12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/1

A.

kadangi 2005 m. Komisija patvirtino Europos skaidrumo iniciatyvą, o 2006 m. paskelbė Žaliąją knygą siekdama padidinti ES valdymo skaidrumą, atvirumą ir atskaitingumą ir kadangi Europos skaidrumo iniciatyvos pagrindas yra viešosios informacijos apie ES lėšų gavėjus teikimas,

B.

kadangi remiantis pasidalijamojo valdymo sistema informacija apie ES lėšų gavėjus yra valdoma valstybės narės lygmeniu ir kadangi nėra specialaus ES įpareigojimo ar griežtų Komisijos nurodymų, tokios informacijos viešo skelbimo mastas valstybėse narėse labai skiriasi, todėl sunku palyginti padėtį ES,

C.

kadangi atskleidus informaciją apie ES lėšų gavėjus, visuomenė galės dalyvauti prasmingoje diskusijoje apie tai, kaip leidžiamos viešosios lėšos, kuri labai svarbi veikiančios demokratijos šalims,

D.

kadangi Europos skaidrumo iniciatyva nebuvo susieta su griežčiau reglamentuojama ir labiau įpareigojančia finansų kontrolės ir audito sritimi,

E.

kadangi Europos skaidrumo iniciatyva turėtų daryti didelį poveikį užtikrindama skaidrias partnerystes visų krypčių sanglaudos programavimo ciklo etapais ir kadangi reglamentuose vis dėlto nėra aiškiai nurodyta, kokiu mastu partneriai turėtų įsitraukti į įvairius programavimo procesus, ir nėra išsamiai aprašyta tokio įsitraukimo tvarka,

F.

kadangi nepakanka išankstinės informacijos apie Komisijos sprendimus dėl didelės apimties projektų finansavimo, todėl trūksta skaidrumo ir kadangi šį trūkumą reikėtų pašalinti,

G.

kadangi skaidrumo iniciatyva turi būti įgyvendinama kartu paprastinant struktūrinių fondų lėšų gavimo procedūras,

1.

mano, kad sanglaudos politikos ir jos programavimo ciklo, išlaidų paskirstymo ir galimybės potencialiems struktūrinių fondų lėšų gavėjams gauti informaciją skaidrumas yra pagrindinė būtina sąlyga bendriems sanglaudos politikos tikslams pasiekti ir kad dėl šios priežasties skaidrumas turėtų tapti pagrindiniu įvairiems sektoriams taikomu principu sanglaudos programavimo ir sprendimų priėmimo procesuose;

2.

reiškia pasitenkinimą tuo, kad vykdant Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimus Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato tinklalapyje skelbiami interaktyvūs žemėlapiai su nuorodomis į Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšų gavėjų sąrašus, kurie skelbiami atitinkamai nacionaliniuose ar regionų tinklalapiuose; ragina valstybes nares tinkamomis priemonėmis skleisti informaciją apie Regioninės politikos generalinio direktorato interneto svetainę siekiant suteikti visuomenei kuo didesnę galimybę naudotis šia duomenų baze; pažymi, kad, nepaisant to, suinteresuotosioms šalims vis dar labai sunku sužinoti, kaip naudojamos viešosios lėšos; ragina Komisiją plačiai konsultuotis su šiomis šalimis dėl galimų būdų šiai padėčiai ištaisyti;

3.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naudojantis šiomis valstybių narių duomenų bazėmis būtų galima atlikti visapusę paiešką ir kad duomenų bazės būtų suderintos siekiant palengvinti visos ES duomenų apžvalgą ir būtų išlaikytas jų tinkamumas naudoti vietos lygmeniu; taigi mano, kad atsižvelgiant į minėtus dalykus duomenis būtina skubiai pateikti dviem kalbomis (vietos kalba ar kalbomis ir viena iš Komisijos darbo kalbų);

4.

pabrėžia, kad norint padidinti duomenų apie paramos gavėjus naudingumą reikia gerinti informacijos turinį ir jo pateikimą; todėl ragina Komisiją nustatyti išsamesnį ir labiau norminį informacijos pateikimo formatą, kuriame būtų reikalaujama nurodyti teiktinos informacijos struktūrą, formą ir turinį; mano, kad teikiant reikiamą informaciją taip pat reikėtų palengvinti paiešką pagal kriterijus, kad būtų galima iš karto susidaryti vaizdą apie ieškomas sudedamąsias dalis;

5.

ragina viešai skelbiant paramos gavėjų ir, kai reikia, suinteresuotųjų šalių sąrašus pateikti papildomos svarbios informacijos; taigi siūlo apsvarstyti galimybę šiuo metu taikomus būtiniausius reikalavimus papildyti reikalavimu pateikti informaciją apie vietą, patvirtintų projektų santraukas, nurodyti paramos rūšį ir pateikti projekto partnerių aprašymą kaip atskleidžiamos informacijos apie paramos gavėjus sudedamąsias dalis; prašo renkamus duomenis pateikti ir tvarkyti struktūrizuotai ir palyginamai siekiant užtikrinti, kad juos būtų labai patogu naudoti, ir siekiant tikro skaidrumo; mano, kad tai galima padaryti nedidinant papildomų išlaidų;

6.

prašo sudaryti visų programose pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą dalyvaujančių paramos gavėjų, o ne tik pagrindinių paramos gavėjų, sąrašą;

7.

pabrėžia, kad visapusis Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimų vykdymas būtinas pasitelkiant atitinkamą reguliavimą, geresnį konsultavimo, įspėjimo mechanizmą ir reikalavimų nevykdymo atveju kaip paskutinę išeitį taikant poveikio priemones;

8.

ragina Komisiją paaiškinti, kaip praktiškai įgyvendinti Europos skaidrumo iniciatyvos principus veiksmų programų ir jų informavimo planų lygmeniu; todėl pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškesnes informacijos apie pasidalijamuoju būdu valdomų lėšų gavėjus atskleidimo taisykles;

9.

pabrėžia būtinybę reglamentus ir jų įgyvendinimo taisykles formuluoti taip, kad procedūros būtų skaidrios, sudaryti geresnes galimybes potencialiems paramos gavėjams pasinaudoti struktūriniais fondais ir sumažinti dalyviams tenkančią administracinę naštą, visų pirma tam tikromis priemonėmis, pavyzdžiui, viešai paskelbiant aiškinamąsias pastabas apie įgyvendinimą, dėl kurių susitaria Komisija ir valstybės narės; ragina vadovaujančias valstybių narių institucijas skaidriai pristatyti visus struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų etapus; pakartoja savo nuomonę, kad skaidrios ir aiškios procedūros yra gerą valdymą lemiantys veiksniai, tad palankiai vertina Komisijos pastangas teikti pasiūlymus dėl supaprastinimo;

10.

pažymi, kad įgyvendinant tarpvalstybines ir tarptautines programas susiduriama su tam tikrais sunkumais dėl skirtingos administracinės kultūros, nacionalinių taisyklių ir valstybėse narėse vartojamų kalbų, kurie turi įtakos ne tik kiekybiniams, bet ir kokybiniams šių iniciatyvų aspektams; todėl svarbiausia būtų parengti konkrečias skaidrumo taisykles, koordinuojant ir bendradarbiaujant įvairioms vadovaujančioms institucijoms;

11.

pabrėžia, kad pagal EP tyrimą dėl Europos skaidrumo iniciatyvos ir jos įtakos sanglaudos politikai būtiniausių Europos skaidrumo iniciatyvos reikalavimų nevykdymas yra susijęs su vadovaujančių institucijų administracinių gebėjimų stoka, o ne su nenoru teikti tokius duomenis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad papildomų duomenų ir informacijos nuostata netaptų papildoma administracine našta potencialiems paramos gavėjams, ypač tiems, kurie jau dabar patiria sunkumų vykdydami nustatytus administracinius ir finansinius dotacijų ir viešųjų sutarčių reikalavimus;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimus teikti papildomą informaciją ir duomenis reikėtų derinti su Europos Komisijos teikiama papildoma technine parama (praktiniai seminarai dalyvaujant Komisijos pareigūnams ir vietos ir (arba) regionų darbuotojams, atsakingiems už struktūrinių fondų valdymą, vadovaujančių institucijų keitimasis gerosios patirties pavyzdžiais, konkrečių gairių skelbimas) potencialiems paramos gavėjams, kurie neturi reikiamo techninio pajėgumo; mano, kad tik taip bus užtikrinta, kad dalyviams stengiantis įvykdyti papildomus reikalavimus pateiktų duomenų ir informacijos atžvilgiu nebūtų iškraipomos projekto įgyvendinimo veiksmų lėšos;

13.

pabrėžia valstybių narių teikiamos informacijos tikslumo ir pateikimo laiku kaip kontrolės sistemos priemonės svarbą ir dėl to kylančią būtinybę susieti Europos skaidrumo iniciatyvą su finansų kontrole ir auditu; pakartoja savo nuomonę, kad išankstinio įspėjimo sistema taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Centrine atskirties duomenų baze;

14.

prašo Komisijos stebėti, kaip naudojamos padidintos išankstinės išmokos, kurias valstybės narės gavo 2009 m. įdiegus supaprastinimus, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 1083/2006;

15.

pakartoja savo prašymą teikti informaciją apie sumokėtų sumų susigrąžinimą ir panaikinimą taikant Europos skaidrumo iniciatyvos principą; reikalauja, kad valstybės narės pateiktų išsamią informaciją apie tai, o Komisija tą informaciją teiktų biudžeto valdymo institucijai ir visuomenei kartu su informacija apie finansinių klaidų ištaisymą patvirtinus sukčiavimo faktą ir taip užtikrintų aukštus pasitikėjimo ir atsakomybės Europos visuomenei standartus;

16.

primygtinai siūlo auditoriams griežčiau taikyti ryšių palaikymo ir informacijos teikimo reikalavimus, įskaitant reikalavimų nevykdančių asmenų – ypač vyriausybės subjektų – nurodymą ir viešą paskelbimą, o patvirtinus sukčiavimo faktą ištaisyti finansines klaidas;

17.

palankiai vertina Komisijos ir Audito Rūmų pastangas suderinti audito metodikas;

18.

pabrėžia, kad būtiniausi konsultavimo standartai yra Europos skaidrumo iniciatyvos sudedamoji dalis, ir palankiai vertina tai, kad Komisija remia minėtus standartus ir juos taiko sanglaudos politikai; vis dėlto ragina Komisiją leisti suinteresuotosioms šalims atitinkamai pareikšti savo nuomonę apie konsultavimo proceso kokybę; ragina regionus ir valstybes nares konsultuojant suinteresuotąsias šalis remtis turima ES patirtimi;

19.

pakartoja savo nuomonę, kad partnerystė yra būtina skaidrumo, jautrumo, veiksmingumo ir pagrįstumo užtikrinimo visais sanglaudos programavimo ir įgyvendinimo etapais sąlyga bei gali sustiprinti įsipareigojimą teikti programos rezultatus ir tų rezultatų viešąją nuosavybę; taigi kviečia valstybes nares ir vadovaujančias institucijas paraginti regionines ir vietos valdžios institucijas ir kitus suinteresuotuosius partnerius aktyviau dalyvauti visuose sanglaudos programavimo ir įgyvendinimo etapuose, ypač įgyvendinant nacionalinio lygmens interneto platformą, kurią pasitelkiant būtų užtikrinamas esamų lėšų ir veiklos programų matomumas, taip pat kitomis priemonėmis skleidžiama geroji patirtis, ir sudaryti jiems galimybes naudotis visais projekto dokumentais siekiant geriau pasinaudoti jų patirtimi, žiniomis ir pažangiausia patirtimi;

20.

ragina Komisiją nustatyti daugiau gairių, nurodančių, kaip praktiškai įgyvendinti partnerystės sąlygą vykdant dabartines programas, ir būsimuose teisės aktuose nustatyti pakankamai įpareigojančias partnerystės taisykles, ypač kai kalbama apie regioninių ir vietos valdžios institucijų, šiuo atveju išrinktų institucijų, kurios yra nepakeičiami viso proceso partneriai, įtraukimą;

21.

ragina reguliariau laiku teikti tikslingesnę informaciją organizacijoms partnerėms, ypač toms, kurios yra valdymo struktūrų narės, ir veiksmingiau naudoti techninę paramą partnerystei remti, be kita ko, sudarant organizacijoms partnerėms galimybę dalyvauti informaciją teikiančioms struktūroms rengiamuose mokymuose; ragina, kad būtų prieinami šių mokymų daugialypės terpės variantai, kad jie pasiektų kuo daugiau žmonių ir kad po šių mokymų organizacijos partnerės galėtų konsultuotis; pabrėžia, kad tokia priemonė svarbi partneriams iš tolimiausiųjų ES regionų, kaip antai atokiausių regionų;

22.

ragina Komisiją laiku internete viešai skelbti informaciją ir užtikrinti galimybę tiesiogiai naudotis didelės apimties projektų, įskaitant JASPERS, dokumentais (paraiška, galimybių studija, sąnaudų ir naudos analize, poveikio aplinkai vertinimu ir t. t.), kai tik Komisija gauna valstybės narės finansavimo paraišką ir iki ji priima sprendimą dėl finansavimo; mano, kad šiame Komisijos tinklalapyje turėtų būti užtikrinta galimybė pateikti pastabas apie tokius projektus;

23.

ragina internete atgaline data skelbti informaciją apie patvirtintus arba pateiktus tvirtinti didelės apimties 2007–2013 m. programavimo laikotarpio projektus;

24.

siūlo nustatyti sąlygas, kuriomis būtų galima naudoti nepanaudotas lėšas, ir atsakomybę, tenkančią institucijai, kuri sprendžia dėl tokių lėšų perskirstymo;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/6

A.

kadangi 2011 m. biudžeto sudarymo procedūra yra pirmoji procedūra, vykdoma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ir kadangi per jos vienintelį svarstymą raginama labiau bendradarbiauti ir derinti savo poziciją su kita biudžeto valdymo institucija, kad per biudžeto derinimo procedūrą būtų pasiektas susitarimas dėl visų išlaidų,

B.

kadangi trišalio susitikimo, kuris bus rengiamas liepos mėn., tikslas yra išsiaiškinti esamą padėtį prieš Tarybai priimant savo poziciją dėl biudžeto projekto siekiant iš anksto nustatyti susitarimo punktus,

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. biudžeto projektą (BP) iš viso sudaro 142 576,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 130 147,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų, taigi paliekama 1 224,4 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 4 417,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų marža; pažymi, kad šios bendros sumos sudaro atitinkamai 1,15 proc. ir 1,05 proc. 2011 m. prognozuojamų gauti ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP);

2.

susirūpinęs dėl to, kad įsipareigojimų asignavimų padaugėjo tik 0,77 proc., palyginti su patvirtintu 2010 m. biudžetu, nes ši dalis neatitinka visuotinai išsakytų lūkesčių dėl ES biudžeto, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį remiant krizės ištiktų Europos šalių ekonomikos sektorius; pažymi, kad mokėjimų asignavimų padaugėjo 5,85 proc., tačiau primena, kad šį padidėjimą galima matematiškai paaiškinti turint mintyje neįprastai žemą mokėjimų asignavimų lygį 2010 m.; primena, kad daugiametėje finansinėje programoje (DFP) nustatytos maksimalios 142 965 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 134 280 mln. EUR mokėjimų asignavimų ribos dabartinėmis kainomis;

3.

pripažįsta, kad, palyginti su 2010 m. biudžetu, sumažintas skirtumas tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų (12 429 mln. EUR ir 18 535 mln. EUR) ir tai yra geresnio ES biudžeto vykdymo rodiklis, tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad DFP 2011 m. numatytas tik 8 366 mln. EUR skirtumas tarp įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų; atsižvelgdamas į tai, primena, kad dėl šių skirtumų vėliau susidaro deficitas ir dėl to jų reikėtų vengti siekiant, kad biudžetas būtų tvarus ir lengvai įvykdomas;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis (70 proc.) visos biudžeto projekte numatytos 1 224,4 mln. EUR maržos grindžiama 2 išlaidų kategorijos, susijusios su gamtos išteklių išsaugojimu ir valdymu, marža ir kad kitų išlaidų kategorijų, ypač 1a, 3b ir 4 išlaidų kategorijų, maržos labai ribotos, taigi atitinkamai mažėja ES pajėgumas reaguoti į politikos pasikeitimus ir tenkinti nenumatytus poreikius išlaikant savo prioritetus;

5.

be to, pabrėžia, kad marža pagal 2 išlaidų kategoriją galėtų būti mažesnė, nes gali pakisti rinkos sąlygos;

6.

džiaugiasi, kad Komisija paskelbė ataskaitą dėl TIS veikimo (COM(2010)0185), ir primena, kad laukiama pasiūlymo dėl esminio biudžeto persvarstymo ir kad būtina peržiūrėti dabartinę DFP, nes per praėjusias biudžeto sudarymo procedūras radosi sunkumų deramai ir tinkamai reaguoti sprendžiant įvairius kilusius uždavinius; primena, jog tikisi, kad Komisija iki pirmojo 2010 m. pusmečio pabaigos pateiks kelis konkrečius DFP persvarstymo pasiūlymus;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad yra daug neįvykdytų procedūrų, kurios turi didelės įtakos biudžetui ir kurias abi biudžeto valdymo institucijos turės užbaigti 2011 m. (biudžeto persvarstymas, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) steigimas, taisomieji biudžetai, TIS persvarstymas, Finansinio reglamento persvarstymas ir kt.);

8.

atkreipia dėmesį į Komisijos nustatytus prioritetus (pavyzdžiui remti ES ekonomikos sektorių po krizės ir prisitaikyti prie naujų reikalavimų, t. y. Lisabonos sutarties įgyvendinimo, naujų finansų priežiūros institucijų, finansuoti Pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą (angl. GMES), įgyvendinti Stokholmo programą ir kt.) ir abejoja, ar užtenka šiek tiek padidinti įsipareigojimų asignavimus, palyginti su numatytais 2010 m. biudžete, kad šie prioritetai būtų įgyvendinami;

9.

pabrėžia, kad svarbu aktyviai reaguoti į krizę ir finansų rinkų nestabilumą, todėl mano, kad būtų reikėtų numatyti didesnį ES biudžeto finansinį pajėgumą ir lankstumą; atsižvelgdamas į tai reikalauja iš Tarybos ir Komisijos pateikti išsamesnės informacijos apie pasekmes, kurias Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė, dėl kurios nuspręsta per neeilinį 2010 m. gegužės 9–10 d. Ekonomikos ir finansų (Ecofin) tarybos posėdį, galėtų turėti ES biudžetui; papildomai reikalauja, kad siekiant išvengti būsimų krizių būtų nustatyta veiksminga stebėsenos sistema, pagal kurią be kitų dalykų būtų reikalaujama teikti informaciją tiesiogiai Parlamentui;

10.

apgailestauja dėl to, kad neįmanoma 2011 m. biudžeto projekte aiškiai nustatyti pavyzdinių strategijos „ES 2020“ iniciatyvų, pvz., „Inovacijų Sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Nauji įgūdžiai ir darbo vietos“ ir „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“, finansinių pasekmių biudžetui, ir labai abejoja gebėjimu pagal dabartinę finansinę programą užtikrinti tinkamą šių pagrindinių iniciatyvų finansavimą;

11.

primena, kad, kaip nurodyta 2010 m. kovo 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą, jaunimo klausimas yra vienas iš pagrindinių 2011 m. biudžeto prioritetų, kuris turėtų būti remiamas kaip su įvairiomis politikos sritimis susijusi ES tema, siekiant kurti įvairių politikos sričių, susijusių su jaunimu, t. y. švietimo, užimtumo, verslumo ir sveikatos apsaugos, sąsajas kartu palengvinant ir skatinant jaunimo socialinę įtrauktį, gebėjimus prisiimti įgaliojimus, judumą ir įgūdžių ugdymą; pažymi, kad sąvoka „jaunimas“ turėtų būti suprantama plačiai ir turėtų apimti asmenų gebėjimą kelis kartus per gyvenimą keisti pareigas ir statusą, nevaržomai pereinant, pvz., nuo stažuotės prie akademinės ar profesinės veiklos ir profesinio mokymosi, ir kad šiuo požiūriu vienas iš tikslų turėtų būti lengvinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką;

12.

apgailestauja dėl to, kad, nepaisant itin didelės svarbos ir aukštos vykdymo normos, kuri 2007–2009 m. laikotarpiu kiekvienais metais siekia 95–100 proc., BP siūlomų asignavimų, skirtų pagrindinėms su jaunimu susijusioms priemonėms ir programoms, pvz., mokymosi visą gyvenimą programai, programoms „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus Mundus“, kiekio padidinimas yra labiau simbolinis; mano, kad dėl šio padidinimo ES nesuteikiama galimybė tinkamai finansuoti šią prioritetinę sritį, ir dėl to ketina teikti daugiau paramos šioms programoms; atsižvelgdamas į tai, primena, kad šios programos, neatsižvelgiant į joms skiriamą nedidelį kiekį finansinių išteklių, turi neabejotiną Europos pridėtinę vertę ir itin prisideda prie stiprios Europos pilietinės visuomenės kūrimo;

13.

ragina išsamiau paaiškinti, kaip išskirstytos veiklos ir administracinės išlaidos, ir pripažįsta pastangas, kurių buvo imtasi nurodant 5 išlaidų kategorijai nepriklausančias administracines išlaidas; pažymi, kad jau dabar iš tiesų nemaža dalis administracinių išlaidų finansuojama iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų;

14.

pasiryžęs derybas dėl 2011 finansinių metų biudžeto vykdyti konstruktyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į veiksmingumo ir Europos pridėtinės vertės tikslus; tikisi, kad kita biudžeto valdymo institucija taip pat pasirinks į bendradarbiavimą orientuotą darbo metodą, pagal kurį vyktų tikras politinis dialogas, ir nebūtų vadovaujamasi vadinamąja apskaitos logika, dėl kurios derybų metu itin daug dėmesio skiriama valstybių narių sutaupytoms lėšoms ir įmokoms; primena, kad pagal Sutartį ne tik pakeista biudžeto sudarymo procedūros teisinė sistema, bet ir nustatytas naujas metodas ir nauji derybų ir kompromisų sudarymo terminai;

15.

pabrėžia tai, kad ES biudžetas labai ribotas, palyginti su nacionaliniais biudžetais; todėl primena, kad siekiant įgyvendinti bendras ES strategijas reikia sukurti ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų sinergiją; pabrėžia, kad jų susiejimas daro didesnį poveikį įgyvendinant Europos politiką, iš tiesų duoda papildomos naudos Europai ir tuo pat metu padeda siekti ilgalaikių politikos tikslų; yra įsitikinęs, kad ES biudžeto lėšos gali atlikti pagalbinį vaidmenį pagrindinėse srityse siekiant prisidėti prie ilgalaikių investicijų ir darbo vietų kūrimo; tikisi, kad Taryba, spręsdama dėl ES biudžeto, tinkamai į tai atsižvelgs ir susilaikys nuo visuotinio lėšų mažinimo, net jei nacionalinių viešųjų finansų padėtis yra itin sunki;

16.

primena savo prioritetus, nustatytus minėtoje 2010 m. kovo 25 d. rezoliucijoje;

17.

atkreipia dėmesį į 4,4 proc. padidėjusį įsipareigojimų asignavimų (iki 13 437 mln. EUR) ir 7 proc. mokėjimų asignavimų (iki 11 035 mln. EUR (4) kiekį, taip pat į 50,1 mln. EUR maržą (palyginti su 37 mln. EUR marža, nustatyta finansinio programavimo dokumente), ir tai susiję su tuo, kad sumažinta asignavimų administracinėms ir techninės paramos išlaidoms (buvusios BA eilutės) ir decentralizuotoms ir vykdomosioms agentūroms ir su mažesniu kiekiu asignavimų, skiriamų daugeliui programų, pvz., programai „Muitinė 2013“ ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP) Verslininkystės ir inovacijų programai;

18.

primena, kad MVĮ atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir skatinant visą ES ekonomiką; ragina labiau remti visas programas ir priemones, skirtas MVĮ remti, ir atsižvelgdamas į tai yra susirūpinęs dėl siūlymo mažinti mokėjimų asignavimus, skiriamus Verslumui ir inovacijoms pagal KIP;

19.

primena, kad pagal šią išlaidų kategoriją nebuvo numatyta finansuotinų naujų poreikių (Kozlodujaus atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo programa, Europos finansų priežiūros institucijos, Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl. ITER) ir Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES), įskaitant Parlamento prašymą skirti daugiau asignavimų jos eksploatavimo etapu) tvirtinant dabartinę DFP; pabrėžia, kad finansuojant šiuos poreikius nereikėtų pakenkti finansavimui kitų į 1a išlaidų kategoriją įrašytų programų ir veiksmų, kurie itin svarbūs stengiantis atkurti Europos ekonomiką po krizės;

20.

primena, kad Europos ekonomikos atkūrimo planas, kaip ir daugelis daugiamečių programų (Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, Europos bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, transeuropiniai tinklai, „Galileo“ („Egnos“), „Marco Polo II“ ir „Progress“), kurių baigiamasis etapas prasidės 2011 m., iš dalies finansuojamas pagal šią išlaidų kategoriją; taigi pakartoja savo raginimą Komisijai parengti tolesnės veiklos ataskaitą Europos ekonomikos atgaivinimo plano įgyvendinimo, įskaitant EIB patikėtas priemones, klausimu;

21.

palankiai vertina tai, kad pagrindinėms programoms skiriama daugiau asignavimų (Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintajai bendrajai programai 13,8 proc., Konkurencingumo ir inovacijų bendrajai programai 4,4 proc., mokymosi visą gyvenimą programai 2,6 proc. ir transeuropiniams tinklams 16,8 proc.), ir pabrėžia, kad šios programos yra pagrindinis ES taikomos ekonominės kovos su krize strategijos svertas;

22.

pabrėžia, kad 1a išlaidų kategorija apima daugelį pavyzdinių 2020 m. Europos Sąjungos strategijos iniciatyvų, pavyzdžiui, „Inovacijų Sąjunga“, „Judus jaunimas“, „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Nauji įgūdžiai ir darbo vietos“ ir „Globalizacijos epochai skiriama pramonės politika“; apgailestauja dėl to, kad neįmanoma aiškiai biudžeto požiūriu nustatyti strategijos „Europa 2020“ finansinio poveikio, ir išreiškia savo abejones dėl pajėgumų siekiant pagal dabartinę finansinę programą užtikrinti deramą šių iniciatyvų finansavimą;

23.

primena, kad 2011 m. prioritetai, atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“, daugiausia bus finansuojami šios išlaidų kategorijos lėšomis ir kad ES kompetencija, susijusi su Sutarties įsigaliojimu, gali turėti poveikį biudžetui; pabrėžia, kad kosminės erdvės politikai, kuri yra konkretus pavyzdys Europos pramonės politikos, kurią įgyvendinant skatinama Europos mokslo, technologijų ir aplinkos apsaugos pažanga ir didinamas pramonės konkurencingumas, būtina tolesnė finansinė ES ir valstybių narių parama, susijusi su Pasauline aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema;

24.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „Judus jaunimas“, pagal kurią siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų veiklą ir didinti jų patrauklumą tarptautiniu mastu ir apskritai tobulinti ES švietimo ir mokymo standartus; labai pritaria tam, kad būtų skatinamos lygios galimybės visam jaunimui, neatsižvelgiant į išsilavinimą; nori pabrėžti, kad svarbu užtikrinti pakankamą švietimo ir mokymo srities, įskaitant profesinį mokymą, plataus užmojo politikos, kuri vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, finansavimą; pabrėžia, kad ES skirs visus turimus išteklius tam, kad būtų įgyvendintas šis svarbus uždavinys, ir tai bus precedento neturintis postūmis plėtojant visapusišką ES jaunimo politiką; vis dėlto pabrėžia, kad pradedant įgyvendinti šią visa apimančią pavyzdinę iniciatyvą, kuri aprėpia daugelį skirtingų ir nusistovėjusių šios srities ES programų, neturėtų būti menkinama atskirų programų svarba;

25.

pabrėžia, kad biudžeto ištekliai, kurie ateityje bus naudojami tokioms priemonėms, kaip mokymosi visą gyvenimą programa ir visas sritis apimantiems įgūdžiams, kaip antai, e. įgūdžiai, tarptautinė kompetencija, verslumo įgūdžiai ir daugiakalbystė, didinti, turėtų būti susiję su šių priemonių duodama didele papildoma nauda Europai, taigi minėtoms priemonėms turėtų būti teikiamas prioritetas 2011 m. biudžete;

26.

yra nusivylęs dėl to, kad turizmo veikla, dėl kurios netiesiogiai sukuriama daugiau kaip 10 proc. ES BVP ir kuri, ratifikavus Lisabonos sutartį, priskiriama ES kompetencijai, nėra aiškiai išskirta 2011 m. biudžeto projekte;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą įrašyti Europos globalizacijos fondui skirti mokėjimų asignavimai, ir mano, kad tai svarbus veiksnys apskritai atsižvelgiant į šio fondo valdymą ir matomumą; vis dėlto mano, kad šių mokėjimų asignavimų gali neužtekti siekiant padengti sumą, kurios reikės iš EGF remiamoms programoms 2011 m.; taigi primena savo reikalavimą nefinansuoti EGF vien tik atliekant lėšų perkėlimus iš ESF numatytų biudžeto eilučių ir ragina Komisiją nustatyti ir nedelsiant naudoti lėšas iš įvairių šiuo tikslu numatytų biudžeto eilučių; primena, kad reikalinga supaprastinta ir spartesnė šio fondo sutelkimo procedūra (5);

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai mažai padidinti ar išvis nepadidinti (palyginti su 2010 m. biudžetu) Europos užimtumo tarnybai (EURES) ir pagal tris biudžeto eilutes pramonės santykiams ir socialiniam dialogui remti numatyti įsipareigojimų asignavimai; mano, kad šiomis aplinkybėmis, kai dėl krizės iš darbo atleidžiama labai daug žmonių ir pertvarkoma veikla, pagal šias biudžeto eilutes reikėtų numatyti daugiau lėšų;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. biudžeto projekte numatyta 3,2 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus iki 50 970 mln. EUR, iš kurių 39 891,5 mln. EUR skiriama struktūriniams fondams (ERPF ir ESF), ir tai yra suma, panaši į 2010 m. skirtą sumą, o 11 078,6 mln. EUR skiriama Sanglaudos fondui;

30.

pažymi, kad šis pasiūlymas atitinka asignavimus, įrašytus į DFP, atsižvelgiant į 2011 m. skirtą finansinės programos techninį patikslinimą (6) (finansavimo padidinimas 336 mln. EUR), kaip nurodyta TIS 17 punkte; šiuo požiūriu supranta, kodėl marža, kuri daugiausia susijusi su techninei pagalbai skirtais asignavimais ir atitinka 0,03 proc. visos išlaidų kategorijos lėšų, sudaro 16,9 mln. EUR;

31.

palankiai vertina tai, kad 2011 m. siūloma 16,9 proc. iki 42 541 mln. EUR padidinti mokėjimų asignavimus, tačiau vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad mokėjimų poreikiai įvertinti remiantis istoriniais mokėjimų rodikliais atsižvelgiant į atitinkamus 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu prisiimtus įsipareigojimus, nors 2007–2013 m. laikotarpio pradžioje programa buvo įgyvendinama daug lėčiau ir todėl ją reikės vykdyti daug sparčiau, ypač 2011 m.;

32.

abejoja dėl to, ar atlikti patikslinimai, t. y. paskirstant vėluojančius mokėjimus ateinantiems metams kaip numatomų ateinančių mokėjimų dalį, visiškai tinkami siekiant patenkinti visus papildomus mokėjimų poreikius, ypač susijusius su:

33.

be to, mano, kad labai svarbu skirti pakankamai lėšų sanglaudos politikai finansuoti siekiant pagreitinti Europos ekonomikos atkūrimą ir prisidėti prie regionams skirtos strategijos „Europa 2020“; pabrėžia sinergetinį ES makroregioninio bendradarbiavimo poveikį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir poreikį numatyti pakankamai išteklių siekiant įgyvendinti vykdomas makroregionines strategijas; taigi ragina Komisiją ir Tarybą tuo atveju, jei mokėjimų asignavimų neužtektų poreikiams padengti, nedelsiant pateikti ir priimti taisomąjį biudžetą;

34.

prašo Komisijos toliau glaudžiai bendradarbiauti su tomis valstybėmis narėmis, kurios įsisavina mažai lėšų, siekiant toliau gerinti padėtį panaudojant lėšas vietoje; suvokia, kad dėl lėto lėšų panaudojimo gali kilti grėsmė ES politikos įgyvendinimui;

35.

prašo Komisijos taip pat toliau svarstyti, kaip pertvarkyti sudėtingą Komisijos ir (arba) valstybių narių nustatomų taisyklių ir reikalavimų sistemą, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pasiektiems rezultatams, o ne teisėtumui ir taisyklingumui nepažeidžiant pagrindinio patikimo finansų valdymo principo; pabrėžia, kad šie svarstymai taip pat turėtų prisidėti prie geresnio pagrindinių kito programavimo laikotarpio nuostatų rengimo; taigi primena 2009 m. lapkričio mėn. bendrą deklaraciją dėl supaprastinimo ir tikslingesnio struktūrinių ir sanglaudos fondų naudojimo ekonomikos krizės sąlygomis;

36.

primena tai, kad vienas svarbiausių pakeitimų, nustatytų pagal SESV sutartį, yra privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų panaikinimas sudarant biudžetą, dėl kurio abi biudžeto valdymo institucijos pagaliau vienodomis sąlygomis gali derėtis dėl visų metinių asignavimų; primena, kad privalomos išlaidos sudarė beveik 34 proc. visų biudžeto lėšų ir didžioji šių išlaidų dalis buvo numatoma pagal 2 išlaidų kategoriją;

37.

pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus biudžeto valdymo institucija pasitelkė šią išlaidų kategoriją, kad pasinaudojant marža arba perskirstant asignavimus, skirtus kitoms programoms ir veiksmams finansuoti, būtų pasiektas bendras susitarimas dėl metinių biudžetų;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant tvirtinimo, jog asignavimai išlieka nepakitę, 2011 m. asignuotosios pajamos sumažėjo daugiau kaip 25 proc. (iki 3 491 mln. EUR), ir kad veterinarinėms ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti skiriami asignavimai sumažėjo 7,8 proc.; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos optimistiškų prielaidų, susijusių su žemės ūkio rinkų raida 2011 m. (visų pirma atsižvelgiant padidėjusį rinkos nepastovumą ir tai, kad žemės ūkio veiklos silpnoji vieta yra pavojai sveikatai), ypač atsižvelgiant į tai, kad išlaidos rinkai turėtų sumažėti apie 900 mln. EUR; ragina Komisiją ir Tarybą įdėmiai stebėti žemės ūkio rinkos įvykius ir būti pasirengus greitai ir veiksmingai reaguoti taikant būtinas apsauginio tinklo priemones siekiant kompensuoti neigiamus rinkos įvykius ir rinkos kainų nepastovumą; yra susirūpinęs dėl to, kad planuojama sumažinti asignavimų veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms finansuoti, turint mintyje, kad reikia išlikti budriems siekiant likviduoti gyvūnų ligas;

39.

džiaugiasi tuo, kad 9,7 proc. padidėjo atsietai tiesioginei pagalbai, 50 proc. iki 90 mln. EUR vaisių ir daržovių mokyklose projektams ir 5,3 proc. pieno mokyklose projektams skiriami asignavimai, taip pat asignavimai, numatyti programai „parama skurstantiems asmenims“, su pasitenkinimu pažymi, kad nuo 2007 m. nuolat mažėja eksporto grąžinamosios išmokos (2011 m. biudžeto projekte jų sumažėjo iki 166 mln. EUR);

40.

džiaugiasi Komisijos sprendimu perskirstyti kelių valstybių narių nepanaudotas lėšas kitoms valstybėms narėms, kurios sėkmingai įgyvendina šią programą;

41.

pažymi, kad, kaip nurodyta strategijoje „Europa 2020“, veiksmai klimato srityje yra prioritetas ir atkreipia dėmesį į pasikeitusį šios išlaidų kategorijos 7 antraštinės dalies pavadinimą „Aplinka ir kovos su klimato kaita veiksmai“; atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma skirti daugiau asignavimų ES politikai ir teisės aktams kovos su klimato kaita veiksmų srityje įgyvendinti ir naujiems parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su klimato veiksmų įtraukimu ir prisitaikymu;

42.

džiaugiasi tuo, kad iki 333,5 mln. EUR (8,7 proc.) padidintas programai LIFE+ skiriamų įsipareigojimų asignavimų kiekis, ir palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į didesnes įgyvendinimo normas, ypač atsižvelgiant į tolesnes priemones pagal numatytą biologinės įvairovės strategiją 2010 m., numatyta skirti daug daugiau mokėjimų asignavimų (24,3 proc. daugiau iki 268,2 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad didžiuliams ekologiniams uždaviniams, įskaitant vandens taršos problemą, kuriuos turi spręsti ES, reikia skirti papildomos paramos pagal šią programą;

43.

primena, kad 2010 m. biudžete patvirtinta konkreti pieno sektoriaus rinkos rėmimo priemonė, skirta pieno sektoriaus krizės padariniams sušvelninti, turėjo būti vienkartinis veiksmas; prašo Komisijos ištirti, kaip valstybės narės naudoja specialiai pienininkystės sektoriui skirtus 300 mln. EUR, ir pateikti savo šios priemonės vertinimą kartu su pasiūlymais dėl nuolatinio metodo, taip pat konkrečių pasiūlymų, kaip ateityje spręsti nepastovių kainų šiame sektoriuje problemą;

44.

išreiškia susirūpinimą, kad bendros žuvininkystės politikos (BŽP) svarba tinkamai neatsispindi 2011 m. biudžeto projekte; pabrėžia, kad lėšų, pasiūlytų integruotos jūrų politikos (IJP) plėtrai, nepakanka svarbiausiems šios naujos politikos įgyvendinimo pradžios aspektams padengti; reiškia susirūpinimą, kad naujoji Europos Sąjungos jūrų politika gali kenkti šiuo metu prioritetinėms BŽP sritims, kalbant apie atitinkamą jų finansavimą iš biudžeto; pabrėžia, kad ateityje reikėtų teikti tinkamą finansavimą pagal daugiau nei vieną biudžeto eilutę;

45.

pažymi, kad apskritai didesnis su šia išlaidų kategorija susijęs lėšų kiekis (+12,8 proc.) praktiškai atspindi šios srities siekius, įtvirtintus Lisabonos sutartyje ir Stokholmo programoje;

46.

pabrėžia, kad reikia padidinti asignavimus siekiant pagerinti įkalinimo sąlygas; primena, kad, kaip nurodyta Stokholmo programoje, reikia numatyti socialinės įtraukties priemones ir socialinio perkėlimo programas ir remti kovos su narkotikais iniciatyvas, įskaitant prevenciją, reabilitaciją ir žalos mažinimą;

47.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano ir džiaugiasi, kad imigracijos ir imigrantų integracijos srityje siūloma skirti daugiau įsipareigojimų asignavimų Išorės sienų fondui (254 mln., +22 proc.), Europos grąžinimo fondui (114 mln., +29 proc.) ir Europos pabėgėlių fondui (94 mln., +1,3 proc.) finansuoti;

48.

pripažįsta, kad siūlymas 2011 m. mažinti agentūrai FRONTEX, neatsižvelgiant į didėjantį jos darbo krūvį, skiriamus asignavimus grindžiamas atnaujintu nepanaudotų asignavimų ir metinių perviršių vertinimu;

49.

džiaugiasi, kad priimtas reglamentas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (angl. EASO) įsteigimo, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad šis biuras savo veiklą pradėtų tinkamu laiku iki 2011 m., ir kad šiam biurui būtų skirta pakankamai piniginių išteklių, kad jis galėtų pradėti vykdyti savo įgaliojimus;

50.

apgailestauja dėl to, kad kol nepateiktas pasiūlymas dėl reglamento (jį numatyta pateikti 2013 m.) dėl EUROPOLO, kuris yra nuo 2010 m. iš ES biudžeto finansuojama ES agentūra, 2011 m. jam numatyti asignavimai (82,9 mln. EUR) išlieka beveik nepakitę, palyginti su 2010 m. (79,7 mln. EUR), nors Stokholmo programoje raginama stiprinti EUROPOLĄ;

51.

pažymi, kad nors Šengeno informacinės sistemos II (SIS II) plėtimo ir eksploatavimo pradžios tvarkaraštis nėra aiškus, siūloma tik šiek tiek sumažinti įsipareigojimų asignavimus nuo 35 mln. EUR iki 30 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus padidinti nuo 19,5 mln. EUR iki 21 mln. EUR; primena, kad Komisija numatė 27,91 mln. EUR, iki ketvirtajame 2011 m. ketvirtyje pradės veikti SIS II; pabrėžia, kad SIS II plėtra jau atsilieka nuo tvarkaraščio ir sistema greičiausiai nebus baigta iki 2011 m. pabaigos; mano, kad atsižvelgiant į tai, jog tikimybė pereiti prie SIS II vis labiau mažėja, ir kad šiuo metu rengiamas sistemos pakaitalas, būtina dalį šių lėšų įrašyti į rezervą, kol nėra išsamesnio tyrimo;

52.

pabrėžia, kad dėl numatytos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros finansavimo neturėtų būti sukurta papildomų IT sistemų, kol nebus pradėti taikyti SIS II ar alternatyvus sprendimus ir VIS; prašo, kad šios agentūros išlaidos ir projektai būtų aiškiai nurodyti;

53.

primena, kad 3b išlaidų kategorija apima Europos piliečiams ypač svarbias sritis, įskaitant jaunimo, švietimo ir kultūros programas, visuomenės sveikatą, vartotojų apsaugą, civilinės saugos priemones ir komunikacijos politiką; taigi itin susirūpinęs pažymi, kad antrus metus iš eilės apskritai skiriama mažiau asignavimų, t. y. skiriama 0,03 proc. mažiau įsipareigojimų asignavimų (667,8 mln. EUR) ir 3,1 proc. mažiau mokėjimų asignavimų (638,9 mln. EUR), palyginti su 2010 m. biudžetu, ir paliekama 15,2 mln. EUR marža;

54.

pažymi, kad kai kurioms programoms („Media 2007“, „Kultūra 2007“, „Visuomenės sveikata“ ir t. t.) vykdyti buvo įmanoma įgyvendinti siūlymą skirti daugiau lėšų, nes kai kuriems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nenumatyta įsipareigojimų asignavimų; taigi apgailestauja dėl to, kad dėl mažos maržos bus mažai veiksmų laisvės priimant sprendimus dėl didesnio prioritetų, kurie tiesiogiai naudingi piliečiams, finansavimo ir priimant pasiūlymus dėl projektų ir veiksmų;

55.

pakartoja, kad nedelsiant reikia pradėti koordinuotai investuoti į įvairias su jaunimu susijusias sritis, nes jaunimo klausimas yra su visomis politikos sritimis susijusi tema, ir kad atitinkamai reikėtų siūlyti didinti jaunimo politikos priemonės finansavimą; apgailestauja, kad Komisijai trūksta ryžto deramai spręsti su šiuo prioritetu susijusius klausimus, ir patvirtina savo ketinimus keisti biudžeto projektą, kad šiam prioritetui būtų skiriamas tinkamas finansavimas;

56.

primena, kad 2011 m. biudžeto prioritetas yra bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse skatinimas ir rėmimas, ir pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbi priemonė yra specialiems metiniams renginiams teikiama finansinė parama; apgailestauja dėl to, kad į 2011 m. biudžeto projektą nebuvo įrašyta įsipareigojimų asignavimų (įrašas p. m. įsipareigojimų asignavimams skirtoje eilutėje ir tik 2,9 mln. EUR mokėjimų asignavimams skirtoje eilutėje), palyginti su 9,8 mln. EUR ir 10,25 mln. EUR atitinkamai 2010 m. biudžete;

57.

palankiai vertina tai, kad 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais ir jie grindžiami 2010 m. biudžete įrašytais parengiamaisiais veiksmais, tai pat primena Parlamento ir Tarybos sprendimą iki 8 mln. EUR didinti bendrą lėšų kiekį, kuris numatytas atitinkamame teisės akte;

58.

susirūpinęs dėl nedidelių Europos pilietybės, ryšių ir žiniasklaidos informavimo rėmimo programoms numatytų asignavimų, kurie, palyginti su 2010 m., kai kuriais atvejais netgi sumažinti; įsitikinęs, kad šios programos yra labai svarbios formuojant Europos tapatybę ir informuojant ES piliečius apie europinį projektą;

59.

apgailestauja dėl to, kad skiriama mažiau įsipareigojimų programai; DAPHNE, ir nurodo, kad dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis kovai su smurtu; ragina toliau finansuoti esamas ir naujas veiksmingas priemones siekiant kovoti su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris;

60.

dar kartą primena, kad pagal 4 išlaidų kategoriją numatyta labai maža marža ir dėl to ES negalės tinkamai reaguoti į taip pat ir pakartotinai iškylančias krizes ir susidarančią kritinę padėtį; nurodo, kad vis didėjantį ir nepakeliamą nepakankamo finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją ir naujų Tarybos politinių pasaulinio lygmens įsipareigojimų atotrūkį galima pašalinti tik peržiūrėjus DFP numatytas viršutines ribas (7);

61.

džiaugiasi tuo, kad siūloma skirti daugiau asignavimų EKP pietų ir EKP rytų kryptims, ir ypač jų Rytų partnerystės aspektui; itin atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma neįrašyti lėšų į biudžeto eilutę, skirtą ES Baltijos jūros strategijai, tačiau apgailestauja dėl to, kad šiai strategijai neskiriama atitinkama lėšų suma pagal EKP rytų kryptį;

62.

siekiant įgyvendinti Rytų partnerystės iniciatyvos tikslus ir garantuoti veiksmingą jos įgyvendinimą, ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų teikiama papildoma finansinė parama naujosioms Europos kaimynystės politikos priemonės 2011–2013 m. daugiametėms orientacinėms programoms ir nacionalinėms orientacinėms programoms, kurios taikomos Rytų partnerystės šalims;

63.

itin nerimauja dėl to, kad siūloma daugiau kaip 32 proc. mažinti įsipareigojimų asignavimus, kurie skiriami teikti finansinę pagalbą Palestinai, taikos procesui ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (angl. UNRWA), atsižvelgiant į tai, kad periodiškai reikalingos papildomos lėšos; mano, kad Komisijos pareiškimas dėl ankstesniais metais skirtos itin didelės lėšų sumos, kuri negali būti išlaikyta nepakenkiant kitų šio regiono šalių finansavimui, rodo, jog esama neatidėliotino poreikio iš esmės persvarstyti 4 išlaidų kategorijos finansinius pajėgumus, ir tai neturėtų būti priežastis skirti mažesnę finansinę pagalbą, kuri yra gyvybiškai svarbi Palestinos gyventojams, Palestinos vadovybei ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai; patvirtina savo paramą Palestinos vadovybės veiklai stiprinant jos institucinius pajėgumus; pažymi, kad net jeigu ES ir būtų pasirengusi papildyti savo pagalbos Palestinai paketą, dėl šio įsipareigojimo nėra galutinai apsispręsta, ir, pabrėždamas, kad humanitarinė pagalba turi būti toliau besąlygiškai teikiama, primygtinai ragina ES imtis tokio politinio vaidmens, su kurio pagalba būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų pažangiai kuriant Palestinos valstybę, o tai suderinama su svarbios jos teikiamos finansinės pagalbos siekiais ir ekonomine įtaka regione;

64.

šiuo požiūriu pažymi, kad net ir visą 4 išlaidų kategorijos maržą panaudojus vien tik Palestinos finansinei pagalbai, jos neužtektų, kad būtų pasiektas 2010 m. įsipareigojimų asignavimų lygis (2010 m. skirta 295 mln. EUR, o 2011 m. numanoma, kad bus skirta 270 mln. EUR);

65.

atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama daug daugiau asignavimų (13,2 proc.) plėtros procesui finansuoti, nes 2011 m. tikimasi tolesnės pažangos šioje srityje (vykstančios ir galimos derybos su Kroatija, Islandija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis);

66.

mano, kad siūlomas Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) finansavimo padidinimas yra pagrįstas, tačiau apgailestauja dėl klaidinančio Komisijos pranešimo, kuriame pažymima, kad, atsižvelgiant į Kopenhagos susitarimą, aplinkai ir tvariam gamtos išteklių valdymui skiriamas 65 mln. EUR didesnis finansavimas, tačiau šis padidinimas grindžiamas finansinio programavimo dokumentu, o ne 2010 m. biudžetu (2011 m. BP į šią eilutę iš tiesų įrašyta 1,2 mln. EUR mažiau lėšų, palyginti su 2010 m. biudžetu, o tai kelia susirūpinimą); primygtinai ragina užtikrinti, kad spartaus kovos su klimato kaita įgyvendinimo finansinis paketas būtų papildoma priemonė ir nebūtų įgyvendinamas esamų vystomojo bendradarbiavimo programų sąskaita; reiškia susirūpinimą dėl ES finansinio indėlio į spartų kovos su klimato kaita įgyvendinimą nuoseklumo ir viešumo ir ragina valstybes nares nedelsiant Komisijai pateikti informaciją siekiant užtikrinti visapusišką ES indėlio skaidrumą ir papildomumą;

67.

pabrėžia, kad reikia didinti Bendrijos lėšas, numatytas priemonėms, skirtoms migracijos reiškinio problemoms spręsti, siekiant pagerinti teisėtos migracijos valdymą, sulėtinti neteisėtą migraciją ir optimizuoti migracijos poveikį vystymuisi;

68.

primena, kad pritaria principui teikti finansinę paramą svarbiausioms bananus tiekiančioms AKR šalims, tačiau pakartoja, kad griežtai nepritaria papildomų prekybos bananais priemonių finansavimui pasinaudojant marža; primena, kad dėl ribotos šios išlaidų kategorijos maržos nėra galimybių finansuoti tokių priemonių, į kurias neatsižvelgta 2006 m. tvirtinant DFP; taip pat itin nepritaria tam, kad būtų perkeliamos esamų 4 išlaidų kategorijos priemonių lėšos, nes tai pakenktų dabartiniams prioritetams; ypač nepritaria į biudžeto projektą įtrauktam pasiūlymui šiuo tikslu iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei skirtų lėšų perkelti 13 mln. EUR, o iš civilinės saugos finansinei priemonei skirtų lėšų – 5 mln. EUR;

69.

pritaria pasiūlymui iš dalies keisti reglamentą, pagal kurį sukuriama pramoninėms šalims skirta priemonė („ICI+“), tačiau ryžtingai nepritaria, kad ji būtų finansuojama iš asignavimų, numatytų naudoti pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pabrėžia, kad vystomajam bendradarbiavimui skirtos lėšos turi būti naudojamos kovai su skurdu; reiškia didžiulį nepasitenkinimą dėl to, kad iš bendros 70,6 mln. EUR sumos asignavimų, kurie biudžeto projekte numatyti šiai naujai priemonei, 45 mln. EUR paimti iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei skirtų lėšų;

70.

pakartoja, kad ketina Europos išorės veiksmų tarnybai suteikti būtinus administracinius išteklius jos užduotims įgyvendinti; vis dėlto pabrėžia, kad naujų išteklių, skirtų įtraukti valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojams ir padengti būtinos infrastruktūros išlaidoms, paskirstymas turėtų būti susietas su deramu išorės veiksmams skirtos ES biudžeto dalies padidėjimu;

71.

palankiai vertina tai, kad, kaip nurodoma finansinio programavimo dokumente, ir atsižvelgiant į vis svarbesnį vaidmenį, kurį ES norėtų atlikti tose zonose, kuriose vyksta stabilizavimo procesas, iškyla konfliktai ir krizės, BUSP skiriama daugiau įsipareigojimų asignavimų ir jie siekia 327,4 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nuspręsta įsteigus EIVT, neįrašyta lėšų į ES specialiems atstovams skirtą biudžeto eilutę, ir primena, kad vykstant deryboms dėl peržiūrėto TIS ir dėl pasiūlymo dėl EIVT priėmimo, reikės iš esmės persvarstyti specialias TIS nuostatas dėl BUSP;

72.

atkreipia dėmesį į asignavimų padidėjimą pagal makrofinansinės pagalbos biudžeto eilutę (01 03 02) 2011 m. biudžeto projekte, palyginti su 2010 m. biudžetu; primena, kad mobilizuojant šią priemonę bet kokiai trečiajai šaliai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, ir prašo Komisijos pateikti papildomą paaiškinimą dėl jos siūlomo didinimo;

73.

pritaria tam, kad būtų numatyti parengiamieji veiksmai, susiję su Europos savanorišku humanitarinės pagalbos korpusu, remiantis įsigaliojusios SESV 214 straipsniu ir tuo, kad 2011 m. yra Europos savanoriškos veiklos metai;

74.

pažymi, kad nustatyta, jog visų institucijų bendros administracinės išlaidos sudaro 8 266,6 mln. EUR, t. y. jos padidėjo 4,5 proc., o marža yra 149 mln. EUR;

75.

pabrėžia, kad kiekvienos institucijos sąmatos projekte ir 2010 m. pateiktuose taisomuosiuose biudžetuose reikėtų atsižvelgti į visus papildomus poreikius, susijusius su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, ypač susijusius su Parlamentu, Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; atsižvelgdamas į tai, primena 2009 m. lapkričio mėn. bendrą deklaraciją dėl 5 išlaidų kategorijos; šioje deklaracijoje institucijos raginamos imtis visų galimų priemonių siekiant finansuoti administracinius poreikius, susijusius su jų darbuotojų atlyginimais, pasinaudojant asignavimais, įrašytais į atitinkamus 2010 m. biudžeto skirsnius;

76.

atkreipia dėmesį į tai, kad biudžete administracinėms išlaidoms Komisijai skiriamas 2,9 proc. didesnis finansavimas; tačiau pažymi, kad šiame etape dar neįrašytos visos sąnaudos, susijusios su EIVT veikla ir steigimu; mano, kad šiuo požiūriu visi papildomi prašymai neturėtų turėti neigiamos įtakos dabartinei institucijų veiklai; taigi itin pabrėžia, kad reikia suformuoti veiksmingą instituciją ir aiškiai apibrėžti atsakomybę siekiant išvengti bet kokio užduočių dubliavimosi ir nereikalingų (administracinių) išlaidų, finansuotinų biudžeto lėšomis, nes tai galėtų toliau bloginti šios išlaidų kategorijos finansinę padėtį;

77.

pritaria Komisijos požiūriui, kad apdairumo sumetimais į biudžetą reikėtų įrašyti 2009 m. siūlomą darbo užmokesčių patikslinimą, kuris siekia 3,7 proc., ir šią visą sumą reikėtų išmokėti, jei Teisingumo teismas priimtų Komisijai palankų sprendimą; pažymi, kad net jei šiuo aukštu rodikliu būtų remiamasi ateityje, prognozuojamas darbo užmokesčių patikslinimo koeficientas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinę krizę, 2010 m. pabaigoje vis dar būtų 2,2 proc., o 2011 m. pabaigoje jis sumažėtų iki 1,3 proc.; prašo Komisijos pagrįsti savo skaičiavimus;

78.

pripažįsta Komisijos pastangas neprašyti papildomų etatų, tačiau skeptiškai vertina jos įsipareigojimą patenkinti visus savo poreikius, taip pat ir tuos, kurie susiję su naujais prioritetais ir su įsigaliojusia SESV, vien tik institucijos viduje perskirstant esamus žmogiškuosius išteklius;

79.

itin susirūpinęs dėl to, kad dėl Komisijos užsakomųjų darbų tendencijų ir dėl etatų panaikinimo ir jiems skirtų asignavimų panaudojimo pagal sutartis dirbantiems darbuotojams samdyti, susidarė tokia padėtis, kad vis daugiau ES įdarbinamų darbuotojų neįrašomi į biudžeto valdymo institucijos tvirtinamus institucijų personalo planus, o už jų darbą mokama ne pagal 5 išlaidų kategoriją; taigi mano, kad Komisijos darbuotojų skaičiaus pasikeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ne vien tik į personalo plane įrašytus etatus, bet ir į kitus darbuotojus, įskaitant vykdomųjų ir decentralizuotų agentūrų darbuotojus, jei Komisija šiems darbuotojams perdavė vykdyti tam tikras užduotis; mano, kad į personalo planą įrašytų etatų panaikinimas ir užduočių perdavimas išorės darbuotojams gali turėti poveikio Europos tarnybų kokybei ir nepriklausomumui, nors dėl to ir sutaupoma atlyginimams skiriamų lėšų;

80.

atkreipia dėmesį į tai, kad 13 proc. sumažintas Europos personalo atrankos tarnybos (angl. EPSO) biudžetas dėl to, kad mažiau lėšų skiriama konkursams, nes EPSO vystymo programoje siūloma diegti naują sistemą, tačiau nurodo, kad šis sumažinimas neturėtų pakenkti jokių ES personalo atrankos procedūrų kokybei, skaidrumui, sąžiningumui, nešališkumui ir daugiakalbiškumui; primena EPSO, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 kandidatai turi neginčijamą teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, įskaitant klausimus ir atsakymus, ir ragina EPSO garantuoti šią teisę; šiuo požiūriu tikisi, kad Komisija pateiks patikimas garantijas;

81.

džiaugiasi, kad Komisija pasiekė bendrus tikslus, susijusius su naujų valstybių narių piliečių įdarbinimu ir su savo įsipareigojimu atidžiai ir nuolat stebėti piliečių iš 12 ES valstybių narių įdarbinimo procesą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įdarbinimo tikslų ir kad kiekvienoje pareigų grupėje būtų proporcingas skaičius vadinamųjų 2 ES ir 10 ES šalių piliečių;

82.

atkreipia dėmesį į padidėjusias išlaidas pensijoms ir Europos mokykloms; šios išlaidos susijusios su kartų pasikeitimu ES institucijose dėl to, kad 20-ojo amžiaus 6-ajame dešimtmetyje gimę tarnautojai sulaukė pensinio amžiaus, o vietoj jų priimami nauji darbuotojai; tikisi, kad Komisija pateiks išsamesnį tyrimą apie ilgalaikį šio proceso poveikį biudžetui;

83.

prašo Komisijos pastabose prie atitinkamų biudžeto eilučių išvardyti sumas, skirtas visiems pastatų projektams, kurie turi didelį finansinį poveikį biudžetui ir dėl kurių pagal Finansinio reglamento 179 straipsnio 3 dalį reikia konsultuotis su biudžeto valdymo institucija;

84.

primena, kad, pagal tarpinstitucinio susitarimo 46 dalies a punktą Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir maržas, kurios lieka pagal leistinas maksimalias ribas;

85.

pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra pagrindinės priemonės nustatant politinius prioritetus ir sudarant sąlygas naujoms iniciatyvoms, kurios gali tapti ES veiksmais ir programomis, kurias vykdant gerinamas ES piliečių gyvenimas; taigi jau šiuo procedūros etapu patvirtina, kad pasiryžęs naudotis visomis turimomis priemonėmis siekdamas, kad būtų užtikrinta, jog bus priimti jo pasiūlymai dėl į 2011 m. biudžetą įrašytų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

86.

primena, kad į 2010 m. biudžetą įrašyti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai, kuriems skirta iš viso 103,25 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų pagal visas išlaidų kategorijas; pabrėžia, kad jei biudžeto valdymo institucija 2001 m. priims panašių apimčių bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie būtų panašiai paskirstyti visose išlaidų kategorijose, būtų panaudota 56 proc. 1a išlaidų kategorijos maržos (33 proc. 1b išlaidų kategorijos maržos, 59 proc. 3b išlaidų kategorijos maržos ir 37 proc. 4 išlaidų kategorijos maržos), net jei visa 2010 m. biudžete šiam tikslui skirta suma nesiektų maksimalios sumos, leidžiamos pagal TIS (103,25 mln. EUR ir 140 mln. EUR);

87.

kaip nurodyta TIS II priedo D dalyje, ketina pateikti Komisijai pirmąjį negalutinį galimų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų sąrašą, kuris turėtų būti įtrauktas į 2011 m. biudžetą, kad Komisija prisidėtų nustatant bendrą ir subalansuotą galutinį šios srities paketą; tikisi, kad Komisija pateiks gerai pagrįstą EP orientacinių pasiūlymų analizę; pabrėžia, kad šis pirmasis negalutinis sąrašas nekliudo Parlamentui svarstant biudžetą pateikti ir priimti pakeitimus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

88.

džiaugiasi, kad apskritai nusistovėjo ES biudžeto su decentralizuotomis agentūromis susijusios išlaidos, kurios sudaro 679,2 mln. EUR; žino, kad naujų agentūrų steigimui reikia atitinkamų lėšų, kaip siūloma penkioms naujoms (8) ir trims besikuriančioms (9) agentūroms; pabrėžia, kad tuo atveju, jei bus išplėstos decentralizuotų agentūrų, įskaitant finansų priežiūros institucijas, užduotys, palyginti su iš pradžių numatytomis užduotimis, reikėtų atitinkamai pakeisti ir skiriamus asignavimus; nepritaria Komisijos koncepcijai dirbtinai didinti maržas, kalbant apie nuo mokesčių priklausomų agentūrų asignuotąsias įplaukas;

89.

atkreipia dėmesį į tai, kad iš agentūroms numatytų 258 naujų etatų, įrašytų į personalo planą, 231 etatas bus skirtas naujoms ar veiklą pradedančioms agentūroms;

90.

norėtų sužinoti, kodėl apskritai nesitikima gauti asignuotųjų pajamų iš kai kurių agentūrų perviršio, ir ragina Komisiją atnaujinti siūlomą įnašą iš ES biudžeto atsižvelgiant į gautą papildomą informaciją, ypač patvirtinus agentūrų galutines ataskaitas; taip pat nerimauja dėl to, kad kai kurios agentūros metų pabaigoje nuolat turi perviršį, o tai rodo, jog netinkamai valdomas biudžetas ir pinigų srautai, ir dėl to pažeidžiamos Finansinio pagrindų reglamento nuostatos;

91.

yra įsitikinęs, kad Cheminių medžiagų agentūros 2011–2013 m. finansinis programavimas pernelyg optimistinis, ir mano, kad mintis, jog ši agentūra 2011 m. galės pati finansuoti savo veiklą, yra labai nerealistinė; nurodo, kad iš mokesčių gaunamų pajamų 2011 m. sąmata paremta 2006 m. atliktais įvertinimais; prašo numatyti atsargumo priemones, kuriomis prireikus būtų galima pasinaudoti;

92.

primena, kad atsižvelgiant į derinimo komiteto procedūrinius aspektus, susijusios institucijos turi pasiekti susitarimą trišaliame susitikime, kuris numatytas liepos mėn.; primygtinai prašo, kad trišaliame susitikime dalyvautų būsimai Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai, kuri tvirtins biudžetą, pirmininkausiančios valstybės narės atstovai; mano, kad per trišalį susitikimą, kuris turėtų vykti 2010 m. birželio 30 d., bus svarbūs šie klausimai:

93.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/17

A.

kadangi, nors išvestinės finansinės priemonės atlieka teigiamą vaidmenį perskirstant finansinę riziką ekonomikoje, jos skiriasi atsižvelgiant į produkto tipą ir bazinio turto kategoriją rizikos, veikimo būdų ir rinkos dalyvių atžvilgiais; kadangi dėl skaidrumo ir reglamentavimo trūkumo išvestinių finansinių priemonių rinkose finansų krizė gilėjo,

B.

atsižvelgdamas į tai, kad reikia, jog įmonės ir ateityje galėtų savo atsakomybe tikslingai ir už pagrįstą kainą valdyti su savo veikla susijusią riziką, ir turėdamas mintyje mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios turėtų būti atsakingos už riziką, kai naudojamos dvišalės išvestinės finansinės priemonės, specifiką,

C.

atsižvelgdamas į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį išvestinių priemonių, kuriomis prekiaujama pasaulio mastu, kiekis labai padidėjo ir dėl to ūkinė veikla ir finansinių rinkų produktai buvo itin atsieti,

D.

kadangi turėtų būti sukurtas pagrindas tarptautiniam bendradarbiavimui, siekiant valdyti išvestinių finansinių priemonių prekybą tarptautinėse rinkose, kad būtų galima laikytis tarptautinių standartų ir bendro informacijos naudojimo susitarimų bent jau tarp pagrindinių sandorio šalių,

E.

kadangi 2009 m. birželio mėn. pabaigoje hipotetinė visų rūšių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių suma sudarė 605 trln. dolerių, bendra jų vertė rinkoje, pagal kurią vertinama rinkos rizika – 25 trln. dolerių ir bendra kredito rizika, kuria atsižvelgiama į dvišalio pasikeitimo pozicijų tarpusavio įskaitą – 3,7 trln. dolerių, ir kadangi pernelyg didelių finansinių svertų, nepakankamos bankų sistemos kapitalizacijos ir nuostolių dėl struktūrizuoto finansinio turto sąlygomis, ne biržos išvestinės finansinės priemonės prisidėjo prie didelių rinkos dalyvių tarpusavio priklausomybės, net jei jie yra reguliuojami subjektai,

F.

kadangi dėl didelio prekybos apimčių augimo praėjusiais metais reikėjo prisiimti didesnę riziką realiai neinvestuojant į pagrindinę priemonę, o kartu padidėjo finansinio sverto poveikis,

G.

kadangi ne biržos išvestinės priemonės tapo vis sudėtingesnės ir kad sandorio šalies kredito rizika ne visada buvo tinkamai vertinama ir įkainojama, ir kadangi esama išvestinių priemonių organizavimo ir skaidrumo trūkumų, dėl kurių reikia toliau tęsti teisinių sąlygų ir ekonominių priemonių paskirties standartizavimą,

H.

kadangi reguliuojant pagrindinę sandorio šalį turėtų būti užtikrinama nediskriminacinė prieiga prekybos vietoms, siekiant užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą rinkų veikimą,

I.

kadangi ne biržos išvestinių finansinių priemonių operacijų dalyvių (šalių) tapatybė ir jų rizikos lygis nėra aiškiai nurodomi,

J.

kadangi daugelis ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkų, ir konkrečiai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rinka yra labai koncentruota, kai rinkoje dominuoja keletas pagrindinių įmonių,

K.

kadangi pastarojo meto įvykiai, apimantys nepriklausomus kredito apsikeitimo sandorius, naudojamus finansų spekuliantų, nepaprastai padidino kai kurių nacionalinių normų lygmenį; kadangi dėl šių įvykių ir veiksmų išryškėjo tolesnis rinkos skaidrumo ir sustiprinto Europos reguliavimo poreikis dėl kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių, ypač jei jie yra susiję su valstybės skola,

L.

kadangi siekiant, kad prekybos duomenų saugyklos atliktų svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą išvestinių finansinių priemonių rinkų priežiūros institucijoms, joms turėtų būti užtikrinta nevaržoma prieiga prie atitinkamų duomenų saugyklų, o duomenų saugyklos turėtų konsoliduoti pozicijų ir sandorių duomenis visuotiniu pagrindu pagal turto kategorijas,

M.

kadangi Parlamentas palankiai vertina iš esmės pasikeitusią Europos Komisijos nuomonę dėl didesnio ne biržos išvestinių priemonių rinkos reguliavimo ir tai, kad ji atsisakė nuomonės, jog išvestinių priemonių daugiau reguliuoti nereikia, nes jas naudoja savo srities žinovai ir specialistai; taigi ragina būsimais teisės aktais užtikrinti ne tik išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą, bet ir patikimą reglamentavimą,

N.

kadangi Europa privalo sukurti išsamią atitinkamų užtikrinimo priemonių strategiją išvestinių finansinių priemonių rinkose, kuria būtų atsižvelgiama į ypatingą verslo galutinių naudotojų padėtį, kuri skiriasi nuo pagrindinių rinkos dalyvių ir finansų institucijų,

O.

kadangi didžiosios atskirų ne finansų galutinių vartotojų naudojamų išvestinių priemonių dalies rizika turi ribotą įtaką sistemai ir jos skirtos daugiausia tik realiems komerciniams sandoriams apsaugoti, ir kadangi ne finansų įstaigos yra bendrovės, kurioms netaikoma Finansinių priemonių rinkų direktyva (bendrovės, kurioms Finansinių priemonių rinkų direktyvą netaikoma), pavyzdžiui, oro vežėjai, automobilių gamintojai ir prekybininkai, dėl kurių nekilo rizikos finansų rinkos sistemai ir kuriems finansų rinkos krizė nepadarė esminio tiesioginio poveikio,

P.

kadangi lanksčioms išvestinių priemonių rinkoms reikia visa apimančios atitinkamų užtikrinimo priemonių politikos, apimančios pagrindinės sandorio šalies ir dvišalės tarpuskaitos susitarimus,

Q.

kadangi ne finansų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios naudoja išvestinių finansinių priemonių produktus tik tam, kad apsidraustų nuo rizikos, kurią gali patirti vykdydamos pagrindinę savo veiklą, turėtų būti numatytos tarpuskaitos ir su kapitalo reikalavimais susijusio įkeitimo išimtys, jei mastas, kuriuo naudojamos tam tikros išvestinės finansinės priemonės, nesukuria sisteminės rizikos (turėtų būti taikomas reikalavimas Komisijai reguliariai tikrinti šios išimties taikymą), ir jei sandorių apimtis ir pobūdis proporcingi realiai rizikai, su kuria susiduria galutiniai vartotojai ir ją atitinka; žinodamas, kad ir pagal konkrečius poreikius sudarytų sutarčių srityje reikia užtikrinti mažiausius standartus, ypač susijusius su išvestinių priemonių užtikrinimu ir nuosavoms lėšoms keliamais reikalavimais,

R.

kadangi reikia užtikrinti proporcingą reguliavimą atsižvelgiant į ne biržos išvestinių priemonių produktus, jei juos naudoja ne finansų galutiniai vartotojai, tačiau, kadangi išsamūs sandorių duomenys turi būti perduoti sandorių duomenų saugykloms,

S.

kadangi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių, kurie yra finansų draudimo produktai, prekyba šiuo metu tinkamai nereguliuojama,

T.

atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės rekomendacijas Europos Komisijai dėl Trečiojo energijos vidaus rinkos teisės aktų paketo (nuoroda: CESR/08-739, E08-FIS-07-04), kuriame rekomenduojama sukurti į konkrečius poreikius orientuotą rinkos vientisumo ir skaidrumo režimą elektros srovės ir dujų rinkose,

U.

atsižvelgdamas į tai, kad visose priemonėse, apie kurias pranešta, numatytas glaudus visuotinis bendradarbiavimas su G 20 valstybėmis narėmis ir JAV valdžios įstaigomis tikrai vyktų, siekiant užkirsti kelią dėl priežiūros teisės atsirandančioms arbitražo galimybėms tarp šalių ir skatinti keistis informacija,

V.

kadangi sisteminei rizikai, susijusiai su pagrindinėmis sandorio šalimis, reikia taikyti griežtus reguliavimo ir priežiūros standartus ir reguliavimo institucijoms užtikrinti nevaržomą galimybę gauti informacijos apie sandorius,

W.

kadangi būtina, kad išvestinių priemonių kainos tinkamai atitiktų riziką ir kadangi būsimos rinkos infrastruktūros sąnaudas turėtų padengti rinkos dalyviai,

X.

kadangi dėl pastarojo meto stulbinamo ir nevaldomo vyriausybinių obligacijų palūkanų normų augimo kai kuriose euro zonos šalyse išryškėjo problemiškos ekonominės iniciatyvos, susijusios su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių sutartimis, kurios grindžiamos valstybės skola, ir tai aiškiai parodė, kad reikia gerinti finansų stabilumą ir rinkos skaidrumą reikalaujant visiškai atskleisti informaciją reguliavimo ir priežiūros institucijoms ir uždrausti spekuliacinę kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių prekybą skolos vertybiniais popieriais,

Y.

pažymi, kad visi išvestinių finansinių priemonių produktų sandoriai ES valiuta, susiję su pagrindiniais ES subjektais ir kai viena iš sandorio šalių yra ES finansų institucija, turėtų būti sudaromi, kai yra laikomi tinkamais, ir apie tai pranešama pagrindinėms sandorio šalims ir duomenų saugykloms, veikiančioms, turinčioms leidimą ir prižiūrimoms ES, ir besivadovaujančioms Europos teisės aktais dėl duomenų apsaugos; pažymi, kad pagal būsimą naują reglamentavimą turėtų būti nustatyti aiškūs pagrindinių sandorio šalių ir trečiosiose šalyse esančių duomenų saugyklų, skirtų sandoriams, kuriems netaikyta tarpuskaita arba apie kuriuos nepranešta ES, lygiavertiškumo vertinimo kriterijai,

1.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą geriau reguliuoti išvestines priemones, ypač ne biržos išvestines priemones, siekiant sumažinti ne biržos išvestinių priemonių rinkų rizikos poveikį visų finansų rinkų stabilumui, ir pritaria reikalavimui teisiškai standartizuoti išvestinių priemonių sutartis (inter alia nustatant reguliavimo paskatas pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą operacinės rizikos požiūriu), naudoti sandorių duomenų saugyklas ir centralizuotas duomenų saugyklas, naudoti ir stiprinti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą ir organizuotos prekybos vietas;

2.

palankiai vertina darbą, kurį pastaruoju metu atliko ne biržos prekybos Reguliavimo institucijų forumas, reaguojant į Didžiojo dvidešimtuko (G20) raginimą imtis tolesnių veiksmų didinant ne biržos prekybos išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir patikimumą;

3.

ragina didinti skaidrumą prieš sandorio sudarymą visoms priemonėms, kurias galima naudoti prekybai organizuotos prekybos vietose, taip pat didinti skaidrumą po sandorio sudarymo, pranešant apie visus sandorius duomenų saugykloms, o tai būtų naudinga reguliavimo institucijoms ir investuotojams;

4.

pritaria reikalavimui įpareigoti finansines įstaigas taikyti visų atitinkančių prekybos sąlygas išvestinių produktų pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą siekiant geriau įvertinti sandorio šalies kredito riziką, ir pritaria siekiui ateityje organizuotos prekybos vietose prekiauti kuo didesniu laikomų tinkamais išvestinių produktų kiekiu; reikalauja numatyti paskatas, kuriomis būtų skatinama tinkamais išvestiniais produktais prekiauti prekybos vietose, kurios reguliuojamos pagal Finansinių priemonių rinkų direktyvą, t. y. reguliuojamose rinkose ir pagal daugiašalę prekybos sistemą (DPS); Pažymi, kad vienas iš sandorių tinkamumo tarpuskaitai kriterijus turėtų būti likvidumas;

5.

ragina užtikrinti, kad ateityje išvestinių priemonių kainos geriau atspindėtų riziką ir kad būsimos rinkos infrastruktūros sąnaudas padengtų ne mokesčių mokėtojai, o rinkos dalyviai;

6.

mano, kad apsaugai nuo ypatingos rizikos būtinos individualios išvestinės priemonės, todėl atmeta galimą priverstinį visų išvestinių priemonių standartizavimą;

7.

ragina Komisiją taikyti diferencijuotą požiūrį į skirtingas galimas įvairių išvestinių produktų rūšis, atsižvelgiant į jų rizikingumą, jų naudojimo teisėtiems apsidraudimo tikslams mastą, ir jų vaidmenį finansų krizėje;

8.

pažymi, kad reguliuojant reikia skirti išvestines priemones, kurios naudojamos kaip rizikos valdymo priemonės skirtos apsidrausti nuo realios esminės vartotojui gresiančios rizikos ir išvestines priemones, kurios naudojamos tik spekuliavimo tikslais, ir mano, kad kyla problemų jas skirti dėl to, kad trūksta duomenų ir konkrečių skaičių dėl ne biržos sandorių;

9.

prašo Komisiją svarstyti, kaip būtų galima gerokai sumažinti bendrą išvestinių finansinių priemonių kiekį, kad jis būtų proporcingas bazinių jas atitinkančių vertybinių popierių apimčiai siekiant išvengti kainų signalų iškraipymų, sumažinti rinkos vientisumo riziką ir sisteminę riziką;

10.

mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti įmonių išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių viena sandorio šalių yra pati finansų institucija, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiomis sutartimis naudojant jas ne kaip įmonių rizikos, bet kaip finansų rinkos priemones;

11.

ragina gerinti rizikos valdymą ir didinti skaidrumą, nes tai esminės priemonės siekiant finansinių rinkų saugumo, ir drauge kreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę prisiimant riziką;

12.

pažymi, kad apsaugai nuo specifinės įmonei kylančios rizikos būtinos pagal konkrečius poreikius sukurtos išvestinės priemonės, kad jas būtų galima panaudoti kaip efektyvias ir individualiems poreikiams pritaikytas rizikos valdymo priemones;

13.

ragina Komisiją stiprinti dvišalės rizikos valdymo standartus svarstant būsimus teisės aktus dėl pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos;

14.

mano, kad sandorio šalies kredito rizika gali būti sumažinta pasitelkus tarpuskaitą, keičiant kapitalo reikalavimus ir kitomis reguliavimo priemonėmis; pritaria Komisijos nuostatai siūlyti, kad sudarant dvišalius išvestinių finansinių priemonių sandorius, kuriems netaikoma pagrindinių sandorio šalių tarpuskaita, atsižvelgiant į rizikos proporcingumą, finansų įstaigos reikalautų daugiau nuosavų lėšų, jeigu atsisakoma atlikti tarpuskaitą centralizuotai, ir atsižvelgiama į pozicijų tarpusavio įskaitos poveikį, atitinkamas užtikrinimo priemones, pradinę garantinę įmoką, kasdienį portfelio sutikrinimą, kasdienį reikalingų lėšų arba vertybinių popierių likučio sąskaitoje nustatymą, automatinį užtikrinimo priemonių judėjimą ir kitas dvišalio sandorio šalių rizikos valdymo technines galimybes, mažinant sandorio šalies kredito riziką;

15.

ragina, kad išvestinėms priemonėms, neatitinkančioms TFAS 39 reikalavimų ir todėl neįvertintoms auditoriaus, nuo tam tikros Komisijos nustatytos ribos būtų taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita; be to, ragina, siekiant geresnio atskyrimo, pateikiant auditoriaus atliktą nepriklausomą ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimą, tikrinti, ar ne finansų įmonė gali ir toliau sudaryti dvišales sutartis;

16.

ragina Komisiją suteikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) įgaliojimus išduoti veiklos leidimus Europos pagrindinėms sandorio šalims ir mano, kad būtų naudinga, jog juos prižiūrėtų ta pati institucija, kadangi inter alia priežiūros kompetencija būtų sutelkta vienoje institucijoje ir dėl to, kad rizikos, susijusios su pagrindinėmis sandorio šalimis, priežiūra yra tarpvalstybinė;

17.

mano, kas pagrindinių sandorio šalių prieiga prie centrinio banko lėšų leidžia veiksmingai prisidėti didinant tarpuskaitos saugumą ir vientisumą;

18.

reikalauja, kad pagrindinių sandorio šalių nefinansuotų tik naudotojai, o jų rizikos valdymo sistemoms nebūtų taikomi konkurencijos principai ir būtų numatytos priežiūros taisyklės dėl tarpuskaitos išlaidų; ragina Komisiją į tai atsižvelgti pasiūlyme dėl teisės akto ir nustatyti pagrindinių sandorio šalių valdymo ir nuosavybės taisykles, atsižvelgiant inter alia į direktorių nepriklausomybę, narystę ir aktyvią reguliavimo institucijų priežiūrą;

19.

nurodo, kad bendrieji techniniai standartai, susiję su tokiais klausimais, kaip maržos skaičiavimas ir informacijos mainų protokolai, yra svarbi dalis užtikrinant sąžiningą ir nediskriminacinę tarpuskaitos prieigą pagrindinėms sandorio šalims leidimus turinčiose prekybos vietose; toliau nurodo, kad Komisija turėtų skirti didelį dėmesį galimiems technologiniams skirtumams, diskriminavimo apraiškoms ir informavimo kliūtims, kurios gali būti žalingos konkurencijai;

20.

ragina priimti įmonių elgesio kodeksą ir pagrindinėms sandorio šalims taikomas prieigos taisykles siekiant užtikrinti nediskriminacinę prieigą prekybos vietose ir spręsti klausimus, įskaitant dėl diskriminacinės kainodaros praktikos;

21.

pritaria tam, kad būtų kuriamos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų duomenų saugyklos, pageidautina, po vieną saugyklą kiekvienai turto kategorijai, ir kad jos būtų reguliuojamos ir prižiūrimos vadovaujant EPVRI; ragina nustatyti procedūrines taisykles, pagal kurias būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymams, ir užtikrintas vienodas jų aiškinimas valstybėse narėse, ir, be to, EPVRI suteikti aukščiausi sprendimų priėmimo įgaliojimai sprendžiant ginčus; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinėms priežiūros institucijoms, atsižvelgiant į jų jurisdikciją, būtų bet kuriuo metu suteikta prieiga prie saugyklose laikomų neapibendrintų duomenų, susijusių su rinkos dalyviais, prie duomenų, susijusių su galima sistemine rizika, kuri gali kilti sprendžiant su jų jurisdikcija susijusius klausimus, taip pat prie apibendrintų duomenų, laikomų visose trečiosiose šalyse esančiose saugyklose; pažymi, kad kainos už saugyklų teikiamas paslaugas turėtų būti nustatomos skaidriai, atsižvelgiant į jų praktinę funkciją;

22.

ragina Komisiją parengti pranešimo apie visas išvestines finansines priemones standartus, kurie atitiktų tarptautiniu lygmeniu rengiamus standartus, ir užtikrinti, kad duomenys būtų perduodami centrinėms sandorių duomenų saugykloms, pagrindinėms sandorio šalims, akcijų biržoms ir finansų institucijoms, kad duomenimis galėtų pasinaudoti EPRVI ir nacionalinės reguliavimo institucijos ir, jei reikia, ESRV;

23.

ragina Komisiją parengti priemones, kad reguliuojančios institucijos galėtų nustatyti pozicijų ribas, siekdamos išvengti neleistinų kainų svyravimų arba spekuliacijų;

24.

prašo Komisiją ypač užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių, kuriomis nėra prekiaujama akcijų rinkoje, vertinimas būtų vykdomas nepriklausomai ir skaidriai, kad būtų išvengta interesų konfliktų;

25.

mano, kad būtina atidžiai išsiaiškinti visas technines detales glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliuojančiomis įstaigomis, ypač dėl standartų bei finansų rinkos ir ne finansų rinkos produktų atskyrimo, ir palankiai vertina tai, kad Komisija jau ėmėsi atitinkamos iniciatyvos; ragina Komisiją iš anksto pradėti bendradarbiauti su Taryba ir Parlamentu;

26.

pritaria Komisijos ketinimui sukurti pagrindinės sandorio šalies sistemą pagal Europoje nustatytus standartus, kurią prižiūrėtų EVPRI; reikalauja užtikrinti, kad pagrindiniai rinkos dalyviai ne darytų kontroliuojančią įtaką pagrindinių sandorio šalių ir jų rizikos valdymui, o būtų įtraukti į rizikos valdymo tarybą; laikosi nuomonės, kad be to dar turėtų būti pasiūlytos priemonės, kuriomis būtų naudingai prisidėta prie rizikos valdymo proceso;

27.

primygtinai ragina taikyti reguliavimo standartus, kuriais užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalys liktų lanksčios platesnio rizikos spektro požiūriu, tarp jų atsižvelgiant į daugybines dalyvių klaidas, staigius finansinių išteklių išpardavimus ir spartų rinkos likvidumo mažėjimą;

28.

mano, kad apibrėžti išvestinių priemonių kategorijas, įdiegti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą, sukurti skaidrumo registrą, nustatyti reikalavimus dėl nuosavų lėšų, įkurti nepriklausomas prekybos vietas ar naudoti turimas biržas, numatyti išimtis MVĮ, nustatyti technines detales reikėtų derinant su nacionalinėmis reguliuojančiomis įstaigomis, tarptautinėmis institucijomis ir būsima Europos priežiūros įstaiga EVPRI;

29.

todėl ragina nustatyti aiškias elgsenos taisykles ir būtinus privalomus standartus dėl pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos struktūros (naudotojų dalyvavimo) ir jų taikomų sprendimų priėmimo procesų bei rizikos valdymo sistemų; pritaria Komisijos ketinimui parengti tarpuskaitos reglamentą;

30.

pritaria Komisijos ketinimui numatyti MVĮ dvišalėms išvestinėms finansinėms priemonėms skirtas išimtis ir mažesnius kapitalo reikalavimus, jeigu apsidrausta nuo pagrindinės rizikos, į MVĮ balansus įtrauktos išvestinės priemonės nėra svarbios ir įgytos pozicijos nekelia sisteminės rizikos grėsmės;

31.

prioritetine tvarka ragina užtikrinti, kad nepriklausoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita būtų taikoma visų pirma kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams ir kuo daugiau išvestinių priemonių tipų; yra įsitikinęs, kad individualius didelės rizikos išvestinių priemonių tipus prireikus galėtų būti leidžiama taikyti tik nustačius konkrečias sąlygas arba, konkrečiais atvejais, jie netgi galėtų būti uždrausti; laikosi nuomonės, kad ypač turėtų būti reikalaujama pakankamai kapitalo ir rezervų padengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriui kredito įvykio atveju;

32.

ragina Komisiją skubiai ir išsamiai nagrinėti koncentracijos lygmenį ne biržos išvestinių finansinių priemonių, ir ypač kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rinkose, siekiant užtikrinti, kad nėra pavojaus dėl rinkos manipuliavimo arba galimų interesų konfliktų;

33.

ragina Europos Komisiją teikti atitinkamus teisinius pasiūlymus reguliuojant finansų operacijas, apimančias išvestinių finansinių priemonių pardavimą jų neturint (net nepasiskolinus), kad būtų užtikrintas kainų finansinis stabilumas ir skaidrumas; mano, kad laukiant šių pasiūlymų, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai turėtų būti vykdomi taikant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitą siekiant mažinti sandorio šalių riziką, didinti skaidrumą ir mažinti bendrą riziką;

34.

reikalauja, kad kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių apsauga turėtų būti išmokėta tik pateikus ir įrodžius bazinės obligacijos rizikos lygį ir būtų apribota šios rizikos suma;

35.

laikosi nuomonės, kad visos išvestinės finansinės priemonės, kurios yra susijusios su viešaisiais ES finansais (tarp jų – valstybių narių valstybės skola ir vietos administracijų biudžetais) turėtų būti standartizuotos ir jomis prekiaujama biržoje arba kitų reguliuojamų prekybos platformų pagrindu siekiant didinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą visuomenei;

36.

ragina uždrausti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, kurie nepagrįsti kreditais ir yra grynai spekuliaciniai sandoriai, grindžiami finansinių įsipareigojimų nevykdymu, ir todėl dėl jų dirbtinai pabrangsta įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, o to pasekmė gali būti didesnė rizika sistemai dėl realaus finansinių įsipareigojimų nevykdymo; ragina bent jau nustatyti ilgesnius išlaikymo terminus prekiaujant nedisponuojamais vertybiniais popieriais ir išvestinėmis priemonėmis; ragina Komisiją apsvarstyti išvestinių priemonių, ypač kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių, viršutines ribas ir jas suderinti su tarptautiniais partneriais;

37.

mano, kad Komisija turėtų įvertinti pozicijų apribojimų naudojimą kovojant su manipuliacijomis rinkoje, ypač tais atvejais, kai sutartis artėja prie galiojimo pabaigos, o dėl prekės kontrolės arba ribotos pasiūlos pozicijas tenka padengti aukštesne kaina(angl. squeezes and corners); nurodo, kad pozicijų ribiniai procentai turėtų būti vertinami, kaip dinaminės, o ne absoliučios reguliavimo priemonės, ir turėtų būti taikomos, kai būtina, nacionalinių priežiūros institucijų, vadovaujantis gairėmis, kurias nustato EVPRI;

38.

ragina, kad bet kokios finansų arba ne finansų institucijos išvestinės finansinės priemonės pozicijos, kuri viršija tam tikrą nustatytą ribą (nustatomą EVPRI), kliringas būtų atliekamas centralizuotai per pagrindinę sandorio šalį;

39.

ragina į numatytą išvestinių finansinių priemonių reglamentą įtraukti taisykles, kuriomis draudžiami grynai spekuliaciniai žaliavų ir žemės ūkio produktų sandoriai, taip pat nustatomi griežti pozicijų apribojimai, ypač atsižvelgiant į jų galimą poveikį pagrindinių maisto prekių kainoms besivystančiose šalyse ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų kainoms; ragina suteikti EVPRI ir kompetentingoms institucijoms įgaliojimus veiksmingai spręsti netinkamos išvestinių finansinių priemonių rinkų veiklos klausimus, pvz., laikinai uždrausti skolon įsigytų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pardavimą be paties skolinimosi (angl. naked short selling) arba reikalauti fizinio atsiskaitymo už išvestines finansines priemones ir nustatyti pozicijų apribojimus, kad būtų išvengta nederamos maklerių koncentracijos kai kuriuose rinkos segmentuose;

40.

ragina, kad ateityje priimant teisėkūros pasiūlymus dėl išvestinių finansinių priemonių rinkų būtų pirmiausia funkciniu požiūriu, pagal kurį panašiems veiksmams taikomos tos pačios arba panašios taisyklės;

41.

pabrėžia būtinybę ES lygmeniu reguliuoti išvestines finansines priemones, taip pat ragina Komisiją, kiek įmanoma, jos veiklą koordinuoti su ES partneriais, siekiant kuo vienodesnio tarptautiniu mastu ir tarptautiniu lygmeniu suderinto reguliavimo; pabrėžia, kaip svarbu, kad būtų išvengta palankesnių reglamentavimo sąlygų per netinkamą koordinavimą;

42.

ragina remti sektoriaus iniciatyvas ir pripažinti jų vertingumą, nes jos kai kuriais atvejais gali būti tiek pat tinkamos, kiek teisėkūros veiksmai, be to, gali juos papildyti;

43.

ragina ES taikyti nuoseklią politiką, siekiant geriau išnaudoti kiekvieno finansų centro privalumus ir pasinaudoti šios krizės suteikta galimybe paskatinti efektyvios Europos finansų rinkos integraciją ir vystymąsi;

44.

teigiamai vertina Komisijos ketinimą jau 2010 m. viduryje pateikti teisėkūros pasiūlymų, susijusių su kliringo centrais (angl. clearing houses) ir sandorių duomenų saugyklomis (angl. trade repositories), ir iš anksto aptarti technines detales su visomis nacionalinio ir ES lygmens institucijomis, ypač su teisėkūros institucijomis – Taryba ir Parlamentu;

45.

džiaugiasi Komisijos ketinimu pateikti teisėkūros pasiūlymų dėl kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių;

46.

pabrėžia, kad svarbu reguliariai atlikti būsimų teisės aktų veiksmingumo vertinimus, bendradarbiaujant su visais rinkos dalyviais, ir prireikus atitinkamai pakeisti šias reglamentavimo nuostatas;

47.

ragina kuo greičiau įgyvendinti šios rezoliucijos nuostatas;

48.

pažymi, kad ne tik prekiaujant žaliavomis ir žemės ūkio produktais, bet taip pat ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais, reikia užtikrinti, kad rinka veiktų skaidriai ir būtų apribotos spekuliacijos; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti galimybę nustatyti viršutines rizikos ribas konkretiems produktams;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir Europos centriniam bankui.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/24

A.

kadangi pastaruosius dvidešimt penkerius metus internetas sparčiai vystomas, ir taip pat ateityje numatomos perspektyvos, susijusios su plačiajuosčio ryšio plėtojimu ir su naujų priemonių taikymu,

B.

kadangi daiktų internetas gali atitikti visuomenės ir piliečių lūkesčius ir kadangi būtina atlikti mokslinius tyrimus norint sužinoti, kokie tie lūkesčiai ir kokiais atvejais jautrūs aspektai ir rūpestis dėl asmens privatumo ir informacijos gali sutrukdyti diegti taikomas priemones,

C.

kadangi svarbus vaidmuo tenka informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) siekiant skatinti socialinę pažangą, ekonomikos augimą bei mokslinius tyrimus, naujoves ir Europos viešųjų ir privačiųjų subjektų kūrybiškumą,

D.

kadangi Europos Sąjungai reikia taikyti bendrą pagrindų sistemą siekiant apibrėžti ar sugriežtinti sistemos valdymo, konfidencialumo, informacijos saugumo, etikos aspektų valdymo, privatumo, asmens duomenų rinkimo bei saugojimo ir vartotojų informavimo taisykles,

E.

kadangi terminas „daiktų internetas“ nurodo bendrą sąvoką objektų (elektroninių žmogaus sukurtų produktų ir kasdien naudojamų objektų), duomenis apie kuriuos internetu galima gauti nuotoliniu būdu, kuriuos galima atpažinti, į kuriuos galima siųsti signalus, kurių buvimo vietą galima nustatyti ir (arba) kuriuos galima kontroliuoti,

F.

kadangi artimiausiu metu tikimasi sparčios daiktų interneto plėtros ir kadangi jaučiama saugaus, skaidraus ir daugiašalio daiktų interneto valdymo būtinybė,

G.

kadangi ateities internetas peržengs įprastas šiandienines virtualiojo pasaulio ribas, nes bus susietas su fizinių objektų pasauliu,

H.

kadangi atpažinimo radijo dažniu (RDA) ir kitos su daiktų internetu (DI) susijusios technologijos turi pranašumų, palyginti su brūkšniniais kodais ir magnetinėmis juostelėmis, ir jos galima dažniau pritaikyti sukūrus sąsają su kitais tinklais, pavyzdžiui, judriojo ryšio tinklais, bei galėtų būti atliekami tolesni jų patobulinimai, kurie būtų taikomi sukūrus sąsają su jutikliais, kurie padeda nustatyti geolokaciją (pvz. „Galileo“ palydovų sistema), matuoti temperatūrą, apšvietimą, slėgį ir G jėgą; kadangi dėl plataus masto RDA lustų taikymo turėtų smarkiai sumažėti jų vieneto kaina ir atitinkamų duomenų skaitytuvų išlaidos,

I.

kadangi RDA technologijas reikėtų traktuoti kaip veiksnį, skatinantį ekonominę informacinės ir ryšių pramonės plėtrą,

J.

kadangi gamybos, logistikos ir tiekimo grandinės sektoriuose jau taikomos RDA technologija ir kitos su DI susijusios technologijos, ir yra pranašumų, susijusių su gaminių identifikavimu bei atsekamumu bei vykdomi svarbūs patobulinimai, kurie taikant šią technologiją numatomi daugumoje kitų sektorių, ypač sveikatos apsaugos, transporto ir energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos, mažmeninės prekybos ir apsaugos nuo klastojimo sektoriuose,

K.

kadangi norint visose e. sveikatos sistemose suprojektuoti, plėtoti ir įgyvendinti RDA aktyvuojamas sistemas, būtina, kad šioje veikloje tiesiogiai dalyvautų sveikatos priežiūros specialistai, pacientai ir atitinkami komitetai (pavyzdžiui, duomenų apsaugos ir etikos),

L.

kadangi RDA gali padėti efektyviau naudoti energiją ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei gali padėti atlikti su produktu susijusio anglies dioksido kiekio apskaitą,

M.

kadangi RDA technologijos ir kitos su DI susijusios technologijos piliečiams gali teikti daug naudos gyvenimo kokybės, saugos, saugumo ir gerovės srityse, jei bus teisingai valdomi aspektai, susiję su privatumo ir asmens duomenų apsauga,

N.

kadangi būtina nustatyti tausios ir efektyviai energiją naudojančios komunikacijos standartus, kurie būtų orientuoti į saugumą ir privatumą ir pagrįsti skirtingais dažniais naudojamais panašiais arba tokiais pat protokolais,

O.

kadangi vieną dieną RDA lustai gali būti įdiegti visuose kasdien mūsų naudojamuose daiktuose (pvz., transporto bilietuose, drabužiuose, judriojo ryšio telefonuose ir automobiliuose) ir labai greitai tai, atsižvelgiant į daugybę lustų pritaikymo galimybių, taps svarbu ekonominiu požiūriu,

P.

kadangi dėl daiktų interneto bus galima sujungti į tinklą daugybę mašinų, kurios galės sąveikauti ir veikti kartu, taikant belaides technologijas, suderintas su logiškai ir fiziškai nukreipiančiais protokolais, kadangi daiktų internetas turėtų sudaryti galimybes, naudojant elektroninio identifikavimo sistemas ir judriojo ryšio bevielius prietaisus, tiesiogiai ir visiškai atpažinti skaitmeninius subjektus ir fizinius objektus, kad būtų galima nenutrūkstamai rinkti, kaupti, perduoti ir apdoroti su jais susijusius duomenis,

Q.

kadangi iškeltas technologinis iššūkis sumažinti daiktų interneto produktus, tai yra į kelių milimetrų kraštinės lustą integruoti elektroniką, jutiklius, energijos tiekimo ir RDA perdavimo sistemą,

R.

kadangi žadama, jog ateityje bus sukurta dar įvairesnių (RDA) lustų, tačiau ši technologija kelia naujų problemų, susijusių su asmens duomenų apsauga, svarbiausia iš jų – lustai nematomi arba beveik nematomi,

S.

kadangi pramonės standartai yra labai svarbūs, kadangi RDA standartizavimą reikia tobulinti ir kadangi dėl to RDA standartizavimo įgaliojimas, 2009 m. CEN ir ETSI (Europos standartų organizacijoms) skirta bendra užduotis, prisidės prie pažangesnių RDA pagrįstų produktų ir paslaugų sukūrimo,

T.

kadangi svarbu informuoti Europos piliečius apie naujas technologijas ir atitinkamas taikomas priemones, įskaitant jų socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, ir skatinti vartotojų skaitmeninį raštingumą bei e. gebėjimus,

U.

kadangi daiktų interneto plėtra turėtų būti viską apimanti ir prieinama visiems ES piliečiams, ją turėtų remti veiksminga politika, kurios tikslas būtų panaikinti ES esantį skaitmeninį atotrūkį ir kuri skatintų gausesnio piliečių rato e. gebėjimus ir supažindintų juos su jų skaitmenine aplinka,

V.

kadangi būtina didinti su DI susijusių technologijų naudą užtikrinant veiksmingą saugumą, kuris yra esminė ypatybė bet kokios plėtros, galinčios kelti pavojų asmens duomenų saugumui ir visuomenės narių pasitikėjimui tais, kurie turi informacijos apie juos,

W.

kadangi daiktų interneto plėtros socialiniai padariniai nežinomi ir galbūt gali padidėti esama arba rastis nauja skaitmeninė atskirtis,

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą ir iš esmės pritaria veiksmų plano, skirto daiktų internetui skatinti, bendrų gairių taikymui;

2.

mano, kad dėl daiktų interneto skvarbos pagerės sąveika tarp asmenų ir daiktų bei sąveika tarp pačių daiktų, galinti duoti didžiulę naudą ES piliečiams, jei ją vykdant bus atsižvelgiama į saugumą, duomenų apsaugą ir privatumą;

3.

pritaria tam, kad Komisija atkreipia dėmesį į saugą, saugumą, asmens duomenų apsaugą ir privatumą bei daiktų interneto valdymą, nes pagarba privatumui ir asmens duomenų apsaugos bei atvirumo ir sąveikumo užtikrinimas yra vieninteliai būdai, kuriais pasinaudojus DI gautų palankesnį visuomenės įvertinimą; prašo Komisijos paskatinti visus Europos ir tarptautinius suinteresuotuosius subjektus spręsti elektroninėje erdvėje saugumui kylančių pavojų keliamas problemas; taigi prašo Komisijos paraginti valstybes nares įgyvendinti visas nustatytas priemones, tarptautiniu mastu užtikrinančias saugumą elektroninėje erdvėje, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų;

4.

tvirtai įsitikinęs, kad didžiausią vertę turi privatumo apsauga ir kad visi vartotojai turėtų kontroliuoti savo asmens duomenis; todėl prašo Duomenų apsaugos direktyvą pritaikyti prie šiandieninės skaitmeninės aplinkos;

5.

vertina tai, kad Komisija laiku reaguoja į naujoves šiame sektoriuje siekdama, jog politinė sistema galėtų nustatyti taisykles pakankamai anksti;

6.

primygtinai teigia, kad preliminari technologijų skatinimo sąlyga yra būtinybė nustatyti teisines normas, skatinančias pagrindinių vertybių laikymąsi, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugą;

7.

pabrėžia, kad saugumo ir privatumo problemos turėtų būti sprendžiamos nustatant naujus standartus, kuriuose turi būti apibrėžti įvairūs saugumo elementai, kuriuos taikant būtų užtikrinamas konfidencialumas, vientisumas ar galimybė naudotis paslaugomis;

8.

prašo Komisijos savo veiksmus daiktų interneto srityje derinti su skaitmeninėje darbotvarkėje numatyta savo veikla;

9.

prašo Komisijos atlikti dabartinės interneto tinklo infrastruktūros naudojimo DI taikomoms priemonėms ir techninei įrangai poveikio vertinimą atkreipiant dėmesį į tinklo perkrovimą ir duomenų saugumą kad būtų nustatyta, ar DI taikomos priemonės ir techninė įranga suderinamos ir tinkamos;

10.

mano, kad ateinančiais metais daiktų interneto ir atitinkamų taikomų priemonių plėtra padarys reikšmingą poveikį Europos piliečių kasdieniniam gyvenimui bei jų įpročiams, kuris lems didelio masto ekonominius ir socialinius pokyčius;

11.

mano, kad būtina sukurti viską apimantį daiktų internetą visų pirma išvengiant pavojaus dėl nevienodos daiktų interneto technologijų plėtros, plitimo ir naudojimo valstybėse narėse ir regionuose; pažymi, kad Komisijos komunikate mažai dėmesio skiriama tiems klausimams, į kuriuos geriausia būtų atsakyti prieš tęsiant daiktų interneto plėtrą;

12.

prašo Komisijos atsižvelgti į Europos Sąjungos regionus, kurie padarė mažesnę pažangą IRT ir daiktų interneto planavimo srityje; ragina valstybes nares užtikrinti šių technologijų ir kitų IRT projektų įgyvendinimo tokiuose regionuose bendrą finansavimą siekiant išvengti jų izoliacijos ir užtikrinti galimybę jiems dalyvauti kuriant bendras Europos įmones;

13.

pabrėžia, kad nors naudojant RDA lustus gali būti veiksmingai kovojama su klastojimu ir kūdikių grobimu iš gimdymo namų, taip pat identifikuojami gyvūnai ir pan., jų naudojimas gali būti pavojingas, be to, piliečiams ir visuomenei gali kilti etinių klausimų, taigi reikės išmokti spręsti šias problemas;

14.

pabrėžia, kad svarbu tirti daiktų interneto daromą socialinį, etinį ir kultūrinį poveikį atsižvelgiant į galimai didelio masto su civilizacija susijusį virsmą, kurį sukels šios technologijos; taigi mano, kad svarbu, kad socialiniai ir ekonominiai moksliniai tyrimai ir politinės diskusijos daiktų interneto srityje vyktų lygiagrečiai su technologijų moksliniais tyrimais ir jų pažanga ir prašo Komisijos sudaryti specialistų grupę, kuri atliktų išsamų šių aspektų ir vertinimą ir pasiūlytų susijusių technologijų ir taikomų priemonių plėtrai skirtus etikos principus;

15.

atkreipia dėmesį, kad RDA technologija ir kitos su DI susijusios technologijos, naudojamos pažangiam gaminių ir vartojimo prekių ženklinimui ir daiktų ryšio su žmonėmis sistemoms, gali būti taikoma visur ir yra beveik nepastebima bei tyli; taigi prašo, kad Europos Komisija dar kartą išsamiau įvertintų šią technologiją, ypač:

taip pat, jei reikia, būtų nustatyti konkretūs teisės aktai Europos lygmeniu;

16.

pabrėžia, kad vartotojai turi teises į privatumą pagal sutikimo naudotis paslauga principą ir (arba) principą „į privatumą atsižvelgta projektuojant“, kuriais remiantis žymenys dar prekybos vietoje savaime tampa neveiksnūs, nebent vartotojai aiškiai sutinka jais naudotis; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pateiktą nuomonę; nurodo, kad privatumo ir saugumo aspektą būtina apsvarstyti kuo ankstesniame DI technologijų kūrimo ir diegimo etape; pabrėžia, kad RDA taikomas priemones reikia naudoti vadovaujantis privatumo ir duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatytomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; prašo Komisijos apsvarstyti piliečių teisę pasirinkti produktus, kuriuose nėra įdiegtos daiktų interneto technologijos arba bet kuriuo metu atsijungti nuo tinklo aplinkos;

17.

pažymi, kad nors pasyvių RDA žymenų nuotolis yra ribotas, aktyvūs RDA žymenys gali perduoti duomenis daug didesniais atstumais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai būtina nustatyti aiškias kiekvienai RDA rūšiai skirtas gaires;

18.

ragina Komisiją išspręsti klausimą, kam priklauso automatiškai renkami ir mašininiu būdu aiškinami duomenys ir kas turi disponavimo jais teisę;

19.

prašo gamintojų užtikrinti galimybę naudotis teise į lustų tylėjimą pagaminant tokius RDA žymenis, kuriuos prekę įsigijęs vartotojas galėtų lengvai nuimti arba kitaip padaryti neveiksnius; pabrėžia, kad vartotojus būtina informuoti apie pasyvius arba aktyvius RDA žymenis, duomenų nuskaitymo nuotolį, prietaisuose naudojamų duomenų rūšis (gaunamų arba perduodamų) bei tokių duomenų naudojimą ir ši informacija turi būti aiškiai pateikiama ant pakuotės iš išsamiau išdėstoma visuose dokumentuose;

20.

ragina RDA programų operatorius imtis visų pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti, kad duomenys nebūtų susieti su nustatytu arba atpažįstamu fiziniu asmeniu jokiais būdais, kuriais RDA programos operatorius arba bet kuris kitas asmuo galėtų pasinaudoti, jeigu tie duomenys nėra tvarkomi laikantis galiojančių duomenų apsaugos principų ir teisės normų;

21.

pabrėžia, kad jei nenumatyta jokios kitos parduodamuose gaminiuose įrengtų lustų paskirties už prekybos vietos ribų, jau gaminant lustus turėtų būti juose įdiegta techninė įranga, kuri sudarytų sąlygas užtikrinti jų neutralizavimą ir taip apriboti duomenų saugojimą;

22.

mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti naudotis ar nesinaudoti daiktų internetu bei galimybė nesinaudoti atskiromis daiktų interneto technologijomis neprarandant galimybės naudotis kitomis taikomomis priemonėmis ar pačiu prietaisu;

23.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti kuo aukštesnio lygio prietaisų saugumą ir saugias perdavimo sistemas, kurios bus integruotos į daiktų interneto technologijas, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti galimybę tinkamai patvirtinti prietaiso tapatybės autentiškumą ir suteikti įgaliojimą; pabrėžia galimybę sukčiauti identifikavimo ir produktų atžvilgiu panaudojant daiktų interneto žymenų padirbinius arba perimant bendrai naudojamus duomenis; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų kuriama skaidri DI sistema, kurią taikant ypatingas dėmesys būtų skiriamas šiems aspektams:

24.

mano, kad pirmiausia Europos lygmeniu reikia užtikrinti bendrąją reguliavimo sistemą ir nustatyti tikslius terminus siekiant skatinti ir palengvinti viešąsias ir privačiąsias investicijas daiktų interneto sektoriuje ir pažangiųjų tinklų, kurie būtini naujų technologijų plėtrai remti, sektoriuje;

25.

pažymi, kad nors RDA technologija yra svarbi, daiktų internetą sudaro ir kitos technologijos; pabrėžia, kad dėl šių technologijų taip pat turėtų būti keliami klausimai, susiję su moksliniais tyrimais, finansavimu ir valdymu;

26.

prašo Komisijos apsvarstyti DI taikomų priemonių naudojimą kelių ES vykdomų iniciatyvų, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumą didinančios IKT, pažangios matavimo sistemos, energijos sunaudojimo žymėjimo etiketėje, pastatų energinio naudingumo, apsaugos nuo suklastotų medicinos ir kitų produktų ir t. t., pažangai pasiekti;

27.

ragina Komisiją stebėti, ar dėl glaudžiai tarpusavyje susietų sistemų pažeidžiamumo nekyla naujų grėsmių;

28.

prašo Komisijos dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti, kad plėtojant su DI susijusias technologijas būtų atsižvelgiama į vartotojų reikalavimus (pvz., galimybę išjungti atsekamumą) ir būtų paisoma asmens teisių ir laisvių; šiuo požiūriu primena, kad galutinius sprendimus dėl tinklų ir informacijos, taigi ir dėl daiktų interneto, apsaugos priima Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), ir tai leidžia didinti vartotojų skaičių ir jų pasitikėjimą;

29.

laikosi nuomonės, kad naujų priemonių plėtra ir pats daiktų interneto veikimas ir jo teikiamos galimybės verslui bus iš esmės susijusios su Europos piliečių pasitikėjimu sistema, ir nurodo, kad pasitikėjimas atsiranda išsklaidžius abejones dėl galimos grėsmės privatumui ir sveikatai;

30.

pabrėžia, kad pasitikėjimas turėtų būti grindžiamas aiškia teisine sistema, apimančia duomenų, surinktų ir perduodamų daiktų internetu, kontrolę, rinkimą, tvarkymą ir naudojimą bei privalomo vartotojų sutikimo rūšis reglamentuojančias taisykles;

31.

mano, kad DI gali teikti didelę naudą neįgaliems žmonėms bei padėti tenkinti senėjančios visuomenės poreikius, taip pat teikti nuolatinės priežiūros paslaugas; taigi pabrėžia, kad naudodamiesi šia technologija pagrįstais elektroniniais įtaisais aklieji ir silpnaregiai gali geriau susipažinti su savo aplinka; tačiau pabrėžia, kad būtina imtis priemonių, užtikrinančių privatumo apsaugą, nesudėtingą įdiegimą ir veikimą bei informacijos apie paslaugas teikimą vartotojams;

32.

pabrėžia, kad vartotojams būtina užtikrinti vėlesnių išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su elektros energijos suvartojimu naudojant daiktus, skaidrumą;

33.

mano, kad dėl daiktų interneto ir IKT projektų reikia rengti dideles informacines kampanijas siekiant paaiškinti piliečiams jų įgyvendinimo tikslą; pabrėžia, kad labai svarbu informuoti ir mokyti visuomenę apie tokių kaip RDA sistemų naudojimą ir teikiamą aiškią naudą siekiant išvengti neteisingo tokio projekto supratimo ir piliečių nepritarimo jam; pabrėžia, kad norint, jog siekdami asmeninių tikslų ir bendrų interesų vartotojai daiktų internetu naudotųsi visapusiškai, būtina vartotojams suteikti e. žinių, reikalingų šioms naujoms technologijoms suprasti, jie turi būti motyvuoti ir sugebėti tinkamai naudotis tomis technologijomis;

34.

pažymi, kad daiktų internetas padės sukaupti tikrai milžinišką duomenų kiekį; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Europos duomenų apsaugos direktyvos pritaikymo siekiant, kad joje būtų atsižvelgiama į daiktų internetu surinktus ir perduotus duomenis;

35.

mano, kad reikėtų nustatyti bendrą principą, nes DI technologijas reikėtų kurti taip, kad jomis būtų surinktas ir panaudotas tik būtiniausias duomenų kiekis, reikalingas atitinkamai užduočiai atlikti, išvengiant bet kokių papildomų duomenų rinkimo;

36.

prašo užtikrinti, kad siekiant privatumo didelė dalis duomenų, kuriais bendrai naudojamasi daiktų internete, prieš juos perduodant taptų anoniminiais;

37.

primena Komisijai, kad kitos pasaulio šalys, visų pirma Azija, greičiau daro pažangą šiame sektoriuje ir kad nuo šiol, rengiant taisykles, kurios būtų taikomos politinei sistemai, ir nustatant daiktų interneto techninius standartus, reikėtų laikytis iniciatyvaus požiūrio ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis;

38.

pabrėžia, kad norint atgaivinti Europos ekonomiką, reikia investuoti į naujas informacijos ir ryšių technologijas, kaip ekonomikos augimo priemonę ir galimybę kuo didesniam Europos piliečių bei įmonių skaičiui prieiti prie naujų sistemų ir priemonių; pabrėžia, kad Europa turėtų pirmauti plėtojant interneto technologijas; siūlo padvigubinti ES IKT mokslinių tyrimų biudžetą bei naujoje finansinėje perspektyvoje keturis kartus padidinti IKT įdiegimui skiriamą biudžetą;

39.

pabrėžia, kad moksliniai tyrimai bus lemiamas veiksnys varžybose dėl kompiuterinių pajėgumų, kurių ateityje prireiks realiuoju laiku administruojant DI prietaikas;

40.

prašo Komisijos tęsti septintąją bendrąją programą daiktų interneto srityje bei skirti daugiau lėšų jos projektams finansuoti siekiant sustiprinti Europos IRT sektorių ir pritaria Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (KIBP) naudojimui siekiant skatinti jos sklaidą; ypač prašo plėtoti bandomuosius projektus, kurie gali daryti tiesioginį teigiamą poveikį Europos piliečių kasdieniniam gyvenimui e. sveikatos, e. mokymosi, e. prekybos, e. prieinamumo ir efektyvaus energijos vartojimo srityse; tačiau yra susirūpinęs biurokratija įgyvendinant bendrąją programą ir prašo Komisijos panaikinti biurokratiją iš naujo suplanuojant bendrosios programos procesus ir sudarant vartotojų valdybą;

41.

mano, kad daiktų internetas turi didelį potencialą, susijusį su ekonomikos ir gamybos plėtra, paslaugų kokybės gerinimu bei logistikos ir įmonių paskirstymo grandinių optimizavimu, inventoriaus valdymu, naujų, su darbu bei įmonėmis susijusių, galimybių kūrimu;

42.

ragina Komisiją įvertinti bet kokį galimą siūlomos strategijos poveikį Europos įmonių produktyvumui ir konkurencingumui tarptautinėje rinkoje;

43.

mano, kad naudojant vadinamąjį daiktų internetą būtų galima sudaryti palankesnes prekybos srautų tarp ES ir trečiųjų šalių sąlygas ir šito būtų pasiekta plečiant rinkas ir užtikrinant parduodamų produktų kokybės garantijas;

44.

pabrėžia, kad dėl RDA technologijos, viena vertus, Europos pramonės įmonės galės kontroliuoti prekių, pateikiamų į rinką, kiekį (t. y. bus gaminama pagal poreikius, todėl bus saugoma aplinka), kita vertus, bus galima veiksmingai kovoti su piratavimu ir klastojimu, nes bus užtikrinamas susijusių prekių atsekamumas;

45.

mano, kad naujų technologijų taikymas gamybos procesams leis efektyviau naudoti išteklius ir padidins vartojimo prekių konkurencingumą rinkoje;

46.

pabrėžia, kad dėl daiktų interneto būtina inicijuoti aktyvų tarptautinį dialogą ir parengti bendrus veiksmų planus; prašo Komisijos ištirti daiktų interneto poveikį tarptautinei prekybai;

47.

pritaria Komisijos ketinimui ir toliau stebėti ir vertinti poreikį taikyti papildomus suderintus dažnius siekiant konkrečių, su daiktų internetu susijusių, tikslų atsižvelgiant į įvairių elektromagnetinių dažnių diapazonų skirtingas charakteristikas ir pajėgumą ir todėl prašo Komisijos, kad ji daugiametėse radijo spektro politikos programose nustatydama Europos Sąjungos koordinavimo ir derinimo tikslus atsižvelgtų į daiktų interneto poreikius; pabrėžia, kad turėtų būti toliau viešai kalbama apie tokius dažnius, o jų naudojimas turėtų būti taip reguliuojamas, kad būtų skatinami ir finansuojami išsamesni technologijų moksliniai tyrimai ir plėtra šioje srityje; mano, kad dėl licencijos neturinčių dažnių turėtų rastis galimybė naudotis naujomis technologijomis ir paslaugomis (belaidžiu tinklu) ir būtų skatinamos naujovės;

48.

pabrėžia, koks pavojingas yra teisinis netikrumas nematerialiosios kompiuterijos (angl. cloud computing) srityje;

49.

mano, kad veikla visais politikos lygmenimis (ES, nacionaliniu ir regionų) yra esminė sąlyga veiksmingai daiktų interneto plėtrai ir diegimui; pabrėžia, kad plėtojant daiktų internetą ir siekiant, kad jis būtų naudojamas ne vien tik privačioje srityje, regionų, vietos valdžios institucijoms ir miestams teks svarbiausias vaidmuo; be to, primena, kad daiktų internetas gali duoti labai daug naudos vietos savivaldos institucijoms, pavyzdžiui, padėti organizuoti viešąjį transportą, surinkti atliekas, nustatyti taršos lygį ir valdyti transporto srautus; prašo Komisijos vykdant veiklą daiktų interneto srityje konsultuotis su visų politikos lygmenų atstovais vadovaujantis daugiapakopio valdymo principu;

50.

pažymi, kad būtina užtikrinti, kad naudojant daiktų interneto technologijas gautą informaciją būtų galima atsekti, patikrinti ir pataisyti sugedus su jomis susijusiai sistemai; pabrėžia, kad kadangi šios technologijos įtrauktos į saugos užtikrinimo sistemas, pavyzdžiui, eismo kontrolės ar temperatūros reguliavimo sistemas, pateikta klaidinga informacija gali sukelti pavojų gyvybei;

51.

pabrėžia, kad naujos technologijos labai svarbios transporto grandinių supaprastinimui, kokybės gerinimui ir transporto veiksmingumui, pažangiųjų transporto sistemų plėtros rėmimui ir žaliųjų koridorių įgyvendinimo palengvinimui, o RDA gali pasiūlyti pažangius su verslu susijusių operacijų atlikimo būdus, kuriais vartotojai būtų labiau patenkinti;

52.

mano, kad daiktų interneto naudojimas gamtoje gali padėti plėtoti ekologiškas technologijas, taupiau naudoti energiją ir geriau apsaugoti aplinką, taip pat plėtoti IRT ir aplinkosaugos sąsajas;

53.

prašo Komisijos pradėti darbus, kuriais siekiama tarptautiniu lygmeniu apibrėžti bendrus standartus, susijusius su RDA technologijos ir kitų DI technologijų ir atitinkamų taikomų programų standartizavimu, siekiant palengvinti sąveiką ir sukurti atvirą, skaidrią ir technologiniu požiūriu neutralią infrastruktūrą; pabrėžia, kad be aiškių ir pripažintų standartų, tokių kaip interneto pasaulyje pripažinti TCP5/IP6 standartai, daiktų interneto plėtra neapsiribojant tik RDA sprendimais negali tapti visuotine;

54.

pritaria pasiūlymui nedelsiant patvirtinti interneto protokolo šeštąją versiją (IPv6), kuria bus remiamasi ateityje plečiant ir supaprastinant internetą;

55.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2010 m. pateikti komunikatą dėl saugumo, privatumo ir pasitikėjimo informacinėje visuomenėje; pabrėžia šio komunikato svarbą ir pasiūlytas priemones, kuriomis siekiama sustiprinti atitinkamas normas, susijusias su informacijos saugumu, privatumu ir asmens duomenų apsauga; prašo Komisijos užtikrinti aktyvų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno, dalyvavimą;

56.

mano, kad svarbu užtikrinti, kad plėtojant daiktų internetą būtų ginamos visos pagrindinės teisės, o ne tik teisė į privatumą;

57.

mano, kad Komisija turėtų parengti rekomendacijas dėl viešųjų administracinių, teisėkūros ir teisės aktų įgyvendinimo institucijų su daiktų internetu susijusių užduočių ir atsakomybės;

58.

prašo Komisijos atidžiai stebėti, kad būtų taikomi Europos lygmeniu jau patvirtinti šios srities teisės aktai ir iki metų pabaigos pateikti tvarkaraštį, susijusį su gairėmis, kurias ji ketina pasiūlyti ES lygmeniu siekiant padidinti daiktų interneto ir RDA įrenginių saugumą;

59.

prašo Komisijos pradėti socialinį dialogą dėl daiktų interneto ir teikti informaciją apie teigiamą ir neigiamą naujų technologijų poveikį kasdieniniam gyvenimui; taigi prašo Komisijos pradėti aktyvias konsultacijas su Europos pramonės sektoriaus atstovais ir skatinti juos imtis iniciatyvos kuriant ir siūlant pažangias, standartizuotas ir sąveikias technologijas;

60.

ragina Komisiją veiksmų plane dėl daiktų interneto labiau atsižvelgti į mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);

61.

taip pat prašo Komisijos nuolat jį informuoti apie sektoriaus subjektų ir suinteresuotųjų šalių dialogą bei apie iniciatyvas, kurias ketina taikyti;

62.

mano, kad Komisija turėtų patikrinti galimybę dar labiau sumažinti naršymo išlaidas naudojant tarptinklinį ryšį;

63.

pabrėžia siekį kuo labiau sumažinti biurokratiją daiktų interneto valdymo srityje ir suvienyti visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus priimant sprendimus, todėl prašo užtikrinti tinkamą ir pakankamą reguliavimą ES lygmeniu;

64.

61a. ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacija, aktyviai prisidėti siekiant apibrėžti ir nustatyti vadinamojo daiktų interneto valdymo principus ir taisykles;

65.

prašo Komisiją paaiškinti, kuriuos interneto valdymo aspektus, jos nuomone, šiuo metu būtina reguliuoti siejant su daiktų internetu ir kokioje sistemoje galima užtikrinti bendrąjį viešąjį interesą;

66.

todėl prašo Komisiją išnagrinėti su daiktų interneto valdymu susijusias problemas, pasitelkiant į pagalbą šios srities darbuotojus; taip pat, mano, kad būtina išnagrinėti su belaidžio ryšio technologijų saugumo sistemomis susijusius aspektus;

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/33

A.

kadangi internetas yra gyvybiškai svarbi pasaulio masto komunikacijos priemonė, daranti milžinišką poveikį visai visuomenei,

B.

kadangi interneto valdymo klausimai susiję su pagrindinių teisių ir laisvių apsauga ir užtikrinimu, prieiga prie interneto bei naudojimosi juo ir interneto pažeidžiamumu kibernetinių atakų atvejais ir t. t.,

C.

kadangi kibernetiniai nusikaltimai kelia vis didesnę grėsmę įmonėms, kurių veikla grindžiama IRT naudojimu, ir kadangi padaugėjo teroro aktų, neapykanta grindžiamų nusikaltimų ir vaikų pornografijos skatinimų, o tai kelia pavojų asmenims, įskaitant vaikus,

D.

kadangi sąsaja tarp kibernetinių nusikaltimų, interneto jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų (angl. cloud computing), kaip naujas Europos lygmens interneto valdymo aspektas, yra labai svarbi,

E.

kadangi interneto valdymo aspektai yra susiję su interneto adresavimu ir kitais (daugiausia techninio pobūdžio) klausimais, o šiose srityse veikia tokios organizacijos kaip Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (angl. ICANN), Interneto numerių skyrimo tarnyba (angl. IANA), Interneto inžinerijos grupė (angl. IETF), regioniniai interneto registrai ir kitos,

F.

kadangi interneto valdymo srityje šiuo metu dominuoja ir teigiamai vadovauja privatus sektorius, tačiau formuojant bendrą strategiją būtina sustiprinti valstybinių institucijų vaidmenį,

G.

kadangi vyriausybės atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su didesnio masto valdymo aspektais saugant viešuosius interesus, ypač užtikrinant pagrindines teises ir laisves ir jų apsaugą bei interneto saugumą, vientisumą ir lankstumą, o privatusis sektorius itin svarbus reikiamų investicijų teikimo, profesinės kompetencijos ir verslo iniciatyvų kūrimo požiūriu,

H.

kadangi pasaulinis Interneto valdymo forumas ir įvairūs nacionaliniai bei regioniniai forumai yra svarbios įvairių suinteresuotų subjektų dialogo interneto politikos klausimais vykdymo vietos,

I.

kadangi Europos Parlamentas ir kitos Europos institucijos yra prisiėmusios ilgalaikį įsipareigojimą interneto, kaip bendros visuotinės viešosios gerybės, atžvilgiu,

1.

mano, kad internetas yra visuotinė viešoji gerybė ir jis turėtų būti valdomas siekiant bendrų interesų;

2.

pripažįsta, kad internetas labai svarbus praktinei žodžio laisvės, kultūros įvairovės, žiniasklaidos pliuralizmo, demokratinio pilietiškumo raiškai, taip pat švietimui ir prieigai prie informacijos, ir dėl to jis yra viena iš pagrindinių demokratinių vertybių sklaidos pasaulyje priemonių;

3.

primena, kad internetas tapo nepakeičiama priemone demokratinėms iniciatyvoms, politinėms diskusijoms, skaitmeniniam raštingumui ir žinių sklaidai plėtoti; pakartoja, kad prieiga prie interneto padeda užtikrinti daugelį pagrindinių teisių, tačiau taip pat ir priklauso nuo to, kaip laikomasi šių teisių, įskaitant pagarbą asmeniniam gyvenimui, duomenų apsaugą, saviraiškos, žodžio ir susirinkimų laisvę, spaudos laisvę, politinės saviraiškos ir dalyvavimo laisvę, nediskriminavimą, švietimą ir kultūrinę bei kalbinę įvairovę, bet neapsiribojant šiomis teisėmis; todėl pabrėžia, kad institucijos ir suinteresuotosios šalys visuose lygmenyse iš esmės privalo padėti užtikrinant teisę kiekvienam dalyvauti informacinėje visuomenėje, – ypač senyvo amžiaus asmenims, kurie, susipažindami su naujosiomis technologijomis, susiduria su daugiau problemų, – tuo pat metu sprendžiant dvi tarpusavyje susijusias elektroninio amžiaus problemas – e. neraštingumą ir demokratinę atskirtį;

4.

ypač pabrėžia poreikį stiprinti metodą „iš apačios į viršų“ bei e. demokratiją, tuo pat metu užtikrinant, kad bus patvirtintos pakankamos priemonės, užtikrinančios apsaugą nuo naujų priežiūros, kontrolės ir cenzūros formų, kurios gali būti taikomos visuomeninių arba privačių veikėjų, kad laisvė naudotis internetu ir asmeninio gyvenimo apsauga būtų tikras, o ne iliuzinis reiškinys;

5.

pabrėžia, kad būtina saugoti ir remti Europos kultūrinį paveldą, taip pat ir internetu; mano, kad internetas atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant naujovių diegimą ir mažinant skaitmeninį, socialinį ir kultūrinį skirtingų pasaulio šalių pasidalijimą Europoje; palankiai vertina tai, kad Komisija suvokia skaitmeninės atskirties mažinimo svarbą ir su interneto valdymu susijusius vystymo klausimus; tačiau mano, kad būtina skirti dėmesio ir daugybei išsivysčiusių ir besivystančių valstybių vyresnio amžiaus piliečių, kurie dažnai jaučiasi palikti šio naujo interneto pasaulio nuošalėje; atkreipia dėmesį į tai, kad internetas gali būti veiksminga socialinės įtraukties priemonė ir kad turi būti užtikrinta mūsų vyresnio amžiaus piliečių įtrauktis; ragina imtis veiksmų siekiant skatinti mokytis naudotis interneto teikiamais ištekliais ir pasirinkti šių išteklių naudojimo kriterijus;

6.

pripažįsta, kad tai, jog piliečiai, vartotojai, įmonės ir valdžios institucijos intensyviau naudoja internetą, reiškia, kad ši bendravimo priemonė tapo vienu iš pagrindinių ES vidaus rinkos įgyvendinimo elementų; pabrėžia, kad šiuo požiūriu būtina užtikrinti deramą vartotojų ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugą internete; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti interneto naudotojų teises ir pilietines laisves; pripažįsta interneto, kaip informavimo apie vartotojų teises ir jų propagavimo priemonės, svarbą;

7.

pabrėžia, kad interneto valdymas turėtų palengvinti elektroninę prekybą ir tarpvalstybinius sandorius, decentralizuojant savireguliavimo vaidmenis, ypač nustatant naujų konkurentų patekimo į rinką sąlygas;

8.

ragina sudaryti palankesnes sąlygas naudoti ir vystyti internetą naujosiose valstybėse narėse, ypač kaimo vietovėse, ir besivystančiose šalyse įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamas programas; be to, ragina sudaryti sąlygas, kad šios šalys galėtų turėti daugiau įtakos formuojant interneto valdymo politiką;

9.

mano, kad norint užtikrinti ES interesus palaikant internetą kaip visuotinę viešąją gėrybę, interneto valdymas turėtų būti paremtas plataus masto subalansuotu viešojo ir privačiojo sektoriaus modeliu, vengiant bet kokio atskiro vieneto ar vienetų grupės dominavimo ir valstybių ar viršvalstybinių institucijų mėginimų kontroliuoti informacijos srautą internete ir sąveikaujant su daugiašaliais interneto valdymo procesais, kurie ir toliau yra veiksmingas pasaulinio bendradarbiavimo skatinimo mechanizmas;

10.

pabrėžia, kad vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga, išvardytos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, yra pamatinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai tikslai; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visa su interneto valdymu susijusi veikla atitiktų šias vertybes ir tikslus, ypač tuose pasaulio interneto valdymo forumuose, kuriuose dalyvauja šalys, kuriose vertybės iš esmės skiriasi nuo Europos vertybių; mano, kad siekiant išvengti konflikto reikėtų skatinti tarptautinį dialogą su šiomis šalimis interneto reguliavimo klausimu;

11.

mano, kad vyriausybės turėtų susitelkti ties klausimais kurie yra gyvybiškai svarbūs bendrai viešajai interneto politikai, nes vadovavimas privačiajam sektoriui turi būti grindžiamas pagarba viešosios politikos principams ir esamiems teisės aktams, o visais kitais atvejais laikytis nesikišimo principo, nebent toks įsikišimas yra būtinas dėl išskirtinių aplinkybių, ir kad net ir šiais atvejais jos savo veiksmus turi vykdyti atsižvelgdamos į pagrindines žmogaus teises ir proporcingumo principą;

12.

mano, kad vyriausybės turėtų vengti dalyvauti kasdieniniame interneto administravime, nekenkti inovacijoms ir konkurencijai nereikalingomis, sunkiomis ir ribojančiomis nuostatomis ir nesistengti kontroliuoti to, kas yra ir turėtų likti bendru viešuoju turtu;

13.

ragina vyriausybes netaikyti apribojimų interneto prieigai, taikant cenzūrą, blokuojant bei filtruojant turinį ar naudojant kitas priemones, ir nereikalauti to paties iš privačių subjektų; ragina užtikrinti atvirą internetą, kai naudotojai gali naudotis informacija ir ją skleisti arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta reformuotoje elektroninio ryšio reguliavimo sistemoje;

14.

pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje bet kokie apribojimai, kurie atrodo esantys būtini, turėtų būti ribojami iki minimumo, grindžiami įstatymais ir būti veiksmingi bei proporcingi; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta nepilnamečių apsauga, ir ragina valstybes nares taip pat imtis priemonių, pvz., naudoti pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 2002/22/EB, direktyvą 2002/58/EB ir reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl vartotojų teisių, (Piliečių teisių direktyvą) (9) sukurtas viešųjų interesų pranešimo sistemas, kad sudarytų nepilnamečiams sąlygas atsakingai naudotis internetu bei internetinėmis informacijos paslaugomis ir padidintų informuotumą apie galimą pavojų, kurį gali kelti naujosios paslaugos;

15.

ragina parengti daugiau iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stiprinti saugų vaikų naudojimąsi internetu, platinti pažangiausią patirtį visame pasaulyje ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su žalingu ir neteisėtu interneto turiniu, ypač su lytiniu vaikų išnaudojimu internetu;

16.

taip pat atkreipia dėmesį į konkrečią būtinybę apsaugoti pažeidžiamus asmenis, ypač nepilnamečius, šiuo tikslu vešiesiems ir privatiesiems suinteresuotiems subjektams imantis bendrų veiksmų; pakartoja, kad kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir vaikų pornografija reikia ne blokuoti interneto svetaines, o iš šaltinio pašalinti nusikalstamą turinį;

17.

mano, kad be Komisijos išdėstytų valdymo principų, vyriausybės taip pat turėtų taikyti šiuos principus:

18.

pabrėžia, kad ES turėtų parengti bendrą poziciją dėl pagrindinių interneto valdymo principų ir griežtai jos laikytis tarptautiniuose forumuose bei plėtojant dvišalius santykius;

19.

pritaria interneto valdymo aspektams, numatytiems Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos pasiūlytoje „Granados strategijoje“ ir Parlamento pranešimo dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (10) nuostatoms dėl Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartijos parengimo ir „penktosios laisvės“, pagal kurią būtų užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, plėtojimo;

20.

atkreipia dėmesį naują JAV vyriausybės dokumentą „Interneto politika 3.0“, paskelbtą 2010 m. vasario 24 d.;

21.

pabrėžia, kad ES turėtų spręsti tris svarbiausias viešosios politikos problemas, kurios yra:

22.

ragina valstybes nares, koordinuojant veiksmus su Komisija, užtikrinti interneto infrastruktūros apsaugą nuo pavojų ir incidentų, pasitelkiant suderintą ES požiūrį ir baigiant steigti nacionalines incidentų tyrimo grupes ir mechanizmus jų veiksmams koordinuoti;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant padidinti ES kibernetinės erdvės saugumą ir deramai dalyvauti tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant šiuo klausimu ir pabrėžia, kad norint užtikrinti geresnį kibernetinių nusikaltimų jurisdikcijos ir nuotolinių išteklių paslaugų supratimą ir informuotumą šiais klausimais, reikia laikytis daugiašališkumu grindžiamo požiūrio, kurio pagrindą sudarytų vienodos sąlygos ir konkrečių įsipareigojimų bei atsakomybės sričių nustatymas kiekvienam suinteresuotajam subjektui;

24.

pabrėžia elektroninių paslaugų, ypač elektroninių parašų, saugumo svarbą, taip pat pažymi, kad reikia sukurti visos Europos masto viešojo rakto infrastruktūrą (angl. PKI), ir ragina Komisiją sukurti Europos tinkamumo patvirtinimo institucijų portalą, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinį elektroninių parašų sąveikumą ir padidinti internetu sudarytų sandorių saugumą;

25.

ragina Komisiją pateikti aiškias gaires valstybėms narėms, kurios neratifikavo ir neįgyvendino Europos Tarybos konvencijos dėl kibernetinių nusikaltimų, kad visos valstybės narės būtų įtrauktos į bendrą kovą su kibernetiniais nusikaltimais ir brukalais, padidinti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos kibernetinėje erdvėje nebūtų vykdomi jokie nusikaltimai ir pažeidimai; ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kibernetinių nusikaltimų;

26.

ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos, kuri padėtų plėsti tarptautinio bendradarbiavimo pagrindą kovojant su interneto naudojimu terorizmo tikslais, kai organizuojami plataus masto išpuoliai ir naudojamos kompiuterinės sistemos, sukeliant grėsmę nacionaliniam saugumui, visuomenės saugai ar ekonominei gerovei;

27.

be to, rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms dirbti siekiant sustiprinti interneto saugumą ir stabilumą įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama padidinti tinklų ir sistemų įvairovę taikant konkurencijos teisę, ES standartus ir viešųjų pirkimų politiką, taip pat:

28.

pabrėžia, kad socialinių tinklų sėkmė kartu su interneto techninėmis (atminties ir duomenų apdorojimo) galimybėmis sukelia duomenų saugojimo ir archyvuotų duomenų panaudojimo problemas; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad šiuo metu nėra numatyta teisė, kad duomenys internete būtų panaikinti;

29.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą vartotojų privatumo ir asmens duomenų rinkimo pusiausvyrą;

30.

apgailestauja dėl to, kad vis plačiau naudojant interneto tinklus dar nesukurta taisyklių, kurios vartotojams suteiktų galimybę tvarkyti asmeninius duomenis, kuriuos jie pateikia minėtuose tinkluose;

31.

pažymi, kad skaidrus ir atsakingas interneto valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant, kaip paieškos sistemos tvarko informaciją visame pasaulyje;

32.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą išplėsti 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (11) taikymo sritį ir į ją įtraukti duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimus; ragina Tarybą leisti pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo, kuris leistų veiksmingai vykdyti kompensacijas ES piliečiams, pažeidus jų teises, numatytas ES teisės aktuose dėl duomenų apsaugos ir privatumo;

33.

pritaria „projektuojant užtikrinamo privatumo“ principo skatinimui, kuriuo vadovaujantis privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimai turėtų būti nustatyti kuo ankstesnėje naujų technologijų diegimo stadijoje, užtikrinant piliečiams saugią ir palankią aplinką;

34.

pažymi, kad norint užtikrinti didesnį vartotojų pasitikėjimą naudojantis interneto informacija ar paslaugomis, tampa būtini interneto svetainių saugumo sertifikatai;

35.

pabrėžia, kad ES institucijos, įstaigos ir valstybės narės turėtų koordinuoti savo požiūrį į interneto valdymą įvairiose tarptautinėse šioje srityje dirbančiose įstaigose, pavyzdžiui, Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijoje (angl. ICANN) bei jos patariamuosiuose organuose, įskaitant Valstybinį patariamąjį komitetą;

36.

pabrėžia Europos tinklų ir informacinės apsaugos agentūros (angl. ENISA) svarbą kuriant bendrą Europos informacijos erdvę; atkreipia dėmesį, kad Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (angl. ENISA) gali vaidinti svarbų vaidmenį, ypač užkertant kelią tinklo ir informacijos saugumo problemoms, jas sprendžiant ir į jas reaguojant, ir pritaria būsimam Komisijos pasiūlymui dėl ENISA modernizavimo;

37.

pabrėžia, kad reikia ir toliau didinti ENISA efektyvumą, ypač šiose srityse:

38.

pabrėžia, kad ENISA parama nukreiptas į valstybes nares, kurioms jos labiausiai reikia, ir rekomenduoja, kad ENISA ir toliau kurtų forumus, skirtus valstybėms narėms dalytis informacija su kitais;

39.

mano, kad Komisija privalo vaidinti pagrindinį vaidmenį inicijuojant ir koordinuojant visus aspektus, susijusius su organizacija ES viduje, siekiant užtikrinti nuoseklų ES požiūrį, įskaitant ir požiūrį į interneto valdymo forumą (angl. IGF);

40.

siūlo Komisijai ugdyti gebėjimus, kad tarptautiniuose interneto valdymo forumuose ir interneto standartų organizacijose arba konsorciumuose būtų tikrai atstovaujama Europos pilietinei visuomenei;

41.

prašo Komisijos palengvinti nuoseklaus ir išsamaus ES požiūrio priėmimą interneto valdymo forume ir kituose pagrindiniuose interneto valdymo įrenginiuose, iš anksto prieš tokius renginius pateikiant ES pozicijos projektą Europos Parlamentui ir Tarybai, kad jie jį apsvarstytų;

42.

pritaria interneto valdymo forumo modelio tęsimui ir plėtrai visuotiniu, regioniniu (įskaitant Europos dialogą interneto valdymo klausimais (EuroDIG)) ir nacionaliniu lygmenimis, išlaikant pagrindines jo, kaip neprivalomo daugiašalio proceso, savybes, kad jis ir toliau būtų atvira vieta dialogui vykdyti ir vyriausybėms, pilietinei visuomenei ir privačiajam sektoriui keistis gerąja patirtimi ir nauja dalyvaujamosios demokratijos forma;

43.

atsižvelgdamas į specifinį Azijos rinkos pobūdį, pabrėžia, kad į derybas dėl interneto valdymo svarbu įtraukti Azijos veikėjus;

44.

pabrėžia, kad taip pat svarbu į valdymo modelio kūrimo procesą įtraukti galutinius vartotojus, didesnį dėmesį skiriant universitetų ir verslo pasaulio bendradarbiavimui vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

45.

rekomenduoja tobulinti interneto valdymo forumo veiklą šiais būdais:

46.

pritaria Komisijos bei Tarybai pirmininkaujančių Ispanijos ir Belgijos valstybių atliktam darbui, susijusiam su interneto valdymo forumo posėdžiu, kuris vyks Vilniuje 2010 m. rugsėjo mėnesį, ir ragina aktyviau dalyvauti Europos Parlamentą;

47.

iš esmės pritaria palankiai Europos Komisijos pozicijai dėl esamo Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. ICANN) valdymo modelio, paremto privačiojo sektoriaus lyderyste;

48.

pripažįsta, kad Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijai pavyko užtikrinti domeno vardų sistemos stabilumą;

49.

pritaria minčiau tęsti neseniai Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos pradėtą procesą, kurio tikslas – skirti kitų abėcėlių, nei lotyniškoji, rašmenimis parašytus domenų vardus;

50.

ragina sukurti naują bendrą aukščiausiojo lygmens domeną, pvz., „.culture“ arba „.art“, skirtą kultūros organizacijoms, centrams, žiniasklaidai ir menininkams;

51.

ragina užtikrinti didesnę domenų vardus registruojančių ir platinančių privačių bendrovių atskaitomybę, nes jos teikia paslaugą, nuo kurios visuomenė tapo labai priklausoma; šiuo požiūriu reikėtų nustatyti bendrus kriterijus, kuriais turėtų būti remiamasi siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti, kad minėtosios įmonės prisiimtų vis didesnę atsakomybę.

52.

ragina „.eu“ domeno vardų registrą EURid, siekiant visose valstybėse narėse išpopuliarinti „.eu“ domeną, atlikti plačią kampaniją žiniasklaidoje ir internete, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti Europos interneto aplinką, grindžiamą Europos Sąjungos vertybėmis, jai būdingais bruožais ir politika;

53.

pabrėžia Valstybių patariamojo komiteto svarbą Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos sprendimų priėmimo procesuose ir rekomenduoja, kad Valstybių patariamojo komiteto efektyvumas būtų sustiprintas, be kita ko, įsteigiant sekretoriatą, kuris turėtų tinkamus paramos teikimo pajėgumus; ir mano, kad svarbu, jog kiekviena ES valstybė narė aktyviai dalyvautų šio komiteto darbe;

54.

mano, kad Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos veiklą galima gerinti:

55.

pritaria Komisijos nuomonei, kad į Interneto numerių skyrimo tarnybos sprendimus turėtų būti įtraukti daugiašalę atskaitomybę užtikrinantys mechanizmai, ir patvirtina, kad ateityje nė viena vyriausybė neturėtų turėti dominuojančios įtakos Interneto numerių skyrimo tarnybai, o jos funkcijos palaipsniui turėtų tapti vis labiau tarptautinės, kad būtų galima pereiti prie daugiašalės stebėsenos;

56.

mano, kad 2009 m. „įsipareigojimų patvirtinimas“ gali sudaryti teigiamą pagrindą būsimai Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos plėtrai, kartu pabrėžiant, kad:

57.

prašo Komisijos pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai kasmetines ataskaitas už praėjusius metus apie su interneto valdymus susijusius įvykius, pirmą tokią ataskaitą pateikiant iki 2011 m. kovo mėnesio;

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/41

A.

kadangi Komisija savo komunikate „Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje“ paskelbė persvarstytą inovacijų strategiją ir sudarė veiksmų planą,

B.

kadangi ši būsima inovacijų strategija turi būti glaudžiai susijusi su 2020 m. ES strategija,

C.

kadangi Komisija savo komunikate „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“ paskelbė apie naują ateities ir besiformuojančių technologijų mokslinių tyrimų strategiją ir ėmėsi pavyzdinių iniciatyvų,

D.

kadangi kuriant Europos inovacijų politiką, būtina atsižvelgti į visus tris žinių trikampio – mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo – aspektus,

E.

kadangi įmonių gebėjimas diegti inovacijas labai priklauso nuo galimybės gauti pakankamą finansavimą ir kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės atsirado kreditų krizė, todėl įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), inovacijų diegimo pajėgumai gali drastiškai sumažėti,

F.

kadangi inovacijos yra svarbiausia sudėtinė dalis siekiant sėkmingai išspręsti aktualias didžiules visuomenės ir aplinkosaugos problemas ir įgyvendinti ES strateginius politinius tikslus, pavyzdžiui, verslo, konkurencingumo, klimato kaitos, užimtumo, demografinių pokyčių ir įtrauktimi grindžiamos visuomenės tikslus,

G.

kadangi iki 2020 m. Europos Sąjunga nepasieks savo energijos ir klimato tikslų, o ypač savo tikslo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminama energija sudarytų mažiausiai 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, negreitinant švarių, ilgalaikių ir veiksmingų energetikos technologijų vystymo ir plataus naudojimo; kadangi būsimoji inovacijų strategija turėtų visiškai apimti šį aspektą,

H.

kadangi ateities ir besiformuojančių technologijų (pvz., kvantinės technologijos, informacinės ir ryšių technologijos, grindžiamos biologija ir nanotechnologijomis) moksliniai tyrimai skleidžia naujoves savo poveikiu ilgalaikiam konkurencingumui, ir kadangi tai sukuria visai naujas ekonominės veiklos sritis, skatina naujas pramonės sritis ir aukštųjų technologijų MVĮ,

I.

kadangi skatinti ir plėtoti ilgalaikes technologijas būtina ne tik norint pasiekti ES klimato ir energijos tikslų, bet ir dėl to, kad tai bus labai naudinga ES kuriant naujas darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą,

J.

kadangi netolygus ribotų išteklių paskirstymas gali kelti kliūčių inovacijų diegimui; kadangi ES žaliavų politika turėtų spręsti pagrindines problemas, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta vienodos prieigos galimybės,

K.

kadangi mažėjant ištekliams ilgalaikių ir energetiniu požiūriu taupių technologijų skatinimas didina ES energijos tiekimo saugumą,

L.

kadangi demografiniai pokyčiai yra viena iš svarbiausių ateities problemų, kurią sprendžiant reikia ieškoti naujų technologinių galimybių,

M.

kadangi ES turi sukoncentruoti savo jėgas ir „sustiprinti savo stipriąją pusę“ tose pramonės srityse, kuriose ji užima gerą konkurencinę padėtį, ir užtikrinti visiems vienodas galimybes,

1.

mano, kad yra galimybių labiau susieti mokslinius tyrimus ir inovacijas Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti integruotą požiūrį į mokslą ir inovacijas;

2.

primena ES Komisijai, kad būsimoji ES inovacijų politika turi būti plataus masto ir iš esmės apimti visas inovacijų formas – ne tik technologines naujoves (produktų ir procesų inovacijas), bet ir administracines, organizacines ir socialines bei su darbu susijusias naujoves, įskaitant naujus inovacinius verslo modelius bei paslaugų inovacijas, atsižvelgiant į kitus du žinių trikampio aspektus (mokslinius tyrimus ir švietimą);

3.

pabrėžia, kad inovacija pirmiausia yra naujovė, atitinkanti vartotojų ir rinkos poreikius; todėl ragina Komisiją užtikrinti didesnį vartotojų poreikių, kurie yra varomoji inovacijų jėga, viršenybės pripažinimą; pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią naujų formų socialinės nelygybės atsiradimui, ateityje inovacijas reikėtų vertinti ne tik pagal jų ekonominę ir ekologinę naudą, bet ir pagal jų socialinę pridėtinę vertę;

4.

pabrėžia, kad, norint užtikrinti veiksmingą konkurencingos vidaus rinkos veikimą, pagrįstą prekybos kliūčių pašalinimu, aukštu vartotojų apsaugos lygiu ir socialine sanglauda, būtina remti verslininkus, kurie yra inovacijų diegimo Europoje skatintojai;

5.

ragina Komisiją nustatyti plataus užmojo inovacijų gaires, kuriomis dėmesys būtų telkiamas į didžiules visuomenės problemas ir kuriomis būtų nutrauktas dabartinis atskirų Europos iniciatyvų plėtojimas;

6.

ryžtingai pritaria ES Komisijos teiginiui, kad didelio poveikio technologijos ir pažangių ateities ir besiformuojančių technologijų tyrimai yra būtina sąlyga norint tvariai stiprinti ES konkurencingumą pasaulyje; prisideda prie valstybėms narėms skirto Komisijos raginimo priimti bendrą poziciją, kad diegti didelio poveikio technologijas Europos Sąjungoje yra labai svarbu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad i) didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, mikroelektronika, nanoelektronika, fotonika, biotechnologija ir nanotechnologija, ii) naujosios gamybinės medžiagos ir iii) naujosios ir ateities technologijos, gali sudaryti didelį inovacijų potencialą ir prisidėti pereinant prie žiniomis pagrįstos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos;

7.

pabrėžia, kad inovacijos pirmiausia turi būti skiriamos žmonėms ir palankiai vertina pastangas paspartinti universitetų ir verslo pasaulio dialogą, kuris iš esmės padeda skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei veiksmingiau naudoti privačiojo sektoriaus universitetuose perduotas žinias, ir pagerinti akademinę kurso mokymo medžiagą pagal šiandienos socialinius ir verslo reikalavimus;

8.

primena, kad nustatant dabartines didelio poveikio technologijas ir naujas bei ateities technologijas reikia bendradarbiauti su ūkio subjektais, įskaitant MVĮ, vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, be to, reikia atsižvelgti į regioninius ekonominius ir politinius tikslus; ir ragina ES užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pasiūlytos Aukšto lygio ekspertų grupės indėlį remiant su šiomis technologijomis susijusių konkrečių trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių nustatymą, patvirtinimą ir įgyvendinimą;

9.

džiaugiasi šiomis inovacijų politikos priemonėmis, papildančiomis įvairias sritis apimančias nacionalines valstybių narių ir Bendrijos pramonės politikos strategijas, ir primygtinai ragina ES Komisiją tęsti pradėtus veiksmus;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti naujos kartos skaitmeninių tinklų ir pažangiųjų elektros tinklų diegimą ir inovacijas siekiant visiškai išnaudoti jų teikiamą naudą; pabrėžia, kad tam būtina numatyti pakankamą finansavimą, įskaitant finansavimą iš struktūrinių fondų;

11.

pabrėžia, kad investicijos į itin greitus interneto tinklus ir didesnę plačiajuostę skverbtį yra pagrindinės didesnės ir veiksmingesnės inovacijų srities laimėjimų sklaidos, taigi ir ES regionų inovacijų skirtumų mažinimo, priežastys;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politikos konvergenciją inovacijų srityje, siekiant sumažinti valstybių narių skirtumus;

13.

patvirtina, kad Komisija šiuo metu rengia „Europos inovacijų aktą“ siekdama sukurti nuoseklesnę inovacijų strategiją;

14.

pabrėžia ekologiškų inovacijų ir ekologiškų įmonių svarbą, kurios gali būti esminės susiejant inovacijų politiką su svarbiausiais ES sektoriais ir dėl kurių Europos ekonomika turi didelių lyginamųjų pranašumų;

15.

pabrėžia, kad ekologinių inovacijų vaidmuo yra svarbus, pirmiausia siekiant didinti išteklių veiksmingumą;

16.

pabrėžia, kad inovacijų diegimo grupės atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant būsimą ES inovacijų politiką ir pabrėžia galimybes, pirmiausia tas, kurias teikia žinių grupės; pritaria specialių inovacijų ir įmonių zonų kūrimui prie universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir mokslo bei technologijų parkų; ragina apsvarstyti galimybes kurti bendrą supaprastintą naujųjų inovacijų zonų finansavimo ir veikimo sistemą;

17.

pabrėžia, kad reikia toliau plėsti ES, valstybių narių ir regionų sutelktomis pastangomis sukurtas grupės, kad pastarosios išsaugotų savo iš dalies vyraujančią padėtį pasaulyje ir toliau ją stiprintų;

18.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet kokios grupių politinės veiklos pagrindas turėtų būti sudarytas atsižvelgiant į įmonių, įskaitant MVĮ ir ypač inovacijas diegiančias MVĮ, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad inovacijos atlieka pagrindinį vaidmenį įmonės klestėjimui;

19.

ragina atitinkamus valstybių narių ir Bendrijos veikėjus pagerinti pagrindines grupių tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas;

20.

pabrėžia, kad MVĮ atlieka pagrindinį partnerio vertės grandinėse ir savarankiško inovacinių produktų teikėjo vaidmenį;

21.

ragina Europą atidžiau pažvelgti į finansavimo inovacijas ir užkirsti kelią dabartiniam fragmentiškumui ir trumparegiškumui; mano, kad pakankamas finansavimas yra neatsiejama inovacijų plėtros dalis, todėl iš ES biudžeto inovacijoms reikėtų skirti daug daugiau lėšų; ragina į tai atsižvelgti atliekant būsimą dabartinės finansinės programos peržiūrą bei planuojant 2014–2020 m. finansinę programą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikėtų persvarstyti taisykles, kuriose nustatomi mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo, susijusio su ikigamybiniais ir (arba) eksperimentiniais moksliniais tyrimais ir plėtra, skyrimo kriterijai; ragina valstybes nares didinti savo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą siekiant įgyvendinti 2002 m. Barselonoje nustatytą tikslą – iki 2010 m. moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išleisti 3 proc. BVP; pabrėžia mokslinių tyrimų ir naujovių finansavimo svarbą ekonomikos krizės laikais, nes tai ilgos trukmės laikotarpiu skatins kurti darbo vietas; pabrėžia poreikį inovacijoms skirti didesnę mokslinių tyrimų ir plėtros programų dalį;

22.

laikosi nuomonės, kad pagrindinė ES išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms dalis turi skirta siekiant tokių tikslų, kaip paskatų komerciniam mokslinių tyrimų rezultatų taikymas ir su finansavimo šaltiniais ir galimybėmis susijusios išsamios informacijos naudojimas; pabrėžia, kaip svarbu išlaikyti skaidrumą ir lygias galimybes pasinaudoti lėšomis skelbiant atvirus kvietimus teikti mokslinių tyrimų pasiūlymus; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti struktūrinius fondus skatinant plataus masto inovacijas; pabrėžia, kad būtina kurti socialinių naujovių finansavimo sistemą, didesnį dėmesį skiriant socialinei naudai;

23.

pabrėžia, kad taip pat svarbu ne tik surinkti lėšų, bet ir pasiekti kritinę masę; šiuo tikslu rekomenduoja vykdyti viešuosius pirkimus ir ypač pabrėžia, kad, siekiant sukurti Europos pridėtinę vertę, lėšos turėtų būti skirtos toms sritims, kuriose vadinamojo sverto poveikis yra didžiausias, pavyzdžiui, didelio poveikio technologijoms ir pavyzdinėms pažangių ateities technologijų iniciatyvoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę pasinaudoti mokslinių tyrimų ir naujovių bendrųjų programų ir struktūrinių fondų sinergija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įvairios Septintosios bendrosios programos (7 BP), Konkurencingumo ir inovacijų programos (KIP) ir Struktūrinių fondų lėšas valdančios institucijos turi būti informuotos apie tai, kokias galimybes teikia visos šios priemonės; apgailestauja, kad esamų finansavimo sinergijų galimybės vis dar nėra gerai žinomos; ragina regionus ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti keitimąsi informacija šiuo klausimu;

24.

džiaugiasi, kad buvo sukurtas Europos inovacijų ir technologijų institutas (EIT), įsteigtas siekiant skatinti pasaulinio masto naujoves ir jas įgyvendinti, bendram tikslui pasitelkiant aukštąjį mokslą, mokslinius tyrimus ir verslą; pabrėžia, kad EIT gali labai prisidėti teikdamas paskatas inovacijų programoms ir atlikdamas šiuo atžvilgiu jam tenkantį svarbų vaidmenį; ragina Europos Komisiją suformuoti tokį EIT biudžetą, kad jame sukauptos finansinės lėšos, papildytos lėšomis iš kitų šaltinių, leistų pasiekti kritinę masę, kurios reikia norint spręsti ir visapusiškai ištirti pagrindines problemas, su kuriomis susidurs ES visuomenė;

25.

pabrėžia poreikį parengti gaires, siekiant užtikrinti konkurencingą lėšų paskirstymą bei greitą jų panaudojimą ir įdiegti suteikimo sistemą, skirtą projektams, kurie turi didelį tiesioginį poveikį ekonomikai, įgyvendinti;

26.

pabrėžia, kad Europa turėtų būti itin pažangi interneto technologijų ir mažai anglies dioksido išskiriančių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) vystymo srityje; siūlo kitoje finansinėje programoje ES IRT tyrimams numatyti dvigubai daugiau lėšų;

27.

pabrėžia, kad inovacijų politika turėtų būti derinama su kitų sričių ES ir nacionaline politika (įskaitant pramonės, aplinkos apsaugos ir vartotojų politiką), atsižvelgiant į tai, kad nustatyti požiūriai turėtų būti pakankamai lankstūs, kad juos būtų galima suderinti su įvairiomis nacionalinėmis ir regioninėmis aplinkybėmis;

28.

apgailestauja, kad pastangos supaprastinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones nebuvo sėkmingos ir kad procedūros vis dar yra per daug sudėtingos ir užima daug laiko, o tai yra ypač didelė kliūtis MVĮ dalyvavimui šiose programose;

29.

mano, kad siekiant parankumo ir skaidrumo, reikėtų užkirsti kelią paramos programų dubliavimuisi, atsirandančiam dėl nepakankamo įvairių lygmenų veiksmų koordinavimo; ragina ES Komisiją ištirti, ar ateityje ES paramos MVĮ priemones galėtų tvarkyti vienas generalinis direktoratas, pavyzdžiui, Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas; mano, kad taip būtų lengviau planuoti šias priemones, o galimi pagalbos gavėjai turėtų vieną informacinį punktą;

30.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal ES reglamentavimo sistemą būtų remiamos inovacijos, o ne daromos kliūtys pokyčiams ir kad vyktų veiksmingas susijusių vidaus tarnybų ir generalinių direktoratų bendradarbiavimas, padedant atitinkamoms struktūroms, pvz., numatytai darbo grupei, kad nuosekliai bei išsamiai svarstytų inovacijų klausimus; primygtinai tvirtina, kad tai skatintų mažiau suskaidytų ES priemonių inovacijų politikos srityje kūrimą;

31.

taip pat ragina valstybes nares veiksmingai koordinuoti atsakingų nacionalinių institucijų iniciatyvas;

32.

pažymi, kad ES veikėjai turėtų dėti bendrų pastangų, kad panaikintų atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei inovacijų ir rinkos brandumo bei prekyba produktais; pabrėžia, kad bendrosios programos turi būti susietos tarpusavyje ar turi būti sukurtos tarpprograminės su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių priemonių sąsajos;

33.

ragina Komisiją parengti naujus inovacijų rodiklius, kurie būtų tinkamesni vis labiau žiniomis paremtoms paslaugų ekonomikoms, ir pakoreguoti egzistuojančius rodiklius taip, kad pagal Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę ne tik būtų pateikiama lyginamoji valstybių narių inovacinių gebėjimų analizę, bet ir geriau nustatomos ES ir valstybių narių inovacijų diegimo priemonių silpnosios bei stipriosios pusės ir pasiekimai;

34.

pabrėžia išsamesnės informacijos, susijusios su tinkamais finansavimo kanalais ir šaltiniais, ir patikimų duomenų, susijusių su alternatyviosiomis finansavimo formomis, pavyzdžiui, licencijų sutartys, svarbą, siekiant skatinti įmones investuoti;

35.

pabrėžia, kad reikia labiau skatinti ne tik valstybės, bet ir privatų finansavimą;

36.

pabrėžia, kad svarbu geriau suderinti visų dalyvių galimybes pasinaudoti ES lėšomis siekiant padidinti MVĮ dalyvavimą valdymo struktūrose ir bendrų technologijų iniciatyvų veikloje;

37.

ragina Komisiją kartu su inovacijų veiksmų planu pateikti konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti naujoves diegiančių įmonių galimybes gauti finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia būtinybę atsižvelgti į skirtingus finansavimo reikalavimus ir inovacijų diegimo intensyvumą įmonėse įvairiais įmonių veiklos pradžios ir ekonominio augimo etapais;

38.

pabrėžia, kad būtina sukurti geresnes naudojimosi rizikos kapitalu sąlygas, atsižvelgiant į MVĮ poreikius, ir išplėsti EIB Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RPFP) galimybes; ragina ES Komisiją ištirti, kokių veiksmų galima imtis, siekiant paskirstyti riziką taip, kad tai būtų priimtina visiems susijusiems subjektams, taigi būtų skatinamos privačios investicijos inovacijų srityje;

39.

ragina atitinkamus valstybių narių ir ES įstaigas sukurti patikimas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo priemones, pavyzdžiui, mikrokreditus, rizikos kapitalą asmenims, siekiantiems investuoti į inovacijas diegiančias įmones, neformalius investuotojus, finansuojančius, pavyzdžiui, jaunųjų mokslininkų verslo projektus, paskolas ir garantijas, ir sukurti mokestinių, finansinių, verslo ir administracinių paskatų daryti investicijas, nes tai sumažintų įmonės veiklos perkėlimo riziką dėl nepalankių pagrindinių sąlygų gauti valstybės pagalbą ir skatintų įmones samdyti žmogiškuosius išteklius moksliniams tyrimams atlikti ir inovacijoms diegti, taigi būtų skatinamas naujų produktų ir paslaugų kūrimas;

40.

pabrėžia, kad skelbiant viešuosius konkursus pagal Mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas svarbu numatyti mažiausią MVĮ skirtą lėšų sumą, kuri atitiktų pagal Septintąją pagrindų programą nustatytus įsipareigojimus (15 proc. „Bendradarbiavimo“ programos lėšų);

41.

ragina Komisiją, vadovaujantis vidaus rinkos principais, patobulinti galiojančias ES nuostatas dėl valstybės pagalbos taip, kad būtų galima remti investicijas į skubiai reikalingas naujas technologijas, ir taip užtikrinti ilgalaikį ES konkurencingumą ir vienodas sąlygas pasauliniu lygmeniu; ypač ragina Tarybą ir Komisiją peržiūrint ES nuostatas dėl valstybės pagalbos atkreipti dėmesį į didelio poveikio technologijų iniciatyvą ir taip suteikti valstybėms narėms galimybę sukurti nacionalines paskatų sistemas didelio poveikio technologijoms remti;

42.

pabrėžia, kad bendros technologijų iniciatyvos, atitinkančios tam tikrus dydžio ir valdymo struktūrų kriterijus, yra labai svarbios ir kad svarbu periodiškai atlikti patvirtintų bendrų technologijų iniciatyvų poveikio vertinimą, kuriame būtų pateikiama, kiek jos padėjo padidinti Europos pramonės konkurencingumą;

43.

atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad 2010 m. bus peržiūrėta Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistema;

44.

mano, kad gerinant paramos inovacijoms galimybes visada reikia numatyti mažesnę biurokratinę naštą paramos prašytojui; ragina Komisiją šalinti biurokratinę naštą iš naujo nustatant bendrosios programos procedūras ir sukuriant vartotojų tarybą;

45.

ragina atitinkamas ES institucijas, atsižvelgiant į MVĮ, pagerinti pagrindines intelektinės nuosavybės, ypač patentų, apsaugos sąlygas, nes jų išlaidos ir kokybė yra pagrindinis inovacijų elementas;

46.

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad ES nėra tikros inovacijų vidaus rinkos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo pastangas šioje srityje, ypač siekiant artimiausiu metu susitarti dėl Bendrijos patento ir bendros patentų ginčų nagrinėjimo sistemos, ir pabrėžia inovacinių produktų kūrimo standartizacijos svarbą;

47.

rekomenduoja skatinti šiuolaikišką intelektinės nuosavybės (IN) politiką, kuria skatinamos inovacijos, pavyzdžiui, patentų sujungimą, bendrąsias patentų platformas ir visas teises suteikiančias licenzijas;

48.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia MVĮ palankaus Bendrijos patento, suderinto su Sąjungos inovacijų politika, kūrimo svarbą ES ekonomikai;

49.

pažymi, kad vis dažniau patentai naudojami kaip užstatas siekiant gauti finansavimą iš bankų, tačiau bankai, suteikdami paskolą, dėl technologinių žinių stokos dažnai negali teisingai įvertinti tikrosios patentų vertės; todėl ragina ES Komisiją ištirti, ar ES turėtų teikti paramą rengiant vertinimo standartus;

50.

pabrėžia programų, kuriomis MVĮ skatinamos naudotis technologinėmis naujovėmis ir mokslinių tyrimų institucijų darbuotojų paslaugomis, svarbą;

51.

pabrėžia, kad mokslinių tyrimų sričių žinių trikampis – moksliniai tyrimai, naujovės ir švietimas – turi būti suvokiami kaip visuma; todėl reikalauja nemažinti investicijų į mokymą ir kvalifikuotų darbuotojų tęstinį mokymą, nes šios investicijos yra itin svarbios, atsižvelgiant į inovacinių gebėjimų įtaką ES konkurencingumui; pabrėžia, kad būtina ES kurti kuo patrauklesnę aplinką mokslininkams ir mokslo darbuotojams, taip pat užtikrinant jų judumą, kad ES išliktų konkurencinga pasauliniu mastu; pabrėžia, kad tam reikia gerinti mokslininkių darbo sąlygas;

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/48

A.

kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo mažinimas ir panaikinimas yra pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, taip pat moralinis įsipareigojimas bei ilgalaikis pačios ES interesas,

B.

kadangi ES, kaip daugiausia pasaulyje pagalbos teikiantis subjektas, ir jos valstybės narės turi imtis pagrindinio vaidmens rugsėjo mėn. vyksiančiame TVT susitikime ir užimti plataus užmojo, vieningą pozicija, kuri galėtų būti svarbus veiksnys siekiant TVT įgyvendinti numatytu laiku,

C.

kadangi ES šiuo metu trūksta apie 20 mlrd. eurų savo TVT išlaidų įsipareigojimams vykdyti,

D.

kadangi kai kurios ES valstybės narės mažina savo lėšas, skirtas pagalbai,

E.

kadangi pasaulinių finansinių sandorių vertė tapo 70 kartų didesnė nei pasaulio BNP,

F.

kadangi neprognozuojama pagalba gali būti žalinga ją gaunančioms šalims ir kadangi teikiant geresnės kokybės pagalbą galėtų likti papildomi 3 mlrd. eurų per metus ES ir jos valstybių narių biudžetui, skirtam vystymuisi (12),

G.

kadangi 82 proc. naujų TVF paskolų teko Europos šalims, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) būtų naudinga gauti daugiau naujų TVF paskolų,

H.

kadangi, nors G20 susitikimai reprezentatyvesni nei G8 susitikimai, JT tebėra plačiausias forumas pasaulinio valdymo klausimams spręsti,

I.

kadangi ES politikos nenuoseklumas neturi mažinti vystymosi finansavimo poveikio,

J.

kadangi migrantų perlaidos į kilmės šalis besivystančių šalių ekonomikai duoda mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių per metus (13),

K.

kadangi, nors siekiant kai kurių TVT ir pasiekta vilčių teikianti pažanga, šiuo metu nė vienas iš aštuonių TVT nepasiektas ir tik rodant tvirtą politinę valią per penkerius metus, likusius iki 2015 m. termino, bus galima įgyvendinti TVT,

L.

kadangi kai kurios MIŠ yra tokioje padėtyje, kad jos nepasieks jokių TVT tikslų,

M.

kadangi neseniai ištikusios maisto ir kuro krizės kartu su pasauliniu ekonomikos nuosmukiu ir klimato kaita pakenkė praeito dešimtmečio pažangai mažinant skurdą,

N.

kadangi žemės nuosavybė skatina asmenis, šeimas ir bendruomenes kontroliuoti savo pačių vystymąsi ir apsirūpinti maistu vietos lygmeniu,

O.

kadangi klimato kaitos poveikio mažinimas besivystančiose šalyse iki 2020 m. gali kainuoti apie 100 mlrd. JAV dolerių kasmet (14), o ekonomikos nuosmukis – mažiausiai antra tiek (15),

P.

kadangi peržiūrint TVT nereikėtų užmiršti vidutines pajamas gaunančių besivystančių šalių padėties, kadangi šioms šalims ir toliau reikalinga pagalba, kad jos galėtų įgyvendinti visą savo vystymosi potencialą,

Q.

kadangi pramoninės šalys atsakingiausios už klimato kaitą bei už finansų ir ekonomikos krizę,

R.

kadangi daugėja skurstančių darbuotojų ir pažeidžiamose darbo vietose dirbančių žmonių,

S.

kadangi dėl taikos ir saugumo, demokratijos ir politinio stabilumo stokos neturtingos šalys dažnai negali išnaudoti viso savo vystymosi potencialo,

T.

kadangi įsigalėjus korupcijai mažėja produktyvumas, atsiranda nestabilumas ir atgrasomi užsienio investuotojai,

U.

kadangi paskaičiuota, jog neteisėti kapitalo srautai iš besivystančių šalių sudaro 641–941 mlrd. JAV dolerių, ir kadangi dėl šio kapitalo nutekėjimo kenkiama besivystančių šalių pajėgumams kurti nuosavus išteklius ir skirti daugiau lėšų skurdui mažinti (16);

V.

kadangi, nors pasiekta didelės pažangos įgyvendinant kai kuriuos su sveikata susijusius TVT, prasčiausiai sekasi įgyvendinti tris su sveikata susijusius TVT, ypač tikslą mažinti gimdyvių mirtingumą,

W.

kadangi 13 proc. visų gimdyvių besivystančiose šalyse miršta dėl nesaugių abortų ir kadangi šis skaičius daug didesnis Afrikoje (17),

X.

kadangi per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažėjo šeimos planavimo finansavimas, tenkantis vienai moteriai,

Y.

kadangi, net jei pasieksime visus TVT, vis tiek bus su skurdu susijusių problemų ir kančių neturtingose šalyse,

Z.

kadangi, jei neįvykdysime savo TVT pažadų, tai reikš, kad milijonai skurstančių žmonių ir toliau kentės, taip pat bus smarkiai pakenkta Šiaurės ir Pietų tarpusavio pasitikėjimui,

1.

tikisi, kad Europos Vadovų Taryba 2010 m. birželio mėn. vyksiančiame susitikime pritars plataus užmojo ir vieningai ES pozicijai prieš rugsėjo mėn. įvykstant JT TVT susitikimui ir paskatins prisiimti naujų, į rezultatus orientuotų, papildomų, skaidrių ir išmatuojamų įsipareigojimų;

2.

ragina valstybes nares įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pritardamos Europos konsensusui dėl vystymosi;

3.

nurodo, kad TVT įgyvendinimas turi išlikti vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų; pabrėžia, kad skurdo mažinimas įgyvendinant TVT turi būti neginčijamai pripažintas bendru ES vystymosi politikos pagrindu ir tai turi būti aiškiai atspindėta visų susijusių krypčių politikoje, įskaitant prekybos politiką, ir teisėkūros pasiūlymuose; mano, kad TVT neturėtų būti laikomi techniniu klausimu, kuris bus išspręstas paprasčiausiai skiriant daugiau pinigų ar sudarant daugiau prekybos galimybių, bet nenustatant esminių skurdo priežasčių ir nesistengiant jų pašalinti;

4.

pabrėžia, kad neseniai paskelbtoje JT ataskaitoje „Naujas požiūris į skurdą“ pateikti duomenys ne tik kelia nerimą, bet ir aiškiai parodo, jog grėsmė, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai nebus pasiekti, yra reali;

5.

ragina valstybes nares ne vėliau kaip iki 2015 m. įvykdyti savo pažadus 0,7 proc. pajamų skirti pagalbai;

6.

ragina ES ir valstybes nares nustatyti griežtesnes atskaitomybes priemones, taikomas jų įsipareigojimui, pagal kurį iki 2015 m. 0,7 proc. BNP turi būti skiriama pagalbai, be kita ko, numatant OPV teikėjų tarpusavio vertinimo procesą, kurį vykdant Užsienio reikalų taryboje būtų vertinama pažanga siekiant 0,7 proc. BNP iki 2015 m. tikslo ir kuris būtų užbaigtas pranešimu Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui;

7.

ragina visas valstybes nares nustatyti pagalbos vystymuisi priemones ir paskelbti daugiamečius TVT tikslų įgyvendinimo tvarkaraščius; ragina Komisiją užtikrinti, kad oficiali pagalba vystymuisi (OPV) būtų visiškai skaidri, ir atitinkamai prašo jos paskelbti valstybių narių išleistas OPV sumas;

8.

ragina ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) neplėsti pagalbos vystymuisi (OPV) apibrėžties ir nelaikyti skolų panaikinimo ar kitų su OPV nesusijusių finansinių srautų išlaidomis pagalbai;

9.

ragina visas valstybes nares aktyviai imtis griežtų priemonių prieš vadinamuosius mokesčių rojus, mokesčių vengimą ir neteisėtus finansinius srautus pagal G20 šalių ir JT nuostatas, taip pat skatinti didesnį skaidrumą, be kita ko, nustatant, jog gautas pelnas ir sumokėti mokesčiai būtų sistemingai atskleidžiami ir jog būtų taikoma sistema, pagal kurią ataskaitos teikiamos kiekvienoje šalyje, siekiant, kad besivystančios šalys galėtų išsaugoti savo išteklius ir panaudoti juos savo vystymuisi;

10.

ragina EIB peržiūrėti savo politiką, susijusią su finansų centrais, esančiais mokesčių rojuose, vadovaujantis griežtesniais kriterijais nei EBPO sąrašas, skirtas draudžiamų ir kontroliuojamų jurisdikcijų nustatymui, taip pat užtikrinti jos įgyvendinimą ir teikti metines pažangos ataskaitas;

11.

ragina visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis priemonių, kad migrantų perlaidos į kilmės šalis būtų pigesnės;

12.

ragina visas valstybes nares paremti JT iniciatyvas ir imtis priemonių siekiant padidinti skolintojų ir skolininkų atsakomybę valstybės skolos vertybinių popierių sandoriuose;

13.

ragina visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis naujų pastangų ir palengvinti atskaitomybę, skaidrumą ir gerą valdymą pademonstravusių MIŠ skolų naštą;

14.

ragina ES teikti didelį finansavimą, skirtą padėti skurdžioms šalims kovoti su klimato kaitos ir ekonomikos krizės poveikiu; primygtinai ragina, kad šis finansavimas iš tiesų tik papildytų esamus pagalbos įsipareigojimus;

15.

ragina visas valstybes nares įsipareigoti skirti gerokai daugiau išteklių vystomajam bendradarbiavimui ir neatidėliotinai pagalbai pagal kitą finansinę programą ir iš Europos plėtros fondo;

16.

ragina Europos Komisiją naudotis savo turimomis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis priemonėmis, įskaitant Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, Rytų partnerystę, Bendrąją lengvatų sistemą (BLS) ir Bendrąją lengvatų sistemą plius (BLS+), kad būtų galima toliau nustatyti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kurie padėtų siekti TVT;

17.

ragina visas valstybes nares gerokai padidinti pagalbą, teikiamą iš biudžeto, ypač teikiamą pagal TVT sutartis, tačiau primygtinai ragina laikytis demokratijos, žmogaus teisių, valdymo ir kitų pagrindinių kriterijų, taip pat dažniau ir geriau vykdyti stebėseną ir auditą;

18.

ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad ES tęstų veiklą ne tik teikdama paramą iš biudžeto, bet ir naudodamasi įvairiomis pasaulio ir nacionaliniu lygmenimis turimomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant Pasaulinį kovos su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondą, taip pat pasitelkdama kitas atitinkamas organizacijas ir priemones, visų ypač pilietinės visuomenės organizacijas ir bendruomenes;

19.

ragina visas valstybes nares ir toliau gerinti pagalbą teikiančių šalių veiklos koordinavimą ir, vadovaujantis Paryžiaus ir Akros deklaracijomis, panaikinti bet kokios jų pagalbos sąlygotumą, taip sumažinant pagalbai skirtų lėšų išskaidymą, o tai svarbu siekiant pagalbos nuoseklumo ir nesąlygotumo; pripažįsta, kad įvairios valstybės narės gali suteikti savo specialių žinių, susijusių su įvairiais geografiniais regionais ir vystymosi sritimis;

20.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naujojoje ES institucijų struktūroje už vystymosi fondų programų sudarymą ir prioritetų nustatymą atsakomybė ir toliau priklausytų Komisijos nariui, atsakingam už vystymąsi;

21.

ragina ES imtis konkrečių veiksmų prieš skurdą ir nustatyti nuoseklią politiką, kuri apimtų prekybos, vystomojo bendradarbiavimo, ES bendrąją žemės ūkio ir bendrąją žuvininkystės politiką, siekiant išvengti tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio besivystančių šalių ekonomikai;

22.

ragina ES vadovautis principu, kad reikia užtikrinti besivystančių šalių apsirūpinimo maistu saugumą, ir per vykstančias PPO derybas raginti visus dalyvius laikytis šio principo;

23.

yra įsitikinęs, kad norint įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus reikia numatyti priemones, kurios padėtų didinti galimybes naudotis žemės, vandens ir biologinės įvairovės ištekliais, taip pat priemones, kuriomis būtų skatinama vietos lygmens paramos tvariam, smulkia nuosavybe paremtam žemės ūkiui politika;

24.

ragina ES užtikrinti savo žvejybos susitarimų „atsparumą vystymuisi“, kad juose būtų visapusiškai atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį poveikį vietos bendruomenėms, ypač skiriant ilgalaikę ES paramą sektoriui ir numatant sistemą, kurią taikant laivų savininkai padengia pagrįstą sąnaudų, susijusių su ES laivyno prieiga, dalį;

25.

ragina ES vykdant savo prekybos politiką nespausti neturtingų šalių atverti pažeidžiamus rinkos sektorius, kai jų išsivystymo lygis užkerta jiems kelią sąžiningomis sąlygomis konkuruoti pasauliniu mastu, taip pat didinti ES pagalbos prekybai politikos palankumą neturtingiesiems;

26.

ragina ES kovoti dėl to, kad PPO Dohos derybų raundas būtų užbaigtas laiku ir jo rezultatai būtų orientuoti į vystymąsi;

27.

ragina su klimato pokyčiais susijusios rizikos vertinimą sistemingai įtraukti į visus politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus, įskaitant prekybos, žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu saugumo klausimus; ragina, kad šio vertinimo rezultatais būtų naudojamasi apibrėžiant aiškias ilgalaikės vystomojo bendradarbiavimo politikos gaires;

28.

pabrėžia, kad reikia veiksmingo pasaulinio atsako sprendžiant klimato kaitos problemą, o pramoninės šalys turėtų prisiimti atsakomybę ir imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiu, kuris kliudys pasiekti TVT, jei nebus į jį reaguojama;

29.

ragina ES ir valstybes nares, kurios pasirašė Espo konvencijos Strateginio aplinkos vertinimo protokolą, visapusiškai laikytis protokolo nuostatų teikiant paramą programų ir viešųjų projektų vykdymui besivystančiose šalyse;

30.

yra įsitikinęs, kad prekyba gali būti galingas ekonomikos augimo variklis, nors vystymosi problemų negalima išspręsti vien prekyba; mano, kad lėta pažanga Dohos raundo derybose kliudo tarptautinės prekybos sistemai prisidėti prie TVT įgyvendinimo; pabrėžia, kad sėkmingai užbaigus Dohos derybų raundą galėtų būti lengviau įgyvendinti ekonomikos skatinimo priemones pasauliniu mastu; pažymi, kad JT prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) ir kitos institucijos atliko daugybę tyrimų, kurie rodo, kad labai liberalizavus prekybą MIŠ retai kada pavyko ilgam laikui ir gerokai sumažinti skurdą ir kad tai prisidėjo prie besivystančių šalių, ypač Afrikos šalių, prekybos sąlygų suprastėjimo;

31.

pabrėžia pastangų palengvinti besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką svarbą; pakartoja, kad atvirumas prekybai ir parama pasiūlos pajėgumams vystyti yra svarbūs bet kokios nuoseklios vystymosi strategijos aspektai ir kad su prekyba susijusios techninės pagalbos iniciatyvos yra papildoma priemonė skurdo panaikinimo ir nepakankamo išsivystymo problemoms spręsti;

32.

primena, kad besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių prekybos pajėgumų didinimas gali padėti joms įgyti su prekyba susijusių gebėjimų ir infrastruktūrą, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti PPO susitarimus ir gauti iš jų naudos, išplėsti jų prekybą, pasinaudoti naujomis ir esamomis prekybos galimybėmis, įgyvendinti naujus susitarimus ir prisitaikyti prie kintančių užsienio prekybos sąlygų;

33.

palankiai vertina ES ir PPO lygmeniu vykdomas iniciatyvas prekybos su besivystančiomis šalimis srityje, ypač iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (angl. EBA), BLS ir BLS+ iniciatyvas, taip pat asimetrijos principą bei pereinamuosius laikotarpius, dėl kurių susitarta visuose galiojančiuose Europos partnerystės susitarimuose (EPS), ir ragina Komisiją įtvirtinti šią politikos strategiją; nurodo, kad taikant BLS sistemą jos naudotojams užtikrinama daugiau stabilumo, nuspėjamumo ir prekybos galimybių; pažymi, kad šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendino pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir gero valdymo, taikant BLS režimą teikiama papildomų lengvatų;

34.

ragina Komisiją vykstančiose PPO ir dvišalių laisvos prekybos susitarimų derybose daugiau dėmesio skirti su vystymusi susijusiems aspektams;

35.

primena, kad pagalbos prekybai strategijos tikslas – remti skurdžias ir pažeidžiamas šalis vystant pagrindinę ekonomikos infrastruktūrą ir priemones, kurių joms reikia siekiant prekybą paversti ekonomikos augimo ir vystymosi varomąja jėga; palankiai vertina Komisijos pareiškimus, kad ES jau pasiekė savo tikslą iki 2010 m. su prekyba susijusiai pagalbai (SPSP) skirti 2 mlrd. eurų, nes 2008 m. bendros ES ir valstybių narių išlaidos SPSP pasiekė 2,15 mlrd. eurų (1,14 mlrd. eurų skyrė valstybės narės, o 1,01 mlrd. eurų – ES), taip pat nurodo, kad svarbūs rezultatai buvo pasiekti vykdant platesnę pagalbos prekybai darbotvarkę, įskaitant transporto ir energetikos, gamybos sektorius ir su prekyba susijusius pakeitimus; vis dėlto ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją (įskaitant skaičius) apie biudžeto eilutes, kurios naudojamos su prekyba susijusiai paramai ir pagalbos prekybai politikai finansuoti;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio MIŠ ir jas remti siekiant padidinti bendrą ES pagalbos prekybai finansavimą, kuris pastaruoju metu ne itin išaugo; mano, kad, didėjant regioninės integracijos svarbai ES pagalbos prekybai darbotvarkei, reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti formuoti visus AKR šalims skirtus regioninės pagalbos prekybai paketus; laikosi nuomonės, kad galima padidinti pagalbos veiksmingumą dažniau naudojant bendrą analizę, bendro reagavimo strategijas ir bendrą pagalbos prekybai priemonių įgyvendinimą;

37.

mano, kad Pietų šalių tarpusavio prekyba tampa sparčiai augančia pasaulinės prekybos dalimi ir kad ji gali tapti vis svarbesne užtikrinant skurdžiausių šalių vystymąsi ir ją derėtų skatinti bei remti;

38.

ragina ES išlaikyti integruotą ir visapusišką požiūrį į TVT, pripažįstant, kad pavieniai siekiai ir tikslai yra susiję, ir nustatant minimalius skurdo pašalinimui būtinus reikalavimus;

39.

ragina visas valstybes nares ir Komisiją skirti mažiausiai 20 proc. visų vystymosi išlaidų pagrindinėms sveikatos ir švietimo reikmėms, padidinti savo įnašus į Pasaulinį fondą kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija, taip pat prioritetą teikti gimdyvių sveikatai bei kovai su naujagimių mirtingumu;

40.

ragina besivystančias šalis mažiausiai 15 proc. savo nacionalinių biudžetų skirti sveikatos priežiūrai ir stiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas;

41.

ragina ES ir besivystančias šalis skatinti nemokamą sveikatos priežiūrą ir nemokamą mokslą;

42.

ragina visas valstybes nares ir Komisiją vėl padidinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo besivystančiose šalyse finansavimą, kurio mažėjimas kelia nerimą, taip pat remti savanoriško šeimos planavimo, saugių abortų, lytiniu keliu plintančių infekcijų gydymo ir reprodukcinės sveikatos reikmenų, kuriuos sudaro gyvybiškai svarbūs vaistai ir kontraceptikai, įskaitant prezervatyvus, teikimo politikos priemones;

43.

prašo Komisijos, valstybių narių ir besivystančių šalių nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti 5–ą TVT (dėl gimdyvių sveikatos gerinimo), 4–ą TVT (dėl vaikų mirtingumo) ir 6–ą TVT (dėl AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės), taip pat įgyvendinti 3–ą TVT (dėl lyčių lygybės ir moterų galimybių didinimo);

44.

prašo šalių ir regionų strateginiuose dokumentuose pabrėžti, kad reikalingi kovai su moterų diskriminavimu ir prieš jas nukreipta prievarta skirti teisės aktai, skatinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmime ir dar kartą pabrėžti, kad reikalinga lyčių klausimą atspindinti politika;

45.

pakartoja, kad ES turėtų remti besivystančias šalis, kurios naudojasi Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) įtvirtintomis vadinamosiomis lanksčiomis galimybėmis, kad įgyvendindamos savo nacionalines sveikatos apsaugos programas galėtų užtikrinti aprūpinimą vaistais prieinamomis kainomis; pabrėžia, kad susitarimai, kuriais garantuojama galimybė įsigyti generinių vaistų, negali būti pažeidžiami sudarant laisvos prekybos susitarimus;

46.

ragina ES skirti mažiausiai pusę savo paramos MIŠ ir ją tose šalyse panaudoti tiems, kam jos labiausiai reikia, didžiausią dėmesį skiriant moterims, vaikams, žmonėms su negalia, ir veiksmingiau įtraukti pažeidžiamų grupių interesus į savo vystymosi strategijas;

47.

atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos pasiūlymą 2010 m. atliekant AKR programų laikotarpio vidurio peržiūrą perskirstyti lėšas toms šalims, kurių padėtis blogiausia;

48.

ragina ES ir besivystančias šalis ypatingą dėmesį skirti mažumų teisėms ir primygtinai ragina ES įtraukti neginčytinas žmogaus teisių ir nediskriminavimo nuostatas į savo tarptautinius susitarimus, be kita ko, skiriant dėmesį diskriminavimui dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus bei seksualinės orientacijos ir AIDS/ŽIV segančių žmonių diskriminavimui;

49.

ragina ES ir jos partnerių vyriausybes padidinti investicijas į žemės ūkį ir apsirūpinimo maistu užtikrinimą iki tokio lygio, kuris visiems garantuotų laisvę nuo bado, ypač atsižvelgiant į neatidėliotinus alkio patenkinimo poreikius, mažus ūkius ir socialinės apsaugos programas;

50.

ragina Komisiją remti žemės nuosavybę, kaip skurdo mažinimo ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo priemonę, stiprinant nuosavybės teises ir palengvinant ūkininkų, mažų įmonių ir vietos bendruomenių galimybes gauti kreditą;

51.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vyriausybės remiami užsienio investuotojai šiuo metu įgyja dirbamos žemės (ypač Afrikoje), o dėl to gali kilti grėsmė apsirūpinimui maistu vietos lygmeniu ir atsirasti rimtų, didelio masto pasekmių besivystančiose šalyse; ragina JT ir ES spręsti dirbamos žemės įsigijimo neigiamo poveikio (įskaitant smulkių ūkių nusavinimą ir netvarų žemės ir vandens naudojimą) problemą pripažįstant gyventojų teisę kontroliuoti dirbamą žemę ir kitus gyvybiškai svarbius gamtinius išteklius;

52.

ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų kovai su vaikų darbu, remiant konkrečias programas ir nustatant vystymosi politikos ir tarptautinės prekybos gaires;

53.

ragina ES ir besivystančių šalių vyriausybes tvirtai remti TDO Visuotinį darbo vietų paktą ir veiksmingai taikyti visus Tinkamo darbo darbotvarkės aspektus;

54.

ragina Komisiją stebėti darbuotojų socialinę apsaugą, socialinį dialogą ir pagrindinius darbo standartus besivystančiose šalyse ir, kai būtina, teikti paskatas bei taikyti sankcijas, naudojant prekybos sutartis ir visas kitas prieinamas priemones;

55.

ragina Pasaulio banką ir TVF skirti teisingesnę balsavimo teisių dalį nepakankamai atstovaujamoms šalims ir taip užtikrinti, kad jau netrukus kreditoriai ir skolininkai turėtų vienodas balsavimo teises ir kad skolinant nebūtų pažeidžiami savanoriško įsipareigojimo principai, dėl kurių įsipareigota Paryžiuje ir Akroje;

56.

ragina TVF didinti mažas pajamas gaunančių šalių (MPGŠ) galimybes naudotis jo lengvatinio kredito priemonėmis ir MPGŠ skirti daugiau specialiųjų skolinimosi teisių (angl. SDR), atsižvelgiant į šių šalių poreikius;

57.

priimant bendrą sprendimą dėl būsimos Europos investicijų banko išorės įgaliojimų peržiūros, ketina užtikrinti, kad EIB įgyvendintų savo įgaliojimus, susijusius su vystymusi, ir jo išteklių naudojimą labiau suderinti su besivystančių šalių poreikiais, įskaitant abipusiai veiksmingas neturtingiesiems palankias kredito priemones;

58.

ragina visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad JT liktų įprastu forumu pasaulinio valdymo ir skurdo problemoms spręsti;

59.

ragina ES ir Afrikos Sąjungos valdžios institucijas realizuoti iš naujo atsiradusią politinę valią strateginei Afrikos ir ES partnerystei ir skirti konkrečius išteklius, kad būtų galima įgyvendinti visą šios partnerystės potencialą;

60.

ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skatinti ir remti demokratiją, taiką, teisinės valstybės principus ir nekorumpuotą administravimą besivystančiose šalyse;

61.

ragina ES ir tarptautinę bendruomenę dėti ypatingas pastangas remiant besivystančių šalių viešąjį administravimą, kad būtų galima visų pirma kovoti su korupcija ir sukurti skaidrią, nešališką ir sąžiningą administracinę aplinką, taip pat pripažįstant itin svarbų nevalstybinių subjektų ir pilietinės visuomenės vaidmenį;

62.

ragina visas besivystančias šalis skubiai pasirašyti JT konvenciją dėl kovos su korupcija ir imtis praktinių veiksmų siekiant veiksmingai įgyvendinti jos nuostatas bei nustatyti pažangos stebėsenos priemones;

63.

pripažįsta, jog besivystančioms šalims reikia pagerinti tarptautinių apskaitos standartų taikymą, kad būtų užkirstas kelias mokesčių nemokėjimui ir vengimui ir taip užtikrintas geresnis fiskalinis valdymas pasauliniu mastu;

64.

ragina besivystančias šalis įtraukti parlamentus, vietos valdžią, pilietinę visuomenę ir kitus nevalstybinius subjektus į visus politikos formavimo ir įgyvendinimo etapus;

65.

ragina besivystančias šalis, ypač tas, kurioms skiriama daugiausia ES pagalbos, stiprinti gerą visų savo viešosios politikos sričių valdymą, visų pirma gaunamos pagalbos valdymą, ir primygtinai ragina Komisiją imtis visų reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų pagalbos panaudojimą;

66.

pripažįsta, kad esama labai svarbaus ryšio tarp saugumo ir vystymosi, ir susirūpinęs pažymi, kad nėra pakankamos pažangos ieškant taikaus įsisenėjusių konfliktų ES kaimyninėse ir kitose šalyse sprendimo, ir primygtinai ragina ES apsvarstyti šioje srityje dedamas savo pastangas;

67.

ragina ES dalyvauti plataus užmojo ir konstruktyviame dialoge su visomis įprastomis ir naujomis paramą teikiančiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti TVT ir kad skurdo mažinimas tebebūtų vienas svarbiausių pasaulinės darbotvarkės klausimų;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

12.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 236/57

A.

kadangi, atsižvelgiant į nemažėjančią finansinę, ekonominę ir socialinę krizę, su strategija „2020 m. Europa“, kurią 2010 m. birželio mėn. turėtų patvirtinti Europos Vadovų Taryba, susiję lūkesčiai yra ypač dideli,

B.

kadangi daugelis valstybių narių vis dar susiduria su didėjančiu nedarbu ir, jeigu vidutinės trukmės laikotarpiu nebus deramos politinės reakcijos, be darbo ES gali likti apie 28 mln. žmonių, taigi kils didelių socialinių ir gyvenimo sunkumų; kadangi dėl krizės prarandama milijonai darbo vietų ir padidėjo darbo vietų nesaugumas;

C.

kadangi tvaresnės gamybos, platinimo ir vartojimo tendencijos yra iš esmės būtinos atsižvelgiant į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir gamtinių išteklių išeikvojimą,

D.

kadangi Komisijos komunikatas ir Tarybos pareiškimai dėl kai kurių strategijos „2020 m. Europa“ turinio aspektų, pvz., dėl pagrindinių tikslų, pavyzdinių pasiūlymų, kliūčių ir rodiklių, buvo labai bendro pobūdžio ir kadangi Komisijai dėl to reikia skubiai parengti išsamesnius planus, paaiškinančius, kaip bus sėkmingai įgyvendinamos šios iniciatyvos, ir pateikti šiuos planus Parlamentui,

E.

kadangi siekiant veiksmingumo, Europos užduotimis ir atsakomybe gerai suderintu būdu turi dalintis ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios lygmenys, visi valdymo lygmenys turi pasižymėti aukščiausia kokybe ir atskaitomybe, o visi svarbūs pokyčių veiksniai (su vietos ir regionų valdžios institucijomis bei pilietine visuomene bendradarbiaujančios įmonės ir universitetai) turėtų atlikti viena iš esminių vaidmenų naujojoje įgyvendinimo sistemoje,

F.

kadangi svarbu atsižvelgti į demografinę krizę ir jos pasekmes, taip pat kadangi ateities kartos neturi būti paaukotos siekiant išsaugoti nustatytas ankstesnės kartos socialines teises,

1.

reiškia savo nusivylimą dėl pagrindinių naujosios strategijos „2020 m. Europa“ elementų, dėl kurių 2010 m. kovo 26 d. susitarė Europos Vadovų Taryba; ragina Europos Vadovų Taryba pasimokyti iš esamos krizės klaidų ir nustatyti iš tiesų įžvalgią, plataus užmojo ir nuoseklią strategiją;

2.

ragina strategijoje „2020 m. Europa“ laikytis bendro pobūdžio politinės ES ateities sampratos, pagal kurią būtų numatyta konkurencinga, sociali ir tvari Sąjunga, kurioje formuojant politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas žmonėms ir aplinkos apsaugai;

3.

mano, kad valstybės narės turėtų pagerinti savo ekonominius rezultatus pradėdamos struktūrines reformas, siekiant nustatyti optimalias viešąsias išlaidas, mažinti biurokratiją, didinti piliečių galias, skatinti verslumą ir novatoriškumą, didinti teisės aktų palankumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir suteikti žmonėms galimybę kuo labiau padidinti savo potencialą;

4.

pripažįsta, kad siekiant išvengti euro krizės sprendimų, dėl kurių ilgą laiką truktų ekonomikos stagnacija, Sąjungai derėtų tuo pačiu metu įgyvendinti tvaraus ekonominio augimo spartinimo strategiją kartu su reformomis, skirtomis konkurencingumui grąžinti ir pagerinti;

5.

apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos išvadose nekreipiama dėmesio į poreikį naujoje 2020 m. strategijoje visapusiškai atsižvelgti į dabartinį netvirtą ekonomikos atsigavimo procesą numatant nuoseklią politinę darbotvarkę ir į strategiją visapusiškai įtraukiant makroekonominę politiką, siekiant užtikrinti, kad ji nenukentėtų dėl būtino biudžetų konsolidavimo;

6.

apgailestauja, kad su Parlamentu, kuris yra Europos piliečius atstovaujanti institucija, nėra konsultuojamasi dėl rodiklių, kurių pagrindu rengiamos strategijos „2020 m. Europa“ nacionalinės reformų programos; ragina Tarybą jos birželio mėnesio posėdžio metu pritarti pagrindiniams strategijos „2020 m. Europa“ elementams, tačiau tvirtina, kad Tarybai nederėtų priimtų galutinių sprendimų dėl strategijos „2020 m. Europa“ pagrindinių priemonių, tikslų ir rodiklių, kol ji nedelsdama nepasikonsultavo su Parlamentu; taip pat mano, kad nustatant ir įgyvendinant šią strategiją turėtų aktyviai dalyvauti nacionaliniai parlamentai, regionai, savivaldybės, socialiniai partneriai ir NVO;

7.

atkreipia dėmesį į penkis pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba – užimtumo lygio, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų ir socialinės įtraukties; pabrėžia, kad šie pagrindiniai tikslai turėtų būti suformuluoti atsižvelgus į nuoseklią ir darnią tvarios plėtros strategiją, į kurią būtų įtrauktos ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos politikos darbotvarkės;

8.

pabrėžia, kad bendroji rinka yra vienas iš pagrindinių ES ekonominio augimo veiksnių ir kad jos kūrimas dar turi būti visapusiškai užbaigtas; taip pat nurodo, kad dėl tebesančių kai kurių kliūčių laisvam asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui būtinos tolesnės visų ES institucijų pastangos siekiant sukurti teisingą, geresnę, konkurencingesnę ir veiksmingesnę bendrąją rinką;

9.

pabrėžia, kad svarbu politikos formavimo dėmesio centre išlaikyti laisvą prekybą ir prieigą prie pasaulinės rinkos, taip pat išvengti bet kokių žingsnių protekcionizmo link, nes novatoriški verslininkai ir bendrovės gali klestėti laisvoje pasaulinėje rinkoje;

10.

pabrėžia, kad siekiant baigti įgyvendinti bendrąją rinką ir padaryti ją priimtinesne visuomenei reikalingos ryžtingesnės iniciatyvos; todėl teigiamai vertina Mario Monti parengtą pranešimo projektą, kuriame, kaip ir 2010 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijoje (2), yra įdomių pasiūlymų, kaip pasiekti sutarimo ir sukurti stipresnę bendrąją rinką;

11.

mano, kad siekiant sukurti veiksmingą bendrąją rinką, Komisija turi parengti aiškų politinių prioritetų sąrašą, priimdama „Bendrosios rinkos aktą“, į kurį turėtų būti įtrauktos teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kurių paskirtis – sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką;

12.

pabrėžia, kad ES turėtų skatinti MVĮ ir verslininkystės veiklą ir raginti ja užsiimti, nes tai itin svarbu siekiant išsaugoti ir kurti darbo vietas, kad ES derėtų mažinti administravimo ir reguliavimo naštą ir supaprastinti taisykles, siekiant padidinti MVĮ galimybes sparčiau augti nevaržomai parduodant jų produktus (paslaugas) 500 milijonų vartotojų, sudarančių ES bendrą rinką, taip pat, kad ES turėtų toliau mažinti biurokratizmą; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką Smulkaus verslo akto įgyvendinimą visais lygmenimis dedant atitinkamas politines pastangas;

13.

pabrėžia, kad MVĮ yra socialinės rinkos ekonomikos pagrindas, darbo vietų kūrėjos ir esminis veiksnys atgaivinant tvarų ekonomikos augimą ir kad dėl šios priežasties pirmenybę reikėtų teikti tolesnėms reformų pastangoms, pvz., leidžiant MVĮ palankius teisės aktus, sudarant naujas įmones skatinančias sąlygas, skatinant verslumą ir didinant galimybes gauti finansavimą; be to, laikosi nuomonės, kad į strategiją „2020 m. Europa“ derėtų įtraukti tikslus ir iniciatyvas, kuriais (-iomis) skatinama didinti vidutinį nuosavo ir rizikos kapitalo dydį bendrovėse;

14.

nurodo, kad mikroįmonės dažnai gali padėti kovoti su nedarbu ir kad įmonės steigimas dažnai naudingas siekiant sėkmės, nepaisant socialinės inercijos, taip pat kad pirmoji MVĮ vystymosi sąlyga – jų gebėjimas gauti pakankamai lėšų savo veiklai bei kad MVĮ vystymuisi būtina išsaugoti MVĮ numatytas garantines priemones, dinamiškas antrines rinkas ir ekonominę veiklą Europoje skatinantį bankininkystės sektorių;

15.

pakartoja, kad aukšta darbo vietų kokybė turi būti pagrindinis 2020 m. strategijos prioritetas ir kad siekiant pagerinti užimtumo rodiklius itin svarbu daugiau dėmesio skirti tinkamai veikiančioms darbo rinkoms bei socialinėms sąlygoms; taigi ragina pasitelkus naująją darbotvarkę skatinti padorų darbą, užtikrinti darbuotojų teises visoje Europoje ir gerinti darbo sąlygas;

16.

mano, kad naujoje strategijoje turi būti labiau akcentuojama darbo padorumas, įskaitant kovą su nelegaliu darbu, taip pat garantijos, kad žmonės, kurie šiuo metu pašalinti iš darbo rinkos, galėtų ją patekti;

17.

mano, kad naujoje strategijoje derėtų skatinti darbo rinkas, kuriose gerinamos dirbančių asmenų paskatos ir sąlygos, kartu didinant darbdavių suinteresuotumą įdarbinti asmenis ir išlaikyti juos darbo vietose;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti bendrą 3 proc. BVP tikslinį rodiklį moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai; ragina valstybes nares geriau išnaudoti sanglaudos politikai bei moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skiriamų lėšų sąveikos galimybes, taip pat užtikrinti, kad naudojant šias priemones būtų kuriamos naujovės, teikiančios realią naudą visuomenei;

19.

pabrėžia, kad vykdant pagrindinius mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus, investuojant į pagrindinę energetikos infrastruktūrą, įgyvendinant naujus ES įgaliojimus kosminės erdvės politikoje ir ES naujovių politiką reikia užtikrinti tvirtą, patikimą ir ilgalaikę ES finansinę paramą, jei norima įgyvendinti pagrindinius Sąjungos 2020 m. tikslus;

20.

nurodo, kad Europa privalo toliau stiprinti savo potencialą darbuotojų kvalifikacijos, mokslo, mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, t. y. savo inovacijos pajėgumus, kurie yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo aspektų, taip pat kad žinių trikampis turi likti strategijos „2020 m. Europa“ dėmesio centre;

21.

laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti Europos mokslinių tyrimų efektyvumą, itin svarbu geriau racionalizuoti esamas struktūras ir sukurti moksliniams tyrimams ir naujovėms palankesnę investicijų aplinką tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose; ragina Komisiją pasiūlyti praktinių priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti galimybes gauti finansavimą, ypač užtikrinant rizikos kapitalo prieinamumą;

22.

apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos pagrindiniai tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos efektyvumo stokoja užmojo ir šiuo požiūriu nėra nukreipti būti pirmaujančiais pasaulyje, kuriam gresia klimato kaita, kuriame labai išeikvoti gamtos ištekliai, o pasaulinės ekosistemos atsidūrė ant žlugimo slenksčio; todėl ragina nedelsiant ir vienu metu priimti šiuos ES privalomus tikslus:

23.

atkreipia dėmesį į pagrindinį švietimo gerinimo tikslą; apgailestauja dėl to, kad nėra skaičiais išreikštų tikslinių rodiklių ir ragina Europos Vadovų Tarybą nustatyti 100 proc. tikslinį rodiklį viduriniam išsilavinimui, taip pat aiškius pradinio ir vidurinio išsilavinimo kokybinius tikslus ir rodiklius;

24.

ragina valstybes nares priimti plataus užmojo tikslus, nustatytus Komisijos komunikate dėl strategijos „2020 m. Europa“, kad iki 2020 m. mokyklos nebaigusių asmenų dalis kiekvienoje amžiaus grupėje būtų mažesnė nei 10 proc. ir mažiausiai 40 proc. gyventojų turėtų aukštąjį ar lygiavertį išsilavinimą;

25.

pabrėžia, kad reikia solidžios mokymosi visą gyvenimą politikos, kurią taikant turėtų būti skatinamos mokymų galimybės ir jos turėtų būti suteiktos asmenims visą jų karjeros laikotarpį; pažymi, kad reikės darbo rinkoje išlaikyti esamą aktyvių asmenų skaičių ir sustiprinti socialinę įtrauktį;

26.

reikalauja, kad strategijoje „2020 m. Europa“ būtų numatytas tikslas sumažinti skurdą ES perpus, ir pažymi, kad daugelis dabar skurde gyvenančių europiečių arba tų europiečių, kuriems gresia skurdas, yra moterys, ypač vyresnio amžiaus moterys, migrantės, vienišos motinos ir artimuosius prižiūrinčios moterys;

27.

sveikina Europos Vadovų Tarybos pasiūlymus dėl socialinės įtraukties, visų pirma ir ypač siekiant sumažinti skurdą, ir pabrėžia, kad reikia aiškių tikslų ir iniciatyvų; laiko šį tikslą vienu iš pagrindinių strategijos „2020 m. Europa“ tikslų; ragina parengti ambicingą ir ilgalaikę strategiją kovai su skurdu, kurioje būtų numatyti plataus užmojo skurdo mažinimo, socialinės įtraukties (be kita ko, moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų) bei kovos su dirbančių asmenų skurdu tikslai; pabrėžia, kad reikia tikslo, skirto namų ūkių, kuriose nėra dirbančių asmenų, skaičiui mažinti;

28.

apgailestauja dėl to, kad į pagrindinius tikslus, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, neįtraukta lyčių lygybė; ragina parengti lyčių lygybės programą siekiant panaikinti esamą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir užtikrinti visapusišką moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir politikoje, skatinant moterų karjeros galimybes; pabrėžia, kad reikia sukurti geresnes sąlygas, siekiant suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą;

29.

mano, kad siekiant paskatinti žiniomis grindžiamą ekonomiką itin svarbus naujos pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Europa“ sėkmingas įgyvendinimas; ragina Komisiją padidinti visą moksliniams tyrimams ir naujovėms skiriamą Bendrijos biudžeto finansinį paketą;

30.

pabrėžia, kad svarbu supaprastinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą ir sumažinti biurokratizmą, kad žiniomis paremtos įmonės galėtų kuo labiau padidinti savo veiklos efektyvumą ir galėtų būti skatinamas naujų darbo vietų atsiradimas;