ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2011.091.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 91
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

54 tomas
2011m. kovo 23d.

Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

NUOMONĖS

 

Europos centrinis bankas

2011/C 091/01

2011 m. kovo 3 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (CON/2011/17)

1

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2011/C 091/02

Euro kursas

12

2011/C 091/03

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

13

2011/C 091/04

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

14

 

V   Nuomonės

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2011/C 091/05

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

15

LT

 

I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

NUOMONĖS

Europos centrinis bankas

23.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 91/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2011 m. kovo 3 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų

(CON/2011/17)

2011/C 91/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2010 m. spalio 13 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

1.

ECB pritaria pagrindiniam pasiūlyto reglamento tikslui – nustatyti Sąjungos reguliavimo pagrindą, taikytiną skolintų vertybinių popierių pardavimo ir panašiai praktikai, paremtai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių naudojimu. ECB pažymi, kad pasiūlytame reglamente atsižvelgta į daugelį rekomendacijų, pateiktų 2010 m. Eurosistemos įnaše į Komisijos viešąją konsultaciją dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo (2). 2010 m. Eurosistemos įnaše pripažinta, kad parduodant skolintus vertybinius popierius normaliomis rinkos sąlygomis gali būti prisidedama prie veiksmingesnės parduodamų priemonių kainodaros ir rinkos likvidumo palaikymo; tačiau taip pat atkreiptas dėmesys į su skolintų vertybinių popierių pardavimu susijusią riziką, pavyzdžiui, sumaišties rinkoje, piktnaudžiavimo rinka ir neatsiskaitymo riziką (3). Iš esmės ECB pritaria Sąjungos reguliavimo tvarkai, kuria siekiama išspręsti šiuos klausimus ir kuri apima pasiūlytą reglamentą ir šiuo metu svarstomus (4)2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (5) dalinius pakeitimus. Tokia vieninga Sąjungos tvarka yra būtina Sąjungos finansų rinkų integracijai; kartu ji skatins suderinamumą su kituose didžiausiuose finansų centruose, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose (6), priimtomis taisyklėmis. ECB pateiks išsamesnes pastabas apie Direktyvos 2003/6/EB dalinius pakeitimus, kai dėl jų su ECB bus pasikonsultuota tinkamu laiku.

2.

Kaip minėta 2010 m. Eurosistemos įnaše (7), ECB pritaria: a) skolintų akcijų pardavimo dviejų lygių modelio skaidrumo režimui, kurį iš pradžių rekomendavo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (8); ir b) privalomam kompetentingų institucijų informavimui apie reikšmingas grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su Sąjungos valstybės skolos vertybinių popierių emitentais arba su atitinkamomis nepadengtomis kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijomis (9). ECB remia reikalavimus, skirtus nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimo neatsiskaitymo rizikai sumažinti (10), kuriuos įvedus fiziniams ar juridiniams asmenims nebūtų leista parduoti skolintų vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai jie pasiskolino valstybės skolos priemonę ar akciją, sudarė susitarimą skolintis arba galės pasiskolinti atsiskaitymo metu pagal patvirtintą susitarimą. Be to, ECB pritaria pasiūlymams, pagal kuriuos: a) kompetentingoms institucijoms bus suteikti suderinti įgaliojimai nustatyti laikinus skolintų vertybinių popierių pardavimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išimtinėmis aplinkybėmis apribojimai, koordinuojant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) (11) ir b) pačiai EVPRI suteikiami specialūs intervenciniai, kai kyla grėsmė Sąjungos finansų sistemos sklandžiam veikimui ir vientisumui (12).

3.

ECB pažymi, kad kelios Sąjungos reguliavimo iniciatyvos, įskaitant pasiūlytą reglamentą dėl pagrindinių sandorio šalių kliringo ir sandorių duomenų saugyklų (13) bei Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD) 2004/39/EB (14) peržiūrą, siekia padidinti atskleidimo reikalavimus įvairaus turto atžvilgiu ir įvairiems atskaitingiems subjektams. ECB pritaria bendrai krypčiai su sąlyga, kad bus skiriama pakankamai dėmesio nuoseklumui užtikrinti ir dubliavimui bei spragoms išvengti. Eurosistema labai domisi šia sritimi, kadangi tai susiję su jos vaidmeniu renkant statistiką ir palaikant finansinį stabilumą, ir bendradarbiaudama su Komisija stebės šio darbo eigą.

Konkrečios pastabos

Taikymo sritis

4.

ECB rekomenduoja (15), kad valstybės skolos priemonės, kurias apima pasiūlytas reglamentas, būtų apibrėžtos kaip priemonės, kurias išleidžia arba garantuoja subjektai, priklausantys valstybių narių arba Sąjungos viešajam sektoriui, o taikytina „viešojo sektoriaus“ apibrėžtis būtų jau pateikta Sąjungos antrinės teisės aktuose (16). Tokio teisėkūros metodo privalumas yra tai, kad bus išvengta neplanuotų spragų, tuo pat metu užtikrinant, kad ECBS centrinių bankų, jiems vykdant pinigų politiką, išleistos skolos priemonės nebūtų vertinamos kaip valstybės skolos priemonės, kas prieštarautų Sutarties 123 straipsnyje numatytam centriniams bankams taikomam draudimui finansuoti viešąjį sektorių.

5.

Tam tikros nurodytos rinkos kūrimo ir pirminės rinkos veiklos rūšys atleidžiamos nuo skaidrumo ir reguliavimo intervencijos režimo, numatyto pasiūlytame reglamente (17). Šis atleidimas yra pateisinamas, nes, inter alia, sklandi rinkos formavimo veikla yra itin svarbi daugeliui turto rūšių, įskaitant valstybių narių viešojo sektoriaus subjektų išleistas skolos priemones, kad jos išliktų likvidžios ir galėtų būti panaudotos kaip centrinio banko pinigų politikos operacijų įkaitas. Kita vertus, reikėtų vengti potencialaus piktnaudžiavimo rinkos formavimo atleidimu, ypač užtikrinant, kad iš šio atleidimo neturėtų naudos rinkų kūrėjo nuosavas verslas (18). ECB rekomenduoja (19), kad Komisijai būtų deleguoti įgaliojimai, remiantis EVPRI pasiūlymu, patvirtinti atitinkamus techninius standartus, kurie tinkamai suderintų anksčiau nurodytas aplinkybes. Tokie techniniai standartai gali numatyti: a) detalius rinkos formavimo veiklos rūšių, kurioms taikomas šis atleidimas, bruožus; b) atskaitomybės tvarką, pagal kurią apie rinkos formavimo veiklą pranešama kompetentingoms institucijoms, ir c) portfelių struktūrą ir įtraukimo į apskaitą procedūras, kurias turėtų naudoti rinkos formuotojai, kad sandoris pagal pobūdį būtų aiškiai identifikuotas kaip rinkos formavimo ar kitos rūšies sandoris ir būtų išvengta sandorių įtraukimo į apskaitą pakeitimo nepranešus apie tai kompetentingai institucijai.

6.

Atleidimas nuo pagal pasiūlytą reglamentą sukuriamo reguliavimo režimo taip pat taikomas veiklai, padedančiai stabilizuoti kainas vertybinių popierių siūlymo metu per ribotą laikotarpį, jeigu yra sunku juos parduoti (20). Kaip pažymėta 2010 m. Eurosistemos įnaše (21), ECB sutinka su Komisijos vertinimu, kad stabilizavimo planai, kaip ir rinkos formavimas, yra teisėtos priemonės, svarbios tinkamam pirminių rinkų veikimui (22). ECB pritaria tam, kad stabilizavimo priemonių atleidimas taikant skolintų vertybinių popierių pardavimo režimą pasiūlytame reglamente būtų apibrėžtas darant nuorodą į Sąjungos nuostatose dėl piktnaudžiavimo rinka prevencijos pateiktą apibrėžtį (23). Tuo pat metu ECB rekomenduoja (24), kad Komisijai būtų deleguoti įgaliojimai patvirtinti, remiantis EVPRI pasiūlymu, techninius įgyvendinimo standartus, kurie užtikrintų vienodą stabilizavimo priemonių atleidimo taikymą pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo režimą. Tokie techniniai standartai papildytų techninius standartus, parengtus stabilizavimo priemonių atleidimui pagal piktnaudžiavimo rinka režimą (25). Du atskiri techninių įgyvendinimo standartų rinkiniai yra pageidautini tam, kad būtų įvertinti šių dviejų situacijų specifiniai bruožai; tai taip pat yra tinkamo teisėkūros metodo klausimas.

Atskaitomybės ir viešo atskleidimo standartai

7.

Pagal pasiūlytą reglamentą, Komisijai deleguojami įgaliojimai patvirtinti, remiantis EVPRI pasiūlymu: a) techninius reguliavimo standartus, detalizuojančius reikalavimus kompetentingoms institucijoms teiktinai informacijai, susijusiai su grynosiomis trumposiomis pozicijomis, viršijančiomis nurodytą atskaitomybės slenkstį (26), ir b) techninius įgyvendinimo standartus, detalizuojančius reikalavimus priemonėms, kuriomis informacija, susijusi su grynosiomis trumposiomis pozicijomis, viršijančiomis nurodytą viešo atskleidimo slenkstį, bus pateikta visuomenei (27). ECB rekomenduoja (28) detalizuoti teisėkūros funkcijos delegavimą Komisijai, nustatant, kad tokiais atvejais naudojamas atskaitomybės ir viešo atskleidimo formatas turėtų leisti Sąjungos lygmeniu laiku konsoliduoti ir įvertinti skolintų vertybinių popierių pardavimo pozicijas, darančias poveikį konkretiems emitentams. Atskaitomybės formatų suderinamumas bus itin svarbus užtikrinant veiksmingą EVPRI ir kompetentingų nacionalinių institucijų bei, kiek tai susiję su jų atitinkama kompetencija, ECBS ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) atsaką į potencialius rinkos trikdžius.

8.

Dėl specifinio viešo atskleidimo pareigų skolintų vertybinių popierių pardavimu užsiimantiems subjektams sukūrimo klausimo (29) ECB supranta, kad pasiūlytas reglamentas numato, kad toks atskleidimas bus atliekamas naudojant oficialiai nustatytus centrinio reguliuojamos informacijos saugojimo mechanizmus, sukurtus įgyvendinant Sąjungos skaidrumo režimą vertybiniams popieriams (30). Iš esmės ECB remia šį atskleidimo metodą, bet rekomenduoja (31), kad jis būtų grindžiamas interaktyvia atskaitomybe, naudojant standartinį duomenų formatą, kad būtų sudaryta galimybė veiksmingai konsoliduoti Sąjungos lygmens informaciją ją integruojant ir suteikta lanksti prieiga prie tokios informacijos. Pavyzdžiui, visa atskleidžiama informacija galėtų būti prieinama per EVPRI, suteikiant centralizuotą prieigą prie oficialiai nustatytų mechanizmų. Tai atspindėtų skolintų vertybinių popierių pardavimo sukeliamų grėsmių tarpvalstybines implikacijas ir pagal pasiūlytą reglamentą numatytą EVPRI koordinacinį vaidmenį.

Dalinimasis informacija

9.1.

Pasiūlytas reglamentas nustato kompetentingų nacionalinių institucijų ir EVPRI dalinimosi informacija tvarką, kiek tai susiję su grynosiomis trumposiomis pozicijomis, apie kurias atsiskaitoma toms kompetentingoms institucijoms. ECB tuo klausimu teikia šias rekomendacijas (32).

9.2.

Pirma, minimalus tikslas yra toks, kad pasiūlytos informacijos dalinimosi tarp kompetentingų institucijų ir EVPRI taisyklės taptų veiksmingesnės, ypač dėl to, kad EVPRI būtų leidžiama teikti prašymus dalintis informacija realiuoju laiku, kai to reikia, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti savo uždavinius. Per ilgesnį laikotarpį EVPRI turėtų gauti automatinę prieigą prie visos pagal pasiūlytą reglamentą pateiktos informacijos. Todėl ECB rekomenduoja, kad EVPRI pradėtų kurti centralizuotus Sąjungos informacijos rinkimo mechanizmus, kurie taikytų bendrą atskaitingų subjektų identifikavimo žymenį ir bendrą minimalią taksonomiją; tokie mechanizmai turėtų suteikti lanksčią realiojo laiko prieigą prie informacijos, reikalingos politikai, tuo pat metu užtikrindami gautų duomenų konfidencialumą. ECB laiko, kad tokių centralizuotų mechanizmų sukūrimas padėtų įveikti apribojimus, būdingus naudojant nekoordinuotus mikroduomenų rinkinius, ir taip pat sudarytų galimybę pagal pasiūlytą reglamentą surinktą informaciją naudoti kartu su kitais prieinamais duomenų rinkiniais, sumažinant atskaitingųjų subjektų ir viešųjų institucijų administracinę naštą (33).

9.3.

Antra, pasiūlytas reglamentas turėtų aiškiai numatyti dalinimąsi informacija tarp EVPRI ir ECBS centrinių bankų, kad ECBS galėtų lengviau vykdyti savo statistinių duomenų rinkimo (34) ir finansų stabilumo stebėjimo ir vertinimo funkcijas (35).

9.4.

Trečia, pasiūlytas reglamentas turėtų numatyti dalinimąsi informacija tarp EVPRI ir ESRV, kad ESRV galėtų lengviau rinkti informaciją, reikalingą jos uždaviniams vykdyti, ir identifikuoti bei teikti prioritetą sisteminei rizikai, galinčiai atsirasti dėl finansų sistemos raidos (36).

Intervenciniai įgaliojimai

10.

Pasiūlytas reglamentas suteikia EVPRI galimybę gauti ESRV konsultaciją dėl priemonių, kurias išimtiniais atvejais paskiria EVPRI, siekdama sumažinti nepalankų skolintų vertybinių popierių pardavimo poveikį (37). ECB rekomenduoja (38), kad EVPRI taip pat turėtų teisę gauti ESRV konsultaciją, kai jai pranešama apie priemones, kurių ėmėsi kompetentingos nacionalinės institucijos. Galėtų būti nustatyti tinkami laiko apribojimai, kad būtų užtikrintas naudojimosi ESRV konsultacijomis veiksmingumas (39). ECB pažymi, kad konsultavimasis su ESRV dėl intervencinių priemonių, kurių imamasi pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo Sąjungos režimą, leistų tinkamai atsižvelgti į makrolygio rizikos ribojimo poreikius planuojant intervenciją. Be to, Europos priežiūros institucijos (EPI), įskaitant EVPRI, privalo glaudžiai bendradarbiauti su ESRV ir reguliariai bei laiku teikti jai visą informaciją, reikalingą jos uždaviniams vykdyti (40), o ESRV gali prašyti iš EPI papildomos informacijos (41). Nuostatos, numatančios EVPRI konsultavimąsi su ESRV dėl planuojamos intervencijos skolintų vertybinių popierių pardavimo atveju, leis ESRV, pirma, turint pakankamai informacijos laiku įvertinti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į potencialią sisteminę riziką, reikia pateikti prašymą pateikti papildomą informaciją, ir, antra, pragmatiškai ir nuosekliai formuluoti tokius prašymus, jei jų reikia.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2011 m. kovo 3 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1)  KOM(2010) 482 galutinis.

(2)  Žr. 2010 m. rugpjūčio 5 d.„Komisijos viešoji konsultacija dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo – Eurosistemos atsakymas“ (angl. Commission public consultation on short selling — Eurosystem reply) (toliau – 2010 m. Eurosistemos įnašas); jį galima rasti ECB svetainėje http://www.ecb.europa.eu

(3)  Žr. 2010 m. Eurosistemos įnašą, atsakymą į 1 klausimą, p. 2.

(4)  Žr. 2010 m. birželio 25 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Viešoji konsultacija dėl Piktnaudžiavimo rinka direktyvos (PRD) peržiūros“ (angl. Public consultation on the revision of the Market Abuse Directive (MAD)), kurią galima rasti Komisijos svetainėje http://www.ec.europa.eu

(5)  OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(6)  Žr. 2010 m. Eurosistemos įnašą, atsakymą į 3 klausimą, p. 4.

(7)  Žr. 2010 m. Eurosistemos įnašą, įžanginės dalies paskutinę pastraipą, p. 2, ir atsakymus į 4–5 ir 6 klausimus, p. 4–5.

(8)  Reikalaujama, kad apie akcijų grynąsias trumpąsias pozicijas būtų pranešama ir atskleidžiama reguliavimo institucijoms ir rinkai, tačiau taikomos dvi skirtingos ribos: apie poziciją pranešti reguliavimo institucijai būtina pasiekus žemesnę ribą (žr. pasiūlyto reglamento 5 ir 7 straipsnius).

(9)  Žr. pasiūlyto reglamento 8 straipsnį.

(10)  Žr. pasiūlyto reglamento 12–13 straipsnius.

(11)  Žr. pasiūlyto reglamento 16–23 straipsnius.

(12)  Žr. pasiūlyto reglamento 24 straipsnį.

(13)  Pasiūlymas dėl reglamento dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, KOM(2010) 484 galutinis.

(14)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(15)  Žr. 5 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(16)  Žr. 1993 m. gruodžio 13 d. Reglamento (EB) Nr. 3603/93, nustatančio apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, 1993 12 31, p. 1), 3 straipsnį.

(17)  Žr. pasiūlyto reglamento 15 straipsnį.

(18)  Žr. 2010 m. Eurosistemos įnašą, atsakymus į 7–9 klausimus, p. 5–7; taip pat žr. pasiūlyto reglamento 19 konstatuojamąją dalį.

(19)  Žr. 8 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(20)  Žr. pasiūlyto reglamento 15 straipsnio 4 dalį kartu su 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2273/2003, įgyvendinančio Direktyvą 2003/6/EB dėl išimčių, taikomų išperkamojo pirkimo programoms ir finansinių priemonių stabilizavimui (OL L 336, 2003 12 23, p. 33), 11 konstatuojamąja dalimi ir 2 straipsnio 7 dalimi.

(21)  Žr. 2010 m. Eurosistemos įnašą, atsakymus į 7–9 klausimus, antros pastraipos paskutinį sakinį, p. 6.

(22)  Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamąjį memorandumą, 3.3.4 punkto paskutinį sakinį.

(23)  T. y. Įgyvendinimo reglamente (EB) Nr. 2273/2003.

(24)  Žr. 9 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(25)  Žr. direktyvos 2003/6/EB 8 straipsnio 2 dalį, kaip ji pristatoma 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL L 331, 2010 12 15, p. 120), 3 straipsnio 3 dalies b punkte.

(26)  Žr. pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(27)  Žr. pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(28)  Žr. 2 (konstatuojamoji dalis) ir 6 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(29)  Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnį.

(30)  Žr. pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 4 dalį kartu su 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38), 21 straipsnio 2 dalimi.

(31)  Žr. 1 (konstatuojamoji dalis) ir 6 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(32)  Žr. 3 (konstatuojamoji dalis) ir 7 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(33)  Reikšmingos derinimo iniciatyvos: i) bendra verslo registrų sistema, sukurta 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 177/2008, nustatančiu bendrą verslo registrų sistemą statistikos tikslais ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2186/93 (OL L 61, 2008 3 5, p. 6); ii) Komisijos vykdomas darbas, susijęs su verslo registrais (žr. Komisijos konsultacinį dokumentą „Verslo registrų tarpusavio ryšys“ (KOM(2009) 614 galutinis)), ir iii) finansų sistemos subjektų, numatytų Direktyvos 2010/78/ES 2 straipsnio 1 dalies b punkte, 4 straipsnio 1 dalies a punkte, 6 straipsnio 1 ir 16 dalyse ir 9 straipsnio 3 dalyje, registrų, atitinkamai apimančių identifikuotų finansinių konglomeratų sąrašą, profesines pensijas teikiančių institucijų registrą, investicinių įmonių registrą, reguliuojamų rinkų sąrašą ir įgaliotų kredito įstaigų sąrašą, kūrimas. Be to, vertybinių popierių duomenų bazėse konkrečiai pateikiama: i) finansinių priemonių sąrašas, pateiktas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1), ir ii) ECB centralizuota vertybinių popierių duomenų bazė (žr. ECB „Centralizuota vertybinių popierių duomenų bazė trumpai“, 2010 m. vasario mėn., galima rasti ECB svetainėje).

(34)  Žr. Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (toliau – ECBS statutas) 5 straipsnį.

(35)  Žr. Sutarties 127 straipsnio 5 dalį kartu su 139 straipsnio 2 dalies c punktu ir ECBS statuto 3 straipsnio 3 dalį kartu su 42 straipsnio 1 dalimi.

(36)  Žr. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1) 3 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 3 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu.

(37)  Žr. pasiūlyto reglamento 24 straipsnio 4 dalį.

(38)  Žr. 4 (konstatuojamoji dalis) ir 10 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(39)  Žr. 10 ir 11 pasiūlytą pakeitimą šios nuomonės priede.

(40)  Žr. reglamentų, kuriais įsteigiamos EPI, t. y. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12); 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48), ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84), 15 straipsnio 2 dalį kartu su 36 straipsnio 2 dalimi.

(41)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnio 3 dalį.

PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamoji dalis

„(6)

Didesnis skaidrumas dėl konkrečių finansinių priemonių reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų tikriausiai bus naudingas ir reguliavimo institucijoms, ir rinkos dalyviams. Akcijoms, kuriomis leista prekiauti prekybos vietose Sąjungoje, reikėtų nustatyti dviejų trečdalių modelį, kuriuo būtų užtikrintas didesnis tinkamo lygmens reikšmingų grynųjų trumpųjų akcijų pozicijų skaidrumas. Pasiekus žemesnę ribą, apie poziciją turėtų būti privačiai pranešama susijusioms reguliavimo institucijoms, kad jos galėtų stebėti ir, jei būtina, tirti skolintų vertybinių popierių pardavimą, dėl kurio gali atsirasti sisteminė rizika arba kuriuo gali būti piktnaudžiaujama; pasiekus aukštesnę ribą, informaciją apie pozicijas reikėtų viešai atskleisti rinkai, kad kitiems rinkos dalyviams būtų teikiama naudinga informacija apie reikšmingas pavienes skolintų akcijų pardavimo pozicijas.“

„(6)

Didesnis skaidrumas dėl konkrečių finansinių priemonių reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų tikriausiai bus naudingas ir reguliavimo institucijoms, ir rinkos dalyviams. Akcijoms, kuriomis leista prekiauti prekybos vietose Sąjungoje, reikėtų nustatyti dviejų trečdalių modelį, kuriuo būtų užtikrintas didesnis tinkamo lygmens reikšmingų grynųjų trumpųjų akcijų pozicijų skaidrumas. Pasiekus žemesnę ribą, apie poziciją turėtų būti privačiai pranešama susijusioms reguliavimo institucijoms, kad jos galėtų stebėti ir, jei būtina, tirti skolintų vertybinių popierių pardavimą, dėl kurio gali atsirasti sisteminė rizika arba kuriuo gali būti piktnaudžiaujama; pasiekus aukštesnę ribą, informaciją apie pozicijas reikėtų viešai atskleisti rinkai, naudojantis oficialiai nustatytu mechanizmu, kad kitiems rinkos dalyviams būtų teikiama naudinga informacija apie reikšmingas pavienes skolintų akcijų pardavimo pozicijas.“

Paaiškinimas

Atskleidimas naudojantis oficialiai nustatytu mechanizmu labiausiai padeda laiku konsoliduoti atskleistus duomenis apie skolintų vertybinių popierių pardavimą. Šis pakeitimas yra susijęs su 6 pakeitimu tiek, kiek juo keičiama pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 4 dalis.

2     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 14a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra

„14a

Atskaitomybės ir viešo atskleidimo tikslais naudojami formatai turėtų leisti ES lygmeniu laiku konsoliduoti ir įvertinti skolintų vertybinių popierių pardavimo pozicijas, darančias poveikį konkretiems emitentams. Atskaitomybės ir atskleidimo standartų suderinamumas taip pat yra itin svarbus užtikrinant veiksmingą atsaką į potencialius rinkos trikdžius.“

Paaiškinimas

Atskaitomybės formatų suderinamumas yra itin svarbus užtikrinant veiksmingą EVPRI ir kompetentingų nacionalinių institucijų bei, kiek tai susiję su jų atitinkama kompetencija, ECBS ir ESRV atsaką į potencialius rinkos trikdžius. Šis pakeitimas yra susijęs su 5 pakeitimu tiek, kiek juo keičiamos pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 5 ir 6 dalys.

3     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 15a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra

„15a.

Dalinimasis informacija apie trumpąsias pozicijas tarp kompetentingų institucijų ir EVPRI realiuoju laiku gali būti reikalingas siekiant užtikrinti veiksmingą EVPRI uždavinių vykdymą. Be to, dalinimasis informacija tarp EVPRI ir ECBS centrinių bankų palengvins centrinių bankų finansų stabilumo stebėjimo ir vertinimo funkcijos vykdymą. Galiausiai, dalinimasis informacija tarp EVPRI ir ESRV palengvins ESRV uždavinio identifikuoti bei teikti prioritetą sisteminei rizikai, galinčiai atsirasti dėl finansų sistemos raidos.“

Paaiškinimas

Ši nauja konstatuojamoji dalis nurodo platesnio dalinimosi informacija taisyklių, taikytinų tarp EVPRI ir ECBS centrinių bankų bei tarp EVPRI ir ESRV, poreikį. Šis pakeitimas yra susijęs su 7 pakeitimu.

4     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 27 konstatuojamoji dalis

„(27)

Kompetentingų institucijų ir EVPRI intervenciniai įgaliojimai apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimą, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo ir kitus sandorius turėtų būti tik laikini ir jais reikėtų naudotis tik tiek laiko ir tokiu mastu, kiek būtina mažinant konkrečią grėsmę.“

„(27)

Kompetentingų institucijų ir EVPRI intervenciniai įgaliojimai apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimą, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo ir kitus sandorius turėtų būti tik laikini ir jais reikėtų naudotis tik tiek laiko ir tokiu mastu, kiek būtina mažinant konkrečią grėsmę. EVPRI konsultavimasis su ESRV prieš EVPRI pasinaudojant savo intervenciniais įgaliojimais arba prieš jai pateikiant nuomonę dėl kompetentingų institucijų taikytinų tokio pobūdžio priemonių leis tinkamai atsižvelgti į makrolygio rizikos ribojimo poreikius planuojant intervenciją.“

Paaiškinimas

Nauja konstatuojamoji dalis nurodo platesnės konsultacijų su ESRV dėl planuojamų intervencinių priemonių, inicijuotų EVPRI ar kompetentingų institucijų, taikymo srities poreikį. Šis pakeitimas yra susijęs su 10 ir 11 pakeitimais.

5     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 1 dalies i punktas

„i)

išleisti valstybės skolos vertybiniai popieriai:

i)

kai kalbama apie valstybę narę – bendra neišpirktų valstybės narės arba bet kurios jos ministerijos, departamento, centrinio banko, agentūros arba žinybos išleistų valstybės skolos vertybinių popierių vertė;

ii)

kai kalbama apie Sąjungą – bendra neišpirktų Sąjungos išleistų valstybės skolos vertybinių popierių vertė;“

„i)

išleisti valstybės skolos vertybiniai popieriai:

i)

kai kalbama apie valstybę narę – bendra neišpirktų valstybės narės viešajam sektoriui priklausančių subjektų išleistų arba garantuotų valstybės skolos vertybinių popierių vertė;

ii)

kai kalbama apie Sąjungą – bendra neišpirktų Sąjungos viešajam sektoriui priklausančių subjektų išleistų arba garantuotų skolos vertybinių popierių vertė,

viešąjį sektorių apibrėžiant pagal Reglamento (EB) Nr. 3603/93 3 straipsnį;“

Paaiškinimas

Pasiūlytame reglamente aptariamos valstybės skolos priemonės turėtų būti apibrėžtos su esamais Sąjungos antrinės teisės aktais, t.y. Reglamentu (EB) Nr. 3603/93, suderinamu būdu. Tokio teisėkūros metodo privalumas yra tai, kad bus išvengta neplanuotų spragų, tuo pat metu užtikrinant, kad ECBS centrinių bankų, jiems vykdant pinigų politiką, išleistos skolos priemonės nebūtų vertinamos kaip valstybės skolos priemonės, kas prieštarautų Sutarties 123 straipsnyje numatytam centriniams bankams taikomam draudimui finansuoti viešąjį sektorių.

6     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 4–6 dalys

„4.   Atskleidžiant informaciją viešai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, užtikrinama galimybė greitai susipažinti su informacija nediskriminacinėmis sąlygomis. Informacija pateikiama naudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (2) 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialiai nustatytą akcijų emitento buveinės valstybės narės mechanizmą.

5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti techninius reguliavimo standartus, kuriais nustatomi taikant 1 dalį pateiktinos informacijos duomenys.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti reguliavimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. …/…[EVPRI reglamentas] [7–7d] straipsnius.

EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

6.   Siekiant užtikrinti vienodas 4 dalies taikymo sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomi galimi informacijos atskleidimo visuomenei būdai.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. …/…[EVPRI reglamentas] [7e] straipsnį.

EVPRI pateikia Komisijai šių techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

„4.   Atskleidžiant informaciją viešai, kaip nustatyta 7 straipsnyje, užtikrinama galimybė greitai susipažinti su informacija, pateikta standartiniu duomenų formatu, nediskriminacinėmis sąlygomis, naudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (3) 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą oficialiai nustatytą akcijų emitento buveinės valstybės narės mechanizmą. Visa atskleidžiama informacija taip pat yra viešai prieinama per EVPRI sukurtą centralizuotą prieigą prie oficialiai nustatytų mechanizmų.

5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti techninius reguliavimo standartus, kuriais nustatomi taikant 1 dalį pateiktinos informacijos duomenys.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti reguliavimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. …1095/2010…10–14 straipsnius.

Komisija ypač atsižvelgia į poreikį sukurti galimybę ES lygmeniu konsoliduoti ir įvertinti skolintų vertybinių popierių pardavimo pozicijas, darančias poveikį konkretiems emitentams.

EVPRI pateikia Komisijai šių techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

6.   Siekiant užtikrinti vienodas 4 dalies taikymo sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomi galimi informacijos atskleidimo visuomenei būdai.

Komisija ypač atsižvelgia į poreikį sukurti galimybę ES lygmeniu laiku konsoliduoti ir įvertinti skolintų vertybinių popierių pardavimo pozicijas, darančias poveikį konkretiems emitentams.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

EVPRI pateikia Komisijai šių techninių įgyvendinimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].

Paaiškinimas

Naudojamų atskaitomybės ir atskleidimo standartų suderinamumas bus itin svarbus užtikrinant veiksmingą EVPRI ir kompetentingų nacionalinių institucijų bei, kiek tai susiję su jų atitinkama kompetencija, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narių ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) atsaką į potencialius rinkos trikdžius. Šis pakeitimas yra susijęs su 1 ir 2 pakeitimais (konstatuojamosios dalys).

7     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 11 straipsnis

„11 straipsnis

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai teiktina informacija

1.   Kompetentingos institucijos kas ketvirtį teikia informacijos apie su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas ir su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias nepadengtas pozicijas santrauką Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri joms yra atitinkama kompetentinga institucija ir gauna pranešimus pagal 5–8 straipsnius.

2.   Vykdydama savo pareigas pagal šį reglamentą, EVPRI bet kada gali reikalauti iš valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos pateikti papildomą informaciją apie su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas arba su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias nepadengtas pozicijas.

Kompetentinga institucija pateikia prašytą informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.“

„11 straipsnis

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai teiktina informacija

1.   Kompetentingos institucijos kas ketvirtį teikia informacijos apie su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas ir su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias nepadengtas pozicijas santrauką Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri joms yra atitinkama kompetentinga institucija ir gauna pranešimus pagal 5–8 straipsnius.

2.   Vykdydama savo pareigas pagal šį reglamentą, EVPRI bet kada gali reikalauti iš valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos, kad ši realiuoju laiku pasidalintų su EVPRI savo turima informacija apie su akcijomis arba valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas arba su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias nepadengtas pozicijas.

Kompetentinga institucija patenkina tokius EVPRI prašymus.

3.   EVPRI gali dalintis informacija, kurią ji gavo pagal 1 ir 2 dalis, su ECBS nariais ir su ESRV, jei tai reikalinga jų atitinkamų uždavinių vykdymui palengvinti.

4.   Iki [2011 m. gruodžio 31 d.] EVPRI pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje apžvelgiamos galimybės sukurti centralizuotus Sąjungos mechanizmus pagal šį reglamentą teikiamai informacijai rinkti, kurie taikytų bendrą atskaitingų subjektų identifikavimo žymenį ir bendrą minimalią taksonomiją; tokie mechanizmai turėtų suteikti lanksčią realiojo laiko prieigą prie informacijos, reikalingos politikai, tuo pat metu užtikrindami gautų duomenų konfidencialumą. Remdamasi šios ataskaitos rezultatais, Komisija pateikia atitinkamus pasiūlymus.“

Paaiškinimas

Dalinimosi informacija tarp kompetentingų institucijų ir EVPRI taisyklės turėtų sudaryti galimybę dalintis informacija realiuoju laiku, kai to reikia tam, kad EVPRI galėtų veiksmingai vykdyti savo uždavinius. Per ilgesnį laikotarpį EVPRI turėtų gauti automatinę prieigą prie visos pagal pasiūlytą reglamentą pateiktos informacijos. Siekiant šio tikslo turi būti pradėti kurti centralizuoti Sąjungos informacijos rinkimo mechanizmai. Tokie centralizuoti mechanizmai padėtų įveikti apribojimus, būdingus naudojant nekoordinuotus mikroduomenų rinkinius, ir taip pat sudarytų galimybę pagal pasiūlytą reglamentą surinktą informaciją naudoti kartu su kitais prieinamais duomenų rinkiniais, sumažinant atskaitingųjų subjektų ir viešųjų institucijų administracinę naštą.

Be to, turėtų būti aiškiai numatytas dalinimasis informacija tarp EVPRI ir ECBS centrinių bankų. Tai palengvins centrinių bankų statistinių duomenų rinkimo ir finansų stabilumo stebėjimo bei vertinimo funkcijų vykdymą. Taip pat turėtų būti numatytas dalinimasis informacija tarp EVPRI ir ESRV, kad padėtų ESRV vykdyti jos uždavinį identifikuoti finansų sistemoje sistemines grėsmes ir teikti joms prioritetą. Šis pakeitimas yra susijęs su 3 pakeitimu (konstatuojamoji dalis).

8     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 15 straipsnio 12 dalis (nauja)

Teksto nėra

„12.   Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti techninius reguliavimo standartus, nurodančius: a) detalius rinkos formavimo veiklos rūšių, kurioms taikomas atleidimas, bruožus; b) atskaitomybės tvarką, pagal kurią apie rinkos formavimo veiklą pranešama kompetentingoms institucijoms; ir c) portfelių struktūrą ir įtraukimo į apskaitą procedūras, kurias turėtų naudoti rinkos formuotojai, kad sandoris pagal pobūdį būtų aiškiai identifikuotas kaip rinkos formavimo ar kitos rūšies sandoris ir būtų išvengta sandorių įtraukimo į apskaitą pakeitimo nepranešus apie tai kompetentingai institucijai.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti reguliavimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

EVPRI pateikia Komisijai šių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].“

Paaiškinimas

Tam tikros nurodytos rinkos formavimo ir pirminės rinkos veiklos rūšys atleidžiamos nuo skaidrumo ir reguliavimo intervencijos režimo, numatyto pasiūlytame reglamente. Turėtų būti vengiama potencialių piktnaudžiavimų šiuo atleidimu, ypač, kad iš jo neturėtų naudos rinkos formuotojo nuosavas verslas. Komisija turėtų patvirtinti atitinkamus techninius reguliavimo standartus.

9     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 15 straipsnio 13 dalis (nauja)

Teksto nėra

„13.   Siekiant užtikrinti vienodas 4 dalies taikymo sąlygas, Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus, užtikrinančius vienodą stabilizavimo planų atleidimo taikymą pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo režimą. Komisija ypač atsižvelgia į poreikį užtikrinti sklandžią rinkos formavimo veiklą, tuo pat metu užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui rinkos formavimo atleidimu.

Pirmojoje pastraipoje nurodyti reguliavimo standartai tvirtinami pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

EVPRI pateikia Komisijai šių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip [2011 m. gruodžio 31 d.].“

Paaiškinimas

Stabilizavimo priemonių atleidimas taikant skolintų vertybinių popierių pardavimo režimą apibrėžiamas remiantis Sąjungos nuostatose dėl piktnaudžiavimo rinka prevencijos vartojama apibrėžtimi. Komisija turėtų patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus, konkrečiai skirtus vienodam šio atleidimo taikymui pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo režimą. Turėtų būti teikiama pirmenybė dviem atskiriems techninių įgyvendinimo standartų rinkiniams (pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo ir piktnaudžiavimo rinka režimus) tam, kad būtų įvertinti šių dviejų situacijų specifiniai bruožai; tai taip pat yra tinkamo teisėkūros metodo klausimas.

10     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 23 straipsnio 2a dalis (nauja)

Teksto nėra

„2a.   Prieš nuspręsdama paskirti ar atnaujinti 1 dalyje nurodytą priemonę, EVPRI gali konsultuotis su ESRV. EVPRI gali nustatyti ne trumpesnį nei 12 valandų terminą atsakymui į jos pateiktą konsultacijos prašymą pateikti.“

Paaiškinimas

Konsultavimasis su ESRV dėl intervencinių priemonių, kurių imamasi pagal skolintų vertybinių popierių pardavimo Sąjungos režimą, gali leisti tinkamai atsižvelgti į makrolygio rizikos ribojimo poreikius planuojant intervenciją. Be to, toks konsultavimasis leistų EVPRI, pirma, turint pakankamai informacijos laiku įvertinti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į potencialią sisteminę riziką, reikia pateikti prašymą pateikti papildomą informaciją, ir, antra, pragmatiškai ir nuosekliai formuluoti tokius prašymus. Šis pakeitimas yra susijęs su 4 pakeitimu (konstatuojamoji dalis) ir 11 pakeitimu.

11     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 24 straipsnio 4 dalis

„4.   Prieš nuspręsdama nustatyti arba atnaujinti 1 dalyje nurodytą priemonę, EVPRI prireikus konsultuojasi su Europos sisteminės rizikos valdyba ir kitomis atitinkamomis institucijomis.“

„4.   Prieš nuspręsdama nustatyti arba atnaujinti 1 dalyje nurodytą priemonę, EVPRI prireikus konsultuojasi su Europos sisteminės rizikos valdyba ir kitomis atitinkamomis institucijomis. EVPRI gali nustatyti ne trumpesnį nei 24 valandų terminą atsakymui į jos pateiktą konsultacijos prašymą pateikti.“

Paaiškinimas

EVPRI konsultavimasis su ESRV dėl išimtiniais atvejais taikomų priemonių gali leisti tinkamai atsižvelgti į makrolygio rizikos ribojimo poreikius planuojant intervenciją. Be to, toks konsultavimasis leistų EVPRI, pirma, turint pakankamai informacijos laiku įvertinti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į potencialią sisteminę riziką, reikia pateikti prašymą pateikti papildomą informaciją, ir, antra, pragmatiškai ir nuosekliai formuluoti tokius prašymus. Šis pakeitimas yra susijęs su 4 pakeitimu (konstatuojamoji dalis) ir 10 pakeitimu.

(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.“

(3)  OL L 390, 2004 12 31, p. 38.“

IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

23.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 91/12

Euro kursas (1)

2011 m. kovo 22 d.

2011/C 91/02

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,4211

JPY

Japonijos jena

115,15

DKK

Danijos krona

7,4572

GBP

Svaras sterlingas

0,86780

SEK

Švedijos krona

8,9320

CHF

Šveicarijos frankas

1,2843

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

7,9060

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

24,450

HUF

Vengrijos forintas

270,43

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7089

PLN

Lenkijos zlotas

4,0338

RON

Rumunijos lėja

4,1288

TRY

Turkijos lira

2,2311

AUD

Australijos doleris

1,4039

CAD

Kanados doleris

1,3911

HKD

Honkongo doleris

11,0763

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,9120

SGD

Singapūro doleris

1,7950

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 597,64

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,8138

CNY

Kinijos ženminbi juanis

9,3039

HRK

Kroatijos kuna

7,3750

IDR

Indonezijos rupija

12 382,64

MYR

Malaizijos ringitas

4,3010

PHP

Filipinų pesas

61,594

RUB

Rusijos rublis

40,0990

THB

Tailando batas

42,974

BRL

Brazilijos realas

2,3655

MXN

Meksikos pesas

17,0204

INR

Indijos rupija

63,8860

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

23.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 91/13

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

2011/C 91/03

Image

Graikijos išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2), euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Bendrija sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis: Graikija

Proga: 2011 m. pasaulio specialiųjų olimpinių žaidynių Atėnuose organizavimas

Dizaino aprašas: Monetos viduryje pavaizduota žaidynių emblema: švytinti saulė – gyvenimo šaltinis, pabrėžiantis žaidynėse dalyvaujančio atleto meistriškumą ir jėgą. Meistriškumą vaizduoja alyvmedžio šakelė, o jėgą – spiralės formos atvaizdas saulės viduryje. Aplink šį atvaizdą yra užrašas „XIII Special Olympics W.S.G. Athens 2011“ ir monetą leidžiančios valstybės pavadinimas „Ελληνικη Δημοκρατια“. Tarp jų taip pat pavaizduotas kalyklos ženklas.

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas: 1 milijonas monetų

Išleidimo data: 2011 m. antrojo trimestro pabaiga.

(1)  Apie kitas apyvartinių eurų monetų nacionalines puses skaityti http://ec.europa.eu/economy_finance/euro/cash/coins/index_en.htm

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

23.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 91/14

Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė

2011/C 91/04

Image

San Marino išleistos naujos proginės apyvartinės 2 eurų monetos nacionalinė pusė

Apyvartinės eurų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Siekdama informuoti visas suinteresuotąsias šalis, kurių veikla susijusi su monetomis, ir plačiąją visuomenę, Komisija skelbia visus naujo eurų monetų dizaino variantus (1). Remiantis 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis (2) euro zonos valstybėms narėms ir šalims, su Bendrija sudariusioms susitarimą dėl pinigų, kuriuo numatoma išleisti eurų monetas, suteikiama teisė išleisti tam tikrą proginių apyvartinių eurų monetų skaičių laikantis tam tikrų sąlygų, visų pirma tai turi būti tik 2 eurų nominalo monetos. Tokių monetų techninės charakteristikos yra tokios pat kaip kitų 2 eurų monetų, tačiau nacionalinėje pusėje yra proginis atvaizdas, turintis didelę simbolinę prasmę tai valstybei ar visai Europai.

Monetas leidžianti šalis: San Marino Respublika

Proga: italų dailininko Giorgio Vasari 500-osios gimimo metinės (1511 m. liepos 30 d.–1574 m. birželio 27 d.). Vasari taip pat buvo rašytojas, istorikas ir architektas, išgarsėjęs italų menininkų biografijomis, dabar laikomas ideologiniu meno istorijos pradininku.

Dizaino aprašas: Monetos centre pavaizduota Giorgio Vasari paveikslo „Judita nukerta Holofernui galvą“ scena. Apatinėje dalyje matyti datos „1511–2011“, kairėje – įrašas „G. Vasari“ ir kalyklos ženklas „R“; dešinėje monetos pusėje – užrašas „San Marino“ ir dizainerės Claudia Momoni inicialai „C.M.“

Išorinėje dalyje (žiede) pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždučių.

Tiražas: 130 000 monetų

Išleidimo data: 2011 m. birželio mėn.

(1)  Apie kitas apyvartinių eurų monetų nacionalines puses skaityti http://ec.europa.eu/economy_finance/euro/cash/coins/index_en.htm

(2)  Žr. 2009 m. vasario 10 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas ir 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendaciją dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių (OL L 9, 2009 1 14, p. 52).

V Nuomonės

KITI AKTAI

Europos Komisija

23.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 91/15

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2011/C 91/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ΠΑΤΑΤΑ ΝΑΞΟΥ“ (PATATA NAXOU)

EB Nr.: EL-PGI-0005-0708-27.06.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Πατάτα Νάξου“ (Patata Naxou)

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Graikija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Patata Naxou“ yra Solanum tuberosum rūšies augalo valgomi šakniagumbiai, kuriuos žmogus gali valgyti neperdirbtus (valgomoji bulvė). Šakniagumbiai yra 35–65 mm dydžio, apvalios ar pailgos formos. Žievė lygi ir glotni, geltonos spalvos. Šakniagumbio paviršiuje yra apie dešimt akelių, o jo minkštimas – būdingos baltai gelsvos spalvos.

Bulvės „Patata Naxou“ yra vienodo dydžio, lygios, nepažeistos kenkėjų ir ligų; sausosios medžiagos jose daugiau kaip 18 %, cukraus mažiau kaip 1 %, o pavasarinių bulvių derlius nuimamas labai anksti.

Nakso geografinėje vietovėje auginamos Liseta, Spunta, Marfona, Vivaldi ir Alaska veislių bulvės.

Šiuo metu Nakso saloje yra du sodinimo laikotarpiai: pavasarinės bulvės sodinamos nuo vasario vidurio iki kovo pradžios, o rudeninės – nuo rugpjūčio pradžios iki pirmųjų rugsėjo dienų. Pavasarinės bulvės pradedamos kasti nuo gegužės pabaigos ir baigiamos kasti per pirmąsias dešimt liepos dienų.

3.3.   Žaliavos:

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Nustatytoje geografinėje vietovėje vykdomi šie gamybos etapai: sodinimas, auginimas, derliaus nuėmimas ir šakniagumbių brandinimas.

Šie veiksmai turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje, nes vietos bulvių augintojai yra sukaupę praktinės patirties, kuri padeda užtikrinti ankstyvą derlių, kuo geriau išnaudojant vietos aplinkos sąlygas (sodinimo laikotarpis susijęs su krituliais). Be to, nukastiems šakniagumbiams augintojai taiko specialų metodą – gumbai padengiami šiaudais, kad bulvių žievė taptų storesnė ir bulvės būtų mažiau pažeidžiamos vežant, taip pat dėl to, kad sugytų įvairūs paviršiniai pažeidimai.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Atitinka Bendrijos teisės aktų ir nacionalinių įstatymų reikalavimus.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Bulvės „Patata Naxou“ auginamos Nakso saloje. Ši 428 km2 ploto sala yra didžiausia Pietų Egėjo regiono Kikladų apskrities sala. Bendras plotas, kuriame auginamos bulvės, skiriasi priklausomai nuo auginimo sezono: rudenį jis sudaro 150–170 ha, pavasarį – 300 ha.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

A.

   Klimatas. Laikoma, kad produkto kokybę lemia toliau nurodytos klimato sąlygos:

Ypač didelę įtaką „Patata Naxou“ kokybei turi oro drėgnis ir aukšta temperatūra – tai padeda išvengti bulvių maro (lot. Phytophtora sp.), dėl kurio prarandama daugiausiai bulvių pasėlių. Šią ligą skatina didesnis nei 90 % santykinis oro drėgnis ir žemesnė nei 27 °C temperatūra. Tokiu būdu Nakso klimato sąlygos labai padeda apsaugoti pasėlius nuo šios pavojingiausios bulvių ligos, be to, kadangi šioje geografinėje vietovėje kitų patogeninių veiksnių yra nedaug, naudojama mažiau augalų apsaugos priemonių.

Be to, dėl aukštos Nakso salos temperatūros ir didelio saulėtų dienų skaičiaus bulvių vegetatyvinis vystymosi ciklas gali tęstis ištisus metus, o šakniagumbiai puikiai subręsta. Dienos ir nakties temperatūros skirtumai taip pat skatina šakniagumbių susidarymą.

B.

   Dirvožemis. Nakso geologinę pamatinę uolieną salos kalnų masyve sudaro kristalinės uolienos, daugiausia granitas, gneisas, marmuras ir skalūnai, o lygumose ir pajūryje – terciaro nuosėdinės uolienos, daugiausia mergelis, smiltainis ir konglomeratai.

Salos dirvožemio sluoksnis yra gilus, sudarytas iš rupaus priemolio, jame nesikaupia natrio druskos ir nėra erozijos pavojaus. Jame fosforo ir kalio yra pakankamai, magnio kiekis – vidutinis, o organinių medžiagų nedaug. Kadangi dirvožemis priemolio, jis laidus vandeniui, taigi jame gali normaliai užaugti vienodo dydžio ir taisyklingos formos šakniagumbiai.

C.

   Žmogiškasis veiksnys. Auginimo metodai puikiai atitinka vietos sąlygas, nes kartu su minėtais privalumais puikiai išnaudojami ir sezoniniai krituliai. Lietingasis metų laikas, kuris tęsiasi nuo lapkričio iki vasario, sutampa su laikotarpiu, kai vystosi rudeninių bulvių šakniagumbiai, o pavasarinės bulvės sudygsta. Šis puikus bulvių prisitaikymas prie vietos klimato sąlygų taip pat lėmė vieną svarbiausių Nakse auginamų bulvių ypatybių – ankstyvumą.

Kitas ypatingas Nakso bulvių augintojų naudojamas metodas – nuėmus derlų šakniagumbiai uždengti brandinami čia pat ant lauko. O konkrečiau, nukasę bulves ir atlikę pirmą jų rūšiavimą (pašalinamos pašalinės medžiagos ir pažeisti šakniagumbiai), regiono bulvių augintojai šakniagumbius ant lauko uždengia šiaudų sluoksniu, o ant jo – bulvienojais, kad apsaugotų šakniagumbius nuo saulės. Tuo metu bulvės „Patata Naxou“ subręsta, sukietėja, žievė sustorėja, todėl jos tampa mažiau pažeidžiamos vežant, o paviršiniai pažeidimai sugyja. Toks metodas taip pat padeda sumažinti glikoalkaloidų kiekio šakniagumbiuose padidėjimo pavojų atliekant tolesnius veiksmus.

5.2.   Produkto ypatumai:

Bulvės „Patata Naxou“ rinkoje tapo itin gerai žinomos kaip pasižyminčios aukšta kokybe ir stabiliomis savybėmis. Šis produktas gerą vardą turėjo jau tuo metu, kai formavosi šiuolaikinė Graikijos valstybė, ir jį turi jau beveik porą šimtmečių. Jis labai svarbus vietos gyventojams ir neatsiejamas nuo Nakso salos. Bulvės „Patata Naxou“ dabar minimos kelionių vadovuose, Graikijos ir užsienio spaudoje, taip pat žinomų virtuvės meistrų receptuose.

Be to, dėl to, didesnę komercinę bulvių „Patata Naxou“ vertę lemia tai, kad pavasarinės bulvės yra ankstyvos.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio ryšys:

Ryšį su geografine vietove atspindi geras produkto vardas. Kokybinį bulvių „Patata Naxou“ išskirtinumą lemia Nakso dirvožemio ir klimato ypatybės, taip pat prie vietos sąlygų pritaikyti auginimo metodai. Dėl šių skirtumų „Patata Naxou“ Graikijoje pelnė gerą vardą – tą liudija, kad šis produktas minimas nuo pirmosios XIX a. pusės (tuo metu Graikijoje imta auginti bulves).

„Patata Naxou“ gerą vardą įgijo 1841 m., kai šiomis bulvėmis buvo pavaišintas saloje viešėjęs karalius Otonas. 1874 m. Dugit jas aprašė, kaip vieną ypatingų Nakso žemės ūkio produktų. Praėjus kuriam laikui, per 1911 m. Graikijoje vykusį pirmąjį žemės ūkio surašymą nustatyta, kad Nakse bulvių pasėlių plotas buvo 111,9 ha. 1926 m. „Patata Naxou“ vardas buvo taip puikiai žinomas, kad Glinado seniūnija savo antspaudui pasirinko bulvės augalo atvaizdą.

Puiki Nakse auginamų bulvių kokybė paskatino Graikijos valdžios institucijas 1953 m. saloje įkurti Nacionalinį bulvių sėklininkystės centrą, o 1959 m. bulvės „Patata Naxou“ įtrauktos į valstybės saugomų produktų sąrašą. Nuo tada „Patata Naxou“ yra vienas iš salos vietos produktų, minimų Graikijos ir užsienio kelionių vadovuose.

Bulvės „Patata Naxou“ šiandien žinomos visoje Graikijoje – tą liudija daugybė nuorodų žurnalų ir laikraščių straipsniuose. Šios bulvės taip pat minimos kelionių vadovuose ir specializuotuose kulinarijos žurnaluose. Jos įtrauktos į žinomų Graikijos virtuvės meistrų ir kulinarijos kritikų receptus, taip pat į geros reputacijos restoranų meniu. Be to, Nakso vietos valdžios institucijos kasmet rengia su bulvėmis susijusias šventes – taip pabrėžiamas geras jų vardas ir istorinė svarba vietos gyventojams.

„Patata Naxou“ ypatybė yra tai, kad pavasarinės bulvės yra ankstyvos. Iš tiesų, auginimo metodai yra labai svarbūs, nes siekiant kuo geriau išnaudoti sezoninius kritulius ir vandens išteklius, egzistuoja du sodinimo laikotarpiai. Tai, kad pavasarinės „Patata Naxou“ yra ankstyvos, šioms bulvėms suteikia didesnę komercinę vertę, dėl tos pačios priežasties vasaros pradžioje jos yra labai paklausios (tuo metu ankstyvųjų bulvių nėra daug).

Nakso bulvių augintojai taip pat lauke atlieka pirmą nukastų bulvių rūšiavimą (pašalinamos pašalinės medžiagos ir pažeisti šakniagumbiai). Paskui šakniagumbiai lauke sustumiami į krūvas, padengiami šiaudų sluoksniu, o paskui bulvienojais, kad būtų apsaugoti nuo saulės. Dėl tokio brandinimo lauke laikotarpio produktas geriau išsilaiko, nes jo metu sustorėja bulvių žievė, tad bulvės tampa mažiau pažeidžiamos vežant, taip pat sugyja įvairūs paviršiniai pažeidimai. Taip pat sumažėja nuodingų glikoalkaloidų kiekis.

Be to, „Patata Naxou“ auginti palankūs regiono klimato veiksniai yra drėgnis ir aukšta temperatūra – tai padeda išvengti bulvių maro ir taip sumažinti dėl šios pavojingos bulvių ligos patiriamus nuostolius. Be to, kadangi saloje kitų patogeninių veiksnių yra nedaug, naudojama mažiau augalų apsaugos priemonių. Be to, dėl aukštos Nakso salos temperatūros ir didelio saulėtų dienų skaičiaus bulvių vegetatyvinis vystymosi ciklas gali tęstis ištisus metus, o šakniagumbiai puikiai subręsta. Dienos ir nakties temperatūros skirtumai taip pat skatina šakniagumbių susidarymą, be to dirvožemis yra priemolio, todėl jis laidus vandeniui ir jame gali normaliai užaugti vienodo dydžio ir taisyklingos formos šakniagumbiai.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minagric.gr/greek/data/ΠΡΟΔΙΑΓΡΑΦΕΣ%20ΠΡΟΪΟΝΤΟΣ%20YPAAT%2016%20ΦΕΒΡΟΥΑΡΙΟΥ%202010.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.