ISSN 1725-521X

doi:10.3000/1725521X.C_2010.200.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 200

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

53 tomas
2010m. liepos 22d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos Komisija

2010/C 200/01

2010 m. liepos 13 d. Komisijos rekomendacija dėl nacionalinių sambūvio priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo gairių

1

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2010/C 200/02

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5840 – Otto/Quelle Schweiz Assets) ( 1 )

6

 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2010/C 200/03

Euro kursas

7

 

V   Nuomonės

 

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

 

Europos Komisija

2010/C 200/04

Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/22/10 dėl programos Erasmus Mundus 2009–2013 įgyvendinimo – 2 veiksmas – Partnerystės

8

 

Community Plant Variety Office

2010/C 200/05

Kvietimas teikti paraiškas Bendrijos augalų veislių tarnybos Apeliacinės tarybos narių pareigoms užimti

11

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2010/C 200/06

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5935 – VION/Weyl) ( 1 )

13

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Europos Komisija

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/1


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2010 m. liepos 13 d.

dėl nacionalinių sambūvio priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo gairių

2010/C 200/01

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (1) 26a straipsnio antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, siekdamos išvengti netyčinio genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsiradimo kituose produktuose. Šiomis priemonėmis visų pirma siekiama išvengti GMO atsiradimo kitose kultūrose, kaip antai tradicinėse ar ekologiškose.

(2)

Ūkių struktūros, ūkininkavimo sistemos ir ekonominės bei gamtinės sąlygos, kuriomis veiklą vykdo Europos Sąjungos ūkininkai, itin skiriasi. Rengiant priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio genetiškai modifikuotų kultūrų atsiradimo kitose kultūrose, būtina atsižvelgti į skirtingas ūkininkavimo sistemas ir gamtines bei ekonomines sąlygas.

(3)

Valstybių narių valdžios institucijoms GMO auginimo teritorijose gali prireikti nustatyti atitinkamas priemones, kuriomis leidžiama vartotojams ir augintojams rinktis tarp tradicinių, ekologiškų ir genetiškai modifikuotų produktų (toliau – sambūvio priemonės).

(4)

GMO auginimo teritorijose taikant sambūvio priemones siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose, taigi ir galimų ekonominių nuostolių bei neigiamo genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų (įskaitant ekologiškas) kultūrų susimaišymo poveikio.

(5)

Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo ekonominių ir gamtinių sąlygų, gali būti būtina uždrausti auginti GMO didelėse teritorijose. Ši galimybė turėtų būti suteikiama, jei valstybės narės įrodo, kad kitų toms teritorijoms taikomų priemonių nepakanka siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ar ekologiškose kultūrose. Be to, ribojamosios priemonės turi atitikti tikslą (t. y. apsaugoti tam tikrus tradicinių ar ekologiškų kultūrų augintojų poreikius).

(6)

Atsižvelgdama į moksliniais duomenimis grindžiamą Europos Sąjungos leidimų išdavimo sistemą ir valstybių narių laisvę spręsti, ar savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras, Komisija mano, kad priemonės, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, turėtų būti nustatomos valstybių narių lygmeniu.

(7)

Būtina pakeisti Rekomendaciją 2003/556/EB (2) siekiant labiau pabrėžti 26a straipsnyje nustatytą valstybių narių galimybę nustatyti priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose. Todėl dabartinėse gairėse pateikti tik pagrindiniai bendrieji sambūvio priemonių rengimo principai, kad valstybės narės turėtų pakankamai galimybių atsižvelgti į regioninius ir nacionalinius ypatumus ir konkrečius tradicinių, ekologiškų ar kitų rūšių kultūrų ir produktų vietos poreikius.

(8)

Europos sambūvio biuras (ESB) drauge su valstybėmis narėmis toliau plėtos sambūvio gerąją patirtį ir susijusiais klausimais rengs technines gaires,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.

Rengdamos nacionalines priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, valstybės narės turėtų vadovautis šios rekomendacijos priede pateiktomis gairėmis.

2.

Rekomendacija 2003/556/EB panaikinama.

3.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys


(1)  OL L 106, 2001 4 17, p. 1.

(2)  Komisijos rekomendacija dėl nacionalinės strategijos ir gerosios patirties kūrimo, kad būtų užtikrintas genetiškai modifikuotų kultūrų ir tradicinių bei ekologiškų kultūrų sambūvis, gairių (OL L 189, 2003 7 29, p. 36).


PRIEDAS

1.   Įvadas

1.1.   Nacionalinės sambūvio priemonės, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose

GMO auginimas ES turi įtakos žemės ūkio produktų gamybos organizavimui. Viena vertus, galimas netyčinio genetiškai modifikuotų kultūrų atsiradimas genetiškai nemodifikuotose (tradicinėse ir ekologiškose) kultūrose kelia klausimą, kaip galima užtikrinti augintojo galimybę rinktis skirtingų rūšių produktus. Iš esmės ūkininkai turėtų turėti galimybę auginti pasirinktų rūšių žemės ūkio kultūras, t. y. genetiškai modifikuotas, tradicines ar ekologiškas kultūras. Šią galimybę reikėtų derinti su kai kurių ūkininkų ir ūkio subjektų pageidavimu užtikrinti, kad jų kultūrose būtų kuo mažiau GMO.

Kita vertus, klausimas taip pat susijęs su vartotojo pasirinkimu. Siekiant suteikti Europos vartotojams galimybę rinktis tarp genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų maisto produktų, neužtenka vien tik tinkamai veikiančios atsekamumo ir ženklinimo sistemos, taip pat reikalingas žemės ūkio sektorius, kuris galėtų tiekti skirtingų rūšių produktus. Maisto pramonės įmonių gebėjimas vartotojui suteikti didelį pasirinkimą susijęs su žemės ūkio sektoriaus gebėjimu taikyti skirtingas gamybos sistemas.

Jei GMO kiekis atsitiktinai didesnis nei ES teisės aktuose nustatyta leistina riba, kultūrą, kuri turėjo būti genetiškai nemodifikuota, būtina žymėti kaip GMO turinčią kultūrą (1). Dėl to galėtų būti prarandamos pajamos, nes sumažėtų genetiškai modifikuotos kultūros rinkos kaina arba būtų sunku ją parduoti. Be to, ūkininkai gali patirti papildomų išlaidų, jei jie turės įdiegti stebėsenos sistemas ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų kultūrų susimaišymo lygį.

Tačiau tam tikrų žemės ūkio produktų, kaip antai ekologiškų, augintojai gali prarasti pajamas nebūtinai vien tik dėl ES teisės aktuose nustatytos 0,9 proc. ženklinimo ribos viršijimo. Kai kuriais atvejais ir priklausomai nuo rinkos paklausos bei atitinkamų nacionalinės teisės aktų nuostatų (pvz., kai kurios valstybės narės nustatė nacionalinius įvairių rūšių genetiškai nemodifikuotų produktų ženklinimo standartus) dėl GMO – net jei jų yra mažiau kaip 0,9 proc. – pėdsakų konkrečiose maistinėse kultūrose ūkio subjektai, kurie norėtų tas kultūras rinkai teikti kaip GMO neturinčius produktus, gali patirti ekonominių nuostolių.

Be to, GMO įsimaišymas turi tam tikro poveikio atitinkamų kultūrų augintojams, kaip antai ekologiškų kultūrų augintojams (2), taip pat galutiniam vartotojui (3). Kadangi tokie produktai yra dažnai brangesni, gali prireikti įdėti daugiau pastangų siekiant juos geriau atskirti nuo GMO ir užtikrinti su jais susijusią didesnę kainą. Be to, dėl vietinių apribojimų ir ypatumų kai kuriose geografinėse teritorijose poreikį atskirti GMO gali būti labai sunku ir brangu veiksmingai įgyvendinti.

Todėl būtina pripažinti, kad valstybės narės turi turėti pakankamai galimybių atsižvelgti į savo konkrečius regioninius ir nacionalinius poreikius, susijusius su GMO auginimu, siekiant užtikrinti kuo mažesnį GMO kiekį ekologiškose ir kitose kultūrose, jei pakankamo grynumo negalima užtikrinti kitomis priemonėmis.

1.2.   Ekonominių GMO auginimo aspektų ir pavojaus aplinkai vertinime pateiktų mokslinių aspektų skyrimas

Svarbu aiškiai atskirti ekonominius GMO auginimo aspektus nuo pavojaus aplinkai vertinime pateiktų aspektų, nagrinėjamų pagal Direktyvos 2001/18/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų išdavimo procedūrą.

Pagal Direktyvoje 2001/18/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2009 nustatytą procedūrą, leidimas išleisti GMO į aplinką išduodamas atlikus išsamų pavojaus sveikatai ir aplinkai vertinimą. Pavojaus vertinimo išvados gali būti tokios:

nustatyta, kad neigiamo poveikio aplinkai arba sveikatai pavojaus neįmanoma valdyti. Tokiu atveju leidimas neišduodamas,

nenustatytas joks neigiamo poveikio aplinkai arba sveikatai pavojus. Tokiu atveju leidimas išduodamas nereikalaujant jokių papildomų priemonių, išskyrus tas, kurios konkrečiai nurodytos teisės aktuose,

nustatyti pavojai, tačiau juos galima valdyti atitinkamomis priemonėmis (pvz., fiziniu atskyrimu ir (arba) stebėsena); Tokiu atveju leidimas bus išduotas nustatant prievolę įgyvendinti pavojaus aplinkai valdymo priemones.

Jei suteikus leidimą nustatomas pavojus aplinkai arba sveikatai, ES išduotas leidimas panaikinamas arba pakeičiamas atitinkamai pagal Direktyvoje 2001/18/EB (20 straipsnio 3 dalyje) ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 (10 ir 22 straipsniuose) nustatytą procedūrą. Be to, valstybės narės gali taikyti specialią Direktyvoje 2001/18/EB (23 straipsnyje) nustatytą apsaugos sąlygą arba Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 (34 straipsnyje) nustatytas priemones kilus pavojui, kad laikinai apribotų arba uždraustų GMO auginimą, remdamosi nauja arba papildoma informacija apie pavojų sveikatai arba aplinkai.

Kadangi ES galima auginti tik leistus naudoti GMO (4), o aplinkos ir sveikatos aspektai jau yra išnagrinėti aplinkai kylančio pavojaus vertinime, numatytame pagal ES leidimų išdavimo procedūrą, dar neišspręsti klausimai dėl sambūvio yra susiję su ekonominiais genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų kultūrų susimaišymo aspektais.

1.3.   Skirtingų ūkininkavimo sąlygų pripažinimas ES

Europos ūkininkai veiklą vykdo itin skirtingomis sąlygomis. Visoje Europoje labai skiriasi ūkių ir laukų dydžiai, gamybos sistemos, sėjomainos ir derliaus nuėmimo būdai, taip pat gamtinės sąlygos. Į šią įvairovę būtina atsižvelgti nustatant, įgyvendinant ir stebint nacionalines priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose. Taikomos priemonės turi būti konkrečiai skirtos tam tikro regiono ūkių struktūroms, ūkininkavimo sistemoms, derliaus nuėmimo būdams ir gamtinėms sąlygoms.

Gali prireikti nacionaliniu ar regionų lygmeniu kurti ir įgyvendinti GMO auginimo strategijas ir gerąją patirtį, į šią veiklą įtraukiant ūkininkus ir kitas suinteresuotąsias šalis ir atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius ir vietos veiksnius.

Todėl priemonės, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, būtų kuriamos nacionaliniu ir kartais regionų ar vietos lygmeniu.

1.4.   Gairių tikslas ir taikymo sritis

Dabartinės gairės – tai valstybėms narėms skirtos neįpareigojančios rekomendacijos. Jų tikslas – pateikti bendruosius nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo principus. Pripažįstama, kad šioje srityje dauguma svarbių veiksnių yra būdingi nacionalinėms, regioninėms ir vietos aplinkybėms.

2.   Bendrieji nacionalinių sambūvio priemonių, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, rengimo principai

2.1.   Skaidrumas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas

Nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, turėtų būti rengiamos skaidriai ir bendradarbiaujant su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis. Valstybės narės turėtų užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, siekdamos užtikrinti veiksmingą sambūvio priemonių taikymą pasienio teritorijose. Šiuo atžvilgiu jos turėtų teikti ir užtikrinti aktualią bei laiku teikiamą informaciją apie numatytas taikyti priemones.

2.2.   Proporcingumas

Priemonės, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo kitose kultūrose, turėtų būtų proporcingos siekiamam tikslui – apsaugoti tam tikrus tradicinių ar ekologiškų kultūrų augintojų poreikius. Dėl sambūvio priemonių ūkininkai, sėklų augintojai, kooperatyvai ir kiti su bet kokios rūšies produktais susiję ūkio subjektai neturėtų patirti papildomos naštos. Pasirenkant priemones reikėtų atsižvelgti į regionų ir vietos apribojimus ir ypatumus, kaip antai regiono laukų formą ir dydį, atskiriems ūkiams priklausančių laukų suskaidymą ir geografinį išsklaidymą ir regioninę ūkių valdymo praktiką.

2.3.   Susimaišymo lygis, kuris turi būti užtikrintas nacionalinėmis sambūvio priemonėmis, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose

Nacionalinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose, turėtų būti atsižvelgiama į turimą informaciją apie genetiškai modifikuotų ir genetiškai nemodifikuotų kultūrų susimaišymo tikimybę ir šaltinius. Šios priemonės turi atitikti siektiną susimaišymo lygį, kuris priklausys nuo regionų ir nacionalinių ypatumų ir tam tikrų tradicinių, ekologiškų ir kitų rūšių kultūrų ir produktų vietos poreikių.

2.3.1.

Kai kuriais atvejais GMO pėdsakų nustatymas maisto produktuose ir pašaruose turi ekonominio poveikio tik, jei jų kiekis viršija 0,9 proc. ženklinimo ribą. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis užtikrintų, kad būtų deramai laikomasi 0,9 proc. ženklinimo ribos.

2.3.2.

Valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad gali būti nebūtina siekti tam tikro susimaišymo lygio, jei kultūros žymėjimas kaip genetiškai modifikuota neturi jokių ekonominių pasekmių.

2.3.3.

Kai kuriais kitais atvejais ekologiškų ar kai kurių tradicinių kultūrų augintojai (pvz., tam tikrų maisto produktų gamintojai) gali prarasti pajamas nustačius GMO, kurių mažiau kaip 0,9 proc., pėdsakus. Tais atvejais ir siekdamos apsaugoti tam tikrų rūšių produktus, susijusios valstybės narės gali nustatyti priemones, kurių tikslas – siekti, kad kitose kultūrose GMO kiekis būtų mažesnis nei 0,9 proc.

Nepaisant susimaišymo lygio, kurio turi būti siekiama sambūvio priemonėmis, ES teisės aktuose nustatytos ribos (5) toliau bus taikomos GMO turinčių maisto produktų, pašarų ir produktų, skirtų tiesiogiai perdirbti, ženklinimui.

2.4.   Priemonės, kuriomis siekiama neleisti GMO auginti didelėse teritorijose („teritorijos be GMO“)

Skirtingi regioniniai aspektai, kaip antai klimato sąlygos (turinčios įtakos apdulkintojams ir žiedadulkių pernešimui ore), topografija, derliaus nuėmimo būdai ir sėjomainos sistemos arba ūkių struktūros (įskaitant aplinkines struktūras, kaip antai gyvatvores, miškus, nedirbamas teritorijas ir erdvinį laukų išdėstymą) gali turėti įtakos genetiškai modifikuotų ir tradicinių bei ekologiškų kultūrų susimaišymo lygiui ir priemonėms, kurios yra būtinos, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kitose kultūrose.

Tam tikromis ekonominėmis ir gamtinėmis sąlygomis valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę neleisti GMO auginti didelėse teritorijos dalyse, kad būtų išvengta netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose. Tai turėtų būti daroma valstybėms narėms įrodžius, kad tose teritorijose taikomų kitų priemonių nepakanka pageidaujamam grynumo lygiui pasiekti. Be to, ribojamosios priemonės turėtų atitikti siekiamą tikslą (t. y. apsaugoti tam tikrus tradicinio ir (arba) ekologinio ūkininkavimo poreikius).

2.5.   Atsakomybės taisyklės

Klausimus dėl finansinės kompensacijos arba atsakomybės už ekonominę žalą išimtinai sprendžia valstybės narės.

3.   Keitimasis informacija ES lygmeniu

Komisija toliau rinks ir derins svarbią informaciją, pagrįstą ES ir nacionaliniu lygmeniu atliekamais tyrimais, ir teiks konsultacijas techniniais klausimais, siekdama padėti valstybėms narėms nustatyti nacionalinius sambūvio metodus.

Toliau bus vykdomas koordinavimas per COEX–NET (6) ir teikiamos ESB konsultacijos techniniais klausimais (7). ESB atnaujins orientacinį priemonių katalogą ir ūkininkavimo, gamtinių ir su atskiromis kultūromis susijusių veiksnių sąrašą, į kuriuos būtų atsižvelgiama rengiant nacionalines priemones, kuriomis siekiama išvengti netyčinio GMO atsiradimo tradicinėse ir ekologiškose kultūrose. Prie ESB techninio darbo ir toliau turėtų prisidėti valstybės narės.


(1)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 12 ir 24 straipsnius būtinybė ženklinti netaikoma maisto produktams ir (arba) pašarams, kurių sudėtyje yra medžiagos, kurios sudėtyje yra, kuri susideda ar yra pagaminta iš GMO, kurie sudaro ne daugiau kaip 0,9 proc.: i) kiekvieno atskiro maisto ingrediento arba ii) maisto produkto, susidedančio iš vieno ingrediento, arba iii) pašarų ir kiekvieno pašarų produkto, iš kurio ji sudaryta, jei atsiradimas yra atsitiktinis arba techniškai neišvengiamas.

(2)  Pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, GMO nenaudojami ekologiškiems produktams gaminti, įskaitant kaip sėklos, maisto produktai ar pašarai (9 straipsnio 1 dalis). Tuo siekiama kuo mažesnio GMO kiekio ekologiškuose produktuose (žr. 10 konstatuojamąją dalį).

(3)  COM(2009) 153 – Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui apie genetiškai modifikuotų kultūrų sambūvį su tradicinėmis ir ekologiškomis kultūromis.

(4)  Siekiant ES auginti GMO, būtina pagal Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 gauti leidimą auginti šiuos produktus.

(5)  Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 12 ir 24 straipsniai ir Direktyvos 2001/18/EB 21 straipsnio 3 dalis.

(6)  Informacijos apie genetiškai modifikuotų, tradicinių ir ekologiškų kultūrų sambūvį derinimo ir keitimosi ta informacija tinklo grupės (COEX-NET) tikslas – palengvinti informacijos mainus tarp valstybių narių ir Komisijos.

(7)  ESB rengia atskiroms kultūroms skirtų techninių sambūvio priemonių geriausios praktikos dokumentus. ESB sudaro sekretoriatas ir atskiroms kultūroms skirtos techninės darbo grupės, kurias sudaro valstybių narių techniniai atstovai.


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/6


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla COMP/M.5840 – Otto/Quelle Schweiz Assets)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 200/02

2010 m. gegužės 10 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik vokiečių kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5840. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/7


Euro kursas (1)

2010 m. liepos 21 d.

2010/C 200/03

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2817

JPY

Japonijos jena

111,52

DKK

Danijos krona

7,4519

GBP

Svaras sterlingas

0,83945

SEK

Švedijos krona

9,4595

CHF

Šveicarijos frankas

1,3440

ISK

Islandijos krona

 

NOK

Norvegijos krona

8,0135

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

25,346

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

284,90

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,7088

PLN

Lenkijos zlotas

4,0986

RON

Rumunijos lėja

4,2610

TRY

Turkijos lira

1,9586

AUD

Australijos doleris

1,4487

CAD

Kanados doleris

1,3284

HKD

Honkongo doleris

9,9646

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7831

SGD

Singapūro doleris

1,7607

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 543,65

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,6572

CNY

Kinijos ženminbi juanis

8,6860

HRK

Kroatijos kuna

7,2380

IDR

Indonezijos rupija

11 613,14

MYR

Malaizijos ringitas

4,1225

PHP

Filipinų pesas

59,557

RUB

Rusijos rublis

39,0437

THB

Tailando batas

41,387

BRL

Brazilijos realas

2,2691

MXN

Meksikos pesas

16,3218

INR

Indijos rupija

60,4510


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS

Europos Komisija

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/8


Kvietimas teikti paraiškas – EACEA/22/10 dėl programos Erasmus Mundus 2009–2013 įgyvendinimo

2 veiksmas – Partnerystės

2010/C 200/04

Šis kvietimas teikti paraiškas taikomas Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų iš Viduržemio jūros regiono (Egipto, Izraelio ir Okupuotosios Palestinos teritorijos), Vidurinės Azijos respublikų ir Vakarų Balkanų bendradarbiavimui (2 veiksmo 1 gija).

PROGRAMOS TIKSLAI

Bendrasis Erasmus Mundus programos tikslas – bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir vadovaujantis ES išorės politikos tikslais skatinti Europos aukštąjį mokslą, padėti gerinti ir stiprinti studentų karjeros perspektyvas bei tarpkultūrinį supratimą ir prisidėti prie darnios trečiųjų šalių aukštojo mokslo plėtros.

Konkretūs programos tikslai yra šie:

skatinti struktūriškai apibrėžtą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir didinti aukštos kokybės pasiūlą aukštojo mokslo srityje, turinčią savitą europinę pridėtinę vertę, kuri būtų patraukli Europos Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant sukurti kompetencijos centrus,

prisidėti prie abipusio bendradarbiaujančių šalių visuomenės turtinimo keliant vyrų ir moterų kvalifikaciją, kad jie turėtų darbo rinkos reikalavimus atitinkančių įgūdžių bei plačias pažiūras ir tarptautinę patirtį, bei skatinant talentingiausių studentų ir dėstytojų iš trečiųjų šalių mobilumą, kad jie galėtų įgyti kvalifikacijas ir (arba) patirties Europos Sąjungoje, ir talentingiausių Europos studentų ir dėstytojų mobilumą į trečiąsias šalis,

padėti vystyti žmogiškuosius išteklius ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinant didesnį mobilumą tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių,

padaryti aukštąjį mokslą Europoje lengviau prieinamą bei stiprinti jo įvaizdį ir žinomumą pasaulyje, taip pat jo patrauklumą trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos piliečiams.

Erasmus Mundus programos vadovą ir atitinkamas paraiškų formas galima rasti šiuo adresu: http://eacea.ec.europa.eu/erasmus_mundus/funding/higher_education_institutions_en.php

2 VEIKSMAS – ERASMUS MUNDUS PARTNERYSTĖS

Šia veikla siekiama stiprinti organizuotą Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, skatinant visų (bakalauro ir magistro) studijų pakopų studentų, doktorantų, tyrėjų, dėstytojų ir administracijos darbuotojų mobilumą (kai kuriems regionams ir kai kurioms programos dalims gali būti taikomi ne visi mobilumo srautai).

2 veiksmas – Erasmus Mundus partnerystės (EMA2) susideda iš dviejų gijų:

Erasmus Mundus 2 veiksmas – 1 GIJA – Partnerystės su šalimis, kurioms taikomos ENPI, DCI, EDF ir IPA priemonės (1) (buvęs „Išorės bendradarbiavimo langas“),

Erasmus Mundus 2 veiksmas – 2 GIJA – Partnerystės su šalimis ir teritorijomis, kurioms taikoma Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonė (ICI).

1.   Reikalavimus atitinkantys dalyviai, Šalys ir Partnerystės sudėtis

EMA2-1 GIJOS dalyviams ir partnerysčių sudėčiai keliami reikalavimai nurodyti Programos vadovo 6.1.2.a skyriuje ir su kvietimu teikti paraiškas EACEA/22/10 susijusių gairių 5.2 ir 5.3 skyriuose.

2.   Reikalavimus atitinkanti veikla

Reikalavimus atitinkanti EMA2-1 GIJOS veikla nurodyta 2009–2013 m. Erasmus Mundus programos vadovo 6.1.2.b skyriuje ir su kvietimu teikti paraiškas EACEA/22/10 susijusių gairių 5.3 skyriuje.

Planuojama projekto trukmė, pažymima vadinamajame „geografiniame lange“, negali būti ilgesnė nei 48 mėnesiai.

Reikalavimus atitinkanti projektinė veikla, taip pat ir parengiamieji veiksmai, gali prasidėti nuo 2010 m. lapkričio 30 dienos.

3.   Sutarčių sudarymo kriterijai

Paraiškos, susijusios su EMA2-1 GIJA, bus vertinamos remiantis toliau pateiktais sutarčių sudarymo kriterijais:

Kriterijai

Svarba

1.

Aktualumas

25 %

2.

Kokybė

65 %

2.1.

Partnerystės sudėtis ir bendradarbiavimo mechanizmai

20 %

2.2.

Mobilumo organizavimas ir įgyvendinimas

25 %

2.3.

Studentams ir (arba) personalui skirtos priemonės ir vėlesnis jų taikymas

20 %

3.

Tvarumas

10 %

Iš viso

100 %

4.   Biudžetas

Bendras projektams pagal šį kvietimą teikti paraiškas skirtas biudžetas yra 15 200 000 EUR. Siekiama, kad būtų užtikrintas bent 653 asmenų mobilumas.

5.   Galutinė paraiškų pateikimo data

Galutinė paraiškų pagal „Erasmus Mundus 2 veiksmą – Partnerystės“ pateikimo data – 2010 m. spalio 15 d.

Paraiška paramai gauti turi būti siunčiama registruotu laišku šiuo adresu:

‘Education, Audiovisual and Culture’ Executive Agency

Call for proposals EACEA/22/10 — Action 2

Att. Mr Joachim Fronia

BOUR 02/29

Avenue du Bourget 1

1040 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Bus priimtos tik tos paraiškos, kurios bus pateiktos iki nurodytos galutinės datos, laikantis visų atitinkamose formose nustatytų reikalavimų. Vien tik faksu arba elektroniniu paštu atsiųstos paraiškos nebus vertinamos.

Jei paraiškos teikėjas siunčia kelias skirtingas paraiškas, jos visos turi būti siunčiamos atskiruose vokuose.


(1)

ENPI– Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė

DCI– Vystomojo bendradarbiavimo priemonė

IPA– Pasirengimo narystei pagalbos priemonė

EDF– Europos plėtros fondas (EDF) – svarbiausias instrumentas vystomajam bendradarbiavimui skirtai Bendrijos paramai teikti pagal Kotonu pasirašytą „Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą“.


Community Plant Variety Office

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/11


Kvietimas teikti paraiškas Bendrijos augalų veislių tarnybos Apeliacinės tarybos narių pareigoms užimti

2010/C 200/05

Tarnybos ir jos Apeliacinės tarybos aprašymas

Bendrijos augalų veislių tarnyba (toliau – Tarnyba) buvo įsteigta 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (1).

Tarnyba yra Bendrijos įstaiga, turinti juridinį statusą ir teisinį, administracinį ir finansinį savarankiškumą. Jos tikslas – administruoti Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos tam tikrų naujoms augalų veislėms taikomų pramoninės nuosavybės teisių apsaugos sistemą. Tarnyba visų pirma priima sprendimus dėl paraiškų suteikti šias teises, kurios garantuoja vienodą apsaugą visoje Bendrijoje. Tarnybos būstinė yra Prancūzijoje, Anže mieste.

Apeliacinė taryba buvo įsteigta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1239/95 (2); ji svarsto apeliacijas dėl Tarnybos sprendimų, pirmiausia dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo arba nesuteikimo, dėl protestų, dėl apsaugos pripažinimo negaliojančia ar dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo arba privalomų licencijų suteikimo arba nesuteikimo.

Apeliacinė taryba susideda iš pirmininko ir dviejų kitų narių; ji gali pakviesti dar du narius.

Užduočių aprašymas

Narys (-ė) vykdo Apeliacinei tarybai pavestas užduotis, pirmiausia pranešėjo (-os) užduotis, jei yra paskirtas (-a) dirbti pranešėju (-a).

Atranka ir paskyrimas

Atrankai vykdyti CPVO pirmininkas sudaro atrankos komisiją. Ši komisija pokalbio kviečia apie dvidešimt geriausiai toliau nurodytus reikalavimus atitinkančių kandidatų, atsižvelgdama į jų nuopelnus.

Pasibaigus pokalbiui CPVO pirmininkas patvirtina trumpąjį kandidatų sąrašą, kurį pateikia Administracinei tarybai. Pastaroji iš nurodyto sąrašo skiria apeliacinės tarybos narius penkerių metų laikotarpiui, kuris prasideda 2011 m. vasario 23 d.

Darbo sąlygos

Narys (-ė) gali tęsti savo profesinę veiklą.

Apeliacinės tarybos pirmininkas narį (-ę) iš sąrašo kiekvieną kartą parenka taip, kad Tarybą sudarytų trys ar penki nariai, priklausomai nuo svarstomo atvejo.

Išrinktas narys (-ė) apeliacinėje taryboje dirba ne visą darbo dieną. Jo (jos) darbo laikas turi būti ne trumpesnis nei dešimt dienų per kalendorinius metus.

2003 m. kovo 26 d. Administracinės tarybos sprendimu kiekvienam nariui, paskirtam dirbti pranešėju, nustatytas 1 600 EUR atlyginimas už nagrinėjamą atvejį, o kiekvienam kitam ar kitiems nariams – 800 EUR atlyginimas už nagrinėjamą atvejį. Prie šios sumos kiekvienam nariui pridedama 400 EUR suma už kelionėje praleistą laiką. Be to, kompensuojamos kelionės išlaidos į ir iš Anže.

Kvalifikacija (turi būti nurodyta iki paraiškos pateikimo termino)

Kandidatas (-ė) privalo būti Europos Sąjungos pilietis (-ė).

Kandidatas (-ė) privalo turėti universitetinį išsilavinimą arba diplomą:

kandidatas privalo turėti diplomu patvirtintą universitetinį ar jam prilygstantį išsilavinimą, kai įprastinė universitetinių studijų trukmė yra ketveri arba daugiau metų, arba

turėti diplomu patvirtintą universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą ir atitinkamą bent vienerių metų profesinę patirtį, kai įprastinė universitetinių studijų trukmė yra bent treji metai (ši vienerių metų profesinė patirtis negali sutapti su profesine patirtimi, įgyta po studijų baigimo, kurios reikalaujama toliau),

Kandidatas (-ė) privalo turėti dešimties metų profesinę patirtį, įgytą gavus minėtą reikiamą kvalifikaciją.

kandidatas (-ė) privalo: būti teisininkas (-ė) ir turėti atitinkamos patirties intelektinės nuosavybės srityje. Patirtis augalų veislių apsaugos srityje būtų privalumas, arba

turėti botaniko ar agronomo diplomą ir šioje srityje turėti atitinkamos patirties. Geras UPOV konvencijos nuostatų išmanymas ir susipažinimas su technine DHS ekspertize būtų vertinamas kaip privalumas,

Kandidatas (-ė) privalo labai gerai mokėti vieną iš Europos Sąjungos kalbų ir pakankamai gerai mokėti kitą Europos Sąjungos kalbą. Geras anglų kalbos mokėjimas būtų privalumas.

Nepriklausomumas ir interesų deklaravimas

Kandidatas negali būti siejamas su privačia įmone, kurios profesinė veikla susijusi su CPVO procesiniais veiksmais.

Kandidatas turi patvirtinti, kad yra pasirengęs įsipareigoti veikti nepriklausomai, tarnauti viešajam interesui ir deklaruoti visus interesus, kurie galėtų kelti abejonių dėl jo (jos) nepriklausomumo. Kandidatas privalo patvirtinti norą tai padaryti savo paraiškoje.

Apeliacinės tarybos nariai yra nepriklausomi. Priimdami sprendimus jie nesivadovauja jokiais nurodymais. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Tarnyboje.

Paraiškos

Paraiškos kartu su išsamiu gyvenimo aprašymu, kuris prireikus turi būti išverstas į anglų kalbą, atsiunčiamos ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 15 d. šiuo adresu (išsiuntimo datą patvirtina pašto antspaudas):

Community Plant Variety Office (CPVO)

Secretariat of the Board of Appeal

3 Bvd Foch

BP 10121

49101 Angers Cedex 02

FRANCE

doreau@cpvo.europa.eu

Papildoma informacija teikiama tuo pačiu adresu arba telefaksu +33 0241256410 ar elektroniniu paštu doreau@cpvo.europa.eu


(1)  OL L 227, 1994 9 1, p. 1.

(2)  OL L 121, 1995 6 1, p. 37.


PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

22.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 200/13


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5935 – VION/Weyl)

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 200/06

1.

2010 m. liepos 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „VION Enschede B.V.“, „Premium Fleischspezialitäten GmbH“ ir „VION Buchloe GmbH“, priklausančios „VION Food Group“ (toliau bendrai – „VION“, Nyderlandai) pirkdamos turtą įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visą įmonės „Weyl Beef Products B.V.“ (toliau – „Weyl“, Nyderlandai) ir kai kurių jos grupės įmonių turto kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

„VION“: tarptautinė maisto produktų įmonė, kuri užsiima gyvulių pirkimu ir skerdimu, mėsos produktų ir iš jų pagamintų pusgaminių ir ingredientų gamyba ir pardavimu,

„Weyl“: tarptautinė jautienos ir veršienos gamybos įmonė.

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5935 – VION/Weyl adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).