22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/2

2010 m. kovo 23 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Google France, Google, Inc. prieš Louis Vuitton Malletier (C-236/08), Viaticum SA, Luteciel SARL (C-237/08), Centre national de recherche en relations humaines (CNRRH) SARL, Pierre-Alexis Thonet, Bruno Raboin, Tiger SARL (C-238/08)

(Sujungtos bylos C-236/08–C-238/08) (1)

(Prekių ženklai - Internetas - Paieškos sistema - Reklama pagal raktinius žodžius („keyword advertising“) - Nuorodų į prekių ženklų savininkų konkurentų tinklavietes arba į tinklavietes, kur siūlomos produktų imitacijos, pateikimas, pasinaudojant tą prekių ženklą atitinkančiais raktiniais žodžiais - Direktyva 89/104/EEB - 5 straipsnis - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 9 straipsnis - Paieškos sistemos operatoriaus atsakomybė - Direktyva 2000/31/EB („Elektroninės komercijos direktyva“)

2010/C 134/02

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Google France, Google, Inc.

Atsakovai: Louis Vuitton Malletier (C-236/08), Viaticum SA, Luteciel SARL (C-237/08), Centre national de recherche en relations humaines (CNRRH) SARL, Pierre-Alexis Thonet, Bruno Raboin, Tiger SARL (C-238/08)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation — 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 2 dalies, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 9 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1) 14 straipsnio aiškinimas — Prekių ženklo „naudojimo“ sąvoka ir jo savininko teisės — Mokamos paslaugos teikėjas, teikiantis nuorodas, kuris nereklamuoja pačių prekių ar paslaugų, bet reklamuotojams leidžia vartoti raktinius žodžius, kartojančius ar pamėgdžiojančius registruotus prekių ženklus, ir kuris pagal nuorodų teikimo sutartį pirmenybės tvarka sukuria ir skelbia pagal šiuos raktinius žodžius reklaminius saitus į svetaines, kuriose siūlomos prekės, tapačios arba panašios į tas, kurias žymi įregistruoti prekių ženklai — Paslaugos teikėjo, saugojančio šios paslaugos gavėjo pateiktą informaciją, atleidimo nuo atsakomybės sąlygos

Rezoliucinė dalis

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti reklamuotojui, naudojant šiam prekių ženklui tapatų raktinį žodį, kurį reklamuotojas be savininko sutikimo pasirinko teikiant nuorodų paslaugą internete, reklamuoti prekes ar paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, kai iš tokios reklamos paprastas interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, kilusios iš trečiojo asmens.

2.	Nuorodų paslaugos internete teikėjas, kuris išsaugo kaip raktinį žodį prekių ženklui tapatų žymenį ir organizuoja skelbimų rodymą pasinaudojant juo, nenaudoja šio žymens pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 ir 2 dalis ar Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnio 1 dalį.

2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame įtvirtinta norma yra taikoma nuorodų paslaugos internete teikėjui, kai jis neatliko aktyvaus vaidmens, kuris būtų leidęs jam turėti žinių apie saugomus duomenis ar juos kontroliuoti. Jeigu nevaidino tokio vaidmens, jis negali būti laikomas atsakingu už duomenis, kuriuos išsaugojo reklamuotojo prašymu, nebent sužinojęs, kad šie duomenys arba reklamuotojo veiksmai yra neteisėti, jis nesiėmė skubių priemonių panaikinti tą informaciją arba atimti galimybę ja naudotis.

(1) OL C 209, 2008 8 15.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/3

2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Die BergSpechte Outdoor Reisen und Alpinschule Edi Koblmüller GmbH prieš Günter Guni, trekking.at Reisen GmbH

(Byla C-278/08) (1)

(Prekių ženklai - Internetas - Reklama pagal raktinius žodžius („keyword advertising“) - Nuorodų į prekių ženklų savininkų konkurentų tinklavietes pateikimas, pasinaudojant tiems prekių ženklams tapačiais arba į juos panašiais raktiniais žodžiais - Direktyva 89/104/EEB - 5 straipsnio 1 dalis)

2010/C 134/03

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Die BergSpechte Outdoor Reisen und Alpinschule Edi Koblmüller GmbH

Atsakovės: Günter Guni, trekking.at Reisen GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof –1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 40) 5 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Panašaus ar tapataus prekių ženklui žymens nurodymas paslaugų teikėjui, administruojančiam Interneto paieškos sistemą, tam, kad įvedus minėtą žymenį kaip paieškos žodį ekrane automatiškai būtų rodoma prekių ar paslaugų, panašių ar tapačių toms, kurioms nagrinėjamas prekių ženklas buvo įregistruotas, reklama („keyword advertising“) — Prekių ženklo naudojimas, kurį šio prekių ženklo savininkas gali uždrausti

Rezoliucinė dalis

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti reklamuotojui, naudojant šiam prekių ženklui tapatų arba į jį panašų raktinį žodį, kurį reklamuotojas be savininko sutikimo pasirinko teikiant nuorodų paslaugą internete, reklamuoti prekes ar paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas šis prekių ženklas, kai iš tokios reklamos paprastas interneto vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens.

(1) OL C 223, 2008 8 30.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/3

2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas bylose (Giudice di Pace di Ischia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Rosalba Alassini (C-317/08) ir Filomena Califano prieš Wind SpA (C-318/08) ir Lucia Anna Giorgia Iacono prieš Telecom Italia SpA (C-319/08) ir Multiservice Srl prieš Telecom Italia SpA (C-320/08)

(Sujungtos bylos C-317/08–C-320/08) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Veiksmingos teisinės gynybos principas - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/22/EB - Universalioji paslauga - Galutinių paslaugų gavėjų ir teikėjų ginčai - Privaloma neteisminė taikinimo procedūra)

2010/C 134/04

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Giudice di Pace di Ischia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Rosalba Alassini (C-317/08), Filomena Califano (C-318/08), Lucia Anna Giorgia Iacono (C-319/08), Multiservice Srl (C-320/08)

Atsakovės: Telecom Italia SpA (C-317/08), Wind SpA (C-318/08) Telecom Italia SpA (C-319/08), Telecom Italia SpA (C-320/08)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Giudice di Pace di Ischia — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367), 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 223), Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio išaiškinimas — Galutinių naudotojų ir operatorių ginčai elektroninės komunikacijos srityje, kuriais siekiama atlyginti dėl tariamos operatoriaus teikiamos telefono ryšio paslaugos sutarties nesilaikymo patirtus nuostolius — Nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias prieš pareiškiant ieškinį teisme būtina imtis privalomos taikinimo procedūros — Galimybė pareikšti ieškinį teisme nesiėmus taikinimo procedūros.

Rezoliucinė dalis

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia valstybės narės teisės aktų, kuriais remiantis galutinių gavėjų ir šių paslaugų teikėjų ginčams elektroninių ryšių paslaugų srityje, susijusiems su šios direktyvos suteiktomis teisėmis, turi būti taikoma privaloma neteisminė taikinimo procedūra kaip teisminio ieškinio priimtinumo sąlyga.

Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai, taip pat veiksmingos teisminės gynybos principas taip pat nedraudžia nacionalinės teisės aktų, įpareigojančių tokiems ginčams taikyti išankstinę neteisminę procedūrą, jei šioje procedūroje nėra priimamas abiem šalims privalomas sprendimas, dėl jos nevėluojama pateikti ieškinio teisme, sustabdoma atitinkamų teisių senatis ir nepatiriama sąnaudų, arba šalys patiria tik nereikšmingų sąnaudų, jei elektroninis būdas nėra vienintelis, kuriuo vykdoma minėta ginčų sprendimo procedūra, ir yra galimybė išimtiniais atvejais, kai tai būtina greitai padaryti atsižvelgiant į padėties rimtumą, nustatyti laikinąsias apsaugos priemones.

(1) OL C 236, 2008 9 13.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/4

2010 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Société Olympique Lyonnais prieš Olivier Bernard, Société Newcastle UFC

(Byla C-325/08) (1)

(EB 39 straipsnis - Laisvas darbuotojų judėjimas - Apribojimas - Profesionalūs futbolo žaidėjai - Pareiga pasirašyti pirmą profesionalaus žaidėjo sutartį su mokymą suteikusiu klubu - Žalos atlyginimo priteisimas iš žaidėjo nesilaikius šios pareigos - Pateisinimas - Tikslas skatinti samdyti ir mokyti jaunus žaidėjus)

2010/C 134/05

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Société Olympique Lyonnais

Atsakovai: Olivier Bernard, Société Newcastle UFC

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation (Prancūzija) — EB 39 straipsnio aiškinimas — Nacionalinė teisės nuostata, pagal kurią futbolo žaidėjas privalo mokėti žalos atlyginimą jį mokiusiam klubui, jei baigęs mokymą jis pasirašo profesionalaus žaidėjo sutartį su kitos Europos Sąjungos valstybės narės klubu — Laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis — Galimas tokio ribojimo grindimas būtinybe skatinti samdyti ir mokyti jaunus profesionalius žaidėjus

Rezoliucinė dalis

SESV 45 straipsniu nedraudžiama sistema, pagal kurią, siekiant įgyvendinti tikslą skatinti jaunų žaidėjų samdymą ir mokymą, mokymą suteikusiam klubui užtikrinama kompensacija, kai baigęs mokymą jaunas žaidėjas pasirašo profesionalaus žaidėjo sutartį su kitos valstybės narės klubu, tik jei ši sistema yra tinkama minėto tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Nėra būtina užtikrinti minėto tikslo įgyvendinimą tvarka, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagal kurią iš „espoir“ žaidėjo, kuris baigęs mokymą pasirašo profesionalaus žaidėjo sutartį su kitos valstybės narės klubu, gali būti priteistas žalos atlyginimas, kurio dydis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į realias mokymo išlaidas.

(1) OL C 247, 2008 9 27.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/5

2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-392/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 96/82/EB - Didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolė - 11 straipsnio 1 dalies c punktas - Pareiga sudaryti išorės avarinius planus - Terminas)

2010/C 134/06

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama S. Pardo Quintillán ir A. Sipos

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama B. Plaza Cruz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1996 m. gruodžio 9 d Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/105/EB (OL L 10, 1997, p. 13), 11 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas — Tam tikrų išorės avarinių planų, skirtų priemonėms, kurių reikia imtis už objektų ribų, nesudarymas

Rezoliucinė dalis

1.	Nesudariusi visų 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės 9 straipsnyje nurodytų objektų išorės avarinių planų, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.	Ispanijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/5

2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Sviluppo Italia Basilicata SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-414/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) - Finansinės paramos sumažinimas - Bendroji išmoka mažų ir vidutinių įmonių skatinimo priemonėms vykdyti - Galutinė investicijų data - Komisijos diskrecija)

2010/C 134/07

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Sviluppo Italia Basilicata SpA, atstovaujama advokatų F. Sciaudone, R. Sciaudone ir A. Neri

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama L. Flynn ir advokato A. dal Ferro

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo byloje Sviluppo Italia Basilicata SpA prieš Komisiją (T-176/06), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl, pirma, 2006 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimo C(2006) 1706 sumažinti Europos regioninės plėtros fondo finansinę paramą, suteiktą pagal Bendrijos struktūrinės paramos sistemą 1 tiksle numatytiems Italijos regionams kaip visuotinė dotacija mažų ir vidutinių įmonių, vykdančių veiklą Bazilikatos regione, skatinimo priemonių įgyvendinimui, panaikinimo ir, antra, šiuo sprendimu padarytos žalos atlyginimo

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Sviluppo Italia Basilicata SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/6

2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Trubowest Handel GmbH ir Viktor Makarov prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Komisiją

(Byla C-419/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Dempingas - Reglamentas (EB) Nr. 2320/97, nustatantis antidempingo muitą tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių importui - Deliktinė atsakomybė - Žala - Priežastinis ryšys)

2010/C 134/08

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantai: Trubowest Handel GmbH, atstovaujama dikigoroi K. Adamantopoulos ir E. Petritsi ir Viktor Makarov, atstovaujamas dikigoroi K. Adamantopoulos ir E. Petritsi

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama J. P. Hix ir advokatų G. Berrisch ir G. Wolf bei Europos Komisija, atstovaujama N. Khan ir H. van Vliet

Dalykas

Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimo Trubowest Handel GmbH ir Viktor Makarov prieš Tarybą ir Komisiją (byla T-429/04), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl žalos, kurią apeliantai tariamai patyrė priėmus 1997 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2320/97, nustatantį galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importui, kurio kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1189/93, ir nutraukiantį procesinius veiksmus dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Kroatijos Respublika (OL L 322, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 329), atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Trubowest Handel GmbH ir V. Makarov padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 285, 2008 11 8.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/6

2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) — F. Gielen prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-440/08) (1)

(Tiesioginiai mokesčiai - EB 43 straipsnis - Mokesčių mokėtojas ne rezidentas - Verslininkas - Savarankiškai dirbantiems asmenims leidžiama atskaita - Darbo valandų kriterijus - Diskriminacija tarp mokesčių mokėtojų rezidentų ir ne rezidentų - Asimiliavimo galimybė)

2010/C 134/09

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: F. Gielen

Atsakovė: Staatssecretaris van Financiën

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden Den Haag — EB 43 straipsnio aiškinimas — Nacionalinės teisės nuostata, kuria savarankiškai dirbantiems asmenims suteikiama teisė atskaityti iš jų pelno fiksuotą sumą, jei kalendoriniais metais jie dirbo įmonėje mažiausiai 1 225 valandas — Neatsižvelgimas tik į mokesčių mokėtojo nerezidento darbo kitoje valstybėje narėje įsteigtoje įmonėje valandas

Rezoliucinė dalis

Pagal SESV 49 straipsnį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais, kiek tai susiję su mokesčio lengvatos, pavyzdžiui, pagrindinėje byloje nagrinėjamos savarankiškai dirbantiems asmenims leidžiamos atskaitos, suteikimu, daromas diskriminuojamas poveikis mokesčių mokėtojams ne rezidentams, net jeigu norėdami pasinaudoti minėta lengvata tokie mokesčių mokėtojai gali pasirinkti mokesčių mokėtojams rezidentams taikomą tvarką.

(1) OL C 327, 2008 12 20.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/7

2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Helmut Müller GmbH prieš Bundesanstalt für Immobilienaufgaben

(Byla C-451/08) (1)

(Viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarka - Viešojo darbų pirkimo sutartys - Sąvoka - Viešosios valdžios institucijos parduodamas žemės sklypas, kur įgijėjas planuoja vėliau atlikti darbus - Darbai, kuriais siekiama vietos valdžios nustatytų miesto plėtros tikslų)

2010/C 134/10

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Dusseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Helmut Müller GmbH

Atsakovė: Bundesanstalt für Immobilienaufgaben

Dalyvaujant: Gut Spascher Sand Immobilien GmbH, Ville de Wildeshausen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Düsseldorf — 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 1 straipsnio 2 dalies b punkto ir 3 dalies aiškinimas — „Viešojo darbų pirkimo“ ir „viešosios darbų koncesijos“ sąvokos — Pareiga taikyti viešųjų pirkimų procedūrą trečiojo asmens vykdomam žemės pardavimui, kai įgijėjas vėliau šioje žemėje turi atlikti vietos savivaldybės patvirtintus miesto plėtros tikslus atitinkančius darbus, kurių projektą savivaldybė patvirtino dar prieš sudarant pirkimo sutartį

Rezoliucinė dalis

Sąvoka „viešojo darbų pirkimo sutartis“ remiantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 2 dalies b punktu nereikalaujama, kad sutarties dalyku esantys darbai materialine ar fizine prasme būtų atlikti perkančiosios organizacijos naudai, jeigu jie atliekami tiesiogiai dėl jos ekonominių interesų. Perkančiosios organizacijos atliekamų miesto plėtros reguliavimo funkcijų nepakanka šiai sąlygai tenkinti.

Sąvoka „viešojo darbų pirkimo sutartis“ Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies b punkto prasme reikalaujama, kad rangovas turėtų tiesioginę arba netiesioginę prievolę atlikti sutarties dalyku esančius darbus ir kad būtų galima pareikšti ieškinį dėl šios prievolės neįvykdymo pagal nacionalinėje teisėje nustatytą tvarką.

„Perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų“ sąvoka remiantis Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatytu trečiuoju variantu negali būti apibrėžiama vien tuo, kad viešosios valdžios institucija nagrinėja tam tikrus jai pateiktus statybų planus arba priima sprendimą vykdydama savo reguliavimo įgaliojimus miesto plėtros srityje.

4.	Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, viešųjų darbų koncesija remiantis Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 3 dalimi netaikytina.

Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, Direktyvos 2004/18 nuostatos netaikomos situacijoje, kai viešosios valdžios institucija parduoda įmonei žemės sklypą, o kita viešosios valdžios institucija ketina sudaryti viešojo darbų pirkimo sutartį dėl šio žemės sklypo, nors formaliai ji dar nenusprendė dėl šios sutarties sudarymo.

(1) OL C 6, 2009 1 10.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/7

2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Beroep te Gent (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Erotic Center BVBA prieš Belgische Staat

(Byla C-3/09) (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 12 straipsnio 3 dalies a punktas - H priedas - Sumažintas PVM tarifas - Sąvoka „įėjimas į kino teatrą“ - Individuali filmų pagal užsakymą žiūrėjimo kabina)

2010/C 134/11

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Beroep te Gent

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Erotic Center BVBA

Atsakovė: Belgische Staat

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Beroep te Gent — 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) H priedo 7 kategorijos (dabar — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) III priedo 7 punktas) išaiškinimas — Sumažintas mokesčio tarifas, taikomas tam tikram prekių tiekimui ir paslaugų teikimui — Kino teatrai — Sąvoka — Individuali kabina, kurioje galima žiūrėti filmus pagal pageidavimą

Rezoliucinė dalis

Įėjimo į kino teatrą sąvoka, numatyta 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 2001 m. sausio 19 d. Tarybos direktyva 2001/4/EB, H priedo 7 kategorijos pirmoje pastraipoje, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima vartotojo sumokėtą sumą, kad galėtų individualiai žiūrėti vieną ar kelis filmus arba filmų ištraukas privačioje erdvėje, kaip antai pagrindinėje byloje aptariamos kabinos.

(1) OL C 82, 2009 4 4.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/8

2010 m. kovo 25 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę

(Byla C-79/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pridėtinės vertės mokestis - Direktyva 2006/112/EB - 13 ir 132 straipsniai - Viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos - Valdžios institucijos statusas - Veikla - Neapmokestinimas - Atleidimas nuo mokesčio - Sveikatos, švietimo ir socialinės kultūros sektoriai - „Euroregionai“ - Darbuotojų mobilumo skatinimas - Darbuotojų paieška - Įrodinėjimo pareiga)

2010/C 134/12

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir W. Roels

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. M. Wissels, D. J. M. de Grave ir Y. de Vries

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 2 straipsnio 1 dalies c punkto, 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalies ir 132 straipsnio pažeidimas — Personalo paieška sveikatos, švietimo ir socialinės kultūros sektoriuose — Darbuotojų mobilumo skatinimas — Euroregionas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Europos Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 129, 2006 6 6.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/8

2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van beroep te Brussel (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) SGS Belgium NV, Firme Derwa NV, Centraal Beheer Achmea NV prieš Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, Firme Derwa NV, Centraal Beheer Achmea NV, SGS Belgium NV, Belgisch Interventie- en Restitutiebureau

(Byla C-218/09) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 - Eksporto grąžinamosios išmokos - 5 straipsnio 3 dalis - Suteikimo sąlygos - Išimtis - Nenugalimos jėgos sąvoka - Gabenant sugedę produktai)

2010/C 134/13

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: SGS Belgium NV, Firme Derwa NV, Centraal Beheer Achmea NV

Atsakovai: Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, Firme Derwa NV, Centraal Beheer Achmea NV, SGS Belgium NV, Belgisch Interventie- en Restitutiebureau

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van beroep te Brussel — 1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1) 5 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Grąžinamųjų eksporto išmokų suteikimo sąlygos — Išimtis — Produktas, kuris jį gabenant sugedo dėl nenugalimos jėgos aplinkybės

Rezoliucinė dalis

1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendras išsamias grąžinamųjų eksporto išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles, su pakeitimais, padarytais 1995 m. birželio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1384/95, 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama ta prasme, kad jautienos siuntos sugedimas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo apibūdintomis sąlygomis nesudaro nenugalimos jėgos aplinkybės minėtos nuostatos prasme.

(1) OL C 220, 2009 9 12.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/9

2010 m. vasario 25 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Judicial da Comarca do Porto (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Santa Casa da Misericórdia de Lisboa prieš Liga Portuguesa de Futebol Profissional, Bwin Intrnational Ltd, buvusią Baw International Ltd, Betandwin.Com Interactive Entertainment

(Byla C-55/08) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Nepriimtinumas)

2010/C 134/14

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca do Porto

Šalys

Ieškovė: Santa Casa da Misericórdia de Lisboa

Atsakovės: Liga Portuguesa de Futebol Profissional, Bwin Intrnational Ltd, buvusi Baw International Ltd, Betandwin.Com Interactive Entertainment

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Judicial da Comarca do Porto — EB 43, 49 ir 56 straipsnių aiškinimas — Nacionalinės teisės aktais tam tikrai bendrovei suteikiama išskirtinė teisė organizuoti azartinius lošimus bei loterijas, ir pagal tuos teisės aktus nusikaltimu laikoma lažybų dėl sporto varžybų rezultatų organizavimo, reklamavimo ir vykdymo, įskaitant internetu, veikla — Draudimas lažybas ir loterijas organizuojančiai bendrovei, kurios buveinė yra kitoje valstybėje narėje, reklamuoti, organizuoti ir vykdyti šias lažybas bei loterijas internetu ir laimėtojams nurodyti laimėjimų vertę.

Rezoliucinė dalis

2007 m. gruodžio 19 d. sprendimu pateiktas Tribunal Judicial da Comarca do Porto prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas.

(1) OL C 92, 2008 4 12.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/9

2009 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Luigi Marcuccio prieš Europos Komisiją

(Byla C-432/08 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Pareigūnai - Socialinė apsauga - Medicininių išlaidų atlyginimas - Implicitinis prašymo atlyginti visas apelianto patirtas medicinines išlaidas atmetimas - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2010/C 134/15

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio, atstovaujamas avvocato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama J. Currall ir C. Berardis-Kayser, advokato A. dal Ferro

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Marcuccio prieš Komisiją (sujungtos bylos T-296/05 ir T-408/05), kuriuo Pirmosios instancijos teismas kaip nepriimtiną atmetė prašymą panaikinti du implicitinius Europos Bendrijų bendrosios sveikatos draudimo sistemos biuro sprendimus atsisakyti atlyginti 100 % apelianto patirtų medicininių išlaidų bei prašymą nurodyti Komisijai sumokėti apeliantui tam tikrų medicininių išlaidų sumas.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš L. Marcuccio bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 313, 2008 12 6.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/10

2010 m. kovo 9 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Buzzi Unicem SpA ir kt.

(Sujungtos bylos C-478/08 ir C-479/08) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa - Principas „teršėjas moka“ - Direktyva 2004/35/EB - Atsakomybė už aplinkos apsaugą - Taikymas ratione temporis - Tarša, atsiradusi iki šiai direktyvai perkelti nustatytos datos ir besitęsianti po jos - Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos su šia tarša susijusios žalos ištaisymo išlaidos priskiriamos daugeliui įmonių - Kaltės arba neatsargumo reikalavimas - Priežastinio ryšio reikalavimas - Žalos ištaisymo priemonės - Susijusių įmonių pareiga konsultuotis - Minėtos direktyvos II priedas)

2010/C 134/16

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: Buzzi Unicem SpA, ISAB Energy srl, Raffinerie Mediterranee SpA (ERG) (C-478/08), Dow Italia Divisione Commerciale Srl (C-479/08)

Atsakovai: Ministero dello Sviluppo Economico, Ministero della Salute, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero delle Infrastrutture, Ministero dei Trasporti, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Ministero dell’Interno, Regione Siciliana, Assessorato Regionale Territorio ed Ambiente (Sicilija), Assessorato Regionale Industria (Sicilija), Prefettura di Siracusa, Istituto Superiore di Sanità, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilija), Vice Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilija), Agenzia Protezione Ambiente e Servizi Tecnici (APAT), Agenzia Regionale Protezione Ambiente (ARPA Sicilia), Istituto Centrale Ricerca Scientifica e Tecnologica Applicata al Mare, Subcommissario per la Bonifica dei Siti Contaminati, Provincia Regionale di Siracusa, Consorzio ASI Sicilia Orientale Zona Sud, Comune di Siracusa, Comune d'Augusta, Comune di Melilli, Comune di Priolo Gargallo, Azienda Unità Sanitaria Locale N8, Sviluppo Italia Aree Produttive SPA, Sviluppo Italia SpA, Ministero Ambiente e Tutela del Territorio e del Mare, Ministero dello Sviluppo economico, Ministero della Salute, Regione siciliana, Commissario Delegato per Emergenza Rifiuti e Tutela Acque (Sicilija)

Dalyvaujant: ENI Divisione Exploration and Production SpA, ENI SpA, Edison SpA

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale della Sicilia — EB 174 straipsnio ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 8 t., p. 357) bei principo „teršėjas moka“ išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos administracinei institucijai suteikiami įgaliojimai nurodyti privatiems verslininkams imtis žalos ištaisymo priemonių, nepaisant tyrimo, skirto už nagrinėjamą taršą atsakingam asmeniu nustatyti

Rezoliucinė dalis

Tokioje aplinką teršiančioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėse bylose:

—

kai netenkinamos sąlygos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) taikytiratione temporis ir (arba) ratione materiæ, taikoma nacionalinė teisė, laikantis Sutarties nuostatų ir nepažeidžiant kitų antrinės teisės aktų;

—

Direktyva 2004/35 nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais kompetentingai institucijai, besivadovaujančiai šia direktyva, leidžiama preziumuoti, kad yra priežastinis ryšys, įskaitant išplitusios taršos atvejus, tarp subjektų ir nustatytos taršos dėl to, kad jų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos. Tačiau remiantis principu „teršėjas moka“ norėdama preziumuoti tokį priežastinį ryšį ši institucija turi turėti patikimų duomenų savo prezumpcijai pagrįsti, kaip antai, kad šių subjektų įrenginiai yra netoli užterštos teritorijos ir kad sutampa rasti teršalai ir šio subjekto savo veikloje naudojamos medžiagos;

—

Direktyvos 2004/35 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad kompetentingai institucijai nusprendus taikyti žalos aplinkai ištaisymo priemones subjektams, kurių veikla patenka į šios direktyvos III priedą, ji neprivalo nustatyti nei šių subjektų, dėl kurių veiklos padaryta žala aplinkai, kaltės, nei nerūpestingumo ar juo labiau tyčios. Tačiau ši institucija privalo pirmiausia nustatyti konstatuotos taršos šaltinį, kadangi šiuo klausimu ji turi didelę diskreciją pasirinkti, kokias procedūras ir būdus taikyti ir kiek laiko toks tyrimas truks. Kita vertus, ši institucija, remdamasi nacionalinėmis įrodinėjimo pareigos taisyklėmis, turi nustatyti priežastinį ryšį tarp subjektų, kuriems nustatytos žalos ištaisymo priemonės, veiklos ir šios taršos;

—

kadangi pareiga atlyginti žalą tenka subjektams tik dėl jų prisidėjimo prie taršos susidarymo ar taršos grėsmės, kompetentinga valdžios institucija iš principo turi nustatyti kiekvieno šio subjekto prisidėjimo prie taršos, kurią ji siekia išvalyti, lygį ir atsižvelgti į atitinkamai kiekvieno prisidėjimą skaičiuodama išlaidas žalos ištaisymo priemonėms, kurias ši valdžios institucija priskiria šiems subjektams, nepažeisdama Direktyvos 2004/35 9 straipsnio.

Direktyvos 2004/35 7 straipsnis ir 11 straipsnio 4 dalis, skaitoma kartu su jos II priedu, turi būti aiškinama taip:

—

kompetentinga valdžios institucija gali iš esmės pakeisti žalos aplinkai ištaisymo priemones, kurios buvo patvirtintos pasibaigus rungimosi principu pagrįstai procedūrai, vykdytai bendradarbiaujant su atitinkamais subjektais, ir kurios jau buvo įvykdytos ar pradėtos vykdyti. Tačiau norėdama priimti tokį sprendimą:

—	ši valdžios institucija turi išklausyti subjektus, kuriems tokios priemonės nustatytos, išskyrus atvejus, kai dėl kritinės aplinkos būklės kompetentinga institucija privalo imtis veiksmų nedelsdama;

—	ši institucija privalo raginti, be kita ko, asmenis, kurių žemės sklypuose turi būti įgyvendinamos šios priemonės, pateikti savo pastebėjimus ir į juos atsižvelgti;

—

ši valdžios institucija turi atsižvelgti į Direktyvos 2004/35 II priedo 1.3.1 punkte išvardytus kriterijus ir sprendime nurodyti konkrečias priežastis, motyvuojančias jos pasirinkimą ir prireikus galinčias pateisinti, kodėl nebuvo atliktas detalus nagrinėjimas šių kriterijų atžvilgiu ar jo nebuvo galima atlikti dėl, pavyzdžiui, kritinės aplinkos būklės;

—

tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėse bylose, Direktyva 2004/35 nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kuriais kompetentingai institucijai leidžiama nustatyti sąlygą, jog tam, kad subjektai, kuriems taikomos žalos aplinkai ištaisymo priemonės, galėtų įgyvendinti savo teisę naudotis savo žemės sklypais, jie turėtų atlikti jos reikalaujamus darbus net ir tada, kai šiems sklypams tos priemonės netaikomos, nes jiems jau buvo pritaikytos ankstesnės valymo priemonės ar jie niekada nebuvo užteršti. Tačiau tokia priemonė turi būti pateisinama tikslu užkirsti kelią aplinkos būklės pablogėjimui tada, kai žalos aplinkai ištaisymo priemonės įgyvendintos, ar, taikant atsargumo principą, siekiant išvengti kitos žalos aplinkai atsiradimo ar pasikartojimo subjektams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose palei visą jūros krantą, dėl kurio priimtos šios žalos ištaisymo priemonės.

(1) OL C 19, 2009 1 24.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/11

2010 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) nutartis byloje ecoblue AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Banco Bilbao Vizcaya Argentaria SA

(Byla C-23/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Bendrijos prekių ženklas - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Ankstesnis prekių ženklas BLUE - Žodinis žymuo „Ecoblue“ - Galimybė supainioti - Žymenų panašumas)

2010/C 134/17

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: ecoblue AG, atstovaujama Rechtsanwalt C. Osterrieth

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis, ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria SA

Dalykas

Apeliacinis skundas, pateiktas dėl 2008 m. lapkričio 12 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo ecoblue AG prieš VRDT (T-281/07), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmėtė žodinio prekių ženklo „Ecoblue“ paraišką (35, 36 ir 38 klasių paslaugoms) pateikusio asmens pareikštą ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti 2007 m. balandžio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R 844/2006-1 atmesti apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti minėtą prekių ženklą pagal protesto procedūrą, kurią pradėjo žodinio Bendrijos prekių ženklo BLUE (9, 36 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms) bei kitų žodinių Bendrijos prekių ženklų, turinčių žodį BLUE, savininkas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš ecoblue AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 90, 2009 4 18.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/12

2010 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis byloje (Högsta domstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Djurgården-Lilla Värtans Miljöskyddsförening prieš AB Fortum Värme samägt med Stockholms stad

(Byla C-24/09) (1)

(Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa - Direktyva 85/337/EB - Tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimas - Direktyva 96/61 - Taršos prevencija ir mažinimas - Visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais - Teisė apskųsti projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, patvirtinimo sprendimus)

2010/C 134/18

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta domstolen

Šalys

Ieškovė: Djurgården-Lilla Värtans Miljöskyddsförening

Atsakovė: AB Fortum Värme samägt med Stockholms stad

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Högsta domstolen — 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 15 sk., 1 t., p. 248), iš dalies pakeistos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatančia visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (OL L 156, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 466), 1 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 4 dalies ir 10a straipsnio aiškinimas — Komisijos deklaracija (OL L 56, p. 17) — 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80), iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35/EB, 2 straipsnio 14 punkto ir 15a straipsnio aiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos regione įsteigtos ne pelno asociacijos gali dalyvauti leidimų vykdyti aplinkai pavojingą veiklą išdavimo procedūroje, šių organizacijų teisei ginčyti sprendimus dėl leidimo taikant sąlygą, kad jų statute įtvirtintas tikslas yra aplinkos apsauga, kad ji vykdo veiklą ne mažiau nei tris mėnesius ir kad ji turi bent 2 000 narių.

Rezoliucinė dalis

Suinteresuotos visuomenės nariai 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, 1 straipsnio 2 dalies ir 10a straipsnių prasme ir 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 2 straipsnio 14 punkto ir 15a straipsnio nuostatų, kurios buvo perimtos 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2 straipsnio 15 punkte ir 16 straipsnyje, prasme turi turėti teisę ginčyti sprendimą, kurį vienos valstybės narės teismų sistemai priklausantis teismas priėmė dėl leidimo atlikti planuojamą veiklą byloje, nepaisant vaidmens, kurį jie galėjo atlikti dalyvaudami teismui nagrinėjant tokį klausimą bei išdėstydami šiam teismui savo požiūrį.

Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 10a straipsnis ir Direktyvos 96/61, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, 15a straipsnis, kuris buvo perimtas Direktyvos 2008/1 16 straipsnyje, draudžia tokią nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią teisė pateikti apeliacinį skundą teisme dėl sprendimo, susijusio su į atitinkamai Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, ir Direktyvos 96/61, iš dalies pakeistos Direktyva 2003/35, taikymo sritį patenkančia operacija, suteikiama tik toms aplinkos apsaugos asociacijoms, kurios turi mažiausiai 2 000 narių.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/13

2010 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Graikijos Respublika prieš Europos Komisiją

(Byla C-43/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Komisijos sprendimas dėl finansinės paramos, iš pradžių Sanglaudos fondo skirtos naujo Atėnų tarptautinio oro uosto Spatoje projektui, sumažinimo - Ieškinys dėl panaikinimo - Negaliojimo atgal, teisinio saugumo ir proporcingumo principai - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2010/C 134/19

Proceso kalba: graikų

Šalys

Apeliantė: Graikijos Respublika, atstovaujama C. Meïdanis ir M. Tassopoulou

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama D. Triantafyllou ir B. Conte

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo Graikija prieš Komisiją (T-404/05), kuriuo šis teismas atmetė ieškinį dėl 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimo Nr. E(2005) 3243, kuriuo buvo sumažinta iš Sanglaudos fondo iš pradžių skirta finansinė parama projektui Nr. 95/09/65/040, susijusiam su nauju tarptautiniu Atėnų oro uostu Spatoje, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Graikijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/13

2010 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Georgios Karatzoglou prieš Europos rekonstrukcijos agentūrą (ERA), Europos Bendrijų Komisiją, ERA teisių perėmėją

(Byla C-68/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Procedūros reglamento 119 straipsnis - Viešoji tarnyba - Neterminuota laikinosios tarnybos sutartis - Nutraukimas)

2010/C 134/20

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Georgios Karatzoglou, atstovaujamas dikigoros S. A. Pappas

Kitos proceso šalys: Europos rekonstrukcijos agentūra (ERA), Europos Bendrijų Komisija, ERA teisių perėmėja, atstovaujamos D. Martin ir J. Currall

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-471/04 Georgios Karatzoglou prieš Europos rekonstrukcijos agentūrą (ERA) — Bylos grąžinimas Pirmosios instancijos teismui po sprendimo panaikinimo — Sprendimas atmesti ieškinį dėl ERA sprendimo nutraukti ieškovo terminuotą darbo sutartį panaikinimo– Pareiga nurodyti motyvus — Piktnaudžiavimas įgaliojimais — Gero administravimo principas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Georgios Karatzoglou bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 82, 2009 4 4.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/14

2010 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Iride SpA, Iride Energia SpA prieš Europos Komisiją

(Byla C-150/09 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Valstybės pagalba, pripažinta suderinama su bendrąja rinka su sąlyga, kad jos gavėjas gražins ankstesnę neteisėta pripažintą pagalbą - Suderinamumas su EB 87 straipsnio 1 dalimi - Teisės klaidos - Ieškovių argumentų iškraipymas - Motyvavimo stoka - Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

2010/C 134/21

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantės: Iride SpA, Iride Energia SpA, atstovaujamos avvocati L. Radicati di Brozolo, M. Merola ir T. Ubaldi

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama E. Righini ir G. Conte

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2009 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo Iride SpA ir Iride Energia SpA (T-25/07), kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą panaikinti 2006 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimą 2006/941/EB dėl valstybės pagalbos C 11/06 (buv. N 127/05), kurią Italijos Respublika ketina suteikti AEM Torino (OL L 366, p. 62) kaip subsidiją, skirtą atlyginti negrąžintinas išlaidas energijos sektoriuje, tiek, kiek šiame sprendime nurodyta, kad, pirma, tai yra valstybės pagalba, ir antra, valstybės pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka jame siejamas su sąlyga, kad AEM Torino grąžins anksčiau neteisėtai gautą pagalbą pagal pagalbos schemą „municipalizuotoms“ įmonėms

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Iride SpA ir Iride Energia SpA bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 153, 2009 7 4.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/14

2009 m. gruodžio 9 d.Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje eDate Advertising GmbH prieš X

(Byla C-509/09)

2010/C 134/23

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: eDate Advertising GmbH

Atsakovas: X

Prejudiciniai klausimai

Ar 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau — Briuselio reglamentas) (1) 5 straipsnio 3 punkto sąvoką „vieta, kurioje gali įvykti žalą sukėlęs įvykis“ asmens teisių (galimo) pažeidimo dėl interneto tinklalapio turinio atveju reikia aiškinti taip,

kad suinteresuotasis asmuo gali pareikšti tinklalapio valdytojui ieškinį dėl veiksmų nutraukimo, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje valdytojas įsisteigęs, ir bet kurios valstybės narės, kurioje galima prisijungti prie interneto tinklalapio, teismuose,

arba

ar nustatant valstybės narės, kurioje interneto tinklalapio valdytojas neįsisteigęs, teismų jurisdikciją reikalaujama, kad egzistuotų už techniškai įmanomą prisijungimą didesnis ypatingas žalą keliančių duomenų arba interneto tinklalapio ryšys su teismo vietos valstybe (nacionalinis ryšys)?

Jeigu reikalaujama tokio ypatingo nacionalinio ryšio:

Kokiais kriterijais remiantis šis ryšys nustatomas?

Ar svarbu tai, ar žalą keliantis interneto tinklalapio valdytojo nurodymu yra (taip pat) tikslingai skirtas interneto vartotojams teismo vietos valstybėje arba ar pakanka, kad interneto tinklalapyje galima rasti informacija objektyviai turi tokį ryšį su teismo vietos valstybe, kad atsižvelgiant į konkrečiais aplinkybes teismo vietos valstybėje faktiškai galėjo arba gali kilti priešingų interesų — ieškovo suinteresuotumo gerbti jo asmens teises ir valdytojo interesų kurti savo interneto tinklalapį ir informuoti — kolizija, ypač dėl skundžiamo interneto tinklalapio turinio?

Ar nustatant ypatingą nacionalinį ryšį reikšmingas prisijungimų prie skundžiamo interneto tinklalapio skaičius teismo vietos valstybėje?

Jeigu nustatant jurisdikciją nereikia ypatingo nacionalinio ryšio arba jeigu ją preziumuojant pakanka tokio ryšio, kad skundžiama informacija objektyviai turi tokį ryšį su teismo vietos valstybe, jog atsižvelgiant į konkrečiais aplinkybes teismo vietos valstybėje faktiškai galėjo arba gali kilti priešingų interesų, kolizija, ypač dėl skundžiamo interneto tinklalapio turinio, ir preziumuojant ypatingą nacionalinį ryšį nereikalaujama nustatyti minimalų prisijungimo prie skundžiamo interneto tinklalapio skaičių teismo vietos valstybėje:

Ar 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau — Elektroninės komercijos direktyva) (2) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aiškinti taip,

kad šios nuostatos gali būti teisinio kolizinio pobūdžio, nes pagal jas ir civilinės teisės srityje konkuruojant nacionalinėms kolizinėms normoms taikoma tik kilmės šalyje galiojanti teisė,

arba

ar jos yra materialinės teisės pataisos, kuriomis keičiamas pagal nacionalines kolizines normas taikomos materialinės teisės rezultatas ir mažinami kilmės šalies reikalavimai?

Jeigu Elektroninės komercijos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra kolizinės:

Ar pagal minėtas nuostatas taikoma vien tik kilmės šalyje galiojanti materialinė teisė arba taip pat ir joje galiojančios kolizinės normos, pagal kurias išlieka galimybė iš kilmės šalies teisės nukreipti į paskirties šalies teisę?

(1) OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42.

(2) OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/15

2010 m. sausio 13 d.Tribunale di Trani (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vino Cosimo Damiano prieš Poste Italiane SpA

(Byla C-20/10)

2010/C 134/24

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale di Trani

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Vino Cosimo Damiano

Atsakovė: Poste Italiane SpA

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal Direktyvą 1999/70/EB (1) įgyvendinamo bendrojo susitarimo 8 punkto 3 dalį draudžiama vidaus teisės nuostata (tokia, kokia įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 368/2001 2 straipsnio 1bis dalyje), kuria, įgyvendinant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, į vidaus teisės sistemą įtraukta galimybė nenurodyti pateisinamos priežasties sudarant terminuotas darbo sutartis su SpA Poste Italiane darbuotojais?

Ar norint pateisinti anksčiau galiojusio teisės akto terminuotų darbo sutarčių srityje reformatio in pejus ir tam, kad nebūtų taikomas Direktyva 1999/70/EB įgyvendinamo bendrojo susitarimo 8 punkto 3 dalyje įtvirtintas draudimas, pakanka, kad vidaus teisės aktų leidėjas siektų kokio nors tikslo, su sąlyga, kad jis nėra įgyvendinti šią direktyvą, ar reikia, kad šis tikslas ne tik būtų apsaugotas bent jau tiek, kiek tas, kurio apsauga sumažinta, bet ir aiškiai „įvardytas“?

Ar pagal Direktyva 1999/70/EB įgyvendinamo bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį draudžiama vidaus teisės nuostata (tokia, kokia įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 368/2001 2 straipsnio 1bis dalyje), kuria, įgyvendinant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, į vidaus teisės sistemą įtraukta galimybė nenurodyti pateisinamos priežasties sudarant terminuotas darbo sutartis su SpA Poste Italiane darbuotojais?

Ar pagal bendruosius Bendrijos nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus draudžiama vidaus teisės nuostata (tokia, kokia įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 368/2001 2 straipsnio 1bis dalyje), kuria, įgyvendinant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, į vidaus teisės sistemą įtraukta galimybė nenurodyti pateisinamos priežasties, dėl kurios SpA Poste Italiane darbuotojai atsiduria nepalankioje padėtyje ne tik šios bendrovės, bet ir kitų to paties ar kito sektoriaus įmonių atžvilgiu?

Ar pagal EB sutarties 82 straipsnio pirmą pastraipą ir 86 straipsnio 1 ir 2 dalis draudžiama vidaus teisės nuostata (tokia, kokia įtvirtinta Įstatyminio dekreto Nr. 368/2001 2 straipsnio 1bis dalyje), kuria, įgyvendinant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, į vidaus teisės sistemą įtraukta galimybė nenurodyti pateisinamos priežasties, suteikiama tik SpA Poste Italiane (kurios visi akcininkai yra viešieji asmenys), kuri šitaip gali pasinaudoti dominuojančia padėtimi?

6.	Jeigu į pirmesnius klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinis teismas turėtų netaikyti Bendrijos teisės neatitinkančios vidaus teisės normų?

(1) OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/16

2010 m. vasario 9 d.Krajský súd v Prešove pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje POHOTOVOSŤ s.r.o. prieš Iveta Korčkovská

(Byla C-76/10)

2010/C 134/25

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský súd v Prešove

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: POHOTOVOSŤ s.r.o.

Atsakovė: Iveta Korčkovská

Prejudiciniai klausimai

1. Pirmas prejudicinis klausimas

a)	Ar duomenys dėl vartotojo bendrų išlaidų procentiniais punktais (bendros kredito kainos metinė norma (MN)) yra tokie svarbūs, kad jų nenurodžius sutartyje vartojimo kredito kaina negali būti laikoma skaidria, pakankamai aiškia ir suprantama?

Ar pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB (1) dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikomus vartotojų apsaugos standartus nesąžininga vartojimo kredito sutarties sąlyga taip pat laikytina kaina, nepakankamai skaidri ir suprantama dėl sutartyje procentiniais punktais nenurodytos bendros vartojimo kredito kainos ir jei (kredito) kaina išreikšta tik pinigų suma, kurią sudaro daugybė išlaidų, nurodytų sutartyje ir bendrosiose sąlygose?

2. Antras prejudicinis klausimas

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis prašymą priverstinai vykdyti galutinį arbitražinio teismo sprendimą, priimtą vartotojui nedalyvaujant, privalo ex officio, turėdamas būtiną teisinę ir faktinę informaciją, įvertinti, ar kreditoriaus ir vartotojo kredito sutartyje numatyta sankcija yra neproporcinga, jei pagal nacionalines procesines normas panašų vertinimą galima atlikti analogiškose bylose remiantis nacionaline teise?

b)	Tuo atveju, kai vartotojui už įsipareigojimų neįvykdymą paskirta neproporcinga sankcija, ar šis teismas turi priimti sprendimą pagal nacionalinę teisę, kad vartotojui nebūtų taikoma ši sankcija?

c)	Ar 0,25 % palūkanų už kiekvieną praleistą dieną arba 91,25 % metinių palūkanų nuo mokėtinos kredito sumos galima laikyti nesąžininga sankcija dėl to, kad ji neproporcinga?

3. Trečias prejudicinis klausimas

Ar pagal Sąjungos teisėje (1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB, 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB) vartojimo kredito sutartims taikomus vartotojų apsaugos standartus, kai sutartyje nesilaikoma vartotojų apsaugos nuostatų vartojimo kredito srityje ir pagal šią sutartį jau pateiktas prašymas vykdyti įgyvendinant arbitražinio teismo sprendimą priimtą sprendimą, teismas turi sustabdyti priverstinį vykdymą ar leisti vykdymą įpareigodamas skolininką sumokėti tik negrąžintą suteikto kredito dalį, jei pagal nacionalinės teisės nuostatas galima atlikti tokį arbitražinio teismo sprendimo vertinimą ir teismas turi būtiną teisinę ir faktinę informaciją?

(1) OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/17

2010 m. vasario 12 d.Tribunal Supremo (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Telefónica Móviles España S.A. prieš Administración del Estado (Secretaría de Estado de Telecomunicaciones)

(Byla C-85/10)

2010/C 134/26

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Supremo

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Telefónica Móviles España S.A.

Atsakovė: Administración del Estado (Secretaría de Estado de Telecomunicaciones)

Prejudiciniai klausimai

Ar 1997 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/13/EB (1) dėl bendrųjų leidimų ir individualių licencijų išdavimo telekomunikacijų paslaugų srityje bendrųjų principų 11 straipsnio 2 dalis ir, konkrečiai kalbant, reikalavimas užtikrinti optimalų ribotų išteklių panaudojimą ir skatinti naujas paslaugas turi būti aiškinami taip, jog jais neleidžiama, kad nacionalinės teisės aktai panaikintų už šiuos išteklius gautų rinkliavų (užmokesčio už visuomenės paslaugoms rezervuotų radijo dažnių naudojimą) konkrečią paskirtį, kuri prieš tai buvo tiesiogiai numatyta (tyrimų ir mokymų telekomunikacijų srityje finansavimas ir su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymas), ir nenumatytų kitos paskirties?

Ar minėtai 11 straipsnio 2 daliai ir, konkrečiai kalbant, reikalavimui užtikrinti optimalų ribotų išteklių panaudojimą ir skatinti naujas paslaugas prieštarauja nacionalinės teisės aktai, kuriais be akivaizdžios priežasties labai padidinamas užmokestis už skaitmeninės sistemos DCS-1800 naudojimą, nors jis nekeičiamas pirmosios kartos analoginėms sistemoms, kaip antai sistema TACS?

(1) OL L 117, p. 15.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/18

2010 m. vasario 17 d.Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Finanzamt Essen-NordOst prieš GFKL Financial Services AG

(Byla C-93/10)

2010/C 134/27

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesfinanzhof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Finanzamt Essen-NordOst

Atsakovė: GFKL Financial Services AG

Prejudiciniai klausimai

Dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo (1) 2 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio išaiškinimo: Ar parduodant (perkant) abejotinas skolas, kai pirkėjas perimą išieškojimo teisę ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką, pastarasis laikytinas teikiančiu paslaugą už atlygį ir vykdančiu ekonominę veiklą, jei kaina nustatoma:

—	ne remiantis nominalia skolų verte, atskaičius pagal bendrą susitarimą fiksuotą sumą išieškojimo išlaidoms ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, o

—	remiantis kiekvienos paskolos atžvilgiu įvertinta įsipareigojimų neįvykdymo rizika, kai išieškojimo išlaidoms palyginti su kaip įsipareigojimų neįvykdymo rizika atskaičiuota suma tenka tik antraeilis vaidmuo?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 13 straipsnio B skirsnio d dalies 2 ir 3 punktų išaiškinimo:

a)	Ar pirkėjo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos perėmimas, įsigyjant abejotinas skolas už daug mažesnę nei nominalioji vertė kaina, atleidžiamas nuo mokesčio kaip finansinio užtikrinimo ar kitokios garantijos suteikimas?

b)	Jei konstatuotinas nuo mokesčio atleidžiamas rizikos perėmimas: ar skolų išieškojimas atleidžiamas nuo mokesčio kaip vienos paslaugos elementas ar kaip papildoma paslauga ar vis dėlto jis apmokestinamas kaip atskira paslauga?

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas ir nėra jokių neapmokestinamų paslaugų, dėl 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 11 straipsnio A skirsnio a dalies išaiškinimo: Ar atlygis už apmokestinamas paslaugas nustatomas remiantis šalių prognozėmis ar realiomis išieškojimo išlaidomis?

(1) OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/18

2010 m. vasario 23 d.Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Gentcho Pavlov, Gregor Famira prieš Ausschuss der Rechtsanwaltskammer Wien

(Byla C-101/10)

2010/C 134/28

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: Gentcho Pavlov, Gregor Famira

Atsakovas: Ausschuss der Rechtsanwaltskammer Wien

Prejudiciniai klausimai

Ar Europos susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją (1), 38 straipsnio 1 dalis Bulgarijos piliečio byloje dėl įrašymo į advokatų stažuotojų sąrašą nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. turėjo būti taikyta tiesiogiai?

Jei į 1 klausimą bus atsakyta teigiamai:

Ar Europos susitarimo, įsteigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bulgarijos Respublikos asociaciją, 38 straipsnio 1 dalis prieštaravo Austrijos Rechtsanwaltsordnung (Advokatų reglamentas) 30 straipsnio 1 ir 5 dalių, pagal kurias 2004 m. sausio 2 d. pas Austrijos advokatą dirbančio Bulgarijos piliečio pateikto prašymo įrašyti į Austrijos advokatų stažuotojų sąrašą ir išduoti įgaliojimą pagal Austrijos Rechtsanwaltsordnung 15 straipsnio 3 dalį atžvilgiu, be kita ko, nustatytas reikalavimas įrodyti Austrijos arba kitą jai prilygintą pilietybę, taikymui ir vien tik pilietybe grindžiamo prašymo, neatsižvelgiant į kitas sąlygas ir galiojantį leidimą įsisteigti ir dirbti Austrijoje, atmetimui?

(1) OL L 358, 1994 12 31, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 59 t., p. 201

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/19

2010 m. vasario 24 d.High Court of Ireland pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Patrick Kelly prieš National University of Ireland

(Byla C-104/10)

2010/C 134/29

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Ireland

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Patrick Kelly

Atsakovė: National University of Ireland

Prejudiciniai klausimai

Ar Tarybos direktyvos 97/80/EB (1) 4 straipsnio 1 dalis suteikia teisę pareiškėjui, pateikusiam paraišką dėl profesinio mokymo ir manančiam, kad jo paraiška dėl profesinio mokymo buvo atmesta todėl, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytas vienodo požiūrio principas, susipažinti su informacija apie kitų paraiškas dėl nagrinėjamų kursų pateikusių pareiškėjų, ypač tų, kurių paraiškos nebuvo atmestos, atitinkamą kvalifikaciją taip, kad ieškovas galėtų „nurodyti teismui ar kitai kompetentingai institucijai aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos“?

Ar Tarybos direktyvos 76/207/EB (2) 4 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui, pateikusiam paraišką dėl profesinio mokymo ir manančiam, kad jo paraiška dėl profesinio mokymo buvo atmesta „remiantis tais pačiais kriterijais“ ir jis buvo diskriminuojamas „dėl lyties“ vertinant paraišką dėl profesinio mokymo, susipažinti su kursus organizuojančios institucijos turima informacija apie kitų paraiškas dėl nagrinėjamų kursų pateikusių pareiškėjų, ypač tų, kurių paraiškos nebuvo atmestos, atitinkamą kvalifikaciją?

Ar Tarybos direktyvos 2002/73/EB (3) 3 straipsnis, draudžiantis „tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl lyties“ dėl „priėjimo“ prie profesinio mokymo, suteikia teisę pareiškėjui, pateikusiam paraišką dėl profesinio mokymo ir manančiam, kad jis buvo diskriminuojamas „dėl lyties“ vertinant paraišką dėl profesinio mokymo, susipažinti su kursus organizuojančios institucijos turima informacija apie kitų paraiškas dėl nagrinėjamų kursų pateikusių pareiškėjų, ypač tų, kurių paraiškos nebuvo atmestos, atitinkamą kvalifikaciją?

4.	Ar pareigos pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį pobūdis skiriasi valstybėje narėje, kurioje galioja rungtyniškumo principu grindžiamas teismo procesas, (priešingas inkviziciniam teismo procesui), ir, jei taip, kokia apimtimi?

5.	Ar teisei į informaciją pagal minėtas direktyvas gali turėti įtakos konfidencialumą reglamentuojančios nacionalinės ar Europos teisės aktų nuostatos?

(1) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose (OL L 14, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 264).

(2) 1976 m. vasario 9 d. Tarybos Direktyva dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 39, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 187).

(3) 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2002/73/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (Tekstas svarbus EEE) (OL L 269, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 255).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/20

2010 m. vasario 25 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Enel Maritsa Iztok 3 prieš Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ direktorių

(Byla C-107/10)

2010/C 134/30

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Sofia-grad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Enel Maritsa Iztok 3

Atsakovas: Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“ direktorius

Prejudiciniai klausimai

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) 18 straipsnio 4 dalį ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) 183 straipsnį pagrindinės bylos aplinkybėmis reikia aiškinti taip, kad:

Remiantis įstatymo pakeitimu, kurio tikslas kovoti su mokesčių vengimu, pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo terminas gali būti pratęstas iki sprendimo dėl mokestinio patikrinimo priėmimo dienos, jei per 45 dienas nuo mokesčio deklaracijos pateikimo buvo pradėtas suinteresuotojo asmens mokestinis patikrinimas, per šį laikotarpį neskaičiuojant palūkanų už grąžintiną sumą, jei egzistuoja ir šios aplinkybės:

a)	prieš šį pakeitimą įstatyme nustatytas 45 dienų terminas grąžinti mokesčius pasibaigė ir nepaisant pradėto mokestinio patikrinimo nuo grąžintinos sumos buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos,

b)	per mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad deklaruota grąžintina mokesčių suma yra teisinga,

c)	vienintelė mokesčių mokėtojo turima teisėta galimybė sutrumpinti šį terminą yra pateikti nustatytos trukmės grąžintinos sumos dydžio garantiją grynais pinigais, valstybės vertybiniais popieriais ar besąlyginę ir neatšaukiamą banko garantiją;

Leidžiama nustatyti 45 dienų trukmės pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo terminą, skaičiuojamą nuo šio mokesčio deklaracijos pateikimo dienos, su teisine galimybe jį sustabdyti, o vėliau ir pratęsti, per šį terminą priėmus nurodymą atlikti mokestinį patikrinimą, jei šio mokesčio apskaitos laikotarpis yra vienas mėnuo;

Leidžiama grąžinti pridėtinės vertės mokestį sprendimu dėl mokestinio patikrinimo, užskaitant grąžintiną sumą nustatytoms pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių skoloms bei kitoms skoloms valstybei už įvairius mokestinius laikotarpius kartu su iki sprendimo dėl mokestinio patikrinimo dienos priskaičiuotomis palūkanomis nuo šių sumų padengti, jei per mokestinį patikrinimą nustatomas deklaruotų grąžintinų mokesčių sumų teisingumas ir egzistuoja šios aplinkybės:

a)	per mokestinio patikrinimo procedūrą nebuvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė užtikrinti būsimus valstybės reikalavimus, kurie galėtų būti nustatyti per sprendimo dėl mokestinio patikrinimo priėmimo procedūrą,

b)	užskaitymas skoloms valstybei padengti nacionaliniame įstatyme nenumatytas kaip priverstinio vykdymo priemonė ar kaip apsaugos priemonė,

c)	terminai pateikti skundą ir savanoriškai sumokėti užskaitytą pagrindinę sumą ir palūkanas nepasibaigė, nes ši suma ir palūkanos buvo nustatytos tuo pačiu sprendimu dėl mokestinio patikrinimo ir dalis jų buvo apskųsta teismui;

Nustačius mokesčio deklaracijoje nurodytos grąžintinos mokesčio sumos teisingumą, valstybė sprendimo dėl mokestinio patikrinimo priėmimo dieną, o ne deklaracijos pateikimo dieną, gali užskaityti šią sumą sprendime nustatytoms mokesčių skoloms už laikotarpį iki deklaracijos pateikimo ir palūkanoms nuo šių skolų padengti, jei valstybė per įstatymu nustatytą mokesčio grąžinimo terminą neturi mokėti palūkanų, o nuo deklaracijos pateikimo dienos iki sprendimo dėl mokestinio patikrinimo priėmimo dienos skaičiuoja palūkanas nuo užskaitytų mokesčių.

(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23)

(2) OL L 347, p. 1

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/21

2010 m. vasario 26 d.Tribunale Ordinario di Venezia (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ivana Scattolon prieš Ministero dell’Università e della Ricerca

(Byla C-108/10)

2010/C 134/31

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Ordinario di Venezia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ivana Scattolon

Atsakovė: Ministero dell’Università e della Ricerca

Prejudiciniai klausimai

Ar Tarybos direktyvą 77/187/EEB (1) ir (arba) 2001 m. kovo 12 d. Direktyvą 2001/23/EB (2), arba kitą taikytiną Bendrijos teisės normą reikia aiškinti taip, jog ją galima taikyti situacijoje, kurioje darbuotojai, teikiantys pagalbines valymo ir priežiūros paslaugas valstybinėse švietimo įstaigose, iš vietos valdžios institucijų (komunų ir provincijų) perkeliami į valstybines, kai dėl tokio perkėlimo buvo prisiimti įsipareigojimai, susiję ne tik su atitinkama veikla ir santykiais su visais atitinkamais darbuotojais (valymo paslaugas teikiantis personalas), bet ir su paslaugų sutartimis, sudarytomis su privačiomis įmonėmis tokioms paslaugoms teikti?

Ar darbo santykių tęstinumą pagal Direktyvos 77/187 (perkelta kartu su Direktyva 98/50/EB (3) į Direktyvą 2001/23/EB) 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, jog apskaičiuojant perėmėjo mokėtinas su darbo stažu susijusias pajamas atsižvelgiama į bendrą perkeltų darbuotojų išdirbtų metų skaičių, įskaitant dirbtus pas perdavėją?

Ar Direktyvos 77/187 3 straipsnį ir (arba) 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 98/50/EB ir 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB reikia aiškinti taip, jog darbuotojo teisės, perduodamos perėmėjui, taip pat apima garantijas, kurias darbuotojas turėjo pas perdavėją, pavyzdžiui, darbo stažas, jei su juo susijusios finansinio pobūdžio teisės, nustatytos kolektyvinėse perėmėjui taikytinose sutartyse?

Ar galiojančios Bendrijos teisės bendruosius principus — teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, procesinės lygybės, veiksmingos teisminės apsaugos, teisės į nepriklausomą teismą ir, apskritai, į teisingą bylos nagrinėjimą, kuriuos užtikrina Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalis (iš dalies pakeista Lisabonos sutarties 1 straipsnio 8 dalimi ir į kurią daroma nuoroda Europos Sąjungos sutarties 46 straipsnyje) — kartu su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos Romoje 1950 m. lapkričio 4 d., 6 straipsniu ir 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 46, 47 straipsniais ir 52 straipsnio 3 dalimi, kaip inkorporuota į Lisabonos sutartį, reikia aiškinti taip, jog dėl jų Italijos valstybei užkertamas kelias praėjus ilgam laikotarpiui (5 metams) priimti oficialią aiškinamąją nuostatą, neatitinkančią aiškinamo teksto formuluotės ir prieštaraujančią nuosekliam ir nusistovėjusiam vienodą aiškinimą užtikrinančios institucijos aiškinimui, kuri, be kita ko, svarbi sprendžiant bylas, kurių šalimi yra Italijos valstybė?

(1) OL L 61, p. 26.

(2) OL L 82, p. 16.

(3) OL L 201, p. 88.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/22

2010 m. kovo 3 d.Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Belpolis Benelux SA prieš Belgische Staat

(Byla C-114/10)

2010/C 134/33

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Belpolis Benelux SA

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar Bendrijos teisė, t. y. laisvo paslaugų judėjimo principas pagal SESV 56 straipsnį draudžia tokį reglamentavimą kaip numatytą 1970 m. liepos 20 d.Koninklijk Besluit (Karaliaus nutarimas) Nr. 20 1 ir 1a straipsniuose, pagal kurį lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas (6 %) statybos paslaugoms gali būti taikomas tik tuomet, kai paslaugų teikėjas yra registruotas Belgijoje kaip verslininkas pagal 1992 m. Wetboek van Inkomstenbelastingen (Pajamų mokesčio kodeksas) 400 ir 401 straipsnius?

Ar 1970 m. liepos 20 d.Koninklijk Besluit Nr. 20 1 ir 1a straipsniuose numatytas reglamentavimas, pagal kurį lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas (6 %) statybos paslaugoms gali būti taikomas tik tuomet, kai paslaugų teikėjas yra registruotas Belgijoje kaip verslininkas pagal 1992 m. Wetboek van Inkomstenbelastingen 400 ir 401 straipsnius, pažeidžia mokestinio neutralumo ir (arba) bendrąjį Bendrijos vienodo vertinimo principą?

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/22

2010 m. kovo 3 d.Fővárosi Bíróság (Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt. „f.a.“ prieš Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

(Byla C-115/10)

2010/C 134/34

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Fővárosi Bíróság

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Bábolna Mezőgazdasági Termelő, Fejlesztő és Kereskedelmi Zrt. „f.a.“

Atsakovė: Mezőgazdasági és Vidékfejlesztési Hivatal Központi Szerve

Prejudiciniai klausimai

Ar reikalavimai Bendrijos paramai gauti pagal bendrą žemės ūkio politiką (iš EŽŪOGF) gali skirtis nuo papildomai nacionalinei paramai gauti taikomų reikalavimų, kitaip tariant, ar papildomai nacionalinei paramai gauti galima nustatyti skirtingus ir griežtesnius reikalavimus, nei nustatytieji finansinei paramai iš EŽŪOGF?

Ar Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92 (1) 1 straipsnio 4 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 (2) 10 straipsnio a punkte numatyta taikymo asmenims sritis paramos gavėjų atžvilgiu gali būti aiškinama taip, kad asmenims taikomi tik du reikalavimai paramai gauti: teisę gauti paramą turi a) žemės ūkio produkcijos gamintojų grupė (arba atskiras gamintojas), b) kurio ūkis yra Bendrijos teritorijoje?

3.	Ar pirmiau nurodyti reglamentai gali būti aiškinami taip, kad žemės ūkio produkcijos gamintojas, kuris turi ūkį Bendrijos teritorijoje, tačiau ketina ateityje (pasinaudojęs parama) nutraukti veiklą, neturi teisės gauti paramos?

4.	Kaip turėtų būti aiškinamas nacionalinės teisės aktų suteikiamas teisinis statusas, remiantis abiem anksčiau nurodytais reglamentais?

Ar nacionalinės teisės aktų suteikiamas teisinis statusas apima teisinį statusą, susijusį su galimu žemės ūkio produkcijos gamintojo (ar jų grupės) veiklos nutraukimo būdu? Vengrijos teisėje galimiems veiklos nutraukimo atvejams numatytos įvairios teisinio statuso rūšys (nemokumo, bankroto ir likvidavimo procedūros).

6.	Ar reikalavimus Bendrijos vienkartinei išmokai už plotą gauti ir reikalavimus papildomai nacionalinei paramai gauti galima reglamentuoti skirtingai ir visiškai nepriklausomai? Koks yra (ar gali būti) ryšys tarp abiejų paramos tipų principų, sistemos ir tikslų?

7.	Ar teisė gauti papildomą nacionalinę paramą gali būti atimta iš grupės (arba asmens), kuri, be kita ko, atitinka reikalavimus gauti Bendrijos vienkartinę išmoką už plotą?

8.	Ar į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 taikymo sritį, remiantis jo 1 straipsniu, taip pat patenka papildoma nacionalinė parama, turint omeny, kad tam, kas tik iš dalies finansuojama iš EŽŪOGF, vėliau skiriama papildoma nacionalinė parama?

9.	Ar teisėtai ir faktiškai Bendrijos teritorijoje veikiantis žemės ūkio produkcijos gamintojas turi teisę gauti papildomą nacionalinę paramą?

10.	Jeigu nacionalinėje teisėje numatytas specifinis komercinių bendrovių veiklos nutraukimo reglamentavimas, ar toks reglamentavimas turi reikšmės Bendrijos paramos (ir su ja susijusios nacionalinės paramos) požiūriu?

11.	Ar Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas dėl bendros žemės ūkio politikos veikimo galima aiškinti taip, kad jos turi sukurti sudėtinę teisinę sistemą, kurią būtų galima aiškinti vienodai ir kuri veiktų pagal tokius pačius principus ir reikalavimus?

12.

Ar Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3508/92 1 straipsnio 4 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 10 straipsnio a punkte nustatytą taikymo sritį galima aiškinti taip, kad paramos atžvilgiu visiškai neturi reikšmės nei žemės ūkio produkcijos gamintojo ketinimas nutraukti veiklą ateityje, nei su šiuo ketinimu susijęs teisinis statusas?

(1) 1992 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3508/92, nustatantis tam tikrų Bendrijos pagalbos schemų integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (OL L 355, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 223).

(2) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1259/1999, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles (OL L 160, p. 113; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 3 sk., 25 t., p. 424).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/23

2010 m. kovo 4 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Frisdranken Industrie Winters BV prieš Red Bull GmbH

(Byla C-119/10)

2010/C 134/35

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Frisdranken Industrie Winters BV

Atsakovė: Red Bull GmbH

Prejudiciniai klausimai

Ar tik „išpilstymas“ į pakuotes, kurios paženklintos žymeniu (3.1. punkto iv papunkčio prasme), reiškia šio žymens naudojimą prekyboje pagal Prekių ženklų direktyvos (1) 5 straipsnį, net jeigu išpilstymas yra paslauga, teikiama trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens pavedimu, norint atskirti šio užsakovo prekes?

b)	Ar atsakymas į pirmojo klausimo a punktą būtų kitoks, jei būtų pažeidimas pagal Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a ar b punktus?

Jei į pirmojo klausimo a punktą bus atsakyta teigiamai, ar pagal Prekių ženklų direktyvos 5 straipsnį žymens naudojimas gali būti draudžiamas Beniliukso šalyse ir tuo atveju, jei šiuo žymeniu pažymėtos prekės yra skirtos išimtinai eksportui už a) Beniliukso šalių teritorijos arba už b) Europos Sąjungos teritorijos ir jei atitinkamoje teritorijoje — išskyrus įmonėje, kurioje prekės išpilstomos — jų negali suvokti visuomenė?

Jei į antrąjį klausimą (a ar b punktus) bus atsakyta teigiamai, koks kriterijus tokiu atveju turi būti taikomas siekiant nustatyti prekių ženklo pažeidimą: ar yra svarbus (pakankamai informuoto, apdairaus ir nuovokaus paprasto) Beniliukso (arba Europos Sąjungos) vartotojo suvokimas — kurį vėliau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima nustatyti tik teoriškai ar abstrakčiai — arba ar šiuo atžvilgiu reikia remtis kitu kriterijumi, pavyzdžiui, valstybės, į kurią prekės eksportuojamos, vartotojo suvokimu?

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmoji tarybos Direktyva valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92)

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/24

2010 m. kovo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-121/10)

2010/C 134/36

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama advokatų V. Di Bucci, L. Flynn, A. Stobiecka-Kuik, K. Walkerová

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2009/1017/ES dėl Vengrijos Respublikos valdžios institucijų teikiamos valstybės pagalbos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (1).

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Priėmusi ginčijamą sprendimą, Taryba panaikino Komisijos sprendimą, priimtą pasiūlius atitinkamas priemones, nurodytas 2007 m. žemės ūkio gairių 196 punkte, ir jas besąlygiškai priėmus Vengrijai, kuriuo Vengrija buvo įpareigota nutraukti dvi esamas pagalbos schemas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui vėliausiai iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Prisidengdama išskirtinėmis aplinkybėmis, Taryba faktiškai leido Vengrijai taikyti minėtas schemas iki 2007 m. žemės ūkio gairių galiojimo termino pabaigos 2013 m. gruodžio 31 dieną. Akivaizdu, kad savo sprendimui pagrįsti Tarybos nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės aplinkybės, kurios pateisintų priimtą sprendimą, ir jose neatsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl minėtų schemų.

Grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo, Komisija nurodo keturis pagrindus:

a)	Pirmiausia ji mano, kad Taryba nebuvo kompetentinga imtis veiksmų pagal SESV 108 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, nes pagalba, kurią ji patvirtino, buvo esama pagalba, kurią Vengrija, priėmusi jai Komisijos pasiūlytas atitinkamas priemones, įsipareigojo panaikinti iki 2009 metų pabaigos.

b)	Antra, leidusi taikyti pagalbos priemones iki 2013 m., Taryba piktnaudžiavo savo įgaliojimais bandydama panaikinti Komisijos sprendimą, pagal kurį Vengrija galėjo savo nuožiūra taikyti tokias priemones vėliausiai iki 2009 m. pabaigos.

Trečia, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant sąžiningo bendradarbiavimo principą, taikomą valstybėms narėms ir taip pat tarp institucijų. Savo sprendimu Taryba atleido Vengriją nuo pareigos bendradarbiauti su Komisija dėl atitinkamų priemonių, kurias minėta valstybė narė priėmė esamos pagalbos schemos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui atžvilgiu, atsižvelgiant į SESV 108 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendradarbiavimą.

d)	Paskutiniuoju pagrindu Komisija tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, kurios pateisino patvirtintos priemonės priėmimą.

(1) OL L 348, p. 55.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/25

2010 m. kovo 10 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FOGGIA-Sociedade Gestora de Participações Sociais SA prieš Secretário de Estado dos Assuntos Fiscais

(Byla C-126/10)

2010/C 134/37

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: FOGGIA-Sociedade Gestora de Participações Sociais SA

Atsakovas: Secretário de Estado dos Assuntos Fiscais

Įstojusi į bylą šalis: Ministério Público

Prejudiciniai klausimai

Kaip aiškinti 1990 m. liepos 23 d. Direktyvos 90/434//EEB (1) 11 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas ir kokia jų taikymo sritis? Būtent, ką reiškia sąvokos „tinkamos komercinės priežastys“ ir operacijose, kurioms taikoma Direktyva 90/434/EEB, dalyvaujančių įmonių „veiklos restruktūrizavimas arba racionalizavimas“?

Ar požiūris, kurio laikėsi mokesčių institucija, pagal kurį nėra rimtų komercinių priežasčių, kurios pateisintų įsigijusios bendrovės prašymą perkelti jai įsigytos bendrovės mokesčių nuostolius, kuo remdamasi minėta institucija nusprendė, kad, turint omenyje įsigijusią bendrovę, nėra aišku, koks yra ekonominis interesas įsigyti, nes įsigyta bendrovė nevykdė jokios holdingo bendrovei būdingos veiklos ir neturėjo kitoms įmonėms priklausančio kapitalo dalių, todėl ji galėjo perleisti tik esminius nuostolius, nepaisant to, kad susijungimas galėjo padaryti teigiamą poveikį grupės išlaidų sistemai, yra suderinamas su minėta Bendrijos teisės norma?

(1) 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis (OL L 225, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 142).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/25

2010 m. kovo 11 d.Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Naftiliaki Etaireia Thasou prieš Ypourgos Emporikis Naftilías

(Byla C-128/10)

2010/C 134/38

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Naftiliaki Etaireia Thasou AE (Taso laivybos bendrovė)

Atsakovė: Ypourgos Emporikis Naftilías (Prekybos laivyno ministras)

Prejudicinis klausimas

„Ar 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10), 1, 2 ir 4 straipsnių nuostatomis, aiškinamomis laikantis laisvės teikti paslaugas principo, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik gavę išankstinį administracijos leidimą, kai a) tokia leidimų išdavimo tvarka siekiama kontroliuoti, ar, atsižvelgiant į situaciją konkrečiame uoste, laivų savininko nurodytais jūrų maršrutais gali būti vežama laivais saugiai ir laikantis uostuose numatytos tvarkos, bei kontroliuoti, ar laivai, dėl kurių prašoma išduoti leidimą, gali netrukdomai įplaukti į konkretų uostą laikydamiesi tvarkaraščio, kurį laivų savininkas nurodė kaip pageidautiną konkrečiam pervežimui atlikti, nors teisės aktuose nėra nustatytų kriterijų, kuriais remdamosi viešojo administravimo institucijos spręstų šiuos klausimus, ypač kai yra keli suinteresuoti laivų savininkai, norintys tuo pačiu metu sustoti tame pačiame uoste; b) tokia leidimų išdavimo tvarka tuo pačiu yra priemonė nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, kuriems šiuo atžvilgiu būdingi tokie požymiai: i) jie vienodai taikomi visiems reisams į salas; ii) leidimus išduoti kompetentinga administracinės valdžios institucija turi labai didelę diskreciją nustatyti įpareigojimus teikti viešąją paslaugą, teisės aktuose nesant nustatytų šios diskrecijos vykdymo kriterijų ir iš anksto apibrėžto įpareigojimų teikti viešąją paslaugą, kurie gali būti nustatomi, turinio?“

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/26

2010 m. kovo 11 d.Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Amaltheia I Naftiki Etaireia prieš Ypourgos Emporikis Naftilías

(Byla C-129/10)

2010/C 134/39

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Amaltheia I Naftiki Etaireia

Atsakovė: Ypourgos Emporikis Naftilías (Prekybos laivyno ministras)

Prejudicinis klausimas

„Ar 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10), 1 ir 2 straipsnių nuostatomis, aiškinamomis laikantis laisvės teikti paslaugas principo, leidžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias laivų savininkai gali teikti jūrų kabotažo paslaugas tik gavę išankstinį administracijos leidimą, išduotą pagal leidimų išdavimo tvarką, kuria siekiama, be kita ko, kontroliuoti, ar, atsižvelgiant į situaciją konkrečiame uoste, laivų savininko nurodytais jūrų maršrutais gali būti vežama laivais saugiai ir laikantis uostuose numatytos tvarkos, bei kontroliuoti, ar laivai, dėl kurių prašoma išduoti leidimą, gali netrukdomai įplaukti į konkretų uostą laikydamiesi tvarkaraščio, kurį laivų savininkas nurodė kaip pageidautiną konkrečiam pervežimui atlikti, nors teisės aktuose nėra nustatytų kriterijų, kuriais remdamosi viešojo administravimo institucijos spręstų šiuos klausimus, ypač kai yra keli suinteresuoti laivų savininkai, norintys tuo pačiu metu sustoti tame pačiame uoste?“

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/26

2010 m. kovo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-130/10)

2010/C 134/40

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas E. Perillo, K. Bradley, A. Auersperger Matić

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2009 (1), iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 881/2002 (2), nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu.

—	Nustatyti, kad Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2009 padariniai lieka galioti iki kol jis bus pakeistas.

—	Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Parlamentas mano, kad 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Taliban yra negaliojantis dėl šių argumentų.

—	atsižvelgiant į jo tikslus ir turinį tinkamas reglamento teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 75 straipsnis,

—

tuo atveju, jei pirmas argumentas būtų atmestas, nebuvo patenkintos sąlygos, kad būtų galima remtis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu, nes kaip reikalaujama nebuvo pateiktas joks pasiūlymas, o anksčiau Taryba nepriėmė sprendimo pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyrių.

Jei Teisingumo Teismas panaikins ginčijamą reglamentą, Parlamentas siūlo, kad Teisingumo Teismas pasinaudotų įgaliojimais palikti galioti ginčijamo Reglamento padarinius pagal SESV 264 straipsnio antrą dalį, kol jis bus pakeistas.

(1) OL L 346, p. 42.

(2) OL L 139, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 294.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/27

2010 m. kovo 15 d.Corte di Appello di Torino (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SCF Consorzio Fonografici prieš Marco Del Corso

(Byla C-135/10)

2010/C 134/42

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte di Appello di Torino

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: SCF Consorzio Fonografici

Atsakovas: Marco Del Corso

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 1961 m. spalio 26 d. Romos konvencija dėl gretutinių teisių, TRIPS sutartis (The Agreement on Trade Related Aspects of Intellectual Property Rights), PINO (World Intellectual Property Organization) atlikimų ir fonogramų sutartis (WPPT) yra tiesiogiai taikomos Bendrijos teisės sistemoje?

2.	Ar šie tarptautinės suderintos teisės šaltiniai taip pat tiesiogiai taikomi privatinės teisės reglamentuojamuose santykiuose?

3.	Ar sąvokos „viešas skelbimas“, numatytos minėtose sutartyse, atitinka Bendrijos sąvokas, nustatytas direktyvose 92/100/EB (1) ir 2001/27/EB (2), o jeigu atsakymas yra neigiamas — kuris teisės šaltinis turi viršenybę?

4.	Ar nemokamas fonogramų transliavimas privačiuose odontologijos kabinetuose, kuriuose vykdoma laisvųjų profesijų veikla, pacientams, kurie jų klausosi ne savo pasirinkimu, yra „viešas skelbimas“ ar „padarymas viešai prieinamu“ Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo tikslais?

5.	Ar dėl tokios transliavimo veiklos fonogramų gamintojai įgyja teisę gauti atlyginimą?

(1) OL L 346, p. 61.

(2) OL L 167, p. 10.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/28

2010 m. kovo 17 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Prism Investments BV prieš J.A. van der Meer, veikiančią kaip Arilco Holland B.V. bankroto administratorė

(Byla C-139/10)

2010/C 134/43

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Prism Investments BV

Atsakovė: J. A. van der Meer, veikianti kaip Arilco Holland B.V. bankroto administratorė

Prejudicinis klausimas

Ar Reglamento Nr. 44/2001 (1) 45 straipsnis draudžia teismui, kuris nagrinėja šio reglamento 43 ar 44 straipsniuose nurodytą skundą, atmesti ar panaikinti egzekvatūrą dėl kito nei šio reglamento 34 ir 35 straipsnyje nurodyto pagrindo, kuriuo remiamasi vykdytinu pripažinto sprendimo vykdymo atžvilgiu ir kuris atsirado po šio sprendimo priėmimo, pavyzdžiui, pagrindo, jog sprendimas yra įvykdytas?

(1) 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/29

2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

(Byla T-50/05) (1)

(Viešasis paslaugų pirkimas - Bendrijos viešojo konkurso procedūra - Informacinių paslaugų, susijusių su telematinėmis sistemomis, skirtomis stebėti akcizais apmokestinamų produktų judėjimą, teikimas - Konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Konkurse dalyvaujantis konsorciumas - Priimtinumas - Vienodo požiūrio į konkurso dalyvius ir skaidrumo principai - Sutarties sudarymo kriterijai - Gero administravimo ir rūpestingumo principai - Pareiga motyvuoti - Akivaizdi vertinimo klaida)

2010/C 134/47

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių L. Parpala ir K. Kańska, vėliau L. Parpala ir E. Manhaeve, galiausiai L. Parpala, E. Manhaeve ir M. Wilderspin

Dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. lapkričio 18 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą atmesti ieškovės ir kitos bendrovės sudaryto konsorciumo pateiktą pasiūlymą, pateiktą dalyvauti konkurse teikti informacines paslaugas, susijusias su telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų produktų judėjimą Europos Bendrijoje pagal akcizo mokesčio netaikymo sistemą, koncepcijos sukūrimo, sistemų sukūrimo ir jų aptarnavimo bei priežiūros darbais bei sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 106, 2005 4 30.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/29

2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Gollnisch prieš Parlamentą

(Byla T-42/06) (1)

(Privilegijos ir imunitetai - Europos Parlamento narys - Sprendimas neginti privilegijų ir imunitetų - Ieškinys dėl panaikinimo - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme išnykimas - Nereikalingumas priimti sprendimą - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Veiksmai, kuriais kaltinamas Parlamentas - Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas - Priežastinis ryšys)

2010/C 134/48

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Bruno Gollnisch (Limonė, Prancūzija), atstovaujamas W. de Saint Just ir G. Dubois

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas H. Krück, C. Karamarcos ir A. Padowska, vėliau H. Krück, D. Moore ir A. Padowska

Dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2005 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento sprendimą neginti B. Gollnisch imunitetų ir privilegijų ir, antra, prašymas atlyginti žalą, patirtą dėl šio sprendimo.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Nereikia priimti sprendimo dėl prašymo panaikinti.

2.	Atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo.

3.	Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas du trečdalius B. Gollnisch patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4.	B. Gollnisch padengia trečdalį bylinėjimosi išlaidų, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

(1) OL C 86, 2006 4 8.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/30

2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Bianchi prieš ETF

(Byla T-338/07 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Laikinieji tarnautojai - Terminuota darbo sutartis - Sprendimas, kuriuo atsisakoma pratęsti darbo sutartį - Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punktas)

2010/C 134/49

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Irène Bianchi (Turinas, Italija), atstovaujama advokato M.-A. Lucas

Kita proceso šalis: Europos mokymo fondas (ETF) (Turinas, Italija), atstovaujamas M. Dunbar, iš pradžių padedamo advokato G. Vandersanden, vėliau — L. Levi

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2007 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (antrosios kolegijos) sprendimo Bianchi prieš ETF (F-38/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje), panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	I. Bianchi padengia savo bylinėjimosi išlaidas bei Europos mokymo fondo (ETF) šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/30

2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Mirto Corporación Empresarial prieš VRDT — Maglificio Barbara (Mirtillino)

(Byla T-427/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „Mirtillino“ paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas MIRTO - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 134/50

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Mirto Corporación Empresarial, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato E. Armijo Chávarri

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama Ó. Mondéjar Ortuño

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Maglificio Barbara Srl (Busto Arsicijus, Italija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. rugpjūčio 29 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 875/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Creaciones Mirto SA ir Maglificio Barbara Srl.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Mirto Corporación Empresarial, SL, bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 22, 2008 1 26.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/31

2010 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nestlé prieš VRDT — Master Beverage Industries (Golden Eagle et Golden Eagle Deluxe)

(Byla T-5/08-T-7/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Paraiška įregistruoti vaizdinius Bendrijos prekių ženklus „Golden Eagle“ ir „Golden Eagle Deluxe“ - Ankstesni vaizdiniai tarptautiniai ir nacionaliniai prekių ženklai, vaizduojantys puoduką ir kavos pupeles - Santykinis atmetimo pagrindas - Žymenų panašumas - Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 134/51

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Société des produits Nestlé SA (Vevey, Šveicarija), atstovaujama advokato A. von Mühlendahl

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama R. Pethke

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Master Beverage Industries Pte Ltd (Singapūras, Singapūras), atstovaujama advokatų N. Clarembeaux, D. Vervaet ir P. Maeyaert

Dalykas

Ieškiniai dėl trijų 2007 m. spalio 1 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 563/2006-2, R 568/2006-2 ir R 1312/2006-2), susijusių su protesto procedūromis tarp Société des produits Nestlé SA ir Master Beverage Industries Pte Ltd.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2007 m. spalio 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimus (bylos R 563/2006-2, R 568/2006-2 ir R 1312/2006-2).

2.	Atmesti likusią ieškinių dalį.

3.	VRDT ir Master Beverage Industries Pte Ltd, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia Société des produits Nestlé SA patirtas išlaidas.

(1) OL C 64, 2008 3 8.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/31

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje 2nine prieš VRDT — Pacific Sunwear of California (nollie)

(Byla T-363/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „nollie“ paraiška - Ankstesni nacionaliniai ir tarptautiniai žodiniai prekių ženklai NOLI - Santykinis atmetimo pagrindas - Prekių panašumo nebuvimas - Galimybės supainioti nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 1 dalis (dabar — Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis))

2010/C 134/52

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: 2nine Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus S. Palmer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis: Pacific Sunwear of California, Inc. (Anahaimas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. birželio 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1590/2007-2), susijusio su protesto procedūra tarp 2nine Ltd ir Pacific Sunwear of California, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	2nine Ltd padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/32

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje 2nine prieš VRDT — Pacific Sunwear of California (nollie)

(Byla T-364/08) (1)

2010/C 134/53

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: 2nine Ltd (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama solisitoriaus S. Palmer

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis: Pacific Sunwear of California, Inc. (Anahaimas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos)

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2008 m. birželio 16 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1591/2007-2), susijusio su protesto procedūra tarp 2nine Ltd ir Pacific Sunwear of California, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	2nine Ltd padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/32

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Inter-Nett 2000 prieš VRDT — Unión de Agricultores (HUNAGRO)

(Byla T-423/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo HUNAGRO paraiška - Ankstesnis vaizdinis Bendrijos prekių ženklas UNIAGRO - Dalinis atsisakymas įregistruoti - Santykinis atmetimo pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas bei 12 straipsnio a ir b punktai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas bei 12 straipsnio a ir b punktai))

2010/C 134/54

Proceso kalba: vengrų

Šalys

Ieškovė: Inter-Nett 2000 Kereskedelmi és Szolgáltató kft (Inter-Nett 2000 kft) (Moras, Vengrija), atstovaujama advokato E. Petruska

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių P. Sipos, vėliau P. Sipos ir O. Montalto

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis: Unión de Agricultores, SA (El Echidas, Ispanija)

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. liepos 22 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 71/2008-2), susijusio su protesto procedūra tarp Unión de Agricultores, SA ir Inter-Nett 2000 Kereskedelmi és Szolgáltató kft.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Inter-Nett 2000 Kereskedelmi és Szolgáltató kft (Inter-Nett 2000 kft) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 313, 2008 12 6.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/33

2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Proges prieš Komisiją

(Byla T-577/08) (1)

(Viešieji paslaugų pirkimai - Bendrijos viešųjų pirkimų procedūra - dėl Žemėnaudos modeliavimo - Konkurso dalyvio pateikto pasiūlymo atmetimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Priimtinumas - Sutarties sudarymo kriterijai)

2010/C 134/55

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Proges — Progetti di sviluppo Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato M. Falcetta

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Bambara ir E. Manhaeve, padedamų advokato A. Dal Ferro

Dalykas

Prašymas panaikinti 2008 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovės pasiūlymas, pateiktas pagal viešųjų pirkimų procedūrą, dėl žemėnaudos modeliavimo programos įgyvendinimo, ir atlyginti žalą, kurią ieškovė patyrė priėmus ginčijamą sprendimą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Proges — Progetti di sviluppo Srl padengti savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 44, 2009 2 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/33

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Eliza prieš VRDT — Went Computing Consultancy Group (eliza)

(Byla T-130/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo, kuriame yra žodis „eliza“, paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas ELISE - Santykiniai atmetimo pagrindai - Galimybė supainioti - Atsisakymas registruoti - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 134/56

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Eliza Corporation (Beverlis, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokato R. Köbbing

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Went Computing Consultancy Group BV (Utrechtas, Nyderlandai), atstovaujama advokato A. Meijboom

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. liepos 28 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1244/2008-4), susijusio su protesto procedūra tarp Went Computing Consultancy Group BV ir Eliza Corp.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Eliza Corporation padengia savo ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bei Went Computing Consultancy Group BV bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 153, 2009 7 4.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/34

2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje MarketTools prieš VRDT — Optimus-Telecomunicações (ZOOMERANG)

(Byla T-105/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Protesto atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2010/C 134/57

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: MarketTools, Inc. (San Franciskas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų W. von der Osten-Sacken, A. González Hähnlein, O. Günzel ir A. Wenninger

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama iš pradžių S. Laitinen, po to G. Schneider ir D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Optimus-Telecomunicações, SA (Maja, Portugalija), atstovaujama advokatų T. Colaço Dias ir J. Conceição Pimenta

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. sausio 25 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 253/2006-2), susijusio su protesto procedūra tarp Optimus-Telecomunicações, SA ir MarketTools, Inc.

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Ieškovė padengia savo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 129, 2007 6 9.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/34

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Eriksen prieš Komisiją

(Byla T-516/08) (1)

(Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Branduolinės avarijos Tulyje (Grenlandija) pasekmės visuomenės sveikatai - Direktyva 96/29/Euratomas - Komisijos priemonių prieš valstybę narę nepriėmimas - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

2010/C 134/58

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Heinz Helmuth Eriksen (Ebeltoftas, Danija), atstovaujamas advokato I. Anderson

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. White ir M. Patakia

Dalykas

Ieškinys dėl žalos, patirtos dėl to, kad Komisija tariamai nepriėmė būtinų priemonių, kad įpareigotų Danijos Karalystę priimti įstatymus ir kitus teisės aktus 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvai 96/29/Euratomas, nustatančiai pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 291), įgyvendinti ir taikyti šias nuostatas nuo branduolinės avarijos Tulyje (Grenlandija) nukentėjusiems darbuotojams, atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Heinz Helmuth Eriksen bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 44, 2009 2 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/35

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Lind prieš Komisiją

(Byla T-5/09) (1)

2010/C 134/59

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Brigit Lind (Greve, Danija), atstovaujama advokato I. Anderson

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. White ir M. Patakia

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Brigit Lind bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/35

2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Hansen prieš Komisiją

(Byla T-6/09) (1)

2010/C 134/60

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Bent Hansen (Aarslev, Danija), atstovaujamas advokato I. Anderson

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. White ir M. Patakia

Dalykas

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Bent Hansen bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/36

2010 m. kovo 8 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Maxcom prieš VRDT — Maxdata Computer (maxcom)

(Byla T-155/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protestas - Protesto atsiėmimas - Nereikalingumas priimti sprendimą)

2010/C 134/61

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovė: Maxcom sp. z o.o. (Tychos, Lenkija), atstovaujama advokato P. Kral

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Schimanek-Walicka

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Maxdata Computer GmbH & Co KG (Marlis, Vokietija)

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2009 m. sausio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1019/2008-2), susijusio su protesto procedūra tarp Maxdata Computer GmbH & Co KG ir Maxcom Sp. z o.o., panaikinimo

Rezoliucinė dalis

1.	Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.	Maxcom Sp. z o. o. padengia savo ir VRDT bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 153, 2009 7 4.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/36

2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje SNF prieš ECHA

(Byla T-1/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - REACH - Akrilamido pripažinimas ypatingai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga - Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Skubos nebuvimas)

2010/C 134/62

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: SNF SAS (Andrezjė Buteonas, Prancūzija), atstovaujama advokatų K. Van Maldegem, R. Cana ir solisitoriaus P. Sellar

Atsakovė: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), atstovaujama M. Heikkila ir W. Broere

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. gruodžio 7 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimo, kuriuo, remiantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1), 59 straipsniu, pripažįstama, kad akrilamidas yra ypatingai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/37

2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Sviluppo Globale prieš Komisiją

(Byla T-6/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Viešieji pirkimai - Viešųjų pirkimų procedūra - Pasiūlymo atmetimas - Prašymas sustabdyti vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Galimybės praradimas - Rimtos ir nepataisoma žalos nebuvimas - Skubos nebuvimas)

2010/C 134/63

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Sviluppo Globale GEIE (Roma, Italija), atstovaujama advokatų F. Sciaudone, R. Sciaudone ir A. Neri

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Costa de Oliveira, F. Erlbacher ir P. Manzini

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų procedūrai EUROPEAID/127843/D/SER/KOS, susijusiai su pagalbos Kosovo muitinės ir mokesčių administracinėms institucijoms teikimu

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/37

2010 m. kovo 26 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Alisei prieš Komisiją

(Byla T-16/10 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Programa, kuria įkuriamos „maisto priemonės“ besivystančioms šalims - Kvietimas teikti prašymus subsidijoms - Atsisakymas skirti subsidiją - Prašymas sustabdyti vykdymą - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas - Formos reikalavimų nesilaikymas - Nepriimtinumas)

2010/C 134/64

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Alisei (Roma, Italija), atstovaujama advokatų F. Sciaudone, R. Sciaudone ir A. Neri

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Prete ir P. van Nuffel

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl prašymų subsidijai gauti pagal programą „Priemonė, skirta greitai reaguoti į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse“ (EuropeAid/128608/C/ACT/Multi) atrankos.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/37

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-104/10)

2010/C 134/65

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir advokato C. von Donat

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10561, susijusį su Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) subsidijų programai RESIDER-II-Saro kraštas (1994–1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje sumažinimu, subsidija skirta 1995 m. lapkričio 27 d. ir 1999 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimais C(95) 2529 ir C(1999) 3557.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Komisija sumažino ERPF finansavimą, skirtą programai RESIDER-II- Saro kraštas (1994–1999) Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį, nurodo penkis pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo konsoliduoti ir apibendrinti 1994–1999 m. laikotarpio finansinius koregavimus.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalį, nes sumažinimo sąlygos nebuvo įvykdytos. Būtent ji teigia, kad Komisija šiuo atžvilgiu nepaisė sąvokos „pažeidimas“. Be to, Komisija nekonstatavo, kad nacionalinės institucijos, administruojančios struktūrinius fondus, neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnį. Kalbant apie sistemingus pažeidimus, ieškovė teigia, kad administravimo ir teisminės kontrolės sistemos nėra pakankamai apibrėžtos. Ieškovės teigimu, Komisija, remdamasi neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtino sistemingas fondų administravimo ir kontrolės klaidas. Ji taip pat teigia, kad šių išvadų svarbūs aspektai iš esmės buvo klaidingi ir klaidingai įvertinti.

Papildomai, kaip trečią pagrindą ieškovė nurodo, kad skundžiamame sprendime nustatytas sumažinimas buvo neproporcingas. Komisija nepasinaudojo savo diskrecija, nustatyta Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnio 2 dalyje. Taikyti fiksuoto dydžio koregavimai viršijo (potencialią) žalos riziką Bendrijos biudžetui. Ieškovės teigimu, koreguojančios normos buvo kumuliacinės, t. y. rezultatas nebuvo vertinamas kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į proporcingumo principą. Ieškovė taip pat teigia, kad Komisijos atlikta klaidu ekstrapoliacija buvo neproporcinga, nes specifinės klaidos negalėjo būti sujungtos į visumą dėl skirtingo pobūdžio.

Ketvirtame pagrinde ieškovė teigia, kad skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Ieškovė teigia, kad iš priimto sprendimo nėra aišku, kaip ir kodėl Komisija nustatė taikytas fiksuotas skaičiavimo sumas. Be to, ieškovė teigia, kad neatrodo, jog Komisija teisingai įvertino Vokietijos institucijų jai pateiktus faktinius įrodymus. Be to, Komisija nepadarė jokių išvadų iš išorės auditorių audito projektuose nurodytų silpnų vietų išvadų išsamumo klausimu.

Galiausiai penktame pagrinde ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą, nes dabar ji remiasi „išlaidų, kurios gali būti finansuojamos, sąrašais“, kurie buvo sudaryti tik per esamą programavimo laikotarpį. Be to, Komisija grindžia skundžiamą sprendimą sistemingais administravimo ir kontrolės sistemų trūkumais, tuo tarpu kai per programavimo laikotarpį ji patvirtino, kad šios administravimo ir kontrolės sistemos gali funkcionuoti.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis Reglamento (EEB) Nr 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicinio banko operacijomis ir su kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/38

2010 m. kovo 3 d. pareikštas ieškinys byloje Procter & Gamble Manufacturing Cologne GmbH prieš VRDT — Natura Cosméticos (NATURAVIVA)

(Byla T-107/10)

2010/C 134/66

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Procter & Gamble Manufacturing Cologne GmbH (Kelnas, Vokietija), atstovaujama advokato K. Sandberg

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Natura Cosméticos, SA (Itapecerica da Serra, Brazilija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1558/2008-2.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

—	Priteisti iš kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies bylinėjimosi VRDT išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas NATURAVIVA 3, 5 ir 14 klasių prekėms ir paslaugoms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijos prekių ženklas „VIVA“ 3 klasės prekėms ir Bendrijos prekių ženklas „VIVA“ 3 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti visą Bendrijos prekių ženklo paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog nėra grėsmės supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/39

2010 m. kovo 5 d. pareikštas ieškinys byloje Liuksemburgas prieš Komisiją

(Byla T-109/10)

2010/C 134/67

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, atstovaujama C. Schiltz ir advokato P. Kinsch

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis taikomas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10712 sumažinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), remiantis 1997 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu C(97) 3742 (ERPF Nr. 970010008) dėl Bendrijos iniciatyvos programos IC Interreg II/C „Reino-Maso potvyniai“ Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir Nyderlandų Karalystėje, suteiktą finansinę paramą tiek, kiek jis taikomas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė remiasi dviem pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad jei būtų patenkintas Nyderlandų ir Vokietijos valdžios institucijų pareikštus ieškinius dėl panaikinimo, jos ieškinys irgi turėtų būti patenkintas. Jei būtų nuspręsta, kad tariamai sisteminės šios programos veikimo Nyderlanduose ir Vokietijoje klaidos ar trūkumai, kuriuos teigia atskleidusi Komisija atlikusi auditą, realiai neegzistuoja, griūtų visas sprendimo pagrindimas, o kartu ir Liuksemburge įgyvendinamiems projektams taikoma linijinė finansinė korekcija.

Antrasis ieškinio pagrindas yra grindžiamas tuo, kad finansinės korekcijos, kuri yra pateisinama tik kai kurių kitų valstybių narių atžvilgiu, taikymo išplėtimas Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei yra neteisėtas. Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje nebuvo pastebėta jokių programos veikimo trūkumų. Tai, kad Liuksemburgas sutiko dalyvauti bendrame projekte su Vokietija, Belgija, Prancūzija ir Nyderlandais, neturėtų turėti neigiamų pasekmių jo projektų finansinės korekcijos atžvilgiu dėl klaidų ir trūkumų, kurie buvo pastebėti atliekant Nyderlandų ar Vokietijos projektų auditą ir kuriuos beveik išimtinai sudaro su viešųjų pirkimų procedūra susijusių nuostatų nesilaikymas. Nepaisant to, kad toje pačioje programoje dalyvauja penkios valstybės narės, viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo procedūros priklauso išimtinei atitinkamų valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/40

2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Insula prieš Komisiją

(Byla T-110/10)

2010/C 134/68

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Conseil scientifique international pour le développement des îles (Insula) (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokatų J.-D. Simonet ir P. Marsal

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu.

—	Pripažinti, kad Komisijos reikalavimas grąžinti 84 120 EUR sumą yra nepagrįstas ir todėl nurodyti Komisijai išduoti kredito notą 84 120 EUR sumai.

—	Pripažinti, kad ieškinys turi būti prijungtas prie bylos T-366/09, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu, kuris pareikštas pagal arbitražinę išlygą, ieškovė Bendrojo Teismo prašo pripažinti, kad 2010 m. sausio 28 d. debito nota, kuria Komisija po OLAF audito pranešimo pateikimo reikalauja grąžinti ieškovei pervestus avansus, neatitinka sutarties EL HIERRO (NNE5/2001/950), sudarytos vykdant specialią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo programą energijos, aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi srityse, sąlygų.

Ieškovė nurodo du pagrindus.

Pirmuoju pagrindu ji nesutinka su tuo, kad po 2005 m. atlikto audito Komisijos reikalaujama grąžinti skola yra mokėtina.

Antruoju pagrindu ji tvirtina, kad išduodama naują debito notą Komisija pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, kurie, praėjus šešeriems metams po paskutinio pervedimo Insula ir nesant jokio pranešimo per sutartyje numatytą terminą, nebeleidžia prašyti papildomų patvirtinančių dokumentų.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/40

2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-114/10)

2010/C 134/69

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller, C. Blaschke ir advokato U. Karpenstein

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10712 sumažinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), remiantis 1997 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu C(97) 3742 (ERPF Nr. 970010008) dėl Bendrijos iniciatyvos programos IC Interreg II/C „Reino-Maso potvyniai“ Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir Nyderlandų Karalystėje, suteiktą finansinę paramą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija sumažino Europos regioninės plėtros fondo laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. Bendrijos iniciatyvos programai IC Interreg II/C „Reino-Maso potvyniai“ Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir Nyderlandų Karalystėje suteiktą finansinę paramą.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad yra netenkinamos Reglamento Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalyje numatytos finansinės korekcijos sąlygos. Ieškovės nuomone, ši nuostata nesuteikia Komisijai teisės taikyti finansinę korekciją dėl administravimo klaidų ar tariamai nepakankamų administravimo ir kontrolės sistemų. Be to, ieškovė teigia, kad net jei Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnis apima administravimo klaidas ar tariamai nepakankamas administravimo ir kontrolės sistemas finansinė korekcija negali būti taikoma. Pirma, finansinę korekciją dėl „trūkumų“, apie kuriuos kalba Komisija, galima taikyti tik tada, kai jie turi ar gali turėti neigiamų pasekmių Sąjungos biudžetui. Ieškovės nuomone, taip nėra Komisijos nurodytų priemonių atveju. Antra, ieškovė teigia, kad daugeliu byloje kritikuojamų projektų atveju nėra pažeidžiama Bendrijos teisė.

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad pagal Reglamentą Nr. 4253/88 Komisija neturėjo teisės taikyti fiksuotas ir ekstrapoliacijos būdu nustatytas finansines korekcijas. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad šio reglamento 24 straipsnyje nurodomi konkretūs atvejai ir sumos, kurias galima apskaičiuoti.

Trečiuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad buvo pažeistas proporcingumo principas ir tai, jog negalima tarp valstybių taikyti ekstrapoliacijos, dėl kurios viena valstybė narė turi atsakyti už kitos valstybės narės klaidas.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, kuriuo nustatomos nuostatos dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo, susijusios, pirma, su įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimu ir, antra, su šių fondų bei Europos investicinio banko veiklos ir kitų esamų finansinių instrumentų koordinavimu (OL L 374, p. 1).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/41

2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-116/10)

2010/C 134/70

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir advokato U. Karpenstein

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2009 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10675, kuriuo buvo sumažinta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama, taikant Komisijos sprendimą C(97) 1120, skirta 1997–1999 m. programai Tikslas Nr. 2 Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė Vokietijos Federacinėje Respublikoje;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija sumažino ERPF paramą 1997–1999 m. programai Tikslas Nr. 2 Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Ieškovė grindžia ieškinį keturiais pagrindais.

Pirma, ieškovė tvirtina, kad Komisija klaidingai įvertino padėtį. Ieškovė mano, kad Komisija, apskaičiuodama paklaidą, kuria ji pasinaudojo, įtraukė klaidingas sumas.

Antra, ieškovė teigia, kad nebuvo tenkinamos Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio 2 dalyje numatytos finansinių pataisų taikymo sąlygos. Ji mano, kad šia nuostata Komisijai nesuteikiama teisė taikyti finansines pataisas dėl administracinių klaidų arba tariamų administravimo ir kontrolės sistemų trūkumų. Be to, ji tvirtina, kad ir dėl kitų priežasčių Komisijos taikytos apimties finansinė pataisa nenumatyta. Šiuo atveju Komisijos kritikuojamais „pažeidimais“ galima pateisinti finansines pataisas, tik jei šie pažeidimai daro arba padarė neigiamą poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Anot ieškovės, Komisijos nurodyto elgesio atveju taip nebuvo. Be to, ji tvirtina, kad visų šioje byloje ginčijamų projektų atveju nebuvo padaryta jokio Bendrijos teisės pažeidimo.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija neturėjo teisės ekstrapoliacijos pagrindu taikyti nustatyto dydžio finansinių pataisų pagal Reglamentą (EEB) Nr. 4253/88. Ji teigia, kad pagal aiškią šio reglamento 24 straipsnio formuluotę ši nuostata susijusi tik su konkrečiais atvejais ir suskaičiuojamomis sumomis.

Galiausiai ieškovė teigia, kad net jei būtų leidžiama ekstrapoliacijos pagrindu taikyti nustatyto dydžio finansines pataisas, šios pataisos yra neteisėtos nagrinėjamu atveju. Šiuo atžvilgiu ji pastebi, jog Komisija neįrodė „sistemai būdingo“ elgesio, kurį ji kritikuoja, ir kad nustatyto dydžio finansinės pataisos neatitinka proporcingumo principo.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88, nustatantis nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, p. 1).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/42

2010 m. kovo 8 d. pareikštas ieškinys byloje ClientEarth ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-120/10)

2010/C 134/71

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: CliebtEarth (Londonas, Jungtinė Karalystė), Transport & Environment (Briuselis, Belgija) European Environmental Bureau (Briuselis, Belgija) ir BirdLife International (Briuselis, Belgija), atstovaujama baristerio QC S. Hockman

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovų reikalavimai

—	pripažinti, kad atsakovė pažeidė Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (1) ir Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (2);

—

pripažinti, kad dokumento atmetimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalį priežastys turi būti išdėstytos raštu pateiktame atsakyme per nustatytą dviejų etapų administracinės procedūros terminą, arba turi būti atmestos kaip teisinės gynybos išimtys, ir kitu atveju nepatenka į teisminę peržiūrą;

—	panaikinti ginčijamą 2010 m. vasario 9 d. sprendimą (SG.E3/MM/psi-Ares (2010)70321), kuriuo Komisija nurodė savo ketinimą neleisti ieškovams susipažinti su kai kuriais dokumentais, kuriuose yra su aplinka susijusios informacijos;

—

nurodyti atsakovei suteikti galimybę susipažinti su visais prašomais dokumentais, nustatytais 2009 m. spalio 15 d. paraiškoje, pakartotinėje 2009 m. gruodžio 17 d. paraiškoje, ir visais dokumentais, pateiktais jas nagrinėjant, laikantis terminų ir neredaguojant dokumentų kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 10 straipsnyje; ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas į bylą įstojusių šalių.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovai prašo pagal SESV 263 straipsnį panaikinti Komisijos 2010 m. vasario 9 d. Sprendimą, kuriuo atsakovė nurodė savo ketinimą neleisti ieškovams susipažinti su kai kuriais dokumentais, kuriuose yra su aplinka susijusios informacijos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas gaminant biodegalus, parengtais ir naudojamais Komisijos pagal Direktyvą 2009/28/EC (3).

Grįsdami savo ieškinį ieškovai pateikia šiuos teisinius pagrindus:

Pirma, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnio pažeidimas, nes nebuvo laiku atskleisti dokumentai ar pateiktos paraiškų atmetimo priežastys. Paraiška buvo pateikta 2009 m. spalio 15 dieną. Atsakovė iš dalies atmetė paraišką, leisdama susipažinti su keturiais dokumentais ir atmesdama paraišką apytikriai dviejų šimtų dokumentų atžvilgiu. Ieškovai ginčija atmetimo pagrindą. 2010 m. vasario 9 d., pasibaigus reglamente nustatytam terminui, Komisija atsisakė atskleisti likusius dokumentus ar nurodyti pagrįstas priežastis, kodėl su jais neleido susipažinti.

Antra, Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes nebuvo nurodytos priežastys, kodėl neleista susipažinti su atskirais dokumentais. Siekiant pasinaudoti išimtimi, per nustatytą terminą kiekvieno dokumento, dėl kurio atmesta paraiška, atžvilgiu raštu turi būti nurodytos atsisakymo priežastys. 2010 m. vasario 9 d., pasibaigus reglamente nustatytam terminui, Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su likusiais dokumentais ir nepateikė pagrįstų atsisakymo priežasčių, kaip reikalaujama pagal reglamentą ir teismų praktiką.

Be to, ieškovai nurodo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio pažeidimą, nes nebuvo atlikta konkreti ir individuali atskiro dokumento turinio analizė. Komisija turi atlikti konkrečią ir individualią atskiro dokumento turinio analizę nustatydama, ar dokumentui, ar jo daliai taikoma bendrosios taisyklės, kad visi dokumentai turi būti prieinami, išimtis. 2010 m. vasario 9 d. pasibaigus šiame reglamente nustatytam terminui, Komisija pripažino, kad tokia analizė nebuvo atlikta dėl prašomų dokumentų, o kiek ji buvo atlikta, ji nebuvo pateikta ieškovams.

Be to, ieškovai tvirtina, kad pažeista Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 6 straipsnio 1 dalis, nes neteisėtai taikyta 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Komisija iš pradžių 4 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį taikė apytikriai dviems šimtams dokumentų. 2010 m. vasario 9 d., pasibaigus reglamente nustatytam terminui, Komisija neatskleidė šių dokumentų. Siekiant pasinaudoti 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, Komisija turi įrodyti, kad dokumentas ar jame esanti informacija rimtai pakenktų jos sprendimų priėmimo procesui. Ieškovai tvirtina, kad dokumentai, kuriuose yra informacija susijusi su emisijomis į aplinką, rimtai nepakenktų Komisijos sprendimų priėmimo procesui ir tiek, kiek bet kuriam dokumentui ar informacijai taikoma išimtis, atskleidimo reikalauja viršesnis viešasis interesas.

Taip pat ieškovai nurodo, kad pažeista Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalis, nes dokumentai nebuvo redaguoti. Jeigu Komisija atsisako suteikti galimybę susipažinti su prašomais dokumentais, turi būti apsvarstyta galimybė redaguoti tuos skyrius, kuriems kitais atvejais būtų taikoma išimtis, ir išduodamos tos dalys, kurioms netaikoma išimtis. Ieškovai tvirtina, kad Komisija neapsvarstė galimybės redaguoti ir to nepadarė, todėl nesuteikė galimybės susipažinti su informacija ar dokumentų dalimis, kurios galėtų būti atskleistos.

Galiausiai nurodyta, kad atsakovė pažeidė Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 punktą, nes nenustatė 4 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties taikymo laikotarpio. Tuo atveju, kai Komisija atsisako atskleisti prašomus dokumentus ar jų dalis, ji turi nustatyti laikotarpį, kuriuo taikoma išimtis. Ieškovai tvirtina, kad Komisija neapsvarstė ir nenustatė laikotarpio, taikytino bet kuriai kitai galiojančiai išimčiai.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

(2) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, p. 13; 2004 m.)

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (Tekstas svarbus EEE) (OL L 140, p. 16)

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/43

2010 m. kovo 11 d. pareikštas ieškinys byloje Conte ir kt. prieš Tarybą

(Byla T-121/10)

2010/C 134/72

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovai: Giovanni Conte (Pomecija, Italija), Casa del Pescatore Soc. coop. rl (Čivitanova Markė, Italija), Guidotti Giovanni & Figli Snc (Termolis, Italija), Organizzazione di produttori della pesca di Civitanova Marche Soc. coop. rl (Čivitanova Markė, Italija), Consorzio gestione mercato ittico Manfredonia Soc. coop. rl (Cogemim) (Manfredonija, Italija), atstovaujami advokatų P. Cavasola, G. Micucci, V. Cannizzaro

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovų reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą reglamentą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pareikštas dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančio reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006.

Visi ieškovai šioje byloje yra žuvininkystės operatoriai, turintys ginčijamame reglamente nustatytas pareigas.

Grįsdami savo reikalavimus ieškovai pateikia tokius ieškinio pagrindus:

Ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 10 straipsnio 1 ir 2 dalių negaliojimas tiek, kiek šiose nuostatose nustatyta absoliuti pareiga ilgesniems nei 15 metrų žvejybos laivams įmontuoti dvigubą stebėjimo sistemą: 9 straipsnyje nurodytą palydovinę sistemą ir, be to, automatinio identifikavimo sistemą. Kalbama apie dvi skirtingas stebėjimo sistemas, kurių paskirtis iš esmės ta pati. Ši pareiga netinkamai motyvuota. Maža to, atrodo, kad ji prieštarauja proporcingumo principui priemonės būtinumo ir tinkamumo atžvilgiu. Taip pat pareiga įmontuoti dvigubą stebėjimo sistemą iš ieškovų reikalauja finansinių išlaidų, kurių nepateisina joks protingas reikalavimas.

Ginčijamo reglamento 15 ir 17 straipsnių negaliojimas tiek, kiek šiose nuostatose numatyta pareiga žvejybos laivams, kurių ilgis 12 metrų ir didesnis, kasdien perduoti tam tikrą informaciją ir, bet kuriuo atveju, iki atplaukimo į uostą arba netgi prieš keturias valandas iki atplaukimo į uostą valandos. Ieškovai mano, kad tokia pareiga nepagrįsta, neproporcinga arba netgi neįmanoma įvykdyti. Ypač smulkiajai žvejybai naudojamiems žvejybos laivams zonose, kurios nuo uosto nutolusios keletu valandų kelio, šios pareigos neįmanoma įvykdyti, išskyrus jeigu žvejybos laivas už uosto ribų užlaikomas laukiant, kol praeis reikalingas laikas.

Stebėjimo ir inspektavimo sistemos negaliojimas tiek, kiek ginčijamame reglamente numatyta absoliuti pareiga toleruoti patekimą į laivo patalpas, susipažinimą su bylomis ir elektroniniais dokumentais, be jokio teisminės valdžios įgaliojimo veikiančių ir kriminalinės policijos institucijų nekontroliuojamų pareigūnų atliekamų inspektavimo ir apklausų tvarką. Ieškovai mano, kad pažeistos teisės į konfidencialumą, būsto neliečiamumą, privatų ir asmeninį gyvenimą bei teisė į gynybą. Ši kontrolė pažeidžia ne tik minėtas pagrindines teises, bet ir dėl tokio invazinio pobūdžio pažeidžia žvejybos operatoriaus teisės įgyvendinti ekonominę laisvę, užtikrintą steigiamosiose sutartyse, pačią esmę. Specifinis negaliojimo pagrindas susijęs su 82 straipsniu, kuriuo inspektavimo pareigūnams suteikiama teisė imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti su galimais pažeidimais susijusių įrodymų saugojimą.

Ginčijamo reglamento 73 straipsnio 8 dalies negaliojimas tiek, kiek šioje nuostatoje valstybėms pripažinta teisė žvejybos operatorius įpareigoti sumokėti stebėjimo sistemos išlaidas. Šiuo klausimu nurodyta, jog atrodo, kad ši nuostata akivaizdžiai neteisėta, nes prieštarauja viešųjų interesų įgyvendinimui reikalingų išlaidų socialinio paskirstymo principui.

Ginčijamo reglamento 92 straipsnio negaliojimas tiek, kiek šioje nuostatoje numatyta atsakomybės už galimus pažeidimus, nesvarbu, kas juos padarė, perkėlimo sistema žvejybos laivo savininkui ir galimiems jo teisių perėmėjams. Šiuo klausimu nurodyta, kad ši nuostata prieštarauja asmeninės atsakomybės principui, privačios nuosavybės apsaugos principui ir proporcingumo principui, nes ja nesiekiama užkirsti kelią bausmių sistemos išvengimui.

Ginčijamo reglamento 103 straipsnio negaliojimas, nes šioje nuostatoje numatyta, jog dėl šiame reglamente numatytų Valstybės įsipareigojimų neįvykdymo gali būti sustabdytas finansinės paramos teikimas pagal reglamentus Nr. 1198/2006 (1) ir Nr. 861/2006 (2). Anot ieškovų, paramos teikimo sustabdymas reiškia valstybės atsakomybės perkėlimą privatiems asmenims, kurie turi patirti žalingas valstybės veiksmų pasekmes. Tokia bausmės perkėlimo forma pažeidžia individualios bausmės principą ir proporcingumo principą.

Ginčijamo reglamento 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių, 17 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, 59 straipsnio 2 ir 3 dalių, 60 straipsnio 4 ir 5 dalių, 62 straipsnio 1 dalies, 63 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio, 65 straipsnio, 66 straipsnio 1 ir 3 dalių, 67 straipsnio 1 dalies ir 68 straipsnio negaliojimas. Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad šis reglamentas grindžiamas tik EB sutarties 37 straipsniu, leidžiančiu sukurti bendrą žuvininkystės politiką, ir kad reglamente numatytos priemonės būtų teisėtos tik jeigu Bendrijos institucijų nustatyta žvejybos politika veiktų priimant atitinkamus aktus. Taigi minėtos nuostatos nesusijusios su sektoriais ir rūšimis, kuriuos apima bendroji žvejybos politika, ir todėl nepatenka į EB 37 straipsnio taikymo sritį.

(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo.

(2) 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/45

2010 m. kovo 18 d. pareikštas ieškinys byloje Hartmann prieš VRDT (Complete)

(Byla T-123/10)

2010/C 134/73

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Paul Hartmann AG (Heidenheimas, Vokietija), atstovaujama advokatės N. Aicher

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. sausio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 601/2009-4.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Complete“ 5 ir 10 klasių prekėms — paraiška Nr. 7 432 024

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes prašomas įregistruoti žymuo yra apibūdinamojo pobūdžio paraiškoje nurodytų prekių atžvilgiu. Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes šis žymuo turi reikalaujamą skiriamąjį požymį.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/45

2010 m. kovo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Lidl Stiftung prieš VRDT — Vinotasia (VITASIA)

(Byla T-124/10)

2010/C 134/74

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Lidl Stiftung & Co. KG (Nekarzulmas, Vokietija), atstovaujama advokatų M. Schaeffer ir A. Marx

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Vinotasia GmbH (Koblencas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. sausio 14 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos (byla R 1054/2008-4) sprendimą;

—	panaikinti 2006 m. birželio 30 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Prekių ženklų ir registro departamento sprendimą pagal protestą B 1027947;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtojoje apeliacinėje taryboje;

—	subsidiariai, atidėti bylos nagrinėjimą procesą, kol bus priimtas galutinis sprendimas remiantis Deutsches Patent- und Markenamt2010 m. kovo 17 d. pateiktu prašymu pripažinti ankstesnį Vokietijos prekių ženklą Nr. 302 15 015 „VINOSTASIA“ negaliojančiu.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „VITASIA“ 29, 30, 31, 32 ir 33 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 4 691 101

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Vinotasia GmbH

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Vokietijos prekių ženklas „VINOTASIA“ Nr. 30215015 32, 33 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nebuvo jokio pavojaus supainioti pirma nurodytus prekių ženklus

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1)

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/46

2010 m. kovo 17 d. pareikštas ieškinys byloje Lux Management prieš VRDT — Zeis Excelsa (KULTE)

(Byla T-130/10)

2010/C 134/75

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Lux Management Holding SA (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujama lawyer S. Mas,

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Zeis Excelsa SPA (Montegranaras, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad 2010 m. sausio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 712/2008-4 neturi objekto.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti 2010 m. sausio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 712/2008-4 tiek, kiek juo neatsižvelgiama į ieškovės pateiktus įrodymus.

—

Nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti 2010 m. sausio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 712/2008-4 tiek, kiek jis nepakankamai motyvuotas kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies sutikimo dėl prašymo pripažinti nurodyto Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia atžvilgiu.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Vaizdinis prekių ženklas „KULTE“ 14, 18 ir 25 klasių prekėms

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, kuriuo remiasi šalis, prašanti pripažinti registraciją negaliojančia: Italijos vaizdinis prekių ženklas „CULT“ 25 klasių prekėms; Prancūzijoje ir Beneliukse galiojantis tarptautinis vaizdinis prekių ženklas „CULT“ 14, 18 ir 25 klasių prekėms

Anuliavimo skyriaus sprendimas: iš dalies pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 43 straipsnio pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nepripažino, kad jos sprendimas neturi objekto todėl, kad šalys susitarė dėl nagrinėjamų prekių ženklų galiojimo ir prašymo pripažinti registraciją negaliojančia; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas tiek, kiek Apeliacinė taryba atsisakė priimti naujus ieškovės pateiktus įrodymus; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 57 straipsnio 2 dalies pažeidimas tiek, kiek Apeliacinė taryba padarė klaidą vertindama pateiktų įrodymų reikšmę ir nenurodė argumentų dėl kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies sutikimo dėl prašymo pripažinti nurodyto Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia įrodymo.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/47

2010 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Pieno žvaigždės prieš VRDT — Fattoria Scaldasole (Iogurt.)

(Byla T-135/10)

2010/C 134/76

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: AB „Pieno žvaigždės“ (Vilnius, Lietuva), atstovaujama advokačių I. Lukauskienės ir R. Žabolienės

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Fattoria Scaldasole Srl (Monguzzo, Italija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. sausio18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 1070/2009-2;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „Iogurt.“ 29 klasės prekėms.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Lietuvoje įregistruotas vaizdinis prekių ženklas „jogurtas“ 29 klasės prekėms; vaizdinis Bendrijos prekių ženklas „jogurt“ 29 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: laikyti apeliaciją nepaduota.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 207/2009 60 straipsnio kartu su Komisijos reglamento Nr. 2869/95 (1) 8 straipsniu pažeidimas, nes Apeliacinė taryba padarė klaidingą išvadą, kad apeliacijos mokestis nebuvo sumokėtas per nustatytą 2 mėnesių terminą nuo pranešimo apie skundžiamą sprendimą.

(1) 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 303, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 291)

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/47

2010 m. kovo 24 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-138/10)

2010/C 134/77

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama J. Rodríguez Cárcamo

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2010 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2010) 337 galutinis dėl pagalbos pagal sprendimą C(1994) 3043/6, ERPF, Nr. 94.11.09.011, Ispanijos Valencijos bendruomenės 1 tikslo veiklos programai (1994–1999) iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) sumažinimo.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1994 m. lapkričio 25 d. sprendimu C(94) 30436 Komisija iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) veiklos programai Valencijos regione, kuriai taikoma Bendrijos pagalba, skirtą Ispanijos regionų, patenkančių į Reglamento Nr. 1260/1999 1 tikslo sritį, struktūriniams pokyčiams 1994–1999 m. laikotarpiu, suteikė maksimalią 1 207 941 000 ekiu pagalbą. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad 23 iš 38 projektų buvo nustatyti pažeidimai ir pirmiau suteikta pagalba buvo sumažinta 115 612 377,25 euro.

Reikalavimams pagrįsti ieškovė remiasi šiais argumentais:

—

1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnio pažeidimas, nes ginčijamame sprendime taikomas ekstrapoliacijos metodas, o pagal šią nuostatą nenumatyta galimybė konkrečiuose veiksmuose nustatytų pažeidimų ekstrapoliuoti visiems ERPF fondų finansuojamiems veiklos programos veiksmams. Ispanijos nuomone, Komisijos ginčijamame sprendime padarytas pataisymas teisiškai nepagrįstas, nes 1997 m. spalio 15 d. Komisijos gairės dėl neto finansinių klaidų taisymo taikant Tarybos reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnį negali turėti teisinių pasekmių valstybėse narėse pagal 2000 m. balandžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Ispanija prieš Komisiją (C-443/97) (2). Be to, 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnis taikomas tik mažinant paramą, po to, kai atlikus tyrimą patvirtinama, kad buvo pažeidimas, o pataisymų ekstrapoliavimas šį principą pažeidžia.

—

Jei pirmasis pagrindas būtų atmestas, 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnio kartu su šiuo metu galiojančio ESS 4 straipsnio 3 dalimi (lojalaus bendradarbiavimo principas) pažeidimas dėl pakeistų sutarčių pataisymo ekstrapoliuojant nenustačius valdymo, kontrolės ar audito sistemų trūkumų, nes valdymo organai taikė Ispanijos teisės aktus, kurių Teisingumo Teismas nepripažino prieštaraujančiais Europos Sąjungos teisei. Ispanijos Karalystė mano, jog tai, kad valdymo organai paisė nacionalinės teisės, nors Komisija ir gali pripažinti tam tikrų pažeidimų ar nukrypimų nuo Europos Sąjungos teisės, negali pagrįsti ekstrapoliavimo dėl valdymo sistemos neveiksmingumo, nes Teisingumo Teismas nepripažino, kad šių organų taikytas įstatymas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir Komisija Teisingumo Teisme nepareiškė ieškinio valstybei narei dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį.

—

Jei būtų atmesti ankstesni pagrindai, 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88 24 straipsnio pažeidimas dėl ekstrapoliacija atliktam finansiniam pataisymui taikyto mėginio nereprezentatyvumo. Komisija sudarė mėginį ekstrapoliacijai iš labai mažai projektų (38 iš 7 862), neatsižvelgusi į visas veiklos programos sritis, įtraukusi visas Ispanijos valdžios institucijų pirma išbrauktas išlaidas, t. y. deklaruotas ir nedeklaruotas suteiktos paramos išlaidas ir naudojo šioje srityje mažiau nei 85 % patikimą kompiuterinę programą. Todėl Ispanijos Karalystė mano, kad mėginys netenkina reprezentatyvumo sąlygų, kad juo būtų galima pasiremti ekstrapoliuojant.

—

Patraukimo atsakomybėn senaties terminas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą Nr. 2988/95. Ispanijos Karalystė mano, kad senatis turi būti skaičiuojama nuo pranešimo Ispanijos valdžios institucijoms apie esamus pažeidimus (apie didžiąją daugumą 1997, 1989 ir 1999 metais padarytų pažeidimų buvo praneštas 2004 m. liepos mėn.) ir jai turi būti taikoma Reglamento 2988/95 3 straipsnyje numatytas ketverių metų senaties terminas.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88 nustatantis nuostatas dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88, koordinuojančio įvairių struktūrinių fondų veiklą tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais, įgyvendinimo (OL L 374, p. 1).

(2) Rink. p. I-2415.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/48

2010 m. kovo 30 d. pareikštas ieškinys byloje Ben Ri Eletrónica prieš VRDT — Sacopa (LT LIGHT-THECNO)

(Byla T-143/10)

2010/C 134/78

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ben Ri Eletrónica, SA (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokato A. Alejos Cutuli

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Sacopa, SAU (Sant Jaume de Llierca (Girona), Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką Nr. 4.520.193.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Sacopa, S.A.U.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas su žodiniu elementu „LT“ 7, 9 ir 11 klasių prekėms — paraiškos Nr. 4.520.193.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis Bendrijos prekių ženklas (Nr. 13.375) ir Ispanijoje registruoti vaizdiniai prekių ženklai (Nr. 1.719.729 ir Nr. 1.719.730), sudaryti iš viena prie kitos pateiktų raidžių „L“ ir „T“ apskritime, 9 ir 11 klasių prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: iš dalies atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti ginčijamą sprendimą ir atmesti protestą.

Ieškinio pagrindai: neteisingas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/49

2010 m. kovo 29 d. pareikštas ieškinys byloje Space Beach Club, SA prieš VRDT — Floros Gómez (SpS space of sound)

(Byla T-144/10)

2010/C 134/79

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

Šalys

Ieškovė: Space Beach Club, SA (San Jorge (Ibisa), Ispanija), atstovaujama advokato A. Alejos Cutuli

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Miguel Ángel Flores Gómez (Madridas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką Nr. 5 683 693.

—	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Miguel Ángel Flores Gómez.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: Vaizdinis prekių ženklas su žodiniu elementu „SPS space of sound“ 9, 35 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiškos Nr. 5 683 693.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Ispanijoje įregistruoti vaizdiniai prekių ženklai su žodiniu elementu „SPACE“ (Nr. 2 021 783, Nr. 2 610 677, Nr. 2 644 838, Nr. 2 644 839, Nr. 654 511, Nr. 2 694 428, Nr. 2 583 870, Nr. 3 175 742 ir Nr. 4 529 814) 9, 25 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms.

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją.

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto neteisingas aiškinimas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/51

2010 m. vasario 23 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Faria prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

(Byla F-7/09) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Vertinimas - Vertinimo ataskaita - Vertinimas už 2006-2007 metus - Prašymas panaikinti vertinimo ataskaitą - Akivaizdi vertinimo klaida - Moralinės žalos atlyginimas)

2010/C 134/84

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Marie-Hélène Faria (Muchamiel, Ispanija), atstovaujama advokato L. Levi

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama I. de Medrano Caballero, padedamo advokato D. Waelbroeck

Dalykas

Prašymas panaikinti vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. ir priteisti iš atsakovės atlyginimą už ieškovės patirtą žalą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) parengtą M.-H. Faria vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 dienos.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	VRDT, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tris ketvirtadalius M.-H. Faria bylinėjimosi išlaidų.

4.	M.-H. Faria padengia viena ketvirtį savo bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 69, 2009 3 21, p. 55.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/51

2010 m. kovo 9 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje N prieš Parlamentą

(Byla F-26/09) (1)

(Valstybės tarnyba - Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priimtinumas - Psichologinis priekabiavimas - Rūpestingumo pareiga - Neturtinė žala)

2010/C 134/85

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: N (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato É. Boigelot

Atsakovas: Parlamentas, atstovaujamas K. Zejdová ir R. Ignătescu

Dalykas

12 000 eurų atlyginimo už patirtą žalą priteisimas ieškovui iš Parlamento, pirma, dėl to, kad jis tapo psichologinio ir profesinio priekabiavimo auka, ir, antra, dėl to, kad nepriklausoma institucija neatliko vidaus administracinio tyrimo.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Priteisti N iš Europos Parlamento 2 000 eurų patirtos žalos atlyginimą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Europos Parlamentas padengia savo ir tris ketvirtadalius N bylinėjimosi išlaidų.

4.	N padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 153, 2009 7 4, p. 51.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/52

2010 m. kovo 9 d. Tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje Tzvetanova prieš Komisiją

(Byla F-33/09) (1)

(Viešoji tarnyba - Laikinieji tarnautojai - Darbo užmokestis - Ekspatriacijos išmoka - Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje numatytos sąlygos - Nuolatinė gyvenamoji vieta prieš pradedant eiti pareigas - Gyvenimas referenciniu laikotarpiu įdarbinimo vietoje, turint studento statusą - Stažuotės referenciniu laikotarpiu ne įdarbinimo vietoje - Atsižvelgimas į faktinę gyvenamąją vietą)

2010/C 134/86

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Aglika Tzvetanova (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir É.. Marchal

Atsakovė: Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama D. Martin ir J. Baquero Cruz, vėliau — J. Currall ir J. Baquero Cruz

Dalykas

Prašymas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo ieškovei buvo atsisakyta skirti Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą ekspatrijacijos išmoką.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2008 m. liepos 10 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta A. Tzvetanova skirti Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje numatytą ekspatrijacijos išmoką.

2.	Europos Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 129, 2009 6 6, p. 22.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/52

2010 m. kovo 25 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos nutartis byloje Buschak prieš Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (EUROFOUND)

(Byla F-47/08 R) (1)

(Viešoji tarnyba - Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas - Direktoriaus pavaduotojo pareigų aprašymas - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Akivaizdus nepriimtinumas)

2010/C 134/87

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Willy Buschak (Bona, Vokietija), atstovaujamas iš pradžių advokatų L. Levi ir C. Ronzi, vėliau L. Levi

Atsakovas: Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, atstovaujamas solisitoriaus C. Callanan

Dalykas

Viešoji tarnyba — Sprendimo, kuriuo iš dalies pakeistas ieškovo pareigų aprašymas, panaikinimas ir ieškovo patirtos neturtinės ir turtinės žalos priteisimas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	Priteisti iš W. Buschak visas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2008 7 5, p. 52.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/52

2009 gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Papathanasiou prieš VRDT

(Byla F-99/09)

2010/C 134/88

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Elisavet Papathanasiou (Alikantė, Ispanija), atstovaujama advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ginčo dalykas bei aprašymas

Ieškovės sutarties sąlygos, kuri numato automatišką darbo sutarties pasibaigimą, jei ieškovės kandidatūra nebūtų atrinkta per VRDT skirtą išorinį konkursą, ir paaiškinimo, kad konkursai OHMI/AD/01/07, OHMI/AD/02/07, OHMI/AST/01/07 ir OHMI/AST/02/02 neturi poveikio ieškovės darbo sutarčiai, panaikinimas. Be to, prašymas atlyginti nuostolius.

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:

—

Panaikinti 2009 m. kovo 12 d. VRDT raštą ir jame išdėstytus VRDT sprendimus, pagal kuriuos ieškovės darbo santykiai, pritaikius 8 mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, baigiasi 2009 m. kovo 16 d., nustatant nenutrūkusius ieškovės darbo santykius su VRDT. Tiek, kiek teismas tai mano esant reikalinga, ieškovė prašo panaikinti kitus, jos nesavarankišku laikomus 2009 d. rugpjūčio 3 d. VRDT raštą (termino atidėjimas 3 mėnesiams) ir 2009 m. spalio 9 d. raštą (skundo atmetimas).

—

Panaikinti arba paskelbti negaliojančia ieškovės darbo sutarties 5 straipsnyje nustatytą nutraukimo sąlygą, o nepatenkinus šio reikalavimo:

—	nustatyti, kad ir ateityje ieškovės darbo sutarties pasibaigimas negali būti grindžiamas jos sutarties nutraukimo sąlyga;

—	nepatenkinus šio reikalavimo, nustatyti, kad bet kuriuo atveju 2009 m. kovo 12 d. VRDT rašte paminėti konkursai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių, kylančių dėl nutraukimo sąlygos.

—	Priteisti iš VRDT ieškovei tinkamo, Teismo nuožiūra nustatyto dydžio nuostolių, patirtų dėl ieškovei 1 reikalavime nurodytais paaiškinimais sukeltos moralinės ir neturtinės žalos, atlyginimą.

—

Tuo atveju, jei teismo sprendimo priėmimo metu faktinė ieškovės veikla būtų jau pasibaigusi ir (arba) VRDT būtų baigusi mokėti neišmokėtas sumas, nepaisant tebesitęsiančių darbo santykių dėl neteisėto VRDT elgesio:

—

priteisti iš VRDT, įpareigojus ją tęsti ieškovės darbo santykius ligšiolinėmis sąlygomis ir grąžinti į tarnybą, visą jos patirtą turtinę žalą, pirmiausia sumokant visas potencialiai neišmokėtas išmokas ir kompensuojant visas kitas dėl neteisėto VRDT elgesio ieškovei sukeltas išlaidas (atskaičius gautą bedarbės pašalpą);

—

Netapentinus šio reikalavimo, tuo atveju, jei dėl šios situacijos teisinių arba faktinių pagrindų ieškovė nebūtų grąžinta į tarnybą ir (arba) nebūtų tęsiami jos darbo santykiai ligšiolinėmis sąlygomis, priteisti iš VRDT ieškovei dėl neteisėto jos veiklos nutraukimo atsiradusios turtinės žalos atlyginimą, kurį sudarytų pragyvenimo lėšų, kurių realiai tikimasi, ir pragyvenimo lėšų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei sutartis būtų toliau galiojusi, skirtumas, atsižvelgiant į pensijų išmokas ir kitus reikalavimus.

—	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/53

2010 m. vasario 12 d. pareikštas ieškinys byloje Nicola prieš EIB

(Byla F-13/10)

2010/C 134/89

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato L. Isola

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

2008 m. vertinimo ataskaitos dalies, susijusios su tikslais, ir dalies, susijusios su vertinimu, bei 2009 m. kovo 18 d. sprendimo dėl pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, panaikinimas. Ieškovo patirtos neturtinės ir turtinės žalos priteisimas iš atsakovo.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. rugsėjo 23 d. Apeliacinio komiteto sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovo skundas dėl 2008 m. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos;

—	Panaikinti 2008 m. vertinimo ataskaitos dalį, susijusią su tikslais, ir dalį, susijusią su vertinimu;

—

Panaikinti visus susijusius, ankstesnius ar vėlesnius aktus, įskaitant Žmogiškųjų išteklių departamento gaires, pagal kurias galutinis vertinimas turi būti išreiškiamas viena pirmų abėcėlės raidžių ir nustatyti kiekybiniai apribojimai skiriant vertinimą A arba B+, bei 2009 m. kovo 18 d. sprendimą dėl paaukštinimo, kiek jame atsižvelgęs į ieškovo viršininkų pateiktą vertinimą EIB neįtraukė ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos paaukštinamos, sąrašo skyrių „Promotions from Function E to D“;

—	Priteisti iš EIB neturtinę ir turtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas ir palūkanas, atsižvelgiant į valiutos kurso revalvaciją.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/54

2010 m. vasario 25 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla F-14/10)

2010/C 134/90

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Lečė), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Atsakovė: Europos Komisija

Ginčo dalykas bei aprašymas

Per ilgos dalinio invalidumo nustatymo procedūros trukmės konstatavimas ir nuostolių už ieškovo patirtą žalą priteisimas iš atsakovės.

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti Komisijos sprendimą atmesti 2009 m. sausio 30 d. prašymą.

—	Panaikinti 2009 m. liepos 20 d. skundą, pareikštą dėl sprendimo atmesti 2009 m. sausio 30 d. prašymą, atmetimą.

—	Tiek, kiek reikalinga, panaikinti 2009 m. lapkričio 6 d. tarnybinį raštą ADMIN.B.2/MB/ls D(09) 29562, kurį ieškovas gavo 2009 m. gruodžio 16 dieną.

—	Tiek, kiek reikalinga, konstatuoti faktą, kad procedūra dėl teisės aktais nustatytų garantijų, susijusių su nelaimingu atsitikimu, kurį ieškovas patyrė 2003 m. rugsėjo 12 d., suteikimo pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį trunka jau ilgiau kaip penkerius metus.

—	Tiek, kiek reikalinga, konstatuoti, kad nagrinėjamos procedūros trukmė viršijo protingą laikotarpį.

—	Priteisti iš Komisijos turtinės ir neturtinės žalos, kurią ieškovas patyrė dėl per ilgos šios procedūros trukmės, atlyginimą ir nurodyti sumokėti 10 000 eurų arba mažesnę ar didesnę sumą, kurią teismas laikytų tinkama ir teisingas.

—	Nurodyti Komisijai nuo dienos, einančios po tos, kurią Komisija gavo 2009 m. sausio 30 d. prašymą, iki faktinio 10 000 eurų sumos sumokėjimo dienos, mokėti ieškovui 10 % metines palūkanas jas kasmet kapitalizuojant.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/54

2010 m. vasario 26 d. pareikštas ieškinys byloje Carlos Andres ir kt. prieš ECB

(Byla F-15/10)

2010/C 134/91

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai Carlos Andres ir kt. (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujami advokatų M. Vandenbussche ir L. Levi

Atsakovas: Europos centrinis bankas

Ginčo dalykas bei aprašymas

Pirma, 2009 m. birželio mėn. ieškovų atlyginimo lapelių ir visų vėlesnių ar būsimų atlyginimo lapelių panaikinimas, kiek šiais lapeliais įgyvendinama pensijų sistemos reforma, dėl kurios buvo nuspręsta 2009 m. gegužės 4 dieną. Antra, ieškovų patirtos žalos atlyginimas.

Ieškovų reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. birželio mėn. atlyginimo lapelius, kiek šiais lapeliais ieškovų atžvilgiu vykdomas pirminis pensijų sistemos reformos, dėl kurios Valdančioji taryba nusprendė 2009 m. gegužės 4 d., įgyvendinimas, ir tokia pat apimtimi panaikinti visus vėlesnius atlyginimų lapelius bei būsimus pensijų lapelius.

—	Esant reikalui, panaikinti sprendimus, kuriais buvo atmesti prašymai dėl pakartotinio nagrinėjimo (administrative review) ir vidiniai skundai (grievance procedure), priimtus atitinkamai 2009 m. rugpjūčio 28 d. ir gruodžio 17 dieną.

—

Atitinkamai, nurodyti atsakovui sumokėti skirtumą tarp darbo užmokesčio ir pensijos, mokamų pagal minėtą 2009 m. gegužės 4 d. Valdančiosios tarybos sprendimą, ir mokamų pagal ankstesnę pensijų sistemą; prie šio darbo užmokesčio ir pensijos skirtumo turi būti pridėtos ECB nustatyto dydžio palūkanos, padidintos trimis punktais, dėl pavėluoto mokėjimo, jas skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 15 d. ir vėliau nuo kiekvieno mėnesio 15 d. iki galutinio atsiskaitymo.

—	Priteisti iš atsakovo nuostolius, susijusius su žala, kuri buvo patirta netekus pirkimo galios, preliminariai laikant, kad ex aequo et bono ši žala yra 1 % nuo kiekvieno ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio.

—	Priteisti iš Europos centrinio banko bylinėjimosi išlaidas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/55

2010 m. kovo 10 d. pareikštas ieškinys byloje M. Almeida Campos ir kt. prieš Tarybą

(Byla F-16/10)

2010/C 134/92

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: M. Almeida Campos (Briuselis, Belgija) ir kt., atstovaujami advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir É. Marchal

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ginčo dalykas bei aprašymas

Sprendimų nepaaukštinti ieškovų pareigų, priskiriant juos AD 12 lygiui, per 2009 m. paaukštinimo procedūrą ir prireikus sprendimų per tų pačių metų paaukštinimo procedūrą paaukštinti asmenų, kurių pavardės nurodytos 2009 m. balandžio 27 d. CP Nr. 97/09 ir 2009 m. gegužės 13 d. CP Nr. 93/09 paskelbtuose paaukštinimo sąrašuose, pareigas, priskiriant juos šiam lygiui, panaikinimas

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimus nepaaukštinti ieškovų pareigų, priskiriant juos AD 12 lygiui, per 2009 m. paaukštinimo procedūrą;

—	prireikus panaikinti sprendimus per tų pačių metų paaukštinimo procedūrą paaukštinti asmenų, kurių pavardės nurodytos 2009 m. balandžio 27 d. CP Nr. 97/09 ir 2009 m. gegužės 13 d. CP Nr. 93/09 paskelbtuose paaukštinimo sąrašuose, pareigas, priskiriant juos šiam lygiui;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

22.5.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 134/56

2010 m. kovo 15 d. pareikštas ieškinys byloje Daake prieš VRDT

(Byla F-17/10)

2010/C 134/93

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Simone Daake (Alikantė, Ispanija), atstovaujama advokato H. Tettenborn

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ginčo dalykas bei aprašymas

2009 m. gruodžio 4 d. VRDT sprendimo, kuriuo atmetamas ieškovės prašymas atlyginti nuostolius, panaikinimas.

Ieškovės reikalavimai

—

Įpareigoti VRDT atlyginti materialinę žalą, atitinkančią skirtumą:

—	pirma, tarp atlyginimo, kurį ji nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. faktiškai gavo kaip sutartininkė pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3 straipsnį, ir bedarbio pašalpos, kurią ji gavo nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki šiandien, ir,

—

antra, tarp atlyginimo, į kurį ji, kaip laikina tarnautoja, turi teisę remiantis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir bedarbio pašalpos, į kurią ji turi teisę nuo 2008 lapkričio 1 d. iki šiandien, apskaičiuotos pagal jos atlyginimą, kuris jai priklauso už 2008 m. spalio mėn. remiantis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktu ir

—	kompensuoti dėl to patirtus nuostolius, susijusius su senatvės pensija ir kitomis išmokomis, atlyginimais ir priemokomis, atsižvelgiant į paaukštinimą, kurio dėl darbo rezultatų ji galėjo pagrįstai tikėtis 2008 balandžio 1 d., ir

—	panaikinti 2009 m. gegužės 6 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. VRDT sprendimus, jei to reikia priteisiant reikalaujamus nuostolius;

—	priteisti iš VRDT Tarnautojų teismo nuožiūra nustatyto dydžio moralinę žalą dėl diskriminacijos, kurią ji patyrė kitų VRDT darbuotojų atžvilgiu;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.134.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 134

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. gegužės 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2010/C 134/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 113, 2010 5 1	1