26.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 230/1

A.

kadangi ekonomikos gaivinimo procesas dar nebaigtas; kadangi didėjančio nedarbo problemos sprendimas yra itin svarbus ir skubus klausimas; kadangi visų pirma 2009 m. liepos mėn. 9,5 % Europos Sąjungos nedarbo lygis buvo didžiausias per pastaruosius dešimt metų, ir tikėtina, kad jis ir toliau didės,

B.

kadangi pagrindinis uždavinys siekiant užtikrinti, kad vėl pradėtų augti ekonomika atkurti paklausą privačiajame sektoriuje; kadangi siekiant spartaus, subalansuoto ir tvaraus ekonomikos augimo labai svarbi pažanga, pasiekta priimant sprendimus dėl reformų,

C.

kadangi šiuo metu esantys ekonominiai sunkumai turėtų būti išnaudoti kaip galimybė skatinti Lisabonos ir Geteborgo tikslų įgyvendinimą, priminti įsipareigojimą kovoti su nedarbu ir klimato kaita, mažinti energijos vartojimą bei sukurti ES strategiją, kurią taikant nuo skubaus krizės valdymo būtų pereita prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos valdymo,

D.

kadangi prie dabartinės ekonomikos krizės labai prisidėjo tai, kad buvo esminių reguliavimo ir priežiūros trūkumų, finansų institucijos ėmėsi neapgalvotos ir neatsakingos rizikos, ir tai, kad pinigų politikos kai kuriose pasaulio valstybėse dėl pinigų politikos susidarė likvidumo perteklius,

E.

kadangi ekonomikai itin svarbus didesnis tarptautinis veiklos koordinavimas, o siekiant išvengti protekcionistinių tendencijų būtinas stiprus daugiašalis bendradarbiavimas; nesiėmus politinių veiksmų finansų institucijoms gali kilti pagunda grįžti prie įprastinių veiklos būdų,

F.

kadangi G-20 vadovai kolektyviai atsako už socialinių krizės padarinių sumažinimą, ypač besivystančiose valstybėse, kurios labai nukentėjo nuo netiesioginio krizės poveikio,

G.

kadangi tarptautiniai centrai nesilaiko finansinių reglamentų ir dėl to sudaromos kliūtys siekti TVT,

1.

džiaugiasi, kad per G-20 susitikimą buvo pasiekti susitarimai, įskaitant įsipareigojimą vengti bet kokių skubotų veiksmų, panaikinant skatinamąsias priemones; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į spartų valstybių įsiskolinimo ir biudžetų deficito augimą; pažymi, kad, siekiant neužkrauti per didelės naštos ateities kartoms, svarbu užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir ilgalaikį finansinį tvarumą; ragina nedelsiant pradėti rengti veiksmingas pasitraukimo strategijas, kad būtų galima jas kuo greičiau įgyvendinti, kai tai taps įmanoma atsigavus ekonomikai;

2.

mano, kad reikalingi nauji, kitokie nei BVP, tvaraus vystymosi rodikliai ir atskaitomybės sistemos siekiant įvertinti gerovę ir žmogaus veiklos poveikį aplinkai, taigi ir visuotinio ekonomikos atstatymo krypčių nustatymo ir vertinimo gairės;

3.

pabrėžia, kad dabartiniai prioritetai turi būti didelio ir tvaraus realiojo ekonomikos sektoriaus augimo užtikrinimas, tinkamo kapitalo rinkų ir kreditavimo veikimo užtikrinimas, užimtumo išlaikymas ir skatinimas bei žmonių apsauga nuo neigiamų krizės pasekmių, ypatingą dėmesį skiriant neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems asmenims;

4.

džiaugiasi, kad G-20 susitikime buvo skirtas dėmesys pasaulinio masto disbalansui, dėl kurio kilo finansų krizė, klausimas; nurodo, kad siekiant, jog finansų krizė nepasikartotų ateityje, reikia šalinti jos esmines priežastis (įskaitant per didelį prekybos deficitą arba perviršį), o tai turėtų poveikį daug plačiau nei tik bankininkystės ir finansų reguliavimą arba institucijų valdymui; mano, kad siekiant veiksmingai daugiašaliu būdu įveikti krizę būtina naudojant daugiašales priemones panaikinti valiutų kursų disbalanso ir pagrindinių prekių kainų svyravimų priežastis;

5.

apgailestauja dėl to, kad G-20 vadovai neišnagrinėjo finansų krizę sukėlusių reguliavimo ir priežiūros trūkumų, kad būtų išvengta panašių reguliavimo ir priežiūros klaidų, taigi ir kitos panašios krizės; apgailestauja dėl to, kad G-20 vadovai neskyrė papildomai lėšų pasaulinei kovai su klimato kaita finansuoti;

6.

pritaria iš naujo prisiimtam įsipareigojimui siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir vykdyti oficialios paramos vystymuisi (toliau - OPV) pažadus, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su pagalba prekybai, skolų mažinimu ir Gleneaglese prisiimtais įsipareigojimais;

7.

palankiai vertina G-20 vadovų susitarimą rengti finansinių sandėrių mokesčio tarptautinę sistemą ir ragina greičiau pasiekti pažangos šiuo klausimu siekiant užtikrinti, kad finansų sektorius pakankamai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir vystymosi, nes šiuo metu finansų krizės sąnaudų našta tenka mokesčių mokėtojams, kitiems piliečiams ir viešosioms tarnyboms;

8.

palankiai vertina G-20 vadovų poziciją, kad tinkamas darbas turėtų būti suprantamas kaip svarbiausias atstatymo ir reformų siekis ir ypač džiaugiasi TDO priskirtu vaidmeniu;

9.

palankiai vertina G-20 vadovų pasiryžimą tarptautiniu lygiu spręsti nedarbo krizę ir didinti paramą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, nes juos krizė paveikė labiausiai ir jiems labiausiai reikia bendrų veiksmų; todėl šiuo atžvilgiu palankiai vertina pasaulinės apie pažeidžiamumą įspėjančios sistemos sukūrimą;

10.

reikalauja, kad tarptautinės bendruomenės pasiryžimas virstų konkrečiais veiksmais, kurie būtų įgyvendinami, ypač stipriai remiant ekologinių darbų programą;

11.

pritaria, kad svarbu parengti į darbo vietų kūrimą orientuotą priemonę, padėsiančią ateityje augti ekonomikai, o tinkamą darbą laikyti svarbiausia atsigavimo plano dalimi;

12.

palankiai vertina TDO priimtą Visuotinį darbo vietų paktą ir ragina jį skubiai įgyvendinti; visų pirma, ragina tarptautiniu lygiu steigti anticiklinių darbo vietų fondą ir ambicingas skatinamąsias priemones, kuriomis remiamas darbo vietų kūrimas ir išsaugomos esamos darbo vietos, teikiant veiksmingas įdarbinimo paslaugas, taikyti tvirtą socialinę politiką, kad būtų remiamos pažeidžiamiausios grupės ir garantuojama minimalaus darbo užmokesčio perkamoji galia;

13.

primygtinai reikalauja ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvencijas, nes jos itin svarbios šiuo aspektu bei reikalauja jas įtraukti į PPO prekybos susitarimus; taip pat ragina glaudžiau bendradarbiauti su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis;

14.

pritaria iniciatyvoms, susijusioms su naujos pakraipos finansinėmis paslaugomis, pvz., mikrofinansais, kuriomis siekiama pagerinti neturtingiausių asmenų prieigą prie finansinių paslaugų;

15.

primygtinai prašo visais lygiais plėtoti socialinį dialogą, vengti darbo užmokesčių defliacijos ir užtikrinti, kad didėjant gamybai didės ir darbo užmokesčiai;

16.

džiaugiasi, kad G-20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai buvo paraginti susitarti dėl tarptautinio reformų plano, skirto šioms kritinėms finansų sektoriaus sritims:

17.

palankiai vertina norą pakeisti pasaulinio finansų reguliavimo sistemą ir sutinka su tuo, kad buvo padaryta didelė pažanga, tačiau mano, kad daugelis pakeitimų, dėl kurių buvo susitarta, dar nevisiškai įgyvendinti ir kad dar daug reikia padaryti;

18.

atkreipia dėmesį į G-20 vadovų pažadą visapusiškai prižiūrėti visas sisteminiu požiūriu svarbias institucijas ir finansų priemones; mano, kad, norint užkirsti kelią naujoms krizėms, būtina taikyti labiau centralizuotą finansų rinkos priežiūros strategiją; taip pat mano, kad Europos Sąjunga turi imtis veiksmų ir nustatyti griežtesnę finansų priežiūros sistemą siekiant sukurti bendrą finansų priežiūros instituciją;

19.

mano, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo turėtų būti laipsniškai atnaujinamos pasaulinės rizikos ribojimo taisyklės, kad būtų išvengta reguliuojamojo arbitražo; pabrėžia, kad pažangą, pasiektą platesniu G-20 mastu, prisideda prie „minimalaus suderinimo principo“, kuris vis dėlto Europos Sąjungoje neturi užausti taikyti griežtesnių standartų; tokiomis aplinkybėmis džiaugiasi, kad Europos Sąjunga yra ryžtingesnė dėl reikalavimų, susijusių su reguliavimo ir priežiūros apimtį ir reikalavimus, o tą patvirtina pastaruoju metu priimti arba svarstomi teisės aktai;

20.

palankiai vertina tai, kad pakartotas įsipareigojimas užtikrinti, jog finansinėms institucijoms bus taikomos griežtesnės rizikos ėmimosi taisyklės, valdyme atlygis bus derinamas su ilgalaikiais tikslais ir apskritai bus daugiau skaidrumo; džiaugiasi dėl įsipareigojimo iki 2011 m. patvirtinti politiką „Bazelis II“ ir pradėti tarptautiniu lygiu naudoti vienodą sverto koeficientą; mano, kad šių visapusiškų principų turėtų laikytis visi rinkos dalyviai nepriklausomai nuo to, ar jie gintų investuotojų, mokesčių mokėtojų ar vartotojų interesus;

21.

ragina Komisiją kuo greičiau perkelti į privalomus ES teisės aktus per G-20 susitikimą prisiimtus įsipareigojimus dėl premijų; ragina G-20 vadovus teikti veiksmingesnių pasiūlymų dėl kapitalo suformavimo ir kompensavimo priemonių reformos, kad būtų užtikrintas darnus viso pasaulio priežiūros institucijų požiūris į sankcijas;

22.

mano, kad būtina nedelsiant įgyvendinti tarptautinio bendradarbiavimo krizės valdymo klausimais principus; ragina Finansų stabilumo valdybą konsultuotis su Parlamentu prieš tvirtinant pasiūlymus, skirtus sisteminiu požiūriu svarbioms institucijoms, kurie turi būti priimti iki 2010 m. spalio mėn. pabaigos;

23.

pripažįsta, kad pažanga, padaryta kovojant su bendradarbiauti atsisakančiomis įstaigomis („mokesčių rojus“), yra didelė, bet dar nepakankama; ragina Pasaulinį forumą skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais pagerinti mokesčių skaidrumą ir keitimąsi informacija, kad valstybės galėtų visiškai įgyvendinti savo mokesčių teisės aktus, siekdamos apsaugoti savo mokesčių bazę; pritaria G-20 nuo 2010 m. kovo mėn. kovai su „mokesčių rojumi“ taikomomis priemonėmis nebendradarbiavimo atveju;

24.

palankiai vertina pažangą, padarytą su bankų slaptumu, ypač EBPO pasaulinio forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais išplėtimą; vis dėlto pažymi, kad kelios įstaigos, pažadėjusios pradėti taikyti standartus, vis dar nėra to padariusios; ragina sukurti veiksmingą sistemą, kurią taikant būtų galima užkirsti kelią mokesčių sukčiavimo atvejams, nustatyti tokius atvejus ir persekioti už juos atsakingu asmenis; pabrėžia, kaip svarbu sukurti vienodą informacijos teikimo sistemą;

25.

apgailestauja dėl to, kad G-20 vadovai nenagrinėjo neturtinės žalos klausimo, ir jog klausimas dėl finansiniu požiūriu sisteminių institucijų atsargos normų standartų ir sąnaudų, kurios būtų patirtos šioms institucijoms tapus nemokioms, ryšio atidėtas nagrinėti 2010 m. spalio mėn.; ragina pateikti pasiūlymų, kaip spręsti restruktūrizavimo problemą, ir pasiūlymų dėl finansų sektoriaus verslo modelių peržiūros, kad būtų galima išspręsti „per didelę, kad taptų nemokia“ problemą;

26.

palankiai vertina G-20 vadovų planą reformuoti Tarptautinį valiutos fondą (toliau - TVF) ir Pasaulio banką bei ragina kuo skubiau pradėti šias reformas; ragina vykdyti plataus masto pasaulio ekonomikos ir finansų valdymo reformą; pritaria TVF ir Pasaulio banko, kaip esminių elementų siekiant pagerinti šių institucijų patikimumą, teisėtumą ir efektyvumą, modernizavimui; ragina pagerinti besivystančių valstybių atstovavimą tarptautinėse finansų institucijose; palankiai vertina įsipareigojimą pakeisti dinamiškų augančios ekonomikos ir besivystančių valstybių kvotas; primena, kad siekiant surasti ekonomikos atgaivinimo būdą svarbu vengti prociklinės politikos;

27.

ragina sukurti priemonę, kurią taikant būtų galima perkelti neseniai TVF valstybėms narėms TVF paskirtas naujas specialiąsias skolinimosi teises mažas pajamas gaunančioms valstybėms, dėl ko galėtų būti padvigubinami vidurio laikotarpio lengvatiniai TVF skolinimosi pajėgumai;

28.

palankiai vertina G-20 vadovų įsipareigojimą kurti atvirą pasaulinę ekonomiką; mano, kad pasaulio prekybos atgaivinimas yra esminis elementas norint atstatyti pasaulinį ekonomikos augimą; taigi, dar kartą pakartoja savo poziciją, kad nepritaria bet kokiai taikomai protekcionizmo formai, ir toliau ragina siekti pažangos užtikrinant prieigą prie rinkos ir panaikinant visiems taikomas tarifines ir netarifines kliūtis bei toliau laikytis laisvos ir sąžiningos prekybos taisyklių; ir toliau pasiryžęs, vadovaudamasis suteiktais įgaliojimais, siekti, kad Dohos derybų raundas būtų baigtas padarius pasaulinio masto ryžtingas ir suderintas išvadas, taip pat ragina vadovus nepamiršti pagrindinio šio raundo vystymosi tikslo;

29.

palankiai vertina tai, kad G-20 vadovai pripažino tvaresnės pasaulinės ekonomikos svarbą; pabrėžia išskirtinę įpareigojančio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį ketinama svarstyti artėjančioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje Kopenhagoje (toliau - JTBKKK konferencija), svarbą; tačiau pabrėžia, kad G-20 vadovai turėtų pripažinti pasaulinių tvarumo iššūkių daugialypiškumą; ragina G-20 finansų ministrus sutelkti išteklius siekiant artimiausiu laiku besivystančiose valstybėse remti veiksmus, susijusius su klimato kaita, nes tai būtų svarbus bendro atsako į pasaulio ekonomikos krizę elementas;

30.

pabrėžia, kad norint atkurti pasitikėjimą ir pasiekti kuo didesnio ekonomikos atstatymo, turi būti laikomasi visų G-20 vadovų prisiimtų įsipareigojimų, jie turi būti greitai vykdomi ir sukonkretinti nacionaliniu bei tarptautiniu lygiais;

31.

mano, kad trys pagrindinės ES institucijos ir valstybės narės turėtų išsamiau apsvarstyti ES atstovavimo G-20 susitikimuose galimybę; yra įsitikinęs, kad Europos Sąjunga turi sutarti dėl bendros pozicijos tarptautiniuose forumuose, visų pirma G-20 susitikimuose, ir primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjungai būtų nuosekliau atstovaujama tarptautinėse derybose;

32.

pabrėžia, kad svarbu susitarti dėl fondų, skirtų padėti neturtingoms valstybėms prisitaikyti prie klimato kaitos, per JTBKKK konferenciją, ir numatyti tvirtas ir nuspėjamas finansavimo priemones, kurios papildytų OPV; apgailestauja, kad šis klausimas buvo atidėtas iki JTBKKK konferencijos ir pakartoja, kad Europos Sąjunga turėtų tinkamai prisidėti skiriant papildomų ir naujų lėšų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslais, atsižvelgiant į atitinkamus mokslinių tyrimų rezultatus dėl klimato kaitos rimtumo ir su ja susijusių išlaidų masto;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad tęsiasi maisto krizės ir pritaria sprendimui patvirtinti Pasaulio banko maisto iniciatyvą; ragina valstybes donores užtikrinti pagalbos maistu paskirstymo skaidrumą ir atskaitomybę;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, G-20 valstybių vyriausybėms ir parlamentams ir Tarptautiniam valiutos fondui.

26.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 230/7

1.

pabrėžia, kad besivystančios šalys nesukėlė pasaulinės finansų ir ekonominės krizės tačiau yra neproporcingai jos paveiktos, susidurdamos su dramatiškai mažėjančių ekonomikos augimu ir užimtumu, neigiamu poveikiu prekybos balansui ir mokėjimų balansui, staigiu privataus kapitalo srautų įplaukų bei užsienio investicijų sumažėjimu, pablogėjusiomis galimybės gauti paskolas bei finansavimą prekybai, sumažėjusiais pinigų pervedimais, plataus masto ir apimties valiutų kursų pokyčiais, pasibaigusiomis finansinėmis atsargomis, pasidėjusiu būtiniausio vartojimo reikmenų kainų nepastovumu bei mažėjančiomis jų kainomis, o taip pat sumažėjusiomis pajamomis iš turizmo;

2.

pritaria Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono požiūriui, kad dėl pasaulinės finansų krizės susidarė kritinė vystymosi padėtis ir tai kenkia sunkiai pasiektai pažangai skurdo, bado ir moters bei vaiko mirtingumo srityse ar net verčia niekais šią pažangą, taip pat kenkia pradiniam lavinimui, galimybėms naudotis švariu vandeniu ir turėti tinkamas sanitarines sąlygas, taigi, stipriai/ itin sutrukdė siekti TVT, ypač susijusių su sveikata;

3.

didžiai susirūpinęs pastebi, kad krizė, kuri taip artimai susijusi su maisto ir kuro kainomis, jau pareikalavo didelių žmogiškųjų nuostolių ir turi triuškinančio poveikio labiausiai pažeidžiamiems asmenims skurdžiausiose šalyse, kuriose papildomas bedarbių skaičius gali pasiekti 23 mln., ypač skurdžių asmenų skaičius gali padidėti 90 mln. vien tik per 2009 m., kyla grėsmė negauti būtiniausių vaistų apie 1,7 milijonams ŽIV užsikrėtusių asmenų, o kūdikių mirčių skaičius vidutiniškai laikotarpiu tarp 2009 ir 2015 m.(kurie yra numatyti kaip TVV tikslų įgyvendinimo metai) gali padidėti nuo 200 000 iki 400 000 atvejų kasmet;

4.

pabrėžia, kad daugelis besivystančių šalių mano, kad visi jų vystymosi finansavimo šaltiniai yra paveikti krizės ir be plataus masto pagalbos iš išorės, jų neužteks siekiant išsaugoti sunkiai pasiektų ekonominių laimėjimų;

5.

ragina ES imtis veiksmų siekiant uždrausti neteisėtai naudotis mokesčių lengvatų zonomis, užkirsti kelią mokesčių vengimui ir neteisėto kapitalo srautams iš besivystančių šalių; taigi ragina parengti naują privalomą bendrą finansinį susitarimą, pagal kurį tarptautinės korporacijos turėtų automatiškai atskleisti kiekvienoje šalyje gautą pelną ir sumokėtus mokesčius ir taip užtikrinti lėšų, kurias jos moka kiekvienoje besivystančioje šalyje, kurioje vykdo veiklą, skaidrumą;

6.

pritaria Didžiojo dvidešimtuko patvirtintai kolektyvinės atsakomybės sampratai, kuri turėtų būti taikoma švelninat socialinį krizės poveikį siekiant sumažinti ilgalaikę žalą pasaulinio masto potencialui ir šio dvidešimtuko dar karta patvirtintiems įsipareigojimams teikti pagalbą bei pasižadėjimą suteikti papildomų lėšų, įskaitant 50 000 milijonų JAV dolerių dydžio sumą, skirtą socialinei apsaugai stiprinti, prekybai skatinti bei užtikrinti plėtrą žemų pajamų šalyse, gerokai padidinti paramą kovojant su krize besivystančiose šalyse ir teikti daugiau pajėgumų socialinei apsaugai stiprinti skurdžiausiose šalyse;

7.

džiaugiasi Didžiojo aštuntuko vadovų 2009 m. liepos mėnesio susitikime Akviloje (Italija) priimtu sprendimu 20 000 milijonų JAV dolerių dydžio sumą skirti kaimo plėtrai ir maisto saugumui;

8.

baiminasi, kad gali neužtekti pažadėtų finansinių išteklių, kad jie gali būti nesutelkti neturtingiausioms šalims ar gyventojų grupėms ir kad jie gali būti skiriami ne pakankamai greitai ar valdomi nepakankamai lanksčiai, kad besivystančiose šalyse būtų pasiekta norimų pokyčių;

9.

palaiko Didžiojo aštuntuko vadovų prašymą 2010 m. atlikti tarptautinę politikos siekiant TVT peržiūrą;

10.

pastebėjo, kad nuspręsta padidinti lėšas kuriomis gali disponuoti TVF ir kitos tarptautinės finansų organizacijos; džiaugiasi neseniai atliktomis TVF reformomis, pagal kurias imamasi daugiau atsakomybės besiformuojančiose šalyse;

11.

yra labai susirūpinęs dėl fakto, kad 2009 m. liepos mėnesio duomenimis, 82 % TVF naujai suteiktų paskolų buvo skirti Europos regiono šalims ir tik 1,6 % buvo skirta Afrikos šalims, kas parodo, jog didžioji šalis turimų išteklių skiriama aukštų pajamų besiformuojančioms rinkoms ir vidutinių pajamų šalims, kurios greičiausiai sugebės grąžinti gautas paskolas; pabrėžia, kad vidutinio laikotarpio vystymosi proceso trukdžiai bus labiau žalingi ir turės daugiau ilgalaikio poveikio mažiausiai išsivysčiusioms šalims nei toms išsivysčiusioms šalims, kurios labiausiai nukentėjo per trumpą krizės laikotarpį;

12.

ragina nedelsiant panaudoti papildomą 6 000 milijonų JAV dolerių dydžio paramą lengvatinio ir lankstesnio finansavimo pavidalu, skirtą skurdžiausioms šalims. Ši suma buvo gauta pardavus TVF aukso atsargas; didžiai susirūpinęs pastebi, kad remiantis paties TVF vertinimais, jis gali patenkinti tik apie 2 % žemų pajamų šalių bendro išorinio finansavimo poreikių, kas išryškina būtinybę kitoms institucijoms ir donorams lengvatinėmis sąlygomis teikti papildomus išteklius ir subsidijas;

13.

apgailestauja, kad nors norint pateikti veiksmingą atsaką reaguojant į krizę, kas pareikalautų naujų ir didelių išteklių, ir nepaisant Didžiojo dvidešimtuko pažadų suteikti resursų, skirtų socialinei apsaugai skurdžiausiose šalyse remti, įskaitant investicijas į ilgalaikio apsirūpinimo maistu užtikrinimą bei savanoriškai atlikti dvišalį indėlį į Pasaulio banko Pažeidžiamumo pagrindus, įskaitant Paramos infrastruktūrai krizių atveju priemonę ir Greitos intervencijos socialinėje srityje fondą, Pasaulio bankas buvo paliktas vienas ir galintis reaguoti tik savo turimais ištekliais bei pajėgumais;

14.

mano, kad pagrindinis prioritetas – tiesiog remti politikos sritis, pagal kurias mažinamas skurdas ir tuo pačiu kuo ekonomiškiau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant visiško kiekvieno asmens, gyvenančio besivystančiame pasaulyje, žmogaus orumo pripažinimo;

15.

mano, kad teisinga ir abiems šalims naudinga prekyba yra tarptautinės finansų rinkos stabilumo pagrindas; pabrėžia, kad ES privalo įnešti indėlį mažindama prekybą iškraipančias subsidijas prekybos kliūtis, kurios daro didelę žalą besivystančių šalių ekonomikai;

16.

pabrėžia, kad „protų nutekėjimas“ kiekvienos šalies ekonomikos struktūrai daro žalą; taip pat pažymi, kad daugelyje pasaulio regionų kelia rūpestį tai, kad labiausiai išsilavinę žmonės, kurių besivystančios valstybės negali prarasti, važiuoja į užsienį; taigi, ragina imtis veiksmų ir skatinti apykaitinę migraciją;

17.

susirūpinęs pastebi, kad dėl šios priežasties Pasaulio bankas nesugebėjo suteikti pagalbos kelioms šalims, kurios dėl krizės tapo ypač pažeidžiamomis, tačiau neatitiko Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Tarptautinės plėtros asociacijos taikomų tinkamumo kriterijų arba paskirstymo modelių, pagal kuriuos reikalaujamas paskolos gavėjo patikimumas bei įrašai apie tinkamą „elgesį“ praeityje; mano, kad šis finansavimo neatitikimas, išryškina esmines Pasaulio banko valdymo problemas, kuriuo finansavimo prašančių besivystančių šalių narių sąskaita sumažinama institucijos ir paskolų nesuteikiančių narių rizika;

18.

pabrėžia, kad Bretton Woods sutarties institucijų nesugebėjimas reaguoti į žemų pajamų šalių poreikius kovojant su krize yra daugiausiai sąlygotas to, kad nepavyko įgyvendinti seniai būtinų šių institucijų valdymo reformų, kuriomis būtų siekiama stiprinti institucijų aktualumą, pagrįstumą, veiksmingumą ir jų jautrumą besivystančioms šalims bei nusiteikimą joms padėti; ragina nedelsiant atlikti tokias reformas;

19.

prašo ES ir valstybių narių, kaip pagrindinių tarptautinių veikėjų, prisiimti atsakomybę ir dirbti siekiant skubios Bretton Woods sutarties institucijų reformos, ir šiuo metu pašalinti didelius trūkumus pastebėtus Didžiojo dvidešimtuko, TVF ir Pasaulio banko veiksmuose reaguojant į krizę, teikiant skubią pagalbą besivystančioms šalims ir užtikrinant skubų lėšų išmokėjimą šalims, kurių investicijoms į TVT gresia pavojus dėl išorės poveikio, būtent – dėl finansų krizės, kurios jos nenumatė ir kuri yra už šių šalių kontrolės ir apskaičiavimo ribų; ES ir valstybės narės tai darydamos turėtų laikytis aukščiausių atsiskaitomybės ir pagalvos veiksmingumo standartų, kadangi šiuo atveju naudojami viešieji donorų gavėjams skirti fondai;

20.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurių ES valstybių narių teikiamos pagalbos lėšų suma 2008 m. sumažėjo; ragina ES valstybes nares nedelsiant įgyvendinti jų oficialios paramos plėtrai 2010 m. įsipareigojimus, atsižvelgiant į tai, kad daugumą besivystančių šalių stipriai paveikė pasaulio ekonominės krizės pasekmės;

21.

pritaria ES planams skirti 8 800 milijonų. eurų sumą, kuri numatyta skubiai vystymosi pagalbai, pagalbai biudžetui ir žemės ūkiui finansuoti, bei ad hoc pažeidžiamumo nustatymo priemonės FLEX skirtos Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių pagalba 500 mln. eurų skirti socialinėms išlaidoms besivystančiose šalyse; teikiant pagalbą biudžetui rekomenduoja susitelkti ties sveikatos, tinkamo darbo, socialinių paslaugų ir ekologiškos plėtros sritimis teikiant paramą sektoriniam biudžetui; ragina ES ir valstybes nares laikytis ES veiksmų TVT srityje darbotvarkėje numatytų finansinių įsipareigojimų; remia savarankiškumo principą, besivystančių šalių vaidmens nustatant savo politikos gaires stiprinimą, strategijas ir vystymosi programas ir visapusę ES ir jos partnerių atsiskaitomybę užtikrinant vystymosi rezultatus;

22.

taip pat atkreipia dėmesį pakartotinius Parlamento prašymus Europos plėtros fondą (EPF) įtraukti į bendrijos biudžetą siekiant užtikrinti demokratinę jo lėšų naudojimo priežiūrą;

23.

apgailestauja, kad be 100 mln. eurų sumos iš ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo, visas kitas finansavimas imamas iš jau egzistuojančių įsipareigojimų, todėl būtinas papildomas finansavimas; išreiškia susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ketina užpildyti finansavimo trūkumą ateityje, kilusį dėl šiuo metu teiktinos paramos biudžetui;

24.

pabrėžia, kad oficialios paramos plėtrai mastai nepakankami tam, kad nedelsiant patenkinti dėl krizės labai padidėjusius besivystančių šalių poreikius ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir prisidėti siekiant TVT; ragina Komisiją nedelsiant pateikti naujų novatoriškų finansavimo priemonių pasiūlymų;

25.

pabrėžia, kad reikia didesnio ES prekybos, biudžeto, klimato kaitos ir vystymosi politikos sričių nuoseklumo;

26.

taigi rekomenduoja ekonominės partnerytės susitarimus (EPS) sudaryti taip, kad būtų padedama siekti vystymosi poreikių AKR šalims suteikiant komercinį pranašumą ir skatinant TVT siekį, taip pat sudaryti galimybes AKR šalims į derybas neįtraukti jautrių produktų ir sektorių, pavyzdžiui, investicijų ir paslaugų;

27.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EPS turi skatinti AKR šalių regioninę integraciją ir ekonomiką, taip pat kad finansavimo įsipareigojimus reikia gerbti;

28.

pabrėžia, kad Europos investicijų bankas turi daug aktyviau ir skaidriau dalyvauti rodydamas novatoriškų finansavimo priemonių rengimo pavyzdį;

29.

ragina Komisiją vadovauti nedelsiant skleidžiant šias priemones, įskaitant mikrokreditus ir vidutinio dydžio kreditus, ypač siekiant sudaryti galimybes juos gauti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, moterims ir valstiečiams;

30.

ragina ES užtikrinti, kad bus patvirtinti tinkami reguliacinio pobūdžio susitarimai, kuriais bus apsisaugoma nuo finansinių krizių ateityje;

31.

ragina valstybes nares laikytis oficialios paramos plėtrai įsipareigojimų ir juos vykdyti;

32.

pabrėžia, kad įgyvendinant vystymosi politiką svarbus ekonomikos, prekybos, aplinkos ir žemės ūkio politikos sričių suderinamumas, siekiant užkirsti kelią tam, kad finansų ir ekonominės krizės pasekmės būtų dar sunkesnės besivystančioms šalims;

33.

paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, JT organizacijoms, TVF ir Pasaulio bankui, o taip pat TVF ir Pasaulio banko valdytojams iš ES valstybių narių ir Didžiajam dvidešimtukui.

26.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 230/11

1.

nusprendžia sudaryti specialųjį finansų, ekonomikos ir socialinės krizės komitetą, suteikiant jam šiuos įgaliojimus:

2.

nusprendžia, kad Parlamento nuolatinių komitetų, atsakingų už Bendrijos teisės aktų šioje srityje priėmimą, kontrolę ir įgyvendinimą, įgaliojimai lieka nepakitę, o specialusis komitetas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nuolatiniais komitetais, galėtų pateikti rekomendacijų, kokių priemonių ar iniciatyvų reikėtų imtis;

3.

nusprendžia, kad specialusis komitetas turės 45 narius;

4.

nusprendžia, kad įgaliojimai specialiajam komitetui suteikiami dvylikai mėnesių nuo 2009 m. spalio 8 d., ir šis laikotarpis gali būti pratęstas; nusprendžia, kad šis komitetas pateiks Parlamentui vidurio laikotarpio ir galutinę ataskaitas su rekomendacijomis, kokių veiksmų ar iniciatyvų reikėtų imtis.

26.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 230/13

1.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

26.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 230/15

1.

pritaria Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvai su pakeitimais;

2.

ragina Tarybą atitinkamai pakeisti dokumento tekstą;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jeigu ji ketina iš esmės keisti Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą;

5.

ragina Tarybą oficialiai netvirtinti šios iniciatyvos prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai tam, kad galutinis teisės aktas galėtų būti baigtas rengti užtikrinant visapusišką Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Komisijos ir Parlamento vaidmenį ir kontrolę (Lisabonos sutarties protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų). Jei taip atsitiktų, yra pasirengęs pagal skubos procedūrą svarstyti visus būsimus pasiūlymus;

6.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės vyriausybėms.