11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/1

1.

Šios išsamios rekomendacijos pagrįstos 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (1) (toliau – Direktyva 2001/20/EB) 18 straipsniu, kuriame nustatyta, kad:

„Komisija, pasitarusi su Agentūra, valstybėmis narėmis ir suinteresuotomis šalimis, parengia ir paskelbia išsamias rekomendacijas dėl ataskaitų apie duomenų, susijusių su nepageidaujamais reiškiniais/reakcijomis rinkimą, patikrą ir pateikimą kartu su netikėtų sunkių nepageidaujamų reakcijų dekodavimo tvarka.“

2.

Pagal Direktyvos 2001/20/EB 3 straipsnio 1 dalį visos nacionalinės nuostatos dėl klinikiniame tyrime dalyvaujančių asmenų apsaugos turi atitikti Direktyvoje 2001/20/EB nustatytą veiksmų tvarką ir trukmę, įskaitant ataskaitų, susijusių su nepageidaujamomis reakcijomis atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, rengimo, patikros ir pateikimo tvarką ir trukmę. Šiame dokumente pateikiamos rekomendacijos dėl šių aspektų.

3.

Į šias rekomendacijas turėtų atsižvelgti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės (EEE) (2) valstybių nacionalinės kompetentingos institucijos ir etikos komitetai, rėmėjai ir tyrėjai bei asmenys, kuriems pavesta vykdyti su saugos pranešimų teikimu susijusias užduotis, taikydami Direktyvą 2001/20/EB.

4.

Šiose išsamiose rekomendacijose aprašoma, kaip renkami, tikrinami ir teikiami duomenys apie nepageidaujamus reiškinius ir reakcijas atliekant klinikinius tyrimus, kuriems taikoma Direktyva 2001/20/EB, t. y. minėtoje direktyvoje apibrėžtus tyrimus, atliekamus bent vienoje ES valstybėje narėje.

5.

Direktyvos 2001/20/EB taikymo sritis išsamiau aprašyta Išsamių gairių dėl kompetentingoms institucijoms teikiamo prašymo leisti atlikti žmonėms skirtų vaistų klinikinį tyrimą, pranešimo apie svarbius pakeitimus ir tyrimo pabaigos paskelbimo (3) (toliau – išsamios gairės CT-1) 1.2 skirsnyje.

6.

Direktyvoje 2001/20/EB nustatytos apibrėžtys, jos Komisijos įgyvendinimo aktai ir dabartinės susijusių Komisijos rekomendacinių dokumentų versijos taip pat taikomi šioms išsamioms rekomendacijoms.

7.

Sąvokos „nepageidaujamas reiškinys“, „nepageidaujama reakcija“, „įtariamas (-a)“, „netikėtas (-a)“ ir „sunkus (-i)“ apibrėžtos atitinkamuose šių išsamių rekomendacijų skirsniuose.

8.

Šiose išsamiose rekomendacijose susijusi valstybė narė – valstybė narė, kurioje klinikinį tyrimą leido atlikti jos nacionalinė kompetentinga institucija ir buvo gauta palanki etikos komiteto nuomonė.

9.

Šios išsamios rekomendacijos visų pirma turi būti siejamos su:

10.

Kad prireikus būtų lengviau taikyti saugos pranešimų teikimo taisykles, šiose išsamiose rekomendacijose dar kartą pateikiamas minėtų rekomendacinių dokumentų turinys.

11.

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (5) (toliau – Direktyva 2001/83/EB), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 726/2004, nustatančiame Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiame Europos vaistų agentūrą (6) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 726/2004), nustatytos farmakologinio budrumo taisyklės netaikomos tiriamiesiems vaistams (7) ir netiriamiesiems vaistams (8).

12.

Todėl:

13.

Taigi, rėmėjų ir tyrėjų atsakomybė saugos pranešimų teikimo srityje nustatyta tik Direktyva 2001/20/EB.

14.

Tyrėjas yra atsakingas už:

15.

Rėmėjas yra atsakingas už:

16.

Rėmėjas turėtų reguliariai įvertinti numatomą klinikinio tyrimo naudą ir riziką (9), taip pat nuolat vertinti tiriamųjų vaistų saugą.

17.

Rėmėjas turėtų pasirūpinti, kad veiktų atitinkamos sistemos ir būtų nustatytos rašytinės standartinės veiklos procedūros, skirtos užtikrinti, kad visais dokumentavimo, duomenų rinkimo, patikros, vertinimo, archyvavimo, pranešimų teikimo ir tolesnių veiksmų etapais būtų laikomasi būtinų kokybės standartų.

18.

Konkrečios rekomendacijos dėl pažangiosios terapijos tiriamųjų vaistų yra pateiktos Gerosios klinikinės praktikos gairėse (Detailed guidelines on good clinical practice specific to advanced therapy medicinal products), skirtose specialiai pažangiosios terapijos vaistams (10).

19.

Jeigu užduotys perduodamos, rėmėjo arba tyrėjo galutinė atsakomybė už tai, kad klinikiniai tyrimai būtų vykdomi pagal taikomus teisės aktus, neišnyksta.

20.

Direktyvos 2001/20/EB 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Tyrėjas rėmėjui nedelsdamas praneša apie visus sunkius nepageidaujamus reiškinius, išskyrus tuos, apie kuriuos pagal protokolą arba tyrėjo brošiūrą nereikia nedelsiant pranešti. Po skubiai pateiktos ataskaitos yra pateikiamos išsamios rašytinės ataskaitos. Skubioje ir vėliau pateikiamoje ataskaitoje nagrinėti klausimai nurodomi jiems paskirtais specialaus kodo skaitmenimis.“

21.

Šis įpareigojimas skirtas užtikrinti, kad rėmėjas turėtų informaciją, būtiną norint reguliariai vertinti klinikinio tyrimo naudos ir rizikos santykį, vadovaujantis Direktyvos 2001/20/EB 3 straipsnio 2 dalies a punktu.

22.

Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio m punkte nepageidaujamas reiškinys apibrėžtas taip:

„Bet koks nepageidaujamas gydymo reiškinys, kurį patiria vaistą naudojantis pacientas arba klinikiniame tyrime dalyvaujantis asmuo, ir kuris atsiranda nebūtinai dėl šio gydymo“.

23.

Vadinasi, nepageidaujamas reiškinys gali būti bet koks nepageidaujamas arba nenumatytas požymis (taip pat, pvz., neįprasti laboratorinių tyrimų rezultatai), simptomas arba liga, laiko požiūriu susijęs su vaisto vartojimu, nepaisant to, ar jis laikomas susijusiu su vaistu, ar ne (11).

24.

Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio o punkte sunkus nepageidaujamas reiškinys apibrėžtas taip:

„Bet koks nepageidaujamas nuo bet kokios paskirtos dozės atsirandantis medicininis reiškinys arba poveikis, kuris baigiasi mirtimi, sukelia pavojų gyvybei, reikalauja pradėti arba pratęsti stacionarų gydymą, sukelia nuolatinę arba pastebimą negalią ar invalidumą arba sukelia apsigimimą ar įgimtą ydą“.

25.

Į minėtas savybes ir (arba) pasekmes reikia atsižvelgti atsiradus reiškiniui. Pavyzdžiui, gyvybei pavojingas reiškinys – tai reiškinys, kuriam atsiradus asmens gyvybei grėsė pavojus; tai nėra reiškinys, dėl kurio asmuo hipotetiškai būtų galėjęs mirti, jei reiškinys būtų buvęs stipresnis.

26.

Kai kurie medicininiai reiškiniai gali kelti grėsmę tiriamajam asmeniui arba dėl jų gali prireikti intervencijos, kad būtų išvengta vienos iš minėtų savybių ir (pasekmių). Tokius reiškinius (toliau – svarbus medicininis reiškinys) pagal šią apibrėžtį taip pat reikėtų laikyti sunkiais.

27.

Priimant sprendimą, ar reiškinys pagal minėtus kriterijus yra sunkus, reikėtų remtis medicininėmis ir mokslinėmis išvadomis (12).

28.

Tyrėjas turi nedelsdamas pranešti rėmėjui apie visus sunkius nepageidaujamus reiškinius, išskyrus tuos, apie kuriuos pagal protokolą arba tyrėjo brošiūrą (TB) (13) nereikia nedelsiant pranešti.

29.

Skubiai teikiami pranešimai turėtų suteikti rėmėjui galimybę imtis atitinkamų priemonių problemoms, susijusioms su galimais naujais pavojais atliekant klinikinius tyrimus, spręsti. Todėl tyrėjas tokį skubų pranešimą turėtų pateikti per labai trumpą laiką – jokiu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas po žinios apie sunkų nepageidaujamą reiškinį gavimo.

30.

Vėliau pateikiama ataskaita turėtų suteikti rėmėjui galimybę nustatyti, ar dėl sunkaus nepageidaujamo reiškinio reikia iš naujo įvertinti klinikinio tyrimo naudos ir rizikos santykį, jei pirminiame pranešime atitinkamos informacijos dar nebuvo pateikta arba jos dar nebuvo.

31.

Tais atvejais, kai nereikalaujama pranešti nedelsiant (žr. 4.3 skirsnį), tyrėjas pranešimą teikia per deramą laiko tarpą, atsižvelgdamas į tyrimo ir sunkaus nepageidaujamo reiškinio specifiškumą bei į galimas rekomendacijas protokole arba TB (14).

32.

Tyrėjas yra atsakingas už pranešimų apie sunkius nepageidaujamus reiškinius, susijusius su asmenimis, kuriuos jis gydo atlikdamas klinikinį tyrimą, teikimą rėmėjui. Tyrėjas neprivalo aktyviai stebėti, ar pasibaigus tyrimui tirtiems asmenims atsiras nepageidaujamų reiškinių, nebent protokole būtų nustatyta kitaip (15).

33.

Apie sunkius nepageidaujamus reiškinius, atsiradusius tiriamajam asmeniui po tyrimo, turėtų būtų pranešta rėmėjui, jei tyrėjas apie juos sužino (16).

34.

Direktyvos 2001/20/EB 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Apie nepageidaujamus reiškinius ir (arba) nenormalius laboratorinius tyrimus, kurie protokole nurodyti kaip ypač svarbūs saugumo vertinimams, rėmėjui pranešama laikantis ataskaitoms nustatytų reikalavimų ir per protokole apibrėžtą laiką.“

35.

Nepageidaujamo reiškinio apibrėžtis pateikta 4.2.1 skirsnyje.

36.

Direktyvos 2001/20/EB 16 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Rėmėjas saugo išsamius įrašus apie visus nepageidaujamus reiškinius, apie kuriuos jam praneša tyrėjas.“

37.

Direktyvos 2001/20/EB 17 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose nustatyta:

„Rėmėjas užtikrina, kad visa svarbi informacija apie įtariamas sunkias nepageidaujamas reakcijas, kurios gali būti mirties priežastimi arba kelti pavojų gyvybei, bus kuo greičiau užregistruota ir apie ją bus pranešta kompetentingoms institucijoms visose suinteresuotose valstybėse narėse bei etikos komitetui, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias dienas po to, kai rėmėjas sužino apie tokį atvejį, ir kad vėliau gauta informacija bus perduota per papildomas aštuonias dienas.

Apie visas kitas įtariamas sunkias nepageidaujamas reakcijas yra pranešama suinteresuotoms valstybėms narėms ir etikos komitetui kuo greičiau, bet ne ilgiau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai apie tai sužino rėmėjas. […]

Rėmėjas taip pat apie tai praneša visiems tyrėjams.“

38.

Direktyvos 2001/20/EB 17 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta:

„Visos valstybės narės pasirūpina, kad duomenys apie įtariamą netikėtą sunkią nepageidaujamą reakciją į tiriamą vaistą, į kurią buvo atkreiptas jų dėmesys, būtų nedelsiant įtraukti į Europos duomenų bazę, kuri pagal 11 straipsnio 1 dalį yra prieinama tik valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Agentūrai ir Komisijai.“

39.

Direktyvos 2001/20/EB 17 straipsnyje nurodyta Europos duomenų bazė yra klinikinių tyrimų modulis Eudravigilance (toliau – EVCTM) (17).

40.

Šis įpareigojimas teikti pranešimus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (tiesiogiai ar netiesiogiai per EVCTM, žr. 7.4 skirsnį) skirtas informuoti nacionalines kompetentingas institucijas apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas ir kaupti saugos informaciją apie tiriamojo vaisto saugos spektrą. Tokiu būdu atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai turėtų būti suteikta galimybė:

41.

Įpareigojimas teikti pranešimus etikos komitetui (žr. 80 skirsnį) skirtas informuoti etikos komitetą apie susijusioje valstybėje narėje atsiradusias įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas.

42.

Įpareigojimas teikti pranešimus tyrėjui (žr. 7.10 skirsnį) skirtas informuoti tyrėją apie saugos problemas dėl aptiktų įtariamų netikėtų sunkių nepageidaujamų reakcijų.

43.

Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio n punkte nepageidaujama reakcija apibrėžta taip:

„nepageidaujama ir nenumatyta reakcija į tiriamą vaistą, susijusi su bet kokia paskirta doze“.

44.

Ši apibrėžtis taip pat taikoma gydymo vaistais klaidoms ir protokole nenumatytiems naudojimo būdams, įskaitant netinkamą vaisto vartojimą ir piktnaudžiavimą juo.

45.

Pagal apibrėžtį yra pagrįsta reiškinio ir tiriamojo vaisto priežastinio ryšio galimybė. Tai reiškia, kad yra faktų (įrodymų) arba argumentų tokio priežastinio ryšio prielaidai.

46.

Nepalanki arba nenumatyta reakcija į netiriamąjį vaistą, kuri atsirado ne dėl galimos sąveikos su tiriamuoju vaistu, pagal apibrėžtį nėra įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija (taip pat žr. 7.6 skirsnį). Galimi tolesni veiksmai aprašyti 7.11.3 skirsnyje.

47.

Kriterijus „sunkus (-i)“ aprašytas 4.2.2 skirsnyje.

48.

Direktyvos 2001/20/EB 2 straipsnio p punkte netikėta nepageidaujama reakcija apibrėžta taip:

„nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis arba sunkumas yra kitoks negu pateikiamas informacijoje apie naudojamą vaistą (pvz., tyrėjo brošiūroje apie neregistruotą tiriamąjį vaistą arba registruoto vaisto charakteristikų santraukoje)“.

49.

„Stiprumo (sunkumo)“ sąvoka čia naudojama konkretaus reiškinio intensyvumui aprašyti. Šios sąvokos nereikia painioti su sąvoka „sunkus (-i)“ (18).

50.

Pranešimai, kuriuose nurodyta papildomos informacijos apie žinomos ir dokumentuose jau įregistruotos sunkios nepageidaujamos reakcijos specifiškumą, dažnesnį pasitaikymą arba sunkumą, priskiriami netikėtiems reiškiniams (19).

51.

Ar nepageidaujama reakcija yra tikėtina, nustato rėmėjas referencinėje saugos informacijoje (RSI). Tai turėtų būti atliekama atsižvelgiant į anksčiau pastebėtus reiškinius, o ne į tai, ko galima tikėtis iš vaisto farmakologinių savybių (20).

52.

Referencinėje saugos informacijoje pateikiama vaisto charakteristikų santrauka (VCS) arba TB (21). Kartu su paraiška nacionalinei kompetentingai institucijai pateikiamame lydraštyje turėtų būti nurodyta RSI (22).

53.

Jeigu referencinė saugos informacija pateikta tyrėjo brošiūroje, pastarojoje turėtų būti aiškiai nurodytas atitinkamas skirsnis. Tame skirsnyje turėtų būti pateikta informacija apie nepageidaujamų reakcijų dažnumą ir pobūdį.

54.

Jeigu tiriamojo vaisto rinkodaros leidimas išduotas keliose susijusiose valstybėse narėse, o VCS skiriasi, rėmėjas referencinei saugos informacijai turėtų pasirinkti tinkamiausią ir geriausiai tiriamojo asmens saugą užtikrinančią VCS (23).

55.

Atliekant klinikinį tyrimą referencinė saugos informacija gali kisti. Tai paprastai būna svarbus pakeitimas (24). Teikiant pranešimus apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas naudotina RSI, turima tuo metu, kai įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija įvyksta (25). Vadinasi, nuo RSI pakeitimo priklauso reakcijų, apie kurias turi būti pranešama kaip apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, skaičius. Dėl RSI, naudotinos metinei saugos ataskaitai, žr. 8 skirsnį.

56.

Rėmėjas yra atsakingas už tai, kad būtų pranešama apie visus nepageidaujamus reiškinius, kurie tuo pačiu:

57.

Sprendimą. ar reiškinys yra sunkus, paprastai priima pranešimą teikiantis tyrėjas (žr. 4.2.2 skirsnį).

58.

Ar yra pagrįsta priežastinio ryšio galimybė, paprastai vertina tyrėjas.

59.

Jeigu pranešimą teikiantis tyrėjas nepateikė informacijos apie priežastinį ryšį, rėmėjas turėtų susisiekti su juo ir paraginti išreikšti savo nuomonę minėtu klausimu. Tyrėjo pateikto vertinimo dėl priežastinio ryšio rėmėjas neturėtų priskirti žemesnei kategorijai. Jeigu rėmėjas nepritaria tyrėjo priežastinio ryšio vertinimui, ataskaitoje turėtų būti pateikiama tiek tyrėjo, tiek rėmėjo nuomonės.

60.

Tikimybę paprastai vertina rėmėjas.

61.

Sunkios nepageidaujamos reakcijos tikimybė vertinama atsižvelgiant į RSI (žr. 7.2.3.2 skirsnį).

62.

Jeigu pranešimą teikiantis tyrėjas pateikė informaciją dėl tikimybės, rėmėjas turėtų į ją atsižvelgti.

63.

Apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas turi būti pranešama susijusios valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai.

64.

Be to, minėti pranešimai turi būti įtraukiami į EVCTM.

65.

Kad ateityje darbo eiga taptų paprastesnė ir būtų išvengta dvigubų įrašų EVCTM, apie visas įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas nacionalinei kompetentingai institucijai turėtų būti pranešama per EVCTM. Todėl EVCTM gebėjimai šiuo metu didinami, kaip aprašyta 9.3 skirsnyje, plečiant jo funkcijas. Kai tik funkcijos bus išplėstos, bus pradėta taikyti galutinė procedūra (žr. 7.4.3 skirsnį). Iki to laiko, t. y. pereinamuoju laikotarpiu, taikoma pereinamojo laikotarpio procedūra (žr. 7.4.2 skirsnį).

66.

Komisija viešai paskelbs apie Komisijos, Europos vaistų agentūros (toliau – Agentūros) ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendrai nustatytą galutinę procedūrą.

67.

Teikiant pranešimus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai pranešimai:

68.

Pranešimų apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms teikimo pereinamojo laikotarpio procedūra (žr. 7.4.1 skirsnį) yra tokia:

69.

Klinikinio tyrimo, atlikto bent vienoje valstybėje narėje, rėmėjas turėtų pranešti apie tokias įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas:

70.

Taikant pereinamojo laikotarpio procedūrą pranešimų teikimo tvarka yra tokia:

71.

Pranešimas apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas nacionalinei kompetentingai institucijai pradedamas minėtos institucijos leidimu atlikti klinikinį tyrimą (30). Jis baigiamas visų toje valstybėje narėje tyrime dalyvavusių asmenų gydymo pabaiga.

72.

Valstybė narė, kurioje įvyko įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, yra atsakinga už tai, kad įtariamos netikėtos sunkios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta šiai valstybei narei, būtų įtrauktos į EVCTM pagal šį skirsnį. Tuo tikslu valstybė narė gali:

73.

Jeigu įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija įvyko trečiojoje šalyje, ir tas klinikinis tyrimas taip pat yra atliekamas ES, rėmėjas turėtų apie tai pranešti netiesiogiai per EVCTM arba pasirinkti bet kurią kitą valstybę narę, kurioje įrašus į EVCTM įtraukia nacionalinė kompetentinga institucija ir kurioje nacionalinė kompetentinga institucija leido atlikti klinikinį tyrimą.

74.

Jeigu klinikinis bandymas atliekamas tik trečiojoje šalyje ir apie įtariamą netikėtą sunkią nepageidaujamą reakciją pranešta valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai (žr. 7.4.2.1 skirsnio antrą įtrauką), rėmėjas turėtų apie tai pranešti netiesiogiai per EVCTM arba pasirinkti bet kurią kitą valstybę narę, kurioje įrašus į EVCTM įtraukia nacionalinė kompetentinga institucija ir kurioje nacionalinė kompetentinga institucija leido atlikti ES atliekamą klinikinį tyrimą.

75.

Taip pat turėtų būti pranešama apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, nustatytas po tyrimo pabaigos (31). Apie tai turėtų būti pranešama netiesiogiai per EVCTM.

76.

Pranešimų apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas teikimo pereinamojo laikotarpio procedūra (žr. 7.4.1 skirsnį) yra tokia:

77.

Klinikinio tyrimo, atlikto bent vienoje valstybėje narėje, rėmėjas turėtų pranešti apie tokias įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas:

78.

Apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, apie kurias turi būti pranešama pagal 7.4.3.1 skirsnį, pranešama netiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai per EVCTM.

79.

Netiesiogiai teikti pranešimus rėmėjai gali neturėti pakankamai lėšų ir patirties. Tuomet rėmėjas gali:

80.

Taip pat turėtų būti pranešama apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, nustatytas po tyrimo pabaigos (34). Apie tai turėtų būti pranešama netiesiogiai per EVCTM.

81.

Etikos komitetai neturi prieigos prie EVCTM (35).

82.

Rėmėjai, priimdami vieną bendrą nuomonę pagal Direktyvos 2001/20/EB 7 straipsnį, apie visas įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias susijusiame klinikiniame tyrime, turėtų pranešti etikos komitetui, jei įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija įvyko tos valstybės narės teritorijoje.

83.

Rekomenduojama, kad etikos komitetas ir nacionalinė kompetentinga institucija prireikus glaudžiai bendradarbiautų su tiriamojo asmens sauga susijusiais klausimais.

84.

7.4 ir 7.5 skirsniuose pateiktas išsamus įtariamų netikėtų sunkių nepageidaujamų reakcijų sąrašas. Visų pirma, apie tokias nepageidaujamas reakcijas rėmėjui nereikia pranešti kaip apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas:

85.

Apie tokius atvejus pranešama kitokiais būdais nei pranešimai apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas ir jiems taikomos tolesnės priemonės (žr. 7.11.3 ir 7.11.4 skirsnius).

86.

Tokiais atvejais farmakologinio budrumo taisyklės netaikomos (žr. 2 skirsnį).

87.

Rėmėjas privalo pateikti visą svarbią informaciją, t. y. tokią informaciją, kuri yra būtina norint:

88.

Nustatant, kuri informacija yra svarbi, o kuri – ne, reikėtų remtis medicininėmis ir mokslinėmis išvadomis.

89.

Svarbia informacija visų pirma laikoma nauja administracinė informacija, nuo kurios galėtų priklausyti atvejų tvarkymas. Pavyzdžiui, tai tokia informacija, kuri gali padėti aptikti dvigubus įrašus (pvz., rėmėjas sužino naujus atvejo atpažinimo kodus, kurie jau galėjo būti naudoti anksčiau perduodant duomenis).

90.

Po pirminio pranešimo gali paaiškėti, kad reiškinys nėra įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, nes, pvz., nėra priežastinio ryšio, reiškinys nėra sunkus arba jo buvo galima tikėtis (toliau – priskyrimas žemesnei kategorijai). Priskyrimą žemesnei kategorijai taip pat reikėtų laikyti svarbia informacija.

91.

Nesvarbi informacija, yra, pavyzdžiui, ankstesnių atvejų versijų datų pakeitimai arba korektūros klaidų ištaisymas.

92.

Taikant taisykles dėl svarbios informacijos pateikimo per nustatytą laikotarpį turėtų būti taikomos šios nuostatos:

93.

Skubus pirminio pranešimo laikotarpis (diena 0 = Di 0) prasideda kai tik rėmėjas gauna informaciją, kurioje yra minimalūs pranešimų teikimo kriterijai (37).

94.

Apie įtariamas sunkias nepageidaujamas reakcijas, kurios gali būti mirties priežastimi arba kelti pavojų gyvybei, rėmėjas bent minimalią informaciją turėtų pateikti kuo skubiau, ir ne vėliau kaip per septynias dienas po informacijos gavimo.

95.

Jeigu pirminis pranešimas yra neišsamus (pvz., jeigu rėmėjas per septynias dienas nepateikė visos informacijos ir (arba) vertinimo), rėmėjas per kitas aštuonias dienas turi pateikti išsamią ataskaitą, pagrįstą pirmine informacija. Tokiu atveju gavimo datos pirminio pranešimo atžvilgiu keisti nereikėtų (38).

96.

Jeigu rėmėjas gauna esminės naujos informacijos apie atvejį, apie kurį jau pranešta, laikotarpis prasideda iš naujo nuo dienos 0, t. y. nuo naujos informacijos gavimo datos. Tokia informacija nurodoma per 15 dienų pateikiant vėlesnę ataskaitą (39).

97.

Minimali informacija turėtų būti bent tokia:

98.

Be to, kad pranešimas būtų tinkamai pateikiamas elektroniniu būdu, reikėtų pateikti tokią administracinę informaciją:

99.

Informacijos formatas ir struktūra aprašyti 7.9 skirsnyje.

100.

Apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, kurios negali būti mirties priežastimi arba kelti pavojaus gyvybei, turi būti pranešama per 15 dienų.

101.

Gali pasitaikyti atvejų, kai paaiškėja, kad įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, iš pradžių laikyta negalinčia būti mirties priežastimi arba nekeliančia pavojaus gyvybei, gali būti mirties priežastimi arba kelia pavojų gyvybei. Apie įtariamą netikėtą sunkią nepageidaujamą reakciją, kuri negali būti mirties priežastimi arba nekelia pavojaus gyvybei, turėtų būti pranešama kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų. Įtariamos netikėtos sunkios nepageidaujamos reakcijos, kuri gali būti mirties priežastimi arba kelia pavojų gyvybei, vėlesnė ataskaita turėtų būti pateikiama kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per septynias dienas po žinios apie tai, kad reakcija gali būti mirties priežastimi arba kelia pavojų gyvybei, gavimo. Dėl vėlesnės ataskaitos žr. 7.7.2. skirsnį.

102.

Tais atvejais, kai paaiškėja, kad įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, pirminiame pranešime laikyta negalinčia būti mirties priežastimi arba nekeliančia pavojaus gyvybei, vis dėlto gali būti mirties priežastimi arba kelia pavojų gyvybei, turėtų būti parengta bendra ataskaita.

103.

Netiesioginis individualaus atvejo saugos pranešimas per EVCTM išsamiau aprašytas toliau nurodytuose dokumentuose:

104.

Reikėtų pabrėžti, kad:

105.

Jeigu siuntėjui žinomų asmenų pavardžių arba inicialų pranešime negalima nurodyti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, tai turėtų būti pabrėžiama pranešime (58).

106.

Kad nacionalinė kompetentinga institucija galėtų įtraukti informaciją į EVCTM, ši turėtų būti išdėstoma taip pat, kaip teikiant netiesioginį pranešimą.

107.

Tas pats turėtų būti taikoma per pereinamojo laikotarpio procedūrą, nurodytą 7.4.2 skirsnyje.

108.

Direktyvos 2001/20/EB 17 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta, kad „rėmėjas taip pat apie tai praneša visiems tyrėjams“.

109.

Tokia informacija turėtų būti glausta ir praktinė. Todėl, jei įmanoma, informacija apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas turėtų sugrupuojama su kitais pranešimais apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas iš eilės pagal laikotarpius, atsižvelgiant į tyrimo projekto arba klinikinės raidos projekto pobūdį ir užfiksuotų įtariamų netikėtų sunkių nepageidaujamų reakcijų kiekį. Prie šių sugrupuotų pranešimų turėtų būti pridedama glausta santrauka apie besivystantį tiriamojo vaisto saugos spektrą.

110.

Aklo gydymo parinkimas aprašytas 7.11.1 skirsnyje.

111.

Rėmėjas nacionalinei kompetentingai institucijai ir etikos komitetui (žr. 7.5 skirsnį) paprastai turėtų pranešti (tiesiogiai arba netiesiogiai per EVCTM, žr. 7.4 skirsnį) tik apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškė tiriamajam asmeniui parinkus iškoduotą gydymą.

112.

Tyrėjas (žr. 7.10 skirsnį) turėtų gauti tik informaciją apie aklą gydymą, išskyrus atvejus, kai iškoduota informacija reikalinga dėl saugos priežasčių (60).

113.

Tyrėjas gydymo parinkimą atliekant klinikinį tyrimą turėtų iškoduoti tik jei tai turi reikšmės tiriamojo asmens saugai.

114.

Jeigu kuris nors reiškinys gali būti įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, rėmėjas turėtų iškoduoti tik to konkretaus tiriamojo asmens gydymą. Asmenims, atsakingiems už tyrimo atlikimą (vadovybei, stebėtojams, tyrėjams) ir už duomenų analizę bei už rezultatų interpretavimą tyrimui pasibaigus (pvz., biometrijos srityje dirbančiam personalui), gydymas neiškoduojamas. Iškoduota informacija turėtų būti prieinama tik atsakingiesiems už saugos pranešimų teikimą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (tiesiogiai arba netiesiogiai per EVCTM), etikos komitetams ir duomenų saugos stebėsenos valdybai (DSSV) (61) arba asmenims, vertinantiems saugą tyrimo metu.

115.

Tačiau jeigu gydymas nuolat iškoduojamas atliekant didelį sergamumą arba didelį mirtingumą sukeliančių ligų tyrimus, kurių galutinis veiksmingumo taškas taip pat gali būti įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, arba jeigu klinikinio tyrimo galutinis veiksmingumo taškas yra mirtingumas ar kitas sunkus reiškinys (apie kurį gali būti pranešta kaip apie įtariamą netikėtą sunkią nepageidaujamą reakciją), gali būti pažeistas klinikinio tyrimo vientisumas. Tokiomis ar panašiomis aplinkybėmis, kai suteikiamas leidimas, rėmėjas turėtų nutarti, kurie sunkūs reiškiniai laikytini susijusiais su liga ir neturi būti nuolat iškoduojami ir apie kuriuos nereikia teikti skubių pranešimų (62).

116.

Rėmėjai primygtinai raginami tokiems tyrimams skirti nepriklausomą DSSV, kuri galėtų reguliariai peržiūrėti atliekamų tyrimų saugos duomenis ir prireikus rekomenduotų rėmėjui tęsti, pakeisti arba nutraukti tyrimą. DSSV sudėtis ir veikla turėtų būti aprašyta protokole.

117.

Visada, jeigu po iškodavimo pasirodo, kad reiškinys yra įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija (pvz., tikimybės požiūriu), taikomos pranešimų apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas teikimo taisyklės (žr. pirmiau pateiktus skirsnius). Atvejai, kai įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija įvyksta tik tyrimui pasibaigus, aprašyti 7.4 skirsnyje.

118.

Palyginamieji vaistai ir placebai yra tiriamieji vaistai (63). Todėl pranešimams apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, siejamas su palyginamuoju vaistu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tiriamajam vaistui. Su placebu susiję reiškiniai paprastai netenkins įtariamos netikėtos sunkios nepageidaujamos reakcijos kriterijų, taigi ir skubių pranešimų apie juos teikti nereikia. Tačiau rėmėjas turėtų pranešti apie atvejus, kai įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija siejama su placebu (pvz., dėl pagalbinių medžiagų arba priemaišų) (64).

119.

Sunki nepageidaujama reakcija, susijusi ne su tiriamuoju, o su netiriamuoju vaistu, nėra įtariama netikėta sunki nepageidaujama reakcija, todėl apie ją nereikia pranešti kaip apie tokią (žr. 7.2.1 skirsnį).

120.

Nors Direktyvoje 2001/83/EB ir Reglamente (EB) Nr. 726/2004 nustatytų farmakologinio budrumo taisyklių teisiniai įpareigojimai netaikomi (žr. 2 skirsnį) nepageidaujamoms reakcijoms į tiriamąjį arba netiriamąjį vaistą, jeigu netiriamasis vaistas yra registruotas vaistas, tyrėjai ir rėmėjai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į netiriamąjį vaistą raginami pranešti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba rinkodaros leidimo turėtojui.

121.

Atliekant klinikinį tyrimą gali pasitaikyti reiškinių, nesusijusių su įtariamos netikėtos sunkios nepageidaujamos reakcijos apibrėžtimi, kuriems dėl šios priežasties netaikomas reikalavimas pranešti apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, net jeigu jie gali turėti reikšmės tiriamojo asmens saugai. Pavyzdžiui (65):

122.

Apie minėtus reiškinius arba pastebėjimus nereikia pranešti kaip apie įtariamas netikėtas sunkias nepageidaujamas reakcijas, tačiau gali prireikti imtis kitokių priemonių, kaip antai:

123.

Be to (nors tai nepriskiriama prie pirmiau išvardytų priemonių), rėmėjui rekomenduojama informuoti nacionalinę kompetentingą instituciją ir etikos komitetą apie saugos problemas, dėl kurių gali pakisti tiriamojo vaisto naudos ir rizikos santykio vertinimas.

124.

Direktyvos 2001/20/EB 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kartą per metus klinikinio tyrimo metu rėmėjas pateikia valstybėms narėms, kurių teritorijoje yra atliekamas klinikinis tyrimas, ir etikos komitetui visų įtariamų sunkių ir nepageidaujamų reakcijų, kurios pasireiškė per šį laikotarpį, sąrašą ir pateikia ataskaitą apie tiriamojo asmens saugumą.“

125.

Ataskaita pateikiama susijusios valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai ir etikos komitetui.

126.

Ataskaita nacionalinei kompetentingai institucijai ir etikos komitetui turėtų būti pateikiama tik jeigu tiriamieji asmenys tebegydomi susijusioje valstybėje narėje (66).

127.

Metinė saugos ataskaita ir iškodavimo taisyklės išsamiau aprašytos gairėse ICH Topic E2F — Development Safety Update Report  (67) (DSUR, toliau – Rekomendacijos ICH E2F). Tarptautinė techninių reikalavimų žmonėms skirtų vaistų registracijai derinimo konferencija (ICH) paskelbė DSUR pavyzdžius. DSUR pavyzdyje atsižvelgiama į skirtingas žinias apie vaistą, pagal tai, ar rėmėjas turi rinkodaros leidimą, ar ne (68).

128.

Ataskaitos priedėlyje turėtų būti pateikta RSI, galiojusi ataskaitinio laikotarpio pradžioje (žr. 7.2.3.2 skirsnį; taip pat žr. Rekomendacijų ICH E2F 2.6. ir 3.20 skirsnį).

129.

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje galiojusi RSI yra visą ataskaitinį laikotarpį galiojanti RSI (69).

130.

Jeigu ataskaitiniu laikotarpiu RSI iš esmės pasikeičia, tokie pakeitimai turėtų būti išvardijami metinėje saugos ataskaitoje (70)  (71). Be to, tokiu atveju pakoreguota RSI turėtų būti pateikiama ataskaitos priede (72) ir papildyti ataskaitinio laikotarpio pradžioje galiojusią RSI (žr. pirmiau). Nepaisant pakeitimų, ataskaitinio laikotarpio pradžioje galiojusi RSI yra visą ataskaitinį laikotarpį galiojanti RSI (73).

131.

EVCTM skirtas naudotis šiais tikslais:

132.

EVCTM duomenimis gali naudotis tik nacionalinės kompetentingos institucijos, Agentūra ir Komisija (74).

133.

EVCTM pagrįstas pasirinkimo sąrašais, išskleidžiamaisiais meniu ir žodynais arba automatiškai sukuriamais kodais ar tekstu. Pripažįstama, kad žodynai bus ne visomis kalbomis – iš pradžių jie gali būti tik anglų kalba. Žodynų vertimai bus naudojami tik jeigu jų kūrėjai pateiks išsamias aktualias versijas.

134.

Pagrindinės EVCTM funkcijos skirtos:

135.

Po pereinamojo laikotarpio procedūros (7.4.1 skirsnis) išplėtus EVCTM ir EudraCT funkcijas nacionalinės kompetentingos institucijos galės gauti:

136.

Išsamūs techniniai reikalavimai ir išplėstų funkcijų įgyvendinimo planas bus paskelbti atskirame dokumente.

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/14

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6149. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/14

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6188. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/15

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6209. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/15

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32011M6155. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/16

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/17

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/18

1.

2011 m. birželio 1 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Lundbeckfond Invest A/S“ (Danija), kontroliuojama „Lundbeckfonden“ (toliau – „Lundbeck Foundation“), ir „Kirkbi Invest A/S“ (Danija), priklausanti „Kirkbi Group“, kuriai vadovauja „Kirkbi A/S“ ir kurią kontroliuoja Kirk Kristiansen šeima, pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Falck A/S“ (Danija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6268 – Lundbeckfond Invest/Kirkbi Invest/Falck adresu:

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/20

1.

2011 m. gegužės 31 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „RWE Deutschland AG“ (toliau – RWE, Vokietija) ir „Aesop Sárl“ (toliau – „Aesop“, Liuksemburgas), priklausanti įmonei „Ventizz Group“ (Džersis), pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Vitronet Holding GmbH“ (toliau – „Vitronet“, Vokietija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6271 – RWE Deutschland/Aesop/Vitronet Holding adresu:

11.6.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/21