A.

kadangi demokratija negali prilygti ekonominio išsivystymo lygiui, kadangi AKR šalys ir ES puoselėja bendras visuotines vertybes ir principus demokratijos, gero valdymo ir žmogaus teisių srityse, ir kadangi demokratija yra bendras tikslas, sudarantis AKR ir ES bendradarbiavimo esmę,

B.

kadangi demokratija – politinė sistema, kurioje suverenitetas kyla iš tautos,

C.

kadangi demokratija reiškia ne vien tik teorinių laisvės sąlygų įgyvendinimą, bet ir veiksmingą sistemą, kurioje visiems piliečiams suteikiamos teisingos ir prieinamos priemonės pagerinti savo kasdienį gyvenimą; kadangi Europos Sąjunga turėtų būti informuota apie dažnai reiškiamą kritiką, kad vertindama padėtį trečiosiose šalyse ji kartais pernelyg daug dėmesio skiria teoriniams demokratijos aspektams, pamiršdama įvertinti, kokia iš tikrųjų demokratinė visuomenė kuriama,

D.

kadangi demokratinių principų neturi nustelbti ekonominio ir socialinio stabilumo kūrimas,

E.

kadangi laisvi ir teisingi rinkimai yra labai svarbūs, tačiau nepakankami tikrai demokratijai kurti, nes demokratija – nuolatinis ieškojimas, kuriame reikalinga pagarba pliuralizmui, daugumos taisyklės ir mažumų teisių pripažinimas, teisinė valstybė ir teisės sistema, kurioje nė viena šalis negali iš dalies pakeisti konstitucijos savo pačios naudai,

F.

kadangi konstitucinės taisyklės dėl valdžios ir pagrindinių teisių tęstinumo niekada neturi būti dviprasmiškos arba galimos aiškinti neapibrėžtai,

G.

kadangi vyriausybės sudarymas po rinkimų dažnai kelia rimtų demokratijos problemų, ypač kai sudaromi valdžios pasidalijimo susitarimai,

H.

kadangi ir ES, ir AKR šalis vienija bendras platus užmojis toliau plėtoti demokratiją ir sukurti tinkamai veikiančią konstitucionalizmo sistemą,

I.

kadangi žmogiškoji, ekonominė ir socialinė plėtra sudaro sąlygas lengviau veikti parlamentinei demokratijai,

J.

kadangi valstybės reikalų ir viešųjų lėšų valdymo vientisumas – geros valdymo ir teisinės valstybės pagrindas; kadangi politiniai vadovai turi būti politiškai ir teisiškai atsakingi už privatų viešųjų lėšų pasisavinimą,

K.

kadangi tokie pat principai turi būti taikomi visose srityse, o ne būti nustatomi taikant specialius nacionalinius ar regioninius „standartus“,

1.

pabrėžia, kad tvirtos demokratijos pagrindą sudaro teisių visuotinumas, visų piliečių lygybė prieš įstatymą ir žmogaus laisvė; pažymi, kad būtina gerbti visas kultūras, religijas ir etnines grupes, esančias šalyje;

2.

primena, kad visos demokratinės sistemos grindžiamos konstitucija ir joje nustatyta jurisdikcija, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagarbą teismų nepriklausomumo principui;

3.

pabrėžia, kad valdžių (vykdomosios, leidžiamosios, teisminės) pusiausvyra yra demokratijos sine qua non sąlyga;

4.

pabrėžia, kad svarbu nuolat konsultuotis su tauta rengiant laisvus, sąžiningus ir nesuklastotus rinkimus ir referendumus, prieš kuriuos vyksta išsamios informavimo kampanijos ir diskusijos;

5.

pabrėžia, kad svarbi pliuralistinė politinė partinė sistema ir aiškiai apibrėžtas opozicijos statusas;

6.

pabrėžia, kad ES ir AKR šalys puoselėja bendras vertybes ir tikslus demokratijos ir gero valdymo požiūriu; tačiau pažymi, kad visos šalys turi savo kultūrinių ir istorinių ypatumų ir kad šiuos skirtumus reikia gerbti;

7.

pabrėžia, kad visuomenė negali būti iš tiesų demokratiška nesant nepriklausomos, laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos;

8.

ragina akylai stebėti rinkimų sistemas ir AKR šalyse, ir ES valstybėse narėse; įspėja apie tokią praktiką kaip antai balsų papirkinėjimas, rinkėjų sąrašų klastojimas, teisėjų šališkumas konstitucingumo atžvilgiu ar rinkimų ginčuose, taip pat tokios konstitucijos, kurioje atsispindi valdžios atstovų siekiai, priėmimas arba dalinis keitimas;

9.

pabrėžia, kad rinkimai ir atstovaujamoji demokratija turi būti ne problema, o sprendimas, kuris reiškia, kad:

10.

pabrėžia neatidėliotiną būtinybę spręsti tokias kasdienes problemas kaip skurdas, prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas ir korupcija, nes tai verčia gyventojus manyti, kad esant demokratijai jų kasdienis gyvenimas nepagerėja;

11.

pabrėžia aiškaus valdžių atskyrimo ir pusiausvyros svarbą;

12.

rekomenduoja, kad konstitucijose būtų aiškiai apibrėžtos valdžių atskyrimo taisyklės ir atitinkama institucinė sistema; reiškia abejones dėl lanksčių konstitucijų, kurias galima dažnai iš dalies keisti;

13.

pabrėžia vaidmenį, kurį parlamentai turi atlikti prižiūrėdami vykdomąją valdžią;

14.

tikisi, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) atliks pagrindinį vaidmenį keičiantis nuomonėmis, patirtimi ir praktika parlamentinio darbo srityje;

15.

pritaria institucijų ir mechanizmų, kuriais būtų užkirstas kelias turto ir korupcijos monopolijoms, kūrimui;

16.

rekomenduoja aiškiai apibrėžti politinio perėmimo taisykles, kartu įspėja dėl lengvai keičiamų konstitucijų;

17.

pritaria, jog pagrindinės konstitucinės teisės turi būti išdėstytos taip, kad bet kokie leidžiami jų apribojimai būtų aiškiai apibrėžti ir ribojami griežtai vadovaujantis bendru interesu;

18.

pripažįsta, kad valdžios pasidalijimo susitarimai gali būti naudingi rimtų krizių atveju, tačiau šios priemonės turėtų būti taikomos tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis ir ribotą laikotarpį; pabrėžia, kad valdžios pasidalijimas gali sukelti tikros, veikiančios opozicijos nebuvimą, kaip, pvz., Zimbabvėje ir Kenijoje; pabrėžia, kad valdžios pasidalijimas labai skiriasi nuo koalicinės vyriausybės;

19.

įspėja, kad valdžios pasidalijimas pagal valdžios pasidalijimo susitarimus niekada nėra aiškiai apibrėžtas, dėl to kyla dar daugiau konfliktų ir riziką, kad bus nuvertinama pilietinės visuomenės nuomonė, nes minėti susitarimai dažnai yra politinių partijų elito susitarimai;

20.

pabrėžia, kad opozicijos statusas turi esminę reikšmę įgyvendinant demokratiją, nes galioja griežtos politinių partijų finansavimo taisyklės;

21.

primena, kad per rinkimų kampanijas valstybės lėšų paskirstymas turi būti griežtai kontroliuojamas;

22.

pabrėžia, kad visi rinkimai turi būti laisvi, sąžiningi ir nesuklastoti ir kad turi būti kruopščiai atsižvelgta į jų rezultatus; pabrėžia, kad mėginimai rinkimus naudoti kaip priemonę kelia grėsmę demokratijai;

23.

palankiai vertina tai, kad Afrikos žemyne daugėja demokratinių rinkimų, kartu primygtinai ragina tęsti kruopštų rinkimų stebėjimą, ne tik per rinkimus ir prieš juos, bet ir po rinkimų, ir pakartoja, kad svarbų vaidmenį atlieka nepriklausomi nacionaliniai rinkimų komitetai, įskaitant finansinę paramą; pabrėžia, kad pastarieji dažnai yra nepakankamai finansuojami; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės ir tarptautinės institucijos stebėtų rinkimus;

24.

rekomenduoja skatinant demokratiją taikyti priemones, skirtas pilietiškumui visais jo politiniais, ekonominiais ir socialiniais aspektais ugdyti, kuriant konkrečias taisykles ir aukštos kokybės švietimo sistemą;

25.

pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį atliko kariuomenė Gvinėjoje ir Nigeryje užtikrinant perėjimą prie demokratijos; tikisi, kad visi pereinamojo laikotarpio institucijų atstovai susilaikys nuo kandidatūrų kėlimo rinkimuose siekiant grįžti prie demokratijos;

26.

smerkia silpną kai kurių AKR šalių lyderių įsipareigojimą demokratinėms vertybėms, kurios dažnai pasireiškia per neliečiamo suvereniteto tradicijos vyravimą;

27.

apgailestauja, kad trūko ES stebėjimo grupių per ankstesnius rinkimus, pvz., paskutiniuose Ruandos rinkimuose, ir ragina ateityje padidinti savarankiškų jungtinių AKR ir ES misijų skaičių, derinant abiejų šalių grupių plačią ir įvairią patirtį; pabrėžia didelę papildomą AKR šalių ir ES nacionalinių atstovų bendradarbiavimo naudą per šias misijas;

28.

apgailestauja, kad korupcija kelia grėsmę demokratijai, taip pat ES viduje;

29.

įspėja dėl konstitucinių reformų ar rinkimų tvarkos pakeitimų teisėkūros lygmeniu artėjant rinkimams ir pabrėžia, kad šie pakeitimai gali turėti įtakos balsavimo rezultatams;

30.

palankiai vertina, kita vertus, vis tvirtesnę kai kurių tautų parlamentų poziciją, išskirtinį Nigerijos parlamento priešinimąsi konstitucijos keitimui dėl trečiosios prezidento kadencijos 2006 m., ir tai pateikia kaip puikų pavyzdį; skatina rengti nuolatines konsultacijas ir svarstyti nacionalinių parlamentų išreikštas pozicijas;

31.

palankiai vertina taikius prezidento rinkimus Nigeryje 2011 m. kovo mėn., ir pabrėžia, kad tai yra perėjimo prie demokratijos proceso etapas; taip pat palankiai vertina gerai organizuotą ir taikų referendumą dėl Pietų Sudano nepriklausomybės 2011 m. sausio mėn., nes tai parodė abiejų šalių valią taikiai išspręsti nepriklausomybės klausimą;

32.

smerkia kadenciją baigiančio Dramblio Kaulo Kranto prezidento Laurent’o Gbagbo atsisakymą pripažinti Nepriklausomos rinkimų komisijos paskelbtus ir Jungtinių Tautų patvirtintus rezultatus;

33.

pritaria piliečių teisei pareikšti savo valią dėl politinių pokyčių per taikias demonstracijas ir remia demokratinių judėjimų atstovų, gyvenančių diktatūros sąlygomis, masines demonstracijas; smerkia bet kokį neproporcingą ginkluotos jėgos naudojimą siekiant pažaboti šias demonstracijas;

34.

palankiai vertina Lisabonos sutarties, kuria praplečiamos Europos Parlamento galios siekiant sustiprinti jo veiksmų demokratinį aspektą, įsigaliojimą;

35.

ragina visas šalis ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir apgailestauja, kad minties laisvė ir kultūrinės teisės nėra pakankamai garantuojamos keliose AKR šalyse; skatina bendras ES valstybių narių ir AKR šalių diskusijas šiais klausimais;

36.

remia ir pripažįsta Afrikos Sąjungos (AS), Karibų bendrijos ir bendrosios rinkos (CARICOM), Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos (COMESA), Tarpvyriausybinės plėtros tarybos (TPT) ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) pastangas ir jų veiklos svarbą, ir palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip, pvz., PIANZEA (2); atkreipia dėmesį į tai, kad būtina taikyti konkrečias priemones, pvz., papildomą rinkimų stebėtojų mokymą TPT ir PAVB sistemoje;

37.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, pasitelkiant mokymą ir perkvalifikavimą, demokratinėms institucijoms ir įstaigoms (konstituciniam teismui, nepriklausomiems nacionaliniams rinkimų komitetams) išrinktų vadovauti asmenų, kurie dalyvauja vykdant rinkimus, gebėjimus, siekiant supaprastinti, kai įmanoma, įvairius rinkimų proceso veiksmus ir išvengti kliūčių, kurios dažnai sukelia dideles porinkimines krizes;

38.

ragina gerinti švietimą apie demokratijos koncepciją AKR ir ES šalyse; įsipareigoja ištirti galimas priemones įgyvendinant JPA veiklą;

39.

ragina ES ir AKR valstybes nares dėti pastangas, kad būtų dalijamasi geriausia patirtimi konstitucinės teisės srityje, pvz., organizuojant tarpusavio keitimąsi misijomis ekspertų lygmeniu;

40.

įsipareigoja toliau stebėti demokratines tendencijas ir dar kartą pabrėžia, kad būtina imtis tinkamų priemonių pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, kai ES ar AKR valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų, kaip neseniai įvyko Europos Sąjungos Taryboje sprendžiant Madagaskaro ir Fidžio klausimą;

41.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungos Komisijai ir visos Afrikos Parlamentui.

A.

kadangi AKR ir ES vystomasis finansinis bendradarbiavimas – tai partnerystė, grindžiama vystymosi strategijomis AKR valstybėse ir tarpusavio teisėmis bei pareigomis užtikrinant pagalbos veiksmingumą ir koordinavimą,

B.

kadangi paramos teikėjos ir šalys partnerės pageidauja atsakyti į iškylančius pagalbos veiksmingumo klausimus, kad oficiali parama vystymuisi (OPV) turėtų teigiamą poveikį žmonių gyvenimui naikinant skurdą ir skatinant taiką bei gerovę,

C.

kadangi parama biudžetui tampa vis svarbesne pagalbos rūšimi ir kadangi Europos Komisija siekia padidinti paramą biudžetui nuo 25 proc. iš devintojo EPF numatytų skirti lėšų iki beveik 50 proc. iš dešimtojo EPF numatytos skirtos paramos,

D.

parama biudžetui padėjo padidinti įsipareigojimų lygmenį ir paskirstyti EPF išteklius daugelyje AKR valstybių,

E.

kadangi 2009 m. parama biudžetui sudarė 28 proc. (2,32 mlrd. EUR) visų ES biudžeto ir EPF įsipareigojimų, ir kadangi bendra parama biudžetui (BPB) siekė 860 mln. EUR ir sudarė 35 proc. visų naujų paramos biudžetui operacijų (visi paramos gavėjai buvo AKR šalys), o sektorinė parama biudžetui (SPB) sudarė 33 proc. naujų paramos biudžetui įsipareigojimų AKR; kadangi ES valstybių narių suteiktos dvišalės paramos biudžetui kryptis ir suma labai skiriasi,

F.

vienas iš paramos biudžetui tikslų – pagerinti politinį teikėjų ir gavėjų dialogą, nes jis vyksta remiantis paramos teikėjo ir gavėjo bendradarbiavimu nustatant ir vertinant prioritetus, ir tai padeda suderinti teikėjų įnašus su šalies poreikiais ir prioritetais siekiant remti šalies skurdo mažinimo strategijas arba sektoriaus strategijas,

G.

kadangi teikiant paramą biudžetui pagal savarankiškumo principą taikomos šalies sistemos (kad nebūtų dvejinamos šalies partnerės sistemos ir institucijos), mėginant padidinti nuspėjamumą ir išvengti nenuoseklumo teikiant pagalbą, taip pat biurokratijos ir sandorių išlaidų tiek pagalbos teikėjams, tiek šalims partnerėms,

H.

kadangi vis dar reikalingas glaudesnis teikėjų bendradarbiavimas ir kadangi parama biudžetui sudaro sąlygas derinti paramos teikėjų veiksmus,

I.

kadangi parama biudžetui laikoma politiškai opia priemone, tačiau tai yra pagalbos priemonė, kuri negali būti pernelyg užgožiama politinių poreikių,

J.

kadangi parama biudžetui neturėtų būti teikiama, jeigu nustatoma korupcija,

K.

kadangi parama biudžetui galima stiprinti institucinius pajėgumus ir pagerinti šalies suinteresuotųjų subjektų atskaitomumą ir kontrolę; kadangi jos sėkmę vis dėlto lemia vyriausybių gebėjimas planuoti, vykdyti ir atsiskaityti už savo viešąsias išlaidas; kadangi valdysenai esminę reikšmę turi vidaus poreikiais grindžiama atskaitomybė,

L.

kadangi pilietinė visuomenė turi būti pakankamai įtraukta į paramos biudžetui dialogą, paramos biudžetui programų įgyvendinimą ir biudžeto išlaidų vertinimą, ir kadangi parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį stebėsenos ir vertinimo srityje, taikant ir principą „iš apačios į viršų“, ir principą „iš viršaus į apačią“; kadangi audito institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant ir audituojant paramą biudžetui,

1.

pabrėžia, kad parama biudžetui, reiškianti finansinę paramą vystymuisi, turėtų būti sutelkta į skurdo mažinimą ir TVT siekimą tvariai didinant viešąsias išlaidas ir gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu abu partneriai prisiims atsakomybę tikros partnerystės principu;

2.

prašo paramą teikiančių valstybių didinti pagalbą, teikiamą per šalies biudžeto sistemas, 50 proc. pažadėtos sumos, atsižvelgiant į tinkamumo finansuoti kriterijus; ragina Europos Komisiją ir suinteresuotąsias AKR šalis sudaryti TVT grindžiamus susitarimus;

3.

ragina Komisiją naudoti paramą biudžetui kaip pagrindinę pagalbos rūšį, jeigu laikomasi tinkamumo kriterijų, išdėstytų Kotonu susitarime, ir skatinti nustatyti kolektyvinį ES paramos biudžetui tikslą;

4.

ragina Komisiją atlikti šalies lygmens vertinimus dėl galimos paramos biudžetui rizikos ir naudos ir dalytis šiais vertinimais su paramos teikėjais ir gavėjais, sudarant galimybę pasirinkti paramos biudžetui taikymo sritį, mastą, modelį ir vaidmenį bet kurioje šalyje partnerėje; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad didelio masto parama biudžetui gali būti problemiška, jei nėra užtikrintas makroekonominis stabilumas ir elementari fiskalinė drausmė;

5.

ragina ES taikyti dinamišką ir laipsnišką požiūrį į paramos biudžetui teikimą, kai padėtis šalyse partnerėse gerėja;

6.

ragina ES plėtoti ir valdyti paramą biudžetui siekiant išnaudoti kitus vienas kitą papildančius pagalbos būdus ir skatinti paramos biudžetui derinimą ir koordinavimą tarp įvairių bendros ir sektorinės paramos biudžetui priemonių; ragina Komisiją išnagrinėti padarinius decentralizuojant dalį paramos biudžetui lėšų;

7.

ragina paramos teikėjus stiprinti koordinavimą ir pagalbos nuspėjamumą ir supaprastinti procedūras; pabrėžia, kad paramos biudžetui teikėjai turėtų būti pasirengę ilgam bendradarbiavimui su šalimis partnerėmis vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

8.

ragina Komisiją išlaikyti savo dinamišką požiūrį į tinkamumo kriterijus; ragina susitarti dėl veiklos rodiklių su AKR šalimis remiantis išsamiu dialogu ir įvertinti rezultatus dėl skurdo panaikinimo ir TVT pasiekimo, taip pat kitose prioritetinėse srityse, dėl kurių bendrai susitarta paramos teikėjų ir gavėjų;

9.

pabrėžia, kad parama biudžetui neturėtų būti susijusi su politinėmis sąlygomis ir kad politinis dialogas turi būti pagrįstas bendru bendradarbiavimo ir partnerystės lygmeniu, o ne atsižvelgiant į atskiras pagalbos priemones, pvz., paramą biudžetui; tačiau pabrėžia, kad labai svarbus aukšto lygio politinis dialogas siekiant veiksmingai panaudoti paramą biudžetui;

10.

ragina ES sistemingai didinti parlamentinę paramos biudžetui priežiūrą remiantis politiniu dialogu; primena, kad paramos įtraukimas į biudžetus – labai svarbus žingsnis didinant parlamentinę pagalbos naudojimo priežiūrą; ragina pagalbą gaunančių šalių vyriausybes teikti savo parlamentams informaciją, kuri reikalinga siekiant, kad vykdomoji valdžia būtų atskaitinga, ir ragina parlamentarus pasinaudoti savo turimomis galiomis;

11.

ragina šalis partneres pagrįsti paramą biudžetui patikimais, išsamiais nacionaliniais skurdo mažinimo planais, o šalis gavėjas naudoti lėšas tam, kad būtų pagerintas visuotinis prieinamumas prie pagrindinių viešųjų paslaugų ir mažinamas skurdo paplitimas;

12.

skatina didinti pajėgumus visose ministerijose siekiant užtikrinti didesnių galių suteikimą neturtingiausiems žmonėms ir padidinti strateginių išlaidų veiksmingumą, iš esmės sveikatos apsaugos, švietimo, užimtumo, žemės ūkio ir infrastruktūros srityse;

13.

ragina ES taikyti lyčių integravimo aspektą naudojant pagal lytį išskaidytus rodiklius, o šalims partnerėms įtraukti lyčių aspektą į biudžeto procesą ir skatinti dialogą su moterų organizacijomis;

14.

pabrėžia, kad parama biudžetui neturėtų būti susijusi su ekonominėmis sąlygomis, nes tai gali trukdyti AKR šalių vystymosi procesui;

15.

primena, kad sistemingas viešųjų finansų stiprinimas – svarbi plataus masto kovos su korupcija strategijos dalis, todėl reikalinga nuolatinė kontrolė paramą gaunančiose šalyse;

16.

ragina paramos teikėjų ir gavėjų vyriausybes dėmesį sutelkti į tai, kad būtų užtikrintas visiškas biudžeto skaidrumas ir atskaitomybė, nes tai yra esminiai dalykai siekiant geros ekonomikos ir politinės valdysenos; pabrėžia, kad reikia nuosekliai bendradarbiauti su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, vietos valdžia ir nevalstybinėmis organizacijomis ir didinti parlamentų ir audito institucijų pajėgumus siekiant pagerinti vidaus atskaitomybę, viešųjų finansų valdymo sistemas ir stebėsenos mechanizmus;

17.

ragina paramą teikiančias ir gaunančias šalis naudoti paramą biudžetui kartu su priemonėmis, kuriomis stiprinamos viešųjų finansų valdymo sistemos ir audito institucijų gebėjimai, gerinti parlamentų pajėgumų didinimą ir remti nevalstybinius dalyvius; ragina AKR šalis ir Komisiją įgyvendinti, atsižvelgiant į AKR šalių vidaus ir regioninės strategijos dokumentų laikotarpio vidurio peržiūrą pagal 10-ąjį EPF, AKR šalių vidaus programą remiant gebėjimų stiprinimą suinteresuotosiose AKR šalyse per tarpusavio mokymąsi ir paramos programą, kad būtų pagerintas valstybės finansų valdymas, kuris būtinas sparčioms ir plačių užmojų reformoms įgyvendinti;

18.

pabrėžia, kad teikiant daugiau informacijos apie paramą biudžetui paramos teikėjų ir partnerių šalyse bus padidintas skaidrumas ir atskaitomybė, taip pat prisidėta prie šios priemonės veiksmingumo gerinimo; ragina sistemingai atlikti vertinimo tyrimus siekiant nustatyti galimus trūkumus ir tuo pagerinti įgyvendinimą;

19.

rekomenduoja, kad partneriai kuo labiau standartizuotų paramos biudžetui vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti geresnę stebėseną ir šios pagalbos rūšies vertinimą;

20.

ragina Komisiją, ES Tarybą ir ES valstybes nares skirti pakankamai lėšų 11-ajam EPF, remiantis 10-ojo EPF ištekliais, laikantis savo įsipareigojimų 0,7 proc. savo BNP skirti OPV iki 2015 m. ir atsižvelgiant į naujų įsipareigojimų, dėl kurių neseniai susitarta antrą kartą persvarsčius Kotonu susitarimą, finansavimo poreikį;

21.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui, AKR ir ES valstybių narių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

A.

kadangi JT Generalinė Asamblėja ir Žmogaus teisių taryba pripažino, kad galimybė gauti švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių priemonių yra pagrindinė teisė,

B.

kadangi vanduo – būtinas gyvybės ir sveikatos šaltinis ir viešoji gėrybė, ne tik prekė, ir kadangi visuomenė ir atskiri asmenys atsakingi už tausų jo naudojimą, nors galimybė gauti vandens yra pagrindinė teisė,

C.

kadangi TVT 7 tikslas apima konkretų tikslą iki 2015 m. perpus sumažinti žmonių, neturinčių galimybės gauti švaraus geriamojo vandens ir neturinčių pagrindinių sanitarijos sąlygų, skaičių; kadangi, nepaisant visos pasiektos pažangos, Afrikoje į pietus nuo Sacharos dabartinėmis sąlygomis nebus pasiektas šis Tūkstantmečio vystymosi tikslas; kadangi geriamojo vandens tiekimas ir sanitarinės sąlygos toliau kelia problemų, visų pirma už miestų ribų esančiose vietovėse,

D.

kadangi pagal naujausius JT duomenis beveik 900 mln. žmonių visame pasaulyje šiandien neturi švaraus geriamojo vandens, 2,6 mlrd. žmonių neturi galimybių naudotis pagrindinėmis sanitarinėmis priemonėmis, o užterštas vanduo – antra dažniausia kūdikių mirtingumo pasaulyje priežastis,

E.

kadangi siekiant TVT 7 tikslo būtų sukurta 322 mln. papildomų darbo dienų, o sveikatos sektoriuje būtų sutaupyta 7 mlrd. JAV dolerių per metus; kadangi kiekvieno dolerio, investuoto į sanitarinių sąlygų užtikrinimą ir švarų geriamąjį vandenį, grąža ekonominio vystymosi atžvilgiu yra nuo 3 iki 30 JAV dolerių,

F.

kadangi pirmiausia moterys ir mergaitės, atsakingos už vandens surinkimą ir rūpinimąsi ligoniais, kenčia nuo švaraus geriamojo vandens trūkumo, ir kadangi švarus vanduo labai svarbus gimdyvių sveikatai; kadangi atstumai, kuriuos reikia įveikti siekiant gauti švaraus vandens, ir sanitarinių priemonių trūkumas mokyklose turi neigiamą poveikį galimybėms įgyti išsilavinimą, visų pirma mergaitėms,

G.

kadangi ES valstybės narės – pagrindinės paramos teikėjos vandens sektoriuje ir gali remtis turtinga patirtimi tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ir vandens išteklių valdymo srityse,

H.

kadangi ES vandens iniciatyva, pradėta Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi, vykusiame 2002 m. rugsėjo mėn. Johanesburge, buvo parengta kaip integruotas požiūris į vandens išteklių valdymą siekiant įgyvendinti TVT ir darnaus vystymosi tikslus dėl geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų,

I.

kadangi 70 proc. neapdorotų pramoninių atliekų besivystančiose šalyse šalinama į vandenį, teršiant vandens atsargas,

J.

kadangi dėl upių vagų ilgio ir susijusių vandens sistemų vandens taršos problema – tarptautinis klausimas, kuriam spręsti reikalingi bendri veiksmai,

K.

kadangi 2002 m. ES priėmė Vandens pagrindų direktyvą, siekdama racionalizuoti savo požiūrį į su vandeniu susijusius klausimus ir sukurti bendrą pareigą saugoti aplinką, taip pat būtiniausius visų paviršinių vandenų standartus,

L.

kadangi klimato kaita daro įtaką galimybei turėti švaraus vandens ir tinkamas sanitarines sąlygas, o 2007 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje padaryta išvada, kad klimato kaita pasieks didžiulį mastą iki 2050 m.,

1.

laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į vandens kaip gyvybiškai svarbaus ištekliaus svarbą, galimybė gauti švaraus vandens – pagrindinė žmogaus teisė, kuri turi būti garantuota, visų pirma ruošiant maistą ir užtikrinant maisto higieną; priduria, kad galimybė gauti vandens labai svarbi ir gamybai; mano, kad galimybė gauti vandens turi būti žmogaus raidos rodiklis;

2.

pažymi, kad vandens taršos prevencija turi didesnę ekonominę reikšmę negu bet koks vandens valymo ir gryninimo būdas po buitinio ar kitokio naudojimo;

3.

pabrėžia, kad vandens ir vandens taršos problema – visas sritis apimantis klausimas ir turėtų būti sprendžiama taikant daugialypį ir daugiašalį požiūrį, kuris apima ekonominį gyvybingumą, socialinį solidarumą, užimtumo apsaugą, ekologinę atsakomybę, atsargumo principą ir racionalų naudojimą, kad nekiltų pavojaus būsimų kartų poreikiams;

4.

mano, kad bet kokios investicijos į vandens infrastruktūrą ir paslaugas veikia kaip vystymosi veiksnys, nes pagerinus vandens tiekimo paslaugas bus sukurtos darbo vietos bendruomenėms, atsiras laiko kitai gamybinei veiklai vykdyti ir bus skatinamas socialinis aspektas vietos lygmeniu;

5.

pabrėžia institucijų ir vietos gyventojų dialogo svarbą visame sprendimų priėmimo procese, susijusiame su vandens ištekliais, siekiant palengvinti visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, patenkinti tikruosius vartotojų poreikius ir pasirinkti sprendimus, kuriuose atsižvelgiama į klimatą, aplinką ir įgūdžius, pritaikomus įrengiant ir prižiūrint geriamojo vandens tiekimo sistemas; pabrėžia, kad būtina taikyti tinkamą komunikacijos strategiją, švietimo ir informacijos apie švaraus vandens svarbą skatinimo priemones;

6.

pabrėžia labai mažų ir mažų projektų finansavimo svarbą, kad būtų pasiektas darnus vietos sąlygų pagerinimas, ir pažymi, kad reikia geresnės informacijos apie galimus paramos šaltinius;

7.

pabrėžia, kad būtina tinkama teisės aktų sistema, kuria būtų užtikrinta galimybė gauti vandens, įskaitant geriamąjį vandenį, jo kokybė ir atsakingas naudojimas; rekomenduoja įgyvendinti principą „teršėjas moka“; primena, kad teisės aktų dėl geriamojo vandens apsaugos priėmimas turi būti vyriausybių prioritetas;

8.

pabrėžia, kad saugi galimybė gauti švaraus vandens, tinkamas užteršto vandens šalinimas ir sanitarinės priemonės – svarbios prielaidos visuomenės sveikatai užtikrinti, nes taip galima sumažinti mirtingumą nuo ligų, susijusių su vandens kokybe, visų pirma vaikų; pažymi, kad Jungtinės Tautos pripažino teisę į sanitarines sąlygas kaip žmogaus teisę, kuri turi būti užtikrinta vienodomis sąlygomis kaip ir teisė gauti švaraus geriamojo vandens;

9.

tačiau pabrėžia, kad platus saugios galimybės gauti geriamojo vandens užtikrinimas tiekiant geriamąjį vandenį tinklais ir šalinant nuotekas per tinklus yra brangus ir daugeliui AKR šalių bus našta dėl ribotų finansinių pajėgumų; primena, kad vis tiek tai turėtų būti vienas iš valdžios institucijų prioritetų; rekomenduoja dažniau naudoti gręžinius kaimuose ir skurdžiuose miestuose, kuriuose itin sparčiai daugėja gyventojų, taip pat priimti naujoviškus sprendimus, pvz., naudoti chloro tabletes kovojant su tokiomis ligomis kaip cholera, kurias sukelia vis dažnesni potvyniai;

10.

pabrėžia, kad būtina išvengti vandens eikvojimo ten, kur yra vandens trūkumo rizika ir optimaliai naudoti vandenį, visų pirma jį naudojant pakartotinai, turint omenyje įvairią vandens paskirtį ir puoselėjant vartotojų atsakomybės jausmą;

11.

mano, kad turi būti skatinami naujoviški vandens ciklo naudojimo metodai, pvz., alternatyvios technologijos, pritaikytos vietinei padėčiai ir organinių medžiagų kaip trąšų naudojimas;

12.

pabrėžia, kad tinkamas švaraus vandens tiekimas gali būti užtikrintas tik taikant ilgalaikius strateginius planus ir kad šiam tikslui pasiekti turi būti taikomos pigiausios ir naujoviškiausios, veiksmingos ir tvarios nuotekų apdorojimo technologijos, prireikus, taikant technologijų perkėlimą, nepamirštant aplinkos apsaugos aspekto ir atsižvelgiant į vietos padėtį, pasitarus su vietos gyventojais;

13.

pabrėžia AKR ir ES antrosios vandens infrastruktūros priemonės svarbą ir remia pagal ją įgyvendinamus projektus, kuriems skirta 200 mln. EUR iš 10-ojo Europos plėtros fondo, užtikrinant vandens tiekimą ir pagrindines sanitarines sąlygas nepalankiausias sąlygas turinčių gyventojų grupėms, padedant gerinti vandens išteklių valdymą ir tvarkymą ir prisidedant prie tvarios vandens infrastruktūros plėtros ir priežiūros; tačiau primena, kad bet koks sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas kuo labiau atsižvelgiant į minėtų asmenų grupes;

14.

atkreipia dėmesį į didėjančią žemės ūkio gamybos, kasybos, pramonės gamybos, elektros energijos, miškininkystės ir kitokią ekonominę veiklą AKR šalyse, kurią vykdant keičiasi cheminės, biologinės ir fizinės vandens savybės, o tokie pokyčiai gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, ekologinėms sistemoms ir biologinei įvairovei;

15.

ragina AKR šalis ir ES valstybes nares kovoti su upių užterštumu nuodingais chemikalais ir sunkiaisiais metalais, kurie yra pagrindinis vandens taršos šaltinis ES šalyse, taip pat kai kuriose AKR šalyse; prašo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užkirstas pramonės, miškų kirtimo, kasybos, cheminių medžiagų gamybos ir plataus pesticidų naudojimo žemės ūkyje ir sodininkystėje poveikis vandens kokybei ir grynumui, laikantis atsargumo principo; ragina nustatyti standartus ir atlikti tyrimus didesnės rizikos vietovėse, taip pat taikyti baudas teršėjams siekiant kovoti su paviršinių vandenų (upių, ežerų, tvenkinių) tarša ir naudoti vandens taršos trąšomis, pesticidais, nuodingais chemikalais ir sunkiaisiais metalais lenteles;

16.

pabrėžia, kad reikia toliau tirti didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus ir klimato kaitos sąsajas, ir visų pirma galimą jų poveikį prieinamumui prie tokių svarbiausių gamtos išteklių kaip švarus geriamasis vanduo ir pakrančių vandenys;

17.

atkreipia dėmesį į vis didėjančią urbanizaciją AKR šalyse, kuri sukelia didelių su infrastruktūra susijusių investicijų poreikį siekiant užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų valymo poreikį, todėl skatina investicijas į pakartotinį vandens naudojimą, kad būtų taupomas vanduo ir kartu energija;

18.

ragina tarptautinę bendruomenę pripažinti tropinių miškų apsaugos svarbą ir pradėti spręsti šį klausimą kaip prioritetinį raginant visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant besivystančias šalis, vykdyti pagal Kopenhagos susitarimą prisiimtus įsipareigojimus mažinti klimato kaitą ir perkelti švarias technologijas, kad būtų išsaugoti planetos vandens ištekliai ir kovojama su klimato kaita, taip pat apribojimus, kuriuos ji gali taikyti geriamojo vandens ištekliams;

19.

ragina Europos Komisiją perduoti geriausią teisėkūros ir technologinę vandens apsaugos patirtį AKR šalims ir sukurti interneto platformą, kurioje būtų kaupiami geriausios patirties vandens apsaugos srityje pavyzdžiai;

20.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir Afrikos Sąjungai.

A.

kadangi vienintelis teisėtumo šaltinis – visuotinė balsavimo teisė, o tai reiškia neginčijamus rinkimų rezultatus,

B.

atsižvelgiant į politinės krizės, kilusios užginčijus 2010 m. lapkričio 28 d. Dramblio Kaulo Krante vykusio prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus, rimtumą,

C.

kadangi rinkimų tikslas buvo užbaigti politinę krizę, kuri dešimtmetį skaldė šalį,

D.

kadangi pirmą kartą Afrikoje, priėmus dvi JT rezoliucijas ir sudarius susitarimą su tuometiniu prezidentu Laurent’u Gbagbo, JT buvo patikėtas prezidento rinkimų rezultatų patvirtinimas, ir kadangi patvirtinus rezultatus išrinktuoju Dramblio Kaulo Kranto prezidentu paskirtas Alassane Ouattara,

E.

kadangi pagal įstatymą Nr. 2001-303 ir 2008 m. įsakymo 64 straipsnį Dramblio Kaulo Kranto konstitucinei tarybai nesuteikiami įgaliojimai paskelbti rezultatus, kurie neatitinka Nepriklausomos rinkimų komisijos paskelbtų rezultatų,

F.

kadangi kadenciją baigiantis prezidentas Laurent Gbagbo turėjo užtikrinti taikų valdžios perdavimą savo perėmėjui, kad būtų palaikoma pilietinė taika,

G.

kadangi 2010 m. gruodžio 7 d. Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (angl. ECOWAS) paragino kadenciją baigiantį prezidentą „nedelsiant perduoti įgaliojimus“,

H.

kadangi 2010 m. gruodžio 8 d. Afrikos Sąjunga paprašė kadenciją baigiančio prezidento „gerbti tautos valią, išreikštą rinkimuose, ir taikiai atsitraukti, kad būtų išvengta kraujo praliejimo“; atsižvelgiant į dažnas jos pastangas tarpininkauti,

I.

kadangi žlugo visos tarpininkavimo pastangos siekiant įtikinti buvusį prezidentą Laurent’ą Gbagbo perduoti įgaliojimus demokratiškai išrinktam prezidentui,

J.

kadangi buvusio prezidento Laurent’o Gbagbo atsisakymas perduoti įgaliojimus demokratiškai išrinktam prezidentui atvedė Dramblio Kaulo Krantą prie pilietinio karo slenksčio,

K.

kadangi smurtas prieš civilius gyventojus tapo keleto tūkstančių žmonių mirties priežastimi, o daugiau nei milijonas žmonių buvo perkelti į naujas vietas šalies viduje ir daugiau nei 100 000 žmonių ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse,

L.

kadangi žiaurius įvykius Dramblio Kaulo Krante, įskaitant seksualinio smurto atvejus, grobimus, žudymus be teismo, pernelyg didelį ir beatodairišką jėgos naudojimą prieš civilius gyventojus, galima prilyginti nusikaltimams žmogiškumui,

M.

kadangi šie smurto veiksmai, kuriuos tyrė trys JT paskirti tarptautiniai tyrėjai, galėjo būti atlikti skirtingų konfliktuojančių šalių vien tik įtariant, kad aukos priklausė kitokiai etninei grupei negu ta, kuriai priklausė kaltininkai,

N.

kadangi tyčiniai puolimai prieš JT taikdarius ir institucijas yra ir karo nusikaltimai,

O.

atsižvelgiant į 2011 m. kovo 9 d. prezidento Alassane’o Outtaros vardu Tarptautiniam baudžiamajam teismui pateiktą prašymą, kuris perduotas Hagai,

P.

kadangi šio smurto padariniai gyventojų gyvybei bus neprognozuojami,

Q.

kadangi prezidentas Alassane Ouattara paragino nutraukti smurtą siekiant susitaikymo ir įkuriant Tiesos, susitaikymo ir dialogo komisiją,

R.

kadangi šis krizės laikotarpis turėjo ypač neigiamų ekonominių, socialinių ir humanitarinių padarinių, o jaunimas susidūrė su galimybių įsidarbinti trūkumu,

S.

atsižvelgiant į palankesnes perspektyvas, kurios atsivėrė Dramblio Kaulo Krante po buvusio prezidento Laurent’o Gbagbo arešto,

1.

palankiai vertina tai, kad pareigas perėmė naujai išrinktas Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Alassane Ouattara;

2.

smerkia buvusio prezidento Laurent’o Gbagbo ir jo rėmėjų pastangas smurtu užimti valdžią prieš Dramblio Kaulo Kranto gyventojų valią;

3.

pareiškia, kad visiškai pasitiki JT darbuotojais, atsakingais už rinkimų rezultatų patvirtinimą;

4.

palankiai vertina ECOWAS, Afrikos Sąjungos ir JT pastangas surasti diplomatinį sprendimą, kad būtų išvengta didelių kančių, kurias sukėlė ginkluotos jėgos panaudojimas, ir apgailestauja, kad šios pastangos žlugo;

5.

apgailestauja, kad Dramblio Kaulo Kranto gyventojams brangiai kainavo jų pastangos užtikrinti, kad būtų gerbiama jų demokratiškai išreikšta valia;

6.

visiškai smerkia brutalumą, nuolatinius mėginimus kurstyti neapykantą, represijas, plėšimus, atsiteisimą už senas skriaudas ir rimtus žmogaus teisių pažeidimus; ypač smerkia smurtą, kai prieš civilius gyventojus buvo panaudota sunkioji artilerija, JT darbuotojų užpuolimus, seksualinio smurto atvejus ir įvykdytas žudynes, apie kurias paliudijo JT ir humanitarinės pagalbos organizacijos;

7.

pritaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimui įgalioti Jungtinių Tautų misiją Dramblio Kaulo Krante (ONUCI) panaudoti jėgą siekiant apsaugoti civilius gyventojus, inter alia, užkertant kelią toliau naudoti sunkiąją artileriją; ragina ONUCI, padedant Prancūzijos pajėgoms „Licorne“, toliau teikti veiksmingą apsaugą Dramblio Kaulo Kranto gyventojams, kol jos pageidaus Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijos;

8.

smerkia tai, kad nesilaikoma ginklų embargo; palankiai vertina 2011 m. balandžio 28 d. JT sprendimą pratęsti šį embargą dar vieniems metams ir primygtinai ragina Europos Sąjungos valstybes nares ir Afrikos Sąjungą daryti viską, kad jis būtų veiksmingas;

9.

ragina Dramblio Kaulo Kranto kaimynes imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti, kad jos netaptų politiniu prieglobsčiu jėgoms, mėginančioms destabilizuoti šalį, ir tuo padėti Dramblio Kaulo Kranto vyriausybei pagerinti savo sienų saugumą;

10.

apgailestauja dėl masinių žmonių mirčių ir į turto sunaikinimą nukreiptų veiksmų; reiškia užuojautą sužeistiesiems ir aukų bei dingusių be žinios asmenų artimiesiems; reiškia nuoširdžią užuojautą Dramblio Kaulo Kranto žmonėms ir vyriausybei, ir ragina visas susijusias šalis daryti viską, kad būtų išvengta tolesnių žmogaus teisių pažeidimų ir užtikrintas gyventojų saugumas;

11.

pritaria prezidento Alassane’o Ouattaros įsipareigojimui atkurti teisinę valstybę, ragina Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijas užtikrinti, kad visi jų veiksmai būtų vykdomi laikantis teisinės valstybės principų, o tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patraukti visi asmenys, kurie naudojo ar toliau naudoja smurtą, ir visi asmenys, kurie nukreipė valstybės lėšas į privačias rankas, tačiau pabrėžia, kad kaltinamiesiems turėtų būti suteikta visapusiška teisė į gynybą nešališkoje ir neatrankinėje teismų sistemoje; palankiai vertina ES sprendimą nedelsiant suteikti 18 mln. EUR pagalbą siekiant modernizuoti Dramblio Kaulo Kranto teismų sistemą;

12.

tikisi, kad bus atskleista tiesa apie visas žudynes ir nusikaltimus; pritaria JT sprendimui įsteigti nepriklausomą, tarptautinę tyrimo komisiją siekiant ištirti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; ragina visas suinteresuotąsias šalis visapusiškai bendradarbiauti;

13.

pritaria Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro sprendimui prašyti ikiteisminės kolegijos leidimo pradėti tyrimą dėl „plačiai paplitusių ir nuolatinių žmogžudysčių“, atsižvelgiant į tai, kad TBT gali nustatyti savo jurisdikciją remdamasis Romos statuto 12 straipsnio 3 dalimi;

14.

primena, kad nėra tokio apribojimų statuto dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai ir kad atsakingiems asmenims neturėtų būti taikomas laikinas, geografinis ar politinis nebaudžiamumas;

15.

pritaria prezidento Alassane’o Ouattaros reikalavimams nutraukti prievartą ir susitaikyti, ir tikisi, kad šie reikalavimai bus išgirsti visoje šalyje, visų pirma valdymo ir ginkluotųjų pajėgų institucijose; palankiai vertina Tiesos, susitaikymo ir dialogo komisijos įkūrimą ir pabrėžia socialinės sanglaudos svarbą šalyje;

16.

pakartotinai reiškia savo paramą prezidentui Alassane’ui Ouattarai, jo vyriausybei ir Dramblio Kaulo Kranto žmonėms, kurie siekia savo tikslo – susitaikymo, atkūrimo ir tvaraus vystymosi; ragina pradėti derybas siekiant atkurti tvarką ir taiką šalyje, taip pat užtikrinti stabilumą ir saugumą, kartu skatinant nacionalinę vienybę;

17.

primena prezidento Alassane’o Ouattaros pasiūlymą suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, siekiant skatinti demokratinį ir darnų politinį perėjimą ir suteikti galimybę reikšti politinę nuomonę šalyje ir kiekvienam regionui būti atstovaujamam;

18.

tikisi, kad šis pilietinės taikos atkūrimas sudarys sąlygas kuo greičiau išrinkti parlamentą;

19.

palankiai vertina Europos Sąjungos suteiktą veiksmingą humanitarinę pagalbą, kurią sudaro daugiau nei 54 mln. EUR, ir ragina ją tęsti savo pastangas tol, kol grįš pabėgėliai ir iškeldinti asmenys; primena, kad daugiau nei 100 000 pabėgėlių pabėgo iš Dramblio Kaulo Kranto, daugiausia į Liberiją, ir kad daugiau nei milijonas gyventojų buvo perkelti šalies viduje; ragina tarptautinius paramos teikėjus paremti Europos Sąjungos, kuri nuo 2011 m. balandžio mėn. suteikė 180 mln. EUR pagalbą, veiksmus;

20.

palankiai vertina Dramblio Kaulo Kranto valdžios institucijų iniciatyvą panaikinti kakavos eksporto draudimą ir ES sankcijas ūkio subjektams, nes tai sudarė sąlygas atnaujinti kakavos eksportą;

21.

tikisi, kad Dramblio Kaulo Krantui bus naudinga panaikinta užsienio skola, sudaranti 3 mlrd. JAV dolerių, kuri buvo suteikta pagal labai įsiskolinusių neturtingų šalių (angl. HIPC) iniciatyvą, EPF projektus, pagalbą iš Pasaulio banko ir TVF, ir prireikus papildomų Europos Sąjungos lėšų, siekiant kuo greičiau atgaivinti Dramblio Kaulo Kranto ekonomiką;

22.

nekantriai laukia, kai į Dramblio Kaulo Krantą atvyks faktų nustatymo misija;

23.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Dramblio Kaulo Kranto prezidentui Alassane’ui Ouattarai, Europos Sąjungos institucijoms, Afrikos Sąjungai ir ECOWAS, taip pat JT Generaliniam Sekretoriui ir Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorui.

A.

kadangi Tuniso ir Egipto žmonių pergalė – tai naujas vilties, laisvės, solidarumo, demokratijos ir realių pokyčių gūsis, kurio trokšta abiejų šalių gyventojai ir visi engiami žmonės,

B.

kadangi Viduržemio jūros pietinės pakrantės ir daugelio Artimųjų Rytų šalių gyventojai taikiomis demonstracijomis aiškiai išreiškė savo teisėtus siekius dėl demokratijos reformos,

C.

šie neramumai lėmė žmonių žūtį ir tūkstančius iškeldintų asmenų ir pabėgėlių ir šalies viduje, ir už jos ribų,

D.

kadangi šie demokratiniai sukilimai dažniausiai kyla dėl nevienodo turto paskirstymo, nepakankamų laisvių, korupcijos ir nepotizmo; kadangi jie atspindi bendrą gyventojų nepasitenkinimą esamu režimu ir jų pageidavimą siekti ekonomikos augimo, pagarbos demokratinėms vertybėms ir socialinės gerovės,

E.

kadangi dauguma režimų, kurie buvo nuversti arba panaikinti regionuose, buvo remiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių, visų pirma dėl geostrateginių, karinių, komercinių ir ekonominių priežasčių,

F.

kadangi svarbu atsižvelgti į karo ginklų plitimo pavojų ir tuo keliamą pavojų žmonijos saugumui,

G.

atsižvelgiant į pasaulio regionų tarpusavio priklausomybę ir neišvengiamus šių judėjimų padarinius – teigiamus ir neigiamus – kaimyniniams Afrikos regionams ir Europos Sąjungai,

H.

kadangi nuo 2004 m. Europos kaimynystės politikos raida atskleidė daugybę žmogaus teisių gynimo ir demokratinių principų trūkumų, ir ją įgyvendinant nepavyko atlikti būtinų politinių, socialinių, ir institucinių reformų, visų pirma dėl nepakankamo dialogo su pilietine visuomene ir demokratiniais judėjimais,

I.

I. kadangi demokratiniai Tuniso, Egipto, Libijos, Sirijos, Alžyro, Maroko, Jordanijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių žmonių sukilimai reiškia, kad Europos Sąjunga privalo pritaikyti Europos kaimynystės politiką siekdama teikti veiksmingą paramą politinių, ekonominių ir socialinių reformų procesui, kartu kategoriškai smerkdama jėgos naudojimą taikioms demonstracijoms slopinti,

J.

kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) teigimu, daugiau nei 450 000 pabėgo iš Libijos į kaimynines Tuniso, Egipto, Nigerijos, Malio, Čado ir Europos šalis, ir kadangi šimtai tūkstančių likusių pabėgėlių ir užsienio darbuotojų susiduria su desperatišku mėginimu išvengti konflikto ar palikti Libiją; kadangi tam būtina humanitarinė pagalba, kuriai teikti reikalinga greita ES reakcija ir valstybių narių bei kaimyninių šalių solidarumas,

K.

kadangi 2011 m. gegužės 16 d., pirmadienį, Hagoje Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) prašė išduoti arešto orderius Libijos lyderiui Muammarui Gaddafi, jo sūnui Saifui Al-Islamui Gaddafi ir jo karinės žvalgybos viršininkui, kaltinant juos nusikaltimais žmonijai,

1.

pritaria Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos gyventojų drąsai ir ryžtui ir tvirtai remia jų teisėtus demokratinius siekius, kurie galėtų sukelti demokratinius pokyčius Afrikos, Karibų jūros, Ramiojo vandenyno regionuose, Europoje ir likusiame pasaulyje; primena apie savo tvirtą paramą žmonėms, kurie rengia taikias demonstracijas prieš autoritarinius represinius režimus, visų pirma jaunuoliams ir moterims, kurie yra pagrindinės arabų pasaulio demokratinių reformų veikiančiosios jėgos ir skatintojai;

2.

pažymi, kad naujausi pokyčiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose sulaukia politinių, ekonominių ir socialinių atgarsių, visų pirma pačiose šalyse, tačiau taip pat AKR valstybėse ir Europoje;

3.

ragina Europos Sąjungą teikti tvirtą paramą politinėms ir ekonominėms reformoms regione; pabrėžia, kad siekiant geriausiai paremti perėjimą prie demokratijos, labai svarbu sutelkti visas esamas priemones įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir vystymosi politiką; ragina ypatingą dėmesį skirti pagrindinių laisvių pagarbai, geram valdymui, nepriklausomai teismų sistemai ir kovai su korupcija, kad būtų atsiliepiama į žmonių poreikius ir lūkesčius;

4.

ragina Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti aptariamų šalių skolų grąžinimą ir pabrėžia būtinybę atlikti šių skolų auditą; ragina įšaldyti korumpuotų lyderių turtą ir grąžinti jį į minėtų valstybių iždus;

5.

ragina daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su pilietinėmis visuomenėmis, nes jos yra pagrindinės visuotinių sukilimų, vykstančių visame regione, varančiosios jėgos; taip pat ragina dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės parama iš tikrųjų jas pasiektų;

6.

apgailestauja dėl atrankinio tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo atsiliepiant į smurtą Jemene, Sirijoje ir ypač Bahreine, kur Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) jungtinės karinės pajėgos atvyko iš Saudo Arabijos, kad nuslopintų protestus;

7.

ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo prievartos demonstrantų atžvilgiu ir gerbti jų galimybę naudotis susirinkimų ir saviraiškos laisve bei užtikrinti jų saugumą; ragina atlikti nepriklausomus įvykių, kurių metu šiose šalyse žuvo, buvo sužeisti arba įkalinti taikūs demonstrantai, tyrimus ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina nedelsiant ir nekeliant jokių sąlygų išlaisvinti visus demonstracijų metu sulaikytus asmenis bei visus politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus;

8.

laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Afrikos Sąjungos ir šalių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika ir kurios saistomos bendrų interesų, vertybių ir problemų, glaudesnis bendradarbiavimas gali tapti viso Viduržemio regiono varomąja jėga;

9.

smerkia prekybą ginklais ir dosnią paramą, skiriamą siekiant patenkinti ekonominius ir strateginius interesus, taip pat draugiškus santykius, kuriuos jau daugelį metų su diktatoriais palaiko kai kurios ES ir AKR šalys; pritaria šių tautų apsisprendimo teisei ir smerkia jų patiriamą smurtą;

10.

ragina Europos Sąjungą atlikti išsamius savo diplomatinės politikos ir savo politinių, prekybinių ir bendradarbiavimo su Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis santykių vertinimus ir reformas;

11.

kartu su Visos Afrikos Parlamentu ragina, kad visos Afrikos Sąjungos valstybės narės ratifikuotų Afrikos Sąjungos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją;

12.

primena, kad bet koks ginkluotas įsikišimas turi būti nešališkas ir vykdomas vieninteliu tikslu apsaugoti civilius gyventojus ir kad jo iniciatoriai jokiomis aplinkybėmis negali turėti teisės nustatyti, kas gali valdyti ir ką reikia nušalinti;

13.

ragina Afrikos Sąjungą, Arabų Lygą ir Europos Sąjungą užtikrinti, kad būtų prieinami visi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kurių reikia aktyviai tarptautinei humanitarinei operacijai remti susijusiose šalyse, padedant JTŽTT ir kitoms atitinkamoms humanitarinėms organizacijoms suteikti apsaugą ir skubią pagalbą visiems, kuriems to reikia;

14.

pakartoja, kad labai svarbu gerbti ir pripažinti žmonių pasirinkimą ir rinkimų rezultatus, neatsižvelgiant į tai, kas juos laimi, jeigu rinkimai demokratiški, laisvi, sąžiningi ir skaidrūs;

15.

palankiai vertina pažangą, kurią pasiekė Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo taryba bei Egipto ir Tuniso valdžios institucijos, ir skatina tolesnes pastangas įgyvendinant demokratinio stabilizavimo procesą ir užtikrinant laisvę, pagrindines žmogaus teises, taiką ir teisingumą;

16.

ragina Europos Komisiją ir suinteresuotąsias valstybes tęsti savo pastangas užtikrinant, kad būtų įgyvendinta bendra strategija, įskaitant deramų finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių skyrimą, siekiant garantuoti, kad ES galėtų tinkamai reaguoti bet kokio masinio migracinio judėjimo atveju pagal SESV 80 straipsnį;

17.

ragina griežtai laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973(2011), kuria siekiama apsaugoti civilius gyventojus;

18.

primygtinai siūlo suinteresuotiesiems lyderiams parodyti susivaldymą naudojant jėgą ir pradėti derybas siekiant teigiamų krizės rezultatų, taip pat apgailestauja dėl papildomų civilių gyventojų aukų;

19.

primygtinai reikalauja, kad Afrikos Sąjunga dalyvautų ieškant visoms šalims priimtinų sprendimų;

20.

ragina Jungtines Tautas, Afrikos Sąjungą, Europos Sąjungą, Arabų Lygą ir koaliciją surengti apskritojo stalo derybas, kurių tikslas – rasti išeitį iš krizės siekiant ilgalaikės taikos ir demokratijos įtvirtinimo Libijoje;

21.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (ES ir AKR) Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, Visos Afrikos Parlamento pirmininkui, Artimųjų Rytų šalių ir šalių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, vyriausybėms ir parlamentams, ir Viduržemio jūros šalių sąjungos generaliniam sekretoriui.

A.

kadangi pagalbos veiksmingumas siejamas su gyvenimo kokybės gerinimu, skurdo mažinimu ir Tūkstantmečio tikslų pasiekimu,

B.

kadangi Ketvirtajame aukšto lygio forume (angl. HLF-4) pagalbos veiksmingumo klausimais, kuris nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki gruodžio 1 d. vyks Busane, Pietų Korėjoje, bus užbaigtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) / Paramos vystymuisi komiteto (PVK) vadovaujamas procesas dėl pagalbos veiksmingumo, pradėtas 2005 m. pagal Paryžiaus deklaraciją, po kurios 2008 m. priimta Akros veiksmų darbotvarkė,

C.

kadangi Ketvirtajame aukšto lygio forume bus apibrėžtos ir veiksmingesnės paramos vystymuisi būsimos kryptys, ir šiuo forumu bus prisidėta prie naujos tarptautinės paramos struktūros kūrimo iki galutinio TVT pasiekimo termino 2015 m. ir vėliau,

D.

kadangi ES ir jos valstybės narės teikia daugiau nei pusę viso pasaulio Oficialios paramos vystymuisi (OPV), todėl yra svarbi veikėja paramos veiksmingumo darbotvarkėje,

E.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje ES įpareigojama siekti politikos suderinamumo vystymosi labui,

F.

kadangi antrą kartą persvarstytame Kotonu susitarime, pasirašytame 2010 m. birželio 23 d. Uagadugu, Burkina Fase, pritariama pagalbos veiksmingumo darbotvarkei (Preambulės 12a dalis ir 2 straipsnio 1 dalis), kaip įsipareigota pasirašant Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir Akros veiksmų darbotvarkę; kadangi pagrindinis Kotonu susitarimo tikslas – mažinti skurdą ir jį visiškai panaikinti,

G.

kadangi iš esmės buvo pagerintas pagalbos veiksmingumas, tačiau vis dar lieka daug neatliktų darbų; kadangi būtina toliau vykdyti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę siekiant užtikrinti turimų įsipareigojimų įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgiant į finansų krizę, ir apsvarstyti skirtingus ir naujus paramos vystymuisi veiksmingumo aspektus,

1.

pabrėžia, kad Ketvirtasis aukšto lygio forumas turėtų būti ne tik kritiškai įvertintas, bet ir pereita nuo pažadų prie apčiuopiamų rezultatų įgyvendinant pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, ir tikisi, kad ES ir AKR šalys toliau atliks pagrindinį vaidmenį siekiant šio tikslo;

2.

primena apie politikos suderinamumo vystymosi labui svarbą ir aktyviai skatina tokias bendras vertybes kaip žmogaus teisės, socialinis teisingumas, kova su korupcija, atskaitomybė ir lyčių lygybė pagalbos veiksmingumo darbotvarkėje;

3.

ragina paramos teikėjus imtis skubių veiksmų dėl Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje nustatytų įsipareigojimų, kuriuos įvykdyti trukdo tik politinė valia ir biurokratija, pvz., pagalbos atsiejimas, pagalbos numatomumas, skyrimo sąlygos ir skaidrumas;

4.

ragina paramą teikiančias valstybes laikytis savo įsipareigojimų skirti 0,7 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP)/ bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) paramai vystymuisi ir susiaurinti oficialios paramos vystymuisi apibrėžtį;

5.

ragina paramos teikėjus didinti pagalbos numatomumą naudojant patikimas, daugiametes savo grynųjų pinigų srautų ataskaitas ir ilgalaikius susitarimus dėl vystymosi su šalimis partnerėmis, remiantis abipuse atskaitomybe vystymosi srityje;

6.

primena, kad siekiant įgyvendinti TVT būtina taikyti naujoviškus finansavimo modelius, pvz., finansinių sandorių apmokestinimą,

7.

ragina paramą teikiančias valstybes geriau koordinuoti ir derinti savo veiksmus ir supaprastinti savo procedūras;

8.

pripažįsta pagalbos suderinamumo ir šalies sistemų naudojimo svarbą skirstant paramą vystymuisi ir didinant valstybių partnerių pajėgumus, skatinant savarankiškumą, didinant skaidrumą ir abipusę atskaitomybę, taip pat lengvinant šalies partnerės parlamentinę priežiūrą;

9.

ragina šalis partneres sukurti teisės aktų sistemas siekiant įtraukti pagalbą į nacionalinį biudžetą, kad būtų sudarytos sąlygos paramos išlaidų parlamentinei priežiūrai ir didesnei atskaitomybei;

10.

ragina paramą teikiančias valstybes didinti šalies programuojamos pagalbos dalį siekiant plėtoti šalies pajėgumus ir savarankiškumą;

11.

pabrėžia, kad parama biudžetui – tai vienas iš geriausių būdų pagalbos veiksmingumui didinti, tačiau ji turėtų būti grindžiama vystymuisi skiriamomis valstybės lėšomis ir planais, kuriais siekiama mažinti skurdą; skatina Komisiją išlaikyti savo dinamišką požiūrį į tinkamumo kriterijus ir prisidėti prie kolektyvinio ES tikslo paramos biudžetui srityje;

12.

ragina paramą teikiančias valstybes ir šalis partneres nedelsiant įgyvendinti šalies lygmeniu teikiamos pagalbos skaidrumo užtikrinimo priemones, nes savarankiškumas neįmanomas neturint žinių;

13.

laikosi nuomonės, kad mokesčiais užtikrinamas nepriklausomas tvaraus vystymosi finansavimo šaltinis ir užmezgamas svarbus besivystančių šalių vyriausybių ir piliečių ryšys; ragina sukurti įgyvendinamą mokestinio administravimo sistemą, kuri būtų grindžiama mokesčių mokėtojo gebėjimu mokėti; rekomenduoja griežtinti kovą su mokesčių rojumi – skirtingai nuo jurisdikcijų su mažų mokesčių sistemomis, mokesčių vengimu ir neteisėtu kapitalo perdavimu ir užtikrinti, kad gamtos išteklių valdymas būtų vykdomas skaidriai;

14.

pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį turėtų atlikti nacionaliniai parlamentai, atsižvelgiant į tai, kad jie geriausiai gali nustatyti prioritetinius sektorius, tikrinti šalies strateginius dokumentus ir atlikti biudžeto asignavimų auditą; ragina nacionalinius parlamentus, iš anksto pasikonsultavus su paramą teikiančių valstybių pilietine visuomene, patvirtinti šalies strateginius dokumentus ir metinį biudžetą, kad būtų sudarytos visos galimybės vykdyti demokratinę priežiūrą;

15.

ragina parlamentus numatyti atlikti tikrinimus ir sudaryti balansus vykdant biudžeto, politikos krypčių ir jų rezultatų kontrolę ir įtraukiant piliečius į demokratinį sprendimų priėmimo procesą;

16.

primena, kad besivystančių šalių parlamentams trūksta esminių gebėjimų visapusiškai atlikti savo vaidmenį, todėl ragina paramos teikėjus teikti paramą gebėjimams stiprinti ir plėtotei nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

17.

siūlo, kad parlamentiniai gebėjimai būtų vertinami kaip pagalbos ir vystymosi veiksmingumo rodiklis ir nustatomi per tam tikrą laiką, žinant, kad jais prisidedama prie patikimo finansų valdymo, tvaraus politinio stabilumo ir ekonominės sėkmės;

18.

primena, kad savarankiškumas turėtų sudaryti galimybę šalims partnerėms nustatyti savo politinius prioritetus;

19.

ragina ES ir šalis partneres sustiprinti ir plėtoti struktūrinį dialogą, įtraukiant į jį pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas visateisis ir reikšmingas jų dalyvavimas planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant biudžetus ir programas;

20.

pabrėžia, kad teritorinis požiūris ir daugiapakopis valdymas – pagrindiniai veiksmingesnių vystymosi strategijų elementai; todėl ragina ES ir šalis partneres labiau atsižvelgti į teritorijas kaip į visuomenės veiksmų aplinką,;

21.

ragina paramą teikiančias valstybes ir šalis partneres visapusiškai įvertinti ir sustiprinti Paryžiuje ir Akroje prisiimtus įsipareigojimus vykdant reformas, kurios būtų grindžiamos demokratine atsakomybe ir parama pilietinės visuomenės organizacijoms bei vietos valdžios institucijoms;

22.

taip pat pabrėžia nepriklausomų teisinių sistemų ir laisvos žiniasklaidos vaidmenį skatinant gerą valdymą ir atskaitomybę;

23.

pripažįsta, kad 72 proc. neturtingiausių pasaulio gyventojų gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse (13); pripažįsta, kad vidutines pajamas gaunančioms šalims reikia skirtingos formos vystymosi partnerystės, pagal kurią daugiau dėmesio būtų skiriama integraciniam augimui, ekonomikos įvairinimui, turto perskirstymui ir vystymosi veiksmingumo skatinimui pasitelkiant bendradarbiavimą „Pietūs–Pietūs“ ir tarpusavio mokymąsi, taip pat keitimąsi vystymosi patirtimi;

24.

primena, kad reikalinga parama, pritaikyta prie silpnų valstybių, mažesnes pajamas gaunančių pokonfliktinių šalių ir mažų besivystančių salų valstybių (MBSV), ypatumų ir reikmių, taip pat glaudesnis bendradarbiavimas su neturtingiausiomis šalimis;

25.

ragina nukreipti paramą neturtingiausiems žmonėms, ne tik neturtingiausioms valstybėms;

26.

pabrėžia, kad parama turėtų būti vertinama kaip katalizatorius, o ne kaip priemonė vystymuisi gerinti; pripažįsta, kad pagrindinis pagalbos tikslas – pasiekti lygį, kai pagalba nebus reikalinga;

27.

ragina ES imtis pagrindinio vaidmens dėl darbo pasidalijimo artėjant Ketvirtajam aukšto lygio forumui ir dėti daugiau pastangų gerinant paramos teikėjų veiklos derinimą ir didinant darbo pasidalijimą, kartu įgyvendinant priemones, kuriomis skatinama demokratinė atsakomybė, atsakomybės prisiėmimas ir kokybiškesnė pagalba;

28.

pabrėžia, kad būtina spręsti vadinamųjų „mėgstamiausių“ ir „nepatrauklių“ šalių problemą ir tai, kad nesirūpinama tokiais svarbiais sektoriais kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė sanglauda ir lyčių lygybė;

29.

palankiai vertina tai, kad priimtas ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodeksas, kurį 2007 m. gegužės 15 d. priėmė Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba, ir pabrėžia, kad ES visapusiškai neįgyvendinant principų, apibrėžtų ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse, prarandama galimybė sutaupyti iki 6 mlrd. EUR (14);

30.

ragina ES persvarstyti savo darbo pasidalijimo politiką siekiant užtikrinti, kad nebus apleisti su jokiu sektoriumi nesusiję specialieji svarbiausi klausimai, pvz., žmogaus teisės ir lyčių lygybė;

31.

pripažįsta didėjantį privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą vystymosi partnerystėje; pripažįsta privačiojo sektoriaus teikiamos pagalbos vystymuisi įtraukimo į susitarimus dėl pagalbos veiksmingumo naudą, tačiau kartu pabrėžia, kad būtina išaiškinti, kokius vaidmenis privatusis sektorius galėtų ir turėtų atlikti, ir susieti tai su TVT pasiekimu ir tvariu vystymusi, taip pat su pagrindine viešojo sektoriaus atsakomybe; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis svarbu nesugrįžti prie sąlygotosios pagalbos;

32.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir įvertinti, kokį poveikį privačiojo sektoriaus vystymosi veikėjai turi vystymosi rezultatams;

33.

ragina paramos teikėjus aktyvinti šalies privačiojo sektoriaus vystymąsi, pagerinti šalies reguliavimo institucijų veiklą privačiojo sektoriaus srityje ir skatinti privačiojo sektoriaus vystymąsi, kuris apimtų neturtingiausius gyventojus ir prisidėtų prie vystymosi tikslų įgyvendinimo;

34.

pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pažangą paramos teikimo srityje ir vystymosi veiksmingumą po Busano forumo;

35.

rekomenduoja toliau stebėti ir vertinti Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje nustatytų įsipareigojimų vykdymą ir daromą pažangą; rekomenduoja, kad būtų atliktas tolesnis tyrimas, kuris atitiktų galutinį TVT įgyvendinimo terminą siekiant parengti visuotinę šio laikotarpio vystymosi pažangos apžvalgą;

36.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti pagalbos veiksmingumą į vystymosi veiksmingumo struktūrą, kurioje pirmenybė teikiama bendriems vystymosi rezultatams ir kuri apima politikos suderinamumą vystymosi labui ir regioninių ekonominių bendrijų (REB) dalyvavimą siekiant, kad būtų geriau atsižvelgta į regioninius pagalbos ir vystymosi veiksmingumo aspektus;

37.

prašo, kad Ketvirtajame aukšto lygio forume būtų pradėtas visa apimantis „Busano susitarimas“, kuriame būtų sujungiami konkretūs tam tikro laikotarpio įsipareigojimai ir pradėtos pagrindinės vystomojo bendradarbiavimo pasaulinės valdysenos reformos;

38.

atkreipia dėmesį į naujų vystymosi veikėjų atsiradimą, įskaitant atskiras valstybes, kurių požiūris neatitinka Europos bendradarbiavimo standartų, ir ragina šias valstybes priimti politinį, integracinį požiūrį, kad būtų pasiekta bendra skaidri bendradarbiavimo ir vystymosi dinamika.

1.

primena, kad tikslas proporcingai didinti ir išlaikyti visuotinį prieinamumą prie ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos yra įtvirtintas kaip pagrindinis vystymosi prioritetas persvarstyto Kotonu susitarimo 31a straipsnyje;

2.

pabrėžia, kad per trisdešimt AIDS epidemijos metų buvo įrodyta kovos su AIDS poveikio vertė, nes tai turėjo didelės naudos ne tik užkertant kelią AIDS, bet ir siekiant didesnių tikslų sveikatos apsaugos, vystymosi ir žmogaus teisių srityse, ir kad per pastaruosius dešimt metų naujų ŽIV infekcijų atsiradimo koeficientas daugelyje šalių sumažėjo, o žmonių, kuriems taikomas antiretrovirusinis gydymas, skaičius padidėjo, kaip padidėjo ir paslaugų, kurias teikiant mažinamas vaiko užkrėtimo per motiną atvejų skaičius, aprėptis. Tačiau laimėjimų dar nepakanka, ir jie yra trapūs;

3.

todėl ragina AKR ir ES vyriausybes stiprinti bendradarbiavimą siekiant paremti AKR valstybes proporcingai didinant ir išlaikant visuotinį prieinamumą prie ŽIV/AIDS prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos kaip pagrindinę sąlygą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT);

4.

ragina, kad AKR ir ES šalys – AKR ir ES valstybių narių vyriausybės, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų taryba – būtų atstovaujamos aukščiausiu lygiu 2011 m. aukšto lygio susitikime dėl AIDS, paremtų JT Generalinio Sekretoriaus rekomendacijas ir priimtų jo pasiūlymą siekti šešių visuotinių tikslų iki 2015 m.;

5.

ragina ES ginti savo pagrindinį vaidmenį kovoje su AIDS, visų pirma pradedant išsamių konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ES valstybes nares, parlamentų narius, pilietinę visuomenę, procesą rengiant geografiniu požiūriu paremtą visapusišką Europos kovos su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze išorės veiksmų programą 2012 m. ir vėliau;

6.

ragina AKR ir ES vyriausybes skatinti kovos su gėdos jausmu strategijų įtraukimą į nacionalines AIDS programas, taip pat stiprinti bendruomenių sistemas; panaikinti baudžiamuosius įstatymus, politiką, praktiką, stigmatizaciją ir diskriminaciją, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir didinamas pažeidžiamumas susirgti ŽIV/AIDS ligomis; įsipareigoti teikti visapusiškas priežiūros ir pagalbos paslaugas suaugusiesiems ir vaikams, kurie užsikrėtę ŽIV, įskaitant jų globėjus;

7.

ragina ES ir AKR šalių vyriausybes skirti dvigubai daugiau lėšų ŽIV prevencijai ir sutelkti prevencines investicijas į integruotas ir įrodymais paremtas prevencijos programas, kurios būtų skirtos tiems gyventojams, kuriems gresia didžiausias pavojus ir kurie yra labiausiai pažeidžiami, kaip vieną iš rentabiliausių intervencijų, taip pat suaktyvinti investicijas į mokslinius tyrimus;

8.

pabrėžia, kad gydymas – didelį poveikį turintis indėlis mažinant ŽIV perdavimo ir tuberkuliozės atvejus, taip pat motinų ir vaikų mirčių skaičių. Todėl ragina AKR ir ES vyriausybes remti naujoves gydymo prieinamumo srityje, panaikinti teisines kliūtis ir užtikrinti visuotinį ir patikimą prieinamumą prie saugių, aukštos kokybės ir pigesnių vaistų, stiprinti sveikatos apsaugos ir bendruomenės sistemų pajėgumą teikti ir išlaikyti integruoto gydymo paslaugas, taip pat nuosekliai spręsti bendrų ŽIV ir tuberkuliozės infekcijų problemas;

9.

ragina ES ir AKR šalių vyriausybes skatinti ŽIV gydymo ir reprodukcinių, motinos ir naujagimių sveikatos apsaugos paslaugų integraciją kaip pagrindinę priemonę siekiant TVT iki 2015 m., visų pirma pasitelkiant ES TVT iniciatyvą. Šiuo atžvilgiu pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos apsaugos ir bendruomenių sistemoms stiprinti siekiant užtikrinti veiksmingą ŽIV ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos programų integraciją, taip pat programų susiejimui, kad būtų gauti geresni tarpusavyje susiję rezultatai įgyvendinant su sveikata susijusius TVT;

10.

ragina AKR ir ES vyriausybes įvykdyti tinkamą dalį savo įsipareigojimų tam, kad būti patenkinti investicijų į sveikatos apsaugą poreikiai bendrąja prasme, ypač didelį dėmesį skiriant kovai su AIDS, o ES valstybės nares įgyvendinti savo ilgalaikius nustatytus finansavimo įsipareigojimus, kol besivystančių šalių vidaus investicijos proporcingai išaugs, kad būtų įgyvendintas į Abudžos deklaraciją įtrauktas įsipareigojimas skirti 15 proc. nacionalinio biudžeto sveikatos priežiūrai, ragina stiprėjančios ekonomikos valstybes vykdyti joms priklausančią įsipareigojimų dalį, taip pat skatina plačiau taikyti naujoviškas finansavimo priemones.

i)

nuolatinių komitetų pateikti pranešimai; per sesiją bus galima pateikti tris tokius pranešimus. Pranešimuose pateikiamų pasiūlymų dėl rezoliucijų apimtis nustatyta šių darbo tvarkos taisyklių II priede;

ii)

neatidėliotini klausimai, kuriuos pasiūlė nuolatiniai komitetai arba pateikė biuras; neatidėliotini klausimai įtraukiami į darbotvarkę išimties tvarka; per vieną sesiją jų galima svarstyti ne daugiau kaip du. Kiti klausimai perduodami atsakingam nuolatiniam komitetui ;

iii)

svarbiausias klausimas aukšto lygio diskusijoms.

—

demokratinių procesų skatinimas palaikant dialogą ir konsultuojant,

—

ekonominiai, finansiniai bei prekybos klausimai ir Europos plėtros fondo panaudojimas,

—

socialiniai ir aplinkos apsaugos klausimai.

I.

POLITINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

Komitetas, vadovaudamasis asamblėjos darbo tvarkos taisyklių 28 straipsniu, koordinuos duomenų rinkimo misijas, taip pat ir rinkimų stebėjimą kitose šalyse.

II.

EKONOMIKOS PLĖTROS, FINANSŲ IR PREKYBOS KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

III.

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR APLINKOS KOMITETAS

Komitetas atsakingas už šiuos klausimus:

—

aiškinamosios dalys, parengiamieji darbo dokumentai ir faktų nustatymo misijų ataskaitos ne ilgesni nei šeši puslapiai;

—

pasiūlymai dėl rezoliucijų, pateikiami pranešimuose, ir pasiūlymai dėl rezoliucijų skubos tvarka svarstomais klausimais ne ilgesni nei keturi puslapiai, konstatuojamosios dalys įskaičiuojamos, o citatos ne.