27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/1

—

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (1).

—

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1098/2008/EB dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.).

—

Solidarumas yra viena iš esminių Europos Sąjungos vertybių. Todėl ekonominė ir socialinė sanglauda yra europietiškų visuomenės modelių esminiai tikslai.

—

Aktyvi jaunimo aprėptis apima suderintą tinkamą pajamų rėmimą, įtraukiąsias darbo rinkas ir galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis.

—

Lisabonos sutartyje nustatyti tikslai sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei panaikinti skurdą iki 2010 m., įskaitant Europos jaunimo pakte nustatytus tikslus, nebuvo pasiekti ir todėl reikia toliau tęsti darbą siekiant šių tikslų.

—

Ekonomikos ir finansų krizės neigiamas poveikis ekonomikos augimo ir užimtumo srityje visų pirma veikia pažeidžiamas grupes arba grupes, kurioms kyla atskirties pavojus, pvz., jaunimą, ir todėl daugėja skurstančių jaunų žmonių.

—

Viena iš pagrindinių priemonių kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi yra užimtumas. Europai reikia aukštesnio našumo ir kokybiško užimtumo lygio. Tačiau dirbančių jaunų žmonių skurdo lygis (10 %) (2) rodo, kad ne visos darbo vietos užtikrina pakankamas garantijas.

—

Jaunimo nedarbas pasiekė didelį susirūpinimą keliantį lygį: Europos Sąjungoje kas penktas jaunuolis iki 25 metų yra bedarbis. Be to, kas penktam jaunuoliui nuo 18 iki 24 metų kyla skurdo pavojus (2).

—

Reaguojant į demografinius pokyčius dėl visuomenės senėjimo reikia kelias kartas apimančio sprendimo ir kartų dialogo bei solidarumo.

—

Siekiant Europos Sąjungos socialinių ir ekonominių interesų reikia, kad jaunimo potencialas būtų maksimaliai išnaudotas.

—

Todėl yra gyvybiškai svarbu užtikrinti jaunimo socialinę aprėptį ir lygias galimybes, nes tai sudaro jam sąlygas aktyviai ir lygiateisiškai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, demokratiniame ir kultūriniame gyvenime, ypatingą dėmesį skiriant mažiau galimybių turinčiam jaunimui.

—

Nedarbas, skurdas, socialinė ir ekonominė atskirtis bei visų formų diskriminacija sudaro kliūtis jaunimo gerovei ir gali trukdyti jaunimui aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Didesnė jaunimo aprėptis visuomenėje ir visapusiškas bei aktyvus jo dalyvavimas darbo rinkoje, kartu su geresnėmis galimybėmis gauti kokybišką išsilavinimą ir tinkamą bei kryptingesnę socialinę apsaugą ir paslaugas, yra esminės skurdo mažinimo, gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonės.

—

Investavimas į jaunimą, kuris yra vienas iš esminių ekonomikos augimo ir užimtumo išteklių, ir palankesnių sąlygų jaunimo socialinei aprėpčiai sudarymas įtvirtintų darnesnę visuomenę, kurioje visas jaunimas turėtų vienodas dalyvavimo galimybes.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką ir sudaryti galimybes saugesniam užimtumui nediskriminaciniu pagrindu.

—

Sudaryti didesnes galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiai pereiti į darbo rinką iš švietimo ir mokymo sistemos arba po nedarbo ir neveiklumo laikotarpio.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas suderinti asmeninį, šeimos ir profesinį gyvenimą.

—

Užkirsti kelią jaunimo skurdui ir socialinei atskirčiai bei šių problemų tęstinumui iš kartos į kartą.

—

Lygių galimybių principas, ypač atsižvelgiant į lyčių aspektus ir mažiau galimybių turintį jaunimą.

—

Visų atitinkamų subjektų dalyvavimas vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygiais.

—

Pabrėžtinas struktūrinio dialogo jaunimo reikalų srityje vaidmuo, visų pirma dabartinio etapo rezultatai, susiję su jaunimo užimtumu.

—

konkrečios iniciatyvos jaunimo reikalų srityje

ir

—

iniciatyvų, kuriomis siekiama integruoti jaunimo reikalų aspektą į kitų atitinkamų sričių politiką, integravimas.

i)

Švietimo, mokymo ir neformaliojo švietimo skatinimas siekiant didinti įsidarbinimo galimybes:

ii)

Perėjimo iš švietimo ir mokymo sistemų į darbo rinką skatinimas, kad būtų užkirstas kelias jaunimo nedarbui ir socialinei atskirčiai:

iii)

Jaunimo kokybiško užimtumo skatinimas:

iv)

Savarankiško darbo ir verslumo skatinimas:

v)

Būtinų priemonių tolesnis taikymas, plėtojimas ir prireikus nustatymas siekiant suteikti galimybes naudotis tinkama socialine apsauga ir aukštos kokybės paslaugomis, įskaitant sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą ir pagalbą aprūpinant būstu, ypatingą dėmesį skiriant jaunoms šeimoms skirtų socialinių paslaugų stiprinimui.

—

Nustatyti ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo kitose atitinkamose politikos srityse ir su atitinkamais padaliniais, tiek įvairiose ES institucijose, tiek institucijų tarpusavio santykiuose ir valstybėse narėse kanalus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, vykdomai taikant atvirąjį koordinavimo metodą kitose srityse, visų pirma socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties, švietimo ir užimtumo srityse.

—

Skatinti pripažinti neformalųjį švietimą ir savišvietą, kurie papildo formalųjį švietimą ir atlieka svarbų vaidmenį remiant visų pirma mažiau galimybių turinčio jaunimo veiksmingą socialinę bei ekonominę integraciją. Todėl asmenų, aktyviai veikiančių jaunimo reikalų srityje, nuveiktas darbas su tokiu jaunimu ir dalyvavimas programoje „Veiklus jaunimas“ yra itin svarbus.

—

Skatinti tarpusavio mokymosi priemones ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, rengiant aukšto lygio ekspertų grupių seminarus arba susitikimus jaunimo socialinės integracijos ir visapusiško dalyvavimo darbo rinkoje klausimais. Todėl tokios veiklos rezultatai turėtų būti veiksmingai platinami, atitinkamais atvejais pasitelkiant esamas platformas.

—

Veiksmingai naudoti turimus ES fondus, visų pirma Europos socialinį fondą, Europos regioninės plėtros fondą ir Kaimo plėtros fondą ar kitus atitinkamus ES fondus arba programas, pvz., „Progress“, siekiant remti jaunimo socialinės aprėpties švietimo, mokymo ar užimtumo srityse procesą ir kovoti su nedarbu bei skurdu.

—

Toliau remti ir skatinti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, susijusius su jaunimo reikalais ir jo gyvenimo sąlygomis, atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę aplinką bei galimybes ir į kliūtis, kurias jos sukuria jaunimo socialinei aprėpčiai bei įsidarbinimo galimybėms.

—

Užtikrinti, kad į esamus rodiklius būtų įtrauktas jaunimo reikalų aspektas, kad būtų galima rinkti ir analizuoti duomenis apie aktyvią jaunimo aprėptį ir kovą su nedarbu bei skurdu ir kad valstybės narės galėtų atlikti savo pasiekimų lyginamuosius vertinimus.

—

Sukurti atitinkamus 7 punkte išdėstytų veiksmų rezultatų stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, visų pirma naudojantis ES jaunimo reikalų ataskaita.

—

pripažinti itin svarbų jaunimui tenkantį vaidmenį Europos ateities gerovei reikalingame pažangiame, tvariame ir įtraukiame augime,

—

užtikrinti, kad jaunimo reikalų politikos indėlis, apimantis judumo, dalyvavimo, neformaliojo švietimo bei savišvietos, savanoriškos veiklos ir jaunimo darbo sritis, būtų visapusiškai integruotas įgyvendinant strategiją „Europa 2020“,

—

pripažinti tarpsektorinį šių klausimų pobūdį, ir todėl skatinti:

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/7

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2009–2013 m. Austrijos stabilumo programą.

(2)

Dėl tarptautinės finansų ir ekonomikos krizės Austrijos ekonomika patyrė giliausią nuosmukį per visą pokario laikotarpį. Austrija nuosmukį daugiausia pajuto dėl mažėjančio eksporto, kuris reiškė pasaulio prekybos žlugimą, dėl sumažėjusių kapitalo investicijų, mažėjančios paklausos bei griežtesnių kreditų rinkos sąlygų. Apskritai, remiantis naujausiais oficialiais skaičiavimais 2009 m. BVP sumažėjo apie 3,6 % (2). Labiausiai nukentėjo smarkiai į eksportą orientuotas gamybos sektorius.

Privataus vartojimo augimas, nors ir gerokai mažesnis negu pastaraisiais metais, tapo situaciją stabilizuojančiu veiksniu. 2009 m. vartotojų kainos išaugo vos 0,4 % daugiausia dėl stipraus kuro ir krosnių kuro kainų mažėjimo bazės efekto ir spaudimo mažinti pelno maržą esant nedidelei paklausai. Kadangi nuosmukis padarė žalos ir darbo rinkai, 2009 m. užimtumas sumažėjo 1,4 %, ir nedarbo lygis pasiekė 5,0 % (palyginti su ankstesnių metų 3,8 % rodikliu). Reaguodama į tai, Austrijos Vyriausybė priėmė didelį diskrecinių fiskalinių skatinamųjų priemonių paketą laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano. Dėl skatinamųjų priemonių taikymo ir automatinių stabilizatorių veikimo labai pablogėjo valstybės finansų būklė; 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 3,5 % BVP (padidėjo nuo 0,4 % BVP 2008 m.), o valstybės skola – 66,5 % BVP. 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba nusprendė, kad Austrijoje yra susidaręs perviršinis deficitas ir pateikė rekomendaciją iki 2013 m. deficitą ištaisyti. Nors prieš prasidedant krizei Austrijos biudžetas buvo beveik subalansuotas, smarkiai pablogėjus valstybės finansų būklei reikia imtis plataus masto konsolidavimo priemonių.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, neigiamos įtakos padaryta ir potencialios gamybos apimties lygiui. Dėl mažesnių investicijų, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo krizė potencialiam augimui taip pat gali turėti įtakos vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Šiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Austrijai ypač svarbu pradėti vykdyti reformas darbo jėgos pasiūlos (visų pirma, vyresnio amžiaus darbuotojams suteikiant daugiau paskatų toliau dirbti) ir švietimo (gerinant mažiau galimybių turinčio jaunimo išsimokslinimą) srityse.

(4)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama 2010 m. sausio mėn. stabilumo programa, numatoma, kad realusis BVP vėl ims augti nuo – 3,4 % 2009 m. iki 1,5 % 2010–2011 m. ir apie 2 % vėlesniais metais. Remiantis šiuo metu turimos informacijos vertinimu (3), šis scenarijus atrodo iš dalies palankus 2010 m. ir grindžiamas patikimomis augimo prielaidomis 2011–2013 m. 2010 m. augimo projekcijos skiriasi dėl to, kad programoje numatytas didesnis grynojo eksporto poveikis negu Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo tikroviškos.

(5)

Programoje apskaičiuota, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,5 % BVP. Žymus pablogėjimas, palyginti su 0,4 % BVP deficitu 2008 m., didele dalimi rodo krizės poveikį valstybės finansams, tačiau prie jo taip pat prisidėjo ir vyriausybės laikantis Europos ekonomikos atgaivinimo plano priimtos skatinamosios priemonės, kurių poveikis sudaro 1,5 % BVP. Didžioji dalis 2009 m. pradėtų taikyti fiskalinių skatinamųjų priemonių buvo nuolatinės (jos sudarė apie 1,3 % BVP 2009 m., palyginti su laikinosiomis priemonėmis, kurios sudarė 0,2 % BVP). Pagal Tarybos rekomenduojamą išeities pasitraukimo strategiją ir siekiant iki 2013 m. ištaisyti perviršinį deficitą ir sugrįžti prie tvarios valstybės finansų būklės, 2010 m. fiskalinė politika išliks skatinamoji, o nuo 2011 m. fiskalinės sąlygos turės būti sugriežtintos.

(6)

Programoje nurodyta, kad 2010 m. nominalusis valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 4,7 %, palyginti su 3,5 % 2009 m. Programoje numatoma, kad 2010 m. išlaidų santykis beveik nesikeis, o tai, kad BVP sumažės daugiau kaip 1 %, siejama daugiausia su pajamų sumažėjimu. Atnaujintoje programoje nenumatytos jokios papildomos priemonės be tų, apie kurias jau buvo žinoma atliekant paskutinį Austrijos patikrinimą pagal perviršinio deficito procedūrą, o tai atitinka Tarybos rekomendaciją, kad Austrija „2010 m. turėtų įgyvendinti numatytas fiskalines priemones“.

Numatomą pablogėjimą iš dalies lemia laisvai veikiantys automatiniai stabilizatoriai ir iš dalies – kai kurios diskrecinės priemonės. Visų pirma dalis 2009 m. mokesčių reformos, būtent, lengvatos vaikus auginančioms šeimoms ir mažesni mokesčiai savarankiškai dirbantiems asmenims, įsigalios tik 2010 m., ir numatoma, kad jų poveikis biudžetui sudarys apie 0,25 % BVP. 2009 m. sausio mėn. priimta nuostata dėl pagreitinto nusidėvėjimo sumažins biudžetą dar 0,1 % BVP. Numatoma fiskalinė politika – ekspansinė, kadangi nominaliojo balanso sumažėjimas atitinka pagal ciklą pakoreguoto ir struktūrinio balanso padidėjimą 1,25 % BVP, remiantis Komisijos tarnybų perskaičiavimais pagal bendrai sutartą metodiką ir remiantis programoje pateikta informacija. Šis pokytis skiriasi nuo pokyčio, kuris grindžiamas informacija apie 2010 m. taikytinas diskrecines priemones (metodas „iš apačios į viršų“), kurios Komisijos tarnybų apskaičiavimu sudarys apie 0,5 % BVP. Šio neatitikimo dalį galima paaiškinti nepalankia augimo struktūra, kurioje augimo veiksniai orientuoti į grynąjį eksportą, ir pavėluotu poveikiu pajamoms iš pelno mokesčio.

(7)

Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas yra iki programos laikotarpio pabaigos deficitą sumažinti iki mažesnės negu 3 % BVP pamatinės vertės, laikantis 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį. Programoje numatoma, kad 2011–2013 m. bus vykdomas reikšmingas ir tolygiai paskirstytas konsolidavimas. Tikimasi, kad struktūrinis balansas sumažės nuo 3,9 % BVP 2010 m. iki 2,2 % BVP 2013 m., o tai reiškia, kad 2011–2013 m. fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis turėtų būti šiek tiek mažesnis nei 0,75 % BVP. Tikimasi, kad struktūrinis pirminis balansas iš 1,25 % BVP deficito 2010 m. taps 0,75 % BVP pertekliumi 2013 m. Programoje nurodyta, kad 2010–2013 m. pajamų ir BVP santykis išliks beveik nepakitęs ir kad konsolidavimą ketinama pasiekti daugiausia išlaidų srityje.

Tačiau vienintelė programoje pateikta priemonė, kuria grindžiamas planuojamas konsolidavimas, yra priemonė, dėl kurios federalinė vyriausybė susitarė su visuomenės sveikatos fondais, ir pagal kurią 2010–2013 m. sveikatos apsaugos išlaidos turėtų būti sumažintos maždaug 1,7 mlrd. EUR. Kadangi sutarta sutaupyti suma sudaro apie 0,6 % BVP, ši priemonė atitinka mažiau negu trečdalį 2010–2013 m. numatyto konsolidavimo. Austrijos vidutinės trukmės tikslas yra pasiekti subalansuotą biudžetą. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas ir skolos lygį, vidutinės trukmės tikslas tikrai atitinka Pakto tikslus. Tačiau programoje nenumatoma, kad vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas programos laikotarpiu.

(8)

Biudžeto rezultatai 2011 ir vėlesniais metais gali būti prastesni, nei prognozuojama programoje. Nors atnaujintoje programoje pateiktos pajamų projekcijos išlieka tikroviškos, planuojamas konsolidavimas išlaidų srityje priemonėmis pagrįstas tik iš dalies. Konkreti papildoma rizika yra susijusi su vyriausybės užtikrintomis bankų garantijomis finansų sektoriui paremti, kuriomis pasinaudojus, padidėtų deficitas ir skola. Vis dėlto, tam tikras finansų sektoriui vyriausybės suteiktos paramos išlaidas ateityje būtų galima susigrąžinti. Nedidelį teigiamą poveikį gali turėti tai, kad nuo 2011 m. galbūt bus pradėtas taikyti specialus banko mokestis, ir taip būtų gauta pajamų, sudarančių apie 0,2 % BVP.

(9)

Apskaičiuota, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2009 m. padidės iki 66,5 % BVP, palyginti su 62,5 % BVP praėjusiais metais. Skolos santykis didėja ne tik dėl padidėjusio biudžeto deficito ir sumažėjusio BVP augimo, bet ir dėl nemažo atsargų ir srautų koregavimo visų pirma vykdant bankų gelbėjimo operacijas. Bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis 2009 m. viršijo Sutartyje nustatytą pamatinę vertę ir visą programos laikotarpį išliks jo didėjimo tendencijos. Prognozuojama, kad programos laikotarpiu skolos santykis padidės 7,8 procentiniais punktais, daugiausia tai lems išlikęs didelis valdžios sektoriaus deficitas. Be to, kad yra tikimybė, jog nuo 2011 m. deficitas bus didesnis negu planuojama, skolos santykio raidai kyla rizika, visų pirma dėl netikrumo, susijusio su penkto pagal dydį šalies banko Hypo Group Alpe Adria (nacionalizuoto 2009 m. gruodžio mėn.) būsimosiomis veiklos išlaidomis ir su valstybės garantijomis, suteiktomis Austrijos automobilių kelių direkcijos (ASFINAG) ir Austrijos Federalinių geležinkelių (ÖBB) skolos grąžinimui užtikrinti.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad BVP augimo rodikliai laipsniškai atsigaus iki dydžių, kurie buvo numatomi iki krizės, ir kad mokesčių rodikliai pasieks prieš krizę buvusį lygį, ir kurios apima numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą ir numatomą realiųjų palūkanų normų padidėjimą, rodo, kad programoje numatytos biudžeto strategijos, vertinant nominaliąja verte ir dar labiau nepakeitus politikos, beveik pakaks skolos ir BVP santykiui iki 2020 m. stabilizuoti.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Austrijos biudžetui yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį; prognozuojama, kad pensijų išlaidos BVP dalies išraiška ilguoju laikotarpiu tik šiek tiek padidės. Dėl programoje įvertintos 2009 m. biudžeto būklės visuomenės senėjimo poveikis biudžetui bus didesnis. Vidutinės trukmės laikotarpiu pasiekus didelį pirminį perteklių būtų lengviau sumažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką, kuri Komisijos 2009 m. tvarumo ataskaitoje (4) buvo įvertinta kaip vidutinė.

(12)

Esama šalies biudžeto sistema, grindžiama fiskalinio išlyginimo teisės aktu („Finanzausgleichsgesetz“) ir vidaus stabilumo paktu, yra palyginti sudėtinga ir stokoja skaidrumo. Ne tik pajamos, gautos iš atskirų mokesčių, kurie nustatyta proporcija paskirstyti skirtingiems teritoriniams lygmenims, bet ir daugelio sričių sprendimai priimami įvairiuose valdžios lygmenyse. Atsakomybė už pajamas, surenkamas iš daugybės veiklos sričių, ir šiose veiklos srityse patiriamas išlaidas nepriklauso tam pačiam valdžios lygmeniui. Tokia sistema neskatina kuo efektyviau naudoti išteklių. Tačiau neseniai Austrija federaliniu lygmeniu pradėjo vykdyti plataus užmojo biudžeto sistemos teisės akto reformą.

Įgyvendinant pirmąją reformos dalį, kuri įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., ateinantiems ketveriems metams buvo nustatyta nauja daugiametė išlaidų sistema su nustatytomis viršutinėmis ribomis (taikoma maždaug 80 % visų išlaidų), kuri nuolat atnaujinama. Numatoma, kad tai padės užkirsti kelią procikliškam lėšų naudojimui ir skatinti automatinių stabilizatorių veiksmingumą. Įgyvendinant antrąją dalį, kurios įsigaliojimas 2013 m. jau yra teisiškai užtikrintas, bus pradėtas taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymas ir atnaujinta viešojo administravimo apskaitos sistema bei ilgalaikės projekcijos.

(13)

Dar yra galimybių didinti veiksmingumą keliose Austrijos valstybės išlaidų, visų pirma sveikatos priežiūros ir švietimo, srityse, kur Austrijos rodikliai panašūs į ES šalių vidurkį ar kiek už jį žemesni, tačiau dažnai tai pasiekiama patiriant didesnes išlaidas. Viena iš to priežasčių yra pirmiau minėtas faktas, kad trijų valdymo lygmenų atsakomybės už finansavimą ir administravimą sritys iš dalies sutampa. 2010 m. programoje pristatomas planas 2010–2013 m. sveikatos apsaugos sektoriuje numatoma sutaupyti apie 0,6 % BVP. Be to, programoje nurodoma, kad sudaryta ekspertų darbo grupė, kad būtų rasti būdai, kaip daugelyje sričių padidinti valstybės išlaidų efektyvumą. Tačiau atnaujintoje programoje nenurodoma, jog netrukus bus pateikti kokie nors konkretūs naujų teisės aktų pasiūlymai.

(14)

Apskritai programoje nustatyta 2010 m. biudžeto strategija atitinka Tarybos rekomendaciją pagal 126 straipsnio 7 dalį. Tačiau atsižvelgiant į kylančią riziką, nuo 2011 m. biudžeto strategija gali neatitikti Tarybos rekomendacijos pagal 126 straipsnio 7 dalį. Visų pirma strategijoje numatyta, kad iki 2013 m. deficitas bus sumažintas iki 2,7 % BVP, taigi, perviršinis deficitas bus ištaisytas, ir kad 2011–2013 m. fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis bus 0,75 % BVP, tačiau atsižvelgiant į riziką, šių fiskalinių priemonių gali nepakakti. Programoje numatytas konsolidavimo planas, kuris bus pradėtas įgyvendinti 2011 m., nepagrįstas atitinkamomis priemonėmis. Be to, biudžeto strategijos nepakaks siekiant užtikrinti, kad skolos ir BVP santykis vėl imtų mažėti.

(15)

Kiek tai susiję su elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų nustatytais duomenų pateikimo reikalavimais, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (5). 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendacijose pagal 126 straipsnio 7 dalį, kuriomis siekiama ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį, Taryba taip pat paragino Austriją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendacijas, pranešti atskirame atnaujintų stabilumo programų skyriuje. Atitinkamame atnaujintos programos skirsnyje pateikiama tik labai nedaug informacijos apie tai, kaip Austrijos Vyriausybė planuoja daryti pažangą įgyvendindama Tarybos rekomendaciją.

i)

pagrįsti priemones, kurios laikomos reikalingomis planuotam konsolidavimui nuo 2011 m. paremti, kad rekomenduojamas fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis iki 2013 m. būtų 0,75 % BVP, o valdžios sektoriaus deficitas būtų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę; išnaudoti, kaip nurodyta rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą, ne tik fiskalinių priemonių taikymo, bet ir visas kitas galimybes, be kita ko, atsiradusias dėl pagerėjusių ekonomikos sąlygų, siekiant sparčiau mažinti bendrosios skolos santykį ir priartinti jį prie 60 % BVP pamatinės vertės;

ii)

toliau gerinti biudžeto sistemą siekiant sustiprinti fiskalinę drausmę visuose valdžios lygmenyse – užtikrinant didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma suderinus teisėkūros, administravimo ir finansavimo kompetencijos sritis tarp atskirų valdžios lygmenų ir pagal vidaus stabilumo paktą stiprinant vykdymo užtikrinimo mechanizmus.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/12

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą 2009–2012 m. Bulgarijos konvergencijos programą.

(2)

Prieš prasidedant pasauliniam ekonomikos ir finansų nuosmukiui Bulgarijoje sparčiai augo realusis BVP, o šį augimą palaikė spartus kreditavimo augimas ir dideli užsienio investicijų srautai į šią šalį. Tačiau kartu su aktyvia ekonomine veikla didėjo makroekonominis disbalansas, pavyzdžiui, susidaręs labai didelis išorės deficitas ir privati skola, taip pat didelis infliacinis spaudimas. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) sukeltas investavimo bumas ir didelis darbo užmokesčio augimas, gerokai viršijantis produktyvumo augimą, šį disbalansą dar labiau sustiprino. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei buvo suduotas stiprus smūgis ekonominei veiklai – dėl to 2009 m. realusis BVP sumažėjo 5 %.

Kartu dėl ekonomikos nuosmukio šiek tiek išsilygino balanso sutrikimai, todėl 2009 m. vidutinė infliacija sumažėjo iki 2,5 %, o einamosios sąskaitos deficitas sparčiai sumažėjo iki 9,4 % BVP. Nors einamosios sąskaitos deficitą visiškai padengė TUI, šalies bendra išorės skola išlieka palyginti didelė ir sudaro apie 110 % BVP. Bulgarija nepatvirtino trumpalaikių fiskalinių skatinamųjų priemonių paketo ekonomikos nuosmukiui įveikti. Atsižvelgiant į didelį makroekonominį disbalansą, buvusį iki ekonomikos nuosmukio, laikantis Europos ekonomikos atgaivinimo plano (EEAP) politinės pastangos buvo orientuotos į fiskalinio konsolidavimo priemones, daugiausia ribojant išlaidas ir gerinant mokestinių prievolių vykdymą. Todėl Bulgarijos konvergencijos programoje buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. bus mažesnis negu 3 % BVP (2). Žvelgiant į ateitį, pagrindinis trumpalaikis ir vidutinės trukmės ekonomikos uždavinys yra užtikrinti tvarų stipresnės ekonomikos ES šalių pasivijimo procesą nesukeliant pavojaus fiskaliniam ir makroekonominiam stabilumui.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės metu yra daugiausia cikliškas, potenciali gamybos apimtis augs lėtesniu tempu. Be to, krizė taip pat gali daryti poveikį potencialiam augimui vidutinės trukmės laikotarpiu dėl mažesnių investicijų, kreditavimo galimybių suvaržymo ir didėjančio struktūrinio nedarbo. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Tokiomis aplinkybėmis bus labai svarbu spartinti struktūrines reformas, siekiant paremti potencialų augimą. Bulgarijai ypač svarbu imtis reformų sveikatos priežiūros, pensijų, švietimo, viešojo administravimo ir verslo aplinkos srityse.

(4)

Pagal pagrindinį makroekonominį scenarijų, kuris pagal programą laikomas pamatiniu scenarijumi vertinant biudžeto projekcijas, numatoma, kad realiojo BVP augimas nuo – 5 % 2009 m. padidės iki 0,3 % 2010 m., o per likusį programos laikotarpį vėl padidės iki vidutinio 4¼ % lygio. Vertinant pagal šiuo metu turimą informaciją (3), atrodo, kad jis yra pagrįstas šiek tiek pernelyg palankiomis augimo prielaidomis, nes tiek numatomas augimas 2010 m., tiek jo raida vidutinės trukmės laikotarpiu viršija esamas prognozes. Numatoma, kad 2009 m. pradėję mažėti balanso sutrikimai toliau mažės visu programos laikotarpiu. Tikimasi, kad 2010–2012 m. infliacija išliks nedidelė, ir jos projekcijos atrodo realios ir iš esmės atitinka Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę. Taip pat tikimasi, kad toliau gerės užsienio sąskaitų padėtis. Jei 2009 m. šiuos pokyčius skatino greičiau už eksportą mažėjantis importas, vidutinės trukmės laikotarpiu koregavimas bus susijęs su tuo, kad eksportas pradės augti anksčiau ir augs sparčiau negu importas. Nors pagrindinis scenarijus yra tik šiek tiek palankesnis, palyginti su Komisijos tarnybų rudens prognoze, ir atsižvelgiant į naujausią turimą informaciją, jo patikimumas labai priklauso nuo daromos prielaidos, kad augimas bus grindžiamas eksportu ir taps tvaresnis. Programoje taip pat pateikiami alternatyvūs – „pesimistinis“ ir „optimistinis“ – scenarijai. Jie skiriasi nuo pagrindinio scenarijaus daugiausia prielaidomis dėl ekonomikos atsigavimo laiko ir eksporto dinamikos. Pagal pesimistinį scenarijų numatoma, kad toliau mažėjant eksportui 2010 m. realusis BVP sumažės 2 %, ir daroma prielaida, kad ekonomika pradės atsigauti tik 2011 m. Pagal optimistinį scenarijų dėl greitesnio pasaulio ekonomikos atsigavimo BVP augimas per visą programos laikotarpį padidės ¾ procentinio punkto.

(5)

Stiprus valdžios sektoriaus balanso pablogėjimas 2009 m. daugiausia atspindi krizės poveikį valdžios sektoriaus finansams. Atsižvelgdama į poreikį palaikyti makroekonominį stabilumą laikantis valiutų valdybos modelio, vadovaudamasi EEAP vyriausybė nepatvirtino skatinamųjų priemonių. Todėl pablogėjimą daugiausia lėmė dėl netikėtai didelio nuosmukio sumažėjusios pajamos ir pasikeitusi BVP struktūra. Tačiau sumažėjusias pajamas iš dalies kompensavo išlaidų sumažinimas. Siekiant stabilizuoti fiskalinę būklę, antrąjį pusmetį valdžios institucijos įgyvendino fiskalinio konsolidavimo paketą, kuris siekė 2,3 % BVP. Paketą sudarė priemonės, skirtos pirminėms išlaidoms toliau mažinti (griežčiau negu 90 % riba, numatoma pagal esamą biudžeto vykdymo taisyklę), bei priemonės, skirtos mokestinių prievolių vykdymui gerinti. Nors biudžeto tikslas kelis kartus buvo sumažintas, nepaisant reikšmingo papildomo išlaidų mažinimo, fiskalinio konsolidavimo politikos pastangomis Bulgarijai per 2009 m. pavyko pasiekti palyginti žemą valdžios sektoriaus deficito rodiklį.

(6)

Konvergencijos programos tikslas 2010 m. yra subalansuoti biudžetą. Tikimasi, kad dėl didesnių netiesioginių mokesčių ir kitų pajamų ir BVP santykis padidės beveik iki 39¼ % BVP (nuo 37½ % BVP ankstesniais metais). Nepaisant perėjimo prie mokesčių požiūriu mažiau palankios BVP struktūros, didelis netiesioginių mokesčių pajamų padidėjimas aiškinamas tikėtinu dideliu mokestinių prievolių vykdymo pagerėjimu ir cigaretėms bei pramoninei gamybai skirtai elektros energijai taikomų akcizo tarifų padidėjimu. Tačiau programoje nepateikta išsamesnės informacijos apie numatomą kitų pajamų padidėjimą 1 % BVP. Socialinio draudimo įmokos, priešingai, dėl 2 procentiniais punktais sumažinto įmokos dydžio turėtų sumažėti ¼ procentinio punkto BVP. Tikimasi, kad išlaidų ir BVP santykis 2010 m. sumažės maždaug ¼ procentinio punkto BVP, daugiausia dėl viešojo administravimo racionalizavimo. Nominalus viešojo sektoriaus darbo užmokestis ir tarpinis vartojimas turėtų išlikti nepakitęs, palyginti su 2008 m. lygiu, todėl procentinė jų dalis BVP 2010 m. sumažės.

Šiomis išlaidų mažinimo priemonėmis bus visiškai išlygintas pensijų našliams ir pagyvenusiems asmenims padidinimas 0,2 % BVP 2010 m. Planuojama, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, išreikštas procentine BVP dalimi, 2009–2011 m. išliks nepakitęs. Todėl numatoma, kad struktūrinis balansas (Komisijos tarnybų perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija, taikant bendrai sutartą metodiką), išreikštas procentine BVP dalimi, padidės 2¾ procentinio punkto, palyginti su 2009 m.; tai reiškia, kad 2010 m. numatoma laikytis ribojamosios fiskalinės politikos krypčių. Vertinant fiskalinės politikos kryptis pagal principą „iš apačios į viršų“ 2010 m., remiantis programoje nurodytomis priemonėmis, gaunama maždaug pusė numatyto struktūrinio koregavimo. Struktūrinio balanso pagerėjimas programoje gerokai viršija Komisijos tarnybų rudens prognozės projekcijas.

(7)

Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas yra išlaikyti subalansuotą valdžios sektoriaus biudžetą visu programos laikotarpiu. Tai pasiekiama vėlesniais programos metais išlaikant maždaug tokį patį pajamų ir BVP bei išlaidų ir BVP santykį, t. y. vidutiniškai 39¼ %. Vidutinės trukmės biudžeto tikslas, apibrėžtas struktūriškai (t. y. pagal ciklą pakoreguotas atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones), yra ½ % BVP perviršis, kurį pagal programą numatoma pasiekti 2010 m. ir vėliau. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas bei skolos lygį, vidutinės trukmės tikslas visiškai tinkamai atspindi Pakto tikslus.

(8)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei prognozuojama. Pagrindinė rizika kyla dėl pagrindinio makroekonominio scenarijaus, kuris pagrįstas šiek tiek pernelyg palankiomis augimo prielaidomis programos laikotarpiu. Visų pirma, 2010–2012 m. pajamos gali būti mažesnės negu prognozuojama dėl to, kad ekonomikos atsigavimas bus lėtesnis ir ne toks akivaizdus. Be to, prognozuojamas augimo subalansavimas pereinant prie mažesnių mokesčių pajamų taip pat kelia didelę neigiamą riziką valdžios sektoriaus pajamoms, o visas mokestinių prievolių vykdymui ir biudžetinei drausmei pagerinti skirtų priemonių poveikis bus matomas tik ateityje. Išlaidų požiūriu sutaupytos nemažos lėšos kitų išlaidų kategorijoje yra nenurodytos.

Be to, galimybės papildomai mažinti išlaidas siekiant kompensuoti pajamas gali pasirodyti ribotos po reikšmingų pirminių fiskalinio konsolidavimo pastangų 2009 m. Galiausiai, po programos pateikimo paskelbtas 2009 m. valdžios sektoriaus balanso sumažinimas kelią grėsmę biudžeto rezultatams 2010 m.

(9)

Bendrasis valdžios sektoriaus skolos santykis yra gerokai mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę visu programos laikotarpiu. Apskaičiuota, kad 2009 m. jis sudarė maždaug 15 % BVP – šiek tiek didesnis negu ankstesniais metais. Nedidelis skolos santykio padidėjimas labiausiai susijęs su biudžeto balanso pablogėjimu ir BVP augimo sumažėjimu, kuriuos tam tikru mastu kompensavo skolą mažinantis atsargų ir srautų koregavimas. Prognozuojama, kad programos laikotarpiu skolos santykis iš esmės stabilizuosis ir bus 2009 m. lygio, daugiausia dėl numatomo subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Tikėtinos skolos santykio raidos rizika, be rizikos, taip pat susijusios su deficitu, iš esmės atrodo subalansuota.

(10)

Bendroji valdžios sektoriaus skola yra nedidelė ir vidutinės trukmės skolos projekcijos iki 2020 m., kurios pagrįstos prielaida, kad BVP augimo tempai tik palaipsniui vėl pasieks iki krizės prognozuotą lygį, o mokesčių santykiai vėl bus tokie kaip iki krizės, ir kurios prognozuoja, kad didės su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos, rodo, kad programoje numatytos biudžeto strategijos nominaliąja verte nesiimant jokių kitų politikos pakeitimų pakaktų tam, kad būtų sumažintas skolos ir BVP santykis ir iki 2020 m. būtų galima pasiekti grynojo turto būklę.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį. Dėl 2009 m. biudžeto būklės, numatytos programoje, visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinus didesnį pirminį biudžeto perteklių, kaip jau numatyta programoje, būtų lengviau toliau mažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką, kuri 2009 m. Komisijos tvarumo ataskaitoje (4) buvo įvertinta kaip nedidelė.

(12)

Nacionalinė biudžeto sistema yra palyginti stipri – tai rodo geri biudžeto tikslų laikymosi rodikliai, nors ir esant palankioms makroekonomikos sąlygoms. 2009 m. Bulgarija sumažino neigiamą krizės poveikį biudžetui įgyvendindama didelės apimties konsolidavimo priemones. Dabartinės fiskalinės sistemos trūkumai susiję su tam tikromis centrinės valdžios institucijų diskrecinėmis galiomis. Be to, sistema neapima jokių daugiamečių taisyklių, o viršutinės išlaidų ribos, nustatytos vidutinės trukmės fiskalinio planavimo metu, yra privalomos tik trumpuoju laikotarpiu. Programoje nenumatoma didelių biudžeto sistemos pokyčių, išskyrus vidutinės trukmės fiskalinės sistemos laikotarpio prailginimą nuo trejų iki ketverių metų, kad jis atitiktų vyriausybės kadenciją ir dėl to vidutinės trukmės politika būtų labiau nuspėjama. 90 % biudžeto vykdymo taisyklė pakeičiama nuostata, leidžiančia vyriausybei kompensuoti galimą biudžeto pajamų trūkumą sumažinant pirmines išlaidas iki mažesnių už metinius asignavimus. Naująja taisykle užtikrinamas didesnis lankstumas ir erdvė diskrecinei vyriausybės konsolidavimo politikai krizės metu. Tačiau nesant aiškesnio taisyklės įgyvendinimo plano ir apibrėžimo, biudžeto sistemoje atsiranda tam tikro neskaidrumo.

(13)

Programoje pripažįstami esami valstybės finansų kokybės trūkumai. Joje pripažįstamas poreikis skubiai imtis politinių veiksmų, siekiant neutralizuoti nepalankias visuomenės senėjimo ir demografinių tendencijų blogėjimo pasekmes ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui. Plataus užmojo struktūrinės reformos priemonės pristatomos sveikatos priežiūros, švietimo, pensijų sistemos ir viešojo ir pajamų administravimo srityse, kad būtų sustiprintas valstybės pajamų ir išlaidų veiksmingumas ir efektyvumas ir padidintas ekonomikos augimo potencialas, siekiant užtikrinti tvarią konvergenciją Europos Sąjungoje. Reformomis numatoma optimizuoti esamas struktūras, racionalizuoti užimtumą viešajame sektoriuje, keisti sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudų skaičiavimo ir finansavimo mechanizmą, įgyvendinti reformos priemones pagal naują priimtą pensijų reformos strategiją ir aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reformavimui skirtas priemones ir keisti valstybės turto valdymo modelį.

(14)

Atsižvelgiant į minėtą fiskalinių tikslų riziką, gali būti laikoma, kad programos biudžeto strategija iš esmės atitinka Pakto reikalavimus ir padeda išsaugoti makroekonominį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą Bulgarijos ekonomika. Joje numatomas gana plataus užmojo struktūrinis konsolidavimas – 2¾ % BVP 2010 m. be tolesnių pokyčių vėlesniais metais. Planuojamas konsolidavimas 2010 m. nevisiškai pagrįstas programoje numatytomis priemonėmis. Be to, visiškas jo įgyvendinimas priklauso nuo optimistinio makroekonominio scenarijaus su papildoma rizika, kylančia dėl padidinto 2009 m. deficito rodiklio. Tai, kad programoje nenurodytos konkrečios priemonės laikotarpiui nuo 2011 m., gali taip pat turėti neigiamos įtakos numatytam koregavimo scenarijui. Tikimasi, kad vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas ir gerokai viršytas jau 2010 m. – dėl to struktūrinio konsolidavimo tempas bus gana didelis, atsižvelgiant į sunkų ekonomikos laikotarpį ir pirmiau nurodytą biudžeto strategijai kylančią riziką. Bendrosios fiskalinės kryptys, vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį, 2010 m. yra ribojamojo pobūdžio, 2011 m. – iš esmės neutralios, o 2012 m. sudaro galimybes sušvelninti fiskalinę politiką. Programos vidutinės trukmės tikslas išlaikyti pagal ciklą pakoreguotą ½ % BVP perviršį būtų pasiektas pradedant 2010 m.

(15)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (5).

i)

toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir patvirtinti papildomas konsolidavimo priemones 2010 m. programos tikslui pasiekti, siekiant tęsti vykdomą išorės disbalanso koregavimą ir išsaugoti investuotojų pasitikėjimą ekonomika; visų pirma apriboti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą, siekiant padėti apskritai riboti darbo užmokesčio augimą ir didinti konkurencingumą;

ii)

didinti valstybės išlaidų veiksmingumą aktyviai įgyvendinant numatytas struktūrines reformas viešojo administravimo, sveikatos priežiūros, švietimo ir pensijų srityse, siekiant didinti produktyvumą ir užtikrinti tvarią konvergenciją Europos Sąjungoje.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/17

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5852. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/17

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5834. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/18

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5810. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/19

—

Europos skaitmeninės bibliotekos Europeana, kuria suteikiama bendra daugiakalbė internetinė prieiga prie visos Europos skaitmeninės kultūrinės medžiagos (knygų, laikraščių, fotografijų, kinematografijos ir audiovizualinio meno kūrinių, archyvinių dokumentų, muziejuose saugomų meno kūrinių, architektūrinio bei archeologinio paveldo ir t. t.), sukūrimas yra puiki galimybė propaguoti valstybių narių kultūros paveldą ir suteikti platesnes galimybes su šiuo paveldu susipažinti bei apie jį sužinoti.

—

Valstybių narių kultūrinės medžiagos skaitmeninimas ir internetinė prieiga prie jos, taip pat skaitmeninis išsaugojimas yra pagrindinės priemonės, užtikrinančios galimybę išryškinti to kultūros paveldo vertę, skatinti aktyvų turinio kūrimą ir naujų internetu teikiamų paslaugų atsiradimą.

—

2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europeana – tolesni veiksmai“, kuriuo buvo pradėtas konsultacijų procesas siekiant išanalizuoti, kokie būdai yra tinkamiausi norint garantuoti, kad Europeana ir skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo bei internetinės prieigos politika, kuria ji grindžiama, ilgam laikui užtikrintų platų Europos kultūros pristatymą skaitmeninėje aplinkoje.

—

Tikslą iki 2010 m. pabaigos suteikti galimybę per Europeana susipažinti su 10 milijonų suskaitmenintų kūrinių.

—

2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“, kuriame detaliai nagrinėjami bibliotekoms ir archyvams iškylantys teisiniai sunkumai skaitmeninant jų kolekcijas.

—

Į tai, kad po 2009 m. lapkričio 27 d. Švietimo, jaunimo ir kultūros tarybos posėdyje įvykusių diskusijų Komisija sukūrė Europos skaitmeninimo svarstymų grupę („ekspertų komitetą“), kuri visų pirma svarstys su viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėmis susijusius klausimus; prašo grupės plačiai konsultuotis ir kuo geriau panaudoti valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų įnašus bei atitinkamai reguliariai teikti informaciją apie savo veiklą.

—

Iki šiol padarytą pažangą, kurios rezultatas – Europos skaitmeninės bibliotekos fondo sukūrimas ir Europeana prototipas, kuris pradėjo veikti 2008 m. lapkričio 20 d. – lemiamas žingsnis šiame procese.

—

Tai, kad kiti svarbūs etapai bus Europeana 1.0 versijos pristatymas 2010 m. ir vėlesnis šios platformos konsolidavimas.

—

Reikia spręsti organizacinius, teisinius ir finansinius kultūrinės medžiagos skaitmeninimo ir internetinės prieigos prie jos, taip pat skaitmeninio išsaugojimo sunkumus, pavyzdžiui, klausimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis ir poreikiu surasti papildomą skaitmeninimo finansavimą, kuris galėtų apimti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

—

Svarbu užtikrinti, kad Komisija ir valstybės narės su šiais sunkumais susijusius klausimus spręstų kartu imdamosi toliau išdėstytų veiksmų, siekiant konsoliduoti Europeana kaip pagrindinę struktūrą ir bendrą prieigos prie kultūrinio turinio vietą.

—

Valstybėms narėms ir Komisijai, taip pat aktyviai Europeana kūrime dalyvaujančioms įstaigoms ir institucijoms reikia didinti pastangas artimiausiais metais išplėsti ir praturtinti EUROPEANA tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai.

—

Europeana turėtų būti toliau plėtojama bendromis Europos kultūros įstaigų pastangomis ir portalas turėtų būti toliau tobulinamas, be kita ko, nuosekliau ir patraukliau pateikiant suskaitmenintus objektus, sprendžiant su daugiakalbyste susijusius klausimus ir gerinant paieškos galimybes, kad patenkintų naudotojų poreikius ir lūkesčius.

—

Siekiant ilgalaikio Europeana konsolidavimo, patikimo valdymo ir finansavimo modelyje turėtų būti atsižvelgta į Europeana vaidmenį – tarpvalstybiniu pagrindu suteikti kuo platesnę prieigą prie kultūros kolekcijų, į svetainės europinį mastą ir pobūdį, taip pat į svarbų kultūros įstaigų vaidmenį.

—

Mūsų kultūros paveldo skaitmeninimas ir internetinės prieigos prie jo užtikrinimas turėtų būti atliekami visapusiškai laikantis intelektinės nuosavybės teisių; reikia sparčios pažangos ieškant praktinių sprendimų, kaip skaitmeninti kūrinius, kurie nebespausdinami ir nebeplatinami, ir juos pateikti internete, ir kaip spręsti nenustatytų autorių teisių kūrinių klausimą.

—

Didinti bibliotekų, muziejų, archyvų ir audiovizualinių kūrinių kolekcijų objektų (viešojo sektoriaus kūrinių ir kūrinių, kurių intelektinės nuosavybės teisės yra saugomos), su kuriais galima susipažinti portale, skaičių, visapusiškai atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teises, kartu laikantis kokybinio požiūrio, kuriuo demonstruojama Europos kultūros paveldo įvairovė ir gausa; tęsti bendrą darbą siekiant užtikrinti kuo platesnes galimybes susipažinti su suskaitmenintais viešojo sektoriaus kūriniais.

—

Toliau dėti pastangas skatinant platesnį geografinį atstovavimą ir siekiant įvairių rūšių turinio, su kuriuo galima susipažinti per Europeana (knygų, fotografijų, archyvinių dokumentų, kinematografijos ir audiovizualinės medžiagos, muziejų kolekcijų ir t. t.), pusiausvyros, atsižvelgiant į konkrečius poreikius, susijusius su daug išteklių reikalaujančia medžiaga, pavyzdžiui, audiovizualine medžiaga.

—

Visokeriopai atsižvelgti į kalbų įvairovę, kuri yra viena iš svarbiausių Europos paveldo ypatybių, ir stiprinti Europeana svetainės daugiakalbes funkcijas, ypač išsprendžiant su paieška skirtingomis kalbomis ir mašininiu vertimu susijusius klausimus.

—

Užtikrinti, kad svarbiausias vaidmuo tektų naudotojui, ir tęsti naudotojų poreikių ir savybių analizę, taip pat siekiant nustatyti konkrečias taikomąsias programas ir mechanizmus, įskaitant mechanizmus, kuriais skatinamas interaktyvumas naudotojams sudarant sąlygas aktyviai prisidėti prie svetainės plėtojimo, tuo pačiu metu imantis būtinų veiksmų užtikrinti, kad turinys būtų įkeltas laikantis atitinkamų teisės aktų nuostatų. Jei galima, naujos Europeana taikomosios programos turėtų būti kuriamos naudojant atvirus formatus, kad galėtų prisidėti kuo platesnė kūrėjų bendruomenė ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos Europeana programinės įrangos komponentų panaudojimui iš naujo bei pritaikymui kitomis aplinkybėmis.

—

Didinti visos Europos kultūros įstaigų, kurios galėtų pateikti turinį, ir galimų svetainės naudotojų informuotumą apie Europeana. Šioje srityje svarbus vaidmuo galėtų tekti bendradarbiavimui su švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriais; tai turėtų būti toliau nagrinėjama.

—

Atsižvelgti į skirtingų Europos kultūros įstaigų įvairovę, siekiant užtikrinti, kad visos įstaigos, įskaitant mažiausias, turėtų galimybę dalyvauti plėtojant Europeana.

—

Toliau rengti aiškius ir visuotinai priimtinus būtiniausius sąveikos standartus bei skatinti turinį teikiančias įstaigas juos taikyti. Tai padės kultūros įstaigoms atsižvelgti į tai, kad skaitmeninimo procese reikia nuoseklių aukštos kokybės metaduomenų, kurie yra ypač svarbūs ieškant suskaitmenintų objektų ir nustatant jų tarpusavio ryšius.

—

Kurti Europeana – bendros prieigos prie Europos kultūros paveldo struktūros – patikimą finansavimo ir valdymo modelį ir užtikrinti optimalų turimų finansinių priemonių naudojimą skaitmeninimui nacionaliniu ir Europos lygiais finansuoti.

—

Išnagrinėti galimą viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį skaitmeninimo procese siekiant išplėsti per Europeana prieinamas kolekcijas, atsižvelgiant į poreikį tinkamai apsaugoti teisių turėtojų, naudotojų ir turinį teikiančių įstaigų interesus.

—

Toliau drauge siekti tikslų, nustatytų 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos išvadose dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimio, skaitmeninio išsaugojimo ir internetinės prieigos prie jos nacionalinių strategijų ir 2008 m. lapkričio 20 d. išvadose dėl prieigos prie suskaitmenintos medžiagos Europos skaitmeninėje bibliotekoje Europeana.

—

Toliau teikti ir didinti paramą nacionalinių kultūros įstaigų vykdomiems skaitmeninimo projektams, kad būtų didinamas iš visų valstybių narių bibliotekų, muziejų, archyvų ir audiovizualinių kūrinių kolekcijų pateikiamų objektų skaičius ir propaguojama, pvz., sudarant sąlygas finansuoti skaitmeninimo procesą, galimybė susipažinti su jais per Europeana ir naudotojams užtikrinama kuo platesnė prieiga prie turinio.

—

Toliau didinti visų teritorinių lygių kultūros įstaigų informuotumą, pavyzdžiui, rengiant informacinius susitikimus joms paskatinti arba tiesiogiai, arba per nacionalines, regionines ar temines kaupyklas teikti savo turinį bibliotekai Europeana.

—

Iki 2013 m. pabaigos savanoriškai ir laukiant, kol bus parengtas patikimo finansavimo ir valdymo modelis, užtikrinti reikiamą paramos, teikiamos Europeana, papildant Bendrijos finansavimą, lygį.

—

Prisidėti prie plačiosios visuomenės informuotumo apie Europeana didinimo, pavyzdžiui, rengiant kampanijas kartu su kultūros įstaigomis, kad potencialūs svetainės naudotojai apie ją sužinotų.

—

Sudaryti palankesnes sąlygas aiškiems ir bendriems būtiniausiems Europeana suskaitmeninto kultūrinio turinio sąveikos standartams įgyvendinti bei skatinti tai daryti.

—

Valstybių narių ekspertų skaitmeninimo ir skaitmeninio išsaugojimo klausimais darbo grupėje, bendradrabiaujant su Europeana, parengti veiksmų planą, kuriame būtų pateiktos rekomendacijos, kaip subalansuotai didinti per Europeana teikiamo visų valstybių narių ir visų rūšių (teksto, garso, vaizdo) skaitmeninio turinio, apimančio valstybių narių atrinktus Europos kultūros šedevrus, kiekį; ir pasitelkiant šią ekspertų grupę toliau bendradarbiauti su Europeana klausimais, susijusiais su valdymo ir finansavimo modeliu bei strateginiu svetainės planavimu.

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/22

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1922/2006 10 straipsnyje numatyta, inter alia, kad Europos lyčių lygybės instituto Valdymo tarybos aštuoniolika narių ir pakaitinius narius turėtų skirti Taryba trejų metų laikotarpiui.

(2)

Aštuoniolika valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Čekija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) turi paskirti narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

(3)

Visų pirmiau minėtų valstybių narių vyriausybės pateikė Tarybai kandidatų sąrašus,

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/24

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/25

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/26

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/27

27.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/28

1.

2010 m. gegužės 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Sun Capital Partners V, L.P.“, priklausanti „Sun Capital Partners“ fondų grupei (toliau – „Sun Capital“, JAV), pirkdama akcijas ir turtą įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, „Rio Tinto Group“ dalies, kurią sudaro „Alcan Packaging Beauty Business“ (toliau – „Beauty Business“), kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5866 – Sun Capital/Beauty Business adresu: