21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurie kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2010 m. gruodžio 7 d. Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimą 2011/77/ES (3) dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Airijai trejų metų laikotarpiui laikantis Sutarties ir 2010 m. gegužės 11 d. Reglamento (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (4), nuostatų. Pridėtame 2010 m. gruodžio 16 d. pasirašytame susitarimo memorandume ir pirmajame jo atnaujinimo dokumente išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis suteikiama finansinė pagalba. Įgyvendinimo sprendimas 2011/77/ES iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimu 2011/326/ES (5). Pirmasis susitarimo memorandumo atnaujinimo dokumentas pasirašytas 2011 m. gegužės 18 d.

(4)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(7)

2011 m. balandžio 29 d. Airija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2015 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į šių programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(8)

Krizė privertė imtis svarbių taisomųjų priemonių per ankstesnius pakilimo metus susidariusiam dideliam disbalansui panaikinti. 2007–2010 m. realusis BVP sumažėjo 12 %, užimtumas – beveik 13 %, tuo tarpu nedarbas išaugo nuo 4,6 % 2007 m. iki 13,6 % 2010 m. Dėl jos smarkiai pablogėjo viešųjų finansų būklė: 2008 ir 2009 m. valdžios sektoriaus deficito santykis buvo išreiškiamas dviženkliais skaitmenimis. 2010 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 32,4 % BVP, įskaitant finansų sektoriaus paramos priemones, kurių vertė buvo 20,5 % BVP. Skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 25 % 2007 m. iki 96 % 2010 m.

(9)

ES ir TVF finansinės pagalbos programa iš esmės įgyvendinama. Įgyvendintos sutartos fiskalinės priemonės, pasiektas 2010 m. fiskalinis tikslas, pirmojo 2011 m. ketvirčio fiskaliniai rezultatai taip pat atitinka programoje nustatytus tikslus. Prognozuojama, kad 2011 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršys programoje nustatytos ribos, nepaisant to, kad 2011 m. prognozuojamas mažesnis nominalusis BVP. Nemaža pažanga padaryta reformuojant bankų sistemą, imtasi veiksmų siekiant struktūrinės reformos tikslų.

(10)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Stabilumo programos vidutinės trukmės biudžeto strategijoje planuojama iki 2010 m. gruodžio 3 d. Tarybos rekomendacijoje numatyto termino nominalųjį valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Stabilumo programoje nustatyti tokie deficito tikslai: 10 % BVP – 2011 m., 8,6 % – 2012 m., 7,2 % – 2013 m., 4,7 % – 2014 m. ir 2,8 % – stabilumo programos pabaigoje 2015 m. Šis scenarijus grindžiamas konsolidavimo priemonėmis, kurių vertė 3,75 % BVP ir kurios įtrauktos į 2011 m. biudžetą, taip pat plataus masto konsolidavimo priemonėmis 2012–2014 m., kurių vertė 5,9 % BVP, ir papildomais nepatikslintais konsolidavimo veiksmais 2015 m., kurių vertė daugiau nei 1 % BVP. Stabilumo programoje performuluotas vidutinės trukmės – 0,5 % BVP biudžeto būklės tikslas, kuris nebus pasiektas per stabilumo programos laikotarpį. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu, yra didelė. Vidutinės trukmės laikotarpiu būtina užtikrinti pakankamus pirminius perteklius ir toliau reformuoti Airijos socialinės apsaugos sistemą, kad pagerėtų viešųjų finansų tvarumas.

(11)

Airija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“, kuriuos pateikė 2011 m. gegužės 3 d. Įsipareigojimai apima konkrečias priemones siekiant skatinti konkurencingumą, be kitų dalykų, darbo užmokesčio nustatymo priemonių reformą, atverti tam tikrų laisvųjų profesijų rinką konkurencijai, stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, stiprinti finansinį stabilumą, visų pirma tai apima krizės įveikimo priemones, ir didinti viešųjų finansų tvarumą įgyvendinant vidutinės trukmės biudžeto programą, reformuojant pensijų sistemą ir ilginant pensinį amžių.

(12)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Ji atsižvelgė ne tik į jos svarbą tvariai Airijos fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir į tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia būtinybę nedelsiant įgyvendinti numatytas priemones siekiant įgyvendinti Įgyvendinimo sprendimą 2011/77/ES.

(13)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Airijos stabilumo programą ir pateikė savo nuomonę (6). Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Airijos nacionalinę reformų programą,

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/4

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. gegužės 6 d. Italija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Struktūriniai trūkumai Italijos ekonomiką paveikė dar gerokai prieš dabartinę pasaulinę ekonomikos ir finansų krizę. Daugiausiai dėl vangaus produktyvumo augimo 2001–2007 m. vidutinis realiojo BVP augimas buvo apytiksliai 1 %, t. y. tik pusė euro zonos vidurkio. Kadangi visi šie pokyčiai darė poveikį visai šaliai, dideli ekonominiai regionų skirtumai nesumažėjo. Nors ekonomika išvengė didelio privačiojo sektoriaus vidinio disbalanso, pasaulinė krizė ją stipriai paveikė. Dėl didelio eksporto ir vėlesnio investicijų nuosmukio labai sumažėjo realusis BVP: nuo 2008 m. antrojo ketvirčio iki 2009 m. antrojo ketvirčio jis susitraukė beveik 7 %. Bendroji valdžios sektoriaus skola per ankstesnį dešimtmetį nuolat mažėjo, o 2010 m. pabaigoje padidėjo iki 119 % – tai taip pat rodo staigų BVP sumažėjimą. Užimtumas smuko kiek mažiau, nes buvo įgyvendinama vyriausybės remiama darbo valandų skaičiaus mažinimo sistema, taigi, 2008–2009 m. nedarbo lygis tik šiek tiek padidėjo. Atsigavus eksportui, 2009 m. antrąjį pusmetį ėmė atsigauti ir ekonomika, tačiau labai lėtu tempu. Darbo rinkos padėtis 2010 m. išliko trapi – metų pabaigoje nedarbo lygis stabilizavosi ties maždaug 8,5 % riba. Atsižvelgdama į labai didelį valdžios sektoriaus skolos santykį, Italija per krizę laikėsi atsargios fiskalinės politikos ir nesiėmė plataus užmojo fiskalinių paskatų, taigi 2009–2010 m. valdžios sektoriaus deficitas išliko mažesnis negu euro zonos vidurkis.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama programa, yra tikėtinas. Programoje planuojama iki 2012 m. valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, papildomai ribojant išlaidas ir surenkant papildomų pajamų dėl geresnio mokestinių prievolių vykdymo. Panaikinus perviršinį deficitą, programoje planuojama pasiekti vidutinės trukmės tikslą – biudžeto būklę struktūriškai subalansuoti iki programos laikotarpio pabaigos (2014 m.), vykdant įsipareigojimą toliau riboti pirmines išlaidas. Programoje prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis 2011 m. bus didžiausias ir, padidėjus pirminiam pertekliui, vis didesniu tempu mažės. 2010–2012 m. numatoma vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė yra didesnė negu Tarybos pagal perviršinio deficito procedūrą rekomenduota 0,5 % BVP vertė, o numatytas koregavimo tempas po 2012 m. – daug didesnis, negu numatyta Stabilumo ir augimo pakto nuostatose. Norint pasiekti minėtus deficito ir skolos tikslus, reikės griežtai vykdyti biudžetą, taip pat reikės išsamesnės informacijos apie planuojamas 2013–2014 m. konsolidavimo priemones, kad padidėtų pasitikėjimas programa.

(9)

Atsižvelgiant į labai didelę valdžios sektoriaus skolą – maždaug 120 % BVP 2011 m. – Italija pagrindiniu prioritetu turi laikyti tvarų ir patikimą konsolidavimą bei struktūrinių priemonių augimui skatinti priėmimą. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra vidutinė. Ar bus pasiekti stabilumo programoje nustatyti valdžios sektoriaus deficito tikslai iki 2012 m., taip pat iki 2012 m. panaikintas perviršinis deficitas, priklauso nuo to, ar bus visiškai įgyvendinamos jau patvirtintos priemonės. Reikės imtis papildomų veiksmų, jeigu, pavyzdžiui, pajamos dėl geresnio mokestinių prievolių vykdymo bus mažesnės, negu numatyta biudžete, arba jeigu iškils sunkumų, kaip planuota, apriboti kapitalo išlaidas. Naujoje trimetėje biudžeto sistemoje 2013–2014 m. numatyta, kad iki 2011 m. spalio mėn. bus priimtos konkrečios priemonės, kuriomis grindžiamos konsolidavimo priemonės. Nors biudžeto sistema pastaraisiais metais itin sustiprėjo, privalomų viršutinių išlaidų ribų nustatymas ir tolesnis biudžeto vykdymo stebėsenos gerinimas visuose valdžios subsektoriuose skatintų biudžetinę drausmę ir didintų vidutinės trukmės biudžeto strategijos patikimumą.

(10)

Nepaisant santykinai didelio darbo vietų kūrimo prieš krizę, ryškėja kai kurie Italijos darbo rinkos struktūriniai trūkumai. Darbuotojai su nuolatinėmis darbo sutartimis yra labiau apsaugoti negu darbuotojai su netipiškomis darbo sutartimis. Pirmuoju atveju, darbuotojų atleidimą reglamentuoja griežtos taisyklės ir sunkios procedūros. Antruoju atveju, reikėtų atkreipti dėmesį į besiverčiančių laisva praktika dinamiką, kuri galėtų slėpti pavaldžius darbo santykius. Nežiūrint naujų ir ad hoc priemonių, kurių buvo imtasi krizės metu tam, kad būtų pratęsta pajamų parama ir nedarbo apsauga, dabartinė nedarbo išmokų sistema išlieka fragmentinė. Jaunesnių negu 25 m. amžiaus darbuotojų nedarbas 2010 m. pasiekė 27,8 %, nors nebuvo vienodai pasiskirstęs visoje šalyje: jaunimo nedarbas pietiniuose regionuose dvigubai didesnis negu šiauriniuose. Turėtų būti labiau stiprinamas gamybinės praktikos ir profesinio mokymo vaidmuo. Nors būtų labai naudinga ir reikalinga, dabar visoje šalyje nėra vienos įgūdžių sertifikavimo ir profesinio bei kito mokymo standartų pripažinimo sistemos, bet yra daug regioninių režimų, todėl tai visoje Italijoje nepalengvina darbo judumo ir įdarbinimo. Vis dar reikėtų stiprinti įdarbinimo tarnybų veiksmingumą, ypač regionuose, kuriuose didelis nedarbas. Galiausiai svarbiu reiškiniu Italijoje išlieka nelegalus darbas.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos Italijos konkurencingumas nuolat mažėjo, svarbu suderinti darbo užmokesčio pokyčius su produktyvumo pokyčiais; čia svarbų vaidmenį gali atlikti įmonių lygmens derybos, nes jos gali padėti spręsti regioninių darbo rinkos skirtumų problemą. 2009 m. derybų dėl darbo užmokesčio sistemos reforma, be kita ko, numatė išimčių galimybę (t. y. nukrypimą nuo nacionaliniu lygmeniu sutarto sektoriaus darbo užmokesčio), bet jomis dar nėra plačiai naudojamasi iki dabar.

(12)

Moterų užimtumas nuo vyrų užimtumo atsilieka vidutiniškai 20 procentinių punktų su aiškiu skirtumu įvairiuose regionuose. 2009 m. tiek dėl santykinai žemo užimtumo, tiek dėl didesnio nedarbo pietiniuose regionuose dirbo vos vienas trečdalis 20–64 m. amžiaus moterų. Italijos santykinai didelis darbo jėgos apmokestinimas mažina (ypač antrojo dirbančio asmens šeimoje atveju) paskatas didinti darbo pasiūlą, tai neigiamai veikia įmonių darbo paklausą. Siekiant padidinti moterų užimtumą, nacionalinėje reformų programoje prisimenamas 2010 m. priimtas planas, kuriuo koordinuojamos visų valdžios lygių pastangos padėti suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą. Vyriausybė neseniai patvirtino mokesčių paskatą įmonėms, kurios įdarbina palankių sąlygų neturinčius darbuotojus, taip pat tuos, kurie dirba sektoriuje arba yra tokios profesijos, kur lyčių pusiausvyra ypač maža, ir regionuose, kuriuose didelis nedarbas. Programoje taip pat skelbiama mokesčių sistemos reforma, siekiant laipsniškai mokesčių naštą perkelti nuo darbo į vartojimą – tai galėtų padėti padidinti užimtumą.

(13)

Palyginti su ES standartais, verslo sąnaudos Italijoje, ypač pietiniuose regionuose, išlieka aukštos, nepaisant neseniai priimtų priemonių, kuriomis gerinama verslo aplinka, o viešojo administravimo sistema labiau orientuojama į veiklos rezultatus ir didesnę atskaitomybę. Vis dar daug šalintinų reguliavimo ir administracinių kliūčių produktų ir paslaugų, ypač laisvųjų profesijų, rinkose. 2009 m. kaip teisėkūros priemonė parengtas metinis konkurencijos įstatymas, kuriuo stiprinama konkurencinė aplinka ir vartotojų apsauga, tačiau jis dar nepriimtas. Dar vienas Italijos verslo aplinkos trūkumas – ilgos sutarčių vykdymo užtikrinimo procedūros. Italijoje palyginti vis dar mažai galimybių iš nebankinių šaltinių finansuoti įmonių, ypač mažų ir vidutinių įmonių, augimą. Ypač nedidelis vaidmuo tenka nuosavo kapitalo finansavimui ir rizikos kapitalui, nepaisant jų teikiamų galimybių remti įmonių augimą, plėtrą į naujas pasaulines rinkas ir tobulinti įmonių valdymą.

(14)

Per pastarąjį dešimtmetį išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) padidėjo tik nežymiai. Dėl to MTP intensyvumas išlieka žemas, maždaug 1,27 % BVP – t. y. daug mažesnis negu ES vidurkis (1,90 %). Šis atotrūkis susidaro daugiausia dėl žemo pramonės mokslinių tyrimų lygio, kadangi įmonių MTP intensyvumas yra 0,64 % BVP, palyginti su ES-27 vidurkiu – 1,23 %. Rizikos kapitalo intensyvumas taip pat išlieka labai žemas. Nacionalinėje reformų programoje pateiktos kelios priemonės, įskaitant terminuotas mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į universitetų arba viešojo sektoriaus įmonių vykdomus mokslinių tyrimų projektus. MTP intensyvumo tikslą – 1,53 % BVP – sąlygoja 2006–2008 m. laikotarpio metinio vidutinio augimo projekcija ir juo atsižvelgiama į šalies fiskalinio stabilumo apribojimus. Jis bus peržiūrimas 2014 m.

(15)

Italija yra trečia didžiausia ES sanglaudos politikos lėšų gavėja – 2007–2013 m. ji gavo beveik 8 % viso ES sanglaudos politikos biudžeto lėšų. Įpusėjus programavimo laikotarpiui, faktiškai panaudota tik 16,8 % ES lėšų – daug mažiau nei pietiniuose konvergencijos regionuose.

(16)

Italija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Nacionalinėje reformų programoje minimos kelios neseniai priimtos priemonės ir plačiai išdėstomi kai kurie būsimų reformų planai, kuriais ketinama spręsti viešųjų finansų tvarumo ir finansinio stabilumo klausimus, skatinti konkurencingumą ir didinti užimtumą pagal pakto „Euro plius“ principus. Naujas didelis įsipareigojimas, specialiai prisiimtas atsižvelgiant į paktą, yra vyriausybės ketinimas pakeisti konstituciją, kad būtų sustiprinta biudžetinė drausmė. Šie aspektai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino Italijos stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Į tai atsižvelgdama, Komisija mano, kad Italijos 2011–2014 m. konsolidavimo planas yra patikimas iki 2012 m., tačiau jį reikėtų pagrįsti konkrečiomis priemonėmis 2013–2014 m., kad labai didelė valdžios sektoriaus skola nuolat mažėtų. Nacionalinėje reformų programoje apibūdinamos įvairios iniciatyvos pagal visus strategijos „Europa 2020“ aspektus, tačiau reikia papildomų priemonių dėl krizės padidėjusiems ilgalaikiams struktūriniams trūkumams šalinti. Stiprinant Italijos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą ir remiant pastangas, kad pietiniai regionai prisivytų kitus, 2011–2012 m. reikia imtis papildomų priemonių: pagerinti darbo rinkos veikimą, atverti paslaugų ir produktų rinkas, užtikrinti didesnę konkurenciją, pagerinti verslo aplinką, stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir remti greitesnį bei geresnį ES sanglaudos lėšų naudojimą.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Italijos stabilumo programą ir jos nuomonė (3) visų pirma išdėstyta toliau pateikiamoje 1 rekomendacijoje. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Italijos nacionalinę reformų programą,

1.

Įgyvendinti planuojamą fiskalinį konsolidavimą 2011 ir 2012 m., siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas pagal Tarybos rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą, tokiu būdu sumažinant didelį viešojo sektoriaus skolos santykį. Remiantis naujausiais priimtais teisės aktais, visapusiškai panaudoti bet kokius geresnius, nei tikėtasi, ekonomikos ar biudžeto vykdymo rezultatus greitesniam skolos ir deficito mažinimui ir būti pasirengus užkirsti kelią biudžeto vykdymo nuokrypiams. Iki 2011 m. spalio mėn. pagrįsti 2013–2014 m. tikslus ir planuotą vidutinės trukmės tikslą iki 2014 m. konkrečiomis priemonėmis, kaip numatyta naujoje daugiametėje biudžeto sistemoje. Toliau stiprinti sistemą nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas ir tobulinant stebėseną visuose valdžios subsektoriuose.

2.

Stiprinti kovos su darbo rinkos segmentacija priemones, taip pat peržiūrint atrinktus užimtumo apsaugos teisės aktų aspektus, įskaitant atleidimo taisykles ir procedūras bei peržiūrinti esamą suskaidytą bedarbio pašalpų sistemą, atsižvelgiant į biudžetinius apribojimus. Paspartinti kovą su nelegaliu darbu. Be to, imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje: didinti galimybes pasinaudoti priežiūros įstaigomis visoje šalies teritorijoje ir, nedarant poveikio biudžetui, teikti finansines paskatas papildomas šeimos pajamas uždirbančiam asmeniui imtis darbo.

3.

Remiantis 2009 m. susitarimu, kuriuo reformuojama kolektyvinių derybų dėl darbo užmokesčio sistema, ir konsultacijomis su socialiniais partneriais pagal nacionalinę tvarką, imtis tolesnių veiksmų, kad darbo užmokesčio didėjimas būtų labiau suderintas su produktyvumo pokyčiais bei vietos ir įmonių sąlygomis, įskaitant sąlygas, kurios leistų įmonių lygmens deryboms vykti šia linkme.

4.

Išplėsti procesą, sudarant sąlygas, kad paslaugų, visų pirma laisvųjų profesijų, sektorius būtų atvertas didesnei konkurencijai. 2011 m. priimti metinį konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į antimonopolinės institucijos pateiktas rekomendacijas. Sumažinti sutarčių vykdymo užtikrinimo procedūrų trukmę. Toliau stiprinti veiksmus, kuriais būtų remiamos galimybės MVĮ pasinaudoti kapitalo rinkomis – šalinti reguliavimo kliūtis ir mažinti sąnaudas.

5.

Gerinti privačiojo sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sistemą, išplečiant esamas fiskalines paskatas, gerinat rizikos kapitalo sąlygas ir remiant novatoriškų viešųjų pirkimų sistemas.

6.

Gerinant administracinius gebėjimus ir politinį valdymą, imtis priemonių, siekiant sparčiau, panaudojant efektyviai išlaidas, panaudoti augimą skatinančias lėšas, kurioms naudojamos bendro finansavimo sanglaudos politikos lėšos, kad sumažėtų tebesantys regionų skirtumai. Laikytis nacionaliniame strateginių krypčių plane prisiimtų įsipareigojimų dėl išteklių sumų ir išlaidų kokybės.

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/8

(1)

2009 m. sausio 20 d. Taryba priėmė Sprendimą 2009/290/EB (2), kuriuo Latvijai trejus metus teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal Sutarties 143 straipsnio nuostatas. Pridėtame 2009 m. sausio 28 d. pasirašytame susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokama finansinė pagalba. 2009 m. liepos 13 d. Sprendimas 2009/290/EB buvo iš dalies pakeistas Tarybos sprendimu 2009/592/EB (3). Naujausias susitarimo memorandumo papildymo dokumentas pasirašytas 2011 m. birželio mėn.

(2)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(3)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (4), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(4)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas. Latvijos konvergencijos programoje ir nacionalinėje reformų programoje yra bendra nuoroda į paktą „Euro plius“. 2011 m. gegužės 17 d. laiške, išsiųstame Europos Vadovų Tarybai, pabrėžiami konretūs 2011 m. įsipareigojimai ir veiksmai, esantys programose, kurie atitinka pakto „Euro plius“ tikslus.

(7)

2011 m. balandžio 29 d. Latvija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(8)

2000–2007 m. Latvijos ekonomika augo sparčiau nei bet kurios kitos valstybės narės, ir tai patvirtino konvergencijos perspektyvos, užsienio kapitalo įplaukos ir labai stipri vartojimo paklausa. Vis dėlto galiausiai, iš dalies dėl vykdomos ekspansinės makroekonominės politikos, ekonomika perkaito. Susidarė didelis disbalansas, tai patvirtina 2007 m. susidaręs 22,3 %, o 2008 m. – 13,1 % BVP einamosios sąskaitos deficitas. Todėl 2008–2009 m. šalies ekonomika traukėsi sparčiausiai visoje ES. Šiuo laikotarpiu realusis BVP susitraukė 25 % – nuo aukščiausio pakilimo taško iki žemiausio kritimo taško – kai staiga smukusios vidaus paklausos poveikį dar sustiprino pasaulio prekybos nuosmukis. Latvijos užimtumo lygis, anksčiau buvęs vienas iš didžiausių ES (75,8 % 2008 m.), sumažėjo daugiau nei 10 procentinių punktų, o didesnis negu 18 % nedarbo lygis dabar yra vienas didžiausių ES. 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 9,7 %, tačiau pritaikius fiskalinio konsolidavimo priemones 2010 m. sumažėjo iki 7,7 %. Šį rezultatą, be kita ko, nulėmė gana didelės finansų sektoriaus stabilizavimo priemonės, kurių vertė 2009 m. buvo 1,1 % BVP, o 2010 m. – 2,3 % BVP.

(9)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas, nors 2011 m. infliacijos projekcija gali būti maža. Konvergencijos programos vidutinės trukmės biudžeto strategijoje planuojama iki 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto termino nominalųjį valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Atsižvelgiant į priemones, įgyvendintas nuo tada, kai buvo pateikta rekomendacija ištaisyti perviršinio deficito padėtį, ir į papildomą konsolidavimą, nurodytą atnaujintoje konvergencijos programoje, 2011–2012 m. numatytos fiskalinės priemonės atitinka reikiamą koregavimą. Atsižvelgiant į atsparos tašką, konvergencijos programoje nenumatyta vidutinės trukmės tikslo pasiekti iki programos laikotarpio pabaigos, tačiau numatytos fiskalinės priemonės siekiant vidutinės trukmės tikslo ištaisius perviršinio deficito padėtį galėtų būti paspartintos, ypač 2013 m. Konvergencijos programoje numatytas fiskalinio konsolidavimo planas daugiausia grindžiamas išlaidomis. Biudžeto tikslams gali kilti pavojų, kadangi programoje nepateikta visa informacija apie priemones, kuriomis užtikrinama, kad bus pasiekti nustatyti tikslai. Tikimasi, kad šios priemonės bus aiškiai nurodytos kituose biudžetuose. Per vidutinės trukmės laikotarpį sumažinus pirminį deficitą, kaip numatyta konvergencijos programoje, būtų lengviau sumažinti viešųjų finansų tvarumui kylančią riziką.

(10)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Latvijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia būtinybę nedelsiant įgyvendinti numatytas priemones siekiant įgyvendinti Sprendimą 2009/290/EB,

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/10

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 28 d. Malta pateikė 2011 m. nacionalinę reformų programą, o 2011 m. balandžio 29 d. – atnaujintą 2010–2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Prasidėjus ekonomikos krizei labai sumažėjo eksportas ir investicijos, o realusis BVP 2009 m. sumažėjo 3,4 %. Užimtumo lygis sumažėjo nedaug, nes buvo skiriama valstybės parama. 2010 m. smarkiai išaugus eksportui ir verslo investicijoms, Maltoje gerokai suaktyvėjo ekonominė veikla, o nedarbo lygis pamažu mažėjo. Dėl didelės valdžios sektoriaus skolos (2008 m. ji siekė 61,5 % BVP), vyriausybė nesiėmė plataus užmojo fiskalinių paskatų ir 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas išliko mažesnis negu visos euro zonos (3,7 % BVP). 2010 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficito ir skolos santykiai išliko iš esmės nepakitę.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra šiek tiek per daug palankus, ypač vėlesniais stabilumo programos vykdymo metais. Stabilumo programoje planuojama valdžios sektoriaus deficitą nuo 3,6 % BVP 2010 m. sumažinti iki mažesnės nei Sutartyje nustatyta pamatinė vertė 2011 m. Po to bus daroma pažanga palaipsniui siekiant vidutinės trukmės tikslo – biudžeto būklę struktūriškai subalansuoti vykdant įsipareigojimą užtikrinti tvarų konsolidavimą, daugiausia grindžiamą išlaidų mažinimu. Tačiau stabilumo programoje vidutinės trukmės tikslo per stabilumo programos laikotarpį pasiekti nenumatoma. Prognozuojama, kad dėl teigiamo ir vis didėjančio pirminio balanso 2014 m. skolos santykis sumažės nuo 68 % BVP – 2010 m. užfiksuotos didžiausios vertės – iki 63,7 %. Komisijos apskaičiuota 2012–2014 m. vidutinė metinė struktūrinio koregavimo priemonių vertė iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą. Tačiau biudžeto rezultatai gali būti prastesni negu siekiama dėl galimo išlaidų viršijimo ir informacijos apie priemones, kuriomis grindžiamos konsolidavimo pastangos po 2011 m., trūkumo.

(9)

Svarbiausias Maltos uždavinys – vykdyti fiskalinį konsolidavimą vidutinės trukmės tikslui pasiekti. 2011 m. biudžete numatytos priemonės 2011 m. pašalinti perviršinį deficitą, tačiau, jei būtų kokių nuokrypių, reiktų imtis papildomų priemonių. Vidutinės trukmės konsolidavimo strategijos, kuri kol kas nepagrįsta konkrečiomis priemonėmis, patikimumą būtų galima padidinti sustiprinus daugiametę biudžeto sistemą. Didžiausias trūkumas yra tai, kad daugiamečiai tikslai nėra privalomi, tai reiškia, kad fiskalinio planavimo laikotarpis palyginti trumpas. Stabilumo programoje nurodyta, kad svarstoma įvesti išlaidų taisyklę.

(10)

Vadovaujantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra didelė. Ilgalaikis visuomenės senėjimo, įskaitant pensijas, poveikis biudžetui Maltoje gerokai didesnis nei ES vidurkis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pensinis amžius vis dar palyginti mažas, kad dažnai į pensiją išeinama pagal ankstyvo išėjimo į pensiją sistemą ir kad vyresnio amžiaus moterų aktyvumas darbo rinkoje labai mažas, darbo rinkoje yra labai nedaug vyresnio amžiaus žmonių. 2006 m. pensijų reforma pradėtas tvarumo užtkrinimas, pailginant pensinį amžių (nors ir labai palaipsniui) ir sprendžiant būsimų pensijų adekvatumo klausimus, visų pirma taikant palankesnes indeksavimo taisykles ir įvedant garantuotą valstybinę minimalią pensiją. Nacionalinėje reformų programoje pranešama apie vykstančias konsultacijas dėl Pensijų darbo grupės pateiktų pasiūlymų, kaip toliau vykdyti pensijų reformą, įskaitant pasiūlymus aiškiai susieti pensinį amžių ir vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę, taip pat pradėti taikyti privalomą antrąją pensijų kaupimo pakopą ir savanorišką trečiąją pensijų kaupimo pakopą. Tačiau nacionalinėje reformų programoje nepateikiama išsami aktyvaus senėjimo strategija, kuri padėtų įgyvendinti vykstančius ir numatomus teisinius pokyčius. Dėl nedeklaruojamo darbo kyla pavojus ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Nacionalinėje reformų strategijoje vyriausybė pristato keletą priemonių šiai problemai spręsti, tačiau joje nepateikta pasiūlymų peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemą siekiant užtikrinti, kad už darbą bus atlyginta. Kitas svarbus Maltos uždavinys – skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, nes šalies moterų užimtumo lygis yra mažiausias ES. Nacionalinėje reformų strategijoje vyriausybė pateikė daug dirbančioms moterims skirtų iniciatyvų. Jų įgyvendinimo galimybes ir poveikį reikėtų įvertinti 2012 m.

(11)

Pastaraisiais metais Maltoje buvo intensyviai restruktūrizuojama pramonė siekiant tradicinę imlią darbui gamybą pakeisti nauja didelės pridėtinės vertės turinčia veikla. Dėl to atsirado įgūdžių paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje neatitikimas; norint dar labiau įvairinti Maltos ekonomiką, reikalingi naujiems sektoriams pritaikyti įgūdžiai.

(12)

Maltoje mokyklos nebaigusių asmenų rodiklis didžiausias ES, 2009 m. jis buvo 36,8 %, palyginti su ES vidurkiu (14,4 %). Šalyje taip pat mažas 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą, rodiklis (21,1 %, palyginti su 2009 m. ES vidurkiu – 32,3 %). Iki 2020 m. Malta siekia sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų rodiklį iki 29 % ir padidinti 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą, iki 33 %. 2011 m. šalyje pradėtos taikyti priemones, kuriomis per profesinį mokymą arba sudarant galimybes mokyklos nebaigusiems asmenims ją užbaigti siekiama mokyklos galinčius nebaigti asmenis sudominti įvairiomis karjeros galimybėmis.

(13)

Malta yra viena nedaugelio ES valstybių narių, kurioje veikia bendras darbo užmokesčio indeksavimo mechanizmas. Darbo užmokesčio didinimas susietas su privalomu pragyvenimo išlaidų koregavimo mechanizmu, pagal kurį darbo užmokestis didinamas atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, tačiau darbo užmokestis proporcingai labiau didėja asmenims, gaunantiems mažesnį darbo užmokestį. Kartu su minimaliu darbo užmokesčiu, šis koregavimas gali toliau riboti darbui imlių sektorių konkurencingumą. Šis klausimas itin svarbus atsižvelgiant į neseniai pakilusias energijos kainas, dėl kurių gali susiformuoti darbo užmokesčio ir kainų spiralės.

(14)

Maltos energetika beveik visiškai priklausoma nuo importuojamos naftos, todėl jos ekonomikai didelį poveikį daro naftos kainos pokyčiai. Dėl priklausomybės nuo importuojamos naftos ir dėl Maltos energetikos sistemos netobulumo gali kilti problemų verslumui ir mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumui. Pasinaudojus galimybėmis gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių būtų užtikrinta dviguba nauda – pagerintas konkurencingumas ir pasiekti energetikos ir klimato tikslai. Nacionalinėje reformų programoje pateikta nedaug informacijos apie priemones energetikos srityje, todėl jų ekonominį pagrįstumą ir rentabilumą vertinti sudėtinga.

(15)

Malta prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su dviem pakto sritimis: konkurencingumo ir viešųjų finansų tvarumo. Fiskalinėje srityje įsipareigojimai susiję su biudžeto sistemos atskaitomybės ir skaidrumo didinimu, taip pat analizuojamos galimybės pradėti taikyti mechanizmus, skirtus sugriežtinti biudžeto vykdymo drausmę. Našumui didinti parengtos priemonės, kuriomis gerinama verslo aplinka ir finansavimo sąlygos įmonėms, taip pat skatinama konkurencija paslaugų teikimo srityje, ypač telekomunikacijų paslaugų srityje. Nors pakto „Euro plius“ įsipareigojimai nacionalinėje reformų programoje paminėti, jie nėra susiję su užimtumo ir finansinio stabilumo klausimais. Valdžios institucijos didelį dėmesį skiria našumui didinti, tačiau jos nepripažįsta, kad šiuo metu taikomas darbo užmokesčio indeksavimo mechanizmas turi poveikį Maltos konkurencingumui. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(16)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat Maltos įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Maltos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad numatyta pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo yra tinkama, tačiau konsolidavimo strategijai kyla rimtų pavojų, nes ji nepagrįsta konkrečiomis priemonėmis ir išlaidos gali būti viršytos, kaip yra nutikę anksčiau. Be to, neprivaloma vidutinės trukmės biudžeto sistema neskatina fiskalinės drausmės. Dėl palyginti didelių ilgalaikių išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu, Maltos viešųjų finansų ilgalaikiam tvarumui kyla pavojus. Nacionalinėje reformų programoje pripažįstamos pagrindinės struktūrinės problemos, su kuriomis susiduria Maltos ekonomika, tačiau reikėtų skirti daugiau dėmesio tam tikriems klausimams, visų pirma siekti geriau panaudoti ekonomikos darbo jėgos potencialą ir peržūrėti bei imtis reikiamų veiksmų reformuojant darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą, kad darbo užmokesčio ir našumo pokyčiai būtų geriau suderinti, ir įvairinti energijos šaltinius.

(17)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Maltos stabilumo programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Maltos nacionalinę reformų programą,

1.

Užtikrinti, kad 2011 m. perviršinis deficitas būtų pašalintas pagal rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą, ir būti pasirengus imtis papildomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems nuokrypiams, taip pat priimti konkrečias priemones, kuriomis siekiama 2012 m. deficito tikslo. Sumažinti didelę viešojo sektoriaus skolą ir užtikrinti adekvatų procesą, siekiant vidutinės trukmės tikslo. Siekiant didinti vidutinės trukmės konsolidavimo strategijos patikimumą, apibrėžti reikalaujamas plataus masto priemones nuo 2013 m. ir toliau, įtraukti fiskalinius tikslus į taisyklėmis grindžiamą privalomą daugiametę biudžeto sistemą ir pagerinti biudžeto vykdymo priežiūrą.

2.

Pensijų sistemos tvarumui užtikrinti imtis veiksmų, tokių kaip laipsniško pensinio amžiaus didinimo paspartinimo ir jo susiejimo su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Taikant didesnį įstatymais nustatytą pensinį amžių ir įgyvendinant išsamią aktyvaus senėjimo strategiją neskatinti naudotis ankstyvo išėjimo į pensiją sistema ir skatinti privatų pensijų kaupimą.

3.

Švietimo sistemą geriau pritaikyti darbo rinkos poreikiams, visų pirma imantis papildomų pastangų, kad būtų sudaryta daugiau galimybių siekti aukštojo išsilavinimo ir didinti profesinio mokymo sistemos efektyvumą. Imtis tolesnių priemonių iki 2012 m. sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių – nustatyti, analizuoti ir įvertinti šio reiškinio priežastis ir parengti reguliarios priežiūros ir ataskaitų teikimo mechanizmą, kad būtų galima įvertinti, ar priemonės įgyvendinamos sėkmingai.

4.

Peržiūrėti ir imtis reikiamų veiksmų reformuoti, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika, darėjimosi dėl daro užmokesčio ir darbo užmokesčio indeksavimo sistemą, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

5.

Aktyviau mažinti Maltos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir tuo tikslu investuoti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir pasinaudoti visomis ES skiriamomis lėšomis infrastruktūrai modernizuoti ir energijos vartojimo efektyvumui skatinti.

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/13

1.

2010 m. gruodžio 22 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pasiūlymą (toliau – pasiūlymas). Juo sujungiami ir pakeičiami du ankstesni Komisijos pasiūlymai dėl Finansinio reglamento (toliau – FR, Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (3)) persvarstymo. Šie du pasiūlymai buvo susiję su, viena, kas trejus metus atliekamu FR persvarstymu ir, antra, FR persvarstymu siekiant jį suderinti su Lisabonos sutartimi (4).

2.

2011 m. sausio 5 d. pasiūlymas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį buvo nusiųstas EDAPP. EDAPP rekomenduoja teisės aktų leidėjui į siūlomo reglamento pradžią nurodyti konsultaciją su EDAPP.

3.

Pasiūlymas turi tam tikrą poveikį duomenų apsaugai ES ir nacionaliniu lygmenimis ir šis poveikis aptariamas šioje nuomonėje.

4.

Pasiūlyme galima rasti nuorodas į reikiamus duomenų apsaugos teisės aktus. Tačiau, kaip bus paaiškinta šioje nuomonėje, būtini kai kurie papildymai ir patikslinimai siekiant užtikrinti visišką atitiktį duomenų apsaugos teisės aktams.

5.

Siūlomas reglamentas apima kelis klausimus, susijusius su ES institucijų, agentūrų ir įstaigų, taip pat valstybių narių subjektų atliekamu asmens duomenų tvarkymu. Ši tvarkymo veikla toliau analizuojama išsamiau. Tvarkydamos asmens duomenis, ES institucijos, agentūros ir įstaigos privalo laikytis duomenų apsaugos taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001. Nacionaliniu lygmeniu veikiantiems subjektams privalomos atitinkamos valstybės narės nacionalinės Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatos.

6.

EDAPP palankiai vertina tai, kad siūlomame reglamente pateikiama nuoroda į vieną iš šių dviejų teisės aktų arba į juos abu (5). Tačiau pasiūlyme nuorodos į šiuos teisės aktus nėra daromos sistemiškai ir nuosekliai. Todėl EDAPP ragina teisės aktų leidėją šiuo klausimu reglamente laikytis visa-pusiškesnio požiūrio.

7.

EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja į reglamento preambulę įtraukti tokią nuorodą į Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001:

„Šis reglamentas nepažeidžia 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių asmenų duomenų judėjimo.“

8.

Be to, EDAPP rekomenduoja nuorodą į Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 įtraukti į 57 straipsnio 2 dalies f punktą, kaip tai padaryta pasiūlymo 31 straipsnio 3 dalyje.

9.

Pasiūlymo 28 straipsnyje reglamentuojama biudžeto vykdymo vidaus kontrolė. Šio straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrole siekiama patikimai užtikrinti sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo tikslų pasiekimą.

10.

Jeigu Komisija biudžetą vykdo netiesiogiai, dalydamasi valdymą su valstybėmis narėmis arba su subjektais ir asmenimis, kurie nėra valstybės narės, atitinkamai 56 straipsnio 2 dalyje ir 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, subjektai ir kiti asmenys, atlikdami su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimo atvejams, juos nustato ir ištaiso. Nereikia nė sakyti, kad tokios priemonės turėtų visiškai atitikti nacionalines Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatas.

11.

Šiuo tikslu 56 straipsnio 4 dalies f punkte (nors pagal logišką punktų išdėstymo tvarką tai turėtų būti 4 dalies e punktas) nurodyta, kad valstybių narių akredituotos įstaigos, kurios vienintelės yra atsakingos už tinkamą lėšų valdymą ir kontrolę, „užtikrina asmens duomenų apsaugą, kuri atitinka Direktyvoje 95/46/EB išdėstytus principus“. EDAPP rekomenduoja sukonkretinti šią nuorodą taip: „užtikrina, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas atitiktų nacionalines Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatas“.

12.

Kalbant apie kitus subjektus ir asmenis, kurie nėra valstybės narės, 57 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta, kad šie subjektai ir asmenys „užtikrina tinkamą duomenų apsaugą“. EDAPP smarkiai kritikuoja šią frazę, nes atrodo, kad ja paliekama galimybė švelniau taikyti duomenų apsaugos taisykles. Todėl EDAPP rekomenduoja šią frazę pakeisti taip: „užtikrina, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas atitiktų nacionalines Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatas“.

13.

Pasiūlymo 63 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamas „informavimo“ klausimas. Jame darbuotojams nustatoma pareiga pranešti leidimus suteikiančiam pareigūnui (arba pagal pasiūlymo 70 straipsnio 6 dalį įsteigtai specialiai finansinių pažeidimų komisijai), jeigu jie mano, kad sprendimas, kurį jų viršininkas reikalauja vykdyti arba priimti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš šių darbuotojų reikalaujama laikytis. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams, atveju darbuotojai privalo pranešti institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikytiname teisės akte.

14.

EDAPP nori pažymėti, kad informatorių klausimas yra keblus. Tokią informaciją gaunantys asmenys turėtų užtikrinti informatoriaus tapatybės konfidencialumo išlaikymą, visų pirma to asmens, apie kurio tariamą neteisėtą veiką yra pranešta, atžvilgiu (6). Užtikrinant informatoriaus tapatybės konfidencialumą ne tik apsaugomas informaciją teikiantis asmuo, bet ir užtikrinamas pačios informavimo sistemos veiksmingumas. Nesant pakankamų konfidencialumo garantijų darbuotojai bus mažiau linkę pranešti apie pažeidimus arba neteisėtą veiklą.

15.

Tačiau informatorių tapatybės konfidencialumo apsauga nėra absoliuti. Atlikus pirmą vidaus tyrimą gali būti imtasi tolesnių procedūrinių arba teisminių veiksmų, dėl kurių informatoriaus tapatybę reikėtų atskleisti, pvz., teismams. Todėl reikėtų paisyti nacionalinių teisminių procedūrų reglamentavimo taisyklių (7).

16.

Be to, gali nutikti taip, kad neteisėta veikla apkaltintas asmuo turi teisę sužinoti informatoriaus tapatybę. Tai įmanoma tuo atveju, jeigu šiam asmeniui informatoriaus tapatybė reikalinga norint imtis teisinių veiksmų prieš informatorių nustačius, kad informatorius tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį (8).

17.

EDAPP rekomenduoja iš dalies pakeisti dabartinį pasiūlymą ir užtikrinti, kad atliekant tyrimą būtų užtikrinamas informatoriaus tapatybės konfidencialumas, jeigu tai nepažeidžia nacionalinių teisminių procedūrų reglamentavimo taisyklių ir jeigu neteisėta veikla apkaltintas asmuo neturi teisės į informatoriaus tapatybės atskleidimą, kad galėtų prieš jį imtis teisinių veiksmų nustačius, kad informatorius tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį.

18.

Pagal pasiūlymo 31 straipsnio 2 dalį (Sąjungos lėšų gavėjų ir kitos informacijos paskelbimas) Komisija tinkamu būdu pateikia informaciją apie lėšų iš jos valdomo biudžeto gavėjus, kai Komisija biudžetą vykdo tiesiogiai arba pagal pavedimą.

19.

31 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ši informacija „pateikiama deramai laikantis konfidencialumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001, taip pat saugumo reikalavimų atsižvelgiant į kiekvieno (…) valdymo būdo ypatumus ir tam tikrais atvejais laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių“.

20.

ES lėšų gavėjų tapatybės paskelbimo klausimą nagrinėjo Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2010 m. lapkričio mėn. Sprendime Schecke ir Eifert  (9). Išsamiai nenagrinėjant šios bylos aplinkybių, reikėtų pabrėžti, kad ETT atidžiai įvertino, ar ES teisės aktai, kuriuose nustatyta pareiga atskleisti informaciją, atitinka ES pagrindinių teisių chartijos (toliau – ES chartija) 7 ir 8 straipsnius.

21.

ETT nagrinėjo informacijos atskleidimo tikslą ir paskui – priemonės proporcingumą. ETT nuomone, institucijos, prieš atskleisdamos su fiziniu asmeniu susijusią informaciją, privalo nustatyti subalansuotą santykį tarp Europos Sąjungos intereso atskleisti duomenis ir ES chartijoje pripažįstamų teisių pažeidimo (10). ETT pabrėžė, kad nuo asmens duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos ir jos apribojimai turi griežtai atitikti būtinumo sąlygą (11).

22.

ETT nuomone, institucijos turėtų apsvarstyti įvairius paskelbimo būdus, kad surastų tą, kuris atitinka paskelbimo tikslą, ir kartu mažiau ribotų asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimą apskritai ir į jų asmens duomenų apsaugą konkrečiai (12). Konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis ETT nurodė su asmenvardžiais susietų duomenų apie informacijos gavėjus skelbimo ribojimą, siejamą su paramos gavimo laikotarpiais, dažniu, rūšimi ar jos dydžiu (13).

23.

EDAPP dar kartą pabrėžia, kad privatumo ir duomenų apsaugos paskirtis nėra neleisti visuomenei susipažinti su informacija, jeigu ją sudaro asmens duomenys, ir nepagrįstai riboti ES administracijos skaidrumą. EDAPP pritaria nuomonei, kad skaidrumo principas „leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje visuomenėje“; tinkamai pateiktų duomenų, susijusių su lėšų gavėjais, paskelbimas internete pagal vardą ir pavardę (pavadinimą) „padeda užtikrinti, kad administracija tinkamai naudotų viešųjų fondų lėšas“ ir „stiprina visuomenės galimybes kontroliuoti atitinkamų sumų panaudojimą“ (14).

24.

Tuo remdamasis EDAPP nori pabrėžti, kad pirmesniuose punktuose nurodyti ETT motyvai turi tiesioginę reikšmę dabar pateiktam pasiūlymui. Nors pateiktos nuorodos į Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, neužtikrinama, kad numatytas paskelbimas atitinka Sprendime Schecke ETT išaiškintus reikalavimus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pabrėžti, kad ETT panaikino ne tik Komisijos reglamentą, kuriame buvo išdėstytos išsamios informacijos apie žemės ūkio lėšų gavėjus skelbimo taisyklės (15), bet ir reglamento nuostatą, kuri buvo Komisijos reglamento teisinis pagrindas ir kurioje nustatytas bendras reikalavimas atskleisti informaciją tiek, kiek ji susijusi su lėšų gavėjais fiziniais asmenimis (16).

25.

EDAPP labai abejoja, ar dabartinis pasiūlymas atitinka Sprendime Schecke ETT išaiškintus kriterijus. Nei 31 straipsnyje, nei su juo susijusiuose straipsniuose nėra nurodytas aiškus ir tinkamai pagrįstas tikslas, kurio siekiant numatyta skelbti asmeninę informaciją. Be to, neaišku, kada ir kokia forma informacija bus atskleista. Todėl neįmanoma įvertinti, ar užtikrinama tinkama įvairių susijusių interesų pusiausvyra, ir patikrinti, kaip Sprendime Schecke tai aiškiai pabrėžė ETT, ar paskelbimas būtų proporcingas. Taip pat neaišku, kaip bus užtikrintos susijusių duomenų subjektų teisės.

26.

Net jei numatyti įgyvendinamieji teisės aktai (nors tai aiškiai nenurodyta), teisės akte, sudarančiame tokių duomenų atskleidimo teisinį pagrindą, kuriuo turėtų būti FR, turi būti pateikti pagrindiniai ką tik paminėti paaiškinimai.

27.

Todėl EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja aiškiau reglamentuoti numatomo duomenų atskleidimo tikslą ir paaiškinti šio atskleidimo būtinumą, nurodyti, kaip asmens duomenys bus atskleidžiami ir kiek jų bus atskleidžiama, užtikrinti, kad duomenys būtų atskleidžiami tik jei tai proporcinga, ir užtikrinti, kad duomenų subjektai galėtų remtis ES duomenų apsaugos teisės aktuose įtvirtintomis savo teisėmis.

28.

Pasiūlymo 103 straipsnyje reglamentuojama susitariančiosios institucijos galimybė skirti administracines arba finansines nuobaudas: a) rangovams, kandidatams arba konkurso dalyviams, jeigu jie yra kalti dėl klaidingos informacijos, kuri susitariančiosios institucijos reikalavimu yra viena iš dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūroje sąlygų, pateikimo arba visai nepateikė šios informacijos (žr. 101 straipsnio b punktą) arba b) rangovams, kurie buvo pripažinti sunkiai pažeidusiais įsipareigojimus, numatytus iš biudžeto finansuojamose sutartyse.

29.

103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atitinkamam asmeniui turi būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas. Pagal 103 straipsnio 2 dalį nuobaudos gali būti tokios: draudimas su atitinkamu kandidatu, konkurso dalyviu arba rangovu sudaryti iš biudžeto finansuojamas sutartis ir jiems skirti iš biudžeto finansuojamas dotacijas ne ilgiau kaip dešimt metų; ir (arba) finansinių nuobaudų, ne didesnių kaip tos sutarties vertė, skyrimas.

30.

Palyginti su dabartine padėtimi, pasiūlyme numatyta nauja 103 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos galimybė skelbti sprendimus arba jų santraukas, kuriose nurodomas ūkinės veiklos vykdytojo pavadinimas, trumpai išdėstomi faktai, nurodoma draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trukmė arba finansinių nuobaudų suma.

31.

Tiek, kiek ši nuostata susijusi su informacijos apie fizinius asmenis atskleidimu, ji kelia tam tikrų klausimų duomenų apsaugos požiūriu. Pirma, kadangi vartojamas žodis „galimybė“, yra aišku, kad paskelbimas nėra privalomas. Tačiau lieka neatsakyta į tam tikrus klausimus, į kuriuos pasiūlymo tekste neįmanoma rasti aiškaus atsakymo. Pavyzdžiui, koks yra tokio atskleidimo tikslas? Kokie yra kriterijai, kuriais remdamasi atitinkama institucija nusprendžia atskleisti duomenis? Kiek ilgai informacija bus viešai prieinama ir kokioje laikmenoje? Kas tikrins, ar informacija tebėra teisinga, ir ją atnaujins? Kas atitinkamam asmeniui praneš apie atskleidimą? Visi šie klausimai susiję su duomenų kokybės reikalavimais, numatytais Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnyje.

32.

Reikėtų pabrėžti, kad tokios informacijos paskelbimas turi papildomą neigiamą poveikį atitinkamam asmeniui. Paskelbimas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, jeigu jis yra griežtai būtinas numatytam tikslui pasiekti. Šiuo atveju taikytinos II.4 dalyje pateiktos pastabos dėl ETT Sprendimo Schecke.

33.

Dabartinio pavidalo siūlomas 103 straipsnio 3 dalies tekstas ne visiškai atitinka duomenų apsaugos teisės reikalavimus. Todėl EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja aiškiau reglamentuoti numatomo atskleidimo tikslą ir paaiškinti jo būtinumą, nurodyti, kaip ir kiek asmens duomenys bus atskleidžiami, užtikrinti, kad duomenys būtų atskleidžiami tik jei tai yra proporcinga, ir užtikrinti, kad duomenų subjektai galėtų remtis ES duomenų apsaugos teisės aktuose numatytomis savo teisėmis.

34.

Pasiūlyme taip pat numatyta sukurti Centrinę draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje duomenų bazę (toliau – CDB), kurioje bus saugomi kandidatų ir pareiškėjų, kuriems neleista dalyvauti konkurse, duomenys (žr. 102 straipsnį). Ši duomenų bazė jau veikia pagal galiojantį FR, be to, jos veikimas papildomai reglamentuojamas Komisijos reglamente (EB) Nr. 1302/2008. EDAPP CDB esančių asmens duomenų tvarkymo operacijas išanalizavo savo 2010 m. gegužės 26 d. išankstinės patikros nuomonėje (17).

35.

CDB pateikiamų duomenų gavėjų yra daug. Atsižvelgiant į tai, kas naudojasi duomenų baze, taikomi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 7, 8 arba 9 straipsnis.

36.

EDAPP minėtoje išankstinės patikros nuomonėje padarė išvadą, kad dabartinė 7 straipsnio (ES institucijų ir agentūrų naudojimasis duomenų baze) ir 8 straipsnio (valstybių narių valdžios institucijų ir kai kurių kitų įstaigų naudojimasis CDB) įgyvendinimo praktika atitinka Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

37.

Tačiau šios išvados negalima padaryti dėl duomenų perdavimo trečiųjų šalių institucijoms, kuris reglamentuojamas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnyje dėl duomenų perdavimo trečiųjų šalių institucijoms ir (arba) tarptautinėms organizacijoms. 102 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CDB duomenimis taip pat gali naudotis trečiosios šalys.

38.

Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „asmens duomenys perduodami tik tiems duomenų gavėjams, išskyrus Bendrijos institucijas ir įstaigas, kuriems nėra taikomi nacionaliniai įstatymai, priimti vadovaujantis Direktyva 95/46/EB, jeigu duomenų gavėjo šalyje arba jo tarptautinėje organizacijoje yra užtikrinta tinkama apsauga ir duomenys yra perduodami tik tam, kad būtų atliktos duomenų valdytojo kompetencijai priklausančios užduotys“. Nukrypstant nuo 9 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 6 dalyje perduoti duomenis trečiosioms šalims, kurios neužtikrina tinkamo apsaugos lygio, leidžiama, jeigu „perdavimas yra būtinas arba teisiškai reikalaujama atsižvelgti į svarbų visuomenės interesą (…)“.

39.

Minėtoje išankstinės patikros nuomonėje EDAPP pabrėžė, jog būtini papildomi veiksmai, siekiant užtikrinti, kad perdavimo trečiajai šaliai arba organizacijai atveju duomenų gavėjas užtikrintų tinkamą jų apsaugos lygį. EDAPP nori pabrėžti, kad tokia tinkamumo išvada turi būti paremta kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu ir apimti išsamią duomenų perdavimo operacijos ar operacijų aplinkybių analizę. Komisija negali būti atleista nuo šios pareigos pagal FR. Be to, viena iš 9 straipsnyje numatytų leidžiančių nukrypti nuostatų paremtas perdavimas taip pat turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu.

40.

Šiuo atžvilgiu EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja į 102 straipsnį įtraukti papildomą pastraipą, kurioje būtų konkrečiai reglamentuota asmens duomenų apsauga. Šios pastraipos pirmasis sakinys galėtų būti toks, koks jau yra 102 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad „Komisija sudaro ir administruoja centrinę duomenų bazę, laikydamasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių“. Prie šios nuostatos reikėtų pridurti, kad trečiųjų šalių institucijos gali naudotis šios duomenų bazės duomenimis tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnyje nustatytos sąlygos.

41.

Šis pasiūlymas turi tam tikrą šioje nuomonėje aptartą poveikį duomenų apsaugai ES ir nacionaliniu lygmenimis. Pasiūlyme galima rasti nuorodas į atitinkamus duomenų apsaugos teisės aktus. Tačiau, kaip paaiškinta šioje nuomonėje, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų, reikalingos tam tikros papildomos nuostatos ir paaiškinimai. EDAPP rekomenduoja:

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/19

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/21

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/25

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6274. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/25

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6265. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/26

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/27

—

Albanija

AL

—

Bosnija ir Hercegovina

BA

—

Kroatija

HR

—

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

MK (2)

—

Juodkalnija

ME

—

Serbija

RS

—

Turkija

TR

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/29

1 pastaba:

Paprastai atitikties prezumpcijos galiojimo pasibaigimo data – tai panaikinimo data (angl. „dow“), kurią nustato Europos standartizacijos organizacija, tačiau šių standartų naudotojų dėmesys atkreipiamas į tai, kad tam tikrais išimtiniais atvejais, ši data gali būti ir kita.

2.1 pastaba:

Naujojo (arba iš dalies pakeisto) standarto ir pakeisto standarto taikymo sritis yra ta pati. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.2 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra platesnė nei pakeisto standarto. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

2.3 pastaba:

Naujojo standarto taikymo sritis yra siauresnė nei pakeisto standarto. Produktų, kuriems taikomas naujasis standartas, atveju nurodytą dieną (iš dalies) pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų. Prielaidai, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų, nustatytų produktams, kuriems vis dar taikomas (iš dalies) pakeistas standartas, bet kuriems netaikomas naujasis standartas, tai poveikio neturi.

3 pastaba:

Jei daromi pakeitimai, pamatinis standartas yra EN CCCCC:YYYY, jo ankstesni pakeitimai, jei jų buvo, ir naujasis cituojamas pakeitimas. Todėl pakeistas standartas (3 skiltis) susideda iš EN CCCCC:YYYY ir jo ankstesnių pakeitimų, jei jų buvo, išskyrus naująjį cituojamą pakeitimą. Nurodytą dieną pakeistas standartas nebeleidžia laikyti, kad laikomasi esminių direktyvos reikalavimų.

—

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos įstaigos, kurių sąrašas pateikiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB, priede.

—

Darniuosius standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir Cenelec juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartų įstaigos darniųjų standartų pavadinimus verčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

—

Žymenų skelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Bendrijos kalbomis.

—

Šis sąrašas pakeičia visus ankstesnius sąrašus, skelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija užtikrina, kad šis sąrašas bus atnaujinamas.

—

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus rasite internete adresu:

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/european-standards/harmonised-standards/index_en.htm

—

CEN: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, tel. +32 25500811; faks. +32 25500819 (http://www.cen.eu)

—

Cenelec: Avenue Marnix 17, 1000 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË, tel. +32 25196871; faks. +32 25196919 (http://www.cenelec.eu)

—

ETSI: 650 route des Lucioles, 06921 Sophia Antipolis, FRANCE, tel. +33 492944200; faks. +33 493654716 (http://www.etsi.eu)

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/31

1.

Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB ir atitinkamai kiti EEE teisės aktus, įskaitant EEE susitarimo dėl laisvo prekių judėjimo pagrindinio teksto 11–13 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad tokia sveikatos priežiūros institucija, kaip Ieškovas, teikiantis sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugas, neturi teisės iš Norvegijos importuoti sveikatos priežiūros institucijos priežiūroje esantiems asmenims skirtus medicininius produktus, kuriais prekiauti suteikti Norvegijos nacionaliniai leidimai, pagal Islandijos nacionalinius leidimus prekiauti to paties pavadinimo medicininiais produktais, jei šie leidimai išduoti prieš įsigaliojant Direktyvai 2001/83/EB?

2.

Jei taip, kokiu būdu tokia sveikatos priežiūros institucija, kaip Ieškovas, teigiantis, kad iš kitos EEE Susitariančiosios šalies importuojami medicininiai produktai turi Islandijos nacionalinius leidimus prekiauti, gali tai įrodyti? Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 51 straipsnio pirmos pastraipos paskutinį sakinį reikia aiškinti taip, kad sveikatos priežiūros institucija turi pateikti kontrolės ataskaitą Atsakovui kaip kompetentinga priežiūros institucija? Ar įmanoma taikyti ne tokius griežtus prievolės įrodyti reikalavimus dėl medicininių produktų importo iš Norvegijos, jei produktai skirti ne tolimesniam pardavimui ar kitokio pobūdžio platinimui Islandijoje, o tik asmenims, esantiems institucijos priežiūroje?

3.

Ar kompetentingos institucijos turi visiškai neribotą kompetenciją taikyti išimtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 63 straipsnio trečią pastraipą dėl medicininių produktų, kuriuos importuoja tokia sveikatos priežiūros institucija, kaip Ieškovas, tais atvejais, jei šie produktai nėra skirti pacientui pačiam vartoti be gydytojo priežiūros, juos gamina sveikatos priežiūros institucijos pasamdytas farmacininkas, ir jie pristatomi naudotojams specialiose medicininiams produktams skirtose pakuotėse?

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/32

1.

2011 m. liepos 12 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „CVC Capital Partners SICAV-FIS SA“ (Liuksemburgas) ir „Ande Investissements SA“ (Liuksemburgas) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Delachaux SA“ (Prancūzija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6295 – CVC/Ande/Delachaux adresu:

21.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 215/33

1.

2011 m. liepos 13 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „MEIF II Luxembourg Holdings Sàrl“ (toliau – MEIF II, Liuksemburgas), kontroliuojama „Macquarie Group Limited“ (toliau – „Macquarie Group“, Australija), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Airwave Solutions Limited“ (toliau – „Airwave“, JK) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6309 – Macquarie Group/Airwave Solutions adresu: