10.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/1

1.

2009 m. rugsėjo 10 d. Komisija priėmė du pasiūlymus: iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos Eurodac sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. (…/…) (kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai) (3) ir dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo prašymų lyginti duomenis su Eurodac duomenimis teisėsaugos tikslais (4). Pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį Komisija pasiūlymus (toliau – „pasiūlymai“ arba „pasiūlymas dėl reglamento“ ir „pasiūlymas dėl sprendimo“) nusiuntė Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) susipažinti ir pareigūnas juos gavo 2009 m. rugsėjo 15 d. EDAPP taip pat gavo poveikio įvertinimą.

2.

EDAPP palankiai vertina tai, kad į jį buvo kreiptasi dėl konsultacijos, ir rekomenduoja nuorodą į šią konsultaciją įtraukti į pasiūlymo konstatuojamąsias dalis, panašiai, kaip padaryta daugelyje kitų teisinių tekstų, dėl kurių konsultacijos buvo kreiptasi į EDAPP pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

3.

EDAPP yra ypač suinteresuotas nagrinėti šiuos pasiūlymus dar ir dėl to, kad jis vykdo Eurodac duomenų bazės centrinio padalinio priežiūrą ir kartu su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis turi užtikrinti visos Eurodac sistemos koordinuotą priežiūrą.

4.

EDAPP jau svarstė klausimą dėl prieigos prie didelių IT sistemų suteikimo teisėsaugai, kai buvo svarstoma dėl teisėsaugos institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (5). Pasiūlymų turinys taip pat glaudžiai susijęs su Eurodac ir Dublino reglamentų bendro pobūdžio nauja redakcija, dėl kurių EDAPP 2009 m. vasario 18 d. pateikė dvi nuomones (6).

5.

Pasiūlymais sukuriamas pagrindas valstybių narių paskirtųjų institucijų ir Europolo teisei prašyti palyginti pirštų atspaudų duomenis ar latentinę kopiją su Eurodac duomenimis. Jeigu palyginimas sėkmingas, iš Eurodac bus gautas atsakymas, kad rasta atitiktis, ir kartu pateikti visi duomenys apie tą piršto atspaudą, kurie saugomi Eurodac. Prašymai suteikti papildomos informacijos gavus atsakymą, kad rasta atitiktis, pasiūlymuose nėra reglamentuojami, jiems taikomi galiojantys keitimosi teisėsaugos informacija dokumentai. Pasiūlymų taikymo sritis apima kovą su teroristiniais ir kitais sunkiais kriminaliniais nusikaltimais, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis ir narkotikais (7).

6.

Pasiūlymo dėl sprendimo 7 straipsnyje nustatomos paskirtųjų institucijų prieigos prie Eurodac sąlygos. Prieiga suteikiama tik tuo atveju, jeigu atlikus palyginimus nacionalinėse pirštų atspaudų duomenų bazėse ir kitų valstybių narių automatinėse pirštų atspaudų duomenų bazėse pagal Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (8), gaunami neigiami rezultatai ir kai palyginimas būtinas siekiant kovoti su teroristiniais nusikaltimas ar kitais sunkiais kriminaliniais nusikaltimais, jei palyginimas būtinas konkrečiu atveju, ir jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad palyginimas iš esmės padės kovojant su bet kuriais atitinkamais nusikaltimais. EDAPP pažymi, kad 7 straipsnyje nenustatomas reikalavimas duomenų subjektą, dėl kurio pirštų atspaudų pateikiamas prašymas, laikyti įtariamuoju padarius bet kuriuos iš tų nusikaltimų.

7.

Reikėtų priminti, kad Eurodac sistemos sukūrimo tikslas buvo sudaryti palankesnes sąlygas taikyti Dublino reglamentą, kuriuo sudaromos galimybės nustatyti, kuri valstybė narė yra atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, taikant prieglobsčio prašytojų ir nelegalių imigrantų pirštų atspaudų lyginimą. Eurodac sistema valstybėms narėms sudaro galimybes nustatyti prieglobsčio prašytojus ir asmenis, kurie buvo sulaikyti neteisėtai kertant Bendrijos išorės sieną. Lygindamos pirštų atspaudus valstybės narės gali nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas arba valstybėje narėje aptiktas neteisėtai esantis užsienio šalies pilietis yra anksčiau prašę suteikti prieglobstį kitoje valstybėje narėje, arba tai, ar prieglobsčio prašytojas atvyko į Sąjungos teritoriją neteisėtai. Priimtame Eurodac steigimo reglamente nebuvo nuostatų dėl policijos prieigos prie Eurodac; pirštų atspaudai buvo renkami labai konkrečiai apibrėžtam tikslui, nurodytam Eurodac reglamento 1 straipsnio 1 dalyje.

8.

Pasiūlymo dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalyje Eurodac sistemos tikslas išplečiamas pasiūlymuose nustatytomis sąlygomis įtraukiant teroristinių ir kitų sunkių kriminalinių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslą. Šis tikslo pakeitimas yra paaiškintas pasiūlymo dėl sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodoma, kad „kadangi Eurodac buvo sukurta tam, kad būtų lengviau taikyti Dublino reglamentą, suteikus prieigą prie Eurodac duomenų teroristinių ir kitų sunkių kriminalinių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais būtų pakeistas pradinis Eurodac tikslas ir kišamasi į asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi Eurodac, teisę į pagarbą jų privačiam gyvenimui.“

9.

Apie teisėsaugos institucijų prieigą prie Eurodac jau buvo pranešta ir anksčiau, praėjus keliems metams po Eurodac reglamento priėmimo. Šis klausimas minimas tokiuose dokumentuose, kaip Hagos programa, 2007 m. birželio 12–13 d. TVR tarybos mišraus komiteto išvados ir 2005 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Europos duomenų bazių teisingumo ir vidaus reikalų srityje geresnio veiksmingumo, didesnio sąveikumo ir optimalios sąveikos (9): „Dėl kovos su terorizmu ir nusikalstamumu pažymėtina, kad Taryba nurodė, jog tai, kad vidaus saugumo institucijos neturi teisės prieiti prie VIS duomenų, jos nuomone yra trūkumas. Tas pats pasakytina apie visus SIS II imigracijos ir Eurodac duomenis“.

10.

Kaip pripažįstama tiek poveikio vertinime, tiek aiškinamajame memorandume, pasiūlymai dėl Eurodac prieinamumo teisėsaugos institucijoms susilaukė nemažai kelių suinteresuotųjų subjektų kritikos.

11.

Šioje nuomonėje EDAPP nagrinės pasiūlymų teisėtumą. Šioje analizėje bus padaryta išvada, kad EDAPP kyla rimtų abejonių, ar šie pasiūlymai yra teisėti, ir ar remiantis šiais pasiūlymais turėtų būti priimti teisės aktai.

12.

Analizė bus vykdoma remiantis šiais aspektais:

13.

Šioje nuomonėje nebus nuodugniai nagrinėjamos pasiūlymų norminės nuostatos. Apskritai, šios nuostatos pasižymi aukšta teisėkūros kokybe. Jos gerai parengtos ir jomis nustatomos griežtos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali paprašyti palyginti pirštų atspaudų duomenis su duomenimis, saugomais Eurodac centrinėje duomenų bazėje. Vis dėlto 49–50 punktuose bus pateikta pastabų dėl nuostatų turinio.

14.

EDAPP nori pabrėžti, kad intensyvesnis keitimasis informacija yra vienas iš esminių Europos Sąjungos politikos tikslų. Keitimosi informacija svarbos pabrėžimas dar pagrįstesnis dėl to, kad nėra Europos policijos pajėgų, Europos baudžiamojo teisingumo sistemos ir visapusiškai suderintos Europos sienų kontrolės. Todėl teikdama su informacija susijusias priemones Europos Sąjunga labai padeda sudaryti sąlygas valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms veiksmingai kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir tinkamai apsaugoti išorės sienas. Tačiau jos turėtų ne tik prisidėti užtikrinant piliečių saugumą, bet ir užtikrinant jų pagrindines laisves.

15.

Kitaip tariant, vyriausybės turi turėti tinkamas priemones piliečių saugumui užtikrinti, tačiau Europos visuomenėje jos privalo visapusiškai gerbti piliečių pagrindines teises. Šią pusiausvyrą turi užtikrinti ES teisės aktų leidėjas. Tokios pusiausvyros poreikį aiškiai pabrėžė Komisija 2009 m. birželio 10 d. Komunikate „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (10). Taip pat šiam klausimui teikiama daug dėmesio diskusijoje dėl naujos daugiametės programos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje („Stokholmo programa“).

16.

Šiuo požiūriu verta pabrėžti, kad duomenų apsaugos teisės aktu jokiu būdu neribojami teisėti vyriausybių interesai užtikrinti visuomenės apsaugą. Jeigu duomenų reikia konkretiems ir teisėtiems tikslams, jie gali būti naudojami, prireikus taikant papildomas priemones, kuriomis užtikrinama tinkama apsauga. Taip pat svarbu, kad informacija būtų renkama, ja keičiamasi ir ji tvarkoma tik remiantis konkrečiais saugumo poreikiais ir atsižvelgiant į duomenų apsaugos principus.

17.

Be abejo, kova prieš teroristinius ir kitus sunkius nusikaltimus (11) gali būti teisėtas pagrindas leisti tvarkyti asmens duomenis laikantis pagrindinių teisių į privatumą ir duomenų apsaugą. Tačiau tokio tvarkymo būtinybei pagrįsti būtini aiškūs ir nepaneigiami faktai, taip pat būtina įrodyti tvarkymo proporcingumą. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai vykdomas plataus masto kišimasis į pažeidžiamai grupei priklausančių asmenų, kuriems reikalinga apsauga, teisių erdvę – o tai numatoma pasiūlymuose.

18.

Reikėtų pabrėžti, kad pasiūlymai ne tik atitinka bendrą tendenciją suteikti teisėsaugos institucijoms prieigą prie kelių didelių informacijos ir tapatybės nustatymo sistemų, bet ir jais žengiamas dar vienas žingsnis tęsiant tendenciją suteikti teisėsaugos institucijoms prieigą prie duomenų tų asmenų, kurie iš esmės nėra įtariami įvykdę kokį nors nusikaltimą. Be to, tai susiję su duomenimis, kurie buvo surinkti kitais nei kovos su nusikalstamumu tikslais. Naujausi pavyzdžiai:

19.

Su šiomis iniciatyvomis susijusiose nuomonėse EDAPP laikėsi kritiško požiūrio į tai, kad teisėsaugos institucijoms suteikiama prieiga prie tų asmenų, kurie nėra įtariami įvykdę nusikaltimą, asmens duomenų, surinktų siekiant kitų tikslų. EDAPP pabrėžė, kad tolesnius veiksmus reikia tinkamai pagrįsti ir patikrinti, ar jie yra būtini ir proporcingi. Nuomonėje dėl PNR EDAPP net įspėjo, kad nebūtų linkstama į visuotinio stebėjimo visuomenę.

20.

Šis požiūris buvo patikslintas EDAPP nuomonėje dėl 2009 m. birželio 10 d. Komisijos komunikato „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (15). Toje nuomonėje prašoma Stokholmo programoje konkrečiai skirti dėmesio tendencijai naudoti informaciją, kuri buvo surinkta kitais tikslais. Reikia griežtų sąlygų, pavyzdžiui, sąlygos, kuria reikalaujama, kad duomenys būtų proporcingi, susiję su konkrečiu tikslu ir iš esmės pagrįsti įtarimais dėl tam tikrų asmenų.

21.

Ši nuomonė taip pat turėtų būti suprantama atsižvelgiant į platesnius debatus dėl ES informacijos mainų ateities ir į stiprėjančią tendenciją suteikti teisėsaugos institucijoms prieigą prie labai didelių duomenų bazių. EDAPP pasinaudoja proga pabrėžti poreikį vertinti kiekvieną tokios rūšies pasiūlymą kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir poreikį sukurti nuoseklią, išsamią ir į ateitį orientuotą viziją, pageidautina, susijusią su Stokholmo programa.

22.

Dabar labiau nei bet kada iškilo akivaizdus poreikis nuodugniai svarstyti, kaip turėtų atrodyti ES keitimasis informacija ir didelės IT sistemos. Svarstant reikėtų deramai atsižvelgti į privatumo užtikrinimo išlaidas ir veiksmingumą teisėsaugos požiūriu, tiek visų pirma tais atvejais, kai siūlomos ir svarstomos naujos priemonės, tiek ir įgyvendinus tas priemones, pasitelkiant periodišką jų peržiūrėjimą. Tai taip pat yra problema, kurią sprendžiant būtinos specialiai pritaikytos apsaugos priemonės ir daugiau dėmesio reikia skirti tikslų apribojimo principui. Ši vizija turėtų apimti svarstymą dėl (galimo) Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir jo pasekmių sistemoms, paremtoms pirmojo ir trečiojo ramsčio teisiniu pagrindu.

23.

Šie pasiūlymai buvo priimti papildant galiojančius teisinius dokumentus, taikomus tikrinant pirštų atspaudus, ir kurie dar nėra visapusiškai įgyvendinti. EDAPP šiuo atveju visų pirma atkreipia dėmesį į Priumo sprendimą (16), kurį valstybės narės turi įgyvendinti iki 2011 m. birželio mėn. Remiantis šiuo sprendimu valstybės narės viena kitai suteikia automatinę prieigą, inter alia, prie nacionalinių automatinių pirštų atspaudų identifikavimo sistemų (AFIS) remiantis principu „yra atitiktis/nėra atitikties užklausai“. Jeigu pagal Priumo sprendimą vykdant užklausą randama atitiktis, iš valstybės narės, kuri įtraukė piršto atspaudą į savo nacionalinę AFIS pagal nacionalinę teisę, galima gauti papildomos informacijos, įskaitant asmens duomenis; duomenis galima gauti ir savitarpio teisinės pagalbos pagrindu.

24.

Kitas dokumentas, kuris šiuo požiūriu gali būti naudingas, yra Pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (17). Šiuo dokumentu supaprastinamas keitimasis informacija (t. y. pirštų atspaudais ir papildoma informacija), kuri skirta valstybių narių teisėsaugos institucijoms ar kuri yra joms prieinama. Šis dokumentas taikomas nuo 2008 m. gruodžio 18 d.

25.

Vienintelė ilgiau valstybių narių žinioje esanti priemonė yra tradicinė savitarpio teisinė pagalba, kuria remdamosi valstybių narių teisminės institucijos gali prašyti prieigos prie nusikaltėlių ir ne nusikaltėlių, taip pat prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudų rinkinių pagal Konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

26.

EDAPP mano, kad nustatant, ar būtina suteikti prieigą prie Eurodac, labai svarbu pirma įgyvendinti naujus ES dokumentus, kuriais vienai valstybei narei suteikiamas leidimas susipažinti su kitos valstybės narės turimais pirštų atspaudų ir kitais teisėsaugos duomenimis, ir įvertinti jų taikymą.

27.

Proporcingumo principo laikymasis reiškia ne vien tai, kad siūloma priemonė turi būti efektyvi, bet taip pat tai, kad pasiūlyme numatyto tikslo negalima pasiekti esamomis priemonėmis. Šios priemonės turi būti atidžiai įvertintos prieš nustatant papildomas/naujas asmeninės informacijos tvarkymo priemones. EDAPP nuomone, toks visapusiškas įvertinimas nebuvo atliktas.

28.

Pirmiausia EDAPP pažymi, kad 2005 m. lapkričio 24 d. komunikate Komisija priminė, jog „nei prašymas suteikti prieglobstį, nei kreipimasis dėl vizos jokiu būdu neparodo, kad iki šiol nenusikaltęs asmuo įvykdys nusikalstamą veiką ar teroro aktą“ (18).

29.

Pasiūlymai yra susiję su prieiga prie asmenų, kurie ne tik iš esmės nėra įtariami padarę nusikaltimą, bet kuriems taip pat reikalinga didesnė apsauga, nes jie bėga nuo persekiojimo, asmens duomenų. Šie asmenys yra itin pažeidžiami, ir vertinant siūlomo veiksmo būtinybę bei proporcingumą reikia atsižvelgti į jų nesaugią padėtį.

30.

Pasiūlymo dėl sprendimo aiškinamajame memorandume teigiama, kad yra struktūrinių valstybių narių informacijos ir patikros skirtumų, nes kol kas nėra bendros sistemos, kuria galėtų naudotis teisėsaugos institucijos ir kurioje būtų galima nustatyti, kuri valstybė narė turi informacijos apie prieglobsčio prašytoją.

31.

Gali būti, kad tai tiesa, bet tokiu būdu neatsakoma į klausimą, kodėl ši informacija apie prieglobsčio prašytojus, kurie, kaip buvo nurodyta, priklauso pažeidžiamai grupei ir iš esmės nėra įtariami, yra reikalinga, o tuo tarpu panaši su pirštų atspaudais susijusi informacija nėra pateikta apie kitas visuomenės grupes. Gal ir esama tinkamų argumentų, bet Komisija jų nepateikia.

32.

EDAPP taip pat atkreipia dėmesį į tolesnį pasiūlymų pagrindimą. Pasiūlymo dėl sprendimo aiškinamajame memorandume teigiama, kad jeigu pagal Priumo sprendimą vykdant užklausą randama atitiktis, iš valstybės narės, kuri įtraukė piršto atspaudą į savo nacionalinę AFIS pagal nacionalinę teisę, galima gauti papildomos informacijos, įskaitant asmens duomenis; duomenis galima gauti ir savitarpio teisinės pagalbos pagrindu. Po to Komisija teigia, kad vienas iš argumentų, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas, yra tai, kad „ši procedūra galėtų sklandžiai pavykti tose valstybėse narėse, kurios prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus kaupia nacionalinėje AFIS kartu su kitais teisėsaugos institucijų surinktais pirštų atspaudais, bet ji nepavyktų tose valstybėse narėse, kurios savo nacionalinėse AFIS kaupia tik tų prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus, kurie susiję su nusikaltimu“. Šis argumentas taip pat pateikiamas prie pasiūlymų pridėtame poveikio vertinime.

33.

EDAPP nuomone, toks argumentas yra visiškai netinkamas. Tai, kad prieglobsčio prašytojų, kurie nėra susiję su jokiu nusikaltimu, pirštų atspaudai sistemingai saugomi toje pačioje duomenų bazėje, kurioje saugomi kiti teisėsaugos institucijų surinkti pirštų atspaudai (prieglobsčio prašytojų ir (arba) kitų asmenų, įtariamų padarius nusikaltimą ar nuteistų), kelia rimtų susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su tikslų apribojimo principu ir duomenų tvarkymo teisėtumu. Komisija neturėtų remtis šiuo argumentu, o vietoj to apsvarstyti, ar toks sistemingas saugojimas atitinka ES teisę dėl duomenų apsaugos.

34.

Komisija priima pasiūlymus tuo metu, kai keičiasi situacija.

35.

Pirmiausia, tikimasi, kad 2009 m. gruodžio mėn. bus priimta Stokholmo programa. Šiais mėnesiais vyksta intensyvios diskusijos dėl daugiametės programos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje parengimo. Svarbus Stokholmo programos aspektas bus informacijos naudojimas ir keitimasis ja, be kita ko, Europos informacijos modelio (19) ar Europos informacijos valdymo strategijos siekiant saugumo (20) kūrimas. Todėl EDAPP pasisako už subalansuotą požiūrį, kurį taikant privatumo ir duomenų apsaugos garantijos būtų įdiegtos informacinėse sistemose kuo ankstesniame etape. Tarybos Keitimosi informacija ad hoc darbo grupės veikla yra glaudžiai susijusi su Stokholmo programa. Tokia veikla greičiausiai apims šių pasiūlymų dalyką.

36.

Antra, EDAPP atkreipia dėmesį į tai, kad reikia apsvarstyti Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasekmes būsimiems teisės aktams, susijusiems su teisėsaugos srities veikla. Pirmoji pasekmė – visiems šios rūšies pasiūlymams ateityje bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, o tai reiškia, kad bus užtikrintas vienodas Tarybos ir Europos Parlamento dalyvavimas. Antroji pasekmė yra susijusi su ES sutarties ramsčių struktūros panaikinimu. Pagal Lisabonos sutartį gali būti reikalaujama, kad Komisija pateiktų naują pasiūlymą, grindžiamą nauju teisiniu pagrindu, galbūt net sujungti siūlomą reglamentą ir siūlomą sprendimą į vieną teisinį dokumentą, o tai bet kuriuo atveju padidintų teisinį aiškumą.

37.

Trečia, EDAPP taip pat abejoja dėl to, ar reikia priimti šį pasiūlymą taikant procedūrą, kuri skiriasi nuo procedūros, taikomos Eurodac ir Dublino reglamentų bendro pobūdžio naujai redakcijai, kuri vis dar svarstoma Parlamente ir Taryboje. Šių pasiūlymų pasekmė – nors dar nėra užbaigtos išsamios diskusijos dėl Eurodac sistemos pakeitimo, bus pakeistas sistemos tikslas, o tai taip pat reiškia, kad bus padarytas dar vienas esminis sistemos pakeitimas. Nuoseklumas būtų buvęs geriau užtikrintas, jeigu šie pasiūlymai būtų buvę prijungti prie bendro pobūdžio naujos redakcijos (21) arba pateikti patvirtinus pirmąjį pakeitimą.

38.

Šiomis aplinkybėmis būtų geriau atidėti pasiūlymo priėmimą, kad būtų išvengta teisinio netikrumo. Komisija netvirtina, kad pasiūlymus reikia skubiai priimti, ir akivaizdu, kad toks skubumas nėra būtinas atsižvelgiant į kitas aplinkybes.

39.

Pasiūlymo dėl reglamento aiškinamajame memorandume aiškiai nagrinėjamas atitikties pagrindinėms teisėms, inter alia, suderinamumo su ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu dėl asmens duomenų apsaugos, klausimas. Jame paaiškinta, jog, kaip teigia Komisija, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas teisėsaugos tikslais neprieštarautų pagrindinei teisei į asmens duomenų apsaugą, pirmiausia siekiant, kad asmens duomenys būtų tvarkomi, kai tai būtina ir proporcinga, pasiūlyme nurodytos griežtos sąlygos.

40.

EDAPP šis Komisijos pareiškimas neįtikino. Jis pažymi, kad itin svarbu įvertinti, ar pasiūlymai yra teisėti atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas ir Europos žmogaus teisių teismas. Pasiūlymai turėtų atitikti būtinybės ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į jau turimas priemones. Pasiūlyme arba aiškinamajame memorandume Komisija turėtų tai įtikinamai parodyti. Teisminis precedentas šiuo požiūriu yra byla S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę  (22).

41.

Pasiūlymo dėl sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „bet koks tokio tipo kišimasis privalo būti suderintas su teisės aktais, kurie turi būti suformuluoti taip tiksliai, kad asmenys galėtų pakeisti savo elgesį ir būtų apsaugoti nuo kitų savivalės, ir kuriuose turi būti pakankamai aiškiai nurodyta kompetentingoms institucijoms suteiktos veiksmų laisvės apimtis ir jų vykdymo būdas. Toks kišimasis galimas, tik jeigu jis būtinas siekiant teisėto ir proporcingo demokratinės visuomenės intereso, kuris kartu turi būti proporcingas teisėtam tikslui, kurį ji nori pasiekti“. Tačiau konstatuojamosiomis dalimis nėra pagrindžiama, kodėl ši siūloma priemonė yra būtina.

42.

Remiantis nusistovėjusia Europos žmogaus teisių teismo praktika, kišimasis laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje siekiant teisėto tikslo, kaip reikalaujama Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje, jeigu tokiu būdu patenkinamas neatidėliotinas visuomeninis poreikis ir visų pirma jeigu toks kišimasis yra proporcingas teisėtam tikslui, kurio siekiama, ir jeigu priežastys, kurias nacionalinės valdžios institucijos nurodo norėdamos jį pagrįsti, yra tinkamos ir pakankamos (23). Nacionalinės valdžios institucijos taip pat turi didelę veiksmų laisvę, kurios apimtis priklauso ne tik nuo siekiamo teisėto tikslo pobūdžio, bet ir nuo atitinkamo įsikišimo ypatingo pobūdžio (24). Veiksmų laisvė paprastai yra siauresnė, kai atitinkama teisė yra itin svarbi siekiant, kad asmuo galėtų veiksmingai naudotis asmeninėmis ar pagrindinėmis teisėmis (25).

43.

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia įvertinti numatomo asmens duomenų tvarkymo tikslą: ar tikslas yra aiškiai nustatytas, ir ar jį nustačius pateikti jo būtinybės ir proporcingumo įrodymai? Taip pat reikėtų įrodyti, kad nėra mažiau intervencinių priemonių, kurias taikant būtų galima pasiekti numatomą tikslą.

44.

Pasiūlyme teigiama, kad Eurodac sistemos tikslas buvo pakeistas, palyginti su pradiniu tikslu, kaip paaiškinta pasiūlymo dėl sprendimo 6 konstatuojamojoje dalyje (26). Tačiau vien iš dalies pakeitus teisinį tekstą nebus sukurta priemonė, atitinkanti EŽTK 8 straipsnį. Galima net teigti, kad pakeitus teisės aktą tikslas apskritai nebus pakeistas. Duomenys ir ateityje Eurodac sistemoje bus saugomi vieninteliu tikslu – sudaryti palankesnes sąlygas Dublino reglamento taikymui. Valstybių narių teisėsaugos institucijos turės prieigą tik išimtiniais atvejais; šis klausimas buvo pirmiau svarstomas šioje nuomonėje. Todėl pasiūlymais tikslas nepakeičiamas; jie turi būti laikomi tikslų apribojimo principo taikymo išimtimis, kurios tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiamos pagal Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnį. Tačiau EDAPP nėra įsitikinęs, kad šiuo atveju tokios sąlygos yra įvykdytos.

45.

Šiuo požiūriu EDAPP pabrėžia, kad vien dėl to, jog pasiūlyme dėl teisės akto yra nurodyta, kad keičiamas tikslas, jis netampa priimtinas. Teisės akto pakeitimas pats savaime nereiškia, kad galima kitaip įvertinti, ar pasiūlymai yra būtini demokratinėje visuomenėje, ar jie yra proporcingi ir kitaip priimtini pagal pirmesniame punkte minėtas nuostatas.

46.

Akivaizdu, kad Komisijos siūlomų priemonių pobūdis yra intervencinis. Tačiau pasiūlymuose anaiptol neįrodytas jų naudingumas ir būtinybė. Būtinybė turėtų būti įrodyta pateikus tvirtus įrodymus, kad yra ryšys tarp prieglobsčio prašytojų ir terorizmo ir (arba) sunkių nusikaltimų. Pasiūlymuose to nėra padaryta. Tiesa, kad gali būti atvejų, kai asmenys, įtariami įvykdę nusikaltimą, atvyksta į ES teritoriją pateikę fiktyvų prieglobsčio prašymą. Tačiau tai, kad toks scenarijus yra galimas, nereiškia, kad tai yra bendra tendencija, kuria būtų galima pagrįsti šių dokumentų priėmimą.

47.

Be to, ypatingą susirūpinimą šiomis aplinkybėmis kelia stigmatizacijos pavojus, susijęs su tuo, kad su prieglobsčio prašytojais, kurie nebuvo nuteisti už jokį nusikaltimą ir kurie turi teisę į nekaltumo prezumpciją, elgiamasi kaip su a priori įtariamaisiais (27). Šiuo požiūriu Europos žmogaus teisių teismas atsižvelgia į tai, kad Konvencijoje numatyta kiekvieno asmens teisė būti laikomam nekaltu apima bendrą taisyklę, kad po asmens išteisinimo negali būti išreikšta jokia abejonė dėl jo nekaltumo (28).

48.

Be to, EDAPP nuomone, vien tai, jog galima pateikti argumentą, kad teisėsaugos institucijoms suteikus tiesioginę prieigą prie Eurodac užtikrinamas patogumas, paprastumas ir greitumas, neturėtų būti pakankama priežastis pagrįsti, kad pasiūlymas atitinka būtinybės kriterijų. Būtinybė negali būti įrodyta remiantis vien prieigos naudingumu, net jeigu taikomos griežtos duomenų apsaugos priemonės. Trumpai, EDAPP turi rimtų abejonių, ar pasiūlymai yra teisėti pagal EŽTK 8 straipsnį.

49.

Tik kaip obiter dictum EDAPP rekomenduoja, kad pasiūlymo dėl reglamento 2a straipsnio tekste arba, vietoj to, pasiūlyme dėl sprendimo, būtų įrašyta sąlyga, kad prieiga prie Eurodac teisėsaugos institucijoms gali būti suteikiama tik tuo atveju, jeigu jos turi konkrečią priežastį manyti, kad įtariamasis anksčiau yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Tai yra siūloma aiškinamajame memorandume, bet nėra įrašyta į paties pasiūlymo tekstą. EDAPP nuomone, tokia apsaugos priemonė turėtų didelę pridėtinę vertę. Tačiau šis pasiūlymas pats savaime nereiškia, kad EDAPP pritaria teisėsaugos institucijų prieigos prie Eurodac principui. Jis turėtų būti suprantamas kaip papildoma rekomendacija.

50.

EDAPP taip pat pažymi, kad griežti kriterijai, kurie yra taikomi paskirtųjų institucijų prieigai prie Eurodac (29), netaikomi Europolo prieigai prie Eurodac duomenų. Europolui leidžiama pateikti prašymus lyginti duomenis siekiant atlikti konkrečią, bendro pobūdžio arba strateginę analizę. EDAPP kyla klausimas, kaip Europolui suteiktos platesnės galimybės galėtų atitikti Komisijos pateiktą argumentą, tai yra, kad prieiga yra būtina tik konkrečiais atvejais, konkrečiomis aplinkybėmis ir taikant griežtas sąlygas.

51.

EDAPP kyla rimtų abejonių, ar šie pasiūlymai yra teisėti ir ar remiantis šiais pasiūlymais turėtų būti priimti teisės aktai. Šios abejonės grindžiamos šioje nuomonėje pateiktais argumentais, kuriuos galima apibendrinti taip:

52.

EDAPP norėtų pabrėžti, kad intensyvesnis keitimasis informacija yra vienas iš esminių Europos Sąjungos politikos tikslų. Vyriausybės turi turėti tinkamas priemones piliečių saugumui užtikrinti, tačiau Europos visuomenėje jos privalo visapusiškai gerbti piliečių pagrindines teises. Šią pusiausvyrą turi užtikrinti ES teisės aktų leidėjas.

53.

Kovos su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais priemonės gali būti teisėta priežastis leisti tvarkyti asmens duomenis, su sąlyga, kad įsikišimo galimybė būtų pagrįsta aiškiais bei neabejotinais argumentais ir kad būtų įrodytas tvarkymo proporcingumas. Tai yra tuo labiau būtina dėl to, kad pasiūlymai yra susiję su pažeidžiamos grupės atstovais, kuriems yra reikalinga didesnė apsauga, nes jie bėga nuo persekiojimo. Vertinant siūlomo veiksmo būtinybę ir proporcingumą reikia atsižvelgti į jų nesaugią padėtį. EDAPP taip pat nurodo, kad kyla stigmatizacijos pavojus.

54.

EDAPP rekomenduoja įvertinti pasiūlymų teisėtumą atsižvelgiant į platesnį kontekstą, visų pirma į:

55.

Pasiūlymų suderinamumo su EŽTK 8 straipsniu klausimu EDAPP abejoja dėl sistemos tikslo pakeitimo ir pabrėžia, kad vien tai, jog pasiūlyme dėl teisės akto yra nurodyta, kad keičiamas tikslas, nereiškia tokio pakeitimo. Be to, teisės akto pakeitimas pats savaime nereiškia, kad galima kitaip įvertinti, ar pasiūlymai yra būtini demokratinėje visuomenėje, ar jie yra proporcingi ir kitaip priimtini, visų pirma atsižvelgiant į tikslų apribojimo taisykles, nustatytas Direktyvoje 95/46/EB.

56.

EDAPP pabrėžia, kad būtinybė turėtų būti įrodyta pateikus tvirtus įrodymus, kad yra ryšys tarp prieglobsčio prašytojų ir terorizmo ir (arba) sunkių nusikaltimų. Pasiūlymuose to nėra padaryta.

57.

Galiausiai EDAPP palankiai vertina tai, kad į jį buvo kreiptasi dėl konsultacijos, ir rekomenduoja nuorodą į šią konsultaciją įtraukti į pasiūlymo konstatuojamąsias dalis, panašiai, kaip padaryta daugelyje kitų teisinių tekstų, dėl kurių buvo kreiptasi konsultacijos į EDAPP pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. Jis taip pat pateikia kelias pastabas dėl pasiūlymų dėstymo dalių.

10.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/9

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32010M5751. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

10.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/10

10.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 92/11