20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6320. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6333. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/2

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/4

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6255. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/5

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/6

1.

2.

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

2.5.1.

2.5.2.

2.5.3.

2.5.4.

2.5.5.

2.5.6.

2.6.

2.7.

2.8.

2.9.

2.9.1.

2.9.2.

2.10.

2.11.

2.12.

2.13.

3.

3.1.

3.1.1.

3.1.1.1.

3.1.1.2.

3.1.1.3.

3.1.1.4.

3.1.2.

3.1.3.

3.1.4.

3.1.5.

3.1.6.

3.1.7.

3.2.

4.

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

5.

5.1.

5.2.

6.

7.

8.

1.

Pagrindinis šio pranešimo tikslas – pateikti praktines rekomendacijas dėl bylų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsniais (1), nagrinėjimo Europos Komisijoje (toliau – Komisija) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 (2), jo įgyvendinimo reglamentą (3) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Todėl pranešime siekiama padėti labiau suprasti Komisijos atliekamo tyrimo procesą (4) ir taip padaryti tyrimus veiksmingesnius bei užtikrinti didelį proceso skaidrumą ir nuspėjamumą. Pranešimas taikomas svarbiausioms byloms (5), susijusioms su įtariamais SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimais.

2.

Šis pranešimas netaikomas pažeidimo byloms prieš valstybes nares, grindžiamoms SESV 106 straipsniu ir kartu SESV 101 ir 102 straipsniais. Jis taip pat netaikomas byloms, nagrinėjamoms pagal Susijungimų reglamentą (6), arba valstybės pagalbos byloms (7).

3.

Su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu susijusių bylų nagrinėjimas visų pirma reglamentuojamas Reglamente (EB) Nr. 1/2003 ir Įgyvendinimo reglamente. Bylų nagrinėjimui taip pat svarbūs Komisijos pranešimuose dėl galimybės susipažinti su byla (8) ir skundų nagrinėjimo (9), taip pat bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimai (10). Ekonomikos ekspertų išvadų ir kiekybinių duomenų pateikimo atveju remiamasi geriausia ekonominių įrodymų pateikimo praktika (11). Todėl šis pranešimas neturėtų būti vertinamas kaip išsamiai apimantis visas priemones, kuriomis reglamentuojamas bylų nagrinėjimas Komisijoje. Pranešimą reikėtų skaityti kartu su kitais panašiais dokumentais ir atitinkama teismų praktika.

4.

Kartelių tyrimui, kaip apibrėžta Pranešime dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo (12), taip pat gali būti taikomos specialios procedūros dėl prašymų neskirti baudos arba ją sumažinti ir dėl susitarimų (13). Šis pranešimas netaikomas tokioms specialioms procedūroms. Be to, dėl ypatingo kartelių bylų pobūdžio tam tikromis aplinkybėmis reikalingos specialios nuostatos, kad nebūtų sudaromos kliūtys galimiems prašymams neskirti baudos arba ją sumažinti (14) ar diskusijoms dėl susitarimo sudarymo (15). Kai taikytina, šios specialios nuostatos yra konkrečiai nurodytos.

5.

Šio pranešimo struktūra yra tokia: 2 skyriuje aprašoma tvarka, kuria vadovaujamasi tyrimo etape. Ši dalis yra svarbi bet kokiam tyrimui, nepaisant to, ar būtų priimtas sprendimas dėl uždraudimo (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnis), sprendimas dėl įsipareigojimų (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnis) ar sprendimas atmesti skundą (Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnis). 3 skyriuje aprašomi svarbiausi procesiniai veiksmai ir teisė į gynybą vykstant procedūroms, kurioms pasibaigus priimamas sprendimas dėl uždraudimo. 4 skyriuje aprašomos įsipareigojimų procedūros ypatybės. 5 skyriuje aptariamas skundų atmetimas. Likę skyriai susiję su bendru taikymu: 6 skyriuje aprašomos informacijos naudojimo ribos, 7 skyriuje – sprendimų priėmimas, pranešimas apie juos ir paskelbimas, o 8 skyriuje – būsimas persvarstymas.

6.

Šis pranešimas visų pirma grindžiamas iki šiol sukaupta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 ir Įgyvendinimo reglamento taikymo patirtimi. Jis atitinka paskelbimo laikotarpiu galiojusią Komisijos poziciją ir nuo paskelbimo dienos bus taikomas nagrinėjamoms (16) ir ateityje nagrinėtinoms byloms. Tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, dėl konkrečių atskiros bylos ypatybių gali tekti šį pranešimą pritaikyti arba nuo jo nukrypti.

7.

Šiuo pranešimu nesukuriama jokių naujų teisių ar pareigų ir juo nepakeičiamos jokios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Reglamento (EB) Nr. 1/2003, Įgyvendinimo reglamento ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos kylančios teisės ar pareigos.

8.

Visai su bylomis susijusiai korespondencijai Komisija ragina naudotis elektroninėmis informacijos teikimo priemonėmis (e. raštais arba skaitmeninėmis priemonėmis).

9.

Bylos dėl įtariamo SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimo pagrindas gali būti įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ir net valstybių narių skundas.

10.

Komisijos tyrimams pradėti svarbi piliečių ir įmonių informacija. Todėl Komisija ragina piliečius ir įmones pranešti jai apie įtariamus konkurencijos taisyklių pažeidimus (17). Tai galima padaryti pateikiant oficialų skundą (18) arba pateikiant Komisijai rinkos informaciją. Kiekvienas, galintis įrodyti teisėtą savo, kaip skundo pateikėjo, interesą ir pateikęs C formą (19) atitinkantį skundą, turi tam tikras procesines teises. Išsami informacija apie procedūrą, kuria reikia vadovautis, pateikta Įgyvendinimo reglamente ir Pranešime dėl skundų nagrinėjimo. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nėra skundo pateikėjai, kurie įrodė pakankamą interesą būti išklausyti ir kuriems bylas nagrinėjantis pareigūnas leido dalyvauti nagrinėjant bylą, pagal Įgyvendinimo reglamento 13 straipsnį taip pat turi tam tikras procesines teises.

11.

Komisija gali pradėti bylą ir savo iniciatyva (ex officio). Ji gali tai padaryti, jeigu jos dėmesys atkreipiamas į tam tikras faktines aplinkybes arba tiriant sektorių papildomos informacijos surenkama neoficialiuose susitikimuose su pramonės subjektais, stebint rinkas arba remiantis informacija, kuria keičiamasi Europos konkurencijos tinkle (EKT) arba su trečiųjų šalių konkurencijos institucijomis. Be to, kartelių bylos gali būti pradėtos remiantis vieno iš kartelio narių prašymu neskirti baudos arba ją sumažinti.

12.

Visoms byloms, nepaisant jų kilmės, taikomas pirminis vertinimo etapas. Šiame etape Komisija nagrinėja, ar bylą verta tirti toliau (20), ir jei taip, preliminariai apibrėžia pagrindinius jos aspektus, visų pirma susijusius su šalimis, rinkomis ir tirtinu elgesiu. Šiame etape Komisija gali pasinaudoti tokiomis tyrimo priemonėmis kaip prašymai pateikti informacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 dalį.

13.

Praktiškai pirminio vertinimo sistema reiškia, kad kai kurios bylos bus nutraukiamos labai anksti, pvz., tokios, kurias toliau tirti netikslinga. Todėl Komisija daugiausia savo išteklių skiria byloms, kurių atveju tikėtina, kad gali būti konstatuotas pažeidimas, visų pirma byloms, turinčioms didžiausią poveikį konkurencijos veikimui vidaus rinkoje ir keliančioms žalos vartotojams grėsmę, taip pat byloms, kurios gali padėti apibrėžti ES konkurencijos politiką ir (arba) užtikrinti nuoseklų SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių taikymą (21).

14.

Šiame pirminiame vertinimo etape taip pat siekiama iš anksto nustatyti bylų paskirstymą EKT. Reglamente (EB) Nr. 1/2003 numatyta galimybė perskirstyti bylas kitiems tinklo nariams, jeigu jie gali jas išnagrinėti. Todėl Komisija gali iš naujo paskirti bylą nacionalinei konkurencijos institucijai ir atvirkščiai (22).

15.

Adresatams pritaikius pirmąją tyrimo priemonę (paprastai tai yra prašymas pateikti informacijos (23) arba patikra), jiems pranešama apie tai, kad dėl jų pradėtas pirminis tyrimas, ir nurodomas tokio tyrimo dalykas bei tikslas. Jeigu pateikiamas prašymas pateikti informacijos, adresatams bus priminta ir tai, kad pasitvirtinus tiriamo elgesio faktui gali būti nustatytas SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimas. Gavusios prašymą pateikti informacijos arba jeigu yra tikrinamos, šalys (24) gali bet kada prašyti Konkurencijos generalinio direktorato pateikti informacijos apie tyrimo būklę, taip pat prieš pradedant bylos nagrinėjimą. Jeigu tokia įmonė mano, kad Konkurencijos generalinis direktoratas jai tinkamai nepranešė apie jos procesinį statusą, iš pradžių ji kreipiasi į Konkurencijos generalinį direktoratą, o tada gali prašyti, kad šį klausimą išspręstų bylas nagrinėjantis pareigūnas (25). Bylas nagrinėjantis pareigūnas priima sprendimą, kuriuo įpareigoja Konkurencijos generalinį direktoratą pranešti įmonei ar įmonių asociacijai, pateikusiai prašymą pateikti informacijos apie jų procesinį statusą. Šis sprendimas pateikiamas prašymą pateikusiai įmonei ar įmonių asociacijai. Jeigu Komisija bet kuriame pirminio vertinimo etape nusprendžia toliau netirti bylos (taigi ir nepradėti bylos nagrinėjimo), ji savo iniciatyva apie tai praneša šaliai, dėl kurios pradėtas pirminis tyrimas.

16.

Bylose, kurios pradedamos remiantis skundu, Komisija stengsis per keturis mėnesius nuo skundo gavimo pranešti skundo pateikėjams apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis dėl skundo (26). Šis terminas yra orientacinis ir priklausys nuo konkrečios bylos aplinkybių, taip pat to, ar Konkurencijos generalinis direktoratas yra gavęs pakankamai informacijos iš skundo pateikėjo ar trečiųjų šalių, visų pirma atsakant į jos prašymus pateikti informacijos, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar toliau tirti bylą.

17.

Komisija pradės bylos nagrinėjimą (27) pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, jeigu atlikusi pirminį vertinimą padarys išvadą, kad bylą verta toliau tirti ir jeigu yra pakankamai apibrėžta tyrimo sritis.

18.

Pradėjus bylos nagrinėjimą išsprendžiamas bylos paskyrimo EKT klausimas (28) ir šalių bei skundo pateikėjo atžvilgiu, jei taikytina. Tai taip pat reiškia, kad Komisija yra pasiryžusi toliau tirti bylą. Todėl Komisija skirs bylai išteklių ir stengsis laiku ją išnagrinėti.

19.

Sprendime pradėti bylos nagrinėjimą nustatomos bylos šalys ir glaustai apibūdinama tyrimo aprėptis. Visų pirma aprašomas elgesys, laikomas įtariamu SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimu, ir paprastai nustatoma teritorija ir sektorius (-iai), kuriuose taip elgiamasi.

20.

Pagal Įgyvendinimo reglamento 2 straipsnį Komisija gali viešai paskelbti, kad pradeda bylos nagrinėjimą. Komisijos politika yra skelbti apie bylos nagrinėjimo pradžią Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje ir paskelbti pranešimą spaudai, nebent toks paskelbimas gali pakenkti tyrimui.

21.

Tyrimo šalims apie bylos nagrinėjimo pradžią pranešama žodžiu arba raštu iki bylos nagrinėjimo pradžios viešo paskelbimo, kad jos galėtų parengti savo pranešimą (visų pirma skirtą suinteresuotiesiems subjektams, finansų įstaigoms ir spaudai).

22.

Reikėtų pabrėžti, kad bylos nagrinėjimo pradžia tikrai nereiškia, kad pažeidimas yra tikrai padarytas. Tai tik rodo, kad Komisija toliau nagrinės bylą. Ši svarbi patikslinanti informacija bus pateikta sprendime pradėti bylos nagrinėjimą (apie kurį pranešama šalims), taip pat visuose viešuose pranešimuose, susijusiuose su bylos nagrinėjimo pradžia.

23.

Pradėjus bylos nagrinėjimą neapribojamos Komisijos teisės vėliau išplėsti tyrimo aprėptį ir (arba) adresatus. Jei tyrimo aprėptis išplečiama, taikomos 20–21 punktuose nurodytos priemonės.

24.

Kartelių bylų nagrinėjimas paprastai pradedamas tuo pat metu, kai priimamas prieštaravimo pareiškimas (žr. šio pranešimo 4 punktą), nors tai gali įvykti ir anksčiau.

25.

Pagal Reglamento Nr. 1 (29) 3 straipsnį dokumentai, kuriuos Komisija siunčia Europos Sąjungoje įsikūrusiai įmonei, bus parengti valstybės narės, kurioje yra įmonės buveinė, kalba.

26.

Pagal to paties reglamento 2 straipsnį dokumentai, kuriuos įmonė siunčia Komisijai, gali būti parengti bet kuria iš siuntėjo pasirinktų oficialių Europos Sąjungos kalbų. Atsakymas ir paskesnis susirašinėjimas bus parengti ta pačia kalba.

27.

Siekdami nedelsti laiko vertimui, adresatai gali atsisakyti teisės gauti tekstą pirmesnėje taisyklėje numatyta kalba ir pasirinkti kitą kalbą. Tam tikrų dokumentų atveju ir (arba) visai procedūrai galima pateikti tinkamai patvirtintą kalbos atsisakymą.

28.

Paprastų prašymų pateikti informacijos atveju lydraštį įprasta siųsti adresato buvimo vietos arba anglų kalba (įskaitant nuorodą į Reglamento Nr. 1 3 straipsnį) ir pridėti klausimyną anglų kalba. Adresatui jo buvimo vietos kalba taip pat aiškiai pranešama apie jo teisę gauti lydraščio ir (arba) klausimyno vertimą į adresato buvimo vietos kalbą, taip pat apie jo teisę atsakyti šia kalba. Pagal tokią praktiką prašymus pateikti informacijos galima tvarkyti sparčiau ir kartu paisyti adresato teisių.

29.

Prieštaravimo pareiškimas, išankstinis vertinimas ir sprendimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7, 9 straipsnius ir 23 straipsnio 2 dalį pateikiami autentiška adresato kalba, nebent jis būtų pasirašęs minėtą kalbos atsisakymą.

30.

Pagal Reglamento Nr. 1 2 straipsnį atsakymas ir paskesni skundo pateikėjui skirti raštai bus parengti jo skundo kalba.

31.

Žodinio bylos nagrinėjimo dalyviai gali prašyti būti išklausyti kita oficialia ES kalba (ne bylos nagrinėjimo kalba). Tokiu atveju per žodinį bylos nagrinėjimą bus užtikrintas vertimas žodžiu, jeigu tik bylas nagrinėjančiam pareigūnui apie šį reikalavimą bus pranešta prieš pakankamai laiko.

32.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnį Komisija turi teisę reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos jai pateiktų visą būtiną informaciją. Informacijos gali būti prašoma raštu (paprastas prašymas (18 straipsnio 2 dalis) arba sprendimu (18 straipsnio 3 dalis) (30). Reikėtų pabrėžti, kad prašymai pateikti informacijos paprastai siunčiami ne tik tiriamoms įmonėms, bet ir kitoms įmonėms ar įmonių asociacijoms, galinčioms turėti svarbios su byla susijusios informacijos.

33.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnį Komisija gali reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos jai pateiktų visą būtiną informaciją. Visų pirma informacija yra būtina, jeigu ja remdamasi Komisija gali patikrinti prašyme nurodyto įtariamo pažeidimo buvimą. Komisija šiuo atžvilgiu turi tam tikrą vertinimo laisvę (31).

34.

Komisija apibrėžia prašymo pateikti informacijos aprėptį ir formatą. Tačiau jeigu reikia, Konkurencijos generalinio direktorato generalinis direktorius gali su adresatais aptarti prašymo pateikti informacijos aprėptį ir formatą. Tai gali būti itin naudinga prašymų, susijusių su kiekybiniais duomenimis, atveju (32).

35.

Jeigu atsakyme į prašymą pateikti informacijos įmonės pateikia akivaizdžiai nereikšmingą informaciją (visų pirma dokumentus, akivaizdžiai nesusijusius su tyrimo dalyku), Konkurencijos generalinis direktoratas, kad be reikalo neapsunkintų neretai didelės apimties administracinės bylos, gali kuo anksčiau po atsakymo gavimo grąžinti tokią informaciją prašymo adresatui. Tuomet prie bylos pridedama trumpa pastaba, kurioje ši aplinkybė užregistruojama.

36.

Jeigu prašymo pateikti informacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 dalį adresatas atsisako atsakyti į tokiame prašyme pateiktą klausimą, remdamasis teise neduoti parodymų prieš save, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (33), per pagrįstą terminą nuo prašymo gavimo jis gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, prieš tai iki iš pradžių nustatyto termino pabaigos iškėlęs šį klausimą Konkurencijos generaliniam direktoratui (34). Atitinkamais atvejais ir atsižvelgęs į būtinybę vengti nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą bylas nagrinėjantis pareigūnas gali pateikti motyvuotą rekomendaciją apie tai, ar taikoma teisė neduoti parodymų prieš save, ir pranešti atsakingam direktoriui apie padarytas išvadas, į kurias turi būti atsižvelgiama vėliau, jeigu priimamas sprendimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį. Prašymo adresatui pateikiama motyvuotos rekomendacijos kopija. Pagal 18 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo adresatui bus priminta apie teisę neduoti parodymų prieš save, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (35).

37.

Prašyme pateikti informacijos nurodoma, kokios informacijos reikalaujama, ir nustatomas jos pateikimo terminas.

38.

Adresatams nustatomas pagrįstas terminas atsakyti į prašymą, atsižvelgus į prašymo apimtį ir sudėtingumą bei tyrimo poreikius. Paprastai šis terminas yra bent dvi savaitės nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu nuo pat pradžių manoma, kad reikia ilgesnio termino, nustatomas atitinkamas atsakymo į prašymą terminas. Jeigu prašymo aprėptis yra nedidelė, pavyzdžiui, jeigu jis susijęs tik su trumpu anksčiau pateiktos informacijos arba prašymo adresato turimos informacijos patikslinimu, paprastai nustatomas trumpesnis terminas (viena savaitė arba mažiau).

39.

Jeigu adresatams sunku atsakyti per nustatytą terminą, jie gali prašyti jį pratęsti. Likus pakankamai laiko iki termino pabaigos turi būti raštu (laišku arba e. laišku) pateiktas arba patvirtintas motyvuotas prašymas. Jeigu Komisija mano, kad toks prašymas yra pagrįstas, suteikiama daugiau laiko (atsižvelgiant į prašomos informacijos sudėtingumą ir kitus veiksnius). Komisija taip pat gali sutikti su prašymo adresatu, kad tam tikros prašomos informacijos dalys, kurios yra labai svarbios arba nesunkiai prieinamos adresatui, būtų pateiktos per trumpesnį terminą, o daugiau laiko būtų skiriama likusiai informacijai pateikti.

40.

Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo, kuriuo prašoma pateikti informacijos, adresatas negali išspręsti savo problemų dėl termino pirmiau aprašyta tvarka, jis gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną. Toks prašymas turi būti pateiktas likus pakankamai laiko iki nustatyto pradinio termino pabaigos (36). Bylas nagrinėjantis pareigūnas, atsižvelgęs į prašymo pateikti informacijos aprėptį bei sudėtingumą ir tyrimo poreikius, sprendžia, ar reikėtų pratęsti terminą.

41.

Prašymo pateikti informacijos lydraštyje taip pat reikalaujama, kad adresatas nurodytų, ar mano, kad atsakyme pateikta informacija yra konfidenciali. Tokiu atveju pagal Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 3 dalį adresatas privalo atskirai pagrįsti savo pareiškimus, susijusius su kiekvienu informacijos vienetu, ir pateikti nekonfidencialų tos informacijos variantą. Toks nekonfidencialus variantas pateikiamas tokiu pačiu formatu kaip ir konfidenciali informacija, išbrauktas ištraukas pakeičiant jų santraukomis. Nekonfidencialus variantas turėtų būti pateiktas tuo pačiu metu kaip ir pradinis variantas, nebent būtų susitarta kitaip. Jeigu įmonės šių reikalavimų nesilaiko, Komisija pagal Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 4 dalį gali daryti prielaidą, kad atitinkamuose dokumentuose ar pareiškimuose konfidencialios informacijos nėra.

42.

Tyrimo etape Konkurencijos generalinis direktoratas gali rengti susitikimus su bylos šalimis, skundo pateikėjais arba trečiaisiais asmenimis (arba bendrauti su jais telefonu). Šis direktoratas visų pirma rengs susitikimus esamai padėčiai aptarti arba trišalius susitikimus, aprašytus šio pranešimo 2.9 arba 2.10 skyriuje.

43.

Jeigu susitikimas vyksta šalių prašymu, skundo pateikėjai arba tretieji asmenys paprastai turi iš anksto pateikti siūlomą susitikime aptartinų klausimų darbotvarkę, taip pat informacinį dokumentą arba pristatymą, kuriame šie klausimai aprašomi išsamiau. Po susitikimų arba telefoninių pokalbių esminiais klausimais šalys, skundo pateikėjai arba tretieji asmenys gali raštu pagrįsti savo pareiškimus arba pristatymus.

44.

Visi susitikime dalyvavusių įmonių parengti rašytiniai dokumentai, kurie yra pateikiami Konkurencijos generaliniam direktoratui, bus pridėti prie bylos. Tyrimo šalims susipažįstant su byla, jeigu byla toliau tiriama, bus galima susipažinti su nekonfidencialiu tokių dokumentų variantu kartu su Konkurencijos generalinio direktorato parengta santrauka. Atsižvelgiant į prašymus taikyti anonimiškumą (37), šioje santraukoje bus paminėta (-os) susitikime (arba telefoniniame pokalbyje, susijusiame su esminiais klausimais) dalyvausianti (-ios) įmonė (-ės), susitikimo (arba telefoninio pokalbio) laikas ir tema (-os) (38). Tokia trumpa santrauka taip pat bus rengiama, kai susitikimas rengiamas Komisijos iniciatyva (pvz., susitikimai esamai padėčiai aptarti).

45.

Po susitikimo ar kitų neoficialių ryšių su šalimis, skundo pateikėjais arba trečiaisiais asmenimis Komisija gali prašyti, kad šie asmenys pateiktų informaciją raštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnį arba kad pateiktų pareiškimą (paaiškinimą) pagal to paties reglamento 19 straipsnį.

46.

Reglamente (EB) Nr. 1/2003 ir Įgyvendinimo reglamente nustatyta speciali fizinių arba juridinių asmenų, galinčių turėti naudingos informacijos apie įtariamą SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą, pareiškimų priėmimo tvarka (žr. Reglamento (EB) Nr. 1/2003 19 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 3 straipsnį) (39).

47.

Pagal šią tvarką Komisija gali bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, sutinkantį, kad būtų apklaustas, apklausti bet kokiomis priemonėmis, pvz., telefonu arba per vaizdo konferenciją, kad surinktų su tyrimo dalyku susijusią informaciją.

48.

Prieš priimdamas tokius pareiškimus Konkurencijos generalinis direktoratas praneša apklausiamajam apie apklausos teisinį pagrindą, neprivalomą jos pobūdį ir apklausiamojo teisę konsultuotis su advokatu. Konkurencijos generalinis direktoratas apklausiamajam taip pat praneša apie apklausos tikslą ir ketinimą įrašyti apklausą. Praktiškai tai bus daroma pateikiant dokumentą, kuriame paaiškinama procedūra ir kurį apklausiamasis turės pasirašyti. Kad pareiškimai būtų tikslesni, netrukus po apklausos apklausiamajam tvirtinti pateikiama visų apklausos įrašų kopija.

49.

Pareiškimų priėmimo procedūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 19 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 3 straipsnį taikoma tik jeigu apklausiamasis ir Konkurencijos generalinis direktoratas aiškiai susitaria, kad pokalbis bus užregistruotas kaip oficiali apklausa pagal 19 straipsnį. Komisija gali savo nuožiūra nuspręsti, kada siūlyti apklausas. Tačiau šalis taip pat gali prašyti Konkurencijos generalinio direktorato, kad jos pareiškimai būtų užregistruoti kaip apklausa. Toks prašymas iš esmės bus patenkintas, atsižvelgus į tinkamos tyrimo eigos poreikius ir reikalavimus.

50.

Atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę atlikti patikras įmonės patalpose, o tam tikromis aplinkybėmis – kitose patalpose, įskaitant privačias patalpas. Šiuo metu Komisijos praktika, susijusi su įmonės patalpose atliekamomis patikromis, yra aprašyta Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje skelbiamame paaiškinime (40).

51.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (41), kurios svarbiausios ypatybės apibendrintos toliau, tam tikram advokato ir kliento bendravimui, taikant griežtas sąlygas, gali būti taikoma profesinės paslapties apsauga, todėl šis bendravimas Komisijos atžvilgiu gali būti laikomas konfidencialiu, kaip jos tyrimo ir dokumentų patikros įgaliojimų išimtis (42). Advokato ir kliento bendravimui taikoma profesinė paslaptis tik jeigu bendraujama siekiant užtikrinti kliento teisę į gynybą konkurencijos bylose ir šios teisės interesais ir jeigu bendraujama su nepriklausomais advokatais (43).

52.

Įmonė, prašanti konkrečiam dokumentui taikyti profesinės paslapties apsaugą, turi pateikti Komisijai atitinkamus prašymą pagrindžiančius motyvus bei medžiagą ir neprivalo atskleisti tokio dokumento turinio (44). Reikėtų pateikti suredaguotus variantus, kuriuose nėra profesinės paslapties saugomų dalių. Jeigu Komisija mano, kad tokie įrodymai nepateikti, ji gali nurodyti pateikti atitinkamą dokumentą ir prireikus skirti įmonei baudą arba periodinę baudą už atsisakymą pateikti tokius būtinus papildomus įrodymus arba ginčijamą dokumentą (45).

53.

Daugeliu atvejų Komisijos pareigūnai, paprastai atlikdami patikrą, vos greitai peržiūrėję bendrą dokumento struktūrą, antraštę, pavadinimą ar kitokias išorines ypatybes, gali patvirtinti, ar įmonės nurodyti motyvai yra tikslūs. Tačiau įmonė turi teisę atsisakyti leisti Komisijos pareigūnams net peržiūrėti dokumentą, jeigu tik pateikia tinkamas priežastis, dėl kurių dokumento peržiūrėti neįmanoma neatskleidus jo turinio (46).

54.

Jeigu atlikdami patikrą Komisijos pareigūnai mano, kad įmonė i) nepagrindė savo prašymo, kad atitinkamam dokumentui būtų taikoma profesinės paslapties apsauga, ii) rėmėsi tik tokiais motyvais, kurie pagal teismų praktiką negali pateisinti tokios apsaugos, arba iii) remiasi faktiniais teiginiais, kurie yra akivaizdžiai klaidingi, Komisijos pareigūnai gali nedelsdami perskaityti dokumento turinį ir jį nukopijuoti (netaikydami užantspauduoto voko procedūros). Tačiau jeigu atlikdami patikrą Komisijos pareigūnai mano, kad įmonės pateikta medžiaga nėra tokio pobūdžio, kad būtų galima įrodyti profesinės paslapties apsaugos taikymą nagrinėjamam dokumentui, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, visų pirma jeigu ta įmonė atsisako Komisijos pareigūnams leisti greitai peržiūrėti dokumentą, tačiau jeigu negalima atmesti, kad dokumentui gali būti taikoma apsauga, pareigūnai gali ginčijamo dokumento kopiją įdėti į užantspauduotą voką ir pasiimti jį į Komisijos patalpas, kad ginčas būtų išspręstas vėliau.

55.

Įmonės ar įmonių asociacijos gali prašyti bylas nagrinėjančio pareigūno išnagrinėti prašymus, kad dokumentui, kurio Komisija reikalauja, įgyvendindama Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18, 20 ar 21 straipsnį ir kuris Komisijai nebuvo pateiktas, būtų taikoma profesinės paslapties apsauga, kaip apibrėžta teismų praktikoje, jeigu įmonei nepavyko išspręsti šio klausimo su Konkurencijos generaliniu direktoratu (47). Tokį prašymą pateikusi įmonė gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, jeigu ji sutinka, kad jis susipažintų su informacija, kuriai, kaip teigiama, taikoma profesinės paslapties apsauga, ir kita medžiaga, kurią bylas nagrinėjantis pareigūnas turi įvertinti. Neatskleisdamas informacijos, kuri gali būti konfidenciali, turinio bylas nagrinėjantis pareigūnas atsakingam direktoriui ir atitinkamai įmonei arba įmonių asociacijai pateikia savo pirminę nuomonę ir gali imtis atitinkamų veiksmų, kad paskatintų priimti abipusiškai priimtiną sprendimą.

56.

Jeigu sprendimas nepriimamas, bylas nagrinėjantis pareigūnas, neatskleisdamas dokumento, kuris gali būti konfidencialus, turinio, gali kompetentingam Komisijos nariui parengti pagrįstą rekomendaciją. Prašymą pateikusiai šaliai pateikiama šios rekomendacijos kopija. Jei klausimas šiuo pagrindu neišsprendžiamas, Komisija toliau tirs tą klausimą. Prireikus ji gali priimti sprendimą atmesti prašymą.

57.

Jeigu įmonė prašo taikyti profesinės paslapties apsaugą ir pagrindžia savo prašymą, Komisija (išskyrus bylas nagrinėjantį pareigūną, jeigu prašymas pateiktas jam remiantis bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 4 straipsnio 2 dalies a punktu) neskaito dokumento turinio, kol nėra priėmusi sprendimo atmesti prašymą ir kol neleido atitinkamai įmonei kreiptis šiuo klausimu į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Todėl jeigu įmonė per nustatytą terminą pareiškia ieškinį dėl panaikinimo ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Komisija neatplėš užantspauduoto voko ir neskaitys dokumento, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (48).

58.

Jeigu įmonės pateikia akivaizdžiai nepagrįstus prašymus taikyti profesinės paslapties apsaugą, vien siekdamos vilkinti bylos nagrinėjimą arba pasipriešinti, ir negalėdamos objektyviai pateisinti savo veiksmų, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 dalį už bet kokią greitą dokumentų peržiūrą atliekant tyrimą gali būti skiriamos baudos, jeigu yra įvykdomos kitos šios straipsnio dalies nuostatos. Be to, priimant sprendimą skirti baudą už SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimą į tokius veiksmus gali būti atsižvelgiama kaip į sunkinančias aplinkybes (49).

59.

Atlikdama tyrimą, Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnį gali keistis informacija ir su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Šiuo metu Komisijos praktika, susijusi su tokiu keitimusi informacija, aprašyta Komisijos pranešime dėl Konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (50).

60.

Vykstant procedūrai Konkurencijos generalinis direktoratas stengiasi savo iniciatyva arba paprašytas suteikti bylos šalims galimybę atvirai ir sąžiningai diskutuoti (atsižvelgiant į tyrimo etapą) ir pareikšti savo nuomonę.

61.

Todėl Komisija tam tikrais procedūros etapais siūlo surengti susitikimus esamai padėčiai aptarti. Susitikimai esamai padėčiai aptarti, kurie šalims yra visiškai neprivalomi, gali padėti užtikrinti sprendimų priėmimo proceso kokybę bei efektyvumą, skaidrumą ir Konkurencijos generalinio direktorato ir šalių bendravimą, visų pirma pranešti joms apie bylos nagrinėjimo būklę svarbiausiais procedūros etapais. Susitikimai esamai padėčiai aptarti bus siūlomi tik tiriamoms šalims, o ne skundo pateikėjui (išskyrus atvejus, kai Komisija yra pradėjusi bylos nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį ir ketina skundo pateikėjui pranešti, kad atmes jo skundą oficialiu raštu pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 1 dalį) ar tretiesiems asmenims. Jeigu tiriamos kelios šalys, susitikimai esamai padėčiai aptarti bus siūlomi kiekvienai šaliai atskirai. Nagrinėjant kartelio bylas, siūloma surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti, kaip nurodyta (65) punkte.

62.

Susitikimai esamai padėčiai aptarti paprastai rengiami Komisijos patalpose, tačiau jeigu reikia, jie taip pat gali vykti telefonu arba per vaizdo konferenciją. Paprastai susitikimui pirmininkauja Konkurencijos generalinio direktorato vyresnioji vadovybė (generalinis direktorius arba jo pavaduotojas). Tačiau jeigu byloje yra daugiau šalių, susitikimui pirmininkauja atsakingas skyriaus vadovas.

63.

Konkurencijos generalinis direktoratas susitikimus esamai padėčiai aptarti siūlo rengti keliais svarbiausiais bylos etapais. Jie iš esmės (nors paprastai taip nebūna kartelių bylose) rengiami tokiomis aplinkybėmis:

64.

Jeigu pateikiamas prieštaravimo pareiškimas, šalims bus pasiūlyta surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti po to, kai jos pateiks savo atsakymą į prieštaravimo pareiškimą arba įvykus žodiniam bylos nagrinėjimui (jeigu toks būtų rengiamas). Šiame susitikime šalims paprastai pranešama apie pirminę Komisijos nuomonę dėl to, kaip ji ketina toliau nagrinėti bylą.

65.

Kartelių bylose vieną susitikimą esamai padėčiai aptarti bus siūloma surengti įvykus žodiniam bylos nagrinėjimui. Be to, du susitikimus esamai padėčiai aptarti bus pasiūlyta surengti vykstant procedūroms, kurioms pasibaigus priimami sprendimai dėl įsipareigojimų (žr. šio pranešimo 4 skyrių) ir skundo pateikėjams, jeigu Komisija yra pradėjusi bylos nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį ir ketina skundo pateikėjui pranešti, kad atmes jo skundą oficialiu raštu pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 1 dalį (žr. šio pranešimo 5 skyrių).

66.

Susitikimais esamai padėčiai aptarti niekaip netrukdoma šalims, skundo pateikėjams ar tretiesiems asmenims ir Konkurencijos generaliniam direktoratui kitomis progomis vykstant procedūrai prireikus diskutuoti tarpusavyje dėl esmės ar dažnumo.

67.

Be dvišalių Konkurencijos generalinio direktorato ir kiekvienos atskiros šalies susitikimų, kaip antai susitikimų esamai padėčiai aptarti, Komisija gali išimties tvarka nuspręsti pakviesti bylos šalis ir galbūt skundo pateikėją ir (arba) trečiąsias šalis į vadinamuosius trišalius susitikimus. Toks susitikimas bus rengiamas, jeigu Konkurencijos generalinis direktoratas manys, kad tyrimo sumetimais reikia išklausyti visų šalių nuomones ar patikrinti faktines aplinkybes viename susitikime. Toks susitikimas galėtų būti naudingas tyrimui, pavyzdžiui, jeigu dėl esminių duomenų ar įrodymų pareiškiamos dvi ar daugiau priešingų nuomonių ar pateikiama skirtinga informacija.

68.

Bet koks trišalis susitikimas paprastai vyksta Komisijos iniciatyva ir nėra privalomas. Trišaliams susitikimams dažniausiai pirmininkauja Konkurencijos generalinio direktorato vyriausioji vadovybė (generalinis direktorius arba jo pavaduotojas). Trišalis susitikimas nepakeičia oficialaus žodinio bylos nagrinėjimo.

69.

Jeigu rengiami trišaliai susitikimai, tai turi būti daroma kuo anksčiau tyrimo etape (pradėjus bylos nagrinėjimą ir prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą), kad Komisija galėtų lengviau padaryti išvadą esminiais klausimais prieš nuspręsdama, ar pateikti prieštaravimo pareiškimą, nors neatmetama tokių susitikimų rengimo galimybė ir po prieštaravimo pareiškimo pateikimo. Trišaliai susitikimai turėtų būti rengiami remiantis Konkurencijos generalinio direktorato sudaryta darbotvarke, pasikonsultavus su visomis sutinkančiomis dalyvauti susitikime šalimis. Rengdamosi susitikimui, jame dalyvaujančios šalys likus pakankamai laiko iki susitikimo gali tarpusavyje keistis nekonfidencialia informacija.

70.

Jeigu šalys to prašo, yra įprasta siūlyti bylos šalių vyriausiesiems pareigūnams ir skundo pateikėjui galimybę aptarti bylą su Konkurencijos generalinio direktorato generaliniu direktoriumi, už antimonopolinius reikalus atsakingo generalinio direktoriaus pavaduotoju arba, jei reikia, su Komisijos nariu, atsakingu už konkurenciją. Vyriausieji pareigūnai gali dalyvauti kartu su savo patarėjais teisės ir (arba) ekonomikos klausimais.

71.

Siekdama skatinti atvirai keistis nuomonėmis, Komisija bylose, grindžiamose oficialiais skundais, ankstyvame etape (nebent būtų manoma, kad tai pakenks tyrimui), vėliausiai – netrukus po to, kai pradedamas bylos nagrinėjimas, suteiks bylos šalims galimybę pateikti pastabas dėl nekonfidencialaus skundo varianto (51). Tačiau taip gali ir nebūti, jeigu skundas atmetamas ankstyvame etape, toliau jo išsamiau netiriant (pvz., remiantis pakankamo pagrindo imtis veiksmų nebuvimu, dar vadinamo Europos Sąjungos intereso nebuvimu).

72.

Pasinaudodamos galimybe anksti susipažinti su skundo turiniu, šalys gali ankstyvame procedūros etape pateikti naudingos informacijos ir padėti įvertinti bylą.

73.

Kartu netrukus po to, kai pradedamas bylos nagrinėjimas, Komisija sieks suteikti bylos šalims galimybę peržiūrėti nekonfidencialius Komisijai jau pateiktų pagrindinių pareiškimų variantus. Tarp jų būtų svarbūs skundo pateikėjo arba suinteresuotųjų trečiųjų šalių pareiškimai, tačiau, pavyzdžiui, nebūtų atsakymų į prašymus pateikti informacijos. Pasibaigus šiam ankstyvam etapui kiti tokie pareiškimai bus pateikiami šalims tik tuo atveju, jeigu tai atitinka tyrimo interesus ir jeigu nekils grėsmė nepagrįstai sulėtinti tyrimo etapą. Komisija atsižvelgs į pagrįstus skundo pateikėjo ar suinteresuotųjų trečiųjų asmenų prašymus neatskleisti jų pareiškimų prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą, jeigu šie asmenys yra tikrai susirūpinę konfidencialumu, įskaitant baimę, kad prieš juos bus imtasi atsakomųjų priemonių, taip pat komercinių paslapčių apsauga.

74.

Pagrindinių pareiškimų nebus siūloma peržiūrėti kartelių bylose (žr. šio pranešimo 4 punktą).

75.

Komisijai susidarius pirminę nuomonę svarbiausiais byloje iškilusiais klausimais, gali būti imtasi įvairių procesinių veiksmų:

76.

Užbaigdama bylos nagrinėjimą vienos ar daugiau šalių (kelių šalių byloje) atžvilgiu netrukus po oficialaus bylos nagrinėjimo pradžios Komisija paprastai ne tik praneš apie sprendimą toms šalims, bet ir tais atvejais, kai apie bylos nagrinėjimo pradžią paskelbta viešai, praneš apie bylos nagrinėjimo užbaigimą savo interneto svetainėje ir (arba) pateiks pranešimą spaudai. Tai taikoma ir tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas nėra oficialiai pradėtas, tačiau Komisija jau yra paviešinusi tyrimą (pvz., patvirtindama, kad yra atliktos patikros).

77.

Svarbus procesinis veiksmas vykstant procedūroms, kurias užbaigus gali būti priimtas sprendimas dėl uždraudimo, yra prieštaravimo pareiškimo priėmimas. Tačiau priimtas prieštaravimo pareiškimas nelemia galutinės tyrimo baigties. Jį priėmus byla gali būti užbaigta nepriėmus sprendimo dėl uždraudimo ar sprendimo dėl įsipareigojimų.

78.

Bylos šalių teisė būti išklausytoms prieš priimant sprendimą, kuriuo neigiamai paveikiami jų interesai, yra pagrindinis ES teisės principas. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad vykstant bylos nagrinėjimui būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis teise būti išklausytam (52).

79.

Bylas nagrinėjantiems pareigūnams tenka pareiga užtikrinti veiksmingą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, visų pirma teise būti išklausytam, nagrinėjant konkurencijos bylas (53). Bylas nagrinėjantys pareigūnai savo užduotis vykdo visiškai nepriklausomai nuo Konkurencijos generalinio direktorato, o šio direktorato ir bet kurios bylos šalies ginčai gali būti perduoti nagrinėti atitinkamam bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

80.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas tiesiogiai dalyvauja nagrinėjant antimonopolines bylas, visų pirma organizuodamas ir rengdamas žodinį bylos nagrinėjimą (jeigu jis rengiamas). Pasibaigus žodiniam bylos nagrinėjimui bylas nagrinėjantis pareigūnas, atsižvelgęs į šalių rašytinius atsakymus į prieštaravimo pareiškimą, už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui praneša apie nagrinėjimą ir iš jo darytinas išvadas. Be to, prieš Komisijos narių kolegijai priimant galutinį sprendimą, bylas nagrinėjantis pareigūnas jai praneša, ar per administracinį bylos nagrinėjimą buvo užtikrinta teisė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis. Galutinė ataskaita kartu su galutiniu Komisijos sprendimu siunčiama bylos šalims ir skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81.

Prieš priimdama sprendimą, kuriuo neigiamai paveikiami to sprendimo adresato interesai, visų pirma sprendimą, kuriuo konstatuojamas SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimas ir nurodoma jį nutraukti (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnis) ir (arba) paskiriamos baudos (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnis), Komisija suteiks bylos šalims galimybę būti išklausytoms dėl dalykų, dėl kurių prieštarauja Komisija (54). Komisija tai darys priimdama prieštaravimo pareiškimą, kuris pateikiamas kiekvienai bylos šaliai.

82.

Prieštaravimo pareiškime, atlikus išsamų tyrimą, išdėstoma pirminė Komisijos pozicija dėl įtariamo SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimo. Prieštaravimo pareiškimo tikslas – pranešti atitinkamoms šalims apie joms pareikštus prieštaravimus, kad jos galėtų raštu ir žodžiu (per žodinį bylos nagrinėjimą) pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl tai yra esminė procesinė garantija, užtikrinanti, kad yra paisoma teisės būti išklausytam. Atitinkamoms šalims bus pateikta visa informacija, kurios joms reikia veiksmingai apsiginti ir pateikti pastabas dėl joms pareikštų prieštaravimų.

83.

Jeigu Komisija ketina įpareigoti šalis imtis taisomųjų priemonių, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalį prieštaravimo pareiškime bus nurodytos numatytos taisomosios priemonės, kurių gali reikėti įtariamiems pažeidimams nutraukti. Pateikta informacija turėtų būti pakankamai išsami, kad bylos šalys galėtų apsiginti dėl numatytų taisomųjų priemonių būtinumo ir proporcingumo. Jeigu yra numatytos struktūrinės taisomosios priemonės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalį prieštaravimo pareiškime bus nurodyta, kodėl nėra vienodai veiksmingų elgesio taisomųjų priemonių ar kodėl Komisija mano, kad bet kuri vienodai veiksminga elgesio taisomoji priemonė apsunkintų atitinkamą įmonę labiau nei struktūrinė taisomoji priemonė.

84.

Prieštaravimo pareiškime bus aiškiai nurodyta, ar Komisija ketina skirti įmonėms baudas, jeigu prieštaravimai būtų pripažinti pagrįstais (Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnis). Tokiais atvejais prieštaravimo pareiškime bus nurodyti atitinkami Baudų nustatymo gairėse (55) nustatyti principai. Prieštaravimo pareiškime Komisija nurodys esmines faktines aplinkybes ir teisės klausimus, kuriais remiantis gali būti paskirta bauda, pvz., pažeidimo trukmę ir sunkumą ir kad pažeidimas buvo padarytas tyčia ar dėl aplaidumo. Prieštaravimo pareiškime taip pat bus gana tiksliai nurodyta, kad tam tikros aplinkybės gali būti pripažintos sunkinančiomis arba, kiek tai įmanoma, lengvinančiomis.

85.

Nors šiuo atžvilgiu nėra teisiškai įpareigota, Komisija, siekdama didesnio skaidrumo, stengsis į prieštaravimo pareiškimą (naudodamasi turima informacija) įtraukti papildomus dalykus, turinčius reikšmės paskesniam baudų apskaičiavimui, įskaitant atitinkamus pardavimo duomenis, į kuriuos reikės atsižvelgti, ir metus, į kuriuos bus atsižvelgiama vertinant tokio pardavimo apimtį. Tokia informacija šalims gali būti pateikta ir jau pateikus prieštaravimo pareiškimą. Abiem atvejais šalims bus suteikta galimybė dėl jos pateikti pastabas.

86.

Jeigu Komisija galutiniame sprendime vienos ar daugiau šalių nenaudai nuspręstų nukrypti nuo prieštaravimo pareiškime išdėstytų faktinių ar teisinių aplinkybių arba atsižvelgti į papildomus apkaltinamuosius įrodymus, atitinkamai (-oms) šaliai (-ims) visada bus suteikta galimybė dėl jų tinkamai išreikšti savo nuomonę.

87.

Prieštaravimo pareiškime Komisija taip pat šalims praneš, kad išimtiniais atvejais paprašyta ji gali atsižvelgti į įmonės nepajėgumą sumokėti baudą ir sumažinti arba panaikinti baudą, kuri būtų paskirta, jeigu ji nepataisomai pakenktų įmonės ekonominiam gyvybingumui, kaip nurodyta Baudų nustatymo gairių 35 punkte (56).

88.

Tokį prašymą pateikianti įmonė turėtų būti pasirengusi pateikti išsamią ir naujausią finansinę informaciją savo prašymui pagrįsti. Paprastai Konkurencijos generalinis direktoratas palaikys su šalimis ryšį, kad surinktų papildomą informaciją ir (arba) patikslintų gautą informaciją, ir taip šalys galės atkreipti Komisijos dėmesį į papildomą reikšmingą informaciją. Vertindama įmonės teiginį, kad yra nepajėgi sumokėti baudą, Komisija visų pirma vertina pastarųjų metų finansines ataskaitas ir einamųjų bei ateinančių metų prognozes; finansinės padėties, pelningumo, mokumo ir likvidumo vertinimo normas; taip pat įmonės santykius su išorės finansiniais partneriais ir akcininkais. Komisija taip pat tiria konkrečias kiekvienos įmonės socialines ir ekonomines aplinkybes ir vertina, ar dėl baudos galėtų smarkiai nuvertėti įmonės turtas (57).

89.

Vertinama visų įmonių, pateikusių nepajėgumo sumokėti baudą prašymus, finansinė padėtis prieš priimant sprendimą, atsižvelgiant į naujausią informaciją, nepaisant to, kada buvo pateiktas prašymas.

90.

Šalys savo argumentus dėl dalykų, kurie gali būti svarbūs galimam baudų skyrimui, gali pateikti ir vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui (58).

91.

Kad padidintų bylos nagrinėjimo skaidrumą, Komisija netrukus po to, kai adresatai gauna prieštaravimo pareiškimą, paprastai skelbia pranešimą spaudai, kuriame išdėsto svarbiausius prieštaravimo pareiškimo aspektus. Tokiame spaudos pranešime aiškiai nurodoma, kad, išklausius šalis, prieštaravimo pareiškimas iš anksto nenulemia bylos nagrinėjimo baigties.

92.

Prieštaravimo pareiškimo adresatams pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalį bei Įgyvendinimo reglamento 15 ir 16 straipsnius suteikiama galimybė susipažinti su Komisijos byla, kad šalys galėtų veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl prieštaravimo pareiškime padarytų pirminių Komisijos išvadų.

93.

Susipažinimo su byla praktiniai aspektai, taip pat išsami informacija apie dokumentus, su kuriais bus galima susipažinti, ir konfidencialumo klausimai aprašyti atskirame Pranešime dėl galimybės susipažinti su byla (59). Už galimybės susipažinti su byla suteikimą visų pirma atsako Konkurencijos generalinis direktoratas. Bylas nagrinėjantys pareigūnai ginčus tarp šalių, informacijos teikėjų ir Konkurencijos generalinio direktorato dėl galimybės susipažinti su Komisijos byloje esančia informacija spręs pagal Pranešimą dėl galimybės susipažinti su bylą, taikytinas taisykles ir atitinkamoje teismų praktikoje nustatytus principus. Galiausiai specialios taisyklės taikomos galimybei susipažinti su įmonių pareiškimais kartelių bylose ir susitarimo procedūrose (60).

94.

Veiksminga galimybė susipažinti su byla labai priklauso nuo šalių ir kitų prie bylos pridėtą informaciją pateikusių įmonių bendradarbiavimo. Kaip pažymėta šio pranešimo 41 punkte, informaciją pateikę asmenys pagal Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio 3 dalį privalo pagrįsti savo konfidencialumo prašymus ir pateikti nekonfidencialų informacijos variantą. Toks nekonfidencialus variantas turi būti pateiktas tokia pat forma kaip ir konfidencialus variantas, išbrauktas ištraukas pakeičiant jų santraukomis. Nekonfidencialus variantas turėtų būti pateiktas tuo pat metu, kaip ir pradinis variantas, jeigu nesusitarta kitaip. Jeigu konfidencialus variantas nepateikiamas, galima daryti prielaidą, kad dokumentuose nėra konfidencialios informacijos (61).

95.

Be Pranešime dėl galimybės susipažinti su byla numatytų galimybių, kad būtų lengviau rengti nekonfidencialius pareiškimų variantus, gali būti taikomos dvi papildomos procedūros: suderintas atskleidimas ribotam asmenų skaičiui ir duomenų saugyklos procedūra.

96.

Pirma, Konkurencijos generalinis direktoratas tam tikrais atvejais, visų pirma jeigu byla yra labai didelės apimties, gali sutikti, kad šalys savanoriškai susitartų taikyti suderintą atskleidimo procedūrą. Pagal šią procedūrą teisę susipažinti su byla turinti šalis dvišaliu pagrindu susitaria su informacijos teikėjais, prašančiais konfidencialumo, gauti visą arba kai kurią informaciją, kurią šie yra pateikę Komisijai, įskaitant konfidencialią informaciją. Šalis, kuriai suteikiama galimybė susipažinti su byla, suteikia šią galimybę ribotam asmenų skaičiui (dėl kurio šalys susitaria kiekvienu konkrečiu atveju, jeigu prašoma, Konkurencijos generaliniam direktoratui prižiūrint). Jeigu dėl tokios suderintos galimybės susipažinti su byla būtų apribota šalies teisė susipažinti su tyrimo byla, ta šalis Komisijos atžvilgiu privalo atsisakyti savo teisės susipažinti su byla. Paprastai taikant suderinto atskleidimo procedūrą šalis informaciją gauna tiesiogiai iš informacijos teikėjo. Tačiau jeigu informaciją, kuriai taikomas toks susitarimas, išimties tvarka ribotam asmenų skaičiui pateiktų Komisija, informacijos teikėjai Komisijos atžvilgiu privalo atsisakyti savo teisės į konfidencialumą.

97.

Antra, Konkurencijos generalinis direktoratas gali surengti vadinamąją duomenų saugyklos procedūrą. Paprastai ši procedūra taikoma ekonominei analizei reikšmingiems kiekybiniams duomenims atskleisti. Taikant šią procedūrą bylos medžiagos dalis, įskaitant konfidencialią informaciją, surenkama viename Komisijos patalpose esančiame kabinete (duomenų saugykloje). Galimybė patekti į duomenų saugyklą prižiūrint Komisijos pareigūnui suteikiama ribotai asmenų grupei, t. y. šalies nepriklausomam patarėjui teisės klausimais (advokatui) ir (arba) patarėjams ekonomikos klausimais (kartu jie vadinami patarėjais). Patarėjai gali pasinaudoti duomenų saugykloje esančia informacija savo kliento gynybos tikslais, tačiau negali klientui atskleisti jokios konfidencialios informacijos. Duomenų saugykloje yra kelios darbo vietos su asmeniniais kompiuteriais ir būtina programine įranga (ir, jei taikytina, būtini duomenų rinkiniai ir regresijų, naudojamų Komisijos bylai pagrįsti, registracijos žurnalas). Jame nėra jokio ryšio su tinklu, be to, neleidžiamas joks išorinis bendravimas. Patarėjams leidžiama būti duomenų saugykloje įprastomis darbo valandomis ir, jei pateisinama, galimybė susipažinti su duomenimis suteikiama kelias dienas. Patarėjams griežtai draudžiama daryti kopijas, užrašus ar rengti dokumentų santraukas, iš duomenų saugyklos jiems teleidžiama išsinešti galutinę ataskaitą, kurią tikrina bylai priskirti pareigūnai, siekdami užtikrinti, kad joje nebūtų jokios konfidencialios informacijos. Kiekvienas patarėjas pasirašo konfidencialumo susitarimą ir prieš patekdamas į duomenų saugyklą yra supažindinamas su specialaus patekimo į ją sąlygomis. Jeigu dėl tokios duomenų saugyklos procedūros taikymo būtų ribojama šalies teisė išsamiai susipažinti su tyrimo byla, taikomos bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 8 straipsnyje numatytos procesinės garantijos.

98.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas pagal bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimų 8 straipsnio 4 dalį gali nuspręsti, kad duomenų saugyklos procedūra bus taikoma tais retais atvejais, kai susipažinti su tam tikra konfidencialia informacija yra neišvengiamai būtina dėl teisės šalies į gynybą ir jeigu bylas nagrinėjantis pareigūnas mano, kad galiausiai yra geriausia šitaip išspręsti konfidencialumo paisymo ir teisės į gynybą koliziją. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tokių sprendimų nepriims, jeigu manys, kad duomenų saugyklos procedūra nėra tinkama ir kad su informacija reikėtų leisti susipažinti kitokia forma (pvz., pateikiant nekonfidencialų variantą).

99.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalį Komisija suteikia prieštaravimo pareiškimo adresatams galimybę būti išklausytiems klausimais, dėl kurių Komisija yra pareiškusi prieštaravimus. Pateikdamos rašytinį atsakymą, bylos šalys turi galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl Komisijos pateiktų prieštaravimų.

100.

Nustatant atsakymo į prieštaravimo pareiškimo terminą, bus atsižvelgiama į laiką, reikalingą pareiškimams parengti, ir bylos skubumą (62). Prieštaravimo pareiškimo adresatai turi teisę bent į keturių savaičių terminą rašytiniam atsakymui pateikti (63). Ilgesnį terminą (paprastai du mėnesius, nors jis gali būti ir ilgesnis arba trumpesnis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes) suteikia Konkurencijos generalinis direktoratas, atsižvelgęs, be kita ko, į tokias aplinkybes:

101.

Prieštaravimo pareiškimo adresatas gali nepasibaigus pradiniam terminui prašyti pratęsti atsakymo terminą, likus bent 10 dienų iki pradinio termino pabaigos pateikdamas Konkurencijos generaliniam direktoratui motyvuotą prašymą. Jeigu toks prašymas nepatenkinamas arba jeigu prieštaravimo pareiškimo adresatas nesutinka su termino pratęsimo trukme, pradiniam terminui nepasibaigus jis gali prašyti, kad šį klausimą patikrintų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

102.

Terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo galimybės susipažinti su pagrindiniais bylos dokumentais suteikimo dienos (64). Terminas paprastai nebus pradėtas skaičiuoti tol, kol prieštaravimo pareiškimo adresatui nebus pasiūlyta susipažinti su dokumentais, su kuriais galima susipažinti tik Komisijos patalpose, pvz., įmonių pareiškimais. Tai, kad nebuvo leista susipažinti su visa byla, savaime nereiškia, kad terminas nepradėtas skaičiuoti (65).

103.

Jeigu to reikia dėl teisės į gynybą (66) arba jeigu Komisija mano, kad tai galėtų padėti papildomai išsiaiškinti bylai svarbius faktinius ir teisinius klausimus, Komisija gali pateikti šalims kitų šalių rašytinių atsakymų į prieštaravimo pareiškimą nekonfidencialaus varianto (ar konkrečių jos dalių) kopiją. Paprastai tai padaroma iki įvykstant žodiniam bylos nagrinėjimui, kad šalims per žodinį bylos nagrinėjimą būtų leista dėl jų pateikti pastabas. Atitinkamais atvejais Komisija taip pat gali nuspręsti tai padaryti skundo pateikėjų ir trečiųjų asmenų, kuriems leista dalyvauti byloje, atžvilgiu. Jeigu su kitų šalių atsakymais leidžiama susipažinti todėl, kad to reikia dėl teisės į gynybą, šalys taip pat turi teisę turėti pakankamai papildomo laiko pastaboms dėl šių atsakymų pateikti.

104.

Skundo pateikėjai aktyviai dalyvauja nagrinėjant bylą. Pagal Įgyvendinimo reglamento 6 straipsnio 1 dalį jie turi teisę gauti nekonfidencialų prieštaravimo pareiškimo variantą, o Komisija nustato terminą, per kurį skundo pateikėjas gali raštu pateikti savo nuomonę. Iki pradinio termino pabaigos Komisijai galima pateikti motyvuotą prašymą šį terminą pratęsti. Jeigu toks prašymas nepatenkinamas arba jeigu Konkurencijos generalinis direktoratas ir skundo pateikėjas nesutaria dėl prašomo termino pratęsimo, skundo pateikėjas gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, pateikdamas jam motyvuotą prašymą (67).

105.

Paprašyta Komisija taip pat išklauso kitus fizinius arba juridinius asmenis, galinčius įrodyti pakankamą interesą dėl procedūros baigties pagal Įgyvendinimo reglamento 13 straipsnį. Bylas nagrinėjantis pareigūnas priima sprendimą dėl to, ar leisti tokiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant bylą. Asmenims, kuriems leista dalyvauti byloje, raštu pranešama apie procedūros pobūdį ir dalyką, o Komisija nustato terminą, per kurį jie gali raštu pateikti savo nuomonę. Prieš pasibaigiant pradiniam terminui Konkurencijos generaliniam direktoratui gali būti pateiktas motyvuotas prašymas šį terminą pratęsti. Jeigu toks prašymas nepatenkinamas arba Konkurencijos generalinis direktoratas ir trečiasis asmuo, kuriam leista dalyvauti nagrinėjant bylą, nesutaria dėl prašomo termino pratęsimo, trečiasis asmuo gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną pateikdamas motyvuotą prašymą (68).

106.

Kiekviena šalis, kuriai yra skirtas prieštaravimo pareiškimas, turi teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio bylos nagrinėjimo galima prašyti per rašytiniam atsakymui į prieštaravimo pareiškimą pateikti nustatytą terminą.

107.

Per žodinį nagrinėjimą šalys turi galimybę žodžiu paaiškinti raštu išdėstytus argumentus ir prireikus papildyti rašytinius įrodymus arba pranešti Komisijai apie kitus dalykus, kurie gali būti svarbūs. Be to, per žodinį bylos nagrinėjimą šalys gali pateikti savo argumentus dėl klausimų, kurie gali būti svarbūs galimam baudų skyrimui. Tai, kad nagrinėjimas nevyksta viešai, užtikrina, kad visi jame dalyvaujantys asmenys galėtų laisvai reikšti savo nuomonę. Visa vykstant žodiniam bylos nagrinėjimui atskleista informacija naudojama tik teisminio ir (arba) administracinio bylos nagrinėjimo taikant SESV 101 ir 102 straipsnius tikslais ir negali būti jokiais kitais tikslais atskleista ar naudojama kurio nors kito nagrinėjimo dalyvio. Šis apribojimas taip pat taikomas žodinio bylos nagrinėjimo įrašui ir bet kokiam vaizdiniam pateikimui. Jeigu per žodinį nagrinėjimą atskleista informacija bet kuriuo metu dalyvaujant nepriklausomam advokatui naudojama kitokiam tikslui nei teisminiam ir (arba) administraciniam bylos nagrinėjimui taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, Komisija gali pranešti apie incidentą advokatūrai, kurios narys tas advokatas yra, kad jam būtų pritaikyta drausminė atsakomybė.

108.

Atsižvelgiant į žodinio bylos nagrinėjimo svarbą, pagal Konkurencijos generalinio direktorato praktiką vykstant nagrinėjimui užtikrinamas nuolatinis Konkurencijos generalinio direktorato aukščiausiosios vadovybės (generalinio direktoriaus arba jo pavaduotojo) ir kartu už tyrimą atsakingų Komisijos pareigūnų grupės dalyvavimas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas nagrinėjime taip pat kviečia dalyvauti valstybių narių konkurencijos institucijas, vyriausiojo ekonomisto kolektyvą ir susijusias Komisijos tarnybas (69), įskaitant Teisės tarnybą.

109.

Jeigu pateikus prieštaravimo pareiškimą nustatomi nauji įrodymai, kuriais Komisija ketina remtis, arba jeigu Komisija ketina pakeisti savo teisinį vertinimą atitinkamų įmonių nenaudai, nagrinėjamoms įmonėms suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl šių naujų aspektų.

110.

Jeigu pateikiami papildomi prieštaravimai arba pakeičiamas pažeidimo, kuriuo įmonė kaltinama, pobūdis (70), Komisija šalims apie tai praneša papildomu prieštaravimo pareiškimu. Prieš tai šalims paprastai siūloma surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti. Taikomos atsakymui į prieštaravimo pareiškimą pateikti termino nustatymo taisyklės (žr. pirmiau), nors paprastai tokiomis aplinkybėmis nustatomas trumpesnis terminas.

111.

Tačiau jeigu prieštaravimo pareiškime įmonėms jau pateikti prieštaravimai tik patvirtinami naujais įrodymais, kuriais Komisija ketina remtis, šalių dėmesį į tai ji atkreipia paprastu raštu (faktų pranešimas) (71). Faktų pranešimas suteikia įmonėms galimybę per nustatytą terminą pateikti rašytines pastabas dėl naujų įrodymų. Motyvuotu prašymu Komisijos gali būti prašoma šį terminą pratęsti. Jeigu Konkurencijos generalinis direktoratas ir adresatas nesutaria dėl prašomo termino pratęsimo, adresatas gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, pateikdamas jam motyvuotą prašymą.

112.

Procesinės teisės, atsirandančios išsiuntus prieštaravimo pareiškimą, taikomos mutatis mutandis, jeigu pateikiamas papildomas prieštaravimo pareiškimas, įskaitant šalių teisę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo. Taip pat bus suteikta galimybė susipažinti su visais įrodymais, surinktais per laikotarpį nuo pirminio prieštaravimo pareiškimo iki papildomo prieštaravimo pareiškimo pateikimo. Jeigu pateikiamas faktų pranešimas, paprastai leidžiama susipažinti su per laikotarpį nuo prieštaravimo pareiškimo pateikimo iki minėto faktų pranešimo pateikimo surinktais įrodymais. Tačiau tais atvejais, kai Komisija tiesiog ketina remtis konkrečiais įrodymais, susijusiais su viena šalimi ar ribotu šalių skaičiumi ir (arba) atskirais klausimais (visų pirma susijusiais su baudos dydžio nustatymu ar patronuojančiosios įmonės atsakomybės klausimais), susipažinti bus leista tik tiesiogiai susijusioms šalims ir tik su tais įrodymais, kurie yra susiję su nagrinėjamu (-ais) klausimu (-ais).

113.

Jeigu, atsižvelgus į šalių raštu ir (arba) per žodinį bylos nagrinėjimą pateiktus atsakymus ir atidžiai įvertinus visą iki šio etapo gautą informaciją, prieštaravimai pasitvirtina, Komisija imsis veiksmų sprendimui, kuriuo konstatuojamas atitinkamų konkurencijos taisyklių pažeidimas, priimti. Komisija taip pat gali nuspręsti panaikinti kai kuriuos prieštaravimus ir priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, remdamasi likusiais prieštaravimais.

114.

Tačiau jeigu šiame etape prieštaravimai nepagrindžiami, Komisija užbaigia bylą. Tokiu atveju taip pat taikomos šio pranešimo 76 punkte aprašytos informavimo priemonės.

115.

Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnyje įmonėms numatyta galimybė siūlyti įsipareigojimus, skirtus Komisijos nustatytoms konkurencijos problemoms išspręsti. Jeigu Komisija su tokiais įsipareigojimais sutinka, ji gali priimti sprendimą, pagal kurį jie bylos šalims tampa privalomi. Komisija savo nuožiūra sprendžia, ar sutikti su įsipareigojimais. Atsižvelgdama į proporcingumo principą, Komisija privalo patikrinti, ar įsipareigojimais išsprendžiamos nustatytos konkurencijos problemos ir ar siūlomi įsipareigojimai akivaizdžiai neviršija to, kas yra būtina toms problemoms išspręsti. Atlikdama tokį vertinimą, Komisija atsižvelgs į trečiųjų asmenų interesus. Tačiau ji neprivalo tokių savanoriškų įsipareigojimų lyginti su priemonėmis, kurias ji gali taikyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnį, ir tokias priemones viršijančius įsipareigojimus laikyti neproporcingais (72).

116.

Sprendimai dėl įsipareigojimų nėra tinkama priemonė tais atvejais, kai Komisija mano, kad dėl pažeidimo pobūdžio turi būti paskirta bauda (73). Todėl Komisija 9 straipsnyje numatytos procedūros netaiko slaptiems karteliams, kuriems taikomas Pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose.

117.

Pagrindinis skirtumas tarp sprendimo dėl uždraudimo pagal 7 straipsnį ir sprendimo dėl įsipareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį yra tas, kad pirmajame sprendime padaroma išvada dėl pažeidimo, o antrajame sprendime įsipareigojimai padaromi privalomi, nekonstatuojant, ar pažeidimas buvo padarytas, ar tebedaromas. Sprendime dėl įsipareigojimų konstatuojama, kad Komisijai nebėra pagrindo imtis veiksmų. Be to, įmonės įsipareigojimus siūlo savanoriškai. O pagal 7 straipsnį priimtame sprendime Komisija gali įpareigoti įmones imtis taisomųjų priemonių, kurios yra būtinos pažeidimui nutraukti, ir (arba) skirti baudas.

118.

Įmonės gali bet kada susisiekti su Konkurencijos generaliniu direktoratu, kad sužinotų, ar Komisija yra pasirengusi toliau tęsti bylą ir priimti sprendimą dėl įsipareigojimų. Komisija ragina įmones kuo anksčiau pareikšti savo suinteresuotumą aptarti įsipareigojimus.

119.

Šalims tuo metu bus pasiūlyta surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti. Konkurencijos generalinis direktoratas nurodys įmonei terminą, per kurį reikėtų baigti diskusijas dėl galimų įsipareigojimų, ir pristatys joms per tyrimą nustatytas pirmines konkurencijos problemas.

120.

Siekiant išvengti vėlavimo dėl vertimo, minėtas susitikimas ir paskesni procedūros etapai gali būti vykdomi sutarta kalba, remiantis tinkamai pateiktu kalbos atsisakymu, kuriuo šalys sutinka gauti ir teikti dokumentus kita nei jų įsikūrimo vietos valstybės narės kalba (žr. šio pranešimo 2.4 skyrių).

121.

Komisijai įsitikinus, kad įmonė nori sąžiningai pasiūlyti įsipareigojimus, kuriais bus veiksmingai išspręstos konkurencijos problemos, pateikiamas išankstinis vertinimas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį išankstiniame vertinime apibendrinamos pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir nustatomos konkurencijos problemos, kurios būtų pagrindas priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama nutraukti pažeidimą. Prieš pateikiant išankstinį vertinimą šalims taip pat bus pasiūlyta surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti.

122.

Remdamosi išankstiniu vertinimu, šalys galės parengti atitinkamus įsipareigojimus, kuriais išsprendžiamos Komisijos nurodytos konkurencijos problemos, arba geriau apibrėžti anksčiau aptartus įsipareigojimus.

123.

Jeigu šalims jau išsiųstas prieštaravimo pareiškimas, atitinkamais atvejais su įsipareigojimais vis vien gali būti sutikta. Tokiomis aplinkybėmis prieštaravimo pareiškimas atitinka išankstinio vertinimo reikalavimus, nes jame yra pagrindinių faktų pranešimas ir nustatytų konkurencijos problemų vertinimas.

124.

Bylos šalys, siūlančios įsipareigojimus Komisijos išankstiniame vertinime nurodytoms konkurencijos problemoms išspręsti, gali bet kuriuo metu vykstant 9 straipsnyje nustatytai procedūrai kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną dėl veiksmingo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis (74).

125.

Komisija arba atitinkama (-os) įmonė (-ės) gali bet kada vykstant įsipareigojimų procedūrai nuspręsti baigti diskusijas. Paskui Komisija gali įprastai tęsti oficialų bylos nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnį (75).

126.

Gavusios išankstinį vertinimą, šalys paprastai turi per vieną mėnesį oficialiai pateikti pastabas. Jeigu šalys gavo prieštaravimo pareiškimą ir paskui nusprendžia pateikti pastabas, terminas atsakymui į prieštaravimo pareiškimą pateikti paprastai nepratęsiamas. Pastabų pateikimas nebūtinai reiškia, kad šalys sutinka su Komisijos išankstiniu vertinimu.

127.

Šalys gali pasiūlyti elgesio arba struktūrinius įsipareigojimus, kuriais tinkamai išsprendžiamos nustatytos konkurencijos problemos. Komisija nesutiks su įsipareigojimais, kuriais šios problemos tinkamai neišsprendžiamos.

128.

Įsipareigojimai turi būti vienareikšmiai, ir jiems neturi būti reikalingos papildomos įgyvendinimo priemonės (76). Prireikus gali būti paskirtas patikėtinis, kuris padėtų Komisijai juos įgyvendinti (stebėjimo ir (arba) verslo dalies pardavimo patikėtinis). Be to, jeigu įsipareigojimų negalima įgyvendinti be trečiųjų asmenų sutikimo (pvz., jeigu trečiasis asmuo, kuris pagal įsipareigojimus nebūtų tinkamas pirkėjas, turi pirmenybės teisę), įmonė turėtų pateikti trečiojo asmens sutikimo įrodymus.

129.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį Komisija, prieš savo sprendimu padarydama įsipareigojimus privalomus, privalo atlikti rinkos tyrimą. Komisija rinkos tyrimą atliks, tik jeigu manys, kad siūlomais įsipareigojimais prima facie išsprendžiamos nustatytos konkurencijos problemos. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje privalo paskelbti pranešimą (toliau – pranešimas apie rinkos tyrimą), kuriame glaustai apibendrinama byla ir svarbiausias įsipareigojimų turinys, paisant profesinės paslapties apsaugos įpareigojimų (77). Be to, Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje Komisija skelbia visą įsipareigojimų tekstą (78) autentiška kalba (79). Kad padarytų procesą skaidresnį, Komisija dar skelbia pranešimą spaudai, kuriame pateikiami svarbiausi bylos aspektai ir siūlomi įsipareigojimai. Jeigu byla pradėta remiantis skundu, Komisija šiame etape taip pat praneša skundo pateikėjui apie rinkos tyrimą ir paprašo skundo pateikėją pateikti pastabas. Be to, informuojami ir kviečiami pateikti pastabas tretieji asmenys, kuriems leista dalyvauti vykdant procedūrą. Komisijos nuožiūra gali būti rengiami trišaliai susitikimai su šalimis, skundo pateikėju ir (arba) trečiaisiais asmenimis, kuriems leista dalyvauti vykdant procedūrą.

130.

Suinteresuotieji tretieji asmenys pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį kviečiami per nustatytą ne trumpesnį nei vieno mėnesio terminą pateikti pastabas.

131.

Komisija gali rinkos tyrimo dokumentą nusiųsti kitiems asmenims, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi (pvz., vartotojų asociacijoms).

132.

Gavus atsakymus į rinkos tyrimą, kartu su šalimis bus rengiamas susitikimas esamai padėčiai aptarti. Komisija žodžiu arba raštu praneš šalims apie atsakymų esmę.

133.

Jeigu Komisija, remdamasi rinkos tyrimo rezultatais (ir visa kita prieinama informacija), mano, kad nustatytos konkurencijos problemos neišsprendžiamos arba, norint padaryti įsipareigojimus veiksmingus, reikia pakeisti jų tekstą, į tai bus atkreiptas įsipareigojimus siūlančių įmonių dėmesys. Norėdamos išspręsti Komisijos nustatytas problemas, šios įmonės turėtų pateikti pakeistą įsipareigojimų variantą. Jeigu pagal pakeistą įsipareigojimų variantą pasikeičia pats įsipareigojimų pobūdis ar aprėptis, atliekamas naujas rinkos tyrimas. Jeigu įmonės nepageidauja pateikti pakeisto įsipareigojimų varianto, kai to reikalaujama Komisijos rinkos tyrimo rezultatų vertinime, ji gali taikyti 7 straipsnio procedūrą.

134.

Oficialūs skundai yra svarbi konkurencijos taisyklių įgyvendinimo priemonė, todėl Komisija juos atidžiai nagrinėja. Tačiau, atitinkamai įvertinusi faktines ir teisines atskiros bylos aplinkybes, Komisija, remdamasi toliau aprašytais pagrindais ir tvarka, gali skundą atmesti (80).

135.

Skundai gali būti atmetami dėl to, kad nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų (dar vadinama Europos Sąjungos intereso nebuvimu), dėl kompetencijos stokos arba pažeidimo buvimo įrodymų trūkumo.

136.

Skundai, atmetami nesant pakankamo pagrindo imtis veiksmų (81), visų pirma susiję su tokiais atvejais, kai dėl nedidelės įtariamų pažeidimų įrodymų gavimo tikimybės ir didelių tyrimo išteklių, kuriuos Komisijai tektų skirti šių pažeidimų faktui patikrinti, išteklių skyrimas tolesniam bylos tyrimui būtų neproporcingas, atsižvelgiant į numatomą ribotą bylos poveikį vidaus rinkos veikimui ir (arba) skundo pateikėjo galimybę imtis kitų priemonių (82).

137.

Komisija gali atmesti skundus ir tuo atveju, jeigu jie nėra pakankamai pagrįsti (jeigu skunde nepateikiami net būtiniausi prima facie įrodymai, reikalingi SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimui pagrįsti) arba dėl su esme susijusių priežasčių (nėra pažeidimo).

138.

Jeigu tą pačią bylą (83) nagrinėjo arba nagrinėja nacionalinė konkurencijos institucija, Komisija apie tai atitinkamai praneša skundo pateikėjui. Tokiu atveju skundo pateikėjas gali atsiimti skundą. Jeigu skundo pateikėjas skundo neatsiima, Komisija gali jį atmesti, priimdama sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 13 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 9 straipsnį (84). Jeigu tą pačią bylą nagrinėja arba jau išnagrinėjo nacionalinis teismas, Komisija gali atmesti skundą, remdamasi tuo, kad nepakanka pagrindo imtis veiksmų (85).

139.

Jeigu Komisija, atidžiai susipažinusi su byla, padaro pirminę išvadą, kad dėl bet kurios iš pirmiau nurodytų priežasčių ji neturėtų toliau jos tirti, pirmiausia ji susitikime arba telefonu praneša skundo pateikėjui priėmusi pirminę nuomonę, kad byla gali būti atmesta. Tai sužinojęs, skundo pateikėjas gali nuspręsti atsiimti skundą. Kitu atveju Komisija oficialiu raštu pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 1 dalį skundo pateikėjui praneš apie pirminę išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo imtis veiksmų, ir nustatys rašytinių pastabų pateikimo terminą (86). Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas turi teisę prašyti leisti susipažinti su dokumentais, kuriais Komisija grindžia savo tarpinį vertinimą (87). Jeigu, tirdama skundą, Komisija pradėjo bylos nagrinėjimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 dalį, prieš siunčiant tokį oficialų raštą skundo pateikėjui bus pasiūlyta surengti susitikimą esamai padėčiai aptarti. Oficialiame rašte turi būti nustatytas bent keturių savaičių terminas (88). Terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo galimybės susipažinti su pagrindiniais dokumentais, kuriais yra pagrįstas vertinimas, suteikimo dienos. Jeigu reikia ir iki pradinio termino pabaigos pateikus motyvuotą prašymą Konkurencijos generaliniam direktoratui, terminas gali būti pratęstas (89). Jeigu toks prašymas nepatenkinamas arba jeigu Konkurencijos generalinis direktoratas ir skundo pateikėjas nesutaria dėl prašomo termino pratęsimo, adresatas gali motyvuotu prašymu šiuo klausimu kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną (90).

140.

Jeigu skundo pateikėjas per nustatytą terminą neatsako į minėtą Komisijos raštą, skundas laikomas atsiimtu pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 3 dalį. Skundo pateikėjui bus atitinkamai pranešta apie administracinį bylos užbaigimą.

141.

Jeigu, atsižvelgus į skundo pateikėjo pareiškimus atsakant į minėtą Komisijos raštą, Komisijos atliktas skundo vertinimas nesikeičia, ji pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnio 2 dalį oficialiu sprendimu atmes skundą. Jeigu dėl skundo pateikėjo pareiškimų skundas įvertinamas kitaip, Komisija tęs tyrimą.

142.

Informacija, kuria keičiamasi vykstant šioms procedūroms, visų pirma susipažįstant su byla ir peržiūrint pagrindinius pareiškimus, gali būti naudojama tik teisminio ir (arba) administracinio bylos nagrinėjimo taikant SESV 101 ir 102 straipsnius tikslais (91).

143.

Bet kuriame bylos nagrinėjimo etape Komisija paisys sąžiningų ir pagrįstų skundo pateikėjų arba informacijos pateikėjų prašymų, susijusių su konfidencialiu jų pareiškimų arba ryšių su Komisija pobūdžiu, įskaitant, kai taikytina, jų tapatybę, siekdama apsaugoti teisėtus jų interesus (visų pirma galimų atsakomųjų veiksmų atveju) ir išvengti jų atgrasymo nuo kreipimosi į Komisiją (92).

144.

Komisijos pareigūnams ir patariamojo komiteto nariams yra privaloma Reglamento (EB) Nr. 1/2003 28 straipsnyje numatyta profesinės paslapties pareiga. Todėl jiems draudžiama atskleisti bet kokią informaciją, kuriai taikoma ši pareiga ir kurią jie gavo ar kuria keitėsi vykstant tyrimui ir rengdamiesi Patariamojo komiteto posėdžiams ir vykstant jo svarstymams. Kalbant apie Patariamąjį komitetą, jo nariai taip pat privalo neatskleisti Patariamojo komiteto nuomonės iki jos paskelbimo, jeigu ji skelbiama, arba jokios informacijos, susijusios su svarstymais, kuriais remiantis parengta nuomonė.

145.

Visus sprendimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7, 9, 23 ir 24 straipsnius priima Komisija, remdamasi už konkurencijos politiką atsakingo Komisijos pareigūno siūlymu.

146.

Iš karto po sprendimo priėmimo adresatams bus pranešta apie sprendimą. Konkurencijos generalinis direktoratas stengiasi šalims nusiųsti sprendimo kopiją. Paskui patvirtinta viso sprendimo teksto kopija ir bylas nagrinėjančio pareigūno galutinės ataskaitos kopija greituoju kurjerių paštu pateikiama adresatams.

147.

Komisijai priėmus sprendimą bus skelbiamas pranešimas spaudai. Pranešime aprašoma bylos sritis ir pažeidimo pobūdis. Jame taip pat nurodomas (jei taikytina) kiekvienai atitinkamai įmonei skirtos baudos dydis ir (arba) taikytos taisomosios priemonės, o jeigu priimtas sprendimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį, – privalomais tapę įsipareigojimai.

148.

Sprendimo santrauka, bylas nagrinėjančio pareigūno galutinė ataskaita ir Patariamojo komiteto nuomonė netrukus po sprendimo priėmimo visomis oficialiomis kalbomis skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (93).

149.

Be Reglamento (EB) Nr. 1/2003 30 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, Konkurencijos generalinis direktoratas stengsis kuo greičiau savo interneto svetainėje autentiškomis kalbomis ir papildomomis kalbomis, jei sprendimas tokiomis parengtas, paskelbti nekonfidencialų sprendimo variantą. Nekonfidencialus sprendimo variantas bus išsiųstas ir skundo pateikėjui. Paprastai Komisija paprašys sprendimo adresatų per dvi savaites pateikti nekonfidencialų sprendimo variantą ir patvirtinti santrauką. Kilus ginčams dėl komercinių paslapčių pašalinimo, kol bus priimtas sprendimas dėl ginčijamų vietų ir patvirtintas galutinis variantas, Konkurencijos generalinio direktorato interneto svetainėje bet kuria iš oficialių kalbų bus skelbiamas laikinasis sprendimo variantas, kuriame nėra jokios informacijos, kurios atžvilgiu prašyta konfidencialumo.

150.

Skaidrumo sumetimais Komisija ketina savo interneto svetainėje paskelbti sprendimus, kuriais atmetami skundai (pagal Įgyvendinimo reglamento 7 straipsnį), arba jų santraukas. Jeigu to reikia teisėtiems skundo pateikėjo interesams apsaugoti, paskelbtame sprendimo variante skundo pateikėjo tapatybė nebus nurodyta. Interneto svetainėje taip pat bus skelbiami pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnį priimti sprendimai arba sprendimai, kuriais keičiami privalomais pagal to paties reglamento 9 straipsnį tapę įsipareigojimai. Atitinkamais atvejais gali būti skelbiami ir kitų rūšių sprendimai.

151.

Šis pranešimas gali būti persvarstytas, siekiant atsižvelgti į taikytinų teisės aktų pokyčius, reikšmingą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos raidą arba papildomą patirtį, įgytą taikant konkurencijos taisykles. Komisija ketina reguliariai tartis su verslo ir teisininkų bendruomene bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis apie taikant šį pranešimą, Reglamentą (EB) Nr. 1/2003, Įgyvendinimo reglamentą ir įvairius jos pranešimus bei gaires įgytą patirtį.

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/33

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/35

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 308/37