28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/1

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5870 – Foxconn/Sony LCD TV Manufacturing Company in Slovakia)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 204/01

2010 m. birželio 25 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik vokiečių kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32009M5870. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/2

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2010 m. liepos 27 d.

dėl Sprendimu 2009/872/EB įsteigto Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komiteto narių skyrimo

2010/C 204/02

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimą 2009/872/EB, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetas (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Sprendimo 2009/872/EB 3 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos retųjų ligų ekspertų komitetą (toliau – Komitetas) sudaro 51 narys ir pakaitiniai nariai.

(2)

Pagal Sprendimo 2009/872/EB 3 straipsnio 4 dalį Komisija skiria 51 narį, iš kurių keturi yra pacientų organizacijų atstovai, keturi – farmacijos pramonės atstovai, devyni šiuo metu įgyvendinamų ir (arba) anksčiau įgyvendintų retųjų ligų srities Bendrijos projektų, finansuojamų pagal Bendrijos veiksmų sveikatos srityje programas (2), atstovai, tarp jų trys bandomųjų Europos informavimo apie retąsias ligas tinklų atstovai, ir šeši šiuo metu įgyvendinamų ir (arba) anksčiau įgyvendintų retųjų ligų srities projektų, finansuojamų pagal Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąsias programas (3), atstovai. 27 valstybių narių atstovus skiria valstybės narės. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) atstovą skiria ECDC.

(3)

Vadovaudamasi Sprendimo 2009/872/EB 3 straipsnio 4 dalimi ir siekdama atrinkti šiuos narius, Komisija paskelbė keturis kvietimus pareikšti susidomėjimą, kuriuose nurodė būtiną kvalifikaciją ir sąlygas norint tapti Komiteto nariu. Pasibaigus šių kvietimų procedūroms, buvo sudaryti tinkamų kandidatų sąrašai, kuriais remdamasi ir vadovaudamasi kvietimuose išvardytais kriterijais Komisija skiria minėtus narius,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Šio sprendimo priede išvardyti ekspertai skiriami ES retųjų ligų ekspertų komiteto nariais.

---

(1)  OL L 315, 2009 12 2, p. 18.

(2)  OL L 155, 1999 6 22, p. 1; OL L 271, 2002 10 9, p. 1; OL L 301, 2007 11 20, p. 3.

(3)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

---

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/6

---

Euro kursas (1)

2010 m. liepos 27 d.

2010/C 204/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3033
JPY	Japonijos jena	113,79
DKK	Danijos krona	7,4530
GBP	Svaras sterlingas	0,83820
SEK	Švedijos krona	9,4615
CHF	Šveicarijos frankas	1,3775
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,9995
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,090
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	283,74
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7092
PLN	Lenkijos zlotas	4,0045
RON	Rumunijos lėja	4,2478
TRY	Turkijos lira	1,9701
AUD	Australijos doleris	1,4402
CAD	Kanados doleris	1,3382
HKD	Honkongo doleris	10,1214
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7662
SGD	Singapūro doleris	1,7731
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 539,82
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,5180
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,8345
HRK	Kroatijos kuna	7,2470
IDR	Indonezijos rupija	11 750,25
MYR	Malaizijos ringitas	4,1504
PHP	Filipinų pesas	59,676
RUB	Rusijos rublis	39,3550
THB	Tailando batas	41,966
BRL	Brazilijos realas	2,2928
MXN	Meksikos pesas	16,4437
INR	Indijos rupija	60,8090

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/7

---

Kvietimas teikti paraiškas – Programa „Kultūra“ (2007–2013 m.)

Veiksmų programos įgyvendinimas: daugiamečiai bendradarbiavimo projektai; bendradarbiavimo priemonės; specialieji veiksmai (trečiosios šalys) ir parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje

2010/C 204/04

ĮŽANGA

Šis kvietimas teikti paraiškas yra skelbiamas remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1855/2006/EB (1), nustatančiu programą „Kultūra“ (2007–2013 m.) (toliau – programa „Kultūra“). Išsamias šio kvietimo teikti paraiškas sąlygas galima rasti programai „Kultūra“ (2007–2013 m.) skirtame programos vadove, paskelbtame Europos tinklapyje (žr. VIII punktą). Programos vadovas yra neatskiriama šio kvietimo teikti paraiškas dalis.

I.   Tikslai

Programa sukurta siekiant plėsti bendrą europiečių kultūrinę erdvę, grindžiamą bendru kultūros paveldu, plėtojant programoje dalyvaujančių šalių (2) kultūros subjektų bendradarbiavimą ir taip skatinant Europos pilietybės susiformavimą.

Programa siekiama trijų konkrečių tikslų:

—	skatinti tarpvalstybinį kultūros sektoriuje dirbančių asmenų mobilumą,

—	skatinti tarpvalstybinę kūrinių ir meno bei kultūros darbų sklaidą,

—	skatinti kultūrų dialogą.

Programa parengta laikantis lankstumo ir tarpdiscipliniškumo principų; joje dėmesys telkiamas kultūrinės veiklos dalyvių poreikiams, išreikštiems per viešas konsultacijas, kuriomis remiantis jie buvo nustatyti.

II.   Kryptys

Šis kvietimas apima tokias programos „Kultūra“ kryptis:

1.   Parama projektams kultūrinio bendradarbiavimo srityje (1.1, 1.2.1 ir 1.3.5 kryptys)

Parama kultūrinėms organizacijoms suteikiama bendradarbiavimo projektams tarptautiniu lygmeniu vykdyti ir parengti bei įgyvendinti kultūrinę ir meninę veiklą.

Svarbiausias šios krypties tikslas – remti tokių organizacijų kaip teatrai, muziejai, profesinės asociacijos, tyrimų centrai, universitetai, kultūros institucijos ir valdžios institucijos iš įvairių programoje „Kultūra“ dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, siekiant, kad įvairių sektorių atstovai dirbtų kartu ir savo kultūrinę bei meninę veiklą vykdytų tarptautiniu mastu.

Ši kryptis yra padalyta į tris kategorijas, kurios išsamiai apibūdintos toliau.

1.1 kryptis. Daugiamečiai bendradarbiavimo projektai (trunkantys nuo trejų iki penkerių metų)

Pirmajai kategorijai priskiriama veikla, kuria skatinami daugiamečiai tarptautiniai kultūriniai ryšiai ir remiamas ne mažiau kaip šešių kultūros subjektų iš ne mažiau kaip šešių reikalavimus atitinkančių šalių bendradarbiavimas bei darbas viename ir keliuose sektoriuose, siekiant bendrą kultūrinę veiklą vykdyti trejus–penkerius metus. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 200 000 EUR ir ne daugiau kaip 500 000 EUR per metus, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų. Lėšų paskirtis – padėti nustatyti ar išplėsti geografinę projekto veiklos sritį ir užtikrinti projekto ilgaamžiškumą pasibaigus finansavimo laikotarpiui.

1.2.1 kryptis. Bendradarbiavimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Antrajai kategorijai priskiriama veikla, kurią per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį kartu vykdo ne mažiau kaip trys kultūrinės veiklos dalyviai, dirbantys viename ar keliuose sektoriuose, iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių. Ypatingas dėmesys skiriamas veiklai, kuria ieškoma ilgalaikio bendradarbiavimo būdų. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų.

1.3.5 kryptis. Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai (trunkantys iki 24 mėnesių)

Trečiajai kategorijai priskiriama parama kultūrinio bendradarbiavimo projektams, kurių tikslas – programoje dalyvaujančių šalių ir trečiųjų šalių, sudariusių asociacijos ar bendradarbiavimo susitarimus su ES, jei šiuose susitarimuose yra numatytos sąlygos dėl kultūrinės veiklos, kultūriniai mainai. Kasmet konkretiems metams yra pasirenkama (-os) viena ar daugiau trečiųjų šalių. Ji (jos) kasmet atitinkamai nurodoma (-os) iki galutinės paraiškos pateikimo datos programai skirtoje interneto svetainėje (žr. VII punktą).

Vykdant veiklą turi būti realiai bendradarbiaujama tarptautiniu mastu. Bendradarbiavimo projektuose turi dalyvauti ne mažiau kaip trys kultūros veikėjai iš ne mažiau kaip trijų reikalavimus atitinkančių šalių; kultūrinis bendradarbiavimas vykdomas su ne mažiau kaip viena organizacija iš pasirinktos trečiosios šalies ir (arba) yra numatyta kultūrinė veikla pasirinktoje trečiojoje šalyje. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 50 000 EUR ir ne daugiau kaip 200 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

2.   Literatūros vertimo projektai (trunkantys iki 24 mėnesių) (1.2.2 kryptis)

Šiai krypčiai priskiriama parama vertimo projektams. Europos Sąjungos paramos literatūros vertimui tikslas – prisidėti prie europiečių literatūros ir literatūros paveldo pažinimo skatinimo, propaguojant literatūros kūrinių sklaidą tarp šalių. Leidykloms gali būti skiriamos dotacijos grožinės literatūros kūriniams versti iš vienos Europos kalbos į kitą ir jiems leisti. Šiai veiklai gali būti skiriama ne mažiau kaip 2 000 EUR ir ne daugiau kaip 60 000 EUR, bet ES padengia ne daugiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

3.   Parama Europos kultūros festivaliams (projektams, galintiems trukti iki 12 mėnesių, arba 3 metų trukmės partnerystėms) (1.3.6 kryptis)

Šios krypties tikslas yra remti Europos masto festivalius, kurie padėtų siekti bendrų programos tikslų (t. y. profesionalų judumas, kūrinių platinimas ir kultūrų dialogas).

Paramos suma negali būti didesnė kaip 100 000 EUR ir sudaro daugiausia 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Parama gali būti suteikiama vienai arba trims festivalio laidoms.

4.   Parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje (2 kryptis) (dotacijos 12 mėnesių trukmės veiklai arba 3 metų partnerystėms)

Kultūrinės organizacijos, dirbančios ar norinčios dirbti Europos lygmeniu kultūros srityje, gali gauti paramą savo veiklos išlaidoms padengti. Pagal šią kryptį gali būti remiamos organizacijos, ugdančios bendrą realaus Europos masto kultūrinę patirtį.

Pagal šią kryptį skiriama subsidija – tai parama nuolatinės paramą gaunančių organizacijų veiklos išlaidoms kompensuoti. Ji iš esmės skiriasi nuo bet kokių kitų dotacijų, kurios gali būti skiriamos pagal kitas programos kryptis.

Pagal šią kryptį reikalavimus atitinka trys organizacijų kategorijos:

a)	ambasadoriai;

b)	atstovavimo ir palaikymo tinklai;

c)	struktūrinio dialogo platformos.

Didžiausios sumos, kurią galima skirti, dydis priklauso nuo kategorijos, bet ES padengia ne daugiau kaip 80 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų.

5.   Kultūros politikos analizėje dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo projektai (iki 24 mėnesių trukmės) (3.2 kryptis)

Šioje kategorijoje siekiama remti privačių ar viešųjų organizacijų (pavyzdžiui, valstybinių, regioninių ar vietos institucijų kultūros departamentų, kultūros observatorijų arba fondų, kultūros reikaluose besispecializuojančių universitetų departamentų, profesinių organizacijų ir tinklų), kurios turi tiesioginės ir praktinės patirties kultūros politikos analizės, vertinimo ar poveikio vertinimo srityse vietos, regioniniu, nacionaliniu ir (arba) Europos lygmeniu, bendradarbiavimą, susijusį su vienu ar daugiau iš trijų Europos kultūros darbotvarkės (3) tikslų:

—	kultūrų įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas,

—	kultūros, kaip kūrybiškumo katalizatoriaus, skatinimas įgyvendinant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją,

—	kultūros, kaip vieno iš esminių Sąjungos tarptautinių santykių elementų, propagavimas, įgyvendinant UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (4).

Veikloje turi dalyvauti bent trys organizacijos, teisiškai įsteigtos bent trijose programoje dalyvaujančiose šalyse.

Dotacijos suma negali būti didesnė kaip 120 000 EUR per metus ir sudaro daugiausia 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

III.   Reikalavimus atitinkanti veikla ir pareiškėjai

Programoje gali dalyvauti visų kategorijų kultūros veiklos vykdytojai, jeigu tik tokios organizacijos veikia nesiekdamos pelno. Audiovizualiniam sektoriui priklausančios įmonės ir veikla (įskaitant ir kino festivalius), kurios jau įtrauktos į MEDIA programą, negali dalyvauti programoje „Kultūra“. Tačiau organizacijos, kurių pagrindinė veikla priklauso audiovizualiniam sektoriui ir kurios veikia nesiekdamos pelno, gali dalyvauti programoje „Kultūra“ pagal 2 kryptį kategorijoje „Tinklai“, nes MEDIA programoje tokios paramos nėra.

Reikalavimus atitinkantys pareiškėjai privalo:

—	būti viešosios (5) arba privačios juridinio asmens statusą turinčios organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su kultūros sritimi (kultūros ir kūrybiniai sektoriai), ir

—	būti įregistruoti vienoje iš reikalavimus atitinkančių šalių.

Fiziniai asmenys negali teikti paraiškų subsidijai gauti pagal šią programą.

IV.   Reikalavimus atitinkančios šalys

Pagal šią programą reikalavimus atitinkančios šalys yra:

—	Europos Sąjungos valstybės narės (6),

—	EEE šalys (7): (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija),

—	ES šalys kandidatės (Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Turkija, Serbija ir Juodkalnija.

Vakarų Balkanų šalys (Albanija ir Bosnija ir Hercegovina) galbūt bus įtrauktos į programą ateityje, kai bus sudaryti susitarimo memorandumai dėl kiekvienos iš jų dalyvavimo šioje programoje (8).

V.   Dotacijos skyrimo kriterijai

1.1, 1.2.1 ir 1.3.5 kryptys:

—	projekto pridėtinė vertė svarbi Europos mastu,

—	veiklos tinkamumas, atsižvelgiant į konkrečius programos tikslus,

—	siūlomos veiklos planavimas ir įgyvendinimas, siekiant aukščiausios jos kokybės,

—	partnerystės tarp koordinatoriaus ir bendraorganizatorių kokybė,

—	veiklos rezultatai, atitinkantys programos tikslus,

—	siūlomos veiklos rezultatų tinkamas perdavimas ir viešinimas,

—	veiklos ilgalaikis poveikis (ilgaamžiškumas),

—	tarptautinio bendradarbiavimo aspektas (tik bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektams, 1.3.5 kryptis).

1.2.2 kryptis:

—	tikroji projekto pridėtinė vertė Europos mastu ir veiklos tinkamumas, atsižvelgiant į programos tikslus,

—	siūlomos veiklos planavimas ir įgyvendinimas, siekiant aukščiausios jos kokybės,

—	siūlomos veiklos rezultatų tinkamas perdavimas ir viešinimas.

1.3.6 kryptis:

—	siūlomos veiklos pridėtinė vertė Europai ir europinis mastas,

—	programos kokybė ir naujoviškumas,

—	poveikis publikai,

—	profesionalų iš Europos dalyvavimas ir numatytų jų mainų kokybė.

2 kryptis:

—	darbo programos ir tolesnės veiklos kuriama pridėtinė vertė Europai ir europinis siūlomos veiklos mastas,

—	darbo programos ir tolesnės veiklos tinkamumas, atsižvelgiant į konkrečius programos tikslus,

—	siūlomos darbo programos ir tolesnės veiklos planavimas ir įgyvendinimas, siekiant aukščiausios jos kokybės,

—	darbo programos ir tolesnės veiklos rezultatai, tiesiogiai ir netiesiogiai pasiekiantys kuo daugiau žmonių,

—	siūlomos veiklos rezultatų tinkamas platinimas ir viešinimas,

—	išliekamoji veiklos vertė – jos kuriamas ilgaamžiškumas, ilgalaikiai rezultatai ir bendradarbiavimas, taip pat veiklos nauda ieškant daugiau galimų rėmėjų.

3.2 kryptis:

—	ar projektas gali sukurti tikros pridėtinės vertės Europai,

—	veiklos aktualumas konkretiems programos tikslams, susijusiems su Europos kultūros darbotvarke,

—	ar siūloma veikla gali būti sėkmingai planuojama ir įgyvendinama, siekiant aukščiausios jos kokybės,

—	koordinatorių ir bendraorganizatorių partnerystės kokybė,

—	ar veiklos rezultatai gali atitikti programos tikslus,

—	ar siūlomos veiklos rezultatai bus tinkamai perduodami ir viešinami,

—	ar veikla gali sukurti ilgalaikės įtakos (ilgaamžiškumas).

VI.   Biudžetas

Bendras 2007–2013 metų programos biudžetas yra 400 mln. EUR (9). Bendri metiniai asignavimai, įskaitant skirtus veiksmams, kurie nėra įtraukti į programos vadovą, gali siekti nuo apytikriai 43 mln. EUR iki apytikriai 58 mln. EUR (priklauso nuo metų).

Komisijos siūlymu pagal kryptis suskirstytą metinį biudžetą (laikantis toliau nurodytų apytikslių sumų) patvirtino Programos komitetas.

Toliau nurodytoms kryptims numatytas 2011 m. biudžetas:

1.1 kryptis.	Daugiamečio bendradarbiavimo projektai	20 204 724 EUR
1.2.1 kryptis.	Bendradarbiavimo projektai	18 500 000 EUR
1.2.2 kryptis.	Literatūros vertimo projektai	2 700 000 EUR
1.3.5 kryptis.	Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai	1 500 000 EUR
1.3.6 kryptis.	Parama Europos kultūros festivaliams	2 500 000 EUR
2 kryptis.	Parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje	6 100 000 EUR
3.2 kryptis.	Kultūros politikos analizėje dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo projektai	700 000 EUR

VII.   Galutinės paraiškų pateikimo datos

Kryptys		Galutinė paraiškų pateikimo data
1.1 kryptis.	Daugiamečio bendradarbiavimo projektai	2010 m. spalio 1 d.
1.2.1 kryptis.	Bendradarbiavimo projektai	2010 m. spalio 1 d.
1.2.2 kryptis.	Literatūros vertimo projektai	2011 m. vasario 3 d.
1.3.5 kryptis.	Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis veikla	2011 m. gegužės 3 d.
1.3.6 kryptis.	Parama Europos kultūros festivaliams	2010 m. lapkričio 15 d.
2 kryptis.	Parama organizacijoms, veikiančioms Europos lygmeniu kultūros srityje	2010 m. rugsėjo 15 d.
3.2 kryptis.	Kultūros politikos analizėje dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimo projektai	2010 m. spalio 1 d.

Jei galutinė paraiškos pateikimo data pareiškėjo šalyje sutampa su savaitgaliu ar valstybine švente, terminas nepratęsiamas, ir pareiškėjai turi į tai atsižvelgti planuodami pateikti savo paraišką.

Galutinės paraiškos pateikimo datos kitiems metams pagal programą „Kultūra“ yra tos pačios kalendorinės dienos, kurios nurodytos programos vadove.

VIII.   Kita informacija

Išsamias paraiškos pateikimo sąlygas galima rasti programos „Kultūra“ vadove šiose interneto svetainėse:

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas http://ec.europa.eu/culture/index_en.htm

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga http://eacea.ec.europa.eu/culture/index_en.htm

---

(1)  OL L 372, 2006 12 27, p. 1.

(2)  Žr. IV punktą.

(3)  Žr. Komunikatą dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės, COM(2007) 242 galutinis. http://europa.eu/legislation_summaries/culture/l29019_fr.htm

(4)  http://portal.unesco.org/fr/ev.php-URL_ID=31038&URL_DO=DO_TOPIC&URL_SECTION=201.html

(5)  Viešąja organizacija laikoma bet kokia organizacija, kurios išlaidos arba dalis išlaidų, kaip teisėtai pridera, finansuojamos iš centrinės, regioninės ar vietos valdžios biudžeto. Kitaip sakant, šios išlaidos finansuojamos iš viešojo sektoriaus įstatymais nustatytų mokesčių, piniginių baudų ar rinkliavų lėšų, ir organizacijoms nereikia teikti paraiškų, kurias atmetus jos negautų finansavimo. Organizacijos, kurių veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kurios kiekvienais metais gauna subsidijas, bet teoriškai bent vienerius metus gali finansavimo negauti, laikomos privačiomis organizacijomis.

(6)  27 Europos Sąjungos valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

(7)  Europos ekonominė erdvė.

(8)  Išsamesnė informacija apie šias trečiąsias šalis skelbiama Vykdomosios įstaigos interneto svetainėje http://eacea.ec.europa.eu

(9)  Prie programos biudžeto prisideda ir programoje dalyvaujančios ES nepriklausančios šalys.

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/13

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5938 – Nippon Telegraph and Telephone Corporation/Dimension Data Holdings PLC)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 204/05

1.

2010 m. liepos 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Nippon Telegraph and Telephone Corporation“ (toliau – NTT, Japonija) viešojo konkurso, paskelbto 2010 m. liepos 15 d., būdu įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Dimension Data Holdings Plc“ (toliau – „Dimension Data“, Pietų Afrika) kontrolę.

2.	Įmonių verslo veikla: — NTT: informacinių technologijų paslaugos, pasaulinės telekomunikacijų paslaugos vartotojams už Japonijos ribų ir regioninės telekomunikacijų paslaugos Japonijoje, — „Dimension Data“: informacinių technologijų paslaugos.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5938 – Nippon Telegraph and Telephone Corporation/Dimension Data Holdings PLC adresu: European Commission Directorate-General for Competition Merger Registry J-70 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/14

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5947 – Silver Lake/CIE/MultiPlan Holdings)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 204/06

1.

2010 m. liepos 20 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Silver Lake Group L.L.C.“ (toliau – „Silver Lake“, JAV) ir tam tikros „BC European Capital VIII“ ribotos atsakomybės bendrijos, kurias valdo „CIE Management II Limited“ (toliau – CIE, Normandijos salos), įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą visos įmonės „MultiPlan Holdings, Inc.“, kuri yra įmonės „MultiPlan, Inc.“ (toliau – „MultiPlan“, JAV) kontroliuojančioji bendrovė, kontrolę.

2.	Įmonių verslo veikla: — „Silver Lake“: investicijos į įmones technologijų, su technologijomis susijusiose ir sparčiai augančiose pramonės srityse, — CIE: investicijos į įmones, — „MultiPlan“: prieigos prie nepriklausomo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklo JAV suteikimas.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5947 – Silver Lake/CIE/MultiPlan Holdings adresu: European Commission Directorate-General for Competition Merger Registry J-70 1049 Bruxelles/Brussel BELGIQUE/BELGIË

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

---

28.7.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 204/15

---

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 204/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„BAYERISCHES RINDFLEISCH“/„RINDFLEISCH AUS BAYERN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0640-08.08.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Bayerisches Rindfleisch“/„Rindfleisch aus Bayern“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.1 klasė.

Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Bayerisches Rindfleisch“ (Bavarijos jautiena) – Bavarijoje gimusių, užaugintų, penėtų ir iki skerdimo ten laikytų visų kategorijų galvijų skerdenos ir išpjaustyta mėsa. Skerdena, iš kurios gaunama Bavarijos jautiena, yra be jokių DFD (angl. Dark, Firm, Dry) mėsos požymių, o jos pH rodiklis ne didesnis kaip 6,0. DFD mėsos požymiai: tamsi, kieta ir sausa. Laikoma, kad tokių savybių mėsa yra nepakankamos kokybės. Be to, Bavarijos jautiena turi atitikti Bendrijos skerdenų klasifikavimo skalės E, U arba R klasių kriterijus, o riebalinis audinys – 2–4 klases.

Dėl gamtos ir klimato sąlygų Bavarijos galvijų veislės gerokai skiriasi nuo kitų Vokietijos regionų galvijų veislių.

Ypač didelis skirtumas nuo šiaurinių federacinių žemių: ten daugiausiai laikomi Holstein-Friesian veislės pieniniai galvijai, o Bavarijoje labiausiai išplitę dvejopais tikslais laikomi Fleckvieh (80 proc.), Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijai. Bavarijoje taip pat laikomos prie konkrečios vietovės prisitaikiusių veislių Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer galvijai. Bavarijos jautiena gaunama tik iš tradicinių Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser) galvijų.

Kad jautiena atitiktų „Bayerisches Rindfleisch“ specifikaciją, turi būti skerdžiami tokio amžiaus ir svorio galvijai:

veršiai– mažiausiai penkių mėnesių atjunkyti gyvūnai, kurių skerdimo amžius daugiausiai aštuoni mėnesiai, mažiausias svoris – 120 kg, didžiausias svoris – 220 kg,

jaunikliai– 8–12 mėnesių galvijai, kurių mažiausias svoris – 150 kg, didžiausias svoris – 300 kg,

suaugę galvijai– senesni nei metų moteriškosios arba vyriškosios lyties galvijai, kurių mažiausias svoris – 220 kg. Didžiausias skerdžiamų jaučių svoris – 430 kg, amžius – nuo dvejų metų. Skerdžiamos daugiausiai septynerių metų karvės, kurių svoris ne didesnis kaip 450 kg.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Nuo gimimo gyvūnai visą laiką turi būti auginami ir penimi Bavarijoje.

Dėl skerdimo vietos nenustatyta jokių geografinių apribojimų. Tačiau į transporto priemones įvaryti gyvūnai iki skerdyklų turi būti nuvežti per tris valandas. Taip užtikrinama, kad mėsos kokybė, dėl kurios vertinama Bavarijos jautiena, liktų aukšta, nes dėl pernelyg ilgo transportavimo blogėja galvijų mėsos savybės (pavyzdžiui, ji tampa tamsi, kieta ir sausa).

Siekiant visais prekybos etapais užtikrinti Bavarijos jautienos kokybę, būtina atsižvelgti į šiuos pagrindinius dalykus. Mėsa gali būti vadinama „Bayerisches Rindfleisch“, tik jei galima aiškiai nustatyti, kad galvijas gimė ir visą laiką buvo penimas Bavarijoje ir kad, be šių dalykų, buvo laikomasi bendrojo dokumento kriterijų. Aukšta nuolatinė kokybė taip pat užtikrinama reikalaujant, kad kiekvienas gyvūnas būtų įrašytas į gyvūnų kilmės ir informacijos duomenų bazę (žr. http://www.hi-tier.de/) arba į panašią sistemą, o gyvūnų kilmės pažymos perduodamos skerdykloms.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Freistaat Bayern (Bavarija)

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Laikomi galvijai ir ganyklos jau ištisus šimtmečius daug kur Bavarijoje yra įprasta kraštovaizdžio dalis. Ypač tai akivaizdu kalvotose Bavarijos vietovėse ir Priešalpiuose, kur pievų ir ganyklų daugiau nei dirbamos žemės, o klimato ir žemės paviršiaus sąlygos tinkamos tipiškai Bavarijos galvijininkystei. Priešalpių pievose galvijininkystė – ūkininkavimo pamatas nuo seno. Be to, reikia pažymėti, kad tradicine galvijininkyste nemažai verčiamasi ir kitose Bavarijos vietovėse ir kad ten užaugintų galvijų mėsa taip pat parduodama kaip tradicinė Bavarijos jautiena.

5.2.   Produkto ypatumai:

Veisimas

Bavarijos galvijininkystė žinoma ir pripažinta visame pasaulyje. Pavyzdžiui, veisliniai galvijai eksportuojami į daugybę šalių. Ypač sėkmingai veikia Veilheimo ir Mysbacho galvijų veisimo susivienijimai. Pasaulyje Bavarijos galvijai labai vertinami, nes yra mėsingi ir duoda daug pieno.

Didžiausią bandos dalį (90 proc.) sudaro tipiškų Bavarijos veislių (Fleckvieh, Braunvieh, Gelbvieh, Murnau-Werdenfelser ir Pinzgauer) galvijai. Visos šios veislės išvestos daugiausiai arba vien tik Bavarijoje.

Bavarijos galvijininkystei svarbiausios veislės Fleckvieh istorija prasidėjo 1837 m., kuomet Maxas Obermaieris ir Johannas Fischbacheris iš Gmundo prie Tėgernzės į savo gimtąjį Mysbachą iš Šveicarijos atvežė Simmenthaler veislės galvijų.

Pagal telyčių ir veršių pardavimo rodiklius svarbiausias Mysbacho Fleckvieh veisimo susivienijimas. Veisimo rajonas driekiasi nuo Miuncheno iki sienos su Austrija, vakaruose ribojasi su Veilheimu, rytuose – su Traunšteino veisimo rajonu. Bandos knygose užregistruota, kad 1 800 ūkių laikoma beveik 50 000 karvių. Auginami jauni galvijai paprastai ganomi ganyklose arba aukštikalnių pievose, tačiau tai neprivaloma. Veislinių galvijų privalumai: produktyvumas, sveikata, geriausi tešmenys, geriausias kūno sudėjimas. Fleckvieh veislės galvijai gerai prisitaiko prie visų ūkio sąlygų. Mysbacho galvijų veisimo susivienijimas miesto vardą išgarsino visoje Europoje ir pasaulyje.

Be Fleckvieh veislės, tuomet išvesti ir kitų tipiškų Bavarijos veislių galvijai, pavyzdžiui, Allgäuer Braunvieh, Fränkische Gelbvieh, Pinzgauer ir Murnau-Werdenfelser. Braunvieh veislė kilusi visų pirma iš Algojaus kalvų ir Alpių regiono, taip pat iš prieš jį esančio ganomų ir šienaujamų pievų regiono.

Geras Bavarijos jautienos vardas

Gerą vardą turinti Bavarijos jautiena žinoma Vokietijoje ir užsienyje, jos daug eksportuojama, ypač į Italiją ir Prancūziją. Pavyzdžiui, Prancūzijoje parduodama Bavarijos jautiena vadinama „Bouef de Bavière“ siekiant tiesiogiai pasinaudoti tuo, kad Prancūzijos vartotojai aukštai vertina Bavarijos jautieną.

1998, 2003 ir 2007 m. Miuncheno technikos universiteto atlikto vartotojų tyrimų duomenimis aiškiai įrodyta, kad Bavarijos jautieną vartotojai labai mėgsta. 2003 ir 2007 m. atlikus tyrimus sužinota, kad aukštai Bavarijos jautieną vertinantys vartotojai pasirengę už šios jautienos kepsnio kilogramą mokėti 0,85 EUR daugiau (2007 m. – 0,65 EUR). Be to, 2003 m. visoje Vokietijoje atliekant tyrimą 65 proc. apklaustųjų (apie 88 proc. pietų Vokietijoje) teigė, kad Bavarijos jautiena yra labai aukštos arba aukštos kokybės. To paties tyrimo duomenimis, 75 proc. pietų Vokietijoje apklaustų vartotojų pritarė teiginiui, kad Bavarijos gamtos sąlygos geros jautienai auginti, apie 63 proc. sutiko, kad Bavarijos gamta išsaugota, todėl Bavarijos jautiena tokia kokybiška ir skani.

Bavarijos jautienos kokybės suvokimas visų pirma grindžiamas tuo, kad vartotojai sieja kilmės vietovę ir kokybę. Naujausi surinkti tipiniai duomenys taip pat patvirtina šį pirminį gero vardo ir regiono ryšį.

Ryšys su kulinarine Bavarijos kultūra

Anksčiau jautienos patiekalai Bavarijoje ruošti visų pirma šventėms: per Velykas, Sekmines, atlaidus ir Kalėdas. Nuo seno svarbus Bavarijos virtuvės patiekalas – virta jautiena. Pavyzdžiui, virta jautiena (jaučio mėsa) – tipiškas visoje Bavarijoje ypač mėgstamas valgis. Paminėtini kiti tipiški Bavarijos virtos arba troškintos jautienos patiekalai: Tellerfleisch, Münchner Kronfleisch ir Bofflamot (Boeuf à la mode). Jautiena arba veršiena naudojama garsiausiai Bavarijos virtai Miuncheno veršienos dešrai Münchner Weißwurst gaminti. Šioje virtoje dešroje yra ne mažiau kaip 51 proc. veršienos, todėl dėl savo tipiško skonio ji žinoma visame pasaulyje.

Visais prekybos etapais užtikrinama aukšta mėsos kokybė

Geras produkto vardas grindžiamas ir stiprinamas plačiu mastu pastaruosius dvidešimt metų visais prekybos etapais taikomomis tikslinėmis kokybės užtikrinimo priemonėmis.

Kokybės kontrolės kriterijai: pašalinama patamsėjusi, kieta ir sausa mėsa, taip atrenkama prastesnės kokybės jautiena; matuojamas mėsos pH rodiklis, kuris turi būti ne didesnis kaip 6,0; dėl šių kontrolės kriterijų vartotojai gerai žino apie Bavarijos jautieną ir ją vertina, taip pat į juos atsižvelgia pirkdami jautieną.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Dauguma galvijų Bavarijoje laikoma Alpių regione, Priešalpiuose, prieškalnių kalvose ir rytų Bavarijos kalvose. Kitose Bavarijos vietovėse ši tradicija taip pat gyvuoja šimtmečius, o galvijininkystės ir jautienos gamybos svarba Bavarijos žemės ūkiui yra labai didelė, todėl galvijų veisėjai ir kiti galvijų augintojai turi daug profesinių žinių. Bavarijos jautieną vartotojai vertina todėl, kad ji kokybiška, gerai žinoma ir skani, nes gaunama paskerdus pirmiau minėtų tipiškų Bavarijos veislių galvijus, kurie atitinka aprašytus amžiaus ir svorio kriterijus. Dėl šių dalykų, taip pat dėl vietinės gamybos jautienos svarbos Bavarijos kulinarinei kultūrai Bavarijos jautiena, kaip tradicinis regiono maisto gaminys, žinomas ir ypač vertinamas už regiono ribų. Bavarijoje galvijų auginama daugiau nei kitose Vokietijos žemėse; be to, čia daugiau nei kitur pasaulyje veisiama Fleckvieh, Braunvieh ir Gelbvieh veislių galvijų. Iš 12,7 mln. visų veislių Vokietijoje auginamų galvijų apie 3,5 mln. (arba 27 proc.) laikomi Bavarijos ūkiuose.

Vartotojų pripažintas geras Bavarijos jautienos vardas užtikrintas dešimtmečius Bavarijos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje taikant kokybės užtikrinimo priemones (programa „Geprüfte Qualität – Bayern“). Šis geras vardas ne kartą aiškiai įrodytas 1998, 2003 ir 2007 m. atlikus minėtas vartotojų apklausas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnybos (DPMA) paskelbta specifikacija

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/66 (7c (Specifikacijos redakcija, kuria grindžiamas teigiamas sprendimas))

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---