16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/1

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pradėti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą sustiprintu ekonominės politikos koordinavimu, kuria daugiausia dėmesio bus skiriama svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimą intensyvinančioms pastangoms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo arba konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 28 d. Lietuva pateikė 2011 m. atnaujintą konvergencijos programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 iki 2014 m., ir jos 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Lietuvos ekonomika atsigauna po didelės ekonomikos krizės, per kurią BVP nuo aukščiausio pakilimo taško iki žemiausio kritimo taško susitraukė 17 %, kai smukusios vidaus paklausos poveikį dar sustiprino pasaulio prekybos nuosmukis. Krizės poveikį greitai pajuto darbo rinka: 2010 m. viduryje nedarbas pasiekė rekordinį – 18,3 % – lygį, palyginti su vos 4,2 % 2008 m. pradžioje. Tvirtas įsipareigojimas laikytis valiutų valdybos principų ir reikšmingas fiskalinis konsolidavimas, taip pat privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio koregavimas ir priemonės, skirtos finansų sistemos stabilumui stiprinti, padėjo stabilizuoti ekonomiką. Atsigaunant pasaulio ekonomikai, atkurtas konkurencingumas teigiamai paveikė ekonomiką, todėl padidėjo eksportas ir 2010 m. ekonomika vėl pradėjo augti. 2011 m. didėjant vidaus paklausai ekonomika atsigauna vis sparčiau. Nors numatoma, kad nedarbas sparčiai mažės, vis dėlto jo rodiklis išliks dviženklis.

(8)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama 2011 m. konvergencijos programa, yra tikėtinas, net jeigu ekonominis augimas ir infliacija gali būti didesni, negu dabar numatoma. Nors pagrįstas kiek palankesnėmis 2011 m. augimo prielaidomis, iš esmės jis atitinka naujausią 2012 m. Komisijos prognozę. Konvergencijos programoje planuojama iki 2012 m., t. y. iki Tarybos nustatyto termino, deficitą sumažinti iki mažesnės nei 3 % pamatinės vertės, tačiau konvergencijos programa nepakankamai pagrįsta 2012 metams numatytomis priemonėmis. Ekonomikai atsigaunant vis sparčiau, 2011 m. biudžeto rezultatai gali būti geresni, nei numatyta konvergencijos programoje. Tačiau, jei laikinos konsolidavimo priemonės, kurių taikymo laikotarpis baigiasi 2011 m. pabaigoje, nebus atnaujintos ir papildytos didelio masto nuolatinėmis priemonėmis, kyla rizika, kad konvergencijos programoje numatytų 2012 m. biudžeto tikslų pasiekti nepavyks, nepaisant gerėjančios makroekonominės perspektyvos. 2010–2012 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė yra gerokai mažesnė nei 2,25 % BVP, kaip Taryba rekomendavo pagal 2010 m. vasario 16 d. priimtą perviršinio deficito procedūrą. Kadangi ekonomikos augimo ir mokestinių pajamų rodikliai daug geresni, nei buvo numatoma priimant 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą, įgyvendinus būtinas fiskalines priemones, turėtų būti galima sparčiau mažinti deficitą ir užtikrinti pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo. Vidutinės trukmės tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio pertekliaus – per konvergencijos programos laikotarpį pasiekti nenumatoma.

(9)

Dėl didelio masto koregavimo, kurio reikės norint pasiekti pagal perviršinio deficito procedūrą nustatytą 2012 m. tikslą ir daryti pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo, ir dėl poreikio užtikrinti būtiną bendrą finansavimą, kad būtų galima paankstinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą ir padidinti produktyvias investicijas į ekonomiką, nustatyti tolesnes konsolidavimo priemones bus sudėtinga. Viešajame sektoriuje padidinus efektyvumą, galėtų atsirasti daugiau galimybių koreguoti išlaidas nepabloginant viešųjų paslaugų kokybės. Jei nebus imamasi tolesnių reformų, kelis kitus dešimtmečius su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos didės sparčiau nei vidutiniškai ES. 2010 m. birželio mėn. Vyriausybė pritarė išsamios socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos projektui. Projekte siūloma numatyta gerokai ilginti pensinį amžių, pakeisti pensijų apskaičiavimo tvarką ir integruoti valstybines pensijas į bendrą socialinio draudimo sistemą. Siekiant užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, labai svarbu patvirtinti ir sėkmingai įgyvendinti visus šių siūlymų aspektus; tai taip pat galėtų padėti didinti darbo jėgos pasiūlą vyresnio amžiaus darbuotojams suteikiant daugiau paskatų dirbti ir užtikrinant pakankamas pensijas. Be to, ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui užtikrinti reikėtų tvirtesnės fiskalinės sistemos. Ypač, prieš prasidedant krizei, pagal fiskalinę sistemą buvo nedraudžiama pakartotinai ir smarkiai koreguoti išlaidų tikslus ir buvo sudarytos sąlygos procikliškam išlaidų augimui, tas išlaidas finansuojant neplanuotomis pajamomis. Pernelyg didelis išlaidų, finansuojamų ekonomikos bumo laikotarpiu gautomis pajamomis, augimas lėmė didelį fiskalinį disbalansą, kuris išryškėjo per krizę. Tai taip pat paskatino ekonomikos perkaitimą. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra didelė.

(10)

Lietuvos nedarbo lygis – vienas iš aukščiausių ES. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad šis spartus nedarbo didėjimas netaptų struktūrinis. Labai griežti darbo teisės aktai ir socialinės paramos sistemoje įtvirtintos paskatos nedirbti trukdo veikti darbo rinkai. Tai reikalauja Darbo kodekso ir kitų susijusių teisės aktų peržiūros, ypač įstatymo dėl Piniginės socialinės paramos. Priemonės šiose srityse, jei būtų derinamos su pakankamai finansuojama aktyvia darbo rinkos politika, padėtų sumažinti riziką, kad didelis nedarbas taps struktūrinis, ir sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

(11)

Lietuvos valstybės valdomos įmonės sukuria maždaug 18 % BVP. Joms vis dar būdingas neveiksmingumas ir nepakankama finansinė grąža. Sėkmingai įgyvendinus valstybės valdomų įmonių reformą, taip pat padidėtų konkurencija ir pagerėtų verslo aplinka. 2010 m. Lietuva pradėjo reformą penkiuose pagrindiniuose sektoriuose. Įgyvendinant tą reformą, nustatytos valstybės valdomų įmonių skaidrumo gairės, sudarančios atskaitomybės Vyriausybei pagrindą. 2010 m. gruodžio mėn. priėmus Vyriausybės nutarimą dėl efektyvumo didinimo, dar padidėjo reformos patikimumas. Nepaisant to, visos šios priemonės tėra tik principai ir gairės, o nutarime trūksta kelių esminių iš pradžių siūlytų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reguliavimo ir nuosavybės funkcijų atskyrimas.

(12)

Lietuvos ūkio energijos vartojimo intensyvumas – vienas iš didžiausių ES. Tai labai susiję su būsto šildymu: prastai prižiūrimi daugiabučiai yra didžiausia problemos priežastis. Nors šiai problemai spręsti dar 2004 m. priimta strategija, lėšų investuojama nedaug. Be to, sparčiai padaugėjo automobilių savininkų, o pajamos iš energijos ir transporto mokesčių, palyginti su BVP ir su darbo jėgos apmokestinimu, sumažėjo (gerokai viršijamas ES vidurkis). Išsprendus mažų energijos mokesčių, įskaitant transporto priemonių registracijos ir savininko mokesčius, tarifų problemą, būtų lengviau trumpuoju laikotarpiu vykdyti fiskalinį konsolidavimą, taip pat būtų skatinama efektyviau vartoti energiją.

(13)

Apskritai Lietuvoje verslo reguliavimo sistema palanki, tačiau padėtis, susijusi su verslo pradžios sąlygomis, statybos leidimų išdavimo laiku bei kaina ir investuotojų apsauga, palyginti prasta. Patobulinus šių sričių teisės aktus, būtų padedama skatinti darbo vietų kūrimą ir augimą. Konkurencijos politikos reformomis verslo aplinka būtų dar pagerinta, tačiau pažanga lėta, ypač energetikos ir maisto mažmeninės prekybos sektoriuose. Užbaigta peržiūrėta nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija padės sumažinti susirūpinimą dėl energijos tiekimo saugumo ir paskatins didesnę konkurenciją elektros energijos gamybos rinkoje. Įgyvendinus trečiąjį ES elektros energijos ir dujų rinkos teisės aktų paketą, padidėtų konkurencija mažmeninėje energijos rinkoje. Maisto mažmeninės prekybos sektoriuje Lietuva 2009 m. priėmė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Tačiau maisto mažmeninės prekybos sektoriuje konkurencija ir toliau nepakankama iš dalies dėl jo struktūros ir dėl rinkos reguliavimo neveiksmingumo. Koncentracija maisto mažmeninės prekybos tinkluose linkusi didėti; 2008 m. keturių didžiausių mažmenininkų pardavimų dalis sudarė 72 % visų pardavimų.

(14)

Lietuva prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Kad padidintų fiskalinį tvarumą, Lietuva priims įstatymus, kurių tikslas – sudaryti sąlygas kaupti valstybės iždo atsargas sunkmečiui ir skatinti vykdyti atsakingą antiinfliacinę biudžeto politiką. Taip pat paskelbtos tam tikros svarbios priemonės pensijų ir socialinės apsaugos sistemai reformuoti. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama skatinti užimtumą, kovoti su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu ir sudaryti sąlygas lankstiems darbo susitarimams. Siekiant gerinti verslo aplinką, prisiimti tam tikri įsipareigojimai stiprinti verslą kontroliuojančias institucijas, didinti skaidrumą ir mažinti administracinę naštą verslui. Šie įsipareigojimai susiję su visomis keturiomis pakto sritimis. Apskritai jie atitinka reformų darbotvarkę, išdėstytą konvergencijos programoje ir nacionalinėje reformų programoje. Įvairios priemonės užimtumo srityje, jei jos bus įgyvendintos, būtų vertinamos palankiai ir padėtų skatinti darbo jėgos paklausą. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(15)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai Lietuvoje, bet jų atitikimą ES taisyklėms ir gairėms, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Todėl Komisija mano, kad reikės patikslinti priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi 2012 m. biudžeto tikslų. Taip pat reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant reformuoti pensijų sistemą, kad būtų stiprinamas fiskalinis tvarumas ir skatinamas ilgesnis darbingas amžius, gerinti darbo rinkos veikimą, įgyvendinti valstybės valdomų įmonių reformų paketą, didinti energijos vartojimo efektyvumą bei spręsti mažų energijos mokesčių problemą ir didinti konkurenciją tam tikruose sektoriuose.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Lietuvos konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (3), kuri ypač išdėstyta jos 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Lietuvos nacionalinę reformų programą,

1.

Iki 2012 m. biudžeto sudarymo patvirtinti papildomas nuolatinio pobūdžio fiskalines priemones perviršiniam deficitui ištaisyti laikantis Tarybos rekomendacijų dėl perviršinio deficito procedūros. Stiprinti mokestinių prievolių vykdymą ir visapusiškai pasinaudoti ekonomikos atsigavimu, kad būtų sparčiau mažinamas deficitas ir užtikrinama spartesnė pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo – bent po 0,5 % BVP kasmet. Stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi.

2.

Priimti siūlomus teisės aktus, kuriais įgyvendinama pensijų sistemos reforma. Siekiant aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, pašalinti fiskalines paskatas nedirbti, ypač pensinio ar priešpensinio amžiaus žmonėms.

3.

Didinti darbo rinkos lankstumą ir tuo tikslu keisti su darbu susijusius teisės aktus, kad jų nuostatos taptų lankstesnės ir būtų galima geriau naudotis terminuotomis darbo sutartimis. Iš dalies keisti atitinkamus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad socialinės paramos sistemoje neliktų paskatų nedirbti.

4.

Iki 2011 m. pabaigos įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus užtikrinant, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, būtų nustatyti aiškūs įmonių tikslai, padidintas skaidrumas ir kad būtų atskirta komercinė ir nekomercinė veikla.

5.

Padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, taip pat sparčiai įgyvendinant kontroliuojančio fondo iniciatyvą, ir imtis veiksmų mokesčių perkėlimui į energijos vartojimo sektorių.

6.

Imtis veiksmų siekiant pagerinti verslo pradžios ir statybos leidimų išdavimo sąlygas ir didinti konkurenciją energetikos ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/5

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurie kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos galėtų įtraukti į savo stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 29 d. Liuksemburgas pateikė 2011 m. atnaujintą stabilumo programą, apimančią laikotarpį nuo 2011 iki 2014 m., ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Atsižvelgiant į nepaprastai didelę finansų sektoriaus reikšmę šalies ekonomikai, Liuksemburgas finansų ir ekonomikos krizę atlaikė palyginti gerai. 2009 m. realiajam BVP nukritus 3,6 %, 2010 m. ekonomika greitai atsigavo. BVP išaugo maždaug 3,5 %, šį augimą skatino didesnės viešosios išlaidos, dėl kurių nusprendė vyriausybė įgyvendindama Europos ekonomikos atgaivinimo programą, taip pat labai padidėjęs grynasis eksportas. Užimtumo srityje krizė atlaikyta, iš dalies dėl to, kad daugeliu atveju buvo pereita prie valdžios institucijų remiamos priemonės – sutrumpinto darbo laiko. Nuo 2008 m. pradžios nedarbas pradėjo didėti ir iš esmės stabilizavosi ties maždaug 6 % – Liuksemburge tai aukštas istorinis nedarbo lygis. Nepaisant nuosmukio, Liuksemburgo viešieji finansai palyginti patikimi (2010 m. deficitas buvo 1,7 %, bendra skola – 18,4 %) dėl labai palankios pradinės būklės.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra kiek atsargus, palyginti su Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognoze. Stabilumo programoje nustatytas 1 % 2011 m. deficito tikslas atitinka Komisijos tarnybų pavasario prognozę. Pagal scenarijų, kai politika nekeičiama, stabilumo programoje prognozuojama, kad 2012 m. nominalusis deficitas padidės iki 1,5 % BVP, paskui vėl palaipsniui mažės iki 0,8 % BVP 2014 m. Komisijos tarnybų prognozė yra kiek optimistiškesnė: prognozuojama, kad 2012 m. deficitas sudarys 1,1 % BVP, remiantis palankesniu makroekonominiu scenarijumi ir lėtesniu išlaidų didėjimu. Stabilumo programoje nenumatoma, kad per 2011–2014 m. programos laikotarpį vidutinės trukmės tikslas, t. y. 0,5 % BVP struktūrinis perviršis, bus pasiektas. Priešingai, tikimasi, kad struktūrinis balansas (Komisijos tarnybų perskaičiuotas pagal stabilumo programoje pateiktą informaciją ir bendrai sutartą metodiką) palaipsniui suprastės nuo 0,3 % perviršio 2011 m. iki 0,8 % deficito 2014 m.

(9)

Prognozuojama, kad BVP augimas išliks patikimas, todėl Liuksemburgo viešiesiems finansams galėtų būti naudinga, jeigu struktūrinis balansas būtų labiau pagerintas, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas jau 2012 m. Taip Liuksemburgas susikurtų patikimumo ribą, apsaugančią nuo galimo ekonomikos nuosmukio ateityje ir tai padėtų padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Be to, atsižvelgiant į apskaičiuotą netiesioginių įsipareigojimų, susijusių su visuomenės senėjimu, poveikį, šaliai būtų naudinga turėti platesnio užmojo vidutinės trukmės tikslą.

(10)

Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra vidutinė. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius Liuksemburgo su visuomenės senėjimu susijusios viešosios išlaidos bus didžiausios ES. Trumpalaikį pensijų sistemos finansavimą dabar palaiko žemas priklausomybės dėl amžiaus santykis, be to jis iš dalies priklauso nuo palyginti jaunų darbuotojų, atvykstančių iš gretimų valstybių, įmokų. Ateityje abu veiksniai pasikeis ir numatoma, kad išlaidos pensijoms smarkiai padidės. Nors vyriausybė sukaupė pakankamai didelį turtą ir pensijų rezervai dar didėja, to nepakaks sistemos tvarumui užtikrinti. Be to, 38,2 % (2009 m.) vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES (ES vidurkis – 46 %). Nors nustatytas pensinis amžius iš principo yra 65 metai, pagal Liuksemburgo pensijų sistemą dažnai leidžiama į pensiją išeiti anksčiau praktiškai nesumažinant pensijos lygio, kuris, be kita ko, yra palyginti aukštas. Todėl vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius yra 59,4 metai ir tai didina pensijų sistemos išlaidas. Vyriausybės planuose reformuoti pensijų sistemą numatytas naujas modelis, kurį taikant darbuotojai bus skatinami savo noru dirbti ilgiau. Tai pagerintų pensijų sistemos priklausomybės santykį. Vis dėlto šis mechanizmas būtų skirtas tik naujai į pensiją išeinantiems asmenims ir būtų taikomas tik darbo stažui, įgytam įsigaliojus reformai, taigi visas jos poveikis pasijustų po 40 metų.

(11)

Kainų ir sąnaudų konkurencingumas Liuksemburge nuo praėjusio dešimtmečio pradžios smarkiai pablogėjo. Tai susiję su darbo užmokesčio ir našumo pokyčiais. 2000–2010 m. vienetui tenkančios darbo sąnaudos Liuksemburge didėjo maždaug pusantro karto sparčiau nei ES-15 vidurkis ir daugiau nei penkis kartus sparčiau nei Vokietijoje. Atsižvelgiant į vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimą nuo 2011 m. pavasario iki spalio mėn. atidėti automatinio darbo užmokesčių indeksavimo sistemos taikymą, 2011 m. realiojo darbo užmokesčio augimas labai sulėtės. Dar reikia priimti sprendimą dėl vėliau taikytinos ribos. Atsižvelgiant į esamą infliacijos prognozę, kitas automatinis indeksavimas galėtų būti atliekamas jau 2012 m., taip bus panaikinti anksčiau pasiekti rezultatai didinant sąnaudų konkurencingumą.

(12)

Nepaisant istorinio didelio užimtumo augimo, gyventojų užimtumo lygis yra mažesnis nei ES vidurkis, ypač labai jaunų ir vyresnio amžiaus asmenų grupėse. Darbo vietų kūrimas pastaraisiais metais daugiausia buvo naudingas šalyje negyvenantiems darbuotojams. Nors nedarbo augimas nuo 2008 m. siejamas su nuosmukiu, jis vis labiau įgauna struktūrinį pobūdį, kurį patvirtina tai, kad augimo metais prieš krizę užimtumas turėjo augti maždaug 4 % per metus, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažėtų. Jaunimo nedarbo lygis yra santykinai aukštas: 2010 m. jis siekė 16,1 %, palyginti su 6 % visų aktyvių gyventojų. Nedarbo lygis labai priklauso nuo išsilavinimo lygio. Jauni gyventojai norėdami gauti darbą susiduria su didele šalyje negyvenančių asmenų, kurie dažnai yra tiek pat ar net geriau kvalifikuoti, konkurencija.

(13)

Vyriausybė nurodė keletą įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, vyriausybė patvirtino pensijų reformos pagrindinius aspektus ir įsipareigoja ją parengti iki 2011 m. pabaigos. Siekiant sustiprinti finansinį stabilumą, imtis priemonių finansų sektoriaus atsparumui didinti vykdant reguliavimą ir priežiūrą Europos ir tarptautiniu lygmenimis ir tęsti veiksmus siekiant įvairinti Liuksemburgo ekonomikos struktūrą. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama padidinti aktyvios užimtumo politikos veiksmingumą (reformuoti užimtumo administraciją „Administration de l'Emploi“) ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą privačiajame sektoriuje valstybei skiriant didesnį bendrą finansavimą. Konkurencingumo didinimo priemonės apima darbo užmokesčių indeksavimo atidėjimą nuo 2011 m. pavasario (kaip nustatyta pagal automatinio indeksavimo sistemą) iki spalio mėn., taip pat įsipareigojimą derėtis su socialiniais partneriais dėl panašaus atidėjimo 2012 m. Be to, vyriausybė įsipareigojo pagerinti verslo aplinką taikydama administracinio paprastinimo priemones ir gerindama infrastruktūrą. Įsipareigojimai atitinka stabilumo ir nacionalinėje reformų programose išdėstytą platesnę reformų darbotvarkę ir jais siekiama spręsti pensijų, konkurencingumo, užimtumo (ypač jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų) ir finansų sektoriaus uždavinius. Tačiau kai kurios pasiūlytos reformos nepakankamai detalios. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(14)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat Liuksemburgo įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Liuksemburgo politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad, remiantis palankia makroekonomine perspektyva, turėtų būti įmanoma daugiau sumažinti deficitą 2011 m. ir kad imantis didesnių fiskalinių priemonių vidutinės trukmės tikslą Liuksemburgas galėtų pasiekti 2012 m. Taip pat reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant reformuoti pensijų sistemą ir skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, stiprinti konkurencingumą ir padėti jaunimui įsidarbinti.

(15)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Liuksemburgo konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Liuksemburgo nacionalinę reformų programą,

1.

Pasinaudoti gerėjančiomis ciklinėmis sąlygomis, sustiprinti fiskalines priemones ir naudoti nenumatytas papildomas pajamas siekiant labiau sumažinti nominalųjį deficitą ir 2012 m. pasiekti vidutinės trukmės tikslą.

2.

Pasiūlyti ir įgyvendinti plataus masto pensijų sistemos reformą siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą pradedant nuo priemonių, kuriomis būtų padidintas vyresnio amžiaus darbuotojų dalyvavimas, visų pirma neskatinant ankstyvo išėjimo į pensiją. Siekiant padidinti dabartinio išėjimo į pensiją amžių, galėtų būti apsvarstytos priemones, kuriomis nustatytas pensinis amžius susiejamas su vidutine gyvenimo trukme.

3.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų tam, kad būtų reformuota derybų dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio indeksavimo sistema, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

4.

Imtis veiksmų siekiant sumažinti jaunimo nedarbą stiprinant mokymo ir švietimo priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad jaunų darbuotojų kvalifikacijos geriau atitiktų darbo rinkos paklausą.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/8

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 27 d. Austrija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. gegužės 2 d. – 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Prieš prasidedant krizei Austrijos ekonomika buvo tvirta – nebuvo jokio didelio disbalanso ar iškraipymų. Nepaisant to, dėl finansų ir ekonomikos krizės jos ekonomika patyrė giliausią nuosmukį per pastaruosius dešimtmečius. 2009 m. realusis BVP sumažėjo beveik 4 %. Dėl krizės užimtumo lygis 2009 m. sumažėjo maždaug 1 % ir nedarbo lygis pasiekė 4,8 % (prieš metus jis buvo 3,8 %), taip pat nustojo augti prieš tai nuolat augęs einamosios sąskaitos perteklius. Ekonomikos ir finansų krizė pakenkė viešiesiems finansams. Priėmus skatinamųjų priemonių rinkinius ir visu pajėgumu veikiant automatiniams stabilizatoriams valdžios sektoriaus deficitas 2009 ir 2010 m. atitinkamai pasiekė 4,1 % ir 4,6 % BVP. 2009 m. ir 2010 m. valstybės skola išaugo atitinkamai iki 69,6 % ir 72,3 % BVP. Kadangi dauguma skatinamųjų priemonių buvo nuolatinės, fiskalinį konsolidavimą reikėjo pradėti vykdyti vos tik pagerėjus ekonominėms sąlygoms. 2011 m. biudžeto įstatyme buvo priimtas beveik 1 % BVP vertės konsolidavimo priemonių rinkinys. Nuo 2009 m. trečiojo ketvirčio ekonomika stabiliai atsigauna padidėjus užsienio paklausai ir ypač suaktyvėjus ekonominei veiklai Vokietijoje. 2010 m. realiojo BVP augimas pasiekė 2 %.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas, bet stabilumo programos laikotarpio pabaigos – pernelyg palankus. Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas, kaip nurodyta naujausioje stabilumo programoje, yra iki 2010 m. palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą nuo 4,6 % BVP 2010 m. iki 2,4 % 2014 m., daugiausia ribojant išlaidas. Šių tikslų pasiekimui pavojų kelia tai, kad nėra detalizuotos priemonės, kuriomis grindžiamas konsolidavimas regionų lygmeniu, ir tai, kad kai kurių federaliniu lygmeniu priimtų priemonių rezultatai nebus realizuoti, pvz., kovos su sukčiavimu mokesčių srityje kampanijos, kurios numatomas poveikis atrodo itin spekuliatyvus, rezultatai. Kita vertus, teigiamą poveikį gali turėti 2009 m. federalinės vyriausybės įvesta daugiametė išlaidų sistema, kuri, atrodo, padėjo padidinti biudžeto proceso nuspėjamumą vidutinės trukmės laikotarpiu, nors tik federaliniu lygmeniu. Stabilumo programoje nurodyta, kad skolos ir BVP santykis didės nuo 72,3 % 2010 m. iki 75,5 % 2013 m., kol 2014 m. pradės mažėti iki 75,1 %. Tačiau yra keletas su šia projekcija susijusių pavojų dėl didėjančių valstybės valdomų bendrovių, kurios nepriskiriamos valdžios sektoriui, įsiskolinimų ir galimos tolesnės naštos dėl paramos priemonių bankų sektoriui. Tačiau kartu gali paaiškėti, kad skolos santykis bus mažesnis, nes yra tikimybė, kad bankai, kurie per krizę gavo valstybės pagalbą, ją sugrąžins anksčiau negu nurodyta stabilumo programoje.

(9)

Stabilumo programoje nurodyta, kad tikimasi, jog 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas bus sumažintas iki mažesnės negu 3 % BVP pamatinės vertės, o tai atitinka Tarybos nustatytą terminą. Tačiau stabilumo programoje numatyta 2011–2013 m. vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė yra 0,2 % BVP, o tai yra gerokai mažesnė už 0,75 % BVP vertę, kurią Taryba Austriją paragino užtikrinti. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra vidutinė.

(10)

Nors Austrija yra parengusi ir įgyvendina Nacionalinį stabilumo paktą, dar labiau reformavus įvairių valdžios lygmenų fiskalinius santykius būtų galima nemažai sutaupyti, paremti fiskalinį konsolidavimą ir gauti papildomų lėšų augimą skatinančioms investicijoms į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai ir plėtra bei švietimas. Daugelis pripažįsta, kad esami santykiai sudėtingi: ne tik pajamos, gautos iš atskirų mokesčių, kurie nustatyta proporcija išdalinti skirtingiems teritoriniams lygmenims, bet ir daugelio sričių sprendimai priimami įvairiuose valdžios lygmenyse. Atsakomybė už pajamas, surenkamas iš daugybės veiklos sričių, ir šiose veiklos srityse patiriamas išlaidas nepriklauso tam pačiam valdžios lygmeniui. Sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose galima rasti tokių fiskalinių santykių neefektyvumą iliustruojančių pavyzdžių.

(11)

Austrijoje mokesčių pleištas yra vienas didžiausių ES. Palyginti su kitomis ES valstybėmis, darbuotojų mokamos socialinio draudimo įmokos labai didelės. 2008 m. sumažinus nedarbo draudimo įmokas mažus atlyginimus gaunantiems darbuotojams ir 2009 m. įgyvendinus pajamų mokesčio reformą darbo mokesčių pleištas kiek sumažėjo, tačiau tai nepadėjo užkirsti kelio nedideliam mokesčių padidėjimui mažus ir vidutinio dydžio atlyginimus gaunantiems darbuotojams, palyginti su situacija praėjusio dešimtmečio pradžioje. Šis mokesčių pleištas turi neigiamą poveikį užimtumui, ypač mažus darbo užmokesčius gaunantiems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.

(12)

Nepaisant to, kad pastarąjį dešimtmetį Austrijoje gerokai padidėjo vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis, jis vis tiek išlieka mažesnis už ES vidurkį. Vis dar plačiai naudojama išankstinės senatvės pensijos sistema ir skiriamos invalidumo pensijos. 2010 m. 72 % visų naujai skirtų pensijų sudarė pensijos teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus nepasiekusiems asmenims. Kitas veiksnys, turintis įtakos mažam vyresnio amžiaus darbuotojų lygiui, yra tai, kad teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius išlieka palyginti žemas – 60 metų. Atsižvelgiant į demografinius pokyčius Austrijoje, tam, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas ir padidinta darbo jėgos pasiūla, kuri, kaip prognozuojama, nuo 2020 m. turėtų mažėti, labai svarbu padidinti faktinį pensinį amžių ir patobulinti sistemą, pagal kurią vyresnio amžiaus darbuotojams būtų sudarytos sąlygos ilgiau pasilikti darbo rinkoje.

(13)

Moterų užimtumo lygis Austrijoje palyginti aukštas, tai susiję su faktu, kad Austrijos darbo ne visą dieną rodiklis yra vienas didžiausių. Moterys dažniausiai dirba mažai apmokamą darbą. Dėl šių modelių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 25,4 % (antras didžiausias ES) ir vienas iš veiksnių, dėl kurių moterų skurdo rizika yra palyginti didelė. Priežastis, dėl kurios moterys dirba ne visą darbo dieną, yra ta, kad moterys ir vyrai prisiima nevienodai įsipareigojimų rūpintis vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėmis, ir vaiko priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugų trūkumas.

(14)

Švietimo sistema pasižymi ankstyvu skirstymu – sulaukę 10 metų moksleiviai turi pasirinkti būsimą mokymosi kryptį, skirtingos kryptys retai kada susikerta, be to plačiai paplitusi praktika mokykloje mokytis tik pusę dienos. Dėl to pažeidžiamo jaunimo, ypač iš migrantų šeimų, mokymosi rezultatai gali būti prasti. Ankstyvas pasirinkimas daugiausia lemia būsimą mokymosi kryptį, todėl vėliau yra sudėtingiau siekti aukštesnės studijų pakopos. Bendrojo lavinimo mokykla visiems 10–14 metų vaikams padėtų švietimo sistemoje sudaryti vienodas galimybes ir mažinti mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičių.

(15)

Paslaugų sektoriuje, ypač tinklo paslaugų, kaip telekomunikacijos, transportas, komunalinės paslaugos ir mažmeninė prekyba bei laisvosios profesijos, konkurencija nepakankama. Našumo augimas buvo vangus, rinkos struktūra neskatino perkamosios galios ir vartotojų paklausos augimo. Palengvinus patekimą į rinką, supaprastinus teisinį profesijų reglamentavimą ir užtikrinus konkurencingas kainas būtų skatinama konkurencija, vartotojams būtų suteikta daugiau galimybių rinktis už prieinamą kainą. Austrija smarkiai vėluoja įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Išsprendus šiuos klausimus augimas paspartėtų. Svarbiausia, kad vis dar nepriimtas horizontalusis įstatymas, t. y. federalinis įstatymas, kuriuo įgyvendinami esminiai direktyvos principai.

(16)

Austrija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su trimis iš keturių pakto sričių. Fiskalinėje srityje priemonės skirtos faktiniam pensiniam amžiui didinti ir įvairiais valdžios lygmenimis efektyviau kontroliuoti viešąsias išlaidas. Kalbant apie užimtumą, svarbiausia spręsti jaunimo nedarbo klausimą; konkurencingumui didinti – toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir techninį ugdymą, taip pat kurti prailgintos dienos grupes mokyklose modelius. Siekiant įgyvendinti paktą pateiktos iniciatyvos atitinka nacionalinę reformų programą, federalinį biudžeto sistemos įstatymą ir stabilumo programą. Nors priemonėmis sprendžiamos kai kurios svarbiausios šalies socialinės ir ekonominės problemos, lieka kitų didelių problemų, kurias buvo galima spręsti prisiimant įsipareigojimų fiskalinės politikos, švietimo, konkurencijos ir inovacijų srityse. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat Austrijos įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos manymu, esant palankioms ekonominėms sąlygoms, fiskalinio konsolidavimo pastangas reikėtų padidinti, ypač 2012 m., ir toliau reformuoti įvairių valdžios lygmenų fiskalinius santykius. Mokesčių pleišto mažinimas, mokymosi rezultatų gerinimas ir skirtumų, susijusių su lytimis, mažinimas būtų naudingas darbo rinkos dinamikai, o konkurencijos didinimas ir inovacijų skatinimas galėtų padidinti konkurencingumą.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Austrijos stabilumo programą ir ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose,

1.

Pagreitinti perviršinio deficito panaikinimą, kuris iš esmės planuojamas tik išlaidų atžvilgiu, taigi sumažinant didelės viešojo sektoriaus skolos santykį, pasinaudojant šiuo metu vykstančiu ekonomikos atsigavimu tam, kad 2012 m. ir 2013 m. būtų užtikrinta vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,75 % BVP pagal Tarybos rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą. Tuo tikslu priimti ir įgyvendinti reikiamas priemones, įskaitant regionų lygmens priemones. Nurodyti priemones, kurių reikia, kad būtų užtikrintas adekvatus progresas, siekiant įgyvendinti vidutinės trukmės tikslą pagal Stabilumo ir augimo pakatą (SAP), ištasius perviršinį deficitą.

2.

Imtis veiksmų toliau stiprinti nacionalinę biudžeto sistemą suderinant atskirų valdžios lygmenų atsakomybę už teisėkūrą, administravimą, surenkamas pajamas ir išlaidas, ypač sveikatos priežiūros srityje.

3.

Remiantis konsultacijomis su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų toliau riboti priegą prie esamos ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos darbuotojams, kurių draudimo laikotarpiai ilgi, ir imtis veiksmų sumažinti teisės aktais nustatyto vyrų ir moterų pensinio amžiaus suderinamumo pereinamąjį laikotarpį, kad būtų užtikrintas pensijų sistemos tvarumas ir adekvatumas. Griežtai laikytis sąlygų, kuriomis gali būti skiriama invalidumo pensija.

4.

Imtis priemonių, skirtų aktyvesniam dalyvavimui darbo rinkoje užtikrinti, įskaitant: mažinti darbuotojų esamą mokesčių ir socialinio draudimo naštą, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nedarant poveikio biudžetui; įgyvendinti nacionalinį veiksmų planą dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo rinkoje, visų pirma, pagerinti priežiūros paslaugų ir prailgintos dienos grupių mokyklose prieinamumą, kad moterys turėtų daugiau galimybių dirbti visą darbo dieną, ir mažinti didelį moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą; imtis priemonių mokymosi rezultatams gerinti ir mažinti mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičių.

5.

Imtis tolesnių priemonių konkurencingumui didinti, visų pirma paslaugų sektoriuje, šalinant kliūtis patekti į rinką ir nepagrįstus profesijoms taikomus apribojimus ir didinant konkurencijos institucijos galias. Paspartinti iki šiol nepriimto horizontaliojo teisės akto, kuriuo įgyvendinama Paslaugų direktyva, priėmimą.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/12

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. gegužės 6 d. Kipras pateikė 2011 m. nacionalinę reformų programą, o 2011 m. gegužės 7 d. – atnaujintą jos 2011m. stabilumo programą, apimančią laikotarpį nuo 2010 iki 2014 m. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

2009 m. pirmą kartą per paskutinius 35 metus susitraukusi Kipro ekonomika (realusis BVP sumažėjo 1,7 %) pamažu atsigauna. Ekonomikos nuosmukis paveikė darbo rinką – 2010 m. nedarbo lygis pasiekė 6,5 %. Viešųjų finansų būklė taip pat suprastėjo. Dėl savaiminių stabilizavimo veiksnių, diskrecinių fiskalinių skatinamųjų priemonių ekonomikos nuosmukiui suvaldyti ir gana didelio poveikio, kurį daro mažiau nuo mokestinių pajamų priklausomas augimo modelis, perteklinis valdžios sektoriaus biudžetas tapo deficitinis – 2009 m. jo deficitas buvo 6 % BVP. 2010 m. ekonominės veiklos rodikliai šiek tiek pagerėjo – ekonomika paaugo 1 %, o tokį pagerėjimą daugiausia lėmė susikaupusios atsargos (po to, kai 2009 m. dauguma jų buvo išnaudotos) ir šiek tiek atsigaunantis privatus vartojimas. Prognozuojama, kad gerėjančios ekonominės perspektyvos teigiamai paveiks darbo rinką: užimtumas turėtų šiek tiek padidėti, o nedarbas, kuris aukščiausią lygį buvo pasiekęs 2010 m. pabaigoje, turėtų pamažu sumažėti.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę įvertintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto prognozės, yra tikėtinas iki 2012 m., tačiau vėlesniu laikotarpiu gerokai palankesnis. Stabilumo programa siekiama, vadovaujantis 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija, 2011 m. sumažinti biudžeto deficitą iki 4 %, o 2012 m. – iki 2,6 %, ir toliau tęsti konsolidavimą. Programoje numatoma, kad skolos santykis 2012 m. bus didžiausias, o vėliau mažės. 2011–2012 m. vidutinis metinis struktūrinio balanso pagerėjimas yra 1,5 % BVP ir atitinka 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją. Tačiau numatytas struktūrinis pagerėjimas 2013 ir 2014 m. neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Vidutinės trukmės tikslas, kuris, kaip dar kartą patvirtinta, yra struktūriškai subalansuotas biudžetas, per programos laikotarpį nebus pasiektas. Nors bendrasis planuojamas koregavimas grindžiamas išlaidų ribojimu, dauguma 2011 m. taikomų priemonių susijusios su pajamomis. Apskritai programoje pateikiamam konsolidavimo plano įgyvendinimui pavojų kelia šie veiksniai: tolesnis ekonomikos perorientavimas į mažiau nuo mokestinių pajamų priklausomą augimo modelį; tai, kad per metus priimama papildomų biudžetų; tai, ar laiku bus įgyvendintos priemonės, dėl kurių dar turi būti susitarta su socialiniais partneriais, ir kiti dar nenustatyti veiksniai (pavyzdžiui, esamų išlaidų ribojimas). Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, jei makroekonominės ar biudžeto tendencijos bus prastesnės, nei tikėtasi, gali tekti imtis papildomų priemonių.

(9)

Nors einamosios sąskaitos deficitas 2010 m. sumažėjo iki maždaug 8 %, jis tebėra didelis, todėl tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu lėtins ekonomikos augimą. Dideles viešojo sektoriaus išlaidas reikia padengti iš užsienio skolos arba didesnėmis vidaus privačiomis santaupomis. Pasirinkus antrąjį variantą, sulėtėtų gamybos apimties augimas, nes nukentėtų privatus vartojimas ar investicijos. Vidutinės trukmės laikotarpiu deficitas toliau mažės, bet pamažu. 2010 m. liepos 13 d. Taryba, įgyvendindama perviršinio deficito procedūrą, rekomendavo Kipro valdžios institucijoms taip pat sustiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemos įpareigojamąjį pobūdį. Kol kas apie pažangą nepranešta. Pagal stabilumo programą vidutinės trukmės biudžeto sistema turi būti visiškai įgyvendinta nuo 2014, o ne nuo 2012 fiskalinių metų, kaip numatyta ligi šiol. Todėl jos poveikis bus juntamas tik vidutinės trukmės laikotarpiu. Norint užtikrinti sėkmingą ir ilgalaikį viešųjų finansų konsolidavimą, svarbu, kad naujoji sistema būtų įgyvendinta laiku.

(10)

Bankų sektorius gerai atlaikė pasaulio finansų krizę ir valstybės skolos krizę euro zonoje – vyriausybės įsikišimo neprireikė. Tačiau bankų sektorius, palyginti su visa ekonomika, yra didelis: bankų sektoriaus, išskyrus dukterines įmones ir užsienio bankų filialus, turtas BVP viršija daugiau kaip šešis kartus, o kartu su dukterinėmis įmonėmis ir filialais – devynis kartus. Be to, šis sektorius yra palyginti koncentruotas: rinkoje dominuoja trys vietos bankų grupės, kurioms priklauso apie 55 % viso konsoliduoto bankų turto (išskyrus kooperatinius bankus). Dėl tarptautinėse finansų rinkose išliekančių pavojų reikia ir toliau taikyti konservatyvų balanso valdymą ir užtikrinti tinkamą priežiūrą. Tokią priežiūrą užtikrina dvi skirtingos institucijos: komercinių bankų priežiūrą – Kipro centrinis bankas, o kooperatinių kredito įstaigų – Kooperatyvų priežiūros ir plėtros institucija. Vyriausybė skatina suderintas praktikas dvejose priežiūros institucijose. Tuo pačiu metu reikia padaryti skaidresne Kooperatyvų priežiūros ir plėtros institucijos priežiūrą ir tai būtų žingsnis priežiūros suvienijimo link.

(11)

Prognozuojamas ilgalaikis senėjančios visuomenės poveikis biudžetui gerokai viršija ES vidurkį, pirmiausia dėl palyginti smarkiai per ateinančius dešimtmečius didėsiančių pensijų išlaidų, išreikštų BVP dalimi. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra aukšta. 2009 m. balandžio mėn. pradėta pensijų reforma. Ji daugiausia susijusi su pajamomis ir tik šiek tiek sulėtins pensijų išlaidų didėjimą. Įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą, kuria siekiama sukurti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą, pertvarkyti valstybines ligonines į savarankiškus subjektus ir taip sustabdyti prognozuojamą išlaidų didėjimą, į priekį pažengta labai nedaug.

(12)

Du kartus per metus atliekamas savaiminis pragyvenimo išlaidų kompensavimo išmokos (PIKI) koregavimas tiesiogiai susietas su vidutiniu procentiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu per paskutinius šešis mėnesius, palyginti su šešiais mėnesiais prieš tai. Tokiam koregavimui labai pritaria socialiniai partneriai, todėl per kolektyvines derybas šis klausimas nebuvo svarstomas. Tačiau dėl vienodo tokio koregavimo taikymo darbo užmokesčiai neatspindi našumo įvairiuose sektoriuose skirtumų. PIKI turi trūkumų: visų pirma, darbo užmokestis susietas tik su produktų kainomis, o ne su našumo didėjimu. Antra, tokia sistema naudingiausia didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Trečia, PIKI taip pat daro didelį poveikį viešiesiems finansams, nes ši išmoka yra ne tik darbo užmokesčių ir atlyginimų, bet ir pensijų bei kitų išmokų sudėtinė dalis.

(13)

Nors dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Kipre yra aukštesnis už ES vidurkį, Kipro darbo rinkai būdingi dideli vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Nacionalinėje reformų programoje nurodyta, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumai, vaikų priežiūros paslaugų kaina ir prieinamumas, lanksčių užimtumo formų trūkumas ir jau ilgą laiką nesikeičiantis didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumas yra didžiausios užimtumo ir ekonomikos augimo kliūtys. Šiuo atžvilgiu susijusios priemonės yra pateiktos nacionalinėje reformų programoje. Kipre yra daug vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, o profesinis rengimas ir mokymas laikomi nepatrauklia švietimo forma. Didelis jaunimo nedarbo lygis ir tai, kad daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių visai neturi darbo, rodo, kad įgūdžiai iš esmės neatitinka Kipro ekonomikos poreikių. Be to, tik nedaug žmonių, ypač priklausančių tam tikroms grupėms (žemos kvalifikacijos darbuotojai, vyresnio amžiaus žmonės ir bedarbiai), renkasi mokytis visą gyvenimą, nors Kipre apskritai žmonių išsilavinimas yra geras. Šioms problemoms spręsti nacionalinėje reformų programoje numatytas skaičius priemonių, įskaitant naujų profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, skirtų vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, įsteigimą, o taip pat naujos gamybinės praktikos sistemos įdiegimą nuo 2012 iki 2013 m. ir toliau. Apskritai šaliai pavyktų gerokai lengviau įgyvendinti strateginį tikslą pereiti nuo mažo našumo darbo vietų prie didelio našumo darbo vietų, jei rengimo ir mokymo sistema būtų perorientuota į darbo rinkai tinkamesnių įgūdžių ugdymą.

(14)

2010 m. liepos mėn. Kipras priėmė bendrąjį įstatymą dėl Paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Taip pat buvo priimti tam tikri konkrečių sektorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir neseniai perduoti Europos Komisijai, pateikiant pranešimą apie nacionalines vykdymo priemones 2011 m. birželio pradžioje. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad direktyva į nacionalinę teisę perkelta ne iki galo: tam tikruose konkrečių sektorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie nebuvo iš dalies pakeisti, vis dar numatyta tam tikros įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo kliūtys. Tos kliūtys gali būti bendro pobūdžio (pavyzdžiui, norintiems verstis bet kokiu verslu, reikia gauti vietos valdžios institucijų leidimą; kad ir kokia būtų veiklos sritis ir su ja susiję pavojai, leidimo galiojimo laikas yra ribotas) arba labai konkrečios (pavyzdžiui, turizmo paslaugoms taikomi fiksuoti tarifai, turi būti atliekami ekonominių poreikių vertinimai išduodant automobilių nuomos verslo leidimus, kitų valstybių narių statybos bendrovės diskriminuojamos, architektams ir inžinieriams draudžiama verstis savo profesija, jei jie turi juridinio asmens statusą).

(15)

Apskritai aplinkosaugos problemos, susijusios su išteklių ir energijos vartojimu, galėtų sutrikdyti ekonomikos augimą. Šios problemos susijusios su ypatinga Kipro geografine padėtimi ir dėl klimato kaitos kylančiomis užsitęsusiomis sausromis. Neseniai buvo baigta ir paskelbta studija apie atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomų paramos schemų rentabilumą, kuria remiantis paramos schemos buvo peržiūrėtos. Energetikos sektoriaus veikimas gali būti gerokai pagerintas, įvedant natūralias dujas ir sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą.

(16)

Kipras prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, pagal paktą šalis įsipareigoja didinti fiskalinį tvarumą ir šiuo tikslu parengti finansų krizėms skirtą pagrindų įstatymą, taip pat įsteigti visiškai nepriklausomą finansinio stabilumo fondą. Be to, šiuo metu vyksta diskusijos valstybinio sektoriaus pensijų sistemos restruktūrizavimo klausimais; jos turėtų būti baigtos iki 2011 m. pabaigos. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama kovoti su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, spręsti įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams problemą ir didinti įmonių konkurencingumą. Konkurencingumo didinimo priemonės apima darbo užmokesčio viešajame sektoriuje mažinimą (darbo užmokesčio indeksavimo sistemos pertvarkymą), mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimą, nacionalinės skaitmeninės strategijos parengimą iki 2011 m. ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo populiarinimą. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Jais užtikrinamas stabilumo programose ir nacionalinėse reformų programose pateikto platesnio pobūdžio reformų plano įgyvendinimo tęstinumas ir patvirtinami jau paskelbti planai įvykdyti reformas ir taip pašalinti šalies struktūrines problemas, tačiau šiame etape nenustatomi problemų (pavyzdžiui, problemų, susijusių su užmokesčiu viešajame sektoriuje ir pensijų sistema) sprendimo terminai. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kipro politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad reikia aktyviau siekti 2011 m. biudžeto deficito tikslo ir kad reikia parengti papildomas 2012 m. ir vėlesnių metų konsolidavimo priemones. Siekiant padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, reikia imtis papildomų veiksmų pensijų ir sveikatos priežiūros srityse. Be to, reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų sustiprinta rizikos ribojimo principais pagrįsta bankų priežiūros sistema, pakoreguota darbo užmokesčio indeksavimo sistema, patobulinta profesinio rengimo ir mokymo bei įgūdžių ugdymo sistema, sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Kipro stabilumo programą ir jos nuomonė (3) pateikiama visų pirma 1 ir 3 pateikiamose rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Kipro nacionalinę reformų programą,

1.

Patvirtinti reikiamas nuolatinio pobūdžio priemones, kad būtų pasiektas 2011 m. biudžeto tikslas ir iki 2012 m. panaikintas perviršinis deficitas pagal Tarybos rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą. Imtis priemonių dėl griežtos išlaidų kontrolės ir pasinaudoti geresniais už prognozes biudžeto pokyčiais, kad deficitas ir skola būtų sumažinti greičiau. Užtikrinti pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo – bent 0,5 % BVP kasmet ir sumažinti viešojo sektoriaus deficitio santykį. Sparčiau palaipsniui diegti įstatymais nustatytą privalomą daugiametę biudžeto sistemą ir taisomuosius mechanizmus (jau rengiant 2012 m. biudžetą). Programa ir biudžetas turėtų būti įgvyvendinami kaip galima greičiau.

2.

Dar labiau sustiprinti bankų ir kooperatinių kredito unijų priežiūrai skirtą rizikos ribojimo principais pagrįstą sistemą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius.

3.

Įgyvendinti pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidų kontrolei skirtas reformas, kurios padėtų sumažinti, kaip prognozuojama, didėsiančias su senėjančia visuomene susijusias išlaidas, ir taip padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Pensijų srityje pratęsti įnašų mokėjimo laiką, susieti pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme arba patvirtinti kitas priemones, kurios turėtų lygiavertį poveikį biudžetui, atsižvelgiant į didelį pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygį. Sveikatos priežiūros srityje imtis papildomų priemonių, kad būtų sparčiau diegiama nacionalinė sveikatos draudimo sistema.

4.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų, kad būtų reformuota derybų dėl darbo užmokesčio bei darbo užmokesčio indeksavimo sistema ir taip užtikrinta, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

5.

Įgyvendinant planuojamas profesinio rengimo ir mokymo sistemos reformas imtis papildomų veiksmų, kad švietimo rezultatai labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, įskaitant vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims skirto profesinio rengimo ir mokymo instituto įsteigimą. Imtis priemonių profesinio mokymo sistemos veiksmingumui padidinti: labiau skatinti įgyti profesinį išsilavinimą ir gerinti tokio išsilavinimo prieinamumą, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams, moterims ir vyresnio amžiaus darbuotojams.

6.

Siekiant sudaryti palankesnes augimo ir darbo vietų kūrimo paslaugų sektoriuje sąlygas, iki 2011 m. gruodžio mėn. panaikinti likusias įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo kliūtis konkrečius sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

7.

Pradėti taikyti priemones, kurios padidintų įvairios energijos įvairovę ir išplėstų atsinaujinančius energijos šaltinius. Siekiant užtikrinti tvaresnį vandens išteklių tvarkymą, iki 2012 m. parengti vandentvarkos planą ir ekonominio veiksmingumo bei teisingumo veiksniais pagrįstą kainų nustatymo sistemą.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/16

1.

Atstumas nuo atominės elektrinės iki artimiausio kitos valstybės narės, šiuo atveju Čekijos, teritorijos taško yra maždaug 38 km. Austrijos ir Vengrijos sienos yra atitinkamai už 55 km ir 62 km.

2.

Atliekant įprastus eksploatavimo nutraukimo darbus, skystųjų ir dujinių medžiagų nuotėkis neturėtų poveikio kitos valstybės narės gyventojų sveikatai.

3.

Kol bus perkeltos į patvirtintą nacionalinį atliekyną Mochovcoje, mažo ir vidutinio radioaktyvumo kietosios radioaktyviosios atliekos bus laikinai saugomos elektrinės teritorijoje. Didelio radioaktyvumo kietosios radioaktyviosios atliekos bus saugomos elektrinės teritorijoje tol, kol jas bus galima perkelti į giliąją radioaktyviųjų atliekų saugyklą.

4.

Nereguliuojamosios veiklos rodiklius atitinkančioms neradioaktyviosioms kietosioms atliekoms ar likutinėms medžiagoms administracinė kontrolė nebus taikoma, jos bus tvarkomos kaip paprastos atliekos arba perduotos pakartotinai naudoti ar perdirbti. Tai bus vykdoma laikantis Pagrindiniuose saugos standartuose nustatytų kriterijų (Direktyva 96/29/Euratomas).

5.

Jei įvyktų bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarija ir nenumatytai būtų išleista radioaktyviųjų medžiagų, tikėtinos apšvitos dozės kitoje valstybėje narėje neturėtų poveikio gyventojų sveikatai.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/18

1.1.

2011 m. gegužės 19 d. Komisija gavo Europos centrinio banko prašymą pateikti nuomonę dėl ECB reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas ECB reglamentas (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2008/32), projekto (toliau – reglamento projektas).

1.2.

Komisija palankiai vertina šį prašymą ir pripažįsta, kad ECB laikosi įsipareigojimo konsultuotis su Komisija dėl ECB reglamentų projektų kiekvienu atveju, kai minėti reglamentai yra susiję su Komisijos statistiniais reikalavimais, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos 5 straipsnio 2 dalyje. Kadangi šiuo reikalavimu konsultuotis siekiama garantuoti nuoseklumą, kuris būtinas rengiant statistinius duomenis, atitinkančius jiems ECB ir Komisijos keliamus informacijos reikalavimus, Komisija atkreipia dėmesį, kad geras ECB ir Komisijos bendradarbiavimas gali būti labai naudingas šioms dviems institucijoms, taip pat naudotojams ir respondentams, nes taip sudaromos sąlygos veiksmingiau rengti Europos statistiką.

2.1.

Visų pirma Komisija palankiai vertina reglamento projekte pateiktą nuorodą į Direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų.

2.2.

1 straipsnio 1 dalies a punkte ECB skiria keturis pinigų finansinių institucijų (PFI) subsektorius: „a) centrinių bankų“, „b) kredito institucijų“, „c) kitų PFI“ ir „d) pinigų rinkos fondų (PRF)“. Komisijos nuomone, šis suskirstymas į keturis subsektorius yra pernelyg detalus, nes paprastai, taip pat makroekonominei analizei – pavyzdžiui, Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS 95) ir kaip siūloma Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) – naudojami tik du pagrindiniai PFI subsektoriai: centrinių bankų ir kitų PFI. Todėl kitokia „kitų PFI“ reikšmė reglamento projekte kelia painiavą. Jei, ECB nuomone, toks keturių subsektorių skyrimas yra būtinas specialiems tikslams, tuomet „c) kitų PFI“ subsektorių reglamento projekte reikėtų pavadinti kitaip.

2.3.

Be to, Komisija siūlo 1 straipsnio 1 dalies a punktą pakeisti taip: „1) kitos finansinės institucijos, kurios verčiasi: i) priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitalus iš institucinių vienetų, todėl ne tik iš PFI, ir ii) savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius; …“. Ši nauja formuluotė siūloma, siekiant nurodyti, kad indėliai daugiausia priimami iš kitų nei PFI šaltinių, tačiau jie taip pat gali būti priimami iš PFI.

2.4.

Komisija pastebi, kad 1a straipsnio 4 dalyje e, f, g ir h punktuose pateikiamos vien tik apibrėžtys, o a, b, c ir d punktuose pateikiami paaiškinimai, kaip aiškinti ar naudoti šias apibrėžtis. Komisija siūlo šias dvi kategorijas atskirti ir apibrėžtis įterpti prieš paaiškinimus.

2.5.

Be to, būtų naudinga, jei 2 straipsnyje „Laikinoji nuostata“ būtų paaiškinta, ar jis taip pat taikomas naujai PFI apibrėžčiai.

2.6.

Kadangi dėl reglamento projekto reikalaujama konsultuotis su Komisija, tai turėtų būti nurodyta reglamento projekto nurodomojoje dalyje.

3.1.

Komisija iš esmės pritaria reglamento projektui, nes jis prisideda prie veiksmingo Europos statistikos sistemos (ESS) ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) bendradarbiavimo, apibrėžiant atskaitingus subjektus, ir prie kokybiškos, nuoseklios Europos statistikos rengimo. Tačiau, Komisijos nuomone, reglamento projekte galėtų būti tiksliau išdėstyti minėti klausimai.

3.2.

Be to, Komisija norėtų pabrėžti, kaip svarbu praktiškai labai tiksliai klasifikuoti šios srities vienetus, laikantis statistikos principų, ypač įstaigų, įsteigtų finansų krizės metu, atžvilgiu.

3.3.

Komisija palankiai vertins būsimas konsultacijas dėl susijusių ECB reglamentų projektų.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/20

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/23

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6247. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/23

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6277. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/24

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/25

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Europos Komisijos vertinimu dėl nepajėgumo sumokėti baudą.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Europos Komisijai dėl galutinės baudos sumos.

3.

Patariamasis komitetas rekomenduoja paskelbti jo nuomonę Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tačiau prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kad spręsdama dėl šios nuomonės paskelbimo laiko ir skelbtino turinio Komisija atsižvelgtų į tai, kad byla itin konfidenciali.

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/26

(1)

2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (2) byloje COMP/39.168 – PO/Hard Haberdashery: Fasteners dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį (dabar – SESV 101 straipsnis) (toliau – „Fasteners“ sprendimas) Komisija „William Prym GmbH & Co. KG“, „Prym Inovan GmbH & Co. KG“ (3) ir „Éclair Prym Group SA“ (4) (toliau – bendrovė) už Sąjungos konkurencijos teisę pažeidusius veiksmus skyrė 40 538 000 EUR baudą.

(2)

2007 m. rugsėjo 27 d. apie „Fasteners“ sprendimą pranešta bendrovei. 2007 m. gruodžio 7 d. bendrovė Europos Sąjungos bendrajam teismui (toliau – Bendrasis teismas) pateikė prašymą „Fasteners“ sprendimą panaikinti arba sumažinti juo bendrovei skirtą baudą. 2008 m. gruodžio mėn. bendrovė pateikė prašymą dėl laikinųjų priemonių (byla T-454/07 R), kuriuo prašė sustabdyti dalies baudos mokėjimą ir grąžinti dalį banko garantijos. Vėliau bendrovė prašymą atsiėmė ir 2009 m. kovo 17 d. Bendrojo teismo nurodymu laikinųjų priemonių byla buvo pašalinta iš registro.

(3)

Remdamasi Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (5) 35 punktu, bendrovės prašymu Komisija atliko „Fasteners“ sprendimu skirtos baudos poveikio bendrovės finansinei padėčiai ir jos spėjamo nepajėgumo mokėti baudą vertinimą.

(4)

Atlikus šį vertinimą padaryta išvada, kad, siekiant pašalinti dėl Komisijos baudos kilusį tikėtiną bendrovės bankroto pavojų, būtina sumažinti baudą 25 mln. EUR ir panaikinti nuo 2007 m. gruodžio 27 d. už tą pačią sumą priskaičiuotas atitinkamas palūkanas (4 544 260,27 EUR (6)).

(5)

Šis sprendimas priimtas nepažeidžiant kitų „Fasteners“ sprendimo dalių galiojimo.

(6)

2011 m. kovo 22 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominuojančių padėčių patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę.

(7)

Šis sprendimas skirtas „William Prym GmbH & Co. KG“, „William Prym Holding GmbH“ ir „EP Group SA“.

(8)

2007 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo C(2007) 4257 galutinis 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(9)

Nukrypstant nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo C(2007) 4257 galutinis 3 straipsnio antros dalies visiškai panaikinama nuo 2007 m. gruodžio 27 d. už 25 000 000 EUR sumą priskaičiuotų palūkanų suma – 4 544 260,27 EUR (7).

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/28

Dir. Gral. Prod. Agraria

Conselleria Agricultura, Pesca y Alimentación

C/ Amadeo de Saboya, 2

46010 Valencia

ESPAÑA

Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma: 0,02 EUR (mln.)

Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma: 0,02 EUR (mln.)

Conselleria de Agricultura, Pesca y Alimentación

C/ Amadeo de Saboya, 2

46010 Valencia

ESPAÑA

—

§ 71 Tierseuchengesetz der Bundesrepublik Deutschland

—

§§ 6, 7 und 18 Sächsisches Ausführungsgesetz zum Tierseuchengesetz (SächsAGTierSG)

—

Leistungsatzung der Sächsischen Tierseuchenkasse

Sächsische Tierseuchenkasse

Anstalt des öffentlichen Rechts

Löwenstraße 7

01099 Dresden

DEUTSCHLAND

http://www.recht.sachsen.de/Details.do?sid=3743011664533

http://www.tsk-sachsen.de/joomdocs/LeisSatzung.pdf

http://www.gesetze-im-internet.de/bundesrecht/viehseuchg/gesamt.pdf

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/30

1.

Koper–Capodistria

2.

Piran–Pirano

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/31

1.

2011 m. liepos 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „3i Group plc“ (Jungtinė Karalystė) pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Action Holding B.V.“ (Nyderlandai) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6306 – 3i Group/Action Holding adresu:

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/32

1.

2011 m. liepos 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Schneider Electric SA“ (toliau – „Schneider Electric“, Prancūzija) viešojo konkurso būdu įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Telvent GIT SA“ (toliau – „Telvent“, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6298 – Schneider Electric/Telvent adresu:

16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/33

1.

2011 m. liepos 6 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įsigijimo įmonė „Stag Bidco Limited“ (JK), sukurta ir kontroliuojama „Carlyle Group“ (JK), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „RAC Limited“ (JK) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6322 – Carlyle/RAC adresu: