6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/1

A.

kadangi, praėjus ketveriems metams, JT valstybėms narėms reikėtų priminti apie jų įsipareigojimą pasiekti 2005 m. aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamajame dokumente, priimtame 2005 m. rugsėjo 16 d. Niujorke, užsibrėžtus ambicingus tikslus,

B.

kadangi spręsti klausimus, susijusius su daugybe tautoms, visuomenėms ir piliečiams kylančių tarpusavyje susijusių uždavinių ir grėsmių, tokių kaip grėsmė taikai, stabilumui ir žmonių saugumui, skurdo, klimato kaitos, energetikos saugumo ir pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinių nulemti uždaviniai, gali tik pasaulinė, veiksminga ir visaapimanti daugiašalė sistema,

C.

kadangi JTGA 63-ojoje sesijoje priimta svarbių sprendimų tam tikrais su reformos darbotvarke susijusiais klausimais, įskaitant žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisingumo vykdymo gerinimą, dalinį Politikos reikalų departamento stiprinimą ir tarpvyriausybinių derybų dėl Saugumo Tarybos reformos pradžią,

D.

kadangi, Trečiajam komitetui pasiūlius, JTGA priėmė svarbių rezoliucijų įvairiais žmogaus teisių, socialiniais ir humanitariniais klausimais, įskaitant rezoliucijas dėl trijų šalių, taip pat Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinį protokolą,

E.

kadangi iniciatyva „Veikti išvien“ ir dviejų tarpininkų darbu praktiškai pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant kai kurias iš reformų JT sistemos darnai gerinti; kadangi būtina sustiprinti dedamas pastangas ir siekti tolesnės pažangos JTGA 63-ojoje sesijoje nustatytose srityse,

F.

kadangi nesugebėjus įgyvendinti įstaigų, tokių kaip JT Saugumo Taryba ir JT Ekonominė ir socialinė taryba (angl. ECOSOC), reformų, neformalios grupės, tokios kaip G8 ar G20, galėtų pačios bandyti pakeisti pasaulinius institucinius susitarimus,

G.

kadangi Europos Sąjunga turi remti vertybes, kurios, jos tvirtu įsitikinimu, yra visuotinės, kartu stengdamasi išvengti skirtingų požiūrių,

H.

kadangi, antra vertus, Jungtinių Tautų sekretoriato ir ES institucijų bendradarbiavimas dar niekada nebuvo toks glaudus ir dar niekada taip neatspindėjo bendrų dviejų organizacijų vertybių, tikslų ir interesų,

I.

kadangi reikia toliau stiprinti Jungtinių Tautų veiklos pajėgumą taikos ir saugumo veiklos srityje ir kadangi ES ir JT bendradarbiavimas palaikant taiką yra pasaulinės taikos ir saugumo kertinis akmuo,

J.

kadangi vis didėja JT taikdarių žūčių atvejų skaičiaus ir todėl reikia imtis visų galimų šių darbuotojų apsaugos priemonių,

K.

kadangi ES ir JAV yra strateginės partnerės ir abi suinteresuotos kartu kovoti su bendromis grėsmėmis bei spręsti naujo pasaulinio veiksmų plano uždavinius remdamosi tarptautine teise ir daugiašalėmis institucijomis, visų pirma JT; kadangi panašu, jog naujosios JAV nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose Susan Rice pareiškime nurodomas ketinimas toliau konstruktyviai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis,

L.

kadangi Europos Sąjunga savo 2008 m. rugsėjo 19 d. pareiškime JT Žmogaus teisių tarybai (ŽTT) nurodė, kad šie keturi baigiamojo Durbano peržiūros konferencijos dokumento punktai yra nepriimtini (ES nustatytos ribos): 1) ypatingai išskirti vieną pasaulio regioną; 2) pakeisti 2001 m. Durbano deklaraciją į ją įtraukiant draudimą šmeižti religiją, kurio tikslas – apriboti žodžio laisvę ir taikyti cenzūrą, kuri numatyta islamo šventvagystės draudimo įstatymuose; 3) nustatyti aukų hierarchiją; 4) politizuoti ar poliarizuoti diskusiją,

M.

kadangi, atsižvelgiant į vis gilėjančią pasaulinę recesiją, dėl krintančių pagrindinių prekių kainų, mažesnių investicijų srautų, finansinio nestabilumo ir mažėjančių piniginių perlaidų besivystančios šalys gali atsilikti dešimtmečiais ir dabartinių ES pagalbos įsipareigojimų vertė nukris beveik 12 milijardų JAV dolerių per metus, nes ji yra valstybių narių BNP procentinė išraiška,

1.

pateikia Tarybai šias rekomendacijas:

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/7

A.

kadangi skurdo mažinimo strategija ir toliau turėtų likti bendros strategijos pagrindu,

B.

kadangi pusė Afrikos gyventojų vis dar gyvena skurde ir kadangi Afrika yra vienintelis žemynas, nedarantis pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač skurdo mažinimo, vaikų mirtingumo, motinų sveikatos ir kovos su ŽIV (AIDS) ir maliarija,

C.

kadangi bendrojoje strategijoje planuojama bendradarbiauti „platesnėje nei vystymasis plotmėje“, „platesnėje nei Afrikos plotmėje“ ir „platesnėje nei institucijų plotmėje“, kuri apima daugiau Afrikos ir pasaulio masto klausimų negu praeityje – energetiką, klimato kaitą ir saugumą, ir įtraukia daugiau neinstitucinių veikėjų,

D.

kadangi pastaraisiais metais sukurta didžioji dalis bendros Afrikos ir ES strategijos institucinės sąrangos ir naujoviškų darbo metodų, tačiau nepavyko pasiekti tikros pažangos ją įgyvendinant,

E.

kadangi, nepaisant bendrojoje strategijoje visiškai pripažįstamo pamatinio Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento vaidmens persvarstant pažangą ir numatant politines partnerystės gaires, juos dar reikia prasmingai ir nuosekliai įtraukti rengiant, pritaikant bendrąją strategiją ir vykdant jos stebėseną,

F.

kadangi įgyvendinant bendrąją strategiją pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos, ypač Afrikos, kol kas dalyvauja negausiai,

G.

kadangi bendrajai strategijai įgyvendinti skirta labai mažai papildomų lėšų, o atitinkami finansavimo šaltiniai buvo visiškai patvirtinti dar prieš patvirtinant bendrąją strategiją,

H.

kadangi įtraukus Europos plėtros fondo (EPF) išlaidas į ES biudžeto sistemą, kaip ne kartą ragino Parlamentas, būtų galima pasiekti didesnį politikos nuoseklumą ir atlikti vystymo išlaidų parlamentinę priežiūrą,

I.

kadangi Afrikai tenkanti pasaulinės prekybos dalis mažėja ir Afrika atskiriama nuo globalizacijos teikiamų galimybių,

J.

kadangi dėl kapitalo išvežimo, ypač dėl neteisėto kapitalo išvežimo, Afrikos šalių ekonomika kiekvienais metais praranda milijardus eurų, o dėl „protų nutekėjimo“ mažėja intelektiniai žemyno gebėjimai, kurie reikalingi jo vystymuisi ateityje,

K.

kadangi Afrikoje maisto gamybos ir maisto saugumo, kaip politinių prioritetų, reikšmė mažėja, per pastarąjį dešimtmetį jiems skirta labai mažai lėšų ir tai gali turėti katastrofiškų padarinių, kaip parodė pastaroji maisto kainų krizė,

L.

kadangi Afrikai nepakankamai atstovaujama tarptautinėse organizacijose ir daugiašaliuose forumuose, kuriuose sprendžiama daugelis klausimų, susijusių su žemyno ateitimi,

M.

kadangi ilgalaikiai ES ir Afrikos santykiai įgyja naują svarbą atsirandant netradiciniams donorams, dėl kurių darbotvarkės ir prioritetų kyla nauji pavojai ir sunkumai Afrikos žemyne,

N.

kadangi būtina rasti sinergijos būdų ir vengti bendrąją strategiją ir esamus partnerystės ryšius, pvz., Kotonu susitarimą, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategiją ir Pietų Afrikos ir ES strateginę partnerystę, įgyvendinančių institucijų funkcijų dubliavimo,

O.

kadangi 2009 m. Kotonu susitikimo peržiūra siekiama patikslinti AKR ir AS santykius ateityje,

P.

kadangi apie bendrosios strategijos tikslus ir veiksmus žinoma taip mažai, jog tai kelia rūpestį, ir kadangi, daugiausia Afrikoje, visuomenės žinios apie Afrikos ir ES strateginę partnerystę ir jos laikymasis tiesiogiai susiję su tuo, ar bendroji strategija gali nedelsiant duoti apčiuopiamų rezultatų, galinčių pagerinti Afrikos gyventojų gyvenimo lygį,

Q.

kadangi palaikant partnerystę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nors „lygiateisė partnerystė“ reiškia, kad ES ir AS dalyvavimo diskusijoje ir politikos formavimo požiūriu yra lygūs partneriai, negalima pamiršti tikros padėties, kad abu žemynai ir jų institucijos nėra lygiaverčiai institucinės plėtros, sprendimų pajėgumų ir išteklių aspektais,

1.

palankiai vertina tai, kad praėjus metams nuo bendrosios strategijos patvirtinimo pagaliau sukurti ir pradėjo veikti pagrindiniai jos įgyvendinimo institucinės sistemos elementai, įtvirtinti veiksmų plane, kuriame numatyti siektini rezultatai ir tvarkaraščiai, ir kad padaryta pažanga įgyvendinant bendrąją strategiją ir jos teminius partnerystės projektus; vis dėlto apgailestauja, kad baigiantis pirmiesiems įgyvendinimo metams vis dar nesuderinti kai kurių partnerysčių darbo metodai ir iki šiol nenustatytos galutinės datos, tvarkaraščiai ir nepaskirstos biudžeto lėšos;

2.

palankiai vertina tai, kad ES ir AS susitikimai niekada anksčiau nevykdavo taip dažnai, kaip pirmaisiais metais po to, kai buvo pasirašyta bendra Afrikos ir ES strategija;

3.

ragina ES ir AS komisijas ir valstybes nares pirmumo tvarka užbaigti šią institucinę sistemą – sukurti parlamentinius, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų elementus, kuriuos naudojant šis procesas turėtų būti skatinamas ir išlaikomas suteikiant jam skaidrumo ir demokratinio teisėtumo;

4.

palankiai vertina ES įgyvendinimo grupių steigimą dalyvaujant suinteresuotoms valstybėms narėms ne tik todėl, kad bendros strategijos finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo valstybių narių indėlių, bet ir dėl to, kad tiesioginis valstybių narių dalyvavimas leistų didinti informuotumą apie veiksmus, numatytus veiksmų plane, jų tęstinumą ir tvarumą;

5.

ragina bendrąją strategiją įgyvendinančias institucijas visą dėmesį skirti būtiniems rezultatams, nes pirmojo veiksmų plano trukmė nesiekia nė trejų metų (2008–2010);

6.

primena prašymą ES ir AS komisijoms imtis aktyvių veiksmų įtraukiant Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą į bendrosios strategijos įgyvendinimą, kontrolę ir jos politinių gairių nustatymą, kaip dera pagal jų – pagrindinių bendrosios strategijos institucinės sistemos elementų – statusą;

7.

pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir Afrikos parlamentų tarpparlamentinių darinių, tokių kaip AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) bei Euromed parlamentinė asamblėja, vaidmenį skatinant taiką ir saugumą, gerą valdymą ir demokratiją bei jų svarbą užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir sprendžiant bendras problemas;

8.

pažymi, kad 11-ajame Afrikos ir ES ministrų trejeto susitikime patvirtinta pirmoji metinė bendrosios strategijos ir jos pirmojo veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita, prie kurios ES prisidėjo Komisijai priėmus minėtąjį komunikatą;

9.

vis dėlto apgailestauja, kad ataskaita parengta nesikonsultuojant su Europos Parlamentu ar Visos Afrikos Parlamentu ir jiems neaptarus oficialaus įnašo;

10.

siūlo, kad Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento pirmininkai nuolatos dalyvautų ir kalbėtų ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimuose, pristatydami šių parlamentų išvadas įgyvendinant veiksmų planą ir pasiūlymus dėl būsimos bendros strategijos orientacijos;

11.

ragina ministrų trejeto narius prieš pat ministrų trejeto susitikimą pavasarį pasikeisti nuomonėmis su Visos Afrikos Parlamento ir Europos Parlamento kompetentingų organų atstovais, kad jie galėtų pateikti siūlymus ir rekomendacijas dėl bendros metinės pažangos ataskaitos; siūlo diskusijas dėl parlamentų siūlymų ir rekomendacijų įtraukti į ministrų trejeto posėdžio darbotvarkę; tikisi, kad kitoje bendroje metinėje pažangos ataskaitoje, kurią ministrų trejetas priims kitą rudenį, bus nurodyta, kaip buvo atsižvelgta į šiuos siūlymus ir rekomendacijas; ragina Parlamento atstovus susitikti su ministrų trejetu per rudenį vyksiančius posėdžius;

12.

mano, kad Visos Afrikos Parlamentas ir Europos Parlamentas atitinkamu lygmeniu turėtų dalyvauti bendrų ekspertų grupių darbe ir AS bei ES darbo grupėje;

13.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pritarė 55 mln. eurų paramos iš 9-ojo EPF programai, skirtai AS institucijų gebėjimams stiprinti; dar kartą primygtinai reikalauja, kad dalis šio biudžeto būtų skirta Visos Afrikos Parlamento administraciniams ir veiklos pajėgumams stiprinti, ir prašo Komisiją parengti veiksmų planus, kaip naudoti šiuos biudžetus glaudžiai konsultuojantis su Visos Afrikos Parlamentu ir bendradarbiaujant su Europos Parlamentu;

14.

rekomenduoja, kad biudžeto dalį, skirtą Visos Afrikos parlamentui, tiesiogiai administruotų pats Visos Afrikos parlamentas, kai tik jis įgis reikiamus administracinius įgūdžius ir įgyvendins reikalavimus, numatytus pagal EB finansinį reglamentą (ypač jo 56 straipsnį) (6), kad Komisija galėtų įgyvendinti biudžetą, taikydama netiesioginio centralizuoto valdymo būdą;

15.

ragina ES ir AS komisijas supaprastinti procedūras, siekiant užtikrinti tiesioginį ir veiksmingą dialogą su parlamentais, atsižvelgiant į jų procedūrinius ypatumus, kad nebūtų nepriimtinų vėlavimų;

16.

dar kartą ragina spręsti EPF įtraukimo į biudžetą klausimą ir prašo Komisiją informuoti apie tai Europos Parlamentą ir Visos Afrikos Parlamentą visais biudžeto formavimo procedūros etapais;

17.

mano, jog norint, kad bendroji strategija tikrai būtų pagrįsta „plataus pobūdžio ir daug apimančia į žmones orientuota partneryste“, į ją turi būti praktiškai įtraukta pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos ir sudarytos sąlygos jiems veiksmingai dalyvauti įgyvendinimo organų darbe;

18.

apgailestauja dėl to, kad nors veiksmų plane nurodyta, kad kiekviena iš Afrikos ir ES partnerysčių yra atviros patiems įvairiausiems veiksmams, iš esmės minimi valstybių veiksmai; pabrėžia, kad parlamentai ir nevyriausybinės institucijos, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos, vietos valdžios institucijos ir kiti nevyriausybiniai subjektai turėtų šiame procese imtis geresnių ir išsamesnių veiksmų;

19.

palankiai vertina AS Ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybą (ECOSOCC), kuri yra puiki priemonė Afrikos vyriausybių ir pilietinės visuomenės partnerystei kurti; tačiau yra susirūpinęs, kad Afrikos pilietinė visuomenė mažai dalyvauja įgyvendinant bendrąją strategiją, ir ragina, ypač Afrikos atstovus, nedelsiant imtis veiksmų, kad artimai bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis būtų nustatytos Afrikos visuomenei atstovaujančių nevyriausybinių subjektų įvardijimo, klasifikavimo ir veiksmingo įtraukimo procedūros;

20.

ragina Europos Komisiją parengti tinkamas priemones didinant Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus, kuriais būtų siekiama didinti jų dalyvavimą įgyvendinant bendrą bendrąją strategiją;

21.

pažymi, kad bendrojoje strategijoje turėtų būti sprendžiami klausimai, kurie, nors oficialiai priklauso kitai institucinei sistemai, turi didelę įtaką Afrikos ateičiai ir lemia abiejų žemynų santykius, pvz., ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) ir EPS regioninių grupių bei kitų esamų Afrikos regioninių grupių (tarp jų regioninių ekonominių bendrijų) santykiai, antroji Kotonu susitarimo redakcija, Europos ir Viduržemio jūros regiono strategija, ES ir Pietų Afrikos strateginė partnerystė, Afrikos santykiai su naujomis pasaulinėmis veikėjomis – Kinija ir Brazilija;

22.

mano, kad tvari ekonominė, socialinė ir aplinkos plėtra gali vykti tik tose šalyse, kuriose užtikrinta taika, demokratija ir žmogaus teisės;

23.

ragina Komisiją, Tarybą ir Afrikos subjektus užtikrinti nuoseklumą tarp šios strategijos ir kitų politikos, ypač prekybos, aplinkos, migracijos ir žemės ūkio politikos priemonių, kurios gali turėti neigiamą poveikį naujos strateginės partnerystės tarp ES ir Afrikos, nuoseklumui; pabrėžia, kad politinis ES ir Afrikos dialogas turėtų padėti spręsti šiuos klausimus;

24.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su skurdu (šis siekis turi būti svarbiausia bendrosios strategijos sudedamoji dalis) ES ir Afrikos strateginė partnerystė turi padėti skatinti tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi, pritraukti užsienio investicijų, skatinti lygiateisę tarptautinę prekybą ir padėti sukurti sąlygas, kuriomis Afrikos šalys galėtų laipsniškai pradėti dalyvauti pasaulio ekonomikoje;

25.

palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant taikos ir saugumo partnerystės; pažymi AS ir ES politinį dialogą dėl krizės atvejais Afrikoje ir kitur; pabrėžia, kad pasitelkiant šį dialogą reikia spręsti daug taikos ir saugumo klausimų – nuo konfliktų prevencijos ir jų sprendimo iki pokonfliktinio atstatymo ir taikos kūrimo, taip pat reikia pradėti išsamų dialogą pareigos ginti principo įgyvendinimo klausimu;

26.

ragina pirmenybę teikti Afrikos taikos ir saugumo sistemos įdiegimui; dar kartą pabrėžia, kad EPF nėra tinkama finansavimo priemonė norint ateityje papildyti Afrikos taikos priemonę; mano, kad EPF išlaidos turėtų atitikti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pagalbos vystymuisi komiteto (EBPO/PVK) taikomus oficialios pagalbos vystymuisi kriterijus; primena raginimą galutinai išspręsti Afrikos taikos priemonės finansavimo klausimą;

27.

palankiai vertina 2008 m. rugsėjo mėn. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono įsteigtą AS ir JT pasižymėjusių asmenų tarybą nustatyti, kaip tarptautinė bendruomenė galėtų paremti AS taikdarystės operacijas, kurioms suteikti JT įgaliojimai;

28.

pažymi, kad valdymo koncepcija turėtų būti matas, kurį taikant būtų nustatoma, kaip veikia visuomenė, kaip joje užtikrinama teisė ir tvarka, žmogaus teisių laikymasis ir aktyvus jų propagavimas, kova su korupcija, gerovės kūrimas, skaidrus ir teisingas gerovės paskirstymas ir būtinosios sveikatos apsaugos ir socialinės paslaugos; pabrėžia, kad išorės subjektai valdymą turi vertinti ne vien pagal išorės primestus kriterijus, bet ir pagal bendras vertybes ir standartus, dėl kurių susitarė abi suinteresuotosios šalys;

29.

pabrėžia tvarios demokratijos, apimančios gerą valdymą ir demokratinius rinkimus, svarbą, įskaitant paramą parlamentinių pajėgumų didinimui, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dalyvavimui politiniame dialoge;

30.

pabrėžia, kad valdymas turi būti gerinamas iš abiejų pusių: jam teikiama pirmenybė ne tik Afrikoje, bet ir Europoje, kuri turėtų tobulinti pagalbos įsipareigojimų ir geresnio donorų koordinavimo valdymą ir jų atskaitomybę siekiant geriau atsižvelgti į vadinamus „pagalbos našlaičius“; pabrėžia, kad šioje srityje svarbus vaidmuo tenka nacionaliniams ir žemynų parlamentams, nevalstybinėms organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms;

31.

ragina labiau remti vykdomas Afrikos iniciatyvas, pvz., Afrikos tarpusavio peržiūros mechanizmą (ATPM), kuriuo Afrikos šalys pastaruoju metu naudojosi daugiausia siekdamos pagerinti valdymą žemyne, ir kitas įvairias AS iniciuotas priemones, skirtas didinti Afrikos galimybėms savarankiškai valdyti šį procesą;

32.

reiškia didelį susirūpinimą, kad Komisijos parengti kiekvienos AKR šalies valdymo modeliai, kuriais remiantis pagal 10-ąjį EPF bus skirstoma 2 700 milijonų eurų papilomų vystymosi pagalbai skirtų lėšų, buvo rengiami neatsižvelgiant į dalyvaujamosios demokratijos principą; pažymi, kad papildomoms lėšoms gauti šalys naudos gavėjos buvo pasirenkamos laikantis tam tikrų kriterijų, kurių tik vienas tiesiogiai susijęs su Tūkstantmečio vystymosi tikslais; apgailestauja dėl to, kad Komisijos „valdymo modeliai“ iškreipia APRM procesą; ragina Europos Komisiją rengti konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba ir informuoti apie padarytą pažangą bei šių fondų lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, kad jie būtų skiriami valdymo iniciatyvoms skatinti, AS valdymo darbotvarkei ir ATPM remti;

33.

ragina pasinaudojant partneryste valdymo ir žmogaus teisių srityje užmegzti dialogą ir spręsti nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimų klausimą, taip pat atsižvelgti į gerąją patirtį valstybių ar tarptautinės teisės lygmenimis, įskaitant Siera Leonėje ir Ruandoje įsteigtų tarptautinių baudžiamųjų teismų darbą;

34.

mano, kad, kalbant apie partnerystę prekybos ir regioninės integracijos klausimais, svarbiausia ekonominio augimo varomoji jėga yra didėjanti prekyba, jei prekybos politikos priemonės atitinka vystymosi tikslus; todėl džiaugiasi šios partnerystės tikslais remiant Afrikos regioninę integraciją ir didinant žemyno prekybos pajėgumus;

35.

tikisi greitos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Dohos plėtros derybų raundo pabaigos, tačiau mano, kad ji iš esmės turi toliau likti „plėtros raundu“, teikiant pirmenybę Afrikos tautų integravimui į pasaulio ekonomiką, veiksmingai mažinant prekybą iškreipiančias žemės ūkio subsidijas ir atsisakant žemės ūkio eksporto subsidijų;

36.

reiškia įsitikinimą, kad ES turėtų padėti Afrikos šalių žemės ūkiui iš esmės patenkinti savo poreikius ir skatinti teikti būtinas paslaugas ir plėtoti nepakankamai sustiprėjusias vietos pramonės šakas;

37.

primygtinai teigia, kad su Afrikos valstybėmis pasirašomi galutiniai EPS turi būti svarbiausios vystymosi priemonės, kuriose būtų atsižvelgiama į įvairių naudos gavėjų skirtingus gebėjimus ir išsivystymo lygį;

38.

pabrėžia, kad EPS turi skatinti Afrikos regioninę integraciją, o ne jai kenkti; remia AS pastangas stiprinti regionines ekonomines bendrijas, nes tai – pagrindiniai regioninės žemyno integracijos elementai;

39.

primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares laikytis įsipareigojimo iki 2010 m. kasmet suteikti bent 2 000 milijonų eurų tikros pagalbos prekybai, kurios didžiausia dalis turi būti skirta Afrikai; ragina laiku nustatyti ir suteikti pagalbos prekybai išteklių dalį; pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti papildomos ir neturėtų būti paprasčiausiai pakeistas finansavimas pagal EPF;

40.

ragina partnerius spręsti platesnės pagalbos prekybai darbotvarkės klausimą, įskaitant infrastruktūros objektų vystymą, verslo plėtros ir geresnio reguliavimo skatinimą, įskaitant paprastesnes ir patogesnes vartotojams kilmės taisykles;

41.

ragina partnerius taip pat atsižvelgti į ekonominius aspektus, kurie, nors ir nebūtinai susiję su prekyba, turi svarbių padarinių Afrikos šalių ekonomikai, pvz., būtinybė imtis veiksmų kapitalo nutekėjimui sustabdyti ir tarptautiniam mokesčių rojų reguliavimui skatinti;

42.

ragina laikytis bendros strategijos pripažinti ir remti migrantų ir diasporų vaidmenį padedant jų gimtųjų šalių plėtrai, supaprastinant jų investavimą šiose šalyse ir mažinant pervedimų išlaidas;

43.

primygtinai teigia, kad, kalbant apie partnerystę Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) srityje, šiuos tikslus bus sunku pasiekti net ir teikiant daugiau bei geresnės pagalbos, taigi ragina ES valstybes nares laikytis įsipareigojimų, kuriuos jos neseniai patvirtino Dohos konferencijoje dėl vystymosi finansavimo ir Akros aukščiausiojo lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimu, ypač dėl jų teikiamos pagalbos kiekio, politinio nuoseklumo, atsakomybės, skaidrumo ir pagalbos teikėjų darbo pasidalijimo;

44.

pažymi, kad būtinosios sveikatos apsaugos paslaugos ir pradinis bei vidurinis lavinimas yra itin svarbūs rodikliai norint pasiekti TVT; todėl ragina Afrikos šalis užtikrinti, kad šios sritys būtų įtrauktos į jų skurdo mažinimo strategijų prioritetus; mano, kad partnerystė turėtų skatinti šią plėtrą, atsižvelgiant į Europos Komisijos įsipareigojimą mažiausiai 20 proc. skirti Bendrijos pagalbos šiems sektoriams biudžetui; ragina Komisiją šį įsipareigojimą taikyti ir EPF; primena, kad visos pastangos šiuo požiūriu turėtų apimti ir neįgalius asmenis; palankiai vertina šiomis sąlygomis pirmojo ekspertų grupės posėdžio rezultatus ir ragina suinteresuotus dalyvius užtikrinti, kad ateinančiais metais sieks didesnės pažangos;

45.

ragina Europos Komisiją imtis skubių veiksmų įgyvendinant savo įsipareigojimus sveikatos priežiūros srityje atsižvelgiant į 2009 m. Europos Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas „Dėl EB vystomosios paramos sveikatos paslaugoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos“; pabrėžia vis didesnę Europos Komisijos pagalbos sveikatos sektoriui reikšmę Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, vykdant dešimtojo EPF vidutinės trukmės peržiūrą ir remiant jos įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų sveikatos srityje;

46.

skatina ES ir AS valstybes nares didesnį dėmesį skirti Afrikos aprūpinimo maisto produktais saugumui ir savo poreikių patenkinimui ir remti veiksmus didinant Afrikos žemės ūkio gamybos, ypač vietos rinkoms, našumą ir konkurencingumą, ir kurti žaliąsias juostas aplink miestus;

47.

ragina valstybes nares į savo diskusijas dėl ES ir Afrikos strategijos įtraukti klausimą dėl turto iš gamtinių išteklių teisingesnio paskirstymo; primygtinai teigia, kad nacionalinės pajamos iš gamtinių išteklių turėtų būti pirmumo tvarka teisingiau paskirstomos siekiant patenkinti pagrindinius jų gyventojų poreikius, ypač sveikatos, švietimo, gamtinių išteklių išsaugojimo ir aplinkos srityje, šitaip padedant siekti TVT;

48.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastarųjų metų rekordinį augimą Afrikoje pakeis sulėtėjusi pasaulio ekonomika, ir pabrėžia, kad žemyno plėtra gali atsilikti dešimtmečiais sumažėjus pagrindinių prekių kainoms, investicijų srautams, didėjant finansiniam nestabilumui ir mažėjant pervedimų skaičiui;

49.

primena, kad už klimato kaitą pirmiausia atsakingos išsivysčiusios šalys, o jos neigiamas poveikis didžiausias besivystančioms šalims; todėl primygtinai teigia, kad reikia skirti papildomų lėšų, nes tik taip bus galima užtikrinti, kad Afrikos valstybės nebūtų priverstos mokėti neproporcingai daug už prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimą; be to, pritaria bendrai ES ir Afrikos deklaracijai dėl klimato kaitos, pristatytai 2008 m. gruodžio mėn. konferencijoje Poznanėje, skirtai JT pagrindų konvencijai dėl klimato kaitos;

50.

reikalauja, kad migracijos ir užimtumo partnerystės srityje būtų rastas sąžiningas ir įgyvendinamas protų nutekėjimo klausimo sprendimas – dėl šio reiškinio daug Afrikos tautų praranda daug gabių darbuotojų, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje;

51.

ragina taikyti naują ES „mėlynosios kortelės“ sistemą, kuri padėtų besivystančiose šalyse išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus sektoriuose, kuriuose šios šalys patiria darbo jėgos trūkumą, ypač sveikatos ir švietimo srityje;

52.

ragina Komisiją siekti palaikant ES ir Afrikos partnerystę padėti Afrikos šalims taikyti lanksčias nuostatas, numatytas Dohos deklaracijoje dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS) ir visuomenės sveikatos, siekiant lengviau aprūpinti Afrikos žemyną būtiniausiais vaistais;

53.

skatina abi šalis mokslo ir technologijų partnerystės srityje siekti mažinti skaitmeninę atskirtį stiprinant bendradarbiavimą ir užtikrinant technologijų, ypač telefonijos ir interneto, vystymąsi ir perkėlimą;

54.

mano, kad bendroji strategija leis imtis konkrečių veiksmų gerinant Afrikos moterų, vaikų ir neįgalių asmenų padėtį, nes šios grupės besivystančiose šalyse patiria ypač daug sunkumų;

55.

pabrėžia, kad norint, jog bendroji strategija apimtų platesnę nei Afrikos plotmę, o ES ir Afrika daugiau bendradarbiautų tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėse derybose prekybos, žmogaus teisių ar klimato kaitos klausimais, ES ir Afrika turėtų siekti, kad tarptautinės institucijos, pvz., Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir PPO, taptų demokratiškesnės ir labiau atstovaujamos ir užtikrintų, kad Afrika pagaliau galėtų daryti įtaką, atitinkančią jos dydį ir statusą;

56.

dar kartą prašo ES institucijas sukurti specialią finansinę priemonę bendrai strategijai įgyvendinti, centralizuojant esamus finansavimo šaltinius didesnio aiškumo, nuspėjamumo pagrindu; klausia, kiek ši bendra strategija padėtų siekti jos drąsių tikslų arba sukurti pridėtinę vertę nesiekiant naujo finansavimo arba esamo finansavimo perprogramavimo;

57.

ragina ES ir Afrikos vyriausybes veiksmingiau ir sistemingiau informuoti žmones apie veiksmus ir rezultatus įgyvendinant bendrąją strategiją ir siekti plačiau ją nušviesti per žiniasklaidos priemones;

58.

tikisi, kad Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas, remiantis 2007 m. gruodžio 8 ir 9 d. įvykusio ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimo Lisabonoje patirtimi, bus prasmingai įtraukti į pasirengimą 2010 m. vyksiančiam trečiajam Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimui ir aktyviai jame dalyvaus;

59.

ragina ES ir AS komisijas ir pirmininkaujančias valstybes nares pritarti anksčiau pateiktiems pasiūlymams, kuriais siekiama didinti parlamentinį dalyvavimą užtikrinant ir stebint bendros strategijos įgyvendinimą;

60.

ketina Europos Parlamente parengti reikiamas visų jo organų koordinavimo ir sinergijos priemones, kad būtų remiamas bendrosios strategijos įgyvendinimas ir kontrolė; atsižvelgdamas į tai pakartoja ketinimą savo santykių su Visos Afrikos Parlamentu ad hoc delegaciją paversti visateise tarpparlamentine delegacija;

61.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, AS ekonomikos, socialinių reikalų ir kultūros tarybai, AS Komisijai, AS vykdomajai tarybai, Visos Afrikos Parlamentui, AKR ministrų tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/15

A.

kadangi prisidėdama prie 2000 m. Tūkstantmečio vystymosi deklaracijos Europos Sąjunga įsipareigojo kartu su visa tarptautine bendruomene iki 2015 m. per pusę sumažinti didelį skurdą pasaulyje, didžiausią dėmesį skirdama aštuoniems TVT,

B.

kadangi, remiantis naujais skaičiavimais, maždaug 1,4 milijardo asmenų gyvena žemiau skurdo ribos – iš 1,25 JAV dolerio per dieną, ir šis skaičius sudaro daugiau negu vieną ketvirtadalį visų besivystančio pasaulio gyventojų,

C

kadangi Komisija ir Sąjungos valstybės narės 2007 m. prisiėmė naujų įsipareigojimų, kuriais siekiama itin padėti įveikti atsilikimą įgyvendinant šiuos tikslus,

D.

kadangi dėl nepakankamos prieigos prie sveikatos priežiūros ir būtiniausių paslaugų miršta milijonai asmenų ir ilgėja skurdo ciklas, nors galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti pagrindinį išsilavinimą yra žmogaus teisė, kurios laikymąsi ir įgyvendinimą vyriausybės privalo užtikrinti,

E.

kadangi TVT sutartys gali būti viena iš priemonių, kuriomis siekiama spręsti uždavinius besivystančiose šalyse, kuriuos lėmė pasaulio maisto krizė, ypač žemės ūkio sektoriuje,

F.

kadangi nepaisant to, kad besivystančios šalys dėjo daug pastangų, dauguma jų neturi išteklių, reikalingų problemoms sveikatos ir švietimo srityje spręsti, todėl mano, kad būtina išorės pagalba,

G.

kadangi Europos Parlamentas tvirtina Europos plėtros fondo (EPF) biudžeto įgyvendinimą,

H.

kadangi Komisija, siekdama padidinti pagalbos veiksmingumą ir įgyvendinti tikslus, kuriuos ji sau iškėlė, ketina labai padidinti biudžetinę paramą dešimtojo EPF naudojimo laikotarpiu,

I.

kadangi besivystančiose šalyse mokytojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai šiuo metu dirba labai prastomis sąlygomis ir norint pasiekti TVT reikia beveik dviejų milijonų mokytojų ir daugiau negu keturių milijonų sveikatos priežiūros darbuotojų, ir kad pagal TVT sutartis suteikus adekvačią biudžetinę paramą būtų galima juos įdarbinti ir apmokyti,

J.

kadangi nuolatinį sveikatos priežiūros darbuotojų ir mokytojų trūkumą dar labiau apsunkina turtingų šalių organizuojamas protų nutekėjimas,

K.

kadangi Sąjunga ketina ir toliau didinti išlaidas biudžetinės paramos srityje, visų pirma, labai padidindama biudžetinę parama sektoriams – sveikatai ir švietimui, ypač Afrikos šalyse,

L.

kadangi sudarant TVT sutartis siekiama konkrečių rezultatų įgyvendinant TVT sveikatos ir pagrindinio išsilavinimo srityse, tačiau būtų galima sudaryti TVT sutartis siekiant tikslų kituose prioritetiniuose sektoriuose,

M.

kadangi, remiantis oficialia Parlamento pozicija pagalbos vystymuisi klausimu, kurią jis išreiškė savo anksčiau minėtoje 2006 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl naujo mechanizmo vystymuisi finansuoti Tūkstantmečio tikslų kontekste: „(…) kiekybė turi didėti gerėjant kokybei, t. y. pagalbos veiksmingumas turi būti didinamas laikantis koordinavimo, papildomumo ir darnos principų, mažinant pagalbai skirtų finansinių operacijų įkainius, tobulinant pagalbos priemonių planavimą ir užtikrinant jų ilgalaikiškumą, spartinant pagalbos teikimą, dar labiau ją atsiejant, ieškant galimybių palengvinti skolų naštą, skatinant gerą valdymą, kovojant su korupcija ir padedant pagalbą gaunančioms šalims panaudoti lėšas“,

N.

kadangi numatomas ilgalaikis pagalbos teikimas gali tiesiogiai ir veiksmingai padėti konkrečiai įgyvendinti skurdo panaikinimo strategijas, apibrėžtas TVT,

O.

kadangi nepaisant įsipareigojimų, kuriuos valstybės narės prisiėmė Monterėjuje (2002 m.), Gleneaglese (2005 m.), Paryžiuje (2005 m.) ir Akroje (2008 m.), teikti daugiau pagalbos vystymuisi ir gerinti jos kokybę, dauguma jų dar neteikia visos pagalbos, kurią įsipareigojo teikti, o jei ją suteikia, paaiškėja, kad dalis jos yra neadekvati,

P.

kadangi dėl pernelyg sudėtingų administracinių procedūrų 30 proc. atvejų Komisijos biudžetinė parama vėluoja,

Q.

kadangi biudžeto parama dėl to, kad dauguma jos skyrimui taikomų sąlygų yra metinės, yra nepakankamai numatoma, ir dėl šio nepakankamo numatomumo paramą gaunančios šalys kartais priverstos paramą išleisti anksčiau, negu ji faktiškai suteikiama, tvirtai nežinant, ar ji išvis bus suteikta,

R.

kadangi sunku numatyti Europos Sąjungos pagalbą vystymuisi net toms šalims, kuriose yra tam tikras teisinis tikrumas ir kurios turi stabilią taisyklių sistemą,

S.

kadangi Komisija yra didžiausia daugiašalė pagalbos vystymuisi teikėja ir viena didžiausių biudžetinės paramos teikėjų, ir kadangi ji vis dažniau teikia šios rūšies paramą, kuri pastaraisiais metais sudarė vieną penktadalį jos teikiamos paramos,

T.

kadangi nors biudžetinė parama jau yra viena iš priemonių, kuri gali būti panaudota siekiant pagerinti Sąjungos pagalbos teikimą, būtų dar geriau, jei biudžetinę paramą būtų lengviau numatyti ir jei ji būtų skiriama ilgesniam laikui,

U.

kadangi Komisijos teikiama dabartinė biudžetinė parama paprastai numatoma trejų metų, o kai kurių agentūrų atveju – vienerių metų laikotarpiui,

V.

kadangi pasiūlymas dėl TVT sutarčių neturi padarinių biudžetui ir kadangi TVT sutartis nėra nauja priemonė, o dabartinių priemonių įgyvendinimo būdas,

W.

kadangi tokio, koks yra dabar, Komisijos dokumento dėl TVT sutarčių statusas nėra aiškus,

X.

kadangi Komisija šiuo metu laikosi nuomonės, kad vietoj kasmetinio patikrinimo, ar valstybės donorės laikosi tradicinių sąlygų, būtų laikas įgyvendinti „sutarties“ principą, paremtą konkrečiais TVT įgyvendinimo rezultatais,

Y.

kadangi naudojant terminą „sutartis“ finansiškai įsipareigojama, taigi šalis donorė užtikrina didesnį numatomumą, o šalis paramos gavėja labiau įsipareigoja siekti konkrečių rezultatų,

Z.

kadangi Komisija numatė pirmąsias TVT sutartis sudaryti 6 metų laikotarpiui, t. y. iki dešimtojo EPF pabaigos,

AA.

kadangi Komisijos pasiūlymas sudaryti sutartis 6 metams lenkia dabartinę kitų pasaulinio lygmens rėmėjų praktiką,

AB.

kadangi Komisija paragino valstybes nares bendrai finansuoti TVT sutartis savanoriškai teikiant papildomą indėlį į EPF,

AC.

kadangi sudarant TVT sutartis, kurios yra remiantis Kotonu susitarime nustatytais kriterijais parengta bendros biudžetinės pramos priemonė, nereikia padaryti jokių pakeitimų, susijusių su sprendimais dėl dabartinių programų ir bendros biudžetinės paramos teikimo būdų skirtumų, kadangi dėl TVT sutarčių nereikia sukurti naujos finansinės priemonės ir jos grindžiamos Kotonu susitarime numatytomis nuostatomis biudžetinės paramos srityje, ir kadangi TVT sutartys atitinka neseniai pabaigtas rengti bendros biudžetinės paramos vidaus gaires,

AD.

kadangi į TVT sutarčių sudarymo kriterijus įeina Kotonu susitarimo 9 straipsnio dėl žmogaus teisių, demokratijos principų ir teisinės valstybės laikymasis,

AE.

kadangi veiksmingos biudžetinės paramos gavėjai turėtų turėti galimybes finansuoti savo konkrečias strategijas ir programas, skirtas gerinti prieigą prie veiksmingų viešųjų paslaugų sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose,

AF.

kadangi Komisija nesilaikė savo įsipareigojimų parlamentų narius ir piliečių visuomenės organizacijų atstovus nuolat įtraukti į dialogą su besivystančių šalių vyriausybėmis ir kadangi dabar plačiai pripažįstama, kad norint, jog vystymasis būtų veiksmingas, reikia, kad jį visiškai valdytų besivystančių šalių vyriausybės, o taip pat parlamentai ir piliečių visuomenės organizacijos,

AG.

kadangi Komisija numatė, kad paramos skyrimo kriterijus atitinkančios šalys bus tos, kurių rezultatai makroekonomikos lygmeniu ir biudžetinės paramos panaudojimo biudžetinis valdymas bus patenkinami, ir kad tuo Komisija skiriasi nuo kitų biudžetinės paramos teikėjų, pvz. TVF ar Pasaulio banko, kurie paramą susieja su daugybe sąlygų, o tai prieštarauja nuosavybės pagal šalį gavėją principui,

AH.

kadangi daug šalių, kurioms reikalinga skubi didesnė ir veiksmingesnė pagalba, kad jos galėtų greičiau vykdyti pažangą siekdamos TVT neatitinka Komisijos nustatytų kriterijų, kad galėtų sudaryti TVT sutartis,

AI.

kadangi dabartinės formos TVT sutartys skirtos tik AKR šalims,

AJ.

kadangi Komisijos biudžetinei paramai labai trūksta skaidrumo ir neturtingos šalys negali vykdyti nuosavybės politikos, o finansavimo susitarimai retai viešai skelbiami,

AK.

kadangi pagrindinis pagalbos vystymuisi principas yra suteikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia ir ten, kur ji būtų naudingiausia,

AL.

kadangi, pvz., Burkina Fase niekas nežinojo apie vykstančias derybas dėl TVT sutarties tarp Burkina Faso ir Komisijos, o Komisijos delegacijos Burkina Fase tinklapyje šiuo metu nepateikta jokios informacijos šiuo klausimu,

AM.

kadangi priėmusi Europos konsensusą dėl vystymosi politikos, Sąjunga įsipareigojo taikyti strategiją, grindžiamą rezultatais ir veiksmingumo rodiklių taikymu,

AN.

kadangi Komisija ir toliau savo biudžetinę paramą turi sieti su šalių paramos gavėjų rezultatais moterų ir vyrų lygybės ir moterų teisių skatinimo srityje,

AO.

kadangi Komisija jau sudarė susitarimų biudžetinės paramos srityje su Burkina Fasu (2005–2008 m.), Etiopija (2003–2006 m.), Gana (2007–2009 m.), Kenija (2004–2006 m.), Madagaskaru (2005–2007 m.), Malaviu (2006–2008 m.), Maliu (2003–2007 m.), Mozambiku (2006–2008 m.), Tanzanija (2006–2008 m.), Uganda (2005–2007 m.) ir Zambija (2007–2008 m.),

AP.

kadangi yra maždaug 650 milijonų neįgalių asmenų, iš kurių 80 proc. – besivystančiose šalyse, o iš jų kas penktas gyvena žemiau didelio skurdo ribos; kadangi jie sudaro didžiausią atskirtį ir neturtą patiriančių asmenų grupę, patiria daugialypę diskriminaciją ir retai gali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis ir mokytis,

AQ.

kadangi vadovaujantis anksčiau minėtos JT konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių bendrosiomis pareigomis ir ypač jos 32 straipsniu, vykdydamos vystomąjį bendradarbiavimą ją pasirašiusios šalys privalo atsižvelgti į negalią,

AR.

kadangi iki 2015 m. TVT nebus galima pasiekti, jei nebus deramai atsižvelgta į neįgalių asmenų integraciją ir dalyvavimą,

AS.

kadangi 2008 m. lapkričio 22 d. Afrikos ir ES partnerystės susitarimo įgyvendinimo ataskaitoje, ypač jos 37 dalyje, pabrėžiama, kad, siekiant TVT, vykdyta akivaizdžiai per mažai veiklos, skirtos padėti neįgaliems asmenims,

1.

dar kartą pabrėžia, kad pagalba vystymuisi turi būtų grindžiama poreikiais ir rezultatais ir kad pagalbos vystymuisi politika turėtų būti formuojama bendradarbiaujant su šalimis gavėjomis;

2.

dar kartą pabrėžia, kad, siekiant TVT, pagalbą teikiančios šalys turi laikytis visų savo įsipareigojimų ir gerinti teikiamos pagalbos kokybę;

3.

pabrėžia, kad būtina plėtoti naujas labiau numatomos ir pastovesnės pagalbos priemones;

4.

primena Abudžos deklaracijos tikslą – 15 proc. nacionalinio biudžeto skirti sveikatos priežiūrai ir Pasaulinės švietimo kampanijos tikslą – 20 proc. nacionalinio biudžeto skirti švietimui;

5.

ragina Komisiją ir toliau savo paramą sveikatos ir švietimo, ypač pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų bei pradinio mokymo, sektoriuose sieti su šiuose sektoriuose, ypač pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų ir pradinio mokymo, pasiektais rezultatais; taip pat ją ragina paaiškinti, kokia svarba bus teikiama šalies veiklai šiuose sektoriuose lyginant su kitais išsamesniais rodikliais ir kaip ji ketina įvertinti šiose srityse padarytą pažangą;

6.

ragina Komisiją pagerinti biudžetinės paramos numatomumą: įgyvendinti TVT sutartis ir šiose sutartyse numatytus principus taikyti didesniam šalių skaičiui bei biudžetinei sektorių paramai;

7.

primena Komisijai, kad būtina gerokai sumažinti nereikalingą delsimą dėl didžiulės administracinių procedūrų naštos;

8.

ragina besivystančių šalių vyriausybes remiantis Abudžos deklaracijos rekomendacijomis iki 15 proc. padidinti jų nacionalinio biudžeto išlaidas sveikatos priežiūrai ir iki 20 proc. – nacionalinio biudžeto išlaidas švietimui, kaip rekomenduojama Pasaulinės švietimo kampanijos;

9.

ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžetinei paramai skiriamų išlaidų dydis būtų pakankamai didelis, visų pirma stengiantis gerokai padidinti biudžetinė paramą socialiniam AKR šalių sektoriui ir suteikti didesnę biudžetinę paramą kitų regionų sektoriams;

10.

susidomėjęs pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl TVT sutarčių užtikrinamas mažiausias garantuotas paramos kriterijus atitinkančioms šalims dydis (70 proc. visos įsipareigojimo sumos);

11.

tačiau yra nusivylęs, kad dokumente dėl TVT sutarčių nenumatyta jokio sutarčių, kurios iš esmės numatytos dešimtojo EPF šešerių metų laikotarpiui, įgyvendinimo kalendoriaus ir todėl prašo Komisiją pateikti tikslų kalendorių;

12.

pažymi, kad pagrindinis TVT sutarčių tikslas – padėti padidinti pagalbos veiksmingumą ir paspartinti šalių, kurioms labiausiai to reikia, pažangą siekiant TVT;

13.

ragina Komisiją priimti komunikatą, kuriame būtų įteisinta TVT sutarties iniciatyva ir šią iniciatyvą taikyti taip pat ir ne AKR šalims, atitinkančioms paramos skyrimo kriterijus;

14.

prašo Komisiją ir šalis paramos gavėjas užtikrinti parlamentų ir piliečių visuomenės, įskaitant neįgalių asmenų organizacijas, dalyvavimą visuose dialogo dėl biudžetinės paramos etapuose įskaitant TVT sutartyse nustatytų programų rengimą, įgyvendinimą ir vertinimą;

15.

pabrėžia, kad paramos teikėjai, užuot paramos gavėjams taikę vienašališkas sąlygas, turėtų stengtis skatinti tinkamą valdymą, demokratiją ir stabilumą šalyse gavėjose taikydami skaidrius kriterijus, nustatytus bendradarbiaujant su šiomis šalimis;

16.

mano, kad skaidrumo labui kintamosios paramos dalies mokėjimo sąlygos turi būti grindžiamos rezultatais, nes tai paskatintų paramos teikėjus ir gavėjus išanalizuoti realų išleistų pinigų poveikį ir didintų viešųjų fondų naudojimo skaidrumą;

17.

ragina Komisiją nuolat stebėti šių programų rezultatus ir juos perduoti Parlamentui;

18.

rekomenduoja, kad Komisija vykdytų paramos teikėjų ir gavėjų dialogo stiprinimo veiklą, visų pirma, nustatytų realius poreikius ir sritis, kuriose reikia pagalbos;

19.

ragina, kad AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja (JPA) atliktų aktyvesnį vaidmenį nustatant prioritetus, vykdant derybas dėl TVT sutarčių, taip pat kitais proceso etapais;

20.

ragina Komisiją biudžetinę paramą susieti su sąlygomis, susijusiomis su rezultatais tinkamo valdymo ir skaidrumo, taip pat žmogaus teisių, ypač neturtingiausių ir didžiausią atskirtį patiriančių asmenų, kaip antai neįgalių asmenų, mažumų atstovų, moterų ir vaikų, gynimo ir pagarbos šioms teisėms srityse, ir užtikrinti, kad biudžetinė parama būtų panaudota tik tiems sektoriaus, kurie nurodyti TVT sutartyje;

21.

dar kartą pabrėžia, kad nacionalinės orientacinės programos turėtų būti rengiamos bendradarbiaujant su atitinkamų šalių parlamentais, JPA ir piliečių visuomene;

22.

pažymi, kad pasiūlyme dėl TVT sutarčių nenurodyta, su kokiomis šalimis bus sudarytos pirmosios TVT sutartys; pažymi, kad dabartinės formos TVT sutartys skirtos tik AKR šalims;

23.

apgailestauja, kad Sąjungos biudžetinės paramos besivystančioms šalims politikai vis dažniau taikomos TVF nustatytos sąlygos, kad būtų galima gauti Sąjungos pagalbą vystymuisi; mano, kad toks paramos susiejimas su sąlygomis prieštarauja šalių gavėjų nuosavybės principui;

24.

pabrėžia, kad svarbu kurti kitus biudžetinės paramos teikimo būdus šalims, kurios neatitinka TVT sutarčių sudarymo kriterijų, ir ypač šalims, kurių padėtis pažeidžiama; taip pat pabrėžia, kad akivaizdu, jog šalys, kurių, kurių padėtis labiausiai pažeidžiama, negali atitikti dabartinių sutarčių sudarymo kriterijų;

25.

rekomenduoja, kad šalys, kurioms taikoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, turėtų galimybę sudaryti TVT sutartis;

26.

ragina Komisiją paaiškinti, ką ji numatė, kad siūlomos TVT sutartys būtų derinamos su kitais paramos teikimo būdais;

27.

įspėja, kad yra pavojus, jog gali būti neapgalvotai ir per daug sudaroma TVT sutarčių, kurios būtų laikomos vieninteliu iš tiesų veiksmingu paramos teikimo būdu, todėl ragina Komisiją pasirinkti geriau kiekvienai atkirai situacijai pritaikytus paramos teikimo būdus;

28.

ragina Komisiją stiprinti šalių paramos gavėjų parlamentų gebėjimus dalyvauti biudžeto procese bei parlamentų ir piliečių visuomenės gebėjimus dalyvauti formuojant nacionalinės politikos kryptis – teikti jiems daugiau finansinės paramos, pabrėžti, kad toks dalyvavimas būtinas vykdant politinį dialogą su šalimis paramos gavėjomis ir didžiausią dėmesį skirti viešųjų finansų valdymo rodikliams, nustatytiems siekiant padidinti vyriausybių atskaitomybę savo piliečiams;

29.

prašo Komisiją, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, kiekvieną TVT sutartį susieti su veiksmingumo rodikliais siekiant įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant sutartį, remiantis šiais rodikliais taip pat turi būti vertinama neįgalių asmenų ir vaikų įtrauktis;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir toliau būtinai turėtų savo biudžetinę paramą sieti su šalių paramos gavėjų pasiekimais vyrų ir moterų lygybės ir moterų teisių skatinimo srityje ir ragina ją šioje srityje sustiprinti veiksmingumo rodiklius TVT sutartyse ir juos taikyti taip pat ir kitoms sritims: moterų teisėms ir neįgalių asmenų teisėms; ragina ją sustiprinti su lyčių aspektu susijusius biudžetinės paramos veiksmingumo rodiklius juos taikant ir šioms sritims: neįgalių asmenų, taip pat moterų teisėms, visų pirma, skatinimui visoms moterims suteikti galimybę gauti informaciją lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais bei naudotis bendromis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, galimybės naudotis šeimos planavimo būdais gerinimui ir didesniam naudojimuisi jais, ilgalaikiam moterų švietimo ir emancipacijos skatinimui, taip pat kovai su diskriminacija ir lyčių lygybės stiprinimui;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR Tarybai bei valstybių narių ir AKR šalių vyriausybėms ir parlamentams.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/23

A.

kadangi Europos Sąjunga, laikydamasi savo šūkio „Susivieniję įvairovėje“, turi pripažinti savo bendrą istoriją, ir tai ji gali padaryti remdamasi Europos meno istorija, nes ji yra iš esmės universalaus pobūdžio,

B.

kadangi mokyklos turėtų vėl tapti pagrindine kultūros pažinimo demokratizavimo vieta,

C.

kadangi meninis bei kultūrinis švietimas, kuris apima ir mokymą paveikslėliais, yra pagrindinis valstybių narių švietimo sistemos elementas,

D.

kadangi meninis ir kultūrinis švietimas yra pagrindinė vaikų ir jaunimo švietimo dalis, nes jis padeda ugdyti laisvą valią, jautrumą ir atvirumą kitiems; kadangi tai yra svarbus lygių galimybių aspektas ir būtina tikros kultūros pažinimo demokratizacijos sąlyga,

E.

kadangi siekiant išspręsti kultūros pažinimo demokratizacijos problemą, reikia visais lygmenimis ir visose amžiaus grupėse skatinti meno supratimą, pripažinti kolektyvinės ir mėgėjiškos meninės veiklos svarbą ir skatinti meno studijų prieinamumą,

F.

kadangi dėl ekonominių priežasčių valstybės narės, deja, dažnai yra priverstos bendroje švietimo politikoje skirti mažiau dėmesio menui,

G.

kadangi menų srityje meninis švietimas sudaro profesinio mokymo pagrindą ir skatina kūrybingumą ir fizinį bei protinį tobulėjimą šioje srityje, taip skatindamas artimesnį ir produktyvesnių švietimo, kultūros ir menų ryšį,

H.

kadangi meninio švietimo ir dizaino mokyklos bei centrai padeda plėtoti filosofijos kryptis, kurti naujus meninius stilius bei judėjimus ir suteikti galimybę pažinti kitus kultūrinius pasaulius, o tai gerina Europos Sąjungos įvaizdį pasaulyje,

I.

kadangi meninės ir kūrybinės srities profesionalų sėkmei didelę reikšmę turi mokymas,

J.

kadangi meno studijos, sutelktos į specialybės įgijimą ir karjeros plėtrą, reikalauja ne tik studentų talento, bet ir solidaus kultūrinio pagrindo, kurį suteikti gali tik daugiadalykis ir sisteminis mokymas; kadangi toks mokymas padidina įsidarbinimo šioje srityje galimybes, nes kartu suteikia bendrą išprusimą, tyrimų metodologijos žinių, verslo įgūdžių bei ekonomikos žinių ir kitų įvairių veiklos sričių, mūsų dienomis sąveikaujančių su menu, įgūdžių,

K.

kadangi Europos Sąjungos kūrybinių, kultūrinių ir meninių bendrovių ir įmonių ekonominis potencialas užimtumo srityje stipriai veikia meninės srities plėtrą,

L.

kadangi technologinė revoliucija sukėlė didesnę konkurenciją šalių viduje ir tarp šalių, todėl intelektiniai ir kūrybiniai gebėjimai užima išskirtinę vietą Lisabonos strategijoje,

M.

kadangi greiti ir nuolatiniai mūsų visuomenėje vykstantys pokyčiai reikalauja didelių žmonių prisitaikymo, lankstumo, kūrybingumo, novatoriškumo ir komunikacinių gebėjimų darbo srityje, o šios savybės turėtų būti skatinamos įvairių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų, suderintų su minėtosios programos „Švietimas ir mokymas 2010“ tikslais,

N.

kadangi reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingų valstybių narių taikomi meninio švietimo modeliai labai skiriasi,

O.

kadangi dėl globalizacijos ir didelio asmenų judumo, taip pat dėl vienas po kito vykusių Europos Sąjungos plėtros etapų švietimas kultūros ir jos įvairovės klausimais tapo svarbiu veiksniu, siekiant išsaugoti tapatybę ir skatinti kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą; kadangi Europos kultūrų dialogo metų tikslų informuoti apie kultūrą bei ją remti turėtų būti siekiama ir po 2008 metų,

1.

mano, kad meninis švietimas turėtų būti privaloma visų mokymo lygių švietimo programų dalis, siekiant skatinti kultūros pažinimo demokratizavimą;

2.

pabrėžia, kad svarbu mokyklų mokymo programose ir profesinio mokymo bei mokymosi visą gyvenimą tęstinių kursų programose visose amžiaus grupėse skatinti ir ugdyti kūrybiškumą, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalį;

3.

primena, kad vienas iš meninio ir kultūrinio švietimo tikslų yra prisidėti prie piliečių švietimo, ir kad vienas iš jo atliekamų vaidmenų yra stiprinti mūsų gebėjimą mąstyti ir prisidėti prie asmens tobulėjimo protine, emocine ir fizine prasmėmis;

4.

pripažįsta Europos kūrybiškumo ir naujovių metais (2009 m.) menų atliekamą svarbų naujovių visuomenėje ir ekonomikoje skatinimo vaidmenį;

5.

atkreipia Tarybos ir valstybių narių dėmesį į tai, kokį vaidmenį Europos kultūros ir jų įvairovė atlieka kaip integracijos veiksnys, ir į meninio bei kultūrinio švietimo Europos lygmeniu svarbą, įskaitant tradicinių kultūros vertybių saugojimą skirtinguose regionuose;

6.

pažymi, kad kasdien vis daugiau menų srities studentų norėtų studijuoti kitoje valstybėje narėje, ir todėl skatina valstybes nares koordinuoti savo meninio lavinimo politikos kryptis Europos Sąjungos lygmeniu, keistis gerąja patirtimi ir didinti ir studentų, ir dėstytojų judumą šioje srityje;

7.

siūlo didinti profesionalų judumą meno sektoriuje daugiau dėmesio skiriant kvalifikacijų pripažinimo klausimui; mano, kad tai turėtų būti daroma skatinant mokymo institucijas ir darbdavius vadovautis Europos kvalifikacijų sistema, kad būtų galima Europos lygmeniu lyginti kompetenciją ir kvalifikacijas;

8.

primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atsižvelgiant į ryšį su darbu, Europos gyventojams, užsiimantiems menine ir kūrybine veikla, kurti judumo sistemas, ypatingą dėmesį skiriant jaunų menininkų ir menų srities studentų judumui;

9.

pripažindamas, kad tai priklauso valstybių narių kompetencijai, mano, kad meninio švietimo politikos kryptys turi būti koordinuojamos ES lygmeniu, ypač tai, kas susiję su:

10.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares:

11.

pabrėžia, kad meno istorijos mokymas turi būti grindžiamas ir susitikimais su menininkais bei kultūrinių vietų lankymu, siekiant sukelti susidomėjimą ir suteikti peno mokinių apmąstymams;

12.

pažymi, kad į mokymo programas įtraukiant meno aspektą yra svarbu naudoti naująsias ryšių ir informacinių technologijų priemones bei internetą, kaip modernaus ir naujiems laikams pritaikyto mokymo kanalus;

13.

šiuo atžvilgiu pabrėžia svarbų tokių projektų kaip „Europeana“ (skaitmeninė Europos biblioteka) indėlį;

14.

rekomenduoja bendrai kurti meniniam ir kultūriniam švietimui skirtą Europos portalą bei įtraukti meninį švietimą į valstybių narių švietimo programas ir taip užtikrinti Europos kultūrinio modelio, ypač vertinamo tarptautiniu mastu, plėtojimą ir skatinimą;

15.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares vykdyti meninio švietimo įtraukimo į mokymo programas pažangos stebėseną; siūlo, ypač Komisijai, skatinti studijas, kurios suteiktų patikimą informaciją apie šio mokymo poveikį Europos Sąjungos studentų mokymosi ir kompetencijos lygiui;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/27

A.

kadangi demokratinei ir skaidriai Europos Sąjungai bus reikalingas glaudesnis piliečių ir Europos institucijų, įskaitant Europos Parlamentą, bendradarbiavimas bei nuolatinių Europos, nacionalinio ir vietos lygio diskusijos dėl Europos,

B.

kadangi, Prancūzijai ir Nyderlandams atmetus Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą, 53,4 proc. Airijos piliečių referendume balsavo prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą ir kadangi žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti,

C.

kadangi iš 69-osios Eurobarometro apklausos rezultatų matyti, kad 52 proc. Sąjungos piliečių tvirtai įsitikinę, kad jų šalies narystė ES yra geras dalykas, ir tik 14 proc. mano priešingai,

D.

kadangi žinios apie Europos Sąjungą, jos politiką, tai, kaip ji veikia, taip pat teises, kurios užtikrinamos sutartimis, bus piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis atkūrimo pagrindas,

E.

kadangi 2004 m. pirmą kartą buvo paskirtas Komisijos narys komunikacijos strategijos klausimais, nors tuo metu komunikacijos politika dar nebuvo patvirtinta dėl tinkamo teisino pagrindo Sutartyse stokos,

1.

primena, kad iš apklausų matyti, jog mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys Sąjungos piliečiai labiau linkę priešintis tolesnei Europos integracijai, o tai rodo, kad Europos idėja, nepaisant visų ankstesnių pastangų, daugiausia pasiekia gerai išsilavinusius ir pasiturinčius Europos visuomenės sluoksnius; mano, kad aktyvus Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos projekto principus ir vertybes, bet pripažįsta, kad iki šiol jis nebuvo tikrai sėkmingas;

2.

apgailestauja, kad nepaisant Komisijos pastangų ir gerų idėjų labai mažai pasiekta didinant Sąjungos piliečių žinių lygį ir domėjimąsi Europos klausimais, kaip, deja, parodė Airijos referendumas;

3.

pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sukurti ES ir tam tikromis savybėmis pasižyminčių regionų, taip pat ES ir tam tikrų socialinių grupių darnius tikslinio turinio komunikacijos ryšius;

4.

pažymi, kad sprendžiant pagal naujausių apklausų rezultatus, didžioji dauguma europiečių pasisako už vieningai užsienio politikos srityje veikiančią Europos Sąjungą; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos piliečių prašymu į 2007 m. gruodžio 9 d. šešių „D plano“ piliečių projektų baigiamosios konferencijos dalyvių atvirą laišką ir rekomendacijas buvo įtrauktas atitinkamas pareiškimas; pabrėžia, kad vienoje iš 27 rekomendacijų, išdėstytų atvirame laiške, Europos Sąjungos prašoma didesnio veiksmingumo socialinės politikos ir socialinės sanglaudos politikos srityse, siekiant įveikti darbo užmokesčio skirtumus, remti lyčių lygybę ir apskritai skirti kuo daugiau dėmesio lygybės klausimams, kurių dažnai nepaisoma; teigia, kad taip pat svarbu panagrinėti veiksmus, kurių imamasi, ir palyginti, kuo tai skiriasi nuo žinios, kurią ES siekia perduoti savo piliečiams;

5.

primena, kad per pastaruosius referendumus dėl Europos Sąjungos dauguma moterų balsavo „prieš“: 56 proc. Prancūzijoje (Eurobarometro 171 „Flash“ apklausa), 63 proc. Nyderlanduose (Eurobarometro 172 „Flash“ apklausa) ir 56 proc. Airijoje (Eurobarometro 245 „Flash“ apklausa); mano, kad balsuojama „prieš“, be kita ko, dėl to, kad ES institucijos per mažai prisideda prie įvairių sričių politikos, tiesiogiai susijusios su moterimis ir skatinančios nuolatinę vyrų ir moterų nelygybę, pvz., politikos profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinimo klausimais ar pagalbos priklausomiems asmenims politikos, plėtojimo;

6.

pabrėžia, kad reikia baigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, nes dėl to padaugėtų skaidrumo ES ir piliečiai būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus; primena, kokių naujų dalyvaujamosios demokratijos taikymo galimybių (ypač, pvz., piliečių iniciatyva) būtų suteikta Lisabonos sutartimi;

7.

pabrėžia, kad siekiant Europos klausimais bendrauti su Sąjungos piliečiais reikia koordinuotų visų ES institucijų ir valstybių narių pastangų ir bendrų veiksmų; palankiai vertina ir atsižvelgia į pirmiau minėtą 2008 m. spalio 22 d. bendrą deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės, kurioje nustatomi aiškūs ES komunikacijos tobulinimo priemonės ir tikslai, keliami Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms, ir priemonės; mano, kad tai būtų toliau siekiantys tikslai, kadangi Parlamentas prašė sudaryti visų institucijų tarpinstitucinį susitarimą dėl ryšių politikos;

8.

mano, kad ES institucijos turėtų pradėti papildomas diskusijas Europos klausimu ir nedelsdamos įgyvendinti pirmiau minėtoje bendroje deklaracijoje dėl Europos komunikacinės partnerystės, 2006 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate ir 2007 m. spalio 3 d. Komisijos darbo dokumente pateiktas koncepcijas;

9.

pritaria Komisijai, kad dalyvaujamoji demokratija gali sėkmingai papildyti atstovaujamąją demokratiją; tačiau pabrėžia, kad dalyvaujamojoje demokratijoje piliečių ne tik klausomasi, bet jiems suteikiamos ir tikros galimybės daryti įtaką Europos politikai; pabrėžia, kad norėdamos pasiekti šiuos tikslus, institucijos privalo būti žymiai atviresnės ir prisiimti poziciją, kuri leistų piliečiams ir pilietinėms organizacijoms veiksmingai dalyvauti visuose diskusijų ES reikalais etapuose; taip pat pažymi, kad viešoji prieiga prie institucijų rengiamų dokumentų turėtų būti teikiama kiek įmanoma didesniam žmonių skaičiui, tai būtina sąlyga norint daryti įtaką;

10.

pabrėžia konsultavimosi kaip veiksmingos priemonės, kuri suteikia teises piliečiams ir leidžia jiems tiesiogiai prisidėti formuojant politiką Europos Sąjungos lygiu, svarbą ir vertę; ragina Komisiją imtis naujų veiksmų siekiant laiku pateikti informaciją apie būsimas Europos Sąjungos konsultacijas pasitelkus žiniasklaidą ir kitas reikiamas priemones nacionaliniu, regionų ar vietos lygmenimis, imtis priemonių, kad per konsultacijas EB teisės klausimu būtų išklausyta kuo daugiau suinteresuotųjų šalių nuomonių ir labiau viešinti konsultacijas ES politikos ir iniciatyvų klausimais siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, ypač mažosios ir vidutinės įmonės bei vietos NVO, būtų įtraukiamos į diskusijas; pabrėžia pilietinės visuomenės atstovų, profesinių tinklų ir visų lygių – nuo tarptautinio iki vietos lygio, vartotojų svarbą, nes jie yra pagrindas, kurio teikiamomis galimybėmis galima keistis kompetentingomis nuomonėmis dėl ES politikos sričių, taigi taip būtų prisidedama prie pastangų gerinti EB teisės aktų kokybę; pripažįsta, kad esama su teisės aktų taikymu ir įgyvendinimu susijusių problemų, taigi ragina vartotojus ir verslininkus naudotis savo teisėmis ir pranešti ES institucijoms apie esamas problemas;

11.

mano, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų koordinuoti savo komunikacines pastangas ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, siekdamos pasinaudoti užsimezgusiais ryšiais; pabrėžia, kad būtina koordinuoti institucijas ir naudinga užmegzti Komisijos ir Parlamento televizijos kanalų ryšius; ragina Komisiją pagerinti jos atstovybių valstybėse narėse ir Europos Parlamento informacijos biurų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. ragina Komisiją ir Europos Parlamento atstovybes valstybėse narėse gerinti bendradarbiavimą, kai jis susijęs su piliečių konsultacijomis, dalijimusi informacija, žiniomis ir idėjomis su piliečiais apie ES bei galimybių suteikimu balsavimo teisę turintiems asmenims susitikti su įvairiose šalyse išrinktais EP nariais ir ES pareigūnais;

12.

džiaugiasi, kad Komisija remia Parlamento ir Europos politinių partijų vaidmenį, ir pripažįsta, kad reikia panaikinti valstybių narių ir Europos politikos atotrūkį, ypač per Europos rinkimų kampanijas;

13.

ragina tris didžiąsias institucijas numatyti surengti bendrą atvirą, Parlamento diskusijas papildančią diskusiją, kurios metu jos aptartų dėl klausimus, susijusius su vartotojais ir jų kasdieniniu gyvenimu, siekiant, kad jie labiau pasitikėtų vidaus rinka ir jiems užtikrinta apsauga; pabrėžia, kad Europos Parlamento jungtinės grupės visiškai atlieka savo piliečių tarpininko, kuris padeda palaikyti tikrąjį ryšį tarp politinio pasaulio ir pilietinės visuomenės, vaidmenį;

14.

su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija atsižvelgė į daugelį anksčiau Parlamento pateiktų idėjų, pvz., dėl Europos ir valstybių narių lygmens piliečių forumų, iškilesnio pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens ir naujoviško naujų žiniasklaidos priemonių naudojimo;

15.

ragina Komisiją plėsti diskusijas visais lygmenimis pritaikant informaciją skirtingoms tikslinėms grupėms pagal jų socialinę kilmę; taigi siūlo suaktyvinti Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogą teikiant visiems vienodą, pritaikytą informaciją ir rengiant diskusijas su informuotais piliečiais; mano, kad ES institucijos, rengdamos savo politiką, turėtų atsižvelgti į pagal D planą organizuotų vietos diskusijų išvadas, o priimdamos naujus teisės aktus jos taip pat turėtų atsižvelgti į su ES susijusius piliečių lūkesčius;

16.

ragina valstybes nares pradėti veiksmingas ES komunikacines kompanijas visais lygmenimis – nacionaliniu, regionų ir vietos; Ragina Komisiją skleisti tokių akcijų metu nustatytą geriausią patirtį ir siūlo sukurti nuolatinę ES institucijų ir piliečių abipusės komunikacijos sistemą, pagal kurią ES dažnai organizuotų vietos ir regioninio masto kampanijas ir šiame procese talkintų regioninė žiniasklaida ir aktyviai dalyvautų pilietinė visuomenė, NVO, prekybos rūmai, profsąjungos ir kitos profesinės organizacijos;

17.

pabrėžia, kad ES sanglaudos politika – tai pagrindinis Europos integracijos ir socialinio solidarumo pagrindas; todėl mano, kad piliečiams turėtų būti pranešama apie pastangas ir laimėjimus šioje Bendrijos politikos srityje pažymint, koks yra Bendrijos įnašas ir bendro ES projekto privalumai; pageidauja, kad vietos valdžios institucijos geriau vykdytų savo pareigą informuoti apie Europos Sąjungos gaunamą pagalbą; taip pat pabrėžia, kad labai svarbus išrinktų vietos ir regionų valdžios atstovų savanoriškumas plėtojant informavimą ir mokymą; taigi džiaugiasi tuo, kad parengta vietos ir regionų išrinktiems atstovams skirta programa „Erasmus“;

18.

pabrėžia, kad pagal Bendrojo reglamento dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų 11 straipsnį partnerių integracija rengiant ir įgyvendinant veiksmų programas labai padeda skatinti ES sanglaudos politiką ir priartinti ją prie piliečių; pabrėžia, kad šie partneriai geriausiai gali nustatyti tikrąsias problemas, kurios visų pirma kelia rūpesčių piliečiams; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad partnerystės principo būtų tinkamai laikomasi nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinės ir regionų valdžios institucijos panaudotų esamas finansavimo iš Europos socialinio fondo galimybes, ypač susijusias su mokymu, siekiant pagerinti šių partnerių gebėjimus; pažymi, kad struktūriniams fondams tenka pagrindinis vaidmuo populiarinant pasienio regionų bendradarbiavimą įgyvendinant Bendrijos projektus ir programas, jie taip padeda plėtoti aktyvią pilietybę ir dalyvaujamąją demokratiją; ragina Komisiją ir toliau remti tokius projektus ir programas ir bendradarbiauti juos įgyvendinant;

19.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus, būtina vietos ir regionų lygmenimis informuoti piliečius, ypač jaunus ir tuos, kurie balsuoja pirmą kartą; apskritai pabrėžia, kad svarbu Europos Parlamento narius kartu su išrinktais vietos ir regionų valdžios atstovais įtraukti į konsultacijos su piliečiais regionuose procesą, kadangi jie išreiškia visuomenės nuomonę Europos Sąjungoje; pritaria Regionų komiteto pastangoms intensyvinti konsultacijas regionų lygmeniu ir įtraukti į šį procesą regionų tinklus ir pagrindinius vietos ir regionų veikėjus siekiant skatinti diskusijas vietos lygmeniu kuo arčiau piliečių, kad būtų galima sužinoti jų nuomonę ir rūpesčius;

20.

pabrėžia, kad būtina, kad Europos Parlamento nariai ir šios institucijos struktūros labiau būtų labiau įtraukti į komunikacijos su Europos Sąjungos piliečiais procesą, ir kad būtų keičiamas Europos Parlamento darbo organizavimas, kad, pvz., vietos lygiu galėtų vykti Europos Parlamento narių ir piliečių dialogas; pageidauja, kad vykstant politinių partijų kampanijoms Europos Parlamento nariai būtų glaudžiai įtraukti į Europos rinkimų kampaniją vietoje;

21.

ragina Komisiją pradėti vietos lygio nedidelio masto ES komunikacines kompanijas vietoje ir įtraukti į jas vietos veikėjus, skatinti susitarimus, kuriais piliečiai būtų geriau informuojami apie imigrantų kilmės šalis, o imigrantai būtų informuojami apie savo, kaip Sąjungos piliečių, teises ir pareigas, ir kurie yra veiksmingiausias ir prasmingiausias būdas pasiekti šiuos bendravimo tikslus, bei taip pat toliau tęsti pastangas, dėtas Europos kultūrų dialogo metais (2008 m.);

22.

pabrėžia, kad siekiant stiprinti Europos vertybes svarbu kiekvienos valstybės narės mokyklose pradėti mokyti Europos politikos ir istorijos, o universitetuose kurti Europos studijų skyrius; ragina Komisiją teikti finansinę paramą šiems projektams remti; ragina valstybes nares propaguoti Europos integracijos istorijos ir ES veikimo kursą, siekiant padėti bendrų žinių apie Europą pagrindą;

23.

pabrėžia ypatingą pilietinio švietimo kaip esminės aktyvios pilietybės varomosios jėgos vaidmenį; pabrėžia poreikį remti aktyvų pilietinio švietimo modelį, kuris teikia jauniems žmonėms galimybę tiesiogiai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir dirbti su politiniais atstovais vietiniu ir europiniu lygiu, su nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pilietinėmis iniciatyvomis; siūlo Komisijai remti bandomuosius projektus, kuriais toks pilietinio švietimo modelis skatinamas valstybėse narėse;

24.

rekomenduoja labiau remti ir geriau organizuoti programas „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“, „Grundtvig“ ir „Comenius“, kad paskatintų jose dalyvauti kuo didesnį skaičių žmonių, padidinti mažiau pasiturinčių žmonių dalyvavimą ir kad jie galėtų lengviau judėti ES; atkreipia dėmesį į faktą, kad būtent šios programos sulaukia labai teigiamų jaunų žmonių atsiliepimų ir svariai prisideda prie Europos integracijos sėkmės;

25.

palankiai vertina pirmiau minėtą 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą, kuriame nustatyti aiškūs tikslai, susiję su Europos tinklavietės pertvarkymu į „web 2.0“ tipo tinklavietę, skirtą paslaugoms teikti; ragina Komisiją baigti kurti naują tinklavietę 2009 m., mano, kad naujoje tinklavietė turėtų būti piliečių forumas, kuriame jie galėtų keistis nuomonėmis ir dalyvauti internetinėse apklausose, kuriose NVO, visuomeninės institucijos ir asmenys gali dalintis savo ES ryšių projektų įgyvendinimo patirtimi; ragina Komisiją šioje tinklavietėje kaupti ir skelbti pagal D planą vykdytos veiklos dalyvių patirtį;

26.

palankiai vertina internetinio kanalo „EU Tube“, turinčio 1,7 mln. žiūrovų, idėją – tai neprilygstama priemonė, galinti padėti perteikti ES politiką interneto naudotojams; taip pat ragina Komisiją parengti veiksmingų interneto kampanijų gaires ir informuoti apie jas kitas ES institucijas;

27.

ragina Komisiją geriau išnaudoti garso ir vaizdo medžiagą, gaunamą kanalu „Europe by Satellite“, ir užmegzti ryšius su vietos televizijos kanalais ir bendruomenių žiniasklaida, suinteresuota transliuoti šią medžiagą, nes taip su ja būtų supažindinama didesnė auditorija;

28.

mano, kad tinklavietė „Europe Direct“ yra svarbi priemonė atsakant į piliečių klausimus elektroniniu paštu arba visoje ES veikiančiu nemokamu telefonu, taigi ši priemonė turėtų būti labiau viešinama;

29.

mano, kad vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos politikos sritys yra be galo svarbios informuojant vartotojus ir verslininkus apie Europą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir informuoti nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis apie bendros rinkos privalumus; ragina Komisija ir valstybes nares populiarinti ir gerinti interaktyvų vartotojų, verslo ir institucijų bendravimą įvairiomis naujausių technologijų elektroninėmis priemonėmis ir prisidėti prie elektroninės prekybos skatinimo;

30.

prašo Komisijos didinant žmogiškuosius ir finansinius išteklius dėti daugiau pastangų derinant vartotojų švietimo ir informacijos apie jų teises ir pareigas teikimo vartotojams politikos sritis; ragina valstybes nares Europos vartotojų centrų tinklui skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių siekiant, kad ES vartotojų teisės būtų labiau žinomos bei taikomos ir ragina valstybes nares atsižvelgti į dabartinę pasaulinę finansų krizę ir vis didėjantį vartotojų įsiskolinimo lygį ir imtis priemonių, kad gerėtų vartotojų finansų srities žinios ypač žinios, susijusios su jų teisėmis ir pareigomis bei teisių, susijusių su santaupomis ir paskolomis, gynimo galimybėmis;

31.

ragina valstybes nares didinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus tinklui „SOLVIT“, kuriuo naudojantis galima nemokamai spręsti problemas, susijusias su netinkamu Bendrijos teisės aktų taikymu, arba kai jie netaikomi; prašo Komisijos paspartinti įvairių tarnybų, kurios teikia informaciją apie bendrą rinką ir konsultuoja bendros rinkos klausimais, racionalizavimo procesą; taigi, remia 2007 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikate „Bendroji rinka XXI a. Europai“ (COM(2007)0724) išdėstytą mintį, kad teikiant ES bendrosios rinkos pagalbos paslaugas vadovaujamasi integruoto metodo koncepcija ir kuriamas bendros duomenų įvesties tinklalapis; atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvas mažinti administracinę naštą ir tobulinti reglamentavimą; ragina visų pirma remti mažąsias ir vidutinio dydžio įmones, kurios yra svarbus darbo vietų šaltinis Europoje;

32.

pažymi, kad Europos savanorių metai būtų puiki proga Europos Sąjungos institucijoms pabendrauti su piliečiais; pabrėžia, kad Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 100 milijonų savanorių; ragina Komisiją atlikti parengiamuosius darbus, kad 2011-ieji būtų paskelbti Europos savanorių metais, ir kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl šios srities teisės akto;

33.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į piliečių nuomonę dėl Europos vaidmens pasaulyje, visų pirmą atsižvelgiant į vis svarbesnį Europos Parlamento vaidmenį šiuo klausimu; todėl skatina Europos Parlamento ir Tarybos narius dalyvauti Komisijos narių „D plano“ vizituose, kadangi jie atlieka svarbų vaidmenį vystant ryšius su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene, verslo ir profesinių sąjungų lyderiais ir vietos valdžios institucijomis;

34.

džiaugiasi, kad išorės pasaulis vis labiau domisi Europos projektu ir kad ES ir jos piliečiai vis labiau suvokia naudą, gaunamą dalijantis savo viršnacionaline patirtimi su kitomis šalimis ir regionais ir, visų pirma, ES kaimynais; todėl ragina Komisiją, pasitelkus savo delegacijas trečiosiose šalyse, sukurti būdus, kaip pasiekti šių šalių piliečius ir informuoti juos apie galimybes Europos Sąjungoje, pvz., apie žiniasklaidą ir kitas kultūros formas, švietimą, kalbų mokymą ir judumą arba tokias mainų programas, kaip „Erasmus Mundus“;

35.

pažymi, kad daugėjant trečiųjų šalių piliečių skaičiui ES ir atsirandant daugiakultūrėms visuomenėms, prie kurių jie taip pat prisidėjo, reikia dėti ypatingas pastangas siekiant integruoti imigrantus į ES, suteikiant jiems konkrečią prieigą prie informacijos apie tai, ką reiškia Sąjungos pilietybė, pvz., gerinant įvairių lygių (vietos, regioninio ir nacionalinio) vyriausybių ir nevyriausybinių veikėjų (pvz., darbdaviai, pilietinė visuomenė, migrantų asociacijos, žiniasklaida ir migrantus remiančios nevyriausybinės organizacijos) bendradarbiavimą; mano, kad sėkmingai integruojant imigrantus bus toliau plėtojamas Europos daugiakultūris sąmoningumas, grindžiamas tolerancija, dialogu ir lygybe;

36.

ragina Komisiją populiarinti programas ir kampanijas (tokias kaip „Pasaulis moterų akimis“), kurias vykdant skatinama socialinė, politinė ir kultūrinė moterų veikla, atsižvelgiant į moterų vaidmenį palaikant kartų dialogą, siekiant visuomenės tvarumo ir gerovės; ragina geriau informuoti merginas ir moteris, ypač socialiniu ir geografiniu aspektais izoliuotuose regionuose, apie ES pilietybės koncepciją ir su ja susijusias teises; pabrėžia, kad vykdant šias informavimo kampanijas turėtų būti siekiama aktyvesnio moterų dalyvavimo politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad būtina populiarinti priemones, skirtas skaitmeninei lyčių atskirčiai panaikinti, kad moterims būtų suteiktos galimybės tokiomis pat sąlygomis dalyvauti dialoge apie Europą; džiaugiasi, kad Komisija pasirinko projektus, kuriuos pagal „D planą“ iš dalies finansuoja jos atstovybės, kad juose dalyvauja daug moterų organizacijų ir kad daug projektų skirta moterims; pabrėžia, kad būtina skatinti pilietes ir piliečius dalyvauti sprendžiant tokius klausimus kaip smurtas lyties pagrindu ar prekyba žmonėmis, kur būtinas visuomenės dalyvavimas siekiant, kad būtų greičiau sprendžiamos problemos; pripažįsta moterų gebėjimus spręsti problemas ir konfliktus ir reikalauja, kad Komisija įtrauktų daugiau moterų į specialios paskirties ir paprastas darbo grupes, kurios rūpinasi šeiminio gyvenimo, vaikų priežiūros, švietimo ir kitais klausimais;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Tarybai, Komisijai, Tarybai, Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/33

—

dėl struktūrinio prisitaikymo programų socialinių ir aplinkosauginių pasekmių (7),

—

dėl AKR valstybėms aktualios Europos regioninės integracijos proceso patirties (8),

—

dėl maisto pakankamumo užtikrinimo klausimų AKR valstybėse ir AKR ir ES bendradarbiavimo vaidmens (9),

—

dėl padėties Kenijoje (10),

—

dėl civilių gyventojų apsaugos užtikrinimo JT ir regioninių organizacijų taikos palaikymo operacijų metu (11),

—

dėl pagalbos veiksmingumo ir oficialios pagalbos vystymuisi (12),

—

dėl vaikų darbo socialinių padarinių ir strategijų, skirtų kovoti su vaikų darbu (13),

—

dėl padėties Mauritanijoje (14),

—

dėl padėties Zimbabvėje (15),

A.

kadangi 2008 m. su tam tikrais AKR regionais ir šalimis pasirašyti EPS, o JPA 2008 m. kovo mėn. Liublianoje (Slovėnija) ir 2008 m. lapkričio mėn. Port Morsbyje vyko diskusijos derybų dėl EPS pažangos tema,

B.

kadangi pirmiau minėtame Reglamente (EB) Nr. 1905/2006 numatytos teminės programos, kurios taip pat taikomos AKR šalims, taip pat papildomų priemonių programa AKR šalims, kurios yra pasirašiusios Cukraus protokolą,

C.

kadangi už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys 2007 m. birželio mėn. Vysbadene vykusios JPA sesijos metu įsipareigojo pateikti AKR šalių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.) parlamentų demokratinei priežiūrai ir teigiamai vertindamas tai, kad šis įsipareigojimas įvykdytas,

D.

kadangi Kotonu susitarimo peržiūra, numatyta 2010 m., yra gera proga plėtoti regioninį JPA aspektą ir parlamentinę kontrolę AKR regionų lygmeniu bei stiprinti pačios JPA kaip institucijos vaidmenį ir veiklą,

E.

kadangi du regioniniai JPA posėdžiai, įvykę 2008 m. Namibijoje ir Vanuatu, buvo ypatingai sėkmingi – priimti minėtieji Vindhuko ir Port Vilos komunikatai,

F.

kadangi 2008 m. padėtis Zimbabvėje dar labiau pablogėjo nepaisant 2008 m. liepos mėn. įvykusių rinkimų; tačiau kadangi palankiai vertina pasiektą susitarimą, kuris lėmė 16-osios JPA sesijos, įvykusios Port Morsbyje, metu priimti rezoliuciją dėl Zimbabvės,

G.

kadangi Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) tebevyksta konfliktai ir nuolat šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, todėl būtina teikti veiksmingą humanitarinę pagalbą, o tarptautinė bendruomenė turi daugiau padėti,

H.

kadangi veikia visos Afrikos parlamentas ir oficialiai pripažinti Europos Parlamento ir visos Afrikos parlamento ryšiai, o Europos Parlamento Pirmininkas, kalbėdamas 2008 m. spalio 28 d. įvykusios visos Afrikos parlamento sesijos metu išreiškė ketinimą kitos Parlamento kadencijos metu įsteigti tarpparlamentinę delegaciją,

I.

kadangi 16-oji JPA sesija Port Morsbyje ir Tarptautinė konferencija vystymosi finansavimo tema Dohoje vyko beveik vienu metu ir todėl kai kuriems Europos Parlamento nariams teko padaryti sunkų pasirinkimą,

J.

kadangi ES pirmininkaujanti Slovėnija (2008 m. sausio mėn. – birželio mėn.) ir Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė atliko puikų darbą per pirmiau minėtas JPA sesijas, įvykusias Liublianoje ir Port Morsbyje,

K.

kadangi 2008 m. JPA biuras vyko į tiriamąsias keliones į:

1.

teigiamai vertina tai, kad JPA 2008 m. ir toliau sudarė sąlygas atviram, demokratiniam ir giliam dialogui dėl derybų dėl Europos Sąjungos ir AKR šalių EPS;

2.

pabrėžia, kad JPA išreiškė nerimą dėl keleto derybų aspektų, susijusių tiek su forma, tiek su turiniu; primena, kad priėmus EPS su CARIFORUM (Karibų jūros regiono forumo) ir laikinuosius susitarimus su kai kuriomis kitų regionų šalimis, tebevyksta diskusijos;

3.

teigiamai vertina naujo už prekybos klausimus atsakingo Komisijos nario teigiamą atsakymą (tiesiogiai sekusį po Komisijos pirmininko pareiškimų) į kelių AKR šalių ir regionų prašymą persvarstyti ginčijamus klausimus atsižvelgiant į Komisijos pirmininko pareiškimus;

4.

pabrėžia, kad vykstant deryboms, taip pat įgyvendinant EPS būtina vykdyti griežtą parlamentinę kontrolę; apgailestauja, kad JPA darbui ir vaidmeniui iškilo grėsmė dėl būsimo naujo organo – Parlamento komiteto EPS klausimams, kurio ryšys su JPA nėra aiškus, kūrimo; ragina, kad Parlamento komitetas veiktų kaip JPA dalis siekiant išvengti daug kainuojančio ir sudėtingo posėdžių skaičiaus didėjimo ir pasinaudoti JPA regioninių posėdžių sistemos privalumais ir galiausiai JPA patirtimi bei skatinti visų EPS regionų bendrą sąveiką; atkreipia dėmesį į poreikį, kad šis komitetas būtų lankstus ir galėtų pritaikyti Europos Parlamento narių, dalyvaujančių vertinant EPS komitetuose, patirtį prekybos ir vystymosi klausimais;

5.

ypač pabrėžia labai svarbų AKR nacionalinių parlamentų, nevalstybinių veikėjų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį stebint ir valdant EPS ir ragina Komisiją užtikrinti jų dalyvavimą vykstančių derybų procese, todėl turi būti aiški AKR šalių ir Sąjungos patvirtinta derybų eigos darbotvarkė, pagrįsta dalyvavimo principu;

6.

pabrėžia, kad JPA susirūpinusi dėl dabartinės finansų krizės padarinių ir palankiai vertina tai, kad JPA priėmė pirmiau minėtą Port Morsbio deklaraciją dėl pasaulio finansų ir maisto krizės, ragina JPA nuolat šiuo klausimu diskutuoti;

7.

palankiai vertina tai, kad už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingas Komisijos narys minėtosios Kigalyje įvykusios JPA sesijos metu įsipareigojo pateikti AKR šalių nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentus (2008–2013 m.) parlamentų demokratinei priežiūrai ir kad kai kurie AKR šalių parlamentai jau atliko nemažą darbą analizuodami šiuos dokumentus;

8.

naudodamasis proga primena, kad būtina glaudžiai įtraukti parlamentus į demokratijos procesą ir nacionalines vystymosi strategijas; pabrėžia, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant, stebint ir kontroliuojant vystymosi politiką;

9.

ragina AKR šalių parlamentus savo vyriausybės bei Komisijos reikalauti, kad su jais būtų konsultuojamasi nacionalinės ir regioninės strategijos dokumentų, kurie yra susiję su ES ir jų šalių bendradarbiavimu (2008–2013 m.), rengimo ir taikymo;

10.

ragina Komisiją suteikti AKR šalių parlamentams visą informaciją ir pagalbą, susijusią su demokratijos kontrolės darbu, visų pirma padėti tobulinti jų gebėjimus;

11.

palankiai vertina tai, kad Europos vystymosi fondas (EVF) būtų įtrauktas į ES biudžetą, siekiant sustiprinti vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumą, skaidrumą ir veiksmingumą bei užtikrinti jos demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad EVF įtraukimas į ES biudžetą taip pat yra tinkamas atsakas į nuolatines problemas, susijusias su EVF panaudojimu ir ratifikavimu;

12.

ragina parlamentus vykdyti griežtą EVF parlamentinę kontrolę; pabrėžia, kad šiose diskusijose JPA užima išskirtinę padėtį ir ragina JPA bei AKR šalių parlamentus jose aktyviai dalyvauti, ypač 2010 m. persvarstant Kotonu susitarimą; primygtinai ragina, kad JPA dalyvautų visame su šiuo persvarstymu susijusiame derybų procese;

13.

teigiamai vertina tai, kad JPA vis labiau įgauna parlamentinį, taigi ir politinį, pobūdį, kad jos nariai aktyviau dalyvauja diskusijose, kurios tapo kokybiškesnės, ir tai turi lemiamą reikšmę AKR ir ES partnerystei;

14.

mano, kad JPA rezoliucijos dėl padėties Kenijoje ir Zimbabvėje aiškiai parodo, kad šis dialogas sustiprėjo;

15.

ragina JPA toliau spręsti padėties Sudane, ypač Darfūre, problemą, visų pirma, įvertinti Sąjungos ir AKR šalių poziciją Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinimų atžvilgiu;

16.

ragina JPA toliau spręsti padėties Somalyje problemą, kuri kelia grėsmę Somalio gyventojų gyvybei, regiono saugumui ir yra bendro nestabilumo šaltinis, nes jame vis daugėja įstatymų nesilaikymo, ekstremizmo ir piratavimo atvejų;

17.

ragina JPA toliau diskutuoti apie susirūpinimą keliančią padėtį Zimbabvėje, kurioje 2008 m. liepos mėn. rinkimai nepadėjo atkurti demokratijos, o ekonominė padėtis kelia realų pavojų milijonų piliečių sveikatai ir gyvybei bei regiono stabilumui;

18.

ragina JPA ir toliau informuoti tarptautinę bendruomenę apie konfliktus KDR, skatinti derybomis siekti krizės politinio sprendimo ir remti bet kokius siūlomus veiksmus derybomis rasti išeitį;

19.

ragina JPA tęsti ir gilinti dialogą su visos Afrikos parlamentu ir regionų organizacijų parlamentais, nes regionų integracija labai svarbi siekiant taikos AKR šalyse ir jų vystymosi;

20.

apgailestauja, kad rengiant bendrą ES ir Afrikos strategiją nebuvo pakankamai konsultuojamasi su JPA ir tikisi, kad JPA aktyviai dalyvaus šią strategiją įgyvendinant;

21.

teigiamai vertina tai, kad nuo 2008 m. jau pradėti rengti regioniniai posėdžiai, numatyti Kotonu susitarime ir JPA darbo tvarkos taisyklėse; mano, kad šie posėdžiai iš tiesų sudaro galimybes keistis nuomonėmis regioniniais klausimais, įskaitant kelio konfliktams užkirtimą ir jų sprendimą, ir kad Europos politika padeda stiprinti regionų sanglaudą; pabrėžia, kad šie posėdžiai rengiami kaip tik reikiamu metu, kada vyksta derybos dėl EPS, kada jie sudaromi ir įgyvendinami ir kad jiems turi būti teikiamas prioritetas; sveikina dviejų labai sėkmingų posėdžių, įvykusių Namibijoje ir Vanuatu, organizatorius ir pritaria tam, kad kiti posėdžiai 2009 m. būtų surengti Karibų jūros ir Vakarų Afrikos regionuose;

22.

ragina JPA sustiprinti Politinių reikalų komiteto vaidmenį, kad vykdant AKR ir ES partnerystę jis būtų tikru konfliktų prevencijos ir sprendimo forumu, ir šiuo tikslu rengti plačias diskusijas dėl kurioje nors šalyje susiklosčiusios nepaprastosios padėties; teigiamai vertina darbą civilių apsaugos srityje, atliktą per taikos palaikymo operacijas, ir ketinimą vykdyti veiklą AKR šalių valdymo srityje;

23.

taip pat reiškia pritarimą JPA Politinių reikalų komiteto pranešimui dėl AKR šalims aktualios Europos regioninės integracijos proceso patirties, priimtam 2008 m. kovo mėn. Liublianoje, kuriame pabrėžiama pagrindinė integracijos nauda – taika ir saugumas, kelio galimiems konfliktams virsti ginkluotais konfliktais užkirtimas, klestėjimas, gerovė, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms;

24.

palankiai vertina tai, kad JPA Ekonominio vystymosi, finansų ir prekybos komitetas išreiškė norą pradėti vykdyti AKR regionų regioninės strategijos dokumentų tyrimą;

25.

pabrėžia, kad JPA Socialinių reikalų ir aplinkos komitetas atliko svarbų vaidmenį vaikų darbo srityje ir kad jis ketina toliau vykdyti AKR šalių jaunimo socialinės padėties analizę;

26.

reiškia pritarimą Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimui dėl struktūrinio prisitaikymo programų socialinių ir aplinkosauginių pasekmių, priimtam Liublianoje, kuriame išreikšta nuomonė, kad tai, jog Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas skolinimui taiko ekonominės politikos sąlygas, lemia pražūtingus socialinius ir ekonominius padarinius AKR šalims, ir ši praktika turėtų būti pakeista konkrečioms šalims pritaikyta skolinimo politika, kurios pagrindinis tikslas – mažinti skurdą;

27.

ragina JPA reikalauti, kad jai būtų sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti Kotonu susitarimo peržiūros procese, kuris prasidės 2009 m., siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų sustiprintas JPA vaidmuo ir veikla;

28.

palankiai vertina tai, kad vis daugiau nevalstybinių veikėjų dalyvauja JPA sesijose – tai ypač atsispindi diskusijose, kurių rezultatas yra minėtoji 2008 m. lapkričio mėn. Port Morsbio deklaracija dėl pasaulinės finansų ir maisto krizės, taip pat ekonominių ir socialinių partnerių pranešime dėl EPS, pateiktame 2008 m. kovo mėn. Liublianoje vykusios JPA sesijos metu;

29.

pageidauja, kad be metinės AKR ir ES JPA veiklos ataskaitos būtų vykdoma bendra AKR šalių sekretoriato ir Europos Parlamento diskusija JPA veiklos būdų, ypač dėl balsavimo atskiruose parlamento rūmuose, tokių pat sąlygų taikymo parlamento nariams bei bendrų tiriamųjų ir rinkimų stebėjimo misijų, tema;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR Tarybai, JPA biurui bei Slovėnijos ir Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybėms ir parlamentams.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/38

A.

kadangi Europos Sąjungos sanglaudos politika priskiriama prie svarbiausių politikos sričių ne tik dėl finansavimo, bet ypač todėl, kad ji yra svarbiausia Europos integracijos proceso gairė ir dėl jos reikšmės socialinei, ekonominei ir teritorinei Europos Sąjungos sanglaudai bei visai 268 regionų darniai plėtrai, mažinant plėtros skirtumus ir trūkumus bei gerinant visų ES piliečių gyvenimą,

B.

kadangi Europos Sąjungos regionai susiduria su labai panašiais iššūkiais, nors skiriasi jų poveikis regionams, turint mintyje jų gyventojų ir vietos ypatybes (pavyzdžiui, salų ir kalnų regionai): globalizacija ir su ja susijusia spartesne ekonomikos restruktūrizacija, atvirais prekybos santykiais, technologinės revoliucijos padariniais, klimato kaita, žinių ekonomikos vystymusi, demografiniais pokyčiais, gyventojų skaičiaus mažėjimu ir didėjančia imigracija,

C.

kadangi geriausių rezultatų, prisidedančių prie žinių pagrindų ir konkurencijos didinimo, vykdant projektus pasiekiama tuomet, kai bendradarbiauja viešasis sektorius, verslo atstovai, švietimo sektorius ir vietos suinteresuoti veikėjai,

D.

kadangi iššūkiams įveikti negalima pasitelkti viso sanglaudos politikos potencialo, nes galimi pareiškėjai, norėdami panaudoti Europos Sąjungos struktūrines lėšas, susiduria su didelėmis kliūtimis, kaip antai:

E.

kadangi dauguma sanglaudos politikos klaidų atsiranda dėl esamų kliūčių,

F.

kadangi struktūrinės politikos įgyvendinimas stabdomas, be kita ko, dėl ypatingo procedūrų nelankstumo ir kadangi dėl to būtina tas procedūras supaprastinti ir aiškiai paskirstyti atsakomybę bei kompetencijas ES, valstybėms narėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms,

1.

pabrėžia, kad nors ir reikia atsižvelgti į plačiau skleidžiamos geriausios patirties teikiamą naudą geresnio komunikavimo ir didesnio ekonominio efektyvumo atžvilgiu, pastangos įdiegti šią patirtį ES regionų politikos srityje daugiausiai turėtų būti perduodamos vadovaujančioms institucijoms, nurodant joms sudaryti prieigos prie struktūrinių lėšų taisykles tam, kad keitimasis informacija ir patirtimi galėtų prisidėti prie daug geresnės projekto kokybės teikiant bendrų problemų sprendimus ir pasirenkant efektyvesnius tikslinius veiksmus;

2.

pažymi poreikį supaprastinti Struktūrinio fondo projektų ir programų, ypač susijusių su valdymo ir kontrolės sistemomis, įgyvendinimo procedūras; taigi, siekiant įveikti dabartinę finansų krizę, pritaria pasiūlymui peržiūrėti Struktūrinių fondų paketą; nekantriai laukia kitų Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu, kurie turėtų būti paskelbti ateinančiais mėnesiais;

3.

ragina Komisiją panaikinti išvardytas kliūtis, be kita ko:

4.

rekomenduoja, kad Komisija toliau dėtų pastangas ir parengtų suderintą, bendrai prieinamą metodą regionams keistis pažangiąja patirtimi, siekiant sudaryti sąlygas sanglaudos politikoje dalyvaujančioms šalims remtis kitų patirtimi;

5.

aiškiai pažymi, kad dėl gerosios patirties nustatymo neturi atsirasti papildomos administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams;

6.

reikalauja, kad struktūrinių fondų lėšų naudojimo srityje biurokratijos būtų kuo mažiau ir ji nebūtų bereikalingai didinama valstybei narei nustatant atskiras sąlygas;

7.

kartoja, kad remia patirtį, kuria siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės pateiktų metines nacionalines deklaracijas, kuriose būtų apimamos pagal pasidalijamąjį valdymą naudojamos Bendrijos lėšos, ir ragina siekti, kad ši patirtis taptų norminė;

8.

vertina iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“ įtvirtintas pastangas kiekvienais metais gerąją patirtį įvertinti metiniu apdovanojimu REGIO STARS ir paskelbti viešai bei įkurti gerajai patirčiai skirtą tinklalapį; atkreipia dėmesį į tai, kad vien tik interneto tinklavietės veiksmingumas yra ribotas;

9.

kritikuoja Komisijos objektyvių pagrindų skaidrumo trūkumą ieškant geriausios praktikos pavyzdžių;

10.

ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad sąvoka „geriausia praktika“ vartojama įvairiapusiškai, o dažnai lygiagrečiai vartojamos ir sąvokos „geroji praktika“ ar „sėkmės istorija“, parengti aiškų sanglaudos politikai pritaikytą kriterijų sąrašą, kuriuo būtų galima geriausią praktiką atskirti nuo kitų projektų;

11.

rekomenduoja Komisijai, nustatant geriausios praktikos pavyzdžius, atsižvelgti į šiuos aspektus:

12.

pabrėžia, kad visi kriterijai, kuriais bus siekiama atkreipti dėmesį į gerąją patirtį, privalo būti aiškiai išmatuojami ir patikimi, siekiant išvengti trinties, nepageidaujamo poveikio, subjektyvių vertinimų, galinčių pakenkti visai, tokiais kriterijais pagrįstai, projekto laipsniavimo procedūrai; todėl ragina Komisiją aiškiai apibūdinti tokių kriterijų turinį, ir tai, kaip jie turėtų būti įgyvendinti;

13.

rekomenduoja, remdamasis daugybės projektų iš daugelio Europos Sąjungos regionų analize, tose sanglaudos politikos srityse, kurios ypač svarbios ir pavienių regionų, ir apskritai Europos Sąjungos plėtrai bei kurioms būdinga įgyvendinimo įvairovė, atsižvelgti į papildomus veiksnius vertinant geriausią praktiką;

14.

Rekomenduoja „Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros ir (arba) naujovių“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

15.

rekomenduoja „Aplinkosaugos, kovos su klimato kaita ir tvarios energetikos politikos“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

16.

rekomenduoja „Kokybiškų darbo vietų kūrimo“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

17.

rekomenduoja „Mokymosi visą gyvenimą“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

18.

rekomenduoja „Integruotosios miestų plėtros“ srityje atsižvelgti į šiuos veiksnius:

19.

rekomenduoja srityje „Demografiniai pokyčiai“ atsižvelgti į šiuos veiksnius:

20.

rekomenduoja srityje „Tarptautinis bendradarbiavimas“ atsižvelgti į šiuos veiksnius:

21.

rekomenduoja srityje „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė“ atsižvelgti į šiuos veiksnius:

22.

ragina Komisiją nepamiršti poreikio skatinti geriausią patirtį atsižvelgiant į finansinius susitarimus, visų pirma į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus, ir į tuos susitarimus, kuriems skiriama Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo parama;

23.

supranta, kad ypač sunku užtikrinti, jog projektas palaipsniui atitiktų minėtus kriterijus; taigi ragina Komisiją prieš taikant šiuos kriterijus išdėstyti juos pagal svarbą, nustatyti svarbiausius, kad būtų lengviau atrinkti dėmesio vertus projektus kaip geriausią patirtį; pabrėžia, kad būtina atvirai ir skaidriai taikyti tuos pačius geriausios patirties kriterijus, kurie sudarytų geresnio valdymo, įsisavinimo ir palyginimo sąlygas bei padėtų išvengti maišaties su kitomis panašiomis sąlygomis;

24.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į sąvokų „geriausia patirtis“, „geroji patirtis“ ir „sėkmės istorija“ vartojimą ateityje, aiškiai ir skaidriai suskirstyti ir klasifikuoti šių terminų kvalifikavimo kriterijus projekto aprašymo tikslu;

25.

ragina Komisiją rengti ir koordinuoti geriausios patirties mainus regionuose bei sukurti viešą tinklavietę, kurioje šiuo tikslu būtų pateikta pagrindinė informacija apie projektus visomis Bendrijos kalbomis;

26.

rekomenduoja Komisijai, išlaikant esamą administracinę sistemą, Regioninės politikos generaliniame direktorate sukurti atitinkamą centrą, kuris, siekdamas ilgalaikių, nuolatinių, patikimų ir sėkmingų geriausios patirties mainų sanglaudos politikos srityje bei bendradarbiaudamas su regionų tinklu, organizuotų geriausios patirties pavyzdžių vertinimą, rinkimą bei mainus ir būtų nuolatinis kontaktinis centras pasiūlos ir paklausos klausimais; kviečia Komisiją tarp visų savo tarnybų paskleisti šią geriausios patirties kultūrą;

27.

esant šioms aplinkybėms siūlo išnagrinėti vertinimo mechanizmus ir atsižvelgti į išbandytus ir patikimus metodus, kurie jau buvo įgyvendinti; mano, kad reikėtų ypač pabrėžti bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijų ir specialių agentūrų tinklu, kuris yra pagrindinis geriausios patirties vertinimo šaltinis;

28.

primena, kad jei Europos Sąjunga teiks finansavimą ir gerąją patirtį, tuo pasinaudoti galės būtent nacionaliniai, regionų ir vietos atsakingieji asmenys; šiuo atžvilgiu džiaugiasi sukurta Erasmus programa išrinktiems vietos ir regionų atstovams;

29.

rekomenduoja, kad Komisija naudotų Regionų komiteto turimas priemones, visų pirma Lisabonos strategijos stebėsenos platformą ir Subsidiarumo stebėsenos tinklą, siekiant keistis geriausia patirtimi tarp regionų ir valstybių narių, kad būtų galima atskirti ir kartu numatyti tikslus, vėliau – planavimo veiksmus, ir galiausiai imtis lyginamojo sanglaudos politikos rezultatų vertinimo;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/46

A.

kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra nustačiusi kaimo vietovių apibrėžtį, į kurią įeina tokios ypatybės kaip mažas gyventojų tankis ir prieigos prie paslaugų trūkumas, ir kadangi šią apibrėžtį vartoja Komisija, nustatydama ir apibrėždama šių vietovių tikslus,

B.

kadangi Europos Sąjungos kaimo vietovės įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse šiose vietovėse augo gyventojų skaičius ir ekonomika, o kitose valstybėse narėse jose paprastai susiduriama su gyventojų išsikėlimu į miesto teritorijas ar jų gyventojai ieško galimybių persikvalifikuoti, taip sukeliant didžiulius iššūkius kaimo vietovėms,

C.

kadangi kaimo vietovės sudaro maždaug 80 proc. ES teritorijos,

D.

kadangi poreikiai tarpinėse kaimo vietovėse, kurių ekonominė struktūra panaši į prie jų prisišliejusių miestų ekonominę struktūrą, skiriasi nuo poreikių grynai kaimo vietovėse, kurios yra atokios ir izoliuotos,

E.

kadangi vienas iš Sąjungos siekių yra skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei aukštą užimtumo lygį ir pasiekti, kad vystymasis būtų darnus ir tvarus,

F.

kadangi skatinant ekonomikos vystymąsi, užimtumo galimybes mieste ir kaimo vietovėse bei užtikrinus vienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, galima padidinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą,

G.

kadangi dėl 2007–2013 m. struktūrinės politikos reformos buvo pakeista fondų struktūra ir iš jų skiriamos paramos paskirstymo principai, o taip pat sukurtas naujas bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) susijęs ir nuo sanglaudos politikos atskirtas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP),

H.

kadangi LEADER programos jau praeityje parodė, kad kaimo plėtra gali būti sėkmingai skatinama naudojant regioninės politikos priemones,

I.

kadangi užtikrinimas, kad EŽŪFKP lėšomis ir struktūrinių fonų lėšomis bendrai finansuojami veiksmai papildytų vieni kitus, yra būtina EŽŪFKP sėkmės užtikrinimo sąlyga, t. y. tinkamas įvairių fondų, ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo (ESF) paramos derinimas,

J.

kadangi sukūrus EŽŪFKP ir atskyrus kaimo plėtros lėšas nuo sanglaudos politikos ir platesnės regioninės plėtros perspektyvos kai kurie tikslai (pvz., aplinkos apsauga, transportas ir švietimas) gali arba pasikartoti, arba paprasčiausiai jų gali būti nepaisoma,

K.

kadangi nuolatinis lėšų perkėlimas tarp Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir EŽŪFKP lemia planavimo neužtikrintumą ūkininkams ir kaimo plėtros projektų iniciatoriams;

L.

kadangi dėl biudžeto apribojimų esama pavojaus, kad ERPF teikiamos lėšos galėtų būti daugiausiai naudojamos ekonomikos konkurencingumui didžiausiuose miestuose ar dinamiškiausiuose regionuose skatinti, kai tuo tarpu EŽŪFKP lėšos daugiausiai yra skirtos gerinti žemės ūkio, kuris ir toliau yra kaimo vietovių variklis, konkurencingumą, ir didžiausias dėmesys skiriamas remti ne žemės ūkio veiklą ir MVĮ vystymą kaimo vietovėse, todėl reikia gerinti koordinavimą siekiant užtikrinti, kad neliktų nepadengtų sričių,

M.

kadangi MVĮ, ypač smulkaus verslo ir amatų įmonės, atlieka svarbiausią vaidmenį išsaugant socialinę ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse ir užtikrinant jų stabilumą,

N.

kadangi kaimo plėtros politikos tikslai neturi prieštarauti Lisabonos tikslams, jei ši plėtra remiasi atitinkamu konkurencingumo mechanizmu (su palyginti mažais kaštais susietas augantis pelningumas), ypač vietos maisto perdirbimo pramonėje ir plėtojant MVĮ ir infrastruktūrą bei paslaugas, pvz., turizmą, švietimą, ar aplinkos apsaugą,

O.

kadangi reikia pripažinti, kad žemės ūkio politiką ir kaimo plėtros politiką sieja natūralus ryšys ir jos papildo viena kitą,

1.

mano, kad tradiciniai kaimo vietoves atskirti nuo miesto vietovių naudojami kriterijai (mažesnis gyventojų tankis ir urbanizacijos lygis) ne visada pateikia visą esamos padėties vaizdą; todėl mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti papildomus kriterijus ir ragina Komisiją atlikti tyrimą ir šioje srityje pateikti konkrečius pasiūlymus;

2.

mano, kad atsižvelgiant į tai, kad įvairiose valstybėse narėse yra didelių kaimo vietovių skirtumų ir kadangi šios vietovės sudaro iki 80 proc. visos ES teritorijos, siekiant jų vystymosi būtina nustatyti ir įgyvendinti pritaikytą ir integruotą požiūrį, kurio tikslas – išlyginti skirtumus ir skatinti kaimo ir miesto vietovių ekonomikos dinamiką; pabrėžia būtinybę atitinkamai veiklai paskirti reikalingas lėšas;

3.

atsižvelgdamas į tai primena, kad visi ES regionai, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, siekdami labiau nedidinti teritorinės nepalankiausioje padėtyje esančių vietovių atskirties, turi iš esmės naudotis tomis pačiomis plėtros galimybėmis;

4.

pabrėžia, kad daugelis kaimo vietovių plėtros galimybių, ypač jaunimui ir moterims, mažėja dėl sunkumų, kylančių norint naudotis viešosiomis paslaugomis, darbo vietų stokos ir vadinamosios amžiaus grupių piramidės;

5.

pabrėžia, kad kai kuriose vietovėse nėra kuo pakeisti tam tikras žemės ūkio gamybos formas, kurias daugeliu atveju reikia bet kokia kaina išlaikyti dėl aplinkos ir regionų politikos priežasčių, ypač atokiose ir kalnuotose ūkininkavimo vietovėse, paveiktose dykumėjimo;

6.

primena, kad Geteborgo Europos Vadovų Taryba, kurios susitikimas vyko 2001 m. birželio 15 ir 16 d., išplėtė Lisabonos tikslus įtraukdama tvarumo ir sanglaudos sąvokas ir kad kaimo plėtros politikos tikslas yra būtent tvarus žemės ūkis, kaimo veiklos, kuri nepriskiriama žemės ūkiui, išlaikymas, vietos plėtros galimybių didinimas, aplinkos apsauga, darnus teritorijų tvarkymas ir MVĮ plėtra;

7.

yra įsitikinęs, kad siekiant tinkamo kaimo plėtros politikos įgyvendinimo būtina atsižvelgiant į ilgalaikę tvarią kaimo plėtrą, taip pat būtina atsižvelgti į regionų gamtinius išteklius ir ypatybes, įskaitant kaimo paveldo apsaugą, geresnį panaudojimą ir valdymą, ir ryšių bei sąveikos vystymą su miestais;

8.

taip pat pabrėžia, kad svarbu įvertinti alternatyvios ekonominės veiklos sritis ir šių sričių teikiamas galimybes įvairinti gyventojų profesinę veiklą;

9.

mano, kad ateities kaimo problemoms spręsti reikia darnios kaimo plėtros politikos, kuri apimtų visus socialinius ir ekonominius subjektus, įskaitant mažas ir labai mažas gamybos ir paslaugų sektoriaus įmones atsižvelgiant į jų vaidmenį vykstant integruotai vietos plėtrai;

10.

mano, kad naujųjų valstybių narių atveju vykdant kaimo plėtros politiką turi būti siekiama pagerinti žemės ūkio veiksmingumą ir sumažinti kaimo ir miesto ekonominio vystymosi atotrūkį, be kita ko, palaikant ne žemės ūkiui priskiriamą veiklą, ir šio tikslo galima būtų pasiekti naudojantis struktūriniais fondais;

11.

džiaugiasi siekiais, paskelbtais 2003 m. lapkričio mėn. Zalcburge vykusioje antrojoje Europos kaimo plėtros konferencijoje, tačiau apgailestauja, kad naujausioje finansinėje perspektyvoje buvo gerokai sumažintas finansavimas, skirtas antrajam BŽŪP ramsčiui, nes dėl to gali rastis prielaidų neveiksmingumui ir padidėti susiskaldymas tarp ūkininkų ir kitų kaimo vietovių gyventojų;

12.

pabrėžia, kad, siekiant skatinti veiksmingiausią ir vaisingiausią visų prieinamų lėšų panaudojimą, būtina parengti nuoseklią ilgalaikę kaimo plėtros strategiją;

13.

ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas bendradarbiaujant su Komisija ir palaikant partnerystės ryšius su visomis kompetentingomis institucijomis ir piliečių visuomenei atstovaujančiais organais sukurti skaidrią ir ilgalaikę, tvarią nacionalinio ir regioninio lygio kaimo plėtros strategiją, kad būtų galima aiškiai nustatyti kaimo plėtros prioritetus ir tikslus bei užtikrinti paramos iš įvairių šaltinių pritaikymą, koordinavimą ir papildymą;

14.

ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines valdžios institucijas tiesiogiai įtraukti MVĮ, smulkiam verslui ir amatų įmonėms atstovaujančias organizacijas, kad būtų nustatyti šių įmonių prioritetai siekiant kuo geriau patenkinti tų įmonių poreikius ir lūkesčius;

15.

pripažįsta, kad kaimo plėtros politika atlieka ypatingai svarbų vaidmenį nustatant ir sprendžiant specifines kaimo vietovių problemas ir mano, kad EŽŪFKP ir BŽŪP antrojo ramsčio įsteigimas yra bandymas laikytis lankstaus, strateginio, teminio ir integruoto požiūrio siekiant prisitaikyti prie įvairių situacijų ir ES kaimo vietovėms iškylančių problemų masto bei taip pat supaprastinti finansavimo procedūras ir užtikrinti, kad lėšos būtų skiriamos šioms vietovėms;

16.

primena, kad valstybės narės buvo paragintos šiam programavimo laikotarpiui parengti du strateginius dokumentus: Nacionalinį strateginį planą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Nacionalinę strateginę pamatinę programą regioninei politikai (struktūriniai fondai); primena, kad valstybių narių buvo prašyta naudotis sąveika ir sukurti skirtingų fondų koordinavimo sistemas; tačiau apgailestauja, kad šiame procese daugiausia dėmesio buvo skiriama atskirti įvairius fondus ir programas, o ne kurti bendrą jų sąveiką;

17.

mano, kad kaimo plėtros politikos veiksmingumo galima pasiekti tik jei pagal EŽŪFKP įgyvendinamos priemonės ir regioninės plėtros politika yra koordinuojamos ir viena kitą papildo, nes tik tokiu atveju išvengiama finansavimo dubliavimo ir susidarančių atotrūkių; susirūpinęs pažymi apie nepakankamą dabartiniu programavimo laikotarpiu skirtingose valstybėse narėse šių veiksmų koordinavimą; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reformų, kurių tikslas – užtikrinti geresnį pagal sanglaudos politiką ir BŽŪP bendrai finansuojamų priemonių planavimo ir įgyvendinimo koordinavimą; pripažįsta, kad po 2013 m. reformuota BŽŪP ir ES struktūriniai fondai suteiks galimybę vėl įvertinti kaimo plėtros vystymosi ir žemės ūkio politikos bei sanglaudos politikų ryšius;

18.

pripažįsta, kad pagrindinis kaimo plėtros politikos uždavinys – užtikrinti, kad kaimo gyventojai pasiliktų kaimuose bei užtikrinti kaimo vietovių gyventojams deramą gyvenimo lygį;

19.

mano, kad tokią strategiją, kai kaimo plėtra atskiriama nuo sanglaudos politikos ir sukuriamas EŽŪFKP, reikia labai atidžiai stebėti siekiant įvertinti jos realią įtaką kaimo vietovių plėtrai; pažymi, kad naujoji sistema buvo pradėta taikyti 2007 m. ir dėl to dar per anksti daryti išvadas dėl šios Bendrijos politikos ateities;

20.

pabrėžia, kad vienas iš kaimo plėtros politikos prioritetų – siūlyti priemones, kurios padėtų kaimo gyventojams neatsisakyti žemės ūkio veiklos ir kurios, inter alia, padėtų stiprinti ūkių konkurencingumą, ekologinių produktų ir, pavyzdžiui tradicinių aukštos kokybės maisto produktų ir gėrimų gamybą;

21.

susidomėjęs pažymi, kad BŽŪP antrojo ramsčio (kaimo plėtros politika) 3 ir 4 kryptys (LEADER), kurioms skiriamos lėšos sudaro 15 proc. visų EŽŪFKP išlaidų, susiję su ne žemės ūkio veikla, kuri daugiausiai skirta kaimo ūkio šakų įvairinimui; mano, kad dėl savo pobūdžio priemonės, finansuojamos šioms kryptims skiriamomis lėšomis, panašios į kai kuriuos struktūrinių fondų finansuojamus veiksmus, todėl gali kilti pavojus, kad politikos dubliuosis;

22.

tačiau pabrėžia, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į žemės ūkyje dirbančių gyventojų perspektyvas, kurioms ir ateityje turi būti skiriamas didžiausias dėmesys taikant priemones pagal kaimo plėtros politiką;

23.

pabrėžia, kad svarbu remti jaunus ūkininkus, kad jie pasiliktų kaime, net jei jų veikla nėra susijusi vien tik su žemės ūkio produkcijos gamyba, ir teikti jiems paskatas, kad jie plėtotų kitokią veiklą, pvz. kaimo turizmą, ir stiprinti kaime veikiančias MVĮ;

24.

mano, kad pagrindinis kaimo plėtros politikos tikslas gali būti pasiektas tik jei šiai politikai bus skiriamas tinkamas lėšų kiekis, kuris būtų naudojamas pagal kaimo vietovėms nustatytus prioritetus, ir kad taikant moduliaciją surinktos lėšos visada turėtų būti perskirstomis aktyvioms žemės ūkio bendruomenėms;

25.

mano, kad koordinuojant struktūrinę politiką ir kaimo plėtros priemones galima vykdyti projektus, turinčius didesnę Europos pridėtinę vertę; įžvelgia tame galimybę ilgam sustiprinti kaimo vietoves, pvz., taikant infrastruktūros ir aplinkos pasaugos priemones;

26.

ragina Komisiją pateikti tikslius duomenis ir prognozes dėl EŽŪFKP ir struktūrinių fondų naudojimo kaimo vietovėse ir apsvarstyti, ar galima kurti bendrą EŽŪFKP ir struktūrinių fondų sąveiką skiriant lėšas kaimo vietovėms;

27.

ragina Komisiją apsvarstyti, ar regioninės politikos programos gali padėti ūkininkams gauti užtikrintas pajamas, pvz., vykdant veiklą aplinkos bei gamtos apsaugos ir kraštovaizdžio valdymo srityse;

28.

pažymi, kad pagrindiniais sanglaudos politikos iššūkiais išlieka tvari plėtra, vienam gyventojui tenkančių pajamų lygis, prieinamumas, prieiga prie viešųjų paslaugų ir prekių ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir kad ekonominės veiklos rėmimas kaimo bendruomenėse yra geriausias būdas šiems tikslams pasiekti;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant ES politiką nuolat atsižvelgi į kaimo vietoves ir tinkamai remti žmogiškojo kapitalo vystymo projektus, ypač pabrėžiant nežemės ūkio srities verslininkų kaimo vietovėse persikvalifikavimo ir profesinio tobulėjimo perspektyvas ir ypatingai dėmesį skiriant jaunoms moterims, siekiant skatinti užimtumą ir darbo vietų kūrimą;

30.

pabrėžia, kad plėtojant kaimo vietoves reikia skirti didesnį dėmesį ir paramą gamtos ir dirbamos žemės kraštovaizdžio išsaugojimui, ekologiniam turizmui, atsinaujinančios energijos gamybai bei naudojimui ir vietinėms iniciatyvoms, kaip antai kokybiškų vietos maisto produktų tiekimo programoms ir vietos ūkininkų prekybai;

31.

pažymi MVĮ vaidmenį kaimo plėtrai ir jų indėlį į regioninę ir vietinę sanglaudą; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas daugiau dėmesio skirti konkurencingumo stiprinimui, taip pat teikti pagalbą kitiems gamyboms sektoriams ir skatinti verslo dvasią kaimo vietovėse, ypač panaikinant administracines, teisines ir planavimo kliūtis, ir suteikiant tinkamą IT infrastruktūrą bei skatinant pradėti naują verslą bei pasiūlyti daugiau paramos ne žemės ūkio veiklai, skatinant ekonominę įvairovę šiose vietovėse;

32.

dar kartą atkreipia Tarybos, Komisijos, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų dėmesį į didžiulius uždavinius, kurie iškyla dėl tikėtino keleto milijonų mažų įmonių išnykimo kaimo vietovėse, kuris padarys labai didelį poveikį užimtumui, taigi ir kaimo vietovių stabilumui; ragina imtis visų įmanomų priemonių visais lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su ekonominiais ir socialiniais partneriais;

33.

pripažįsta, kad su kaimo plėtros politikos įgyvendinimu susiję sunkumai kyla dėl trikdžių tarp sektorių politikos ir sanglaudos politikos ir kiekvienai jų būdingos ekonominės ir socialinės plotmės, įvairių organizacinių kompetencijos paskirstymo modelių bei valstybių narių lygio veiksmų koordinacijos; todėl dar kartą pabrėžia būtinybę sukurti EŽŪFKP ir Struktūrinių ir Sanglaudos fondų sąveiką ir ragina Komisiją padėti nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms tinkamai suprasti šių finansinių priemonių suteikiamas galimybės; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tarp valdymo institucijų vyktų dialogas, nes tai sukurtų sąveiką tarp įvairių fondų teikiamos pagalbos ir padidintų jų veiksmingumą;

34.

mano, kad kaimo plėtros finansavimo reformai būtina, kad Komisija iš pradžių atliktų išsamius visų sektorių politikos sričių, darančių įtaką kaimo vietovėms, visų pirma BŽŪP ir regioninės politikos, sanglaudos požiūriu vertinimo tyrimus ir kad būtų nustatyti įvairūs geriausios patirties pavyzdžiai, tinkantys visai kaimo plėtros politikai;

35.

ragina Tarybą sušaukti atitinkamų ministrų, atsakingų už žemės ūkį ir regioninę plėtrą bendrą neformalų susitikimą, kuriame būtų apsikeista nuomonėmis dėl geriausių kaimo plėtros ir sanglaudos politikos priemonių koordinavimo būdų, ir į šį renginį pakviesti ES konsultacines institucijas (Regionų komitetą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą) bei regioninių ir vietos valdžios institucijų atstovus;

36.

prašo Komisijos iki 2011 m. atliekant BŽŪP būklės patikrą sukurti aukšto lygio darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus, kaip po 2013 m. užtikrinti kaimo ekonomikos ir visų kaimo vietovių gyventojų ateitį;

37.

ragina Komisiją įdiegti arba sustiprinti tikrą valdymą arba partnerystės susitarimus visais lygmenimis, tiesiogiai dalyvaujant visiems veikėjams, įskaitant MVĮ ir smulkųjį verslą, taip pat ekonominius ir socialinius partnerius, siekiant nustatyti prioritetinius veiksmus, geriausiai pritaikytus kaimo vietovių plėtros poreikiams;

38.

pažymi, kad kaimo plėtros procesą reikia derinti su priemiesčių interesais ir glaudžiai koordinuoti su miesto plėtros rėmimu ir pabrėžia, kad kaimo plėtros politikos ir miesto plėtros politikos sąveika nėra pakankama ir veiksminga;

39.

pripažįsta, kai kaimo bendruomenės turi potencialo daryti teigiamą poveikį aplinkai įsipareigodamos vykdyti aplinkai nekenkiančią veiklą ir vystydamos alternatyvius energijos šaltinius, pvz., biodegalus, ypač atsižvelgiant į keturis naujus uždavinius kaimo plėtros srityje, iškeltus atliekant BŽŪP būklės patikrą, tarp kurių yra biologinė įvairovė ir energija iš atsinaujinančių išteklių;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

6.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 117/52

A.

kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis,100–140 mln. moterų ir mergaičių pasaulyje yra patyrusios lyties organų žalojimą ir kadangi, PSO ir Jungtinių Tautų gyventojų fondo duomenimis, kasmet maždaug 2–3 mln. moterų gresia pavojus tapti šios sunkiai žalojančios praktikos aukomis,

B.

kadangi kasmet 180 000 į Europą imigravusių moterų sužalojami lyties organai arba kyla pavojus, kad jie bus sužaloti,

C.

kadangi, PSO duomenimis, ši praktika yra paplitusi bent 28 Afrikos šalyse, keliose Azijos šalyse ir Artimuosiuose Rytuose,

D.

kadangi smurtas prieš moteris, įskaitant lytinių organų žalojimą, kyla dėl lyčių nelygybe ir neproporcingais galios santykiais, dominavimu ir kontrole grindžiamos visuomenės sandaros, kuriai esant visuomenės ir šeimos daromas spaudimas yra pagrindinės teisės, t. y. teisės į asmens neliečiamybę, negerbimo priežastis,

E.

kadangi smurtinis mergaičių lyties organų žalojimas turi būti griežtai pasmerktas ir kadangi jis yra akivaizdus tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų, kuriais ginami vaikai ir jų teisės, pažeidimas,

F.

kadangi PSO išskyrė keturis MLOŽ tipus nuo klitoridektomijos (dalinis arba visiškas klitorio pašalinimas) ir ekcizijos (klitorio ir mažųjų lytinių lūpų pašalinimas), kurie sudaro apie 85 proc. MLOŽ atvejų, iki kraštutinių jo formų – infibuliacijos (visiškas klitorio, mažųjų lytinių lūpų bei vidinės didžiųjų lytinių lūpų pusės pašalinimas ir išorinių lytinių organų užsiuvimas paliekant tik siaurą makšties angelę) ir introcizijos (klitorio arba mažųjų lytinių lūpų pradūrimas, pervėrimas arba prapjovimas),

G.

kadangi bet koks moterų lytinių organų žalojimas, nesvarbu, kokio masto, yra smurtas prieš moteris ir jų pagrindinių teisių, t. y. teisės į asmens neliečiamybę ir fizinę bei psichikos sveikatą, taip pat seksualinės ir reprodukcinės sveikatos pažeidimas; kadangi šis pažeidimas jokiu būdu negali būti pateisinamas pagarba skirtingoms kultūrinėms tradicijoms arba iniciacijos ceremonijomis,

H.

kadangi Europoje apie 500 000 moterų patyrė lytinių organų žalojimą ir kadangi apipjaustymas visų pirma įprastas imigrantų ir pabėgėlių šeimose, šiuo tikslu mergaitės net parsiunčiamos į kilmės šalį,

I.

kadangi MLOŽ padaro rimtą ir nepataisomą žalą jį patiriančių moterų ir mergaičių fizinei ir psichinei sveikatai trumpesniu ar ilgesniu laikotarpiu, todėl laikomas prieš jų asmenį ir neliečiamybę nukreiptu smurto aktu, o kai kuriais atvejais jo poveikis gali būti mirtinas; kadangi naudojant primityvius instrumentus ir nenaudojant antiseptinių apsaugos priemonių daromas žalingas šalutinis poveikis, todėl lytiniai santykiai ir gimdymas gali būti skausmingi, gali būti negrįžtamai pažeisti organai ir gali kilti komplikacijų (pavyzdžiui, kraujavimas, šokas, infekcijos, AIDS, stabligė, nepiktybiniai augliai), įskaitant nėštumo ir gimdymo komplikacijas,

J.

kadangi moterų lyties organų žalojimas, kuris įtvirtintas daugelyje tarptautinių susitarimų kaip moterų ir mergaičių teisių pažeidimas, draudžiamas pagal valstybių narių baudžiamąją teisę ir pažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principus,

K.

kadangi savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliucijoje valstybės narės raginamos priimti specialias su MLOŽ susijusias nuostatas, pagal kurias visus asmenis, kurie užsiima tokia praktika vaikų atžvilgiu, būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn,

L.

kadangi susitarime dėl bet kokios formos moterų diskriminacijos panaikinimo reikalaujama, kad susitarimo šalys imtųsi tinkamų priemonių, kad būtų pakeisti ir panaikinti moteris diskriminuojantys galiojantys įstatymai, papročiai ir praktika, kad pasikeistų socialiniai ir kultūriniai vyrų ir moterų elgesio įpročiai ir būtų pašalinti prietarai bei nutraukta įprasta ir kitokia praktika, grindžiama įsivaizdavimu, kad viena lytis prastesnė arba pranašesnė už kitą, ir stereotipiniu vyrų ir moterų vaidmenų pasidalijimu,

M.

kadangi 1989 m. priimtoje Vaiko teisių konvencijoje nustatoma, kad susitariančios šalys privalo gerbti konvencijoje įtvirtintas vaiko teises ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų vaikų, gyvenančių jų teritorijoje, teisės, nediskriminuojant ir neatsižvelgiant į jų lytį, šalys taip pat privalo imtis visų veiksmingų ir tinkamų priemonių, kad būtų panaikinti tradiciniai papročiai, kenksmingi vaikų sveikatai,

N.

kadangi Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijoje ją pasirašiusioms valstybėms rekomenduojama atsisakyti kultūrinės ir socialinės praktikos, kuri pažeidžia vaiko gerovę, orumą, normalų augimą ir vystymąsi,

O.

kadangi Vienos deklaracijos 18 straipsnyje ir veiksmų programoje, kurios buvo priimtos 1993 m. birželio mėn., teigiama, kad moterų ir mergaičių teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis,

P.

kadangi Jungtinių Tautų 1993 m. deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo 2 straipsnyje aiškiai nurodomas MLOŽ ir kita moteris žalojanti tradicinė praktika,

Q.

kadangi šios deklaracijos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės turėtų pasmerkti smurtą prieš moteris ir neturėtų remtis papročiais, tradicijomis arba religiniais samprotavimais kaip priežastimi, kad būtų išvengta prievolės jį nutraukti,

R.

kadangi 1994 m. Kaire vykusios Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos nutraukti MLOŽ ten, kur jis bebūtų vykdomas, ir remti nevyriausybines organizacijas ir religines institucijas, kurios kovoja už tokios praktikos panaikinimą,

S.

kadangi Pekine vykusios Jungtinių Tautų ketvirtosios konferencijos metu priimtoje veiksmų programoje vyriausybės raginamos sugriežtinti įstatymus, pertvarkyti institucijas ir skatinti priimti taisykles ir vykdyti veiklą, kuriomis būtų siekiama panaikinti moterų diskriminavimą, kuris be kitų formų pasireiškia MLOŽ,

T.

kadangi AKR ir ES partnerystės susitarimas (Kotonu susitarimas) grindžiamas panašiais universaliais principais ir jame yra nuostatų, pagal kurias draudžiama žaloti moterų lytinius organus (9 straipsnis dėl esminių susitarimo elementų, 25 straipsnis dėl socialinio vystymosi ir 31 straipsnis dėl lyčių klausimų),

U.

kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2001 m. gegužės 3 d. pranešime raginama uždrausti MLOŽ ir pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį jis laikomas tolygiu nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui; kadangi pranešime nurodoma, kad kultūros ir tradicijos gali būti ginamos tik jeigu gerbiamos pagrindinės teisės ir kad reikia uždrausti į kankinimą panašią praktiką,

V.

kadangi pagal Europos bendrąją imigracijos ir prieglobsčio politiką Taryba ir Komisija pripažįsta, kad MLOŽ yra žmogaus teisių pažeidimas; kadangi vis daugiau tėvų savo prieglobsčio prašymus grindžia tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus,

W.

kadangi tėvams suteikus prieglobsčio prašytojų statusą, deja, negalima užtikrinti, kad jų dukteriai nebegrės lyties organų žalojimo pavojus, nes kai kuriais atvejais jis atliekamas jau šeimai įsikūrus ES priimančiojoje šalyje,

X.

kadangi Europos Komisijos narių B. Ferrero-Waldner ir L. Michelio 2008 m. vasario 5 d. paskelbtame pareiškime išreiškiamas aiškus nepritarimas MLOŽ, kuris apibūdinamas kaip nepriimtina praktika, nesvarbu, ar jis vykdomas ES ar ES nepriklausančiose šalyse, ir pabrėžiama, kad moterų teisių pažeidimai jokiu būdu negali būti pateisinami reliatyviu požiūriu į kultūrą arba pagarba tradicijoms,

Y.

kadangi nacionaliniai jaunimo ir šeimos centrai gali laiku pasiūlyti pagalbą šeimoms, kad būtų imamasi prevencijos priemonių siekiant panaikinti MLOŽ,

1.

griežtai smerkia MLOŽ, kaip pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir žiaurų smurto aktą prieš moterų bei mergaičių neliečiamybę ir asmenybę, ir laiko jį rimtu nusikaltimu visuomenei;

2.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrą strategiją ir veiksmų planus, pagal kuriuos būtų siekiama teisinėmis, administracinėmis, prevencinėmis, ugdomosiomis ir socialinėmis priemonėmis, ypač plačiai skleidžiant informaciją apie esamus apsaugos mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti pažeidžiamos grupės, visiškai panaikinti MLOŽ praktiką Europos Sąjungoje, ir suteikti esamoms bei potencialioms šios praktikos aukoms veiksmingą apsaugą;

3.

pabrėžia, kad reikia atskirai išnagrinėti kiekvieną tėvų prieglobsčio prašymą, grindžiamą tuo, jog dėl atsisakymo sutikti, kad būtų žalojami jų dukters lyties organai, jiems savo kilmės šalyje gali grėsti pavojus, ir užtikrinti, kad šie prašymai būtų paremti rimtais įrodymais, kurie apimtų prašymo kokybę, prieglobsčio prašytojo asmenybę bei patikimumą ir tai, ar prašymo motyvai yra tikri;

4.

reikalauja, kad moterys ir mergaitės, kurioms buvo suteiktas prieglobstis ES dėl to, kad joms grėsė lyties organų žalojimas, turėtų prevenciniu būdu sveikatos priežiūros institucijose ir (arba) kreipusios į gydytojus reguliariai tikrintis savo sveikatą, taip siekiant apsaugoti jas nuo pavojaus, kad vėliau MLOŽ joms bus atliktas ES; mano, kad taikant šią priemonę šios moterys ir mergaitės jokiu būdu nebūtų diskriminuojamos, o taip būtų galima užtikrinti, kad MLOŽ būtų uždraustas ES;

5.

ragina siekti, kad ši išsami strategija būtų papildyta švietimo programomis ir būtų organizuojamos nacionalinės bei tarptautinės sąmoningumo ugdymo kampanijos;

6.

remia Europolo pradėtą iniciatyvą surengti Europos policijos pajėgų susitikimą siekiant aktyviau kovoti su MLOŽ ir imti spręsti klausimus, susijusius su nedideliu pateikiamų skundų skaičiumi ir su sunkumais ieškant įrodymų ir liudininkų, taip pat veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus; šiuo tikslu ragina valstybes nares nagrinėti galimas papildomas priemones, kurias taikant būtų galima apsaugoti pagalbos ieškančias aukas;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame Maputu protokole išvardytos priemonės, skirtos kenksmingai praktikai, pavyzdžiui, MLOŽ, panaikinti, apima: visuomenės sąmoningumo ugdymą per informavimą, formalų ir neformalų švietimą, kampanijų rengimą, visų formų MLOŽ draudimą, taip pat atliekamą medicinos personalo, įstatymų ir sankcijų taikymą, nukentėjusių moterų rėmimą, teikiant joms sveikatos priežiūros paslaugas, teisinę ir psichologinę pagalbą, mokant ir saugant moteris, kurios yra potencialios žalingos praktikos arba kitų formų smurto, išnaudojimo arba netolerancijos aukos;

8.

ragina valstybes nares nustatyti, kiek moterų jų teritorijoje kenčia nuo MLOŽ ir kiek moterų kyla MLOŽ pavojus, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šalių dar nėra šios srities duomenų ir suderintos duomenų rinkimo sistemos;

9.

rekomenduoja sudaryti šio reiškinio stebėjimo ir MLOŽ duomenų banko tikslu naudojamą „Europos sveikatos apsaugos protokolą“, kuris būtų naudingas renkant statistinius duomenis ir toliau informuojant susijusias imigrantų bendruomenes;

10.

ragina valstybes nares surinkti mokslinių duomenų, kurie galėtų padėti Pasaulio sveikatos organizacijai vykdyti pagalbos projektus siekiant Europoje ir visuose kituose žemynuose įveikti MLOŽ;

11.

ragina Komisiją į savo derybas dėl bendradarbiavimo ir susitarimus su susijusiomis šalimis įtraukti sąlygą dėl MLOŽ panaikinimo;

12.

ragina sudaryti įvairių lygių pažangiausios patirties pavyzdžių rinkinį ir atlikti poveikio analizę (jei įmanoma, remiantis vykdant programą „Daphne III“ finansuotais projektais ir gautais rezultatais) ir pasirūpinti šių duomenų plataus masto sklaida, taip pat pataria atliekant šiuos darbus pasinaudoti praktine ir teorine specialistų patirtimi;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai centrai ir institucijos atlieka svarbų vaidmenį identifikuodami aukas ir imdamiesi prevencinių priemonių prieš MLOŽ praktiką;

14.

ragina sutvirtinti esamus Europos tinklus, siekiančius kad būtų užkirstas kelias žalingai tradicinei praktikai, pavyzdžiui, organizuojant parengiamuosius kursus nevyriausybinėms organizacijoms, regioninėms pelno nesiekiančioms organizacijoms ir šio sektoriaus darbuotojams vietoje, taip pat skatinti kurti tokius tinklus;

15.

palankiai vertina svarbų daugelio tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, tyrimų institutų, Europos tinklo, skirto Europoje panaikinti moterų lytinių organų žalojimą, indėlį, taip pat indėlį aktyvių žmonių, kurie, finansuojami Jungtinių Tautų agentūrų ir pagal programą „Daphne“, rengia įvairius projektus, padedančius ugdyti sąmoningumą, atlikti MLOŽ prevenciją ir panaikinti šį reiškinį; mano, kad, siekiant sėkmingai panaikinti MLOŽ ir keistis informacija bei patirtimi, labai svarbu kurti nevyriausybinių organizacijų ir organizacijų, susibūrusių pavienių bendruomenių pagrindu, tinklus nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos direktyvos 2004/83/EB (8) dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir jų statuso 10 straipsnyje nurodoma, jog gali būti atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, tačiau jie savaime nereiškia 10 straipsnio taikymo;

17.

skatina į kovą su MLOŽ įtraukti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą, kurie galėtų atlikti šį uždavinį pagal atitinkamus daugiamečius ir (arba) metinius darbų planus bei atlikti pagrindinį vaidmenį kovojant su MLOŽ; mano, kad šios agentūros galėtų vykdyti prioritetinius mokslinius tyrimus ir (arba) sąmoningumo ugdymo kampanijas ir taip padėti geriau suprasti MLOŽ reiškinį Europos lygmeniu;

18.

mano, kad atitinkamose šalyse reikia organizuoti dialogų forumus, reformuoti tradicinius teisės aktus, aptarti MLOŽ temą mokyklose ir skatinti bendradarbiauti su asmenimis, kurie nebuvo apipjaustyti;

19.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares bendradarbiauti derinant galiojančius teisės aktus dėl žmogaus teisių, asmens neliečiamybės, sąžinės laisvės ir teisės į sveikatą ir, jeigu paaiškėtų, kad galiojantys teisės aktai netinkami, siūlyti naujus specialius teisės aktus šia tema;

20.

ragina valstybes nares taikyti galiojančius su MLOŽ susijusius įstatymus arba teisės aktuose numatyti bausmes už sunkius kūno sužalojimus, patirtus dėl MLOŽ, jeigu jie padaromi Europos Sąjungoje, ir skatinti prevenciją bei kovą su MLOŽ tinkamai supažindinant susijusius specialistus (įskaitant socialinius darbuotojus, mokytojus, policijos pareigūnus ir sveikatos priežiūros specialistus), kad jie galėtų atpažinti MLOŽ atvejus, ir imtis visų priemonių siekiant kiek įmanoma labiau suderinti 27 valstybėse narėse galiojančius įstatymus;

21.

ragina valstybes nares įpareigoti bendrosios praktikos gydytojus, ligoninių gydytojus ir kitą sveikatos priežiūros personalą pranešti sveikatos apsaugos institucijomis ir (arba) policijai apie MLOŽ;

22.

ragina valstybes nares priimti specialius teisės aktus dėl MLOŽ arba taikant galiojančius teisės aktus traukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, kurie žaloja lytinius organus;

23.

ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares pasmerkti šią praktiką, persekioti ir bausti už ją taikant išsamią strategiją, pagal kurią būtų atsižvelgiama ir į teisinius, sveikatos ir socialinius aspektus, susijusius su gyventojų migrantų integracija; ypač ragina į atitinkamas direktyvas dėl imigracijos lyties organų žalojimą įtraukti kaip nusikaltimą ir numatyti atitinkamas sankcijas tiems, kurie pripažįstami kaltais dėl šio nusikaltimo, jeigu jis buvo padarytas Europos Sąjungoje;

24.

ragina sukurti nuolatinius techninio derinimo ir informavimo centrus siekiant suburti valstybes nares ir susieti jas su Afrikos institucijomis; šias grupes turėtų sudaryti MLOŽ srities specialistai ir didžiausių Europos ir Afrikos moterų organizacijų atstovai;

25.

ragina tvirtai atmesti klitorio pradūrimą ir visų formų medicinos pagalbą, kurie siūlomi kaip kompromisinė išeitis, kai bandoma suderinti apipjaustymą ir pagarbą tapatybę saugojančioms tradicijoms, nes priešingu atveju tai tik reikštų, kad ES teritorijoje pateisinamas ir pripažįstamas MLOŽ; pakartoja, kad visiškai ir primygtinai smerkia MLOŽ, nes jam pateisinti nėra jokių socialinių, ekonominių, etninių, su sveikata susijusių ar kitų priežasčių;

26.

ragina, kad MLOŽ būtų panaikintas pasitelkiant paramos moterims ir šeimoms, kurios laikosi MLOŽ skatinančių tradicijų, ir jų integracijos politiką taip, kad nesusilpninant įstatymų poveikio ir nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei teisės pačioms tvarkyti seksualinį gyvenimą moterys būtų apsaugomos nuo visų formų išnaudojimo ir smurto;

27.

teigia, kad daugelio gyventojų grupių pateikiamos priežastys siekiant išlaikyti tradicinę praktiką, žalojančią moterų ir mergaičių sveikatą, visiškai nepagrįstos;

28.

ragina valstybes nares: