15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Belgijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Belgijos stabilumo programos

2011/C 209/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)	2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)	2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)	2011 m. balandžio 15 d. Belgija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Per 2008 m. pasibaigusį dešimtmetį Belgijos BVP augo patikimai, t. y. vidutiniškai 2,3 % per metus. 2009 m. šalis patyrė visą pasaulinio ekonomikos nuosmukio poveikį, o jos BVP susitraukė 2,8 %. Nuosmukio poveikis užimtumui buvo palyginti nedidelis. Laikinai sumažinus darbo valandų skaičių ir darbo našumą per valandą šis poveikis sušvelnintas. 2009 m. užimtumui sumažėjus 0,4 %, jis vėl padidėjo 2010 m. Vis dėlto nedarbas išaugo: nuo 7 % prieš nuosmukį iki 8,3 % 2010 m. Atsigavus pasaulio prekybai ir BVP augant 2,2 %, ekonomika 2010 m. atsigavo sparčiau nei tikėtasi. Dėl automatinių stabilizatorių ir diskrecinių priemonių, kurios taikytos per krizę, valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 1,3 % 2008 m. iki 5,9 % BVP 2009 m.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Nors pagrįstas kiek mažiau palankesnėmis 2011 m. augimo prielaidomis, iš esmės jis atitinka naujausią Komisijos 2011 m. pavasario prognozę. Kadangi 2010 m. deficitas buvo mažesnis nei tikėtasi (4,1 %), stabilumo programos biudžeto strategijoje planuojama 2011 m. deficitą sumažinti iki 3,6 % ir toliau jį mažinti, kad jis neviršytų 3 % pamatinės vertės iki 2012 m., t. y. iki Tarybos nustatyto termino panaikinti perviršinį deficitą. 2011 m. planuojamas deficito sumažinimas atrodo įmanomas, atsižvelgiant į gana atsargias ekonomines projekcijas. Vis dėlto fiskalinės priemonės greičiausiai sudarys mažiau nei Tarybos rekomenduota 0,75 % BVP vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė, ypač 2011 ir 2012 m., kai struktūrinių priemonių vertė bus atitinkamai tik 0,4 ir 0,3 % BVP. Be to, 2012 m. ir vėlesniems metams nustatyti deficito tikslai neremiami konkrečiomis koregavimo priemonėmis. Vidutinės trukmės tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio pertekliaus – per 2011–2014 m. stabilumo programos laikotarpį pasiekti nesitikima.

(9)

Atsižvelgiant į 2010 m. užregistruotą geresnį nei tikėtasi rezultatą, 2011 m. būtų tikslinga deficitą sumažinti dar daugiau ir greičiau nei prognozuota daryti pažangą siekiant nustatytos 3 % BVP ribos. Be to, be papildomų konsolidavimo priemonių iki 2012 m. perviršinio deficito panaikinti nebus įmanoma ir nebus įmanoma daryti pažangos siekiant vidutinės trukmės tikslo. Kadangi mokesčių našta, visų pirma tenkanti darbo pajamoms, Belgijoje jau labai didelė, šios konsolidavimo priemonės turėtų būti iš esmės grindžiamos išlaidomis.

(10)

Ekonomikos ir finansų krizė pakeitė anksčiau vyravusią ilgalaikę valdžios sektoriaus skolos mažėjimo tendenciją. Skolos santykis, nuo 1993 m. nuolat mažėjęs (kai pasiekęs aukščiausią 134 % BVP tašką toliau mažėjo iki tol, kol pasiekė 84 % 2007 m.), 2008 m. vėl padidėjo ir 2010 m. pabaigoje pasiekė 96,8 % BVP. Aukštas valstybės skolos lygis išlieka pagrindiniu uždaviniu, visų pirma todėl, kad ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui viršija ES vidurkį daugiausia dėl palyginti smarkiai padidėjusių išlaidų pensijoms, kurios sukurs dar didesnę įtampą viešiesiems finansams. Stabilumo programoje valdžios institucijos nurodė trijų krypčių strategiją, kad būtų sulaikytas prognozuojamas esminis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimas (sumažinant viešosios skolos lygį, padidinant užimtumą ir suteikiant stiprią ir solidarumu paremtą socialinės apsaugos saugumo sistemą). Vidutinės trukmės laikotarpiu būtina užtikrinti pakankamus pirminius perteklius ir toliau reformuoti Belgijos socialinės apsaugos sistemą, visų pirma pensijų sistemą, kad padidėtų ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra aukšta.

(11)

Svarbus uždavinys Belgijai – užtikrinti stabilų ir gerai veikiantį finansų sektorių, sugebantį patenkinti realiosios ekonomikos finansinio tarpininkavimo poreikius. Per pastaruosius dvejus metus Belgijos finansų sektorius labai nukentėjo nuo finansų krizės, tai nulėmė pablogėjusią finansinę padėtį, smarkiai padidėjusią valstybės pagalbą ir bankų priežiūros pokyčius. Finansinė bankų sektoriaus padėtis vis dar trapi. Be to, Belgijos bankų sektorius labai koncentruotas ir gana didelis, palyginti su ekonomikos dydžiu.

(12)

1996 m. Užimtumo skatinimo ir konkurencingumo prevencinės apsaugos įstatyme nustatyta, kad darbo užmokesčio tendencijos Belgijoje turėtų atitikti darbo užmokesčio tendencijas trijose kaimyninėse šalyse (Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje), kad būtų kontroliuojamos darbo sąnaudos. Vis dėlto šiuo įstatymu nesugebėta išvengti situacijos, kai 2005–2010 m. Belgijoje darbo užmokestis didėjo sparčiau nei trijose kaimyninėse šalyse, o našumas augo lėčiau. Todėl vienetui tenkančios darbo sąnaudos Belgijoje augo sparčiau, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir euro zonos vidurkiu. Tai kelia itin daug problemų, nes Belgijos specializacija – palyginti nedaug technologijų naudojančių prekių gamyba, todėl šalis susiduria su didele šalių, kuriose darbo sąnaudos mažesnės, konkurencija. Nors darbo užmokestį reglamentuojanti nuostata padeda derantis dėl darbo užmokesčių, ją būtų galima patobulinti, atsižvelgiant į našumo augimo skirtumus ir numatant efektyvesnę ex post koregavimo, jeigu nepasiekiami tikslai, sistemą.

(13)

Darbo rinkai būdingas tam tikras nelankstumas, nulemiantis gana dideles paskatas nedirbti, būtent: neribotos trukmės bedarbio pašalpa; aukštos faktinės ribinės mokesčių normos ir aukštas mokesčių pleištas (ypač mažai apmokamiems darbuotojams); ir socialinės paramos išmokų nutraukimas bei dideli mokesčiai įsidarbinus. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai gali pasinaudoti keliais pasitraukimo būdais ir tai yra paskata jiems išeiti iš darbo rinkos anksčiau, nesulaukus nustatyto pensinio 65 metų amžiaus. Toliau reformuojant aktyvią darbo rinkos politiką ir ją taikant vyresniems nei 50 metų asmenims, būtų galima padidinti bendrą užimtumo lygį ir labiau skatinti ieškoti darbo. Be to, labiau sumažinus bedarbio pašalpas ir jų mokėjimo trukmę ilgainiui jaunesnius darbuotojus labiau paskatintų dalyvauti darbo rinkoje. Sugriežtinus ankstyvo išėjimo į pensiją kriterijus, vyresnio amžiaus darbuotojai ilgesnį laiką aktyviau dalyvautų darbo rinkoje, o vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie tam tikrą laiką joje nedalyvavo, į ją grįžti. Galiausiai ne ES valstybių narių piliečių užimtumo lygis (40,9 %), kuris daug mažesnis už ES vidurkį.

(14)

Bendra mokesčių našta Belgijoje viena didžiausių ES, todėl ją sumažinus darbas taptų patrauklesnis. Vis dėlto, atsižvelgiant į numatomas svarbias konsolidavimo priemones, mokesčių mažinimą reikia kompensuoti atitinkamai didinant mažiau trikdančius mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo mokesčius arba pereinant prie aplinkai palankių mokesčių. Belgija taiko daug mažesnes netiesioginių energijos mokesčių normas nei kaimyninės šalys. Atsižvelgiant į aukštą darbo mokesčių pleištą, Belgijos aplinkos mokesčių santykis, palyginti su darbo mokesčiais, yra žemiausias visoje ES. Dėl to susidarė situacija, kai šalyje didelis nedarbas ir sunaudojama palyginti daug energijos, taip sunkiau pasiekti užimtumo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

(15)

Daugelio prekių ir paslaugų kainos apskritai didesnės nei kitose valstybėse narėse – tai patvirtina palyginti silpną konkurencinį spaudimą, ypač mažmeniniame sektoriuje ir tinklų pramonėje, ir silpną priežiūros sistemą. Mažmeniniame sektoriuje didelės patekimo į rinką kliūtys ir daug veiklos apribojimų. Antai konkurenciją ribojančiomis nuostatomis vis dar ribojamas darbo laikas, rinkos senbuviai saugomi nuo naujų dalyvių patekimo į rinką ir trukdoma plisti naujiems verslo modeliams ir technologijoms. Bendra Belgijos tinklų sektorių konkurencijos problema yra ta, kad rinkos senbuviai yra gerai įsitvirtinę ir patekimo į rinką kliūtys yra labai aukštos, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, vadinasi, buvę šių sektorių monopolistai vis dar gali gauti didesnį pelną nustatydami aukštesnes kainas, nei būtų leidžiamos konkurencinėje rinkoje.

(16)

Belgijos valdžios institucijos prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su paktu „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Jais dėmesio skiriama priemonėms deficitui mažinti, energijos kainoms kontroliuoti ir konkurencijai skatinti, realiojo darbo užmokesčio didėjimui kontroliuoti, finansų sistemos priežiūros sistemai įgyvendinti ir priemonėms, siekiant pailginti faktinį pensinį amžių. Tačiau nepateikiama informacijos apie priemones, kurių reikia imtis norint pasiekti reikiamą fiskalinį tikslą, taip pat nėra informacijos apie galimus realiojo darbo užmokesčio didėjimo arba energijos kainų kontrolės būdus. Kiek tai susiję su ankstyvo išėjimo į pensiją planais, neaišku, ar ir kada bus peržiūrėtas „kartų paktas“ ir kokių konkrečių priemonių bus imtasi po tos peržiūros. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka ES taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad turėtų būti įmanoma daugiau sumažinti deficitą 2011 m. ir kad reikia nustatyti tolesnes 2012 m. ir vėlesnių metų konsolidavimo priemones. Siekiant padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, reikia toliau reformuoti pensijų sistemą. Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant sustiprinti konkurencingumą, padėti žmonėms įsidarbinti ir nustatyti didesnius ne darbo, bet vartojimo ir energijos mokesčius, taip pat atverti daugiau investavimo ir augimo galimybių paslaugų sektoriuje ir tinklų pramonėje.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Belgijos stabilumo programą ir ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Belgijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

Pasinaudoti šiuo metu vykstančio ekonomikos atsigavimo privalumais ir greičiau panaikintai perviršinį deficitą. Todėl būtina imtis konrečių priemonių – daugiausia susijusių su išlaidomis, – kad iki 2012 m. biudžeto būtų pasiekta, kad vidutinė metinė fiskalinė vertė atitiktų perviršinio deficito procedūros rekomendacijas, tokiu būdu sumažintų didelį valstybės skolos santykį. Taip valdžios sektoriaus deficitas vėliausiai iki 2012 m. pabaigos būtų gerokai mažesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė. Užtikrinti, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant vidutinės trukmės tikslą, t. y. kad kasmet BVP augtų bent 0,5 %.

Imtis veiksmų ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui padidinti. Atsižvelgiant į ES trijų krypčių strategijos sistemą, pirmiausia reikėtų apriboti su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas, ypač neskatinant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos, siekiant žymiai pailginti faktinį pensinį amžių. Turėtų būti apsvartytos priemonės, susijusios su nustatyto pensinio amžiaus sąsaja su vidutine gyvenimo trukme.

3.	Šalinti struktūrinius finansų sektoriaus trūkumus, visų pirma baigti restruktūrizuoti bankus, kuriems reikia tinkamai finansuojamo ir perspektyvaus verslo modelio.

4.	Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų reformuoti derybų dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio indeksavimo sistemą ir taip užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

Pagerinti dalyvavimą darbo rinkoje mažinant didelę mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą mažai apmokamiems darbuotojams nedarant poveikio biudžetui ir įdiegiant sistemą, pagal kurią ilgėjant bedarbystės laikotarpiui bedarbio pašalpos palaipsniui mažinamos. Imtis veiksmų siekiant nustatyti didesnius ne darbo, bet vartojimo mokesčius ir padidinti mokesčių sistemos palankumą aplinkai. Pagerinti aktyvios darbo politikos veiksmingumą priemones skiriant vyresnio amžiaus darbuotojams ir pažeidžiamoms grupėms.

6.	Įvesti priemones konkurencijai mažmeniniame sektoriuje padidinti sumažinant patekimo į rinką kliūtis ir veiklos apribojimus; ir įvesti priemones konkurencijai elektros ir dujų rinkose padidinti toliau gerinant sektorių reglamentavimo ir konkurencijos institucijų efektyvumą.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2) 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(3) Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 3 dalyje.

15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/5

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Bulgarijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Bulgarijos konvergencijos programos

2011/C 209/02

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

(2)

(3)	2011 m. sausio 12 d. Komisija priėmė pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

(5)	2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)	2011 m. balandžio 15 d. Bulgarija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Dėl ekonomikos krizės nutrūko tvirto augimo, kurį skatino dideli tiesioginių užsienio investicijų srautai į šalį ir kreditavimo plėtra, laikotarpis. Nuo aukščiausio iki žemiausio taško iš viso nukritęs 7,1 %, BVP augimas 2010 m. antrąjį ketvirtį atsinaujino, dėl to per visus 2010 m. realusis BVP iš esmės buvo nulinis. Daugiausia augimą nulėmė tvirtas eksporto atsigavimas ir atsargų atkūrimas. Valdžios sektoriaus balansas, kuris prieš krizę buvo perteklius, virto deficitu – 4,7 % BVP 2009 m. ir 3,2 % BVP 2010 m. Nors per pastaruosius metus gamybos apimtis ir užimtumas nuo eksporto priklausančiuose sektoriuose padidėjo, dėl menko aktyvumo statybos, nekilnojamojo turto ir mažmeninės prekybos sektoriuose atsigavimas buvo ribotas. Didžiausią smūgį dėl gamybos apimties korekcijos patyrė užimtumas – nuo aukščiausio taško 2008 m. prarasta maždaug 358 000 darbo vietų. Todėl 2010 m. nedarbas keliais procentiniais punktais išaugo iki 10,2 %, ir nesitikima, kad vidutiniu laikotarpiu užimtumas grįš į lygį, buvusį iki krizės.

(8)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos fiskalinės projekcijos, yra pagrįstas palankesnėmis augimo projekcijomis negu Komisijos tarnybų prognozės projekcijos. Atnaujintoje konvergencijos programoje numatytas perviršinio valdžios sektoriaus deficito ištaisymas 2011 m. pagal 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją bei tolimesni sumažinimai. 2010 m. solidus ir ankstyvas struktūrinis biudžeto koregavimas sudarė daugiau kaip 2 procentinius punktus, bet 2011 m. fiskalinės priemonės sudaro kur kas mažiau negu rekomenduojamas bent jau 0,75 % BVP koregavimas, tačiau fiskalinių pastangų vidurkis visu perviršinės procedūros laikotarpiu išlieka daugiau nei 1 % BVP. 2012–2014 m. laikotarpiu atnaujintoje programoje nepateikiama pakankamai išsamios informacijos apie planuojamas biudžeto priemones tais metais fiskaliniams tikslams pasiekti. Sumažintas vidutinės trukmės tikslas, kuris yra 0,6 % BVP struktūrinis deficitas ir kurį planuojama pasiekti 2014 m., vis dar yra didesnio užmojo negu mažiausias reikalaujamas dydis. Jis atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus, ir jį numatoma pasiekti iki konvergencijos programos laikotarpio pabaigos (2014 m.). Tačiau numatomas vidutinis metinis 2012–2014 m. struktūrinių fiskalinių priemonių dydis, pagal planą 2011 m. panaikinus perviršinį deficitą, yra gerokai mažesnis už rekomenduojamą mažiausią metinį struktūrinį pagerėjimą – 0,5 % BVP. Turint omenyje laipsniškai gerėjančią ekonominę perspektyvą, konvergencijos programoje turėtų būti siekiama greičiau įgyvendinti vidutinės trukmės tikslą. Vertinant pagal nuosaikų vidutinės trukmės potencialaus gamybos apimties augimo įvertį, planuojamas biudžeto išlaidų augimas 2012–2013 m. yra pernelyg optimistiškas ir kelia riziką vidutinio laikotarpio struktūrinei fiskalinei būklei.

(9)

Planuojamas perviršinio deficito panaikinimas iki 2011 m. pabaigos padės atgauti pasitikėjimą ir padidinti vyriausybės politikos patikimumą. Vidutinės trukmės laikotarpiu svarbu įgyvendinti mažo 0,6 % BVP struktūrinio deficito tikslą, siekiant užtikrinti, kad fiskaline politika būtų remiamas esamas pinigų režimas. Tačiau fiskalinį konsolidavimą trikdo viešojo sektoriaus neveiksmingumas, dėl kurio gali susidaryti didelis spaudimas didinti išlaidas, nors tikėtina, kad biudžeto pajamos bus struktūriškai mažesnės negu klestėjimo metais prieš krizę. Taigi, reikia didelio užmojo finansų reformų, siekiant atlikti būtiną fiskalinį koregavimą ir padėti užtikrinti finansavimą būtinoms struktūrinėms reformoms įgyvendinti, įskaitant ES remiamiems projektams reikalingą bendrą finansavimą.

(10)

Bulgarijos biudžeto vykdymo rezultatai palankiomis ekonominėmis aplinkybėmis prieš krizę buvo teigiami. Fiskaliniai tikslai buvo nuosekliai pasiekiami ir sukauptos didelės fiskalinės atsargos. Dėl ekonomikos krizės poveikio 2009 m. pirmą kartą per daugelį metų biudžetas tapo deficitinis, ir pažeista taisyklė, pagal kurią biudžetas turi būti subalansuotas arba perteklinis, o viešosios išlaidos neviršyti 40 % BVP. Tai buvo iš dalies susiję su išlaidų planavimo ir kontrolės trūkumais. Tie faktai rodė ir tai, kad prieš krizę klestint ekonominei veiklai gautos neplanuotos pajamos buvo panaudojamos gana daug išaugusioms ad hoc išlaidoms dengti ir socialinio draudimo įmokų tarifams mažinti. Šioms problemoms spręsti valdžios institucijos ėmėsi keleto iniciatyvų išlaidų kontrolės ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemoms tobulinti, be kita ko, priėmė visapusišką teisės aktų, kuriais griežtinamos fiskalinės taisyklės ir vidutinės trukmės biudžeto sistema, rinkinį. Tikimasi, kad dėl to padidės fiskalinė drausmė ir politikos nuspėjamumas, sumažės makroekonominiai svyravimai ir bus užtikrinta ne tokia procikliška fiskalinė politika. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra vidutinė.

(11)

Klestėjimo metais prieš krizę padėtis darbo rinkoje tapo labai įtempta, o darbo užmokestis labai išaugo, pralenkdamas našumo augimą. Tai sąlygojo algų vidurkio lygio padidėjimą, kuris pasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Darbo užmokesčio augimas aukščiausią metinį tašką (beveik 20 %) pasiekė 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį. Po nuosmukio darbo užmokestis pradėjo mažėti, nors 2010 m. darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (t. y. maždaug 65 % darbo jėgos), darbo užmokesčio augimas išliko gana didelis – beveik 10 %.

(12)

Dalyvavimo darbo rinkoje kliūtys susijusios su dabartiniu darbo rinkos situacijos pablogėjimu krizės metu ir su tuo, kad nepakankamai vykdoma aktyvi darbo rinkos politika ir kad viešosios įdarbinimo tarnybos nepakankamai finansuojamos. Bedarbių aktyvinimo, pagalbos ieškantis darbo ir perkvalifikavimo srityse teikiamų viešųjų paslaugų kokybė yra nepakankama. Reikia toliau stiprinti silpnus programų stebėsenos ir vertinimo gebėjimus kartu siekiant pagerinti pačios politikos procesą. Kaip nurodyta naujausioje Darbo ir socialinės politikos ministerijos užsakytoje ataskaitoje (“Pagrindiniai grynojo viešosios tarnybos poveikio įvertinimo rezultatai”), susirasti darbą bedarbiams veiksmingiau padėtų tiksliau pritaikytos ir geresnės kokybės paslaugos ir geresnė darbo biržų infrastruktūra.

(13)

Ekonomikos krizė ir toliau veikia darbo rinką. Nedarbo lygis nuo 5,4 % 2008 m. išaugo iki 10,2 % 2010 m., nors jaunimo (15–24 m. amžiaus) nedarbas 2010 m. pasiekė 23,2 %. Krizė ypač paveikė žemos kvalifikacijos darbuotojus (įskaitant didelę dalį romų mažumos atstovų), kurie sudaro beveik 70 % bedarbių. Ilgalaikio nedarbo dalis (46 % 2010 m.) viršija ES vidurkį (40 % 2010 m.), ir gali būti rizikos, kad šis nedarbas taps struktūrinis. Jaunimo aktyvumo lygis nuosekliai lieka mažesnis negu du trečdaliai ES vidurkio (29,5 %, palyginti su 43,8 % ES, 2009 m.). Jaunimo užimtumo lygis 2009 m. buvo 24,8 % (35,2 % ES). Be to, Bulgarijoje jaunimo, kuris ir nesimoko, ir nedirba, dalis yra didžiausia (19,5 % 15–24 m. amžiaus asmenų). Viena iš pagrindinių jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje kliūčių – nepakankamos galimybės derinti mokslą ir darbą, visų pirma savo studijų srityje atlikti stažuotę ir gamybinę praktiką, kurios padeda pereiti į darbo rinką.

(14)

Nepaisant to, kad išsimokslinimo lygis viršija vidurkį, Bulgarijoje yra daugiau kaip 40 % menko raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti asmenų. Tai rodo, kad įmanoma tobulinti švietimo sistemą, kad ji geriau atitiktų darbo rinkos poreikius. Remiantis teigiamais naujausios mokyklų decentralizavimo reformos rezultatais tikimasi, kad būsimu ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymu bus pasiūlyta tam tikrų sprendimų, kuriuos bus galima dar labiau stiprinti, t. y. kiek tai susiję su finansine autonomija, dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo sistemoje lygiu ir išorės vertinimu, taip pat atskaitomybės užtikrinimu. Mokyklos nebaigusių asmenų rodiklis (14,7 % 2009 m.) artimas ES vidurkiui, bet ypač aukštas tarp romų (2008 m. apskaičiavimais jis buvo 43 %). Tretinį išsilavinimą turinčių asmenų dalis (27,9 % 2009 m.) tebėra mažesnė negu ES vidurkis (32,2 %). Bulgarija gerokai atidėjo aukštojo švietimo reformą. Naujasis aukštojo švietimo įstatymas, kuris jau parengtas 2010 m., bet vėliau atšauktas, turėtų būti naudingas žingsnis atsižvelgiant į reformos būtinybę.

(15)

Pensijų reforma, dėl kurios sprendimas priimtas 2010 m., nesusieta su vidutine tikėtina gyvenimo trukme arba sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemos padėtimi. Įgyvendinimo laikotarpis tęsiasi nuo 2011 iki 2026 m., o dauguma priemonių įsigalioja antroje šio laikotarpio pusėje, dėl to galėtų kilti rizika tiek pensijų sistemos pirmosios pakopos įgyvendinimui, tiek tvarumui.

(16)

Bulgarijos piliečiai skurdą patiria dažniau, palyginti su ES vidurkiu (41,9 % gyventojų patiria didelių materialinių nepriteklių, palyginti su 8,1 % ES). Apie 66 % vyresnio amžiaus žmonių kyla skurdo rizika – šis rodiklis kur kas didesnis negu ES vidurkis. Keletą pastarųjų metų yra požymių, kad gyvenimo sąlygos blogėja. Turint omenyje demografinę situaciją, tai, ar nacionalinėje reformų programoje nustatyti skurdo mažinimo tikslai bus pasiekti, labai priklauso nuo tinkamo vyresnio amžiaus darbuotojams ir palankių sąlygų neturintiems asmenims skirtos politikos modelio, taip pat nuo socialinių išmokų pakankamumo. Nacionalinėje reformų programoje skelbiama apie romų (pagal apskaičiavimus 10 % gyventojų (3)) integravimo veiklos strategijos rengimą, siekiant pagal vieną visapusišką planą šalinti daugelį kliūčių užimtumo, švietimo, sveikatos ir aprūpinimo būstu srityse.

(17)

Nedidelis viešųjų paslaugų veiksmingumas tebestabdo augimą. Nepaisant pastarojo racionalizavimo, viešojo administravimo reforma nespręstas darbuotojų kokybės arba esminių funkcijų gerinimo klausimas. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties lygis Bulgarijoje labai žemas (14,9 %) ir šis rodiklis yra antras pagal mažumą ES, dėl to ribojamas ir visų elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų diegimas.

(18)

Pažeidimų viešųjų pirkimų srityje lygis siekia 60 % visų tikrintų procedūrų, o šis rodiklis net didesnis vykdant didelius viešosios infrastruktūros projektus, kai valdžios institucijos privalo atlikti ex ante kontrolę. Viešųjų finansų kontrolės agentūros pajėgumai gerokai sumažinti 2006 m., todėl agentūra 2007–2009 m. atliko tik 12 % visų viešųjų pirkimų procedūrų ex post patikras. Nauji Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų finansų inspekcijų įstatymp daliniai pakeitimai buvo patvirtinti Ministrų Tarybos ir perduoti parlamentinei procedūrai.

(19)

Bulgarijos ūkio energijos intensyvumas yra vienas iš didžiausių ES. Ryškiausias pavyzdys yra namų šildymas – šią problemą daugiausia lemia prastai prižiūrimi daugiabučiai pastatai. Pastarieji tinkamumo taisyklių pakeitimai suteikia galimybę pasinaudoti ES struktūriniais fondais energijos vartojimo efektyvumo investicijoms remti. Įdėta mažai investicijų, nors energijos ir transporto mokesčių pajamos sumažėjo, palyginti su BVP ir darbo mokesčiais, kurie gerokai viršija ES vidurkį. Galimybes patekti į energijos rinką varžo maža konkurencija ir neskaidrūs kainų nustatymo mechanizmai.

(20)

Bulgarija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Fiskaliniai įsipareigojimai rodo, kad viešųjų finansų tvarumas bus grindžiamas pensijų reformos priemonėmis, veiksmais, kuriais bus užtikrinama, kad atlyginimas priklausytų nuo rezultatų, iki 2013 m. įšaldant pensijų ir darbo užmokesčio dydį, ir šalies fiskalinės sistemos stiprinimu priimant Finansinio stabilumo paktą, kuriame numatytos privalomos skaitinės fiskalinės taisyklės. Užimtumui skatinti bus imtasi nelegalaus darbo dalies mažinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimo priemonių. Konkurencingumo priemonėmis siekiama mažinti administracinę naštą ir didinti e. valdžios mastą; gerinti galimybes gauti išsilavinimą ir švietimo sistemos rezultatus. Šie įsipareigojimai susiję su trimis iš keturių pakto sričių, neminint finansų sektoriaus. Jie rodo platesnės reformų darbotvarkės, nustatytos konvergencijos ir nacionalinėje reformų programose, tęstinumą, ir jais spartinami vykdomi reformų projektai fiskalinio valdymo, viešojo administravimo ir švietimo srityse. Šie įsipareigojimai pagal paktą „Euro plius“ buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(21)

Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Bulgarijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Ji mano, kad, 2010 m. atlikus didelį ir ankstyvą biudžeto koregavimą, 2011 m. fiskalinio konsolidavimo planai turėtų būti įgyvendinti, kaip numatyta, o deficitas turėtų būti sumažintas tiek, kad neviršytų 3 % pamatinės vertės, laikantis Tarybos rekomendacijos. Tačiau atnaujintoje programoje nepateikiama pakankamai išsamios informacijos apie planuojamas biudžeto priemones 2012–2014 m. fiskaliniams tikslams pasiekti ir būtų galima užtikrinti spartesnę pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo. Sustiprinus šalies fiskalinę sistemą, būtų įtvirtinta fiskalinė drausmė ir užtikrintas vidutinės trukmės vyriausybės politikos nuspėjamumas ir patikimumas. Be to, reikėtų imtis šių veiksmų: stiprinti konkurencingumą, padėti žmonėms susirasti darbą, apsaugoti daugelį kliūčių patiriančius pažeidžiamiausių grupių asmenis, stiprinti viešojo administravimo įstaigų ir reguliavimo institucijų gebėjimus, didinti išteklių vartojimo efektyvumą ir atverti daugiau investavimo ir augimo galimybių.

(22)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Bulgarijos konvergencijos programą ir pateikė savo nuomonę (4), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Bulgarijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Bulgarijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

Veiksmingai vykdyti biudžetą, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas 2011 m. pagal 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal perviršinio deficito procedūrą. Patikslinti priemones, kuriomis pagrįsta 2012–2014 m. biudžeto strategija. Pasinaudoti ekonomikos atsigavimu tam, kad būtų užtikrintas lygiavertis vidutinės trukmės tikslo siekimo progresas, pirmiausia griežtai kontroliuojant išlaidų augimą, suteikiant pirmenybę augimą skatinančioms išlaidoms.

Imtis biudžeto planavimo nuspėjamumo ir vykdymo kontrolės, įskaitant kaupimų pagrindu, tolesnių veiksmų, visų pirma griežtinant fiskalinį valdymą. Tam parengti ir taikyti privalomas fiskalines taisykles ir tinkamai apibrėžtą vidutinės trukmės biudžeto sistemą, kuria būtų užtikrinamas skaidrumas visais valdžios lygmenimis.

Įgyvendinti sutartus veiksmus kartu su socialiniais partneriais pagal dabartinę pensijų reformą, paspartinti kai kuiras jos svarbiausias priemones, kurios padėtų padidinti dabartinį išėjimo į pensiją amžių ir sumažinti išankstinį išėjimą, pasinaudojant laipsnišku tarnybos socialinio darudimo laikotarpio padidinimu ir stiprinant politiką tam, kad būtų galima padėti vyresnio amžiaus darbuotojams ilgiau likti darbo rinkoje.

4.	Konsultuojantis su socialiniais partneriais ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, skatinti politiką, skirtą užtikrinti, kad darbo užmokesčio augimas būtų labiau susietas su našumo pokyčiais, ir palaikyti konkurenciją tuo pačou metu atkreipiant dėmesį į vykstančią konvergenciją.

Imtis veiksmų kovos su skurdu ir socialinės įtraukties (ypač daugelį kliūčių patiriančių pažeidžiamų grupių asmenų) skatinimo uždaviniui spręsti. Imtis priemonių modernizuoti viešąsias įdarbinimo tarnybas, kad jos galėtų geriau derinti kvalifikacijas su paklausa darbo rinkoje; paramą daugiausia skirti žemos kvalifikacijos jaunimui. Daryti švietimo reformos pažangą iki 2012 m. vidurio priimant ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymą ir naują aukštojo švietimo įstatymą.

Dėti daugiau pastangų siekiant didinti esminių valdžios funkcijų ir reguliavimo institucijų administracinius gebėjimus, kad viešosios tarnybos veiksmingiau reaguotų į piliečių ir įmonių poreikius; įvesti ir efektyviai įgvendinti priemones, kad viešieji pirkimai būtų tikrinami remiantis rizikos vertinimu, didinti institucijų gebėjimą užkirsti kelią pažeidimams ir už juos taikyti sankcijas, kad gerėtų viešųjų lėšų panaudojimo kokybė ir ekonominis veiksmingumas.

Panaikinti kliūtis patekti į rinką, garantuoto pelno susitarimus ir kainų kontrolę ir užtikrinti visišką Bulgarijos energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos nepriklausomybę, kad elektros ir dujų rinkos būtų atviros didesnei konkurencijai. Įvesti paskatas pastatų energiniam naudingumui didinti.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2) 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(3) Pagal Europos Tarybos įvertinimą.

(4) Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.

15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10

TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Vengrijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos

2011/C 209/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

(2)

(3)	2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

(5)	2011 m. balandžio 15 d. Vengrija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2015 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(6)

2008 m. rudenį Vengriją smarkiai paveikė krizė – šalis prarado finansavimo rinkos priemonėmis galimybes. Siekdama įveikti šiuos sunkumus, Vengrija įgyvendino koreguojamąją programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama fiskaliniam konsolidavimui ir finansų sektoriaus priežiūrai, o finansinę paramą jai suteikė ES ir TVF. Šiomis aplinkybėmis 2009 m. pavasarį šalis susigrąžino galimybę naudotis finansavimu rinkos priemonėmis ir ekonomika atsigavo po nuosmukio: 2009 m. BVP sumažėjo 6,7 %, o 2010 m. didėjant eksportui, BVP padidėjo 1,2 %. Be to, nedarbas toliau augo ir siekė daugiau kaip 11 %, palyginti su iki krizės buvusiu 8 % nedarbu. 2010 m. antrame pusmetyje Vyriausybė paskelbė, kad 2010–2013 m. smarkiai sumažins mokesčius. Siekdama apriboti fiskalinės būklės pablogėjimą, ji kartu įvedė specialius mokesčius ir ėmėsi papildomų nuolatinio pobūdžio išlaidų sumažinimo. Be to, dėl sprendimo panaikinti privalomąją privačių pensijų pakopą atsirado tiek nuolatinių, tiek vienkartinių pajamų. Nors šiomis priemonėmis buvo galima 2010 m. apriboti atotrūkį iki 0,4 % BVP, viršijant 3,8 % BVP deficito tikslą, ir 2011 m. rezultatas bus perteklius, pagrindinė pozicija smarkiai pablogėjo. Šiomis aplinkybėmis siekdama sustiprinti ekonominio augimo potencialą, Vyriausybė 2011 m. kovo mėn. paskelbė struktūrinę reformą ir priėmė toliau nurodytas konsolidavimo priemones.

(7)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad, remiantis Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozėmis, makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra truputį palankus, ypač kalbant apie vidaus paklausos vystymąsi. Atnaujintos programos tikslas – panaikinti perviršinį deficitą iki 2011 m., t. y. iki Tarybos nustatyto termino, ir, panaudojus dideles vienkartines pensijų lėšų pajamas, pasiekti 2 % BVP perteklių. 2012 m. biudžeto rezultatas būtų 2,5 % BVP deficitas ir po to palaipsniui, daugiausia dėl išlaidų apribojimo, mažėtų iki 1,5 % BVP 2015 m. Atnaujintoje programoje patvirtinamas šalies vidutinės trukmės tikslas – struktūriškai subalansuoti biudžeto būklę ir pasiekti 1,5 % BVP deficitą. Manoma, kad konsolidavimo strategija padės struktūriškai sumažinti biudžeto deficitą, taip pat padės mažinti skolą, kad ji iki 2015 m. pasiektų 64 % BVP. Vis dėlto atrodo, kad ši konsolidavimo strategija nukeliama į laikotarpio pabaigą, nes struktūrinis tobulinimas prasideda tik nuo 2012 m., o bendras struktūrinis pablogėjimas, viršijantis 3 % BVP 2010 ir 2011 m., neatitinka 2009 m. liepos mėn. Tarybos rekomendacijos, kuria Vengrijos prašoma pasiekti bent 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą. Pavasario prognozėje nurodyta, kad 2012 m. bus 3,3 % BVP deficitas, tai reiškia, kad yra tam tikro pavojaus, kad tikslai pasiekti 0,5 % BVP gali būti neįgyvendinti; remiantis šia prielaida, negalima atmesti, kad jeigu nebus papildomai imtasi priemonių, tais metais riba vėl gali būti pažeista. Be to, pagal prognozuojamą struktūrinio deficito scenarijų, kaip perskaičiuota Komisijos, nenumatoma būtinų koregavimų, kuriais būtų galima užtikrinti, kad iki konvergencijos programos laikotarpio pabaigos vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas; visų pirma tolesnis struktūrinis koregavimas po 2013 m. nenumatomas, nors vidutinio laikotarpio tikslo riba yra maža.

Galiausiai, panaikinus privalomąją privačių pensijų pakopą, gaunama papildomų vienkartinių ir nuolatinių pajamų, tačiau taip pat padidėja ilgalaikiai įsipareigojimai. Sekantis galimas ilgalaikis fiskalinio tvarumo pablogėjimas, atsižvelgiant į tai, kad dalis pensijų fondo turto naudojamas dabartinėms išlaidoms finansuoti, iš dalies yra kompensuojamas tuo, kad paskelbti keli veiksmai, susiję su pensijų schema strukūrinėje reformų programoje (pvz., dalis jau įgyvendintų parametrinių pakeitimų viešojoje pakopoje). Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra vidutinė.

(8)

Fiskalinis konsolidavimas lieka svarbiausia užduotimi. Jeigu griežtai nevykdomos paskelbtos reikiamos priemonės ir papildomos struktūrinio pobūdžio priemonės, negalima užtikrinti, kad perviršinis deficitas bus ilgam panaikintas ir kad bus padaryta atitinkama pažanga, siekiant vidutinės trukmės tikslo. Be to, fiskalinis konsolidavimas taip pat padės atitinkamai mažinti skolą ir gerinti ilgalaikį tvarumą, kuriam, panašu, gresia vidutinis pavojus. Iki galo panaudojus neplanuotai gautas pajamas, būtų galima paspartinti fiskalinį konsolidavimą. Šiomis aplinkybėmis valdžios institucijų kas dvejus metus rengiamos Perviršinio deficito procedūros pažangos ataskaitos bus naudinga fiskalinio konsolidavimo pažangos stebėjimo priemonė.

(9)

Neseniai priimtoje Konstitucijoje nustatyta 50 % BVP konstitucinė „skolos stabdžio“ taisyklė, o Fiskalinei tarybai suteikta veto teisė tvirtinant metinį biudžetą – tai galėtų būti pirmas žingsnis, siekiant tobulinti biudžeto sistemą. Vis dėlto svarbi informacija bus patikslinta tik tolesniuose pagrindiniuose teisės aktuose (pvz., kokie bus laikini kiekybiniai tikslai, kol skolos santykis sumažės iki 50 %, tikslus atsakomybę ribojančios išlygos aiškinimas). Nominalios skolos ribos (jeigu ji naudojama kaip universali priemonė) taikymas galėtų ceteris paribus lemti prociklišką fiskalinę poziciją. Be to, pertvarkytos fiskalinės įstaigos kompetencijos sritis yra gana siaura (apsiribojant nuomonės dėl biudžeto projekto rengimu, net ir su stipria veto teise), ji neapima viso biudžeto ciklo (pvz., tikruoju laiku vertinant naują politiką, kuri daro didelį poveikį biudžetui). Galiausiai, dar reikia paaiškinti kitus fiskalinio valdymo aspektus, kaip antai fiskalinės politikos kryptis vidutinės trukmės laikotarpiu ir skaidrumo klausimas.

(10)

Užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES (60,4 %). Moterų užimtumo lygis taip pat žemas (55,0 %), o moterų, turinčių 6 m. amžiaus vaikus ir jaunesnius, ir vaikų neturinčių moterų užimtumo lygių skirtumas yra antras pagal dydį ES (33,6 procentinių punktų, palyginti su ES vidurkiu – 12,1 procentinių punktų). Vengrijoje trūksta dienos priežiūros paslaugų, ypač ribotai tokios paslaugos teikiamos teritorijose už didesnių miestų ribų ir regionuose, kur labai didelis nedarbas. Dienos priežiūros paslaugų teikimo gerinimas būtų svarbi priemonė, kuria būtų galima padėti abiem tėvams geriau integruotis į dirbančiųjų gretas.

(11)

Vengrijoje buvo gana didelis darbo apmokestinimas. Naująja fizinių asmenų pajamų mokesčio sistema iš dalies panaikinamas neigiamas jo poveikis užimtumui, ypač asmenims, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas ir (ar) asmenims su vaikais, ir tokiu būdu siekiama spęsti skubiausius su konkrencija ir demografija susijusius klausimus. Net jeigu mokesčio dydis buvo sumažintas, tačiau vaikų neturintiems nedideles pajamas gaunantiems asmenims tenkanti mokesčių našta iš esmės padidėjo, turint omenyje laipsnišką darbo mokesčių lengvatų panaikinimą.

(12)

Valstybinės užimtumo tarnybos neturi pakankamai administracinių gebėjimų, o anksčiau suteiktos lėšos ne labai padėjo veiksmingiau integruoti bedarbius į darbo rinką. Užimtumo programų finansavimas nepakankamai susietas su rezultatais, ypač nacionaliniu lygiu finansuojamų priemonių atveju. Neseniai buvo paskelbta, kad bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė bus sutrumpinta iki mažiausios trukmės ES. Reikia įvertinti šios priemonės poveikį darbo rinkai, visų pirma nustatant, kaip veiksmingai ji padeda didinti užimtumą.

(13)

Skurdas ir tokie susiję veiksniai, kaip nedarbas arba žemas švietimo lygis, ir toliau neproporcingai veikia tam tikras socialiai remtinų asmenų grupes, ypač romus. Žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis itin mažas (36,8 %, palyginti su 53,4 % Europos vidurkiu), ypač vyrų. Remiantis įverčiais, 70 % romų gyvena žemiau skurdo ribos. Didžioji dalis romų gyvena skurdžiuose regionuose, turi mažai galimybių įsidarbinti ir naudotis viešosiomis paslaugomis.

(14)

MVĮ veiklai trukdo sudėtinga reguliavimo sistema, didelė administracinė našta ir ribota viešosios administracijos atskaitomybė ir skaidrumas. Palyginti su ES vidurkiu, MVĮ turi mažiau galimybių gauti pradinių veiklos etapų finansavimą. Nacionalinėje reformų programoje numatyta keletas administracinės naštos mažinimo priemonių ir bendras verslo aplinkos pagerinimas. Kalbant apie ne bankų teikiamo finansavimo priemonių vaidmenį, Vengrija atsilieka nuo kitų Europos šalių. Ankstesnių sektoriaus rėmimo programų veiksmingumas nebuvo sistemiškai vertinamas.

(15)

Komisija įvertino Vengrijos konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat atsižvelgė į Vyriausybės ketinimą atidžiau laikytis pakto „Euro plus“ principų. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos nuomone, fiskalinio koregavimo strategijayra daugiausia grindžiama išlaidomis ir, kad Tarybos nustatyto termino (2011 m.), iki kurio deficitas turi būti sumažintas tiek, kad neviršytų 3 % BVP vertės, laikomasi tik dėl to, kad panaudojamos didelės vienkartinės pajamos, tokios kaip pensijų lėšos bei, kad struktūrinis tobulinimas prasidės tiktai 2012 m. Atsižvelgiant į pavojų, kad tikslai gali būti neįgyvendinti, negalima atmesti galimybės, kad, nesiėmus papildomų priemonių, tais metais minėta riba vėl gali būti pažeista. Be to, ilgesniu laikotarpiu konvergencijos programa, kaip perskaičiuota Komisijos, neužtikrinama tolesnė pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo, nors riba yra maža. Papildomos priemonės, kuriomis būtų padidintas dalyvavimas darbo rinkoje ir modernizuojamos užimtumo paslaugos, suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti. Toliau mažinant administracinę naštą, būtų gerinama verslo aplinka ir padedama augti MVĮ.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į Tarybos rekomendaciją pagal 2009 m. liepos 7 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Vengrijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Vengrijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

Stiprinti fiskalines priemones tam, kad būtų laikomasi Tarybos rekomendacijų dėl perviršinio deficito ištaisymo tvariu būdu, inter alia, išvengiant struktūrinio pablogėjimo 2011 m., susijusio su planuojamu 2 % BVP biudžeto pertekliumi, ir užtikrinant, kad 2012 m. ir toliau biudžeto deficitas yra išlaikomas žemiau 3 % BVP ribos, prisidedant prie aukšto viešojo sektoriaus deficito santykio sumažinimo. Visiškai įgyvendinti paskelbtas fiskalines priemones ir patvirtinti papildomas nuolatines priemones, jei reikia, ne vėliau kaip 2012 m. biudžete, siekiant užtikrinti biudžeto tikslus tais metais. 2012 m. biudžete turėtų taip pat būti nustatytos papildomos priemonės tam, kad būtų pasiektas 2013 m. tikslas konvergencijos programoje. Užtikrinti, kad pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo būtų ne mažesnė kaip 0,5 % BVP per metus iki tol kol bus pasiektas vidutinės trukmės tikslas ir panaudoti galimas neplanuotai gautas pajamas fiskaliniam konsolidavimui spartinti.

Priimti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriuose konkrečiai nurodomi naujos konstitucinės fiskalinės valdymo sistemos veiklos aspektai, įskaitant, inter alia, centralizuotai ir vietos mastu vykdytinus kiekybinius tikslus, kol skolos santykis netaps mažesnis nei 50 % BVP. Dėl fiskalinės sistemos – įgyvendinti ir stiprinti daugiametį fiskalinį planavimą, didinti viešųjų finansų skaidrumą ir išplėsti Fiskalinės tarybos kompetencijos sritį.

3.	Didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinant mokesčių reformos poveikį nedideles pajamas gaunantiems asmenims, nedarant poveikio biudžetui. Tobulinti priemones, kuriomis moterys būtų skatinamos dalyvauti darbo rinkoje, plėtojant vaikų priežiūros ir ikimokyklines paslaugas.

Imtis veiksmų, siekiant stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų ir kitų paslaugų teikėjų gebėjimus didinti mokymo kokybę ir veiksmingumą, pagalbą ieškantiems darbo ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas. Susitiprinti aktyvios darbo rinkos priemones, kurios sąlygotų teigiamus, įrodymais pagrįstus rezultatus. Konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, sukurti pritaikytas mokymo programas žemos kvalifikacijos darbuotojams ir kitoms socialiai remtinoms asmenų grupėms.

Gerinti verslo aplinką, įgyvendinant visas numatytas reguliavimo reformos priemones ir mažinant nacionalinėje reformų programoje nurodytą administracinę naštą; įvertinti dabartinės MVĮ rėmimo politikos veiksmingumą ir koreguoti viešąsias programas, siekiant suteikti daugiau galimybių gauti ne bankų teikiamą finansavimą.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2) 2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(3) Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.

15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/21

Reguliuojamų rinkų ir nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinami finansinių priemonių rinkų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB) reikalavimai, sąrašas su pastabomis

2011/C 209/13

Finansinių priemonių rinkų direktyvos (Direktyva 2004/39/EB, OL L 145, 2004 4 30) 47 straipsniu kiekvienai valstybei narei leidžiama suteikti reguliuojamos rinkos statusą jos teritorijoje esančioms rinkoms, kurios atitinka taisykles.

Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte reguliuojama rinka apibrėžiama kaip rinkos operatoriaus valdoma ir (ar) administruojama daugiašalė sistema, apjungianti arba sudaranti lengvesnes sąlygas sistemingai ir taikant neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles jungti daugiašalius trečiųjų šalių interesus pirkti ir parduoti finansines priemones, sudarant sandorį dėl finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti taikant šios sistemos taisykles ir (arba) pačioje sistemoje, gavusi leidimą veiklai ir pastoviai veikianti laikantis Direktyvos 2004/39/EB III antraštinės dalies nuostatų.

Direktyvos 2004/39/EB 47 straipsnyje reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė turėtų atnaujintą reguliuojamų rinkų, kurioms ji suteikė leidimą, sąrašą. Ši informacija siunčiama kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Tame pačiame straipsnyje (Direktyvos 2004/39/EB 47 straipsnis) reikalaujama, kad Komisija kiekvienais metais skelbtų reguliuojamų rinkų, apie kurias jai pranešta, sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Laikantis šio reikalavimo buvo sudarytas dabartinis sąrašas.

Pridedamame sąraše nurodomi pavadinimai tų rinkų, kurios, nacionalinių kompetentingų institucijų nuomone, atitinka reguliuojamos rinkos apibrėžtį. Jame taip pat nurodoma organizacija, atsakinga už šių rinkų valdymą, bei kompetentinga institucija, atsakinga už rinkos taisyklių nustatymą arba patvirtinimą.

Dėl sumažėjusių kliūčių patekti į rinką ir specializacijos prekybos segmentuose, reguliuojamų rinkų sąrašą reikia atnaujinti dažniau nei nurodyta Investicinių paslaugų direktyvoje 93/22/EEB. Finansinių priemonių rinkų direktyvos 47 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad Europos Komisija savo svetainėje skelbtų ir reguliariai atnaujintų reguliuojamų rinkų sąrašus. Todėl Europos Komisija ne tik spausdins sąrašą OL kartą per metus, bet ir skelbs atnaujintą sąrašą savo oficialioje svetainėje (http://ec.europa.eu/internal_market/securities/isd/mifid_en.htm). Šis sąrašas bus reguliariai atnaujinamas, remiantis nacionalinių institucijų atsiųsta informacija. Pastarosios raginamos ir toliau pranešti Komisijai apie visas į reguliuojamų rinkų, kurių buveinė yra valstybė narė, sąrašus įtrauktas arba iš sąrašų išbrauktas rinkas.

Šalis

Reguliuojamos rinkos pavadinimas

Veiklą vykdanti organizacija

Rinkos įkūrimo ir priežiūros kompetentinga institucija

Austrija

1.	Amtlicher Handel (oficialioji rinka)

2.	Geregelter Freiverkehr (antra reguliuojama rinka)

1.–2.

Wiener Börse AG

1.–2.

Finanzmarktaufsichtsbehörde (FMA – Finansų rinkų institucija)

Belgija

a)	Le marché «Euronext Brussels»/De „Euronext Brussels” markt,

b)	Le marché des instruments dérivés d'Euronext Brussels/De markt voor afgeleide producten van Euronext Brussels

1.	Euronext Brussels SA/NV

a)	Reconnaissance: Ministre des Finances sur avis de l’Autorité des services et marchés financiers (FSMA – Finansinių paslaugų ir rinkų institucija). Erkenning: Minister van Financiën op advies van de Autoriteit voor Financiële Diensten en Markten (FSMA – Finansinių paslaugų ir rinkų institucija).

b)	Surveillance: FSMA Toezicht: FSMA

2.	Le marché réglementé hors bourse des obligations linéaires, des titres scindés et des certificats de trésorerie/De gereglementeerde buitenbeursmarkt van de lineaire obligaties, de gesplitste effecten en de schatkistcertificaten

2.	Fonds des rentes/Rentenfonds

a)	Reconnaissance: Législateur (art.144, §2 de la loi du 2.8.2002) Erkenning: Regelgever (art. 144, §2 van de wet van 2.8.2002)

b)	Surveillance: Comité du Fonds des rentes, pour compte de la FSMA Toezicht: Comité van het Rentenfonds, voor rekening van de FSMA.

Bulgarija

1.	Официален пазар (oficialioji rinka)

2.	Неофициален пазар (neoficialioji rinka)

Българска Фондова Борса — София АД (Bulgarijos vertybinių popierių birža – Sofia JSCo)

Комисия за финансов надзор (Finansų priežiūros komisija)

Kipras

Kipro vertybinių popierių birža

1.	Pagrindinė rinka

2.	Paralelinė rinka

3.	Alternatyvioji rinka

4.	Obligacijų rinka

5.	Investicinių bendrovių rinka

6.	Didelių projektų rinka

7.	Vandenynų laivininkystės rinka

1.–7.

Kipro vertybinių popierių birža

1.–7.

Kipro vertybinių popierių ir biržos komisija

Čekija

1.	Pagrindinė rinka (Hlavní trh)

1.–2.

Prahos vertybinių popierių birža (Burza cenných papírů Praha, a.s.)

1.–5.

Čekijos nacionalinis bankas

2.	Laisvoji rinka (Volný trh)

3.	Oficialioji rinka

3.	RM-SYSTEM, Čekijos vertybinių popierių birža (RM-SYSTÉM, česká burza cenných papírů a.s.)

4.	Būsimųjų sandorių rinka

4.–5.

Prahos energetikos birža (Energetická burza Praha)

5.	Čekijos nacionalinis bankas

Danija

NASDAQ OMX Copenhagen A/S

—	Vertybinių popierių rinka;

—	Obligacijų rinka;

—	Išvestinių finansinių priemonių rinka

1.	Kopenhagos vertybinių popierių birža AS

Finanstilsynet (Danijos finansų priežiūros institucija)

2.	Dansk Autoriseret Markedsplads A/S (Ribotos atsakomybės bendrovė „Danijos leidimą turinti rinka“ (DAMP)) (leidimą turinti rinka – reguliariai prekiaujanti vertybiniais popieriais, kuriais leidžiama prekiauti, bet kurie nėra įtraukti į biržos sąrašus)

2.	Danijos leidimą turinti ribotos atsakomybės rinka (DAMP)

Estija

Väärtpaberibörs (vertybinių popierių birža)

—	Põhinimekiri (pagrindinis sąrašas)

—	Võlakirjade nimekiri (obligacijų sąrašas )

—	Fondiosakute nimekri (fondo akcijų sąrašas)

Reguleeritud turg (reguliuojama rinka)

—	Lisanimekiri (antrinis sąrašas)

NASDAQ OMX Tallinn AS (NASDAQ OMX Tallinn Ltd.)

Finantsinspektsioon (Estijos finansų priežiūros institucija)

Suomija

Arvopaperipörssi (vertybinių popierių birža)

—	Pörssilista (oficialusis sąrašas)

—	Pre-lista (išankstinis sąrašas)

—	Muut arvopaperit -lista (kitų vertybinių popierių sąrašas)

NASDAQ OMX Helsinki Oy (NASDAQ OMX Helsinki Ltd.)

Įkūrimas – Finansų ministerija

Priežiūra:

—	Taisyklių patvirtinimas – Finansų ministerija

—	Atitikties priežiūra – Finanssivalvonta, Suomijos finansų priežiūros institucija

Prancūzija

1.	Euronext Paris

MATIF

MONEP

BlueNext

Euronext Paris (1.–4.)

Proposition de l’Autorité des marchés financiers (AMF)

Reconnaissance par le ministre chargé de l’économie (cf. article L.421-1 du code monétaire et financier)

Vokietija

Börsenaufsichtsbehörden der Länder (federalinių žemių vertybinių popierių biržų priežiūros institucijos) ir Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsauf-sicht (BaFin)

Valstybinės institucijos:

1.	Börse Berlin (Regulierter Markt)

1.	Börse Berlin AG

1.	Senatsverwaltung für Wirtschaft, Technologie und Frauen, Berlynas

2.	Düsseldorfer Börse (Regulierter Markt)

2.	Börse Düsseldorf AG

2.	Finanzministerium des Landes Nordrhein-Westfalen, Diuseldorfas

3.	Frankfurter Wertpapierbörse (Regulierter Markt)

3.	Deutsche Börse AG

3. ir 4.

Hessisches Ministerium für Wirtschaft, Verkehr und Landesentwicklung, Visbadenas

4.	Eurex Deutschland

4.	Eurex Frankfurt AG

5.	Hanseatische Wertpapierbörse Hamburg (Regulierter Markt, Startup market)

5.	BÖAG Börsen AG

5.	Freie und Hansestadt Hamburg, Behörde für Wirtschaft und Arbeit

6.	Niedersächsische Börse zu Hannover (Regulierter Markt)

6.	BÖAG Börsen AG

6.	Niedersächsisches Ministerium für Wirtschaft, Arbeit und Verkehr, Hanoveris

7.	Börse München (Regulierter Markt)

7.	Bayerische Börse AG

7.	Bayerisches Staatsministerium für Wirtschaft, Infrastruktur, Verkehr und Technologie, München

8.	Baden-Württembergische Wertpapierbörse (Regulierter Markt)

8.	Börse-Stuttgart AG

8.	Wirtschaftsministerium Baden-Württemberg, Štutgartas

9.	Europos energetikos birža

9.	Europos energetikos birža AG, Leipcigas

9.	Sächsisches Staatsministerium für Wirtschaft und Arbeit, Dresdenas

10.	Tradegate Exchange

10.	Tradegate Exchange GmbH, Berlynas

10.	Senatsverwaltung für Wirtschaft, Technologie und Frauen, Berlynas

Graikija

Atėnų birža

—	Vertybinių popierių rinka

—	Išvestinių finansinių priemonių rinka

1.	Atėnų birža

1.	Graikijos kapitalo rinkos komisija (HCMC)

2.	Elektroninė antrinė vertybinių popierių rinka (HDAT – skolos priemonių rinka)

2.	Graikijos bankas

2.	Graikijos kapitalo rinkos komisija (HCMC)

Vengrija

Budapesti Értéktőzsde Zrt. (Budapešto vertybinių popierių birža)

—	Részvényszekció (vertybinių popierių skyrius)

—	Hitelpapír Szekció (skolos vertybinių popierių skyrius)

—	Származékos Szekció (išvestinių finansinių priemonių skyrius)

—	Áru szekció (biržos prekių skyrius)

Budapesti Értéktőzsde Zrt. (Budapešto vertybinių popierių birža)

Pénzügyi Szervezetek Állami Felügyelete (Vengrijos finansų priežiūros institucija)

Airija

Airijos vertybinių popierių biržos pagrindinė rinka

Ribotos atsakomybes bendrovė Airijos vertybinių popierių birža (Irish Stock Exchange Ltd.)

Airijos centrinis bankas išduoda leidimus reguliuojamoms rinkoms ir (išskyrus kotiravimo sąlygas) prižiūri, ar rinkos operatorius laikosi Finansinių priemonių rinkų direktyvos reikalavimų.

Italija

1.	Elektroninė akcijų rinka (MTA)

2.	Elektroninė obligacijų rinka (MOT)

3.	Elektroninė atviro tipo fondų ir ETC rinka (ETF-Plus)

4.	Elektroninė vertybinių popierių išvestinių finansinių priemonių rinka (SeDeX)

5.	Investavimo priemonių elektroninė rinka

6.	Italijos išvestinių finansinių priemonių rinka, kurioje prekiaujama finansinėmis priemonėmis, nurodytomis konsoliduoto finansų įstatymo (IDEM) 1 straipsnio 2 dalies f ir i punktuose

1.–6.

Borsa Italiana SpA

Consob išduoda leidimus bendrovėms, valdančioms rinkas, ir tvirtina jų įstatus.

Veiklą vykdanti bendrovė gauna leidimą iš Ūkio ir finansų ministerijos, kuri atsižvelgia į Consob ir Banca d'Italia nuomonę, prekiauti vyriausybiniais vertybiniais popieriais didmeninėje rinkoje.

7.	Didmeninė Italijos ir užsienio vyriausybių obligacijų rinka (MTS)

8.	Didmeninė prekyba nevyriausybinėmis obligacijomis ir vertybiniais popieriais, kuriuos išleidžia tarptautinės organizacijos dalyvaujant vyriausybėms (MTS Corporate)

9.	Didmeninė prekyba internetu vyriausybinėmis obligacijomis (BondVision)

7.–9.

Società per il Mercato dei Titoli di Stato — MTS SpA

Latvija

NASDAQ OMX Riga:

—	Pagrindinis sąrašas;

—	Skolos vertybinių popierių sąrašas;

—	Antrinis sąrašas;

—	Fondų sąrašas

JSC NASDAQ OMX Riga

Finanšu un kapitāla tirgus komisija (Finansų ir kapitalo rinkų komisija)

Lietuva

Nasdaq OMX Vilnius:

—	Nasdaq OMX Vilnius pagrindinis sąrašas

—	Nasdaq OMX Vilnius antrinis sąrašas

—	Nasdaq OMX Vilnius skolos vertybinių popierių sąrašas

—	Nasdaq OMX Vilnius fondų sąrašas

Nasdaq OMX Vilnius

Lietuvos vertybinių popierių komisija

Liuksemburgas

Bourse de Luxembourg

Société de la Bourse de Luxembourg SA

Commission de surveillance du Secteur Financier

Malta

Maltos vertybinių popierių birža

Maltos finansinių paslaugų priežiūros institucija

Nyderlandai

Euronext Amsterdam pinigų rinka:

—	NYSE Euronext Amsterdamas

Euronext Amsterdam išvestinių finansinių priemonių rinka

—	NYSE Euronext Amsterdamas

1.	NYSE Euronext (International) BV, NYSE Euronext (Holding) BV, Euronext NV, en Euronext Amsterdam NV

1.–2.

Licenciją išdavė Finansų ministras, pasikonsultavęs su Nyderlandų finansų rinkų institucija.

Prižiūrima Nyderlandų finansinių rinkų institucijos.

Endex

2.	APX-ENDEX Derivatives B.V.

Lenkija

1.	Rynek podstawowy (pagrindinė rinka)

1. ir 2.

Giełda Papierów Wartościowych w Warszawie SA (Varšuvos vertybinių popierių rinka)

1.-3.

Komisja Nadzoru Finansowego (Lenkijos finansų priežiūros institucija)

2.	Rynek równoległy (paralelinė rinka)

3.	Regulowany Rynek Pozagiełdowy (reguliuojama ne biržos rinka)

3.	BondSpot SA

Portugalija

1.	Eurolist sudarytas Euronext Lisbon (oficialiojo sąrašo rinka)

1.–2.

Euronext Lisbon — Sociedade Gestora de Mercados Regulamentados, SA

Finansų ministerija išduoda rinkoms leidimus, remdamasi Comissão do Mercado de Valores Mobiliários Mobiliários (CMVM, kuri yra atsakinga už rinkos reguliavimą ir priežiūrą) pasiūlymu.

2.	Mercado de Futuros e Opções (būsimųjų sandorių ir pasirinkimo sandorių rinka)

3.	MEDIP — Mercado Especial de Dívida Pública (speciali valstybės skolos rinka)

3.	MTS Portugal — Sociedade Gestora do Mercado Especial de Dívida Pública, SGMR, SA

4.	MIBEL — Mercado Regulamentado de Derivados do MIBEL. (energetikos rinka)

4.	OMIP — Operador do Mercado Ibérico de Energia (Pólo Português), Sociedade Gestora de Mercado Regulamentado, SA (OMIP)

Rumunija

1.	Piața reglementată (reguliuojama neatidėliotinų atsiskaitymų rinka – BVB)

1. ir 2.

S.C. Bursa de Valori București SA (Bukarešto vertybinių popierių birža SA)

1.–4.

Comisia Națională a Valorilor Mobiliare (Rumunijos nacionalinė vertybinių popierių komisija)

2.	Piața reglementată la termen (reguliuojama išvestinių finansinių priemonių rinka – BVB)

3.	Piața reglementată (reguliuojama finansinių priemonių rinka – SIBEX)

3. ir 4.

S.C. SIBEX-Sibiu Stock Exchange SA

4.	Piața reglementată la termen (reguliuojama išvestinių finansinių priemonių rinka – SIBEX)

Slovakija

Kotiruojamų vertybinių popierių rinka

—	Pagrindinė kotiruojamų VP rinka

—	Paralelinė kotiruojamų VP rinka

2.	Reguliuojama laisva rinka

Bratislavos vertybinių popierių birža

Slovakijos nacionalinis bankas

Slovėnija

Liublianos oficialioji vertybinių popierių rinka (Borzni trg)

Liublianos vertybinių popierių birža (Ljubljanska borza)

Vertybinių popierių rinkų agentūra (Agencija za trg vrednostnih papirjev)

Ispanija

A.	Bolsas de Valores (iš viso apima pirmosios ir antrosios rinkų segmentus)

CNMV (Comisión Nacional del Mercado de Valores) Banco de España, atsakingas už rinką ir valstybės skolą.

1.	Bolsa de Valores de Barcelona

A1.	Sociedad Rectora de la Bolsa de Valores de Barcelona SA

2.	Bolsa de Valores de Bilbao

A2.	Soc. Rectora de la Bolsa de Valores de Bilbao SA

3.	Bolsa de Valores de Madrid

A3.	Soc. Rectora de la Bolsa de Valores de Madrid SA

4.	Bolsa de valores de Valencia

A4.	Soc. Recotora de la Bolsa de Valores de Valencia SA

B.	Mercados oficiales de Productos Financieros Derivados

1.	MEFF Renta Fija

B1.	Soc. Rectora de Productos Financieros Derivados de RENTA Fija SA

MEFF

B2.	Soc. Rectora de Productos Derivados S.A.U

C.	Mercado MFAO de Futuros del Aceite de Oliva

C.	(MFAO) Sociedad rectora del Mercado de Futuros del Aceite de Oliva, SA

D.	AIAF Mercado de Renta Fija

D.	AIAF Mercado de Renta Fija

E.	Mercados de Deuda Pública en Anotaciones

E.	Banco de España

Švedija

Nasdaq OMX Stokholmas:

—	reguliuojama akcijų ir joms prilygstančių finansinių priemonių rinka

—	reguliuojama išvestinių finansinių priemonių rinka

—	reguliuojama obligacijų ir joms prilygstančių finansinių priemonių rinka

1.	NASDAQ OMX Stockholm AB

Finansinspektionen (Finansų priežiūros institucija)

Nordic Growth Market NGM:

—	reguliuojama akcijų ir joms prilygstančių finansinių priemonių rinka

—	reguliuojama kitų finansinių priemonių rūšių (ne akcijų ir joms prilygstančių finansinių priemonių) rinka

2.	Nordic Growth Market NGM AB

Burgundy

—	reguliuojama varantų, sertifikatų, struktūrizuotų produktų ir fondų vienetų rinka

3.	Burgundy AB

Jungtinė Karalystė

EDX

1.	EDX London Limited

1.–7.

Finansinių paslaugų institucija

2.	PLUS vertybinių popierių birža

2.	PLUS Markets Group plc

3.	Londono tarptautinė būsimųjų finansinių sandorių ir pasirinkimo sandorių birža (LIFFE)

3. ir 4.

LIFFE Administration and Management

4.	NYSE Euronext Londonas

5.	Londono metalų birža

5.	The London Metal Exchange Limited

6.	Intercontinental Exchange — ICE Futures Europe

6.	ICE Futures Europe

7.	Londono vertybinių popierių birža – reguliuojama rinka

7.	London Stock Exchange plc

Islandija

Nasdaq OMX Islandija hf.

—	reguliuojama akcijų ir obligacijų rinka

Nasdaq OMX Islandija hf.

Fjármálaeftirlitið (Finansų priežiūros institucija)

Lichtenšteinas

Netaikoma

Norvegija

Oslo vertybinių popierių birža (oficialusis sąrašas)

—	Akcijų rinka

—	Išvestinių finansinių priemonių rinka

—	Obligacijų rinka

1.	Oslo Børs ASA

Finanstilsynet (Norvegijos finansų priežiūros institucija)

Oslo Axess

—	Akcijų rinka

2.	Oslo Børs ASA

Nasdaq OMX Commodities Europe (prieš tai vadinosi Nord Pool (oficialusis sąrašas)

—	Išvestinių finansinių priemonių rinka (biržos prekės)

3.	Nasdaq OMX Oslo ASA (prieš tai vadinosi Nord Pool ASA)

Fish Pool

—	Išvestinių finansinių priemonių rinka (biržos prekės)

4.	Fish Pool ASA

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.209.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 209

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. liepos 15d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2011/C 209/01	2011 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Belgijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Belgijos stabilumo programos	1

2011/C 209/02	2011 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Bulgarijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Bulgarijos konvergencijos programos	5

2011/C 209/03	2011 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl Vengrijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos	10

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 209/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6229 – PAG/Mitsui/AMT JV) ( 1 )	14

2011/C 209/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6242 – Lactalis/Parmalat) ( 1 )	14

2011/C 209/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6282 – ERG/Lukoil/JV) ( 1 )	15

2011/C 209/07	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6283 – Valero/Chevron) ( 1 )	15

2011/C 209/08	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6253 – Talis International Holding/Raphael Valves Industries) ( 1 )	16

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2011/C 209/09	2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos apeliacinės tarybos pakaitinio pirmininko skyrimo	17

2011/C 209/10	2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos pirmininko skyrimo	18

	Europos Komisija
2011/C 209/11	Euro kursas	19

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2011/C 209/12	Komisijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001, 14 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį	20

2011/C 209/13	Reguliuojamų rinkų ir nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinami finansinių priemonių rinkų direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB) reikalavimai, sąrašas su pastabomis	21

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2011/C 209/14	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6324 – Bain Capital/Hellman & Friedman/Securitas Direct) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	29

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4202
JPY	Japonijos jena	112,24
DKK	Danijos krona	7,4571
GBP	Svaras sterlingas	0,88095
SEK	Švedijos krona	9,1975
CHF	Šveicarijos frankas	1,1575
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,8380
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,435
HUF	Vengrijos forintas	269,60
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7092
PLN	Lenkijos zlotas	4,0310
RON	Rumunijos lėja	4,2743
TRY	Turkijos lira	2,3376
AUD	Australijos doleris	1,3202
CAD	Kanados doleris	1,3600
HKD	Honkongo doleris	11,0612
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6830
SGD	Singapūro doleris	1,7281
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 503,89
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,7473
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,1788
HRK	Kroatijos kuna	7,4380
IDR	Indonezijos rupija	12 124,96
MYR	Malaizijos ringitas	4,2663
PHP	Filipinų pesas	60,961
RUB	Rusijos rublis	39,8605
THB	Tailando batas	42,734
BRL	Brazilijos realas	2,2339
MXN	Meksikos pesas	16,5824
INR	Indijos rupija	63,2130


	(1) Tekstas svarbus EEE