ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.103.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
54 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas |
|
2011/C 103/01 |
||
|
V Nuomonės |
|
|
TEISINĖS PROCEDŪROS |
|
|
Teisingumo Teismas |
|
2011/C 103/02 |
||
2011/C 103/03 |
||
2011/C 103/04 |
||
2011/C 103/05 |
||
2011/C 103/06 |
||
2011/C 103/07 |
||
2011/C 103/08 |
||
2011/C 103/09 |
||
2011/C 103/10 |
||
2011/C 103/11 |
||
2011/C 103/12 |
||
2011/C 103/13 |
||
2011/C 103/14 |
||
2011/C 103/15 |
||
2011/C 103/16 |
||
2011/C 103/17 |
||
2011/C 103/18 |
||
2011/C 103/19 |
||
2011/C 103/20 |
||
2011/C 103/21 |
||
2011/C 103/22 |
||
2011/C 103/23 |
||
2011/C 103/24 |
||
2011/C 103/25 |
||
2011/C 103/26 |
||
2011/C 103/27 |
||
2011/C 103/28 |
||
2011/C 103/29 |
||
2011/C 103/30 |
||
2011/C 103/31 |
||
|
Bendrasis Teismas |
|
2011/C 103/32 |
||
2011/C 103/33 |
||
2011/C 103/34 |
||
2011/C 103/35 |
||
2011/C 103/36 |
||
2011/C 103/37 |
||
2011/C 103/38 |
||
2011/C 103/39 |
||
2011/C 103/40 |
Byla T-471/10: 2010 m. rugsėjo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Gill prieš Komisiją |
|
2011/C 103/41 |
Byla T-32/11: 2011 m. sausio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Verenigde Douaneagenten prieš Komisiją |
|
2011/C 103/42 |
||
2011/C 103/43 |
||
2011/C 103/44 |
||
2011/C 103/45 |
||
2011/C 103/46 |
||
2011/C 103/47 |
Byla T-88/11: 2011 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje BIA Separations prieš Komisiją |
|
2011/C 103/48 |
Byla T-92/11: 2011 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Andersen prieš Komisiją |
|
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/1 |
2011/C 103/01
Paskutinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys
Skelbti leidiniai:
Šiuos tekstus galite rasti adresu:
EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu
V Nuomonės
TEISINĖS PROCEDŪROS
Teisingumo Teismas
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/2 |
2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Linz (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Haribo Lakritzen Hans Riegel BetriebsgmbH (C-436/08), Österreichische Salinen AG (C-437/08) prieš Finanzamt Linz
(Sujungtos bylos C-436/08 ir C-437/08) (1)
(Laisvas kapitalo judėjimas - Pelno mokestis - Nacionalinių dividendų atleidimas nuo mokesčio - Užsienio dividendų atleidimas nuo mokesčio, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų - Įskaitymo metodo taikymas nuo mokesčio neatleistiems užsienio dividendams - Dėl įskaitytino užsienio mokesčio reikalaujami įrodymai)
2011/C 103/02
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Unabhängiger Finanzsenat, Außenstelle Linz
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Haribo Lakritzen Hans Riegel BetriebsgmbH (C-436/08), Österreichische Salinen AG (C-437/08)
Atsakovė: Finanzamt Linz
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Unabhängiger Finanzsenat — Bendrijos teisės išaiškinimas — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias nacionaliniams dividendams taikomas atleidimo nuo mokesčio metodas, nors šis metodas užsienio dividendams taikomas, tik jei dalyvavimo kapitale dydis yra ne mažesnis nei 25 % — Administracinė ir teisminė praktika, kuri, siekdama, kad būtų atitikta Bendrijos teisės reikalavimams, numato įskaitymo metodo taikymą užsienio dividendams, kai dalyvavimo kapitale dydis yra mažesnis nei 25 %.
Rezoliucinė dalis
1. |
SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriomis numatomas portfelinių dividendų iš dalyvavimo bendrovių rezidenčių kapitale atleidimas nuo pelno mokesčio ir kuriomis portfelinių dividendų, gautų iš bendrovių, įsisteigusių 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimui priklausančiose trečiosiose šalyse, atleidimas nuo šio mokesčio susiejamas su susitarimo tarp valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies dėl tarpusavio administracinės ir sprendimų vykdymo pagalbos buvimu, jeigu paaiškėja, kad vien susitarimo dėl tarpusavio administracinės pagalbos buvimas yra būtinas norint pasiekti nagrinėjamų teisės normų tikslus. |
2. |
SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriomis nuo pelno mokesčio atleidžiami portfeliniai dividendai, bendrovės rezidentės gaunami iš kitos bendrovės rezidentės, tačiau pagal kurias šiuo mokesčiu apmokestinami portfeliniai dividendai, bendrovės rezidentės gaunami iš bendrovės, įsisteigusios kitoje valstybėje narėje arba 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimui priklausančioje trečiojoje šalyje, tačiau su sąlyga, kad šios bendrovės buveinės vietos valstybėje sumokėtas mokestis įskaitomas į dividendus gavusios bendrovės valstybėje narėje mokėtiną mokestį ir dividendus gavusiai bendrovei nustatyta administracinė našta nėra per didelė, kad būtų galima pasinaudoti tokiu įskaitymu. Nacionalinio mokesčių administratoriaus iš dividendus gavusios bendrovės reikalaujama informacija apie mokestį, kuriuo faktiškai buvo apmokestintas dividendus išmokėjusios bendrovės pelnas jos buveinės valstybėje, yra glaudžiai susijusi su pačiu įskaitymo metodo veikimu ir negali būti laikoma per didele administracine našta. |
3. |
SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriomis, siekiant išvengti ekonominio dvigubo apmokestinimo, nuo pelno mokesčio atleidžiami bendrovės rezidentės iš kitos bendrovės rezidentės gaunami portfeliniai dividendai ir kuriomis 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimui nepriklausančioje trečiojoje šalyje įsisteigusios bendrovės išmokėtų dividendų atveju nenumatomas nei dividendų atleidimas nuo mokesčio, nei juos išmokėjusios bendrovės jos buveinės valstybėje sumokėto mokesčio įskaitymo sistema. |
4. |
SESV 63 straipsniu nedraudžiama nacionalinio mokesčių administratoriaus praktika dividendams iš tam tikrų trečiųjų šalių taikyti įskaitymo metodą, kai dividendų gavusi bendrovė juos išmokėjusios bendrovės kapitalo turi mažiau nei tam tikra riba, ir atleidimo nuo mokesčio metodą, kai kapitalo turima daugiau nei minėta riba, o nacionaliniams dividendams įprastai taikyti atleidimo nuo mokesčio metodą, tačiau su sąlyga, kad šie mechanizmai, kuriais siekiama išvengti išmokėto pelno apmokestinimo kelis kartus ar jį sušvelninti, lemia tokį patį rezultatą. Tai, kad nacionalinis mokesčių administratorius iš dividendus gavusios bendrovės reikalauja informacijos apie mokestį, kuriuo faktiškai buvo apmokestintas dividendus išmokėjusios bendrovės pelnas trečiojoje šalyje, kur yra šios bendrovės buveinė, glaudžiai siejasi su pačiu įskaitymo metodo veikimu ir nedaro įtakos atleidimo nuo mokesčio ir įskaitymo metodų lygiavertiškumui. |
5. |
SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad:
|
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/3 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Stockholms tingsrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Konkurrensverket prieš TeliaSonera AB
(Byla C-52/09) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - SESV 102 straipsnis - Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi - Telekomunikacijų operatoriaus taikomos kainos - Tarpinės ADSL paslaugos - Galutiniams vartotojams teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos - Konkurentų maržos sumažinimas arba „tarifų žirklių“ poveikis)
2011/C 103/03
Proceso kalba: švedų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Stockholms tingsrätt
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Konkurrensverket
Atsakovė: TeliaSonera AB
Dalyvaujant: Tele2 Sverige AB
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Stockholms tingsrätt — EB 82 straipsnio aiškinimas — Nepagrįstai maža marža — Telekomunikacijų operatoriaus, kuriam anksčiau priklausė istorinis ADSL prieigos monopolis, taikomos kainos — Skirtumas tarp ADSL prieigos paslaugų kainų, operatoriaus taikomų didmeninės prekybos rinkoje tarpininkaujančių operatorių atžvilgiu, ir ADSL prieigos paslaugų kainų, operatoriaus taikomų vartotojams, kurio nepakanka padengti papildomas išlaidas, kurias pats operatorius patiria teikdamas šias paslaugas mažmeninės prekybos rinkoje
Rezoliucinė dalis
Nesant jokio objektyvaus pateisinimo, piktnaudžiavimas pagal SESV 102 straipsnį gali būti tai, kad tarpinių asimetrinės skaitmeninės abonento linijos paslaugų didmeninėje rinkoje dominuojančią padėtį užimanti vertikaliai integruota įmonė laikosi tokios kainų politikos, kad skirtumo tarp šioje rinkoje taikomų kainų ir galutiniams vartotojams skirtų plačiajuosčio ryšio paslaugų mažmeninėje rinkoje taikomų kainų nepakanka specifinėms sąnaudoms, kurių ši įmonė turi patirti tam, kad patektų į pastarąją rinką, padengti.
Vertinant, ar tokia politika nesąžininga, reikia atsižvelgti į visas atskiro atvejo aplinkybes. Konkrečiai kalbant:
— |
iš principo ir visų pirma reikia atsižvelgti į susijusios įmonės kainas ir sąnaudas mažmeninėje paslaugų rinkoje. Tik jeigu atsižvelgiant į aplinkybes nėra galimybės remtis šiomis kainomis ir sąnaudomis, reikia nagrinėti konkurentų kainas ir sąnaudas toje pačioje rinkoje, ir |
— |
reikia įrodyti, jog, atsižvelgiant visų pirma į didmeninės prekybos produkto būtinumą, ši politika mažmeninėje rinkoje turi antikonkurencinį poveikį, bent jau potencialų, ir to ekonomiškai negalima pateisinti. |
Atliekant šį vertinimą iš principo reikšmės neturi:
— |
tai, kad aptariama įmonė neturi teisės aktais nustatytos pareigos teikti tarpines asimetrinės skaitmeninės abonento linijos paslaugas didmeninėje rinkoje, kurioje ji užima dominuojančią padėtį, |
— |
šios įmonės dominavimo šioje rinkoje lygis, |
— |
tai, kad minėta įmonė dominuojančios padėties neužima taip pat ir galutiniams vartotojams skirtų plačiajuosčio ryšio paslaugų mažmeninėje rinkoje, |
— |
tai, ar klientai, kuriems taikoma tokia kainų politika, yra nauji, ar esami susijusios įmonės klientai, |
— |
tai, kad dominuojanti įmonė neturi galimybės kompensuoti bet kokių nuostolių, kurių ji gali patirti dėl tokios kainų politikos įgyvendinimo, ir |
— |
aptariamų rinkų brandos lygis ir tai, kad joms būdingos technologijų naujovės, reikalaujančios labai didelių investicijų. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/4 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Kipro Respubliką
(Byla C-251/09) (1)
(Viešasis prekių ir darbų pirkimas - Vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriai - Direktyva 93/38/EEB - Skelbimas apie pirkimą - Sutarties sudarymo kriterijai - Vienodas požiūris į dalyvius - Skaidrumo principas - Direktyva 92/13/EEB - Apskundimo procedūra - Pareiga motyvuoti sprendimą pašalinti dalyvį)
2011/C 103/04
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Zadra, I. Chatzigiannis ir M. Patakia
Atsakovė: Kipro Respublika, atstovaujama K. Likourgos ir A. Pantazi-Lamprou
Dalykas
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 199, p. 84; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 194) 4 straipsnio 2 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies pažeidimas — 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t. p. 315) 1 straipsnio 1 dalies pažeidimas — Pareiga motyvuoti sprendimą pašalinti dalyvį — Pareiga užtikrinti, kad perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai apskųsti, o skundai išnagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą — Vienodo požiūrio ir skaidrumo principai
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/4 |
2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Activision Blizzard Germany GmbH (buvusi CD-Contact Data GmbH) prieš Europos Komisiją
(Byla C-260/09 P) (1)
(Apeliacinis skundas - EB 81 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis - Nintendo prekių ženklo vaizdo žaidimų konsolių ir žaidimų kortelių rinka - Lygiagrečiojo eksporto ribojimas šioje rinkoje - Gamintojo ir išskirtinio platintojo susitarimas - Susitarimas, pagal kurį leidžiamą vykdyti pasyvų pardavimą - Bendro siekio nustatymas nesant tiesioginio dokumentais pagrįsto šio pardavimo ribojimo įrodymo - Reikalaujamas įrodymų patikimumas vertikaliajam susitarimui nustatyti)
2011/C 103/05
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Activision Blizzard Germany GmbH (buvusi CD-Contact Data GmbH), atstovaujama advocaten J. K. de Pree ir E.N.M. Raedts
Kita proceso šalis: Europos Komisiją, atstovaujama S. Noë ir F. Renkes Agerbeek
Dalykas
Apeliacinis skundas dėl 2009 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje CD-Contact Data GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją (T-18/03), kuriuo kurio buvo sumažinta ieškovei paskirta bauda ir atmesta kita ieškinio dalis dėl 2002 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimo 2003/675/EB, susijusio su EB 81 straipsnio procedūra (COMP/35.587 PO Video Games, COMP/35.706 PO Nintendo Distribution ir COMP/36.321 Omega-Nintendo), dėl visų susitarimų ir suderintų veiksmų Nintendo konsolių ir su jomis suderinamų vaizdo žaidimų kortelių rinkoje, kuriais siekta riboti šių konsolių ir kortelių lygiagretų eksportą, panaikinimo
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti apeliacinį skundą. |
2. |
Priteisti iš Activision Blizzard Germany GmbH bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/5 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Sąd Rejonowy Warszawa (Lenkijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Artur Weryński prieš Mediatel 4B Spółka z o.o.
(Byla C-283/09) (1)
(Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Įrodymų rinkimas - Prašančiojo teismo prašymu prašomojo teismo vykdoma liudytojo apklausa - Liudytojų išlaidų atlyginimas)
2011/C 103/06
Proceso kalba: lenkų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sąd Rejonowy Warszawa
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Artur Weryński
Atsakovė: Mediatel 4B Spółka z o.o.
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 121) aiškinimas — Vienos valstybės narės teismo atliekama liudytojo apklausa kitos valstybės narės teismo prašymu — Liudytojo išlaidų atlyginimas — Prašomojo teismo teisė reikalauti, kad prašantysis teismas pateiktų avansą apklausiamo liudytojo išlaidoms padengti
Rezoliucinė dalis
2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 14 ir 18 straipsnius reikia aiškinti taip, kad prašantysis teismas nėra įpareigotas sumokėti prašomajam teismui avansą liudytojo išlaidoms padengti arba kompensuoti jau apmokėtas apklausto liudytojo išlaidas.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/5 |
2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas bylose (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Vicoplus SC PUH (C-307/09), BAM Vermeer Contracting sp. zoo (C-308/09), Olbek Industrial Services sp. zoo (C-309/09) prieš Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid
(Bylos C-307/09–309/09) (1)
(Laisvė teikti paslaugas - Darbuotojų komandiravimas - 2003 m. Stojimo aktas - Pereinamojo laikotarpio priemonės - Lenkijos piliečių įsidarbinimas valstybėse, kurios buvo Sąjungos valstybės narės jau Lenkijos Respublikos įstojimo momentu - Reikalavimas gauti darbo leidimą skiriant darbuotojus - Direktyva 96/71/EB - 1 straipsnio 3 dalis)
2011/C 103/07
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Raad van State
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Vicoplus SC PUH (C-307/09), BAM Vermeer Contracting sp. zoo (C-308/09), Olbek Industrial Services sp. zoo (C-309/09)
Atsakovė: Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State (Nyderlandai) — EB 49 ir 50 straipsnių bei 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431) 1 straipsnio 3 dalies c punkto išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, perleidžiant darbuotojus, reikalaujama darbo leidimo
Rezoliucinė dalis
1. |
Pagal SESV 56 ir 57 straipsnius nedraudžiama, kad valstybė narė Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų XII priedo 2 skyriaus 2 dalyje numatytu pereinamuoju laikotarpiu Lenkijos piliečių darbuotojų komandiravimą pagal 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 1 straipsnio 3 dalies c punktą į savo teritoriją sietų su darbo leidimo gavimu. |
2. |
Darbuotojų komandiravimas pagal Direktyvos 96/71 1 straipsnio 3 dalies c punktą yra atlygintinas paslaugų teikimas, kai komandiruotas darbuotojas lieka dirbti paslaugas teikiančioje įmonėje nesudaręs darbo sutarties su įmone, kuriai reikalingos paslaugos. Jam būdinga tai, kad įmonės teikiamų paslaugų tikslas yra darbuotojo perkėlimas į priimančiąją valstybę narę, kur šis darbuotojas savo užduotis atlieka kontroliuojamas ir vadovaujamas įmonės, kuriai reikalingos paslaugos. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/6 |
2011 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Ítélőtábla (Vengrijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Donat Cornelius Ebert prieš Budapesti Ügyvédi Kamara
(Byla C-359/09) (1)
(Advokatai - Direktyva 89/48/EEB - Aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimas - Direktyva 98/5/EB - Vertimasis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija - Profesinio vardo naudojimas priimančiojoje valstybėje narėje - Sąlygos - Įrašymas į priimančiosios valstybės narės advokatų asociacijos sąrašą)
2011/C 103/08
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Fővárosi Ítélőtábla
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Donat Cornelius Ebert
Atsakovė: Budapesti Ügyvédi Kamara
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Fővárosi Ítélőtábla — 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL L 19, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 337) ir 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5/EB skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 83), aiškinimas — Valstybės narės teisės aktų nuostatos, pagal kurias galimybė verstis advokato profesija šios valstybės narės naudojamu profesiniu vardu numatyta tik tiems advokatams, kurie įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą
Rezoliucinė dalis
1. |
Nei pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, iš dalies pakeistą 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, nei pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/5/EB, skirtą padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta, jog siekiant verstis advokato praktika pagal priimančiosios valstybės narės advokato vardą privaloma būti tokios organizacijos, kaip antai Advokatų asociacija, nariu. |
2. |
Direktyvos 89/48 ir 98/5 papildo viena kitą ir nustato valstybių narių advokatams du būdus, kaip įgyti teisę verstis advokato praktika priimančiojoje valstybėje narėje pagal jos profesinį vardą. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/6 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Provinciale di Alessandria (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Bolton Alimentari SpA prieš Agenzia Dogane Ufficio delle Dogane di Alessandria
(Byla C-494/09) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Priimtinumas - Muitas - Tarifinė kvota - Muitinės kodeksas - 239 straipsnis - Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 - 308a, 308b ir 905 straipsniai - Reglamentas (EB) Nr. 975/2003 - Tunas - Kvotos išnaudojimas - Atidarymo diena - Sekmadienis)
2011/C 103/09
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Commissione Tributaria Provinciale di Alessandria
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Bolton Alimentari SpA
Atsakovė: Agenzia Dogane Ufficio delle Dogane di Alessandria
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Commissione Tributaria Provinciale di Alessandria — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 239 straipsnio išaiškinimas — 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), 308a–308c straipsnių, 899 straipsnio antros pastraipos ir 905 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Importo muitų grąžinimas arba netaikymas — Galimybė valstybei narei savarankiškai nuspręsti dėl prašymo grąžinti muitus — Sąvoka „ypatinga situacija“ Reglamento Nr. 2913/92 (EEB) 239 straipsnio 1 dalies prasme — Bendrijos importuotojas, kuriam netaikoma sekmadienį atidaryta tarifinė kvota, dėl to, kad nacionalinės muitinės sekmadienį nedirba.
Rezoliucinė dalis
1. |
1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007, 308a–308c straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais nedraudžiama Europos Komisijai priimti sprendimo netaikyti ūkio subjektui tarifinės kvotos dėl to, kad ši kvota išnaudota jau jos atidarymo dieną, šiuo atveju — sekmadienį, kai valstybės narės, kurioje įsteigtas šis ūkio subjektas, muitinės įstaigos nedirba. |
2. |
Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 214/2007, 308a–308c straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais nereikalaujama, jog valstybė narė prašytų Europos Komisijos sustabdyti tarifinę kvotą, kad importuotojai būtų vienodai traktuojami ir nebūtų diskriminuojami, jeigu šios tarifinės kvotos atidarymo diena yra sekmadienis, kai atitinkamos valstybės narės muitinės įstaigos nedirba ir kai ši kvota gali būti išnaudota jau jos atidarymo dieną, nes kitų valstybių narių muitinės įstaigos sekmadieniais dirba. |
3. |
Kitais nei numatytieji Reglamento Nr. 2454/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 214/2007, 899 straipsnio 1 dalyje atvejais valstybės narės muitinė gali pati priimti sprendimą dėl prašymo grąžinti muitus, numatyto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, 239 straipsnio 2 dalyje, kai mano, jog Komisijos negalima kaltinti jokiu pažeidimu, ir kai atitinkamas prašymas nepatenka nė į vieną atvejį, numatytą minėto Reglamento Nr. 2454/93 905 straipsnio 1 dalyje. |
4. |
Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1791/2006, 239 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jame gali būti numatyta netaikyti Europos Sąjungos importuotojui tarifinės kvotos, kurios atidarymo diena yra sekmadienis, dėl to, kad valstybės narės, kurioje įsteigtas šis importuotojas, muitinės įstaigos sekmadieniais nedirba. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/7 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën prieš Marishipping and Transport BV
(Byla C-11/10) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 - Bendrasis muitų tarifas - Muitai - Atleidimas - Farmacinės medžiagos - Sudėtis - Apribojimai)
2011/C 103/10
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hoge Raad der Nederlanden
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Staatssecretaris van Financiën
Atsakovė: Marishipping and Transport BV
Dalykas
Hoge Raad der Nederlanden prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Nyderlandai — Belgija — 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priedo aiškinimas — Nuo muito atleistos farmacinės medžiagos — Negryna medžiaga — Apribojimai
Rezoliucinė dalis
1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, su pakeitimais, padarytais atitinkamai 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2001 ir 2002 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamentu Nr. 1832/2002, I priedo pirmos dalies II skyriaus C skirsnio 1 punkto i papunktį reikia aiškinti taip, kad į šio I priedo trečios dalies 3 priede nurodytų medžiagų sąrašą įtraukta farmacinė medžiaga, papildyta kitomis medžiagomis, ypač farmacinėmis, nebegali būti atleista nuo muito, kaip tai būtų, jei tokia medžiaga būtų gryna.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/8 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) The Number Ltd, Conduit Enterprises Ltd prieš Office of Communications, British Telecommunications plc
(Byla C-16/10) (1)
(Teisės aktų derinimas - Telekomunikacijos - Tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/22/EB - Įmonių paskyrimas teikti universaliąsias paslaugas - Specialūs įpareigojimai paskirtai įmonei - Informacijos apie abonentus teikimo paslaugos ir abonentų knygos)
2011/C 103/11
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division)
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: The Number Ltd, Conduit Enterprises Ltd
Atsakovės: Office of Communications, British Telecommunications plc
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349) ir 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337) aiškinimas — Įmonių paskyrimas teikti universaliąsias paslaugas — Specifiniai įpareigojimai, kuriuos galima nustatyti paskirtajai įmonei.
Rezoliucinė dalis
Pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės, nusprendusios pagal šią nuostatą paskirti vieną arba kelias įmones užtikrinti universaliųjų paslaugų arba atskirų jų elementų teikimą, kaip nurodyta tos pačios direktyvos 4–7 straipsniuose ir 9 straipsnio 2 dalyje, gali joms nustatyti tik šios direktyvos nuostatose numatytus specifinius įpareigojimus, kurie susiję su pačių paskirtų įmonių vykdomu minėtų paslaugų arba jų elementų teikimu galutiniams vartotojams.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/8 |
2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal de première instance de Liège (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Missionswerk Werner Heukelbach ev prieš État belge
(Byla C-25/10) (1)
(Tiesioginiai mokesčiai - Laisvas kapitalo judėjimas - Paveldimo turto mokestis - Palikimas pagal testamentą pelno nesiekiančioms organizacijoms - Atsisakymas taikyti lengvatinį tarifą, kai šios organizacijos turi veiklos buveinę kitoje valstybėje narėje nei toje, kur faktiškai gyveno ar dirbo palikėjas - Apribojimas - Pateisinimas)
2011/C 103/12
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal de première instance de Liège
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Werner Heukelbach ev
Atsakovė: État belge — SPF Finances
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal de première instance de Liège — SESV 18, 45, 49 ir 54 straipsnių aiškinimas — Paveldėjimo mokesčiai — Atsisakymas taikyti sumažintą mokesčio tarifą, taikomą testamentu ne pelno siekiančioms asociacijoms ir viešiesiems fondams paliekamam turtui, kai šių asociacijų ir fondų buveinė yra kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gyveno arba dirbo palikėjas — Diskriminacija dėl pilietybės — Įsistiegimo laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
SESV 63 straipsniu draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos galimybė pasinaudoti lengvatiniu paveldimo turto mokesčio tarifu suteikiama tik pelno nesiekiančioms organizacijoms, turinčioms veiklos buveinę šioje valstybėje narėje ar valstybėje narėje, kurioje palikėjas mirties momentu faktiškai gyveno ar turėjo darbo vietą arba kurioje jis anksčiau faktiškai gyveno ar turėjo darbo vietą.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/9 |
2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Linköpings tingsrätt (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Lotta Andersson prieš Staten genom Kronofogdemyndigheten i Jönköping, Tillsynsmyndigheten
(Byla C-30/10) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 80/987/EEB - 10 straipsnio c punktas - Nacionalinė nuostata - Įsipareigojimas apmokėti nepatenkintus darbuotojų reikalavimus - Netaikymas asmenims, kurie likus šešiems mėnesiams prieš pateikiant prašymą pripažinti įmonės, kurioje dirbo, nemokumą turėjo didelę jos dalį ir darė didelį poveikį jos veiklai)
2011/C 103/13
Proceso kalba: švedų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Linköpings tingsrätt
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Lotta Andersson
Atsakovė: Staten genom Kronofogdemyndigheten i Jönköping, Tillsynsmyndigheten
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Linköpings tingsrätt — 1980 m. spalio 20 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/74/EB, 10 straipsnio c punkto aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kurie darbuotojo neįtraukia į sąrašą asmenų, kurių atžvilgiu taikomi įsipareigojimai apmokėti darbuotojų reikalavimus, remiantis tuo, kad jis pats ar kartu su savo artimais giminaičiais mažiau nei šešis mėnesius prieš pateikiant prašymą pripažinti nemokumą turėjo didelę darbdavio įmonės ar verslo dalį ir darė didelį poveikį jos veiklai.
Rezoliucinė dalis
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam (kodifikuota redakcija) 12 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jam neprieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kurioje darbuotojui nenumatyta nepatenkintų reikalavimų apmokėjimo garantija remiantis tuo, kad jis pats ar kartu su savo artimais giminaičiais šešis mėnesius prieš pateikiant prašymą pripažinti įmonės nemokumą turėjo didelę šios įmonės dalį ir darė didelį poveikį jos veiklai.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/9 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Cour d'appel de Rouen (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Marc Berel ir kt. prieš Administration des douanes de Rouen, Receveur principal des douanes du Havre, Administration des douanes du Havre
(Byla C-78/10) (1)
(Bendrijos muitinės kodeksas - 213, 233 ir 239 straipsniai - Kelių skolininkų solidarioji atsakomybė už tą pačią skolą muitinei - Atsisakymas išieškoti importo muitus - Skolos muitinei išnykimas - Solidariojo bendraskolio galimybė remtis atsisakymu išieškoti skolą muitinei iš kito bendraskolio - Nebuvimas)
2011/C 103/14
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour d'appel de Rouen
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Marc Berel, bendrovės Port Angot Développement atstovas, Emmanuel Hess, bendrovės Port Angot Développement bankroto administratorius, Rijn Schelde Mondia France SA, Receveur principal des douanes de Rouen Port, Administration des douanes — Havre Port, Société Port Angot Développement, SAS Manutention de produits Chimiques et miniers Maprochim SAS teisių perėmėja, Asia Pulp & Paper France EURL
Atsakovai: Administration des douanes de Rouen, Receveur principal des douanes du Havre, Administration des douanes du Havre
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour d'appel de Rouen — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307) 213, 233 ir 239 straipsnių išaiškinimas — Atsisakymas išieškoti importo muitus — Solidariųjų prievolių muitinei bendraskolio negalėjimas remtis anksčiau kito bendraskolio atžvilgiu priimtu atsisakymu išieškoti importo muitus
Rezoliucinė dalis
1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97, 213, 233 ir 239 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos solidariosios atsakomybės už skolą muitinei pagal 213 straipsnį, kaip antai nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, atveju draudžiama taikyti nacionalinės teisės principą, kad pagal 239 straipsnį vienam solidariajam bendraskoliui suteiktu atsisakymu išieškoti dalį muitų gali remtis ir kiti bendraskoliai, nes to paties kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos b punkte numatytas skolos išnykimas susijęs su pačia skola ir todėl visi solidarieji bendraskoliai atleidžiami nuo tokios jos sumos, kokią buvo atsisakyta išieškoti, mokėjimo.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/10 |
2011 m. vasario 17 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę
(Byla C-321/10) (1)
(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2007/2/EB - Aplinkos apsaugos politika - Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra (INSPIRE) - Keitimasis elektronine forma saugomais duomenimis ir jų atnaujinimas - Nevisiškas perkėlimas)
2011/C 103/15
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Sénéchal
Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama T. Materne ir M. Jacobs
Dalykas
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, p. 1), nepriėmimas per nustatytą terminą arba nepranešimas apie juos.
Rezoliucinė dalis
1. |
Per nustatytą terminą nepriėmusi visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą. |
2. |
Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/10 |
2011 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę
(Byla C-391/10) (1)
(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2007/36/EB - Naudojimasis tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje - Nevisiškas perkėlimas per nustatytą terminą)
2011/C 103/16
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir L. de Schietere de Lophem
Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama M. Jacobs ir J.-C. Halleux
Dalykas
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, p. 17), nepriėmimas ar nepranešimas apie jas per nustatytą terminą.
Rezoliucinė dalis
1. |
Per nustatytą terminą nepriėmusi 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą. |
2. |
Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/11 |
2011 m. vasario 3 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką
(Byla C-395/10) (1)
(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2007/2/EB - Aplinkosaugos politika - Erdvinės informacijos infrastruktūra - Keitimasis duomenimis ir jų atnaujinimas elektroniniu formatu - Nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama direktyva, nepriėmimas)
2011/C 103/17
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir V. Peere
Atsakovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir S. Menez
Dalykas
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, reikalingų įgyvendinti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, p. 1), nepriėmimas per nustatytą terminą
Rezoliucinė dalis
1. |
Per nustatytą terminą nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų įgyvendinti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą. |
2. |
Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/11 |
2010 m. sausio 29 d. Antoni Tomasz Uznański pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) nutarties byloje T-348/09 Uznański prieš Lenkiją
(Byla C-143/10 P)
2011/C 103/18
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Apeliantas: Antoni Tomasz Uznański, atstovaujamas advokato A. Nowak
Kita proceso šalis: Lenkijos Respublika
2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) atmetė apeliacinį skundą.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/11 |
2010 m. gruodžio 23 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Waldemar Hudzinski prieš Agentur für Arbeit Wesel — Familienkasse
(Byla C-611/10)
2011/C 103/19
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Waldemar Hudzinski
Atsakovė: Agentur für Arbeit Wesel — Familienkasse
Prejudicinis klausimas
Ar Reglamento Nr. 1408/71 (1) 14a straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį nekompetentinga laikoma valstybė narė bet kuriuo atveju neturi teisės pagal savo nacionalinę teisę skirti išmokų šeimai tik laikinai jos teritorijoje dirbančiam darbuotojui, kai nei jis pats, nei jo vaikai nuolat ar įprastai negyvena nekompetentingoje valstybėje?
(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/11 |
2010 m. gruodžio 23 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Jaroslaw Wawrzyniak prieš Agentur für Arbeit Mönchengladbach — Familienkasse
(Byla C-612/10)
2011/C 103/20
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Jaroslaw Wawrzyniak
Atsakovė: Agentur für Arbeit Mönchengladbach — Familienkasse
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar Reglamento Nr. 1408/71 (1) 14 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad bet kuriuo atveju pagal šią nuostatą nekompetentingai valstybei narei, į kurią darbuotojas išsiųstas dirbti ir kuri nėra darbuotojo vaiko gyvenamosios vietos valstybė narė, draudžiama mokėti komandiruotam darbuotojui šeimos išmokas, jei šioje valstybėje narėje dėl išsiuntimo darbuotojas neatsiduria nepalankesnėje teisinėje padėtyje? |
2. |
Jei atsakymas į pirmą klausimą būtų neigiamas: Ar Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad nekompetentinga valstybė narė, į kurią išsiųstas darbuotojas, bet kuriuo atveju gali mokėti šeimos išmokas tik jei nustatyta, jog kitoje valstybėje narėje asmuo neturi teisės į šeimos išmokas? |
3. |
Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar Bendrijos ar Sąjungos teisės nuostatoms prieštarauja nacionalinės teisės nuostata, kaip antai EStG 65 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 2 punktas ir šio straipsnio 2 dalis, pagal kurią nesuteikiama teisė į šeimos išmokas, jei panašios išmokos turi būti mokamos užsienyje arba turėtų būti mokamos pateikus atitinkamą prašymą? |
4. |
Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas: Kaip išspręsti susidariusią teisių, turimų kompetentingoje valstybėje narėje, kuri yra vaikų gyvenamosios vietos valstybė, ir turimų nekompetentingoje valstybėje narėje, kuri nėra vaikų gyvenamosios vietos valstybė, kumuliaciją? |
(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35).
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/12 |
2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką
(Byla C-625/10)
2011/C 103/21
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-P. Keppenne ir H. Støvlbæk
Atsakovė: Prancūzijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
— |
Pripažinti, kad, nesiimdama pakankamai priemonių pirmajam geležinkelių transporto teisės aktų rinkiniui įgyvendinti, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal:
|
— |
Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškinyje Komisija pateikia du kaltinimus.
Pirma, ji kaltina atsakovę neįvykdžius visų įsipareigojimų, numatytų pirmajame geležinkelių transporto teisės aktų rinkinyje, kuriame reikalaujama, kad būtų ne tik atskirti geležinkelio paslaugų teikimą užtikrinantys subjektai (Prancūzijoje — SNCF) nuo infrastruktūrą valdančių subjektų (Prancūzijoje — RFF), bet ir kad taip vadinamas „pagrindines“ infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo funkcijas užtikrintų nešališkos institucijos. SNCF yra atsakinga už tam tikras pagrindines su linijų skirstymu susijusias funkcijas, t. y. funkcijas, kurias ji vykdo per Direction des Circulations Ferroviaires (DCF, Geležinkelių eismo direkcija). Ši specializuota tarnyba nėra nešališka SNCF atžvilgiu nei teisiniu nei organizaciniu ir sprendimų priėmimo požiūriais.
Antra, ieškovė nurodo, kad nacionaliniais teisės aktais tinkamai ir pilnai neperkeliami Direktyvos 2001/14/EB reikalavimai, susiję su veiklos rezultatų gerinimo sistemos įtvirtinimu mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra srityje. Prancūzijos teisės aktai kelia problemų ir dėl to, kad juose numatyta nepakankamai priemonių, skirtų mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir mokesčių už naudojimąsi ja dydį.
(1) 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341)
(2) 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404)
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/13 |
2010 m. gruodžio 28 d.Kalliope Agapiou Joséphidès pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-439/08 Agapiou Joséphidès prieš Komisiją ir EACEA
(Byla C-626/10 P)
2011/C 103/22
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Kalliope Agapiou Joséphidès, atstovaujama advokatų C. Joséphidès ir H. Joséphidès
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Agence exécutive „Éducation, audiovisuel et culture“ (EACEA)
Apeliantės reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. spalio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-439/08. |
— |
Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 1 d.Agence exécutive „Éducation, audiovisuel et culture“ (EACEA) sprendimą atmesti ieškovės prašymą leisti susipažinti su kai kuriais dokumentais, esančiais byloje Nr. 07/0122, susijusioje su Jean Monnet kompetencijos centro skyrimu Kipro universitetui. |
— |
Panaikinti 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimą C(2007) 3749 dėl individualaus sprendimo skirti dotacijas pagal mokymosi visą gyvenimą programos Jean Monnet paprogramę. |
— |
Priteisti iš kitų proceso šalių apeliantės patirtas bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė pateikia kelis pagrindus.
Kalliope Agapiou Joséphidès nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos bendrą asmeninę teisę susipažinti su dokumentais, susijusią su skaidrumo principu, kuris įtvirtintas ES sutarties 1 straipsnio antroje pastraipoje ir 6 straipsnyje, EB 255 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (8 straipsnis, 41 straipsnio 2 dalies b punktas, 42 straipsnis ir 52 straipsnio 6 dalis). Bendrasis Teismas taip pat padarė procedūros klaidą, nepaisydamas ieškovės per posėdį pateiktų nuorodų į Pagrindinių teisių chartiją ir neatsižvelgdamas į 2009 m. birželio 3 d. Kipro Respublikos ombudsmeno išvadas, susijusias su Kipro universiteto atsisakymu leisti susipažinti su tokiais pačiais ginčijamais dokumentais, kokius turi ieškovės.
Apeliantė tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nuspręsdamas, kad Agence exécutive „Education, audiovisuel et culture“ (EACEA) buvo kompetentinga spręsti dėl patvirtinamojo prašymo leisti susipažinti su dokumentais, ir atmesdamas apeliantės pareikštą prieštaravimą dėl EACEA valdymo komiteto sprendimo teisėtumo.
Be to, ji pažymi, kad pažeistos kelios Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (1) nuostatos, kurias Bendrasis Teismas išaiškino pernelyg siaurai ir neįvertindamas teismo praktikoje suformuluotų principų.
Apeliantė taip pat nurodo, kad pažeisti lojalumo, nuoseklumo, gero administravimo ir pareigos motyvuoti principai.
Galiausiai ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas, nepanaikindamas 2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos sprendimo C(2007) 3749, padarė teisės klaidą.
(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/13 |
2010 m. gruodžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Slovėnijos Respubliką
(Byla C-627/10)
2011/C 103/23
Proceso kalba: slovėnų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk ir D. Kukovec
Atsakovė: Slovėnijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
— |
Pripažinti, kad Slovėnijos Respublika, kiek tai susiję su pirmojo geležinkelių transporto paketo įgyvendinimu, nevykdo iš dalies pakeistos Direktyvos 91/440/EEB (1) 6 straipsnio 3 dalies ir II priedo bei Direktyvos 2001/14/EB (2) 14 straipsnio 2 dalies, Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2-5 dalių, 7 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio ir 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų. |
— |
Priteisti iš Slovėnijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisijos teigimu, Slovėnijos Respublika nevykdo iš dalies pakeistos Direktyvos 91/440/EEB 6 straipsnio 3 dalies ir II priedo bei Direktyvos 2001/14/EB 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes infrastruktūros valdytojas, kuris pats teikia geležinkelių transporto paslaugas, vadovauja traukinių eismui ir dėl to dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su traukinio linijų paskirstymu, ar paskirstant vežimo pajėgumus.
Komisijos manymu, Slovėnijos Respublika taip pat nesilaikė Direktyvos 2001/14/EB 6 straipsnio 2-5 dalyse numatytų įsipareigojimų, nes neužtikrino mechanizmo, skatinančio mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir prieigos mokesčių dydį.
Toliau Komisija tvirtina, kad Slovėnijos Respublika neįvykdė Direktyvos 2001/14/EB 7 straipsnio 3 dalyje numatytų įsipareigojimų, nes nenumatė skaičiavimo metodo, skirto užtikrinti, kad už minimalų prieigos paketą ir prieigą prie geležinkelių infrastruktūros objektų nustatomi mokesčiai būtų lygūs išlaidoms, tiesiogiai turėtoms dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos.
Be to, Komisijos teigimu, Slovėnijos Respublika neįvykdė Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnyje numatytų įsipareigojimų, nes nenustatė veiklos rezultatų gerinimo sistemos, skatinančios geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytoją mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą.
Be viso to, Slovėnijos Respublika neįvykdė Direktyvos 2001/14/EB 8 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų, nes savo nacionalinės teisės aktuose nenumatė, kad reikia patikrinti, ar atitinkamame rinkos segmente leidžiama taikyti antkainius tam, kad būtų visiškai kompensuotos infrastruktūros valdytojo patirtos išlaidos.
Galiausiai, Komisijos teigimu, Slovėnijos Respublika neįvykdė Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų, nes neįsteigė reguliavimo institucijos, kuri, priimdama sprendimus, būtų nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojo ar pareiškėjo.
(1) 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341).
(2) 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 404).
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/14 |
2011 m. sausio 6 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Titus Alexander Jochen Donner
(Byla C-5/11)
2011/C 103/24
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesgerichtshof
Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje
Titus Alexander Jochen Donner
kita proceso šalis:
Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof
Prejudiciniai klausimai
Ar laisvą prekių judėjimą reglamentuojančius SESV 34 ir 36 straipsnius reikia aiškinti kaip draudžiančius bausti, taikant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, už bendrininkavimą neteisėtai platinant autorių teisių saugomus kūrinius, kai, kitoje valstybėje parduodant Vokietijoje autorių teisių saugomą kūrinį, kumuliatyviai:
— |
šis kūrinys įvežamas į Vokietiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir teisė faktiškai disponuoti juo perkeliama į Vokietiją, |
— |
nuosavybės teisės perleidžiamos kitoje valstybėje narėje, kurioje autorių teisių apsauga kūriniui netaikoma arba negali būti įgyvendinta? |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/14 |
2011 m. sausio 17 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Varzim Sol — Turismo, Jogo e Animação, SA prieš Fazenda Pública
(Byla C-25/11)
2011/C 103/25
Proceso kalba: portugalų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supremo Tribunal Administrativo
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Varzim Sol — Turismo, Jogo e Animação, SA
Atsakovė: Fazenda Pública
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar CIVA (Código do imposto sobre o valor acrescentado, Pridėtinės vertės mokesčio kodeksas) 23 straipsnis neprieštarauja 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 17 straipsnio 2 ir 5 dalims ir 19 straipsniui |
2. |
Jei atsakymas į pirmąjį klausimą teigiamas, ar dėl minėtame 23 straipsnyje nustatytos specialios apmokestinamųjų asmenų, vykdančių vien apmokestinamuosius sandorius, nors, atsižvelgiant į tiesioginę jų paskirtį, jie yra neapmokestinami dėl šiam sektoriui skiriamų subsidijų („inputs“), sumokėto pridėtinės vertės mokesčio atskaitos proporcijos neprieštaraujama minėtos direktyvos 17 straipsnio 2 ir 5 dalims bei 19 straipsniui? |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/15 |
2011 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respublika
(Byla C-34/11)
2011/C 103/26
Proceso kalba: portugalų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Guerra e Andrade ir A. Alcover San Pedro
Atsakovė: Portugalijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
— |
Pripažinti, jog neužtikrinusi, kad KD10 koncentracija aplinkos ore neviršytų ribinių verčių, kaip reikalaujama pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (1) 13 straipsnį, Portugalijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos šį straipsnį. |
— |
Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija atsižvelgdama į pareikštus kaltinimus savo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendime ir į Portugalijos pateiktas ataskaitas, kurios parodo, kad KD10 ribinės vertės toliau viršijamos įvairiose zonose ir aglomeracijose ir kad kai kuriais atvejais pastebima ilgalaikio viršijimo tendencija, mano, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2008/50 13 straipsnį, kiek tai susiję su Bragoje, Porto pakrantėje, Área metropolitana de Lisboa norte ir Área metropolitana de Lisboa sul esančiomis aglomeracijomis ir zonomis.
(1) OL L 152, p. 1.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/15 |
2011 m. sausio 21 d.High Court of Justice (England and Wales) (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Test Claimants in the FII Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue, Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs
(Byla C-35/11)
2011/C 103/27
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
High Court of Justice (England and Wales) (Chancery Division)
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Test Claimants in the FII Group Litigation
Atsakovai: Commissioners of Inland Revenue, Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar 2006 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation prieš Commissioners of Inland Revenue, C-446/04, Rink. p. I 11753, 56 punkto formuluotės „apmokestinimo tarifas“ ir „skirtingi apmokestinimo tarifai“:
|
2. |
Ar atsakymas į prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje C-446/04 pateiktus antrąjį ir ketvirtąjį klausimus būtų kitoks, jeigu:
|
3. |
Ar antrojo klausimo b punkte minėtomis aplinkybėmis ACT sumokėjusi bendrovė turi teisę reikalauti grąžinti neteisėtai surinktą mokestį (Sprendimas San Giorgio (1)), ar tik teisę reikalauti žalos atlyginimo (Sprendimas Brasserie du Pêcheur ir Factortame (2))? |
4. |
Ar tuo atveju, jeigu nagrinėjami nacionalinės teisės aktai yra taikomi ne vien tik tokiomis aplinkybėmis, kai patronuojanti bendrovė turi lemiamos įtakos dividendus mokančiai bendrovei, bendrovė rezidentė gali remtis SESV 63 straipsniu (buvęs EB 56 straipsnis) dividendų, gautų iš dukterinės bendrovės, kuriai ji turi lemiamos įtakos ir kuri yra trečiosios valstybės rezidentė, atžvilgiu? |
5. |
Ar Teisingumo Teismo atsakymas į prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje C-446/04 pateiktą trečiąjį klausimą galioja ir tais atvejais, kai dukterinės bendrovės ne rezidentės, kurioms negalima perkelti ACT, neapmokestinamos pelno mokesčiu patronuojančios bendrovės valstybėje narėje? |
(1) 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimas Amministrazione delle Finanze della Stata prieš SpA San Giorgio, 199/82, Rink. p. 3595.
(2) 1996 m. kovo 5 d. Sprendimas Brasserie du Pêcheu: SA prieš Vokietijos Federacinę Respubliką ir The Queen priešv Secretary of State far Transport, ex parte Factortame Ltd ir kt., sujungtos bylos C-46/93 ir C-48/93, Rink. p. I-1029.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/16 |
2011 m. sausio 31 d.Cour d'appel d'Amiens (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Joao Pedro Lopes Da Silva Jorge
(Byla C-42/11)
2011/C 103/28
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour d'appel d'Amiens
Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje
Joao Pedro Lopes Da Silva Jorge
Prejudiciniai klausimai
1. |
Ar EB 12 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui prieštarauja tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip Baudžiamojo proceso kodekso 695-24 straipsnis, pagal kurį galimybė atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, suteikiama tik jeigu prašomas išduoti asmuo yra Prancūzijos pilietis ir kompetentingos Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigoja įvykdyti šią bausmę? |
2. |
Ar principas, kaip perkelti į vidaus teisę pagrindų sprendimo (1) 4 straipsnio 6 dalyje numatytą atsisakymo vykdyti pagrindą, paliekamas valstybių narių diskrecijai, ar yra privalomas, ir, konkrečiai kalbant, ar valstybė narė gali taikyti priemonę, kuria diskriminuojama dėl pilietybės? |
(1) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/16 |
2011 m. vasario 1 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką
(Byla C-46/11)
2011/C 103/29
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Petrova ir K. Herrmann
Atsakovė: Lenkijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
Komisija prašo
— |
pripažinti, kad neteisingai perkėlusi 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) 16 straipsnio 1 dalyje numatytas išimčių taikymo sąlygas, Lenkijos Respublika pažeidė įsipareigojimus pagal šią nuostatą; |
— |
priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija kaltina Lenkijos Respubliką tuo, kad ši neteisingai perkėlė į Lenkijos teisę Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas su paukščių ir gyvūnų rūšių apsauga susijusių draudimų išimtims taikyti.
Pirmiausia dviejuose Aplinkos apsaugos ministro įsakymuose dėl laukinių augalų ir gyvūnų rūšių atitinkamai 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje įtvirtintas bendras leidimas nukrypti nuo rūšių apsaugai skirtų draudimų (kaip antai tyčinio žudymo, gaudymo draudimo ir t. t.), kiek tai susiję su racionalaus žemės, miškų ar žuvų ūkio veikla. Tačiau, Komisijos teigimu, Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalyje tokia nukrypimo galimybė nėra numatyta.
Antra, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos galimybės nukrypti nuo gyvūnų rūšių apsaugai skirtų draudimų kalbant apie siekį „išvengti didelės žalos pirmiausia žemės, miškų ar žuvų ūkio įmonėse“ taikymo sritis yra platesnė nei Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta nukrypimo galimybė.
Trečia, Aplinkos apsaugos įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytos galimybės nukrypti nuo rūšių apsaugai skirtų draudimų, kai tai reikalinga dėl „būtinybės sumažinti didelę žalą ekonomikai, visų pirma žemės, miškų ar žuvų ūkyje“ taikymo sritis yra platesnė nei Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta nukrypimo galimybė.
Ketvirta, remiantis 2004 m. rugsėjo 28 d. nutarimu dėl saugomų laukinių gyvūnų rūšių leidžiamas kaip žuvų veisimo teritorija apibrėžtuose žuvų tvenkiniuose esančių ūdrų (Lutra Lutra) žudymas, gaudymas ir t. t., nors tai yra griežtai saugotina rūšis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 92/43/EEB IV priedą.
(1) OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/17 |
2011 m. vasario 2 d.Korkein hallinto-oikeus (Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö prieš A Oy
(Byla C-48/11)
2011/C 103/30
Proceso kalba: suomių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Korkein hallinto-oikeus
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Veronsaajien oikeudenvalvontayksikkö
Atsakovė: A Oy
Prejudicinis klausimas
Ar keitimasis akcijomis, kai Suomijos akcinė bendrovė perduoda jai priklausančios bendrovės akcijas Norvegijos bendrovei (kurios teisinė forma aksjeselskap), o kaip atlyginimą gauna Norvegijos bendrovės išleistas akcijas, atsižvelgiant į EEE susitarimo 31 ir 40 straipsnius, mokestiniu požiūriu traktuotinas taip pat neutraliai, kaip keitimasis akcijomis tarp valstybės vidaus akcinių bendrovių arba Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtų bendrovių?
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/17 |
2011 m. vasario 4 d. Fernando Marcelino Victoria Sánchez pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-61/10
(Byla C-52/11 P)
2011/C 103/31
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantas: Fernando Marcelino Victoria Sánchez, atstovaujamas advokato P. Suarez Plácido
Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas ir Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos nutartį bei pripažinti, kad Victoria Sánchez pareikštas ieškinys dėl neveikimo yra priimtinas ir kad jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat panaikinti nurodymą padengti bylinėjimosi išlaidas. |
— |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teisingumo Teismas turėtų priimti sprendimą iš esmės arba, nepatenkinus šio prašymo, pripažinęs ieškinio priimtinumą ir pagrįstumą, grąžinti jį Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą iš esmės ir priteistų iš atsakovėmis esančių institucijų bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantas pateikia tokius apeliacinio skundo pagrindus:
1. |
Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 44 straipsnio nuostatų pažeidimas, nes ieškinyje nurodytas ginčo objektas, pateiktų pagrindų santrauka ir, galiausiai, ieškinyje išdėstyti reikalavimai; minėti reikalavimai ieškinyje, kuriuo prašoma „priimti sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, jog Europos Parlamento ir Komisijos atsakymo nepateikimas į 2009 m. spalio 6 d. raštais pateiktą prašymą prieštarauja Bendrijos teisei, ir nurodyta šioms institucijoms ištaisyti padėtį“, nurodyti labai aiškiai. |
2. |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies d punkto (buvęs EB 17 straipsnis), SESV 24 straipsnio (buvęs EB 21 straipsnis) ir SESV 227 straipsnio (buvęs EB 194 straipsnis) pažeidimas pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį. Šis pažeidimas susijęs su peticija, kurią Victoria Sánchez 2008 m. išsiuntė Europos Parlamentui ir kuria jis atkreipė Parlamento dėmesį į Ispanijos piliečio, kuris drįsta atskleisti politinę korupciją ir mokestinį sukčiavimą Ispanijoje, patiriamą pavojų. Prie peticijos Parlamentui buvo pridėta sutartis, kurią pasirašė svarbūs jo šalies asmenys, — įskaitant advokatą, kurio vardas naudojamas didžiausios Ispanijos ir Portugalijos advokatų kontoros pavadinime, — ir kurioje paaiškinta, kaip visi tie asmenys apgaudinėjo valstybės iždą ir piliečius naudodamiesi fiktyviomis įmonėmis, kurių valstybė nekontroliuoja. Peticija buvo padėta į archyvą jos nenagrinėjus, o nė vienas Ispanijos deputatas Europos Parlamente neatsakė į kelis apelianto siųstus pagalbos prašymus (iš viso dešimt elektroninių laiškų), kuriuose jis prašė jo atstovų bendradarbiauti užtikrinant jo fizinį saugumą atsižvelgiant į gautus grasinimus. |
3. |
Kitomis proceso šalimis esančių institucijų padarytas ESS 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose nurodytų pagrindinių teisių pažeidimas, nes Europos Komisijos nereagavimas į 2009 m. spalio 6 d. laišką yra šiurkštus ESS 6 straipsnio pažeidimas, kadangi ši institucija turi reikalauti apsaugoti visiems europiečiams bendrą demokratinę erdvę, gerbti lygias piliečių galimybes kreiptis į institucijas ir užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą, kad mokestinis sukčiavimas netaptų prielaida, dėl kurios sprendimą turi priimti Europos Žmogaus teisių Teismas, kurio nuomone, mokesčių mokėtojas patiria netiesioginę žalą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į teisinį nesaugumą, kurį Bendrijos teisei kelia Ispanijos teismų vienas po kito priimti sprendimai, kuriuose neatsižvelgiama į apelianto teisinių atstovų pastabas dėl reikalavimo laikytis Europos teisės aktų, konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismo sprendimų bylose C-570/07 ir C-571/07 (1) dėl vaistinių steigimosi laisvės Ispanijoje. |
4. |
SESV 265 ir 266 straipsnių nuostatų pažeidimas, nes Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu siekta, jog būtų pripažinta, kad Parlamento ir Komisijos atsakymo nepateikimas į 2009 m. spalio 6 d. prašymą prieštarauja Bendrijos teisei ir kad šioms institucijoms būtų nurodyta ištaisyti padėtį. Toks atvejis numatytas ex lege pagal SESV 266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurio neveikimas pripažintas prieštaraujančiu šiai Sutarčiai, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju reikalaujama ištaisyti padėtį ir atsakyti į 2009 m. spalio 6 d. raštu pateiktą prašymą. |
(1) 2010 m. birželio 1 d. sprendimas, dar nepaskelbtas Rinkinyje.
Bendrasis Teismas
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/19 |
2011 m. vasario 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje P.P.TV prieš VRDT — Rentrak (PPT)
(Byla T-118/07) (1)
(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo PPT paraiška - Ankstesnis vaizdinis nacionalinis prekių ženklas PPTV - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
2011/C 103/32
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: P.P.TV — Publicidade de Portugal e Televisão, SA (Lisabona, Portugalija), atstovaujama advokatų I. de Carvalho Simões ir J.M. Conceição Pimenta
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), iš pradžių atstovaujama S. Laitinen, vėliau — D. Botis
Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis: Rentrak Corp. (Portlandas, Oregonas, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Dalykas
Ieškinys dėl 2007 m. sausio 17 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1040/2005-1), susijusio su protesto procedūra tarp P.P.TV — Publicidade de Portugal e Televisão, SA ir Rentrak Corp.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš P.P.TV — Publicidade de Portugal e Televisão, SA bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/19 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje FIFA prieš Komisiją
(Byla T-385/07) (1)
(Televizijos transliacijos - Direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnis - Belgijos Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų Belgijos visuomenei įvykių - Pasaulio futbolo taurė - Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise - Motyvacija - EB 43 ir 49 straipsniai - Nuosavybės teisė)
2011/C 103/33
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Fédération internationale de football association (FIFA) (Ciurichas, Šveicarija), iš pradžių atstovaujama solisitorių R. Denton, E. Batchelor, F. Young ir advokato A. Barav, vėliau M. Batchelor, A. Barav, advokato D. Reymond ir baristerės F. Carlin
Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Montaguti ir N. Yerrell, padedamų QC J. Flynn ir baristerės L. Maya
Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Belgijos Karalystė, atstovaujama L. Van den Broeck ir C. Pochet, padedamų advokatų J. Stuyck, A. Berenboom ir A. Joachimowicz, Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir J. Möller, ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Behzadi-Spencer, E. Jenkinson ir L. Seeboruth, iš pradžių padedamų baristerio T. de la Mare, vėliau baristerio B. Kennelly
Dalykas
Prašymas iš dalies panaikinti 2007 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimą 2007/479/EB dėl Belgijos priemonių, nustatytų remiantis Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalimi, suderinamumo su Bendrijos teise (OL L 180, p. 24).
Sprendimo rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Fédération internationale de football association (FIFA) padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
3. |
Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/20 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje UEFA prieš Komisiją
(Byla T-55/08) (1)
(Televizijos transliacijos - Direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnis - Jungtinės Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų šios valstybės narės visuomenei įvykių - Europos futbolo čempionatas - Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise - Motyvacija - EB 49 ir 86 straipsniai - Nuosavybės teisė)
2011/C 103/34
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Union des associations européennes de football (UEFA) (Nionas, Šveicarija), atstovaujama solisitorių A. Bell, K. Learoyd, QC D. Anderson ir solisitoriaus B. Keane
Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama F. Benyon ir E. Montaguti, padedamų QC J. Flynn ir baristerės M. Lester
Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet, padedamos advokato J. Stuyck, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama S. Behzadi-Spencer ir V. Jackson, vėliau S. Behzadi-Spencer ir L. Seeboruth, padedamų baristerių T. de la Mare ir B. Kennelly
Dalykas
Prašymas iš dalies panaikinti 2007 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2007/730/EB, kuriuo priemonės, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, pagal Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3 a straipsnio 1 dalį, pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise (OL L 295, p. 12).
Sprendimo rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Union des associations européennes de football (UEFA) padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
3. |
Belgijos Karalystė bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/20 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje FIFA prieš Komisiją
(Byla T-68/08) (1)
(Televizijos transliacijos - Direktyvos 89/552/EEB 3a straipsnis - Jungtinės Karalystės priemonės dėl itin reikšmingų šios valstybės narės visuomenei įvykių - Pasaulio futbolo taurė - Sprendimas, kuriuo priemonės pripažįstamos suderinamomis su Bendrijos teise - Motyvacija - EB 43, 49 ir 86 straipsniai - Nuosavybės teisė)
2011/C 103/35
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Fédération internationale de football association (FIFA) (Ciurichas, Šveicarija), iš pradžių atstovaujama solisitorių E. Batchelor, F. Young, advokatų A. Barav, D. Reymond ir baristerės F. Carlin, vėliau E. Batchelor, A. Barav, D. Reymond ir F. Carlin
Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama F. Benyon, E. Montaguti ir N. Yerrell, vėliau F. Benyon ir E. Montaguti, padedamų QC J. Flynn ir baristerės M. Lester
Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Belgijos Karalystė, atstovaujama C. Pochet, padedamos advokatų J. Stuyck ir A. Joachimowicz, ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama S. Behzadi-Spencer ir V. Jackson, vėliau S. Behzadi-Spencer ir L. Seeboruth, iš pradžių padedamų baristerio T. de la Mare, vėliau baristerio B. Kennelly
Dalykas
Prašymas iš dalies panaikinti 2007 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2007/730/EB dėl priemonių, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, pagal Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo 3a straipsnio 1 dalį, suderinamumo su Bendrijos teise (OL L 295, p. 1).
Sprendimo rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Fédération internationale de football association (FIFA) padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. |
3. |
Belgijos Karalystė bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/21 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Formula One Licensing prieš VRDT — Global Sports Media (F1-LIVE)
(Byla T-10/09) (1)
(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „F 1-LIVE“ paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas ir ankstesni žodiniai nacionaliniai bei tarptautinis prekių ženklai „F 1“ ir F 1 Formula 1 - Protesto atmetimas Apeliacinėje taryboje - Santykiniai atmetimo pagrindai - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis))
2011/C 103/36
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Formula One Licensing BV (Roterdamas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų B. Klingberg ir K. Sandberg
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral
Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Global Sports Media Ltd (Hamiltonas, Bermuda) iš pradžių atstovaujama T. de Haan ir J.-J. Evrard, vėliau — advokato T. de Haan
Dalykas
Ieškinys dėl 2008 m. spalio 16 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 7/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp Racing-Live SAS ir Formula One Licensing BV.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš Formula One Licensing BV bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/21 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods prieš Tarybą
(Byla T-122/09) (1)
(Dempingas - Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių importas - Teisė į gynybą - Pareiga motyvuoti - Gero administravimo principas - Reglamento (EB) Nr. 384/96 15 straipsnio 2 dalis ir 20 straipsnio 4 ir 5 dalys (dabar — Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 2 dalis ir 20 straipsnio 4 ir 5 dalys)
2011/C 103/37
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovės: Zhejiang Xinshiji Foods Co. Ltd. (Liuao Town, Sanmen County, Kinija) ir Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd. (Dangyang City, Kinija), atstovaujamos baristerio F. Carlin, solisitoriaus A. MacGregor, advokatų N. Niejahr ir Q. Azau
Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J. P. Hix ir R. Szostak, padedamų iš pradžių advokatų G. Berrisch ir G. Wolf, po to — advokato G. Berrisch
Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Komisija, atstovaujama H. Van Vliet ir C. Clyne
Dalykas
Prašymas panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas, (OL L 350, p. 35) tiek, kiek jis susijęs su ieškovėmis.
Sprendimo rezoliucinė dalis
1. |
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas, panaikinamas tiek, kiek jis susijęs su Zhejiang Xinshiji Foods Co. Ltd. ir Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd. |
2. |
Zhejiang Xinshiji Foods Co. Ltd. ir Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd. padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų. |
3. |
Europos Sąjungos Taryba padengia savo ir pusę Zhejiang Xinshiji Foods Co. Ltd. bei Hubei Xinshiji Foods Co. Ltd. bylinėjimosi išlaidų. |
4. |
Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/22 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje J & F Participações prieš VRDT — Plusfood Wrexham (Friboi)
(Byla T-324/09) (1)
(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Friboi“ paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas FRIBO - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys)
2011/C 103/38
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: J & F Participações SA (Sorokaba, Brazilija), atstovaujama advokato A. Fernández Fernández-Pacheco
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama J. Crespo Carrillo
Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Plusfood Wrexham Ltd (Llay, Reksamas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato G. van Roeyen
Dalykas
Ieškinys dėl 2009 m. balandžio 22 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 824/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp Fribo Foods Ltd ir Agropecuaria Friboi, Ltda.
Rezoliucinė dalis
1. |
Atmesti ieškinį. |
2. |
Priteisti iš J & F Participações SA bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/22 |
2011 m. vasario 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Annco prieš VRDT — Freche et fils (ANN TAYLOR LOFT)
(Byla T-385/09) (1)
(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo ANN TAYLOR LOFT paraiška - Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas LOFT - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)
2011/C 103/39
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Annco, Inc. (Vilmingtonas, Delaveras, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato G. Triet
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral
Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Freche et fils associés (Paryžius, Prancūzija)
Dalykas
Ieškinys dėl 2009 m. liepos 1 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1485/2008-1), susijusio su protesto procedūra tarp Freche et fils associés ir Annco, Inc, panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
1. |
Panaikinti 2009 m. liepos 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1485/2008-1). |
2. |
Likusi ieškinio dalis yra nepriimtina. |
3. |
Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/22 |
2010 m. rugsėjo 28 d. pareikštas ieškinys byloje Gill prieš Komisiją
(Byla T-471/10)
2011/C 103/40
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovas: Brendan Gill (Lifordas, Airija), atstovaujamas SC A. M. Collins, baristerio N. J. Travers ir solisitoriaus D. P. Barry
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovo reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą (pranešta Airijai dokumentu C(2010) 4752, kurį ieškovas gavo 2010 m. liepos 16 d.), kuriuo buvo atmesti prašymai padidinti saugumo pajėgumus ir prailginti laivą MFV Brendelen ir pakeisti prailgintą MFV Brendelen siūlomu nauju pelaginių žuvų žvejybos laivu, ir kuriuo buvo pakeistas su šiais prašymais susijęs sprendimas, įtrauktas į 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. 2003/245, susijusį su Komisijos gautais prašymais nustatyti didesnius IV daugiametės orientavimo programos tikslus, siekiant pagerinti ilgesnių kaip dvylikos metrų ilgio laivų saugą, navigaciją jūroje, higieną, produktų kokybę ir darbo sąlygas (OL L 90, 2003, p. 48), kuris, kiek jis susijęs su ieškovu, buvo panaikintas 2006 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimu sujungtose bylose T-218/03–T-240/03, Boyle ir kt. prieš Komisiją, Rink. p. II-1699. |
— |
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šiuo ieškiniu ieškovas, remdamasis SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti 2010 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą (pranešta Airijai dokumentu C(2010) 4752, kurį ieškovas gavo 2010 m. liepos 16 d.), kuriuo buvo atmesti prašymai padidinti saugumo pajėgumus ir prailginti laivą MFV Brendelen ir pakeisti prailgintą MFV Brendelen siūlomu nauju pelaginių žuvų žvejybos laivu, ir kuriuo buvo pakeistas su šiais prašymais susijęs sprendimas, įtrauktas į 2003 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimą Nr. 2003/245, susijusį su Komisijos gautais prašymais nustatyti didesnius IV daugiametės orientavimo programos tikslus, siekiant pagerinti ilgesnių kaip dvylikos metrų ilgio laivų saugą, navigaciją jūroje, higieną, produktų kokybę ir darbo sąlygas (OL L 90, 2003, p. 48), kuris, kiek jis susijęs su ieškovu, buvo panaikintas 2006 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimu sujungtose bylose T-218/03–T-240/03, Boyle ir kt. prieš Komisiją, Rink. p. II-1699.
Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo šiuos pagrindus:
|
Pirma, ieškovas teigia, kad atsakovė veikė neturėdama tam teisinio pagrindo. 1997 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 97/413/EB dėl Bendrijos žuvininkystės sektoriaus restruktūrizavimo tikslų ir išsamių taisyklių laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., siekiant pasiekti tvarią pusiausvyrą tarp išteklių ir jų naudojimo (OL L 175, 1997, p. 27) 4 straipsnio 2 dalis išlieka kaip tinkamas ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, ir dėl to Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą ad hoc. |
|
Antra, ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė esminį procedūros reikalavimą. Ieškovas teigia, kad pagal Tarybos sprendimą 97/413/EB ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas taikant Vadybos komiteto procedūrą, o Komisija, pasirinkusi priimti sprendimą ad hoc, veikė pažeisdama esminį procedūros reikalavimą. |
|
Trečia, ieškovas tvirtina, kad netinkamai interpretavusi Tarybos sprendimo 97/413/EB 4 straipsnio 2 dalį, Komisija viršijo savo įgaliojimus remdamasi nesusijusiais kriterijais ir nekreipdama dėmesio į sąvoką „žvejybinės pastangos“, numatytą Tarybos sprendime 97/413/EB ir Bendrijos žuvininkystės teisės aktuose, kurie galiojo tuo metu, kai ieškovas 2001 m. gruodžio mėnesį pateikė prašymą dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo. |
|
Be to, nurodoma, kad ginčijamame sprendime yra tam tikrų akivaizdžių ieškovo prašymo dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo vertinimo klaidų. Ieškovas tvirtina, kad Komisijos sprendimas, kuriuo ieškovo prašymas atmestas dėl to, kad pasiūlyto naujo laivo po pagrindiniu deniu esanti talpa yra didesnė negu laivo Brendelen, yra akivaizdžiai klaidingas, kaip ir prielaida, kad pasiūlyto naujo laivo „žvejybinės pastangos“ būtų efektyvesnės negu pirminio ir prailginto laivo Brendelen. |
|
Galiausiai ieškovas tvirtina, kad Komisija pažeidė ieškovo teisę į vienodą požiūrį. Ieškovas teigia, kad Komisijos atsisakymas patenkinti prašymą dėl to, kad pasiūlyto naujo laivo po pagrindiniu deniu esanti talpa yra didesnė, yra aiškus požiūrio skirtumas ir neleistina ieškovo diskriminacija, palyginti su visiškai skirtingu požiūriu kai kurių kitų prašymų dėl su saugumu susijusio laivo talpos padidinimo atžvilgiu, kurie buvo patenkinti Sprendime Nr. 2003/245, kaip ir vienas iš prašymų, kuris iš pradžių buvo atmestas šiuo sprendimu, tačiau po to patenkintas 2010 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimu, apie kurį pranešta dokumentu C(2010) 4765. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/23 |
2011 m. sausio 24 d. pareikštas ieškinys byloje Verenigde Douaneagenten prieš Komisiją
(Byla T-32/11)
2011/C 103/41
Proceso kalba: olandų
Šalys
Ieškovė: Verenigde Douaneagenten BV (Roterdamas, Nyderlandai), atstovaujama advokato J. van der Meché
Atsakovė: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos
Ieškovės reikalavimai
Ieškovė prašo
— |
panaikinti sprendimą dėl toliau išdėstytų priežasčių. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė prašo panaikinti 2010 m. spalio 1 d. Europos Komisijos sprendimą REC 02/09.
Remdamasi Reglamento Nr. 2913/92 (1) 220 straipsnio 2 dalies b punktu ir Reglamento Nr. 2454/93 (2) 871 straipsniu, Komisija konstatavo, kad ieškovė veikė sąžiningai bei laikėsi visų galiojančių teisės aktų dėl muitinės deklaracijos pateikimo, tačiau šiuo atveju nėra kompetentingos institucijos klaidos ir todėl negalima atsisakyti išreikalauti papildomus muitus.
Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju buvo padaryta klaida, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrąją sakinio dalį. Anot jos, pagal šią sakinio dalį, jeigu prekių lengvatinis statusas nustatomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą ir yra sąsajų su trečiosios valstybės institucijomis, tai, kad šios institucijos išdavė neteisingą licenciją laikoma klaida. Būtent taip yra šiuo atveju.
Be to, papildomai išreikalaudamos muitus Nyderlandų muitinės institucijos turi įrodyti, kad neteisinga licencija buvo išduota dėl to, kad eksportuotojas pateikė neteisingus duomenis.
Todėl darytina išvada, kad Kurakao muitinės institucijų išduotos neteisingos licencijos yra klaida pagal Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrąją sakinio dalį.
Be to, per savo tyrimą Komisija nustatė, kad ieškovė nebuvo atlikusi jokių sukčiavimo veiksmų ir nesielgė akivaizdžiai aplaidžiai, tačiau nėra ypatingų aplinkybių ir todėl atsisakymas išreikalauti muitus nebūtų pateisinamas.
Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime esantis pagal Reglamento Nr. 2913/92 239 straipsnį priimtas sprendimas dėl atsisakymo išreikalauti muitus nebuvo priimtas per Reglamento Nr. 2454/93 907 straipsnyje nustatytą terminą. Todėl Nyderlandų muitinės institucija turi patenkinti prašymą atsisakyti išreikalauti muitus.
Tyrimo metu Komisija taip pat taikė neteisingą procedūrą, nes neišklausė ieškovės ir nesuteikė jai galimybės tinkamai pristatyti savo nuomonę, o tai prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintam teisės būti išklausytam principui.
Ieškovė taip pat mano, kad šiuo atveju susiklostė ypatingos aplinkybės, nes norėdama pasiremti Reglamento Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktu ieškovė priklauso nuo dokumentų, kurių neturi ir kurių neprivalėjo turėti.
(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).
(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3).
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/24 |
2011 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Kraft Foods Global Brands prieš VRDT — Fenaco (SUISSE PREMIUM)
(Byla T-60/11)
2011/C 103/42
Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų
Šalys
Ieškovė: Kraft Foods Global Brands LLC (Nortfildas, JAV), atstovaujama advokato M. de Justo Bailey
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Fenaco Genossenschaft (Bernas, Šveicarija)
Ieškovės reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. lapkričio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 522/2010-1); |
— |
priteisti iš atsakovės ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Fenaco Genossenschaft
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas SUISSE PREMIUM 30,31 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms
Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė
Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis prekių ženklas PREMIUM 30 klasės prekėms
Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą
Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją
Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/25 |
2011 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Recombined Dairy System prieš Europos Komisiją
(Byla T-65/11)
2011/C 103/43
Proceso kalba: danų
Šalys
Ieškovė: Recombined Dairy System (Horsensas, Danija), atstovaujama advokatų T. K. Kristjánsson ir T. Gønge
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovės reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos sprendimo (byla C(2010) 7692 (REC 03/08), skirto Danijos muitinės institucijoms, kuriuo konstatuojama, kad 1 406 486,06 EUR (10 492 385,99 DKK) sumą galima pagrįstai a posteriori išieškoti kaip importo muitus, apie kuriuos Danijos Karalystė nurodė 2008 m. spalio 6 d. paraiškoje, o 1 234 365,24 EUR (9 208 364,69 DKK) sumą atsisakyti išieškoti kaip importo muitus, apie kuriuos nurodoma 2008 m. spalio 6 d. Danijos Karalystės paraiškoje, nėra pagrįstas, 1 straipsnio 2 ir 4 dalis. |
— |
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisijos išvada, kad nagrinėjamų importo muitų a posteriori išieškojimas yra pagrįstas, o atsisakymas juos išieškoti ne, grindžiama vertinimu, susijusiu muitinės institucijų klaida pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (1) 236 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalies b punktą, bei ypatingomis aplinkybėmis pagal minėto reglamento 239 straipsnį.
Ginčijamajame sprendime Komisija nusprendė, kad:
— |
muitinės institucijos nepadarė klaidos, kiek tai susiję su dviem produktais, dėl kurių ieškovė gavo privalomąją tarifinę informaciją (PTI); |
— |
muitinės institucijos padarė klaidą, kiek tai susiję su vienu produktu, dėl kurio muitinės institucijos pranešė ieškovei, kad PTI nebuvo reikalinga, nes ieškovė jau turėjo PTI produktui, kuri buvo jam tapatus muitų mokėjimo tikslais; |
— |
muitinės institucijos nepadarė klaidos, kiek tai susiję su kitais dviem produktais, dėl kurių ieškovė neprašė PTI, nes muitų mokėjimo tikslais produktai buvo tapatūs tiems produktams, dėl kurių ieškovė gavo PTI. |
Be to, Komisija nustatė, kad dviejų produktų, dėl kurių buvo išduota PTI, atžvilgiu ir produkto, dėl kurio buvo nuspręsta, kad PTI nereikalinga, atžvilgiu buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, tačiau dėl paskutinių dviejų produktų ypatingų aplinkybių nebuvo, nes dėl jų ieškovė neprašė PTI.
Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo šiuos pagrindus:
1. |
Pirmuoju pagrindu ieškovė teigia, kad per visą laikotarpį muitinės institucijos klydo dėl visų penkerių produktų, nes dėl to, kad muitinės institucijos pagal išduotą PTI produktus klasifikavo pagal 3504 poziciją, ieškovė pagrįstai pasitikėjo, kad toks klasifikavimas yra teisingas. |
2. |
Antruoju pagrindu ieškovė teigia, kad dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su dviem produktais, nebuvo prašoma PTI, nes tai, kad muitinės institucijos po daugelio metų pakeis savo muitų tarifų aiškinimą (2), kuris galios atgal, viršijo normalią verslo riziką. |
(1) OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307.
(2) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382)
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/25 |
2011 m. vasario 7 d. Erika Lenz pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. gruodžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-80/09 Lenz prieš Komisiją
(Byla T-78/11 P)
2011/C 103/44
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Erika Lenz (Osnabriukas, Vokietija), atstovaujama advokatų V. Lenz ir J. Römer
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
— |
Panaikinti visą 2010 m. gruodžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-80/09. |
— |
Patenkinti visus pirmojoje instancijoje pateiktus prašymus. |
— |
Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagrįsdama savo apeliacinį skundą ieškovė nurodo keturis pagrindus.
1. Pirmasis pagrindas: faktų iškraipymas skundžiamo sprendimo 29 punkte ir Procedūros reglamento pažeidimas
Ieškovė kaltina Tarnautojų teismą nagrinėjus ir pritarus Komisijos „motyvams“ skundžiamame sprendime, nors jie nebuvo pateikti vokiečių kalba, todėl ieškovė nebuvo su jais susipažinusi. Tokiu būdu Tarnautojų teismas pažeidė savo Procedūros reglamento 29 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3). Ieškovės teigimu skundžiamo sprendimo 29 punkte yra ne tik procesinė klaida, bet jame buvo iškraipyti ir faktai.
2. Antrasis pagrindas: klaidingas natūropato profesijos Vokietijoje apibūdinimas
Tvirtinama, kad Tarnautojų teismas klaidingai apibūdino natūropato Vokietijoje teikiamas gydymo paslaugas.
3. Trečiasis pagrindas: liudininko parodymų iškraipymas
Ieškovė tvirtina, kad Tarnautojų teismas iškreipė faktus, nes jis turėjo apklausti liudininką. Skundžiamo sprendimo 20 ir 45 punktuose Tarnautojų teismas klaidingai manė, kad prašymas atlyginti buvo susijęs su nagrinėjamu liudininku. Ieškovės teigimu tai patvirtina procesą laikotarpiu, per kurį liudininkui buvo taikoma bendra Europos Sąjungos institucijų sveikatos draudimo sistema.
4. Ketvirtasis pagrindas: nepasisakymas dėl tam tikrų klausimų
Ieškovė šiuo aspektu tvirtina, kad kai kurios šalių pastabos Tarnautojų teismui per žodinę proceso dalį byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nebuvo nurodytos šiame sprendime ir todėl nebuvo įvertintos.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/26 |
2011 m. vasario 9 d. pareikštas ieškinys byloje Nath Kalsi prieš VRDT — American Clothing Associates (RIDGE WOOD)
(Byla T-80/11)
2011/C 103/45
Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių
Šalys
Ieškovai: Dwarka Nath Kalsi ir Ajit Nath Kalsi (Agra, Indija), atstovaujami advokato J. Schmidt
Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: American Clothing Associates NV (Evergemas, Belgija)
Ieškovų reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. lapkričio 19 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 599/2010-1. |
— |
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovai.
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „RIDGE WOOD“ 18, 24 ir 25 klasių prekėms ir paslaugoms.
Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas:: American Clothing Associates NV.
Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis prekių ženklas RIVER WOODS ir vaizdiniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „RIVER WOODS“ ir „River Woods“ 18, 25 ir 40 klasių prekėms ir paslaugoms.
Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.
Apeliacinės tarybos sprendimas: tenkinti apeliaciją.
Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 15 straipsnio 1 dalies ir 42 straipsnio pažeidimas, nes nebuvo pateikti ankstesnių prekių ženklų naudojimo iš tikrųjų įrodymai, ir Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes American Clothing Associates nurodytų aplinkybių nepakanka įrodyti, jog prekių ženklai turi gerą vardą, kaip jis apibrėžiamas šiame straipsnyje.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/27 |
2011 m. vasario 11 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. lapkričio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-65/09 Marcuccio prieš Komisiją
(Byla T-85/11 P)
2011/C 103/46
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
Apeliantas Bendrojo Teismo prašo:
— |
bet kuriuo atveju panaikinti visą be išimčių ginčijamą sprendimą; |
— |
pripažinti, kad Europos Komisijos per posėdį pateiktas dokumentas yra kaip ir anksčiau nepriimtinas in hanc litem; |
— |
patenkinti visus be išimčių apelianto reikalavimus, nurodytus ieškinyje pirmojoje instancijoje; |
— |
nurodyti atsakovei atlyginti ieškovui visas patirtas ir patiriamas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia byla visose instancijose; |
— |
arba grąžinti šia bylą kitos sudėties Tarnautojų teismui nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl esmės. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl 2010 m. lapkričio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo. Šiuo sprendimu buvo atmestas ieškinys dėl 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, priimto vykdant 2008 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Marcuccio prieš Komisiją byloje T-18/04 (dar nepaskelbtas Rinkinyje) panaikinimo, dėl sprendimo atmesti skundą dėl šio [2008 m. rugpjūčio 5 d.] sprendimo panaikinimo ir dėl prašymo nurodyti Komisijai sumokėti tam tikrą sumą apeliantui atlyginant žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl minėtų sprendimų.
Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas nurodo keturis pagrindus:
1. |
pirmas apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tam tikrais procesiniais pažeidimais, konkrečiai dėl teisės į gynybą pažeidimo; |
2. |
antras pagrindas susijęs su sprendimo, kurį buvo prašoma panaikinti pirmojoje instancijoje, autoriaus nekompetentingumu; |
3. |
trečias pagrindas susijęs su sprendimo, kurį buvo prašoma panaikinti pirmojoje instancijoje, visišku nemotyvavimu; |
4. |
ketvirtas pagrindas susijęs su įvairių išvadų, pateiktų ginčijamame sprendime, neteisėtumu, konkrečiai dėl šių priežasčių: a) teisės normų pažeidimo, jų klaidingo, netikslaus ir nepagrįsto aiškinimo bei taikymo; b) principo patere legem quam ipse fecisti pažeidimo; c) piktnaudžiavimo įgaliojimais, konkrečiai pažeidžiant procedūrines taisykles; d) visiško nemotyvavimo. |
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/27 |
2011 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje BIA Separations prieš Komisiją
(Byla T-88/11)
2011/C 103/47
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: BIA Separations d.o.o. (Liubliana, Slovėnija), atstovaujama advokato G. Berrisch ir baristerio N. Chesaites
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovės reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos implicitinį sprendimą atmesti ieškovės pakartotinį prašymą suteikti galimybę susipažinti su Europos Bendrijos ir Europos investicinio banko bendradarbiavimo susitarimu dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (C(2008) 2181) ir Komisijos sprendimo, kuriuo keičiamas Europos Bendrijos ir Europos investicinio banko bendradarbiavimo susitarimas dėl rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (C(2008) 8058), projektu. |
— |
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, pagal kurį Komisija, neatsakydama į ieškovės pakartotinį prašymą suteikti galimybę susipažinti su informacija per 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą, pažeidė SESV 296 straipsnį.
(1) OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331.
2.4.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 103/28 |
2011 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Andersen prieš Komisiją
(Byla T-92/11)
2011/C 103/48
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovas: Jørgen Andersen (Balerupas, Danija), atstovaujamas advokatų M. F. Nissen ir G. Van de Walle de Ghelcke
Atsakovė: Europos Komisija
Ieškovo reikalavimai
— |
Panaikinti 2010 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimo valstybės pagalbos byloje C 41/08 (NN 35/08) — Viešųjų paslaugų sutartys tarp Danijos transporto ministerijos ir Danske Statsbaner (DSB) (OL 2011 L 7, p. 1) 1 straipsnio 2 dalį. |
— |
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. |
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas ieškinį, ieškovas nurodo tris pagrindus.
1. |
Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija akivaizdžiai padarė teisės klaidą, nuspręsdama, kad Danijos Vyriausybė nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, priskirdama maršrutą Kopenhaga — Istadas prie viešųjų paslaugų ir jį įtraukdama į viešųjų paslaugų sutarčių sistemą. Ieškovas teigia, kad šiuo maršrutu rinkos dalyviai efektyviai teikė paslaugas be subsidijų, todėl jis neturėjo būti įtrauktas į viešųjų paslaugų sutartį. |
2. |
Antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija akivaizdžiai padarė teisės klaidą, nenurodžiusi grąžinti nesuderinamos kompensacijos permokos, sumokėtos DSB, motyvuodama tuo, kad jos akcininkei, Danijos valstybei, buvo išmokėti dividendai. Ieškovas teigia, kad visiškai valstybei priklausančios įmonės dividendų mokėjimas valstybei nėra teisėtas mechanizmas kompensuoti nesuderinamą kompensacijos permoką. |
3. |
Trečiasis pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija akivaizdžiai padarė teisės klaidą, taikydama Reglamentą Nr. 1370/2007 (1) vietoj Reglamento Nr. 1191/69 (2). Ieškovas teigia, kad neteisėtos valstybės pagalbos atveju Komisija turėtų taikyti teisės aktus, kurie yra taikytini tuo metu, kai tokia pagalba buvo suteikta. |
(1) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1)
(2) 1969 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1191/69 dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su įsipareigojimais, neatskiriamais nuo viešosios paslaugos geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje sąvokos (OL L 156, 1969 6 28, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 19)