15.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 304/1

(1)

Europos investicijų bankas (toliau – EIB) nuo 1963 m. vykdo ne tik pagrindinę investicijų finansavimo Europos Sąjungoje misiją, bet ir operacijas ne Sąjungoje, remdamas Sąjungos išorės politiką. Tai sudaro galimybę išorės regionams skiriamas Sąjungos biudžeto lėšas papildyti EIB finansiniu pajėgumu paramą gaunančių šalių naudai. Vykdydamas tokias finansavimo operacijas EIB prisideda prie Sąjungos bendrųjų principų ir politikos tikslų, įskaitant trečiųjų šalių vystymąsi ir Sąjungos gerovę pasikeitusiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, įgyvendinimo. EIB finansavimo operacijos, kuriomis siekiama remti Sąjungos išorės politiką, ir toliau turėtų būti vykdomos laikantis patikimos bankininkystės praktikos principų;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 209 straipsnio 3 dalyje, jį skaitant kartu su jos 208 straipsniu, nustatyta, kad EIB pagal jo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, reikalingų Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams pasiekti, įgyvendinimo;

(3)

pagal EIB statuto 19 straipsnį tiesiogiai EIB pateiktos paraiškos dėl EIB finansavimo operacijų, vykdomų pagal šį sprendimą, turi būti pateiktos Komisijai siekiant jos nuomonės (toliau – EIB finansavimo paraiška);

(4)

siekiant paremti Sąjungos išorės veiksmus ir sudaryti EIB galimybes finansuoti investicijas ne Sąjungoje nedarant poveikio EIB mokumui, dauguma EIB operacijų išorės regionuose buvo vykdomos naudojantis Komisijos administruojama ES biudžeto garantija (toliau – ES garantija);

(5)

ES garantija 2007–2011 m. laikotarpiui buvo nustatyta 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 633/2009/EB, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (2);

(6)

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau - Garantijų fondas), įsteigtas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiančiu Išorės veiksmų garantijų fondą (3), užtikrina Sąjungos biudžetui likvidumo atsargas, skirtas EIB finansavimo operacijų ir kitų Sąjungos išorės veiksmų atsiradusiems nuostoliams atlyginti;

(7)

pagal Sprendimą Nr. 633/2009/EB Komisija ir EIB parengė EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūrą, grindžiamą nepriklausomu išorės įvertinimu, atliktu prižiūrint iniciatyviniam kompetentingų asmenų komitetui, išorės konsultantų peržiūra ir konkrečiais EIB parengtais įvertinimais. 2010 m. vasario 12 d. iniciatyvinis komitetas pateikė Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir EIB ataskaitą, kurioje išdėstytos jo išvados ir rekomendacijos;

(8)

iniciatyvinio komiteto ataskaitoje daroma išvada, kad ES garantija yra veiksminga ir stipri politikos priemonė, turinti didelį finansinį ir politinį svertą, ir kad ją reikėtų toliau palikti galioti siekiant į ją įtraukti politinio arba valstybinio pobūdžio riziką. Buvo pasiūlyta atlikti tam tikrus Sprendimo Nr. 633/2009/EB pakeitimus, kuriais turėtų būti užtikrinta kuo didesnė EIB išorės operacijų pridėtinė vertė ir veiksmingumas;

(9)

labai svarbu šio sprendimo II priede pateikti šalių, galinčių atitikti EIB finansavimo su ES garantija reikalavimus, sąrašą. Taip pat tikslinga išplėsti šalių, atitinkančių EIB finansavimo su ES garantija, sąrašą, kuris šiuo metu yra pateikiamas Sprendimo Nr. 633/2009/EB I priede;

(10)

siekiant atsižvelgti į svarbius politikos pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl šio sprendimo III priedo dalinio pakeitimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskatinat konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(11)

ES garantija garantuojamos sumos kiekviename regione turėtų ir toliau būti viršutinės EIB su ES garantija teikiamo finansavimo ribos, o ne tikslai, kuriuos EIB turi įgyvendinti;

(12)

Sąjungos paramos trečiosioms šalims, kuri padėtų kovoti su pasauline ekonomikos ir finansų krize, teikimo srityje EIB pagal dabartinį įgaliojimą 2009 m. sutelkė savo išorės skolinimo veiklą pradiniame etape, o 2010 m. daugiausia ES narystės siekiančiose šalyse, kaimynystės šalyse ir šalyse partnerėse. Be to, dėl 2011 m. pradžioje pietinėse Viduržemio jūros šalyse kilusių neramumų Sąjunga turėtų padėti aprūpinti paveiktas šalis priemonėmis, skirtomis ekonomikai atstatyti ir modernizuoti. Todėl likusiam įgaliojimų laikotarpiui turėtų būti peržiūrėta bendrojo įgaliojimo viršutinė riba ir padidinta 1 684 000 000 EUR siekiant geriau atsižvelgti į tas laikinas ir išskirtines aplinkybes, nedarant poveikio viršutinėms riboms pagal kitą daugiametę finansinę programą;

(13)

EIB finansavimo operacijos, grindžiamos pirmiau minėto bendrojo įgaliojimo viršutinės ribos padidinimu, turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į politines reformas, kurias vykdo atskiros šalys partnerės pagal Komisijos kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT) atliktą įvertinimą atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas. Tame įvertinime taip pat turėtų atsispindėti Europos kaimynystės politikos peržiūra ir atnaujintas diferencijavimo akcentavimas. Sąjungos narystės siekiančiose šalyse EIB finansavimas toliau papildys Sąjungos paramą;

(14)

reikėtų taikyti ne tik regionines viršutines ribas, bet ir neprivalomą 2 000 000 000 EUR įgaliojimą, kuris būtų paskirstomas kaip paramos paketas EIB finansavimo operacijoms klimato kaitos pasekmių švelninimo ir prisitaikymo prie jos regionuose, kuriems taikomas įgaliojimas, srityje. EIB galėtų prisidėti savo patirtimi ir ištekliais ir, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija, padėti valdžios institucijoms bei privačiajam sektoriui kovoti su klimato kaita bei kuo geriau pasinaudoti turimu finansavimu. Remiant pasekmių švelninimo ir prisitaikymo projektus, EIB lėšas, jei įmanoma ir tam tikrais atvejais, turėtų papildyti iš Sąjungos biudžeto lengvatinėmis sąlygomis skiriamos lėšos, veiksmingai ir nuosekliai derinant kovai su klimato kaita skiriamas dotacijas ir paskolas teikiant Sąjungos išorės paramą. Šiuo atžvilgiu tikslinga, kad Komisijos metinėje ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pateikta išsami finansinių priemonių, taikomų šiems projektams finansuoti, ataskaita, kurioje būtų nurodomos EIB finansavimo sumos pagal neprivalomą įgaliojimą ir atitinkamos dotacijų sumos;

(15)

EIB galėtų pagal kovos su klimato kaita įgaliojimą riboti galimybes gauti finansavimą su ES garantija klimato kaitos pasekmėms švelninti toms šalims, kurios, kaip laikoma, nėra įsipareigojusios siekti atitinkamų su klimato kaita susijusių tikslų. Bet koks tokios galimybės gauti finansavimą ribojimas turėtų būti grindžiamas įvairiapusiais ir išsamiais politiniais įvertinimais. Todėl Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai, remiantis Komisijos bendradarbiaujant su EIVT pateiktu pasiūlymu, nuspręsti apriboti galimybes šaliai gauti EIB finansavimą su ES garantija klimato kaitos pasekmėms švelninti. Toks apribojimas turėtų būti taikomas tik EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių EIB finansavimo paraiška pateikta po šio sprendimo įsigaliojimo dienos ir kurios pasirašytos po 2012 m. sausio 1 d.

(16)

kad būtų galima kuo greičiau ir veiksmingiau įsisavinti turimą finansavimą per trejų metų laikotarpį 2011–2013 m., turėtų būti numatyta galimybė pagal klimato kaitos įgaliojimą lanksčiau paskirstyti lėšas regioniniu lygiu ir tuo pačiu metu siekti per tą laikotarpį užtikrinti proporcingą lėšų paskirstymą regionams remiantis pagal bendrąjį įgaliojimą nustatytais išorės paramos prioritetais;

(17)

atliekant EIB išorės įgaliojimų įgyvendinimo vidurio laikotarpio peržiūrą nustatyta, kad nors vertinamu laikotarpiu (2000–2009 m.) įvykdytos EIB finansavimo operacijos iš esmės atitiko Sąjungos išorės politiką, reikėtų stiprinti Sąjungos politikos tikslų ir jų įgyvendinimo vykdant EIB operacijas ryšį, jį aiškiau ir struktūriškiau apibrėžti;

(18)

siekiant padidinti įgaliojimo nuoseklumą ir stiprinti EIB išorės finansavimo veiklą, skirtą remti Sąjungos politiką bei užtikrinti kuo didesnę naudą paramos gavėjams, šiame sprendime turėtų būti nustatyti EIB finansavimo operacijų įgaliojimo visuose finansavimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose ir šalyse horizontalieji aukšto lygio tikslai pasinaudojant santykiniais EIB privalumais tose srityse, kuriose EIB ne kartą pasiekė gerų rezultatų. Todėl regionuose, kuriems taikomas šis sprendimas, EIB turėtų finansuoti projektus klimato kaitos pasekmių švelninimo ir prisitaikymo prie jos (be kita ko, perduodant su naujais energijos šaltiniais susijusias technologijas), socialinės ir ekonominės infrastruktūros (ypač transporto, energetikos, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energetinio saugumo, energetikos infrastruktūros, aplinkosaugos infrastruktūros, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, taip pat informacinių ir ryšių technologijų) srityse bei vietos privačiojo sektoriaus vystymo srityje, visų pirma remiant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). Reikėtų priminti, kad galimybių MVĮ gauti finansavimą gerinimas galėtų būti itin svarbus skatinant ekonomikos vystymąsi ir kovojant su nedarbu. Šiose srityse šalių partnerių regioninė integracija, įskaitant Sąjungos narystės siekiančių šalių, kaimynystės šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją, turėtų būti vienas svarbiausių EIB finansavimo operacijų tikslų. EIB turėtų galėti remti Sąjungos veiklą valstybėse partnerėse per tiesiogines užsienio investicijas, kuriomis padedama propaguoti technologijas ir perduoti žinias, suteikdamas investicijoms į pirmiau minėtas sritis ES garantiją arba teikdamas investicijas savo rizika;

(19)

siekdamas veiksmingai padėti MVĮ, EIB finansavimo reikalavimus atitinkančiose šalyse turėtų bendradarbiauti su vietos finansų tarpininkų įstaigomis, ypač siekdamas užtikrinti, kad dalis finansinės naudos būtų perduota jų klientams ir suteiktų pridėtinės vertės, palyginti su kitais finansavimo šaltiniais. Tam tikrais atvejais pagal bendradarbiavimo susitarimus su tomis tarpininkų įstaigomis EIB turėtų prašyti, kad būtų patikrinta, ar jų klientų projektai atitinka sutartus kriterijus, kurie atitinka Sąjungos vystymosi tikslus, siekiant suteikti pridėtinės vertės. Finansų tarpininkų veikla remiant MVĮ turėtų būti visiškai skaidri ir apie ją EIB turėtų būti reguliariai teikiamos ataskaitos;

(20)

be to, EIB finansavimo operacijos turėtų prisidėti prie bendrųjų Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje, – demokratijos ir teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir įtvirtinimo, taip pat prie tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurių šalimi yra Sąjunga, įgyvendinimo. Visų pirma besivystančių šalių, kai apibrėžta oficialios vystymosi pagalbos (OVP) gavėjų sąraše, nustatytame Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD), atžvilgiu EIB finansavimo operacijomis reikėtų skatinti: jų tvarų ekonomikos, socialinį ir aplinkosauginį, visų pirma nepalankiausioje padėtyje esančių šalių, vystymąsi; jų sklandžią ir laipsnišką integraciją į pasaulio ekonomiką; kovą su skurdu; taip pat prisidėti prie to, kad būtų pasiekti tikslai, kuriuos Sąjunga patvirtino Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose;

(21)

nors EIB, kaip investicijų banko stiprybė tebėra jo išskirtinis pobūdis, pagal šį sprendimą EIB turėtų vertinti savo išorės operacijų poveikį vystymuisi glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija ir taikant Europos Parlamento vykdomą demokratinę priežiūrą, laikantis Europos konsensuso dėl vystymosi principų bei SESV 208 straipsnyje nustatytų principų, taip pat pagalbos veiksmingumo principų, išdėstytų 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje. Tai turėtų būti įgyvendinama pasitelkiant įvairias konkrečias priemones, visų pirma stiprinant EIB gebėjimą vertinti projektų aplinkosauginius, socialinius ir vystymosi aspektus, įskaitant žmogaus teisių ir su konfliktais susijusios rizikos aspektą, bei skatinti konsultacijas vietos lygiu su valdžios institucijomis ir pilietine visuomene. Atlikdamas išsamų projekto patikrinimą, EIB turėtų, tam tikrais atvejais ir laikydamasis Sąjungos socialinių ir aplinkosaugos principų, reikalauti, kad projekto rengėjas konsultuotųsi vietos lygiu ir viešai paskelbtų šių konsultacijų rezultatus. Be to, EIB turėtų daugiau dėmesio skirti tiems sektoriams, kuriuose turi sukaupęs tinkamos finansavimo operacijų vykdymo Sąjungoje patirties ir kurie toliau skatins atitinkamos šalies vystymąsi, pavyzdžiui, sudarys galimybes gauti finansavimą MVĮ ir mikrosubjektams gauti finansavimą, aplinkosaugos infrastruktūrai, įskaitant vandentiekį ir kanalizaciją, tvariam transportui bei klimato kaitos pasekmių švelninimui, visų pirma atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje. Be to, galėtų būti finansuojami projektai, kuriais remiama sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūra, kai pridėtinė vertė yra akivaizdi;

(22)

EIB taip pat turėtų palaipsniui didinti veiklą prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio srityje, prireikus bendradarbiaudamas su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis (toliau - TFĮ) ir Europos dvišalėmis finansų įstaigomis (toliau - EDFĮ). Pagal šiuo sprendimu nustatytus papildomus reikalavimus būtų reikalaujama sudaryti galimybes lengvatinėmis sąlygomis gauti išteklių ir palaipsniui koreguoti žmogiškuosius išteklius; tuo pačiu turėtų būti siekiama efektyvumo, veiksmingumo bei sinergijos ir tai panaudojant. EIB veikla taip pat turėtų papildyti Sąjungos tikslus ir prioritetus, susijusius su institucijų stiprinimu ir sektorių reformomis. Galiausiai EIB turėtų nustatyti veiklos rodiklius, kurie būtų susieti su projektų vystymosi ir aplinkosauginiais aspektais bei jų rezultatais;

(23)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, buvo įsteigtos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pareigos siekiant didinti Sąjungos išorės santykių poveikį ir nuoseklumą;

(24)

be to, pastaraisiais metais išsiplėtė ir sustiprėjo Sąjungos išorės santykių politika. Visų pirma, tai pasakytina apie Pasirengimo narystei strategiją, Europos kaimynystės politiką, Sąjungos strategiją dėl Vidurinės Azijos, atnaujintas partnerystes su Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija bei Sąjungos strategines partnerystes su Rusija, Kinija ir Indija. Tas pats pasakytina ir apie Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politiką, kuri dabar išplėsta siekiant įtraukti visas besivystančias šalis. Nuo 2007 m. Sąjungos išorės santykiai taip pat buvo stiprinami naujomis finansinėmis priemonėmis, visų pirma Pasirengimo narystei pagalbos priemone (toliau - PNPP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemone (toliau - EKPP), vystomojo bendradarbiavimo priemone (toliau - VBP), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (toliau - EIDHR) ir Stabilumo priemone;

(25)

įsteigus EIVT ir įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija ir EIB turėtų iš dalies pakeisti susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo regionuose, nurodytuose 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendime 2006/1016/EB, suteikiančiame Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (4), ir atitinkamais atvejais bei pritarus vyriausiajam įgaliotiniui, išplėsti naują susitarimo memorandumą ir jį taikyti EIVT, visų pirma kiek tai susiję su strateginiu lygiu vykdomu nuolatiniu ir sistemingu Komisijos ir EIB dialogu, kuriame taip pat turėtų dalyvauti EIVT, ir su kitais EIVT kompetencijai priskiriamais aspektais;

(26)

imdamasis priemonių, būtinų Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikai įgyvendinti pagal SESV 209 straipsnio 3 dalį, EIB turėtų siekti netiesiogiai remti 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą visuose regionuose, kuriuose jis vykdo veiklą;

(27)

siekiant užtikrinti didesnį visos Sąjungos paramos atitinkamuose regionuose nuoseklumą, reikėtų rasti galimybių, prireikus ir tam tikrais atvejais, derinti EIB finansavimą su Sąjungos biudžeto ištekliais, pavyzdžiui, garantijų, rizikos kapitalo ir palūkanų normų subsidijų, investicijų bendro finansavimo forma, kartu teikiant techninę pagalbą projektų rengimui ir įgyvendinimui taikant PNPP, EKPP, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (DCI), EIDHR, VBP ir Stabilumo priemonę. Kai EIB finansavimas taip derinamas su kitais Sąjungos biudžeto ištekliais, visuose finansiniuose sprendimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokie ištekliai bus naudojami. Komisijos metinėje EIB finansavimo operacijų, įvykdytų remiantis šiuo sprendimu, ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti išsamiai nurodytas biudžeto lėšų paskirstymas ir finansinės priemonės, kurios buvo taikomos kartu su EIB finansavimu;

(28)

reikėtų užtikrinti, kad EIB išorės finansavimo operacijos visais lygiais - pradedant išankstiniu strateginiu planavimu ir baigiant tolesniu projektų rengimu - atitiktų ir remtų Sąjungos išorės politiką ir šiame sprendime numatytus aukšto lygio tikslus. Siekiant didinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą, reikėtų toliau stiprinti Komisijos, EIVT ir EIB dialogą politikos ir strategijos klausimais. Tuo pačiu tikslu reikėtų stiprinti Komisijos, EIVT ir EIB bendradarbiavimą ir išankstinį tarpusavio keitimąsi informacija veiksmų lygiu. Ne Sąjungoje esantys EIB biurai pirmiausia turėtų būti įsteigti Sąjungos delegacijose siekiant stiprinti tokį bendradarbiavimą ir kartu dalintis veiklos išlaidomis. Ypač svarbu Komisijai, EIVT ir EIB, kai tinkama, iš anksto keistis nuomonėmis rengiant planavimo dokumentus, kad būtų kuo labiau padidinta šių trijų Sąjungos institucijų vykdomos veiklos sinergija;

(29)

bendrojo įgaliojimo tikslų ir jų įgyvendinimo susiejimo praktinės priemonės bus nustatytos regioninėse techninėse veiklos gairėse. Tokios gairės turėtų atitikti platesnio pobūdžio Sąjungos regioninės politikos sistemą, išdėstytą šio sprendimo priede. Šios gairės turėtų atspindėti Sąjungos šalių strategijas ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad EIB finansavimas papildytų atitinkamas Sąjungos paramos politikos sritis, programas ir priemones įvairiuose regionuose;

(30)

konsultuodamasis su Komisija, EIB turėtų parengti preliminarią daugiametę numatomos EIB finansavimo operacijų apimties programą, kad būtų užtikrinta, jog bus tinkamai planuojamos biudžeto lėšos, kurių reikia Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti ir užtikrinti, kad EIB numatomas finansavimas neviršytų šiame sprendime nustatytų viršutinių ribų. Komisija į šį planą turėtų atsižvelgti reguliariai programuodama biudžetą, kuris perduodamas biudžeto valdymo institucijai;

(31)

siekiant optimizuoti dotacijų bei paskolų išorės regionuose derinimo mechanizmų veikimą, reikėtų išnagrinėti galimybes sukurti „Sąjungos bendradarbiavimo ir vystymosi platformą“. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti valstybių narių, EIVT ir EIB ekspertų grupę, kuri įvertintų su tokia platforma susijusias išlaidas ir jos teikiamą naudą. Atlikdama šį vertinimą ta grupė turėtų konsultuotis su kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Europos daugiašales ir dvišales finansų įstaigas. Tokia platforma turėtų toliau skatinti sinergiją ir abipusio pasitikėjimo susitarimus, grindžiamus santykiniu skirtingų institucijų pranašumu, tuo pačiu metu nepažeidžiant Komisijos ir EIB vaidmens ir išimtinių teisių atitinkamai įgyvendinant Sąjungos biudžetą ir teikiant EIB paskolas. Remdamasi minėtos ekspertų grupės išvadomis Komisija iki 2012 m. vidurio turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl platformos;

(32)

EIB turėtų būti skatinamas didinti operacijas ir įvairinti savo finansines priemones ne Sąjungoje nesinaudodamas ES garantija, kad būtų skatinama suteikti garantiją toms šalims ir projektams, kurie turi mažas galimybes patekti į rinką, atsižvelgiant į skolos tvarumo aspektus, ir jeigu dėl to garantija suteikia didesnės pridėtinės vertės. Dėl šios priežasties ir visuomet siekdamas tikslo remti Sąjungos išorės santykių politikos tikslus EIB, atsižvelgdamas į savo rizikos prisiėmimo pajėgumą, turėtų būti skatinamas didinti savo rizika skolinamas sumas, be kita ko, remiant Sąjungos ekonominius interesus, ypač Sąjungos narystės siekiančiose šalyse ir kaimynystės šalyse, aukštą investicinį reitingą turinčiose kitų regionų šalyse, taip pat žemą investicinį reitingą turinčiose šalyse, kai EIB turi tinkamas trečiųjų šalių garantijas. Konsultuodamasis su Komisija, EIB turėtų parengti politiką, kaip turi būti sprendžiama, ar priskirti projektus įgaliojimui su ES garantija, ar EIB finansavimui savo rizika. Pagal tokią politiką būtų atsižvelgiama į atitinkamų šalių ir projektų kreditingumą;

(33)

EIB turėtų apsvarstyti galimybę didinti savo finansavimo operacijas, vykdomas pagal šį sprendimą, vietos viešiesiems subjektams, jei atliktas tinkamas tokių operacijų EIB kredito rizikos vertinimas;

(34)

EIB turėtų išplėsti naujų ir novatoriškų finansavimo priemonių pasiūlą, be kita ko, kiek įmanoma, skirdamas daugiau dėmesio garantijų priemonių kūrimui, atsižvelgdamas į EIB rizikos politiką. Be to, EIB turėtų būti skatinamas paskolas teikti vietos valiuta ir vietos rinkose leisti obligacijas su sąlyga, kad šalys partnerės įgyvendina būtinas struktūrines reformas, visų pirma finansų sektoriuje, taip pat imasi kitų priemonių palankesnėms sąlygoms EIB veiklai sudaryti;

(35)

siekiant užtikrinti, kad EIB visuose regionuose ir subregionuose atitiktų įgaliojimo reikalavimus, pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turėtų būti palaipsniui skiriami EIB išorės veiklai. Tai visų pirma būtų pakankami pajėgumai Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslams remti, didesnis dėmesys su veikla susijusių aplinkosaugos, socialinių ir vystymosi aspektų ex ante vertinimui bei veiksminga projektų stebėsena jų įgyvendinimo metu. Reikėtų pasinaudoti galimybėmis didinti efektyvumą bei veiksmingumą ir reikėtų aktyviai siekti sinergijos;

(36)

vykdydamas į šio sprendimo taikymo sritį patenkančias finansavimo operacijas ne Sąjungoje, EIB turėtų siekti toliau stiprinti veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su TFĮ ir EDFĮ, įskaitant tam tikrais atvejais bendradarbiavimą sektorių sąlygų ir abipusio pasitikėjimo procedūrų klausimais, bendro finansavimo naudojimą ir dalyvavimą pasaulinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, skatinančiose paramos koordinavimą ir veiksmingumą. Tokiu veiksmų koordinavimu ir bendradarbiavimu turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti sąnaudų dubliavimosi ir nereikalingo persidengimo galimybę. Tos pastangos turėtų būti grindžiamos tarpusavio sąveika. Šiame sprendime išdėstyti principai turėtų būti taikomi ir tuo atveju, kai EIB finansavimas teikiamas pagal bendradarbiavimo susitarimus su kitomis TFĮ ir EDFĮ;

(37)

EIB turėtų pagerinti savo bendradarbiavimą su kitomis Europos finansų įstaigomis, ypač Sąjungai nepriklausančiose šalyse, kuriuose vykdoma bendra veikla, pagal susitarimus, pavyzdžiui, Komisijos, EIB grupės ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) trišalį susitarimo memorandumą, dėl bendradarbiavimo ne Sąjungoje, ir leidžiant EIB grupei ir ERPB veikti pagal papildomumo principą remiantis jų atitinkamais palyginamais pranašumais;

(38)

reikėtų gerinti EIB ataskaitų ir informacijos teikimą Komisijai siekiant sudaryti galimybes Komisijai pagerinti jos metinę ataskaitą, kurią ji teikia Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pagal šį sprendimą įvykdytų EIB finansavimo operacijų. Šioje konstatuojamoje dalyje minėti papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi tik EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių EIB finansavimo paraiška pateikta po šio sprendimo įsigaliojimo dienos ir kurios pasirašytos po 2012 m. sausio 1 d. Ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertinta, ar, atsižvelgiant į regiono technines veiklos gaires, EIB finansavimo operacijos atitinka šį sprendimą, bei į ją turėtų būti įtraukti skirsniai dėl: EIB pridėtinės vertės, pavyzdžiui, paramos Sąjungos išorės politikai ir įgaliojimų reikalavimų vykdymui; finansuojamų operacijų kokybės; finansinės naudos perdavimo klientams; ir skirsniai dėl bendradarbiavimo, įskaitant bendrą finansavimą, su Komisija ir su kitomis TFĮ bei dvišaliais paramos teikėjais. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinta kiek EIB, rengdamas finansuojamus projektus ir vykdydamas jų stebėseną, atsižvelgė į ekonominio, finansinio, aplinkosauginio ir socialinio tvarumo aspektą. Joje taip pat turėtų būti specialus skirsnis, skirtas priemonėms, kurias EIB įgyvendino siekdamas laikytis šio įgaliojimo, kaip nustatyta Sprendimu Nr. 633/2009/EB, išsamiai įvertinti, ypatingą dėmesį skiriant EIB finansavimo operacijoms, kurias vykdydamas jis taiko finansines priemones, galiojančias nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose. Vykdydamas finansavimo operacijas, EIB turėtų tinkamai įgyvendinti savo politiką dėl mažai reguliuojamų ar nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų, kurios tikslas – prisidėti prie tarptautinės kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinami projektų socialiniai ir vystymosi aspektai. Ji turėtų būti skelbiama viešai, kad pilietinė visuomenė ir paramą gaunančios šalys galėtų pareikšti savo nuomonę. Jei būtina, ataskaitoje turėtų būti nurodyti esminiai aplinkybių pokyčiai, kuriais remiantis iki laikotarpio pabaigos būtų toliau keičiamas įgaliojimas.

Ataskaitoje visų pirma turėtų būti nurodytas pagal šį sprendimą vykdomo EIB finansavimo, derinamo su visais Sąjungos finansiniais ištekliais bei kitais paramos teikėjais, paskirstymas, tokiu būdu pateikiant finansavimo operacijų finansinės padėties apžvalgą;

(39)

EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti administruojamos laikantis EIB taisyklių ir procedūrų, įskaitant tinkamas kontrolės priemones ir priemones, kurių imamasi siekiant išvengti mokesčių slėpimo, taip pat laikantis atitinkamų taisyklių ir procedūrų, susijusių su Audito Rūmais ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF);

(40)

pateikiant pasiūlymą dėl ES garantijos pagal kitą daugiametę finansinę programą, Komisijos turėtų būti paprašyta visų pirma išnagrinėti, glaudžiai bendradarbiaujant su EIB ir atsižvelgiant į Garantijų fondo aprūpinimo pasekmes, ribas, kurioms taikoma ES garantija, finansavimo reikalavimus galinčių atitikti šalių sąrašą ir EIB galimybę suteikti mikro kreditų finansavimą ir kitų tipų priemones. Komisija ir EIB taip pat turėtų išnagrinėti galimybes sustiprinti ateityje finansavimo per PNPP, EKPP, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (DCI), EIDHR, VBP ir Stabilumo priemonę bei EIB išorės įgaliojimų sinergiją;

(41)

šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis bet kurioms deryboms ir sprendimams dėl kitos daugiametės finansinės programos;

(42)

todėl ir dėl teisinio saugumo ir aiškumo priežasčių Sprendimas Nr. 633/2009/EB turėtų būti panaikintas,

a)

bendrąjį įgaliojimą – 27 484 000 000 EUR;

b)

klimato kaitos įgaliojimą – 2 000 000 000 EUR.

a)

vietos privataus sektoriaus plėtojimas, visų pirma paramos MVĮ atveju;

b)

socialinės ir ekonominės infrastruktūros, įskaitant transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūrą bei informacinių ir ryšių technologijas, plėtojimas;

c)

klimato kaitos pasekmių švelninimas ir prisitaikymas prie jos, kaip nurodyta 2 straipsnio 4 dalyje.

a)

Komisijos ir (arba) tam tikrais atvejais EIVT parengtus strateginius dokumentus, pavyzdžiui, apie šalims ir regionams skirtus strateginius dokumentus, preliminarias programas, veiksmų planus ir pasirengimo narystei dokumentus;

b)

EIB strateginius planavimo dokumentus ir planuojamus projektus;

c)

kitus politinius ir veiklos aspektus.

a)

valiutos nepervedimo;

b)

turto nusavinimo;

c)

karo arba pilietinių neramumų;

d)

atsisakymo vykdyti teisingumą pažeidus sutartį.