15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/1

A.

kadangi Europos Parlamentas patikrino Komisijos komunikato išbaigtumą ir tikslumą, ypač atkreipdamas dėmesį į Komisijos pateiktuose pasiūlymų sąrašuose nurodytą teisinį pagrindą ir procedūrą pagal Lisabonos sutartį,

1.

mano, kad Lisabonos sutartimi sukuriama nauja teisinė sistema, turinti įtakos dar nepatvirtintiems pasiūlymams, ypač dėl pasikeitusio jų teisinio pagrindo ir (arba) atitinkamų procedūrų, ir todėl atkreipia dėmesį į toliau pateiktą sąrašą, kuriame nurodyta 10 procedūrų, dėl kurių pageidautų gauti naują arba iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą arba tam tikrais atvejais pakartotinai konsultuotis su Ministrų Taryba, kad būtų deramai atsižvelgta į naująją sistemą, ir ragina abi institucijas laikytis šių prašymų:

2.

patvirtina savo poziciją dėl toliau nurodytų 29 procedūrų, kurios pagal Lisabonos sutartį keičiamos iš konsultavimosi į įprastą teisėkūros procedūrą, iš konsultavimosi – į pritarimo arba iš sutikimo – į pritarimo procedūrą:

3.

nusprendžia nepatvirtinti jau priimtų pozicijų dėl toliau nurodytų keturių procedūrų ir pabrėžia, kad pageidauja iš naujo pradėti pirmąjį pirminio pasiūlymo svarstymą:

4.

paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Ministrų Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/6

A.

kadangi Lisabonos sutartyje skiriamas ypatingas dėmesys teisėkūros įgaliojimų klausimui ir nustatoma Sąjungos teisinės sistemos normų hierarchija, tokiu būdu sustiprinant demokratinį Sąjungos pobūdį ir kuriant racionalesnę jos teisinę sistemą; kadangi naujojoje sutartyje pateikiama nauja įstatymo galią turinčio teisės akto sąvoka ir tai turi svarbių pasekmių,

B.

kadangi vienas iš teisėkūros įgaliojimų vykdymo būdų yra SESV 290 straipsnyje numatyta galimybė teisės aktų leidėjui įstatymo galią turinčiu teisės aktu (toliau – pagrindinis teisės aktas) deleguoti dalį savo įgaliojimų Komisijai,

C.

kadangi delegavimas yra sudėtingas veiksmas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai, būdingi paties teisės aktų leidėjo vaidmeniui; kadangi atspirties taškas nagrinėjant įgaliojimų delegavimo klausimą visada turi būti teisės aktų leidėjo laisvė,

D.

kadangi šie deleguoti įgaliojimai suteikia teisę tik papildyti ar iš dalies pakeisti įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas, kurių teisės akto leidėjas nelaiko esminėmis; kadangi taip priimti Komisijos deleguoti teisės aktai bus bendro pobūdžio įstatymo galios neturintys teisės aktai; kadangi pagrindiniame teisės akte turi būti aiškiai apibrėžtas įgaliojimų delegavimo tikslas, turinys, taikymo sritis bei trukmė ir nustatytos delegavimo sąlygos,

E.

kadangi deleguoti teisės aktai turės didelį poveikį daugelyje sričių; kadangi labai svarbu, visų pirma deleguotų teisės aktų atveju, kad jie būtų rengiami ir priimami visapusiško skaidrumo sąlygomis, nes tokiu būdu, įskaitant, jei būtina, viešąsias diskusijas Parlamente, būtų sudaromos sąlygos abiems teisės aktų leidėjams demokratiškai kontroliuoti, kaip Komisija naudojasi deleguotais įgaliojimais,

F.

kadangi Parlamentui turėtų būti suteiktos tokios pat galios kaip ir Tarybai dėl visų teisėkūros įgaliojimų delegavimo aspektų,

G.

kadangi Lamfalussy procedūra parengė dirvą dabartiniam delegavimo, kurį visapusiškai kontroliuoja teisės aktų leidėjas, mechanizmui; kadangi prie Lisabonos sutarties pridedamoje 2007 m. liepos 23 d. Valstybių narių Vyriausybių atstovų konferencijos 39 deklaracijoje pripažįstamas specifinis finansinių paslaugų srities pobūdis; kadangi naujoji deleguotų teisės aktų tvarka jokiu būdu negali sumažinti Parlamento šioje srityje turimų teisių, ypač kalbant apie dokumentų ir informacijos perdavimą laiku,

H.

kadangi delegavimą galima laikyti veiksmingesnės teisėkūros priemone, kurios paskirtis – užtikrinti, kad teisės aktai išliktų paprasti ir tuo pačiu išbaigti ir nuolat papildomi taip, kad nereikėtų grįžti prie pakartotinių teisėkūros procedūrų, taip pat sudarant sąlygas, kad teisės aktų leidėjas neprarastų savo aukščiausių įgaliojimų ir atsakomybės srities,

I.

kadangi skirtingai nuo SESV 291 straipsnio, kuriame nustatytos įgyvendinimo priemonės, pobūdžio SESV 290 straipsnyje nėra teisinio pagrindo horizontaliam teisės aktui, kuriuo nustatomos įgaliojimų delegavimo taisyklės ir bendrieji principai, priimti; kadangi dėl šios priežasties šias sąlygas reikia apibrėžti kiekviename pagrindiniame teisės akte,

J.

kadangi Komisija yra atskaitinga Parlamentui; kadangi už tarpinstitucinius ryšius ir administravimą atsakingas Komisijos narys jo klausymo 2010 m. sausio 18 d. metu Konstitucinių reikalų komitete įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas būtų patenkintas tuo, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus,

1.

mano, kad kiekviename pagrindiniame teisės akte reikia aiškiai ir tiksliai apibrėžti įgaliojimų delegavimo pagal SESV 290 straipsnį tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę;

2.

pabrėžia, kad SESV 290 straipsnis suteikia teisės aktų leidėjui laisvę pasirinkti, kokį (-ius) kontrolės mechanizmą (-us) taikyti; mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje išvardyti du atvejai – prieštaravimas ir atšaukimas – yra vien tik pavyzdžiai ir kad galima numatyti kitų įgaliojimų delegavimo kontrolės priemonių, pvz., aiškų Parlamento ir Tarybos pritarimą kiekvienam deleguotam teisės aktui arba galimybę panaikinti jau galiojančius atskirus deleguotus teisės aktus;

3.

visgi mano, kad SESV 290 straipsnio 2 dalyje minimus du galimų sąlygų pavyzdžius, prieštaravimą ir atšaukimą, galima laikyti labiausiai įprastais būdais kontroliuoti, kaip Komisija vykdo jai deleguotus įgaliojimus, ir kad abu šie būdai turėtų būti įtraukti į kiekvieną pagrindinį teisės aktą;

4.

laikosi nuomonės, kad teisės akto leidėjo nustatyti kontrolės mechanizmai turi atitikti tam tikrus bendruosius Sąjungos teisės principus ir visų pirma jie turi:

5.

mano, kad Parlamento naudojimąsi prieštaravimo teise neišvengiamai lemia Parlamento specifika ir darbo vietos; mano, kad nėra pagrindo nustatyti tam tikrą visiems teisės aktams taikytiną vienodą prieštaravimo pareiškimo laikotarpį, kad tokį laikotarpį reikėtų nustatyti žvelgiant atskirai į kiekvieną atvejį kiekviename pagrindiniame teisės akte ir jog šis laikotarpis turi būti pakankamai ilgas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai delegavimo kontrolei, tačiau be reikalo nevilkinant neprieštaringų deleguotų teisės aktų įsigaliojimo;

6.

mano, kad pagrindiniame teisės akte numatyta skubos procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais, pvz., su saugumo klausimais, sveikatos apsauga ar humanitarinėmis krizėmis susijusiais, atvejais;

7.

tačiau mano, kad daugeliu atvejų, kai reikia skubiai patvirtinti deleguotus teisės aktus, Komisijai prašant Parlamentas ir Taryba tinkamai pagrįstais atvejais galėtų taikyti lanksčią išankstinio neprieštaravimo procedūrą;

8.

mano, kad delegavimo trukmė gali būti neribota, atsižvelgiant į tai, kad delegavimas bet kada gali būti atšauktas; vis dėlto mano, kad nustatant ribotos trukmės delegavimą galima numatyti periodinio atnaujinimo galimybę, kuri suteikiama Komisijai pateikus konkretų prašymą,; mano, kad delegavimas gali būti atnaujintas tik su sąlyga, kad nei Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų per nustatytą terminą;

9.

griežtai prieštarauja tam, kad į pagrindinius teisės aktus būtų įtraukiamos nuostatos, kuriomis teisės aktų leidėjui priskiriami papildomi įpareigojimai be tų, kurie jau nustatyti SESV 290 straipsnyje;

10.

mano, kad tam tikros praktinės nuostatos galėtų būti geriau koordinuojamos institucijoms susitarus, pvz., priėmus Tarpinstitucinį susitarimą, į kurį, be kita ko, būtų įtraukta:

11.

pabrėžia, kad, rengdama ir sudarydama deleguotus teisės aktus, Komisija privalo:

12.

laikosi nuomonės, kad prieš atšaukimą reikėtų dalintis informacija taip, kad būtų užtikrinamas skaidrumas, pagarba ir lojalus bendradarbiavimas tarp susijusių institucijų, kad taip būtų užtikrinama, kad visos institucijos laiku būtų informuotos apie atšaukimo galimybę; tačiau mano, kad atsirastų nereikalingas pasikartojimas ir painiava, jei papildomai prie SESV 296 straipsnyje nurodyto bendrojo reikalavimo, kuris taikomas visiems teisės aktams, būtų nustatyta speciali teisinė pareiga pagrindiniuose teisės aktuose pateikti tam tikrų teisės aktų priėmimo priežastis;

13.

siūlo, kad visose būsimose sutartyse būtų nustatytas trumpiausias galimas prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, aiškiai nustatant, kad šį terminą reikėtų suprasti ne kaip suvaržymą, o kaip minimalų reikalavimą, kurio nepaisant Parlamento demokratinė kontrolė taptų niekinė; mano, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip du mėnesiai, numatant galimybę Parlamento ar Tarybos iniciatyva jį pratęsti dar dviems mėnesiams; vis dėlto pabrėžia, kad prieštaravimo pareiškimo laikotarpio trukmė turėtų priklausyti nuo deleguoto teisės akto pobūdžio;

14.

turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, primygtinai reikalauja, kad įvairūs deleguotų teisės aktų priėmimo priežiūros etapai prasidėtų tik tada, kai Komisija perduoda teisės aktą visomis kalbomis, ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama į Parlamento darbo pertraukų ir rinkimų laikotarpius;

15.

turėdamas mintyje bet kokią būsimą sutartį, pabrėžia, kad deleguoti teisės aktai, kuriems taikoma teisė pareikšti prieštaravimą, gali būti skelbiami Oficialiajame leidinyje ir įsigalioti tik tada, kai pasibaigia prieštaravimo pareiškimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškiamas išankstinis neprieštaravimas; mano, jog nereikalinga kiekviename pagrindiniame teisės akte nustatyti aiškų įpareigojimą Parlamentui ir Tarybai skelbti sprendimus, priimtus kontroliuojant, kaip Komisija vykdo deleguotus įgaliojimus;

16.

ragina visus savo komitetus keistis gerąja patirtimi ir nuolat ją atnaujinti ir parengti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad su SESV 290 straipsniu susijusi Parlamento veikla būtų kiek įmanoma nuoseklesnė; pabrėžia būtinybę, kad visi Parlamento komitetai organizuotų savo darbą taip, kad toks darbo organizavimas atitiktų konkretaus komiteto pobūdį ir būtų naudojamasi sukaupta patirtimi;

17.

įpareigoja Parlamento administraciją perskirstant lėšas (nedarant poveikio biudžetui) numatyti reikalingus etatus, kad būtų užtikrinta derama pagalba SESV 290 straipsnyje numatytoms užduotims vykdyti; ragina vertinant administracinę struktūrą ir turimus žmogiškuosius išteklius, kuriais būtų galima naudotis ugdant gebėjimus, būtinus perduotiems įgaliojimams vykdyti, vadovautis tarpinstituciniu požiūriu;

18.

ragina Komisiją skubos tvarka pateikti teisės aktų pasiūlymų, kurių reikia norint suderinti Sąjungos acquis su SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatomis; atsižvelgdamas į SESV 290 straipsnį mano, kad šis derinimas neturėtų apsiriboti tik tomis priemonėmis, kurios svarstytos pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, bet turėtų būti taikomas ir visoms atitinkamoms bendrojo pobūdžio priemonėms, neatsižvelgiant į tai, kokios joms buvo taikytinos sprendimo priėmimo procedūros ar komitologijos procedūros prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai;

19.

primygtinai ragina, kad pirmiausia ES acquis būtų suderintas tose politikos srityse, kuriose prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo taikoma bendro sprendimo procedūra; ragina apsvarstyti kiekvieną atvejį atskirai, kad būtų užtikrinta, jog visų pirma visos atitinkamos bendro pobūdžio priemonės, kurios iki šiol buvo priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), 4 ir 5 straipsniais, būtų apibrėžtos kaip deleguoti teisės aktai;

20.

mano, kad, siekiant visiškai išsaugoti teisės akto leidėjo prerogatyvas, reikėtų ypatingą dėmesį skirti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymui ir rėmimosi vienu ar kitu straipsniu praktinėms pasekmėms atliekant pirmiau minėtą derinimą ir svarstant pasiūlymus pagal įprastą teisėkūros procedūrą; teigia, kad įstatymų leidėjai turi teisę nuspręsti, ar anksčiau pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu priimtas taisykles galima priimti arba pagal SESV 290 straipsnį, arba pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

21.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/10

A.

kadangi Europos laivų savininkų indėlis į Europos ekonomiką didelis, tačiau jie privalo konkuruoti pasaulio mastu,

B.

kadangi struktūrinės ir integruotos priemonės kuriomis siekiama išsaugoti ir skatinti klestintį jūrų sektorių Europoje yra labai svarbios ir jomis būtina siekti stiprinti jūrų transporto bei susijusių sektorių konkurencingumą, integruojant patvarios plėtros ir sąžiningos konkurencijos reikalavimus,

C.

kadangi gyvybiškai svarbu paskatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir toliau ja verstis ir kadangi jūrininkų profesinio rengimo Europoje lygis turėtų pakilti artimiausiu metu persvarsčius Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB);

D.

kadangi klimato kaita yra didžiausias XXI a. visų Europos Sąjungos politikos sričių uždavinys,

E.

kadangi jūrų transportas yra palyginti mažai žalos aplinkai daranti transporto priemonė ir yra daug galimybių užtikrinti, kad jis būtų dar ekologiškesnis, kadangi, palaipsniui mažinant laivų bei uosto infrastruktūrų išmetamo CO2 kiekį, jūrų transportą būtina įtraukti į kovą su klimato kaita,

F.

kadangi saugumas yra esminė sąlyga uostų įmonėms, laivų savininkams ir sausumoje bei jūroje dirbantiems asmenims; kadangi įgyvendinant saugumo priemones būtina atsižvelgti į pakrančių bei jūrų aplinkos apsaugą ir darbo sąlygas uostuose bei laivuose,

G.

kadangi Europos žvejybos, prekybos ir kruizinius laivus Adeno įlankoje, prieš Somalio krantus ir tarptautiniuose vandenyse nuolatos puldinėja nusikalstamos grupuotės,

H.

kadangi Europos jūrų pramonė yra pasaulinė jūrų pramonės lyderė, o šią poziciją ilgą laiką privaloma užsitikrinti ir tai įmanoma tik diegiant inovacijas,

I.

kadangi reikia priimti sprendimus atitinkamu administraciniu lygmeniu, t. y. jei įmanoma – pasaulio lygmeniu, jei būtina – Europos lygmeniu,

1.

pritaria Komisijos komunikato dėl jūrų transporto politikos iki 2018 m. nuostatoms;

2.

pabrėžia jūrų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, ne tik tokiose srityse kaip keleivių, žaliavų, prekių ir energetikos gaminių vežimas, bet ir sujungiant įvairias jūrų veiklos sritis, kaip antai, laivų pramonę, logistiką, mokslinius tyrimus, turizmą, žuvininkystę ir akvakultūrą bei švietimą;

3.

pabrėžia, kad ES jūrų politikoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jūrų sektoriaus įmonės susiduria su konkurencija ne tik Bendrijos teritorijoje, bet visų pirma visame pasaulyje; pabrėžia jūrų transporto kaip platesnės transporto veiklos ašies svarbą tiek Bendrijos, tiek ir pasaulio mastu;

4.

tikisi, kad ES jūrų politika nuo šiol bus kuriama „vienos Europos jūros“ mastu ir dėl šios priežasties ragina Komisiją kurti Europos jūrų transporto politiką bendroje jūrų erdvėje;

5.

ragina Komisiją kovoti su registravimu „po palankesne vėliava“;

6.

todėl ragina ES valstybes nares skatinti naudoti savo vėliavas ir remti krante esančius jūrų sektoriaus subjektus pvz. suteikiant laivams tokias fiskalines paslaugas, kaip apmokestinimą pagal tonažą ir fiskalines paslaugas jūrininkams bei laivų savininkams;

7.

mano, kad, kaip ir bet kuriame ekonomikos sektoriuje, jūrų sektoriuje iš esmės turėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nors gali būti leidžiama suteikti laikiną valstybės pagalbą konkrečiais atvejais, jeigu tai daroma aiškiu ir skaidriu būdu;

8.

mano, kad Bendrijos krypčių dėl valstybių paramos jūrų transporto sektoriui (kuri baigia galioti 2011 m.) turi būti laikomasi, be to, jos turi būti tęsiamos toliau, atsižvelgiant į tai, kad jos labai padėjo išlaikyti Europos jūrų transporto konkurencingumą ir jo gebėjimą sėkmingai įveikti dažnai nesąžiningą trečiųjų šalių konkurenciją, išlaikyti lyderio vietą tarptautiniu mastu, ir taip padėjo palaikyti valstybių narių ekonomiką;

9.

ragina Komisiją, kaip žadėta, iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pateikti naujas valstybės pagalbos jūrų transportui taisykles; taip pat mano, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti valstybės pagalbos jūrų uostams gaires;

10.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad valstybės pagalba turi būti teikiama tik Europos jūrų pramonės šakų subjektams, kurie atitinka socialinius standartus, gali užtikrinti darbo vietas ir personalo rengimą Europoje;

11.

ragina valstybes nares nedelsiant pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją dėl tarptautinio prekių vežimo jūra sutarčių, kuri dar vadinama „Roterdamo taisyklėmis“ ir kurioje nustatoma nauja jūrų sektoriaus atsakomybės sistema;

12.

ragina Komisiją persvarstant Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros labiau nei iki šiol atsižvelgti į jūrų transportą ir jo sausumos struktūras, visų pirma maršrutus iš įvairių rūšių Europos uostų į atokius regionus;

13.

palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama palengvinti dabartinę Europos trumpųjų nuotolių laivybos administracinę tvarką, priėmė pasiūlymą dėl direktyvos dėl į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams taikomų pranešimo formalumų (COM(2009)0011); ragina Komisiją ir toliau remti trumpųjų nuotolių laivybą, kad būtų žymiai padidintas Europos vidaus laivybos pajėgumas;

14.

pritaria valstybių narių ir Komisijos iniciatyvoms, kurias įgyvendinant siekiama užtikrinti, kad su jūrininkyste susijusios profesijos būtų patrauklesnės ES jaunimui; pabrėžia poreikį sudaryti galimybes mokytis visą gyvenimą, taip pat priemones perkvalifikuoti jūroje ir sausumoje dirbančius asmenis, siekiant kelti darbo jėgos profesinę kvalifikaciją; taip pat ragina mokyklose skleisti daugiau informacijos apie šį sektorių ir organizuoti daugiau stažuočių;

15.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tarptautines sutartis, tokias kaip JRAB konvencija ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. darbo jūroje konvencijos, patobulinti ir atnaujinti jau esamas mokymo programas, siekiant užtikrinti aukštesnę jūrininkų mokyklų kokybę;

16.

pabrėžia, kad remiantis JRAB konvencija trečiųjų šalių jūrininkai turi atitikti atitinkamus mokymo reikalavimus, ir ragina laivų savininkus bei nacionalines inspekcijas tai užtikrinti ir įgyvendinti, jeigu reikia, padedant Europos jūrų saugumo agentūrai; Pakartoja savo reikalavimą, kad valstybės narės greitai ratifikuotų TDO 2006 m. Jūrų darbo konvenciją ir kad nedelsiant būtų priimtas Komisijos pasiūlymas, pagrįstas pramonės susitarimu įtraukti svarbiausius jos pagrindus į Bendrijos teisę;

17.

ragina valstybes nares skatinti įdarbinti ES jūrininkus savo laivynuose ir užtikrinti jiems pakankamai galimybių, siekiant išvengti jūrininkų migracijos už ES ribų;

18.

pritaria Komisijos siūlymui skatinti valstybių narių Europos jūrų institucijų bendradarbiavimą ir skatina valstybes nares suderinti atitinkamas mokymo programas ir rengimą, didinant ES jūrininkų kvalifikaciją ir tobulinant jų įgūdžius;

19.

pabrėžia, kad Europos jūrininkų socialinis aspektas ir darbo sąlygos glaudžiai susijusios su Europos laivyno konkurencingumu, ir būtina palengvinti jūrų pramonės darbo jėgos judumą visoje Europoje ir užtikrinti visapusiškai veikiančią vidaus rinką, kurioje nebūtų kliūčių ir nepagrįstų paslaugų teikimo apribojimų;

20.

remia gerosios patirties mainus darbo sąlygų ir socialinių normų srityje ir skatina gerinti gyvenimo sąlygas laivuose, ypač plėtojant informacines ir ryšių technologijas, didinant galimybes gauti sveikatos priežiūrą, griežtinant saugos normas ir vykdant mokymus, kad būtų tinkamai tvarkomasi su jūrininkų profesijomis susijusiais pavojais;

21.

Pabrėžia, kad patikrinimai turi būti konkretūs ir pagrįsti rizika ir juos atliekant jūrų pramonės bendrovėms neturėtų būti daromas papildomas reguliavimo spaudimas;

22.

tikisi, kad bus atlikti tyrimai ir nustatyta, kokias atvejais ir kokiu mastu vystant technologijas gali būti kompensuojamas mažėjantis jūrininkų skaičius, tačiau įspėja, kad neišbandytos technologijos neturėtų būti pradėtos taikyti skubotai;

23.

ragina jūrų uostų institucijas tobulinti pajėgumus, skirtus jūrininkams laivuose, laukiančiuose uosto prieigose, prisišvartuoti, tarp jų lengvesnes vežimo galimybes iš laivo į krantą ir atvirkščiai;

24.

pripažįsta, kad turi būti padaryta didelė pažanga siekiant laivyboje sumažinti išmetamų SOx, NOx, CO2 dujų ir kietųjų dalelių (PM10) kiekį ir tai yra būtina siekiant ES kovos su klimato kaita tikslų; primygtinai pabrėžia, kad laivybos sektorius prisidėti prie kovos su kenksmingais teršalais ir klimato kaita galės tik sutelkus dideles finansines pastangas, skirtas paremti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

25.

pabrėžia, kad siekiant sumažinti konkurencijos sąlygų skirtumus dėl minėtojo teršalų sumažinimo privaloma nedelsiant susitarti Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir jas privaloma tvarka įgyvendinti, tačiau tai neturėtų Sąjungai kliudyti imtis teršalų mažinimo iniciatyvų, skirtų valstybių narių laivynams, taip paskatinant ir kitus žemynus sekti jos pavyzdžiu; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į didelius ilgųjų ir trumpųjų nuotolių maršrutus jūrų transporte, į kuriuos Tarptautinė jūrų organizacija privalo atsižvelgti;

26.

ragina valstybes nares, jeigu įmanoma, kartu su kaimyninėmis šalimis, pasinaudoti galimybe ir jūrose nustatyti išmetamųjų teršalų, ypač NOx, kontrolės teritorijas; pabrėžia, kad jūrose nustačius išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijas neturi būti iškraipyta konkurencija Europoje;

27.

remia priemones, sudarančias galimybes keisti transporto rūšį į jūrų transportą, siekiant mažinti kelių eismo intensyvumą; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares kurti uostų logistikos platformas, būtinas plėtojant intermodalumą ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad tarptautinės sutartys ir Bendrijos nustatytos taisyklės neturi kliudyti nacionalinių valdžios institucijų pastangoms šioje srityje; tikisi, kad greitai ir plačiai Viduržemio jūros šalių sąjungos kontekste bus nutiesti jūrų greitkeliai, leisiantys iš karto sumažinti ir taršą, ir žemės transporto tinklų perkrovą;

28.

iš esmės pritaria 2008 m. spalio mėn. priimtos MARPOL konvencijos VI priedo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti laivų išmetamą sieros oksidų ir azoto oksidų kiekį; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nuo 2015 m. įsigaliojus reikalavimui išmetamųjų teršalų kontrolės teritorijose Šiaurės ir Baltijos jūrose riboti sieros teršalų kiekį iki 0,1 %, vėl gali būti pradėta vietoje vežimo jūra trumpais atstumais naudoti sausumos transportą; ragina Komisiją kuo greičiau, vėliausiai iki 2010 m. pabaigos, pateikti Europos Parlamentui šią padėtį nagrinėjančią poveikio vertinimo ataskaitą;

29.

mano, kad visų rūšių transportas, tarp jų ir jūrų, turi pamažu internalizuoti savo išorės sąnaudas; laikosi nuomonės, kad nustačius šį principą bus sukurtos lėšos, kurios pirmenybine tvarka galės būti pasitelktos įgyvendinant naujoves;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat kurti alternatyvias priemones, pvz., pradėti taikyti bunkerinio kuro mokestį, kurio dydis visų pirma priklausytų nuo kuro kokybės ir daromo poveikio aplinkai, arba įtvirtinti sąvoką „ekologiškas uostas“ – tai būtų uostas, kuriame ekologiškiems laivams paslaugos suteikiamos greičiau ir (arba) jie mokėtų mažesnes uosto įmokas;

31.

ragina valstybes nares dalyvauti TJO darbe, kad būtų nustatyti ir įgyvendinami atitinkami ir visuotiniai aplinkos standartai;

32.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekta pažangos vidaus vandenų laivybos technologijų srityje, todėl sudarytos galimybės iš esmės sumažinti esamų laivų variklių išmetamų teršalų kiekį ir galimą suskystintų gamtinių dujų, kaip kuro naudojimą; ragina Komisiją ištirti, ar šios technologijos galėtų būti pritaikytos jūrų laivuose ir kaip galėtų būti paspartintas šių techninių priemonių įgyvendinimas;

33.

apgailestauja dėl to, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais nepavyko pasiekti susitarimo dėl jūrų laivų išmetamo teršalų kiekio, tačiau pabrėžia, kad reikia toliau dėti daug pastangų Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) ir po Kioto vykstančiame procese siekiant susitarti dėl visuotinių šių išmetamų teršalų mažinimo priemonių; ragina Komisiją imtis priemonių, kad per artimiausias pasaulinio lygio derybas klimato klausimais TJO gautų įgaliojimus ir turėtų skaičiais išreikštus teršalų mažinimo tikslus jūrų transportui;

34.

ragina Europos Sąjungą vadovauti šiam procesui tarptautiniu lygmeniu, ypač TJO, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį jūrų sektoriuje;

35.

primygtinai pabrėžia, kad svarbu numatyti suderintus techninius įrenginius, kuriais Europos uostuose nuo kranto iki laivo būtų tiekiama elektros energija, nes tai žymiai sumažintų taršą; ragina Komisiją ištirti, kuriuose uostuose yra galimybių veiksmingai naudoti techninius įrenginius;

36.

primygtinai ragina Komisiją, kad ji vykdydama savo mokslinių tyrimų ir plėtros politiką pirmenybę teiktų atsinaujinančiųjų technologijų, pvz., saulės ir vėjo, naujovėms, skirtoms laivų įrangai;

37.

ragina Europos Komisiją ištirti visas galimybes sumažinti ir kontroliuoti taršą išmaniosiomis technologijomis transporto srityje, visų pirma naudojant „Galileo“ sistemą;

38.

pabrėžia būtinybę skatinti uosto ir muitinės operacijoms naudoti elektronines formas ir supaprastinti įvairių uosto paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimą, naudojant įvairias sumanias transporto sistemas ir tinklus, kaip, pavyzdžiui, SafeSeaNet ir e-Custom, spartinant operacijas ir mažinant taršą;

39.

pritaria tam, kad buvo patvirtintas trečiasis saugumo jūroje dokumentų paketas, ir ragina valstybes nares kuo skubiau jį įgyvendinti;

40.

ragina vykdyti griežtus laivų statybos, įskaitant naudojamo plieno kokybę, taip pat dizaino ir laivų remonto patikrinimus, kaip nurodoma, be kita ko, iš dalies pakeistuose teisės aktuose dėl klasifikacinių bendrovių;

41.

pritaria Paryžiaus susitarimo memorandumo (SM) pakeitimams (dėl uosto valstybės kontrolės), pagal kuriuos reguliarūs patikrinimai keičiami rizika grindžiamais patikrinimais, taigi veiksmingai sprendžiamos su tais laivais, kuriuose pastebima daug trūkumų, susijusios problemos;

42.

ragina valstybes nares ir laivų savininkus siekti, kad jie būtų įrašyti į Paryžiaus susitarimo memorandumo „baltojo“ sąrašo pradžią; ypač ragina Slovakiją dėti daugiau pastangų siekiant minėtojo tikslo;

43.

ragina nacionalines inspekcijas ir kitas nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija apie laivus ir jų krovinius, kad būtų daroma mažiau reguliavimo spaudimo, bet veiksmingiau atliekami patikrinimai; reikalauja skubiai įdiegti integruotą informacijos valdymo sistemą, naudojant jau turimus išteklius, ypač SafeSeaNet, ir juos plečiant; ragina Komisiją kuo greičiau įdiegti pasienių ir sektorių pakraščių stebėsenos visoje Bendrijoje sistemą;

44.

pripažįsta piratų grėsmę atviroje jūroje, ypač Afrikos Kyšulyje ir vandenyse prie Somalio krantų, ir ragina laivų savininkus bendradarbiauti su vyriausybėmis įgyvendinat tokias iniciatyvas kaip „Atalanta“, nes tai galėtų apsaugoti juos nuo piratų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis siekiant apsaugoti jūrininkus, žvejus, keleivius bei pačius laivus;

45.

primena, galimybės visuotinės kovos su piratavimu prieiga negali ribotis tik tarptautinėmis jūrų karinio laivyno pajėgomis, o turi būti visuminio plano, skirto skatinti taiką ir plėtrą žemėje, dalis; taip pat pažymi būtinybę, kad laivai visiškai ir tiksliai taikytų jūrų transporto organizacijų priimtas savisaugos priemones, laikydamiesi Tarptautinės jūrų organizacijos patvirtintos gerosios valdymo patirties;

46.

pabrėžia, kad laivyba – pasaulinis verslas, todėl visi susitarimai, jeigu įmanoma, turėtų būti sudaromi pasauliniu mastu; mano, kad TJO – šiuo tikslu tinkamiausia organizacija; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti TJO konvencijas, kurias jos pasirašė;

47.

be to, visapusiškai pripažįsta Europos Sąjungos vaidmenį, pvz., Europos jūrų agentūros veiklą, siekiant perkelti tarptautines taisykles į ES teisę ir įgyvendinant bei remiant jūrų politiką;

48.

ypač pabrėžia būtinybę pagreitinti uostų infrastruktūrų pajėgumų modernizavimą ir augimą, numatant tikėtiną jūrų keliu pervežamų prekių masto didėjimą; primena, jog siekiant šio tikslo reikalingos plataus masto investicijos, o jas vykdant bus būtina laikytis skaidraus ir sąžiningo finansavimo taisyklių, kad būtų užtikrinta sąžininga Europos uostų konkurencija; ragina Komisiją šiam tikslui užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą;

49.

ragina Komisiją atsižvelgti į komunikatą „Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m.“ ir šią rezoliuciją rengiant Transporto baltąją knygą;

50.

ragina sukurti politiką, kuri skatintų uostų ir vidaus ryšius (sausieji uostai ir logistikos platformos) tose vietovėse, kur yra perkrovos problemų, ir kad ji prisidėtų prie TEN-T gairių peržiūros;

51.

pabrėžia laivų statybos, leidžiančios įvaldyti ir laivuose panaudoti naująsias technologijas bei išsaugoti Europos turimas žinias, būtinas naujos kartos laivų statyboms, ekonominę ir strateginę svarbą; ragina priimti priemones teikti paramą naujovėms, moksliniams tyrimams, plėtrai ir profesiniam rengimui, siekiant, kad būtų sukurta konkurencinga ir naujovėms imli Europos laivų statybos sistema;

52.

ragina, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose būtų privaloma keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus pritaikyti riboto judrumo asmenims;

53.

palankiai vertina iniciatyvą plėtoti keleivių vežėjų ir kruizų gerosios patirties kokybės kampaniją keleivių teisių srityje;

54.

prašo Komisijos atsižvelgti, šiuo metu persvarstant TEN-T gaires, į ES jūrų transporto politikos iki 2018 m. rekomendacijas, ypač veiksmingos jūrų greitkelių ir upių transporto integracijos aspektu, taip pat Europai svarbių uostų tinklo integracijos aspektu;

55.

ragina Komisiją parengti atitinkamą Europos vidaus vandenų laivybos strategiją ir suderinti ją su dabartine strategija, kad būtų skatinama optimali prekių vežimo grandinė tarp jūrų ir vidaus vandenų;

56.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti veiksmų planą, kurį jį pažadėjo parengti siekdama papildyti komunikatą ir į jį įtraukti būtinus patikslinimus;

57.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/16

A.

kadangi itin svarbu suteikti ir supaprastinti universalią prieigą prie Europos kultūros paveldo skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti, kad šis paveldas būtų skatinamas ir saugomas ateities kartoms Europoje ir už jos ribų,

B.

kadangi skaitmeninant Europos kultūros paveldo medžiagą itin svarbi Europos politika kultūros srityje, kuri atspindėtų ryžtingą Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą išsaugoti, gerbti ir skatinti kultūros įvairovę,

C.

kadangi turėtų būti kuo labiau skatinama ir kaip galima lengviau prieinama bendro Europos paveldo gausa ir įvairovė, taip pat ir už Europos ribų, o valstybės narės ir kultūros institucijos, ypač bibliotekos, stengdamosi tai užtikrinti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, turi atlikti pagrindinį vaidmenį,

D.

kadangi Europos kultūros paveldą daugiausia sudaro viešai prieinami kūriniai, o suteikiant prieigą prie šių kūrinių skaitmeninėje erdvėje turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti kokybišką jų formatą,

E.

kadangi norint gerinti švietimo ir gyvenimo standartus prioritetas turi būti teikiamas prieigai prie kultūros ir švietimo informacijos,

F.

kadangi būtina nustatyti bendrus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo standartus ir kadangi daugybė įvairiose bibliotekose saugomų suskaitmenintų kūrinių viešai neprieinami dėl to, kad nesutampa jų skaitmeniniai formatai,

G.

kadangi bibliotekos savo personalo dėka yra labiausiai kvalifikuotos institucijos atlikti kūrinių skaitmeninimo proceso priežiūrai ir šiam procesui valdyti,

H.

kadangi Europos skaitmeninė biblioteka turėtų būti daugiau negu informacijos tvarkymo priemonėmis valdoma skaitmeninė kolekcija – ji turėtų aprėpti kuo įvairesnių techninių pajėgumų vystymą ir išteklius informacijai kurti, tyrinėti ir naudoti,

I.

kadangi turi būti atsižvelgta į spartų naujų technologijų vystymąsi ir į jo lemiamus kultūrinės veiklos pokyčius, taip pat į skaitmeninimo projektus, kurie šiuo metu įgyvendinami už Europos ribų,

J.

kadangi, savo ruožtu, valstybės narės turi nedelsdamos telkti didesnes pastangas, vienyti pajėgas ir apsirūpinti būtinomis priemonėmis, reikalingomis išsaugoti ir skatinti savo indėliui į Europeaną, ir taip didinti Europos regimumą pasaulyje,

K.

kadangi iki šiol suskaitmeninta tik nedidelė Europos kultūros paveldo dalis, valstybėse narėse daroma nevienoda pažanga šioje srityje, o viešojo finansavimo, skirto didelio masto skaitmeninimui atlikti, nepakanka; kadangi valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos pagreitinti viešai prieinamų ir privačiai saugomų kūrinių skaitmeninimo procesą,

L.

kadangi Europos kultūros paveldo ir mokslinės medžiagos skaitmeninimas taip pat naudingas ir kitiems sektoriams, pvz., švietimo, mokslo sektoriams, moksliniams tyrimams, turizmui, verslui, naujovėms ir žiniasklaidai,

M.

kadangi skaitmeninės technologijos taip pat yra puiki priemonė, užtikrinanti galimybę susipažinti su Europos kultūros paveldu tiems žmonėms, įskaitant ir neįgaliuosius, kurie susiduria su prieigos prie kultūros kliūtimis,

N.

kadangi ES valstybėse narėse labai skiriasi autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, o padėtis, susijusi su daugybės kūrinių autorių teisėmis, lieka neaiški,

O.

kadangi būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti XX ir XXI amžių turinio „skaitmeninės juodosios skylės“ klausimą, nes didelės kultūrinės vertės darbai nyksta nepanaudoti; kadangi priimant bet kokį sprendimą turi būti tinkamai atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus,

P.

kadangi bet kuris saugomas ar viešai prieinamas kūrinys, kurio teisių turėtojo ar turėtojų arba gretutinių teisių turėtojų neįmanoma nustatyti ar rasti, nors buvo atlikta dokumentais patvirtinta išsami paieška, turėtų būti laikomas nenustatytos autorių teisės kuriniu,

Q.

kadangi būtina išsamiau informuoti apie Europos skaitmeninės bibliotekos fondo darbo pažangą,

R.

kadangi būtina užtikrinti didesnį Europos Sąjungos veiklos skaidrumą,

1.

palankiai vertina tai, kad sukurta ir plėtojama aukštos kokybės turinio Europos skaitmeninė biblioteka, muziejus ir archyvas Europeana – bendras tiesioginės daugiakalbės prieigos prie Europos kultūros paveldo taškas ir vartai į jį;

2.

pažymi, kad skaitmeninei bibliotekai Europeana turėtų būti keliamas tikslas saugoti Europos kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų kaupti bendrą Europos atmintį, o labiau pažeidžiami dokumentai būtų apsaugoti nuo žalos, daromos nuolat juos naudojant;

3.

pabrėžia, kad kiekvienam iš toli pasiekiama skaitmeninė biblioteka Europeana yra kultūros demokratizacijos priemonė, taigi labai didelis visuomenės segmentas galės susipažinti su retais ar senais Europos paveldo dokumentais, nors dėl pastarųjų išsaugojimo problemos paprastai juos sunku pasiekti;

4.

pabrėžia, kad vystant Europeaną svarbu užtikrinti, kad tai būtų visapusiškai veiksminga sistema, turinti daugiakalbę sąsają, pasižyminti semantinėmis žiniatinklio ypatybėmis, išsauganti aukštą kūrinių kokybę ir suteikianti prieigą prie informacijos visame pasaulyje;

5.

ragina užtikrinti, kad įvairių suskaitmenintų objektų skaičius Europeanoje iki 2015 m. siektų 15 mln.;

6.

labai apgailestauja, kad valstybių narių indėlis į Europeanos turinį nevienodas, ir primygtinai ragina jas bei kitas kultūros institucijas glaudžiai bendradarbiauti skaitmeninant kūrinius ir visais įmanomais lygmenimis dėti nenutrūkstamas pastangas rengiant skaitmeninimo planus, savo ruožtu, vengti pakartotinių veiksmų ir, norint, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai (iki 2010 m. suskaitmeninta 10 mln. dokumentų), užtikrinti, kad kultūros turinys būtų skaitmeninamas greičiau;

7.

pabrėžia būtinybę svarstyti klausimą dėl to, kaip skaitmeninimo planus parengusios kultūros institucijos galėtų būti skatinamos sudaryti susitarimus su teisių turėtojais, siekiant, kad kūriniai būtų prieinami daugiateritoriniu lygmeniu ir skatinama konkurencinės aplinkos plėtra dalyvaujant interneto knygų pardavėjams bei taip padedama skleisti Europos kultūros paveldą visame žemyne;

8.

pažymi, jog iki šiol vien Prancūzija parūpino 47 proc. visų Europeanos suskaitmenintų objektų, taigi būtina gerokai aktyviau raginti valstybes nares prisidėti ir užtikrinti jų nacionalinių bibliotekų ir kultūros institucijų dalyvavimą šiame procese, kad visiems europiečiams būtų suteikta visapusiška prieiga prie jų pačių kultūros paveldo;

9.

ragina Komisiją padėti ieškoti būdų ir priemonių, reikalingų atkreipti valstybių narių dėmesiui į tai, kad Europeanos vartotojai ieško jų nacionalinėse kolekcijose prieinamų svarbių kūrinių, tačiau ne naudodamiesi Europeana;

10.

pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu skaitmeninimas potencialiai naudingas, nes suskaitmeninus kultūros vertybes daromas didelis ekonominis poveikis – ypač su kultūra susijusiems veiklos sektoriams – ir stiprinama žinių ekonomika, tačiau turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kultūros turtas nėra standartinė ekonomikos prekė, taigi jis turėtų būti apsaugotas nuo pernelyg didelės komercializacijos;

11.

pabrėžia, kad Europeana turėtų tapti vienu iš pagrindinių švietimo ir mokslinių tyrimų orientyrų; mano, kad nuosekliai įtraukus Europeaną į švietimo sistemą jaunieji europiečiai priartėtų prie savo kultūros, literatūros ir mokslo paveldo bei turinio; mano, kad ji taptų konvergencijos erdve ir prisidėtų prie ES transkultūrinės sanglaudos;

12.

pabrėžia, kad pagrindinis kriterijus kuriant portalą turėtų būti tai, ar vartotojui lengva juo naudotis, ypač tai, ar turinys randamas paprastu ir suprantamu būdu;

13.

pabrėžia, jog siekiant, kad naudotis Europeana būtų patogu visiems ES piliečiams, būtina kuo greičiau rasti būdų skelbti joje informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis;

14.

pažymi, kad plėtojant portalą turėtų būti atsižvelgta į neįgaliųjų reikmes: jiems turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie bendrų Europos žinių; todėl ragina leidėjus pasirūpinti, kad daugiau kūrinių būtų prieinama neįgaliems asmenims patogiu formatu; rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų parengtos specialios skaitmeninės kuo didesnės dalies turinio versijos, pvz., įskaitant jas balsu;

15.

pabrėžia lygiateisės prieigos prie bendro Europos kultūros paveldo svarbą ir prašo valstybių narių pašalinti ES viduje esančias kliūtis, kurios trukdo naudotis kai kuriomis Europeanos turinio dalimis;

16.

pabrėžia, kad privatiems asmenims ir viešosioms institucijoms turi būti užtikrinta galimybė naudotis nemokama prieiga prie portalo Europeana ir susipažinti su jame laikomais dokumentais, jų nepersikeliant; pabrėžia, kad portalui Europeana turėtų būti suteikta galimybė imti mokestį už visų autoriaus teisių saugomų kūrinių ir kitos medžiagos perkėlimą ir atspausdinimą; šis mokestis turėtų būti socialiai priimtinas;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų išvengta žinių skirtumo tarp Europos ir ES nepriklausančių šalių, ir užtikrinti europiečiams visapusišką prieigą prie įvairaus jų pačių kultūros paveldo bei suteikti visame pasaulyje lengvesnę prieigą prie jo;

18.

ragina Komisiją tęsti aukščiausiojo lygio ekspertų grupės pradėtą darbą, kadangi taip prisidedama prie bendros Europos skaitmeninių bibliotekų vizijos, ir pritaria praktiniams svarbiausių problemų, neigiamai veikiančių interneto prieigą prie kultūros vertybių, sprendimams;

19.

pabrėžia, kad Europeaną administruojantys subjektai turėtų imtis visų būtinų veiksmų, kad Europos piliečiams, ypač tiems, kurie dalyvauja kultūrinėje privataus, viešojo ir švietimo sektorių veikloje, apie šią skaitmeninę biblioteką būtų skelbiama internetu ir neinternetinėmis priemonėmis;

20.

ragina turinio teikėjus užtikrinti įvairesnio tipo Europeanos turinį – ypač kai tai susiję su garso ir vaizdo turiniu – ir atkreipti ypatingą dėmesį į žodinėms kultūroms priklausančias raiškos formas ir į itin pažeidžiamos būklės kūrinius atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės, ypač į autorių ir atlikėjų, teises; todėl pabrėžia, kad norint apsaugoti kūrinio vientisumą ir išvengti bet kokio galimo įsikišimo (cenzūros, kūrinio pakeitimų ir t. t.) svarbu paisyti neturtinių teisių;

21.

yra įsitikinęs, kad laisva meninė raiška yra fundamentali vertybė; mano, kad kultūros institucijoms ar kaupėjams neturėtų būti taikoma Europeanoje pateikiamo Europos kultūros, literatūros ar mokslo turinio kontrolė ar cenzūra;

22.

yra įsitikinęs, kad net ir pakeitus formatą viešai prieinamas turinys analoginiu pavidalu ir toliau turėtų būti viešai prieinamas skaitmeninėje aplinkoje;

23.

primena, kad svarbiausias Europos skaitmeninimo politikos tikslas turi būti Europos kultūros paveldo apsauga ir kad šiuo požiūriu būtinos garantijos neišskirtiniam skaitmeninimo veiklos statusui užtikrinti, kad dėl šios veiklos nebūtų kuriamos naujos, skaitmeninimo proceso paskatintos, teisės, pvz., įpareigojimas mokėti už pakartotinį viešai prieinamų kūrinių naudojimą;

24.

primena, kad turi būti sudarytos sąlygos Europeanai pasinaudoti susitarimais, viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu pasirašytais su kitomis bibliotekomis, ir kad todėl minėtosios bibliotekos turi būti aprūpintos fizinėmis jau suskaitmenintų bylų kopijomis;

25.

pažymi, kad fizinės viešai prieinamų kūrinių, suskaitmenintų privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu, bylos turi likti institucijos, kuri atstovauja viešojo sektoriaus partneriui, nuosavybe ir kad įrodžius, jog tai neįmanoma, ir todėl valstybės narės kultūros institucijai privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu sudarius susitarimą, į kurį įtrauktos išskirtinės teisės suskaitmeninti jų nacionalinio paveldo kūrinį sąlyga, prieš juos pateikiant į Europeaną turi būti gauta garantija, kad pasibaigus minėtosios sąlygos galiojimo terminui suskaitmenintos bylos taps šios institucijos nuosavybe;

26.

pabrėžia, kad skaitmeninė biblioteka neturi nukrypti nuo savo pradinio tikslo, t. y. užtikrinti, kad platinti žinias internetu nebūtų palikta privačioms komercinėms bendrovėms, kad dėl kūrinių skaitmeninimo nebūtų varžomas Europos paveldo viešumas ir kad dėl šios priežasties nebūtų privatizuota visuomeninė sfera;

27.

rekomenduoja Komisijai kreiptis į skaitmeninio turinio teikėjus su prašymu sertifikuoti Europeanoje pateikiamas tinklavietes;

28.

ragina Europos kultūros institucijas, atsakingas už viešai prieinamų kūrinių turinio skaitmeninimą, užtikrinti prieigą prie šio turinio pasitelkiant Europeaną ir neriboti prieigos, pvz., suteikiant ją tik savo šalies teritorijoje;

29.

pabrėžia, kad vadovaujantis kompleksiniu sektorių požiūriu ir nepažeidžiant intelektinę nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei išsaugant teisėtus teisių turėtojų interesus turėtų būti rasti sprendimai dėl galimybių Europeanoje suteikti prieigą prie kūrinių, kurių autorių teisės saugomos, ypač prie nebespausdinamų ir nenustatytos autorių teisės kūrinių; yra įsitikinęs, kad pirmenybė galėtų būti teikiama tokiems sprendimams, kaip išplėstinė kolektyvinių licencijų sistema, ar kitokiai kolektyvinio valdymo praktikai;

30.

palankiai vertina Komisijos inicijuotą diskusiją ES autoriaus teisių teisės klausimais, kuria siekiama užtikrinti teisių turėtojų ir vartotojų teisių pusiausvyrą globalinių saitų siejamame pasaulyje atsižvelgiant į sparčiai kintančią naujų interneto technologijų tikrovę ir socialinę bei kultūrinę praktiką;

31.

atsižvelgdamas į tolesnį autoriaus teisių apsaugos vystymąsi Europoje, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti kaip galima labiau suderintas ir kuo išsamesnes teisines nuostatas, kurias taikant būtų užtikrinta, kad paties skaitmeninimo proceso metu neįsigaliotų sui generis autoriaus teisės; laikosi nuomonės, kad šių diskusijų metu taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar viešosioms institucijoms skaitmeninant nenustatytos autoriaus teisės kūrinius turėtų būti numatytos teisinės išimtys;

32.

pabrėžia nenustatytų autorių teisių kūrinių svarbą, nes šių kūrinių teisės taip pat saugomos, nors net atlikus kruopščią paiešką nepavyko nustatyti šių teisių turėtojų, o taip pat būtinybę pagal sektorius kruopščiai nustatyti tokių kūrinių rūšį ir apimtis, siekiant surasti tinkamą sprendimą;

33.

ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl nenustatytų autoriaus teisių kūrinių skaitmeninimo, išsaugojimo ir jų sklaidos remiantis savo 2009 m. spalio 19 d. komunikatu „Autorių teisės žinių ekonomikoje“, kadangi tai padėtų išspręsti šiuo metu aktualų teisinio nekonkretumo klausimą atsižvelgiant į kruopščios teisių turėtojų paieškos ir jų atlygio reikalavimų;

34.

pritaria Komisijos ketinimui glaudžiai bendradarbiaujant su visomis susijusiomis suinteresuotomis šalimis parengti paprastą ir ekonomišką teisių išaiškinimo sistemą, kuri būtų taikoma siekiant suskaitmeninti paskelbtus kūrinius ir užtikrinti interneto prieigą prie jų;

35.

todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip projektas ARROW (5), kurio partneriai yra teisių turėtojai ir bibliotekų atstovai, ir joms pritaria, ypač todėl, kad šių iniciatyvų tikslas – nustatyti teisių turėtojus ir jų teises ir išsiaiškinti su kūrinio teisėmis susijusią padėtį, įskaitant tai, ar tai nenustatytos autorių teisės kūrinys ir ar šis kūrinys jau nebespausdinamas;

36.

ragina Komisiją sukurti Europos nenustatytų autoriaus teisės kūrinių, t. y. saugomų kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi ar negali būti nustatyti, nors atlikta kruopšti, dokumentais pagrįsta, jų paieška, duomenų bazę, su kurios pagalba būtų galima keisti informacija apie teisių turėtojus ir taip užtikrinti mažesnes atidžiai teisių turėtojų paieškai skiriamas sąnaudas;

37.

pritaria nuosekliam Europos lygmeniu priimtam sprendimui dėl nenustatytos autorių teisės kūrinių skaitmeninimo ir sklaidos: iš pradžių jie turi būti aiškiai apibrėžti, nustatyti bendri standartai (įskaitant deramos atidos principą stengiantis rasti šių kūrinių savininkus) ir išspręsti galimo autoriaus teisių pažeidimo klausimą, kai naudojamasi minėtaisiais nenustatytos autoriaus teisės kūriniais;

38.

pabrėžia, kad būtina rasti sprendimą dėl asmeninių dokumentų (korespondencijos, užrašų, nuotraukų ir filmų), kuriuos saugo kultūros institucijos, bet niekada nėra jų publikavusios ar viešai paskelbusios, nors tai kelia privatumo apsaugos ir moralinių teisių klausimus;

39.

pažymi, kad būtina kurti technologijas, skirtas užtikrinti ilgalaikiam ir tvariam skaitmeniniam išsaugojimui, prieigos prie turinio sistemų savitarpio suderinamumui, daugiakalbei navigacijai ir turinio prieinamumui bei nustatyti vienodiems standartams; palankiai vertina tai, kad kaupiant Europeanos kolekciją nuolat naudojama atvirojo kodo programinė įranga;

40.

rekomenduoja Komisijai saugoti atsargines nacionalinių institucijų ar privačiojo sektoriaus partnerių pateiktos suskaitmenintos medžiagos bylas šiems partneriams ar institucijoms priklausančiose techninės įrangos laikmenose;

41.

rekomenduoja Komisijai ir privačiojo sektoriaus institucijoms partnerėms rasti IT sprendimus, pvz., sukurti pastovųjį (angl. read-only) ir nuo kopijavimo apsaugotą formatus ir pritaikyti juos tinklavietėje Europeana paskelbtai suskaitmenintai medžiagai, kuri saugoma autoriaus teisėmis; rekomenduoja bylos pristatymo puslapyje pateikti nuorodą į turinio teikėjo tinklavietę, iš kurios būtų galima dokumentą persikelti laikantis teikėjo nustatytų sąlygų;

42.

rekomenduoja Komisijai primygtinai reikalauti nustatyti standartinį suskaitmenintų kūrinių elektroninį formatą ir užtikrinti, kad suskaitmeninti dokumentai būtų suderinami su interneto sąsaja ir duomenų baze;

43.

prašo aukščiausiojo lygio ekspertų grupę išnagrinėti galimybę naudoti „Web 2.0“ programinę įrangą atskiroje interneto erdvėje;

44.

pabrėžia, kad norint užtikrinti ilgalaikę Europeanos veiklą būtina sukurti tvaraus finansavimo ir valdymo modelį ir kad kuriant šį valdymo modelį esminį vaidmenį atlieka tiesiogiai suinteresuotos šalys;

45.

pabrėžia, kad norint pakelti didelių skaitmeninimo sąnaudų naštą ir atlaikyti laiko spaudimą turi būti sukurti nauji finansavimo metodai, pvz., pasitelkiant privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, jeigu ši partnerystė, skatindama prieigą prie kūrinių su kultūros institucijų pagalba, atitinka intelektinės nuosavybės ir kompetencijos nuostatas; taip bibliotekoms būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie suskaitmenintų bylų netaikant jokių laiko apribojimų;

46.

pabrėžia, kad svarbus suderintas Europos lygmens požiūris į viešo ir privataus sektorių partnerystės sąlygų klausimą ir kad būtina nuodugniai ištirti partnerystės susitarimus su privačiais subjektais dėl skaitmeninimo planų, ypač dėl išimtinių teisių trukmės, dėl indeksavimo ir nuorodų paieškos sistemoje, kurias savo tikslais naudoja skaitmeninių bylų bibliotekos, dėl paslaugų tęstinumo ir minėtųjų nekonfidencialaus pobūdžio susitarimų bei skaitmeninimo kokybės;

47.

pažymi, kad nacionalinėse bibliotekose saugomų kūrinių skaitmeninimas yra mokesčių mokėtojų finansinių investicijų rezultatas, pasiektas jiems mokant mokesčius; todėl pabrėžia, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pagrindu pasirašytose sutartyse turi būti numatyta galimybė į visų paieškos sistemų rodyklę įtraukti kūrinio, kurį bibliotekos vardu suskaitmenino privačiam sektoriui atstovaujanti partnerystės šalis, kopiją, kad ją būtų galima rasti ne tik privačiam partnerystės sektoriui atstovaujančios bendrovės, bet ir bibliotekos tinklavietėje;

48.

primena, kad privačių partnerių dalyvavimas skaitmeninimo procese neturi sudaryti sąlygų privačiam monopoliui, kuris keltų grėsmę kultūros įvairovei ir pliuralizmui, formuotis ir kad norint įtraukti privačias bendroves būtina užtikrinti, kad jos vadovautųsi konkurencijos nuostatomis;

49.

pabrėžia, kad rėmimas yra įdomi alternatyva Europeanai, kadangi tai galimybė finansuoti ne tik skaitmeninimo veiklą, bet ir tvarkyti atsiskaitymo už nebespausdinamų kūrinių, kūrinių, kurių autoriaus teisės nenustatytos ir kurių autorių teisės saugomos, autorių teises procedūras bei skelbti šiuo kūrinius internetu;

50.

pabrėžia, kad didelę dalį finansavimo turėtų sudaryti viešieji indėliai, t. y. ES, valstybių narių ir kultūros organizacijų indėliai, ir siūlo Europeanos skaitmeninimo procesą vertinti kaip dalį Lisabonos strategijos, o į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti atskirą biudžeto eilutę;

51.

pabrėžia, jog tik numačius atskirą biudžeto eilutę galima sudaryti sąlygas, reikalingas užtikrinti, kad turimos lėšos būtų leidžiamos skaidriai ir vadovaujantis nustatytais tikslais;

52.

pažymi, kad iki šiol pagal programą „eContentplus“ 2009–2011 m. laikotarpiu Europeanai skirta tik 6,2 mln. eurų;

53.

ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti kelis kartus didesnį negu iki šiol Europeanos finansavimą;

54.

pabrėžia būtinybę panaikinti teisines kliūtis, su kuriomis susiduriama ES lygmeniu, kad bibliotekos galėtų kreiptis dėl Europos finansavimo skaitmeninimo veiklai;

55.

ragina valstybes nares ir Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę Europeanos sąnaudų ir pasiektos pažangos ataskaitą;

56.

siūlo, kad jau 2011 m. Parlamentas kartu su Komisija persvarstytų finansavimo procedūras ir parengtų tausų projekto finansavimo 2013 m. ir vėlesniuoju laikotarpiu modelį; laikosi nuomonės, kad perėjus prie privataus ir viešojo finansavimo sistemos būtų padidintas svetainės potencialas;

57.

siūlo surengti finansavimo ir reklamos kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“ ir išsamiau supažindinti su šiuo klausimu bei paaiškinti jo svarbą, taip pat rekomenduoja skirti dalį Europeanai numatytų išteklių kuo didesnės dalies visuomenės informavimo apie biblioteką, kurioje saugoma kaip galima gausesnė kūrinių kolekcija, tikslu pasitelkiant visų rūšių (tekstinę, garso ir vaizdo) žiniasklaidą;

58.

siūlo kūrybingai reklamuoti kampaniją „Prisijunk prie Europeanos“; ši kampanija, vykdoma ir remiama viešo ir privataus sektorių partnerystės pagrindu, pirmiausia turėtų būti skirta jaunimui, pvz., ji galėtų būti rengiama tarptautinių sporto renginių arba meno parodų ir su kultūros sritimis susijusių konkursų metu;

59.

ragina Komisiją inicijuoti žiniasklaidos ir interneto kampaniją, skirtą populiarinti tinklavietei Europeana, nukreipti srautui iš Europos serverių į Europeanos šaltinius, kaip pagrindinę skaitmeninio formato duomenų prieigos vietą, ir paraginti valstybėms narėms bei kultūros institucijoms teikti turinį šiai tinklavietei; kartu ragina surengti specialią žiniasklaidos kampaniją, kuri būtų skirta visų švietimo sistemos lygmenų studentams ir mokytojams ir kurios metu didžiausias dėmesys būtų skiriamas Europeanos skaitmeninių išteklių panaudai lavinimo tikslais;

60.

laikosi nuomonės, kad ši kampanija labai panaši į veiklą, kurios raginama imtis siekiant panaikinti Europoje vis dar aktualų skaitmeninį pasidalijimą, ir užtikrinti, kad Europeana ir kitas interneto turinys, informacija bei galimi jų privalumai būtų prieinama kiekvienam, kad ir kur tas asmuo būtų; rekomenduoja grįsti šią kampaniją ir ypač Europeanos naudojimo mokyklose potencialą supratimu, kad interneto prieiga prie išsamesnio turinio ir įvairiapusiškesnės informacijos nėra tikslas savaime, taigi be to turi būti imamasi iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama stimuliuoti kritišką interneto turinio ir informacijos analizę;

61.

ragina Komisiją užtikrinti, kad informacijos kampanijos ir panaši su Europeana susijusi informuotumo didinimo veikla būtų vykdoma per atitinkamas partnerines organizacijas valstybėse narėse;

62.

palankiai vertina dabartinį Europos skaitmeninės bibliotekos fondo indėlį skatinant oficialius muziejų, archyvų, garso ir vaizdo archyvų ir bibliotekų susitarimus dėl bendradarbiavimo kuriant jungtinį portalą Europeana ir užtikrinant jo ilgalaikiškumą;

63.

yra įsitikinęs, kad kultūros institucijos ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį administruodamos Europeaną ir kad ši administracinė veikla turėtų būti kuo demokratiškesnė; ragina jas bendradarbiauti siekiant, kad tas pats darbas nebūtų skaitmeninamas kelis kartus, o ištekliai būtų naudojami racionaliai;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti šio projekto valdymą ir užtikrinti, kad būtų paskirta kompetentinga nacionalinio lygmens institucija, kuri vadovautų skaitmeninimo procesui ir jį stebėtų, skatintų informacijos apie projektą Europeana sklaidą tarp bibliotekų ir kultūros medžiagos teikėjų ir rinktų turimą skaitmeninę medžiagą tiesiai iš teikėjų, siekdama ją konvertuoti pagal vieną skaitmeninį standartą, kad naujasis turinys galėtų būti nedelsiant įkeltas į duomenų bazę Europeana; laikosi nuomonės, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė teikti prioritetą siekiui rinkti turimą skaitmeninę medžiagą, parengtą įgyvendinant bendrai su Europos Sąjunga finansuojamus projektus, ir ją įkelti į skaitmeninę biblioteką Europeana;

65.

siekdamas, kad būtų kuo veiksmingiau koordinuojamas Europeanos administravimas, nustatyti aiškūs realistiški tikslai ir prireikus iš naujo įvertinta svetainės veikla, siūlo skelbti viešus kvietimus dalyvauti konkurse;

66.

rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybę įsteigti Europos organą, kuris koordinuotų nacionalinių institucijų dalyvavimą stebint skaitmeninimo procesą, taip pat mokėjimus autoriams už autoriaus teises ir kitus projektui Europeana aktualius klausimus;

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/25

A.

kadangi gyvūnų sveikatos standartai gyvybiškai svarbūs Europos gyvulininkystei administruoti, nes jie turi vis daugiau įtakos ūkių konkurencingumo lygiui,

B.

kadangi derinant bet kurias galvijų apsaugos nuostatas Europos Sąjungoje tuo pačiu tikslu turi būti nustatytos importo taisyklės siekiant užtikrinti, kad Europos gamintojai išvengtų nepalankios padėties Europos rinkoje,

C.

kadangi bet kokia veikla, skirta gyvūnams apsaugoti ir jų gerovei užtikrinti, turi būti grindžiama principu, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės ir kad turi būti atsižvelgta į jų specifines reikmes, ir kadangi gyvūnų gerovė 21 amžiuje yra humaniškumo išraiška ir Europos civilizacijos bei kultūros uždavinys,

D.

kadangi įgyvendinant gyvūnų gerovės strategiją svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į padidėjusias gyvūnų gerovės išlaidas, ir kadangi nemezgant dialogo Europos ir pasaulio lygmenimis, nevykdant ryžtingos informavimo skatinimo politikos ir neskleidžiant informacijos apie aukštų gyvūnų gerovės standartų privalumus Europoje ir už jos ribų, t. y. šią strategiją vienašališkai įgyvendinant tik Europos Sąjungoje, ambicinga gyvūnų gerovės politika gali būti tik iš dalies sėkminga,

E.

kadangi siekiant toliau plėtoti gyvūnų apsaugą Bendrijoje būtina aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir integruoti gyvūnų apsaugą į visus susijusius poveikio vertinimus, o į sprendimų priėmimo procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; kadangi dabartinių nuostatų skaidrumas, priėmimas ir vienodas taikymas bei stebėsena, kaip jų laikomasi visais lygmenimis, yra būtina sąlyga, kad Europoje būtų įgyvendinta sėkminga gyvūnų apsaugos strategija,

F.

kadangi pastaraisiais metais Europoje priimta įvairių su gyvūnų gerove susijusių teisės aktų, o pasiektas gyvūnų apsaugos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje,

G.

kadangi savo 2006 m. parengtoje rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją prieš rengiant kitą veiksmų planą pateikti gyvūnų gerovės politikos rengimo ataskaitą ir įtraukti į savo tarptautinių derybų darbotvarkę klausimą dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo visose srityse,

H.

kadangi dar 2006 m. Parlamentas pabrėžė būtinybę geriau informuoti piliečius apie gyvūnų gerovę ir apie mūsų gamintojų pastangas siekiant laikytis taisyklių,

I.

kadangi gyvūnų gerovė negali būti pamiršta, nes jos dėka Europos Sąjunga gali įgyti santykinį pranašumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu atviroje rinkoje Europos Sąjunga užtikrins, kad visi iš trečiųjų šalių įvežti gyvūnai ir mėsa atitiks tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos Sąjungoje,

J.

kadangi tuo metu, kai bus vertinamas ir analizuojamas Bendrijos veiksmų planas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., Europos Sąjunga turi įsipareigoti ryžtingai pasisakyti už gyvūnų gerovės standartų įtraukimą į kito PPO susitarimo skirsnį dėl žemės ūkio iki bus galutinai sudarytas bendrasis susitarimas,

K.

kadangi gyvūnų gerovė, gyvūnų sveikata ir gaminių sauga susiję ir kadangi užtikrinant aukšto lygio gyvūnų gerovę, pradedant jų veisimu ir baigiant paskerdimu, galima pagerinti gaminių saugą ir kokybę,

L.

kadangi tam tikra vartotojų grupė sutinka mokėti didesnę kainą už aukštesnius gyvūnų gerovės standartus atitinkančius produktus, nors kur kas daugiau vartotojų iki šiol renkasi pigesnius produktus,

M.

kadangi savo minėtoje 2006 m. rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai tvirtino, kad priimamos taisyklės, standartai ir rodikliai turėtų būti grindžiami naujausiomis technologijomis ir mokslo žiniomis, ir pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į ekonominius aspektus, nes būtent siekiant užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus ES ūkininkai patiria veiklos, finansinių ir administracinių išlaidų; kadangi nesilaikant abipusiškumo principo kyla grėsmė, kad bus nesąžiningai konkuruojama su Bendrijai nepriklausančiais gamintojais,

N.

kadangi Europos Sąjunga, analizuodama Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m. ir prieš pradėdama svarstyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpiu po 2013 m. klausimus, turi prisiimti nuoseklią poziciją gerovės klausimu atsižvelgdama į ekonominius padarinius, susijusius su papildomomis gyvulių augintojams tenkančiomis išlaidomis, ir susiedama juos su jiems skirtais adekvačiais priedais prie pajamų, kurie būtų skiriami kainų ir rinkų ir (arba) tiesioginės pagalbos politikos pagrindu,

O.

kadangi itin svarbu, jog šalia Europos gyvūnų apsaugos politikos būtų vykdoma nuosekli prekybos politika, kuri turi būti grindžiama tuo, kad, nepaisant ES pastangų, gyvūnų gerovės klausimai neįtraukti nei į 2004 m. liepos mėn. pagrindų susitarimą, nei į jokį kitą svarbų PPO Dohos derybų raundo dokumentą; kadangi tol, kol pagrindiniai PPO prekybos partneriai iš esmės nepakeis savo požiūrio, ekonomiškai nenaudinga taikyti tolesnius gyvūnų gerovės standartus, nes tai darytų neigiamą poveikį tarptautiniam gamintojų konkurencingumui,

P.

kadangi gyvūnų gerovė visuotinai suvokiama kaip su gera gyvūnų padėtimi ir sveikata susijusių standartų ir normų, skirtų patenkinti atitinkamų rūšių gyvūnams būdingiems poreikiams ir ilgalaikėms gerovės reikmėms, taikymo rezultatas; kadangi Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (GSO) pripažįsta, kad vieni iš svarbiausių gyvūnų gerovės reikalavimų yra maistas ir vanduo, galimybė natūraliai elgtis ir sveikatos priežiūra,

Q.

kadangi 2009 m. spalio mėn. Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ pažymima, kad „neretai maisto produktų tiekimo grandinės susitariančiųjų šalių derybinė galia labai skiriasi“ ir kad tai „neigiamai veikia maisto produktų tiekimo grandinės konkurencingumą, kadangi efektyviai dirbantys mažesni proceso dalyviai gali būti priversti tenkintis mažesniu pelningumu, o dėl to būtų ribojamos jų galimybės ir paskatos investuoti į produktų kokybės gerinimą ir diegti inovacijas gamybos procesuose“,

R.

kadangi dėl jau minėto išlaidų didėjimo gamyba gali būti perkelta į kitus regionus, kur gyvūnų apsaugos lygis žemesnis,

1.

teigiamai vertina Komisijos sprendimą daugiausia dėmesio daugiamečiame gyvūnų gerovės veiksmų plane skirti kelioms esminėms veiklos sritims, o vėliau imtis su jomis susijusių veiksmų;

2.

teigiamai vertina Bendrijos veiksmų planą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės 2006–2010 m., pagal kurį pirmą kartą į integruotą Europos koncepcijos gyvūnų apsaugos vystymo strategiją įtrauktas prie Amsterdamo sutarties pridėtas protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės;

3.

pažymi, kad dauguma į dabartinį veiksmų planą įtrauktų priemonių įgyvendinta patenkinamai;

4.

pažymi, kad įgyvendinus 2006–2010 m. veiksmų planą pastebėta teigiamų su gyvūnų gerove susijusių pokyčių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ES ūkininkų pastangos jiems neatnešė naudos nei rinkose, nei tarptautinėje prekyboje, ir pažymi, kad į tai turi būti atsižvelgta rengiant kitą veiksmų planą;

5.

teigiamai vertina darbą, atliktą siekiant rasti alternatyvius bandymų su gyvūnais sprendimus, tačiau apgailestauja, kad dar nepakankamai nuveikta siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos šiuo metu prieinamos bandymų su gyvūnais alternatyvos, jeigu jų esama, kaip reikalaujama pagal susijusius ES teisės aktus;

6.

pripažįsta Komisijos pastangas įtraukti į dvišalius prekybos susitarimus su prekyba nesusijusius klausimus, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, tačiau pabrėžia, kad šie su prekyba nesusiję klausimai turi būti veiksmingai skatinami dalyvaujant PPO;

7.

ragina Komisiją informuoti apie pažangą, padarytą PPO derybose siekiant pripažinti ne su prekyba susijusias problemas, įskaitant dėl gyvūnų gerovės, taip pat tai, kokiu mastu atsižvelgiama į gyvūnų gerovės klausimus ir standartus PPO Dohos derybų rando metu;

8.

ypač palankiai vertina pažangą, pasiektą vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą (angl. „Animal Welfare Quality Project“), susijusį su naujomis mokslo žiniomis ir informacija apie gyvūnų sveikatos ir gerovės rodiklius; tačiau pažymi, kad vykdant šį projektą nebuvo visapusiškai įvertintas klausimas dėl skatinimo praktiškai naudoti šiuos rodiklius;

9.

pripažįsta, kad būtina paisyti šiuo metu ES valstybėse narėse galiojančių gyvūnų gabenimo taisyklių, tinkamai jas įgyvendinti ir itin daug dėmesio skirti palydovinės sistemos, skirtos stebėti, kaip gabenami gyvūnai, sukūrimo klausimui, taip pat ragina Komisiją per laikotarpį iki veiksmų plano galiojimo pabaigos įvykdyti savo įsipareigojimus šioje srityje ir pateikti tyrimą, kurį parengti prašė Parlamentas ir kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1/200532 straipsnyje; ragina prieš įgyvendinant bet kokias naujas, moksliškai įrodytais objektyviais rodikliais pagrįstas, taisykles parengti ekonominio poveikio gyvulininkystei analizę;

10.

mano, kad tikslinga numatyta regioninės gyvūnų veislininkystės, rinkodaros ir skerdimo paskatas siekiant, kad būtų išvengta būtinybės toli gabenti veisiamus ir skerdžiamus gyvūnus;

11.

yra įsitikinęs, kad zoologijos sodai atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie laukinių gyvūnų išsaugojimą ir jų gerovę; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai griežtos kontrolės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos direktyvos 1999/22/EB (4) dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose nuostatų, ir ragina Komisiją inicijuoti direktyvos veiksmingumo ir jos įgyvendinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse tyrimą;

12.

palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant laikytis kiaulių veisimo reikalavimų, nors esama atvejų, kai šių reikalavimų nesilaikoma; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant su šiuo klausimu susijusių Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijų, įgyvendinamuose planuose ir toliau nepakankamai vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, nuostatomis, ir todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir susijusių sektorių atstovus identifikuoti atvejus, kai nesilaikoma minėtųjų reikalavimų, ir nustatyti šios veiklos priežastis bei dėti pastangas, būtinas užtikrinti veiksmingesniam šios direktyvos nuostatų taikymui;

13.

kartu ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma 2012 m. įsigaliosiančio draudimo auginti vištas dedekles nepagerintuose narvuose, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad sektorius pajėgtų vykdyti šį įsipareigojimą, ir stebėti įgyvendinimo procesą valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiaušinių importas į ES taip pat turi atitikti Europos gamintojams taikomas gamybos sąlygas;

14.

ragina visoje ES uždrausti prekiauti teisė aktų nuostatų neatitinkančias kiaušiniais;

15.

daro išvadą, kad daugeliu atžvilgių dabartinio veiksmų plano neįmanoma įgyvendinti, ir pabrėžia, kad prieš parengiant naujas taisykles būtina taikyti esamas taisykles; tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai taisyklių nesilaikoma, visose valstybėse narėse turi būti taikomos veiksmingos bausmės;

16.

pabrėžia, kad į Komisijos vertinimą, kurį ketinama atlikti 2010 m., turi būti įtraukta išsami pasiekimų analizė ir nurodyta, ko galima išmokti iš potencialių klaidų;

17.

apgailestauja, kad šiuo laikotarpiu Komisija neparengė aiškios komunikacijos strategijos, susijusios su gyvūnų gerovės standartus atitinkančio ūkininkavimo verte, ir apsiribojo 2009 m. spalio mėn. pateikta ataskaita;

18.

pripažįsta, kad remiantis Bendrijos teisės aktais visi gyvūnai laikomi jaučiančiomis būtybėmis (Sutarties 13 straipsnis); taigi pripažįsta, kad veiksmai daugiausia susiję su maisto produktams naudojamais gyvūnais ir kad būtina į 2011–2015 m. veiksmų planą įtraukti nuostatas dėl kitų kategorijų gyvūnų;

19.

primena, kad remiantis minėtąja 2006 m. rezoliucija buvo numatyta pasibaigus šiuo metu galiojančiam veiksmų planui priimti naują veiksmų planą, taigi primygtinai ragina Komisiją remiantis naujais įrodymais ir mokslo atradimais pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta galiojančio plano įgyvendinimas ir ES gyvūnų gerovės politika, taip pat parengti gyvūnų apsaugos veiksmų planą 2011–2015 m. laikotarpiui ir skirti jam būtiną finansavimą;

20.

ragina imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nedelsiant būtų vykdomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, suderinti standartai bei sudarytos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; siekdamas, kad būtų išvengta nereikalingo veiksmų kartojimosi, rekomenduoja įvertinti bet kokius pasiūlymus dėl naujų teisės aktų pasiūlymų lyginant juos su alternatyvia visapusiško esamų teisės aktų įgyvendinimo eiga;

21.

siūlo Komisijai savo vertinimo ataskaitoje, be kita ko, analizuoti, kokiu mastu dabartinis veiksmų planas atitiko Europos visuomenės reikmes gyvūnų gerovės srityje, sistemos tvarumą Europos gamintojų požiūriu ir poveikį vidaus rinkos funkcionavimui nuo tada, kai įgyvendinamas šis planas;

22.

ragina Komisiją pademonstruoti gyvūnų apsaugos standartų poveikį ir visapusiškai atsižvelgti į skirtingų veiksnių, pvz., gyvūnų gerovės, tvarumo, gyvūnų sveikatos, aplinkos, gaminių kokybės ir ekonomiškumo, savitarpio sąveiką;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje numatyta nauja teisinė padėtis, pagal kurią Europos Sąjunga ir valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos Europos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosminės erdvės politiką, turi visapusiškai paisyti gyvūnų – jaučiančių būtybių – gerovės reikalavimų, taip pat atsižvelgti į valstybių narių teisės aktų ar administracines nuostatas ir papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu; mano, kad šio straipsnio nuostatos taikomos visiems gyvuliams ir nelaisvėje laikomiems, pvz., maisto produktams naudojamiems, naminiams, cirko, zoologijos soduose gyvenantiems ir benamiams gyvūnams, ir atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos charakteristikos ir gyvenimo sąlygos reikalauja skirtingos priežiūros;

24.

ragina Komisiją remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnio nuostatomis ir poveikio tyrimu bei pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ne vėliau kaip 2014 m. pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl bendro ES gyvūnų gerovės teisės akto, pagal kurį – remiantis esamomis mokslo žiniomis ir įrodytais faktais – būtų prisidėta prie bendro gyvūnų gerovės koncepcijos, susijusių išlaidų ir svarbiausių taikomų sąlygų suvokimo;

25.

mano, kad remiantis gyvūnų sveikatos įstatymo nuostatomis į šį bendrą gyvūnų gerovės įstatymą turi būti įtrauktos tinkamos atsakingo gyvūnų laikymo, suderintos stebėsenos sistemos ir komparatyvinių duomenų rinkimo gairės, taip pat su gyvūnų laikytojų mokymu susiję reikalavimai ir nuostatos, pagal kurias būtų nustatyta konkreti gyvūnų savininkų, ūkininkų ir prižiūrėtojų atsakomybė; mano, kad norint tinkamai įgyvendinti visus šiuos reikalavimus, būtina užtikrinti gamintojams reikalingus išteklius;

26.

mano, kad remiantis Europos gyvūnų gerovės teisės aktais turėtų būti sukurtas bendras pagrindinis Europos Sąjungos gyvūnų gerovės standartas, kadangi tai prielaida laisvai ir nešališkai vietos ir iš trečiųjų šalių importuojamų produktų konkurencijai vidaus rinkoje užtikrinti; tačiau mano, kad turėtų būti numatyta galimybė leisti valstybėms narėms ir regionams nustatyti individualiems gamintojams ar gamintojų grupėms skirtas pažangesnes savanoriškas sistemas neiškraipant konkurencijos ir užtikrinant ES konkurencingumą tarptautinėse rinkose;

27.

mano, kad importuojami produktai turi atitikti tuos pačius gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie taikomi Europos ūkinės veiklos vykdytojams;

28.

ragina Europos ūkininkams kompensuoti daugiau gamybos išlaidų, susijusių su aukštesniais gyvūnų gerovės standartais; siūlo nuo 2013 m. įtraukti gyvūnų gerovės priemonių finansavimą į naujos BŽŪP paramos schemas;

29.

taip pat mano, kad svarbiausia šios politikos dalis turi būti piliečių informavimas apie aukštą gyvūnų gerovės lygį ES ir apie įvairių susijusių sektorių dedamas pastangas;

30.

mano, kad itin svarbu įtraukti gyvūnų gerovės reikalavimus į tarptautinius susitarimus, kadangi taip mūsų gamintojai galės konkuruoti pasaulinėje rinkoje, o gamyba nebus perkeliama į kitus regionus, kur gyvūnų gerovės lygis gerokai mažesnis ir todėl šie regionai nesąžiningai konkuruoja su mūsų modeliu;

31.

teigiamai vertina tai, kad minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate aptarti įvairių ženklinimo galimybių nurodant su gyvūnų gerove susijusią informaciją klausimai; tačiau primena, kad būtina juos svarstyti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, ypač į įvairias esamas aplinkos apsaugos, mitybos ir ženklinimo pateikiant su klimatu susijusią informaciją schemas; pabrėžia, kad Europos vartotojams nurodoma informacija šiuo klausimu turi būti pagrįsta patikimais suderintais moksliniais duomenimis ir pateikta jiems aiškiai suprantamu būdu;

32.

rekomenduoja užtikrinti, kad etiketėje pateikta informacija būtų tiksli, aiški ir kad būtų nurodyta, ar laikomasi ES reikalaujamų aukštų gyvūnų gerovės standartų; siekdamas užtikrinti, kad piliečiai gautų objektyvią informaciją, pažymi, jog Komisija turėtų pasirūpinti, kad jie būtų supažindinti su svarbiausiais faktais apie Europos gyvūnų gerovės sistemą;

33.

rekomenduoja svarstyti, ar gyvūnų gerovės politikos nuosekliai suderinta su kitų sričių Europos Sąjungos politika;

34.

ragina Komisiją išsamiai įvertinti galimas su mūsų gamintojų konkurencingumu susijusias problemas, kurias lemia reikalavimas laikytis Europos gyvūnų gerovės standartų, ir persvarstyti su šių standartų laikymusi susijusias paramos gamintojams sistemas;

35.

mano, kad prieš rengiant bet kokius naujus teisės aktus svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos jau sukurtos bendros ar specifinės taisyklės; kaip pavyzdžius pateikia draudimą naudoti baterinius narvus vištoms, su kiaulių auginimu ir su gyvūnų gabenimu bei su ančių ir žąsų auginimu susijusias taisykles; pabrėžia, kad tolesnės gyvūnų gerovės priemonės turėtų būti rengiamos remiantis kitais Bendrijos tikslais, pvz., susijusiais su tvaria plėtra, ypač su tvaria gyvulininkystės produkcija ir jos vartojimu, su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga, su geresnio šiuo metu galiojančių teisės aktų įgyvendinimo strategija ir su nuoseklia greitesnės su gyvūnais nesusijusių mokslinių tyrimų pažangos strategija;

36.

mano, kad turėtų būti įsteigtas šiuo metu veikiančioms Bendrijos ar valstybių narių institucijoms pavaldus koordinuotas Europos informacijos apie gyvūnų gerovę centrų tinklas, kurio veikla būtų grindžiama minėtojo bendro gyvūnų gerovės įstatymo nuostatomis; mano, kad šis tinklas turėtų paskirti vieną instituciją, t. y. vieną koordinacinį organą, kuris vykdytų veiklą, priskirtą minėtajame 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate nurodytai „centrinei koordinavimo institucijai“; be to, mano, kad šis koordinacinis organas jokių būdu neturėtų kartoti Komisijos ar kitų agentūrų vykdomos veiklos – jis turėtų tapti paramos priemone, skirta teikti Komisijai, valstybėms narėms, maisto produktų grandinės nariams ir piliečiams pagalbą, susijusią su mokymu ir švietimu, geriausia praktika, informavimu ir bendravimu su vartotojais, taip pat su būsimųjų teisėkūros ir politikos pasiūlymų bei jų poveikio gyvūnų gerovei vertinimu ir savo nuomonės apie tai teikimu, su gyvūnų gerovės standartų vertinimu remiantis naujausiomis turimomis žiniomis ir su ES naujų metodų išbandymo sistemos koordinavimu;

37.

laikosi nuomonės, kad visuomenė turėtų būti tinkamai, rimtai ir remiantis mokslo išvadomis informuojama apie gyvūnų reikmes ir teisingą elgesį su gyvūnais; mano, kad Europos informacijos centrų tinklas turėtų būti atsakingas už švietimą ir informavimo priemonių įgyvendinimą, kadangi žinių sklaida remiantis standartizuotos kokybės kriterijais labai svarbi siekiant, kad žmonės nepradėtų vadovautis kraštutinėmis pažiūromis;

38.

ragina Komisiją kuo greičiau įvertinti išlaidas, kurias dėl gyvūnų apsaugos priemonių patyrė Europos gamintojai, ir vėliausiai 2012 m. pasiūlyti rekomendacijas, gaires ir kitas būtinas priemones mažėjančio Europos gyvulių augintojų konkurencingumo problemai spręsti;

39.

ragina valstybes nares imtis tinkamų šviečiamųjų veiksmų, reikalingų informavimui apie gyvūnų apsaugą ir gerovę skatinti;

40.

mano, kad turėtų būti siekiama parengti tikslingą rizikos analize grindžiamą stebėsenos sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skirta objektyviems veiksniams, o valstybės narės, kuriose pažeidimų skaičius viršija vidutinį, būtų tikrinamos griežčiau;

41.

pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ minėta pusiausvyros maisto produktų grandinėje stoka dažnai daro neigiamą poveikį pirminiams gamintojams; primena, kad dėl papildomų išlaidų, kurios susidaro esant šioms aplinkybėms, pirminiai gamintojai turi apriboti savo investicijas;

42.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos biudžete turi būti numatyta pakankamai asignavimų, kad Komisija galėtų atlikti stebėseną, prireikus remti gamintojus ir kovoti su mažėjančiu gamintojų konkurencingumu, kurį lemia tvirtinami nauji ir keičiami gyvūnų gerovės standartai, atsižvelgdama į tai, kad su šiais standartais susijusios išlaidos neatspindimos kainoje, už kurią ūkininkai parduoda savo prekes;

43.

pabrėžia, kad tolesnis žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo gerinimas turėtų būti grindžiamas galiojančiomis gyvūnų gerovės taisyklėmis ir skatinimu jų laikytis, taip pat vadovavimusi aplinkos apsaugos reikalavimais;

44.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad už Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimus būtų taikomos veiksmingos baudos, ir kad kompetentingos valdžios institucijos, kaskart skirdamos šias baudas, apie tai išsamiai informuotų ir parengtų gaires bei imtųsi tinkamų korekcinių priemonių;

45.

ragina valstybes nares imtis tinkamų prevencinių veiksmų, kad ateityje nebūtų pažeidžiamos gyvūnų apsaugos taisyklės;

46.

palankiai vertina tai, kad ES uždraudus naudoti antibiotikus, kaip augimą skatinančius preparatus, valstybėse narėse gyvūnams duodama gerokai mažiau antibiotikų, nors JAV ir kai kuriose kitose valstybėse tai ir toliau leidžiama; tačiau tikisi, kad Komisija ir valstybės narės atsakingai spręs didėjančią gyvūnų atsparumo antibiotikams problemą; ragina Komisiją rinkti ir nagrinėti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktus, įskaitant antibiotikus, siekiant užtikrinti, kad šie produktai būtų naudojami veiksmingai;

47.

ragina įvertinti ir toliau tobulinti Gyvūnų gerovės kokybės projektą, ypač kai tai susiję su šios priemonės supaprastinimu ir praktiniu jos taikymu;

48.

mano, kad bus sudėtinga įvertinti importuojamų produktų gyvūnų gerovės rodiklius; neabejodamas šių priemonių naudingumu ar pagrįstumu pabrėžia, kad jas taikant neturėtų būti iškraipoma konkurencija ir kenkiama Europos gamintojams;

49.

ragina Komisiją remiantis baigiamąja ataskaita dėl Gyvūnų gerovės kokybės projekto pranešimu pasiūlyti bandomąjį gyvūnų gerovės Europos Sąjungoje vertinimo laikotarpį taikant metodus, parengtus vykdant Gyvūnų gerovės kokybės projektą;

50.

todėl ragina valstybes nares pasitelkti ES kaimo plėtrai ir pagal Mokslinių tyrimų GD Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (2007–2013 m.) skiriamas lėšas ir geriau išnaudoti galimybes remti mokslinius tyrimus ir investicijas į gyvūnų gerovei naudingas naujoves ir su ja susijusius atnaujinimus; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją skirti daugiau finansinių investicijų moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms bei metodams gyvūnų gerovės srityje kurti;

51.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didžiausias pastangas siekiant užtikrinti, kad remiantis GSO nustatytomis gyvūnų gerovės gairėmis būtų skatinami naudingi gerovės standartai, tinkamai atspindintys mokslines šios srities išvadas;

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/33

A.

kadangi klimato kaitą sąlygojo laipsniškas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis atmosferoje ir tai yra mokslinės išvados, kurios gali turėti rimtų pasekmių ekosistemoms,

B.

kadangi žemės ūkis yra tiesiogiai susijęs su šiuo reiškiniu, nes tai viena iš ekonominės veiklos sričių, kurioje valdomi gamtos ištekliai, iš kurių žmonija gyvena,

C.

kadangi klimato kaita yra viena iš rimčiausių grėsmių aplinkai, taip pat socialinei ir ekonominei santvarkai, o atskirų kultūrų derlius kiekvienais metais būna skirtingas, nes augalams didelį poveikį daro labai nepastovios oro sąlygos, ir kadangi klimato kaita netiesiogiai daro poveikį visoms ūkio šakoms, iš kurių žemės ūkiui apsauga reikalinga labiausiai,

D.

kadangi žemės ūkis yra dviejų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (diazoto monoksido ir metano), kurios išmetamos įvairių biologinių žemės ūkio gamybos procesų metu ir vienas iš šaltinių, kuris sukelia klimato kaitą, ir tuo pat metu kenčia nuo šalutinio klimato kaitos poveikio,

E.

kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkio srityje (įskaitant gyvulininkystę) 1999–2007 m. 27 valstybių ES sumažėjo 20 proc. ir Sąjungoje pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis sumažėjo nuo 11 proc. (1990 m.) iki 9,3 proc. (2007 m.), inter alia, dėl padidėjusio ES žemės ūkio sektoriaus veiksmingumo, nuolatinio naujovių bei naujų technologijų taikymo ir veiksmingesnio trąšų naudojimo bei paskutinių BŽŪP reformų,

F.

kadangi žemės ūkis ir miškai yra pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose dėl žmogaus veiklos susidarančios CO2 dujos gali būti surenkamos, saugomos, sandėliuojamos dirvožemyje kaip rezervuaruose ir kur gali būti užtikrinama, kad jas fotosintezės būdu sugers augalai; kadangi šie sektoriai gali žymiai prisidėti prie teigiamo poveikio mažinant klimato atšilimą,

G.

kadangi klimato kaita jau padarė neigiamą poveikį ES žemės ūkiui (įskaitant sumažėjusius vandens išteklius, padidėjusį vandens sūrumą ir dažniau pasitaikančias sausras, dykumų susidarymą, didesnį kritulių kiekį žiemą ir Šiaurėje dažniau pasitaikančius potvynius bei audras, žemumoje esančioms pakrančių teritorijoms iškilusią grėsmę dėl kylančio jūros lygio ir įdruskėjimo, audras ir kitas ekstremalias oro sąlygas, dirvos eroziją ir nuošliaužas, vabzdžių kenkėjų, augalų ir gyvulių ligų padaugėjimą) ir kadangi laukiamas šių problemų sustiprėjimas galėtų turėti rimtų ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos pasekmių žemės ūkio, miškų ir turizmo sektoriams,

H.

kadangi žemės ūkio sektorius gali ir prisitaikyti, ir sumažinti klimato kaitos pasekmes, panaudodamas ūkininkų pažangiąsias žinias, stiprią BŽŪP ir mokslo bei naujovių vystymąsi, tačiau, kadangi susijusius gamtinius procesus sunku reguliuoti, būtina dėti dideles pastangas,

I.

kadangi Europos žemės ūkyje yra daug darbo vietų, kurias reikia saugoti ir plėtoti,

J.

kadangi žemės ūkis ir toliau lieka gyvybiškai svarbus siekiant išsaugoti žmonių veiklą Europos kaimo vietovėse dėl labai įvairių paslaugų, kurias žemdirbiai gali teikti likusiai visuomenės daliai,

K.

kadangi ES tikslai atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vystymo srityje ypač svarbūs žemės ūkiui ir šis vystymas gali labai padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą,

L.

kadangi vienas pagrindinių ES žemės ūkio uždavinių yra maitinti Europos Sąjungos gyventojus,

M.

kadangi Sąjunga turi būti vadovaujanti kovoje su pasauliniu atšilimu,

1.

patvirtina, kad ES žemės ūkis ir miškininkystė gali prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti klimato kaitą, ieškant būdų kaip sumažinti ir apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinant anglies saugojimą dirvožemyje, vystant atsinaujinančios energijos šaltinius ir kaip galima labiau naudojantis fotosintezės funkcija; pabrėžia, kad šiuo tikslu yra būtina skatinti žemės ūkį gaminant apyvartines ir neapyvartines prekes, kurias gaminant kiekvienos ekologinės sistemos potencialas ir gamtiniai ištekliai būtų išnaudojami kaip galima veiksmingiau, o ekonominė, aplinkos apsaugos ir socialinė veikla bei reikalavimai gyvūnų gerbūviui yra suderinami, tuo pačiu stiprinant ekologinių sistemų pastovumą;

2.

mano, kad žemės ūkio subjektams labiau prisidedant prie visuotinio klimato kaitos mažinimo reikia pasirūpinti, kad nepablogėtų konkurencinė ES žemės ūkio ir maisto sektoriaus padėtis pasaulinėje rinkoje;

3.

mano, kad ekologinis ūkininkavimas, ganymas ir integruoti gamybos metodai yra viena iš ekologiškesnių žemės ūkio produktų gamybos alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad dar reikia rasti sprendimus, kurie leistų tradiciniam ūkininkavimui, kuris vykdomas daugumoje Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų, reikšmingai prisidėti prie tvaraus aplinkos valdymo;

4.

pripažįsta, kad naujovėms turi tekti pagrindinis vaidmuo mažinant žemės ūkio poveikį klimato kaitai ir švelninant jo poveikį aplinkai;

5.

ragina, kad ypač dėl BŽŪP ateities per informacijos sklaidą, mokymus ir skatinimą būtina remti žemės ūkio metodus, kurie padeda veiksmingiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų žemės ūkyje išmetimą ir anglies dioksido atskyrimą įskaitant:

6.

pabrėžia, kad šie žemės ūkio metodai yra ne tik tausojantys aplinką, bet taip pat turi teigiamą poveikį pagerintai bioįvairovei ir dirvožemio kokybei, vandens sulaikymui ir kovai su erozija ir tarša, o žemės ūkio veiklos pasekmių klimato kaitai sumažinimas yra bendras interesas, prie kurio žemės ūkis prisideda;

7.

rekomenduoja sukurti tikrą Europos masto miškininkystės politiką, kurią vykdant būtų galima skatinti tvarų miškų valdymą ir miškininkystės pramonę bei geriau panaudoti miškų sektorių ir jo ekonominę plėtrą, kadangi jis labiausiai prisideda prie anglies dioksido surinkimo; mano, kad tai turi vykti kaip galima labiau atsižvelgiant į miškų ūkio sąlygas skirtinguose regionuose, nes galimybės ir pavojai miško buveinių tipams Pietų ir Šiaurės Europoje skiriasi;

8.

pabrėžia, kad miškai taip pat padeda vykdyti veiksmingą vandentvarką. Todėl valstybės narės turi skatinti vykdyti miškotvarką, kuri padėtų sumažinti vandens lygio svyravimus tarp sausros ir potvynio laikotarpių ir taip sušvelninti neigiamus sausros ir potvynio padarinius žemės ūkiui, energijos gamybai ir gyventojams;

9.

rekomenduoja stiprinti kalnų politiką, nes žemės ūkio ir ganyklų sektorius bei gyvulininkystė atlieka ypač svarbų vaidmenį mažinant klimato kaitą ir padedant prisitaikyti bei sumažinti žalą, ypač teisingai valdant ganyklas;

10.

siūlo parengti neigiamų pasekmių Europos Sąjungos žemės ūkiui mažinimo strategiją, kurioje būtų numatyta:

11.

pabrėžia, kad diazoto monoksido kiekis gali būti sumažintas veiksmingiau panaudojant azoto trąšas (praktikuojant tikslųjį ūkininkavimą); taip pat pabrėžia, kad trąšos su biodujų gamybos likučiais – tai galimybė pasirinkti organinį tikslųjį tręšimą, o kartu sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

12.

ragina sustiprinti mokslinius tyrimus dėl gyvulių šėrimo ir auginamų gyvulių genų selekcijos, siekiant tai panaudoti metano kiekiui mažinti su sąlyga, kad šios padarinių švelninimo priemonės nebūtų priimtos, jei jos keltų pavojų gyvūnų sveikatai arba gerovei; be to, ragina sukurti programą, kuri padėtų sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo pašarams skirtų augalinių baltymų importo, ir informavimo programą, pagal kurią vartotojai būtų informuojami apie jų pirkimo ir mitybos įpročių poveikį klimatui;

13.

ragina augalininkystės sektoriuje intensyvinti augalų rūšių ir jų gerinimo mokslinius tyrimus, kad augalai sugebėtų išgyventi naujomis klimatinėmis sąlygomis, o augalininkystės sektorius būtų pajėgus patenkinti atitinkamą žaliavų kiekio ir kokybės poreikį bei kartu užtikrinti saugų maisto produktų tiekimą; mano, kad tokie tyrimai turėtų susitekti ties tokių rūšių augalais, kurie gali ištverti vandens stygių ir labai aukštą temperatūrą, bei atitinkamomis sodinimo technologijomis, nes šios priemonės gali būti tinkama kai kuriose vietovėse naudojamų brangių ir neveiksmingų drėkinimo sistemų alternatyva, be to, jų pranašumas tas, kad vietos bendruomenės jas palankiau vertina;

14.

pabrėžia, kad organinių trąšų sandėliavimo ir tvarkymo gerinimas bei jų perdirbimas anaerobiniuose bioreaktoriuose yra vienas svarbiausių metano mažinimo metodų (kartu sukuriantis atsinaujinančios energijos šaltinį), ypač pritaikomas tuose regionuose, kur tankiai paplitusi gyvulininkystė; mano, kad biodujos prisideda prie to, kad žemės ūkis pats gali apsirūpinti energija;

15.

nurodo, kad būtina sudaryti galimybes naudoti digestatą iš trąšų autoklavų, skirtų biodujoms gaminti, kaip sintetinių trąšų pakaitalą, nepriskiriamą „gyvūninės kilmės trąšų“ kategorijai, taip ir toliau mažinant sintetinių trąšų naudojimą;

16.

ragina supaprastinti administracines procedūras ir pagreitinti ūkių biomasės (žemės ūkio, miškininkystės atliekos) panaudojimo ir perdirbimo, biodujų ir kitų tausių agrodegalų mokslinius tyrimus, su sąlyga, kad dėl jų nenukentėtų aprūpinimo maistu saugumas;

17.

pabrėžia, kad naudojant biomasę reikia vadovautis tausumo principu. Atitinkamai reikia skatinti ją naudoti kuo arčiau žemės ūkio žaliavų gamybos vietų, nes taip būtų sumažinamas ją transportuojant prarandamos energijos kiekis;

18.

nurodo, kad naudojant biomasę šildymui galima labai sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kaimo plėtrai numatytas lėšas skirti kaimo vietovėse esančioms viešosioms įstaigoms, kurios pereina prie bionergija pagrįstų šildymo sistemų naudojimo;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad intensyviau naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT) būtų galima pagerinti kelių gamybos etapų priežiūrą ir optimizuoti valdymą, siekiant padidinti gamybą naudojant tiek pat gamybos priemonių ir tuo pačiu metu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei energijos suvartojimą; taip pat pabrėžia, jog aktyvesnis IRT naudojimas, ūkininkų švietimo naujų technologijų klausimais politikos integravimas, parama naujovėms ir jaunų ūkininkų verslui visų pirma yra pagrindiniai uždaviniai siekiant, kad ūkininkavimas būtų ekologiškesnis, o šis sektorius labiau konkurencingas;

20.

pabrėžia, kad ES yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja. Importuojant anglies dioksido išskiriama daugiau negu gaminant Europoje, nes aplinkosaugos kriterijai trečiosiose šalyse dažniausiai žemesni, o teršalai išmetami produktus pervežant dideliais atstumais ir naikinant miškus; mano, kad reikia pasitelkiant tikslingą komunikacijos strategiją būtina informuoti vartotojus, apie sveikos ir subalansuotos mitybos, sudarytos iš aukštos kokybės tvarios žemės ūkio gamybos regioninių ir sezoninių produktų, naudą, kuriuos gaminant išskiriamo CO2 kiekis galėtų būti atskirtas nuo gaminant importuojamus produktus išskiriamo CO2 kiekį. Mano, kad būtina tinkamai atlyginti Europos ūkininkams už pastangas mažinti dėl jų veiklos išmetamus teršalus ir skatinti įvairinti vietinę gamybą ūkiuose (inter alia, skatinant augalinių baltymų gamybą Europos Sąjungoje);

21.

skatina savanorišką produktų ženklinimą etiketėmis, kuriose nurodyta kilmės šalis – ES valstybė narė, tuo atveju, jeigu produktai kilę tik iš Europos Sąjungos;

22.

ragina imtis veiksmingų importo iš trečiųjų šalių kontrolės priemonių, ir palaiko visišką reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti Europos gamintojai, kovodami su klimato kaita, ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimų abipusiškumą, siekiant neprarasti Bendrijos produkcijos konkurencingumo;

23.

pabrėžia, kad Sąjunga privalo daugiau investuoti į žemės ir miškų ūkio vystymosi politiką, siekdama bendradarbiauti skleidžiant gerąją patirtį, ir skatinti kitų tausių žemės ūkio šakų plėtrą pasaulyje;

24.

pabrėžia, kad ES žemės ūkis taikosi ir turi toliau taikytis prie vykstančios klimato kaitos poveikio ir pasiruošti jos neigiamam bendram poveikiui daugelyje ES regionų;

25.

mano, kad šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga turės sukurti darnią strategiją, kuria žemės ūkis pritaikomas prie įvairaus pobūdžio dviejų krizių kilsiančių dėl:

26.

mano, kad BŽŪP turi būti daugiausia dėmesio skiriama veiksmingesniems ir patvaresniems išteklių valdymo būdams ir kad vykdant būsimą BŽŪP reformą turi būti atsižvelgta į:

27.

pabrėžia, kad gali būti reikalinga augalininkystei mažiau tinkamose, buvusiose, vėliau nusausintose, salpose vėl įdiegti vandens valdymo sistemas ir iš naujo apsvarstyti upių tėkmės reguliavimo sistemas, atgaivinti tinkamas salpas ir jose atsodinti miškus;

28.

pažymi, kad BŽŪP turės prisidėti prie tvaresnės žemės ūkio politikos, bet turint omenyje ir tai, kad dėl klimato atšilimo gali kilti pavojus gamybos pajėgumams ir pasaulio, įskaitant Europą, gyventojų aprūpinimui maistu;

29.

taip pat mano, kad BŽŪP valstybių narių vietinėms valdžios įstaigoms turėtų teikti finansinę paskatą už priemones, kuriomis siekiama šių tikslų:

30.

konstatuoja, kad klimato kaita žemės ūkiui daro tiesioginį ir labai didelį poveikį, ir kad todėl, planuojant kovos su klimato kaita priemones, žemės ūkio sektoriui turi būti teikiamas prioritetas;

31.

mano, kad naujieji iššūkiai minimi BŽŪP vertinime, t.y. klimato kaita, vandens išteklių valdymas, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir biologinė įvairovė turėtų būti pakartoti, o dirvos kokybės bei jos funkcijų (anglies dvideginio sugavimas, savybė sulaikyti vandenį ir mineralus, turimos biologinės gyvybės formos ir t.t.) išsaugojimas ir didinimas taip pat turėtų priklausyti šiems iššūkiams, nes visi šie faktoriai yra pagrindinės problemos darančios poveikį būsimosioms kartoms ir į jas būtina atsižvelgti vykdant BŽŪP ateityje;

32.

pastebi, kad dabartinė kompleksinio paramos susiejimo sistema, kuri buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio produktai atitiktų ypač aukštus gyvūnų gerbūvio, jų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, ūkininkams sukelia problemų ir dabartiniu pavidalu greičiausiai nėra pats geriausias būdas pasiekti norimų rezultatų; todėl, atsižvelgiant į būsimą BŽŪP reformą, ragina daugiau dėmesio skirti patvaresniems ir veiksmingesniems gamybos modeliams, nepamirštant, kad jie gali pareikalauti valstybinio finansavimo, siekiant ūkininkams kompensuoti papildomas išlaidas kylančias dėl viešųjų gėrybių tiekimo visuomenei (tai gali būti susiję su kaimo vietovių saugojimu, biologinės įvairovės saugojimu, anglies dioksido sugavimu bei maisto saugumo užtikrinimu);

33.

pripažįsta, kad BŽŪP turi būti nustatyti pažangiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai; pažymi, kad dėl to susidarys išlaidų, kurių iš rinkos susigrąžinti nepavyks, nors dalį jų ir galima būtų susieti viešųjų prekių tiekimu, ir kad Europos gamintojai turės būti saugomi nuo konkurentų iš trečiųjų šalių, kuriose nesilaikoma ES aplinkosaugos standartų;

34.

mano, kad klimato kaita verčia vystyti Sąjungos žemės ūkio politikos modelį; todėl, ragina Komisiją savo būsimame pranešime dėl 2013 m. BŽŪP reformos skatinti patvaresnį ir veiksmingesnį žemės ūkio modelį, atitinkantį visus BŽŪP tikslus ir nukreiptą į pakankamą saugos maisto gamybą bei didesnę pagarbą aplinkos pusiausvyrai; toks modelis taip pat turėtų būti paremtas teisinga ir teisėta pagalbos ūkininkams sistema bei juo turėtų būti stiprinamas ūkininko profesijos vaidmuo;

35.

mano, kad siekiant, jog Europos žemės ūkis ateityje prisidėtų prie aprūpinimo maistu saugumo ir klimato apsaugos, būtina išlaikyti stiprią BŽŪP, ypač tiesioginių išmokų, finansuojamų iš Bendrijos biudžeto, bei supaprastintų ir taikomų vienodai visiems išmokų sistemą visoje ES;

36.

mano, kad labai svarbu sukurti tvarų pagrindą vystyti alternatyvioms ekonomikos formoms, dėl kurių vietos gyventojai taptų mažiau priklausomi nuo žemės ūkio gamybos sausros periodu ir nuo gamtos išteklių; taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos fondų finansinė parama yra labai svarbi, kad būtų sąlygos alternatyvioms ekonomikos formoms vystyti;

37.

mano, kad svarbu skatinti išsamaus, prie vietos poreikio pritaikyto kaimo vietovių plėtros planavimo metodus, įdiegiant optimalaus žemės naudojimo principą, kad pavyktų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (ilgesnių sausros periodų, nuošliaužų, potvynių ir t. t.) ir prie rinkos, kurioje parduodami vietoje pagaminti produktai ir siūlomos vietoje teikiamos paslaugos;

38.

taip pat ragina Komisiją pamąstyti apie naujas paramos sistemas, kurios skatintų anglies dioksido surinkimą ūkių dirvožemyje ir žemės ūkio biomasėje bei skatintų žemės ūkio reikmėms naudoti tokius plotus, kurie teigiamai prisidėtų prie kovos su klimato kaita;

39.

pabrėžia, kad Komisija turi pateikti tikslias žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidų sąmatas;

40.

mano, kad būtina sustiprinti ir pritaikyti pavojų ir krizių valdymo priemones, siekiant sustabdyti rinkų nestabilumo augimą ir užkirsti kelią klimato pavojams;

41.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių mastą ir į būtinas žemės ūkio bei miškininkystės sektoriaus bendruomenės investicijas į tvarius gamybos būdus, būtina išlaikyti BŽŪP, po 2013 m. suteikiant būtiną finansavimą, numatant naujus papildomus finansavimo išteklius, paverčiamus iniciatyvomis skleisti technologijas ir modernias bei inovatyvias sistemas, kuriose pasiekiama konkrečių klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo įvairiuose žemės ūkio sektoriuose rezultatų;

42.

pabrėžia, kad nors BŽŪP ir nėra Europos klimato politika, tačiau ji gali būti pagrindas diegiant veiksmingas kovos su klimato kaita priemones ir paskatas, o tai reikia atsiminti ir rengiant diskusijas dėl būsimo ES biudžeto;

43.

mano, kad Europos Sąjunga ir toliau turi būti geru pavyzdžiu kovojant su klimato kaita ir dėl dabartinių ekonominių sunkumų klimato kaita negali būti laikoma antraeiliu dalyku;

44.

pabrėžia, jog Europos Sąjungai reikalinga žemės ūkio plėtros ir finansavimo politika, kurią vykdant būtų užtikrinta maisto sauga ir aukšta kokybė;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/40

A.

kadangi 54 proc. (daugiau negu pusė) žemės ūkio paskirties žemės ES priskiriama kliūčių turinčiomis vietovėmis,

B.

kadangi kiekviena valstybė narė nustatė kliūčių turinčias vietoves, tačiau tai buvo padaryta skirtingu mastu,

C.

kadangi kalnuoti regionai (įskaitant Arkties regionus į šiaurę nuo 62 lygiagretės, kurie prilyginami kalnuotiems regionams) sudaro apie 16 proc. žemės ūkio paskirties žemės, tačiau daugiau negu 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės priskiriama vadinamosioms tarpinėms mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms (MPŪV),

D.

kadangi valstybės narės tarpines MPŪV klasifikavo remdamosi daug skirtingų kriterijų, dėl to Europos Audito Rūmų požiūriu (1) jos gali būti vertinamos nevienodai,

E.

kadangi šiose vietovėse tik nedidelė ūkių dalis gauna išmokas dėl gamtinių kliūčių ir šių išmokų dydis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi (2),

F.

kadangi kalnuotoms vietovėms ir konkrečių kliūčių įtakojamiems plotams, kurie apibrėžti 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 50 straipsnio 2 dalyje (kalnuotos vietovės) ir 50 straipsnio 3 dalies b punkte, nustatyti aiškūs ir neginčijami kriterijai, todėl šių vietovių klasifikavimo nekritikavo Europos Audito Rūmai ir jos nebuvo Komisijos komunikato objektas,

G.

kadangi dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, siekiant spręsti jų problemas, reikia įgyvendinti konkrečias procedūras,

H.

kadangi parama MPŪV yra svarbi vadinamojo antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčio sudėtinė dalis, t. y. kaimo plėtros politikos dalis, todėl diskutuojant svarbiausias dėmesys neturėtų būti skiriamas nei regioninės politikos tikslams, nei EŽŪFKP lėšų perskirstymo klausimui,

I.

kadangi reformuojant teisės aktus dėl paramos MPŪV ir priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 iki tol egzistavusi tarpinių MPŪV kategorija buvo panaikinta ir plotai, kurie atitinka reikalavimus gauti paramą, buvo apibrėžti kaip plotai, „kurie įtakojami didelių gamtinių kliūčių“,

J.

kadangi iki 2005 m. reformos kai kurių valstybių narių taikomi socialiniai ir ekonominiai kriterijai daugiau nebegali būti taikomi kaip pagrindiniai kriterijai gamtinių kliūčių turinčių vietovių apibrėžimui, tačiau šie kriterijai gali būti toliau taikomi apibrėžiant konkrečių kliūčių įtakojamus plotus, kuriems skiriamos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 50 straipsnio 3 dalies b punktą,

K.

kadangi valstybės narės sudarydamos savo nacionalines ir regionines kaimo plėtros programas turi didelę veikimo laisvę, kad galėtų pateikti subalansuotą ir jų konkrečiai regioninei padėčiai pritaikytą priemonių rinkinį, ir valstybės narės savo programose privalo pateikti tinkamą pasiūlymą, susijusį su regionais, kuriems būdingos nepalankios sąlygos,

L.

kadangi pasiūlytų aštuonių biofizinių kriterijų galbūt nepakaks ir 66 proc. ploto ribinė vertė galbūt nebus tinkama visais atvejais, kad būtų nustatytos iš tiesų egzistuojančios nepalankios sąlygos tinkamai atsižvelgiant į didelę ES kaimo vietovių įvairovę; kadangi auginami pasėliai, dirvožemio rūšių derinys, dirvožemio drėgmė ir klimatas – taip pat keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant nustatyti tam tikroje vietovėje iš tikrųjų egzistuojančias nepalankias sąlygas,

1.

pabrėžia atitinkamos išmokos vietovėms, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, svarbą, nes ji yra būtina priemonė siekiant šiuose regionuose užtikrinti vertingų visuotinės gerovės prekių tiekimą ir išlaikyti ūkininkavimą bei kultūrinį kraštovaizdį; pabrėžia, kad būtent vietovės, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, dažnai turi didelę vertę atsižvelgiant į kultūrinį kraštovaizdį, biologinės įvairovės išsaugojimą, aplinkosauginę naudą, taip pat į užimtumą kaimo vietovėse ir kaimo bendruomenių gyvybingumą;

2.

pripažįsta tai, kad dėl savo unikalios padėties nepalankių sąlygų vietovės atlieka svarbų vaidmenį aplinkosauginės naudos ir kraštovaizdžio išsaugojimo požiūriu, ir pabrėžia, kad skiriant lėšų pagal šią priemonę turėtų būti siekiama minėtųjų tikslų;

3.

pabrėžia, kad Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 158 straipsnyje dėl sanglaudos politikos, kuris iš dalies pataisytas Lisabonoje, gamtinių kliūčių turintiems regionams skiriamas ypatingas dėmesys; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir panaikinti skirtumus valstybėse narėse sprendžiant šių vietovių problemas, taip pat skatinti integruotą strategiją, kurią taikant būtų atsižvelgiama į konkrečius nacionalinius ir regioninius ypatumus;

4.

pabrėžia, kad paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad plačiu mastu ir ilgam būtų išsaugota veiksminga ir daugialypė žemės ūkio veikla, ir kaimo vietovės išliktų gyvybinga ekonomine erdve ir gyvenamąja vieta;

5.

pabrėžia šių vietovių, kurioms būdingos nepalankios sąlygos, apdirbimo būtinybę atsižvelgiant ne tik į aukštos kokybės maisto produktų gamybą, bet taip pat ir į įnašą į bendrą ekonominį vystymąsi, gyvenimo kokybės gerinimą ir siekiant demografinio bei socialinio stabilumo šiose vietovėse;

6.

taigi ragina Komisiją atsižvelgti taip pat ir į naujos gamtinių kliūčių turinčių vietovių klasifikacijos socialinę reikšmę;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad išmokoms regionams, kuriems būdingos nepalankios sąlygos, priešingai negu agrarinės aplinkosaugos priemonėms, negali būti taikomos jokios papildomos specialios sąlygos, susijusios su žemės apdirbimo metodu, kurios neatitiktų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų; primena, kad pagal MPŪV sistemą iš esmės turėtų būti siūloma kompensacija ūkininkams, kurie kaip žemės valdytojai taip pat susiduria su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, už kurias neatlyginama rinkos sąlygomis;

8.

vis dėlto pabrėžia, kad MPŪV išmokos turi būti susietos su aktyviu ūkininkavimu, t. y. maisto gamyba arba veikla, tiesiogiai susijusia su maisto gamyba;

9.

mano, kad Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai gali būti iš esmės tinkami gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymui tam tikru mastu; tačiau pabrėžia, kad siekiant objektyviai nustatyti vietoves su gamtinėmis kliūtimis minėtieji kriterijai negali būti taikomi visais atvejais;

10.

tačiau pripažįsta, kad, atsižvelgus į visas Europos vietoves, vien tik biofizinių kriterijų gali nepakakti ir, jeigu bus taikomi tik šie kriterijai, gali būti nenumatytų pasekmių vietovių, kurios juos atitinka, požiūriu; taigi siūlo, remiantis objektyviais argumentais, iš naujo svarstyti socialinių ir ekonominių kriterijų, pvz., atokumo nuo rinkų, paslaugų stokos ir gyventojų mažėjimo, taikymo galimybę;

11.

primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į visas nuomones gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo klausimu, kurias valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir ūkininkų organizacijos išreiškė konsultacijų metu;

12.

ypač įtraukus geografinį izoliacijos kriterijų turėtų būti sprendžiamas konkrečios gamtinės kliūties, susijusios su atokumu nuo rinkos, geografiniu atokumu ir ribota prieiga prie paslaugų, klausimas;

13.

mano, kad būtina svarstyti vadinamojo dirvožemio drėgmės pusiausvyros kriterijaus apibrėžtį siekiant atsižvelgti į skirtingas įvairių Sąjungos valstybių narių agrarines ir klimato sąlygas;

14.

siekiant pripažinti šlapių nedirbamų dirvožemių trūkumus, nustačius vadinamąjį lauko pajėgumo dienų kriterijų būtų atsižvelgiama į dirvožemio tipo ir klimato sąveiką (pvz., norint tinkamai nurodyti sunkumus jūrinio klimato sąlygomis);

15.

taigi ragina Komisiją toliau dėti pastangų tyrimų ir analizės srityje siekiant į MPŪV sistemą galbūt įtraukti papildomų kriterijų ir taip suderinti savo pasiūlymus su praktiniais sunkumais, kuriuos patiria ūkininkai, ir parengti išsamų kriterijų, kurie galėtų būti taikomi ilgą laiką, rinkinį;

16.

vis dėlto pabrėžia, kad šių kriterijų taikymui ir praktiniam realistiškų ribinių verčių nustatymui itin svarbu valstybėms narėms ir regionams pateikti būtinus biofizinius duomenis, kurie būtų pakankamai tikslūs gamtinės aplinkos požiūriu; todėl remia Komisijos įvestą praktinį pasiūlytų kriterijų taikymo patikrinimą; reikalauja, kad detalūs žemėlapiai, kuriuos turi pateikti valstybės narės, prireikus būtų panaudoti kriterijų, pagal kuriuos nustatomos gamtinių kliūčių turinčios vietovės, ribinių verčių ir pasiūlytos 66 proc. ribinės vertės suderinimui nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis su tikrove gamtinės aplinkos požiūriu;

17.

ypač pabrėžia, kad norint praktišku būdu atsižvelgti į įvairių poveikį darančių veiksnių sąveiką reikėtų vienu metu taikyti visus priimtus kriterijus; tai sudarytų sąlygas tokioms nepalankių sąlygų vietovėms, kurios turi dvi ar daugiau mažo ar vidutinio masto gamtinių kliūčių, būti klasifikuojamoms kaip MPŪV net ir tuo atveju, kai taikant atskirą kriterijų jos nebūtų priskiriamos šiai kategorijai;

18.

pabrėžia, kad galutinė nuomonė dėl pasirinktų pagrindinių teritorinių vienetų, Komisijos pasiūlytų kriterijų ir ribinių verčių gali būti pateikta, tik kai bus pateikti valstybių narių parengti detalūs žemėlapiai; pabrėžia, kad jeigu nebus pateikti tokio moduliavimo rezultatai, siūloma 66 proc. ribinė vertė, taip pat kriterijus apibrėžiančios ribinės vertės turėtų būti traktuojamos ypač atsargiai ir gali būti objektyviai ir atitinkamai koreguojamos tik tuomet, kai bus parengti nacionaliniai žemėlapiai; todėl ragina Komisiją nedelsiant išanalizuoti žemėlapių rengimo rezultatus ir jų pagrindu kuo greičiau parengti išsamų komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo;

19.

pabrėžia, kad, kai bus parengtas galutinis tarpinių MPŪV žemėlapis, reikėtų taip pat atsižvelgti į objektyvius nacionalinius kriterijus siekiant užtikrinti galimybę, jog vietovių apibrėžtis galėtų būti koreguojama pagal kiekvienos šalies specifines sąlygas; mano, kad toks koregavimas turėtų būti atliekamas skaidriai;

20.

mano, kad savanoriškas nacionalinis paramos gamtinių kliūčių turinčioms vietovėms teikimo kriterijų dalinis patikslinimas būtinas, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į ypatingą geografinę padėtį vietovėse, kuriose gamtinės kliūtys buvo įveiktos vykdant žmogaus veiklą; tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į tai, jog gerinant dirvožemio kokybę nuolat patiriamos susijusios priežiūros, pvz., drenavimo ir drėkinimo išlaidos; siūlo tam panaudoti taip pat ir ūkių duomenis (pvz., ūkių pajamas ir žemės produktyvumą); vis dėlto pabrėžia, kad sprendimą dėl tiksliam nustatymui taikytinų kriterijų turi priimti valstybės narės, nes daug valstybių narių jau parengė atitinkamą ir tinkamą skirtumų nustatymo sistemą, kurią reikėtų toliau taikyti;

21.

mano, kad tam tikros gamtinių kliūčių turinčios vietovės, kurios šiuo metu atitinka kriterijus, gali neatitikti naujų kriterijų; pabrėžia, kad reikėtų numatyti tinkamą laipsniško paramos mažinimo laikotarpį siekiant sudaryti sąlygas atitinkamuose regionuose prisitaikyti prie naujos padėties;

22.

pabrėžia, kad tos vietovės, kuriose pritaikius žemės ūkio technologijas buvo įveiktos gamtinės dirvožemio kliūtys, neturėtų būti visiškai pašalintos, ypač tuo atveju, jeigu jų iš žemės ūkio gamybos gaunamos pajamos yra mažos arba jeigu jose mažai gamybos alternatyvų, ir ragina Komisiją šiose vietovėse užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį;

23.

ragina, kad būtų atsižvelgiama ne tik į trumpalaikę techninių procedūrų, skirtų gamtinėms kliūtims kompensuoti, naudą, bet kad ir pačios procedūros būtų vertinamos pagal tvaraus poveikio vertinimą;

24.

pabrėžia valstybių narių atsakomybę objektyviai nustatant gamtinių kliūčių turinčias vietoves ir rengiant subalansuotas kaimo plėtros programas; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų partnerystės poreikį šiame procese; taip pat pabrėžia, kad būtina, jog apie šiuos nacionalinius arba regioninius sprendimus praneštų ir juos patvirtintų Europos Komisija;

25.

pabrėžia, kad ateityje viena iš pagrindinių Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos plėtros sričių – tai reforma, susijusi su gamtinių kliūčių turinčiomis vietovėmis;

26.

ragina Komisiją per metus parengti atskirą teisės aktą dėl žemės ūkio gamtinių kliūčių turinčiose vietovėse;

27.

ragina iš naujo svarstyti mažiau palankių ūkininkauti vietovių sistemą ir kartu rengti diskusijas dėl BŽŪP reformos apskritai siekiant užtikrinti naujų paramos ūkininkams sistemų nuoseklumą, ypač bendrosios išmokos schemos požiūriu;

28.

žino, kokį poveikį bandymai iš naujo apibrėžti tarpines MPŪV galėtų daryti būsimai BŽŪP pagalbos struktūrai, taigi ragina Komisiją atsižvelgti į visus požiūrius, kurie buvo išreikšti viešųjų konsultacijų su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei susijusių žemės ūkio įmonių atstovais metu;

29.

reikalauja apsaugoti Europos kaimo plėtrai skiriamo biudžeto dalį ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrojo MPŪV finansavimo galimybėmis, nes tai viena iš veiksmingiausių ir svarbiausių kaimo plėtros programų;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/45

A.

kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prasiskverbia praktiškai į visas mūsų gyvenimo sritis ir yra neatsiejamos nuo mūsų noro turėti klestinčią ir konkurencingą ekonomiką, apsaugoti aplinką ir gyventi demokratiškesnėje, atviresnėje ir ne tokioje izoliuotoje visuomenėje,

B.

kadangi Europa turėtų vaidinti vadovaujantį vaidmenį kuriant ir taikant informacines ir ryšių technologijas, užtikrinančias didesnę vertę piliečiams ir įmonėms; kadangi informacinės ir ryšių technologijos padeda įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, padėdamos pasiekti tvaraus ekonominio augimo,

C.

kadangi pasinaudoti šios skaitmeninės revoliucijos nauda Europa galės tik tada, jeigu visi ES piliečiai bus aktyviai įtraukiami į naująją skaitmeninę visuomenę ir bus sudaromos visos galimybės dalyvauti šios visuomenės gyvenime, o imantis politinių veiksmų svarbiausia bus žmogus, kadangi ši skaitmeninė revoliucija daugiau negali būti laikoma pramoninės praeities kaita, o turėtų būti laikoma esminio virsmo procesu,

D.

kadangi skaitmeninės visuomenės vystymasis turėtų didinti socialinę įtrauktį ir visiems ES gyventojams suteikti galimybių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat šis vystymasis turėtų būti paremtas veiksminga politika, kuria siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį visoje ES ir didesniam skaičiui gyventojų suteikti e. įgūdžių, kad gyventojai galėtų visapusiškai naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis,

E.

kadangi, nors plačiajuostis ryšys prieinamas 90 proc. ES gyventojų, juo naudojasi tik 50 proc. namų ūkių,

F.

kadangi konkurencingos ryšių rinkos yra svarbios, užtikrinant, kad vartotojai gautų daugiausia naudos pasirinkimo, kokybės ir kainos priimtinumo požiūriu,

G.

kadangi Europos potencialas yra neatskiriamai susijęs su gyventojų gebėjimais, darbo jėga ir organizacijomis; kadangi kai nesama gebėjimų, informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros ekonominė ir socialinė pridėtinė nauda nedidelė,

H.

kadangi IRT gali būti labai galinga priemonė stiprinant pastangas siekti teigiamo ir tvaraus vystymosi visame pasaulyje ir kovoti su skurdu ir socialine bei ekonomine nelygybe,

I.

kadangi piliečiai susilaikys nuo dalyvavimo, laisvo nuomonės reiškimo ir sandorių sudarymo, jeigu nepakankamai pasitikės naujosios skaitmeninės erdvės teisės aktais; kadangi pagrindinių teisių užtikrinimas ir taikymas šiomis sąlygomis yra pagrindinė piliečių pasitikėjimo sąlyga; kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) ir kitų teisių apsaugos garantijos yra esminė verslo pasitikėjimo sąlyga,

J.

kadangi nusikaltimų internete, pavyzdžiui, kurstymų vykdyti teroristinius išpuolius, nusikalstamus veiksmus neapykantos pagrindu ir vaikų pornografijos atvejų skaičius išaugo, ir tai asmenims, tarp jų ir vaikams, kelia pavojų,

K.

kadangi Europos kultūros ir kūrybinė pramonė atlieka esminį vaidmenį ne tik skatinant kultūrų įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbus Europos Sąjungos tvaraus vystymosi bei ekonomikos atgaivinimo variklis; kadangi diskusijose apie kūrybinio turinio bendrosios rinkos sukūrimą reikia ypač didelį dėmesį skirti kultūrinėms ir kalbinėms ypatybėms,

L.

kadangi Europos demokratinė visuomenė, piliečių dalyvavimas visuomenės diskusijose ir informacijos prieiga skaitmeninėje erdvėje labai priklauso nuo gyvybingo ir konkurencingo spaudos sektoriaus, kuris yra ketvirtasis demokratijos ramstis,

M.

kadangi dėl nepakankamos informacijos bei komunikacijos technologijų kūrimo, platinimo ir panaudojimo pažangos augimas ir produktyvumas gerokai atsilieka, ir kadangi jaunos IRT naujoves diegiančios įmonės, turinčios stiprų augimo potencialą, sunkiai dirba siekdamos ilgesniam laikui įsitvirtinti rinkose,

N.

kadangi privatus ir viešasis sektoriai turėtų investuoti į tokias naujas inovatyvias platformas, pavyzdžiui, kompiuterinių technologijų naudojimas internete (angl. cloud computing), e. sveikata, pažangieji skaitikliai, sumanus mobilumas, kt.; kadangi vieningos Europos rinkos stiprinimas leistų didinti susidomėjimą investicijomis į Europos ekonomiką ir rinkas ir pasitarnautų masto ekonomikai,

O.

kadangi bendroji skaitmeninių internetinių ir ryšių paslaugų rinka Europoje dar veikia ne visai efektyviai; kadangi laisvam skaitmeninių paslaugų judėjimui ir tarpvalstybinei e. prekybai šiuo metu itin trukdo fragmentinės nacionalinio lygmens taisyklės; kadangi Europos įmonės ir viešosios paslaugos turėtų ekonominės ir socialinės naudos iš pažangių IRT paslaugų ir programų naudojimo,

P.

kadangi, nors internetinė prekyba yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos sritis, atotrūkis tarp vietos ir tarpvalstybinės e. prekybos įmonių ES didėja; kadangi Komisijos komunikate dėl tarpvalstybinės įmonių e. prekybos su vartotojais ES (COM(2009)0557) nurodyta, kad tarpvalstybinė įmonių e. prekyba atveria dideles taupymo galimybes ES piliečiams,

1.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ryžtingos skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, pagal kurį Europa galėtų daryti pažangą siekdama atviros ir klestinčios skaitmeninės visuomenės, kurioje visiems piliečiams būtų siūlomos ekonominės, socialinės ir kultūrinės galimybės; siūlo pavadinti šią naują skaitmeninę darbotvarkę „Darbotvarkė 2015.eu“ ir vadovautis aukštyn kylančios spiralės „2015.eu“ modeliu;

2.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti, kad visi piliečiai ir vartotojai turėtų visuotinę prieigą prie sparčiojo fiksuotojo ir mobilaus plačiajuosčio ryšio, kartu išsaugant konkurenciją, kuri būtų naudinga vartotojams; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia tikslinės politikos, pagal kurią būtų skatinama konkurencija ir veiksmingos investicijos ir inovacijos siekiant naujų ir geresnių prieigos infrastruktūrų ir vartotojų pasirinkimo prieigos teikimo srityje sąžiningomis sąlygomis ir konkurencinga kaina visiems gyventojams neatsižvelgiant į vietovę, ir taip būtų užtikrinama, kad nė vienas Europos pilietis nepatirtų atskirties;

3.

mano, kad iki 2013 m. kiekvienas ES namų ūkis turėtų turėti prieigą prie plačiajuosčio interneto konkurencinga kaina; ragina Komisiją ir valstybes nares visomis politikos priemonėmis užtikrinti plačiajuosčio ryšio galimybes visiems Europos piliečiams, naudojant Europos struktūrinius fondus, Europos ekonomikos atkūrimo planą ir papildomus skaitmeninius dažnius plečiant mobilaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir kokybę; be to, ragina valstybes nares suteikti naują postūmį Europos sparčiojo plačiajuosčio ryšio strategijai, visų pirma atnaujinant nacionalinius plačiajuosčio ir sparčiojo ryšio aprėpties tikslus;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės pagalbos taisyklėse yra kai kurių neaiškumų, kurie gali daryti įtakos Bendrijos remiamoms plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ypač valdžios institucijų gebėjimui konsoliduoti savo tinklo pajėgumo poreikį, kuris būtų naujų investicijų pagrindas; prašo Komisijos skubiai spręsti šias problemas;

5.

primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, pramonės perkėlimo paveiktoms sritims, taip pat regionams, kurie nuolat kenčia nuo nepalankių gamtos ar demografinių sąlygų, ypač itin atokiems regionams; mano, kad tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti veiksmingą plačiajuosčio interneto paslaugų teikimą ir prieigą prie šio interneto šių regionų gyventojams yra bevielio ryšio technologijos, kurios sudaro galimybę per priimtiną laiko tarpą ir pagrįsta kaina iškart prisijungti prie interneto tinklo kamieno;

6.

primena, kad pagal su universaliosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus privaloma užtikrinti minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, ir galutiniai naudotojai privalo turėti galimybę naudotis tomis paslaugomis už prieinamą kainą, neiškraipant konkurencijos ir nesudarant papildomos naštos vartotojams ir operatoriams; ragina Komisiją nedelsiant parengti ilgai lauktą universaliųjų paslaugų apžvalgą;

7.

pabrėžia, kad neįgaliesiems galutiniams vartotojams svarbu užtikrinti tokio lygio prieigą, kokią turi kiti galutiniai vartotojai, kaip ragino Europos Parlamentas peržiūrėdamas Universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių direktyvą; prašo Komisijos darbotvarkėje „2015.eu“ kaip įmanoma labiau atsižvelgti į neįgaliųjų vartotojų poreikius;

8.

ragina Komisija atlikti poveikio vertinimą nustatant, kaip galima įgyvendinti numerio perkėlimą visoje ES;

9.

toliau būtų mobilusis pasaulio žemynas, ir užtikrinti, kad 75 proc. mobiliųjų vartotojų 2015 m. naudotųsi mobiliuoju plačiajuosčiu ryšiu ir turėtų prieigą prie sparčiojo bevielio ryšio paslaugų;

10.

primena, kad reikia sparčiau siekti darnaus nediskriminuojančio papildomų skaitmeninių dažnių spektro naudojimo ir drauge nepakenkti dabartinėms plačiajuosčio ryšio paslaugoms ir jas tobulinti;

11.

ragina Komisiją, pasitelkus Radijo spektro komitetą, įvertinti praktinius ir techninius reikalavimus teikiant spektro dažnius ir užtikrinti pakankamą lankstumą, užtikrinant naujų technologijų ir paslaugų, pavyzdžiui, mobiliojo plačiajuosčio ryšio, diegimą; ragina Komisiją informuoti apie konkurencinę padėtį ir įvykius spektro dažnių rinkoje;

12.

pabrėžia tolesnio vertinimo ir mokslinių tyrimų poreikį vertinant esamų ir būsimų spektro vartotojų tarpusavio sąveikos galimybes, sušvelninant potencialias neigiamas pasekmes vartotojams;

13.

kadangi prieigos prie interneto procentinė dalis didėja, valstybės narės turėtų stengtis pasiekti, kad iki 2015 m. 50 proc., o iki 2020 m. – 100 proc. ES namų ūkių būtų prisijungę prie sparčiojo ryšio tinklų, sudarant patikimos ir geresnės galutinio vartotojo patirties, kuri atitiktų vartotojų lūkesčius ir poreikius, galimybę; primena, kad siekiant šių tikslų būtina tinkama politikos priemonių sistema, sudaranti privačių investicijų galimybes, kartu išsaugant konkurenciją ir didinant vartotojų pasirinkimą;

14.

ragina valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę naująją elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prieš nustatytą terminą ir visiškai ją įgyvendinti bei suteikti nacionaliniams reguliuotojams atitinkamus įgaliojimus; pabrėžia, kad pagal naująją programą numatyta nuspėjama ir nuosekli reglamentuojamoji aplinka, kuri skatina investicijas į IRT tinklus, produktus ir paslaugas ir konkurencingą atitinkamą rinką, taip pat prisideda prie veiksmingesnės vieningos informacinės visuomenės paslaugų rinkos; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis gairėmis dėl telekomunikacijos teisės aktų paketo įgyvendinimo kuriant kitos kartos tinklus turėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, naudojamas direktyvose, kuriomis puoselėjamas šių tinklų diegimas;

15.

mano, kad būtina didinti reguliavimo koordinavimo veiksmingumą užtikrinant, kad kiek galima greičiau pradėtų veikti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI);

16.

ragina suinteresuotus dalyvius taikyti atvirus ryšių tinklo diegimo modelius, kurie leidžia labiau skatinti naujoves ir didinti paklausą;

17.

primena, kad reguliavimas turi būti skaidrus ir prognozuojamas ir ragina Komisiją toliau integruoti geresnio reguliavimo principus į teisines ir neteisines iniciatyvas, ypač per tikslinius ir laiku atliekamus poveikio vertinimus;

18.

primena, kad tarpusavio sąveikumas ir prieinamumas yra tarpusavyje susiję ir turi būti tas pagrindas, ant kurio būtų statoma efektyvi informacinė visuomenė, kad įvairių produktų, infrastruktūros objektų ir paslaugų tarpusavio sąveikumas leistų europiečiams naudotis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo to, kokia programine įranga jie naudojasi;

19.

pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai labai svarbūs atvirai skaitmeninei visuomenei ir kad ES piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos ir teikiamos lengvatos įgyti tinkamų skaitmeninių gebėjimų; pabrėžia, kad skaitmeninė kompetencija turėtų padėti mažiau galimybių turintiems žmonėms (t. y. vyresnio amžiaus ir turintiems mažas pajamas žmonėms) įsitraukti į visuomenę; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti skaitmeninio raštingumo ir naudojimosi internetu skirtumų, vadinamosios antrosios skaitmeninės atskirties, tarp įvairių visuomenės grupių klausimą; atkreipia dėmesį į labai svarbų įsipareigojimą sumažinti skaitmeninio raštingumo ir kompetencijos spragas iki 2015 m. vidurio;

20.

ragina paisyti skaidrumo, prieigos ir lygių galimybių principo taikant informacijos ir ryšio technologijų (IRT) sistemas, kad jos būtų patogesnės naudoti kuo didesniam skaičiui Europos vartotojų;

21.

pabrėžia, kad visos pradinės ir pagrindinės mokyklos iki 2013 m. privalo būti prisijungusios prie patikimo ir kokybiško, o iki 2015 m. – prie sparčiojo interneto, kur galima, panaudojant regioninės ir sanglaudos politikos priemones; primena, kad IRT mokymas ir e. mokymas, sudarantys sąlygas naudotis geresnėmis ir prieinamesnėmis švietimo programomis, turėtų tapti sudėtine visą gyvenimą trunkančio mokymo veiklos dalimi;

22.

pripažįsta e. mokymosi svarbą: šis švietimo metodas pritaikytas atsižvelgiant į IRT naujoves, kurios gali atitikti asmenų, negalinčių bet kada naudotis prieiga prie įprastų švietimo metodų, reikmes, tačiau pabrėžia, kad esminė prielaida yra būtinybė mokytojams, studentams ir kitoms suinteresuotosioms šalims keistis informacija; mano, kad taip pat būtina skatinti tarptautinius mainus, kad mokymo įstaigos susigrąžintų svarbų vaidmenį tautų savitarpio supratimo skatinimo srityje;

23.

rekomenduoja į švietimo sistemą kartu su užsienio kalbomis įtraukti skaitmeninio išprusimo ugdymą ir pradėti jį jau pradinio lavinimo etapu, siekiant kuo anksčiau parengti įgudusius vartotojus;

24.

pažymi, kad svarbu ES piliečiams suteikti skaitmeninių įgūdžių siekiant jiems padėti visapusiškai išnaudoti dalyvavimo skaitmeninės visuomenės gyvenime teikiamus privalumus; dar karta patvirtina, jog būtina užtikrinti, kad Europos darbuotojų žinios, įgūdžiai, kompetencija ir kūrybingumas atitiktų aukščiausius visuotinius standartus ir būtų nuolat atnaujinami; mano, kad skaitmeninis raštingumas ir kompetencija turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių aspektas, nes tai yra pagrindinis Europos inovacinę visuomenės stiprinimo veiksnys;

25.

siūlo imti vykdyti skaitmeninio raštingumo ir įtraukties veiksmų planą ES ir valstybių narių lygmenimis, šis planas apimtų: specialias skaitmeninio raštingumo mokymo galimybes bedarbiams ir grupėms, kurioms gresia atskirtis; skatinamąsias priemones, skirtas privataus sektoriaus iniciatyvoms rengti visų darbuotojų skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursus; Europos masto iniciatyvą „Naršyk protingai“ (angl. Be smart online!) siekiant, kad visi besimokantys, tarp jų ir tie, kurie dalyvauja visą gyvenimą trunkančiame mokyme ir profesiniame rengime išmoktų saugiai naudotis IRT ir internetinėmis paslaugomis; ir bendrą ES lygmens IRT sertifikavimo sistemą;

26.

ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių tam, kad paragintų jaunus darbuotojus pasirinkti, kaip tolimesnę savo karjerą, darbą IRT srityje; kol kas ragina valstybes nares savo nacionalinėse švietimo programose labiau pabrėžti tokių gamtos mokslų, kaip matematika ir fizika dėstymą pradinių klasių moksleiviams; laikosi nuomonės, kad, kadangi esama realaus ir skubaus poreikio imtis veiksmų patenkinant kvalifikuotų IRT darbuotojų paklausą Europoje net ir trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu, reikalingas geresnis pagrindas e. įgūdžių duomenų stebėjimui; ragina ES institucijas imtis tolesnių veiksmų sukurti tokią duomenų bazę;

27.

pabrėžia, kad visi ES piliečiai turėtų būti susipažinę su savo pagrindinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir įpareigojimais pagal Europos piliečių ir vartotojų teisių skaitmeninėje aplinkoje chartiją; mano, kad šioje chartijoje turėtų būti įtvirtintas Bendrijos acquis, visų pirma įskaitant naudotojo teises, susijusias su privatumo apsauga, pažeidžiamais vartotojais ir skaitmeniniu turiniu, taip pat užtikrinant tinkamai veikiančią sąveiką; dar kartą patvirtina, kad skaitmeninių teisių apsauga turėtų būti užtikrinama bendrame visų kitų pagrindinių teisių kontekste;

28.

yra tvirtai įsitikinęs, kad privatumo apsauga yra itin svarbi vertybė ir kad visi vartotojai turėtų galėti kontroliuoti savo asmeninius duomenis, įskaitant ir vadinamąją teisę būti pamirštam; ragina Komisiją atsižvelgti ne tik į pačius duomenų apsaugos ir privatumo klausimus, bet ir atkreipti ypatingą dėmesį į išskirtines su šiais klausimais susijusias mažamečių ir suaugusių jaunų žmonių reikmes; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą priimti duomenų apsaugos direktyvą, susijusią su dabartine skaitmenine aplinka;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti skaitmeninį saugumą, kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir brukalais, didinti naudotojų pasitikėjimą ir apsaugoti Europos Sąjungos internetinę erdvę nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai dalyvauti sustiprinto tarptautinio bendradarbiavimo šioje srityje veikloje; primena valstybėms narėms, kad beveik pusė iš jų dar nėra ratifikavę Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją;

30.

Ragina valstybes nares imtis priemonių, kad visi Europos piliečiai turėtų saugią elektroninę identifikaciją;

31.

ragina išsaugoti atvirą internetą, kai piliečiai turi prieigos teisę, o įmonių vartotojai turi teisę skleisti informaciją arba naudotis pasirinktomis programomis ir paslaugomis, kaip nustatyta naujojoje reguliavimo sistemoje; ragina Komisiją, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) ir nacionalines reguliavimo institucijas (NRI) skatinti neutralumo nuostatas, atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir iki 2010 m. pabaigos teikti Europos Parlamentui ataskaitas; mano, kas ES teisės aktuose turi būti užtikrinama „paprasto perdavimo kanalo“ nuostata, pateikta kaip Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB), nes tai svarbus būdas, leidžiantis užtikrinti laisvą ir atvirą konkurenciją skaitmeninėje rinkoje;

32.

pabrėžia, kad pliuralizmas, spaudos laisvė ir pagarba kultūros įvairovei yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir galutiniai jos tikslai; todėl ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visos siūlomos ES politikos kryptys atitiktų šiuos tikslus ir vertybes;

33.

teigiamai vertina greitą teisės aktų dėl tarptinklinio ryšio įgyvendinimą; pabrėžia poreikį nuolat stebėti ES judriojo tarptinklinio ryšio, taip pat ir duomenų tarptinklinio ryšio, kainas; ragina Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (EERRI) atlikti nepriklausomą kitų nei kainų reguliavimas metodų, kurie galėtų būti naudojami konkurencingai tarptinklinio ryšio visaus rinkai kurti, analizę; ragina Komisiją remiantis šia EERRI analize ir savo peržiūra iki 2013 m. pasiūlyti ilgalaikį tarptinklinio ryšio problemos sprendimą ,kad būtų užtikrinta gerai veikianti, į vartotojus orientuota ir konkurencinga tarptinklinio ryšio rinka ir tai būtų pasiekta mažų kainų;

34.

pažymi, kad skaitmeninės paslaugos gali būti naudingos Europai siekiant visapusiškai pasinaudoti visomis vidaus rinka; ragina taikyti veiksmingą bendros skaitmeninės rinkos politiką, dėl kurios paslaugos internetu Europoje taptų konkurencingesnės, prieinamesnės, būtų teikiamos kuo daugiau valstybių ir skaidresnės, tuo pačiu metu užtikrinant kuo aukštesnį vartotojų apsaugos lygį ir nutraukiant teritorinę diskriminaciją; ragina ES institucijas iki 2013 m. pašalinti pagrindines tarpvalstybinių sandorių internetu reguliavimo ir administravimo kliūtis; ragina Komisiją ir toliau tęsti jos atliekamą su skaitmenine bendrąja rinka susijusio Bendrijos acquis vertinimą ir pasiūlyti su pagrindinėmis kliūtimis susijusius tikslingus teisinius veiksmus;

35.

ragina išnagrinėti ES suderintas taisykles užtikrinant bendrąją rinką nuotolinių išteklių paslaugų ir e. komercijos srityje;

36.

ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kurios toliau didintų įgaliojimų skaidrumą ir tarptautinės prekybos internetu vykdymo bei kompensavimo veiksmingumą; pabrėžia, kad sėkmingai e. prekybos plėtrai reikalingas veiksmingas prekių paskirstymas, taigi pažymi būtinybę skubiai įgyvendinti trečiąją Pašto paslaugų direktyvą (2008/6/EB);

37.

mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, reikalingą skaitmeninę aplinką; ragina valstybes nares sukurti vieno langelio sistemą PVM mokėtojams siekiant palengvinti tarptautinę e. prekybą MVĮ ir verslininkams ir ragina Komisiją remti e. sąskaitų faktūrų naudojimą dideliu mastu;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iki 2015 m. ne mažiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų būtų vykdoma elektroninėmis priemonėmis, kaip nustatyta veiksmų plane, dėl kurio susitarta surengta 2005 m. Mančesteryje vykusioje Ministrų konferencijoje dėl e. valdžios;

39.

mano, kad praėjus beveik dešimtmečiui po priėmimo, informacinės visuomenės teisinį pagrindą sudarančios direktyvos, atrodo pasenusios dėl kompleksiškesnės elektroninės aplinkos, naujų technologijų atsiradimo ir fakto, kad ES piliečių duomenys vis dažniau tvarkomi už ES ribų; mano, kad teisinės problemos, kurių kyla dėl tam tikrų direktyvų, gali būti išspręstos šias direktyvas palaipsniui atnaujinant, o kitas direktyvas reikia atidžiau persvarstyti, ir kad reikalingas tarptautinės duomenų apsaugos sistemos sukūrimas;

40.

pabrėžia galimą naudą piliečiams ir įmonėms, jeigu teikiant viešąsias paslaugas (e. valdžios paslaugas) būtų pereita prie skaitmeninių technologijų, siekiant sudaryti sąlygas veiksmingesnei ir labiau individualizuotai viešųjų paslaugų pasiūlai; ragina valstybes nares pasinaudoti IRT priemonėmis ir pagerinti vyriausybės veiksmų skaidrumą ir vyriausybės atskaitomumą, tai pat prisidėti prie didesnės dalyvaujamosios demokratijos, kad demokratijos procese dalyvautų visos socialinės ir ekonominės grupės, informuojami nauji vartotojai ir didinamas žinomumas ir pasitikėjimas; ragina valstybes nares parengti nacionalinius perėjimo prie skaitmeninių technologijų teikiant viešąsias paslaugas planus, kurie turėtų apimti tikslus ir priemones siekiant 2015 m. viešąsias paslaugas teikti internetu ir padaryti jas prieinamas neįgaliems asmenims;

41.

pabrėžia plačiajuosčio ryšio reikšmę Europos piliečių sveikatai, įgalinant juos naudotis veiksmingomis sveikatos informavimo technologijomis, tobulinant slaugos kokybę, išplečiant geografinę sveikatos apsaugos aprėptį į izoliuotas kaimo, kalnų ir mažai apgyvendintų regionų vietoves, supaprastintant slaugą namuose ir sumažinant nebūtiną brangų gydymą ir brangiai kainuojantį pacientų perkėlimą; primena, kad plačiajuosčio ryšio pagalba taip pat galima apsaugoti Europos piliečius palengvinant ir plėtojant su visuomenės saugumu susijusios informacijos sklaidą, procedūras, reagavimą į stichines nelaimes ir atstatymą;

42.

pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra ypač svarbios žmonėms su negalia, nes jų kasdieninei veiklai reikalinga intensyvesnė, nei kitiems, technologinė pagalba; mano, kad, esant tokioms pačioms sąlygoms, žmonės su negalia turi teisę dalyvauti sparčiai kuriant naujuosius skaitmeninių technologijų produktus ir paslaugas, kad galėtų geriau pasinaudoti vieningos ir atviros informacinės visuomenės pranašumais;

43.

pabrėžia, kad reikia plėtoti „penktąją laisvę“, pagal kurią užtikrinamas laisvas turinio ir žinių judėjimas, ir iki 2015 m. parengti suvestinį, vartotojams tinkamą prieigos prie skaitmeninio turinio Europoje teisinę sistemą, dėl kurios padidėtų vartotojų teisinis tikrumas ir būtų pasiekta sąžininga pusiausvyra tarp teisių turėtojų, teisių ir plačiosios visuomenės prieigos prie turinio ir žinių; atsižvelgdamas į technologijų vystymosi greitį, ragina ES paspartinti diskusijas autorių teisių tema ir išnagrinėti poveikį, kurį gali sukelti pagal Sutarties dėl ES veikimo 118 straipsnį apibrėžta ES autorinių teisių sąvoka, siekiant nustatyti vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje tiek internete, tiek už jo ribų;

44.

pripažįsta, kad Europos kūrybos ir kultūros pramonė ne tik atlieka esminį vaidmenį skatindama kultūros įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą ir dalyvaujamąją demokratiją Europoje, bet ir yra svarbi tvaraus augimo Europoje skatinimo priemonė, todėl jos vaidmuo gaivinant ES ekonomiką yra lemiamas; pripažįsta būtinybę puoselėti aplinką, kurioje būtų toliau skatinama kūrybos pramonės raida; taigi ragina Komisiją imantis visų su skaitmenine darbotvarke susijusių politikos iniciatyvų įgyvendinti UNESCO konvencijos dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo nuostatas;

45.

pabrėžia, kad remiantis Europos skaitmenine darbotvarke ES turi būti siekiama gaminti ir platinti aukštos kokybės ir kultūros požiūriu įvairų turinį, kad visi ES piliečiai būtų paskatinti įvaldyti skaitmenines technologijas, pvz., internetą, ir kad ES piliečiams būtų užtikrinti maksimalūs šių technologijų kultūriniai ir socialiniai privalumai;.rekomenduoja ES lygmeniu inicijuoti kampaniją siekiant išsamiau apie tai informuoti, ypač vystant ir skleidžiant skaitmeninio kultūros paveldo turinį; ragina Europos Komisiją vykdant teisėkūros darbą ištirti galimybę valstybėms narėms leisti kultūrinių išteklių platinimui internetu taikyti mažesnę PVM normą;

46.

pabrėžia, kad internetas, kurio dėka užtikrinama daug naujų galimybių kūrybiniam turiniui cirkuliuoti ir jam pasiekti, kartu pateikia ir naujų iššūkių, susijusių su Europos Sąjungos internetinės erdvės apsaugos nuo visų rūšių nusikaltimų ir teisės pažeidimų užtikrinimu; pažymi, kad autorių teisių srities sankcijos, kaip vienas iš galimų būdų, turėtų iš esmės būti taikomos prekybininkams, o ne atskiriems piliečiams;

47.

mano, kad ES turi skatinti pasiūlos politikos kryptis ir apsvarstyti tolesnę autorių teisių licencijavimo ir suteikimo taisyklių plėtrą, atsižvelgiant į naujausias technologijas, naujas skaitmeninio platinimo priemones ir kintantį vartotojų elgesį; ragina sukurti geresnę, veiksmingesnę ir labiau suderintą skaidrią teisių valdymo ir suteikimo sistemą muzikiniams ir garso ir vaizdo kūriniams, taip pat siekti didesnio kolektyvinių teisių administravimo subjektų skaidrumo ir tarpusavio konkurencijos;

48.

pabrėžia, kad naujojoje skaitmeninėje darbotvarkėje daugiau dėmesio turėtų būti skirta unikalaus Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir geresnės piliečių prieigos prie šio paveldo klausimams; ragina valstybes nares skirti adekvačią finansinę paramą ES skaitmeninimo politikai vykdyti, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares rasti tinkamus sprendimus esamoms teisinėms kliūtims pašalinti;

49.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl Europos skaitmeninės bibliotekos projekto ateities, nebent įvyktų esminiai pokyčiai bibliotekos skaitmeninio formato ir projekto valdymo, veiksmingumo, praktiškumo, naudingumo ir plataus masto tarpininkavimo srityse;

50.

mano, kad nuosekliai diegiant IRT drauge labai svarbu skatinti IRT tyrimų kompetenciją ir skatinti viešąsias bei privačias investicijas į didelės rizikos, IRT tyrimus, kurie atliekami bendradarbiaujant, ir naujoves; pabrėžia, kad Europa turėtų rodyti pavyzdį kuriant internetines technologijas, nuotolinių išteklių paslaugas, prisitaikančias terpes ir superkompiuterius, ir IRT programas, kurias naudojant būtų išmetama mažai anglies dioksido; siūlo padvigubinti ES informacijos ir ryšių technologijų tyrimams skiriamą biudžetą, o IRT diegimui skiriamą biudžetą rengiant kitą finansinę programą padidinti keturis kartus;

51.

apgailestauja dėl fakto, kad patrauklumo požiūriu ugdant ir išsaugant talentus IRT, Europa atsilieka nuo kitų pirmaujančių rinkų ir patiria didelį smegenų nutekėjimą dėl geresnių akademinių ir kitų mokslinių tyrimų darbo sąlygų JAV; pažymi, kad norint išspręsti šią problemą Europa turi dirbti kartu su mokslininkais ir pramone siekdama vystyti aiškią profesinės integracijos programą, kuri remtų mokslinių tyrimų bendruomenės atliekamą svarbų vaidmenį plačioje pasaulinės klasės IRT inovacijų strategijoje;

52.

mano, kad iki 2015 m. visus Europos mokslo tyrimų institutus ir infrastruktūrą turėtų sujungti itin spartūs (GB/s) perdavimo tinklai, sukuriant Europos mokslo tyrimų bendruomenės vidaus tinklą;

53.

ragina skirti didesnes investicijas į atvirųjų programų naudojimą ES;

54.

ragina numatyti naujas investicijas moksliniams tyrimams siekiant geriau įgyvendinti esamas skaitmenines priemones ir užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie kultūros produktų;

55.

reiškia susirūpinimą, kad ES pagrindų programoje numatyta daug biurokratijos; ragina Komisiją pašalinti biurokratizmą, t. y., nepažeidžiant šios programos, iš naujo nustatyti pagrindų programos procedūras ir sudaryti vartotojų tarybą;

56.

ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų ir jų perkėlimu palaikomi moksliniai tyrimai ir naujovės, ir, jei reikia, išryškinti gerąją patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti rodiklius, susijusius su naujovėmis vykdant viešuosius pirkimus;

57.

primena, kad ateityje Europos konkurencingumas ir gebėjimas atsigauti po esamos ekonominės krizės, labiausiai priklausys nuo jos gebėjimo visapusiškai ir veiksmingai diegti įmonėse IRT; vis dėlto primena, kad MVĮ dar labai atsilieka nuo didžiųjų įmonių, ir atkreipia ypatingą dėmesį į garantijas, kurias būtina užtikrinti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad šios neliktų IRT vystymo užribyje; ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti paramos MVĮ priemones, susijusias su IRT naudojimu, siekiant padidinti jų produktyvumą;

58.

ragina Komisiją parengti skaitmeninį planą skatinant interneto verslo galimybes, kuriuo pirmiausia būtų siekiama pasiūlyti alternatyvas tiems žmonėms, kurie pastaruoju metu dėl finansų krizės tapo bedarbiais; mano, kad šis planas turėtų apimti prieinamos programinės ir kompiuterinės įrangos pasiūlą kartu su laisva interneto prieiga ir nemokamu konsultavimu;

59.

mano, kad pagal „Darbotvarkę 2015.eu“ turėtų būti siekiama, kad IRT taptų ekonomikos, kai išmetama mažai anglies dioksido, dalimi; ragina siekiant klimato kaitos strategijos „20-20-20“ tikslų naudotis IRT technologijomis; mano, kad tokių priemonių kaip pažangios energetikos sistemos, pažangūs skaitikliai, pažangus automobiliai, pažangi vandentvarka ir e. sveikata įgyvendinimas turėtų būti pagrindinėmis „2015.eu“ iniciatyvomis; taip pat pabrėžia, IRT sektoriaus išmetamas anglies dioksido kiekis iki 2015 m. turėtų būti sumažintas 50 proc.;

60.

mano, kad tarptautinės prekybos varomoji jėga turėtų būti sąžiningos prekybos principas, kurio tikslas – pasiekti balansą tarp rinkų atvėrimo ir teisėtos įvairių ekonomikos sektorių apsaugos, ypač atkreipiant dėmesį į darbo ir socialines sąlygas;

61.

mano, kad visų politinių lygmenų, bendradarbiaujančių daugiapakopio valdymo dvasia, (ES, nacionalinio ir regioninio) atsakomybės už „Darbotvarkę 2015.eu“ perėmimas ir politinis bei geografinis darbotvarkės matomumas yra būtinos išankstinės sąlygos norint, kad ji būtų veiksmingai įgyvendinama; šiuo tikslu siūlo periodiškai organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimus skaitmeninės darbotvarkės klausimais siekiant apžvelgti pažangą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis ir suteikti naują politinį postūmį;

62.

atkreipia Komisijos dėmesį visų pirma į būtinybę nustatyti konkrečius, pamatuojamus, tinkamus, realistiškus ir terminuotus tikslus (angl. smart objectives) ir užduotis ir priimti veiksmų planą, pagal kurį būtų sutelkiamos visos tinkamos ES priemonės: finansavimas, privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, prireikus tiksliniai teisės aktai visose susijusiose politikos srityse (t. y. elektroniniai ryšiai, švietimas, moksliniai tyrimai, sanglaudos politika); ragina Komisiją reguliariai persvarstyti „2015.eu“ strategijos pasiekimus remiantis platesniu rodiklių rinkiniu, leidžiančiu atlikti socialinio ir ekonominio poveikio kiekybinę ir kokybinę analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą ES ir nacionalinių bei regioninių programų šioje srityje koordinavimą;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/54

A.

kadangi ES ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginė partnerystė labai svarbi, taip pat kadangi abiem regionams labai svarbu ir toliau plėtoti ir gerinti šią partnerystę,

B.

kadangi vienas iš Ispanijos pirmininkavimo ES ir būsimų Belgijos bei Vengrijos pirmininkavimo prioritetų yra ES ir Lotynų Amerikos santykių stiprinimas,

C.

kadangi nuo pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 1999 m., ši dviejų regionų strateginė partnerystė toli pažengė, ypač aukščiausiojo lygio susitikimo Vienoje metu, kai buvo įsteigta EurLat Parlamentinė Asamblėja – dviejų regionų strateginės partnerystės parlamentinė šaka, tačiau yra daugiau sunkumų ir iššūkių, kuriuos reikia nugalėti,

D.

kadangi vienas pagrindinių dviejų regionų strateginės partnerystės tikslų – regionų integracija ir regioninių bei dvišalių, taip pat strateginių partnerysčių asociacijos susitarimų sudarymas,

E.

kadangi Pietų Amerikos tautų sąjunga (UNASUR), – nors ir kitokio pobūdžio nei įvairūs kontinentinės integracijos procesai (CAN, MERCOSUR, SICA) organizacija, – gali paskatinti šiuos integracijos procesus,

F.

kadangi išlieka esamų ir būsimų konfliktų tarp Lotynų Amerikos šalių galimybė, palankiai vertintina tai, kad subsidiarumo principą taikydamos vyriausybės pasinaudoja visomis Lotynų Amerikos teisinių institucijų galimybėmis prieš kreipdamosi į kitas institucijas už žemyno ribų,

G.

kadangi pastaraisiais metais tiek Lotynų Amerikos tiek Europos karinės išlaidos labai išaugo,

H.

kadangi ši dviejų regionų strateginė partnerystė jau sustiprino abiejų jos šalių tarpusavio koordinavimą tarptautiniuose forumuose ir institucijose, kadangi reikia siekti ne tik parengti bendrą darbotvarkę, bet ir toliau koordinuoti pozicijas pasaulinės svarbos klausimais ir atsižvelgti į abiejų šalių interesus ir rūpesčius,

I.

kadangi tai, kad ES neseniai ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, yra istorinis įvykis ir atsižvelgiant į tai, jog jos įgyvendinimas gali padaryti didelę įtaką efektyviai užtikrinat 60 milijonų Lotynų Amerikoje gyvenančių neįgalių piliečių civilines ir socialines teises, siekiant įgyvendinti jų lygias galimybes,

J.

kadangi JAV išrinkta nauja valdžia, su kuria siejami dideli lūkesčiai,

K.

kadangi Lotynų Amerikos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 milijonų asmenų, kurie sukuria apie 10 proc. pasaulio BVP, joje auga apie 40 proc. planetos augmenijos rūšių ir ji turi išskirtinius žmogiškuosius išteklius,

L.

kadangi ES ir Lotynų Amerikos santykiai grindžiami bendromis vertybėmis, o pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra svarbiausias strateginės partnerystės aspektas,

M.

kadangi vystyti santykius su Lotynų Amerika naudinga abiem šalims ir gali būti pravartu tiek visoms ES valstybėms narėms, tiek visoms Lotynų Amerikos šalims,

N.

kadangi lyčių aspekto integravimas į visas politikos kryptis gali padėti visuomenei tapti teisingesnei ir demokratiškesnei, tokioje visuomenėje ir į moteris, ir į vyrus žiūrima kaip į lygius visais gyvenimo aspektais,

O.

kadangi ES ir LAKR kartu apima daugiau nei milijardą gyventojų ir trečdalį visų Jungtinių Tautų valstybių narių,

P.

kadangi ES teikia daugiausiai vystomosios pagalbos, yra pagrindinė investuotoja į Lotynų Ameriką, antra pagal svarbą prekybos partnerė (pirma MERCOSUR ir Čilėje) ir nuo dviejų regionų strateginės partnerystės sudarymo 1999 m. jau finansavo projektų ir programų už daugiau nei 3 000 milijonų eurų,

Q.

kadangi 2010 m. pasaulis dar lėtai atsigauna nuo visuotinės recesijos ir nors Lotynų Amerikos šalys krizę atlaikė geriau nei kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys ir 2010 m. jų ekonomika vidutiniškai augs beveik 3 proc., atsigavimas bus labai nevienodas, o augimas nepakankamas, siekiant aiškiai pagerinti socialines gyventojų sąlygas, kurie gauna daug prastesnę socialinę apsaugą negu Europos gyventojai,

R.

kadangi kai kuriose didelėse Lotynų Amerikos šalyse ir ES valstybėse narėse aukštas jaunimo nedarbo lygis,

S.

kadangi, nepaisant didelės pažangos, regione matomi pavojingi vaikų ir motinų mirtingumo rodikliai,

T.

kadangi narkotikų gamyba ir prekyba išlieka labai rimta regiono problema; atsižvelgiant į tai, kad dėl kokos lapų auginimo Pietų Amerikoje iškilo ir išaugo politinė kultūrinė Jungtinių Tautų, kurios šią kultūrą draudžia, konvencijų ir rezoliucijų, ir oficialios kai kurių vyriausybių doktrinos, kaip antai Bolivijos, teigiančios, kad šis augalas priklauso vietinių kultūrai, kolizijos problema,

U.

atsižvelgiant į skurdą, nelygybę ir diskriminaciją, kurią patiria kai kurių daugelio Lotynų Amerikos šalių vietos bendruomenės,

V.

kadangi reikia labai pagerinti svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, energetikos, vandens, infrastruktūrų ir komunikacijų, veiklą ir pasiekti tokių rezultatų, kokių buvo pasiekta telekomunikacijų sektoriuje,

W.

kadangi be atitinkamo infrastruktūrų vystymo bus sustabdyta Lotynų Amerikos regiono plėtra ir gebėjimas prisidėti prie integracijos procesų,

X.

kadangi Lotynų Amerika labai susirūpinus dėl ES politikos imigracijos srityje ir kadangi reikia pasiekti susitarimą, kuriame būtų atsižvelgiama į visus teisėtus Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos partnerių interesus, susijusius su šia jautria sritimi,

Y.

kadangi Europos investicijų bankas (EIB) Lotynų Amerikoje pradėjo veikti 1933 m. ir dabar (2007–2013 m) jis projektų finansavimui regione skyrė 2,8 milijardų eurų,

Z.

kadangi paskutiniame Iberijos ir Amerikos šalių aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad inovacijos ir žinios yra pagrindinės priemonės siekiant panaikinti skurdą, kovoti su alkiu ir siekti tvaraus vystymosi,

AA.

kadangi neseniai atliktame Iberijos ir Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos ir Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL) tyrime teigiama, kad reikalingas 55 milijardų biudžetas siekiant per 10 metų, t. y. 2011–2021 m., įgyvendinti 2021 m. švietimo tikslus, skirtus pašalinti dabartinę didžiulę nelygybę ir neraštingumą, užtikrinti 15 milijonų 3–6 metų vaikų, neinančių į mokyklą, švietimą ir sukurti tvirtas ir veiksmingas profesinio mokymo sistemas, taip pat labai pagerinti jų galimybes stoti į universitetus,

1.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, skirtą nustatyti, įvertinti ir pateikti veiklos pasiūlymus siekiant visavertės dviejų regionų strateginės partnerystės;

2.

džiaugiasi pirmininkaujančios Ispanijos pastangomis, paskatinusiomis pasirašyti ES ir Centrinės Amerikos partnerystės sutartį ir daugiašalius prekybos susitarimus su Kolumbija ir Peru, taip pat tvirta valia bei noru atnaujinti ES ir MERCOSUR derybas;

3.

pakartoja, kad remia įvairius regioninės Lotynų Amerikos integracijos procesus, kuriais pagrįsta dviejų regionų strateginė partnerystė, ir tikisi, kad ši dviejų regionų strateginė partnerystė sudarys galimybes pagerinti pozicijų koordinavimą krizių ir pasaulinės svarbos klausimų atvejais, remiantis bendrais interesais, vertybėmis ir rūpesčiais;

4.

atsižvelgia į politinius pokyčius abiejuose regionuose ir teigia, kad reikia atidžiai stebėti įvykių raidą ir prireikus pakeisti Europos Sąjungos politiką Lotynų Amerikai ir pritaikyti ją prie naujų aplinkybių;

5.

pabrėžia, kad labai svarbūs tie principai ir vertybės, kuriais grindžiama dviejų regionų strateginė partnerystė, pavyzdžiui, pliuralistinės ir atstovaujamosios demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms (politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse) ir pagrindinėms laisvėms, žodžio laisvės, teisinės valstybės, teisės viršenybės, teisės į sąžiningą teismą, teisinio saugumo ir visų formų diktatūros ar autoritarizmo pasmerkimo;

6.

ragina visus dviejų regionų strateginės partnerystės subjektus vykdyti savo gero valdymo ir socialinio teisingumo įsipareigojimus;

7.

patvirtina, kad pagrindinis Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos dviejų regionų strateginės partnerystės tikslas – iki 2015 m. sukurti Pasaulinę tarpregioninę Europos ir Lotynų Amerikos partnerystę politikos, ekonomikos, prekybos, socialinėje ir kultūros srityse, kuri užtikrintų tvarų abiejų regionų vystymąsi;

8.

ragina pasinaudoti naujomis, įsigaliojus Lisabonos Sutarčiai atsiradusiomis, galimybėmis siekiant dviejų regionų strateginės partnerystės;

9.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų, kuriuos rems Europos Sąjungos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Lotynų Amerikos atžvilgiu vienybę, darną ir efektyvumą, taip pat ragina aktyviai dalyvauti būsimame Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m. gegužės mėnesį Madride;

10.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Tarybą nustatyti aiškias gaires, siekiant kuo geriau bendradarbiauti ir kartu skatinti veiksmingą daugiašališkumą, užtikrinti aplinkos ir gamtinių išteklių apsaugą, kovoti su klimato kaita, gerinti Jungtinių Tautų turimus gebėjimus palaikyti ir konsoliduoti taiką, užtikrinti, jog bus siekiama Tūkstantmečio Tikslų, taip pat vadovaujantis tarptautine teise kovoti su bendra grėsme, kylančia taikai ir saugumui, įskaitant prekybą narkotikais ir ginklais, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmą, kaip buvo nuspręsta Limoje;

11.

taip pat ragina nustatyti tinkamus EuroLat Asamblėjos ir įvairių ES organų institucinio bendradarbiavimo mechanizmus, kaip buvo nuspręsta aukščiausiojo lygio susitikimo Limoje išvadose;

12.

dar kartą pakartoja, kad EIVT turi ateityje užtikrinti, kad į EP nuomonę būtų atsižvelgiama ES delegacijose, ypač esančiose labai svarbiuose regionuose, pavyzdžiui Lotynų Amerikoje, ir būtų sukurtas veiksmingas dialogas, užtikrinantis visavertį bendradarbiavimą su Parlamentu;

13.

rekomenduoja patvirtinti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuri pagal susijusius Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės aktus apimtų bendros politinės veiklos ir saugumo strategijas ir kryptis siekiant užkirsti kelią bendroms grėsmėms, su kuriomis susiduria dviejų regionų strateginės partnerystės nariai;

14.

palankiai vertina UNASUR atliktą darbą ir diplomatinius laimėjimus Pietų Amerikoje;

15.

pabrėžia savo įsitikinimą, kad daugelio Lotynų Amerikos partnerių vidaus stabilumas vis dar priklauso nuo valstybės reformos, kurią vykdant ir priimant sprendimus reikia iki galo ir veiksmingai įtraukti visas vietos tautas ir kitas mažumas, taip siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ir paremti jų kultūrines teises bei tradicijų išsaugojimą, nes tai dar labiau praturtintų visuomenę ir sustiprintų demokratinį valdymą;

16.

perspėja, kad veiksmingas ir nepriklausomas teismų administravimas ir atsakingos, atskaitingos ir skaidrios valdančiosios institucijos veiksminga, žmogaus teises užtikrinanti politika suteikia piliečiams saugumo jausmą, padeda sustiprinti jų pasitikėjimą atstovaujančiąja parlamentine sistema ir užkerta kelią abejingumui;

17.

ragina su paskirties ir kilmės bei tranzito šalimis tęsti ir plėtoti konstruktyvų dialogą migracijos Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos regionuose klausimais; šiuo požiūriu pritaria oficialiam visapusiškam dviejų regionų dialogui dėl migracijos tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono šalių, kuris pradėtas 2009 m. birželio 30 d., taip skatinant Limos aukščiausiojo lygio susitikimo įsipareigojimų vykdymą; taip pat džiaugiasi dėl parlamentinėje EuroLat asamblėjoje įsteigtos migracijos darbo grupės, kuri siekia sukurti dialogo ir pasiūlymų šioje srityje forumą, siekdama atsižvelgti į abiems partnerėms opius klausimus šioje srityje;

18.

atkreipiant dėmesį į šiuo metu vykdomus projektus Peru, Kolumbijoje ir Bolivijoje, rekomenduoja padidinti lėšas, skirtas narkotinių kultūrų išnaikinimui, vykdant alternatyvaus vystymosi finansavimo programas ir ieškant būdų, kaip įtraukti atitinkamas bendruomenes;

19.

apgailestauja, kad kai kurios šalys, nepaisydamos didžiulių poreikių, kylančių dėl nepakankamo išsivystymo, skurdo, pandemijų, prastos mitybos, nusikalstamumo ir stichinių nelaimių, pirmiausia ypatingai didelį finansavimą skiria karinėms išlaidoms;

20.

teigia, kad klimato kaita ir pasaulinis atšilimas turėtų ir toliau būti vienu politinės ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių darbotvarkės prioritetų; pabrėžia, kad būtina laikytis bendrų pozicijų įvairiuose, ypač JT organizuojamuose, forumuose, skirtuose dialogui aplinkos ir klimato kaitos klausimams, taip pat remti 2010 m. pabaigoje Meksikoje organizuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą; taip pat po pirmojo abiejų regionų aplinkos apsaugos ministrų susitikimo 2008 m. kovo mėn. Briuselyje, prašo šių susitikimų tęstinumo; be to pabrėžia, kad neturtingiausieji, ir ypač vietos gyventojų bendruomenės, yra pirmosios klimato kaitos ir visuotinio atšilimo neigiamo poveikio aukos; taip pat tikisi, kad taikant Lotynų Amerikos investicinę priemonę (LAIP), be kita ko, būtų remiami kovos su klimato kaitos padariniais, viešojo priemiestinio transporto ir elektrinių transporto priemonių projektai, Ekvadoro projektas „ITT-Yasuní“ ir t.t.;

21.

pakartoja savo pasiūlymą sukurti Europos ir Lotynų Amerikos visuotinės tarpregioninės partnerystės zoną, suderintą su modeliu „PPO ir regionai“, ir įgyvendinti šį procesą dviem etapais;

22.

siekiant pabaigti pirmąjį etapą primygtinai skatina vėl tęsti Europos Sąjungos ir MERCOSUR partnerystės derybas, kadangi sėkmingai pasirašytas šio tipo partnerystės susitarimas būtų ypač svarbus ir paveiktų 700 milijonų asmenų, taip pat būtų daugiausiai siekiantis dviejų regionų susitarimas pasaulyje, taip pat iki aukščiausiojo lygio susitikimo Madride pabaigti Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybas, peržiūrėti 2003 m. ES ir Andų bendrijos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir išplėtoti galiojančius asociacijos susitarimus Meksika ir Čile; pabrėžia, kad derybos dėl ES ir Andų bendrijos šalių daugiašalio prekybos susitarimo buvo sėkmingai baigtos; stengsis deramai kruopščiai vykdyti šių susitarimų ratifikavimo Parlamente procedūrą, siekdamas užtikrinti, kad susitarimai turėtų teigiamą poveikį visiems abipusiai svarbiems aspektams;

23.

primena, kad ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybos pradėtos remiantis regioniniu požiūriu ir pabrėžia, kad jas reikėtų baigti tuo pačiu būdu, užtikrinant, kad nė viena šalis neliktų nuošalyje;

24.

siekiant pabaigti antrąjį etapą ir sudaryti pasaulinės tarpregioninės partnerystės susitarimą iki 2015 m., ragina teisiškai ir instituciškai visame geografiniame regione remti visas dviejų regionų strateginės partnerystės dalyves, taip pat numatyti bendras nuostatas ir taisykles, kurių laikantis būtų siekiama įgyvendinti įvairias laisves, siekiant sukurti kuo platesnę partnerystę, vieną vertus, detalizuojant Lotynų Amerikos vidaus integracijos susitarimus, kitą vertus, skatinant ES ir įvairių šalių bei regionų grupių asociacijos procesą;

25.

rekomenduoja Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikime, vyksiančiame 2010 m., veikti suderintai ir koordinuoti abiejų regionų pozicijas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ypač susijusių su kova su skurdu, stabilių ir kokybiškų darbo vietų kūrimu ir atskirtų grupių, ypač vietos gyventojų, vaikų, moterų ir neįgaliųjų socialine įtrauktimi;

26.

mano, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – vieni iš svarbiausių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2015 m. nukreipiant investicijas į skurdžiausias šalis ir skiriant jas labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, ir ragina abu regionus pasiekti bendrą sutarimą iki 2010 m. rugsėjo mėn. vyksiančio TVT aukšto lygio susitikimo;

27.

tikisi, kad prasidėjęs rimtas ir išsamus dialogas mokslo, technologijos ir inovacijų klausimais gali duoti postūmį kuriant Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos inovacijos ir žinių erdvę, sekant inovacijų susitarimo su Čile pavyzdžiu;

28.

pakartoja, kad švietimas ir investicijos į žmogiškuosius išteklius yra socialinės sanglaudos ir socialinio bei ekonominio vystymosi pagrindas ir reikalauja ryžtingų pastangų bei tinkamo finansavimo kovai su neraštingumu, kurio lygis vis dar išlieka aukštas kai kuriose regiono šalyse, ypač tarp mergaičių ir moterų, ir teisės į valstybinį nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą, kuris šiuo metu dėl lėšų stokos kai kurių valstybių biudžetuose ribotas; taigi, remia Lotynų Amerikos šalių švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (OEI) parengtą projektą „2021 m. švietimo tikslai – švietimas, kurio linkime tūkstantmečio kartai“;

29.

pažymi, kad be svarbiausių socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčių Lotynų Amerika negalės sukurti žinių visuomenės – svarbiausio strateginio vystymosi veiksnio;

30.

džiaugiasi švietimo ir keitimosi žiniomis bei pažangiosios patirties teisės srityje iniciatyvomis, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos teisinių tyrimų, plėtros ir inovacijų centro įsteigimu, džiaugiasi 100 grupės sukūrimu ir tikisi, kad minėtosios iniciatyvos gali būti ypatingai naudingos priemonės siekiant remti Komisijos pastangas kurti dviejų regionų strateginę partnerystę;

31.

pataria toms Lotynų Amerikos šalims, kurios turi ginčų su kaimyninėmis pasienio ar kitomis šalimis arba gali jų turėti (dėl valstybės sienų ar dėl kitų klausimų), dėti visas pastangas ir kreiptis į įvairių integracijos procesų ar bendro pobūdžio žemyno teismus, ir vengti perkėlimo į teismus kitame pusrutulyje;

32.

džiaugiasi, kad siekiama lyčių lygybės; ragina dėti daugiau pastangų šioje srityje, rekomenduoja vystyti ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimo priemones, kuriomis skatinama stiprinti teisinę moterų padėtį, vienodas mokymosi ir darbo galimybes ir žmogaus bei socialines teises, ir ragina vyriausybes ir atitinkamas bendradarbiavimo organizacijas remti tokias iniciatyvas ir skirti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių;

33.

ragina, kad vykdant strateginę partnerystę, susijusios institucijos atitinkamais finansiniais ir techniniais ištekliais remtų politikos kryptis smurto prieš moteris prevencijos ir jų apsaugos nuo smurto srityje;

34.

palankiai vertina Amerikos žmogaus teisių teismo neseniai priimtą sprendimą Campo Algodonero moterų nužudymo byloje Meksikoje, kuris sukuria precedentą visam regionui; ragina Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių vyriausybes ateityje savo veikloje vadovautis šiuo teismo sprendimu ir užtikrinti, kad kartu su griežtu smurto prieš moteris pasmerkimu būtų numatyta tinkamai finansuojama apsauga, prevencija ir atkuriamojo teisingumo programos; be to, ragina prisiimti tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties apskritai ir atitinkamai investuoti į reprodukcinės sveikatos užtikrinimą, taip pat į programas, skirtas lyčių lygybei, švietimui lyčių klausimais ir galimybei taikyti šeimos planavimo būdus skatinti, kaip numatyta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje(1994 m.);

35.

džiaugiasi paskutinių metų Europos Komisijos, Visos Amerikos plėtros banko (IDB), Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), Lotynų Amerikos ir Karibų baseino ekonomikos komisijos (isp. CEPAL), Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko pastangomis socialinės sanglaudos srityje ir rekomenduoja atnaujinti ir sustiprinti programas EuroSociAL, URB-AL ir EUrocLIMA; aip pat ateityje tinkamai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją siekiant skatinti 60 milijonų piliečių, kurie turi kokią nors negalią ir kuriems Lotynų Amerikos regione kyla didelė atskirties grėsmė, lygias galimybes;

36.

pakartoja, kad svarbu dalintis patirtimi bendrų interesų, pavyzdžiui socialinės sanglaudos, srityje, siekiant kovoti su skurdu ir sumažinti nelygybę; palaiko šiuo požiūriu ES ir Lotynų Amerikos šalių forumą ministrų lygmeniu dėl socialinės sanglaudos, kuris vyko Limoje 2010 m. vasario 8 – 10 d. ir kuris buvo skirtas „Skatinti padorų darbą jaunimui: kaip skatinti socialinę sanglaudą“, ir palankiai vertina Bahía deklaraciją, priimtą IV tarptautiniame EUROsociAL tinklų susitikime, vykusiame 2009 m. birželio 25 d.;

37.

palankiai vertina ES ir LAK ministrų bei aukštų socialinės apsaugos pareigūnų susitikimą, vyksiantį 2010 m. gegužės 13 ir 14 d. Alcalá de Henares (prie Madrido), dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir palaiko Lotynų Amerikos socialinės apsaugos organizacijos (isp. OISS) darbą, skatinantį ekonominę ir socialinę gerovę koordinuojant ir keičiantis tarpusavio patirtimi socialinės apsaugos srityje, ir ragina, kad pareigūnų susitikime ir OISS būtų teikiami novatoriški pasiūlymai, siekiant užtikrinti kuo geresnę socialinę atitinkamų gyventojų apsaugą;

38.

pažymi, kad regioninė integracija, kurios siekia daugelis Lotynų Amerikos vyriausybių ir kurią skatina ES, turėtų pagerinti infrastruktūrą, regioninę prekybą ir pagilinti kiekvienos šalies žinias apie kitų šalių pagrindinius politinius, socialinius ir ekonominius veiksnius;

39.

kartoja, kad konkrečių ir praktinių veiksmų strategija siekiant integracijos (kelių, geležinkelių, naftotiekio ir dujotiekio, bendradarbiavimo atsinaujinančios energijos srityje, tarpregioninės prekybos plėtra ir kt.) ir įvairių subjektų, vykdančių veiklą savo regione, reklama, palengvintų integracinį postūmį ir sustiprintų bendruomenės jausmą regione;

40.

pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią šio regiono augimo sąstingiui ir išvengti tvarios plėtros blokavimo, reikia suderinti strategiją energetikos, vandens ir ryšių sektoriuose;

41.

rekomenduoja Lotynų Amerikos vyriausybėms, ir prašo visos įmanomos Europos Sąjungos paramos sprendžiant šį uždavinį, pripažįstant sunkią socialinę padėtį ir turint neblogas ekonomines perspektyvas, imtis ryžtingos ir nuoseklios politikos, pavyzdžiui, investicijų į viešuosius darbus, vidaus rinkos stiprinimą, mažų ir vidutinių įmonių apsaugą, kredito išplėtimą, investicijų stiprinimą sveikatos ir švietimo srityje, didžiausią dėmesį skiriant jaunimo nedarbui ir užimtumo diskriminacijai dėl lyties;

42.

šiuo požiūriu primena, kad nors ir gali būti sunku gauti pakankamą finansavimą minėtiesiems tikslams, būtina sukurti sąžiningą, teisingą ir šiuolaikišką mokesčių sistemą, pagal kurią būtų galima kovoti su mokesčių nemokėjimu ir peržiūrėti per dideles karines išlaidas;

43.

ragina ES ir Lotynų Amerikos šalis, kuriose yra vietos gyventojų bendruomenės, skatinti artimesnį bendradarbiavimą ir įgyvendinti veiksmingus planus, skirtus kovai su badu, nepakankamu išsivystymu, neraštingumu ir lėtinėmis ligomis;

44.

mano, kad ES ir LAKR partnerystės socialinės sanglaudos tikslą bus galima įgyvendinti tik tada, jei partnerystė skatins aukšto lygio išsivystymą ir sąžiningą įplaukų ir turto paskirstymą, ir kad šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių priemonių skurdui naikinti vadovaujantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais ir stiprinti LAKR šalių teisinę sistemą;

45.

pabrėžia, kad LAKR šalims labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumas ir pakankami maisto atsargų laikymo pajėgumai, siekiant ateityje išspręsti maisto tiekimo problemas;

46.

ragina ES įpareigoti tarptautines bendroves, įsisteigusias ES, LAKR šalyse taikyti tarptautiniuose susitarimuose, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos tinkamo darbo skatinimo darbotvarkėje, nustatytus ekologinius ir socialinius standartus, kaip minimalius standartus, ir jų neapeiti;

47.

rekomenduoja ir toliau du kartus per metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus, tačiau pabrėžia, kad santykiai su Lotynų Amerika turėtų neapsiriboti du kartus per metus rengiamais susitikimais, šis santykis turėtų būti stiprinamas turint ilgalaikę viziją;

48.

siūlo pradėti politinį dviejų regionų dialogą, kuriame būtų nagrinėjami nauji trišaliai aspektai, susiję su ES, LAKR ir Azijai, ES, LAKR ir Afrikai ir ES, LAKR ir JAV bendromis temomis ir interesais, siekiant sukurti Europos ir Atlanto vandenyno erdve, kurioje būtų integruotos Jungtinės Valstijos, Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga;

49.

pakartoja savo pasiūlymą įsteigti Europos ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono fondą, kurio pagrindiniai tikslai būtų padėti rengtis aukščiausiojo lygio susitikimams, stebėti šių susitikimų metų nagrinėtų politinių veiksmų sprendimus ir kryptis, būti diskusijų forumu ir koordinavimo centru tarp aukščiausiojo lygio susitikimų, vienyti politinius ir ekonominius veikėjus, institucijas, akademikus ir pilietinę visuomenę, kurie siekia sustiprinti Europos ir Lotynų Amerikos santykius, įskaitant EuroLat Parlamentinę Asamblėją;

50.

siūlo šio fondo organizacinę struktūrą parengti tomis pačiomis sąlygomis kaip parengta Annos Lindh fondo struktūra, su prezidentu, patarėjų taryba teikiančia rekomendacijas dėl strateginių fondo krypčių valdytojų tarybai, direktoriui ir savo nacionaliniams tinklams, taip nukreipiant rekomendacijas visais lygmenimis;

51.

pabrėžia, kad minėtojo fondo biudžetas turėtų būti nedidelis, tačiau pakankamas jo veiklai vykdyti, jis būtų finansuojamas iš ES ir Lotynų Amerikos šalių, dalyvaujančių šiame fonde, lėšų, ES biudžeto ir fondo savo paties lėšų, gautų iš savo veiklos arba lėšų, kurias skirtų rėmėjai, susiję su Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos erdve;

52.

siūlo su minėtojo fondo priežiūra ir jam koordinuojant įsteigti migracijos stebėjimo centrą Europos ir Lotynų Amerikos erdvėje, kuris būtų atsakingas už nuolatinį ir detalų visų klausimų, susijusių su migracijos srautais šioje erdvėje, stebėjimą; įsteigti dviejų regionų konfliktų prevencijos centrą, kuris iš anksto numatytų galimų smurtinių ir ginkluotų konfliktų priežastis ir geriausiais būdais siektų užkirsti jiems kelią ir neleisti įsiliepsnoti; taip pat įsteigti dviejų regionų gaivalinių nelaimių prevencijos centrą, ypač po baisios nelaimės Haityje, įvykusios 2010 m. sausio 12 d. dėl stipraus žemės drebėjimo, ir Čilėje 2010 m. vasario 27 d. įvykusių žemės drebėjimo ir cunamio, centro tikslas būtų rengti bendras strategijas ir sukurti bendrą nelaimių pranešimo sistemą, siekiant sumažinti abipusį pažeidžiamumą, kylantį dėl gaivalinių nelaimių, vykstančių dėl klimato kaitos ar technologijų;

53.

pabrėžia, kad reikia sudaryti subregioninius asociacijos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir apgailestauja, kad kol kas kai kurie iš šių susitarimų yra dėl įvairių priežasčių užstrigę; tačiau perspėja, kad atsiradus nesprendžiamiems klausimams reikėtų ieškoti alternatyvių sprendimų, nepamirštant bendros strateginės vizijos ir siekiant neizoliuoti tų šalių, kurios siekia plėtoti savo politinius ir prekybos santykius su ES;

54.

dar kartą pakartoja, kad ES remia regioninės integracijos procesus ir blokų derybų metodą, kurį ES taiko sudarydama asociacijos susitarimus, pvz., su Centrine Amerika; vis dėlto pripažįsta, kad šalys, norinčios pagerinti savo santykius su ES, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje nei dėl regioninės integracijos proceso vidaus problemų, kaip pvz., Andų bendrija, nei dėl bloką sudarančių šalių nepriklausomų sprendimų, nors galbūt jie teisėti;

55.

remia Komisijos pasiūlytos Lotynų Amerikos investicinės priemonės (LAIP), kuri būtų aiškiai apčiuopiamas Sąjungos įsipareigojimas konsoliduoti regionų integraciją ir Lotynų Amerikos vidaus integraciją, steigimą ir tikisi, kad ji prisidės prie to, kad Europos investicijos pasiektų įvairesnes šalis ir sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrijos biudžete 2013 m. skirta 100 milijonų eurų suma, kuri neapima valstybių narių papildomų indėlių ir subsidijų;

56.

džiaugiasi, kad 2009 m. lapkritį buvo pasirašytas Europos investicijų banko (EIB) ir Visos Amerikos plėtros banko supratimo memorandumas ir remia EIB pastangas finansuoti projektus Lotynų Amerikoje, tačiau taip pat pastebi, kad tam, jog EIB įgyvendintų savo tikslus, jam reikia daugiau ES bei jos valstybių narių lėšų ir indėlių;

57.

sutinka, kad įvairios ES finansinės priemonės labai svarbios, tačiau pabrėžia, jog būtina pakeisti požiūrį iš vien tiktai vystomojo bendradarbiavimo Lotynų Amerikoje, siekiant, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšos tektų labiau neturtingoms šalims ir pažeidžiamoms grupėms, ir sukurti naujas bendradarbiavimo formas su Lotynų Amerikos sparčiai augančios ekonomikos šalimis ir šiek tiek didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis naudojant bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę (ICI+); to siekiant primygtinai reikalauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 32 straipsnyje numatytus kriterijus ir principus įtraukti į ES bendradarbiavimo politiką šiame regione, taigi skatinti ir remti aktyvią šių asmenų socialinės įtraukties politiką;

58.

pabrėžia, kad svarbu ir pageidautina siekti darnos įvairių Lotynų Amerikos finansinių sistemų reguliavimo ir priežiūros srityse, siekiant nutiesti tiltus ir kiek įmanoma jas susieti su Europos sistema, kuri pateikė konkrečių rezultatų plėtojant pažangius tarptautinių institucijų kontrolės modelius;

59.

paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, taip pat Europos Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai, Lotynų Amerikos parlamentui, Centrinės Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos (MERCOSUR) parlamentui.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/64

A.

kadangi Kanada yra viena iš seniausių ir artimiausių Europos Sąjungos partnerių ir oficialūs santykiai su ja prasidėjo 1959 m.,

B.

kadangi vykstančios derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo galėtų sustiprinti ES ir Kanados santykius,

C.

kadangi iki 2010 m. kovo mėn. neatlikta nė vieno nuodugnaus tokio išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo poveikio socialinėje, aplinkos ir ekonomikos srityse vertinimo,

D.

kadangi 2010 m. Kanada pirmininkauja Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei ir kitas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių aukščiausio lygio susitikimas vyks Kanadoje,

E.

kadangi tikimasi, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiančio ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama jau dabar glaudiems politiniams abiejų partnerių santykiam stiprinti, ypatingą dėmesį skiriant tokiems bendriems uždaviniams, kaip: derybos dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo, uždaviniai užsienio reikalų ir saugumo srityje, ypač susiję su Afganistanu ir Pakistanu, bendra strategija Irano klausimu, branduolinių ginklų neplatinimas, Haitis ir tolesni veiksmai po Niujorke vykusios paramos teikėjų konferencijos, vystomasis bendradarbiavimas, suderinti veiksmai siekiant kovoti su finansų ir ekonomikos krize, klimato kaita ir energetika, pažanga pasaulio prekybos derybų Dohos raunde,

F.

kadangi ES ir Kanada puoselėja bendras vertybes ir tvirtai įsipareigojusios daugiašaliu lygmeniu spręsti pagrindines problemas,

1.

palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kuriame derybose dėl išsamaus ekonominio prekybos susitarimo pasiekta pažanga laikoma svarbiausiu ES ir Kanados ekonominių santykių aspektu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad 2010 m. gegužės 5 d. Briuselyje vyksiantis ES ir Kanados aukščiausio lygio susitikimas suteikia puikią galimybę paspartinti šias derybas;

2.

atkreipia dėmesį į Kanados ekonomikos, ypač bankų sektoriaus, atsparumą ekonomikos krizės metu; išreiškia ryžtą glaudžiai bendradarbiauti su Kanada Didžiojo dvidešimtuko lygmeniu tam, kad pasaulio mastu būtų imtasi suderintų veiksmų fiskalinių paskatų ir fiskalinio konsolidavimo srityje, ir mano, kad klausimas, susijęs su banko mokesčių arba operacijų mokesčio nustatymu pasaulio mastu, bus vienas svarbiausių Didžiojo dvidešimtuko aukščiausio lygio susitikimo Toronte metu;

3.

pažymi, kad Kanada ir ES yra pasiryžusios taikyti koordinuotą, vientisą ir visaapimantį požiūrį tam, kad patenkintų neatidėliotinus ir ilgalaikius Haičio poreikius, sukurtų naują Haitį, kuriame būtų įgyvendinti su gimtąja šalimi susiję teisėti ir ilgai puoselėti Haičio žmonių lūkesčiai, ir kartu užtikrintų, kad Haitis prisiimtų atsakomybę už savo šalies atkūrimo procesą;

4.

palankiai vertina neseniai Kanados parlamente pasakytoje Sosto kalboje paskelbtą ketinimą atverti Kanados telekomunikacijų pramonės rinką išorės konkurentams;

5.

atkreipia dėmesį į ketinimą pradėti svarbią Kanados žvejybos valdymo sistemos reformą, į kurią taip pat būtų įtraukta Žvejybos šiaurės Atlante organizacija (angl. NAFO); yra nusivylęs Kanados vyriausybės pozicija per paskutinę Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferenciją dėl melsvojo tuno įrašymo į CITES 1 priedą,

6.

dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Kanada vis dar taiko Čekijos Respublikos, Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams vizų reikalavimą, ir ragina nedelsiant šį reikalavimą panaikinti; pažymi, kad Kanados vyriausybė pradėjo taikyti vizų reikalavimą Čekijos Respublikos piliečiams po to, kai į Kanadą atvyko labai daug romų tautybės asmenų, ir todėl ragina valstybes nares tinkamai spręsti su romais susijusius klausimus Europoje; todėl palankiai vertina tai, kad Kanados ambasadoje Prahoje atidarytas vizų skyrius ir įsteigta ekspertų darbo grupė minėtuoju klausimu, ir tikisi, kad atlikus žadėtąją išsamią Kanados prieglobsčio sistemos peržiūrą bus panaikintas vizų reikalavimas;

7.

pabrėžia, kad ES ir Kanada pasiryžusios kurti mažai anglies dioksido išskiriančiomis technologijomis pagrįstą pasaulio ekonomiką, kuri būtų saugi ir tvari, ir didinti pajėgumus siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos pasekmių; pabrėžia, kad vykstant ES ir Kanados aukšto lygio dialogui svarbu toliau tęsti diskusijas aplinkos apsaugos tema, įskaitant bendradarbiavimo Arkties regione aplinkos, energetikos ir jūrų laivybos srityse klausimus ir galimybes pradėti tarptautines derybas siekiant priimti tarptautinę sutartį dėl Arkties regiono apsaugos; palankiai vertina Kanados ryžimą, kaip neseniai skelbta Sosto kalboje, investuoti į ekologiškos energijos technologijas, užsitikrinti savo vietą pasaulyje kaip ekologiškos energijos supervalstybė ir pirmauti kuriant ekologiškas darbo vietas;

8.

yra susirūpinęs dėl bituminio smėlio gavybos poveikio pasaulio aplinkai, nes gavybos metu į aplinką išskiriama daug CO2, ir dėl grėsmės vietos biologinei įvairovei;

9.

primena Tarybai ir Komisijai, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turi duoti pritarimą sudaryti tarptautinius susitarimus ir turi dalyvauti visais jų sudarymo procedūros etapais, taigi laukia išankstinio Komisijos pranešimo apie tai, kaip ji ketina vykdyti šį reikalavimą; atsižvelgdamas į tai primena, kad jo pateikti susirūpinimą keliantys klausimai dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašų (angl. PNR) turės būti tinkamai ir kartu apsvarstyti ir tik po to bus galima duoti pritarimą;

10.

tikisi, kad Kanada visiškai pritars ES prašymui numatyti galimybę viešai įvertinti Kovos su klastojimu prekybos susitarimą (KKPS), kaip reikalaujama jo 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, ir vykdyti šias derybas globojant tarptautinei organizacijai, iš kurių tinkamiausia būtų Pasaulio prekybos organizacija;

11.

sveikina Vankuverio olimpiados organizacinį komitetą su 2010 m. žiemos olimpinių ir paraolimpinių žaidynių sėkme;

12.

pabrėžia, kad ES ir Kanados santykiai nustatomi tik federacijos lygmeniu, tačiau palankiai vertina tai, kad provincijos ir teritorijos dalyvauja derantis dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo ir sprendžiant dėl kai kurių kitų ES ir Kanados santykių aspektų;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pagal rotacijos principą ES pirmininkaujančiai šaliai, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kanados vyriausybei.

15.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 81/66

A.

kadangi Parlamentas palankiai įvertino Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos ir per JAV ir ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimą 2009 m. spalio 28 d. priimtą Vašingtono deklaraciją dėl transatlantinio bendradarbiavimo stiprinimo teisingumo, laisvės ir saugumo srityse gerbiant žmogaus teises ir pilietines laisves,

B.

kadangi Europos Parlamentas itin pabrėžia transatlantinio bendradarbiavimo būtinybę,

C.

kadangi 2009 m. lapkričio 30 d. Taryba pasirašė ES ir JAV laikinąjį susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) tikslais, kuris bus laikinai taikomas nuo 2010 m. vasario 1 d. ir baigs galioti ne vėliau kaip 2010 m. spalio 31 d.,

D.

kadangi pagal Lisabonos sutarties nuostatas oficialiam šio laikinojo susitarimo sudarymui turi pritarti Parlamentas,

E.

kadangi Parlamentas 2010 m. vasario 11 d. nusprendė nepritarti susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų sudarymui,

F.

kadangi Parlamentas paprašė Komisijos nedelsiant pateikti rekomendacijas Tarybai siekiant sudaryti ilgalaikį susitarimą su JAV dėl terorizmo finansavimo prevencijos,

G.

kadangi Parlamentas pakartojo, kad bet koks naujas šios srities susitarimas turėtų būti sudaromas laikantis Lisabonos sutartyje nustatytos naujos teisinės sistemos ir dabar jau privalomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos,

H.

kadangi Parlamentas pakartojo prašymus, išdėstytus 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijoje, ypač 7–13 dalyse,

I.

kadangi Komisija 2010 m. kovo 24 d. priėmė naują TFSP skirtą rekomendaciją ir nurodymus dėl derybų,

J.

kadangi tikimasi, jog Taryba sprendimą dėl nurodymų dėl derybų priims 2010 m. balandžio 22 d.,

K.

kadangi nurodymuose dėl derybų pateikiami svarbūs aspektai, išdėstyti atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose šiuo klausimu,

1.

palankiai vertina Komisijos ir Tarybos parodytą naują bendradarbiavimo ryžtą ir jų norą į procesą įtraukti Parlamentą, atsižvelgiant į jų Sutartyje numatytas pareigas nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais procedūros etapais; pakartoja, kad neprieštarauja susitarimui, kuris padėtų Europai ir Jungtinėms Valstijoms stiprinti kovą su terorizmu siekiant užtikrinti savo piliečių saugumą nepažeidžiant teisinės valstybės principų;

2.

tikisi, kad ir toliau bus rodomas ryžtas, noras konstruktyviai bendradarbiauti ir veikiama sąžiningai, kaip tai pademonstravo JAV vyriausybės atstovai prieš vykstant 2010 m. vasario 11 d. balsavimui ir vėliau;

3.

pakartoja, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu ir kad yra įsitikinęs, jog transatlantinio bendradarbiavimo kovos su terorizmu tikslais sistema turėtų būti toliau plėtojama ir tobulinama; mano, kad tuo pat metu Europos teisiniai reikalavimai dėl asmeninės informacijos teisingo, proporcingo ir teisėto tvarkymo yra nepaprastai svarbūs ir būtina visada jų laikytis;

4.

pakartoja, kad ES taisyklės, pagal kurias reglamentuojamas teroristų finansinės veiklos sekimas, grindžiamos pranešimais apie įtartinus ir neteisėtus atskirų finansinės veiklos vykdytojų sandorius;

5.

pabrėžia, kad ES dar turi nustatyti pagrindinius principus ir nurodyti, kaip ji apskritai bendradarbiaus su JAV kovos su terorizmu tikslais ir kaip finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai galėtų būti prašomi prisidėti prie šios kovos, arba apskritai nustatyti, kaip teisėsaugos institucijos turėtų naudotis komerciniais tikslais surinktais duomenimis;

6.

pakartotinai pabrėžia, jog susitarime turėtų būti numatytas naudojimo tikslų ribojimo principas, siekiant užtikrinti, kad bet koks keitimasis informacija griežtai apsiribotų tik tuo, kas yra reikalinga siekiant kovoti su terorizmu, ir tai būtų daroma remiantis bendra teroristinės veiklos apibrėžtimi;

7.

pabrėžia, kad proporcingumo ir reikalingumo principai yra svarbiausi numatomame susitarime, ir nurodo, jog problema, kad finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjai (dėl techninių ir (arba) valdymo priežasčių) negali vykdyti pranešimo turinių paieškos, todėl tuomet duomenys perduodami dideliais kiekiais, negali būti vėliau išspręsta taikant priežiūros ir kontrolės priemones, kadangi pagrindiniai duomenų apsaugos teisės principai jau būtų pažeisti;

8.

pakartoja savo nuomonę, kad duomenų perdavimas dideliais kiekiais – tai nuokrypis nuo principų, kuriais grindžiamos ES teisė ir praktika, ir ragina Komisiją ir Tarybą deramai apsvarstyti šį klausimą derybose atsižvelgiant į tai, kad terorizmo finansavimo sekimo programa šiuo metu yra tokia, kad keitimasis tiksliniais duomenimis nėra įmanomas; į sprendimus turėtų būti įtrauktas perduodamų duomenų apimties apribojimas, duomenų, kuriuos paskirtieji tiekėjai gali filtruoti ir atrinkti, rūšių ir duomenų, kurie potencialiai gali būti perduodami, rūšių išvardijimas;

9.

mano, kad susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos nėra tinkamas pagrindas prašyti duomenų TFSP tikslais, visų pirma dėl to, kad jis neapima trečiųjų šalių bankinių pavedimų, ir dėl to, kad pirmiausia bet kokiu atveju iš pradžių reikėtų nustatyti konkretų banką, o TFSP grindžiama tikslinėmis pervedamų lėšų paieškomis; būsimose derybose turėtų būti dedamos pastangos siekiant rasti spendimą, kaip suderinti abu dalykus;

10.

mano, kad, apibrėžus įgaliojimus, turėtų būti paskirta ES teisminė viešoji institucija, kuriai tektų atsakomybė gauti JAV Iždo departamento prašymus; nurodo, jog labai svarbu aiškiai apibrėžti šios institucijos pobūdį ir teisminės priežiūros organizavimą;

11.

taigi ragina Tarybą ir Komisiją ištirti būdus, kaip nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą procedūrą, pagal kurią būtų suteikiamas leidimas perduoti ir atrinkti atitinkamus duomenis, taip pat vykdomas keitimais duomenimis ir keitimosi duomenimis priežiūra; pabrėžia, kad išvardyti veiksmai turi būti atliekami visapusiškai laikantis reikalingumo ir proporcingumo, teisinės valstybės principų ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių reikalavimų pagal ES teisę, o Europos institucijai pavedama tam tikra užduotis, ir tai padėtų užtikrinti visapusišką atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymą;

12.

nurodo, kad minėtųjų procedūrų neįmanoma įvykdyti per trumpą laiką laikantis dvejopo požiūrio, kuris išsiskiria atsižvelgiant į, viena vertus, griežtas apsaugos priemones, kurias reikia įtraukti į numatomą ES ir JAV susitarimą, ir, kitas vertus, į pagrindinius ilgalaikius politinius sprendimus, kurių ES turi paisyti; dar kartą pabrėžia, jog bet kokiame ES ir JAV susitarime turi būti numatytos griežtos įgyvendinimo ir priežiūros apsaugos priemonės, susijusios su kiekvieną dieną perduodamų duomenų atranka, JAV institucijų prieiga prie pagal susitarimą perduotų duomenų ir naudojimusi šiais duomenimis, o tai, kaip vykdomos šios priemonės, stebėtų atitinkama ES paskirta institucija;

13.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad viena iš galimybių, pagal kurią suteikiamos aukščiausiojo lygio garantijos, būtų leisti atrinkti duomenis ES teritorijoje, ES arba bendrais Europos Sąjungos ir JAV įrenginiais, ir prašo Komisijos ir Tarybos kartu ištirti:

14.

pabrėžia, kad bet koks ES ir JAV susitarimas, nepaisant pasirinktų įgyvendinimo mechanizmų, turėtų turėti būti sudaromas ribotam laikui ir jame turėtų būti numatytas aiškus Tarybos ir Komisijos įsipareigojimas imtis visų priemonių, reikalingų tam, kad būtų rastas ilgalaikis ir teisiškai pagrįstas Europos lygmens sprendimas Europoje prašomų duomenų atrankos klausimu; susitarime taip pat turėtų būti numatyta, kad vykdant susitarimą Komisija nustatytu laiku atliks vertinimus ir apsaugos priemonių peržiūrą;

15.

ragina, kad susitarimas būtų nedelsiant nutrauktas, jei kuris nors iš įsipareigojimų nebūtų vykdomas;

16.

nurodo, kad iš tiesų taikant savitarpiškumo principą JAV institucijos turėtų leisti ir ES institucijoms, ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos JAV institucijoms, gauti JAV serveriuose saugomus finansinių mokėjimų pranešimų ir susijusius duomenis ir naudotis jais;

17.

prašo, kad visa atitinkama informacija ir dokumentai, įskaitant susijusią žvalgybinę informaciją, būtų pateikti apsvarstyti Europos Parlamentui pagal galiojančias konfidencialumo taisykles siekiant parodyti sistemos, palyginti su jau esamomis priemonėmis, reikalingumą; taip pat prašo, kad Komisija reguliariai praneštų, kaip vykdomas susitarimas, ir Parlamentą visapusiškai informuotų apie visus priežiūros mechanizmus, kurie turėtų būti sukurti remiantis minėtuoju susitarimu;

18.

prašo, kad Parlamentui būtų teikiama visapusiška ir išsami informacija apie konkrečias Europos ir JAV piliečių teises, pvz., susijusias su prieiga, ištaisymu, išbraukimu, kompensacija ir žalos atlyginimu, ir informacija apie tai, ar numatomame susitarime teisės apsaugomos nediskriminuojant ir nepriklausomai nuo to, kokios pilietybės yra asmuo, kurio duomenys apdorojami pagal susitarimą, ir prašo Komisijos pateikti atitinkamų teisių apžvalgą Parlamentui;

19.

išreiškia susirūpinimą, kad konkretaus finansinių mokėjimų pranešimų duomenų teikėjo komercinė padėčiai buvo ir bus kenkiama, jei jis ir toliau bus išskiriamas;

20.

pabrėžia, jog pagal numatomą susitarimą turi būti užtikrinta, kad iš TFSP duomenų bazės atrinkti duomenys būtų laikomi atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą reikalingumo principą ir ne ilgiau nei reikalinga atliekant konkretų tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, kuriems vykdyti šie duomenys paimti pagal TFSP;

21.

nurodo, kad neatrinktų duomenų koncepcija nėra savaime aiški, todėl ją reikėtų patikslinti; ragina, kad būtų nustatytas maksimalus laikymo laikotarpis, kuris būtų kaip galima trumpesnis ir bet kokiu atveju ne ilgesnis nei penkeri metai;

22.