30.6.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/2

EUROPOS PARLAMENTO BIURO SPRENDIMAS

2011 m. birželio 6 d.

dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių

2011/C 190/02

EUROPOS PARLAMENTO BIURAS,

atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnio 12 dalį,

kadangi:

(1)	Atsižvelgiant į 2010 m. spalio 20 d. pasirašytą Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (1) („Pagrindų susitarimas“), būtina pataisyti 2006 m. lapkričio 13 d. Biuro sprendimą dėl konfidencialių dokumentų administracinio tvarkymo taisyklių.

(2)

Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentui pavedamos naujos užduotys ir siekiant plėtoti Parlamento veiklą tose srityse, kuriose reikalingas tam tikras konfidencialumas, būtina nustatyti konfidencialios informacijos, įskaitant įslaptintą informaciją, tvarkymo Europos Parlamente pagrindinius principus, būtiniausius saugumo standartus ir tinkamas procedūras.

(3)

Šiame sprendime nustatytų taisyklių tikslas – užtikrinti atitinkamus apsaugos standartus ir suderinamumą su kitų institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis arba remiantis jomis, arba valstybių narių priimtomis taisyklėmis siekiant užtikrinti sklandų Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesą.

(4)	Šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsniui ir 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2).

(5)	Šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio SESV 16 straipsniui ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3).

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiame sprendime reglamentuojamas Europos Parlamento vykdomas konfidencialios informacijos rengimas, gavimas, perdavimas ir laikymas siekiant tinkamai apsaugoti jos konfidencialų pobūdį. Šiuo sprendimu konkrečiai įgyvendinamas Pagrindų susitarimo 2 priedas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a) informacija– rašytinė ar žodinė informacija, kad ir kokia būtų jos laikmena ar autorius;

b) konfidenciali informacija– ES įslaptinta informacija (ESĮI) ir neįslaptinta kita konfidenciali informacija;

c) ES įslaptinta informacija (ESĮI)– bet kokia informacija ir medžiaga, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE/EU SECRET“, „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ arba „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta įvairaus dydžio žala ES interesams arba vienos ar kelių valstybių narių interesams, neatsižvelgiant į tai, ar ta informacija buvo parengta institucijose, įstaigose, tarnybose ar agentūrose, įsteigtose pagal Sutartis arba jomis remiantis, ar yra gauta iš valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų. Šiuo atveju:

— „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“– taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta ypatingai didelė žala Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių esminiams interesams,

— „SECRET UE/EU SECRET“– taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti rimtai pakenkta Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių esminiams interesams,

— „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“– taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti pakenkta Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių esminiams interesams,

— „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“– taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas galėtų būti nepalankus Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams;

d) kita konfidenciali informacija– visa kita neįslaptinta konfidenciali informacija, įskaitant informaciją, kuriai taikomos duomenų apsaugos taisyklės arba kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga, parengta Europos Parlamente ar Europos Parlamentui perduota kitų institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis arba jomis remiantis, ar valstybių narių;

e) dokumentas– fiksuota informacija, neatsižvelgiant į jos fizinę formą ar charakteristikas;

f) medžiaga– dokumentas arba bet kokie pagaminti ar gaminami įrenginiai ar įranga;

g) būtina žinoti– asmens būtinybė susipažinti su konfidencialia informacija, kad jis (ji) galėtų atlikti oficialias pareigas ar užduotį;

h) leidimas– sprendimas (sprendimas dėl asmens patikimumo patvirtinimo) suteikti asmeniui teisę dirbti ar susipažinti su konkretaus lygio ESĮI, kurį priima Parlamento pirmininkas, jei sprendimas susijęs su Europos Parlamento nariais, arba generalinis sekretorius, jei sprendimas susijęs su Europos Parlamento pareigūnais ir kitais Parlamento darbuotojais, kurie dirba frakcijoms, remdamasis teigiamais nacionalinės institucijos pagal nacionalinę teisę ir pagal I priedo 2 punkto nuostatas atliktos asmens patikimumo patikrinimo procedūros rezultatais;

i) laipsnio sumažinimas– slaptumo žymos lygio sumažinimas;

j) išslaptinimas– bet kokios slaptumo žymos panaikinimas;

k) rengėjas– ESĮI ar bet kokios kitos konfidencialios informacijos tinkamai įgaliotas autorius;

l) saugumo pranešimai– techninės įgyvendinimo priemonės, kaip nurodyta II priede (4).

3 straipsnis

Pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai

1. Tvarkydamas konfidencialią informaciją Europos Parlamentas laikosi I priedo 1 dalyje nustatytų pagrindinių principų ir būtiniausių standartų.

2. Europos Parlamentas pagal pagrindinius principus ir būtiniausius standartus parengia Informacijos saugumo valdymo sistemą (ISVS), kurios tikslas – palengvinti Europos Parlamento ir administracinį darbą bei užtikrinti visos Parlamento tvarkomos konfidencialios informacijos apsaugą visapusiškai laikantis tokios informacijos rengėjo nustatytų taisyklių, pateikiamų saugumo pranešimuose.

Konfidencialios informacijos tvarkymas naudojant Europos Parlamento automatines informacines sistemas (IS) įgyvendinamas laikantis informacijos saugumo užtikrinimo (ISU) koncepcijos ir nurodomas saugumo pranešimuose.

3. Europos Parlamento nariai gali susipažinti su įslaptinta informacija iki lygmens „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ir įskaitant šį lygmenį neturėdami asmens patikimumo patvirtinimo. Norėdami susipažinti su lygmens „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ informacija, jie turi pasirašyti oficialų pasižadėjimą, kad neatskleis šios informacijos turinio tretiesiems asmenims. Galimybė susipažinti su aukštesnio negu lygmens „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ informacija suteikiama nariams, kurie turi atitinkamo lygmens asmens patikimumo patvirtinimą.

4. Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijoms, gali susipažinti su konfidencialia informacija, jeigu jie atitinka principą „būtina žinoti“, ir su įslaptinta didesnio lygmens kaip žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“ pažymėta informacija, jeigu jie turi atitinkamo lygmens asmens patikimumo patvirtinimą.

4 straipsnis

Konfidencialios informacijos rengimas ir administracinis tvarkymas Europos Parlamente

1. Europos Parlamento pirmininkas, susijusio Parlamento komiteto pirmininkai ir generalinis sekretorius, ir (arba) asmuo, kuriam jis (ji) tinkamai suteikė leidimą raštu, gali parengti konfidencialią informaciją ir (arba) įslaptinti informaciją, kaip nurodyta saugumo pranešimuose.

2. Rengdamas įslaptintą informaciją rengėjas taiko atitinkamą įslaptinimo lygį pagal tarptautinius standartus ir I priede nustatytas apibrėžtis. Rengėjas taip pat paprastai nustato gavėjus, kuriems turi būti suteiktas leidimas susipažinti su informacija atitinkamai pagal įslaptinimo lygį. Ši informacija suteikiama Konfidencialios informacijos tarnybai (KIT), kai dokumentas pateikiamas KIT.

3. Konfidenciali informacija, kuriai taikoma tarnybinės paslapties pareiga, tvarkoma laikantis saugumo pranešimuose pateiktų nurodymų.

5 straipsnis

Konfidencialios informacijos gavimas Europos Parlamente

1. Apie Europos Parlamento gautą konfidencialią informaciją pranešama:

—	prašymą pateikusio Parlamento organo sekretoriatui ar atitinkamas pareigas einančiam asmeniui apie ESĮI, įslaptintą kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, ir apie kitą konfidencialią informaciją,

—	Konfidencialios informacijos tarnybai apie ESĮI, įslaptintą kaip „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, ir apie aukštesnio lygmens ESĮI.

2. Konfidencialios informacijos registravimą, laikymą ir atsekamumą užtikrina arba informaciją gavęs Parlamento organo sekretoriatas ar atitinkamas pareigas einantis asmuo, arba KIT.

3. Konfidencialios informacijos, kurią pranešė Komisija pagal Pagrindų susitarimą, atveju sutartos nuostatos dėl informacijos konfidencialumo apsaugojimo tvarkos remiantis Pagrindų susitarimo 2 priedo 3.2 punktu (nustatyta bendru sutarimu ir susijusi su gavėjais, susipažinimo su informacija tvarka, t. y. galimybėmis dėl saugios skaityklos ir uždaro posėdžio arba kt.), pateikiamos kartu su konfidencialia informacija Parlamento organo sekretoriatui ar atitinkamas pareigas einančiam asmeniui, ar KIT, kai informacija pažymėta žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ar aukštesnio lygmens žyma.

4. 3 dalyje minimos nuostatos taip pat gali būti mutatis mutandis taikomos, kai konfidencialią informaciją perduoda kitos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, įsteigtos pagal Sutartis ar jomis remiantis, arba valstybės narės.

5. ESĮI, įslaptinta kaip „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, teikiama Europos Parlamentui pagal papildomas nuostatas, dėl kurių susitaria prašymą dėl informacijos pateikęs Parlamento organas ar atitinkamas pareigas einantis asmuo ir informaciją teikianti ES institucija ar valstybė narė. Pirmininkų sueiga įsteigia priežiūros komitetą. Jo tikslas – užtikrinti, kad apsaugos lygis atitiktų informacijos įslaptinimo lygį.

6 straipsnis

Europos Parlamento vykdomas ESĮI perdavimas trečiosioms šalims

Europos Parlamentas gali, jei rengėjas sutinka, perduoti ESĮI kitoms ES institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms ar valstybėms narėms, jeigu jos užtikrina, kad ESĮI jų tarnybose ir pastatuose tvarkoma laikantis šiame sprendime nurodytoms taisyklėms lygiaverčių taisyklių.

7 straipsnis

Konfidencialios informacijos laikymas ir susipažinimas su ja saugumo zonose (saugi skaitykla)

1. Saugioje skaitykloje užtikrinamas saugus laikymas ir joje nėra kopijavimo aparatų, telefonų, faksų, skaitytuvų ar kitų dokumentų dauginimo ar perdavimo priemonių.

2. Patekimo į saugią skaityklą sąlygos:

į saugią skaityklą gali patekti tik:

—	Europos Parlamento nariai, Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijoms, kurių tapatybė tinkamai nustatyta pagal 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą tvarką,

—	už KIT valdymą atsakingi Europos Parlamento pareigūnai,

—	kai reikia, už saugumą ir priešgaisrinę saugą atsakingi Europos Parlamento pareigūnai.

Saugios vietos valymas vykdomas tik esant ir atidžiai prižiūrint KIT dirbančiam pareigūnui;

kiekvienas asmuo, norintis susipažinti su konfidencialia informacija, iš anksto praneša savo vardą ir pavardę KIT. KIT patikrina kiekvieno prašymą leisti susipažinti su ta informacija pateikusio asmens tapatybę ir prireikus patikrina, ar tas asmuo turi reikalingo lygmens asmens patikimumo patvirtinimą ir ar jam (jai) leidžiama su ja susipažinti pagal 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas nuostatas;

c)	KIT turi įgaliojimus neįleisti į skaityklą asmenų, kurie neturi leidimo į ją įeiti pagal a ir b punktų nuostatas. Parlamento nariai, norėdami užginčyti KIT sprendimą, kreipiasi į Pirmininką, kiti asmenys – į generalinį sekretorių.

3. Susipažinimo su konfidencialia informacija saugioje skaitykloje sąlygos:

asmenys, turintys teisę susipažinti su šia informacija ir pateikę 2 dalies b punkte numatytą prašymą, atvyksta į KIT.

Išskyrus ypatingus atvejus (pvz., per trumpą laikotarpį gaunama daug prašymų leisti susipažinti su konfidencialia informacija), su konfidencialia informacija susipažinti saugioje skaitykloje leidžiama tik vienam asmeniui vienu metu, esant KIT pareigūnui.

Tas pareigūnas privalo leidimą turinčiam asmeniui nurodyti jo (jos) pareigas ir paprašyti pasirašyti oficialų pareiškimą, kuriame minėtasis asmuo įsipareigoja neatskleisti informacijos turinio jokiems tretiesiems asmenims;

b)	susipažįstant su dokumentais draudžiama bendrauti su išorine aplinka (įskaitant draudimą naudotis telefonu ar kitomis technologijomis), užsirašinėti ir dauginti ar fotografuoti konfidencialios informacijos, su kuria susipažįstama;

c)	prieš leisdamas asmeniui išeiti iš skaityklos, a punkte nurodytas KIT pareigūnas patikrina, ar informacija, su kuria asmuo susipažino, yra vis dar vietoje, nesugadinta ir tebėra išsami.

4. Jei pažeidžiamos pirmiau nustatytos taisyklės, atsakingas KIT pareigūnas apie tai praneša generaliniam sekretoriui, kuris informuoja Pirmininką, jei taisykles pažeidęs asmuo yra Europos Parlamento narys.

8 straipsnis

Kitokio susipažinimo su konfidencialia informacija būtiniausi standartai

1. Kai konfidenciali informacija administraciniu būdu tvarkoma uždarame posėdyje, už šį posėdį atsakingas Parlamento organo sekretoriatas ar atitinkamas pareigas einantis asmuo užtikrina, kad:

—	į posėdžio salę būtų įleidžiami tik tie asmenys, kurie turi dalyvauti posėdyje ir kurie turi reikalingo lygmens asmens patikimumo patvirtinimą,

—	visi dokumentai būtų sunumeruoti, išdalijami posėdžio pradžioje ir surenkami posėdžio pabaigoje ir kad nebūtų daromi šių dokumentų nuorašai bei šie dokumentai nebūtų dauginami ar fotografuojami,

—	posėdžio protokole nebūtų nurodomas diskusijų dėl klausimo, kuris buvo svarstomas taikant konfidencialumo procedūrą, turinys,

—

konfidencialiai informacijai, kuri pateikiama žodžiu Europos Parlamento gavėjams, būtų taikomas toks pat konfidencialios informacijos apsaugos lygis, koks taikomas raštu pateikiamai informacijai. Gali būti numatytas oficialus šios informacijos gavėjų pasižadėjimas, kad jie neatskleis jos turinio jokiam trečiajam asmeniui.

2. Konfidencialios informacijos administraciniam tvarkymui, už kurį atsakingas Parlamento organo sekretoriatas ar atitinkamas pareigas einantis asmuo ir kuris vykdomas ne uždarame posėdyje, taikomos šios taisyklės:

—	spausdintinė dokumentų kopija asmeniškai perduodama sekretoriato vadovui, jis šiuos dokumentus užregistruoja ir išduoda gavimo patvirtinimą,

—	kai tokie dokumentai faktiškai nenaudojami, jie laikomi užrakintoje vietoje ir už juos atsako sekretoriatas,

—	nepažeidžiant 1 dalies nuostatų dėl konfidencialios informacijos administracinio tvarkymo uždarame posėdyje, jokiu būdu ši informacija negali būti dauginama, išsaugoma kitoje laikmenoje ar kam nors perduodama,

—	prieiga prie tokių dokumentų suteikiama tik šių dokumentų gavėjams ir ją pagal 4 straipsnio 2 dalyje ar 5 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas nuostatas turi prižiūrėti sekretoriatas,

—	sekretoriatas pildo asmenų, kurie susipažino su dokumentais, ir datų bei laiko, kai su jais susipažinta, registrą. Rengiant 12 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą registro informacija perduodama KIT.

9 straipsnis

Konfidencialios informacijos saugojimas archyve

1. Europos Parlamento patalpose teikiamos saugaus archyvo paslaugos.

Konfidenciali informacija, galutinai pateikta KIT ar Parlamento organo sekretoriatui ar atitinkamas pareigas einančiam asmeniui, perkeliama į saugų KIT archyvą praėjus šešiems mėnesiams po to, kai su ja buvo paskutinį kartą susipažįstama, ir vėliausiai per metus nuo tos dienos, kai ji buvo pateikta.

2. KIT yra atsakinga už saugių archyvų tvarkymą laikantis standartinių archyvavimo kriterijų.

3. Su saugiame archyve saugoma konfidencialia informacija gali būti susipažįstama laikantis šių sąlygų:

—	į archyvą susipažinti su konfidencialia informacija įleidžiami tik tie asmenys, kurių pavardė arba pareigos nurodyti lydraštyje, pildomame perduodant saugoti tą informaciją,

—	prašymas susipažinti su konfidencialia informacija turi būti teikiamas KIT, kuri perkelia reikiamą dokumentą iš archyvo į saugią skaityklą,

—	taikoma 7 straipsnyje nustatyta susipažinimo su konfidencialia informacija tvarka ir sąlygos.

10 straipsnis

ESĮI slaptumo žymos laipsnio sumažinimas ir išslaptinimas

1. ESĮI slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas arba ESĮI gali būti visiškai išslaptinta tik leidus rengėjui, ir, jei reikia, pasitarus su kitomis suinteresuotomis šalimis. Dokumentų slaptumo žymos laipsnio sumažinimas arba jų išslaptinimas patvirtinamas raštu. Rengėjas atsako už to dokumento gavėjų informavimą apie slaptumo žymos pakeitimą, o šie atitinkamai atsako už kitų gavėjų, kuriems yra nusiuntę dokumentą arba jo kopiją, informavimą apie slaptumo žymos pakeitimą. Jei įmanoma, ant įslaptintų dokumentų jų rengėjai nurodo datą, laikotarpį arba įvykį, nuo kurio turinio slaptumo žymos laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentas išslaptintas. Priešingu atveju rengėjai peržiūri dokumentus ne rečiau kaip kas penkerius metus, kad garantuotų, jog reikalingas pirminis įslaptinimas.

2. Saugiuose archyvuose saugomi dokumentai bus išslaptinti ne vėliau kaip po 30 metų laikantis 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (5). Išslaptinimą atliks įslaptintos informacijos rengėjas arba tuo metu atsakinga tarnyba pagal I priedo 1 dalies 10 skirsnį.

11 straipsnis

Informacijos konfidencialumo pažeidimai

1. Pažeidus konfidencialumą apskritai ir, visų pirma, pažeidus šios sprendimo nuostatas Europos Parlamento narių atžvilgiu taikomos atitinkamos Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatos dėl sankcijų.

2. Darbuotojams padarius pažeidimus taikomos atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose, nustatytose Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (6) („Tarnybos nuostatai“), numatytos procedūros ir sankcijos.

3. Parlamento Pirmininkas ir generalinis sekretorius organizuoja visus būtinus tyrimus.

12 straipsnis

Šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių keitimas ir metinė šio sprendimo įgyvendinimo ataskaita

1. Generalinis sekretorius siūlo visus šio sprendimo ir jo įgyvendinimo priedų pakeitimus ir teikia šiuos pasiūlymus Biurui, kad šis priimtų sprendimą.

2. Generalinis sekretorius pateikia Biurui metinę šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą.

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

1. KIT ar archyvuose prieš priimant šį sprendimą jau saugoma konfidenciali informacija automatiškai įslaptinama kaip „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, nebent jos rengėjas nuspręstų neįslaptinti jos arba priskirti jai aukštesnį slaptumo žymos laipsnį ar kitą žymą per metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

2. Jei rengėjas nusprendžia tokiai konfidencialiai informacijai priskirti aukštesnį slaptumo žymos laipsnį, rengėjas arba jo atstovai bendradarbiaudami su KIT ir laikydamiesi I priede nustatytų kriterijų įslaptina dokumentą kiek galima žemesniu slaptumo lygiu.

3. 2006 m. lapkričio 13 d. Biuro sprendimas dėl konfidencialių dokumentų administracinio tvarkymo taisyklių panaikinamas.

4. 2005 m. spalio 24 d. Biuro sprendimas, kuriuo generalinis sekretorius įgaliojamas įsteigti išslaptinimo komitetą ir priimti sprendimus išslaptinimo klausimais, panaikinamas.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2. Jis taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(2) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(3) OL L 8, 2001 12 1, p. 1.

(4) Priedas bus patvirtintas.

(5) OL L 43, 1983 2 15, p. 1.

(6) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

I PRIEDAS

1 DALIS

KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS APSAUGOS PAGRINDINIAI SAUGUMO PRINCIPAI IR BŪTINIAUSI STANDARTAI

1. Įvadas

Šiose nuostatose nustatomi pagrindiniai saugumo principai ir būtiniausi standartai, kurių turi laikytis Europos Parlamentas visose savo darbo vietose, taip pat visi ESĮI ir kitos konfidencialios informacijos gavėjai, kad būtų užtikrinamas saugumas ir visiems susijusiems asmenims būtų galima garantuoti, jog taikomi bendri apsaugos standartai. Šiuos principus ir standartus papildo Parlamento komitetų ir kitų Parlamento organų ar atitinkamas pareigas einančių asmenų elgesio su konfidencialia informacija taisyklės.

2. Bendrieji principai

Europos Parlamento saugumo politika yra sudėtinė jo bendros vidaus valdymo politikos dalis ir todėl yra grindžiama tai bendrai politikai taikomais principais. Tie principai yra: teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė ir subsidiarumas bei proporcingumas.

Teisėtumo principas atspindi būtinybę griežtai laikytis teisinės sistemos vykdant saugumo funkcijas ir būtinybę laikytis taikytinų teisinių reikalavimų. Tai taip pat reiškia, kad atsakomybė saugumo srityje privalo būti pagrįsta tinkamomis teisinėmis nuostatomis. Visa apimtimi taikomos Tarnybos nuostatų taisyklės, ypač jų 17 straipsnis dėl personalo įpareigojimo neteisėtai neatskleisti informacijos, gautos einant pareigas, ir jų VI dalis dėl drausminių priemonių. Galiausiai teisėtumo principas reiškia, kad saugumo pažeidimus Europos Parlamento atsakomybės ribose reikia nagrinėti vadovaujantis Europos Parlamento drausminių priemonių politika.

Skaidrumo principas atspindi būtinybę užtikrinti visų saugumo taisyklių ir nuostatų aiškumą, įvairių tarnybų ir sričių pusiausvyrą (fizinis saugumas palyginti su informacijos apsauga ir pan.), taip pat nuoseklią bei konstruktyvią informavimo saugumo klausimais politiką. Dėl skaidrumo taip pat reikalingos aiškios rašytinės saugumo priemonių įgyvendinimo gairės.

Atskaitingumo principas reiškia, kad bus aiškiai apibrėžtos pareigos saugumo srityje. Be to, atskaitingumas žymi poreikį reguliariai tikrinti, ar tos pareigos tinkamai vykdomos.

Subsidiarumo principas reiškia, kad saugumu pasirūpinama pačiu žemiausiu lygmeniu ir kiek įmanoma arčiau Europos Parlamento generalinių direktoratų bei tarnybų. Proporcingumo principas reiškia, kad saugumo veikla apsiriboja tomis sritims, kurioms saugumas tikrai reikalingas, o saugumo priemonės yra proporcingos ginamiems interesams bei tikrai arba galimai grėsmei tiems interesams, siekiant, kad jie būtų ginami taip, kad būtų sukeliama mažiausiai nepatogumų.

3. Informacijos saugumo pagrindai

Patikimas informacijos saugumas grindžiamas:

a)	Europos Parlamente – INFOSEC (informacijos saugumo užtikrinimo) tarnyba, kuri dirbdama su atitinkama saugumo institucija yra atsakinga už informacijos apie technines grėsmes saugumui ir apsaugos nuo jų priemones teikimą ir konsultavimą šiais klausimais;

b)	glaudžiu atsakingų Europos Parlamento tarnybų ir kitų ES institucijų saugumo tarnybų bendradarbiavimu.

4. Informacijos apsaugos principai

4.1. Tikslai

Svarbiausi informacijos apsaugos tikslai yra:

a)	apsaugoti ESĮI ir kitą konfidencialią informaciją nuo šnipinėjimo, neteisėto atskleidimo arba neleistino platinimo;

b)	apsaugoti ryšių ir informacijos sistemose bei tinkluose tvarkomą ESĮI nuo grėsmės jos slaptumui, vientisumui ir prieinamumui;

c)	apsaugoti Europos Parlamento pastatus, kuriuose saugoma ESĮI, nuo sabotažo ir tyčinės žalos;

d)	saugumo pažeidimo atveju įvertinti padarytą žalą, apriboti jos padarinius, atlikti saugumo tyrimus ir imtis būtinų jos pašalinimo priemonių.

4.2. Įslaptinimas

4.2.1. Siekiant, kad būtų užtikrintas konfidencialumas, atrenkant dėl slaptumo saugotiną informaciją bei medžiagą ir įvertinant, koks turi būti jos apsaugos laipsnis, reikalingas atidumas ir patirtis. Labai svarbu, kad saugotinos informacijos ir medžiagos apsaugos laipsnis atitiktų jų svarbą saugumo požiūriu. Siekiant užtikrinti sklandų informacijos srautą, imamasi veiksmų, kad įslaptinimas nebūtų nei per didelis, nei per mažas.

4.2.2. Įslaptinimo sistema – šioje dalyje nustatytų principų įgyvendinimo priemonė; numatant ir organizuojant kovos su šnipinėjimu, sabotažu, terorizmu ir kitokiomis grėsmėmis veiksmus reikia laikytis panašios įslaptinimo sistemos, kad labiausiai būtų apsaugoti svarbiausi pastatai, kuriuose laikoma ESĮI, ir lengviausiai pažeidžiamos vietos juose.

4.2.3. Atsakomybė už informacijos įslaptinimą tenka tik susijusios informacijos rengėjui.

4.2.4. Slaptumo žymos laipsnis gali būti grindžiamas tik įslaptinamos informacijos turiniu.

4.2.5. Tais atvejais, kai sugrupuojami keli informacijos vienetai, tai grupei skiriamas slaptumo žymos laipsnis turi būti ne mažesnis už aukščiausią slaptumo žymos laipsnį turinčio informacijos vieneto laipsnį. Tačiau informacijos rinkiniui galima suteikti aukštesnį už sudedamosioms dalims suteiktą slaptumo žymos laipsnį.

4.2.6. Slaptumo žyma suteikiama tik tuomet, kai ji reikalinga, ir tik reikalingam laikui.

4.3. Saugumo priemonių paskirtis

Saugumo priemonės:

a)	taikomos visiems ESĮI, ESĮI elektroninėmis laikmenomis ir kita konfidencialia informacija galintiems naudotis asmenims, taip pat visiems pastatams, kuriuose yra tokios informacijos ir svarbių įrengimų;

b)	sukuriamos, kad būtų galima nustatyti asmenis, kurių padėtis gali kelti grėsmę tokios informacijos ir svarbių įrengimų, kuriuose laikoma tokia informacija, saugumui, ir neprileisti tokių asmenų prie minėtos informacijos arba nušalinti nuo jos;

c)	neleidžia jokiam leidimo neturinčiam asmeniui naudotis tokia informacija arba įrengimais, kuriuose ji laikoma;

d)	užtikrina tokios informacijos skleidimą tik pagal visiems saugumo aspektams svarbiausią principą „būtina žinoti“;

užtikrina visos konfidencialios, tiek įslaptintos, tiek neįslaptintos, ir ypač elektromagnetinėse laikmenose laikomos, apdorotos arba perduotos informacijos vientisumą (t. y., užkerta kelią klastojimui arba taisymui ar ištrynimui be leidimo) ir galimybę ja naudotis (t. y., naudotis informacija nėra uždraudžiama tiems, kuriems ji reikalinga, ir turintiesiems leidimą ja naudotis).

5. Bendri būtiniausi standartai

Europos Parlamentas užtikrina, jog visi ESĮI gavėjai pačioje institucijoje ir jos kompetencijai priklausančiose institucijose, t. y. visos tarnybos ir sutarčių partneriai, laikytųsi bendrų būtiniausių saugumo standartų, kad tokia informacija būtų perduodama įsitikinus, jog ji bus taip pat atsakingai tvarkoma. Prie tokių būtiniausių standartų priskiriami asmens patikimumo patvirtinimo Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, frakcijoms dirbantiems, suteikimo kriterijai ir konfidencialios informacijos apsaugos procedūros.

Europos Parlamentas suteikia teisę išorės įstaigoms naudotis tokia informacija tik jei šios užtikrina, kad tvarkydamos ją jos griežtai laikysis bent šiuos būtiniausius standartus tiksliai atitinkančių nuostatų.

Tokie bendri būtiniausi standartai taip pat taikomi, kai Europos Parlamentas pagal sutartį ar susitarimą dėl leidimo pramonės ar kitokiems subjektams paveda atlikti užduočių, susijusių su konfidencialia informacija.

6. Europos Parlamento pareigūnų ir kitų frakcijoms dirbančių Parlamento darbuotojų saugumas

6.1. Europos Parlamento pareigūnų ir kitų Parlamento darbuotojų, kurie dirba frakcijoms, instruktavimas saugumo klausimais

Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, kurie dirba frakcijoms, einantys pareigas, sudarančias galimybes naudotis ESĮI, pradėdami eiti pareigas ir vėliau reguliariai nuodugniai instruktuojami apie saugumo svarbą ir jo užtikrinimo procedūras. Tokie asmenys privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su taikytinais saugumo reikalavimais ir kad juos visiškai supranta.

6.2. Vadovų atsakomybė

Vadovai privalo žinoti, kurie jų darbuotojai dirba su įslaptinta informacija arba gali naudotis saugiomis ryšių ar informacijos sistemomis, bei registruoti ir pranešti apie visus galinčius turėti įtakos saugumui incidentus arba pažeidimus.

6.3. Europos Parlamento pareigūnų ir kitų Parlamento darbuotojų, dirbančių frakcijoms, saugumo statusas

Nustatoma tvarka, užtikrinanti, kad, gavus nepalankios informacijos apie Europos Parlamento pareigūną ar apie kitą Parlamento darbuotoją, dirbantį frakcijoms, imamasi veiksmų siekiant nustatyti, ar tas asmuo darbo metu gali susipažinti su įslaptinta informacija arba ar gali naudotis saugiomis ryšių arba informacijos sistemomis, ir informuojama atsakinga Europos Parlamento tarnyba. Nustačius, kad toks asmuo kelia grėsmę saugumui, jam (jai) neleidžiama atlikti pareigų arba jis (ji) nušalinamas (-a) nuo pareigų, kurias eidamas (-a) gali kelti grėsmę saugumui.

7. Fizinis saugumas

Fizinis saugumas – fizinių ir techninių apsaugos priemonių taikymas siekiant užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims susipažinti su ESĮI.

7.1. Apsaugos poreikis

Fizinio saugumo priemonių, taikytinų užtikrinant ESĮI apsaugą, veiksmingumo laipsnis turi būti proporcingas laikomos informacijos ir medžiagos slaptumui, kiekiui ir galimai grėsmei. Visi ESĮI laikytojai laikosi vienodos tokios informacijos įslaptinimo praktikos ir privalo paisyti bendrų apsaugos standartų, susijusių su saugomos informacijos ir medžiagos laikymu, perdavimu ir naikinimu.

7.2. Tikrinimas

Prieš išeidami iš zonų, kuriose be priežiūros paliekama ESĮI, už jos laikymą atsakingi asmenys užtikrina, kad ji būtų paliekama saugiai ir kad yra aktyvuotos visos apsaugos priemonės (užraktai, signalizacija ir kt.). Tolesni nepriklausomi tikrinimai atliekami po darbo valandų.

7.3. Pastatų saugumas

Pastatai, kuriuose kaupiama ESĮI arba laikomos saugios ryšių ir informacijos sistemos, saugomi, kad į juos nepatektų leidimo neturintys asmenys.

ESĮI apsaugos pobūdis, pvz., langų grotos, durų užraktai, apsauga prie įėjimų, automatizuotos prieigos kontrolės sistemos, apsaugos tikrinimai ir patruliai, signalizacijos sistemos, į įsibrovimą reaguojančios sistemos ir sarginiai šunys, priklauso nuo:

a)	saugotinos informacijos ir medžiagos slaptumo lygio, kiekio ir jų laikymo vietos pastate;

b)	susijusios informacijos ir medžiagos apsauginių talpyklų kokybės;

c)	pastato fizinių savybių ir vietos.

Ryšių ir informacijos sistemų apsaugos pobūdis priklauso nuo laikomo turto vertės ir galimos žalos, jei kiltų grėsmė saugumui, įvertinimo, nuo pastato, kuriame sistema laikoma, fizinių savybių bei vietos ir nuo tos sistemos vietos pastate.

7.4. Nenumatytų atvejų planai

Iš anksto parengiami išsamūs įslaptintos informacijos apsaugos ištikus nenumatytam atvejui planai.

8. Slaptumo žymos galiojimo žymos, kitos žymos, žymų nurodymas ir įslaptinimo administravimas

8.1. Slaptumo žymos galiojimo žymos

Nėra leidžiamos jokios kitos slaptumo žymos, kaip tik tos, kurios nurodytos šio sprendimo 2 straipsnio c punkte.

Slaptumo žymos galiojimo terminams nustatyti (įslaptintai informacijai, kuriai taikomas automatinis slaptumo laipsnio sumažinimas arba išslaptinimas) gali būti naudojama sutarta slaptumo žymos galiojimo žyma. Tos žymos yra „IKI … (laikas/data)“ arba „IKI … (įvykis)“.

Kai reikia riboti įslaptintos informacijos platinimą ir ją tvarkyti specialiu būdu, šalia slaptumo žymų naudojamos papildomos įslaptinimą nurodančios žymos, tokios kaip CRYPTO arba bet kurios kitos ES pripažįstamos slaptumo žymos.

Slaptumo žymos galiojimo žymos naudojamos tik kartu su slaptumo žymomis.

8.2. Kitos žymos

Kitas žymas galima naudoti, kai reikia tiksliai apibrėžti tam tikro dokumento taikymo sritį arba pažymėti specialų jo platinimą vadovaujantis „būtina žinoti“ principu ar nurodyti, kada baigiasi draudimas platinti (neįslaptintos informacijos atveju).

Kita žyma nėra slaptumo žyma, todėl negali būti naudojama vietoje jos.

8.3. Slaptumo žymų ir slaptumo žymų galiojimo žymų nurodymas

Slaptumo žymos nurodomos taip:

a)	ant dokumentų, žymimų slaptumo žyma „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, – mechaninėmis arba elektroninėmis priemonėmis;

b)	ant dokumentų, žymimų slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“, – mechaninėmis priemonėmis ar ranka arba spausdinant ant iš anksto antspauduoto, registruoto popieriaus;

c)	ant dokumentų, žymimų slaptumo žymomis „SECRET UE/EU SECRET“ ir „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, – mechaninėmis priemonėmis arba ranka.

Slaptumo žymos galiojimo žymos nurodomos tiesiai po slaptumo žyma, tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir slaptumo žymos.

8.4. Įslaptinimo administravimas

8.4.1. Bendra padėtis

Informacija įslaptinama tik tuomet, kai tai būtina. Slaptumo žyma turi būti aiškiai ir teisingai nurodyta ir taikoma tik tol, kol informaciją reikia saugoti.

Atsakomybė už informacijos įslaptinimą ir už bet kokį paskesnį slaptumo žymos laipsnio sumažinimą arba informacijos išslaptinimą tenka tik informacijos rengėjui.

Europos Parlamento pareigūnai informaciją įslaptina, jos slaptumo žymos laipsnį sumažina arba informaciją išslaptina tik gavę generalinio sekretoriaus nurodymą arba remdamiesi jo suteiktais įgaliojimais.

Detali įslaptintų dokumentų naudojimo tvarka parengiama taip, kad būtų užtikrinta derama juose esančios informacijos apsauga.

Asmenų, turinčių leidimą rengti dokumentus, žymimus slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, turi būti kuo mažiau, o jų pavardės turi būti įtrauktos į KIT sudarytą sąrašą.

8.4.2. Slaptumo žymų naudojimas

Dokumento įslaptinimo lygmuo nustatomas pagal 2 straipsnio c punkte apibrėžtą jo turinio slaptumą. Svarbu, kad įslaptinimas būtų taikomas teisingai ir nuosaikiai. Tai ypač taikytina „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ slaptumo žymai.

Pridedamų dokumentų lydraščių arba atžymų slaptumo žymos laipsnis atitinka priedų aukščiausio laipsnio slaptumo žymas. Jei tokie dokumentai pateikiami atskirai nuo priedų, rengėjas turi aiškiai nurodyti, koks slaptumo žymos laipsnis jiems suteikiamas.

Įslaptinamo dokumento rengėjas turi prisiminti minėtas taisykles ir išvengti pernelyg aukšto ar pernelyg žemo slaptumo žymos laipsnio suteikimo.

Prireikus atitinkamo dokumento atskiriems lapams, dalims, skyriams, priedams, priedėliams ir pridedamiems dokumentams suteikti skirtingas slaptumo žymas, jie ir yra atitinkamai įslaptinami. Visas dokumentas įslaptinamas pagal aukščiausią slaptumo žymos laipsnį turinčią jo dalį.

9. Patikrinimai

Už saugumą atsakingas Europos Parlamento direktoratas, kuriam užduotį atlikti gali padėti KIT, reguliariai atlieka ESĮI apsaugai skirtų saugumo priemonių patikrinimus.

Už saugumą atsakingas Europos Parlamento direktoratas ir kitų ESĮI laikančių institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įsteigtų pagal Sutartis ar remiantis jomis, saugumo tarnybos taip pat gali sutikti vykdyti ESĮI apsaugos saugumo priemonių tarpusavio vertinimą.

10. Išslaptinimo procedūra

10.1. KIT išnagrinės ESĮI ir dokumento rengėjui pateiks pasiūlymus dėl išslaptinimo ne vėliau kaip 25-aisias metais nuo dokumento parengimo. Po pirmo patikrinimo neišslaptinti dokumentai dar kartą tikrinami periodiškai ir ne rečiau nei kas penkeri metai.

10.2. Be dokumentų, kurie jau šiuo metu saugomi saugiuose archyvuose ir yra tinkamai įslaptinti, išslaptinimo procesas gali apimti ir kitą konfidencialią informaciją, laikomą tiek saugiuose archyvuose, tiek Europos Parlamento Archyvų ir dokumentacijos centre (CARDOC).

10.3. Rengėjo vardu KIT atsako už to dokumento gavėjų informavimą apie slaptumo žymos pakeitimą, o šie atitinkamai atsako už kitų gavėjų, kuriems jie yra nusiuntę dokumentą arba jo kopiją, informavimą.

10.4. Išslaptinimas neturi jokio poveikio kitoms žymoms, galinčioms atsirasti dokumente.

10.5. Pradinė slaptumo žyma kiekvieno puslapio viršuje ir apačioje išbraukiama. Ant pirmo dokumento puslapio dedamas antspaudas ir pateikiama KIT nuoroda.

10.6. Išslaptinto dokumento tekstas pridedamas prie elektroninės formos ar atitinkamos sistemos, kurioje jis buvo registruotas.

10.7. Kai dokumentams taikoma išimtis, susijusi su privatumu ir asmens neliečiamumu ar fizinio arba juridinio asmens prekybiniais interesais ir kai dokumentai yra slapto pobūdžio, taikomas Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 2 straipsnis.

10.8. Be 10.1–10.7 punktuose nustatytų nuostatų taip pat taikomos šios taisyklės:

a)	kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus KIT prieš vykdydama išslaptinimą pasikonsultuos su susijusia trečiąja šalimi. Trečioji šalis turės tris savaites, per kurias galės pateikti pastabas;

b)	kalbant apie taikomas išimtis, susijusias su privatumu ir asmens neliečiamumu, vykdant išslaptinimą bus ypatingai atsižvelgiama į susijusio asmens sutikimą, į tai, kad neįmanoma nustatyti susijusio asmens tapatybės ir (arba) į faktą, kad tas asmuo jau nėra gyvas;

kalbant apie taikomas išimtis, susijusias su fizinio ar juridinio asmens prekybiniais interesais, susijusiam asmeniui gali būti pranešama paskelbus informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jam gali būti suteiktas keturių savaičių terminas nuo informacijos paskelbimo dienos pastaboms pateikti.

2 DALIS

ASMENS PATIKIMUMO TIKRINIMO TVARKA

11. Asmens patikimumo tikrinimo tvarka, taikoma Europos Parlamento nariams

11.1. Atsižvelgiant į Europos Parlamento išimtines teises ir įgaliojimus jo nariai, neturėdami asmens patikimumo patvirtinimo, gali susipažinti su ESĮI, pažymėta ne aukštesnio kaip „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ lygio slaptumo žyma, ją įskaitant. Norėdami susipažinti su informacija, pažymėta „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ slaptumo žyma jie turi pasirašyti oficialų pasižadėjimą, kad neatskleis tos informacijos turinio tretiesiems asmenims.

11.2. Norėdami susipažinti su informacija, pažymėta slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ arba „SECRET UE/EU SECRET“ Europos Parlamento nariai privalo 11.3 ir 11.4 punktuose nustatyta tvarka gauti leidimą.

11.3. Leidimas išduodamas tik Europos Parlamento nariams, kurių patikimumą 11.9–11.14 punktuose nurodyta tvarka yra patikrinusios valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos. Pirmininkas atsakingas už leidimų suteikimą nariams.

11.4. Pirmininkas gali išduoti leidimą gavęs valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę, pagrįstą 11.8–11.13 punktuose nurodyta tvarka remiantis atlikto asmens patikimumo patikrinimo rezultatais.

11.5. Už saugumą atsakingas Europos Parlamento direktoratas veda nuolat atnaujinamą Europos Parlamento narių, kuriems buvo suteiktas leidimas, sąrašą, įskaitant laikinus leidimus, kaip nurodyta 11.5 punkte.

11.6. Leidimas galioja penkerius metus arba laikotarpiu, kurio reikia užduotims, kurioms jis buvo išduotas, atlikti, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Leidimą galima atnaujinti 11.4 punkte nurodyta tvarka.

11.7. Pirmininkas panaikina leidimą, jei mano tam esant tinkamo pagrindo. Bet koks sprendimas panaikinti leidimą turi būti praneštas susijusiam Europos Parlamento nariui, kuris gali prašyti, kad jį Pirmininkas išklausytų, prieš sprendimo įsigaliojimą, taip pat apie tai pranešama ir kompetentingai nacionalinei institucijai.

11.8. Asmens patikimumo patikrinimas atliekamas padedant atitinkamam Europos Parlamento nariui ir Pirmininko prašymu. Patikrinimą turi atlikti tik tos valstybės narės, kurios pilietis yra leidimo prašantis Parlamento narys, kompetentinga nacionalinė institucija.

11.9. Pagal tikrinimo tvarką reikalaujama, kad atitinkamas Europos Parlamento narys užpildytų asmens informacijos anketą.

11.10. Savo prašyme kompetentingoms nacionalinėms institucijoms Pirmininkas patikslina įslaptintos informacijos, su kuria susipažins atitinkamas Europos Parlamento narys, lygį, kad jos galėtų atlikti patikrinimą.

11.11. Visa asmens patikimumo patikrinimo tvarka, kurią vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos, bei gauti rezultatai turi neprieštarauti atitinkamoje valstybėje narėje galiojančioms normoms ir taisyklėms, įskaitant su apeliacijomis susijusias normas ir taisykles.

11.12. Gavęs iš valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų teigiamą nuomonę, Pirmininkas gali susijusiam Europos Parlamento nariui išduoti leidimą.

11.13. Apie neigiamą kompetentingų nacionalinių institucijų nuomonę pranešama susijusiam Europos Parlamento nariui, kuris gali prašyti, kad Pirmininkas jį išklausytų. Pirmininkas, jei mano esant reikalinga, gali paprašyti kompetentingų nacionalinių institucijų bet kokio papildomo paaiškinimo. Jei neigiama nuomonė patvirtinama, leidimas neišduodamas.

11.14. Visi Europos Parlamento nariai, kuriems leidimas suteiktas, kaip teigiama 11.3 punkte, leidimo suteikimo metu ir reguliariai po to gauna visas būtinas instrukcijas, susijusias su įslaptintos informacijos apsauga ir šią apsaugą užtikrinančiomis priemonėmis. Tokie Parlamento nariai turi pasirašyti pareiškimą, kuriame patvirtina gavę tas instrukcijas.

11.15. Išskirtiniais atvejais, Pirmininkas, pranešęs kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir per vieną mėnesį negavęs jų atsakymo, gali, kol laukiama 11.11 punkte nurodyto patikrinimo rezultatų, Europos Parlamento nariui išduoti laikinąjį leidimą ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Taip išduoti laikinieji leidimai nesuteikia teisės naudotis slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ (ES VISIŠKAI SLAPTA) pažymėta informacija.

12. Asmens patikimumo tikrinimo tvarka, taikoma Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijoms

12.1. Tik Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijoms, kurie dėl savo pareigų ir tarnybos reikalavimų turi būti susipažinę su įslaptinta informacija arba turi ją naudoti, gali susipažinti su tokia informacija.

12.2. Siekiant, kad 12.11 punkte minimi asmenys galėtų susipažinti su slaptumo žymomis „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“, „SECRET UE/EU SECRET“ ir „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ pažymėta informacija, jie privalo šio skirsnio 12.3 ir 12.4 punktuose nustatyta tvarka gauti leidimą.

12.3. Leidimas išduodamas tik asmenims, kaip nurodyta 12.1 punkte, kurių patikimumą 12.9–12.14 punktuose nurodyta tvarka yra patikrinusios valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos. Generalinis sekretorius atsakingas už leidimų suteikimą Europos Parlamento pareigūnams ir kitiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems frakcijoms.

12.4. Generalinis sekretorius gali išduoti leidimą gavęs valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę, pagrįstą 12.8–12.13 punktuose nurodyta tvarka atlikto asmens patikimumo patikrinimo rezultatais.

12.5. Už saugumą atsakingas Europos Parlamento direktoratas veda nuolat atnaujinamą visų pareigų, kurias einantys asmenys turi turėti asmens patikimumo patvirtinimą ir kurias nurodo atitinkamos Europos Parlamento tarnybos, ir visų asmenų, kuriems išduotas leidimas, įskaitant laikinąjį leidimą pagal 12.15 punktą, sąrašą.

12.6. Leidimas galioja penkerius metus arba laikotarpiu, kurio reikia užduotims, kurioms jis buvo išduotas, atlikti, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Leidimą galima atnaujinti 12.4 punkte nurodyta tvarka.

12.7. Generalinis sekretorius gali panaikinti leidimą, jei mano tam esant pagrįstų priežasčių. Bet koks sprendimas panaikinti leidimą turi būti praneštas susijusiam Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijoms, kuris gali prašyti, kad jį generalinis sekretorius išklausytų, prieš sprendimo įsigaliojimą, taip pat apie tai pranešama ir kompetentingai nacionalinei institucijai.

12.8. Asmens patikimumo patikrinimas atliekamas padedant atitinkamam asmeniui generalinio sekretoriaus prašymu. Patikrinimą turi atlikti tos valstybės narės, kurios pilietis yra leidimo prašantis asmuo, kompetentinga nacionalinė institucija. Kai leidžiama pagal nacionalinius įstatymus ir teisės aktus, kompetentingos nacionalinės institucijos gali vesti tyrimą, susijusį su užsienio piliečių reikalavimu susipažinti su „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ lygio ir aukštesne slaptumo žyma pažymėta informacija.

12.9. Pagal tikrinimo tvarką reikalaujama, kad atitinkamas Europos Parlamento pareigūnas ar kitas Parlamento darbuotojas, dirbantis frakcijoms, užpildytų asmens informacijos anketą.

12.10. Generalinis sekretorius savo prašyme kompetentingoms nacionalinėms institucijoms nurodo įslaptintos informacijos, su kuria susijusiam asmeniui turėtų būti leista susipažinti, slaptumo žymos laipsnį, kad jos galėtų atlikti patikrinimą ir pateikti savo nuomonę dėl to, su kokio slaptumo žymos laipsnio informacija derėtų leisti susipažinti šiam asmeniui.

12.11. Visą kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą asmens patikimumo tikrinimo tvarką bei gautus rezultatus reglamentuoja atitinkamoje valstybėje narėje galiojančios normos ir taisyklės, įskaitant su apeliacijomis susijusias normas ir taisykles.

12.12. Gavęs iš valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų teigiamą nuomonę, generalinis sekretorius gali susijusiam asmeniui išduoti leidimą.

12.13. Apie neigiamą kompetentingos nacionalinės institucijos nuomonę pranešama susijusiam Europos Parlamento pareigūnui ir kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijoms, kuris (-i) gali prašyti, kad generalinis sekretorius jį (ją) išklausytų. Jei generalinis sekretorius mano, kad tai tikslinga, jis gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų išsamesnio paaiškinimo. Jei neigiama nuomonė patvirtinama, leidimas neišduodamas.

12.14. Visi Europos Parlamento pareigūnai ir kiti Parlamento darbuotojai, dirbantys frakcijoms, kuriems leidimai išduoti pagal 12.4 ir 12.5 punktus, išduodant leidimą bei reguliariai vėliau reikiamai instruktuojami apie įslaptintos informacijos apsaugą ir tokios apsaugos užtikrinimo priemones. Tokie pareigūnai ir darbuotojai pasirašo deklaracijas, kuriose patvirtina išklausę instrukcijas ir įsipareigoja jų laikytis.

12.15. Išskirtiniais atvejais, generalinis sekretorius, pranešęs kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir per vieną mėnesį negavęs jų atsakymo, gali, kol laukiama šios dalies 12.11 punkte nurodyto patikrinimo rezultatų, Europos Parlamento pareigūnui ar kitam Parlamento darbuotojui, dirbančiam frakcijai, išduoti laikinąjį leidimą ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Taip išduoti laikinieji leidimai nesuteikia teisės susipažinti su slaptumo žyma „TRÈS SECRET UE/EU TOP SECRET“ pažymėta informacija.

30.6.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/18

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMO SANTRAUKA

Nr. 322/10/COL

2010 m. liepos 14 d.

dėl procedūros pagal EEE susitarimo 54 straipsnį prieš „Posten Norge AS“

(Byla Nr. 34250 Posten Norge/Privpak)

(Tik tekstai anglų ir norvegų kalbomis yra autentiški)

2011/C 190/05

2010 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) priėmė sprendimą dėl procedūros pagal EEE susitarimo 54 straipsnį. Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 4 protokolo II skyriaus 30 straipsnį Institucija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, atsižvelgdama į teisėtą šalių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Nekonfidenciali viso sprendimo teksto versija bylos originalo kalbomis skelbiama Institucijos interneto svetainėje adresu:

http://www.eftasurv.int/competition/competition-cases/

PAŽEIDIMO SANTRAUKA

1. Įvadas

(1)

Sprendimas skirtas „Posten Norge AS“. „Posten Norge“ yra Norvegijos nacionalinė pašto paslaugų tiekėja. 2006 m. „Posten Norge“ grupės visame pasaulyje teikiamų pašto paslaugų apyvarta siekė 23 668 milijonus Norvegijos kronų (toliau – mln. NOK). 2006 m. apyvarta už Norvegijos ribų sudarė apie 17,5 % visos grupės apyvartos. Norvegijos valstybė yra vienintelė „Posten Norge“ savininkė.

(2)

Skundą pateikė „Schenker Privpak AB“ (toliau – „Privpak“), 1992 m. Švedijoje įsteigta įmonė. „Privpak“ pristato nuotolinės prekybos veiklą vykdančių įmonių siuntinius Norvegijos, Švedijos ir Suomijos vartotojams. „Schenker Privpak AB“ priklauso „DB Schenker“ įmonių grupei. „DB Schenker“ apima visą „Deutsche Bahn AG“ transporto ir logistikos veiklą. „Deutsche Bahn AG“ 100 % priklauso Vokietijos valstybei. „Privpak“ vykdo savo veiklą Norvegijoje per uždarąją akcinę bendrovę „Schenker Privpak AS“, įsteigtą pagal Norvegijos teisę.

2. Procedūra

(3)

2002 m. birželio 24 d. Institucija gavo „Privpak“ skundą. 2002 m. gruodžio 9 d., 2003 m. sausio 14 d., 2003 m. rugpjūčio 15 d. ir 2004 m. kovo 5 d. raštuose „Privpak“ pateikė papildomos informacijos. „Posten Norge“ į prašymus suteikti informacijos atsakė 2003 m. birželio 16 d. ir 23 d.2004 m. birželio 21–24 d.„Posten Norge“ patalpose Osle buvo atlikta patikra. Institucija, pateikusi prašymų suteikti informacijos „Privpak“, „Posten Norge“ ir trečiosioms šalims, 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą „Posten Norge“. „Posten Norge“ į prieštaravimų pareiškimą atsakė 2009 m. balandžio 3 d. Žodinis bylos nagrinėjimas įvyko 2009 m. birželio 16 d.

3. „Posten Norge“ veiksmai

(4)

1999 m. „Posten Norge“ priėjo prie išvados, kad jos naudojamas pašto siuntų skirstymo tinklas netenkina rinkos prieinamumo ir paslaugų poreikio. Be to, iš tinklo gaunamos pajamos paskutiniaisiais metais labai sumažėjo, o tinklo valdymas tapo pernelyg brangiu. Todėl „Posten Norge“ nusprendė pertvarkyti siuntų skirstymo tinklą ir sumažinti pašto skyrių skaičių iki 300–450 bei įsteigti ne mažiau kaip 1 100„Post-in-Shop“ punktų. Taip „Posten Norge“ padidintų pašto ir finansinių paslaugų prieinamumą, padidindama bendrą pristatymo punktų skaičių ne mažiau kaip 200, ir padidintų pelningumą sumažindama veiklos sąnaudas.

(5)

„Post-in-Shop“ – „Posten Norge“ sukurta ir jai priklausanti koncepcija, apimanti įvairių pašto ir finansinių paslaugų teikimą mažmeninės prekybos vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse, kioskuose ir degalinėse. Kiekviename „Post-in-shop“ punkte turi būti teikiamos bent jau minimalios pagrindinės pašto ir bankininkystės paslaugos, kurias „Posten Norge“ privalo teikti pagal savo veiklos licencijos reikalavimus. Į šią koncepciją gali būti įtraukti papildomi produktai ir paslaugos priklausomai nuo kiekvieno „Post-in-shop“ punkto klientų bazės. „Posten Norge“ yra atsakinga už kasdienę „Post-in-Shop“ tinklo stebėseną ir turi teisę kontroliuoti visus jo veiklos aspektus. „Post-in-Shop“ punktas yra mažmeninės prekybos vietos dalis ir jo darbo valandos sutampa su prekybos vietos darbo valandomis. „Post-in-Shop“ punktai yra vienodo profilio ir naudoja tą patį prekės ženklą pagal „Posten Norge“ bendrąją strategiją.

(6)

1999–2000 m., kuomet sukurta „Post-in-Shop“ koncepcija, „Posten Norge“ ketino sudaryti strateginius aljansus su pagrindiniais maisto prekių parduotuvių, kioskų ir degalinių tinklais arba grupėmis dėl pašto paslaugų teikimo parduotuvėse. 2000 m. pradžioje „Posten Norge“ šiuo klausimu derėjosi dėl ketinimų susitarimų su pagrindinėmis mažmeninės prekybos grupėmis ir tinklais. Vėliau ji sudarė šias sutartis dėl „Post-in-Shop“ koncepcijos:

—	2000 m. pasirašytas verslo susitarimas su „NorgesGruppen/Shell“, pagal kurį „NorgesGruppen/Shell“ įmonių grupė tapo „Posten Norge“ privilegijuotąja partnere. Mainais į tai „Posten Norge“ suteiktos išskirtinės teisės į visas grupei priklausančias prekybos vietas (išskirtinės grupės teisės),

—	2001 m. sausio mėn. pasirašytas bendrasis susitarimas su COOP, pagal kurį COOP suteiktas antrojo pirmumo statusas, ir

—	2001 m. sausio mėn. pasirašytas protokolas su ICA.

(7)	Pagal pastaruosius du susitarimus „Posten Norge“ suteiktos išskirtinės teisės į prekybos vietas, kuriose įsteigtas „Post-in-Shop“ punktas. Su kiekviena grupe buvo deramasi ir dėl B-to-C veiklos susitarimų pasirašymo su atskiromis prekybos vietomis, kuriose įsteigti „Post-in-Shop“ punktai.

(8)

Nuo 2004 m. pradžios „Posten Norge“ savo iniciatyva vykdė lygiagrečias derybas su „NorgesGruppen“, COOP ir ICA, siekdama pasirašyti naujus bendruosius susitarimus dėl „Post-in-Shop“ punktų. Šiais susitarimais buvo siekiama nuo 2006 m. sausio 1 d. pakeisti esamus susitarimus. „Posten Norge“ įmonės viduje pateiktas pasiūlymas, kad visos grupės būtų informuotos, jog „Posten Norge“ nori i) sudaryti naujus bendruosius susitarimus dėl „Post-in-Shop“ punktų; ir ii) pataisyti nuostatas dėl privilegijuotojo statuso, tačiau neinformuoti grupių apie tai, ar šis statusas suteikiamas ir, jei taip, kam jis yra suteikiamas, deryboms nepasibaigus. Derybų metu „Posten Norge“ vadovavosi pasiūlyta strategija, o privilegijuotojo partnerio statuso klausimą paliko atvirą.

(9)	Per 2006 m. iš „Posten Norge“ susitarimų visos nuostatos dėl išskirtinių teisių ir privilegijuotojo partnerio statuso buvo pašalintos.

4. EEE susitarimo 54 straipsnis

4.1. Atitinkama rinka

(10)	Per nagrinėjamą laikotarpį „Posten Norge“ teikė B-to-C (pagal angl. Business to Customer, „įmonė vartotojui“) pašto siuntų, atsiimamų punktuose ir pristatomų į namus, pristatymo paslaugas. Ji taip pat teikė B-to-C pašto siuntų, pristatomų užsienyje, pristatymo paslaugas.

(11)

„Posten Norge“B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugų tinklą sudarė jai priklausantys pašto skyriai ir „Post-in-Shop“ punktai. Šį tinklą esant poreikiui galima buvo papildyti kaimo vietovėse dirbančių paštininkų paslaugomis. „Posten Norge“ buvo vienintelė B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugas visoje Norvegijos teritorijoje teikianti įmonė.

4.1.1. Atitinkamo produkto rinka

(12)

Šioje byloje nagrinėjamas B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų teikimas. Pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugos yra pagrindinis vartotojams įprastas B-to-C pašto siuntų pristatymo būdas Norvegijoje. „Posten Norge“ yra pagrindinė B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų teikėja; į namus pristatomos pašto siuntos sudarė tik nedidelę dalį visų B-to-C pašto siuntų. Nėra duomenų, kad nuotolinės prekybos veiklą vykdančios įmonės laikė, kad pašto siuntų, pristatomų į namus, pristatymo paslaugos pakeičia „Posten Norge“B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugas. Siekiant pristatyti B-to-C pašto siuntas į namus, būtina transporto infrastruktūra, tinkama siuntų pristatymui prie kiekvieno gavėjo namų durų. Siuntų, pristatomų į namus, ir siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugas galima būtų laikyti viena kitą pakeičiančiomis ar lygiavertėmis tik tuo atveju, jeigu būtų buvę įmanoma didelio skaičiaus punktuose atsiimamų siuntų pristatymą per trumpą laiką pakeisti pristatymu į namus. Turimi duomenys rodo, kad atitinkamu laikotarpiu tai nebuvo realu. Todėl B-to-C pašto siuntų, pristatomų į namus, pristatymo paslaugos neįtrauktos į susijusių produktų rinką.

(13)

B-to-B (pagal angl. Business to Business, „įmonė įmonei“) pašto siuntų pristatymo paslaugomis naudojasi verslo klientai, reikalaujantys, kad pašto siuntos kitoms įmonėms būtų pristatytos darbo valandų metu. Verslo klientams labai svarbus laikas, todėl jie yra pasiruošę už tokio pobūdžio paslaugas mokėti daug daugiau. Atsižvelgiant į šių dviejų paslaugų kainų skirtumą, kuris, ko gero, atspindi ir šių paslaugų teikimo sąnaudų skirtumą, nuotolinės prekybos veiklą vykdančioms įmonėms neapsimokėtų B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų keisti B-to-B pašto siuntų pristatymo paslaugomis. Todėl pastarosios paslaugos nedaro konkurencinio spaudimo B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugoms. Be to, nuotolinės prekybos veiklą vykdančioms įmonėms praktiškai neįmanoma pereiti prie B-to-B pašto siuntų pristatymo paslaugų, nes šių paslaugų teikėjai paprastai reikalauja, kad siuntos gavėjas būtų verslo subjektas, o ne privatus asmuo.

(14)

Institucijai nėra žinomas joks tiekėjas, kuris būtų teikęs B-to-C pašto siuntų pristatymo vartotojams į darbą paslaugas nagrinėjamu laikotarpiu. Dėl paslaugų savybių, kainų ir paskirties skirtumų nuotolinės prekybos veiklą vykdančios įmonės negali C-to-C (pagal angl. Consumer to Consumer, „vartotojas vartotojui“) pašto siuntų pristatymo paslaugų naudoti vietoje B-to-C siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų.

(15)	Institucija nusprendė, kad atitinkamu laikotarpiu B-to-C siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų rinka skiriasi nuo B-to-C į namus ar į darbą pristatomų siuntų, B-to-B siuntų, ir C-to-C siuntų pristatymo paslaugų rinkos.

4.1.2. Atitinkama geografinė rinka

(16)	Geografinė B-to-C siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų rinka apima tik Norvegijos teritoriją.

4.2. Dominuojanti padėtis

(17)

Nuo 1997 m., kai buvo pradėtos teikti B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugos, „Posten Norge“ buvo pagrindinė šių paslaugų teikėja Norvegijoje ir turėjo mažai konkurentų. Kol į rinką neatėjo „Tollpost“, „Privpak“ buvo vienintelė „Posten Norge“ varžovė. Nė viena iš nuotolinės prekybos veiklą vykdančių įmonių nenurodė kitų konkurentų, kurie iki 2006 m. rudens būtų teikę B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugas. „Tollpost“ nusprendė ateiti į rinką 2005 m. rudenį, tačiau pradėjo veikti labai maža apimtimi tik 2006 m. rudenį.

(18)

Per visą atitinkamą laikotarpį „Posten Norge“ užimama rinkos dalis išliko didesnė nei arba apie 98 %. Aptariamuoju laikotarpiu atitinkamoje rinkoje buvo kliūčių į ją patekti ir plėstis. Galimas naujų konkurentų atėjimas į rinką nevaržė „Posten Norge“ elgesio rinkoje. Kadangi nebuvo kitų didelę rinkos dalį užimančių ir joje įsitvirtinusių teikėjų, „Posten Norge“ negrėsė pavojus, kad net didžiausi jos klientai atsisakys visų ar didelės dalies jos paslaugų. Todėl „Posten Norge“ per visą atitinkamą laikotarpį išliko neišvengiama prekybos partnere.

(19)	Institucija nusprendė, kad per atitinkamą laikotarpį „Posten Norge“ atitinkamoje rinkoje užėmė dominuojančią padėtį pagal EEE susitarimo 54 straipsnį. Atitinkama geografinė rinka, kurioje „Posten Norge“ užėmė dominuojančią padėtį, sudarė didelę EEE teritorijos dalį.

4.3. Piktnaudžiavimas

4.3.1. „Posten Norge“ veiksmų vertinimas

(20)	Kaip nesuderinamas su EEE susitarimo veikimu, draudžiamas bet koks vienos ar daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi teritorijoje, kuriai taikomas susitarimas, arba didelėje jos dalyje, jeigu tai turi įtakos prekybai tarp susitariančių šalių.

(21)

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, piktnaudžiavimas yra:

„objektyviai apibrėžta sąvoka, susijusi su dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais, galinčiais daryti įtaką rinkos struktūrai, kurioje būtent dėl šios įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, ir dėl to, taikant kitas priemones nei tas, kurios reguliuoja normalios prekių ar paslaugų konkurencijos sąlygas atsižvelgiant į ūkio subjektų teikiamas paslaugas, kliudoma rinkoje išlaikyti dar esamą konkurenciją arba ją plėsti“

(1).

(22)

Poveikis, nurodytas ankstesnėje pastraipoje cituojamoje teismo praktikos ištraukoje, nebūtinai yra susijęs su konkrečiu ar faktiniu piktnaudžiavimo, kuriuo skundžiamasi, poveikiu. Siekiant nustatyti EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą, pakanka įrodyti, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės piktnaudžiavimas riboja konkurenciją arba, kitaip tariant, tokie veiksmai galėtų arba gali turėti tokį poveikį. Atitinkamų veiksmų poveikis konkurencijai gali būti netiesioginis, jei pagal reikalaujamą teisinį standartą įrodoma, kad tokie veiksmai gali riboti konkurenciją.

(23)

Sprendime padaryta išvada, kad „Posten Norge“ piktnaudžiavo užimama dominuojančia padėtimi, nes sutartyse su mažmeninės prekybos grupėmis taikė išskirtinių grupės teisių ir išskirtinių teisių į prekybos vietą nuostatas, taip pat dėl nuo 2004 m. vykdytos pakartotinų derybų dėl susitarimų strategijos.

(24)

Dėl išskirtinių grupės teisių „Posten Norge“ konkurentai negalėjo patekti į įmonių grupę „NorgesGruppen/Shell“, kuriai priklauso Norvegijos didžiausia kasdienio vartojimo prekių mažmeninės prekybos grupė, didžiausias kioskų tinklas ir pagrindinis degalinių tinklas. Pagal išskirtines grupės teises ir išskirtines teises į prekybos vietą, daugybė prekybos vietų pagrindiniuose Norvegijos maisto prekių parduotuvių, kioskų ir degalinių tinkluose buvo susietos su „Posten Norge“.

(25)

Nuo 2001 m., kuomet COOP ir ICA sudarė sutartis su „Posten Norge“, ir 2002 m., kai buvo įsteigta daugybė „Post-in-Shops“ punktų, buvo suinteresuotos gauti kuo daugiau „Post-in-Shops“ punktų. Kadangi „Posten Norge“ reikalavo išskirtinių į prekybos vietą, nebuvo įmanoma įsteigti „Post-in-Shop“ punktą COOP arba ICA priklausančioje prekybos vietoje, į kurią patekti teisė buvo suteikta konkuruojančiai B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugas teikiančiai įmonei. Kitaip tariant, jei prekybos vieta naudotųsi „Posten Norge“ konkurentė, joje negalėtų būti taikoma „Post-in-Shop“ koncepcija. Jei COOP arba ICA sutiktų, kad joms priklausančiose prekybos vietose konkuruojančios įmonės teiktų savo paslaugas, ir įsteigtų kelis šimtus „konkuruojančių“ prekybos punktų mažmeninės prekybos tinkluose, COOP ir ICA galimybės gauti naujų „Post-in-Shop“ punktų stipriai sumažėtų.

(26)

Iš naujo derėdamasi dėl susitarimų, „Posten Norge“ klausimą dėl privilegijuotojo partnerio statuso paliko atvirą, tuo sudarydama įspūdį, kad COOP ir ICA nuo 2006 m. toks statusas galėtų būti suteiktas arba bent jau pagerintas. Tai lėmė aiškiai neskatinamąjį poveikį COOP ir ICA ir greičiausiai sumažino jų norą bendradarbiauti su kitais B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugų tiekėjais. Taip buvo bent jau tol, kol vyko derybos ir sutartiniai santykiai su COOP ir ICA nebuvo aiškūs.

(27)

Remiantis turimais įrodymais, Institucija padarė išvadą, kad ketvirtoji pagrindinė mažmeninės prekybos grupė „Reitangruppen“ ir kiti pagrindiniai degalinių tinklai nebuvo pasirengę leisti B-to-C pašto siuntų pristatymo paslaugų teikėjams teikti paslaugas jų tinkluose. Jos teigė, kad jų prekybos vietose nebuvo pakankamai vietos pašto siuntų pristatymo paslaugų punktui, pašto siuntų pristatymo paslaugos nesuteiktų pakankamai verslo galimybių arba neigiamai vertino projektus, dėl kurių galėtų atsirasti papildomų sąnaudų arba būtų atitrauktas dėmesys nuo pagrindinės tinklo prekybos strategijos. Taigi atitinkamu laikotarpiu „Posten Norge“ konkurentai iš esmės negalėjo bendradarbiauti su kitais pagrindiniais maisto prekių parduotuvių, kioskų ir degalinių tinklais.

(28)

Atsižvelgdama į tai, Institucija nusprendė, kad dėl „Posten Norge“ veiksmų naujiems rinkos dalyviams buvo daug sunkiau patekti į geidžiamiausius Norvegijos platinimo kanalus. Todėl „Posten Norge“ veiksmai lėmė strategines kliūtis įmonėms, siekiančioms atitinkamoje rinkoje teikti B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugas. Taigi „Posten Norge“ veiksmais apribotos galimybės bendradarbiauti su pagrindiniais maisto prekių parduotuvių, kioskų ir degalinių tinklais lėmė sumažėjusias „Posten Norge“ varžovių galimybes arba paskatas konkuruoti rinkoje dėl B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų teikimo.

(29)

Be to, Institucija nusprendė, kad „Posten Norge“ elgesys, ko gero, turėjo antikonkurencinį poveikį, darantį žalą vartotojams. Remiantis turimais duomenimis, manoma, kad jei nebūtų „Posten Norge“ veiksmų, jos konkurentai būtų galėję bendradarbiauti su pagrindiniais maisto prekių parduotuvių ir kioskų tinklais. Dėl to jiems būtų buvę lengviau patekti į atitinkamą rinką ir joje plėstis taip sudarant didesnį konkurencinį spaudimą „Posten Norge“ ir apribojant „Posten Norge“ galią rinkoje – tai būtų naudinga nuotolinės prekybos veiklą vykdančioms įmonėms ir vartotojams.

4.3.2. Objektyvus pateisinimas

(30)

Antikonkurenciniai veiksmai gali būti nedraudžiami pagal EEE 54 straipsnį, jei dominuojančioji įmonė gali įrodyti, kad jos veiksmai yra objektyviai būtini arba jos rezultatai atsveria neigiamą poveikį konkurencijai (2). Dominuojančioji įmonė privalo įrodyti tokią objektyvią būtinybę ar rezultatus (3).

(31)

„Posten Norge“ teigė, kad išskirtinės grupės teisės buvo būtinos siekiant padidinti veiksmingumą ir palengvinti greitą „Post-in-Shop“ tinklo įdiegimą, užtikrinti, kad nei vienos „Post-in-Shop“ punktams reikalingos prekybos vietos neužimtų konkurentai, išvengti rizikos, kad „NorgesGruppen/Shell“ nepakankamai prisidėtų prie „Post-in-Shop“ koncepcijos diegimo ir užtikrinti, kad prekybos vietose būtų pakankamai vietos „Post-in-Shop“ punktams. Po nuodugnaus vertinimo Institucija nusprendė, kad „Posten Norge“ neįrodė, jog išskirtinės grupės teisės, susijusios su pašto siuntų skirstymo paslaugomis, buvo būtinos dėl bet kurios iš pirmiau išvardytų priežasčių. Be to, net jei būtų pripažinta, kad išskirtinės grupės teisės padidino veiksmingumą ar turėjo naudos, jų taikymo apimtis ir trukmė bet kuriuo atveju buvo per didelė ir todėl neproporcinga.

(32)

„Posten Norge“ taip pat teigė, kad ji „NorgesGruppen/Shell“ kasmet kompensuodavo sąnaudas, kurias ši grupė patirdavo dėl dalyvavimo „Post-in-Shop“ koncepcijos projekte. Įmonė teigė, kad be išskirtinių grupės teisių nebūtų įmanoma užtikrinti, kad šios piniginės kompensacijos būtų panaudotos jos naudai, o išskirtinės grupės teisės buvo būtinos siekiant išvengti konkurentų naudojimosi šiomis investicijomis. Tačiau Institucija nusprendė, kad neįrodyta, jog buvo didelė rizika, kad sumomis, kurias „Posten Norge“ mokėjo „NorgesGruppen/Shell“, būtų galėję pasinaudoti konkuruojančios B-to-C siuntų pristatymo paslaugas teikiančios įmonės, taip pat neįrodyta ir nepakankamo investavimo rizika.

(33)

„Posten Norge“ teigė, kad išskirtinės teisės į prekybos vietas buvo būtinos siekiant apsaugoti reklamai ir mokymams skiriamas investicijas, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, puoselėti „Post-in-Shop“ koncepcijos tapatybę ir reputaciją, užtikrinti, kad kiekviename „Post-in-Shop“ punkte būtų vadovaujamasi „Posten Norge“ koncepcija ir atsižvelgiama į jos poreikius, apsaugoti investicijas į prekystalius ir techninę įrangą. Nuodugniai įvertinusi „Posten Norge“ pateiktus argumentus ir informaciją šiuo klausimu, Institucija nusprendė, kad „Posten Norge“ neįrodė, kad yra didelė rizika, jog konkuruojančios įmonės, teikiančios pašto siuntų platinimo paslaugas, galėtų pasinaudoti „Posten Norge“ veiksmais reklamos srityje ar investicijomis mokymams. Išskirtinių teisių į prekybos vietą taip pat negalima laikyti būtina sąlyga, kiek tai susiję su konkuruojančiomis pašto siuntų pristatymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kad būtų apsaugotos „Posten Norge“ intelektinės nuosavybės teisės ar jos „Post-in-Shop“ tinklo tapatybė ir reputacija. Institucija taip pat nusprendė, kad nėra būtinybės taikyti išskirtinių teisių į prekybos vietą siekiant užtikrinti, kad „Post-in-Shop“ punktuose būtų vadovaujamasi „Posten Norge“ koncepcija. Bet kuriuo atveju negali būti laikoma, kad išskirtines teises į prekybos vietą būtina taikyti per visą „Posten Norge“ sudarytų susitarimų dėl prekybos vietų galiojimo laikotarpį.

(34)

Pakartotinų derybų strategijos klausimu „Posten Norge“ teigė, kad lygiagrečiai vykdomos derybos su keliais tiekėjais padidino konkurenciją, nes tai buvo veiksmingiausias būdas derėtis dėl naujų susitarimų. „Posten Norge“ taip pat tvirtino, kad ji nesivadovavo antikonkurencine strategija. Tačiau Institucija priėjo prie išvados, kad „Posten Norge“ neįrodė, jog jos vykdoma pakartotinų derybų dėl susitarimų strategija lėmė veiksmingumo padidėjimą, buvo būtina ir tinkama priemonė veiksmingumui padidinti ir tariama nauda atsvėrė antikonkurencinį poveikį, kurį lėmė pakartotinų derybų strategija.

(35)	Todėl Institucija priėjo prie išvados, kad „Posten Norge“ neįrodė, jog jos veiksmai buvo objektyviai pateisinami.

4.3.3. Išvada dėl piktnaudžiavimo

(36)

Institucija nusprendė, kad „Posten Norge“ veiksmai, t. y. nuostatų dėl išskirtinių grupės teisių ir išskirtinių teisių į prekybos vietą taikymas susitarimuose su „NorgesGruppen/Shell“, nuostatų dėl išskirtinių teisių į prekybos vietą taikymas susitarimuose su COOP ir ICA ir strategija, kurią ji vykdė nuo 2004 m. pakartotinai derėdamasi dėl susitarimų su „NorgesGruppen“, COOP ir ICA, yra piktnaudžiavimas pagal EEE susitarimo 54 straipsnį.

4.4. Poveikis prekybai

(37)	„Posten Norge“ piktnaudžiavimas galėjo daryti didelį poveikį susitariančiųjų šalių prekybai pagal EEE susitarimo 54 straipsnį.

4.5. Trukmė

(38)	Piktnaudžiavimas yra laikomas vienu tęstiniu pažeidimu, kuris tęsėsi bent jau tol, kol „NorgesGruppen“ buvo saistoma išskirtinių grupės teisių nuostatų ir buvo „Posten Norge“ privilegijuotuoju partneriu, t. y. nuo 2000 m. rugsėjo 20 d. iki 2006 m. kovo 31 d.

5. Bauda

5.1. Bazinė suma

(39)

Paprastai nustatomas bazinis baudos dydis neviršija 30 % produktų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pažeidimu atitinkamoje geografinėje EEE teritorijos dalyje, pardavimo vertės. Paprastai Institucija remiasi visų paskutinių įmonės dalyvavimo pažeidime metų pardavimo rezultatais. 2005 m. „Posten Norge“B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų apyvarta siekė 674,16 mln. NOK. Tai atitinka 84,17 mln. EUR (4).

(40)	Bazinis baudos dydis nustatomas pardavimo vertės dalį, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, padauginant iš pažeidimo metų skaičiaus.

(41)

Siekdama nuspręsti, kokią – mažesnę ar didesnę pardavimo vertės dalį konkrečiu atveju pasirinkti, Institucija atlieka atvejo analizę atsižvelgdama į visas atitinkamas šio atvejo aplinkybes. Institucija atsižvelgia į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, pažeidimo pobūdį, susijusios įmonės užimamą rinkos dalį ir pažeidimo geografinę apimtį.

(42)

Nagrinėjamo pažeidimo pobūdis yra susijęs su antikonkurenciniais veiksmais, kurie paveikė atitinkamos rinkos struktūrą. Per visą pažeidimo laikotarpį „Posten Norge“ užėmė labai didelę atitinkamos rinkos dalį. Piktnaudžiavimu, kuris apėmė visą Norvegijos teritoriją, neigiamai paveiktas EEE susitarimo tikslų siekimas, sukeltas pavojus tinkamam vidaus rinkos veikimui, sudarytos kliūtys įmonėms veiksmingai patekti į Norvegijos pašto siuntų rinką ir todėl kliudyta tarptautinių rinkų kūrimui.

(43)	Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, nustatytas 2 525 100 EUR pradinis baudos dydis. Šis dydis, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę (penkerius su puse metų), padaugintas iš 5,5. Taigi nustatomas 13,89 mln. EUR bazinis baudos dydis.

5.2. Sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės

(44)	Nenustatyta jokių sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių.

5.3. Kitos aplinkybės

(45)	Institucija pripažino, kad administracinės šios bylos procedūros ilgai užtruko ir nusprendė, kad, atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes, tikslinga sumažinti bazinį baudos dydį 1 mln. EUR.

5.4. Baudos dydis

(46)	Taigi nustatomas 12,89 mln. EUR galutinis baudos dydis.

6. Sprendimas

(47)

Nuo 2000 m. rugsėjo 20 d. iki 2006 m. kovo 31 d.„Posten Norge AS“ įvykdė vieną tęstinį EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą Norvegijos B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, rinkoje, nes steigdama ir aptarnaudama „Post-in-Shop“ tinklą vykdė išskirtinėmis teisėmis grindžiamą strategiją ir teikė lengvatas. Pažeidimas susijęs su šiais veiksmais:

—	susitarimų su „NorgesGruppen/Shell“ ir atskiromis šios grupės prekybos vietomis, kuriais „Posten Norge“ suteiktos išskirtinės grupės teisės ir išskirtinės teisės į prekybos vietą, sudarymas ir vykdymas,

—	susitarimų su COOP ir atskiromis šios įmonės prekybos vietomis, kuriais „Posten Norge“ suteiktos išskirtinės teisės į prekybos vietą, sudarymas ir vykdymas,

—	susitarimų su ICA ir atskiromis šios įmonės prekybos vietomis, kuriais „Posten Norge“ suteiktos išskirtinės teisės į prekybos vietą, sudarymas ir vykdymas, ir

—	pakartotinų derybų strategijos, dėl kurios greičiausiai sumažėtų COOP ir ICA noras derėtis dėl susitarimų ir juos sudaryti su „Posten Norge“ konkurentais dėl B-to-C pašto siuntų, atsiimamų punktuose, pristatymo paslaugų, vykdymas.

(48)	Už pirmiau nurodytą pažeidimą „Posten Norge AS“ skiriama 12,89 mln. EUR bauda.

(49)	„Posten Norge AS“ privalo nutraukti pažeidimą, jei to ji dar nepadarė, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti siekiama tokio paties ar panašaus tikslo, arba kuriais būtų daromas toks pat ar panašus poveikis, tol, kol ji užima dominuojančią padėtį rinkoje.

(1) Byla 85/76 Hoffmann-La Roche prieš Komisiją (1979), Rink. 461, 91 punktas. Byla T322/81 Michelin prieš Komisiją (Michelin I) (1983), Rink. II-3461, 70 punktas. Byla C-62/86 AKZO prieš Komisiją (1991), Rink. I-3359, 69 punktas. Byla T-228/97 Irish Sugar prieš Komisiją (1999), Rink. II-2969, 111 punktas. Byla T-219/99 Olympic Airways prieš Komisiją (2003), Rink. II-5917, 241 punktas. Byla T-271/03 Deutsche Télécom prieš Komisiją (2008), Rink. II-477, 233 punktas.

(2) Byla 27/76 United Brands prieš Komisiją (1978), Rink. 207, 184 punktas. Byla T-83/91 Tetra Pak prieš Komisiją (Tetra Pak II) (1994), Rink. II755, 136 punktas. Byla C-95/04 P British Airways prieš Komisiją (2007), Rink. I-2331, 69 ir 86 punktai.

(3) Žr. Priežiūros ir Teismo susitarimo 4 protokolo II skyriaus 2 straipsnio 2 dalį.

(4) Remiantis istoriniais Europos centrinio banko nustatyto euro keitimo kurso duomenimis, 2005 m. vidutinis valiutos keitimo kursas buvo 8,0092.

30.6.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/26

Kvietimas teikti paraiškas IX-2012/01 – „Dotacijos Europos politinėms partijoms“

2011/C 190/06

Pagal Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalį Europos politinės partijos prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Europos Sąjungos piliečių valią. Be to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimdami reglamentus, nustato nuostatas, reglamentuojančias Europos politines partijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, visų pirma jų finansavimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas kviečia teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo Europos politinėms partijoms.

1. PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003) dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (1).

2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento biuro sprendimas, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinimo taisykles (toliau – Biuro sprendimas) (2).

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento biuro sprendimas, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinimo taisykles (toliau – Biuro sprendimas) (3).

2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (toliau – Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės) (4).

2. TIKSLAS

Pagal Biuro sprendimo 2 straipsnį „Europos Parlamentas kiekvienais metais prieš pirmojo pusmečio pabaigą skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo partijoms ir fondams finansuoti. Šiame dokumente nurodomi atrankos kriterijai, Bendrijos finansavimo tvarka ir numatomos dotacijų skyrimo procedūros datos.“

Šis kvietimas teikti paraiškas susijęs su prašymais suteikti dotaciją 2012 finansiniams metams ir apima veiklos laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Dotacija skiriama dotacijos gavėjo metinei veiklos programai remti.

3. PRIIMTINUMAS

Bus nagrinėjami tik pagal pirmiau minėtą Biuro sprendimo 1 priede nurodytą prašymo suteikti dotaciją formą pateikti rašytiniai prašymai ir iki nustatyto termino pateikti Europos Parlamento Pirmininkui.

4. KRITERIJAI IR PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI

4.1. Tinkamumo kriterijai

Norėdama gauti dotaciją, Europos politinė partija turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas, tai yra:

a)	turėti juridinio asmens statusą valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė;

ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių ji turi būti atstovaujama Europos Parlamento narių arba jai atstovaujama nacionaliniuose, regioniniuose parlamentuose ar regioninėse asamblėjose; arba ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių turi būti surinkusi bent po tris procentus balsų kiekvienoje šių valstybių narių per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus;

c)	turi laikytis, visų pirma savo programoje ir veikloje, principų, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, t. y. laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat teisinės valstybės principų;

d)	turi būti dalyvavusi rinkimuose į Europos Parlamentą arba pareiškusi ketinimą dalyvauti.

4.2. Nepriimtinumo kriterijai

Kandidatai taip pat turi patvirtinti, kad nėra patekę nė į vieną padėtį, aprašytą Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje.

4.3. Atrankos kriterijai

Kandidatai turi įrodyti, jog turi pakankamą teisinį ir finansinį pajėgumą, kad galėtų sėkmingai įvykdyti veiklos programą, kurią prašoma finansuoti, ir turi pakankamą techninį bei valdymo pajėgumą, kad galėtų įgyvendinti dotuojamą veiklos programą.

4.4. Skyrimo kriterijai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 10 straipsnį 2012 finansiniams metams numatyti asignavimai paskirstomi toms Europos politinėms partijoms, kurių prašymams gauti finansavimą buvo pritarta, atsižvelgiant į tinkamumo, nepriimtinumo ir atrankos kriterijus, šia tvarka:

a)	15 proc. paskirstoma lygiomis dalimis;

b)	85 proc. paskirstomi toms Europos politinėms partijoms, kurios turi į Europos Parlamentą išrinktų narių, proporcingai išrinktų narių skaičiui.

4.5. Patvirtinamieji dokumentai

Kad prašymus būtų galima įvertinti pagal pirmiau minėtus kriterijus, kandidatai privalo pateikti šiuos patvirtinamuosius dokumentus:

a)	originalų motyvacinį laišką, kuriame nurodoma prašomos dotacijos suma;

b)	tinkamai užpildytą ir pasirašytą Biuro sprendimo 1 priede pateiktą prašymo formą (įskaitant rašytinę deklaraciją);

c)	politinės partijos nuostatų kopiją;

d)	oficialų registravimo pažymėjimą;

e)	neseną įrodymą apie politinės partijos egzistavimą;

f)	valdybos pirmininkų (narių) sąrašą (vardai ir pavardės, titulai ar pareigos prašymą pateikiančioje partijoje);

g)	dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas sąlygas (5);

h)	dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 1 dalies d punkte išdėstytas sąlygas;

i)	politinės partijos programą;

j)	išsamias išorės auditą atliekančios įstaigos patvirtintas 2010 m. finansines sąskaitas (6);

k)	negalutinį atitinkamo periodo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) veiklos biudžetą, kuriame nurodytos iš Bendrijos biudžeto finansuotinos išlaidos.

Dėl c, d, f, h ir i punktų pareiškėjas gali pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad ankstesniu etapu pateikta informacija galiojanti.

5. FINANSAVIMO IŠ ES BIUDŽETO TVARKA

ES biudžeto 402 straipsnyje „Europos politinių partijų finansavimas“ 2012 finansiniams metams numatyti asignavimai iš viso sudaro 18 900 000 EUR. Šiuos asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija.

Europos Parlamento skirtos finansinės paramos suma negali viršyti 85 proc. iš Europos politinių partijų veiklos biudžetų finansuotinų išlaidų. Atitinkama partija turi tai įrodyti.

Veikla finansuojama išmokant dotaciją veiklai finansuoti, kaip numatyta Finansiniame reglamente ir Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse. Dotacijos išmokėjimo tvarką ir jos naudojimą nustatantys įsipareigojimai apibrėžti sprendime dėl dotacijos skyrimo, kurio pavyzdys pateikiamas Biuro sprendimo 2a priede.

6. PARAIŠKŲ TEIKIMO PROCEDŪRA IR GALUTINIS TERMINAS

6.1. Prašymų pateikimo galutinis terminas ir tvarka

Prašymus galima pateikti iki 2011 m rugsėjo 30 d. Po šios datos pateikti prašymai nebus nagrinėjami.

Prašymai turi būti:

a)	parengti ant prašymo skirti dotaciją formos (Biuro sprendimo 1 priedas);

b)	būtinai pasirašyti pareiškėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens;

išsiųsti dviejuose vokuose; abu vokai turi būti užklijuoti. Ant vidinio voko, be skelbime teikti paraiškas nurodytos tarnybos, kuriai vokas adresuotas, turi būti užrašyta:

„CALL FOR PROPOSALS — 2012 GRANTS TO POLITICAL PARTIES AT EUROPEAN LEVEL

NOT TO BE OPENED BY THE MAIL SERVICE OR BY ANY OTHER UNAUTHORISED PERSON“

Jeigu naudojami vokai su lipnia nugarėle, juos dar reikia užklijuoti lipnia juosta, o ant jos turi pasirašyti siuntėjas. Siuntėjo parašu laikomas ne tik jo rašytinis parašas, bet ir jo organizacijos antspaudas.

Ant išorinio voko reikia užrašyti siuntėjo adresą ir šį adresą:

European Parliament

Mail Service

KAD 00D008

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

Ant vidinio voko užrašyti šį adresą:

President of the European Parliament

via Mr Vanhaeren, Director-General of Finance

SCH 05B031

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

d)	išsiųsti registruotu paštu ne vėliau kaip iki pasiūlyme teikti paraiškas nurodyto termino (pašto antspaudo data turi tai patvirtinti) arba per kurjerio tarnybą (data patvirtinama pagal mokėjimo kvitą).

6.2. Veiksmų seka ir kalendorinis planas

Europos politinei partijai skiriant dotaciją taikoma ši veiksmų seka ir kalendorinis planas:

a)	prašymas perduodamas Europos Parlamentui (ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d.);

b)	Europos Parlamento tarnybos nagrinėja ir atrenka prašymus. Nagrinėjami tik tinkami prašymai, atsižvelgiant į kvietime teikti paraiškas nurodytus tinkamumo, nepriimtinumo ir atrankos kriterijus;

c)	Europos Parlamento biuras priima galutinį sprendimą (ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d., kaip nurodyta Biuro sprendimo 4 straipsnyje) ir praneša apie rezultatus kandidatams;

d)	išmokamas 80 proc. avansas (per 15 dienų po sprendimo priėmimo).

6.3. Papildoma informacija

Šiuos tekstus galite rasti Europos Parlamento interneto svetainėje adresu http://www.europarl.europa.eu/tenders/invitations.htm

a)	Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003;

b)	Biuro sprendimas;

c)	prašymo skirti dotaciją forma (Biuro sprendimo 1 priedas).

Visus su šiuo kvietimu teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo susijusius klausimus, nurodę konkurso numerį, galite siųsti elektroniniu paštu adresu: fin.part.fond.pol@europarl.europa.eu

6.4. Asmens duomenų tvarkymas

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (7), siekiant apsaugoti Bendrijų finansinius interesus, potencialių gavėjų asmens duomenys gali būti perduoti vidaus audito tarnyboms, Europos Audito Rūmams, Finansinių pažeidimų komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF).

(1) OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

(2) OL C 155, 2004 6 12, p. 1.

(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4) OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(5) Įskaitant 3 straipsnio b punkto pirmoje pastraipoje ir 10 straipsnio 1 dalies b punkte minimus išrinktųjų asmenų sąrašus.

(6) Nereikia, jei Europos politinė partija buvo įsteigta einamaisiais metais.

(7) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

30.6.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 190/31

Kvietimas teikti paraiškas IX-2012/02 – „Dotacijos Europos politiniams fondams“

2011/C 190/07

Pagal Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalį Europos politinės partijos Europos lygmeniu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškia Europos Sąjungos piliečių valią. Be to, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsnyje numatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, veikdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priimdami reglamentus, nustato reglamentus Europos lygmeniu, reglamentuojančius politines partijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, visų pirma jų finansavimo taisykles.

Peržiūrint reglamentą pripažįstamas Europos politinių fondų vaidmuo, kadangi fondai, kaip su Europos politinėmis partijomis susijusios organizacijos, „gali savo veikla palaikyti ir remti Europos politinių partijų tikslus, ypač prisidėdami prie diskusijų Europos viešosios politikos ir Europos integracijos klausimais, taip pat veikdami kaip naujų idėjų, analizės ir politikos pasirinkimo galimybių katalizatoriai“. Reglamentu nurodoma Europos Parlamento skiriama metinė veiklos dotacija ypač politiniams fondams, kurie jos prašo ir kurie atitinka reglamente pateiktus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, Parlamentas kviečia teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo Europos politiniams fondams.

1. PAGRINDINIAI TEISĖS AKTAI

2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento biuro sprendimas, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinimo taisykles (toliau – Biuro sprendimas) (2);

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui (toliau – Finansinis reglamentas) (3);

2. TIKSLAS

3. PRIIMTINUMAS

4. KRITERIJAI IR PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI

4.1. Tinkamumo kriterijai

Norėdamas gauti dotaciją, Europos politinis fondas turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytas sąlygas, tai yra:

a)	turi būti susijęs su viena iš Europos politinių partijų, pripažįstamų pagal šį reglamentą, tos partijos patvirtinimu;

b)	turėti juridinio asmens statusą valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė; tai atskiras nuo Europos politinės partijos, su kuria fondas susijęs, juridinis asmuo;

c)	turi laikytis, visų pirma savo programoje ir veikloje, principų, kuriais grindžiama Europos Sąjunga, t. y. laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat teisinės valstybės principų;

d)	jis nesiekia pelno;

e)	jis turi geografiniu požiūriu proporcingai sudarytą valdymo organą.

Taip pat turi atitikti sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 3 dalyje: remdamasi šiuo reglamentu kiekviena Europos politinė partija ir Europos politinis fondas pagal nacionalinę teisę patys apibrėžia savo santykių ypatumus, įskaitant tinkamą tiek Europos politinio fondo, tiek Europos politinės partijos, su kuria jis susijęs, kasdieninės veiklos ir valdymo struktūrų atskyrimo laipsnį.

4.2. Nepriimtinumo kriterijai

Kandidatai taip pat turi patvirtinti, kad nėra patekę nė į vieną padėtį, aprašytą Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje ir 94 straipsnyje.

4.3. Atrankos kriterijai

4.4. Skyrimo kriterijai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 4 straipsnio 5 dalį 2012 finansiniams metams numatyti asignavimai paskirstomi tiems Europos politiniams fondams, kurių prašymams gauti finansavimą buvo pritarta, atsižvelgiant į tinkamumo, nepriimtinumo ir atrankos kriterijus, šia tvarka:

a)	15 proc. paskirstoma lygiomis dalimis;

b)	85 proc. paskirstomi fondams, susijusiems su tomis Europos politinėms partijoms, kurios turi į Europos Parlamentą išrinktų narių, proporcingai išrinktų narių skaičiui.

4.5. Patvirtinamieji dokumentai

Kad prašymus būtų galima įvertinti pagal pirmiau minėtus kriterijus, kandidatai privalo pateikti šiuos patvirtinamuosius dokumentus:

a)	originalų motyvacinį laišką, kuriame nurodoma prašomos dotacijos suma;

b)	tinkamai užpildytą ir pasirašytą 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro sprendimo 1 priede pateiktą prašymo formą (įskaitant rašytinę deklaraciją);

c)	pareiškėjo statutus;

d)	oficialų registravimo pažymėjimą;

e)	neseną įrodymą apie pareiškėjo egzistavimą;

f)	Valdančiosios tarybos pirmininkų (narių) sąrašą (vardai ir pavardės, tautybė, titulai ar pareigos prašymą pateikiančiame fonde);

g)	pareiškėjo programą;

h)	išsamią išorės auditą atliekančios įstaigos patvirtintą 2010 m. finansinę ataskaitą (5);

i)	negalutinį atitinkamo periodo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) veiklos biudžetą, kuriame nurodytos iš Bendrijos biudžeto finansuotinos išlaidos;

j)	dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas.

Dėl c, d, f, g punktų pareiškėjas gali pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad ankstesniu etapu pateikta informacija galiojanti.

5. FINANSAVIMAS IŠ ES BIUDŽETO

ES biudžeto 403 straipsnyje „Įnašas į Europos politinius fondus“ 2012 finansiniams metams numatyti asignavimai iš viso sudaro 12 150 000 EUR. Juos turi patvirtinti biudžeto valdymo institucija.

Europos Parlamento skirtos finansinės paramos suma negali viršyti 85 proc. iš Europos politinių fondų veiklos biudžetų finansuotinų išlaidų. Atitinkamas fondas privalo tai įrodyti.

Veikla finansuojama išmokant dotaciją veiklai finansuoti, kaip numatyta Finansiniame reglamente ir Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse. Dotacijos išmokėjimo tvarką ir jos naudojimą nustatantys įsipareigojimai bus apibrėžti sprendime dėl dotacijos skyrimo, kurio pavyzdys pateikiamas Biuro sprendimo 2B priede.

6. PARAIŠKŲ TEIKIMO PROCEDŪRA IR GALUTINIS TERMINAS

6.1. Paraiškų pateikimo galutinis terminas ir tvarka

Paraiškų pateikimo galutinis terminas nustatytas 2011 m. rugsėjo 30 d. Paraiškos, pateiktos po minėtos datos, nebebus svarstomos.

Prašymai turi būti:

a)	parengti ant prašymo skirti dotaciją formos (Biuro sprendimo 1 priedas);

b)	būtinai pasirašyti pareiškėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens;

išsiųsti dviejuose vokuose; abu vokai turi buti užklijuoti. Ant vidinio voko, be skelbime teikti paraiškas nurodytos tarnybos, kuriai vokas adresuotas, turi būti užrašyta:

„CALL FOR PROPOSALS — 2012 GRANTS TO POLITICAL FOUNDATIONS AT EUROPEAN LEVEL

NOT TO BE OPENED BY THE MAIL SERVICE OR BY ANY OTHER UNAUTHORISED PERSON“

Ant išorinio voko reikia užrašyti siuntėjo adresą ir šį adresą:

European Parliament

Mail Service

KAD 00D008

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

Ant vidinio voko užrašyti šį adresą:

President of the European Parliament

via Mr Vanhaeren, Director-General of Finance

SCH 05B031

2929 Luxembourg

LUXEMBOURG

d)	išsiųsti registruotu paštu ne vėliau kaip iki pasiūlyme teikti paraiškas nurodyto termino (pašto antspaudo data turi tai patvirtinti) arba per kurjerio tarnybą (data patvirtinama pagal mokėjimo kvitą).

6.2. Veiksmų seka ir kalendorinis planas

Europos politiniam fondui skiriant dotaciją taikoma ši veiksmų seka ir kalendorinis planas:

a)	prašymas perduodamas Europos Parlamentui (ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d.);

b)	Europos Parlamento tarnybos nagrinėja ir atrenka prašymus. Nagrinėjami tik tinkami prašymai, atsižvelgiant į kvietime teikti paraiškas nurodytus tinkamumo, nepriimtinumo ir atrankos kriterijus;

c)	Europos Parlamento biuras priima galutinį sprendimą (ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d., kaip nurodyta Biuro sprendimo 4 straipsnyje) ir praneša apie rezultatus kandidatams;

d)	išmokamas 80 proc. avansas (per 15 dienų po dotacijos skyrimo sprendimo priėmimo).

6.3. Papildoma informacija

Šiuos tekstus galite rasti Europos Parlamento interneto svetainėje adresu http://www.europarl.europa.eu/tenders/invitations.htm

a)	Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003;

b)	Biuro sprendimas;

c)	prašymo skirti dotaciją forma (Biuro sprendimo 1 priedas).

Visus su šiuo kvietimu teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo susijusius klausimus, nurodę konkurso numerį, galite siųsti elektroniniu paštu adresu: fin.part.fond.pol@europarl.europa.eu

6.4. Asmens duomenų tvarkymas

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (6), siekiant apsaugoti Bendrijų finansinius interesus, potencialių naudos gavėjų asmens duomenys gali būti perduoti vidaus audito tarnyboms, Europos Audito Rūmams, Finansinių pažeidimų komisijai arba Europos kovos su sukčiavimu tarnybai („OLAF“).

(1) OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

(2) OL C 155, 2004 6 12, p. 1.

(3) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(4) OJ L 357, 2002 12 31, p. 1.

(5) Išskyrus atvejus, kai prašymą pateikęs fondas buvo įkurtas einamaisiais metais.

(6) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.190.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 190

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. birželio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 190/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6126 – Thermo Fisher/Dionex Corporation) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Parlamentas
2011/C 190/02	2011 m. birželio 6 d. Europos Parlamento biuro sprendimas dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių	2

	Europos Komisija
2011/C 190/03	Euro kursas	16

	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2011/C 190/04	Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksą), 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas (OL C 316, 2007 12 28, p. 1; OL C 134, 2008 5 31, p. 16; OL C 177, 2008 7 12, p. 9; OL C 200, 2008 8 6, p. 10; OL C 331, 2008 12 31, p. 13; OL C 3, 2009 1 8, p. 10; OL C 37, 2009 2 14, p. 10; OL C 64, 2009 3 19, p. 20; OL C 99, 2009 4 30, p. 7; OL C 229, 2009 9 23, p. 28; OL C 263, 2009 11 5, p. 22; OL C 298, 2009 12 8, p. 17; OL C 74, 2010 3 24, p. 13; OL C 326, 2010 12 3, p. 17; OL C 355, 2010 12 29, p. 34; OL C 22, 2011 1 22, p. 22; OL C 37, 2011 2 5, p. 12; OL C 149, 2011 5 20, p. 8)	17

	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros tarnyba
2011/C 190/05	2010 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimo santrauka Nr. 322/10/COL dėl procedūros pagal EEE susitarimo 54 straipsnį prieš Posten Norge AS (Byla Nr. 34250 Posten Norge/Privpak)	18

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Parlamentas
2011/C 190/06	Kvietimas teikti paraiškas IX-2012/01 – Dotacijos Europos politinėms partijoms	26

2011/C 190/07	Kvietimas teikti paraiškas IX-2012/02 – Dotacijos Europos politiniams fondams	31

	Europos Komisija
2011/C 190/08	Kvietimas teikti paraiškas – Programa ESPON 2013	36

	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2011/C 190/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6259 – Covéa/Bipiemme Vita) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	37

2011/C 190/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6231 – KKR/Capsugel) ( 1 )	38

	Klaidų ištaisymas
2011/C 190/11	Leidimo teikti valstybės pagalbą, remiantis SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja – klaidų ištaisymas (OL C 187, 2011 6 28)	39

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4425
JPY	Japonijos jena	116,93
DKK	Danijos krona	7,4592
GBP	Svaras sterlingas	0,89980
SEK	Švedijos krona	9,2047
CHF	Šveicarijos frankas	1,2036
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,8055
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,342
HUF	Vengrijos forintas	267,05
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7093
PLN	Lenkijos zlotas	3,9987
RON	Rumunijos lėja	4,2105
TRY	Turkijos lira	2,3604
AUD	Australijos doleris	1,3585
CAD	Kanados doleris	1,4037
HKD	Honkongo doleris	11,2265
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7559
SGD	Singapūro doleris	1,7799
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 553,32
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,8846
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,3235
HRK	Kroatijos kuna	7,3833
IDR	Indonezijos rupija	12 412,97
MYR	Malaizijos ringitas	4,3727
PHP	Filipinų pesas	62,770
RUB	Rusijos rublis	40,3780
THB	Tailando batas	44,429
BRL	Brazilijos realas	2,2687
MXN	Meksikos pesas	16,9954
INR	Indijos rupija	64,7210