16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/1

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2010/C 342/01

TURINYS

	Dalys	Puslapis
ĮVADAS …	1-5	2
PATIKINIMO PAREIŠKIMAS …	6-15	2
PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO …	16-19	3
KITA …	20-25	3
Lentelė …		4
Bendrosios įmonės atsakymai …		6

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė ARTEMIS, įsikūrusi Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. (1) 10 metų laikotarpiui.

Bendrosios įmonės ARTEMIS steigėjai yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, ir asociacija ARTEMISIA, atstovaujanti įmonėms ir kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms, kurios aktyviai veikia įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje Europoje. 2009 m. pabaigoje bendrosios įmonės nariai taip pat buvo Kipras, Čekijos Respublika, Latvija ir Norvegija.

Pagrindinis bendrosios įmonės tikslas yra apibrėžti ir įgyvendinti „mokslinių tyrimų darbotvarkę“ siekiant plėtoti pagrindines įterptųjų kompiuterinių sistemų technologijas įvairiose taikymo srityse, kad būtų stiprinamas Europos konkurencingumas ir tvarumas bei skatinamas naujų rinkų atsiradimas ir visuomenei naudingas pritaikymas (žr. lentelę).

Didžiausias ES įnašas, skirtas padengti bendrosios įmonės ARTEMIS einamąsias ir mokslinių tyrimų veiklos sąnaudas, yra 420 milijonų eurų ir yra sumokamas iš mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos biudžeto. Didžiausias asociacijos ARTEMISIA įnašas yra 30 milijonų eurų einamosioms sąnaudoms padengti. ARTEMIS priklausančios valstybės narės turi suteikti įnašus natūra einamosioms sąnaudoms padengti (sudarydamos palankesnes sąlygas projektams įgyvendinti) ir finansinius įnašus, kurie ne mažiau kaip 1,8 karto viršija ES įnašą. Įnašus natūra taip pat turi teikti mokslinių tyrimų organizacijos, dalyvaujančios projektuose.

5.	Bendroji įmonė savarankiškai pradėjo veikti 2009 m. spalio 26 d.

15.	Toliau pateiktų pastabų turinys nekeičia Audito Rūmų nuomonės.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

16.

Galutiniame biudžete buvo 46 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 8 milijonai eurų mokėjimų asignavimų. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai sudarė 81 % ir 20 %. Santykinai mažas mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis rodo tai, kad ARTEMIS mokslinių tyrimų programa dar yra pradiniame etape.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

17.	Audito Rūmai pažymi, kad ES bendrųjų įmonių veikla yra finansuojama jų narių įnašais, ir kad bendrosios įmonės neturi įprastinio kapitalo. Audito Rūmai rekomendavo, kad šis bendrųjų įmonių ypatumas būtų aiškiai atskleistas finansinėse ataskaitose.

18.	Todėl Audito Rūmai teigiamai vertina tai, kad pagal ES apskaitos taisyklę Nr. 1 (Suvestinė apskaita) narių įnašai bendrųjų įmonių balanse pateikiami kaip grynasis turtas, o papildoma informacija apie įnašų pobūdį pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

19.	Audito Rūmai mano, kad narių įnašų pateikimas bendrųjų įmonių finansinėse ataskaitose turėtų būti kiek galima suderintas ir pažymi, kad šioje srityje Komisija ketina bendrosioms įmonėms parengti išsamias gaires.

KITA

Vidaus kontrolės sistemos

20.	Bendroji įmonė yra pradiniame etape ir 2009 m. ji dar buvo ne iki galo įdiegusi savo vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemą. Metų pabaigoje apskaitos pareigūnas dar nebuvo formaliai nustatęs ir patvirtinęs veiklos procedūrų, kaip reikalaujama bendrosios įmonės finansinėse taisyklėse.

21.	Visų pirma būtinos papildomos pastangos rengiant IT procedūrų ir veiklos dokumentus bei analizuojant IT riziką. 2009 m. bendroji įmonė taip pat nebuvo parengusi veiklos tęstinumo plano ir duomenų apsaugos tvarkos.

Nėra susitarimo dėl priėmimo

22.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo 17 straipsnyje nustatyta, kad bendroji įmonė ARTEMIS ir Belgija turėtų sudaryti susitarimą dėl priėmimo, susijusį su biuro patalpų suteikimu, privilegijomis bei imunitetais ir kita parama, kurią Belgija teiks bendrajai įmonei ARTEMIS. Tačiau 2009 m. pabaigoje toks susitarimas nebuvo sudarytas.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

23.	Bendrosios įmonės finansinių taisyklių 73 straipsnyje nurodyta, kad joje turėtų būti įdiegta atitinkamus tarptautinius standartus atitinkanti vidaus audito funkcija. Tačiau 2009 m. pabaigoje šio svarbaus vidaus kontrolės sistemos elemento nebuvo.

24.

Laikydamiesi savo nuomonėse Nr. 4/2008 dėl branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinio reglamento ir Nr. 2/2010 dėl bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių išreikšto požiūrio Audito Rūmai mano, kad bendrosios įmonės įstatuose galiojanti nuostata dėl Komisijos vidaus auditoriaus vaidmens turėtų būti patikslinta.

25.

Bendrosios įmonės ARTEMIS įstatų 10 straipsnyje nustatyta, kad už Komisijos vidaus auditoriaus funkcijos vykdymą yra atsakinga bendrosios įmonės valdyba. Tokia nuostata yra tinkama bendrosios įmonės vidaus audito funkcijai, tačiau negali būti taikoma Komisijos vidaus auditoriui, kurio pareigos yra susijusios su visu bendruoju ES biudžetu.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Morten LEVYSOHN, 2010 m. spalio 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Lentelė

Bendroji įmonė ARTEMIS (Briuselis)

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys, nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 74/2008

Valdymas

2009 m. bendrajai įmonei skirti ištekliai

2009 m. veiklos rezultatai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo

187 straipsnis

(buvęs EB sutarties 171 straipsnis)

Sąjunga gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.

Tikslai

Bendroji įmonė ARTEMIS prisideda prie Septintosios bendrosios programos ir specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ temos „Informacijos ir ryšių technologijos“ įgyvendinimo. Visų pirma ji:

apibrėžia ir įgyvendina mokslinių tyrimų darbotvarkę, skirtą pagrindinių technologijų, susijusių su įterptosiomis kompiuterinėmis sistemomis įvairiose taikymo srityse, plėtrai siekiant skatinti Europos konkurencingumą bei tvarumą ir sudaryti sąlygas naujų rinkų atsiradimui bei visuomenei naudingam pritaikymui. Veikla mokslinių tyrimų darbotvarkei įgyvendinti toliau vadinama mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) veikla;

b)	remia MTP veiklos įgyvendinimą, visų pirma suteikdama finansavimą paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus konkurso būdu atrinktų projektų dalyviams;

c)	skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, skirtą telkti ir koncentruoti Sąjungos, atskirų šalių ir privačių veikėjų pastangas, didinti bendras investicijas į MTP įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

siekia Europos pastangų, susijusių su MTP įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje, sinergijos ir koordinavimo, įskaitant laipsnišką susijusios veiklos šioje srityje, šiuo metu įgyvendinamos pagal tarpvyriausybines MTP schemas (Eureka), integraciją į bendrosios įmonės ARTEMIS veiklą, jeigu taip gali būti sukurta pridėtinė vertė;

e)	skatina MVĮ dalyvauti jos veikloje laikantis Septintosios bendrosios programos tikslų.

Uždaviniai

a)	užtikrinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinės technologinės iniciatyvos sukūrimą ir tvarų valdymą;

b)	parengti daugiametį strateginį planą, įskaitant mokslinių tyrimų darbotvarkę, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, ir atlikti visus reikalingus jo pakeitimus;

c)	apibrėžti ir įgyvendinti 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus metinius įgyvendinimo planus daugiamečiam strateginiam planui, nurodytam 19 straipsnio 1 dalyje, vykdyti;

d)	inicijuoti kvietimus teikti pasiūlymus, įvertinti pasiūlymus ir skirti finansavimą projektams, atrinktiems taikant atviras, skaidrias ir veiksmingas procedūras atsižvelgiant į turimas lėšas;

plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti koordinavimą su Europos, visų pirma Septintosios bendrosios programos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygiais vykdoma veikla, organais ir suinteresuotais subjektais siekiant skatinti produktyvią naujovių aplinką Europoje ir geresnę MTP rezultatų įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje sinergiją bei panaudojimą;

f)	stebėti pažangą siekiant bendrosios įmonės ARTEMIS tikslų;

g)	imtis ryšių ir platinimo veiklos;

h)	skelbti informaciją apie projektus, įskaitant dalyvių pavadinimus ir bendrosios įmonės ARTEMIS finansinio įnašo sumą kiekvienam dalyviui;

i)	vykdyti kitą veiklą, reikalingą reglamento 2 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Bendrosios įmonės ARTEMIS organai:

—

valdyba,

—	vykdomasis direktorius,

—	Viešųjų institucijų valdyba,

—	Pramonės ir mokslinių tyrimų komitetas.

1. Valdyba

Valdyba bendrai atsako už bendrosios įmonės ARTEMIS veiklą ir prižiūri tos veiklos vykdymą.

2. Vykdomasis direktorius

Vykdomasis direktorius yra vyriausias pareigūnas, atsakingas už bendrosios įmonės ARTEMIS kasdienį valdymą vadovaujantis valdybos sprendimais ir veikiantis kaip jos teisinis atstovas. Jis vykdo savo pareigas būdamas visiškai nepriklausomas ir yra atskaitingas valdybai. Direktorius darbuotojų atžvilgiu remiasi reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais įgaliojimais.

3. Viešųjų institucijų valdyba:

a)	užtikrina, kad sąžiningumo ir skaidrumo principai būtų tinkamai taikomi skirstant viešąjį finansavimą projektų dalyviams;

b)	remdamasi Pramonės ir mokslinių tyrimų komiteto pasiūlymais apsvarsto ir patvirtina metinę darbo programą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje, įskaitant biudžetus, numatytus kvietimams teikti pasiūlymus;

c)	patvirtina su kvietimais teikti pasiūlymus, pasiūlymų vertinimu ir atranka bei projektų stebėsena susijusias darbo tvarkos taisykles;

d)	Sąjungos atstovo pasiūlymu sprendžia dėl bendrosios įmonės ARTEMIS finansinio įnašo į kvietimų teikti pasiūlymus biudžetą;

e)	patvirtina kvietimų teikti pasiūlymus taikymo sritį ir pradžią;

f)	patvirtina projekto pasiūlymų dėl viešojo finansavimo atranką po kvietimo teikti pasiūlymus;

g)	Sąjungos atstovo pasiūlymu sprendžia dėl 13 straipsnio 6 dalies a punkte nurodyto bendrosios įmonės ARTEMIS finansinio įnašo projektų, susijusių su kvietimais teikti pasiūlymus bet kuriais metais, dalyviams procentinės dalies;

h)	priima savo darbo tvarkos taisykles pagal 3 dalį.

4. Pramonės ir mokslinių tyrimų komitetas:

a)	parengia daugiamečio strateginio plano projektą, nurodytą 19 straipsnio 1 dalyje, įskaitant mokslinių tyrimų darbotvarkės turinį ir atnaujinimą, ir teikia jį valdybai patvirtinti;

b)	parengia metinės darbo programos projektą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje, įskaitant pasiūlymus dėl kvietimų teikti pasiūlymus, kuriuos paskelbs bendroji įmonė ARTEMIS, turinio;

c)	parengia pasiūlymus dėl bendrosios įmonės ARTEMIS technologijų, mokslinių tyrimų ir naujovių strategijos;

d)	parengia veiklos pasiūlymus dėl atviros naujovių aplinkos kūrimo, mažųjų ir vidutinių įmonių aktyvumo skatinimo, skaidraus ir atviro dalyviams standartų plėtojimo, tarptautinio bendradarbiavimo, informacijos platinimo ir viešųjų ryšių;

e)	konsultuoja kitus organus visais klausimais, susijusiais su MTP programų planavimu ir vystymu, partnerystės skatinimu ir išteklių pritraukimu Europoje siekiant bendrosios įmonės ARTEMIS tikslų;

f)	kad būtų įvykdytos pirmiau nurodytos užduotys, prireikus paskiria darbo grupes, kurių darbą bendrai koordinuoja vienas ar daugiau Pramonės ir mokslinių tyrimų komiteto narių;

g)	priima savo darbo tvarkos taisykles pagal 3 dalį.

5. Išorės auditas

Audito Rūmai.

6. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas rekomendavus Tarybai.

Biudžetas

7,97 milijono eurų, kurių 100 % sudaro ES subsidija.

Darbuotojų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane numatyta 10 darbo vietų, iš kurių užimtos 9 (2009 12 31).

Iš viso darbuotojų: 9

—	7 laikini darbuotojai (AD),

—	2 sutartininkai (už administracines užduotis atsakingi asistentai)

—	2009 m. spalio 26 d. Komisija suteikė savarankiškumą,

—	antro kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimas,

—	derybos dėl tyrimų ir plėtros projektų, susijusių su antruoju kvietimu teikti pasiūlymus, ir jų pradžia,

—	pirmo kvietimo teikti pasiūlymus stebėjimas ir peržiūra,

—	bendro finansavimo susitarimo su Komisija pasirašymas,

—	pasirašyti 6 tarnybinio lygmens susitarimai su Komisijos tarnybomis.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAI

Vidaus kontrolės sistemos

20 pastraipa

Vykdomasis direktorius nusprendė įgyvendinti likusius 15 vidaus kontrolės standartų (vienas priimtas anksčiau) dviem etapais. Pirmąjį etapą valdyba patvirtino 2010 m. kovo 23 d., likusius vidaus kontrolės standartus – 2010 m. rugsėjo 22 d.

21 pastraipa

Bendroji įmonė „ARTEMIS“ sutinka su Audito Rūmų pastabomis. Kita vertus, savo laikinose patalpose bendroji įmonė yra priklausoma nuo ją priėmusios Komisijos suteiktos IT infrastruktūros. Bendroji įmonė „ARTEMIS“ vykdo nuolatinės būstinės vietos atranką. Pasibaigus atrankai, bendroji įmonė galės prisiimti atsakomybę už savo pačios IT infrastruktūrą ir apsvarstyti Audito Rūmų nurodytas problemas.

Nesudarytas susitarimas su priimančia valstybe

22 pastraipa

Bendroji įmonė „ARTEMIS“ toliau bendradarbiauja, kad įgyvendintų susitarimo su priimančia valstybe nuostatas, ir laukia tolesnių procedūros etapų rezultatų, kad galėtų pasirašyti susitarimą.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

23 pastraipa

Pirminiame veiklos etape bendrosios įmonės ištekliai buvo sutelkti prioritetinėms užduotims vykdyti siekiant veiklą administruoti taip, kad įmonė taptų savarankiška, užbaigti 2009 m. paraiškų konkursus (taip pat derybas dėl sutarčių) ir paskelbti 2010 m. paraiškų konkursus. Bendroji įmonė patvirtina, kad ketina įdiegti vidaus audito funkciją 2010 metais.

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 74/2008 dėl bendrosios įmonės ARTEMIS įsteigimo siekiant įgyvendinti įterptųjų kompiuterinių sistemų jungtinę technologijų iniciatyvą (OL L 30, 2008 2 4, p. 52).

(2) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų įvykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(3) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, kapitalo pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas svarbių apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(4) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6) Bendrosios įmonės ARTEMIS finansinis reglamentas buvo patvirtintas 2008 m. gruodžio 18 d. jos valdybos sprendimu.

(7) 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31. p. 72).

(8) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(9) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės ARTEMIS finansines taisykles.

(10) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/7

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų

2010/C 342/02

TURINYS

	Dalys	Puslapis
ĮVADAS …	1-6	8
PATIKINIMO PAREIŠKIMAS …	7-16	8
PASTABOS APIE BIUDŽETŲ IR FINANSŲ VALDYMĄ …	17-22	9
KITA …	23-29	9
Lentelė …		11
Bendrosios įmonės atsakymai …		13

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė „Švarus dangus“, įsikūrusi Briuselyje, įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. (1) laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2.	Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ tikslas – spartinti aplinkos neteršiančių oro susisiekimo technologijų kūrimą, patvirtinimą ir demonstravimą ES, siekiant jas kuo greičiau pradėti naudoti (žr. lentelę).

3.	Bendrosios įmonės koordinuojama mokslinių tyrimų veikla yra suskirstyta į šešias technologijos sritis arba integruotųjų technologijų parodomųjų pavyzdžių padalinius (ITPPP).

4.	Bendrosios įmonės nariai steigėjai yra Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, kaip viešosios atstovės, ir sektoriaus partneriai, kaip ITPPP lyderiai, bei ITPPP asocijuotieji nariai.

Didžiausias ES įnašas, skirtas bendrajai įmonei „Švarus dangus“, padengiantis veiklos išlaidas ir mokslinių tyrimų veiklą, yra 800 milijonų eurų iš septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos biudžeto. Kiti bendrosios įmonės nariai skiria bent lygiaverčius ES įnašui išteklius, įskaitant įnašus natūra.

6.	Bendroji įmonė savarankiškai pradėjo veikti 2009 m. lapkričio 16 d.

16.	Toliau pateiktų pastabų turinys nekeičia Audito Rūmų nuomonės.

PASTABOS DĖL BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMO

Biudžeto vykdymas

17.

2009 metams patvirtinto bendrosios įmonės biudžeto priėmimas, struktūra ir pateikimas neatitiko Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ įsteigimo ir bendrosios įmonės finansinių taisyklių reikalavimų. Biudžetas neatitinka subalansuotumo principo ir į jį nėra įtraukti visi būtini elementai (pavyzdžiui, personalo planas).

18.

Galutinį biudžetą sudarė 91 milijono eurų įsipareigojimų asignavimai ir 60 milijonų eurų mokėjimų asignavimai. Įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis sudarė 98 %, mokėjimų asignavimų lygis buvo mažesnis nei 1 %. 2009 m. gruodžio mėn. bendroji įmonė sudarė 70,6 milijono eurų vertės sutarčių, tačiau išankstinio finansavimo mokėjimai, sudarantys 56,5 milijono eurų sumą, galėjo būti atlikti tik 2010 m. sausio mėn.

19.

2008 m. bendrosios įmonės vardu Komisijos iš anksto finansuota mokslinių tyrimų veikla 2009 m. nebuvo įvykdyta iki galo. Dėl vėlavimų įgyvendinant projektus buvo panaudota tik 8,7 milijono eurų arba 65 % iš 13,6 milijono eurų išankstinio finansavimo. Tokiu būdu 2009 m. pabaigoje bendroji įmonė gali turėti nesumokėtą 4,9 milijono eurų grąžintiną sumą.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

20.	Audito Rūmai pažymi, kad ES bendrųjų įmonių veikla yra finansuojama jų narių įnašais, ir kad bendrosios įmonės neturi kapitalo kaip tokio. Audito Rūmai rekomendavo, kad šis bendrųjų įmonių ypatumas būtų aiškiai atskleistas finansinėse ataskaitose.

21.	Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmąją ES apskaitos taisyklę (suvestinė apskaita), Audito Rūmai teigiamai vertina tai, kad narių įnašai bendrųjų įmonių balanse pateikiami kaip grynasis turtas, o papildoma informacija apie įnašų pobūdį pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

22.	Audito Rūmai mano, kad į bendrųjų įmonių finansines ataskaitas įtrauktų narių įnašų pateikimas turėtų būti kuo greičiau suderintas ir atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą parengti su bendrosiomis įmonėmis susijusias išsamias gaires.

KITA

Vidaus kontrolės sistemos

23.

Bendroji įmonė yra pradiniame etape. Buvo nustatytos atitinkamų organizacijos sričių, pavyzdžiui, finansinės tvarkos ir viešųjų pirkimų procedūros. Tačiau atsižvelgiant į Audito Rūmų audito metu nustatytus faktus šios vidaus kontrolės procedūros turėtų būti dar labiau tobulinamos, kad jos atitiktų bendrosios įmonės finansinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės.

24.	2009 m. pabaigoje atsižvelgiant į bendrosios įmonės finansines taisykles apskaitos pareigūnas vis dar nebuvo oficialiai įforminęs ir patvirtinęs veiklos procesų.

25.	Bendroji įmonė „Švarus dangus“ naudoja Komisijos finansinio valdymo IT priemones, kurios gali būti laikomos patikimomis sistemomis. Tačiau būtina dar labiau tobulinti IT procedūras ir metodus, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas.

26.

Nebuvo tinkamai taikoma bendrosios įmonės „Švarus dangus“ finansinėse taisyklėse ir bendrajame susitarime su Komisija nustatyta procedūra, susijusi su Komisijos įnašų mokėjimo prašymu. Audito Rūmai patikrino penkis susigrąžinimo pavedimus ir nustatė, kad visais atvejais su mokėjimo prašymu nebuvo pateikta būtina pinigų srautų prognozė.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

27.

Laikydamiesi savo nuomonėse Nr. 4/2008 dėl branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinio reglamento ir Nr. 2/2010 dėl bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių išreikšto požiūrio, Audito Rūmai mano, kad turėtų būti patikslinta dabartinė bendrosios įmonės įstatų nuostata dėl Komisijos vidaus auditoriaus vaidmens.

28.

Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ įstatų 11 straipsnyje nustatyta, kad už Komisijos vidaus auditoriaus funkcijos vykdymą yra atsakinga bendrosios įmonės valdyba. Audito Rūmų nuomone tokia nuostata yra tinkama bendrosios įmonės vidaus audito funkcijai, tačiau negali būti taikoma Komisijos vidaus auditoriui, kurio pareigos yra susijusius su visu bendruoju ES biudžetu.

Nėra susitarimo dėl priėmimo

29.

Pagal 2007 m. gruodžio mėn. bendrąją įmonę įsteigiantį Tarybos sprendimą bendroji įmonė ir Belgija turėtų sudaryti susitarimą dėl priėmimo, susijusį su patalpų suteikimu, privilegijomis ir imunitetais bei kita parama, kurią Belgija, kaip priimančioji valstybė, teiks bendrajai įmonei „Švarus dangus“. Audito atlikimo metu tokia sutartis dar nebuvo pasirašyta.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Morten LEVYSOHN, 2010 m. spalio 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Lentelė

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ (Briuselis)

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys, nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 71/2008

Valdymas

2009 m. bendrajai įmonei skirti ištekliai

Pagrindiniai 2009 m. veiklos rezultatai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsniai;

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB dėl septintosios bendrosios programos numatoma, kad Sąjunga prisidės kuriant ilgalaikes viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kurios per bendrąsias įmones, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje, galėtų būti įgyvendinamos kaip jungtinės technologijų iniciatyvos.

Tikslai

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ turi prisidėti įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ 7-ąją temą „Transportas“ (įskaitant aeronautiką).

a)	spartinti aplinkos neteršiančių oro susisiekimo technologijų kūrimą, patvirtinimą ir demonstravimą ES, siekiant jas kuo greičiau pradėti naudoti;

b)	užtikrinti darnų Europos mokslinių tyrimų pastangų įgyvendinimą siekiant gerinti aplinką oro susisiekimo srityje;

sukurti iš esmės naujovišką, pažangiomis technologijomis ir natūralaus dydžio parodomaisiais pavyzdžiais pagrįstą oro susisiekimo sistemą, kurios tikslas – mažinti oro susisiekimo priemonių poveikį aplinkai žymiai mažinant triukšmą ir išmetamųjų dujų kiekį, taip pat ekonomiškiau naudojant orlaivių degalus;

d)	spartinti naujų žinių kūrimą, naujoves ir mokslinių tyrimų rezultatų diegimą į tinkamą eksploatavimo aplinką patvirtinant tinkamas technologijas ir visiškai integruotą sistemų sistemą, taip stiprinant pramonės konkurencingumą.

Užduotys

a)	suvienyti ITPPP, skiriant ypatingą dėmesį pažangioms technologijoms ir kuriant natūralaus dydžio parodomuosius pavyzdžius;

b)	telkti ITPPP pastangas, kad būtų gauti esminiai rezultatai, padėsiantys siekti Europos aplinkos apsaugos ir konkurencingumo tikslų;

c)	stiprinti technologinio patvirtinimo procesą, siekiant nustatyti ir pašalinti būsimo gaminių pateikimo į rinką kliūtis;

d)	sutelkti naudotojų reikalavimus, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą būtų orientuotos į sprendimus, susijusius su eksploatavimu ir tinkamumu pateikti į rinką;

e)	prireikus įgyvendinti reikalingą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą skiriant dotacijas pagal kvietimus teikti pasiūlymus;

f)	teikti finansavimą, kuriuo siekiama suteikti paramą mokslinius tyrimus atliekantiems jos nariams ir kitiems subjektams, atrinktiems laikantis aiškių kriterijų, kuriems pritarė valdyba, paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus;

g)	skelbti informaciją apie projektus, įskaitant gavėjų pavadinimus ir kiekvienam gavėjui tenkančią bendrosios įmonės „Švarus dangus“ finansinio įnašo sumą;

h)	prireikus užtikrinti paslaugų ir tiekimo sutarčių sudarymą skelbiant konkursus;

i)	telkti reikalingas viešojo ir privačiojo sektorių lėšas;

j)	vykdyti nacionalinę ir tarptautinę veiklą bendrosios įmonės techninėje srityje, visų pirma su bendrąja įmone SESAR;

k)	reguliarių susitikimų metu informuoti nacionalinių valstybių atstovų grupę ir ACARE;

l)	informuoti juridinius asmenis, sudariusius susitarimus dėl dotacijos su bendrąja įmone „Švarus dangus“, apie galimas skolinimosi galimybes iš Europos investicijų banko, visų pirma pasinaudojant rizikos pasidalijimo finansine priemone, sukurta pagal Septintąją bendrąją programą;

m)	skatinti MVĮ dalyvauti jos veikloje laikantis Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos tikslų; šiuo atžvilgiu bendroji įmonė „Švarus dangus“ nustato atitinkamus kiekybinius tikslus, atitinkančius Septintojoje bendrojoje programoje nustatytus kiekybinius tikslus;

n)	plėtoti glaudų bendradarbiavimą su atitinkamos veiklos vykdytojais Europos (visų pirma Bendrosios programos), nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei užtikrinti jos koordinavimą.

1. Valdyba

Valdyba yra bendrosios įmonės „Švarus dangus“ valdymo organas.

2. ITPPP valdymo komitetai

ITPPP valdymo komitetus kiekviename iš šešių ITPPP steigia valdyba. Įsteigiami šie ITPPP:

a)	pažangaus fiksuoto sparno orlaivio;

b)	ekologiško regioninio orlaivio;

c)	ekologiško sraigtasparnio;

d)	ekologiškų eksploatavimo sistemų;

e)	ekologiško ir tvaraus variklio;

f)	ekologinio dizaino.

3. Nacionalinių valstybių atstovų grupė

Nacionalinių valstybių atstovų grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ir kiekvienos kitos prie bendrosios programos prisijungusios šalies atstovą. Ji renka pirmininką iš savo narių.

4. Bendrasis forumas

Bendrasis forumas yra bendrosios įmonės „Švarus dangus“ patariamasis organas. Bendrąjį forumą sudaro:

a)	po vieną kiekvieno bendrosios įmonės „Švarus dangus“ nario atstovą;

b)	po vieną kiekvieno partnerio atstovą.

5. Vykdantysis direktorius

Vykdantysis direktorius yra atsakingas už kasdienį bendrosios įmonės „Švarus dangus“ valdymą ir yra teisinis jos atstovas. Jis yra atskaitingas valdybai.

6. Išorės auditas

Audito Rūmai.

7. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas rekomendavus Tarybai.

Biudžetas

95,23 milijono eurų, iš kurių 91 milijonas eurų finansuojamų ES biudžeto įnašu; 3,39 milijono eurų įnašų grynaisiais ir 91,84 milijono eurų numatytų privataus sektoriaus narių įnašų natūra

Iš viso darbuotojų 2009 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane numatyta 18 darbo vietų, iš kurių 2009 12 31 užimtos 10 (įskaitant 1 CA etatą).

Iš viso darbuotojų:10,

kurie užsiima:

—	pagrindine veikla: 2,

—	administracine ir pagalbine veikla: 4,

—	mišria veikla: 4.

Veiklos rezultatai:

—	pažangus fiksuoto sparno orlaivis: pasirinktas greitasis parodomasis pavyzdys ir priešinga kryptimi besisukančio atviro rotoriaus skraidantis bandomasis stendas,

—	ekologiškas regioninis orlaivis: pagrindinių pirminės struktūros reikalavimų apibrėžtis; netriukšmingos konfigūracijos perspektyvių technologijų nagrinėjimas,

—	ekologiškas sraigtasparnis: naujosios bazinio rotoriaus mentės, netriukšmingos skrydžių trasos orlaivyje valdymo priemonių apibrėžtis,

—	ekologiški ir tvarūs varikliai: baigti pradinio sraigto sistemos projektavimo ir konfigūracijos tyrimai, pradinis modulių projektavimas,

—	ekologiškos eksploatavimo sistemos: visų duomenų nuorodų teikimas ir didelių orlaivių aukšto lygio specifikacija, skrydžių valdymo pasirinkimas,

—	ekologinis dizainas: baigiamieji reikalavimai naujų medžiagų, gamybos proceso, ilgo gyvavimo struktūros ir orlaivio eksploatavimo pabaigos ekologiškumo didinimui; pažangi analizė, atrenkant daugiau nei 150 technologijų kandidatų,

—	pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus ir susijusi atranka (57 temos).

Kiti pagrindiniai rezultatai:

—	„Švarus dangus“ tapo savarankiška 2009 m. lapkričio 16 d.,

—	bendra procedūra, skirta bendrosios įmonės „Švarus dangus“ galutinių patalpų įsigijimui, buvo pradėta su kitomis 4 BTI.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAI

Biudžeto įgyvendinimas

17 pastraipa

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ pripažįsta nurodytus biudžeto ir personalo plano trūkumus ir jau ėmėsi priemonių jiems šalinti – šiais klausimais priimti įmonės valdybos sprendimai bus įgyvendinti vykdant 2010 m. biudžetą.

18 pastraipa

Bendroji įmonė sutinka, kad 2009 m. mokėjimų vykdymo lygis buvo žemas, nes teko vykdyti pirminius organizacijos kūrimo darbus. Po to, kai 2010 m balandžio mėn. buvo įdarbinti visi reikalingi darbuotojai, įmonė ėmėsi veiksmų, kad 2010 m. išankstinio finansavimo mokėjimai būtų atlikti laiku ir pagal nustatytus reikalavimus.

19 pastraipa

Kadangi vyko pradinis įmonės veiklos programos rengimo etapas, biudžetas nebuvo įvykdytas iki galo. Kartu su pramonės sektoriaus veiklos partneriais bendroji įmonė jau ėmėsi būtinų priemonių šiam klausimui spręsti ir sieks įgyvendinti biudžeto vykdymo stebėseną 2010 m.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

20–22 pastraipos

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ ir toliau siekia vadovautis bendrais visoms bendrosioms įmonėms taikomais principais ir priima visas konsultacijas šiuo klausimu.

Vidaus kontrolės sistemos

23 pastraipa

Bendroji įmonė ir toliau tobulina savo vidaus kontrolės procedūras bei diegia nuoseklius ir efektyvius darbo metodus, vadovaudamasi savo efektyvaus valdymo vidaus kontrolės standartais ir laikydamasi procesų visumos principo.

24 pastraipa

Apskaitos pareigūnas atsižvelgė į Audito Rūmų pastabas dėl esminių veiklos procesų ir apskaitos sistemos patvirtinimo ir į galutinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą apskaitos pareigūno pareiškimą įtraukė nuostatą dėl sistemų patvirtinimo. Šis klausimas bus toliau sprendžiamas ir 2010 m., kai šie veiklos procesai jau bus patobulinti.

25 pastraipa

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ atsižvelgė į Audito Rūmų pastabą ir ėmėsi priemonių savo IT procedūroms ir metodams tobulinti. Veiklos tęstinumo aspektų tobulinimas derinamas su kitomis bendrosiomis įmonėmis, su kuriomis bendroji įmonė „Švarus dangus“ naudojasi bendra IT infrastruktūra.

26 pastraipa

Ateityje bendroji įmonė „Švarus dangus“ sieks vadovautis su Europos Komisija pasirašytame finansiniame susitarime numatyta procedūra dėl įnašų mokėjimo prašymų.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

27–28 pastraipos

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ šį klausimą sprendė kartu su Komisijos vidaus audito tarnyba ir su Mokslinių tyrimų GD bendrame dokumente, kurį bendrosios įmonės „Švarus dangus“ ir Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės vykdomieji direktoriai paskelbė 2010 m. kovo mėn.

Nesudarytas susitarimas su priimančia valstybe

29 pastraipa

Bendroji įmonė „Švarus dangus“ toliau bendradarbiauja, kad įgyvendintų susitarimo su priimančia valstybe nuostatas, ir laukia tolesnių procedūros etapų rezultatų, kad galėtų pasirašyti susitarimą.

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 71/2008 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus“ įsteigimo (OL L 30, 2008 2 4, p. 1).

(2) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiamas asignavimų vykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(4) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6) Bendrosios įmonės „Švarus dangus“ finansinės taisyklės, patvirtintos jos valdybos 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu.

(7) 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(8) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(9) Agentūrų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės finansines taisykles.

(10) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/15

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės „Naujoviškų vaistų iniciatyva“2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2010/C 342/03

TURINYS

	Dalys	Puslapis
ĮVADAS …	1-5	16
PATIKINIMO PAREIŠKIMAS …	6-15	16
PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ …	16-19	17
KITA …	20-25	17
Lentelė …		18
Bendrosios įmonės atsakymai …		21

ĮVADAS

1.	Briuselyje įsikūrusi Europos bendroji įmonė, skirta įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (toliau – bendroji įmonė NVI), buvo įsteigta 2007 m. gruodžio mėn. (1) 10 metų laikotarpiui.

2.	Bendros įmonės steigėjai yra Europos Sąjunga, kuriai atstovauja Komisija, ir Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA).

3.	Bendrosios įmonės NVI tikslas – reikšmingai pagerinti vaistų kūrimo proceso efektyvumą ir rezultatyvumą, įgyvendinant ilgalaikį siekį, kad farmacijos sektorius gamintų veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus vaistus (žr. lentelę).

Didžiausias ES įnašas į bendrąją įmonę NVI, skirtas padengti einamąsias išlaidas ir mokslinių tyrimų veiklą, yra vienas milijardas eurų iš mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos biudžeto. Kaip steigėjos ES ir EFPIA privalo vienodai prisidėti prie einamųjų išlaidų, kiekviena jų skirdama sumą, ne didesnę kaip 4 % viso ES įnašo. Kiti nariai privalo prisidėti prie einamųjų išlaidų proporcingai jų įnašui į mokslinių tyrimų veiklą. Mokslinių tyrimų bendrovės, kurios yra EFPIA narės, privalo prisidėti prie mokslinių tyrimų veiklos įnašais natūra ne mažesniais kaip ES finansinis įnašas. Naujieji nariai taip pat turėtų finansuoti mokslinius tyrimus.

5.	5. Bendroji įmonė savarankiškai veikti pradėjo 2009 m. lapkričio 16 d.

15.	Toliau pateikti komentarai nekeičia šioje ataskaitoje išreikštų Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ

Biudžeto vykdymas

16.

Galutiniame biudžete buvo 82 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 82 milijonai eurų mokėjimų asignavimų. Kadangi iki 2009 m. pabaigos buvo pradėta vykdyti nedaug projektų veiksmų, paaiškėjo, kad mokėjimų biudžetas buvo nerealistiškas. Iš tiesų, įsipareigojimų asignavimų panaudojimo lygis buvo 97 %, o mokėjimų asignavimų tik 1 %.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

17.	Audito Rūmai pažymi, kad ES bendrųjų įmonių veikla yra finansuojama jų narių įnašais ir kad bendrosios įmonės neturi kapitalo kaip tokio. Audito Rūmai rekomendavo, kad šis bendrųjų įmonių ypatumas būtų aiškiai atskleistas finansinėse ataskaitose.

18.	Todėl Audito Rūmai teigiamai vertina tai, kad pagal ES apskaitos taisyklę Nr. 1 (Suvestinė apskaita) narių įnašai bendrųjų įmonių balanse pateikiami kaip grynasis turtas, o papildoma informacija apie įnašų pobūdį pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

19.	Audito Rūmai mano, kad narių įnašų pateikimas bendrųjų įmonių finansinėse ataskaitose turėtų būti kiek galima suderintas ir pažymi, kad šiuo klausimu Komisija ketina bendrosioms įmonėms parengti išsamias gaires.

KITA

Vidaus kontrolės sistemos

20.

Bendroji įmonė yra pradžios etape ir 2009 m. ji dar ne iki galo buvo įdiegusi savo vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemas. Metų pabaigoje dar nebuvo baigti atitinkami veiklos procesai ir jų dar nebuvo patvirtinęs apskaitos pareigūnas, kaip reikalaujama pagal bendrosios įmonės finansines taisykles.

21.	Visų pirma būtinos papildomos pastangos dokumentuojant IT procedūras ir veiklą bei analizuojant IT riziką. 2009 m. Bendroji įmonė taip pat neparengė veiklos tęstinumo plano ir duomenų apsaugos tvarkos.

Nėra susitarimo dėl priėmimo

22.

Pagal Tarybos reglamentą, įsteigiantį bendrąją įmonę NVI, tarp bendrosios įmonės NVI ir Belgijos turi būti sudarytas susitarimas dėl priėmimo, susijęs su administracinėmis patalpomis, privilegijomis ir imunitetais ir kita parama, kurią Belgija teiks bendrajai įmonei. Tačiau 2009 m. pabaigoje toks susitarimas dar nebuvo sudarytas.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

23.	Bendrosios įmonės finansinių taisyklių 73 straipsnyje nurodyta, kad joje turėtų būti vidaus audito funkcija, veikianti pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Tačiau 2009 m. pabaigoje šis svarbus vidaus kontrolės sistemos elementas nebuvo įdiegtas.

24.

Kaip buvo pareikšta Audito Rūmų nuomonėse Nr. 4/2008 dėl branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinio reglamento ir Nr. 2/2010 dėl bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių, dabartinė bendrosios įmonės įstatų nuostata dėl Komisijos vidaus auditoriaus vaidmens turėtų būti patikslinta.

25.

Bendrosios įmonės NVI įstatų 10 straipsnyje teigiama, kad už Komisijos vidaus auditoriaus funkcijos vykdymą atsako bendrosios įmonės valdyba. Tokia nuostata yra tinkama bendrosios įmonės vidaus audito funkcijai, tačiau negali būti taikoma Komisijos vidaus auditoriui, kurio pareigos yra susijusius su visu bendruoju ES biudžetu.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Morten LEVYSOHN, 2010 m. spalio 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Lentelė

Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendroji įmonė (Briuselis)

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys, nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2008

Valdymas

2009 m. bendrajai įmonei skirti ištekliai

Pagrindiniai 2009 m. veiklos rezultatai

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

XIX antraštinė dalis „Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir kosmosas“.

187 straipsnyje (EB sutarties ex 171 straipsnis) sakoma:

Sąjunga gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.

188.1 straipsnyje (ex 172.1 straipsnis) sakoma:

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, priima 187 straipsnyje nurodytas nuostatas.

Tikslai

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2008 2 straipsnyje sakoma:

Bendroji įmonė NVI prisideda prie Septintosios bendrosios programos ir visų pirma specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Septintąją bendrąją programą, temos „Sveikata“ įgyvendinimo. Ji siekia tikslo žymiai pagerinti vaistų kūrimo proceso efektyvumą ir veiksmingumą, siekiant ilgalaikio tikslo, kad Europos farmacijos sektorius galėtų gaminti veiksmingesnius ir saugesnius naujoviškus vaistus. Visų pirma ji:

a)	remia „ikikonkurencinius farmacinius mokslinius tyrimus ir plėtrą“ valstybėse narėse ir Septintosios bendrosios programos asocijuotosiose šalyse, taikydama koordinavimo metodą įvardytoms vaistų kūrimo proceso mokslinių tyrimų kliūtims panaikinti;

b)	remia mokslinių tyrimų prioritetų įgyvendinimą, kaip nurodyta jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ (toliau – mokslinių tyrimų veikla) mokslinių tyrimų darbotvarkėje, ypač skiriant subsidijas po to, kai paskelbiami kvietimai teikti paraiškas konkurso būdu;

c)	užtikrina Septintosios bendrosios programos papildomumą kita veikla;

d)	yra viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuria siekiama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus biofarmacijos sektoriuje valstybėse narėse ir Septintosios bendrosios programos asocijuotosiose šalyse, sutelkiant išteklius ir skatinant viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą;

e)	skatina mažas ir vidutines įmones (MVĮ) dalyvauti jos veikloje, vadovaujantis Septintosios bendrosios programos tikslais.

Uždaviniai

Prie šio Tarybos reglamento pridėtų Įstatų 1 straipsnyje sakoma:

Pagrindinės bendrosios įmonės NVI užduotys ir veikla yra:

a)	užtikrinti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ įsteigimą ir tvarų valdymą;

b)	parengti ir įgyvendinti 18 straipsnyje nurodytą metinį įgyvendinimo planą skelbiant kvietimus teikti projektus;

c)	nuolat peržiūrėti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ mokslinių tyrimų darbotvarkę ir atlikti reikalingus pakeitimus, atsižvelgiant į jos įgyvendinimo metu pasiektus mokslinius laimėjimus;

d)	sutelkti reikalingus viešojo ir privačiojo sektorių išteklius;

e)	užmegzti ir plėtoti ilgalaikį Sąjungos, pramonės ir kitų suinteresuotų subjektų, tokių kaip reguliuojančių institucijų, pacientų organizacijų, akademinės bendruomenės ir klinikinių centrų, bendradarbiavimą, taip pat pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą;

f)	palengvinti nacionalinės ir tarptautinės veiklos koordinavimą šioje srityje;

g)	imtis ryšių ir sklaidos veiklos;

h)	palaikyti ryšius ir veikti kartu su valstybėmis narėmis ir Septintosios bendrosios programos asocijuotosiomis šalimis specialiai šiuo tikslu sukurtoje NVI valstybių atstovų grupėje;

i)	organizuoti bent kartą per metus susirinkimą (toliau – Suinteresuotų subjektų forumas) kartu su interesų grupėmis, kad suinteresuotiems subjektams būtų užtikrintas bendrosios įmonės NVI atliekamos mokslinių tyrimų veiklos viešumas ir skaidrumas;

j)	pranešti juridiniams asmenims, kurie su bendrąja įmone NVI yra sudarę susitarimą dėl subsidijų, dėl galimybės skolintis lėšas iš Europos investicijų banko, visų pirma iš pagal Septintąją bendrąją programą sudarytos rizikos pasidalijimo finansinės priemonės;

k)	skelbti informaciją apie projektus, įskaitant dalyvių pavadinimus ir kiekvienam dalyviui tenkančią bendrosios įmonės NVI finansinio įnašo sumą;

l)	užtikrinti jungtinės technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ efektyvumą;

m)	vykdyti kitą veiklą, būtiną šio reglamento 2 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

1. Valdyba

Valdyba yra pagrindinis bendrosios įmonės NVI sprendimų priėmimo organas ir yra atsakingas už bendrosios įmonės priežiūrą siekiant jos tikslų. Ji užtikrina glaudų bendradarbiavimą tarp bendrosios įmonės ir jos narių įgyvendinant jos veiklą. Dėl to ji garantuoja BĮ NVI iškeltų tikslų pasiekimą, būtent šalinant Europos Sąjungos farmacijos mokslinių tyrimų ir plėtros kliūtis ir remiant biomedicininius mokslinius tyrimus pacientų naudai..

2. Vykdantysis direktorius

Vykdantysis direktorius, kurį skiria valdyba, yra vykdantysis vadovas, atsakingas už kasdienį bendrosios įmonės NVI valdymą, įgyvendinant valdybos sprendimus. Dirbdamas šį darbą, jis (ji) reguliariai teikia informaciją, taip pat atsako į visas specialias atskiras užklausas dėl informacijos, kurias jam pateikia valdyba ir mokslinis komitetas. Vykdantysis direktorius yra teisinis bendrosios įmonės NVI atstovas. Jis (ji) vykdo savo užduotis visiškai nepriklausomai ir yra atskaitingas (a-) valdybai.

3. Mokslinis komitetas

Mokslinis komitetas yra valdybą konsultuojantis organas ir vykdo savo veiklą glaudžiai bendradarbiaudamas su vykdomąja tarnyba ir jos talkinamas.

Mokslinis komitetas pataria dėl mokslinių tyrimų darbotvarkės, dėl mokslinių prioritetų siūlant metinio įgyvendinimo planą ir dėl metinėje veiklos ataskaitoje aprašomų mokslinių pasiekimų.

BĮ NVI taip pat talkina du išorės patariamieji organai:

4. NVI valstybių atstovų grupė

NVI valstybių atstovų grupę sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir po vieną kiekvienos šalies, bendrosios programos asocijuotosios narės, atstovą. Jis yra BĮ NVI konsultuojantis organas ir atlieka tarpininko vaidmenį tarp BĮ NVI ir atitinkamo suinteresuotojo subjekto atitinkamoje šalyje.

5. Suinteresuotųjų subjektų forumas

Suinteresuotųjų subjektų forumas – tai visiems suinteresuotiesiems subjektams atviras susirinkimas, kuris organizuojamas bent kartą per metus vykdančiojo direktoriaus sprendimu.

6. Išorės auditas

Audito Rūmai.

7. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas rekomendavus Tarybai.

Biudžetas

81,9 milijono eurų sudarė Sąjungos įnašas ir 50 % (0,5 milijono) einamųjų išlaidų buvo gauta iš EFPIA.

Darbuotojų skaičius 2009 m. gruodžio 31 d.

Personalo plane numatytos 29 darbo vietos, iš kurių 12 (2009 12 31) buvo užimtos ir atitiko šias pareigybes:

—	vykdančiojo direktoriaus 1,

—	mokslo: 3,

—	pagrindinės veiklos: 5,

—	administravimo: 3.

Bendrosios įmonės NVI organizacija ir vadovybė

Valdyba posėdžiavo 3 kartus.

Mokslinis komitetas taip pat posėdžiavo 3 kartus.

Valstybių atstovų grupė posėdžiavo du kartus.

BĮ NVI vykdantįjį direktorių Michelį Goldmaną valdyba šioms pareigoms paskyrė 2009 m. birželio 10 d., o pareigas jis pradėjo eiti 2009 m. rugsėjo 16 d. Iki šios dienos laikinai vykdančiojo direktoriaus pareigas ėjo Europos Komisijos paskirtas Alain Vanvossel.

Pagrindinės užduotys 2009 metams buvo pasirengimo BĮ NVI savarankiškumui, suteiktam nuo 2009 m. lapkričio 16 d., veiksmai.

Konkrečiai šie veiksmai apėmė personalo įdarbinimą ir BĮ NVI administracinių patalpų parengimą bei administracinių ir veiklos veiksmų procedūras.

Tapusi savarankiška BĮ NVI įgijo galią pati vykdyti savo biudžetą. Iki to už BĮ NVI įsteigimą ir pradinę veiklą buvo atsakinga Europos Komisija, bendradarbiaudama su kitais steigėjais, kaip tai numatyta Tarybos reglamento, kuriuo buvo įsteigta BĮ NVI, 16 straipsnyje.

Kvietimas teikti pasiūlymus ir valdymas

Buvo užbaigtas pirmasis kvietimas teikti pasiūlymus, paskelbtas 2008 m., ir, talkinant nepriklausomiems ekspertams, per dviejų pakopų kvietimo procesą buvo atrinkta 15 projektų pasiūlymų. Didžioji dalis susitarimų dėl dotacijų buvo išsiųsti pasirašyti projektų koordinatoriams, o metų pabaigoje 10 iš jų buvo pradėti vykdyti.

BĮ NVI antrasis kvietimas teikti pasiūlymus buvo paskelbtas 2009 m. lapkričio 27 d., o jo pirmojo etapo terminas yra 2010 m. vasario mėn.

IT infrastruktūrą

Buvo įrengta IT infrastruktūra laikinose BĮ NVI patalpose. Ji bus pakeista ir iš naujo įrengta būsimose patalpose.

Buvo visiškai pakeistas paraiškų teikimo įrankis, panaudojant specialų modulį, suteikiantį viešą prieigą paraiškų teikėjų susivienijimams ir leidžiantis teikti paraiškas ir įvertinti pareikštą susidomėjimą (1-as kvietimo teikti pasiūlymus etapas).

Komunikacija

2009 m. buvo organizuoti trys stambūs komunikacijos renginiai. Rugsėjo 14 dieną buvo surengta spaudos konferencija, skirta pristatyti naują vykdomąjį direktorių ir antrojo BĮ NVI kvietimo teikti pasiūlymus temas.

Lapkričio 17 d. buvo surengta informacijos diena, kurios metu galimi paraiškų teikėjai buvo pažindinami su antruoju kvietimu teikti pasiūlymus.

Gruodžio 15 d. įvyko savarankiškumo įgijimo paminėjimas.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAS

Biudžeto vykdymas

16 pastraipa

NVI bendroji įmonė pripažįsta, kad jos mokėjimų įgyvendinimo rodiklis 2009 m. buvo žemas. Jį lėmė tai, kad bendroji įmonė neseniai pradėjo savo veiklą.

Vidaus kontrolės sistemos

20–21 pastraipos

NVI bendroji įmonė sutinka su Audito Rūmų pastabomis. Bendroji įmonė toliau plėtoja savo vidaus kontrolę ir ėmėsi veiksmų Audito Rūmų nurodytoms problemoms išspręsti.

Susitarimo su priimančia valstybe nebuvimas

22 pastraipa

NVI bendroji įmonė toliau bendradarbiauja, kad įgyvendintų susitarimo su priimančia valstybe nuostatas, ir laukia tolesnių procedūros etapų rezultatų, kad galėtų pasirašyti susitarimą.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

23 pastraipa

Vidaus auditorius bus paskirtas ir pradės eiti pareigas nuo 2010 m. lapkričio mėn.

(1) 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2008 dėl bendrosios įmonės įsteigimo, siekiant įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą „Naujoviški vaistai“ (OL L 30, 2008 2 4, p. 38).

(2) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiama asignavimų įvykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(3) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, taip pat svarbių apskaitos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(4) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir kita aiškinamoji informacija.

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6) Bendrosios įmonės NVI finansinės taisyklės buvo priimtos jos valdybos sprendimu 2009 m. vasario 2 d.

(7) 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(8) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(9) ES įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir yra įtrauktos į bendrosios įmonės NVI finansines taisykles.

(10) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/22

ATASKAITA

dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais

2010/C 342/04

TURINYS

	Dalis	Puslapis
ĮVADAS …	1-4	23
PATIKINIMO PAREIŠKIMAS …	5-14	23
PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ …	15-18	24
KITA …	19-33	24
Lentelė …		26
Bendrosios įmonės atsakymai …		27

ĮVADAS

1.	Europos ITER (1) įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė įsteigta 2007 m. kovo mėn. (2) 35-eriems metams. Nors pagrindiniai branduolių sintezės įrenginiai bus pastatyti Kadaraše Prancūzijoje, bendrosios įmonės būstinė yra Barselonoje.

Bendrosios įmonės nariai – Europos atominės energijos bendrija (Euratomas), kuriai atstovauja Europos Komisija, Euratomo valstybės narės ir kitos šalys, pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su Euratomu kontroliuojamos branduolių sintezės srityje ir pareiškusios norą tapti narėmis (2009 m. gruodžio 31 d. Šveicarijoje).

Bendrosios įmonės užduotys (taip pat žr. lentelę):

a)	teikti Euratomo įnašą Tarptautinei ITER branduolių sintezės energijos organizacijai (3);

b)	teikti Euratomo įnašą „platesnio požiūrio“ veikloje (papildomi branduolių sintezės moksliniai tyrimai) su Japonija, siekiant sparčiau vystyti branduolių sintezės energiją;

c)	parengti ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių, visų pirma tarptautinio sintezės medžiagų apšvitinimo įrenginio, statybai.

Kai Bendroji įmonė buvo įsteigta, orientacinė visų išteklių suma, reikalinga 2007–2041 m. laikotarpiui buvo 9 653 milijonai eurų. Euratomo bendras įnašas sudarė 7 649 milijonų eurų, iš kurių daugiausia 15 % sudarė administracinės išlaidos. Kitus išteklius sudaro Prancūzijos valstybės, kurioje pastatyti ITER įrenginiai, įnašas, metiniai narystės įnašai, savanoriški kitų valstybių ne Euratomo narių įnašai ir kiti, pagal valdybos patvirtintas sąlygas turimi gauti ištekliai. Audito Rūmai atkreipia dėmesį į gerokai padidėjusius ITER projekto išteklius (žr. 31–33 dalis).

14.	Toliau pateiktos pastabos nekeičia Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ

Biudžeto vykdymas

15.

2009 m. Bendrosios įmonės galutinis patvirtintų mokėjimų biudžetas sudarė 173,6 milijono eurų. Bendras asignavimų panaudojimo lygis – 65,3 %. Atitinkamai veiklos išlaidų lygis buvo 65,5 %, o administracinių išlaidų – 64,2 %. 2009 m. pabaigoje bendrosios įmonės banko indėliai sudarė 42 milijono eurų. Kaip Audito Rūmai jau buvo paminėję 2008 m., išlaidų nevykdymas iš esmės susijęs su vėlavimais vykdant Euratomo branduolių sintezės programą.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

16.	Audito Rūmai pažymi, kad ES bendrųjų įmonių veikla yra finansuojama jų narių įnašais ir kad bendrosios įmonės neturi kapitalo kaip tokio. Audito Rūmai rekomendavo, kad šis bendrųjų įmonių ypatumas būtų aiškiai atskleistas finansinėse ataskaitose.

17.

Skirtingai nei kitos ES bendrosios įmonės, ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė yra finansuojama išimtinai viešosiomis lėšomis. Todėl ES apskaitos taisyklės Nr. 1 (suvestinė apskaita) bendroji nuostata dėl narių įnašų pateikimo balanse kaip grynasis turtas ITER bendrajai įmonei netaikoma, – joje narių įnašai pateikiami kaip veiklos pajamos ekonominių rezultatų atskaitoje.

18.

Nors ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrajai įmonei tokia apskaitinė tvarka yra priimtina, Audito Rūmai mano, kad apskritai bendrųjų įmonių finansinės ataskaitos turėtų būti kiek galima suderintos ir pažymi, kad šiuo klausimu Komisija ketina bendrosioms įmonėms parengti išsamias gaires.

KITA

Vidaus kontrolės sistemos

19.	Pripažindami, kad Bendroji įmonė 2008 m. buvo pradžios etape, Audito Rūmai savo ankstesnėje ataskaitoje pažymėjo, kad Bendroji įmonė dar nebuvo visiškai įdiegusi savo vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemos.

20.

Nors 2009 m. Bendroji įmonė ėmėsi veiksmų pagerinti vidaus kontrolės standartus, metų pabaigoje organizacijos pagrindinės veiklos vis dar nebuvo pakankamai formalizuotos. Nebuvo įdiegtas tinkamas veiklos sutarčių valdymo įrankis. Biudžeto vykdymas ir ataskaitų teikimas yra pagrįstas skaičiuoklės naudojimu. Nėra duomenų bazės, kuri padėtų centralizuoti visą veiklos, administracinę ir finansinę informaciją.

21.	2009 m. balandžio mėnesį buvo reorganizuota bendrosios įmonės tarnybinė struktūra. Peržiūrėjus struktūrą, biudžeto ir apskaitos funkcijos buvo priskirtos pirkimų departamentui, todėl kyla klausimas dėl pagrindinės ir finansinės veiklos pareigų atskyrimo (taip pat žr. 31 dalį).

22.	Kaip jau buvo pastebėta 2008 m., apskaitos pareigūnas nebuvo patvirtinęs pagrindinės veiklos procedūrų, kaip nustatyta Bendrosios įmonės finansiniame reglamente.

23.

2009 m. birželio mėnesį Bendroji įmonė įsteigė vidaus audito tarnybą. Tačiau, pagal Bendrosios įmonės finansinį reglamentą reikalaujamas valdymo sistemų ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumo įvertinimas vis dar nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į 2009 m. Bendrosios įmonės atliktą vidaus reorganizaciją, šis įvertinimas yra ypač svarbus.

24.

Audito Rūmai atliko 31 operacijų imties testus. Dviem atvejais, Bendroji įmonė biudžetinius įsipareigojimus prisiėmė tik po atitinkamų teisinių įsipareigojimų patvirtinimo, o tai prieštarauja finansinio reglamento nuostatoms. Kitais dviem atvejais, nebuvo pateikta pakankamai patvirtinančių dokumentų, kad galima būtų įvertinti prieš mokėjimus įvykdytas tvirtinamąsias procedūras.

25.

Atlikus vieno 584 000 eurų vertės dotacijų mokėjimo auditą, Audito Rūmai nustatė, kad šio mokėjimo leidimą davusiam pareigūnui buvo suteikti įgaliojimai atlikti ne didesnius nei 200 000 eurų dotacijų mokėjimus. Audito Rūmai, atlikę daugiau nei 10 milijonų eurų vertės mokėjimo, susijusio su pasirengino dabais, auditą, surado įrodymų, kad Bendroji įmonė atliko tik formalius patikrinimus, kurie buvo nepakankami, siekiant suteikti patikinimą dėl dotacijos susitarimo finansinių reikalavimų ir išlaidų tinkamumo.

Narių įnašų mokėjimo vėlavimas

26.	2008 m. Audito Rūmai pastebėjo, kad keli Bendrosios įmonės nariai nesumokėjo savo narystės įnašų per Valdybos nustatytą terminą.

27.	2009 m. narystės metinių įnašų mokėjimo galutinis terminas buvo 2009 m. gegužės 31 d. Nepaisant to, kad Bendroji įmonė išsiuntė keletą priminimų, metų pabaigoje du nariai vis dar buvo nesumokėję savo 2009 m. narystės įnašų.

Bendrosios įmonės finansinis reglamentas

28.	2008 m. Audito Rūmai pažymėjo kelis klausimus, dėl kurių, jų nuomone, reikėtų atlikti Bendrosios įmonės finansinio reglamento pakeitimus, siekiant sustiprinti Bendrosios įmonės finansinę sistemą (13). 2009 metų pabaigoje nebuvo įvykdyti jokie Finansinio reglamento pakeitimai.

Komisijos vidaus audito tarnybos vaidmuo

29.	Audito Rūmai savo Nuomonėje Nr. 4/2008 atkreipė dėmesį, kad Bendrosios įmonės finansiniame reglamente nėra nuorodos į Komisijos vidaus auditoriaus įgaliojimus atlikti Bendrosios įmonės auditus.

30.	Audito Rūmai pakartoja, kad paprastai, pagal finansinį pagrindų reglamentą, Komisijos vidaus auditorius turi tokius pačius įgaliojimus ES įstaigose, įskaitant ir Bendrąją įmonę, kaip ir Komisijos tarnybose.

ITER projektų padėtis

31.

2010 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos ITER projekto padėties (14). Komisija daro išvadą, kad iš esmės padidėjus Europos ITER išlaidoms, būtina peržiūrėti Bendrosios įmonės valdymą, įskaitant ir jos viešųjų pirkimų politiką, ir sudaryti tvarią finansinę programą. Komisija numato, kad atsižvelgiant į 2012 ir 2013 m. Euratomo įnašų, skirtų Europos ITER, išlaidų padidėjimą, reikės apie 1,4 milijono eurų.

32.	2009 m. lapkričio mėn. ir 2010 m. liepos mėn. įvykusiuose posėdžiuose Taryba patvirtino savo paramą ITER projektui, o 2010 m. rugsėjo mėnesį Taryba ir Europos Parlamentas dar turėjo patvirtinti papildomą finansavimą, reikalingą 2012 ir 2013 metais, susijusį su Euratomo įnašu į ITER projektą.

33.	Audito Rūmai pažymi, kad šie pokyčiai gali ženkliai paveikti Bendrosios įmonės veiklą ir biudžetą.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Morten LEVYSOHN, 2010 m. spalio 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Lentelė

Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė (Barselona)

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys, nustatytos Tarybos sprendimu 2007/198/Euratomas

Valdymas

2009 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

2009 m. veiklos rezultatai

Europos atominės energijos bendrija

Europos atominės energijos bendriją įsteigiančios sutarties 5 skyrius dėl bendrųjų įmonių, visų pirma

45 straipsnis:

„Branduolinės pramonės plėtrai Bendrijoje ypač svarbios įmonės gali būti steigiamos kaip šioje Sutartyje apibrėžtos bendrosios įmonės laikantis toliau išdėstytų straipsnių nuostatų.“

49 straipsnis:

„Bendrosios įmonės steigiamos Tarybos sprendimu. Kiekviena bendroji įmonė yra juridinis asmuo.“

Tikslai

—	teikti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) įnašą Tarptautinei ITER branduolių sintezės energijos organizacijai,

—	teikti Euratomo įnašą „platesnio požiūrio“ veikloje su Japonija, siekiant kuo greičiau sukurti branduolio sintezės energiją,

—	parengti ir koordinuoti veiklos programą, skirtą pasirengti demonstracinio branduolių sintezės reaktoriaus ir susijusių įrenginių, visų pirma tarptautinio sintezės medžiagų apšvitinimo įrenginio (IFMIF), statybai.

Uždaviniai

—	prižiūrėti ITER projekto įgyvendinimo vietos parengimą,

—	ITER organizacijai teikti komponentus, įrangą, medžiagas ir kitus išteklius;

—	administruoti su ITER organizacija sudarytus susitarimus dėl pirkimų ir visų pirma susijusias kokybės užtikrinimo procedūras,

—	parengti ir koordinuoti Euratomo dalyvavimą mokslinėje ir techninėje ITER projekto veikloje,

—	koordinuoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, prisidedant prie Euratomo įnašo ITER organizacijai,

—	teikti Euratomo finansinį įnašą ITER organizacijai;

—	rūpintis, kad ITER organizacija būtų aprūpinta žmogiškaisiais ištekliais,

—	bendradarbiauti su ITER organizacija ir vykdyti bet kokią kitą veiklą prisidedant prie ITER susitarimo įgyvendinimo.

1. Valdyba

Valdyba atsako už Bendrosios įmonės priežiūrą siekiant nustatytų tikslų ir užtikrina glaudų Bendrosios įmonės ir jos narių bendradarbiavimą vykdant įmonės veiklą.

2. Vykdomasis komitetas

Vykdomasis komitetas padeda valdybai rengti sprendimus ir vykdo bet kurias kitas užduotis, kurias valdyba gali jam pavesti.

3. Mokslinė programos taryba

Mokslinės programos taryba, prireikus, pataria valdybai ir direktoriui dėl projekto plano ir darbo programų priėmimo bei įgyvendinimo.

4. Direktorius

Direktorius yra Bendrosios įmonės vykdantysis vadovas, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą, ir jos teisinis atstovas.

5. Išorės auditas

Audito Rūmai.

6. Vidaus auditas

Įsteigtas 2009 m. liepos 1 d.

7. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas rekomendavus Tarybai.

Galutinis 2009 m. biudžetas

173,61 milijono eurų, kurių 80,6 % finansuojama Sąjungos įnašu.

(2008 m. – 149,8 milijono eurų)

Darbuotojai 2009 m. gruodžio 31 d.

—	Personalo plane numatytos 199 darbo vietos, iš kurių 2009 m. gruodžio 31 d. 147 buvo užimtos (153 įskaitant paskalbtus ir priimtus darbo pasiūlymus, iš kurių 40 nuolatiniai ir 113 laikini).

—	Kitos 66 darbo vietos (sutartininkai, deleguoti nacionaliniai ekspertai, pavaduojantys darbuotojai)

—	Iš viso darbuotojų: 213 (219 įskaitant paskelbtus ir priimtus darbo pasiūlymus)

ITER ir „Platesnio požiūrio“ tarptautiniai susitarimai

—	Veiklos sutartys: 47 sudarytos, kurių bendra vertė 142,5 milijono eurų (51 įsigaliojo)

—	Viešųjų pirkimų susitarimai: Pagal ITER projektą pasirašyti 8, kurių vertė atitinkamai 400 milijonų eurų; pagal Platesnio požiūrio projektus pasirašyti 3, kurių vertė atitinkamai 19 milijonų eurų

—	ITER kreditas skirtas F4E: 2,92 kIUA (atitinkamai 4,4 milijono eurų)

—	Susitarimai dėl dotacijų: 30 sudaryta, kurių bendra vertė 15,9 milijono eurų (30 įsigaliojo)

—	Administracinės sutartys: 5 sudarytos, kurių bendra vertė 6 milijonai eurų (7 įsigaliojo)

—	Biudžeto įvykdymas: įsipareigojimų asignavimai sudaro 98,9 %, mokėjimų asignavimai sudaro 65,3 %.

—	Organizacinė struktūra: įdarbinti 58 F4E pareigūnai arba laikinieji darbuotojai, taip pat 34 pagal sutartį dirbantys darbuotojai.

—	Vidaus auditas ir duomenys Nustatytos apsaugos funkcijos

—	Komitetai: 4 valdybos susitikimai, 7 vykdomojo komiteto susitikimai ir 3 techninio pobūdžio patariamosios grupės posėdžiai.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAS

Biudžeto vykdymas

15 dalis

F4E (angl. Fusion for energy) sutinka su Audito Rūmų pastabomis. 2010 m. diegiama patobulinta mokėjimų struktūra kartu su griežtesniais biudžeto vykdymo ir jo veiklos išlaidų ataskaitų teikimo ir kontrolės mechanizmais.

Ataskaitų pateikimas: narių įnašai

16–18 dalys

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis – teiginiais, susijusiais su bendrosiomis įmonėmis apskritai, kuriais atkreipiamas dėmesys į Komisijos ketinimą paskelbti išsamias gaires dėl narių įnašų pateikimo metinėse ataskaitose.

Vidaus kontrolės sistemos

19 dalis

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis ir pabrėžia, kad organizacijos kontrolės aplinkos stiprinimas tebėra vienas iš pagrindinių jos prioritetų. Vis dėlto reikia suprasti, kad plėtojant, įgyvendinant ir stebint vidaus kontrolės sistemas jaunoje, greitai augančioje organizacijoje reikia nemažai laiko ir išteklių, ypač kai organizacija siekia užtikrinti optimaliausią valdymo tvarką.

2009 ir 2010 m. pasiekta nemaža pažanga kuriant nefinansinės kontrolės sistemą, visų pirmą šiose srityse:

—	pareiginių instrukcijų,

—	etinių ir organizacinių vertybių,

—	darbuotojų vertinimo ir ugdymo,

—	procesų ir procedūrų,

—	veiklos tęstinumo,

—	dokumentų tvarkybos,

—	vidaus audito.

20 dalis

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis ir šiuo metu diegia sutarčių valdymo priemonę. F4E taip pat kuria metodišką biudžeto priemonę, taikomą rengiant ir (arba) vykdant biudžetą (pateikiant automatinę rezultatų suvestinę), ir teikia biudžeto ir išteklių duomenų ataskaitas.

21 ir 23 dalys

Pirmieji vidaus audito tarnybos veiklos mėnesiai buvo skirti konsultavimo veiklai ir gebėjimams stiprinti, pirmasis auditas (finansinių grandinių) pradėtas 2009 m. lapkričio mėn. ir baigtas 2010 m. gegužės mėn. 2010 m. sausio 27 d. d irektorius patvirtino 2009–2010 m. metinį audito planą, valdyba jam pritarė.

Finansų kontrolės atžvilgiu atliekant F4E finansinių grandinių vidaus auditą jau atsižvelgta į kelis kompleksinius klausimus, susijusius su finansų valdymu po 2009 m. balandžio mėn. atlikto reorganizavimo. Audito Rūmams nerimą keliantys klausimai pateikti vertinti atsižvelgiant į šį vidaus auditą. Vadovaujantis vidaus auditoriaus rekomendacijomis sukurtas veiksmų planas, kuriuo, be kita ko, siekiama pareigas, susijusias su finansine veikla, atskirti nuo susijusių su einamąja veikla. Šį veiksmų planą pradėta įgyvendinti 2010 m. rugpjūčio mėn., pagrindinės jo dalys turėtų būti baigtos įgyvendinti iki metų pabaigos.

22 dalis

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis. Apskaitos pareigūnas oficialiai nepatvirtino apskaitos sistemų, nes dar neįforminti kai kurie pagrindiniai procesai.

24 dalis

Dėl biudžeto apribojimų F4E negalėjo skirti bendros sumos pagal pagrindinių ITER projekto subjektų sudarytą susitarimą. Iki 2010 m. pabaigos F4E turėtų paskirti visą tarptautinės organizacijos įnašą atsižvelgiant į ITER tarybos sprendimą, kuris turi būti priimtas lapkričio mėn., ir kitus 2010 m. F4E biudžeto dalinius pakeitimus.

25 dalis

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis dėl dotacijos, patikrintos audito metu. Ši padėtis dabar ištaisyta – nustatyta aukštesnė bendra riba, apibrėžta pavedimo akte, suteiktame įgaliotajam įgaliojimus suteikiančiam pareigūnui.

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis dėl mokėjimo, susijusio su vietos paruošimo darbais, kuris patikrintas audito metu. Apskritai F4E planuoja išanalizuoti ir apžvelgti vidaus procedūras, kuriomis, be kitų dalykų, suteikiama galimybė pagerinti ex ante kontrolę.

Narių įnašų mokėjimų vėlavimas

26–27 dalys

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis. Pradėjus taikyti daugiau numatymo ir prevencijos priemonių 2010 m. padėtis pagerėjo. 2011 m. F4E toliau stiprins savo išankstinio įspėjimo sistemą siųsdama 2011 m. kiekvieno nario įnašo sąmatas. 2010 m. balandžio mėn. nariai jau gavo informaciją apie jų 2011 m. įnašus ir, kai 2010 m. lapkričio mėn. valdyba patvirtins 2011 m. biudžetą, gaus oficialų pranešimą, kuriame bus patvirtinta galutinė suma.

Bendrosios įmonės finansinis reglamentas

28 dalis

F4E sutinka su Audito Rūmų pastabomis. F4E manė, kad būtų tikslinga ir naudinga sukaupti kelerių metų faktinio šių taisyklių taikymo patirtį prieš galbūt siūlant peržiūrėti finansinį reglamentą. Ši peržiūra taip pat turėtų būti suderinta su galimu pasiūlymu dėl F4E įstatų peržiūros (valdybai patvirtinus) ir tolesnėmis diskusijomis su Taryba. Sudaryta vidaus darbo grupė, o pasiūlymas dėl F4E finansinio reglamento peržiūros turėtų būti pateiktas tvirtinti iki 2010 m. pabaigos.

Komisijos vidaus audito tarnybos vaidmuo

29–30 dalys

Tikimasi, kad peržiūrėjus F4E įstatus bus išaiškintas finansinio pagrindų reglamento taikymas atsižvelgiant į bendrosios įmonės vidaus auditą. Nepaisant šio išaiškinimo, pasiūlyme iš dalies pakeisti F4E finansinį reglamentą, kuris šiuo metu rengiamas, jau bus atsižvelgta į Audito Rūmų pastabą ir galiojančias bendrąsias nuostatas, pagal kurias Komisijos vidaus auditoriui suteikiami įgaliojimai atlikti ES institucijų auditą.

ITER projekto padėtis

31–33 dalys

F4E norėtų pabrėžti, kad nors informacija tiksli, joje atspindėta diskusijų eiga 2010 m. rugsėjo mėn., Komisijai paskelbus pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, kad būtų patenkinti papildomi ITER projekto finansavimo poreikiai (COM(2010) 403, 2010 m. liepos 20 d.).

(1) ITER: International Thermonuclear Experimental Reactor (Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius).

(2) 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (OL L 90, 2007 3 30, p. 58).

(3) Tarptautinė ITER branduolių sintezės energetikos organizacija įsteigta 2007 m. spalio mėn. pradiniam 35-erių metų laikotarpiui. Ji įgyvendina ITER projektą, kuriuo siekiama parodyti mokslines ir technologines galimybes naudoti branduolių sintezės energiją. šios organizacijos nariai – Euratomas, Kinijos Liaudies Respublika, Indijos Respublika, Japonija, Korėjos Respublika, Rusijos Federacija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

(4) Su šiomis ataskaitomis pateikiama finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kurioje, be kita ko, skelbiama asignavimų įvykdymo lygis ir suvestinė informacija apie asignavimų perskirstymus įvairiuose biudžeto straipsniuose.

(5) Finansinę atskaitomybę sudaro balansas, ekonominių rezultatų ataskaita, pinigų srautų lentelė, kapitalo pokyčių ataskaita ir finansinės atskaitomybės priedas, kuriame pateikiamas svarbių apskaitos politikos metodų aprašymas ir kita aiškinamoji informacija.

(6) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(7) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(8) 2007 m. spalio 22 d. Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės valdybos sprendimu patvirtintas finansinis reglamentas.

(9) 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 72).

(10) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(11) Bendrijos įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės finansinį reglamentą.

(12) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(13) Audito Rūmų nuomonė Nr. 4/2008 dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo (branduolių sintezė energijai) bendrosios įmonės finansinio reglamento ir Audito Rūmų ataskaitos dėl 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansinių metų Europos ITER ir branduolių sintezės energijos vystymo bendrosios įmonės metinių finansinių ataskaitų 21–23 dalys (OL C 310, 2009 12 18, p. 1).

(14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ITER projekto įgyvendinimo padėtis ir galimi paskesni veiksmai“ SEC(2010) 571, 2010 m. gegužės 4 d.

16.12.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 342/30

ATASKAITA

dėl bendrosios įmonės SESAR 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų.

2010/C 342/05

TURINYS

	Dalis	Puslapis
ĮVADAS …	1-5	31
PATIKINIMO PAREIŠKIMAS …	6-15	31
PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ …	16-22	32
KITA …	23-32	32
Lentelė …		34
Bendrosios įmonės atsakymai …		37

ĮVADAS

1.	Bendroji įmonė SESAR (toliau – BĮS), esanti Briuselyje, buvo įsteigta 2007 m. vasario mėn. (1) siekiant valdyti projekto SESAR (angl. Single European Sky Air Traffic Management Research – bendro Europos dangaus oro eismo vadybos tyrimas) veiklą.

Projekto SESAR tikslas – modernizuoti oro eismo vadybą Europoje. Jį sudaro trys etapai:

„Apibrėžimo etapas“, kurį vykdė Europos oro navigacijos saugumo organizacija (Eurokontrolė), buvo pradėtas 2005 m. ir buvo bendrai finansuojamas iš ES biudžeto pagal transeuropinių tinklų transporto programą. Jo metu buvo parengtas Europos oro eismo vadybos pagrindinis planas, kuriame pateikti naujos kartos oro eismo vadybos sistemų aprašymas bei rengimo ir parengimo darbui planai.

b)	„Rengimo etapas“ (2008–2013 m.), kurį valdo bendroji įmonė SESAR (taip pat žr. lentelę ) ir kurio metu bus parengtos naujos technologinės sistemos, komponentai ir veiklos procedūros, kaip numatyta pagrindiniame oro eismo vadybos Europoje plane.

c)	„Parengimo darbui etapas“ (2014–2020 m.), kuriam vadovaus pramonės atstovai ir suinteresuotosios šalys ir kurio metu bus kuriama ir diegiama nauja oro eismo vadybos infrastruktūra.

Bendroji įmonė įsteigta kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė. Jos steigėjai yra Europos bendrija, atstovaujama Europos Komisijos, ir Eurokontrolė, atstovaujama jos agentūros. Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Bendrosios įmonės narėmis tapo penkiolika valstybinių ir privačių oro navigacijos pramonės įmonių. Tarp jų – oro navigacijos paslaugų teikėjai, žemės bei aviacijos ir kosmoso aparatų gamintojų pramonės atstovai, lėktuvų gamintojai, oro uostų vadovybė ir oro transporto įrangos gamintojai.

SESAR projekto rengimo etapo biudžetas – 2,1 milijardo eurų, kuriuos vienodomis dalimis teikia Bendrija, Eurokontrolė ir dalyvaujantys viešojo ir privataus sektoriaus partneriai. ES įnašas finansuojamas iš mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintosios bendrosios programos ir transeuropinių tinklų transporto programos. Apie 90 % finansavimo iš Eurokontrolės ir kitų suinteresuotųjų šalių bus teikiama įnašų natūra forma.

5.	BĮ SESAR pradėjo dirbti savarankiškai 2007 m. rugpjūčio 10 d.

15.	Toliau pateiktų pastabų turinys nekeičia šioje ataskaitoje išreikštų Audito Rūmų nuomonių.

PASTABOS APIE BIUDŽETO IR FINANSŲ VALDYMĄ

Biudžeto vykdymas

16.	Galutiniame 2009 m. administracinės valdybos patvirtintame biudžete buvo numatyta 325 milijonai eurų įsipareigojimų asignavimų ir 157 milijonai eurų mokėjimų asignavimų. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis atitinkamai buvo 97,1 % ir 43,2 %.

17.

2009 metais narių įnašai (38,8 milijono eurų) kartu su praėjusių metų rezultatu (115,6 milijono eurų) sudarė 154,4 milijono eurų, tuo tarpu mokėjimai sudarė 67,9 milijono eurų, o perkelti asignavimai – 2,5 milijono eurų. Dėl to susidarė teigiamas 84 milijonų eurų biudžeto rezultatas, o banko indėliai metų pabaigoje sudarė 86,8 milijono eurų. Tokia padėtis prieštarauja biudžeto subalansuotumo principui.

18.

Pagal bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių 51 straipsnį, už Komisijos Bendrajai įmonei sumokėtas subsidijos lėšas gautos palūkanos skiriamos bendrajam ES biudžetui. 2009 m. pabaigoje Bendroji įmonė nebuvo gavusi prašymo pervesti 1,7 milijono eurų palūkanų, susikaupusių per 2007–2009 m. laikotarpį.

Finansinių ataskaitų pateikimas: narių įnašai

19.	Audito Rūmai pažymi, kad ES bendrųjų įmonių veikla yra finansuojama jų narių įnašais ir kad bendrosios įmonės neturi kapitalo kaip tokio. Audito Rūmai rekomendavo, kad šis bendrųjų įmonių ypatumas būtų aiškiai atskleistas finansinėse ataskaitose.

20.	Todėl Audito Rūmai teigiamai vertina tai, kad pagal ES apskaitos taisyklę Nr. 1 (Suvestinė apskaita) narių įnašai bendrųjų įmonių balanse pateikiami kaip grynasis turtas, o papildoma informacija apie įnašų pobūdį pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose.

21.

Tai yra pokytis, palyginti su apskaitos politika, kurią bendroji įmonė SESAR taikė 2008 m. finansinėse ataskaitose, kuriose narių įnašai ekonominių rezultatų ataskaitoje buvo pripažįstami kaip pajamos. Atitinkami skaičiai 2008 m. finansinėse ataskaitose buvo perrašyti taip, kad būtų galima palyginti su 2009 m. ataskaitomis.

22.	Audito Rūmai mano, kad narių įnašų pateikimas bendrųjų įmonių finansinėse ataskaitose turėtų būti kiek galima suderintas ir pažymi, kad šiuo klausimu Komisija ketina bendrosioms įmonėms parengti išsamias gaires.

KITA

Vidaus kontrolės sistemos

23.	Pripažindami, kad Bendroji įmonė 2008 m. buvo pradžios etape, Audito Rūmai savo ankstesnėje ataskaitoje pastebėjo, kad Bendroji įmonė dar nebuvo visiškai įdiegusi savo vidaus kontrolės ir finansinės informacijos sistemos.

24.

Nors 2009 m. buvo imtasi svarbių veiksmų (11), vis dėlto 2009 m. pabaigoje organizacijos pagrindinės veiklos nebuvo pakankamai formalizuotos ir nebuvo įdiegtas integruotas finansinės, biudžeto ir veiklos informacijos tvarkymo įrankis. Kaip jau buvo pastebėta 2008 m., apskaitos pareigūnas dar nebuvo patvirtinęs pagrindinių veiklos procedūrų, kaip tai numatyta Bendrosios įmonės finansiniame reglamente.

25.

Audito Rūmams atlikus 36 operacijų imties testus buvo nustatyti keli atvejai, kai vidaus kontrolės priemonės tinkamai neveikė. Pavyzdžiui, vienu atveju Bendroji įmonė sudarė 19 572 eurų metinės vertės valymo paslaugų sutartį, nesilaikydama Bendrajame finansiniame reglamente ir SESAR finansiniame reglamente nustatytos derybų procedūros. Kitos, 922 000 eurų vertės sutarties dėl pagalbos rengiant narystės susitarimus atveju Audito Rūmams pavyko gauti įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos, tačiau jiems nebuvo pateikta oficiali atliktų paslaugų ataskaita, kaip to reikalaujama finansinėse taisyklėse.

26.

SESAR finansinių taisyklių 25 straipsnyje nustatyta, kad biudžeto asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo. Sutartyje dėl biuro patalpų ir aptarnavimo, pasirašytoje 9 metų laikotarpiui 2007 m. rugsėjo 6 d., numatytas išankstinis nutraukimas be nuobaudos kiekvieno trejų metų laikotarpio pabaigoje. Tačiau Bendroji įmonė biurus perkėlė 2009 m. ir todėl turėjo sumokėti 380 235 eurų dydžio 12 mėnesių nuomą ir mokesčius už nebenaudojamas patalpas.

Turto pripažinimas

27.	Atsižvelgiant į SESAR programos rezultatus, bendrajai įmonei nuosavybės teise priklausys visas materialus ir nematerialus turtas, kurį ji sukuria arba kuris jai perduodamas SESAR projekto rengimo etape vadovaujantis konkrečiais susitarimais su jos nariais (12).

28.

Kaip nurodyta Bendrosios įmonės finansinės atskaitomybės priede, šiuo etapu bendroji įmonė SESAR negali numatyti dėl veiklos rezultatų galinčio atsirasti turto aktyvavimo. Audito Rūmai pažymi, kad 2009 m. pabaigoje dar nebuvo įdiegta integruota valdymo informacinė sistema, kuri leistų priskirti sąnaudas konkretiems darbų paketams arba nustatyti veiklos išlaidų finansavimo šaltinį. Ją įdiegti būtina norint užtikrinti tinkamą veiklos sąnaudų vertinimą ir, prireikus, aktyvuoti turtą.

Bendrosios įmonės finansinis reglamentas

29.

Bendrosios įmonės finansines taisykles administracinė valdyba iš pradžių patvirtino 2007 m. liepos mėn. 2008 m. Audito Rūmai (13) nustatė, kad Bendrosios įmonės finansinės taisyklės turėtų būti pakeistos, kad atitiktų Bendrijos įstaigoms skirtą finansinį pagrindų reglamentą. Įsigaliojus Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1361/2008, iš dalies keičiančiam Reglamentą (EB) Nr. 219/2007, įsteigiantį bendrąją įmonę SESAR, administracinė valdyba 2009 m. liepos 28 d. patvirtino šiuo metu taikomas finansines taisykles, panaikinančias 2007 m. liepos mėn. patvirtintas finansines taisykles.

30.

2010 m. balandžio 15 d. Audito Rūmai paskelbė Nuomonę Nr. 2/2010 dėl bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių. Audito Rūmai pateikė kelias rekomendacijas dėl biudžeto principų, Komisijos vidaus audito tarnybos vaidmens ir nuostatas dėl bendrosios įmonės SESAR narystės ir bendrai finansuojamų veiklų.

Vidaus audito funkcija ir Komisijos vidaus audito tarnyba

31.

Kaip pareikšta jų nuomonėse Nr. 2/2010 dėl bendrosios įmonės SESAR finansinių taisyklių ir Nr. 4/2008 dėl branduolių sintezės energetikos vystymo Bendrosios įmonės finansinio reglamento, Audito Rūmai mano, jog galiojančios Bendrosios įmonės įstatų nuostatos dėl Komisijos vidaus auditoriaus turėtų būti paaiškintos.

32.

Bendrosios įmonės SESAR įstatų 7a straipsnyje teigiama, kad už Komisijos vidaus auditoriaus funkcijos vykdymą yra atsakinga Bendrosios įmonės administracinė valdyba. Audito Rūmų nuomone, tokia nuostata yra tinkama Bendrosios įmonės vidaus audito funkcijai, tačiau negali būti taikoma Komisijos vidaus auditoriui, kurio pareigos yra susijusius su visu bendruoju ES biudžetu.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų nario Morten LEVYSOHN, 2010 m. spalio 20 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Vítor Manuel da SILVA CALDEIRA

Lentelė

Bendroji įmonė SESAR (Briuselis)

Sutartyje numatytos Sąjungos kompetencijos sritys

Bendrosios įmonės kompetencijos sritys, nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 219/2007, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1361/2008

Valdymas

2009 m. Bendrajai įmonei skirti ištekliai

2009 m. pagrindiniai veiklos rezultatai ir suteiktos paslaugos

Bendra transporto politika

„1.	Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transportui.

2.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.“

(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnis)

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

„Sąjunga gali kurti bendras įmones ar kokias nors kitas struktūras, reikalingas Sąjungos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programoms veiksmingai vykdyti.“

(Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis)

Tikslai

—	užtikrinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą, koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas Sąjungos mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas,

—	vykdyti pagrindinį oro eismo vadybos planą.

Uždaviniai

—	valdyti SESAR projekto mokslinių tyrimų, plėtros ir patvirtinimo veiklą, derinant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą, kurį teikia jo nariai, bei pasinaudojant išorės techniniais ištekliais, visų pirma pasinaudojant Eurokontrolės patirtimi ir profesine kompetencija.

Visų pirma:

—	organizuoti ir koordinuoti SESAR projekto rengimo etapo veiklą remiantis oro eismo vadybos pagrindiniu planu, parengtu Eurokontrolės valdomo projekto apibrėžimo etapo metu, ją derinant ir valdant remiantis bendros struktūros finansavimu iš viešojo ir privačiojo sektorių,

—	užtikrinti būtiną SESAR projekto rengimo etapo veiklos finansavimą remiantis oro eismo vadybos pagrindiniu planu,

—	užtikrinti, kad dalyvautų oro eismo vadybos sektoriaus Europoje suinteresuoti subjektai, visų pirma: oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro erdvės naudotojai, profesinės personalo asociacijos, oro uostai, gamybos pramonė ir atitinkamos mokslinės įstaigos ar atitinkama mokslo bendruomenė,

—	organizuoti techninius mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos darbus, tikrinimą bei tyrimus, kurie turi būti vykdomi jai prižiūrint, tuo pat metu siekiant išvengti tokios veiklos susiskirstymo,

—	užtikrinti oro eismo vadybos pagrindiniame plane tinkamai nurodytų bendrų produktų rengimo veiklos priežiūrą ir pririkus teikti konkrečius kvietimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

1. Administracinė valdyba

kurią sudaro

a)	po vieną kiekvieno Bendrosios įmonės nario atstovą;

b)	kariuomenės atstovas;

c)	oro erdvės civilinių naudotojų atstovas;

d)	oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovas, paskirtas juos atstovaujančios organizacijos Europos lygiu;

e)	įrangos gamintojų atstovas, paskirtas juos atstovaujančios organizacijos Europos lygiu;

f)	oro uostų atstovas;

g)	oro eismo vadybos sektoriaus darbuotojams atstovaujančių organizacijų atstovas, paskirtas juos atstovaujančios organizacijos Europos lygiu;

h)	atitinkamų mokslinių įstaigų arba atitinkamos mokslinės bendruomenės atstovas, paskirtas jas atstovaujančios organizacijos Europos lygiu.

Administracinei valdybai pirmininkauja Sąjungos atstovas.

Pagrindinės užduotys

a)	priimti Tarybos patvirtintą oro eismo vadybos pagrindinį planą nurodyta SESAR reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, ir patvirtinti siūlymus jį keisti;

b)	nustatyti gaires ir priimti sprendimus, reikalingus SESAR projekto rengimo etapo įgyvendinimui, bei bendrai kontroliuoti projekto įgyvendinimą;

c)	patvirtinti Bendrosios įmonės darbo programą ir metines darbo programas bei metinį biudžetą, įskaitant personalo etatų planą;.

d)	leisti pradėti derybas ir priimti sprendimus dėl naujų narių stojimo ir susijusių susitarimų;

e)	prižiūrėti, kaip vykdomi narių ir Bendrosios įmonės susitarimai;

f)	skirti ir atleisti iš pareigų vykdomąjį direktorių bei patvirtinti organizacinę schemą;

g)	priimti sprendimus dėl narių finansinių įnašų sumų ir mokėjimo tvarkos bei įnašų natūra įvertinimo tvarkos;

h)	patvirtinti Bendrosios įmonės finansinius nuostatus;

i)	tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir balansą;

j)	priimti metinę SESAR projekto rengimo etapo pažangos ir jo finansinės padėties ataskaitą;

k)	priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai dėl Bendrosios įmonės veiklos pratęsimo ir likvidavimo.

l)	nustatyti teisės naudotis materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, kuris yra Bendrosios įmonės nuosavybė, tvarką ir tokio turto perleidimą;

m)	nustatyti ATM pagrindiniam planui įgyvendinti reikalingų sutarčių sudarymo taisykles ir tvarką, įskaitant su interesų konfliktais susijusias konkrečias procedūras;

m)	priimti sprendimus dėl pasiūlymų Komisijai iš dalies keisti įstatus;

o)	naudotis tokiais kitais įgaliojimais bei atlikti kitas tokias funkcijas, įskaitant priklausomųjų organų steigimą, kurių gali prireikti SESAR projekto rengimo etapo tikslams.

p)	priimti 8 straipsnio įgyvendinimo priemones dėl personalo paskyrimo į bendrąją įmonę.

2. Vykdomasis direktorius

Jį skiria Administracinė valdyba Komisijos teikimu.

3. Išorės auditas

Audito Rūmai.

4. Biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija

Parlamentas rekomendavus Tarybai.

Biudžetas

325,1 milijono eurų, iš kurių Sąjungos įnašas – 16,9 %.

Darbuotojai 2009 m. gruodžio 31 d.

Personalo etatų plane numatytos darbo vietos: 39,

iš kurių užimtos: 18

Kitos pareigybės (pagalbiniai darbuotojai, deleguoti nacionaliniai ekspertai, vietiniai darbuotojai): 8

Iš viso darbuotojų: 26

Darbuotojai, kuriuos deleguoja Bendrosios įmonės nariai, kaip savo įnašą natūra: 4,

iš kurių užsiima:

—	pagrindine veikla: 22,

—	administracine ir pagalbine veikla: 16,

—	mišria veikla: 1

2009 m. pagrindiniai veiklos rezultatai:

—

2009 m. kovo 26 d. buvo užbaigta narystės procedūra ir administracinė valdyba nusprendė 15 atrinktų narių kandidatų suteikti narystę ir paskyrė IBAFO 1 programoje numatytas veiklas. Anksčiau, (2009 m. kovo mėn.), pagal komitologijos procedūrą, kaip numatyta BĮS reglamento (EB) 219/2007 5.4 straipsnyje, Europos Komisijai buvo pristatyta ES valstybių narių pozicija,

—

pradėjus vykdyti IBAFO 1, nebuvo įmanoma įtraukti visus darbo paketus, be kita ko, dėl to, jog buvo reikalingas galutinis patvirtinimas dėl Eurokontrolės įnašų į BĮS, 2009 m. liepos mėn. buvo pradėtas vykdyti naujas IBAFO. Lapkričio mėn. buvo vykdoma atrankos procedūra, o 2009 m. gruodžio 14 d. susitikime vykdomasis direktorius BĮS administracinei valdybai pateikė savo rekomendacijas dėl funkcijų paskirstymo valdybai. Administracinė valdyba rekomendacijas patvirtino,

—	kai 2009 m. buvo užbaigta planuota narystės ir buvo pradėta veiklos programos procedūra, SESAR programa pradėjo visiškai veikti,

—

sutinkamai su tikslais, nustatytais 2009 m. metinėje darbo programoje, 2009 metų pabaigoje buvo pradėti 69 projektai. 126 MTP projektai buvo atmesti; metų pabaigoje BĮS gavo 62 pradžios ataskaitas. Buvo išnagrinėtos 32 pradžios ataskaitos, iš kurių 13-kai projektų buvo duotas vykdomojo direktoriaus leidimas pradėti vykdyti, o 19 iš jų neatitiko patvirtinimo vertinimo kriterijų, tad buvo pareikalauta pakeistos versijos. 43 valdymo veiklos buvo atmestos ir 2010 m. pradžioje, pateikus valdymo pradžios ataskaitas, bus leista pereiti į vykdymo etapą,

—

2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentui (EB) 1361/2008, BĮS įgyvendino ir užbaigė perėjimo laikotarpį ir tapo pilnateisė Europos Sąjungos įstaiga. To pasėkoje:

a.	buvo įdarbinti nauji darbuotojai pagal „Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas“ su paskutiniais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento pakeitimais (EB, Euratomas) Nr. 31/20058 (toliau - Tarnybos nuostatai);

b.	13 patvirtintų narių darbuotojų buvo pasirinkti naudojant vidinę atrankos procedūrą, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) 1361/2008 2 straipsniu, ir buvo įdarbinti kaip laikinieji darbuotojai pagal Tarnybos nuostatas;

c.	2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, BĮS įdarbino pagal sutartį dirbančius darbuotojus;

2009 m. kovo 30 d., vadovaujantis BĮS reglamento 2b straipsniu, BĮS pasirašė administracinį susitarimą su Belgijos valstybės vyriausybe, kuris įgyvendina Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolo nuostatas. Pritaikius protokolą buvo patvirtinta, kad BĮS atleidžiamas nuo PVM, taip pat BĮS pradėjo tarp 2008 m. spalio 16 d. iki administracinio susitarimo įsigaliojimo sumokėtų PVM ir tuo pačiu laikotarpiu mokesčių nuo uždirbtų palūkanų susigrąžinimo procedūrą. 2009 m. pabaigoje, PVM (0,4 milijono eurų) buvo susigrąžinti ir sumokėti, o per 2010 m. bus sumokėti ir palūkanų mokesčiai;

e.	2009 m. liepos 28 d. administracinė valdyba, Europos Komisijai iš anksto pritarus, vadovaudamasi BĮS reglamento 4a straipsniu, patvirtino naujas BĮS finansines taisykles. 2010 m. Europos Bendrijų Audito Rūmai turėtų pateikti savo nuomonę dėl BĮS finansinių taisyklių.

2009 m. buvo labai svarbūs BĮS, kuri dėl pakeitimų įstatuose turėjo, viena vertus, iš pagrindų restruktūrizuoti savo organizaciją ir, antra vertus, pradėti veiklas vykdant projektus, subdarbo paketus ir darbo paketus ir tuo pačiu metu užbaigti narystės procedūrą.

Šaltinis: Bendrosios įmonės pateikta informacija.

BENDROSIOS ĮMONĖS ATSAKYMAI

17 pastraipa

Bendroji įmonė SESAR yra atsakinga už SESAR programos, kuri turėtų tęstis iki 2016 m., kūrimą. Tai – daugiametė programa, kuri pradėta įgyvendinti 2009 m. Jos vykdymo laikotarpiu, ypač keliais pirmaisiais įgyvendinimo metais, galima tikėtis pajamų ir išlaidų disbalanso.

24 pastraipa

Bendroji įmonė SESAR diegdama savo finansines sistemas ABAC ir SAP yra priklausoma nuo Europos Komisijos tarnybų. Šių sistemų bendrojoje įmonėje Komisija negalėjo įdiegti anksčiau negu 2010 m. gegužės mėn. Bendrosios įmonės veiklos programos valdymo sistema pradėjo veikti 2009 m. pabaigoje.

25 pastraipa

19 572 eurų vertės sutartį sudarė ir pasirašė bendrosios įmonės laikinasis administratorius 2007 metais – tuo metu, kai bendrojoje įmonėje dar nebuvo nei darbuotojų, nei vidaus padalinių. 2009 m. bendroji įmonė pradėjo reikalaujamą viešųjų pirkimų procedūrą sudarytai sutarčiai pakeisti.

Bendroji įmonė SESAR pritaria Audito Rūmų išvadai, kad reikėjo gauti patikimesnių duomenų, pagrindžiančių 922 000 eurų mokėjimą, ir jau sudaryta galimybė susipažinti su oficialiomis suteiktų paslaugų ataskaitomis. Tačiau sutartyje buvo numatyta pagalbinė veikla ir specialistų teisinės konsultacijos, už kurias būtų atsiskaitoma dalimis; ši veikla buvo vykdoma jei ir ne kiekvieną dieną, tai reguliariai labai įtemptu bendrosios įmonės veiklos laikotarpiu (baigiant derybas su nariais). Bendroji įmonė nuolat stebėjo, kaip ši veikla vykdoma. Sutarties įgyvendinimo rezultatai – narystės projektas ir daugiašaliai pagrindų susitarimai buvo derinami glaudžiai bendradarbiaujant bendrosios įmonės darbuotojams ir pagalbiniams rangovams (abi pusės ypač dažnai keitėsi dokumentais el. paštu).

26 pastraipa

2007 m. bendroji įmonė perėmė anksčiau Galileo bendrosios įmonės naudotų patalpų nuomos sutartį. Netrukus paaiškėjo, kad šios patalpos įmonės reikmėms netinka, 2008 m. tam pritarė ir administracinė valdyba. Todėl bendroji įmonė turėjo apsispręsti, ar geriau rizikuoti pavėluotai pradėti įgyvendinti programą, ar patirti papildomų persikėlimo į tinkamas patalpas sąnaudų. Bendroji įmonė dėl naujųjų patalpų sutarties sumos derėjosi atsižvelgdama į nuomai skirtas lėšas, kad administracinės valdybos nereikėtų prašyti skirti papildomų išteklių.

28 pastraipa

Bendroji įmonė supranta Audito Rūmų išreikštą susirūpinimą, tačiau yra įsitikinusi, kad prireikus sugebės rasti finansavimo šaltinį ir lėšų reikiamos vertės turtui aktyvuoti.

30 pastraipa

Kartu su Europos Komisijos tarnybomis bendroji įmonė taiko reikiamas priemones, kad būtų įgyvendintos Audito Rūmų nuomonėje Nr. 2/2010 pateiktos rekomendacijos.

31 pastraipa

Bendroji įmonė apsvarstys būtinybę pakeisti savo veiklos įstatus atsižvelgusi į EK tarnybų nuomonę.

(1) 2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo (OL L 64, 2007 3 2, p. 1), su pakeitimais padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Reglamentu (EB) Nr. 1361/2008 (OL L 352, 2008 12 31, p. 12).

(4) Biudžeto vykdymo ataskaitas sudaro biudžeto rezultatų ataskaita ir jos priedas.

(5) OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(6) 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 33 straipsnis (OL L 357, 2002 12 31, p. 80).

(7) SESAR finansinis reglamentas, kurį 2009 m. liepos 28 d. patvirtino Administracinė valdyba.

(8) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 38 straipsnis.

(9) Bendrijos įstaigų finansinių ataskaitų pateikimo ir apskaitos taisyklės yra nustatytos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 VII antraštinės dalies 1 skyriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. liepos 9 d. Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (OL L 181, 2008 7 10, p. 23), ir įtrauktos į bendrosios įmonės SESAR finansinį reglamentą.

(10) Tarptautinė buhalterių federacija (IFAC) ir Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (ISSAI).

(11) Įskaitant ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1361/2008, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 219/2007, įsigaliojimą ir naujų bendrosios įmonės SESAR 2009 m. liepos 28 d. finansinių taisyklių priėmimą.

(12) Įstatų 18 straipsnis.

(13) Ataskaita dėl bendrosios įmonės SESAR 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (OL L 310, 2009 12 18, p. 9).

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.342.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 342

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. gruodžio 16d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Audito Rūmai
2010/C 342/01	Ataskaita dėl bendrosios įmonės ARTEMIS 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	1

2010/C 342/02	Ataskaita dėl bendrosios įmonės Švarus dangus2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų	7

2010/C 342/03	Ataskaita dėl bendrosios įmonės Naujoviškų vaistų iniciatyva2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	15

2010/C 342/04	Ataskaita dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Bendrosios įmonės atsakymais	22

2010/C 342/05	Ataskaita dėl bendrosios įmonės SESAR 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų.	30