30.3.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/1

---

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES SUVESTINĖ REDAKCIJA

2010/C 84/01

TURINYS

SUTARTIES TEKSTAS

Preambulė

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrijos uždaviniai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Nuostatos dėl pažangos branduolinės energijos srityje skatinimo

1 SKYRIUS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ SKATINIMAS

2 SKYRIUS

INFORMACIJOS PLATINIMAS

1 skirsnis

Informacija, kuria disponuoja Bendrija

2 skirsnis

Kita informacija

3 skirsnis

Slaptumo nuostatos

4 skirsnis

Ypatingosios nuostatos

3 SKYRIUS

SVEIKATA IR SAUGA

4 SKYRIUS

INVESTICIJOS

5 SKYRIUS

BENDROSIOS ĮMONĖS

6 SKYRIUS

TIEKIMAS

1 skirsnis

Agentūra

2 skirsnis

Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos bei specialios skiliosios medžiagos

3 skirsnis

Ne Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos

4 skirsnis

Kainos

5 skirsnis

Su tiekimo politika susijusios nuostatos

6 skirsnis

Ypatingosios nuostatos

7 SKYRIUS

SAUGUMO KONTROLĖ

8 SKYRIUS

TURTO NUOSAVYBĖ

9 SKYRIUS

BENDROJI BRANDUOLINĖ RINKA

10 SKYRIUS

IŠORĖS SANTYKIAI

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Institucinės ir finansinės nuostatos

1 SKYRIUS

TAM TIKRŲ EUROPOS SĄJUNGOS SUTARTIES IR SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO NUOSTATŲ TAIKYMAS

2 SKYRIUS

BENDRIJOS INSTITUCIJOS

1 skirsnis

Europos Parlamentas

2 skirsnis

Taryba

3 skirsnis

Komisija

4 skirsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

5 skirsnis

Audito Rūmai

3 SKYRIUS

KELIOMS INSTITUCIJOMS BENDROS NUOSTATOS

4 SKYRIUS

EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Konkrečios finansinės nuostatos

V ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrosios nuostatos

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Baigiamosios nuostatos

PRIEDAI

I PRIEDAS

ŠIOS SUTARTIES 4 STRAIPSNYJE NURODYTOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS TYRIMŲ SRITYS

II PRIEDAS

ŠIOS SUTARTIES 41 STRAIPSNYJE NURODYTOS PRAMONINĖS VEIKLOS RŪŠYS

III PRIEDAS

LENGVATOS, KURIOS GALI BŪTI SUTEIKTOS BENDROSIOMS ĮMONĖMS PAGAL ŠIOS SUTARTIES 48 STRAIPSNIO NUOSTATAS

IV PRIEDAS

PREKIŲ IR GAMINIŲ, KURIEMS TAIKOMOS 9 SKYRIAUS DĖL BENDROSIOS BRANDUOLINIŲ MEDŽIAGŲ RINKOS NUOSTATOS, SĄRAŠAS

PROTOKOLAI

Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje

Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto

Protokolas dėl Europos Sąjungos institucijų, tam tikrų įstaigų, organų bei padalinių būstinių vietos

Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų

Protokolas dėl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio

Protokolas dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų

PREAMBULĖ

JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGIENĖ, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ (1),

PRIPAŽINDAMI, jog branduolinė energija yra svarbus pramonės plėtros bei suklestėjimo šaltinis, padėsiantis siekti taikių darbų progreso,

BŪDAMI ĮSITIKINĘ, jog tik bendros pastangos, kurios turi būti dedamos nedelsiant, gali laiduoti jų valstybių kūrybinį potencialą atitinkančių siekių įgyvendinimą,

PASIRYŽĘ sukurti reikiamas sąlygas stiprios branduolinės pramonės plėtrai, kuri užtikrins gausius energijos išteklius, skatins modernizuoti techninius procesus ir kitais gausiais panaudojimo būdais prisidės prie jų tautų gerovės,

NORĖDAMI sukurti reikiamas saugos sąlygas, kad būtų pašalinta visuomenės gyvybei ir sveikatai kylanti grėsmė,

TROKŠDAMI į šį darbą įtraukti ir kitas šalis bei bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi taikia atominės energijos plėtra,

NUTARĖ įkurti EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJĄ (EURATOMĄ) ir šiam tikslui savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė:

(įgaliotųjų atstovų sąrašas nepateikiamas)

KURIE, pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais, susitarė dėl toliau pateikiamų nuostatų:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIJOS UŽDAVINIAI

1 straipsnis

Šia Sutartimi Aukštosios Susitariančios Šalys tarpusavyje įsteigia EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJĄ (EURATOMĄ).

Bendrijos uždavinys – sudarant būtinas sąlygas sparčiai kurti ir plėtoti branduolinę pramonę, prisidėti prie gyvenimo lygio valstybėse narėse augimo ir santykių su kitomis šalimis plėtojimo.

2 straipsnis

Siekdama įgyvendinti savo uždavinį, kaip numatyta šioje Sutartyje, Bendrija:

a)	skatina mokslinius tyrimus ir užtikrina techninės informacijos skleidimą;

b)	nustato vienodus saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata, ir užtikrina jų taikymą;

c)	palengvina sąlygas investicijoms ir užtikrina pagrindinių įrenginių, reikalingų branduolinės energijos plėtrai Bendrijoje, steigimą, visų pirma skatindama įmonių verslo iniciatyvą;

d)	užtikrina, kad visiems vartotojams Bendrijoje būtų reguliariai ir teisingai tiekiamos rūdos ir branduolinis kuras;

e)	tinkamai prižiūrėdama garantuoja, kad branduolinės medžiagos nebūtų naudojamos kitiems nei numatyta tikslams;

f)	naudojasi jai suteikta nuosavybės teise į specialias skiliąsias medžiagas;

g)

kurdama bendrąją specialiųjų medžiagų ir įrangos rinką, remdama laisvą kapitalo, skirto investicijoms branduolinės energijos srityje, judėjimą ir užtikrindama specialistams laisvę įsidarbinti Bendrijoje, garantuoja plačią komercinę realizavimo rinką ir galimybę naudotis pačiomis geriausiomis techninėmis priemonėmis;

h)	užmezga su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis tokius santykius, kurie skatintų branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pažangą.

3 straipsnis

(Panaikintas)

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL PAŽANGOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS SRITYJE SKATINIMO

1   SKYRIUS

Mokslinių tyrimų skatinimas

4 straipsnis

1.   Komisija atsako už branduolinių tyrimų skatinimą ir palengvinimą valstybėse narėse bei už jų papildymą, vykdydama Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programą.

2.   Šią veiklą Komisija vykdo šios Sutarties I priede išvardytose srityse.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali keisti šį sąrašą. Komisija konsultuojasi su Mokslo ir technikos komitetu, įsteigtu pagal 134 straipsnio nuostatas.

5 straipsnis

Siekdama koordinuoti ir papildyti valstybėse narėse atliekamus mokslinius tyrimus, Komisija konkrečiu prašymu, skirtu konkrečiam adresatui ir perduodamu jo vyriausybei, arba bendru viešai skelbiamu prašymu kreipiasi į valstybes nares, asmenis ar įmones, kad jos praneštų jai apie savo programas, susijusias su prašyme nurodytu moksliniu tyrimu.

Sudariusi suinteresuotiesiems visas galimybes pareikšti savo pastabas, Komisija gali pateikti pagrįstą nuomonę apie kiekvieną iš jai pateiktų programų. Tokią nuomonę Komisija turi pateikti, jei valstybė, asmuo ar įmonė, pateikusi programą, to prašo.

Rengdama tokias nuomones, Komisija siekia mažinti bereikalingus tapačius tyrimus ir skatina mokslinius tyrimus nepakankamai ištirtose srityse. Komisija negali skelbti tokių programų be jas pateikusios valstybės, asmens ar įmonės sutikimo.

Komisija reguliariai skelbia sąrašą tų branduolinių tyrimų sričių, kurias ji laiko nepakankamai ištirtomis.

Komisija abipusėms konsultacijoms ir keitimuisi informacija gali sukviesti viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų centrų atstovus, taip pat ir kitus ekspertus, atliekančius tyrimus toje pačioje ar panašioje srityje.

6 straipsnis

Skatindama vykdyti mokslinių tyrimų programas, kurios jai buvo pateiktos, Komisija gali:

a)	teikti finansinę pagalbą, išskyrus subsidijas, pagal mokslinių tyrimų sutartis;

b)	nemokamai arba už mokestį tiekti turimas žaliavas arba specialias skiliąsias medžiagas tokioms programoms vykdyti;

c)	nemokamai arba už mokestį perduoti valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms įrenginius, įrangą arba ekspertų pagalbą;

d)	skatinti suinteresuotas valstybes nares, asmenis ar įmones bendrai finansuoti.

7 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos, kuri konsultuojasi su Mokslo ir technikos komitetu, pasiūlymu, vieningai nustato Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programas.

Tokios programos sudaromos ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Šioms programoms vykdyti reikalingos lėšos kasmet įtraukiamos į Bendrijos mokslinių tyrimų ir investicijų biudžetą.

Komisija užtikrina minėtų programų vykdymą ir pateikia Tarybai metų pranešimą šiuo klausimu.

Komisija nuolat teikia Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bendro pobūdžio informaciją apie Bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programas.

8 straipsnis

1.   Komisija, pasikonsultavusi su Mokslo ir technikos komitetu, įkuria Jungtinį branduolinių tyrimų centrą.

Šis centras užtikrina mokslinių tyrimų programų ir kitų Komisijos jam priskirtų užduočių vykdymą.

Centras taip pat užtikrina vienodos branduolinės energijos terminijos ir vienodos matų sistemos sukūrimą.

Centras įsteigia Centrinį branduolinių matų biurą.

2.   Dėl geografinių ar funkcinių priežasčių Centro veiklą gali vykdyti atskiros institucijos.

9 straipsnis

1.   Gavusi Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, Komisija Jungtinio branduolinių tyrimų centro sistemoje gali steigti mokyklas, kuriose būtų rengiami specialistai, ypač tokių sričių kaip naudingųjų iškasenų paieška, grynų branduolinių medžiagų gamyba, apšvitinto kuro perdirbimas, branduolinė inžinerija, sveikata ir sauga bei radioaktyviųjų izotopų gamyba ir naudojimas.

Komisija nustato tokio mokymo detales.

2.   Įsteigiama universiteto statusą turinti mokslo įstaiga; Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato jos veiklos pobūdį.

10 straipsnis

Komisija gali tam tikras Bendrijos mokslinių tyrimų programos dalis patikėti vykdyti valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms arba trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams, sudarydama su jais sutartį.

11 straipsnis

Komisija skelbia 7, 8 ir 10 straipsniuose minimas mokslinių tyrimų programas, taip pat reguliarius pranešimus apie pažangą, pasiektą įgyvendinant programas.

2   SKYRIUS

Informacijos platinimas

1   skirsnis

Informacija, kuria disponuoja Bendrija

12 straipsnis

Valstybės narės, asmenys ar įmonės, padavę paraišką Komisijai, turi teisę gauti neišimtines licencijas pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius arba Bendrijai priklausančias patento paraiškas, jei jie gali veiksmingai panaudoti minėtuose dokumentuose nurodytus išradimus.

Tomis pačiomis sąlygomis Komisija išduoda sublicencijas pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius arba patento paraiškas, kai Bendrijai priklauso sutartinės licencijos, suteikiančios įgaliojimus išduoti minėtus dokumentus.

Komisija tokias licencijas ar sublicencijas išduoda su licenciatu sutartomis sąlygomis ir suteikia visą joms naudoti reikalingą informaciją. Minėtos sąlygos visų pirma siejasi su tinkamu atlyginimu ir tam tikrais atvejais – su licenciato teise išduoti sublicencijas trečiosioms šalims bei su įsipareigojimu laikyti gautą informaciją komercine paslaptimi.

Nepavykus susitarti dėl trečiojoje pastraipoje nurodytų sąlygų, licenciatai gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų nustatytos tinkamos sąlygos.

13 straipsnis

Valstybėms narėms, asmenims ir įmonėms Komisija perduoda Bendrijos gaunamą informaciją, kuriai netaikomos 12 straipsnio nuostatos, jei tokia informacija gaunama iš jos vykdomos mokslinių tyrimų programos arba yra perduota Komisijai suteikiant jai teisę laisvai ja naudotis.

Tačiau Komisija, atskleisdama tokią informaciją, gali reikalauti laikyti ją konfidencialia ir neperduoti jos trečiosioms šalims.

Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, pavyzdžiui, vadinamosios slaptos informacijos, kuri buvo gauta su sąlyga, jog jos naudojimas ar platinimas bus ribojamas, nebent ji užtikrintų, kad bus laikomasi tokių apribojimų.

2   skirsnis

Kita informacija

a)   Informacijos skleidimas draugišku susitarimu

14 straipsnis

Komisija, sudarydama draugiškus susitarimus, siekia, kad būtų pasirūpinta tiek informacijos, padedančios Bendrijai įgyvendinti savo tikslus, perdavimo, tiek licencijų pagal patentus, laikinai saugomas patento teises, naudinguosius modelius ar tokią informaciją apimančias patento paraiškas išdavimo apsauga.

15 straipsnis

Komisija nustato, kokia tvarka valstybės narės, asmenys ar įmonės, naudodamiesi ja kaip tarpininke, gali keistis preliminariais arba galutiniais savo mokslinių tyrimų rezultatais, jei tai nėra rezultatai, kuriuos Bendrija gavo pagal Komisijos sudarytas mokslinių tyrimų sutartis.

Tokia tvarka turi užtikrinti keitimosi informacija konfidencialumą. Tačiau Komisija gautus mokslinių tyrimų duomenis dokumentavimo tikslais gali perduoti Jungtiniam branduolinių tyrimų centrui; tai nesuteikia teisės naudotis informacija, jei ją pateikianti šalis nėra davusi sutikimo.

b)   Privalomas informacijos pateikimas Komisijai

16 straipsnis

1.   Valstybė narė, gavusi patento paraišką ar naudingojo modelio paraišką, susijusią su išskirtinai branduoliniu objektu, iš karto kreipiasi į pareiškėją prašydama sutikimo paraiškos turinį nedelsiant pranešti Komisijai.

Pareiškėjui sutikus, paraiškos turinys Komisijai pateikiamas per tris mėnesius po paraiškos padavimo. Pareiškėjui nesutikus, valstybė narė per tą patį laikotarpį praneša Komisijai, kad tokia paraiška gauta.

Komisija gali valstybės narės paprašyti pateikti paraiškos, apie kurią jai buvo pranešta, turinį.

Komisija tokios informacijos pareikalauja per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Bet koks šio termino pratęsimas reiškia, jog atitinkamai pratęsiamas ir šios dalies šeštojoje pastraipoje nustatytas terminas.

Gavusi tokį Komisijos prašymą, valstybė narė dar kartą prašo pareiškėjo sutikimo pateikti jo paraiškos turinį. Jei pareiškėjas sutinka, tokia informacija nedelsiant pateikiama.

Pareiškėjui nesutikus, valstybė narė vis tiek prašoma per aštuoniolika mėnesių nuo paraiškos padavimo dienos pateikti šią informaciją Komisijai.

2.   Per aštuoniolika mėnesių nuo paraiškos padavimo valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokias egzistuojančias, bet dar nepaskelbtas patento paraiškas ar naudingojo modelio paraiškas, kurios, jų manymu, yra prima facie susijusios su objektu, kuris nors nėra išskirtinai branduolinis, tačiau tiesiogiai susijęs su branduolinės energijos plėtra Bendrijoje ir turintis jai esminės įtakos.

Komisijos prašymu tokios paraiškos turinys jai pateikiamas per du mėnesius.

3.   Kad gautas paraiškas būtų galima kuo greičiau paskelbti, valstybės narės kiek įmanoma sutrumpina patentų paraiškų ar naudingųjų modelių paraiškų, susijusių su 1 ir 2 dalyse nurodytais objektais, dėl kurių yra gautas Komisijos prašymas, nagrinėjimo laiką.

4.   Komisija pirmiau minėtą perduotą informaciją laiko konfidencialia. Ji gali būti naudojama tik dokumentavimo tikslais. Tačiau, gavusi pareiškėjo sutikimą arba vadovaudamasi 17–23 straipsnių nuostatomis, Komisija gali pasinaudoti išradimais, apie kuriuos jai buvo pranešta.

5.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai susitarimas, sudarytas su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija, draudžia pateikti minėtąją informaciją.

c)   Licencijų išdavimas arbitražo arba privalomąja tvarka

17 straipsnis

1.   Nepavykus sudaryti draugiško susitarimo, pagal 18–23 straipsnių nuostatas neišimtinės licencijos arbitražo arba privalomąja tvarka gali būti išduodamos:

a)

Bendrijai arba bendrosioms įmonėms, kurioms tokia teisė pagal 48 straipsnį suteikiama patentų, laikinai saugomų patento teisių arba naudingųjų modelių, tiesiogiai susijusių su išradimais branduolinių tyrimų srityje, atžvilgiu, jei tokios licencijos įmonėms yra reikalingos, kad jos galėtų tęsti savo mokslinius tyrimus, arba yra būtinos, kad veiktų jų įrenginiai. Komisijos prašymu tokiose licencijose numatoma teisė suteikti trečiosioms šalims leidimą naudotis išradimu tais atvejais, kai jos atlieka darbus arba vykdo užsakymus Bendrijos arba bendrųjų įmonių pavedimu;

b)

asmenims arba įmonėms, kurie kreipėsi į Komisiją, prašydami tokių licencijų patentams, laikinai saugomoms patento teisėms ar naudingiesiems modeliams, susijusiems su išradimais, kurie turi tiesioginę įtaką su branduolinei energijos plėtrai Bendrijoje, jei laikomasi visų šių sąlygų: i) nuo patento paraiškos padavimo yra praėję ne mažiau kaip ketveri metai, išskyrus tuos atvejus, kai išradimas yra susijęs su išskirtinai branduoliniu objektu; ii) valstybėje narėje, kurios teritorijoje saugomas išradimas, reikalavimai to išradimo atžvilgiu, susiję su branduolinės energijos plėtra pagal Komisijos tokios plėtros koncepciją, nėra tenkinami; iii) savininkas, paprašytas pats įvykdyti tokius reikalavimus arba pasirūpinti, kad tai padarytų licenciatai, neįvykdė tokio prašymo; iv) paraiškas gauti licencijas padavę asmenys ar įmonės, pasinaudodami išradimu, gali veiksmingai vykdyti tokius reikalavimus. Valstybės narės, norėdamos įvykdyti šiuos reikalavimus, neturi teisės imtis jokių jų nacionaliniuose teisės aktuose numatytų prievartos priemonių, kurios apribotų išradimui suteiktą apsaugą, išskyrus atvejus, kai yra gautas išankstinis Komisijos prašymas.

2.   Neišimtinė licencija negali būti išduota taip, kaip numatyta 1 dalyje, jei jos savininkas gali įrodyti turįs teisėtų priežasčių, ypač jei jis įrodo, jog neturėjo pakankamai laiko.

3.   Licencijos išdavimas pagal 1 dalies nuostatas suteikia teisę į visišką kompensaciją, dėl kurios sumos susitaria patento, laikinai saugomos patento teisės ar naudingojo modelio savininkas ir licenciatas.

4.   Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos nuostatų.

18 straipsnis

Siekiant šiame skirsnyje nurodytų tikslų, įsteigiamas Arbitražo komitetas. Taryba, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pasiūlymu, skiria komiteto narius bei nustato šio Komiteto Darbo tvarkos taisykles.

Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Arbitražo komiteto sprendimą dienos, šalys gali Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikti dėl jo apeliacinį skundą, sustabdantį sprendimo vykdymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nagrinėja tik formalų sprendimo galiojimą ir Arbitražo komiteto pateiktą šios Sutarties nuostatų išaiškinimą.

Galutiniai Arbitražo komiteto sprendimai suinteresuotoms šalims turi res judicata galią. Jų vykdymas užtikrinamas 164 straipsnyje nurodyta tvarka.

19 straipsnis

Tais atvejais, kai Komisija, nepavykus sudaryti draugiško susitarimo, ketina siekti, kad licencija būtų išduota vienu iš 17 straipsnyje nurodytų atvejų, apie tokį savo ketinimą ji praneša patento, laikinai saugomos patento teisės, naudingojo modelio ar patento paraiškos savininkui ir tame pranešime nurodo pareiškėjo pavardę ar pavadinimą bei prašomos licencijos taikymo sritį.

20 straipsnis

Per vieną mėnesį nuo 19 straipsnyje nurodyto pranešimo gavimo savininkas gali pasiūlyti Komisijai, o tam tikrais atvejais – pareiškėjui sudaryti specialų susitarimą dėl klausimo perdavimo svarstyti Arbitražo komitetui.

Komisijai ar pareiškėjui atsisakius sudaryti tokį susitarimą, Komisija nereikalauja, kad valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos išduotų licenciją arba pasirūpintų, kad ji būtų išduota.

Arbitražo komitetui gavus specialiu susitarimu jam perduotą klausimą ir nustačius, jog Komisijos prašymas atitinka šios Sutarties 17 straipsnio nuostatas, Komitetas priima pagrįstą sprendimą, numatantį išduoti licenciją pareiškėjui bei nustatantį licencijos sąlygas, taip pat atlygį už ją, jei šalys nepasiekė susitarimo šiais klausimais.

21 straipsnis

Jei savininkas nesiūlo klausimo perduoti Arbitražo komitetui, Komisija gali paprašyti suinteresuotos valstybės narės ar jos atitinkamos institucijos išduoti licenciją arba pasirūpinti, kad ji būtų išduota.

Valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos, išklausiusios savininką ir nusprendusios, jog nesilaikoma 17 straipsnio nuostatų, praneša Komisijai, kad atsisako išduoti licenciją ar pasirūpinti, kad ji būtų išduota.

Jeigu atsisakoma išduoti licenciją ar pasirūpinti, kad ji būtų išduota, arba per keturis mėnesius po prašymo pateikimo negaunama jokios su licencijos išdavimu susijusios informacijos, Komisija per du mėnesius kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Bylą nagrinėjant Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, privalo būti išklausytas savininkas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kad 17 straipsnyje numatytų sąlygų buvo laikomasi, suinteresuota valstybė narė ar jos atitinkamos institucijos imasi tokių priemonių, kokios yra būtinos tam sprendimui vykdyti.

22 straipsnis

1.   Jei patento, laikinai saugomos patento teisės ar naudingojo modelio savininkas ir licenciatas nesusitaria dėl kompensacijos dydžio, suinteresuotos šalys gali sudaryti specialų susitarimą dėl klausimo perdavimo Arbitražo komitetui.

Sudarydamos tokį susitarimą šalys atsisako teisės iškelti bet kokią kitą bylą nei numatyta 18 straipsnyje.

2.   Licenciatui nesutikus sudaryti specialaus susitarimo, jam suteikta licencija laikoma negaliojančia.

Savininkui nesutikus sudaryti specialaus susitarimo, šiame straipsnyje numatytą kompensaciją nustato atitinkamos nacionalinės institucijos.

23 straipsnis

Po vienerių metų Arbitražo komiteto ar atitinkamų nacionalinių institucijų sprendimai dėl licencijos sąlygų gali būti persvarstyti, jei turima tam pagrindo suteikiančių naujų faktų.

Sprendimą persvarsto jį priėmusi institucija.

3   skirsnis

Slaptumo nuostatos

24 straipsnis

Informacijai, kurią Bendrija gauna vykdydama mokslinių tyrimų programą ir kurią atskleidus gali būti pažeisti vienos ar kelių valstybių narių gynybiniai interesai, taikomas slaptumo režimas, reglamentuojamas šių nuostatų:

1.	Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima saugumo reglamentus, kuriuose, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, nustato skirtingus taikytinus slaptumo lygmenis ir atitinkamas kiekvieno slaptumo lygmens apsaugos priemones.

2.

Jei Komisija mano, jog atskleidus tam tikrą informaciją gali būti pažeisti vienos ar kelių Bendrijos valstybių narių gynybiniai interesai, ji šiai informacijai laikinai taiko tokį slaptumo lygmenį, koks tokiu tikslu yra nustatytas pagal saugumo reglamentus. Tokią informaciją ji nedelsdama perduoda valstybėms narėms, kurios tokiu pat būdu laikinai užtikrina jos slaptumą. Valstybės narės per tris mėnesius Komisijai praneša, ar jos norėtų palikti tokį pat informacijai laikinai taikomą slaptumo lygmenį, pakeisti jį kitu ar paskelbti informaciją neslapta. Pasibaigus šiam laikotarpiui, informacijai taikomas aukščiausias reikalaujamas lygmuo. Komisija apie tai praneša valstybėms narėms. Komisijos ar valstybės narės prašymu Taryba, spręsdama vieningai, bet kada gali imti taikyti kitą lygmenį arba paskelbti informaciją neslapta. Prieš priimdama sprendimą valstybės narės prašymu, Taryba gauna Komisijos nuomonę.

3.

12 ir 13 straipsnių nuostatos netaikomos informacijai, kuriai yra taikomas slaptumo lygmuo. Vis dėlto, jei laikomasi reikiamų apsaugos priemonių: a) 12 ir 13 straipsniuose nurodytą informaciją Komisija gali perduoti: i) bendrajai įmonei; ii) asmeniui ar įmonei, išskyrus bendrąją įmonę, per tą valstybę narę, kurios teritorijoje tas asmuo ar įmonė veikia; b) 13 straipsnyje nurodytą informaciją valstybė narė gali perduoti asmeniui ar įmonei, išskyrus bendrąją įmonę, veikiančiai tos valstybės teritorijoje, jei apie šį perdavimą pranešama Komisijai; c) Kiekviena valstybė narė turi teisę reikalauti, kad Komisija išduotų licenciją pagal 12 straipsnio nuostatas, kad būtų patenkinti tos valstybės ar jos teritorijoje veikiančio asmens ar įmonės poreikiai.

25 straipsnis

1.   Valstybė narė, pranešdama apie tai, kad yra patento paraiška ar naudingojo modelio paraiška, susijusi su 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytu objektu, arba pateikdama tokios paraiškos turinį, prireikus atkreipia dėmesį į būtinybę dėl gynybinių priežasčių taikyti tam tikrą slaptumo lygmenį, kartu nurodydama galimą tokio lygmens taikymo trukmę.

Komisija kitoms valstybėms narėms perduoda visus pranešimus, gautus pagal pirmojoje pastraipoje nurodytas nuostatas. Komisija ir valstybės narės imasi tų priemonių, kurios pagal saugumo reglamentus atitinka slaptumo lygmenį, kurio prašo kilmės valstybė.

2.   Komisija tokius pranešimus taip pat gali perduoti bendrosioms įmonėms arba per valstybę narę – asmeniui ar įmonei, išskyrus bendrąją įmonę, veikiančią tos valstybės teritorijoje.

Išradimai, kurie yra 1 dalyje nurodytų paraiškų objektas, gali būti naudojami tik gavus pareiškėjo sutikimą arba laikantis 17–23 straipsnių nuostatų.

Minėtiems pranešimams ir tam tikrais atvejais šioje dalyje minimam išradimų naudojimui taikomos priemonės, kurios pagal saugumo reglamentus atitinka slaptumo lygmenį, kurio prašo kilmės valstybė.

Minėti pranešimai visais atvejais gali būti perduodami tik kilmės valstybei sutikus. Atsisakyti leisti juos perduoti arba naudotis išradimais galima tik dėl gynybinių priežasčių.

3.   Komisijos ar valstybės narės prašymu Taryba, spręsdama vieningai, gali bet kada imti taikyti kitą lygmenį arba paskelbti informaciją neslapta. Prieš priimdama sprendimą valstybės narės prašymu, Taryba gauna Komisijos nuomonę.

26 straipsnis

1.   Tais atvejais, kai informacija, kuri yra patentų, patento paraiškų, laikinai saugomų patento teisių, naudingųjų modelių arba naudingojo modelio paraiškų objektas, įslaptinama pagal 24 ir 25 straipsnių nuostatas, valstybės, paprašiusios tokio įslaptinimo, negali atsisakyti leisti paduoti atitinkamas paraiškas kitose valstybėse narėse.

Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų minėtųjų teisių ir paraiškų slaptumą jos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka.

2.   Bendrijai nepriklausančiose valstybėse paraiškos, susijusios su informacija, įslaptinta pagal 24 straipsnio nuostatas, negali būti paduodamos, išskyrus tuos atvejus, kai gaunamas vieningas valstybių narių pritarimas. Valstybėms narėms nepareiškus savo nuomonės, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai Komisija informaciją perduoda valstybėms narėms, jų sutikimas laikomas gautu.

27 straipsnis

Bet kokios žalos, patirtos pareiškėjo dėl informacijos įslaptinimo dėl gynybinių priežasčių, atlyginimą pareiškėjui reglamentuoja valstybių narių nacionalinių įstatymų nuostatos ir už jį yra atsakinga valstybė, kuri padavė paraišką dėl tokio įslaptinimo, gavo aukštesnį slaptumo lygmenį ar galimybę pratęsti įslaptinimo laiką, arba kurios iniciatyva Bendrijai nepriklausančiose valstybėse buvo uždrausta paduoti paraiškas.

Tais atvejais, kai kelios valstybės narės gavo aukštesnį slaptumo lygmenį ar galimybę pratęsti įslaptinimo laiką arba pasirūpino, kad būtų uždrausta paduoti paraiškas Bendrijai nepriklausančiose valstybėse, jos yra bendrai atsakingos už bet kokios žalos, patirtos dėl tokių jų veiksmų, atlyginimą.

Bendrija negali reikalauti šiame straipsnyje numatyto žalos atlyginimo.

4   skirsnis

Ypatingosios nuostatos

28 straipsnis

Tais atvejais, kai neskelbtos patento paraiškos ar naudingojo modelių paraiškos arba dėl gynybinių priežasčių įslaptinti patentai ar naudingieji modeliai, apie juos pranešus Komisijai, yra netinkamai naudojami arba tampa žinomi neįgaliotam asmeniui, Bendrija atlygina suinteresuotos šalies patirtą žalą.

Neapribodama savo pačios teisių žalą padariusio asmens atžvilgiu, Bendrija pagal atlygintos žalos apimtį įgyja tokias pat teises pareikšti ieškinį trečiosioms šalims kaip ir kiti suinteresuotieji asmenys. Tai nedaro įtakos Bendrijos teisei pagal galiojančias bendrąsias nuostatas pateikti ieškinį asmeniui, atsakingam už padarytą žalą.

29 straipsnis

Susitarimus arba sutartis dėl keitimosi moksline ar pramonine informacija branduolinės energijos srityje, kurių viena susitariančioji šalis yra valstybė narė, asmuo arba įmonė, kita susitariančioji šalis yra trečioji valstybė, tarptautinė organizacija arba trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai bet kuriai iš susitariančiųjų šalių būtinas įgyvendinančios savo suverenitetą valstybės parašas, sudaro Komisija.

Tačiau, vadovaudamasi 103 ir 104 straipsnių nuostatomis, Komisija gali tokiomis sąlygomis, kokias ji mano esant tinkamas, įgalioti tokius susitarimus sudaryti valstybę narę, asmenį ar įmonę.

3   SKYRIUS

Sveikata ir sauga

30 straipsnis

Bendrijoje nustatomi pagrindiniai darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartai.

Sąvoka „pagrindiniai standartai“ apima:

a)	didžiausias leistinas dozes, nepažeidžiančias nustatytų saugos reikalavimų;

b)	didžiausius leistinus apšvitos ir taršos lygius;

c)	pagrindinius darbuotojų sveikatos priežiūros principus.

31 straipsnis

Pagrindinius standartus rengia Komisija, gavusi Mokslo ir technikos komiteto paskirtų asmenų grupės, sudarytos iš valstybių narių mokslinių ekspertų, visų pirma visuomenės sveikatos ekspertų, nuomonę. Dėl šių pagrindinių standartų Komisija gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę.

Pagrindinius standartus nustato Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei remdamasi Komisijos, kuri jai perduoda minėtų komitetų pareikštas nuomones, pasiūlymu; Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

32 straipsnis

Komisijos ar valstybės narės prašymu pagrindiniai standartai gali būti peržiūrimi ar papildomi 31 straipsnyje nurodyta tvarka.

Visus valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

33 straipsnis

Kiekviena valstybė narė atitinkamas nuostatas įtvirtina įstatymais ir kitais teisės aktais, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi nustatytų pagrindinių standartų, taip pat imasi reikiamų priemonių mokymo, švietimo ir profesinio rengimo srityse.

Komisija teikia reikiamas rekomendacijas dėl šioje srityje taikomų valstybių narių nuostatų suderinimo.

Šiuo tikslu valstybės narės pateikia Komisijai šios Sutarties įsigaliojimo dieną taikytas nuostatas ir visus vėlesnius tokio pat pobūdžio nuostatų projektus.

Rekomendacijos, kurias Komisija pageidauja pateikti dėl šių nuostatų projektų, pateikiamos per tris mėnesius nuo šių nuostatų projektų pateikimo dienos.

34 straipsnis

Valstybė narė, kurios teritorijoje planuojami ypač pavojingi bandymai, imasi papildomų sveikatos ir saugos priemonių, dėl kurių ji pirma gauna Komisijos nuomonę.

Tais atvejais, kai minėtieji bandymai gali sukelti padarinius kitų valstybių narių teritorijose, jiems reikalingas Komisijos sutikimas.

35 straipsnis

Kiekviena valstybė narė įsteigia įrenginius, reikalingus oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygiui stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių standartų.

Komisija turi teisę patekti į tokius įrenginius; ji gali tikrinti jų darbą ir veiksmingumą.

36 straipsnis

Atitinkamos institucijos reguliariai perduoda Komisijai informaciją apie 35 straipsnyje nurodytus patikrinimus, kad ji būtų nuolat informuojama apie visuomenę veikiančio radioaktyvumo lygį.

37 straipsnis

Kiekviena valstybė narė Komisijai pateikia tokius bendrus duomenis apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo bet kokia forma planą, kokių reikia nustatyti, ar dėl tokio plano įgyvendinimo nebus radioaktyviai užterštas kitos valstybės narės vanduo, dirva ar oro erdvė.

Komisija savo nuomonę pareiškia per šešis mėnesius pasikonsultavusi su 31 straipsnyje nurodyta ekspertų grupe.

38 straipsnis

Komisija valstybėms narėms teikia rekomendacijas dėl oro, vandens ir dirvos radioaktyvumo lygio.

Skubiais atvejais Komisija išleidžia direktyvą, kuria suinteresuota valstybė narė prašoma per Komisijos nustatytą laiką imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų pažeisti pagrindiniai standartai ir užtikrintas reglamentavimo laikymasis.

Jei tokia valstybė per nustatytą laiką neįgyvendina Komisijos direktyvos, Komisija ar bet kuri suinteresuota valstybė narė gali nedelsdamos, nukrypdamos nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 ir 259 straipsnių nuostatų, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

39 straipsnis

Įsteigus Jungtinį branduolinių tyrimų centrą, Komisija jo struktūroje iškart įsteigia Sveikatos ir saugos dokumentacijos ir tyrimų skyrių.

Svarbiausias šio skyriaus uždavinys – rinkti 33, 36 bei 37 straipsniuose nurodytą dokumentaciją ir informaciją bei padėti Komisijai atlikti šiame skyriuje nurodytus uždavinius.

4   SKYRIUS

Investicijos

40 straipsnis

Siekiant skatinti asmenų ir įmonių veiklą ir sudaryti sąlygas koordinuotai jų investicijų plėtrai branduolinės energijos srityje, Komisija reguliariai skelbia parodomąsias programas, kuriose visų pirma nurodo branduolinės energijos gamybos tikslus bei visas jiems įgyvendinti būtinų investicijų rūšis.

Prieš skelbdama tokias programas Komisija gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę.

41 straipsnis

Asmenys ir įmonės, besiverčiantys šios Sutarties II priede išvardytomis pramoninės veiklos rūšimis, Komisijai pateikia investavimo projektus, susijusius su naujais įrenginiais, taip pat su keitimu arba pertvarkymu, kurie atitinka pobūdžio ir dydžio kriterijus, nustatytus Tarybos remiantis Komisijos pasiūlymu.

Pirmiau nurodytą pramoninės veiklos rūšių sąrašą Taryba gali keisti kvalifikuota balsų dauguma remdamasi Komisijos, kuri pirma gauna Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, pasiūlymu.

42 straipsnis

Apie 41 straipsnyje minimus projektus Komisijai ir informaciniais tikslais – suinteresuotai valstybei narei pranešama ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki pirmųjų sutarčių su tiekėjais sudarymo arba, jei įmonė darbus atlieka naudodama nuosavas lėšas, ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki darbų pradžios.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali keisti šį terminą.

43 straipsnis

Komisija su asmenimis arba įmonėmis aptaria visus su šios Sutarties tikslais susijusius investavimo projektų aspektus.

Savo nuomonę ji pateikia suinteresuotai valstybei narei.

44 straipsnis

Komisija, gavusi suinteresuotų valstybių narių, asmenų ar įmonių sutikimą, gali paskelbti jai pateiktus investavimo projektus.

5   SKYRIUS

Bendrosios įmonės

45 straipsnis

Branduolinės pramonės plėtrai Bendrijoje ypač svarbios įmonės gali būti steigiamos kaip šioje Sutartyje apibrėžtos bendrosios įmonės laikantis toliau išdėstytų straipsnių nuostatų.

46 straipsnis

1.   Komisija nagrinėja kiekvieną bendrosios įmonės steigimo projektą neatsižvelgdama į tai, ar jį inicijuoja Komisija, valstybė narė ar bet kuri kita šalis.

Šiuo tikslu Komisija gauna valstybių narių bei valstybinių ar privačių institucijų, jos manymu galinčių pateikti vertingų patarimų, nuomonę.

2.   Komisija perduoda Tarybai visus bendrosios įmonės steigimo projektus, prie jų pridėdama savo pagrįstą nuomonę.

Jei Komisijos nuomonė dėl siūlomos steigti bendrosios įmonės reikalingumo yra teigiama, ji Tarybai pateikia pasiūlymus dėl:

a)

vietos;

b)

įstatų;

c)	finansavimo dydžio ir terminų;

d)	galimo Bendrijos dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę;

e)	galimo trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos arba trečiosios valstybės nacionalinio subjekto dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę ar ją valdant;

f)	kurio nors ar visų šios Sutarties III priede nurodytų pranašumų suteikimo.

Prie šių pasiūlymų Komisija prideda išsamų pranešimą apie visą projektą.

47 straipsnis

Taryba, kai Komisija perduoda klausimą jai svarstyti, gali prašyti jos pateikti tokią papildomą informaciją ar atlikti tokius tolesnius tyrimus, kurie, Tarybos manymu, yra būtini.

Jei Taryba kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia, kad Komisijos perduotas projektas, dėl kurio ji pareiškė neigiamą nuomonę, vis tiek turėtų būti vykdomas, Komisija pateikia Tarybai 46 straipsnyje nurodytus pasiūlymus bei išsamų pranešimą.

Komisijai pareiškus teigiamą nuomonę arba ankstesnėje pastraipoje nurodytu atveju, Taryba dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymo sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma.

Tačiau Taryba vieningai sprendžia dėl:

a)	Bendrijos dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę;

b)	trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos arba trečiosios valstybės nacionalinio subjekto dalyvavimo finansuojant bendrąją įmonę ar ją valdant.

48 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti kiekvienai bendrajai įmonei suteikti kurias nors ar visas šios Sutarties III priede nurodytas lengvatas; kiekviena valstybė narė savo ruožtu užtikrina, kad šios lengvatos būtų suteiktos.

Taryba tokia pat tvarka gali nustatyti sąlygas, kuriomis tokios lengvatos yra suteikiamos.

49 straipsnis

Bendrosios įmonės steigiamos Tarybos sprendimu.

Kiekviena bendroji įmonė yra juridinis asmuo.

Kiekvienoje valstybėje narėje ji naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų atitinkamus nacionalinius įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procesuose.

Kiekvienai bendrajai įmonei galioja pramonės ar komercinėms įmonėms taikomos taisyklės, jei šioje Sutartyje ar jos pačios įstatuose nenumatyta kitaip; įstatuose gali būti pateikiama papildoma nuoroda į valstybių narių nacionalinius įstatymus.

Išskyrus tuos atvejus, kai jurisdikcija pagal šią Sutartį suteikiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, su bendrosiomis įmonėmis susijusius ginčus sprendžia atitinkami kompetentingi nacionaliniai teismai.

50 straipsnis

Prireikus bendrųjų įmonių įstatai keičiami pagal į juos šiuo tikslu įtrauktas specialias nuostatas.

Tačiau tokie pakeitimai neįsigalioja, kol Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, jų nepatvirtina 47 straipsnyje numatyta tvarka.

51 straipsnis

Kol bus įsteigtos už bendrųjų įmonių veiklą atsakingos institucijos, Komisija atsako už visų Tarybos sprendimų, susijusių su šių įmonių steigimu, vykdymą.

6   SKYRIUS

Tiekimas

52 straipsnis

1.   Rūdų, žaliavų ir specialių skiliųjų medžiagų tiekimą pagal šio skyriaus nuostatas užtikrina bendra tiekimo politika, grindžiama lygių galimybių naudotis ištekliais principu.

2.   Šiuo tikslu ir laikantis šiame skyriuje nurodytų sąlygų:

a)	draudžiama bet kokia veikla, kuria tam tikriems vartotojams siekiama užtikrinti išskirtinę padėtį;

b)	įkuriama Agentūra, kuriai suteikiama teisė rinktis valstybių narių teritorijose gaminamas rūdas, žaliavas bei specialias skiliąsias medžiagas ir išskirtinė teisė sudaryti sutartis dėl rūdų, žaliavų ir specialių skiliųjų medžiagų, Bendrijos kilmės ar kilusių už jos ribų, tiekimo.

Agentūra neturi teisės diskriminuoti vartotojų remdamasi tuo, kaip jie ketina panaudoti prašomus išteklius, išskyrus atvejus, kai toks panaudojimas yra neteisėtas arba prieštarauja sąlygoms, kurias konkrečiai siuntai yra nustatę tiekėjai iš Bendrijai nepriklausančių šalių.

1   skirsnis

Agentūra

53 straipsnis

Agentūros veiklą prižiūri Komisija, kuri leidžia jai skirtas direktyvas, turi veto teisę jos sprendimų atžvilgiu ir skiria jos generalinį direktorių bei generalinio direktoriaus pavaduotoją.

Apie kiekvieną numanomą ar įvykdytą Agentūros veiksmą, atliktą pasinaudojant jai suteikta pasirinkimo teise ar išskirtine teise sudaryti tiekimo sutartis, suinteresuotos šalys gali pranešti Komisijai, kuri per vieną mėnesį privalo priimti sprendimą tuo klausimu.

54 straipsnis

Agentūra yra finansiškai savarankiškas juridinis asmuo.

Agentūros įstatus kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Įstatai gali būti keičiami ta pačia tvarka.

Įstatai nustato Agentūros kapitalo dydį bei sąlygas, kuriomis jis pasirašomas. Pagrindinė kapitalo dalis visada priklauso Bendrijai ir valstybėms narėms. Valstybės narės bendru sutarimu priima sprendimus dėl kapitalo įnašų.

Agentūros įstatai nustato jos veiklos komercinio valdymo taisykles. Juose taip pat gali būti numatytas mokestis už sandorius, skirtas Agentūros veiklos sąnaudoms padengti.

55 straipsnis

Valstybės narės perduoda arba pasirūpina, kad Agentūrai būtų perduota visa reikiama informacija, kuri leistų jai naudotis pasirinkimo teise bei išskirtine teise sudaryti tiekimo sutartis.

56 straipsnis

Valstybės narės savo teritorijose užtikrina netrukdomą Agentūros veiklą.

Jos gali įsteigti vieną ar kelias institucijas, įgaliotas palaikant santykius su Agentūra atstovauti gamintojams ar vartotojams, veikiantiems jų jurisdikcijai priklausančiose neeuropinėse teritorijose.

2   skirsnis

Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos bei specialios skiliosios medžiagos

57 straipsnis

1.   Agentūros pasirinkimo teisė apima:

a)	teisių naudoti ir sunaudoti Bendrijai pagal 8 skyriaus nuostatas priklausančias medžiagas įgijimą;

b)	nuosavybės teisės visais kitais atvejais įgijimą.

2.   Agentūra savo pasirinkimo teise naudojasi sudarydama sutartis su rūdų, žaliavų ir specialių skiliųjų medžiagų gamintojais.

Pagal 58, 62 ir 63 straipsnių nuostatas kiekvienas gamintojas pasiūlo Agentūrai rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų, kurias jis gamina valstybių narių teritorijose, prieš jas panaudojant, gabenant į kitą vietą ar sandėliuojant.

58 straipsnis

Jei gamintojo veikla apima keletą gamybos etapų nuo rūdos gavybos iki metalo gamybos, įskaitant pačią metalo gamybą, gaminį Agentūrai jis gali pasiūlyti bet kuriuo gamybos etapu.

Tokia pat nuostata taikoma ir dviem ar kelioms susijusioms įmonėms, apie kurių ryšį buvo deramai pranešta Komisijai ir kuris su ja buvo aptartas 43 ir 44 straipsniuose nurodyta tvarka.

59 straipsnis

Jei Agentūra nesinaudoja savo pasirinkimo teise visos ar dalies gamintojo produkcijos atžvilgiu, gamintojas:

a)	gali naudodamas nuosavas lėšas arba sudaręs sutartį perdirbti rūdas, žaliavas ar specialias skiliąsias medžiagas, jei pasiūlys Agentūrai po tokio perdirbimo gautą gaminį;

b)	Komisijos sprendimu gavęs leidimą gali parduoti turimą produkciją už Bendrijos ribų, jei jo siūlomos sąlygos nėra geresnės nei prieš tai siūlytos Agentūrai. Tačiau specialios skiliosios medžiagos gali būti eksportuojamos tik tarpininkaujant Agentūrai bei laikantis 62 straipsnio nuostatų.

Komisija gali neduoti minėto leidimo, jei išteklių gavėjai negali garantuoti, kad bus apsaugoti bendri Bendrijos interesai, arba jei tokių sutarčių sąlygos prieštarauja šios Sutarties tikslams.

60 straipsnis

Potencialūs vartotojai Agentūrai reguliariai praneša, kokių išteklių jiems reikia, nurodydami jų kiekius, fizines bei chemines savybes, jų kilmės vietą, tikslinę paskirtį, pristatymo terminus ir kainų nustatymo sąlygas, kas sudaro tiekimo sutarties, kurią jie norėtų sudaryti, sąlygas.

Gamintojai savo ruožtu praneša Agentūrai apie pasiūlymus, kuriuos jie gali pateikti, nurodydami visas detales, visų pirma sutarčių trukmę, reikalingas jų gamybos programoms sudaryti. Minėtųjų sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip dešimt metų, išskyrus su Komisija sutartus atvejus.

Agentūra praneša visiems potencialiems vartotojams apie pasiūlymus bei gautų paraiškų apimtis ir paprašo jų per nustatytą laiką pateikti savo užsakymus.

Gavusi visus minėtus užsakymus, Agentūra paskelbia sąlygas, kuriomis ji gali juos įvykdyti.

Jeigu Agentūra negali visiškai įvykdyti visų gautų užsakymų, ji, laikydamasi 68 ir 69 straipsnio nuostatų, proporcingai padalina kiekvieno pasiūlymo išteklius atitinkamiems užsakymams.

Agentūros taisyklėse, kurias turi patvirtinti Komisija, nustatomi paklausos ir pasiūlos derinimo būdai.

61 straipsnis

Agentūra įvykdo visus gautus užsakymus, nebent tai padaryti sutrukdytų teisinės ar esminės kliūtys.

Sudarydama sutartį, Agentūra, nepažeisdama 52 straipsnio nuostatų, gali reikalauti, kad vartotojai sumokėtų atitinkamą avansą kaip užstatą arba padėtų Agentūrai laikytis jos ilgalaikių įsipareigojimų gamintojams, jei tokie įsipareigojimai yra būtini vykdant tą užsakymą.

62 straipsnis

1.   Agentūra specialių skiliųjų medžiagų, pagamintų valstybių narių teritorijoje, pasirinkimo teise naudojasi siekdama:

a)	patenkinti Bendrijos vartotojų poreikius, laikantis 60 straipsnio nuostatų; arba

b)	pati saugoti tokias medžiagas; arba

c)	eksportuoti tokias medžiagas gavus Komisijos leidimą pagal 59 straipsnio b punkto antrosios pastraipos nuostatas.

2.   Vis dėlto šios medžiagos bei perdirbti tinkamos radioaktyviosios atliekos, kurioms toliau taikomos 7 skyriaus nuostatos, paliekamos gamintojui, kad jis galėtų:

a)	saugoti jas, gavęs Agentūros leidimą; arba

b)	naudoti jas savo poreikiams; arba

c)

pasiūlyti jas Bendrijos įmonėms pagal jų poreikius, kai programai, apie kurią buvo deramai pranešta Komisijai, vykdyti tokios įmonės su gamintoju yra susijusios tiesioginiais ryšiais, kuriais nei siekiama riboti, nei ribojama gamyba, technikos plėtra ar investicijos, nei nederamais būdais kuriama nelygybė tarp Bendrijos vartotojų.

3.   89 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos taikomos valstybių narių teritorijoje pagamintoms specialioms skiliosioms medžiagoms, kurių atžvilgiu Agentūra nėra pasinaudojusi savo pasirinkimo teise.

63 straipsnis

Bendrųjų įmonių pagamintos rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos vartotojams skirstomos tokių įmonių įstatų ar susitarimų taisyklėse nustatyta tvarka.

3   skirsnis

Ne Bendrijos kilmės rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos

64 straipsnis

Agentūra, prireikus veikdama pagal Bendrijos ir trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos sudarytus susitarimus, turi, taikant šioje Sutartyje numatytas išimtis, išskirtinę teisę sudaryti susitarimus ar sutartis, kuriomis pirmiausia siekiama tiekti ne Bendrijos kilmės rūdas, žaliavas arba specialias skiliąsias medžiagas.

65 straipsnis

60 straipsnio nuostatos taikomos vartotojų paraiškoms bei vartotojų ir Agentūros sutartims dėl ne Bendrijos kilmės rūdų, žaliavų arba specialių skiliųjų medžiagų tiekimo.

Tačiau Agentūra gali tiekiamus išteklius rinktis pagal jų geografinę kilmę, jei vartotojui bus užtikrinamos bent jau ne blogesnės nei užsakyme nurodytos sąlygos.

66 straipsnis

Jei Komisija, gavusi suinteresuotų vartotojų paraišką, nustato, kad Agentūra negali per priimtiną laikotarpį pristatyti visų ar dalies užsakytų išteklių arba gali tai padaryti tik ypač didelėmis kainomis, vartotojai turi teisę sudaryti tiesiogines sutartis dėl išteklių su ne Bendrijos tiekėjais, jei tokios sutartys iš esmės atitinka jų užsakymuose nurodytus reikalavimus.

Tokia teisė suteikiama vieneriems metams; terminas gali būti pratęstas, jei padėtis, į kurią atsižvelgiant tokia teisė buvo suteikta, nesikeičia.

Vartotojai, kurie pasinaudoja šiame straipsnyje numatyta teise, pateikia Komisijai tiesiogines sutartis, kurias jie ketina sudaryti. Per vieną mėnesį Komisija gali pareikšti nesutinkanti dėl tokių sutarčių sudarymo, jei jos prieštarauja šios Sutarties tikslams.

4   skirsnis

Kainos

67 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai šioje Sutartyje numatomos išimtys, kainos nustatomos derinant paklausą ir pasiūlą, kaip numatyta 60 straipsnyje; valstybių narių nacionaliniai teisės aktai neturi prieštarauti tokioms nuostatoms.

68 straipsnis

Draudžiama nustatyti tokias kainas, kuriomis, pažeidžiant šio skyriaus nuostatomis įtvirtintą lygių galimybių naudotis ištekliais principą, būtų siekiama tam tikriems vartotojams užtikrinti išskirtinę padėtį.

Agentūrai nustačius, kad buvo nustatytos tokios kainos, apie tai ji praneša Komisijai.

Jei Komisija pritaria gautoms išvadoms, ji gali nustatyti lygių galimybių naudotis ištekliais principą atitinkančias ginčytinų pasiūlymų kainas.

69 straipsnis

Taryba kainas gali nustatyti vieningai remdamasi Komisijos pasiūlymu.

Kai pagal 60 straipsnio nuostatas Agentūra nustato sąlygas, kuriomis užsakymai gali būti atlikti, užsakymus pateikusiems vartotojams ji gali pasiūlyti kainas suvienodinti.

5   skirsnis

Su tiekimo politika susijusios nuostatos

70 straipsnis

Komisija, neperžengdama Bendrijos biudžeto nustatytų ribų, gali savo nustatytomis sąlygomis teikti finansinę paramą paieškos programoms valstybių narių teritorijoje.

Siekdama plėtoti naudingųjų iškasenų telkinių paiešką bei naudojimą Komisija valstybėms narėms gali teikti rekomendacijas.

Kasmet valstybės narės pateikia Komisijai paieškos ir gamybos vystymosi, numanomų atsargų bei jų teritorijoje planuojamų ar gautų investicijų kasybos srityje ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos Tarybai kartu su Komisijos nuomone, kurioje pirmiausia nurodoma, kokių veiksmų valstybės narės ėmėsi remdamosi pagal ankstesnę pastraipą joms pateiktomis rekomendacijomis.

Jei Taryba, Komisijai pateikus jai klausimą, kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia, kad paieška ir kasybos darbų plėtra vis dar yra aiškiai nepakankama nors ilgalaikės gavybos perspektyvos atrodo ekonomiškai pagrįstos, tokia valstybė narė laikoma atsisakiusia savo ir savo nacionalinių subjektų atžvilgiu teisės Bendrijoje lygiomis galimybėmis naudotis kitais tiekimo šaltiniais, kol ji imsis priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti.

71 straipsnis

Komisija valstybėms narėms teikia visas reikiamas rekomendacijas dėl pajamų ar kasybos reglamentavimo.

72 straipsnis

Agentūra iš Bendrijoje ar už jos ribų turimų medžiagų gali sukaupti reikiamas komercines medžiagų atsargas, kad palengvintų Bendrijos aprūpinimą ištekliais ar normalų jų tiekimą.

Prireikus Komisija gali nuspręsti sukaupti medžiagų atsargas ypatingiems atvejams. Tokių atsargų finansavimo būdą kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu.

6   skirsnis

Ypatingosios nuostatos

73 straipsnis

Tais atvejais, kai susitarimas ar sutartis tarp valstybės narės, asmens ar įmonės – vienos susitariančiosios šalies, ir trečiosios valstybės, tarptautinės organizacijos, ar trečiosios valstybės nacionalinio subjekto – kitos susitariančiosios šalies, numato inter alia tiekti gaminius, kurie priklauso Agentūros kompetencijai, tokiam susitarimui ar sutarčiai sudaryti ar pratęsti reikalingas išankstinis Komisijos sutikimas dėl tokių gaminių tiekimo.

74 straipsnis

Komisija gali nuspręsti šio skyriaus nuostatų netaikyti paprastai mokslinių tyrimų tikslais naudojamų nedidelių rūdos, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų kiekių gabenimui į kitą vietą, importui ar eksportui.

Agentūrai pranešama apie kiekvieną gabenimo į kitą vietą, importo ar eksporto pagal šią nuostatą atvejį.

75 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos netaikomos įsipareigojimams, susijusiems su rūdos, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų apdorojimu, konversija ir formavimu, kuriuos prisiima:

a)	keli asmenys ar įmonės, jei medžiaga po apdorojimo, konversijos ar formavimo turi būti grąžinta tam asmeniui ar įmonei, iš kurių ji buvo gauta; arba

b)	asmuo arba įmonė ir tarptautinė organizacija ar trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai medžiagos apdorojimas, konversija ir formavimas atliekamas ne Bendrijoje, po to ją grąžinant tam asmeniui ar įmonei, iš kurių ji buvo gauta; arba

c)

asmuo arba įmonė ir tarptautinė organizacija ar trečiosios valstybės nacionalinis subjektas, kai medžiagos apdorojimas, konversija ir formavimas atliekamas Bendrijoje, po to ją grąžinant tai organizacijai ar nacionaliniam subjektui, iš kurių ji buvo gauta, arba bet kuriam kitam tokios organizacijos ar nacionalinio subjekto paskirtam gavėjui ne Bendrijoje.

Tačiau suinteresuoti asmenys ir įmonės turi pranešti Agentūrai apie tokių įsipareigojimų egzistavimą ir, iš karto pasirašius sutartis, gabenamos medžiagos kiekius. Komisija gali neleisti prisiimti b punkte nurodytų įsipareigojimų, jei, jos nuomone, konversija ar formavimas negali būti atliktas veiksmingai ir saugiai Bendrijai nepatiriant medžiagos nuostolių.

Medžiagoms, su kuriomis yra susiję tokie įsipareigojimai, valstybių narių teritorijoje taikomos 7 skyriuje nurodytos kontrolės priemonės. Tačiau 8 skyriaus nuostatos netaikomos specialioms skiliosioms medžiagoms, kurių atžvilgiu yra prisiimami c punkte nurodyti įsipareigojimai.

76 straipsnis

Valstybės narės ar Komisijos iniciatyva, ypač dėl nenumatytų aplinkybių atsiradus visuotiniam stygiui, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pakeisti šio skyriaus nuostatas. Komisija nagrinėja kiekvieną valstybės narės prašymą.

Praėjus septyneriems metams nuo 1958 m. sausio 1 d., Taryba gali patvirtinti visas šias nuostatas. Jų nepatvirtinus, pirmesnėje pastraipoje nurodyta tvarka dėl šiame skyriuje nagrinėjamų klausimų priimamos naujos nuostatos.

7   SKYRIUS

Saugumo kontrolė

77 straipsnis

Laikantis šio skyriaus nuostatų, Komisija įsitikina, kad valstybių narių teritorijose:

a)	rūdos, žaliavos ir specialios skiliosios medžiagos nėra naudojamos kitiems tikslams, nei vartotojų deklaruota tikslinė paskirtis;

b)	laikomasi nuostatų dėl tiekimo bei saugumo kontrolės įsipareigojimų, Bendrijos prisiimtų pagal susitarimą su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija.

78 straipsnis

Bet kas, steigiantis ar eksploatuojantis įrenginį, skirtą žaliavoms arba specialioms skiliosioms medžiagoms gaminti, atskirti ar kitaip naudoti arba apšvitintam branduoliniam kurui perdirbti, pateikia Komisijai informaciją apie pagrindines įrenginių technines charakteristikas, būtinas 77 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Komisija privalo patvirtinti būdus, kuriais bus chemiškai apdorojamos apšvitintos medžiagos, kad būtų pasiekti 77 straipsnyje nurodyti tikslai.

79 straipsnis

Komisija reikalauja, kad būtų tvarkomi ir pateikiami veiklos dokumentai, kurie leistų vykdyti naudojamų ar gaminamų rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų apskaitą. Toks pat reikalavimas taikomas ir žaliavų bei specialių skiliųjų medžiagų gabenimui.

Tie subjektai, kuriems taikomi šie reikalavimai, atitinkamos valstybės narės institucijoms praneša apie visus pagal 78 straipsnio ir šio straipsnio pirmosios pastraipos nuostatas Komisijai perduodamus pranešimus.

Šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų reikalavimų pobūdis ir taikymo sritis nustatoma Komisijos parengtame ir Tarybos patvirtintame reglamente.

80 straipsnis

Komisija gali reikalauti, kad visos utilizuotos arba kaip gamybos proceso šalutinis produktas gautos perteklinės specialios skiliosios medžiagos, kurios tuo metu nėra naudojamos arba yra neparuoštos naudoti, būtų perduotos saugoti Agentūrai ar kitoms saugykloms, kurios yra arba gali būti Komisijos prižiūrimos.

Tokiu būdu saugoti atiduotos specialios skiliosios medžiagos suinteresuotų subjektų prašymu turi būti nedelsiant jiems grąžintos.

81 straipsnis

Komisija gali siųsti inspektorius į valstybių narių teritorijas. Prieš siųsdama inspektorių į valstybės narės teritoriją pirmą kartą, Komisija pirma tuo klausimu konsultuojasi su suinteresuota valstybe nare; tokių konsultacijų pakanka, kad šis inspektorius galėtų atlikti visas užduotis ir ateityje.

Pateikę savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, inspektoriai turi teisę bet kuriuo metu patekti į visus objektus, taip pat tikrinti visus duomenis bei visus asmenis, pagal profesiją dirbančius su medžiagomis, įranga ar įrenginiais, kuriems taikoma šiame skyriuje nurodyta kontrolė, taip reikiamu lygiu siekiant užtikrinti, kad minėta kontrolė būtų taikoma rūdoms, žaliavoms ir specialioms skiliosioms medžiagoms ir kad būtų laikomasi 77 straipsnio nuostatų. Suinteresuotos valstybės prašymu Komisijos paskirtus inspektorius lydi tos valstybės institucijų atstovai, tačiau dėl to negali būti vilkinamas inspektorių darbas ar jiems kitaip trukdoma atlikti savo pareigas.

Jei nesutinkama, kad patikrinimas būtų atliktas, Komisija kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininką, kad būtų duotas nurodymas atlikti priverstinį patikrinimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas sprendimą priima per tris dienas.

Tais atvejais, kai iškyla grėsmė, jog patikrinimas gali būti vilkinamas, Komisija gali sprendimo forma priimti rašytinį nurodymą pradėti patikrinimą. Toks nurodymas nedelsiant perduodamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkui tvirtinti.

Davus tokį nurodymą ar priėmus sprendimą, suinteresuotos valstybės institucijos užtikrina, kad inspektoriai galėtų patekti į nurodyme ar sprendime nurodytas vietas.

82 straipsnis

Inspektorius samdo Komisija.

Jie yra atsakingi už 79 straipsnyje nurodytų apskaitos dokumentų gavimą ir patikrą. Inspektoriai praneša Komisijai apie visus pažeidimus.

Komisija gali išleisti direktyvą, raginančią konkrečią valstybę narę per Komisijos nustatytą laiką imtis visų priemonių, būtinų pažeidimams pašalinti; Komisija apie jas praneša Tarybai.

Jei iki nustatyto termino valstybė narė neįgyvendina Komisijos direktyvos, Komisija arba bet kuri suinteresuota valstybė narė, nukrypdamos nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 ir 259 straipsnių nuostatų, gali tiesiogiai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

83 straipsnis

1.   Asmenims ar įmonėms neįvykdžius šiame skyriuje jiems nustatytų įpareigojimų, Komisija gali tokiems asmenims ar įmonėms taikyti sankcijas.

Tokias sankcijas griežtumo tvarka sudaro:

a)	įspėjimas;

b)	ypatingų lengvatų, tokių kaip finansinė ar techninė pagalba, panaikinimas;

c)	asmens ar kolegialaus organo paskyrimas valdyti įmonę ne ilgesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui bendru Komisijos ir valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso įmonė, sutarimu;

d)	visų arba dalies žaliavų arba specialių skiliųjų medžiagų atsiėmimas.

2.   Užtikrinamas Komisijos sprendimų, priimtų įgyvendinant 1 dalį ir reikalaujančių atiduoti medžiagas, vykdymas. Jie vykdomi valstybių narių teritorijoje pagal 164 straipsnio nuostatas.

Nukrypstant nuo 157 straipsnio nuostatų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikti apeliaciniai skundai dėl Komisijos sprendimų, kuriais nustatomos 1 dalyje nurodytos sankcijos, sustabdo sprendimo vykdymą. Vis dėlto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Komisijos ar bet kurios suinteresuotos valstybės narės prašymu gali nurodyti nedelsiant įvykdyti sprendimą.

Pažeistų interesų apsaugą užtikrina derama teisinė tvarka.

3.   Komisija valstybėms narėms gali teikti rekomendacijas dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad jų teritorijose būtų vykdomi šiame skyriuje nurodyti įsipareigojimai.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų vykdomos ir prireikus pasirūpina, kad pažeidimus pašalintų patys pažeidėjai.

84 straipsnis

Vykdant kontrolę negali būti diskriminuojama dėl rūdų, žaliavų ar specialių skiliųjų medžiagų tikslinės paskirties.

Kontrolės taikymo sritimi ir tvarka bei už jų taikymą atsakingų institucijų įgaliojimais siekiama tik šiame skyriuje nurodytų tikslų.

Kontrolė negali būti taikoma medžiagoms, skirtoms gynybos reikmėms tenkinti, kurios šiuo tikslu yra specialiai apdorojamos arba jau yra tokiu būdu apdorotos ir pagal veiklos planą yra laikomos ar saugomos kariniame objekte.

85 straipsnis

Susiklosčius naujoms aplinkybėms, Taryba, valstybės narės ar Komisijos prašymu, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali vieningai pakeisti šiame skyriuje nurodytos kontrolės taikymo tvarką. Tokius valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

8   SKYRIUS

Turto nuosavybė

86 straipsnis

Specialios skiliosios medžiagos yra Bendrijos nuosavybė.

Bendrijos nuosavybės teisė apima visas specialias skiliąsias medžiagas, pagamintas ar importuotas valstybės narės, asmens ar įmonės, kurioms taikomos 7 skyriuje nurodyta saugumo kontrolė.

87 straipsnis

Valstybėms narėms, asmenims ar įmonėms suteikiama neribota teisė naudoti ir sunaudoti tinkama tvarka įsigytas specialias skiliąsias medžiagas laikantis šios Sutarties jiems nustatytų įpareigojimų, ypač susijusių su saugumo kontrole, Agentūrai suteikta pasirinkimo teise bei sveikata ir sauga.

88 straipsnis

Agentūra Bendrijos vardu tvarko specialią sąskaitą, kuri pavadinama „specialių skiliųjų medžiagų finansine sąskaita“.

89 straipsnis

1.   Specialių skiliųjų medžiagų finansinėje sąskaitoje:

a)	valstybei narei, asmeniui ar įmonei paliktų arba perduotų disponuoti specialių skiliųjų medžiagų verte kredituojama Bendrijos sąskaitos dalis ir debetuojama tos valstybės narės, asmens ar įmonės sąskaitos dalis;

b)

valstybės narės, asmens ar įmonės pagamintų ar importuotų ir Bendrijos nuosavybe tapusių specialių skiliųjų medžiagų verte debetuojama Bendrijos sąskaitos dalis ir kredituojama tos valstybės narės, asmens ar įmonės sąskaitos dalis. Toks pat įrašas daromas valstybei narei, asmeniui ar įmonei grąžinus Bendrijai specialias skiliąsias medžiagas, kurios anksčiau buvo paliktos arba perduotos disponuoti tai valstybei narei, asmeniui ar įmonei.

2.   Vertės kitimai, turintys įtakos specialių skiliųjų medžiagų kiekiui, apskaitos tikslais išreiškiami tokiu būdu, kad Bendrija nepatirtų nuostolių ar negautų pelno. Nuostolį patiria ir pelną gauna turėtojas.

3.   Pirmiau minėtų operacijų likučiai sumokami nedelsiant gavus kreditoriaus prašymą.

4.   Tais atvejais, kai Agentūra atlieka operacijas savo sąskaita, pagal šio skyriaus nuostatas ji laikoma įmone.

90 straipsnis

Susiklosčius naujoms aplinkybėms, šio skyriaus nuostatos dėl Bendrijos nuosavybės teisės valstybės narės ar Komisijos prašymu gali būti Tarybos vieningai koreguojamos remiantis Komisijos pasiūlymu bei pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Tokius valstybių narių prašymus nagrinėja Komisija.

91 straipsnis

Nuosavybės sistema, taikoma visiems objektams, medžiagoms ir turtui, kurie pagal šio skyriaus nuostatas nepriklauso Bendrijai nuosavybės teise, nustatoma kiekvienos valstybės narės teisės aktais.

9   SKYRIUS

Bendroji branduolinė rinka

92 straipsnis

Šio skyriaus nuostatos taikomos šios Sutarties IV priedo sąrašuose nurodytoms prekėms ir gaminiams.

Komisijos ar valstybės narės prašymu Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali keisti šiuos sąrašus.

93 straipsnis

Valstybės narės uždraudžia visus tarpusavio importo ir eksporto muitus bei visus lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus ir visus kiekybinius importo bei eksporto apribojimus, taikomus:

a)	A1 ir A2 sąrašuose nurodytiems gaminiams;

b)	B sąraše nurodytiems gaminiams, jei jiems taikomas bendrasis muitų tarifas ir prie jų yra pridėtas Komisijos išduotas pažymėjimas, nurodantis, jog jie skirti naudoti branduoliniais tikslais.

Tačiau valstybės narės jurisdikcijai priklausančiose neeuropinėse teritorijose gali ir toliau būti renkami importo ir eksporto muitai arba lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai tais atvejais, kai jie yra tik fiskalinio pobūdžio. Tokių muitų ir mokesčių dydis bei juos reguliuojanti sistema negali tapti pagrindu kitų valstybių narių diskriminacijai tos valstybės narės atžvilgiu.

94 ir 95 straipsniai

(Panaikinti)

96 straipsnis

Valstybės narės panaikina visus apribojimus dėl pilietybės, pažeidžiančius bet kurios valstybės narės nacionalinių subjektų teisę turėti kvalifikuotas pareigas branduolinės energijos srityje, tai teisei taikant apribojimus, grindžiamus pagrindiniais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos reikalavimais.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos, kuri pirma turi paprašyti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės, pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma leisti direktyvas dėl šio straipsnio taikymo.

97 straipsnis

Valstybių narių jurisdikcijai priklausantiems viešiesiems arba privatiems juridiniams ar fiziniams asmenims negali būti taikomi jokie apribojimai dėl nacionalinės priklausomybės, jei šie asmenys nori prisidėti prie mokslinio ar pramoninio pobūdžio branduolinių įrenginių Bendrijoje statybos.

98 straipsnis

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų lengviau sudaryti branduolinės rizikos draudimo sutartis.

Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir remdamasi Komisijos, kuri pirma turi paprašyti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės, pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma leidžia direktyvas dėl šio straipsnio taikymo.

99 straipsnis

Komisija gali teikti rekomendacijas, palengvinančias kapitalo, skirto šios Sutarties II priede nurodytoms pramoninės veiklos rūšims finansuoti, judėjimą.

100 straipsnis

(Panaikintas)

10   SKYRIUS

Išorės santykiai

101 straipsnis

Bendrija, neviršydama savo galių ir jurisdikcijos, gali prisiimti įsipareigojimus sudarydama susitarimus arba sutartis su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija, arba trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu.

Derybas dėl tokių susitarimų ar sutarčių veda Komisija, laikydamasi Tarybos direktyvų nuostatų: juos sudaro Komisija, kvalifikuota balsų dauguma pritarus Tarybai.

Tačiau dėl susitarimų ar sutarčių, kuriems vykdyti nereikia Tarybos sprendimo ir kurie gali būti įgyvendinti neviršijant atitinkamo biudžeto, derasi ir juos sudaro pati Komisija; Komisija apie tai praneša Tarybai.

102 straipsnis

Susitarimai arba sutartys su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu, kurių viena iš šalių, be pačios Bendrijos, yra viena ar kelios valstybės narės, neįsigalioja tol, kol visos suinteresuotos valstybės narės Komisijai nepraneša, kad minėtieji susitarimai ar sutartys yra pradėti taikyti pagal atitinkamų jų nacionalinių įstatymų nuostatas.

103 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai susitarimų ar sutarčių su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu projektus, kai tokie susitarimai ar sutartys yra susiję su klausimais, patenkančiais į šios Sutarties taikymo sritį.

Jei susitarimo ar sutarties projekte yra sąlygų, trukdančių taikyti šios Sutarties nuostatas, Komisija per vieną mėnesį nuo jų pateikimo dienos praneša savo pastabas suinteresuotai valstybei.

Valstybė nesudaro siūlomo susitarimo ar sutarties tol, kol neatsižvelgia į Komisijos prieštaravimus ar neįvykdo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutarimo, priimto skubos tvarka gavus tos valstybės paraišką, dėl siūlomų sąlygų suderinamumo su šios Sutarties nuostatomis. Valstybė, gavusi Komisijos pastabas, gali bet kada paduoti paraišką Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

104 straipsnis

Nė vienas asmuo arba įmonė, sudaranti arba pratęsianti susitarimą ar sutartį su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu po 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms - po jų įstojimo datos, negali remtis tuo susitarimu arba sutartimi, kad išvengtų šios Sutarties nustatytų įpareigojimų.

Kiekviena valstybė narė imasi jos manymu būtinų priemonių, kad Komisijos prašymu perduotų visą informaciją apie asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu po pirmojoje pastraipoje nurodytų datų sudarytus susitarimus ar sutartis ir priklausančius šios Sutarties taikymo sričiai. Komisija gali reikalauti pateikti tokią informaciją tik tam, kad patikrintų, ar į minėtus susitarimus ar sutartis nėra įtraukta sąlygų, trukdančių įgyvendinti šią Sutartį.

Komisijos prašymu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima nutarimą dėl tokių susitarimų ar sutarčių neprieštaravimo šios Sutarties nuostatoms.

105 straipsnis

Šios Sutarties nuostatomis negali būti remiamasi siekiant neleisti vykdyti valstybės narės, asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – iki jų įstojimo datos sudarytų susitarimų ar sutarčių, kai apie tokius susitarimus ar sutartis Komisijai buvo pranešta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų po minėtų datų.

Tačiau asmens ar įmonės su trečiąja valstybe, tarptautine organizacija ar trečiosios valstybės nacionaliniu subjektu per laikotarpį nuo 1957 m. kovo 25 d. iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – per laikotarpį nuo stojimo dokumento pasirašymo iki jų įstojimo datos sudarytais susitarimais ar sutartimis negali būti remiamasi kaip šios Sutarties nuostatų nevykdymo priežastimi, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Komisijos prašymu priimančio nutarimą, nuomone, viena iš svarbiausių priežasčių, paskatinusių kurią nors susitarimo ar sutarties šalį sudaryti tokį susitarimą ar sutartį buvo ketinimas išvengti šios Sutarties nuostatų vykdymo.

106 straipsnis

Valstybės narės, kurios iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms – iki jų įstojimo datos sudarė susitarimus su trečiosiomis valstybėmis dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje, turi kartu su Komisija pradėti reikiamas derybas su tomis trečiosiomis valstybėmis siekiant užtikrinti, kad Bendrija prisiimtų kuo daugiau teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš tų susitarimų.

Visiems naujiems susitarimams, kuriuos ketinama sudaryti po tokių derybų, būtinas valstybės narės ar valstybių narių, pasirašiusių pirmiau minėtus susitarimus, sutikimas ir Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimtas pritarimas.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS IR FINANSINĖS NUOSTATOS

1   SKYRIUS

Tam tikrų Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų taikymas

106a straipsnis

1.   Šiai Sutarčiai taikomi Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis, 13–19 straipsniai, 48 straipsnio 2–5 dalys bei 49 ir 50 straipsniai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnis, 223–236 straipsniai, 237–244 straipsniai, 245 straipsnis, 246–270 straipsniai, 272, 273 ir 274 straipsniai, 277–281 straipsniai, 285–304 straipsniai, 310–320 straipsniai, 322–325 ir 336, 342 ir 344 straipsniai bei Protokolo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatos.

2.   Vadovaujantis šia Sutartimi, nuorodos į Sąjungą, Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo arba Sutartis, daromos 1 dalyje nurodytose nuostatose ir prie minėtų Sutarčių bei prie šios Sutarties pridedamų protokolų nuostatose, atitinkamai laikomos nuorodomis į Europos atominės energijos bendriją ir į šią Sutartį.

3.   Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nenukrypsta nuo šios Sutarties nuostatų.

2   SKYRIUS

Bendrijos institucijos

1   skirsnis

Europos Parlamentas

107–114 straipsniai

(Panaikinti)

2   skirsnis

Taryba

115–123 straipsniai

(Panaikinti)

3   skirsnis

Komisija

124–133 straipsniai

(Panaikinti)

134 straipsnis

1.   Įsteigiamas Mokslo ir technikos komitetas; jis veikia prie Komisijos ir turi patariamosios institucijos statusą.

Šioje Sutartyje numatytais atvejais privalo būti konsultuojamasi su Komitetu. Su Komitetu gali būti konsultuojamasi visais, Komisijos manymu, reikalingais atvejais.

2.   Komitetą sudaro keturiasdešimt vienas narys, kuriuos, pasikonsultavusi su Komisija, skiria Taryba.

Komiteto nariai pareigoms skiriami kaip individualūs asmenys penkeriems metams. Jie gali būti paskiriami kitai kadencijai. Jų negali saistyti jokie privalomi nurodymai.

Iš savo narių Mokslo ir technikos komitetas kasmet išsirenka pirmininką ir biurą.

135 straipsnis

Komisija gali konsultuotis bei steigti tyrimų grupes, kurių jai reikia savo užduotims vykdyti.

4   skirsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

136–143 straipsniai

(Panaikinti)

144 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją nagrinėti:

a)	pagal 12 straipsnį pateiktus ieškinius siekiant nustatyti tinkamas Komisijos licencijų ar sublicencijų išdavimo sąlygas;

b)	asmenų ar įmonių pateiktus ieškinius dėl Komisijos pagal 83 straipsnį jiems nustatytų sankcijų.

145 straipsnis

Jei Komisija mano, kad asmuo ar įmonė pažeidė šios Sutarties nuostatas, o tokiam pažeidimui 83 straipsnio nuostatos nėra taikomos, ji kreipiasi į valstybę narę, kurios jurisdikcijai priklauso toks asmuo ar įmonė, prašydama pasirūpinti, kad pažeidimui būtų pritaikytos sankcijos, numatytos nacionaliniuose teisės aktuose.

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą terminą neįvykdo šio prašymo, Komisija gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu dėl pažeidimo, kuriuo toks asmuo ar įmonė yra kaltinami, nustatymo.

146–156 straipsniai

(Panaikinti)

157 straipsnis

Išskyrus tuos atvejus, kai šioje Sutartyje numatyta kitaip, bylos iškėlimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nesustabdo ginčijamo akto galiojimo. Tačiau, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis gali sustabdyti ginčijamo akto taikymą.

158–160 straipsniai

(Panaikinti)

5   skirsnis

Audito Rūmai

160a–160c straipsniai

(Panaikinti)

3   SKYRIUS

Kelioms institucijoms bendros nuostatos

161–163 straipsniai

(Panaikinti)

164 straipsnis

Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas. Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir pagal 18 straipsnį įsteigtam Arbitražo komitetui.

Suinteresuotos šalies prašymu atlikus šiuos formalumus, ji gali pradėti sprendimo vykdymo procedūrą pagal nacionalinę teisę kreipdamasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją.

Vykdymą galima sustabdyti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu. Tačiau sprendimų vykdymo tinkamumo kontrolė priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai.

4   SKYRIUS

Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

165–170 straipsniai

(Panaikinti)

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

KONKREČIOS FINANSINĖS NUOSTATOS

171 straipsnis

1.   Kiekvieniems finansiniams metams sudaroma visų Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmata, išskyrus Agentūros ir bendrųjų įmonių pajamas bei išlaidas, ir tokios pajamos ir išlaidos nurodomos veiklos biudžete arba mokslinių tyrimų ir investicijų biudžete.

Kiekviename iš šių biudžetų nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

2.   Agentūros, kurios veikla grindžiama komerciniais principais, pajamos ir išlaidos nurodomos specialioje sąskaitoje.

Tokių pajamų ir išlaidų sąmatų sudarymo, vykdymo ir audito būdai nustatomi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimamuose finansiniuose reglamentuose, deramai atsižvelgiant į Agentūros įstatus.

3.   Bendrųjų įmonių kiekvienų finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos, taip pat jų veiklos sąskaitų duomenys bei buhalteriniai balansai pateikiami Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui laikantis tokių įmonių įstatų.

172 straipsnis

1.   (panaikinta)

2.   (panaikinta)

3.   (panaikinta)

4.   Paskolos moksliniams tyrimams ar investicijoms finansuoti gaunamos Tarybos nustatytomis sąlygomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnyje nurodytu būdu.

Bendrija gali skolintis bet kurios valstybės narės kapitalo rinkoje laikantis valstybės narės vidaus emisijoms taikomų teisės nuostatų arba, jei tokių nuostatų valstybė narė nenumato, Komisijai pasitarus su suinteresuota valstybe nare ir susitarus dėl siūlomos paskolos.

Valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pritarti tokiai paskolai tik tuo atveju, jei esama pagrindo baimintis, jog dėl to valstybės narės kapitalo rinkoje gali kilti didelių sutrikimų.

173 ir 173a straipsniai

(Panaikinti)

174 straipsnis

1.   Veiklos biudžete nurodytas išlaidas sudaro būtent:

a)	administracinės išlaidos;

b)	su saugumo kontrole bei su sveikata ir sauga susijusios išlaidos.

2.   Mokslinių tyrimų ir investicijų biudžete nurodytas išlaidas sudaro:

a)	su Bendrijos mokslinių tyrimų programos įgyvendinimu susijusios išlaidos;

b)	galimas dalyvavimas Agentūros kapitale bei jos investavimo išlaidose;

c)	su mokymo institucijų įranga susijusios išlaidos;

d)	galimas dalyvavimas bendrosiose įmonėse arba tam tikroje bendroje veikloje.

175 straipsnis

(Panaikintas)

176 straipsnis

1.   Neviršijant apribojimų, nustatytų pagal programas ar sprendimus, susijusius su išlaidomis, kurias pagal šios Sutarties nuostatas Taryba tvirtina vieningai, lėšas, naudojamas mokslinių tyrimų ir investicijų išlaidoms padengti, sudaro:

a)	asignavimai įsipareigojimams vykdyti, kurie apima kelis straipsnius, sudarančius atskirą vienetą, o kartu ir nuoseklią visumą;

b)	mokėjimų asignavimai, kuriuos sudaro didžiausia leistina išlaidų suma, mokama kiekvienais metais padengti a punkte nurodytiems įsipareigojimams.

2.   Įsipareigojimų ir mokėjimų terminai pridedami prie Komisijos teikiamo atitinkamo biudžeto projekto.

3.   Grupuojant išlaidų moksliniams tyrimams ir investicijoms straipsnius pagal jų pobūdį arba paskirtį, asignavimai suklasifikuojami atskirais skyriais, ir jei reikia, poskyriais, laikantis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtų reglamentų.

4.   Neišnaudoti mokėjimų asignavimai Komisijos sprendimu perkeliami į kitus finansinius metus, nebent Taryba priimtų kitokį sprendimą.

177–181 straipsnis

(Panaikinti)

182 straipsnis

1.   Komisija, pranešusi atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, gali turimas lėšas kurios nors valstybės narės valiuta pakeisti į kitos valstybės narės valiutą, jei to reikia, kad tokias lėšas būtų galima naudoti šioje Sutartyje numatytiems tikslams. Komisija kiek galėdama stengiasi tokių keitimų nedaryti, jei ji turi grynųjų pinigų ar likvidaus turto jai reikalinga valiuta.

2.   Komisija ryšius su kiekviena valstybe nare palaiko per atitinkamos valstybės paskirtą instituciją. Atlikdama finansines operacijas, ji naudojasi atitinkamos valstybės narės emisijos banko arba kurios nors kitos tos valstybės narės patvirtintos finansų institucijos paslaugomis.

3.   Komisija, prieš galutinai patvirtindama biudžetus, pateikia Tarybai Bendrijos išlaidų trečiųjų šalių valiuta programą, kurioje nurodo numatomas pajamas ir išlaidas įvairia valiuta.

Šią programą kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Taryba. Programa gali būti keičiama tais pačiais finansiniais metais laikantis tokios pat tvarkos.

4.   Valstybės narės aprūpina Komisiją trečiųjų šalių valiuta 3 dalyje numatytoje programoje nurodomoms išlaidoms pagal 172 straipsnyje nustatytą skalę. Komisijos sukauptos lėšos trečiųjų šalių valiuta pervedamos valstybėms narėms laikantis tų pačių proporcijų.

5.   Komisija gali laisvai naudotis lėšomis trečiųjų šalių valiuta iš paskolų, kurias ji gavo tose šalyse.

6.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti visiškai arba iš dalies taikyti Agentūrai arba bendrosioms įmonėms ankstesnėse straipsnio dalyse nustatytą valiutos keitimo tvarką ir prireikus ją suderinti su jų veiklos reikalavimais.

183 ir 183a straipsniai

(Panaikinti)

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

184 straipsnis

Bendrija yra juridinis asmuo.

185 straipsnis

Kiekvienoje valstybėje narėje Bendrija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Šiuo tikslu Bendrijai atstovauja Komisija.

186 straipsnis

(Panaikintas)

187 straipsnis

Komisija, laikydamasi pagal šios Sutarties nuostatas Tarybos nustatytų apribojimų ir sąlygų, gali rinkti bet kokią informaciją ir daryti bet kokį patikrinimą, reikalingą jai patikėtoms užduotims atlikti.

188 straipsnis

Bendrijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

Deliktinės atsakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, atlikdami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.

Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Bendrijai reglamentuoja nuostatos, numatytos jiems taikomuose tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose.

189 straipsnis

Bendrijos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu.

190 straipsnis

(Panaikintas)

191 straipsnis

Valstybių narių teritorijose Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytomis sąlygomis Bendrija naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jos funkcijoms atlikti.

192 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikalingų bendro ar specialaus pobūdžio priemonių, kad užtikrintų, jog būtų vykdomos šioje Sutartyje nustatytos ar iš veiksmų, kurių ėmėsi Bendrijos institucijos, kylančios pareigos. Jos padeda įgyvendinti Bendrijos uždavinius.

Valstybės narės susilaiko nuo bet kokių veiksmų, galinčių trukdyti pasiekti šios Sutarties tikslų.

193 straipsnis

Valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais nei nustatyta šioje Sutartyje.

194 straipsnis

1.   Bendrijos institucijų nariai, komitetų nariai, Bendrijos pareigūnai ir kiti tarnautojai, taip pat visi kiti asmenys, kurie dėl savo pareigų arba viešų ar privačių ryšių su Bendrijos institucijomis ar įrenginiais arba su bendrosiomis įmonėmis yra įpareigojami rinkti arba gauti pranešimus apie faktus, informaciją, žinias, dokumentus ar objektus, kuriems yra taikoma slaptumo sistema pagal valstybės narės ar Bendrijos institucijos priimtas nuostatas, neturi teisės atskleisti tokios informacijos neįgaliotiems asmenims ar plačiajai visuomenei net ir jų pareigoms ar minėtiesiems ryšiams pasibaigus.

Kiekviena valstybė narė bet kokį šios pareigos pažeidimą aiškina kaip veiksmą, pažeidžiantį valstybės narės slaptumo taisykles, ir patenkantį tiek bylos esmės, tiek jurisdikcijos atžvilgiu į valstybės narės įstatymų dėl veiksmų, pažeidžiančių valstybės saugumą, ar dėl profesinių paslapčių atskleidimo taikymo sritį. Tokia valstybė narė, gavusi bet kurios suinteresuotos valstybės narės ar Komisijos prašymą, patraukia atsakomybėn visus tokį pažeidimą padariusius ir jos jurisdikcijai priklausančius pažeidėjus.

2.   Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie visas nuostatas, jos teritorijoje reglamentuojančias informacijos, žinių, dokumentų ir objektų, kuriems taikoma ši Sutartis, klasifikavimą ir slaptumą.

Komisija užtikrina, kad apie minėtąsias nuostatas būtų pranešta kitoms valstybėms narėms.

Kiekviena valstybė narė imasi visų reikiamų priemonių, kad palengvintų palaipsniui sukurti kuo vienodesnę ir visapusiškesnę slaptumo sistemą. Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis valstybėmis narėmis, gali tuo tikslu teikti rekomendacijas.

3.   Bendrijos institucijos, jų įrenginiai ir bendrosios įmonės turi taikyti slaptumo sistemos taisykles, galiojančias toje teritorijoje, kurioje jos yra įsikūrusios.

4.   Visos kitos institucijos ir kiekviena kita valstybė narė pripažįsta Bendrijos institucijos ar valstybės narės suteiktą leidimą asmeniui, besiverčiančiam veikla šios Sutarties reglamentuojamoje srityje, naudotis faktais, informacija, dokumentais ar patekti į objektus, kuriuos apima šios Sutarties nuostatos bei kuriems taikoma slaptumo sistema.

5.   Šio straipsnio nuostatos netrukdo taikyti specialių nuostatų, kurias numato valstybės narės ir trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos sudaryti susitarimai.

195 straipsnis

Bendrijos institucijos, Agentūra ir bendrosios įmonės, taikydamos šią Sutartį laikosi naudojimosi rūdomis, žaliavomis ir specialiosiomis skiliosiomis medžiagomis sąlygų, nustatytų nacionalinėse taisyklėse ir teisės aktuose, parengtuose viešosios tvarkos ar visuomenės sveikatos tikslais.

196 straipsnis

Šioje Sutartyje, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip:

a)   „asmuo“– tai bet koks fizinis asmuo, kuris visą ar dalį savo veiklos vykdo valstybių narių teritorijoje šios Sutarties atitinkamame skyriuje nurodytoje srityje;

b)   „įmonė“– tai bet kokia įmonė ar institucija, kuri visą ar dalį savo veiklos vykdo valstybių narių teritorijoje šios Sutarties atitinkamame skyriuje nurodytoje srityje, nepaisant jos teisinio statuso ir, ar ji yra viešoji ar privati;

197 straipsnis

Šioje Sutartyje:

1.   „Specialiosios skiliosios medžiagos“– tai plutonis 239; uranas 233; uranu 235 arba uranu 233 prisodrintas uranas; bet kuri kita medžiaga, kurioje yra vienas ar keli minėti izotopai, bei tokios kitos skiliosios medžiagos, kurias, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba; tačiau sąvoka „specialiosios skiliosios medžiagos“ neapima žaliavų;

2.   „Uranu 235 arba uranu 233 prisodrintas uranas“– tai uranas, kuriame urano 235 arba urano 233, arba abiejų šių izotopų kiekis yra toks, kad šių dviejų izotopų sumos ir urano 238 izotopo perteklinis santykis yra didesnis už gamtoje pasitaikantį 235 ir 238 izotopų santykį;

3.   „Žaliavos“– tai uranas, kuriame yra gamtoje pasitaikantis izotopų junginys; uranas, kurio kiekis urane 235 yra mažesnis nei įprasta; toris; bet kuri iš minėtųjų medžiagų metalo, lydinio, cheminio junginio arba koncentrato forma; bet kuri kita medžiaga, į kurią įeina vienas ar daugiau minėtųjų elementų tokios koncentracijos, kokią, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba;

4.   „Rūdos“– tai bet kokia rūda, kurioje yra medžiagų, kurių vidutinę koncentraciją, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Taryba, kurias atitinkamai chemiškai ar fiziškai apdorojus gali būti gaunamos pirmiau apibūdintos žaliavos.

198 straipsnis

Išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, Sutartis taikoma europinėms valstybių narių teritorijoms bei jų jurisdikcijai priklausančioms neeuropinėms teritorijoms.

Šios Sutarties nuostatos taikomos Europos teritorijoms, už kurių išorės santykius atsako kuri nors valstybė narė.

Šios Sutarties nuostatos taikomos Alandų saloms pagal Protokolo Nr. 2, pridedamo prie Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų, nuostatas.

Nepaisant ankstesnių pastraipų:

a)	Ši Sutartis netaikoma Farerų saloms. Ši sutartis netaikoma Grenlandijai.

b)	Ši Sutartis netaikoma Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenioms bazių teritorijoms Kipre.

c)	Ši Sutartis netaikoma su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste specialaus pobūdžio santykius turinčioms užjūrio šalims ir teritorijoms, neįtrauktoms į Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priedo sąrašą.

d)	Ši Sutartis taikoma Normandijos saloms ir Meno salai tiek, kiek reikia užtikrinti toms saloms skirtos tvarkos, nustatytos 1972 m. sausio 22 d. Sutartyje dėl naujųjų narių stojimo į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją, įgyvendinimą.

(e punktas panaikintas)

199 straipsnis

Komisija užtikrina, kad būtų palaikomi tinkami ryšiai su Jungtinių Tautų, jų specializuotų agentūrų ir Pasaulio prekybos organizacijos organais.

Ji taip pat rūpinasi tinkamais ryšiais su visomis tarptautinėmis organizacijomis.

200 straipsnis

Bendrija visais tinkamais būdais bendradarbiauja su Europos Taryba.

201 straipsnis

Bendrija su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija užmezga glaudų bendradarbiavimą, kuris detaliau nustatomas bendru sutarimu.

202 straipsnis

Šios Sutarties nuostatos nekliudo egzistuoti regioninėms sąjungoms tarp Belgijos ir Liuksemburgo ar tarp Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų arba jų kurti, jei šių regioninių sąjungų tikslų negalima pasiekti taikant šią Sutartį.

203 straipsnis

Jei pasirodytų, kad vienam iš Bendrijos tikslų pasiekti reikia imtis Bendrijos veiksmų, kuriems ši Sutartis nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priimtu sprendimu imasi reikiamų priemonių.

204 ir 205 straipsniai

(Panaikinti)

206 straipsnis

Bendrija su viena arba keletu valstybių ar tarptautinių organizacijų gali sudaryti susitarimus steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką.

Tokius susitarimus, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priimtu sprendimu sudaro Taryba.

Kai dėl tokių susitarimų reikia iš dalies keisti šią Sutartį, tokie pakeitimai pirma turi būti priimti Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 2–5 dalyse nustatyta tvarka.

207 straipsnis

Bendru valstybių narių sutarimu prie šios Sutarties pridedami protokolai sudaro neatskiriamą šios Sutarties dalį.

208 straipsnis

Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

209–223 straipsniai

(Panaikinti)

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

224 straipsnis

Aukštosios Susitariančios Šalys šią Sutartį ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

Ši Sutartis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė. Tačiau jei dokumentai deponuojami likus mažiau kaip penkiolikai dienų iki kito mėnesio pradžios, Sutartis įsigalioja pirmą antrojo po deponavimo mėnesio dieną.

225 straipsnis

Ši vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, kurios visi keturi tekstai italų, olandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis yra autentiški, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, o Italijos Respublikos Vyriausybė patvirtintą Sutarties kopiją perduoda kitų valstybių signatarių vyriausybėms.

Vadovaujantis stojimo sutartimis, šios Sutarties tekstai airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų ir vengrų kalbomis taip pat yra autentiški.

---

(1)  Nuo tada Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė tapo Europos atominės energijos bendrijos narėmis.

---

---

---

---

---

---

---

30.3.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 84/s2

---

ĮVADINIS ŽODIS SKAITYTOJUI

Šioje publikacijoje pateikiama Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, o taip pat jos protokolų ir priedų suvestinė redakcija su pakeitimais, padarytais 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašyta ir 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi.

Šis tekstas yra parengtas tik informaciniais tikslais ir neįpareigoja Europos Sąjungos institucijų.

---