17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos žaliosios knygos dėl politinių galimybių sukurti Europos sutarčių teisę vartotojams ir įmonėms

(COM(2010) 348 galutinis)

2011/C 84/01

Pranešėjas Antonello PEZZINI

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. liepos 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos žaliosios knygos dėl politinių galimybių sukurti Europos sutarčių teisę vartotojams ir įmonėms

COM(2010) 348 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 19 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 148 nariams balsavus už, 5 – prieš ir 8 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia baigti kurti ES vidaus rinką ir inter alia išspręsti Europos sutarčių teisės klausimą, ir pripažįsta universiteto mokslo darbuotojų atliktą darbą, susijusį su bendra principų sistema, kuria reikėtų pasinaudoti praktikoje.

1.2 Iš įvairių Komisijos pasiūlytų pasirinkimo galimybių EESRK priimtiniausia mišri galimybė, kai atsižvelgiama į priimtų sprendimų sąnaudų mažinimą ir teisinį tikrumą:

—	parengiamas priemonių rinkinys, kuriuo tarptautines sutartis sudarančios šalys galėtų remtis kaip bendra principų sistema, ir

—

sukuriama neprivaloma reguliavimo sistema, pagal kurią būtų nustatytos palankesnės sąlygos šalims sudaryti tarptautines sutartis vadovaujantis nauja neprivalomąja išplėsta sistema, kuri būtų alternatyva nacionalinėms taisyklėms; tiek minėtas priemonių rinkinys, tiek reglamentas turėtų būti paskelbti visomis ES kalbomis ir užtikrinti teisinį tikrumą, pagrįstą pažangiausiomis piliečių ir įmonių apsaugos priemonėmis. Tokia sistema netrukdytų valstybei narei toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes vartotojų apsaugos priemones.

1.3 Komitetas mano, kad šių tikslų reikėtų siekti laipsniškai ir pirmiausia bandomuoju pagrindu juos įgyvendinti tarptautinių pardavimo sutarčių, susijusių su prekyba prekėmis (B2B), srityje, kad būtų galima patikrinti taikomų sistemų darną ir stebėti jų taikymą praktikoje.

1.4 Komitetas mano, kad taikant minėtą bendroje principų sistemoje nustatytų priemonių rinkinį būtų galima geriau užtikrinti Europos sutarčių teisės darną, mažinti prekybos kliūtis ir skatinti konkurenciją vidaus rinkoje.

1.5 Be to, Komitetas mano, kad įtvirtinus naują neprivalomąją išplėstą sistemą Bendrijos teisyne ir valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose ES reglamentu būtų užtikrintas jos visapusiškumas, lengvas įgyvendinimas ir teisinis tikrumas sutarčių šalims, kurios ją taiko sudarydamos tarptautinius prekybos sandorius.

1.6 Abi naujosios priemonės – bendrasis priemonių rinkinys ir nauja neprivalomoji išplėsta reguliavimo sistema – turėtų būti taikomos ir tarptautinėms komercinėms prekių pardavimo sutartims (B2B). Naujosios priemonės netaikomos darbo sutartis ir socialinės apsaugos sutartis reglamentuojantiems teisės aktams.

1.7 Komitetas pritaria sutarčių laisvės principui ir laisvoms deryboms dėl sutarties sąlygų. Įmonių sutartims su vartotojais (angl. Business to Customer (B2C)) ir MVĮ reikia užtikrinti ne tik teisinį tikrumą ir vartotojų apsaugą, bet ir aukščiausio lygio veiksmingą apsaugą.

1.8 Komitetas mano, kad pirmiau, nei abi naujosios priemonės bus pradėtos taikyti ir kitų rūšių tarptautinėms prekių pardavimo sutartims, reikia, kad Komisija po kelerių šių dviejų priemonių taikymo metų įvertintų vidaus rinkoje esamų priemonių poveikį ir pridėtinę vertę ES sąnaudų ir naudos ūkinės veiklos vykdytojams ir vartotojams požiūriu.

1.9 Komiteto nuomone, labai svarbu, kad Komisija kuo greičiau nustatytų su sandorių sąnaudomis ir teisiniu netikrumu susijusias kliūtis, kurios trukdo naudotis visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro 99 proc. ES įmonių, ir vartotojams.

1.10 EESRK ragina Komisiją atlikti vidaus rinkoje esančių priemonių poveikio vertinimą ir išnagrinėti šios naujos teisinės sistemos pridėtinę vertę Europai sąnaudų požiūriu, taip pat naudą ūkinės veiklos vykdytojams ir vartotojams.

1.11 Be to, EESRK prašo Komisijos nuo šiol imtis mokymo ir informavimo apie naujai sukurtas teisines priemones iniciatyvų supažindinant praktikuojančius teisininkus, akademinio pasaulio atstovus ir galutinius šių priemonių naudotojus tiek su teisės teorija, tiek su praktika.

1.12 Komitetas prašo leisti jam stebėtojo teisėmis aktyviau dalyvauti Komisijos sudarytų ekspertų grupių darbe, kaip tai daro Europos Parlamentas, kad galėtų atidžiau tikrinti, kaip rengiamos šios iniciatyvos, visų pirma Europos sutarčių teisės bendra principų sistema ir tolesni veiksmai atsižvelgiant į šiuo metu vykstančias viešas konsultacijas.

2. Įžanga

2.1 Vidaus rinka grindžiama daugybe sutarčių, kurios reglamentuojamos skirtingomis nacionalinėmis sutarčių teisės nuostatomis. Vis dėlto nacionalinės sutarčių teisės skirtumai gali lemti:

—	papildomas sandorių sąnaudas,

—	teisinį netikrumą įmonėms,

—	nepakankamą vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka,

—	prekybos kliūtis.

2.1.1 Lisabonos sutartimi Europos lygmeniu sudarytos palankesnės sąlygos teisminiam bendradarbiavimui ir vartotojų apsaugai civilinėse bylose:

—	Sutarties 12, 38, 164, 168 straipsniai, taip pat 169 straipsnio 4 dalis, kurioje užtikrinama galimybė taikyti nacionalines nuostatas, kai jos palankesnės vartotojams,

—	išplėstas Bendrijos metodo (1) taikymas,

—	Komisijos pasiūlymai priimami kvalifikuota balsų dauguma,

—	sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo,

—	sustiprinta nacionalinių parlamentų vykdoma demokratinė kontrolė,

—	sustiprintas Teisingumo Teismo vaidmuo vykdant teisėtumo kontrolę.

2.1.2 Pagal Stokholmo programą, kurios tikslas – atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui, Europos Sąjunga gali nustatyti bendras būtiniausias taisykles, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos teismo sprendimų ir nuosprendžių abipusiam pripažinimui ir policijos bei teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose.

2.1.3 Nors sukurta bendroji rinka, įmonės ir piliečiai kasdien susiduria su kliūtimis, kurios vis dar trukdo vykdyti tarptautinę veiklą. Jie konstatuoja, kad neužtikrinta pakankama tinklų sąveika, o bendrosios rinkos taisyklės taikomos nevienodai.

2.1.4 Kliūtims bendrojoje rinkoje šalinti Komisija siūlo šiuos veiksmus (2):

—	„ryžtingai laikytis pažangaus reglamentavimo (angl. Smart Regulation) darbotvarkės, įskaitant platesnį reglamentų, o ne direktyvų taikymą,

—	siekti, kad įmonės ir vartotojai patirtų mažiau išlaidų ir jiems būtų lengviau sudaryti sutartis su kitų ES valstybių partneriais ir pasiūlyti suvienodinti sutarčių su vartotojais pagrindą ir parengti ES pavyzdinių sutarčių sąlygas,

—	siekti, kad įmonės ir vartotojai patirtų mažiau išlaidų vykdydami sutartis ir kad jų laikymasis būtų lengvesnis ir veiksmingesnis, taip pat pripažinti kitų ES šalių teismo sprendimus ir dokumentus“.

2.1.5 Neprivalomos sutarčių teisės priemonės sukūrimas taip pat yra viena pagrindinių Europos skaitmeninės darbotvarkės, Komisijos pristatytos 2010 m. gegužės 19 d., priemonių.

2.1.6 2001 m. Komisija pradėjo diskusiją apie Europos sutarčių teisę, į kurią įtraukė Europos Parlamentą, Tarybą ir įvairius suinteresuotuosius subjektus: įmones, praktikuojančius teisininkus, akademinę bendruomenę ir vartotojų asociacijas.

2.1.7 Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl galimo materialinės privatinės teisės derinimo. 1989 ir 1994 m. Parlamentas paragino pradėti tirti galimybes parengti bendrą Europos privatinės teisės kodeksą.

2.1.8 Europos Parlamentas jau yra pabrėžęs, kad, siekiant baigti kurti vidaus rinką, būtina suderinti tam tikras privatinės teisės sritis. Jis taip pat teigė, kad svarbių privatinės teisės šakų suvienodinimas parengiant Europos civilinį kodeksą būtų veiksmingiausia derinimo priemonė.

2.1.9 Komitetas savo 2002 m. nuomonėje teigė, kad „suvienodintos bendros Europos sutarčių teisės kūrimas, pavyzdžiui, pagal priimtą reglamentą (Komitetas teikia pirmenybę šiam sprendimui, kad būtų išvengta skirtumų), gali būti ilgas procesas, todėl reikia atlikti papildomų tyrimų, bet jis turėtų būti grindžiamas įvairių minėtų komitetų ir institucijų jau atliktu darbu ir esamomis tarptautinėmis taisyklėmis bei praktika“ (3).

2.1.10 Kitoje 2010 m. paskelbtoje nuomonėje EESRK pabrėžė, kad „Bendrųjų Europos sutarčių teisės principų tinklas (angl. CoPECL-Network) neseniai parengė Bendrosios principų sistemos projektą ir pateikė jį Europos Komisijai. Akivaizdu, kad šiomis nuostatomis Europos teisės aktų leidėjui siūlomas modelis, kuriuo jis galėtų naudotis priimdamas pasirenkamąją teisinę priemonę, už kurią palaikė ir Europos Komisijos narė Viviane Reding“ (4).

2.1.11 Be to, EESRK atkreipė dėmesį, kad „Bendrosios principų sistemos projektas, kuris taikomas bendrajai sutarčių teisei, iš tiesų nėra rengiamas kaip pasirenkamoji teisinė priemonė. Tačiau šio projekto rengėjai įžangoje pabrėžia, kad projektas gali būti naudojamas kaip vienos ar keleto pasirenkamųjų teisinių priemonių pagrindas“. EESRK nuomone, „šį siūlomą projektą taip pat būtų galima įgyvendinti iš dalies: įtraukti Bendrosios principų sistemos projekto bendrąsias nuostatas į pasirenkamąją teisinę priemonę, kuri taikoma tik konkrečioms sutarčių teisės sritims. Tai padėtų išvengti reglamentavimo spragų, kurių neabejotinai atsirastų, jeigu būtų priimtos tik konkrečioms sutartims skirtos nuostatos“.

3. Naujoji Europos Komisijos žalioji knyga

3.1 Žaliojoje knygoje Komisija siūlo įvairių metodų, kaip galima labiau suderinti sutarčių teisę. Iš strateginių galimybių paminėtinos šios:

—	internete paskelbti (neprivalomas) pavyzdines sutarčių teisės normas, kuriomis būtų galima remtis Europos bendrojoje rinkoje,

—	ES teisės aktų leidėjams pateikti (privalomą arba neprivalomą) priemonių rinkinį, kad jie naujai priimamuose teisės aktuose galėtų nustatyti geresnes ir darnesnes taisykles,

—	parengti rekomendaciją dėl sutarčių teisės ir joje paraginti valstybes nares įtraukti Europos sutarčių teisės priemonę į savo nacionalines teisines sistemas, iš dalies sekant Jungtinių Valstijų pavyzdžiu – JAV neprivalomą bendrąjį komercinį kodeksą perėmė visos, išskyrus vieną, 50 valstijų,

—

sukurti neprivalomąją Europos sutarčių teisę (vadinamąją 28-ąją sistemą), kurią galėtų laisvai rinktis sutartinius santykius palaikantys vartotojai ir įmonės. Ši neprivalomoji teisė būtų alternatyva nacionalinei sutarčių teisei; ji turėtų būti išversta į visas oficialias kalbas. Ją būtų galima taikyti vien tarptautinėms sutartims arba ir tarptautinėms, ir nacionalinėms sutartims. Ji turėtų užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir teisinį tikrumą per visą sutarties galiojimo laikotarpį,

—	suderinti nacionalinę sutarčių teisę ES direktyva,

—	visiškai suderinti nacionalinę sutarčių teisę ES reglamentu,

—	parengti visapusišką Europos civilinį kodeksą, kuriuo būtų pakeistos visos nacionalinės taisyklės dėl sutarčių.

3.2 Europos Parlamentas 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje pritarė Europos sutarčių teisės idėjai. Už vidaus rinką ir konkurenciją atsakingas buvęs Komisijos narys Mario Monti savo gegužės 9 d. ataskaitoje „Nauja bendrosios rinkos strategija“ taip pat nurodė neprivalomosios „28-osios sistemos“ pranašumus vartotojams ir įmonėms (5).

3.3 2010 m. rugsėjo 7 d. Komisija surengė pirmąjį įmonių, vartotojų ir praktikuojančių teisininkų grupių pasitarimą Europos sutarčių teisės klausimu.

3.4 Komisija taip pat sudarė ekspertų grupę, kurioje dalyvauja stebėtojai iš Europos Parlamento ir kuriai patikėta pakeisti vadinamąjį Bendros principų sistemos projektą (6) – pirmąjį Europos sutarčių teisės projektą, per pastaruosius kelerius metus parengtą pagal ES Šeštąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programą.

3.5 Komisija dėl savo strateginės politikos dokumento pradėjo viešas konsultacijas, kurios turėtų būti baigtos 2011 m. sausio mėn. pabaigoje.

4. Bendrosios pastabos

4.1 Sutarčių teisė yra ES bendrosios rinkos pamatas. EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant pastangų sukurti vidaus rinką, įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, tarptautinei prekybai trukdo tai, kad jos kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių turi laikytis skirtingų sutartis reglamentuojančių įstatymų. Iš kitų valstybių narių prekes internetu perka tik 8 proc. vartotojų.

4.2 Šiuo metu įmonės dėl nacionalinės sutarčių teisės skirtumų patiria didesnes sandorių sąnaudas. Visų pirma mažosios įmonės ES bendrojoje rinkoje negali naudotis masto ekonomija. Kadangi mažiau prekių parduodama kitose šalyse, pasiūla yra mažesnė, o kainos – didesnės, todėl nukenčia vartotojai.

4.3 Be to, 61 proc. tarptautinių prekybos sandorių nepavyksta sudaryti, nes pardavėjai atsisako tiekti prekes į vartotojo valstybę. Tai dažniausia lemia reguliavimo kliūtys ir taikomų normų netikrumas.

4.4 Siekiant išspręsti kai kurias iš šių problemų ir atverti daugiau galimybių Europos bendrojoje rinkoje, būtina užtikrinti didesnį teisinį tikrumą įmonėms, visų pirma mažoms, o vartotojams paprastesnes bei didesnę apsaugą suteikiančias taisykles.

4.5 Komitetas mano, kad Komisija turėtų daugiau nuveikti šioje srityje ir neapsiriboti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemonėmis, kurios reikalingos, tačiau nepakankamos geram vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

4.6 Komisijos siūloma diskusija yra svarbi, nes Europos bendroji rinka grindžiama daugybe sutarčių, kurios reglamentuojamos skirtingų nacionalinės sutarčių teisės nuostatų, o dėl to patiriama papildomų sandorių sąnaudų, kurios, remiantis naujausiais tyrimais, sudaro maždaug 15 000 eurų (7).

4.7 Siekdami pasinaudoti ES bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis tiek vartotojai, tiek įmonės susiduria su didelėmis kliūtimis. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms plėtoti veiklą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą itin sunku dėl sandorių sąnaudų (patiriamų derinant sutarčių sąlygas ir prekybos politiką arba verčiant taisykles į kitas kalbas) ir teisinio netikrumo.

4.8 Sutarčių teisės derinimas gali duoti itin gerų rezultatų; tai galima padaryti nustatant neprivalomąją Europos sutarčių teisę („28-oji sistema“). Apie 28-osios sistemos taikymo galimybę pradėta užsiminti įvairiuose Komisijos ir Europos Parlamento dokumentuose, dažniausiai aptariant svarbias sritis, kurių reguliavimą reikėtų visiškai suderinti, tačiau tai būtų sunki ar net neįgyvendinama užduotis.

4.8.1 Be veiksmų, kuriuos pradėjo EESRK, paskelbęs nuomonę savo iniciatyva dėl Europos draudimo sutarties (8), ir baigė Europos draudimo sutarčių teisės sąvado projekto grupė, neseniai paskelbusi Europos draudimo sutarčių teisės principus (angl. Principles of European Insurance Contract Law, PEICL), būta tik kelių atvejų, kai Europos teisės aktų leidėjas vadovavosi panašiu požiūriu bendrovių teisės, intelektinės nuosavybės teisės ir tarptautinės teisės srityse.

4.9 Nustatytos standartinės sutarčių sąlygos gali būti naudingos visoms sutarties šalims su sąlyga, kad

—	bus numatytos didžiausios garantijos pažeidžiamiausioms sutarčių šalims apsaugoti ir nustatant standartines sąlygas bus siekiama užtikrinti aukščiausio lygio vartotojų apsaugą,

—	derybose dėl standartinių sutarčių sąlygų galės aktyviai dalyvauti socialiniai partneriai ir visi pilietinės visuomenės, visų pirma vartotojų organizacijų ir MVĮ, atstovai,

—	sutarčių sąlygos atitiks direktyvos dėl nesąžiningų sąlygų, taip pat direktyvos dėl mokėjimo terminų sudarant prekybos sandorius nuostatas ir bus visiškai taikomas Smulkiojo verslo aktas (angl. SBA),

—	bus užtikrinta sutarčių laisvė, pavyzdžiui, rekomenduojant sutarčių pavyzdžius,

—	bus neribojama teisė kreiptis į teismą,

—	standartinės sutarčių sąlygos bus reguliariai tikrinamos ir persvarstomos.

4.10 EESRK nuomone, reikia laipsniškai siekti tikslų ir pirmiausia pabandyti juos įgyvendinti tarptautinių komercinio pobūdžio prekių pardavimo sutarčių srityje, nes taip būtų galima patikrinti taikomų sistemų darną, stebėti, kaip atitinkamos šalys jas taiko praktikoje, ir atlikti veiksmingą poveikio vertinimą.

4.11 Itin svarbu apibrėžti šias esmines teisines sąvokas:

—	juridiniai asmenys,

—	vartotojo ir profesionalo sąvokų apibrėžtis,

—	nesąžiningos sutarčių sąlygos,

—	prievolė teikti informaciją apie prekes ir paslaugas prieš sudarant sutartį,

—	prievolė teikti informaciją sudarant sutartį su itin nepalankioje padėtyje esančiu vartotoju,

—	nuostatos, reglamentuojančios teisės gynimo priemones, jei nevykdoma prievolė teikti informaciją,

—	pristatymas, pristatymo laikas, ryšys su rizikos perkėlimu,

—	atitikties įvertinimo laikas ir tvarka, taip pat teisės gynimo priemonių pažeidus sutartį hierarchija,

—	atvejai, kai galima nutraukti sutartį,

—	pranešimas pardavėjui apie trūkumus, kuriuos pirkėjas nustatė arba turėjo nustatyti,

—	teisė atsisakyti sutarties; jos taikymo sritis; naudojimasis teise atsisakyti sutarties; apsisprendimo laikotarpis ir sutarties atsisakymo laikotarpiai,

—	atsakomybės be kaltės samprata,

—	pelno netekimo ir dėl to patirtų nuostolių sąvokos įvedimas,

—	gamintojo atsakomybė ir prievolė įrodyti,

—	elektroninė prekyba (angl. e-commerce).

4.12 EESRK siūlytų derinti šias reguliavimo ir kitas priemones:

—	labiau suderinti Bendrijos teisyną sutarčių teisės srityje,

—	skatinti nustatyti visoje Europos Sąjungoje taikomas standartines sutarčių sąlygas,

—	tęsti tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar Europos sutarčių teisės srities problemoms spręsti nereikėtų imtis su jokiu sektoriumi nesusijusių specialių priemonių.

4.13 EESRK nuomone, neprivalomoji Europos sutarčių teisė turėtų būti taikoma kaip alternatyva nacionalinei sutarčių teisei, nustatytos standartinės sutarčių sąlygos ir palikta galimybė rinktis 28-ąją sistemą.

4.14 Be to, taikant Romos konvenciją (9) kyla nemažai iššūkių, susijusių su naujomis tendencijomis (pavyzdžiui, e. sutarčių ir atitinkamai pakeistų sutarčių teisės normų), ir naujų teisinių klausimų.

4.15 Svarstydamas, kokia turėtų būti neprivalomosios Europos sutarčių teisės priemonių rinkinio ir naujosios neprivalomosios išplėstos reguliavimo sistemos taikymo sritis, Komitetas siūlo pradėti prekybos srityje įgyvendinti bandomąjį projektą, pagal kurį minėtos priemonės būtų taikomos tik tarptautinėms prekių pardavimo sutartims.

4.16 Komitetas mano, kad reikėtų labiau suderinti horizontaliąsias ir vertikaliąsias taisykles ypatingą dėmesį skiriant didesniam skaidrumui, aiškumui ir paprastumui – ne tik siekiant, kad praktikuojantiems teisininkams būtų lengviau remtis naujomis gairėmis, bet ir mažųjų įmonių bei paprastų vartotojų labui, ir tai svarbiausia, nes sudėtingos ir neaiškios teisės nuostatos jiems yra labiausiai nepalankios, o su tuo susijusios sąnaudos yra didesnės ir terminai ilgesni.

2011 m. sausio 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) Bendrijos metodas grindžiamas idėja, kad visuomenės bendrieji interesai geriau ginami tuomet, kai Bendrijos institucijos visapusiškai atlieka savo sprendimų priėmimo vaidmenį kartu laikydamosi subsidiarumo principo. 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija.

(2) Europa 2020 – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, COM(2010) 2020 galutinis.

(3) OL C 241, 2002 10 7, p. 1.

(4) OL C 21, 2011 1 21, p. 26.

(5) OL C 21, 2011 1 21, p. 26.

(6) Bendra principų sistema (BPS) yra ilgalaikis projektas, kurio tikslas – suteikti Europos teisės aktų leidėjams (Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui) priemonių rinkinį arba vadovą, kuriuo būtų galima naudotis persvarstant galiojančius teisės aktus ir rengiant naujus sutarčių teisės aktus. Į šį priemonių rinkinį galima įtraukti pagrindinius sutarčių teisės principus, svarbiausių sąvokų apibrėžtis ir standartines nuostatas. Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas pagal Šeštąją bendrąją programą 2005–2009 m. socialinių ir humanitarinių mokslų srityje finansavo kompetencijos tinklo COPECL (Bendrieji Europos sutarčių teisės principai) veiklą. Šiame tinkle dalyvavo daugiau kaip 150 tyrėjų ir kelios Europos privatinės teisės srities institucijos bei organizacijos iš visų ES valstybių narių. Galutinis jų darbo rezultatas buvo Bendros principų sistemos projekto (BPSP) tekstas.

(7) http://www.europe.org

(8) OL C 157, 2005 6 28, p. 1.

(9) Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Romos konvencija), 1980 m. birželio 19 d.

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita

(COM(2010) 282 galutinis)

2011/C 84/02

Pranešėjas Franco CHIRIACO

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. birželio 3 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita

COM(2010) 282 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 19 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 154 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 4 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 2009 m. konkurencijos politikai ypač didėlės įtakos turėjo tarptautinė ekonomikos krizė ir jos padarinių valdymas.

1.2 EESRK ragina siekti ne tik strategijos „Europa 2020“ ir tvaraus vystymosi strategijos maksimalios sąveikos (1), bet, kaip jau yra pareiškęs anksčiau (2), ir šių strategijų sąveikos su konkurencijos politika, kad būtų išvengta veiksmų kartojimosi ar dar blogiau – jų prieštaravimo.

1.3 Komitetas norėtų dar kartą atkreipti dėmesį, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties gali sutrikti sisteminė pusiausvyra, visų pirma finansinių paslaugų srityje, o tai turėtų neigiamos įtakos konkurencijai ir paskatinti pavojingą elgseną. Nors akivaizdu (3), kad Komisija negali prisiimti atsakomybės dėl visų su ekonomikos krize susijusių klausimų valdymo, Komitetas prašo jos įgyvendinti Bendrijos lygmeniu orientavimo ir priežiūros politiką ir taip paremti susijusių valdžios institucijų, visų pirma Centrinio Europos banko ir kitų konkurencijos struktūrų, veiksmus.

1.4 Tokia parama būtina ir dėl šiuo metu atliekamos Bazelio susitarimo (4) peržiūros. Viena vertus, atlikus šią peržiūrą, bus sugriežtinti garantijų reikalavimai, kuriuos bankai turės vykdyti, kad būtų išvengta naujų finansų krizių, galinčių kilti dėl nepakankamo likvidumo, tačiau, kita vertus, dėl naujųjų taisyklių įmonėms bus sudėtingiau gauti kreditą, o tai savo ruožtu gali paskatinti finansų rinkų rizikos perėjimą į realiąją ekonomiką. Be to, dėl šios peržiūros gali susilpnėti Europos bankų pozicija JAV bankų atžvilgiu, sumažėti pelnas ir padidėti konkurencija rizikos kapitalo investicijų srityje.

1.5 Komitetas taip pat pritaria, kad Komisija tęstų nacionalinių ekonomikos atgaivinimo planų stebėseną, kad galėtų pateikti atskirų programų įgyvendinimo pažangos apžvalgą, nurodyti turimas priemones pažangai paspartinti ir patikrinti, ar sklandžiai vyksta koordinavimas (5).

1.6 Kalbant apie šoko riziką, susijusią su įsipareigojimais, kuriuos lemia paskolos dydis, visų pirma tokiose šalyse, kaip Portugalija, Airija, Graikija ir Ispanija, Komitetas atkreipia dėmesį į žaliavų rinkai žalingų spekuliacijų galimybę. Todėl ragina Komisiją skirti dėmesio kainų ir atlyginimų problemoms, kurios gali kilti dėl minėtų priežasčių, visų pirma MVĮ.

1.7 EESRK siūlo reguliariai teikti valstybės pagalbos kontrolės ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgta veiksmų įgyvendinimo pažanga ir nurodomos jų pasekmės rinkoms, kad ateityje būtų galima parengti pramonės sektoriaus potencialo panaudojimo (visų pirma stiprinant įmones, ypač MVĮ, ir didinant užimtumą) planą, būtiną ES ekonomikos atgaivinimui.

1.8 EESRK (6) jau yra išreiškęs susirūpinimą dėl galimų pramoninės nuosavybės teisių sistemos ir konkurencijos politikos sąveikos pasekmių. Taigi, Komitetas rekomenduoja 2010 m. įgyvendinant Europos konkurencijos politiką (taip pat ir pirmiau minėtoje srityje) taikyti vienodas ir nediskriminacines sąlygas ir skatinti įsigyti pramoninės nuosavybės teises, visų pirma MVĮ, kurių sunkumus pripažįsta ir EESRK, ir Komisija. Visų pirma dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl ES patento vertimo raštu tvarkos ir dėl kai kurių valstybių narių prašymo tvirčiau bendradarbiauti EESRK rekomenduoja ieškoti būdo, kuris padėtų didinti konkurencingumą, skatinti inovacijas ir stiprinti vidaus rinką užtikrinant vienodas sąlygas. Taigi, ES patentas neturėtų pasižymėti diskriminacija ūkio subjektų ar valstybių narių atžvilgiu, kadangi taip būtų sudarytos nepalankios konkurencinės sąlygos.

1.9 EESRK mano, kad žemės ūkio sektoriaus klausimas turėtų būti labai glaudžiai siejamas su kitų sričių ES politika ir pirmiausia su konkurencijos politika.

1.10 Išryškėjo labai stiprus įvairių valstybių narių vartotojų nepasitenkinimas energetikos sektoriumi, ypač elektros ir dujų rinka. Aukštos paslaugų kainos ir prasta jų kokybė turi tiesioginio poveikio vartotojams ir įmonėms: didėja jų sąnaudos ir neišvengiamai iškraipoma konkurencija.

1.11 Laikantis technologinio neutralumo principo, būtina kelti elektroninių ryšių paslaugų operatorių ir galutinių vartotojų žinių ir kompetencijos lygį norint, kad technologijos turėtų teigiamos įtakos ekonominiam vystymuisi ir būtų kuo sėkmingiau taikomi ES skaitmeninės darbotvarkės principai (7).

1.12 EESRK pritaria, kad teisės į informaciją apibrėžtis apimtų informacijos laisvę, teisė informuoti ir teisę būti informuotam (8). Iš šios apibrėžties išplaukia, kad nuomonių pliuralizmą atspindinti informacija turi būti išsami, nešališka ir nekontroliuojama. Komisija galėtų taikyti baudžiamąsias priemones įmonėms, kurios riboja informacijos įvairovę ir taip pažeidžia laisvos konkurencijos principą, ir pasiūlyti daugiau priemonių informacijos laisvei skatinti.

1.13 EESRK pažymi, kad po to, kai buvo priimtas sprendimas nuo 2011 m. sausio 1 d. pašto paslaugų rinką visiškai atverti konkurencijai, ekonomikos krizė ilgam sutrikdė pašto operatorių, tradiciškai atsakingų už visuotinės svarbos paslaugas (VSP), finansinę pusiausvyrą. Kad šie operatoriai galėtų tinkamai vykdyti pavestas užduotis, būtų išlaikytas šio sektoriaus užimtumo lygis ir kokybė, EESRK prašo Europos institucijų sukurti paramos sistemą atsižvelgiant į šią naują padėtį, kurios mastas ir galimas poveikis dar buvo nežinomi, kai buvo priimta 2008 m. vasario 20 d. Trečioji pašto direktyva (2008/6/EB). Apskritai EESRK ragina dabartinės krizės sąlygomis stiprinti ir vystyti VSP, kad būtų stiprinama ekonominė, socialinė, teritorinė ir kultūrinė Europos Sąjungos sanglauda.

1.14 Kalbant apie vartotojų apsaugą, EESRK palankiai vertina pokyčius siekiant užtikrinti labiau struktūruotus Konkurencijos generalinio direktorato ir kitų už vartotojų apsaugą ir vartotojų organizacijas atsakingų generalinių direktoratų santykius. Tačiau Komitetas apgailestauja, kad per dar vienus metus nepadaryta reali pažanga įgyvendinant ES antimonopolinių taisyklių taikymą privatiems santykiams.

1.14.1 Nepaisant Europos Parlamento ir EESRK paramos, Komisijai nepavyko pasiekti pažangos įgyvendinant savo iniciatyvą, paskelbtą 2005 m. žaliojoje knygoje ir vėliau tęstą 2008 m. baltojoje knygoje, kuria siekiama užtikrinti ieškinių dėl žalos, patirtos dėl ES antimonopolinių taisyklių pažeidimo veiksmingumą, todėl neigiamą EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo įtaką patiriantys vartotojai ir toliau neapsaugoti.

1.14.2 Europos Teisingumo Teismas jau seniai patvirtino, kad visiškam antimonopolinių taisyklių veiksmingumui kiltų pavojus, jei kiekvienas pilietis neturėtų galimybės kreiptis dėl šių taisyklių pažeidimo padarytos žalos atlyginimo.

1.15 Be to, EESRK ragina stebėti koncentracijos procesus ekonomikoje, ištirti socialinį ir kultūrinį poveikį pramonės, prekybos, amatų ir žemės ūkio sektoriuose ir parengti tinkamas rekomendacijas dėl aktyvios ir tvarios ekonominės politikos ir subalansuotos ekonominės struktūros.

1.16 Vartotojų apsaugos klausimu EESRK pritaria struktūruotiems Komisijos ir vartotojų santykiams, kadangi tai užtikrintų didesnę ryšių naudą ir veiksmingumą. Kaip ir ankstesnėse nuomonėse konkurencijos tema, EESRK siekia atkreipti Komisijos dėmesį į socialinio dempingo problemą. Komitetas teigiamai vertina Komisijos aplinkos apsaugos srityje dedamas pastangas, kurias rodo gausios priemonės, skirtos krizei įveikti, tačiau primena, kad reikia skirti daugiau dėmesio vis dar dideliems nacionalinių galimybių ir darbo apsaugos teisės aktų skirtumams. Pabrėžia, kad šie klausimi turi būti įtraukti į užimtumo ir konkurencijos politiką, kadangi jie turi lemiamos reikšmės rinkos pokyčiams.

1.17 EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ir 2009 m. stengėsi labiau išaiškinti socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros sistemų ir ekonomikos santykį. Komitetas remia Komisijos pastangas stiprinti Europoje solidariai finansuojamą socialinę infrastruktūrą, pilietinę visuomenę ir orientuotis į visuotinę gerovę. EESRK mano, kad nacionalinės socialinės teisės reglamentuojamos viešosios socialinės apsaugos sistemos turėtų nediskriminuoti nei paslaugų teikėjų, nei gavėjų ir turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, jei valstybė arba vietos valdžios institucijos pačios neteikia paslaugų. Pagal viešojo pirkimo sutartį dirbančių, bet teisiškai ir ekonomiškai savarankiškų paslaugų teikėjų santykiai pirmiausia turi būti reglamentuojami nacionalinės socialinės teisės aktais.

2. 2009 m. ataskaitos turinys

2.1 Metinėje 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitoje pateikiama konkurencijos politikos priemonių rengimo ir taikymo, vartotojams skirtų veiksmų, bendradarbiavimo Europos, tarptautiniu ir instituciniu lygmenimis apžvalga.

2.2 Šių metų ataskaitos įžangoje plėtojama tema: Konkurencijos politika bei finansų ir ekonomikos krizė.

2.3 Konkurencijos politika bei finansų ir ekonomikos krizė

2.3.1 ES konkurencijos politikos vaidmuo krizės sąlygomis

2.3.1.1 Siekdama įveikti sudėtingą ekonomikos krizę, Komisija stengėsi parengti politiką, kuri padėtų kiek galima labiau sumažinti krizės poveikį realiajai ekonomikai, stabilizuoti finansų sistemą, išvengti panašios krizės pasikartojimo ir taip apsaugoti vidaus rinką.

2.3.2 Politinis Komisijos atsakas

2.3.2.1 Komisija turėjo per labai trumpą laiką išnagrinėti daugybę pranešimų apie valstybių narių pagalbos priemones.

2.3.3 Bankų kapitalo restruktūrizavimas

2.3.3.1 Jau 2008 m. pabaigoje Komisija priėmė komunikatą dėl bankų kapitalo restruktūrizavimo (9), kuriame skiriami patikimi ir sunkumų patiriantys bankai ir pateikiamos kapitalo injekcijų, kurios sudaro pagalbą, vertinimo gairės.

2.3.3.2 Komisija patvirtino garantijų schemas 12-ai valstybių narių (10). Septynios valstybės narės įgyvendino grynojo kapitalo restruktūrizavimo schemas (11), o kitos septynios parengė mišriąsias holistines schemas (12). Ispanija, Slovėnija, Jungtinė Karalystė, Vengrija ir Vokietija taip pat įgyvendino kitų formų pagalbos schemas. Kalbant apie pagalbą atskiriems subjektams, buvo patvirtini kapitalo restruktūrizavimas ir kitos pagalbos priemonės 29 subjektams (13).

2.3.4 Sumažėjusios vertės turtas

2.3.4.1 Vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto (14), kuriame aiškina paramos turtui priemonių, taikomų finansinėms institucijoms pagal valstybės pagalbos taisykles, vertinimo kriterijus.

2.3.5 Restruktūrizavimas

2.3.5.1 Komunikate dėl restruktūrizavimo (15) Komisija sprendė moralinės žalos klausimą, aiškiai apibrėžė reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti pagalbos gavėjai, ir nurodė, kad reikia vengti skatinti rizikingus veiksmus, kurių būta anksčiau.

2.3.6 Finansų krizė buvo susijusi ne tik su valstybės pagalba

2.3.6.1 Komisija persvarstė „negalėjimo sumokėti“ baudų, jos pačios paskirtų pagal antimonopolines taisykles, sąlygas. Komisija įvertino kiekvieną prašymą atskirai.

2.3.7 Krizė paveikė ir realiąją ekonomiką

2.3.7.1 Komisija 2009 m. sausio mėn. patvirtino laikinąją sistemą (16), kuri galios iki 2010 m. pabaigos, ji sutelkė dėmesį į du tikslus: išlaikyti įmonių galimybes gauti finansavimą ir paskatinti įmones toliau investuoti į „tvarią ateitį“.

2.3.8 Atlikti darbai ir išlaidos

2.3.8.1 Bendra pagalbos apimtis dėl finansų ir ekonomikos krizės 2008 m. išaugo nuo maždaug 0,5 proc. BVP iki 2,2 proc. BVP, arba 279,6 mlrd. EUR. Su krize susijusi pagalba sudarė maždaug 1,7 proc. visos pagalbai skirtos sumos.

2.4 Priemonės

2.4.1 Valstybės pagalbos kontrolė

2.4.1.1 2009 m. buvo tęsiamas valstybės pagalbos veiksmų plano (VPVP) (17) įgyvendinimas, priėmus pagalbos mokymui (18) ir pagalbos neįgaliems bei palankių sąlygų neturintiems darbuotojams gairių dokumentą (19). Taip pat priimtos gairės dėl regioninės pagalbos dideliems investicijų projektams nuodugnaus vertinimo (20).

2.4.1.2 Komisija pratęsė Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (21) galiojimą iki 2012 m. spalio mėn.

2.4.1.3 2009 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo Supaprastinamo paketas, jis yra skirtas Komisijos valstybės pagalbos procedūrų veiksmingumui, skaidrumui ir nuspėjamumui padidinti (22).

2.4.2 Antimonopolinės nuostatos

2.4.2.1 Komisija priėmė šešis sprendimus dėl kartelio (23), 43 įmonėms skirta 1,62 mlrd. EUR baudų.

2.4.2.2 Komisija priėmė galutinius energetikos sektoriams (RWE ir GdF) IT ir informacinėms technologijoms (Intel, Microsoft ir Rambus) skirtus sprendimus ir nusprendė pradėti procedūras elektroninių ryšių (Lenkijos ir Slovakijos plačiajuosčio ryšio rinkos monopoliniai dalyviai) ir finansinių paslaugų (Standard & Poor's ir Thomson Reuters) sektoriuose.

2.4.3 Susijungimų kontrolė

2.4.3.1 Susijungimų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo mažesnis už užregistruotą ankstesniais metais: iš viso Komisijai pranešta apie 259 sandorius ir priimti 243 galutiniai sprendimai. Nebuvo priimta draudžiamųjų sprendimų, pradėtos naujos procedūros pagal EB susijungimų reglamento 21 straipsnį.

2.5 Pokyčiai įvairiuose sektoriuose

2.5.1 Finansų paslaugos

2.5.1.1 Komisija toliau vykdė tarptautinių tarpbankinių mokesčių stebėseną ypatingą dėmesį skirdama VISA Europe ir MasterCard sandoriams.

2.5.1.2 Atlikta Draudimo sektoriaus bendrosios išimties reglamento, kurio galiojimas baigėsi 2010 m. kovo 31 d., veikimo peržiūra. Naujojo reglamento projektas spalio mėn. pateiktas konsultacijoms, jame atnaujinama leidžianti nukrypti nuostata dviejų kategorijų susitarimams: bendriems duomenų rinkiniams, lentelėms bei tyrimams ir susitarimams dėl bendro draudimo ir bendro perdraudimo grupių.

2.5.2 Energetika ir aplinka

2.5.2.1 Balandžio mėn. priimtas klimato ir energetikos teisės aktų paketas, jame yra direktyva dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kuria nustatyti biologinio kuro ir biologinių skysčių tvarumo kriterijai (24), jie taip pat yra aktualūs vertinant valstybės pagalbą šioje srityje. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria persvarstyta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimų prekybos sistema (25).

2.5.2.2 Energetikos rinkos srityje Europos Parlamentas ir Taryba liepos mėn. priėmė energetikos vidaus rinkos teisės aktų paketą (26), o Komisija – pasiūlymą dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių.

2.5.2.3 Pirmą kartą Komisija skyrė baudas už antimonopolinius pažeidimus energetikos sektoriuje: E.ON ir GDF Suez iš viso yra skirta 1 106 mlrd. EUR baudų už rinkos pasidalijimą (27).

2.5.3 Elektroniniai ryšiai

2.5.3.1 Iki 2009 m. Komisija įvertino ir patvirtino maždaug 2 mlrd. EUR vertės valstybės pagalbą ir kitų rūšių valstybinį finansavimą (28), skirtą suteikti plačiajuostį ryšį visiems Europos piliečiams.

2.5.4 Informacinės technologijos

2.5.4.1 2009 m. Komisija priėmė tris sprendimus: pirmaisiais dviem sprendimais teisiškai pripažino Microsoft ir Rambus pasiūlytus įsipareigojimus dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, trečiuoju sprendimu Intel paskirta 1,06 mlrd. bauda, kuri yra didžiausia bauda, kurią Komisija kada nors skyrė vienai įmonei (29).

2.5.5 Žiniasklaida

2.5.5.1 Komisija toliau atidžiai stebėjo perėjimą nuo analoginių prie skaitmeninių antžeminių transliacijų valstybėse narėse ypatingą dėmesį skirdama Italijai ir Vokietijai.

2.5.6 Farmacijos pramonė ir sveikata

2.5.6.1 Atlikus tyrimą farmacijos sektoriuje, paaiškėjo, kad būtina nedelsiant kurti Bendrijos patentą ir suvienodintą bei specializuotą Europos masto bylinėjimosi patentų srityje sistemą.

2.5.6.2 Komisijos veiksmai sveikatos paslaugų srityje buvo sutelkti į valstybės pagalbą, dėl kurios ji gavo keletą skundų iš privačių ligoninių dėl tariamai nevienodų sąlygų taikymo arba per didelių kompensacijų, palyginti su valstybinėmis ligoninėmis įvairiose valstybėse narėse (30).

2.5.7 Transportas

2.5.7.1 Geležinkelių transporto srityje Komisija patvirtino Deutsche Bahn AG Lenkijos geležinkelio įmonės PCC Logistics įsigijimą (31) ir perdavė Prancūzijai klausimą dėl koncentracijos, nes SNCF įgytų bendrą įmonės Keolis, teikiančios viešojo transporto paslaugas, kontrolę (32).

2.5.7.2 Jūrų transporto srityje Komisija priėmė komunikatą dėl valstybės pagalbos laivų valdymo įmonėms (33). Komisija priėmė teigiamus sprendimus dėl valstybės pagalbos jūrininkams Italijoje (34) ir Suomijoje (35), užbaigė formalią procedūrą dėl DIS tvarkos Danijoje, taip pat išsprendė klausimus dėl tonažo mokesčių schemų Airijoje (36), Danijoje (37), Nyderlanduose (38), Slovėnijoje (39) ir Lenkijoje (40).

2.5.7.3 Komisija toliau stebi oro transporto sektorių, kuriame šiuo metu vyksta konsolidacijos procesas, t. y. sudaromi transatlantiniais maršrutais susijusių bendrųjų įmonių susitarimai (41), susijungia į tinklą orientuoti ir pigių skrydžių vežėjai (42), stambūs į tinklą orientuoti vežėjai įsigyja smulkesnes regionines įmones (43).

2.5.8 Pašto paslaugos

2.5.8.1 Kalbant apie valstybės pagalbos taisyklių taikymą pašto sektoriui, Komisija priėmė keletą sprendimų, skirtų užtikrinti, kad pašto operatoriams, kuriems patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, ir jų patronuojamoms įmonėms nebūtų neteisingai suteiktas pranašumas.

2.5.9 Automobilių pramonė

2.5.9.1 Komisija teigiamai įvertino įvairiose nacionalinėse rinkose įvestų atidavimo į metalo laužą schemų poveikį pardavimui. Sklandus informavimo mechanizmo, nustatyto remiantis Direktyva 98/34/EB, veikimas leido užtikrinti skaidrumą, keitimąsi informacija ir išvengti kliūčių bendrajai rinkai.

2.5.9.2 Be to, Komisija leido taikyti ir keletą kitų pagalbos schemų, skirtų kurti tokias transporto priemones, kurios patenkintų vis didėjančią ekologiškesnių automobilių paklausą ir kurios atitiktų sugriežtintas aplinkosaugos reguliavimo sistemos nuostatas.

2.5.9.3 Antimonopolijų srityje gruodžio mėn. pateiktas pasiūlymas surengti viešas konsultacijas dėl variklinių transporto priemonių bendrosios išimties reglamento projekto.

2.5.10 Maisto pramonė

2.5.10.1 Spalio mėn. Komisija paskelbė maisto pramonės sektoriuje atlikto tyrimo rezultatus komunikate dėl geresnio maisto tiekimo grandinės veikimo (44).

2.5.10.2 Taip pat paskelbta padėties pieno rinkoje ataskaita (45), kadangi pieno sektorius yra vienas iš daugiausia sunkumų 2009 m. patyrusių sektorių, be to, Komisija palaikė intensyvesnius ryšius su nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsakingomis už šią sritį.

2.6 Su vartotojais susijusi veikla

2.6.1 2009 m. Komisija tęsė su šia sritimi susijusią veiklą, kurią vykdyti padėjo 2008 metais. Konkurencijos GD iniciatyva įsteigtas ryšių su vartotojais palaikymo skyrius ir 2003 m. Europos vartotojų konsultacinės grupės įsteigtas konkurencijos pogrupis.

2.7 Europos konkurencijos tinklas ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

2.7.1 Konkurencijos GD ir visų valstybių narių konkurencijos institucijų atstovų susitikime buvo vieningai patvirtinta ataskaita dėl atleidimo nuo baudų derinimo pagal Europos konkurencijos tinklo pavyzdinę atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo programą (46).

2.7.2 Komisijai pranešta apie 129 naujų bylų tyrimus, kuriuos nacionalinės konkurencijos institucijos pradėjo 2009 m., ir apie 69 sprendimus (47), tai yra 15 proc. daugiau, palyginti su 2008 m.

2.8 Tarptautinė veikla

2.8.1 Konkurencijos GD ir toliau bendradarbiavo su suinteresuotosiomis tarptautinėmis institucijomis (Tarptautiniu konkurencijos tinklu, EBPO konkurencijos komitetu, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos tarpvyriausybine konkurencijos teisės ir politikos ekspertų grupe) spręsdamas su jų veikla susijusius klausimus.

2.8.2 Komisija glaudžiai bendradarbiavo su JAV, Kanada, Japonija, Kinija ir Indija ir pasirašė su Pietų Korėja (48) ir Brazilija naujus bendradarbiavimo susitarimus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimui su Kroatija ir Turkija, kurios turi atitikti „skyrių atidarymo kriterijus“, kad galėtų pradėti derybas dėl narystės ES dėl konkurencijos skyriaus, taip pat glaudūs santykiai buvo palaikomi ir su Europos Sąjungos narėmis besirengiančiomis tapti Balkanų šalimis ir Islandija.

2.9 Institucijų bendradarbiavimas

2.9.1 Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl baltosios knygos dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo, taip pat 2006 m. ir 2007 m. metines konkurencijos ataskaitas.

2.9.2 Komisijos indėlis į ES Tarybos vykdomą konkurencijos politiką susijęs su išvadomis, kurias priėmė įvairios sudėties tarybos, pavyzdžiui, ECOFIN, Konkurencingumo, Transporto, Telekomunikacijų ir energetikos ir Europos Taryba.

2.9.3 Konkurencijos GD aktyviai bendradarbiavo su EESRK įvairiais klausimais, pavyzdžiui, MVĮ prisitaikymo prie pasaulinių rinkos pokyčių, laivų statybos ir valstybės pagalbos.

2011 m. sausio 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) COM(2001) 264 galutinis.

(2) OL C 128, 2010 5 18, p. 18.

(3) OL C 228, 2009 9 22, p. 47.

(4) Bazelio komiteto pranešimas spaudai dėl didesnių minimalaus kapitalo normų:

http://www.bis.org/press/p100912.pdf

(5) OL C 228, 2009 9 22, p. 149.

(6) OL C 306, 2009 12 16, p. 7.

(7) COM(2010) 245 galutinis.

(8) OL C 44, 2011 2 11, p. 62.

(9) OL C 10, 2009 1 15, p. 2.

(10) Kiprui, Danijai, Suomijai, Airijai, Italijai, Latvijai, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai, Slovėnijai, Ispanijai ir Švedijai.

(11) Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.

(12) Vokietija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Austrija, Lenkija, Vengrija ir Slovakija.

(13) ING, KBC, Parex Banka, Anglo Irish Bank, Bank of Ireland, Allied Irish BankFortis, Dexia, Nord LB, IKB, Kaupthing Bank Finland, Ethias, SdB, Banco Privado Portugues, Hypo Real Estate, WestLB, Fionia, HSH Nordbank, Hypo Tirol, LBBW, Kaupthing Luxemburg, Caisse d'Epargne/Banque Populaire, Mortgage Bank of Latvia, Northern Rock, Commerzbank, Lloyds Banking Group, BAWAG, Hypo Group Alpe Adria ir RBS.

(14) OL C 72, 2009 3 26, p. 1.

(15) OL C 195, 2009 8 19, p. 9.

(16) OL C 83, 2009 4 7, p. 1.

(17) COM(2005) 107 galutinis.

(18) OL C 188, 2009 8 11, p. 1.

(19) OL C 188, 2009 8 11, p. 6.

(20) OL C 223, 2009 9 16, p. 3.

(21) OL C 156, 2009 7 9, p. 3.

(22) OL C 136, 2009 6 16, p.3 (3–12 ir 13–20).

(23) Bylos: COMP/39406 Jūrinės žarnos; COMP/39401 E.on/GDF; COMP/39396 Kalcio karbidas; COMP/37956 Gelžbetonio armatūra (pakartotinis priėmimas); COMP/39129 Galios transformatoriai ir COMP/38589 šilumos stabilizatoriai.

(24) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(25) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.

(26) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(27) Byla COMP/39401. Žr. IP/09/1099, 2009 7 8.

(28) 1,5 mlrd. šios sumos sudaro valstybės pagalbą pagal ES veikimo sutarties 107 straipsnį.

(29) OL C 220, 2009 9 12, p. 41.

(30) Byla NN54/2009.

(31) Byla COMP/M.5480.

(32) Byla COMP/M.5557, SNCF/CDPQ/Keolis/Effia.

(33) OL C 132, 2009 6 11, p. 6.

(34) Byla N219/2009 – OL C 196, 2009 8 20.

(35) Bylos N120/2009 – OL C 232, 2009 9 26; N67/2009 – OL C 232, 2009 9 26 ir N300/2009 – OL C 299, 2009 12 9.

(36) Byla C2/2008 – OL L 228, 2009 9 1.

(37) Byla C5/2007 – OL L 315, 2009 12 2.

(38) Byla N457/2008 – OL C 106, 2009 5 8.

(39) Byla N325/2007 – OL C 53, 2009 3 6.

(40) Byla C34/2007.

(41) MEMO/09/168, 2009 4 20.

(42) COMP/M.5364, Iberia/Vueling/Clickair.

(43) COMP/M.5335, Lufthansa/Brussels Airlines; COMP/M.5403, Lufthansa/Bmi; COMP/M.5440, Lufthansa/Austrian Airlines.

(44) http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication16061_en.pdf.

(45) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2009:0385:FIN:EN:PDF

(46) http://ec.europa.eu/competition/ecn/documents.html.

(47) Sprendimai, numatomi pagal Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 4 dalį.

(48) OL L 202, 2009 8 4, p. 36.

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“

(COM(2010) 284 galutinis)

2011/C 84/03

Pranešėjas Michael SMYTH

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. birželio 2 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“

COM(2010) 284 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. sausio 6 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 173 nariams balsavus už ir 4 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Šioje nuomonėje EESRK išdėsto savo apgalvotus atsakymus į ilgą sąrašą klausimų, kurie buvo pateikti Komisijos žaliojoje knygoje. Klausimai susiję su pagrindiniais aštuoniais finansų įstaigų valdymo aspektais, pradedant direktorių valdybos ir priežiūros organų veikla, rizikos valdymu, interesų konfliktu ir baigiant akcininkų vaidmeniu, pateikiamas daug ginčų keliantis klausimas dėl direktorių atlyginimo.

1.2 EESRK palankiai vertina ketinimą, kurio siekiama Komisijos žaliąja knyga, bet atkreipia dėmesį į keletą su apibrėžtimis susijusių trūkumų, ypač dėl bendrojo valdymo tikslios apibrėžties, nes Komitetas norėtų, kad ji būtų tvirtesnė, ir dėl valdybos struktūrų skirtumų tarp anglosaksų ir žemyninės Europos sistemų. Komitetas taip pat mano, kad reikėtų patikslinti „finansų įstaigos“ sąvoką, kad rekomendacijos būtų aiškiai skirtos kredito įstaigoms.

1.3 Svarstydamas žaliąją knygą EESRK padarė išvadą, kad bendrojo valdymo struktūrinio lygio skirtumai tarp britų ir žemyninės Europos modelių yra nesuderinami, nes labai skiriasi organizacinės struktūros koncepcijos. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai apsvarstyti principus, kuriais turėtų būti grindžiama bendrojo valdymo praktika Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, britų modelis remiasi kompetentingo nepriklausomumo principu, kuris palengvina pagrindinių valdybos komitetų nepriklausomą vaidmenį. Ar nepriklausomumo principas turėtų būti svarbiausias bendrojo valdymo principas visoje Europos Sąjungoje? Jeigu taip, kaip jį būtų galima įgyvendinti žemyninės Europos modelyje?

1.4 Be to, žaliojoje knygoje menkai atsižvelgiama į vartotojų poreikius. Finansinių paslaugų vartotojai taip pat smarkiai nukentėjo dėl prasto visos finansų sistemos valdymo.

1.5 Kalbant apie atlyginimų politiką, EESRK jau yra išreiškęs savo bendrą poziciją kelete pastarojo laikotarpio nuomonių. Apskritai, Komitetas mano, kad atlyginimų politika neturėtų būti skirta tik finansų įstaigų viršūnei; joje turėtų būti nuostatos ir dėl atlyginimų visais lygiais.

1.6 Pagrindinė nuomonės mintis yra ta, kad dar yra galimybių sugriežtinti tam tikrus finansų įstaigų valdymo aspektus ir, nors valdymo kodeksai išlieka savanoriški, priežiūros organams tenka atsakomybė užtikrinti, kad pagal galimybes šių kodeksų būtų laikomasi visoje Europos Sąjungoje.

2. Įžanga ir nuomonės aplinkybės

2.1 Šios žaliosios knygos tikslas – ištaisyti nustatytus įmonių valdymo sistemos arba įgyvendinimo trūkumus. Vykstant finansų ir ekonomikos krizėms, įmonių valdymo stiprinimas yra Komisijos inicijuotos reformų programos šerdis. Svarstant žaliojoje knygoje pateiktus pasiūlymus, reikėtų atsižvelgti į platesnes Europos priežiūros institucijų struktūros reformas, Kapitalo poreikių direktyvą (KPD), direktyvą „Mokumas II“, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) sistemos reformą ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojų reglamentavimą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Komisijos numatomą atlikti įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržų prekybos sąrašus, gilesnę valdymo analizę: išnagrinėti akcininkų vaidmenų pasiskirstymą, tinkamą vyresniosios vadovybės komandų kontrolę, direktorių valdybų sudarymą ir įmonių socialinę atsakomybę.

2.2 Komisija įmonės valdymą apibrėžia kaip jos vyresniosios vadovybės, direktorių valdybos, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, darbuotojų ir jų atstovų, tarpusavio santykius. Ši sąvoka apima ir įmonės tikslų nustatymą, priemones jiems pasiekti ir užtikrinti pasiektų rezultatų priežiūrą. Finansų sektoriaus įstaigų valdymas turi dar didesnę reikšmę, nes žlugus (didelei) finansų įstaigai kyla sisteminė rizika visam finansų sektoriui. Tuo įsitikinta per šią finansų krizę, kai vyriausybės buvo priverstos gelbėti bankų sistemą valstybės lėšomis.

2.3 EESRK nustebęs atkreipia dėmesį į tai, kad šioje žaliojoje knygoje neatsižvelgiama į įmonių valdybų skirtumus britų ir žemyninės Europos ekonomikoje. Anglosaksų šalyse įmones valdo viena iš vykdomųjų direktorių ir direktorių konsultantų sudaryta valdyba, tačiau pagal įprastą praktiką gali būti ir generaliniam direktoriui pavaldi vykdomoji valdyba. Žemyninės Europos sistemos įmonėse yra du valdymo organai – valdyba ir stebėtojų taryba. Likusioje šios nuomonės dalyje, siekiant išvengti painiavos, nurodant „valdybą“ paprastai laikomasi britų modelio, jeigu konkrečiai nenurodyta kitaip.

2.4 Oficialiai žaliojoje knygoje neatkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekviena valstybė narė turi savo įmonių valdymo sistemą ir kad nėra daroma jokio skirtumo finansų įstaigų bendrojo valdymo atveju. Komisijos įmonių valdymo apibrėžtis taip pat nėra visai išsami, ji turėtų būti išsamesnė. EESRK siūlo griežčiau ir išsamiau apibrėžti, kas yra įmonių valdymas. Svarbiausias įmonių valdymo tikslas yra užtikrinti, kad įmonė išliktų ir jos veikla būtų sėkminga. Todėl valdyba turi atitikti pagrįstus akcininkų lūkesčius ir tenkinti pagrįstus suinteresuotųjų šalių – vartotojų, partnerių, rangovų, tiekėjų ir darbuotojų – reikalavimus. Jei valdyba negali užtikrinti įmonės išlikimo, ji turėtų kiek įmanoma naudingiau perleisti jos turtą.

2.5 Žaliojoje knygoje aprašomi bendrojo finansų įstaigų valdymo trūkumai ir ydos ir siekiama atsakyti į aštuonis pagrindinius klausimus dėl:

1.	direktorių valdybų;

2.	su interesų konfliktais susijusių rizikos valdymo trūkumų;

3.	auditorių vaidmens;

4.	priežiūros institucijų trūkumų;

5.	su akcininkų vaidmeniu susijusių problemų;

6.	nepakankamai veiksmingo įmonių valdymo principų diegimo problemų;

7.	finansų įstaigų direktorių atlyginimų problemų;

8.	interesų konfliktų.

3. Atsakymai į žaliojoje knygoje iškeltus klausimus

3.1 Toliau pateikiami EESRK atsakymai į žaliojoje knygoje iškeltus konkrečius klausimus.

3.2 Klausimai dėl direktorių valdybų

3.2.1 1 konkretus klausimas. Ar reikia riboti direktorių einamų pareigų skaičių (pavyzdžiui, ne daugiau trejų pareigų vienu metu)?

Tikslaus skaičiaus dirbtinai nustatyti nereikėtų. Būtų geriau užtikrinti, kad direktorius tuo metu, kai jis skiriamas, ir vėliau galėtų paskirstyti ir praleisti įmonėje laiką tinkamai eidamas savo pareigas. Reikėtų nustatyti ir paskirstyti laiką oficialiems valdybos ir komitetų posėdžiams ir mažiau oficialiems apsilankymams padaliniuose, skyriuose ir regioninėse atstovybėse bei jų tikrinimui. Kai kada vienoms pareigoms eiti gali reikėti faktiškai visos darbo dienos. Visada naudinga eiti bent dvejas pareigas kelete įmonių, kad būtų galima jas palyginti.

3.2.2 2 konkretus klausimas. Ar reikia uždrausti vienu metu eiti finansų įstaigų direktorių valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus pareigas?

Kai kuriose teisinėse sistemose toks draudimas jau laikomas geriausia praktika. Šiuos finansų įstaigų vadovų pareigas turėtų būti privaloma atskirti, kad nekiltų įtampos tarp vykdomųjų direktorių vadovavimo veiklai ir valdybos, kaip priežiūros organo.

3.2.3 3 konkretus klausimas. Ar įdarbinimo politikoje turi būti tiksliai nustatytos direktorių, įskaitant pirmininką, užduotys ir profilis siekiant užtikrinti direktorių kompetenciją ir direktorių valdybos sudėties įvairovę? Jei taip, tai kokiu būdu?

Kai kuriose teisinėse sistemose yra įprasta ištirti, kokios kompetencijos ir patirties reikia valdybai, ir atitinkamai priimti į darbą jos narius. Pavyzdžiui, didelės finansų įstaigos valdybos nariai galėtų būti tokie asmenys: sėkmingai dirbęs ir vėliau išėjęs į pensiją banko vykdomasis direktorius (jis galėtų eiti pirmininko pareigas); teisės ir apskaitos įmonių, turinčių veiklos finansų sektoriuje patirties, vyresnieji partneriai; didelės komercinės įmonės generalinis direktorius, kuris galėtų būti „atsvara“ generaliniam direktoriui ir perteikti korporacijų klientų požiūrį, ir vartotojų aplinkos atstovas. Šie asmenys galėtų sudaryti didesnės vadovų komandos branduolį. Šios komandos nariais galėtų tapti paskolų, draudimo, ekonomikos, pramonės ir verslo aukščiausio lygio specialistais. Geriausia, kad direktorių konsultantų būtų ne mažiau kaip 60 proc. (vykdomųjų direktorių – 40 proc.). Vykdomieji direktoriai ir direktoriai konsultantai taip pat turi turėti pakankamai žinių apie pagrindines įmonės veiklos geografines teritorijas. Kai kuriose teisinėse sistemose, prieš patvirtinant skiriamą direktorių, priežiūros institucija kruopščiai įvertina kandidato kompetenciją, patirtį ir profilį. Tai – naudinga praktika.

3.2.4 4 konkretus klausimas. Ar pritariate nuomonei, kad direktorių valdyba veiktų veiksmingiau, jei jos sudėtyje būtų daugiau moterų, įvairios socialinės ir kultūrinės kilmės direktorių?

Atsižvelgiant į 3 klausimą, etninė ir lyčių pusiausvyra yra pageidautina, jei dėl jos neprarandama patirtis ir kompetencija. Taip galima atrasti naujų ir vertingų požiūrių. Tačiau valdybų dydis turi būti ribojamas praktiniais sumetimais.

3.2.5 5 konkretus klausimas: Ar reikia įdiegti privalomą kviestinio vertintojo atliekamą direktorių valdybos veiklos vertinimą? Ar tokio vertinimo rezultatai turi būti pateikti priežiūros institucijoms, akcininkams?

Priežiūros institucijos turėtų pavesti visiems valdybų pirmininkams atlikti savo valdymo priemonių auditą atsižvelgiant į keturis minėtus veiksnius. Priežiūros institucijos taip pat turėtų patikrinti ir patvirtinti visus direktorius, kurių nebuvo patvirtinusios jų skyrimo metu. Pirmininkas turėtų būti visą laiką atsakingas už valdybos darbą. Pirmininkai galėtų savo nuožiūra pavesti atlikti reguliarius valdybos darbo veiksmingumo išorės vertinimus. Žemyninio modelio atveju, stebėtojų taryba privalo imtis veiksmų, jeigu veikla nėra sėkminga arba jeigu auditorių ataskaitoje valdyba įspėjama apie kai kurias svarbias problemas.

3.2.6 6 konkretus klausimas. Ar turi būti privaloma direktorių valdyboje sukurti rizikos priežiūros komitetą ir nustatyti to komiteto sudarymo ir veikimo taisykles?

Yra trys svarbūs klausimai: auditas, reikalavimų atitikimas ir rizika. Komiteto sudėtis turėtų atitikti konkrečią veiklos situaciją. Aukščiausiu lygmeniu rizika yra neatsiejama valdybos strateginių planų dalis. Todėl juose reikėtų nustatyti ir įvertinti rizikos mastą ir profilį. Banke tokiu atveju nustatoma politika dėl priimtino rizikos lygio kiekviename veiklos sektoriuje: vidaus hipotekos paskolų, kredito kortelių, komercinės nuosavybės, pramonės paskolų, lėšų valdymo, užsienio valiutų ir prekių, taip pat atsargų sudėties, sandorio šalių rizikos ribojimo ir t. t. Rizikos priežiūros komiteto neįmanoma sudaryti žemyninės Europos sistemos valdyboje, kurią sudaro nedaug narių (paprastai ne daugiau kaip 5–7 asmenys), dažniausiai įvairių sričių specialistų.

3.2.7 7 konkretus klausimas. Ar rizikos priežiūros komitete turėtų privaloma tvarka dalyvauti audito komiteto narys (-iai) ir atvirkščiai?

Žemiausio lygmens rizika, kitaip nei 3.2.6 dalyje minėta aukščiausio lygmens rizika, galėtų būti viena iš audito komiteto pranešimo dalių.

3.2.8 8 konkretus klausimas. Ar rizikos priežiūros komiteto pirmininkas turi būti atskaitingas visuotiniam susirinkimui?

Rizika yra viena pagrindinių kiekvienos verslo strategijos dalių. Nuo rizikos masto ir pobūdžio priklauso būsimi įmonės veiklos rodikliai ir jos rezultatų pastovumas. Šiuos klausimus turi išaiškinti pirmininkas ir generalinis direktorius. Akcininkai, remdamiesi jų pranešimais, gali padidinti arba sumažinti investicijas į įmonę atsižvelgdami į savo rizikos mastą.

3.2.9 9 konkretus klausimas. Koks turėtų būti direktorių valdybos vaidmuo nustatant finansų įstaigos strategiją ir rizikos profilį?

Strategijos nustatymas yra pagrindinė valdybos užduotis. Kadangi finansų verslas yra iš esmės rizikingas, nustatant strategiją būtina atsižvelgti į riziką ir numatyti visus galimus rezultatus. Pasirinkta strategija turi atitikti pagrįstus akcininkų lūkesčius ir suinteresuotųjų šalių interesus. Nors nuolatinių vykdomųjų direktorių atsakomybės už rizikos valdymą negalima nuvertinti, vis tik ją nustatant pagrindinį vaidmenį atlieka valdyba. Žemyninės Europos sistemoje stebėtojų taryba tvirtina valdybos strategiją.

3.2.10 10 konkretus klausimas. Ar reikia įvesti ir viešai skelbti rizikos valdymo pareiškimą?

Taip, bet tik pranešant apie strategiją akcininkams ir suinteresuotosioms šalims. Reikėtų vengti atskleisti komercinę ir konfidencialią informaciją.

3.2.11 11 konkretus klausimas. Ar reikia įvesti procedūrą, pagal kurią direktorių valdyba tvirtintų naujus finansinius produktus?

Taip, jei tie produktai yra svarbūs. Naujų produktų pristatymas paprastai yra viena iš strategijos įgyvendinimo užduočių, todėl šis klausimas yra labai svarbus valdybai.

3.2.12 12 konkretus klausimas. Ar reikia nustatyti prievolę direktorių valdybai priežiūros institucijoms pranešti apie esminę riziką, apie kurią ji gali sužinoti?

Manoma, kad tai turėtų būti įprasta nuolatinio įstaigos dialogo su priežiūros institucijomis dalis.

3.2.13 13 konkretus klausimas. Ar reikia nustatyti nedviprasmišką prievolę direktorių valdybai priimant sprendimus atsižvelgti į indėlininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių interesus (angl. duty of care)?

Kai kuriose teisinėse sistemose jau yra privaloma atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių interesus. Tai turėtų būti įprasta procedūra. Jei suinteresuotosios šalys yra nepatenkintos, verslas negali būti sėkmingas. Jokios suinteresuotosios šalies interesai neturėtų būti viršesni už kitų suinteresuotųjų šalių interesus. Valdybos posėdžių protokoluose reikėtų įrašyti, kad nustatant strategiją atsižvelgta į visus suinteresuotųjų šalių interesus.

3.3 Su interesų konfliktais susiję rizikos valdymo trūkumai

3.3.1 14 konkretus klausimas. Kaip būtų galima sustiprinti rizikos priežiūros direktoriaus statusą? Ar rizikos priežiūros direktoriui turi būti suteiktas ne žemesnis kaip finansų direktoriaus statusas?

Iš šio klausimo galima spręsti, kad yra žinoma, kas įeina į rizikos priežiūros direktoriaus pareigas. Jei rizika yra neatsiejama verslo strategijos dalis, tuomet finansų direktorius yra rizikos priežiūros direktorius. Su žemiausiu lygmeniu patiriama rizika susijęs rizikos priežiūros direktoriaus vaidmuo yra toks pats kaip vidaus audito vadovo. Abu vadovai yra atskaitingi valdybos komitetui ir palaiko tiesioginius ryšius su jo pirmininku. Abu vadovai turėtų teikti reguliarias ataskaitas visai valdybai.

3.3.2 15 konkretus klausimas. Kaip galima pagerinti rizikos valdymo funkcijos ryšių su direktorių valdyba sistemą? Ar reikėtų įdiegti konfliktų ir problemų sprendimo perdavimo vadovybei procedūrą?

Į šį klausimą atsakyta 3.3.1 dalyje pateiktame atsakyme. Ši procedūra jau turėtų būti įtraukta į komiteto ir valdybos darbą.

3.3.3 16 konkretus klausimas. Ar rizikos priežiūros direktoriui turi būti sudaryta galimybė direktorių valdybą, įskaitant rizikos komitetą, informuoti tiesiogiai?

Į šį klausimą taip pat atsakyta 3.3.1 dalyje pateiktame atsakyme.

3.3.4 17 konkretus klausimas. Ar reikėtų patobulinti kompiuterines priemones, kad informacija apie didelę riziką direktorių valdybai būtų pateikiama kokybiškesnė ir greičiau?

Tai priklauso nuo įstaigos tuo metu turimų priemonių. Ne visų rūšių riziką įmanoma nuolat stebėti kompiuterinėmis (IR) priemonėmis. Daugeliu atvejų pakaktų nusiųsti pranešimą elektroniniu paštu. Kuo didesnė ir sudėtingesnė yra organizacija (jos skyriai, veiklos teritorijos ir produktai), tuo naudingiau būtų joje įdiegti IT pagrįstą aktyvaus rizikos valdymo sistemą.

3.3.5 18 konkretus klausimas. Ar reikia nustatyti reikalavimą vykdomiesiems direktoriams tvirtinti vidaus kontrolės sistemos tinkamumo ataskaitą?

Taip. Kai kuriose teisinėse sistemose tai jau yra privaloma. Šiai procedūrai paprastai vadovauja audito komitetas.

3.4 Išorės auditorių vaidmuo

3.4.1 19 konkretus klausimas. Ar reikia stiprinti kviestinių auditorių ir priežiūros institucijų bendradarbiavimą? Jei taip, tai kokiu būdu?

Audito bendrovės turi vykdyti įmonės darbuotojų pavedimus. Tačiau aptikusios didelių su rizika arba reikalavimų nesilaikymu susijusių sisteminių problemų, jos turėtų apie tai pranešti priežiūros institucijoms. Jei įmonė yra pajėgi išspręsti problemas ir jos nedaro išorinio poveikio, reikėtų leisti įmonei jas spręsti savarankiškai. Žemyninės Europos valdymo sistemoje stebėtojų taryba paskiria auditorius ir susitinka su jais kasmet nedalyvaujant valdybai ir generaliniam direktoriui.

3.4.2 20 konkretus klausimas. Ar reikia griežtinti prievolę informuoti direktorių valdybą ir (arba) priežiūros institucijas apie vykdant savo funkcijas nustatytus svarbius faktus?

Tai priklauso nuo esamos padėties. Kai kuriose teisinėse sistemose pakanka šiuo metu galiojančių nuostatų. Žemyninės Europos sistemoje šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal stebėtojų tarybos ir auditoriaus sutarties nuostatas.

3.4.3 21 konkretus klausimas. Ar reikia į kviestinio auditoriaus kontrolę įtraukti ir su rizika susijusią finansinę informaciją?

Auditoriai turi patvirtinti, kad įmonės apskaitos informacija tiksliai ir teisingai parodo esamą padėtį. Todėl apie bet kokią esminę riziką turėtų būti pranešta atskaitomybės dokumentuose arba prie jų pridėtame prieraše. Nereikėtų to daryti papildomai.

3.5 Priežiūros institucijų trūkumai

3.5.1 22 konkretus klausimas. Ar reikia iš naujo apibrėžti ir sustiprinti priežiūros institucijų vaidmenį finansų įstaigų vidaus valdyme?

Taip, tose teisinėse sistemose, kuriose tai dar neatlikta.

3.5.2 23 konkretus klausimas. Ar reikia priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus ir nustatyti prievolę tikrinti, ar direktorių valdyba ir rizikos valdymo funkcija veikia tinkamai? Kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai?

Tai paaiškinta 3.5.1 punkte.

3.5.3 24 konkretus klausimas. Ar atrenkant naujus direktorius į atrankos kriterijus (angl. fit and proper test) reikėtų įtraukti techninę ir profesinę kompetenciją, taip pat kandidatų elgsenos ypatumus? Kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai?

Žemyninės Europos sistemoje tai yra tradicinė ir įprasta praktika. Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų tarnyba (FSA) šiuo tikslu nustatė naujas procedūras.

3.6 Su akcininkų vaidmeniu susijusios problemos

3.6.1 25 konkretus klausimas. Ar reikia instituciniams investuotojams nustatyti prievolę atskleisti balsavimo politiką ir praktiką? Kaip dažnai?

Taip, tai reikia nustatyti visuotinių susirinkimų darbotvarkėje.

3.6.2 26 konkretus klausimas. Ar reikia reikalauti iš institucinių investuotojų pradėti laikytis gerosios praktikos (nacionalinio arba tarptautinio) kodekso, pavyzdžiui, tokio, kurį parengė International Corporate Governance Network (ICGN)? Šį kodeksą pasirašiusiųjų reikalaujama parengti ir skelbti savo investavimo ir balsavimo politiką, imtis priemonių interesų konfliktams išvengti ir atsakingai naudotis savo balsavimo teise.

Taip, tik iš pradžių tai neturėtų būti privaloma.

3.6.3 27 konkretus klausimas. Ar reikia palengvinti akcininkų identifikavimą, kad pagerėtų įmonių ir jų akcininkų dialogas ir kad būtų sumažintas piktnaudžiavimo, susijusio su „tuščiu“ balsavimu (angl. empty voting), pavojus? „Tuščiu“ balsavimu vadinamas akcininko, neturinčio atitinkamų finansinių interesų įmonėje, už kurią jis balsuoja, balsavimas, dėl kurio gali kilti neigiamų pasekmių visam įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos prekybos sąrašus, valdymui ir rinkoms, kuriose prekiaujama jų akcijomis.

Komisija turėtų išanalizuoti akcininkų klausimą, nes šiandieniniai akcininkai skiriasi nuo ankstesnių akcininkų. Šiandien akcininkais gali būti pasaulinio masto įmonės, pasaulinio masto akcininkai, rizikos draudimo fondai, kt. ir, esant tokioms aplinkybėms, paprasčiausiai prekiauja akcijomis. Jie neatlieka tradicinio „akcininkų“ vaidmens.

3.6.4 28 konkretus klausimas. Kokiomis kitomis priemonėmis būtų galima akcininkus paskatinti aktyviau dalyvauti bendrajame finansų įstaigų valdyme?

Viena iš galimų priemonių – įsteigti įgaliotą organizaciją, kuri atstovautų kiekvienos įmonės privatiems akcininkams. Be to, priežiūros institucijos, politikai ir žiniasklaida galėtų skatinti institucinius investuotojus aktyviau dalyvauti.

3.7 Veiksmingesnis bendrojo finansų įstaigų valdymo principų diegimas

3.7.1 29 konkretus klausimas. Ar reikėtų griežtinti direktorių valdybos narių atsakomybę?

Ne, nes gali sumažėti tinkamų kandidatų į šias pareigas. Daugeliui įstaigų būtų naudinga aiškiau nustatyti savo valdybų nariams keliamus lūkesčius.

3.7.2 30 konkretus klausimas. Ar reikėtų didinti direktorių civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, žinant, kad baudžiamosios teisės taisyklės Europos lygmeniu nesuderintos?

Kai kuriose teisinėse sistemose pakanka šiuo metu galiojančių nuostatų. Didžiausia rizika direktoriui paprastai būna rizika reputacijai dėl to, kad bus siejamas su verslu, kuris žlugo. Neseniai pasigirdo reikalavimų automatiškai uždrausti eiti panašias pareigas direktoriams, kurie neperspėja apie pernelyg didelę riziką. Tai neabejotinai tikslesnė ir daug žadanti strateginė priemonė.

3.8 Finansų įstaigų direktorių atlyginimai

3.8.1 31 konkretus klausimas. Koks galėtų būti galimų papildomų ES lygmens priemonių dėl įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į biržos prekybos sąrašus, direktorių atlyginimų turinys ir pobūdis (privalomas arba neprivalomas)?

Atrodo, kad Kapitalo poreikių direktyvos (KPD3) nuostatų pakanka. Pagal jas, sprendžiant šį klausimą, dalyvaus priežiūros institucijos. Kitas geras sprendimas – viešai skelbti apie įstaigų balsavimo dėl atlyginimų politiką (žr. 3.8.4 punktą).

3.8.2 32 konkretus klausimas. Ar reikėtų aptarti direktorių pasirinkimo sandorių problemą? Jei taip, tai kokiu būdu? Ar šį klausimą reikia reglamentuoti Bendrijos lygmeniu arba net uždrausti jų skyrimą?

Atrodo, kad į šį klausimą atsižvelgta KPD3. Į šią direktyvą įtraukti susiję klausimai dėl laiko, kliūčių ir sumų.

3.8.3 33 konkretus klausimas. Nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos, ar manote, kad kai kuriose valstybėse narėse pasirinkimo sandoriams ir panašioms atlygio formoms taikomos palankios fiskalinės nuostatos skatina pernelyg rizikingus veiksmus? Jei taip, ar šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas Bendrijos lygmeniu?

Komisija turėtų būti paskatinta išanalizuoti šį klausimą, tačiau, pagal dabartinę tvarką, mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai.

3.8.4 34 konkretus klausimas. Ar akcininkų ir darbuotojų bei jų atstovų vaidmuo nustatant atlyginimų politiką turėtų būti padidintas?

Kai kuriose teisinėse sistemose ataskaitą dėl atlyginimų turi patvirtinti akcininkai. Jei bus kelbimi institucinių akcininkų balsavimo rezultatai, sistema taps skaidresnė. Komisija turi spręsti su atlyginimų nustatymo konsultantams susijusią sverto poveikio ir inercijos (angl. leverage / ratchet effect) problemą. Nyderlandų akcininkams atstovaujančių organizacijų sistema gali praversti Komisijai kaip naudingas pavyzdys.

3.8.5 35 konkretus klausimas. Kokia jūsų nuomonė apie išeitines išmokas (vadinamuosius „auksinius parašiutus“)? Ar šį klausimą reikia reglamentuoti Bendrijos lygmeniu arba net uždrausti jų skyrimą? Jei taip, tai kokiu būdu? Ar jie turi būti skiriami tik už realius direktorių darbo rezultatus?

Išeitinės išmokos nėra atlyginimai už tarnybą. Jos skiriamos už nuopelnus. Išeitines išmokas įmonės pagal sutartis turi mokėti iš pareigų atleidžiamiems vykdomiesiems direktoriams. Paprastai jos skiriamos kaip saugumo garantija naujam direktoriui tuo atveju, jei jis negalėtų eiti tų pareigų. Direktoriai ne visada atleidžiami dėl to, kad blogai eina savo pareigas. Pakeitus strategiją, gali būti atleistas net ir labai gerai dirbęs direktorius. Todėl išeitinės išmokos yra reikalingos. Kartais jos gali būti per didelės, ypač palyginti su pensijomis. Sutartyse gali būti nustatyta, kad laikui bėgant išmokos mažinamos; jas taip pat galima sumažinti, jei direktorius „akivaizdžiai“ dirbo nesėkmingai. Taip pat nereikėtų pritarti, kad išmokos generaliniams direktoriams būtų didinamos jiems einant pareigas. Atlyginti reikėtų tik už nuopelnus. Pagal žemyninės Europos sistemą darbuotojai yra atstovaujami stebėtojų taryboje ir jie gali daryti poveikį tokiai atlyginimų praktikai.

3.8.6 36 konkretus klausimas. Ar manote, kad finansų įstaigose, kurioms buvo skirta valstybės lėšų, kintamoji atlyginimų dalis turėtų būti sumažinta arba jos mokėjimas atidėtas?

Iš esmės šis klausimas susijęs su finansų įstaigų aukštas pareigas einančių darbuotojų atlyginimu. Jis mažiau aktualus eiliniams darbuotojams. Būdavo skiriami itin dideli atlyginimai asmenims, tačiau tokios nenormalios situacijos reikėtų vengti. Tik tų įmonių, kurie gavo viešąjį finansavimą, vadovai gali nuspręsti, kaip tai padaryti.

3.9 Interesų konfliktai

3.9.1 37 konkretus klausimas. Koks galėtų būti papildomų ES lygmens kovos su interesų konfliktais finansinių paslaugų sektoriuje ir jų prevencijos priemonių turinys?

Pagal „didžiosios kinų sienos“ (angl. Chinese walls) koncepciją vertybinių popierių arba investicinėse įmonėse yra taikomos procedūros, kuriomis užkertamas kelias dalytis konfidencialia informacija tarp įmonės skyrių, kad viešai neatskleista informacija nebūtų naudojamasi neteisėtai. Iki šiol buvo manoma, kad finansų ir kitų sektorių dalyviai patys užkerta kelią kenkiantiems interesų konfliktams. Bet iš tiesų ši „didžioji kinų siena“ tikrai nėra neįveikiama, nes ji grindžiama garbės kodeksu. Ar informacija nebus atskleista, priklauso tik nuo susijusių šalių gebėjimo laikyti paslaptį ir apdairumo. Galbūt informacija būtų geriau saugoma, jei teisės aktuose būtų nustatyti reikalavimai tai daryti.

3.9.2 38 konkretus klausimas. Ar pritariate nuomonei, kad, atsižvelgiant į skirtingus esamus teisinius ir ekonominius modelius, Bendrijos taisyklių dėl interesų konfliktų turinį ir detales reikėtų suderinti, kad skirtingoms finansų įstaigoms būtų taikomos panašios taisyklės, priklausomai nuo to, ar joms taikomos Finansinių priemonių rinkų direktyvos, Kapitalo poreikių direktyvos, KIPVPS ar „Mokumas II“ direktyvų nuostatos?

Taip.

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos ir platinimo rinkos stebėsena „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“ “

(COM(2010) 355 galutinis)

2011/C 84/04

Pranešėjas Pedro Augusto ALMEIDA FREIRE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2010 m. liepos 5 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekybos ir platinimo rinkos stebėsena „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“ “

COM(2010) 355 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. sausio 6 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 192 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 4 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 EESRK pripažįsta mažmeninio sektoriaus svarbą bendrajai rinkai ir jos indėlį į Europos ekonomiką. Atsižvelgdamas į specifinį mažmeninės prekybos pobūdį, EESRK palankiai vertina holistinį požiūrį, kurio laikosi Europos Komisija mažmeninės rinkos stebėsenos ataskaitoje, ir pritaria, kad nereikia dėmesio sutelkti į atskirus pasektorius.

1.2 EESRK apgailestauja, kad per mažai dėmesio skiriama MVĮ, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį užimtumo ir vertės kūrimo srityse, taip pat kaimo vietovių ir miestų centrų gyvenime. Pagal Smulkiojo verslo aktą (angl. Small Business Act) MVĮ ir priemonėms, skatinančioms jas plėtoti ir kurti darbo vietas, turėtų būti teikiama didesnė pirmenybė.

1.3 Visoje Europoje yra susidariusi didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių koncentracija. Šios įmonės pritraukia daugiau klientų, nes jų pasiūla yra ypač didelė (2005 m. penki didžiausi maisto produktų mažmeninės prekybos tinklai buvo užėmę daugiau kaip 70 proc. rinkos). Panaši didelė koncentracija yra ir tam tikrose produktų rinkose, ypač pirmojo būtinumo produktų, kuriais mažmenininkai negali neprekiauti savo parduotuvėse.

1.4 Rinkos ekonomikoje derybinė galia yra įprasta praktika, kurią taiko visos įmonės, įskaitant ūkininkus, jų produktų supirkėjus ir perdirbėjus, tiekėjus ir mažmenininkus. EESRK susirūpinimą kelia kai kuriose šalyse taikomos priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti kainas ar pelno maržas, nes tai prieštarauja laisvos konkurencijos ir bendrosios rinkos veikimo principams.

1.4.1 Dėl svarbių socialinių ir politinių priežasčių, pavyzdžiui, socialinėje ir aplinkosaugos srityse, tokie teisės aktai gali būti reikalingi socialinei sanglaudai ar aplinkosaugai užtikrinti.

1.5 Vidaus rinkoje pranešama apie didelius skirtingose valstybėse narėse parduodamų panašių produktų kainų skirtumus. EESRK rekomenduoja atliekant bet kokį kainų tyrimą dėmesį sutelkti į kainų ir pelno maržų pasiskirstymą visoje tiekimo grandinėje.

1.6 EESRK primena, kad mažmeninės rinkos (mažmeninės prekybos sutartiniai santykiai) yra nacionalinio pobūdžio ir pasižymi skirtingomis teisinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis. Pripažindamas maisto tiekimo grandinės svarbą, EESRK ragina ištirti akivaizdžiai nesąžiningą praktiką, vykdomą visoje maisto tiekimo grandinėje, ir imtis atitinkamų veiksmų.

1.7 Konkrečiau, EESRK ragina Komisiją ištirti, kokių priemonių imamasi prieš „nesąžiningus sutartinius santykius“ nacionaliniu lygmeniu, įskaitant šių priemonių priverstinį vykdymą. Be to, EESRK primena, kad per krizę svarbu užtikrinti tinkamą esamų teisės aktų vykdymą ir kad už tai atsakingos valstybės narės ir nurodo, kuriais atvejais reikia imtis priemonių ir koks lygmuo būtų tinkamiausias pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus.

1.8 Užimtumas mažmeniniame sektoriuje yra svarbus, ir dažnai šis sektorius yra vartai į darbo rinką daugeliui jaunų, žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotų darbuotojų. Mažmeninis sektorius taip pat suteikia daug galimybių verslininkams.

1.9 EESRK prašo Komisijos remti savarankiško darbo bei verslumo skatinimą ir įgūdžių ugdymą, kaip priemones, kuriomis galima įveikti krizę ir padėti žmonėms patekti arba sugrįžti į darbo rinką.

1.10 Komisija teisingai nurodo prioritetinių veiksmų sritis. Be to, EESRK ragina laiku parengti pasiūlymus ir skatina Europos Komisiją paspartinti sprendimų priėmimo procesą toje srityje, kur reikia imtis neatidėliotinų, praktinių ir konkrečių veiksmų. Visų pirma, atnaujintas Aukšto lygio forumas dėl geresnio maisto produktų tiekimo grandinės veikimo taptų naujos, besiformuojančios žemės ūkio maisto produktų politikos ramsčiu, įskaitant darnesnius gamintojų ir mažmenininkų santykius.

1.11 Be to, EESRK ragina Komisiją ištirti, kaip įgyvendinama paslaugų direktyva, ir imtis atitinkamų priemonių susijusių valstybių narių atžvilgiu. EESRK taip pat ragina Komisiją imtis veiksmų dėl operacijų mokesčių, kurie yra vartotojų mokamas paslėptas mokestis.

2. Įžanga

2.1 Europos Komisija pripažįsta svarbų mažmeninio sektoriaus vaidmenį bendrojoje rinkoje. Iš tikrųjų, jo ekonominė svarba Europos Sąjungai (4,2 % ES BVP, 17,4 mln. darbuotojų, 20 proc. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) bei glaudūs ryšiai su dauguma rinkų) paaiškina, kodėl mažmeninis sektorius buvo pasirinktas kaip rinkos stebėsenos objektas.

2.2 Mažmeninės rinkos stebėsenos ataskaitoje ir ją rengusių tarnybų kartu pateikiamame dokumente pateikiama klausimų, kurie, bendrosios rinkos požiūriu, veikia mažmeninio sektoriaus ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rodiklius, analizė. Šitaip ataskaitoje ir tarnybų darbo dokumente analizuojami šio sektoriaus veiklos rezultatai, naujausios tendencijos ir modernizacijos poveikis kitiems konkurentams. Juose taip pat įvardijamos problemos, turinčios įtakos mažmenininkų veiklos rezultatams tiekimo ir vartojimo rinkų dalyvių požiūriu.

2.3 Šioje ataskaitoje pateikiama sektoriaus analizė paremta mažmenininkų ir jų tiekėjų (gamintojų grandies rinkų) bei jų vartotojų (vartotojų grandies rinkų) sąveikų analize. Taip Komisija pripažįsta sąveikų, kurias plėtoja mažmenininkai, siekdami užtikrinti, kad vartotojai rastų tinkamą produktą, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir už geriausią kainą, sudėtingumą.

2.4 Ataskaitoje skelbiama, kad Komisija, siekdama padėti mažmenininkams kuo geriau pasinaudoti bendrąja rinka ir pagerinti savo ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rodiklius, remdamasi konsultacijomis, nustatys priemones, kad pagerintų sklandų mažmenininkų vidaus rinkos veikimą.

3. Bendrosios pastabos

3.1 Šia ataskaita Europos Komisija pripažįsta mažmeninės prekybos svarbą bendrajai rinkai ir jos įtaką ekonominio augimo, užimtumo ir tvarumo klausimams. Nors dažnai manoma, kad šiame sektoriuje veiklą vykdantys platintojai paprasčiausiai perka iš ūkininkų ir parduoda vartotojams, šioje ataskaitoje apibūdinamas tiekimo grandinės ir platintojų sąveikos su susijusiais rinkos dalyviais sudėtingumas. Taip pat ji padeda paaiškinti, kaip mažmenininkai įgyvendina savo užduotį aprūpinti vartotojus tinkamu produktu, tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir už geriausią kainą, ir kokie jiems iškyla iššūkiai.

3.2 Ataskaitoje pripažįstama, kad mažmeninio sektoriaus modernizavimas pastaruosius 50 metų padėjo kovoti su infliacija ir didinti vartotojams pateikiamų produktų pasiūlą. Didesnė konkurencija ir konsolidacija mažmeniniame sektoriuje lėmė mažesnes kainas, didesnę vartotojams pateikiamų produktų pasiūlą ir santykinai žemas maržas (palyginti su kitais sektoriais, įskaitant gamybą), o tai turėjo įtakos konkurentams, vietos valdžios institucijoms, ūkininkams, tiekėjams, darbuotojams ir pan.

3.3 EESRK apgailestauja, kad ataskaita pernelyg orientuota į mažmeninę maisto produktų prekybą ir platinimą, todėl joje neanalizuojama MVĮ svarba (daugiau kaip 95 proc. įmonių veiklą vykdo mažmeniniame sektoriuje ir jame dirba 11 mln. darbuotojų), jų konkretūs poreikiai ir sunkumai, kuriuos jos turi įveikti, įskaitant aptarnavimo po pardavimo paslaugas, jų vaidmuo miestų centrų, kaimo vietovių ar priemiesčių gyvenime, jų priklausomybė nuo stambiųjų gamintojų ir konkurencija su tiekėjais, kurie steigia savo platinimo tinklus.

3.4 Ataskaitoje taip pat nepripažįstama kooperatyvinio verslo modelio svarba, ypač mažmeniniame maisto produktų prekybos ir platinimo sektoriuje, kuriame veikia vartotojų kooperatyvai.

3.5 Ataskaitoje analizuojama, kaip mažmeniniame sektoriuje pavyksta siekti viešosios politikos tikslų – užtikrinti prieinamumą ir įperkamumą. Tačiau tikrovėje mažmenininkai veiklą vykdo labai didelės konkurencijos sąlygomis, dėl kurios įmonės siekia pritraukti vartotojus ir pasiūlyti jiems gerą kainos ir kokybės santykį. Todėl sprendimus dėl steigimosi ir savo paslaugų mažmenininkai priima atsižvelgdami į rinkos dinamiką, o ne į viešosios politikos tikslus. Nustatant mažmenininkams taikytinus lyginamuosius standartus atsižvelgiant į viešosios politikos tikslus, pamirštama, kad mažmeninė prekyba yra komercinė veikla, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis turi būti pelninga, kad išliktų. Panašias išvadas būtų galima padaryti dėl bet kurios kitos rinkos veiklos.

3.6 Vartotojai ilgainiui pasidarė išrankesni ir jų poreikiai nėra vienodi. Vartotojų poreikiai ir konkurencijos svarba komercinei veiklai yra tie veiksniai, kurie lemia rinką veikiančių jėgų sudėtingumą ir tai, kad rinkoje vienu metu veikia skirtingo pobūdžio mažmenininkai, teikiantys skirtingas aptarnavimo po pardavimo paslaugas. Tai reiškia, kad smulkesnės įmonės gali sėkmingai vykdyti veiklą teikdamos specifiniams vartotojams specifinę paslaugą. Mažosiose arba vidutinėse mažmeninėse įmonėse dirba daugiau kaip 11 mln. europiečių. Todėl itin svarbu, kad toliau būtų skatinama plėtoti MVĮ veiklą, visų pirma gerinant reguliavimą ir mažinant administracinę naštą.

4. Konkrečios pastabos

4.1 Vartotojų atžvilgiu veiksmingesnė ir sąžiningesnė mažmeninių paslaugų vidaus rinka

4.1.1 Pagrindinė mažmenininkų veikla skirta aprūpinti vartotojus plačiu produktų, atitinkančių kokybės ir saugumo reikalavimus, asortimentu už geriausią kainą. Pastaruosius 20 metų vykdyta mažmeninio sektoriaus modernizacija pasižymėjo sparčia koncentracija į stambias tarptautines prekybos grandines, veikiančias įvairiose ES ir jai nepriklausančiose šalyse, ir tai lėmė ES valstybių narių rinkų prisotinimą, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) integraciją ir globalizaciją, įskaitant plėtrą į kitas rinkas ir didesnę produktų pasiūlą vartotojams mažesne kaina (įperkamumas).

4.1.2 EESRK ir Komisija sutaria, kad prekybos vietų pasiskirstymo netolygumas ir būtinybė išsaugoti kaimo vietovių gyvybingumą yra pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia spręsti. Mažmenininkai paprastai įsikuria miestų centruose arba priemiesčių prekybos centruose, todėl būtina užtikrinti, kad miestų centrai liktų prieinami tiekėjams. Kaimo vietovėse gyvenantys žmonės vis dažniau kasdien automobiliu važiuoja pirkti reikalingų produktų, ir tai veikia aplinką, o tie, kurie neišgali turėti automobilio arba negali vairuoti, turi ribotas galimybes naudotis mažmenininkų paslaugomis.

4.1.3 Mažmenininko sprendimą dėl įsisteigimo lemia daugelis veiksnių, o vienas svarbiausių - kuo labiau padidinti lankytojų skaičių. Vien šis veiksnys lemia, kad retai gyvenamos vietovės yra ne tokios patrauklios mažmenininkams kaip miesto centras arba specialiai tam tikslui už miesto ribų pastatyti prekybos centrai. Todėl prieinamumo klausimus reikėtų spręsti atidžiai išanalizavus aplinkybes, kuriomis mažmenininkai vykdo veiklą.

4.1.4 Sunkumus, susijusius su siekiu užtikrinti vartotojams galimybę rinktis iš daugiau mažmeninės prekybos vietų, lemia ekonominiai ir neekonominiai veiksniai, tokie kaip reguliavimo aplinka, įskaitant miesto planavimą ir mažmenininkų galimybę patekti į nekilnojamojo turto rinkas. Jie gali būti susiję su vietos taisyklėmis, dėl kurių, siekiant vykdyti tam tikrų rūšių veiklą arba atidaryti tam tikrų rūšių parduotuves, iškyla leidimo išdavimo procedūrų, kurios nepaisant paslaugų direktyvos vis tiek gali būti pernelyg sudėtingos ir laisvai aiškinamos, kliūčių. Be to, taisyklės, pagal kurias teisė prekiauti be recepto parduodamais sveikatinimo produktais suteikiama tam tikroms monopolinėms įmonėms, apriboja konkurenciją ir kartu vartotojų galimybę įsigyti farmacijos produktų už pagrįstą kainą.

4.1.5 Pastaruosius 20 metų dėl modernizacijos, padidėjusios konkurencijos ir globalizacijos mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniausiai naudojosi galimybe rinktis iš didesnio produktų asortimento ir įsigyti produktų palankesnėmis kainomis. Itin didelės įtakos šiam procesui turėjo privačiu prekės ženklu pažymėtų produktų, kurie vidutiniškai 30 proc. pigesni už firminius produktus, kūrimas.

4.1.6 Pagal mažmeninės prekybos verslo modelį į mažmeninę kainą įeina veiklos sąnaudos ir, palyginti su kitais sektoriais, kuriose taikomos didesnės maržos, žema marža. EESRK rūpestį kelią kai kuriose šalyse taikomos priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti kainas ar maržas. Dėl svarbios socialinės ir politinės srities, tokie teisės aktai gali būti reikalingi socialinei sanglaudai užtikrinti ir skurdui išvengti.

4.1.7 Vidaus rinkoje užfiksuoti dideli skirtingose valstybėse narėse parduodamų panašių produktų kainų skirtumai. EESRK rekomenduoja atliekant bet kokį kainų tyrimą dėmesį sutelkti į kainų ir pelno maržų pasiskirstymą visoje tiekimo grandinėje. EESRK ir toliau pritaria Komisijai, kad kainą lemia įvairūs veiksniai. Be veiklos sąnaudų, prie jų priskiriama: vidutinis namų ūkio pajamų lygis, PVM, transporto išlaidos, nuoma, sąnaudos atlyginimams, reguliavimo sistema, konkurencijos lygis arba prekybos metodai, tokie kaip teritoriniai tiekimo suvaržymai ir piktnaudžiavimo atvejai, vykstantys visoje tiekimo grandinėje. EESRK ragina Komisiją ištirti šios praktikos poveikį ir imtis veiksmų, siekiant užtikrinti galimybę pirkti kitose valstybėse narėse, kad vartotojas galėtų įsigyti prekių mažesnėmis kainomis, turėtų didesnį pasirinkimą, galėtų rinktis geresnę kokybę, įsigyti alternatyvių produktų ir kt.

4.1.8 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų apklausos atskleidė, jog būtina kurti nepriklausomos palyginamosios informacijos apie prekių pasiūlą šaltinius.

4.1.9 EESRK sutinka, jog e. prekyba galėtų prisidėti prie konkurencijos didinimo kai kuriose srityse ir tai padėtų sumažinti kainas, tačiau Komitetui nerimą kelia lėtas e. prekybos, ypač tarpvalstybinių operacijų, įsisavinimas. EESRK atkreipia dėmesį, kad viena iš tarpvalstybinių e. prekybos sandorių vystymo kliūčių, ypač MVĮ, yra bendrų vartotojų apsaugos taisyklių stoka visoje Europoje, ir ragina ES institucijas skubiai patvirtinti „visišku tiksliniu suderinimu“ grindžiamą direktyvą dėl vartotojų skaitmeninių teisių apsaugos pačia pažangiausia forma. Tokia direktyva neturi trukdyti valstybėms narėms toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes vartotojų apsaugos priemones pagal SESV 169 straipsnio 4 dalį.

4.2 Veiklos vykdytojų atžvilgiu veiksmingesnė ir sąžiningesnė mažmeninių paslaugų vidaus rinka

4.2.1 EESRK pritaria teiginiui, kad „prekybos ir platinimo vidaus rinka (…) turi konkurencingiems prekybininkams, nepriklausomai nuo jų dydžio, sudaryti sąlygas kartu dirbti rinkoje ir vystyti savo veiklą“.

4.2.2 Svarbiausias veiksnys atidarant naują mažmeninės prekybos objektą yra vieta, ir neretai mažmenininkams tenka laukti kelerius metus, kol pavyksta atidaryti naują prekybos vietą tam tikroje vietovėje ir sukurti darbo vietas. Sunkumai, susiję su mažmenininkų patekimu į rinką ir nekilnojamojo turto rinkos prieinamumu, gali trukdyti smulkiesiems mažmenininkams plėtoti veiklą ir šiuos sunkumus reikėtų toliau tirti. Ši analizė gali būti atliekama remiantis prieinama informacija, atsižvelgiant į vartotojų įpročius (apsipirkimo vietos pasirinkimas), konkurencijos politikos aspektus, subsidiarumo ir proporcingumo principus.

4.2.3 Paslaugų direktyva, kurią visos valstybės narės turėjo įgyvendinti iki 2009 m. gruodžio 31 d., siekta panaikinti diskriminacinę praktiką, susijusią su leidimų steigti įmonę suteikimu. Tačiau praktiškai sudaromos naujos kliūtys ir yra atvejų, kai siekiant kontroliuoti konkurenciją ir palaikyti tam tikrų formų mažmeninę veiklą ar įmonių įsteigimą piktnaudžiaujama miesto planavimo taisyklėmis. EESRK ragina Komisiją ištirti, kaip įgyvendinama paslaugų direktyva, ir imtis priemonių susijusių valstybių narių atžvilgiu.

4.2.4 Kita problema, su kuria susiduria mažmenininkai, yra neskaidri ir nekonkurencinga mokėjimų vidaus rinka. Dabartinė kortelių sistemų praktika neskatina konkurencijos ir pažeidžia pagrindinį vidaus rinkos principą. Operacijų mokesčiai yra paslėptas mokestis mažmenininkams, ypač smulkiausiems. Dėl bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), kurios vienas svarbiausių elementų yra operacijų mokesčiai, nebeliks pigių ir efektyvių nacionalinių debetinių kortelių sistemų. Todėl kortelių rinka susitrauks ir pavirs duopolija, kuri lems didesnius operacijų mokesčius vartotojų nenaudai. EESRK prašo Komisijos imtis veiksmų dėl operacijų mokesčių, kurie yra vartotojų mokamas paslėptas mokestis.

4.3 Tiekėjų atžvilgiu veiksmingesnė ir sąžiningesnė mažmeninių paslaugų vidaus rinka

4.3.1 Būdami paslaugų teikėjai, mažmenininkai suteikia savo tiekėjams galimybę prisijungti prie savo platinimo tinklo, ar tai būtų viena prekybos vieta, ar visa ES. Prie šių paslaugų galima priskirti, pavyzdžiui, tam tikro prekių išdėliojimo lentynose, rinkodaros, logistikos ir pan. paslaugas. Kiekviena iš šių paslaugų kainuoja ir tos paslaugos kaina dažnai pavirsta mokesčiu.

4.3.2 Mažmeninė prekyba yra tik vienas iš kelių platinimo kanalų, kuriais tiekėjai gali pasinaudoti. Be mažmenininkų, tik keli tiekėjai tegalėtų sukurti didelius platinimo tinklus, o vartotojams tektų tenkintis mažesne pasiūla ir didesnėmis kainomis. Vis dėlto yra svarbūs visi tiekimo grandinės elementai, kadangi be žaliavų nevyktų produktų perdirbimas, o be perdirbimo prekyba būtų neįmanoma. Todėl EESRK prašo ES sukurti reikiamus mechanizmus, kad produktų prekybos ir platinimo grandinėje būtų užtikrinta visiška pusiausvyra.

4.3.3 Visoje Europoje yra susidariusi didžiųjų mažmeninės prekybos įmonių koncentracija. Šios įmonės pritraukia daugiau klientų, nes jų pasiūla yra ypač didelė (2005 m. penki didžiausi maisto produktų mažmeninės prekybos tinklai buvo užėmę daugiau kaip 70 proc. rinkos). Panaši didelė koncentracija yra ir tam tikrose produktų rinkose, ypač pirmosjo būtinumo produktų, kuriais mažmenininkai negali neprekiauti savo parduotuvėse. Dėl didelės mažmenininkų konkurencijos tiekimo grandinėje tenka mažinti kainas ir maržas. Derybos yra paplitusi atviroje rinkos ekonomikoje praktika, ir galimybe derėtis gali pasinaudoti bet kuri įmonė, įskaitant mažmenininkus ir jų tiekėjus, tačiau kai šia praktika pradedama piktnaudžiauti, tam turi būti užkirstas kelias. Mažmenininkai, įskaitant ir stambiuosius, negali derėtis su „pirmojo būtinumo“ produktų gamintojais, nepaisant, ar tai stambieji, ar smulkieji tiekėjai. Lygiai taip pat smulkūs ir vidutinio dydžio tiekėjai neturi derybinės galios stambių mažmenininkų atžvilgiu tam tikrų produktų kategorijų atveju. Užfiksuota, kad tiekimo grandinės dalyviai neturi galimybių skųstis, nes bijo susidorojimo. EESRK ragina smulkiuosius mažmenininkus burtis į pirkimo susivienijimus, kad jie galėtų stiprinti savo derybinę galią derėdamiesi su tiekėjais, išsiderėti geresnes sąlygas ir geriau aptarnauti vartotojus. Piktnaudžiavimo perkamąja galia atvejus reikėtų pasmerkti, ir EESRK prašo užtikrinti deramą konkurencijos taisyklių taikymą visiems tiekimo grandinės dalyviams.

4.3.4 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė dvi nuomones dėl maisto produktų tiekimo grandinės veikimo (1) ir rekomendavo valstybių narių lygmeniu priimti praktikos kodeksą ir paskirti tarpininką, kuris įsikištų, jei būtina. Europos Parlamentas, Europos Sąjungai pirmininkavusi Ispanija ir Europos Komisija (2) taip pat priėmė nemažai rekomendacijų dėl geresnio maisto tiekimo grandinės veikimo. EESRK taip pat palankiai vertina sprendimą įkurti veiksmingesnės maisto tiekimo grandinės aukšto lygio forumą (3), kuris būtų suinteresuotųjų subjektų platforma, nagrinėjanti įmonių tarpusavio sutarčių sudarymo praktiką visoje maisto tiekimo grandinėje.

4.3.5 EESRK primena, kad mažmeninės rinkos (ir mažmeniniai sutartiniai santykiai) yra nacionalinio pobūdžio ir pasižymi skirtingomis teisinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis. Komerciniai santykiai paprastai nustatomi nacionaliniu lygmeniu – jiems taikomas reguliavimas, teismų praktika ir (arba) geros praktikos kodeksai. Daugelis valstybių narių bandė reglamentuoti įvairių rūšių praktiką. Tačiau daugeliu atvejų dėl tokių pastangų iškilo naujų kliūčių, ribojančių užsienio įmonių galimybes įsisteigti tam tikroje šalyje, o tai pažeidžia vidaus rinkos principus. EESRK ragina ištirti akivaizdžiai nesąžiningą praktiką, vykdomą visoje tiekimo grandinėje, ir imtis atitinkamų veiksmų. Konkrečiau, EESRK prašo Komisijos ištirti, kokių priemonių imamasi prieš „nesąžiningus sutartinius santykius“ nacionaliniu lygmeniu, įskaitant jų vykdymą. Toks tyrimas atskleistų, ar įvairių šalių taikoma praktika veiksminga, ar nereikia imtis kokių nors veiksmų ir koks lygis būtų tinkamiausias, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus. Be to, EESRK primena, kad per krizę svarbu užtikrinti tinkamą esamų teisės aktų vykdymą ir kad už tai atsakingos valstybės narės.

4.3.6 Siekdami užtikrinti prekių pasirinkimą vartotojams, išsaugoti savo individualumą ir sustiprinti savo vietos įvaizdį, mažmenininkai sukūrė privataus prekės ženklo produktus, už kuriuos prisiima gamintojo atsakomybę. Šių produktų sėkmė grindžiama dideliu vartotojų pripažinimu, kadangi, beveik 80 proc. Europos vartotojų nuomone (4), šie prekybos tinklų prekės ženklai yra geras kitų prekių ženklų pakaitinis variantas.

4.3.7 Privataus prekės ženklo produktai kuriami bendrai su tiekėjais, kurie dažniausiai yra MVĮ. Europos Komisija pripažįsta, kad dažniausiai šios pagal subrangos sutartį partnerystę užmezgusios įmonės palaiko stabiliausius ir ilgiausiai trunkančius ryšius. Tiekėjai pasinaudoja duomenimis apie vartotojus, paskatomis taikyti inovacijas ir galimybe įžengti į platesnę rinką. Tačiau nerimą kelia jų poveikis inovacijoms, konkurencijai, MVĮ vystymuisi ir vartotojų pasirinkimui. EESRK prašo Komisijos ištirti privataus prekės ženklo produktų poveikį tiekėjams, konkurencijai, inovacijoms ir vartotojų pasirinkimui.

4.4 Darbuotojų atžvilgiu veiksmingesnė ir sąžiningesnė mažmeninių paslaugų vidaus rinka

4.4.1 Užimtumas mažmeniniame sektoriuje yra didelis ir dažnai šis sektorius yra vartai į darbo rinką daugeliui jaunų, žemos kvalifikacijos arba nekvalifikuotų darbuotojų. Siekiant prisitaikyti prie vartotojų poreikių visą parą, savaitę ar tam tikrą metų laiką, mažmeninėje prekyboje darbas dažniausiai organizuojamas pagal lankstų darbo grafiką. Didelė kainų konkurencija sukelia spaudimą darbuotojų darbo laiko lankstumo požiūriu ir yra nesuderinama su jų asmeninio gyvenimo organizavimu. Todėl teisės aktuose ir per kolektyvines derybas turėtų būti nustatytos lankstumo formos, kurios atitiktų tiek organizacinius įmonės poreikius, tiek jose dirbančių asmenų reikalavimus, kad pastarieji galėtų veiksmingai derinti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą. Šiame sektoriuje dirba daugiau moterų nei bet kuriame kitame sektoriuje. Be to, daug darbuotojų dirba ne visą darbo dieną. Mažmeninis sektorius taip pat suteikia daug galimybių verslininkams.

4.4.2 EESRK prašo Komisijos skatinti savarankišką darbą, verslumą ir įgūdžių lavinimą, kaip priemones, kuriomis galima įveikti krizę ir padėti žmonėms patekti arba sugrįžti į darbo rinką. EESRK ragina šio sektoriaus įmones taikyti nacionalines ir ES taisykles vienodų galimybių ir lyčių lygybės srityje siekiant šiame sektoriuje skatinti kiekybinį ir kokybinį moterų užimtumą.

4.4.3 Dėl dabartinės finansų krizės ir sumažėjusio vartojimo visose Europos šalyse uždaromos, pertvarkomos, jungiamos įmonės ir perimama prekybos veikla. Kyla didelė rizika, kad asmenys ilgą laikotarpį bus bedarbiai. EESRK prašo Komisijos skatinti savarankišką darbą ir profesinių įgūdžių lavinimą, kaip priemones, kuriomis galima įveikti krizę ir padėti žmonėms sugrįžti į darbo rinką.

4.4.4 „Kolektyvinių derybų prekybos sektoriuje tradicija jau seniai puoselėjama ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis. Šalių skirtumus lemia skirtinga kultūra ir darbo santykių tradicijos, ir bet kuriai šioje srityje siūlomai priemonei reikėtų taikyti subsidiarumo principą. EESRK ragina ES valstybes nares ir šalis kandidates šiame sektoriuje plėtoti partnerių socialinį dialogą ir darbo santykių sistemą.“

4.4.5 Neoficialus darbas ir šešėlinė ekonomika yra didžiausia problema, kurią reikėtų kuo skubiau išspręsti, kadangi dėl mokestinio sukčiavimo ir vengimo mokėti įmokas atsiranda nesąžininga įmonių konkurencija ir daromas neigiamas poveikis darbuotojų darbo sąlygoms, visų pirma sveikatai ir darbo saugos užtikrinimui. EESRK prašo Komisijos ir valstybių narių imtis priemonių siekiant supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą, visų pirmą tą, kuri tenka mažosioms ir mikroįmonėms, ir toliau didinti informuotumą apie nuolatinio darbo pranašumus.

4.4.6 EESRK ragina pradėti atvirą diskusiją su socialiniais partneriais dėl frančizės, o valstybes nares – sustiprinti kovos su šešėline ekonomika priemones, nes dėl jos auga diskriminacija ir nesąžininga konkurencija MVĮ atžvilgiu.

4.4.7 Mažmeninio sektoriaus modernizavimas, technologijų plėtra ir vis platesnis IRT taikymas lemia įgūdžių, kurių reikia mažmeninio sektoriaus įmonėms, ir darbuotojų kvalifikacijos atotrūkis. EESRK atkreipia Komisijos dėmesį, kad būtina sudaryti darbuotojams galimybę tobulinti savo įgūdžius visą jų profesinės veiklos laiką ir (arba) darbingą amžių. Šiuo požiūriu EESRK taip pat ragina prekybos sektoriaus socialinius partnerius aktyviau nuolat bendradarbiauti sprendžiant įmonėms reikalingų ir darbuotojų turimų įgūdžių atotrūkio problemą, šiuo tikslu rasti sektorinius sprendimus ir priemones numatyti ir valdyti naujų technologijų poveikį įgūdžiams ir užimtumui.

4.4.8 Mažmeniniame sektoriuje jau seniai puoselėjamos įmonių socialinės atsakomybės tradicijos. Iš tiesų prekybos įmonės jau daugelį metų inicijuoja ir įgyvendina platų atsakingos praktikos spektrą. Ši praktika apima ne tik socialinius ir aplinkosaugos klausimus, bet ir kitas sritis: sveikatą, produktų saugumą ir su tiekimo grandine susijusius klausimus arba veikla vietos lygmeniu.

4.4.9 EESRK pritaria Komisijai, kad būtina spręsti kainų konkurencijos klausimą, kadangi tai turi didelio poveikio darbo užmokesčio sąnaudoms ir darbuotojų darbo grafikui. Todėl EESRK siūlo Komisijai atlikti specialų tyrimą, kuriame būtų įvertintas prekybos įstaigų darbo laiko - įskaitant sekmadienius - poveikis vietos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, vartotojams teikiamos paslaugos lygiui ir darbuotojų gyvenimo kokybei.

4.4.10 Šiame sektoriuje tarp prekybos bendrovių, neatsižvelgiant į jų dydį, vis dar klesti nesąžininga konkurencija ir socialinis dempingas, nes darbo teisė ir kolektyvinės derybos įvairiose šalyse skiriasi, o tai lemia skirtingą investavimo politiką ir nevienodus ekonominius ir socialinius modelius. EESRK ragina socialinius partnerius, plėtojant Europos socialinį dialogą, pradėti diskusiją ir apibrėžti geriausią politiką, kuri prisidėtų prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir panaikintų kliūtis siekiant darnaus vystymosi ir sąžiningos konkurencijos šiame sektoriuje visoje Europoje. Komisija turėtų remti tokią iniciatyvą ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias veiksmams, kurie trukdo sukurti teisingą, veiksmingą ir vystimuisi palankią vidaus rinką ir užtikrinti jos sklandų veikimą.

4.4.11 Darbuotojų finansinis dalyvavimas atlieka vis svarbesnį vaidmenį mažmeninės prekybos sektoriuje, ypač didžiuosiuose Europos mažmeninės prekybos tinkluose, kuriuose darbuotojams sudaromos sąlygos išsakyti savo nuomonę dėl darbo kokybės, motyvacijos ir sąlygų. Vykdydama šio sektoriaus stebėseną, Komisija turėtų atlikti šios priemonės peržiūrą.

4.5 Būsimų kartų atžvilgiu veiksmingesnė ir sąžiningesnė mažmeninių paslaugų vidaus rinka

4.5.1 EESRK pripažįsta mažmeninės prekybos svarbą skatinant darnesnį vartojimą ir gamybą ES. Komitetas primena, kad mažmeninės prekybos veiklos tiesioginis poveikis pervertinamas, tačiau kaip glaudžiausiai vartotojus ir gamintojus siejanti grandis, mažmeninės įmonės netiesiogiai gali daug nuveikti. EESRK palankiai vertina mažmeninės prekybos forumą, kurio paskirtis – padėti mažmeninio sektoriaus dalyviams ir suinteresuotiesiems subjektams keistis gerąją praktika tam tikrais klausimais. EESRK taip pat pripažįsta Darnaus gamybos ir vartojimo apskritojo stalo veiklą.

4.5.2 EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti kuriamos politikos nuoseklumą atsižvelgiant į aplinkosaugos ir kitus politikos tikslus, pavyzdžiui, vidaus rinką. Pastaruosius kelerius metus kyla prieštaravimų ir vis dažniau dėl su aplinkosauga susijusių priežasčių nepaisoma pagrindinių vidaus rinkos principų. EESRK taip pat įspėja apie galimą gamintojo atsakomybės perdavimą mažmenininkui.

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) P. Narro ir J. Kapuvari parengta nuomonė dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės, NAT/460; M. Sharma parengta nuomonė dėl mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi ir poveikio, CCMI/050.

(2) COM(2009) 591, Komisijos komunikatas Veiksmingesnė Europos maisto tiekimo grandinė.

(3) 2010 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įkuriamas veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas (2010/C 210/03).

(4) „AC Nielsen“ tyrimas Consumer attitudes towards private labels (Vartotojų požiūris į privačius prekės ženklus), 2005 m.

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/25

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo

(COM(2010) 473 galutinis – 2010/0246 (COD))

2011/C 84/05

Pagrindinis pranešėjas David SEARS

Taryba ir Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, atitinkamai 2010 m. spalio 15 d. ir 2010 spalio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo

COM(2010) 473 galutinis – 2010/0246 (COD).

Komiteto biuras 2010 m. spalio 20 d. pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 19 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė David Sears ir priėmė šią nuomonę 149 nariams balsavus už ir 7 susilaikius.

1. Santrauka ir rekomendacijos

1.1

Šiuo pasiūlymu siekiama mažinti teroristinių išpuolių dažnumą ir poveikį apribojant plačiosios visuomenės galimybes įsigyti plačiai ir teisėtai naudojamų medžiagų (arba jų mišinių), kurios, kaip didelės koncentracijos medžiagos, gali būti naudojamos ir sprogmenų gamybai, ir pranešant apie su jomis susijusius įtartinus sandorius.

1.2

Pasiūlymas skirtas didmenininkams, mažmenininkams ir valstybėms narėms. Cheminių medžiagų gamintojai jau taiko, pavyzdžiui, ginklų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų, kontrolės priemones ir naudoja savanoriško pranešimo apie juos kodus, ir šie pasiūlymai neturėtų turėti jiems itin didelės įtakos. Kiekiai, apie kuriuos pranešama, yra maži, palyginti su bendru parduodamų medžiagų kiekiu. Darbuotojų sveikata ar poveikis aplinkai rūpesčio nekelia. Pasiūlymo sėkmė priklausys nuo kompetentingų institucijų veiksmų kaupiant susijusią informaciją ir ja dalijantis.

1.3	EESRK pritaria kovos su terorizmu veiksmams ir bendram teisiniam pasiūlymo pagrindui, konkrečiai, 114 straipsnyje numatytai galimybei priimti reglamentą, kuriuo siekiama užkirsti kelią vidaus rinkos susiskaldymui.

1.4

Taip pat EESRK pritaria I priede pateikiamam 8 medžiagų (ir jų mišinių), kurioms pagal šią kategoriją turi būti taikomos kontrolės priemonės, sąrašui. Todėl būtų pagrįsta toliau leisti pardavinėti didelės koncentracijos medžiagas plačiajai visuomenei tik turint teisėto galutinio naudojimo licenciją.

1.5

EESRK taip pat sutinka, jog valstybėse narėse reikėtų sukurti centralizuotas sistemas, kad būtų galima gauti pranešimus apie su kuria nors iš šių 8 medžiagų arba II priede išvardytomis kitomis 7 medžiagomis susijusius įtartinus sandorius ir kitus šios kategorijos sandorius, jais dalytis ir reaguoti į juos.

1.6

Tačiau EESRK apgailestauja, kad pasiūlymas turi tam tikrų trūkumų, susijusių su pateikiamais įrodymais apie konkrečias medžiagas, su kitomis kontrolės galimybėmis, pavyzdžiui, didžiausiu pakuotės dydžiu, su praktiniais pardavimo vietose taikomų kontrolės priemonių klausimais, įskaitant „verslo įmonių“, kurioms nebus taikomas šis pasiūlymas, apibrėžtį ir su kai kuriais teksto netikslumais, pavyzdžiui, susijusiais su galima reikalavimo pranešti apie įtartinus sandorius taikymo sritimi.

1.7

EESRK taip pat stebina tai, kad mažmeninės prekybos sektoriaus ir vyriausybių išlaidos buvo išsamiai apskaičiuotos, tačiau numatoma nauda neįvertinta. Nors išgelbėtos žmogaus gyvybės vertės klausimas išties yra subjektyvus, praeityje toks požiūris jau buvo taikomas siekiant išsaugoti ES pasiūlymų išlaidų pusiausvyrą. Priežastys, dėl kurių šiame pasiūlyme tai nebuvo padaryta, neaptariamos.

1.8	Nepaisant šių abejonių, EESRK tvirtai pritaria pasiūlymui. Bus itin sunku užtikrinti, kad grupės, kurioms šis pasiūlymas turės įtakos, ir visa pilietinė visuomenė būtų tinkamai informuoti. EESRK džiaugtųsi galimybe kaip nors prie to prisidėti.

2. Įžanga

2.1

Teroristai ir kitos nusikalstamos grupuotės ir nusikaltėliai, siekdami politinių arba religinių idealų, savadarbius sprogstamuosius užtaisus, paprastai pagamintus iš savadarbių sprogmenų, vis dažniau naudoja puldami karinius arba ekonominius taikinius įvairiose pasaulio šalyse ir siekdami sukelti civilių žmonių baimę.

2.2

Nors iki šiol dauguma šių išpuolių įvykdyta ne ES šalyse ir nors nacionalinės žvalgybos agentūros dėjo visas pastangas, kad to būtų išvengta, ES valstybės narės ir piliečiai taip pat nukentėjo. Pagrindiniais taikiniais pasirinktos turtingesnės šalys; nė viena šalis negali jaustis visiškai saugi. Visame pasaulyje internetu skleidžiamos ideologizuotos idėjos ir platinami praktiniai bombų gamybos vadovai. Reikiamų sprogmenų pirmtakų galima laisvai įsigyti mažmeninėse parduotuvėse arba internetu, paprastai jie kainuoja nedaug ir parduodami tokios koncentracijos, kokios reikia savadarbiams sprogmenims pasigaminti ar kitiems teisėtiems jų naudojimo pramonėje ir buityje būdams.

2.3	Atsižvelgiant į tuos kitus šių medžiagų naudojimo būdus ir į tai, kad kontrolės priemonės turėtų būti ir veiksmingos, ir proporcingos, akivaizdu, jog būtina nustatyti, kurias medžiagas ir kaip reikėtų reglamentuoti, kokių papildomų priemonių reikėtų imtis ir kuria Sutartimi turėtų būti remiamasi.

2.4

Į šiuos klausimus bandyta atsakyti ankstesnėje nuomonėje (1) dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 76/769/EEB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų (įskaitant amonio nitratą, kuris labai dideliais kiekiais visame pasaulyje naudojamas kaip azotinė trąša, taip pat kaip veiksminga pigi komercinių ir savadarbių sprogmenų sudedamoji dalis) pardavimo ir naudojimo ribojimo.

2.5

Tuomet pastebėta, kad buvo galima pasirinkti kitą teisės aktų dėl terorizmo ar sprogmenų pirmtakų pagrindą, tačiau pagal tuometinę ES sutartį tam būtų reikėję visų valstybių narių vieningo pritarimo. Manyta, jog tai bus pernelyg sunku padaryti per trumpą laiką, likusį iki šios seniai galiojančios direktyvos panaikinimo ir jos pakeitimo Reglamentu (EB) 1907/2006 (REACH), į kurio XVII priedą galiausiai buvo įtrauktas amonio nitratas.

2.6

Per tą laiką kelios valstybės narės, siekdamos apriboti itin didelį rūpestį keliančių sprogmenų pirmtakų prieinamumą, patvirtino nacionalines priemones. Tam, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaldymo ir užtikrinta, kad nebūtų žvalgybos duomenų rinkimo ir kitų kovos su terorizmu priemonių taikymo spragų, dabar Komisija turėtų pateikti savo pasiūlymą.

3. Komisijos pasiūlymo santrauka

3.1

Komisijos pasiūlymas susijęs su reglamentu, kuriuo siekiama apriboti visuomenės narių galimybes įsigyti tam tikrų bendro naudojimo medžiagų, kurios taip pat gali būti naudojamos kaip sprogmenų pirmtakai. Siekiant apsaugoti laisvą prekių judėjimą, I priede išvardytas 8 medžiagas ir toliau būtų galima parduoti koncentruotas, nacionalinei kompetentingai institucijai išdavus licenciją naudoti medžiagas dokumentais patvirtintais teisėtais tikslais, arba be licencijos jas parduoti tokios koncentracijos, kad nebūtų galima pagaminti savadarbių sprogmenų. II priede išvardytos kitos 7 medžiagos, kurioms nereikia gauti licencijų arba kurioms netaikomi reikalavimai dėl koncentracijos. Tačiau apie su visų 15 medžiagų ir su kitų šiuose prieduose neišvardytų, bet kartais Komisijos nurodomų medžiagų, mišinių (arba gaminių?), kurie gali būti naudojami savadarbiams sprogmenims gaminti, pardavimu susijusius sandorius, kurie dėl bet kokios „pagrįstos“ priežasties laikomi „įtartinais“, reikia pranešti bendrajam nacionaliniam ryšių palaikymo centrui.

3.2

Tai neturės įtakos šias medžiagas naudojantiems specialistams ir įmonėms, kurios tiesiogiai parduoda jas kitoms įmonėms. Turi būti visiškai paisoma žmonių teisių į privatumą. Reguliavimo procesas turėtų būti pakankamai lankstus, kad būtų galima greitai reaguoti į poreikių pokyčius. Šioms priemonėms remti reikės savanoriškų susitarimų, elgesio kodeksų ir geresnių informavimo sistemų.

3.3

Gamintojams ir mažmenininkams (dėl atitikties reikalavimų įgyvendinimo, ženklinimo, medžiagų sudėties keitimo ir prarastų pajamų iš pardavimo) bei nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (kurios sukurs ir parengs veiklai būtinas licencijų išdavimo ir informacijos rinkimo bei pranešimo sistemas) teks maždaug vienoda išlaidų našta.

3.4

Amonio nitratui, kuris įtrauktas į šio pasiūlymo I priedą, nuorodos į šią medžiagą Reglamento (EB) 1907/2006 (REACH), kuriame nenumatytas licencijų išdavimas arba pranešimas apie įtartinus sandorius, XVII priede būtų panaikintos. Konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos dėl medžiagų naudojimo žemės ūkyje būtų paliktos.

3.5

Reglamentas įsigaliotų praėjus 18 mėnesių nuo jo priėmimo ir būtų privalomas visas visoms valstybėms narėms. Reikėtų nustatyti iki 36 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį, kad visuomenės nariai galėtų parduoti arba pašalinti iš rinkos visas turimas I priede nurodytų didelės koncentracijos medžiagų atsargas. Reglamento galiojimas būtų išplėstas kitoms EEE valstybėms narėms ir po 5 metų būtų atlikta jo patikra.

3.6

Pasiūlymas pateikiamas kartu su aiškinamuoju memorandumu, Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu ir poveikio vertinimo santrauka bei poveikio vertinimu, kuris parengtas remiantis parengiamuoju tyrimu, kurį, glaudžiai bendradarbiaudamas su pagal 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos patvirtintą ES sprogmenų saugumo didinimo veiksmų planą įsteigtu Nuolatiniu sprogmenų pirmtakų komitetu (NSPK), atliko kviestinis rangovas (įmonė GHK, bendradarbiavusi su mokslinių tyrimų institutu Rand Europe ir asociacija Comstratos). 2010 m. kovo mėn. Komisijos Poveikio vertinimo taryba susipažino su poveikio vertinimu ir pateikė keletą rekomendacijų.

3.7	Bendroji informacija taip pat pateikiama Komisijos 2007 m. lapkričio 6 d. komunikate dėl sprogmenų saugumo didinimo ir NSPK 2008 ir 2009 m. metinėse ataskaitose.

4. Bendrosios pastabos

4.1

EESRK neabejotinai pritaria Tarybos 2004 m. deklaracijai dėl kovos su terorizmu ir išsamesniems vėlesniems veiksmams bei dokumentams ir pažymi, kad pilietinė visuomenė turi atlikti svarbiausią vaidmenį užtikrindama savo piliečių saugumą. Todėl EESRK palankiai vertina šį pasiūlymą dėl sprogmenų pirmtakų.

4.2

EESRK sutinka, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms valstybėms narėms, nepaisant jų dabartinės padėties teroristinės veiklos požiūriu ar informuotumo apie ją. Esamos teroristų grupuotės gali kirsti nacionalines sienas, kad galėtų įsigyti sprogmenų pirmtakų, juos saugoti saugyklose arba pasigaminti savadarbių sprogmenų. Tarptautiniai teroristai visiškai nepripažįsta sienų. Gaminami vis galingesni sprogmenys, o žmogaus gyvybė vis mažiau vertinama. Nors dauguma planuojamų išpuolių yra sužlugdoma, sėkmingai įvykdyti jie padaro triuškinamą poveikį.

4.3

EESRK taip pat sutinka, kad 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas siekiant išvengti teisėtai ir įvairiais svarbiais tikslais naudojamų medžiagų, kurios yra ir bus plačiai naudojamos, vidaus rinkos susiskaldymo. Tam tikrais atvejais šios medžiagos gali būti pakeičiamos kitais produktais, tačiau apskritai neįmanoma jais pakeisti visų medžiagų, o visiškai pašalinus jas iš rinkos būtų padarytas pernelyg didelis poveikis susijusiems gamintojams, mažmenininkams ir vartotojams. Taip pat reikėtų vengti nuostatų, prieštaraujančių kitiems teisės aktams, pavyzdžiui, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų arba dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų naudojimo. Negalima leisti patvirtinti nacionalinių nukrypti leidžiančių nuostatų, ypač dėl I priede išvardytų medžiagų.

4.4

EESRK atkreipia dėmesį, kad linkstama sudaryti kontroliuojamų sprogmenų pirmtakų sąrašus atsižvelgiant į su neseniai įvykusiais išpuoliais susijusią vietos patirtį, o ne visuotinai suderintą būtiniausių medžiagų sąrašą, kuris turėtų būti galutinis tikslas. Tačiau dėl kiekvienos iš šiame dokumente išvardytų medžiagų galima pateikti neginčijamų argumentų, be to, jame yra nuostata, leidžianti, nustačius naujus savadarbių sprogmenų gamybos būdus, skubiai atnaujinti medžiagų sąrašą. Didelės koncentracijos I priede nurodytų 8 medžiagų plačiajai visuomenei bus galima įsigyti tik turint licenciją. To turėtų pakakti siekiant apriboti galimybę be tikslo, atsitiktinai ar šiaip sau pavieniams asmenims įsigyti šių medžiagų. Profesionalesnės ir ryžtingesnės veiklos kontrolė ir toliau priklausys visų pirma nuo tinkamai vykdomos žvalgybos duomenų, kuriuos gaus ir naudos policija ar kitos centralizuotos saugumo agentūros.

4.5

Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymus dėl papildomų švietimo ir mokymo iniciatyvų ir savanoriškų elgesio kodeksų. Visų pirma jie turi būti skirti didmenininkams ir mažmenininkams, jie turi prisiimti daugiau atsakomybės už prekes, kuriomis prekiauja, ir už atsakingą ir veiksmingą pranešimą apie įtartinais laikomus sandorius. Taip pat pripažįstama, kad, siekiant skatinti kaupti gerąją patirtį, būtina gauti gerai parengtas pastabas, – tai bus įdomi užduotis susijusioms reguliavimo ir teisėsaugos institucijoms. Atsižvelgdama į trumpą įgyvendinimo laiką ir vienodai svarbius viešųjų finansų poreikius, Komisija atliks svarbiausią vaidmenį siekdama sudaryti sąlygas valstybėms narėms, kurios jau pradėjo taikyti tokias priemones ir kurios to dar nepadarė, dalytis gerąja patirtimi.

4.6

Tačiau EESRK apgailestauja, kad Komisijai nepavyko, nepaisant visų jos konsultantų pastangų, išsamiai apibūdinti arba skaičiais įvertinti šio pasiūlymo poveikį mažmeninės prekybos sektoriui ir vartotojams. Rengiant poveikio vertinimą išaiškėjo, kad yra vos kelios atstovų organizacijos, kurios gali spręsti su įvairiais produktais, kuriems pasiūlymas gali turėti įtakos, susijusius klausimus. Į atskiriems tiekėjams nusiųstus klausimynus apskritai buvo atsakinėjama vangiai. Galimybės suteikti teisę pardavėjams tvarkyti tik su licencija parduodamas prekes arba daugeliui kitų suteikti teisę nustatyti įtartinus sandorius ir apie juos pranešti praktiniai aspektai neaptarti. Poveikio vertinime aptariamos, tačiau pasiūlyme nevisiškai išspręstos problemos, kurių kyla siekiant apibrėžti „verslo įmonę“, kad ir laikinai įsteigtą kokiu nors neapibrėžtu tikslu, kuriai nebūtų taikomos jokios kontrolės priemonės, ir „visuomenės narį“, kuris gali norėti ir galėti, o gali nenorėti ir negalėti įvardyti galutinį naudojimo būdą arba jį atskleisti.

4.7

Dar viena bėda yra ta, kad poveikio vertinimas priklauso nuo ekonominio modelio, o išsamūs ekonominiai modeliai buvo parengti tik 14-ai iš 15-os į sąrašą įtrauktų medžiagų (paskutinę minutę atsisakyta hidrochlorido rūgšties, o sąrašas be jokių pastabų ar paaiškinimų papildytas amonio kalcio nitratu, kuris paprastai parduodamas pavadinimu KAN (angl. CAN)). Medžiagos ir jų rinkos tikrai nevienodos – tai ir heksaminas, specialus žaislams ir viryklėms skirtas kietasis kuras, kurio mažmeninėje rinkoje parduodama už mažiau nei 10 mln. eurų, ir AN (ir KAN) bei acetonas, kurių milijonai tonų parduodama žemės ūkio trąšoms ir kosmetikai bei buitinėms priemonėms gaminti ir kurių ES rinkos vertinamos milijardais eurų.

4.8

Atsižvelgiant į šiuos apribojimus, tiksliausia atrodytų prielaida, kad reglamento tiesioginis poveikis I priede išvardytų didelės koncentracijos medžiagų pardavimui atsieitų maždaug 300 mln. eurų (10 % visos jų vertės); maždaug pusė iš jų būtų toliau parduodamos su licencija, o kitos – būtų pakeistos kitomis medžiagos arba dingtų iš rinkos. Pajamos iš koncentruoto vandenilio peroksido, gerai žinomo ir plačiai naudojamo savadarbių sprogmenų pirmtako, pardavimo sudaro maždaug 60 % šios sumos. Palyginti didelės II priede išvardytų produktų rinkos, kurių didžiausią dalį sudaro koncentruotos sieros rūgšties ir acetono (taip pat plačiai naudojamų savadarbių sprogmenų pirmtakų) pardavimas, neturėtų smarkiai nukentėti nuo reikalavimų pranešti apie įtartinus sandorius; o jeigu tai įvyktų, galbūt šį reglamentą išties būtų galima laikyti veiksmingu.

4.9

Parengiamajame tyrime aptarta ekonominė ir socialinė nauda, kurią lemtų plačiosios visuomenės galimybių įsigyti savadarbių sprogmenų pirmtakų apribojimas ir dėl to sumažėjęs teroristinių išpuolių dažnis bei intensyvumas, tačiau šiame pasiūlyme ji neįvertinta skaičiais. Todėl nelengva įvertinti išlaidų ir naudos santykį. Tačiau, kalbant apie pusiausvyrą, EESRK laikosi nuomonės, kad šios priemonės atitinka visas susijusias rekomendacijas, todėl reikėtų jas visiškai remti. Nepaisant to, siekiant užtikrinti ilgalaikę sėkmę, esminę įtaką turės nuolatiniai valstybių narių veiksmai ir jų bendradarbiavimas.

5. Konkrečios pastabos

5.1

Ir EESRK, ir Komisija pripažįsta, kad rengiant bet kurį pasiūlymą šia tema reikia išlaikyti neteisėto tam tikrų medžiagų naudojimo apribojimų visuomenės labui ir piliečių teisių imtis juos dominančios veiklos pusiausvyrą, išsaugant pagrįstą privatumo lygį. Taip pat pripažįstama, kad saugumo klausimus ir taisomuosius veiksmus dėl jų ypatumų ne visuomet galima išsamiai pagrįsti dokumentais. Tačiau tais atvejais, kai tai įmanoma, taip ir reikėtų padaryti.

5.2

Todėl EESRK apgailestauja, kad galutinis pasiūlymas parengtas nevisiškai atsižvelgiant į parengiamąjį tyrimą ir poveikio vertimą, ypač turint omeny hidrochlorido rūgšties išbraukimą iš medžiagų sąrašo ir net iš II priedo, jį papildant KAN, kurio naudojimo ar poveikio rinkai patvirtinančių įrodymų nepateikiama. Kadangi pasiūlyme visai pagrįstai teigiama, jog ateityje šis sąrašas gali būti papildomas kitomis medžiagos, akivaizdu, jog būtina užtikrinti, kad tai atliekant būtų laikomasi tam tikrų procedūrų ir kad apie tai žinotų visi tie, kuriems šis pasiūlymas darys poveikį. Netgi šiame vėlyvame etape būtų naudinga papildyti šį dokumentą.

5.3

Priežastys, dėl kurių buvo nuspręsta padalyti 15 medžiagų į dvi grupes, iš kurių tik 8 medžiagoms taikomi didelės koncentracijos medžiagų pardavimo apribojimai, nei pasiūlyme, nei darbiniuose dokumentuose išsamiai neaptartos, nors tokios diskusijos NSPK tikrai vyko ir paprašius buvo galima susipažinti su jų rezultatais. Idealiu atveju šie aspektai irgi turėtų būti įtraukti į pasiūlymą ir į vėlesnius aiškinamuosius dokumentus.

5.4

EESRK taip pat stebisi, kad, atsižvelgiant į palyginti trumpą labai skirtingų medžiagų sąrašą, nenurodyta ir neaptarta jokia galimybė imtis veiksmų vadovaujantis ES taisyklėmis dėl pavojingų medžiagų ir mišinių klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo, pavyzdžiui, apriboti atskirų pakuočių dydį ir taip atkreipti dėmesį į neįprastai didelius ir todėl įtartinus sandorius bet kurioje tiekimo grandinės dalyje. Ar tai yra pagrįsta, ar ne, priklauso nuo įsigyjamų medžiagų, kurių reikia reikiamo dydžio sprogmeniui pagaminti, kiekio; informaciją apie tai buvo galima įtraukti į pradinį poveikio vertinimą ir tai būtų padėję tiksliau orientuoti siūlomas žvalgybos duomenų rinkimo sistemas.

5.5

Konkretūs pasiūlymai šia tema taip pat būtų naudingi siekiant išspręsti praktinius kontrolės klausimus pardavimo vietose, kuriose etiketės, brūkšniniai kodai ir kitos vidaus kontrolės sistemos bus itin svarbios siekiant apriboti neteisėtus arba netinkamus sandorius. Atsižvelgiant į laisvą visų prekių judėjimą ES, suvienodinta sistema turės esminę įtaką siekiant sudaryti galimybę gamintojams ir didmenininkams įvykdyti įsipareigojimus nepatiriant nuostolių.

5.6	Atkreipiamas dėmesys į vieną smulkmeną – visų abiejuose prieduose išvardytų medžiagų mišiniai nurodyti su tuo pačiu KN kodu (3824 90 27); nors buvo patvirtinta, kad tai ne klaida, tai rodo, kad bus sunku sekti tarpvalstybinį susijusių produktų ar mišinių judėjimą.

5.7

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad reglamento nuostatos netaikomos tiesioginiams (b2b) įmonių sandoriams, tačiau verslo įmonės apibrėžtis neaiški. Ne visi savarankiškai dirbantys sodininkai, statybininkai, stomatologai ar kirpėjai galės pateikti, pavyzdžiui, PVM mokėtojo numerius arba parodyti kokius nors kitus vykdomos komercinės veiklos įrodymus. Net ir pateikus įrodymus ir įrodžius, kad komercinė veikla yra vykdoma ir ji teisėta, atrodo, jog vis tiek gali nutikti taip, kad sandoris pagrįstai bus palaikytas įtartinu, todėl būtina numatyti nuostatą dėl pranešimo apie įtartinus sandorius ir šioje tiekimo grandinės dalyje.

5.8

Galiausiai, nenustatyta jokių II priede išvardytų medžiagų pardavimo apribojimų – tik reikalavimas pranešti apie įtartinus sandorius. Atsižvelgiant į tai, kad apie bet kurį įtartiną sandorį gali būti ir tikriausiai bus pranešama, nepaisant to, ar medžiaga, mišinys ar gaminys įtrauktas į sąrašą, ar ne, stebina tai, kad sąrašas toks trumpas ir į jį neįtraukta daugiau sprogmenų pirmtakų ir pagalbinių medžiagų. Taip būtų suteikta daugiau laisvės nacionaliniu lygmeniu siekiant nustatyti medžiagas, kurioms reikėtų teikti pirmenybę vietos lygmeniu (pvz., dėl juodojo parako arba propano cilindrų naudojimo) ir greičiau reaguoti į naujesnių preparatų atsiradimą ir tendencijas.

5.9

Taip pat būtų naudinga patikslinti tekstą ir pagrindines prielaidas dėl reikalavimo pranešti apie įtartinus sandorius taikymo srities. Aiškinamojo memorandumo skyriuje „Poveikis pagrindinėms teisėms“ teigiama, kad šis reikalavimas taikomas „tik cheminėms medžiagoms, įtrauktoms į priedus, ir bus grindžiamas rizikos vertinimu, atliktu ūkinės veiklos vykdytojų“. Tačiau 6 straipsnio 4 įtraukoje ši nuostata išplėsta ir apima bet kurią kitą „į oficialų sąrašą neįtrauktą medžiagą“. Atsižvelgiant į tai, kad įtartino sandorio vertinimas yra subjektyvus sprendimas, priimamas remiantis vietos normomis ir požiūriu, jis negali būti privalomas arba visiškai išsamus; taip pat negalima visiškai nepaisyti pranešimų apie sandorius dėl į sąrašus neįtrauktų arba nesusijusių medžiagų. Atsižvelgiant į susijusių mažmenininkų gausą ir sunkumus, kylančius didinant informuotumą arba dalijantis geriausios praktikos pavydžiais, jau nekalbant apie kontrolės priemonių taikymą, nacionaliniams ryšių palaikymo centrams teks išspręsti pateikiamų duomenų kokybės ir kiekybės klausimus, o tik po to bus galima laikyti, kad tai yra naudingų žvalgybos duomenų šaltinis.

5.10

Nepaisydamas pirmiau minėtų rūpestį keliančių klausimų, EESRK tvirtai pritaria pasiūlymui ir mano, kad jis padės užtikrinti ir ES valstybių narių, ir ES nepriklausančių šalių piliečių saugumą. Reikės nuolat keistis geriausios praktikos pavydžiais, ypač informuojant pagrindinius mažmenininkus ir kitas pilietinės visuomenės grupes, kurioms šis pasiūlymas turės įtakos, bei palaikant su jais ryšius. EESRK džiaugtųsi galimybe prie to prisidėti bet kokiais įmanomais būdais.

2011 m. sausio 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) OL C 204/13, 2008 8 9.

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/30

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2010 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros

(COM(2010) 542 galutinis – 2010/0271 (COD))

2011/C 84/06

Pranešėjas Virgilio RANOCCHIARI

Taryba, 2010 m. lapkričio 5 d., ir Europos Parlamentas, 2010 m. spalio 19 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2010 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros

COM(2010) 542 galutinis – 2010/0271 (COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 19 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę vieningai.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1	Ekonomikos ir finansų krizė, smogusi Europai 2008 m., neaplenkė ir motociklų sektoriaus. Nuo paskutiniojo 2008 m. ketvirčio iki paskutinio 2010 m. ketvirčio ES rinka sumažėjo 33 proc., ir tai padarė neigiamą poveikį užimtumui.

1.2	Nepaisant šiuo metu susiklosčiusios padėties, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos siūlomą reglamentą, kuriuo, be kita ko, iškeliami du svarbūs kelių saugumo ir aplinkos klausimai, dėl kurių teisės akto iniciatyvos laukiama jau seniai.

1.3	L kategorijos transporto priemonės (1) atlieka ir socialinį vaidmenį, kadangi sudaro sąlygas judumui, padeda mažinti spūstis miestuose ir suteikia alternatyvų kaimo vietovėse, kuriose viešasis transportas nėra labai išvystytas.

1.4

Todėl EESRK rekomenduoja apsvarstyti galimybes riboti bendrą vartotojo patiriamų sąnaudų didėjimą, kurį nulems siūlomi pakeitimai, visų pirma turit omeny mažesnius, judumui skirtus gaminius, kad būtų išvengta neigiamo poveikio rinkai. Taigi, EESRK rekomenduoja reglamentu numatyti tinkamą terminą siūlomoms priemonėms įgyvendinti ir suteikti daugiau lankstumo techniniams sprendimams, reikalingiems mažesnėms transporto priemonėms, kad jos toliau būtų įperkamos vartotojui.

2. Įžanga

2.1

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui išspręsti keletą su tipo patvirtinimu ir rinkos priežiūra motociklų sektoriuje susijusių klausimų. Pateikus šį ilgai lauktą pasiūlymą, motociklų sektoriui pagaliau skirtas deramas dėmesys atsižvelgiant į tai, kad bus nustatyti nauji dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių gamybos reikalavimai (L kategorijos transporto priemonėms).

2.2

Šiuo metu L kategorijos transporto priemonėms taikomi 2006 m. priimti aplinkos standartai (2). Europos Komisija siūlo toliau siekti pažangos ir per dešimtmetį palaipsniui įvesti naujus Euro etapus. Pasiūlyme taip pat numatytos nuostatos dėl transporto priemonių saugumo, kadangi kelių saugumo didinimas motociklininkams yra vienas strateginių Europos Sąjungos tikslų 2011–2020 m. laikotarpiu (3).

2.3

Kaip minėta ankstesnėje EESRK nuomonėje (4), variklinių dviračių transporto priemonių pramonė yra svarbi ES ekonomikai ir užimtumui. 90 proc. visos Europos produkcijos pagamina apie šimtas vidutiniškai didelių ir vidutiniškai mažų gamintojų, kurie vykdo veiklą įvairiose ES valstybėse narėse (daugiausia Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Austrijoje, taip pat Čekijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje) bei Norvegijoje ir Šveicarijoje. Likusieji 10 proc. Europos produkcijos tenka mažiems ir labai mažiems gamintojams. Vidutinė apyvarta yra 8 mln. eurų; didelė jos dalis tenka MVĮ. 2007 m. gamybos sektoriuje dirbo 25 000, o visame motociklų sektoriuje (įskaitant detalių gamybą, platinimą ir techninę priežiūrą) – apie 150 000 darbuotojų.

2.4

Gamintojų padėtis yra labai nevienoda: kai kurie jų veikia pasaulinėje rinkoje – visuose jos segmentuose (įvairios paskirties motociklai su įvairaus darbinio tūrio cilindrais, motoroleriai su įvairaus darbinio tūrio cilindrais, mopedai, triračiai ir keturračiai motociklai) arba labai specializuotuose segmentuose, kiti vykdo veiklą nacionalinėse rinkose ar net vietinėse įmonėse, kurios savo dydžiu ir gamybos procesais kartais labiau primena amatų įmones.

2.5

Šį sektorių krizė ištiko paskutinįjį 2008 m. ketvirtį. Paklausos sumažėjimas visame sektoriuje turėjo skaudžių struktūrinių pasekmių ir neigiamai paveikė užimtumą (paklausai sumažėjus 31 proc., 35 proc. sumažėjo apyvarta ir užsakymų skaičius, tuo pačiu nukrito ir užimtumo lygis). Nuo paskutiniojo 2008 m. ketvirčio iki paskutinio 2010 m. ketvirčio ES rinka sumažėjo 33 proc. Sumažėjus paklausai, mažėjanti apyvarta ir užsakymų skaičius, taigi ir užimtumas, neigiamai paveikė ne tik gamybos sektorių (labiausiai sumažėjo sezoninio darbo, buvo sutrumpintos darbo valandos ir sumažintos išeitinės išmokos), bet ir žaliavų tiekėjus bei pardavimą vartotojams, techninę priežiūrą ir remontą (preliminariais duomenimis, 2007–2010 m. prarasta 25 proc. darbo jėgos (5)).

Europos Komisijos pasiūlymas COM(2010) 542 priimtas atsižvelgiant į šias aplinkybes. Rengdamas šią nuomonę, į jas ketina atsižvelgti ir EESRK.

3. Europos Komisijos pasiūlymas

3.1

Spalio 4 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Reglamento dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros. Šiame pasiūlyme nustatytas lygių atskyrimo principas: pagrindų reglamentas, dėl kurio EESRK teikia šias pastabas, bus priimtas pagal bendro sprendimo procedūrą, po to keturi reglamentai (deleguotieji teisės aktai) – pagal komitologijos procedūrą 2012 m.:

1.	aplinkosauginio veiksmingumo ir varytuvo eksploatavimo reikalavimai;

2.	transporto priemonės funkcinio saugumo ir susijusių dalykų reikalavimai;

3.	transporto priemonės konstrukcijos reikalavimai;

4.	įgyvendinimo teisės aktas, kuriuo reglamentuojamos administracinės nuostatos.

Europos Komisija planuoja taikyti visas šias priemones nuo 2013 m. sausio 1 d.

3.2

EESRK pritaria šiam teisėkūros metodui, kuriuo siekiama pamažu didinti aplinkosauginį veiksmingumą, patobulinti transporto priemonių saugumą gerinančias priemones ir supaprastinti L kategorijos (kuriai šiuo metu priskiriama naujų pakategorių) transporto priemonių tipo patvirtinimo teisės aktus. Po tokio supaprastinimo bus panaikinta 13 direktyvų ir, kai tik įmanoma, bus taikomos JTEEK (6) taisyklės. EESRK taip pat pritaria, kad būtų vėl daug dėmesio skiriama rinkos priežiūrai, be kurios neįmanoma užtikrinti vienodų konkurencijos sąlygų ir apsaugoti vartotojų nuo reikalavimų neatitinkančių gaminių, daugiausia įvežamų iš Pietryčių Azijos šalių.

4. Bendrosios pastabos

4.1

EESRK pritaria visam Komisijos pasiūlymui, ypač laipsniškam priemonių įgyvendinimui, tačiau kai kuriuos jo aspektus dar reikia aptarti su Europos Parlamentu ir Taryba, kad priimtas teisės aktas būtų gerai suderintas su priemonių teigiamu poveikiu sąnaudoms, ypač atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir dabartinę ekonomikos ir finansų krizę.

4.2

EESRK nuomone, pirmas svarstytinas dalykas yra naujųjų transporto priemonių savybių nustatymo terminai, kadangi po to, kai bus patvirtintas visas šio reglamento ir deleguotųjų teisės aktų turinys, gamintojams turės būti skirta pakankamai laiko įvairioms nuostatoms įgyvendinti. Kadangi deleguotuosius teisės aktus numatoma parengti ne anksčiau kaip 2012 m. pabaigoje, tam kad būtų suteikta pakankamai laiko gamintojams ir komponentų tiekėjams, EESRK nuomone, visas teisės aktų paketas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Šis terminas būtinas, kad gamintojai spėtų susipažinti su naujais reikalavimais ir kartu su komponentų tiekėjais rastų tinkamus sprendimus siūlomoms nuostatoms įgyvendinti.

4.3

Naujieji reikalavimai turi būti įgyvendinti gamyboje ir vartotojui priimtinomis sąnaudomis. Tai ypač svarbu dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis. Manoma, kad dėl įvairių reglamente siūlomų nuostatų, susijusių su aplinkosauginių ir saugumo reikalavimų taikymu, papildomos vartotojo sąnaudos padidės (7) nuo 5 iki 10 proc. aukštesnių rinkos kainų gaminiams (motociklai virš 750 kubinių centimetrų) ir daugiau kaip 30 proc. žemesnių rinkos kainų gaminiams (motociklai iki 300 kubinių centimetrų). Šie papildomi 30 proc. atrodo neproporcingi ir gali sumažinti vartotojų pirkimą. Dėl šios priežasties transporto priemonių parkas sens, darys neigiamą įtaką aplinkai ir saugumui, pramonei, užimtumui ir visuomenei. Kalbant apie apimtis, motociklai, kuriais nuvažiuojami trumpi ir vidutinio nuotolio atstumai, sudaro daugiau kaip 80 proc. visų ES registruotų transporto priemonių. Reikia pažymėti, kad transporto priemonės iki 300 kubinių centimetrų sudaro du trečdalius ES registruotų transporto priemonių; tai daugiausia socialinio ir profesinio judumo mieste priemonės.

4.4

Aplinkosaugos požiūriu Komisijos siūlomi terminai, per kuriuos turi būti įdiegtos naujosios aplinkosaugos priemonės, yra tinkami, tačiau EESRK pažymi, kad hibridinei technologijai keliami reikalavimai atrodo nepagrįstai griežti, nes jie nustatyti pagal dyzelino ribines vertes, neatsižvelgiant į tai, kad hibridinėse transporto priemonėse šiuo metu naudojamas benzinas.

4.5

Saugos klausimu EESRK pritaria, kad teisės aktuose būtų nustatyti pažangiųjų stabdžių sistemų montavimo motocikluose reikalavimai, tačiau pakartoja (8), kad būtina tinkamai įvertinti įvairių sistemų ekonominį efektyvumą atsižvelgiant į skirtingus gaminius ir jų naudojimo būdus. EESRK pritaria, kad nuostatos dėl pažangiųjų stabdžių sistemų turėtų būti neutralios technologijų atžvilgiu, nes taip gamintojai turėtų pakankamai laisvės ir būtų skatinamos inovacijos vartotojų labui.

4.6	EESRK pritaria siūlomoms įvairių naujų tipų patvirtinimo nuostatų taikymo datoms, tačiau atrodo, kad registruotų transporto priemonių esamų tipų patvirtinimo procedūroms būtina skirti daugiau laiko, nes pritaikyti bus sudėtingiau ir tam reikės papildomų sąnaudų.

4.7

EESRK taip pat pritaria, kad būtų sugriežtintos nuostatos dėl transporto priemonių, kurių dinamines galimybes riboja įstatymai, klastojimo, taip pat ir rinkos priežiūros nuostatos, kad būtų galima išvengti tipo patvirtinimo reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių įvežimo į ES rinką. Svarbų darbą šioje srityje atliks valstybės narės, reguliariai kontroliuodamos transporto priemonių parką ir platinimo vietas.

5. Konkrečios pastabos

5.1

Šis EK pasiūlymas pagal jo 2 straipsnio 2 dalies g punktą netaikomas transporto priemonėms, „kurios pirmiausia skirtos naudoti ne keliuose ir suprojektuotos važinėti negrįstais paviršiais“. Dėl to kyla esamų bandomųjų ir enduro transporto priemonių gamybos problemų, nes joms iki šiol buvo taikomi tipo patvirtinimo teisės aktai, taip pat trūksta tikrumo dėl kitų transporto priemonių, dėl kurių abejojama, ar joms gali būti netaikomi teisės aktai dėl subjektyvaus jų aiškinimo. EESRK pataria toliau taikyti tipo patvirtinimo teisės aktus bandomosioms ir enduro transporto priemonėms (9), kad nebūtų kenkiama aplinkai, ir nustatyti aiškias taisykles, kada pažangiosios stabdžių sistemos nėra būtinos, atsižvelgiant į konkrečias jų naudojimo sąlygas.

5.2	EESRK taip pat pritaria, kad būtų panaikinta neprivalomoji 74 kW galios riba, šiuo metu taikoma tik vienoje ES valstybėje narėje, nes tai atitinka ES vidaus rinkos tikslus.

5.3

EESRK abejoja, ar nuostata, pagal kurią reikalaujama sumontuoti L1 ir L2 kategorijų mopeduose diagnostikos sistemą, yra proporcinga, nes šios nuostatos techninių reikalavimų vykdymas kainuotų neproporcingai daug palyginti su tų transporto priemonių maža pirkimo kaina (apie 1 000 eurų). EESRK ragina atkreipti dėmesį į mopedų svarbą visuomenei – jie didina judumą, ugdo ir atveria daugiau užimtumo galimybių jaunimui ir tiems visuomenės žmonėms, kuriems mopedai yra vienintelės įperkamos asmeninės transporto priemonės miestuose ir ypač kaimo vietovėse, kuriose galimybių naudotis visuomeniniu transportu nėra daug.

5.4

EESRK atkreipia dėmesį, kad sumažintos mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių ribinės vertės: nuo 200 transporto priemonių (šiuo metu) iki 100 (L4e, L5Be, L6Be, L7Be), 50 (L5Ae) ar net 20 (L1Ae, L1Be, L2e, L6Ae, L7Ae). EESRK mano, kad šios vertės yra per mažos ir nepraktiškos daugeliui sektoriaus MVĮ, todėl siūlo palikti esamą 200 transporto priemonių ribinę vertę, kad šios MVĮ galėtų naudotis tam tikromis ribotomis lengvatomis dėl tipo patvirtinimo reikalavimų, ekonomiškai neįmanomų tokioms mažoms įmonėms.

5.5

EESRK nuomone, I priede pateikiama didžiausia L6e ir L7e kategorijų keturračių masė siūloma per anksti. Nors atrodo, kad didžiausia masė nepakeista, dabar ji reiškia eksploatuojamos transporto priemonės masę. Tokia nuostata yra griežtesnė, be to, pagal ją neatsižvelgiama į II priede siūlomų naujų reikalavimų, visų pirma (bet ne tik) dėl „priekinių ir galinių apsaugos konstrukcijų“, papildomą poveikį svoriui. Kadangi šių naujų reikalavimų technines charakteristikas reikės nustatyti deleguotuosiuose teisės aktuose, EESRK mano, kad didžiausią masę šiame etape nustatyti reikėtų atsižvelgiant į techninius reikalavimus.

2011 m. sausio 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) L kategorijos transporto priemonėms priskiriami: L1 kategorijos mopedai, L2 kategorijos triračiai mopedai, L3 kategorijos motociklai, L4 kategorijos motociklai su priekaba, L5 kategorijos triračiai, L6 kategorijos lengvieji keturračiai, L7 kategorijos sunkieji keturračiai.

(2) Direktyva 2002/51/EB įvesti Euro 2 (nuo 2003 m.) ir Euro 3 (nuo 2006 m.) etapai.

(3) Kelių eismo saugos politikos kryptys, Europos Komisija, 2010 m.

(4) OL C 354, 2010 12 28, p. 30.

(5) Italijos duomenys, šaltinis ANCMA (Associazione Nazionale Ciclo Motociclo e Accessori).

(6) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija.

(7) Šaltinis ACEM. Žr. http://circa.europa.eu/Public/irc/enterprise/automotive/library?l=/mcwg_motorcycle/meeting_june_2009&vm=detailed&sb=Title

(8) EESRK 1187/2010, „Saugaus kelių eismo strateginės gairės iki 2020 m.“, 2010 m. rugsėjo mėn.

(9) Kaip apibrėžta Direktyvos 2002/51/EB 2 straipsnio 4 punkte.

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/34

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų

(COM(2010) 482 galutinis – 2010/0251 (COD))

2011/C 84/07

Pagrindinis pranešėjas Peter MORGAN

Europos Parlamentas, 2010 m. spalio 7 d., ir Taryba, 2010 m. spalio 13 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų

COM(2010) 482 galutinis – 2010/0251 (COD).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto biuras 2010 m. spalio 20 d. pavedė Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriui atlikti parengiamąjį darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Peter Morgan ir priėmė šią nuomonę 200 narių balsavus už, 4 – prieš ir 7 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Skolintų vertybinių popierių pardavimas finansų įstaigose buvo uždraustas Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse reaguojant į suirutę rinkoje, susidariusią po „Lehman Brothers Holdings Inc.“ bankroto. Imdamosi atsakomųjų veiksmų dėl Graikijos valstybės skolos krizės, Vokietijos priežiūros institucijos uždraudė sudaryti tam tikrų Vokietijos finansų įmonių skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius, taip pat nesusitartų pasiskolinti euro zonos valstybių skolos obligacijų pardavimo sandorius ir nepadengtus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, susijusius su minėtų valstybių skola. Šiame reglamente, vykdydama finansinio reguliavimo ir priežiūros peržiūrą, Komisija siūlo nustatyti bendrą sistemą, pagal kurią Europos vertybinių popierių rinkos institucijai (EVPRI) būtų pavesta „skėtinė“ funkcija visoje Europos Sąjungoje valdyti skolintų vertybinių popierių pardavimą ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius. EESRK teigiamai vertina šią iniciatyvą, kuri pašalins tarpusavyje prieštaraujančias sistemas ir šiai finansų rinkų sričiai suteiks aiškumo.

1.2

EESRK yra įsitikinęs, kad, apskritai, optimalių rezultatų bus pasiekta, jeigu rinkoms bus leista veikti laisvai, laikantis nustatytos reguliavimo tvarkos. EESRK pabrėžia EVPRI pavestos „skėtinės“ funkcijos svarbą. Atsižvelgdama į aplinkybes, kuriomis EVPRI turėtų imtis veiksmų, EVPRI gali:

—	uždrausti asmenims vykdyti bet kokią prekybą arba apriboti tokios prekybos mastą,

—	uždrausti asmenims sudaryti skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius arba nustatyti tokio pardavimo sąlygas,

—	uždrausti valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius,

—	apriboti valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorių vertę ir

—	reikalauti viešai atskleisti informaciją apie skolintų vertybinių popierių pardavimą.

1.3

Apskritai, EESRK tikisi, kad šiuos įgaliojimus visų pirma vykdys valstybių narių kompetentingos institucijos. Valstybių narių patvirtintų priemonių koordinavimas, kurį atliks EVPRI, atitinka dabartinius poreikius ir bus labai naudingas. EESRK pageidautų, kad tiesioginių intervencinių veiksmų EVPRI imtųsi tik išimtiniais atvejais, kaip apibrėžta reglamento 24 straipsnyje.

1.4

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamentavimo tvarkos, pagal kurią kompetentingos institucijos įgis reikiamų įgaliojimų reikalauti papildomo priemonių, kurioms šis reglamentas taikomas, skaidrumo. Ilgainiui tai duos naudos ir reguliavimo institucijoms, ir investuotojams, ir rinkoms. Jeigu ateityje bus svarstomos intervencijos galimybės, galime tikėtis, kad reguliavimo institucijos bus geriau informuotos nei anksčiau.

1.5

EESRK palankiai vertina pasiūlymą suderinta tvarka įforminti įgaliojimus laiku nustatyti skolintų vertybinių popierių pardavimo apribojimus, kai iškyla grėsmė rinkos stabilumui. EESRK pažymi, kad dar reikia apibrėžti objektyvius rinkos nestabilumo kriterijus. Dabartinė 10 proc. „didelio kainų kritimo“ riba kai kurioms finansinėms priemonėms gali būti pernelyg žema.

1.6	Atsižvelgdamas į pirmesnio 1.5 punkto nuostatas, Komitetas nemano, kad visiškas draudimas vykdyti nepadengtus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius yra visais atvejais pateisinamas.

1.7

EESRK mano, kad siūloma atsiskaitymo tvarka, taikoma nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimui, būtų veiksmingesnė, jei būtų numatytos lanksčios galimybės bent vienos dienos trukmės trumposioms pozicijoms padengti. Daug lankstesnis JAV modelis turėtų suteikti būtinas garantijas neįstumiant rinkos veikėjų į nepalankią padėtį.

1.8	EESRK pritaria pasiūlymui dėl kapitalo informacijos atskleidimo dviem lygmenimis tvarkos, pagal kurią informacija pirmiausia atskleidžiama privačiai, o paskui viešai. Taip ir reguliavimo institucijos, ir rinkos bus tinkamai informuojamos.

1.9	EESRK turi abejonių dėl numatomo trumpųjų pavedimų ženklinimo. Tai labai sudėtingas dalykas, kurio naudingumas abejotinas, ir jis bus našta visoms ES prekybos vietoms. Kitos skaidrumo priemonės atrodo daugiau nei pakankamos siekiant pavesti rinkų kontrolę EVPRI ir kompetentingoms institucijoms.

1.10

Prasidėjus valstybių skolos krizei, euro zonai didžiausią baimę kėlė su valstybės obligacijomis susiję kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai. EESRK didelį susirūpinimą kelia šios krizės, prie kurios prisidėjo ir nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, ekonominis ir socialinis matmuo. Komitetas teigiamai vertina reglamento pasiūlymą ir sutinka su Komisijos nuomone, pateikta reglamento aiškinamojo memorandumo 16 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, kad „dėl nesutartų pasiskolinti akcijų ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo gali padidėti neatsiskaitymo ir nestabilumo rizika. Priemonėmis, susijusiomis su valstybės skolos vertybiniais popieriais ir valstybės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, įskaitant didesnį skaidrumą ir nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimo apribojimus, reikėtų nustatyti proporcingus reikalavimus ir kartu išvengti neigiamo poveikio valstybės obligacijų rinkų ir valstybės obligacijų atpirkimo rinkų likvidumui“.

1.11

Apibendrindamas, Komitetas pritaria EVPRI suteikiamai reguliavimo funkcijai, kaip apibrėžta reglamente. Pernelyg didelė intervencija gali destabilizuoti rinkas. EESRK palankiai vertina nuostatas dėl rinkos skaidrumo, kurios, jo nuomone, bus labai naudingos. Jis pritaria daugeliui iš techninių nuostatų, išskyrus pirmiau išdėstytas problemas.

1.12	Atsižvelgdamas į nekontroliuojamos valstybės skolos keliamą pavojų visiems piliečiams, EESRK tikisi, kad ES imsis lyderės vaidmens valdant valstybės skolą ateityje.

2. Įvadas

Skolintų vertybinių popierių pardavimas

2.1

Sąvoka „skolintų vertybinių popierių pardavimas“ – tai skolintų, o ne nuosavų akcijų pardavimas. Įstaigos, skolinančios akcijas, už tai ima mokestį ir taip gauna papildomų pajamų į savo fondą. Skolininkas parduoda akcijas tikėdamas, kad jų kaina kris, todėl, atėjus laikui, jis galės perpirkti akcijas už mažesnę kainą ir grąžinti jas skolintojui gaudamas pelno. Skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriai yra nepaprastai rizikingi. Akcijų skolinimosi sandoris gali būti sudaromas prieš jų pardavimą (sutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimas) arba po jų pardavimo (nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių pardavimas).

2.2

Skolintų vertybinių popierių pardavimas gali būti naudojamas dėl įvairių priežasčių. Kadangi ir atskirų akcijų kaina, ir visa vertybinių popierių rinka gali kristi arba kilti, akcijų portfelis, sudarytas tikintis rinkos kilimo (ilgoji pozicija), gali prarasti vertę, kai rinka krenta. Tokį „ilgąjį“ portfelį gali apsaugoti „trumpasis“ komponentas. Daugelis įstaigų užsiima tik „ilgąja“ pozicija, tačiau kai kurios jų – tik „trumpąja“. Kyla ginčytinas klausimas, kokia veikla yra labiausiai spekuliatyvi – vien tik ilgalaikis portfelis, kai tikimasi rinkos kilimo, ar trumpasis portfelis, kai laukiama kainų kritimo.

2.3

Skolintų vertybinių popierių pardavimą taiko labai įvairūs rinkos dalyviai – tradiciniai fondų valdytojai, pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo bendrovės, investiciniai bankai, rizikos draudimo fondai ir rinkos formuotojai. Pavieniai investuotojai, įgyvendindami savo investavimo strategiją, taip pat gali pasinaudoti skolintų vertybinių popierių pardavimu. Skolintų vertybinių popierių pardavimas normaliomis rinkos sąlygomis laikomas teisėtu investavimo būdu.

2.4

Kaip Komisija teisingai pažymėjo, skolintų vertybinių popierių pardavimas yra nusistovėjusi ir įprasta praktika daugumoje finansų rinkų ir jos nedera painioti su piktnaudžiavimu rinka, kuri Europos Sąjungoje yra reglamentuojama atskirai. Atvirkščiai, skolintų vertybinių popierių pardavimas daro teigiamą poveikį finansų rinkoms: visų pirma gerina akcijų kainų atskleidimą, mažina „burbulų“ riziką, užtikrina geresnį rinkos likvidumą ir pan.

2.5

2008 m. rugsėjo mėn., praėjus keletui dienų po Lehman Brothers bankroto, Jungtinė Karalystė uždraudė viešai kotiruojamų finansų įmonių skolintų vertybinių popierių pardavimą. Panašius apribojimus, tačiau skirtingiems laikotarpiams, nustatė ir daugelis kitų šalių, įskaitant JAV. Naujas ES reglamentas leis išvengti tokių nevaldomų priemonių pasikartojimo.

2.6

Antrinių paskolų išvestinių finansinių priemonių žalingumas, tarsi vėžio virusinis pobūdis, ir nepaprastai didelis suirutės mastas neišvengiamai paskatino teisės aktų leidėjus imtis veiksmų, nors jų poveikis krizės raidai yra diskutuotinas. Tokių įvykių pasikartojimą ateityje sunku įsivaizduoti, tačiau bet kuriuo atveju dabar egzistuoja teisinė sistema, leidžianti kontrolės įstaigoms ir reguliavimo institucijoms imtis tinkamų veiksmų.

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai

2.7

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai yra išvestiniai susitarimai, susieti su atitinkamu skolos vertybiniu popieriumi, pavyzdžiui, įmonių obligacijomis ir vyriausybės (valstybės) obligacijomis. Jie naudojami siekiant apsisaugoti nuo tokių skolos įsipareigojimų neįvykdymo. Apsaugos pirkėjas apsaugos pardavėjui moka ketvirtines įmokas – „premijas“. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio premija yra tai, ką reikia sumokėti, kad apsauga tebegaliotų. Premija didėja kartu su numatoma atitinkamos skolos netęsybų rizika.

2.8

Jeigu skolininkas neįvykdo kredito įsipareigojimų, apsaugos pardavėjas sumoka pirkėjui nominalią obligacijos vertę mainais už fizinį obligacijos pateikimą. Netęsyboms gali būti priskiriami tokie įvykiai, kaip kredito negrąžinimas, restruktūrizavimas ir bankrotas. Daugumos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių vertė svyruoja nuo 10 iki 20 mln. JAV dolerių, o trukmė – nuo vienerių iki 10 metų. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris yra panašus į kredito draudimą, nors šiems sandoriams draudimo reglamentai nėra taikomi.

2.9

Investuotojai taip pat gali pirkti ir parduoti apsaugą ir kredito įsipareigojimams, kurių jie nėra įsigiję. Kokie nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai sudaro galimybes biržos prekeiviams spekuliuoti emitento skola ir kreditingumu. Pavyzdžiui, jei General Motors tiekėjas abejotų, ar General Motors turi mokumo problemų, sudaręs nepadengtą kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį dėl General Motors obligacijų, jis būtų apsaugotas. Panašiai investuotojai į valstybės skolos vertybinius popierius gali naudoti kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorius siekdami su pasirinktomis obligacijomis susijusių dirbtinių trumpųjų ir ilgųjų pozicijų, o tai tam tikrais atvejais gali būti geresnis būdas sukurti portfelį.

2.10

Svarbu nepainioti nepadengtų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių su nesutartų pasiskolinti vertybinių popierių ir akcijų pardavimu. Pastaruoju atveju skolinti vertybiniai popieriai parduodami. Ši koncepcija gali būti problematiška. Nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai neapima pardavimo. Norintis pirkti pirkėjas perka obligacijos opcioną (pasirinkimo sandorį) iš norinčio parduoti pardavėjo. Kaip ir sudarant bet kokį sandorį, susitariama dėl kainos. Atitinkamos obligacijos rezultatai nulemia tai, kuri šalis gauna pelną. Nepadengti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai sudaro didžiausią dalį visų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių.

2.11

2010 m. gegužės mėn. Vokietija paskelbė, kad draudžia spekuliuoti nepadengtais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais, susijusiais su euro zonos šalimis, taip pat uždraudžia nesusitartų pasiskolinti euro zonos valstybių skolos ir tam tikrų Vokietijos finansų įmonių kapitalo vertybinių popierių pardavimo sandorius. Reguliavimo institucija nurodė, kad tokios priemonės ėmėsi dėl „ypač didelio skolos vertybinių popierių nepastovumo“. Tai buvo netikėta kitoms valstybėms narėms ir sukėlė pavojų jų rinkoms. Kaip ir skolintų vertybinių popierių pardavimo atveju, nauji ES reguliavimo įgaliojimai ir nuostatos ateityje užkirs kelią tokių netikėtų vienašališkų veiksmų pasikartojimui.

2.12

Nors didžiausio dėmesio skyrimas kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams yra pagrįstas, tačiau išlieka pavojus, kad siekiama pašalinti problemos simptomus, o ne priežastį. O priežastis yra neišspręsta politinė dilema, kuri pinigų sąjungai iškilo dėl valstybių skolos krizės. Ši dilema sukėlė ekonominį netikrumą. Skolintojai turi padengti savo riziką. Oportunistai siekia pasipelnyti iš netikrumo. Vieną nuo kito sunku atskirti. Bankai naudojasi galimybe pasipelnyti, tačiau euro zonos vyriausybės jiems suteikia visas galimybes tai daryti.

2.13	Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus faktus ir į nekontroliuojamos valstybės skolos keliamą pavojų visiems piliečiams, EESRK tikisi, kad ES imsis lyderės vaidmens valdant valstybės skolą ateityje.

3. Reglamento esmė

3.1	Pasiūlymas pateiktas dėl akcijų ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, valstybės obligacijų ir su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių ir su valstybės emitentais susijusių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių.

3.2

Pasiūlyme skaidrumo reikalavimai taikomi fiziniams arba juridiniams asmenims (toliau – asmenys), turintiems reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su ES akcijomis arba ES valstybių skolos vertybiniais popieriais, arba reikšmingų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių pozicijų, susijusių su ES valstybių skolos vertybiniais popieriais.

3.3	Akcijoms siūlomas dviejų lygių skaidrumo modelis: pasiekus žemesnę ribą, apie poziciją būtina privačiai pranešti reguliavimo institucijai, o pasiekus aukštesnę ribą, pozicijas būtina atskleisti rinkai.

3.4	Siūloma žemesnioji riba yra 0,2 proc. išleisto akcinio kapitalo. Aukštesnioji riba yra 0,5 proc.

3.5

Europos Sąjungos valstybių skolos vertybinių popierių atvejais privačiai reikia atskleisti informaciją apie:

—	reikšmingas su valstybės skolos vertybiniais popieriais susijusias grynąsias trumpąsias pozicijas,

—	reikšmingas su kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais susijusias nepadengtas pozicijas.

3.6	Pranešti taip pat reikia, jeigu trumposios pozicijos atsiranda prekiaujant ne biržoje arba naudojant išvestines finansines priemones, pavyzdžiui, pasirinkimo ir ateities sandorius ir t. t.

3.7	Taip pat taikomas reikalavimas, kad skolintų vertybinių popierių pardavimas bet kurioje prekybos vietoje būtų ženklinamas, kad ta prekybos vieta kasdien galėtų skelbti informaciją apie toje prekybos vietoje vykdomo skolintų vertybinių popierių pardavimo mastą.

3.8

Asmenys, sudarantys skolintų akcijų arba valstybės skolos vertybinių popierių pardavimo sandorį, pardavimo metu turi būti pasiskolinę šias priemones, sudarę sutartį dėl jų pasiskolinimo ar kitaip pasirūpinę, kad šį vertybinį popierių bus galima pasiskolinti, kad atėjus atsiskaitymo terminui būtų galima atsiskaityti.

3.9

Jeigu asmuo, pardavęs nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių, negalės pateikti akcijų ir laiku atsiskaityti, prekybos vieta įsigis akcijų, kad užbaigtų pardavimą, ir išieškos išlaidas iš asmens, pardavusio nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių. Toks asmuo, pardavęs nesusitartą pasiskolinti vertybinį popierių, mokės baudas už kiekvieną dieną tol, kol bus atsiskaityta už pardavimą.

3.10	Atsiskaitymo laikotarpiai įvairiose jurisdikcijose skiriasi. Atsiskaitymas iš esmės yra dar svarstytinas klausimas.

3.11

Išimtiniais atvejais gali prireikti uždrausti arba apriboti skolintų vertybinių popierių pardavimo veiklą, kuri antraip būtų teisėta arba keltų mažai rizikos. Tokiais atvejais kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikiami laikini įgaliojimai reikalauti didesnio skaidrumo arba nustatyti rinkos apribojimus.

3.12	Kadangi šios priemonės daro poveikį ES mastu, EVPRI (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) bus pavestos dvi pagrindinės funkcijos: koordinuoti valstybių narių tarpusavio veiksmus ir tvirtinti kiekvienos valstybės narės nustatytus apribojimus, ypač tokių apribojimų trukmę.

3.13	Tarpvalstybinį poveikį turinčios padėties atvejais, jei EVPRI mano, kad kompetentingos institucijos taikytos priemonės yra nepakankamos, EVPRI pati gali imtis veiksmų – jie bus viršesni už valstybės narės kompetentingos institucijos priemones.

3.14	Komisijai suteikti įgaliojimai tiksliau apibrėžti kriterijus ir veiksnius, į kuriuos ir EVPRI, ir kompetentingos institucijos privalo atsižvelgti, nustatydamos, kada neigiami įvykiai arba pokyčiai kelia didelę grėsmę finansų stabilumui arba rinkos pasitikėjimui.

3.15

Kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai nustatyti labai trumpo galiojimo draudimus parduoti skolintus vertybinius popierius arba kitaip apriboti sandorius, kad užkirstų kelią nevaldomam kainų kritimui. Būtų galima tik dėl objektyvių kriterijų laikinai apriboti prekybą („pertraukti grandinę“).

3.16	Pasiūlyme kompetentingoms institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, kurių reikia taisyklių vykdymui užtikrinti. Pasiūlyme iš valstybių narių reikalaujama numatyti šio pasiūlymo įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti būtinų administracinių priemonių, sankcijų ir piniginių priemonių taisykles.

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/38

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“

(COM(2010) 365 galutinis)

2011/C 84/08

Pranešėjas Petru Sorin DANDEA

Bendrapranešėjis Krzysztof PATER

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2010 m. liepos 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“

COM(2010) 365 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 185 nariams balsavus už, 9 – prieš ir 8 susilaikius.

1. Pagrindinės rekomendacijos

1.1

Kaip teigiama žaliojoje knygoje „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, valstybės narės pačios gali nustatyti savo socialinio draudimo sistemų pagrindus ir yra visiškai atsakingos už tų pagrindų nustatymą, pensijų sistemų kūrimą ir veikimą. Tačiau EESRK mano, kad ES mastu laikantis suderinto požiūrio būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumą ir užtikrinti, kad valstybių narių pensijų sistemos atitiktų strategijos „Europa 2020“ socialinius ir užimtumo ramsčius, turint omenyje tai, kad norint tvarių pensijų sistemų labai svarbus užimtumas. Reikia atsižvelgti į visas, o ne tik į pasirinktas EESRK pastabas.

1.2

Sprendimai dėl pensijų sistemų reformos priimami nacionaliniu lygmeniu atsižvelgiant į šaliai būdingas sąlygas ir istoriją. Reforma turi būti siekiama užtikrinti adekvačią ir tvarią pensijų sistemą. ES reglamentuose negali būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai pasisakoma už ar prieš kurią nors konkrečią pensijų reformą. 2000 ir 2004 m. (1) priimtose EESRK nuomonėse pabrėžiama, kad šią sritį reikėtų patikėti socialiniams partneriams. Nepaisant to, kad valstybių narių pensijų sistemos labai skiriasi, EESRK mano, kad yra pakankamai daug bendrų dalykų, pradedant politikos koordinavimu ir baigiant reguliavimu, dėl kurių sprendimai galėtų būti priimami ES lygmeniu, neviršijant ES kompetencijos, susijusios su investicinio pensijų kaupimo modeliais.

1.3

Žaliojoje knygoje pateikti pasiūlymai turėtų būti dar kartą apsvarstyti atsižvelgiant į bendrą socialinės rinkos ekonomikos kontekstą. Dėl krizės nukenčia augimas, užimtumas ir pensijos. Europos Sąjunga jai tenkantį pagalbos teikėjos vaidmenį atliktų kartu parengdama struktūruotą ekonomikos atgaivinimo politiką, kuria būtų skatinamas į kokybę orientuotas augimas (tai galėtų būti daroma aktyvia darbo politika, profesiniu mokymu, investicijomis ir inovacijomis), naujų ir tinkamų darbo vietų kūrimas ir taip stabilizuojami einamojo finansavimo pensijų modeliai (angl. Pay-As-You-Go arba PAYG), taikomi valstybėse narėse. Šie modeliai leidžia labai veiksmingai susilpninti krizių poveikį. Prieš siūlydamos solidarumu pagrįstus pensijų modelius pakeisti mišriais modeliais (einamojo finansavimo pensijų modelis ir pensijų fondai) valstybės narės, be kita ko remdamosi argumentu, kad solidarumu pagrįsti einamojo finansavimo pensijų modeliai didina valstybės biudžeto deficitą, turėtų nepamiršti, kad investicinio pensijų kaupimo modeliai nepadėtų žmonėms įveikti sunkumų, kylančių dėl ekonomikos krizių, o veikiau priešingai – šie modeliai gali nukentėti nuo bet kokios finansų ir biržų krizės.

1.4

Mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyvenimo trukmei Europos visuomenė senėja. EESRK sutinka, kad reikėtų reguliariai analizuoti ir stebėti demografines prognozes, kad pensijų sistemas būtų galima tinkamai ir laiku pritaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau šiomis prognozėmis, įskaitant būsimas viešąsias išlaidas pensijoms, reikėtų naudotis ir vertinti jas atsargiai, nes jose gali būti daug prielaidų, kurias sunku numatyti labai toli į priekį (2). Eurostato prielaida, kad gyvenimo trukmė per ateinančius keturiasdešimt metų ES pailgės septyneriais metais, gali būti abejotina, nors ir pagrįsta svariais specialistų argumentais. Gyvenimo trukmei ir toliau įtakos gali turėti kintančios gyvenimo ir darbo sąlygos. EERSK manymu žaliojoje knygoje pateiktuose Komisijos pasiūlymuose, iš esmės pagrįstuose demografinėmis problemomis ir prognozėmis penkiasdešimties metų laikotarpiui, neatsižvelgiama į tai, kad krizės poveikis pensijų modeliams juntamas veikiau dėl darbo vietų ir investicijų trūkumo, o ne dėl demografinės padėties.

1.5

EESRK abejoja, ar vien pailginus įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Priešingai, Komitetas mano, kad dėl to milijonai vyresnio amžiaus žmonių, visų pirma moterų, gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Svarbu tai, kad faktinis senatvės pensijos amžius būtų pailgintas iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Tam reikėtų ilgesnį darbinį gyvenimą skatinančių iniciatyvų ir veiksmingos augimo ir užimtumo politikos. Tik vykdant realią „aktyvaus senėjimo“ politiką, kuria siekiama, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, būtų galima ilgam pakelti vyresnių žmonių, anksti pasitraukusių iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar dėl to, kad neturėjo galimybių mokytis ar grįžti į darbo rinką, užimtumo lygį. Be to, dėl įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ilginimo gali padidėti spaudimas kitose socialinės apsaugos srityse (3), pavyzdžiui, invalidumo pensijų ar minimalių pajamų, kaip atsitiko kai kuriose valstybėse narėse. Taigi pažanga siekiant „sveikesnių“ valstybės finansų būtų netikra, todėl toks didinimas turėtų būti savanoriškas.

1.6

Automatinio senatvės pensijos amžiaus ilginimo dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ar demografinių pokyčių mechanizmas laikomas pavojingu visai visuomenei, todėl EESRK jam nepritaria. Taikant beveik visas šias priemones, senatvės pensijos amžius automatiškai ilginamas proporcingai ilgėjančiai gyvenimo trukmei ir atsižvelgiant į kitus ekonominius ar darbo rinkos rodiklius. Tokius esminius sprendimus dėl gyvenimo sąlygų pirmiausia turėtų priimti parlamentai, ne kompiuteriai, ir tik po plačių viešų diskusijų, įskaitant ir diskusijas su socialiniais partneriais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, bet kuri tokią priemonę taikyti pradedanti valstybė narė turėtų atsižvelgti į tai, kad nors ją taikant mažėja visuomenės priešinimasis reformoms, nesant realių galimybių vyresniems darbuotojams gauti darbą, gali prireikti finansinę paramą tokiems darbuotojams teikti iš kitų socialinės apsaugos sričių. Taigi šią priemonę tiesmukai įdiegus pensijų sistemose, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios, žadėtos naudos nebūtų.

1.7

Dėl dabartinės ekonomikos krizės kenčia ir einamojo finansavimo, ir investicinio pensijų kaupimo modeliai, tačiau kiekvienam jų būdingos skirtingos problemos. Reikėtų pabrėžti, jog buvo manoma, kad praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį kai kuriose valstybėse narėse pradėti taikyti privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliai yra būdas išvengti dėl gyventojų senėjimo kylančios pensijų rizikos, pavyzdžiui, susijusios su tvarumu ar adekvatumu. Finansų krizė ir jos pasekmės atskleidė, kad privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliams kyla tam tikra finansinė rizika. Nepaisant to, einamojo finansavimo modelius taip pat veikia ekonomikos krizė ir visuomenės senėjimas, nes mažėja bendras atlyginimų lygis. Dabar jau akivaizdu, kad ekonomikos krizė ir visuomenės senėjimas gali skirtingais būdais daryti poveikį visoms pensijų sistemoms, kad ir koks būtų jų finansavimo būdas. Todėl siekiant gerokai sumažinti jų tvarumui kylančią riziką, reikalingas tinkamas šių sistemų valdymas ir priežiūra. Nepaisant to, kad ES pensijų sistemos labai įvairios, stengiantis užtikrinti šių sistemų adekvatumą ir tvarumą reikia laikytis visa apimančio požiūrio. EESRK mano, kad privalomo einamojo finansavimo modeliai ir toliau turi būti svarbiausi užtikrinant pensijas ateityje, todėl jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad pasikeistų daugelyje ES šalių pastebėta mažėjančios pakeitimo normos tendencija.

1.8

Visuomenei senėjant, pastangų užtikrinti tvarius valstybės finansus sėkmė priklausys nuo ES pastangų šiose pagrindinėse srityse: paramos užimtumo srityje ir kiekybės, ir kokybės požiūriu, produktyvumo didinimo ir ekonominės veiklos rezultatų gerinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros gerinimo darbo rinkoje, mokymosi visą gyvenimą, imigracijos ir migrantų integracijos. EESRK nuomone, Komisija turėtų rekomenduoti kurti užimtumo visiems koncepciją: tinkamas darbas turėtų būti užtikrinamas visuose gyvenimo etapuose, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo įtraukimui į darbo rinką, turėtų būti skatinamas aktyvus senėjimas ir mokymas bei mokymasis visą gyvenimą. Tikrasis piliečių lūkestis – jau dabar turėti galimybę visiems dirbti ir turėti geresnes darbo sąlygas. Tai reiškia, kad labai svarbu sudaryti tinkamas naujų darbo vietų kūrimo sąlygas.

1.9

EESRK pabrėžia, kad pensijų sistema turi būti patikima ir adekvati, o tai reiškia, kad reikia ieškoti naujų finansinių išteklių ir juos naudoti, kad būtų užtikrinta skirtingoms amžiaus grupėms priklausančių asmenų pusiausvyra. Tik tada ateities kartos prisidės prie pensijų sistemos, ir tai esminė pensijų sistemų tvarumo sąlyga. Pensijų sistemos turi būti skaidrios, informacija apie jų veiklos rezultatus, taip pat apie visas dalyvių teises, ir statistiniai duomenys turi būti prieinami ir suprantami. Finansinio raštingumo mokymas turėtų būti įtrauktas į mokyklų mokymo programas.

1.10

EESRK ragina valstybes nares ir Komisiją pasiekti, kad lyčių lygybė taptų tikrove. Reikėtų persvarstyti skirtingą moterų ir vyrų senatvės pensijos amžių. Kadangi pašalpos ir demografiniai veiksniai tarpusavyje susiję, pridėjus tai, kad moterys į pensiją išeina anksčiau, joms kyla didesnė rizika senyvame amžiuje gyventi skurde. Tai dar labiau padidina moterims ir taip kylančią didesnę riziką, kad dėl mažesnių atlyginimų (moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai), ilgesnių motinystės atostogų ir didesnės rizikos tapti ilgalaikėmis bedarbėmis jos užsidirbs mažesnę pensiją. Mažiau stabili ir moterų karjera. Šiuo požiūriu svarbu vengti ilgų atotrūkio nuo darbo rinkos laikotarpių. Pavyzdžiui, atsiradus daugiau vaikų ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigų daugeliui moterų būtų lengviau įsilieti į darbo rinką ir būti joje. EESRK ragina valstybes nares imtis realių politinių priemonių šioms problemoms spręsti.

1.11

EESRK dar kartą patvirtina, kad, kaip teigiama žaliojoje knygoje, pensijos yra ne atlygis, bet tam tikra forma atidėtas atlyginimas ar santaupos, nepriklausomai nuo sistemos tipo. Pensininkai – labai svarbi socialinė ir ekonominė kategorija, jie turėtų būti laikomi pagrindiniais ekonomikos veikėjais, o ne našta, kadangi jie sudaro 25 proc. visų gyventojų, kurie ekonomikoje lemia bendrą paklausą.

1.12

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad netgi tose valstybėse narėse, kuriose yra einamojo finansavimo modelis, savanoriško investicinio pensijų kaupimo modelių negali finansuoti vien tik kaupiamąją galią turintys darbuotojai. Jeigu privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliai taptų įprasta praktika, o einamojo finansavimo modeliai taptų iš dalies investicinio pensijų kaupimo modeliais, tokiu atveju reikia užtikrinti, kad neatsirastų nelygybė ir nekiltų pavojus būsimų pensininkų pajamoms.

1.13

Pensijų tvarumas ir adekvatumas turėtų būti laikomas prioritetu tiek makroekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Šis klausimas labai svarbus ekonomikai, todėl kompetentingos institucijos turėtų pradėti ieškoti kitų galimybių, nei darbo pajamų mokestis, pensijų sistemoms finansuoti arba būdų šioms sistemoms papildyti.

1.14	Komisija turėtų skatinti valstybes nares reformuoti savo nacionalines pensijų sistemas, kad jos būtų adekvačios, tvarios ir saugios, ir užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese.

2. Atsakymai į Europos Komisijos pateiktus klausimus

2.1	Kaip ES galėtų remti valstybių narių pastangas didinti pensijų sistemų adekvatumą? Ar ES turėtų aiškiau apibrėžti, kokios turėtų būti adekvačios pensininko pajamos?

2.1.1

Visų pirma Komisija turėtų apibrėžti pagrindinius adekvatumo principus ES. Pensija turi užtikrinti materialinį saugumą ir orumą. ES priemonių, kuriomis valstybėms narėms teikiama parama, daug. Tai atvirasis koordinavimo metodas, Stabilumo ir augimo paktas, Stokholmo strategija (4). Panašiai, pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo socialinės apsaugos ir pensijų sistemų srities taisyklės gali būti tvirtinamos ES lygmeniu. EESRK pripažįsta, kad reguliuoti ES lygmeniu sunku, bet Komisija galėtų įvertinti ir prireikus persvarstyti esamą reglamentavimo sistemą, ypač susijusią su investicinio pensijų kaupimo modeliais, bent jau šiose srityse:

—	investicinio pensijų kaupimo modelių investicijų rizikos ribojimo aspektai,

—	investicinio pensijų kaupimo modelio lyčių aspektai,

—	visų investicinio pensijų kaupimo modelių mokumas,

—	investicinio pensijų kaupimo modelių administravimo išlaidos,

—	privačiai administruojamų pensijų modelių garantijų sistemos.

2.1.2

Vertinant visų pirma reikėtų nagrinėti kai kurių valstybių narių praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pradėtų diegti privalomo investicinio pensijų kaupimo modelių, valdomų asmeniškai pasirinktų privačių institucijų, raidą. ES vykdomas reguliavimas pagrįstas šalių, kurios tokių sprendimų į savo pensijų sistemas neįtraukė, patirtimi. Todėl Komisija didžiausią dėmesį turėtų skirti privalomo investicinio pensijų kaupimo modeliams ir visų pirma nagrinėti:

—	kaip tokių modelių lėšos traktuojamas valstybės finansų požiūriu,

—	priemones, kurių imamasi mažinant riziką, kylančią dėl valiutos kurso,

—	kaip užtikrinama tinkama priežiūra, kad būtų garantuojamas atitinkamas modelių, kuriuose yra tam tikrų valstybės garantijų, saugumas.

EESRK rekomenduoja reformas vykdyti atsargiai, nes perkeliant dalį įnašų, kuriuos einamojo finansavimo modeliai įneša į investicinio pensijų kaupimo modelius, neturėtų būti susilpnintos einamojo finansavimo sistemos, o būsimiems pensininkams turėtų būti užtikrinta reali nauda. Nesant veiksmingo reguliavimo, didėja finansinė rizika, ypač per ekonomikos krizę. Pensijų fondai investuodami turėtų atsižvelgti į tai, kad turtą reikia paskirstyti per visą gyvavimo ciklą.

2.1.3

EESRK mano, kad, taikant atvirąjį koordinavimo metodą, Socialinės apsaugos komitetas ir jo Rodiklių pogrupis, palaikomi Ekonominės politikos komiteto ir jo Darbo grupės visuomenės senėjimo klausimais, galėtų sukurti ir patobulinti priemones, kuriomis būtų galima vertinti potencialų visuomenės senėjimo poveikį valstybės finansų tvarumui ir tinkamo dydžio pensijai. Skurdo rizikai, kylančiai pensininkų namų ūkiams, įvertinti taikomas bendrasis Eurostato metodas nepakankamai atskleidžia pensininkams kylančią skurdo riziką, nes skiriasi šių namų ūkių pajamų ir išlaidų struktūra. Reikėtų sukurti geresnį pensininkams kylančios rizikos vertinimo metodą. Šis metodas galėtų būti taikomas ir stebint į pensiją išėjusių asmenų pajamas. Galėtų būti atliekama daugiau statistinių vertinimų, parodančių, ar pensijos pakankamo dydžio, kad senatvėje būtų išvengta skurdo ir kad pensininkams būtų užtikrinamas tinkamas gyvenimo lygis ir galimybės dalyvauti viešajame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime (5). Tačiau pensijų adekvatumas turi būti apibrėžtas valstybių narių lygmeniu.

2.2	Ar dabartinės ES lygmens pensijų sistemos yra pakankamos, kad būtų užtikrintas valstybės finansų tvarumas?

2.2.1

Europos pensijų sistemoje didžiausias dėmesys skiriamas būsimų išlaidų stebėjimui pagal pripažintas taisykles. Šis metodas politinius sprendimus priimančius asmenis verčia savo skaičiavimuose dėmesį sutelkti į išlaidų ribojimą. EESRK pabrėžia, kad svarbiausia stebėti bendrąjį pensijų sistemų įsipareigojimų lygį. Atitinkamai, dabartinė sistema galėtų būti papildyta faktinių pensijų sistemų įsipareigojimų stebėjimu ir pranešimu apie tai taikant patvirtintą metodiką.

2.2.2

Galbūt reikėtų persvarstyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai parodomi reformų (įskaitant perėjimą nuo einamojo finansavimo sistemų prie iš dalies investicinio pensijų kaupimo sistemų) rezultatai, skatinantys pensijų sistemų finansavimo pokyčius, dėl kurių didėja bendrieji ir mažėja faktiniai įsipareigojimai. Jei tai būtų padaryta, reformos, kuriomis siekiama išspręsti ilgalaikio tvarumo uždavinius, nebūtų per trumpalaikį laikotarpį vertinamos nepalankiai dėl didesnės aiškios valstybės skolos.

2.2.3

Tačiau šiandien skatinant veiksmingas reformas remiantis 2060 m. projekcijomis, gali nebelikti tikslo, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios. EESRK rekomenduoja privalomo einamojo finansavimo pensijų sistemas kiekvienu individualiu atveju papildyti atsarginėmis lėšomis, kad būtų išvengta greitos korekcijos rizikos, kuri paveiktų pažeidžiamiausius.

2.2.4

EESRK mano, kad Komisijos klausimas klaidina plačiąją visuomenę. Labai svarbu užtikrinti valstybės finansų tvarumą. Tai turi būti padaryta valstybių narių lygmeniu ir tam reikia daug daugiau pastangų, nepakanka nagrinėti vien pensijų sistemas.

2.3

Kokiais būdais geriausia siekti, kad darbuotojai faktiškai į pensiją eitų kuo vėliau, ir kaip senatvės pensijos amžiaus pailginimas galėtų padėti siekti šio tikslo? Ar reikėtų pensijų sistemas koreguoti automatiškai pagal demografinius pokyčius, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo rinkoje ir pensijoje praleidžiamo laiko santykis? Koks galėtų būti ES vaidmuo?

2.3.1

Iki 2020 m. įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius daugelyje valstybių narių bus 65 metai. Eurostato duomenimis, vidutinis faktinis senatvės pensijos amžius 2008 m. ES buvo 61.4 metų (6). Tačiau 55–64 metų žmonių užimtumo lygis tebėra mažas, maždaug 40 procentų. Reikia iniciatyvų, kuriomis būtų kuriamos darbo vietos vyresnio amžiaus darbuotojams, keičiamas darbdavių požiūris į šią amžiaus grupę, taip pat pačių vyresnio mažiaus darbuotojų požiūris. Be to, reikia iniciatyvų kurti sąlygas aktyviam senėjimui, nes įdiegus senatvės pensijos amžiaus automatinio koregavimo priemones, dėl kurių padidėtų senatvės pensijos amžius, milijonai darbuotojų patektų į kitas socialinės apsaugos sistemos pakopas (pvz., gali tekti jiems mokėti bedarbio pašalpą, invalidumo pensiją ar užtikrinti minimalias pajamas), o skurdo rizika šiai kategorijai labai padidėtų. EESRK mano, kad užimtumo rėmimo politika turėtų būti ES prioritetas. Pagrindinis demografinių problemų sprendimas turėtų būti susijęs su augimo politika ir užimtumo didinimu.

2.3.2

Norint darbuotojams sudaryti galimybes dirbti, svarbu skatinti ES lygmens iniciatyvas pagal dabartinę strategiją „Europa 2020“. Valstybės narės turėtų suteikti daugiau galimybių darbo rinkoje ir sudaryti sąlygas įmonėms kurti darbo vietas, o darbuotojams – kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje, jei tik jie to nori. Ilgesnio darbinio gyvenimo skatinimui reikia bendrų valstybės, darbdavių ir gyventojų pastangų. Darbdaviams reikia stiprios paramos, kad jie sukurtų daugiau darbo vietų vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie anksti pasitraukia iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ar darbo sąlygų, darbo intensyvumo, anksti atleidžiami, ar neturi galimybių mokytis arba grįžti į darbo rinką. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat turėtų būti raginami ir skatinami didinti savo įsidarbinimo galimybes ir likti aktyvūs darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad teisė išeiti į pensiją yra pagrindinė teisė, bet koks automatinis įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ilginimas negalimas. EESRK primena, kad įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus klausimas yra atskiras klausimas, ji reikia atskirti nuo įmokų mokėjimo laikotarpio ilgio klausimo.

2.3.3

Ginčytina, ar vien tik ilginant įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių galima pasiekti, kad darbuotojai į senatvės pensiją faktiškai išeitų vėliau. Vargu ar tai būtų pasiekta, jei nebūtų vykdoma aktyvi darbo rinkos politika, palaikomi tinkami pramonės ryšiai, įgyvendinamos aktyvios visuomenės senėjimo strategijos ir priemonės, kuriomis būtų siekiama didinti solidarumą pensijų sistemoje. Pakelti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygį galima tik sąmoninga „aktyvaus visuomenės senėjimo“ politika, kuria skatinamas mokymas ir mokymąsis visą gyvenimą.

2.3.4

EESRK yra įsitikinęs, kad automatinio koregavimo mechanizmas negali pakeisti įprastinio politinio sprendimo. Esminius sprendimus dėl žmonių gyvenimo sąlygų turi priimti parlamentai, ir tik po plačių viešų diskusijų. Jei automatinio koregavimo priemonės būtų įdiegtos, kiltų pavojus, kad su jomis kartu būtų įdiegti ir netinkami pailgintų užimtumo ir išėjimo į senatvės pensiją laikotarpių deriniai. Seniau, keičiantis gyvenimo trukmei buvo ilginami mokymosi ir senatvės pensijos laikotarpiai ir mažinamas aktyvioje darbo rinkoje praleidžiamas laikas. Išėjimo į senatvės pensiją amžiaus ilginimas neturėtų būtų savarankiška priemonė. Kartu turėtų būti taikomos ir kitos priemones, pavyzdžiui, didinamos žmonių, kurie greitai pasieks senatvės pensijos amžių, užimtumo galimybės.

2.4	Kaip, įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, būtų galima skatinti ilgiau likti darbo rinkoje, pademonstruoti verslui teikiamą naudą ir įveikti diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje?

2.4.1

Siekiant visų strategijos „Europa 2020“ tikslų, aktualu pailginti buvimo darbo rinkoje laikotarpį. Į iniciatyvas, kuriomis siekiama kelti 75 proc. aktyvių gyventojų užimtumo lygį, būtina įtraukti socialinius partnerius. EESRK mano, kad reikia specialiai sukurtų metodų, kad būtų galima pakelti 55–64 metų asmenų užimtumo lygį. EESRK rekomenduoja, kad valstybės narės savo nacionalinėse reformų programose šios amžiaus grupės atžvilgiu nustatytų tikslinius rodiklius, dėl kurių būtų susitarta su socialiniais partneriais.

2.4.2

EESRK anksčiau jau yra pateikęs išsamias rekomendacijas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms (7) dėl ilgesnį buvimą darbo rinkoje skatinančios politikos. Kartu su profesiniu mokymusi visą gyvenimą, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, finansinėmis paskatomis likti darbo rinkoje, įskaitant ir savarankiškai dirbančius asmenis, ir kintančiu įmonių požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus, reikia propaguoti ir šias priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų naujų alternatyvų:

—	iš dalies keisti teisės aktus, kuriais kai kuriose valstybėse norintiems dirbti pensininkams ar invalidumo pensijų gavėjams neleidžiama gauti ir pensiją, ir atlyginimą;

—	įdiegti premijų sistemą, kuria darbuotojai būtų skatinami dirbti ir sukakę įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių: sukakus senatvės pensijos amžiui, kaupiamos išmokos turėtų būti patrauklesnės už tas, kurios buvo gaunamos anksčiau;

—	raginti valstybes nares dirbti su socialiniais partneriais ir spręsti problemas, susijusias su varginančiu darbu;

—	teikti išsamius patarimus ir pagalbą ieškantiems darbo, taip pat pasirūpinti darbingumo atkūrimo priemonėmis, kuriomis būtų siekiama ilgalaikės reintegracijos į darbo rinką;

—	įgyvendinti socialiai priimtinas paskatas į senatvės pensiją eiti vėliau ir prireikus kurti patrauklius lankstaus perėjimo iš darbo rinkos į senatvės pensiją modelius;

—	taikyti priemones, kuriomis būtų sumažintas fizinis ir psichinis darbo krūvis, ir darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje;

—	skatinti vyresnius darbuotojus atnaujinti savo įgūdžius;

—	informuoti vyresnius darbuotojus ir bendroves, visų pirma MVĮ, apie novatorišką darbuotojų valdymą ir vyresniems darbuotojams palankaus darbo organizavimą (8).

2.4.3

Įgyvendinant politiką, kuria siekiama, kad darbuotojai darbo rinkoje būtų kuo ilgiau, reikėtų taip pat spręsti jaunimo įsiliejimo į darbo rinką daug vėliau, palyginti su ankstesnėmis kartomis, klausimą. Darbinio gyvenimo laikotarpio pailginimas taip pat reiškia, kad reikia spręsti ir nedarbo, ypač ilgalaikio nedarbo, ir darbo stažo nutrūkimo dėl vaikų auginimo, rūpinimosi priklausomu šeimos nariu ar laikino neįgalumo, problemas.

2.5	Kaip reikėtų pakeisti direktyvą dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, kad būtų pagerintos tarpvalstybinės veiklos sąlygos?

2.5.1

Komisija ataskaitoje (9) dėl direktyvos dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą (ĮAPPS direktyva), įgyvendinimo teigia, kad nėra priežasčių dabar iš dalies keisti taisykles. Jei įvertinus, kaip ši direktyva veikia, paaiškės, kad ją reikia pataisyti, EESRK mano, kad reikėtų pakoreguoti frazę „labai rizikingo kapitalo rinkos“, nes dėl jos dviprasmiškumo gali kilti pavojus pensijų fondams ir jų nariams. Reikėtų paaiškinti rizikos ribojimo aspektus ir apriboti fondų teisę investuoti lėšas į rizikingas finansines priemones.

2.5.2

EESRK pažymi, kad galima kurti individualius savanoriškus privačius pensijų modelius, veikiančius greta dabar veikiančių pensijų sistemų. Atsižvelgiant į tai būtų galima išanalizuoti Europos garantijų galimybę, kuri būtų naudinga migruojantiems darbuotojams. Reikėtų taip pat išanalizuoti europinių individualių pensijų sąskaitų (pavyzdžiu imant JAV naudojamas individualias senatvės pensijos sąskaitas (angl. Individual Retirement Accounts) ar Lenkijoje veikiančią panašią sistemą (IKE)), skirtų judiems darbuotojams, kūrimo poreikį ir galimybes, taip pat tokios sistemos veikimo principus, priežiūrą ir stebėseną. Šiuo atveju Komisija taip pat galėtų apsvarstyti 28-ąją sistemą, siūlomą M. Monti ataskaitoje ir rekomenduojamą EESRK (10).

2.6	Kokiems pensijų modeliams reikėtų taikyti ES lygmens veiksmus, kuriais būtų šalinamos judumo kliūtys? Ar ES turėtų vėl imtis spręsti perkeliamumo klausimą? O gal verčiau būtų nustatyti minimalius teisių įgijimo ir išsaugojimo standartus ir sukurti pensijų „sekimo“ sistemą?

2.6.1

Pasirodė, kad ES reglamentai dėl socialinio draudimo sistemų koordinavimo labai naudingi judiems darbuotojams apsaugoti. Juose remiamas pensijų teisių, įgytų per draudimo laikotarpius, praleistus kitoje valstybėje narėje, kaupimo principas. Galima būtų apsvarstyti galimybę taikyti tokį pat principą, pritaikytą visiems papildomiems – profesiniams ir individualiems – investicinio pensijų kaupimo modeliams. EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę tarpvalstybiniu mastu kaupti teises į pensiją, įgytą taikant modelius, kurių pagrindą sudaro investicinis kaupimas.

2.6.2

EESRK prašo Komisijos įvertinti galimybę ES lygiu apibrėžti visų teisių į pensiją kaupimo ir išsaugojimo, neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybėse jos įgytos, pagrindus. Tačiau EESRK mano, kad bus sunku tai derinti su valstybių narių pasirinkimo laisve. Būtų naudinga ES lygmeniu koordinuojama tarnyba, galinti atsekti tokias teises. Panašiai valstybėse narėse dėl Europos darbo rinkos judumo turėtų būti galima teises į pensijas perkelti iš vienos darbovietės į kitą. Kiekviename ES reglamente turėtų būti atspindima didėjanti su pensijomis susijusių nuostatų įvairovė. Tarpvalstybinis darbuotojų judumas turėtų būti skatinamas šalinant kliūtis, visų pirma šalinant mokesčių ir administracinę naštą, visų pagal savanoriško investicinio pensijų kaupimo modelį įgytų teisių į pensiją judumui.

2.7

Ar reikia atlikti dabartinių ES teisės aktų peržiūrą, kad būtų užtikrintas nuoseklus investicinio pensijos kaupimo sistemų ir produktų reglamentavimas ir priežiūra? Jei taip, kokiu aspektu?

Kaip būtų galima Europos priemonėmis ar gerosios patirties kodeksu padėti valstybėms narėms pasiekti geresnę taupytojų ir pensijų teikėjų rizikos, saugumo ir įperkamumo pusiausvyrą? Pensijų fondų mokumo gerinimas?

2.7.1

Komisija pripažįsta, kad ES reglamentai dėl investicinio pensijų kaupimo modelių su spragomis ir nepakankami. EESRK ragina Komisiją įvertinti ir prireikus apsvarstyti galimybę ES lygmeniu reglamentuoti tokių modelių kaupimo ir išmokėjimo etapus. Konkrečiai reikėtų analizuoti šias sritis:

—	investavimo rizikos ribojimo aspektai,

—	lyčių lygybės aspektai,

—

mokumas,

—

išlaidos,

—	galimybė naudotis modeliu be jokio diskriminavimo (modelio aprėptis),

—	garantijos įtvirtintų pensijų teisių atveju,

—	mažiausi reikalavimai, susiję su asmenims, kuriems taikomas modelis, teikiama informacija,

—	garantijų ar minimalios grąžos sistemos,

—	priežiūra.

2.7.2

Daugelio investicinio pensijų kaupimo modelių, kuriuose įnašai yra nustatyti, atveju daugiausia rizikos tenka dalyviams. Didelės ir tokių modelių administravimo išlaidos. EESRK mano, kad kai kurie investicinio pensijų kaupimo modelių aspektai turėtų būti vertinami ir, prireikus, reguliuojami ES lygmeniu. Remiantis 2010 m. Ekonominės politikos komiteto visuomenės senėjimo ataskaita, šie pensijų modeliai kai kuriose valstybėse narėse atliks svarbų vaidmenį užtikrinant padorias pajamas būsimiems pensininkams. Todėl taikomi bendri Europos principai galėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad šie pensijų modeliai būtų veiksmingi, valdomi finansų įstaigų ir veiktų taip, kaip būtų palankiausia pensininkams. Pensijų fondų valdytojų uždarbis turėtų būti susijęs su veiklos rezultatais ir su pensijų fondo narių uždarbiu. Geros praktikos kodeksas – naudingas, bet neišsamus. Išmokėjimo iš privalomo investicinio pensijų kaupimo modelių sistemos taip pat kelia rūpesčių, jas reikėtų išsamiau aptarti ir analizuoti taikant atvirąjį koordinavimo metodą.

2.8	Kaip turėtų būti tinkamai užtikrinamas pensijų fondų mokumas?

2.8.1

Direktyvoje „Mokumas II“ daugiausia dėmesio skiriama bendrajam ir gyvybės draudimui, todėl ji negali būti taikoma pensijų produktams. Tačiau EESRK mano, kad tai būtų geras pavyzdys panašiai investicinio pensijų kaupimo modelių sistemai, atsižvelgiant į specifinį pensijų produktų pobūdį ir į tai, kuo jie skiriasi nuo draudimo produktų.

2.8.2

Bendroji pensijų sistemų mokumo sistema, veikianti nacionaliniu, bet koordinuojama ES lygmeniu, būtų geriausias sprendimas, padedantis užtikrinti visų investicinio pensijų kaupimo modelių mokumą, neatsižvelgiant į jų struktūrą. Panašios rūšies mokumo tvarka turėtų apimti bent jau šiuos dalykus:

—	faktinių įsipareigojimų stebėjimą,

—	privalomo investicinio pensijų kaupimo sistemų mokumo ir rezervų lygio stebėjimą,

—	profesinių pensijų sistemų finansavimo ir galimos rizikos lygio stebėjimą,

—	institucijos steigimą nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti profesinių pensijų modelių mokumą (11).

2.9	Ar reikėtų didinti ES teisės aktais užtikrinamą apsaugą darbdavio, turinčio mokėti pensijas, nemokumo atveju? Jei taip, kokiais būdais?

2.9.1

Profesinių pensijų modeliai ir privalomo investicinio pensijų kaupimo sistemos, ten, kur jos yra, atliks svarbų vaidmenį užtikrinant pakankamas pajamas išėjus į pensiją. EESRK mano, kad ES turėtų reikalauti, kad valstybės narės reguliuotų garantijos priemonių (tai galėtų būti specialūs fondai ar draudimas) diegimą siekiant apsaugoti būsimų pensininkų pajamas.

2.10	Ar reikia atnaujinti dabartinius minimalius informacijos apie pensijų produktus atskleidimo reikalavimus (pavyzdžiui, palyginamumo, standartizavimo, aiškumo)? Ar ES turėtų parengti bendrą sistemą, pagal kurią būtų siūlomos iš anksto nustatytos dalyvavimo ir investavimo galimybės?

2.10.1

Investiciniai pensijų produktai – sudėtingi, jų pasirinkimas ir atsakomybė už pasirinkimą vis labiau tenka patiems asmenims. Šiuo atveju EESRK mano, jog ES turėtų užtikrinti, kad nacionalinė norminė bazė būtų tobulinama siekiant aprėpti visas pensijų sistemas. Būtinas bendras gairėmis grindžiamas ES lygmens požiūris į investavimo sprendimus ir būtiniausius pensijų teikėjų informavimo įsipareigojimus (visų pirma dėl dalyviams tenkančios rizikos).

2.10.2

Komisija sutinka, kad informacija pagrįsti asmenų sprendimai yra vienas iš veiksnių užtikrinant adekvačias pensijas. EESRK ragina Komisiją įgyvendinti ES iniciatyvą didinti gyventojų finansinio raštingumo lygį pensijų produktų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šio dalyko sudėtingumą, didžiulė atsakomybė už strateginį pasirinkimą negali tekti vien gyventojams, ir, nors už tai pirmiausia turėtų būti atsakinga vyriausybė, kuo plačiau turi dalyvauti ir socialiniai partneriai.

2.11	Ar reikėtų stiprinti ES lygmens politinį koordinavimą? Jei taip, kokiems aspektams reikėtų skirti daugiau dėmesio, kad pagerėtų pensijų politikos priemonės ir jų įgyvendinimas? Ar įvairių pensijų politikos aspektų stebėsenos platforma padėtų siekti pažangos?

2.11.1

ES lygmens politinis koordinavimas dabar yra palyginti fragmentiškas. EESRK palankiai vertina Komisijos idėją sukurti bendrą stebėsenos platformą, kuri apimtų visus pensijų apsektus, sutelktų valdžios institucijas, socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir pensijų sektorių. Platforma turėtų leisti taikant įvairius rodiklius palyginti padėtį valstybėse narėse ir į pensiją išėjusių žmonių gyvenimo lygį.

2.11.2

Bendrai platformai, kurioje būtų galima stebėti visus pensijų politikos aspektus, įskaitant adekvatumą, aprėptį, skurdo riziką, finansinį stabilumą, investicijas, riziką ir mokumą, reikės naujausių ir patikimų duomenų. Todėl reikės sukurti ES pensijų statistikos metodologiją. Ją kuriant turėtų dalyvauti socialiniai partneriai ir kiti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Panašias priemones reikėtų sukurti ir nacionaliniu lygmeniu veikiančių pensijų modelių faktiniams įsipareigojimams stebėti.

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) EESRK nuomonės: OL C 14, 2001 1 16, p. 50 ir OL C 157, 2005 6 28, p. 120.

(2) 2000 metais OECD, Eurostato ar net Jungtinių Tautų atliktos 2010 metų prognozės neatitiko tikrosios raidos.

(3) Toks reiškinys pastaruosius dešimt metų matomas kai kuriose valstybėse narėse. Eurostato statistiniai duomenys apie gyventojų skaičių ir socialines sąlygas (angl. Population and social conditions), leidinys Statistics in Focus 40/2009.

(4) 2001 m. kovo mėn. Tarybos išvados.

(5) Privačios pensijų sistemos, Europos Komisija, 2009, p. 5.

(6) Eurostatas, MISSOC, Visuomenės senėjimo ataskaita, 2010 m. Ekonominės politikos komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto bendra tarpinė ataskaita dėl pensijų.

(7) EESRK nuomonė, OL C 157, 2005 6 28, p. 120.

(8) EESRK nuomonės, OL C 256, 2007 10 27, p. 93 ir OL C 228, 2009 9 22, p. 24.

(9) COM(2009) 203 galutinis.

(10) OL C 21, 2011 1 21, p. 26.

(11) Panašiai kaip JAV veikianti institucija „Pension Benefit Guaranty Corporation“ (PBGC).

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/45

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų

(COM(2010) 490 galutinis)

2011/C 84/09

Vienintelis pranešėjas Pedro NARRO

Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. spalio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų

COM(2010) 490 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (2011 m. sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 159 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 6 susilaikius.

1. Išvados

1.1

EESRK pritaria Europos Komisijos iniciatyvai antrą kartą iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/112, kad ji atitiktų Codex Alimentarius standartą vaisių sultims ir nektarams. Tačiau šis atitikties procesas neturėtų apsiriboti vien pasirinktais konkrečiais direktyvos aspektais, o turėtų būti bendrai taikomas visoms minėto Bendrijos teisės akto nuostatoms.

1.2

Draudimas į vaisių sultis pridėti cukraus yra tinkama nutukimo prevencijos priemonė. Tačiau EESRK nepritaria papildomam įsipareigojimui ženklinti, kad nektarai yra pasaldinti. Ši priemonė galėtų klaidinti vartotoją, skatintų nesąžiningą diskriminaciją kitų produktų atžvilgiu, ir ji nėra nustatyta Codex Alimentarius.

1.3

EERSK apgailestauja, kad į pasiūlymo dėl direktyvos leidžiamų sudedamųjų dalių skyrių neįtrauktos mandarinų sultys, kurių, neviršijant 10 proc., galima pridėti ir į apelsinų sultis. Codex Alimentarius standarte, prie kurio derinama ši direktyva, šis dažniausiai tarptautiniu mastu naudojamas metodas yra leidžiamas, todėl jį reikėtų įtraukti į direktyvos tekstą.

1.4	II priedo antroje dalyje reikėtų aiškiai nurodyti galimybę, kad sulčių ir vaisių tyrių gamybai skirti vaisiai gali būti apdorojami po derliaus nuėmimo.

1.5	EESRK palankiai vertina tai, kad į sulčių gamybai skirtų vaisių sąrašą įtraukti ir pomidorai.

1.6

EESRK palankiai vertina tai, kad toliau taikoma dvejopa klasifikacija (pavadinimai), kuria atskiriamos vaisių sultys (gautos tiesiogiai išspaudus vaisius) ir sultys iš koncentrato (pagamintos vaisių sulčių koncentratą atskiedus vandeniu). Šis skirtumas užtikrina, kad vartotojams būtų pateikta tiksli informacija. Svarbu, kad šis skirtumas išliktų ir kad jokiu būdu nebūtų įtraukta jokių niuansų, kurie leistų plačiau interpretuoti šias dvi apibrėžtis.

1.7	EESRK teigiamai vertina tai, kad pasiūlyme dėl direktyvos nagrinėjama galimybė grąžinti aromatą iš koncentratų pagamintoms sultims.

2. Bendrosios aplinkybės ir Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1

Europos Komisija siūlo antrą kartą iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų. Minėtoje iš dalies keičiamoje direktyvoje nustatomos techninės nuostatos dėl šių produktų sudėties, pavadinimo, gamybos specifikacijų ir ženklinimo.

2.2

Direktyva 2001/112 pirmą kartą buvo iš dalies pakeista Direktyva 2009/16/EB. Šio dalinio pakeitimo tikslas buvo pritaikyti Bendrijos teisės aktą prie Codex Alimentarius standartų vaisių sultims ir nektarams (STAN 247-2005, kuriame nustatyti kokybės veiksniai ir vaisių sulčių ir kitų panašių produktų ženklinimo reikalavimai) ir prie ES vaisių ir daržovių sulčių ir nektarų pramonės asociacijos gerosios praktikos kodekso (EVSA, angl. AIJN). Iš esmės pakeitimai yra susiję su mažiausia 18 iš koncentrato pagamintų vaisių sulčių ir iš koncentrato pagamintų vaisių tyrių Brikso verte ir vartotinu vaisių sulčių iš koncentrato prekiniu pavadinimu. Direktyvos perkėlimo į nacionalinius teisės aktus terminas buvo 2011 m. sausio 1 d.

2.3

Šioje nuomonėje nagrinėjamu Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymu COM(2010) 490 antrą kartą atliekami daliniai techniniai pakeitimai, kurie, kaip ir pirmą kartą, yra pagrįsti keleto Codex Alimentarius nuostatų įtraukimu vadovaujantis EVSA gerosios praktikos kodeksu. Pagrindinės šio pasiūlymo dėl direktyvos nuostatos:

—

cukraus išbraukimas iš leistinų vaisių sulčių sudėtinių dalių sąrašo. Nektarai ir specifiniai III priede nurodyti produktai gali būti saldinami pridedant cukraus arba medaus; prekinis pavadinimas turi būti papildomas žodžiu „pasaldinta“ arba „pridėta cukraus“ ir po šių žodžių turi būti nurodytas maksimalus pridedamo cukraus kiekis,

—	nuostatų dėl skonio ir aromato grąžinimo supaprastinamas,

—	pomidorų įtraukimas į vaisių sulčių gamybai skirtų vaisių sąrašą.

2.4	Šis pasiūlymas dėl direktyvos bus nagrinėjamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustatytą Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. Valstybėms narėms bus nustatytas 18 mėnesių terminas direktyvai perkelti į nacionalinius teisės aktus, kai tik ji bus priimta.

3. Pastabos

3.1

Šioje nuomonėje nagrinėjamas pasiūlymas dėl direktyvos iš esmės pagrįstas poreikiu Bendrijos teisės aktus suderinti su tarptautine teisėkūra, konkrečiai su Codex Alimentarius standartu vaisių sultims ir vaisių tyrėms. Todėl Komisijos pakeitimai neturėtų nutolti nuo kai kurių Codex Alimentarius nuostatų, priimtų tarptautiniu lygiu. Kita vertus, vadovaujantis Codex Alimentarius būtų tikslinga įtraukti naujų nuostatų.

3.2

Vienas iš svarbiausių pasiūlymo dėl direktyvos pakeitimų yra draudimas į vaisių sultis pridėti cukraus ir įpareigojimas nektarų prekiniame pavadinime nurodyti, kad yra pridėta cukraus. Pagal Europos nutukimo prevencijos strategiją Komisijos nustatytas draudimas yra aiškiai pagrįstas. Tačiau kalbant apie nektarus, pasiūlymas neatitinka Codex Alimentarius nuostatų, neturi precedentų kitų produktų atžvilgiu (gaiviųjų gėrimų), nėra suderinamas su horizontaliaisiais teisės aktais ženklinimo srityje ir yra nereikalingas atsižvelgiant į tai, kad nektaro apibrėžtyje ir taip nurodoma, kad pridedama cukraus.

3.3

Komisijos pasiūlyme atmetama galimybė į apelsinų sultis pridėti mandarinų sulčių be būtinybės tokį produktą paženklinti kaip sulčių mišinį. Tačiau pagal Codex Alimentarius standartą (STAN 45-1981) tokia praktika leidžiama neviršijant 10 proc. ir iš esmės ją dažnai naudoja pagrindinės šalys gamintojos, pavyzdžiui, Brazilija arba Jungtinės Amerikos Valstijos, tarptautiniu lygiu. Rinkų globalizacijos aplinkybėmis dėl Direktyvos 2001/112/EB reikalavimų Europos citrusinių vaisių gamintojai ir jų kooperatyvai atsiduria konkurencijos atžvilgiu nepalankesnėje padėtyje. EESRK mano, kad europinis pavadinimas „apelsinų sultys“ turi atitikti Codex Alimentarius tarptautinius reikalavimus, ir pritaria mandarinų sulčių, kaip leidžiamos apelsinų sulčių sudedamosios dalies, kurios kiekis neviršija 10 proc., įtraukimui. Mandarinų sulčių pridėjimas į apelsinų sultis yra pateisinamas, nes šios citrusinių vaisių rūšys yra giminingos ir jų organopeltinės savybės yra labai panašios. Taigi analitiniu požiūriu šis pridėjimas neturi pastebimo poveikio kokybei.

3.4	Į II priedo 1 dalies (Žaliavų apibrėžtys) pateikiamą vaisių apibrėžtį reikia aiškiai įtraukti perdirbimui skirtų vaisių apdorojimą po derliaus nuėmimo.

3.5

EESRK remia pomidorų įtraukimą į vaisių sulčių gamybai skirtų vaisių sąrašą ir teigiamai vertina tai, kad ir toliau taikomas dvejopas vaisių sulčių ir sulčių iš koncentrato prekinis pavadinimas; taip užtikrinama, kad vartotojams būtų suteikta tiksli informacija, ir galimybė sultims iš koncentrato grąžinti aromatą.

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

17.3.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/49

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims

(COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183 (COD))

2011/C 84/11

Pranešėjas Eugen LUCAN

Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi ir 304 straipsniu, atitinkamai 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. spalio 8 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims

COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183(COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2010 m. gruodžio 15 d. priėmė savo nuomonę.

468-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. sausio 19–20 d. (sausio 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už, 4 – prieš ir 14 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos gyventojams programa – tai patvirtinimas, kad skatinama plėtoti maisto produktų rinką ir puoselėti europines vertybes (visų pirma solidarumo principą) ES nepalankiausioje padėtyje esančiose socialinėse grupėse. Maisto tiekimo visiems ES piliečiams, visų pirma nepasiturinčiųjų grupėms, užtikrinimas ir toliau turi būti vienas pagrindinių Europos Sąjungos žemės ūkio politikos tikslų. EESRK mano, kad tik tvarų ekonomikos augimą šiame sektoriuje skatinanti žemės ūkio politika gali padėti labiausiai nepasiturinčioms Sąjungos socialinėms grupėms.

1.2 EESRK laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Sutarties pakeitimus ir bendrojoje rinkoje įvykusius pokyčius, susijusius su kainomis, akcijomis, rinkos politikos strategijomis, ir į kiekvienos valstybės narės konkrečius poreikius, Europos teisinės sistemos peržiūra yra tinkamas ir būtinas žingsnis.

1.3 Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip 80 mln. žmonių Europos Sąjungoje (1) (daugiau kaip 16 % ES piliečių) gyvena skurde, į 2010 m. – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų – prioritetus ir į tai, kad dėl ekonomikos krizės atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems kyla dar didesnis skurdo pavojus, EESRK pritaria pasiūlymui tęsti maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems ES žmonėms programą ir nuolat finansuoti ją iš bendros žemes ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto.

1.4 EESRK mano, kad maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa turi tapti nuolatine BŽŪP sudedamąja dalimi, kadangi ši priemonė sudaro galimybę pagerinti pažeidžiamų asmenų, susiduriančių su maisto produktų rinkos svyravimais, padėtį. Be to, ši programa padeda stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti jos pusiausvyrą, kadangi pagal ja paskirstomi produktai iš intervencinių atsargų ir rinkoje įsigytų, taigi, Europos ūkininkų pagamintų maisto produktų. Komitetas pabrėžia, kad svarbu išsaugoti netiesioginės paramos rinkai mechanizmą, kuris yra BŽŪP dalis ir yra reikalingas tiek nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, tiek su dabartine krize susidūrusiems žemdirbiams.

1.5 Remdamasis tuo, kad maisto stygiaus, nuo kurio kenčia daugiau kaip 43 mln. Europos piliečių, mastas yra didelis, o programa ilgainiui padarė teigiamą poveikį labiausiai nepasiturinčioms socialinėms grupėms, EESRK laikosi nuomonės, kad šiai programai būtinas nuolatinis stabilus biudžetas.

1.6 Nacionalinių ir europinių maisto skirstymo programų vertinimą reikėtų pradėti nuo visų nepasiturinčių žmonių, kurie negauna paramos pagal garantuotų minimalių pajamų sistemą arba apskritai neįtraukti į oficialiąją statistiką, įskaitant skurdžiausiai gyvenančias grupes (gatvės vaikus, benamius, prieglobsčio prašytojus ir nelegalius darbuotojus ar migrantus ir pan.), poreikių vertinimo. Užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir kovoti su ja galima skiriant dėmesį visoms nepasiturinčioms asmenų grupėms. Tai yra 2010-ųjų Europos metų prioritetas. EESRK ragina kompetentingas valstybių narių institucijas, nustatant nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupes, remtis duomenų bazėmis, kuriose pateikiami duomenys apie asmenis, neįtrauktus į oficialią statistiką. Dažnai šiuos duomenis galima rasti NVO arba labdaros organizacijų turimoje statistikoje.

1.7 Komitetas ragina Komisiją paskatinti valstybes nares paraginti viešąjį sektorių užmegzti partnerystės ryšius su pilietine visuomene, kad kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir savanorių dalyvautų maisto skirstymo procese. EESRK laikosi nuomonės, kad maisto skirstymo programa galima papildyti socialines paslaugas, kurios teikiamos siekiant integruoti nepasiturinčius žmones į visuomenę.

1.8 EESRK laikosi nuomonės, kad NVO ir labdaros organizacijos, kurios teikia pagalbą maistu bei sveikatos priežiūros ir socialinę paramą (ypač tos, kurios nepasiturintiems žmones suteikia pastogę ir yra įkūrusios labdaros valgyklas arba dienos centrus), turėtų gauti paramą savo administracinėms sąnaudoms padengti.

1.9 EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukti Europos Parlamento pateiktą pakeitimą, kuriame siūloma kompensuoti labdaros organizacijų patiriamas administracines ir atsargų saugojimo sandėliuose išlaidas.

1.10 Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, ypač tose valstybėse narėse, kuriose pajamos vienam gyventojui nedidelės ir yra daug nepasiturinčių žmonių, dėl nacionalinio bendro finansavimo gali padaugėti su šia europine programa susijusio biurokratizmo, todėl ji gali nebeveikti. EESRK nuomone, tai pakenktų ES labiausiai nepasiturinčių grupių interesams ir prieštarautų socialinės įtraukties principams, kurie propaguojami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

1.11 EESRK laikosi nuomonės, kad nepasiturintiems žmonėms skirtą maisto skirstymo programą turėtų vykdyti Sąjunga ir kad ji turėtų būti visiškai finansuojama iš BŽŪP biudžeto. Valstybės narės ir nacionalinės labdaros organizacijos šiuo metu padengia kai kurias šios programos išlaidas (prekių vežimo į saugyklas, administracines, transporto ir saugojimo sandėliuose išlaidas, PVM ir su maisto skirstymu susijusių socialinių paslaugų išlaidas).

2. 2010-iaisiais Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais siekiama padėti nepasiturintiems žmonėms, įskaitant tuos, kuriems gresia maisto stygius

2.1 Europos Sąjungoje skurde gyvena daugiau nei 80 mln. žmonių (2). 16 % Europos gyventojų yra pažeidžiami, o daugiau kaip 43 mln. žmonių gresia maisto stygius. 2006 m. gyventojų, kuriems kyla maisto stygiaus pavojus, procentinė dalis ES svyravo nuo 2 % (Danijoje) iki 37 % (Slovakijoje). Daugiau kaip septyniose valstybėse narėse per 20 % žmonių gyvena skurde. Vien Lenkijoje gyvenantiems 11 mln. žmonių ir 9 mln. žmonių Vokietijoje gresia skurdas. Šie duomenys patvirtina, kad maisto skirstymo programa būtina.

2.2 Skurstančių šeimų vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, benamiai, prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai – tai žmonių grupės, kurioms dėl maisto stokos kyla didžiausias nepakankamos ar prastos mitybos pavojus. Kai kuriose valstybėse narėse dalis pagalbos pagal maisto skirstymo programą gavėjų taip pat gauna socialinę paramą taikant garantuotų minimalių pajamų kriterijų.

2.2.1 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis nepalankioje padėtyje esančių žmonių, ypač benamiai, prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs darbuotojai ar migrantai, neturi jokios socialinės apsaugos ir neįtraukiami į nacionalinę statistiką. Kai kurie iš jų neturi tapatybės dokumentų, taigi sunku įvertinti jų socialinius ir maisto poreikius. NVO ir labdaros organizacijos galėtų padėti atlikti tikslų vertinimą.

2.2.2 EESRK rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti skurstančių šeimų vaikams, kadangi jų mityba gali lemti būsimus sveikatos sutrikimus, nepakankamą smegenų vystymąsi ir mokymosi sunkumus. Todėl EESRK pritaria pasiūlymui įvairinti pagal maisto skirstymo programą dalijamus produktus ir jų asortimentą papildyti vaisiais ir daržovėmis.

2.3 2010-aisiais – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais – kiekvieno pareiga kovoti su skurdu. Socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu strategijoje nustatyti keli prioritetai:

—	užtikrinant minimalias pajamas aktyviai integruoti žmones, grąžinti juos į darbo rinką ir teikti socialines paslaugas, kurios padėtų jiems reintegruotis,

—	kovoti su vaikų skurdu,

—	užkirsti kelią kliūtims gauti būstą ir benamių atskirčiai (3).

Žvelgiant iš šios perspektyvos, maisto skirstymo programą reikėtų papildyti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės pagalbos paslaugomis, kad ji derėtų su įvairių nepasiturinčių žmonių grupių profesinės ir socialinės integracijos procesais.

3. Komisijos pasiūlymas

3.1 Dabartinės maisto skirstymo programos pagrindas – produktų iš ES intervencinių atsargų, kurias laikinai galima papildyti rinkoje įsigyjamais produktais, skirstymas. Tačiau dėl viena po kitos vykusių BŽŪP reformų ir išaugusių gamintojų kainų palaipsniui mažėjo intervencinės atsargos ir turimų produktų asortimentas. Dėl šios priežasties maisto produktų rinka taip pat turėtų tapti nuolatiniu produktų tiekimo pagal programą šaltiniu ir papildyti intervencines atsargas, jei atsargų neužtenka.

3.1.1 Į pasiūlymą dėl reglamento, iš dalies keičiančio pagrindinį reglamentą, įtrauktos nuostatos, kuriomis dokumentas suderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, ir pateikiami esminiai siūlomoms žemės ūkio priemonėms palankūs pakeitimai, kad būtų galima vienodai įgyvendinti maisto skirstymo programą visose valstybėse narėse.

3.1.2 Komisija siūlo keisti teisinį pagrindą atsižvelgiant į šiuos principus: du tiekimo šaltiniai (maisto produktai turėtų būti gaunami iš intervencinių atsargų arba iš rinkos), didesnis skirstomų maisto produktų asortimentas ir aiškesni prioritetai, ilgalaikė perspektyva (trys metai), stebėsenos mechanizmų stiprinimas ir ataskaitų teikimas, bendrojo finansavimo įvedimas (Sąjunga įgyvendinant 2010–2012 m. planą bendrai finansuos 75 %, o sanglaudos valstybėse narėse – 85 % išlaidų. Vėliau, įgyvendinant 2013–2015 m. planą, bendrojo finansavimo normos bus atitinkamai 50 % ir 75 %).

4. Bendrosios ir konkrečios pastabos

4.1 Maisto skirstymo nepasiturintiems žmonėms programa vykdoma 20 valstybių narių. Daugumoje jų maistas skirstomas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir joms padedant.

4.2 2006 m. maisto skirstymo programa pasinaudojo daugiau kaip 13 mln. žmonių iš 15 valstybių narių. 2008 m. 19 valstybių narių dalyvavo savanoriškos veiklos projekte, kurio biudžetas buvo 305 mln. EUR. 2009 m. Europos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims programai skirtas biudžetas padidintas iki 500 milijonų ir šios lėšos skirtos 20 šioje programoje dalyvaujančių valstybių narių.

4.3 Dėl ekonomikos krizės darbo netekusių ir dėl kylančių kai kurių pagrindinių maisto produktų kainų pažeidžiamų žmonių padaugėjo. Manoma, kad nepasiturinčių žmonių skaičius nuolat didėja.

4.4 Visas finansavimas ar bendras finansavimas?

4.4.1 Komisijos nuomone, bendras finansavimas sustiprintų programos sanglaudos aspektą, užtikrintų tinkamą planavimą ir padidintų sąveiką. Komisija siekia biudžeto pusiausvyros ir didesnės valstybių narių atsakomybės. Ji mano, kad bendro finansavimo principo įvedimas leis užtikrinti šiai programai didesnį biudžetą.

4.4.2 Į savo skaičiavimus Europos Komisija įtraukė kintamąjį, t. y. labdaros organizacijų dovanotas lėšas, kurias būtų galima laikyti valstybių narių bendro finansavimo dalimi. Labdaros organizacijų savanorišką darbą EESRK laiko kiekybiškai įvertinamu ir atitinkančiu bendro finansavimo principą.

4.4.3 Europos Parlamentas siūlo maisto skirstymo programą 100 proc. finansuoti iš ES biudžeto, nes, jei bus reikalaujama taikyti bendro finansavimo ribas, kai kurios valstybės negalės joje dalyvauti. EESRK mano, kad valstybės narės, dėl išteklių trūkumo negalinčios užtikrinti reikalaujamo bendro finansavimo lygio, negalės įgyvendinti programos tikslų, t. y. stabilizuoti rinkos ir išspręsti socialinių klausimų.

4.4.4 EESRK laikosi nuomonės, kad numačius bendrą programos finansavimą, skurdžiausiai gyvenantys paramos gavėjai tose valstybėse narėse, kuriose pajamos vienam gyventojui nedidelės, gali nebeturėti galimybės naudotis šia maisto skirstymo programa.

4.4.5 EESRK atkreipia dėmesį, kad vienas iš 2010-ųjų Europos metų tikslų – kovoti su atskirtimi. Bendras finansavimas gali lemti socialinę nepalankioje padėtyje esančių grupių atskirtį būtent tais Europos metais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama socialinei įtraukčiai.

4.4.6 EESRK atkreipia dėmesį, kad dėl bendro finansavimo padidėtų socialinės ir maisto stygiaus problemos. Kadangi ES įtvirtintas laisvo judėjimo principas, kai kurie nepalankiausioje padėtyje esantys žmonės emigruotų į turtingesnes ES valstybes nares. Praktiškai kai kurių europiečių maisto stygiaus problemas tektų spręsti nebe skurdžiausiems, o tiems regionams, kurių pajamos vienam gyventojui didesnės.

4.4.7 Esant dabartinei ekonomikos krizei, EESRK laikosi nuomonės, kad nepasiturintiems žmonėms skirtą maisto skirstymo programą turėtų valdyti Sąjunga ir kad ji turėtų būti visiškai finansuojama iš BŽŪP biudžeto.

4.5 EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui pirkti maisto produktus tik Europos rinkoje, kad būtų netiesiogiai remiami Europos ūkininkai.

4.6 Pagal programą skirstomų produktų asortimento didinimas

4.6.1 Užtikrinti tinkamą mitybą nelengva, kadangi didžioji skirstomo maisto dalis gaunama iš intervencinių atsargų, tačiau EESRK pritaria, kad reikėtų skirstyti kuo įvairesnius ir sveikesnius maisto produktus, atsižvelgiant į ES gyventojų mitybos rekomendacijas ir maisto gaires.

4.6.2 EESRK pritaria, kad maisto skirstymas turėtų būti organizuojamas kartu teikiant socialinę paramą ir rekomenduoja dažną (o ne vienkartinį) maisto skirstymą, ypač kai NVO arba valdžios institucijos siūlo papildomas paslaugas (apgyvendinimą, sveikatos priežiūrą, švietimą, profesinį rengimą, socialinę įtrauktį ir pan.).

5. Pilietinės visuomenės, labdaros organizacijų ir savanorių dalyvavimas programoje ir vaidmuo

5.1 2010 m. birželio 30 d. Europos Komisija surengė maisto skirstymo programą įgyvendinančių šalių susitikimą. Susitikime dalyvavo 18 nevyriausybinių organizacijų iš 15 valstybių narių, Europos organizacijos (Europos visuomenės sveikatos aljanso) bei mokėjimo ir intervencinių agentūrų atstovai.

5.2 Kai kurioms Europos NVO (4) maisto skirstymas tėra viena iš bendrųjų socialinių paslaugų, kurios teikiamos nepasiturintiems žmonėms siekiant padėti jiems geriau integruotis į visuomenę.

5.3 Labdaros organizacijos gali geriausiai įvertinti programos poveikį, kadangi jos tiesiogiai bendrauja su nepasiturinčių žmonių grupėmis. Labdaros organizacijos teigia, kad kai kurie pagal programą teikiamos pagalbos gavėjai rekomenduoja išplėsti produktų asortimentą (kad galėtų subalansuoti mitybą), sukurti teisinį pagrindą, kad būtų galimi skirstyti tradicinius vietos produktus, ir pailginti programos įgyvendinimo trukmę.

5.4 NVO ir didelio savanorių skaičiaus dalyvavimas programoje patvirtina pilietinės visuomenės susidomėjimą ir norą padėti labiausiai nepasiturintiems visuomenės nariams. EESRK mano, kad į subsidiarumo principą atsižvelgta, kadangi valstybėms narėms palikta laisvė nustatyti procedūras ir kriterijus, taikomus skiriant programoje dalyvausiančias organizacijas. Be to, valstybės narės atrinks pagalbos maistu gavėjus. Šia programa skatinamas labdaros organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo plėtojimas.

5.5 Kai kuriose valstybėse narėse NVO ir labdaros organizacijos galėtų turėti daugiau įtakos, jeigu turėtų pakankamus finansinius išteklius administracinėms išlaidoms padengti. EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukti Europos Parlamento pateiktą pakeitimą, kuriame siūloma kompensuoti labdaros organizacijų patiriamas administracines, atsargų saugojimo sandėliuose ir vežimo (iš sandėlių į skirstymo punktus) išlaidas (žr. iš dalies pakeisto reglamento 27 straipsnio 7 dalį).

2011 m. sausio 20 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) http://www.2010againstpoverty.eu/about/index.html?langid=lt

(2) Žr. 1 išnašą.

(3) Žr. 1 išnašą.

(4) Pavyzdžiui, Lenkijoje prie šios programos įgyvendinimo prisideda 44 regioninės atstovybės, 100 organizacijos Caritas centrų, 4 500 darbuotojų ir 70 000 savanorių. Lenkijoje veikianti labdaros organizacija Caritas šią programą pradėjo įgyvendinti 2004 m. Šiuo metu ji turi 44 saugyklas ir 20 šaltų sandėlių. Lenkijos Caritas teigia, kad sunkumai, kuriuos organizacijai teks įveikti ateityje, susiję su programos administravimu, maisto vežimu ir pagrindinio kapitalo įsigijimu.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2011.084.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 84

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	54 tomas 2011m. kovo 17d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	III Parengiamieji aktai
	EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS
	468-oji plenarinė sesija 2011 m. sausio 19, 20 d.
2011/C 084/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos žaliosios knygos dėl politinių galimybių sukurti Europos sutarčių teisę vartotojams ir įmonėms (COM(2010) 348 galutinis)	1

2011/C 084/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita (COM(2010) 282 galutinis)	7

2011/C 084/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika(COM(2010) 284 galutinis)	13

2011/C 084/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Prekybos ir platinimo rinkos stebėsena Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką (COM(2010) 355 galutinis)	19

2011/C 084/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2010) 473 galutinis – 2010/0246 (COD))	25

2011/C 084/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2010 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2010) 542 galutinis – 2010/0271 (COD))	30

2011/C 084/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (COM(2010) 482 galutinis – 2010/0251 (COD))	34

2011/C 084/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos(COM(2010) 365 galutinis)	38

2011/C 084/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (COM(2010) 490 galutinis)	45

2011/C 084/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (COM(2010) 488 galutinis – 2010/0255(COD))	47

2011/C 084/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 1234/2007 dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims (COM(2010) 486 galutinis – 2008/0183 (COD))	49

2011/C 084/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (COM(2010) 641 galutinis – 2007/0206 (CNS))	53

2011/C 084/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę (COM(2010) 610 galutinis – 2010/0302 (COD))	54

2011/C 084/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą (COM(2010) 635 galutinis – 2010/0309 (COD))	55