1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/1

85-OJI PLENARINĖ SESIJA, 2010 M. BIRŽELIO 9, 10 D.

Regionų komiteto rezoliucija dėl geresnių priemonių strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Valstybių narių ir Sąjungos bendrosios ekonominės ir užimtumo politikos gairės

(2010/C 267/01)

REGIONŲ KOMITETAS

1. pritaria pasiūlymui sumažinti bendrųjų ekonominių ir užimtumo gairių skaičių ir įtraukti jas į vieną dokumentą, suderintą su strategija „Europa 2020“;

2. pripažįsta tai, kad, nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms, strategija „Europa 2020“ turėtų būti įgyvendinama kartu su regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir gebėjimus šiose gairėse numatytose srityse ir laikantis subsidiarumo principo, turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas ir yra būtinos su strategija susijusiai visapusiškai komunikacijai;

3. prašo Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos regionų ir vietos valdžios institucijoms svarbiose politikos ir strategijos „Europa 2020“ valdymo bei atsakomybės srityse laikytis principo „iš apačios į viršų“ ir šį principą remti taikant strategijos pavyzdinių iniciatyvų ir nacionalinių reformų programų daugiapakopę ir lanksčią koncepciją. Pritaria neseniai Europos Parlamento išsakytai minčiai, kad yra svarbu, jog vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų strategijoje;

4. pabrėžia, kad strategija „Europa 2020“ turi būti įgyvendinama deramą dėmesį skiriant Lisabonos sutartyje pripažintam teritorinės sanglaudos tikslui;

5. ragina paaiškinti strategijoje „Europa 2020“ pasiūlytų priemonių poveikį biudžetui siekiant užtikrinti, kad kita finansinė programa visapusiškai atspindėtų strategijos „Europa 2020“ prioritetus. Tokiame paaiškinime turėtų būti ir naujų ES finansavimo priemonių ir Europos Sąjungai skirtos naujos išteklių sistemos poveikio įvertinimas.

VALSTYBIŲ NARIŲ IR ES EKONOMINĖS POLITIKOS BENDROSIOS GAIRĖS

REGIONŲ KOMITETAS

6. pritaria tinkamam ekonominiam ir fiskaliniam koordinavimui ES lygiu ir tarp valstybių narių, kad sumažėtų viešųjų finansų problemų, kilusių dėl dabartinės finansų, ekonomikos ir socialinės krizės;

7. palankiai vertina ES iniciatyvą atidžiau prižiūrėti valstybių narių biudžeto drausmę ir iš esmės pertvarkyti finansų rinkų reguliavimą;

8. remia Europos Parlamento reikalavimą, išdėstytą 2010 m. kovo 10 d. rezoliucijoje, kad Komisija ir Taryba įvertintų įvairių finansinių sandorių apmokestinimo alternatyvų potencialą papildyti ES biudžetą;

9. pritaria rekomendacijoms, pateiktoms 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitoje Europos Komisijos Pirmininkui Manuel Barosso „Nauja strategija bendrajai rinkai“, jog būtina geriau koordinuoti Europos mokesčius, kad būtų panaikintos mokestinės kliūtys bendrojoje rinkoje ir sprendžiama darbo jėgai žalingos mokesčių konkurencijos problema Europos Sąjungoje;

10. pabrėžia, kad tik per įtikinamą konsolidavimą ir griežtesnį stabilumo paketą galima pasiekti ilgalaikį monetarinį stabilumą. Jį galima paremti sustiprinus ilgalaikes visų ES valstybių ir teritorijų augimo perspektyvas įgyvendinant įvairių sričių struktūrinę tvaraus augimo (strategija „Europa 2020“) politiką ir sanglaudos politiką bei abiem šioms sritims skyrus pakankamai išteklių;

11. pritaria tam, kad būtų labiau akcentuojama viešųjų finansų, kurie turėtų būti nukreipti į viešąsias investicijas aplinkos ir socialinių inovacijų sektoriuose, kokybė ir tvarumas;

12. griežtai prieštarauja Europos Komisijos pasiūlymui, pateiktam 2010 m. gegužės 12 d. komunikate dėl tvirtesnio ekonominio valdymo, laikinai neleisti naudotis Sanglaudos fondu valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra. Toks pasiūlymas būtų diskriminacinis trimis požiūriais: i) jame Sanglaudos politika nurodyta kaip vienintelė ES politika, kurioje taikomos sankcijos; ii) sustabdymas reikštų nesąžiningą požiūrį į regionus ir miestus; ir iii) būtų nesąžininga galvoti apie netolygų Sanglaudos fondo išteklių paskirstymą tarp valstybių narių;

13. tvirtai pakartoja teiginį, kad Sanglaudos politikai, kaip vienintelei ES politikai, kurioje vystymuisi taikomas kompleksinis teritorija grindžiamas požiūris, leidžiantis suderinti Europos prioritetus su vietos ir regionų ypatumais, ir kuri sprendžia atotrūkio tarp regionų ir pačiuose regionuose problemą, turi būti skiriamas svaresnis vaidmuo;

14. mano, kad augimas turėtų būti vertinamas ne tik pagal BVP skaičius, bet ir pagal augimo pasiskirstymą bei palyginamus tikslus, nustatytus gamtos išteklių eikvojimui;

15. palankiai vertina tai, kad būtų rengiamos regioninės mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos, skatinančios valdžios institucijas, universitetus ir privatų sektorių bendradarbiauti ir kurti darbo vietas bei užtikrinančios regionų ir miestų tvarų augimą;

16. primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo kovoti su klimato kaita ir saugoti aplinką. Joms didelės naudos gali duoti būtinas perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, jeigu bus sukurta tinkama europinė sistema, leisianti numatyti technologines permainas, pritaikyti švietimo ir profesinio mokymo modelius bei skatinti žaliuosius viešuosius pirkimus. Atsižvelgdamas į tai, pritaria Merų pakto iniciatyvai ir jos taikymui regionų lygiui;

17. mano, kad parama verslumui yra lemiama, kad kūrybiškos idėjos virstų novatoriškais produktais, paslaugomis ir procesais, kurie gali skatinti augimą, kokybiškų darbo vietų steigimą, teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą. Be to, skatina vietos ir regionų valdžios institucijas gerinti sąlygas MVĮ veiklai pagal Smulkiojo verslo akto iniciatyvą, ypač visapusiškai išnaudojant e. valdžios paslaugų potencialą. Šiuo požiūriu taip pat pripažįsta, jog remiant moteris verslininkes būtų skatinamas pažangus ūkio augimas. Ragina sukurti Europos moterų ekonominio vystymosi programą kaip priemonę atotrūkiui valstybėse narėse mažinti, kovoti su vaikų skurdu, geriau derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą, didinti MVĮ bazės augimo potencialą ir regioninę plėtrą;

VALSTYBIŲ NARIŲ UŽIMTUMO POLITIKOS GAIRĖS

18. pakartoja, kad dėl to, kad socialiniai partneriai, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, yra stambūs darbdaviai ES valstybėse narėse ir dėl jų vaidmens, kurį jos dažnai atlieka teikiant švietimo, mokymo paslaugas ir aprūpinant priemonėmis darbo rinkai paremti, jos yra svarbios įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką. Todėl regionai ir savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti ankstyvajame politikos formavimo etape, kad padėtų kurti dinamiškas darbo rinkas, o piliečiams – susirasti darbą;

19. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinių švietimo sistemų, transporto infrastruktūros, vaiko priežiūros ir švietimo įstaigų ilgalaikis kompleksinis planavimas ir finansavimas yra labai svarbus tvarioms regioninėms darbo rinkoms kurti;

20. primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant strateginius švietimo kokybės, jo tinkamumo ir ugdymo tikslus bei siekiant sumažinti mokyklos nebaigiančių mokinių skaičių;

21. primena, kad dabartiniu laikotarpiu, kai nedarbo lygis kyla, jaunimui sunku patekti į darbo rinką ir jiems būtina geriau suvokti visas jiems prieinamas galimybes, kad užsitikrintų sklandų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką arba galėtų patys imtis verslo, sukuriančio darbo vietas. Todėl tikisi, kad Europos jaunimo paktas bus įtrauktas į gaires ir kad verslumas bus aktyviau skatinamas jau mokykloje;

22. reikalauja imtis priemonių, orientuotų į vyresnio amžiaus dirbančiuosius, kurie neteko darbo dėl ekonomikos krizės, kad jie galėtų įgyti naujų ir geresnių įgūdžių, padėsiančių rasti kitą darbą;

23. pabrėžia, kad siekiant 25 proc. sumažinti europiečių, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, skaičių, kaip siūloma, vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas, nes joms tenka teisinė atsakomybė rengti, finansuoti ir vykdyti aktyvią aprėpties politiką ir įgyvendinti orumo nežeminančio darbo darbotvarkę. 2010 m. – kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai – yra tinkamas momentas atkreipti dėmesį į faktus, dėl kurių padėtis dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės gali dar labiau pablogėti;

24. pabrėžia, kad galimybę naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, pirmiausia socialinėmis paslaugomis, integraciją į darbo rinką ir prisitaikymą prie struktūrinių permainų bei socialinę, ekonominę ir kultūrinės aprėpties politiką užtikrina vietos ir regionų valdžios institucijos; todėl užimtumo gairės turi sukurti tinkamą pagrindą, o finansavimo priemonės – padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti savo pareigas.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/4

Regionų komiteto rezoliucija dėl aktyvesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo strategijoje „Europa 2020“

(2010/C 267/02)

REGIONŲ KOMITETAS

1. pritaria Komisijos pasiūlymui dėl veiksmingesnės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos, kuri turėtų atitikti naujus pažangaus, tvaraus ir integruojamojo augimo tikslus įvairioms valdžios pakopoms prisiėmus visą atsakomybę ir joms palaikant partnerystės ryšius;

2. pabrėžia, kad sanglaudos politika, kurios esmė – decentralizacija ir daugiapakopis valdymas, yra vienintelė Europos Sąjungos politikos grandis, siejanti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir naujus vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančius iššūkius, tačiau jai reikalingas pakankamas finansavimas. Todėl labai svarbu, kad įgyvendinant sanglaudos politiką toliau būtų siekiama tvaraus ekonomikos augimo, socialinės aprėpties, užimtumo tikslų, sprendžiama klimato kaitos problema ir užtikrinama viešųjų paslaugų teikimo kokybė bei veiksmingumas;

3. siūlo laikantis sanglaudos politikos didžiausią turimų išteklių dalį ir toliau skirti skurdžiausioms ir daugiausią sunkumų patiriančioms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir regionams siekiant padėti jiems sumažinti vystymosi atotrūkį ir taip praktiškai prisidėti prie vienodų galimybių regionams užtikrinimo ir Europos solidarumo skatinimo;

4. apgailestauja, kad siūlomoje strategijoje „Europa 2020“, kaip ir Lisabonos strategijoje, tinkamai neatsižvelgta į regionų ir miestų kaip 27 valstybių narių subnacionalinių vyriausybių vaidmenį ir indėlį, kurios, dėl savo atitinkamų nacionalinės teisėkūros galių gali realiai padėti įgyvendinti numatytus tikslus socialinio ir ekonominio vystymosi, švietimo, klimato kaitos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, socialinės aprėpties ir kovos su skurdu srityse;

5. prašo Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos laikytis subsidiarumo principo regionų ir vietos valdžios institucijoms svarbiose politikos srityse, nes šios institucijos dažnai būna atsakingos už svarbią politiką ir yra pagrindiniai subjektai, įgyvendinantys ir dabartinę Lisabonos strategiją, ir būsimą strategiją „Europa 2020“;

6. šiuo požiūriu pritaria neseniai Europos Parlamento išsakytai minčiai, kad yra svarbu, jog vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų strategijoje, ir prašo laikytis Europos Parlamento pasiūlymo, skirto Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai, „atsižvelgti į Regionų komiteto patarimus dėl 2020 m. ES strategijos“;

PASIŪLYMAS PARENGTI VIETOS IR REGIONŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ TERITORINĮ PAKTĄ DĖL STRATEGIJOS „EUROPA 2020“

REGIONŲ KOMITETAS

7. siūlo tvirtai remti Europos Parlamento inicijuotą pasiūlymą parengti Vietos ir regionų valdžios institucijų teritorinį paktą dėl strategijos „Europa 2020“ siekiant užtikrinti daugiapakopę atsakomybę už būsimą strategiją per veiksmingus Europos, nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų partnerystės ryšius, pirmiausia, kai kalbama apie „Europa 2020“ nacionalinių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų rengimą ir jų įgyvendinimą. Keitimąsi gerąja praktika dėl Teritorinio pakto įgyvendinimo galėtų palengvinti Regionų komitetas, kuris jau sukūrė „Europa 2020“ stebėsenos platformą, kurioje dalyvauja apie 120 regionų ir vietos valdžios institucijų;

8. rekomenduoja siekti, kad pagrindinė veikla vyktų dviem kryptimis:

Politikos stebėsena ir įgyvendinimas:

—	nuolat vertinti regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimą ir poreikius, kad būtų galima pasiekti „Europa 2020“ pagrindinius tikslus,

—	skatinti visapusišką regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą siekiant „Europa 2020“ tikslų, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės kompetenciją.

Valdymas ir komunikacija:

—	padėti „Europa 2020“ tarpinstitucinei partnerystei pasitelkiant koordinuotą trišalį dialogą tarp Regionų komiteto – ES regionų ir vietos atstovų asamblėjos – Europos institucijų ir valstybių narių,

—	padėti skleisti informaciją apie strategijos „Europa 2020“ tikslus regionams ir miestams, o vietos ir regionų politikos formuotojams – keistis geros praktikos pavyzdžiais.

9. aktyviai ragina valstybes nares padėti savo regionams ir miestams rengti nacionalinius teritorinius paktus, kad, kartu su savo centrinėmis vyriausybėmis, parengtų nacionalinius tikslus ir įsipareigojimus dėl „Europa 2020“ tikslų, visapusiškai laikantis nacionalinės teisinės bazės;

mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijų pridėtinė vertė rengiant strategijos „Europa 2020“ septynias pavyzdines iniciatyvas galėtų būti tokia:

10.1 pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“: didinti Merų pakto veiksmingumą, kad būtų užtikrintas visapusiškas VRVI dalyvavimas rengiant, vystant, priimant ir įgyvendinant nacionalines klimato kaitos strategijas ir veiksmų planus; skatinti ekologiškus viešuosius pirkimus; skatinti vietinių bendrovių ekologišką gamybą ir vartojimą; gerinti valdymą ir didinti sąmoningumą klimato kaitos klausimais;

10.2 pavyzdinė iniciatyva „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“: gerinti teisinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės bazę, supaprastinti viešųjų pirkimų teisės aktus, įskaitant e. viešųjų pirkimų taikymą; derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą pasitelkiant kokybiškesnes viešąsias paslaugas; mažinti biurokratiją; remti mažąsias ir vidutines įmones per MVĮ informavimą, didesnes galimybes gauti kreditą ir finansavimą, mokymą ir konsultavimą; toliau vystyti RK iniciatyvą „Verslus Europos regionas“ paskatinti vietos ir regionų valdžios institucijas ieškoti naujų būdų kartu su verslininkais siekti ilgalaikio ekonominio augimo;

10.3 pavyzdinė iniciatyva „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“: kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos yra stambūs darbdaviai ES valstybėse narėse ir dėl jų vaidmens, kurį jos dažnai atlieka teikiant švietimo, mokymo paslaugas ir aprūpinant priemonėmis darbo rinkai paremti, jos yra svarbios įgyvendinant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką; parengti asmenis integracijai į darbo rinką; pagerinti švietimo ir mokymo, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, kokybę bei suderinti įgūdžių pasiūlą su darbo rinkos poreikiais; parengti „Erasmus programą, skirtą vietos ir regionų valstybės tarnautojams ir išrinktiems atstovams“, kad būtų įgyta daugiau žinių apie viešųjų reikalų tvarkymą;

10.4 pavyzdinė iniciatyva „Europos kovos su skurdu planas“: parengti teritoriniu principu pagrįstą socialinės aprėpties darbotvarkę, kad vietos socialinės paslaugos taptų veiksmingesnės ir prieinamos visiems bei įtrauktų iš darbo rinkos išstumtus žmones; siekti didesnio papildomumo tarp ES fondų, skirtų socialinei aprėpčiai ir kovai su skurdu, kartu pasitelkiant teisinę kompetenciją ir programas, parengtas pagal vietos poreikius. Pavyzdinė iniciatyva padės sukurti naują kovos su skurdu dimensiją pripažįstant konkrečius moterų darbo vietoje ir moterų verslininkių poreikius pagal naują Europos moterų ekonominio vystymosi ir verslumo programą. Be to, pagal pavyzdinę iniciatyvą bus pripažįstama būtinybė dėmesį skirti jaunimui ir vaikams; sukurti regionines observatorijas su socialine aprėptimi susijusiems rodikliams ir politikos sritims stebėti;

10.5 pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“: pertvarkyti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų sistemas; užtikrinti, kad regionai padės pasiekti 3 proc. tikslų; regioniniai pasienio projektai ir ETBG naudojimas; stiprinti universitetų, regioninių mokslinių tyrimų centrų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą; aktyviau naudoti ES programas ir struktūrinius fondus; prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės programavimo; dalyvauti „Europos inovacijų partnerystėse“;

10.6 pavyzdinė iniciatyva „Judus jaunimas“: modernizuoti aukštąjį mokslą, pirmiausia valdymo ir finansavimo srityje; keistis geriausios praktikos pavyzdžiais; prisidėti prie nacionalinių veiksmų planų regioninio matmens; toliau vystyti iniciatyvą „Europos jaunimo sostinė“; kompleksiniai veiksmai, apimantys profesinį orientavimą, konsultacijas ir gamybinę praktiką; skatinti besimokančių asmenų judumą pasitelkiant Europos struktūrinių fondų finansuojamus projektus;

10.7 pavyzdinė iniciatyva „Europos skaitmeninė darbotvarkė“: Europos centrinių, regioninių ir vietos administracijų sąveika; aktyvesnis e. valdžios naudojimas, kad pagerėtų viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinės aprėpties, teritorinio planavimo, pan., teikimas; raštingumo IRT srityje didinimas; vystyti IRT paremtas koncepcijas, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatai būtų kuo plačiau paskleisti ir įgyvendinti realaus gyvenimo procesuose; aktyviau aiškinti apie infrastruktūros atnaujinimo svarbą;

11. paveda savo Pirmininkei šį pasiūlymą dėl „Vietos ir regioninės valdžios institucijų teritorinio pakto dėl strategijos „Europa 2020““ parengimo nusiųsti Europos institucijoms ir valstybėms narėms, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms būtų užtikrintas deramas vaidmuo būsimoje strategijoje „Europa 2020“.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/6

85-OJI PLENARINĖ SESIJA, 2010 M. BIRŽELIO 9, 10 D.

Regionų komiteto nuomonė savo iniciatyva. BŽŪP ateitis po 2013 m.

(2010/C 267/03)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Aplinkybės ir problemos

Kai visuotinai svarstoma, kokią vietą Europoje užims ir kokį vaidmenį ateityje vaidins žemės ūkis,

1. mano, kad Komiteto vaidmuo ir vienas iš prioritetų yra parengti nuomonę savo iniciatyva dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pagrindinių principų ir gairių po 2013 m.;

2. laikosi nuomonės, kad pageidautinų principų ir gairių apmatus reikėtų parengti dar prieš pradedant diskusijas dėl šios politikos biudžeto;

3. pažymi, kad šiandien pasauliui tenka spręsti labai įvairias ir plataus masto problemas: gyventojų daugėjimas, vandens išteklių mažėjimas, laipsniškas iškastinių ir mineralinių energijos išteklių mažėjimas, dirvožemio nualinimas, grėsmė biologinei įvairovei ir klimato kaita;

4. pažymi, kad šiuo metu žemės ūkio ir gyvulininkystės sektorius susiduria su naujomis, anksčiau nekildavusiomis problemomis (rinkų nepastovumas, mažėjančios žemės ūkio subjektų pajamos, prekybos globalizacija, demografinis spaudimas ir besivystančių rinkų konkurencija, sanitarinių krizių daugėjimas, smulkiausių žemės ūkio valdų ir gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumas ir modernizavimas, sumažėjęs dirvožemio derlingumas, perėjimas nuo iškastinio kuro prie kitų energijos rūšių, su tolesniu žemės ūkio veiklos vykdymu susijusios aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės problemos, visų pirma kalnų vietovėse ir kitose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse);

5. mano, jog būtina peržiūrėti bendrąją žemės ūkio politiką, kad Europos Sąjunga galėtų prisitaikyti kartu dėdama pastangas, kad sumažėtų dabartinių arba būsimų pokyčių mastas ir neigiamas poveikis Europos gyventojams ir kaimo vietovėms ir priemiesčiams. Turi būti siekiama užtikrinti sumanų ir tvarų augimą ir sveiką maistą, išsaugoti biologinę įvairovę ir nepaliestą gamtovaizdį bei kultūrinį kraštovaizdį, vadovaujantis šiais dešimčia principų ir pagrindinių gairių;

A. Žemės ūkio politika turi išlikti bendra politika

6. kadangi pirmaeilis ES žemės ūkio uždavinys yra, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir aplinkos apsaugą, maisto produktų gamyba valstybių narių gyventojams rūpinantis, kad šie produktai atitiktų ir kitus būtinus maisto saugos, kokybės reikalavimus ir būtų įperkami;

7. pažymi, kad ES žemės ūkis Europos visuomenei, be kita ko, teikia įvairių rinkoje neatlyginamų viešųjų gėrybių (teritorijų valdymas, kraštovaizdžio valdymas, aplinkos ir gamtos išteklių apsauga, teritorinė sanglauda ir kt.), kurios pačios savaime yra papildoma nauda visai Europos Sąjungai;

8. mano, kad žemės ūkis ir žemės ūkio maisto produktų sektorius yra strateginis Europos sektorius ir kad šiuo metu ypač būtina koordinuoti bendrą Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto politiką;

9. laikosi nuomonės, kad bet kokia mintis apie bendrosios žemės ūkio politikos renacionalizavimą, net ir dalinį, turi būti atmesta;

B. Bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti saugų ES gyventojų aprūpinimą maistu ir pajėgumą apsirūpinti maistu

10. pažymi, kad Sąjungos saugaus aprūpinimo maistu užtikrinimas ir pajėgumas apsirūpinti maistu turi išlikti pagrindiniais bendrosios žemės ūkio politikos tikslais;

11. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą gaminių įvairovę, kokybę ir saugą visoje Europos Sąjungoje kartu dedant visas įmanomas pastangas išsaugoti optimalų pasiskirstymą valstybėse narėse ir įvairiuose regionuose, atitinkantį jų ypatumus;

12. taip pat mano, kad siekiant pajėgumo apsirūpinti maistu tikslo reikia daugiau dėmesio skirti žemės ūkio gaminiams, kurių šiuo metu ypač trūksta, visų pirma augaliniams baltymams;

13. atsižvelgdamas į gamybos sąnaudų, teisės aktų ir vystymosi skirtumus, mano, kad ES žemdirbių gaminiams sudėtinga konkuruoti su bet kurios kitos pasaulio šalies žemdirbių gaminiais, ypač jei vienintelis atskaitos taškas yra galutinė kaina;

14. todėl laikosi nuomonės, kad būtina ir toliau taikyti politikos formavimo Bendrijos lygmeniu principą;

15. be to, tvirtai remia Europos Parlamento deklaraciją (0088/2007) dėl prekybos centrų galios koncentracijos poveikio tyrimo ir dėl vėlesnių pasiūlymų imtis tinkamų priemonių;

16. ragina ES teritorijoje vartoti skirtiems maisto produktams, tiek pagamintiems ES, tiek ir trečiosiose šalyse, taikyti suderintus ir būtinus fitosanitarinius, veterinarinius ir aplinkos apsaugos standartus;

C. Bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti stabilias pajamas

17. pažymi, kad reikia užtikrinti ilgalaikį Europos aprūpinimą maistu;

18. mano, kad maistą gaminantys asmenys už savo gaminius privalo gauti deramas pajamas;

19. laikosi nuomonės, kad darbo vietų žemės ūkyje ir maisto pramonėje išsaugojimas turi būti prioritetas;

20. todėl mano, kad reikia vystyti veiksmingas priemones, kurios leistų stabilizuoti kainas ir valdyti produkciją taip ūkininkams užtikrinant pastovias pajamas, tačiau būtina labai atidžiai stebėti jų taikymą;

21. mano, kad produkcijos valdymo priemonių paskirtis – mažinti pernelyg didelius pasiūlos ir paklausos skirtumus, kurie patys lemia kainų kritimą;

22. laikosi nuomonės, kad kainų stabilizavimo priemonių (parama gamybos nutraukimui, atsargų kaupimas, garantijos su orų pasikeitimu ir sanitarija susijusių problemų atveju ir t. t.) tikslas yra sumažinti rinkų nepastovumo padarinius;

23. laikosi nuomonės, kad, vadovaujantis Pasaulio prekybos oraganizacijos derybose pasiektu bendru susitarimu, reikėtų atsisakyti eksporto grąžinamųjų išmokų priemonės ir visų kitų prekybą iškreipiančių eksporto subsidijų formų;

24. mano, jog žemės ūkio kainų stabilumas per visą žemdirbystės metinio ciklo laikotarpį yra labai svarbus, kad nebūtų prarastas noras gaminti ir kad būtų išsaugotas ilgalaikis gamybos veiksnių tvarumas;

25. todėl ragina Europos Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių pasiūlymų dėl kainų stabilizavimo ir produkcijos valdymo priemonių;

26. laikosi nuomonės, kad konkurencijos taisyklės turi padėti ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir tarpprofesinėms asociacijoms valdyti teisingų kainų už jų veiklą nustatymo procesą;

D. Bendroji žemės ūkio politika turi būti naudinga visų rūšių gaminiams, skatinti žemės ūkio praktikos permainas, pirmenybę teikti užimtumui ir tausiam teritorijos naudojimui

27. nors įvykdžius pastarojo meto reformas pasiekta pažangos, pastebi, jog bendrajai žemės ūkio politikai vis dar būdinga tai, kad skirtingiems gaminiams ir netgi žemės ūkio valdoms ir vietovėms teikiama labai nevienoda parama;

28. laikosi nuomonės, kad peržiūrint bendrąją žemės ūkio politiką turi būti vengiama bet kokio dalykiškai nepagrįsto požiūrio teikiant paramą skirtingiems gaminiams bei įvairių tipų ar dydžio ūkiams ir skirtingiems regionams;

29. taip pat konstatuoja, kad bendrąja žemės ūkio politika remiamos aplinkai ir gamtos ištekliams nemenką žalą darančios gamybos rūšys, nors mažėja iškastinio kuro ir mineralinių išteklių, daugėja augalų apsaugos produktų, teršiami vandens ištekliai, gresia dirvožemio derlingumo sumažėjimas ir kyla daugiau pavojų sveikatai;

30. mano, kad žemės ūkio gamybos sistemos ateityje turėtų tausiau naudoti vandenį ir iškastinį kurą, naudoti mažiau trąšų ir augalų apsaugos priemonių, būti įvairesnės ir pajėgios tinkamai pasinaudoti augalininkystės ir gyvulininkystės sinergija;

31. mano, kad bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. prioritetu turėtų būti parama tiems, kuriems žemės ūkis yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis;

32. laikosi nuomonės, kad vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m. reikia remti šiuos pokyčius ir padėti ūkininkams keistis kartu;

33. taip pat konstatuoja, jog bendrajai žemės ūkio politikai jau daugelį metų būdinga tai, kad labiau remiamos investicijos negu užimtumas;

34. laikosi nuomonės, kad ateityje žemės ūkis taip pat gali tapti reikšmingu darbo vietų šaltiniu;

35. galiausiai konstatuoja, kad BŽŪP reforma darė teritorinį poveikį, kuris užkerta kelią su žemės ūkiu susijusios ekonominės veiklos išsaugojimui pažeidžiamiausiose vietovėse;

36. laikosi nuomonės, kad vykdant bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m. reikia iš naujo subalansuoti paramą, teikiamą užimtumo užtikrinimui ir žemės ūkio veiklos pažeidžiamose teritorijose, įskaitant priemiesčių teritorijas, išsaugojimui;

37. siūlo laipsniškai atsisakyti istorinių orientacinių verčių visoje Europos teritorijoje nuo 2013 m., kad būtų įgyvendintos šios pagrindinės gairės sudarant palankias sąlygas taikyti vienkartinę išmoką už hektarą atsižvelgiant į regionų gamybos ir susisiekimo sąnaudas, žemės ūkio valdų tipą ir viešųjų gėrybių kūrimą;

38. visų pirma siūlo, kad vienkartinės išmokos už hektarą ir kita parama būtų, pirma, susietos su faktine žemės ūkio veikla ir, antra, glaudžiau ir tinkamiau susietos su reikalavimu diegti aplinkai ir gamtos ištekliams nekenkiančias gamybos sistemas;

39. siūlo, kad skiriant ES valstybinę paramą būtų atsižvelgiama į užimtumą kiekvienoje žemės ūkio valdoje ir ragina Europos Komisiją apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga nustatyti vienai žemės ūkio valdai skiriamos ES paramos aukščiausią ribą;

E. Bendroji žemės ūkio politika pirmenybę turi teikti aplinkai ir gamtos ištekliams mažiausiai žalos darančioms gamybos sistemoms

40. pažymi, kad žala aplinkai ir gamtos ištekliams neginčijamai yra viena pagrindinių bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. peržiūros gairių;

41. taip pat mano, kad ūkininkai turėtų būti skatinami ir gauti pagalbą įgyjant šiuo požiūriu pažangiausias gamybos sistemas;

42. siūlo ne tik taikyti būtiniausius reikalavimus pirmajam paramos lygiui gauti (vienkartinė išmoka už hektarą), bet ir skatinti bei skleisti gamtai ir gamtos ištekliams mažiausiai žalos darančią gamybos praktiką ir sistemas (ekologinė žemdirbystė, išteklių ribojimas, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, vandens išteklių apsauga, biologinės įvairovės saugojimas, kraštovaizdžio išsaugojimas ir t. t.) taikant konkrečias papildomas paskatas (pavyzdžiui, sudarant žemės naudojimo sutartis);

43. taip pat siūlo, kad aplinkos apsaugos požiūriu ypač pažeidžiamose vietovėse įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką skiriamos paramos lygis būtų tvirtai siejamas su griežtesniais reikalavimais kompleksinio paramos susiejimo srityje ir atitinkamai koreguojamas, tačiau reikėtų vengti neproporcingai didelės administracinės naštos;

44. galiausiai, atsižvelgdamas į problemas ir poveikį teritorijoms, dar kartą prašo Komitetui sudaryti sąlygas dalyvauti, kai Bendrijos lygiu nustatomos tradicinių kultūrų ir genetiškai modifikuotų kultūrų sambūvio taisyklės;

F. Bendroji žemės ūkio politika turi atsižvelgti į gamtines ir geografines kliūtis (kalnai, salos, retai gyvenamos vietovės, atokiausi regionai)

45. pažymi, kad kalnuotose vietovėse, salose ar labai retai gyvenamose vietovėse, taip pat ir kitose nepalankiose sąlygose esančiose vietovėse dėl nuolatinių kliūčių (nuolydžio, aukščio, oro sąlygų, atokumo, nederlingo dirvožemio) ir išskirtinių jų socialinių ir ekonominių ypatumų yra specifinės gamybos sąlygos;

46. pažymi, kad dėl minėtų sąlygų sunkiau vykdyti žemės ūkio veiklą (menka ekonominė grąža), tačiau ji būtina aplinkosauginei pusiausvyrai išsaugoti (kova su gamtiniais pavojais, biologinės įvairovės saugojimas, atviro ir įvairaus kraštovaizdžio formavimas) ir šioms kaimo vietovėms vystyti;

47. taip pat pažymi, kad šių gamtinių kliūčių turinčių vietovių žemės ūkio produkcija visų pirma yra orientuota į kokybę, o jos menka grąža ir nuolatinės papildomos sąnaudos reikalauja išskirtinio dėmesio ir veiksmų;

48. siūlo, kad būtų nustatytos papildomos konkrečios išmokos žemės ūkio produkcijos išsaugojimui ir viešųjų gėrybių tiekimui laikantis vietos gamybos, aukštos aplinkos apsaugos kokybės ir teritorinės, socialinės ir kultūrinės sanglaudos kriterijų;

49. kadangi taikoma daug skirtingų priemonių ir vykdoma įvairi politika, tačiau dėl subjektų gausos sunku užtikrinti veiksmų darną, kuri būtina, kad ūkininkai nepasitrauktų iš kaimų kalnuotose vietovėse, salose ir šiaurinėse vietovėse;

50. laikosi nuomonės, kad nuolatinių gamtinių kliūčių turintiems regionams būtina labiau integruota ir atitinkamai pritaikyta (pavyzdžiui, kalnų masyvų ir salų) strategija, kad būtų tinkamai išnaudotos minėtų vietovių galimybės ir užtikrinta ES paramos priemonių pridėtinė vertė. Šiuo požiūriu ragina 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu visiškai įgyvendinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio nuostatas;

G. Bendroji žemės ūkio politika pagrindinį dėmesį turi skirti žemės ūkiui ir maisto produktams

51. laikosi nuomonės, kad bendroji žemės ūkio politika pagrindinį dėmesį visų pirma turi skirti žemės ūkiui ir maisto produktams ir privalo stiprinti žemės ūkį visuose Europos Sąjungos regionuose;

52. pastebi, kad antrajame ramstyje kartais gali kilti problemų arba atsirasti konkurencija tarp žemės ūkio plėtojimo priemonių ir ne žemės ūkiui skirtų kaimo plėtros priemonių, todėl mano, kad būtina geriau atskirti šias dvi priemonių kategorijas; ragina visų pirma Europos Komisiją aiškiau apibrėžti kaimo plėtros politiką ir kaimo plėtros politikos ir regioninės bei sanglaudos politikos sąsajas, kad būtų galima užtikrinti to paties pobūdžio priemonių taikymo nuoseklumą vienoje teritorijoje;

53. apskritai pabrėžia paramos kaimo vietovėms svarbą siekiant teritorinės sanglaudos tikslo;

H. Bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti tam tikrų įgyvendinimo taisyklių pažangą

54. laikosi nuomonės, kad veiksminga parama aplinkai ir gamtos ištekliams mažiausiai žalos darančioms gamybos sistemoms ir atsižvelgimas į gamtines ir geografines kliūtis, taip pat papildomas dėmesys gyvenimo kokybei kaimiškose vietovėse ir vietos iniciatyvoms neatsiejami nuo sistemų ir priemonių pritaikymo regionų lygiu;

55. mano, kad būtina atsižvelgti ir į teritorinius ypatumus, ir į politinius regionų prioritetus. Pastarieji įvairiuose regionuose gali smarkiai skirtis;

56. teigia, kad būtinos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo ir valdymo taisyklių permainos. Šios taisyklės nebegali būti grindžiamos vien tik veiksmais ES ir nacionaliniu lygiais, kaip kad vis dar yra daugumoje valstybių narių;

57. laikosi nuomonės, kad veiksmai regionų lygiu įgyja lemiamą reikšmę, net jei būtina ir toliau taikyti ES ir nacionalinę reglamentavimo sistemą;

58. be to, ragina Europos Komisiją apsvarstyti, ar yra tikslingas ir tinkamas dabartinis pirmojo ir antrojo bendrosios žemės ūkio politikos ramsčių atskyrimas;

59. mano, kad reikia išlaikyti ir stiprinti konkrečias žemės ūkio sektoriaus priemones, pagal POSEI programas taikomas atokiausiems regionams siekiant atsižvelgti į žemės ūkio ypatumus šiuose regionuose, kurie susiduria su konkrečiais sunkumais dėl pernelyg didelių gamybos ir prekybos sąnaudų ir menkų galimybių diversifikuoti savo žemės ūkio produkciją;

60. norėtų, kad šalia regioninio lygio veiksmų, būtų vykdomi keletą regionų apimantys ir aukštesnio nei regiono lygio veiksmai, papildantys regionų vykdomus veiksmus;

61. dar kartą pabrėžia konkrečią subsidiarumo principo paskirtį: užtikrinti administravimą arčiausiai piliečių esančiu lygiu;

62. mano, kad ūkiams reikėtų užtikrinti bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. veikimo paprastumą, kartu garantuoti, kad ji išliktų skaidri ir suprantama Europos gyventojams;

I. Bendroji žemės ūkio politika turi užtikrinti savo valdymo taisyklių pažangą

63. laikosi nuomonės, kad regionai ir kaimo bendruomenės nebegali pasitenkinti vien bendro finansuotojo statusu ir turi dalyvauti pasirenkant tam tikras gaires ir įgyvendinimo bei valdymo taisykles;

64. teigia, kad bendrosios žemės ūkio politikos peržiūra bus sėkminga tik jei bus visuotiniu mastu užtikrintas regionų – tam tikrais atvejais ir vietos lygio – dalyvavimo principas;

65. mano, kad šiuo metu tik regionų lygiu (ir netgi tik vietos lygiu) gali būti sudarytos galimybės:

—	užtikrinti veiksmingesnį ir lankstų valdymą,

—	nukreipti pagalbą atsižvelgiant į žemės ūkio, gamtinius ir teritorinius regionų ypatumus,

—	veiksmingai pakeisti žemės ūkio politikos kryptį, kad pirmenybė būtų teikiama aplinkai ir gamtos ištekliams mažai žalos darančioms gamybos sistemoms,

—	paremti žemės ūkio (daržininkystės, medžių veisimo ir vynuogininkystės) produkciją ir gamybos sistemas (ekologinė žemdirbystė), kurias iki šiol bendroji žemės ūkio politika rėmė pernelyg mažai,

—	paramos naujų ūkininkų įsikūrimui politiką pritaikyti prie regioninių, o kai kuriais atvejais – ir prie vietos sąlygų,

—	sustiprinti žemės ūkio valdų ir maisto pramonės įmonių ryšį,

—	skatinti sudaryti žemės ūkio produktų prekybos trumpuosius maršrutus,

—	užtikrinti didesnę bendrosios žemės ūkio politikos ir regioninės bei sanglaudos politikos darną,

—	plėtoti labiau subalansuotą ir tvarų ES teritorijos planavimą,

66. laikosi nuomonės, kad norint sėkmingai peržiūrėti bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m., būtina sukurti daugiapakopio – ES, nacionaliniu, regioniniu lygiais – valdymo sistemą;

J. Bendrajai žemės ūkio politikai turi būti suteiktas iššūkius ir spręstinas problemas atitinkantis biudžetas

67. laikosi nuomonės, kad bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 m. peržiūrėti yra būtina, kad Europos Sąjunga būtų pajėgi išspręsti su šia veiklos sritimi, turinčia ypač rimtų žmogiškųjų, socialinių, ekonominių, gamtinių ir teritorinių pasekmių, susijusias gausias problemas ir iššūkius, taip pat siekiant veiksmingiau prisidėti prie prioritetų, nustatytų strateginiame dokumente „Europa 2020“ (pažangus, tvarus ir integracinis augimas), kuriame Europos žemės ūkio maisto produktų sektoriui, atsižvelgiant į jo ES įgyvendinant minėtus prioritetus atliekamą strateginį vaidmenį, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio;

68. teigia, kad ši peržiūra, kuri visų pirma turi įkūnyti valstybinės paramos teikimą pirmenybės tvarka aplinkai ir gamtos ištekliams mažai žalos darančioms gamybos sistemoms, pareikalaus nemenkų pastangų, kad ūkininkai ir žemės ūkio gamyba visuose Europos regionuose prisitaikytų, galbūt netgi restruktūrizuotųsi. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad akademinio pasaulio atstovai aktyviai dalyvautų ir žemės ūkio vystimesi ir kad būtų panaudota daugiau mokslinių duomenų rengiant ir įgyvendinant BŽŪP ir su ja susijusius įvairius veiksmus, priemones ir patikrinimus. Mokslo įstaigos padeda konkrečiais ir realiais projektais įgyvendinti daugelį žemės ūkio sektoriaus norų siekti naujovių. Todėl reikėtų tai susieti su inovacijų programomis ir fondais;

69. mano, kad Europos Sąjunga turi numatyti šios peržiūros sėkmei užtikrinti būtinus išteklius;

70. laikosi nuomonės, kad tuo tikslu bendrajai žemės ūkio politikai 2014–2020 m. laikotarpiu turi būti suteiktas sutvirtintas ir sustiprintas, iššūkius ir spręstinas problemas atitinkantis biudžetas;

Išvada

71. nori priminti Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir ES Tarybai, kad būsimos bendrosios žemės ūkio politikos pridėtinė vertė ir indėlis siekiant prioritetinių strategijos „Europa 2020“ tikslų bus vertinami pagal jos pajėgumą:

—	užtikrinti Europos aprūpinimą maistu ir jos pajėgumą apsirūpinti maistu orientuojantis į sveiką, pasižyminčią įvairove ir kokybišką žemės ūkio produkciją,

—	ūkininkams ir žemės ūkio valdoms garantuoti stabilias ir pakankamas pajamas, kad būtų remiamas nuolatinių darbo vietų kūrimas ir išlaikymas,

—	prisidėti prie kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės išsaugojimo visuotinai taikant kompleksinį paramos susiejimą ir teikiant paramą aplinkai ir gamtos ištekliams mažiausiai žalos darančioms gamybos rūšims,

—	skatinti teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje užtikrinant, kad žemės ūkio veikla bus tęsiama visuose Europos regionuose ir kaimo bendruomenės klestės;

72. laikosi nuomonės, kad tik bendroji žemės ūkio politika, peržiūrėta remiantis aiškiomis gairėmis, ilgalaike perspektyva ir susieta su būtinais finansiniais ištekliais, gali leisti Europos Sąjungai įveikti rimtus jos laukiančius iššūkius.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/12

Regionų komiteto nuomonė. 2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Potencialios šalys kandidatės

(2010/C 267/04)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendra pažanga ir tvarkaraštis

1. palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“, kuriame pateikiama potencialių šalių kandidačių apžvalga ir komunikatą dėl Islandijos prašymo tapti Europos Sąjungos nare;

2. palankiai vertina potencialių šalių kandidačių pasiektą pažangą, kurios išdava – 2009 m. Albanijos ir Serbijos pateiktas prašymas dėl narystės ES, laikinųjų susitarimų dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų ir stabilizacijos ir asociacijos susitarimų su visomis galimomis šalimis kandidatėmis įgyvendinimo pažangą ir tęsiamas reformas Kosove;

3. konstatuoja, kad ES dėjo dideles pastangas plėtoti santykius su potencialiomis šalimis kandidatėmis. Pastaruoju metu dedamos pastangos sušvelninti finansų krizės padarinius ir įgyvendinti siūlomą vizų reikalavimų sumažinimą. Abiem atvejais tai yra iniciatyvos, kurios piliečiams aiškiai parodo ES vertę;

4. teigiamai vertina vizų režimo panaikinimą Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams, kurie dabar gali be vizų keliauti į daugumą ES valstybių narių, ir reiškia viltį, kad Albanija ir Bosnija ir Hercegovina netrukus atitiks vizų režimo panaikinimo kriterijus;

5. susipažino su 2009 m. spalio 26 d. priimtomis Tarybos išvadomis dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvos tarybos deklaracija dėl paramos Adrijos ir Jonijos regiono strategijai, kurią 2010 m. gegužės 5 d. Ankonoje (1) priėmė aštuonių Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvoje dalyvaujančių šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Graikijos, Italijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Slovėnijos) užsienio reikalų ministrai, ir pabrėžia, kad ES makroregionų strategija yra svarbi priemonė paspartinti integracijos procesą, visų pirma suteikiant svarbesnį vaidmenį vietos ir regionų valdžios institucijoms;

6. pabrėžia, kad svarbus integracijos proceso sėkmės veiksnys yra platus gyventojų pritarimas būsimai narystei. Prie to, kaip ir prie vadinamojo „gebėjimo įsisavinti“ ES acquis ir finansinę paramą, gali prisidėti vietos ir regionų valdžios institucijos. Todėl visų svarbiausia, kad

—	vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteiktos galimybės aktyviai dalyvauti integracijos procese nacionaliniu lygiu laikantis pagrindinių Europos Tarybos Europos vietos savivaldos chartijos principų,

—	PNPP (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė) būtų nustatyta taip, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų labiau nei šiuo metu pasinaudoti investicijų ir gebėjimų stiprinimo programa,

—	vietos ir regionų valdžios lygmuo dalyvautų integracijos procese, nes pagal Kopenhagos kriterijus būtinos tvirtos institucijos ir tvirta finansavimo sistema. Taip būtų sudarytos skaidriai sprendimų rengimo ir priėmimo sistemai būtinos sąlygos.

—

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006, nustatančio PNPP, 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama jo taikymo sritis – „(a) stiprinti demokratines institucijas(…)“ ir remti „(c) viešojo administravimo reformai, įskaitant sistemos, leidžiančios decentralizuoti pagalbos valdymą ją gaunančiai šaliai, sukūrimą (…)“. Atsižvelgiant į šią taikymo sritį ir į dabartinę potencialių šalių kandidačių praktiką, į reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl privalomo mechanizmo, kurį taikant PNPP programavimo etapu būtų konsultuojamasi su vietos ir regionų valdžios atstovais;

—	PNPP programavimo nacionaliniu lygiu trukmė yra nepriimtinai ilga. Komitetas rekomenduoja Europos Komisijai nedelsiant persvarstyti programavimo sąlygas siekiant tobulinti procedūras;

Informavimo priemonės

7. pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos užima išskirtinę padėtį, įgalinančią jas skleisti informaciją ir su plačiąja visuomene diskutuoti apie integracijos procesą ir ypač apie iššūkius, kilsiančius dėl prisiderinimo prie ES aquis;

8. pabrėžia, kaip svarbu, kad ES skatintų visų visuomenės sluoksnių dalyvavimą ir jiems suteiktų galimybes gauti informaciją. Galimybes gauti informaciją ypač svarbu užtikrinti naujose demokratinėse valstybėse, kadangi šias šalis gali lengvai paveikti populistiniai judėjimai, kuriuos ne visada atsveria pliuralistinės diskusijos;

9. pabrėžia, kad ES teikiama informacija ir potencialių šalių kandidačių padėties tyrimai turi būti konkretūs ir skaidrūs, kad būtų išvengta neteisingo aiškinimo pavojaus, kadangi tokiu atveju už integracijos procesą atsakingoms vyriausybėms būtų sunku valdyti visus proceso aspektus. Tačiau atvira diskusija ir tinkamai informuoti piliečiai gali sušvelninti konfliktus sukeliančius sisteminius sprendimus, kurie savo laiku sustiprino etninius nesutarimus;

Gebėjimų stiprinimas

10. mano, jog reikia gerinti naudojimąsi PNPP programa, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei būtų sudarytos galimybės savo gebėjimais prisidėti prie integracijos proceso stiprinimo. Be to, PNPP taip pat gali skatinti institucinių gebėjimų stiprinimą visais visuomenės lygmenimis;

11. pritaria Komisijos nuomonei, kad sąveika pačiuose regionuose yra labai svarbi integracijos procesui. Vietos valdžios institucijos sukūrė NALAS (2), kuris yra tinkamas valstybių mainų regionų lygiu pavyzdys;

12. pažymi, kad Komisijos ataskaita būtų vertingesnė, jei būtų išplėsta jos apimtis ir daugiau dėmesio būtų skiriama vietos ir regionų lygmeniui, nes būtent šiame lygmenyje šaliai įstojus į ES bus įgyvendinama didžioji dalis acquis;

13. apgailestauja, kad Komisija reguliariai nevertina šalių kandidačių subnacionalinio lygmens administracijos gebėjimų;

Vietos ir regionų lygmuo ir pilietinė visuomenė

14. mano, kad pilietinė visuomenė labai svarbi siekiant sukurti tvirtą demokratiją, todėl integracijos procese turi būti atstovaujama ir pilietinei visuomenei;

15. rekomenduoja priimti teisės normas, kurios užtikrintų paramą pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Daugelyje šalių kandidačių vangiai nagrinėjami visuomenės sveikatos, socialinės gerovės, moterų pažeidžiamumo ir lygybės klausimai;

16. atkreipia dėmesį, kad potencialių šalių kandidačių gebėjimai atsižvelgti į mažumų interesus yra ypač svarbūs integracijos procesui. Bendras sutarimas dėl praktinių sprendimų dažnai gali būti pasiektas būtent vietos ir regionų lygiu;

17. pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia stiprinti potencialių šalių kandidačių institucinius gebėjimus. Kai įsibėgės regioninės viešojo administravimo mokyklos veikla, labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai galėtų dalyvauti mokymo programose;

Pastabos dėl konkrečių šalių

Albanija

18. džiaugiasi, kad opozicija vėl dalyvauja parlamentiniame darbe, nors ir susiduria su tam tikrais apribojimais. Albanijoje vis dar trūksta įvairių visuomenės lygmenų koordinavimo, kuris būtinas integracijos procesui;

19. pažymi, kad pasiekta pažanga derinant teisės aktus daugelyje Bendrijos acquis sričių, ypač po to, kai Albanija oficialiai pateikė prašymą dėl narystės ES. Kai bus pradėtos oficialios derybos, jos vyks pagal Lisabonos sutartyje numatytą procedūrą, reikalaujančią vietos ir regionų valdžios institucijų analizės ir jų dalyvavimo;

20. pabrėžia, jog svarbu, kad vietos valdžios institucijos dalyvautų tame procese, kuris prasidės Albanijoje, t. y. būsimame derybų procese.

21. pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos gebėjimų stiprinimo priemonės (Twinning, TAIEX ir SIGMA) Albanijoje vykdant administravimo reformą būtų naudojamos visais lygmenimis. Tai labai svarbu siekiant sukurti veiksmingas ir skaidrias institucijas ir paskatinti pastangas pažaboti didelio masto korupciją;

22. atkreipia dėmesį, kad Albanijai būtina paspartinti veikiančios nekilnojamojo turto rinkos kūrimo pastangas. Šis procesas taip pat suteikia vietos valdžios institucijoms galimybę ilgainiui pagerinti savo mokesčių bazę;

23. primena, kad decentralizacijos procesas Albanijoje dar tik prasideda. Ne visi įstatymai, kurie turėtų būti įgyvendinami vietos lygiu, yra iš tiesų įgyvendinami. Įstatymų įgyvendinimas visų pirma yra svarbus mažumų interesų apsaugai;

24. be to, pastebi, kad Komisija ekonominėms ir socialinėms teisėms skirtame komunikato skyriuje apsiribojo tik pastabomis dėl teisės aktų, nors, Komiteto manymu, ji taip pat turėtų nagrinėti įgyvendinimą ir analizuoti, kokį poveikį naujų teisės aktų įgyvendinimo trūkumai daro pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

25. pritaria Komisijos nuomonei, kad pasiekta pažangos mokesčių srityje, tačiau kartu atkreipia dėmesį į tai, kad skiriamų užduočių ir išteklių disbalansas vykstant decentralizacijos procesui kelia pavojų;

Bosnija ir Hercegovina

26. pažymi, kad Bosnijos konstitucija, kurios pagrindas yra Deitono sutartis, padėjo sukurti sudėtingą administracinę struktūrą. Deitono sutarties pobūdis yra viena iš priežasčių, kodėl Bosnijai ir Hercegovinai trūksta norint prisitaikyti prie Europos teisės būtinos sprendimų priėmimo galios. Padalintai Bosnijai reikia vadovų, kurie galėtų įveikti skirtumus ir rasti bendrus sprendimus. Vadovai, kurie priimdami sprendimus vadovaujasi etnine priklausomybe, neatitinka Bosnijos piliečių interesų;

27. apgailestauja, kad žlugo Butmiro derybos dėl konstitucinių reformų ir ragina visų Bosnijos ir Hercegovinos etninių grupių vadovus ieškoti jiems priimtino sprendimo, kad šalis taptų visiškai suvereni ir būtų pajėgi tęsti reformas ir dalyvauti Europos integracijos procesuose;

28. be to, atkreipia dėmesį, kad kai tik visuomenė supras suskaldyto valdymo Bosnijoje padarinius, sprendimų priėmimo sistemai bus daromas spaudimas, kuris galiausiai paskatins reformas. Kad šis postūmis įvyktų, ES turi aiškiai nurodyti, kokios iš tiesų yra politinės alternatyvos, t. y. toliau skirti dėmesį klausimams, kurie gilina skirtumus, ar vykdyti politiką, kuri atvertų šalį keturioms vidaus rinkos laisvėms;

29. daro išvadą, kad vizų klausimas rodo, jog reikia keisti diskusijos pobūdį ir turinį. Vizų klausimas rodo, kad sprendimus nacionaliniu lygmeniu priimantys asmenys gali imtis veiksmų, jei mato, kad to reikalauja visuomenė. ES ir visų pirma Regionų komitetui šioje srityje tenka atsakingas vaidmuo. Vietos lygmens lyderiai turi padėti Bosnijos piliečiams suprasti integracijos reikalavimus ir privalumus. Esant tokioms aplinkybėms būtina stiprinti įsipareigojimus bei sanglaudą ir ypatingą dėmesį skirti vertybėms ir idėjoms, atitinkančioms pagarbą žmogui ir jo teisėms;

30. pritaria Komisijos nuomonei, kad dabartinė visuomenės sąranga yra neveiksminga ir turi neigiamą poveikį verslui;

31. mano, kad yra galimybių remti jėgas, Bosnijoje įgyvendinančias reformas, kuriomis siekiama sustiprinti valstybę ir įvykdyti vietos valdžios institucijoms galių suteiksiančią decentralizaciją. Piliečiai, kurie nori turėti galimybes keliauti ir kurie supranta, kodėl trūksta investicijų arba kodėl struktūriniai fondai tebėra tik svajonė, gali tapti ta grupe, kuri nukreips diskusijas į kitas sritis nei vizų klausimai. Regionų komitetas turi remti informavimo veiklą ir susitikimus su išrinktais Bosnijos vietos lygmens atstovais, kurie savo ruožtu gali paskatinti permainas;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga visuomenės struktūra yra viena iš priežasčių, kodėl vietos valdžios institucijų ir jų asociacijų apie ES ir PNPP turima informacija yra ribota;

33. daro išvadą, kad daugelyje kompetencijos sričių reikia stiprinti nacionalinį lygmenį, visų pirma todėl, kad šis lygmuo atsakingas už bendrus vietos savivaldos teisės aktus;

34. pasisako už tai, kad PNPP būtų galima taikyti taip pat ir veiksmams vietos lygiu;

Serbija

35. džiaugiasi, kad Serbijos parlamentas pritarė naujajam Voivodinos autonominės provincijos statutui, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir kuris sustiprino Voivodinos regioninę kompetenciją, ir pabrėžia, kad Serbija pasiekė didelę pažangą integracijos procese. Tačiau decentralizacijos procesas vis dar nenuoseklus, be to, kai kurios ministerijų kompetencijos sritys sutampa. Vykdomomis reformomis siekiama sukurti regionų lygmenį, atsakingą už vystymosi ir ekonomikos augimo klausimus, tačiau vis dar neaišku, kaip tai įgyvendinti. Komitetas mano, kad gebėjimų stiprinimas, kurį vykdo Serbijos savivaldybių asociacija (3) pasinaudodama tarptautine parama, yra labai svarbus vietos valdžios institucijų modernizavimo būdas;

36. nurodo, jog būtina, kad integracijos procesą lydėtų visais valdžios lygmenimis vykdomos vidaus reformos;

37. džiaugiasi, kad 2009 m. kovą įsteigtai Nacionalinei Serbijos Respublikos decentralizavimo tarybai (angl. National Council for Decentralisation of the Republic of Serbia), kuriai talkina ekspertų grupė, buvo pavesta parengti išsamią decentralizavimo strategiją, atitinkančią europietiškus standartus. Tai gali sustiprinti pastangas tęsti reformas;

38. palankiai vertina pažangą, pasiektą vietos valdžios institucijų galių stiprinimo srityje. Tvirti ir todėl prognozuojami finansai yra būtina ne tik gebėjimų stiprinimo priemonių, bet ir pastangų užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos visiškai atitiktų Kopenhagos kriterijų, reikalaujantį stabilių valdžios institucijų, sąlyga. Artimiausioje ateityje svarbus klausimas bus nekilnojamojo turto grąžinimas vietos valdžios institucijoms bei galimybės joms įsigyti turto;

39. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurioms vietos valdžios institucijoms sunku teikti pagrindines paslaugas, nors Serbijoje veikia fiskalinio išlyginimo sistema. Viena iš reikalingų reformų būtų priemonės, kurios padidintų vietos valdžios institucijų finansinę nepriklausomybę. Tai būtų galima pasiekti taikant finansavimo principą, pagal kurį išlaidos, susijusios su naujomis atsakomybės sritimis, būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto;

40. palankiai vertina iniciatyvą, kurios ėmėsi Serbija, remti vietos valdžios institucijų aplinkos srityje įgyvendinamas priemones aplinkos fondo, kurį sudaro aplinkos mokesčiai, lėšomis. Tai geras pavyzdys priemonių, galinčių palengvinti vietos valdžios institucijų prisitaikymą prie ES reikalavimų. Dalis šių mokestinių pajamų, kaip tam tikram tikslui skirtos pajamos, atitenka vietos valdžios institucijoms ir gali būti naudojamos, be kita ko, ugdyti poveikio aplinkai vertinimui parengti būtiniems gebėjimams;

41. atkreipia dėmesį, kad PNPP visų pirma laikoma priemone Serbijos centrinei valdžiai reformuoti ir investicijoms į didelės apimties infrastruktūrą skatinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apgailestaujama, kad tik labai nedidelė dalis lėšų skiriama skubiai būtinoms priemonėms, pavyzdžiui, vietos lygmens gebėjimų stiprinimui;

42. palankiai vertina 2010 m. kovo 31 d. Serbijos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl 1995 m. liepos mėn. įvykių Srebrenicoje, kurioje pasmerkiamos šioje vietovėje įvykdytos žudynės. Šios rezoliucijos priėmimas yra svarbus žingsnis siekiant iš naujo įvertinti savo istoriją. Tai rodo, kad Serbijos vyriausybė siekia susitaikymo, Serbijos vystymosi ir dar glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga;

Kosovas (4)

43. palankiai vertina Kosovo stabilizacijos procesą. Tarptautinių organizacijų, tarp jų ir daugelio ES valstybių narių, priemonės padėjo sudaryti sąlygas teisinei valstybei ir padidino piliečių saugumą. Tačiau tam tikri stabilizacijos raidos aspektai primena Bosnijos ir Hercegovinos padėtį ir juose slypi etninio susiskaldymo pavojus, kuris gali tapti būsimo integracijos proceso kliūtimi. Tai gali apsunkinti integracijos procesą šalyje, kurioje visuomenės išsilavinimo lygis žemas, o valdžios institucijos silpnai išvystytos;

44. pabrėžia, kaip labai svarbu, kad Kosove būtų ir toliau laikomasi teisinės valstybės principų, ir pripažįsta, kad tarptautinės bendruomenės buvimas Kosove atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant taikų šalies etninių grupių sambūvį;

45. palankiai vertina vietos valdžios institucijų reformų iniciatyvas ir dabar Kosove vykdomą decentralizaciją;

46. konstatuoja, kad dabartinis vystymasis Kosove sudaro sąlygas toliau kurti etniniu pagrindu sudarytas vietos valdžios institucijas, todėl dialogo vietos lygiu poreikis tik didėja. Dėl šios tendencijos vietos lygmens bendradarbiavimo institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant bendradarbiavimą vietos lygiu. Kalbant apie šią veiklą, bendri PNPP projektai gali padėti sutelkti pastangas. Būsimam Kosovo vystymuisi, atsižvelgiant ne tik į ribotus valstybės išteklius, bet ir į svarbų institucijų vaidmenį skatinant socialinį solidarumą ir visuotines pagrindines viešąsias paslaugas, stengiantis išvengti dvigubų įstaigų dėl etninių priežasčių, pavyzdžiui, mokyklų ir ligoninių. Tokie reiškiniai būtų laikomi netinkamos politinės veiklos ir prasto biudžeto lėšų valdymo ženklais ir visų pirma dar labiau sustiprintų etninį susiskaidymą;

47. rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti Kosovo ugdymo gebėjimams, kad Kosovas galėtų pasinaudoti savo demografine sudėtimi. Esama nemažos rizikos, kad didelė jaunų gyventojų dalis baigę mokyklą paliks šalį;

48. pabrėžia, kad svarbu stiprinti institucijų gebėjimus, kad būtų veiksmingai panaudojami riboti šalies biudžeto ištekliai. Taip bus sutaupyta lėšų, kurios bus panaudotos pažangai kitose srityse, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos priežiūros.

49. pritaria Komisijos nuomonei, kad būtina daug investuoti į švietimą siekiant pagerinti neseniai priimtų viešųjų pirkimų įstatymų taikymą;

50. rekomenduoja PNPP programą naudoti kaip priemonę plataus masto gebėjimų stiprinimui šalyje, kad integracijos reikalavimai ir su ES naryste susiję privalumai būtų geriau suprantami visoje šalyje;

Juodkalnija

51. palankiai vertina Juodkalnijos ryžtingumą integracijos procese. Tai atsispindi oficialiame vyriausybės ir vietos valdžios institucijų atstovų, kurie susitinka keletą kartų per metus, dialoge;

52. pritaria Komisijos nuomonei, kad Juodkalnijoje labai trūksta kvalifikuoto personalo visuose viešojo administravimo lygmenyse. Dėl to vyriausybė išteklius visų pirma sutelkia koordinavimo uždaviniams, kuriuos sprendžiant tinkamai atstovaujamas vietos valdžios institucijų lygmuo. Paaiškėjo, kad tai turi poveikio ne tik reformų proceso tempui, bet ir šalies gebėjimams koordinuoti išorės donorų veiksmus. Visa tai pavyko dėl to, kad pagrindinis dėmesys PNPP programoje buvo skirtas vietos valdžios institucijų lygmeniui;

53. atkreipia dėmesį, kad prieš šiuo metu vykdomas vietos valdžios institucijų reformas –nepaisant to, kad procesas užsitęsė – vyko plataus masto diskusijos apie merų vaidmenį ir savanorišką vietos valdžios institucijų partnerystę, kad jos būtų geriau pasirengusios priimti struktūrinių fondų paramą;

54. palankiai vertina sugriežtintus įstatymus, priimtus pažaboti korupcijai, susijusiai su vietos rinkimais, ir korupcijai apskritai vykdant aktyvesnę išorės kontrolę;

55. pažymi, kad vietos valdžios institucijų įtaka mokesčių dydžiui ribota, o tai daro poveikį vietos savivaldai;

56. taip pat pažymi, kad treji metai nuo programos planavimo iki programos pradžios, kurie būtini, kad būtų pradėtas pirmųjų PNPP finansuojamų projektų įgyvendinimo etapas, yra nepriimtinai ilgas laikotarpis. Net jei parengiamasis etapas ateinančiais PNPP paramos metais bus sutrumpintas, būtina supaprastinti taisykles, kad šis laikotarpis būtų trumpesnis;

Islandija

57. Pritaria Europos Komisijos rekomendacijai pradėti stojimo derybas su Islandija ir įtraukti Islandiją į pasirengimo narystei finansinės paramos, teikiamos taikant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), gavėjų sąrašą.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) http://www.aii-ps.org/

(2) Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklas.

(3) Nuolatinė miestų ir savivaldybių konferencija.

(4) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/99.

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/17

Regionų komiteto nuomonė. Pavasario dokumentų rinkinys. ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti

(2010/C 267/05)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendrosios pastabos

1. pritaria Komisijos politinei valiai išsaugoti pirmaujantį Europos Sąjungos (ES) vaidmenį tęsiant kovą su skurdu pasaulyje, kuri pradėta 2000 m. Jungtinėms Tautoms priėmus Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

2. pritaria Komisijos parengtam „Dvylikos punktų ES veiksmų planui“, kurio pagrindas – įvairūs dokumentai, sudarantys „Pavasario dokumentų rinkinį“ (išsami informacija apie šiuos dokumentus pateikiama priede). ES tikslas – parengti bendrą poziciją, kurios bus laikomasi 2010 m. rugsėjo mėn. 20–22 d. Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime. Nepaisant sunkios ekonomikos, socialinės ir finansų krizės, svarbiausias tikslas – aktyviau spręsti šimtų milijonų moterų, vyrų ir vaikų skurdo problemą ir apibrėžti konkrečias nuostatas, kad iki 2015 m. būtų galima įvykdyti su Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT (1)) susijusius įsipareigojimus;

3. palankiai vertina tai, kad šie dokumentai, kuriuose pateikta išsami analizė ir nemažai pasiūlymų, sudaro galimybę įvertinti bendrą padėtį pasaulyje: juose pateikta aiški ir išsami informacija apie pažangą (gana skirtingą), kurios pasiekta įgyvendinant kiekvieną iš TVT tikslų arba valstybėms narinėms dedant finansines pastangas oficialios paramos vystymuisi srityje. Šie dokumentai, kuriuose neslepiamas vėlavimas įgyvendinti tikslus ir trūkumai, rodo, kokių sudėtingų iniciatyvų – tiek vidaus, tiek ir įvairiuose tarptautiniuose forumuose – ėmėsi ES, kad į šią kovą įtrauktų įvairius dalyvius. Minėtuose dokumentuose taip pat nurodyti nauji būdai siekiamai pažangai paspartinti;

4. vis dėlto labai apgailestauja, kad tiek ES, tiek paramą gaunančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos pirmajame Komisijos komunikate nėra aiškiai paminėtos (2) tarp Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo dalyvių. Tai prieštarauja 2005 m. Europos konsensusui dėl vystymosi, kuriame nurodytos Europos Sąjungos politikos svarbiausios kryptys šioje srityje, 2008 m. Komisijos komunikatui, kuriame vietos ir regionų valdžios institucijos aiškiai pripažįstamos vystymosi proceso dalyvėmis, dėl šio komunikato 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos paskelbtoms išvadoms, taip pat Europos Komisijos ir vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančio Regionų komiteto dialogui, kuris vykdomas nuo 2009 m. balandžio 22 d., kai vieningai buvo priimta nuomonė 312/2008 fin.

5. mano, kad ES bendroje pozicijoje, kuri bus suformuluota po svarstymų Taryboje ir Europos Parlamente, būtina ištaisyti šią spragą ir pripažinti svarbų ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir lygiaverčių kitų šalių institucijų vaidmenį sprendžiant skurdo problemas;

B. Pastabos įvairiais klausimais

6. nenorėtų dar kartą išsamiai nagrinėti ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir paramą Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti gaunančių šalių vyriausybių indėlio užtikrinant demokratinį valdymą (3), kadangi Komitetas ne kartą turėjo galimybę pabrėžti jo svarbą ir pateikti pasiūlymų nuomonėse dėl vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo vystymosi procese, kurias jis priėmė nuo 2005 m. (4), ir tikėjosi, kad jo nuomonė išgirsta;

7. primena, kad 2008 m. Akros veiksmų programoje pripažįstamas vietos ir regionų valdžios vaidmuo naujojoje pagalbos struktūroje;

8. vis dėlto mano, kad ES rengiantis išsakyti savo poziciją tarptautinėje arenoje, reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus tiesiogiai su vietos ir regionų valdžios institucijomis susijusius aspektus;

Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas ir teminiai komunikatai

9. primena, kad septyni iš aštuonių Tūkstantmečio vystymosi tikslų yra susiję su labai konkrečiais skurdo aspektais. Praėjus dviem trečdaliams įgyvendinimo laikotarpio, 2010 m. suvestinė rodo, kad esama ryškių skirtumų. Pastebima teigiama tendencija, susijusi su nežymiu visiško skurdo, vaikų iki penkerių metų mirtingumo, epidemijų sumažėjimu, aprūpinimu geriamuoju vandeniu. Tačiau vis dar yra ir neigiamų – netgi labai neigiamų – aspektų. Jie visų pirma susiję su badu, nepakankama mityba, nelygybe švietimo srityje, gimdyvių mirtingumu, AIDS ir nuotekų valymu. Analizuojant šią bendrą suvestinę, kurios rezultatus taip pat lėmė maisto krizė ir po jos sekusi ekonomikos ir finansų krizė, reikia atsižvelgti į skirtumus, esančius tos pačios šalies viduje ir ypač tarp pasaulio regionų: pavyzdžiui, Kinijos pakilimas paskatino tam tikrų rodiklių pažangą, o į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikos dalyje labiausiai atsiliekama vaikų pradinio mokslo prieinamumo, kovos su AIDS ir vandens valymo srityje; Komitetas taip pat primena, kad šių septynių Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas priklauso nuo aštuntojo tikslo: „Sukurti vystymuisi skirtą pasaulinę partnerystę“, kuris, nepaisant dabartinės krizės, grindžiamas visų subjektų solidariu įsipareigojimu kovoti su skurdu pasaulyje;

10. pritaria Komisijos nuomonei, kad TVT yra tarpusavyje susiję. Papildant ir iliustruojant „Pavasario dokumentų rinkinio“ dokumentuose pateiktus pavyzdžius taip pat galima paminėti aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Šią sritį ES kuruoja įgyvendindama vandens infrastruktūros priemonę, tačiau ji taip pat yra labai svarbi ES vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimo veiksmų sritis. Jei vanduo geriamas, jis turi įtakos visų žmonių sveikatai, o jo prieinamumas sudaro galimybę pagerinti žemės ūkį – taigi iš esmės užtikrinti ir geresnę mitybą – ir pakeisti moterų gyvenimą, palengvinti jų darbo krūvį, visų pirma mergaičių, kurios taps laisvos ir galės siekti mokslo;

11. pabrėžia, kad norint pasiekti pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus reikia sukurti nacionalines sistemas, kuriose numatant ir paskirstant išteklius būtų atsižvelgta į taip vadinamas svarbiausias paslaugas, t. y. tas, kurios galėtų veiksmingai atliepti svarbiausius gyventojų poreikius;

12. šiuo požiūriu Komitetas norėtų dar kartą pabrėžti labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį organizuojant tokio pobūdžio paslaugas ir jas teikiant laikantis demokratinio ir veiksmingo valdymo principų, kuriais siekiama užtikrinti gyventojų gerovę;

13. mano, kad vietos lygis yra labai svarbus siekiant spręsti vieną didžiausių iššūkių, su kuriuo teks susidurti įgyvendinant TVT, būtent demografinių pokyčių: neatsižvelgus į vietos lygio vystymosi poreikius (visų pirma remiant smulkius kaimo ūkius), gyventojų pasitraukimas iš kaimo vietovių padidins skurdą didmiesčiuose, kurie taps nebevaldomi, ir paskatins migracijos srautus į kitas šalis;

14. todėl ragina Komisiją sprendžiant vystymosi klausimus laikytis į vietos lygmenį orientuoto požiūrio su valstybėmis partnerėmis rengiant regionų (keleto šalių) ir šalių strategijų dokumentus; šiuo klausimu primena būtinybę įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas sudarant ir įgyvendinant vystymosi programas. Norint įveikti globalizacijos iššūkius, reikia atsižvelgti į institucijas, kurios vietos lygmeniu atsako už demokratinį valdymą ir vietovių vystymąsi;

15. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendindamos atitinkamus veiksmus padeda plačiajai visuomenei geriau suvokti skurdo pasaulyje problemą krizės aplinkybėmis ir neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų vystymosi srityje. Šie solidarumą ir bendrumą skatinantys veiksmai galėtų tapti galimybe padėti imigrantų kilmės gyventojams iš naujo atrasti savo gimtųjų šalių kultūrą, prisidėti prie savo kilmės šalies institucijų stiprinimo ir pilietinių laisvių suklestėjimo;

Vystymosi finansavimas

Oficiali parama vystymuisi

16. palankiai vertina tai, kad ES (Komisija ir valstybės narės) yra dosniausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje (5): nors ES oficialios paramos vystymuisi rodikliai (apie 0,45 proc. BNP) vis dar yra mažesni nei užsibrėžti tarpiniai tikslai, ES gerokai pranoksta išsivysčiusių šalių vidurkį (0,31 proc. BNP 2010 m.);

17. nori atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės į savo skiriamą nacionalinę oficialią paramą vystymuisi jau įskaito lėšas, kurias jų vietos ir regionų valdžios institucijos skiria decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmams vykdyti, tačiau kitos – dėl vairių priežasčių – to nedaro;

18. todėl mano, kad nacionaliniu ir pasaulio lygiu būtina aiškiai nustatyti, kokią oficialios paramos vystymuisi dalį sudaro vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis;

19. mano, kad kiekybinis aiškumas padėtų stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų finansinį dalyvavimą kovojant su skurdu pasaulyje. Iš tiesų, nors vietos ir regionų valdžios institucijų veikla yra daug platesnė nei jų finansinis indėlis, kai kurios iš jų jau užsibrėžė tikslą skirti 0,7 proc. disponuojamų išteklių bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis veiksmams. Kai kurios iš jų taip pat taiko finansinius mechanizmus, sudarančius galimybę patenkinti tam tikrus konkrečius poreikius (pavyzdžiui, Prancūzija – vandens prieinamumo);

20. be to, būtų galima numatyti, kad visos 100 000 ES vietos ir regionų valdžios institucijų, laikydamosi atitinkamų nacionalinių teisės aktų nuostatų, nuspręstų savanoriškai skirti po 1 eurą nuo gyventojo vystymuisi paremti. Tiesiogiai decentralizuoto bendradarbiavimo veiklos nevykdančios vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų skirti lėšų vietos ir regionų valdžios institucijų paramos vystymuisi fondui, kaip šiuo metu daroma Ispanijoje. Netiesiogiai vystymąsi padedantys skatinanti veiksmai (pavyzdžiui, visuomenės informavimas apie skurdą pasaulyje) taip pat galėtų būti laikomi indėlio dalimi;

Besivystančių šalių mokesčių sistema

21. pritaria Europos Sąjungos institucijų siekiui dirbti su besivystančiomis šalimis, kad būtų nustatyta demokratinio valdymo principus bei praktiką atitinkanti mokesčių bazė siekiant kovoti su mokesčių rojais bei korupcija, ir remia veiksmus, kuriuos besivystančios šalys ketina šiuo tikslu įgyvendinti;

22. šiuo požiūriu nori atkreipti dėmesį į keturis aspektus:

—	paramą gaunančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijoms reikalingi ištekliai, kad jos galėtų vykdyti joms pavestus įsipareigojimus, o ne priklausytų tik nuo atsitiktinio finansavimo, kurį jos gauna skiriant oficialią paramą vystymuisi, visų pirma paramą biudžetui,

—	šių šalių atsakingiems darbuotojams taip pat būtina techninė pagalba, kurią, kaip ES teigia, ji yra pasirengusi suteikti nacionalinio lygio atstovams,

—	nieko nelaukdamos, ES vietos ir regionų valdžios institucijos jau ėmėsi spręsti šį svarbų klausimą ir numatė pagalbą organizuojant ir administruojant vietos mokesčių sistemą savo institucinės veiklos decentralizuoto bendradarbiavimo srityje,

—	parama iš Europos biudžeto (jei ji skiriama) vis dėlto galėtų būti tikslingiau orientuojama į paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

23. pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų kartu su pilietine visuomene atliekamą vaidmenį šviečiant visuomenę vystymosi klausimais ir supažindinant ją su skurdo pasaulyje problema: be iniciatyvų piliečiams rūpimais klausimais ir pasitikėjimo, kad lėšos panaudojamos tinkamai, bus dar sunkiau krizės sąlygomis įtikinti ES piliečius, kad finansinis solidarumas su kitais žemynais yra būtinas;

Instituciniai mechanizmai

ES politikos nuoseklumas

24. palankiai vertina ES iniciatyvas, kurių imtasi įgyvendinant Europos konsensuso dėl vystymosi principą, pagal kurį su vystymusi nesusijusios ES politikos sritys neturi trukdyti pastangoms, skirtoms Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti, ir primena, kad 2009 m. Taryba nusprendė iš dvylikos atitinkamų politikos sričių pastangas visų pirma sutelkti į penkias prioritetines sritis: prekybos ir finansų, klimato kaitos, apsirūpinimo maistu, migracijos ir saugumo;

25. todėl, atkreipdamas dėmesį tik į kai kuriuos aspektus, pabrėžia, kad po 2013 m. įgyvendinant bendros žemės ūkio politikos reformą reikės atsižvelgti į pasaulio apsirūpinimo maistu klausimą ir kad bus skatinama besivystančių šalių aukštos kvalifikacijos specialistų apykaitinė migracija, kad iš šių šalių nebūtų atimta galimybė įgyti jų vystymuisi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti labai svarbių profesinių įgūdžių, visų pirma sveikatos srityje. Be to, konkrečios teritorijos turėtų būti vystomos laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų;

Pagalbos veiksmingumas

26. 2009 m. balandžio mėn. priimtoje nuomonėje 312/08 fin Regionų komitetas yra atvirai pareiškęs, kad Paryžiaus deklaracija yra „pažangus žingsnis“ pagalbos suderinimo (2005 m.) srityje, ir išreiškė viltį, kad atvirai ir skaidriai konsultuojantis bus susitarta dėl įvairių bendradarbiavimo lygių koordinavimo. Norint suderinti įvairiais lygiais teikiamą pagalbą, reikia turėti atitinkamos informacijos, todėl Regionų komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija, ėmėsi rengti Internetinį decentralizuoto bendradarbiavimo atlasą, kuriame bus kaupiama išsamesnė nei iki šiol informacija apie tai, kur, kaip ir kokią veiklą vykdo konkrečios Europos vietos valdžios institucijos;

27. nori pabrėžti, kad Europos regionų ir vietos valdžios institucijų ir atitinkamų šalių partnerių institucijų užmegzti tarpusavio ryšiai sudaro galimybę siekti konkrečios pažangos įgyvendinant demokratinės atsakomybės principą ir derinant veiklą su šalių partnerių prioritetais ir ypatumais, kurie yra itin svarbūs Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų programoje. Šių principų įgyvendinimas neturėtų apsiriboti vien tik santykiais tarp valstybių narių;

28. pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijų lygiu įgyvendinami veiksmai neužmiršti Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus ataskaitoje dėl TVT įgyvendinimo iki 2015 m., kuri parengta 2010 m. vasario mėn. ir skirta 2010 m. rugsėjo mėn. įvyksiančiam susitikimui (6). Dokumente pabrėžiama šių institucijų veiklos svarba, kadangi ji grindžiama visuomenės veiklos sinergija ir dalyvavimu;

29. labai nori, kad rengdami bendrą ES poziciją, kurią birželio mėn. galiausiai patvirtins Europos Vadovų Taryba, politiniai vadovai neužmirštų, kad TVT įgyvendinimo tikslas – užtikrinti geresnį šimtų milijonų piliečių kasdienį gyvenimą, ir kad būtent vietos lygiu galima įvertinti didžiųjų tarptautinės pagalbos mechanizmų veiksmingumą;

30. todėl prašo, kad atliekant analizę ir priimant pasiūlymus, kuriuos ES patvirtins birželio mėn., o tarptautinė visuomenė – rugsėjo mėn., regionų lygiui būtų skiriamas ypatingas dėmesys. Nedideli šimto tūkstančių ES vietos ir regionų valdžios institucijų darbai gali „nuversti kalnus“. Ši valstybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų sąjunga – tai galimybė sustiprinti demokratines institucijas ir teisingai paskirstyti turtus, siekiant neutralizuoti didelio skurdo „parako statinę“ ir pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus atsižvelgiant į 2010 m. prisiimtus politinius ir humanistinius įsipareigojimus.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) 1 tikslas: perpus sumažinti skurstančių ir badaujančių skaičių; 2 tikslas: užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą; 3 tikslas: panaikinti lyčių nelygybę; 4 tikslas: sumažinti vaikų mirtingumą; 5 tikslas: pagerinti gimdyvių sveikatą; 6 tikslas: sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų ligų plitimą; 7 tikslas: užtikrinti aplinkos tvarumą; 8 tikslas: sukurti pasaulinę vystymosi partnerystę.

(2) Išskyrus dokumentą dėl mokesčių. Paradoksalu, tačiau šis dokumentas nėra skirtas RK.

(3) 2009 m. gruodžio mėn. Jungtinės miestų ir vietos vykdomosios valdžios institucijų organizacijos (L'association Cités et Gouvernements Locaux Unis,. CGLU) dokumente „UCLG Position Paper on Aid Effectiveness and Local Gouvernement“ apie tai pateikiama nemažai pavyzdžių.

(4) Nuomonės CdR 224/2005 fin, CdR 383/2006 fin, CdR 144/2008 fin ir 2009 m. balandžio mėn. priimta nuomonė CdR 312/2008.

(5) Dokumento SEC(2010) 420 galutinis priede pateikiami duomenys apie visų ES 27 valstybių narių teikiamą OVP ir šios paramos 2015 m. perspektyvas.

(6) Dokumentas JTO A/64/665.

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/22

Regionų komiteto nuomonė. Verslo registrų sąveika

(2010/C 267/06)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios aplinkybės

1. palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą paskelbti žaliąją knygą „Verslo registrų sąveika“;

2. taip pat palankiai vertina tai, kad Europos Komisija ragina visus žaliąja knyga „Verslo registrų sąveika“ suinteresuotuosius subjektus pateikti savo nuomonę šiuo klausimu;

3. primena, kad Regionų komitetas, atstovaudamas vietos ir regionų valdžios institucijų interesus, atliko labai svarbų vaidmenį savo nuomonėse pasiūlęs galimybių ir alternatyvų, kaip pagerinti bendrosios rinkos veikimą, padidinti skaidrumą, palengvinti keitimąsi informacija ir sumažinti administracinę naštą vietos ir regionų lygiu;

4. pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad verslo registrai (1) šiuo požiūriu labai svarbūs: juose registruojama, tikrinama ir saugoma informacija apie įmones, jų teisinę formą, buveinę, kapitalą ir teisinius atstovus ir pateikiama visuomenei;

5. pritaria Europos Komisijai, kad Direktyva dėl bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (2), Europos bendrovės (SE) (3) ir Europos kooperatinės bendrovės (SCE) (4) statutai aiškiai numato tarpvalstybinį verslo registrų tvarkytojų bendradarbiavimą;

6. laikosi nuomonės, kad verslo registrai, nors būtiniausius pagrindinių paslaugų standartus reguliuoja Europos teisės aktai, gali teikti papildomas paslaugas, kurios įvairiose šalyse skiriasi. Kartu įmonės vis dažniau plečiasi į kitas valstybes ir turi galimybę įsisteigti vienoje valstybėje narėje, o veiklą iš dalies arba visiškai vykdyti kitoje valstybėje narėje. Todėl išaugo tarpvalstybinės prieigos prie informacijos apie įmones poreikis;

7. pabrėžia, kad nors informaciją apie įmones lengva gauti jų registracijos šalyje, galimybė gauti tą informaciją iš kitos valstybės gali sumažėti dėl techninių, teisinių arba kalbinių ir kitų kliūčių;

8. pritaria nuomonei, kad vien esamo savanoriško verslo registrų tvarkytojų bendradarbiavimo nepakanka, todėl būtina geriau nei iki šiol užtikrinti veiksmingą registrų tvarkytojų bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygiu. Vykdant šį bendradarbiavimą ypač svarbu suteikti tarptautinę prieigą prie verslo registruose sukauptos informacijos ir užtikrinti tokios informacijos skaidrumą, teisinį tikrumą ir patikimumą;

9. pabrėžia, kad dabartinė finansų krizė dar kartą aiškiai parodo, kaip svarbu užtikrinti finansų rinkų skaidrumą. Kalbant apie finansų būklės gerinimo priemones, prieigos prie naujausios, oficialios ir patikimos informacijos apie įmones gerinimas visoje Europoje gali padėti atkurti pasitikėjimą rinkomis;

Pagrindinės nuostatos

10. pripažįsta verslo registrų svarbą užtikrinant veiksmingą tarpvalstybinį vidaus rinkos veikimą, kadangi jie visoms suinteresuotosioms šalims visose valstybėse narėse suteikia patikimą ir aktualią informaciją komerciniais tikslais, ir užtikrinant geresnę visų dalyvių teisinę apsaugą visose valstybėse narėse;

11. pripažįsta esminę įmonių judumo svarbą ekonomikos augimui ir ragina įdiegti visapusiškai integruotą sistemą, kuri visoje Europos Sąjungoje suteiktų vienodas galimybes gauti informaciją;

12. mano, kad galimybė gauti informaciją apie tarpvalstybinius susijungimus, buveinės perkėlimus arba filialų įkūrimą kitose valstybėse narėse yra kasdienė sklandaus vidaus rinkos veikimo būtinybė;

13. palankiai vertina savanoriškame projekte dalyvavusių valstybių narių pastangas kurti veiksmingą keitimosi informacija sistemą, tačiau prašo Europos Komisijos parengti pasiūlymą dėl Europos verslo registrų tvarkytojų bendradarbiavimo teisinės bazės siekiant dabartinę savanorišką sistemą pakeisti visapusiškai integruotu IRT grindžiamu registru;

14. primena MVĮ vaidmens svarbą Europos ekonomikai ir ragina valstybes nares priimti Europos privačiosios bendrovės (SPE) statutą, kuris kartu su veiksminga verslo registrų sąveikos sistema skatintų mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą vidaus rinkoje;

15. ragina sukurti sąveikų skaitmeninį Europos verslo registrą, pagrįsta plataus užmojo IT sprendimais;

16. siūlo persvarstyti svarbiausias įmonių direktyvas siekiant jų nuostatas pritaikyti prie dabartinių techninių galimybių, ypač naudojimosi IT sistemomis;

17. pritaria Komisijos nuomonei, kad bet kuriuo atveju kuriant sąveikų verslo registrą būtų naudinga pasinaudoti jau nuveikto darbo, susijusio su Europos verslo registru (EVR) ir projektu BRITE, rezultatus. Kalbant apie verslo registrų tinklo procedūrinio bendradarbiavimo reguliavimą (susijungimai, buveinės perkėlimas, filialai ir t.t.), reikia pritarti Europos Komisijai, kad lengviausia sistemą sukurti dabartinio projekto BRITE pagrindu;

Pasiūlymai

18. primena, kad pastarųjų 10 metų ETT praktika (visų pirma Centros (C-212/97), „Überseering“ (C-208/00), „Inspire Art“ (C-167/01) bylų) įmonėms suteikė galimybę vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu ir perkelti buveines;

19. pabrėžia, kad dažnai šia teise praktiškai pasinaudoti neįmanoma. Tačiau tai susiję ne tiek su nesama verslo registrų sąveika, kiek su tuo, kad valstybių narių įmonių teisės ir registrų teisės nuostatomis neskatinamas įmonės buveinės perkėlimas į užsienį ir kita tarpvalstybinio masto veikla ir kad Europos teisės aktuose nėra aiškiai reikalaujama numatyti tokias nuostatas;

20. pritaria nuomonei, kad vien verslo registrų sąveika šios problemos neišspręstų. Šiai problemai spręsti reikėtų sukurti pagrindines įmonių buveinės perkėlimo materialines bei procedūrines nuostatas, kuriomis be kita ko būtų reguliuojama ir verslo registrų sąveika;

21. viena didžiausių kliūčių, trukdanti atsirasti tikrai konkurencijai tarp valstybių ir regionų, yra tai, kad įmonės buveinės perkėlimas ES iš esmės beveik neįmanomas. Konkurencija skatintų įmones keltis ten, kur siūloma geriausia aplinka, tačiau šiuo metu perkelti įmonės buveinę labai sudėtinga;

22. pripažįsta, kad verslo registrų sąveika palengvintų verslininkams verslo tikslais gauti informacijos apie savo partnerių veiklą; bet kuriuo atveju tai vertinama palankiai. Susietų verslo registrų sistema sukurtų bendrą duomenų bazę su standartizuotais duomenimis, kurie padėtų pasiekti šį tikslą, jei būtų užtikrintas registrų informacijos teisingumas. Be to, reikėtų siekti standartizuoti registrų turinį;

23. pritaria nuomonei, kad neatrodo, jog žaliojoje knygoje siūlomi reguliavimo susitarimai būtų tinkama jungimo į tinklus priemonė. Kad iš kiekvieno valstybių narių verslo registro būtų galima gauti standartizuotus duomenis standartizuota forma, būsimos sistemos reguliavimas turėtų būti numatytas, pavyzdžiui, persvarstant bendrovių teisės direktyvą arba tai turėtų būti daroma kitu būdu;

24. norėtų pridurti, jog reikėtų dėti daug daugiau pastangų, kad kiekvienas asmuo internetu nemokamai arba už nedidelį mokestį galėtų gauti tiek tarpvalstybinio masto informaciją, kuri taptų prieinama įdiegus naująją sistemą, tiek ir informaciją apie nacionalinius įmonių registrus. Su tuo susijusios išlaidos ir taip bus padengtos mokant su atitinkamos informacijos rinkimu susijusius mokesčius valstybei – viešasis sektorius neturėtų prekiauti viešaisiais duomenimis. Kitaip prisidengiant būsima direktyva būtų sukuriama konkurencija jau egzistuojančioms įmonėms, teikiančioms konsultacines paslaugas;

25. pritaria nuomonei, kad būtų naudinga duomenis, gautus įgyvendinant Skaidrumo direktyvą, susieti su būsimu verslo registrų tinklu. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti atitinkamus teisės aktus priimant direktyvą arba galbūt net reglamentą;

26. atkreipia dėmesį, jog tai, kad nėra verslo registrų tinklo, iki šiol nebuvo didelė kliūtis vykdyti tarpvalstybinius sandorius, kuriems taikoma įmonių teisė. Pasitelkiant pažangius elektroninius sprendimus (pvz., naudojamas tarp Estijos, Portugalijos ir Suomijos) jau dabar galima vykdyti labai glaudų bendradarbiavimą, nes elektroniniu būdu galima naudotis verslo registrais užsienio šalyse ir dėl to nereikia vykti iš šalies;

27. pabrėžia, kad pasitaikančios tarpvalstybinių sandorių, kuriems taikoma įmonių teisė, vykdymo kliūtys yra dažniau susijusios su tuo, kad nėra visoje Europoje galiojančio elektroninio tapatybės dokumento, pavyzdžiui, Europos elektroninės tapatybės kortelės, kuri padėtų teisiškai įtvirtinti skaitmeninio parašo naudojimą ir jį abipusiai pripažinti. Siekiant verslo registrų sąveikos, tai būtų vienas svarbiausių uždavinių, kurį reikėtų taip pat skubiai spręsti;

28. galiausiai nurodo, kad visos iniciatyvos turi derėti su subsidiarumo, proporcingumo ir geresnės teisėkūros principais.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regiono komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) Šioje žaliojoje knygoje vartojamas terminas „verslo registras“ apima visus centrinius, komercinius ir įmonių registrus, kaip apibrėžta Pirmosios bendrovių teisės direktyvos (68/151/EEB) 3 straipsnyje.

(2) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1).

(3) 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).

(4) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/25

Regionų komiteto nuomonė. Miestų regeneravimo svarba Europos miestų plėtros ateičiai

(2010/C 267/07)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Miestų svarba vystymuisi ir perėjimas nuo miestų renovacijos prie regeneracijos

REGIONŲ KOMITETAS

1. RK mano, kad miestai ir miestų regionai (t. y. miestų aglomeracijos ir kaimyninės savivaldybės) yra vaizduotės bei kūrybingumo centrai, ir jie patys turi galimybių spręsti Europos Sąjungoje iškylančias ekonomines bei finansines problemas. Jie taip pat turi priemonių kovoti su socialine atskirtimi, nusikalstamumu ir skurdu. Tačiau RK mano, jog tai būtina pripažinti struktūrinėse programose, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams ir regeneracijai;

2. pripažįsta, kad miestai ir didmiesčiai (1) įgyja vis didesnę svarbą atskirų valdymo lygių ir jų visumos tvaraus vystimosi požiūriu. Miestai yra kultūros, verslo, švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, žinioms imlių paslaugų ir finansų sektoriaus centrai, regioninio ir tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo mazgai. Jie taip pat ženkliai prisideda integruojant įvairios kilmės gyventojų grupes;

3. pažymi, kad tam tikroms miestų teritorijoms pakenkė ekologinės, ekonominės ir socialinės problemos, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į daugelį sėkmingos Europos miestų regeneracijos pavyzdžių, kuriuos finansuoti padėjo ES;

4. pabrėžia, kad labai dažnai miestuose gyventojų koncentracija, kurią skatino neteisėtos statybos ir vidinė migracija, didėjo greičiau nei leido vietos valdžios institucijų galimybės ar jų planai. Socialinės problemos gilėjo, ištisos gyventojų grupės, nepaisant didelio jų profesinio ir visuomeninio potencialo, susidūrė su marginalizacijos problema. Išsivysčiusiame pasaulyje skurdūs rajonai yra neatsiejama miesto veido dalis ir vienas socialinę atskirtį bei didėjantį nesaugumą lemiančių veiksnių;

5. nurodo, kad struktūriniai pokyčiai ekonomikos sektoriuje, gamybos vienetų perkėlimas ir naujų technologijų naudojimas, ypač krovinių vežimo srityje, pavyzdžiui, skaidant krovinius labai sparčiai nusidėvėjo infrastruktūra ir pablogėjo dirvožemio būklė (uostai, geležinkelių stotys), sukelia rimtų padarinių tam tikrų rajonų ir ištisų miestų ekonominės ir socialinės veiklos pajėgumams ir kelia jiems visiškai naujų iššūkių;

6. pabrėžia, kad miestų regeneravimo politika turėtų padėti pagrindą tinkamam modeliui, kuriuo remiantis būtų įgyvendinami įvairūs veiksmai – nuo apleistų miesto zonų regeneravimo iki gyvenamųjų namų fondo modernizavimo. Naujasis tvaraus miesto modelis turėtų būti pagrįstas naujovišku kompleksiniu požiūriu į miestų regeneravimą, kurį įgyvendinant, vadovaujantis Leipcigo chartijos nuostatomis, būtų gvildenami aplinkos apsaugos, socialiniai ir ekonominiai aspektai. Šis modelis nepropaguoja nevaržomos miestų plėtros žaliųjų plotų sąskaita, o siekia kontroliuoti augimą, užkirsti kelią padrikai miestų plėtrai, modernizuoti gyvenamuosius namus ir socialinę struktūrą, gerinti miestų ekologinį efektyvumą, modernizuoti pramonės zonas ir skatinti tausesnius susisiekimo būdus, pagrindiniu atskaitos tašku pasirenkant teritorijų planavimą įvairiais lygiais (regionų, rajonų ar vietos) ir mišrios naudojimo paskirties plėtojimą;

7. primena, kad XX amžiaus pabaigoje neabejotinai reikėjo atkurti miestų vertę tikslingesnėmis, kompleksinėmis priemonėmis. Problemos buvo sudėtingos, todėl jas reikėjo spręsti atsižvelgiant į įvairius aspektus, o šiuo tikslu reikėjo parengti miestų regeneravimo programas, kurių siekiai, metodai ir priemonės itin dažnai būdavo kompleksiniai, apimantys platesnes geografines realijas ir masto ekonomijas. Komitetas mano, kad jokiu būdu negalima likimo valiai palikti skurdžių miesto rajonų, nes juose gyvena daug talentingų žmonių, negalinčių savęs realizuoti. Todėl čia prarandama daug išteklių, nes žmogiškasis ir fizinis kapitalas lieka nepanaudotas, nors jis galėtų būti produktyviai panaudotas ir taip prisidėtų prie visos ekonomikos augimo;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo miestų regeneracijos procese ir šio klausimo aktualumas RK

REGIONŲ KOMITETAS

8. pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti pagrindinę ir lemiamą funkciją rengiant, įgyvendinant, stebint, remiant ir vertinant kompleksinio miestų regeneravimo strategijas ir apskritai gerinant miestų aplinką. Europos miestų ir didmiesčių įvairovei reikia vietoje priimamų sprendimų, kurie iš esmės būtų įgyvendinami vietos lygiu. Miestų plėtros srityje įgyvendinus daugybę ES programų ir iniciatyvų buvo sukaupta daug vertingos patirties tiek Europos lygiu, tiek ir atskiruose miestuose. Komitetas mano, kad vietos valdžios institucijas reikėtų skatinti pasinaudoti visa šia Europos lygiu sukaupta patirtimi ir ypač Miestų acquis;

9. laikosi nuomonės, kad galimybių imtis miestų regeneravimo priemonių yra pakankamai, taip pat kad miestų regeneravimo strategijose privaloma atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių, kurie kelia sunkumų tam tikrose miestų zonose. Pastarųjų metų ekonomikos nuosmukis galėjo skaudžiau paveikti tam tikras miestų zonas, kurios dėl savo socialinės ir ekonominės struktūros lėčiau prisitaiko nei kiti miestų rajonai. Miestų regeneravimo programomis reikėtų siekti novatoriškais metodais užtikrinti, kad centrinių miesto zonų aglomeracijos poveikis būtų naudingas vietiniams gyventojams;

10. mano, kad tiek gyventojams, tiek verslui miestai ir su jais glaudžiai susiję priemiesčiai teikia didelių privalumų ne tik kaip ekonominės jėgainės ir mainų bei prekybos centrai, bet ir kaip priemonė atskiroms laisvėms, kūrybingumui, moksliniai tyrimams ir kompetencijos ugdymui skatinti. Kita vertus, miestai patiria problemų ir dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ir dėl demografinių rodiklių, tačiau dar dažniau – dėl netinkamų miestų plėtros modelių taikymo. Miestų regeneravimas ir tvarus vystymasis šiuo metu yra daugelio ES vietos ir regionų valdžios institucijų, – siekiančių tvarų vystymąsi suderinti su šiuolaikiška (ypač technologine) infrastruktūra verslui itin palankiomis sąlygomis ir švaria bei sveika aplinka, – darbotvarkės prioritetas;

11. mano, kad įvairūs geriausios praktikos pavyzdžiai jau sukurti, tačiau jie nepakankamai viešinami ar įgyvendinami. Todėl RK kartoja savo raginimą sukurti virtualų tinklą, skirtą gerai praktikai skleisti Europos miestuose ir regionuose. RK yra glaudžiai susijęs su tokiomis iniciatyvomis kaip Merų paktas ir Europos žaliosios sostinės apdovanojimas ir dalyvavo pagal Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją įgyvendinamoje veikloje, kurią vykdo ES valstybių narių miestų plėtros grupė (MPG). Be to, Regionų komitetas neseniai priėmė nuomones dėl susijusių klausimų, pavyzdžiui, apie tai, kaip regionai padeda siekti Europos klimato kaitos ir energetikos tikslų, dėl energijos efektyvumui skatinti reikalingų veiksmų ir dėl ES judumo mieste veiksmų plano;

ES veikla Europos miestų plėtros srityje

REGIONŲ KOMITETAS

12. mano, kad nepaisant to, jog urbanistikos politikos įgyvendinimas ES sutartyse nėra konkrečiai numatytas, nuo 1990 m. iki šių dienų miestų plėtros srityje pasiekta didelės pažangos tiek įgyvendinant programas, tiek ir kaupiant praktinę patirtį, susijusią su intervenciniais veiksmais mietuose. Per visą šį laikotarpį miestai buvo eksperimentinės laboratorijos po atviru dangumi, kurios pasiekė gerų rezultatų, nors joms ir stigo lėšų;

13. pabrėžia, kad ES gali atlikti svarbų vaidmenį remdama miestų regeneravimo strategijas. Vadovaujantis Miestų acquis, Komisiją reikėtų skatinti dėti daugiau pastangų, kad vietos lygmuo galėtų nuosekliai ir struktūruotai naudotis visa sukaupta patirtimi ir pagalbinėmis priemonėmis miestų plėtros srityje. Tai turėtų apimti visas ES politikos sritis, turinčias tiesioginio poveikio miestų plėtrai, ypatingą dėmesį skiriant sanglaudos, užimtumo, socialinių reikalų, aplinkos, plačiajuosčio ryšio ir transporto politikai;

14. teigiamai vertina neseniai atnaujintą vadovą „Miestų aspektai Bendrijos politikoje 2007–2013 m.“, kurį išleido Europos Komisijos tarpžinybinė urbanistikos grupė, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atnaujinti ir įforminti Europos miestų darbotvarkę, pridėtą prie naujosios bendrosios veiksmų programos ar veiksmų plano, skirto miestų plėtrai, kurios vienas didžiausių prioritetų – kompleksinis miestų regeneravimas, tačiau tuo pat metu atsižvelgti į skirtingas sąlygas, kuriomis tai reikės įgyvendinti;

15. remia visas pagal sanglaudos politiką įgyvendinamas iniciatyvas, kurios prisideda prie darnaus miestų vystymosi ir ypač kompleksinio jų regeneravimo, būtent Struktūrinių fondų skyrimą urbanistinei veiklai, Miestų auditą, Miestų atlasą, programą URBACT ir iniciatyvą JESSICA. Tačiau Komitetas prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti Bendrijos iniciatyvos URBAN priskyrimo ERPF veiksmų programoms rezultatus ir atlikti specialų šių rezultatų laikotarpio vidurio įvertinimą. Atsižvelgiant į šį įvertinimą, gali būti prieita prie išvados, jog kitame programavimo laikotarpyje būtina sustiprinti specialų miestų regeneravimo iniciatyvų, finansuojamų Struktūrinių fondų lėšomis, pobūdį, taip pat geriau suderinti jas su kitomis Europos miestų darbotvarkei priklausančiomis politikos sritimis;

16. teigiamai vertina naują požiūrį į miestų regeneravimo iniciatyvų finansavimą, kaip daroma pagal programą JESSICA, ypač todėl, kad finansavimas aiškiai susiejamas su reikalavimu parengti kompleksinius miestų plėtros planus, tačiau norėtų pabrėžti, kad subsidijos taip pat yra naudinga ir reikalinga priemonė rinkos ydoms šalinti miestų plėtros požiūriu. Be to, Komitetas turi abejonių dėl programos JESSICA žinomumo, vietos ir regionų valdžios institucijų informuotumo lygio ir valstybių narių lygiu patiriamų įgyvendinimo problemų;

17. mano, kad reikėtų pritarti struktūrinių fondų reglamento pakeitimams dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti. Vis dėlto būtina plačiau propaguoti paramą būsto darbams finansuoti, kaip išdėstyta paskutiniajame ERPF reglamento pakeitime dėl socialiai atskirtų bendruomenių būsto darbų tinkamumo finansuoti, ir šias išlaidas ryžtingai įtraukti į kompleksinio miestų regeneravimo programas. Todėl Komitetas norėtų pasiūlyti, kad parama būsto darbams itin skurdžiose vietovėse būtų finansuojama ir Struktūrinių fondų lėšomis. Kokybiškas būstas – esminė išankstinė sąlyga miestų regeneravimo programų sėkmei užtikrinti. Finansinė parama turėtų būti skiriama tik pagal kompleksines programas ir griežtas sąlygas siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudinga skurstantiems vietos gyventojams, o ne prisidėtų prie atskirų miestų rajonų socialinės gyventojų kaitos;

Tvarus miestų regeneravimas

REGIONŲ KOMITETAS

18. nurodo, kad ES miestai raginami prisidėti prie Sąjungos dedamų pastangų finansų ir ekonomikos krizei įveikti, taip pat savo veikla padėti gilinti Europos integraciją. Trys aspektai, kuriuos ES pirmininkaujanti Ispanija nurodė kaip debatų dėl miestų regeneracijos svarbos miestų plėtrai pagrindą, yra tvaraus vystymosi ramsčiai. Įgyvendinant miestų regeneravimo programas reikėtų jas papildyti tinkamais teminiais prioritetais, kad šis klausimas būtų priderintas prie šiandieninių socialinių ir ekonominių sąlygų. Tiksliau kalbant, Komitetas mano, kad vieni svarbiausių darbotvarkės klausimų turėtų būti miestų valdymas bei vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, miestų regeneravimo finansavimas, informacinių technologijų nauda miestų regeneravimui, vietos savivaldos organizacinės struktūros ir veiklos metodų svarba įgyvendinant miestų regeneravimo programas, inovacijų vaidmuo miestų regeneravimo srityje ir, galiausiai, miestų regeneravimo nauda išorės santykių plėtojimui ir miestų internacionalizavimui. Taip pat pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant miestų regeneravimą, pradedant teritorijų planavimu ir baigiant miestų planų sudarymu ir jų įgyvendinimu ir pabrėžia, kad svarbiau miestus regeneruoti nei vykdyti naujus urbanistinius projektus ir tobulinti esamas miestų vietoves nei plėsti miestus;

Miestų regeneravimo ekonominiai aspektai. Nauda pažangiajam augimui

REGIONŲ KOMITETAS

19. pabrėžia, kad pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai, ypač tie, kuriuos sukėlė ekonomikos internacionalizacija, galėjo skaudžiau paveikti miestų senamiesčius arba centrinius miestų rajonus, kurie dėl savo socialinės ir ekonominės struktūros lėčiau prisitaiko nei kiti miestų rajonai. Šiuo požiūriu sanglaudos politikos priemonės yra pagrįstos samprata, kad erdviniu požiūriu nesubalansuota plėtra ne tik daro žalą socialinei sanglaudai, bet ir apriboja potencialų ekonomikos augimą. Šis teiginys, kuris, pavyzdžiui, neseniai buvo pabrėžtas F. Barca ataskaitoje, yra dar akivaizdesnis vietos lygmeniu;

20. pabrėžia, kad reikia stimuliuoti novatorišką ūkinę veiklą sudarant tinkamas sąlygas ir teikiant paskatas, kuriant modernią infrastruktūrą ir ugdant išsilavinusį bei visą gyvenimą besimokantį žmogiškąjį kapitalą;

21. laikosi nuomonės, kad ir materialaus, ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga regeneruojant miestų centrus – užtikrinant kuo didesnę istorinio ir architektūrinio paveldo apsaugą – suteikia pridėtinės vertės miestų įvaizdžiui, prestižui ir patrauklumui bei skatina kultūrų įvairovę, kuri ekonominiu požiūriu atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant žinių ekonomiką ir užtikrinant pramonės augimą, taip pat skatina vystymąsi vietos lygiu, nes suteikiama parama specializuotam, dažnai itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančiam vietiniam užimtumui;

22. nurodo, kad patys miestų regeneravimo projektai kaip procesai ir jų rezultatai turėtų padėti kaupti patirtį ir kurti naujoves, jas įsisavinti bei skleisti;

23. pabrėžia, kad miestų regeneravimo strategijose privaloma atsižvelgti į daugybę įvairių veiksnių, dėl kurių tam tikrose miestų zonose ekonomika merdi. Keletas akivaizdžiausių jų – pastatų funkcinis nusidėvėjimas, pasenusi infrastruktūra ir prieigos problemos. Daug įmonių išsikelia iš miestų norėdamos sumažinti veiklos sąnaudas ir disponuoti didesnėmis patalpomis, kaip ir daugelis darbuotojų, kurie seka paskui savo įmones ieškodami geresnių gyvenimo sąlygų (socialinių paslaugų ir susisiekimo požiūriu) ir mažesnių pragyvenimo išlaidų (mažesnės nuomos ir geresnių nekilnojamo turto kainų). Kad patenkintume įmonių, ketinančių įsikurti regeneruotose zonose, reikalavimus, miestų atnaujinimo programomis reikėtų įgyvendinti novatoriškus laisvos erdvės panaudojimo būdus ir pagerinti municipalinių paslaugų teikimo sąlygas, kad centrinių miesto zonų aglomeracijos poveikis taptų jiems naudingas;

24. primena, kad dauguma Europos miestų patiria judumo mieste, visų pirma transporto spūsčių, problemų, ir jų išspręsti neįmanoma vien tik pagerinus infrastruktūrą ar skyrus daugiau lėšų viešojo transporto įmonėms. Judumas mieste didina gyventojams ir verslui siūlomas galimybes, o jos kaip tokios yra ekonominio konkurencingumo bei socialinės sanglaudos veiksnys. Komitetas pabrėžia, kad galimybė naudotis efektyviu ir įperkamu viešuoju transportu turėtų būti suteikta visiems piliečiams, kadangi jam tenka esminis vaidmuo mažinant skurdžių rajonų izoliaciją. Komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į aplinkai miestuose daromą žalą, aplinkai nekenkiančio miesto transporto skatinimo priemonės (mažai teršalų išmetančių arba jų visai neišmetančių transporto priemonių mokslinių tyrimų arba parodomosios veiklos projektai, kitų transporto rūšių ir būdų, pavyzdžiui, važiavimo vienu automobiliu, dviračių naudojimo mieste, skatinimo veikla) turėtų užimti svarbesnę vietą. Komitetas taip pat dar kartą pabrėžia, kad pritaria tvaraus judumo mieste planų – bent jau didžiuosiuose miestuose – rengimui ir rekomenduoja ES lygiu taikyti skatinimo priemones, pavyzdžiui, miesto transporto projektų finansavimą susieti su tvaraus judumo mieste planų rengimu bei privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo judumo srityje susitarimų sudarymu;

25. pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų verslumui vietos lygiu ugdyti ir šiuo tikslu įgyvendinti tikslinėms gyventojų grupėms skirtas iniciatyvas, kurti specializuotas paramos verslui įstaigas ir organizuoti atitinkamus renginius, šioje srityje pripažįsta, kad parama verslininkėms gali būti labai naudinga padedant ekonomikai pažangiai augti;

Miestų regeneravimo ekologiniai aspektai. Nauda tvariam augimui

REGIONŲ KOMITETAS

26. nurodo, kad miestų regeneravimo ekologiniai aspektai turėtų prioritetine tvarka apimti tris pagrindinius klausimus: klimato kaitą, žmogaus veiklos sukeltos gamtos išteklių taršos mažinimą bei apskritai šių išteklių tausų naudojimą ir, galiausiai, natūralių buveinių apsaugą;

27. yra įsitikinęs, kad nepaisant to, kad Europa jau dabar yra labai urbanizuota, prognozuojama, kad tam tikrose vietovėse miestų teritorijų plėtros tendencijos išliks, ypač pačiose dinamiškiausiose didėlėse ir vidutinio dydžio aglomeracijose. Besiplečiantys miestai potencialiai gali sunaikinti tam tikrus išteklius ir pabloginti dirvožemio ir vandens kokybę. Todėl Komitetas pabrėžia, kad kompleksinės miestų regeneravimo programos turi galimybių sustabdyti šią tendenciją arba net ją nukreipti priešinga linkme užkertant kelią nevaržomai miestų plėtrai ir regeneruojant miestų aplinką;

28. kita vertus pabrėžia, kad šiame amžiuje dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato kaita bus spartesnė, o jūros lygis kils greičiau. Tai didėjantis iššūkis pajūrio miestų zonoms, kurios turės patirti itin daug išlaidų, nes, be kita ko, pakrantės įtvirtinimų ir apsauginių užtvarų nuo potvynių priemonių įgyvendinimui reikia nemažai lėšų. Dėl šios priežasties taip pat labai svarbi valstybių narių MPG veikla, kuria siekiama sukurti Europos tvariųjų miestų orientacinį pagrindą, į kurį be įprastų ekologinių problemų, kylančių miestų zonose, taip pat siekiama įtraukti klimato kaitos aspektus ir jos švelninimo bei prisiderinimo prie jos padarinių problemas;

29. prioritetiniu klausimu laiko žmogaus veiklos sukeltos gamtos išteklių taršos mažinimą, nes tai itin opi miestų regeneravimo problema, ypatingą dėmesį skiriant taršos prevencijos veiksmams. Komitetas taip pat primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu įvertinti ir apriboti natūraliai gamtinei aplinkai kenkiančių medžiagų naudojimą viso jų gyvavimo ciklo laikotarpiu (gamyba, naudojimas, šalinimas);

30. pabrėžia, kad pastatų renovavimas siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą yra viena iš ekonomiškai veiksmingiausių priemonių Kioto įsipareigojimams dėl klimato kaitos įvykdyti, nes apskaičiuota, kad pastatų išmetamą CO2 kiekį ir su energija susijusias sąnaudas būtų galima sumažinti 42 proc.;

31. nurodo, kad miestai išmeta 70 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl Leipcigo chartija ragina miestus mažinti savo anglies pėdsaką, taupyti išteklius ir saugoti biologinę įvairovę, taupyti energiją ir skatinti visų pagrindinių viešųjų paslaugų prieinamumą. Šiuo tikslu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant imtis priemonių energijos vartojimui miestuose apriboti, visų pirma užtikrinti tinkamą energetikos valdymą ir, antra, energijos gamybai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Panašias priemones reikia įgyvendinti ir būsto srityje, kur turi būti padidintas pastatų energijos vartojimo efektyvumas;

32. pritaria Merų paktui, prie kurio prisijungė daugiau kaip 3 000 Europos miestų, pasiryžusių viršyti tris „20 proc. tikslus“, kitaip sakant, ES būtiniausią teisėtą reikalavimą, kuris turi būti patenkintas iki 2020 m. Šią iniciatyvą, kaip ir Europos žaliosios sostinės apdovanojimą, pradėjo Europos Komisija, o Regionų komitetas tam pritarė bei parėmė bei siekia į paktą įtraukti ir regionų lygmenį;

33. pripažįsta, kad miestų regeneravimo programose svarbi vieta tenka žaliosioms zonoms ir vandens telkiniams. Žaliosios zonos ir vandens telkiniai labai padeda gerinti miestų aplinką, nes jie „vėsina“ miestą, grynina orą, mažina taršą ir triukšmą. Be to, žaliosios rekreacinės zonos gerina gyvenimo mieste sąlygas ir taip didina socialinę sanglaudą. Žalieji miestai – tai tikslas, kurio turėtų siekti visi;

34. atkreipia dėmesį į pasaulio mastu nuolat didėjantį vandens išteklių stygių ir ragina miestų regeneravimo programose aktyviai siekti užtikrinti vandens, ypač geriamojo vandens, išteklių apsaugą, tinkamą jų valdymą ir alternatyvius jų naudojimo būdus. Miestų vandens pėdsaką būtina mažinti;

35. mano, kad architektūrinės aplinkos estetinė vertė yra esminis veiksnys, leidžiantis miestui sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu, būti patraukliu ir užtikrinti savo gyventojams kokybiškas gyvenimo sąlygas, ir rekomenduoja imtis veiksmų, apimančių architektūrinį ir meninį aspektus;

36. pripažįsta natūralių buveinių, supančių miestus ar esančių netoli jų, vertę ir mano, kad labai svarbu jas apsaugoti ir tvarkyti, nes tai, kartu su piliečių sąmoningumo ugdymu ir informavimu aplinkos klausimais, yra svarbus miestų regeneravimo matas;

37. atkreipia dėmesį į stiprius miestų ryšius su juos supančiais regionais, ypač dinamiškais priemiesčiais, ir nurodo, kad tokius ryšius reikia valdyti;

Miestų regeneravimo socialiniai aspektai. Nauda kompleksiniam augimui

REGIONŲ KOMITETAS

38. mano, kad socialiniai ir demografiniai pokyčiai daugelyje miestų privertė gyventojus keltis iš savo būsto senesniuose miestų rajonuose į naujus, toliau nuo centro esančius gyvenamųjų namų kvartalus, priemiesčių rajonus ar paprasčiausiai netoli didelių aglomeracijų įkurtas naujas gyvenvietes. Tokio judėjimo priežastys – pigesnis ir patrauklesnis būstas, geresnė gyvenimo kokybė ir įvairesnės paslaugos. Pastaraisiais dešimtmečiais miestus paliko didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys, kurie, sėkmingai įgyvendinus kai kurias miestų regeneravimo programas, gana vangiai pradeda grįžti atgal. Todėl Komitetas pabrėžia, kad vietovėse, kurios susiduria su miestų nykimo problema, reikėtų imtis veiksmų, kad miestas vėl taptų patrauklia vieta gyventi, galinčia patenkinti kiekvieno žmogaus lūkesčius, nepaisant jo pajamų lygio;

39. pabrėžia, kad būstas nuolat buvo ir šiandien tebėra vienas svarbiausių klausimų miestų regeneracijos srityje, kurios vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas skurdžiausiems gyventojams;

40. mano, kad socialinės nelygybės didėjimas yra didelis iššūkis daugumoje miestų. Miesto rajonų nelygybė yra socialinių ir teritorinių „getų“, kurie kartais susidaro dėl netinkamos būsto politikos ir paslaugų teikimo, apsiribojančio turtingais rajonais ir nepasiekiančio skurdžių miesto kvartalų, padarinys. Šiuo požiūriu Lisabonos sutartyje numatytas naujasis teritorinės sanglaudos tikslas turėtų paskatinti visus valdymo lygmenis atsižvelgti į šiuos skirtumus visose miesto sektorių politikos srityse, vadovaujantis kompleksinėmis miestų regeneravimo strategijomis. Todėl Komitetas pabrėžia, kad tvarus miestas privalo būti grindžiamas miesto solidarumu, stiprinti miesto rajonų, socialinių ir profesinių kategorijų, lyčių bei skirtingos kilmės žmonių socialine sanglauda ir taip aktyviai kovoti su atskirtimi ir diskriminacija. Miesto solidarumas privalo atspindėti aukštus mūsų siekius sukurti įtraukią ir labiau susitelkusią Europos visuomenę;

41. mano, kad reikia dėti specialias pastangas imigrantams veiksmingiau integruoti į miesto gyvenimą, nes taip galima išspręsti susijusias problemas;

Miestų regeneravimo partnerystės

REGIONŲ KOMITETAS

42. pabrėžia, kad miestų regeneravimo programose visada privalo dalyvauti visuomenė, privatusis sektorius ir pelno nesiekiančios organizacijos, o šiose partnerystėse pagrindinė vieta turi būti skirta vietos bendruomenėms. Nepaisant to, kad miestų regeneravimas visada yra nuolatinis nesibaigiantis procesas, neįmanoma taikyti „vieno visiems tinkančio“ sprendimo, todėl įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas padės pasimokyti iš kitų sėkmės ir neleis kartoti klaidų. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos suburdamos draugėn skirtingus ekonominius ir socialinius veikėjus ir plėtodamos tikslingus veiksmus. Teritorijų ir miestų planavimo dokumentai gali būti visų valdžios institucijų susitikimo ir politikos suderinimo forumu;

Teminiai prioritetai

REGIONŲ KOMITETAS

43. mano, kad perėjimas nuo miestų renovacijos, kuria pagrindinis dėmesys skiriamas tiek natūraliai, tiek žmogaus sukurtai aplinkai, prie miestų regeneravimo programų kitu programavimo laikotarpiu turėtų būti vykdomas išplečiant veiksmų sritis, t. y. nustatant teminius prioritetus; turėtų būti siekiama, kad Europos ateities miestai atitiktų jų gyventojų lūkesčius, juose turi būti sukurta infrastruktūra ir aplinka, leidžianti maksimaliai pasinaudoti darbuotojų žiniomis ir profesiniais įgūdžiais, sudarytos tvarios ir patrauklios gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygos, atvertos visiems vienodos galimybės, kiek įmanoma taupiau ir atsakingiau naudojami gamtiniai ištekliai siekiant tai suderinti su konkurencinga ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika;

Miestų regeneravimo strategijų valdymas

REGIONŲ KOMITETAS

44. pabrėžia, kad miestų regeneravimas turi būti laikomas nuolatiniu kompleksišku procesu, pagrįstu ilgalaike tvarios miestų plėtros vizija. Miestų regeneravimo programas būtina gerai valdyti nuo pat parengiamųjų tyrimų etapo. Naudojantis gerai parengtais ir palyginamais rodikliais reikia iš patikimų šaltinių surinkti patikimus duomenis apie paveiktų vietovių ekonomiką, socialinę struktūrą ir aplinką. Šioje srityje itin naudinga Europos Komisijos miestų audito veikla ir nuolat tęsiamas darbas kuriant Europos tvariųjų miestų orientacinį pagrindą;

45. nurodo, kad urbanistikos politiką reikia formuoti taikant naujus metodus, pagal kuriuos ši politika būtų kuriama vietos ir regionų lygiu remiant nacionaliniam ir Europos lygmenims, ir mano, kad vietos valdžios institucijos turi imtis vadovaujančio vaidmens formuojant sanglaudos, integracijos ir bendradarbiavimo politiką ir taip užtikrinti gamtos išteklių apsaugą ir savo vietovių ekologišką vystymąsi, taip pat puoselėti ir stiprinti daugybės kultūrinės įvairovės formų dialogą. Kad valstybės politika būtų kuo veiksmingesnė, daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų jau taiko naujus miestų valdymo metodus, pagal kuriuos miestų regeneravimo programos įgyvendinamos kuo žemesniu lygiu. Kompleksinėje urbanistikos politikoje partnerių teisėmis dalyvauja ne tik valdžios institucijos, bet ir paveiktų vietovių gyventojai per įvairias dalyvaujamąsias programas. Kai kuriose šalyse tai vykdoma pasirašant susitarimus ar paktus. Komitetas mano, kad aktyvesnis visuomenės dalyvavimas ir miestų bendruomenėms suteiktas vaidmuo gali padėti susiformuoti socialiniam kapitalui, kuris reikalingas urbanistikos politikos sėkmei užtikrinti;

46. mano, kad miestų regeneravimo programos turi užtikrinti, kad būtų kuo geriau pasinaudota visomis žiniasklaidos priemonėmis (tiek spauda, tiek elektroninėmis), padedančiomis ugdyti sąmoningumą ir suteikiančiomis informacijos bei kuriomis būtų populiarinamos programos ir dalyvavimo jose metodai (vietos lygmens referendumai, asamblėjos, elektroninė demokratija ir pan.). Miestų regeneravimo programos turi būti įtrauktos į švietimo apie miestų vystymąsi procesą ir padėti supažindinti piliečius su miestų problemomis ir jiems atsiveriančiomis galimybėmis;

47. pripažįsta, kad vadovaujantis subsidiarumo principu miestų regeneracijos ir vystymosi klausimai veiksmingiau sprendžiami vietos lygiu. Vis dėlto Komitetas mano, kad ES parama miestų vystymosi srityje gali būti labai naudinga, kai iškyla būtinybė ES lygiu padėti nustatyti būdus, kaip spręsti miestų problemas, darančias poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei ES sanglaudai. Todėl Komitetas laikosi nuomonės, kad miestų regeneracijos ir vystymosi politika turėtų remtis Europos miestų acquis, kuriam priklauso šiuo metu galiojantys teisės aktai, politikos iniciatyvos ir miestų patirties ir geriausios praktikos mainų mechanizmai. Komitetas primena, kad šioje srityje kuriama politika taip pat neturėtų pažeisti proporcingumo principo ir privalo atsižvelgti į platesnio masto teritorines sąlygas;

48. pažymi, kad ES finansavimas gali būti itin naudingas skatinant vietos valdžios institucijas bendradarbiauti funkciniame urbanistiniame regione. Tai reiškia, kad visame regione gali būti prisiimta bendra atsakomybė už visuomenės grupes ir miesto rajonus, kuriems gresia atskirtis. Funkciniams urbanistiniams regionams gali būti suteikta galimybė pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis, su sąlyga, kad vietos valdžios institucijos veiksmingai tarpusavyje bendradarbiaus skirstydamos savo išteklius;

Miestų regeneracijos finansavimas

REGIONŲ KOMITETAS

49. pabrėžia, kad vystymosi programomis siekiama ne kurti ateitį, o veikiau patenkinti kai kuriuos poreikius. Finansinių išteklių skyrimas miestų regeneravimo programoms yra esminis klausimo aspektas, kadangi tai lemia programų naudingumą ir veiksmingumą. Visų pirma reikėtų svarstyti šiuos klausimus: nacionalinių ir vietos išteklių derinimas, ar programų finansavimas turėtų būti sisteminis, ar kiekvienos programos finansavimas turėtų būti svarstomas atskirai, valstybės lėšų ir privačiojo kapitalo apjungimas, vietiniai mokesčiai, kreditai, įvairių renovacijos darbų naudos įvertinimas, susijusių išlaidų paskirstymas įvairiems finansavimo naudotojams ir gavėjams, išteklių šaltiniai ir strateginė valstybės subsidijų vertė ir reikšmė. Visų pirma reikėtų konkrečiau aptarti miestų regeneracijos programų finansavimo ir įgyvendinimo mechanizmus. Galima numatyti, kad bus pasinaudota tokiais finansavimo mechanizmais, kaip miestų plėtros fondas arba Jeremie, Jaspers ir Jessica („Trys J“) iniciatyvomis, tačiau dar neatlikta išsamesnė jų analizė ir nežinomi konkretūs tokių veiksmų rezultatai;

50. mano, kad dar nebuvo tinkamai įvertinta savanoriško darbo mauda miestų regeneravimo programoms. Galiausiai, ir turėdamas omenyje būsimas intervencines priemones, atkreipia dėmesį į tai, kad būtina gerai ištirti verslumo sąvokos plėtojimą ir įtvirtinimą vietos savivaldos institucijose ir miestų regeneravimo programose;

Telematinių technologijų nauda miestų regeneracijai

REGIONŲ KOMITETAS

51. pritaria visuotinai pripažįstamam teiginiui, kad komunikacijos ir informacijos technologijų revoliucija labai paveikė Europos miestų struktūrą, veikimą ir sandarą. Todėl reikėtų ypač siekti, kad į miestų regeneravimo programas būtų įtrauktos priemonės, kurių tikslas skatinti vystyti aukščiausios kategorijos informacinių ir komunikacijos technologijų infrastruktūrą, kurti taikomąsias programas ir turinį, galinčius pagerinti piliečių gyvenimo sąlygas, viešųjų paslaugų teikimą ir privataus sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę bei paskatintų šiomis priemonėmis naudotis;

52. mano, kad su naujomis technologijomis atsiveria ne tik jų panaudojimo galimybės, bet ir didėja įvairaus pobūdžio grėsmė. Programinės įrangos ir duomenų perdavimo saugumas, asmens duomenų apsauga, pagarba piliečių asmeniniam gyvenimui ir privatumui – tai esminiai ir atidaus požiūrio reikalaujantys klausimai. Tačiau informacinių technologijų naudojimas saugumo miestuose tikslais skatina labai abejoti demokratiniais visuomenės veikimo principais. Į miestų regeneracijos darbotvarkę reikėtų įtraukti diskusijas šia tema ir pasiūlyti su tuo susijusių problemų sprendimus;

53. pažymi, kad laidinio ir belaidžio ryšio infrastruktūra, pažangiausių telematikos priemonių naudojimas sukuria virtualią aplinką (virtuali miesto aplinka, skaitmeninis miestas, skvarbusis miestas ir kt.), kuri savo ruožtu atveria piliečiams sąveikos ir duomenų perdavimo erdvę. Skaitmeninis miestas – tai paraleliai egzistuojantis pasaulis, kuriam taip pat turi būti skiriamas dėmesys miestų regeneravimo darbotvarkėje;

Naujovių ir mokymo reikšmė miestų regeneracijos procese

REGIONŲ KOMITETAS

54. laikosi nuomonės, kad naujovių skatinimas padės siekti geresnių rezultatų ir prisidės prie miestų ekonomikos tvarumo. Miestų regeneravimo programomis jau dabar turi būti siekiama kurti aplinką, infrastruktūrą ir priemones, galinčias pritraukti naujoves;

55. taip pat mano, kad vienas miestų regeneracijos strateginių prioritetų – siekti, kad mokymo įstaigos aktyviai dalyvautų miestų ekonominiame gyvenime;

56. įsitikinęs, kad miestų regeneravimo programos taip pat gali padėti sustiprinti mokymo įstaigų, įmonių, mokslo atstovų ir naujovių kūrėjų ryšius ir skatinti kurti naujas inovacijoms atviras įmones;

Vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos organizavimo ir veiklos reikšmė rengiant ir įgyvendinant miestų regeneravimo programas

REGIONŲ KOMITETAS

57. mano, kad tam, kad būtų nustatyta, ar būtina įgyvendinti miestų regeneravimo programą, ją planuoti, stebėti jos įgyvendinimą, prireikus persvarstyti ir atlikti galutinį vertinimą, turi būti valdymo struktūra, turinti būtiniausius administracinius ir valdymo pajėgumus, kurie turi būti užtikrinti visose vietos ir regionų valdžios institucijose. Tai būtina prielaida, todėl vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumų stiprinimas turi būti įtrauktas į miestų regeneravimo programas. Galima paminėti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, plėtoti informacinių sistemų arba geografinių informacinių sistemų (GIS), kurios leistų geriau organizuoti ir pagerinti sprendimų priėmimo procesą, valdymą, taip pat pradėti vykdyti sertifikavimo procedūras (ISO, EMAS ir kt.), kurios leistų užtikrinti aukštesnę piliečiams teikiamų paslaugų kokybę. Miestų regeneravimo programos turėtų būti pagrįstos veiksmais, kurie leistų užtikrinti, kad vietos valdžios institucijų vykdoma veikla visų pirma bus naudinga piliečiams. Vietos ir regionų valdžios institucijų uždavinys – gerinti savo veiklos organizavimą, kadangi tai yra ir būtina miestų regeneravimo programų įgyvendinimo prielaida, todėl šis klausimas taip pat turi būti svarstomas;

Miestų regeneracija. Išorės santykių vystymas

REGIONŲ KOMITETAS

58. pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama skatinti miestų galimybes ir jomis pasinaudoti (miestų rinkodara) bei stiprinti miestų identitetą (kurti miesto prekės ženklą), neatsiejami nuo vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos. Tarptautiniu požiūriu, miestai vis labiau konkuruoja tarpusavyje siekdami pritraukti kapitalą, investicijas ir kvalifikuotą darbo jėgą. Miestai vis labiau plečia savo vystymosi planus, kad galėtų pagrįstai reikalauti išteklių ir priemonių, leisiančių siekti savo gyventojų gerovės. Sporto, komercinių ir kultūros renginių organizavimas – tai tik viena iš daugelio sričių, kuriose pasireiškia miestų tarpusavio konkurencija;

59. vis dėlto atkreipia dėmesį, kad miestai ne tik konkuruoja, bet ir bendradarbiauja. ES miestai jungiasi į teminius arba geografinius tinklus; tinklų kūrimas ypač sustiprėjo pradėjus įgyvendinti miestams skirtas iniciatyvas: Urbact, Interact, miestų giminiavimosi projektus ir pan. Ypač naudinga priemonė – gerosios praktikos mainai. Miestų regeneravimo programose turėtų būti numatyti konkretūs Europos miestų tarptautiniam aspektui plėtoti skirti veiksmai;

II. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

60. laikosi nuomonės, kad ES nustatydama strateginius kito programavimo laikotarpio (2014–2020 m.) prioritetus, turėtų pripažinti strateginę miestų regeneravimo svarbą ir stiprinti miestų aspektą visose savo politikos srityje, kad miestai vėl taptų tyrimų centrais, tačiau šį kartą būtina kur kas intensyvesnė darbotvarkė, kuri padėtų Europai įveikti ekonomikos ir finansų krizę;

61. siūlo pradėti iniciatyvą „Miestų regeneracija. Programa pažangiems, tvariems ir įtraukiems miestams“. ES miestai galėtų būti pagrindinė septynių pavyzdinių iniciatyvų, kurias Komisija pristatė komunikate „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (2)“, įgyvendinimo vieta;

62. mano, kad jau dabar reikia priimti atitinkamą sprendimą. Svarstant kito programavimo laikotarpio biudžetą ir jo reformą dabartiniu programavimo laikotarpiu būtina aiškiai numatyti lėšas miestų regeneracijai.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) Visame nuomonės tekste reikia nagrinėti miestų regionus (t. y. miestų aglomeracijas ir kaimynines savivaldybes).

(2) COM(2010) 2020 galutinis.

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/33

Regionų komiteto nuomonė. ES ir tarptautinė biologinės įvairovės politika po 2010 m.

(2010/C 267/08)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendrosios pastabos

1. mano, kad biologinės įvairovės apsauga yra tiesiogiai ir netiesiogiai labai svarbi žmonių sveikatai ir gerovei ekosistemos teikiamų paslaugų požiūriu. Kiekvienas turi teisę džiaugtis sveika ir tvaria aplinka, o tam reikia išsaugoti ir tausiai naudoti biologinę įvairovę ir pripažinti jos svarbų vaidmenį pasaulio lygiu kovojant su badu ir užtikrinant apsirūpinimą maistu. Komitetas išreiškia susirūpinimą dėl rimtų spartėjančio biologinės įvairovės nykimo ekosistemose padarinių dabartinei ir būsimoms kartoms tiek dėl etinių priežasčių, tiek dėl biologinės įvairovės vertės pripažinimo, ekonomikos ir socialinio stabilumo užtikrinimo, klimato kaitos poveikio švelninimo ir Tūkstantmečio tikslų siekimo;

2. pabrėždamas didžiausią gamtos, kaip žmonijos paveldo, vertę, pritaria ketinimui sparčiau dirbti ekonominio biologinės įvairovės bei ekosistemų funkcijų vertinimo srityje ir atsižvelgti į jį formuojant politiką. Palankiai vertina tai, kad tarptautinis tyrimas „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity, TEEB) padėjo pagerinti ekonominės biologinės įvairovės svarbos suvokimą ir parodė, kad neveiklumas yra nepakeliamų finansinių sąnaudų priežastis. RK palankiai vertina ir tai, kad vietos ir regioniniams aspektams TEEB tyrime „D 2 ataskaita administratoriams“ skiriama pakankamai vietos;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. nustatyti ES ir tarptautiniai tikslai buvo labai svarbūs visame pasaulyje vietos ir regionų lygiu kuriant naudingas biologinės įvairovės apsaugos priemones. Visoje Europos Sąjungoje galima rasti daug geros praktikos pavyzdžių. Tačiau Komitetas yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad nepavyko įgyvendinti 2010 m. nustatytų ES ir pasaulinių biologinės įvairovės tikslų, nes įgyvendintos priemonės akivaizdžiai neatitiko skelbtų pažadų;

4. mano, kad, norint pasiekti biologinės įvairovės apsaugos tikslus, valdžios institucijos, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, turi išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vystymosi rėmimo politikos ir biologinės įvairovės tikslų ir skatinti taikyti priemones, kuriomis būtų saugoma biologinė įvairovė;

Vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas siekiant geresnio valdymo ir bendravimo

5. pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka stabdant biologinės įvairovės nykimą ir įgyvendinant biologinės įvairovės išsaugojimo strategijas atitinkamuose regionuose ir vietovėse. Šį klausimą reikėtų apsvarstyti remiantis 2010 m. kovo mėn. paskelbtais Eurobarometro tyrimo dėl europiečių požiūrio į biologinę įvairovę duomenimis, pagal kuriuos 38 proc. europiečių suvokia šios sąvokos svarbą ir tik 17 proc. junta tiesioginį biologinės įvairovės nykimo poveikį. Todėl Regionų komitetas dar kartą patvirtina savo norą skatinti biologinės įvairovės išsaugojimo projektus ir prisidėti vietos ir regionų lygiu didinant piliečių susidomėjimą ir kuriant sinergijas tarp suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų ir, atsižvelgdamas į tai, organizuos renginius OPEN DAYS 2010 metu;

6. pabrėžia, kad norint visame pasaulyje išlaikyti biologinę įvairovę, vietos ir regionų valdžios institucijos privalo turėti pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių, proporcingai atitinkančių jų atsakomybę ir užduotį padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Regionų ir vietos valdžios institucijos turi geriausias galimybes remti vietos bendruomenių pastangas išsaugoti savo vietovės aplinką ir remti savanoriškas organizacijas, kurios skatina visuomenę saugoti natūralią aplinką ir ragina dalyvauti įgyvendinant tam skirtas priemones. Joms tenka atsakomybė ir už kitas – švietimo, sveikatos ir gerovės, žemės naudojimo planavimo ir žemės nuosavybės – sritis. Regionų komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijas savo veiksmais rodyti pavyzdį;

7. yra įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų tarptautiniai biologinės įvairovės metai (2010 m.) sustiprins politinį įsipareigojimą ES ir tarptautiniu lygiu spręsti pasaulio biologinės įvairovės krizės klausimą ir kartu paskatins aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą;

8. palankiai vertina daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų inicijuotus biologinės įvairovės išsaugojimo projektus, pavyzdžiui, projektus, skirtus kurti saugomas gamtos teritorijas, atkurti sunykusias buveines, išsaugoti šlapžemes ir kitas ekosistemas, įrengti žaliąsias juostas, planuoti miestus taikant biologinės įvairovės išsaugojimo kriterijus ir didinti piliečių supratimą apie biologinę įvairovę, pavyzdžiui, rengti geriausių miesto sodų ir žaliųjų plotų konkursus. Sodai gyvenamuosiuose rajonuose suteikia gyvybiškai svarbų prieglobstį paukščiams, gyvūnams ir yra labai svarbūs oro vėsinimui ir filtravimui bei anglies dioksido saugojimui;

B. ES biologinės įvairovės strategijos kūrimas

9. palankiai vertina 2050 m. koncepciją ir naują plataus užmojo tikslą iki 2020 m. „sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą, kiek įmanoma jas atkurti ir padidinti ES indėlį į kovą su biologinės įvairovės nykimu visame pasaulyje“, kurį 2010 m. kovo 15 d. nustatė Aplinkos taryba, o Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. kovo 25 –26 d. susitikime. Tai liudija apie atnaujintą ES įsipareigojimą siekti apčiuopiamų rezultatų;

10. vis dėlto išreiškia susirūpinimą, kad strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžus tvaraus augimo tikslą biologinė įvairovė vis tiek liko priklausoma nuo ekonominio augimo tendencijų ir mažai anglies išskiriančių technologijų ekonomikos kūrimo, nors ji turėtų būti laikoma savaiminiu tikslu;

11. teigiamai vertina tai, kad, atsižvelgiant į ankstesnes RK rekomendacijas, ekosistemų funkcijos įtrauktos į 2020 m. tikslą siekiant jas atkurti ir dabartinę tendenciją nukreipti priešinga linkme; vis dėlto prašo Europos Komisijos ir valstybių narių aiškiai nurodyti, kaip vietos ir regionų lygiu turėtų būti suprantamas tikslas „kiek įmanoma jas atkurti“;

12. pritaria Tarybai, kad norint išvengti rimtų ekologinių, ekonominių ir socialinių padarinių, neatidėliotinų ir efektyvių veiksmų reikia imtis dabar;

13. pripažįsta, kad šis žingsnis yra svarbus norint parodyti ES įsipareigojimą imtis veiksmų ir „rodyti pavyzdį“ 2010 m. spalio mėnesį Nagoya vyksiančioje 10-oje Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusių šalių (COP 10) konferencijoje;

14. remia Tarybos raginimą, kuriuo Europos Komisija kviečiama parengti 2020 m. ES biologinės įvairovės strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusių šalių (COP 10) konferencijos rezultatus;

15. pabrėžia, kad įgyvendinant šią 2020 m. ES biologinės įvairovės strategiją bus galima pasiekti ES tikslus po 2010 m. ir pasaulinius biologinės įvairovės tikslus, jei joje bus tvirtai remiamos vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti žemės naudotojai bei savininkai. Šioje strategijoje reikia išspręsti dabartinio nepakankamo struktūrinių fondų lėšų panaudojimo aplinkos ir biologinės įvairovės srityje klausimą ir skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tam, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikta galių imtis veiksmų vietoje. Skatinant valdžios institucijas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir sukūrus forumą, leidžiantį įvardyti bendras problemas ir kartu ieškoti būdų, kaip išspręsti su biologine įvairove susijusias problemas, bus stiprinami regionų ir vietos valdžios institucijų gebėjimai;

16. džiaugiasi, kad Komiteto raginimas sukurti ekologinę infrastruktūrą (1) sulaukė Tarybos pritarimo (2) ir paskatino Europos Komisiją parengti ES ekologinės infrastruktūros strategiją po 2010 metų. Laikantis subsidiarumo principo šioje strategijoje turėtų būti numatyta teritorinė matmuo ir sudarytos galimybės į nuoseklią sistemą įtraukti esamas, visų pirma vietos ir regionų lygio, iniciatyvas;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos kūrimą

17. pabrėžia, kad naujos 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimas bus sėkmingas, jei visi dalyviai ir vietos suinteresuotieji subjektai pagal tikrą daugiapakopio valdymo modelį dalyvaus rengiant ir įgyvendinant politikos priemones. Labai svarbu sutelkti visus biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugoje dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokslo ekspertus, biologinės įvairovės veiksmų planuose dalyvaujančius subjektus, NVO ir švietimo institucijas;

18. pabrėžia būtinybę visiškai įgyvendinti direktyvas dėl paukščių ir natūralių buveinių vietos ir regionų lygiu, paspartinti tinklo „Natura 2000“ kūrimą ir baigti jį kurti, praktiškai teikti tinkamą finansavimą turint omenyje, kad biologinė įvairovė ES nėra vienodai pasiskirsčiusi, ir imtis veiksmingų valdymo ir atkūrimo priemonių;

19. šiuo požiūriu palankiai vertina 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos raginimą laikytis tokio dalyvavimu pagrįsto požiūrio, pagal kurį „su žemės ir jūros naudojimo valdymu tiesiogiai susiję asmenys, ypač vietos bendruomenės, savo ruožtu sukurs reikiamas ir papildomas principu“ iš apačios į viršų „grindžiamas iniciatyvas“;

20. pabrėžia pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį gerinant piliečių suvokimą apie biologinės įvairovės svarbą ir ragina valstybes nares skirti didesnę paramą Europos ir nacionaliniams teisės aktams įgyvendinti;

21. ragina vietos ir regionų valdžios institucijas rengti biologinės įvairovės programas ir atsižvelgti į biologinės įvairovės tikslus rengiant savo žemės naudojimo planus ir leidimus, remti žaliųjų plotų plėtimą ir užkirsti kelią dirvožemio degradacijai, žalai ekosistemoms, kraštovaizdžio ir buveinių fragmentacijai, sumažinti klimato kaitos neigiamą poveikį ir ieškoti galimybių suderinti natūralių buveinių atkūrimą ar kūrimą su erdvinėmis ir žemėtvarkos iniciatyvomis; kita vertus, nurodo, kad retai apgyvendintuose plotuose ir vietovėse, turinčiose daug žaliųjų zonų, kuriose dideli plotai skirti gamtos išsaugojimui, reikėtų tiksliau apibrėžti gamtos apsaugos kokybę ir ją pagerinti, taip pat labiau susieti su kitos paskirties žemės plotų naudojimu;

22. mano, jog Tarybai pripažinus būtinybę keistis gerąja praktika siekiant veiksmingiau naudoti biologinės įvairovės nykimo problemai spręsti skirtus išteklius, būtina, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės aktyviau remtų šiuos vietos ir regionų valdžios institucijų mainus;

23. remia iniciatyvas ir tinklus, pavyzdžiui, LIFE + „biologinės įvairovės sostinės“ projektas, kuriais siekiama padėti įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti šios gerosios praktikos sklaidą Europos lygiu;

Biologinės įvairovės integravimas į pagrindinius sektorius

24. pažymi, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų apsauga yra vienas svarbiausių klausimų, kurį sprendžiant reikia taikyti sisteminį požiūrį, padėsiantį bendradarbiauti skirtingiems dalyviams įvairiais lygmenimis;

25. primena nuomonėje „Nauja iniciatyva biologinės įvairovės mažėjimui stabdyti“ (1) pateiktas šio sektoriaus specifiką atitinkančias rekomendacijas ir pažymi, kad veiksminga ir patikima biologinės įvairovės apsauga įmanoma tik tada, kai ji yra įtraukta į platesnę strategiją ir politiką, skirtą tiems pagrindiniams sektoriams, kurie turi prisiimti atsakomybę už buveinių prastėjimą, nykimą ir irimą dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, užterštumo ir t. t. Tai pasakytina apie žemės ūkį ir miškininkystę, energetiką, transportą, klimato kaitą, regionų plėtrą ir teritorijų planavimą. Be to, visuose ES sudaromuose tarptautinės prekybos susitarimuose turi būti atsižvelgiama į biologinę įvairovę ir siekiama sumažinti jos nykimą;

26. primena savo raginimą valstybėms narėms peržiūrėti mokesčių sistemas, kad jos būtų palankesnės biologinei įvairovei, pavyzdžiui, sumažinti PVM ekologinio žemės ūkio arba „Natura 2000“ vietovių produktams ir panaikinti mokesčius ir subsidijas, skatinančius veiklą, darančią neigiamą poveikį biologinei įvairove;

27. pabrėžia, kad saugant ir atkuriant biologinę įvairovę sudaromos tam tikros palankios sąlygos švelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti, pavyzdžiui, kurti žaliuosius koridorius, skirtus didinti ir atkurti pelkes, renatūralizuoti upes ir skatinti apželdinti stogus ar susieti svarbius biotopus;

Nustatyti pagrįstus tarpinius tikslus, rodiklius ir ekonomiškai naudingas priemones jiems pasiekti

28. ragina Europos Komisiją didžiausią dėmesį skirti konkretiems tarpiniams tikslams, kurie strategijai suteiktų aiškumo ir paprastumo, o vietos ir regionų valdžios institucijoms – galimybę įvertinti jų indėlį ir laiku imtis korekcinių priemonių. Todėl šie tikslai turėtų būti užsibrėžiami atsižvelgiant ne į esamą padėtį, nes taip būtų sunku juos įvertinti, o į daromą spaudimą. Tarpinių tikslų neturėtų būti daugiau kaip 5 ar 6, ir jie turėtų apimti žemės ūkį, žuvininkystę, jūrų politiką, žemės naudojimą ir buveinių nykimą ir irimą;

29. rekomenduoja atidžiai, atsižvelgiant į subsidiarumo kriterijų, numatyti tarpinius žemės naudojimo ir teritorijų planavimo tikslus siekiant kompensuoti dėl buveinių nykimo ir irimo kylantį spaudimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį taikant ekologinių tinklų koncepciją ir gali geriausiai atsižvelgti į skirtingus tankiai gyvenamų vietovių ar didelių retai apgyvendintų vietovių poreikius. Vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų daugiausia prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo;

30. pabrėžia, kad būtina turėti aiškų pradinį scenarijų, kurį iki šių metų birželio mėn. turi parengti Europos aplinkos agentūra; juo remiantis bus užtikrinama, kad būtų nuolat vykdoma tarpinių tikslų ir rodiklių kontrolė ir apie tai teikiamos ataskaitos siekiant sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir atkurti ekosistemas. Tam, kad būtų galima tikėtis teigiamų rezultatų, reikalingi kokybiški bazinio lygio scenarijaus duomenys ir nuolatinė kontrolė, o tam reikės daug didesnio finansavimo. Dalį lėšų būtų galima surinkti nustatant įpareigojimus veiklos vykdytojams, bet tik tuo atveju, jeigu ES ir valstybės narės sutiktų iš esmės padidinti šiam tikslui numatytą finansavimą, nes vietos ir regionų valdžios institucijų turimų finansinių priemonių nepakaks;

31. ragina ES ir valstybes nares atsižvelgti į ekosistemų koncepciją rengiant savo pradinius scenarijus ir rodiklius. Pavyzdžiu galima laikyti Europos aplinkos agentūrą, kuri pirmoji sudarė ekosistemų funkcijų biofizinių žemėlapių rinkinį;

Finansavimas naujam tikslui pasiekti

32. pažymi, kad dabartinių biudžeto asignavimų biologinės įvairovės apsaugai nepakanka norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, įskaitant „Natura 2000“ tikslus, ir ragina iš esmės padidinti finansavimą po 2013 m. ES biudžete; rengiant naujas paramos direktyvas ir programas būtina užtikrinti, kad parama nebūtų skiriama biologinei įvairovei galinčioms pakenkti priemonėms;

33. ragina Europos Komisiją optimizuoti ES skiriamas lėšas, pirmiausia sprendžiant dabartinio nepakankamo struktūrinių fondų lėšų panaudojimo klausimą biologinės įvairovės ir aplinkosaugos srityse ir ieškant būdų, kaip pagerinti integruoto biologinės įvairovės ir „Natura 2000“ finansavimo modelio efektyvumą;

34. dar kartą ragina (3) taikyti išmokų ir paramos, susietos su reikalavimu laikytis ekologinių kriterijų, sistemą reguliuojant viešosios pagalbos sąlygas, visų pirma Bendrosios žemės ūkio politikos ir Bendrosios žuvininkystės politikos srityse; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad įvairūs ekonomikos sektoriai deramai prisidėtų prie ekosistemos funkcijų atkūrimo sąnaudų;

35. atsižvelgdamas į neseniai Europos aplinkos agentūros (4) pateiktas išvadas, rekomenduoja reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką siekiant užtikrinti didesnę paramą didelės gamtinės vertės ūkininkavimui;

36. ragina Europos Komisiją sukurti tinkamus finansavimo mechanizmus, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė saugoti savo teritorijų biologinę įvairovę ir užkirsti kelią jos nykimui bei skatinti regionus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

Invazinės rūšys

37. pažymi, kad pripažinta, jog invazinės nevietinės rūšys pasaulio mastu kelia grėsmę biologinei įvairovei ir po Biologinės įvairovės konvencijos šalių pastarųjų penkių konferencijų šiuo klausimu buvo priimti konkretūs sprendimai;

38. pažymi, kad 2003 m. pagal Berno konvenciją buvo priimta Europos strategija dėl invazinių svetimų rūšių. „ES veiksmų plano iki ir po 2010 m.“ (5) 5 tikslas ragina valstybes nares parengti nacionalines invazinių svetimų rūšių strategijas. Šiuo atžvilgiu RK dar kartą ragina (1) Europos Komisiją parengti invazinių rūšių ES strategiją;

39. pabrėžia, kad klimato kaita yra vienas veiksnių, sudarančių sąlygas įvairių rūšių plitimui; jeigu padėtis nesikeis per ateinančius dešimtmečius, kai kurios naujos rūšys gali tapti invazinėmis;

40. apgailestauja, kad visuomenė nepakankamai suvokia invazinių nevietinių rūšių keliamą grėsmę. Jeigu gyventojai geriau suvoktų šias problemas ir labiau į jas įsigilintų, galėtų aktyviau dalyvauti ir keisti savo elgseną; taip sumažėtų naujų invazinių rūšių atsiradimo tikimybė ir jų plitimo pavojus, būtų palankesnės sąlygos naujų rūšių aptikimui ir stebėsenai. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai imtis veiksmų ir įtraukti visuomenę vietos lygiu ir taip padidinti visuomenės sąmoningumą ir dalyvavimą;

41. pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos žemių savininkėmis, turi atlikti ir švietėjo vaidmenį. Be to, jų specialistai gali padėti nacionalinėms vyriausybinėms organizacijoms spręsti invazinių rūšių klausimą kartu su pagrindinėmis nevyriausybinėms interesų grupėmis, optimaliai panaudoti turimas galimybes ir išteklius, kad būtų pagerinti aptikimo ir stebėsenos gebėjimai;

C. RK indėlis į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją ir 10-ąją konvenciją pasirašiusių šalių konferenciją (COP 10)

42. pripažįsta, kad biologinės įvairovės klausimai nepaiso valstybių sienų, todėl ragina skubiai imtis atitinkamų veiksmų ne tik ES lygiu, bet ir tarptautiniu mastu;

43. pabrėžia, kad svarbu plačiu mastu išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, įskaitant ekosistemų funkcijas, siekiant padėti spręsti skurdo, apsirūpinimo maistu problemas ir pasaulio mastu prisidėti prie atskirų vietovių vystymosi. Todėl mano, kad Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimas yra labai svarbus indėlis siekiant Tūkstantmečio tikslų, visų pirma septintojo tikslo (aplinkos tvarumas);

44. ragina ES ir Europos Komisiją apsvarstyti galimybę Regionų komitetui tapti ES delegacijos stebėtoju 10-ojoje biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP 10), kad būtų galima užtikrinti, jog vietos ir regionų valdžios institucijoms tinkamai atstovaujama ne tik nacionalinėse delegacijose, bet ir ES delegacijoje (6);

45. mano, kad ES parama decentralizuotam bendradarbiavimui tvaraus biologinės įvairovės valdymo srityje turėtų tapti svarbiausiu ES indėliu užkertant kelią biologinės įvairovės nykimui visame pasaulyje;

46. ragina Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusias šalis per 10-ąją konferenciją skubiai priimti iš naujo apsvarstytą ir atnaujintą Strateginį konvencijos planą 2011–2020 m. laikotarpiui, kad būtų užtikrintas strateginio planavimo po 2010 m. tęstinumas;

47. palankiai vertina strateginio plano projekte pateiktą mintį, kad ekosistemų išlaikymas ir atkūrimas paprastai yra ekonomiškai naudingas būdas spręsti klimato kaitos klausimą, todėl kova su klimato kaita atveria įvairių galimybių išsaugoti biologinę įvairovę ir tvariai ja naudoti;

48. pritaria, kad sprendžiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimus būtina labiau sutelkti pastangas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, optimaliai pasinaudoti šiuo metu pasaulio mastu vykstančių procesų pagal Rio de Žaneiro konvencijas teikiamomis galimybėmis;

49. pripažįsta, kad iki šiol vykdytų veiksmų siekiant įgyvendinti Biologinės įvairovės konvenciją nepakako 2010 m. tarptautiniams tikslams pasiekti;

50. pritaria strateginiams tikslams ir pagrindiniams bei antriniams 2020 m. siekiams, kuriuos kartu lengviau įgyvendinti ir įvertinti ir kurie suteikia veiksmingesnį pagrindą įgyvendinant nacionalinius ir ypač subnacionalinius tikslus. Siūlo sumažinti užsibrėžtų tikslų skaičių, kad strategija būtų suprantamesnė ir tikslingesnė;

51. rekomenduoja nustatyti naują pagrindinį tikslą, kuris aiškiai įpareigotų iki 2020 m. visas Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusias šalis įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į konvencijos įgyvendinimo veiklą; šis dalyvavimas visų pirma turi būti susijęs su nacionalinių biologinės įvairovės strategijų veiksmų planų persvarstymu ir įgyvendinimu bei parama plėtojant vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumus;

52. ragina Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusias šalis 10-ojoje konferencijoje priimti konkretų subnacionalinės valdžios institucijoms skirtą sprendimą ir atsižvelgia į „Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusių šalių sprendimo projektą 10-ajai konferencijai dėl miestų, vietos valdžios institucijų ir biologinės įvairovės“ bei prie jo pridedamą „2011–2020 m. veiksmų plano projektą dėl miestų, vietos valdžios institucijų ir biologinės įvairovės“. Toks nuoseklus veiksmų planas būtinas, kad būtų galima padidinti svarbų subnacionalinių valdžios institucijų indėlį įgyvendinant 2011–2020 m. (7) Biologinės įvairovės konvencijos strateginį veiksmų planą ir veiksmingai juo pasinaudoti. Atsižvelgdamas į tai, RK pripažįsta „pasaulinę partnerystę dėl miestų ir biologinės įvairovės“ ir ICLEI programą „Biologinei įvairovei skirti vietos veiksmai“ (angl. LAB);

53. atsižvelgia į Singapūro miestų biologinės įvairovės indeksą, kuris turėtų būti pristatytas per 10-ąją Biologinės įvairovės konvencijos konferenciją. Šį indeksą reikėtų patobulinti, kad jį būtų galima savanoriškai taikyti kitiems valdžios institucijų lygmenims.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) CdR 22/2009 galutinis

(2) 2010 m. kovo 15 d. Aplinkos tarybos išvados

(3) CdR 22/2009 fin, CdR 218/2009 fin.

(4) Europos aplinkos agentūros techninė ataskaita Nr. 12/2009 „Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirstymas ir tikslai atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos perspektyvą“ (angl. Distribution and targeting of the CAP budget from a biodiversity perspective)

(5) Dokumentas SEC(2006) 621, pridedamas prie Europos Komisijos komunikato „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“, COM(2006) 216 galutinis.

(6) Biologinės įvairovės konvencijos vykdomasis sekretorius 2010 m. vasario 4 d. visoms konvencijos šalims nusiuntė pranešimą, kuriame ragina konvenciją pasirašiusias šalis paskirti merus ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus savo COP 10 delegacijų nariais.

(7) 2010 m. sausio 27 d. dokumentas, http://www.cbd.int/authorities/doc/CBD%20Plan%20of%20Action_2010_01_draft.doc

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/39

Regionų komiteto nuomonė. Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo

(2010/C 267/09)

REGIONŲ KOMITETAS

Įvadas

1. pritaria požiūriui, kad Viduržemio jūros regionas turi ir ypatingų problemų, ir galimybių, visų pirma susijusių su valdymo klausimais;

2. apgailestauja, kad Viduržemio jūros regione iki šiol yra didelių socialinių ir ekonominių sąlygų skirtumų;

3. be to, primena, kad Viduržemio jūra yra uždara ir pažeidžiama erdvė, kurioje vykdoma intensyvi ir dažnai pavojinga jūrų veikla;

4. pabrėžia tausaus turimų jūros išteklių naudojimo skatinimo svarbą tiek dabarties, tiek ateities kartoms;

5. apgailestauja, kad ilgai trunkantis žmogaus kišimasis ir pernelyg didelis Viduržemio jūros išteklių eikvojimas daro didelę žalą jūrų aplinkai;

6. pritaria minčiai, kad vienu metu galima plėsti ekonominę jūrų veiklą ir gerinti aplinkos apsaugą, bet tik taikant tam tikrus valdymo mechanizmus, kurie padėtų rasti tinkamą ekonominius aspektų ir socialinio ir aplinkos matmens pusiausvyrą;

7. pažymi, kad Komisija siekia bendro tikslo – gauti kuo daugiau ekonominės naudos iš jūros darant mažesnį poveikį Viduržemio jūros ekosistemai;

8. pritaria požiūriui, kad nors iš pradžių integruota jūrų politika buvo skirta vien tik valstybėms narėms, siekiant sėkmingai ją įgyvendinti (ypač tokiose teritorijose kaip Viduržemio jūros regionas, kur vos trečdalis šalių yra ES valstybės narės), turi būti sustiprintas savitarpio supratimas ir bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis;

9. palankiai vertina 2010 m. gegužės 5 d. Ankonoje aštuonių Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvoje dalyvaujančių šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Graikijos, Italijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Slovėnijos) užsienio reikalų ministrų priimtą deklaraciją, kuria remiama ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija. Ja, be kita ko, siekiama skatinti šios iniciatyvos ES valstybių narių ir iniciatyvoje dalyvaujančių ES nepriklausančių šalių bendrą vystomąją politiką, visų pirma skatinant rengti bendras vystomąsias strategijas, kuriose dalyvautų vietos subjektai ir ypač vietos ir regionų valdžios institucijos;

10. pabrėžia, kad jūrų aplinka bei jos valdymas daro didelį poveikį vietos ir regionų lygmeniui ir, savo ruožtu, taip pat patiria tiesioginį šio lygmens poveikį;

Pagrindiniai iššūkiai

11. pripažįsta šių problemų sudėtingumą ir politikos formuotojų patiriamą spaudimą, kai sprendžiamas Viduržemio jūros regiono – svarbios Europos ir pasaulinės ekonomikos grandies – klausimas;

12. atkreipia dėmesį, kad dabartinės ekonominės veiklos apimtys, ypač tokių sričių, kaip jūrų laivyba ir prekių perkrovimas, žvejyba ir turizmas, turi akivaizdų poveikį Viduržemio jūros regiono ekosistemai ir kartu didina žalą aplinkai;

13. pritaria susirūpinimui kuo skubiau ir tinkamai spręsti Viduržemio jūros regionui aktualias problemas, pavyzdžiui, bendra tarša iš sausumos ir laivų, atliekos, poveikis biologinei įvairovei, per didelis sužvejojamų žuvų kiekis ir žala pakrantėms;

14. suvokia, kad unikaliam Viduržemio jūros regiono kultūros ir gamtos paveldui gresia vis didesnis pavojus;

15. taip pat supranta, kad Viduržemio jūros regionai yra padidintos rizikos zona dėl galimų klimato kaitos padarinių;

16. pritaria požiūriui, kuriuo pripažįstama, kad neteisėta imigracija jūra kelia daug problemų šiam regionui, ir pritaria raginimui bendradarbiauti su Viduržemio jūros regiono partneriais ieškant išeities ir sprendžiant su šiuo reiškiniu susijusių žmonių mirčių klausimą;

Siekiant geresnio jūrų valdymo

17. pritaria susirūpinimui, kad daugelyje Viduržemio jūros regiono valstybių kiekvieno sektoriaus politiką įgyvendina atskira institucija, todėl apžvelgti bendrą jūrų veiklos poveikį yra sunkiai pasiekiamas tikslas;

18. yra taip pat susirūpinęs dėl to, kad didelę jūrų erdvės dalį sudaro atviros jūros vandenys, todėl pakrančių valstybėms sunku planuoti, organizuoti ir reguliuoti veiklą, kuri daro tiesioginį poveikį jų teritoriniams vandenims ir pakrantėms;

19. atkreipia dėmesį, kad politika formuojama ir veikla vykdoma atskirai viena nuo kitos ir nėra tinkamo visų poveikį jūrai darančių veiklos sričių ir visų vietos, nacionalinių, regioninių bei tarptautinių subjektų veiksmų tinkamo koordinavimo, todėl sunku įgyvendinti geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo siekį;

20. tuo pačiu pritaria, kad norint pasiekti ir užtikrinti gerą valdymą labai svarbus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, sprendimų priėmimo skaidrumas ir sutartų taisyklių įgyvendinimas;

21. mano, kad Viduržemio jūros regione būtina ugdyti aplinkosaugos kultūrą, kuri taptų pagrindu visais lygiais didinant suvokimą ir dalyvavimą jūrų tvarumo procesuose;

22. dar kartą primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant integruotą jūrų politiką Viduržemio jūros regione, kadangi jos gali geriausiai nustatyti, ko reikia šiai politikai įgyvendinti vietos ir regioninio jūros baseino lygmeniu;

23. atsižvelgdamas į šią perspektyvą, pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar aktyviai dalyvauja vystant ir sėkmingai įgyvendinant regionines iniciatyvas siekiant šio tikslo (1);

Viduržemio jūros regiono pakrančių valstybių vaidmuo

24. pritaria, kad Viduržemio jūros regiono valstybės narės būtų skatinamos dėti visas pastangas kuriant savo integruotą jūrų politiką;

25. palankiai vertina sistemos, sudarančios galimybę keistis informacija ir geriausiąja praktika, sukūrimą;

26. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kad valstybių narių aukšto lygio centrai reguliariai nagrinėtų su Viduržemio jūra susijusius klausimus ir aptartų integruotos jūrų politikos formavimo pažangą;

27. pritaria Komisijos pastangoms skatinti valstybes nares keistis geriausiąja praktika, susijusia su integruoto jūrų valdymo klausimais, ypač naudojantis Viduržemio jūros regionui skirtomis Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų programomis;

28. supranta, kad Viduržemio jūra yra pusiau uždara jūra, o jūrų veikla daro tarpvalstybinį poveikį, todėl būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis;

29. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti keitimąsi geriausiąja praktika tarp Europos Sąjungai priklausančių ir jai nepriklausančių Viduržemio jūros valstybių, kurios remia integruotą požiūrį į jūrų reikalus, sukuriant darbo grupę, kuri rūpintųsi integruotos jūrų politikos klausimais;

30. skatina dalijimosi informacija ir rėmimo programų vystymo procesą, kuris turi vykti taip pat ir tose Viduramžio jūros regiono valstybėse, kurios nėra ES narės, ir taip paskatinti jas atsisakyti sektorinio ir fragmentuoto požiūrio ir pereiti prie visa apimančio bei integruoto požiūrio į jūrų klausimus;

31. pabrėžia, kad techninės pagalbos teikimas ir konkrečių bendrų bendradarbiavimo programų vystymas remiantis įgyvendinamos politikos iniciatyvomis (pavyzdžiui, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė) yra dar vienas žingsnis teisinga linkme;

32. mano, kad akademinių, profesionalių ir nevyriausybinių institucijų dalyvavimas padės šį procesą stiprinti;

33. ragina Komisiją pripažinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi galimybių įnešti svarų indėlį sprendžiant šį klausimą, todėl joms turi būti suteiktos galimybės ir reikiamos priemonės aktyviai dalyvauti visose programose ir iniciatyvose;

Jūrų erdvės valdymas

34. susirūpinęs pažymi, kad nė viena pakrantės valstybė neturi juridinės ar suverenios teisės į didžiąją Viduržemio jūros vandenų dalį, ir todėl pakrantės valstybių galimybės nustatyti šioms teritorijoms skirtus įstatymus ir įpareigoti jų laikytis yra (geriausiu atveju) ribotos;

35. supranta, kad Viduržemio jūros regione besiribojančių ir viena prieš kitą esančių valstybių sienų nustatymo problemos yra susijusios su sudėtingais ir politiškai opiais klausimais, kurie gali trukdyti įgyvendinti integruotą jūrų politiką Viduržemio jūros regione;

36. mano, kad šie sienų nustatymo klausimai gali būti svarstomi remiantis 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (JTJTK), ir yra įsitikinęs, kad ES turėtų skatinti šios sutarties iki šiol neratifikavusias Viduržemio jūros valstybes, kurios nėra ES narės, ją ratifikuoti;

37. remia Komisijos pastangas nustatyti pagrindinius nesklandumus, kurie stabdo konvencijos ratifikavimo procesą, įgyvendinimą ir suderinamumą su sprendimais, priimtais laikantis esamų susitarimų, ir galimybes gerinti daugiašalį bendradarbiavimą ir pagalbą;

38. pritaria požiūriui, kad su jūrų reikalais Viduržemio jūros regione susijusių organizacijų veikla turi būti skaidresnė ir kad šių struktūrų priimtos ar propaguojamos nuostatos turi būti sistemingai kontroliuojamos ir įgyvendinamos;

39. pritaria Komisijos raginimui aiškiau apibrėžti pakrančių valstybių vaidmenį ir jų atsakomybę, ypač jūrų zonų valdymo srityje siekiant darnaus vystymosi;

40. pritaria pasiūlymui konkrečiai ištirti jūrų zonų steigimo išlaidas ir naudą;

41. ragina Komisiją laikytis griežtesnės pozicijos ir pripažinti, kad jūrų erdvės valdymo gerinimas subregioniniu lygmeniu turi būti skatinamas ir toliau stiprinamas;

Didesnis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

42. pritaria požiūriui, kad Viduržemio jūros regione įgyvendinant integruotą jūrų politiką suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas turi būti svarbi prioritetinė sritis;

43. primena Komisijos įsipareigojimą skatinti, kad tiesiogiai Viduržemio jūros regionui aktualūs klausimai būtų reguliariai nagrinėjami suinteresuotųjų subjektų platformose;

44. remia Komisijos rekomendaciją ištirti galimybes dar glaudžiau sutelkti visų Viduržemio jūros regiono pakrančių valstybių suinteresuotuosius subjektus;

Bendros integruoto jūrų valdymo priemonės

45. pritaria, kad siekiant pagerinti jūrų valdymą turi būti nustatytos veiksmingos priemonės, kurias įgyvendinant būtų kuriamas papildomas jūrų ekonomikos augimo potencialas ir užtikrinama aplinkos apsauga bei geresnė pakrančių bendruomenių ateitis;

Jūrų erdvinis planavimas ir jūrų strategijos

46. palankiai vertina optimistinį Komisijos požiūrį į tai, kad, nepaisant dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės, jūrų veiklos mastas Viduržemio jūros regione turėtų didėti;

47. tačiau tuo pat metu reiškia susirūpinimą, kad padidėjus jūrų veiklos mastui, tinkamai jos nekontroliuojant ir nereguliuojant, gali pablogėti ir šiaip trapi Viduržemio jūros regiono socialinė ir aplinkos struktūra;

48. pritaria požiūriui, kad nepažeidžiant nacionalinių planavimo sistemų, kurios jau gali veikti, jūrų erdvinis planavimas Viduržemio jūros regione gali būti veiksminga valdymo priemonė, kurią įgyvendinant būtų galima taikyti ekosistemoms nežalingą valdymo būdą, šalinti tarpusavyje susijusį jūrų veiklos poveikį, spręsti konfliktus, susijusius su jūrų erdvės naudojimu ir jūrų buveinių išsaugojimu;

49. pritaria, kad būtų taikomi bendrieji principai, numatyti jūrų erdvinio planavimo gairėse, atsižvelgiant į specifines Viduržemio jūros regiono sąlygas;

50. mano, kad ir toliau reikėtų siekti prioritetinio tikslo iki 2020 m. užtikrinti gerą jūrų vandenų aplinkos būklę rengiant integruotąsias jūrų strategijas, pagal kurias būtų taikomas ekosistemoms nežalingas požiūris į poveikį jūrai darančią žmonių veiklą. Šiuo požiūriu svarbu, kad dėmesys būtų kreipiamas ne tik į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui, jūrų užterštumas dėl uostų ir pakrančių kurortų, bet ir į upių, įtekančių į Viduržemio jūrą, vandens kokybę ir poreikį užtikrinti, kad miestuose ir vietovėse prie šių upių bei pakrančių teritorijose būtų diegiamos aukštos kokybės nuotekų valymo sistemos;

51. laikosi požiūrio, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali daug nuveikti šioje srityje ir todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti projektą, kuriuo bus siekiama išbandyti jūrų erdvinį planavimą subregioniniu lygmeniu ir paskatinti imtis konkrečių tarpvalstybinių veiksmų;

52. pritaria bendros įgyvendinimo strategijos rengimui siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti įsipareigojimus pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, tačiau vis tik atsargiai vertina tikslą dėl jūrų vandenų būklės ir jų panaudojimo būdų išsamaus įvertinimo ir abejoja, ar šį tikslą pavyks įgyvendinti iki šių metų pabaigos;

Integruotas pakrančių rajonų ir salų valdymas

53. remia požiūrį, kad klimato kaitos klausimai yra didžiausią susirūpinimą kelianti sritis;

54. palankiai vertina dėmesį, kuris skiriamas uostų plėtrai, pakrančių turizmui ir jūrų paveldo bei jūrų aplinkos apsaugai, įskaitant NATURA 2000 teritorijas;

55. laikosi nuomonės, kad akvakultūrą reikia laikyti elementu, į kurį būtina atsižvelgti vykdant integruotą pakrančių zonų valdymą ir kuris yra neatsiejama Viduržemio jūros kultūros ir pakrančių gamybos sistemos dalis;

56. mano, kad viso Viduržemio jūros baseino, turtingo savo kultūra, tolesnės plėtros potencialas šiuo atžvilgiu yra labai didelis;

57. džiaugiasi, kad domimasi konkrečiais klausimais, susijusiais su salų šalimis ir regionais, ir ypač sunkumais dėl fizinio pasiekiamumo galimybių;

58. pritaria, kad būtų skatinamas integruotas požiūris į Viduržemio pakrančių teritorijų valdymą;

59. sutinka, kad bendros valdymo priemonės galėtų būti naudingos Viduržemio pakrančių regionams siekiant bendro ir geresnio socialinių, aplinkos ir ekonominės darnos klausimų sprendimo;

60. dar kartą primena, kad remia Komisijos iniciatyvą patvirtinti visam baseinui skirtas teisines priemones, kurios padėtų siekti integruoto Viduržemio jūros pakrantės zonos valdymo tikslo (2);

61. sutinka, kad keitimasis gerąja praktika yra svarbi priemonė užtikrinti, kad pažanga bus užfiksuota, ir todėl pritaria Komisijos iniciatyvai internete pateikti integruoto pakrančių zonų valdymo priemonių, geriausiosios patirties ir tyrimų aprašą;

62. pritaria ketinimui imtis iniciatyvos kurti žinių apie integruotą Viduržemio jūros regiono pakrančių zonų valdymą bazę didžiausią dėmesį skiriant tarptautiniam bendradarbiavimui;

63. pritaria ketinimui patvirtinti priemones, dėl kurių sustiprėtų sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsaja, ir visų pirma apjungti sausumos ir jūrų erdvinį planavimą;

64. vis dėlto ragina Europos Komisiją drąsiau reikšti savo požiūrį ir siūlyti naujas ir veiksmingesnes priemones, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinami efektyviau ir atsižvelgiant į pridėtinę vertę, kurią gali sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas šiame procese;

65. RK pritaria jūrų veiklos grupių, kurios rūpintųsi įvairiais sektoriaus aspektais, šiuo metu valdomais pavieniui, sudarymui siekiant gerinti struktūrinių (ERPF, ESF) ir nestruktūrinių fondų (EŽF), galinčių veikti jūrų srityje, papildomumą ir sąveiką;

Žiniomis grindžiamos veiklos gerinimas

66. sutinka, kad tvarios jūrų ekonomikos raida ir veiksmingas pakrančių valdymas turi remtis geriausiomis esamomis mokslinėmis žiniomis grindžiama politika;

67. ragina Europos Komisiją skatinti tausaus uostų teritorijų valdymo iniciatyvas;

68. sutinka, kad reikėtų labiau rūpintis pagrindinių duomenų rinkimu ir sklaida, kurie būtini vertinant Viduržemio jūros aplinkos būklę ir galimą gamtos išteklių naudą;

69. pritaria Komisijos ketinimui propaguoti mokslinių konsultacijų ir duomenų rinkimo svarbą bendrosios žuvininkystės politikos srityje ir aplinkos teisės aktų priėmimui ir įgyvendinimui Viduržemio jūros regione;

70. sutinka, kad tam, jog būtų galima priimti darnius sprendimus, susijusius su viso ekonominio mūsų jūrų potencialo realizavimu vadovaujantis ekosistemoms nežalingu požiūriu, reikalinga geresnė jūrų mokslinių tyrimų infrastruktūra, integruotos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pastangos pasitelkiant jūrų sektoriaus subjektų grupes ir technologijų platformas, taip pat valstybių narių ir regionų veikimas išvien, ir todėl mano, kad šioje srityje reikėtų plėtoti daugiadisciplininius jūrų ekosistemų – įskaitant jūros dugną – stebėjimus;

71. pripažįsta, kad atliekamas svarbus darbas plėtojant Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODNET), kurio tikslas gerinti žinių infrastruktūrą ir pašalinti duomenų paieškos, prieigos ir naudojimo kliūtis;

72. palankiai vertina Komisijos siekį sukurti integruotą Europos mokslinių tyrimų tinklą jūrininkystės srityje, kuris būtų skirtas gerinti mokslinių jūrų tyrimų koordinavimą tarp valstybių narių, įskaitant ir Viduržemio jūros regioną;

73. sutinka, kad būtų naudinga išplėtoti didelio masto įvairių sričių mokslinių tyrimų iniciatyvą, kad informacija apie Viduržemio jūrą būtų įtraukta į visas susijusias disciplinas;

74. palankiai vertina Europos jūrų atlaso rengimą, kuris skirtas didinti informuotumą ir kurti bendrą jūrų baseino šalių, įskaitant Viduržemio jūros regioną, tapatumą;

75. atkreipia dėmesį, kad dėl ypatingų geopolitinių Viduržemio jūros regiono sąlygų, galutinė sėkmė įgyvendinant bet kokią iniciatyvą ar priemonę paprastai priklauso nuo aktyvaus Viduržemio jūros valstybių dalyvavimo ir nuo atitinkamų bendrų programų bei administracinių gebėjimų stiprinimo iniciatyvų;

76. atsižvelgdamas į tai, pritaria iniciatyvai nustatyti ilgalaikę visam baseinui skirtą strateginę Viduržemio jūros regiono mokslinio bendradarbiavimo programą, kad jūrų mokslinių tyrimų srityje bendradarbiavimas vyktų pagal struktūruotą darbotvarkę ir padėtų spręsti bendrus uždavinius;

Integruotas stebėjimas, siekiant saugesnės ir apsaugotos jūrų erdvės

77. sutinka, kad būtina stebėti jūrų veiklą ir operacijas, visų pirma siekiant užtikrinti saugą, saugumą ir išsaugoti žmonių gyvybes bei jūrų ekosistemą, kad būtų galima sėkmingai valdyti veiklą jūroje;

78. laikosi nuomonės, kad jūrų stebėjimas turi apimti ir žvejybos veiklą bei perkrovimus tiek valstybių pakrantėse, tiek ir Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse;

79. pritaria požiūriui, kad turi būti griežtai reikalaujama įgyvendinti ES teisės aktus dėl jūrų saugos;

80. mano, kad reikėtų labiau stiprinti Viduržemio jūros regiono ES nepriklausančių valstybių partnerių jūrų sektoriaus institucijų bei uostų institucijų gebėjimus, kad jos galėtų sėkmingiau užtikrinti jūrų erdvės Viduržemio jūros regione saugą ir apsaugą;

81. pritaria požiūriui, kad atėjo laikas pasinaudoti SAFEMED projekto laimėjimais ir mažinti Viduržemio jūros regiono valstybių narių ir valstybių parnerių reguliavimo ir struktūrinius skirtumus, ir pritaria Komisijos pasiūlymui, kad Europos jūrų saugumo agentūra pradėtų įgyvendinti techninio bendradarbiavimo programas su mūsų Viduržemio jūros regiono partneriais;

82. reikšdamas savo nuomonę laivų judėjimo stebėjimo klausimu, ragina Komisiją išplėsti šio regiono automatinės atpažinties sistemos (AAS) serverį, skatinant prie jo prisijungti ES nepriklausančias valstybes nares;

83. pripažįsta Frontex agentūros indėlį užtikrinant geresnį patruliavimą Viduržemio jūros regione, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos valstybės narės patyrė didelių neteisėtos migracijos problemų;

84. pripažįsta, kad veiksmingas dialogas su Viduržemio jūros regiono valstybėmis partnerėmis ir joms teikiama finansinė parama gali taip pat šias šalis paskatinti tiesiogiai dalyvauti Viduržemio jūros regione Frontex agentūros vykdomoje veikloje;

85. vis dėlto yra susirūpinęs, kad Frontex agentūra iki šiol neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti jai patikėtus uždavinius, ir remia Komisijos pastangas, skirtas užtikrinti, kad šiai agentūrai būtų skirta pakankamai priemonių ir išteklių savo įgaliojimams vykdyti;

86. tuo pačiu išreiškia susirūpinimą, kad neseniai patvirtintos naujosios ES sienų patrulių gairės lėmė tai, kad šalys, kurios nepasirengusios vykdyti papildomus uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, kaip priimančios šalys, gali būti nesuinteresuotos aktyviai dalyvauti Frontex misijose ir dėl šios priežasties sumažėja tikimybė, kad tokios misijos bus sėkmingos;

87. mano, kad reikia daugiau tiesioginių priemonių ir ES teritorijoje, ir užsienyje, kad būtų sudarytos palankios sąlygos teisingumui vykdyti, kai nusikalstama veikla palengvinama neteisėta migracija;

88. taigi prašo Komisijos negailėti pastangų ir užtikrinti, kad ES teritorijoje ir užsienyje visais atvejais būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės migrantų teisės;

89. remia visas iniciatyvas, kurios skirtos remti kovojant su narkotikų prekyba jūrų regionuose vykdomą veiklą;

90. apgailestauja, kad šiame komunikate neužsimenama apie didėjantį terorizmo pavojų, įskaitant piratavimą jūrose, kurio atvejų deja vis daugėja netoli Viduržemio jūros regiono esančiose teritorijose;

91. pritaria visoms priemonėms, kurios skatina integruotą jūrų stebėjimą Viduržemio jūros regione ir keitimąsi informacija bei glaudesnį nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už jūrų veiklos stebėjimą ir priežiūrą, bendradarbiavimą;

92. todėl pritaria požiūriui, kad Viduržemio jūros regiono partnerių dalyvavimas integruoto jūrų stebėsenos procese turi būti ne tik išsamiai apsvarstytas, bet ir tapti prioritetiniu Komisijos uždaviniu;

93. taip pat pabrėžia, kad jūrų veiklos ir operacijų stebėjimo bei saugos sustiprinimo uždaviniai negali būti sėkmingai įvykdyti be aktyvaus vietos ir regiono valdžios institucijų dalyvavimo;

Išvados

94. sutinka, kad Viduržemio jūros regionui aktualios problemos turi būti sprendžiamos bendrais ir kompleksiniai veiksmai kurių pagrindą sudarytų geresnis jūrų valdymas, ir pritaria Komisijos iniciatyvai imtis koordinatoriaus vaidmens, kad pagerėtų nacionaliniai veiksmai vykdant Viduržemio jūros politiką;

95. atkreipia dėmesį, kad komunikate iš esmės laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, tačiau apgailestauja, kad jame nėra tinkamai pripažįstamas vietos ir regionų aspektas, visų pirma kalbant apie siūlomas programas ir iniciatyvas, todėl prašo Komisijos priimti priemones, kurios užtikrintų vietos ir regionų valdžios institucijoms galimybę tiesiogiai dalyvauti šiose programose ir iniciatyvose ir kartu spręsti svarbiausius Viduržemio jūros regiono klausimus. Komisija turėtų pripažinti, kad valstybių narių vietos valdžios struktūra skiriasi ir skirtingos kompetencijos sritys reiškia, kad jų galimybės dalyvauti taip pat skiriasi.

96. pritaria nuomonei, kad formuojant integruotą požiūrį į jūrų reikalus neturėtų būti nuvertintos priemonės ir tikslai, nustatyti siekiant konkrečių jūrų veiklos sričių pažangos;

97. sutinka, kad sėkminga integruota jūrų politika Viduržemio jūros regione potencialiai gali padėti pagerinti įvairių veiklos sričių, darančių poveikį šiam regionui, veiksmingumą ir rezultatus;

98. vis dėlto su apgailestavimu pažymi, kad komunikate nėra pateikta išsamios informacijos apie numatomų veiksmų finansavimą;

99. todėl, pritardamas komunikate numatytiems tikslams ir veiksmams, vis tik prašo Komisijos atkreipti dėmesį į šią nuomonę ir imtis priemonių patobulinti šį komunikatą.

Rekomendacijos

Regionų komitetas visų pirma rekomenduoja:

100. skatinti visų susijusių šio regiono, įskaitant vietos ir regiono lygmens, subjektų išsamesnį ir konstruktyvesnį dialogą laikantis abipusio pasitikėjimo ir supratimo principo;

101. nustatyti veiksmingus mechanizmus, kurie skatintų visas Viduržemio jūros regiono valstybes ir suteiktų joms galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti veiksmingo šios unikalios teritorijos valdymo procese, ypatingą dėmesį skiriant jūrų aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugai;

102. Komisijai apsvarstyti galimybę rekomenduoti ir priimti priemones, kurios padėtų koordinuoti konkrečius tiesioginius Europos Sąjungos valstybių narių ir ES nepriklausančių Viduržemio jūros regiono šalių partnerių veiksmus siekiant, kad būtų kovojama su Viduržemio jūros regione vis aktyviau vykdoma tarptautine organizuota nusikalstama veikla, taip pat ir su prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais;

103. skirti didesnį dėmesį vietos ir regionų matmeniui ir pripažinti jo svarbą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir ES nepriklausančiose Viduržemio jūros regiono valstybėse, ir daugiau dėmesio, koordinavimo pastangų ir paramos skirti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) veiklai;

104. Regionų komitetui ir jo atstovaujamoms vietos ir regionų lygmens institucijoms turi būti suteiktos visos galimybės aktyviai dalyvauti valstybių narių aukšto lygio skatinimo centrų darbo grupėje, kuri turėtų reguliariai svarstyti integruotos jūrų politikos formavimo klausimus;

105. Regionų komitetui ir jo atstovaujamoms vietos ir regionų lygmens institucijoms suteikti visas galimybes aktyviai dalyvauti integruotos jūrų politikos Viduržemio jūros regione darbo grupės svarstymuose;

106. atlikti išsamų produktų ir medžiagų, gabenamų Viduržemio jūra, tyrimą ir įvertinti realią su tuo susijusią riziką;

107. įgyvendinti daugiau bendrų viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvų, aktyviai remiamų Europos finansinėmis priemonėmis, siekiant išvalyti Viduržemio jūrą ir sustabdyti jos biologinės įvairovės mažėjimą ir skatinti mokslinius tyrimus, siekiant rasti veiksmingesnius ir mažiau žalingus žaliavų tiekimo pramonės įmonėms būdus;

108. prašo Komisijos paremti išsamų su klimato kaita ir pakrančių tarša susijusių reiškinių tyrimą, kadangi jie turi didelio neigiamo ekonominio poveikio priekrantės žvejybai. Be to, mano, kad Komisija turėtų prisidėti prie valstybių narių pastangų, kurių jos imasi įgyvendindamos skubias priemones, skirtas palengvinti žuvininkystės sektoriaus specialistams ir darbuotojams tenkančią naštą;

109. plėtoti ir derinti trumpo ir vidutinės trukmės laikotarpio atitinkamas politikos priemones ir mechanizmus, kurie būtų skirti toliau vykdyti veiksmingą jūrų politikos integraciją ir labiau suderinti ir supaprastinti jos priemones;

110. nustatyti priemones, kurios skatintų visas Viduržemio jūros valstybes ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti konvencijas ir protokolus dėl jūrų aplinkos, biologinės įvairovės, laivybos ir žvejybos veiklos apsaugos Viduržemio jūros regione, taip pat bendrai vykdyti pasidalijamąjį žuvų išteklių valdymą ir suderinti įsipareigojimus dėl įvairių žvejybos sistemų visose Viduržemio jūros regiono valstybėse;

111. visų pirma skirti deramą dėmesį Komiteto prašymams sukurti bendrą supaprastintą finansinį mechanizmą, kuris padėtų spręsti visus jūrų klausimus įgyvendinant Europos pakrančių ir salų fondo programą;

112. Komisijai toliau plėtoti savo pasiūlymą pradėti projektą, kurio tikslas pabandyti jūrų erdvinį planavimą vykdyti subregioniniu lygmeniu ir paskatinti imtis konkrečių tarpvalstybinių veiksmų pateikiant per pakankamai greitą laiką išsamų pasiūlymą, ir šiuo klausimu Komitetas dar kartą primena savo raginimą diegti naujovišką daugiapakopį valdymą, atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus ir esamas regionines konvencijas.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) COM(2009) 540 galutinis.

(2) Pagal 2008 m. sausio 21 d. pasirašytą Integruotos Viduržemio jūros regiono pakrančių zonų valdymo bazės protokolą.

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/46

Regionų komiteto nuomonė. Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaiko teises Europos Sąjungoje

(2010/C 267/10)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1. atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai sudaro vieną penktadalį Europos Sąjungos gyventojų, todėl palankių sąlygų jiems augti ir juos ugdyti sudarymas, įskaitant jų teisių apsaugą ir propagavimą, turėtų būti vienas svarbiausių ES, jos institucijų ir valstybių narių prioritetų;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje aiškiai pripažįstamos vaiko teisės; be to, pagrindinės vaiko teisės yra horizontalus, kompleksinis, keletą sričių apimantis klausimas, todėl turi būti įtrauktas į visas atitinkamas Europos ir valstybių narių politikos sritis kaip svarbiausias horizontalusis prioritetas; laikosi nuomonės, kad JT Vaiko teisių konvencija turėtų būti galima remtis ne tik tada, kai pažeidžiamos teisės, bet ir plačiau, siekiant skatinti visų vaikų ir jaunimo ugdymą bei galimybes;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teises užtikrinanti institucinė ir teisinė bazė, įskaitant visų valstybių narių ratifikuotą JT konvenciją dėl vaiko teisių ir Europos konvenciją dėl žmogaus teisių ir kitus svarbius tarptautinius susitarimus šioje srityje, Europos Sąjungoje yra pakankamai išvystyta. Tačiau tai dar neužkerta kelio naujiems iššūkiams ir grėsmei šioje srityje atsirasti, todėl reikalingos naujos politinės priemonės, gerai koordinuoti veiksmai ir nuolatinė jų stebėsena;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad veiksminga pagarba vaiko teisėms yra tikslas, kurį galima pasiekti tik išplėtojus visų suinteresuotųjų subjektų, pirmiausia ES institucijų, valstybių narių, NVO ir kitų šioje srityje aktyviai veikiančių dalyvių, be kita ko, pačių vaikų, ir svarbiausia – vietos ir regionų valdžios institucijų, visapusišką partnerystę. Juk visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka užtikrinti vaiko teisių praktinį taikymą ir joms priklauso pagrindinė kompetencija šioje srityje;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisių įgyvendinimas dažniausiai susijęs su tomis politikos sritims, kuriose kompetencija priklauso ir ES, ir valstybėms narėms (pavyzdžiui, su socialine politika, švietimo ir jaunimo, sveikatos sritimis, laisvės, saugumo ir teisingumo erdve ir kt.); todėl pabrėžia, kaip svarbu, kad veiksmai, kurių imamasi ES lygiu, atitiktų subsidiarumo ir proporcingumo principus ir būtų įgyvendinami vadovaujantis daugiapakopio valdymo dvasia; ES veiksmai turėtų skatinti diskutuoti, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais bei vystyti lyginamuosius mokslinius tyrimus, stebėseną ir vertinimą;

6. pritaria Europos Komisijos ketinimui pirmenybę teikti kovai su smurtu ir pažeidžiamų vaikų grupių, pavyzdžiui, be suaugusiųjų palydos keliaujančių nepilnamečių ir prekybos žmonėmis aukų, bei vaikų, kuriems gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus, apsaugai. Tačiau RK atkreipia dėmesį į tai, kad visose šiose srityse nebus galima pasiekti numatytų tikslų, jeigu nebus užmegzti partnerystės ryšiai su visais atitinkamais subjektais, pirmiausia vietos ir regionų valdžios institucijomis;

7. pažymi, jog dar ankstyvame amžiuje reikalingos sveikatingumą skatinančios priemonės, kad būtų galima išvengti tam tikrų problemų, kurios gali kilti vaikams ir jaunuoliams gyvenant rizikingomis sąlygomis;

8. pritaria Komisijos siekiui parengti komunikatą dėl vaiko teisių, taip pat pritaria šiam uždaviniui įgyvendinti pasirinktai metodikai – surengti viešas konsultacijas šiuo klausimu. Be to, RK tikisi bendradarbiauti su Komisija dalyvaudamas tiek ES vaiko teisių forumo iniciatyvinės grupės, tiek paties Forumo veikloje;

9. palankiai vertina 2010 m. Europos Vadovų Tarybos priimtos Stokholmo programos (Daugiametė ES programa laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei sukurti ir piliečiams apsaugoti) nuostatas, ypač tai, kad programoje prioritetu numatyti pagrindinių vaiko teisių apsauga ir propagavimas;

10. nors ir apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos konkrečiai nepaminėtos Stokholmo programoje, pabrėžia, kad rengiant veiksmų planą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo labai svarbu atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius ir žinias;

11. aktyviai remia kasmetinį dialogą dėl pagrindinių teisių apsaugos ir propagavimo įvairiais lygiais, kurį bendrai organizuoja Europos Komisija, ES pagrindinių teisių agentūra (PTA) ir Regionų komitetas, kaip priemonę Europos vaiko teisių strategijos įgyvendinimo trūkumams įveikti ir aktyvesniam vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui Europos bendradarbiavime vaiko teisių klausimu užtikrinti;

12. palankiai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros parengtus Vaiko teisių rodiklius ir laiko juos svarbiu žingsniu įgyvendinant labiau informacija ir žiniomis pagrįstą politiką. Tačiau atkreipia dėmesį į dar ne iki galo pašalintus šių rodiklių trūkumus; jie tik šiek tiek paliečia vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sritį ir todėl jų nauda vietos ir regionų valdžios institucijoms yra ribota;

13. apgailestauja, kad nors visos ES valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, neaišku, kiek vaikų yra nukentėję nuo prekybos žmonėmis ir išnaudojimo. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. yra paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, RK pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnį atitinkamų organų ir specialių agentūrų veiklos koordinavimą visais lygiais, kad jie galėtų veiksmingiau spręsti vaikų išnaudojimo problemą;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ir toliau pabrėžti pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį saugant vaiko teises, pirmiausia teises į mokslą, sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą ir jaunimo galimybes patekti į darbo rinką;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti laikomos pagrindinėmis partnerėmis pagal ES konsultavimosi procedūras, visų pirma todėl, kad jos turi palankias sąlygas informuoti visuomenę ir skatinti dialogą su vietos bendruomenėmis, siekiant didinti vaiko teisių apsaugą bei vietos ir regionų lygiu rengti ES finansuojamas informacines kampanijas, kad vaikai sužinotų apie savo teises;

16. atkreipia dėmesį į Europos ir nacionalinių NVO, dirbančių vaiko teisių srityje, svarbą;

17. palankiai vertina konkrečiai įvardijamas iniciatyvas, pavyzdžiui UNICEF koncepciją Draugiškas vaikams miestas, kuri numato JT vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą vietos lygio veiksmais ir apima priemones užtikrinti vaiko teises bei jų integraciją į tam tikrus sprendimų priėmimo procesus;

18. rekomenduoja vietos ir regionų valdžios institucijoms visapusiškai pasitelkti esamas struktūras, pavyzdžiui, organizuotą pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir vaiko teisių srityje dirbančius politikus tam, kad sudarytų palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų Europos lygiu remti novatoriškas priemones, skirtas bendradarbiavimui ir veiksmingesnei vietos ir regionų valdžios institucijų partnerystei įvairiose ES valstybėse narėse skatinti, bei propaguoti keitimąsi geros praktikos šioje srityje pavyzdžiais;

19. ragina Komisiją vaiko teisių apsaugos geriausios praktikos pavyzdžius įtraukti į Europos Sąjungos šios srities dokumentus. Atitinkamai Europos chartijos dėl vaikams draugiškų miestų ir Europos Tarybos politikos gairių dėl nacionalinių vaiko apsaugos nuo smurto kompleksinių strategijų nuostatos turėtų būti įtrauktos į ES vaiko teisių strategiją, kartu pabrėžiant būtinybę labiau akcentuoti būdus, kaip būtų geriausia praktiškai įgyvendinti politikos įsipareigojimus;

20. atkreipia dėmesį į svarbų Europos Tarybos vaidmenį vaiko teisių srityje ir ragina ES institucijas stiprinti bendradarbiavimą su ET;

Teisinė ir administracinė bazė

21. atsižvelgdamas į vaiko teisių koncepcijos sudėtingumą ir daugialypiškumą, pabrėžia būtinybę šį klausimą nagrinėti visų pirma kaip priemonę užtikrinti saugią, visapusišką ir palankią vaikų vystymuisi aplinką, kad jie taptų visaverčiais, sąmoningais ir socialiai atsakingais atitinkamų vietos bendruomenių, valstybių narių ir visos daugiakultūrės Europos visuomenės nariais;

22. ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti vaiko teisių užtikrinimui, įskaitant pagrindinių vaikų vystymosi sąlygų laikymąsi. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijos turi unikalią galimybę rengti savo politiką ir tapti pavyzdžiu ne tik savo šalims, bet ir visai ES;

23. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurioms pažeidžiamiausioms vaikų grupėms netaikomos priemonės, skirtos vaiko teisėms užtikrinti. Tai ypač svarbu vadinamųjų „nematomų vaikų“ – vaikų iš teisėto gyventojo statuso neturinčių šeimų ir gatvės vaikų – atveju;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu užtikrinti, kad valstybių narių policijos pajėgos veiksmingai bendradarbiautų ir visapusiškai išnaudotų visas švelnesnių visuomeninių priemonių, pavyzdžiui, karštosios pranešimų apie dingusius vaikus linijos (116 000), galimybes. RK ragina valstybes nares užtikrinti, kad „numeris 116 ir kiti tokio pobūdžio numeriai“ būtų nemokami ir viešai skelbiami, o piliečiai būtų skatinami jais naudotis;

25. ragina visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus rinkti išsamesnę informaciją ir toliau tobulinti duomenų rinkimo ir vaiko teisių rodiklių analizės metodus. Visais šio proceso etapais reikėtų tartis su vietos ir regionų valdžios institucijomis kaip kokybinių ir kiekybinių duomenų teikėjais ir galutiniais šios priemonės naudotojais;

26. kadangi trūksta išsamios informacijos apie vaiko teisių apsaugą valstybėse narėse, ragina Komisiją sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti „Vaiko teisių apsaugos rezultatų suvestinę“ kaip priemonę, apimančią patobulintus vaiko teisių rodiklius ir suteikiančią patikimą, palyginamą ir atnaujinamą informaciją apie vaiko teisių apsaugos lygį valstybėse narėse. Rengiant rezultatų suvestinę galima būtų remtis metodika, kuri naudojama rengiant vidaus rinkos rezultatų suvestinę, atspindinčią vidaus rinkos direktyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Ši priemonė ne tik taptų mokslinių tyrimų gaire, bet ir, pabrėždama geriausios praktikos pavyzdžius, suteiktų svarbų postūmį valstybėms narėms keisti politiką, – tokiu būdu privalomo teisyno (acquis) trūkumą kompensuotų atvirasis koordinavimo metodas, kuris yra propaguojamas Baltojoje knygoje dėl Europos daugiapakopio valdymo;

27. ragina Komisiją propaguoti vaiko teisių koncepciją ir ES bei ES nepriklausančių vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą šioje srityje vykdant ES išorės politiką. Todėl turėtų būti skatinama bendradarbiauti su Europos Taryba ir kitomis ES išorės bendradarbiavimo struktūromis, įskaitant Europos kaimynystės politiką, Viduržemio jūros šalių sąjungą, ES ir Afrikos dialogą ir bendradarbiavimą su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis (tačiau tuo nepasiribojant), tokiu būdu padedant gerinti ES šalių partnerių gyvenimo kokybę, didžiausią dėmesį skiriant prie ES išorės sienų esančioms šalims;

Užtikrinti pagrindines teises ir įveikti pagrindinius iššūkius

28. atkreipia dėmesį į nacionalinių vaikų ombudsmenų ir kitų panašių organų vaidmenį saugant vaiko teises ir galimą naudą, kurią vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai gali gauti iš abipusio bendravimo ir glaudaus bendradarbiavimo su šiais pareigūnais. Kartu ragina valstybes nares stiprinti vaiko teisių ombudsmenų institucijas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas;

29. atkreipia dėmesį į tai, kad skurdas gali būti esminė kliūtis suteikti lygias galimybes visiems, todėl su juo turi būti kovojama siekiant veiksmingos vaiko teisių apsaugos. Vaikų skurdas gali atimti iš vaikų ir jų šeimų teises ir apriboti galimybes ateityje. Todėl veiksmai pirmiausia turi būti nukreipti į vaikus iš pažeidžiamiausių socialinių grupių ir visiems turi būti užtikrintas kokybiškas išsilavinimas, kad kiekvienam vaikui būtų suteikta galimybė vystytis;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų prisidėti prie veiksmingo šio klausimo sprendimo propaguodamos vaikams tinkamas ir įvairialypes socialinės apsaugos sistemas, nes vaikai gali būti geriau apsaugoti tada, kai ir jų tėvams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Efektyviausias išlaidų požiūriu būdas apima ir prevenciją, ir socialinę apsaugą. Pavyzdžiui, tokios priemonės kaip mokesčių našlaičiams ir pažeidžiamiems vaikams panaikinimas sudarė jiems palankesnes sąlygas pasinaudoti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Todėl RK rekomenduoja, kad Europos institucijos, tarptautinės organizacijos, specialios asociacijos ir nacionalinės valdžios institucijos būtų aktyviai skatinamos remti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimą įgyvendinti tokius svarbius veiksmus;

31. ragina Komisiją parengti ir patvirtinti rekomendacijas, kaip spręsti vaikų skurdo klausimą. Jas būtų galima parengti remiantis plačių viešų konsultacijų rezultatais, kad būtų užtikrinta kuo platesnė aprėptis, kuo aktyvesnis atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir požiūrių įvairovė;

32. atsižvelgdamas į didesnį ES darbo jėgos judumą ir darbo jėgos migraciją Europos Sąjungoje, RK atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti migrantų vaikų teises, pirmiausia, kai kalbama apie vietos ir regionų valdžios institucijų kompetenciją. Tai apima pagalbą migrantų šeimų narių susijungimui, šeimų konsultavimą, socialines, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas migrantų vaikams, padedant jiems prisitaikyti prie gyvenimo paskirties šalyje ir integruotis į vietos ir mokyklų bendruomenes (tačiau tuo nepasiriboja);

33. atkreipia dėmesį į galimą naudą, jeigu migrantų vaikai iš Europos Sąjungos sėkmingai integruosis į paskirties šalių atitinkamus visuomenės sluoksnius. Sėkmingi veiksmai šioje srityje gali pagilinti ir vietinių, ir migrantų vaikų žinias apie kitas ES valstybes nares, padidinti socialinį kapitalą, sustiprinti toleranciją ir migracijos kilmės, ir paskirties šalyse. Todėl RK ragina vietos ir regionų valdžios institucijos ir valstybes nares didesnį dėmesį skirti šiam klausimui ir Europos Sąjungos vidaus migracijos nulemtus iššūkius paversti galimybėmis;

34. atkreipia dėmesį į grėsmę, kurią vis dar kelia niekaip neišnykstantis prekybos žmonėmis, pirmiausia vaikais, reiškinys. Ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas – įskaitant ir susijusių ES teisės aktų priėmimą – kovoti su tokios rūšies nusikaltimais ir užtikrinti kuo geriausią nuo šio reiškinio nukentėjusių asmenų apsaugą glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, teisėsauga ir teisminėmis institucijomis, nes jos pirmiausia atsako už tokios svarbios pagalbos, kaip, pavyzdžiui, švietimas, socialinė rūpyba ir psichologinė terapija, suteikimą ir bendradarbiavimo su teisėsaugos bei teisminėmis įstaigomis stiprinimą;

35. pažymi, kad būtina suteikti tinkamą apsaugą be suaugusiųjų palydos keliaujantiems nepilnamečiams;

36. pabrėžia būtinybę tobulinti nepilnamečių justicijos sritį, kurti pagal amžiaus grupes taikomus jaunimo nusikalstamumo prevencijos, intervencijos bei reintegracijos metodus ir atskirti nepilnamečius nusikaltėlius nuo suaugusių kalinių fiziškai ir organizaciniu požiūriu;

Informavimo ir švietimo priemonės

37. pabrėžia būtinybę visapusiškai šviesti visus, įskaitant suaugusiuosius ir vaikus, vaiko teisių klausimais, taip prisidedant prie geresnio pačios vaiko teisių prigimties supratimo ir jaunų piliečių sąmoningumo didinimo;

38. atsižvelgdamas į socialinių teisių ir atsakomybės nedalomumą, RK rekomenduoja plačiau pažvelgti į aplinkybes, susijusias su vaiko teisėmis – t. y. žmogaus teisių ir socialinės atsakomybės koncepciją. Be to, jis rekomenduoja propaguoti vaiko atsakomybės prieš šeimą, bendruomenę, šalį, tėvus, vyresnio amžiaus žmones, mažesnius vaikus, nepalankioje padėtyje atsidūrusius žmones, aplinką ir kitas šiuolaikinės visuomenės svarbiausias struktūras koncepciją;

39. atkreipia dėmesį į tai kad vaiko teisių politikos aspektu vaikai turi būti laikomi partneriais, galinčiais suteikti vertingos informacijos. Tokia grįžtamoji informacija turėtų būti panaudojama atnaujinant nacionalinę ir Europos politiką. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje – kaip tarpininkai ir pagalbininkai, pasitelkdami jau taikomą gerą praktiką, pavyzdžiui, vaikų vietos tarybas, kuriose vaikai gali išdėstyti savo nuomonę;

40. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti šešias komunikacijos platformas, padedančias vaikams ir jaunimui išdėstyti savo nuomonę, ir pabrėžia būtinybę vystyti šią iniciatyvą, į šį darbą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, nes jos turi sukaupę geriausią vietos patirtį ir gebėjimą palaikyti šią struktūrinę komunikaciją;

41. atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti vaiko teisę gauti kokybišką išsilavinimą, gyventi saugiai ir patogiai bei būti apsaugotam nuo visų formų fizinio ir psichologinio smurto; be to, atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų pagrindinį vaidmenį užtikrinant tokias teises;

42. atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti ir fiziškai bei protiškai neįgalių vaikų teisę į kokybišką išsilavinimą ir dar kartą pabrėžia iniciatyvų, skirtų jų nepriklausomumui skatinti ir visiškai jų integracijai į socialinę aplinką užtikrinti, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje, svarbą. Švietimo srityje egzistuoja dvi skirtingos koncepcijos: pagal vieną siūloma rengti specialias mokymo ir rengimo programas, o pagal kitą siūloma neįgalius vaikus kuo geriau integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. RK ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, nacionalines valdžios institucijas, pedagogus, NVO ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus dalyvauti Europos masto diskusijoje dėl galimų sprendimų ir geriausios praktikos pavyzdžių šioje srityje bei supažindinti su jos rezultatais tuos, kurie nori pagilinti savo žinias šioje srityje. Šiuo tikslu dėmesys atkreiptinas į neįgalių vaikų integravimo patirtį (kurią reikėtų skatinti) visiems suteikiant realių galimybių ir nesukeliant jokio pobūdžio atskirties ar diskriminacijos;

43. atkreipia dėmesį į kokybiško išsilavinimo ir socialinių bei kitų darbuotojų, dirbančių su vaikais, tęstinio mokymo svarbą;

44. reiškia susirūpinimą dėl vaiko teisių pažeidimų, kurie pasireiškia įvairiai: pradedant priekabiavimu, kuris paprastai paskatina tam tikras mėgdžiojimo formas, kai imituojamas netinkamas elgesys, ir baigiant kitomis vaikų prieš kitus vaikus naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, įskaitant visokio pobūdžio patyčias, apraiškomis, ypač mokyklose;

45. pastebi visapusiškai vaiko raidai kylančią grėsmę dėl pernelyg aktyvaus dalyvavimo virtualiuose socialiniuose tinkluose, įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus ir kitą veiklą virtualiame pasaulyje. Vaikai dėl savo aktyvumo virtualiame pasaulyje neretai praranda galimybę ugdyti bendravimo įgūdžius ir įgyti reikalingų žinių. Dėl šios priežasties visos suinteresuotos institucijos turėtų skirti deramą dėmesį vaikų sampratos apie informacines technologijas ir virtualų pasaulį, visų pirma kaip įrankių siekti tikslų realiame pasaulyje, formavimui;

46. atkreipia dėmesį į tai, kad gatvės gyvenimas visapusiškam vaikų vystymuisi gali būti naudingas: pavyzdžiui, mokomasi naudotis viešosiomis erdvėmis, augti, ugdyti socialinius įgūdžius ir bendrauti su savo bei kitomis bendruomenėmis, taip pat nurodo tokio gatvės gyvenimo pavojus, kurie kai kuriuose Europos miestuose ir regionuose gali paskatinti jaunimą burtis į gaujas;

47. atsižvelgdamas į du pirmiau nurodytus punktus, RK ragina valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau keistis vaikų užklasinės veiklos organizavimo geriausios praktikos pavyzdžiais, kad vaikai galėtų ugdyti socialinius ir profesinius įgūdžius. Geriausios praktikos pavyzdžiai turėtų būti toliau propaguojami nacionaliniu ir Europos lygiu, skatinant atitinkamai orientuoti nacionalines ir Europos priemones;

48. ragina Komisiją įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų, įskaitant atitinkamas Europos Sąjungos agentūras, nevyriausybines organizacijas, vietos ir regionų valdžios institucijas ir Regionų komitetą, į vaiko teisių apsaugos rezultatų suvestinės rengimą;

49. mano, kad atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų ir technologinių galimybių sustabdyti smurtą prieš vaikus plėtrą, saugesnio naudojimosi internetu propagavimas turėtų tapti svarbiausiu ES uždaviniu;

50. pabrėžia tai, kad saugesnio interneto koncepcija turėtų apimti ir kovą su vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija internete bei kitomis plačiai paplitusiomis smurto formomis, kurios pasitaiko virtualiame pasaulyje, pavyzdžiui, elektroniniu priekabiavimu;

51. mano, kad vaikų ir suaugusiųjų, kurie bendrauja su vaikais ir daro jiems įtaką, švietimas gali gerokai sumažinti vaikų išnaudojimo atvejų ir padėti spręsti su internetu susijusio vaikų išnaudojimo klausimą. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vaikų ir suaugusiųjų, pirmiausia tų, kurie dirba su vaikais, pavyzdžiui, specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėje srityje, mokymui, kaip saugiai naudotis internetu, kaip atpažinti elektroninio nusikalstamumo apraiškas ir kitą piktavališką internetinę veiką ir kaip apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms;

52. atkreipia dėmesį į poreikį apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos, ypač tokios, kurioje skatinamas psichoaktyvių (alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų neigiamai veikiančių psichinę ir fizinę sveikatą) medžiagų vartojimas. Šiuo klausimu itin didelė svarba tenka vietos ir regionų valdžios institucijoms, pirmajai socialinės apsaugos sistemos grandžiai, siekiančiai užtikrinti darnią ir saugią vaiko raidą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka užduotis pastebėti, identifikuoti, įvertinti kylančią grėsmę bei išnaudoti visas turimas priemones jai pašalinti. Savo ruožtu nacionalinio ir europinio lygmens institucijos, įskaitant, tačiau neapsiribojant, vaikų teisių ombudsmenais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais ir ekonominiais partneriais, raginamos prisidėti tiek teikiant visokeriopą pagalbą vietos ir regionų valdžios institucijoms šioje srityje, tiek ir formuojant neigiamą visuomenės požiūrį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą;

Finansinės ir paramos priemonės

53. pabrėžia, jog vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti laikomos esminiais partneriais kuriant ir įgyvendinant Europos vaiko teisių strategiją bei kitas Europos iniciatyvas vaiko teisių srityje;

54. yra įsitikinęs, kad visos pagal šią strategiją sukurtos programos ir priemonės turi būti prieinamos regionų ir vietos administracijoms;

55. palankiai vertina teigiamą Europos finansavimo ir paramos priemonių, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugai skirtos programos Daphne, poveikį, tačiau apgailestauja dėl išteklių trūkumo ir dėl nepakankamos informacijos apie finansavimo ir paramos galimybes. Šios programos rezultatai turi būti strategiškai susiję su ES vaiko teisių strategijos įgyvendinimu ir skirti būsimos politikos formavimui;

56. atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visoje Europoje kartu su kitais subjektais jau yra sukaupusios didelę patirtį naudojant ES pagalbą vaiko teisėms ginti. Tokios veiklos rezultatai turi būti strategiškai siejami su ES vaiko teisių strategijos įgyvendinimu, juos reikia nuolat skelbti, svarstyti ir panaudoti atitinkamos politikos atnaujinimui;

57. ragina Komisiją patobulinti komunikaciją ir informavimą apie esamas paramos ir finansavimo programas, kuriomis gali pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijos, kad numatytų galimą paramą su vaiko teisėmis susijusioms iniciatyvoms, kurios yra akivaizdžiai tikslinės, pavyzdžiui, programa Daphne III, ir toms, kuriose vaiko teisės yra vienas iš prioritetų, pavyzdžiui, pasienio bendradarbiavimo programos, miestų planavimo programos (pavyzdžiui, URBACT II), ir kt. Visi finansiniai ištekliai, skiriami pagal įvairias ES biudžeto eilutes ir numatyti įvairioms sritims, turėtų būti aiškiau išdėstyti ir apie juos veiksmingiau pranešta vengiant pasikartojimo, tokiu būdu stiprinant įgyvendinamų veiksmų efektyvumą.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/52

85-OJI PLENARINĖ SESIJA, 2010 M. BIRŽELIO 9, 10 D.

Regionų komiteto nuomonė. Europos paveldo ženklas

(2010/C 267/11)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

Principai ir bendrosios pastabos

1. palankiai vertina pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą sukurti Europos paveldo ženklą, kuris skirtųsi nuo kitų iniciatyvų, kaip antai, UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Europos Tarybos programos „Europos kultūros keliai“;

2. mano, kad Europos Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą; tačiau pabrėžia, kad tiek nacionalinėje objektų atrankoje, tiek ir galutinėje Europos lygiu vykdomoje atrankoje labai svarbu atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų kompetenciją. Šios iniciatyvos sėkmę lems Europos noras įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas atrenkant paveldo vietas, įgyvendinant ir stebint iniciatyvą bei vertinant su ja susijusius veiksmus;

3. pabrėžia, kad Europos paveldo ženklo iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į bendrą valstybių narių kultūros paveldą, tačiau kartu išlaikyti pagarbą nacionalinei ir regioninei įvairovei, taip pat pripažinti teritorijų kultūrų skirtingumą, kas leistų sukurti piliečiams artimesnę Europą, ir pasinaudoti regionuose esančių vietovių galimybėmis bei vietose ir regionuose sukaupta patirtimi ir tokiu būdu ugdyti stipresnį piliečių ryšį su Europos Sąjunga;

4. atkreipia dėmesį į šios iniciatyvos svarbą stiprinant vietoms ir regionams būdingą savitumą bei skatinant Europos integraciją;

5. apgailestauja, kad prie iniciatyvos gali prisijungti tik ES valstybės narės, nors kai Europos ženklo iniciatyva buvo pasiūlyta tarpvyriausybiniu lygmeniu, buvo numatyta įtraukti ir Šveicariją, o Europos kultūros sostinių projekte galėjo dalyvauti šalys kandidatės; be to, Europos integracijos idėja yra platesnio masto ir apima ne tik valstybes nares, bet ir trečiąsias Europos šalis;

6. primena, kad suteiktas Europos paveldo ženklas turėtų susieti paveldo vietas su Europos kūrimo istorija atsižvelgiant į Europos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtas vertybes;

7. džiaugiasi, kad Europos paveldo ženklo iniciatyva prisidės prie Europos miestų ir regionų patrauklumo stiprinimo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo vietos ir regionų lygmeniu;

8. pabrėžia, kad būtina skleisti gerosios praktikos pavyzdžius ir šiuo tikslu sukurti ženklu apdovanotų vietovių tinklą, ir prašo Europos Sąjungos skirti tam žmogiškųjų ir finansinių investicijų, kurios leistų skatinti susidomėjimą vietos ir regionų lygmeniu;

9. nurodo, kad šis ženklas yra ypač pritaikytas tarptautinės svarbos paveldo vietoms, kurios turi simbolinės reikšmės Europos istorinei atminčiai. Šių vietų valdymas galėtų būti įtrauktas į tokių struktūrų, kaip Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, darbo programas;

Vietos ir regionų lygmens svarba

10. teigia, kad daugelyje valstybių narių už vietas, galinčias pretenduoti į ženklą, yra atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos.

11. turėdamas omenyje daugiapakopio valdymo idėją, apgailestauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nepakankamai dalyvauja paveldo vietų atrankos procedūrose;

12. mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas labai svarbus atrenkant tarptautinės svarbos paveldo vietas;

13. pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai yra pagrindinės Europos paveldo ženklu žymėtinų vietų valdytojos ir finansuotojos, taigi joms tektų padengti papildomas su ženklo skyrimu ir paveldo vietų eksploatacija susijusias sąnaudas;

14. primena, kad Europos tapatybė, kurios pagrindą sudaro neliečiamos visuotinės žmogaus teisės, laivės, demokratija, lygybė ir teisinės valstybės principai, turi būti kuriama atsižvelgiant į Europos Sąjungai būdingą įvairovę, o Europos paveldo ženklas turi padėti visiems piliečiams dar geriau šią įvairovę pažinti ir pajusti;

Teksto tobulinimas

15. mano, kad atlikus pirmąjį šios iniciatyvos vertinimą, reikėtų suteikti galimybę joje dalyvauti trečiosioms Europos šalims turint omenyje plėtros ir kaimynystės politiką ir siekiant sukurti Europos integracijai būtiną vertybių, apimančių ne tik ekonominius ir geostrateginius interesus, pagrindą;

16. kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviai dalyvauja paveldo valdymo ir puoselėjimo veikloje, prašo įtraukti Regionų komitetą į galutinės atrankos, kuri bus vykdoma Europos lygmeniu, procedūrą jam suteikiant teisę skirti vieną narį į Europos ekspertų grupę vadovaujantis Europos kultūros sostinės atrankos grupės pavyzdžiu;

17. atsižvelgiant į Europos paveldo ženklą pretenduojančių gauti objektų įvairovę, rekomenduoja palaipsniui klasifikuoti paminklus, architektūros objektus, tarptautinės svarbos paveldo vietas ir nematerialiojo paveldo objektus;

18. pageidautų, kad nuo šiol Europos Komisija informuotų Regionų komitetą apie Europos paveldo ženklo skyrimo procedūros eigą ir paveldo vietų stebėseną, įskaitant atrankos gairių rengimą. Be to, norėtų gauti informaciją apie nepriklausomą su Europos paveldo ženklu susijusios veiklos išorės vertinimą, kurį užtikrina Europos Komisija;

19. siūlo kiekvienai valstybei narei pateikti paraišką dėl ne daugiau kaip trijų paveldo vietų siekiant užtikrinti Europos ekspertų grupei vertinimo laisvę ir skatinti valstybes nares konkuruoti;

20. teigiamai vertina tai, kad Europos ekspertų grupę sudarys nepriklausomi ekspertai, kuriuos skirs bei reguliariai keis Europos institucijos; jie padės nustatyti technines specifikacijas, rengti galutinę paveldo vietų atranką ir dalyvaus ženklo suteikimo procedūroje;

21. pabrėžia, kad labai svarbi bendra tvaraus vystymosi idėja, kurią įgyvendinti padeda kultūros vertybių saugojimas ir valdymas bei sąlygų visiems piliečiams lankyti paveldo vietas ir su jomis susipažinti sudarymas.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pakeitimas 1

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Veikloje gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės. Dalyvavimas savanoriškas.	Veikloje gali dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės. Dalyvavimas savanoriškas. .

Paaiškinimas

Trečiųjų Europos šalių (tiek šalių kandidačių, potencialių kandidačių, tiek ir ES kaimyninių šalių) prisijungimas prie iniciatyvos sustiprintų bendrus šios kultūrinės iniciatyvos tikslus ir prisidėtų prie paveldo, visų pirma Europos lygmeniu, išsaugojimo.

Pakeitimas 2

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija ir valstybės narės užtikrina Europos paveldo ženklo iniciatyvos derėjimą su kitomis kultūros paveldo iniciatyvomis, kaip antai UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“.	Komisija ir valstybės narės užtikrina Europos paveldo ženklo iniciatyvos derėjimą su kitomis kultūros paveldo iniciatyvomis, kaip antai, UNESCO pasaulio paveldo sąrašas ir Europos Tarybos projektai „Europos kultūros keliai“. .

Paaiškinimas

Komisija ir valstybės narės turėtų dėti pastangas išvengti dubliavimosi, kadangi tai sumažintų Europos paveldo ženklo iniciatyvos pridėtinę vertę.

Pakeitimas 3

7 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolinės vertės Europai ir yra atlikusios svarbų vaidmenį Europos Sąjungos istorijoje ir plėtroje.	Paveldo vietos, pretenduojančios gauti Europos paveldo ženklą, turi simbolinės vertės Europai ir yra atlikusios svarbų vaidmenį Europos istorijoje plėtroje.

Paaiškinimas

Šis pakeitimas yra panašus į ankstesnįjį ir juo dėmesys kreipiamas ne tiek į Europos Sąjungą, kiek į pačios Europos kūrimo vertybes.

Pakeitimas 4

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ekspertų grupę sudaro 12 narių. Keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija. Grupė skiria savo pirmininką.	Ekspertų grupę sudaro narių. Keturis narius skiria Europos Parlamentas, po keturis – Taryba ir Komisija . Grupė skiria savo pirmininką.

Paaiškinimas

Ekspertų grupės sudėtis, kaip ir Europos kultūros sostinės atrankos grupės atveju, turi atspindėti Sutartyse pripažįstamą vietos ir regionų aspektą apskritai kultūros politikoje ir konkrečiai paveldo saugojimo srityje. RK atstovo dalyvavimas ekspertų grupėje būtų naudingas dar ir dėl to, kad narių skaičius taptų nelyginis.

Pakeitimas 5

8 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieneriems metams, Europos Parlamentas – keturis ekspertus dvejiems metams, o Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.	Ekspertų grupės nariai skiriami trejiems metams. Išimties tvarka pirmaisiais šio sprendimo galiojimo metais Komisija skiria keturis ekspertus vieneriems metams, Europos Parlamentas keturis ekspertus, – dvejiems metams, Taryba – keturis ekspertus trejiems metams.

Paaiškinimas

4 pakeitimo tęsinys.

Pakeitimas 6

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Kiekvienai valstybei narei suteikiama galimybė išankstinėje atrankoje atrinkti ne daugiau kaip dvi paveldo vietas per metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi. Tais metais, kuriais numatyta vykdyti stebėsenos veiklą, atranka nevykdoma.	Kiekvienai valstybei narei suteikiama galimybė išankstinėje atrankoje atrinkti ne kaip dvi paveldo vietas per metus, vadovaujantis priede pateikiamu kalendoriumi. Tais metais, kuriais numatyta vykdyti stebėsenos veiklą, atranka nevykdoma.

Paaiškinimas

Kiekvienai valstybei narei suteikta galimybė išankstinėje atrankoje pateikti tris paveldo vietas visiškai atitiktų Europos Komisijos siekį Europos lygmeniu skatinti paveldo vietų „konkurenciją“, tačiau tai prieštarauja numatytam atrankos mechanizmui.

Pakeitimas 7

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Ekspertų grupė vertina iš anksto atrinktas paveldo vietas ir atrenka ne daugiau kaip vieną kiekvienos valstybės narės paveldo vietą. Prireikus gali būti prašoma pateikti daugiau informacijos arba rengiami vizitai į paveldo vietas.	Ekspertų grupė vertina iš anksto atrinktas paveldo vietas ir atrenka ne daugiau kaip kiekvienos valstybės narės paveldo viet. Prireikus gali būti prašoma pateikti daugiau informacijos arba rengiami vizitai į paveldo vietas.

Paaiškinimas

6 pakeitimo tęsinys.

Pakeitimas 8

13 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Europos paveldo ženklo suteikimas Vadovaudamasi ekspertų grupės rekomendacija, Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.	Europos paveldo ženklo suteikimas Vadovaudamasi ekspertų grupės rekomendacija, Komisija metais, einančiais po atrankos metų, oficialiai skiria paveldo vietas, kurioms suteikiamas Europos paveldo ženklas. Ji apie tai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą .

Paaiškinimas

Įpareigojimas informuoti RK turi aiškią pridėtinę vertę populiarinant Europos paveldo ženklą ir ES vietos ir regionų valdžios institucijas.

Pakeitimas 9

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia per šešis mėnesius nuo vertinimo pabaigos.	Komisija vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai pateikia per šešis mėnesius nuo vertinimo pabaigos.

Paaiškinimas

Žr. 8 pakeitimo paaiškinimą.

2010 m. birželio 9 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

1.10.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 267/57

Regionų komiteto nuomonė. Europos piliečių iniciatyva

(2010/C 267/12)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1. pažymi, kad Europos Sąjungos sutarties, kuri iš dalies pakeista Lisabonos sutartimi, 11 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad „ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą“;

2. be to, pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuri iš dalies pakeista Lisabonos sutartimi, 24 straipsnio 1 dalyje dar tiksliau nurodoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas;

3. atkreipia dėmesį, kad 2009 m. lapkričio 11 d. paskelbusi žaliąją knygą dėl Europos piliečių iniciatyvos (1) Komisija pradėjo plataus masto viešas konsultacijas, kad sužinotų visų suinteresuotųjų šalių nuomonę pagrindiniais klausimais, kuriuos reikės įtraukti į reglamentą dėl piliečių iniciatyvos, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos labai prisidėjo prie šių diskusijų;

4. palankiai vertina Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos (2);

5. pabrėžia, kad priėmus šį reglamentą, kuriuo piliečiams suteikiama galimybė naudotis teise tiesiogiai dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime, būtų žengtas itin svarbus žingsnis stiprinant demokratijos principus ES;

6. tikisi, kad Europos Parlamentas ir Taryba nedelsdami priims reglamentą dėl piliečių iniciatyvos, kad šis mechanizmas pradėtų veikti 2011 m. pradžioje, kaip numatyta 2009 m. žaliojoje knygoje;

7. primena jau pabrėžęs, kad, siekiant stiprinti piliečių teises, Lisabonos sutartyje svarbu numatyti teisėkūros iniciatyvos teisę (3);

8. patvirtina, kad, stiprinant jo institucinį vaidmenį, visų pirma reikia įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijoms svarbias Lisabonos sutarties nuostatas, pavyzdžiui, piliečių iniciatyvą (4);

9. akcentuoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra suinteresuotos piliečių iniciatyva, kadangi būdamos arti ES piliečių, jos galėtų nuspręsti pačios organizuoti ir (arba) skatinti iniciatyvas;

10. pritaria Komisijai, kad piliečius reikia aprūpinti lengvai taikoma priemone, nustatyti paprastas ir iš karto pritaikomas procedūras, duoti aiškius ir vienareikšmius nurodymus dėl jų įgyvendinimo, kartu užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui sistema;

11. mano, kad institucijoms vykdant komunikacijos veiklą reikėtų skatinti plataus masto iniciatyvas, siekiant kuo geriau supažindinti Sąjungos piliečius su naująja teise ir apskritai tiesiogiai įtraukti juos į politines diskusijas visai Europai rūpimais klausimais, susijusiais su vykdomomis iniciatyvomis;

12. pabrėžia, kad pagrindinį vaidmenį šiuo požiūriu gali atlikti Regionų komitetas, iš dalies pasitelkdamas decentralizuotos komunikacijos srityje sukurtas priemones, ir vietos bei regionų valdžios institucijos, galinčios tiesiogiai komunikuoti žemiausiu lygmeniu;

13. siūlosi bendradarbiauti kuriant minėtą informacijos centrą, kurio veikloje turėtų dalyvauti ir Komitetas;

14. pabrėžia, kad Komitetas yra kitų Europos Sąjungos institucijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų partneris, todėl turėtų būti išsamiai informuojamas apie Europos Komisijos sprendimus dėl Europos piliečių iniciatyvų priimtinumo ar tolesnių su jomis susijusių veiksmų ir bet kokius pasiūlymus keisti šiai priemonei taikomas sąlygas ir taisykles ir, kai tai tikslinga, šiais klausimais su Komitetu turėtų būti konsultuojamasi tuo pačiu metu kaip ir su Europos Parlamentu;

15. primena, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę paremti tas Europos piliečių iniciatyvas, kurios bus reikšmingiausios RK ir jo atstovaujamų vietos ir regionų valdžios institucijų požiūriu, pavyzdžiui:

—	organizuodamas vykdomoms ar sėkmingoms piliečių iniciatyvoms skirtus klausymus, kuriuose dalyvautų ES institucijos, vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų asociacijos, taip pat pilietinės visuomenės atstovai,

—	parengdamas nuomones dėl sėkmingų piliečių iniciatyvų, kurios yra ypač svarbios Regionų komitetui ir vietos bei regionų valdžios institucijoms jų politinių prioritetų požiūriu, arba nuomones dėl Komisijos sprendimų dėl tokių Europos piliečių iniciatyvų rezultatų.

16. primena, kad rengiant ir įgyvendinant minėtą reglamentą visų pirma turėtų būti užtikrintas lygybės, skaidrumo, gero administravimo ir teisės kreiptis į teismą principų laikymasis;

17. visiškai pritaria Komisijos parengtam pasiūlymui, tačiau mano, kad kai kuriuos punktus būtų galima patobulinti;

18. pabrėžia, kad, nepažeidžiant Europos piliečių iniciatyvos, svarbu regionų ir vietos lygiu skatinti visas iniciatyvas, kurios sudaro palankias sąlygas skaidrumui, bendradarbiavimui ir piliečių dalyvavimui viešojoje politikoje pagal dalyvaujamosios demokratijos principą;

dėl minimalaus valstybių narių skaičiaus

19. primena, kad pagal Sutartis iniciatyvai turi pritarti „reikšmingos valstybių narių dalies“ (Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalis) piliečiai ir kad tokia nuostata paremta būtinybe užtikrinti, kad iniciatyva atspindėtų bendrą Europos interesą;

20. mano, kad numatyta trečdalio valstybių narių riba yra pernelyg aukšta atsižvelgiant į būtinybę skatinti piliečius naudotis savo teise tiesiogiai dalyvauti Sąjungos demokratiniame gyvenime;

21. mano, kad teisingiau būtų nustatyti ketvirtadalio valstybių narių minimalią ribą, juo labiau, kad tai atitiktų ir kitas Sutarčių, pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio, nuostatas;

dėl minimalaus pasirašiusiųjų amžiaus

22. pritaria nuostatai, kad minimalus iniciatyvą pasirašiusiųjų amžius turi atitikti amžių, kurio sulaukę piliečiai gali balsuoti Europos rinkimuose;

dėl siūlomų iniciatyvų registravimo ir pritarimo pareiškimų rinkimo

23. pritaria ketinimui sukurti pasiūlytų iniciatyvų registracijos sistemą tam skirtame internetiniame registre;

24. be to, pritaria Europos Parlamentui, kad priimant sprendimą dėl piliečių iniciatyvos priimtinumo jokiu būdu neturėtų būti svarstomas jos politinis tikslingumas (5);

25. vis dėlto mano, kad Komisija turėtų atsisakyti registruoti tik tokius pasiūlymus, kuriais akivaizdžiai siekiama piktnaudžiauti arba kurie akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos vertybėms, kadangi gali atrodyti neteisinga pasiūlyme dėl reglamento vartoti „netinkamumo“ sąvoką;

26. palankiai vertina nuostatą dėl bendrų pritarimo pareiškimų rinkimo ir tikrinimo procedūrinių reikalavimų;

27. džiaugiasi, kad numatyta pritarimo iniciatyvai pareiškimų rinkimo elektroniniu būdu sistema;

dėl skaidrumo principo ir administracinio bendradarbiavimo

28. pritaria Komisijos reikalavimui užtikrinti iniciatyvos organizatoriams prieinamų finansavimo ir paramos šaltinių skaidrumą;

29. pabrėžia, kad galimybė pasiūlyti iniciatyvą turi būti užtikrinta visiems piliečiams ir visoms, ne tik pačioms didžiausioms, organizacijoms;

30. tad pageidautų, kad būtų numatytas praktinės ir techninės pagalbos visiems norintiems organizuoti iniciatyvą mechanizmas;

31. mano, kad būtų ypač naudinga įkurti informacinį centrą, kuris būtų skirtas piliečių iniciatyvai teisėkūros srityje ir kurio veikloje dalyvautų ir Komitetas;

32. be to, ragina institucijas apsvarstyti galimybę numatyti tam tikrą pagalbą, kad pagrindinės priimtinų iniciatyvų dalys būtų išverstos į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas ir kad su jomis galėtų susipažinti visi Sąjungos piliečiai;

dėl pasiūlymų priimtinumo

33. siūlo Komisijai atlikti pasiūlytos piliečių iniciatyvos priimtinumo patikrinimą, kai ji pirmą kartą įregistruojama, kad būtų išvengta atvejų, kai organizatorių sąnaudos, susijusios su piliečių iniciatyva, yra labai didelės, o ji vėliau pripažįstama nepriimtina;

34. pabrėžia, kad turi būti nustatyti bendro pobūdžio, aiškūs ir skaidrūs priimtinumo kriterijai, kurie būtų deramai viešai pristatyti, kad būtų pateikiama kuo mažiau nepriimtinų pasiūlymų;

35. pritaria nurodytoms sąlygoms, kad pasiūlymas turi būti a) susijęs su klausimu, dėl kurio Sutartims įgyvendinti galima priimti Sąjungos teisės aktą ir b) neviršyti Komisijos kompetencijos ribų pateikti pasiūlymą;

36. vis dėlto pabrėžia, kad Europos Sąjunga, priimdama teisės aktą išimtinei jos kompetencijai nepriklausančiose srityse, privalo laikytis subsidiarumo principo, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje;

37. be to, pažymi, kad priimat visus Europos Sąjungos teisės aktus turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir laikomasi bendrų Sąjungos principų;

38. vis dėlto mano, kad reikėtų aiškiai pabrėžti dvi paminėtas pasiūlymo priimtinumo sąlygas: c) turi būti gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir d) turi būti laikomasi subsidiarumo principo;

39. pažymi turįs daug patirties subsidiarumo vertinimo srityje ir siūlosi bendradarbiauti su Komisija nagrinėjant, ar pasiūlymas atitinka minėtą principą;

40. akcentuoja būtinybę apie sprendimą dėl priimtinumo pranešti iniciatyvos organizatoriui ir paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

41. atkreipia dėmesį, kad sprendimui dėl pasiūlytos iniciatyvos priimtinumo gali būti taikoma Teisingumo Teismo teisminė priežiūra, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 ir 265 straipsniuose, ir pageidautų, kad teisė į teisminę priežiūrą būtų atskirai paminėta reglamente;

42. pritaria Komisijos rūpesčiui, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė ir finansinė našta, susijusi su pritarimo pareiškimų, surinktų dėl priimtina pripažintos iniciatyvos, tikrinimu ir autentiškumo nustatymu, ir šiuo požiūriu pažymi, kad daugelyje valstybių narių šioje procedūroje dalyvaus vietos ir regionų valdžios institucijos;

dėl Komisijos atliekamo iniciatyvos nagrinėjimo

43. pritaria pasiūlymui, pagal kurį Komisija turi išnagrinėti oficialiai pagal reglamente nustatytas sąlygas jai pateiktą iniciatyvą ir per 4 mėnesius paskelbti pranešimą, kuriame pateikia savo išvadas dėl iniciatyvos, nurodo, kokių veiksmų prireikus ketina imtis ir dėl kokių priežasčių;

44. šiuo požiūriu pastebi, kad tuo atveju, jei Komisija nepateikia savo vertinimo per jai nustatytą terminą, atsiranda galimybė kreiptis į Teisingumo Teismą vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 265 straipsniu, ir pageidautų, kad ši teisė į teisminę priežiūrą būtų atskirai paminėta reglamente;

45. pabrėžia, kad Komisija turėtų rimtai atsižvelgti į kiekvieną bent milijono piliečių pasirašytą iniciatyvą;

46. mano, kad Komisijos pranešimas dėl iniciatyvos turi būti ne tik pateiktas organizatoriams, Europos Parlamentui ir Tarybai, bet ir paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bei perduotas Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

II. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracija

Prieš pradėdamas iš pasirašiusiųjų rinkti pritarimo pasiūlytai iniciatyvai pareiškimus, organizatorius turi ją užregistruoti Komisijoje ir pateikti II priede nurodytą informaciją, visų pirma apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos objektą ir finansavimo bei paramos šaltinius.

Informacija pateikiama viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų Komisijos tam skirtame internetiniame registre (toliau – registras).

2.	Išskyrus 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus, Komisija nedelsdama užregistruoja pasiūlytą iniciatyvą suteikdama unikalų registracijos numerį ir nusiunčia organizatoriui patvirtinimą.

3.	Pasiūlytos piliečių iniciatyvos, kurias pagrįstai galima laikyti netinkamomis, nes jomis siekiama piktnaudžiauti arba jos yra nerimtos, registruojamos nebus.

4.	Komisija atsisako registruoti pasiūlytas piliečių iniciatyvas, kurios akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos vertybėms.

5.	Pasiūlyta ir užregistruota piliečių iniciatyva viešai paskelbiama registre.

Pasiūlytos piliečių iniciatyvos registracija

Informacija pateikiama viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų Komisijos tam skirtame internetiniame registre (toliau – registras).

3.	Pasiūlytos piliečių iniciatyvos, siekiama piktnaudžiauti arba jos yra nerimtos, , .

5.	Pasiūlyta piliečių iniciatyva, , viešai paskelbiama registre.

Paaiškinimas

Iniciatyvos priimtinumas gali būti patikrintas ir registruojant iniciatyvą pagal 4 straipsnį. Netikslinga būtų užregistruoti iniciatyvą, o vėliau, kai pateikiama 300 000 parašų iš mažiausiai trijų valstybių narių, ją atmesti, pavyzdžiui, todėl, kad tam tikroje politikos srityje ES neturi įgaliojimų priimti teisės aktus. Todėl siūlomame pakeitime sujungiami pasiūlymo dėl reglamento 4 ir 8 straipsniai.

2 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Minimalus pasirašiusiųjų valstybėje narėje skaičius

1.	Pasirašiusieji piliečių iniciatyvą yra kilę iš bent trečdalio valstybių narių.

Minimalus pasirašiusiųjų valstybėje narėje skaičius

1.	Pasirašiusieji piliečių iniciatyvą yra kilę iš bent ketvirtadalio valstybių narių.

Paaiškinimas

Europos piliečių iniciatyva turėtų būti piliečiams prieinama priemonė, todėl nustatyta riba neturėtų būti per aukšta. Reikalaujamas ketvirtadalis valstybių narių (t. y. septynios iš dabartinių 27 ES valstybių narių) atitinka Europos Parlamento pasiūlymą.

3 pakeitimas

7 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Trečdalyje valstybių narių pasirašiusiųjų skaičius atitinka bent jau minimalų I priede nurodytų piliečių skaičių.

Paaiškinimas

4 pakeitimas

8 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Sprendimas dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos priimtinumo

1.	Iš pasirašiusiųjų, kilusių iš bent trijų valstybių narių, surinkęs reikalingus 300 000 pritarimo pareiškimų pagal 5 straipsnį, organizatorius pateikia Komisijai prašymą priimti sprendimą dėl pasiūlytos piliečių iniciatyvos priimtinumo. Šiuo tikslu organizatorius naudoja V priede pateiktą formą.

Komisija per du mėnesius nuo 1 dalyje paminėto prašymo gavimo priima sprendimą dėl priimtinumo. Pasiūlyta piliečių iniciatyva laikoma priimtina, jei ji atitinka tokias sąlygas:

a.	ji susijusi su klausimu, dėl kurio Sutartims įgyvendinti galima priimti Sąjungos teisės aktą; taip pat

b.	ja neviršijami Komisijos įgaliojimai pateikti pasiūlymą.

3.	Apie 2 dalyje paminėtą sprendimą pranešama pasiūlytos piliečių iniciatyvos organizatoriui ir jis viešai paskelbiamas.

Paaiškinimas

Pakeitimas yra susijęs su siūlomu pirmos rekomendacijos pakeitimu.

5 pakeitimas

9 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių atliekamo pritarimo pareiškimų tikrinimo ir tvirtinimo nuostatos

Iš pasirašiusiųjų surinkęs reikalingus pritarimo pareiškimus pagal 5 ir 7 straipsnius ir tuo atveju, jei Komisija nusprendė, kad pasiūlyta piliečių iniciatyva priimtina pagal 8 straipsnį, organizatorius pateikia pritarimo pareiškimus popierine arba elektronine forma atitinkamoms 14 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms patikrinti ir patvirtinti. Šiuo tikslu organizatorius naudoja VI priede pateiktą formą.

Organizatorius pritarimo pareiškimus pateikia valstybei narei, kuri išdavė formoje nurodytą asmens tapatybės dokumentą.

2.	Kompetentingos institucijos per ne daugiau kaip tris mėnesius tinkamai patikrina pritarimo pareiškimus ir organizatoriui išduoda sertifikatą pagal VII priede pateiktą modelį, kuriuo patvirtinamas iš tos valstybės narės gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius.

3.	2 dalyje nurodytas sertifikatas išduodamas nemokamai.

Valstybių narių atliekamo pritarimo pareiškimų tikrinimo ir tvirtinimo nuostatos

Organizatorius pritarimo pareiškimus pateikia valstybei narei, kuri išdavė formoje nurodytą asmens tapatybės dokumentą.

2.	Kompetentingos institucijos per ne daugiau kaip tris mėnesius tinkamai patikrina pritarimo pareiškimus ir organizatoriui išduoda sertifikatą pagal VII priede pateiktą modelį, kuriuo patvirtinamas iš tos valstybės narės gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičius.

3.	2 dalyje nurodytas sertifikatas išduodamas nemokamai.

Paaiškinimas

4 straipsniu organizatorius įpareigojamas nurodyti finansavimo šaltinius, iš kurių bus padengiamos su iniciatyvos įgyvendinimu susijusios išlaidos. Gali būti, kad šiuo formalumų tvarkymo etapu, kaip nurodyta siūlomame pakeitime, nėra žinomi visi galimi finansavimo šaltiniai. Todėl, vadovaujantis informavimo ir skaidrumo principu, pasibaigus procesui reikia pareikalauti ataskaitos, kurioje būtų nurodytos visos iš tikrųjų patirtos išlaidos ir panaudotų išteklių kilmė. Kad būtų paprasčiau vykdyti šį reikalavimą, reikėtų parengti paprastą formą ir pridėti ją prie reglamento.

2010 m. birželio 10 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) COM (2009) 622 galutinis.

(2) COM (2010) 119 galutinis.

(3) Regionų komiteto nuomonė savo iniciatyva „Piliečių teisės: pagrindinių teisių ir Europos pilietybės suteikiamų teisių skatinimas“, 2008 10 9, 58 punktas.

(4) R/CdR 79/2010, I priedas.

(5) 2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento rezoliucija, kuria Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo (A6-0043/2009), Y konstatuojamoji dalis.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.267.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 267

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. spalio 1d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
	85-oji plenarinė sesija, 2010 m. birželio 9, 10 d.
2010/C 267/01	Regionų komiteto rezoliucija dėl geresnių priemonių strategijai Europa 2020 įgyvendinti. Valstybių narių ir Sąjungos bendrosios ekonominės ir užimtumo politikos gairės	1

2010/C 267/02	Regionų komiteto rezoliucija dėl aktyvesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo strategijoje Europa 2020	4

	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	85-oji plenarinė sesija, 2010 m. birželio 9, 10 d.
2010/C 267/03	Regionų komiteto nuomonė savo iniciatyva. BŽŪP ateitis po 2013 m.	6

2010/C 267/04	Regionų komiteto nuomonė. 2009–2010 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai. Potencialios šalys kandidatės	12

2010/C 267/05	Regionų komiteto nuomonė. Pavasario dokumentų rinkinys. ES veiksmų planas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti	17

2010/C 267/06	Regionų komiteto nuomonė. Verslo registrų sąveika	22

2010/C 267/07	Regionų komiteto nuomonė. Miestų regeneravimo svarba Europos miestų plėtros ateičiai	25

2010/C 267/08	Regionų komiteto nuomonė. ES ir tarptautinė biologinės įvairovės politika po 2010 m.	33

2010/C 267/09	Regionų komiteto nuomonė. Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo	39

2010/C 267/10	Regionų komiteto nuomonė. Vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas siekiant apsaugoti vaiko teises Europos Sąjungoje	46

	III Parengiamieji aktai
	Regionų komitetas
	85-oji plenarinė sesija, 2010 m. birželio 9, 10 d.
2010/C 267/11	Regionų komiteto nuomonė. Europos paveldo ženklas	52

2010/C 267/12	Regionų komiteto nuomonė. Europos piliečių iniciatyva	57