TEISINGUMO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO TO KONSOLIDUOTA VERSIJA

1991 m. birželio 19 d.  (1)

TURINYS

Įvadinės nuostatos (1 straipsnis)

I Dalis

– Teismo sudėtis ir struktūra

1 skyrius

– Teisėjai ir generaliniai advokatai (2–6 straipsniai)

2 skyrius

– Pirmininkavimas teisme ir kolegijų sudarymas (7–11 straipsniai)

2a skyrius

– Teismo sudėtis (11a–11e straipsniai)

3 skyrius

– Teismo kanceliarija

1 skirsnis

– Teismo kancleris ir Teismo kanclerio pavaduotojai (12–19 straipsniai)

2 skirsnis

– Kiti struktūriniai padaliniai (20–23 straipsniai)

4 skyrius

– Pranešėjų pavaduotojai (24 straipsnis)

5 skyrius

– Teismo darbo organizavimas (25–28 straipsniai)

6 skyrius

– Kalbos (29–31 straipsniai)

7 skyrius

– Atstovų, patarėjų ir advokatų teisės bei pareigos (32–36 straipsniai)

II Dalis

– Procesas

1 skyrius

– Rašytinė proceso dalis (37–43 straipsniai)

1a skyrius

– Preliminarus pranešimas ir bylų paskyrimas konkrečios sudėties teismui (44 ir 44a straipsniai)

2 skyrius

– Parengtinis tyrimas ir kitos parengiamosios priemonės

1 skirsnis.

– Tyrimo priemonės (45–46 straipsniai)

2 skirsnis.

– Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa (47–53 straipsniai)

3 skirsnis.

– Parengtinio tyrimo pabaiga (54 straipsnis)

4 skirsnis.

– Parengiamosios priemonės (54a straipsnis)

3 skyrius

– Žodinė proceso dalis (55–62 straipsniai)

3a skyrius

– Pagreitintos procedūros (62a straipsnis)

4 skyrius

– Sprendimai (63–68 straipsniai)

5 skyrius

– Bylinėjimosi išlaidos (69–75 straipsniai)

6 skyrius

– Nemokama teisinė pagalba (76 straipsnis)

7 skyrius

– Ieškinio atsisakymas (77 ir 78 straipsniai)

8 skyrius

– Dokumentų įteikimas (79 straipsnis)

9 skyrius

– Terminai (80–82 straipsniai)

10 skyrius

– Bylos nagrinėjimo sustabdymas (82a straipsnis)

III Dalis

– Specialiosios procedūros

1 skyrius

– Taikymo bei vykdymo sustabdymas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (83–90 straipsniai)

2 skyrius

– Atskirieji procesiniai klausimai (91 ir 92 straipsniai)

3 skyrius

– Įstojimas į bylą (93 straipsnis)

4 skyrius

– Sprendimai už akių ir prašymai juos panaikinti (94 straipsnis)

5 skyrius

– (panaikinti 95 ir 96 straipsniai)

6 skyrius

– Ypatingos peržiūros procedūros

1 skirsnis.

– Procesas pagal trečiojo asmens skundą (97 straipsnis)

2 skirsnis.

– Sprendimų peržiūrėjimas (98–100 straipsniai)

7 skyrius

– Apeliaciniai skundai dėl arbitražo komiteto sprendimų (101 straipsnis)

8 skyrius

– Sprendimų išaiškinimas (102 straipsnis)

9 skyrius

– Prašymai priimti prejudicinius sprendimus ir kiti išaiškinimo prašymai (103–104b straipsniai)

10 skyrius

– Specialiosios procedūros pagal EAEBS 103–105 straipsnius (105 ir 106 straipsniai)

11 skyrius

– Nuomonės (107 ir 108 straipsniai; 109 straipsnis panaikintas)

12 skyrius

– (109a straipsnis panaikintas)

13 skyrius

– Ginčų, nurodytų Sąjungos sutarties 35 straipsnyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, sprendimas (109b straipsnis)

IV Dalis

– Apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų (110–123 straipsniai)

IVa Dalis

– Bendrojo Teismo sprendimų peržiūrėjimas (123a–123e straipsniai)

V Dalis

– EEE susitarimu nustatyti procesai (123f ir 123g straipsniai)

Baigiamosios nuostatos (124–127 straipsniai)

Priedas

– Sprendimas dėl oficialiųjų švenčių

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šiame reglamente:

—	Europos Sąjungos sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „ESS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nurodomas rašant santrumpą „SESV“ ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį,

—	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „EAEBS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	„Statutas“ – Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto,

—	„EEE susitarimas“ – Europos ekonominės erdvės susitarimas.

Šiame Reglamente:

—	„Institucijos“ – Sąjungos institucijos ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtos įstaigos ar organai, kurie gali būti Teismo nagrinėjamų bylų šalys,

—	„ELPA priežiūros institucija“ – EEE susitarime minima priežiūros institucija.

I DALIS

TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

TEISĖJAI IR GENERALINIAI ADVOKATAI

2 straipsnis

Teisėjo kadencija prasideda jo paskyrimo dokumente nurodytą dieną. Jeigu paskyrimo dokumente data nenurodyta, kadencija prasideda šio dokumento surašymo dieną.

3 straipsnis

1.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas per pirmąjį viešą Teismo posėdį, kuriame jis dalyvauja po paskyrimo, teisėjas prisiekia taip:

2.   Iškart po priesaikos teisėjas pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada per kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

4 straipsnis

Tuo atveju, kai Teismas turi nuspręsti, kad teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, pirmininkas pasiūlo tokiam teisėjui uždarame posėdyje, nedalyvaujant Teismo kancleriui, pateikti Teismui savo paaiškinimus.

5 straipsnis

Šio reglamento 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi ir generaliniams advokatams.

6 straipsnis

Teisėjų ir generalinių advokatų vyresniškumas nustatomas vienodai, pagal šių pareigų ėjimo trukmę.

Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

Kitai kadencijai paskirti teisėjai ir generaliniai advokatai išlaiko savo ankstesnę vietą pagal vyresniškumą.

2 skyrius

PIRMININKAVIMAS TEISME IR KOLEGIJŲ SUDARYMAS

7 straipsnis

1.   Pagal SESV 253 straipsnį iš dalies atnaujinus Teismo sudėtį teisėjai nedelsdami iš savo tarpo trejiems metams išrenka Teismo pirmininką.

2.   Jeigu Teismo pirmininko vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta pirmininkavimo kadencija, Teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, gavęs daugiau nei pusės Teisingumo Teismą sudarančių teisėjų balsų. Jeigu nė vienas teisėjas negauna šios balsų daugumos, surengiami kiti balsavimai, kol ji bus pasiekta.

8 straipsnis

Pirmininkas vadovauja Teismo veiklai, susijusiai su teisingumo vykdymu, ir jo administravimui; jis pirmininkauja posėdžiuose ir pasitarimuose.

9 straipsnis

1.   Teismas sudaro penkių ir trijų teisėjų kolegijas, kaip nurodyta Statuto 16 straipsnyje, ir sprendžia, kuriuos teisėjus į jas paskirti.

Teismas paskiria penkių teisėjų kolegiją arba kolegijas, kurioms vienerius metus pavesta nagrinėti 104b straipsnyje nurodytas bylas.

Apie teisėjų paskyrimą į kolegijas ir apie kolegijos arba kolegijų, kurioms pavesta nagrinėti 104b straipsnyje nurodytas bylas, paskyrimą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Gavus ieškinį, Teismo pirmininkas paskiria teisėją pranešėją.

104b straipsnyje nurodytose bylose teisėjas pranešėjas parenkamas iš pagal 1 dalį paskirtos kolegijos narių šios kolegijos pirmininko siūlymu. Jeigu kolegija nusprendžia nenagrinėti bylos pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, Teismo pirmininkas gali paskirti bylą teisėjui pranešėjui iš kitos kolegijos.

Teismo pirmininkas imasi būtinų priemonių tuo atveju, kai teisėjo pranešėjo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų.

3.   Bylose, paskirtose tam tikros sudėties teismui pagal 44 straipsnio 3 dalį, šiame reglamente vartojamas žodis „Teismas“ reiškia tos sudėties teismą.

4.   Penkių arba trijų teisėjų kolegijai paskirtose bylose Teismo pirmininko įgaliojimus vykdo kolegijos pirmininkas.

10 straipsnis

1.   Po Teismo pirmininko rinkimų teisėjai nedelsdami trejiems metams išrenka penkių teisėjų kolegijų pirmininkus.

Teisėjai vieneriems metams išrenka trijų teisėjų kolegijų pirmininkus.

Teismas vieneriems metams paskiria pirmąjį generalinį advokatą.

Taikomos 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Apie rinkimus ir paskyrimus pagal šią straipsnio dalį skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Kai tik pirmininkas paskiria bylos teisėją pranešėją, pirmasis generalinis advokatas paskiria tą bylą vienam iš generalinių advokatų. Jis imasi būtinų priemonių tuo atveju, kai vieno iš generalinių advokatų nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų.

11 straipsnis

Jeigu Teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu pirmininko vieta yra laisva, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš penkių teisėjų kolegijų pirmininkų.

Jeigu vienu metu nei Teismo pirmininko, nei visų penkių teisėjų kolegijų pirmininkų nėra arba jie negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu vienu metu jų vietos yra laisvos, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš trijų teisėjų kolegijų pirmininkų.

Jeigu vienu metu nei Teismo pirmininko, nei visų kolegijų pirmininkų nėra arba jie negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu vienu metu jų vietos yra laisvos, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš teisėjų.

2a skyrius

TEISMO SUDĖTIS

11a straipsnis

Teismas posėdžiauja tokia sudėtimi:

—	plenarinė sesija, kurią sudaro visi teisėjai,

—	didžioji kolegija, kurią sudaro trylika teisėjų pagal 11b straipsnį,

—	kolegijos, sudarytos iš penkių arba trijų teisėjų pagal 11c straipsnį.

11b straipsnis

1.   Kiekvienai bylai didžiąją kolegiją sudaro Teismo pirmininkas, penkių teisėjų kolegijų pirmininkai, teisėjas pranešėjas ir toks skaičius teisėjų, kurio reikia, kad būtų trylika narių. Minėtieji teisėjai paskiriami pagal 2 dalyje nurodytą sąrašą laikantis jame nustatytos eilės tvarkos. Kiekvienai didžiajai kolegijai perduotai bylai sąrašo atskaitos taškas yra teisėjas, kurio pavardė nurodyta iškart po teisėjo, kuris paskutinis pagal sąrašą buvo paskirtas nagrinėti ankstesnę šios sudėties teismui perduotą bylą.

2.   Išrinkus Teismo pirmininką ir penkių teisėjų kolegijų pirmininkus, sudaromas kitų teisėjų sąrašas didžiajai kolegijai sudaryti. Šiame sąraše laikomasi šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos tvarkos pakaitomis su atvirkštine tvarka: pirmasis teisėjas sąraše yra pirmasis pagal tame straipsnyje nurodytą tvarką, antrasis – paskutinysis, trečiasis – antrasis, ketvirtasis – priešpaskutinis pagal tą tvarką ir t. t.

Sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Bylose, kurios perduodamos didžiajai kolegijai nuo metų, kuriais vyksta dalies teisėjų sudėties atnaujinimas, pradžios iki tol, kol įvyksta šis atnaujinimas, posėdžiauja taip pat du pakaitiniai teisėjai. Pakaitinių teisėjų funkcijas atlieka du teisėjai, nurodyti 2 dalyje numatytame sąraše iškart po teisėjo, kuris paskutinis buvo paskirtas į didžiąją kolegiją byloje.

Pakaitiniai teisėjai laikantis 2 dalyje numatytame sąraše nustatytos tvarkos pakeičia teisėjus, kurie tam tikrais atvejais negali dalyvauti priimant sprendimą byloje.

11c straipsnis

1.   Kiekvienai bylai penkių ir trijų teisėjų kolegijas sudaro kolegijos pirmininkas, teisėjas pranešėjas ir toks skaičius teisėjų, kurio reikia, kad būtų atitinkamai penki arba trys teisėjai. Minėtieji teisėjai paskiriami pagal 2 dalyje nurodytus sąrašus laikantis juose nustatytos tvarkos. Kiekvienai vienai iš kolegijų perduotai bylai atitinkamo sąrašo atskaitos taškas yra teisėjas, kurio pavardė sąraše nurodyta iškart po teisėjo, kuris paskutinis buvo paskirtas nagrinėti ankstesnę šiai kolegijai perduotą bylą.

2.   Penkių teisėjų kolegijoms sudaryti, išrinkus tų kolegijų pirmininkus, sudaromi kitų į atitinkamas kolegijas paskirtų teisėjų, išskyrus pirmininkus, sąrašai. Sąrašai sudaromi taip pat, kaip ir 11b straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas.

Trijų teisėjų kolegijoms sudaryti, išrinkus tų kolegijų pirmininkus, sudaromi kitų į atitinkamas kolegijas paskirtų teisėjų, išskyrus pirmininkus, sąrašai. Sąrašai sudaromi pagal šio reglamento 6 straipsnyje nustatytą tvarką.

Šioje dalyje nurodyti sąrašai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11d straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad kelias bylas turi nagrinėti ir spręsti tos pačios sudėties teismas, ši sudėtis nustatoma pagal tą bylą, kurios preliminarus pranešimas buvo apsvarstytas pirmiausia.

2.   Kai kolegija, kuriai byla buvo paskirta, pagal 44 straipsnio 4 dalį perduoda bylą Teismui, kad šis ją iš naujo paskirtų didesnės sudėties teismui, šios sudėties teismą sudaro kolegijos, kuriai byla buvo paskirta iš pradžių, nariai.

11e straipsnis

Jeigu bylą sprendžiančio teismo narys negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia kitas teisėjas, laikantis 11b straipsnio 2 dalyje arba 11c straipsnio 2 dalyje minimuose sąrašuose nurodytos tvarkos.

Jeigu Teismo pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, didžiosios kolegijos pirmininko funkcijos vykdomos laikantis 11 straipsnio nuostatų.

Jeigu penkių teisėjų kolegijos pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, kolegijos pirmininko funkcijas vykdo trijų teisėjų kolegijos pirmininkas, prireikus laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nustatytos tvarkos arba, jei tos sudėties teisme nėra trijų teisėjų kolegijos pirmininko, vienas iš kitų teisėjų laikantis 6 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Jeigu trijų teisėjų kolegijos pirmininkas negali dalyvauti, kolegijos pirmininko funkcijas vykdo tos sudėties teismo teisėjas laikantis 6 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA

1 skirsnis. Teismo kancleris ir Teismo kanclerio pavaduotojai

12 straipsnis

1.   Teismo kanclerį skiria Teismas. Likus dviem savaitėms iki nustatytos paskyrimo dienos, pirmininkas Teismo nariams praneša apie paduotus prašymus užimti šias pareigas.

2.   Su prašymu pateikiama išsami informacija apie kandidato amžių, pilietybę, universitetinį išsilavinimą, kalbų mokėjimą, einamas bei ankstesnes pareigas ir patirtį teisingumo vykdymo bei tarptautinių santykių srityje, jei tokia patirtis yra.

3.   Teismo kancleris paskiriamas laikantis šio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai.

5.   Teismo kancleris prisiekia pagal šio reglamento 3 straipsnį.

6.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jis nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų; Teismas priima sprendimą, suteikęs Teismo kancleriui galimybę pateikti savo paaiškinimus.

7.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, Teismas naują kanclerį skiria šešeriems metams.

13 straipsnis

Laikydamasis Teismo kanclerio paskyrimui nustatytos tvarkos, Teismas gali paskirti vieną ar daugiau Teismo kanclerio pavaduotojų, kurie padeda Teismo kancleriui ir gali jį pakeisti, kiek tai leidžia šio reglamento 15 straipsnyje minimi nurodymai Teisingumo Teismo kancleriui.

14 straipsnis

Jeigu Teismo kanclerio ir Teismo kanclerio pavaduotojų nėra, jie negali vykdyti savo pareigų arba jų vietos yra laisvos, pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio pareigas.

15 straipsnis

Teismas, vadovaudamasis pirmininko pateiktu pasiūlymu, priima nurodymus Teisingumo Teismo kancleriui.

16 straipsnis

1.   Teismo kanceliarijoje, prižiūrint Teismo kancleriui, yra tvarkomas registras, kuriame pateikimo eilės tvarka registruojami visi procesiniai ir juos patvirtinantys dokumentai.

2.   Įregistravęs dokumentą Teismo kancleris padaro atitinkamą įrašą originale, taip pat šalių prašymu – kitose šiam tikslui jos pateiktose kopijose.

3.   Registro ir pirmesnėje šio straipsnio dalyje minimi įrašai yra autentiški.

4.   Registro tvarkymo taisykles nustato šio reglamento 15 straipsnyje minimi nurodymai Teisingumo Teismo kancleriui.

5.   Suinteresuotiems asmenims leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus mokestį pagal tarifus, kuriuos Teismo kanclerio siūlymu nustato Teismas, gauti kopijas arba ištraukas.

Sumokėjusios atitinkamą mokestį bylos šalys taip pat gali gauti procesinių dokumentų kopijas ir patvirtintas sprendimų bei nutarčių kopijas.

6.   Ieškinio registracijos data, šalių pavardės arba pavadinimai, jų adresai, ginčo dalykas, ieškovo reikalavimai ir ieškinio pagrindai bei pagrindiniai argumentai, kuriais remiamasi, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.   Jeigu Taryba arba Europos Komisija nėra viena iš bylos šalių, Teismas siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu vieną iš jos aktų. Ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijos taip pat siunčiamos Europos Parlamentui, kad jis galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį nėra siekiama pripažinti netaikytinu jo ir Tarybos bendrai priimto akto.

17 straipsnis

1.   Pavaldus pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už dokumentų priėmimą, perdavimą bei saugojimą ir už dokumentų įteikimą šiame reglamente nustatyta tvarka.

2.   Teismo kancleris padeda Teismui, Teismo pirmininkui bei kolegijų pirmininkams ir teisėjams vykdyti visą su jų pareigomis susijusią veiklą.

18 straipsnis

Teismo kancleriui yra patikima saugoti antspaudus. Jis atsakingas už archyvą ir Teismo leidinius.

19 straipsnis

Išskyrus šio reglamento 4 ir 27 straipsniuose nurodytus atvejus, Teismo kancleris dalyvauja Teismo ir kolegijų posėdžiuose.

2 skirsnis. Kiti struktūriniai padaliniai

20 straipsnis

1.   Teismo pareigūnai ir kiti tarnautojai skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais.

2.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas, pareigūnas pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui prisiekia taip:

21 straipsnis

Vadovaudamasis Teismo kanclerio pasiūlymu, Teismas nustato savo padalinių struktūrą ir gali ją keisti.

22 straipsnis

Teismas iš tinkamą teisinį išsilavinimą turinčių ekspertų, gerai mokančių kelias oficialiąsias Teismo kalbas, suformuoja vertimų tarnybą.

23 straipsnis

Pavaldus pirmininkui Teismo kancleris atsako už Teismo administravimą, jo finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą; atlikti šias pareigas jam padeda administratorius.

4 skyrius

PRANEŠĖJŲ PAVADUOTOJAI

24 straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad jo nagrinėjamoms byloms įvertinti ir parengtiniam tyrimui to reikia, vadovaudamasis Statuto 13 straipsniu jis pasiūlo paskirti pranešėjų pavaduotojus.

2.   Pranešėjų pavaduotojai padeda pirmininkui visais reikalais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, ir teisėjams pranešėjams – atlikti jų pareigas.

3.   Atlikdami savo pareigas, pranešėjų pavaduotojai atsiskaito atitinkamai Teismo pirmininkui, kolegijos pirmininkui arba teisėjui pranešėjui.

4.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas pranešėjo pavaduotojas Teisme prisiekia pagal šio reglamento 3 straipsnį.

5 skyrius

TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

25 straipsnis

1.   Didžiosios kolegijos ir Teismo plenarinės sesijos posėdžių datą ir laiką nustato pirmininkas.

2.   Penkių ir trijų teisėjų kolegijų posėdžių datą ir laiką nustato jų pirmininkai.

3.   Teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Teismo būstinė vietoje.

26 straipsnis

1.   Jeigu nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų, ir todėl susirenka lyginis skaičius teisėjų, pasitarimuose nedalyvauja trumpiausiai einantis teisėjo pareigas teisėjas, kaip apibrėžta šio reglamento 6 straipsnyje, nebent jis yra teisėjas pranešėjas. Tuo atveju pasitarimuose nedalyvauja artimiausias jam pagal vyresniškumą teisėjas.

2.   Jeigu sušaukus didžiąją kolegiją ar Teismo plenarinę sesiją paaiškėja, kad nėra Statuto 17 straipsnio trečioje ar ketvirtoje pastraipoje nurodyto kvorumo, pirmininkas posėdį atideda, kol bus kvorumas.

3.   Jeigu kurioje nors penkių arba trijų teisėjų kolegijoje nėra Statuto 17 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto kvorumo ir jei nėra įmanoma pagal 11e straipsnį pakeisti negalinčių vykdyti savo pareigų teisėjų, kolegijos pirmininkas praneša apie tai Teismo pirmininkui, kuris iš kitų teisėjų paskiria trūkstamą.

27 straipsnis

1.   Teismo pasitarimai vyksta uždarame posėdyje.

2.   Pasitarimuose dalyvauja tik žodinėje proceso dalyje dalyvavę teisėjai ir pranešėjo pavaduotojas, jei jis buvo byloje paskirtas.

3.   Kiekvienas pasitarimuose dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

4.   Kiekvienas teisėjas gali prašyti, kad bet kuris klausimas būtų suformuluotas jo pasirinkta kalba ir prieš balsavimą raštiškai pateiktas Teismui.

5.   Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine eilės tvarka nei vyresniškumo tvarka, nustatyta pagal šio reglamento 6 straipsnį.

6.   Nesutarimus dėl sprendžiamų klausimų esmės, jų formulavimo bei eiliškumo arba dėl balsavimo rezultatų aiškinimo sprendžia Teismas.

7.   Jeigu Teismas svarsto su jo administravimu susijusius klausimus, generaliniai advokatai dalyvauja svarstyme ir turi balsavimo teisę. Teismo kancleris dalyvauja svarstyme, išskyrus tuos atvejus, kai Teismas nusprendžia priešingai.

8.   Jeigu Teismas posėdžiauja nedalyvaujant kancleriui, Teismas prireikus gali paskirti rašyti protokolą trumpiausiai einančiam teisėjo pareigas teisėjui, kaip nustatyta šio reglamento 6 straipsnyje. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir pirmininkas.

28 straipsnis

1.   Jeigu Teismas nenusprendžia kitaip, Teismo atostogos nustatomos:

—	nuo gruodžio 18 d. iki sausio 10 d.,

—	nuo sekmadienio prieš Velykas iki antrojo sekmadienio po Velykų,

—	nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d.

Per atostogas pirmininko pareigas Teisme eina pats pirmininkas, palaikydamas ryšį su Teismo kancleriu, arba kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas, kurio pirmininkas paprašo užimti jo vietą.

2.   Iškilus neatidėliotinam reikalui, pirmininkas gali teisėjus ir generalinius advokatus sušaukti per atostogas.

3.   Teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo būstinė, valstybinių švenčių.

4.   Esant pagrįstiems motyvams, Teismas gali išleisti bet kurį teisėją arba generalinį advokatą atostogų.

6 skyrius

KALBOS

29 straipsnis

1.   Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.

2.   Proceso kalbą pasirenka ieškovas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu atsakovas yra valstybė narė arba valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo, proceso kalba yra tos valstybės valstybinė kalba; jeigu valstybė turi daugiau kaip vieną valstybinę kalbą, ieškovas gali pasirinkti vieną iš jų;

b)	bendru šalių prašymu visam procesui arba jo daliai gali būti leidžiama vartoti vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų;

c)	vienos šalių prašymu, išklausius kitą šalį ir generalinį advokatą, nukrypstant nuo a ir b punktų nuostatų, gali būti leista iš kitų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų sąrašo pasirinkti proceso kalbą visam procesui arba jo daliai; Europos Sąjungos institucija tokio prašymo pateikti negali.

Šio reglamento 103 straipsnyje nurodytais atvejais proceso kalba yra nacionalinio teismo, kuris kreipiasi į Teismą, kalba. Tinkamai pagrįstu vienos iš pagrindinės bylos šalių prašymu ir išklausius kitą šalį bei generalinį advokatą, žodinėje proceso dalyje gali būti leista vartoti vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų.

Sprendimus dėl anksčiau nurodytų prašymų gali priimti pirmininkas; jis gali arba, jeigu nori patenkinti prašymą, negavęs visų šalių sutikimo, privalo perduoti prašymą Teismui.

3.   Proceso kalba pirmiausia vartojama rašytiniuose šalių pareiškimuose ir atsiliepimuose bei žodiniuose šalių pasisakymuose ir pridedamuose dokumentuose, taip pat protokoluose ir Teismo sprendimuose.

Visi dokumentai ar jų priedai kita nei proceso kalba pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą.

Tačiau, jeigu dokumentas yra didelės apimties, gali būti pateikiami jo ištraukų vertimai. Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali bet kuriuo metu pareikalauti viso arba papildyto vertimo.

Nepaisant pirmesnėse pastraipose išdėstytų nuostatų, įstodama į Teismo nagrinėjamą bylą arba dalyvaudama viename iš 103 straipsnyje nurodytų procesų dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, valstybė narė turi teisę vartoti savo valstybinę kalbą. Ši nuostata galioja ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

Valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai gali būti leidžiama vartoti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kuri nėra proceso kalba, kai jos įstoja į Teismo nagrinėjamą bylą arba dalyvauja prejudicinio sprendimo procese, kaip nurodyta Statuto 23 straipsnyje. Ši nuostata taikoma ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

Trečiosioms valstybėms, dalyvaujančioms procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal Statuto 23 straipsnio ketvirtą pastraipą, gali būti leista vartoti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų, kuri nėra proceso kalba. Ši nuostata taikoma ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

4.   Jeigu liudytojas arba ekspertas teigia, kad negali tinkamai išreikšti savo minčių viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, Teismas leidžia jam duoti parodymus kita kalba. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

5.   Teismo pirmininkas ir kolegijų pirmininkai, vadovaudami žodinei proceso daliai, teisėjas pranešėjas ir preliminariame pranešime, ir teismo posėdžio pranešime, teisėjai bei generaliniai advokatai, pateikdami klausimus, ir generaliniai advokatai, pateikdami savo išvadas, gali vartoti ne proceso kalbą, o vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

30 straipsnis

1.   Teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių prašymu Teismo kancleris pasirūpina, kad tai, kas sakoma arba rašoma Teismui nagrinėjant bylą, būtų išversta į kalbas, teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių pasirinktas iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto kalbų sąrašo.

2.   Teismo leidiniai leidžiami Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytomis kalbomis.

31 straipsnis

Dokumentų, sudarytų proceso kalba arba kuria kita pagal šio reglamento 29 straipsnį Teismo leista kalba, tekstai yra autentiški.

7 skyrius

ATSTOVŲ, PATARĖJŲ IR ADVOKATŲ TEISĖS BEI PAREIGOS

32 straipsnis

1.   Atstovams, patarėjams ir advokatams, dalyvaujantiems Teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų jų su byla arba jos šalimis susijusių žodinių pasisakymų ir surašytų dokumentų.

2.   Atstovams, patarėjams ir advokatams taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

33 straipsnis

Kad būtų suteiktos 32 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų jų atstovaujamos šalies išduotą dokumentą, kurio kopiją ši šalis nedelsdama nusiuntė Teismo kancleriui;

b)	patarėjai ir advokatai pateikia Teismo kanclerio pasirašytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nurodytą laikotarpį, kuris, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

34 straipsnis

Šio reglamento 32 straipsnyje nurodyti privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

Teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.

35 straipsnis

1.   Jeigu Teismas mano, kad patarėjo arba advokato elgesys Teismo, teisėjo, generalinio advokato arba kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais, arba patarėjas ar advokatas naudojasi savo teisėmis kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotam asmeniui. Jeigu Teismas apie tai praneša kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotas asmuo yra atskaitingas, jam perduodama šioms institucijoms adresuoto laiško kopija.

Dėl tų pačių priežasčių Teismas bet kuriuo metu gali nutartimi, išklausęs suinteresuotą asmenį ir generalinį advokatą, pašalinti suinteresuotą asmenį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto.

2.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas patarėjas arba advokatas, procesas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą patarėją arba advokatą.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai gali būti panaikinti.

36 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie pagal Statuto 19 straipsnį turi teisę atstovauti Teisme.

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

37 straipsnis

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasirašyti šalies atstovas arba advokatas.

Kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Teismui ir dar po vieną kopiją – visoms kitoms bylos šalims. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

2.   Be šių dokumentų, institucijos per Teismo nustatytus terminus pateikia visų procesinių dokumentų vertimus į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas. Taikomos šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatos.

3.   Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma jų data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento pateikimo Teismo kanceliarijai datą.

4.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat šių dokumentų sąrašas.

5.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo ištraukos, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

6.   Nepažeidžiant 1–5 dalių nuostatų, nustatytų procesinių terminų atžvilgiu pateikimo diena laikoma ta diena, kai pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 4 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje telefaksu arba kita Teismo turima technine ryšio priemone, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų po to Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. 81 straipsnio 2 dalis netaikoma šio dešimties dienų termino atžvilgiu.

7.   Nepažeisdamas 1 dalies pirmos pastraipos ir 2–5 dalių, Teisingumo Teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas šio dokumento originalu. Tas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

38 straipsnis

1.   Statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas;

c)	ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka;

d)	ieškovo reikalavimai;

e)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

2.   Bylos nagrinėjimo tikslais ieškinyje nurodomas adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Teismo būstinė, ir įgaliotasis asmuo, davęs sutikimą priimti šiuos dokumentus.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto adreso dokumentams įteikti arba vietoj jo ieškinyje gali būti nurodyta, jog advokatas arba atstovas sutinka, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kitomis techninėmis ryšio priemonėmis.

Jeigu ieškinys neatitinka pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tos šalies atstovui arba advokatui. Nukrypstant nuo 79 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kurioje yra Teismo būstinė, pašte.

3.   Šaliai padedantis arba atstovaujantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme.

4.   Kartu su ieškiniu prireikus pateikiami dokumentai, nurodyti Statuto 21 straipsnio antroje pastraipoje.

5.   Kartu su privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens ieškiniu pateikiami:

a)	jo įstatai ar jį įregistravusio registro nepasenęs išrašas arba nepasenęs išrašas iš asociacijų registro, arba koks kitas jo teisinio egzistavimo įrodymas;

b)	įrodymas, kad ieškovo advokato įgaliojimus jam tinkamai suteikė asmuo, kuris turi teisę tai daryti.

6.   Prie ieškinio, pareiškiamo pagal SESV 273 straipsnį, pridedamas specialaus susitarimo, sudaryto tarp suinteresuotų valstybių narių, egzempliorius.

7.   Jeigu ieškinys neatitinka šio straipsnio 3–6 dalių reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi šiuos reikalavimus įvykdyti, pašalindamas paties ieškinio trūkumus arba pateikdamas anksčiau nurodytus dokumentus. Jeigu ieškovas iki nustatyto termino nepašalina ieškinio trūkumų arba nepateikia reikalingų dokumentų, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nusprendžia, ar dėl šių sąlygų nevykdymo ieškinys yra nepriimtinas dėl to, kad netenkina nustatytų reikalavimų ieškiniams.

39 straipsnis

Ieškinys įteikiamas atsakovui. Jeigu yra taikoma 38 straipsnio 7 dalis, įteikiama, kai tik pašalinami ieškinio trūkumai arba kai tik Teismas, atsižvelgdamas į minėtame straipsnyje išvardytus reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

40 straipsnis

1.   Per mėnesį nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

c)	atsakovo reikalavimai;

d)

įrodymai.

Atsiliepimui į ieškinį taikomos šio reglamento 38 straipsnio 2–5 dalių nuostatos.

2.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

41 straipsnis

1.   Ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku.

2.   Terminą, per kurį turi būti pateikti šie procesiniai dokumentai, nustato pirmininkas.

42 straipsnis

1.   Dublike arba triplike bylos šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus. Tačiau tuo atveju šalys turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti.

2.   Vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pirmiau nurodytu būdu pagrįstą pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali duoti kitai šaliai laiko atsakyti į šį pagrindą.

Sprendimas dėl šio pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.

43 straipsnis

Bet kuriuo metu, išklausęs bylos šalis ir generalinį advokatą, jeigu yra įvykdytas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas paskyrimas ir jeigu dviejų ar daugiau bylų dalykas yra tas pats, pirmininkas, motyvuodamas tuo, kad tarp šių bylų yra ryšys, gali nurodyti jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalis arba priimamas galutinis sprendimas. Vėliau bylos gali būti atskirtos. Pirmininkas gali perduoti šiuos klausimus Teismui.

1a skyrius

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS IR BYLŲ PASKYRIMAS KONKREČIOS SUDĖTIES TEISMUI

44 straipsnis

1.   Pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo bendrajame Teismo posėdyje datą:

a)	pateikus tripliką; arba

b)	jeigu per pagal 41 straipsnio 2 dalį nustatytą terminą nepateikiamas joks ieškovo dublikas arba atsakovo triplikas; arba

c)	jeigu suinteresuotoji šalis atsisako savo teisės pateikti dubliką arba tripliką; arba

d)	jeigu taikoma 62a straipsnyje nurodyta pagreitinta procedūra, kai pirmininkas paskiria posėdžio datą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiami pasiūlymai, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą arba imtis kitų parengiamųjų priemonių ir kurios sudėties teismui byla turėtų būti paskirta. Prireikus jame taip pat pateikiamas teisėjo pranešėjo pasiūlymas dėl to, ar atsisakyti posėdžio, kaip nustatyta 44a straipsnyje, ir generalinio advokato išvados pagal Statuto 20 straipsnio penktą pastraipą.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis.

3.   Teismas paskiria bylą penkių arba trijų teisėjų kolegijai, jei bylos sudėtingumas ar svarba arba ypatingos aplinkybės nėra tokios, kad ji turėtų būti paskirta didžiajai kolegijai.

Tačiau byla negali būti paskirta penkių arba trijų teisėjų kolegijai, jei valstybė narė arba Sąjungos institucija, kuri yra bylos šalis, paprašė, kad bylą spręstų didžioji kolegija. Šioje nuostatoje „bylos šalis“ – tai bet kuri valstybė narė arba institucija, kuri yra bylos šalis arba įstojęs į bylą asmuo, arba kuri yra pateikusi rašytinių pastabų bet kurio 103 straipsnyje nurodyto prašymo atveju. Šioje pastraipoje nurodytas prašymas negali būti pateikiamas bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų.

Jei Teisme bylos iškeliamos pagal Statuto 16 straipsnio ketvirtą pastraipą, Teismas jas nagrinėja plenarinės sesijos posėdyje. Jis gali paskirti bylą nagrinėti Teismo plenarinei sesijai, jeigu pagal Statuto 16 straipsnio penktą pastraipą mano, kad byla ypač svarbi.

4.   Bylą sprendžiantis teismas, kuriam byla buvo paskirta, bet kurioje proceso stadijoje gali perduoti bylą Teismui, kad šis iš naujo ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui.

5.   Jeigu yra pradėtas parengtinis tyrimas ir bylą sprendžiantis teismas atlieka jį ne pats, jis gali pavesti tai atlikti teisėjui pranešėjui.

Jeigu žodinė proceso dalis pradedama be parengtinio tyrimo, bylą sprendžiančio teismo pirmininkas paskiria žodinės proceso dalies pradžios datą.

44a straipsnis

Nepažeidžiant jokių specialių šiame reglamente išdėstytų nuostatų, bylos nagrinėjimas Teisme apima ir žodinę dalį. Tačiau pateikus 40 straipsnio 1 dalyje arba tam tikrais atvejais – 41 straipsnio 1 dalyje nurodytus procesinius dokumentus, Teismas, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, jei nė viena iš šalių nepateikė prašymo, kuriame būtų išdėstytos priežastys, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta, gali nuspręsti kitaip. Prašymas pateikiamas per tris savaites po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

2 skyrius

PARENGTINIS TYRIMAS IR KITOS PARENGIAMOSIOS PRIEMONĖS

1 skirsnis. Tyrimo priemonės

45 straipsnis

1.   Išklausęs generalinį advokatą, nutartimi, kurioje išdėstyti įrodytini faktai, Teismas nustato, jo manymu, tinkamas tyrimo priemones. Prieš nustatydamas šio straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose nurodytas tyrimo priemones, Teismas išklauso bylos šalis.

Nutartis įteikiama bylos šalims.

2.   Nepažeidžiant Statuto 24 ir 25 straipsnių, tyrimo priemonės gali būti šios:

a)	pačių bylos šalių atvykimas;

b)	prašymas pateikti informaciją arba dokumentus;

c)	liudytojų apklausa;

d)	ekspertizė;

e)	nuvykimas į vietą.

3.   Tyrime dalyvauja generalinis advokatas.

4.   Gali būti pateikiami paneigiantieji įrodymai, o anksčiau pateiktus įrodymus galima papildyti.

46 straipsnis

Šalys turi teisę dalyvauti atliekant tyrimą.

2 skirsnis. Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

47 straipsnis

1.   Teismas savo iniciatyva arba šalių prašymu, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti, kad tam tikri faktai būtų patvirtinti liudytojų parodymais. Įrodytini faktai nurodomi Teismo nutartyje.

Teismas gali šaukti liudytoją savo iniciatyva arba vienos iš šalių ar generalinio advokato prašymu.

Šalies prašyme apklausti liudytoją tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas, ir priežastys, dėl kurių tai reikėtų padaryti.

2.   Liudytojai, kurių apklausa būtina, šaukiami Teismo nutartimi, kurioje nurodoma:

a)	liudytojo pavardė, vardai, padėtis ir adresas;

b)	faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas;

c)	prireikus nurodomos Teismo nustatytos liudytojo turėtų išlaidų atlyginimo priemonės, taip pat galima bausmė už liudytojo pareigos neatlikimą.

Nutartis įteikiama šalims ir liudytojams.

3.   Teismas gali nuspręsti, kad liudytojai, kuriuos apklausti paprašė viena iš šalių, gali būti šaukiami tik sumokėjus Teismo kasoje užstatą nustatytoms šaukimo išlaidoms padengti; mokėtiną sumą nustato Teismas.

Lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su Teismo iniciatyva šaukiamo liudytojo apklausa, avansu išmoka Teismo kasa.

4.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad jie privalės šiame reglamente nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

Liudytojai savo parodymus Teismui duoda iškvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojui davus pagrindinius parodymus, pirmininkas vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva, gali pateikti jam klausimų.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

Pirmininkui leidus, šalių atstovai gali pateikti klausimus liudytojams.

5.   Davęs parodymus, liudytojas prisiekia:

Išklausęs šalis, Teismas gali atleisti liudytoją nuo priesaikos.

6.   Teismo kancleris rašo bylos protokolą, kuriame išdėstomi kiekvieno liudytojo parodymai.

Protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už liudytojo apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

Protokolas yra autentiškas dokumentas.

48 straipsnis

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į posėdį.

2.   Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta, Teismas gali paskirti jam ne didesnę kaip 5 000 eurų (2) piniginę baudą ir nuspręsti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

Tokia pati bauda gali būti skiriama ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus, priesaiką arba tam tikrais atvejais jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą.

3.   Jeigu liudytojas nurodo Teismui pateisinamą priežastį, jis gali būti atleistas nuo piniginės baudos mokėjimo. Paskirta piniginė bauda, liudytojo prašymu, gali būti sumažinta, jeigu jis įrodo, kad ši suma neproporcinga jo pajamoms.

4.   Pagal šį straipsnį paskirtos baudos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal SESV 280 ir 299 straipsnius bei EAEBS 164 straipsnį.

49 straipsnis

1.   Teismas gali skirti ekspertizę. Nutartyje, kuria paskiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas išvados pateikimo terminas.

2.   Ekspertas gauna nutarties kopiją ir visus jo užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Jis savo užduotį atlieka prižiūrimas teisėjo pranešėjo, kuris gali dalyvauti ekspertizės veiksmuose ir yra informuojamas apie užduoties vykdymo eigą.

Teismas gali pareikalauti iš šalių arba iš vienos iš jų sumokėti užstatą, kad būtų garantuotas ekspertizės išlaidų padengimas.

3.   Eksperto prašymu Teismas gali nuspręsti apklausti liudytojus. Jie apklausiami laikantis šio reglamento 47 straipsnio nuostatų.

4.   Ekspertas gali pareikšti savo nuomonę tik specialiai jam pateiktais klausimais.

5.   Ekspertui pateikus savo išvadą, Teismas gali nuspręsti jį apklausti, iškvietęs šalis dalyvauti apklausoje.

Pirmininkui leidus, šalių atstovai gali pateikti klausimus ekspertui.

6.   Pateikęs savo išvadą, ekspertas Teisme prisiekia:

Išklausęs šalis, Teismas gali atleisti ekspertą nuo priesaikos.

50 straipsnis

1.   Jeigu viena iš šalių prieštarauja liudytojo arba eksperto šaukimui, motyvuodama tuo, kad jis neturi kompetencijos, yra negarbingas asmuo arba dėl kitos priežasties, arba jeigu liudytojas arba ekspertas atsisako duoti parodymus, priesaiką arba jai prilystantį iškilmingą pasižadėjimą, klausimą sprendžia Teismas.

2.   Prieštaravimas dėl liudytojo arba eksperto šaukimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; prieštaravimo pareiškime turi būti išdėstytos priežastys ir nurodyti pateikiami įrodymai.

51 straipsnis

1.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

2.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Teismo kasa kompensaciją arba užmokestį liudytojams bei ekspertams išmoka jiems atlikus savo pareigas ar užduotis.

52 straipsnis

Šalių prašymu arba savo iniciatyva Teismas gali nusiųsti pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus, kaip nurodyta šio reglamento 125 straipsnyje minimame papildomame reglamente.

53 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno Teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Šalys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su protokolo turiniu ir bet kuria eksperto išvada, taip pat už atitinkamą mokestį jos gali gauti jų kopijas.

3 skirsnis. Parengtinio tyrimo pabaiga

54 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai Teismas nustato terminą, per kurį šalys gali pateikti rašytines pastabas, užbaigus parengtinį tyrimą pirmininkas paskiria žodinės proceso dalies pradžios datą.

Jeigu yra nustatytas terminas rašytinėms pastaboms pateikti, pirmininkas žodinės proceso dalies pradžios datą paskiria šiam terminui pasibaigus.

4 skirsnis. Parengiamosios priemonės

54a straipsnis

Teisėjas pranešėjas ir generalinis advokatas gali paprašyti šalių per nurodytą terminą pateikti visą su faktais susijusią informaciją ir dokumentus ar kitus duomenis, kurie, jų manymu, yra reikalingi. Pateikta informacija ir (arba) dokumentai įteikiami kitoms šalims.

3 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

55 straipsnis

1.   Išskyrus sprendimų pirmenybę pagal reglamento 85 straipsnį, paisydamas sprendimų eiliškumo, Teismas bylas nagrinėja jų parengtinio tyrimo pabaigos eilės tvarka. Jeigu parengtinis kelių bylų tyrimas baigiamas vienu metu, jų nagrinėjimo eilės tvarka priklauso nuo atitinkamų ieškinių registracijos datos.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikiama pirmenybė kitų bylų atžvilgiu.

Ypatingomis aplinkybėmis, išklausęs šalis ir generalinį advokatą, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali atidėti bylos svarstymą vėlesniam laikui. Bendru šalių prašymu pirmininkas gali nurodyti atidėti bylos svarstymą.

56 straipsnis

1.   Žodinį bylos nagrinėjimą pradeda ir jam vadovauja pirmininkas, kuris atsako už tinkamą posėdžio eigą.

2.   Uždarame posėdyje svarstytų bylų žodinio nagrinėjimo medžiaga neskelbiama.

57 straipsnis

Vykdant žodinį nagrinėjimą pirmininkas gali pateikti klausimus šalių atstovams, patarėjams ar advokatams.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

58 straipsnis

Šalis gali kreiptis į Teismą tik per savo atstovą, patarėją ar advokatą.

59 straipsnis

1.   Generalinis advokatas savo motyvuotą išvadą pateikia žodžiu žodinės proceso dalies pabaigoje.

2.   Generaliniam advokatui pateikus savo išvadą, pirmininkas skelbia, kad žodinė proceso dalis yra baigta.

60 straipsnis

Pagal 45 straipsnio 1 dalį Teismas, išklausęs generalinį advokatą, bet kuriuo metu gali nurodyti atlikti bet kokią tyrimo priemonę arba pakartoti ar papildyti anksčiau atliktą tyrimą. Teismas gali pavesti teisėjui pranešėjui įvykdyti paskirtas priemones.

61 straipsnis

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

62 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno Teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Teismo kanceliarijoje šalys gali susipažinti su bet kurio protokolo turiniu, taip pat už atitinkamą mokestį jos gali gauti jo kopiją.

3a skyrius

PAGREITINTOS PROCEDŪROS

62a straipsnis

1.   Teismo pirmininkas, gavęs ieškovo arba atsakovo prašymą, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pasiūlymu ir išklausęs kitą šalį bei generalinį advokatą, gali išimties tvarka nuspręsti, kad byla turi būti sprendžiama pagreitinta procedūra, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų, jeigu dėl bylos ypatingos skubos reikia, kad Teismas kaip galima greičiau priimtų sprendimą.

Prašymas priimti sprendimą dėl bylos taikant pagreitintą procedūrą paduodamas atskiru dokumentu tuo pačiu metu kaip ir ieškinys arba atsiliepimas į ieškinį.

2.   Taikant pagreitintą procedūrą, ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį gali būti papildyti dubliku ir tripliku tik tada, kai pirmininkas nusprendžia, kad tai yra būtina.

Įstojantis į bylą asmuo gali pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą tik tuo atveju, kai pirmininkas nusprendžia, kad tai būtina.

3.   Pateikus atsiliepimą į ieškinį, arba jeigu sprendimas dėl pagreitintos procedūros taikymo yra priimtas po to, kai buvo pateiktas tas atsiliepimas, priėmus šį sprendimą pirmininkas nustato posėdžio dieną, apie kurią iš karto pranešama šalims. Jis gali atidėti posėdžio datą, jeigu to reikia vykdant tyrimo arba kitas parengiamąsias priemones.

Nepažeidžiant 42 straipsnio nuostatų, vykstant žodinei proceso daliai šalys gali papildyti savo argumentus ir pateikti įrodymų. Tačiau jos turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė pateikti tuos įrodymus.

4.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

4 skyrius

SPRENDIMAI

63 straipsnis

Sprendime nurodoma:

—	kad tai yra Teismo sprendimas,

—	jo paskelbimo data,

—	pirmininko ir dalyvaujančių teisėjų pavardės,

—	generalinio advokato pavardė,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalių atstovų, patarėjų ir advokatų pavardės,

—	šalių reikalavimai,

—	kad buvo išklausytas generalinis advokatas,

—	faktų santrauka,

—

motyvai,

—	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

64 straipsnis

1.   Sprendimas skelbiamas viešame posėdyje, pakvietus bylos šalis.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarime dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, užantspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; bylos šalims įteikiamos patvirtintos sprendimo kopijos.

3.   Teismo kancleris sprendimo originale įrašo jo paskelbimo datą.

65 straipsnis

Sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

66 straipsnis

1.   Nepažeisdamas nuostatų dėl sprendimų aiškinimo, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu, pateiktu per dvi savaites nuo sprendimo paskelbimo, Teismas gali ištaisyti rašybos arba skaičiavimo klaidas ir akivaizdžius netikslumus.

2.   Šalys, kurias apie tai deramai informuoja Teismo kancleris, per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti rašytines pastabas.

3.   Teismas sprendimą priima uždarame posėdyje, išklausęs generalinį advokatą.

4.   Nutarties, kuria ištaisomas sprendimas, originalas pridedamas prie ištaisyto sprendimo originalo. Ištaisyto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

67 straipsnis

Jeigu Teismas nepriima sprendimo dėl vieno iš reikalavimų arba dėl išlaidų, bet kuri šalis gali per mėnesį nuo sprendimo įteikimo prašyti Teismo papildyti savo sprendimą.

Prašymas įteikiamas kitai šaliai ir pirmininkas nustato terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines pastabas.

Pateikus šias pastabas, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, priima sprendimą ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

68 straipsnis

Teismo praktikos rinkinio paskelbimu pasirūpina Teismo kancleris.

5 skyrius

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

69 straipsnis

1.   Išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

2.   Pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.

3.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

Teismas gali įpareigoti šalį, net jei ši laimėjo bylą, atlyginti išlaidas, kurias, Teismo manymu, dėl jos nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patyrė kita šalis.

4.   Į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.

Jeigu valstybės, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE sutarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucija įstoja į bylą, kiekviena iš jų padengia savo išlaidas.

Teismas gali nurodyti kitoms į bylą įstojusioms šalims, nenurodytoms pirmesnėse pastraipose, pačioms padengti savo išlaidas.

5.   Šaliai, kuri atsisako ieškinio, nurodoma padengti išlaidas, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau ieškinio atsisakiusios šalies prašymu išlaidas padengti gali būti nurodyta kitai šaliai, jeigu tai atrodo pateisinama, atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

Šalims susitarus dėl išlaidų, šių klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

Jeigu nėra reikalaujama priteisti išlaidų, kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas.

6.   Jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

70 straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 69 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas.

71 straipsnis

Išlaidas, kurias šalis patiria dėl priverstinio Teismo sprendimo arba nutarties vykdymo, kita šalis padengia pagal toje valstybėje, kurioje sprendimas arba nutartis yra priverstinai vykdoma, galiojančius tarifus.

72 straipsnis

Procesas Teisme nemokamas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	kai dėl šalies kaltės Teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, Teismas gali, išklausęs generalinį advokatą, nurodyti tai šaliai jas padengti;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų kopijavimo arba vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis padengia jas pagal šio reglamento 16 straipsnio 5 dalyje nurodytus tarifus.

73 straipsnis

Nepažeidžiant 72 straipsnio nuostatų, atlygintinomis yra laikomos šios išlaidos:

a)	sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal šio reglamento 51 straipsnį;

b)	būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas.

74 straipsnis

1.   Jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, konkrečios sudėties teismas, kuriam buvo perduota byla, gavęs suinteresuotos šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį bei generalinį advokatą, priima nutartį.

2.   Jeigu tai reikalinga vykdymui, šalys gali prašyti patvirtintos nutarties kopijos.

75 straipsnis

1.   Teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu padengiamos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba priemonių, dėl kurių išlaidos turi būti padengiamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos centrinio banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

6 skyrius

NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA

76 straipsnis

1.   Šalis, kuri visiškai arba iš dalies negalės sumokėti su byla susijusių išlaidų, bet kuriuo metu gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.

Prašymas pateikiamas kartu su įrodymais, kad pateikusiai prašymą šaliai reikia pagalbos, pirmiausia kompetentingos institucijos išduotu dokumentu, patvirtinančiu, kad ji stokoja pajamų.

2.   Jeigu tokį prašymą šalis pateikia prieš pareikšdama savo ieškinį, jame trumpai išdėstomas ieškinio dalykas.

Prašymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą.

3.   Pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju. Teismas, teisėjui pranešėjui pasiūlius ir išklausęs generalinį advokatą, perduoda prašymą konkrečios sudėties teismui, kuris sprendžia, suteikti ar nesuteikti visą arba dalinę nemokamą teisinę pagalbą. Pastarasis apsvarsto, ar ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

Konkrečios sudėties teismas sprendžia, priimdamas nutartį. Jei visiškai ar iš dalies atsisakoma suteikti nemokamą teisinę pagalbą, nutartis turi būti motyvuota.

4.   Bet kuriuo metu savo iniciatyva arba kieno nors prašymu bylą sprendžiantis teismas gali nutraukti nemokamos teisinės pagalbos teikimą, jeigu vykstant procesui pasikeičia aplinkybės, dėl kurių ji buvo suteikta.

5.   Jeigu yra suteikiama nemokama teisinė pagalba, Teismo kasa avansu išmoka išlaidoms padengti reikalingą sumą.

Sprendime dėl išlaidų Teismas gali nurodyti sumokėti į Teismo kasą sumas, kurios buvo išmokėtos nemokamai teisinei pagalbai suteikti.

Šių sumų išieškojimu iš šalies, kuriai buvo nurodyta jas padengti, pasirūpina Teismo kancleris.

7 skyrius

IEŠKINIO ATSISAKYMAS

77 straipsnis

Jeigu šalys prieš Teismui priimant sprendimą susitaria išspręsti savo ginčą ir Teismui praneša, kad atsisako visų savo reikalavimų, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 69 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą, prireikus atsižvelgdamas į atitinkamus šalių pasiūlymus.

Ši nuostata netaikoma byloms pagal SESV 263 ir 265 straipsnius nagrinėti.

78 straipsnis

Jeigu ieškovas raštu informuoja Teismą apie savo norą atsisakyti ieškinio, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 69 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą.

8 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

79 straipsnis

1.   Jeigu pagal šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas to asmens dokumentams įteikti nurodytu adresu, išsiunčiant dokumento kopiją registruotu laišku su pranešimu apie gavimą arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu.

Teismo kancleris parengia ir patvirtina įteikiamų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį juos pateikti turi pačios šalys.

2.   Jeigu pagal 38 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą adresatas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kita technine ryšio priemone, procesinis dokumentas, išskyrus Teismo sprendimą arba nutartį, gali būti įteikiamas, perduodant tokiu būdu jo kopiją.

Jeigu dėl techninių priežasčių arba dokumento pobūdžio ar apimties toks jo perdavimas yra neįmanomas arba neįvykdomas ir jeigu adresatas nėra nurodęs adreso dokumentams įteikti, dokumentas įteikiamas jo adresu, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Adresatui apie tai pranešama telefaksu arba kita technine ryšio priemone. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu paštu dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Teismo būstinė, pašte, išskyrus atvejus, kai pranešime apie gavimą nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo telefaksu arba kita technine ryšio priemone gavimo Teismo kanclerį informuoja, kad dokumentas jo nepasiekė.

9 skyrius

TERMINAI

80 straipsnis

1.   Bet koks procesinių veiksmų atlikimo terminas, numatytas Sutartyse, Statute ir šiame reglamente, skaičiuojamas taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia kartu su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojamos oficialiosios šventės, sekmadieniai ir šeštadieniai;

e)	per Teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Teismo sudarytas oficialiųjų švenčių sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81 straipsnis

1.   Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, laikantis 80 straipsnio 1 dalies a punkto jis skaičiuojamas nuo 14 dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos.

2.   Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.

82 straipsnis

Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti jį nustačiusysis.

Pirmininkas ir kolegijų pirmininkai gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę terminams, kuriuos jiems tenka paskirti pagal šį reglamentą, nustatyti arba pratęsti.

10 skyrius

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS

82a straipsnis

1.   Bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytais atvejais, Teismo nutartimi, priimta išklausius generalinį advokatą;

b)	visais kitais atvejais – pirmininko sprendimu, priimtu išklausius generalinį advokatą ir, išskyrus 103 straipsnyje nurodytus prašymus priimti prejudicinį sprendimą, bylos šalis.

Bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas, ta pačia tvarka priėmus nutartį arba sprendimą.

Šioje pastraipoje nurodytos nutartys ir sprendimai įteikiami šalims.

2.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nuo nutartyje arba sprendime dėl sustabdymo nurodytos dienos arba, jeigu tai nenurodyta, nutarties arba sprendimo priėmimo dieną.

Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visoms šalims nustatytų procesinių terminų eiga.

3.   Jeigu nutartyje arba sprendime dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nenurodoma, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi nutartyje arba sprendime dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodytą dieną arba, jeigu tai nėra nurodyta, nutarties arba sprendimo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priėmimo dieną.

Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami iš naujo.

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

83 straipsnis

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą, paduotas pagal SESV 278 straipsnį arba EAEBS 157 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Teisme.

Prašymas imtis kurios kitos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nurodyta SESV 279 straipsnyje, yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Teismo nagrinėjamos bylos šalis ir kai jis yra susijęs su ta byla.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimame prašyme nurodomas bylos dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą.

3.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis šio reglamento 37 ir 38 straipsnių nuostatų.

84 straipsnis

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir pirmininkas nustato trumpą terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines arba žodines pastabas.

2.   Pirmininkas sprendžia, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą.

Pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas net tuo atveju, kai nė viena šalis to neprašo.

85 straipsnis

Pirmininkas pats priima sprendimą dėl prašymo arba perduoda šį prašymą Teismui.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Jeigu prašymas perduodamas Teismui, jis atideda visas kitas bylas ir, išklausęs generalinį advokatą, priima sprendimą. Taikomos 84 straipsnio nuostatos.

86 straipsnis

1.   Sprendimas dėl prašymo priimamas motyvuota nutartimi, kuri yra neskundžiama. Nutartis nedelsiant įteikiama šalims.

2.   Nutarties vykdymui iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartis gali nustatyti laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaigos datą. Priešingu atveju ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus galutinį sprendimą.

4.   Nutartis turi laikiną pobūdį ir neturi įtakos Teismo sprendimui dėl bylos esmės.

87 straipsnis

Pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

88 straipsnis

Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, grindžiamą naujais faktais.

89 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams laikinai sustabdyti Teismo sprendimo arba kitos institucijos priimto akto vykdymą, pateiktiems pagal SESV 280 ir 299 straipsnius arba EAEBS 164 straipsnį.

Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, kada laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

90 straipsnis

1.   Prašyme, minimame EAEBS 81 straipsnio trečioje ir ketvirtoje pastraipose, nurodoma:

a)	tikrintinų asmenų arba įmonių pavardės arba pavadinimai ir jų adresai;

b)	tikrinimo objektas ir tikslas.

2.   Pirmininkas sprendžia priimdamas nutartį. Taikomos šio reglamento 86 straipsnio nuostatos.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

2 skyrius

ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

91 straipsnis

1.   Šalis, kuri kreipiasi į Teismą, prašydama priimti sprendimą dėl preliminaraus prieštaravimo arba dėl kito klausimo, nesusijusio su bylos esme, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu.

Prašyme turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi, ir ieškovo reikalavimai; prie jo turi būti pridėti patvirtinantys dokumentai.

2.   Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai bei išdėstomi pagrindai.

3.   Išskyrus atvejus, kai Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.

4.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Jeigu Teismas atmeta prašymą arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus tolesniems veiksmams byloje.

92 straipsnis

1.   Jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

2.   Teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali išklausęs šalis nuspręsti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, arba paskelbti, kad nebėra ieškinio dalyko ir kad nereikia priimti sprendimo; jis klausimą sprendžia laikydamasis šio reglamento 91 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.

3 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

93 straipsnis

1.   Prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo šio reglamento 16 straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.

Prašyme nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės bylos šalys;

c)	įstojančio į bylą asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	įstojančio į bylą asmens adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Teismo būstinė;

e)	reikalavimai byloje, kuriems paremti prašoma leisti įstoti į bylą;

f)	pareiškimas dėl aplinkybių, suteikiančių teisę įstoti į bylą, jeigu prašymas įstoti į bylą pateikiamas pagal Statuto 40 straipsnio antrą arba trečią pastraipą.

Įstojančiam į bylą asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnį.

Taikomi šio reglamento 37 ir 38 straipsniai.

2.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas šalims.

Prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo pirmininkas suteikia šalims galimybę pateikti pastabas raštu arba žodžiu.

Pirmininkas priima nutartį dėl prašymo įstoti į bylą arba perduoda jį Teismui.

3.   Jeigu pirmininkas patenkina prašymą įstoti į bylą, įstojusi į bylą šalis gauna visų šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali nepateikti slaptų arba konfidencialių dokumentų.

4.   Įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu.

5.   Pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojusi į bylą šalis turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

6.   Pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas prireikus nustato terminą, per kurį bylos šalys gali atsakyti į šį paaiškinimą.

7.   Gali būti apsvarstytas prašymas įstoti į bylą, pateiktas pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, bet prieš priimant sprendimą dėl 44 straipsnio 3 dalyje nustatytos žodinės proceso dalies pradžios. Jeigu pirmininkas leidžia įstoti į bylą, įstojusi į bylą šalis gali pateikti savo pastabas vykstant žodinei proceso daliai, jei tokia dalis yra.

4 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

94 straipsnis

1.   Jeigu atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neatsako į ieškinį nustatyta forma ir laiku, ieškovas gali prašyti Teismo priimti sprendimą jo naudai.

Toks prašymas įteikiamas atsakovui. Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį dėl tokio prašymo.

2.   Prieš priimdamas sprendimą už akių, Teismas, išklausęs generalinį advokatą, apsvarsto, ar ieškinys yra priimtinas, ar buvo laikytasi atitinkamų formalumų, taip pat – ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Teismas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą.

3.   Sprendimas už akių yra privalomas vykdyti. Tačiau Teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą, kol Teismas nėra priėmęs sprendimo dėl kurio nors prašymo panaikinti sprendimą pagal šio straipsnio 4 dalį, arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes; šis užstatas grąžinamas, jeigu toks prašymas nėra pateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

4.   Sprendimą už akių gali būti prašoma panaikinti.

Prašymas panaikinti tokį sprendimą turi būti paduotas per mėnesį nuo sprendimo įteikimo šio reglamento 37 ir 38 straipsniuose nurodyta forma.

5.   Įteikus prašymą kitai šaliai, pirmininkas nustato terminą, per kurį ši gali pateikti pastabas raštu.

Procesas vyksta pagal šio reglamento 44 ir tolesnius straipsnius.

6.   Teismo priimtas galutinis sprendimas yra neskundžiamas.

Šio sprendimo originalas pridedamas prie sprendimo už akių originalo. Sprendimo už akių originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

5 skyrius

95 straipsnis

(Panaikintas)

96 straipsnis

(Panaikintas)

6 skyrius

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

1 skirsnis. Procesas pagal trečiojo asmens skundą

97 straipsnis

1.   Procesui pagal trečiojo asmens skundą taikomi šio reglamento 37 ir 38 straipsniai. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	kaip tas sprendimas pažeidžia trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti pagrindinėje byloje.

Skundas turi būti pateikiamas visų pagrindinės bylos šalių atžvilgiu.

Jeigu sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, prašymas turi būti pateiktas per du mėnesius nuo paskelbimo.

2.   Remdamasis trečiojo asmens skundu, Teismas gali nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Taikomos šio reglamento III dalies 1 skyriaus nuostatos.

3.   Pakeičiamos tos ginčijamo sprendimo vietos, dėl kurių pateikti trečiojo asmens argumentai pripažįstami pagrįstais.

Pagal trečiojo asmens skundą pradėtos bylos sprendimo originalas pridedamas prie ginčijamo sprendimo originalo. Ginčijamo sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą procese pagal trečiojo asmens skundą.

2 skirsnis. Sprendimų peržiūrėjimas

98 straipsnis

Prašymas peržiūrėti sprendimą pateikiamas per tris mėnesius nuo dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais remiantis pateikiamas šis prašymas.

99 straipsnis

1.   Šio reglamento 37 ir 38 straipsniai taikomi prašymams peržiūrėti sprendimą. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	ginčijami sprendimo punktai;

c)	faktai, kuriais remiantis yra pateikiamas prašymas;

d)	įrodymai, kad yra sprendimo peržiūrėjimą pateisinančių faktų, taip pat tai, kad nebuvo pažeistas 98 straipsnyje nurodytas terminas.

2.   Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, šalių atžvilgiu.

100 straipsnis

1.   Nenagrinėdamas prašymo esmės, Teismas uždarame posėdyje, išklausęs generalinį advokatą ir atsižvelgdamas į rašytines šalių pastabas, priima sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

2.   Jeigu Teismas nusprendžia, kad prašymas yra priimtinas, jis prašymą išnagrinėja iš esmės ir priima sprendimą vadovaudamasis šiuo reglamentu.

3.   Sprendimo dėl peržiūrėjimo originalas pridedamas prie peržiūrėto sprendimo originalo. Peržiūrėto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl peržiūrėjimo.

7 skyrius

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL ARBITRAŽO KOMITETO SPRENDIMŲ

101 straipsnis

1.   Apeliaciniame skunde pradėti apeliacinį procesą pagal EAEBS 18 straipsnio antrą pastraipą nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašiusio asmens padėtis;

c)	skundžiamas arbitražo komiteto sprendimas;

d)	bylos šalys;

e)	faktų santrauka;

f)	skundo pagrindai ir apelianto reikalavimai.

2.   Taikomos šio reglamento 37 straipsnio 3 bei 4 dalys ir 38 straipsnio 2, 3 bei 5 dalys.

Prie apeliacinio skundo pridedama patvirtinta skundžiamo sprendimo kopija.

3.   Pateikus apeliacinį skundą, Teismo kancleris iš karto kreipiasi į arbitražo komiteto sekretoriatą su prašymu perduoti Teismui visą bylos medžiagą.

4.   Šiai procedūrai taikomi šio reglamento 39, 40, 55 ir tolesni straipsniai.

5.   Teismas priima sprendimą dėl apeliacinio skundo. Jeigu Teismas panaikina arbitražo komiteto sprendimą, jis gali vėl perduoti bylą komitetui.

8 skyrius

SPRENDIMŲ IŠAIŠKINIMAS

102 straipsnis

1.   Prašymas išaiškinti teismo sprendimą pateikiamas laikantis šio reglamento 37 ir 38 straipsnių nuostatų. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas, kurį prašoma išaiškinti;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti.

Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, šalių atžvilgiu.

2.   Suteikęs šalims galimybę pateikti savo pastabas ir išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

Sprendimo dėl išaiškinimo originalas pridedamas prie išaiškinto sprendimo originalo. Išaiškinto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl išaiškinimo.

9 skyrius

PRAŠYMAI PRIIMTI PREJUDICINIUS SPRENDIMUS IR KITI IŠAIŠKINIMO PRAŠYMAI

103 straipsnis

1.   Nagrinėjant bylas, kurias reglamentuoja Statuto 23 straipsnis, yra vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pobūdžio būtinus pakeitimus.

2.   Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos prašymams priimti prejudicinį sprendimą, pateikiamiems pagal Protokolą dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti 1968 m. vasario 29 d. Konvenciją dėl įmonių ir juridinių asmenų tarpusavio pripažinimo ir Protokolą dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašytus 1971 m. birželio 3 d. Liuksemburge, taip pat prašymams, nurodytiems pastarojo Protokolo 4 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir kitiems pagal kitus susitarimus pateikiamiems išaiškinimo prašymams.

104 straipsnis

1.   103 straipsnyje minimi nacionalinių teismų sprendimai valstybėms narėms perduodami originalo kalba su vertimu į valstybės, kuriai jie skirti, valstybinę kalbą. Jei to reikia dėl nacionalinio teismo sprendimo apimties, vietoj šio vertimo pateikiamas sprendimo santraukos, kurios pagrindu ši valstybė užims atitinkamą poziciją, vertimas į valstybės, kuriai jis skirtas, valstybinę kalbą. Ši santrauka perteikia vieno ar kelių klausimų, dėl kurių pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, pilną tekstą. Šioje santraukoje tiek, kiek ši informacija nurodoma nacionalinio teismo sprendime, pateikiamas pagrindinės bylos dalykas, svarbiausi pagrindinės bylos šalių argumentai, glaustas prašymo priimti prejudicinį sprendimą pagrindimas, taip pat teismų praktika ir Sąjungos bei nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis remiamasi.

Tais atvejais, kuriuos reglamentuoja Statuto 23 straipsnio trečia pastraipa, apie nacionalinių teismų sprendimus pranešama valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai originalo kalba su sprendimo, o prireikus – santraukos vertimu į vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kurią pasirenka pranešimo adresatas.

Jei trečioji valstybė turi teisę dalyvauti procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal Statuto 23 straipsnio ketvirtą pastraipą, jai pranešamas nacionalinio teismo sprendimas originalo kalba su sprendimo, o prireikus – santraukos vertimu į vieną iš 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kurią pasirenka atitinkama trečioji valstybė.

2.   Visais atvejais, susijusiais su pagrindinės bylos šalių atstovavimu ir dalyvavimu prejudicinio sprendimo procese, Teismas atsižvelgia į procesines nuostatas, taikomas prašymą pateikusiame nacionaliniame teisme.

3.   Jeigu klausimas, dėl kurio Teismui yra pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, yra tapatus klausimui, dėl kurio Teismas jau yra priėmęs sprendimą, arba jeigu atsakymą į klausimą galima aiškiai nustatyti iš Teismo praktikos, Teismas, susipažinęs su generalinio advokato nuomone, bet kada gali spręsti klausimą motyvuota nutartimi, kurioje nurodomas ankstesnis sprendimas arba atitinkama Teismo praktika.

Taip pat Teismas gali priimti sprendimą motyvuota nutartimi, pranešęs prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusiam teismui, susipažinęs su pastabomis, kurias pateikė Statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys, ir su generalinio advokato nuomone, jeigu atsakymas į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nekelia pagrįstų abejonių.

4.   Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies nuostatų, procesą dėl prejudicinio Teismo sprendimo sudaro ir žodinė proceso dalis. Tačiau pateikus faktų išdėstymą arba rašytines pastabas, nurodytas Statuto 23 straipsnyje, Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, pranešęs asmenims, kurie pagal pirmiau išvardytas nuostatas turi teisę pateikti tokį faktų išdėstymą arba pastabas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti kitaip, jeigu nė vienas iš šių asmenų nėra pateikęs prašymo, kuriame nurodytos priežastys, dėl kurių jis pageidauja būti išklausytas. Prašymas pateikiamas per tris savaites nuo pateiktų faktų išdėstymo arba rašytinių pastabų įteikimo tai šaliai arba asmeniui. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

5.   Išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali nurodyti nacionaliniam teismui pateikti paaiškinimą.

6.   Išlaidų, susijusių su procesu dėl prejudicinio sprendimo, klausimą sprendžia nacionalinis teismas.

Esant ypatingoms aplinkybėms, kad būtų palengvintas šalies atstovavimas ar dalyvavimas, Teismas gali suteikti teisinę pagalbą.

104a straipsnis

Nacionalinio teismo prašymu pirmininkas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali išimties tvarka nuspręsti taikyti pagreitintą procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, jeigu dėl minėtų aplinkybių nustatoma, kad sprendimas dėl šio Teismui pateikto klausimo yra neatidėliotinai reikalingas.

Tuo atveju pirmininkas nedelsdamas paskiria posėdžio datą, apie kurią pranešama pagrindinės bylos šalims ir kitiems Statuto 23 straipsnyje nurodytiems asmenims kartu su pranešimu apie sprendimą, pagal kurį Teismui yra perduodamas klausimas.

Šalys ir kiti pirmiau esančioje pastraipoje nurodyti suinteresuotieji asmenys per ne trumpesnį kaip 15 dienų pirmininko nustatytą terminą gali pateikti faktų išdėstymą arba rašytines pastabas. Pirmininkas gali nurodyti šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims savo faktų išdėstyme arba rašytinėse pastabose apsiriboti esminiais teisiniais klausimais, kurie iškyla dėl Teismui perduoto klausimo.

Apie faktų išdėstymą arba rašytines pastabas, jei tokių esama, prieš posėdį pranešama šalims ir pirmiau nurodytiems asmenims.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas priima sprendimą.

104b straipsnis

1.   Prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kuriame pateikiamas vienas ar keli klausimai, susiję su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinėje dalyje nurodytomis sritimis, nacionalinio teismo prašymu arba išimtiniais atvejais Teismo iniciatyva gali būti nagrinėjamas pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, nukrypstant nuo šio reglamento nuostatų.

Nacionalinio teismo prašyme pateikiamos teisinės ir faktinės aplinkybės, patvirtinančios skubą bei pagrindžiančios šios nukrypstančios nuo įprastos procedūros taikymą, ir pagal galimybes nurodomas jo siūlomas atsakymas į prejudicinius klausimus.

Jeigu nacionalinis teismas nepateikė prašymo dėl sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros taikymo, Teismo pirmininkas gali, jeigu iš pirmo žvilgsnio procedūra atrodo taikytina, prašyti toliau nurodytos kolegijos įvertinti būtinybę nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal šią procedūrą.

Sprendimą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą priima paskirta kolegija, remdamasi teisėjo pranešėjo pranešimu, susipažinusi su generalinio advokato nuomone. Kolegijos sudėtis nustatoma pagal 11d straipsnį bylos paskyrimo teisėjui pranešėjui dieną, jeigu taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą prašo nacionalinis teismas, arba, jeigu šios procedūros taikymo klausimas nagrinėjamas Teismo pirmininko prašymu, – tokio prašymo pateikimo dieną.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad ankstesnėje dalyje nurodytas prašymas priimti prejudicinį sprendimą tuo atveju, kai nacionalinis teismas prašė taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą arba kai pirmininkas paprašė paskirtos kolegijos įvertinti būtinybę nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal šią procedūrą, būtų nedelsiant perduotas nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims, valstybei narei, kurios teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, bei Statuto 23 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms pagal šios nuostatos sąlygas.

Sprendimas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ar jo nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nedelsiant įteikiamas nacionaliniam teismui ir šalims, valstybei narei ir ankstesnėje pastraipoje nurodytoms institucijoms. Sprendime nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą nustatomas terminas, per kurį jie gali pateikti pareiškimus arba rašytines pastabas. Sprendime gali būti nurodyti teisiniai klausimai, dėl kurių turi būti pareikšta nuomonė šiuose pareiškimuose ar rašytinėse pastabose, ir nustatyta maksimali šių rašytinių dokumentų apimtis.

Iš karto po pirmoje pastraipoje numatyto įteikimo prašymas priimti prejudicinį sprendimą taip pat perduodamas Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kitiems nei minėto įteikimo adresatai, o sprendimas nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ar jo nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą taip pat perduodamas tiems patiems suinteresuotiesiems asmenims iš karto po to, kai atliktas antroje pastraipoje numatytas įteikimas.

Šalys ir kiti suinteresuotieji asmenys, nurodyti Statuto 23 straipsnyje, kai tik įmanoma, informuojami apie numatomą posėdžio datą.

Kai nusprendžiama prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, procedūra vyksta pagal Statuto 23 straipsnio nuostatas ir pagal šio reglamento taikytinas nuostatas.

3.   Prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį nuspręsta nagrinėti pagal sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, ir pateikti pareiškimai arba rašytinės pastabos įteikiami Statuto 23 straipsnyje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims, kitiems nei ankstesnės dalies pirmoje pastraipoje nurodytos šalys ir suinteresuotieji asmenys. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas kartu su vertimu, prireikus – kartu su prašymo santrauka, pagal 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Be to, pateikti pareiškimai arba rašytinės pastabos įteikiami bylos šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims, nurodytiems ankstesnės dalies pirmoje pastraipoje.

Apie posėdžio datą pranešama šalims ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims kartu su ankstesnėse pastraipose nurodytu dokumentų įteikimu.

4.   Ypatingos skubos atvejais kolegija gali nuspręsti atsisakyti rašytinės proceso dalies, nurodytos šio straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje.

5.   Paskirta kolegija priima sprendimą, prieš tai susipažinusi su generalinio advokato nuomone.

Ji gali nuspręsti posėdžiauti esant 3 teisėjų sudėčiai. Tokiu atveju ją sudaro paskirtos kolegijos pirmininkas, teisėjas pranešėjas ir pirmasis teisėjas arba prireikus du pirmieji teisėjai, paskirti iš 11c straipsnio 2 dalyje nurodyto sąrašo, kai nustatoma paskirtos kolegijos sudėtis pagal šio straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą.

Ji taip pat gali nuspręsti perduoti bylą Teismui, kad šis ją paskirtų didesnio teisėjų skaičiaus sudėties teismui. Sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra tęsiama naujos sudėties teisme, prireikus – po žodinės proceso dalies atnaujinimo.

6.   Šiame straipsnyje numatyti procesiniai dokumentai laikomi perduotais, persiuntus Teismo kanceliarijai telefaksu arba kita Teismo turima technine ryšio priemone pasirašyto procesinio dokumento originalo kopiją ir jį pagrindžiančius dokumentus kartu su 37 straipsnio 4 dalyje nurodytu sąrašu. Pirmiau nurodytų dokumento ir priedų originalas perduodamas Teismo kanceliarijai.

Šiame straipsnyje nurodytus dokumentų įteikimą ir pranešimus galima atlikti persiunčiant dokumento kopiją telefaksu arba kita Teismo ir gavėjo turima technine ryšio priemone.

10 skyrius

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS PAGAL EAEBS 103–105 STRAIPSNIUS

105 straipsnis

1.   Pareiškimai pagal EAEBS 103 straipsnio trečią pastraipą pateikiami keturiais patvirtintais egzemplioriais. Vienas egzempliorius įteikiamas Europos Komisijai.

2.   Kartu su pareiškimu pateikiamas susitarimo arba sutarties, dėl kurios kreipiamasi, projektas, suinteresuotai valstybei skirtos Europos Komisijos pastabos ir visi kiti patvirtinantys dokumentai.

Europos Komisija savo pastabas Teismui pateikia per dešimt dienų; išklausius suinteresuotos valstybės nuomonę, šis terminas gali būti pirmininko pratęstas.

Patvirtinta pastabų kopija įteikiama tai valstybei.

3.   Kai tik paduodamas pareiškimas, pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju. Kai tik paskiriamas teisėjas pranešėjas, pirmasis generalinis advokatas paskiria bylą vienam iš generalinių advokatų.

4.   Sprendimas priimamas uždarame posėdyje, išklausius generalinį advokatą.

Suinteresuotos valstybės ir Europos Komisijos atstovų ir patarėjų nuomonė išklausoma, jeigu jie to pageidauja.

106 straipsnis

1.   EAEBS 104 straipsnio paskutinėje pastraipoje ir 105 straipsnio paskutinėje pastraipoje numatytais atvejais taikomos šio reglamento 37 ir tolesnių straipsnių nuostatos.

2.   Pareiškimas įteikiamas valstybei, kurios subjektas yra asmuo arba įmonė, dėl kurios yra pateiktas pareiškimas.

11 skyrius

NUOMONĖS

107 straipsnis

1.   Pagal SESV 218 straipsnį pateiktas Europos Parlamento prašymas pateikti Teismo nuomonę įteikiamas Tarybai, Europos Komisijai ir valstybėms narėms. Analogiškas Tarybos prašymas įteikiamas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Analogiškas Europos Komisijos prašymas įteikiamas Tarybai, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms. Analogiškas valstybės narės prašymas įteikiamas Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir kitoms valstybėms narėms.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį institucijos ir valstybės narės, kurioms buvo įteiktas prašymas, gali pateikti savo rašytines pastabas.

2.   Nuomonė gali būti pateikta ne tik tuo klausimu, ar numatomas susitarimas atitinka Sutarčių nuostatas, bet ir dėl to, ar Sąjunga arba kuri nors Sąjungos institucija yra kompetentinga sudaryti tą susitarimą.

108 straipsnis

1.   Kai tik paduodamas prašymas pateikti nuomonę, pirmininkas vieną iš teisėjų paskiria pranešėju.

2.   Po svarstymo uždarame posėdyje, išklausęs generalinius advokatus, Teismas paskelbia motyvuotą nuomonę.

3.   Nuomonė, pasirašyta pirmininko, pasitarimuose dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, įteikiama Tarybai, Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms.

109 straipsnis

(Panaikintas)

12 skyrius

IŠAIŠKINIMO PRAŠYMAI PAGAL EB SUTARTIES 68 STRAIPSNĮ

109a straipsnis

(Panaikintas)

13 skyrius

GINČŲ, NURODYTŲ SĄJUNGOS SUTARTIES 35 STRAIPSNYJE PAGAL IKI LISABONOS SUTARTIES ĮSIGALIOJIMO GALIOJUSIĄ REDAKCIJĄ, SPRENDIMAS

109b straipsnis

1.   Kilus ESS 35 straipsnio 7 dalyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, kuri palikta galioti prie Sutarčių pridėtu protokolu Nr. 36, nurodytiems ginčams tarp valstybių narių, dėl klausimo sprendimo į Teismą kreipiamasi vienos iš ginčo šalių prašymu. Prašymas įteikiamas kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai.

Kilus ESS 35 straipsnio 7 dalyje pagal iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo galiojusią redakciją, kuri palikta galioti prie Sutarčių pridėtu protokolu Nr. 36, nurodytiems ginčams tarp valstybių narių ir Europos Komisijos, dėl klausimo sprendimo į Teismą kreipiamasi vienos iš ginčo šalių prašymu. Jeigu prašymą padavė valstybė narė, jis įteikiamas kitoms valstybėms narėms, Tarybai ir Europos Komisijai. Jeigu prašymą padavė Europos Komisija, jis įteikiamas valstybėms narėms ir Tarybai.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį institucijos ir valstybės narės, kurioms buvo įteiktas prašymas, pateikia savo rašytines pastabas.

2.   Kai tik pateikiamas šio straipsnio 1 dalyje minimas prašymas, pirmininkas paskiria teisėją pranešėją. Iškart po to pirmasis generalinis advokatas paskiria prašymą vienam iš generalinių advokatų.

3.   Sprendimą dėl ginčo Teismas priima po to, kai generalinis advokatas pateikia savo išvadą.

Valstybės narės arba vienos iš 1 dalyje nurodytų institucijų prašymu prašymo nagrinėjimas apima ir žodinę proceso dalį.

4.   Ta pati tvarka taikoma ir tada, kai valstybių narių susitarimas suteikia Teismui jurisdikciją priimti sprendimus ginčuose tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir institucijų.

IV DALIS

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL BENDROJO TEISMO SPRENDIMŲ

110 straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 29 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje išdėstytų nuostatų, apeliaciniuose procesuose dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kaip nurodyta Statuto 56 ir 57 straipsniuose, proceso kalba yra Bendrojo Teismo sprendimo, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas, kalba.

111 straipsnis

1.   Apeliacinis skundas paduodamas Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo kanceliarijai.

2.   Bendrojo Teismo kanceliarija nedelsdama perduoda Teisingumo Teismo kanceliarijai Bendrojo Teismo bylos medžiagą ir prireikus – apeliacinį skundą.

112 straipsnis

1.   Apeliaciniame skunde nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	kitų Bendrojo Teismo bylos šalių pavardės arba pavadinimai;

c)	apeliacinio skundo pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	apelianto reikalavimai.

Apeliaciniams skundams taikomos šio reglamento 37 straipsnio ir 38 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatos.

2.   Prie apeliacinio skundo pridedamas Bendrojo Teismo sprendimas, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde nurodoma data, kada apeliantui buvo pranešta apie sprendimą, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas.

3.   Jeigu apeliacinis skundas neatitinka 38 straipsnio 3 dalies arba šio straipsnio 2 dalies reikalavimų, taikoma šio reglamento 38 straipsnio 7 dalis.

113 straipsnis

1.   Apeliaciniu skundu gali būti prašoma:

—	visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	visiškai arba iš dalies patenkinti tuos pačius reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje; ir negalima pareikšti kitokių reikalavimų.

2.   Apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko.

114 straipsnis

Visoms Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalims įteikiamas apeliacinis skundas. Taikomos šio reglamento 39 straipsnio nuostatos.

115 straipsnis

1.   Bet kuri iš Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių gali per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į skundą. Atsiliepimo į skundą pateikimo terminas nepratęsiamas.

2.   Atsiliepime į skundą nurodoma:

a)	atsiliepimą į skundą pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	data, kada šaliai buvo įteiktas apeliacinis skundas;

c)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	atsiliepimą į skundą pateikiančios šalies reikalavimai.

Taikomos šio reglamento 37 straipsnio ir 38 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

116 straipsnis

1.   Atsiliepimu į skundą gali būti prašoma:

—	visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą arba visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,

—	visiškai arba iš dalies patenkinti tuos pačius reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje; ir negalima pareikšti kitų reikalavimų.

2.   Atsiliepime į skundą negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko.

117 straipsnis

1.   Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į skundą galima papildyti apelianto dubliku ir atsiliepimą į skundą pateikusios šalies tripliku, jeigu pirmininkas, per septynias dienas nuo atsiliepimo į skundą įteikimo gavęs apelianto pateiktą prašymą, nusprendžia, kad tolesni pareiškimai yra reikalingi ir aiškiai leidžia apeliantui pateikti dubliką, kad jis galėtų apginti savo požiūrį arba kad būtų pagrindas priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo. Pirmininkas nustato datą, iki kurios turi būti pateiktas apelianto dublikas ir, įteikus tą dubliką, datą, iki kurios turi būti pateiktas atsiliepimą į skundą pateikusios šalies triplikas.

2.   Jeigu atsiliepime į skundą reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, remiantis pagrindu, kuris nebuvo pateiktas apeliaciniame skunde, apeliantas arba kuri kita šalis gali per du mėnesius nuo atsiliepimo į skundą įteikimo pateikti dubliką tik dėl to pagrindo. Kiekvienam kitam po tokio dubliko pateikiamam pareiškimui taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

118 straipsnis

Atsižvelgiant į tolesnes nuostatas, Teisingumo Teismo apeliacinėse bylose dėl Bendrojo Teismo sprendimo taikomi šio reglamento 42 straipsnio 2 dalis, 43, 44, 55–90, 93, 95–100 ir 102 straipsniai.

119 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, Teismas gali bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

120 straipsnis

Pateikus pareiškimus pagal šio reglamento 115 straipsnio 1 dalį ir, jeigu reikia, pagal 117 straipsnio 1 ir 2 dalis, Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą bei bylos šalis, gali nuspręsti atsisakyti žodinės proceso dalies, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių pateikia prašymą, kuriame išdėstomos priežastys, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta. Prašymas pateikiamas per tris savaites po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

121 straipsnis

44 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas pateikiamas Teismui po to, kai pateikiami šio reglamento 115 straipsnio 1 dalyje ir tam tikrais atvejais – 117 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyti pareiškimai. Jeigu tokių pareiškimų nepateikiama, ta pati tvarka taikoma pasibaigus jų pateikimui nustatytam terminui.

122 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teismas.

Bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų:

—	šio reglamento 70 straipsnis taikomas tik institucijų paduotiems apeliaciniams skundams,

—	nukrypstant nuo šio reglamento 69 straipsnio 2 dalies nuostatų, pareigūnų arba kitų institucijos tarnautojų pateiktuose apeliaciniuose skunduose Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims, jeigu to reikalauja teisingumas.

Jeigu apeliacinis skundas yra atsiimamas, taikoma 69 straipsnio 5 dalis.

Jeigu valstybės narės arba institucijos, kuri nedalyvavo Bendrojo Teismo byloje, apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas gali nurodyti šalims pasidalyti išlaidas arba nurodyti laimėjusiam apeliantui padengti išlaidas, kurias pralaimėjusiai šaliai teko patirti dėl apeliacinio proceso.

123 straipsnis

Prašymas įstoti į apeliacinį procesą gali būti paduotas Teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo paskelbimo, kaip nurodyta 16 straipsnio 6 dalyje.

IVa DALIS

BENDROJO TEISMO SPRENDIMŲ PERŽIŪRĖJIMAS

123a straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 29 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 29 straipsnio 3 dalies ketvirtoje ir penktoje pastraipose išdėstytų nuostatų, kai, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio antra pastraipa, Teisingumo Teismas nusprendžia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, proceso kalba yra Bendrojo Teismo sprendimo, kuris turi būti peržiūrėtas, kalba.

123b straipsnis

Įsteigiama specialioji kolegija, kuri 123d straipsnyje nustatytomis sąlygomis sprendžia, ar reikia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą pagal Statuto 62 straipsnį.

Šią kolegiją sudaro Teisingumo Teismo pirmininkas ir keturi penkių teisėjų kolegijų pirmininkai, skiriami pagal šio reglamento 6 straipsnyje nustatytą vyresniškumo tvarką.

123c straipsnis

Kai tik nustatoma pagal SESV 256 straipsnio 2 ar 3 dalis priimamo sprendimo paskelbimo data, Bendrojo Teismo kanceliarija apie tai praneša Teisingumo Teismo kanceliarijai. Šis sprendimas perduodamas iškart po jo paskelbimo.

123d straipsnis

Pirmojo generalinio advokato pasiūlymas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą perduodamas Teisingumo Teismo pirmininkui ir kartu apie šį perdavimą pranešama Teismo kancleriui. Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, apie pasiūlymą peržiūrėti Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, nacionaliniam teismui, pastarajame teisme nagrinėjamos bylos šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims.

Kai tik gaunamas pasiūlymas peržiūrėti, iš 123b straipsnyje nurodytos teisėjų kolegijos pirmininkas paskiria teisėją pranešėją.

Ši kolegija, remdamasi teisėjo pranešėjo pranešimu, nusprendžia, ar reikia peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą. Sprendime peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą nurodomi klausimai, kurie turi būti peržiūrėti.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, apie Teisingumo Teismo sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, proceso pastarajame teisme šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, apie Teisingumo Teismo sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą arba jo neperžiūrėti Teismo kancleris nedelsdamas praneša Bendrajam Teismui, nacionaliniam teismui, pastarajame teisme nagrinėjamos bylos šalims bei kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims. Pranešimas apie sprendimą peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą yra skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

123e straipsnis

Sprendimas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą įteikiamas šalims ir kitiems Statuto 62a straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems suinteresuotiesiems asmenims. Įteikiant valstybėms narėms ir valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai, pridedamas Teisingumo Teismo sprendimo vertimas šio reglamento 104 straipsnio 1 dalies pirmojoje ir antroje pastraipoje numatytomis sąlygomis. Be to, Teisingumo Teismo sprendimas perduodamas Bendrajam Teismui ir, kai pastarojo sprendimas priimtas pagal SESV 256 straipsnio 3 dalį, – atitinkamam nacionaliniam teismui.

Per vieną mėnesį nuo pirmesnėje pastraipoje numatyto įteikimo šalys ir kiti suinteresuotieji asmenys, kuriems buvo įteiktas Teisingumo Teismo sprendimas, gali pateikti pareiškimus arba rašytines pastabas dėl klausimų, kurie turi būti peržiūrėti.

Kai tik priimamas sprendimas peržiūrėti Bendrojo Teismo sprendimą, pirmasis generalinis advokatas peržiūrą paskiria vienam iš generalinių advokatų.

Paskyręs teisėją pranešėją, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo bendrajame Teisingumo Teismo posėdyje datą. Šiame pranešime pateikiami teisėjo pranešėjo pasiūlymai dėl to, ar imtis kokių nors parengiamųjų priemonių, kokios sudėties teismui paskirti peržiūrą, ir dėl to, ar reikia rengti posėdį, taip pat dėl generalinio advokato nuomonės pateikimo būdo. Išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis pagal teisėjo pranešėjo pasiūlymus.

Kai Bendrojo Teismo sprendimas, kurį reikia peržiūrėti, yra priimtas pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį, Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

V DALIS

EEE SUSITARIMU NUSTATYTI PROCESAI

123f straipsnis

1.   EEE susitarimo 111 straipsnio 3 dalimi (3) numatytu atveju klausimo sprendimas Teismui perduodamas Susitariančiųjų Šalių, tarp kurių jis iškilo, prašymu. Prašymas įteikiamas kitoms Susitariančiosioms Šalims, Europos Komisijai, ELPA priežiūros institucijai ir prireikus kitiems asmenims, kuriems reikėtų pranešti apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to paties Sąjungos teisės aiškinimo klausimo.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį Susitariančiosios Šalys ir kiti asmenys, kuriems buvo įteiktas prašymas, gali pateikti rašytines pastabas.

Prašymas pateikiamas viena iš 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų. Taikomos to straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos. Mutatis mutandis taikomos 104 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.   Kai tik pateikiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas, pirmininkas paskiria teisėją pranešėją. Iškart po to pirmasis generalinis advokatas paskiria prašymą vienam iš generalinių advokatų.

Išklausęs generalinį advokatą, Teismas uždarame posėdyje priima motyvuotą sprendimą dėl prašymo.

3.   Teismo sprendimas, pasirašytas pirmininko, pasitarimuose dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, įteikiamas Susitariančiosioms Šalims ir kitiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

123g straipsnis

EEE susitarimo 34 protokolo 1 straipsnyje numatytu atveju ELPA valstybės teismo prašymas įteikiamas bylos šalims, Susitariančiosioms Šalims, Europos Komisijai, ELPA priežiūros institucijai ir prireikus kitiems asmenims, kuriems reikėtų pranešti apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl to paties Sąjungos teisės aiškinimo klausimo.

Jeigu prašymas pateikiamas kita kalba nei nurodytos 29 straipsnio 1 dalyje, kartu su juo pateikiamas vertimas į vieną iš šių kalbų.

Per du mėnesius nuo šio pranešimo bylos šalys, Susitariančiosios Šalys ir kiti pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys turi teisę pateikti pareiškimus dėl bylos arba rašytines pastabas.

Šiame procese vadovaujamasi šio reglamento nuostatomis, atsižvelgiant į dėl prašymo pobūdžio būtinus pakeitimus.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

124 straipsnis

1.   Pirmininkas nurodo asmenims, kurie Teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, atitinkamai sakyti tiesą arba atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai bei įspėja juos dėl baudžiamosios atsakomybės už šios pareigos nevykdymą pagal jų valstybės nacionalinę teisę.

2.   Liudytojai prisaikdinami pagal šio reglamento 47 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą arba jų nacionalinėje teisėje nustatytu būdu.

Jeigu nacionalinė teisė suteikia galimybę teismo procesuose šalia priesaikos arba vietoje jos duoti priesaikai prilyginamą iškilmingą pasižadėjimą, liudytojas gali duoti tokį pasižadėjimą jo valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis ir forma.

Jeigu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų nei dėl priesaikos, nei dėl iškilmingo pasižadėjimo, laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.

3.   Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis galioja ekspertams, tik šiuo atveju nuoroda į šio reglamento 47 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą pakeičiama nuoroda į 49 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą.

125 straipsnis

Atsižvelgdamas į SESV 253 straipsnio nuostatas bei pasikonsultavęs su suinteresuotųjų valstybių vyriausybėmis, Teismas priima papildomą reglamentą, susijusį su:

a)	Teismo pavedimais;

b)	prašymais suteikti nemokamą teisinę pagalbą;

c)	pranešimais dėl liudytojų arba ekspertų priesaikos pažeidimo, pateikiamais pagal Statuto 30 straipsnį.

125a straipsnis

Teismas gali priimti praktinius nurodymus, pirmiausia skirtus pasirengti posėdžiams bei jų eigai, taip pat pareiškimams bei rašytinėms pastaboms pateikti.

126 straipsnis

Šis reglamentas pakeičia Europos Bendrijų Teisingumo Teismo procedūros reglamentą, priimtą 1974 m. gruodžio 4 d. ( Europos Sąjungos oficialusis leidinys Nr. L 350, 1974 12 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1991 m. gegužės 15 d.

127 straipsnis

Šis reglamentas, autentiškas visomis 29 straipsnio 1 dalyje nurodytomis kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja antro mėnesio po jo paskelbimo pirmąją dieną.

---

(1)  OL L 176, 1991 4 7, p. 7 ir OL L 383, 1992 12 29 (klaidų ištaisymas) su pakeitimais, padarytais 1995 m. vasario 21 d. (paskelbta OL L 44, 1995 2 28, p. 61), 1997 m. kovo 11 d. (paskelbta OL L 103, 1997 4 19, p. 1 ir OL L 351, 1997 12 23, p. 72 (klaidų ištaisymas)), 2000 m. gegužės 16 d. (paskelbta OL L 122, 2000 5 24, p. 43), 2000 m. lapkričio 28 d. (paskelbta OL L 322, 2000 12 19, p. 1), 2001 m. balandžio 3 d. (paskelbta OL L 119, 2001 4 27, p. 1) ir 2002 m. rugsėjo 17 d. (paskelbta OL L 272, 2002 10 10, p. 24 ir OL L 281, 2002 10 19, p. 24 (klaidų ištaisymas)), 2003 m. balandžio 8 d. (paskelbta OL L 147, 2003 6 14, p. 17), Procedūros reglamento priedo pakeitimu, padarytu 2003 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimu (paskelbta OL L 172, 2003 7 10, p. 12), 2004 m. balandžio 19 d. (paskelbta OL L 132, 2004 4 29, p. 2), 2004 m. balandžio 20 d. (paskelbta OL L 127, 2004 4 29, p. 107), 2005 m. liepos 12 d. (paskelbta OL L 203, 2005 8 4, p. 19), 2005 m. spalio 18 d. (OL L 288, 2005 10 29, p. 51), 2006 m. gruodžio 18 d. (OL L 386, 2006 12 29, p. 44), 2008 m. sausio 15 d. (OL L 24, 2008 1 29, p. 39), 2008 m. birželio 23 d. (OL L 200, 2008 7 29, p. 20), 2008 m. liepos 8 d. (OL L 200, 2008 7 29, p. 18), 2009 m. sausio 13 d. (OL L 24, 2009 1 28, p. 8) ir 2010 m. kovo 23 d. (OL L  92, 2010 4 13, p. 12).

(2)  Žr. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL L 162, 1997 6 19, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 81), 2 straipsnį.

(3)  OL L 1, 1994 1 3, p. 27.

PRIEDAS

SPRENDIMAS DĖL OFICIALIŲJŲ ŠVENČIŲ

EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMAS,

atsižvelgdamas į Procedūros reglamento 80 straipsnio 2 dalį, kuria Teismui pavedama sudaryti oficialiųjų švenčių sąrašą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Kaip numatyta reglamento 80 straipsnio 2 dalyje, oficialiosiomis šventėmis yra laikomos šios šventės:

—	Naujųjų metų diena,

—	Velykų pirmadienis,

—	gegužės 1 d.,

—

Šeštinės,

—	Sekminių pirmadienis,

—	birželio 23 d.,

—	rugpjūčio 15 d.,

—	lapkričio 1 d.,

—	gruodžio 25 d.,

—	gruodžio 26 d.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos oficialiosios šventės yra šventės, kurios švenčiamos toje valstybėje, kurioje yra Teisingumo Teismo būstinė.

2 straipsnis

Procedūros reglamento 80 straipsnio 2 dalis taikoma tik oficialiosioms šventėms, nurodytoms šio sprendimo 1 straipsnyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas, kuris pridedamas prie Procedūros reglamento, įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

KONSOLIDUOTA BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO VERSIJA

1991 m. gegužės 2 d.  (1)

TURINYS

Įvadinės nuostatos (1 straipsnis)

I dalis

– Bendrojo Teismo sudėtis ir struktūra

1 skyrius

– Pirmininkavimas Bendrajame Teisme ir Teismo nariai (2–9 straipsniai)

2 skyrius

– Kolegijų sudarymas ir teisėjų pranešėjų bei generalinių advokatų skyrimas (10–19 straipsniai)

3 skyrius

– Teismo kanceliarija

1 skirsnis

– Teismo kancleris (20–27 straipsniai)

2 skirsnis

– Kiti struktūriniai padaliniai (28–30 straipsniai)

4 skyrius

– Bendrojo Teismo darbo organizavimas (31–34 straipsniai)

5 skyrius

– Kalbos (35–37 straipsniai)

6 skyrius

– Atstovų, patarėjų ir advokatų teisės bei pareigos (38–42 straipsniai)

II dalis

– Procesas

1 skyrius

– Rašytinė proceso dalis (43–54 straipsniai)

2 skyrius

– Žodinė proceso dalis (55–63 straipsniai)

3 skyrius

– Proceso organizavimo priemonės ir tyrimo priemonės

1 skirsnis

– Proceso organizavimo priemonės (64 straipsnis)

2 skirsnis

– Tyrimo priemonės (65–67 straipsniai)

3 skirsnis

– Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa (68–76 straipsniai)

3a skyrius

– Pagreitintos procedūros (76a straipsnis)

4 skyrius

– Bylos nagrinėjimo sustabdymas ir Bendrojo Teismo atsisakymas nagrinėti bylą (77–80 straipsniai)

5 skyrius

– Sprendimai (81–86 straipsniai)

6 skyrius

– Bylinėjimosi išlaidos (87–93 straipsniai)

7 skyrius

– Teisinė pagalba (94–97 straipsniai)

8 skyrius

– Ieškinio atsisakymas (98–99 straipsniai)

9 skyrius

– Dokumentų įteikimas (100 straipsnis)

10 skyrius

– Terminai (101–103 straipsniai)

III dalis

– Specialiosios procedūros

1 skyrius

– Taikymo bei vykdymo sustabdymas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės (104–110 straipsniai)

2 skyrius

– Atskirieji procesiniai klausimai (111–114 straipsniai)

3 skyrius

– Įstojimas į bylą (115 ir 116 straipsniai)

4 skyrius

– Bendrojo Teismo sprendimai, paskelbti panaikinus jo sprendimą ir bylą grąžinus šiam Teismui (117–121 straipsniai)

4a skyrius

– Bendrojo Teismo sprendimai, priimami peržiūrėjus jo sprendimą ir bylą grąžinus šiam Teismui (121a–121d straipsniai)

5 skyrius

– Sprendimai už akių ir prašymai juos panaikinti (122 straipsnis)

6 skyrius

– Ypatingos peržiūros procedūros

1 skirsnis

– Procesas pagal trečiojo asmens skundą (123–124 straipsniai)

2 skirsnis

– Sprendimų peržiūrėjimas (125–128 straipsniai)

3 skirsnis

– Sprendimų išaiškinimas (129 straipsnis)

IV dalis

– Su intelektinės nuosavybės teisėmis susiję ginčai (130– 136 straipsniai)

V dalis

– Apeliaciniai skundai dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimų (136a–149 straipsniai)

Baigiamosios nuostatos (150 ir 151 straipsniai)

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Šiame reglamente:

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nurodomos rašant santrumpą „SESV“ ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį,

—	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „EAEBS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	„Statutas“ – Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto,

—	„EEE susitarimas“ – Europos ekonominės erdvės susitarimas.

Taikant šį reglamentą:

—	„Institucija“ arba „institucijos“ – Sąjungos institucijos ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtos įstaigos ar organai, kurie gali būti Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų šalys,

—	„ELPA priežiūros institucija“ – EEE susitarime minima priežiūros institucija.

I DALIS

BENDROJO TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

PIRMININKAVIMAS BENDRAJAME TEISME IR TEISMO NARIAI

2 straipsnis

1.   Kiekvienas Bendrojo Teismo narys paprastai eina teisėjo pareigas.

Bendrojo Teismo nariai toliau vadinami „teisėjais“.

2.   Visi teisėjai, išskyrus pirmininką, 17–19 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis gali kurioje nors byloje vykdyti generalinio advokato funkcijas.

Su generaliniais advokatais susijusios šio reglamento nuorodos taikomos tik tais atvejais, kai vienas teisėjų yra paskirtas generaliniu advokatu.

3 straipsnis

Teisėjo kadencija prasideda jo paskyrimo dokumente nurodytą dieną. Jeigu paskyrimo dokumente data nenurodyta, kadencija prasideda šio dokumento surašymo dieną.

4 straipsnis

1.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas teisėjas Teisingumo Teisme prisiekia taip:

2.   Iškart po priesaikos teisėjas pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada per kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

5 straipsnis

Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas, pasikonsultavęs su Bendruoju Teismu, turi nuspręsti, kad Bendrojo Teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, Bendrojo Teismo pirmininkas pasiūlo tokiam teisėjui uždarame posėdyje, nedalyvaujant Teismo kancleriui, pateikti Bendrajam Teismui savo paaiškinimus.

Bendrasis Teismas motyvuoja savo nuomonę.

Nuomonei, kad Bendrojo Teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, turi pritarti Bendrojo Teismo teisėjų dauguma. Tuo atveju apie balsavimo rezultatus pranešama Teisingumo Teismui.

Balsavimas vyksta slaptai; pats teisėjas svarstyme nedalyvauja.

6 straipsnis

Išskyrus Bendrojo Teismo pirmininką ir kolegijų pirmininkus, visų teisėjų vyresniškumas nustatomas vienodai, pagal pareigų ėjimo trukmę.

Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

Kitai kadencijai paskirti teisėjai išlaiko savo ankstesnę vietą pagal vyresniškumą.

7 straipsnis

1.   Pagal SESV 254 straipsnį iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį teisėjai nedelsdami iš savo tarpo trejiems metams išrenka Bendrojo Teismo pirmininką.

2.   Jeigu Bendrojo Teismo pirmininko vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta pirmininkavimo kadencija, Bendrasis Teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, gavęs daugiau nei pusės Bendrąjį Teismą sudarančių teisėjų balsų. Jeigu nė vienas teisėjas negauna šios balsų daugumos, surengiami kiti balsavimai, kol ji bus pasiekta.

8 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininkas vadovauja Bendrojo Teismo veiklai, susijusiai su teisingumo vykdymu, ir jo administravimui; jis pirmininkauja plenariniuose posėdžiuose ir pasitarimuose.

Bendrojo Teismo pirmininkas pirmininkauja didžiajai kolegijai.

Jeigu Bendrojo Teismo pirmininkas paskiriamas į trijų arba penkių teisėjų kolegiją, jis pirmininkauja tai kolegijai.

9 straipsnis

Jeigu Bendrojo Teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu pirmininko vieta yra laisva, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš kolegijų pirmininkų.

Jeigu vienu metu nei Teismo pirmininko, nei visų kolegijų pirmininkų nėra arba jie negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu vienu metu jų vietos yra laisvos, pirmininko funkcijas, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje nurodytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš teisėjų.

2 skyrius

KOLEGIJŲ SUDARYMAS IR TEISĖJŲ PRANEŠĖJŲ BEI GENERALINIŲ ADVOKATŲ SKYRIMAS

10 straipsnis

1.   Bendrasis Teismas sudaro trijų arba penkių teisėjų kolegijas bei trylikos teisėjų didžiąją kolegiją ir sprendžia, kuriuos teisėjus į jas paskirti.

2.   Pagal šį straipsnį priimtas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

1.   Bendrajame Teisme bylos nagrinėjamos kolegijose, sudarytose iš trijų arba penkių teisėjų pagal 10 straipsnio nuostatas.

14, 51, 106, 118, 124, 127 ir 129 straipsniuose nurodytais atvejais bylos gali būti nagrinėjamos Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje arba didžiojoje kolegijoje.

Bylą gali nagrinėti vienas teisėjas, jeigu byla jam perduodama 14 ir 51 straipsniuose nurodytomis sąlygomis arba jeigu byla jam paskiriama pagal 124 straipsnį, 127 straipsnio 1 dalį arba 129 straipsnio 2 dalį.

2.   Bylose, paskirtose arba perduotose kolegijai, terminas „Bendrasis Teismas“ reiškia tą kolegiją. Bylose, paskirtose arba perduotose vienam teisėjui, šiame reglamente vartojamas terminas „Bendrasis Teismas“ taip pat reiškia tą teisėją.

12 straipsnis

Bendrasis Teismas nustato kriterijus, pagal kuriuos bylos paskirstomos kolegijoms.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

1.   Gavus ieškinį, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria bylą vienai iš kolegijų.

2.   Kiekvienoje tai kolegijai paskirtoje byloje kolegijos pirmininkas pasiūlo Bendrojo Teismo pirmininkui paskirti vieną teisėją teisėju pranešėju; Bendrojo Teismo pirmininkas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo.

14 straipsnis

1.   Kai tai pateisina teisinis bylos sudėtingumas, arba svarba, arba ypatingos aplinkybės, byla gali būti perduota plenariniam posėdžiui, didžiajai kolegijai arba kito teisėjų skaičiaus kolegijai.

2.

1) Toliau išvardytas bylas, paskirtas trijų teisėjų kolegijai, gali nagrinėti ir spręsti teisėjas pranešėjas, kuris jas nagrinėja kaip vienas teisėjas, jeigu, atsižvelgiant į iškilusių teisinių bei faktinių klausimų nesudėtingumą, ribotą bylos svarbą ir į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, šios bylos gali būti taip nagrinėjamos ir sprendžiamos ir yra jam perduotos 51 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, tai yra: a) bylos, iškeltos pagal SESV 270 straipsnį; b) pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, 265 straipsnio trečią pastraipą ir 268 straipsnį iškeltos bylos, kuriose iškyla nusistovėjusioje teisminėje praktikoje jau išaiškinti klausimai arba kurios priskiriamos bylų su tuo pačiu dalyku grupei, jeigu dėl vienos iš jų jau buvo priimtas galutinis sprendimas; c) bylos, iškeltos pagal SESV 272 straipsnį. 2) Perduoti vienam teisėjui bylos negalima: a) bylose, kuriose iškyla klausimų dėl bendrojo taikymo akto teisėtumo; b) bylose dėl šių normų įgyvendinimo: — konkurencijos ir koncentracijos priežiūros, — valstybės pagalbos, — prekybos apsaugos priemonių, — bendro žemės ūkio rinkos organizavimo, išskyrus bylas, kurios priskiriamos bylų su tuo pačiu dalyku grupei, jeigu dėl vienos iš jų jau buvo priimtas galutinis sprendimas, c) bylose, numatytose 130 straipsnio 1 dalyje. 3) Vienas teisėjas perduoda bylą kolegijai, jeigu nustato, kad nebetenkinamos jos perdavimą jam pateisinančios sąlygos.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai perduoti bylą priimami 51 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

15 straipsnis

1.   Pagal 7 straipsnio 3 dalies nuostatas teisėjai iš savo tarpo išrenka trijų ir penkių teisėjų kolegijų pirmininkus.

2.   Penkių teisėjų kolegijų pirmininkai išrenkami trejų metų kadencijai. Jie gali būti perrinkti vieną kartą.

Penkių teisėjų kolegijų pirmininkų rinkimai vyksta iškart, kai išrenkamas Bendrojo Teismo pirmininkas, kaip nustatyta 7 straipsnio 1 dalyje.

3.   Trijų teisėjų kolegijų pirmininkai išrenkami nustatytam laikotarpiui.

4.   Jeigu kolegijos pirmininko vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, likusiam kadencijos laikui kolegijos pirmininku išrenkamas kitas teisėjas.

Šių rinkimų rezultatai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Kolegijoms paskirtose ar perduotose bylose Bendrojo Teismo pirmininko įgaliojimus vykdo kolegijos pirmininkas.

Vienam teisėjui paskirtose arba perduotose bylose pirmininko įgaliojimus, išskyrus nurodytuosius 105 ir 106 straipsniuose, vykdo tas teisėjas.

17 straipsnis

Bendrajam Teismui posėdžiaujant plenariniame posėdyje, jam padeda generalinis advokatas, kurį paskiria Bendrojo Teismo pirmininkas.

18 straipsnis

Bendrojo Teismo kolegija gali nagrinėti bylą padedama generalinio advokato, jei teismas mano, kad tai reikalinga dėl teisinio arba faktinio bylos sudėtingumo.

19 straipsnis

Sprendimą paskirti generalinį advokatą konkrečioje byloje kolegijos, kuriai paskirta ar perduota byla, prašymu, priima Bendrasis Teismas plenariniame posėdyje.

Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria teisėją vykdyti generalinio advokato funkcijas toje byloje.

3 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA

1 skirsnis. Teismo kancleris

20 straipsnis

1.   Bendrojo Teismo kanclerį skiria Bendrasis Teismas.

Likus dviem savaitėms iki nustatytos paskyrimo dienos, Bendrojo Teismo pirmininkas teisėjams praneša apie paduotus prašymus užimti šias pareigas.

2.   Su prašymu pateikiama išsami informacija apie kandidato amžių, pilietybę, universitetinį išsilavinimą, kalbų mokėjimą, einamas bei ankstesnes pareigas ir patirtį teisingumo vykdymo bei tarptautinių santykių srityje, jei tokia patirtis yra.

3.   Teismo kancleris paskiriamas laikantis 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai.

5.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas Teismo kancleris Bendrojo Teismo akivaizdoje prisiekia, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

6.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jis nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų; Bendrasis Teismas priima sprendimą, suteikęs Teismo kancleriui galimybę pateikti savo paaiškinimus.

7.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, Bendrasis Teismas naują Teismo kanclerį skiria šešeriems metams.

21 straipsnis

Laikydamasis Teismo kanclerio paskyrimui nustatytos tvarkos Bendrasis Teismas gali paskirti vieną ar daugiau Teismo kanclerio pavaduotojų, kurie padeda Teismo kancleriui ir gali jį pakeisti, kiek tai leidžia 23 straipsnyje minimi nurodymai Bendrojo Teismo kancleriui.

22 straipsnis

Jeigu Teismo kanclerio nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų ir prireikus jeigu Teismo kanclerio pavaduotojo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu jų vietos yra laisvos, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio arba jo pavaduotojo pareigas.

23 straipsnis

Bendrasis Teismas, Bendrojo Teismo pirmininkui pasiūlius, priima nurodymus Bendrojo Teismo kancleriui.

24 straipsnis

1.   Teismo kanceliarijoje, prižiūrint Teismo kancleriui, yra tvarkomas registras, kuriame pateikimo eilės tvarka registruojami visi procesiniai ir juos pagrindžiantys dokumentai.

2.   Įregistravęs dokumentą Teismo kancleris padaro atitinkamą įrašą originale, taip pat šalių prašymu – kitose šiam tikslui pateiktose kopijose.

3.   Registro ir pirmesnėje šio straipsnio dalyje minimi įrašai yra autentiški.

4.   Registro tvarkymo taisykles nustato 23 straipsnyje minimi nurodymai Bendrojo Teismo kancleriui.

5.   Suinteresuotiems asmenims leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus mokestį pagal tarifus, kuriuos Teismo kanclerio siūlymu nustato Bendrasis Teismas, gauti kopijas arba ištraukas.

Sumokėjusios atitinkamą mokestį bylos šalys taip pat gali gauti procesinių dokumentų kopijas ir patvirtintas nutarčių bei sprendimų kopijas.

6.   Ieškinio registracijos data, šalių pavardės arba pavadinimai, jų adresai, ginčo dalykas, ieškovo reikalavimai ir ieškinio pagrindai bei pagrindiniai argumentai, kuriais remiamasi, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.   Jeigu Taryba arba Europos Komisija nėra viena iš bylos šalių, Bendrasis Teismas siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu vieną iš jos aktų. Ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijos taip pat siunčiamos Europos Parlamentui, kad jis galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu jo ir Tarybos bendrai priimtą aktą.

25 straipsnis

1.   Pavaldus pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už dokumentų priėmimą, perdavimą bei saugojimą ir už dokumentų įteikimą šiame reglamente nustatyta tvarka.

2.   Teismo kancleris padeda Bendrajam Teismui, pirmininkui ir teisėjams vykdyti visą su jų pareigomis susijusią veiklą.

26 straipsnis

Teismo kancleriui yra patikima saugoti antspaudus. Jis atsakingas už archyvą ir Bendrojo Teismo leidinius.

27 straipsnis

Išskyrus 5 ir 33 straipsniuose nurodytus atvejus, Teismo kancleris dalyvauja Bendrojo Teismo posėdžiuose.

2 skirsnis. Kiti struktūriniai padaliniai

28 straipsnis

Bendrojo Teismo pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurių užduotis yra padėti pirmininkui, teisėjams ir Teismo kancleriui, skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais. Jie atsiskaito Teismo kancleriui, kuris yra pavaldus pirmininkui.

29 straipsnis

28 straipsnyje nurodyti pareigūnai ir kiti tarnautojai prisiekia, kaip nurodyta Teisingumo Teismo procedūros reglamento 20 straipsnio 2 dalyje, Bendrojo Teismo pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui.

30 straipsnis

Pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui Teismo kancleris atsako už Bendrojo Teismo administravimą, jo finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą; atlikti šias pareigas jam padeda Teisingumo Teismo struktūriniai padaliniai.

4 skyrius

BENDROJO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

31 straipsnis

1.   Bendrojo Teismo posėdžių datą ir laiką nustato pirmininkas.

2.   Bendrasis Teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Bendrojo Teismo būstinė vietoje.

32 straipsnis

1.   Jeigu nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų, ir todėl susirenka lyginis skaičius teisėjų, pasitarimuose nedalyvauja trumpiausiai teisėjo pareigas einantis teisėjas, kaip apibrėžta 6 straipsnyje, nebent jis yra teisėjas pranešėjas. Tuo atveju pasitarimuose nedalyvauja artimiausias jam pagal vyresniškumą teisėjas.

Jeigu pagal 17 straipsnį paskyrus generalinį advokatą Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje dalyvautų lyginis skaičius teisėjų, Teismo pirmininkas prieš posėdį pagal iš anksto Bendrojo Teismo nustatytą ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą eilės tvarką nustato, kuris teisėjas nedalyvaus bylos sprendime.

2.   Jeigu sušaukus Bendrąjį Teismą į plenarinį posėdį paaiškėja, kad nėra kvorumo, Bendrojo Teismo pirmininkas posėdį atideda, kol bus kvorumas.

3.   Jeigu kurioje nors trijų arba penkių teisėjų kolegijoje nėra trijų teisėjų kvorumo, kolegijos pirmininkas praneša apie tai Bendrojo Teismo pirmininkui, kuris iš kitų teisėjų paskiria į kolegiją trūkstamą teisėją.

Didžiosios kolegijos kvorumą sudaro devyni teisėjai. Jeigu to kvorumo nėra, Bendrasis Teismas paskiria trūkstamą teisėją.

Jeigu prieš žodinės proceso dalies pradžią didžiojoje kolegijoje arba vienoje iš penkių teisėjų kolegijų nėra teisėjo arba jis negali vykdyti savo pareigų ir dėl to nėra 10 straipsnio 1 dalyje numatyto teisėjų skaičiaus, Bendrojo Teismo pirmininkas į šią kolegiją paskiria trūkstamą teisėją, kad susidarytų numatytas teisėjų skaičius.

4.   Jeigu į kurią nors trijų arba penkių teisėjų kolegiją paskirtų teisėjų skaičius yra didesnis nei atitinkamai trys arba penki, kolegijos pirmininkas sprendžia, kurie iš šių teisėjų dalyvaus sprendžiant bylą.

5.   Jeigu vienintelio teisėjo, kuriam buvo paskirta ar perduota byla, nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, Bendrojo Teismo pirmininkas vietoj jo paskiria kitą teisėją.

33 straipsnis

1.   Bendrojo Teismo pasitarimai vyksta uždarame posėdyje.

2.   Pasitarimuose dalyvauja tik žodinėje proceso dalyje dalyvavę teisėjai.

3.   Kiekvienas pasitarime dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

4.   Kiekvienas teisėjas gali prašyti, kad bet kuris klausimas būtų suformuluotas jo pasirinkta kalba ir prieš balsavimą raštiškai pateiktas kitiems teisėjams.

5.   Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Bendrojo Teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine eilės tvarka nei vyresniškumo tvarka, nustatyta pagal 6 straipsnį.

6.   Nesutarimus dėl sprendžiamų klausimų esmės, jų formulavimo bei eiliškumo, arba dėl balsavimo rezultatų aiškinimo sprendžia Bendrasis Teismas.

7.   Jeigu Bendrasis Teismas svarsto su administravimu susijusius klausimus, dalyvauja Teismo kancleris, išskyrus tuos atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai.

8.   Jeigu Bendrasis Teismas posėdžiauja nedalyvaujant Teismo kancleriui, Bendrasis Teismas prireikus gali paskirti rašyti protokolą trumpiausiai teisėjo pareigas einančiam teisėjui, kaip nustatyta 6 straipsnyje. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir pirmininkas.

34 straipsnis

1.   Jeigu Bendrasis Teismas nenusprendžia kitaip, teismo atostogos nustatomos:

—	nuo gruodžio 18 d. iki sausio 10 d.,

—	nuo sekmadienio prieš Velykas iki antrojo sekmadienio po Velykų,

—	nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d.

Per teismo atostogas pirmininko pareigas Teismo būstinės vietoje eina pats Teismo pirmininkas, palaikydamas ryšį su Teismo kancleriu, arba kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas, kurio pirmininkas paprašo užimti jo vietą.

2.   Iškilus neatidėliotinam reikalui, pirmininkas gali teisėjus sušaukti per atostogas.

3.   Bendrasis Teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo būstinė, valstybinių švenčių.

4.   Esant pagrįstiems motyvams, Bendrasis Teismas gali išleisti bet kurį teisėją atostogų.

5 skyrius

KALBOS

35 straipsnis

1.   Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.

2.   Proceso kalbą pasirenka ieškovas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu atsakovas yra valstybė narė arba valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo, proceso kalba yra tos valstybės valstybinė kalba; jeigu valstybė turi daugiau kaip vieną valstybinę kalbą, ieškovas gali pasirinkti vieną jų;

b)	bendru šalių prašymu, visam procesui arba jo daliai gali būti leidžiama vartoti vieną iš kitų 1 dalyje išvardytų kalbų;

c)	vienos šalių prašymu, išklausius kitą šalį ir generalinį advokatą, nukrypstant nuo b punkto nuostatų, gali būti leista iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų sąrašo pasirinkti proceso kalbą visam procesui arba jo daliai; institucija tokio prašymo pateikti negali.

Sprendimus dėl anksčiau nurodytų prašymų gali priimti pirmininkas; jis gali arba, jeigu nori patenkinti prašymą, negavęs visų šalių sutikimo, privalo perduoti prašymą Bendrajam Teismui.

3.   Proceso kalba pirmiausia vartojama rašytiniuose šalių pareiškimuose ir atsiliepimuose bei žodiniuose šalių pasisakymuose ir pridedamuose dokumentuose, taip pat Bendrojo Teismo protokoluose ir sprendimuose.

Visi dokumentai ar jų priedai kita nei proceso kalba pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą.

Tačiau, jeigu dokumentas yra didelės apimties, gali būti pateikiami jo ištraukų vertimai. Bendrasis Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali bet kuriuo metu pareikalauti viso arba papildyto vertimo.

Nepaisant pirmesnėse pastraipose išdėstytų nuostatų, įstodama į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą valstybė narė turi teisę vartoti savo valstybinę kalbą. Ši nuostata galioja ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

Valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai, įstojančioms į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą, gali būti leidžiama vartoti vieną iš 1 dalyje nurodytų kalbų, kuri nėra proceso kalba. Ši nuostata galioja ir rašytiniams dokumentams, ir žodiniams pasisakymams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

4.   Jeigu liudytojas arba ekspertas teigia, kad negali tinkamai išreikšti savo minčių viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, Bendrasis Teismas leidžia jam duoti parodymus kita kalba. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

5.   Pirmininkas, vadovaudamas žodinei proceso daliai, teisėjas pranešėjas ir preliminariame pranešime, ir teismo posėdžio pranešime, teisėjai bei generalinis advokatas, pateikdami klausimus, ir generalinis advokatas, pateikdamas savo išvadą, gali vartoti ne proceso kalbą, o vieną iš kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

36 straipsnis

1.   Teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių prašymu Teismo kancleris pasirūpina, kad tai, kas sakoma arba rašoma Bendrajam Teismui nagrinėjant bylą, būtų išversta į kalbas, teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių pasirinktas iš 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto kalbų sąrašo.

2.   Bendrojo Teismo leidiniai leidžiami Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytomis kalbomis.

37 straipsnis

Dokumentų, sudarytų proceso kalba arba kuria kita pagal šio reglamento 35 straipsnį Bendrojo Teismo leista kalba, tekstai yra autentiški.

6 skyrius

ATSTOVŲ, PATARĖJŲ IR ADVOKATŲ TEISĖS BEI PAREIGOS

38 straipsnis

1.   Atstovams, patarėjams ir advokatams, dalyvaujantiems Bendrojo Teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų jų su byla ar jos šalimis susijusių žodinių pasisakymų ir surašytų dokumentų.

2.   Atstovams, patarėjams ir advokatams taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Bendrajam Teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

39 straipsnis

Kad būtų suteiktos 38 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų jų atstovaujamos šalies išduotą dokumentą, kurio kopiją ši šalis nedelsdama nusiuntė Teismo kancleriui;

b)	patarėjai ir advokatai pateikia Teismo kanclerio pasirašytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nurodytą laikotarpį, kuris, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

40 straipsnis

38 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

Bendrasis Teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.

41 straipsnis

1.   Jeigu Bendrasis Teismas mano, kad patarėjo arba advokato elgesys Bendrojo Teismo, pirmininko, teisėjo ar Teismo kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Bendrajam Teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais arba kad šis patarėjas arba advokatas naudojasi teisėmis, įgytomis dėl savo pareigų, kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotam asmeniui. Bendrasis Teismas apie tai gali pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotas asmuo atskaitingas; jam perduodama šioms institucijoms adresuoto laiško kopija.

Dėl tų pačių priežasčių Bendrasis Teismas bet kuriuo metu gali nutartimi, išklausęs suinteresuotą asmenį, pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto.

2.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas patarėjas arba advokatas, procesas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą patarėją ar advokatą.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai gali būti panaikinti.

42 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie pagal Statuto 19 straipsnį turi teisę atstovauti Bendrajame Teisme.

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

43 straipsnis

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasirašyti šalies atstovas arba advokatas.

Kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Bendrajam Teismui ir dar po vieną kopiją – visoms kitoms bylos šalims. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

2.   Be šių dokumentų, institucijos per Bendrojo Teismo nustatytą terminą pateikia visų procesinių dokumentų vertimus į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas. Taikomos šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatos.

3.   Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma jų data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento pateikimo Teismo kanceliarijai datą.

4.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat šių dokumentų sąrašas.

5.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo ištraukos, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

6.   Nepažeidžiant 1–5 dalių nuostatų, nustatytų procesinių terminų atžvilgiu pateikimo diena laikoma ta diena, kurią pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 4 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje telefaksu arba kita Bendrojo Teismo turima technine ryšio priemone, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų po to Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais 1 dalies antroje pastraipoje. 102 straipsnio 2 dalis netaikoma šio dešimties dienų termino atžvilgiu.

7.   Nepažeisdamas 1 dalies pirmos pastraipos ir 2–5 dalių, Bendrasis Teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas šio dokumento originalu. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

44 straipsnis

1.   Statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas;

c)	ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka;

d)	ieškovo reikalavimai;

e)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

2.   Bylos nagrinėjimo tikslais ieškinyje nurodomas adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Bendrojo Teismo būstinė, ir įgaliotasis asmuo, davęs sutikimą priimti šiuos dokumentus.

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto adreso dokumentams įteikti arba vietoje jo ieškinyje gali būti nurodyta, jog advokatas arba atstovas sutinka, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kitomis techninėmis ryšio priemonėmis.

Jeigu ieškinys neatitinka pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tos šalies atstovui ar advokatui. Nukrypstant nuo 100 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kurioje yra Bendrojo Teismo būstinė, pašte.

3.   Šaliai padedantis ar atstovaujantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai pažymą, įrodančią, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme.

4.   Kartu su ieškiniu prireikus pateikiami dokumentai, nurodyti Statuto 21 straipsnio antroje pastraipoje.

5.   Kartu su privatinės teisės reglamentuojamo juridinio asmens ieškiniu pateikiami:

a)	jo įstatai ar jį įregistravusio registro nepasenęs išrašas arba nepasenęs išrašas iš asociacijų registro, arba koks kitas jo teisinio egzistavimo įrodymas;

b)	įrodymas, kad ieškovo advokato įgaliojimus jam tinkamai suteikė asmuo, kuris turi teisę tai daryti.

5a. Prie ieškinio, pareiškiamo pagal SESV 272 straipsnį, remiantis Sąjungos arba jos vardu pagal privatinę ar viešąją teisę sudarytos sutarties arbitražine išlyga, pridedamas sutarties, kurioje yra ta išlyga, egzempliorius.

6.   Jei ieškinys neatitinka šio straipsnio 3–5 dalių reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi šiuos reikalavimus įvykdyti, pašalindamas paties ieškinio trūkumus arba pateikdamas pirmiau nurodytus dokumentus. Jei ieškovas iki nustatyto termino nepašalina ieškinio trūkumų arba nepateikia reikalingų dokumentų, Bendrasis Teismas nusprendžia, ar dėl šių sąlygų nevykdymo ieškinys yra nepriimtinas dėl to, kad netenkina nustatytų reikalavimų ieškiniams.

45 straipsnis

Ieškinys įteikiamas atsakovui. Jeigu yra taikoma pirmesnio straipsnio 6 dalis, įteikiama, kai tik pašalinami ieškinio trūkumai arba kai tik Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į minėtame straipsnyje išvardytus formos reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

46 straipsnis

1.   Per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

c)	atsakovo reikalavimai;

d)

įrodymai.

Atsiliepimui į ieškinį taikomos 44 straipsnio 2–5 dalių nuostatos.

2.   Bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų atsiliepimas į ieškinį pateikiamas kartu su skundu, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, ir su sprendimu, kuriuo šis skundas atmetamas, taip pat nurodomos datos, kada buvo paduotas skundas ir pranešta apie sprendimą.

3.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas ypatingomis aplinkybėmis gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

47 straipsnis

1.   Ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku, nebent Bendrasis Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nusprendžia, kad antrą kartą keistis pareiškimais ir atsiliepimais nėra reikalinga, nes jau turima bylos medžiaga yra pakankamai išsami ir leidžia šalims vykstant žodinei proceso daliai išdėstyti savo pagrindus ir argumentus. Tačiau Bendrasis Teismas gali leisti šalims papildyti bylos medžiagą, jeigu per dvi savaites nuo pranešimo apie minėtą sprendimą ieškovas pateikia dėl to motyvuotą prašymą.

2.   Terminą, per kurį turi būti pateikti šie procesiniai dokumentai, nustato pirmininkas.

48 straipsnis

1.   Dublike arba triplike bylos šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus. Tačiau tuo atveju šalys turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti.

2.   Vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pirmiau nurodytu būdu pagrįstą pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, gali duoti kitai šaliai laiko atsakyti į šį pagrindą.

Sprendimas dėl šio pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.

49 straipsnis

Bet kada vykstant procesui Bendrasis Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti imtis bet kokios proceso organizavimo priemonės arba bet kokios 64 ir 65 straipsniuose nurodytos tyrimo priemonės arba nurodyti pakartoti ar papildyti anksčiau atliktą tyrimą.

50 straipsnis

1.   Bet kuriuo metu, išklausęs šalis ir generalinį advokatą, jeigu dviejų ar daugiau bylų dalykas yra tas pats, pirmininkas, motyvuodamas tuo, kad tarp šių bylų yra ryšys, gali nurodyti jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalis arba priimamas galutinis sprendimas. Vėliau bylos gali būti atskirtos. Pirmininkas gali perduoti šiuos klausimus Bendrajam Teismui.

2.   Bet kurios sujungtų bylų šalies, įskaitant įstojusių į bylą šalių, atstovai, patarėjai arba advokatai Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su kitose susijusiose bylose šalims įteiktais procesiniais dokumentais. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas, nepažeisdamas 67 straipsnio 3 dalies, gali neleisti susipažinti su slaptais ar konfidencialiais dokumentais.

51 straipsnis

1.   14 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu kolegija, kurioje nagrinėjama byla, arba Bendrojo Teismo pirmininkas Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje gali pasiūlyti, kad byla būtų perduota nagrinėti Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje, didžiajai kolegijai arba kolegijai, sudarytai iš kitokio teisėjų skaičiaus. Sprendimas bylą perduoti didesnės sudėties teismui priimamas plenariniame posėdyje, išklausius generalinį advokatą.

Valstybės narės arba Sąjungos institucijos, kuri yra bylos šalis, prašymu, byla turi būti sprendžiama mažiausiai penkių teisėjų kolegijoje.

2.   Sprendimą perduoti bylą vienam teisėjui 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, išklausiusi šalis, vieningai priima tą bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija.

Jeigu valstybė narė arba Sąjungos institucija, kuri yra bylos šalis, prieštarauja tam, kad bylą nagrinėtų vienas teisėjas, byla toliau nagrinėjama toje kolegijoje, kurioje yra teisėjas pranešėjas arba kolegijoje, kuriai ši byla perduota ir kurioje lieka tas pats teisėjas pranešėjas.

52 straipsnis

1.   Nepažeisdamas 49 straipsnio nuostatų, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo Bendrajam Teismui datą:

a)	pateikus tripliką; arba

b)	kai pasibaigia 47 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, jeigu ieškovo dublikas arba atsakovo triplikas nėra pateikiami; arba

c)	jeigu suinteresuotoji šalis atsisako savo teisės pateikti dubliką arba tripliką; arba

d)	jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad, remiantis 47 straipsnio 1 dalimi, nėra būtina papildyti ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį dubliku ir tripliku; arba

e)	jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad tikslinga pagal 76a straipsnio 1 dalį taikyti pagreitintą procedūrą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiami pasiūlymai, ar reikia imtis proceso organizavimo arba tyrimo priemonių ir ar byla turėtų būti perduota nagrinėti Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje, didžiojoje kolegijoje arba kolegijoje, sudarytoje iš kitokio teisėjų skaičiaus.

Išklausęs generalinį advokatą, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis.

53 straipsnis

Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia pradėti žodinę proceso dalį be proceso organizavimo arba be tyrimo priemonių, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria šios dalies pradžios datą.

54 straipsnis

Nepažeidžiant jokių proceso organizavimo arba tyrimo priemonių, kurių gali būti imtasi žodinėje proceso dalyje, jeigu vykstant rašytinei proceso daliai buvo imtasi proceso organizavimo arba tyrimo priemonių ir jos buvo įvykdytos, pirmininkas paskiria žodinės proceso dalies pradžios datą.

2 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

55 straipsnis

1.   Bendrasis Teismas bylas nagrinėja jų parengtinio tyrimo pabaigos eilės tvarka. Jeigu parengtinis kelių bylų tyrimas baigiamas vienu metu, jų nagrinėjimo eilės tvarka priklauso nuo atitinkamų ieškinių registracijos datos.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikiama pirmenybė kitų bylų atžvilgiu.

Ypatingomis aplinkybėmis, išklausęs šalis ir generalinį advokatą, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali atidėti bylos svarstymą vėlesniam laikui.

Bendru šalių prašymu pirmininkas gali nuspręsti atidėti bylos svarstymą.

56 straipsnis

Žodinį bylos nagrinėjimą pradeda ir jam vadovauja pirmininkas, kuris atsako už tinkamą posėdžio eigą.

57 straipsnis

Uždarame posėdyje svarstytų bylų žodinio nagrinėjimo medžiaga neskelbiama.

58 straipsnis

Vykstant žodiniam nagrinėjimui pirmininkas gali pateikti klausimus šalių atstovams, patarėjams ar advokatams.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

59 straipsnis

Šalis gali kreiptis į Bendrąjį Teismą tik per savo atstovą, patarėją ar advokatą.

60 straipsnis

Jeigu bylai nėra paskirtas generalinis advokatas, žodinės proceso dalies pabaigą pirmininkas paskelbia žodinio nagrinėjimo pabaigoje.

61 straipsnis

1.   Jeigu generalinis advokatas savo išvadą pateikia raštu, jis perduoda ją Teismo kanceliarijai, kuri informuoja apie ją šalis.

2.   Generaliniam advokatui žodžiu arba raštu pateikus savo išvadą, pirmininkas skelbia, kad žodinė proceso dalis yra baigta.

62 straipsnis

Išklausęs generalinį advokatą Bendrasis Teismas gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

63 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Teismo kanceliarijoje bylos šalys gali susipažinti su protokolo turiniu, taip pat už atitinkamą mokestį gali gauti jo kopiją.

3 skyrius

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR TYRIMO PRIEMONĖS

1 skirsnis. Proceso organizavimo priemonės

64 straipsnis

1.   Proceso organizavimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad bylos būtų parengtos nagrinėjimui, procesas vyktų ir ginčai būtų išspręsti geriausiomis įmanomomis sąlygomis. Bendrasis Teismas jas paskiria išklausęs generalinį advokatą.

2.   Proceso organizavimo priemonėmis pirmiausiai siekiama:

a)	užtikrinti veiksmingą rašytinį ir žodinį procesą ir palengvinti įrodymų pateikimą;

b)	nustatyti, kuriais klausimais šalys turi papildyti savo argumentus arba kuriais reikia imtis tyrimo priemonių;

c)	aiškiai suformuluoti šalių reikalavimus, jų pagrindus ir argumentus, taip pat tarp jų iškilusio ginčo klausimus;

d)	palengvinti draugišką ginčo sprendimą.

3.   Gali būti naudojamos būtent šios proceso organizavimo priemonės:

a)	klausimų šalims pateikimas;

b)	pasiūlymas šalims pateikti pareiškimus raštu ar pasisakyti žodžiu dėl tam tikrų ginčo aspektų;

c)	prašymas, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų informaciją;

d)	prašymas pateikti dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus;

e)	šalių atstovų arba pačių šalių pakvietimas į susitikimą.

4.   Visos šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pasiūlyti imtis proceso organizavimo priemonių arba jas pakeisti. Tuo atveju, prieš nusprendžiant imtis šių priemonių, yra išklausomos kitos šalys.

Jeigu to reikia dėl proceso aplinkybių, Teismas informuoja šalis apie Bendrojo Teismo numatytas priemones ir suteikia joms galimybę žodžiu arba raštu pateikti savo pastabas.

5.   Jeigu Bendrasis Teismas plenariniame posėdyje arba didžiojoje kolegijoje nusprendžia taikyti proceso organizavimo priemones ir ne pats jų imasi, jis šią užduotį vykdyti paveda kolegijai, kuriai buvo paskirta byla, arba teisėjui pranešėjui.

Jeigu kolegija nusprendžia taikyti proceso organizavimo priemones ir ne pati jų imasi, ji šią užduotį vykdyti paveda teisėjui pranešėjui.

Generalinis advokatas dalyvauja vykdant proceso organizavimo priemones.

2 skirsnis. Tyrimo priemonės

65 straipsnis

Nepažeidžiant Statuto 24 ir 25 straipsnių, pasirinktos tyrimo priemonės gali būti šios:

a)	pačių bylos šalių atvykimas;

b)	prašymas pateikti informaciją arba dokumentus;

c)	liudytojų apklausa;

d)	ekspertizė;

e)	nuvykimas į vietą.

66 straipsnis

1.   Išklausęs generalinį advokatą, nutartimi, kurioje išdėstyti įrodytini faktai, Bendrasis Teismas nustato, jo manymu, tinkamas tyrimo priemones. Prieš nustatydamas 65 straipsnio c, d ir e punktuose nurodytas tyrimo priemones, Bendrasis Teismas išklauso šalis.

Nutartis įteikiama bylos šalims.

2.   Galima pateikti paneigiančius įrodymus, o anksčiau pateikti įrodymai gali būti papildomi.

67 straipsnis

1.   Jeigu Bendrasis Teismas plenariniame posėdyje arba didžiojoje kolegijoje nusprendžia atlikti parengtinį tyrimą ir ne pats šį atlieka, jis šią užduotį patiki kolegijai, kuriai buvo paskirta byla, arba teisėjui pranešėjui.

Jeigu kolegija nusprendžia atlikti parengtinį tyrimą ir ne pati šį tyrimą atlieka, ji šią užduotį patiki teisėjui pranešėjui.

Tyrime dalyvauja generalinis advokatas.

2.   Šalys turi teisę dalyvauti atliekant tyrimą.

3.   Išskyrus 116 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas, Bendrasis Teismas atsižvelgia tik į tuos dokumentus, su kuriais šalių advokatai ir atstovai galėjo susipažinti ir dėl kurių jie turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę.

Jeigu Bendrajam Teismui būtina patikrinti dokumento, kuris gali būti susijęs su sprendimo priėmimu byloje, konfidencialumą vienos ar daugiau šalių atžvilgiu, kol vyksta tikrinimas, apie šį dokumentą šalims nepranešama.

Jeigu dokumentas, su kuriuo institucija atsisakė leisti susipažinti, pateikiamas byloje dėl šio atsisakymo teisėtumo Bendrajam Teismui, kitoms šalims šis dokumentas nepateikiamas.

3 skirsnis. Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

68 straipsnis

1.   Bendrasis Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu, išklausęs generalinį advokatą ir bylos šalis, gali nuspręsti, kad tam tikri faktai turi būti patvirtinti liudytojų parodymais. Įrodytini faktai nurodomi nutartyje.

Bendrasis Teismas gali iškviesti liudytojus savo iniciatyva arba vienos iš šalių ar generalinio advokato prašymu.

Šalies prašyme apklausti liudytoją tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas, ir priežastys, dėl kurių tai reikėtų padaryti.

2.   Liudytojai, kurių apklausa būtina, šaukiami nutartimi, kurioje nurodoma:

a)	liudytojų pavardės, vardai, padėtis ir adresai;

b)	faktai, dėl kurių liudytojai turėtų būti apklausti;

c)	prireikus nurodomos Bendrojo Teismo nustatytos liudytojų turėtų išlaidų atlyginimo priemonės, taip pat galimos sankcijos už liudytojo pareigos neatlikimą.

Nutartis įteikiama šalims ir liudytojams.

3.   Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad liudytojai, kuriuos apklausti paprašė viena iš šalių, gali būti šaukiami sumokėjus Bendrojo Teismo kasoje užstatą nustatytoms šaukimo išlaidoms padengti; mokėtiną sumą nustato Bendrasis Teismas.

Lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su Bendrojo Teismo iniciatyva šaukiamų liudytojų apklausa, avansu išmoka Bendrojo Teismo kasa.

4.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad šie privalės šio straipsnio 5 dalyje ir 71 straipsnyje nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

Liudytojai savo parodymus Bendrajam Teismui duoda iškvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojams davus pagrindinius parodymus, pirmininkas, vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva, gali pateikti jiems klausimų.

Tą patį gali daryti ir kiti teisėjai bei generalinis advokatas.

Pirmininkui leidus, šalių atstovai gali pateikti klausimus liudytojams.

5.   Atsižvelgiant į 71 straipsnio nuostatas, davęs parodymus, liudytojas taip prisiekia:

Išklausęs šalis, Bendrasis Teismas gali atleisti liudytoją nuo priesaikos.

6.   Teismo kancleris rašo protokolą, kuriame išdėstomi kiekvieno liudytojo parodymai.

Protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už liudytojo apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

Protokolas yra autentiškas dokumentas.

69 straipsnis

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į posėdį.

2.   Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta, Bendrasis Teismas gali paskirti jam ne didesnę kaip 5 000 eurų piniginę baudą ir nuspręsti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

Tokia pati bauda gali būti skiriama ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus, priesaiką arba tam tikrais atvejais jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą.

3.   Jeigu liudytojas nurodo Bendrajam Teismui pateisinamą priežastį, jis gali būti atleistas nuo piniginės baudos mokėjimo. Piniginė bauda, liudytojo prašymu, gali būti sumažinta, jeigu jis įrodo, kad ši suma neproporcinga jo pajamoms.

4.   Pagal šį straipsnį paskirtos baudos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal SESV 280 ir 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

70 straipsnis

1.   Bendrasis Teismas gali skirti ekspertizę. Nutartyje, kuria paskiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas išvados pateikimo terminas.

2.   Ekspertas gauna nutarties kopiją ir visus jo užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Jis savo užduotį atlieka prižiūrimas teisėjo pranešėjo, kuris gali dalyvauti ekspertizės veiksmuose ir yra informuojamas apie užduoties vykdymo eigą.

Bendrasis Teismas gali pareikalauti iš šalių arba iš vienos iš jų sumokėti užstatą, kad būtų garantuotas ekspertizės išlaidų padengimas.

3.   Eksperto prašymu Bendrasis Teismas gali nuspręsti apklausti liudytojus. Jie apklausiami laikantis 68 straipsnio nuostatų.

4.   Ekspertas gali pareikšti savo nuomonę tik specialiai jam pateiktais klausimais.

5.   Ekspertui pateikus savo išvadą, Bendrasis Teismas gali nuspręsti jį apklausti, iškvietęs šalis dalyvauti apklausoje.

Pirmininkui leidus, šalims atstovaujantys asmenys gali pateikti klausimus ekspertui.

6.   Atsižvelgiant į 71 straipsnio nuostatas, pateikęs savo išvadą ekspertas Bendrajame Teisme prisiekia:

Išklausęs šalis, Bendrasis Teismas gali atleisti ekspertą nuo priesaikos.

71 straipsnis

1.   Pirmininkas nurodo asmenims, kurie Bendrajame Teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, sakyti tiesą arba atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai bei įspėja juos dėl baudžiamosios atsakomybės už šios pareigos pažeidimą pagal jų valstybės nacionalinę teisę.

2.   Liudytojai ir ekspertai prisiekia pagal 68 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir 70 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą arba jų nacionalinėje teisėje nustatytu būdu.

3.   Jeigu nacionalinė teisė suteikia galimybę teismo procesuose šalia priesaikos arba vietoj jos duoti priesaikai prilyginamą iškilmingą pasižadėjimą, liudytojai ir ekspertai gali duoti tokį pasižadėjimą jų valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis ir forma.

Jeigu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų nei dėl priesaikos, nei dėl iškilmingo pasižadėjimo, laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.

72 straipsnis

1.   Atsižvelgdamas į 71 straipsnio nuostatas Bendrasis Teismas, išklausęs generalinį advokatą, gali nuspręsti pranešti apie Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos liudytojo arba eksperto melagingus parodymus ar pareiškimus valstybės narės, kurios teismų jurisdikcijai priklauso su tuo susijusių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento III priede.

2.   Apie tokį Bendrojo Teismo sprendimą praneša Teismo kancleris. Sprendime išdėstomi faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas pranešimas.

73 straipsnis

1.   Jeigu viena iš šalių prieštarauja liudytojo ar eksperto šaukimui, motyvuodama tuo, kad jis neturi kompetencijos, yra negarbingas asmuo arba dėl kitos priežasties, arba jeigu liudytojas arba ekspertas atsisako duoti parodymus, priesaiką arba jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą, klausimą sprendžia Bendrasis Teismas.

2.   Prieštaravimas dėl liudytojo arba eksperto šaukimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; prieštaravimo pareiškime turi būti išdėstytos priežastys ir nurodyti pateikiami įrodymai.

74 straipsnis

1.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Bendrojo Teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

2.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Bendrojo Teismo kasa kompensaciją arba užmokestį liudytojams bei ekspertams išmoka jiems atlikus pareigas ar užduotis.

75 straipsnis

1.   Šalių prašymu arba savo iniciatyva Bendrasis Teismas gali nusiųsti pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus.

2.   Pavedimai siunčiami priimant nutartį, kurioje nurodomi liudytojų arba ekspertų pavardės, vardai, padėtis ir adresai, faktai, apie kuriuos liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, šalys, jų atstovai, advokatai arba patarėjai, jų adresai dokumentams įteikti, taip pat trumpai išdėstomas bylos dalykas.

Pranešimą apie nutartį šalims įteikia Teismo kancleris.

3.   Teismo kancleris nusiunčia nutartį valstybės narės, kurios teritorijoje liudininkai arba ekspertai turi būti apklausti, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo papildomo reglamento I priede. Prireikus nutartis siunčiama kartu su vertimu į tos valstybės, kuriai ji skirta, valstybinę kalbą arba kalbas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta institucija perduoda nutartį pagal nacionalinę teisę kompetentingai teisminei institucijai.

Kompetentinga teisminė institucija pavedimą vykdo vadovaudamasi savo nacionalinės teisės nuostatomis. Įvykdžiusi pavedimą, kompetentinga teisminė institucija perduoda pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai nutartį dėl pavedimo įvykdymo, su įvykdymu susijusius dokumentus ir išlaidų ataskaitą. Šie dokumentai siunčiami Teismo kancleriui.

Už dokumentų vertimą į proceso kalbą atsako Teismo kancleris.

4.   Bendrasis Teismas apmoka su pavedimu susijusias išlaidas, tačiau prireikus gali įpareigoti šalis jas padengti.

76 straipsnis

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno Bendrojo Teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Šalys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su bet kurio protokolo turiniu ir bet kuria eksperto išvada, taip pat už atitinkamą mokestį jos gali gauti jų kopijas.

3a skyrius

PAGREITINTOS PROCEDŪROS

76a straipsnis

1.   Bendrasis Teismas, gavęs ieškovo ar atsakovo prašymą ir išklausęs kitas bylos šalis ir generalinį advokatą, gali nuspręsti šioje byloje taikyti pagreitintą procedūrą dėl ypatingos bylos skubos bei kitų jos aplinkybių.

Prašymas priimti sprendimą dėl bylos taikant pagreitintą procedūrą paduodamas atskiru dokumentu tuo pačiu metu, kaip ir ieškinys arba atsiliepimas į ieškinį. Šiame prašyme gali būti nurodyta, kad kai kurie ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį pagrindai, argumentai arba kai kurios dalys bus pateikti tik tuo atveju, jeigu byloje nebus taikoma pagreitinta procedūra, būtent prie prašymo pridedant ieškinio santrauką bei sąrašą priedų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei byloje bus taikoma pagreitinta procedūra.

Nukrypstant nuo 55 straipsnio nuostatų, byloms, kuriose Bendrasis Teismas nusprendė taikyti pagreitintą procedūrą, suteikiama pirmenybė.

2.   Nukrypstant nuo 46 straipsnio 1 dalies, jeigu ieškovas pagal 1 dalį pateikė prašymą priimti sprendimą dėl bylos taikant pagreitintą procedūrą, atsiliepimas į ieškinį pateikiamas per vieną mėnesį. Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia šio prašymo netenkinti, atsakovui suteikiamas papildomas vieno mėnesio terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti arba prireikus jį papildyti. Šioje pastraipoje numatyti terminai gali būti pratęsti pagal 46 straipsnio 3 dalį.

Taikant pagreitintą procedūrą, 47 straipsnio 1 dalyje ir 116 straipsnio 4 ir 5 dalyse minimi pareiškimai bei atsiliepimai gali būti pateikiami tik tada, kai Bendrasis Teismas tai leidžia pagal 64 straipsnį nustatytomis proceso organizavimo priemonėmis.

3.   Nepažeidžiant 48 straipsnio nuostatų, vykstant žodinei proceso daliai šalys gali papildyti savo argumentus ir pateikti įrodymų. Tačiau jos turi nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė pateikti tuos įrodymus.

4.   Bendrojo Teismo sprendime taikyti byloje pagreitintą procedūrą gali būti nustatytos sąlygos dėl šalių pareiškimų apimties ir pateikimo, dėl tolesnės proceso eigos arba dėl teisinių pagrindų ir argumentų, dėl kurių Bendrasis Teismas priims sprendimą.

Jeigu viena iš šalių nesilaiko vienos iš šių sąlygų, sprendimas taikyti byloje pagreitintą procedūrą gali būti panaikintas. Tokiu atveju procesas vyksta pagal įprastą procedūrą.

4 skyrius

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS IR BENDROJO TEISMO ATSISAKYMAS NAGRINĖTI BYLĄ

77 straipsnis

Nepažeidžiant 123 straipsnio 4 dalies, 128 straipsnio ir 129 straipsnio 4 dalies, bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytais atvejais;

b)	jeigu Teisingumo Teisme paduodamas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo iš dalies išsprendžiami esminiai klausimai arba išsprendžiamas procesinis klausimas dėl prieštaravimo dėl kompetencijos trūkumo, dėl nepriimtinumo, arba dėl prašymo įstoti į bylą atmetimo;

c)	bendru šalių prašymu;

d)	kitais konkrečiais atvejais, kai to reikalauja geras teisingumo vykdymas.

78 straipsnis

Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo priima pirmininkas savo nutartimi, išklausęs šalis ir generalinį advokatą. Pirmininkas gali perduoti šį klausimą spręsti Bendrajam Teismui. Nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą priimama laikantis tos pačios tvarkos. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys įteikiamos šalims.

79 straipsnis

1.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nutartyje dėl sustabdymo nurodytą dieną arba, jei ji nenurodyta, nutarties priėmimo dieną.

Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visų procesinių terminų eiga, išskyrus 115 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, nustatytą prašymui įstoti į bylą.

2.   Jeigu nutartis dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nenurodo, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodytą dieną arba, jeigu ji nenurodyta, nutarties dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priėmimo dieną.

Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami iš naujo.

80 straipsnis

Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis, atsisakyti nagrinėti bylą Bendrasis Teismas nusprendžia nutartimi, kuri įteikiama šalims.

5 skyrius

SPRENDIMAI

81 straipsnis

Sprendime nurodoma:

—	kad tai yra Bendrojo Teismo sprendimas,

—	jo paskelbimo data,

—	pirmininko ir byloje dalyvaujančių teisėjų pavardės,

—	generalinio advokato pavardė, jei jis buvo paskirtas,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalių atstovų, patarėjų ir advokatų pavardės,

—	šalių reikalavimai,

—	patvirtinimas, kad generalinis advokatas pateikė savo išvadą,

—	faktų santrauka,

—

motyvai,

—	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

82 straipsnis

1.   Sprendimas skelbiamas viešame posėdyje, pakvietus bylos šalis.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarime dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, antspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; bylos šalims įteikiamos patvirtintos sprendimo kopijos.

3.   Teismo kancleris sprendimo originale įrašo jo paskelbimo datą.

83 straipsnis

Laikantis Statuto 60 straipsnio nuostatų, sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

84 straipsnis

1.   Nepažeisdamas nuostatų dėl sprendimų aiškinimo, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu, pateiktu per dvi savaites nuo sprendimo paskelbimo, Bendrasis Teismas gali ištaisyti rašybos arba skaičiavimo klaidas ir akivaizdžius netikslumus.

2.   Šalys, kurias apie tai deramai informuoja Teismo kancleris, per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti rašytines pastabas.

3.   Bendrasis Teismas sprendimą priima uždarame posėdyje.

4.   Nutarties, kuria ištaisomas sprendimas, originalas pridedamas prie ištaisyto sprendimo originalo. Ištaisyto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

85 straipsnis

Jeigu Bendrasis Teismas nepriima sprendimo dėl išlaidų, šalis, norinti gauti savo išlaidų atlyginimą, gali per mėnesį nuo sprendimo įteikimo prašyti Bendrojo Teismo papildyti savo sprendimą.

Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir pirmininkas nustato terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines pastabas.

Pateikus šias pastabas, Bendrasis Teismas, išklausęs generalinį advokatą, tame pačiame sprendime nutaria ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

86 straipsnis

Bendrojo Teismo praktikos paskelbimu pasirūpina Teismo kancleris.

6 skyrius

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

87 straipsnis

1.   Išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

2.   Pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.

3.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

Bendrasis Teismas gali įpareigoti šalį, net jeigu ši laimėjo bylą, atlyginti išlaidas, kurias, Teismo manymu, dėl jos nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patyrė kita šalis.

4.   Į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas.

Jeigu valstybės, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucija įstoja į bylą, kiekviena iš jų padengia savo išlaidas.

Bendrasis Teismas gali nurodyti kitoms įstojusioms į bylą šalims, nenurodytoms pirmesnėje pastraipoje, pačioms padengti savo išlaidas.

5.   Šaliai, kuri atsisako ieškinio, nurodoma padengti išlaidas, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau ieškinio atsisakiusios šalies prašymu išlaidas padengti gali būti nurodyta kitai šaliai, jei tai atrodo pateisinama, atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

Šalims susitarus dėl išlaidų, šių klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

Jei nėra reikalaujama priteisti išlaidų, kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas.

6.   Jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

88 straipsnis

Nepažeidžiant 87 straipsnio 3 dalies antros pastraipos nuostatų, bylose tarp Sąjungos ir jos tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas.

89 straipsnis

Išlaidas, kurias šalis patiria dėl priverstinio Bendrojo Teismo sprendimo arba nutarties vykdymo, kita šalis padengia pagal toje valstybėje, kurioje sprendimas ar nutartis buvo priverstinai vykdoma, galiojančius tarifus.

90 straipsnis

Procesas Bendrajame Teisme nemokamas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	kai dėl šalies Bendrasis Teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, jis gali įpareigoti tą šalį jas padengti;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų kopijavimo arba vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis padengia jas pagal 24 straipsnio 5 dalyje nurodytus tarifus.

91 straipsnis

Nepažeidžiant 90 straipsnio nuostatų, atlygintinomis laikomos šios išlaidos:

a)	sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal 74 straipsnį;

b)	būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas.

92 straipsnis

1.   Jeigu dėl atlygintinų išlaidų kyla ginčas, Bendrasis Teismas, gavęs suinteresuotos šalies prašymą ir išklausęs kitą šalį, priima nutartį, kuri yra neskundžiama.

2.   Jeigu tai reikalinga vykdymui, šalys gali prašyti patvirtintos nutarties kopijos.

93 straipsnis

1.   Bendrojo Teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu padengiamos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba priemonių, dėl kurių išlaidos turi būti padengiamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos centrinio banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

3.   Valiuta keičiama pagal oficialų mokėjimo dienos kursą toje valstybėje, kurioje yra Bendrojo Teismo būstinė.

7 skyrius

TEISINĖ PAGALBA

94 straipsnis

1.   Siekiant užtikrinti tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, teisinė pagalba yra suteikiama Bendrojo Teismo proceso metu laikantis toliau išdėstytų nuostatų.

Teisinė pagalba visiškai ar iš dalies padengia su konsultacijomis ir atstovavimu Bendrajame Teisme susijusias išlaidas. Šias išlaidas apmoka Bendrojo Teismo kasa.

2.   Kiekvienas fizinis asmuo, kuris dėl savo ekonominės padėties iš dalies arba visiškai negali atlyginti 1 dalyje nurodytų išlaidų, turi teisę naudotis teisine pagalba.

Ekonominė padėtis įvertinama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, tokius kaip pajamos, turimas kapitalas ir šeimos padėtis.

3.   Teisinę pagalbą suteikti atsisakoma, jeigu ieškinys, dėl kurio jos buvo prašoma, yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas.

95 straipsnis

1.   Teisinės pagalbos galima prašyti prieš ieškinio pareiškimą arba po jo.

Prašymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą.

2.   Teisinės pagalbos prašymas pateikiamas kartu su visa informacija ir patvirtinančiais dokumentais, leidžiančiais įvertinti prašytojo ekonominę padėtį, pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis šią ekonominę padėtį.

Jeigu toks prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, prašytojas turi trumpai išdėstyti ieškinio, kurį ketina pareikšti, dalyką, bylos faktines aplinkybes ir ieškinį grindžiančius argumentus. Prie prašymo turi būti pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

3.   Bendrasis Teismas gali pagal 150 straipsnį numatyti, kad pateikiant teisinės pagalbos prašymą būtina naudoti anketą.

96 straipsnis

1.   Prieš priimdamas sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo, Bendrasis Teismas pasiūlo kitai šaliai pateikti savo rašytines pastabas, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgus į pateiktus duomenis paaiškėja, kad 94 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos nėra patenkintos arba kad yra patenkintos 3 dalies sąlygos.

2.   Pirmininkas dėl prašymo suteikti teisinę pagalbą sprendžia nutartimi. Jis gali perduoti šį klausimą išspręsti Bendrajam Teismui.

Nutartis, kuria atsisakoma suteikti teisinę pagalbą, turi būti motyvuota.

3.   Nutartyje, kuria suteikiama teisinė pagalba, paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotam asmeniui.

Jeigu pats suinteresuotas asmuo nepasiūlo advokato arba jeigu jo pasirinkto asmens negalima patvirtinti, Teismo kancleris nutartį, kuria suteikiama teisinė pagalba, ir prašymo kopiją nusiunčia Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento II priede nurodytai kompetentingai atitinkamos valstybės institucijai. Susipažinus su šio institucijos pateiktais pasiūlymais, paskiriamas advokatas atstovauti prašytojui.

Nutartyje, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, gali būti nurodoma suma, kuri turi būti išmokėta advokatui, paskirtam atstovauti suinteresuotam asmeniui, arba nustatomas limitas, kurio išmokos advokatui bei jo honoraras paprastai negali viršyti. Joje gali būti numatyta suinteresuoto asmens mokėtina įmoka atlyginant 94 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas, atsižvelgiant į jo ekonominę padėtį.

4.   Teisinės pagalbos prašymo pateikimas sustabdo ieškinio pareiškimo terminą iki pranešimo apie nutartį, kurioje priimamas sprendimas dėl šio prašymo, dienos arba 3 dalies antroje pastraipoje numatytais atvejais – pranešimo apie nutartį, kuria paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotam asmeniui, dienos.

5.   Jeigu proceso metu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių teisinė pagalba buvo suteikta, pirmininkas savo iniciatyva arba kieno nors prašymu, išklausęs suinteresuotą asmenį, gali nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Jis gali perduoti šį klausimą Bendrajam Teismui.

Nutartis, kuria nutraukiama teisinė pagalba, yra motyvuota.

6.   Pagal šį straipsnį priimamos nutartys yra neskundžiamos.

97 straipsnis

1.   Jeigu yra suteikiama teisinė pagalba, pirmininkas suinteresuoto asmens advokato prašymu gali nuspręsti išmokėti advokatui avansą.

2.   Jeigu pagal galutinį sprendimą byloje teisinės pagalbos gavėjas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, pirmininkas motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama, nustato advokato išmokas bei jo honorarą, kuriuos padengia Bendrojo Teismo kasa. Jis gali perduoti šį klausimą Bendrajam Teismui.

3.   Jeigu galutiniame sprendime byloje Bendrasis Teismas kitai šaliai nurodė padengti teisinės pagalbos gavėjo išlaidas, ši kita šalis turi atlyginti Bendrojo Teismo kasai sumas, išmokėtas avansu pagalbai suteikti.

Kilus ginčui arba jeigu šalis netenkina Teismo kanclerio prašymo atlyginti šias sumas, pirmininkas sprendžia motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama. Jis gali perduoti šį klausimą Bendrajam Teismui.

4.   Jeigu teisinės pagalbos gavėjas pralaimi, Bendrasis Teismas, jeigu to reikalauja lygybė, galutiniame sprendime spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų gali nurodyti, kad viena ar kelios kitos šalys padengia savo išlaidas arba kad jas visiškai arba iš dalies padengia Bendrojo Teismo kasa teisinės pagalbos suteikimui.

8 skyrius

IEŠKINIO ATSISAKYMAS

98 straipsnis

Jeigu šalys prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą susitaria išspręsti savo ginčą ir Bendrajam Teismui praneša, kad atsisako visų savo reikalavimų, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 87 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą, prireikus atsižvelgdamas į atitinkamus šalių pasiūlymus.

Ši nuostata netaikoma byloms pagal SESV 263 ir 265 straipsnius nagrinėti.

99 straipsnis

Jeigu ieškovas raštu informuoja Bendrąjį Teismą apie savo norą atsisakyti ieškinio, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 87 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą.

9 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

100 straipsnis

1.   Jeigu pagal šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas to asmens dokumentams įteikti nurodytu adresu, išsiunčiant dokumento kopiją registruotu laišku su pranešimu apie gavimą arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu.

Teismo kancleris parengia ir patvirtina įteikiamų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal 43 straipsnio 1 dalį juos pateikti turi pačios šalys.

2.   Jeigu pagal 44 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą adresatas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami telefaksu arba kita technine ryšio priemone, tokiu būdu jam gali būti įteikiama kiekvieno procesinio dokumento kopija, įskaitant Bendrojo Teismo sprendimus ir nutartis.

Sprendimai ir nutartys, apie kuriuos pagal Statuto 55 straipsnį pranešama valstybėms narėms ir institucijoms, kurios nebuvo bylos šalys, joms siunčiami telefaksu arba kita technine ryšio priemone.

Jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl dokumento apimties toks jo perdavimas yra neįmanomas arba neįvykdomas ir jeigu adresatas nėra nurodęs adreso dokumentams įteikti, dokumentas įteikiamas jo adresu, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos. Adresatui apie tai pranešama telefaksu arba kita technine ryšio priemone. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu paštu dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Bendrojo Teismo būstinė, pašte, išskyrus atvejus, kai pranešime apie gavimą nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo telefaksu ar kita technine ryšio priemone Teismo kanclerį informuoja, kad dokumentas jo nepasiekė.

10 skyrius

TERMINAI

101 straipsnis

1.   Bet koks procesinių veiksmų atlikimo terminas, numatytas Sutartyse, Statute ir šiame reglamente, skaičiuojamas taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia kartu su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojamos oficialiosios šventės, sekmadieniai ir šeštadieniai;

e)	per Bendrojo Teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Teisingumo Teismo sudarytas oficialiųjų švenčių sąrašas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, galioja ir Bendrajam Teismui.

102 straipsnis

1.   Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos priimto akto, prasideda nuo to akto paskelbimo, pagal 101 straipsnio 1 dalies a punktą jis skaičiuojamas nuo keturioliktos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pabaigos.

2.   Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.

103 straipsnis

1.   Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti jį nustačiusysis.

2.   Pirmininkas gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę terminams, kuriuos jam tenka paskirti pagal šį reglamentą, nustatyti arba pratęsti.

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

104 straipsnis

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą pagal SESV 278 straipsnį ir EAEBS 157 straipsnį, yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Bendrajame Teisme.

Prašymas imtis kurios kitos laikinosios apsaugos priemonės pagal SESV 279 straipsnį yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos šalis ir kai jis yra susijęs su ta byla.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimame prašyme nurodomas ginčo dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą.

3.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis 43 ir 44 straipsnių nuostatų.

105 straipsnis

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir Bendrojo Teismo pirmininkas nustato trumpą terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines arba žodines pastabas.

2.   Bendrojo Teismo pirmininkas sprendžia, ar reikia atlikti parengtinį tyrimą.

Bendrojo Teismo pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas net tuo atveju, kai nė viena šalis to neprašo.

106 straipsnis

Jeigu Bendrojo Teismo pirmininko nėra, arba jis negali vykdyti savo pareigų ir priimti sprendimą dėl prašymo, sprendimą dėl jo priima pagal 10 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimu paskirtas teisėjas, kuriam suteikiama teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

107 straipsnis

1.   Sprendimas dėl prašymo priimamas motyvuota nutartimi. Nutartis nedelsiant įteikiama šalims.

2.   Nutarčiai vykdyti iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartis gali nustatyti laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaigos datą. Priešingu atveju, ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus galutinį sprendimą.

4.   Nutartis turi laikiną pobūdį ir neturi įtakos Bendrojo Teismo sprendimui dėl bylos esmės.

108 straipsnis

Pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

109 straipsnis

Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais.

110 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams laikinai sustabdyti Bendrojo Teismo sprendimo arba kitos institucijos priimto akto vykdymą, pateiktiems pagal SESV 280 ir 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, kada laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

2 skyrius

ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

111 straipsnis

Jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, išklausęs generalinį advokatą, Bendrasis Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.

112 straipsnis

Akivaizdžiu kompetencijos trūkumo atveju perduoti ieškinį Teisingumo Teismui pagal Statuto 54 straipsnį yra nusprendžiama priimant motyvuotą nutartį ir nesiimant jokių kitų procesinių veiksmų byloje.

113 straipsnis

Bendrasis Teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu gali, išklausęs šalis, nuspręsti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą, arba paskelbti, kad nėra ieškinio dalyko ir kad nėra reikalo priimti sprendimą; sprendimas priimamas laikantis 114 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.

114 straipsnis

1.   Šalis, kuri kreipiasi į Bendrąjį Teismą prašydama priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, dėl kompetencijos trūkumo arba dėl kito atskirojo procesinio klausimo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu.

Prašyme turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi, bei ieškovo reikalavimai; prie jo turi būti pridėti patvirtinantys dokumentai.

2.   Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai ir išdėstomi faktiniai ir teisiniai argumentai.

3.   Išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.

4.   Išklausęs generalinį advokatą, Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės. Jis perduoda bylą spręsti Teisingumo Teismui, jei byla priklauso pastarojo kompetencijai.

Jeigu Bendrasis Teismas atmeta prašymą arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus tolesniems veiksmams byloje.

3 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

115 straipsnis

1.   Prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo 24 straipsnio 6 dalyje minimo pranešimo paskelbimo dienos arba, laikantis 116 straipsnio 6 dalies nuostatų, prieš priimant sprendimą pradėti žodinę proceso dalį, kaip numatyta 53 straipsnyje.

2.   Prašyme nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės bylos šalys;

c)	įstojančio į bylą asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	įstojančio į bylą asmens adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Bendrojo Teismo būstinė;

e)	reikalavimai byloje, kuriems paremti prašoma leisti įstoti į bylą;

f)	pareiškimas dėl aplinkybių, suteikiančių teisę įstoti į bylą, jeigu prašymas įstoti į bylą pateikiamas pagal Statuto 40 straipsnio antrą arba trečią pastraipą.

Taikomos 43 ir 44 straipsnių nuostatos.

3.   Įstojančiam į bylą asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnio nuostatas.

116 straipsnis

1.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas šalims.

Prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą pirmininkas suteikia šalims galimybę pateikti pastabas raštu ar žodžiu.

Pirmininkas priima nutartį dėl prašymo įstoti į bylą arba perduoda jį Bendrajam Teismui. Jeigu prašymas atmetamas, ši nutartis turi būti motyvuota.

2.   Jeigu prašymas įstoti į bylą, paduotas per šešias savaites, kaip nurodyta 115 straipsnio 1 dalyje, yra tenkinamas, įstojusi į bylą šalis gauna visų bylos šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali nepateikti slaptų arba konfidencialių dokumentų.

3.   Įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo metu.

4.   2 dalyje nurodytais atvejais pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojusi į bylą šalis turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos ar kitos šalių reikalavimai arba jiems prieštaraujama;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	įrodymai, jeigu jie pateikiami;

5.   Įstojusiai į bylą šaliai pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas prireikus nustato terminą, per kurį bylos šalys gali atsakyti į šį paaiškinimą.

6.   Jeigu prašymas įstoti į bylą paduodamas pasibaigus 115 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių savaičių terminui, įstojantis į bylą asmuo, remdamasis jam pateiktu teismo posėdžio pranešimu, gali savo pastabas pateikti vykstant žodinei proceso daliai.

4 skyrius

BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI, PASKELBTI PANAIKINUS JO SPRENDIMĄ IR BYLĄ GRĄŽINUS ŠIAM TEISMUI

117 straipsnis

Jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą arba nutartį ir grąžina jam bylą, šiuo sprendimu byla perduodama nagrinėti pastarajam.

118 straipsnis

1.   Jeigu Teisingumo Teismas panaikina kolegijos sprendimą arba nutartį, Bendrojo Teismo pirmininkas gali paskirti tą bylą kitai kolegijai, kurią sudaro toks pat skaičius teisėjų.

2.   Jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje arba didžiojoje kolegijoje priimtą sprendimą arba nutartį, byla paskiriama atitinkamai tokiam teismui arba tokiai kolegijai.

2a. Jeigu Teisingumo Teismas panaikina vieno teisėjo priimtą sprendimą arba nutartį, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria šią bylą trijų teisėjų kolegijai, kurios narys tas teisėjas nėra.

3.   Šio straipsnio 1, 2 ir 2a dalyse nurodytais atvejais taikomos 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio nuostatos.

119 straipsnis

1.   Jeigu rašytinė proceso dalis Bendrojo Teismo išnagrinėtoje byloje buvo baigta, o vėliau byla grąžinta šiam teismui, toliau vadovaujamasi šia tvarka:

a)	Ieškovas per du mėnesius nuo Teisingumo Teismo sprendimo jam įteikimo gali pateikti pastabas raštu.

b)	Atsakovas per mėnesį nuo to, kai jam buvo įteiktos ieškovo pastabos raštu, gali pateikti savo pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį atsakovui leidžiama pateikti savo pastabas, jokiu atveju negali būti trumpesnis nei du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Teisingumo Teismo sprendimas.

c)

Per mėnesį nuo to momento, kai įstojusiai į bylą šaliai vienu metu pranešama apie ieškovo ir atsakovo pastabas, įstojusi į bylą šalis gali pateikti pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį įstojusiai į bylą šaliai leidžiama jas pateikti, jokiu atveju negali būti trumpesnis kaip du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Teisingumo Teismo sprendimas.

2.   Jeigu rašytinė proceso dalis Bendrojo Teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo baigta, o vėliau priimtas sprendimas grąžinti bylą Bendrajam Teismui, byla tęsiama tokioje stadijoje, kurią ji buvo pasiekusi vykdant Bendrojo Teismo numatytas proceso organizavimo priemones.

3.   Esant pateisinamoms aplinkybėms, Bendrasis Teismas gali leisti pateikti papildomas pastabas raštu.

120 straipsnis

Nagrinėjant bylą laikomasi šio reglamento II dalies nuostatų.

121 straipsnis

Bendrasis Teismas sprendžia išlaidų, susijusių su jame nagrinėtomis bylomis, taip pat išlaidų, susijusių su Teisingumo Teisme nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

4a skyrius

BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI, PRIIMAMI PERŽIŪRĖJUS JO SPRENDIMĄ IR BYLĄ GRĄŽINUS ŠIAM TEISMUI

121a straipsnis

Jeigu Teisingumo Teismas peržiūri Bendrojo Teismo sprendimą arba nutartį ir nusprendžia grąžinti jam bylą, šiuo sprendimu byla perduodama nagrinėti Bendrajam Teismui.

121b straipsnis

1.   Jeigu Teisingumo Teismas grąžina kolegijos spręstą bylą, Bendrojo Teismo pirmininkas gali paskirti tą bylą kitai kolegijai, kurią sudaro toks pat teisėjų skaičius.

2.   Jeigu Teisingumo Teismas grąžina Bendrojo Teismo plenariniame posėdyje arba didžiojoje kolegijoje spręstą bylą, ji paskiriama atitinkamai tokiam teismui arba tokiai kolegijai.

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais taikomos 13 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies nuostatos.

121c straipsnis

1.   Per mėnesį nuo Teisingumo Teismo sprendimo įteikimo Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos šalys gali pateikti savo pastabas dėl iš šio sprendimo darytinų išvadų ginčui išspręsti. Šis terminas negali būti pratęstas.

2.   Bendrasis Teismas gali nurodyti jo nagrinėjamos bylos šalims pateikti savo pareiškimus imdamasis proceso organizavimo priemonių ir nuspręsti išklausyti šalis per žodinę proceso dalį.

121d straipsnis

Bendrasis Teismas sprendžia išlaidų, susijusių su po peržiūrėjimo jo nagrinėjama byla, klausimą.

5 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

122 straipsnis

1.   Jeigu atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neatsako į ieškinį nustatyta forma ir laiku, ieškovas gali prašyti Bendrojo Teismo priimti sprendimą jo naudai.

Toks prašymas įteikiamas atsakovui. Bendrasis Teismas gali nuspręsti pradėti žodinį procesą dėl tokio prašymo.

2.   Prieš priimdamas sprendimą už akių Bendrasis Teismas apsvarsto, ar ieškinys yra priimtinas, ar buvo laikytasi atitinkamų formalumų, taip pat, – ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Teismas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą.

3.   Sprendimas už akių privalomas vykdyti. Tačiau Bendrasis Teismas gali sustabdyti tokio sprendimo vykdymą, kol jis pagal šio straipsnio 4 dalį nėra priėmęs sprendimo dėl prašymo panaikinti šį sprendimą arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes. Šis užstatas grąžinamas, jeigu toks prašymas nėra pateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

4.   Sprendimą už akių gali būti prašoma panaikinti. Prašymas panaikinti tokį sprendimą turi būti paduotas per mėnesį nuo sprendimo įteikimo. Jis pateikiamas 43 ir 44 straipsniuose nurodyta forma.

5.   Įteikus prašymą panaikinti sprendimą kitai šaliai, pirmininkas nustato terminą, per kurį ši gali pateikti pastabas raštu.

Procesas vyksta pagal šio reglamento II dalies nuostatas.

6.   Bendrasis Teismas priima sprendimą, kuris negali būti skundžiamas. Šio sprendimo originalas pridedamas prie sprendimo už akių originalo. Sprendimo už akių originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

6 skyrius

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

1 skirsnis. Procesas pagal trečiojo asmens skundą

123 straipsnis

1.   Procesui pagal trečiojo asmens skundą dėl Bendrojo Teismo priimto sprendimo taikomi 43 ir 44 straipsniai. Be to, tokiame skunde turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	kaip tas sprendimas pažeidžia trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs tretysis asmuo negalėjo dalyvauti Bendrojo Teismo išnagrinėtoje pagrindinėje byloje.

Skundas turi būti pateikiamas visų pagrindinės bylos šalių atžvilgiu.

Jeigu sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skundas turi būti pateiktas per du mėnesius nuo paskelbimo.

2.   Remdamasis trečiojo asmens skundu, Bendrasis Teismas gali nurodyti sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. Taikomos III dalies 1 skyriaus nuostatos.

3.   Pakeičiamos tos ginčijamo sprendimo vietos, dėl kurių pateikti trečiojo asmens reikalavimai pripažįstami pagrįstais.

Pagal trečiojo asmens skundą pradėtos bylos sprendimo originalas pridedamas prie ginčijamo sprendimo originalo. Ginčijamo sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą procese pagal trečiojo asmens skundą.

4.   Jeigu Teisingumo Teismui paduotame apeliaciniame skunde ir Bendrajam Teismui pateiktame trečiojo asmens skunde ginčijamas tas pats Bendrojo Teismo sprendimas, Bendrasis Teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo.

124 straipsnis

Trečiojo asmens skundas paskiriamas nagrinėti kolegijai, priėmusiai sprendimą, dėl kurio paduotas šis skundas. Skundas paskiriamas nagrinėti sprendimą plenariniame posėdyje priėmusiems Bendrajam Teismui arba Bendrojo Teismo didžiajai kolegijai. Jeigu sprendimą priėmė vienas teisėjas, trečiojo asmens skundas paskiriamas tam teisėjui.

2 skirsnis. Sprendimų peržiūrėjimas

125 straipsnis

Nepažeidžiant Statuto 44 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyto dešimties metų termino, prašymas peržiūrėti sprendimą pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais remiantis yra pateikiamas šis prašymas.

126 straipsnis

1.   43 ir 44 straipsniai taikomi prašymams peržiūrėti sprendimą. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas;

b)	ginčijami sprendimo punktai;

c)	faktai, kuriais remiantis yra pateikiamas prašymas;

d)	įrodymai, kad yra sprendimo peržiūrėjimą pateisinančių faktų, taip pat tai, kad buvo laikomasi 125 straipsnyje nurodytų terminų.

2.   Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, šalių atžvilgiu.

127 straipsnis

1.   Prašymas peržiūrėti sprendimą paskiriamas kolegijai, priėmusiai sprendimą, dėl kurio paduotas šis prašymas; prašymas paskiriamas sprendimą priėmusiems plenariniame posėdyje Bendrajam Teismui arba Bendrojo Teismo didžiajai kolegijai. Jeigu sprendimą priėmė vienas teisėjas, prašymas peržiūrėti sprendimą paskiriamas tam teisėjui.

2.   Nenagrinėdamas prašymo esmės Bendrasis Teismas, išklausęs generalinį advokatą ir susipažinęs su šalių pastabomis raštu, priima sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

3.   Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad prašymas yra priimtinas, jis prašymą išnagrinėja iš esmės ir priima sprendimą vadovaudamasis šiuo reglamentu.

4.   Sprendimo dėl peržiūrėjimo originalas pridedamas prie peržiūrėto sprendimo originalo. Peržiūrėto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl peržiūrėjimo.

128 straipsnis

Jeigu Teisingumo Teismui paduotame apeliaciniame skunde ir Bendrajam Teismui paduotame prašyme peržiūrėti sprendimą yra ginčijamas tas pats Bendrojo Teismo sprendimas, Bendrasis Teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylą iki Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo.

3 skirsnis. Sprendimų išaiškinimas

129 straipsnis

1.   Prašymas išaiškinti teismo sprendimą pateikiamas laikantis 43 ir 44 straipsnių nuostatų. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas, kurį prašoma išaiškinti;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti;

Prašymas turi būti pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, šalių atžvilgiu.

2.   Prašymas išaiškinti sprendimą paskiriamas kolegijai, priėmusiai sprendimą, dėl kurio paduotas šis prašymas; prašymas paskiriamas sprendimą priėmusiems plenariniame posėdyje Bendrajam Teismui arba Bendrojo Teismo didžiajai kolegijai. Jeigu sprendimą priėmė vienas teisėjas, prašymas išaiškinti sprendimą paskiriamas tam teisėjui.

3.   Suteikęs šalims galimybę pateikti savo pastabas ir išklausęs generalinį advokatą Bendrasis Teismas priima sprendimą.

Sprendimo dėl išaiškinimo originalas pridedamas prie išaiškinto sprendimo originalo. Išaiškinto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl išaiškinimo.

4.   Jeigu Teisingumo Teismui paduotas apeliacinis skundas ir Bendrajam Teismui paduotas prašymas išaiškinti sprendimą yra dėl to paties Bendrojo Teismo sprendimo, Bendrasis Teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylą iki Teisingumo Teismo sprendimo paskelbimo.

IV DALIS

SU INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖMIS SUSIJĘ GINČAI

130 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į specialias šios reglamento dalies nuostatas, šio reglamento nuostatos taikomos ieškiniams prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir prieš Bendrijos augalų veislių tarnybą (toliau jos abi vadinamos Tarnyba), dėl normų, susijusių su intelektinės nuosavybės režimu, taikymo.

2.   Šios dalies nuostatos netaikomos ieškiniams, pateiktiems prieš Tarnybą, jeigu prieš tai nepasinaudota ginčo nagrinėjimo procedūra Apeliacinėje taryboje.

131 straipsnis

1.   Ieškinys surašomas viena iš 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, kurią pasirenka ieškovas.

2.   Kalba, kuria surašytas ieškinys, tampa proceso kalba, jeigu ieškovas buvo vienintelė šalis vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje arba jeigu kita šios procedūros šalis nepareiškia prieštaravimo per Teismo kanclerio nurodytą terminą nuo ieškinio pateikimo.

Jeigu per minėtą terminą procedūros Apeliacinėje taryboje šalys informuoja Teismo kanclerį apie savo susitarimą pasirinkti vieną iš 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų kaip proceso kalbą, ši kalba tampa proceso Bendrajame Teisme kalba.

Jeigu per minėtą terminą pateikiamas prieštaravimas dėl ieškovo pasirinktos proceso kalbos ir jeigu procedūros Apeliacinėje taryboje šalys nesusitaria šiuo klausimu, kalba, kuria Tarnybai buvo paduotas atitinkama registracijos paraiška, tampa proceso kalba. Tačiau jeigu, remdamasis motyvuotu bet kurios šalies prašymu ir išklausęs kitas šalis, pirmininkas nusprendžia, kad tos kalbos vartojimas neleistų visoms procedūros Apeliacinėje taryboje šalims sekti procedūrą bei užtikrinti savo gynybą ir kad šias kliūtis galima pašalinti tik vartojant vieną kitų 35 straipsnio 1 dalyje išvardytų kalbų, jis gali nurodyti, kad proceso kalba būtų ši kita kalba; pirmininkas gali perduoti šį klausimą spręsti Bendrajam Teismui.

3.   Bendrajam Teismui adresuotuose pareiškimuose bei kituose dokumentuose ir vykstant žodinei proceso daliai ieškovas gali vartoti jo pagal 1 dalį pasirinktą kalbą, o bet kuri kita šalis gali vartoti iš 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo pasirinktą kalbą.

4.   Jeigu, laikantis 2 dalies nuostatų, proceso kalba tampa ne ta kalba, kuria surašytas ieškinys, Teismo kancleris pasirūpina ieškinio vertimu į proceso kalbą.

Kiekviena šalis turi per Teismo kanclerio nustatytą protingą terminą pateikti pareiškimų ir dokumentų, išskyrus ieškinį, kuriuos ji pateikė kita nei proceso kalba, pasirinktą taikant 3 dalį, vertimus į proceso kalbą. Vertimo, kuris pagal 37 straipsnį yra laikomas autentišku, teisingumą patvirtina jį pateikianti šalis. Jeigu per nustatytą terminą vertimas nepateikiamas, atitinkamas pareiškimas ar kitas procesinis dokumentas pašalinamas iš bylos medžiagos.

Visų vykstant žodinei proceso daliai sakomų kalbų vertimu į proceso kalbą, o bet kurios šalies prašymu – į jos pagal 3 dalį vartojamą kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

132 straipsnis

1.   Nepažeidžiant 44 straipsnio nuostatų, ieškinyje nurodomi visų procedūros Apeliacinėje taryboje šalių pavardės ar pavadinimai ir adresai, jų nurodyti pranešimams gauti vykstant šiai procedūrai.

Prie ieškinio pridedamas ginčijamas Apeliacinės tarybos sprendimas. Turi būti nurodyta diena, kada ieškovui buvo pranešta apie tą sprendimą.

2.   Jeigu ieškinys neatitinka 1 dalies reikalavimų, taikoma 44 straipsnio 6 dalis.

133 straipsnis

1.   Teismo kancleris informuoja Tarnybą ir visas procedūros Apeliacinėje taryboje šalis apie pareikštą ieškinį. Po to, kai pagal 131 straipsnio 2 dalį nustatoma proceso kalba, jis pasirūpina ieškinio įteikimu.

2.   Ieškinys įteikiamas Tarnybai, kuri yra atsakovė, ir procedūros Apeliacinėje taryboje šalims, kitoms nei ieškovas. Įteikiamuose dokumentuose vartojama proceso kalba.

Ieškinys procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai registruotu paštu su pranešimu apie gavimą įteikiamas tuo adresu, kurį šalis nurodė vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje siunčiamiems pranešimams gauti.

3.   Įteikus ieškinį, Tarnyba persiunčia Bendrajam Teismui Apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos medžiagą.

134 straipsnis

1.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, gali dalyvauti Bendrojo Teismo byloje kaip įstojantys į bylą asmenys, atsakydamos į ieškinį tinkama forma ir per nustatytą terminą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstojantys į bylą asmenys turi tas pačias procesines teises kaip ir pagrindinės šalys.

Jie gali palaikyti pagrindinės šalies reikalavimus bei pareikšti reikalavimus ir nurodyti pagrindus nepriklausomai nuo tų, kuriuos yra pateikusios pagrindinės šalys.

3.   Savo atsakyme į ieškinį, pateiktame laikantis 135 straipsnio 1 dalies nuostatų, įstojantis į bylą asmuo, nurodytas 1 dalyje, gali prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, ir pateikti pagrindus, kurių nėra ieškinyje.

Įstojančio į bylą asmens atsakyme į ieškinį nurodyti reikalavimai arba pagrindai, ieškovui atsisakius ieškinio, nebetenka galios.

4.   Nukrypstant nuo 122 straipsnio nuostatų, sprendimo priėmimo už akių tvarka nėra taikoma, jeigu įstojantis į bylą asmuo, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, per nustatytą terminą nurodytu būdu pateikė atsakymą į ieškinį.

135 straipsnis

1.   Tarnyba ir procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo pateikia atsakymus į ieškinį.

Atsakymams į ieškinį taikomos 46 straipsnio nuostatos.

2.   Ieškinys ir atsakymai į ieškinį gali būti papildyti šalių, įskaitant ir 134 straipsnio 1 dalyje nurodytus įstojančius į bylą asmenis, dublikais ir triplikais, jeigu pirmininkas, remdamasis per dvi savaites nuo atsakymo į ieškinį ar dubliko įteikimo paduotu motyvuotu prašymu, nusprendžia, kad jie yra reikalingi, ir leidžia juos pateikti, kad atitinkama šalis galėtų apginti savo poziciją.

Pirmininkas nustato terminą, per kurį tokie pareiškimai ir atsiliepimai turi būti pateikti.

3.   Nepažeidžiant pirmiau išdėstytų nuostatų, 134 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kitos šalys gali per du mėnesius nuo tos dienos, kai joms buvo įteiktas atsakymas į ieškinį, pateikti pareiškimą, kuriame apsiribojama atsakymu dėl reikalavimų ir pagrindų, kurie buvo pirmą kartą nurodyti įstojančio į bylą asmens atsakyme į ieškinį. Atitinkamos šalies motyvuotu prašymu pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

4.   Šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos ginčo dalyko.

135a straipsnis

Pateikus pareiškimus, nurodytus 135 straipsnio 1 dalyje ir tam tikrais atvejais 135 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Bendrasis Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą bei šalis, gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio be žodinės proceso dalies, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių pateikia prašymą, kuriame išdėstomi motyvai, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta. Šis prašymas pateikiamas per mėnesį po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

136 straipsnis

1.   Jeigu ieškinys dėl Apeliacinės tarybos sprendimo yra patenkinamas, Bendrasis Teismas gali nurodyti Tarnybai padengti tik savo išlaidas.

2.   Šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su procedūra Apeliacinėje taryboje, taip pat išlaidos, susijusios su pareiškimų ir kitų dokumentų vertimu į proceso kalbą, kaip nurodyta 131 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, laikomos atlygintinomis.

Jeigu pateikiami neteisingi vertimai, taikoma 87 straipsnio 3 dalies antra pastraipa.

V DALIS

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO SPRENDIMŲ

136a straipsnis

Nepažeidžiant šio reglamento 35 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 3 dalies ketvirtoje pastraipoje išdėstytų nuostatų, apeliacinio proceso dėl Tarnautojų teismo sprendimų, kaip nurodyta Statuto priedo 9 ir 10 straipsniuose, kalba yra Tarnautojų teismo sprendimo, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas, kalba.

137 straipsnis

1.   Apeliacinis skundas paduodamas Bendrojo Teismo arba Tarnautojų teismo kanceliarijai.

2.   Tarnautojų teismo kanceliarija nedelsdama perduoda Bendrojo Teismo kanceliarijai pirmos instancijos bylos medžiagą ir prireikus apeliacinį skundą.

138 straipsnis

1.   Apeliaciniame skunde nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	kitų Tarnautojų teismo bylos šalių pavardės arba pavadinimai;

c)	apeliacinio skundo pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	apelianto reikalavimai.

Apeliaciniams skundams taikomos šio reglamento 43 straipsnio ir 44 straipsnio 2 bei 3 dalių nuostatos.

2.   Prie apeliacinio skundo pridedamas Tarnautojų teismo sprendimas, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde nurodoma data, kada apeliantui buvo pranešta apie sprendimą, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas.

3.   Jeigu apeliacinis skundas neatitinka 44 straipsnio 3 dalies arba šio straipsnio 2 dalies reikalavimų, taikoma šio reglamento 44 straipsnio 6 dalis.

139 straipsnis

1.   Apeliaciniu skundu gali būti prašoma:

a)	visiškai arba iš dalies panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą;

b)	patenkinti, visiškai arba iš dalies, reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje, ir negali būti pareikšti nauji reikalavimai.

2.   Apeliacinis skundas negali keisti ginčo Tarnautojų teisme dalyko.

140 straipsnis

Apeliacinis skundas įteikiamas visoms proceso Tarnautojų teisme šalims. Taikomas 45 straipsnis.

141 straipsnis

1.   Bet kuri iš Tarnautojų teismo nagrinėtos bylos šalių gali per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į skundą. Atsiliepimo į skundą pateikimo terminas nepratęsiamas.

2.   Atsiliepime į skundą nurodoma:

a)	atsiliepimą į skundą pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	data, kada šaliai buvo įteiktas apeliacinis skundas;

c)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

d)	reikalavimai.

Taikomi šio reglamento 43 straipsnis ir 44 straipsnio 2 ir 3 dalys.

142 straipsnis

1.   Atsiliepimu į skundą gali būti prašoma:

a)	visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą arba visiškai arba iš dalies panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą;

b)	patenkinti, visiškai arba iš dalies, reikalavimus, kurie buvo pareikšti pirmojoje instancijoje, ir negali būti pareikšti nauji reikalavimai.

2.   Atsiliepimas į skundą negali keisti ginčo Tarnautojų teisme dalyko.

143 straipsnis

1.   Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į skundą galima papildyti apelianto dubliku ir atsiliepimą į skundą pateikusios šalies tripliku, jeigu pirmininkas, per septynias dienas nuo atsiliepimo į skundą įteikimo gavęs apelianto pateiktą prašymą, nusprendžia, kad tai yra būtina, ir aiškiai leidžia apeliantui pateikti dubliką, kad jis galėtų apginti savo požiūrį arba kad būtų galima parengti sprendimą dėl apeliacinio skundo. Pirmininkas nustato datą, iki kurios turi būti pateiktas dublikas, ir, įteikus tą dubliką, datą, iki kurios turi būti pateiktas atsiliepimą į skundą pateikusios šalies triplikas.

2.   Jeigu atsiliepime į skundą reikalaujama, visiškai arba iš dalies panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą, remiantis pagrindu, kuris nebuvo pateiktas apeliaciniame skunde, apeliantas arba kuri kita šalis gali per du mėnesius nuo atsiliepimo į skundą įteikimo pateikti dubliką dėl to pagrindo. Kiekvienam kitam po tokio dubliko pateikiamam pareiškimui taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

144 straipsnis

Atsižvelgiant į tolesnes nuostatas, Bendrojo Teismo apeliacinėse bylose dėl Tarnautojų teismo sprendimo taikomi 48 straipsnio 2 dalis, 49, 50 straipsniai ir 51 straipsnio 1 dalis, 52, 55–64, 76a–110 straipsniai, 115 straipsnio 2 ir 3 dalys, 116, 123–127 ir 129 straipsniai.

145 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, Bendrasis Teismas gali bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

146 straipsnis

Pateikus pareiškimus, nurodytus 141 straipsnio 1 dalyje ir, jeigu reikia, 143 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Bendrasis Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą bei šalis, gali priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo be žodinės proceso dalies, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių pateikia prašymą, kuriame išdėstomi motyvai, dėl kurių ji pageidauja būti išklausyta. Šis prašymas pateikiamas per mėnesį po to, kai šaliai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali pratęsti šį terminą.

147 straipsnis

52 straipsnyje nurodytas preliminarus pranešimas pateikiamas Bendrajam Teismui po to, kai pateikiami 141 straipsnio 1 dalyje ir tam tikrais atvejais 143 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyti pareiškimai. Jeigu tokie pareiškimai nepateikiami, ta pati tvarka taikoma pasibaigus jų pateikimui nustatytam terminui.

148 straipsnis

Jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Bendrasis Teismas priima sprendimą byloje, jis priima sprendimą dėl išlaidų.

88 straipsnis taikomas tik institucijų paduotiems apeliaciniams skundams.

Nukrypstant nuo 87 straipsnio 2 dalies nuostatų, pareigūnų arba kitų institucijos tarnautojų pateiktuose apeliaciniuose skunduose Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims, jeigu to reikalauja teisingumas.

Jeigu apeliacinis skundas yra atsiimamas, taikoma 87 straipsnio 5 dalis.

149 straipsnis

Prašymas įstoti į apeliacinį procesą gali būti paduotas Bendrajam Teismui per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo paskelbimo, kaip nurodyta 24 straipsnio 6 dalyje.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

150 straipsnis

Bendrasis Teismas gali priimti praktinius nurodymus, pirmiausia skirtus pasirengti posėdžiams bei jų eigai, taip pat pareiškimams bei rašytinėms pastaboms pateikti.

151 straipsnis

Šis reglamentas, autentiškas 35 straipsnio 1 dalyje išvardytomis kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja antro mėnesio po jo paskelbimo pirmąją dieną.

---

(1)  OL L 136, 1991 5 30, p. 1 ir OL L 317, 1991 11 19, p. 34 – klaidų ištaisymas) su pakeitimais, padarytais 1994 m. rugsėjo 15 d. (OL L 249, 1994 9 24, p. 17), 1995 m. vasario 17 d. (OL L 44, 1995 2 28, p. 64), 1995 m. liepos 6 d. (OL L 172, 1995 7 22, p. 3), 1997 m. kovo 12 d. (OL L 103, 1997 4 19, p. 6 ir OL L 351, 1997 12 23, p. 72 – klaidų ištaisymas), 1999 m. gegužės 17 d. (OL L 135, 1999 5 29, p. 92), 2000 m. gruodžio 6 d. (OL L 322, 2000 12 19, p. 4), 2003 m. gegužės 21 d. (OL L 147, 2003 6 14, p. 22), 2004 m. balandžio 19 d. (OL L 132, 2004 4 29, p. 3), 2004 m. balandžio 21 d. (OL L 127, 2004 4 29, p. 108), 2005 m. spalio 12 d. (OL L 298, 2005 11 15, p. 1 ir OL L 63, 2007 3 1, p. 38 – klaidų ištaisymas), 2006 m. gruodžio 18 d. (OL L 386, 2006 12 29, p. 45), 2008 m. birželio 12 d. (OL L 179, 2008 7 8, p. 12), 2009 m. sausio 14 d. (OL L 24, 2009 1 28, p. 9), 2009 m. vasario 16 d. (OL L 60, 2009 3 4, p. 3), 2009 m. liepos 7 d. (OL L 184, 2009 7 16, p. 10), 2010 m. kovo 26 d. (OL L 92, 2010 4 13, p. 14).

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTO KONSOLIDUOTA VERSIJA

2007 m. liepos 25 d.  (1)

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokos

1.   Šiame reglamente:

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nurodomos rašant santrumpą „SESV“ ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį,

—	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą „EAEBS“ ir po jos straipsnio numerį,

—	„Statutas“ – Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto,

—	„Pareigūnų tarnybos nuostatai“ – Reglamentas, nustatantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

2.   Taikant reglamentą:

—	„Tarnautojų teismas“ – Europos Sąjungos tarnautojų teismas arba – kolegijos ar vieno teisėjo sudėtimi nagrinėjamų bylų atveju – ši kolegija arba šis teisėjas,

—	„Tarnautojų teismo pirmininkas“ – tik šio teismo pirmininkas, nes „pirmininkas“ reiškia bylą nagrinėjančio teismo pirmininką,

—	„Institucija“ arba „institucijos“ – Sąjungos institucijos ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtos įstaigos ir organai, kurie gali būti Tarnautojų teismo nagrinėjamų bylų šalys.

I DALIS

TARNAUTOJŲ TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius

PIRMININKAVIMAS TARNAUTOJŲ TEISME IR TEISMO NARIAI

2 straipsnis

Teisėjų kadencija

1.   Teisėjo kadencija prasideda nuo jo paskyrimo dokumente nurodytos dienos.

2.   Jeigu paskyrimo dokumente data nenurodyta, kadencija prasideda nuo šio dokumento surašymo dienos.

3 straipsnis

Priesaika

1.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas teisėjas Teisingumo Teisme prisiekia taip:

2.   Iškart po priesaikos teisėjas pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada per kadenciją ir jai pasibaigus laikytis su savo pareigomis susijusių įsipareigojimų, ypač savo pareigos sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutikdamas eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

4 straipsnis

Teisėjo atšaukimas ir pareigų pasibaigimas

1.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas, pasikonsultavęs su Tarnautojų teismu, turi nuspręsti, ar Tarnautojų teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, Tarnautojų teismo pirmininkas pasiūlo tokiam teisėjui uždarame posėdyje, nedalyvaujant Teismo kancleriui, pateikti Tarnautojų teismui savo paaiškinimus.

2.   Tarnautojų teismas motyvuoja savo nuomonę.

3.   Nuomonei, kad Tarnautojų teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, turi pritarti Tarnautojų teismo teisėjų dauguma. Tuo atveju apie balsavimo rezultatus pranešama Teisingumo Teismui.

4.   Balsavimas vyksta slaptai; pats teisėjas svarstyme nedalyvauja.

5 straipsnis

Vyresniškumas

1.   Išskyrus Tarnautojų teismo pirmininką ir kolegijų pirmininkus, visų teisėjų vyresniškumas nustatomas vienodai, pagal pareigų ėjimo trukmę.

2.   Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

3.   Kitai kadencijai paskirti teisėjai išlaiko savo ankstesnę vietą pagal vyresniškumą.

6 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko rinkimai

1.   Pagal Statuto I priedo 4 straipsnio 1 dalį teisėjai iš savo tarpo trejiems metams renka Tarnautojų teismo pirmininką. Jis gali būti perrinktas kitai kadencijai.

2.   Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko įgaliojimai baigiasi anksčiau nei pasibaigia nustatyta pirmininkavimo kadencija, Tarnautojų teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, gavęs daugiau kaip pusę Tarnautojų teismą sudarančių teisėjų balsų. Jeigu nė vienas teisėjas negauna balsų daugumos, rengiami kiti balsavimai, kol ji bus pasiekta.

4.   Išrinkto Tarnautojų teismo pirmininko pavardė skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko funkcijos

1.   Tarnautojų teismo pirmininkas vadovauja Tarnautojų teismo veiklai, susijusiai su teisingumo vykdymu, ir administravimui.

2.   Jis pirmininkauja posėdžiams ir pasitarimams uždaruose posėdžiuose:

—	plenarinėje sesijoje,

—	kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai,

—	bet kurioje kolegijoje, kurioje posėdžiauja trys teisėjai ir į kurią jis paskirtas.

8 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko pakeitimas kitu teisėju

Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu pirmininko vieta yra laisva, pirmininko funkcijas, laikantis pagal 5 straipsnį nustatytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš teisėjų.

2 skyrius

TEISMO SUDĖTIS

9 straipsnis

Teismo sudėtis

Pagal Statuto I priedo 4 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas priima sprendimus plenarinėje sesijoje, penkių teisėjų kolegijoje, trijų teisėjų kolegijose ar vieno teisėjo sudėtimi.

10 straipsnis

Kolegijų sudarymas

1.   Tarnautojų teismas sudaro kolegijas, kuriose posėdžiauja trys teisėjai. Jis gali sudaryti kolegiją, kurioje posėdžiauja penki teisėjai.

2.   Tarnautojų teismas sprendžia, kuriuos teisėjus į jas paskirti. Jeigu į tam tikrą kolegiją paskirtų teisėjų skaičius viršija posėdžiaujančių teisėjų skaičių, jis sprendžia, kaip paskirti teisėjus, kurie dalyvaus bylą sprendžiančio teismo sudėtyje.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Kolegijų pirmininkai

1.   Pagal Statuto I priedo 4 straipsnio 3 dalį teisėjai iš savo tarpo trejų metų laikotarpiui išrenka kolegijų, kuriose posėdžiauja trys teisėjai, pirmininkus. Rinkimai vyksta pagal 6 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą. Pirmininkai gali būti perrinkti kitai kadencijai.

2.   Taikomos 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos.

3.   Kolegijų pirmininkai vadovauja savo kolegijos darbui ir pirmininkauja jos posėdžiams bei pasitarimams.

4.   Jeigu kolegijos pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu kolegijos pirmininko vieta yra laisva, kolegijos pirmininko funkcijas, laikantis pagal 5 straipsnį nustatytos vyresniškumo tvarkos, vykdo vienas iš šios kolegijos narių.

5.   Jeigu išimtinėmis aplinkybėmis Tarnautojų teismo pirmininkas paskiriamas į bylą sprendžiančios sudėties teismą, jis jam pirmininkauja.

12 straipsnis

Įprasta teismo sudėtis – Bylų paskyrimas kolegijoms

1.   Išskyrus 13 ir 14 straipsniuose numatytus atvejus, Tarnautojų teismas posėdžiauja trijų teisėjų kolegijose.

2.   Tarnautojų teismas nustato kriterijus, pagal kuriuos bylos paskiriamos minėtoms kolegijoms.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Bylos perdavimas plenarinei sesijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai

1.   Kai tai pateisina iškilusių teisinių klausimų sudėtingumas, bylos svarba arba ypatingos aplinkybės, byla gali būti perduota plenarinei sesijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai.

2.   Sprendimą perduoti bylą Tarnautojų teismas priima plenarinėje sesijoje, pasiūlius tą bylą nagrinėjančiai kolegijai arba bet kuriam Tarnautojų teismo nariui. Jis gali būti priimtas bet kurioje proceso stadijoje.

14 straipsnis

Bylos perdavimas vienam teisėjui

1.   Bylas, paskirtas kolegijai, kurioje posėdžiauja trys teisėjai, gali nagrinėti ir spręsti teisėjas pranešėjas, kuris jas nagrinėja kaip vienas teisėjas, jeigu, atsižvelgiant į iškilusių teisinių bei faktinių klausimų nesudėtingumą, ribotą bylos svarbą ir į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, šios bylos gali būti taip nagrinėjamos ir sprendžiamos.

Perduoti vienam teisėjui bylos negalima bylose, kuriose iškyla klausimų dėl bendrojo taikymo akto teisėtumo.

2.   Išklausiusi šalis, sprendimą perduoti bylą vieningai priima tą bylą nagrinėjanti kolegija. Jis gali būti priimtas bet kurioje proceso stadijoje.

3.   Jeigu teisėjo, kuriam buvo perduota spręsti bylą vienam, nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, pirmininkas vietoj jo paskiria kitą teisėją.

4.   Vienas teisėjas perduoda bylą kolegijai, jeigu nustato, kad nebetenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos.

5.   Vieno teisėjo nagrinėjamose bylose pirmininko įgaliojimus vykdo tas teisėjas.

3 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA IR KITI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI

1 skirsnis – Teismo kanceliarija

15 straipsnis

Teismo kanclerio skyrimas

1.   Tarnautojų teismo kanclerį skiria Tarnautojų teismas.

2.   Likus dviem savaitėms iki nustatytos paskyrimo dienos, Tarnautojų teismo pirmininkas teisėjams praneša apie paduotus prašymus užimti šias pareigas.

3.   Teismo kancleris paskiriamas laikantis 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Išrinkto Teismo kanclerio pavardė skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai.

6.   Prieš pradėdamas eiti savo pareigas Teismo kancleris Tarnautojų teismo akivaizdoje prisiekia, kaip nurodyta 3 straipsnyje.

16 straipsnis

Teismo kanclerio pareigų pasibaigimas

1.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu jis nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų; Tarnautojų teismas priima sprendimą, suteikęs Teismo kancleriui galimybę pateikti savo paaiškinimus.

2.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau nei pasibaigia nustatyta kadencija, Tarnautojų teismas naują Teismo kanclerį skiria šešeriems metams.

17 straipsnis

Teismo kanclerio pavaduotojas

Laikydamasis nustatytos Teismo kanclerio paskyrimo tvarkos Tarnautojų teismas gali paskirti Teismo kanclerio pavaduotoją, kuris padeda Teismo kancleriui ir gali jį pakeisti, 19 straipsnio 4 dalyje minimuose nurodymuose Tarnautojų teismo kancleriui nustatytomis sąlygomis.

18 straipsnis

Teismo kanclerio nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

Jeigu Teismo kanclerio nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų ir prireikus jeigu Teismo kanclerio pavaduotojo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, arba jeigu jų vietos yra laisvos, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio pareigas.

19 straipsnis

Teismo kanclerio pareigos

1.   Teismo kancleris padeda Tarnautojų teismui, jo pirmininkui ir teisėjams vykdyti jų pareigas. Teismo kancleris atsako už Teismo kanceliarijos darbo organizavimą bei veiklą ir yra pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui.

2.   Teismo kancleriui yra patikima saugoti antspaudus. Jis atsakingas už archyvą ir Tarnautojų teismo leidinius. Pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už dokumentų priėmimą, perdavimą bei saugojimą ir už jų įteikimą šiame reglamente nustatyta tvarka.

3.   Išskyrus 4 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio nuostatose nurodytus atvejus, Teismo kancleris dalyvauja Tarnautojų teismo posėdžiuose.

4.   Tarnautojų teismas, Tarnautojų teismo pirmininkui pasiūlius, priima nurodymus Tarnautojų teismo kancleriui. Jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

20 straipsnis

Registro tvarkymas

1.   Teismo kanceliarijoje, prižiūrint Teismo kancleriui, yra tvarkomas registras, kuriame registruojami visi procesiniai ir juos pagrindžiantys dokumentai.

2.   Registro tvarkymo taisykles nustato 19 straipsnio 4 dalyje minimi nurodymai Tarnautojų teismo kancleriui.

3.   Kiekvienam asmeniui, kuris pagrįstai suinteresuotas, leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus mokestį pagal Teismo kanceliarijos tarifus, nustatytus Tarnautojų teismo, pasiūlius Teismo kancleriui, gauti kopijas arba ištraukas.

4.   Sumokėjusios atitinkamą mokestį bylos šalys taip pat gali gauti papildomas procesinių dokumentų kopijas ir nutarčių bei sprendimų kopijas.

5.   Joks privatus arba viešasis trečiasis asmuo negali susipažinti su bylos medžiaga arba procesiniais dokumentais negavęs aiškaus pirmininko leidimo, kuris suteikiamas išklausius bylos šalis. Toks leidimas suteikiamas tik pateikus rašytinį prašymą kartu su išsamiu teisėto intereso susipažinti su bylos medžiaga pagrindimu.

2 skirsnis – Kiti struktūriniai padaliniai

21 straipsnis

Pareigūnai ir kiti tarnautojai

1.   Tarnautojų teismo pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurių užduotis yra padėti Tarnautojų teismo pirmininkui, teisėjams ir Teismo kancleriui, skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais. Jie atsiskaito Teismo kancleriui ir pavaldūs Tarnautojų teismo pirmininkui.

2.   Jie Tarnautojų teismo pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui prisiekia taip:

22 straipsnis

Tarnautojų teismo administravimas ir finansų valdymas

Pavaldus Tarnautojų teismo pirmininkui Teismo kancleris atsako už Tarnautojų teismo administravimą, finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą; atlikti šias pareigas jam padeda Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo struktūriniai padaliniai.

4 skyrius

TARNAUTOJŲ TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

23 straipsnis

Tarnautojų teismo posėdžių data, laikas ir vieta

1.   Tarnautojų teismo posėdžių datą ir laiką nustato pirmininkas.

2.   Tarnautojų teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Tarnautojų teismo būstinė vietoje.

24 straipsnis

Kvorumas

Tarnautojų teismas gali teisėtai posėdžiauti, tik jeigu yra:

—	penkių teisėjų kvorumas posėdžiaujant plenarinėje sesijoje,

—	trijų teisėjų kvorumas, kai kolegijoje posėdžiauja penki arba trys teisėjai.

25 straipsnis

Teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

1.   Jeigu dėl to, kad teisėjo nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, nėra kvorumo, pirmininkas posėdį atideda, kol teisėjas bus arba galės vykdyti savo pareigas.

2.   Kad kolegijoje būtų kvorumas, pirmininkas taip pat gali, jeigu to reikalauja geras teisingumo vykdymas, į bylą sprendžiantį teismą paskirti kitą tos pačios kolegijos teisėją arba, jeigu tokio nėra, Tarnautojų teismo pirmininkui pasiūlyti paskirti kitos kolegijos teisėją. Pakeičiantysis teisėjas skiriamas paeiliui, laikantis 5 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos, išskyrus, jeigu įmanoma, Tarnautojų teismo pirmininką ir kolegijos pirmininkus.

3.   Jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį į bylą sprendžiantį teismą kitas teisėjas paskiriamas po posėdžio, žodinė proceso dalis atnaujinama.

26 straipsnis

Kolegijos, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų prieš posėdį

Jeigu kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, prieš posėdį nėra teisėjo arba jis negali vykdyti savo pareigų, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria kitą teisėją, laikantis 5 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos. Jeigu penkių teisėjų skaičiaus pasiekti neįmanoma, posėdis gali būti surengtas su sąlyga, kad yra kvorumas.

27 straipsnis

Pasitarimas

1.   Tarnautojų teismo pasitarimai vyksta uždarame posėdyje.

2.   Pasitarimuose gali dalyvauti tik žodiniame nagrinėjime posėdžiavę teisėjai.

3.   Vadovaujantis Statuto 17 straipsnio pirmąja pastraipa ir šio Statuto I priedo 5 straipsnio pirmąja pastraipa, Tarnautojų teismo pasitarimai yra teisėti, jei juose dalyvauja nelyginis jo narių skaičius.

Jeigu kolegijoje, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, arba plenarinėje sesijoje nėra vieno iš teisėjų arba jis negali vykdyti savo pareigų ir todėl susirenka lyginis skaičius teisėjų, pasitarime nedalyvauja jauniausias pagal taikant 5 straipsnį nustatytą vyresniškumo tvarką teisėjas, nebent jis yra teisėjas pranešėjas. Pastaruoju atveju pasitarime nedalyvauja artimiausias jam pagal vyresniškumą teisėjas.

4.   Kiekvienas pasitarime dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

Kiekvienas teisėjas gali prašyti, kad bet kuris klausimas būtų suformuluotas jo pasirinkta kalba ir prieš balsavimą raštiškai pateiktas kitiems teisėjams.

Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Tarnautojų teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine eilės tvarka nei vyresniškumo tvarka, nustatyta pagal 5 straipsnį.

Nesutarimus dėl sprendžiamų klausimų esmės, formulavimo bei eiliškumo arba dėl balsavimo rezultatų aiškinimo sprendžia Tarnautojų teismas.

5.   Jeigu Tarnautojų teismas svarsto su administravimu susijusius klausimus, dalyvauja Teismo kancleris, išskyrus tuos atvejus, kai Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai.

6.   Jeigu Tarnautojų teismas posėdžiauja nedalyvaujant Teismo kancleriui, Tarnautojų teismas prireikus gali pavesti rašyti protokolą jauniausiam pagal 5 straipsnyje numatytą vyresniškumo tvarką teisėjui. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir pirmininkas.

28 straipsnis

Teismo atostogos

1.   Jeigu Tarnautojų teismas nenusprendžia kitaip, teismo atostogos nustatomos:

—	nuo gruodžio 18 d. iki sausio 10 d.,

—	nuo sekmadienio prieš Velykas iki antrojo sekmadienio po Velykų,

—	nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 15 d.

2.   Per teismo atostogas Tarnautojų teismo pirmininko pareigas toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, eina pats Tarnautojų teismo pirmininkas, palaikydamas ryšį su Teismo kancleriu, arba kolegijos pirmininkas ar kitas teisėjas, kurio pirmininkas paprašo jį pakeisti.

Iškilus neatidėliotinam reikalui, Tarnautojų teismo pirmininkas gali teisėjus sušaukti per atostogas.

3.   Tarnautojų teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo būstinė, valstybinių švenčių.

4.   Esant pagrįstiems motyvams, Tarnautojų teismas gali išleisti bet kurį teisėją atostogų.

5 skyrius

KALBOS

29 straipsnis

Kalbos

Pagal SESV 257 straipsnio šeštąją pastraipą, Statuto 64 straipsnį ir šio Statuto I priedo 7 straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismui taikomos Bendrojo Teismo procedūros reglamento nuostatos dėl kalbų vartojimo.

6 skyrius

ŠALIMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

30 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos

1.   Šalims atstovaujantiems asmenims, dalyvaujantiems Tarnautojų teismo arba teisminės institucijos, kuriai Teismas nusiuntė pavedimą, nagrinėjamoje byloje, suteikiamas imunitetas dėl visų su byla ar jos šalimis susijusių jų kalbų ir surašytų dokumentų.

2.   Šalims atstovaujantiems asmenims taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su bylos nagrinėjimu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskacijos objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus arba dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Tarnautojų teismui, kuris juos patikrina dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	šalims atstovaujantys asmenys turi teisę gauti jų pareigoms atlikti reikalingą sumą užsienio valiuta;

c)	šalims atstovaujantys asmenys turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik bylos nagrinėjimo tikslais.

4.   Tarnautojų teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylą.

31 straipsnis

Šalims atstovaujančių asmenų statusas

Kad būtų suteiktos 30 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų jų atstovaujamos šalies išduotą dokumentą, kurio kopiją ši šalis nedelsdama nusiuntė Teismo kancleriui;

b)	patarėjai ir advokatai pateikia Teismo kanclerio pasirašytą pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nurodytą laikotarpį, kuris, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

32 straipsnis

Pašalinimas iš bylos nagrinėjimo

1.   Jeigu Tarnautojų teismas mano, kad šaliai atstovaujančio asmens elgesys Tarnautojų teismo, pirmininko, teisėjo ar Teismo kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Tarnautojų teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais arba kad šis atstovaujantis asmuo naudojasi teisėmis, įgytomis dėl savo pareigų, kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui. Tarnautojų teismas apie tai gali pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotasis asmuo atskaitingas; jam perduodama šioms institucijoms adresuoto laiško kopija.

Dėl tų pačių priežasčių Tarnautojų teismas bet kuriuo metu gali, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, nutartimi pašalinti jį iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis įsigalioja iš karto.

2.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas šaliai atstovaujantis asmuo, procesas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą atstovaujantį asmenį.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai gali būti panaikinti.

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

33 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Rašytinę proceso dalį sudaro ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimas bei 41 straipsnyje numatytomis sąlygomis – dubliko ir tripliko pateikimas.

2.   Pirmininkas nustato datas arba terminus procesiniams dokumentams pateikti.

34 straipsnis

Procesinių dokumentų pateikimas

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalą turi pasirašyti šaliai atstovaujantis asmuo.

Kartu su originalu ir visais jame minimais priedais pateikiamos penkios kopijos Tarnautojų teismui ir tiek kopijų, kiek yra bylos šalių. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

2.   Be šių dokumentų, institucijos per Tarnautojų teismo nustatytą terminą pateikia visų savo parengtų procesinių dokumentų vertimus į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas. Taikomos šio straipsnio 1 dalies paskutinės pastraipos nuostatos.

3.   Visuose procesiniuose dokumentuose nurodoma jų data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento pateikimo Teismo kanceliarijai datą.

4.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, taip pat šių dokumentų sąrašas.

5.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo ištraukos, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

6.   Nepažeidžiant 1–4 dalių nuostatų, nustatytų procesinių terminų atžvilgiu pateikimo diena laikoma ta diena, kurią pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 4 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje bet kokia Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo originalo kopijos gavimo Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais 1 dalies antroje pastraipoje. 100 straipsnio 3 dalis netaikoma šio dešimties dienų termino atžvilgiu.

7.   Nepažeisdamas 1 dalies pirmosios pastraipos ir 2–4 dalių nuostatų, Tarnautojų teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas esant šio dokumento originalas. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

35 straipsnis

Ieškinys

1.   Statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašančiojo asmens statusas ir adresas;

c)	šalis, prieš kurią ieškinys yra nukreiptas;

d)	ginčo dalykas ir ieškovo reikalavimai;

e)	pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

f)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

2.   Prie ieškinio pridedama, jei reikia:

a)	aktas, kurį prašoma panaikinti;

b)	skundas, kaip apibrėžta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, ir sprendimas, kuriuo atsakoma į šį skundą, taip pat nurodomos datos, kada buvo paduotas skundas ir pranešta apie sprendimą.

3.   Bylos nagrinėjimo tikslais ieškinyje nurodoma:

—	adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, ir asmuo, įgaliotas priimti visus dokumentus, arba

—	bet kokia Tarnautojų teismo turima techninė ryšio priemonė, kuria ieškovui atstovaujantis asmuo sutinka gauti visus įteikiamus dokumentus, arba

—	taip pat abu pirmiau nurodyti dokumentų įteikimo būdai.

4.   Jeigu ieškinys neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų, iki šio trūkumo pašalinimo visi procesui reikalingi dokumentai suinteresuotajai šaliai įteikiami išsiuntus juos registruotu laišku tai šaliai atstovaujančiam asmeniui. Nukrypstant nuo 99 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jeigu registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kurioje yra Tarnautojų teismo būstinė, pašte.

5.   Ieškovo advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai pažymą, įrodančią, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, teisme.

36 straipsnis

Ieškinio trūkumų pašalinimas

Jei ieškinys neatitinka 35 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, 2 arba 5 dalies reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi šiuos reikalavimus įvykdyti. Jei ieškovas iki nustatyto termino nepašalina šių trūkumų, Tarnautojų teismas nusprendžia, ar dėl šių sąlygų neįvykdymo ieškinys yra nepriimtinas kaip netenkinantis nustatytų reikalavimų ieškiniams.

37 straipsnis

Ieškinio įteikimas ir pranešimas apie jį Oficialiajame leidinyje

1.   Ieškinys įteikiamas atsakovui. 36 straipsnyje numatytais atvejais įteikiama, kai tik pašalinami ieškinio trūkumai arba, to nepadarius, kai tik Tarnautojų teismas nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

2.   Pranešimas, kuriame nurodoma ieškinio pateikimo data, šalys, ginčo dalykas bei pateikiami jo aprašymas ir ieškinyje nurodyti reikalavimai, skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

38 straipsnis

Pirminis bylos paskyrimas konkrečios sudėties teismui

Gavus ieškinį, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria bylą vienai iš kolegijų, kurioje posėdžiauja trys teisėjai, laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų.

Kiekvienoje tai kolegijai paskirtoje byloje kolegijos pirmininkas pasiūlo Tarnautojų teismo pirmininkui paskirti vieną teisėją teisėju pranešėju; Tarnautojų teismo pirmininkas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo.

39 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

1.   Per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	pasirašančiojo asmens statusas ir adresas;

c)	atsakovo reikalavimai;

d)	pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

e)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

Taikomos 35 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Atsakovui padedantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai pažymą, įrodančią, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, Europos ekonominės erdvės susitarimo šalies, teisme.

2.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas gali, esant ypatingoms aplinkybėms, pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

40 straipsnis

Perdavimas Tarybai ir Europos Komisijai

Jeigu Taryba arba Europos Komisija nėra viena iš bylos šalių, Tarnautojų teismas jai siunčia ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be jų priedų, kad ji galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti vieną iš jos aktų netaikytiną.

41 straipsnis

Antras pasikeitimas pareiškimais

Pagal Statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba remdamasis motyvuotu ieškovo prašymu gali nuspręsti, kad, siekiant papildyti bylos medžiagą, būtina antrą kartą pasikeisti rašytiniais pareiškimais.

42 straipsnis

Naujų įrodymų pateikimas

Kol nesibaigė žodinis nagrinėjimas, šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra tinkamai pagrįstas.

43 straipsnis

Nauji pagrindai

1.   Pirmą kartą pasikeitus pareiškimais, negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

2.   Jeigu vykstant procesui viena iš šalių pateikia naują pagrindą, pirmininkas, net ir pasibaigus įprastiniams procesiniams terminams, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, gali kitai šaliai nustatyti terminą atsakyti į šį pagrindą.

Sprendimas dėl pagrindo priimtinumo yra atidedamas ir priimamas kartu su galutiniu sprendimu.

44 straipsnis

Dokumentai – Konfidencialumas – Anonimiškumas

1.   Išskyrus 109 straipsnio 5 dalies nuostatas, Tarnautojų teismas atsižvelgia tik į tuos dokumentus, su kuriais šalims atstovaujantys asmenys galėjo susipažinti ir dėl kurių jie turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę.

2.   Jeigu Tarnautojų teismui būtina patikrinti dokumento, kuris gali būti svarbus sprendžiant bylą, konfidencialumą vienos ar daugiau šalių atžvilgiu, kol nesibaigė šis tikrinimas, šis dokumentas šalims nepateikiamas. Tarnautojų teismas nutartimi gali prašyti pateikti minėtą dokumentą.

3.   Jeigu dokumentas, su kuriuo institucija atsisakė leisti susipažinti, pateikiamas byloje dėl šio atsisakymo teisėtumo Tarnautojų teismui, kitoms šalims šis dokumentas nepateikiamas.

4.   Motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva Tarnautojų teismas gali su byla susijusioje viešojoje informacijoje nenurodyti ieškovo arba kitų procese nurodytų asmenų pavardžių arba kitos informacijos, jei yra teisėti pagrindai, kurie pateisina asmens tapatybės arba šios informacijos turinio konfidencialumą.

45 straipsnis

Preliminarus pranešimas

1.   Paskutinį kartą pasikeitus pareiškimais, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pristatymo Tarnautojų teismui datą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiami pasiūlymai dėl to, ar reikia imtis proceso organizavimo arba tyrimo priemonių, dėl draugiško ginčo sprendimo galimybių, dėl to, ar byla turėtų būti perduota nagrinėti Tarnautojų teismo plenarinei sesijai, kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, arba teisėjui pranešėjui, kuris sprendžia kaip vienas teisėjas.

3.   Tarnautojų teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis.

46 straipsnis

Ryšys tarp bylų – Sujungimas

1.   Gero teisingumo vykdymo sumetimais bet kuriuo metu, išklausęs šalis, pirmininkas, remdamasis tuo, kad tarp bylų yra ryšys, gali nutartimi nuspręsti jas sujungti, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalys arba priimamas galutinis sprendimas. Jis gali jas vėl atskirti. Pirmininkas gali perduoti šiuos klausimus Tarnautojų teismui.

2.   Kai skirtingiems konkrečios sudėtiems teismams perduotos bylos gali būti sujungtos dėl to, kad tarp jų yra ryšys, Tarnautojų teismo pirmininkas sprendžia dėl jų paskyrimo iš naujo.

3.   Sujungtų bylų šalims atstovaujantys asmenys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su kitose susijusiose bylose šalims įteiktais procesiniais dokumentais. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas, nepažeisdamas 44 straipsnio 1 ir 2 dalių, gali neleisti susipažinti su slaptais ar konfidencialiais dokumentais.

47 straipsnis

Bylų nagrinėjimo eilės tvarka

1.   Tarnautojų teismas bylas nagrinėja eilės tvarka pagal jų parengimą.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikiama pirmenybė kitų bylų atžvilgiu.

3.   Ypatingomis aplinkybėmis, ypač siekdamas palengvinti draugišką ginčo sprendimą, išklausęs šalis, savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui.

2 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

48 straipsnis

Posėdis

1.   Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento nuostatų, kurios Tarnautojų teismui leidžia spręsti nutartimi, ir išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, procesas Tarnautojų teisme apima posėdį.

2.   Kai antrą kartą pasikeičiama pareiškimais ir Tarnautojų teismas mano, kad posėdžio rengti nebūtina, jis, gavęs šalių sutikimą, gali nuspręsti priimti sprendimą be posėdžio.

49 straipsnis

Posėdžio data

Pirmininkas nustato posėdžio datą.

50 straipsnis

Šalių nedalyvavimas posėdyje

Į posėdį tinkamai pakviesti šalims atstovaujantys asmenys iki jo likus pakankamai laiko turi pranešti Teismo kanceliarijai apie tai, kad jie nepageidauja jame dalyvauti.

Jeigu visi šalims atstovaujantys asmenys nurodo, kad jie nedalyvaus posėdyje, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad žodinė proceso dalis baigta.

51 straipsnis

Posėdžio eiga

1.   Žodinį bylos nagrinėjimą pradeda ir jam vadovauja pirmininkas, kuris atsako už tinkamą posėdžio eigą.

2.   Uždarame posėdyje svarstytų bylų žodinio nagrinėjimo medžiaga neskelbiama.

3.   Šalis gali kreiptis į Tarnautojų teismą tik per jai atstovaujantį asmenį.

4.   Vykstant žodiniam nagrinėjimui pirmininkas ir kiekvienas teisėjas gali:

a)	pateikti klausimus šalims atstovaujantiems asmenims;

b)	pasiūlyti šalims pačioms pareikšti savo nuomonę dėl tam tikrų ginčo aspektų.

52 straipsnis

Žodinės proceso dalies pabaiga

1.   Žodinės proceso dalies pabaigą pirmininkas paskelbia žodinio nagrinėjimo pabaigoje.

2.   Tarnautojų teismas gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

53 straipsnis

Posėdžio protokolas

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Jis yra autentiškas dokumentas.

2.   Teismo kanceliarijoje bylos šalys gali susipažinti su protokolo turiniu, taip pat už atitinkamą mokestį gauti jo kopiją.

3 skyrius

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR TYRIMO PRIEMONĖS

54 straipsnis

Bendros nuostatos

1.   Proceso organizavimo ir tyrimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad bylos būtų parengtos nagrinėjimui, procesas vyktų ir ginčai būtų išspręsti geriausiomis sąlygomis.

Jų galima imtis arba jos gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje.

2.   Bet kurioje proceso stadijoje kiekviena šalis gali pasiūlyti imtis proceso organizavimo ir tyrimo priemonių arba jas pakeisti. Tuo atveju, prieš nusprendžiant dėl šių priemonių, yra išklausomos kitos šalys.

3.   Jeigu to reikia dėl proceso aplinkybių, teisėjas pranešėjas arba prireikus Tarnautojų teismas informuoja šalis apie Tarnautojų teismo numatytas priemones, kad jos turėtų galimybę žodžiu arba raštu pateikti savo pastabas.

1 skirsnis – Proceso organizavimo priemonės

55 straipsnis

Tikslas ir rūšys

1.   Proceso organizavimo priemonėmis siekiama:

a)	užtikrinti veiksmingus rašytinį ir žodinį procesus ir palengvinti įrodymų pateikimą;

b)	nustatyti, kuriais klausimais šalys turi papildyti savo argumentus arba kuriais reikėtų imtis tyrimo priemonių;

c)	patikslinti šalių reikalavimų apimtį, pagrindus ir argumentus, taip pat aiškiau suformuluoti klausimus, dėl kurių šalys nesutaria.

2.   Gali būti naudojamos būtent šios proceso organizavimo priemonės:

a)	klausimų šalims pateikimas;

b)	pasiūlymas šalims pateikti pareiškimus raštu ar žodžiu dėl tam tikrų ginčo aspektų;

c)	prašymas, kad šalys pateiktų informaciją;

d)	prašymas, kad šalys pateiktų dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus;

e)	šalių pakvietimas į susitikimą.

56 straipsnis

Procesas

Nepažeidžiant 44 straipsnio 2 dalies, sprendimą dėl proceso organizavimo priemonių priima teisėjas pranešėjas, nebent šį klausimą jis perduoda svarstyti Tarnautojų teismui dėl numatomų priemonių apimties ar svarbos ginčo išsprendimui. Teismo kancleris pasirūpina, kad šalims apie jas būtų pranešta.

2 skirsnis – Tyrimo priemonės

57 straipsnis

Rūšys

Nepažeidžiant Statuto 24 ir 25 straipsnių, tyrimo priemonės gali būti šios:

a)	pačių bylos šalių atvykimas;

b)	prašymas, kad tretieji asmenys pateiktų informaciją;

c)	prašymas, kad tretieji asmenys pateiktų dokumentus ar bet kokius su byla susijusius raštus;

d)	liudytojų apklausa;

e)	ekspertizė;

f)	nuvykimas į vietą.

58 straipsnis

Procesas

1.   Tyrimo priemones paskiria Tarnautojų teismas.

2.   Dėl 57 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų priemonių, išklausius šalis, sprendžiama nutartimi, kurioje išdėstomi įrodytini faktai.

Teismo kancleris pasirūpina, kad apie 57 straipsnio a, b ir c punktuose numatytas priemones būtų pranešta šalims.

3.   Šalys gali dalyvauti atliekant tyrimą.

4.   Jeigu Tarnautojų teismas nusprendžia imtis tyrimo priemonės ir ne pats šį tyrimą atlieka, jis šią užduotį patiki teisėjui pranešėjui.

5.   Šalis visada gali pateikti paneigiančius įrodymus arba papildyti anksčiau pateiktus įrodymus.

3 skirsnis – Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

59 straipsnis

Liudytojų šaukimas

1.   Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali nuspręsti, kad tam tikri faktai turi būti patvirtinti liudytojų parodymų.

Šalies prašyme apklausti liudytoją tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas turėtų būti apklaustas, ir priežastys, dėl kurių tai reikėtų padaryti.

2.   Liudytojus, kurių apklausa pripažinta būtina, Tarnautojų teismas šaukia nutartimi, kurioje nurodoma:

a)	liudytojų vardai, pavardės, statusas ir gyvenamoji vieta;

b)	apklausos data ir laikas;

c)	faktai, apie kuriuos liudytojai bus apklausti;

d)	prireikus nurodomos Tarnautojų teismo nustatytos liudytojų turėtų išlaidų atlyginimo priemonės, taip pat sankcijos už liudytojo pareigos neatlikimą.

3.   Tarnautojų teismas išimtiniais atvejais gali nuspręsti, kad liudytojai, kuriuos apklausti paprašė viena iš šalių, gali būti šaukiami sumokėjus Tarnautojų teismo kasoje užstatą nustatytoms šaukimo išlaidoms padengti; mokėtiną sumą nustato Tarnautojų teismas.

Lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su Tarnautojų teismo iniciatyva šaukiamų liudytojų apklausa, avansu išmoka Tarnautojų teismo kasa.

60 straipsnis

Liudytojų apklausa

1.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad šie privalės šio straipsnio 2 dalyje ir 63 straipsnyje nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

Liudytojai savo parodymus Tarnautojų teismui duoda iškvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojams davus parodymus, pirmininkas ir kiekvienas teisėjas vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva gali pateikti jiems klausimų.

Pirmininkui leidus, šalims atstovaujantys asmenys gali pateikti klausimus liudytojams.

2.   Atsižvelgiant į 63 straipsnio nuostatas, prieš duodamas parodymus, liudytojas prisiekia taip:

Išklausęs šalis, Tarnautojų teismas gali atleisti liudytoją nuo priesaikos.

3.   Teismo kancleris rašo protokolą, kuriame išdėstomi liudytojo parodymai.

Protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už liudytojo apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

Protokolas yra autentiškas dokumentas.

61 straipsnis

Liudytojų pareigos

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į posėdį.

2.   Jeigu tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta, Tarnautojų teismas gali paskirti jam ne didesnę kaip 5 000 eurų piniginę baudą ir nuspręsti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

Tokia pati bauda gali būti skiriama ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus, priesaiką arba tam tikrais atvejais jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą.

3.   Jeigu liudytojas nurodo Tarnautojų teismui pateisinamą priežastį, jis gali būti atleistas nuo piniginės baudos mokėjimo. Piniginė bauda liudytojo prašymu gali būti sumažinta, jeigu jis įrodo, kad ši suma neproporcinga jo pajamoms.

4.   Pagal šį straipsnį paskirtos baudos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal SESV 280 ir 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

62 straipsnis

Ekspertizė

1.   Tarnautojų teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali skirti ekspertizę. Nutartyje, kuria paskiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas jo išvados pateikimo terminas.

2.   Ekspertas gauna nutarties kopiją ir visus jo užduočiai atlikti reikalingus dokumentus. Jis savo užduotį atlieka prižiūrimas teisėjo pranešėjo, kuris gali dalyvauti ekspertizės veiksmuose ir yra informuojamas apie užduoties vykdymo eigą.

Tarnautojų teismas gali pareikalauti iš šalių arba iš vienos iš jų sumokėti užstatą, kad būtų garantuotas ekspertizės išlaidų padengimas.

3.   Eksperto prašymu Tarnautojų teismas gali nuspręsti apklausti liudytojus; jie apklausiami laikantis 60 straipsnio nuostatų.

4.   Ekspertas gali pareikšti savo nuomonę tik specialiai jam pateiktais klausimais.

5.   Ekspertui pateikus savo išvadą, Tarnautojų teismas gali nuspręsti jį apklausti, iškvietęs šalis dalyvauti apklausoje.

Pirmininkui leidus, šalims atstovaujantys asmenys gali pateikti klausimus ekspertui.

6.   Atsižvelgiant į 63 straipsnio nuostatas, pateikęs savo išvadą ekspertas Tarnautojų teisme prisiekia:

Išklausęs šalis, Tarnautojų teismas gali atleisti ekspertą nuo priesaikos.

63 straipsnis

Priesaika

1.   Pirmininkas nurodo asmenims, kurie Tarnautojų teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, sakyti tiesą arba atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai bei įspėja juos dėl baudžiamosios atsakomybės už šios pareigos pažeidimą pagal jų valstybės nacionalinę teisę.

2.   Liudytojai ir ekspertai prisiekia pagal 60 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir 62 straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą arba jų nacionalinėje teisėje nustatytu būdu.

3.   Jeigu nacionalinė teisė suteikia galimybę teismo procesuose šalia priesaikos arba vietoj jos duoti priesaikai prilyginamą iškilmingą pasižadėjimą, liudytojai ir ekspertai gali duoti tokį pasižadėjimą jų valstybės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis ir forma.

Jeigu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų nei dėl priesaikos, nei dėl iškilmingo pasižadėjimo, laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos.

64 straipsnis

Melagingi liudytojo parodymai – Melagingi eksperto pareiškimai

1.   Atsižvelgdamas į 63 straipsnio nuostatas Tarnautojų teismas gali nuspręsti pranešti apie Tarnautojų teismo nagrinėjamos bylos liudytojo arba eksperto melagingus parodymus ar pareiškimus valstybės narės, kurios teismų jurisdikcijai priklauso su tuo susijusių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento III priede.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad šis Tarnautojų teismo sprendimas būtų perduotas. Sprendime išdėstomi faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas pranešimas.

65 straipsnis

Prieštaravimas dėl šaukimo

1.   Jeigu viena iš šalių prieštarauja liudytojo ar eksperto šaukimui, motyvuodama tuo, kad jis neturi kompetencijos, yra negarbingas asmuo arba dėl kitos priežasties, arba jeigu liudytojas arba ekspertas atsisako duoti parodymus, priesaiką arba jai prilygstantį iškilmingą pasižadėjimą, klausimą sprendžia Tarnautojų teismas, priimdamas motyvuotą nutartį.

2.   Prieštaravimas dėl liudytojo arba eksperto šaukimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; prieštaravimo pareiškime turi būti išdėstytos priežastys ir nurodyti pateikiami įrodymai.

66 straipsnis

Išlaidų atlyginimas – Kompensacijos

1.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Tarnautojų teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

2.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Tarnautojų teismo kasa kompensaciją arba užmokestį liudytojams bei ekspertams išmoka jiems atlikus pareigas ar užduotis.

67 straipsnis

Teismo pavedimas

1.   Šalių prašymu arba savo iniciatyva Tarnautojų teismas gali nusiųsti pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus.

2.   Pavedimai siunčiami priimant nutartį, kurioje nurodomi liudytojų arba ekspertų pavardės, vardai, statusas ir adresai, faktai, apie kuriuos liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, šalys, joms atstovaujantys asmenys, jų adresai, taip pat trumpai išdėstomas bylos dalykas.

3.   Teismo kancleris nusiunčia nutartį valstybės narės, kurios teritorijoje liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento I priede. Prireikus nutartis siunčiama kartu su vertimu į tos valstybės, kuriai ji skirta, valstybinę kalbą arba kalbas.

Pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija perduoda nutartį pagal nacionalinę teisę kompetentingai teisminei institucijai.

Kompetentinga teisminė institucija pavedimą vykdo vadovaudamasi nacionalinės teisės nuostatomis. Įvykdžiusi pavedimą, kompetentinga teisminė institucija perduoda pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai nutartį dėl pavedimo įvykdymo, su įvykdymu susijusius dokumentus ir išlaidų ataskaitą. Šie dokumentai siunčiami Teismo kancleriui.

Dokumentų vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

4.   Tarnautojų teismas apmoka su pavedimu susijusias išlaidas, tačiau prireikus gali įpareigoti šalis jas padengti.

4 skyrius

DRAUGIŠKAS GINČŲ SPRENDIMAS

68 straipsnis

Procedūra

1.   Bet kurioje bylos stadijoje Tarnautojų teismas gali apsvarstyti viso ar dalies tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo draugiško sprendimo galimybes, pasiūlyti vieną ar kelis ginčą užbaigiančius sprendimus ir imtis tinkamų priemonių tokiam sprendimui palengvinti.

Jis, be kita ko, gali:

—	prašyti, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų informaciją,

—	prašyti, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų dokumentus,

—	į susirinkimus kviesti šalims atstovaujančius asmenis, pačias šalis arba bet kurį institucijos pareigūną ar tarnautoją, įgaliotą derėtis dėl galimo susitarimo.

2.   1 dalis taip pat taikoma vykdant procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.   Tarnautojų teismas gali pavesti teisėjui pranešėjui, padedant Teismo kancleriui, siekti ginčą išspręsti draugiškai arba įgyvendinti priemones, kurių jis nusprendė imtis šiuo tikslu.

69 straipsnis

Šalių susitarimas

1.   Kai ieškovas ir atsakovas Tarnautojų teismo arba teisėjo pranešėjo akivaizdoje susitaria dėl savo ginčą užbaigiančio sprendimo, šio susitarimo sąlygos gali būti išdėstytos pirmininko arba teisėjo pranešėjo bei Teismo kanclerio pasirašytame protokole. Protokole konstatuotas susitarimas yra autentiškas.

Pirmininko motyvuota nutartimi byla iš registro išbraukiama.

Ieškovo ir atsakovo prašymu pirmininkas nutartyje dėl bylos išbraukimo konstatuoja susitarimo sąlygas.

2.   Jeigu ieškovas ir atsakovas informuoja Tarnautojų teismą, kad jie pasiekė susitarimą dėl savo ginčo sprendimo ne Tarnautojų teisme, ir nurodo, kad jie atsisako visų savo reikalavimų, pirmininkas priima nutartį dėl bylos išbraukimo iš registro.

3.   Pirmininkas išlaidų klausimą sprendžia remdamasis susitarimu arba, jeigu šalys nesusitarė, savo nuožiūra.

70 straipsnis

Draugiškas ginčo sprendimas ir teisminis procesas

Vykstant teisminiam procesui, Tarnautojų teismas ir šalys negali naudoti draugiškai sprendžiant ginčą išreikštų nuomonių, suteiktų patarimų, pasiūlymų, nuolaidų arba parengtų dokumentų.

5 skyrius

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS IR TARNAUTOJŲ TEISMO ATSISAKYMAS NAGRINĖTI BYLĄ, PERDUODANT JĄ NAGRINĖTI TEISINGUMO TEISMUI IR BENDRAJAM TEISMUI

71 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejai ir procedūra

1.   Nepažeidžiant 117 straipsnio 4 dalies, 118 straipsnio 4 dalies ir 119 straipsnio 4 dalies, bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	tais atvejais, kai Tarnautojų teismo ir atitinkamai Bendrojo Teismo ar Teisingumo Teismo žinion patenka bylos, kuriose keliamas tas pats išaiškinimo klausimas arba ginčijamas to paties akto galiojimas, tol, kol Bendrasis Teismas ar Teisingumo Teismas paskelbs sprendimą;

b)	jeigu Bendrajame Teisme paduodamas apeliacinis skundas dėl Tarnautojų teismo sprendimo, kuriuo iš dalies išsprendžiami esminiai klausimai arba išsprendžiamas procesinis klausimas dėl prieštaravimo dėl kompetencijos trūkumo ar dėl nepriimtinumo, arba atmetamas prašymas įstoti į bylą;

c)	bendru šalių prašymu;

d)	kitais konkrečiais atvejais, kai to reikalauja geras teisingumo vykdymas.

2.   Sprendimą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo priima pirmininkas motyvuota nutartimi, išklausęs šalis. Pirmininkas gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

3.   Kiekvienas sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepasibaigus sustabdymo terminui arba nurodytas 72 straipsnio 2 dalyje, priimamas laikantis tų pačių taisyklių.

72 straipsnis

Sustabdymo trukmė ir pasekmės

1.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nutartyje dėl sustabdymo nurodytą dieną arba, jei ji nenurodyta, nutarties priėmimo dieną.

2.   Jeigu nutartis dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nenurodo, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodytą dieną arba, jeigu ji nenurodyta, nutarties dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo priėmimo dieną.

3.   Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visų procesinių terminų eiga, išskyrus 109 straipsnio 1 dalyje prašymui įstoti į bylą nurodytą terminą.

Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami iš naujo.

73 straipsnis

Atsisakymas nagrinėti bylą

1.   Pagal Statuto I priedo 8 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai Tarnautojų teismas nustato, kad jam pateiktos bylos nagrinėjimas ir sprendimas priklauso ne jo, o Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo jurisdikcijai, jis perduoda tą bylą Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui.

2.   Tarnautojų teismas sprendžia motyvuota nutartimi.

6 skyrius

IEŠKINIO ATSISAKYMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMO NEREIKALINGUMAS IR ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

74 straipsnis

Ieškinio atsisakymas

Jeigu ieškovas raštu arba per posėdį informuoja Tarnautojų teismą apie savo norą atsisakyti ieškinio, pirmininkas priima nutartį išbraukti bylą iš registro ir pagal 89 straipsnio 5 dalį sprendžia išlaidų klausimą.

75 straipsnis

Sprendimo priėmimo nereikalingumas

Jeigu Tarnautojų teismas nustato, kad nebėra ieškinio dalyko ir kad nereikia priimti sprendimo, jis gali bet kuriuo metu savo iniciatyva, išklausęs šalis, priimti motyvuotą nutartį.

76 straipsnis

Akivaizdžiai atmestinas ieškinys

Jeigu ieškinys ar tam tikri jame pateikti reikalavimai akivaizdžiai nepriklauso Tarnautojų teismo jurisdikcijai arba jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, Tarnautojų teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje nuspręsti dėl šio ieškinio.

77 straipsnis

Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga

Tarnautojų teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu, išklausęs šalis, gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą. Jeigu Tarnautojų teismas mano, kad jis turi pakankamai informacijos, jis gali nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje spręsti motyvuota nutartimi.

78 straipsnis

Prašymas priimti sprendimą nepradedant bylos nagrinėti iš esmės

1.   Šalis, kuri kreipiasi į Tarnautojų teismą prašydama priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, dėl kompetencijos trūkumo arba dėl kito atskirojo procesinio klausimo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu per vieną mėnesį nuo ieškinio įteikimo.

Prašyme turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi, bei reikalavimai; prie jo turi būti pridėti patvirtinantys dokumentai.

2.   Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai ir išdėstomi faktiniai ir teisiniai argumentai.

Išskyrus atvejus, kai Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.

3.   Tarnautojų teismas motyvuota nutartimi priima sprendimą dėl prašymo arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Jeigu Tarnautojų teismas atmeta prašymą arba nutaria, kad jis bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus tolesniems veiksmams byloje.

4.   Tarnautojų teismas perduoda bylą spręsti Teisingumo Teismui arba Bendrajam Teismui, jei byla priklauso pastarųjų kompetencijai.

7 skyrius

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

79 straipsnis

Sprendimas

Sprendime nurodoma:

—	kad tai yra Tarnautojų teismo sprendimas,

—	jo paskelbimo data,

—	pirmininko ir byloje dalyvaujančių teisėjų pavardės, kartu nurodant teisėją pranešėją,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalims atstovaujančių asmenų pavardės,

—	šalių reikalavimai,

—	faktų santrauka,

—

motyvai,

—	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

80 straipsnis

Sprendimo paskelbimas

1.   Sprendimas skelbiamas viešame posėdyje. Šalims tinkamai pranešama apie paskelbimo datą.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarime dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, antspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; Teismo kancleris pasirūpina, kad patvirtintos sprendimo kopijos būtų įteiktos visoms bylos šalims.

3.   Teismo kancleris sprendimo originale įrašo jo paskelbimo datą.

81 straipsnis

Nutartis

1.   Kiekvienoje nutartyje nurodoma:

—	kad tai yra Tarnautojų teismo, Tarnautojų teismo pirmininko arba bylą sprendžiančio teismo pirmininko priimta nutartis,

—	jos priėmimo data,

—	pirmininko ir prireikus jos priėmime dalyvavusių teisėjų pavardės, kartu nurodant teisėją pranešėją,

—	Teismo kanclerio pavardė,

—	bylos šalys,

—	šalims atstovaujančių asmenų pavardės,

—	rezoliucinė dalis, į kurią prireikus įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

2.   Kai šis reglamentas numato, kad nutartis turi būti motyvuota, joje taip pat nurodoma:

—	šalių reikalavimai,

—	faktų santrauka,

—

motyvai.

82 straipsnis

Nutarties priėmimas

Nutarties originalas, pasirašytas pirmininko, antspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai; Teismo kancleris pasirūpina, kad patvirtintos nutarties kopijos būtų įteiktos visoms bylos šalims.

83 straipsnis

Įsiteisėjimas

1.   Laikantis Statuto I priedo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

2.   Nutartys įsiteisėja nuo jų įteikimo, nebent šio reglamento ir Statuto I priedo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato priešingai.

84 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių klaidų ištaisymas

1.   Savo iniciatyva arba šalies prašymu, pateiktu per vieną mėnesį nuo taisytinų sprendimo ar nutarties įteikimo, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, nutartimi gali ištaisyti rašybos arba skaičiavimo klaidas arba akivaizdžius netikslumus.

2.   Nutarties, kuria ištaisomi sprendimas arba nutartis, originalas pridedamas prie ištaisytų sprendimo arba nutarties originalo. Ištaisytų sprendimo arba nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

85 straipsnis

Sprendimo dėl išlaidų nepriėmimas

1.   Jeigu Tarnautojų teismas nepriima sprendimo dėl išlaidų, šalis, norinti gauti savo išlaidų atlyginimą, gali per mėnesį nuo sprendimo įteikimo prašyti Tarnautojų teismo papildyti savo sprendimą.

2.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir pirmininkas nustato terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines pastabas.

3.   Pateikus šias pastabas, Tarnautojų teismas tame pačiame sprendime nutaria ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

8 skyrius

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS IR TEISMO IŠLAIDOS

86 straipsnis

Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas galutiniame sprendime arba nutartyje, kuria užbaigiamas procesas.

87 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – Bendros taisyklės

1.   Nepažeidžiant šio skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

2.   Kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

88 straipsnis

Dėl nepagrįstų ir nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos

Šaliai, net jeigu ši laimėjo bylą, gali būti nurodyta padengti visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio netgi prieš pradedant procesą, ypač jeigu kita šalis išlaidas patyrė, Teismo manymu, dėl pirmosios nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų.

89 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – Ypatingi atvejai

1.   Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Tarnautojų teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

2.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Tarnautojų teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

3.   Jei nėra reikalaujama priteisti išlaidų, kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas.

4.   Įstojusi į bylą šalis padengia savo patirtas išlaidas.

5.   Šaliai, kuri atsisako ieškinio, nurodoma padengti išlaidas, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau ieškinio atsisakiusios šalies prašymu išlaidas padengti gali būti nurodyta kitai šaliai, jei tai atrodo pateisinama, atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

6.   Jeigu byloje nereikia priimti sprendimo, Tarnautojų teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

7.   Šalims susitarus dėl išlaidų, šis klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

90 straipsnis

Išlaidos dėl priverstinio vykdymo

Išlaidas, kurias šalis patiria dėl priverstinio Tarnautojų teismo sprendimo arba nutarties vykdymo, kita šalis padengia pagal toje valstybėje, kurioje sprendimas ar nutartis buvo priverstinai vykdoma, galiojančius tarifus.

91 straipsnis

Atlygintinos išlaidos

Nepažeidžiant 94 straipsnio nuostatų, atlygintinomis laikomos šios išlaidos:

a)	sumos, išmokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal 66 straipsnį;

b)	išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, pirmiausia šalims atstovaujančio asmens kelionės bei gyvenimo išlaidos ir jo atlyginimas, jeigu jos būtinos.

92 straipsnis

Ginčas dėl išlaidų

1.   Jeigu dėl atlygintinų išlaidų dydžio ir pobūdžio kyla ginčas, Tarnautojų teismas, gavęs suinteresuotosios šalies prašymą ir išklausęs kitos šalies pastabas, priima motyvuotą nutartį.

Pagal Statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalį ši nutartis yra neskundžiama.

2.   Jeigu tai reikalinga vykdymui, šalys gali prašyti patvirtintos nutarties kopijos.

93 straipsnis

Mokėjimas

1.   Tarnautojų teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu atlygintinos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba priemonių, dėl kurių išlaidos turi būti padengiamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos centrinio banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

94 straipsnis

Teismo išlaidos

Procesas Tarnautojų teisme nemokamas, išskyrus šiose nuostatose numatytus atvejus:

a)	kai dėl šalies, visų pirma dėl akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesu pareikšto ieškinio, Tarnautojų teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, jis gali įpareigoti tą šalį padengti visas išlaidas arba jų dalį, tačiau ši atlygintina suma negali viršyti 2 000 eurų;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų kopijavimo ir vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis padengia jas pagal 20 straipsnyje nurodytus tarifus.

9 skyrius

TEISINĖ PAGALBA

95 straipsnis

Esminės sąlygos

1.   Siekiant užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, teisinė pagalba yra suteikiama bylinėjantis Tarnautojų teisme laikantis toliau išdėstytų nuostatų.

Teisinė pagalba visiškai ar iš dalies padengia su konsultacijomis ir atstovavimu Tarnautojų teisme susijusias išlaidas. Šias išlaidas apmoka Tarnautojų teismo kasa.

2.   Kiekvienas fizinis asmuo, kuris dėl savo ekonominės padėties iš dalies arba visiškai negali atlyginti 1 dalyje nurodytų išlaidų, turi teisę naudotis teisine pagalba.

Ekonominė padėtis įvertinama atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, kaip antai pajamos, turimas kapitalas ir šeimyninė padėtis.

3.   Teisinę pagalbą suteikti atsisakoma, jeigu ieškinys, dėl kurio jos buvo prašoma, yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas.

96 straipsnis

Formos sąlygos

1.   Teisinės pagalbos galima prašyti prieš ieškinio pareiškimą arba po jo.

Prašymas nebūtinai turi būti pateiktas per advokatą.

2.   Teisinės pagalbos prašymas pateikiamas kartu su visa informacija ir patvirtinančiais dokumentais, leidžiančiais įvertinti prašymą pateikusio asmens ekonominę padėtį, pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis šią ekonominę padėtį.

Jeigu toks prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, prašymą pateikęs asmuo turi trumpai išdėstyti ieškinio, kurį ketina pareikšti, dalyką, bylos faktines aplinkybes ir ieškinį grindžiančius argumentus. Prie prašymo turi būti pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

3.   Tarnautojų teismas gali pagal 120 straipsnį numatyti, kad pateikiant teisinės pagalbos prašymą būtina naudoti anketą.

97 straipsnis

Procedūra

1.   Prieš priimdamas sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo, Tarnautojų teismas pasiūlo kitai šaliai pateikti savo rašytines pastabas, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgus į pateiktus duomenis paaiškėja, kad 95 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos nėra patenkintos arba kad yra patenkintos to paties straipsnio 3 dalies sąlygos.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas arba, jeigu byla jau buvo paskirta kolegijai, – pirmininkas dėl prašymo suteikti teisinę pagalbą sprendžia nutartimi. Jis gali perduoti šį klausimą išspręsti Tarnautojų teismui.

Nutartis, kuria atsisakoma suteikti teisinę pagalbą, turi būti motyvuota.

3.   Nutartyje, kuria suteikiama teisinė pagalba, paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui.

Jeigu pats suinteresuotasis asmuo nepasiūlo advokato arba jeigu jo pasirinkto asmens negalima patvirtinti, Teismo kancleris nutartį, kuria suteikiama teisinė pagalba, ir prašymo kopiją nusiunčia Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomo reglamento II priede nurodytai kompetentingai atitinkamos valstybės institucijai. Susipažinus su šios institucijos pateiktais pasiūlymais, paskiriamas advokatas atstovauti prašymą pateikusiam asmeniui.

Nutartyje, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, gali būti nurodoma suma, kuri turi būti išmokėta advokatui, paskirtam atstovauti suinteresuotajam asmeniui, arba nustatomas limitas, kurio išmokos advokatui bei jo honoraras paprastai negali viršyti. Joje gali būti numatyta suinteresuotojo asmens mokėtina įmoka atlyginant 95 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas, atsižvelgiant į jo ekonominę padėtį.

4.   Teisinės pagalbos prašymo pateikimas sustabdo ieškinio pareiškimo terminą iki pranešimo apie nutartį, kuria nusprendžiama dėl šio prašymo, dienos arba 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytais atvejais – pranešimo apie nutartį, kuria paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui, dienos.

5.   Jeigu proceso metu pasikeičia aplinkybės, dėl kurių buvo suteikta teisinė pagalba, pirmininkas savo iniciatyva arba kieno nors prašymu, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, gali nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

Nutartis, kuria nutraukiama teisinė pagalba, yra motyvuota.

6.   Pagal šį straipsnį priimamos nutartys yra neskundžiamos.

98 straipsnis

Avansai – Bylinėjimosi išlaidų padengimas

1.   Jeigu yra suteikiama teisinė pagalba, pirmininkas suinteresuotojo asmens advokato prašymu gali nuspręsti išmokėti advokatui avansą.

2.   Jeigu pagal galutinį sprendimą byloje teisinės pagalbos gavėjas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, pirmininkas motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama, nustato advokato išmokas bei honorarą, kuriuos padengia Tarnautojų teismo kasa. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

3.   Jeigu galutiniame sprendime Tarnautojų teismas kitai šaliai nurodė padengti teisinės pagalbos gavėjo išlaidas, ši kita šalis turi atlyginti Tarnautojų teismo kasai sumas, išmokėtas avansu pagalbai suteikti.

Kilus ginčui arba jeigu šalis netenkina Teismo kanclerio prašymo atlyginti šias sumas, pirmininkas sprendžia motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama. Jis gali perduoti šį klausimą spręsti Tarnautojų teismui.

4.   Jeigu teisinės pagalbos gavėjas pralaimi bylą, Tarnautojų teismas, jeigu to reikalauja teisingumas, galutiniame sprendime spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų gali nurodyti, kad viena ar kelios kitos šalys padengia savo išlaidas arba kad jas visiškai arba iš dalies padengia Tarnautojų teismo kasa kaip teisinę pagalbą.

10 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

99 straipsnis

Dokumentų įteikimas

1.   Jeigu pagal šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas:

—	išsiunčiant dokumento kopiją registruotu laišku su pranešimu apie gavimą arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu, jeigu adresatas nurodė adresą dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, arba

—	Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone, jeigu pagal 35 straipsnio 3 dalį arba 39 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą adresatas sutiko, kad dokumentai jam būtų įteikiami šia priemone.

Teismo kancleris parengia ir patvirtina įteikiamų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal 34 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą juos pateikti turi pačios šalys.

2.   Jeigu to reikalauja techninės priežastys, susijusios su dokumento apimtimi, arba jeigu dokumentas, kurį reikia įteikti, yra sprendimas arba nutartis ir jeigu adresatas nėra nurodęs adreso dokumentams įteikti, dokumentas įteikiamas jo adresu, laikantis šio straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytos tvarkos. Adresatui apie tai pranešama telefaksu arba kita Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemone. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu paštu dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, pašte, išskyrus atvejus, kai pranešime apie gavimą nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo telefaksu ar kita technine ryšio priemone Teismo kanclerį informuoja, kad dokumento jis negavo.

11 skyrius

TERMINAI

100 straipsnis

Terminų skaičiavimas – Terminas dėl nuotolių

1.   Procesiniai terminai, numatyti Sutartyse, Statute ir šiame reglamente, skaičiuojami taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai įvyksta įvykis arba yra atliekamas veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia kartu su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai įvyko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojamos oficialiosios šventės, sekmadieniai ir šeštadieniai;

e)	per Tarnautojų teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Teisingumo Teismo sudarytas oficialiųjų švenčių sąrašas, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, galioja ir Tarnautojų teismui.

3.   Nustatyti procesiniai terminai dėl nuotolių pratęsiami dešimčiai dienų, ir tas laikotarpis yra visiems vienodas.

101 straipsnis

Pratęsimas – Parašo teisės perleidimas

1.   Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti jį nustačiusysis.

2.   Pirmininkas gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę terminams, kuriuos jam tenka nustatyti pagal šį reglamentą arba pratęsti.

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

102 straipsnis

Prašymas imtis laikinosios apsaugos priemonės

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą pagal SESV 278 straipsnį ir EAEBS 157 straipsnį yra priimtinas tik tada, kai prašymą pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Tarnautojų teisme.

Prašymas imtis kurios kitos laikinosios apsaugos priemonės pagal SESV 279 straipsnį yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Tarnautojų teismo nagrinėjamos bylos šalis ir kai jis yra susijęs su ta byla.

Šie prašymai gali būti pateikti pateikus Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą skundą šio Statuto 91 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimame prašyme nurodomas ginčo dalykas, aplinkybės, dėl kurių reikia skubaus sprendimo, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie patvirtinantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą.

3.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis 34 ir 35 straipsnių nuostatų.

103 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko kompetencija

1.   Tarnautojų teismo pirmininkas sprendžia dėl pagal 102 straipsnio 1 dalį pateiktų prašymų.

2.   Jeigu Tarnautojų teismo pirmininko nėra arba jis negali vykdyti savo pareigų, jį pakeičia kitas teisėjas laikantis sąlygų, nustatytų Tarnautojų teismo sprendime, kuris skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

104 straipsnis

Procedūra

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai, ir Tarnautojų teismo pirmininkas nustato trumpą terminą, per kurį ta šalis gali pateikti rašytines arba žodines pastabas.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas prireikus nusprendžia imtis proceso organizavimo priemonių ir tyrimo priemonių.

3.   Tarnautojų teismo pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus savo pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas net tuo atveju, kai nė viena šalis to neprašo.

105 straipsnis

Sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių

1.   Sprendimas dėl prašymo priimamas motyvuota nutartimi.

2.   Nutarčiai vykdyti iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartis gali nustatyti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pabaigos datą. Priešingu atveju ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus galutinį sprendimą.

4.   Nutartis yra laikinojo pobūdžio ir neturi įtakos Tarnautojų teismo sprendimui dėl bylos esmės.

106 straipsnis

Aplinkybių pasikeitimas

Pasikeitus aplinkybėms, vienos šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

107 straipsnis

Naujas prašymas

Prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetimas neapriboja jį pateikusios šalies teisės paduoti kitą prašymą, pagrįstą naujais faktais.

108 straipsnis

Priverstinio vykdymo sustabdymas

Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams laikinai sustabdyti priverstinį institucijos priimto akto vykdymą, pateiktiems pagal SESV 280 ir 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, kada laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

2 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

109 straipsnis

Prašymas įstoti į bylą

1.   Kiekvienas prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per keturias savaites nuo 37 straipsnio 2 dalyje minimo pranešimo paskelbimo dienos.

2.   Prašyme įstoti į bylą nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės bylos šalys;

c)	įstojančio į bylą asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	įstojančio į bylą asmens adresas dokumentams įteikti toje vietoje, kur yra Tarnautojų teismo būstinė, arba bet kuri Tarnautojų teismo turima technine ryšio priemonė, kuria jam atstovaujantis asmuo sutinka gauti visus įteikiamus dokumentus;

e)	įstojančio į bylą asmens reikalavimai, kuriais palaikomi ieškovo reikalavimai arba jiems prieštaraujama;

f)	pareiškimas dėl aplinkybių, suteikiančių teisę įstoti į bylą pagal Statuto 40 straipsnio antrąją pastraipą arba specialios nuostatos pagrindu.

3.   Taikomos 34 ir 35 straipsnių nuostatos.

4.   Įstojančiam į bylą asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnio nuostatas.

5.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas šalims, kad joms būtų suteikta galimybė pateikti pastabas raštu ar žodžiu ir prireikus Teismo kanceliarijai nurodyti dokumentus, kurie, jų manymu, yra slapti arba konfidencialūs ir todėl jos nenorėtų, kad jie būtų perduoti įstojantiems į bylą asmenims.

6.   Pirmininkas priima nutartį dėl prašymo įstoti į bylą arba perduoda jį Tarnautojų teismui. Jeigu prašymas atmetamas, ši nutartis turi būti motyvuota.

110 straipsnis

Įstojimo į bylą sąlygos

1.   Leidus įstoti į bylą, pirmininkas nustato terminą, per kurį įstojusi į bylą šalis turi pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą.

2.   Įstojusi į bylą šalis gauna visų bylos šalims įteiktų procesinių dokumentų kopijas. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas gali nepateikti slaptų arba konfidencialių dokumentų.

3.   Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	įrodymai, jeigu jie pateikiami.

4.   Įstojusios į bylą šalies reikalavimai priimtini, tik jeigu jais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš šalių reikalavimai.

5.   Pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas nustato terminą, per kurį bylos šalys gali raštu atsakyti į šį paaiškinimą, arba siūlo šalims pateikti savo atsakymus per žodinę proceso dalį.

6.   Taikant šį reglamentą, įstojusi į bylą šalis prilyginama šaliai, nebent nustatyta priešingai.

111 straipsnis

Siūlymas įstoti į bylą

1.   Bet kurioje proceso stadijoje primininkas, išklausęs šalis, gali pasiūlyti bet kuriam bylos baigtimi suinteresuotam asmeniui, institucijai arba valstybei narei pranešti Tarnautojų teismui, ar jie pageidauja įstoti į šią bylą. Siūlyme nurodomas 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas.

2.   Jeigu suinteresuotasis asmuo, institucija arba valstybė narė per pirmininko nustatytą terminą Tarnautojų teismui nurodo, kad jis ar ji pageidauja įstoti į bylą, pirmininkas apie tai informuoja šalis, kad prireikus šios galėtų Teismo kanceliarijai nurodyti dokumentus, kurie, jų manymu, yra slapti arba konfidencialūs ir todėl jos nenorėtų, kad jie būtų perduoti suinteresuotajam asmeniui, institucijai arba valstybei narei.

Taikomos 110 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3.   Suinteresuotasis asmuo, institucija arba valstybė narė per vieną mėnesį nuo procesinių dokumentų pateikimo pateikia savo įstojimo į bylą paaiškinimą.

Taikomos 34, 35 straipsnių, 109 straipsnio 2 dalies a–e punktų ir 4 dalies bei 110 straipsnio 3–6 dalių nuostatos.

3 skyrius

APELIACINIAI SKUNDAI IR PO SPRENDIMO AR NUTARTIES PANAIKINIMO GRĄŽINTOS BYLOS

112 straipsnis

Apeliacinių skundų dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių sąlygos

Statuto I priedo 9–12 straipsniuose numatytomis sąlygomis Bendrajam Teismui gali būti pateiktas apeliacinis skundas dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių.

113 straipsnis

Grąžinimas po panaikinimo – Grąžintos bylos paskyrimas

1.   Kai, panaikinus Tarnautojų teismo sprendimą arba nutartį, Bendrasis Teismas grąžina jam bylą pagal Statuto I priedo 13 straipsnį, Tarnautojų teismas nagrinėja grąžintą bylą.

2.   Tarnautojų teismo pirmininkas bylą paskiria tos sudėties teismui, kuris priėmė panaikintus sprendimą ar nutartį, arba kitos sudėties teismui.

Tačiau, jeigu panaikintą sprendimą ar nutartį priėmė vienas teisėjas, Tarnautojų teismo pirmininkas paskiria bylą kolegijai, kurioje posėdžiauja trys teisėjai ir į kurios sudėtį neįeina minėtas teisėjas.

114 straipsnis

Grąžintos bylos nagrinėjimo procedūra

1.   Ieškovas per du mėnesius nuo Bendrojo Teismo sprendimo įteikimo gali pateikti pastabas raštu.

2.   Atsakovas per mėnesį nuo to momento, kai jam buvo pranešta apie ieškovo pastabas raštu, gali pateikti savo pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį atsakovui leidžiama pateikti savo pastabas, jokiu atveju negali būti trumpesnis nei du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Bendrojo Teismo sprendimas.

3.   Per mėnesį nuo to momento, kai įstojusiai į bylą šaliai vienu metu pranešama apie ieškovo ir atsakovo pastabas, įstojusi į bylą šalis gali pateikti pastabas raštu. Laikotarpis, per kurį įstojusiai į bylą šaliai leidžiama jas pateikti, jokiu atveju negali būti trumpesnis kaip du mėnesiai nuo tos dienos, kai jam buvo įteiktas Bendrojo Teismo sprendimas.

4.   Nukrypstant nuo 1–3 dalių, jeigu rašytinė proceso dalis Tarnautojų teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo baigta, o vėliau priimtas sprendimas grąžinti bylą Tarnautojų teismui, byla tęsiama tokioje stadijoje, kokią ji buvo pasiekusi vykdant Tarnautojų teismo numatytas proceso organizavimo priemones.

5.   Esant pateisinamoms aplinkybėms, Tarnautojų teismas gali leisti pateikti papildomas pastabas raštu.

6.   Nagrinėjant bylą laikomasi šio reglamento II dalies nuostatų.

115 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

Tarnautojų teismas sprendžia išlaidų, susijusių su jame nagrinėtomis bylomis, taip pat išlaidų, susijusių su Bendrojo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

4 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

116 straipsnis

Procedūra

1.   Jeigu atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys, neatsako į ieškinį nustatyta forma ir laiku, ieškovas gali prašyti Tarnautojų teismo priimti sprendimą jo naudai.

Toks prašymas įteikiamas atsakovui. Tarnautojų teismas gali nuspręsti pradėti žodinį procesą dėl tokio prašymo.

2.   Prieš priimdamas sprendimą už akių Tarnautojų teismas apsvarsto, ar ieškinys yra priimtinas, ar buvo laikytasi atitinkamų formalumų, taip pat – ar ieškovo reikalavimai pagrįsti. Teismas gali nuspręsti atlikti parengtinį tyrimą.

3.   Sprendimas už akių yra privalomas vykdyti.

Tačiau Tarnautojų teismas gali sustabdyti tokio sprendimo vykdymą, kol jis pagal 4 dalį nėra nusprendęs dėl prašymo panaikinti šį sprendimą, arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes. Šis užstatas grąžinamas, jeigu toks prašymas nėra pateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

4.   Sprendimą už akių gali būti prašoma panaikinti.

Prašymas panaikinti tokį sprendimą turi būti paduotas per mėnesį nuo sprendimo įteikimo.

Jis pateikiamas 34 ir 35 straipsniuose nurodyta forma.

5.   Įteikus prašymą panaikinti sprendimą kitai šaliai, bylą sprendusio teismo pirmininkas nustato terminą, per kurį ši gali pateikti pastabas raštu.

Procesas vyksta pagal šio reglamento II dalies nuostatas.

6.   Tarnautojų teismas priima sprendimą, kuris negali būti skundžiamas. Šio sprendimo originalas pridedamas prie sprendimo už akių originalo. Sprendimo už akių originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl šio sprendimo panaikinimo.

5 skyrius

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

117 straipsnis

Procesas pagal trečiojo asmens skundą

1.   Pagal Statuto 42 straipsnį trečiasis asmuo gali pateikti skundą dėl jam nedalyvaujant priimtų sprendimo ar nutarties, jei tokie sprendimas ar nutartis pažeidžia jo teises.

Jeigu ginčijami sprendimas ar nutartis buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skundas gali būti pateiktas per du mėnesius nuo paskelbimo dienos.

2.   Procesui pagal trečiojo asmens skundą taikomi 34 ir 35 straipsniai. Be to, tokiame skunde turi būti nurodyta:

a)	ginčijami sprendimas ar nutartis;

b)	kaip tie sprendimas ar nutartis pažeidžia trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti Tarnautojų teismo išnagrinėtoje pagrindinėje byloje.

Skundas pateikiamas visų pagrindinės bylos šalių atžvilgiu.

Trečiojo asmens skundas paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė sprendimą ar nutartį, dėl kurių paduotas šis skundas.

3.   Pakeičiamos tos ginčijamų sprendimo ar nutarties vietos, dėl kurių pateikti trečiojo asmens reikalavimai pripažįstami pagrįsti.

Pagal trečiojo asmens skundą pradėtos bylos sprendimo originalas pridedamas prie ginčijamų sprendimo ar nutarties originalo. Ginčijamų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą procese pagal trečiojo asmens skundą.

4.   Jeigu Bendrajam Teismui paduotame apeliaciniame skunde ir Tarnautojų teismui pateiktame trečiojo asmens skunde ginčijami tie patys Tarnautojų teismo sprendimas ar nutartis, pastarasis teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo.

5.   Skundą pateikusiam trečiajam asmeniui prašant, Tarnautojų teismas gali nurodyti sustabdyti ginčijamų sprendimo ar nutarties vykdymą. Taikomos III dalies 1 skyriaus nuostatos.

118 straipsnis

Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių išaiškinimas

1.   Vadovaujantis Statuto 43 straipsniu, iškilus abejonių dėl sprendimo ar nutarties esmės ar apimties, Tarnautojų teismas bet kurios iš bylos šalių ar suinteresuotosios institucijos prašymu pateikia reikiamus paaiškinimus.

Prašymui išaiškinti sprendimą ar nutartį netaikomas joks terminas.

2.   Prašymui išaiškinti Tarnautojų teismo priimtus sprendimą ar nutartį taikomi 34 ir 35 straipsniai. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas ar nutartis, kuriuos prašoma išaiškinti;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti.

Prašymas pateikiamas visų bylos, kurioje priimtus sprendimą ar nutartį prašoma išaiškinti, šalių atžvilgiu.

Prašymas išaiškinti sprendimą ar nutartį paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė sprendimą ar nutartį, dėl kurių paduotas šis prašymas išaiškinti.

3.   Suteikęs šalims galimybę pateikti savo pastabas, Tarnautojų teismas priima sprendimą.

Sprendimo dėl išaiškinimo originalas pridedamas prie išaiškintų sprendimo ar nutarties originalo. Išaiškintų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl išaiškinimo.

4.   Jeigu Bendrajam Teismui paduotas apeliacinis skundas ir Tarnautojų teismui paduotas prašymas išaiškinti yra dėl tų pačių Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo.

119 straipsnis

Sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas

1.   Vadovaujantis Statuto 44 straipsniu prašymas peržiūrėti Tarnautojų teismo priimtus sprendimą ar nutartį gali būti pateiktas tik nustačius tokio pobūdžio faktą, kuris gali būti laikomas lemiamu veiksniu ir kuris priimant sprendimą ar nutartį nebuvo žinomas nei Tarnautojų teismui, nei bylos šaliai, reikalaujančiai peržiūrėti sprendimą ar nutartį.

Nepažeidžiant Statuto 44 straipsnio trečiojoje pastraipoje nustatyto dešimties metų termino, prašymas peržiūrėti sprendimą ar nutartį pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais remiantis yra pateikiamas šis prašymas.

2.   34 ir 35 straipsniai taikomi prašymams peržiūrėti sprendimą ar nutartį. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijami sprendimas ar nutartis;

b)	ginčijami sprendimo ar nutarties punktai;

c)	faktai, kuriais remiantis yra pateikiamas prašymas;

d)	įrodymai, kad yra sprendimo ar nutarties peržiūrėjimą pateisinančių faktų, taip pat tai, kad buvo laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų.

Prašymas pateikiamas visų bylos, kurioje buvo priimti ginčijami sprendimas ar nutartis, šalių atžvilgiu.

Prašymas peržiūrėti sprendimą ar nutartį paskiriamas nagrinėti tos sudėties teismui, kuris priėmė ginčijamus sprendimą ar nutartį.

3.   Tarnautojų teismas, išnagrinėjęs šalių raštu pateiktas pastabas, priima sprendimą dėl prašymo priimtinumo.

Jeigu Tarnautojų teismas nusprendžia, kad prašymas priimtinas, tolesnė proceso dalis vyksta žodžiu, nebent Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai. Tarnautojų teismas sprendžia priimdamas sprendimą.

Sprendimo dėl peržiūrėjimo originalas pridedamas prie peržiūrėtų sprendimo ar nutarties originalo. Peržiūrėtų sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą dėl peržiūrėjimo.

4.   Jeigu Bendrajam Teismui paduotas apeliacinis skundas ir Tarnautojų teismui paduotas prašymas peržiūrėti yra dėl tų pačių Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, Tarnautojų teismas, išklausęs šalis, gali sustabdyti bylą iki Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

120 straipsnis

Tarnautojų teismo praktiniai nurodymai

Tarnautojų teismas gali priimti praktinius nurodymus, pirmiausia skirtus pasirengti posėdžiams bei jų eigai Tarnautojų teisme, draugiškam ginčų sprendimui, taip pat pareiškimams bei rašytinėms pastaboms pateikti.

121 straipsnis

Procedūros reglamento skelbimas

Šis reglamentas, autentiškas Bendrojo Teismo procedūros reglamente išvardytomis proceso kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja trečio mėnesio po jo paskelbimo pirmąją dieną.

122 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų

II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos gautose bylose.

Su nagrinėjama sritimi susijusios Bendrojo Teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.

TURINYS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokos

I DALIS

TARNAUTOJŲ TEISMO SUDĖTIS IR STRUKTŪRA

1 skyrius:

PIRMININKAVIMAS TARNAUTOJŲ TEISME IR TEISMO NARIAI

2 straipsnis

Teisėjų kadencija

3 straipsnis

Priesaika

4 straipsnis

Teisėjo atšaukimas ir pareigų pasibaigimas

5 straipsnis

Vyresniškumas

6 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko rinkimai

7 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko funkcijos

8 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko pakeitimas kitu teisėju

2 skyrius:

TEISMO SUDĖTIS

9 straipsnis

Teismo sudėtis

10 straipsnis

Kolegijų sudarymas

11 straipsnis

Kolegijų pirmininkai

12 straipsnis

Įprasta teismo sudėtis – Bylų paskyrimas kolegijoms

13 straipsnis

Bylos perdavimas plenarinei sesijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja penki teisėjai

14 straipsnis

Bylos perdavimas vienam teisėjui

3 skyrius:

TEISMO KANCELIARIJA IR KITI STRUKTŪRINIAI PADALINIAI

1 skirsnis –

Teismo kanceliarija

15 straipsnis

Teismo kanclerio skyrimas

16 straipsnis

Teismo kanclerio pareigų pasibaigimas

17 straipsnis

Teismo kanclerio pavaduotojas

18 straipsnis

Teismo kanclerio nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

19 straipsnis

Teismo kanclerio pareigos

20 straipsnis

Registro tvarkymas

2 skirsnis –

Kiti struktūriniai padaliniai

21 straipsnis

Pareigūnai ir kiti tarnautojai

22 straipsnis

Tarnautojų teismo administravimas ir finansų valdymas

4 skyrius:

TARNAUTOJŲ TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

23 straipsnis

Tarnautojų teismo posėdžių data, laikas ir vieta

24 straipsnis

Kvorumas

25 straipsnis

Teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų

26 straipsnis

Kolegijos, kurioje posėdžiauja penki teisėjai, teisėjo nebuvimas arba negalėjimas vykdyti savo pareigų prieš posėdį

27 straipsnis

Pasitarimas

28 straipsnis

Teismo atostogos

5 skyrius:

KALBOS

29 straipsnis

Kalbos

6 skyrius:

ŠALIMS ATSTOVAUJANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

30 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos

31 straipsnis

Šalims atstovaujančių asmenų statusas

32 straipsnis

Pašalinimas iš bylos nagrinėjimo

II DALIS

PROCESAS

1 skyrius:

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

33 straipsnis

Bendrosios nuostatos

34 straipsnis

Procesinių dokumentų pateikimas

35 straipsnis

Ieškinys

36 straipsnis

Ieškinio trūkumų pašalinimas

37 straipsnis

Ieškinio įteikimas ir pranešimas apie jį Oficialiajame leidinyje

38 straipsnis

Pirminis bylos paskyrimas konkrečios sudėties teismui

39 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

40 straipsnis

Perdavimas Tarybai ir Europos Komisijai

41 straipsnis

Antras pasikeitimas pareiškimais

42 straipsnis

Naujų įrodymų pateikimas

43 straipsnis

Nauji pagrindai

44 straipsnis

Dokumentai – Konfidencialumas – Anonimiškumas

45 straipsnis

Preliminarus pranešimas

46 straipsnis

Ryšys tarp bylų – Sujungimas

47 straipsnis

Bylų nagrinėjimo eilės tvarka

2 skyrius:

ŽODINĖ PROCESO DALIS

48 straipsnis

Posėdis

49 straipsnis

Posėdžio data

50 straipsnis

Šalių nedalyvavimas posėdyje

51 straipsnis

Posėdžio eiga

52 straipsnis

Žodinės proceso dalies pabaiga

53 straipsnis

Posėdžio protokolas

3 skyrius:

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR TYRIMO PRIEMONĖS

54 straipsnis

Bendros nuostatos

1 skirsnis –

Proceso organizavimo priemonės

55 straipsnis

Tikslas ir rūšys

56 straipsnis

Procesas

2 skirsnis –

Tyrimo priemonės

57 straipsnis

Rūšys

58 straipsnis

Procesas

3 skirsnis –

Liudytojų ir ekspertų šaukimas ir apklausa

59 straipsnis

Liudytojų šaukimas

60 straipsnis

Liudytojų apklausa

61 straipsnis

Liudytojų pareigos

62 straipsnis

Ekspertizė

63 straipsnis

Priesaika

64 straipsnis

Melagingi liudytojo parodymai – Melagingi eksperto pareiškimai

65 straipsnis

Prieštaravimas dėl šaukimo

66 straipsnis

Išlaidų atlyginimas – Kompensacijos

67 straipsnis

Teismo pavedimas

4 skyrius:

DRAUGIŠKAS GINČŲ SPRENDIMAS

68 straipsnis

Procedūra

69 straipsnis

Šalių susitarimas

70 straipsnis

Draugiškas ginčo sprendimas ir teisminis procesas

5 skyrius:

BYLOS NAGRINĖJIMO SUSTABDYMAS IR TARNAUTOJŲ TEISMO ATSISAKYMAS NAGRINĖTI BYLĄ, PERDUODANT JĄ NAGRINĖTI TEISINGUMO TEISMUI IR BENDRAJAM TEISMUI

71 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejai ir procedūra

72 straipsnis

Sustabdymo trukmė ir pasekmės

73 straipsnis

Atsisakymas nagrinėti bylą

6 skyrius:

IEŠKINIO ATSISAKYMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMO NEREIKALINGUMAS IR ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI

74 straipsnis

Ieškinio atsisakymas

75 straipsnis

Sprendimo priėmimo nereikalingumas

76 straipsnis

Akivaizdžiai atmestinas ieškinys

77 straipsnis

Nepriimtinumas, grindžiamas viešosios tvarkos išlyga

78 straipsnis

Prašymas priimti sprendimą nepradedant bylos nagrinėti iš esmės

7 skyrius:

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

79 straipsnis

Sprendimas

80 straipsnis

Sprendimo paskelbimas

81 straipsnis

Nutartis

82 straipsnis

Nutarties priėmimas

83 straipsnis

Įsiteisėjimas

84 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių klaidų ištaisymas

85 straipsnis

Sprendimo dėl išlaidų nepriėmimas

8 skyrius:

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS IR TEISMO IŠLAIDOS

86 straipsnis

Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

87 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – Bendros taisyklės

88 straipsnis

Dėl nepagrįstų ir nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos

89 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – Ypatingi atvejai

90 straipsnis

Išlaidos dėl priverstinio vykdymo

91 straipsnis

Atlygintinos išlaidos

92 straipsnis

Ginčas dėl išlaidų

93 straipsnis

Mokėjimas

94 straipsnis

Teismo išlaidos

9 skyrius:

TEISINĖ PAGALBA

95 straipsnis

Esminės sąlygos

96 straipsnis

Formos sąlygos

97 straipsnis

Procedūra

98 straipsnis

Avansai – Bylinėjimosi išlaidų padengimas

10 skyrius

DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

99 straipsnis

Dokumentų įteikimas

11 skyrius

TERMINAI

100 straipsnis

Terminų skaičiavimas – Terminas dėl nuotolių

101 straipsnis

Pratęsimas – Parašo teisės perleidimas

III DALIS

SPECIALIOSIOS PROCEDŪROS

1 skyrius:

TAIKYMO BEI VYKDYMO SUSTABDYMAS IR KITOS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

102 straipsnis

Prašymas imtis laikinosios apsaugos priemonės

103 straipsnis

Tarnautojų teismo pirmininko kompetencija

104 straipsnis

Procedūra

105 straipsnis

Sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių

106 straipsnis

Aplinkybių pasikeitimas

107 straipsnis

Naujas prašymas

108 straipsnis

Priverstinio vykdymo sustabdymas

2 skyrius:

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

109 straipsnis

Prašymas įstoti į bylą

110 straipsnis

Įstojimo į bylą sąlygos

111 straipsnis

Siūlymas įstoti į bylą

3 skyrius:

APELIACINIAI SKUNDAI IR PO SPRENDIMO AR NUTARTIES PANAIKINIMO GRĄŽINTOS BYLOS

112 straipsnis

Apeliacinių skundų dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių sąlygos

113 straipsnis

Grąžinimas po panaikinimo – Grąžintos bylos paskyrimas

114 straipsnis

Grąžintos bylos nagrinėjimo procedūra

115 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

4 skyrius:

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ IR PRAŠYMAI JUOS PANAIKINTI

116 straipsnis

Procedūra

5 skyrius:

YPATINGOS PERŽIŪROS PROCEDŪROS

117 straipsnis

Procesas pagal trečiojo asmens skundą

118 straipsnis

Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių išaiškinimas

119 straipsnis

Sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

120 straipsnis

Tarnautojų teismo praktiniai nurodymai

121 straipsnis

Procedūros reglamento skelbimas

122 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų

Turinys

---

(1)  OL L 225, 2007 8 29, p. 1 ir OL L 69, 2008 3 13, p. 37 (atitaisymai) su pakeitimais, padarytais 2009 m. sausio 14 d. (OL L 24, 2009 1 28, p. 10) ir 2010 m. kovo 17 d. (OL L 92, 2010 4 13, p. 17).