5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/1

A.

kadangi, Europos Teisingumo Teismo manymu, nediskriminavimo dėl amžiaus principas, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, yra bendrasis Bendrijos teisės principas,

B.

kadangi nevienodas požiūris dėl amžiaus yra diskriminavimas dėl šios priežasties, išskyrus atvejus, kai nevienodas požiūris yra objektyviai pateisinamas ir jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis,

C.

kadangi, remiantis Ombudsmenu, Komisija tinkamai nepagrindė taikyto požiūrio į vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu (angl. ACIs) ir tebesilaiko dabartinės laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu įdarbinimo politikos,

D.

kadangi Ombudsmenas mano, kad tai yra netinkamo administravimo atvejis,

E.

kadangi Parlamentas, vienintelė renkama Europos Sąjungos institucija, privalo apsaugoti ir ginti Europos ombudsmeno nepriklausomumą jam vykdant pareigas Europos piliečiams ir stebėti, kaip įgyvendinamos jo rekomendacijos,

1.

pritaria Europos ombudsmeno kritinėms pastaboms ir jo rekomendacijai dėl Komisijos politikos įdarbinant vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu;

2.

ragina Komisiją keisti dabartinę politiką, pagal kurią draudžiama įdarbinti vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius vertėjus žodžiu; nemano, kad, atsižvelgus į šio atvejo aplinkybes, kompensacija yra pagrįsta;

3.

pažymi, kad iš Ombudsmeno gavęs panašaus pobūdžio rekomendacijos projektą, Parlamentas nedelsdamas pakeitė vyresnių kaip 65 metų laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu įdarbinimo praktiką ir taikomas įdarbinimo taisykles išaiškino kaip nediskriminuojančias;

4.

mano, kad pakeitus įdarbinimo procesui taikomas taisykles ir panaikinus diskriminaciją dėl amžiaus, Europos institucijos neįpareigojamos įdarbinti vyresnių kaip 65 metų laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu, tačiau, įgyvendinus tokį pakeitimą Komisijos taisyklės būtų suderintos su bendruoju Bendrijos teisės principu; be to, mano, kad atsižvelgiant į tam tikrų oficialiųjų ES kalbų vertėjų žodžiu trūkumą, padidėtų institucijos galimybės užtikrinti geriausias įmanomas paslaugas, kaip tą įrodo Parlamento atvejis;

5.

ragina Komisiją dirbti kartu su Parlamentu peržiūrint laisvai samdomų pagalbinių vertėjų žodžiu ir kitų darbuotojų įdarbinimo taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos;

6.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Europos ombudsmenui.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/3

1.

pritaria 2009 m. balandžio 2 d. trišalio susitikimo rezultatams;

2.

pabrėžia, kad susitarimas dėl daugiametės finansinės programos peržiūros yra sėkmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kurį vykdant reaguojama į ES valstybių narių patiriamą finansų ir ekonomikos krizę, skatinamas solidarumas energijos išteklių srityje, skatinama diegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse ir remiamas žemės ūkio sektorius, rezultatas;

3.

primena, kad pagal šį susitarimą Parlamentas, vykdydamas dvi funkcijas: teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, apgynė dabartinius savo prioritetus, kaip ir per 2008 m. biudžeto sudarymo procedūrą, kai buvo pasiektas susitarimas dėl programos „Galileo“ finansavimo;

4.

pritaria tam, kad pasiektas politinis kompromisas, pagal kurį numatomas kompensavimo mechanizmas, kurį planuojama taikyti sudarant 2010 m. biudžetą, ir, jei bus būtina, sudarant 2011 m. biudžetą; primena, kad, kaip teigiama 2009 m. balandžio 2 d. trišaliame susitikime priimtoje bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje, kompensavimo mechanizmas bus taikomas nepažeidžiant bendru sprendimu priimamų programų finansinių paketų ir metinės biudžeto sudarymo procedūros, taip pat bus finansuojamas naudojant visas biudžeto sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose turimas biudžeto priemones;

5.

pakartoja, kad baigus derybas dėl 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo, neišspręsti deficito ir likučių klausimai, ir kad šie deficito klausimai turėtų būti sprendžiami atliekant 2008–2009 m. laikotarpio vidurio peržiūrą, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo 3 deklaracijoje, taip pat vykstant metinėms biudžeto sudarymo procedūroms, jei įmanoma, užtikrinant didesnį lankstumą ir bet kuriuo atveju taikyti visas 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatytas priemones; primena, kaip teigiama 2009 m. balandžio 2 d. trišaliame susitikime priimtoje vienašalėje Parlamento deklaracijoje, kad Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą, turėtų atsižvelgti į savo 2009 m. kovo 25 d. priimtoje rezoliucijoje pateiktus principus;

6.

ragina elgtis apdairiai, kalbant apie nuolatinį 2 išlaidų kategorijos rezervo naudojimą kitiems veiksmams finansuoti pagal kitas išlaidų kategorijas, nes netikėtai sumažėjus rinkos kainoms, galėtų kilti grėsmė žemės ūkio sektoriaus poreikiams;

7.

apgailestauja, kad susitarimas su Taryba pasiektas tik likus dviem mėnesiams iki Parlamento kadencijos pabaigos ir palikta mažiau galimybių derėtis, dėl to institucijoms buvo daromas spaudimas, nors jos, kaip paprastai, jos lojaliai bendradarbiavo;

8.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

9.

paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos Pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

10.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/6

A.

kadangi pagrindinis Direktyvos 92/75/EECB (Pagrindų direktyva) tikslas, kaip nurodyta jos 1 straipsnyje, – „suvienodinti su skelbiama informacija susijusias nacionalines priemones, ypač ženklinant ir pateikiant informaciją apie gaminį, energijos ir kitų svarbių išteklių sunaudojimą bei papildomą informaciją apie tam tikrus buitinių prietaisų tipus suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos naudojimo požiūriu efektyviausius prietaisus“,

B.

kadangi Pagrindų direktyvoje taip pat nurodyta, kad „tikslios, svarbios ir lygintinos informacijos apie konkrečių buitinių prietaisų energijos sunaudojimą teikimas gali daryti įtaką visuomenei pasirenkant prietaisus, kurie sunaudoja mažiau energijos“,

C.

kadangi kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinime, pridėtame prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl su energija susijusių gaminių sunaudojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (SEC(2008)2862), originalią ir sėkmingą etiketę A–G skirtingos pasaulio šalys, pvz., Brazilija, Kinija, Argentina, Čilė, Iranas, Izraelis ir Pietų Afrika, naudoja kaip modelį,

D.

kadangi televizoriai yra daug energijos naudojantys prietaisai, todėl yra galimybės sutaupyti energiją padidėja įtraukus šią produktų kategoriją į energijos sunaudojimo ženklinimo sistemą pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 2 dalį,

E.

kadangi energijos sunaudojimo ženklinimas ant televizorių turi kiek įmanoma atitikti kitiems buitiniams prietaisams nustatytas energijos sunaudojimo ženklinimo sistemas,

F.

kadangi kaip nurodyta minėtame Komisijos komunikate, kad „galiojanti ženklinimo klasifikacija bus atnaujinama ir pergrupuojama kas penkerius metus arba kada to reikės dėl technologijų raidos, remiantis ekologinio projektavimo tyrimais, siekiant išsaugoti A ženklo statusą 10–20 % efektyviausiai energiją naudojančios įrangos“,

G.

kadangi siekiant toliau sėkmingai įgyvendinti energijos sunaudojimo ženklinimo sistemą svarbu priimti priemones, kuriomis vartotojams būtų pateikta aiški, išsami, palyginama ir lengvai suprantama informacija apie buitinių prietaisų energijos sunaudojimą,

H.

kadangi vartotojams vietoj energijos požiūriu mažiau efektyvių prietaisų įsigijus daugiau efektyvių prietaisų padidėtų prietaisų gamintojų pajamos,

I.

kadangi Komisijos direktyvos projekte, ypač etikečių dizaino ir energijos naudojimo veiksmingumo kategorijų klausimu, padaryti pakeitimai pridedant naujas A klases (pavyzdžiui, A – 20 %, A – 40 %, A – 60 %), gali dar labiau suklaidinti vartotojus, apsunkinti energijos sunaudojimo ženklinimo sistemos suvokimą bei sumažinti jų galimybes pasirinkti energijos požiūriu efektyviausius prietaisus,

J.

kadangi atlikus nedidelius techninius etikečių pataisymus galima jas patobulinti taip, kad jos būtų daug aiškesnės ir labiau suprantamos vartotojui,

K.

kadangi įrodyta, kad nors vartotojams skalė nuo A iki G yra aiški, tačiau Komisija nepadarė jokio poveikio vertinimo, iš kurio būtų aišku, ar A – 20 %, A – 40 %, A – 60 % kartu su „tuščiomis“ žemesnėmis klasėmis klaidina vartotojus, ar jiems padeda,

L.

kadangi produktų pergrupavimas į uždarą A–G skalę visų pirma galėtų užkirsti kelią sukurti „tuščias“ žemesnes klases, kurios gali klaidinti vartotojus,

M.

kadangi įdiegus šias papildomas efektyvumo klases jau esančiose A–G etiketėse, įskaitant ir kitiems produktams, kiltų dar didesnė painiava dėl to, ar A klasės produktas yra energijos požiūriu efektyvus ar neefektyvus,

N.

kadangi ši priemonė nepadeda siekti pagrindinės priemonės tikslo - suteikti vartotojams tikslią, svarbią ir palyginamą informaciją,

O.

kadangi Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos Pagrindų direktyvos redakcijos, kurioje būtų pateikti ir kiti pakeitimai, turintys įtakos siūlomoms įgyvendinimo priemonėms,

1.

nepritaria Komisijos direktyvos, kuria įgyvendinama ir iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl energijos sunaudojimo ženklinimo ant televizorių, projekto patvirtinimui;

2.

mano, kad Komisijos direktyvos projektas nesuderinamas su pagrindinės priemonės tikslu;

3.

raginą Komisiją atsiimti direktyvos projektą ir, kaip galima greičiau, ir ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 30 d., Direktyvos 92/75/EEB 10 straipsnyje nurodytam komitetui pateikti naują projektą, pagrįsta uždara A–G skale;

4.

mano, kad informacijos pateikimas etiketėse yra pagrindinė energijos sunaudojimo ženklinimo direktyvos dalis, kuri turėtų būti peržiūrėta ir parengta nauja redakcija taikant bendro sprendimo procedūrą;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/8

A.

kadangi 2009 m. balandžio 15 d. VBFP valdymo komitetas, balsuodamas pagal rašytinę procedūrą, pritarė 2009 m. metinės programos dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai) projektui (CMTD(2009)0387 - D004766/01),

B.

kadangi pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį ir 2008 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl Tarybos sprendimo 1999/468/EB įgyvendinimo tvarkos 1 straipsnį Europos Parlamentas gavo įgyvendinimo priemonių projektą, kuris buvo pateiktas VBFP valdymo komitetui, ir balsavimo rezultatus,

C.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 14 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vienas iš teminės programos, susijusios su nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmeniu vystymosi procese, tikslų yra „didinti Europos piliečių sąmoningumą vystymosi klausimais ir Bendrijoje bei stojančiosiose šalyse sutelkti aktyvią visuomenės paramą šalių partnerių skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi strategijoms“,

D.

kadangi 11 valstybių narių Komisijai 2009 m. kovo 19 d. atsiųstame „Valstybių narių bendrame pareiškime dėl vystomojo bendradarbiavimo srities nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų“ išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo nutraukti tiesioginį projektų TRIALOG ir DEEEP (4) finansavimą (vadinamoji tikslinių projektų procedūra), kuris buvo teikiamas atitinkamai nuo 1998 ir 2003 m., ir numatyti, kad siekiant šių projektų finansavimo turi būti dalyvaujama konkursuose,

E.

kadangi 11 valstybių narių, įskaitant 9 naujas valstybes nares, bendrame pareiškime įspėjamos dėl to, kad Komisijos ketinimas nebeteikti tiesioginės paramos projektams TRIALOG ir DEEEP itin nepriimtinas, atsižvelgiant į dabartinę daugelio naujų valstybių narių finansinę padėtį ir į daromą poveikį NVO galimybėms vykdyti ir plėsti savo veiklą, taip pat išreiškia susirūpinimą dėl to, kad galimos finansavimo spragos gali pakenkti šių projektų įgyvendinimui, nes bus prarasti kvalifikuoti darbuotojai, sukauptos žinios ir jau sukurti tinklai,

F.

kadangi Vystymosi komiteto pirmininkas savo 2009 m. kovo 19 d. laiške išreiškė panašias abejones, pabrėždamas, kad informacija ir pajėgumų didinimas vystomojo bendradarbiavimo srityje naujose valstybėse narėse ir Europos visuomenės švietimas vystymosi klausimais visuomet buvo komiteto prioritetai, ir prašė, kad Komisija nurodytų Parlamentui objektyvius ir skaidrius kriterijus, kuriais remdamasi ji nusprendžia, kokiai veiklai ir projektams bus teikiamas tiesioginis finansavimas, taip pat prašė, kad siūlomos priemonės įgyvendinimas būtų atidėtas bent vieniems metams, siekiant išvengti galimų finansavimo spragų ir kad nekiltų pavojaus šių labai naudingų projektų gyvavimui,

G.

kadangi minėtajame dokumente „Bendras veiksmų, kuriais siekiama didinti visuomenės sąmoningumą vystymosi klausimais Europoje, įvertinimas. Švietimas vystymosi klausimais“ pateikiama išvada, kad strategiškai panaudojus tikslinius projektus pavyko pasiekti programos, pagal kurią numatytas bendras finansavimas su Europoje veikiančiomis vystymosi srities NVO, tikslus ir kad projektas DEEEP buvo svarbi koordinavimo priemonė siekiant skatinti ES lygmens, taip pat nacionalinių platformų ir ES dialogą, pažangiosios patirties mainus, tinklų ir partnerystės ryšių kūrimą, taip pat tai, kad vykdant projektą TRIALOG buvo veiksmingai prisidedama prie dialogo skatinimo ir pajėgumų kūrimo naujose valstybėse narėse ir stojančiosiose šalyse,

H.

kadangi įgyvendinant programą TRIALOG prisidedama prie Parlamento 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl ES vystomojo bendradarbiavimo politikos iššūkių naujosiose valstybėse narėse nurodyto tikslo, t. y. parengti bendrą komunikacijos ir švietimo strategiją siekiant panaikinti trūkumą, susijusį su tuo, kad naujosiose valstybėse narėse vystomojo bendradarbiavimo prioritetai nėra pripažinti visuomenės, ir kadangi programa DEEEP atitinka šioje rezoliucijoje pateikiamus raginimus skatinti švietimą vystymosi klausimais ir didinti sąmoningumą rengiant Europos švietimo programas,

I.

kadangi minėtojoje 2009 m. metinėje veiklos programoje Komisija taip pat siūlo tiesiogiai subsidijuoti projektą, pagal kurį siekiama didinti valdymo pajėgumus Kuboje ir kurį turėtų įgyvendinti Europos valdymo pajėgumų plėtros fondas; kadangi pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminę programą dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese vadinamoji tikslinių projektų procedūra iki šiol niekada nebuvo taikyta veiklai šalyse partnerėse finansuoti,

J.

kadangi Komisija vėliau paskelbė VBFP nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų valdymo komitetui skirtą aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinami tikslinių veiksmų atrankos kriterijai (5), nurodoma, kad šie kriterijai grindžiami Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių 168 straipsniu (6) ir kad subsidijos gali būti skiriamos institucijoms, turinčioms de jure arba de facto monopoliją, ir ypatingo pobūdžio veiksmams, kuriuos turi vykdyti konkretaus tipo institucija, turinti atitinkamą techninę kompetenciją, aukštą specializacijos laipsnį arba administracines galias,

1.

prieštarauja tam, kad Komisijos sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai), projektas (CMTD(2009)0387 - D004766/01) būtų patvirtintas toks, koks yra dabar;

2.

prašo Komisijos išsamiau paaiškinti kriterijus, kuriais remiantis nustatoma de jure arba monopolija, atsižvelgiant į tai, jog 11 valstybių narių savo bendrame pareiškime paminėjo, kad naujose valstybėse narėse vis dar egzistuojade facto monopolija pagal programas TRIALOG ir DEEEP vykdomos Europos lygmens veiklos srityse;

3.

primygtinai reikalauja, kad kriterijai, kuriais vadovaujamasi skiriant tiesiogines subsidijas, būtų taikomi laikantis atvirumo, skaidrumo ir horizontaliojo taikymo principų siekiant užtikrinti vienodas visų veikėjų galimybes; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad TRIALOG, DEEEP ir valdymo pajėgumų Kuboje didinimo programoms būtų taikomi tie patys kriterijai;

4.

primygtinai reikalauja, kad vykdant strategines Europos lygmens programas būtų užtikrintas tęstinis naudingos veiklos, kuria siekiama skatinti ES lygmens, taip pat nacionalinių platformų ir ES pažangiosios patirties mainus, tinklų ir partnerystės ryšių kūrimą, taip pat skatinti dialogą ir kurti pajėgumus bendradarbiaujant su naujomis valstybėmis narėmis ir stojančiosiomis šalimis, finansavimas;

5.

ragina Komisiją pradėti dialogą su Parlamentu, atsižvelgiant į būsimą konkursų, susijusių su teminėmis programomis, sistemos peržiūrą (7); mano, kad netinkama iš anksto pateikti rekomendacijas, susijusias su galimais sistemos pakeitimais arba patobulinimais atlikus peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina 12 mėn. laikotarpiui palikti galioti nepakeistas dabartines taisykles, susijusias su tiesiogiai finansuojamais veiksmais, ir atliekant bet kokius pakeitimus ateityje atsižvelgti į peržiūros proceso rezultatus bei užtikrinti ilgalaikę, numatomą ir tvarią veiklą vystomojo bendradarbiavimo srityje;

6.

ragina Komisiją atitinkamai pataisyti savo sprendimo, kuriuo nustatoma 2009 m. metinė veiklos programa dėl nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmens vystymosi procese (II dalis. Tiksliniai projektai) projektą (CMTD(2009)0387 - D004766/01), t. y. įtraukti ES lygmens projektus, pagal kuriuos siekiama didinti sąmoningumą vystymosi klausimais išsiplėtusioje ES ir keistis švietimo vystymosi klausimais patirtimi Europos Sąjungoje;

7.

paveda Pirmininkui perduoti rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/11

A.

kadangi dabartinės finansinės ir ekonominės krizės didžiausia neigiama pasekmė, kurią patirs Europos Sąjunga, bus žymiai išaugęs nedarbas, kuris labiausiai palies labiausiai pažeidžiamas socialines grupes; kadangi didesnis nedarbo lygis yra susijęs su skurdo, sveikatos apsaugos nelygybės, atskirties, nusikalstamumo, nesaugumo ir nepasitikėjimo didėjimu,

B.

kadangi nepaisant dabartinės krizės Europos Sąjungai jau teko susidurti su sunkumais, kurie atsirado dėl lėto ekonomikos augimo, didelių demografinių pokyčių ir sudėtingų gyvenimo sąlygų esant vis labiau globalizuotai pasaulio ekonomikai,

C.

kadangi 2007 m. 15,2 proc. 18–24 m. amžiaus Sąjungos piliečių buvo nebaigę mokyklos,

D.

kadangi užimtumas dar nėra daugelio žmonių išsigelbėjimo nuo skurdo garantas Europos Sąjungoje, nes 2006 m. 8 proc. dirbančių asmenų grėsė skurdas,

E.

kadangi 2006 m. 16 proc. Europos piliečių grėsė skurdas; kadangi skurdas ypač gresia vaikams, daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, bedarbiams, žmonėms su negalia, jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, etninėms mažumoms ir migrantams,

F.

kadangi moterims vis dar gresia didesnis nei vyrams skurdo pavojus dėl tokių priežasčių, kaip moterų ekonominė priklausomybė, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas ir dėl to, kad daugiau moterų dirba mažai apmokamus darbus; kadangi ši padėtis kelia grėsmę, kad skurdas bus perduodamas ateinančioms kartoms,

G.

kadangi pastaraisiais metais pakilusios kainos padarė didelę įtaką namų ūkių biudžetams ir neproporcingai stipriai paveikė pažeidžiamas socialines grupes,

H.

kadangi remiantis įvairių tyrimų (tokių kaip Russello Sage fondo mokslinio tyrimo apie darbo ateitį) rezultatais vienas iš keturių žmonių, dirbančių labiausiai išsivysčiusioje valstybėse, gali greitai tapti mažą darbo užmokestį gaunančiu darbuotoju ir susidurti su skurdu; kadangi labai panašios mažai apmokamų darbo vietų sąlygos, nes jos dažnai yra pagrįstos nestandartiniais darbo santykiais, o mažiau kvalifikuoti darbuotojai, puse etato dirbantys darbuotojai, moterys, imigrantai ir jauni darbuotojai susiduria su didesniu pavojumi; kadangi polinkis į mažai apmokamą darbą perduodamas iš kartos į kartą ir kadangi mažai apmokamas darbas riboja galimybę gauti gerą išsilavinimą, gerą sveikatos apsaugą ir turėti kitas pagrindines gyvenimo sąlygas,

I.

kadangi EB sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos principų,

J.

kadangi Europos Sąjungoje vyksta demografiniai pokyčiai, kurių pagrindiniai bruožai yra gyvenimo trukmės ilgėjimas ir gimstamumo rodiklių mažėjimas, nors kai kuriose valstybėse gimstamumo rodikliai didėja,

K.

kadangi manoma, kad dėl demografinių pokyčių iki 2050 m. senėjimo indeksas bus dvigubai didesnis, tai ypač turės pasekmių gyventojų fizinei ir psichinei sveikatai,

L.

kadangi Komisijos 2008 m. pranešime apie demografiją „Socialinių poreikių tenkinimas senstančioje visuomenėje“ (SEC(2008)2911), kuriame pripažįstama neoficialių globėjų visuomenėje atliekama esminė funkcija, Komisija raginama apsvarstyti tvirtus socialinius argumentus už globėjų įtraukimą formuojant ateities politiką,

M.

kadangi nėra visiškai žinoma, kokie bus finansų krizės padariniai realiajai ekonomikai, bet bus neįmanoma pasiekti tikslo ES 2008–2009 m. sukurti 5 milijonus darbo vietų; kadangi ekonomikos nuosmukis lems didesnį nedarbą ir tikrai daugiau skurdo ir apsunkins Europos socialinių modelių įgyvendinimą,

N.

kadangi dėl didėjančios finansų ir ekonomikos krizės didėja nedarbas ir nesaugumas, dėl kurių socialinė sanglauda Europos Sąjungoje patiria didelę įtampą ir daugelyje valstybių narių vyksta socialiniai lūžiai,

O.

kadangi ES įsipareigojo siekti socialiniu ir aplinkos požiūriu tvaraus vystymosi ir kadangi reikėtų visapusiškai išnaudoti galimybes sukurti darbo vietų, kurių gali atsirasti dėl šio įsipareigojimo,

P.

kadangi socialinis dialogas gali būti svarbi priemonė siekiant išspręsti pasitikėjimo krizę, kurią pagilino ekonomikos krizė: daugelis žmonių mūsų visuomenėje bijo ateities, kadangi tokia pat pirmenybė turi būti suteikta tiems, kurie jau yra atskirti ir tiems, kurių dabartinė padėtis esant šiai krizei blogėja,

Q.

kadangi Europos Sąjungos intervenciniai institucijų susitarimai, kuriems būdingas tam tikras pajamų perskirstymo lygis ir bendra Europos socialinio modelio sąvoka, daro teigiamą įtaką milijonų vyrų ir moterų, kurie priklauso nepalankesnėje padėtyje esančiai mūsų darbo rinkos daliai, su darbu susijusio gyvenimo kokybei,

R.

kadangi pagarba nacionalinei teisinei ir sutartinei sistemoms, apibrėžtai derinant darbo teisę ir tokius modelius reguliuojančias kolektyvines sutartis, yra suderintų vertybių esant sistemų įvairovei būtina sąlyga,

S.

kadangi esant nestandartiniams darbo santykiams partnerių apibrėžta darbo tvarka kolektyvinėse derybose nebegalioja,

T.

kadangi atnaujinta socialinė darbotvarkė turėtų būti grindžiama principu, kad veiksminga ir rezultatyvi socialinė politika prisideda prie ekonomikos augimo ir klestėjimo, ir kadangi tai taip pat gali padėti atgauti mažėjančią piliečių paramą ES,

U.

apgailestauja, kad atnaujintoje socialinės politikos darbotvarkėje nesvarstomas visuotinės svarbos paslaugų teisinio apibrėžtumo klausimas,

V.

kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės vaidmens ir aiškumo, įskaitant neaiškų jos tikslą ar tai, kaip jos bus laikomasi, bei socialiniam atvirojo koordinavimo metodui (AKM) suteikiamą mažesnę svarbą,

W.

kadangi Europos socialiniai modeliai – tai bendros vertybės skirtingose sistemose ir jie apskritai priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai; kadangi būtina pabrėžti EB sutartyje, Pagrindinių teisių chartijoje ir Lisabonos sutartyje nustatytus socialinės Europos tikslus kaip visai Europos Sąjungai rūpintį siekį, jei jais ketinama atitikti ES piliečių lūkesčius ir sumažinti baimes; kadangi vienas po kito vykusiuose pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimuose buvo pakartotas tikslas panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį bei būtinybė sustiprinti socialinį matmenį Lisabonos strategijoje; kadangi sėkminga ar nesėkminga nacionalinė socialinė ir užimtumo politika tai pat turi įtakos kitoms valstybėms narėms, todėl diskusijos dėl Europos socialinio modelio reformos turi sudaryti ES ir valstybių narių sąveikos branduolį,

X.

kadangi Lisabonos strategijai nepavyko sumažinti skurdo – gyvenančių skurde ES žmonių skaičius dabar siekia 78 000 000, todėl pagrindinis dėmesys turi būti skirtas augančiai nelygybei; kadangi Europos Sąjunga turi pasiekti pažangą plėtojant ir vykdant Europos Sąjungos ir nacionalinius tikslus sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį pagrindinėse srityse, apie kurias yra duomenų, jei ketinama įtikinti žmones, kad Europos Sąjunga siekia pirmiausia tarnauti žmonėms, o tik paskui verslui ir bankams,

Y.

kadangi keliose Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylose vartojant sąvoką „politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbios nuostatos“ nebuvo paaiškinta, kas šiuo atžvilgiu gali nuspręsti, kurios nuostatos yra labai svarbios bendros viešosios politikos nuostatų apsaugai valstybėje narėje,

Z.

kadangi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybės narės negali vienašališkai apibrėžti viešosios politikos sąvokos ar vienašališkai nenustatyti visų savo darbo teisės privalomų nuostatų dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusių paslaugų teikėjų ir kadangi neaišku, kam ta kompetencija priklauso, jei ne valstybėms narėms,

AA.

kadangi nėra aiškaus skirtumo tarp pagal subrangovo sutartį atliekamo darbo ir abejotinos prekybos ir paslaugų teikimo pagal teisėtas sutartis su iš tiesų savarankiškai dirbančiais asmenimis; kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į nesąžiningos veiklos ir išties pilietinio bei komercinio verslo skirtumą,

1.

atsižvelgdamas į ekonomikos nuosmukį, ragina Tarybą ir Komisiją dar kartą patvirtinti stiprios socialinės Europos svarbą, įtraukiant tvarią, veiksmingą ir rezultatyvią socialinę ir užimtumo politiką; ragina Komisiją parengti plataus užmojo socialinės politikos darbotvarkę 2010–2015 m.;

2.

ragina Komisiją pateikti nuoseklų politikos planą dėl tinkamo darbo vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija;

3.

pabrėžia, kad šiais sunkiais laikais svarbu, kad socialinės darbotvarkės priekyje atsidurtų darbo vietų kūrimas ir skatinimas; mano, kad dabar kaip niekad svarbus didesnis lankstumas darbo vietų atžvilgiu;

4.

ragina Komisiją atnaujintą socialinę darbotvarkę derinti su kitomis iniciatyvomis, pvz., Europos lyčių lygybės paktu, Europos jaunimo paktu ir Europos aljansu už šeimą, siekiant socialiai pažeidžiamoms grupėms suteikti geresnių galimybių gauti socialinių išmokų;

5.

yra susirūpinęs, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės pasiūlytos priemonės nėra pakankamai susijusios su dabartiniam skurdo lygiui ir atskirčiai Europos Sąjungoje daromu poveikiu bei nėra pajėgios kovoti su socialinei sanglaudai kilusiais sunkumais;

6.

ypač apgailestauja, kad Komisijos komunikate dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės nėra pasiūlymų dėl šių klausimų, kurie yra ypač svarbūs norint užtikrinti ekonomikos laisvių ir socialinių teisių pusiausvyrą:

7.

pabrėžia, kad būtina toliau dirbti nustatant būtiniausius darbo teisių standartus; suvokia, kad nei ekonominės laisvės, nei konkurencijos taisyklės nėra svarbesnės nei pagrindinės socialinės teisės;

8.

pažymi, kad socialinė politika turėtų apimti pagrindinius veiksmus, kaip antai geresnis tvirtesnių socialinių teisių ir laisvių subalansavimas, kova su diskriminacija bei lygybės skatinimas ir Europos socialinių modelių atnaujinimas ir reformavimas taip pat stiprinant ir jų vertybes;

9.

pažymi, kad to, kas sudaro valstybės narės politinės, socialinės ir ekonominės tvarkos apsaugai labai svarbias nuostatas, apibrėžtis yra politinis klausimas ir ji turėtų būti nustatyta pagal demokratiškai įteisintą tvarką; todėl ragina Komisiją pradėti atvirą dialogą norint išaiškinti, kas sudaro tas bendros viešosios politikos nuostatas ir, jei reikia, pasiūlyti teisės aktus;

10.

mano, kad dabar netinkamas laikas mažinti socialines išlaidas, bet derėtų stiprinti struktūrines reformas; be to, mano, kad ES turėtų remti valstybių narių socialinių modelių infrastruktūras, įskaitant visuotinės svarbos socialines paslaugas, dar kartą patvirtindama jų visuotinės prieigos, kokybės ir tvarumo svarbą;

11.

apgailestauja, kad, nors iš finansų krizės matyti, kokia svarbi viešoji veikla išsaugant ekonominę veiklą ir stiprinant socialinę sanglaudą, Komisija neužtikrina saugios viešųjų paslaugų ateities ir esminio vaidmens ES, nes nepateikia pasiūlymo dėl pagrindų direktyvos dėl visuotinės svarbos paslaugų;

12.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, siekiant užtikrinti visuotinės svarbos socialinių paslaugų teisinį apibrėžtumą;

13.

pabrėžia, kad reikia rasti būdų, kaip atnaujinti ir reformuoti nacionalines apsaugos sistemas skurdui panaikinti, ypač susijusias su tinkamomis minimaliomis pajamomis, pensijomis ir sveikatos apsaugos paslaugomis; pažymi, kad minimalaus darbo užmokesčio ir pensijų sistemų finansinį tvarumą ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę bei veiksmingumą galima padidinti tobulinant jų organizavimą ir prieigą prie jų, gerinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, laikantis subsidiarumo principo ir remiant padidintas pastangas nustatyti nelygybę galinčias sumažinti progresyvinių mokesčių sistemas;

14.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės įvedė minimalaus atlyginimo koncepciją; siūlo, kad ir kitos valstybės narės išnagrinėtų šią patirtį ir ja pasinaudotų; ragina valstybes nares visiems sudaryti sąlygas dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime, ypač kai tai susiję su teisės aktais, kuriuose nustatomas minimalus atlyginimas, arba bet kokiais kitais teisiškai įpareigojančiais ir bendrai privalomais susitarimais, arba kolektyviniais susitarimais, priimtais vadovaujantis nacionalinėmis tradicijomis, kuriuos taikant būtų užtikrinama, kad visą dieną dirbantys asmenys galėtų pragyventi iš gaunamų pajamų;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų prieigą prie pagrindinių banko paslaugų;

16.

laikosi nuomonės, kad sportas ir kultūrinė veikla yra pagrindinės socialinės įtraukties priemonės, be to, skatina asmeninį tobulėjimą, visuomenės gėrį ir ugdo talentus;

17.

prašo Komisijos užtikrinti, kad, pagal EB sutarties nuostatas, į Europos Sąjungos politiką greitai būtų įtraukti aplinkos ir sveikatos klausimai, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos lygį;

18.

pritaria Komisijos norui į socialinę darbotvarkę įtraukti naujas sritis; apgailestauja, kad aplinkos klausimai per dažnai svarstomi tik klimato kaitos aspektu; pritaria atnaujintiems Komisijos pareiškimams, kuriuose ji palaiko mažai CO2 išmetančią tvarią ekonomiką, bet apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta jokių konkrečių priemonių, kuriose būtų atsižvelgiama į aplinkosaugos ir klimato krizės socialines pasekmes ir pasekmes sveikatai;

19.

pabrėžia, kad didelio skurdo ir su juo susijusios socialinės atskirties negalima suvokti tik kaip skaičiais grindžiamų ekonomikos terminų, bet juos reikia taip pat vertinti žmogaus teisių ir pilietiškumo požiūriu; pripažįsta, kad laisvo kapitalo ir prekių judėjimo principas savaime nepadeda panaikinti skurdo ir ypač nuolatinio skurdo ir kad dėl didelio skurdo netenkama galimybių ir jis trukdo iš tikrųjų dalyvauti bendruomenės gyvenime, taigi skurstantys asmenys tampa abejingi savo aplinkai;

20.

palankiai vertina 2008 m. pabaigoje Komisijos pateiktose profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimo normose esančius pasiūlymus; ragina Komisiją pateikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurios aiškiai atsilieka įgyvendindamos 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytus tikslus dėl vaikų priežiūros 2010 m.; ragina Komisiją toliau skatinti darbdavių atvirumą dėl lanksčios darbo tvarkos optimizuojant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus ir taip skatinant darbo tvarkaraščių lankstumą ir atitiktį verslo sektoriaus, administracijos ir mokyklų darbo laikui;

21.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo geresnio suderinimo, optimizuojant IRT žinias ir optimaliai išnaudojant IRT bei naujus darbo organizavimo būdus atsižvelgiant į vaikų poreikius ir gerovę tuo pačiu skatinant veiksmingesnę užimtumo apsaugą, kuri sustiprina tėvų ir globėjų teisę į lanksčius darbo modelius, atitinkančius jų poreikius ir ypač atsižvelgiančius į mažas pajamas gaunančių ir nestabilias ar žemos kokybės darbo vietas užimančių asmenų galimybę jais pasinaudoti;

22.

smerkia Europos Sąjungos ir valstybių narių politikos krypčių trūkumus didėjant skurdui, ypač vaikų skurdui;

23.

ragina valstybes nares užtikrinti minimalių pajamų sistemas, skirtas socialinei įtraukčiai skatinti, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais;

24.

pabrėžia, kad naujus demografinius sunkumus galima įveikti sprendžiant skurdžiai gyvenančių moterų, kurios neturi lygių ir tinkamų galimybių maitintis, turėti gyvenamąjį būstą, mokytis, gauti atlyginimą ir negali derinti profesinio, šeiminio ir privataus gyvenimo, problemas;

25.

ragina užtikrinti veiksmingesnę mokyklos nebaigimo prevenciją ir veiksmingiau su juo kovoti vadovaujantis devizu „mokyklą baigti verta“; ragina, kad būtų veiksmingai organizuojamos švietimo sistemos ir kad mokyklų programos būtų pritaikytos prie būsimos darbo rinkos, kurią veikia socialiniai poreikiai ir technologiniai pokyčiai; ragina toliau remti vadinamųjų antrojo šanso mokyklų idėją ir neformalųjį mokymąsi bei savišvietą ir teikti pagalbą, nes visa tai, kaip paaiškėjo, lėmė didesnį jaunimo ir suaugusiųjų mokymąsi negu tradicinės mokyklos, taigi ES sumažėjo asmenų, kurie nebaigė mokyklos, skaičius; tuo tikslu ragina pagaliau panaikinti bet kokią bet kurio asmens atžvilgiu esančią nelygybę, susijusią su galimybėmis ES švietimo sistemose, ypač panaikinti žemo lygio segreguotą švietimą, darantį negrįžtamą neigiamą poveikį atstumtoms grupėms, ypač romams;

26.

pabrėžia, kad reikia veiksmingiau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą ir lavinimosi veiksmus, siekiant piliečiams, ypač mažiau kvalifikuotiems, sudaryti geresnes sąlygas (iš naujo) sklandžiai ir nepatiriant diskriminacijos patekti į darbo rinką ir prisidėti prie socialinių naujovių; siūlo didelį dėmesį skirti verslumo, pirmiausia moterų ir jaunų žmonių verslumo, įgūdžiams, IRT ir bendravimo gebėjimams, finansiniam raštingumui ir kalbų žinioms;

27.

pabrėžia, kad būtina gerinti švietimą ES mobilizuojant valstybių narių švietimo sistemų suderinamumo ir palyginamumo procesą siekiant palengvinti abipusį profesinės kvalifikacijos ir standartų pripažinimą;

28.

mano, kad aktyvios socialinės įtraukties politikos kryptys turi daryti lemiamą įtaką tiek asmenų, kurie turi apmokamą darbą („skurstantys dirbantieji“), tiek asmenų, kurie neturi apmokamo darbo, skurdo ir socialinės atskirties panaikinimui;

29.

pabrėžia, kad būtina skatinti bendradarbiauti universitetus ir verslo įmones, nes reikia užtikrinti, kad šie partneriai bendradarbiautų ir remtų vienas kitą savo pačių organizacijų, jų personalo ir studentų labui; mano, kad reikėtų suderinti universitetų programas ir įmonių praktiką, ir kad verslo įmonės turėtų galimybę, inter alia, papildyti studijų programas, siūlyti stažuotes, atvirų durų dienas studentams ir t. t.;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia laikytis geriau suderinto požiūrio į lankstumą, saugumą ir poreikį užtikrinti gerą uždarbį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama įtraukti į darbo rinką jaunimą, pagyvenusius žmones, moteris, ilgai nedirbusius žmones ir žmones, kurių padėtis nepalanki; siūlo valstybėms narėms įgyvendinant nacionalines strategijas dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų atsižvelgti į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją dėl bendrųjų lankstumo ir užimtumo garantijų principų;

31.

mano, kad kilus finansų ir ekonomikos krizei, dėl kurios dažnai atleidžiami darbuotojai ir vykdoma struktūrinė pertvarka, ypač svarbus darbuotojų dalyvavimas bendrovėse vykstančiose sprendimo priėmimo procedūrose, kurios daro įtaką jų darbo vietai ir pragyvenimo šaltiniui; pritaria naujausiai 1994 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 94/45/EB dėl Europos darbų tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (15) peržiūrai (16); pakartoja savo raginimą toliau stiprinti Europos darbo tarybų veiklą, kaip nustatyta Parlamento 2001 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl Direktyvos 94/45/EB taikymo (17);

32.

pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politikos kryptys turėtų skatinti darbo vietų kūrimą ir turėtų būti skubiai pradėtos vykdyti dėl prasidėjusios ekonomikos krizė, taigi suteiktų naujas įdarbinimo ir švietimo galimybes, taip pat sušvelnintų pajamų netekimo poveikį; mano, kad pagal šias politikos kryptis žmonės turėtų būti aktyviai motyvuojami ieškoti naujų darbo galimybių arba pradėti savo verslą; taigi mano, kad tuo tikslu valstybės narės turėtų numatyti galimybes pasinaudoti prieinamais finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, kredito garantijomis, sumažintomis palūkanų normomis arba išmokant visą nedarbo pašalpą, taip pat švelninant pajamų netekimo poveikį ir teikiant švietimo galimybes, kadangi tai padėtų bedarbiams ieškoti naujo darbo; primena Komisijos holistinį požiūrį į aktyvią įtrauktį, kuri apima paramą tinkamoms pajamoms, galimybę naudotis visą apimančiomis darbo rinkomis ir aukštos kokybės socialines paslaugas;

33.

ragina Komisiją imtis iniciatyvų, kurios leis aiškiai atskirti darbdavius, iš tikrųjų savarankiškai dirbančius ir smulkius verslininkus nuo darbuotojų;

34.

pabrėžia ypač svarbią būtinybę remti motinas skiriant šeimos išmokas kūdikiams, kuriant tinkamą joms į darbo rinką grįžti padėsiančią sistemą, ypatingą dėmesį skiriant vienišoms motinoms atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą;

35.

pažymi, kad socialinė ekonomika, kaip dar viena verslumo forma, atlieka esminį vaidmenį kuriant tvarią Europos ekonomiką ir verslumą derinant su solidarumu; taip pat pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonėms reikia saugios tesinės sistemos; pažymi svarbų savanorių darbo indėlį socialinėje srityje, ypač kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ir teikiant paramą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

36.

pabrėžia, kad ne visi žmonės gali dirbti, ne visiems dabar užtenka darbo vietų ir dar kartą patvirtina, kad svarbu vykdyti 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Rekomendaciją 92/441/EEB „dėl pakankamų išteklių ir socialinės paramos, kad asmuo galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą“ imant taikyti minimalių pajamų sistemas visose valstybėse narėse ir didinant lygius norint užtikrinti prieinamumą ir tinkamumą;

37.

yra įsitikinęs, kad mikrokreditų plėtojimas gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant (ilgai) nedirbusius asmenis pradėti savarankišką veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad mikrokreditai jau padėjo daugelyje tokių situacijų žmonėms sugrįžtant į darbinį gyvenimą ir tai yra suderinama su Lisabonos strategija; ragina Komisiją pagerinti informacijos apie galimybes gauti mikrokreditus ir jų prieinamumą teikimą norint pasiekti tas visuomenės grupes, kurioms labiausiai reikia mikrokreditų ir kurios galėtų iš jų gauti didžiausią naudą;

38.

ragina skatinti glaudesnę lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo ir socialinio dialogo stiprinimo sąsają, gerbiant nacionalinius papročius ir praktiką;

39.

reikalauja, kad būtų pašalintos biurokratinės kliūtys mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms; ragina toliau įgyvendinti principus, pasiūlytus Komisijos komunikate dėl smulkiojo verslo akto Europai;

40.

visiškai pripažindamas, kad valstybės narės yra kompetentingos darbo užmokesčio politikos srityje, siūlo socialiniams partneriams nacionaliniu lygiu aptarti naujas darbo užmokesčio politikos metodikas, kurios galėtų atstatyti dabartinį mažėjantį procentine dalimi išreikštą atlyginimų ir pelno santykį ir pagal kurias į darbuotojų uždarbį galėtų būti įtraukta didesnė įmonių pajamų dalis naudojant infliacijos poveikio švelninimo sistemas; mano, kad pagal šias sistemas galėtų būti sudarytos sąlygos nukreipti papildomą darbuotojų uždarbį į specialius įmonių įsteigtus kapitalo fondus; ragina surengti diskusijas dėl priemonių skatinti įmones, kad šios taikytų minėtąsias metodikas, be to, ragina surengti diskusijas dėl teisinės sistemos, kuri reglamentuotų darbuotojų galimybę praėjus tam tikram laiko tarpui palaipsniui pradėti naudotis šiais fondais; nurodo socialiniams partneriams, kad labai svarbus atnaujintas įsipareigojimas dėl „tinkamo darbo užmokesčio“, kuris garantuoja, kad minimalus darbo užmokestis bus žymiai didesnis nei atitinkama pajamų norma, siekiant sudaryti galimybę žmonėms išsivaduoti iš skurdo ir pasinaudoti darbo teikiamu pranašumu;

41.

primygtinai reikalauja, kad pažanga nediskriminavimo ir lygių galimybių srityje remtųsi tvirtu teisėkūros pagrindu ir politikos priemonių rinkiniu, o nediskriminavimo ir lygių galimybių principas turi būti įtrauktas į visas atnaujintos socialinės darbotvarkės apimamas sritis;

42.

prašo, kad Komisija atliktų žinių mobilumo vidutinės trukmės ir ilgalaikio poveikio tyrimus norint pasinaudoti rezultatais rengiant priemones neigiamam poveikiui sušvelninti;

43.

atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį (galimą protų nutekėjimą), kurį gali turėti imigracija kilmės šalių vystymosi procesams, įskaitant šeimos ryšius, sveikatą, švietimą ir mokslinius tyrimus; taip pat primena ekonomikos krizės poveikį priimančiosioms šalims darbo rinkos pusiausvyros trūkumo požiūriu;

44.

pabrėžia asmenų iš trečiųjų šalių etiško įdarbinimo svarbą, ypač sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimo svarbą, ir ragina parengti Tarptautinio įdarbinimo praktikos kodeksą tas valstybes nares, kurios to dar nepadarė;

45.

pabrėžia, kad neaiškus ilgalaikis imigracijos poveikis demografiniams pokyčiams, nes jis priklauso nuo migracijos srautų kitimo, šeimų susijungimo ir gimstamumo rodiklių;

46.

mano, kad legaliai dirbantys imigrantai gali prisidėti prie tvaraus socialinės apsaugos sistemų vystymosi ir užsitikrinti savo pačių teises į pensiją ir socialines teises;

47.

pažymi, kad sėkminga žmogaus teisėmis pagrįsta imigracijos politika turėtų skatinti nuoseklią ir veiksmingą migrantų integracijos strategiją remiantis lygių galimybių principu, kuri garantuotų jų pagrindines teises ir užtikrintų teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą;

48.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti sankcijas darbdaviams, kurie įdarbina šalyje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius; pabrėžia, kad svarbu kovoti su nelegaliai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu, bet reikia gerbti nepalankioje padėtyje atsidūrusių asmenų teises; esant tokioms aplinkybėms ragina Komisiją remti teisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių galimybę teisėtai įsidarbinti;

49.

palankiai vertina direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo pasiūlymą (COM(2008)0414); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad direktyva neturi labiau diskriminuoti Sąjungos piliečių dėl jų ekonominės padėties;

50.

mano, kad Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių prioritetu turi tapti esamų darbo teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo stiprinimas pagal nacionalinę ir Bendrijos teisę ir pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

51.

pabrėžia būtinybę toliau stiprinti kovai su diskriminacija skirtus teisės aktus Europos Sąjungoje; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi norint toliau skatinti sėkmingą migrantų integraciją; pažymi, kad ypač esant ekonominiams sunkumams neproporcingai žalingą poveikį patiria pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurioms dažnai priklauso migrantai;

52.

yra įsitikinęs, kad plėtodama išorės santykius ES galėtų imtis aktyvesnio vaidmens skatindama pagrindinius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų prevencijos priemonių, priežiūros ir sankcijų už pažeidimus srityje;

53.

mano, kad ES galėtų labiau paveikti tarptautinę darbotvarkę, susijusią su tinkamo darbo darbotvarke, ir aktyviai skatinti laikytis TDO konvencijų, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ir kad tai galėtų padėti pasiekti taiką pasaulyje, be to, padėti apsaugoti ES interesus ir vertybes;

54.

pabrėžia tai, kad Bendrijos teisinės sistemos vystymas tiek pirminės, tiek antrinės teisės pagalba negali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams pagal TDO konvencijas;

55.

pažymi, kad ES turėtų siekti, kad globalizacijos procesui būtų būdinga didesnė socialinė įtrauktis ir ekonomikos bei aplinkos tvarumas; pažymi, kad tai, kaip korporacijos užsiima verslu ne tik daro didelį ekonominį poveikį, bet ir akivaizdų socialinį poveikį Europos Sąjungoje bei trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse; todėl ragina Komisiją aktyviai remti įmonių socialinės atsakomybės idėją palaikant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus arba, jei reikia, teikiant teisės aktų pasiūlymus;

56.

siūlo sustiprinti struktūrinių fondų potencialą vykdant supaprastinamo, lankstumo ir tobulinimo procedūras ir socialinės integracijos dimensiją, siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti kuo geresnių socialinės ir užimtumo politikos rezultatų; ragina valstybes nares ir regionus leisti partneriams visapusiškai dalyvauti remiantis reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (18), 16 straipsniu; primygtinai rekomenduoja partneriams suteikti prieigą prie Europos socialinio fondo (ESF) gebėjimams stiprinti;

57.

pabrėžia, kad atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje turi būti numatytas aiškus įsipareigojimas, kad Europos Sąjungos struktūriniai ir sanglaudos fondai padės įgyvendinti jos tikslus; todėl prašo valstybes nares naudotis ESF ir visais kitais struktūriniais fondais ne tik tam, kad būtų pagerintas žmonių darbingumas, bet kad būtų pagerinta ir socialinė infrastruktūra;

58.

pripažįsta, kad struktūriniai fondai dažniausiai lieka pagrindine finansavimo priemone įgyvendinant socialinius tikslus; prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti sąveiką su kitomis programomis ir remti daugiamečių bendrųjų programų, pavyzdžiui, Daphne, Progress, visuomenės sveikatos programos ir programos „Europa piliečiams“, darną;

59.

ragina ypatingą dėmesį kreipti į labiausiai globalizacijos veikiamus regionus ir į naujųjų valstybių narių regionus, kuriuose vyksta socialinė konvergencija;

60.

mano, kad programa Progress, vykdant bandomųjų projektų vertinimą, galėtų padėti geriau įvertinti Europos socialinių modelių modernizavimą;

61.

mano, kad dėl laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje kai kuriose ES dalyse ir ypač didesniuose miestuose kyla naujos problemos dėl socialinės apsaugos įvykus nelaimei užtikrinimo savęs išlaikyti nepajėgiems žmonėms, kurios kelia papildomą įtampą pagalbą įvykus nelaimei teikiančioms (labdaros) privačioms ir viešosioms tarnyboms, pavyzdžiui, padedančioms benamiams arba visuomenės atstumtoms žmonių grupėms;

62.

pabrėžia, kad piliečiai galės tapti lankstesni ir geriau priimti pokyčius, jei pasitikės vieni kitais, o jų tarpusavio pasitikėjimą galima sustiprinti plėtojant veiksmingesnį ir skaidresnį socialinį dialogą bei užtikrinant veiksmingesnę kolektyvinę demokratiją politikos kūrimo ir pateikimo procese;

63.

mano, kad ypač svarbu, jog socialinis dialogas prisidėtų prie sveikatos ir saugumo darbe politikos krypčių tobulinimo ir bendrai skatintų gyvenimo kokybės darbe gerinimą; prašo Komisijos pradėti svarstymus, kaip nepastovų darbą dirbančius asmenis (laikinus darbuotojus, nepilną darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus) įtraukti į socialinį dialogą;

64.

kadangi apie Europos socialinių partnerių derybų rezultatus nedaug žinoma ar informuojama, ragina skleisti žinias apie socialinio dialogo rezultatus siekiant, kad jo poveikis būtų didesnis ir kad jis vyktų toliau;

65.

mano, kad bendradarbiavimo kultūra, keičianti darbo rinkoje esančią konfliktu pagrįstą kultūrą, ir toliau turėtų būti remiama skatinant socialinį dialogą;

66.

mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir skurdą bei socialinę atskirtį patiriantys žmonės turi būti vienodai labiau tiesiogiai įtraukiami į debatus dėl ekonomikos ir socialinio modelio;

67.

pažymi, jog siekiant, kad strategija būtų ilgalaikė ir tvari, socialiniai partneriai turėtų pasistengti dirbti laikydamiesi daugiamečių planų, kuriuose būtų nustatyti konkretūs grafikai ir terminai;

68.

ragina, surengti Europos suinteresuotųjų šalių, nacionalinių valdžios institucijų, darbdavių ir darbuotojų bei pilietinės visuomenės organizacijų išsamias diskusijas dėl socialinės darbotvarkės laikotarpiui po 2010 m.;

69.

pažymi, kad valstybės narės turėtų pritarti naujiems išmatuojamiems, privalomiems ir kiekybiniams socialiniams tikslams ir rodikliams, nustatytiems Lisabonos strategijai laikotarpiui po 2010 m., įskaitant įsipareigojimus imtis veiksmų skurdui ir socialinei atskirčiai panaikinti bei rengti naują socialinės pažangos paktą, kuris nustatytų naujos socialiai tvarios ir absoliučiai teisingos ES tikslus ir struktūrą ir kuris turėtų nustatyti ir stiprinti socialinį AKM kaip pagrindinį ramstį;

70.

pažymi, kad įmonės ES atlieka svarbų vaidmenį ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu aspektu; todėl atkreipia dėmesį į įmonių socialinės atsakomybės skatinimą ir būtinybę pasiekti neatidėliotiną pažangą aukštos kokybės darbo atžvilgiu, įskaitant tinkamą darbo užmokestį, palaikyti socialinį modelį ir užkirsti kelią socialiniam dempingui;

71.

pritaria veiksmingam Parlamento ir pilietinės visuomenės organizacijų dialogui; mano, kad toks dialogas turi vykti ir valstybių narių viduje centriniu, regionų ir vietos lygmenimis;

72.

pažymi, kad paskelbti Europos savanoriškumo metai būtų puiki galimybė Europos Sąjungai priartėti prie pilietinės visuomenės organizacijų; ragina Komisiją pasirengti paskelbti 2011 m. Europos savanoriškumo metais kuo skubiau pateikiant atitinkamą teisėkūros pasiūlymą šiuo klausimu;

73.

mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti nuo sprendimų priėmimo procesų pradžios ir kad informacija turėtų būti viešai prieinama, grįžtamasis ryšys – abipusis ir dalyviams turėtų būti aiškiai nurodyta, koks galimas pokyčių mastas;

74.

pabrėžia konsultavimosi kaip veiksmingos priemonės, kuri suteikia teises piliečiams ir leidžia jiems tiesiogiai prisidėti formuojant politiką Europos Sąjungos lygiu, svarbą ir vertę; ragina Komisiją imtis papildomų veiksmų žiniasklaidos pagalba informuojant apie būsimas Europos Sąjungos konsultavimosi procedūras ir kitus atitinkamus forumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

75.

mano, kad skubiai būtina Europos institucijoms, socialiniams partneriams nacionaliniu lygmeniu ir pilietinės visuomenės organizacijoms parengti vadinamąjį socialinį paktą, kuriame socialiniai veiksmai būtų susieti su realiais privalomais tikslais ir rodikliais;

76.

pažymi, kad piliečių dalyvavimas prasideda vaikystėje ir ragina skatinti ir remti vaikų ir jaunimo dalyvavimui skirtas struktūras ir iniciatyvas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

77.

pabrėžia, kad reikia sparčiau daryti pažangą ir baigti rengti reglamentą dėl socialinės apsaugos sistemų derinimo ir direktyvą dėl teisių į pensiją perkeliamumo ir direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos, principas, pasiūlymą;

78.

ragina patobulinti ES lygmens teisėkūros procesą, aiškiai nurodant, kodėl reikalingi tokio lygmens veiksmai, užtikrinant turinio kokybę ir pateikiant svarų ir nepriklausomą poveikio vertinimą, susijusį su socialiniu poveikiu bei poveikiu aplinkai ir ekonomikai; ragina visų pirma veiksmingai įgyvendinti 2003 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (19);

79.

pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingam valstybių narių bendradarbiavimui ir veiksmingai ES teisės perkėlimo stebėsenai;

80.

mano, kad vykdant geresnę ES teisėkūros procedūrą turėtų būti veiksmingai siekiama įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir turėtų būti atsižvelgiama į piliečių rūpesčius, taip priartinant juos prie ES;

81.

mano, kad ES mastu turėtų būti geriau susieta ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinė politika dar kartą patvirtinant pirminius Lisabonos strategijos tikslus ir būtinybę užtikrinti, kad ekonomikos ir užimtumo politikos kryptys veiksmingai prisidės naikinant skurdą ir socialinę atskirtį;

82.

pabrėžia būtinybę priimti teisiškai saistančią Pagrindinių socialinių teisių chartiją;

83.

pažymi, jog Lisabonos sutartyje nustatyta, kad apibrėžiant ir įgyvendinant ES politiką turėtų būti atsižvelgiama į labai svarbius socialinės politikos aspektus;

84.

mano, kad Lisabonos strategija laikotarpiu po 2010 m. turėtų apimti sustiprintą AKM, ir ragina Komisiją toliau skatinti valstybes nares apibrėžti nacionalinius skaičiais išreikštus tikslus, visų pirma dėl skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties gerinimo, kuriuos ypač pagrindžia nauji išmatuojami ir skaičiais išreikšti rodikliai;

85.

ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti sąlygas Parlamentui iš tiesų dalyvauti įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m.;

86.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/23

A.

kadangi aktyvi įtrauktis neturi pakeisti socialinės įtraukties, nes pažeidžiamos grupės, negalinčios dalyvauti darbo rinkoje, turi teisę į orų gyvenimą ir visavertį dalyvavimą visuomenės veikloje, taigi ir į minimalias pajamas bei prieinamas ir įperkamas kokybiškas socialines paslaugas, nepaisant asmens gebėjimo dalyvauti darbo rinkoje,

B.

kadangi aktyvi įtrauktis susijusi ne tik su asmens gebėjimais, bet ir su visuomenės organizacija; kadangi dėl to reikia spręsti ir struktūrinių atskirties priežasčių, įskaitant diskriminaciją ir nepakankamą paslaugų teikimą, klausimus,

C.

kadangi išstūmimą iš darbo rinkos gali nulemti galimybių tinkamai įsidarbinti trūkumas, o ne nepakankamos asmeninės pastangos,

D.

kadangi integracija į darbo rinką neturi būti būtina teisės į minimalias pajamas bei į kokybiškas socialines paslaugas sąlyga; kadangi minimalios pajamos bei kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumas yra būtinos integracijos į darbo rinką sąlygos,

E.

kadangi labiausiai nuo darbo rinkos nutolę asmenys dažnai yra žmonės, turintys įvairių ir sudėtingų poreikių, sunkumų ar trūkumų, pavyzdžiui, ilgalaikis priklausymas nuo mažų ar nepakankamų pajamų, ilgalaikis nedarbas, žemas išsilavinimo ir raštingumo lygis, augimas pažeidžiamose šeimose, negalia, prasta sveikata, gyvenimas vietovėse, kuriose yra įvairių sunkumų, pavojingos gyvenimo sąlygos ir namų neturėjimas, rasizmas bei diskriminacija, ir todėl įtraukties strategijos turi atspindėti atskirtį patiriančių asmenų įvairovę,

F.

kadangi socialinė atskirtis ir išstūmimas iš darbo rinkos turi didžiulį poveikį paveiktų žmonių psichinei sveikatai ir kadangi žmonės dėl ilgalaikio nedarbo patiria didesnę riziką susirgti depresija ir kitomis psichinės sveikatos ligomis,

G.

kadangi išstumtiems iš darbo rinkos labai reikia profesinio mokymo, nes jų mokyklinio išsilavinimo nepakanka, arba dėl to, kad jie ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje ir nebegali veiksmingai pasinaudoti savo išsilavinimu,

H.

kadangi pažeidžiamiausius žmones dažnai veikia aktyvinimo politikos sąlygos ir kadangi tokį poveikį reikia stebėti, o neigiamo poveikio pažeidžiamoms grupėms reikia vengti,

I.

kadangi aktyvios įtraukties priemonės turi taip pat atitikti ES ir nacionalinių tikslų, susijusių su kova su skurdu ir socialine atskirtimi, raidą,

J.

kadangi už namų ūkį dažniausiai yra atsakingos moterys, dauguma vienišų tėvų ir dauguma globėjų yra moterys; kadangi dėl šios priežasties aktyvios įtraukties politika turi apimti visą apimančias priemones, kurios suteiktų galimybę moterims, labiausiai nutolusioms nuo darbo rinkos, turėti praktinės naudos iš aktyvios įtraukties strategijų; kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra tiesiogiai susijusi su skurdu senatvėje, kurį daugiausia patiria moterys,

K.

kadangi ekonomikos nuosmukio ir didėjančio nedarbo laikotarpiu yra rizika, kad vėl nemažai žmonių taps nereikalingi ir papildys atskirtį darbo rinkoje patiriančiųjų, ypač pažeidžiamiausių socialinių grupių, kaip antai moterų, vyresnių žmonių, žmonių su negalia, gretas; kadangi labai svarbu, kad socialinės įtraukties būtų siekiama ir atitinkama rinkos politika būtų vykdoma integruotai ir atitiktų Europos ekonomikos atkūrimo planą; kadangi dalis viešųjų lėšų turėtų būti naudojama siekiant išsaugoti ir pagerinti investicijas į socialinę sritį, sveikatos apsaugą ir švietimą bei kitas svarbias socialines paslaugas, taip pat į visuotinės svarbos paslaugas,

L.

kadangi požiūris, kad geriausias būdas įveikti atskirtį yra darbas, yra teisingas tik tuomet, kai darbas yra tvarus, kokybiškas ir tinkamai apmokamas; kadangi vienodo atlyginimo už vienodą darbą principas vis dar nepakankamai įgyvendintas,

M.

kadangi šeimos globėjai teikia pagrindines priežiūros, ugdymo ir paramos paslaugas, neįeinančias į įdarbinimo sistemą, už kurias jie negauna pajamų ar socialinių teisių ir neturi teisės grįžti į darbo rinką nei teisės į tai, kad būtų pripažinti jų įgūdžiai, įgyti tuo metu, kai jie globojo šeimą,

1.

teigiamai vertina tai, kad Komisija savo Rekomendaciją 2008/867/EB grindžia Rekomendacija 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė į pakankamus išteklius ir teisė gauti paramą, kad galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą, ir apibrėžiami bendrieji šios teisės įgyvendinimo principai; remia bendruosius principus ir praktines gaires, numatytus Rekomendacijoje 2008/867/EB dėl aktyvios įtraukties strategijos, pagrįstos trimis ramsčiais, t. y. tinkamu pajamų rėmimu, įtraukiąja darbo rinka ir galimybėmis naudotis kokybiškomis paslaugomis; ypač pažymi, kad visos aktyvios įtraukties strategijos turi būti pagrįstos asmens teisių, pagarbos žmogaus orumui bei nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės principais, integracijos į darbo rinką visapusiškai dalyvaujant visuomenės gyvenime skatinimu, lygybės, tinkamumo ir prieinamumo principų įgyvendinimu visų trijų ramsčių srityse;

2.

pritaria Tarybai, kad Rekomendacijos 92/441/EEB įgyvendinimą reikia gerinti minimalių pajamų ir socialinių išmokų srityse, kad socialinė parama turėtų suteikti deramas minimalias pajamas užtikrinti oriam gyvenimui, bent tokio lygio, kuris būtų aukštesnis už skurdo ribą, ir būti pakankama, kad žmones išlaisvintų iš skurdo, ir kad reikėtų pagerinti išmokų panaudojimą;

3.

teigiamai vertina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. bylos C-303/06 dėl globėjų, patiriančių diskriminaciją dėl žmonių su negalia priežiūros, sprendimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių vertinant darbo rinką ir siekiant užtikrinti, kad globėjai būtų nuo šios diskriminacijos apsaugoti, ir skatina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Teismo sprendimo;

4.

ragina valstybes nares įgyvendinti tinkamą pajamų rėmimo politiką siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; pabrėžia būtinybę nustatyti tinkamo dydžio minimalias pajamas, remiantis rekomendacijomis 92/441/EEB ir 2008/867/EB, kurios turi būti skaidrios, visiems prieinamos ir tvarios ilgą laiką;

5.

mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, kurioje nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, siekiant kovoti šioje srityje su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

6.

atkreipia dėmesį į savo prašymą Tarybai pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turėtų pasiekti visos valstybės narės;

7.

pripažįsta, kad socialinės paramos ir veiklos darbo rinkoje sąveika yra sudėtingas dalykas, ypač kai siūlomas trumpalaikis, sezoninis, pavojingas darbas ar darbas ne visą darbo dieną, nustatytos sąlygos ir socialinės apsaugos sistemos arba ribinės mokesčių normos neskatina imtis apmokamo darbo, o socialinės paramos sistema pernelyg nelanksti, kad į tai būtų atsižvelgiama; taigi ragina kurti tokias sistemas, kurias taikant asmenys ir toliau būtų veiksmingai remiami pereinamuoju laikotarpiu, o ne baudžiami ar neskatinami, arba netenka paramos iš karto, kai tik pradeda dirbti;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu numatyti socialines išmokas asmenims, pažeidžiamiems darbo rinkos aspektu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal subsidiarumo principą šias išmokas turi nustatyti valstybės narės;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamos pajamų paramos gavėjai ir jų šeimos nariai turės galimybę išvengti skurdo grėsmės ir tapti aktyviais piliečiais, dalyvaujančiais socialiniame ir ekonominiame gyvenime, taip pat prisidėti prie tarpusavio solidarumo;

10.

pataria valstybėms narėms aktyviai nagrinėti minimaliojo darbo užmokesčio politiką siekiant spręsti vis didėjančio skurstančių dirbančiųjų skaičiaus problemą, kad darbas nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims būtų viliojanti perspektyva;

11.

mano, kad siekiant aktyvios įtraukties reikia sumažinti Bendrijos regionų ir sričių nelygybę ir spartinti ekonominės krizės paveiktų sričių atgaivinimą ir kaimo vietovių raidą;

12.

ragina valstybes nares imtis veiksmų kovojant su nelegaliu darbu arba juodąja darbo rinka, dėl kurių ten dirbantys asmenys netenka tam tikrų socialinių priemonių ir paslaugų;

13.

reikalauja, kad aktyvios įtraukties politika:

14.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę aktyvios ir socialinės įtraukties srityje naudoti visomis išlaidomis pagrįstą apskaitą, kadangi patirtis rodo, jog ankstyva investicija ir prevenciniai veiksmai gali sumažinti bendras visuomenės išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje; teigiamai vertina tai, kad Rekomendacijoje 2008/867/EB siūloma atitinkamai didinti investicijas į socialinę įtrauktį;

15.

mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, vienišiems tėvams arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms, inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms, kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą negalios ir senatvės pensijų lygį;

16.

pritaria, ypač atsižvelgdamas į dažnai sudėtingus žmonių poreikius, kad reikia parengti ir įgyvendinti individualiai pritaikytas aktyvios įtraukties priemones, apimančias minimalias pajamas, įtrauktį į darbo rinką ir socialines paslaugas, kad reikia sutelkti dėmesį į ankstyvą nustatymą bei prevencinius veiksmus ir kad pirmiausia reikėtų dėmesį skirti pažeidžiamiausiems asmenims;

17.

mano, kad rengiant ir įgyvendinant tokias priemones reikėtų atsižvelgti į tų žmonių, kuriems jos skirtos, nuomonę; ragina valstybes nares skatinti suteikti galių socialinėms nevyriausybinėms organizacijoms siekiant, kad joms būtų lengviau dalyvauti formuojant ir įgyvendinant įtraukties politiką;

18.

ragina valstybes nares parengti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant prevenciją, švietimą žalingų įpročių ir jų gydymo klausimais, o ne baudžiamąsias sankcijas;

19.

ragina atsisakyti stereotipų, susijusių su psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimų turinčiais asmenimis, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

20.

kadangi su atskirtimi susijusios problemos dažnai reiškiasi nuo pirmųjų gyvenimo metų, mano, kad labai svarbu imtis prevencinių veiksmų nuo ankstyvo amžiaus, nustatant didžiausią riziką patiriančius vaikus ir jaunuolius, prieš šiems iškrentant iš švietimo ir mokymo sistemų; pažymi, kad mokyklos nelankantys jaunuoliai labiau linkę į asocialų ir nusikalstamą elgesį, dar labiau apsunkinantį jų galimybes įsilieti į darbo rinką ateityje; mano, kad platus suinteresuotųjų šalių dialogas ir parama prevenciniams veiksmams bei socialinėms paslaugoms, siekiant padidinti pažeidžiamų vaikų ir jaunų suaugusiųjų galimybes, yra esminė atskirties politikos sėkmės sąlyga; taip pat pabrėžia, kad labai svarbios atskirties problemos, su kuriomis susiduria netekę darbo ir negalintys vėl įsilieti į darbo rinką vyresni žmonės;

21.

mano, kad reikia rimtai atsižvelgti į jaunų pirmo darbo ieškančių žmonių poreikius ir kad nacionaliniu lygmeniu reikėtų laikytis politikos ir priimti priemones, kurios padėtų nuo mokymosi pereiti į darbo rinką; be to, mano, kad struktūrinis dialogas su jaunimo organizacijomis turėtų nuolat būti susijęs su ES institucijų ir valstybių narių darbu;

22.

ragina valstybes nares spręsti problemas, su kuriomis susiduria globėjai, įskaitant jų teisę nevaržomai rinktis, ar jie norėtų dirbti šį darbą, ir tai, kaip jie norėtų teikti šias paslaugas, galimybę derinti globą ir mokamą darbą bei užimtumą, naudotis socialinės apsaugos programomis, gauti pensiją ir išvengti skurdo, kurio pavojus priešingu atveju kiltų dėl specialaus jų darbo pobūdžio;

23.

palankiai vertina tai, kad pagrindine žmogaus teise ir viena iš pagrindinių Europos socialinio modelio dalių pripažintas visuotinai prieinamų ir kokybiškų socialinių paslaugų poreikis siekiant žmones išlaikyti darbe, taip pat Rekomendacijoje 2008/867/EB išdėstyti principai; mano, kad tokios socialinės paslaugos apima užtikrintą aprūpinimą įperkamu būstu, prieinamą viešąjį transportą, pagrindinį profesinį mokymą ir sveikatos apsaugą, taip pat galimybę naudotis įperkamomis energijos ir kitų tinklų paslaugomis; pažymi, kad reikėtų labiau pasistengti užtikrinti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas visuotinės svarbos paslaugų srityje vykdymą, mano, kad reikia parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų priimama ES pagrindų direktyva dėl visuotinės svarbos paslaugų, užtikrinanti šias pareigas; pažymi, kad pažanga siekiant Barselonos tikslų – įperkamos ir kokybiškos vaikų priežiūros – nepakankama ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų ir apimti visus pradinių klasių moksleivius; be to, pažymi, kad kitų išlaikomų asmenų priežiūros poreikiai taip pat nėra tinkamai patenkinti, todėl ir čia reikėtų taikyti panašius procesus;

24.

mano, kad kova su diskriminacija, su kuria susiduria žmonės siekdami prieigos prie prekių, paslaugų ir priemonių, labai svarbi siekiant įtraukties, taigi džiaugiasi išsamiu direktyvos, skirtos kovai su diskriminacija, kuri patiriama neturint darbo, dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir religijos ar įsitikinimų;

25.

skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas gauti mikrokreditus, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat skatinama užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą ir švietimą asmenims, susiduriantiems su materialiniais sunkumais;

26.

ragina valstybes nares skatinti kredito unijų vaidmenį, siekiant padėti fiziniams asmenims užtikrinti saugią ir reglamentuojamą aplinką, kuri padėtų taupyti pinigus, jų skolintis ir atsikratyti vis didėjančių asmeninių skolų; ragina valstybes nares užtikrinti asmenims teises atsidaryti banko sąskaitas už prieinamą kainą, kadangi tai itin svarbi dalyvavimo ir ekonominėje, ir socialinėje veikloje priemonė;

27.

ragina valstybes nares dar labiau remti žmones su negalia jiems bandant patekti į darbo rinką ir jau dirbant; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinį protokolą; pažymi, kad valstybės narės turėtų nustatyti tinkamą tvarką ir sistemą, kad jų teritorijoje ta konvencija galėtų būti veiksmingai įgyvendinama;

28.

mano, kad jaunimas susiduria su specifinėmis aktyvios įtraukties kliūtimis, įskaitant nepateisinamą su amžiumi susijusią diskriminaciją ir sunkumus gauti įperkamą profesinį mokymą;

29.

palankiai vertina tai, kad atsisakoma žmonių su negalia priežiūros specialiose įstaigose praktikos, tačiau pažymi, kad tokiu atveju būtina veiksminga bendruomeninių paslaugų teikimo sistema, kuria naudodamiesi žmonės su negalia būtų skatinami gyventi savarankiškai, taip pat užsitikrintų teisę gauti asmeninę pagalbą ir ugdyti ekonominį savarankiškumą bei visapusiškai dalyvauti valstybių narių visuomeniniame gyvenime;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares rasti pakankamai išteklių patogesnei prieigai prie mokymosi visą gyvenimą programų užtikrinti, nes, be kita ko, taip būtų ribojama vyresnio amžiaus asmenų atskirtis užimtumo požiūriu, ir pakankamai išteklių juos skatinti toliau dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime;

31.

mano, kad turėtų būti aktyviau kovojama su smurtu šeimoje, taip pat smurtu prieš vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai lyčių lygybės, bendros lygybės ir nediskriminavimo srityse būtų visaverčiai, išsamiai ir veiksmingai įgyvendinami; ragina juos išplėtoti ir įgyvendinti siekiant pašalinti struktūrines užimtumo ir profesinio lavinimo ir mokymo kliūtis;

33.

mano, kad kokybiškas lavinimas yra būtina sėkmingo ateities darbo ir integracijos prielaida; ragina valstybes nares išplėsti teisės aktus, kad jie apimtų viešąjį mokslą, siekiant pašalinti visas ir bet kokias kliūtis siekti mokslo, užtikrinant integruotą mokymąsi ir prieigą visiems; mano, kad tie, kurie buvo išstumti iš darbo rinkos ilgą laiką, turi turėti didesnes galimybes gauti mokymosi visą gyvenimą finansavimą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie pagrindinius gebėjimus;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti lyčių lygybės aspekto principą visoje aktyvios įtraukties strategijoje;

35.

mano, kad teikiant mokymo paslaugas reikėtų atsižvelgti į atitinkamų asmenų poreikius ir jas jiems pritaikyti; ragina parengti tikslinį mokymą, o ne standartinį mokymą bei integracijos priemones, kurie dažnai neatsižvelgia į žmonių su negalia, žmonių, kuriems tenka rūpintis kitais, bei sveikatos problemų turinčių žmonių poreikius; atkreipia dėmesį į Europos socialinio fondo (ESF) bei „Equal“ pažangiąją patirtį labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių žmonių tikslinio ir poreikiais grįsto mokymo srityje, pripažįstant dokumentais nepatvirtintus įgūdžius ir neformaliojo mokymo metu įgytus įgūdžius;

36.

rekomenduoja pagerinti mokymo kokybę ir integruoti švietimo sistemas į darbo rinką ir į socialinės įtraukties rodiklius, taip pat sumažinti nelygybę siekiant visų formų mokymo ir siūlomo mokymo kokybės;

37.

mano, kad vykstant mokymams taip pat turėtų būti užtikrinama, kad asmenys būtų informuojami apie savo teises ir pareigas darbe, įskaitant tinkamą parengimą sveikatos bei saugos srityje ir teisę stoti į profesines sąjungas, taip pat jų teisę gauti informaciją ir konsultacijas, ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei ugdymą;

38.

pažymi, kad esama rizikos, kad kūrybingesniems labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų parengimo darbo rinkai metodams finansavimas gali būti neteikiamas, vietoj jų pasirenkant siauresnį požiūrį, paremtą lengviau apskaičiuojamais rezultatais; todėl ragina Komisiją geriau finansuoti vadinamuoju iš apačios į viršų principu pagrįstus metodus iš struktūrinių fondų, ypač ESF, ir parengti rodiklius, kuriais būtų matuojama socialinės ir aktyvios įtraukties pažanga, taip remiant naujoviškas iš paprastų piliečių kylančias iniciatyvas, skirtas skatinti aktyvią įtrauktį, kuri yra viena iš socialinės įtraukties tikslų, nurodytų siekiant Lisabonos uždavinių panaudojant struktūrinių fondų lėšas, taip pat iš numatytų socialinių inovacijų finansavimo lėšų bei panaudojant kitus finansavimo šaltinius;

39.

pažymi, kad dėl kintančios demografinės padėties numatoma, kad iki 2030 m. aktyvių ir neaktyvių žmonių santykis bus 2 su 1; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti aktyvios įtraukties politiką siekiant užtikrinti, kad globėjams, kurių daugeliui dėl slaugos įsipareigojimų tenka pasitraukti iš darbo rinkos, ji nedarytų neigiamo poveikio vėlesniais metais;

40.

pažymi, kad reikia sukurti įtraukią darbo rinką, kuri yra kiekvienos aktyvios įtraukties strategijos ašis, darbo rinką, kurioje būtų užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir darbo įvairovė visiems darbuotojams, atsižvelgiant į skirtingus darbo vietų poreikius, indvidualius darbuotojų reikalavimus, darbo ir laiko modelius, skirtingus įgūdžių lygius ir į skirtingus šeiminio, asmeninio ir profesinio darbo suderinimo poreikius; pažymi, kad skatinant išsaugoti darbą būtina kokybiškai įdarbinti;

41.

ragina valstybes nares skatinti konkurencingą darbo rinką, pagrįstomis sąnaudomis plėtojant viešąją ir privačią socialinės apsaugos sistemas ir sudarant galimybę susijusiems asmenims, įskaitant etninių mažumų narius, sumažinti pavojų būti išstumtiems iš darbo rinkos;

42.

ragina valstybes nares imtis priemonių skatinti visus rinkos dalyvius kurti įtraukią darbo rinką ir gerinti labiausiai nuo jos nutolusių asmenų dalyvavimą; atkreipia dėmesį į priemones, pagrįstas socialiniu vietos dialogu, finansines paskatas, mokesčių lengvatas bei socialinės ekonomikos plėtrą; džiaugiasi Komisijos rekomendacija remti socialinę ekonomiką, nes tai yra pagrindinis nepalankioje padėtyje esančių asmenų darbo garantijos šaltinis;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant aktyvią įtrauktį yra triplanis: kaip darbdavių, ekonominės plėtros ir įdarbinimo skatintojų ir viešųjų paslaugų, įskaitant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms grupėms, teikėjų; ragina valstybes nares regionų ir vietos lygmenimis įsteigti tinklus, skirtus patarti žmonėms ir nukreipti, kur jiems būtų padedama patekti į darbo rinką ir teikiamos specialios socialinės paslaugos (t. y. socialinės išmokos, sveikatos, psichinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos ir profesinis mokymas) atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį;

44.

yra įsitikinęs, kad reikia labiau stengtis kovojant su tomis įtraukties kliūtimis, su kuriomis susiduria prieglobsčio ieškotojai; ragina valstybes nares stengtis neleisti prieglobsčio ieškotojams daugiau priklausyti nuo pašalpų, leisti jiems dirbti ir svarstyti teisėtos imigracijos galimybes;

45.

ragina visas valstybes nares užtikrinti žmogaus teisėmis pagrįstos prieglobsčio suteikimo politikos pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir kitus susijusius žmogaus teisių apsaugos teisės aktus taikymą;

46.

pripažįsta, kad žala ir socialinė atskirtis, kurios kyla dėl prekybos žmonėmis, yra didžiulės, ir ragina valstybes nares griežtinti kovos su prekyba žmonėmis ir diskriminacija teisės aktus, pasirūpinti prekybos žmonėmis aukų grįžimu į įprastą visuomenės gyvenimą ir pasirašyti, ratifikuoti bei įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares nepainioti ekonominės migracijos su prieglobsčio paieškomis, o ekonominės migracijos ir prieglobsčio paieškų nepainioti su neteisėta imigracija;

48.

mano, kad dėl asmenų įkalinimo nesuteikiant jiems tinkamos reabilitacijos ir švietimo sukuriama įtraukties kliūčių ir dažnai lemiama dar didesnė socialinė atskirtis, nedarbas ir nusikalstamumas;

49.

mano, kad dėl to, jog išsaugomas privalomas senatvės pensijos amžius, sudaromos aktyvios įtraukties kliūtys ir daug žmonių, kurie dar galėtų dirbti, verčiama palikti darbo rinką;

50.

ragina Komisiją atidžiai koordinuoti aktyvios įtraukties politinį procesą, visų pirma kokybiškų socialinių paslaugų srityje, nuolat plėtojant savanorišką kokybiškų socialinių paslaugų sistemą, pagrįstą bendrais interesais, ir nedelsiant išnagrinėti visas galimybes išsiaiškinti teisinį kontekstą, kuriomis socialinės paslaugos veikia bendrais interesais, ir parengti jam teisinę bazę, kuria būtų galima vadovautis, ypač priimti teisines priemones, įskaitant pagrindų direktyvą;

51.

pabrėžia, kad neseniai prašė Komisijos ir Tarybos nustatyti skurdo (skurdo apskritai, vaikų skurdo, dirbančių asmenų skurdo ir nuolatinio ilgalaikio skurdo) mažinimo tikslus siekiant minimalaus pajamų lygio, kurį užtikrina pensija, ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei jų kokybės (kai siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.); pakartoja savo prašymą nustatyti ES tikslus iki 2012 m. sumažinti vaikų skurdą 50 proc. ir iki 2015 m. užkirsti kelią benamių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų reiškiniui;

52.

ragina parengti konkretų aktyvios įtraukties strategijos, pagal kurią būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant skurdą patiriančius žmones, įgyvendinimo strategiją; mano, kad plane turėtų būti numatyti terminai ir tikroviški kokybiniai bei kiekybiniai uždaviniai, kurie turėtų būti nustatyti po nuoseklaus suinteresuotųjų šalių dialogo; taip pat mano, kad plane turėtų būti nurodyta, kaip bus įgyvendinama aktyvi įtrauktis ir kaip ji bus įgyvendinama ir stebima panaudojant atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse, ypač vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; taigi teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą įtraukti vietos valdžios institucijas į aktyvios įtraukties strategijos įgyvendinimo stebėseną ir finansuoti vietos valdžios institucijų stebėsenos centrų tinklą iš programos Progress lėšų; ragina Komisiją ir valstybes nares būsimos politikos kūrimo procese suteikti šiems stebėjimo centrams plačius įgaliojimus ir aktyvios įtraukties programas skatinti pagal nacionalines reformų programas, parengtas pagal persvarstytą Lisabonos strategiją ir Europos užimtumo strategiją;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/32

A.

kadangi moterų žmogaus teisių įgyvendinimas, galių suteikimas moterims ir atstovavimas joms svarbus ne tik sprendžiant lyčių nelygybės klausimus ir išties įtraukiant lyčių lygybės aspektą į ES išorės santykius, bet tai svarbu ir norint sėkmingai įgyvendinti ES išorės politiką, įskaitant pagalbą, vystymąsi, plėtrą, kaimynystės politiką, konfliktų sprendimą, saugumą, taikos stiprinimą ir tarptautinę prekybą,

B.

kadangi, nors valstybės narės yra visų pagrindinių tarptautinių dokumentų dėl lyčių lygybės ir moterų teisių šalys ir nors ES lygmeniu priimta daug politinių dokumentų, praktinis įsipareigojimas toliau integruoti lyčių lygybės aspektą ir suteikti galių moterims išorės politikoje tebėra silpnas, esami politikos dokumentai įgyvendinami nedrąsiai, be to, numatyta nepakankamai biudžeto išteklių specialiai lyčių klausimams spręsti,

C.

kadangi, nepaisant gerokai didesnio lyčių lygybės skatinimo pastaraisiais metais, į pagrindines ES institucijas, t. y. į Parlamentą, Tarybą ir Komisiją, paskirta nepakankamai darbuotojų būtent deklaruojamiems lyčių lygybės tikslams išorės politikos ir plėtros srityse įgyvendinti, o dauguma dabartinių už lyčių lygybės klausimus atsakingų darbuotojų derina savo veiklą mažiausiai dar su vienomis, o kartais ir su dvejomis pareigomis,

D.

kadangi ES reikalingas visuotinis darnus požiūris į lyčių lygybės aspekto integravimą,

1.

pripažįsta, kad ES institucijos teikia vis daugiau svarbos lyčių lygybės aspekto integravimui ir galių moterims suteikimui, tačiau pabrėžia, kad dar reikia daug nuveikti, kad politiniai įsipareigojimai būtų įgyvendinti praktiškai, ir pabrėžia tinkamo finansavimo bei personalo, kuris būtų atsakingas už tikslų, susijusių su lyčių klausimais, įgyvendinimą, svarbą;

2.

primena, kad siekiant lyčių lygybės svarbu ne vien aukšto lygio politiniai pareiškimai, bet ir ES ir valstybių narių vadovų politinė valia, taip pat svarbu nustatyti prioritetinius tikslus ir kontroliuoti, ar daroma pažanga;

3.

džiaugiasi, kad buvo patvirtintas minėtasis dokumentas „Visapusiškas ES požiūris į JTST rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą“ ir 2008 m. gruodžio 8 d. Bendrųjų reikalų taryba priėmė gaires dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir dėl kovos su visų formų jų diskriminacija; ragina valstybes nares, kurios dar nepatvirtino savo nacionalinių veiksmų planų dėl JTST rezoliucijos 1325, skubiai vykdyti valstybėms skirtą Saugumo Tarybos prašymą ir tai padaryti; ragina Komisiją teikti techninę paramą ir pagalbą trečiosioms šalims, norinčioms kurti nacionalines minėtųjų JTST rezoliucijų įgyvendinimo strategijas;

4.

palankiai vertina tai, kad persvarstytoje Europos saugumo strategijoje yra nuoroda į minėtąsias JTST rezoliucijas S/RES/1325 (2000) ir S/RES/1820 (2008), taip pat į rezoliuciją S/RES/1612(2005);

5.

ragina Komisiją paspartinti savo darbą ir iki 2009 m. liepos mėn., glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir su Tarybos sekretoriatu, pasiūlyti ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo ES vidaus ir išorės veiksmuose, kuris būtų taikomas 27 valstybėse narėse ir derybose su trečiosiomis šalimis, kartu su veiksmingų stebėjimo priemonių rinkiniu;

6.

ragina Tarybą ir Komisiją sistemingai įtraukti lyčių lygybę ir didesnių teisių suteikimo moterims klausimą į ES politinį dialogą ir į politines diskusijas su šalimis partnerėmis;

7.

prašo Europos Parlamento delegacijas spręsti su lyčių lygybe ir galių moterims suteikimu susijusius klausimus santykiuose su trečiųjų šalių parlamentais; pabrėžia, kad svarbu teikti paramą ir pagalbą nacionaliniams trečiųjų šalių parlamentams, siekiant stiprinti jų gebėjimą įtraukti lyčių lygybės klausimus į savo atliekamą teisėkūros darbą;

8.

pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų svarbą suteikiant moterims galių; ragina Komisiją skirti joms atitinkamą finansinę paramą ir skatinti moterų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą politinio dialogo su šalimis partnerėmis procesuose bei taikos derybose visame pasaulyje;

9.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savo darnų politinį požiūrį dėl lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims; prašo, kad įvairios šioje srityje egzistuojančios politinės programos būtų sujungtos į ES konsensusą dėl lyčių lygybės, apimantį ir vidaus, ir išorės politiką;

10.

ragina nuolat rengti konferencijas, skirtas klausimams, susijusiems su lygiomis moterų ir vyrų galimybėmis, aptarti dalyvaujant nacionalinių parlamentų delegacijoms, kurių sudėtyje būtų ir vyrų, ir moterų, bei kurti bendras strategijas su šia tema susijusiems projektams įgyvendinti;

11.

ragina Komisiją spręsti lyčių nelygybės klausimus ir nustatyti jų prioritetą nuosekliau ir sistemingiau programuojant ir įgyvendinant išorės paramos priemones, visų pirma, kalbant apie paramą saugumo sektoriaus reformai; pažymi, kad su lyčių lygybe susiję tikslai, veikla ir finansavimas turi būti įtraukti į šalies strateginius dokumentus ir kad turi būti gerinamas lyčių lygybės aspekto įtraukimas į šiuos dokumentus; pabrėžia, kad reikia visuotinio požiūrio į išorės paramos priemonių naudojimą, įskaitant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Europos kaimynystės politikos priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, stabilumo priemonę ir teminę programą, kaip antai „Investicijos į žmones“, siekiant optimaliausiai pasiekti lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo tikslus;

12.

mano, kad, atsižvelgiant į ES vystymosi politikos įsipareigojimus, sveikatos apsaugos sektoriui (ypač mergaičių ir moterų sveikatos apsaugai) skiriama nepakankamai išteklių; pabrėžia būtinybę skirti papildomų finansinių išteklių moterų sveikatos apsaugos programoms pagal išorės pagalbos priemones; pažymi, kad, kaip teigiama 2009 m. sausio mėn. paskelbtoje Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl EB vystymosi pagalbos sveikatos priežiūros įstaigoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, visos EB paramos sveikatos apsaugai šiame regione lėšų dalis nedidėjo nuo 2000 m., nors 2007 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų pažangos lentelėje vis dar nurodomas labai aukštas gimdyvių mirštamumas minėtajame regione;

13.

pažymi, kad lyčių aspektui veiksmingai integruoti būtinas glaudesnis teikėjų ir dalyvių bendradarbiavimas, atskaitomybės mechanizmai ir aktyvesnis nacionalinių vyriausybių dalyvavimas vystymosi procese; pabrėžia EB ir JT partnerystės sprendžiant lyčių lygybės klausimus ir su lyčių aspektu susijusio biudžeto sudarymo teikiamą pridėtinę vertę vystomajam bendradarbiavimui ir taikai; pritaria darbo grupės moterų, taikos ir saugumo klausimais sudarymui, numatytam laikantis minėtojo visapusiško požiūrio į Saugumo Tarybos rezoliucijų S/RES/1325 (2000) ir S/RES/1820 (2008) įgyvendinimą;

14.

pakartoja, kad būtina sutelkti dėmesį ne tik į moteris, bet ir į vyrų ir moterų santykius, dėl kurių atsiranda ir įsigali lyčių nelygybė; mano, kad dėl to projektuose turi būti atsižvelgiama ir į vyrus, ir į moteris;

15.

pabrėžia, kad ES turėtų kreipti ypatingą dėmesį į pažeidžiamiausias ir socialiai atskirtas moteris, visų pirma, neįgalias moteris, pabėgėles ir mažumų grupėms priklausančias moteris;

16.

ragina Komisiją toliau kurti procedūras, gaires ir rodiklius bei užtikrinti, kad įgyvendindama išorės politiką ji vykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su lyčių lygybe;

17.

mano, kad 2006 m. įsteigtas Europos lyčių lygybės institutas turėtų pradėti veikti kuo greičiau ir kad jo įgaliojimai turėtų apimti dar ir išorės politiką;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti Briuselio raginimą imtis veiksmų seksualinio smurto problemai konfliktų ir kitais atvejais spręsti;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant išvengti prekybos žmonėmis, kurios aukomis tampa trečiųjų šalių moterys, ir su ja kovoti;

20.

pabrėžia, kad prievartavimas ir lytinis smurtas naudojami kaip karo priemonė; pažymi, kad už tai turėtų būti baudžiama taip pat, kaip ir už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; ragina rengti daugiau šių nusikaltimų aukoms skirtų paramos programų;

21.

pabrėžia, kad būtina pasinaudoti ES partneryste su JT, pasitelkti pastarosios organizacijos pasaulinę patirtį skatinant lyčių lygybę ir galių moterims suteikimą, užtikrinti didesnį ES politikos ir pagalbos veiksmingumą bei poveikį ir užtikrinti tvarią išorės paramą šalims partnerėms siekiant padėti joms įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus;

22.

mano, kad dar nepakanka už lyčių lygybės klausimus atsakingų Tarybos ir Komisijos darbuotojų; ragina šias institucijas skirti į struktūras, atsakingas už ES išorės veiksmus, daugiau darbuotojų, specialiai įgaliotų nagrinėti lyčių lygybės aspekto integravimo ir galių moterims suteikimo klausimus;

23.

pažymi, kad Tarybos ir Komisijos struktūrų aukšto lygio pareigybėse nuolat trūksta moterų, ir, visų pirma, ragina labiau stengtis didinti ES delegacijų vadovių ir ES specialiųjų įgaliotinių moterų skaičių; pabrėžia, kad būsimojoje Europos išorės veiksmų tarnyboje turėtų būti užtikrinta geresnė vyrų ir moterų pusiausvyra, ypač priimant į aukšto lygio pareigas, ir kad joje turėtų dirbti daugiau už lyčių lygybės klausimus atsakingų darbuotojų;

24.

ragina valstybes nares siųsti daugiau moterų į ESGP misijas ir operacijas ir prašo, kad visais planavimo ir įgyvendinimo lygmenimis ir etapais dalyvautų daugiau moterų; pabrėžia, kad tik pradėjus planuoti misiją ar operaciją turi būti atsižvelgta į patirtį lyčių lygybės srityje, be to, prieš skiriant darbuotojus į misijas ir operacijas, turi būti rengiami sistemingi ir išsamūs mokymai lyčių lygybės klausimais;

25.

pažymi, kad šiuo metu dedama daug pastangų siekiant integruoti su lyčių aspektu susijusį požiūrį į ESGP saugumo ir gynybos kultūrą, inter alia, sukuriant kiekybinę lyčių lygybės aspekto integravimo toje politikoje dimensiją (pvz., rengiant klausimynus, kontrolinius sąrašus, skaičiuojant, kiek vyrų ir moterų dalyvauja ESGP operacijose ir pan.); tačiau pabrėžia būtinybę sukurti kokybinę koncepciją, kurios reikia siekiant suprasti socialines ir ekonomines aplinkybes, kuriomis vykdomos ESGP misijos (t. y. konfliktų zonos), ir su lyčių aspektu susijusius, susirūpinimą operacijų / programų įgyvendinimo srityje keliančius, klausimus;

26.

pritaria, kad vykdant beveik kiekvieną ESGP misiją būtų paskirtas patarėjas lyčių klausimais, kaip numatyta minėtosiose 2006 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose; vis dėlto pabrėžia, kad konkrečios ES lyčių lygybės politikos nebuvimas, ypač sąmoningumo lyčių klausimais trūkumas ir (arba) nenoras pripažinti jų svarbos, gali trukdyti šių patarėjų lyčių klausimais darbui, taip pat pabrėžia, kad biudžete, iš kurio finansuojamos ESGP misijos, lyčių aspektui numatyta nepakankamai eilučių;

27.

džiaugiasi iniciatyvomis rengti su lyčių lygybės klausimais susijusius mokymus ESGP misijų ir atitinkamų būstinių darbuotojams ir didelėmis Komisijos pastangomis parengti savo darbuotojus, visų pirma, delegacijų narius; pabrėžia, kad visi darbuotojai visais ES išorės politikos planavimo, programavimo ir įgyvendinimo lygmenimis turėtų būti tinkamai parengti; prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visiems misijų ir delegacijų darbuotojams, įskaitant vadovybę, būtų rengiami privalomi mokymai ir kad jiems būtų pateiktos gairės lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo klausimais;

28.

yra įsitikinęs, kad planuojant ESGP misijas turėtų būti atsižvelgta į vietos moterų organizacijų dalyvavimą taikos kūrimo procese, siekiant atsižvelgti į galimą ypatingą jų įnašą ir nustatyti, kaip konfliktai konkrečiai veikia moteris;

29.

pabrėžia, kad šiuo metu kvotos yra būtina priemonė lyčių lygybei taikos ir saugumo misijose, sprendimų priėmimo vykstant nacionaliniams ir tarptautiniams atstatymo procesams srityje užtikrinti, taip pat moterų politiniam dalyvavimui derybose garantuoti; ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad bent 40 proc. žmonių, dalyvaujančių visame taikos kūrimo procese, būtų moterys, taip pat mano, kad šis santykis turėtų būti taikomas tarpininkavimo, taikos palaikymo, taikdarystės, taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos srityse, įskaitant informavimo ir stebėjimo užduotis bei taikos derybas;

30.

pabrėžia, kad sudarant biudžetą svarbu atsižvelgti į lyčių lygybės klausimus; pažymi, kad lyčių lygybės klausimas, kaip teminis klausimas, turėtų būti nagrinėjamas pagal svarbiausias išorės pagalbos priemones, kad lyčių lygybės klausimams spręsti turėtų būti numatyta specialių įsipareigojimų ir kad turėtų būti apibrėžtos gairės, skirtos įvertinti, ar veiksmingai naudojamos suteiktos lėšos;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/37

1.

teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma, taip pat tai, kad Sutartimi pripažįstamos šioje chartijoje visiems ES piliečiams ir joje gyvenantiems asmenims numatytos teisės, laisvės ir taikytini principai; pabrėžia, kad Parlamentas sieks užtikrinti, kad chartijos būtų visiškai laikomasi;

2.

teigiamai vertina atstovaujamosios ir dalyvavimo demokratijos stiprinimą – inter alia nustatant vadinamąją piliečių iniciatyvą (ES sutarties, iš dalies keičiamos Lisabonos sutartimi, 11 straipsnis), pagal kurią ne mažiau kaip milijonas ES piliečių iš reikšmingos valstybių narių dalies gali prašyti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto;

3.

teigiamai vertina tai, kad visose ES politikos srityse aplinkos apsaugai skiriama daug dėmesio, ir kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje aiškiai kalbama apie kovą su klimato kaita tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų ir toliau daryti poveikį Europos Sąjungos politikai, siekdamas, kad Europos Sąjunga taptų visų kovos su klimato kaita ir visuotiniu atšilimu programų lyderė;

4.

teigiamai vertina tai, kad SESV laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimas susiejamas su pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių teisinių sistemų apsauga (SESV 67 straipsnis);

5.

ypač pabrėžia tikslą sukurti „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsaugos ir aplinkos kokybės gerinimo“ (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis), kadangi tokiu būdu tikslas baigti kurti vidaus rinką susiejamas su kitais tikslais;

6.

su pasitenkinimu pažymi, kad moterų ir vyrų lygybė yra viena iš Sąjungos vertybių (ES sutarties 2 straipsnis) ir vienas tikslų (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis);

7.

teigiamai vertina tai, kad SESV 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą“, kadangi, remiantis galiojančios EB sutarties 177 straipsnio 1 dalimi, „bendradarbiavimo vystymosi labui srityje Bendrijos politika [papildo] valstybių narių vykdomos politikos kryptis“; pabrėžia didesnę Parlamento atsakomybę – atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga turės daugiau galių nustatydama politikos formavimo iniciatyvas, kurios turėtų padėti geriau koordinuoti donorų veiklą, paskirstyti darbą ir padarytų pagalbą veiksmingesnę – siekiant „sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“ vadovaujantis Tūkstantmečio plėtros tikslais;

8.

mano, kad į Sąjungos tikslus įtrauktas teritorinės sanglaudos tikslas (ES sutarties 3 straipsnis) papildo ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus ir kad šioms sritims nustačius teisinius pagrindus padidės Parlamento galios vertinant svarbiausių Sąjungos politinių programų poveikį teritoriniu požiūriu; su pasitenkinimu pažymi, kad SESV 349 ir 355 straipsniuose nustatytas ypatingas atokiausių regionų statusas;

9.

teigiamai vertina tai, kad įtrauktos horizontaliosios nuostatos dėl didelio užimtumo, socialinės apsaugos, kovos su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimo, mokymo ir sveikatos apsaugos, dėl kovos su diskriminacija ir dėl aplinkos apsaugos; šios nuostatos bus bendrieji Sąjungos politikos formavimo principai (SESV 9, 10 ir 11 straipsniai);

10.

teigiamai vertina tai, kad stiprinama vartotojų apsauga kaip bendroji užduotis nustatant ir vykdant kitas Sąjungos politikos kryptis, nes ši bendroji užduotis, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnį, yra aiškiai svarbesnėje vietoje;

11.

teigiamai vertina SESV 122 straipsnyje aiškiai išdėstytą solidarumo nuostatą, pagal kurią Taryba gali priimti sprendimą dėl atitinkamų veiksmų, jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje;

12.

teigiamai vertina tai, kad SESV 214 straipsniu pripažįstama, kad humanitarinė pagalba yra visavertė Sąjungos politikos sritis; mano, kad SESV penktosios dalies III antraštinės dalies 1 (Bendradarbiavimas vystymosi labui) ir 3 (Humanitarinė pagalba) skyriai yra aiškus pagalbos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teisinis pagrindas, kurio atžvilgiu taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

13.

be to, teigiamai vertina tai, kad civilinės apsaugos srityje Europos Sąjungai suteikiama daugiau galių – siekiant teikti ad hoc pagalbą ir paramą žmonėms trečiosiose šalyse (SESV 214 straipsnis);

14.

pažymi, kad dėl Sąjungos išorės veiksmų plėtimo pagal Lisabonos sutartį, taip pat dėl naujų teisinių pagrindų ir priemonių, turinčių poveikį užsienio politikos srityje (išorės veiksmai ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) bei Europos saugumo ir gynybos politika (BSGP)), būtina nustatyti naują institucijų pusiausvyrą, kuri leistų Parlamentui vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą;

15.

teigiamai vertina tai, kad energetikos klausimai bus reglamentuojami atskira SESV trečiosios dalies XXI antraštine dalimi ir tai, kad veiksmai šioje srityje turės teisinį pagrindą (SESV 194 straipsnis); tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad, nors dažniausiai bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, sprendimus dėl energijos išteklių derinio priims valstybės narės, o šioje srityje nustatant fiskalines priemones ir toliau reikės tik pasikonsultuoti su Europos Parlamentu;

16.

teigiamai vertina bendras Sąjungos vertybes bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų srityje, taip pat teisinį pagrindą, kuris leidžia taikant įprastą teisėkūros procedūrą nustatyti principus ir sąlygas, reguliuojančias bendrus ekonominius interesus tenkinančių paslaugų teikimą (SESV 14 straipsnis ir protokolas Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų);

17.

mano, kad Lisabonos sutartyje nustatytais bendrosios prekybos politikos (BPP) pakeitimais (SESV 206 ir 207 straipsniai) iš esmės prisidedama prie jos demokratinio teisėtumo ir efektyvumo, ypač nustatant įprastą teisėkūros procedūrą ir reikalavimą, kad sudarant visus susitarimus būtina gauti sutikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad visi BPP klausimai yra išimtinės Sąjungos kompetencijos reikalas – dėl to daugiau nebus sudaromi mišrūs prekybos susitarimai, kuriuose dalyvauja ir Sąjunga, ir valstybės narės;

18.

teigiamai vertina tai, kad įtraukta nuostata dėl Europos kosmoso politikos (SESV 189 straipsnis), taip pat tai, kad Parlamentui ir Tarybai suteikta galimybė, taikant įprastą teisėkūros procedūrą, tvirtinti priemones, nustatančias Europos kosmoso programą; vis dėlto mano, kad šio straipsnio žodžiai „išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą“ gali sudaryti kliūčių įgyvendinti bendrą Europos kosmoso politiką;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį priimant teisės aktus dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taikoma bendro sprendimo procedūra (SESV 118 straipsnis);

20.

teigiamai vertina tai, kad išplečiama ES veiksmų sritis jaunimo politikos sektoriuje – siekiant skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime (SESV 165 straipsnis);

21.

teigiamai vertina SESV 298 straipsnyje numatytą naują teisinį pagrindą, kuriuo nustatoma, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“, kadangi juo nustatomas teisinis pagrindas reglamentui, reguliuojančiam Sąjungos administracines procedūras;

22.

teigiamai vertina tai, kad stiprinamas būtinų Europos Sąjungos priemonių Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo srityse nustatymo teisinis pagrindas (SESV 325 straipsnis); pabrėžia, kad Lisabonos sutartimi pašalinama dabartinio EB sutarties 280 straipsnio nuostata, kad tokios priemonės „nesiejamos su nacionalinės baudžiamosios teisės taikymu ar nacionaliniu teisingumo vykdymu“;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad į naujas Sutarties nuostatas dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose įtrauktas priemonių, skirtų remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą, teisinis pagrindas (SESV 81 ir 82 straipsniai);

24.

pabrėžia, kad Lisabonos sutartyje nustatyta, kad, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, gali būti įkurta Europos prokuratūra (SESV 86 straipsnis);

25.

teigiamai vertina tai, kad į Lisabonos sutartyje nustatytus Europos Sąjungos išorės ir vidaus tikslus įtrauktos privalomos nuostatos dėl vaiko teisių (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa ir 5 dalis);

26.

teigiamai vertina tai, kad į Lisabonos sutartį įtraukta nauja antraštinė dalis – „Turizmas“ (SESV 195 straipsnis), kurioje nustatyta, kad Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus; be to, teigiamai vertina nuostatą, kad priimant į šios antraštinės dalies taikymo sritį patenkančius pasiūlymus dėl teisės aktų bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

27.

teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje nustatytas ir sporto sektoriaus teisinis pagrindas (SESV 165 straipsnis); ypač pabrėžia, kad Sąjunga pagaliau gali imtis veiksmų vystydama sportą, ypač Europos lygmens sportą, ir gali tinkamai atsižvelgti į specifinį sporto pobūdį taikydama kitų Europos politikos sričių nuostatas;

28.

teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartis sustiprins Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą – ypač išplėsdama Parlamento galias bendro sprendimo procedūroje;

29.

teigiamai vertina tai, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė visiškai integruota į SESV (67–89 straipsniai) ir taip formaliai panaikintas trečiasis ramstis; teigiamai vertina tai, kad dauguma sprendimų civilinės teisės, prieglobsčio, imigracijos, vizų politikos, taip pat teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bus priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

30.

mano, kad bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sričiai taikant įprastą teisėkūros procedūrą pagerės Europos Sąjungos demokratinis atskaitingumas, nes Europos Parlamento galios bendro sprendimo procedūroje bus lygiavertės Tarybos galioms; pabrėžia, kad pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį bendro sprendimo procedūra bus taikoma visiems žemės ūkio srities teisės aktams, taip pat keturiems pagrindiniams žemės ūkio srities horizontaliesiems tekstams (vienos bendros rinkos organizavimui, tiesioginių išmokų reglamentui, kaimo plėtros reglamentui ir BŽŪP finansavimui); be to, pažymi, kad SESV 43 straipsnio 2 dalis taikoma ir teisės aktams dėl kokybės, ekologinio ūkininkavimo ir jo skatinimo;

31.

pabrėžia, kad Taryba gali patvirtinti priemones pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį, jeigu, taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pirmiau pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį patvirtinamas teisės aktas, kuriame nustatomos sąlygos ir apribojimai, susiję su Tarybai suteiktais įgaliojimais; mano, kad SESV 43 straipsnio 3 dalyje nenumatytas teisinis pagrindas arba kokia nors savarankiška galia, kuriais remiantis būtų galima priimti teisės aktą arba iš dalies keisti bet kokius Tarybos teisės aktus, dabar galiojančius BŽŪP srityje; ragina Tarybą susilaikyti nuo bet kokių SESV 43 straipsnio 3 dalyje minimų priemonių patvirtinimo, pirmiau nepasikonsultavus su Parlamentu;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyti žymūs pakeitimai priimant sprendimus bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) srityje ir padidės demokratinis atskaitingumas; teigiamai vertina tai, kad Parlamentas ir Taryba, įgyvendindami BŽP tikslus, atitinkamas taisykles nustatys taikydami įprastą teisėkūros procedūrą (SESV 43 straipsnio 2 dalis); šiomis aplinkybėmis mano, kad sprendimai dėl bet kokių kitų oficialiai į metinį reglamentą įtrauktų klausimų (išskyrus žvejybos galimybių nustatymą ir kvotų paskirstymą), pvz., klausimų, susijusių su techninėmis priemonėmis ar žvejybos pastangomis, arba dėl regioninių žvejybos organizacijų priimtų susitarimų įtraukimo klausimų, bus priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, nes jie turi savo teisinį pagrindą;

33.

teigiamai vertina tai, kad priimant išsamias daugiašalės priežiūros procedūros taisykles (SESV 121 straipsnio 6 dalis), kurios turėtų pagerinti ekonominį koordinavimą, bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra;

34.

mano, Europos centrinio banko (ECB) atsakomybė pranešti apie pinigų politiką yra didesnė, nes pripažįstama, kad ECB yra Europos Sąjungos institucija; teigiamai vertina tai, kad pagal Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto 40 straipsnio 2 punktą, pasikonsultavus su Parlamentu, gali būti keičiamos kai kurios ECBS ir ECB statutų nuostatos; patvirtina, kad tuo nesikėsinama į ECB nepriklausomybę pinigų politikos arba Sutartyje nustatytų prioritetų srityje;

35.

mano, kad SESV 182 straipsnis pagerina padėtį, nes jame aptariamai daugiametei pagrindų programai ir Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimui bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje paminėtos konkrečios programos bus priimtos taikant specialią teisėkūros procedūrą – tai reiškia, kad su Europos Parlamentu bus tik konsultuojamasi (SESV 182 straipsnio 4 dalis);

36.

teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad priimant sprendimus dėl struktūrinių fondų Europos Parlamento galios yra lygiavertės Tarybos galioms – pakeičiant šiuo metu taikomą pritarimo procedūrą įprasta teisėkūros procedūra; mano, kad tai ypač svarbu kalbant apie struktūrinius fondus po 2013 m., nes šia procedūra padidinamas skaidrumas ir šių fondų atskaitingumas piliečiams;

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad priimant teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos bus taikoma speciali teisėkūros procedūra ir reikės Parlamento pritarimo (SESV 19 straipsnis);

38.

teigiamai vertina tai, kad kovos su prekyba žmonėmis, ypač vaikais ir moterimis, ir seksualiniu išnaudojimu priemonėms taikoma įprasta teisėkūros procedūra (SESV 79 straipsnio 2 dalis ir 83 straipsnio 1 dalis);

39.

teigiamai vertina tai, kad švietimo srityje, įskaitant sportą, sprendimai bus priimami kvalifikuota balsų dauguma (SESV 165 straipsnio 4 dalis);

40.

teigiamai vertina tai, kad nuo šiol bendro sprendimo procedūra bus taikoma Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatams (SESV 336 straipsnis), nes tai leis Parlamentui derinti šiuos nuostatus lygiomis teisėmis su Taryba;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyti dideli Sąjungos finansų sektoriaus pakeitimai, ypač kalbant apie institucijų santykius ir sprendimų priėmimo procedūras;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ir Parlamentas, neviršydami nuosavų išteklių, privalo priimti sprendimą dėl išlaidų programos, kuris tampa teisiškai privalomas (SESV 312 straipsnis); teigiamai vertina tai, kad visą biudžetą Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į daugiametę finansinę programą, turi tvirtinti kartu; teigiamai vertina tai, kad panaikintas skirtumas tarp privalomųjų ir neprivalomųjų išlaidų (SESV 314 straipsnis); teigiamai vertina tai, kad priimant finansinį reglamentą bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra (SESV 322 straipsnis);

43.

atkreipia dėmesį į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties finansinių aspektų (4);

44.

teigiamai vertina tai, kad nustatyta supaprastinta persvarstymo tvarka, pagal kurią sprendžiant klausimus, susijusius su sprendimų priėmimu kvalifikuota balsų dauguma ir įprastos teisėkūros procedūros taikymu tam tikrose ES sutarties V antraštinės dalies ar SESV srityse, reikės Parlamento sutikimo;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukta nauja nuostata dėl valstybių narių išstojimo iš Sąjungos sąlygų (ES sutarties 50 straipsnis); pabrėžia, kad susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos valstybei narei išstoti iš Sąjungos, galima sudaryti tik tada, kai jam pritaria Parlamentas;

46.

teigiamai vertina tai, kad sudarant daugelį įvairių tarptautinių susitarimų, kuriuos pasirašo Europos Sąjunga, reikės Parlamento pritarimo; atkreipia dėmesį į savo ketinimą prireikus paraginti Tarybą derybas dėl tarptautinių susitarimų pradėti tik po to, kai Parlamentas pateikia savo poziciją, ir sudaryti sąlygas Parlamentui bet kuriuo derybų etapu patvirtinti rekomendacijas, kurios būtų pagrįstos atsakingo komiteto parengtu pranešimu ir į kurias reikėtų atsižvelgti prieš baigiant derybas;

47.

ragina, kad paprastai būtų privaloma bet kokį būsimą vadinamąjį mišrų susitarimą, apimantį tiek BUSP priklausančius, tiek jai nepriklausančius elementus, vertinti remiantis bendru teisiniu pagrindu, kuris turėtų būti tiesiogiai susijęs su pagrindiniu susitarimo objektu; pažymi, kad Parlamentas turės teisę, kad su juo būtų konsultuojamasi, išskyrus tas susitarimo dalis, kurios išimtinai susijusios su BUSP;

48.

teigiamai vertina tai, kad Komisijos pirmininką, pasiūlius Europos Vadovų Tarybai, rinks Europos Parlamentas (atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus); atkreipia dėmesį į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties poveikio Europos Sąjungos institucijų pusiausvyros vystymuisi (5);

49.

teigiamai vertina tai, kad skiriant Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei kitus Komisijos, kaip institucijos, narius reikės Europos Parlamento pritarimo ir bus galima balsuoti dėl nepasitikėjimo, ir tai, kad ši institucija bus Europos Parlamentui atskaitinga;

50.

pritaria naujai Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimo procedūrai, kaip numatyta SESV 255 straipsnyje, pagal kurį prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant kandidatą, komitetas, kurį sudaro septyni ekspertai, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas, pateikia nuomonę dėl kandidatų tinkamumo eiti tas pareigas;

51.

pabrėžia, kad steigiant ES sutarties 27 straipsnio 3 dalyje nurodytą Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) būtinas skaidrumas ir demokratinė priežiūra, taip pat primena, kad su Parlamentu dėl steigimo reikės pasikonsultuoti; mano, kad EIVT administraciniu požiūriu turėtų būti prijungta prie Komisijos;

52.

tikisi, kad bus pateikti išaiškinimai dėl ES ypatingųjų įgaliotinių paskyrimo ir vertinimo, jų uždavinių ir tikslų apibrėžimo, jų įgaliojimų trukmės, su būsimomis Sąjungos delegacijomis susijusio veiklos koordinavimo ir papildomumo;

53.

pabrėžia, kad būtinas Europos gynybos agentūros (EGA) ir jos veiklos skaidrumas ir demokratinė priežiūra – visų pirma užtikrinant, kad EGA vykdomasis direktorius ir atsakingas Europos Parlamento komitetas reguliariai keistųsi informacija;

54.

teigiamai vertina tai, kad pagal ECBS ir ECB statuto 40 straipsnio 2 punktą su Parlamentu bus konsultuojamasi dėl ECB valdančiosios tarybos sudėties keitimo;

55.

teigiamai vertina tai, kad bus vykdoma didesnė agentūrų, ypač Europolo ir Eurojusto, parlamentinė priežiūra (SESV 85 ir 88 straipsniai); todėl mano, kad konsultavimosi procedūros taikymas steigiant bendras įmones mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje (SESV 187 ir 188 straipsniai) gali neatitikti Europos Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos steigiamos agentūros, principų;

56.

ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką nuolat išsamiai informuoti Parlamentą apie pasirengimą Europos Vadovų Tarybos sutikimams ir pranešti apie susitikimų rezultatus, kai įmanoma, per dvi darbo dienas (jeigu būtina specialiajam Parlamento posėdžiui);

57.

ragina Tarybai vadovaujančiai besikeičiančiai šaliai atstovaujantį Tarybos pirmininką informuoti Parlamentą apie Tarybai pirmininkaujančios šalies programas ir pasiektus rezultatus;

58.

ragina būsimą Komisijos Pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai su Parlamentu susitarti dėl tinkamų Parlamento informavimo apie Sąjungos išorės veiksmus ir konsultavimosi su Parlamentu būdų, tinkamai įtraukiant visus Parlamento komitetus, kurie yra atsakingi už sritis, patenkančias į Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio kompetenciją;

59.

pabrėžia, kad kalbant apie derybas dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymą Komisija bus teisiškai įpareigota pranešti Parlamentui ir SESV 218 straipsnyje nurodytam specialiam Tarybos sudarytam komitetui apie pažangą derybose; ragina tuo pat metu teikti tokią pačią informaciją kaip ir minėtame straipsnyje nurodytam komitetui;

60.

teigiamai vertina naują Parlamento vaidmenį inicijuojant Sutarčių pakeitimus; ketina šia teise pasinaudoti ir pateikti naujų idėjų dėl Europos ateities – kai nauji iššūkiai privers tai padaryti;

61.

teigiamai vertina tai, kad teikiant pasiūlymus dėl Parlamento sudėties, Parlamentas turės iniciatyvos teisę, laikantis Sutartyse nustatytų principų (ES sutarties 14 straipsnis);

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje nustatyta speciali teisėkūros procedūra, skirta priimti nuostatoms dėl laikinųjų tyrimo komitetų veiklos metodų ir galių (SESV 226 straipsnis);

63.

teigiamai vertina naujas nacionaliniams parlamentams suteiktas teises vykdyti išankstinę priežiūrą, kaip visuose Sąjungos teisės aktuose taikomas subsidiarumo principas; mano, kad sustiprinus nacionalinių parlamentų vykdomą Europos politikos priežiūrą visuomenė daugiau žinos apie Sąjungos veiklą;

64.

pabrėžia, kad nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos turi būti laikomasi visų nacionalinių parlamentų naujųjų prerogatyvų;

65.

teigiamai vertina vietos ir regionų valdžios institucijų įpareigojimą laikytis subsidiarumo principo; atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų komitetas, nusprendęs, kad buvo pažeistas subsidiarumo principas, turės teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teismui (protokolo Nr. 2 8 straipsnio antra pastraipa);

66.

teigiamai vertina naująsias nuostatas dėl teisės aktų ir teisinių normų hierarchijos, ypač dėl deleguotojo teisės akto (SESV 290 straipsnis), kuriuo galima deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus arba iš dalies keisti neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas; pažymi, kad Parlamentas ir Taryba teisės akte privalo aiškiai apibrėžti bet kokio tokio delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir galiojimo laiką;

67.

palankiai vertina visų pirma SESV 290 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis numatyta Parlamento (ir Tarybos) teisė atšaukti galių perdavimą ir prieštarauti atskiriems deleguotiesiems teisės aktams;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad SESV nenustatytas deleguotųjų teisės aktų pagrindų priemonės teisinis pagrindas, bet siūlo, kad institucijos galėtų susitarti dėl standartinės tokio delegavimo formuluotės, kurią Komisija galėtų reguliariai įtraukti į patį teisės akto projektą; pabrėžia, kad tai padėtų užtikrinti teisėkūros institucijų nepriklausomybę;

69.

ragina Komisiją išaiškinti, kaip ji ketina interpretuoti prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto pridėtą deklaraciją Nr. 39 dėl konsultavimosi su ekspertais finansinių paslaugų srityje, ir kaip ji ketina taikyti šią interpretaciją (greta SESV numatytų nuostatų dėl deleguotųjų teisės aktų);

70.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartimi panaikinama šiuo metu galiojančios EB sutarties 202 straipsnio nuostatos dėl įgyvendinimo įgaliojimų ir pagal SESV 291 straipsnį nustatoma nauja procedūra, kurią taikant priimami „įgyvendinimo aktai“ – tai reiškia, kad, „kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis“, Komisijai gali būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

71.

atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 291 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Parlamentas ir Taryba iš anksto nustatytų bendras taisykles ir principus, kuriais vadovaudamosi valstybės narės vykdytų Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais kontrolę;

72.

atkreipia dėmesį į tai, kad komitologijos procedūra nebesuderinama su Lisabonos sutartimi ir kad pasiūlymai dėl teisės aktų, kurie jai įsigaliojus dar nėra priimti, privalo būti pakeisti, kad atitiktų SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatas;

73.

mano, kad su Taryba būtų galima susitarti dėl pradiniam laikotarpiui taikytino laikino sprendimo, siekiant, kad dėl galimų teisinių spragų nekiltų problemų ir kad teisėkūros institucija galėtų priimti naujus teisės aktus tinkamai įvertinusi Komisijos pasiūlymus;

74.

ragina Komisiją perduoti teisėkūros institucijoms visus svarstomus pasiūlymus, kuriems taikomi nauji teisiniai pagrindai ir teisėkūros procedūrų pakeitimai;

75.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas priims sprendimą dėl per konsultavimosi procedūrą priimtų nuomonių dėl klausimų, kuriems naujai taikoma įprasta teisėkūros procedūra – patvirtins ankstesnę nuomonę ar priims naują; pabrėžia, kad tik įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas gali balsuoti, ar patvirtinti nuomonę kaip Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą;

76.

ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo neleidžiama priimti su pagrindinėmis teisėmis susijusių „trečiojo ramsčio“ teisėkūros pasiūlymų, kol neįsigalios Lisabonos sutartis – siekiant, kad šiems klausimams būtų galima visiškai taikyti teisminę priežiūrą, o priemones, kurių poveikis pagrindinėms teisėms yra ribotas arba jo visai nėra, būtų galima priimti iki jos įsigaliojimo;

77.

ragina kitas institucijas pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo ir derėtis šiais klausimais:

78.

ragina remiantis ES sutarties 14 ir 36 straipsniai ir SESV 295 straipsniu atnaujinti Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą, kuriame apibrėžiami jų darbo santykiai užsienio politikos srityje, įskaitant dalijimąsi konfidencialia informacija;

79.

ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti galimybę derėtis su Parlamentu dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, kuriuo būtu iš esmės apibrėžta, kaip Parlamentas dalyvauja kiekviename tarptautinio susitarimo sudarymo etape;

80.

ragina persvarstyti tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, atsižvelgiant į naujas nuostatas dėl daugiametės finansinės programos (SESV 312 straipsnis) ir finansinio reglamento (SESV 322 straipsnis);

81.

mano, kad reikia imtis visų reikalingų veiksmų siekiant nustatyti Europos informacijos ir ryšių politiką ir bendrą politinę trijų institucijų pateiktą ryšių deklaraciją laiko naudingu pirmuoju veiksmu siekiant šio tikslo;

82.

ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl piliečių iniciatyvos, kuriame būtų pateiktos aiškios, paprastos ir palankios piliečių naudojimosi šia savo teise sąlygos; atkreipia dėmesį į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją, kuria Komisijos prašoma pateikti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo (6);

83.

ragina Komisiją priimti reglamentus, kuriais būtų įgyvendintas SESV 298 straipsnis dėl gero administravimo – taip būtų įvykdytas seniai pateiktas Parlamento ir Europos ombusdmeno raginimas sukurti bendrą administracinės teisės sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojama Europos administracijos veikla;

84.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lisabonos sutartį Europos plėtros fondą leidžiama įtraukti į Sąjungos biudžetą, o tai sustiprins svarbios ES plėtros politikos dalies demokratinį teisėtumą; ragina Tarybą ir Komisiją atliekant 2008–2009 m. laikotarpio vidurio peržiūrą imtis būtinų veiksmų, susijusių su Europos Sąjungos biudžetu;

85.

rekomenduoja, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir Sąjungai pakeitus Europos Bendrijas, skubiai persvarstyti ir sustiprinti Sąjungos statusą tarptautinėse organizacijose;

86.

ragina Tarybą ir Komisiją su Parlamentu susitarti dėl strategijos, skirtos užtikrinti priimtų teisės aktų suderinamumą su Pagrindinių teisių chartija ir įvairiomis Sutarčių nuostatomis dėl, pvz., diskriminacijos prevencijos, prieglobsčio prašančių asmenų apsaugos, skaidrumo didinimo, duomenų apsaugos, mažumų teisių ir nusikaltimų aukų bei įtariamųjų teisių;

87.

ragina Tarybą ir Komisiją prisidėti gerinant europinių ir nacionalinių institucijų santykius, ypač teisėkūros ir teismų srityse;

88.

ragina Tarybą ir Komisiją pasirūpinti, kad būtų parengta veiksminga bendra energetikos politika, kurios tikslas būtų efektyviai koordinuoti ir plėtoti ES valstybių narių energetikos rinkas, taip pat įtraukti išorės aspektus, atsižvelgiant į energijos šaltinius ir jos tiekimo trasas;

89.

ragina Tarybą ir Parlamentą kartu svarstyti, kaip galima pasinaudoti SESV 127 straipsnio 6 dalies nuostata, kuria Tarybai leidžiama pavesti Europos centriniam bankui specialias užduotis, „susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra“;

90.

įsipareigoja pertvarkyti savo vidinę struktūrą, kad Sutartyje numatytos naujos funkcijos būtų vykdomos kuo geriau ir racionaliau;

91.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/46

A.

kadangi Lisabonos sutartimi Sąjungos finansų srityje padaryta didelių pakeitimų, visų pirma susijusių su tarpinstituciniais ryšiais ir sprendimų priėmimo procedūromis,

B.

kadangi minėtoje Sutartyje nustatoma tiksli hierarchija tarp pagrindinių Sąjungos finansinio ir biudžetinio gyvenimo aktų ir atitinkamai išaiškinama sprendimų priėmimo sistema,

C.

kadangi daugiametė finansinė programa, kuri yra daugiametė išlaidų programa, atspindinti politinius Sąjungos prioritetus finansų srityje, ir kurioje numatomos didžiausios Sąjungos išlaidų sumos tam tikru laikotarpiu, Lisabonos sutartyje tampa teisiškai privalomu aktu, grindžiamu nauju specialiu teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis bus priimamas daugiametę programą įtvirtinantis reglamentas,

D.

kadangi suderinamumo tarp, viena, finansinių programų ir, antra, Europos Parlamento ir Komisijos įgaliojimų trukmės trūkumas iki šiol lėmė tai, kad Parlamentas iš dalies neturi savo galių biudžeto srityje, nes tai dažnai susiję su finansine programa, kuri svarstoma ir priimama ankstesnės kadencijos metu,

E.

kadangi, jei nebus jokių pakitimų tvarkaraštyje, kai kurių kadencijų Parlamentas niekada negalės priimti jį įpareigojančių sprendimų biudžeto klausimais, nes finansinė programa, priimta buvusios kadencijos Parlamento, apima visa jo kadencijos laikotarpį,

F.

kadangi dėl dabartinių nedidelių kiekvienos išlaidų kategorijos ribų ir menko turimų lanksčių mechanizmų finansavimo labai sunku Sąjungai tinkamai reaguoti į nenumatytus politinius įvykius ir dėl to metinė biudžeto sudarymo procedūra gali netekti savo esmės,

G.

kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikės, kad už Sąjungos finansinius ir biudžeto sprendimus atsakingos institucijos pasiektų susitarimą dėl optimalaus perėjimo prie naujų teisės aktų ir naujųjų sprendimų priėmimo procedūrų,

H.

kadangi koordinuojant valstybių narių biudžeto strategijas būtina atsižvelgti į Sąjungos biudžetą siekiant, kad tinkamai veiktų Ekonominė ir pinigų sąjunga,

I.

kadangi 2008 m. gruodžio 11 ir 12 d. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, jog Lisabonos sutartis būtina tam, kad po plėtros Sąjungos veikla, be kita ko, tarptautinių reikalų srityje, būtų veiksmingesnė, demokratiškesnė ir efektyvesnė, ir kadangi, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas Sutarčiai įsigalioti iki 2009 m. pabaigos, ji, laikydamasi Sutartyse numatytų tikslų ir uždavinių, nustatė bendrus veiksmus ir teisines garantijas dėl Airijos rinkėjų klausimų, kurie jiems kelia susirūpinimą,

1.

džiaugiasi pažanga, pasiekta Lisabonos sutartimi Sąjungos finansų demokratinės kontrolės ir skaidrumo srityje; pabrėžia, kad būtina stiprinti ir pritaikyti tarpinstitucinio derinimo priemones ir vidaus bendradarbiavimo metodus siekiant, kad Parlamentas galėtų visiškai naudotis savo galiomis;

2.

apgailestauja, kad dėl Sąjungos nuosavų išteklių valstybės narės nepasinaudojo proga ir neįdiegė tikrų Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuri būtų teisingesnė, skaidresnė ir piliečiams aiškesnė ir kuriai būtų taikoma demokratiškesnė sprendimų priėmimo procedūra;

3.

ypač apgailestauja, kad nebuvo pasiekta jokios pažangos siekiant įtraukti Parlamentą į Sąjungos nuosavų išteklių ribų ir pobūdžio nustatymą; primena, kad išlaikytas atskyrimas tarp sprendimo dėl pajamų ir sprendimo dėl išlaidų;

4.

tačiau džiaugiasi pastangomis, įdėtomis siekiant užtikrinti galimybę priimti sprendimo dėl nuosavų išteklių įgyvendinimo priemones laikantis specialios teisėkūros procedūros, pagal kurią Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma tik Parlamentui pritarus;

5.

prašo Tarybos kuo labiau panaudoti šį būdą, kad sprendimų priėmimo procedūra taptų lankstesnė;

6.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje oficialiai įtvirtinta daugiametė finansinė programa, kuri tampa teisiškai privalomu aktu; primena, kad daugiametėje finansinėje programoje planuojamos Sąjungos išlaidos ir nustatomos didžiausios jų sumos atitinkam laikotarpiui ir taip prisidedama prie biudžetinės drausmės stiprinimo;

7.

palankiai vertina tai, kad reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą, turės kartu pagal specialią procedūrą tvirtinti Parlamentas ir Taryba;

8.

tačiau apgailestauja, kad Lisabonos sutartyje liko nuostata, jog daugiametę finansinę programą Taryba priima vienbalsiai, nes tokia priėmimo procedūra labai sudėtinga ir skatina derybas, grindžiamas „mažiausiu bendru vardikliu“; todėl skatina Europos Vadovų Tarybą naudotis, kai tik įmanoma, sąlyga, kuri jai leidžia vienbalsiai priimti sprendimą, kad būtų pereita prie kvalifikuotos balsų daugumos priimant daugiametę finansinę programą;

9.

taip pat apgailestauja, kad pagal naująją procedūrą Parlamentas turi teisę tik pritarti, o ne tikrą bendro sprendimo galią; tačiau pabrėžia tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad nuo pat procedūros pradžios institucijos imasi visų reikalingų priemonių, kurios padėtų sėkmingai užbaigti šią procedūrą; todėl ragina Tarybą nuo pat procedūros pradžios būti pasirengusią užmegzti struktūrinį politinį dialogą su Parlamentu, kad būtų visiškai atsižvelgta į jo prioritetus;

10.

pažymi, kad Lisabonos sutartyje numatyta, kad daugiametėje finansinėje programoje nustatoma ne tik didžiausia metinė lėšų suma, skirta finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti, ir didžiausia metinė išlaidų suma mokėjimų asignavimams vykdyti, bet ir visos kitos sklandžiai metinio biudžeto procedūros eigai reikalingos nuostatos (5);

11.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje suteikiama galimybė priimti finansinę programą penkerių metų laikotarpiui, kuris, kiek įmanoma, sutaptų (jeigu bus atlikti reikalingi pritaikymai) su Parlamento ir Komisijos įgaliojimų trukme, kaip turėtų būti pagal demokratinę logiką; pabrėžia, jog gali prireikti numatyti atskirą tvarką, kad būtų patenkinti tam tikrų sričių politikos poreikiai ilgalaikiais finansinių programų laikotarpiais;

12.

taigi pritaria idėjai pereiti prie penkerių metų daugiametės finansinės programos, tačiau suvokia, kad gali būti sunku užtikrinti, jog visiškai sutaptų daugiametės fiansinės programos laikotarpis ir Europos Parlamento bei Komisijos įgaliojimų trukmė, žinodamas, jog gali reikėti bent vienerių metų derybų, kad kiekvienos kadencijos Parlamentas ir kiekvienos kadencijos Komisija galėtų priimti esminius politinius finansinius sprendimus savo įgaliojimų laikotarpiu;

13.

labai teigiamai vertina tai, kad daugiametei finansinei programai taikomas bendrasis strateginio tarpinstitucinio planavimo principas (ši sąvoka sustiprinta Lisabonos sutartyje), kaip buvo siūlyta Konstitucinių reikalų komiteto pranešime dėl institucinės pusiausvyros (6);

14.

pritaria minėtame pranešime pateiktam pasiūlymui, pagal kurį naujoji Komisijos narių kolegija, teikdama savo kadencijos programą, turi pateikti finansinės programos gaires, kurios, jos manymu, būtinos norint pasiekti tos kadencijos politinius prioritetus, kurie, kai institucijos susitars dėl kadencijos programos, bus išplėtoti priimant pasiūlymus daugiametėje finansinėje programoje;

15.

be to, mano, kad plenarinių posėdžių diskusijose ir Parlamento komitetuose vykstančiuose klausymuose kandidatas į Komisijos pirmininko pareigas jau turėtų galėti bendrais bruožais pateikti numatomus finansinius politinių tikslų, kurių ketina siekti naujoji Komisija savo kadencijos metu, padarinius;

16.

pabrėžia, kad pereinant prie pirmiau minėtos penkerių metų finansinių programų sistemos galėtų prireikti pratęsti dabartinės daugiametės finansinės programos galiojimą iki 2016 m. (įskaitytinai) ir ją pritaikyti, kad kita penkerių metų trukmės daugiametė finansinė programa įsigaliotų ne vėliau kaip 2017 m. pradžioje (7); rekomenduoja bet kokiu atveju derybas dėl būsimos daugiametės finansinės programos užbaigti iki 2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigos, kad 2017 m. biudžeto sudarymo procedūra būtų vykdoma jau atsižvelgiant į programos, kuri galios 2017 m., kriterijus;

17.

pabrėžia, kad derybos turėtų būti vykti taip, kad institucijos galėtų numatyti, jog naujoji daugiametė finansinė programa įsigalios jau 2016 m.;

18.

mano, kad atliekant 2010 m. būsimą laikotarpio vidurio apžvalgą reikėtų atsižvelgti į dabartinės daugiametės finansinės programos pratęsimą ir pritaikymą;

19.

pabrėžia, kad dėl teisiškai privalomo daugiametės finansinės programos pobūdžio labiau negu kada nors reikėtų didesnio lankstumo norint, kad Sąjunga pakankamai lanksčiai ir veiksmingai galėtų reaguoti į nenumatytus sunkumus Sąjungoje ir už jos ribų;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog pratęsiamos paskutiniams metams nustatytos sumos ir kitos galiojančios daugiametės finansinės programos nuostatos, jeigu iki ankstesnės finansinės programos pabaigos nepriimama nauja daugiametė finansinė programa; mano, kad tai papildomas argumentas, dėl ko reikia didesnio lankstumo;

21.

todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti lankstumo mechanizmus, viena, kiekvienoje išlaidų kategorijoje ir tarp skirtingų kategorijų ir, kita, per specialiąsias ribas viršijančias lankstumo lėšas;

22.

primena, kad Biudžeto komitetas turės pateikti nuomonę šiais klausimais, kai bus priimamas jo pranešimas dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio apžvalgos;

23.

primena, kad būtina iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo institucijoms pasiekti susitarimą, kaip pereiti nuo dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo prie daugiametės finansinės programos, įtvirtintos teisės akte, numatytame Lisabonos sutartyje; primena, kad reikalingas aštuonių savaičių laikotarpis nacionaliniams parlamentams apsvarstyti teisės aktų projektus;

24.

tuo klausimu mano, kad reikės pasiekti susitarimą dėl dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų, kurios turi būti perkeltos į daugiametę finansinę programą, dėl nuostatų, kurios turėtų būti įtrauktos į būsimą Finansinį reglamentą, arba dėl nuostatų, kuriomis prireikus galima būtų pagrįsti Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinio bendradarbiavimo, papildyto naujomis nuostatomis, išsaugojimą; primena, kad šis Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų skirstymas turės būti atliekamas laikantis pačioje Lisabonos sutartyje nustatytų kriterijų;

25.

labai palankiai vertina tai, kad panaikintas skirstymas į privalomąsias išlaidas (PI) ir neprivalomąsias išlaidas (NI), t. y. Parlamentas turi vienodas galias su Taryba priimti sprendimą dėl visų Sąjungos išlaidų;

26.

pabrėžia, kad tai, kad nebeskiriamos PI ir NI, neprieštarauja Sąjungos pareigai laikytis savo finansinių įsipareigojimų, ir džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje pripažįstama, jog Parlamentas, Taryba ir Komisija „užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“ (8);

27.

pažymi, kad kasmetinės procedūros pakeitimai turėtų padėti supaprastinti šią procedūrą, nes nustatomas vienas svarstymas kiekvienoje institucijoje ir numatoma įdiegti keletą priemonių, skirtų supaprastinti susitarimą tarp dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų; pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų padėti sumažinti biurokratiją;

28.

pabrėžia, kad padidinamas vaidmuo, tenkantis Komisijai, kuri įgyja iniciatyvos teisę biudžeto srityje ir gali keisti biudžeto projektą, kol dar nėra sušauktas Taikinimo komitetas;

29.

džiaugiasi, kad Sutartyje taip pat pripažįstama, jog vykstant Taikinimo komiteto darbui Komisija privalo imtis bet kokios reikiamos iniciatyvos, siekdama suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas, ir taip visiškai atlikti tarpininkės tarp Parlamento ir Tarybos vaidmenį siekiant susitarimo;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naująją procedūrą kiekvienoje institucijoje vyksta tik vienas biudžeto projekto svarstymas; pabrėžia, kad naujoji procedūra ir vienintelis svarstymas de facto nebeleidžia institucijoms taisyti savo poziciją antrajame svarstyme, kaip būdavo anksčiau; todėl yra įsitikinęs, kad pagal šią procedūrą Parlamentas turės anksti nustatyti savo politinius prioritetus ir pagal juos pritaikyti savo veiklos požiūrį ir organizacinį pasirengimą, kurie leistų pasiekti visus nustatytus tikslus;

31.

primena, kad per šį svarstymą turi būti įtvirtinti politiniai Parlamento prioritetai, tačiau šis svarstymas turi taip pat jam leisti pasiekti susitarimą su Taryba pasibaigus Taikinimo komiteto darbui (arba leisti Parlamentui dar kartą balsuoti dėl savo pakeitimų didele balsų dauguma, kai Parlamentas patvirtina, o Taryba atmeta projektą, dėl kurio buvo susitarta Taikinimo komitete);

32.

todėl pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pragmatišką tvarkaraštį, kuris būtų panašus į dabartinį, ir ragina laiku taikyti derinimo priemones; be to, primena, kad būtina pradėti taikyti neoficialius institucijų bendravimo metodus, norint palengvinti susitarimus iki procedūros pradžios ir visos procedūros metu;

33.

įsitikinęs, kad Lisabonos sutartis sustiprins Parlamento galias, jeigu Parlamentas turės priemonių veiksmingai laikytis griežtesnio tvarkaraščio ir susitvarkyti su didesniu poreikiu iš anksto planuoti, kurie numatyti pagal naująją procedūrą;

34.

mano, kad ateityje Parlamento rezoliucija prieš pirmąjį Taikinimo komiteto posėdį bus itin svarbi, nes ji suteiks Parlamentui galimybę oficialiai išdėstyti savo biudžetinius prioritetus ateinančiais finansiniais metais ir jis nebus apsunkintas taktinėmis įžvalgomis, susijusiomis su Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto; mano, kad prieš tarpinstitucines derybas minėtoji rezoliucija leis ir kitoms institucijoms aiškiai suvokti Parlamento prioritetus; priduria, kad tai taip pat bus tinkamas momentas Parlamentui pateikti pradines gaires dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų;

35.

primena, kad šie prioritetai bus taip pat labai naudingi Parlamentui, nes tai ne tik gairės pirmajam biudžeto projekto svarstymui, bet ir įgaliojimai deryboms Taikinimo komitete;

36.

pabrėžia, kaip svarbu liepos mėnesį surengti trišalį dialogą, kad kiekviena institucija galėtų susipažinti su aiškiais kitų šalių prioritetais, o Parlamentas galėtų informuoti kitas institucijas apie savo liepos mėn. rezoliucijos dėl biudžeto projekto turinį;

37.

pabrėžia, kaip politiškai naudinga, atsižvelgiant į kiekvienos institucijos galias, su atitinkamais nacionalinių parlamentų komitetais užmegzti išsamų dialogą dėl biudžeto projekto ir Parlamento prioritetų metinės biudžeto procedūros klausimu;

38.

pabrėžia, kad Taikinimo komitetas, kaip politinių nesutarimų tarp dviejų biudžetą tvirtinančių institucijų sprendimo instancija, ateityje atliks itin svarbų vaidmenį; primena, kad šiam komitetui bus pavesta per 21 dieną pasiekti susitarimą dėl bendro projekto, kuris įsigalios, jeigu jo neatmes biudžetą tvirtinančios institucijos; mano, kad reikia, jog šis komitetas būtų aukščiausio politinio lygmens sudėties;

39.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje Parlamentui suteikiamas lemiamas vaidmuo procedūros pabaigoje; iš tiesų pabrėžia, kad:

40.

pabrėžia, kad būtų gerai, jei Parlamento delegacijai Taikinimo komitete pirmininkautų Biudžeto komiteto pirmininkas ir į ją įeitų, jei reikia ir nepažeidžiant frakcijų narių skyrimo politinio pobūdžio, ne tik minėtojo komiteto nariai, bet ir specialiųjų komitetų nariai tais atvejais, kai deramasi dėl specialaus klausimo, priklausančio jų kompetencijai;

41.

ragina Tarybą kuo greičiau pasiekti susitarimą su Parlamentu dėl to, kaip turėtų veikti Taikinimo komitetas;

42.

savo ruožtu mano, kad Taikinimo komitetas aukščiausiu lygmeniu turėtų rinktis ne mažiau kaip du kartus, jei to reikia norint pasiekti susitarimą, o prieš posėdžius pagal įprastą tvarką turėtų vykti parengiamasis politinis trišalis dialogas; primena, kad būtina, jog Tarybos atstovai šiuose susitikimuose turėtų politinius įgaliojimus derėtis;

43.

siūlo, kad šiems darbams padėtų pasirengti tarpinstitucinė parengiamoji grupė, į kurią įeitų Parlamento bendrasis pranešėjas kartu su frakcijų atstovais ir nuolatinis Sąjungai pirmininkaujančios šalies atstovas, su kuriuo galėtų dalyvauti ir dviejų kitų trejeto pirmininkaujančių šalių atstovai;

44.

taip pat primena, kad institucijos privalo susitarti dėl šio komiteto sekretoriato, į kurį turbūt turėtų įeiti abiejų biudžetą tvirtinančių institucijų pareigūnai ir jam padėti Komisijos atstovai, sudėties;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad taisyklė, pagal kurią Komisija nebegali keisti savo projekto po Taikinimo komiteto sušaukimo, nebesuteikia galimybės pateikti rudenį įprasto biudžeto projekto taisomojo rašto, kad būtų atsižvelgta į atnaujintas žemės ūkio prognozes ir pasekmes biudžetui; mano, kad tokiu atveju tinkamiausia procedūra būtų, jei Komisija prireikus pateiktų specialų taisomojo biudžeto projektą (žemės ūkio), kai galutinai nustatomi visi žemės ūkio duomenys;

46.

pabrėžia, kad dėl padidintų Parlamento biudžetinių galių visų Sąjungos išlaidų ir beveik visais teisėkūros klausimais taikomos bendro sprendimo procedūros sugretinimo reikia kuo labiau atsižvelgti į teisėkūros veiklos biudžeto aspektą; mano, kad tuo tikslu būtina sustiprinti Biudžeto komiteto ir sektorinių komitetų bendradarbiavimą siekiant tinkamai atsižvelgti į Parlamento teisėkūros poveikį finansų srityje, ypač jos poveikį daugiametei finansinei programai ir metiniam biudžetui; todėl siūlo, kad Taikinimo komitetai tais klausimais, kurie turi finansinį poveikį, įtrauktų į savo sudėtį po vieną Biudžeto komiteto narį; šiuo tikslu primena Parlamento veiklos reformos darbo grupės darbus, ypač susijusius su konkrečiomis Parlamento komitetų bendradarbiavimo formomis, numatytomis trečioje tarpinėje ataskaitoje;

47.

be to, primena, kad Lisabonos sutartyje numatyta, jog visos Sąjungos institucijos privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi biudžetinės drausmės; primena, kad Parlamento darbo tvarkos taisyklėse jau numatyta speciali procedūra, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio principo; mano, kad reikės užtikrinti, jog ši procedūra būtų veiksmingesnė ir duotų geresnių rezultatų;

48.

džiaugiasi, kad Finansinis reglamentas bus toks reglamentas, kuris bus priimtas, laikantis įprastos Parlamento ir Tarybos teisėkūros procedūros (bendro sprendimo), pasikonsultavus su Audito Rūmais;

49.

primena, kad Lisabonos sutartyje numatytos pagrindinės nuostatos, leidžiančios atskirti dabartinio Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, kurios turėtų būti įtrauktos į naują Tarpinstitucinį susitarimą, ir nuostatas, kurias būtų tikslingiau įtraukti į daugiametę finansinę programą;

50.

tačiau pažymi, kad Finansiniame reglamente turėtų būti įtvirtintos visos nuostatos, kurių reikia norint apibrėžti procedūrą pagal Sutarties nuostatas (9); mano, kad tokia formuluotė apimtų Taikinimo komiteto darbą, įgyvendinimo mechanizmą ir, be abejo, atnaujintas Finansinio reglamento nuostatas, tiesiogiai paveiktas naujausių Sutarties pakeitimų (t. y. PI / NI klasifikavimo panaikinimas, naujoji bendro sprendimo procedūra dėl perkėlimų ir t. t.);

51.

mano, kad itin svarbu, jog institucijos laiku pasiektų politinį susitarimą šiais klausimais norint kuo greičiau, kai įsigalios Lisabonos sutartis, pagal naująją procedūrą į Finansinį reglamentą įtraukti būtinus pakeitimus ir, jei būtina, numatyti laikinąsias nuostatas, kad biudžeto sudarymo procedūra ir toliau vyktų sklandžiai;

52.

ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymą, kuris leistų Parlamentui ir Tarybai pasiekti susitarimą, kaip taikyti 49 dalyje minėtą atskyrimą dabartiniam Tarpinstituciniam susitarimui;

53.

pritaria tam, kad Finansinio reglamento pritaikymas jokiais būdais nebūtų painiojamas su kas trejus metus vykdoma jo peržiūra, kuri numatyta 2010 m.;

54.

pažymi, kad įsigaliojusi Lisabonos sutartis taip pat turės poveikį Sąjungos biudžetui, nes instituciniu lygmeniu įvedamos naujovės, t. y. Europos Vadovų Tarybai suteikiamas statusas institucijos, kuri turės nuolatinį pirmininką, bus sukurtas Vyriausiojo įgaliotinio etatas ir įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios paskirtis – padėti Vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti savo veiklą;

55.

dar kartą patvirtina savo ketinimą visiškai naudotis savo galiomis biudžeto srityje, susijusiomis su šiomis institucinėmis naujovėmis, ir pabrėžia, kaip svarbu laiku pasiekti politinį susitarimą su Taryba dėl Europos Vadovų Tarybos, ypač jos nuolatinio pirmininko, finansavimo ir dėl būsimos Europos išorės veiksmų tarnybos finansavimo; pabrėžia, kad šios tarnybos finansavimas turi būti visiškai prižiūrimas biudžetą tvirtinančių institucijų;

56.

pažymi, kad BUSP ir bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityse Lisabonos sutartyje numatyta pradėti taikyti naujas procedūras siekiant sudaryti galimybę greitai panaudoti Europos Sąjungos biudžeto lėšas ir sukurti pradinį valstybių narių įnašų fondą; tačiau pabrėžia, kad visi Europos Sąjungos išorės veiksmai paprastai turėtų būti finansuojami iš Bendrijos asignavimų ir tik išimties tvarka, susidarius kritinei padėčiai, – iš ES biudžetui nepriklausančių įnašų;

57.

pažymi, kad Lisabonos sutartis taip pat turės poveikio, nors ir riboto, dėl naujų Sąjungai suteiktų specialių galių; pareiškia pasiruošęs išanalizuoti, atėjus momentui, konkrečias šių naujų galių vykdymo pasekmes; mano, kad visos šios galios, aišku, nebus įgyvendinamos iš karto po to, kai įsigalios Lisabonos sutartis, bet palaipsniui, kai bus parengti su jomis susiję pasiūlymai dėl teisės aktų; tačiau mano, kad jų finansavimas neturi būti vykdomas pakenkiant dabartinės Sąjungos veiklos finansavimui;

58.

nori pakviesti valstybių narių parlamentus kasmet dalyvauti bendrose viešosiose diskusijose apie nacionalinės ir Bendrijos biudžeto politikos gaires prieš svarstant atitinkamus biudžetus, siekiant nuo pat pradžių nustatyti bendrų apmąstymų, kaip koordinuoti valstybių narių politiką, pagrindą atsižvelgiant į Bendrijos indėlį;

59.

pažymi, kad būtų naudinga informuoti apie sprendimą dėl Sąjungos biudžeto išlaidų paskirstymo pagrindiniams Sąjungos tikslams įgyvendinti, jei kiekviena valstybė narė kasmet paskelbtų, kokiais nacionalinio ir galbūt regioninio biudžeto asignavimais prisidedama siekti minėtųjų tikslų;

60.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/54

A.

kadangi ir įgyvendinant EKP, ir netrukus pradedamoje vykdyti Rytų partnerystės programoje pripažįstami su Europa susiję Moldovos Respublikos siekiai ir tai, kad Moldova – šalis, turinti tvirtus istorinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, labai svarbi,

B.

kadangi įgyvendinant ES ir Moldovos Respublikos veiksmų planą siekiama skatinti vykdyti politines ir institucijų reformas Moldovos Respublikoje, įskaitant reformas demokratijos ir žmogaus teisių, teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir laisvos žiniasklaidos srityse, taip pat skatinti palaikyti gerus santykius su kaimynais,

C.

kadangi 2009 m. birželio mėn. tikslas – ES ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimo tarybos susitikime pradėti derybas dėl naujo ES ir Moldovos susitarimo,

D.

kadangi Moldovos Respublika priklauso Europos Tarybai ir ESBO, taigi yra įsipareigojusi iš tiesų skatinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, taip pat įsipareigojusi užkirsti kelią kankinimui, netinkamam elgesiui ar kitokiam nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui ir su jais kovoti,

E.

kadangi 2009 m. balandžio 5 d. Moldovos Respublikoje įvyko parlamento rinkimai; kadangi šiuos rinkimus stebėjo TRSM, kurią sudarė ESBO DIŽTB ir Europos Parlamento, ESBO Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovai,

F.

kadangi laikotarpiu iki rinkimų buvo išreikštas gilus rūpestis dėl vyriausybės vykdomos valstybinės žiniasklaidos kontrolės, opozicijos lyderių ir privačių žiniasklaidos priemonių atstovų bauginimo ir persekiojimo, piktnaudžiavimo administraciniais ištekliais siekiant naudos vyriausybės remiamai partijai,

G.

kadangi nuo 500 000 iki 1 mln. moldavų gyvena užsienyje ir kadangi daug po kitas šalis išsisklaidžiusių moldavų nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų pasirašė keletą kreipimųsi, įskaitant 2009 m. vasario mėn. kreipimąsi į Moldovos Respublikos prezidentą, Moldovos Respublikos parlamento pirmininką ir Moldovos Respublikos ministrą pirmininką dėl priemonių, pagal kurias iš užsienyje gyvenančių moldavų atimta balsavimo teisė, ir prieš 2009 m. balandžio 5 d. rinkimus išsiuntė juos Moldovos valdžios institucijoms, tačiau šie kreipimaisi buvo ignoruojami; kadangi labai mažai moldavų balsuotojų gyvena už Moldovos Respublikos ribų (22 000),

H.

kadangi atsiskyrusio Padniestrės regiono de facto valdžios institucijos užkirto kelią didelei daliai Moldovos piliečių dalyvauti rinkimuose,

I.

kadangi, preliminariais TRSM duomenimis, rinkimai atitiko daugelį tarptautinių standartų ir įsipareigojimų, tačiau reikia toliau tobulinti rinkimų procesą, siekiant šalinti nereikalingas administracines kliūtis ir didinti visuomenės pasitikėjimą,

J.

kadangi opozicinės partijos ir grupė, vadinama “Koalicija 2009”, skundėsi, kad per 2009 m. balandžio 5 d. rinkimus būta daug pažeidimų rengiant balsuotojų sąrašus ir papildomus sąrašus, skaičiuojant balsus ir sudarant rezultatų lenteles,

K.

kadangi, perskaičiavus balsus, Centrinė rinkimų komisija 2009 m. balandžio 21 d. paskelbė galutinius rinkimų rezultatus, kuriuos 2009 m. balandžio 22 d. patvirtino Konstitucinis teismas,

L.

kadangi įvykiai po rinkimų buvo apibūdinami kaip smurtas, nes Moldovos vyriausybė vykdė masinę bauginimo ir smurtavimo kampaniją, taigi kilo abejonių, ar Moldovos valdžios institucijos laikosi įsipareigojimo siekti demokratinių vertybių ir gerbti žmogaus teises ir ar visuomenė pasitiki šiomis valdžios institucijomis,

M.

kadangi taikūs protestai prasidėjo suabejojus dėl to, ar rinkimai vyko sąžiningai, ir dėl nepasitikėjimo valdžios institucijomis, taip pat ir tomis, kurios administravo rinkimų procesą, ir kadangi valdžios institucijos, pasinaudojusios kilusiais smurtiniais ir vandališkais veiksmais, dėl kurių apgailestaujama, pačios ėmėsi atsakomųjų neproporcingų smurtinių veiksmų, kad įbaugintų pilietinę visuomenę ir kad dar labiau suvaržytų ir taip netvirtas Moldovos piliečių pagrindines teises ir laisves,

N.

kadangi pripažįstama, kad suimta ir sulaikyta mažiausiai 310 žmonių; kadangi tam tikra dalis suimtųjų vis dar laikoma nelaisvėje; kadangi po sulaikymo policijos nuovadose su sulaikytaisiais nuolatos elgtasi netinkamai ir tokiu mastu, kad šie veiksmai galėtų būti laikomi kankinimu

O.

kadangi atrodo, kad nenustatyti policijos daliniai mušė ir neteisėtai suėmė civilius gyventojus ne tam, jog numalšintų neramumus, bet vykdydami suplanuotas represijas,

P.

kadangi Moldovos valdžios institucijos ir toliau daro šalyje sunkių žmogaus teisių pažeidimų, be to, šioje šalyje dėl nepateisinamų priežasčių persekiojami pilietinės visuomenės atstovai ir protestuotojai, negerbiami teisinės valstybės principai ir nesilaikoma atitinkamų Europos konvencijų, kurias pasirašė Moldovos Respublika,

Q.

kadangi Moldovos vyriausybė apkaltino Rumuniją dalyvavus po rinkimų vykusiose demonstracijose ir išsiuntė iš šalies Rumunijos ambasadorių; kadangi Moldovos vyriausybė vėl įvedė vizų režimą šios ES valstybės narės piliečiams,

R.

kadangi būtina pabrėžti, kad nebuvo jokių akivaizdžių požymių ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima apkaltinti kurią nors ES valstybę narę, kad ši atsakinga už pastarųjų savaičių smurtinius įvykius,

S.

kadangi tikra ir darni partnerystė gali būti plėtojama tik tuomet, kai ji grindžiama bendromis vertybėmis, ypač atsižvelgiama į demokratiją, teisinės valstybės principą bei pagarbą žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms,

T.

kadangi įgyvendindama Rytų partnerystės programą Europos Sąjunga siekia didesnio stabilumo, geresnio valdymo ir ekonominio vystymosi Moldovos Respublikoje ir kitose valstybėse prie rytinių ES sienų,

1.

pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti glaudžius ES ir Moldovos Respublikos ryšius, ir patvirtina, kad siekiant didesnio Europos žemyno stabilumo, saugumo ir gerovės ir siekiant išvengti naujų skiriamųjų sienų reikia veikti išvien;

2.

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą tęsti prasmingą ir į tikslus orientuotą dialogą su Moldovos Respublika, bet mano, kad labai svarbu įtraukti su teisinės valstybes principu ir pagarba žmogaus teisėms susijusių griežtų nuostatų, kartu pabrėžia, kad tolesnis santykių tvirtinimas, taip pat jų tvirtėjimas pasirašius naują išsamų susitarimą, turėtų būti siejamas su tikru ir aiškiu Moldovos valdžios institucijų įsipareigojimu siekti demokratijos ir gerbti žmogaus teises;

3.

pabrėžia, kad, siekiant tolesnės Moldovos Respublikos ir Europos Sąjungos santykių plėtros, itin svarbu, jog prieš rinkimus, per rinkimus ir po jų būtų visapusiškai laikomasi visų tarptautinių demokratijos standartų;

4.

griežtai smerkia masinę persekiojimo kampaniją, sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir visus kitus neteisėtus Moldovos vyriausybės veiksmus, kurių ji ėmėsi po parlamento rinkimų;

5.

primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti visus neteisėtus areštus ir vyriausybės lygmeniu imtis veiksmų, kurie derėtų su šalies tarptautiniais įsipareigojimais ir įpareigojimais demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių klausimais;

6.

ypač susirūpinęs dėl neteisėtų ir savavališkų suėmimų ir dėl to, kad padaryta daug suimtųjų asmenų žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma teisės į gyvybę, teisės nepatirti fizinio smurto, kankinimų arba nežmoniško ar žeminamojo elgesio arba bausmių, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į nešališką teismą ir teisės į susirinkimų laisvę, teisės laisvai burtis į asociacijas ir teisės į ir saviraiškos laisvę pažeidimų, be to, susirūpinęs ir tuo, kad šios teisės ir toliau pažeidžiamos;

7.

pabrėžia, kad būtina pradėti nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų vyriausybė ir opozicinės partijos, kurios turi dėti daug pastangų, kad iš esmės gerėtų Moldovos Respublikos demokratinės procedūros ir demokratinių institucijų veikimas, ir ji turi nedelsdama pradėti šalinti TRSM išvadose minimus trūkumus;

8.

tačiau pabrėžia, kad Moldovos Respublikoje tvyro labai didelė įtampa, taigi tvirtai įsitikinęs, kad reikia nedelsiant sudaryti nepriklausomą tyrimo komitetą, į kurį įeitų ES, Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą atstovų ir nepriklausomų ekspertų ir kurio tikslas – užtikrinti, kad tyrimo procesas būtų nešališkas ir skaidrus;

9.

primygtinai reikalauja, kad visi už žiaurų elgesį su suimtaisiais atsakingi asmenys būtų tinkamai persekiojami baudžiamąja tvarka ir patraukti atsakomybėn; taip pat primygtinai ragina, kad remiantis šio tyrimo komiteto išvadomis Moldovos Respublikoje būtų pradėta tikra teisinės sistemos ir policijos pajėgų reforma;

10.

ragina pradėti specialųjį bylų, kurios iškeltos siekiant ištirti mirusiųjų per įvykius po rinkimų mirties aplinkybes, tyrimą, taip pat visus atvejus, kai esama įtarimų dėl sulaikytųjų ir politiniais tikslais suimtųjų žaginimo ir netinkamo elgesio su jais, būtent turimi mintyje Anatolio Matasaru ir Gabrielio Stati atvejai;

11.

smerkia Moldovos valdžios institucijų vykdomą žurnalistų, pilietinės visuomenės atstovų ir opozicinių partijų bauginimo kampaniją, visų pirma tai, kad areštuojami ir išsiunčiami žurnalistai, sudaromos kliūtys naudotis interneto svetainėmis ir televizijos stotimis, valstybiniais kanalais transliuojamos propagandinės laidos ir opozicijos atstovams neleidžiama naudotis valstybine žiniasklaida; mano, kad šiais veiksmais siekiama izoliuoti Moldovos Respubliką ir išvengti vietos ir tarptautinės žiniasklaidos bei visuomenės kontrolės; apgailestauja dėl to, kad toliau tęsiama ši cenzūra, ir dėl to, kad Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos minėtuoju laikotarpiu išsiuntė nevyriausybinėms organizacijoms, politinėms partijoms ir žiniasklaidai atitinkamus laiškus, ir smerkia šiuos veiksmus;

12.

labai apgailestauja dėl Moldovos valdžios institucijų sprendimo išsiųsti iš šalies Rumunijos ambasadorių ir įvesti vizų režimą šios Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams; primygtinai tvirtina, kad ES piliečių diskriminavimas dėl jų pilietybės nepriimtinas, ir ragina Moldovos valdžios institucijas vėl įvesti bevizį režimą Rumunijos piliečiams;

13.

ragina Tarybą ir Komisiją tuo pat metu persvarstyti ES vizų režimo reikalavimus Moldovos Respublikos piliečiams, kad būtų sušvelnintos vizų išdavimo Moldovos piliečiams sąlygos, visų pirma finansinės, ir kad būtų patvirtinti geriau reglamentuoti susitarimai dėl asmenų kelionių; tačiau tikisi, kad Moldovos piliečiai neišnaudos palankesnės vizų ir kelionių sistemos ir nepradės masiškai išvykti iš šalies, bet kad ši sistema paskatins aktyviai prisidėti prie tolesnės savo šalies plėtros;

14.

pabrėžia, kad tvirtinimai, jog ES valstybė narė dalyvavo šiuose įvykiuose, atrodo nepagrįsti, be to, jie nebuvo aptarti ar dar kartą išsakyti per ad hoc delegacijos į Moldovos Respubliką surengtus susitikimus;

15.

reikalauja nedelsiant pateikti tvirtų įrodymų, kurie patvirtintų Moldovos vyriausybės įtarimus, susijusius su tariamai kriminaliniais protestuotojų veiksmais ir užsienio vyriausybių dalyvavimu;

16.

atkreipia dėmesį į Moldovos valdžios institucijų pareiškimus, kad pradedama baudžiamoji byla dėl ketinimų 2009 m. balandžio 7 d. užgrobti valstybės valdžią, ir ragina atlikti tyrimą skaidriai ir išaiškinti visus Moldovos valdžios institucijų pateiktus įtarimus, kad galbūt viena ar kelios trečiosios šalys dalyvavo šiuose įvykiuose;

17.

smerkdamas bet kokius smurtinius ir vandališkus veiksmus laikosi nuomonės, kad nepriimtina visus protestus laikyti nusikalstama veikla ir nepagrįstai įtarinėti rengus antikonstitucinį sąmokslą; įsitikinęs, kad taikūs protestai didele dalimi kilo dėl to, kad abejojama, ar rinkimai vyko sąžiningai, nepasitikima valdžios institucijomis ir kilo nepasitenkinimas Moldovos Respublikos socialine ir ekonomine padėtimi;

18.

įsitikinęs, kad konstruktyvus dialogas su opozicinėmis partijomis, pilietine visuomene ir tarptautinių organizacijų atstovais – vienintelis būdas gerinti dabar Moldovos Respublikoje susidariusią padėtį;

19.

pabrėžia, kad rengiant bet kokius naujus rinkimus reikės opozicijos ir vyriausybės susitarimo konkrečių rinkimų proceso tobulinimo būdų klausimu;

20.

dar kartą primena, kad svarbu, jog teismai ir žiniasklaida būtų nepriklausomi, ragina imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta visų žiniasklaidos priemonių, įskaitant Moldovos radiją ir televiziją, redakcijų nepriklausomybė, būtų liautasi bet kaip bauginti televizijos kanalą “ProTV” ir būtų atsisakyta su jo licencijos pratęsimu susijusių grasinimų, be to, ragina dar labiau tobulinti Moldovos rinkimų įstatymus, nes tai labai svarbūs būsimų rinkimų proceso ir Moldovos Respublikos demokratijos tvirtėjimo veiksniai;

21.

apgailestauja, kad Moldovos vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų, kad užsienyje gyvenantiems Moldovos piliečiams būtų lengviau balsuoti, kaip siūlė Europos Tarybos Venecijos komisija; ragina Moldovos valdžios institucijas laiku patvirtinti priemones, būtinas padėčiai ištaisyti;

22.

pabrėžia, kad esama ESBO DIŽTB preliminarioje ataskaitoje rinkimų eigos klausimu pateiktų faktų ir daugelio Moldovos nevyriausybinių organizacijų tvirtinimų, kad būta daug pažeidimų, akivaizdžios neatitikties; pabrėžia, kad ateityje, persvarstant ESBO DIŽTB rinkimų stebėjimo veiklą ir ES indėlį į TRSM, reikia atsižvelgti į šiuos neatitikties atvejus;

23.

įsitikinęs, kad ES, norėdama išsaugoti Moldovos Respublikos žmonių pasitikėjimą, turi imtis iniciatyvių, visa apimančių ir visapusiškų veiksmų susidariusiai padėčiai valdyti; ragina Tarybą svarstyti galimybę siųsti į Moldovos Respubliką ekspertų teisinės valstybės klausimais misiją, kad jie padėtų teisėsaugos institucijoms vykdyti šių institucijų reformų, visų pirma susijusių su policija ir teisingumu, procesus;

24.

pabrėžia, kad Taryba, Komisija ir valstybės narės turi visiškai išnaudoti galimybes, kurios numatytos EKP, visų pirma naujojoje Rytų partnerystės programoje, kad didėtų Moldovos Respublikos ir kitų valstybių prie rytinių ES sienų stabilumas, gerėtų jų valdymas, o jų ekonomika vystytųsi darniai;

25.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES Moldovos Respublikai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių sričiai finansuoti skirtos lėšos pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač visapusiškai išnaudoti Europos iniciatyvos demokratijai ir žmogaus teisėms remti EKP priemonės galimybes; ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui išsamią visų ES Moldovos Respublikai skirtų lėšų naudojimo ataskaitą, ypatingą dėmesį sutelkiant į lėšas, skirtas gero valdymo gebėjimams ugdyti ir demokratiniams pokyčiams remti;

26.

ragina Tarybą ir Komisiją numatyti ES specialiajam įgaliotiniui Moldovos Respublikoje svarbesnį vaidmenį, suteikti jam daugiau įgaliojimų ir skirti daugiau lėšų;

27.

pakartoja, kad pritaria Moldovos Respublikos teritoriniam vientisumui, ir pabrėžia, kad, sprendžiant Padniestrės regiono problemą, ES turėtų imtis svarbesnio vaidmens;

28.

dar kartą pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi dėti visas pastangas ir pasiūlyti Moldovos Respublikos žmonėms iš tiesų europinę ateitį; ragina visas Moldovos Respublikos politines jėgas ir Moldovos partnerius nepasinaudoti esama nestabilia padėtimi ir neleisti Moldovai atsisakyti savo europinių siekių;