonės pažeistų gynybos teises ir ypač teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 ir 13 straipsniuose, SESV 215 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose.

4.	Ketvirtuoju pagrindu teigiama, kad atsakovė pažeidė motyvavimo pareigą, nes pateikta motyvacija neatitinka Europos Sąjungos institucijoms pagal EŽTK 6 straipsnį, SESV 296 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį tenkančios pareigos.

5.

Penktuoju pagrindu teigiama, kad skundžiamos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai apriboja ieškovės pagrindines teises, ypač teisę į nuosavybę, įtvirtintą EŽTK papildomo protokolo 1 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje, bei EŽTK 8 straipsnyje ir 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę į tai, kad būtų gerbiama jo reputacija.

6.	Šeštuoju pagrindu teigiama, kad daromas neigiamas poveikis konkurencijai Europos Sąjungoje, nes dėl priimtų priemonių būtų iškraipytas normalus telekomunikacijų rinkos veikimas Europos Sąjungoje, o tai turėtų neigiamo poveikio konkurencijai tarp Europos subjektų bei prekybai tarp valstybių narių.

---

(1)  2011 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2011/628/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 247, p. 17).

(2)  2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, p. 11).

(3)  2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP (OL L 319, p. 56).

(4)  2011 m. rugsėjo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 950/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 247, p. 3).

(5)  2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, p. 11).

2011 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Truvo Belgium prieš VRDT — AOL (TRUVO ir Truvo)

(Sujungtos bylos T-528/10, T-69/11 ir T-77/11) (1)

(2012/C 39/40)

Proceso kalba: anglų

Septintosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti sujungtas bylas iš registro.

---

(1)  OL C 30, 2011 1 29, OL C 89, 2011 3 19 ir OL C 95, 2011 3 26.

2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Westfälisch-Lippischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-22/11) (1)

(2012/C 39/41)

Proceso kalba: vokiečių

Šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 72, 2011 3 5.

2011 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Rheinischer Sparkassen- und Giroverband prieš Komisiją

(Byla T-27/11) (1)

(2012/C 39/42)

Proceso kalba: vokiečių

Šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 72, 2011 3 5.