ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2011.321.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
54 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
II Komunikatai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2011/C 321/01 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6356 – GE/IR/UEC/JV) ( 1 ) |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2011/C 321/02 |
||
2011/C 321/03 |
||
2011/C 321/04 |
||
|
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI |
|
2011/C 321/05 |
||
2011/C 321/06 |
||
2011/C 321/07 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą |
|
|
V Nuomonės |
|
|
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Europos Komisija |
|
2011/C 321/08 |
||
2011/C 321/09 |
||
|
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU |
|
|
Europos Komisija |
|
2011/C 321/10 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6393 – Astrium Holding/Vizada Group) ( 1 ) |
|
2011/C 321/11 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6378 – C1000/SdB Supermarket) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2011/C 321/12 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6394 – Gilde/Eismann) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 ) |
|
2011/C 321/13 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6376 – ArcelorMittal/ATIC Services) ( 1 ) |
|
2011/C 321/14 |
Pranešimo apie koncentraciją atšaukimas (Byla COMP/M.6262 – AGRANA/RWA/JV) ( 1 ) |
|
|
KITI AKTAI |
|
|
Europos Komisija |
|
2011/C 321/15 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/1 |
Neprieštaravimas praneštai koncentracijai
(Byla COMP/M.6356 – GE/IR/UEC/JV)
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/01
2011 m. spalio 27 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6356. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/2 |
Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):
1,5 % 2011 m. lapkričio 1 d.
Euro kursas (2)
2011 m. lapkričio 1 d.
2011/C 321/02
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3627 |
JPY |
Japonijos jena |
106,58 |
DKK |
Danijos krona |
7,4414 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,85515 |
SEK |
Švedijos krona |
9,0625 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2174 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,758 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
25,03 |
HUF |
Vengrijos forintas |
309,48 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7037 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,4774 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,3528 |
TRY |
Turkijos lira |
2,4508 |
AUD |
Australijos doleris |
1,3237 |
CAD |
Kanados doleris |
1,3855 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,592 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7152 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,7402 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 529,33 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
11,1484 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,6613 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,501 |
IDR |
Indonezijos rupija |
12 121,45 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,2525 |
PHP |
Filipinų pesas |
58,289 |
RUB |
Rusijos rublis |
42,14 |
THB |
Tailando batas |
42,162 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,3945 |
MXN |
Meksikos pesas |
18,6867 |
INR |
Indijos rupija |
67,154 |
(1) Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.
(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/3 |
Euro kursas (1)
2011 m. lapkričio 2 d.
2011/C 321/03
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3809 |
JPY |
Japonijos jena |
107,78 |
DKK |
Danijos krona |
7,441 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,8619 |
SEK |
Švedijos krona |
9,073 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2166 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,7585 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
25,145 |
HUF |
Vengrijos forintas |
305,36 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,703 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3725 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,348 |
TRY |
Turkijos lira |
2,4528 |
AUD |
Australijos doleris |
1,3303 |
CAD |
Kanados doleris |
1,3977 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,7303 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7387 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,7587 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 547,96 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
11,0139 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,7785 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,499 |
IDR |
Indonezijos rupija |
12 331,89 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,325 |
PHP |
Filipinų pesas |
59,097 |
RUB |
Rusijos rublis |
42,135 |
THB |
Tailando batas |
42,504 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,4 |
MXN |
Meksikos pesas |
18,6495 |
INR |
Indijos rupija |
67,92 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/4 |
Euro kursas (1)
2011 m. lapkričio 3 d.
2011/C 321/04
1 euro =
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3773 |
JPY |
Japonijos jena |
107,33 |
DKK |
Danijos krona |
7,4411 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,85930 |
SEK |
Švedijos krona |
9,0272 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,2156 |
ISK |
Islandijos krona |
|
NOK |
Norvegijos krona |
7,7210 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CZK |
Čekijos krona |
24,911 |
HUF |
Vengrijos forintas |
302,90 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,7029 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,3463 |
RON |
Rumunijos lėja |
4,3523 |
TRY |
Turkijos lira |
2,4230 |
AUD |
Australijos doleris |
1,3215 |
CAD |
Kanados doleris |
1,3874 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,7009 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7325 |
SGD |
Singapūro doleris |
1,7464 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 550,10 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
10,8292 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
8,7544 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,4997 |
IDR |
Indonezijos rupija |
12 351,18 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,3171 |
PHP |
Filipinų pesas |
59,421 |
RUB |
Rusijos rublis |
42,1525 |
THB |
Tailando batas |
42,311 |
BRL |
Brazilijos realas |
2,3675 |
MXN |
Meksikos pesas |
18,3560 |
INR |
Indijos rupija |
67,6870 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/5 |
Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalį
Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo
2011/C 321/05
Valstybė narė |
Graikija |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Maršrutai |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena |
Nuo 2012 m. balandžio 1 d. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Adresas, kuriuo galima nemokamai gauti su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus |
|
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/6 |
Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalį
Kvietimas dalyvauti konkurse dėl reguliarių oro susisiekimo paslaugų teikimo, kaip numatyta su viešosiomis paslaugomis susijusiuose įsipareigojimuose
2011/C 321/06
Valstybė narė |
Graikija |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Maršrutai |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Sutarties trukmė |
2012 m. balandžio 1 d.–2016 m. kovo 31 d. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pasiūlymų teikimo terminas |
61 diena po su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų pranešimo paskelbimo |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Adresas, kuriuo galima nemokamai gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais |
|
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/7 |
Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą
2011/C 321/07
Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:
Draudimo įsigaliojimo data ir laikas |
2011 9 28 |
Trukmė |
2011 9 28–2011 12 31 |
Valstybė narė |
Latvija |
Ištekliai arba išteklių grupė |
PRA/N3L. |
Rūšis |
Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) |
Zona |
NAFO 3L |
Žvejybos laivų tipas (-ai) |
— |
Nuorodos numeris |
— |
Interneto nuoroda į valstybės narės sprendimą:
http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/index_en.htm
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
V Nuomonės
ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
Europos Komisija
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/8 |
KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EACEA/24/11
MEDIA 2007 – Kūrimas, platinimas, reklamavimas ir mokymas
i2i Audiovisual
2011/C 321/08
1. Tikslai ir aprašymas
Šis pranešimas apie kvietimą teikti paraiškas pagrįstas 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo.
Sprendime numatytos priemonės apima gamybos projektų parengiamuosius darbus.
Paramos tikslas – Europos gamybos bendrovėms palengvinti sąlygas finansavimui iš kredito ir finansų institucijų gauti, bendrai padengiant sąnaudas, susidarančias dėl:
— |
garso ir vaizdo produkcijos draudimo: 1 modulis – parama pagal gamybos sąmatos punktą „Draudimas“, |
— |
garso ir vaizdo kūrinio gamybos užbaigimo garantijos: 2 modulis – parama pagal gamybos sąmatos punktą „Užbaigimo garantija“, |
— |
garso ir vaizdo kūrinio gamybai skirto paskolos suteikimas: 3 modulis – parama pagal gamybos sąmatos punktą „Finansinės sąnaudos“. |
2. Pareiškėjai
Šis pranešimas skirtas Europos bendrovėms, kurios savo veikla prisideda prie minėtų tikslų įgyvendinimo, ypač nepriklausomoms garso ir vaizdo kūrinių gamybos bendrovėms.
Kandidatai turi būti įsisteigę vienoje iš šių šalių:
— |
27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, |
— |
EEE šalyse, |
— |
Šveicarijoje ir Kroatijoje. |
3. Remtina veikla
Siūlomas remti garso ir vaizdo kūrinys:
— |
turi būti meninis, animacinis ar kūrybinės dokumentikos filmas, kurio didžiąją dalį kuria vienoje iš MEDIA programoje dalyvaujančių šalių įsisteigusios bendrovės, |
— |
turi būti kuriamas reikšmingai prisidedant specialistams, kurie yra MEDIA programoje dalyvaujančių šalių piliečiai arba jose gyvena. |
Projektai gali trukti ne ilgiau kaip 30 mėnesių.
Šis kvietimas teikti paraiškas skirtas tik projektams, kurie pradedami įgyvendinti nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 6 d.
4. Dotacijos skyrimo kriterijai
Reikalavimus atitinkančios paraiškos ir (arba) projektai bus vertinami remiantis šiais kriterijais:
1. |
Didžiųjų šalių projektai, kuriems skiriama MEDIA parama individualių projektų kūrimui, ir (arba) nedidelį garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą turinčių šalių projektų sąrašai: 25 balai. |
2. |
Projektai, kuriems finansuoti suteiktas banko kreditas: daugiausiai 25 balai.
|
3. |
Nedidelį garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą turinčių šalių projektai: 25 balai. |
4. |
Projektai iš Europos Sąjungos šalių narių, įstojusių į Bendriją 2004 m. ir vėliau (Bulgarija, Kipras, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija), ir Kroatijos: 15 balų. |
5. |
Europinio masto projektai: bendra gamyba, apimanti daugiau negu vieną programoje MEDIA dalyvaujančią šalį: daugiausiai 10 balų.
|
Finansinė parama bus skiriama pagal nurodytus kriterijus daugiausiai balų surinkusiems projektams, neviršijant turimo biudžeto.
Jeigu paraiškas įvertinus pagal pirmiau nurodytus kriterijus tokį patį balų skaičių surinks keli projektai, šiems projektams bus taikomas toks kriterijus:
Tarptautinio platinimo potencialas: daugiausiai 10 taškų.
— |
Platinimas visame pasaulyje patvirtintas sutartimi (-is): daugiausiai 10 taškų. |
— |
Ne nacionalinis platinimas patvirtintas sutartimi (-is): 5 taškai. |
Projektai su platinimo visame pasaulyje sutartimis gaus daugiausiai 10 taškų.
5. Biudžetas
Visas bendram projektų finansavimui numatytas biudžetas yra 3 mln. EUR. Bendrijos dotacija negali viršyti 50–60 % tinkamų finansuoti išlaidų. Dotacijos suma gali būti 5 000–50 000 EUR. Vienam projektui skiriama ne daugiau kaip 50 000 EUR.
6. Galutinė paraiškų pateikimo data
Paskutinės paraiškų išsiuntimo dienos yra:
— |
2012 m. sausio 6 d. projektams, prasidėjusiems nuo 2011 m. liepos 1 d. |
— |
2012 m. birželio 6 d. projektams, prasidėjusiems nuo 2011 m. gruodžio 1 d. |
Paraiškos turi būti išsiųstos šiuo adresu:
Education, Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA) |
Call for Proposals EACEA/24/11 |
Mr Constantin DASKALAKIS |
BOUR 3/30 |
Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1 |
1140 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
Priimamos tik užpildant specialią anketą parengtos ir datuotos paraiškos, pasirašytos asmens, įgalioto prisiimti teisinius įsipareigojimus paraišką teikiančios organizacijos vardu.
Faksu ar elektroniniu paštu atsiųstos paraiškos nepriimamos.
7. Išsami informacija
Išsamias konkurso gaires (angl. guidelines) ir paraiškos anketas (angl. application forms) rasite internete adresu:
http://ec.europa.eu/media
Paraiškos turi būti parengtos laikantis išsamiame kvietimo teikti paraiškas tekste nustatytų sąlygų, pateikiant užpildytą nustatytos formos anketą ir visus reikiamus jos priedus ir informaciją.
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/11 |
KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS – EACEA/25/11
Tempus IV – Aukštojo mokslo reforma įgyvendinant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą
2011/C 321/09
1. Tikslai ir aprašymas
Ketvirtasis programos Tempus etapas apima 2007–2013 m. laikotarpį.
Bendrasis programos tikslas – remti aukštojo mokslo ES apylinkėse modernizavimą. Tempus programa skatina institucinį bendradarbiavimą ir sutelkia dėmesį į aukštojo mokslo sistemų reformą ir modernizavimą šalyse partnerėse. Ji prisideda prie glaudesnio Europos Sąjungos ir šalių partnerių bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje. Programa ypač padės skatinti laisvą sąveiką su Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemoje vykstančiais pokyčiais, susijusiais su Europos 2020 strategija, Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine programa („ET 2020“) ir Bolonijos procesu.
Šio kvietimo teikti paraiškas tikslas – skatinti daugiašalį ES valstybių narių ir šalių partnerių aukštojo mokslo institucijų, vadovaujančių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą, didžiausią dėmesį skiriant aukštojo mokslo reformai ir modernizavimui.
Už šio kvietimo teikti paraiškas valdymą atsako Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji Agentūra (toliau – „Agentūra“), vykdydama Europos Komisijos (toliau – „Komisija“) pavestas funkcijas.
2. Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai
Dotaciją gali gauti juridiniai asmenys, teisiškai įsisteigę Europos Sąjungoje arba programos Tempus šalyse partnerėse daugiau nei prieš 5 metus.
Pareiškėjai, norintys gauti dotaciją bendrų projektų vykdymui, turi būti valstybės pripažintos valstybinės arba privačios aukštojo mokslo įstaigos arba aukštojo mokslo įstaigų asociacijos, organizacijos arba tinklai, siekiantys skatinti, tobulinti ir reformuoti aukštąjį mokslą.
Pareiškėjai, norintys gauti dotaciją struktūrinių priemonių vykdymui, turi būti juridiniai asmenys, nurodyti pirmiau pateiktuose bendrų projektų reikalavimuose arba turi būti nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos.
Programoje Tempus kaip partneriai ir bendri dotacijos gavėjai gali dalyvauti įvairios institucijos ir organizacijos, pradedant aukštojo mokslo įstaigomis ir organizacijomis ir baigiant neakademinio tipo institucijomis ir organizacijomis, tokiomis kaip nevyriausybinės organizacijos, verslo bendrovės, atskiros pramonės šakos ir valstybinės valdžios įstaigos.
Minėtosios institucijos ir organizacijos turi būti įsikūrusios šiose keturiose reikalavimus atitinkančiose šalių grupėse:
— |
27 Europos Sąjungos valstybėse narėse, |
— |
keturiose Vakarų Balkanų regiono šalyse: Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje, taip pat Kosove (1), |
— |
septyniolikoje šalių Europos Sąjungos pietų ir rytų kaimynių: Alžyre, Egipte, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Libijoje, Maroke, okupuotoje Palestinos teritorijoje, Sirijoje, Tunise, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje, |
— |
penkiose Centrinės Azijos respublikose: Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane. |
3. Reikalavimus atitinkančios veiklos
Šiame kvietime teikti paraiškas yra dvi pagrindinės bendradarbiavimo pagal programą Tempus priemonės:
— |
Bendri projektai: projektai, kuriems taikomas principas „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) ir kuriais siekiama modernizuoti ir reformuoti institucijos (universiteto) lygiu. Bendrų projektų tikslas – siekti, kad Europos Sąjungos ir šalių partnerių universitetai, organizacijos ir institucijos bei atitinkamos šalių partnerių struktūros keistųsi žiniomis. |
— |
Struktūrinės priemonės: projektai, kuriais siekiama plėtoti ir reformuoti šalių partnerių aukštojo mokslo sistemas, taip pat gerinti jų kokybę ir atitiktį bei stiprinti jų savanorišką sąryšį su Europos Sąjungoje vykstančiais procesais. Struktūrinėmis priemonėmis siekiama remti struktūrinę aukštojo mokslo sistemų reformą ir strateginę sistemos plėtotę nacionaliniu lygmeniu. |
Pagal šio kvietimo paraiškas gali būti finansuojami nacionaliniai ir daugiašaliai projektai:
Nacionaliniai projektai turi būti skirti nacionaliniams prioritetams, kurie nustatomi glaudžiai bendradarbiaujant Europos Sąjungos delegacijoms ir atitinkamoms šalių partnerių vadovaujančiosioms institucijoms.
— |
Nacionaliniams projektams pasiūlymus teikia institucijų grupės, kuriose dalyvauja:
|
Daugiašaliai projektai turi atitikti regioninius prioritetus, kurie yra nustatyti atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendradarbiavimo su šalių partnerių regionais politiką, išdėstytą jos strateginiuose dokumentuose, susijusiuose su kaimyninėmis šalimis (2), pavyzdžiui, dėl jų pasirengimo stoti į ES (3), ir Centrinės Azijos šalimis (4), ir kurie yra bendri visoms konkretaus regiono šalims partnerėms, arba tokie projektai turi būti skirti nacionaliniam prioritetui, kuris yra svarbus visoms dalyvaujančioms šalims partnerėms.
— |
Daugiašaliams projektams pasiūlymus teikia institucijų grupės, kuriose dalyvauja:
|
Struktūrinėms priemonėms taikoma papildoma sąlyga: Struktūrinės priemonės projekte kaip partnerė (-ės) turi dalyvauti šalies (-ių) partnerės (-ių) Aukštojo mokslo ministerija (-os).
Ilgiausia projektų trukmė – 24 arba 36 mėnesiai. Numatoma, kad išlaidų tinkamumo laikotarpis prasidės nuo 2012 m. spalio 15 d.
4. Paramos skyrimo kriterijai
Tinkamas paraiškas bendriems projektams ir struktūrinėms priemonėms vertins nepriklausomi išorės ekspertai pagal šiuos paramos skyrimo kriterijus:
— |
Projekto tikslų aiškumas ir nuoseklumas; jų aktualumas aukštojo mokslo reformų šalyse partnerėse strategijoms, jų poveikis aukštojo mokslo reformoms institucijose arba šalių partnerių sistemose ir atitikimas nacionaliniams arba regioniniams tematiniams prioritetams nustatytiems šaliai/regionui (25 proc. bendro balo vertės). |
— |
Partnerystės kokybė: įgūdžiai, pripažintos specialiosios žinios, patirtis ir gebėjimai, kurių reikia visiems darbo programos aspektams įvykdyti, tinkamas užduočių paskirstymas, veiksmingas bendravimas ir bendradarbiavimas (20 proc. bendro balo vertės). |
— |
Projekto turinio kokybė ir taikoma metodika, įskaitant, be viso kito, projekto rezultatų tikslingumą ir nuosekliai su projekto tikslais ir konkrečiais uždaviniais susijusią veiklą, sugebėjimo logiškai ir tinkamai planuoti įrodymai (loginės sistemos matrica ir darbo planas), numatoma kokybės kontrolė, projekto stebėsena ir valdymas (rodikliai ir lyginamieji standartai) (25 proc. bendro balo vertės). |
— |
Projekto poveikio institucijoms, tikslinėms grupėms ir (arba) aukštojo mokslo sistemai tvarumas ir trukmė, įskaitant veiklos ir projekto rezultatų sklaidą ir panaudojimą (15 proc. bendro balo vertės). |
— |
Biudžetas ir ekonomiškumas, pavyzdžiui, darbuotojų darbo dienos įkainiai, atitinkamos įrangos pirkimas, našus mobilumo laikotarpių panaudojimas, teisingas biudžeto paskirstymas, veiklų įvykdomumas su numatytu biudžetu (15 proc. bendro balo vertės). |
5. Biudžetas
Visam projektų bendro finansavimo biudžetui numatoma skirti 78,1 mln. EUR (papildoma 12,5 mln. EUR suma skiriama Pietų ir Rytų Kaimynystės sričiai, tačiau su sąlyga, kad Europos Komisija, sekdama paskutiniąja Europos kaimynystės politikos peržiūra, priims atitinkamą finansavimo sprendimą).
Europos Sąjungos finansinė parama negali viršyti 90 % visų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų. Dalyvių finansavimas turi sudaryti bent 10 % visų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų.
Mažiausia dotacijos suma tiek bendriems projektams, tiek struktūrinėms priemonėms – 500 000 EUR. Didžiausia subsidijos suma – 1 500 000 EUR. Kosovo ir Juodkalnijos atveju mažiausia dotacijos suma nacionaliniams abiejų rūšių projektams – 300 000 EUR.
Agentūra pasilieka teisę nepaskirstyti visų turimų lėšų.
6. Pasiūlymų teikimo terminas
Paraiškos bendriems projektams ir struktūrinėms priemonėms formos turi būti išsiųstos ne vėliau kaip 2012 m. vasario 23 d. 12:00 val. (vidurdienį) Briuselio laiku.
Priimamos tik elektroninės paraiškos, parengtos anglų, prancūzų arba vokiečių kalba, naudojant oficialią paraiškos formą, kurioje yra visa pilnajame kvietime teikti paraiškas nurodyta informacija ir priedai. Paraiška turi būti pasirašyta asmens, kuris turi teisę sudaryti teisiškai įpareigojančius susitarimus organizacijos paraiškos teikėjos vardu.
Ši internetu pateikta forma yra paraiškos originalas. Teisinius ir administracinius dokumentus privalu išsiųsti Agentūrai paštu iki 2012 m. vasario 23 d. (pašto antspaudo data) (žr. Paraiškų teikimo gaires) šiuo adresu:
Education, Audiovisual and Culture Executive Agency |
Tempus & Bilateral Cooperation with Industrialised Countries |
Call for proposals — EACEA/25/11 |
Office: BOUR 2/17 |
Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1 |
1140 Bruxelles/Brussel |
BELGIQUE/BELGIË |
Faksu arba elektroniniu paštu pateiktos paraiškos nebus priimamos.
7. Išsami informacija
Gaires ir paraiškos formas galima rasti internete adresu:
http://eacea.ec.europa.eu/tempus
Paraiškos turi atitikti visus gairėse nurodytus reikalavimus ir būti pateiktos naudojantis pateiktomis formomis.
(1) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/1999.
(2) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (OL L 310, 2006 11 9, p. 1–14); http://ec.europa.eu/world/enp/pdf/oj_l310_lt.pdf
(3) 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA); http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2006:210:0082:0093:LT:PDF
(4) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę; http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2007:163:0024:0055:LT:PDF
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Europos Komisija
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/15 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6393 – Astrium Holding/Vizada Group)
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/10
1. |
2011 m. spalio 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Astrium Holding SAS“ (toliau – „Astrium“, Prancūzija) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Mobsat Group Holding Sàrl“ ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau – „Vizada Group“, Liuksemburgas) kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6393 – Astrium Holding/Vizada Group adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/16 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6378 – C1000/SdB Supermarket)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/11
1. |
2011 m. spalio 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „C1000 B.V.“ (toliau – „C1000“, Nyderlandai), priklausanti CVC įmonių grupei, pirkdama turtą įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, viso Nyderlanduose esančio prekybos centro, šiuo metu veikiančio pavadinimu „Super de Boer“ (toliau – „SdB prekybos centras“), kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6378 – C1000/SdB Supermarket adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/17 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6394 – Gilde/Eismann)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/12
1. |
2011 m. spalio 25 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Gilde Buy-Out Management Holding B.V.“ (toliau – „Gilde“, Nyderlandai) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „Eismann AG“ (toliau – „Eismann“, Vokietija) kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6394 – Gilde/Eismann adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/18 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla COMP/M.6376 – ArcelorMittal/ATIC Services)
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/13
1. |
2011 m. spalio 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „ArcelorMittal Netherlands BV“ (toliau – „ArcelorMittal“), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos Prancūzijos įmonės „ATIC Services Group“ (toliau – ATIC) kontrolę. |
2. |
Įmonių verslo veikla:
|
3. |
Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6376 – ArcelorMittal/ATIC Services adresu:
|
(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/19 |
Pranešimo apie koncentraciją atšaukimas
(Byla COMP/M.6262 – AGRANA/RWA/JV)
(Tekstas svarbus EEE)
2011/C 321/14
(Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004)
2011 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija gavo pranešimą apie siūlomą įmonių AGRANA ir RWA koncentraciją. 2011 m. spalio 27 d. pranešusiosios šalys informavo Komisiją, kad jos atšaukė savo pranešimą.
KITI AKTAI
Europos Komisija
4.11.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 321/20 |
Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2011/C 321/15
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„DÜSSELDORFER MOSTERT“/„DÜSSELDORFER SENF MOSTERT“/„DÜSSELDORFER URTYP MOSTERT“/„AECHTER DÜSSELDORFER MOSTERT“
EB Nr.: DE-PGI-0005-0799-24.02.2010
SGN ( X ) SKVN ( )
1. Pavadinimas:
„Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis:
Vokietija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
2.6 klasė. |
Garstyčių tyrė |
3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:
„Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“ (toliau taip pat trumpai vadinama „Düsseldorfer Mostert“) yra paruošta vartoti tyrė valgiams gardinti. „Düsseldorfer Mostert“ gaminama tik iš maltų rudų ir geltonų garstyčių sėklų, Diuseldorfe pagaminto nefiltruoto spirito acto, ypač kalkingo ir gausaus mineralų Diuseldorfo vandens, druskos, cukraus ir prieskonių. Ji yra blizgios kreminės konsistencijos, rusvos salyklo spalvos, su labai smulkiomis garstyčių sėklų lukštų dalelėmis. Ypatingas „Düsseldorfer Mostert“ požymis – aštrus, pikantiškas salyklo skonis, kurį suteikia tris kartus malti garstyčių sėklų lukštai. Būdingą aštrų, pikantišką salyklo kvapą produktas įgauna dėl istorinio tradicinio ir tik geografinėje vietovėje taikomo amatininkiško gamybos būdo – naudojamos rudos ir geltonos garstyčių sėklos, jos mirkomos, malamos tris kartus, paskutinį kartą – amatininkiškomis granitinėmis girnomis, naudojami Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas Diuseldorfo spirito actas ir ypač kalkingas ir gausus mineralų Diuseldorfo vanduo. Visos „Düsseldorfer Mostert“ sudedamosios dalys natūralios. Konservantų, kvapiųjų medžiagų ir tirštiklių į „Düsseldorfer Mostert“ nededama.
Gatavo produkto – garstyčių tyrės „Düsseldorfer Mostert“ – analizės vertės turi būti tokios:
— |
sausosios medžiagos ne mažiau kaip 25 proc., |
— |
pH: < 4,1, |
— |
bendrasis rūgštingumas (apskaičiuojamas kaip acto rūgštis): > 2,3 proc., |
— |
valgomoji druska (apskaičiuojama kaip NaCI): > 3,5 proc. |
3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):
„Düsseldorfer Mostert“ žaliavos – rudos ir geltonos garstyčių sėklos, Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas spirito actas, ypač kalkingas ir gausus mineralų Diuseldorfo vanduo, druska, cukrus ir prieskoniai.
Konservantų, kvapiųjų medžiagų ir tirštiklių į „Düsseldorfer Mostert“ dėti negalima.
Siekiant išlaikyti pastovią, tradiciškai aukštą „Düsseldorfer Mostert“ kokybę ir šviežumą, ryšį su regionu, o kartu juslines savybes ir gerą vardą, produkto gamybai turi būti naudojamas tik Diuseldorfo vanduo ir su Diuseldorfo vandeniu Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas Diuseldorfo spirito actas iš nustatytos geografinės vietovės.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):
—
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
„Düsseldorfer Mostert“ žaliavos – rudos ir geltonos garstyčių sėklos, Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas spirito actas, ypač kalkingas ir gausus mineralų Diuseldorfo vanduo, druska, cukrus ir prieskoniai.
Konservantų, kvapiųjų medžiagų ir tirštiklių į „Düsseldorfer Mostert“ dėti negalima.
Pirmiausia atskirai sumalamos išvalytos ir persijotos rudos ir geltonos garstyčių sėklos. Pirmą kartą sumaltos rudos ir geltonos garstyčių sėklos, druska, cukrus ir prieskoniai sumaišomi su ypač kalkingu ir gausiu mineralų Diuseldorfo vandeniu ir Diuseldorfe pagamintu nefiltruotu spirito actu. Gauta ruda garstyčių masė paliekama pastovėti, kad sėklos pamirktų.
Pastovėjusi garstyčių masė malama dar du kartus, paskutinį kartą granitinėmis girnomis – taip rankiniu būdu suvienodinama „Düsseldorfer Mostert“ struktūra ir amatininkišku būdu iš tyrės pašalinamas likęs oras. Labai smulkios lukštų dalelės lieka matomos. Kurį laiką, kol įgauna būdingą aštrų, pikantišką salyklo kvapą, „Düsseldorfer Mostert“ brandinama, tada fasuojama į įvairius indus.
Garstyčių „Düsseldorfer Mostert“ trumpiausias tinkamumo vartoti terminas – tik 10 mėnesių, nes norima, kad išliktų jų geriausios juslinės savybės.
Visi „Düsseldorfer Mostert“ gamybos etapai – valymas, sijojimas, pirminis malimas, sudedamųjų dalių sumaišymas ir mirkymas, antras malimas, trečias malimas granitinėmis girnomis, brandinimas – turi vykti geografinėje vietovėje. Taip užtikrinamas „Düsseldorfer Mostert“ būdingas aštrus, pikantiškas salyklo skonis, o kartu juslinės savybės, kokybė, regioninė kilmė, atsekamumas ir viso gamybos proceso kontrolė.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kitos taisyklės:
Produkto pateikimo etapai – fasavimas, pakavimas ir talpyklų ženklinimas – turi vykti geografinėje vietovėje.
Tai būtina, nes garstyčių aštrumą ir skonį lengva sugadinti, todėl brandinimo metu reikia labai tiksliai reguliuoti temperatūrą. Laikymo temperatūros reguliavimas ir laikymo trukmė turi lemiamą įtaką galutinio produkto jutiminei kokybei. Tik kvalifikuotas gamintojų personalas (vietoje dirbantys garstyčių gamybos meistrai) turi reikiamą patirtį nustatyti tinkamiausią fasavimo momentą, siekiant išlaikyti pastovią produkto kokybę. Todėl šis esminis ir kokybei svarbus gamybos etapas turi vykti geografinėje vietovėje kontroliuojant gamintojams.
Taip užtikrinamas „Düsseldorfer Mostert“ būdingas aštrus, pikantiškas salyklo skonis, o kartu juslinės savybės, kokybė, regioninė kilmė, atsekamumas ir viso gamybos proceso kontrolė.
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
„Düsseldorfer Mostert“ kilmė ir tikrumas vartotojams ir gamintojų bei apsaugos nuo piktnaudžiavimo kontrolieriams užtikrinami toliau nurodytomis ženklinimo etiketėmis ar žymėjimo taisyklėmis, siekiant, kad produktas būtų ženklinamas vienodai ir būtų galima užtikrinti jo kilmę ir atsekamumą.
„Düsseldorfer Mostert“ visose pardavimo vietose turi būti ženklinama etiketėmis ar žymima taip:
„Düsseldorfer Mostert“,
„Düsseldorfer Senf Mostert“,
„Düsseldorfer Urtyp Mostert“ ir (arba)
„Aechter Düsseldorfer Mostert“.
Prie šio ženklinimo etiketėmis ar žymėjimo galima pridėti nuorodą SGN ir (arba) nuorodą „saugoma geografinė nuoroda“.
„Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“ turi būti ženklinama atitinkamu spalvotu arba juodai baltu Bendrijos ženklu pagal Reglamentą (EB) Nr. 510/2006.
Schutzgemeinschaft Düsseldorfer Senf (Diuseldorfo garstyčių apsaugos bendrija) turi „Düsseldorfer Mostert“ gaminančių įmonių sąrašą, kurį nuolat atnaujina. Ši apsaugos bendrija visoms įmonėms, pranešusioms, kad gamina „Düsseldorfer Mostert“, ir savo nariams specifikacijas atitinkančius produktus leidžia ženklinti toliau pateiktu Schutzgemeinschaft Düsseldorfer Senf žodiniu/vaizdiniu ženklu. Jame žodžiai „Senfspezialität aus Düsseldorf“ užrašyti Arial/Regular šriftu, galimi variantai:
inkaras, liūto kontūrai ir logotipo apvadai spalvoti: CMYK atspalvis 12C 27M 56Y 0K (aukso spalva), speciali aukso spalva ir (ar) aukso spalvos karštos folijos įspaudas ir (ar) inkaras, liūtas ir logotipo apvadai spalvoti: CMYK atspalvis 12C 27M 56Y 0K (aukso spalva), speciali aukso spalva ir (ar) aukso spalvos karštos folijos įspaudas, ir (ar) inkaras, liūto kontūrai ir logotipo apvadai juodai balti: CMYK atspalvis 0C 0M 0Y 100K (juoda), ir (ar) inkaras, liūtas ir logotipo apvadai juodai balti: CMYK atspalvis 0C 0M 0Y 100K (juoda).
Logotipo fono spalva ir dydis, atsižvelgiant į naudojimo tikslą, gali būti skirtingi.
Šios ženklinimo etiketėmis taisyklės taikomos ir tiems produktams, kuriuose „Düsseldorfer Mostert“ naudojama su kitais gaminiais ir maisto produktais kaip vienintelė atitinkamos kategorijos produktų sudedamoji dalis.
|
|
|
|
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Geografinė vietovė apima žemės sostinę Diuseldorfą; jos pavadinimas „Düsseldorf“.
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
Geografinė vietovė apima žemės sostinę Diuseldorfą; jos pavadinimas „Düsseldorf“. Geografinėje vietovėje „Düsseldorfer Mostert“ pradėta gaminti. Geografinė vietovė garsi senomis Diuseldorfo garstyčių gamybos tradicijomis. Geografinė vietovė aiškiai skiriasi nuo gretimų vietovių produkto pavadinimu, atsiradimo kilme, senomis gamybos tradicijomis, geografinėje vietovėje sukurta ir taikoma specialia vandens gavybos technologija, skonį lemiančiomis sudedamosiomis dalimis, ypač kalkingame Diuseldorfo vandenyje esančiais mineralais ir Diuseldorfo spirito actui gaminti naudojama bakterijų kultūra, išgauta iš artimoje garstyčių gamyklų aplinkoje esančių acto bakterijų ir naudojama nuo 1969 m.
5.2. Produkto ypatumai:
„Düsseldorfer Mostert“ gaminama tik iš maltų rudų ir geltonų garstyčių sėklų, Diuseldorfe pagaminto nefiltruoto spirito acto, ypač kalkingo ir gausaus mineralų Diuseldorfo vandens, druskos, cukraus ir prieskonių. Ji yra blizgios kreminės konsistencijos, rusvos salyklo spalvos, su labai smulkiomis garstyčių sėklų lukštų dalelėmis.
Ypatingas „Düsseldorfer Mostert“ požymis – aštrus, pikantiškas salyklo skonis, kurį suteikia tris kartus malti garstyčių sėklų lukštai. Būdingą aštrų, pikantišką salyklo kvapą produktas įgauna dėl istorinio tradicinio ir tik geografinėje vietovėje taikomo amatininkiško gamybos būdo – naudojamos rudos ir geltonos garstyčių sėklos, jos mirkomos, malamos tris kartus, paskutinį kartą – amatininkiškomis granitinėmis girnomis, naudojami Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas Diuseldorfo spirito actas ir ypač kalkingas ir gausus mineralų Diuseldorfo vanduo. Visos „Düsseldorfer Mostert“ sudedamosios dalys natūralios. Konservantų, kvapiųjų medžiagų ir tirštiklių į „Düsseldorfer Mostert“ nededama.
Dėl šių juslinių savybių „Düsseldorfer Mostert“, kaip tradicinis regiono gaminys, turi gerą vardą, o geras vardas vėlgi yra lyg dar viena dėl skonio, kokybės ir savitumo įgyta „Düsseldorfer Mostert“ savybė.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
„Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ yra Diuseldorfe atsiradę tradiciniai šio krašto maisto produktai su labai senomis istorinėmis regioninėmis tradicijomis.
Tai įrodo garstyčių gamybos Diuseldorfe istorija. 1726 m. Diuseldorfe atidaryta pirmoji Vokietijos garstyčių gamykla, gaminusi aštrias, pikantiško salyklo skonio, blizgios kremo konsistencijos, rusvos salyklo spalvos garstyčias – „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“. „Düsseldorfer Mostert“ greitai išgarsėjo už Vokietijos ribų ir įtvirtino Diuseldorfo, kaip „garstyčių metropolio“, šlovę.
Jau 1800 m. garstyčios „Aechte Düsseldorfer Mostert“, gerai parduodamos šalyje ir užsienyje, pagarsėjo tarp vartotojų. 1884 m. „Düsseldorfer Mostert“ įėjo į meno istoriją su Vincento van Gogo „Stilleven met flessen en aardewerk“ („Natiurmortas su buteliais ir keramika“).
1896 m. Diuseldorfe veikė aštuonios garstyčių gamyklos. Jau 1826 m. pranešimuose apie prekybą, kelionių literatūroje ir miesto aprašymuose buvo kalbama apie garstyčių gamybą Diuseldorfe.
1920 m. Diuseldorfe prasidėjo nauja garstyčių era. Iš Lotaringijos kilęs verslininkas Otto Frenzel 1920 m. pabaigoje Diuseldorfe įsteigė savo garstyčių manufaktūrą, kurioje gamino labai aštrias ir pirmąsyk šviesias garstyčias, pavadinęs jas „Löwensenf“ („liūto garstyčios“) ir, sekdamas Diuseldorfo miesto herbu, logotipe pavaizdavęs liūto galvą. Tokių šviesių garstyčių Vokietijoje iki tol nežinota. Pirkėjai į šią naujovę iš pradžių reagavo santūriai, netgi priešiškai. Tačiau dėl stipraus aštrumo ir ypatingo pikantiškumo „Düsseldorfer Mostert“ ir „Düsseldorfer Senf“ greitai išpopuliarėjo. Neilgai trukus Otto Frenzel su savo naujoviškomis garstyčiomis „Löwensenf“ tarp vartotojų įgijo gerą vardą ir prasidėjo jo garstyčių gamyklos Neue Düsseldorfer Senfindustrie Otto Frenzel sėkmės istorija. Otto Frenzel sėkmės receptas buvo vadinamasis grynumo principas – tik geriausios kokybės sudedamosios dalys, pedantiškai tikslus ir meistriškas gaminimas ir jokių priedų.
Nuo 1930 m. Diuseldorfo garstyčių gamyklose pradėta gaminti vidutinio aštrumo „Düsseldorfer Tafelsenf“. Netrukus šalies ir užsienio vartotojai įvertino ir pamėgo ir šias ne tokias aštrias, vidutiniškai pikantiškas, gelsvai žalsvas, subtiliai blizgias tradicines Diuseldorfo garstyčias. Jau 1938 m. Diuseldorfo garstyčių gamyklos „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ pradėjo eksportuoti į kitas Europos šalis, JAV, Kanadą, Pietų Ameriką, Afriką, Japoniją ir Australiją.
Be garsių Diuseldorfo garstyčių gamyklų Senffabrik Adam Bernhard Bergrath sel. Wwe ir Otto Frenzel Senfindustrie, mieste būta ir regioninių, taip pat nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis veikusių garstyčių gamyklų: Senffabrik Ludwig Mackenstein, Dampf-Senffabrik Steinberg & Hild, Dampf-Senffabrik Carl Dick, Senffabrik Paul Eisenhardt, Senffabrik Ernst Roesberger, Senffabrik Carl von der Heiden, Senfvertrieb Wilhelm Pabelick, Senffabrik Geschwister Bramhoff ir Senffabrik Johann Waldorf. Daugelis jų Diuseldorfe pagamintoms garstyčioms „Düsseldorfer Mosterts“/„Düsseldorfer Senf Mosterts“/„Düsseldorfer Urtyp Mosterts“/„Aechten Düsseldorfer Mosterts“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ ženklinti naudojo Diuseldorfo simbolius – Diuseldorfo inkarą ir (arba) Diuseldorfo liūtą.
Tarp „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“ geografinės vietovės ir juslinių savybių yra gamtinis ryšys.
Diuseldorfo vanduo, didžiausia „Düsseldorfer Mostert“ sudedamoji dalis, yra infiltruotas Reino vanduo, prasisunkęs per iki 30 metrų storio smėlio ir žvirgždo sluoksnius, todėl ypač kalkingas ir gausus mineralų. Diuseldorfo vanduo ruošiamas pagal specialią Diuseldorfe sukurtą ir taikomą technologiją. Jo didelis kalkingumas ir kartu mineralų gausa „Düsseldorfer Mostert“ skonį daro ypatingą.
Diuseldorfe pagamintas nefiltruotas spirito actas taip pat lemia „Düsseldorfer Mostert“ skonį, nes ir jam gaminti naudojamas ypač kalkingas ir gausus mineralų Diuseldorfo vanduo ir regione randamų bakterijų kultūra – tam tikras, nuo 1969 m. Diuseldorfe spiritui gaminti naudojamas acto bakterijų kamienas, išgautas iš artimoje garstyčių gamyklų aplinkoje esančių acto bakterijų.
Iki šių dienų garstyčių tyrė „Düsseldorfer Mostert“ regione ir už regiono ribų tarp vartotojų turi gerą vardą ir yra gerai žinoma.
Kad „Düsseldorfer Mostert“ populiari, rodo vartotojų elgsena – produktas rinkoje užėmęs tvirtą vietą.
Kaip jau matyti iš pavadinimo „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“, Diuseldorfas yra istorinė geografinė „Düsseldorfer Mostert“ atsiradimo vieta. Jau vien dėl atsiradimo vietos – Diuseldorfo – tradicinės Diuseldorfo garstyčios turi gerą vardą.
Geras vardas taip pat ypač grindžiamas ilga „Düsseldorfer Mostert“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ gamybos Diuseldorfe istorija ir juslinėmis savybėmis. Prisimindami ilgą ir garsią garstyčių gamybos Diuseldorfe istoriją daugelis Diuseldorfą vadina Senfstadt ar Mostertstadt („garstyčių miestu“).
Tradicinių Diuseldorfo garstyčių vardas yra toks geras, kad joms mieste skirtas net muziejus. Ilgos tradicinių Diuseldorfo garstyčių gamybos tradicijos užfiksuotos daugybėje nuotraukų iš Diuseldorfo garstyčių gamyklų. „Düsseldorfer Mostert“, kaip regioninio tradicinio Diuseldorfo produkto, geras vardas paliudytas įvairiuose istoriniuose ir šiandieniniuose leidiniuose apie tradicines Diuseldorfo garstyčias.
„Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ yra Diuseldorfo istorijos ir Diuseldorfo maisto kultūros dalis. Pavyzdžiui, Diuseldorfo senamiesčio alaus daryklose siūlomas nuo seno mėgstamas Düsseldorfer Senfrostbraten – Diuseldorfo garstyčiomis apteptas ir apkeptas antrekotas. Diuseldorfo maisto kultūrai priklauso ir Reino regiono sumuštinis Röggelchen su griežinėliu sūrio ir Diuseldorfo garstyčiomis.
Kad Diuseldorfas yra ypatingas „garstyčių miestas“ ir kad „Düsseldorfer Mostert“, kaip ir alus „Düsseldorfer Alt“, ir šiandien dėl savo geografinės kilmės ir su tuo susijusių juslinių savybių, o kartu skonio turi gerą vardą tarp vartotojų, įrodo dvi senos tradicijos:
Iki šių dienų Diuseldorfo tradicinės gastronomijos įmonės, miesto centre tebeveikiančios alaus „Düsseldorfer Alt“ daryklos ir regioniniai vartotojų ūkiai laikosi tradicijos Diuseldorfo garstyčias patiekti specialiai joms skirtuose keraminiuose puodeliuose. Daugybė alaus „Düsseldorfer Alt“ daryklų lankytojų ir Diuseldorfo tradicinės gastronomijos įmonės dešimtmečiais „Düsseldorfer Mostert“, kaip regioninio tradicinio produkto, skonį suvokia ir vertina ir tiesiogiai, ir optiškai iš plastiškų šioms garstyčioms skirtų keraminių puodelių.
Diuseldorfe veikia dvi neįprastos parduotuvės, kuriose garstyčių „Düsseldorfer Mostert“ galima įsigyti nesufasuotų. Kasdien daugybė regiono vartotojų jų prisileidžia į atsineštą indelį, daugiausia keraminį puodelį su tradiciniu užrašu.
Iki šių dienų „Düsseldorfer Mostert“ žinoma už Vokietijos ribų kaip regioninis tradicinis produktas. Jau nuo 1938 m. garstyčios „Düsseldorfer Mostert“, „Düsseldorfer Senf“ ir „Düsseldorfer Tafelsenf“ eksportuojamos į kitas Europos ir pasaulio šalis, ypač į JAV kaip „Genuine Dusseldorf Prepared Mustard“. Šią istoriją iliustruoja į JAV eksportuojamų produktų asortimentas. Diuseldorfas yra vienas iš nedaugelio pasaulio miestų, turintis senas ir tvarias garstyčių gamybos tradicijas. Savo, kaip „garstyčių metropolio“, šlovę jis įtvirtino ir už regiono ribų. Didelį tradicinių Diuseldorfo garstyčių žinomumą užsienyje rodo ir šiandien didelis vartotojų iš viso pasaulio domėjimasis.
Svarbi priežastis, dėl kurios „Düsseldorfer Mostert“ tarp vartotojų turi gerą vardą, yra ta, kad į tradicines Diuseldorfo garstyčias, skirtingai negu į kitas, ne geografinėje vietovėje gaminamas garstyčių tyres, nededama konservantų.
Ekonominė „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“ reikšmė Diuseldorfui tebėra labai didelė. Kad garstyčios „Düsseldorfer Mostert“ labai populiarios, liudija labai geri jų pardavimo rodikliai mažmeninės prekybos parduotuvėse, mėsinėse ir maitinimo įstaigose geografiniame regione, Vokietijoje ir pasaulyje.
Skaičiuojama, kad geografinėje vietovėje – Diuseldorfe – per metus pagaminama apie 65 tonos „Düsseldorfer Mostert“. Šie metiniai pardavimo duomenys rodo, kad „Düsseldorfer Mostert“ dėl savo regioninės kilmės ir su tuo susijusių juslinių savybių tarp vartotojų turi gerą vardą kaip šiam regionui būdingas tradicinis produktas.
Gamybos nulemtas ryšys/juslinė kokybė: Beveik 300 metų regiono gamintojai „Düsseldorfer Mostert“/„Düsseldorfer Senf Mostert“/„Düsseldorfer Urtyp Mostert“/„Aechter Düsseldorfer Mostert“ gamina Diuseldorfe pagal Diuseldorfe sukurtą gamybos technologiją. Jų praktinė patirtis, žinios ir patyrimas, perduodami iš kartos į kartą, lemia geografiškai nulemtas juslines „Düsseldorfer Mostert“ savybes.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:
2010 m. vasario 19 d.Markenblatt Nr. 7, 7c dalis, p. 2509
(http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/11252)
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.