19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/1

A.

kadangi 2009 m. vasarą pietų Europą vėl nuniokojo gaisrai ir potvyniai, dėl kurių nukentėjo ES valstybės narės, atokiausi regionai, valstybės kandidatės ir artimiausios ES kaimynės, kurie sukėlė dideles žmonių kančias (gaisrai nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybes) ir sukėlė didžiulę materialinę žalą bei žalą aplinkai,

B.

kadangi remiantis Europos informacijos apie miškų gaisrus sistemos duomenimis visas šios vasaros gaisrų Europoje nuniokotas augmenijos ir miško zonų plotas viršija 315 000 hektarų, taigi ragina Europos Komisiją greitai reaguoti siekiant panaudoti ES išteklius nuniokotoms teritorijoms,

C.

kadangi sausra ir nuolatiniai gaisrai greitina didelių pietų Europos teritorijų dykumėjimo procesą ir per pastaruosius dešimt metų kasmet sunaikindavo daugiau kaip 400 000 hektarų Europos miškų, o tai kelia didelę žalą atitinkamų gyventojų gyvenimo kokybei bei daro poveikį žemės ūkiui, gyvulininkystei ir miškų ištekliams,

D.

kadangi, nepaisant to, kad visame pasaulyje dedamos pastangos mažinti klimato kaitą, per ateinančius dešimtmečius neišvengiamai pakils temperatūra visame pasaulyje ir itin didelis neigiamas poveikis bus jaučiamas pietų Europoje, kuri, remiantis prognozėmis, ypatingai nukentės dėl klimato kaitos ir kurioje 2007 m. vasarą jau vyko precedento neturintys itin didelio masto gaisrai, tiesiogiai susiję su stipriomis karščio bangomis tais metais,

E.

kadangi per pastaruosius metus stichinės ir žmogaus sukeltos nelaimės Europoje tapo dažnesnės, stipresnės ir sudėtingesnės, labiau jaučiamos ir jų sukeliamos pasekmės: prarandamos žmonių gyvybės ir turtas, daromas pražūtingas trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis nukentėjusių regionų ekonomikai, taip pat naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, griaunama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei daroma žala aplinkai (gaisrų atveju prarandamos natūraliosios buveinės ir bioįvairovė, blogėja mikroklimatas ir didėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis),

F.

kadangi dėl šių gaivalinių nelaimių kyla žalingų ekonominių ir socialinių padarinių vietos ir regionų ekonomikai, ypač turizmo sektoriuje ir, bendrai, gamybai,

G.

kadangi prevencija yra ypač svarbi siekiant apsisaugoti nuo gaivalinių, technologinių ir ekologinių nelaimių,

H.

kadangi miškų gaisrų reiškinys taip pat sustiprėja dėl to, kad palaipsniui išsikeliama iš kaimų ir atsisakoma tradicinės veiklos, miškų priežiūra yra nepakankama, patiriama daug išlaidų, skiriamų miškams, kuriuose auga tik vienos rūšies medžiai, sodinami netinkami medžiai ir nėra tinkamos prevencijos politikos, taip pat dėl to, kad yra nepakankamai griežtos bausmės tyčinio miškų padegimo atveju ir netinkamai įgyvendinami teisės aktai, draudžiantys neteisėtas statybas ir užtikrinantys miškų atželdinimą,

I.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse vis dar nėra išsamaus žemės registro ir tinkamo miškų registro bei žemėlapių, o tai kartu su netinkamu įstatymų, pagal kuriuos draudžiamos nelegalios statybos sudegintuose plotuose, įgyvendinimu sudaro spragą, kuria pasinaudojus keičiama žemės paskirtis, o apaugusi miškais žemė perklasifikuojama statybų ir finansinių spekuliacijų tikslais,

J.

kadangi per pastaruosius keletą metų buvo ne kartą naudojamasi Bendrijos civilinės saugos mechanizmu,

K.

kadangi gaivalinės nelaimės, pvz., vis dažnesni miškų gaisrai pietų Europoje, dėl greičio, kuriuo jie gali plisti iš pradinio šaltinio, ir dėl savybės netikėtai pakeisti sklidimo kryptį, gali sukelti žalos keliose valstybėse, todėl reikia imtis lanksčių, greitų, suderintų ir daugiašalių reagavimo veiksmų; taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad gaivalinės nelaimės gali padaryti didelę žalą turtui, nusinešti žmonių gyvybes, labai pakenkti ekonominei veiklai ir regionų aplinkai,

L.

kadangi 2006 m. gegužės mėn. priėmęs rezoliuciją Parlamentas ne kartą ragino Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares priimti sprendimą dėl naujo Solidarumo fondo reglamento,

M.

kadangi parama, suteikta naudojant Solidarumo fondo lėšas po to, kai jis buvo įsteigtas 2002 m., sudaro daugiau nei 1,5 mlrd. EUR,

N.

kadangi Audito Rūmai nurodė, kad Solidarumo fondas „įvykdė savo pagrindinį solidarizavimosi su valstybėmis narėmis ištikus nelaimei tikslą“, nors didžiausia problema išliko tai, kad fondu kaip krizės valdymo priemone negalima greitai pasinaudoti,

O.

kadangi Komisija pripažino, kad būtina didinti Solidarumo fondo lėšų panaudojimo kriterijų skaidrumą ir juos supaprastinti,

P.

kadangi Europos Parlamentas nuo 1995 m. paeiliui yra teikęs rezoliucijas, kuriose ragino nedelsiant imtis įvairių Europos Sąjungos lygmens iniciatyvų siekiant kovoti su miškų gaisrais pietų Europoje, tačiau iniciatyvos buvo neįvykdytos, nebaigtos vykdyti arba neveiksmingos,

1.

reiškia užuojautą artimųjų netekusiems ir nukentėjusiųjų vietovių gyventojams bei reiškia nuoširdų solidarumą su jais, taip pat reiškia pagarbą ugniagesiams, kareiviams, kitiems profesionalams ir savanoriams, nenuilstamai ir narsiai dirbusiems gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir mažinant šios vasaros gaivalinių nelaimių padarytą žalą;

2.

apgailestauja, kad nebuvo įgyvendintos ankstesnėse Parlamento rezoliucijose dėl gaivalinių nelaimių pateiktos rekomendacijos;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad jei valstybės narės būtų parengusios ir įgyvendinusios veiksmingesnes prevencijos strategijas ir atitinkamus teisės aktus dėl apsaugos ir tinkamo žemės naudojimo buvo galima išvengti žalos, kurią sukėlė miškų gaisrai;

4.

mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Europos kovos su gaivalinėmis nelaimėmis strategijos, įskaitant privalomą rizikos prevenciją, ir parengti protokolą dėl standartizuotų veiksmų kiekvieno tipo nelaimės atveju visoje Sąjungoje; taip pat mano, kad šioje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas saloms ir atokiausiems regionams, kurie pasižymi mažu gyventojų tankumu;

5.

prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad potvynių rizikos valdymo priemonės daugiausia būtų skirtos prevencijai; mano, kad šios priemonės, kurios dera su gamta ir jai neprieštarauja, apsaugotų žmones, turtą ir aplinką ir padėtų pasiekti, kad vandens naudojimo administravimas būtų ekologiškai tvarus, taip pat padėtų pasiekti ES biologinės įvairovės ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų;

6.

primygtinai ragina Komisiją kuo lanksčiau ir nedelsiant panaudoti dabartinio ES solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo šios vasaros gaivalinių nelaimių;

7.

ragina Komisiją padėti atstatyti regionus, kurie patyrė itin didelę žalą, atkurti natūralias buveines nukentėjusiose vietovėse, atnaujinti darbo vietų kūrimo procesą ir imtis reikiamų priemonių siekiant kompensuoti socialines išlaidas, atsiradusias dėl darbo ir kitų pajamų šaltinių praradimo;

8.

palankiai vertina valstybių narių bendradarbiavimą ir suteiktą pagalbą nukentėjusioms sritims naudojantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmu; ragina tęsti bandomąjį projektą, skirtą kovai su miškų gaisrais, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti, kaip vykdomas bandomasis projektas, skirtas skatinti valstybių narių bendradarbiavimą kovojant su gaisrais miškuose, ir parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greito reagavimo pajėgumais, taip pat ragina pateikti teisėkūros pasiūlymų, kuriuose būtų numatyta įsteigti veiksmingą Bendrijos reagavimo į nelaimes priemonę, taikomą miškų gaisrų ir kitų nelaimių atvejais;

9.

pabrėžia itin didelę šio klausimo skubą ir ragina sukurti veiksmingas Europos pajėgas, kurios galėtų nedelsiant reaguoti nepaprastosios padėties atvejais, kaip siūloma pirmiau minėtame Barniero pranešime; todėl primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų dėl Europos bendradarbiavimo galimybių, kad būtų galima greičiau reaguoti į gaivalines nelaimes;

10.

mano, kad iš nesenos ir pastarųjų metų patirties akivaizdžiai matyti, kad reikia toliau stiprinti Bendrijos civilinės saugą, prevencinę parengtį ir pajėgumus reaguoti miškų ir kitų gamtinių teritorijų gaisrų atvejais pietų Europoje, ir primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių šiuo tikslu siekiant aiškiai parodyti Europos solidarumą su šalimis, nukentėjusiomis nuo didelių nelaimių; remia veiklą, kuria siekiama pagerinti valstybių narių civilinės saugos parengtį, ypač vykdant specialistų mainus ir keičiantis pažangiąja patirtimi, bendrai vykdant pratybas ir pasiruošimo projektus;

11.

pripažįsta Monitoringo ir informavimo centro indėlį remiant ir sudarant galimybes esant nepaprastajai padėčiai mobilizuoti ir koordinuoti civilinės saugos pajėgas;

12.

pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė yra individualiai atsakinga už civilinę saugą ir nelaimių kontrolės priemones; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės yra pirmiausia atsakingos už gaisrų gesinimą ir jų prevenciją; ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų sukurti nepriklausomas ir nuolat veikiančias Europos greito reagavimo pajėgas, kurios naudodamos geriausią turimą įrangą bei patirtį, taip padėtų valstybėms narėms ir nuo didelio masto miškų gaisrų bei kitų nelaimių nukentėjusiems regionams; atsižvelgdamas į tai, pastebi, kad, siekiant užtikrinti greitą atsaką didelių krizių atvejais, Komisija turėtų išnagrinėti galimybes naudotis papildomais pajėgumais, kurie gali būti prieinami iš kitų šaltinių, įskaitant privačiuosius;

13.

labai apgailestauja, kad dėl neseniai kilusių panašaus dydžio gaisrų tam tikros valstybės narės patyrė tiek daug ir tokių didelių nuostolių; taigi mano, kad būtina skubiai ištirti prevencijos ir pasirengimo priemonių tinkamumą, siekiant užtikrinti, jog būtų tinkamai pasimokyta iš klaidų ir ateityje būtų užkirstas kelias panašioms nelaimėms valstybėse narėse ir būtų sumažintas niokojamasis tokių nelaimių poveikis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie kovai su gaivalinėmis nelaimėmis skirtas savo veiklos programas, siekiant keistis skubių priemonių taikymo, administracinių ir operatyvinių tarnybų darbo koordinavimo ir būtinų žmoniškųjų išteklių ir medžiagų prieinamumo patirtimi ir padaryti su tuo susijusias išvadas;

14.

apgailestauja, kad daugelis minėtųjų miškų gaisrų kilo dėl padegimo, ir yra ypač susirūpinęs dėl to, jog tokia nusikalstama veika vis dažniau tampa miškų gaisrų Europoje priežastimi; todėl ragina valstybes nares griežtinti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas už nusikalstamas veikas, kuriomis kenkiama aplinkai, visų pirma kuriomis sukeliami miškų gaisrai, ir tiki, kad, atlikus skubų ir veiksmingą tyrimą, siekiant nustatyti atsakingus asmenis, ir skyrus jiems atitinkamą bausmę, būtų užkirstas kelias neatsargiai ir tyčinei veiklai;

15.

ragina, kad valstybės narės, kurios neatsodina miško visuose nuo gaisrų nukentėjusiuose plotuose arba leidžia keisti žemės naudojimo paskirtį bet kokiems spekuliatyviems vystymo arba turizmo projektams vykdyti, būtų baudžiamos sankcija grąžinti Bendrijos suteiktą paramą;

16.

smerkia neteisėtų pastatų saugomose teritorijose arba teritorijose, kuriose draudžiamos statybos, įteisinimo praktiką;

17.

pažymi, kad padegėjus, visų pirma tuos, kuriems naudingas atstatymas ar miško naikinimas, gali pastūmėti teisės aktai, pagal kuriuos griežtai neapibrėžiami ir nesaugomi tokie plotai, ir (arba) netinkamas teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama neteisėta statyba, taikymas; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos išdegusios miško teritorijos liktų mišku ir jose būtų taikomos miško atželdinimo programos;

18.

ragina taikyti veiksmingesnius ankstyvo miškų gaisrų nustatymo metodus ir pagerinti specialių žinių apie gaisrų gesinimo priemones perdavimą tarp valstybių narių, taip pat ragina Komisiją tobulinti keitimąsi patirtimi tarp regionų ir valstybių narių;

19.

pripažįsta, kad įsiplieskus miškų gaisrams Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir kitos valstybės įrodė savo solidarumą teikdamos pagalbą nukentėjusiems regionams, t. y. siuntė lėktuvus, gaisro gesinimo įrangą ir specialistus, taip pat teikė pagirtiną pagalbą susijusioms institucijoms ir gelbėjimo komandoms; mano, kad minėtųjų reiškinių mastas ir poveikis dažnai peržengia regiono ir nacionalinį lygmenis ir viršija pajėgumus, taigi ragina nedelsiant prisiimti veiksmingus įsipareigojimus Europos mastu;

20.

džiaugiasi Europos kovos su miškų gaisrais taktinių rezervo pajėgų (EUFFTR), kurios sukurtos 2009 m. vasarą siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su didžiausiais gaisrais, indėliu; pažymi, kad šis bandomasis projektas sukurtas pritariant Europos Parlamentui, siekiant geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus kovojant su miškų gaisrais; taip pat pažymi, kad minėtas projektas pasirodė esąs puikus Europos lygiu padidintų pajėgumų pavyzdys, kaip suteikiama skubi pagalba nepaprastosios padėties atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tęsti ir stiprinti šį bandomąjį projektą, nes ir toliau susiduriame su didelio nuniokojimo atvejais dėl to, kad nepakanka valstybių narių ir EUFFTR pajėgumų;

21.

apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba 2010 m. nenumatė jokių finansinių įsipareigojimų siekiant tęsti 2008 m. ir 2009 m. pradėtus vykdyti parengiamuosius veiksmus, susijusius su ES greitojo reagavimo pajėgumais;

22.

mano, kad svarbu priimti naują reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, nes jis padėtų lanksčiau ir veiksmingiau spręsti gaivalinių nelaimių sukeltas problemas; kritiškai vertina tai, kad Taryba šiuo klausimu nedaro pažangos ir neteisėtai atidėlioja reglamento peržiūrą, nors Parlamentas jau 2006 m. gegužės mėn. didele balsų dauguma patvirtino savo poziciją per pirmąjį svarstymą;

23.

pabrėžia, kad atnaujinus šią iniciatyvą galėtų būti duota daug naudos praktinei fondo veiklai, išplečiant jo veiklos sritis, panaikinus nuostatą dėl to, jog fondo lėšas galima naudoti tik regioninių nelaimių atvejais, suteikus galimybių didesniam regionų skaičiui gauti pagalbos sumažinant didžiausios patirtos žalos ribą, taikomą norint panaudoti fondo lėšas, ir, svarbiausia, sudarytos sąlygos greičiau reaguoti į nelaimes sparčiau atliekant mokėjimus;

24.

primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą prisiimti kuo didesnę atsakomybę ir greičiau surasti kompromisą, kad būtų iš naujo pradėta reglamento dėl Solidarumo fondo peržiūros procedūra, siekiant sukurti stipresnę ir greitesnę priemonę, padėsiančią spręsti naujas globalizacijos ir klimato kaitos problemas; ragina Tarybai pirmininkaujančią Švediją, taip pat ES finansų, aplinkos, žemės ūkio ir regionų plėtros ministrus nedelsiant imtis greitų ir ryžtingų veiksmų;

25.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja gaivalinių nelaimių, kurias, pasak specialistų, daugiausia kyla dėl klimato kaitos; ragina Komisiją ir Tarybą dėti visas pastangas, kad per 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 5-ąją Konvencijos šalių konferenciją, kurios metu vyks Kioto protokolo šalių susitikimas, būtų sudarytas ambicingas tarptautinis susitarimas;

26.

pabrėžia būtinybę tobulinti visų rūšių gaivalinėms nelaimėms pašalinti skirtas prevencines priemones kuriant bendras strategines gaires, kurios padėtų užtikrinti geresnį valstybių narių veiksmų koordinavimą, taip pat didesnį įvairių Bendrijos priemonių (struktūrinių fondų, Solidarumo fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), aplinkos finansavimo priemonės (LIFE+) ir greitojo reagavimo ir pasirengimo didelio masto ekstremalioms situacijoms priemonės) veiksmingumą ir darną, nepamirštant kitų esamų priemonių, pvz., valstybės pagalbos regionų tikslams ir Europos investicinio banko paskolų, kad būtų galima kompensuoti gaivalinių nelaimių padarytą žalą; ragina Komisiją pateikti pranešimą dėl Bendrijos lėšų, suteiktų apsaugai nuo miškų gaisrų, ir nurodyti, ar jos buvo tinkamai panaudotos;

27.

prašo į kaimo plėtros programas įtraukti regionines koordinavimo priemones siekiant padidinti prevencinių priemonių veiksmingumą;

28.

pabrėžia, kad reikia pagreitinti procedūrą, taikomą norint gauti ES lėšų tais atvejais, kai jos naudojamos potvynių ir gaisrų padarytai žemės ūkio naudmenų žalai šalinti ir skirti daugiau finansinės pagalbos apsaugai nuo gaisrų ir potvynių gerinti; pabrėžia, kad dėl miškų gaisrų ir potvynių žūsta laukiniai ir naminiai gyvūnai;

29.

mano, kad labai svarbu atsižvelgti į struktūrines kaimo aplinkos problemas (gyventojų skaičiaus mažėjimas, dirbamos žemės apleidimas, miškų nykimas ir per didelis miškų nuosavybės suskaidymas);

30.

mano, kad norint išnaudoti visas aplinkos apsaugos teisės aktuose numatytas prevencines priemones ir užtikrinti darnią ES nelaimių prevencijos ir jų padarinių šalinimo strategiją reikėtų stiprinti dabartinį civilinės saugos ir aplinkos apsaugos politikos ryšį; vis dėlto pabrėžia, kad neplanuojama ES gairėmis pakeisti ar susilpninti esamą nacionalinę kompetenciją civilinės saugos ir nelaimių prevencijos srityse;

31.

mano, kad reikia peržiūrėti Solidarumo fondo panaudojimo procedūras, siekiant pagreitinti pagalbos išmokėjimą; visų pirma, mano, kad šiuo tikslu būtų galima parengti išankstinių išmokų, pagrįstų pradiniais tiesioginės žalos apskaičiavimais, sistemą, o tolimesni mokėjimai priklausytų nuo visos galutinai apskaičiuotos kilusios tiesioginės žalos ir įrodymų, kad įvykus nelaimei buvo imtasi prevencinių priemonių;

32.

ragina Komisiją toliau vykdyti informavimo ir švietimo kampanijas apie valstybių narių suderintas prevencijos priemones, skirtas gaivalinių nelaimių pavojams ir padariniams mažinti, visų pirma didesnės rizikos regionuose, ir informuoti visuomenę apie tai, kad reikia rūpintis aplinka ir tausoti gamtos išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, įskaitant visuomenės žinių gilinimo priemones, siekiant skatinti taupiai naudoti vandens, žemės ir biologinius išteklius ir geriau tvarkyti atliekas, nes to nedarant dažnai sukeliami miškų gaisrai;

33.

pabrėžia, kad, nepaisant didelės žalos aplinkai ir ekonomikai, teigiama, jog dabartinis gaisrų dažnumas pietų Europoje (beveik 95 % visos ES išdegusios teritorijos yra Viduržemio jūros regione) yra tiesiogiai susijęs su vis didesniu klimato kaitos poveikiu minėtose teritorijose (erozija, dirvožemio nykimas, dykumėjimas ir didesnis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant CO2, kiekis);

34.

taigi ragina ES taikyti integruotą pietų Europos miško ekosistemų išsaugojimo strategiją, pagal kurią būtų užtikrintas tinkamas prevencijos priemonių, didžiulės žalos ekonomikai ir aplinkai kompensavimo priemonių, visiško ekosistemos atkūrimo finansavimas, taip pat būtų finansuojamas pietų Europos miško ekosistemų prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas;

35.

pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į didžiulį klimato kaitos poveikį Viduržemio jūros regiono miško ekosistemoms; ragina Komisiją be žemės ūkio ir ekologinių priemonių, numatytų pagal bendrą žemės ūkio politiką, imtis konkrečių miškų gaisrų ir jų plitimo prevencijos priemonių, taip pat nuodugniai apsvarstyti bendrosios miškų politikos sukūrimo klausimą, nes ją vykdant būtų galima veiksmingiau kovoti su klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis; ragina Komisiją pasiūlyme dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų plano kaip prioritetą nurodyti sausrų ir miškų gaisrų pietų Europoje prevenciją ir kovą su jais;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir nuo gaisrų bei potvynių nukentėjusių regionų institucijoms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/8

A.

kadangi 2007 m. spalio mėn. SWIFT pranešė, kad nuo 2009 m. pabaigos veiks nauja keitimosi pranešimais sistema,

B.

kadangi taip pakeitus keitimosi pranešimais sistemą, didžioji dalis finansinių duomenų, kurių iš SWIFT buvo pareikalauta perduoti pagal JAV Iždo departamento TFSP, nebebus pateikiami pagal TFSP,

C.

kadangi 2009 m. liepos 27 d. Taryba, remdamasi Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsniais, vieningai patvirtino pirmininkaujančiai valstybei narei, kuriai padeda Komisija, derybų nurodymus derantis dėl tarptautinio susitarimo su JAV, pagal kurį SWIFT duomenys būtų toliau perduodami pagal JAV TFSP,

D.

kadangi derybų nurodymai ir Tarybos teisės tarnybos nuomonė dėl teisinio pagrindo pasirinkimo nepaskelbti viešai, nes pažymėti „ES riboto naudojimo“ žyma,

E.

kadangi tarptautinis susitarimas nedelsiant laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos iki susitarimo įsigaliojimo,

F.

kadangi ES nėra sukūrusi TFSP,

G.

kadangi prieiga prie SWIFT tvarkomų duomenų suteikia galimybę ne tik nustatyti su neteisėta veikla susijusius pervedimus, bet ir susipažinti su informacija apie susijusių asmenų ir valstybių ekonominę veiklą, taigi ja galima piktnaudžiauti stambaus masto ekonominio ir pramoninio šnipinėjimo tikslais,

H.

kadangi SWIFT su JAV Iždo departamentu sudarė susitarimo memorandumą, pagal kurį susiaurinta perduodamų ir ieškotinų duomenų, skirtų kovai su terorizmu, apimtis ir pagal kurį tokie perdavimai ir paieškos atliekami taikant nepriklausomą priežiūrą ir auditą, įskaitant stebėseną realiu laiku,

I.

kadangi bet koks ES ir JAV susitarimas turi būti sudaromas su sąlyga, kad bus toliau taikoma apsauga, numatyta susitarimo memorandume ir JAV Iždo departamento pareiškimuose, pvz., taikomuose tais atvejais, kai JAV Iždo departamentas reikalauja pateikti duomenis iš SWIFT veiklos centro JAV,

1.

primena, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu; taip pat primena, kad yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia tinkamai suderinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą, užtikrinant, jog būtų kuo labiau gerbiamas privatumas ir duomenų apsauga; pakartoja, kad būtinumas ir proporcingumas yra esminiai principai, kuriais remiantis kova su terorizmu būtų veiksminga;

2.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga grindžiama teisės viršenybės principu, o saugumo tikslais perduodant bet kokius europiečių asmens duomenis trečiosioms valstybėms turėtų būti paisoma procesinių garantijų ir gynybos teisių, taip pat turėtų būti laikomasi nacionalinio ir Europos lygio duomenų apsaugos teisės aktų (9);

3.

primena Tarybai ir Komisijai, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio transatlantinio ES ir JAV susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos 4 straipsnyje numatyta galimybė pateikus prašymą per nacionalines valdžios institucijas susipažinti su prašomais finansiniais duomenimis, o tai galėtų būti tvirtesnis SWIFT duomenų perdavimo teisinis pagrindas nei siūlomas laikinasis susitarimas, taigi prašo Tarybos ir Komisijos paaiškinti, kodėl reikia sudaryti laikinąjį susitarimą;

4.

pritaria 2007 m. birželio mėn. SWIFT sprendimui perkelti visus finansinių pervedimų ES teritorijoje duomenis į du Europoje veikiančius veiklos centrus; atkreipia Tarybos dėmesį į tai, kad minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Belgijos duomenų apsaugos tarnybos sutikimą ir į vadinamosios ES 29 straipsnio darbo grupės pateiktą prašymą bei laikantis Europos Parlamento požiūrio;

5.

pažymi, kad Taryba patvirtino derybų nurodymus tik praėjus beveik dvejiems metams po to, kai SWIFT paskelbė apie keitimosi pranešimais sistemos keitimą;

6.

yra susirūpinęs dėl to, kad išsiskyrė institucijų teisės tarnybų pateiktos nuomonės dėl pasirinkto numatomo susitarimo teisinio pagrindo, ir pažymi, kad Tarybos teisės tarnyba mano, jog susitarimas priskirtinas Bendrijos kompetencijai;

7.

mano, kad tiek, kiek tarptautinis susitarimas yra būtinas ir privalomas, juo turi būti užtikrinta bent tai, kad:

8.

prašo Tarybos ir Komisijos tiksliai paaiškinti viešosios institucijos, kuriai bus pavesta atsakomybė už JAV Iždo departamento prašymų priėmimą, vaidmenį, visų pirma, tokiai institucijai suteiktų įgaliojimų pobūdį ir kaip galima pasinaudoti šiais įgaliojimais;

9.

prašo Tarybos ir Komisijos patvirtinti, kad JAV Iždo departamentas negalės prašyti duomenų grupių ir didelių rinkinių (pvz., dėl sandorių, susijusių su bendrąja Europos mokėjimų erdve (SEPA)) ir tokios duomenų grupės ir rinkiniai negalės būti perduodami;

10.

pabrėžia, kad SWIFT yra itin svarbi infrastruktūra, užtikrinanti Europos mokėjimo sistemų ir vertybinių popierių rinkų atsparumą, taigi jos veikla neturėtų neteisingai atsidurti nepalankesnėje padėtyje, palyginti su konkuruojančiais finansinių pranešimų teikėjais;

11.

pabrėžia piliečių ir privačių organizacijų, kurių duomenų perdavimui taikoma tokia tvarka kaip siūlomas ES ir JAV susitarimas, teisinio tikrumo ir neliečiamybės svarbą;

12.

pažymi, kad Komisijai galbūt vertėtų įvertinti, ar reikia sukurti europinę TFSP;

13.

prašo Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę užtikrinti, kad Europos Parlamentui ir visiems nacionaliniams parlamentams būtų suteikta galimybė susipažinti su visais derybų dokumentais ir nurodymais;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, valstybių narių ir valstybių kandidačių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei ir abiem Kongreso rūmams.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/12

A.

kadangi Centrinės Azijos šalys, kurioms priklauso ir Tadžikistanas, yra svarbiame Europos ir Azijos sankirtos taške ir kadangi istoriškai ir tradiciškai jos yra svarbi šių žemynų sandūros ir tranzito tarp jų vieta,

B.

kadangi ES yra labai suinteresuota regiono saugumu ir stabilumu, demokratinių institucijų plėtra ir stiprinimu, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybės regione principui, nes visų pirma strateginiai, politiniai ir ekonominiai įvykiai ir didesnis skaičius tarpregioninio masto problemų Centrinėje Azijoje taip pat turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį pačios ES interesams,

C.

kadangi naujoji ES strategija Centrinės Azijos atžvilgiu skirta politiniam dialogui gerinti bei ES ir jos partnerių Centrinėje Azijoje ryšiams stiprinti, laikantis vertybių, kuriomis grindžiama ES,

D.

kadangi Tadžikistanas, turintis bendrą daugiau kaip 1 300 km besidriekiančią sieną su Afganistanu, yra pagrindinis regiono subjektas pasienyje su Afganistanu, siekiant ES ir tarptautiniu mastu kovoti su prekyba narkotikais, ekstremizmu ir išvengti pavojaus regiono saugumui,

E.

kadangi ES politikos Tadžikistano atžvilgiu tikslai visų pirma apima paramą, skirtą skurdui mažinti, geram valdymui užtikrinti ir reformoms vykdyti, taip pat regioniniu lygmeniu teikiamą paramą, skirtą veiksmingesnei kovai su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, ir kadangi, siekdama minėtųjų tikslų, ES pagal savo sienų valdymo ir su narkotikais susijusių veiksmų Centrinėje Azijoje (angl. BOMCA/CADAP) programas visų pirma teikia pagalbą sienų valdymo srityje,

F.

kadangi PBS su Tadžikistanu numatomi įsipareigojimai ir bendradarbiavimas readmisijos ir neteisėtos imigracijos kontrolės srityse; kadangi turėtų būti sudarytas atskiras susitarimas, kuriame būtų išsamiai išdėstytas šio bendradarbiavimo pobūdis,

G.

kadangi 1997 m. baigėsi pilietinis karas, kurio metu sunaikinta infrastruktūra ir institucijos ir padaryta tokia didelė žala ekonomikai, kad Tadžikistanas tapo skurdžiausia buvusia Tarybų Sąjungos respublika; kadangi nors Tadžikistane per pastaruosius metus ir vyko intensyvus atkūrimo procesas, maždaug 60 proc. gyventojų ir toliau gyvena labai skurdžiai, o skurdesniuose regionuose vis dar nėra galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir mokytis; kadangi tadžikai labai priklauso nuo pinigų, kuriuos siunčia migrantai darbuotojai, tačiau šioms pajamoms gresia didelis pavojus dėl ekonominės krizės regione ir todėl labai svarbu padėti Tadžikistanui sukurti tvarią ir patikimą vidaus ekonomikos sistemą,

H.

kadangi Tadžikistano gimstamumo rodiklis yra didžiausias Centrinėje Azijoje, tačiau beveik 40 proc. iš 7,3 mln. jo gyventojų sudaro jaunesni nei 15 metų asmenys; kadangi žvelgiant į šalies ateitį itin svarbu sukurti patikimą švietimo sistemą,

I.

kadangi pagrindinė Tadžikistano ekonomikos varomoji jėga – medvilnės ir aliuminio gamyba, tačiau šių prekių kainos pasaulinėje rinkoje krenta; kadangi Tadžikistanas neturi naftos ir turi labai mažai dujų ir keletą kartų susidūrė su didelėmis energijos stygiaus problemomis, nors turi didelius hidroelektros energijos išteklius,

J.

kadangi institucinė, teisinė ir finansinė aplinka nėra palanki Tadžikijos įmonių vystymuisi ir jai reikia didelių paskatų,

K.

kadangi Tadžikistanas priklauso nuo užsienio ir humanitarinės pagalbos ir kadangi beveik pusė jo darbo jėgos yra užsienyje, daugiausia Rusijoje, ir remia namuose esančias šeimas siunčiamais pinigais,

L.

kadangi iširus Tarybų Sąjungai nutrūko ir įprasti ekonominiai ryšiai bei sužlugo regioninės rinkos, ir tai prisideda prie dabartinio ekonominio nuosmukio; kadangi ES turėtų imtis visų priemonių, siekdama atkurti šio regiono šalių tarpusavio pasitikėjimą ir tokiu būdu padėti atnaujinti regioninį bendradarbiavimą,

M.

kadangi Tadžikistanas gauna paramą ne tik pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, bet dalyvauja ir keliose šiuo metu vykdomose regioninės programose,

N.

kadangi prezidentas E. Rahmon, nors ir akivaizdžiai gyventojų remiamas, nuolat persekiojo visus opozicijos atstovus ir veiksmingai pašalino valdžių atskyrimo sistemą, kurią buvo ketinama taikyti remiantis 1997 m. taikos susitarimu,

O.

kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (ODIHR) rinkimų stebėjimo galutiniame panešime pažymima apie tikro pasirinkimo ir prasmingo pliuralizmo stoką per 2006 m. prezidento rinkimus,

P.

kadangi visuotinai pripažįstama, jog korupcijos esama ir ji plinta visais lygmenimis, ir kadangi didelė dalis iš tarptautinių rėmėjų gaunamų lėšų nepanaudojama deramai,

Q.

kadangi pilietinė visuomenė vis dar kuriasi, tikram jos vystymuisi dažnai trukdė vyriausybė ir jai dar teks nueiti ilgą kelią, kol jos potencialu bus galima naudotis norint paskatinti žmogiškojo matmens vystymąsi šalyje; kadangi kai kuri religinių grupių veikla ribojama reikalaujant ją registruoti Valstybiniame religinių reikalų komitete ir taikant kitas ribojamąsias priemones, numatytas neseniai priimtame įstatyme dėl žodžio laisvės ir religinių asociacijų,

1.

džiaugiasi tuo, jog Tadžikistanas pareiškė, kad jis įsipareigoja bendradarbiauti su ES, pageidauja didinti prekybos su ES mastą ir skatinti švietimo ryšius ir kad jis imsis konkrečių priemonių svarbiose socialinės gerovės, sveikatos, švietimo, kovos su korupcija ir žmogaus teisių padėties gerinimo srityse, siekdamas įrodyti, kad minėtuosius įsipareigojimus vertina rimtai;

2.

žino, kad Tadžikijos vyriausybė smarkiai nusivylusi dėl to, kad PBS iki šiol nėra sudarytas, ypač atsižvelgiant į ES poziciją, kad būtina atitinkamai imtis diferencijuotos politikos, kadangi politinės, ekonominės, socialinės ir kitos sąlygos Centrinės Azijos šalyse labai skirtingos; todėl pareiškia, kad ketina suteikti pritarimą, ir tikisi, kad PBS bus kaip įmanoma greičiau sudarytas;

3.

mano, kad jo pritarimas tam, kad būtų sudarytas šis PBS, yra kaip ženklas apie norą bendradarbiauti su Tadžikistanu, ir yra paskata Tadžikistanui imtis visų būtinų veiksmų siekiant vykdyti labai reikalingas reformas; vis dėlto visų pirma atkreipia Tadžikistano dėmesį į sąlygas, išdėstytas žmogaus teisių nuostatoje (sustabdymo nuostata);

4.

mano, kad visapusiškas PBS plėtojimas ir dvišalių santykių stiprinimas turėtų būti grindžiamas tiksliu ir laiku atliekamu pagrindinėse srityse padarytos pažangos vertinimu, todėl ragina Komisiją nustatyti aiškius palyginamus vertinimo kriterijus ir sąlygas;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tadžikistanas patiria didelių ekonominių sunkumų, ir į jo pažeidžiamą transporto ir energetikos sistemą, ir yra labai susirūpinęs dėl to, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. dėl ekonomikos krizės poveikio ir silpno žemės ūkio sektoriaus 1,5 mln. žmonių neturi pakankamai maisto;

6.

ragina Tadžikijos vyriausybę iš esmės spręsti tiekimo problemą ir peržiūrėti pernelyg ambicingų projektų, kurie visiškai nepadeda patenkinti pagrindinių ir neatidėliotinų gyventojų poreikių, politiką; taip pat ragina stiprinti regionų rinkas ir gerinti vietos gamybą bei skubiai įgyvendinti paramos maistu ir darbo vietų kūrimo programas;

7.

ragina Tadžikijos vyriausybę kuo skubiau taisyti itin blogą švietimo ir sveikatos sektorių padėtį, nes dėl to kyla pavojus, kad kitos kartos gali turėti naujų socialinių problemų ir dėl to bus pakenkta šalies ateičiai;

8.

taip pat pažymi, kad dėl nuolatinio skurdo skatinama prekyba narkotikais, o kai kuriuose pranešimuose daroma prielaida, kad 30–50 proc. šalies ekonominės veiklos susijusi su prekyba narkotikais;

9.

ragina Tadžikistaną racionaliai ir demokratiškai pasinaudoti savo didžiulėmis su hidroelektros energija susijusiomis galimybėmis ir atsižvelgti į žemupio šalių, kurios paprastai priklauso nuo saugaus sezoninio vandens srauto, reiškiamą susirūpinimą; todėl ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant palengvinti bendrų projektų, kurie apimtų visus galimus susijusius regiono veikėjus, rengimą pagal ES standartus;

10.

ragina Tadžikistaną atlikti struktūrinius pokyčius, siekiant pagerinti investicinę aplinką užsienio įmonėms;

11.

ragina Tadžikistaną iki galo įgyvendinti būtinas ekonomines reformas ir visų pirma pabrėžia žemės ūkio reformų būtinybę, kad ūkininkai galėtų išsilaisvinti iš skolų ir pereiti nuo vilnamedžių monokultūros prie alternatyvių žemės ūkio plėtojimo galimybių;

12.

pripažįsta, kad Tadžikistanas yra gana stabili šalis, nes nesama išorės grėsmės ar gerai organizuoto vietinio maišto požymių; tačiau pažymi, kad esama valdymo spragų požymių (pavyzdžiui, dėl 2008 m. smurto protrūkių ir demonstracijų Badachšano autonominiame kalnų regione, taip pat neseniai vykdytos saugumo operacijos rytiniame Tavildaro regione, kurioje dalyvavo vyriausybės pajėgos, ginkluotos buvusios opozicijos grupės ir užsienio kovotojai), dėl kurių kilo klausimų, susijusių su prezidento autoritetu; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl padėties, kai vyrauja skurdas, klesti korupcija ir stiprėja autoritarinis valdymas, ateityje gali padidėti politinio, ekonominio ir socialinio nestabilumo pavojus;

13.

primena Tadžikistanui apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir ES paramą, skiriamą, kad būtų dedama daug pastangų siekiant pažangos šioje srityje;

14.

atkreipia dėmesį į Tadžikistano parlamento, kuriame vyrauja prezidentui pritarianti Demokratinė liaudies partija, sudėtį; smerkia tai, kad opozicinės partijos nustumtos į šalį, o galimi varžovai įkalinti arba ištremti; atsižvelgdamas į tai, kad prezidentas žadėjo 2010 m. surengti rinkimus, ragina Tadžikijos vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimą dėl demokratijos ir leisti kurtis tikrai daugiapartinei politinei sistemai bei atnaujinti rinkimų įstatymą (pvz., leisti veikti nepartiniams stebėtojams, panaikinti registracijos mokestį kandidatams, užtikrinti didesnį skaidrumą skaičiuojant balsus, pateikiant ir pristatant balsavimo rezultatus);

15.

kritikuoja NVO taikomus apribojimus ir tai, kad Tadžikistane nesama įtakingos ir matomos pilietinės visuomenės veiklos, kadangi dėl šio stygiaus gali būti kenkiama būsimai demokratijos plėtrai, ir pakartoja, kad visuose visuomenės sluoksniuose reikia vykdyti didelio masto reformas ir gerbti žmogaus teises;

16.

pažymi, kad korupcija plačiai pripažįstama kaip didžiausia Tadžikistano problema, iš dalies taip yra todėl, kad trūksta teisinės kultūros ir šalis negali mokėti deramo atlygio savo valstybės tarnautojams; nori matyti įrodymų, kad įstatymas dėl korupcijos, kovos su korupcija agentūra ir šiuo metu vykdoma plataus užmojo 2008–2012 m. kovos su korupcija strategija, yra daugiau nei parodomieji veiksmai;

17.

ragina Tadžikistaną pradėti taikyti visiško skaidrumo ekonomikos sektoriuje politiką, kuri apimtų visų iš valstybės valdomų įmonių (šalies viduje ir užsienyje), pvz., Tadžikijos aliuminio įmonės „Talco“ ir energetikos įmonės „Barqi Tojik“, viešąją apskaitą, taip pat užtikrinti medvinės sektoriaus finansavimo skaidrumą;

18.

atkreipia dėmesį į Tadžikistano vaidmenį, susijusį su Afganistano geografine kaimynyste, ir į atitinkamas su narkotikais, terorizmu ir ekstremizmu susijusias problemas, ir pažymi Tadžikistano galimybes sukurti modernią ir funkcionuojančią valstybę, kuri galėtų veikti kaip užkarda, sauganti nuo ekstremizmo, plintančio ir iš Afganistano ir esančio pačiame regione; pažymi tolesnių ryšių su Tadžikistanu svarbą, siekiant padėti, kad jis galėtų veikti kaip stabili ir funkcionuojanti valstybė; nurodo, kad kova su terorizmu negalima naudotis kaip dingstimi susidoroti su opozicija arba jai įbauginti ir kad ši kova turi būti vykdoma visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir pilietines laisves;

19.

pažymi, kad energija ir vanduo – tai pagrindinai dalykai, susiję su žmonių saugumu ir tarpvalstybiniais ryšiais Centrinėje Azijoje; ypatingą dėmesį atkreipia į Tadžikistano ir Uzbekistano ginčą dėl energetikos (remiantis liudijamais, inter alia, Uzbekistanas laikinai, bet nepaskelbęs uždarė sieną, nutraukė dujų tiekimą ir dvigubai padidino kainas) ir Uzbekistano ir Kirgiztano ginčą dėl vandens; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ragina skubiai surengti regioninio lygmens konsultacijas racionalaus energetikos išteklių naudojimo klausimu;

20.

rimtai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų Tadžikistane, už kuriuos beveik nebaudžiama ir kurie yra labai įvairūs, pvz., vyriausybės ir nusikalstamų grupuočių daromas spaudimas teismams ir teisėjams, spaudimas žiniasklaidai, plačiai paplitę moterų teisių pažeidimai, naudojimasis vaikų darbu, mokinių ir studentų išnaudojimas nuimant vilnamedžių derlių, darbuotojų gyvenimo sąlygos, kurias JAV įsikūrusi organizacija „Freedom House“ įvardija kaip finansinę vergovę, pasibaisėtinos įkalinimo sąlygos, įskaitant kankinimą ir kitas blogo elgesio formas, ir prekyba žmonėmis;

21.

taigi džiaugiasi tuo, kad pradedamas oficialus ir į rezultatus orientuotas ES ir Tadžikistano dialogas žmogaus teisių tema; mano, kad plėtojant dvišalius santykius pažanga šioje srityje labai svarbi; pabrėžia, kad į šį dialogą svarbu formaliai ir iš esmės įtraukti Tadžikistane veikiančias NVO;

22.

apgailestauja dėl to, kad naujajame nevyriausybinių organizacijų įstatyme, parengtame pagal Rusijos įstatymo pavyzdį, numatyti varginantys registravimo ir perregistravimo reikalavimai;

23.

pabrėžia, kad nors pagal Tadžikijos įstatymus ir užtikrinama žodžio ir spaudos laisvė, valdžios institucijos dažnai baugina ar trukdo laisvai ar kritiškai kalbėti asmenims, kurie nesutinka su vyriausybės politika; taip pat kritikuoja tai, kad įvairiais būdais grasinama nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms ir jos kontroliuojamos, kad vykdytų vidaus cenzūrą;

24.

taip pat susirūpinęs dėl to, kad mažėja religijos laisvės ir kad pagal naująjį prezidento 2009 m. kovo 25 d. pasirašytą įstatymą dėl religijos draudžiama praktikuoti daugelį religijų ir už įstatymo ribų gali būti paskelbta daugybė religinių bendruomenių;

25.

pabrėžia, kad moterų diskriminacija ir smurtas prieš jas vis dar yra itin paplitusi problema; prašo Komisijos parengti ad hoc programas siekiant moterims suteikti daugiau galimybių ir ragina Tadžikijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų nutraukti moterų teisių pažeidimai ir palengvintos moterų galimybės siekti teisingumo;

26.

susirūpinęs pažymi, kad 2007 m. nacionalinių tradicijų ir ritualų laikymosi įstatyme nustatyti griežti apribojimai susiję su tuo, kaip tadžikai turi rengtis ar švęsti tradicines šventes;

27.

apgailestauja dėl paplitusio kankinimų taikymo ir atkreipia dėmesį į tai, kad kankinimo apibrėžimas Tadžikistano įstatymuose vis dar netobulas ir dar kartą ragina priimti visas reikalingas priemones, kurios padėtų užtikrinti, jog bus laikomasi JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuostatų ir visų pirma baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnus, atsakingus už žeminamą ar blogą elgesį, taip pat ragina ratifikuoti konvencijos fakultatyvinį protokolą (angl. OPCAT), pagal kurį leidžiama vykdyti įkalinimo įstaigų stebėseną; taip pat ragina visiškai panaikinti mirties bausmę;

28.

pažymi, kad Tadžikistano parlamento komitetui, atsakingam už teisinius klausimus ir žmogaus teises, pavesta tikrinti, ar įstatymai atitinka žmogaus teisių nuostatas, tačiau jo veikla nebuvo labai veiksminga;

29.

palankiai vertina tai, kad neseniai buvo paskirtas ombudsmenas ir ragina Tadžikistano vyriausybę užtikrinti visišką jo nepriklausomumą;

30.

ragina tarptautinius rėmėjus imtis visų galimų veiksmų siekiant paskatinti ir paremti gyvybingos ir dinamiškos pilietinės visuomenės kūrimąsi ir paskatinti nepriklausomą žiniasklaidą, kad ji informuotų apie valstybinę korupciją ir apie tai, kaip naudojamos tarptautinės lėšos;

31.

ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, užtikrintų, kad į demokratijos ir žmogaus teisių klausimus būtų visapusiškai atsižvelgiama visais dialogo su Tadžikistanu lygmenimis ir kad ES pasiūlytų bet kokią Tadžikistano šiose srityse prašomą pagalbą;

32.

pabrėžia, kad daugiau lėšų reikėtų skirti tiesiogiai vietos valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei, iškeliant skaidrumo ir galimybės patikrinti lėšų naudojimą sąlygą;

33.

ragina Komisiją reguliariai jam pranešti apie įvykius demokratijos ir žmogaus teisių srityse ir visapusiškai informuoti Užsienio reikalų komitetą apie pažangą, pasiektą vykdant politinį dialogą; ragina Tarybą dalyvauti žmogaus teisių dialoge su Tadžikistanu;

34.

ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau pradėti derybas su Tadžikistano vyriausybe dėl PBS įgyvendinamųjų susitarimų, pvz., dėl readmisijos ir neteisėtos imigracijos kontrolės, sudarymo;

35.

atsižvelgdamas į Tadžikistano kaip tranzitinės valstybės vaidmenį gabenant narkotikus iš kaimyninio Afganistano į Rusiją ir Vakarų Europą, ragina ES toliau didinti paramą, skirtą kovos su šia veikla Tadžikistane priemonėms, ypatingą dėmesį skiriant Tadžikistano narkotikų kontrolės agentūros finansavimui, ir nepakenkiant tarpvalstybinei prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi pasienio regionų ekonominiam vystymuisi;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tadžikistane yra nesprogusių kasetinių bombų, ir ragina labiau finansuoti jų nukenksminimą;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Tadžikistano Respublikos vyriausybei.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/18

A.

kadangi ES yra bendrija, kuri laikosi žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis, demokratija ir teisinės valstybės principais, lygybe ir nediskriminavimu grindžiamų vertybių, ir kadangi esama direktyvų, įskaitant kovą su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kurios pateiktos ir patvirtintos siekiant pasiekti šiuos tikslus,

B.

kadangi seksualinė orientacija yra klausimas, priskiriamas asmens teisei į privatumą, kurią užtikrina tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai žmogaus teisių įstatymai; valdžios institucijos turėtų skatinti lygybę ir nediskriminavimą, o spaudai, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir asmenims turėtų būti užtikrinama žodžio laisvė,

C.

kadangi 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Seimas priėmė 2010 m. kovo 1 d. įsigaliosiantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą, pagal kurį bus uždrausta „tiesiogiai skleisti nepilnamečiams“ viešąją informaciją, kuria „propaguojami homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai“, nes ji daro „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi“,

D.

kadangi šio įstatymo, ypač jo 4 straipsnio, formuluotės yra miglotos ir teisiniu požiūriu neaiškios ir gali būti prieštaringai interpretuojamos,

E.

kadangi atmetus Lietuvos Respublikos Prezidento veto, įstatymą šiuo metu persvarsto Lietuvos nacionalinės valdžios institucijos,

F.

kadangi neaišku, kokioms informacijos priemonėms šis įstatymas būtų taikomas ir ar jo taikymo sritis apimtų knygas, meno kūrinius, spaudą, reklamą, muziką ir viešus renginius, pvz., teatro spektaklius, parodas arba demonstracijas,

G.

kadangi ES pirmininkaujanti Švedija aptarė šį pakeistą įstatymą su Lietuvos valdžios institucijomis, o naujoji Lietuvos Respublikos Prezidentė pareiškė, kad ji imsis veiksmų siekdama užtikrinti, jog įstatymas atitiktų ES ir tarptautinius reikalavimus,

1.

ragina Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrą pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisę;

2.

dar kartą patvirtina, jog svarbu, kad ES kovotų su visų formų diskriminacija ir ypač diskriminacija dėl seksualinės orientacijos;

3.

dar kartą patvirtina 1959 m. lapkričio 20 d. JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje nurodytą principą, kad „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos“;

4.

teigiamai vertina naujosios Lietuvos Respublikos Prezidentės pareiškimus ir naujai Lietuvoje įsteigtą darbo grupę, kuriai patikėta įvertinti galimus įstatymo pakeitimus, ir ragina Lietuvos Respublikos Prezidentę ir valdžios institucijas užtikrinti, kad nacionaliniai įstatymai būtų suderinami su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įtvirtintomis tarptautinėje ir Europos teisėje;

5.

pažymi, kad 2009 m. liepos 14 d. Lietuvos Seimo priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymas dar neįsigaliojo ir turi būti persvarstytas dar prieš įsigaliojimą;

6.

paveda atsakingajam komitetui toliau domėtis šiuo klausimu;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Seimui, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/20

A.

kadangi per pastaruosius dvylika mėnesių labai pablogėjo padėtis pieno rinkoje, ir, nepaisant intervencijos ir eksporto subsidijų, pieno kainos nukrito žemiau 0,21 EUR už litrą, o daugelis ūkininkų šiuo metu pieno produktus parduoda už kainą, kuri mažesnė negu gamybos sąnaudos,

B.

kadangi daugelio ES pieno gamintojų išlikimui šiuo metu iškilo rimtas pavojus, nes daugelis išlieka tik naudodami savo asmenines santaupas, o tai, aišku, negali ilgai tęstis, todėl ūkininkai ketina surengti masinius mitingus visoje ES,

C.

kadangi dėl pasaulio ekonomikos krizės labai sumažėjo pieno produktų paklausa būtent tuo metu, kai padidėjo pasiūla, nes trečiosios valstybės, pvz., Naujoji Zelandija, Australija, Argentina, Brazilija ir JAV gamina pieno produktų didesnius kiekius,

D.

kadangi Parlamentas per 2009 m. ES biudžeto sudarymo procedūrą pirmenybę teikė specialaus ES pieno fondo sukūrimui, siekiant padėti sektoriuje vykdyti sudėtingus pertvarkymus,

E.

kadangi Parlamentas pakartotinai pabrėžė kainų, kurias moka vartotojai už žemės ūkio produktus prekybos centruose, ir kainų, kurias gauna gamintojai, skirtumą ir paragino išsamiai ištirti galimus piktnaudžiavimus rinkoje atvejus,

F.

kadangi, remiantis Komisijos apskaičiavimais, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. vartotojų mokamos kainos už pieną ir sūrį padidėjo daugiau negu 14 %, o gamintojams mokamos kainos kai kuriose valstybėse narėse per dvylika mėnesių sumažėjo iki 40 %,

1.

mano, kad dėl tebesitęsiančios kritinės padėties pieno rinkoje reikia ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių ir pabrėžia, kad priemonių, kurių iki šiol ėmėsi Komisija, nepakanka sureguliuoti krizę šiame sektoriuje;

2.

apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo numatyti dabartinės krizės masto ir anksčiau nepasiūlė imtis tinkamų priemonių;

3.

ragina Komisiją skubiai nustatyti, kokios priemonės galėtų stabilizuoti rinką ir su suinteresuotomis šalimis ir valstybėmis narėmis nuodugniai įvertinti pieno sektoriaus ateitį siekiant išanalizuoti valdymo stiprinimo mechanizmų, kuriuos taikant galima išvengti kainų nepastovumo, galimybę;

4.

pažymi, kad skiriasi valstybių narių nuomonės dėl galimybės 2010 metais nedidinti pieno kvotų; ragina Komisiją pateikti išsamią visų veiksnių, kurie daro įtaką pieno gamintojų nustatytai kainai, įskaitant kvotos padidinimą, analizę;

5.

ragina Komisiją taikyti priemones, būtinas užtikrinti, kad importuojami pašarai atitiktų tuos standartus, kurių turi laikytis ES pieno gamintojai, jog būtų užkirstas kelias šių standartų neatitinkančių pašarų importui ir nebūtų kenkiama ES pastangoms didinti tvarią pieno gamybą;

6.

patvirtina savo įsipareigojimą sukurti 600 mln. EUR vertės ES pieno fondą, skirtą padėti gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams bei remti investicijas į ūkius, modernizavimą, įvairinimą, tam tikrų sričių priemones ir pardavimą, smulkius gamintojus ir jaunus ūkininkus, ir primena, kad Parlamentas jau yra pareiškęs tokį pageidavimą per 2009 m. biudžeto sudarymo procedūrą;

7.

prašo Komisijos siūlyti priemones, kurias taikant gamintojams būtų padedama didinti jų produktų pridėtinę vertę ir jie būtų skatinami gaminti aukštos kokybės pieno produktus (pvz., sūrius ir kt.), ypač tose srityse, kuriose yra kelios gamybos alternatyvos;

8.

ragina Komisiją nedelsiant įvesti priemones, skirtas skatinti pieno produktų paklausą, ir mano, kad programos „Pieno teikimas mokykloms“ apimties, gaminių asortimento ir finansavimo išplėtimas yra geras įgyvendinamos iniciatyvos pavyzdys; ragina šiuo klausimu glaudžiau koordinuoti Komisijos generalinių direktoratų veiklą;

9.

ragina Komisiją, papildant kitus sektoriui būtinas reguliavimo instrumentus, skatinti kurti sutartinius santykius žemės ūkio produktų grandinėje ir remti gamintojų organizacijas, kad būtų išlaikyta įvairių pramonės sektoriaus dalyvių ryšių pusiausvyra ir užkirstas kelias rinkos grėsmėms.

10.

mano, kad ypač reikia skatinti pieno, dirbančių pastoviomis sunkiomis gamtinėmis ar geografinėmis sąlygomis, pvz., kalnų regionuose, arba turinčių aiškią ekologinę strategiją, produktus, nes tai papildomos į rinką neorientuotos aplinkosauginės ir kultūrinės vertės ir kokybės produktai;

11.

ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip būtų galima vėl pasiekti ES pieno rinkos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą;

12.

ragina Komisiją ištirti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos taikymo pieno gamintojams galimybes, pvz., nustatant kvotų perpirkimo programą, panašią į išnaikinimo schemą bendrai organizuojant vyno BRO;

13.

ragina Komisiją, turėdamas mintyje tai, kad krizė pieno sektoriuje yra krizė Europoje, dalyvauti ieškant bendrų sprendimų, išvengiant nelygybės tarp valstybių narių ir rinkos iškraipymų, kurie gali kilti dėl teikiamos valstybės pagalbos;

14.

remia Komisijos ketinimą išnagrinėti tokias priemones, kaip antai paskolos palankiomis sąlygomis ir abipusių garantijų programos, kurios būtų skirtos kainų nepastovumui žemės ūkio produktų rinkose mažinti;

15.

remia iniciatyvą nedelsiant naudoti pieno miltelius veršelių šėrimui, kaip būdą padidinti pieno produktų paklausą;

16.

primena, kad aiškus pieno produktų pakaitalų, pvz., ne pieno kilmės sūrio ir kitų ne pieno produktų ženklinimas etiketėmis yra svarbus ir jose turėtų būti nurodytos žaliavos ir kilmės valstybė; primygtinai reikalauja, kad produktuose, paženklintuose pieno produktais, būtų gyvulių pienas ar gyvulių pieno produktų;

17.

siekdamas padėti ūkininkams, ypač dirbantiems pieno sektoriuje, įveikti dabartinę krizę, ragina Komisiją, nukrypstant nuo nustatyto maksimalaus nacionalinio valstybės pagalbos dydžio, nedelsiant visiems žemės ūkio gamybos sektoriams padidinti didžiausią de minimis valstybės pagalbos mokėjimų sumą nuo 7 500 iki 15 000 EUR;

18.

pripažįsta, kad mažesnės pašarų kainos pieno gamintojam padėtų sumažinti gamybos išlaidas;

19.

pritaria Komisijos pasiūlymui pratęsti sviestui ir nugriebto pieno milteliams taikomos intervencijos laikotarpį iki 2010 m. vasario 28 d. ir mano, kad intervencinė kaina turi būti padidinta bent jau trumpuoju laikotarpiu; pripažįsta, kad toks padidėjimas būtų laikomas ne ilgalaikiu sprendimu, o ypatinga priemonė, skirta neįprastiems rinkos pusiausvyros sutrikimams reguliuoti;

20.

ragina išplėsti privatų saugojimą ir taikyti jį sūrio produktams bei užtikrinti tinkamą paramos lygį, kad ši priemonė būtų veiksminga, taip pat ragina didinti trečiųjų valstybių, pvz., įtraukiant JAV, skaičių, į kurias ES sūrio produktai gali būti eksportuojami gaunant grąžinamąsias eksporto išmokas;

21.

ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ilgesniu laikotarpiu pieno sektoriuje gali būti išsaugoti atitinkami asignavimai, kai grąžinamosios eksporto išmokos bus palaipsniui panaikintos;

22.

ragina Komisiją leisti taikyti žemės ūkio produktų eksporto kredito draudimą, kaip tai daroma JAV;

23.

ragina Komisiją didinti kainų skaidrumą maisto tiekimo grandinėje, nes vartotojų kainos daugelyje valstybių narių ir toliau išlieka aukštos nepaisant labai sumažėjusių gamintojų kainų;

24.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje; primena, kad Parlamentas jau seniai ragina Komisiją ištirti galimus piktnaudžiavimų padėtimi rinkoje atvejus maisto tiekimo grandinėje, ypač pieno sektoriuje, ir mano, kad šis tyrimas jau seniai turėjo būti atliktas;

25.

ragina Komisiją visos ES mastu taikyti elgesio kodeksą, pagal kurį reglamentuojami mažmenininkų ir gamintojų santykiai;

26.

mano, kad reikia sukurti visiškai skaidrią prekių kainų, ypač vartotojų mokamų kainų, stebėjimo sistemą;

27.

apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. Tarybos išvadose nepateiktas konkretus pasiūlymas, kaip būtų galima greitai panaikinti krizę Europos pieno gamybos sektoriuje, darančią poveikį visiems be išimties Europos Sąjungos gamintojams;

28.

ragina Komisiją aktyviai nepritarti kai kurių valstybių narių iniciatyvoms iš naujo nacionalizuoti bendrą žemės ūkio politiką;

29.

ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie pieno rinkos padėties raidą per ateinančius mėnesius;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/23

A.

kadangi energetinis saugumas turi būti laikomas pagrindine bendro Europos Sąjungos saugumo, stabilumo ir gerovės sudedamąja dalimi ir svarbiausiu elementu siekiant ekonominės ir socialinės plėtros Europoje, tačiau Sutartyse vis dar nenumatytas šio saugumo pagrindas,

B.

kadangi dėl to, kad nėra tikros ir veiksmingos bendros Europos užsienio energetinio saugumo politikos, nukenčia ES išorės veiksmų nuoseklumas ir patikimumas,

C.

kadangi ES priklausomybė nuo energijos importo šiuo metu yra labai didelė ir numatoma, kad ji, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, didės,

D.

kadangi, nepaisant to, kad dėl pasaulinės finansų krizės sumažėjo naftos ir dujų kainos, dėl lėtos pažangos pereinant prie tvaresnio kuro rūšių, dėl mažėjančios gavybos pasaulio naftos ir dujų telkiniuose (nepaisant naujai atrastų išteklių) ir nuolat didėjančios paklausos, pasibaigus krizei neišvengiamai vėl didės įtampa iškastinio kuro rinkose ir naftą naudojančių valstybių priklausomybė nuo importo,

E.

kadangi kelios valstybės narės yra itin priklausomos nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir neteisėtas jų tiekimo nutraukimas gali sukelti didelių problemų, kaip tą įrodė Rusijos ir Ukrainos dujų krizė, įvykusi 2009 m. metų pradžioje,

F.

kadangi daugelyje valstybių narių nėra pakankamai gamtos išteklių tam, kad jos galėtų tinkamai valdyti krizines situacijas,

G.

kadangi buvo įrodyta, kad dėl esančios ir vis didėjančios energijos tiekimo priklausomybės nuo politiškai nestabilių regionų pastangos užtikrinti tiekimo saugumą tik nacionaliniu lygiu yra nepakankamos ir negali užtikrinti ilgalaikių visų valstybių narių interesų,

H.

kadangi esamos išankstinio įspėjimo priemonės pasirodė esančios netinkamomis numatyti 2009 m. sausio mėn. dujų krizę,

I.

kadangi prognozuojamas pavojus energijos tiekimo saugumui išliks iki energiją gaminančios ir tranzito valstybės tvirtai nesilaikys bendrų ir skaidrių taisyklių, kaip nustatyta Energetikos chartijos sutartyje ir Tranzito protokole,

J.

kadangi įsipareigojus valstybėje ir užsienyje efektyviau naudoti energiją ir Europos Sąjungos energijos rinkoje pradėjus naudoti daug daugiau atsinaujinančios energijos ir tai turėtų didelės įtakos siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos importo bei užtikrintų geresnį energetinį saugumą, o taip pat tai padėtų pasiekti įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iki 20 % ar daugiau, jei dėl to bus susitarta Kopenhagoje,

K.

kadangi labai rentabilus ES priklausomybės energetikos srityje mažinimo būdas – skatinti energijos taupymą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gavybą ir efektyvaus energijos naudojimo priemones, ir visa tai taip pat padeda kovoti su klimato kaita ir siekti pažangos kuriant efektyviai išteklius naudojančią ekonomiką,

L.

kadangi glaudus bendradarbiavimas energijos tiekimo srityje yra viena veiksmingiausių ir būtiniausių pasitikėjimo tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių valstybių kūrimo priemonių,

M.

kadangi, nors jau imtasi tam tikrų veiksmų, reikia sukurti iš tiesų bendrą energetikos politiką, kurią įgyvendinant būtų reglamentuojama vidaus rinka, bet ne valstybių naudojamos energijos rūšys, dėl kurių ir toliau sprendžia valstybės narės, ir išoriniai aspektai, kuriais atsižvelgiama į visų valstybių narių politinius ir ekonominius interesus,

N.

kadangi bendra Europos užsienio energetinio saugumo politika, pagrįsta solidarumu, diversifikavimu, vienybe ginant bendrus interesus, glaudesniu bendradarbiavimu su pagrindiniais energijos gamintojais, tranzito valstybėmis ir valstybėmis vartotojomis bei tvarumo skatinimu, sukurtų sąveiką, užtikrinančią tiekimo saugumą Europos Sąjungoje, ir padidintų ES galią, gebėjimą imtis veiksmų sprendžiant užsienio politikos klausimus ir jos, kaip pasaulinių procesų dalyvės, patikimumą,

1.

laukia, kad Taryba, Komisija ir valstybės narės imtųsi kartu aktyviau strategiškai vadovauti kuriant tikrą bendrą Europos užsienio energetinio saugumo politiką, kaip reikalaujama pagal pirmiau minėtą 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją;

2.

palankiai vertina Komisijos Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje siūlomas diversifikavimo ir ES energetinio saugumo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad reikia aiškiai apibrėžti prioritetus ir imtis skubių jų įgyvendinimo veiksmų bei apie tai išsamiai informuoti Parlamentą;

3.

pakartoja, kad gerai veikianti vidaus energetikos rinka ir energijos šaltinių diversifikavimas yra itin svarbus veiksnys norint ateityje išvengti dujų tiekimo sutrikimų ir krizių; taigi pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, į energetiką, siekiant naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energijos rūšį ir siekiant efektyviau naudoti energiją, ir tai turėtų būti pagrindinė 2010–2014 m. Energetikos veiksmų plano dalis;

4.

palankiai vertina pirmiau minėtus naujus pasiūlymus dėl reglamentų dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir dėl energetikos infrastruktūros Europos bendrijoje investicinių projektų, kuriuos taikant padedama geriau užtikrinti dujų tiekimo patikimumą Europos Sąjungoje užtikrinant, kad valstybės narės imtųsi prevencinių veiksmų ir patobulintų krizių valdymo mechanizmus bei padidintų skaidrumo ir sumažintų biurokratines kliūtis;

5.

ragina dėti daugiau pastangų tam, kad būtų galima numatyti energijos tiekimo problemas siekiant išvengti galimų tiekimo pertrūkių didinant, inter alia, Energetinio saugumo korespondentų tinklo (NESCO) efektyvumą, ir ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti esamas išankstinio perspėjimo priemones, NESCO ir kitas priemones, kurios buvo neveiksmingos per 2009 m. Rusijos ir Ukrainos dujų krizę;

6.

ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares sukurti dujų saugyklas, iš kurių dujas būtų galima greitai panaudoti;

7.

mano, kad jungčių pagerinimas Europoje itin svarbus, nes esamų spragų užpildymas būtinas siekiant efektyvaus vidaus rinkos veikimo ir solidarumo energetikos srityje; šiuo klausimu palankiai vertina susitarimą dėl infrastruktūros projektų finansavimo, kuris įtrauktas į Europos ekonomikos atkūrimo planą (250 mln. EUR), ir idėją sukurti Europoje naują ypatingą Europos elektros ir dujų sistemą, tačiau primygtinai tvirtina, kad būtina didinti bendrą energetinio saugumo srities viešąjį ir privatųjį finansavimą;

8.

pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti strateginius projektus, kuriais siekiama, ypač Pietų koridoriuje, įvairinti tiekiamą energiją; tokiomis aplinkybėmis, kai mažėja priklausomybė nuo tiekimo iš Rusijos, džiaugiasi tuo, kad 2009 m. liepos 13 d. Austrijos, Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos ir Turkijos vyriausybes pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl dujotiekio „Nabucco“ projekto teisinio pagrindo, nes tai svarbus žingsnis norint įgyvendinti šį prioritetinį ES projektą, bet tuo pačiu metu pabrėžia bendros tvarkos, skirtos vykdyti ES su naujais dujų šaltiniais Artimuosiuose Rytuose ir Kaspijos jūros regione jungiančio koridoriaus plėtrą, nepriklausančią nuo bet kokios bendrovės ar dujotiekio ir pagal kurią, visų pirma, būtų siekiama kuo greičiau pradėti naudotis šia jungtimi, svarbą; ragina susijusias bendroves ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir užtikrinti, kad būtų sudaryti pirminiai susitarimai su galimais tiekėjais, kurie tiektų dujas į dujotiekį;

9.

pabrėžia, kad ES turėtų pradėti glaudų dialogą su pagrindiniais energijos tiekėjais, siekdama stiprinti abipusę energetinę priklausomybę ir gerinti visos ES energetinį saugumą bei itin daug dėmesio skirti didesnio efektyvumo, vienodų galimybių patekti į rinką, nediskriminavimo ir skaidrumo klausimams;

10.

pabrėžia, kad dėl dialogų energetikos klausimais jokiu būdu neturėtų nukentėti nuoširdūs ir į rezultatus orientuoti dialogai žmogaus teisių klausimais, ir kad žmogaus teisių apsauga ir energetinis saugumas turėtų būti prioritetinis klausimas kitoje ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkėje ir būti įtrauktas į naują ES ir Rusijos susitarimą;

11.

siūlo parengti bendrą ES strategiją, taikomą su išorės partneriais vykstančiose derybose dėl tranzito taisyklių ir išlaidų, ir ragina valstybes nares informuoti vienai kitą ir Komisiją apie priimtus strateginius sprendimus ir susitarimus, susijusius su energetikos infrastruktūros projektais;

12.

ragina Komisiją imtis skubių veiksmų priešiškai nusiteikusių neskaidrių užsienio subjektų, siekiančių įsigyti kontrolinius ES energetikos rinkoje veikiančių bendrovių akcijų paketus, atžvilgiu ir griežtai taikyti ES konkurencijos taisykles; reiškia nerimą pvz., dėl to, kad bendrovė „Surgutneftegas“ neseniai įsigijo Vengrijos energetikos bendrovės „MOL“ akcijų ir kad „Surgutneftegas“ nesugeba atskleisti savo nuosavybės struktūros ir galutinio turtu besinaudojančių savininkų tapatybės, kaip teisėtai reikalauja Vengrijos energetikos rinkos reguliavimo institucija; ragina Komisiją ištirti neskaidrių užsienio subjektų, kaip antai CENTREX, kuris pastaruoju metu perėmė 20 % Austrijos prekybos ir sandėliavimo įmonės „Baumgarten“ akcijų, veiklą;

13.

ragina ES bendradarbiauti su Šiaurės jūros regiono valstybėmis atsižvelgiant į tai, kad šios valstybės turi didelį energijos išteklių potencialą, visų pirma, į jų galimybes gaminti energiją jūros vėjo jėgainėse;

14.

ragina Tarybą ir Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis Viduržemio jūros regione ir su Šiaurės Afrikos valstybėmis į tai, kad šios valstybės turi didelį išteklių potencialą ir esmines jų vystymosi galimybes, kurių gali atsirasti, visų pirma, pagal „Barselonos procesą“; visų pirma, ragina šiuose regionuose naudoti saulės ir vėjo energiją; džiaugiasi neseniai pasiekta pažanga, pasiekta įgyvendinant pramonės iniciatyvą „DESERTEC“, skirtą dideliu mastu plėtoti saulės energijos potencialą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; pabrėžia, kad ES veiksmai projekto DESERTEC atžvilgiu privalo būti nuoseklūs ir jais turėtų būti aktyviai prisidedama prie Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių vystymosi; taigi ragina šiame projekte dalyvaujančias bendroves ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, skatinti vystymąsi perduodant vietos bendrovėms ir pilietinei visuomenei autentiškas technologijas ir ugdant šių bendrovių bei pilietinės visuomenės nuosavybės jausmą ir pradėti ilgalaikę partnerystę su Viduržemio jūros valstybėmis, kuriose bus įgyvendinamas projektas DESERTEC;

15.

pabrėžia, kad atidarius Šiaurės rytų koridorių Arkties regionas taps strategiškai svarbus Europos Sąjungai, turint mintyje energijos išteklių, aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės ir transporto klausimus;

16.

pabrėžia, kad pažanga plėtojant bendrą Europos energetikos politiką labai priklauso nuo to, ar įsigalios Lisabonos sutartis; ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų ir užtikrinti pagal Sutartį privalomą, laipsnišką ir visa apimantį bendros Europos energijos tiekimo ir saugumo politikos pagrindą; ragina kuo greičiau ratifikuoti Lisabonos sutartį, į kurią įtrauktas solidarumo energetikos srityje sąlyga ir pagal kurią energetikos politika priskiriama bendrai ES ir valstybių narių atsakomybei, nes tai būtų žingsnis teisinga linkme;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/27

A.

kadangi Rusija, kaip Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė, įsipareigojusi saugoti ir skatinti žmogaus teises, pilietines laisves ir teisinės valstybės principus,

B.

kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai itin svarbūs stabilumui, saugumui ir klestėjimui visoje Europoje užtikrinti,

C.

kadangi ES siekia strateginės partnerystės su Rusija, kuri būtų grindžiama demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais,

D.

kadangi didžiulį susirūpinimą kelia blogėjanti žmogaus teisių gynėjų padėtis, ypač Šiaurės Kaukaze,

E.

kadangi kuriant stabilią ir laisvą visuomenę itin svarbus žmogaus teisių organizacijų, pvz., „Memorial“ ir „Demos“, darbas; kadangi dėl šios priežasties Rusijos Vyriausybė turėtų didžiuotis svarbiu šių institucijų indėliu,

F.

kadangi 2009 m. sausio 20 d. nužudytas žmogaus teises gynęs teisininkas Stanislavas Markelovas, kuris atstovavo nužudytai žurnalistei Anai Politkovskajai, ir žurnalistė Anastasija Barburova, kuri žuvo gindama S. Markelovą,

G.

kadangi 2009 m. liepos 10 d. Petrozavodsko karjere rastas prieš tai du mėnesius dingusio žmogaus teisių gynėjo Andrejaus Kulagino kūnas,

H.

kadangi 2009 m. liepos 15 d. Grozne pagrobta ir kaimyninėje Ingušijoje rasta negyva Čečėnijoje veikusios organizacijos „Memorial“ vadovė Natalija Estemirova; kadangi 2009 m. liepos 16 d. vykusio Europos Parlamento posėdžio metu Natalijos Estemirovos atminimas pagerbtas tylos minute; kadangi po šios žmogžudystės organizacijos „Memorial“ veikla Čečėnijoje sustabdyta,

I.

kadangi 2009 m. rugsėjo mėn. Maskvoje turi prasidėti bylos dėl garbės ir orumo įžeidimo nagrinėjimas remiantis Čečėnijos Prezidento Ramzano Kadyrovo skundu, kuriame šmeižtu kaltinamas organizacijos „Memorial“ Žmogaus teisių centro pirmininkas Olegas Orlovas, 2009 m. liepos 15 d. organizacijos „Memorial“ tinklavietėje paskelbęs pareiškimą, kuriame Prezidentas R. Kadyrovas kaltinamas dalyvavimu nužudant Nataliją Estemirovą,

J.

kadangi 2009 m. rugpjūčio 10 d. iš biuro Grozne pagrobti Čečėnijos pilietinės visuomenės aktyvistė Zarema Sadulajeva ir humanitarinės pagalbos organizacijoje „Save the Generation“ dirbęs jos vyras Alikas Džabrailovas, kurie kitą dieną rasti nužudyti,

K.

kadangi 2008 m. gruodžio 4 d. Rusijos generalinės prokuratūros siųsti kaukėti vyrai atliko kratą Sankt Peterburge veikiančios organizacijos „Memorial“ Tyrimų ir informacijos centro biure: buvo išnešti kietieji ir kompaktiniai diskai, kuriuose saugota visa duomenų bazė su informacija apie tūkstančius stalinizmo represijų aukų; kadangi teismui nurodžius duomenų bazė grąžinta organizacijai „Memorial“,

L.

kadangi 2009 m. rugsėjo 3 d. vyriausybės tyrėjai, apsimetę mokesčių inspekcijos darbuotojais, atliko patikrinimą dagiabučiuose namuose, kur gyvena organizacijos „Memorial“ Žmogaus teisių centro vadovas Olegas Orlovas ir jo kolega Aleksandras Čerkasovas,

M.

kadangi 2009 m. rugsėjo 3 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė atlikti naują 2006 m. įvykdytos Anos Politkovskajos žmogžudystės bylos tyrimą, o dviem mėnesiais anksčiau nurodė iš naujo nagrinėti trijų šių metų vasario mėn. išteisintų įtariamųjų bylą,

N.

kadangi Rusijos piliečiai yra pateikę daugybę skundų Strasbūre veikiančiam Europos žmogaus teisių teismui,

1.

griežtai ir besąlygiškai smerkia žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų persekiojimą Rusijoje ir pasikėsinimus į jų gyvybę;

2.

ragina Rusijos valdžios institucijas vadovautis JT deklaracija dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves ir daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių gynėjų apsauga; ypač ragina susijusias valdžios institucijas sudaryti sąlygas, kad organizacija „Memorial“ ir kitos žmogaus teisių organizacijos galėtų atnaujinti savo veiklą Čečėnijoje ir saugiai dirbti; palankiai vertina tai, kad grąžintas per 2008 m. gruodžio 4 d. reidą Sankt Peterburge iš organizacijos „Memorial“ konfiskuotas archyvas;

3.

ragina Rusijos federalines valdžios institucijas greitai, atidžiai ir veiksmingai ištirti minėtuosius nužudymo atvejus ir nubausti už šiuos brutalius nusikaltimus atsakingus bei su jais susijusius asmenis;

4.

pabrėžia, kad nebaudžiamumas Čečėnijoje destabilizuoja padėtį visame Šiaurės Kaukazo regione;

5.

atkreipia dėmesį į telegramą, kurią Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas liepos mėn. išsiuntė žmogaus teisių organizacijai „Memorial“ ir kurioje jis įsipareigojo atidžiai ištirti Natalijos Estemirovos žmogžudystę;

6.

teigiamai vertina Prezidento D. Medvedevo iniciatyvą iš dalies pakeisti Nevyriausybinių organizacijų įstatymą, sumažinti kai kuriuos Rusijos nevyriausybinėms organizacijoms taikomus apribojimus ir sudėtingą jų registravimo tvarką ir tikisi, kad šis įstatymas bus iš esmės patobulintas;

7.

palankiai vertina 2009 m. rugsėjo 3 d. Rusijos Aukščiausiojo Teismo nutartį atlikti naują Anos Politkovskajos žmogžudystės bylos tyrimą ir atsižvelgti į trijų per pirmąjį procesą išteisintų vyrų ir tariamo žudiko Ruslano Machmudovo bei jam talkinusių asmenų bylas kaip į vieną atvejį; ragina kuo greičiau pradėti šį procesą, užtikrinti, kad tai būti teisminis nagrinėjimas dalyvaujant prisiekusiesiems, o į nagrinėjimą būtų įleidžiami visi žurnalistai ir visų žiniasklaidos priemonių atstovai;

8.

ragina paspartinti ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais ir užtikrinti, kad prie šio konsultacijų proceso veiksmingai prisidėtų Europos Parlamentas, Valstybės Dūma, Rusijos teisminės institucijos, pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos; ragina Rusiją visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė kaip ESBO ir Europos Tarybos narė, įskaitant teisės jungtis į asociacijas ir teisės rengti taikias demonstracijas paisymą; pabrėžia, kad laikosi pozicijos, jog žmogaus teisių apsauga turėtų būti prioritetinis ateinančio ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės klausimas ir neatskiriama naujojo ES ir Rusijos susitarimo dalis;

9.

ragina Rusijos valdžios institucijas vykdyti visas Europos žmogaus teisių teismo nutartis ir nedelsiant ratifikuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomą 14 protokolą dėl jos kontrolės sistemos reformos;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, ESBO ir Europos Tarybai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/30

A.

kadangi ES ir Kazachstano Respublikos santykiai ir bendradarbiavimas nuolat plečiasi visais lygmenimis; kadangi Kazachstanas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Centrinės Azijos stabilumą ir saugumą bei viso regiono ekonominį vystymąsi,

B.

kadangi Kazachstanas 2010 m. perims pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO); kadangi dėl šios pozicijos šaliai teks didesnė svarba ir atsakomybė demokratijos ir žmogaus teisių srityse; kadangi ESBO paragino Kazachstaną prieš perimant pirmininkavimą sustiprinti demokratines reformas,

C.

kadangi nepaisant šio svarbaus tarptautinio uždavinio per pastaruosius keletą mėnesių Kazachstano vidaus padėtį pablogino neseniai sugriežtinti apribojimai žiniasklaidai ir daugelis abejotinų baudžiamųjų kaltinimų,

D.

kadangi 2009 m. rugsėjo 3 d. Kazachstano tarptautinio žmogaus teisių ir teisės viršenybės biuro direktorius ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Jevgenijus Žovtisas (Yevgeny Zhovtis) buvo nuteistas ketverius metus kalėti už žmogaus nužudymą, nes 2009 m. liepos 26 d. savo automobiliu partrenkė ir užmušė pėsčiąjį,

E.

kadangi Jevgenijus Žovtisas 2009 m. liepos 27 d. pradėto policijos tyrimo metu dalyvavo kaip liudininkas; kadangi 2009 m. liepos 28 d. Jevgenijaus Žovtiso statusas tyrime buvo pakeistas į įtariamojo, bet, pažeidus Kazachstano įstatymus, jo teisininkams apie šį įvykį nebuvo pranešta iki 2009 m. rugpjūčio 14 d.,

F.

kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras pareiškė, kad „vykdant abejotinas procedūras galėjo būti pažeistos Žovtiso teisės į sąžiningą teismo procesą, kurios užtikrinamos pagal Kazachstano konstituciją, šalies įsipareigojimai ESBO ir pagrindiniai tarptautiniai standartai“,

G.

kadangi praeityje vykusių ESBO susitikimų metu Jevgenijus Žovtisas išdėstė žmogaus teisių pažeidimus savo šalyje, dėl kurių kyla abejonių, ar šalis tinkama pirmininkauti organizacijai, kurios tikslas – puoselėti demokratijos principus,

H.

kadangi ir anksčiau buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl kitų Kazachstano žmogaus teisių aktyvistų, įskaitant Ramazaną Jesergepovą ir Sergėjų Duvanovą, teismo procesų ir įkalinimo,

I.

kadangi 2008 m. birželio mėn. ir 2009 m. gegužės mėn. Kazachstano užsienio reikalų ministras Maratas Tazhinas, kalbėdamas apie savo šalies būsimą pirmininkavimą ESBO, pažadėjo stiprinti ir didinti pagarbą žmogaus teisėms Kazachstane,

J.

kadangi pagal ES ir Kazachstano Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2 straipsnį reikalaujama gerbti demokratiją, tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principus,

1.

nekvestionuodamas teismų sistemos nepriklausomumo, kuris yra pagrindinė bet kokios demokratinės šalies dalis, reiškia didelį susirūpinimą tuo, kaip buvo atliktas nelaimingo eismo įvykio tyrimas ir kaip po jo vyko Jevgenijaus Žovtiso teismo procesas, ir atkreipia dėmesį į tvirtinimą, kad Jevgenijų Žovtisą teisinantys įrodymai nebuvo leidžiami teismo proceso metu;

2.

ragina Kazachstano valdžios institucijas nedelsiant ir visiškai laikantis skaidrumo ir teisės viršenybės principų atlikti antrą išsamų ir sąžiningą nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą ir atitinkamai persvarstyti nuosprendį dėl Jevgenijaus Žovtiso ir jam skirtą bausmę;

3.

ragina Kazachstano valdžios institucijas oficialiai pranešti apie Jevgenijaus Žovtiso bylą ir suteikti jam galimybę dalyvauti tinkamame teisiniame procese, taip pat užtikrinti teisę apskųsti sprendimą pagal Kazachstano teisę;

4.

atkreipia dėmesį į rimtas žmogaus teisių organizacijų abejones dėl tikrojo Kazachstano vyriausybės įsipareigojimo daryti pažangą, kai 2007 m. buvo paskelbtas sprendimas dėl šalies pirmininkavimo ESBO, ir tikisi, kad Kazachstano valdžios institucijos, prieš perimdamos pirmininkavimą ESBO, dės visas pastangas pasiekti akivaizdžios pažangos demokratizacijos ir žmogaus teisių srityse;

5.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją padidinti ES paramą ir bendradarbiavimą su Kazachstanu tose srityse siekiant geriau paruošti Kazachstano vyriausybę perimti jos svarbų tarptautinį uždavinį;

6.

ragina Tarybą ryžtingai pateikti šį klausimą Kazachstano valdžios institucijoms ir ypač aptarti Jevgenijaus Žovtiso bylą vedant ES ir Kazachstano žmogaus teisių dialogą, kurio antrasis etapas numatytas 2009 m. spalio 21 d., ir į ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos susitikimą, kuris įvyks 2009 m. lapkričio mėn. viduryje;

7.

ragina Komisiją sustiprinti jos projektus ir programas Kazachstane pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonę;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, JT Generaliniam Sekretoriui, ES specialiajam atstovui Centrinėje Azijoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos Tarybai ir Kazachstano parlamentui, vyriausybei bei prezidentui.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/32

A.

suvokdamas Europos Sąjungą ir Siriją siejančių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių svarbą; kadangi Sirijai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ilgalaikę taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose; kadangi šiuo požiūriu įvyko teigiamų pokyčių, taigi esama pagrindo iš naujo pradėti darbą siekiant sudaryti asociacijos susitarimą,

B.

kadangi vis dar turi būti pasirašytas ir ratifikuotas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Sirijos Arabų Respublikos asociacijos susitarimas; kadangi šio susitarimo 2 straipsnyje nurodyta, kad šalių vidaus ir tarptautinė politika grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams ir kad jie sudaro esminę minėtojo susitarimo dalį,

C.

kadangi 2009 m. liepos 28 d. Sirijos valdžios institucijų nurodymu suimtas teisininkas, vienas labiausiai žinomų žmogaus teisių specialistų ir Sirijos žmogaus teisių organizacijos „Swasiah“ pirmininkas Muhannad al-Hassani; kadangi jis buvo nusiųstas į Teisingumo rūmus Damaske, kur uždarame posėdyje, į kurį nebuvo įleistas jo advokatas, buvo apklaustas ir oficialiai apkaltintas „silpstančiais nacionaliniais jausmais“ ir „melagingos informacijos skleidimu“,

D.

kadangi Muhannad al-Hassani dalyvavo stebint kalinimo sąlygas Sirijoje, ypač teisinę Aukščiausiojo valstybės saugumo teismo, kurio procesai, kaip pažymėta 2009 m. vasario mėn. parengtoje organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje, neatitinka tarptautinių standartų, praktiką; kadangi prieš suimant Muhannadą al-Hassani jis buvo keletą kartų tardomas, o šių tardymų metu daugiausia dėmesio skirta jo veiklai, susijusiai su žmogaus teisėmis ir politinių kalinių gynimu,

E.

kadangi Parlamentas ir jo pirmininkas ne kartą įsikišo siekdami išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus, parlamento narius ir kitus Sirijos kalėjimuose laikomus politinius veikėjus, įskaitant Michelį Kilo ir Mahmoudą Issą; kadangi Parlamentas palankiai vertina visas pavykusias iniciatyvas, kurių Sirijos ir tarptautiniai veikėjai ėmėsi siekdami išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus,

F.

kadangi remiantis nuo 1963 m. galiojančio Nepaprastosios padėties įstatymo nuostatomis veiksmingai ribojamos piliečių galimybės naudotis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis; kadangi Sirijos valdžios institucijos yra anksčiau trukdžiusios Muhannadui al-Hassani ir kitiems žmogaus teisių srityje dirbantiems teisininkams keliauti į užsienį ir dalyvauti žmogaus teisių renginiuose ir mokymo seminaruose; kadangi tai įsigalėjęs metodas, kurį Sirijos valdžios institucijos naudoja žmogaus teisių gynėjams persekioti ir bausti,

1.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Muhannado al-Hassani įkalinimo, kadangi taip greičiausiai siekiama trikdyti jo vykdomą žmogaus teisių veiklą, ypač kai ji susijusi su Aukščiausiojo valstybės saugumo teismo veiklos ir kalinimo sąlygų Sirijoje stebėsena;

2.

ragina Sirijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti Muhannadą al-Hassani ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti jo fizinį ir psichologinį neliečiamumą;

3.

reiškia kuo giliausią susirūpinimą dėl to, kad Sirijos žmogaus teisių gynėjai iki šiol patiria didžiules represijas ir kad Sirijos valdžios institucijos nesistengia pažangiai spręsti žmogaus teisių klausimų; yra įsitikinęs, kad Sirija, kuri galėtų vaidinti svarbų vaidmenį skatindama taiką regione, pagerins ir parems žmogaus teisių padėtį ir užtikrins žodžio laisvę šalyje;

4.

ragina Sirijos valdžios institucijas nutraukti vykdomą žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimos narių persekiojimo ir bauginimo politiką ir nedelsiant išlaisvinti visus sąžinės kalinius, žmogaus teisių gynėjus, įskaitant Anwarą al-Bunni ir Kamalą Labwani, ir kovotojus už taiką;

5.

ragina Sirijos valdžios institucijas užtikrinti skaidrų teismų sistemos funkcionavimą ir ypač daug dėmesio skirti Aukščiausiojo valstybės saugumo teismo veiklai;

6.

primygtinai ragina Sirijos valdžios institucijas atidžiai vadovautis minėtąja JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, taip pat kitais susijusiais tarptautiniais dokumentais ir standartais ir užtikrinti:

7.

dar kartą pakartoja įsitikinimą, kad žmogaus teisių skatinimas yra vienas iš ES ir Sirijos santykius palaikančių ramsčių; palankiai vertina tęsiamą Europos Sąjungos ir Sirijos dialogą ir tikisi, kad nuolatinės pastangos leis pagerinti ne tik ekonominę ir socialinę, bet ir politinę bei žmogaus teisių padėtį Sirijoje; ragina ES pirmininkaujančią Švediją, Tarybą ir Komisiją prieš pasirašant asociacijos susitarimą patvirtinti planą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokių žmogaus teisių padėtį gerinančių pokyčių tikimasi iš Sirijos valdžios institucijų;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Sirijos Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/34

1.

nusprendžia dėl tokio komitetų narių skaičiaus:

2.

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 9 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl komitetų biurų sudėties, nusprendžia, kad komitetų biurus gali sudaryti ne daugiau kaip keturi pirmininko pavaduotojai;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/36

1.

nusprendžia nustatyti tokį tarpparlamentinių delegacijų narių skaičių:

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą informaciniais tikslais Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/39

1.

pritaria Algirdo Šemetos skyrimui Komisijos nariu likusiam Komisijos kadencijos laikui iki 2009 m. spalio 31 d.;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/40

1.

pritaria Paweło Sameckio skyrimui Komisijos nariu likusiam Komisijos kadencijos laikui iki 2009 m. spalio 31 d.;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/41

1.

pritaria Karelo De Guchto skyrimui Komisijos nariu likusiam Komisijos kadencijos laikui iki 2009 m. spalio 31 d.;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/42

1.

pritaria susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Mongolijos parlamentams ir vyriausybėms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/43

1.

pritaria protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas, sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/44

1.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/46

A.

kadangi Europos Sąjunga nustatė tinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones, kuriomis naudojantis darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių padarinių, teikiama papildoma parama bei padedama tokiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką,

B.

kadangi Europos Sąjungos finansinė pagalba atleistiems iš darbo darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama, kaip numatyta Bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, patvirtintoje 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje, ir tinkamai atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų panaudoti Fondo lėšas priėmimo,

C.

kadangi Ispanija ir Portugalija paprašė pagalbos dėl atvejų, susijusių su darbuotojų atleidimu iš darbo tekstilės sektoriuje Katalonijos (3) bei Šiaurės ir Centro (4) regionuose, ir jų paraiškos atitiko EGF reglamente nustatytus kriterijus,

1.

ragina visas susijusias institucijas dėti pastangas, būtinas paspartinti Fondo lėšų panaudojimą;

2.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų naudoti visas turimas priemones, kad būtų pasiruošusi pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padariniams; pažymi, kad EGF gali atlikti lemiamą vaidmenį padedant vėl integruoti į darbo rinką atleistus iš darbo darbuotojus;

3.

primena, kad EGF lėšų, skirtų mokėjimų asignavimams, panaudojimas neturėtų kelti pavojaus finansavimui iš Europos socialinio fondo; abejoja, ar užtikrinamas finansavimo papildomumas naudojant kitas turimas priemones, kaip antai Europos socialinis fondas;

4.

įsipareigoja, atlikdamas bendrą programų ir kitų įvairių priemonių, numatytų pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS, vertinimą 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos biudžeto peržiūros metu, įvertinti EGF veiklą ir teikiamą pridėtinę naudą;

5.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

6.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos Pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/48

A.

kadangi 2009 m. biudžeto preliminarus taisomojo biudžeto Nr. 6 projektas apima tradicinių nuosavųjų išteklių, PVM ir BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) bazių prognozių patikrinimą, atitinkamų JK taikomų korekcijų įtraukimą į biudžetą bei jų finansavimą, taip pat Nyderlandams ir Švedijai palankaus BNP sumažinimo 2009 m. finansavimo pakeitimą,

B.

kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 6/2009 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2009 m. biudžetą,

1.

patvirtina Taisomojo biudžeto Nr. 6/2009 projektą be pakeitimų;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šia rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/49

A.

kadangi 2009 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto projektas Nr. 7 apima ES solidarumo fondo lėšų panaudojimą: įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, susiję su 2009 m. sausio mėn. Prancūziją užklupusios audros padariniais, sudaro 109,4 milijono eurų,

B.

kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 7/2009 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2009 m. biudžetą,

1.

pažymi, kad preliminarus taisomojo biudžeto Nr. 7/2009 projektas, kuris yra ketvirtasis taisomasis biudžetas, skirtas tik ES solidarumo fondo lėšoms paskirstyti;

2.

pažymi, kad pagal Sprendimo 2007/436/EB, Euratomas, 2 straipsnio 1 dalies c punktą ES solidrumo fondo finansavimas bus užtikrintas remiantis Europos Bendrijų bendrojo biudžeto įplaukų 1 4 skyriaus nuostatomis dėl nuosavų išteklių, kurie apskaičiuojami pagal bendrąsias nacionalines pajamas, siekiant skirti lėšų 2009 m. biudžeto 13 06 skyriui dėl Solidarumo fondo;

3.

pritaria Taisomojo biudžeto Nr. 7/2009 projektui be pakeitimų;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/51

A.

kadangi 2009 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 8 projekte numatyta:

B.

kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 8/2009 projektu siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto patikslinimus į 2009 m. biudžetą,

1.

patvirtina Taisomojo biudžeto Nr. 8/2009 projektą be pakeitimų, vadovaudamasis 2009 m. rugsėjo 1 d. trišalio susitikimo rezultatais (4);

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/53

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją pagal EB sutarties 250 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/54

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

19.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 224/55

1.

duoda pritarimą susitarimo sudarymui;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Tadžikistano Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.