(2012/C 25/01)

Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 13, 2012 1 14

Skelbti leidiniai:

OL C 6, 2012 1 7

OL C 370, 2011 12 17

OL C 362, 2011 12 10

OL C 649, 2011 12 3

OL C 347, 2011 11 26

OL C 340, 2011 11 19

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Government of Gibraltar, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Ispanijos Karalystę (C-106/09), Ispanijos Karalystė prieš Europos Komisiją, Government of Gibraltar, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Sujungtos bylos C-106/09 P ir C-107/09) (1)

(Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Materialinis selektyvumas - Mokesčių režimas - Gibraltaras - Lengvatinės prekybos įmonės)

(2012/C 25/02)

Proceso kalba: anglų

Šalys

C-106/09 P

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal, V. Di Bucci ir N. Khan

Kitos proceso šalys: Government of Gibraltar, atstovaujama solisitoriaus J. Temple Lang, baristerio M. Llamas ir advokato A. Petersen, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama I. Rao, QC D. Anderson ir baristerio M. Gray, Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad ir J.M. Rodríguez Cárcamo

Government of Gibraltar ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pusėje įstojusi į bylą šalis: Airija, atstovaujama D. O'Hagan ir baristerio B. Doherty

C-107/09

Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad ir J. M. Rodríguez Cárcamo

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal, V. Di Bucci ir N. Khan, Government of Gibraltar, atstovaujama solisitoriaus J. Temple Lang, baristerio M. Llamas ir advokato A. Petersen, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama I. Rao, QC D. Anderson ir baristerio M. Gray

Dalykas

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimo Gibraltaro vyriausybė prieš Komisiją (T-211/04 ir T-215/04), kuriuo Pirmosios instancijos teismas panaikino 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimą 2005/261/EB dėl Jungtinės Karalystės pagalbos schemos įgyvendinant Gibraltaro Vyriausybės įmonių pelno mokesčių reformą (Valstybės pagalba Nr. C 66/2002 ex (N 534/2002) — Jungtinė Karalystė)

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė prieš Komisiją (T-211/04 ir T-215/04).

2.	Atmesti Gibraltaro vyriausybės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ieškinius.

3.	Gibraltaro vyriausybė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo ir Europos Komisijos bei Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame apeliaciniame procese, ir Europos Komisijos pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Ispanijos Karalystė ir Airija, kaip atitinkamai procese Bendrajame Teisme ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme į bylą įstojusios valstybės narės, pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 141, 2009 6 20.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-212/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - EB 43 ir 56 straipsniai - Laisvas kapitalo judėjimas - Portugalijos valstybės turimos GALP Energia SGPS SA privilegijuotosios akcijos („golden shares“) - Kišimasis į privatizuotos bendrovės valdymą)

(2012/C 25/03)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun, M. Teles Romão ir P. Guerra e Andrade

Atsakovė: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, advokatų C. Botelho Moniz, M. Rosado da Fonseca ir P. Gouveia e Melo

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 43 ir 56 straipsnių pažeidimas — Ypatingosios valstybės ir kitų valstybės įstaigų teisės bendrovėje GALP Energia, SGPS SA („golden shares“)

Rezoliucinė dalis

1.

Išsaugodama bendrovėje GALP Energia SGPS SA tokias specialiąsias teises, kokios šiuo atveju Portugalijos valstybei ir kitiems viešiesiems subjektams numatytos 1990 m. balandžio 5 d. Pagrindų įstatyme dėl privatizavimo Nr. 11/90 (Lei no 11/90, Lei Quadro das Privatizaçoes), 1999 m. liepos 7 d. Dekrete įstatyme Nr. 261-A/99, patvirtinančiame pirmąjį GALP — Pétroleos e Gás de Portugal SGPS SA įstatinio kapitalo privatizavimo proceso etapą (Decreto-Lei no 261-A/99 aprova a 1.a fase do processo de privatização do capital social da GALP — Petróleos e Gás de Portugal, SGPS, SA), ir šios bendrovės įstatuose, kurias suteikia šiai valstybei priklausančios minėtos bendrovės privilegijuotosios akcijos („golden shares“), Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 straipsnį.

2.	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 180, 2009 8 1.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-281/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 89/552/EEB - Televizijos programų transliavimas - Reklamos intarpai - Transliavimo laikas)

(2012/C 25/04)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Lozano Palacios ir C. Vrignon

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad

Atsakovės pusėje įstojusi į bylą šalis: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S Behzadi-Spencer ir S. Hathaway

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL L 298, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 224) 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies pažeidimas — Reklamos intarpų transliavimo laikas

Rezoliucinė dalis

1.

Leidusi tam tikras reklamos rūšis, kaip antai reklamos reportažai ir skelbimai, rėmėjų reklamos intarpai ir mini reklama, transliuoti Ispanijos televizijos kanalais ir taip viršyti 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, 18 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalų 20 % transliavimo per valandą laiko apribojimą, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 256, 2009 10 24.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-404/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 85/337/EEB - Tam tikrų projektų poveikio aplinkai vertinimas - Direktyva 92/43/EEB - Natūralių buveinių apsauga - Laukinė fauna ir flora - Atviro tipo anglies kasyklos - „Alto Sil“ teritorija - Specialios apsaugos teritorija - Bendrijos svarbos teritorija - Rudasis lokys (Ursus arctos) - Kurtinys (Tetrao urogallus))

(2012/C 25/05)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Recchia, F. Castillo de la Torre ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 97/11/EEB (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248), 2 ir 3 straipsnių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) 6 straipsnio 2–4 dalių, jas siejant su tos pačios direktyvos 7 straipsniu, pažeidimas — Atviro tipo kasyklų veikla — Speciali saugoma teritorija „Alto Sil“ (ES0000210) — Kantabrijos kurtinių buveinė

Rezoliucinė dalis

1.

Davusi sutikimą atviro tipo kasyklose „Nueva Julia“ ir „Ladrones“ planuojamai veiklai, tačiau nepareikalavusi atlikti su tuo susijusio vertinimo, skirto tinkamai nustatyti, apibūdinti ir įvertinti egzistuojančių atviro tipo kasyklų projektų, išskyrus „Ladrones“ kasyklą, kiek tai susiję su rudaisiais lokiais (Ursus arctos), tiesioginį, netiesioginį ir kompleksinį poveikį, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, 2 ir 3 straipsnius bei 5 straipsnio 1 ir 3 dalis.

2.

Nuo 2000 m., kai „Alto Sil“ teritorija buvo pripažinta SAT pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, iš dalies pakeistą 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB, — davusi sutikimą atviro tipo kasyklose „Nueva Julia“ ir „Ladrones“ planuojamai veiklai, tačiau tinkamai neįvertinusi su tuo susijusio šių projektų galimo poveikio ir bet kuriuo atveju neįvykdžiusi sąlygų, kurioms esant leidžiama įgyvendinti projektus nepaisant pavojaus, minėtų projektų keliamo kurtiniams (Tetrao urogallus), kurie yra viena iš gamtos vertybių, dėl kurių „Alto Sil“ teritorija buvo klasifikuota kaip specialios apsaugos teritorija, t. y. nesant kitų sprendimų, egzistuojant privalomiesiems viršesnio viešojo intereso pagrindams ir pranešus Europos Komisijai apie kompensacines priemones, būtinas Natura 2000 tinklo vientisumui užtikrinti, ir — nesiėmusi priemonių, kurios būtinos, kad „Feixolín“, „Fonfría“ ir „Ampliación de Feixolín“ kasyklomis nebūtų pakenkta buveinėms, įskaitant rūšių buveines, ir išvengta, kad jomis bus labai trikdomi kurtiniai, kurių buvimas „Alto Sil“ teritorijoje buvo priežastis įsteigti minėtą specialios apsaugos teritoriją, Ispanijos Karalystė neįvykdė su specialios apsaugos teritorija „Alto Sil“ susijusių įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2–4 dalis, siejamas su šios direktyvos 7 straipsniu,

3.

Nuo 2004 m. gruodžio mėn. nesiėmusi priemonių, kurios būtinos, kad „Feixolín“, „Salguero-Prégame-Valdesegadas“, „Fonfría“, „Nueva Julia“ ir „Ampliación de Feixolín“ kasyklomis nebūtų pakenkta buveinėms, įskaitant rūšių buveines, ir išvengta, kad jomis bus trikdomos rūšys, Ispanijos Karalystė neįvykdė su Bendrijos svarbos teritorija „Alto Sil“ susijusių įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2 dalį.

4.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.	Ispanijos Karalystė, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia du trečdalius Europos Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Europos Komisija padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 11, 2010 1 16.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Italijos Respublika prieš Europos Komisiją

(Byla C-458/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Italijos valdžios institucijų suteikta pagalba naujai biržoje kotiruojamoms įmonėms - Teisės aktai, kuriuose numatomos mokesčių lengvatos)

(2012/C 25/06)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri ir avvocato dello Stato P. Gentili

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, D. Grespan ir E. Righini

Apeliantės pusėje įstojusi į bylą šalis: Suomijos Respublika, atstovaujama advokatų M. Pere ir H. Leppo

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo Italija prieš Komisiją (T-211/05), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą panaikinti 2005 m. kovo 16 d. Komisijos sprendimą 2006/261/EB, dėl Italijos įgyvendintos valstybės pagalbos schemos C8/2004 (ex NN 164/2003), skirtos neseniai biržoje pradėtoms kotiruoti bendrovėms (OL L 94, 2006, p. 42).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Italijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

3.	Suomijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 24, 2010 1 30.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-496/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas įsipareigojimų neįvykdymas - Neįvykdymas - EB 228 straipsnis - Piniginės baudos)

(2012/C 25/07)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro, E. Righini ir B. Stromsky

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmeri, padedama avvocati dello Stato F. Arena ir S. Fiorentino

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 228 straipsnis — 2004 m. balandžio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-99/02 neįvykdymas — Prašymas paskirti baudą.

Rezoliucinė dalis

1.

Iki datos, kurią pasibaigė 2008 m. vasario 1 d. Europos Bendrijų Komisijos pagal EB 228 straipsnį pateiktoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas, nesiėmusi visų priemonių, įgyvendinančių 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją (C-99/02) dėl pagalbos, kuri pagal 1999 m. gegužės 11 d. Sprendimą 2000/128/EB dėl Italijos taikomos pagalbos schemos užimtumui skatinti buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, susigrąžinimo iš gavėjų, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šį sprendimą ir EB 228 straipsnio 1 dalį.

2.

Įpareigoti Italijos Respubliką sumokėti Europos Komisijai į jos sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“ baudą, kurios suma gaunama padauginus 30 milijonų eurų bazinę sumą iš neteisėtos nesuderinama pripažintos pagalbos, kuri pasibaigus aptariamam laikotarpiui dar nebuvo grąžinta arba nebuvo įrodytas jos grąžinimas, procentinės dalies, skaičiuojamos nuo bendros šio sprendimo paskelbimo dieną negrąžintos sumos. Ši bauda mokama kas pusmetį, kiek vėluojama priimti 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją (C-99/02) įgyvendinimo priemones, skaičiuojant nuo šio sprendimo iki minėto 2004 m. balandžio 1 d. sprendimo įgyvendinimo.

3.	Priteisti iš Italijos Respublikos sumokėti į Europos Komisijos sąskaitą „Europos Sąjungos nuosavi ištekliai“ 30 milijonų eurų vienkartinę sumą.

4.	Italijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 24, 2010 1 30.

2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-539/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Audito Rūmų išreikštas ketinimas atlikti auditą valstybėje narėje - Šios valstybės narės nesutikimas - Audito Rūmų galios - EB 248 straipsnis - Nacionalinių administracinių institucijų bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje auditas - Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 - Bendrijos pajamos - Nuosavi ištekliai iš pridėtinės vertės mokesčio)

(2012/C 25/08)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros ir B. Conte

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama C. Blaschke ir N. Graf Vitzthum

Ieškovės pusėje įstojusios į bylą šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas R. Passos ir E. Waldherr, Europos Sąjungos Audito Rūmai, atstovaujami R. Crowe, T. Kennedy ir B. Schäfer

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — EB 10 straipsnio ir EB 248 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74) 140 straipsnio 2 dalies ir 142 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Audito rūmams skirtas atsisakymas atlikti kontrolę Vokietijoje, susijusią su administraciniu bendradarbiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje — Audito rūmų kontrolės kompetencijos apimtis.

Rezoliucinė dalis

1.

Nesutikusi, jog Europos Sąjungos Audito Rūmai Vokietijoje vykdytų administracinio bendradarbiavimo auditą pagal 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje ir jo įgyvendinimo taisykles, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 248 straipsnio 1–3 dalis.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

4.	Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Audito Rūmai padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 51, 2010 2 27.

2011 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje Bank Melli Iran prieš Europos Sąjungos Tarybą, Prancūzijos Respubliką, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Europos Komisiją

(Byla C-548/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendra užsienio ir saugumo politika - Ribojamosios priemonės, taikomos Irano Islamo Respublikai siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui - Banko lėšų įšaldymas - Nepranešimas apie sprendimą - Teisinis pagrindas - Teisė į gynybą)

(2012/C 25/09)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Bank Melli Iran, atstovaujamas advokato L. Defalque

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bishop ir R. Szostak, Prancūzijos Respublika, atstovaujama E. Belliard, G. de Bergues, L. Butel ir E. Ranaivoson), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Hathaway ir baristerio D. Beard, Europos Komisija, atstovaujama S. Boelaert ir M. Konstantinidis

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo Bank Melli Iran prieš Tarybą (T-390/08), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pateiktą ieškinį dėl 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/475/EB, įgyvendinančio Reglamento (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį (OL L 163, p. 29), priedo B lentelės 4 punktą, kiek jis susijęs su Bank Melli Iran ir jo padaliniais — Individualaus pranešimo apie šį sprendimą nebuvimas — Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas — Apelianto atžvilgiu priimto sprendimo įšaldyti lėšas teisinio pagrindo nebuvimas — Teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas — Proporcingumo principo ir nuosavybės teisės pažeidimas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Bank Melli Iran bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 80, 2010 3 27.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Scarlet Extended SA prieš Société belge des auteurs, compositeurs et éditeurs SCRL (SABAM)

(Byla C-70/10) (1)

(Informacinė visuomenė - Autorių teisės - Internetas - Peer to peer programinė įranga - Interneto prieigos paslaugų teikėjai - Elektroninių pranešimų filtravimo sistemos įdiegimas siekiant užkirsti kelią elektroninių rinkmenų keitimuisi pažeidžiant autorių teises - Bendros prievolės stebėti perduodamą informaciją nebuvimas)

(2012/C 25/10)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Scarlet Extended SA

Atsakovė: Société belge des auteurs, compositeurs et éditeurs SCRL (SABAM)

dalyvaujant: Belgian Entertainment Association Video ASBL (BEA Video), Belgian Entertainment Association Music ASBL (BEA Music), Internet Service Provider Association ASBL (ISPA)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour d'appel de Bruxelles — Direktyvų aiškinimas: — 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230),– 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32),– 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 tomas, p. 355),– 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399),– 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 514) — Internetu siunčiamu duomenų tvarkymas — Tinklo operatorių bendrai ir prevenciškai įdiegiama elektroninių pranešimų filtravimo sistema siekiant nustatyti vartotojus, įtariamus autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančių rinkmenų naudojimu — Proporcingumo principo taikymas nacionalinio teismo iniciatyva — Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija — Teisė į privataus gyvenimo gerbimą — Teisė į saviraiškos laisvę

Rezoliucinė dalis

Kartu skaitomas ir atsižvelgiant į iš taikytinų pagrindinių teisių apsaugos kylančius reikalavimus aiškinamas:

—	2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva),

—	2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo,

—	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo,

—	1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir

—

2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) reikia aiškinti taip, kad jomis draudžiama nustatyti interneto prieigos paslaugų teikėjui įpareigojimą įdiegti filtravimo sistemą:

—	visiems naudojantis jo paslaugomis gaunamiems ir siunčiamiems elektroniniams pranešimams, pasinaudojant, be kita ko, „peer-to-peer“ programine įranga,

—	visų jo klientų atžvilgiu,

—	prevenciškai,

—	tik jo sąskaita,

—

neterminuotai, leidžiančią nustatyti tokio tiekėjo tinklu siunčiamas muzikos, kinematografijos ar audiovizualinių kūrinių, kurių intelektinės nuosavybės teisės tariamai priklauso ieškovui, elektronines rinkmenas, kad būtų galima užblokuoti rinkmenų, kuriomis keičiantis pažeidžiamos autorių teisės, persiuntimą.

---

(1)  OL C 113, 2010 5 1.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Procureur-generaal bij het Hof van Beroep te Antwerpen prieš Zaza Retail BV

(Byla C-112/10) (1)

(Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 - Bankroto bylos - Teritorinės bankroto bylos iškėlimas - Taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytos sąlygos, dėl kurių negalima iškelti pagrindinės bankroto bylos - Kreditorius, turintis teisę prašyti iškelti teritorinę bankroto bylą)

(2012/C 25/11)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Cassatie van België

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Procureur-generaal bij het Hof van Beroep te Antwerpen

Atsakovė: Zaza Retail BV

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191) 3 straipsnio 4 dalies a ir b punktų aiškinimas — Tarptautinė jurisdikcija iškelti bankroto bylą — Ne skolininko pagrindinių turtinių interesų vietos, tačiau vieno iš jo filialų buvimo valstybės narės teismo jurisdikcija — „Nustatytų sąlygų“ ir „kreditoriaus“ sąvokos

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 4 dalies a punkte esančią frazę „sąlygos, nustatytos <…>“, kurioje pateikiama nuoroda į sąlygas, dėl kurių pagal valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, įstatymus šioje valstybėje negalima iškelti pagrindinės bankroto bylos, reikia aiškinti taip, kad joje nenurodomos sąlygos, dėl kurių tam tikri asmenys nepatenka tarp asmenų, turinčių teisę prašyti iškelti tokią bylą.

2.

Šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punkte esančią sąvoką „kreditorius“, vartojamą asmenims, turintiems teisę prašyti iškelti atskirą teritorinę bankroto bylą, nurodyti, reikia aiškinti taip, kad ji neapima valstybės narės institucijos, kuriai pagal šios valstybės nacionalinę teisę pavesta ginti viešąjį interesą, tačiau kuri neveikia nei kaip kreditorė, nei kreditorių vardu ir jų naudai.

---

(1)  OL C 113, 2010 5 1.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) FOGGIA-Sociedade Gestora de Participações Sociais SA prieš Secretário de Estado dos Assuntos Fiscais

(Byla C-126/10) (1)

(Teisės aktų derinimas - Direktyva 90/434/EEB - Bendra mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis - 11 straipsnio 1 dalies a punktas - Tinkamos komercinės priežastys - Operacijoje dalyvaujančių bendrovių veiklos restruktūrizavimas arba racionalizavimas - Sąvokos)

(2012/C 25/12)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: FOGGIA-Sociedade Gestora de Participações Sociais SA

Kita proceso šalis: Secretário de Estado dos Assuntos Fiscais

dalyvaujant: Ministério Público

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Supremo Tribunal Administrativo — 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 225, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 142) 11 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimas — Operacijos, kuriomis siekiama išvengti mokesčių ar juos nuslėpti — Sąvokos „tinkamos komercinės priežastys“ ir „operacijoje dalyvaujančių įmonių veiklos restruktūrizavimas arba racionalizavimas“

Rezoliucinė dalis

1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, 11 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad kai jungiasi dvi tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, aplinkybė, kad jungimosi operacijos dieną įsigyjamoji bendrovė nevykdė jokios veiklos, neturėjo kitoms įmonėms priklausančio kapitalo dalių ir įsigijusiajai bendrovei perleido tik labai didelius nenustatytos kilmės nuostolius, nors ši operacija daro teigiamą poveikį, nes leidžia sutaupyti šios grupės struktūrinių išlaidų, gali reikšti, kad tokia operacija įvykdyta ne dėl „tinkamų komercinių priežasčių“, kaip suprantama pagal šią teisės nuostatą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas bylos, kurioje turi priimti sprendimą, aplinkybes, privalo patikrinti, ar jo nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, leidžiančių manyti, kad susidurta su mokesčių vengimo ar jų slėpimo atveju, kaip suprantama pagal minėtą nuostatą.

---

(1)  OL C 134, 2010 5 22.

2011 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Landesarbeitsgericht Hamm (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) KHS AG prieš Winfried Schulte

(Byla C-214/10) (1)

(Darbo laiko organizavimas - Direktyva 2003/88/EB - Teisė į mokamas kasmetines atostogas - Teisės į mokamas kasmetines atostogas, kuriomis nebuvo pasinaudota dėl ligos, praradimas praėjus nacionalinės teisės aktuose nustatytam terminui)

(2012/C 25/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesarbeitsgericht Hamm

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: KHS AG

Atsakovas: Winfried Schulte

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Landesarbeitsgericht Hamm — 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Teisė į kompensaciją už mokamas kasmetines atostogas, nepanaudotas darbuotojo, negalėsiančio pasinaudoti teise į šias atostogas dėl ligos referenciniu laikotarpiu, kuris negalėjo dirbti kelis metus iki jo darbo santykių pabaigos — Kolektyvinė sutartis, pagal kurią leidžiama sumokėti kompensaciją už nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas tik baigiantis darbo santykiams ir numatyta, kad teisė į dėl ligos nepanaudotas mokamas kasmetines atostogas prarandama praėjus 15 mėn. terminui po referencinio laikotarpio pabaigos.

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiamos nacionalinės nuostatos arba praktika, kaip antai kolektyvinės sutartys, kuriose numatyta, kad kelis referencinius laikotarpius iš eilės nedarbingas darbuotojas teises į mokamas kasmetines atostogas gali kaupti tik 15 mėn. perkėlimo laikotarpiu, kuriam pasibaigus teisė į šias atostogas prarandama.

---

(1)  OL C 234, 2010 8 28.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division), Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė)) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs prieš The Rank Group PLC

(Sujungtos bylos C-259/10 ir C-260/10) (1)

(Apmokestinimas - Šeštoji PVM direktyva - Atleidimas nuo mokesčio - 13 straipsnio B skirsnio f punktas - Lažybos, loterijos ir kiti azartiniai lošimai - Mokesčių neutralumo principas - Mechanizuotas bingas, kai laimėjimai išmokami grynaisiais („mechanised cash bingo“) - Lošimo automatai - Nuo įstatymų nuostatų nukrypstanti administracinė praktika - Gynybos pagrindas, grindžiamas „deramu rūpestingumu“ („due diligence“))

(2012/C 25/14)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division), Upper Tribunal (Tax and Chancery Chamber) (Jungtinė Karalystė)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs

Atsakovė: The Rank Group PLC

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio B dalies f punkto išaiškinimas — Lažybų, loterijų ir kitų mechanizuotų azartinių lošimų atleidimas nuo mokesčio — Mechanizuotas bingas, kai laimėjimai išmokami grynaisiais („mechanised cash bingo“) — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas skirtingas prekių ir paslaugų, kurios, vartotojo požiūriu, yra identiškos arba tenkina tuos pačius vartotojo poreikius, vertinimas PVM atžvilgiu — Skirtingas vertinimas atsižvelgiant į statomą sumą ir laimėjimo dydį — Mokesčių neutralumo principo pažeidimas?

Rezoliucinė dalis

1.

Mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, kad skirtingo dviejų, vartotojo požiūriu, identiškų ar panašių paslaugų, tenkinančių tuos pačius vartotojo poreikius, vertinimo pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu pakanka, kad būtų nustatytas šio principo pažeidimas. Todėl toks pažeidimas nereikalauja, kad, be to, būtų nustatytas faktinis konkurencijos tarp šių paslaugų buvimas arba konkurencijos iškraipymas dėl minėto skirtingo vertinimo.

2.

Esant skirtingam dviejų azartinių lošimų vertinimui, kiek tai susiję su atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio suteikimu pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 13 straipsnio B skirsnio f punktą, mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, kad nereikia atsižvelgti į tai, jog šie du lošimai priklauso skirtingoms licencijų kategorijoms ir jiems taikoma skirtinga teisinė tvarka kontrolės ir reguliavimo srityje.

3.

Siekiant mokesčių neutralumo principo atžvilgiu įvertinti, ar dvi lošimo automatų rūšys yra panašios ir pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu turi būti vertinamos vienodai, reikia patikrinti, ar šių rūšių naudojimas, vidutinio vartotojo požiūriu, yra panašus ir tenkina tuos pačius jo poreikius, o aplinkybės, į kurias šiuo atžvilgiu gali būti atsižvelgiama, yra visų pirma mažiausios ir didžiausios statomos sumos, taip pat laimėjimai ir tikimybė laimėti.

4.

Mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, kad mokesčių mokėtojas negali prašyti grąžinti už tam tikras paslaugas sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, teigdamas, jog buvo pažeistas šis principas, kai atitinkamos valstybės narės mokesčių administratorius praktikoje laikė panašias paslaugas nuo mokesčio atleistomis paslaugomis, nors jos pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir nėra atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio.

5.

Mokesčių neutralumo principas turi būti aiškinamas taip, kad valstybė narė, kuri pasinaudojo Šeštosios direktyvos 77/388 13 straipsnio B skirsnio f punktu suteikta diskrecija ir atleido nuo pridėtinės vertės mokesčio bet kokių priemonių, skirtų azartiniams lošimams lošti, suteikimą, tačiau neatleido vienos tam tikrus kriterijus atitinkančių automatų kategorijos, atsakydama į šio principo pažeidimu grindžiamą prašymą grąžinti pridėtinės vertės mokestį, negali remtis tuo, kad ji su deramu rūpestingumu reagavo į naujos, šių kriterijų neatitinkančios automatų rūšies atsiradimą.

---

(1)  OL C 209, 2010 7 31.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Inalta Curte de Casație și Justiție (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Circul Globus București (Circ & Variete Globus București) prieš Uniunea Compozitorilor și Muzicologilor din România — Asociația pentru Drepturi de Autor — U.C.M.R. — A.D.A

(Byla C-283/10) (1)

(Teisės aktų derinimas - Autorių teisės ir gretutinės teisės - Direktyva 2001/29/EB - 3 straipsnis - Sąvoka „kūrinio paskelbimas visuomenės nariams, esantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“ - Muzikos kūrinių viešas paskelbimas nemokant autorių teisių atlyginimo autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai - Turtinių teisių perleidimo sutarčių sudarymas su kūrinių autoriais - Direktyvos 2001/29 taikymo sritis)

(2012/C 25/15)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Inalta Curte de Casație și Justiție

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Circul Globus București (Circ & Variete Globus București)

Atsakovė: Uniunea Compozitorilor și Muzicologilor din România — Asociația pentru Drepturi de Autor — U.C.M.R. — A.D.A

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Inalta Curte de Casație și Justiție — 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 3 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Muzikos kūrinių viešas paskelbimas nemokant autorių teisių atlyginimo autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai — Turtinių teisių perleidimo sutarčių sudarymas su kūrinių autoriais — Sąvoka „kūrinio paskelbimas visuomenės nariams, esantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“ — Nurodytos direktyvos taikymo sritis.

Rezoliucinė dalis

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo ir konkrečiai jos 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jose reglamentuojamas tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, o ne bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu.

---

(1)  OL C 234, 2010 8 28.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas bylose (Rechtbank Haarlem (Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) X prieš Inspecteur van de Belastingdienst prieš Y (C-319/10) ir X BV prieš Inspecteur van de Belastingdienst P (C-320/10)

(Sujungtos bylos C-319/10 ir C-320/10) (1)

(Bendrasis muitų tarifas - Kombinuotoji nomenklatūra - Tarifinis klasifikavimas - Šaldytą ir sūdytą vištieną be kaulų - Reglamentų (EB) Nr. 535/94, Nr. 1832/2002, Nr. 1871/2003, Nr. 2344/2003 ir Nr. 1810/2004 galiojimas ir aiškinimas - Kombinuotosios nomenklatūros 2 skirsnio 7 papildomoji pastaba - PPO Ginčų sprendimo tarybos sprendimas - Teisinės pasekmės)

(2012/C 25/16)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Haarlem

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: X (C-319/10), X BV (C-320/10)

Atsakovai: Inspecteur van de Belastingdienst/Y C-319/10), Inspecteur van de Belastingdienst P (C-320/10)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank Haarlem — 1994 m. kovo 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 535/94, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 68, p. 15), 2002 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1832/2002, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 290, p. 1), 2003 m. spalio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1871/2003, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 275, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 13 t., p. 493), ir 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2344/2003, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 346, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 15 t., p. 231), aiškinimas ir galiojimas — Šaldyti ir sūdyti vištienos gabalai be kaulų — Tarifinis klasifikavimas

Rezoliucinė dalis

Tokiomis, kaip antai pagrindinėje byloje, aplinkybėmis, kai deklaracijos pagal „išleidimo į laisvą apyvartą“ muitinės procedūrą buvo pateiktos iki 2005 m. rugsėjo 27 d., 2005 m. rugsėjo 27 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Ginčų sprendimo tarybos sprendimu, patvirtinančiu PPO Apeliacinės tarybos ataskaitą (WT/DS269/AB/R, WT/DS286/AB/R) ir dvi PPO specialios grupės ataskaitas (WT/DS269/R ir WT/DS286/R), iš dalies pakeistas Apeliacinės tarybos ataskaita, negalima remtis nei aiškinant Kombinuotosios nomenklatūros 2 skirsnio 7 papildomąją pastabą, esančią 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1810/2004, iš dalies keičiančiame 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, nei vertinant šios papildomosios pastabos galiojimą.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Medeva BV prieš Comptroller-General of Patents, Designs and Trade Marks

(Sujungtos bylos C-322/10) (1)

(Žmonėms skirti medicinos produktai - Papildomos apsaugos liudijimas - Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 - 3 straipsnis - Liudijimo išdavimo sąlygos - Sąvoka „produktas yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu“ - Kriterijai - Papildomų ar kitokių kriterijų, taikomų medicinos produktui, kurį sudaro daugiau nei viena veiklioji sudedamoji dalis, arba vakcinai, skirtai apsaugoti nuo kelių ligų (Multi disease vaccine, arba vakcina nuo kelių ligų), egzistavimas)

(2012/C 25/17)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Medeva BV

Atsakovė: Comptroller-General of Patents, Designs and Trade Marks

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) — 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo 3 straipsnio a ir b punktų aiškinimas (OL L 152, p. 1) — Liudijimo išdavimo sąlygos — Sąvoka „produktas yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu“ — Kriterijai — Medicinos produktaui, kurio sudėtyje yra daugiau kaip viena veiklioji sudedamoji dalis, arba vakcinai nuo kelių ligų („multi-disease vaccine“) taikomų papildomų arba kitokių kriterijų buvimas

Rezoliucinė dalis

1.

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo 3 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip: juo kompetentingoms valstybės narės pramoninės nuosavybės tarnyboms draudžiama išduoti papildomos apsaugos liudijimą veikliosioms sudedamosioms dalims, nenurodytoms pagrindinio patento, kuriuo grindžiama tokia paraiška, apibrėžties punktuose.

2.

Reglamento Nr. 469/2009 3 straipsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jei tenkinamos ir kitos šiame straipsnyje numatytos sąlygos, juo kompetentingoms valstybės narės pramoninės nuosavybės tarnyboms nedraudžiama išduoti papildomos apsaugos liudijimo dviejų veikliųjų sudedamųjų dalių deriniui, atitinkančiam nurodytąjį pagrindinio patento, kuriuo remiamasi, apibrėžties punktuose, kai medicinos produktą, kurio leidimu pateikti į rinką grindžiama papildomo apsaugos liudijimo paraiška, sudaro ne tik šis dviejų veikliųjų sudedamųjų dalių derinys, bet ir kitos veikliosios sudedamosios dalys.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Hamburg (Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Gebr. Stolle GmbH & Co. KG (C-323/10, C-324/10 ir C-326/10), Doux Geflügel GmbH (C-325/10) prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Sujungtos bylos C-323/10–C-326/10) (1)

(Reglamentas (EEB) Nr. 3846/87 - Žemės ūkis - Eksporto grąžinamosios išmokos - Vištiena - Nupeštos ir išdarinėtos naminės vištos)

(2012/C 25/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Hamburg

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjos: Gebr. Stolle GmbH & Co. KG (C-323/10, C-324/10 ir C-326/10), Doux Geflügel GmbH (C-325/10)

Atsakovė: Hauptzollamt Hamburg-Jonas

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Hamburg — 1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3846/87, nustatančio žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą (OL L 366, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 7 t., p. 325), iš dalies pakeisto 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2765/1999 (OL L 338, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 28 t., p. 108), išaiškinimas — Pozicija 0207 12 90 — Nupeštos, tačiau ne visiškai išdarinėtos, kaip numatyta minėtoje nomenklatūros pozicijoje, naminės vištos.

Rezoliucinė dalis

1.

1987 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3846/87, nustatančio žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą, 0207 12 90 subpozicija aiškintina taip, kad paukštienos skerdena, kuri priskiriama prie šios subpozicijos, turi būti visiškai išdarinėta ir todėl tarifinio klasifikavimo požiūriu negerai, jeigu po mechaninio išdarinėjimo proceso skerdenoje dar liko, pavyzdžiui, žarnyno ar trachėjos dalių.

2.	Reglamento Nr. 3846/87 prekės kodas 0207 12 90 9990 turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „kintama sudėtis“ leidžia pridėti prie skerdenos iš viso ne daugiau kaip keturis po vieną ar keletą iš ten nurodytų vidaus organų.

3.	Reglamento Nr. 3846/87 0207 12 10 subpozicija aiškintina taip, kad paukštienos skerdena, prie kurios vienas iš šioje subpozicijoje nurodytų vidaus organų, t. y. kaklas, širdis, kepenys ir skilvis, pridėtas kelis kartus, nepatenka į šią subpoziciją.

4.

Reglamento Nr. 3846/87 0207 12 10 subpozicija aiškintina taip, kad klasifikuojant prekę dėl eksporto grąžinamosios išmokos skyrimo į šią subpoziciją patenka paukštienos skerdena, ant kurios po mechaninio nupešimo dar liko šiek tiek mažų kontūrinių plunksnų, plunksnelių, padaigų ir pūkelių, jeigu šios plunksnų liekanos suderinamos su kepti paruošto viščiuko savybe ir su gera bei tinkama prekės kokybe.

5.	Reglamento Nr. 3846/87 prekės kodas 0207 12 90 9990 aiškintinas taip, kad jis neapima paukštienos skerdenos, kurioje prie kaklo laikosi prikibusi trachėja.

6.

Atliekant muitinės patikrinimą, siekiant nustatyti, ar eksportuojamos prekės atitinka eksporto deklaracijoje nurodytą tarifinę poziciją, remiantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 70 straipsnio 1 dalimi dalinio deklaruotų prekių tikrinimo rezultatai galioja visoms deklaracijoje nurodytoms prekėms. Negali būti pritarta galimo nuokrypio riboms, leidžiančioms pripažinti, kad išimtinis nukrypimas neužkerta kelio skirti grąžinamąją išmoką.

---

(1)  OL C 209, 2010 7 31.

OL C 274, 2010 10 9.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Okresní soud v Chebu (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) byloje Hypoteční banka, a.s. prieš Udo Mike Lindner

(Byla C-327/10) (1)

(Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas - Vartotojo, vienos valstybės narės piliečio, su banku, įsteigtu kitoje valstybėje narėje, sudaryta nekilnojamojo turto paskolos sutartis - Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama pareikšti ieškinį vartotojui šios valstybės teisme, kai nežinoma tiksli jo nuolatinė gyvenamoji vieta)

(2012/C 25/19)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Okresní soud v Chebu

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hypoteční banka, a.s.

Atsakovas: Udo Mike Lindner

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Okresní soud v Chebu — SESV 81 straipsnio, 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 16 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio, taip pat 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Jurisdikcija dėl vartotojo, vienos valstybės narės piliečio, su banku, įsteigtu kitoje valstybėje narėje, sudarytos nekilnojamojo turto paskolos sutarties — Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiama pareikšti ieškinį vartotojui šios valstybės teisme, kai nežinoma tiksli jo nuolatinė gyvenamoji vieta

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo turi būti aiškinamas taip, kad juo įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės reiškia, jog valstybės narės teismui pateiktame nagrinėti ginče susiklosčiusi situacija gali kelti klausimų dėl šio teismo tarptautinės jurisdikcijos nustatymo. Tokia situacija susidaro tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai vienos valstybės narės teisme pateiktas ieškinys kitos valstybės narės piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta šiam teismui nežinoma.

2.

Reglamentas Nr. 44/2001 turi būti aiškinamas taip, kad: — tokioje situacijoje, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai vartotojas, sudaręs ilgalaikės paskolos sutartį nekilnojamajam turtui įsigyti, kurioje numatyta pareiga informuoti kitą sutarties šalį apie bet kokį adreso pasikeitimą, atsisako nuolatinės gyvenamosios vietos iki to laiko, kai jam pareiškiamas ieškinys dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį pagal šio reglamento 16 straipsnio 2 dalį turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra paskutinė žinoma vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismai, jeigu taikant šio reglamento 59 straipsnį jiems nepavyksta nustatyti tuometinės atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos ir jie taip pat neturi įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog šis iš tikrųjų nuolat gyvena už Europos Sąjungos teritorijos ribų, — šis reglamentas nekliudo taikyti nacionalinės teisės procesinės nuostatos, pagal kurią, siekiant išvengti situacijos, kai atsisakoma vykdyti teisingumą, leidžiama nagrinėti bylą prieš asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, ir jam nedalyvaujant, jeigu teismas, kuriam perduota nagrinėti šį ginčą, prieš išspręsdamas jį įsitikina, jog siekiant surasti atsakovą imtasi visų paieškos priemonių, kurių reikalauja rūpestingumo ir sąžiningumo principai.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Augstākās tiesas Senāts (Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Norma-A SIA, Dekom SIA prieš Latgales plānošanas reģions, perėmusią Ludzas novada dome teises

(Byla C-348/10) (1)

(Viešieji pirkimai - Direktyva 2004/17/EB - 1 straipsnio 3 dalies b punktas - Direktyva 92/13/EEB - 2d straipsnio 1 dalies b punktas - Paslaugų koncesijos sąvoka - Visuomeninio susisiekimo autobusais paslaugų teikimas - Teisė eksploatuoti paslaugą ir nuostolius kompensuojančios sumos pervedimas paslaugų teikėjui - Nacionaline teise ir sutartimi ribojama eksploatavimo rizika - Apskundimo procedūros pirkimo sutarčių sudarymo srityje - Galimybė nepasibaigus Direktyvos 2007/66/EB perkėlimo terminui sudarytoms sutartims tiesiogiai taikyti Direktyvos 92/13/EEB 2d straipsnio 1 dalies b punktą)

(2012/C 25/20)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Augstākās tiesas Senāts

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Norma-A SIA, Dekom SIA

Atsakovė: Latgales plānošanas reģions, perėmusi Ludzas novada dome teises

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Augstākās tiesas Senāts — 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19) 1 straipsnio 3 dalies b punkto ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 315) su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (Tekstas svarbus EEE) (OL L 335, p. 31), 2d straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimas — Paslaugų koncesijos sąvoka — Sutartis dėl viešojo susisiekimo autobusais paslaugų teikimo, už kurias kaip atlyginimas suteikiama teisė eksploatuoti šias paslaugas ir suteikiančioji institucija kompensuoja paslaugų teikėjui dėl šios eksploatacijos patirtus nuostolius, o šių paslaugų eksploatacijos rizika ribojama nacionalinės teisės aktais ir sutartimi — Ieškinio dėl viešųjų pirkimų pareiškimo tvarka — Ieškinys dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia — Direktyvos 92/13/EEB 2d straipsnio 1 dalies b punkto tiesioginis taikymas viešojo pirkimo sutartims, sudarytoms nepasibaigus Direktyvos 2007/66/EB perkėlimo terminui

Rezoliucinė dalis

1.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo reikia aiškinti taip, kad šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta „paslaugų pirkimo sutartimi“ laikytina tokia sutartis, kuria kontrahentas, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimą reglamentuojančias viešosios teisės normas ir sutarties sąlygas, neprisiima didžiosios rizikos dalies. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamą sandorį reikia kvalifikuoti kaip paslaugų koncesiją, ar kaip viešojo paslaugų pirkimo sutartį, atsižvelgdamas į visus šio sandorio požymius.

2.

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, 2d straipsnio 1 dalies b punktas netaikomas viešojo pirkimo sutartims, sudarytoms nepasibaigus Direktyvos 2007/66 perkėlimo terminui.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-379/10) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Bendrasis principas, pagal kurį valstybės narės atsako už Sąjungos teisės pažeidimus, priskiriamus nacionaliniam paskutinėje instancijoje sprendžiančiam teismui - Bet kokios valstybės atsakomybės dėl nacionalinio paskutinėje instancijoje sprendžiančio teismo atlikto teisės normų išaiškinimo ir faktinių aplinkybių bei įrodymų įvertinimo atmetimas - Nacionalinės teisės aktų leidėjo numatyta valstybės atsakomybė tik tokio teismo tyčinės klaidos ar rimto nusižengimo atvejais)

(2012/C 25/21)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Pignataro ir M. Nolin

Atsakovė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri, avvocato dello Stato G. De Bellis

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Bendrojo principo, pagal kurį valstybės narės atsako už Sąjungos teisės pažeidimus, priskiriamus nacionaliniam paskutinėje instancijoje sprendžiančiam teismui, pažeidimas — Atsakomybės numatymas tik tyčinės klaidos ar rimto nusižengimo atvejais

Rezoliucinė dalis

1.

Italijos Respublika, — atmetusi bet kokią Italijos valstybės atsakomybę už žalą privatiems asmenims, padarytą Sąjungos teisės pažeidimu, priskiriamu nacionaliniam paskutinėje instancijoje sprendžiančiam teismui, kai šį pažeidimą lėmė teismo atliktas teisės normų išaiškinimas ir faktinių aplinkybių bei įrodymų įvertinimas, ir — numačiusi tokią atsakomybę tik tyčinės klaidos ar rimto nusižengimo atvejais, pagal 1988 m. balandžio 13 d. Įstatymo Nr. 117 dėl vykdant teismo funkcijas padarytos žalos atlyginimo ir teisėjų civilinės atsakomybės [legge n. 117 (sul) risarcimento dei danni cagionati nell’ esercizio delle funzioni giudiziarie e responsabilità civile dei magistrati] 2 straipsnio l ir 2 dalis, neįvykdė įsipareigojimų pagal bendrąjį valstybių narių atsakomybės už Sąjungos teisės pažeidimus, kuriuos padarė nacionaliniai paskutinėje instancijoje sprendžiantys teismai, principą.

2.	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 301, 2010 11 6.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Amtsgericht Bruchsal (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš  QB (*1)

(Byla C-405/10) (1)

(Aplinkos apsauga - Reglamentai (EB) Nr. 1013/2006 ir 1418/2007 - Atliekų vežimo kontrolė - Naudotų katalizatorių eksporto į Libaną draudimas)

(2012/C 25/22)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Amtsgericht Bruchsal

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

 QB (*1)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Amtsgericht Bruchsal — 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, p. 1) 37 straipsnio bei 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (OL L 316, p. 6), išaiškinimas — Draudimas eksportuoti į Libaną atliekas, priskiriamas B1120 grupei (katalizatoriai).

Rezoliucinė dalis

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 36 straipsnio 1 dalies f punkto ir 37 straipsnio bei 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės, iš dalies pakeisto 2008 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 740/2008, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad iš Europos Sąjungos į Libaną draudžiama eksportuoti naudoti skirtas atliekas, kurioms priskirtas Reglamento Nr. 1013/2006 V priedo 1 dalies B sąraše nurodytas B1120 kodas.

---

(*1)  Informacija ištrinta arba pakeista pagal asmens duomenų apsaugos ir (arba) konfidencialumo reikalavimus.

(1)  OL C 288, 2010 10 23.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice (Queen's Bench Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Deo Antoine Homawoo prieš GMF Assurances SA

(Byla C-412/10) (1)

(Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose - Nesutartinėms prievolėms taikytina teisė - Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 - „Rationæ temporis“ taikymo sritis)

(2012/C 25/23)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Queen's Bench Division)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Deo Antoine Homawoo

Atsakovė: GMF Assurances SA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (Queen's Bench Division) (Jungtinė Karalystė) — 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, p. 40) 15 straipsnio c punkto, 31 ir 32 straipsnių bei SESV 297 straipsnio aiškinimas — Taikymo laiko atžvilgiu sritis — Žalą sukėlusiems įvykiams taikytino įstatymo taikymo sritis

Rezoliucinė dalis

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) 31 ir 32 straipsniai kartu su SESV 297 straipsniu turi būti aiškinami taip: nacionalinis teismas turi taikyti reglamentą tik žalą sukėlusiems įvykiams, atsitikusiems nuo 2009 m. sausio 11 d., ir kad proceso dėl žalos atlyginimo pradžios arba teismo, į kurį kreipiamasi, atliekamo taikytinos teisės nustatymo datos neturi įtakos šio reglamento rationæ temporis taikymo srities nustatymui.

---

(1)  OL C 301, 2010 11 6.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Patents Court) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Georgetown University, University of Rochester, Loyola University of Chicago prieš Comptroller-General of Patents, Designs and Trade Marks

(Byla C-422/10) (1)

(Žmonėms skirti medicinos produktai - Papildomos apsaugos liudijimas - Reglamentas (EB) Nr. 469/2009 - 3 straipsnis - Liudijimo išdavimo sąlygos - Sąvoka „produktas yra apsaugotas galiojančiu pagrindiniu patentu“ - Kriterijai - Papildomų ar kitokių kriterijų, taikomų medicinos produktui, kurį sudaro daugiau nei viena veiklioji sudedamoji dalis, arba vakcinai, skirtai apsaugoti nuo kelių ligų (Multi disease vaccine arba vakcina nuo kelių ligų), egzistavimas)

(2012/C 25/24)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Patents Court) (Jungtinė Karalystė)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Georgetown University, University of Rochester, Loyola University of Chicago

Atsakovė: Comptroller-General of Patents, Designs and Trade Marks

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (Chancery Division) — 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo (OL L 152, p. 1) 3 straipsnio b punkto išaiškinimas — Liudijimo išdavimo sąlygos — Galimybė išduoti papildomos apsaugos liudijimą vienai veikliajai sudedamajai daliai ar jų deriniui tuo atveju, kai viena veiklioji sudedamoji dalis ar jų derinys yra apsaugoti galiojančiu pagrindiniu patentu, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio a dalį

Rezoliucinė dalis

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 469/2009 dėl medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimo 3 straipsnio b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jei tenkinamos ir kitos šiame straipsnyje numatytos sąlygos, juo kompetentingoms valstybės narės pramoninės nuosavybės tarnyboms nedraudžiama išduoti PAL veikliajai sudedamajai daliai, nurodytai pagrindinio patento, kuriuo remiamasi, apibrėžties punktuose, kai medicinos produktą, kurio leidimu pateikti į rinką grindžiama papildomos apsaugos liudijimo paraiška, sudaro ne tik ši veiklioji sudedamoji dalis, bet ir kitos veikliosios sudedamosios dalys.

---

(1)  OL C 301, 2010 11 6.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtosios kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hristo Gaydarov prieš Director na Glavna direktsia„Ohranitelna politsia“pri Ministerstvo na vatreshnite raboti

(Byla C-430/10) (1)

(Sąjungos piliečio judėjimo laisvė - Direktyva 2004/38/EB - Draudimas išvykti iš nacionalinės teritorijos dėl nuteisimo baudžiamąja tvarka kitoje šalyje - Prekyba narkotinėmis medžiagomis - Priemonė, kurią galima pateisinti viešosios tvarkos priežastimis)

(2012/C 25/25)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Hristo Gaydarov

Kita šalis: Director na Glavna direktsia „Ohranitelna politsia“ pri Ministerstvo na vatreshnite raboti

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Administrativen sad Sofia-grad — 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46 ir klaidų ištaisymas OL L 274, 2009 10 20, p. 47), 27 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, p. 1) 5 ir 20 konstatuojamųjų dalių ir Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (O L 239, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 2 t., p. 9) 71 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas — Sąjungos piliečio teisės laisvai judėti apribojimas — Draudimas išvykti iš nacionalinės teritorijos dėl trečiojoje valstybėje padaryto su prekyba narkotikais susijusio nusikaltimo — Priemonė, kurią galima pateisinti viešosios tvarkos sumetimais, siekiant bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslų.

Rezoliucinė dalis

SESV 21 straipsniu ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsniu nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kuria leidžiama apriboti valstybės narės piliečio teisę vykti į kitos valstybės narės teritoriją, motyvuojant, be kita ko, tuo, kad kitoje valstybėje jis buvo nuteistas baudžiamąja tvarka už prekybą narkotinėmis medžiagomis, tačiau su sąlyga, kad, pirma, piliečio asmeninis elgesys kelia realų, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui, antra, numatyta ribojamoji priemonė yra tinkama užtikrinti ja siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jį pasiekti, ir, trečia, šiai priemonei galima taikyti veiksmingą teisminę kontrolę, leidžiančią faktiškai ir teisiškai patikrinti jos teisėtumą pagal Sąjungos teisės reikalavimus.

---

(1)  OL C 301, 2010 11 6.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Petar Aladzhov prieš Zamestnik director na Stolichna direktsia na vatreshnite raboti kam Ministerstvo na vatreshnite raboti

(Byla C-434/10) (1)

(Sąjungos piliečio judėjimo laisvė - Direktyva 2004/38/EB - Draudimas išvykti iš nacionalinės teritorijos nesumokėjus mokestinės skolos - Priemonė, kurią galima pateisinti viešosios tvarkos priežastimis)

(2012/C 25/26)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Petar Aladzhov

Atsakovas: Zamestnik director na Stolichna direktsia na vatreshnite raboti kam Ministerstvo na vatreshnite raboti

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Administrativen sad Sofia-grad — 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 27 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimas — Apribojimas įgyvendinti Sąjungos piliečio judėjimo laisvę — Draudimas fiziniam asmeniui kaip komercinės bendrovės skolininkės atstovui išvykti iš šalies dėl to, kad ši bendrovė nesumokėjo „didelių“ įsiskolinimų valstybei — Viešosios tvarkos apsauga pateisinama priemonė

Rezoliucinė dalis

1.

Europos Sąjungos teisė nedraudžia valstybės narės teisės nuostatos, kuria administracinės valdžios institucijai leidžiama uždrausti tos valstybės piliečiui išvykti iš jos dėl to, kad bendrovė, kurios vadovas jis yra, nesumokėjo mokestinės skolos, tačiau tik su dviem sąlygomis: priemone turi būti siekiama tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, kurias gali lemti, pavyzdžiui, skolos pobūdis ar dydis, pašalinti realų, esamą ir pakankamai rimtą pavojų pagrindiniam visuomenės interesui ir ja turi būti siekiama ne tik ekonominių tikslų. Nacionalinis teismas turi išsiaiškinti, ar abi šios sąlygos yra tenkinamos.

2.

Net jei draudimas iš vykti iš šalies teritorijos, kaip antai taikytas pagrindinėje byloje P. Aladzhov, buvo priimtas laikantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos draudžia tokią priemonę, — jeigu ji yra grindžiama tik viena aplinkybe — bendrovės, kurios vienas iš vadovų jis yra, mokestine skola, — visiškai nevertinant asmeninio suinteresuotojo asmens elgesio ir neužsimenant apie kokį nors pavojų, kurį jis keltų viešajai tvarkai, ir — jei draudimas išvykti iš šalies teritorijos nėra tinkamas užtikrinti juo siekiamo tikslo įgyvendinimą ir viršija tai, kas būtina jį pasiekti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar taip yra jo nagrinėjamoje byloje.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Centrale Raad van Beroep (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) J. C. van Ardennen prieš Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen

(Byla C-435/10) (1)

(Direktyva 80/987/EEB - Darbuotojų apsauga darbdaviui tapus nemokiam - Išmoka bankroto atveju - Mokėjimas tik tuo atveju, jei asmuo užsiregistruoja kaip ieškantis darbo)

(2012/C 25/27)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Centrale Raad van Beroep

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: J. C. van Ardennen

Atsakovė: Raad van bestuur van het Uitvoeringsinstituut werknemersverzekeringen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Centrale Raad van Beroep — 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo (OL L 283, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 217), iš dalies pakeistos Direktyva 2002/74/EB (OL L 270, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 261), 4, 5 ir 10 straipsnių aiškinimas — Garantijų institucijos teikiamos garantijos apimtis — Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį darbuotojai, prieš prašydami sumokėti nepatenkintus darbo užmokesčio reikalavimus, privalo nedelsiant užsiregistruoti kaip ieškantys darbo.

Rezoliucinė dalis

1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo su pakeitimais, padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB, 3 ir 4 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės nuostatas, kuriose darbuotojo, kurio darbdavys yra nemokus, galimybė visiškai pasinaudoti teise į darbo užmokesčio įsiskolinimo apmokėjimą siejama su pareiga užsiregistruoti kaip darbo ieškančiam asmeniui.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (antrosios kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt Lüdenscheid prieš Christel Schriever

(Byla C-444/10) (1)

(PVM - Šeštoji direktyva - 5 straipsnio 8 dalis - „Viso ar dalies turto perleidimo“ sąvoka - Komercinių patalpų nuoma kartu perduodant nuosavybės teisę į prekių atsargas ir prekybos įrangą)

(2012/C 25/28)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanzamt Lüdenscheid

Atsakovė: Christel Schriever

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 5 straipsnio 8 dalies išaiškinimas — Valstybių narių galimybė neapmokestinti PVM viso turto perleidimo — Parduotuvės patalpų nuoma neribotam laikui kartu perduodant nuomininkui nuosavybės teisę į šios parduotuvės prekių atsargas ir prekybos įrangą — Galimybė pripažinti tokį sandorį „viso turto perleidimu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 77/388/EEB 5 straipsnio 8 dalį.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 5 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šią nuostatą viso ar dalies turto perleidimas — tai nuosavybės teisės į mažmeninės parduotuvės prekių atsargų ir prekybos įrangos perleidimas, kartu išnuomojant gavėjui minėtos parduotuvės patalpas neribotam laikui, tačiau paliekant abiem šalims galimybę per trumpą laiką nutraukti nuomos sutartį, su sąlyga, jog perleisto turto pakanka, kad minėtas perėmėjas galėtų ilgai tęsti savarankišką ūkinę veiklą.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Oliver Jestel prieš Hauptzollamt Aachen

(Byla C-454/10) (1)

(Bendrijos muitinės kodeksas - 202 straipsnio 3 dalies antra įtrauka - Skolos muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo - Skolininko sąvoka - Dalyvavimas neteisėtai įvežant - Asmuo, kuris sudarant neteisėtai įvežtų prekių pirkimo-pardavimo sutartis veikia kaip tarpininkas)

(2012/C 25/29)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Oliver Jestel

Atsakovė: Hauptzollamt Aachen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307) 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos aiškinimas — Muitinės skolos atsiradimas neteisėtai įvežus prekes į Sąjungos muitinės teritoriją — Asmuo, tarpininkavęs sudarant pirkimo–pardavimo sutartis dėl prekių, kurios buvo neteisėtai įvežtos, tačiau tiesiogiai nebendradarbiavęs minėtas prekes įvežant — Sąlygos, kuriomis toks asmuo gali būti laikomas šios muitinės skolos skolininku.

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 202 straipsnio 3 dalies antra įtrauka turi būti aiškinama taip, jog skolininku, atsakingu už skolą muitinei, atsiradusią dėl neteisėto prekių įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją, laikytinas asmuo, kuris, nors tiesiogiai ir neprisidėjo prie šio įvežimo, dalyvavo kaip šių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tarpininkas, jei šis asmuo žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, jog šis įvežimas bus neteisėtas, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 317, 2010 11 20.

2011 m. lapkričio 24 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Supremo (Ispanija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Asociación Nacional de Establecimientos Financieros de Crédito (ASNEF) (C-468/10), Federación de Comercio Electrónico y Marketing Directo (FECEMD) (C-469/10) prieš Administración del Estado

(Sujungtos bylos C-468/10 ir C-469/10) (1)

(Asmens duomenų tvarkymas - Direktyva 95/46/EB - 7 straipsnio f punktas - Tiesioginis veikimas)

(2012/C 25/30)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Asociación Nacional de Establecimientos Financieros de Crédito (ASNEF) (C-468/10), Federación de Comercio Electrónico y Marketing Directo (FECEMD) (C-469/10)

Atsakovė: Administración del Estado

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Supremo — 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 7 straipsnio f punkto išaiškinimas — Duomenų valdytojų teisėtas interesas tvarkyti duomenis ir šių duomenų atskleidimas teisėto intereso siekiantiems gavėjams — Papildomi reikalavimai — Direktyvos nuostatų tiesioginis veikimas

Rezoliucinė dalis

1.

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 7 straipsnio f punktą reikia suprasti taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos duomenų valdytojas arba tretieji asmenys, kuriems atskleidžiami asmens duomenys, turėdami teisėtą tikslą, gali tvarkyti asmens duomenis be duomenų subjekto sutikimo, tik jei paiso duomenų subjekto pagrindinių teisių ir laisvių, ir, be to, šie duomenys yra viešųjų rinkmenų dalis, todėl tokiose rinkmenose nesančių duomenų tvarkymas yra kategoriškai ir visais atvejais negalimas.

2.	Direktyvos 95/46 7 straipsnio f punktas turi tiesioginį poveikį.

---

(1)  OL C 346, 2010 12 18.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Højesteret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Partrederiet Sea Fighter prieš Skatteministeriet

(Byla C-505/10) (1)

(Direktyva 92/81/EEB - Akcizas už mineralines alyvas - Atleidimas nuo mokesčio - „Navigacijos“ sąvoka - Degalai, naudojami ekskavatoriui, kuris yra pritvirtintas ant laivo ir veikia nepriklausomai nuo laivo variklio)

(2012/C 25/31)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Højesteret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Partrederiet Sea Fighter

Atsakovė: Skatteministeriet

Dalykas

Prašymas priimti prejuducinį sprendimą — Højesteret — 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, p. 12) 8 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimas — Kaip kuras navigacijai naudojamos mineralinės alyvos atleidimas nuo akcizo — „Navigacijos“ sąvoka — Mineralinė alyva, naudojama kaip kuras ant laivo pritvirtintam ekskavatoriui, tačiau dėl to, kad turi savo atskirą variklį ir kuro baką, veikia nepriklausomai nuo laivą varančio variklio

Rezoliucinė dalis

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo, iš dalies pakeistos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EB, 8 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad mineralinė alyva, skirta naudoti ekskavatoriui, kuris yra neatskiriamai pritvirtintas ant laivo, tačiau dėl to, kad turi savo atskirą variklį ir degalų baką, veikia nepriklausomai nuo laivą varančio variklio, nėra atleista nuo akcizo.

---

(1)  OL C 13, 2011 1 15.

2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo (Septintosios kolegija) sprendimas byloje LG Electronics, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-88/11 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Žodinis žymuo „KOMPRESSOR PLUS“ - Atsisakymas registruoti - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 7 straipsnio 1 dalies c punktas - Aprašomasis pobūdis - Bendrojo Teismo naujo įrodymo tyrimas - Įrodymų iškraipymas)

(2012/C 25/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: LG Electronics, Inc., atstovaujama advokato J. Blanchard

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo LG Electronics prieš VRDT (T-497/09), kuriuo atmetamas ieškovės skundas dėl 2009 m. rugsėjo 23 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 397/2009-1), susijusio su žodinio žymens KOMPRESSOR PLUS įregistravimo Bendrijos prekių ženklu — Prekių ženklo aprašomasis pobūdis — 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies c punktas — Bendrojo Teismo pradėtas naujų faktų tyrimas — Įrodymų iškraipymas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš LG Electronics Inc. bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 120, 2011 4 16.

2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Murat Dereci, Vishaka Heiml, Alban Kokollari, Izunna Emmanuel Maduike, Dragica Stevic prieš Bundesministerium für Inneres

(Byla C-256/11) (1)

(Sąjungos pilietybė - Sąjungos piliečių šeimos narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisė gyventi - Atsisakymas suteikti leidimą, grindžiamas tuo, kad pilietis nepasinaudojo teise laisvai judėti - Galintis atsirasti skirtingas vertinimas, palyginti su tais Sąjungos piliečiais, kurie pasinaudojo teise laisvai judėti - EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas - Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis - Papildomo protokolo 41 straipsnis - „Status quo“ sąlygos)

(2012/C 25/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Murat Dereci, Vishaka Heiml, Alban Kokollari, Izunna Emmanuel Maduike, Dragica Stevic

Atsakovė: Bundesministerium für Inneres

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgerichtshof — SESV 20 straipsnio, Papildomo protokolo, pridedamo prie Susitarimo dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo, Bendrijos vardu sudaryto, aprobuoto ir patvirtinto 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (OL L 293, 1972, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 41), 41 straipsnio bei 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos, įsteigtos Susitarimu dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo, sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 13 straipsnio išaiškinimas — Sąjungos pilietybė — Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė laisvai gyventi valstybės narės teritorijoje — Situacija, kai Sąjungos pilietis gyvena valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra — Leidimo gyventi išdavimo šeimos nariams, trečiųjų šalių piliečiams, sąlygos.

Rezoliucinė dalis

1.

Sąjungos teisę ir visų pirma su Sąjungos pilietybe susijusias jos nuostatas reikia aiškinti taip, kad jomis valstybei narei nedraudžiama neleisti trečiosios valstybės piliečiui apsigyventi jos teritorijoje, nors jis siekia gyventi kartu su šeimos nariu, kuris yra Sąjungos pilietis, gyvena šioje savo pilietybės valstybėje narėje ir niekada nepasinaudojo teise laisvai judėti, jei šis atsisakymas iš atitinkamo Sąjungos piliečio neatima galimybės iš tikrųjų naudotis tuo, kas sudaro Sąjungos piliečio statusu suteikiamų teisių esmę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.

1970 m. lapkričio 23d. Briuselyje pasirašyto papildomo protokolo, kuris Bendrijos vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, 41 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „nauju apribojimu“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, yra Turkijos piliečių įsisteigimo laisvės naudojimosi sąlygas nustatančio naujo teisės akto, griežtesnio už anksčiau galiojusį teisės aktą, kuris savo ruožtu yra švelnesnis už tą, kuris galiojo dar anksčiau, t. y. tuo momentu, kai atitinkamos valstybės narės teritorijoje įsigaliojo papildomas protokolas, priėmimas.

---

(1)  OL C 219, 2011 7 23.

2011 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Consiglio di Stato (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Angelo Grisoli prieš Regione Lombardia

(Byla C-315/08) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - SESV 49 straipsnis - Įsisteigimo laisvė - Visuomenės sveikata - Vaistinės - Artumas - Gyventojų aprūpinimas vaistais - Licencija vykdyti veiklą - Vaistinių teritorinis pasiskirstymas - Minimalus atstumas tarp vaistinių)

(2012/C 25/34)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys

Ieškovas: Angelo Grisoli

Atsakovė: Regione Lombardia

dalyvaujant: Comune di Roccafranca

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Consiglio di Stato — EB 152 ir 153 straipsnių išaiškinimas — Naujų vaistinių atidarymas — Nacionalinės teisės aktai, nustatantys su gyventojų skaičiumi susijusius apribojimus ir leidimo atidaryti naują vaistinę sąlygas.

Rezoliucinė dalis

SESV 49 straipsniu nedraudžiamas nacionalinės teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame nustatyti naujų vaistinių steigimo apribojimai ir numatyta, kad:

—	komunoje, turinčioje mažiau nei 4 000 gyventojų, gali būti įsteigta tik viena vaistinė ir

—	komunoje, turinčioje daugiau nei 4 000 gyventojų, naujos vaistinės įsteigimui taikomi šie reikalavimai: gyventojų skaičius turi mažiausiai 50 % viršyti gyventojų skaičių, reikalingą vaistinei įsteigti ir turi būti laikomasi minimalaus atstumo iki jau esančių vaistinių,

su sąlyga, kad tokiu teisės aktu leidžiama, nukrypstant nuo pagrindinių taisyklių, įsteigti pakankamai vaistinių, galinčių užtikrinti tinkamas farmacines paslaugas vietovėse, turinčiose demografinių arba geografinių ypatumų, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

---

(1)  OL C 260, 2008 10 11.

2011 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Corte d'appello di Milano (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Cassina S.p.A. prieš Alivar Srl, Galliani Host Arredamenti Srl

(Byla C-198/10) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Pramoninė ir komercinė nuosavybė - Direktyva 98/71/EB - Teisinė dizaino apsauga - 17 straipsnis - Pareiga sujungti dizaino apsaugą ir autorių teisių apsaugą - Nacionalinės teisės aktai, dėl kurių negalima taikyti autorių teisės suteikiamos apsaugos dizaino gaminiams, prieš jų įsigaliojimą tapusiems viešo naudojimo)

(2012/C 25/35)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte d'appello di Milano

Šalys

Ieškovė: Cassina S.p.A.

Atsakovės: Alivar Srl, Galliani Host Arredamenti Srl

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Corte d'appello di Milano — 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos 17 ir 19 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriais buvo perkelta direktyva ir nustatyta dizaino autorinių teisių apsauga — Valstybės narės galimybė išplėsti minėtos apsaugos suteikimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriais šios valstybės narės autorių teisės suteikiama apsauga visiškai arba ankstesnio naudojimo ribose netaikoma dizaino gaminiams, kurie tapo viešo naudojimo iki įsigaliojant šiems teisės aktams trečiųjų asmenų, kurie jau gamino prekes remdamiesi šiuo dizainu ar jomis prekiavo nacionalinėje teritorijoje, atžvilgiu.

---

(1)  OL C 179, 2010 7 3.

2011 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją

(Byla C-289/10 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešasis paslaugų pirkimas - Kvietimas pateikti pasiūlymą - Telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą, koncepcija, kūrimas, aptarnavimas ir priežiūra - Pasiūlymo atmetimas - Šio atmetimo nemotyvavimas)

(2012/C 25/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama dikigoros N. Korogiannakis

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama M. Wilderspin

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją T-50/05, kuriuo Bendrasis Teismas atmentė ieškinį dėl 2004 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimo, kuriuo atmetamas apeliantės pateiktas pasiūlymas atsakant į Komisijos paskelbtą konkursą dėl telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą, koncepcijos, kūrimo, aptarnavimo ir priežiūros bei sprendimo sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hubert Pagnoul prieš État belge

(Byla C-314/10) (1)

(Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 1 dalis ir 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Nacionalinės teisės normos atitikties tiek Sąjungos teisei, tiek nacionalinei Konstitucijai vertinimas - teisės normos, pagal kurias pirmenybė teikiama konstitucingumo kontrolės „ad hoc“ procedūrai - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Ryšio su Sąjungos teise būtinumas - Akivaizdus Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas)

(2012/C 25/37)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys

Ieškovas: Hubert Pagnoul

Atsakovė: État belge

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de première instance de Liège — ESS 6 straipsnio, SESV 267 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio aiškinimas — Nacionaliniams teismams nustatyta pareiga visų pirma kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei daroma prielaida, jog nacionaliniu įstatymu pažeistos pagrindinės tesiės — Tokį privalomą pirminį kreipimąsi nustatančios nacionalinės nuostatos atitiktis Sąjungos teisei — Nacionalinių teismų galimybė vykdyti nacionalinių teisės normų atitikties tarptautinėms sutartims kontrolę, jei Konstitucinis Teismas atitinkamą nacionalinį įstatymą pripažįsta neprieštaraujančiu Konstitucija užtikrinamoms pagrindinėms teisėms.

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos atsakyti į Tribunal de première instance de Liège (Belgija) pateiktą prejudicinį klausimą.

---

(1)  OL C 246, 2010 9 11.

2011 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Richard Lebrun, Marcelle Howet prieš État belge

(Byla C-538/10) (1)

(Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis, 103 straipsnio 1 dalis ir 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Nacionalinės teisės normos atitikties tiek Sąjungos teisei, tiek nacionalinei Konstitucijai vertinimas - teisės normos, pagal kurias pirmenybė teikiama konstitucingumo kontrolės „ad hoc“ procedūrai - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - Ryšio su Sąjungos teise būtinumas - Akivaizdus Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas)

(2012/C 25/38)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Liège

Šalys

Ieškovai: Richard Lebrun, Marcelle Howet

Atsakovė: État belge

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de première instance de Liège (Lježo pirmosios instancijos teismas) — ESS 6 straipsnio, SESV 267 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio aiškinimas — Nacionalinių teismų pareiga visų pirma kreiptis į Cour constitutionnelle (Konstitucinis teismas), kai nacionaliniu įstatymu tariamai pažeidžiamos pagrindinės teisės — Nacionalinės nuostatos, kurioje nustatoma tokia pirminio kreipimosi pareiga, atitiktis Sąjungos teisei — Nacionalinių teismų teisė vykdyti nacionalinių normų atitikties tarptautinėms sutartims kontrolę, jeigu Konstitucinis teismas aptariamą nacionalinį įstatymą pripažino suderinamu su Konstitucija ginamomis pagrindinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos atsakyti į Tribunal de première instance de Liège (Belgija) pateiktą prejudicinį klausimą.

---

(1)  OL C 38, 2011 2 5.

2011 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis byloje Sociedade Quinta do Portal, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Vallegre, Vinhos do Porto SA

(Byla C-541/10 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Bendrijos žodinis prekių ženklas PORTO ALEGRE - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas VISTA ALEGRE - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia)

(2012/C 25/39)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Apeliantė: Sociedade Quinta do Portal, SA, atstovaujama advokato F. Bolota Belchior

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama advokatų P. López Ronda ir G. Macias Bonilla, Vallegre, Vinhos do Porto SA

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo Quinta do Portal prieš VRDT — Vallegre (T-369/09), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, pareikštą dėl 2009 m. birželio 18 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1012/2008-1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Vallegre, Vinhos do Porto, SA ir Sociedade Quinta do Portal, SA.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Quinta do Portal, SA padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 38, 2011 2 5.

atstovaujamos 2011 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje Hans-Peter Wilfer prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-546/10) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Vaizdinį prekių ženklas, kuriame pavaizduota gitaros galva - Atsisakymas registruoti - Absoliutus atsisakymo pagrindas - Skiriamojo požymio nebuvimas - Faktinių aplinkybių nagrinėjimas savo iniciatyva - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 74 straipsnio 1 dalis - Pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktų įrodymų priimtinumas - Vienodas požiūris)

(2012/C 25/40)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantas: Hans-Peter Wilfer, atstovaujamas Rechtsanwalt W. Prinz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama G. Schneider

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje Wilfer prieš VRDT (T-458/08), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl 2008 m. liepos 25 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo atmesti skundą dėl eksperto sprendimo iš dalies neleisti įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą vaizdinį žymenį, kuriame pavaizduota sidabrinės, pilkos ir rudos spalvų gitaros galva, tam tikroms 9 ir 15 klasių prekėms, panaikinimo — Vaizdinio žymens, kurį sudaro dvimatis prekės dalies vaizdas, skiriamasis požymis

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš M. Wilfer bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 30, 2011 1 29.

2011 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją

(Byla C-561/10 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešasis paslaugų pirkimas - Kvietimas teikti pasiūlymus - Kompiuterinės sistemų SEI-BUD/AMD/CR priežiūros paslaugos - Pasiūlymo atmetimas - Nepakankami motyvai - Klaidingas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas)

(2012/C 25/41)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama dikigoros N. Korogiannakis

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama S. Delaude ir N. Bambara

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją (T-387/08), kuriuo atmestas ieškinys dėl, pirma, 2008 m. birželio 20 d. OPOCE sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą, pateiktą pagal konkursą dėl sistemų SEI-BUD/ADM/CR priežiūros kompiuterinių ir su jomis susijusių paslaugų (Nr. AO 10185; OL 2008/S 43-058884), bei sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu ir, antra, nuostolių atlyginimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 72, 2011 3 5.

2011 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje Longevity Health Products, Inc prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Biofarma SA

(Byla C-316/11) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Procedūra VRDT apeliacinėje taryboje - Pareigos per nustatytą terminą sumokėti žyminį mokestį neįvykdymas - Apeliacinės tarybos sprendimas, kuriuo ieškinys pripažįstamas nepateiktu)

(2012/C 25/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Longevity Health Products, Inc., atstovaujama Rechtsanwalt J. Korab,

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Biofarma SA

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutarties Longevity Health Products prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)(VRDT) — Biofarma (T-96/11), kuria Bendrasis Teismas atmetė žodinio prekių ženklo „VITACHRON female“ paraišką, be kita ko, 5 klasės prekėms ir paslaugoms, pateikusio asmens ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti 2011 m. sausio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1357/2010-4, pripažindamas, kad ieškinys dėl protestų skyriaus sprendimo atsisakyti įregistruoti minėtą prekių ženklą vykstant protesto procedūrai, kurią pradėjo nacionalinių prekių ženklų „VITATHION“ 5 klasės prekėms ir paslaugoms savininkas, nebuvo pateiktas, nes per nustatytą terminą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Longevity Health Products Inc. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 269, 2011 9 10.

2011 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje Longevity Health Products, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Biofarma SA

(Byla C-378/11) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Procesas VRDT apeliacinėje taryboje - Pareigos per nustatytą terminą sumokėti mokestį už apeliaciją nesilaikymas - Apeliacinės tarnybos sprendimas, kuriuo apeliacija pripažįstama nepaduota)

(2012/C 25/43)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Longevity Health Products, Inc., atstovaujama advokato J. Korab

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Biofarma SA

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimtos nutarties byloje Longevity Health Products prieš VRDT — Biofarma VITACHRON (male) (T-95/11), kuria Bendrasis Teismas atmetė žodinio prekių ženklo „VITACHRON male“, be kita ko, 5 klasės prekėms ir paslaugoms paraišką pateikusio asmens pareikštą ieškinį dėl 2011 m. sausio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) ketvirtos apeliacinės tarybos sprendimo R 1357/2010-4, kuriuo apeliacija dėl Protestų skyriaus sprendimo neregistruoti minėto prekių ženklo atsižvelgiant į nacionalinių prekių ženklų „VITATHION“ 5 klasės prekėms ir paslaugoms savininko pateiktą protestą buvo pripažinta nepaduota dėl to, jog mokestis už apeliaciją nesumokėtas per nustatytą terminą, panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Longevity Health Products Inc. bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 269, 2011 9 10.

2011 m. rugpjūčio 18 d.Tribunale di Rovigo (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Md Sagor

(Byla C-430/11)

(2012/C 25/44)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Rovigo

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Md Sagor

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo ir direktyvų veiksmingo poveikio principus pagal Direktyvos 2008/115/EB (1) 2, 4, 6, 7 ir 8 straipsnius draudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, neteisėtai gyvenantis valstybėje narėje, tik dėl neteisėto atvykimo ir gyvenimo pagal baudžiamąją teisę būtų baudžiamas pinigine bauda, pakeičiama į namų areštą, dar prieš pripažįstant, kad nesilaikė administracinės valdžios priimto nurodymo išvykti?

2.

Ar atsižvelgiant į lojalaus bendradarbiavimo ir direktyvų veiksmingo poveikio principus pagal Direktyvos 2008/115/EB 2, 15 ir 16 straipsnius draudžiama, kad po direktyvos priėmimo valstybė narė priimtų teisės nuostatą, kurioje būtų numatyta, jog trečiosios šalies pilietis, neteisėtai gyvenantis valstybėje narėje, pagal baudžiamąją teisę būtų baudžiamas pinigine bauda, pakeičiama nurodymu nedelsiant išsiųsti, nesilaikant direktyvoje numatytų procedūros ir užsieniečio teisių?

3.

Ar remiantis ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytu lojalaus bendradarbiavimo principu draudžiama nacionalinės teisės nuostata, priimta per direktyvai perkelti nustatytą terminą, kuria siekiama išvengti direktyvos taikymo ar apriboti jos taikymo [sritį], ir kokių priemonių turi imtis teismas, nustatęs tokį šios nuostatos tikslą?

---

(1)  OL L 348, p. 98.

2011 m. spalio 10 d.Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UPC Nederland BV prieš Gemeente Hilversum

(Byla C-518/11)

(2012/C 25/45)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: UPC Nederland BV

Atsakovė: Gemeente Hilversum

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar į materialią (elektroninių ryšių tinklų) naujos reguliavimo sistemos taikymo sritį patenka laisvai prieinamų radijo ir televizijos programų platinimo kabeliu paslauga, į kurios teikimo mokestį įtraukiamos perdavimo sąnaudos ir (vartotojams perkeliamos) transliuotojams ir kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrovėms mokamos rinkliavos už jų turinio skelbimą?

2.

A. Ar atsižvelgiant į telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimą ir naujos reguliavimo sistemos tikslus, įskaitant pagal ją numatytą griežtą koordinavimo ir konsultavimosi procedūrą, kurios reikia imtis prieš suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai (išimtinę) kompetenciją taikant kainų kontrolės priemones reguliuoti galutinių vartotojų mokamus atlygius, Gemeente dar turi teisę (užduotį) ginti bendruosius savo gyventojų interesus reguliuojant galutinių vartotojų mokamus atlygius, įtraukiant į sutartį atlygį ribojančią sąlygą? B. Jei atsakymas būtų neigiamas, ar nauja reguliavimo sistema draudžiama taikyti atlygį ribojančią sąlygą, kurią Gemeente išsiderėjo parduodama savo kabelinių tinklų įmonę?

3.

Jei į 2A ir 2B klausimus būtų atsakyta neigiamai, kyla šis klausimas: Ar toks viešasis subjektas kaip Gemeente tokioje situacijoje kaip nagrinėjamoji (taip pat) turi lojalumo Sąjungai pareigą, jei derėdamasi dėl atlygį ribojančios sąlygos ir vėliau ją taikydama ji nevykdė viešosios valdžios funkcijos, o veikė pagal civilinę teisę (taip pat žr. VI a klausimą)?

4.

Jei taikoma nauja reguliavimo sistema ir Gemeente turi lojalumo Sąjungai pareigą: A. Ar lojalumo Sąjungai pareigai ir naujai reguliavimo sistemai (be kita ko, jos tikslams), įskaitant pagal ją numatytą griežtą koordinavimo ir konsultavimosi procedūrą, kurios reikia imtis prieš suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai kompetenciją taikant kainų kontrolės priemones reguliuoti galutinių vartotojų mokamus atlygius, prieštarauja tai, kad Gemeente taiko atlygį ribojančią sutarties sąlygą? B. Jei atsakymas būtų neigiamas, ar atsakymas į IV a klausimą būtų kitoks dėl laikotarpio po to, kai Komisija savo rašte išreiškė rimtas abejones dėl Nepriklausomos pašto ir telekomunikacijų įstaigos (Onafhankelijke Post en Telecommunicatie Autoriteit, toliau — OPTA) pasiūlytų kainų kontrolės priemonių atitikties Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje išdėstytiems naujos reguliavimo sistemos tikslams ir tuomet OPTA atsisakė šių priemonių?

5.

A. Ar SESV 101 straipsnis yra viešosios tvarkos sričiai priskirtina nuostata, kurią nacionalinis teismas pagal Civilinio proceso kodekso 24 ir 25 straipsnius turi taikyti ex officio, nepaisydamas teisinio ginčo ribų? B. Jei atsakymas būtų teigiamas, kokių byloje įvardytų faktų atžvilgiu teismas privalo ex officio patikrinti SESV 101 straipsnio taikymo galimybę? Ar teismas taip pat turi šią pareigą, jei šis patikrinimas, prieš tai suteikus šalims galimybę išsakyti dėl jo savo nuomonę, (galbūt) lemia faktinio pagrindo keitimą, kaip tai suprantama pagal Civilinio proceso kodekso 149 straipsnį?

6.

Jei SESV 101 straipsnis taikytinas nepaisant šalių nubrėžtų teisinio ginčo ribų, atsižvelgiant į naujos reguliavimo sistemos (tikslus), jos taikymą OPTA ir Komisijos bei naujoje reguliavimo sistemoje vartojamų sąvokų, kaip antai „didelė įtaka rinkoje“ ir „atitinkamos rinkos apibrėžimas“, prilyginimą Europos konkurencijos teisėje vartojamoms panašioms sąvokoms, dėl pagrindinės bylos aplinkybių kyla šie klausimai: A. Ar parduodama savo kabelinių tinklų įmonę ir sudarydama su tuo susijusį susitarimą dėl mokesčio ribojimo, Gemeente veikė kaip įmonė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį (taip pat žr. 3 klausimą)? B. Ar remiantis Komisijos pranešimu dėl nedidelės svarbos susitarimų, kurie nežymiai riboja konkurenciją (de minimis) (2001/C/368/07, 11 punktas) atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina dideliu (esminiu) apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą? Jei taip, ar vien šiuo pagrindu konstatuotinas juntamas konkurencijos ribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį? Jei ne, ar turi reikšmės 6D klausime nurodytos aplinkybės (žr. toliau)? C. Jei atlygį ribojanti sutarties sąlyga nelaikytina dideliu apribojimu, ar ja siekiama riboti konkurencija (jau vien) dėl to, kad: — nacionalinė konkurencijos institucija padarė išvadą, kad apskaičiuodama (didesnį) atlygį už kabeliniam bazinio programų paketo retransliavimui identiškų paslaugų teikimą toje pačioje rinkoje UPC nepiktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, — Komisija savo letter of serious doubt išreiškė rimtas abejones dėl to, ar galutinių vartotojų mokamų atlygių (išankstinis) reguliavimas (per kainų kontrolę) tokioms paslaugoms, kaip antai UPC atliekamas bazinio programų paketo retransliavimas kabeliu, atitinka Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje išdėstytus tikslus? Ar atsakymui svarbu tai, kad, atsižvelgdama į letter of serious doubt, OPTA atsisakė kainų kontrolės? D. Ar atsižvelgiant (taip pat) į aplinkybę, kad: — pagal naują reguliavimo sistemą UPC laikytina didelę įtaką rinkoje turinčia įmone (Pranešimo de minimis 7 punktas), — beveik visos Nyderlandų savivaldybės, kurios XX a. dešimtajame dešimtmetyje perleido savo kabelinių tinklų įmones kabeliniams retransliuotojams, įskaitant UPC, sutartyse numatė sau teisę nustatyti atlygį už bazinio programų paketo siūlymą (Pranešimo de minimis 8 punktas), atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina juntamu konkurencijos ribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį? E. Ar atsižvelgiant į aplinkybę, kad: — pagal naują reguliavimo sistemą UPC laikytina didelę įtaką rinkoje turinčia įmone, — dėl paslaugoms, kaip antai bazinio programų paketo retransliavimas kabeliu, vykdomas tokiu kaip UPC didelę įtaką rinkoje turinčių kabelinių retransliuotoju, numatytos kainų kontrolės priemonės OPTA ėmėsi konsultavimosi procedūros Europos mastu, kurios pagal naują reguliavimo sistemą privalu imtis, jei planuojama priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, — sutarties vertė pasirašymo metu siekė 51 mln. NLG (apie 23 mln. EUR), — beveik visos Nyderlandų savivaldybės, kurios XX a. dešimtajame dešimtmetyje perleido savo kabelinių tinklų įmones kabeliniams retransliuotojams, įskaitant UPC, sutartyse numatė sau teisę nustatyti atlygį už bazinio programų paketo siūlymą, atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina (potencialiai) darančia juntamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Gaires dėl poveikio valstybių tarpusavio prekybai sąvokos pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL C 101, 2004, p. 81)?

7.

Ar atsižvelgdamas į naują reguliavimo sistemą ir į Komisijos letter of serious doubt išreikštas rimtas abejones dėl to, ar galutinių vartotojų mokamų atlygių (išankstinis) reguliavimas atitinka konkurencijos teisės tikslus, nacionalinis teismas vis dar gali pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį paskelbti SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą netaikytinu atlygį ribojančiai sąlygai? Ar atsakymui svarbu tai, kad, atsižvelgdama į letter of serious doubt, OPTA atsisakė kainų kontrolės?

8.

Ar atsižvelgiant į sudarant sutartį buvusias aplinkybes (telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimo pradžia) ir vėlesnę telekomunikacijų sektoriaus raidą, įskaitant naujos reguliavimo sistemos įsigaliojimą ir ja grindžiamas rimtas Komisijos abejones dėl kainų kontrolės priemonių taikymo, SESV 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pripažinimo niekiniu sankcija leidžia apriboti jos galiojimą laiko atžvilgiu?

2011 m. spalio 12 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Amazon.com International Sales Inc. ir kt. prieš Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH

(Byla C-521/11)

(2012/C 25/46)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Amazon.com International Sales Inc., Amazon EU Sàrl, Amazon.de GmbH, likviduojama įmonė Amazon.com GmbH, Amazon Logistik GmbH

Atsakovė: Austro-Mechana Gesellschaft zur Wahrnehmung mechanisch-musikalischer Urheberrechte Gesellschaft mbH

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar konstatuotina „teisinga kompensacija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą, jei: a) teisių turėtojai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2001/29/EB 2 straipsnį, turi tik per kolektyvinio teisių administravimo asociaciją pareikštiną reikalavimą dėl teisingo atlyginimo tam, kuris pirmasis nacionalinėje teritorijoje komerciniais pagrindais ir atlygintinai paleidžia į apyvartą laikmenas, tinkamas jų kūriniams atgaminti, b) šis reikalavimas nepriklauso nuo to, ar į apyvartą paleidžiama perleidimu didmenininkams, fiziniams ar juridiniams asmenims naudoti ne asmeniniais tikslais, ar fiziniams asmenims naudoti asmeniniais tikslais, c) tačiau tas, kuris naudoja laikmenas atgaminimo tikslais remdamasis teisių turėtojo sutikimu arba prieš perleisdamas laikmenas galutiniam naudotojui jas vėl eksportuoja, turi teisę reikalauti iš kolektyvinio teisių administravimo asociacijos grąžinti atlyginimą?

2.

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas: 2.1. Ar būtų konstatuotina „teisinga kompensacija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą, jei pirmojo klausimo a punkte nurodytas reikalavimas egzistuoja tik paleidimo į apyvartą perleidimu fiziniams asmenims, kurie laikmenas naudoja atgaminimui asmeniniais tikslais, atveju? 2.2. Jeigu atsakymas į 2.1 klausimą būtų teigiamas: Ar paleidimo į apyvartą perleidimu fiziniams asmenims atveju, kol neįrodyta priešingai, reikia manyti, kad jie laikmenas naudos atgaminimui asmeniniais tikslais?

3.

Jeigu atsakymas į pirmąjį arba 2.1 klausimą būtų teigiamas: Ar iš Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio arba kitų Sąjungos teisės nuostatų išplaukia, kad kolektyvinio teisių administravimo asociacijos pareikštino reikalavimo sumokėti teisingą kompensaciją teisės nėra, jeigu kolektyvinio teisių administravimo asociacija yra įstatymiškai įpareigota pusę surinktų lėšų ne išmokėti teisę jas gauti turintiems asmenims, o skirti socialinėms ir kultūros įstaigoms?

4.

Jeigu atsakymas į pirmąjį arba 2.1 klausimą būtų teigiamas: Ar Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktu arba kita Sąjungos teisės nuostata draudžiama kolektyvinio teisių administravimo asociacijos pareikštino reikalavimo sumokėti teisingą kompensaciją teisė, jeigu kitoje valstybėje narėje — nors ir Sąjungos teisei galbūt prieštaraujančiu pagrindu — jau buvo sumokėta teisinga kompensacija už laikmenų paleidimą į apyvartą?

2011 m. spalio 17 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Lowlands Design Holding BV prieš Minister van Financiën

(Byla C-524/11)

(2012/C 25/47)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Lowlands Design Holding BV

Kita kasacinio proceso šalis: Minister van Financiën

Prejudicinis klausimas

Kaip reikia aiškinti KN 6209 20 bei 6211 42 subpozicijas ir KN 9404 30 subpoziciją, siekiant klasifikuoti tokias prekes kūdikiams ir mažiems vaikams, kokios nagrinėjamos šioje byloje?

2011 m. spalio 18 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IVD GmbH & Co. KG prieš Ärztekammer Westfalen-Lippe

(Byla C-526/11)

(2012/C 25/48)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: IVD GmbH & Co. KG

Atsakovė: Ärztekammer Westfalen-Lippe

Kita byloje dalyvaujanti šalis: WWF Druck + Medien GmbH

Prejudicinis klausimas

Ar įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė (šiuo atveju — profesinė asociacija), kaip tai suprantama pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktą, „didžiąja dalimi yra finansuojama iš valstybės <…> lėšų“ arba ar ji „yra valdoma“ valstybės,

—	jei įstatymu įstaigai suteikiama teisė didinti įmokas savo nariams, tačiau įstatyme nenustatytas nei įmokų dydis, nei įmokomis finansuotinų prievolių apimtis,

—	jei rinkliavų taisykles vis dėlto turi patvirtinti valstybė?

---

(1)  OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132

2011 m. spalio 19 d.Hessisches Landessozialgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Angela Strehl prieš Bundesagentur für Arbeit Nürnberg

(Byla C-531/11)

(2012/C 25/49)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hessisches Landessozialgericht, Darmštatas

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Angela Strehl

Atsakovė: Bundesagentur für Arbeit Nürnberg

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) 68 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės, kurioje yra gyvenamoji vieta, kompetentinga įstaiga, apskaičiuodama netikros pasienio darbuotojos (Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 71 straipsnio 1 dalies b punkto ii įtrauka) išmokas, turi taip pat atsižvelgti į darbo užmokestį, kurį ji gavo dirbdama paskutinėje darbo vietoje kitos valstybės teritorijoje, jei valstybėje narėje, kurioje yra jos gyvenamoji vieta, ji nedirba ir joje yra įregistruota bedarbe tik praėjus 11 mėnesių po darbo santykių pabaigos minėtoje kitoje valstybėje narėje?

---

(1)  1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).

2011 m. spalio 19 d.Oberlandesgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Susanne Leichenich prieš Ansbert Peffekoven, Ingo Horeis

(Byla C-532/11)

(2012/C 25/50)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Köln

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Susanne Leichenich

Atsakovai: Ansbert Peffekoven, Ingo Horeis

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio B skirsnio b punktas aiškintinas taip, kad nekilnojamojo turto nuomos sąvoka apima laivo namo, skirto nuolat naudoti tik vienoje vietoje restorano ir (arba) diskotekos veiklai apribotoje ir identifikuojamoje švartavimosi vandenyje vietoje, įskaitant šiam laivui namui priklausančią švartavimosi vietą ir lieptus, nuomą? Ar vertinant turi reikšmės laivo namo susiejimo su žeme būdas arba su laivo išlaisvinimu susijusios sąnaudos?

2.

Jeigu į pirmojo prejudicinio klausimo pirmąjį sakinį būtų atsakyta teigiamai: Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) 13 straipsnio B skirsnio b punktas aiškintinas taip, kad „transporto priemonių“ sąvoka, kuri pagal 2005 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimą C-428/02 apima ir laivus, yra netaikytina išnuomotam laivui-namui, kuris yra nesavaeigis (neturi variklio) ir buvo išnuomotas nuolatos naudoti tik konkrečioje vietoje, o ne plaukioti? Ar laivo namo ir lieptų, įskaitant jiems priklausančius žemės plotus ir vandens paviršių, nuoma yra viena neapmokestinama paslauga, ar tam tikrais atvejais, remiantis apyvartos mokestį reglamentuojančiais teisės aktais, reikia atskirti laivo namo ir lieptų nuomą?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).

2011 m. spalio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-533/11)

(2012/C 25/51)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama: S. Pardo Quintillán ir A. Marghelis

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad nepriimdama visų būtinų priemonių įgyvendinti 2004 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-27/03, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio pirmą dalį.

—	Nurodyti Belgijos Karalystei sumokėti Komisijai siūlomą 55 836 EUR baudą už kiekvieną uždelstą 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo byloje C-27/03 įvykdymo dieną nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki Sprendimo byloje C-27/03 įvykdymo dienos.

—	Nurodyti Belgijos Karalystei sumokėti Komisijai 6 204 EUR dydžio sumą už kiekvieną dieną nuo 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo byloje C-27/03 paskelbimo iki sprendimo šioje byloje paskelbimo arba iki sprendimo byloje C-27/03 įvykdymo, jei tai įvyks anksčiau.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį Komisija tvirtina, kad Briuselio — Sostinės aglomeracijos, taip pat šešių Valonijos regiono aglomeracijų, turinčių daugiau nei 10 000 g.e., nuotekų surinkimo sistemos iki šiol neatitinka 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (1) 3 straipsnio pirmos dalies reikalavimų.

Be to, kalbant apie Briuselio — Sostinės regiono aglomeraciją, vieną Flamandų regiono aglomeraciją, turinčią daugiau nei 10 000 g.e., ir 19 Valonijos regiono aglomeracijų, turinčių daugiu nei 10 000 g.e., jautriose zonose išleidžiamo vandens valymo sistemos iki šiol neatitinka Direktyvos 91/271/EEB 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų reikalavimų.

Todėl Komisija daro išvadą, kad Belgija iki šiol nepriėmė nuostatų, reikalingų visiškai įgyvendinti 2004 m. liepos 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą.

---

(1)  OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 26.

2011 m. spalio 21 d.Landesgericht Salzburg (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hermine Sax prieš Pensionsversicherungsanstalt Landesstelle Salzburg

(Byla C-538/11)

(2012/C 25/52)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landesgericht Salzburg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hermine Sax

Atsakovė: Pensionsversicherungsanstalt Landesstelle Salzburg

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, šiuo atveju pirmiausia jo 7 straipsnis ir III antraštinės dalies 1 skyrius (Ligos išmokos), ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 turi būti aiškinami taip, kad slaugos reikalingas asmuo, kuris gauna Austrijos pensiją, pagal Bundespflegegeldgesetz (Federalinis įstatymas dėl slaugos pašalpų) gali reikalauti sumokėti slaugos pašalpą kaip ligos išmoką pinigais, nepriklausomai nuo to, ar jis turi pagrindinę gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jei jis įvykdo visas kitas Bundespflegegeldgesetz nustatytas sąlygas, susijusias su teise gauti šias išmokas, ir ar dėl to šie reglamentai draudžia taikyti nacionalinę Bundespflegegeldgesetz 3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą?

2.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Ar Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, šiuo atveju pirmiausia jo 10 straipsnis ir 11 straipsnio 3 dalies e punktas bei 21, 29 ir 34 straipsniai ir (arba) III antraštinės dalies 1 skyrius (Ligos išmokos), ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 turi būti aiškinami taip, kad slaugos reikalingas asmuo, gaunantis dvigubą pensiją, t. y. Austrijos pensiją ir Vokietijos pensiją, pagal Bundespflegegeldgesetz gali reikalauti mokėti slaugos pašalpą kaip ligos išmoką pinigais, nepriklausomai nuo to, ar jis turi pagrindinę gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jei jis įvykdo visas kitas Bundespflegegeldgesetz nustatytas sąlygas, susijusias su teise gauti šias išmokas, ir ar dėl to šie reglamentai draudžia taikyti nacionalinę Bundespflegegeldgesetz 3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą?

3.

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: Kaip turi būti aiškinamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, pirmiausia jo 10 ir 34 straipsniai bei 31 straipsnis, ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, kai sutampa ir yra įskaitomos socialinės apsaugos sistemos išmokos, skirtos padengti ilgalaikės priežiūros poreikio riziką, kai šiuo atveju yra teisė gauti mišrią Vokietijos slaugos išmoką (renkantis tarp išmokos natūra ir išmokos pinigais) ir Austrijos slaugos pašalpą, būtent: 3.1. Ar tik Vokietijos, kaip gyvenamosios vietos valstybės, mokama išmoka pinigais arba tik slaugos išmoka natūra arba visa slaugos išmoka (bendra slaugos išmokos pinigais ir slaugos išmokos natūra vertės suma) turi būti įskaitoma į „eksportuotiną“ Austrijos slaugos pašalpą, mokamą pagal Bundespflegegeldgesetz, ir ar reikia atsižvelgti į skirtingą kainų lygį atitinkamose valstybėse narėse? 3.2. Ar ginčytino įskaitymo atveju svarbu atsižvelgti į tai, ar gyvenamosios vietos valstybė suteikia tokias pačias garantijas teikiančias slaugos išmokas, ar visgi įskaitymo atveju neturi būti atsižvelgiama į gyvenamosios vietos valstybėje narėje mokamas slaugos išmokas, kurios numatytos tik gyvenamosios vietos valstybės socialinės apsaugos sistemoje, siekiant padengti ilgalaikės priežiūros poreikio riziką? 3.3. Ar socialinių bylų teismas, į kurį kreipėsi slaugos reikalingas asmuo, turi įvertinti esmines įskaitymo sąlygas, jei atsakovė, kaip sprendimus priimanti įstaiga, nebuvo pradėjusi procedūros, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 31 straipsnį, nepateikė argumentų tokias pačias garantijas teikiančių išmokų klausimu ir visų pirma neinformavo slaugos reikalingą asmenį, kad išmokos negali sutapti?

2011 m. spalio 24 d.Tribunal de première instance de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Daniel Levy, Carine Sebbag prieš État belge — SPF Finances

(Byla C-540/11)

(2012/C 25/53)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Daniel Levy, Carine Sebbag

Atsakovė: État belge — SPF Finances

Prejudicinis klausimas

Ar valstybė narė veikia laikydamasi Bendrijos teisės ir, konkrečiai, EB 56 straipsnio, skaitomo atsižvelgiant į EB 10 straipsnį, 57 straipsnio 3 dalį (1) ir 293 straipsnį, jei sutartyje su kita valstybe nare dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo įsipareigoja panaikinti dividendų dvigubą apmokestinimą, kurį lemia toje sutartyje nustatytas galių mokesčių srityje pasidalijimas, o vėliau pakeičia nacionalinį įstatymą taip, kad toks dvigubas apmokestinimas vėl imamas taikyti?

---

(1)  Vertėjo pastaba. Ši citata pažodžiui perimta iš SESV 64 straipsnio 3 dalies, kurios turinys atitinka EB 57 straipsnio 2 dalies turinį.

2011 m. spalio 25 d.Vrhovno Sodišče Republike Slovenije (Slovėnijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jožef Grilc prieš Slovensko zavarovalno združenje GIZ

(Byla C-541/11)

(2012/C 25/54)

Proceso kalba: slovėnų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovno sodišče Republike Slovenije

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Jožef Grilc

Kita kasacinio proceso šalis: Slovensko zavarovalno združenje GIZ

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2000/26/EB (1) 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalą patyręs asmuo, žalų atlyginimo institucija gali būti atsakove teisminiame procese, pradėtame žalą dėl autoavarijos, įvykusios ne toje valstybėje narėje, kurioje jis nuolat gyvena ir kuri buvo sukelta transporto priemonės, kuri yra apdrausta ir kurios įprastinė buvimo vieta yra kurioje nors valstybėje narėje, patyrusio asmens, siekiant žalos atlyginimo, jei per tris mėnesius nuo tada, kai minėtas asmuo išsiuntė reikalavimą atlyginti žalą už autoavariją atsakingą transporto priemonę apdraudusiai įmonei ar jos atstovui, minėta įmonė ar jos atstovas nepateikia motyvuoto atsakymo į minėtą reikalavimą?

---

(1)  OL L 181, p. 65, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 6 sk., 3 t., p. 331.

2011 m. spalio 24 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš Codirex Expeditie BV

(Byla C-542/11)

(2012/C 25/55)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Staatssecretaris van Financiën

Kita kasacinio proceso šalis: Codirex Expeditie BV

Prejudicinis klausimas

Kokiu momentu ne Bendrijos prekėms, deklaruotoms išorinio Bendrijos tranzito procedūrai ir turinčioms „laikinai saugomų“ prekių statusą, įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, kaip jie suprantami pagal Muitinės kodekso (1) 50 straipsnį?

---

(1)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1)

2011 m. spalio 24 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Woningstichting Maasdriel, kita proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-543/11)

(2012/C 25/56)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Woningstichting Maasdriel

Kita proceso šalis: Staatssecretaris van Financiën

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2006/112 (1) 135 straipsnio 1 dalies k punktas kartu su 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis aiškintinas taip, kad neužstato žemės sklypo, atsiradusio nugriovus ant jo buvusius pastatus naujiems pastatams statyti, tiekimas bet kuriuo atveju negali būti atleidžiamas nuo pridėtinės vertės mokesčio?

---

(1)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1).

2011 m. spalio 24 d.Finanzgericht Rheinland-Pfalz (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Helga Petersen, Peter Petersen prieš Finanzamt Ludwigshafen

(Byla C-544/11)

(2012/C 25/57)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Rheinland-Pfalz

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Helga Petersen, Peter Petersen

Atsakovė: Finanzamt Ludwigshafen

Prejudicinis klausimas

Ar teisės nuostata, pagal kurią nacionalinėje teritorijoje apmokestinamo asmens pajamų iš nesavarankiškos veiklos atleidimas nuo mokesčio susiejamas su tuo, kad darbdavys turi būti įsisteigęs nacionalinėje teritorijoje, tačiau toks atleidimas nuo mokesčio nėra numatytas, jei darbdavys yra įsisteigęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje, suderinama su Europos bendrijos steigimo sutarties 49 straipsniu (2001 m. vasario 26 d. Nicoje pasirašytos sutarties versija; dabar — Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnis)?

2011 m. spalio 24 d.Verwaltungsgericht Frankfurt (Oder) (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agrargenossenschaft Neuzelle eG prieš Landrat des Landkreises Oder-Spree

(Byla C-545/11)

(2012/C 25/58)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Frankfurt (Oder)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: Agrargenossenschaft Neuzelle eG

Atsakovė: Landrat des Landkreises Oder-Spree

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar galioja 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (1), 7 straipsnio 1 dalis, jeigu joje numatyta 2009–2012 metais tiesiogines išmokas sumažinti daugiau kaip 5 %?

2.	Ar galioja 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 7 straipsnio 2 dalis?

---

(1)  OL L 30, p. 16.

2011 m. spalio 31 d.Arbeidshof te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Edgard Mulders prieš Rijksdienst voor Pensioenen

(Byla C-548/11)

(2012/C 25/59)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeidshof te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Edgard Mulders

Atsakovė: Rijksdienst voor Pensioenen

Prejudicinis klausimas

Ar pažeidžiamas Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 (1) dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje 46 straipsnis, kai apskaičiuojant darbuotojo migranto pensiją nedarbingumo laikotarpis, kuriuo jis gavo bedarbio pašalpą ir mokėjo įmokas pagal AOW, nepripažįstamas „draudimo laikotarpiu“ pagal šio Reglamento 1 straipsnio r punktą?

---

(1)  OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35

2011 m. lapkričio 2 d.Internationaler Hilfsfonds eV pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-141/05 RENV Internationaler Hilfsfonds eV prieš Europos Komisiją

(Byla C-554/11)

(2012/C 25/60)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Internationaler Hilfsfonds eV, atstovaujama advokato H. Kaltenecker

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo:

a)	panaikinti 2011 m. rugsėjo 11 d. Nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui įpareigojant atlikti naują vertinimą po sprendimo byloje T-300/10 priėmimo; nepatenkinus šio reikalavimo, priimti sprendimą šioje byloje;

b)	priteisti iš Komisijos išlaidas, susidariusias dėl tarpinio ginčo, su kuriuo susijusi skundžiama nutartis, ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2011 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo nutarties byloje RENV, T-141/05, kuria procesas, kurį ieškovė ir apeliantė 2005 m. pirmoje instancijoje inicijavo prieš Komisijos sprendimą, pagrindinėje byloje buvo paskelbtas baigtu. Pradinis ieškinys buvo pareikštas dėl Komisijos atsisakymo suteikti neribotą galimybę susipažinti su sutarties LIEN 97-2011 dokumentais.

Apeliantė savo apeliaciniu skundu skundžia Bendrojo Teismo nutartį, nes neteisingai taikytos sutarties taisyklės; ypač trūko procesų bylose T-36/10 ir T-141/05, RENV, koordinavimo, dėl ko, apeliantės nuomone, padaryta didelė žala jos interesams. Be to, Bendrasis teismas priėmė jai nenaudingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

2011 m. lapkričio 3 d.Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės taryba, Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Enosi Epangelmation Asfaliston Ellados (EEAE), Syllogos Asfalistikon Praktoron N. Attikis (SPATE), Panellinios Syllogos Asfalistikon Symvoulon (PSAS), Syndesmos Ellinon Mesiton Asfaliseon (SEMA), Panellinios Syndesmos Syntoniston Asfalistikon Symvoulon (PSAS) prieš Ypourgos Anaptixis ir Omospondia Asfalistikon Syllogon Ellados

(Byla C-555/11)

(2012/C 25/61)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės taryba, Graikija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Enosi Epangelmation Asfaliston Ellados (EEAE, Graikijos draudimo darbuotojų sąjunga), Syllogos Asfalistikon Praktoron N. Attikis (SPATE, Nea Attiki draudimo agentų asociacija), Panellinios Syllogos Asfalistikon Symvoulon (PSAS, Graikijos draudimo konsultantų asociacija), Syndesmos Ellinon Mesiton Asfaliseon (SEMA, Graikijos draudimo tarpininkų asociacija), Panellinios Syndesmos Syntoniston Asfalistikon Symvoulon (PSAS, Graikijos draudimo konsultantų koordinatorių asociacija)

Atsakovai: Ypourgos Anaptixis (plėtros ministras) ir Omospondia Asfalistikon Syllogon Ellados (Graikijos draudimo asociacijų federacija)

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2002/92/EB [2] straipsnio 3 punkto antra pastraipa, kurioje numatyta, kad „jeigu šią veiklą [kaip nurodyta šios nuostatos pirmoje pastraipoje] vykdo draudimo įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos draudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma draudimo tarpininkavimu“, turi būti aiškinama taip, kad ja draudimo įmonės darbuotojui, kuris neatitinka direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, leidžiama kartais, o ne kaip pagrindinę profesinę veiklą, vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, net jei tarp tokio darbuotojo ir įmonės, kuri vis dėlto kontroliuoja jo veiksmus, nėra pavaldumu grindžiamų darbo santykių, ar pagal direktyvą tokią veiklą leidžiama vykdyti tik tuomet, jei yra pavaldumu grindžiami darbo santykiai?

2011 m. lapkričio 3 d.Juzgado Contencioso-Administrativo de Valladolid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje María Jesús Lorenzo Martínez prieš Dirección Provincial de Educación Valladolid

(Byla C-556/11)

(2012/C 25/62)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado Contencioso-Administrativo de Valladolid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: María Jesús Lorenzo Martínez

Atsakovė: Dirección Provincial de Educación Valladolid

Prejudicinis klausimas

Ar buvimas karjeros tarnautoju, taigi ir priklausymas tam tikram mokymo funkcijas atliekančių tarnautojų karjeros lygiui, per kuriuos organizuojama viešosios tarnybos karjera, yra objektyvi priežastis, pakankama pateisinti tai, kad priedo dalis už „kvalifikacijos kėlimą“ (paprastai dar vadinama šešiamečiu priedu), kai įvykdytos jos skyrimo sąlygos, gali būti skiriama tik mokymo funkcijas atliekantiems karjeros tarnautojams?

2011 m. lapkričio 4 d.Naczelny Sąd Administracyjny (Lenkijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Maria Kozak prieš Dyrektorowi Izby Skarbowej w Lublinie

(Byla C-557/11)

(2012/C 25/63)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Naczelny Sąd Administracyjny

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Maria Kozak

Atsakovas: Dyrektorowi Izby Skarbowej w Lublinie

Prejudicinis klausimas

Ar pačios kelionių agentūros suteikta pervežimo paslauga, gavus bendrą keleivio sumokėtą kainą už jam suteiktą kelionės paslaugą, kuri buvo apmokestina remiantis 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 306–310 straipsniais, kur reglamentuojama speciali kelionių agentūrų apmokestinimo PVM schema, kaip privaloma pagrindinės kelionės paslaugos dalis, apmokestinama standartiniu kelionės paslaugai taikomu PVM tarifu ar vis dėlto lengvatiniu keleivių gabenimui taikomu tarifu pagal šios direktyvos 98 straipsnį kartu su III priedo 5 punktu?

---

(1)  OL L 347, p. 1.

2011 m. lapkričio 7 d.Commissione Tributaria Provinciale di Parma (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Danilo Debiasi prieš Agenzia delle Entrate — Ufficio di Parma

(Byla C-560/11)

(2012/C 25/64)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Commissione Tributaria Provinciale di Parma

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Danilo Debiasi

Atsakovė: Agenzia delle Entrate — Ufficio di Parma

Prejudicinis klausimas

Ar nėra nacionalinės ir Bendrijos teisės kolizijos, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 19 straipsnio 5 dalies ir 19a straipsnio nuostatomis ir 1977 m. gegužės 17 d. Direktyvos Nr. 77/388/EEB (1) 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatomis, 2001 m. gegužės 23 d. dokumento COM (2001) 260 galutinis ir 2000 m. birželio 7 d. dokumento COM (2000) 348 galutinis bei „nevienodo vertinimo“, kiek tai susiję su PVM taisyklėmis skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, nes toms pačioms medicinos paslaugoms taikomi skirtingi PVM tarifai.

---

(1)  OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.

2011 m. lapkričio 8 d.Juzgado de lo Mercantil de Alicante (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Fédération Cynologique Internationale prieš Federación Canina Internacional de Perros de Pura Raza

(Byla C-561/11)

(2012/C 25/65)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de lo Mercantil de Alicante

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fédération Cynologique Internationale

Atsakovė: Federación Canina Internacional de Perros de Pura Raza

Prejudicinis klausimas

Ar, kilus ginčui dėl Bendrijos prekių ženklu suteiktos išimtinės teisės pažeidimo, 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 9 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė uždrausti trečiajai šaliai naudoti prekių ženklą komercinėje veikloje apima bet kurią trečiąją šalį, naudojančią žymenį, dėl kurio kyla supainiojimo galimybė (nes žymuo panašus į Bendrijos prekių ženklą ir paslaugos arba prekės yra panašios) ar, atvirkščiai, neapima trečiosios šalies, kuri naudoja tokį galimą supainioti žymenį, jos vardu įregistruotą kaip Bendrijos prekių ženklas, tol, kol ši vėlesnio prekių ženklo registracija nebus pripažinta negaliojančia?

---

(1)  OL L 78, p. 1.

2011 m. lapkričio 10 d.Tribunalul Sibiu (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Mariana Irimie prieš Administrația Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Fondului pentru Mediu

(Byla C-565/11)

(2012/C 25/66)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Sibiu

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Mariana Irimie

Atsakovės: Statul român prin Ministerul Finanțelor și Economiei, Direcția Generală a Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Finanțelor Publice Sibiu, Administrația Fondului pentru Mediu

Prejudicinis klausimas

Ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytas ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu saugoma teise į nuosavybę grindžiamas teisės gynimo priemonių, taikomų, kai privataus asmens atžvilgiu taikant Bendrijos teisės neatitinkančią teisės nuostatą padaromas Bendrijos teisės pažeidimas, lygiavertiškumo, veiksmingumo ir proporcingumo principas gali būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos tokios vidaus teisės nuostatos, kuriomis ribojamas žalos, kuri gali būti atlyginta privačiam asmeniui, kurio teisė buvo pažeista, dydis?

2011 m. lapkričio 14 d.Vestre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agroferm A/S prieš Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

(Byla C-568/11)

(2012/C 25/67)

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vestre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Agroferm A/S

Atsakovė: Ministeriet for Fødevarer, Landbrug og Fiskeri

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar produktas, pagamintas iš cukraus, fermentuoto naudojant Corynebacterium glutamicum bakterijas, ir kurį, kaip konkrečiai nurodyta sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą I priede, sudaro apytiksliai 65 % lizino sulfato bei priemaišos, atsiradusios gamybos procese (nemodifikuotos žaliavos, gamybos procese naudojami reagentai ir šalutiniai produktai), priskirtinas Kombinuotosios nomenklatūros (redakcijos, taikytinos pagal 2005 m. spalio 27 d. [Komisijos] reglamento (EB) Nr. 1719/2005 (1), iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, I priedą) 2309, 2922 ar 3824 pozicijai? Ar šiuo aspektu svarbu tai, kad priemaišos buvo paliktos tyčia siekiant užtikrinti produkto tinkamumą naudoti ar pagerinti jo savybes gaminant pašarus, arba tai, kad priemaišos buvo paliktos todėl, jog nėra būtina ar tikslinga jas pašalinti? Kokiomis gairėmis reikia vadovautis siekiant įvertinti šį aspektą kiekvienu konkrečiu atveju? Ar atsakant į klausimą svarbu tai, kad galima pagaminti kitus lizino turinčius produktus, įskaitant ir „gryną“ (>98 %) liziną bei lizino hidrochlorido produktus, kuriuose yra didesnis lizino kiekis nei prieš tai minėto lizino sulfato produkte, ir ar šiuo aspektu svarbu tai, kad lizino sulfato ir kitų priemaišų prieš tai minėtame lizino sulfato produkte kiekis atitinka šių medžiagų kiekį kitų gamintojų lizino sulfato produktuose? Kokiomis gairėmis reikia vadovautis siekiant įvertinti šį aspektą kiekvienu konkrečiu atveju?

2.

Jei būtų daroma prielaidą, kad, remiantis teisėtumo principu, gamybai nebuvo taikoma grąžinamųjų išmokų sistema, ar Europos Sąjungos teisei prieštarautų tai, jog nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinių teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, šioje byloje nagrinėjamu atveju atsisakytų išieškoti grąžinamąsias išmokas, kurias gamintojas įgijo sąžiningai?

3.

Jei būtų daroma prielaida, kad, remiantis teisėtumo principu, gamybai nebuvo taikoma grąžinamųjų išmokų sistema, ar Europos Sąjungos teisei prieštarautų tai, jog nacionalinės valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinių teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, šioje byloje nagrinėjamu atveju vykdytų įsipareigojimus (grąžinamųjų išmokų sertifikatai), kuriems buvo nustatyti terminai ir kuriuos gamintojas įgijo sąžiningai?

---

(1)  OL L 286, 2005, p. 1.

2011 m. lapkričio 14 d.Tribunal Comercial Cluj (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SC Volksbank România SA prieš Andreia Câmpan ir Ioan Dan Câmpan

(Byla C-571/11)

(2012/C 25/68)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Comercial Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: SC Volksbank România SA

Atsakovai: Andreia Câmpan ir Ioan Dan Câmpan

Prejudicinis klausimas

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 93/13/EEB (1) 4 straipsnio 2 dalį sąlygų nesąžiningumo vertinimas negali būti susijęs nei su pagrindinio sutarties dalyko apibrėžimu, nei su kainos ir atlygio adekvatumu mainais suteiktoms paslaugoms ar prekėms, jei šios sąlygos pateikiamos aiškia, suprantama kalba,

ir

kadangi pagal Direktyvos 2008/48/EB (2) 2 straipsnio 1 [2] dalies a punktą jos 3 straipsnio g punkte pateikta bendros kredito kainos vartotojui, apimančios visus komisinius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų pagal vartojimo kredito sutartį, apibrėžtis netaikoma siekiant nustatyti hipoteka užtikrintos kredito sutarties dalyką,

prašoma atsakyti,

ar Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos „dalyko“ ir (arba) „kainos“ sąvokos gali būti aiškinamos taip, kad hipoteka užtikrintos kredito sutarties „dalykas“ ir (arba) „kaina“ apima komisinius (šalių pavadintus „rizikos komisiniais“, kurie apskaičiuojami pagal formulę: 0,22 % nuo likusios kredito dalies, mokamo kartą per mėnesį nustatytą mokėjimo dieną visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį)?

---

(1)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288)

(2)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, p. 66)

2011 m. lapkričio 11 d.Administrativen Sad — Veliko Tirnovas (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Menidzharski biznes reshenia OOD prieš Direktor na Direktsia„Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ — Veliko Tarnovo

(Byla C-572/11)

(2012/C 25/69)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen Sad — Veliko Tirnovas

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Menidzharski biznes reshenia OOD

Atsakovas: Direktor na Direktsia„Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ — Veliko Tarnovo

Prejudicinis klausimas

Ar tokiu atveju, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, ir atsižvelgiant į fiskalinio neutralumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos 203 straipsnis kartu su 168 straipsnio a punktu turi būti aiškinamas taip, kad, nepaisant mokestinių pajamų praradimo grėsmės pašalinimo, gali būti neleidžiama taikyti PVM atskaitos, jei ta grėsmė buvo pašalinta tik atsiskaitant valstybės iždui už tiekėjo sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM, ir šis mokestinių pajamų praradimo grėsmės pašalinimas neturėjo įtakos tiekėjo veiksmams ar ketinimams, kurie lėmė apgaulingą sąskaitos faktūros, kurioje buvo nurodytas tiekėjo mokėtinas PVM, turinį?

---

(1)  OL L 347, p. 1.

2011 m. lapkričio 16 d.Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Eleftherios-Themistoklis Nasiopoulos prieš Ypourgos Ygeia kai Pronoias

(Byla C-575/11)

(2012/C 25/70)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Eleftherios-Themistoklis Nasiopoulos

Atsakovas: Ypourgos Ygeia kai Pronoias

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Europos Bendrijų steigimo sutarties 43 straipsnį ir atsižvelgiant į proporcingumo principą, siekio užtikrinti aukšto lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pakanka pagrįsti įsisteigimo laisvės apribojimą, taikomą remiantis atitinkamoje valstybėje narėje (priimančiojoje valstybėje narėje) galiojančiomis nuostatomis, pagal kurias: a) verstis šia profesine veikla gali tik asmenys, turintys teisę šioje valstybėje narėje dirbti pagal reglamentuojamą kineziterapeuto profesiją; b) nesuteikiama galimybė dirbti iš dalies pagal šią profesiją ir c) dėl to priimančiosios valstybės narės pilietis — kuris kitoje valstybėje narėje (valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs) gavo diplomą, suteikiantį teisę dirbti šioje valstybėje narėje pagal reglamentuojamą profesiją, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (dokumentas, kuris dėl neatitikimo Tarybos direktyvoje 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančioje Direktyvą 89/48/EEB (OL L 209; 2004 m. leidimas lietuvių k., 5 t., 2 sk., p. 47), nurodytiems reikalavimams neleidžia jam dirbti pagal kineziterapeuto profesiją priimančiojoje valstybėje narėje) — priimančiojoje valstybėje narėje visiškai negali verstis, dirbdamas iš dalies pagal kineziterapeuto profesiją, net ta su šia profesija susijusia veikla, kuria suinteresuotasis turi teisę verstis valstybėje narėje, iš kurios atvykęs?

2011 m. lapkričio 18 d.Deltafina SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-12/06 Deltafina SpA prieš Komisiją

(Byla C-578/11 P)

(2012/C 25/71)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Deltafina SpA, atstovaujama advokatų J.-F. Bellis ir F. Di Gianni

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Visiškai ar iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek juo atmestas apeliantės ieškinys.

—	Visiškai ar iš dalies panaikinti 2005 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

—	Panaikinti arba sumažinti apeliantei skirtą baudą, remiantis savo neribota jurisdikcija pagal SESV 261 straipsnį.

—	Nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo teisinius argumentus.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pagrįstas keturiais pagrindais.

1.

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Deltafina neįvykdė pareigos bendradarbiauti, nepranešusi Komisijai, jog paskelbė su ja bendradarbiaujanti. Atvirkščiai, jis turėjo nuspręsti, ar, atsižvelgiant į 2002 m. kovo 14 d. Komisijos ir Deltafina susitikime pasiektą susitarimą dėl „žaidimo taisyklių“, Komisija galėjo pagrįstai nuspręsti, kad Deltafina neįvykdė pareigos bendradarbiauti, atskleisdama aplinkybę, kad 2002 m. balandžio 4 d. APTI susitikime pateikė imuniteto prašymą. Taip Bendrasis Teismas vietoj šalių apibrėžė ex post Deltafina pareigos bendradarbiauti priemones, nepriėmė sprendimo dėl pagrindinio Deltafina pateikto ieškinio pagrindo ir pažeidė Deltafina teisę į gynybą.

2.

Bendrasis Teismas tinkamai ir teisingai nenustatė faktinių aplinkybių, nes vietoj to, kad imtųsi savo Procedūros reglamento 65 straipsnyje numatytų tyrimo priemonių, per posėdį, akivaizdžiai pažeisdama procedūros taisykles ir todėl ydingai, nesilaikydama Procedūros reglamento 68–76 straipsniuose išdėstytų garantijų, išklausė dvejų 2002 m. kovo 24 d. susitikimo dėl „žaidimo taisyklių“ dalyvių, ir nepaisė pagrindinių įrodymų rinkimo principų.

3.	Bendrasis Teismas pažeidė pagrįstos proceso trukmės principą. Procesas Bendrajame Teisme truko per ilgai: jis tęsėsi 5 metus ir 8 mėnesius, o tarp rašytinės proceso dalies ir sprendimo pradėti žodinę proceso dalį praėjo 43 mėnesiai.

4.

Galiausiai Bendrasis Teismas neteisėtai atsisakė naudodamasis savo turima neribota jurisdikcija priimti sprendimą dėl argumento, kad Deltafina skirta bauda yra neproporcinga ir diskriminacinė, nes Komisija vienodai sumažino baudas Deltafina ir Dimon Italia, nepaisydama to, kad jų indėlis nustatant pažeidimą iš esmės skyrėsi. Teismo praktikoje, susijusioje su byla T-13/03, Nintendo prieš Komisiją, patvirtintas principas, kad Komisija, vertindama įmonių bendradarbiavimą administracinėje procedūroje, kurį reikia lyginti tiek chronologiniu, tiek kokybiniu aspektu, turi laikytis vienodo požiūrio principo.

2011 m. lapkričio 22 d. Muhamad Mugraby pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimtos nutarties byloje T-292/09, Muhamad Mugraby prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Komisiją

(Byla C-581/11 P)

(2012/C 25/72)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Muhamad Mugraby, atstovaujamas advokato S. Delhaye

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

1.

pripažinti, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl: i) apelianto prašymo, kad Komisija pateiktų Tarybai rekomendaciją sustabdyti Bendrijos paramos teikimą Libanui, kaip numatyta Reglamento Nr. 1638/2006 (1) 28 straipsnyje, nes pagal šį reglamentą ne tik galima, bet ir reikia imtis šių priemonių; ii) apelianto prašymo, kad Komisija, kaip institucija, tiesiogiai atsakinga už įvairių Sąjungos paramos Libanui programų įgyvendinimą, sustabdytų šių programų įgyvendinimą, kol Libanas liausis nuolat pažeidinėjęs pagrindines teises, o konkrečiau — apelianto pagrindines teises;

2.

pripažinti, kad Taryba, kaip ES-Libano asociacijos tarybos šalis, nesiėmė veiksmų dėl apelianto prašymo paraginti Komisiją rekomenduoti Tarybai imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, susijusių su Sąjungos parama Libanui pagal Libano ir Bendrijos asociacijos susitarimą, kad būtų įvykdyti šalių įsipareigojimai pagal šį susitarimą;

3.

pripažinti, kad ES, Komisijai, kaip Sąjungos sutarčių sergėtojai ir institucijai, tiesiogiai atsakingai už įvairių Sąjungos paramos Libanui programų įgyvendinimą, ir Tarybai, kaip ES-Libano asociacijos tarybos šaliai, kyla deliktinė atsakomybė už žalą, kurią patyrė apeliantas dėl to, kad nuo 2002 m. gruodžio jos sistemingai nesinaudojo turimais ištekliais ir priemonėmis, kad būtų veiksmingai įgyvendinta Asociacijos susitarimo žmogaus teisių išlyga;

4.	nurodyti Komisijai, iš dalies kaip žalos atlyginimą natūra, pasiūlyti Tarybai sustabdyti ES-Libano asociacijos susitarimo taikymą, kol Libanas liausis pažeidinėjęs Asociacijos susitarimo 2 straipsnį apelianto atžvilgiu;

5.

nurodyti, kad Komisija turi apriboti esamų paramos programų vykdymą (kurias vykdo ir (arba) prižiūri Komisija) ir vykdyti tik tas programas, kurios konkrečiai skirtos skatinti pagrindinių teisių laikymąsi ir kuriomis neteikiama finansinė parama Libano valdžios institucijoms, kol Libanas liausis pažeidinėjęs Asociacijos susitarimo 2 straipsnį apelianto atžvilgiu;

6.	nurodyti, kad Taryba turi paraginti Komisiją pateikti 4 punkte minėtą rekomendaciją ir šiuo tikslu imtis veiksmų per Asociacijos susitarimo institucijas;

7.	priteisti iš ES, Tarybos ir Komisijos, atsakovių pirmojoje instancijoje, apelianto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydis nustatytinas ex aequo et bono, tačiau negali būti mažesnis kaip 5 000 000 EUR, ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas tvirtina, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl tokių priežasčių:

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą: — atmesdamas ieškinį dėl nepriimtinumo be jokio pagrindo; — pažeisdamas apelianto teisę įvardyti visus atsakovus; — pažeisdamas apelianto gynybos teises, nes neatsižvelgė į jo argumentus; — nepriimdamas sprendimo dėl visų ieškovo prašymų; — nepaisydamas ES teisės ir ES įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę bei grįsdamas nutartį reglamentais, priimtais vienos iš ES institucijų.

Apeliantas taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ES-Libano asociacijos susitarimą ir kad jis neturėjo jokio teisinio pagrindo išaiškinti, jog turima „didelė diskrecija“, ir nuspręsti, jog jis neturi įgaliojimų duoti nurodymų ES tarybai ir Europos Komisijai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliantas tvirtina, jog Bendrasis Teismas atsisakė vykdyti teisingumą jo atžvilgiu.

---

(1)  2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, p. 1).

2011 m. lapkričio 24 d.Rügen Fisch AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-201/09 Rügen Fisch AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-582/11)

(2012/C 25/73)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Rügen Fisch AG, atstovaujama advokatų O. Spuhler ir M. Geitz

Kitos proceso šalys:

—	Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

—	Schwaaner Fischwaren GmbH

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-201/09 ir paskelbti negaliojančiu 2009 m. kovo 20 d. atsakovės ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą apeliacinėje byloje R 230/2007-4.

—	Nepatenkinus šio prašymo, panaikinti anksčiau minėtą Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą apeliantė grindžia tokiais pagrindais:

Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime neteisingai konstatavo, kad žodinio žymens SCOMBER MIX įregistravimas Bendrijos prekių ženklu pažeidžia absoliutų atsisakymo registruoti pagrindą pagal Bendrijos prekių ženklo reglamento (1) 1 dalies c punktą ir todėl prieštarauja ginčijamo prekių ženklo apibūdinamajam pobūdžiui.

Ši Bendrojo Teismo nuomonė pažeidžia Bendrijos prekių ženklo reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktą, skaitomą kartu su 51 straipsnio 1 dalies a punktu. Žodinis žymuo SCOMBER MIX yra neapibūdinamasis, nes, atsižvelgiant į atitinkamą prekybos sritį, jis yra visiškai išgalvotas apibūdinimas, kuris vienareikšmiškai suprantamas kaip prekių ženklas.

Ginčijamo prekių ženklo paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos skirtos vidutiniam vartotojui. Tačiau šis ženklas žinomas lotynų kalboje arba kaip zoologijos terminas „scomber“ (skumbrė). Todėl žodiniam žymeniui SCOMBER MIX būdingas minimalus skiriamasis pobūdis, kuris pagal Europos Sąjungos teisę reikalingas prašant įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)

2011 m. lapkričio 23 d.Dow AgroSciences Ltd, Dow AgroSciences LLC, Dow AgroSciences, Dow AgroSciences Export, Dow Agrosciences BV, Dow AgroSciences Hungary kft, Dow AgroSciences Italia Srl, Dow AgroSciences Polska sp. z o.o., Dow AgroSciences Iberica, SA, Dow AgroSciences s.r.o., Dow AgroSciences Danmark A/S, Dow AgroSciences GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-475/07 Dow AgroSciences Ltd ir kt. prieš Komisiją

(Byla C-584/11 P)

(2012/C 25/74)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Dow AgroSciences Ltd, Dow AgroSciences LLC, Dow AgroSciences, Dow AgroSciences Export, Dow Agrosciences BV, Dow AgroSciences Hungary kft, Dow AgroSciences Italia Srl, Dow AgroSciences Polska sp. z o.o., Dow AgroSciences Iberica, SA, Dow AgroSciences s.r.o., Dow AgroSciences Danmark A/S, Dow AgroSciences GmbH, atstovaujamos advokatų C. Mereu ir K. Van Maldegem

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

—	panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-475/07 ir

—	panaikinti 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą 2007/629/EB (1) dėl trifluralino neįtraukimo į Direktyvos 91/414 (2) I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, registracijų panaikinimo arba

—	nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme).

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės teigia, kad atmetęs jų ieškinį panaikinti 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą 2007/629/EB dėl trifluralino neįtraukimo Direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, registracijų panaikinimo, Bendrasis Teismas pažeidė Bendrijos teisę. Konkrečiai kalbant, apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė daug klaidų aiškindamas su apeliantėmis susijusias faktines aplinkybes ir jų atveju taikomą teisinį pagrindą. Taip Bendrasis Teismas padarė įvairių teisės klaidų, nes nenustatė, kad:

—	valstybė narė ataskaitos rengėja ir EMST būtų prašiusios apeliančių pateikti duomenų, kurie papildytų bylos medžiagą pagal Reglamento Nr. 451/2000 (3) 8 straipsnio 5 dalį,

—	Komisija tinkamai nesilaikė reglamentavimo procedūros, nustatytos Tarybos sprendime 1999/468 (4) ir Komisija pažeidė Tarybos sprendimo 1999/458 5 straipsnį, ir

—	Komisija įvertino trifluraliną nesilaikydama Direktyvoje 91/414 nustatytų reikalavimų, nors tam nėra pagrindo atitinkamuose teisės aktuose, taigi ji viršijo įgaliojimus.

Dėl šių priežasčių apeliantės mano, kad Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-475/07 ir Komisijos sprendimas 2007/629/EB turi būti panaikinti.

---

(1)  OL L 255, p. 42.

(2)  OL L 230, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332.

(3)  OL L 55, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 28 t., p. 292.

(4)  OL L 184, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124.

2011 m. lapkričio 24 d.Regione Puglia pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-84/10 Regione Puglia prieš Komisija

(Byla C-586/11)

(2012/C 25/75)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Regione Puglia, atstovaujamas advokatų F. Brunelli ir A. Aloia

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo nutartį, apie kurią apeliantui pranešta 2011 m. rugsėjo 15 d., kuria ieškinys byloje T-84/10 pripažintas nepriimtinu;

—

todėl ginčą išnagrinėti iš esmės ir panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2009) 10350 dalį, susijusią su „Europos regioninės plėtros fondo tarpinių mokėjimų, skirtų šiame sprendime nurodytai programai, sustabdymo atšaukimu“, bei patvirtinti tik 4 straipsnyje numatytos nuostatos galiojimą ir veiksmingumą;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmiausia, apeliantas teigia, kad bylą pirmoje instancijoje nagrinėjęs teismas, padaręs procedūrinį pažeidimą, sukėlė didelę žalą apeliantui, t. y. jis šioje byloje praleido žodinę proceso dalį, numatytą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalyje.

Antra, jis teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Bendrijos teisę, viena vertus, klaidingai aiškindamas SESV 263 straipsnio 4 dalį ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (1), kartu su SESV 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis bei SESV 5 straipsnio 3 dalimi, ir kita vertus, nepakankamai motyvuodamas savo išvadas ir taip pažeisdamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnį.

---

(1)  OL L 161, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31.

2011 m. lapkričio 24 d.Omnicare, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-289/09 Omnicare, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Astellas Pharma GmbH

(Byla C-587/11)

(2012/C 25/76)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Omnicare, Inc., atstovaujama QC M. Edenborough

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Astellas Pharma GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė siekia, kad apeliaciniu skundu apskųstas sprendimas būtų panaikintas. Be to, apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo apeliaciniu skundu ir patirtas per procesą Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė remiasi vieninteliu pagrindu, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė Tarybos Reglamento Nr. 207/2009 (1) (toliau — Naujasis reglamentas) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Ši byla susijusi su Astellas Pharma GmbH (buvusi Yamanouchi Pharma GmbH) (toliau — protestą pateikęs asmuo) pateiktu protestu, pagrįstu protestą pateikusio asmens Vokietijos prekių ženklu (registracijos Nr. 394 01 348) ir galimu supainiojimu pagal Tarybos Reglamento Nr. 40/94 (2) (toliau — Senasis reglamentas) (kurio nuostatos yra vienodos Naujojo reglamento taikytinom nuostatom) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Kadangi ankstesnis ženklas buvo įregistruotas 5 metus prieš pateikiant protestą, protestą pateikęs asmuo turėjo įrodyti, kad jis buvo iš tikrųjų naudojamas tam, jog galėtų juo pagrįsti protestą.

Teigiama, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog ankstesnis prekių ženklas, kuriuo rėmėsi protestą pateikęs asmuo, buvo iš tikrųjų teisėtai naudojamas. Neginčijama, kad protestą pateikęs asmuo nagrinėjamą prekių ženklą iš tikrųjų naudojo prekyboje, ar jis buvo naudojamas jam sutikus, kiek tai susiję su paslaugomis, kurioms jis buvo įregistruotas. Tačiau jis buvo naudojamas paslaugoms, už kurias nebuvo imamas atlygis. Taigi tokiu naudojimu negalima remtis siekiant įrodyti, kad ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas pagal teisės nuostatas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas teismo praktikoje, kaip apeliantė nurodo: a) kurią Bendrasis Teismas neteisingai taikė ir b) bet kokiu atveju joje yra neatitikimų. Taigi Teisingumo Teismas turi nuspręsti kokios teisinės pasekmės turi atsirasti susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

(2)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

2011 m. lapkričio 24 d.Omnicare, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-290/09 Omnicare, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir poramininiam dizainui), Astellas Pharma GmbH

(Byla C-588/11)

(2012/C 25/77)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Omnicare, Inc., atstovaujama QC

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Astellas Pharma GmbH

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė siekia, kad apeliaciniu skundu apskųstas sprendimas būtų panaikintas. Be to, apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo apeliaciniu skundu ir patirtas per procesą Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė remiasi vieninteliu pagrindu, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė Tarybos Reglamento Nr. 207/2009 (1) (toliau — Naujasis reglamentas) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Ši byla susijusi su Astellas Pharma GmbH (buvusi Yamanouchi Pharma GmbH) (toliau — protestą pateikęs asmuo) pateiktu protestu, pagrįstu protestą pateikusio asmens Vokietijos prekių ženklu (registracijos Nr. 394 01 348) ir galimu supainiojimu pagal Tarybos Reglamento Nr. 40/94 (2) (toliau — Senasis reglamentas) (kurio nuostatos yra vienodos Naujojo reglamento taikytinom nuostatom) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Kadangi ankstesnis ženklas buvo įregistruotas 5 metus prieš pateikiant protestą, protestą pateikęs asmuo turėjo įrodyti, kad jis buvo iš tikrųjų naudojamas tam, jog galėtų juo pagrįsti protestą.

Teigiama, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog ankstesnis prekių ženklas, kuriuo rėmėsi protestą pateikęs asmuo, buvo iš tikrųjų teisėtai naudojamas. Neginčijama, kad protestą pateikęs asmuo nagrinėjamą prekių ženklą iš tikrųjų naudojo prekyboje, ar jis buvo naudojamas jam sutikus, kiek tai susiję su paslaugomis, kurioms jis buvo įregistruotas. Tačiau jis buvo naudojamas paslaugoms, už kurias nebuvo imamas atlygis. Taigi tokiu naudojimu negalima remtis siekiant įrodyti, kad ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas pagal teisės nuostatas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas teismo praktikoje, kaip apeliantė nurodo: a) kurią Bendrasis Teismas neteisingai taikė ir b) bet kokiu atveju joje yra neatitikimų. Taigi Teisingumo Teismas turi nuspręsti kokios teisinės pasekmės turi atsirasti susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

(2)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

2011 m. lapkričio 25 d.Alliance One International, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-25/06 Alliance One International, Inc. prieš Europos Komisiją

(Byla C-593/11 P)

(2012/C 25/78)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Alliance One International, Inc., atstovaujama advokatų C. Osti, A. Prastaro, G. Mastrantonio

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-25/06 Alliance One prieš Komisiją ir, jei ginčas gali būti nagrinėjamas,

—	panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ji susijusi su SCC, Dimon ir Alliance One, ir dėl tos priežasties

—	sumažinti Transcatab ir Dimon Italia (Mindo) skirtas baudas, kad jos neviršytų 10 % nuo paskutinių finansinių metų apyvartos, ir

—	sumažinti Transcatab ir Dimon Italia (Mindo) skirtą baudą, nes dauginimo koeficientas netaikytinas dėl to, kad buvo grindžiamas grupės dydžiu,

—	bet kokiu atveju priteisti iš Komisijos padengti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tas, kurias Alliance One patyrė per procesą Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Alliance One siekia: i) kad būtų panaikintas visas skundžiamas sprendimas ir, be to, ii) kad būtų panaikinta 2005 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimo byloje COMP/C.38.281/B.2 — Žaliavinis tabakas — Italija 1 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ji susisijusi su Standard Commercial Corp. (SCC), Dimon Inc. (Dimon) ir Alliance One, ir, dėl tos priežasties, iii) kad būtų sumažintos Transcatab S.p.A. (Transcatab) ir Dimon Italia S.r.l. (Dimon Italia, dabar — Mindo) skirtos baudos tiek, kad jos neviršytų 10 % paskutinių finansinių metų apyvartos, arba, jei šie reikalavimai nebūtų patenkinti, iv) kad būtų sumažinta Trancatab ir Dimon Italia (dabar — Mindo) skirta bauda, nes dauginimo koeficientas yra netaikytinas; v) bet kokiu atveju priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, kurias Alliance One patyrė per procesą Bendrajame Teisme.

Alliance One teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

—

Pirma, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 296 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 48 bei 49 straipsnius. Kadangi Bendrasis Teismas neatliko konkrečios ir išsamios ieškovės pateiktų įrodymų lemiamos įtakos prezumpcijai paneigti analizės ir, dėl tos priežasties, nepakankamai pagrindė argumentus, kuriais remdamasis jis atmetė šiuos įrodymus, tą prezumpcija tapo neįmanoma paneigti, todėl buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir individualios atsakomybės principai.

—	Antra, atmetęs Alliance One pateiktus įrodymus, Bendrasis Teismas neteisingai taikė bendruosius principus, susijusius su įrodinėjimo našta bei procedūros reikalavimais dėl įrodymų ir, bet kokiu atveju, pažeidė ieškovės teisę į gynybą.

2011 m. lapkričio 25 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-232/06, Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją

(Byla C-597/11 P)

(2012/C 25/79)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama Δικηγόροι N. Korogiannakis ir M. Dermitzakis

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.

—

Panaudoti savo neribotą jurisdikciją ir, pirma, panaikinti Komisijos (Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato) sprendimą, kuriuo atmestas apeliantės pasiūlymas, pateiktas pagal skelbimą apie Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato vykdomų IT projektų (CUST-DEV) (TAXUD/2005/AO-001) pagrindu teikiamos muitinių IT sistemų specifikacijos, rengimo, priežiūros ir paramos paslaugų pirkimą (OL 2005/S 117–115222) ir sudaryti sutartį su kitu teikėju, apie kurį apeliantei pranešta 2006 m. birželio 19 d. laišku, bei, antra, priteisti nuostolių atlyginimą.

—	Subsidiariai grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl bylos esmės.

—	Nurodyti Komisijai padengti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant susijusias su bylos nagrinėjimu pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas remiantis šiais pagrindais:

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes klaidingai išaiškino Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, šį reglamentą jį įgyvendinančių taisyklių 140 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 141 straipsnio 2 dalį, taip pat vienodo vertinimo, nediskriminacijos, skaidrumo ir konkurencijos laisvės principus.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes netinkamai išaiškino ir iškraipė pateiktus įrodymus.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes netinkamai išaiškino atrankos kriterijų pakeitimą, neišnagrinėjo daugybės akivaizdžių viešojo pirkimo pasiūlymo vertinimo klaidų ir nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą.

2011 m. lapkričio 25 d.Land Wien pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-267/10 Land Wien prieš Europos Komisiją

(Byla C-608/11 P)

(2012/C 25/80)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Land Wien, atstovaujama advokato W.-G. Schärf

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė prašo

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pakeisti 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) nutartį byloje T-267/10 taip, kad būtų visiškai atsižvelgta į visus reikalavimus, ir priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir antrojoje instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo nutarties, kuria šis teismas atmetė ieškovės ir apeliantės ieškinį, kuriuo iš esmės prašoma panaikinti 2010 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimą nebenagrinėti ieškovės skundo dėl Mochovce (Slovakijos Respublika) branduolinės jėgainės trečiojo ir ketvirtojo blokų plėtros projekto ir pripažinti Komisijos neveikimą, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnį, nes ieškovei nebuvo perduoti visi su šiuo projektu susiję pageidaujami dokumentai ir taip buvo pažeistas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1).

Bendrasis Teismas pažeidė Euratomo sutartį, nes aiškino ją ne pagal Lisabonos sutartį. Bendrasis Teismas nepripažino, kad Lisabonos sutartyje pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje minima teisė susipažinti su dokumentais pripažįstama teise, kurią galima ginti teisme ir kuria apeliantė gali tiesiogiai remtis norėdama gauti iš Komisijos visą jos turimą informaciją apie Mochovce branduolinės jėgainės plėtrą.

Priešingai nei mano Bendrasis Teismas, Komisijos laiškas, kuriame ji pateikė atsakymą į ieškovės ir apeliantės užklausą, yra sprendimas, kurį galima ginčyti, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Tai matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos ir ypač iš 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM, 60/81.

---

(1)  OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331.

2011 m. gruodžio 1 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-236/02 Marcuccio prieš Komisiją

(Byla C-617/11)

(2012/C 25/81)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio, atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo byloje T-236/02 dalis, kuriomis atmetami ieškovo toje byloje pateikti reikalavimai atlyginti žalą ir sumokėti kompensaciją;

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir patenkinti visus reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir kompensacijos mokėjimo;

—	Nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų naują sprendimą dėl reikalavimų atlyginti žalą ir sumokėti kompensaciją.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—	Rimti procedūros pažeidimai, dėl kurių ieškovo interesams padaroma nepataisoma žala;

—	Visiškas nemotyvavimas bei nepagrįstas, tautologinis, nelogiškas ir nenuoseklus Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų X priedo, teisės normų aiškinimo ir žalos atlyginimo iš Europos Sąjungos institucijos priteisimą reglamentuojančių normų ir jo sąlygų aiškinimas ir taikymas;

—	Painus ir šališkas motyvavimas bei faktinių aplinkybių iškraipymas;

—	Faktinių aplinkybių iškraipymas ir klaidingas bei nepagrįstas ieškinių priimtinumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas bei taikymas.

2011 m. gruodžio 2 d.New Yorker SHK Jeans GmbH & Co. KG (buvusi New Yorker SHK Jeans GmbH) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-415/09 New Yorker SHK Jeans GmbH & Co. KG (buvusi New Yorker SHK Jeans GmbH) prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Vallis K. — Vallis A. & Co. O.E.

(Byla C-621/11 P)

(2012/C 25/82)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: New Yorker SHK Jeans GmbH & Co. KG (buvusi New Yorker SHK Jeans GmbH), atstovaujama Rechtsanwälte V. Spitz, A. Gaul, T. Golda, S. Kirschstein-Freund,

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Vallis K. — Vallis A. & Co. O.E.

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-415/09 ir a) panaikinti 2009 m. liepos 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą tiek, kiek juo atmetama apeliacija ir patvirtinamas atsisakymas registruoti prekių ženklą 25 klasės prekėms; — jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas: b) grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų galutinį sprendimą.

—	priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—

Tai, kad atsižvelgta į papildomus prekių ženklo naudojimo įrodymus, pateiktus pasibaigus VRDT nustatytam terminui tokiems įrodymams pateikti, pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 (1) 42 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 76 straipsnio 2 dalį (anksčiau — Reglamento Nr. 90/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 74 straipsnio 2 dalis) ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį.

—

Prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimo iš tikrųjų įrodymų pateikimui taikoma tik Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis, kurios formuluotė nepalieka diskrecijos. Taigi, Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis netaikoma. Jeigu prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, naudojimo iš tikrųjų įrodymas nepateikiamas per VRDT pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 1 dalį nustatytą terminą, protestas turi būti atmestas.

—

Vadinasi, tuo atveju, kai VRDT pasiūlo priešingai šaliai pateikti pastabas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pateiktu naudojimo įrodymu, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnyje ir Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 4 dalyje, priešinga šalis gali pateikti pastabas. Tačiau negali būti atsižvelgta į naujai pateiktus naudojimo įrodymus, nes jie pateikti pasibaigus terminui. Atsižvelgdama į pavėluotai pateiktus įrodymus, VRDT pažeidė 42 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį.

—	Vien tai, kad pareiškėjas pateikė pastabas, kuriose užginčijo per nustatytą terminą pateiktų įrodymų pakankamumą, nepateisina atsižvelgimo į papildomus naudojimo įrodymus.

—

Net jei būtų nuspręsta, kad pateikiant papildomus naudojimo įrodymus pasibaigus pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalį nustatytam terminui turi būti taikoma Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalis, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 76 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis.

—

Vėliau pateikti įrodymai nebuvo papildomi įrodymai. Tam, kad įrodymai būtų laikomi papildomais, reikia, kad pirmą kartą pateikti įrodymai įrodytų, jog prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas, naudotas iš tikrųjų, o vėliau pateikti įrodymai tik pagrįstų jau įrodytus faktus. Taigi, leisdamas takyti šią nuostatą per apeliacijos procedūrą, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį.

—

Buvo piktnaudžiauta Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalimi suteikta diskrecija. VRDT piktnaudžiavo jam suteikta diskrecija dėl to, kad paprasčiausiai atsižvelgė į tai, jog pateikti naujų naudojimo pavyzdžių buvo būtina priešingai šaliai. Klausimas, ar vienai proceso šaliai būtina pateikti papildomų įrodymų, nėra tas veiksnys, į kurį turi atsižvelgti priešinga šalis. Į šį klausimą savarankiškai turi atsakyti atitinkama šalis. Maža to, VRDT neatsižvelgė į kitas aplinkybes. Ji net neapsvarstė pirma pateiktos medžiagos vertingumo. Nuspręsdamas, jog nebuvo piktnaudžiauta diskrecija, Bendrasis Teismas pažeidė taikytiną teisę.

---

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).

2011 m. gruodžio 6 d.Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) priimtos nutarties byloje T-268/10 Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS prieš Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA)

(Byla C-625/11)

(2012/C 25/83)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Polyelectrolyte Producers Group, SNF SAS, atstovaujamos advokatų K. Van Maldegem, R. Cana

Kitos proceso šalys: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Nyderlandų Karalystė, Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Bendrojo Teismo prašo:

—	Panaikinti Bendrojo Teismo nutartį byloje T-268/10; ir

—

Panaikinti Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimą pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (1) dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, ir vėliau 2010 m. kovo 30 d. įtraukti akrilamidą į medžiagų kandidačių sąrašą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį; arba

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl apeliančių ieškinio dėl panaikinimo; ir

—	Priteisti iš atsakovės visas su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme).

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantės teigia, kad atmesdamas jų ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti ECHA sprendimą pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, ir vėliau 2010 m. kovo 30 d. įtraukti akrilamidą į medžiagų kandidačių sąrašą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį, Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę. Apeliantės visų pirma teigia, kad Bendrasis Teismas padarė keletą klaidų aiškindamas faktines aplinkybes ir teisės aktus kaip taikytinus apeliančių situacijai. Todėl jis padarė keletą teisės klaidų, o būtent:

—	Aiškindamas ir taikydamas Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį ir teismo praktiką dėl terminų apskaičiavimo; ir

—

Nuspręsdamas, kad apeliančių ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti ECHA sprendimą pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, ir vėliau 2010 m. kovo 30 d. įtraukti akrilamidą į medžiagų kandidačių sąrašą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį, yra nepriimtinas.

Dėl šių priežasčių apeliantės teigia, kad Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-268/10 ir ECHA sprendimas pripažinti akrilamidą medžiaga, atitinkančia Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, remiantis šio reglamento 59 straipsniu, ir vėliau 2010 m. kovo 30 d. įtraukti akrilamidą į medžiagų kandidačių sąrašą pagal Reglamento Nr. 1907/2006 59 straipsnį turi būti panaikinti.

---

(1)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB

OL L 396, p. 1

2011 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartis byloje Europos Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-551/09) (1)

(2012/C 25/84)

Proceso kalba: vokiečių

Teisingumo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 63, 2010 3 13.

2011 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko nutartis byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-179/10) (1)

(2012/C 25/85)

Proceso kalba: prancūzų

Teisingumo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas nutartimi nurodė išbraukti bylą iš registro.

---

(1)  OL C 161, 2010 6 19.

2011 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Quinn Barlo ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-208/06) (1)

(Konkurencija - Karteliai - Metakrilatų rinka - Sprendimas, kuriuo konstatuotas EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas - Vieno pažeidimo sąvoka - Pažeidimo trukmė - Baudos - Pažeidimo sunkumas - Lengvinančios aplinkybės)

(2012/C 25/86)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Quinn Barlo Ltd (Kavanas, Airija); Quinn Plastics NV (Gelis, Belgija) ir Quinn Plastics GmbH (Mayence, Vokietija), atstovaujamos advokatų W. Blau, F. Wijckmans ir F. Tuytschaever

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama V. Bottka ir S. Noë, vėliau V. Bottka ir N. Khan

Dalykas

Prašymas panaikinti 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimo C(2006) 2098 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F/38.645 — Metakrilatai) 1 ir 2 straipsnius tiek, kiek jie susiję su ieškovėmis, taip pat prašymas panaikinti šio sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek juo ieškovėms skirta bauda, arba sumažinti šios baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

1.

2006 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimo C (2006) 2098 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F/38.645 — Metakrilatai) 1 straipsnis panaikinamas, pirma, kiek juo nustatyta, kad Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH pažeidė EB 81 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį, kai dalyvavo sudarant ir vykdant antikonkurencinius susitarimus ir derinant veiksmus ne tik dėl polimetilmetakrilato kietų lakštų, bet taip pat dėl polimetilmetakrilato liejimo gaminių ir polimetilmetakrilato sanitarinių gaminių, antra, kiek juo yra pripažinta šių bendrovių atsakomybė už dalyvavimą kartelyje nuo 1998 m. lapkričio 1 d. iki 2000 m. vasario 23 d.

2.	Pagal Sprendimo C(2006) 2098 galutinis 2 straipsnį skirtos baudos dydis, kurią Quinn Barlo, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH turi sumokėti solidariai, turi būti 8 250 000 EUR.

3.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.	Quinn Barlo, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH padengia 60 % savo ir 60 % Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

5.	Komisija padengia 40 % savo ir 40 % Quinn Barlo, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH bylinėjimosi išlaidų.

---

(1)  OL C 224, 2006 9 16.