30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/1

1.

2010 m. kovo 31 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos pasiūlymą (3). Pasiūlymas pateiktas po viešos konsultacijos šia tema, surengtos 2009 m. lapkričio 11 d. ir 2010 m. sausio 31 d. (4).

2.

Piliečių iniciatyva yra viena iš Lisabonos sutartyje numatytų ES teisės naujovių, pagal kurią ne mažiau kaip vienam milijonui piliečių iš reikšmingos valstybių narių dalies suteikiama galimybė kreiptis į Komisiją su prašymu pateikti teisės akto pasiūlymą. Siūlomas reglamentas grindžiamas ESS 11 straipsnio 4 dalimi ir SESV 24 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad piliečių iniciatyvai būtinos procedūros ir sąlygos būtų nustatytos pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

3.

Pasiūlymas buvo išsiųstas EDAPP pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį tą pačią dieną, kai buvo priimtas. Prieš priimant pasiūlymą su EDAPP neoficialiai pasikonsultuota. EDAPP palankiai įvertino šią neoficialią konsultaciją ir jam malonu, kad galutiniame pasiūlyme atsižvelgta į daugumą jo pastabų.

4.

Apskritai EDAPP tenkina tai, kaip siūlomame reglamente reglamentuojamas duomenų apsaugos klausimas. Tačiau konkretesniais klausimais EDAPP turi kelis pataisų pasiūlymus. Jie aptarti šios nuomonės II skyriuje.

5.

Preliminariai EDAPP norėtų pabrėžti, kad visiškai paisant duomenų apsaugos taisyklių gerokai padedama užtikrinti šio naujo teisės akto patikimumą, įtaką ir sėkmę.

6.

Remiantis ESS 11 straipsnio 4 dalimi ir SESV 24 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyme nustatomos piliečių iniciatyvos procedūros ir sąlygos. Siūlomame reglamente nustatomas minimalus valstybių narių skaičius, minimalus vienos valstybės narės piliečių skaičius ir minimalus piliečių, turinčių teisę dalyvauti iniciatyvoje, amžius. Be to, pasiūlyme nustatomos materialinės ir procedūrinės sąlygos, kurias taikydama Komisija nagrinėja iniciatyvą.

7.

Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama toms nuostatoms, kurios svarbios duomenų apsaugos požiūriu. Tai piliečių iniciatyvos registravimo taisyklės (4 straipsnis), pritarimo pareiškimų rinkimo procedūros (5 ir 6 straipsniai) ir pritarimo pareiškimų patikros bei autentiškumo nustatymo reikalavimai (9 straipsnis). Ypatingas dėmesys duomenų apsaugai skiriamas pasiūlymo 12 straipsnyje. 13 straipsnyje reglamentuojama piliečių iniciatyvos organizatorių atsakomybė. Šios nuostatos toliau analizuojamos išsamiau.

8.

Prieš pradėdamas iš iniciatyvą pasirašiusių asmenų rinkti pritarimo pasiūlytai iniciatyvai pareiškimus, organizatorius turi ją užregistruoti Komisijoje, internetiniame registre. Jis privalo pateikti siūlomo reglamento II priede nurodytą informaciją. Ši informacija apima organizatoriaus asmens duomenis, t. y. vardą ir pavardę, pašto adresą bei el. pašto adresą. Pagal pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalį siūloma piliečių iniciatyva viešai paskelbiama registre. Nors iš pasiūlymo teksto nėra visiškai aišku, EDAPP daro prielaidą, kad organizatoriaus pašto ir el. pašto adresai iš esmės nebus viešai skelbiami registre. Jeigu būtų kitaip, EDAPP ragina teisės aktų leidėją įvertinti ir paaiškinti tokio paskelbimo būtinybę bei šiuo atžvilgiu patikslinti 4 straipsnio tekstą.

9.

Organizatorius yra atsakingas už būtinų pritarimo siūlomai piliečių iniciatyvai pareiškimų surinkimą iš iniciatyvą pasirašiusių asmenų. Remiantis 5 straipsnio 1 dalimi, pritarimo pareiškimų forma turi atitikti siūlomo reglamento III priede pateiktą pavyzdį. Šioje pavyzdinėje formoje reikalaujama, kad pasirašęs asmuo pateiktų tam tikrą (akivaizdžią) asmeninę informaciją, pvz., nurodytų vardą ir pavardę, o jeigu pildoma popierinė forma – galiojantį parašą. Kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti pritarimo pareiškimo autentiškumą, privaloma pateikti ir kai kurią kitą informaciją: nurodyti miestą ir šalį, kurioje pasirašęs asmuo gyvena, gimimo datą ir vietą, pilietybę, asmens kodą, asmens tapatybės kodo/dokumento rūšį ir jį išdavusią valstybę narę. Kiti pavyzdinės formos laukeliai neprivalomi: gatvė, kurioje pasirašiusysis gyvena, ir jo el. pašto adresas.

10.

EDAPP nuomone, visi privalomi pavyzdinės formos laukeliai būtini piliečių iniciatyvai organizuoti ir pritarimo pareiškimų autentiškumui užtikrinti, išskyrus asmens kodą. Valstybėse narėse skirtingai reglamentuojama šių unikalių identifikavimo kodų (kur tokie yra) naudojimo tvarka. Bet kuriuo atveju EDAPP neįžvelgia papildomos asmens identifikavimo naudos pritarimo pareiškimų autentiškumo patikrinimo tikslu. Kita prašoma informacija jau gali būti laikoma pakankama šiam tikslui pasiekti. Todėl EDAPP rekomenduoja iš III priede pateiktos formos pašalinti šį laukelį.

11.

Be to, EDAPP abejoja, ar reikia į tipinę formą įtraukti neprivalomus informacijos laukelius, ir rekomenduoja juos pašalinti iš III priede pateiktos pavyzdinės formos, jeigu toks poreikis nebūtų įrodytas.

12.

EDAPP taip pat rekomenduoja pavyzdinės formos pabaigoje įtraukti tipinį privatumo pareiškimą, nurodant duomenų valdytojo tapatybę, duomenų rinkimo tikslą, kitus duomenų gavėjus ir duomenų saugojimo laikotarpį. Šią informaciją duomenų subjektui reikalaujama pateikti Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje.

13.

Siūlomo reglamento 6 straipsnyje reglamentuojamas pritarimo pareiškimų rinkimas naudojant internetines sistemas. 6 straipsnyje reikalaujama, kad organizatorius, prieš pradėdamas iš pasirašiusiųjų rinkti pritarimo pareiškimus, užtikrintų, jog tuo tikslu naudojama internetinė pritarimo pareiškimų rinkimo sistema turėtų tinkamas saugumo ir technines ypatybes, siekiant užtikrinti, kad, be kita ko, internete pateikiami duomenys būtų saugiai saugomi, „kad informacija negalėtų būti pakeista ar panaudota bet kokiu kitu tikslu nei pritarimui konkrečiai piliečių iniciatyvai išreikšti, ir asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo arba nuo atsitiktinio praradimo, pakeitimo, nesankcionuoto atskleidimo ar prieigos apsaugoti“ (5).

14.

Be to, 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad organizatorius gali bet kada prašyti atitinkamos kompetentingos institucijos patvirtinti, kad internetinė pritarimo pareiškimų rinkimo sistema atitinka tuos reikalavimus. Tokio patvirtinimo bet kuriuo atveju turi būti prašoma prieš pateikiant pritarimo pareiškimus patikrai (žr. toliau 9 straipsnį).

15.

6 straipsnio 5 dalyje Komisija įpareigojama priimti šioms saugumo taisyklėms įgyvendinti skirtas technines specifikacijas pagal pasiūlymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytą komitologijos procedūrą.

16.

EDAPP palankiai vertina pasiūlymo 6 straipsnyje pabrėžtą internetinių rinkimo sistemų saugumą. Pareiga užtikrinti duomenų tvarkymo saugumą yra vienas iš duomenų apsaugos reikalavimų, įtvirtintų Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnyje. EDAPP džiaugiasi, kad po neoficialių EDAPP pastabų Komisija pasiūlymo 6 straipsnio 4 dalies tekstą suderino su Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnio 1 dalies tekstu. Be to, EDAPP palankiai vertina tai, kad į 6 straipsnio 4 dalį įtraukta pareiga užtikrinti, kad duomenys nebūtų naudojami jokiu kitu tikslu nei pritarimui konkrečiai piliečių iniciatyvai išreikšti. Tačiau EDAPP ragina teisės aktų leidėją įtraukti panašų bendro taikymo įpareigojimą į 12 straipsnį (žr. šios nuomonės 27 punktą).

17.

EDAPP abejoja dėl atitinkamos kompetentingos institucijos atliekamo tvirtinimo laiko. Organizatorius privalo prašyti tokio patvirtinimo tik prieš pateikdamas surinktus pritarimo pareiškimus šios institucijos patikrai. Jis gali tai padaryti anksčiau. Darydamas prielaidą, kad iš internetinės sistemos tvirtinimo esama papildomos naudos, EDAPP laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti atliekama prieš surenkant pareiškimus, kad bent vieno milijono piliečių asmens duomenys nebūtų renkami naudojant sistemą, kuri galiausiai pasirodytų esanti nepakankamai saugi. Todėl EDAPP ragina teisės aktų leidėją šį įpareigojimą įtraukti į 6 straipsnio 2 dalį. Aišku, kartu turėtų būti užtikrinta, kad tvirtinimo procedūra nebūtų nereikalinga administracinė našta organizatoriui.

18.

Šiuo atžvilgiu EDAPP nori nurodyti Direktyvos 95/46/EB 18 straipsnį, pagal kurį valdytojai privalo pranešti nacionalinei duomenų apsaugos institucijai apie tvarkymo operaciją prieš ją atlikdami, nebent taikomos tam tikros išimtys. Neaišku, kaip ši pareiga pranešti, taikant išimtį, susijusi su kompetentingos nacionalinės institucijos atliekamu tvirtinimu pagal siūlomą reglamentą. Siekiant kuo labiau išvengti administracinės naštos, EDAPP siūlo teisės aktų leidėjui patikslinti Direktyvos 95/46/EB 18 straipsnyje numatytos pranešimo procedūros ir siūlomo reglamento 6 straipsnyje numatytos tvirtinimo procedūros ryšį.

19.

EDAPP tikisi, kad prieš priimant techninių specifikacijų įgyvendinimo taisykles dėl jų su juo bus pasikonsultuota. Visų pirma, kadangi Komisijos darbiniame dokumente dėl žaliosios knygos rezultatų paminėtos kelios vykstant viešai konsultacijai pasiūlytos sistemos, skirtos elektroninių parašų tikrumui užtikrinti, viena jų – Europos piliečio lustinės kortelės, su kuria galima naudoti elektroninį parašą, idėja. Akivaizdu, kad tokia sistema susijusi su naujais duomenų apsaugos klausimais (6).

20.

Surinktus būtinus pasirašiusiųjų pritarimo pareiškimus organizatorius privalo pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai tikrinti ir tvirtinti. Organizatorius perduoda pasirašiusiųjų asmens duomenis kompetentingai valstybės narės, išdavusios pritarimo pareiškime nurodytą pasirašiusiojo asmens dokumentą, institucijai. Per tris mėnesius kompetentinga institucija „tinkamai patikrina“ pritarimo pareiškimus ir išduoda organizatoriui sertifikatą (7). Sertifikatas naudojamas pateikiant iniciatyvą Komisijai.

21.

EDAPP palankiai vertina šią decentralizuotą sistemą, pagal kurią Komisija neturės pasirašiusiųjų asmeninės informacijos ir turės tik nacionalinių kompetentingų institucijų išduotus sertifikatus. Tokia sistema mažina netinkamo asmens duomenų tvarkymo riziką, nes yra mažiau duomenų gavėjų.

22.

Iš teksto neaišku, ką reiškia frazė kompetentinga institucija „tinkamai patikrina“. Šis klausimas nepatikslintas ir jam reikšmingoje 15 konstatuojamojoje dalyje. EDAPP kyla klausimas, kaip kompetentingos institucijos tikrins pritarimo pareiškimų autentiškumą. Visų pirma jam įdomu sužinoti, ar kompetentingos institucijos gebės patikrinti pareiškimus, remdamosi iš kitų šaltinių, pvz., nacionalinių ar regioninių registrų, prieinama informacija apie piliečių tapatybę. EDAPP ragina teisės aktų leidėją patikslinti šį klausimą.

23.

Siūlomo reglamento 12 straipsnis skiriamas vien asmens duomenų apsaugai. Jo nuostatose pabrėžiama, kad organizatorius ir kompetentinga institucija privalo paisyti Direktyvos 95/46/EB ir pagal ją priimtų nacionalinių nuostatų. 20 konstatuojamojoje dalyje taip pat paminėtas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikytinumas, Komisijai tvarkant asmens duomenis, kai registruojamas iniciatyvos organizatorius. EDAPP palankiai vertina šias nuostatas.

24.

Be to, minėto straipsnio nuostatose aiškiai nurodoma, kad organizatorius ir kompetentinga institucija jų atliekamo atitinkamo asmens duomenų tvarkymo tikslais turi būti laikomi duomenų valdytojais. EDAPP palankiai vertina šį patikslinimą. Visų pirma duomenų valdytojas yra atsakingas už duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi. Pasiūlymo 12 straipsnyje nepaliekama abejonių dėl to, kas turi būti laikomas duomenų valdytoju.

25.

Be to, 12 straipsnyje numatytas ilgiausias galimas surinktų asmens duomenų saugojimo terminas. Organizatoriui tai vienas mėnuo nuo iniciatyvos pateikimo Komisijai arba bent 18 mėnesių nuo siūlomos iniciatyvos įregistravimo. Kompetentingos institucijos privalo sunaikinti duomenis per vieną mėnesį nuo sertifikato išdavimo. EDAPP palankiai vertina šiuos apribojimus, nes jais užtikrinamas Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto reikalavimo laikymasis.

26.

EDAPP taip pat tenkina tai, kad 12 straipsnyje pakartotas Direktyvos 95/46/EB 17 straipsnio 1 dalies tekstas dėl duomenų tvarkymo saugumo. Taip aiškiai nustatoma, kad šie įpareigojimai taikomi ne tik tada, kai naudojama internetinė rinkimo sistema (žr. šios nuomonės 13 ir tolesnius punktus), bet visais atvejais, kuriems taikomas siūlomas reglamentas.

27.

Kaip nurodyta šios nuomonės 16 punkte, EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja į 12 straipsnį įtraukti dar vieną dalį, užtikrinant, kad organizatoriaus surinkti asmens duomenys (per internetinę rinkimo sistemą ar kitomis priemonėmis) nebūtų naudojami jokiais kitais tikslais nei pritarimui konkrečiai piliečių iniciatyvai išreikšti ir kad, be to, kompetentingos institucijos gauti duomenys būtų naudojami tik siekiant patikrinti pritarimo konkrečiai piliečių iniciatyvai pareiškimų autentiškumą.

28.

13 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje gyvenančius ar įsisteigusius organizatorius už siūlomo reglamento pažeidimus būtų galima patraukti civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, visų pirma už neteisingus organizatorių pareiškimus, reikalavimų internetinėms pritarimo pareiškimų rinkimo sistemoms neatitikimą ar nesąžiningą duomenų naudojimą. 19 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į Direktyvos 95/46/EB III skyrių, kuriame reglamentuojamos teisminės teisių gynimo priemonės, atsakomybė ir sankcijos, ir nurodoma, kad taikomos visos šio skyriaus nuostatos, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, atliekamu pagal siūlomą reglamentą. Pasiūlymo 13 straipsnį reikia vertinti kaip papildomą, nes jame, skirtingai nei Direktyvos 95/46/EB III skyriuje, aiškiai nurodoma valstybių narių civilinė ir baudžiamoji teisė. EDAPP tikrai palankiai vertina šią nuostatą.

29.

Kaip nurodyta įvade ir kaip tapo aišku iš šios nuomonės II skyriuje pateiktos analizės, apskritai EDAPP tenkina tai, kaip siūlomame reglamente dėl piliečių iniciatyvos reglamentuotas duomenų apsaugos klausimas. Į duomenų apsaugą aiškiai atsižvelgta ir pasiūlymas parengtas, užtikrinant atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms. EDAPP ypač palankiai vertina 12 straipsnį, kuris skirtas vien duomenų apsaugai ir kuriame patikslinama atsakomybė bei saugojimo terminai. EDAPP nori pabrėžti, kad visiškai paisant duomenų apsaugos taisyklių gerokai padidinamas šio naujo svarbaus teisės akto patikimumas, įtaka ir sėkmė. Nors apskritai EDAPP pasiūlymas tenkina, jis įžvelgia galimybių ir jį tobulinti.

30.

EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja iš dalies pakeisti 6 straipsnį, kad organizatorius būtų įpareigotas prašyti internetinės rinkimo sistemos saugumo patvirtinimo prieš pradėdamas rinkti pritarimo pareiškimus. Be to, tokios tvirtinimo procedūros neturėtų organizatoriui tapti nereikalinga administracine našta. EDAPP taip pat rekomenduoja patikslinti Direktyvos 95/46/EB 18 straipsnyje numatytos pranešimo procedūros ir siūlomo reglamento 6 straipsnyje numatytos tvirtinimo procedūros ryšį.

31.

Siekiant patobulinti pasiūlymą, EDAPP teisės aktų leidėjui rekomenduoja:

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/6

1.

2010 m. kovo 29 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (3), pasiūlymą (toliau – pasiūlymas).

2.

Pasiūlymu ketinama dėl kai kurių trūkumų panaikinti 2003 m. gruodžio 22 d. priimtą Pamatinį sprendimą. Naujuoju teisės aktu būtų pagerinta kova su prievarta prieš vaikus atsižvelgiant į tokius aspektus: sunkiausių prievartos prieš vaikus atvejų, pvz., susijusių su vaikų sekso turizmu, kriminalizavimą, nelydimų vaikų apsaugą, baudžiamąjį tyrimą ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą, naujus IT aplinkos nusikaltimus, nusikaltimo aukų apsaugą, nusikaltimų prevenciją.

3.

Kalbant apie tikslą užkirsti kelią nusikaltimams, viena iš priemonių būtų prieigos prie vaikų pornografijos ribojimas internete.

4.

EDAPP atkreipė dėmesį į pagrindinį pasiūlymo tikslą. Jis neketina kelti abejonių dėl poreikio sukurti geresnę sistemą, kurioje būtų numatytos tinkamos vaikų apsaugos nuo prievartos priemonės. Vis dėlto jis nori pabrėžti kai kurių pasiūlyme numatytų priemonių, pvz., interneto svetainių blokavimo ir specialiųjų linijų sukūrimo poveikį pagrindinėms įvairių susijusių asmenų teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą. Todėl jis nusprendė savo iniciatyva pateikti šią glaustą nuomonę.

5.

Duomenų apsaugos klausimai yra susiję su dviem pasiūlymo aspektais, būdingais ne tik kovai su prievarta prieš vaikus, bet ir kiekvienai iniciatyvai, kuria siekiama, kad privatusis sektorius bendradarbiautų teisėsaugos tikslais. EDAPP jau tyrė šiuos klausimus įvairiomis aplinkybėmis, visų pirma susijusiomis su kova su neteisėtu interneto turiniu (4).

6.

Kalbant apie pasiūlymą, 13 konstatuojamojoje dalyje ir 21 straipsnyje nurodyti du rūpestį keliantys dalykai. Juos būtų galima apibūdinti taip.

7.

Pasiūlyme numatytos dvi galimos alternatyvos blokuoti prieigą iš ES teritorijos prie tinklalapių, kuriuose nustatyta, kad yra vaikų pornografijos arba ji platinama: mechanizmais, palengvinančiais blokavimą kompetentingos teismo ar policijos institucijos nutartimi, arba savanoriškais interneto paslaugų teikėjų atliekamais tinklalapių blokavimo veiksmais remiantis elgesio kodeksais ar gairėmis.

8.

EDAPP kyla abejonių dėl sprendimo blokuoti tinklalapį kriterijų ir sąlygų: nors jis galėtų pritarti policijos ar teismo institucijos veiksmams, kurių imtasi pagal tinkamai apibrėžtus teisės aktus, jam kyla didelių abejonių dėl privačiųjų šalių blokavimo veiksmų teisinio tikrumo.

9.

Visų pirma jam kyla galimo interneto stebėjimo, kurį atliekant gali būti imamasi blokavimo veiksmų, klausimas. Stebėjimas ir blokavimas gali reikšti skirtingą veiklą, pavyzdžiui, interneto skenavimą, neteisėtų ar įtartinų interneto svetainių aptikimą ir prieigos blokavimą galutiniams naudotojams, o taip pat ir galutinių naudotojų, mėginančių pasinaudoti tokiu turiniu arba jį parsisiųsti, elgesio internete stebėjimą. Naudojamos įvairios priemonės, susijusios su skirtingais ribojimo lygiais, tačiau jos kelia panašių interneto paslaugų teikėjų vaidmens tvarkant turinio informaciją klausimų.

10.

Ši stebėjimo veikla turi pasekmių duomenų apsaugos požiūriu, nes bus tvarkomi įvairių asmenų asmens duomenys – ar tai būtų informacija apie nusikaltimų aukas, liudininkus, naudotojus, ar apie turinio teikėjus. EDAPP savo ankstesnėse nuomonėse yra išreiškęs rūpestį dėl privačiojo sektoriaus subjektų (pvz., IPT ar autorių teisių turėtojų) atliekamo asmenų stebėjimo tose srityse, kurios iš esmės priklauso teisėsaugos institucijų kompetencijai (5).

11.

Anksčiau EDAPP jau ne kartą yra nurodęs, kad „interneto naudotojų elgesio stebėjimas ir paskesnis jų IP adresų surinkimas prilygsta jų teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir susirašinėjimo slaptumą ribojimui (…). Šis požiūris atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką“ (7). Turint omenyje šį ribojimą, reikalingos tinkamesnės apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad stebėjimas ir (arba) blokavimas būtų atliekamas tik griežtai tiksliniu būdu ir taikant teismo kontrolę, o tam tikromis saugumo priemonėmis būtų užkertamas kelias šį mechanizmą naudoti netinkamai.

12.

Pasiūlymo 13 konstatuojamojoje dalyje minimas pagal Saugesnio interneto programą, dėl kurios EDAPP yra priėmęs jau minėtą nuomonę, sukurtas specialiųjų linijų tinklas. Viena iš EDAPP pastabų yra susijusi būtent su sąlygomis, pagal kurias informacija būtų renkama, centralizuojama ir ja būtų keičiamasi – reikia tiksliai apibūdinti, kas bus laikoma neteisėtu ar žalingu turiniu, kam suteikiama teisė rinkti ir saugoti informaciją ir kokios konkrečios apsaugos priemonės tokiu atveju taikomos.

13.

Tai yra ypač svarbu dėl pranešimo pasekmių: be su vaikais susijusios informacijos, galėtų būti renkami bet kurio su tinkle esančia informacija kaip nors susijusio asmens duomenys, įskaitant, pvz., informaciją apie asmenį, įtariamą neteisėtu elgesiu, ar tai būtų interneto naudotojas, ar turinio teikėjas, bet taip pat informaciją apie asmenį, pranešantį apie įtartiną turinį ar prievartos auką. Kuriant pranešimo procedūras nereikėtų pamiršti visų šių asmenų teisių, į jas derėtų atsižvelgti laikantis esamų duomenų apsaugos teisės aktų.

14.

Naudojant šias specialiąsias linijas surinkta informacija tikriausiai taip pat bus naudojama baudžiamajam persekiojimui vykstant bylos nagrinėjimui teisme. Kokybės ir vientisumo reikalavimų atžvilgiu reikėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad ši informacija, laikoma skaitmeniniais įrodymais, būtų tinkamai surinkta ir saugoma ir ją būtų galima teisėtai panaudoti teisme.

15.

Būtina laikytis garantijų, susijusių su sistemos priežiūra, kurią iš esmės atlieka teisėsaugos institucijos. Skaidrumas ir asmenims prieinamos nepriklausomos teisių gynimo priemonės yra kiti esminiai dalykai, kuriuos reikėtų įtraukti į tokią sistemą.

16.

Nors EDAPP neturi pagrindo ginčyti patikimos ir veiksmingos kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, seksualiniu jų išnaudojimu ir vaikų pornografija sistemos kūrimo, jis primygtinai prašo užtikrinti visų susijusių asmenų teisinį saugumą, įskaitant interneto paslaugų teikėjus ir tinklą naudojančius asmenis.

17.

Tai, kad pasiūlyme paminėtas poreikis atsižvelgti į pagrindines galutinių naudotojų teises, vertintina palankiai, tačiau to nepakanka – reikėtų įtraukti įpareigojimą valstybėms narėms užtikrinti suderintas, aiškias ir išsamias procedūras, taikomas kovoje su neteisėtu turiniu prižiūrint nepriklausomoms valstybės institucijoms.

—

2008 m. birželio 23 d. EDAPP nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma daugiametė internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programa, OL C 2, 2009 1 7, p. 2,

—

2010 m. vasario 22 d. EDAPP nuomonė dėl šiuo metu vykstančių Europos Sąjungos derybų dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA).

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/9

1.

2010 m. liepos 12 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) pasiūlymą (3).

2.

Tą pačią dieną, kai buvo priimtas, pasiūlymas pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį išsiųstas EDAPP. Prieš priimant pasiūlymą, su EDAPP neoficialiai pasikonsultuota. EDAPP palankiai įvertino šią neoficialią konsultaciją ir džiaugiasi, kad galutiniame pasiūlyme atsižvelgta į visas jo pastabas.

3.

Šioje nuomonėje EDAPP trumpai paaiškins ir išnagrinės pasiūlymo duomenų apsaugos aspektus.

4.

Pagal indėlių garantijų sistemas (toliau – IGS) indėlininkams iki tam tikro dydžio kompensuojami indėliai, jeigu kredito įstaiga turi būti uždaryta. Direktyvą 94/19/EB, pagal kurią valstybės narės įpareigojamos savo teritorijoje sukurti vieną ar daugiau IGS, 1994 m. gegužės 30 d. priėmė Europos Parlamentas ir Taryba. Netrukus po to, kai 2008 m. prasidėjo finansų krizė, Taryba paragino Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą IGS konvergencijai skatinti ir taip padėti atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi. 2009 m. kovo 11 d. Direktyva 94/19/EB skubos tvarka buvo iš dalies pakeista Direktyva 2009/14/EB. Svarbiausias pakeitimas buvo kompensacijos lygio indėlininkams padidinimas nuo 20 000 iki 100 000 EUR banko uždarymo atveju. Dabartinio pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 5 p. Komisija nurodo, jog kadangi Direktyva 2009/14/EB dar nėra visiškai įgyvendinta, abi direktyvas 94/19/EB ir 2009/14/EB reikėtų konsoliduoti ir iš dalies keisti jas išdėstant nauja redakcija.

5.

Pasiūlymu siekiama supaprastinti ir suderinti atitinkamas nacionalines taisykles, visų pirma susijusias su kompensacijos apimtimi ir jos išmokėjimo tvarka. Nuostatos iš dalies pakeistos, siekiant toliau trumpinti išmokėjimo indėlininkams terminą ir užtikrinti geresnę IGS galimybę gauti informaciją apie savo narius (kredito įstaigas, pvz., bankus). Padaryti dar keli pakeitimai, kuriais numatyta užtikrinti tvirtas, patikimas ir pakankamai finansuojamas IGS (4).

6.

Dėl geresnės kompensacijų indėlininkams tvarkos valstybėje narėje ir tarp valstybių narių bus dažniau tvarkomi indėlininkų asmens duomenys. 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta: „valstybės narės užtikrina, kad indėlių garantijų sistemos bet kuriuo metu paprašę gautų iš savo narių visą informaciją, būtiną tam, kad galėtų pasirengti grąžinti indėlius indėlininkams“. Tokia informacija, kaip yra aišku iš pasiūlymo 12 straipsnio 4 dalies, taip pat gali tarpusavyje keistis įvairių valstybių narių IGS.

7.

Jeigu indėlininkas yra fizinis asmuo, informacija apie indėlininką yra asmens duomenys Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkto prasme. Kredito įstaigų ir IGS arba IGS tarpusavio keitimasis tokia informacija laikomas asmens duomenų tvarkymu, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio b punkte. Todėl šioms tvarkymo operacijoms taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos, įgyvendintos atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose. EDAPP džiaugiasi, kad tai patvirtinta ir pabrėžta pasiūlymo 29 konstatuojamojoje dalyje.

8.

Be to, EDAPP džiaugiasi, kad kai kurie duomenų apsaugos klausimai pasiūlyme reglamentuoti iš esmės. 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad informacija, gauta siekiant pasirengti grąžinti indėlius, gali būti naudojama tik šiam tikslui ir negali būti laikoma ilgiau nei tai yra būtina šiam tikslui. Tai reiškia ir tikslo ribojimo principą, nustatytą Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies b punkte, ir pareigą saugoti duomenis ne ilgiau nei būtina tais tikslais, dėl kurių duomenys buvo surinkti arba po to tvarkomi, kaip nustatyta Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies e punkte.

9.

3 straipsnio 7 dalyje aiškiai pažymėta, kad informacija, gauta tam, kad galėtų būti pasirengta grąžinti indėlius, taip pat apima žymėjimą pagal 4 straipsnio 2 dalį. Remiantis pastaruoju straipsniu, kredito įstaigos privalo žymėti indėlius, jeigu indėlis dėl kokios nors priežasties negali būti grąžintas, pvz., jei indėliai atsirado vykdant sandorius, dėl kurių priimtas nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 91/308/EEB 1 straipsnio c punkte (žr. pasiūlymo 4 straipsnio 1 dalį). Kadangi keitimosi informacija tikslas būtent ir yra indėlio grąžinimas, pranešimas apie tokį žymėjimą gali būti laikomas būtina priemone. Todėl EDAPP laikosi nuomonės, kad tokio žymėjimo duomenų, jeigu jie laikomi asmens duomenimis, perdavimas atitinka duomenų apsaugos taisykles, jeigu pačiu žymėjimu neatskleidžiama daugiau informacijos nei būtina. Paprasta žyma, kurioje nurodoma, kad indėlis negali būti grąžintas, atitiktų šį tikslą. Todėl pasiūlymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga turėtų būti taikoma būtent taip, kad būtų laikomasi Direktyvoje 95/46/EB nustatytų taisyklių.

10.

Pasiūlymo 3 straipsnio 7 dalyje taip pat reglamentuojama IGS renkama informacija, būtina reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti. Šią informaciją IGS nuolat teikia kredito įstaigos. Neoficialioje konsultacijoje EDAPP išreiškė rūpestį dėl to, ar ši informacija turėtų apimti ir asmens duomenis. EDAPP suabejojo, ar iš tikrųjų reguliariam testavimui nepalankiausiomis sąlygomis yra būtina tvarkyti asmens duomenis. Komisija pataisė šį pasiūlymo aspektą ir pridūrė, kad tokia informacija turi būti anonimiška. Duomenų apsaugos požiūriu tai reiškia, kad, atsižvelgus į visas galimas panaudoti priemones, informacija negali būti susieta su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta (5). EDAPP tokia garantija tenkina.

11.

Be to, kalbant apie informaciją, gautą testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti, 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ši informacija gali būti naudojama tik tokiu tikslu ir kad ji turi būti saugoma ne ilgiau nei tai būtina šiuo tikslu. EDAPP norėtų pažymėti, kad jeigu informacija padaroma anonimiška, ji nebepatenka į asmens duomenų sąvokos, kuriai taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos, apibrėžtį. Gali būti pagrįsta numatyti ribotą tokios informacijos naudojimą. Tačiau EDAPP norėtų aiškiai pažymėti, kad pagal duomenų apsaugos taisykles to nereikalaujama.

12.

Pasiūlymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, siekiant palengvinti veiksmingą IGS bendradarbiavimą, taip pat keičiantis 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija, IGS arba, kai taikytina, kompetentingos institucijos turi būti raštu sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. Tokiuose susitarimuose turi būti išsamiau reglamentuotas duomenų apsaugos taisyklių taikymas. Todėl EDAPP palankiai vertina tai, kad į 12 straipsnio 5 dalį įtrauktas papildomas sakinys, kuriame pabrėžta, kad „sudarant tokius susitarimus atsižvelgiama į Direktyvoje 95/46/EB nustatytus reikalavimus“.

13.

EDAPP tenkina tai, kaip siūlomoje direktyvoje yra reglamentuoti duomenų apsaugos aspektai, EDAPP tik norėtų atkreipti dėmesį į šios nuomonės 9 ir 11 punktuose pateiktas pastabas.

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/11

1.

Skaitymo gebėjimų gerinimas buvo vienas iš trylikos tikslų, nustatytų 2002 m. pagal darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Tai buvo vienas iš 2003 m. Tarybos nustatytų penkių vidutinių Europos rezultatų rodiklių orientacinių lygių („europiniai lyginamieji standartai“): būtent, kad iki 2010 m. skaitymo gebėjimus prastai įgyjančių 15 metų jaunuolių procentinė dalis Europos Sąjungoje turėjo sumažėti bent 20 %, palyginti su 2000 m. Kitas lyginamasis standartas, kuris turi būti pasiektas iki 2010 m. – bendras matematikos, gamtos mokslų ir technologijų sričių absolventų skaičius turėjo padidėti bent 15 %.

2.

2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybės narės buvo dar kartą paragintos iš esmės sumažinti nemokančių gerai skaityti jaunuolių skaičių bei kelti mokinių iš migrantų šeimų ar mažiau galimybių turinčių mokinių pažangumo lygį (3).

3.

2008 m. lapkričio mėn. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose (4) buvo nustatyta Europos bendradarbiavimo mokyklų klausimais darbotvarkė ir dar kartą priminta, kad pažanga siekiant nustatytų tikslų skaitymo gebėjimų srityje yra nepakankama. Taryba susitarė, kad būtina užtikrinti ir tobulinti skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų, kaip svarbių bendrųjų kompetencijų elementų, įgijimą. Valstybių narių buvo paprašyta daugiausia dėmesio skirti bendradarbiavimui gerinant raštingumo ir skaičiavimo gebėjimų lygį bei skatinant didesnį domėjimąsi matematika, gamtos mokslais ir technologijomis.

4.

2009 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (5) buvo dar kartą patvirtinta raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti, kaip pagrindinių bendrųjų kompetencijų elementų, svarba bei matematikos, gamtos mokslų ir technologijų patrauklumo didinimo svarba. Tarybos pagal šią programą priimtu naujuoju lyginamuoju standartu siekiama tinkamo pagrindinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų lygio, raginant, kad iki 2020 m. gebėjimus prastai įgyjančių asmenų skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse procentinė dalis būtų sumažinta tiek, kad nesiektų 15 %.

5.

Tarybos ir Komisijos parengtoje darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2010 m. pažangos bendroje ataskaitoje (6) pabrėžta švietimo įstaigų bei darbo rinkos partnerysčių, kaip priemonių kompetencijoms gerinti ir žinioms profesinės veiklos ir karjeros srityse įgyti, svarba. Ekspertai yra pripažinę, kad mokyklų, universitetų ir pramonės bendradarbiavimo programos daro teigiamą poveikį mokymuisi matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse.

6.

Neseniai, 2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, valstybės narės susitarė dėl tikslo pagerinti švietimo lygį įgyvendinant Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ (7), kurioje pagrindinių gebėjimų klausimas yra neatsiejama tiek „pažangaus augimo“, tiek „socialiniu požiūriu integracinio augimo“ darbotvarkių dalis, ir juo prisidedama prie pavyzdinių iniciatyvų, pavyzdžiui, „Naujų gebėjimų ir darbo vietų darbotvarkės“ ir „Skaitmeninės darbotvarkės“,

1.

Nors per pastarąjį dešimtmetį bendri ES švietimo ir mokymo rezultatai pagerėjo, pažanga siekiant sutartų 2010 m. europinių lyginamųjų standartų yra nepakankama. Iš tiesų Europoje vidutiniškai 15 metų jaunuolių skaitymo ir matematikos gebėjimai suprastėjo. Prastai skaitančių asmenų procentinė dalis padidėjo nuo 21,3 % 2000 m. iki 24,1 % 2006 m. (8), o matematikos srityje prastai besimokančių asmenų procentinė dalis padidėjo nuo 20,2 % iki 24 % (9). Vidutinė procentinė prastai gebėjimus įgyjančių asmenų dalis valstybėse narėse 2006 m. sudarė 20,2 % (10).

2.

Taip pat yra duomenų, kad mokinių rezultatams pagrindinių gebėjimų srityje daro įtaką jų socialinė ir ekonominė aplinka bei jų tėvų mokymosi pasiekimai. Mokinių iš migrantų šeimų rezultatai skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse yra prastesni nei vietinių mokinių (11) visose valstybėse narėse, apie kurias yra palyginamų duomenų.

3.

Per pastaruosius dešimtmečius Europoje matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse padidėjo kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių paklausa. Atitinkamas 2010 m. europinis lyginamasis standartas pasiektas, tačiau jame įvardyti poreikiai tebėra aktualūs. Bendras absolventų skaičius padidėjo, daugiausia dėl informatikos ir plėtros, tačiau augimas buvo gerokai mažesnis matematikos, statistikos ir inžinerijos srityse, o fizikos srityje faktiškai sumažėjo. Be to, šiose srityse studenčių skaičius yra itin mažas (12).

4.

Yra daug iniciatyvų, skirtų skaitymo gebėjimams tobulinti valstybėse narėse, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietinių priemonių, kuriomis siekiama gerinti požiūrį į matematiką ir gamtos mokslus bei pasiekimus šiose srityse. Per pastaruosius metus daugelis valstybių narių į savo politikos darbotvarkes įtraukė su matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais bei požiūriu į juos susijusius klausimus. Be to, jos skyrė didelių išteklių gamtos mokslų mokymo padėčiai mokyklose gerinti. Daugelyje šalių kaip išsami strategija pradedamos taikyti programos, skirtos pagrindinių gebėjimų įgijimui ankstyvame amžiuje ir individualiai pritaikytam mokymui (13),

1.

Atliekant darbą matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse pagal atvirąjį koordinavimo metodą paaiškėjo, kad inovacinė pedagogika ir tinkamai kvalifikuoti mokytojai gali padėti pagerinti moksleivių požiūrį į matematiką, gamtos mokslus ir technologijas bei rezultatus šiose srityse. Savo ruožtu dėl to daugiau moksleivių gali tęsti šių sričių studijas aukštesniame lygyje ir galiausiai padidėti absolventų skaičius matematikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse.

2.

2007 m. Komisijos ataskaitoje „Švietimas gamtos mokslų srityje šiandien: naujas pedagoginis požiūris siekiant geresnės Europos ateities“ (14) rekomenduojama daugiau taikyti tyrimais grindžiamą gamtos mokslų mokymą, panaikinti gamtos mokslų mokytojų izoliaciją kuriant tinklus, ypatingą dėmesį skirti mergaičių požiūriui į matematiką, gamtos mokslus ir technologijas ir sudaryti galimybes platesnei bendruomenei mokytis mokykloje,

1.

Pagrindinių gebėjimų įgijimas – visiems prieinamų bendrųjų kompetencijų vystymo mokymosi visą gyvenimą metu pagrindas – bus vienas iš svarbiausių veiksnių gerinant piliečių galimybes įsidarbinti, socialinę aprėptį ir savirealizaciją. Todėl būtina imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos nepakankamo pažangumo ir socialinės atskirties problemos.

2.

Geras skaitymo ir skaičiavimo gebėjimų lygis, taip pat tvirtas pagrindinių gamtos pasaulio principų bei pagrindinių mokslo sąvokų supratimas sudaro bendrųjų kompetencijų įgijimo mokymosi visą gyvenimą metu pagrindą, todėl juos būtina užtikrinti nuo pat ankstyvo amžiaus.

3.

Pagrindiniai skaitymo ir matematikos srities gebėjimai yra „mokymosi mokytis“ kompetencijos sudedamosios dalys: jie sudaro galimybes asmenims gauti, įgyti naujų žinių ir gebėjimų, juos apdoroti, įsisavinti ir perduoti, taip pat padeda tapti savarankiškai besimokančiaisiais.

4.

Remiantis tarptautiniais duomenimis, be kita ko, PISA ir TIMSS (Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas) duomenimis, nustatytos sistemingos problemos, pavyzdžiui, mokyklų skirtumai ir skirtinga mokinių aplinka (pvz., dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių, tėvų išsilavinimo lygio, namuose turimos IRT įrangos ir kt.), kurie yra veiksniai, turintys įtakos rezultatams skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse.

5.

Mokytojų, mokyklų vadovų ir mokytojų rengimu užsiimančių asmenų kvalifikacija, kompetencija ir pasirengimas dirbti – svarbūs veiksniai siekiant aukštos kokybės mokymosi rezultatų. Todėl labai svarbu užtikrinti aukščiausią pirminio mokytojų ir mokyklų vadovų rengimo, įvadinio mokymo bei tolesnio kvalifikacijos kėlimo lygį, kurį papildytų reikalinga švietimo ir profesinės paramos veikla.

6.

Siekiant naujo plataus užmojo lyginamojo standarto, nustatyto pagal strateginę programą „ET 2020“, reikės veiksmingesnių nacionalinių iniciatyvų. Ekonomikos nuosmukis ir demografinės problemos išryškina tai, jog būtina kiek įmanoma didinti mokyklų sistemų veiksmingumą ir teisingumą, tuo pat metu toliau efektyviai investuojant į švietimą ir mokymą, kad būtų sprendžiamos esamos ir būsimos ekonominės ir socialinės problemos,

1.

Sukurti arba toliau rengti strateginius nacionalinius mokyklos moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatų gerinimo metodus, ypač daug dėmesio skiriant moksleiviams iš mažiau socialinių ir ekonominių galimybių turinčių šeimų.

2.

Išanalizuoti ir įvertinti nacionaliniu lygiu taikomų metodų veiksmingumą siekiant toliau plėtoti politikos formavimo duomenų bazę,

1.

Įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę, kurios užduotis būtų analizuoti vykdomus skaitymo gebėjimų mokslinius tyrimus, studijas ir tarptautinius pranešimus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama šiose išvadose išdėstytiems klausimams. Ši grupė turėtų nagrinėti veiksmingiausius ir efektyviausius skaitymo gebėjimų rėmimo mokymosi visą gyvenimą metu būdus ir remiantis geros politikos pavyzdžiais, turėtų parengti išvadas ir pateikti pasiūlymus, skirtus politikai valstybėse narėse remti iki 2012 m. vidurio.

2.

Atsižvelgiant į matematikos, gamtos mokslų ir technologijų grupių darbo pagal atvirąjį koordinavimo metodą rezultatus, įsteigti teminę valstybių narių sprendimus priimančių asmenų ir ekspertų darbo grupę, siekiant pažangos įgyvendinant naująjį „ET 2020“ lyginamąjį standartą.

3.

Sudaryti palankesnes sąlygas mokytis tarpusavyje ir geros praktikos pavyzdžiams pagrindinių gebėjimų įgijimo srityje nustatyti bei platinti tarp valstybių narių ir stebėti bei teikti ataskaitas dėl pažangos įgyvendinant „ET 2020“ lyginamąjį standartą

1.

Užtikrinti, kad už švietimą mokykloje atsakingų generalinių direktorių posėdžiai vyktų tinkamu laiku, kad būtų atsižvelgiama į padarytą Europos politinio bendradarbiavimo mokyklų klausimais pažangą, būtų informuojami nacionalinės politikos formuotojai ir aptarti būsimo šios srities darbo ES lygiu prioritetus ir kad tų diskusijų rezultatai būtų plačiai platinami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir prireikus aptariami ministrų lygiu.

2.

Skatinti sudaryti galimybes valstybėms narėms rengti bendrus bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama pagerinti pagrindinius viso jaunimo gebėjimus taikant inovacinius metodus. Projektai būtų rengiami savanoriškai pagal bendrai suderintus kriterijus, jie būtų bendrai vertinami, ir juos įgyvendinant būtų naudojamasi turimomis ES priemonėmis.

3.

Siekiant įgyvendinti pirmiau nurodytus tikslus, naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, priemonėmis pagal atvirąjį koordinavimo metodą, Mokymosi visą gyvenimą programa, Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąja bendrąja programa bei, atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, Europos struktūriniais fondais.

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/15

—

2010 m. liepos 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių (Antroji Rekomendacijos dėl kino paveldo įgyvendinimo ataskaita) (1),

—

Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (2), ypač teiginį, kad „siekiant saugoti kultūrų įvairovę, reikia remti kino skaitmeninimą“,

—

2010 m. balandžio 27 d. Komisijos Žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybinės pramonės potencialo išlaisvinimas“ (3),

—

2005 m. spalio 20 d. UNESCO Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (4).

—

Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kinui skaitmeninių technologijų eroje atsiveriančios galimybės ir šioje srityje kylantys uždaviniai“ (5).

—

naudojant skaitmenines technologijas atveriama naujų galimybių filmų platinimo srityje, įskaitant kino teatrus, kuriuose rodomi nekomerciniai filmai, ir kino teatrus, kurie yra mažiau apgyvendintose vietovėse, tokiu būdu prisidedant prie Europos ir nacionalinių tikslų, susijusių su europinių kūrinių propagavimu ir galimybių su jais susipažinti suteikimu, kultūrų ir kalbų įvairovės skatinimu bei socialine sanglauda, įgyvendinimo,

—

Europos filmų demonstravimo rinka yra susiskaidžiusi ir dėl to kyla sunkumų, kurie gali daryti poveikį sudarant ir įgyvendinant nacionalinius ir (arba) europinius perėjimo prie skaitmeninio kino planus,

—

skaitmeninant kiną susidaro didelės išlaidos, kurias turi padengti kino rodytojai, kita vertus, kai kurie platintojai gali sutaupyti lėšų, nes skaitmeninės kopijos mažiau kainuoja. Siekiant išspęsti šią asimetrijos problemą, rinkoje buvo sukurti finansavimo modeliai, pagal kuriuos kino skaitmeninimui skiriama privačių lėšų, pavyzdžiui, vadinamieji virtualios kopijos mokesčio modeliai (6). Tačiau šie modeliai ne visada tinka mažiems kino teatrams, ypač vieną ekraną turintiems kino teatrams, kino teatrams, kuriuose rodomi nekomerciniai filmai ir (arba) paveldo filmai bei klasikiniai filmai. Todėl tokie kino teatrai, įsigydami skaitmeninę projekcijos įrangą, gali susidurti su didesnėmis finansinėmis problemomis, nors jie atlieka svarbų socialinį ir kultūrinį vaidmenį, pavyzdžiui, mažiau apgyvendintose vietovėse, kuriose vyksta mažai kultūros renginių.

—

rodant filmus skaitmeniniu formatu sudaromos sąlygos lanksčiau ir patiriant mažiau išlaidų naudoti įvairias kalbines versijas (įskaitant subtitravimo ir dubliavimo priemones) ir garsinės išraiškos priemones, tokiu būdu padedant sudaryti geresnes galimybes susipažinti su kūriniais, įskaitant kūrinius, sukurtus šalyse ar regionuose, kurių kalbos nėra plačiai vartojamos, ir juos platinti,

—

skaitmeninant kiną atveriamos neregėtos galimybės Europos kinui, tačiau toks skaitmeninimas gali būti susijęs su rinkos restruktūrizavimu, kuris padarys neproporcingą poveikį pirmiau paminėtiems kino teatrams, o dėl to būtų pakenkta išleistų filmų įvairovei ir sumažintos galimybės daliai gyventojų pamatyti filmus. Be to, taip galėtų būti pakenkta socialinei sanglaudai, kadangi kai kuriuose regionuose kino teatrai atlieka svarbų bendravimo ir susitikimų vietos vaidmenį. Tai taip pat galėtų reikšti, kad bus patirta socialinių išlaidų, visų pirma susijusių su darbo vietomis techninės pramonės sektoriuose ir viešo rodymo kino teatruose sektoriuje,

—

skaitmeninant kiną taip pat suteikiamos galimybės propaguoti Europos kino paveldą ir su juo susipažinti. Todėl reikalingos tinkamos priemonės įvairiuose lygiuose, kad šios galimybės būtų maksimaliai padidintos, be kita ko, ir švietimo tikslais,

—

siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas perėjimui prie rodymo skaitmeniniu formatu, turi būti užtikrintas finansavimo šaltinių (privačios ar viešos kilmės, vietos, nacionalinės ar Europos kilmės) sukaupimas ir lankstumas, kad įvairių rūšių kino teatrai galėtų gauti pagal jų konkrečią padėtį pritaikytą paramą.

—

kino skaitmeninimui be rodymo įrangos taip pat reikia įvairios papildomos įrangos ir priemonių (serverio, garso įrangos, ekrano, kino aparatinės patalpos pritaikymo ir kt.),

—

dar nėra žinoma, koks šios įrangos gyvavimo laikas, todėl kyla klausimų dėl jos techninės priežiūros išlaidų ir jos atnaujinimo ir (arba) pakeitimo finansavimo vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje, įskaitant galimą skaitmeninės produkcijos perkėlimą į naujus formatus.

—

pereiti prie skaitmeninio kino – skubu ir būtina. Šis perėjimas turėtų būti paremtas viešąja politika atsižvelgiant į šiuos bendro intereso tikslus:

—

įgyvendinti perėjimo prie skaitmeninio kino rodymo Europos kino teatruose veiksmų planą, kaip nurodyta jos komunikate „Europos kinui skaitmeninių technologijų eroje atsiveriančios galimybės ir šioje srityje kylantys uždaviniai“, visų pirma:

—

apsvarstyti būtinybę remti kino skaitmeninimą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus bendro intereso tikslus,

—

atsižvelgiant į tai, apsvarstyti galimybę, laikantis europinių konkurencijos taisyklių, įgyvendinti kino skaitmeninimui skirtas paramos sistemas, papildančias finansavimą iš privačių šaltinių. Šiuose planuose turėtų būti atsižvelgta į kiekvienos valstybės narės ypatumus. Į juos galėtų būti įtrauktos šios priemonės:

—

apsvarstyti, kaip valstybės pagalbą filmams būtų galima susieti su skaitmeninio originalo gamyba, siekiant didinti bendrą siūlomų suskaitmenintų europinių kūrinių skaičių,

—

išnagrinėti, kaip prireikus būtų galima pasinaudoti Europos Sąjungos struktūriniais fondais siekiant finansuoti skaitmeninimo projektus ir stažuočių iniciatyvas.

—

atsižvelgiant į galiojančius ISO skaitmeninio kino rodymo standartus, toliau svarstyti, kaip pasiekti būtinų ir deramų rezultatų, susijusių su rodymo kokybe, lankstumu ir filmų platinimu, tenkinančių atitinkamus reikalavimus; tai turėtų būti daroma vadovaujantis technologinio neutralumo principu,

—

atsižvelgti į tai, kad technologijos nuolat keičiasi ir yra atnaujinamos, bei į tai, kad rodymo skaitmeniniu formatu finansavimo klausimai iškils ne tik šiuo pereinamuoju laikotarpiu,

—

atsižvelgiant į konkurencijos taisykles kuo labiau užtikrinti, kad įgyvendinant kino skaitmeninimui skirtus tiek privačius, tiek valstybinius finansavimo mechanizmus nebūtų pažeidžiama rodytojų teisė savo nuožiūra pasirinkti filmus, kuriuos jie nori rodyti,

—

skatinti rengti perkvalifikavimo ir mokymo skaitmeninių technologijų srityje programas, visų pirma kino teatrų savininkams ir platintojams, ypač susijusias su filmų rodymu, naujais skaitmeninio kino verslo modeliais, alternatyvaus repertuaro rinkodara ir technine priežiūra,

—

išnagrinėti galimybes, kaip filmų rodytojams ir kitoms bendrovėms, dalyvaujančioms perėjimo prie rodymo skaitmeniniu formatu procese, sudaryti palankesnes sąlygas kreditams gauti, visų pirmą pasitelkiant Europos investicijų banką, kai tai taps įmanoma.

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/18

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/19

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/20

Transatlantinių mainų partnerysčių (TEP) projektams parama skiriama ES ir Kanados aukštojo mokslo ir profesinio rengimo įstaigų konsorciumams bendroms studijų bei mokymo programoms vykdyti ir studentų bei dėstytojų mainams. Paramą sudaro lėšos administracinėms išlaidoms, stipendijos studentams ir mokslo bei administraciniams darbuotojams. Ilgiausia TEP projektų trukmė – 36 mėnesiai.

Išsamų abiejų krypčių veiklos aprašymą galima rasti programos vadovo 5 skyriuje.

Transatlantinių studijų programų partnerysčių (TDP) projektams parama skiriama dviguboms arba jungtinėms studijų programoms parengti ir įgyvendinti. Paramą sudaro lėšos parengiamųjų darbų ir administracinėms išlaidoms, stipendijos studentams ir mokslo bei administraciniams darbuotojams. Ilgiausia TDP projektų trukmė – 48 mėnesiai.

Išsamų abiejų krypčių veiklos aprašymą galima rasti programos vadovo 6 skyriuje.

The Education, Audiovisual and Culture Executive Agency

EU-CANADA Call 2011

Avenue du Bourget/Bourgetlaan 1 — BOUR 02/17

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Canada-EU Programme for Co-operation in Higher Education, Training and Youth

International Academic Mobility

Learning Branch

Human Resources and Skills Development Canada

200 Montcalm Street, Tower 2, Ground Floor

Gatineau, Québec

K1A OJ9

CANADA

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/23

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/24

—

pavadinimą, adresą, e. pašto adresą, telefono ir fakso numerius bei asmenį ryšiams;

—

visą apyvartą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.;

—

tiksliai apibūdintą bendrovės veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu;

—

Baltarusijos ir Rusijos kilmės nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungos rinką ir perpardavimo joje nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. apimtį tonomis ir vertę eurais;

—

visų susijusių bendrovių (3), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant nagrinėjamąjį produktą, pavadinimus ir tiksliai apibūdintą veiklą;

—

kitą svarbią informaciją, kuri padėtų Komisijai atrinkti bendroves.

i)

5 dalies a punkto i papunktyje nurodytą informaciją Komisija turėtų gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nes per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija ketina tartis dėl galutinės atrankos su susijusiomis šalimis, kurios pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

ii)

Visą kitą svarbią atrankai informaciją, kaip nurodyta 5 dalies a punkto ii papunktyje, Komisija turi gauti per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

iii)

Atrinktų šalių klausimyno atsakymus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo pranešimo apie jų įtraukimą į atranką dienos.

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office N-105 4/92

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faks. +32 22956505

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/28

1.

2010 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Shell Brazil Holding BV“ (JK), priklausanti „Shell“ grupei (toliau – „Shell“), ir „Cosan SA Indústria e Comércio“ (Brazilija), priklausanti „Cosan“ grupei (toliau – „Cosan“), pirkdamos įsteigtos naujos bendros įmonės (Brazilija) akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą jos kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5846 – Shell/Cosan/JV adresu:

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/29

1.

2010 m. lapkričio 17 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Mitsui Renewable Energy Europe Limited“ (toliau – „Mitsui Renewable“, JK), kontroliuojama „Mitsui Group“ („Mitsui“, Japonija), ir „FCC Energia, SA“ (toliau – FCCE, Ispanija), kontroliuojama „Fomento de Construcciones y Contratas, SA“ („FCC Group“, Ispanija), pirkdamos veikiančios bendros įmonės akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Guzman Energia, SL“ („Guzman“, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

„Guzman“ gamins saulės šilumos energiją Ispanijoje.

4.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

5.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6069 – Mitsui Renewable/FCCE/Guzman adresu:

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/30

1.

2010 m. lapkričio 23 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Brose Fahrzeugteile GmbH & Co. KG“ (toliau – „Brose“, Vokietija), kuri priklauso „Brose Group“, ir „SEW-Eurodrive GmbH & Co KG“ (toliau – SEW, Vokietija) įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įsteigtos naujos bendros įmonės kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.6042 – Brose/SEW/JV adresu:

30.11.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 323/31

1.1 klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

a)

svoris: ėriukų skerdenos sveria mažiau nei 16 kg, o avyčių – mažiau nei 14 kg;

b)

riebalinio sluoksnio klasė: žema (2) arba vidutinė (3) (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008);

c)

spalva nuo rožinės iki šviesiai rožinės;

d)

raumeningumas: O klasės (nebloga) ir aukštesnės (Reglamentas (EB) Nr. 1249/2008);

e)

mėsa darinėjant nepažeista ir be hematomų;

f)

riebalų savybės:

—

mėsos spalva – nuo rožinės iki šviesiai rožinės,

—

organoleptinės savybės: puikios tekstūros, burnoje labai malonaus skonio, tarpraumeninių riebalų nedaug. Mėsa labai minkšta ir neriebalinga. Dėl tinkamai pasiskirsčiusių riebalų ir jų kokybės mėsos aromatas bei sultingumas yra puikūs.

a)

Auginimo sistema

Ėriukai lieka kartu su motina, naudojama ekstensyvi auginimo sistema. Jų maitinimas iki pat nujunkymo gali būti papildytas koncentruotais pašarais, sudarytais daugiausia iš grūdų ir ankštinių augalų.

Galutinis skersti skirtų gyvulių penėjimo etapas vyksta tik aptvaruose, penima koncentruotais pašarais ir javų šiaudais.

Skerdžiant ėriukų amžius neturi viršyti 100 dienų.

b)

Ėriukus, kuriems taikoma SGN „Cordero de Extremadura“, atvedusių ėriavedžių ir avinų veislių charakteristikos

—

1743 m. „Historia Universal de la Primitiva y Milagrosa Imagen de Ntra. Sra. de Guadalupe“ (Visuotinė istorija apie pirmąjį stebuklingą Gvadelupės Dievo motinos paveikslą) yra kelios nuorodos į imperatoriaus Karolio V gastronominius pomėgius:

„Pasitraukęs į mūsų Yufte vienuolyną, jis kas mėnesį lankydavo priorą dėl to, kad buvo labai prisirišęs prie namų ir dėl to, kad Jo Imperatoriškoji Didenybė labai mėgo ten penimų ėriukų mėsą (…)“,

—

1952 m. „Guía del buen comer español“ (Ispanų gastronomijos vadovas), parašytame Dionisio Pérezo, garsusis gydytojas Thebusse užsimena apie Estremadūros virtuvę ir pamini du patiekalus, kuriuos laiko esant puikiais – „caldereta de los pastores“ (piemenų sultinys) ir „pollo caminero“ (vištiena).

—

Caracterización de la calidad de la canal de los corderos con D. E.„Cordero de Extremadura“ y „Cordero Manchego“ (Ėriuko skerdenų, kurioms taikomos specialios nuorodos „Cordero de Extremadura“ ir „Cordero Manchego“, kokybės apibūdinimas) (Alonso, I.; Sánchez, C.; Pardos, J. J.; Pardos, J. J.; Delfa, R.; Sierrra, I.; Fisher, A., 1999),

—

Identificación y adecuación de la calidad y la composición de la carne de diferentes tipos ovinos europeos. Adaptación a las preferencias de los consumidores. Proyecto FAIR3-CT96-1768„OVAX“ („Įvairių Europos avių rūšių mėsos kokybės nustatymas ir adekvatumas. Pritaikymas vartotojų poreikiams. FAIR3-CT96-1768 „OVAX“ projektas“) (Sañudo, C y col., 1999),

—

Evaluación de los caracteres cuantitativos y cualitativos de las canales de corderos obtenidas en distintos sistemas de explotación („Ėriukų, išaugintų naudojant skirtingas sistemas, kiekybinių ir kokybinių skerdenų savybių įvertinimas“) (Maria de la Montaña López Parra, 2006).