20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. gegužės 9 d. Danija pateikė 2011 m. atnaujintą konvergencijos programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m., ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama konvergencijos programa, yra tikėtinas. Nors pagrįstas šiek tiek palankesnėmis 2012 m. ir vėlesnio laikotarpio augimo prielaidomis, iš esmės jis atitinka Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę. Konvergencijos programoje pateiktos biudžeto strategijos tikslas – iki 2013 m. sumažinti biudžeto deficitą tiek, kad jis neviršytų 3 % pamatinės vertės, laikantis 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijos, ir pasiekti patikslintą vidutinės trukmės tikslą, t. y. pirma, iki 2015 m. užtikrinti ne mažesnį nei – 0,5 % BVP struktūrinį biudžeto balansą, bei, antra, iki 2020 m. – subalansuotą biudžetą. Šiam tikslui pasiekti reikalingas koregavimo planas yra tinkamas. Laikoma, kad į konvergencijos programą įtrauktos ir 2010 m. pavasarį parlamento patvirtintos priemonės yra tinkamos biudžeto tikslams paremti; 2011–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė – maždaug 1 % BVP. Savo patikslintą vidutinės trukmės tikslą Danija pasieks per konvergencijos programos laikotarpį. Biudžeto tikslams kylanti rizika yra iš esmės subalansuota.

(8)

Danijos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti 2007 m. vykstant korekcijai nekilnojamojo turto rinkoje; tai turėjo įtakos šalies bankų problemoms – daugėjant nemokumo atvejų ir augant nedarbui jos dar padidėjo. Recesija buvo didžiulė: nuo 2007 m. rudens iki 2009 m. pavasario gamybos apimtis susitraukė 8 %, o 2010 m. nedarbo lygis padidėjo iki 7,4 %. Užimtumo lygis sumažėjo nuo 79,8 % 2008 m. iki 76,1 % 2010 m. – tai labiausiai paveikė jaunimą. Gamybos apimtis pradėjo atsigauti 2009 m., o 2010 m. realiojo BVP augimo rodiklis siekė 2,1 %. Ekonomikos atsigavimą lėmė išlaikyta vidaus paklausa (taip pat dėl fiskalinės ekspansijos), spartus atsargų atkūrimas ir tvirtas pagrindinių Danijos prekybos partnerių atsigavimas.

(9)

Dėl automatinių stabilizatorių ir su krize susijusių priemonių 2008 m. buvusį 3,2 % BVP valdžios sektoriaus perteklių 2009 m. pakeitė 2,7 % BVP deficitas. Remiantis 2010 m. pavasarį Danijos pateiktu pranešimu ir 2010 m. pavasario Komisijos tarnybų prognoze, kad biudžeto deficitas 2010 m. bus didesnis nei 5 % BVP, 2010 m. liepos mėn. pradėta Danijos perviršinio deficito procedūra. Nors gavus neplanuotų laikinų pajamų, susijusių su pensijų fondų pelno apmokestinimu, pernai biudžeto deficitas stabilizavosi (2,7 % BVP), Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2011 m. deficitas vėl padidės iki maždaug 4 % BVP, ir pabrėžiama, kad 2012 m. ir, kaip planuota 2013 m., būtina ir toliau užtikrinti plataus užmojo konsolidavimo pastangas. Tam reikės griežtai įgyvendinti 2010 m. Konsolidacijos susitarime priimtas priemones ir konvergencijos programoje išdėstytas išlaidų kontrolės priemones, kad iki 2013 m. būtų galima panaikinti perviršinį deficitą. Vertinant pagal prognozuojamą vidutinės trukmės potencialaus gamybos apimties augimo lygį ir atsižvelgiant į diskrecines priemones, atrodo, kad išlaidų prognozės užtikrina tinkamą vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą. Remiantis naujausiu Komisijos įvertinimu, rizika ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui atrodo maža.

(10)

Norint pasiekti biudžeto tikslus, svarbu griežtai kontroliuoti, kad nebūtų nuolat viršijamos vietos ir regionų valdžios išlaidų ribos. Per pastaruosius 20 metų viešojo sektoriaus išlaidos nuolat viršijo biudžeto tikslus. Vyriausybė jau ėmėsi tam tikrų priemonių šiai problemai spręsti ir planuoja nustatyti naują išlaidų kontrolės sistemą, kurios nepriklausomą priežiūrą atliktų Danijos ekonomikos taryba, kaip nurodyta konvergencijos programoje.

(11)

Dėl demografinių veiksnių 2010–2025 m. darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų skaičius sumažės maždaug 1,5 %, o iki 2040 m. – beveik 5 %. Vidutinės trukmės laikotarpiu dėl ekonomikos atsigavimo gali sumažėti darbo rinka, kaip buvo matyti ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Nepaisant jau dabar aukšto dalyvavimo darbo rinkoje lygio, dar yra galimybių didinti darbo jėgos pasiūlą. 60–64 metų amžiaus žmonės dažnai renkasi galimybę savo noru anksti išeiti į pensiją, todėl 60–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis – tik 40 %. Be to, 10 % jaunesnių nei 40 metų darbingo amžiaus žmonių arba gauna invalidumo išmokas, arba dirba pagal „lankstaus darbo“ (angl. flex-job) sistemas (subsidijuojamas įdarbinimas).

(12)

Produktyvumo augimas lėtėja nuo 1995 m.; viena iš priežasčių – prasti rezultatai švietimo srityje. Nors Danija savo švietimo sistemą ir toliau dosniai finansuoja, švietimo rezultatai keliose pagrindinėse srityse tik vidutiniški, o Danijos jaunimo išsilavinimo lygis – ketvirtas nuo galo Europos Sąjungoje. 2009 m. bent aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą buvo įgiję tik 70,1 % 20–24 metų amžiaus žmonių (palyginti su 78,6 % ES vidurkiu), o Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (angl. PISA) rezultatai vidutiniški. Palyginti daug jaunuolių nebaigia profesinio mokymo įstaigų: beveik 50 % studentų jaunimo profesinio mokymo įstaigas palieka per anksti. Be to, praėjus 10 metų nuo pradinės mokyklos baigimo maždaug 20 % jaunuolių teturi žemesnį nei vidurinis išsilavinimą. Geresnės kokybės švietimo sistema ateityje taip pat padėtų išvengti įgūdžių disbalanso darbo rinkoje: šiuo metu nekvalifikuotų darbuotojų gali būti per daug, o kvalifikuotų trūksta. Produktyvumo augimas ypač vangus statybų ir paslaugų sektoriuose. Visų pirma tai pasakytina apie vietos paslaugas, mažmeninės prekybos sektorių, didmeninę prekybą ir asmenines paslaugas; dėl mažos konkurencijos tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, didelių patekimo į rinką kliūčių, gali būti neoptimaliai paskirstomi ištekliai. Skirstymo į zonas teisės aktai griežti, todėl ribojamos galimybės didinti produktyvumą mažmeninės prekybos sektoriuje pasinaudojant masto ekonomija. Atsižvelgdama į tai, kad atviri viešieji pirkimai sudaro tik maždaug 25 % visų viešųjų pirkimų, vyriausybė inicijavo strategiją, kuria siekiama didinti konkurenciją viešųjų paslaugų srityje laipsniškai didinant viešųjų pirkimų dalį savivaldybėse ir regionuose, ir savivaldybėms nustatė naują tikslą – pasiekti, kad iki 2015 m. 31,5 % visų pirkimų būtų viešieji.

(13)

Namų ūkių skola, išreikšta BVP dalimi, yra didžiausia visoje ES. Skolos lygio didėjimas, kurį paskatino 2004–2007 m. būsto bumas, gali kelti riziką ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Nors dėl savybių, būdingų sudėtingai hipoteka užtikrintų obligacijų rinkai Danijoje, ir dėl patikimos daugelio namų ūkių (kurių turtas gerokai viršija įsipareigojimus) finansinės padėties ši rizika yra mažesnė, po būsto kainų korekcijos procikliniams būsto kainų svyravimams sumažinti imtasi tik riboto poveikio priemonių.

(14)

Danija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Siekiant gerinti fiskalinį tvarumą, susitarta griežtinti sankcijas reglamentuojančius teisės aktus, kiek tai susiję su vietos lygmens išlaidų kontrole, ir vyriausybė palnuoja pateikti pasiūlymą dėl įstatymo, kuriuo nustatomos išlaidų ribos. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama didinti užimtumą, ilginant darbingą amžių pasinaudojant išėjimo į pensiją reforma. Konkurencingumui skatinti priimtas Konkurencijos paketas, kuriame numatytos konkrečios iniciatyvos, visų pirma skirtos statybų ir paslaugų sektoriams. Papildomai prie šių įsipareigojimų įgyvendinama paramos schema, kuria siekiama sudaryti geresnes sąlygas pasitelkti privačius sprendimus, kad būtų galima spręsti sunkumų patiriančių bankų problemas ir padėti didinti finansinį stabilumą. Šios priemonės ir šie įsipareigojimai kartu yra susiję su keturiomis pakto sritimis. Apskritai šios priemonės atitinka priemones, kurių imtasi, kad būtų atsižvelgta į metinę augimo apžvalgą ir būtų užtikrinta pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma užimtumo srityje. Nors kelis paskelbtus įsipareigojimus jau pradėta vykdyti, artimiausiu metu reikėtų įgyvendinti svarbias biudžetinės drausmės stiprinimo (vietos lygmeniu) ir užimtumo skatinimo priemones. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(15)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Danijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad 2011 m. ir vėliau reikėtų ir toliau užtikrinti plataus užmojo konsolidavimo pastangas. Taip pat reikėtų imtis papildomų veiksmų, kad būtų galima dar padidinti darbo jėgos pasiūlą mažinant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybes ir sutelkiant dėmesį į konkrečias gyventojų grupes, taip pat gerinti švietimo kokybę, didinti konkurenciją pagrindiniuose sektoriuose ir toliau stabilizuoti nekilnojamojo turto rinką.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. liepos 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Danijos konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamoje 1 rekomendacijoje. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Danijos nacionalinę reformų programą,

1.

2012 ir 2013 m. įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo priemones ir užtikrinti vidutinę metinę fiskalinių priemonių vertę 0,5 % BVP 2011–2013 m., kaip planuota, bei iki 2013 m. panaikinti perviršinį deficitą pagal Tarybos rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą. Po to užtikrinti, kaip planuota, tinkamą vidutinės trukmės tikslui pasiekti numatytą koregavimo planą. Sparčiau mažinti valdžios sektoriaus deficitą, jei ekonominės sąlygos bus geresnės, negu šiuo metu numatoma. Griežtinti išlaidų kontrolę nustatant privalomas daugiametes vietos, regiono ir centrinės valdžios viršutines išlaidų ribas, atitinkančias bendruosius vidutinės trukmės biudžeto tikslus.

2.

Tam, kad būtų padidintas užimtumas ir viešųjų finansų tvarumas, imtis tolesnių veiksmų, kad būtų padidinta ilgalaikė darbo pasiūla, įgyvendinant neseniai priimtą reformą dėl savanoriškos išankstinės pensijos palaipsnio atsisakymo sistemos, reformuojant invalidumo pensijas ir užtikrinant, kad subsidijuojamo įdarbinimo schemos („lankstaus darbo“ sistema) būtų labiau orientuotos į pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

3.

Sparčiau įgyvendinti reformas, kurių tikslas – gerinti švietimo sistemos kokybę. Mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, visų pirma profesinio mokymo sektoriuje, ir didinti gamybinės praktikos vietų skaičių.

4.

Imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys konkurencijai, visų pirma vietos paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuje: peržiūrėti teisės aktus dėl žemės naudojimo ir atverti konkurencijai savivaldybių ir regionų pirkimus.

5.

Remiant tęsiamą nekilnojamojo turto rinkos stabilizavimo procesą po pastarosios kainų korekcijos, apsvarstyti prevencinius veiksmus, kuriais vidutinės trukmės laikotarpiu būtų padidintas būsto rinkos ir finansų sistemos stabilumas, įskaitant hipotekos ir turto mokesčio sistemų reformas.

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/5

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis, kurias įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 29 d. Estija pateikė 2011–2015 m. skirtą 2011 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos tuo pačiu metu.

(7)

Estija ypač nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, kuri pablogino padėtį, susidariusią sprogus nekilnojamojo turto burbului ir smukus vidaus vartojimui. 2008–2009 m. BVP sumažėjo 19 %, o nedarbo lygis iki 2010 m. padidėjo beveik keturis kartus ir pasiekė 16,8 %. Vis dėlto ekonomika sparčiai atsigavo – tikimasi, kad ateinančiais metais realusis BVP augs dar greičiau. Ekonomikos atsigavimą iš esmės lėmė augantis eksportas, o vidaus paklausa atsigauna daugiausia dėl didelių investicijų. Geresnės augimo perspektyvos turėjo teigiamos įtakos darbo rinkai. Pastaruoju metu labai padidėjo užimtumo lygis, tačiau ilgalaikio nedarbo lygis išlieka aukštas. Nors, palyginti su praėjusiais metais, infliacija sparčiai didėjo, tikimasi, kad ji sumažės atsižvelgiant į pasaulinių pagrindinių produktų kainų pokyčius.

(8)

Remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Stabilumo programos vidutinės trukmės biudžeto strategijoje planuojama pasiekti vidutinės trukmės tikslą – iki 2013 m. pasiekti struktūrinį balansą, išlaikyti jį visą likusį stabilumo programos laikotarpį, o 2013 m. ir vėliau siekti struktūrinio pertekliaus. Prognozuojama, kad iki 2013 m. nominalusis valdžios sektoriaus biudžetas bus perteklinis, tačiau trumpuoju laikotarpiu numatoma, kad nominalusis deficitas kiek padidės iš dalies dėl vienkartinio investicijų į aplinką, t. y. į anglies dioksido kreditus, poveikio. Stabilumo programoje numatytas biudžeto koregavimas grindžiamas tuo, kad bus sulėtintas valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimas. Stabilumo programoje pateikiama informacijos apie priemones, kuriomis siekiama planuojamos biudžeto būklės, ir, atsižvelgiant į ankstesnių veiklos, kuria siekiama fiskalinių tikslų, rezultatus, rizika, kad ateinančiais metais jie nebus pasiekti, yra nedidelė. Visų pirma, numatytomis reformomis siekiama padidinti keleto sričių, tokių kaip švietimas ir aktyvios darbo rinkos politika, veiksmingumą. Todėl rizika, susijusi su biudžeto tikslų įgyvendinimu, palyginti nedidelė. Nepaisant to, svarbu, kad būsimuose biudžetuose būtų pateikta svarbiausia informacija apie priemones, kuriomis bus siekiama dar labiau padidinti valstybės išlaidų efektyvumą ir taip prisidėti prie stabilumo programos įgyvendinimo.

(9)

Ilgalaikio nedarbo lygis išlieka aukštas, o nedarbo lygis skirtinguose regionuose skiriasi ir nemažėja. Nepaisant to, kad nuo 2009 m. finansavimas smarkiai išaugo, jis išlieka vienas mažiausių ES, todėl tik nedidelė bedarbių dalis gauna aktyvią paramą. Estijos darbo rinka palyginti lanksti, šį lankstumą dar labiau padidino sprendimas nukelti darbo rinkos įstatymų rinkinyje numatytą nedarbo išmokų didinimą iki 2013 m. Nepaisant šio lankstumo, Estijos darbo mokesčių pleištas palyginti didelis, o tai galėtų turėti neigiamų padarinių darbo pasiūlai ir paklausai. Ši problema ypač aktuali atsižvelgiant į didelį jaunimo ir žemos kvalifikacijos asmenų nedarbo lygį, nes jiems gresia skurdo pavojus. Numatytomis reformomis, kuriomis siekiama sumažinti socialinio draudimo įmokas, sprendžiamos aktualios problemos, tačiau jas reikia vykdyti gerinant biudžeto būklę. Veiksmingumą galima padidinti taikant griežtesnes priemones, kuriomis bandoma tikslingiau skirti kitas išmokas.

(10)

Estijos išteklių naudojimo intensyvumas yra vienas didžiausių ES. Tai iš dalies lemia gamybos struktūra, kurioje pagrindinę dalį užima daug energijos reikalaujantys sektoriai ir pramonės šakos. Kitas svarbus veiksnys yra mažas energijos vartojimo efektyvumas sektorių lygmeniu. Nacionalinėje reformų programoje Estija nurodė nacionalinį tikslą iki 2016 m. energijos vartojimą sumažinti 9 %, palyginti su projekcijomis (nacionalinėje reformų programoje nurodyta, kad iki 2020 m. šis rodiklis sieks 16 %). Be to, pateikta nedaug informacijos apie tai, kaip ir kada šios priemonės bus įgyvendintos, ir kokių rezultatų tikimasi. Todėl išlieka galimybių dar labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Efektyvesnis energijos vartojimas gali turėti teigiamą poveikį aplinkai ir energijos tiekimo saugumui, taip pat tai padėtų sumažinti infliacinį spaudimą ir padidinti sąnaudų konkurencingumą.

(11)

Nepaisant apskritai didelio asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiaus, tolesnė visų lygių švietimo sistemos reforma padėtų spręsti įgūdžių trūkumo problemą – veikia daug vidurinių ir aukštųjų mokyklų, tačiau jose neskiriamas pakankamas dėmesys profesiniam ugdymui, be to, daug asmenų neturi profesinės kvalifikacijos. Atsižvelgiant į dabartines demografines tendencijas, žmogiškojo kapitalo kokybės gerinimas yra svarbus norint vidutinės trukmės laikotarpiu padidinti augimo potencialą. Visų pirma, užtikrinus, kad aukštojo mokslo studijos būtų siūlomos ekonomikai svarbiose srityse (pvz., inžinerijos), būtų paskatinti užsienio prekybai atviri sektoriai. Įgyvendinus švietimo reformą galėtų padidėti ir viešojo sektoriaus efektyvumas, nes esama švietimo valdymo sistema vietos lygmeniu pernelyg suskaidyta, todėl subsidijos skiriamos neefektyviai, o paslaugos – žemos kokybės.

(12)

Estija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Įsipareigojimai apima priemones su viešųjų finansų tvarumu, užimtumu ir konkurencingumu susijusioms problemoms spręsti. Fiskalinėje srityje paktu įsipareigojama iki 2013 m. biudžetą subalansuoti, o 2014 m. pasiekti biudžeto perteklių; įtraukti reikalavimą dėl subalansuoto viešojo sektoriaus biudžeto į pagrindinį valstybės biudžeto įstatymą; taip pat pradėti reformuoti specialiųjų pensijų sistemas. Užimtumui skatinti numatoma keletas mokesčių paskatų. Konkurencingumui skatinti skirtose priemonėse didžiausias dėmesys skiriamas inovacijoms, aukštajam mokslui ir valstybės tarnybos reformai. Pagal paktą prisiimti įsipareigojimai atitinka darbotvarkę, išdėstytą nacionalinėje reformų programoje. Pakte nustatytų tikslų siekti būtų lengviau, jei būtų priimtos tolesnės priemonės, kuriomis būtų stiprinama darbo rinkos politika, taip pat sprendžiamos efektyvaus išteklių naudojimo ir energijos rinkos problemos. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(13)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Estijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos nuomone, nors priemones, kuriomis siekiama biudžeto būklės, reikės išsamiai nurodyti būsimuose biudžetuose, tačiau, atsižvelgiant į ankstesnius Estijos valdžios institucijų veiklos rezultatus, rizika, kad fiskalinių tikslų nebus pasiekta, yra nedidelė. Reikėtų imtis tolesnių veiksmų darbo rinkos politikai stiprinti, teikti geresnes paskatas dirbti, vykdant plataus masto švietimo reformą stiprinti žmogiškąjį kapitalą, taip pat spręsti efektyvaus išteklių naudojimo ir energijos rinkos problemas.

(14)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2011 m. Estijos stabilumo programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamoje 1 rekomendacijoje. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Estijos nacionalinę reformų programą,

1.

Griežtai kontroliuojant išlaidas ir didinant valstybės išlaidų efektyvumą, ne vėliau kaip iki 2013 m. pasiekti struktūrinį perteklių, užtikrinus, kad deficitas siektų ne daugiau kaip 2,1 % BVP.

2.

Nedarant poveikio biudžetui imtis veiksmų darbo paklausai paremti ir sumažinti skurdo riziką, mažinant mokesčių ir socialinio draudimo naštą, taip pat didinant aktyvios darbo rinkos politikos efektyvumą, įskaitant priemones jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, ypač tose srityse, kur nedarbo lygis itin aukštas.

3.

Užtikrinti numatytų paskatų taikymą siekiant mažinti energijos vartojimo intensyvumą ir didinti ekonomikos energijos vartojimo efektyvumą, ypatingą dėmesį skiriant pastatams ir transporto sektoriui, taip pat užtikrinant geresnį rinkos veikimą.

4.

Vykdant švietimo sistemos reformą pagrindinį dėmesį skirti priemonėms, kuriomis gerinamas ikimokyklinio švietimo prieinamumas ir didinama profesinio ugdymo kokybė bei prieinamumas. Aukštąjį išsilavinimą geriau pritaikyti darbo rinkos poreikiams, o žemos kvalifikacijos darbuotojams sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/8

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas bei į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. gegužės 3 d. Prancūzija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Prancūziją palyginti mažiau nei kitas valstybes nares paveikė ekonomikos ir finansų krizė (2009 m. BVP sumažėjo 2,7 %): iš dalies dėl didelio masto ekonomikos stabilizavimo priemonių ir namų ūkių vartojimo atsparumo. Sugebėjimą atsigauti įrodė ir bankų sektorius. 2010 m. ekonomika atsigavo ir bendras BVP augimas buvo 1,5 %. Tačiau ekonomikos krizė itin didelį poveikį turėjo Prancūzijos viešiesiems finansams. Dėl automatinių stabilizatorių ir diskrecinių fiskalinių skatinamųjų priemonių valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 3,3 % BVP 2008 m. iki 7,5 % 2009 m. Dėl krizės nepakankamai panaudota darbo jėga, sustiprėjo struktūriniai trūkumai Prancūzijos darbo rinkos, kur nedarbo lygis 2010 m. buvo palyginti aukštas – 9,7 %. Be to, per pastarąjį dešimtmetį laipsniškai prastėjo prekybos prekėmis balansas, išryškindamas Prancūzijos įmonių sąnaudų ir ne kainomis grindžiamos konkurencijos problemas.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad bendras makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra palankus, ypač dėl to, kad tikimasi, jog augimo tempai išlieka daug didesni negu potencialus augimas vėlesniais metais. Kadangi 2010 m. deficitas buvo mažesnis, nei tikėtasi (7 % BVP), stabilumo programoje planuojama iki 2013 m., t. y. Tarybos nustatyto termino panaikinti perviršinį deficitą, jį sumažinti iki 3 % BVP ir po to tęsti konsolidavimą. 2010 m. skola buvo 82 % BVP ir numatoma, kad skolos santykis iki 2012 m. didės (86 %), o vėlesniais metais šiek tiek sumažės. Deficito ir skolos koregavimo planas susijęs su rizika, kad makroekonominis scenarijus gali pasirodyti ne toks palankus, faktu, kad priemonės – nepakankamai konkrečios tikslams pasiekti nuo 2012 m. ir vėliau, bei tuo faktu, kad praeityje tikslai dažnai nebuvo pasiekiami, nepaisant geresnio nei tikėtasi rezultato 2010 m. Todėl negalima užtikrinti, kad perviršinis deficitas iki 2013 m. bus panaikintas, nebent bus imtasi tolesnių būtinų priemonių. Vidutinės trukmės tikslas – struktūriškai subalansuotas biudžetas – per stabilumo programos laikotarpį nebus pasiektas. 2010–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė, kurią Komisijos tarnybos perskaičiavo pagal bendrai suderintą metodiką, yra šiek tiek mažesnė nei nustatytoji 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje (daugiau kaip 1 % BVP).

(9)

Fiskalinio konsolidavimo vykdymas išlieka pagrindiniu uždaviniu. Norint atkurti tvarią fiskalinę būklę labai svarbu, pasitelkus sustiprintas fiskalines priemones, pagrįstas itin sukonkretintomis priemonėmis, vengti išlaidų nuokrypių, ypač dėl to, kad 2013 m. tikslas neužtikrina jokios mažesnės negu 3 % BVP patikimumo ribos. Be to, kaip nurodyta 2011–2014 m. daugiamečio viešųjų finansų planavimo akte, dėl kurio balsuota 2010 m. gruodžio mėn., būtų tikslinga visas neplanuotai gautas pajamas panaudoti deficitui ir skolai sparčiau mažinti. Remiantis naujausiu Komisijos įvertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikiu viešųjų finansų tvarumu, išlieka vidutinė. Didindama ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, 2010 m. Prancūzija patvirtino naują pensijų reformą. Dėl suplanuotų priemonių, įskaitant laipsnišką minimalaus pensinio amžiaus didinimą nuo 60 iki 62 m., laipsnišką įstatymu nustatyto pensinio amžiaus didinimą nuo 65 iki 67 m. ir laipsnišką ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų atsisakymą, turėtų būti daromas poveikis žemam vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumui. Be to, pensijų sistemą tikimasi subalansuoti iki 2018 m. Vėliau galimas deficitas, nebent bus imamasi papildomų priemonių. Per naujausią pensijų reformą buvo sukurta nauja valstybinė įstaiga – Pensijų sistemų iniciatyvinis komitetas (Comité de pilotage des régimes de retraite), atsakingas už pensijų sąskaitos biudžetinės padėties metinio vertinimo pateikimą, ir – jeigu atsirastų pablogėjimo tikimybė – pasiūlymus dėl korekcinių priemonių.

(10)

Galiojantys užimtumo apsaugos teisės aktai ir toliau išlieka per griežti: ekonominio atleidimo iš darbo sąlygos pačios sukelia teisinio netikrumo. Dėl to darbo rinkoje susidaro tokia padėtis, kai neterminuotas darbo sutartis turintys darbuotojai (didžioji darbo jėgos išteklių dalis) naudojasi tam tikra apsauga, o terminuotas darbo sutartis turintys darbuotojai (didžioji į darbo rinką patenkančių darbuotojų dalis) susiduria su netikrumu. Vadinasi, pagal terminuotas sutartis dirba santykinai daug daugiau jaunų darbuotojų, ir tik nedaug terminuotų sutarčių pakeičiamos į neterminuotas. Šis susiskaidymas taip pat būdingas profesinio mokymo galimybių atveju. Taigi darbuotojų apyvarta didelė, o jų žmogiškojo kapitalo kaupimas – ribotas. Dėl to jauniems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams darbo rinkoje tenka neproporcinga rizika. Socialinio dialogo atnaujinimo aktu ir 2008 m. darbo rinkos modernizavimo aktu siekta modernizuoti socialinį dialogą ir spręsti darbo rinkos dvilypumo klausimą. Pastaruoju aktu buvo nustatyta nauja nuolatinių sutarčių nutraukimo abipusiu sutarimu tvarka (rupture conventionnelle), kuri dabar vis plačiau taikoma.

(11)

2010 m. Prancūzijos nedarbo lygis buvo šiek tiek didesnis už ES vidurkį, didėjo ilgalaikis nedarbas (3,9 % 2010 m., palyginti su 2,9 % 2008 m.). Tokiomis aplinkybėmis svarbų vaidmenį padedant bedarbiams ieškoti darbo turi atlikti valstybinės įdarbinimo tarnybos. Prancūzijos vieno langelio principu veikiančios valstybinės įdarbinimo tarnybos Pôle Emploi veiklos rezultatų iki šiol negalima vertinti vienareikšmiškai. 2009–2010 m., krizės ir darbo ieškančių žmonių skaičiaus didelio išaugimo kontekste, jos pagrindinis tikslas iš esmės buvo sujungti dvi iki tol veikusias administracines įstaigas. Įdarbinimo paslaugų perdavimo išorės rangovams rezultatai, siekiant Pôle Emploi užsibrėžto darbuotojų grąžinimo į darbo rinką tikslo, taip pat nevienareikšmiai. Be to, Pôle Emploi ištekliai teikti individualiems darbo ieškančių asmenų poreikiams pritaikytą paramą išlieka nepakankamai išplėtoti (10 000 bedarbių tenka 71 visą darbo dieną dirbantis darbuotojas – gerokai mažiau negu kai kuriose panašaus dydžio šalyse).

(12)

Prancūzijos einamosios sąskaitos deficitas pastarąjį dešimtmetį laipsniškai didėjo, parodydamas prekybos prekėmis balanso prastėjimą, kurį iš dalies lėmė mažėjantis darbo sąnaudų konkurencingumas, 2003–2005 m. nustačius vieną minimalų darbo užmokesčio dydį (per ankstesnę 35 darbo valandų savaitės reformą buvo nustatyti 5 skirtingi minimalaus darbo užmokesčio dydžiai). Imtasi kelių indeksavimo tvarkos tobulinimo priemonių (sukurta nepriklausomų ekspertų patariamoji komisija, panaikinta galimybė darbo užmokestį didinti savo nuožiūra), dėl kurių minimalaus darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Todėl itin sumažėjo darbuotojų, kuriems mokamas minimalus darbo užmokestis, dalis, atsirado galimybė darbo užmokestį labiau diferencijuoti. Prancūzijos minimalus darbo užmokestis vis dar vienas iš didžiausių ES, palyginti su darbo užmokesčio mediana, netgi kai dėl darbdavio socialinio draudimo įmokų sumažinimo mokesčių pleištas, tenkantis vidutiniam darbo užmokesčiui, daug mažesnis.

(13)

Prancūzijoje mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų našta yra viena iš didžiausių ES, palyginti su santykinai nedideliu vartojimo apmokestinimu. Be to, pajamos iš aplinkosaugos mokesčio, kaip BVP dalis, taip pat mažesnės už ES vidurkį. Mokesčių sistemos pertvarkymas, pavyzdžiui, nustatant didesnius ne darbo, bet vartojimo ir aplinkosaugos mokesčius, darytų teigiamą poveikį darbo vietoms ir aplinkosaugos tikslams.

(14)

Prancūzijoje labai didelės mokesčių ir socialinio draudimo lengvatos (įskaitant niches fiscales). Be to, norint suprasti sistemą ir ja pasinaudoti, įmonėms ir namų ūkiams reikia įgyti daug specialių žinių. Mokesčių išlaidomis pagrįstas esamos ekonomikos politikos įgyvendinimas, tačiau sisteminis vertinimas, ar pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus, iki šiol nebuvo atliktas, nors 2011 m. planuojama atlikti peržiūrą pagal 2009–2012 m. daugiamečio viešųjų finansų planavimo aktą. Anksčiau mokesčių išlaidų pakeičiamumas valstybės išlaidomis Prancūzijos valdžios institucijoms leido oficialiai laikytis galiojančių išlaidų taisyklių, tačiau tolesni perkėlimai nebeleidžiami, kaip nustatyta 2011–2014 m. daugiamečio viešųjų finansų planavimo akto 9 straipsnyje. 2011–2013 m. laikotarpiu Prancūzijos valdžios institucijos numato mokesčių pajamas padidinti (pagrindinai dėl mokesčių išlaidų mažinimo) apytiksliai 0,75 % BVP. Tačiau tik dalinai buvo nurodyta, kokio dydžio mokesčių išlaidų turi būti atsisakyta nuo 2012 m.

(15)

Konkurenciją mažmeniniame sektoriuje vis dar apsunkina administraciniai apribojimai dėl didelių mažmeninės prekybos taškų atidarymo ir draudimas perparduoti už mažesnę kainą nei savikaina. Paslaugų sektoriuje vis dar yra kai kurių reglamentuojamų profesijų konkurencijos kliūčių, kurias galima būtų pašalinti peržiūrėjus patekimo į darbo rinką sąlygas arba palaipsniui naikinant toms profesijoms nustatytas tam tikras kvotas (numerus clausus) ir išimtines teises.

(16)

Prancūzija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, Prancūzija įsipareigojo greitai įgyvendinti 2010 m. pensijų reformą. Kad padidintų fiskalinį tvarumą, Prancūzija taip pat pakeis konstituciją ir nustatys privalomą daugiametį biudžeto planavimą. Kad dalyvavimas darbo rinkoje didėtų, svarstomos įvairios priemonės, kuriomis spartinamas aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas (pvz., gamybinė praktika, siekiant palengvinti jaunų darbuotojų perėjimą iš mokyklos į darbo rinką; papildomos vaikų priežiūros įstaigos iki 2012 m., gerinant moterų užimtumo perspektyvas, valstybinių įdarbinimo paslaugų darbo ieškantiems asmenims rėmimas). Priemonės konkurencijai skatinti daugiausia bus skirtos aukštojo mokslo sistemos tobulinimui ir mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) bei inovacijų rėmimui – investicijoms į ateitį (investissements d'avenir), taip pat administracinės naštos mažinimui įgyvendinant išsamią administracijos paprastinimo programą. Šie įsipareigojimai susiję su trimis iš keturių pakto sričių, neįtraukiant finansų sektoriaus. Nors ir jie prisiimti tose srityse, kuriose yra daugiausia problemų, dauguma jų (visų pirma dėl fiskalinio valdymo arba paramos aukštajam mokslui ir MTP) patvirtina vykdomą valstybės politiką ir (arba) reformas. Nepanašu, kad reformų darbotvarkė visiškai suderinama su makroekonominių problemų darbo rinkoje arba verslo aplinkoje mastu. Be to, yra politinio netikrumo dėl numatytos konstitucinės reformos. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat Prancūzijos įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir jų atitiktį ES taisyklėms ir gairėms, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad reikia toliau detalizuoti 2012 m. ir vėlesnių metų fiskalinio konsolidavimo strategiją, siekiant užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas iki 2013 m., o skola imtų mažėti. Visos neplanuotai gautos pajamos turėtų būti panaudotos deficitui ir skolai sparčiau mažinti, kaip nustatyta 2011–2014 m. daugiamečio viešųjų finansų planavimo akto 11 straipsnyje. Didesnių ne darbo, bet aplinkosaugos ir vartojimo mokesčių nustatymas, taip pat mokesčių išlaidų modernizavimas padėtų siekti fiskalinių bei aplinkosaugos tikslų ir pagerintų verslo aplinką. Papildomos 2011–2012 m. priemonės: užimtumo teisės aktai turėtų būti keičiami taip, kad sumažintų darbo rinkos dvilypumą, o valstybines įdarbinimo tarnybas reikėtų stiprinti, kad jos teiktų visapusišką paramą darbo ieškantiems asmenims. Reikėtų laikytis esamos politikos dėl minimalaus darbo užmokesčio augimo lėtinimo. Reikėtų skatinti reglamentuojamų profesijų ir mažmeninės prekybos konkurenciją.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Prancūzijos stabilumo programą ir nuomonę (3) pateikė visų pirma rekomendacijos 1 punkte. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Prancūzijos nacionalinę reformų programą,

1.

Užtikrinti, kad vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė būtų didesnė nei 1 % BVP 2010–2013 m. laikotarpiu ir iki 2013 m. įgyvendinti perviršinio deficito panaikinimo priemones laikantis Tarybos rekomendacijų pagal PDP, tuo būdu palaipsniui mažinant aukštą valstybės skolos santykį, taip pat užtikrinti tinkamą pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo po to; sukonkretinti reikiamas atitinkamas priemones nuo 2012 m. ir po to, prireikus imtis papildomų priemonių, o visas neplanuotai gautas pajamas panaudoti deficitui ir skolai sparčiau mažinti, kaip planuota; toliau peržiūrėti pensijų sistemos tvarumą ir prireikus imtis papildomų priemonių.

2.

Imtis atnaujintų priemonių, kad pagal nacionalinę konsultacijų su socialiniais partneriais tvarką būtų kovojama su darbo rinkos susiskaidymu, peržiūrint atrinktus užimtumo apsaugos teisės aktų aspektus, tuo pat metu vystant žmogiškąjį kapitalą; užtikrinti, kad bet kuriais minimalaus darbo užmokesčio pakeitimais būtų remiamas darbo vietų kūrimas.

3.

Skatinti visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes, kad vyresnio amžiaus darbuotojai liktų darbo rinkoje, ir remti priemones juos grąžinti į darbo rinką. Spartinti aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimą ir priimti priemones, kuriomis būtų gerinamas valstybinių įdarbinimo tarnybų organizavimas, sprendimų priėmimas ir procedūros, kad šios tarnybos sutvirtėtų, ir būtų teikiama individualiems poreikiams pritaikyta parama asmenims, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas.

4.

Didinti mokesčių sistemos veiksmingumą, pavyzdžiui, nustatant didesnius ne darbo, bet aplinkosaugos ir vartojimo mokesčius ir, kaip planuota, mažinant mokesčių išlaidų rūšis ir mokesčių bei socialinės apsaugos lengvatas (įskaitant niches fiscales).

5.

Panaikinti nepagrįstus reglamentuojamiems amatams ir profesijoms taikomus apribojimus, visų pirma paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/12

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (1), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms.

(5)

2010 m. gegužės 3 d. Graikija pateikė išsamią koreguojamąją programą, kuriai įgyvendinti 110 mlrd. EUR finansinę pagalbą suteikė euro zonos valstybės narės ir TVF. Pridėtame susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokama finansinė pagalba.

(6)

Svarbiausi politikos sąlygų aspektai nustatyti 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendime 2010/320/ES (2), skirtame Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti pagal Sutarties 136 straipsnį ir 126 straipsnio 9 dalį, ir paskesniuose jo pakeitimuose (3).

(7)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas. Tikimasi, kad Graikija pateiks atnaujintą stabilumo programą ir konkrečius 2011 m. įsipareigojimus bei veiksmus pagal paktą „Euro plius“, paremtus atnaujinta ekonomikos koreguojamąja programa.

(8)

Per pastarąjį dešimtmetį Graikijos augimo rodiklius lėmė netvarūs veiksniai: staigiai suintensyvėjus vartojimui ir investicijoms į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą kartu labai padidėjo realusis darbo užmokestis ir sparčiai augo kreditavimas; kilimą skatino ir su euro įvedimu siejamos mažos palūkanų normos ir finansų rinkų liberalizavimas. 2008–2009 m. pasaulinė krizė išryškino pažeidžiamumą, be kitų dalykų: netvarią fiskalinę politiką, kurios netvarumas iš dalies buvo užslėptas dėl nepatikimos statistikos ir laikinai padidėjusių pajamų; nelanksčias darbo ir produktų rinkas; ir mažėjantį konkurencingumą bei didėjančią išorės skolą. Nors ne iš pradžių, bankų sektorių neigiamai paveikė ekonomikos ir pasitikėjimo krizė. Dėl didelių Graikijos apskaitos ir statistikos sistemų trūkumų fiskalinės būklės pablogėjimo mastas atskleistas vėlai. Dėl to vėlai imtasi taisomųjų veiksmų. 2010 m. pradžioje didėjant susirūpinimui dėl Graikijos fiskalinio tvarumo ir stiprėjant visuotiniam rizikos vengimui, rinkos nuotaikos Graikijos atžvilgiu smarkiai pablogėjo. 2010 m. balandžio mėn. Graikija paprašė tarptautinės finansinės pagalbos, nes turėjo didelių finansavimo poreikių ir negalėjo pasinaudoti tarptautinėmis kapitalo rinkomis.

(9)

Graikija įsipareigojo įgyvendinti ekonominio ir finansinio koregavimo programą, kad per trumpą laiką panaikintų fiskalinį ir išorės disbalansą ir sugrąžintų pasitikėjimą. Vidutinės trukmės laikotarpiu ji turėtų sukurti augimo modelio, labiau grindžiamo investicijomis ir eksportu, kuriais skatinamas augimas ir užimtumas, pagrindą. Koregavimo programoje numatytos įvairios priemonės, apimančios tris sritis: i) laikotarpio pradžioje vykdytina fiskalinio konsolidavimo strategija, grindžiama struktūrinėmis fiskalinėmis priemonėmis ir geresne fiskaline kontrole; ii) darbo ir produktų rinkų struktūrinės reformos, siekiant skatinti konkurencingumą ir augimą; ir iii) priemonės bankų sistemos stabilumui išsaugoti.

(10)

Komisija įvertino nacionalinės reformų programos projektą. Komisija įvertino ne tik jos svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Graikijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia būtinybę nedelsiant įgyvendinti numatytas priemones siekiant įgyvendinti Sprendimą 2010/320/ES,

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/14

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/16

1.

Nors galutinė atsakomybė priimti sprendimus dėl susitarimų dėl pinigų sudarymo su trečiosiomis šalimis tenka ES Tarybai, ECB neskatintų su euro zonos valstybėmis narėmis susijusių užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) įsivesti eurą kaip jų oficialią valiutą. Sen Bartelemi atveju ECB neprieštarauja sprendimo projektui, nes Sen Bartelemi, kuris yra Prancūzijos dalis, naudoja eurą nuo 1999 m. Siekiant patenkinti Prancūzijos norą, kad euro liktų Sen Bartelemi ir po 2012 m. sausio 1 d., kai ši bendrija nebebus ES teritorijos dalimi (2), reikia priimti sprendimą, kaip pagal ES teisę išspręsti šį pasikeitusių aplinkybių klausimą. Šiame kontekste susitarimo dėl pinigų sudarymas su Prancūzijos Respublika, veikiančia Sen Bartelemi naudai, yra patenkinamas sprendimas, nes tai leis Prancūzijai ir toliau taikyti būtinas ES teisės nuostatas Sen Bartelemi, reikalingas vienos valiutos vartojimui, šiose srityse: pinigų, bankininkystės ir finansų teisėkūros; euro naudojimui būtinų priemonių; pinigų plovimo prevencijos ir sukčiavimo bei grynųjų pinigų ir negrynųjų mokėjimo priemonių padirbinėjimo prevencijos; medalių ir garbės ženklų taisyklių ir statistinės atskaitomybės reikalavimų.

2.

Iš sprendimo projekte nustatyto pavedimo derėtis apimties ECB supranta, kad, kitaip negu susitarimų, sudarytų su kitomis trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Monako Kunigaikštyste, Andoros Kunigaikštyste, San Marino Respublika ir Vatikano Miesto Valstybe, atveju, šis susitarimas dėl pinigų nesuteikia teisės Sen Bartelemi leisti savo eurų monetas. ECB pritaria šiam požiūriui, tačiau siekiant teisinio tikrumo ir skaidrumo tai turėtų būti aiškiai nurodyta, bent jau sprendimo projekto preambulėje.

3.

ECB dar kartą pabrėžia, kad bet kokie pervedimai, įskaitant specialią finansinę pagalbą bankams ir kitoms finansų įstaigoms, kurios reikėtų Sen Bartelemi finansiniam stabilumui palaikyti ar atkurti, turi būti atliekami iš Prancūzijos Respublikos valstybės iždo.

4.

ECB supranta, kad visus Eurosistemos kompetencijai priskiriamus uždavinius, įskaitant pinigų politikos operacijas ir statistikos rinkimą, per Institut d’Émission des Départements D’Outre-mer (IEDOM) vykdys Banque de France.

5.

ECB taip pat supranta, kad susitarimu dėl pinigų neketinama leisti Sen Bartelemi esančioms finansinėms institucijoms tiesiogiai dalyvauti euro zonos mokėjimų ir atsiskaitymų sistemose ir kad bet koks toks prisijungimas ir toliau vyks per atitinkamas Prancūzijos institucijas.

6.

ECB laikosi tvirto požiūrio, kad jo vaidmuo derybose dėl susitarimų dėl pinigų su UŠT turėtų būti lygiai toks pat kaip ir derybose dėl susitarimų dėl pinigų su trečiosiomis šalimis. Todėl sprendimo projekto tekste turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad visais ECB kompetencijai priklausančiais klausimais reikalingas ECB pritarimas.

7.

ECB pažymi, kad sprendimo projekte nenumatyta keletas svarbių dalykų, kurie turėtų būti išspręsti taip:

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti sprendimo projektą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/21

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/23

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/24

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/27

1.

2011 m. liepos 13 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Bain Capital Investors, LLC“ (toliau – „Bain Capital Investors“, JAV) ir „OCM IMC Holdings, L.P.“, visiškai kontroliuojamos „Oaktree Capital Group, LLC“ (toliau – „Oaktree“, JAV), įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „International Market Centers, LP“ (toliau – IMC, JAV) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6287 – Bain Capital/Oaktree/International Market Centers JV adresu:

20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/28

1.

2011 m. liepos 12 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Thermo Fisher Scientific, Inc.“ (toliau – „Thermo Fisher“ JAV) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės „CB Diagnostics Holding AB“, kuri yra įmonės „Phadia Holding AB“ (toliau – „Phadia“, Švedija) patronuojančioji bendrovė ir vienintelė savininkė, kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6293 – Thermo Fisher/Phadia adresu: