7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/1

(1)

2010 m. kovo 3 d. savo komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ Komisija nustatė kaip vieną iš prioritetų – plėtoti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką („pažangų augimą“), ir akcentavo pavyzdinę iniciatyvą „Judus jaunimas“, kuria siekiama gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų veiklą ir jų patrauklumą tarptautiniu mastu, taip pat gerinti visų lygių švietimo ir mokymo kokybę Sąjungoje, derinant kompetenciją ir lygias galimybes, skatinant jaunimo judumą ir didinant jų galimybes įsidarbinti. Ši rekomendacija yra iniciatyvos „Judus jaunimas“ dalis ir atitinka strategijos „Europa 2020“ integruotas gaires.

(2)

Besimokančiųjų judumas, reiškiantis tarpvalstybinį judumą siekiant įgyti naujų žinių, gebėjimų ir kompetencijų, yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriais jaunimas gali didinti savo būsimas įsidarbinimo galimybes, didinti tarpkultūrinį sąmoningumą, asmens vystymąsi, kūrybingumą ir aktyvų pilietiškumą. Europiečiai, kurie nuo mažumės mokosi judumo aplinkoje, dažniau išlieka judūs ir vėliau, kaip darbo rinkos dalyviai. Besimokančiųjų judumas gali užtikrinti didesnį švietimo bei mokymo sistemų ir įstaigų atvirumą, europietiškumą bei tarptautinį pobūdį, padaryti jas prieinamesnes ir veiksmingesnes. Judumas, padedantis kurti žinių visuomenę, taip pat gali sustiprinti Europos konkurencingumą.

(3)

Judumo nauda pabrėžta 2000 gruodžio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl veiksmų plano judumo srityje (1) ir 2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių, mokytojų ir dėstytojų judumo Bendrijoje (2). 2001 m. rekomendacijoje valstybių narių paprašyta imtis tinkamų veiksmų siekiant pašalinti kliūtis šių grupių judumui.

(4)

Nuo 2001 m. rekomendacijos priėmimo jaunimo judumo srityje pasiekta didelės pažangos. Vis dėlto kol kas visapusiškai išnaudojamos ne visos priemonės ir tebėra daug kliūčių judumui. Be to, per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė besimokančiųjų judumo aplinka – tą nulėmė, inter alia, globalizacija, technologijų (įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT)) tobulėjimas, didesnis dėmesys gebėjimui įsidarbinti ir socialiniam aspektui.

(5)

2008 m. gegužės 22 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose dėl kūrybingumo ir inovacijų skatinimo pasitelkiant švietimą ir mokymą pabrėžta, kad įvairovė ir daugiakultūrinė aplinka gali skatinti kūrybingumą.

(6)

2008 m. lapkričio 21 d. išvadose dėl jaunimo judumo Taryba paprašė valstybių narių nustatyti tikslą, kad mokymasis užsienyje tam tikrą laikotarpį visiems jauniems europiečiams palaipsniui taptų taisykle, o ne išimtimi. Taryba paprašė Komisijos parengti darbo planą, kuris apimtų visų Europos programų tarpvalstybinio judumo priemones, ir remti valstybių narių pastangas skatinti judumą.

(7)

2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadose dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi pripažinta, kad visų lygių mokymo personalas galėtų geriau pasinaudoti didesnėmis besimokančiųjų judumo ir mokymosi tinklų galimybėmis.

(8)

2009 m. liepos mėn. Komisija paskelbė Žaliąją knygą „Besimokančio jaunimo judumo skatinimas“, kuria pradėtos viešos konsultacijos įvairiais klausimais, pavyzdžiui, kokiais būdais geriausia didinti jaunųjų europiečių judumo galimybes, kokias kliūtis judumui dar reikia įveikti, kaip suburti visus suinteresuotuosius subjektus kuriant naują partnerystę besimokančiųjų judumo srityje. Atsakymai į konsultacijų klausimus, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (3) ir Regionų komiteto (4) pateiktos nuomonės labai padėjo rengiant šią rekomendaciją.

(9)

Kad Sąjunga neatsiliktų nuo savo konkurentų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat būtina skatinti jaunų mokslo darbuotojų judumą. 2008 m. gegužės 23 d. Komisijos komunikate „Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“ pasiūlyta įvairių veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad visos Sąjungos mokslo darbuotojai galėtų pasinaudoti tinkamu mokymu bei patraukliomis karjeros galimybėmis, ir pašalinti kliūtis jų judumui, o 2010 m. kovo 2 d. Tarybos išvadose dėl Europos mokslininkų judumo ir karjeros galimybių pateikta konkrečių pasiūlymų, kaip gerinti mokslo darbuotojų judumą, ir nurodytos sritys, kuriose reikia imtis veiksmų siekiant skatinti laisvą žinių judėjimą („penktoji laisvė“).

(10)

Sąjungos programomis ne tik svariai remiamas judumas ir prisidedama prie švietimo sistemų plėtojimo bei internacionalizavimo, bet ir suteikiama galimybė Sąjungos lygiu skleisti geriausios praktikos pavyzdžius ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimo judumui visose mokymosi ir mokymo srityse.

(11)

Dėl ekonominių priežasčių itin svarbu užtikrinti galiojančių nacionalinių ir Sąjungos programų bei priemonių, kuriomis siekiama skatinti ir remti besimokančiųjų judumą, veiksmingą naudojimą ir administracinį supaprastinimą.

(12)

Ši rekomendacija susijusi su visais besimokančiais jaunuoliais Europoje visose mokymosi ir mokymo srityse, vidurinių ir profesinių mokyklų moksleiviais (mokymasis mokykloje ir gamybinė stažuotė), trumpųjų studijų ir aukštųjų mokyklų studentais (bakalauro studijos, magistrantūra ir doktorantūra), jaunimo mainų dalyviais, savanoriškos veiklos ar stažuočių Sąjungoje ar už jos ribų. Besimokančiųjų judumas yra svarbus visose disciplinose ir srityse, pavyzdžiui, kultūros, mokslo, technologijų, menų ir sporto; jis taip pat aktualus jauniesiems verslininkams ir mokslo darbuotojams. Šioje rekomendacijoje sąvoka „mokymasis“ apima formalųjį ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą.

(13)

Šia rekomendacija siekiama paskatinti valstybes nares propaguoti besimokančio jaunimo judumą ir, kai įmanoma, šalinti kliūtis, trukdančias daryti pažangą šioje srityje. Tuo pačiu metu joje visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją ir įsipareigojimus pagal nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus.

(14)

Šia rekomendacija valstybės narės taip pat raginamos visapusiškai išnaudoti galiojančias Sąjungos ir Bolonijos proceso priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos judumui, visų pirma Europos mobilumo kokybės chartiją, Europasą (įskaitant diplomo priedą), Jaunimo pasą, Europos kvalifikacijų sandarą, Europos kreditų perkėlimo sistemą, Europos profesinio mokymo kreditų sistemą.

(15)

Šioje rekomendacijoje nustatomos konkrečios gairės dėl administracinių ir institucinių klausimų, susijusių su besimokančio jaunimo judumu,

a)

Teikti kokybiškesnę informaciją apie nacionalinio, regioninio ir vietos judumo galimybes ir galimybes gauti stipendiją ir konsultuoti susijusiais klausimais, orientuojantis į konkrečias besimokančių asmenų grupes Sąjungoje ir už jos ribų. Valstybės narės turėtų naudotis naujais, kūrybiškais ir sąveikiais informacijos platinimo, bendravimo ir dalijimosi informacija su jaunimu ir visais kitais suinteresuotaisiais subjektais būdais.

b)

Užtikrinti, kad informacija apie besimokančiųjų judumą būtų lengvai prieinama visiems jaunuoliams, pavyzdžiui, per centralizuotus interneto portalus ir teikiant kitas žiniatinklio paslaugas, rėmimo centrus (vadinamuosius Europos biurus) ir informavimo bei konsultavimo tarnybas. Galėtų būti naudingos ir internetu teikiamos paslaugos. Šiuo tikslu rekomenduojama naudotis Europos profesinio orientavimo tinklu „Euroguidance“.

c)

Bendradarbiaujant su Komisija toliau plėtoti ir atnaujinti mokymosi galimybių portalą PLOTEUS, visų pirma didinant nacionalinių informacijos išteklių, kuriais piliečiai galėtų tiesiogiai naudotis per daugiakalbę PLOTEUS sietį, skaičių.

d)

Skatinti atitinkamas nacionalines ir regionines agentūras užtikrinti, kad jų darbas būtų susietas su besimokančiųjų judumo srities suinteresuotųjų subjektų darbu ir taip būtų užtikrintas aiškus, nuoseklus ir nesudėtingas informacijos srautas.

a)

Propaguoti besimokančiųjų judumo pridėtinę vertę tarp besimokančių asmenų, jų šeimos narių, mokytojų ir dėstytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir darbdavių siekiant savirealizacijos ir ugdyti profesinius, kalbinius, socialinius ir tarpkultūrinius gebėjimus, kūrybingumą, aktyvų pilietiškumą bei geresnes galimybes ateityje įsidarbinti, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad darbo rinka darosi vis globalesnė.

b)

Skatinti atitinkamų organizacijų, suinteresuotųjų subjektų ir kitų subjektų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi suderinto požiūrio į jaunimo motyvavimą.

c)

Siekiant stiprinti motyvaciją, skatinti judžių ir dar nejudžių besimokančių asmenų tarpusavio dalijimąsi patirtimi.

d)

Puoselėti judumo kultūrą, pavyzdžiui, judumo galimybes įtraukiant į visų lygių mokymąsi ir skatinant aktyvesnį besimokančiųjų judumo vertės socialinį pripažinimą.

a)

Pripažinti, kad ankstyvuosiuose lavinimo etapuose svarbu mokytis kalbų ir įgyti tarpkultūrinių gebėjimų, skatinant kokybišką kalbinį ir kultūrinį pasirengimą judumui tiek bendrojo, tiek profesinio rengimo srityse.

b)

Skatinti mokytojus naudoti novatoriškesnius kalbų mokymo metodus, be kita ko, grindžiamus IRT. Itin daug dėmesio reikėtų skirti palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims ir konkretiems jų poreikiams.

c)

Padėti jaunimui įgyti pagrindinių skaitmeninių gebėjimų siekiant užtikrinti, kad jie galėtų pasirengti judumui optimaliomis sąlygomis ir galėtų pasinaudoti naujomis virtualaus judumo galimybėmis, kurios papildo fizinį judumą.

d)

Skatinti švietimo įstaigų ir neformaliojo mokymosi paslaugas teikiančių subjektų partnerysčių ir mainų plėtotę, kad būtų geriau pasirengta judumo laikotarpiams.

a)

Jei įmanoma, spręsti administracinius klausimus, susijusius su sunkumais, kurių norėdami gauti vizą bei leidimą gyventi patiria ne Europos Sąjungos gyventojai, pageidaujantys atvykti mokytis į valstybę narę.

b)

Jei įmanoma, sumažinti administracinę naštą, kad būtų skatinamas besimokančiųjų judumas į Sąjungą ir iš jos. Platesniu bendradarbiavimu ir partnerystėmis su trečiosiomis šalimis, visų valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų susitarimais ir dvišaliai institucijų susitarimais būtų sudarytos palankesnės sąlygos besimokančiųjų judumui tarp Sąjungos ir likusio pasaulio.

c)

Nagrinėti problemas, kylančias dėl skirtingų Sąjungos šalyse taikomų teisinių nuostatų, susijusių su besimokančiųjų judumo programose dalyvaujančiais nepilnamečiais.

d)

Nustatyti aiškias gamybines stažuotes atliekančių asmenų skatinimo pradiniame profesinio rengimo etape dalyvauti besimokančiųjų judume sistemas. Siekdamos skatinti besimokančių gamybines stažuotes atliekančių asmenų ir jaunų mokslo darbuotojų judumą, pagal nacionalinės teisės aktus valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamas galimybes pasinaudoti apsauga: draudimo, darbo standartų, sveikatos ir saugos reikalavimų, mokesčių, socialinės apsaugos ir pensijų reglamentavimo srityse.

e)

Aktyviai skatinti įvairių šalių įstaigas drauge rengti ir įgyvendinti švietimo bei mokymo programas.

f)

Besimokančiųjų judumo galimybes įtraukti atitinkamai į mokymo planus ar programas. Be to, suteikti ir trumpalaikio judumo galimybių, nes tai gali labiau paskatinti jaunimo judumą.

a)

Naudotis galiojančiomis kokybės chartijomis, pavyzdžiui, Europos mobilumo kokybės chartija ir nacionalinio bei regionų lygio chartijomis, kad būtų užtikrinta aukšta judumo kokybė, ir skatinti užtikrinti kiekvieno judumo aspekto kokybę.

b)

Skatinti nuolatinį siunčiančiosios ir priimančiosios įstaigos dialogą ir aiškius susitarimus, pavyzdžiui, pasirašant susitarimus dėl mokymosi. Skatinti įgytų žinių, gebėjimų ir kompetencijų pripažinimą, atrankos procedūrų skaidrumą, šalių keitimąsi patirtimi ir struktūrizuotą besimokančių asmenų rėmimą.

c)

Skatinti reguliaraus grįžtamosios informacijos gavimo pasibaigus besimokančiųjų judumo laikotarpiui mechanizmus, kad būtų užtikrinta aukšta patirties kokybė.

d)

Remti kuravimo ir dalijimosi tarpusavio mokymosi patirtimi programas, kad judūs besimokantys asmenys geriau integruotųsi priimančiojoje šalyje arba įstaigoje.

e)

Skatinti patogių ir prieinamų paslaugų, tokių kaip būsto, aprūpinimo maistu ir gėrimais, transporto, teikimą judiems besimokantiems asmenims.

f)

Skatinti teikti rekomendacijas besimokantiems asmenims dėl to, kaip geriausiai pasinaudoti besimokančiųjų judumu siekiant plėtoti žinias, gebėjimus ir kompetencijas.

g)

Skatinti konsultuoti grįžusius judžius besimokančius asmenis, kaip panaudoti užsienyje įgytas kompetencijas. Po ilgų studijų užsienyje padėti jiems reintegruotis.

a)

Skatinti įgyvendinti ir naudoti Sąjungos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos perkelti ir patvirtinti valstybėse narėse pasinaudojus judumo galimybe pasiektus mokymosi rezultatus. Be to, apie šias priemones reikėtų aktyviau skelbti, visų pirma tarp darbdavių.

b)

Tobulinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos patvirtinimo bei pripažinimo tvarką ir gaires, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas intensyvesniam judumui, pavyzdžiui, savanoriškos veiklos ir darbo su jaunimu srityse.

c)

Spręsti klausimus, susijusius su užsienyje įgytų žinių, gebėjimų ir kompetencijų, pavyzdžiui, užsienio kalbos žinių, patvirtinimu ir pripažinimu.

d)

Remti informacijos centrus, kuriuose asmenys galėtų gauti informacijos apie tai, kaip gali būti pripažintos jų užsienyje įgytos kvalifikacijos bei išduoti atitinkami pažymėjimai, ir didinti jų veiklos matomumą.

a)

Skatinti partnerystes besimokančiųjų judumo srityje, kuriose dalyvautų regionų ir vietos lygiu veikiantys viešojo bei privačiojo sektoriaus subjektai. Šiuo požiūriu vertingi partneriai gali būti prekybos rūmai, verslo, profesinio rengimo ir mokymo bei profesinės asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Be to, turėtų būti skatinami mokyklų, universitetų ir įmonių tinklai, kuriuose būtų keičiamasi informacija, naujienomis ir patirtimi.

b)

Skatinti regionines ir vietos valdžios institucijas atlikti svarbesnį vaidmenį remiant besimokančiųjų judumą pasitelkiant veikiančius tinklus ir kuriant naujas partnerystes.

c)

Skatinti aktyvų švietimo ir verslo sektorių bendradarbiavimą ir ryšius, įskaitant informuotumo apie besimokančiųjų judumo naudą didinimą ir besimokančiųjų judumo naudos propagavimą, nes įmonių dalyvavimas yra vienas iš svarbių veiksnių didinant jaunimo judumą, pavyzdžiui, suteikiant galimybę atlikti stažuotes. Prireikus pagal Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus teikti paskatas, pavyzdžiui, skirti specialias dotacijas įmonėms, kad jos būtų skatinamos priimti stažuotojus.

d)

Prisidėti prie nacionalinių ir Sąjungos programų nuoseklumo bei papildomumo, kad būtų kuriama sinergija ir gerinamas judumo programų veiksmingumas.

a)

Skatinti naudotis informacijos skleidėjais, pavyzdžiui, mokytojais, dėstytojais, šeimos nariais, su jaunimu dirbančiais asmenimis ir jaunimu, kurie dalyvavo judumo programose, kad jie įkvėptų ir motyvuotų jaunimą tapti judžiu. Skatinti švietimo srities darbdavius pripažinti ir vertinti mokytojų, dėstytojų ir su jaunimu dirbančių asmenų veiklą, kuria skatinamas jaunuolių judumas.

b)

Skatinti ir remti besimojančiųjų judumo galimybes, kaip švietimo įstaigų vadovų, mokytojų, dėstytojų, administracinio personalo ir su jaunimu dirbančių asmenų pirminio mokymo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi dalį.

a)

Savanoriškai remti darbą, siekiant išnagrinėti galimybes sukurti pažangos, padarytos skatinant besimokančiųjų judumą ir šalinant jam trukdančias kliūtis, stebėsenos metodikos sistemą; šis darbas grindžiamas tinklo „Eurydice“ padedant valstybių narių ekspertams atlikto parengiamojo tyrimo rezultatais ir jį vykdant bus visapusiškai pasinaudota turimais duomenų bei informacijos šaltiniais.

b)

Pateikti Komisijai pažangos, padarytos skatinant besimokančiųjų judumą ir šalinant jam trukdančias kliūtis, ataskaitą pagal galiojančių Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) ataskaitų teikimo struktūrų principus.

1.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai naudojamos Sąjungos programos ir biudžetai, visų pirma mokymosi visą gyvenimą srityje, siekiant išplėsti ir padidinti jaunimo galimybės mokytis, be kita ko, apsvarstant galimybę pasinaudoti Europos struktūrinių ir sanglaudos fondų bei Europos investicijų banko ištekliais (5).

2.

Remti valstybių narių pastangas, kuriomis siekiama skatinti besimokančiųjų judumą, visų pirma apsvarstyti, kaip atsižvelgti į šią rekomendaciją rengiant naujos kartos Sąjungos programas švietimo ir mokymo srityje bei kitą Sąjungos daugiametę finansinę programą.

3.

Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis tobulinti statistikos sistemą, naudojamą vertinant tarpvalstybinį besimokančiųjų judumą.

4.

Glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais išnagrinėti galimybes parengti metodikos sistemą, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl iniciatyvos „Judus jaunimas“ – judumo suvestinę siekiant vykdyti pažangos, padarytos skatinant besimokančiųjų judumą ir šalinant jam trukdančias kliūtis, stebėseną.

5.

Praėjus pirmiems ketveriems metams nuo šios rekomendacijos įgyvendinimo pradžios įvertinti pažangą, padarytą šalinant kliūtis judumui.

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/6

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/7

Sprendimo priėmimo data

:

2011 m. kovo 23 d.

Bylos numeris

:

69527

Sprendimo Nr.

:

89/11/COL

ELPA valstybė

:

Norvegija

Pavadinimas (ir (arba) pagalbos gavėjo pavadinimas)

:

Schemos, skirtos moksliniais tyrimais pagrįstų naujovių centrams, pakeitimas

Teisinis pagrindas

:

Vyriausybės baltoji knyga dėl mokslinių tyrimų „Įsipareigojimas atlikti mokslinius tyrimus“. Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos 2011 m. biudžeto dokumentas. Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos gairės.

Pagalbos forma

:

Dotacija

Biudžetas

:

1 680 mln. NOK.

Trukmė

:

Iki 2019 m.

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

:

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/8

1.

Pripažinti, kad neužtikrinusi, kad kompetentingos institucijos sudarytų ir, jei reikia, patvirtintų visų pagrindinių jos teritorijos kelių, kuriais per metus pravažiuoja daugiau nei šeši milijonai transporto priemonių, strateginius triukšmo žemėlapius ir parengtų jų triukšmo veiklos planus, ir neužtikrinusi, kad strateginių triukšmo žemėlapių ir veiklos planų suvestinių informacija, kaip nurodyta Direktyvos VI priede, būtų išsiųsta ELPA priežiūros institucijai, Islandijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su EEE susitarimo XX priedo 32g punkte nurodyto teisės akto (2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo), suderinto su EEE susitarimu jo 1 protokolu, 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsniu.

ir

2.

nurodyti Islandijos Respublikai padengti bylinėjimosi išlaidas.

—

ELPA priežiūros institucija teigia, kad Islandija nesudarė visų pagrindinių kelių, kuriais per metus pravažiuoja daugiau kaip šeši milijonai transporto priemonių, triukšmo žemėlapių ir triukšmo veiklos planų.

—

ELPA priežiūros institucija teigia, kad taip Islandija pažeidė 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, nurodytos EEE susitarimo XX priedo 32g punkte, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnį.

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/9

1.

2011 m. birželio 29 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „NYSE Euronext“ (toliau – NYX, JAV) ir „Deutsche Börse“ (toliau – DB, Vokietija) visiškai susijungia, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6166 – NYSE Euronext/Deutsche Börse adresu:

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/10

1.

2011 m. birželio 30 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „The Blackstone Group L.P.“ (toliau – „Blackstone“, JAV) pirkdama vertybinius popierius įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visų įmonių „Valad Funds Management Limited“ ir „Valad Property Trust“ (toliau kartu – „Valad Property“, Australija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6257 – Blackstone/Valad Property adresu:

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/11

1.

Bendrąja pozicija 2002/402/BUSP (1) Sąjunga raginama įšaldyti Usamos bin Ladeno, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narių bei su jais susijusių kitų asmenų, grupių, susivienijimų ir subjektų, nurodytų pagal JTSTR 1267(1999) ir 1333(2000) parengtame sąraše, kurį turi reguliariai atnaujinti pagal JTSTR 1267(1999) įsteigtas JT komitetas, lėšas ir ekonominius išteklius.

Į šį JT komiteto parengtą sąrašą įtraukti:

Į veiksmų arba veiklos, liudijančios, kad asmuo, grupė, susivienijimas arba subjektas yra „susiję su“ Al-Qaida, Usama bin Ladenu arba Talibanu, sąvoką įtraukta:

2.

2011 m. birželio 16 d. JT komitetas nutarė į atitinkamą sąrašą įtraukti Othman Ahmed Othman Al-Ghamdi. Šis fizinis asmuo gali bet kuriuo metu pateikti JT ombudsmenui prašymą kartu su visais patvirtinamaisiais dokumentais, kad sprendimas dėl jo įtraukimo į minėtą JT sąrašą būtų persvarstytas. Prašymas turėtų būti siunčiamas šiuo adresu:

Daugiau informacijos http://www.un.org/sc/committees/1267/delisting.shtml

3.

Pagal 2 punkte nurodytą JT sprendimą Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 621/2011 (2), kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu (3), I priedas. Pakeitimu, padarytu pagal Reglamento (EB) Nr. 881/2002 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 1 dalį, Othman Ahmed Othman Al-Ghamdi įtraukiamas į to reglamento I priedo sąrašą (toliau – I priedas).

Į I priedą įtrauktiems asmenims ir subjektams taikomos šios Reglamente (EB) Nr. 881/2002 nustatytos priemonės:

4.

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 (5) 7a straipsnyje numatytas peržiūros procesas, pagal kurį į sąrašą įtraukti asmenys teikia pastabas dėl jų įtraukimo į sąrašą pagrįstumo. Asmenys ir subjektai, įtraukti į I priedą Reglamentu (ES) Nr. 621/2011, gali teikti Komisijai prašymą pagrįsti jų įtraukimą į sąrašą. Šis prašymas turėtų būti siunčiamas:

5.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę užginčyti Reglamentą (ES) Nr. 621/2011 Europos Sąjungos Bendrajame Teisme Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnio ketvirtoje ir šeštoje pastraipose nustatytomis sąlygomis.

6.

Atitinkamų asmenų asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos (dabar Sąjungos) institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisyklėmis (6). Visi prašymai, pvz., dėl tolesnės informacijos arba dėl naudojimosi Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 nustatytomis teisėmis (pvz., galimybė susipažinti arba ištaisyti asmens duomenis), turi būti siunčiami Komisijai 4 dalyje paminėtu adresu.

7.

Siekiant tvarkos į I priedą įtrauktų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad yra galimybė pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, išvardytoms Reglamento (EB) Nr. 881/2002 II priede, siekiant gauti leidimą naudotis įšaldytomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais būtiniausiems poreikiams patenkinti arba konkretiems mokėjimams atlikti, kaip nustatyta to reglamento 2a straipsnyje.

7.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/13