1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/1

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/2

—

pripažinti, kad palikusi galioti normas, pagal kurias turto vertės padidėjimas, gautas atperkant kolektyvinio investavimo subjektų, kurie neleidžiami pagal Direktyvą 85/611/EEB (1), akcijas, neapmokestinamas, jeigu šie subjektai įsteigti Belgijoje, o, jeigu šie subjektai įsteigti Norvegijoje arba Islandijoje — apmokestinamas, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 ir 40 straipsnius;

—

priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/2

1.

Ar, nustatant apmokestinimo PVM momentą, tai, kad bingo lošėjai sumoka laimėjimus atitinkančią kortelių kainos dalį, reiškia tikrąjį prekių ar paslaugų vartojimą?

2.

Ar, kiek tai susiję su taisyklėmis, reglamentuojančiomis vardiklį, naudojamą apskaičiuojant atskaitos procentą, Šeštosios direktyvos (1) 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su jos 17 straipsnio 5 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad juo nustatomas toks suderinimo laipsnis, jog įvairių valstybių narių įstatymuose arba teismų praktikoje negali būti skirtingai sprendžiamas klausimas dėl įtraukimo į PVM apmokestinamąją vertę tos kortelių kainos dalies, kuri skirta laimėjimams išmokėti?

3.

Ar, kiek tai susiję su vardiklio, naudojamo apskaičiuojant atskaitos procentą, nustatymu, Šeštosios direktyvos 11 straipsnio A skirsnio 1 dalies a punktas, skaitomas kartu su jos 17 straipsnio 5 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, jog juo draudžiama tokia nacionalinių teismų praktika, pagal kurią bingo lošimo atveju į PVM apmokestinamąją vertę įtraukiamos sumos, atitinkančios laimėjimų sumas, kurias lošėjai sumokėjo įsigydami korteles?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/3

1.

Jeigu kredito įstaiga klientui, su kuriuo pirma sudarė hipotekos paskolos sutartį, pasiūlo sudaryti palūkanų normų apsikeitimo sandorį, skirtą apdrausti šios paskolos palūkanų normos pokyčių riziką, ar šią siūlomą paslaugą reikia laikyti konsultacijų dėl investicijų paslauga, kaip ji apibrėžta Direktyvos [2004/39/EB] (1) 4 straipsnio 1 dalies 1 [4] punkte?

2.

Ar dėl mažmeninio investuotojo atžvilgiu neatlikto Direktyvos [2004/39/EB] 19 straipsnio 4 dalyje numatyto tinkamumo įvertinimo investuotojo ir konsultuojančios kredito įstaigos sudarytas palūkanų normų apsikeitimo sandoris yra visiškai negaliojantis?

3.

Tuo atveju, jeigu suteikta pirmiau apibūdinta paslauga nelaikoma konsultacijomis dėl investicijų, ar vien tai, jog sudėtinė finansinė priemonė, kokia yra palūkanų normų apsikeitimo sandoris, įsigyta neatlikus Direktyvos [2004/39/EB] 19 straipsnio 5 dalyje numatyto priimtinumo įvertinimo dėl nuo investicijų įstaigos priklausančios priežasties, lemia su ta pačia kredito įstaiga sudarytos pirkimo sutarties visišką negaliojimą?

4.

Ar pagal Direktyvos [2004/39/EB] 19 straipsnio 9 dalį vien tai, kad kredito įstaiga siūlo sudėtinę finansinę priemonę, susijusią su hipotekos paskola, pakanka, jog būtų netaikomos pareigos atlikti minėto 19 straipsnyje numatytus tinkamumo ir priimtinumo įvertinimus, kuriuos investicijų įstaiga turi atlikti mažmeninio investuotojo atžvilgiu?

5.

Ar tam, kad būtų galima netaikyti Direktyvos [2004/39/EB] 19 straipsnyje įtvirtintų pareigų, reikia, jog finansiniam produktui, su kuriuo susijusi siūloma finansinė priemonė, būtų taikomi teisės aktuose numatyti investuotojo apsaugos standartai, panašūs į reikalaujamuosius minėtoje direktyvoje?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/3

1.

Ar kaupiamoji senatvės pensija, kaip antai numatyta pagal Ispanijos socialinės apsaugos sistemą, kuri mokama remiantis darbuotojo ir už jį per visą jo profesinę karjerą sumokėtomis įmokomis, patenka į Direktyvos 97/81 (1) 4 straipsnyje numatytame diskriminacijos draudime minimų „darbo sąlygų“ sąvoką?

2.

Jei į pirmąjį klausimą Teisingumo Teismas atsakytų teigiamai ir nuspręstų, kad tokia kaupiamoji senatvės pensija, kokia numatyta pagal Ispanijos socialinės apsaugos sistemą, patenka į Direktyvos 97/81 priedo 4 straipsnyje minimą „darbo sąlygų“ sąvoką, ar šiame straipsnyje numatytą draudimą diskriminuoti reikia aiškinti kaip užkertantį kelią taikyti arba draudžiantį nacionalinę taisyklę, kuria dėl dvigubo pro rata temporis taisyklės taikymo iš ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų reikalaujama proporcingai ilgesnio įmokų mokėjimo stažo nei iš visą darbo dieną dirbančiųjų, kad atitinkamu atveju jie galėtų įgyti teisę gauti proporcingai jų darbo laikui sumažinto dydžio kaupiamąją senatvės pensiją?

3.

Subsidiariai, ar reglamentavimas, kaip antai Ispanijos reglamentavimas (įtvirtintas Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo septintoje papildomoje nuostatoje) dėl ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų draudimo įmokų mokėjimo, teisės gauti pensiją ir jos apskaičiavimo sistemos, gali būti laikomas „darbo užmokesčio aspektais ir sąlygomis“, kurioms taikomas Direktyvoje 2006/54 (2) ir SESV 157 straipsnyje (anksčiau — EB 141 straipsnis) įtvirtintas draudimas diskriminuoti?

4.

Subsidiariai ankstesniems prejudiciniams klausimams, jeigu Ispanijos kaupiamoji senatvės pensija nepatenka nei į „darbo sąlygų“, nei „darbo užmokesčio“ sąvoką, ar Direktyvos 79/7 (3) 4 straipsnyje numatytą tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties draudimą reikia aiškinti kaip užkertantį kelią taikyti arba draudžiantį nacionalinę taisyklę, kuria dėl dvigubo pro rata temporis taisyklės taikymo iš ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (kurių dauguma — moterys) reikalaujama proporcingai ilgesnio įmokų mokėjimo stažo nei iš visą darbo dieną dirbančiųjų, kad atitinkamu atveju jie galėtų įgyti teisę gauti proporcingai jų darbo laikui sumažinto dydžio kaupiamąją senatvės pensiją?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/4

—

panaikinti 2011 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-267/08 ir T-279/08,

—

patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus Région Nord-Pas-de-Calais reikalavimus,

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/5

1.

Ar Direktyva 2008/94/EB (1) taikoma ieškovų padėčiai, atsižvelgiant į šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalį ir tai, kad ieškovų reikalaujamų pensijų išmokų netekimas pagal Airijos teisę nėra jų darbdavio skola, kuri pripažįstama paskiriant ieškovų darbdavio bankroto administratorių ar darbdavį likviduojant ir kuri nesuteikia teisinio pagrindo pareikšti reikalavimą jų darbdaviui šios bylos aplinkybėmis?

2.

Ar vertindamas, ar valstybė įvykdė įsipareigojimus pagal 8 straipsnį, nacionalinis teismas gali atsižvelgti į įmokomis pagrįstą valstybės pensiją, kurią ieškovai gaus (šios pensijos gavimui neturi įtakos sąsaja su bendrovės pensijų sistema), ir palyginti a) valstybės pensijos ir pensijos, kurią ieškovai iš tiesų gaus ar gali gauti iš atitinkamos bendrovės pensijų sistemos, sumą su b) įmokomis pagrįstos valstybės pensijos ir kiekvienam ieškovui priklausančių pensijos išmokų vertės suma pensijų sistemos likvidavimo dieną, kai į valstybės pensiją buvo atsižvelgta nustatant ieškovų reikalaujamos pensijos išmokos dydį?

3.

Jei atsakymas į 2 klausimą būtų teigiamas, ar sumos, kurias ieškovai iš tiesų turėtų gauti, reiškia, kad valstybė įvykdė įsipareigojimus pagal 8 straipsnį?

4.

Ar tam, kad būtų taikomas Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnis, reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovų pensijų išmokų netekimo ir jų darbdavio nemokumo be to, kad i) pensijų sistemoje nėra pakankamai lėšų darbdavio nemokumo dieną ir ii) darbdavio nemokumas reiškia, jog darbdavys neturi išteklių įnešti pakankamai pinigų į pensijų sistemą, kad dalyvių pensijų išmokas būtų galima visiškai išmokėti (darbdavys neturi tokios pareigos, kai pensijų sistema likviduota)?

5.

Ar imdamasi pirma nurodytų priemonių Airija įvykdė įsipareigojimus pagal Direktyvą 2008/94/EB, turint omenyje socialinius, komercinius ir ekonominius veiksnius, į kuriuos po to, kai byloje Robins buvo priimtas sprendimas, Airija atsižvelgė peržiūrėdama pensijų apsaugą <…> ir ypač atsižvelgiant į „Bendrijos subalansuotos ekonominės ir socialinės plėtros poreikį“, apie kurį kalbama šios direktyvos 3 konstatuojamojoje dalyje?

6.

Ar ekonominė padėtis (apibūdinta Colm McCarthy, Phillip Lane ir Kevin Cardiff liudytojų parodymuose) yra pakankamai išimtinė, kad būtų galima pateisinti žemesnio lygio ieškovų interesų apsaugą nei būtų galima reikalauti kitomis aplinkybėmis ir, jei taip, kokia yra ta žemesnio lygio apsauga?

7.

Jei atsakymas į 2 klausimą būtų neigiamas, ar tai, kad priemonėmis, kurių ėmėsi valstybė po to, kai byloje Robins buvo priimtas sprendimas, nebuvo užtikrinta tai, jog ieškovai gaus daugiau kaip 49 % jiems priklausančių pensijos išmokų pagal bendrovės pensijų sistemą vertės, savaime reiškia rimtą valstybės įsipareigojimų nevykdymą ir todėl ieškovai turi teisę į žalos atlyginimą (t. y. atskirai neįrodydami, kad valstybės veiksmai, kurių ši ėmėsi po to, kai byloje Robins buvo priimtas sprendimas, prilygo dideliam ir akivaizdžiam valstybės įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/94/EB 8 straipsnį nevykdymui)?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/5

1.

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1) galiojančios redakcijos pagal Pagrindų sprendimą 2009/299/TVR (2) 4 a straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančią šioje nuostatoje nurodytais atvejais nacionaliniams teismams nustatyti Europos arešto orderio vykdymo sąlygą, kad tam tikras nuosprendis galėtų būti peržiūrėtas tam, kad būtų užtikrintos suinteresuotojo asmens gynybos teisės.?

2.

Tuo atveju, jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 a straipsnio 1 dalis atitinka reikalavimus, kylančius iš teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, bei iš šios chartijos 48 straipsnio 2 dalyje garantuojamos teisės į gynybą?

3.

Tuo atveju, jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Chartijos 53 straipsnį, sistemiškai aiškinamą atsižvelgiant į Chartijos 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises, valstybei narei leidžiama nustatyti asmens, nuteisto jam nedalyvaujant, perdavimo sąlygą, kad prašančioje valstybėje narėje nuosprendis galėtų būti peržiūrėtas, taip suteikiant šioms teisėms didesnę apsaugą nei numatyta pagal Europos Sąjungos teisę, siekiant išvengti šios valstybės narės Konstitucijoje įtvirtintą pagrindinę teisę aiškinti ribojančiai ar varžančiai?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/6

—

Pripažinti, kad Ispanijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (1), nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 13 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalis (išskyrus Katalonijos regiono upių baseino valdymo planą); 14 straipsnio 1 dalies c punktas (išskyrus Katalonijos, Balearų salų, Tenerifės, Gvadjanos, Gvadalkiviro, Cuenca Mediterránea Andaluza, Tintas-Odjelis-Pjedro, Guadalete-Barbatės, Galisija-Kostos, Minjas-Silo, Duero, Cantábrico Occidental ir Cantábrico Oriental regionų upių baseinų valdymo planus) ir 15 straipsnio 1 dalis (išskyrus Katalonijos regiono upių baseino regioną).

—

Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punktą taikymo sritį, siejant ją su tos pačios Direktyvos 13 straipsnio 6 dalimi, Komisija mano, kad vieši informavimo ir konsultavimo procesai, susiję su upių baseinų planų projektais, jau buvo įvykdyti Katalonijos regiono upių baseino, kurio planas jau buvo priimtas, atveju, buvo pradėti kitų dvylikos upių baseinų atveju: Balearų salų, Tenerifės; Gvadjanos, Gvadalkiviro, Cuenca Mediterránea Andaluza, Tintas-Odjelis-Pjedras, Guadalete-Barbate, Galisija-Kosta, Minjas-Sil, Dueras, Cantábrico Occidental, ir Cantábrico Oriental.

Komisija daro išvadą, kad išskyrus minėtas trylika upių baseinų vietovių, Ispanija neįvykdė Direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punkto.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/6

a)

panaikinti 2011 m. gegužės 24 d. Bendrojo Teismo nutartį byloje T-176/09;

b)

pripažinti vyriausybės ieškinį byloje T-176/09 priimtinu;

c)

grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl vyriausybės ieškinio;

d)

tuo atveju, jei nebūtų patenkintas b) arba c) punktų reikalavimai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad kitus su priimtinumu susijusius klausimus jis išspręstų nagrinėdamas bylą iš esmės;

e)

nurodyti Komisijai ir Ispanijai sumokėti Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę šios bylos aplinkybėms taikydamas arba klaidingai taikydamas teisės aktus, reglamentuojančius panaikinimą iš dalies arba atskirtinumą, nes šia byla siekiama, kad būtų ištaisytas įregistruotos teritorijos ploto dydis, o ne iš tiesų ją panaikinti arba atskirti; akivaizdu, kad tam tikri teritorijos ES 6120032 plotai buvo klaidingai priskirti arba aiškiai pagrįsti klaidinga ar apgaulinga Ispanijos pateikta informacija. Teritorijai priskintinas plotas turi būti ištaisytas jį tinkamai ir proporcingai panaikinant;

2.

Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę, nusprendęs, kad Sprendimo 2009/95 (1) panaikinimas iš dalies, kaip to prašo Gibraltaro vyriausybė, priverstų Bendrąjį teismą iš naujo nustatyti geografines teritorijos ES 6120032 ribas ir visiškai pakeistų teritoriją ES 6120032 bei iš dalies pakeistų Sprendimo 2009/95 esmę ir nebebūtų akivaizdžiai atskirtinas nuo sprendimo 2009/95;

3.

Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos teisę, nes konstatavo, kad neįrodyta, jog naujų teritorijos ES 6120032 ribų nustatymas, kaip to prašo Gibraltaro vyriausybė, atitiktų Natūralių buveinių direktyvos III priede apibrėžtus kriterijus, kad ją būtų galima pripažinti Bendrijos svarbos teritorija, nors atsižvelgiant į gausias teisines ir faktines aplinkybes ji galėtų būti pripažinta tokia ir nei viena iš šalių niekad tam neprieštaravo, tad padaręs tokią išvadą Bendrasis Teismas iškreipė įrodymus ir (arba) neteisingai teisiškai kvalifikavo faktines aplinkybes bei, remdamasis tuo, padarė klaidingas teisines išvadas ir (arba) padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą bei neteisingai taikė teisinius kriterijus ir, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, taikė netinkamas procedūras.

4.

Be to, arba, tuo atveju, jei nebūtų atsižvelgta į anksčiau nurodytus pagrindus, Bendrasis Teismas padarė procesinį pažeidimą, pakenkusį Gibraltaro vyriausybės interesams, nes, nesuteikęs vyriausybei galimybės išreikšti nuomonės dėl kitos proceso šalies pateiktų dokumentų ir nepateikęs jai Ispanijos Karalystės pateikto dokumento, reikšmingo sprendžiant klausimą, pagrindusį Bendrojo Teismo nutartį, pažeidė jos gynybos teises ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, taikė netinkamas procedūras.

5.

Be to, arba, tuo atveju, jei nebūtų atsižvelgta į anksčiau nurodytus pagrindus, Bendrasis Teismas padarė procesinį pažeidimą, pakenkusį Gibraltaro vyriausybės interesams, nes nenurodė teiginio, kad neįrodyta, jog naujų teritorijos ES 6120032 ribų nustatymas, kaip to prašo Gibraltaro vyriausybė, atitiktų Natūralių buveinių direktyvos III priede apibrėžtus kriterijus, kad ją būtų galima pripažinti Bendrijos svarbos teritorija, motyvų ir (arba) neatsižvelgęs į įrodymus, kad yra kitaip, arba juos atmetęs.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/7

1.

Ar Monrealio konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybės dėl bagažo sunaikinimo, praradimo arba vėlavimo riba, neviršijanti 1 000 specialiųjų skolinimosi teisių kiekvienam keleiviui, atsižvelgiant į šios Konvencijos 3 straipsnio 3 dalį turi būti aiškinama kaip maksimali riba kiekvienam iš keleivių tuo atveju, kai keliauja keli keleiviai ir kartu įregistruoja bendrą bagažą, nepaisant to, kad įregistruoto bagažo vienetų skaičius yra mažesnis už keliaujančių keleivių skaičių?

2.

Ar, atvirkščiai, minėtoje nuostatoje nustatyta atsakomybės riba turi būti aiškinama taip, kad vienas įregistruoto bagažo vienetas gali priklausyti tik vienam keleiviui, turinčiam teisę reikalauti kompensacijos, ir todėl ji yra vienam keleiviui taikytina maksimali riba, net jei įrodoma, kad prarastas bagažas su viena identifikacine etikete priklauso daugiau nei vienam keleiviui?

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/9

—

panaikinti 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimą, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 2772) (OL L 130, 2011 5 17, p. 1),

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas

1.

pirmuoju pagrindu, susijusiu su

2.

antruoju pagrindu, susijusiu su

3.

trečiuoju pagrindu, susijusiu su

4.

ketvirtuoju pagrindu, susijusiu su

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/9

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą 2011/299/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kiek jis susijęs su ieškove.

—

Pritaikyti proceso organizavimo priemonę pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, nurodant atsakovei pateikti visus su ginčijamu sprendimu susijusius dokumentus dėl ieškovės.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrintų pagrindinių teisių pažeidimas

Ieškovė teigia, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau — Pagrindinių teisių chartija) jai garantuotos teisės. Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu Europos Sąjungoje užtikrinama laisvė užsiimti verslu, o 17 straipsniu — teisė naudotis teisėtai įgyta nuosavybe ir visų pirma laisvai ja disponuoti Europos Sąjungoje. Anot ieškovės, Pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniais jai garantuojamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu jai užkertamas kelias dalyvauti ekonominėje apyvartoje Europos Sąjungoje. Dėl to kyla pavojus jos ekonominei egzistencijai. Ieškovė pabrėžia, kad yra priklausoma nuo prekių tiekimo iš ekonominės Europos Sąjungos teritorijos.

Ieškovės nuomone, viešojo intereso apriboti jos laisvę užsiimti verslu, jos teisę į nuosavybę, į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą nėra. Visų pirma, jos nuomone, nėra jokių faktų, pagrindžiančių atsakovės sprendimą ir su tuo susijusį ieškovės pagrindinių teisių apribojimą. Ieškovė visų pirma nedalyvauja branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, ir (arba) branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veikloje.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: akivaizdžiai klaidingas faktų, kuriais pagrįstas ginčijamas sprendimas, atsiradimo įvertinimas

Ieškovės teigimu, faktai, kuriais pagrįstas ginčijamas atsakovės sprendimas, buvo akivaizdžiai klaidingai įvertinti. Ieškovė nedalyvauja branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, ir (arba) branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veikloje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: proporcingumo principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad priimdama sprendimą atsakovė nepaisė proporcingumo principo. Ieškovė iš tiesų negali atmesti galimybės, kad vienas iš energijos gamintojų, kuriam ji tiekė transformatorius, pažeisdamas sutartį be ieškovės žinios pardavė transformatorius Irano Branduolinės energijos tarnybai. Tačiau Irano Branduolinės energijos tarnyba taip pat be jokių sunkumų būtų galėjusi įsigyti atitinkamus transformatorius pasaulinėje arba Europos Sąjungos rinkoje. Ginčijamus vidutinės įtampos transformatorius gamina visi žinomi generatorių gamintojai ir platina juos visame pasaulyje, įskaitant Iraną. Be to, pasaulyje vyksta aktyvi prekyba naudotais transformatoriais, kurie atitinka ieškovės gaminamų transformatorių charakteristikas.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: teisės būti išklausytam pražeidimas

Ieškovė teigia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Anot ieškovės, ji negali suprasti ginčijamo sprendimo I priedo 16 punkte esančio pagrindimo ir atsakovė nėra jai pateikusi logiško pagrindimo atskirai, dėl ko buvo pažeista jos teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisinę apsaugą.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/10

—

panaikinti 2011 m. gegužės 10 d. Tarnautojų teismo nutartį byloje F-59/10 Barthel ir kt. prieš Teisingumo Teismą, kuria ieškovų ieškinys atmestas kaip nepriimtinas,

—

pripažinti ieškinį priimtinu,

—

grąžinti bylą Tarnautojų teismui nagrinėti iš esmės,

—

atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su pareigos motyvuoti neįvykdymu, nes šalių ieškinį atmetęs kaip nepagrįstą Tarnautojų teismas pažeidė SESV 296 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio pirmą sakinį bei šio Statuto 1 priedo 7 straipsnio 1 dalį, nes nenagrinėjo visų jam nurodytų teisės pažeidimų ir ieškovėms neleido susipažinti su ieškinių pagrindų, susijusių su Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies aiškinimo a contrario neteisėtumu atsižvelgiant į šių nuostatų 91 straipsnį ir teise kreiptis į Teisingumo Teismą dėl bet kurio asmens nenaudai priimto sprendimo per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jam apie jį buvo pranešta pagal šios nuostatos antrą įtrauką, atmetimo motyvais. Kadangi nepriėmė ieškinyje dėl panaikinimo ieškovų pateiktų visų ieškinio pagrindų ir argumentų, Tarnautojų teismas neįvykdė pareigos motyvuoti nutartį.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su teisės klaida, nes Tarnautojų teismas nusprendė, jog 2009 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų prašymas, buvo sprendimas visiškai patvirtinantis, kad nebuvo atsakymo, prilygstančio implicitiniam sprendimui dėl atmetimo, o pavėluotas atsakymas pateisinamas tuo, kad buvo laukiama vidinės pažymos, kurios prašyta vienoje iš Teisingumo Teismo tarnybų, kad būtų galima išnagrinėti, ar ieškovai atitiko reikalavimus, keliamus išmokai už pamaininį darbą gauti pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 56a straipsnį.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/11

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą 2011/299/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kiek jis susijęs su ieškove.

—

Pritaikyti proceso organizavimo priemonę pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, nurodant atsakovei pateikti visus su ginčijamu sprendimu susijusius dokumentus dėl ieškovės.

—

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrintų pagrindinių teisių pažeidimas

Ieškovė teigia, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau — Pagrindinių teisių chartija) jai garantuotos teisės. Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu Europos Sąjungoje užtikrinama laisvė užsiimti verslu, o 17 straipsniu — teisė naudotis teisėtai įgyta nuosavybe ir visų pirma laisvai ja disponuoti Europos Sąjungoje. Anot ieškovės, Pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniais jai garantuojamas vienodas požiūris ir nediskriminavimas.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu jai užkertamas kelias dalyvauti ekonominėje apyvartoje Europos Sąjungoje. Dėl to kyla pavojus jos ekonominei egzistencijai. Ieškovė pabrėžia, kad yra priklausoma nuo prekių tiekimo iš ekonominės Europos Sąjungos teritorijos.

Ieškovės nuomone, viešojo intereso apriboti jos laisvę užsiimti verslu, jos teisę į nuosavybę, į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą nėra. Visų pirma, jos nuomone, nėra jokių faktų, pagrindžiančių atsakovės sprendimą ir su tuo susijusį ieškovės pagrindinių teisių apribojimą. Ieškovė visų pirma nedalyvauja branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, ir (arba) branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo veikloje.

Be to, įvyko klaida. Ginčijamame sprendime įvardyta įmonė SATAK nėra ieškovė. Tai ieškovei visiškai svetima trečioji įmonė. Aplinkybę, kad ginčijamu sprendimu ji buvo įtraukta į Sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui II priedo sąrašą, ieškovė gali paaiškinti tik tuo, kad ji buvo supainiota su kita įmone, kuri kontroliuoja „SATAK“ ar panašaus pavadinimo įmonę.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: akivaizdžiai klaidingas faktų, kuriais pagrįstas ginčijamas sprendimas, atsiradimo įvertinimas

Ieškovės teigimu, faktai, kuriais pagrįstas ginčijamas atsakovės sprendimas, buvo akivaizdžiai klaidingai įvertinti. Ieškovė nedalyvauja branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų ar kitų ginklų sistemų prekyboje ir (arba) kūrimo veikloje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: proporcingumo principo pažeidimas

Ieškovė tvirtina, kad priimdama sprendimą atsakovė nepaisė proporcingumo principo. Remdamasi sąvokų „SATAK“ ir „Irano branduoline programa“ paieška internete, ieškovė gali tik spėlioti, kad Sprendimo 2011/299/BUSP I priedo B dalies 31 punkte nurodytas tiekimas galėtų būti šešių sovietinio tipo KH-55(SM) aviacinių sparnuotųjų raketų tiekimas, kurias 2001 2002 m. Iranas tariamai įsigijo iš Ukrainos.

Ieškovė nei palaiko verslo santykius su Ukrainos valstybine įmone UkrSpetzExport, nei importuoja sovietinio tipo KH-55(SM) aviacines sparnuotąsias raketas arba kitus ginklus ar ginklų sistemas.

Ieškovė tvirtina, kad ji nėra ginčijamo sprendimo I priedo B dalies 31 punkte įvardyta įmonė „SATAK“.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: teisės būti išklausytam pražeidimas

Ieškovė teigia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Anot ieškovės, ji negali suprasti ginčijamo sprendimo I priedo B dalies 31 punkte esančio pagrindimo ir atsakovė nėra jai pateikusi logiško pagrindimo atskirai, dėl ko buvo pažeista jos teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisinę apsaugą.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/12

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2011 (1) ir 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą 2011/299/BUSP (2), kiek juose numatytos priemonės susijusios su ieškovėmis.

—

Priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: atsakovė akivaizdžiai neteisingai nusprendė, kad ieškovės atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijus, nes

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: ginčijamos priemonės pažeidžia ieškovių teisę į sąžiningą procesą ir veiksmingą teisinę apsaugą, nes:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: atsakovė nenurodė pakankamai ieškovių įtraukimo į ginčijamas priemones priežasčių ir taip pažeidė savo pareigą aiškiai išdėstyti faktines ir konkrečias jos sprendimą pagrindžiančias priežastis.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas: ginčijamos priemonės sudaro nepateisinamą ir neproporcingą ieškovių teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti verslu apribojimą, nes

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/13

—

panaikinti 2011 m. liepos 22 d. Europos Sąjungos leidinių biuro sprendimą, kuriuo buvo atmesti ieškovės pasiūlymai pagal viešojo pirkimo konkursą Nr. AO 10340 „Informatikos paslaugos — programinės įrangos kūrimas ir priežiūra, konsultavimas ir pagalba dėl įvairių IT aplikacijų“ (OL 2011/S 66-106099), ir

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad atsakovas pažeidė esminį formos reikalavimą, nes ginčijamame sprendime nenurodytos priežastys ir motyvai, į kuriuos atsižvelgė perkančioji organizacija nuspręsdama, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad atsakovas pažeidė taikytiną procedūrą, numatytą Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (1) 139 straipsnyje.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad atsakovas netinkamai taikė procedūrą ar savo sprendimą grindė netinkamu teisiniu pagrindu ar bent jau klaidingu motyvavimu, nes ieškovės paaiškinimai buvo nesuprasti arba į juos nebuvo atsakyta.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/13

—

pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

panaikinti 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą 2011/273/BUSP ir jo įgyvendinimo aktus, kuriais ieškovo pavardė paliekama sąraše asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, bei 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 442/2011 ir jo įgyvendinimo aktus, kiek jie susiję su ieškovu;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — EŽTK) 6 ir 13 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose, pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, nes ieškovas kaltina Tarybą, kad jos pateikto motyvavimo nepakanka institucijų pareigai, nustatytai EŽTK 6 straipsnyje, SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, įvykdyti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su aplinkybe, kad skundžiamomis priemonėmis nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos ieškovo pagrindinės teisės, konkrečiai kalbant, jo teisė į nuosavybę, numatyta EŽTK pirmojo papildomo protokolo 1 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje, teisė į garbę ir orumą, numatyta EŽTK 8 ir 10 straipsniuose, ir galiausiai nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas EŽTK 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/14

—

pripažinti ieškovo ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

—

panaikinti 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimą 2011/273/BUSP ir šio sprendimo įgyvendinimo aktus (konkrečiau kalbant, 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimą 2011/302/BUSP, kuriame numatyta įtraukti ieškovo pavardę į sąrašą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2011/273/BUSP, bei 2011 m. gegužės 9 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 442/2011 ir jo įgyvendinimo aktus (t. y. 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 504/2011 ir jo klaidų ištaisymą), kiek jie susiję su ieškovu;

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — EŽTK) 6 ir 13 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose, pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu, nes ieškovas kaltina Tarybą, kad jos pateikto motyvavimo nepakanka institucijų pareigai, nustatytai EŽTK 6 straipsnyje, SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, įvykdyti.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su aplinkybe, kad skundžiamomis priemonėmis nepagrįstai ir neproporcingai ribojamos ieškovo pagrindinės teisės, konkrečiau kalbant, jo teisė į nuosavybę, numatyta EŽTK pirmojo papildomo protokolo 1 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje, teisė į garbę ir orumą, numatyta EŽTK 8 ir 10 straipsniuose, laisvė dirbti ir užsiimti verslu, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 ir 16 straipsniuose, ir galiausiai nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas EŽTK 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/14

—

panaikinti 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2011/300/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 136, 2001 m. gegužės 24 d., p. 85) ir šio sprendimo II priedą;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės akto priėmimo procedūros pažeidimu. Ieškovė nurodo, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo taikoma teisėta procedūra, numatyta 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendime 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 58, p. 53) 8 straipsnio 2 dalyje, ir buvo pažeistos SESV 296 straipsnio antros pastraipos nuostatos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su nepakankama sprendimo motyvacija. Ieškovė kaltina Tarybą pateikus standartinę motyvaciją, dėl kurios sprendimo adresatas negali suprasti jo priėmimo priežasčių, o teismas — vykdyti teisės akto teisėtumo kontrolę. Motyvacijos, kad ieškovė yra Libyan African Investment Portfolio savininkės, įmonės, kurios pačios atžvilgiu taikomos ribojamosios priemonės, dukterinė bendrovė, nepakanka.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisių į gynybą pažeidimu, kiek nebuvo nustatyta, kad nebuvo laikomasi teisių į gynybą ir kad ieškovė turėjo teisę į gynybą prieš įtraukiant ją į sąrašą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su ES 27 straipsnio pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad 2 punkte minimas Sprendimas 2011/137/BUSP ir 2011 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 2011/178/BUSP, iš dalies keičiantis Sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 78, p. 24), buvo priimti pažeidžiant ES 27 straipsnio 1 dalį.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su teisės klaida ir akivaizdžia vertinimo klaida tiek, kiek ieškovė yra civilinės paskirties avialinijų bendrovė, skirta pervežti keleivius ir krovinius, o ginčijamu sprendimu siekiama įšaldyti ieškovės lėšas vien tuo pagrindu, kad jos savininkė per investicinius fondus yra Libijos valstybė.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/15

—

Panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 1), tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—

panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą 2011/357/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 25), tiek, kiek jis susijęs su ieškove ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti įtraukdama ieškovę į asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, dėl to, kad atsakovė:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, jog padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos dėl to, kad atsakovė nusprendė, jog ieškovė yra didžiausia Baltarusijos gynybai skirtų gaminių importo–eksporto įmonė ir todėl ji yra vienaip ar kitaip susijusi su tarptautinių rinkimų standartų ir žmogaus teisių pažeidimais arba susidorojimais su pilietine visuomene Baltarusijoje.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nepateikusi įtikinamų įrodymų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė pagrindinę teisę į nuosavybę, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė proporcingumo principą dėl to, kad nustatė neproporcingą ieškovės pagrindinių teisių apribojimą nesuteikusi tinkamų procedūrinių garantijų ir nepateikusi įtikinamų įrodymų.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/15

—

Panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 1), tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—

panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą 2011/357/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 25), tiek, kiek jis susijęs su ieškove ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti įtraukdama ieškovę į asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, dėl to, kad atsakovė:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nepateikusi įtikinamų įrodymų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė pagrindinę teisę į nuosavybę, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė proporcingumo principą dėl to, kad nustatė neproporcingą ieškovės pagrindinių teisių apribojimą nesuteikusi tinkamų procedūrinių garantijų ir nepateikusi įtikinamų įrodymų.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/16

—

Panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 1), tiek, kiek jis susijęs su ieškove,

—

panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą 2011/357/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 25), tiek, kiek jis susijęs su ieškove ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti įtraukdama ieškovę į asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, dėl to, kad atsakovė:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos dėl to, kad atsakovė nusprendė, jog ieškovė vienaip ar kitaip susijusi su A. Lukašenkos režimu arba kad ji jam teikia finansinę paramą ar tam tikru būdu dalyvauja tarptautinių rinkimų standartų pažeidimuose, susidorojant su pilietine visuomene ir demokratine opozicija arba importuojant į Baltarusiją įrangą, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nepateikusi įtikinamų įrodymų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė pagrindinę teisę į nuosavybę, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė proporcingumo principą dėl to, kad nustatė neproporcingą ieškovės pagrindinių teisių apribojimą nesuteikusi tinkamų procedūrinių garantijų ir nepateikusi įtikinamų įrodymų.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/17

—

Panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 1), tiek, kiek jis susijęs su ieškovu,

—

panaikinti 2011 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą 2011/357/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL L 161, 2011, p. 25), tiek, kiek jis susijęs su ieškovu ir

—

priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti įtraukdama ieškovą į asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašą.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, numatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, dėl to, kad atsakovė:

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos dėl to, jog atsakovė nusprendė, kad ieškovas susijęs su A. Lukašenka ir jo šeima, kad jis yra Prezidento A. Lukašenkos vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais ir pagrindinis jo režimo rėmėjas, kad ieškovo vadovaujama bendrovė BelTechExport yra didžiausia Baltarusijos gynybai skirtų gaminių importo–eksporto įmonė.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė nepateikusi įtikinamų įrodymų nepagrįstai ir neproporcingai pažeidė pagrindinę teisę į nuosavybę, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad atsakovė pažeidė proporcingumo principą dėl to, kad nustatė neproporcingą ieškovo pagrindinių teisių apribojimą nesuteikusi tinkamų procedūrinių garantijų ir nepateikusi įtikinamų įrodymų.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/17

—

Panaikinti 2011 m. gegužės 27 d. Komisijos sprendimą nesiimti jokių žalos ištaisymo priemonių po to, kai Europos ombudsmenas nusprendė, kad 2006 m. lapkričio mėn. Komisijos priimtas sprendimas pasirinkti trečiosios bendrovės prekes ir paslaugas nebuvo suderinamas su taikytinais ES viešųjų pirkimų teisės aktais.

—

Įpareigoti Komisiją atlyginti ieškovės nuostolius tam, kad būtų panaikintos pasekmės, kurias ji patyrė dėl 2006 m. lapkričio mėn. Komisijos sprendimo.

—

Įpareigoti Komisiją sumokėti ieškovei 1 milijoną eurų už galimybės dalyvauti viešajame pirkime, kurį ji nusprendė panaikinti, praradimą.

—

Įpareigoti Komisiją sumokėti ieškovei 1 milijoną eurų už naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis.

—

Įpareigoti Komisiją sumokėti ieškovei 10 milijonų eurų nepiniginiams nuostoliams, susijusiems su tuo, kad buvo pakenkta jos reputacijai ir patikimumui, padengti.

—

Įpareigoti Komisiją paskelbti viešą pranešimą, informuojantį rinką ir visus CIRCA (informacinių technologijų priemonė, leidžianti elektroniniu būdu bendradarbiauti darbuotojams ar asmenų grupėms, esančioms skirtingose vietovėse) suinteresuotus naudotojus, kad ši prekė nėra pasenusi platforma, kad Alfresco Software Ltd. vystoma platforma nėra privilegijuota ir kad naudotojai gali laisvai pakeisti CIRCA savo pasirinkta platforma; ir

—

Įpareigoti Komisiją padengti ieškovės bylinėjimosi ir kitas išlaidas, atsiradusias pateikus šį ieškinį, net jei būtų atmestas šis ieškinys.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos pareigos, numatytos Finansinio reglamento (1) 27, 88, 89 ir 91 straipsniuose bei Įgyvendinimo reglamento (2) 116, 122 ir 124 straipsniuose, vykdyti atvirą ar apribotą viešąjį pirkimą pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Komisijos nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą ir pareigą nurodyti motyvus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/18

—

panaikinti 2011 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 627/2011;

—

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti, kad nenumačiusi pakankamo laikotarpio tarp 2011 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 627/2011 paskelbimo ir jo įsigaliojimo, Komisija padarė pažeidimą ir nurodyti jai atlyginti bendrovėms ieškovėms šias sumas:

—

nepatenkinus antrojo reikalavimo, pripažinti, kad nenumačiusi pakankamo laikotarpio tarp 2011 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 627/2011 paskelbimo ir jo įsigaliojimo, Komisija padarė pažeidimą ir nurodyti jai atlyginti bendrovėms ieškovėms šias sumas:

—

bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir 10 000 EUR bendrovių ieškovių gynybos išlaidų daliai atlyginti.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su Komisijos prieš jai priimant sprendimą padarytų išvadų rimtais trūkumais, dėl kurių faktinės aplinkybės tapo netikslios.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nes ginčijamo reglamento įsigaliojimas nedelsiant (po paskelbimo) neleido ieškovėms pritaikyti savo praktikos.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/19

—

panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti sprendimą byloje tiek, kiek Tarnautojų teismas

—

Priteisti iš A. Kalmár visas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apelianto patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje;

1.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: draudimo nuspręsti ne ultra petita pažeidimas ir teisės į gynybą pažeidimas. Apelianto nuomone, Tarnautojų teismas nagrinėjo kitus ieškinio motyvus, nei tuos, kuriuo nurodė A. Kalmár.

2.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidinga teisinė nuomonė, vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą. Pirmiausia Tarnautojų teismas padarė klaidą, taikydamas pareigą atsižvelgti į pareigūnų interesus ir pareigą motyvuoti.

3.

Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: neteisinga teisinė Tarnautojų teismo nuomonė dėl prašymo dėl panaikinimo dalyko. Apelianto nuomone, 2009 m. liepos 18 d. sprendimą Tarnautojų teismas turėjo kvalifikuoti kaip apelianto nenaudai priimtą sprendimą, kuriam taip pat taikoma teisminė kontrolė.

4.

Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: daug klaidų, kurias padarė Tarnautojų teismas vertindamas aplinkybę, kad sprendime atleisti iš darbo Europolas „neatsižvelgė“ arba „ne atidžiai“ atsižvelgė į tam tikras „reikšmingas ir ne mažareikšmes faktines aplinkybes“.

5.

Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: nepakankamas skundžiamo sprendimo pagrindimas.

6.

Šeštasis apeliacinio skundo pagrindas: neteisingas žalos atlyginimo pripažinimas.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/20

—

Panaikinti sprendimus, kuriais nustatomos pareigų paaukštinimo ribos vykdant 2010 ir 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūrą AD13 ir AD14 lygiams, paskelbtus Administraciniuose pranešimuose Nr. 3-2010, 65-2010 ir 76-2010.

—

Panaikinti pareigūnų, paaukštintų į AD13 ir AD14 lygius vykdant 2010 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą, paskelbtą Administraciniuose pranešimuose Nr. 65-2010, tiek, kiek jis sudarytas remiantis neteisėtomis pareigų paaukštinimo ribomis ir panaikinti Komisijos implicitinį sprendimą atsisakyti paaukštinti daug kitų pareigūnų į AD12 arba AD13 lygį.

—

Tiek, kiek reikia, panaikinti sprendimus atmesti ieškovų skundus.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/20

—

Panaikinti Komisijos sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą nutraukti ieškovo neterminuotą darbo sutartį ir, tiek, kiek reikia, panaikinti sprendimą atmesti skundą.

—

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.