30.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/2

Euro kursas (1)

2011 m. balandžio 29 d.

2011/C 129/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,4860
JPY	Japonijos jena	120,67
DKK	Danijos krona	7,4576
GBP	Svaras sterlingas	0,89170
SEK	Švedijos krona	8,9140
CHF	Šveicarijos frankas	1,2867
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,7820
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,223
HUF	Vengrijos forintas	264,50
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7093
PLN	Lenkijos zlotas	3,9356
RON	Rumunijos lėja	4,0780
TRY	Turkijos lira	2,2580
AUD	Australijos doleris	1,3560
CAD	Kanados doleris	1,4102
HKD	Honkongo doleris	11,5427
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8414
SGD	Singapūro doleris	1,8205
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 588,61
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,7994
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,6456
HRK	Kroatijos kuna	7,3615
IDR	Indonezijos rupija	12 728,25
MYR	Malaizijos ringitas	4,4015
PHP	Filipinų pesas	63,475
RUB	Rusijos rublis	40,6463
THB	Tailando batas	44,387
BRL	Brazilijos realas	2,3464
MXN	Meksikos pesas	17,1186
INR	Indijos rupija	65,7030

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

30.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/8

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 129/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„NEUFCHÂTEL“

EB Nr.: FR-PDO-0117-0126-16.03.2006

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

3.1. Aprašymas:

Kad būtų aiškesnis ir tikslesnis, šis punktas visiškai perrašytas.

Siekianti tiksliau apibūdinti sūrio minkštimą pridedama „pienarūgščio rūgimo, minkštas, neįdubęs, pakankamai standus, nelipnus, neskystas ir negrumulėtas“.

Vietoj žodžių „Priklausomai nuo naudojimo, jis būna įvairių formų … 2,4 cm aukščio“ turi būti „Neufchâtel sūris būna tokių formų: cilindro, kvadrato, stačiakampio, didelio cilindro, širdelės, didelės širdies formos, kurių dydis priklauso nuo 5 skyriuje apibūdintų sūriui formuoti naudojamų formų.“

Pridedama: „Pasibaigus minimaliam brandinimo laikotarpiui, nurodytam 5 skyriuje, skirtame gamybos būdui.“

5 skyriuje nustatytas minimalus privalomas brandinimo laikotarpis. Nurodant gamybos būdą patikslinama, kad nurodomas galutinio produkto, gauto pasibaigus tam laikotarpiui, svoris, mažiausias riebalų ar sausosios medžiagos kiekis.

3.2. Kilmės įrodymas:

Ši dalis susijusi su visų ūkio subjektų identifikavimu, registrų tvarkymu bei deklaracijomis, kuriomis registruojami jų atliekami veiksmai ir (arba) vedama produkcijos žaliavų apskaita.

3.3. Gamybos būdas:

Kad būtų aiškesnis ir tikslesnis, šis punktas visiškai perrašytas. Prašomi pakeitimai:

—

Pridėti: „Šioje specifikacijoje banda reiškia visą ūkio pieninių galvijų bandą, sudarytą iš pieningų ir užtrūkusių karvių. Galvijų bandą, iš kurios pieno gaminamas „Neufchâtel“ sūris, sudaro ne mažiau kaip 60 % Normandijos veislės galvijų“. Taip pat pridedama, kad „tik nurodytų bandų pienas gali būti tiekiamas į „Neufchâtel“ gamybos vietas“, nuo pieno pristatymo iki sūrių brandinimo.

Įtrauktos pieno gamybos sąlygos. Jomis numatyta, kad didžiąją galvijų bandos dalį turėtų sudaryti vietos veislės – Normandijos veislės – karvės. Tuo metu, kai „Neufchâtel“ sūriui suteikta SKVN (t. y. 1969 m.), specialistai nemanė esant būtina nutarime nurodyti, kad naudojami Normandijos veislės galvijai, o pašarą daugiausia sudaro ganyklų žolė, nes tokius darbo metodus taikė visi gyvulių augintojai ir nekilo pavojaus, kad ją pakeis kiti būdai. Bėgant laikui atsirado nauji darbo metodai, pavyzdžiui, imta naudoti kukurūzų silosą ir Prim’Holstein veislės galvijus, o sūrio gamintojai vis labiau suvokė, kad Normandijos veislė ir žolės naudojimas yra „Neufchâtel“ tipiškumą lemiantys ir šio gaminio įvaizdžiui svarbūs veiksniai. Siekdama užkirsti kelią tokiems nukrypimams nuo normos ir sugrįžti prie sąlygų, kurios buvo dar iki gaminiui išgarsėjant, ir kartu tokiu būdu sustiprinti gaminio ir vietovės ryšį, gamintojų grupė pareiškė pageidavimą apibrėžti pieno gamybos būdą – nustatyti mažiausią Normandijos veislės karvių procentinę dalį bandoje ir ganykloms naudojamą plotą. Tokiu būdu šios naujos nuostatos padeda sustiprinti pavadinimo „Neufchâtel“ ir vietovės ryšį, atsižvelgiant į anksčiau susidariusius šio regiono gyvulių augintojų ryšius su šiais galvijais, taip pat į vietos veislės prisitaikymą prie aplinkos ir šios veislės karvių pieno tinkamumą sūriui gaminti.

—

Pridėti: „Banda ne trumpiau nei šešis mėnesius per metus ganoma pievose. Tuo laikotarpiu ganyklų žolė sudaro ne mažiau nei 50 % pagrindinio davinio, išreikšto sausąja medžiaga. (…) Išimtinėmis aplinkybėmis, kurias lemia, pavyzdžiui, nepalankios oro sąlygos, gali būti numatytos laikinos išimtys, kad nenutrūktų bandos šėrimas.“

Šiomis nuostatomis numatomi melžiamų karvių šėrimo reikalavimai. Šios nuostatos taip pat skirtos sūrio ir vietovės ryšiui sustiprinti. Patikslinama, kad 80 % karvių pašaro, išreikšto sausąja medžiaga, sudaro ūkyje paruošti pašarai. Taip pat nurodomi melžiamų karvių ganymo reikalavimai, taip pat kiekvienam ūkiui tenkančios apkrovos reikalavimai (mažiausias vienai melžiamai karvei tenkantis ganomų pievų plotas, didžiausias vienai melžiamai karvei tenkantis kukurūzų siloso gamybai skirtas plotas, pievų tvarkymas). Tokiu būdu siekiama, kad žolė ir toliau liktų didelė karvių pašaro dalis arba jos būtų naudojama dar daugiau.

—

Pridėti: „Pagamintas pienas iki surinkimo ūkyje gali būti laikomas ne ilgiau kaip 48 valandas nuo paskutinio melžimo. (…) Šviežią ir nokinamą sūrį laikyti modifikuotoje atmosferoje draudžiama.“

Siekiant geriau išlaikyti sūrio ypatybes, patikslintos visos jo gamybos sąlygos: nuo pieno laikymo ūkyje iki jo perdirbimo, taip pat šliužo fermento pridėjimui, nuvarvinimui ir sutraukos suslėgimui taikomi reikalavimai. Aiškiai apibūdinamas sūrio formavimas ir gautos sūrio masės perkėlimas, taip pat sūrio nokinimo sąlygos.

Apdorojimo būdų ir priedų naudojimas sūrių gamyboje nustatytas bendruosiuose teisės aktuose. Tačiau pastebima, kad kai kurios naujosios technologijos, susijusios su tokiais apdorojimo būdais kaip mikrofiltravimas, dalinis pieno sutirštinimas, arba su tokiais priedais kaip nokinimo fermentai, gali turėti poveikio kilmės vietos nuoroda žymimų sūrių savybėms. Pavyzdžiui, kai kurie fermentiniai priedai yra nesuderinami su SKVN žymimos produkcijos esminių savybių išsaugojimu. Todėl kiekvienos SKVN specifikacijoje būtina patikslinti šiuo metu taikomą pieno apdorojimo, į pieną dedamų ir sūrio gamyboje naudojamų priedų praktiką, siekiant, kad nauja, teisės aktuose nenustatyta praktika, nepadarytų žalos SKVN žymimų sūrių savybėms.

Šioje dalyje taip pat patikslinami naudojamų sūrio formų dydžiai. Šis pakeitimas atsirado atlikus grupės apklausą dėl naudojamų formų dydžio. Juo siūloma, kad anksčiau specifikacijoje nurodyti galutinio gaminio išmatavimai būtų pakeisti tikslesniais išmatavimais.

3.4. Ryšys su geografine vietove:

Ši dalis patikslinta ir suskirstyta į tris dalis. Joje pateikiamos pastabos dėl „Neufchâtel“ ypatybių išsaugojimo pasitelkiant įvairias teisines procedūras. Taip pat išsamiau paaiškinama ankstesnis Normandijos veislės karvių naudojimas ir šios veislės svarba „Neufchâtel“ ypatybėms (tai nuo seno Brėjaus krašte auginama veislė, kurios karvių pienas itin tinkamas sūriams gaminti, nes turi daug kazeino ir yra riebus).

3.5. Ženklinimas etiketėmis:

Patikslinta, kokius užrašus privaloma nurodyti etiketėje. Panaikintas reikalavimas naudoti INAO logotipą.

Pridėtas reikalavimas naudoti Bendrijos logotipą.

3.6. Nacionaliniai reikalavimai:

Pridėta lentelė, kurioje nurodyti tikrintini aspektai, jų pamatinės vertės ir vertinimo metodai.

4. Atnaujinta santrauka (jei reikia).

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

https://www.inao.gouv.fr/fichier/Cahier-des-Charges-Neufchatel.pdf

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„NEUFCHÂTEL“

EB Nr.: FR-PDO-0117-0126-16.03.2006

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Institut national de l’origine et de la qualité

Adresas:

51 rue d’Anjou

75008 Paris

FRANCE

Tel.

+33 153898000

Faks.

+33 153898060

El. paštas:

info@inao.gouv.fr

2. Grupė:

Pavadinimas:

Syndicat de défense et de la qualité du fromage Neufchâtel

Adresas:

Mairie — BP 88

76270 Neufchâtel

FRANCE

Tel.

+33 232975301

Faks.

+33 232975306

El. paštas:

syndicatdufromage@neufchatel-aoc.org

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.3 klasė.

Sūriai

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Neufchâtel“

4.2. Aprašymas:

„Neufchâtel“ – minkštas, pienarūgščio rūgimo, truputį pasūdytas, neakytas sūris, pagamintas tik iš karvės pieno, į kurį pridedama šliužo fermento; jo minkštimas minkštas, neįdubęs, pakankamai standus, riebus ir lygus, nelipnus, neskystas ir negrumulėtas. Tai baltas pelėsinis sūris be ertmių viduje.

„Neufchâtel“ sūris būna tokių formų: cilindro, kvadrato, stačiakampio, didelio cilindro, širdelės, didelės širdies formos.

Pasibaigus minimaliam brandinimo laikotarpiui cilindro, kvadrato ir stačiakampio pavidalo „Neufchâtel“ sūris sveria ne mažiau kaip 100 g, širdelės ir dvigubo cilindro formos sūris – 200 g, o didelės širdies pavidalo – 600 g.

Riebalų kiekis po džiovinimo yra ne mažesnis kaip 45 g 100 g sūrio, o bendras sausosios medžiagos kiekis – ne mažesnis kaip 40 g 100 g sūrio.

4.3. Geografinė vietovė:

Ši vietovė yra Brėjaus krašte ir apima dalį Uazos ir Pajūrio Senos departamentų. Uazos departamente jai priklauso Quincampoix-Fleuzy komuna, Pajūrio Senos departamente: Argueil, Aubéguimont, Aubermesnil-aux-Érables, Aumale, Auvilliers, Avesnes-en-Bray, Bailleul-Neuville, Baillolet, Beaubec-la-Rosière, Beaussault, Beauvoir-en-Lyons, La Bellière, Bois-Guilbert, Bois-Héroult, Bosc-Bordel, Bosc-Édeline, Bosc-Mesnil, Bosc-Roger-sur-Buchy, Bouelles, Bradiancourt, Brémontier-Merval, Buchy, Bully, Bures-en-Bray, Callengeville, Le Caule-Sainte-Beuve, La Chapelle-Saint-Ouen, Clais, Compainville, Conteville, Criquiers, Croixdalle, Cuy-Saint-Fiacre, Dampierre-en-Bray, Dancourt, Doudeauville, Elbeuf-en-Bray, Ernemont-sur-Buchy, Esclavelles, Fallencourt, Ferriéres-en-Bray, La Ferté-Saint-Samson, Fesques, La Feuillie, Flamets-Frétils, Fontaine-en-Bray, Forges-les-Eaux, Le Fossé, Foucarmont, Fréauville, Fresles, Fresnoy-Folny, Freulleville, Fry, Gaillefontaine, Gancourt-Saint-Etienne, Gournay-en-Bray, Grandcourt, Graval, Grumesnil, La Hallotière, Haucourt, Haudricourt, Haussez, Héronchelles, Hodeng-Hodenger, Illois, Landes-Vieilles-et-Neuves, Londinières, Longmesnil, Lucy, Marques, Massy, Mathonville, Maucomble, Mauquenchy, Ménerval, Ménonval, Mésangueville, Mesnières-en-Bray, Mesnil-Follemprise, Le Mesnil-Lieubray, Mesnil-Mauger, Meulers, Molagnies, Montérolier, Mortemer, Nesle-Hodeng, Neufbosc, Neufchâtel-en-Bray, Neuville-Ferrières, Nolléval, Notre-Dame-d'Aliermont, Nullemont, Osmoy-Saint-Valery, Pommereux, Pommeréval, Preuseville, Puisenval, Quièvrecourt, Réalcamp, Rétonval, Ricarville-du-Val, Richemont, Roncherolles-en-Bray, Ronchois, Rouvray-Catillon, Sainte-Agathe-d'Aliermont, Sainte-Beuve-en-Rivière, Sainte-Croix-sur-Buchy, Sainte-Geneviève, Saint-Germain-sur-Eaulne, Saint-Jacques-d'Aliermont, Saint-Léger-aux-Bois, Saint-Martin-au-Bosc, Saint-Martin-l'Hortier, Saint-Martin-Osmonville, Saint-Michel-d'Halescourt, Saint-Pierre-des-Jonquières, Saint-Riquier-en-Rivière, Saint-Saëns, Saint-Saire, Saint-Vaast-d'Équiqueville, Saumont-la-Poterie, Serqueux, Sigy-en-Bray, Smermesnil, Sommery, Le Thil-Riberpré, Vatierville, Ventes-Saint-Rémy, Villers-sous-Foucarmont, Wanchy-Capval komunos.

4.4. Kilmės įrodymas:

Kiekvienas pieno gamintojas, perdirbėjas ar sūrio brandintojas turi užpildyti gamintojų grupės registruotą identifikavimo deklaraciją, pagal kurią pastaroji gali nustatyti visus ūkio subjektus. Visi ūkio subjektai privalo kompetentingoms institucijoms pateikti apskaitos knygas ir kitus pieno bei sūrių kilmei, kokybei ir gamybos sąlygoms patikrinti reikalingus dokumentus.

Siekiant patikrinti SKVN žymimo produkto savybes, atliekamas analitinis ir organoleptinis tyrimas, skirtas užtikrinti šiam tyrimui pateiktų produktų kokybę ir tipiškumą.

Sūrį gaminantys ūkininkai pildo žurnalą, kuriame nurodomas pieno kiekis, į kurį kasdien pridedama šliužo fermento ar gautas sutraukos kiekis, pagaminto sūrio kiekis ir tipas, taip pat sūrio, parduoto su nuoroda „Neufchâtel“, kiekis ir sąskaitomis patvirtinta jo paskirties vieta, išskyrus tuos atvejus, kai sūris parduodamas tiesiogiai vartotojams.

Pieno perdirbimo įmonės pildo žurnalą, kuriame kasdien nurodomas gamintojo įsigyto ir naudojamo pieno ir sūrio masės kiekis, taip pat bendras pagaminto sūrio kiekis ir sūrio, parduoto su nuoroda „Neufchâtel“, kiekis ir sąskaitomis patvirtinta jo paskirties vieta.

Pieno arba sūrio masės pirkėjai kontrolės institucijoms pateikia savo pieno tiekėjų sąrašą ir nurodo kiekvieną jo pakeitimą.

4.5. Gamybos būdas:

„Neufchâtel“ sūris gaminamas iš itin šviežio nenugriebto karvės pieno. Karvių bandas daugiausia sudaro Normandijos veislės karvės, daugiausia mintančios ganyklų žole, nes jas privaloma ne trumpiau kaip šešis mėnesius per metus ganyti ganyklose. Keturioms melžiamoms karvėms turi tekti ne mažiau kaip vienas hektaras pievų, esančių netoli melžimo aikštelių, o per metus vienai karvei galima sušerti ne daugiau kaip 1 800 kg koncentruotųjų pašarų. 80 % karvių pašaro, išreikšto sausąja medžiaga, sudaro ūkyje paruošti pašarai.

Šis raugintas pienas, į kurį pridedama šliužo fermento, sutraukinamas per 18–36 valandas. Rūgštinė sutrauka sudedama į nuvarvinti skirtus maišus arba tinklą, tada ji suslegiama, sumaišoma, permalama ir pasūdoma druskos užberiant ant masės viršaus arba įmaišant į vidų, prireikus nusausinama, tuomet nokinama. Sūris patalpinamas į rūsius ar brandinimo patalpas, kurių temperatūra yra 10–14 °C, ir nokinamas ne trumpiau kaip 10 dienų, skaičiuojant nuo malimo dienos, per kurias jo paviršiuje susidaro būdingas baltas pelėsis.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

„Neufchâtel“ sūris atsirado dar X amžiuje. Ghislainas Gaudefroy teigia, kad „Neufchâtel“ – vienas seniausių Normandijos sūrių – yra panašus į Brėjaus krašte gamintus sūrius, kurie pirmą kartą paminėti 1037 m. chartijoje. Tačiau atskirai „Neufchâtel“ sūris pirmą kartą paminėtas tik 1543–1544 m. Ruano Šv. Amando abatijos dokumentuose: „tai garsusis Nešatelio sūris“.

1876 m. veikalo „Pramonės stebuklai“ (pranc. Merveilles de l'industrie) autorius Figuier'as teigia, kad „Neufchâtel“ sūris žinomas nuo XVI amžiaus. Abatas Decorde'as (1843 m.) pareiškė, kad XVIII amžiuje Nešatelyje tris kartus per savaitę vykdavo turgus, kuriame aktyviai prekiauta sūriu.

1802 m. Napoleonui I dovanų buvo įteikta Nešatelio sūrių (frometons) pintinė. Per 1845 m. Nešatelio kongresą paaiškėjo, kad šio sūrio kaina yra aukšta ir keturis kartus viršija sviesto kainą.

XIX amžius buvo šio sūrio didžiausio iškilimo metas, nes vystantis transportui, pirmiausia, atsiradus geležinkeliui, neįtikėtinai išaugo jo paklausa. Taip jis atsirado Paryžiaus turgeliuose (1856 m. Hussonas nurodė, kad per metus Paryžiaus gyventojai suvartodavo apie 3 mln. sūrio galvų), taip pat Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir net kolonijose. 1865 m. Paryžiuje vykusiame konkurse „Neufchâtel“ sūris apdovanotas aukso medaliu.

Kad „Neufchâtel“ nebūtų padirbinėjamas, 1936 m. nutarimu nustatytas jo aprašas. 1957 m. „Neufchâtel“ sūrį gaminantys ūkininkai ir įmonės įsteigė specialią sąjungą.

„Neufchâtel“ ryšį su vietove atspindi tai, kad šioje teritorijoje pienas gaunamas iš daugiausia Normandijos veislės karvių, mintančių ganyklų žole, o paskui tas pienas perdirbamas naudojant labai paprastus sūrio gamybos metodus, kurie labai tinkami sūriui gaminti ūkiuose. Tai, kad gyvulius galima šerti žole, daugiausia lemia vyraujantys drėgni ir molingi dirvožemiai, kuriuos reguliariai vandeniu maitina saikingai iškrentantys krituliai. Tokie dirvožemiai, dažniausiai pasitaikantys kalnuotose vietovėse, tinkami žolei augti, tačiau ne itin tinkami žemei dirbti. Be to, šią vietovę vagoja daug upių, upelių, tai pat čia gausu natūralių kūdrų, todėl niekada nekilo problemų dėl ganomų galvijų girdymo. Kadangi žiemos čia atšiaurios ir trunka ilgai, gyvuliai ganėtinai ilgai laikomi tvartuose, tad ir Brėjaus krašto gyvulių augintojai privalo sukrauti pakankamai šieno ir žolės, o tai įmanoma, nes pievų plotas yra didelis. Be to, dėl dirvožemio, susidariusio ant cenomanio-apatinės kreidos laikotarpio kalkinių uolienų, ne tik auga pievos, bet ir galima įdirbti žemę – todėl pieno ūkiai gali savarankiškai pasirūpinti ne tik žole, bet ir stambiaisiais pašarais. Tokiu būdu buvo sukaupta daug su pieno ūkiais susijusios praktinės patirties.

Normandijos karvių veislę išvedė Normandijos ūkininkai. Šie galvijai gerai prisitaikę prie Brėjaus krašto gamybos sistemos (žolė ir ganyklos) ir duoda riebų ir daug baltymų turintį pieną, kuris puikiai tinka minkštam sūriui gaminti. Šio krašto gyvulių augintojai išvystė ir išsaugojo paprastą sūrių gamybos būdą, panašų į šviežio sūrio gamybos metodą, kuris atitinka pagaminamo pieno kiekį, ūkiuose turimas priemones, taip pat sutampa su ūkininkų darbo ritmu. Dėl Brėjaus krašto sūrininkų praktinės patirties (neilgai trunkančių veiksmų, išskyrus, sūrio formavimą, kuriuos vienas nuo kito skiria 6–24 valandos, sekos, nusunkimo ir sutraukos suslėgimo prieš sūrio formavimą) „Neufchâtel“ sūris įgauna tik jam būdingų savybių, kurios jį skiria nuo kitų minkštų pelėsinių sūrių. Tai, kad susiformavo būtent tokia greito nokinimo praktika, daugiausia lėmė Brėjaus krašto geografinė padėtis, labai palanki nuolatinei ir greitai prekybai. Be to, toks gamybos būdas puikiai tinka nedideliems ūkiams, kuriuose ūkininkai greta gyvulių auginimo darbų randa laiko ir sūriui gaminti, o tokių ūkių čia nemažai. Tai yra „Neufchâtel“ sūrio ypatybė.

4.7. Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:

Institut national de l’origine et de la qualité

Adresas:

51 rue d’Anjou

75008 Paris

FRANCE

Tel.

+33 153898000

Faks.

+33 153898060

El. paštas:

info@inao.gouv.fr

INAO yra juridinio asmens statusą turinti viešoji administracinė įstaiga, pavaldi Žemės ūkio ministerijai.

INAO yra viena iš kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.

Ji privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi specifikacijos reikalavimų, ir jei jų nesilaikoma – imtis sankcijų.

Pavadinimas:

Direction générale de la concurrence, de la consommation et de la répression des fraudes (DGCCRF)

Adresas:

59 Boulevard Vincent Auriol

75703 Paris Cedex 13

FRANCE

Tel.

+33 144871717

Faks.

+33 144973037

DGCCRF yra Ekonomikos, pramonės ir darbo ministerijos tarnyba.

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Nepriklausomai nuo pagal taisykles nustatytų reikalavimų, taikomų visiems sūriams, SKVN „Neufchâtel“ sūris pardavinėjamas su etiketėmis, kuriose turi būti nurodomas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, kurio raidžių dydis ne mažesnis kaip 2/3 didžiausių raidžių, esančių etiketėje, dydžio.

Sūrio, ženklinamo saugoma kilmės vietos nuoroda „Neufchâtel“, etiketėje privalomas užrašas „Appellation d’origine protégée“ (saugoma kilmės vietos nuoroda) ir Europos Sąjungos SKVN logotipas.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

30.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/15

2011/C 129/10

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„DAUNO“

EB Nr.: IT-PDO-0117-1517-31.07.2003

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—		Geografinė vietovė
—		Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—		Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimai
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3. Pakeitimas (-ai):

3.1. Kilmės įrodymas:

Produkto specifikacija ir santrauka suderintos su Reglamento (EB) Nr. 1898/2006 nuostatomis – įtrauktos procedūros, kurias ūkio subjektai privalo taikyti, kad įrodytų gaminio kilmę.

3.2. Gamybos būdas:

Įtraukti naujoviški alyvuogių, skirtų SKVN ženklinamam ypač grynam alyvuogių aliejui gaminti, skynimo būdai, t. y. alyvuogės ir toliau bus skinamos tiesiai nuo medžio, naudojant šią operaciją palengvinančią techniką, nepažeidžiant kaulavaisių – tai panašu į alyvuogių skynimą rankomis. Alyvuogių augintojai alyvuogių rankomis neskina, išskyrus retus atvejus, kai alyvuogės naudojamos šeimos reikmėms, o skina jas tiesiai nuo medžių specialiomis mašinomis, kad būtų užtikrinta tokia pat kokybė, tačiau gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

Panaikintas reikalavimas, kad aliejus būtų spaudžiamas skirtingose geografinės vietovės dalyse, tačiau palikta sąlyga, kad tai turi būti atliekama gaminio specifikacijoje nurodytoje vietovėje. Dėl naujai įsigaliojusių perdirbimo ir technologinių naujovių taikymo taisyklių sumažėjo aliejaus spaudyklų skaičius, taip pat prireikė panaikinti reikalavimą, kad alyvuogės būtų spaudžiamos toje pačioje geografinės vietovės dalyje. Todėl nuo šiol SKVN „Dauno“ ženklinamam ypač grynam alyvuogių aliejui gaminti skirtas alyvuoges galima spausti visoje Fodžos provincijoje.

3.3. Ženklinimas etiketėmis;

Etiketėje privalu nurodyti alyvuogių užauginimo metus ir siuntos partiją. Įmonių, valdų ar ūkių pavadinimą, taip pat jų buvimo vietovę leidžiama nurodyti tik jei gaminys pagamintas iš tame ūkyje užaugintų alyvuogių. Šių pakeitimų prašoma, kad vartotojai būtų tinkamiau informuojami.

3.4. Nacionaliniai reikalavimai:

Išbraukti reikalavimai, nustatyti 1992 m. vasario 15 d. Įstatymu „Gryno ir ypač gryno alyvuogių aliejaus saugomų kilmės vietos nuorodų pripažinimo taisyklės“ ir ministro Įsakymu Nr. 573/93.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„DAUNO“

EB Nr.: IT-PDO-0117-1517-31.07.2003

SKVN ( X ) SGN ( )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiami pagrindiniai produkto specifikacijos elementai.

1. Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas

Ministero delle Politiche Agricole Alimentari e Forestali

Adresas

Via XX Settembre 20

00187 Roma RM

ITALIA

Tel.

+39 0646655104

Faks.

+39 0646655306

El. paštas:

saco7@politicheagricole.gov.it

2. Grupė:

Pavadinimas

«Daunia Verde» — Consorzio di tutela della denominazione di origine protetta olio extravergine di oliva «Dauno»

Adresas

Via Dante 27

71100 Foggia FG

ITALIA

Tel.

+39 0881707742

Faks.

+39 0881707742

El. paštas:

dauniaverde@tin.it

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

3. Produkto rūšis:

1.5 klasė.

Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

4. Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka)

4.1. Pavadinimas:

„Dauno“

4.2. Aprašymas:

Vartoti teikiamas ypač grynas alyvuogių aliejus „Dauno“ pasižymi šiomis cheminėmis ir organoleptinėmis savybėmis:

—	rūgštingumas – ne didesnis kaip 0,6 %;

—	peroksidų skaičius ≤ 12 mEq O2/kg;

—	iš viso polifenolių ≥ 100 ppm;

—	spalva – nuo žalios iki geltonos;

—	kvapas – vaisių;

—	skonis – vaisių, gali būti truputį jaučiamas aštrumas ir kartumas.

Kiekvienos leidžiamos geografinės nuorodos minėtos vertės gali skirtis, tačiau nedaug.

Kitos fizinės ir cheminės savybės atitinka galiojančius ES teisės aktus.

4.3. Geografinė vietovė:

Aliejaus „Dauno“ gamybos vietovė yra Fodžos provincijoje.

4.4. Kilmės įrodymas:

Kiekvienu gamybos etapu atitinkami šio sektoriaus ūkio subjektai (alyvuogių augintojai, aliejaus spaudyklų valdytojai ir išpilstytojai) atlieka kontrolę, kad būtų užtikrintas produkto atsekamumas. T. y., alyvuogių augintojas, jas pristatęs į aliejaus spaudyklą, pateikdamas vežimo arba panašius dokumentus patvirtina laikęsis nustatytų auginimo, išeigos ir jų derliaus nuėmimo laiko, taip pat tiekimo SKVN patvirtintoms aliejaus spaudykloms reikalavimų. Priimdamas alyvuoges aliejaus spaudyklos valdytojas patikrina produkto kilmę, taip pat ar teisingai nurodyta partija, ar laikytasi reikalavimų, susijusių su derliaus nuėmimo laiku, taip pat patikrina vežimo arba panašiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikslumą ir teisingumą ir pasirūpina, kad vaisiai būtų sandėliuojami pagal nurodytą vietovės dalį, kurioje užaugintos alyvuogės. Vykstant malimo procesui jis registruoja malimo duomenis, pagal kuriuos, remiantis sumaltų alyvuogių partijos duomenimis, galima atsekti aliejaus partiją. Išspaustas aliejus atitinkamai paženklinamas ir išskirstomas pagal specifikacijoje nurodytas gamybos vietovės dalis ir rūšis. Po to išpilstomas į talpas su užrašu „olio dop dauno- varietà delle olive, menzione geografica“. Visus duomenis, susijusius su malimo data, alyvuogių veisle, geografine nuoroda, aliejaus išeiga ir pan. aliejaus spaudyklos valdytojas registruoja specialiuose dokumentuose, kurie yra saugomi. Aliejaus partiją gavęs išpilstytojas patikrina, ar toji aliejaus, kuris bus ženklinamas SKVN „Dauno“, partija pagaminta iš alyvuogių, kurias užaugino į SKVN sąrašus įtraukti augintojai, taip pat ar kartu su ja pateikiami atsekamumą padedantys užtikrinti dokumentai (vežimo dokumentai ir įrašai apie sandėliavimą ir aliejaus partijų judėjimą) ir registruoja partijos atsekamumą padedančius užtikrinti duomenis apie išpilstymą.

4.5. Gamybos būdas:

Ypač grynas alyvuogių aliejus „Dauno“ gaminamas iš sveikų alyvuogių, surinktų iki sausio 30 d. Viename jų specialių alyvmedžių giraičių hektare negali būti užauginama daugiau nei 10 000 kg, o aliejaus išeiga turi būti ne didesnė kaip 25 %. Aliejus gali būti spaudžiamas tik mechaniniu ir fiziniu būdu, kad gautas aliejus kuo geriau išlaikytų ypatingas pradines alyvuogių savybes.

4.6. Ryšys su geografine vietove:

Nekyla abejonių, kad alyvmedžius Fodžos provincijoje pradėta auginti be galo seniai. Apie tai liudija girnapusių dalys, panašios į romėnų laikų presus aliejui spausti, išlikusios Santa Maria di Pulsano vienuolyno, esančio Monte Sant Andželo (Gargano) vietovėje, kuri yra link Manfredonijos įlankos besileidžiančiame slėnyje, dar žinomame kaip „Valle del Campanile“, užkaboriuose. XVIII amžiuje pagal Monte Sant Andžele parengtą popiežiaus bulę buvo priimto aliejaus atsargų laikymo ir prekybos juo taisyklės. Amžiams bėgant alyvmedžių auginimas šiame regione labai išplito, išpopuliarėjo ir tapo viena svarbiausių vietos ekonominių veiklų.

Daunia – senovėje vartotas vietovardis, kuriuo buvo vadinama Fodžos provincijoje esanti teritorija. Tos vietovės gyventojai vadinti dauni. Vienas svarbiausių šios vietovės gamybos sektorių – alyvuogių auginimas. Alyvmedžiai iš pradžių pradėti auginti Gargano vietovėje, o paskui – ir likusioje provincijos dalyje. Labiausiai jie išplito XVII amžiuje – tada specializuotų alyvmedžių giraičių plotas sudarė tūkstančius hektarų. Vyko intensyvi prekyba aliejumi, ypač jūra. XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiuje alyvmedžių auginimas greitai išplito įvairiose Daunia vietovėse. Dėl tokio šios kultūros išplitimo, kurį lėmė vietovės padėtis, Fodžos provincija suskirstyta į atskiras gamybos geografinės vietovės dalis. Nors jose aliejaus gamyba grindžiama tais pačiais principais, šiose vietovės dalyse pagamintas aliejus pasižymi skirtingais kokybės ypatumais. Tai lemia skirtingos įvairių veislių alyvuogių, naudojamų aliejui „Dauno“ gaminti, proporcijos arba keturių auginimo vietovės dalių reljefas. Šios keturios auginimo vietovės dalys atitinka keturias specifikacijoje nurodomas papildomas geografines nuorodas: „Dauno Alto Tavoliere“, „Dauno Basso Tavoliere“, „Dauno Gargano“ ir „Dauno Sub-Appennino“. Prie pagrindinės nuorodos papildomos nuorodos pridedamos siekiant geografinėse nuorodose patikslinti ir išlaikyti skirtingus Fodžos provincijos vietovių, kuriose gaminamas aliejus „Dauno“, teritorinius aspektus, kurie laikui bėgant įgavo su kraštovaizdžiu ir turizmu susijusią vertę.

4.7. Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas

Camera di Commercio Industria, Agricoltura e Artigianato di Foggia

Adresas

Via Dante 27

71100 Foggia FG

ITALIA

Tel.

+39 0881797279

Faks.

+39 0881726046

El. paštas:

eufrasia.spagnoli@fg.camcom.it

4.8. Ženklinimas etiketėmis:

Bet kokia geografinė nuoroda etiketėje turi būti pateikta ne didesnėmis nei saugomos kilmės vietos nuorodos „Dauno“ su papildomomis geografinėmis nuorodomis „Alto Tavoliere“, „Basso Tavoliere“, „Gargano“ ir „Sub Appennino“ raidėmis.

Įmonių, valdų ar ūkių pavadinimus, taip pat jų buvimo vietovę ir tai, kad aliejus išpilstytas ūkyje, kuriame alyvuogės užaugintos, leidžiama nurodyti tik jei gaminys pagamintas iš tame ūkyje užaugintų alyvuogių. Tai turi būti nurodoma rašmenimis, kurių dydis neviršija pusės saugomos kilmės vietos nuorodos raidžių aukščio.

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

30.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/19

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 129/11

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„FASOLA WRZAWSKA“

EB Nr.: PL-PDO-0005-0645-24.09.2007

SGN ( ) SKVN ( X )

1. Pavadinimas:

„Fasola wrzawska“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Lenkija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Pavadinimu „Fasola wrzawska“ gali būti parduodamos tik sausos Phaseolus multiflorus raudonžiedžių vijoklinių pupelių sėklos.

Fizinės savybės:

atsižvelgiant į dirvožemio tipą ir meteorologines sąlygas augimo sezono metu, vieno tūkstančio sėklų svoris varijuoja nuo 2 100 iki 2 900 g,

pupelės iš šonų yra suplotos, inksto formos, lygios, nepažeistos, prinokusios, taisyklingo pavidalo, jų drėgnis neviršija 18 %, nesusiraukšlėjusios, be vabzdžių padarytų skylučių, veikiamos temperatūros negenda ir nesudygsta. Joms būdingas tolygiai baltos spalvos blizgus gemalo apvalkalas.

Pakuojant pupelėms taikomi būtiniausi reikalavimai:

—	suskilusių pupelių (puselių): ne daugiau kaip 0,1 %,

—	susiraukšlėjusių pupelių: ne daugiau kaip 0,3 %,

—	nereikalingos priemaišos: ne daugiau kaip 0,05 % (iš jų žemių ne daugiau kaip 0,02 %),

—	supuvusių arba apipelijusių pupelių: ne daugiau kaip 0,2 %,

—	nevienodos spalvos pupelių: ne daugiau kaip 0,6 %; šių reikalavimų neatitinkančių pupelių bendras kiekis negali viršyti 1,25 % svorio.

3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visi „Fasola wrzawska“ gamybos veiksmai turi būti atliekami 4 dalyje apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Naudojamos tik iš regiono, kuriame auginamos „Fasola wrzawska“ pupelės, surinktos raudonžiedžių vijoklinių pupelių (Phaseolus multiflorus) sėklos.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Fasola wrzawska“ auginama šiose Pakarpatės vaivadijos vietovėse:

—	Tarnobžego pavieto Gožycės gminos Vžavos, Gožycos, Motycze Poduchowne, Tšešno ir Zalesie Gorzyckie apylinkėse,

—	Zalešano gminos Skowierzyno, Zalešano, Maidano Zbidniovsko ir Motycze Szlacheckie apylinkėse,

—	Radomyšlio prie Sanemo gminos Dombrovkos, Pniuvskos, Pniuvo, Novinos, Vitkovicų, Chvalovicų, Antoniuvo ir Ožechuvo apylinkėse.

Zalešano ir Radomyšlio gminos yra Stalovovolskės paviete.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

5.1.1. Gamtos veiksniai

Vietovė, kurioje auginamos šios pupelės, yra Tarnobžego pavieto lygumoje ir žemutiniame Sano upės slėnyje. Ši teritorija šiaurės vakaruose ribojasi su Vysla. Netoli Vžavos Sano upė įteka į Vyslą kirsdama vietovę beveik per vidurį. Ši teritorija sudaro šiaurinę Sandomiero baseino dalį.

Sandomiero baseino žemumų klimatas pasižymi ilgomis, nepaprastai karštomis vasaromis, švelniomis žiemomis ir palyginti nedideliu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė kritulių norma – apie 600 mm (1985–1996 m. varijavo nuo 523 iki 628 mm), iš kurių virš 230 mm iškrenta augimo sezono metu.

Vidutinė metinė temperatūra čia siekia 7,7–8,0 °C. Vasarą vidutinė dienos temperatūra karščiausią (liepos) mėnesį yra + 18 °C. Šalčiausias mėnuo – sausis, vidutinė temperatūra – 4 °C.

Vietovės klimatui būdingiausios labai šiltos, saulėtos, truputėlį debesuotos ar šiltos, be lietaus dienos, nors dažnai pasitaiko ir saulėti, vėsesni orai. Šiame regione šalnų gali nebūti ilgą laiką.

Dvi pagrindinės, viena šalia kitos tekančios upės yra svarbus ypatingo šiam regionui (tarp Vyslos ir Sano upių) būdingo mikroklimato formavimosi veiksnys, turintis įtakos augimo sezonui (vidutinė temperatūra augimo sezono metu siekia 5 °C). Šioje vietovėje augimo sezonas yra 25 dienomis ilgesnis už beveik 220 dienų trunkantį augimo sezoną gretimose vietovėse. Sandomiero baseinas ribojasi su Mažosios Lenkijos vaivadijos aukštumomis, Roztočės kalnais ir Karpatų prieškalnėmis. Tokios paviršiaus struktūros labai apsaugo vietovę nuo stipraus vėjo.

4 dalyje apibrėžta vietovė lyginant su apylinkėmis yra žemumoje, todėl apsaugota nuo neigiamo stipraus vėjo poveikio. Vietovės dirvožemį visų pirma sudaro dumblas, susiformavęs kaupiantis upių nuosėdų sluoksniams dėl Vyslos, Sano ir kitų mažesnių upių (Lengo, Tšesniuvkos ir Osos) išsiliejimo, kuris šioje vietovėje pasitaiko dažnai. Tokie dažniausiai upių slėniuose esantys dirvožemiai, vadinamieji Vyslos upės dumbluoti paviršiai, yra patys derlingiausi. Jie priskiriami labai tinkamo ir tinkamo kviečiams bei runkeliams, tinkamo kviečiams ir tinkamo rugiams dirvožemio klasėms.

Pavasarį ir rudenį vietovėje dažnai kyla rūkas, kuris veiksmingai saugo nuo staigių dienos ir nakties temperatūros pokyčių. Dėl gretimais tekančių Vyslos ir Sano upių vietovėje paviršinių vandenų netrūksta.

5.1.2. Žmogiškieji veiksniai

Daugelį metų šioje vietovėje pupelių augintojai tobulino pupelių auginimo procesus, išlaikydami tokius metodus, kurie nepažeistų natūralios ekologinės pusiausvyros. Regiono augintojai pasižymi ypatingomis žiniomis, kokius principus ir metodus taikyti auginant pupeles, kaip parinkti tinkamas atramas (kartis) ir jas paruošti, kaip nuspėti tinkamą pupelių sėjos metą, kaip tinkamai pririšti pupeles prie karčių, nuspėti tinkamą pupelių pjovos metą bei teisingai apskaičiuoti, ar jau tinkamas metas ankštims aižyti. Apie regiono augintojų įgūdžius taip pat liudija „Fasola wrzawska“ pupelių auginimo metu atliekamos intervencijos, tokios kaip atramų pupelėms paruošimas, pupelių sėja, kaupimas (ravėjimas ir dirvos purenimas), pritvirtinimas prie atramų, derliaus nuėmimas ir rūšiavimas – visi šie darbai atliekami rankomis.

Kiekvienas „Fasola wrzawska“ auginimo etapas susijęs su tradiciniais, tam regionui būdingais pupelių auginimo metodais, kurių dauguma atliekami rankomis. Dėl šios priežasties regiono augintojų įgūdžiai yra svarbūs šios pupelių rūšies auginimo procesui. Dar prieš pradedant sėti pupeles, kartys (basliai), kurios vėliau bus naudojamos pupelėms pririšti, yra rūpestingai atrenkamos ir paruošiamos.

Šios kartys turi būti išrikiuotos lauke atitinkamu atstumu viena nuo kitos tinkamam pupelių augimui ir plėtimuisi.

„Fasola wrzawska“ gali būti rišamos skirtingais būdais, pavyzdžiui: ant vertikalių karčių, ant virvių, kabančių ant ištemptos vielos, pakabintos tarp baslių arba ant įtemptomis vielomis įtvirtintų karčių. „Fasola wrzawska“ pupelės džiovinamos atvirame ore, o nurenkamos ankštims sunokus. Išdžiovintos pupelės išaižomos ir atrenkamos rankomis. Jos turi būti laikomos švarioje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra kenkėjų ir pašalinių kvapų. Pupelės negali būti laikomos orui nepralaidžiuose maišuose.

5.2. Produkto ypatumai:

„Fasola wrzawska“ pasižymi šiomis savybėmis:

—

savo dydžiu: iš visų Phaseolus multiflorus raudonžiedžių vijoklinių pupelių „Fasola wrzawska“ išsiskiria savo dydžiu. Atsižvelgiant į dirvožemio tipą ir meteorologines sąlygas augimo laikotarpiu, vieno tūkstančio sėklų svoris varijuoja nuo 2 100 iki 2 900 g; „Fasola wrzawska“ yra 40–90 % didesnė už kitas raudonžiedžių pupelių rūšis,

—	vandens absorbavimo lygiu, kuris yra 20 % didesnis, nei pupelių, augančių kitose nei 4 dalyje apibrėžta geografinėse vietovėse,

—	gemalo apvalkalo storiu: „Fasola wrzawska“ odelės svoris ir storis yra apie 20 % mažesnis, nei tos pačios rūšies pupelių, augančių kitoje geografinėje vietovėje,

—	saldžiu skoniu: patvirtinta laboratorijoje atlikus juslinį vertinimą,

—	ypatingu natūraliu tik šioms pupelėms būdingu kvapu, neturinčiu pašalinio blogo, pelėsio ar kitokio kvapo,

—	struktūra ir konsistencija: švelnios, „tirpstančios burnoje“ tekstūros, neturinčios nemalonaus miltingo skonio,

—	virimo laiku: jis yra apie 10 minučių trumpesnis, nei pupelių, auginamų kitose nei 4 dalyje apibrėžta geografinėse vietovėse.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

„Fasola wrzawska“ pupelių rūšis susiformavo išskirtinai tam tikrų natūralių veiksnių (klimato ir dirvožemio) ir regiono augintojų įgūdžių dėka. Šios dvi aplinkybės – išskirtinis unikalios produkto kokybės garantas.

Žemė, kurioje auginamos „Fasola wrzawska“ pupelės, pasižymi labai tinkamo dumblo turinčiu dirvožemiu ir dėl šalia tekančių Vyslos ir Sano upių nusistovėjusiomis aprūpinimo vandeniu ir mikroklimato sąlygomis. Šiai geografinei vietovei būdingos anksčiau minėtos savybės ir žmonių įgūdžiai (kaip, pavyzdžiui, atitinkamos pupelių tvirtinimo prie atramų taisyklės ir jų laikymasis, tinkamos erdvės tarp eilių ir tarp stulpų vienoje eilėje paisymas) suteikia „Fasola wrzawska“ pupelių rūšiai galimybę tinkamai augti, užtikrinant gausų jų derlių. Šios pupelės yra žymiai didesnės, nei tos pačios rūšies pupelės, augančios kitose nei 4 dalyje apibrėžta geografinėse vietovėse. Šios vietovės klimatas yra šiltesnis už gretimų vietovių klimatą, čia ilgą laiką nebūna šalnų, o tai nulemia ilgesnį pupelių augimo sezoną. Žemupio vietovės, kurią saugo supantys kalnai, klimato sąlygoms būdingi ne tokie stiprūs vėjai, o tai labai svarbu, nes pupelės labai neatsparios vėjui. Šie veiksniai, suderinti su augintojų įgūdžiais, tokiais kaip rankomis ir nuosekliai pagal pupelių sunokimo laipsnį nurenkamas „Fasola wrzawska“ derlius ar pupelių džiovinimas lauke, duoda vaisių, kuris turi ploną gemalo apvalkalą, tinkamą struktūrą ir konsistenciją.

Šiai geografinei vietovei būdingi veiksniai ir augintojų įgūdžiai padeda išgauti ypatingas, kulinariniame kontekste labai vertinamas „Fasola wrzawska“ savybes. Ilgesnis auginimo sezonas, kurio metu dominuoja saulėti orai, reiškia, kad pupelėse gali būti susintetintas didelis kiekis angliavandenių. Ši aplinkybė, suderinta su augintojų įgūdžiais, kaip, pavyzdžiui, laiku nuimamas pupelių derlius (laikas parenkamas pagal jų augimą), leidžia gauti optimalų angliavandenių kiekį, kuris „Fasola wrzawska“ pupelėms suteikia charakteringą saldų skonį. Džiovinant pupeles tinkamomis sąlygomis ir parenkant jų laikymui tinkamą vietą ir sąlygas, išgaunamas ypatingas „Fasola wrzawska“ aromatas. Rankiniu būdu išaižant ir atrenkant pupeles užtikrinama, kad jos atitiktų aukštos kokybės reikalavimus.

Natūraliu džiovinimu, kuris nėra dirbtinai pagreitintas, užtikrinamas nedidelis vandens kiekis pupelėse, pupelių geldelių sienelės apsaugomos nuo irimo ir sumažinamas tarpas tarp geldelių ir sienelių. Tokiu būdu užtikrinamas aukštas „Fasola wrzawska“ pupelių vandens absorbavimo lygis, jų švelni struktūra ir konsistencija ir trumpesnis virimo laikas, nei kitų daugiažiedžių pupelių, augančių kitose nei 4 dalyje apibrėžta geografinėse vietovėse.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minrol.gov.pl/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

30.4.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/23

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 129/12

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„RHEINISCHES APFELKRAUT“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0716-02.09.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Rheinisches Apfelkraut“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Šviežiai nuskintų sutirštintų obuolių ir kriaušių sirupas.

Gamybai naudojami tik nesmulkinti obuoliai ir kriaušės. Perdirbami tik sveiki visiškai prinokę obuoliai ir kriaušės. Derliaus laikotarpiu (nuo vėlyvos vasaros iki lapkričio vidurio) perdirbami švieži vaisiai. Pavasarį gamybai naudojami taip pat vien tik nesmulkinti vaisiai, ne pusgaminiai. Tuomet vaisiai imami iš vėsinamų sandėlių. Kilogramui produkto pagaminti reikia mažiausiai 2,7 kg žaliavos (vaisių), iš jų – 2,1 kg obuolių. Kitaip nei uogienė, obuolių drebučiai gaminami vien iš vaisių sulčių, t. y. be kitų augalinių sudedamųjų dalių. Priimant vaisius apžiūrima, ar jie švarūs, be puvėsio, ar neužkrėsti kenkėjais.

Prieš perdirbimą žaliava nuplaunama vandens vonioje. Tada nesmulkinti obuoliai ir kriaušės be slėgio rūpestingai verdami. Tyrė išspaudžiama. Sultys filtruojamos.

Vakuuminiame garintuve iš filtruotų sulčių rūpestingai pašalinamas vanduo. Sausųjų medžiagų kiekio pusgaminyje Brikso vertė yra 58–62°. Po šio gamybos etapo ir prireikus po tarpinio produkto saugojimo daugiausiai 10 °C temperatūroje didelės talpos cisternose pagal tradicinį nuosavą gamintojo receptą galima įdėti cukraus ir pektinų.

Galutinė kontrolė vykdoma matuojant sausųjų medžiagų kiekį. Karštas produktas gali būti išpilstytas į tarą ir pateiktas parduoti.

1 000 g gatavo produkto gali būti pridėta ne daugiau kaip 400 g cukraus. Šie drebučiai gali būti gaminami vien iš obuolių be pridėtojo cukraus.

Išvaizda: tamsiai ruda, į želė panaši masė

Skonis: saldžiarūgštis obuolių skonis

Kvapas: apysaldis

Galutinis cukraus kiekis (visais atvejais ± 3 proc. paklaida):

sacharozės 9 proc.,

gliukozės 21 proc.,

fruktozės 28 proc.

Brikso vertė (gatavas produktas): 65–68

pH: 3,1–3,7

drėgnis: 35 proc. (± 3 proc.)

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Visas gamybos procesas vyksta nurodytoje geografinėje vietovėje; perdirbami tik nesmulkinti, sveiki, visiškai prinokę obuoliai ir kriaušės; jie gali būti švieži arba iš vėsinamų sandėlių.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Reino kraštas; Šiaurės Reine-Vestfalijoje – tai Kelno administracinė apskritis, Diuseldorfo administracinės apskrities Metmano rajonas, Diuseldorfo miestas, Reino rajono Noisas, Menchengladbacho miestas, Fyrzeno rajonas, Krėfeldo miestas, Klėvės rajonas, Vėzelio rajonas; Reino krašte-Pfalce – tai Arveilerio administracinė apskritis ir Majeno-Koblenco administracinė apskritis.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Reino obuolių drebučiai – tradicinis Reino krašto produktas. Reino krašte yra visos sąlygos vaismedžiams augti. Per šimtmečius čia susiformavo tvirtas vaisių auginimo tradicijas turintis rajonas. Iki šių dienų čia daug pievų sodų ir didelė obuolių rūšių įvairovė. Klimato sąlygos palankios auginti tokių rūšių obuolius, kuriuose yra tinkamas rūgščių ir natūralių pektinų santykis optimalių savybių tepamajam produktui gaminti.

Šiame krašte tradiciškai nuo seno obuolių drebučiai verdami, kad būtų išsaugoti krituoliai. Praėjusiais šimtmečiais beveik kiekviename ūkyje žiemos mėnesiais maisto produktams pasaldinti vartoti savos gamybos, apysaldžio aromato obuolių drebučiai. Tradicinis gamybos metodas (rūpestingas virimas be spaudimo ir svarbiausia žinios, koks tiksliai turi būti įvairiausių rūšių obuolių mišinys, kad būtų gautas tinkamas pektino ir rūgščių santykis) buvo vienos kartos perduodamas kitai. Todėl obuolių drebučių gamybai ypač palankios Reino krašto ypatingos klimato, meteorologinės ir kitos gamtos sąlygos. Dėl šių ypatingų palankių veiksnių vietos gyventojai, laikydamiesi tradicijų, sukaupė turtingą šio produkto gamybos patirtį. Visų pirma obuolių drebučiai naudojami kaip saldus duonos aptepas, kepinių ir virtų patiekalų ingredientas (pavyzdžiui, gaminant tradicinį Reino krašto marinuotos mėsos kepsnį) arba kaip tradicinių Reino krašte tipiškų Reino tarkuotų bulvinių sklindžių (vok. dial. Rievkooche) priedas.

5.2. Produkto ypatumai:

Reino obuolių drebučiai ir šiais laikais gaminami tradiciniu būdu, kurį viena karta perduoda kitai, t. y. rūpestingai nustatomos įvairiausių rūšių obuolių mišinio sudedamosios dalys, vaisiai rūpestingai verdami be spaudimo. Gaminama tiksliai pagal prosenelių išbandytus receptus. Taip užtikrinama aukščiausia kokybė, t. y. subalansuotas skonis ir optimalios tepamojo produkto savybės.

Reino krašte pagamintus obuolių drebučius ypač išgarsino šimtametes vaisių auginimo tradicijas turintis rajonas ir ištisų kartų naudota obuolių drebučių gamybos technika. Obuolių drebučiai labai gerai žinomi visų pirma Reino krašte, taip pat už jo ribų. Tai patvirtina kompetentingų įstaigų nuomonės ir faktas, kad obuolių drebučiai įtraukiami į valgiaraščius, virtuvės receptus ir internetinių parduotuvių asortimentą. Produktas Reino krašto virtuvėje įsitvirtino kaip duonos aptepas, taip pat kaip kepinių ir virtų patiekalų ingredientas. Obuolių drebučių vartojimo tradicijos senos, tačiau ir mūsų dienomis jie svarbūs gastronomams ir vartotojams. Pavyzdžiui, jie yra Reino marinuotos mėsos kepsnio recepto ingredientas.

Ypatingas produkto ir jo gamybos rajono ryšys susijęs su geru Reino obuolių drebučių vardu. Reino krašte pagamintus obuolių drebučius ypač išgarsino šimtametes vaisių auginimo tradicijas turintis rajonas ir ištisų kartų naudota obuolių drebučių gamybos technika. Obuolių drebučiai labai gerai žinomi visų pirma Reino krašte, taip pat už jo ribų.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

2008 m. sausio 25 d.Markenblatt Nr. 4, 7a-aa dalis, p. 26195

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/86

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.129.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 129

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. balandžio 30d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2011/C 129/01	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6144 – Giesecke & Devrient/Wincor Nixdorf International/BEB Industrie-Elektronik) ( 1 )	1

2011/C 129/02	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.6202 – Samsung LED/Sumitomo Chemical/JV) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2011/C 129/03	Euro kursas	2

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2011/C 129/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6113 – DSM/Sinochem/JV) ( 1 )	3

2011/C 129/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6087 – Orkla/REC) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	4

2011/C 129/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6123 – ArcelorMittal Bremen/Kokerei Prosper/Arsol Aromatics) ( 1 )	5

2011/C 129/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6163 – AXA/Permira/Opodo/GO Voyages/eDreams) ( 1 )	6

2011/C 129/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6148 – BMW/SIXT/DriveNow JV) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	7

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2011/C 129/09	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	8

2011/C 129/10	Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	15

2011/C 129/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	19

2011/C 129/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	23

	Klaidų ištaisymas
2011/C 129/13	Valstybių narių pranešamos informacijos apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka, taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), klaidų ištaisymas (OL C 78, 2011 3 11)	26


	(1) Tekstas svarbus EEE