27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/2

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hoesch Metals and Alloys GmbH prieš Hauptzollamt Aachen

(Byla C-373/08) (1)

(Bendrijos muitinės kodeksas - 24 straipsnis - Nelengvatinė prekių kilmė - Kilmę pagrindžiantis perdirbimas arba apdorojimas - Kinijos kilmės silicio plokštės - Plokščių atskyrimas, smulkinimas ir gryninimas bei grūdelių sijojimas, rūšiavimas pagal dydį ir pakavimas Indijoje - Dempingas - Reglamento (EB) Nr. 398/2004 galiojimas)

2010/C 80/03

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hoesch Metals and Alloys GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Aachen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Finanzgericht Düsseldorf — 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), 24 straipsnio išaiškinimas — 2004 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 398/2004, nustatančio galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicio importui (OL L 66, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 50 t., p. 40), galiojimas — Prekės kilmę pagrindžiančio „svarbaus perdirbimo arba apdorojimo proceso“ sąvoka — Kinijos kilmės silicio metalo plokščių valymas ir smulkinimas bei gautų silicio grūdelių sijojimas, rūšiavimas bei pakavimas

Rezoliucinė dalis

Toks silicio plokščių atskyrimas, smulkinimas bei gryninimas ir vėlesnis susmulkinus gautų silicio grūdelių sijojimas, rūšiavimas bei pakavimas, koks buvo atliktas pagrindinėje byloje, nėra kilmę pagrindžiantis perdirbimo arba apdorojimo procesas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 24 straipsnio prasme.

Išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį klausimą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios turėtų įtakos 2004 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 398/2004, nustatančio galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės silicio importui, galiojimui.

(1) OL C 272, 2008 10 25.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/2

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Vestre Landsret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ingeniørforeningen i Danmark, veikianti Bertram Holstvardu prieš Dansk Arbejdsgiverforening, veikiančią Babcock &Wilcox Vølund ApS vardu

(Byla C-405/08) (1)

(Socialinė politika - Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais - Direktyva 2002/14/EB - Direktyvos perkėlimas įstatymu bei kolektyvine sutartimi - Kolektyvinės sutarties pasekmės darbuotojui, kuris nėra profesinės organizacijos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį, narys - 7 straipsnis - Darbuotojų atstovų apsauga - Sustiprintos apsaugos nuo atleidimo reikalavimas - Nebuvimas)

2010/C 80/04

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vestre Landsret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Ingeniørforeningen i Danmark, veikianti Bertram Holst vardu

Atsakovė: Dansk Arbejdsgiverforening, veikianti Babcock & Wilcox Vølund ApS vardu

Dalykas

Vestre Landsret pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą — 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje 7 straipsnio aiškinimas — Direktyvos perkėlimas kolektyvine sutartimi — Kolektyvinės sutarties poveikis darbuotojui, kuris nepriklauso minėtą sutartį sudariusiai profsąjunginei organizacijai — Perkėlimo įstatymas, kuriame darbuotojų grupėms, kurioms netaikoma kolektyvinė sutartis, nenustatyta sustiprinta apsauga palyginti su jau esama apsauga nuo atleidimo

Rezoliucinė dalis

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje turi būti aiškinama kaip nedraudžianti šią direktyvą perkelti kolektyvine sutartimi, kai dėl to tam tikrai darbuotojų kategorijai yra taikoma aptariama sutartis, nors šie darbuotojai nepriklauso šią sutartį pasirašiusiai profesinei organizacijai ir jų veiklos sektoriui ši organizacija neatstovauja, su sąlyga, kad kolektyvinė sutartis darbuotojams, patenkantiems į jos taikymo sritį, užtikrina veiksmingą šią direktyva suteiktų teisių apsaugą.

Direktyvos 2002/14 7 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nereikalaujantis, kad darbuotojų atstovams būtų suteikta sustiprinta apsauga nuo atleidimo. Tačiau bet kokia šiai direktyvai perkelti priimta priemonė, nesvarbu, ar ji numatyta įstatyme, ar kolektyvinėje sutartyje, turi atitikti minėtame 7 straipsnyje nustatytą minimalų apsaugos lygį.

(1) OL C 301, 2008 11 22.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/3

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-523/08) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2005/71/EB - Konkreti įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarka - Neperkėlimas per numatytą terminą)

2010/C 80/05

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Condou-Durande ir M.-A. Rabanal Suárez

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama B. Plaza Cruz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL L 289, p. 15), nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi ir nepateikusi Europos Komisijai visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų perkelti 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos, Ispanijos Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal šią direktyvą

2)	Ispanijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 19, 2009 1 24.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/4

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fokus Invest AG prieš Finanzierungsberatung-Immobilientreuhand und Anlageberatung GmbH (FIAG)

(Byla C-541/08) (1)

(Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo - Susitarimo I priedo 25 straipsnis - SESV 63 straipsnis ir 64 straipsnio 1 dalis - Laisvas kapitalo judėjimas - Pagal valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, kurios kapitalas priklauso pagal Šveicarijos teisę įsteigtai bendrovei - Šios bendrovės įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis toje valstybėje narėje)

2010/C 80/06

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fokus Invest AG

Atsakovė: Finanzierungsberatung-Immobilientreuhand und Anlageberatung GmbH (FIAG)

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof (Austrija) — EB sutarties 57 straipsnio 1 dalies ir 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (OL L 114, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 19 sk., 2 t., p. 9) I priedo 25 straipsnio aiškinimas — Vienodo požiūrio taikymas juridiniams asmenims — Nacionalinės teisės aktas, numatantis, kad prieš pirkdamas nekilnojamąjį turtą užsienietis turi gauti išankstinį leidimą — Nacionalinės bendrovės, kurios visas kapitalas priklauso Šveicarijos bendrovėms, nekilnojamojo turto įsigijimas.

Rezoliucinė dalis

1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo I priedo 25 straipsnį reikia aiškinti taip, kad įsigyjant nekilnojamojo turto nustatytas reikalavimas prilyginti piliečiams apima tik fizinius asmenis.

SESV 64 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad 1998 m. kovo 3 d. Vienos federalinės žemės įstatymo dėl užsieniečių nekilnojamojo turto įsigijimo (Wiener Ausländergrunderwerbsgesetz) nuostatos, pagal kurias užsieniečiams šio įstatymo prasme įsigyjant nekilnojamąjį turtą Vienos federalinėje žemėje reikalaujama turėti leidimą įsigyti tokį turtą arba pateikti patvirtinimą, kad įvykdytos tame įstatyme numatytos šios pareigos netaikymo sąlygos, yra Šveicarijos Konfederacijai, kaip trečiajai šaliai, taikomas leistinas kapitalo judėjimo apribojimas.

(1) OL C 55, 2009 3 7.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/4

2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hava Genc prieš Land Berlin

(Byla C-14/09) (1)

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas - Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/80 - 6 straipsnio 1 dalis - „Darbuotojo“ sąvoka - Mažavertis darbas pagal darbo sutartį - Įgytų teisių praradimo sąlygos)

2010/C 80/07

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Hava Genc

Atsakovė: Land Berlin

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgericht Berlin — EEB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Turkijos piliečio, kurio atvykimą į priimančios valstybės narės teritoriją pateisinantis motyvas išnyko ir kuris vykdo mažavertę profesinę veiklą, t. y. dirba 5,5 val. per savaitę, teisė gyventi priimančioje valstybėje narėje — Minimalūs požymiai, kurie turi būti būdingi darbo santykiams, kad jie galėtų būti laikomi „reguliariu darbu“ Sprendimo Nr. 1/80 prasme

Rezoliucinė dalis

Asmuo, esantis tokioje padėtyje, kaip antai ieškovė pagrindinėje byloje, yra darbuotojas Asociacijos tarybos, įsteigtos susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, priimto 1980 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 6 straipsnio 1 dalies prasme, jei nagrinėjama pagal darbo sutartį vykdoma veikla yra reali ir efektyvi. Nacionalinis teismas turi atlikti būtiną faktinių aplinkybių patikrinimą, kad nustatytų, ar būtent toks atvejis yra jo nagrinėjamoje byloje.

Darbuotojas turkas Sprendimo Nr. 1/80 6 straipsnio 1 dalies prasme gali remtis susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, suteikta judėjimo laisve, net jeigu jo atvykimo į priimančią valstybę narę tikslas nebeegzistuoja. Kai toks darbuotojas atitinka šioje 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, jo teisei apsigyventi priimančioje valstybėje narėje negali būti taikomos papildomos sąlygos, susijusios su interesais, galinčiais pateisinti buvimą, arba su darbo pobūdžiu.

(1) OL C 102, 2009 5 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/5

2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę

(Byla C-18/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Laisvė teikti paslaugas - Reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 - 1 straipsnis - Jūrų transportas - Bendrojo intereso uostai - Uosto mokesčiai - Atleidimai nuo mokesčių ir lengvatos)

2010/C 80/08

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Simonsson ir L. Lozano Palacios

Atsakovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama B. Plaza Cruz

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (OL L 378, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 174) 1 straipsnio pažeidimas — Bendrojo intereso uostai — Uosto mokesčių lengvatos ir atleidimai nuo tokių mokesčių.

Rezoliucinė dalis

Palikdama galioti 2003 m. lapkričio 26 d. Įstatymo Nr. 48/2003 dėl bendrojo intereso uostų ekonominio režimo ir paslaugų šiuose uostuose teikimo 24 straipsnio 5 dalį ir 27 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, kuriose nustatyta uosto mokesčių lengvatų ir atleidimų nuo tokių mokesčių sistema, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių 1 straipsnį.

2)	Ispanijos Karalystė padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 69, 2009 3 21.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/5

2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Graphic Procédé prieš Ministère du budget, des comptes publics et de la fonction publique

(Byla C-88/09) (1)

(Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis - Šeštoji PVM direktyva - Reprografijos veikla - „Prekių tiekimo“ ir „paslaugų teikimo“ sąvokos - Atskyrimo kriterijai)

2010/C 80/09

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d'État

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Graphic Procédé

Atsakovė: Ministère du budget, des comptes publics et de la fonction publique

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Conseil d'État — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) — Reprografija — Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, ar reprografija yra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas Šeštosios direktyvos prasme

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 5 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog reprografijos veikla atitinka prekių tiekimo savybes tiek, kiek ji apima vien paprastą dokumento atgaminimo ant medžiagos operaciją, kai reprografas perduoda teisę disponuoti šia medžiaga klientui, užsakiusiam originalo kopijų. Tačiau tokia veikla turi būti laikoma „paslaugų teikimu“ Šeštosios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies prasme, kai ji apima papildomas paslaugas, galinčias atsižvelgiant į jų svarbą asmeniui, kuriam yra skirtos, būtiną laiką joms suteikti, reikalingus veiksmus, atliekamus su originaliais dokumentais, ir į tai, kokia dalis visos kainos sumokama už jas, įgyti tokį dominuojantį pobūdį prekių tiekimo operacijos atžvilgiu, kad pačios būtų asmens, kuriam jos skirtos, tikslas

(1) OL C 113, 2009 5 16.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/6

2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Švedijos Karalystę

(Byla C-185/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2006/24/EB - Elektroniniai ryšiai - Duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant elektroninių ryšių paslaugas, saugojimas - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

2010/C 80/10

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Balta ir U. Jonsson

Atsakovė: Švedijos Karalystė, atstovaujama A. Falk ir A Engman

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų nevykdymas — 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, p. 54) įgyvendinti būtinų nuostatų nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 2002/58/EB įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Švedijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 180, 2009 8 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/6

2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Byla C-186/09) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2004/113/EB - Vienodas požiūris į vyrus ir moteris - Galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas - Neperkėlimas per nustatytą terminą kiek tai susiję su Gibraltaru)

2010/C 80/11

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama M. van Beek ir P. Van den Wyngaert

Atsakovė: Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama H. Walker

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvai 2004/113/EB, įgyvendinančiai vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, p. 37), įgyvendinti nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 180, 2009 8 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/7

2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę

(Byla C-259/09) (1)

(Kasybos pramonės atliekų tvarkymas - Nacionalinių perkėlimo priemonių neperkėlimas arba nepranešimas apie jas)

2010/C 80/12

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Marghelis ir P. Van den Wyngaert

Atsakovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama S. Ossowski

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 2004/35/EB (OL L 102, p. 15) įgyvendinti būtinų nuostatų nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 2004/35/EB įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 220, 2009 9 12.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/7

2009 m. gruodžio 3 d.Thomson Sales Europe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-225/07 ir T-364/07 Thomson Sales Europe prieš Komisiją

(Byla C-498/09)

2010/C 80/13

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Thomson Sales Europe, atstovaujama advokatų F. Goguel ir F. Foucault

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą,

—	panaikinti 2007 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos sprendimą REM Nr. 03/05,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė, pagrįsdama savi apeliacinį skundą, iš esmės nurodo tris motyvus.

Pirmame motyve apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepaisė jurisdikcijos taisyklių, nustatytų EB 225 straipsnyje, nes priėmė sprendimą iš esmės dėl jos prašymo panaikinti 2007 m. liepos 20 d. Komisijos laišką, nepatvirtindamas naudos gavimo neišieškojimo a posteriori importo muitų už Tailande pagamintus spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvus, tuo tarpu kai anksčiau jis nusprendė, kad minėtas prašymas nepriimtinas, nes aptariamas laiškas negalėjo turėti teisinio poveikio.

Antrajame motyve apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė teises į gynybą ir padarė akivaizdžią teisinio kvalifikavimo klaidą, nes, pirma, atmetė prašymą leisti šalims susipažinti su visais įrodymais, ir, antra, nusprendė, kad Thomson įrodė akivaizdų nerūpestingumą tiek, kiek kaip patyręs ūkio subjektas turėjo kreiptis į Komisiją dėl tikslios informacijos apie galimybę tęsti Tailande pagamintų spalvotų televizorių deklaravimą po to, kai buvo pradėti tiekti su Korėjos ir Malaizijos kilmės laidais.

Trečiame pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Thomson nurodo Pirmosios instancijos teismo padarytą Muitinės kodekso 239 straipsnio pažeidimą, susijusį su galimybe susigrąžinti visą sumokėtą importo ar eksporto muitą ar jo dalį arba atsisakyti išieškoti skolą muitinei. Apeliantė teigia, pirma, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą tiek, kiek atmetė jos ieškinį, išnagrinėjęs tik sąlygą, susijusią su apgaulės ar neatsargumo nebuvimu, iš anksto nepatikrinęs sąlygos, susijusios su konkrečia situacija.

Antra, Pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos klaidą, todėl ir teisės klaidą, nusprendęs, kad Muitinės kodekso 239 straipsnyje nustatytos atsisakymo išieškoti sąlygos neįvykdytos. Apeliantės teigimu, ji įvykdė šios nuostatos reikalavimus, nes šios bylos aplinkybės sukuria ypatingą situaciją, nes Komisija pakeitė svarbių nuostatų aiškinimo praktiką, neįspėjusi ūkio subjektų.

Be to Thomson tvirtina, kad ji neturėjo abejonių dėl savo operacijų teisingumo, nes buvo įtikinta, kad vienintelis antidempingo muitas, nustatytas su Komisijos sutikimu, buvo taikomas visai jos produkcijai. Todėl ji neturėjo būti laikoma nerūpestinga.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/8

2009 m. gruodžio 14 d.Arbeitsgericht Wuppertal (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dieter May prieš AOK Rheinland/Hamburg — Die Gesundheitskasse

(Byla C-519/09)

2010/C 80/14

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbeitsgericht Wuppertal

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Dieter May

Atsakovė: AOK Rheinland/Hamburg — Die Gesundheitskasse

Prejudicinis klausimas

Ar darbuotojo sąvoka Direktyvos 2003/88/EB (1) 7 straipsnio 1 ir 2 dalių (atitinkančių Direktyvos 93/104/EB 7 straipsnį) <…> prasme apima ir darbuotojus institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė ir kurios statusą apibrėžiančios autonominės teisės nuostatos, priimtos remiantis federalinės teisės suteiktais įgaliojimais (Reichsversicherungsordung (Socialinės apsaugos kodeksas) 351 straipsnis), šių darbuotojų teisių į atostogas klausimu daro nuorodą į tarnautojams taikomus teisės aktus (šiuo atveju į Šiaurės Reino — Vestfalijos žemės Landesbeamtengesetz (Tarnautojų įstatymas) 101 straipsnį ir Verordnung über den Erholungsurlaub der Beamtinnen und Beamten und Richterinnen und Richter im Lande Nordrhein-Westfalen (Nutarimas dėl Šiaurės Reino — Vestfalijos žemės tarnautojų ir teisėjų kasmetinių atostogų))?

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/8

2009 m. gruodžio 22 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsche Telekom AG prieš Vokietijos Federacinė Respubliką

(Byla C-543/09)

2010/C 80/15

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Deutsche Telekom AG

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Tretieji asmenys: GoYellow GmbH, Telix AG

Prejudiciniai klausimai

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (1) 25 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės turi teisę įpareigoti įmonę, skiriančią abonentams telefono numerius, pateikti abonentų, kuriems telefono numerius skyrė ne ji pati, duomenis viešai prieinamos informacijos apie abonentus paslaugų teikimo ir abonentų knygų sudarymo tikslais, jei įmonė turi tokius duomenis?

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (2) 12 straipsnį reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teisės aktų leidėjas šią pareigą sieja su sąlyga, kad kitas telefono ryšio paslaugų teikėjas arba jo abonentas sutinka perduoti duomenis arba bent jau tam neprieštarauja?

(1) OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367.

(2) OL L 201, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 514.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/9

2009 m. gruodžio 23 d.Varhoven administrativen Sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Aurubis Balgaria AD prieš Nachalnik na Mitnitsa Sofia

(Byla C-546/09)

2010/C 80/16

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Varhoven administrativen Sad

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Aurubis Balgaria AD

Atsakovas: Nachalnik na Mitnitsa Sofia

Prejudiciniai klausimai

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (1), 232 straipsnio 1 dalies b punktą nacionaliniai teismai turi aiškinti taip, kad muitinė gali skaičiuoti delspinigius nuo papildomos skolos muitinei sumos tik už laikotarpį, einantį po to, kai papildomos skolos suma įtraukiama į apskaitą, apie tai pranešama skolininkui ir pasibaigia muitinės nustatytas terminas papildomai skolai muitinei sumokėti reglamento 222 straipsnio 1 dalies a punkto prasme?

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 214 straipsnio 3 dalis, nesant atitinkamų nuostatų 1993 m. liepos 2 d. Reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės valdžios institucijos negali skaičiuoti kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo pirminės muitinės deklaracijos pateikimo iki paskesnio įtraukimo į apskaitą?

Ar 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2), išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai nėra nacionalinių teisės aktų, akivaizdžiai nustatančių, kad paskesnio įtraukimo į apskaitą atveju padidinamas muitas ar taikoma kita nacionalinė sankcija, lygi sumai, kuri būtų renkama kaip delspinigiai už laikotarpį nuo skolos muitinei atsiradimo momento iki paskesnio įtraukimo į apskaitą, pagal Bendrijos teisės aktus nacionaliniams teismams neleidžiama atlikti tokio padidinimo ar skirti tokią sankciją?

(1) OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307.

(2) OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/10

2009 m. gruodžio 23 d.Bank Melli Iran pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-390/08 Bank Melli Iran prieš Tarybą

(Byla C-548/09 P)

2010/C 80/17

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Bank Melli Iran, atstovaujamas advokato L. Defalque

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo antrosios kolegijos sprendimą byloje T-390/08 Bank Melli Iran prieš Tarybą, perduotą ieškovui 2009 m. spalio 15 d.

—	Patenkinti apelianto nurodytus reikalavimus Pirmosios instancijos teisme

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantas nurodo tris pagrindinius ir tris papildomus pagrindus.

Savo pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu jis tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, nemanydamas, kad Reglamento 423/207 (1) 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga nusiųsti individualų pranešimą yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio nesilaikant aktas panaikinamas. Iš tikrųjų, tai, kad apie sprendimą įšaldyti apelianto dukterinės įmonės Paryžiuje lėšas informavo Commission bancaire française, o ne Taryba, negali tenkinti reglamente numatytų pranešimo reikalavimų ir dėl to yra Bendrijos viešosios tvarkos normos pažeidimas.

Antruoju pagrindu apeliantas tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Reglamento Nr. 423/2007 teisinį pagrindą. Sutikdamas, kad šis reglamentas ir ginčijamas sprendimas priimami kvalifikuotąja balsų dauguma vien tik pagal EB 60 ir 301 straipsnius, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Sutarties esminius procedūrinius reikalavimus. Kadangi šis reglamentas ir šis sprendimas taikomas subjektams, kurie dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, yra tiesiogiai su ja susiję ar teikia paramą, šie aktai patenka į EB 60 ir 301 straipsnių taikymo sritį ir taip pat turi būti pagrįsti EB 308 straipsniu, reikalaujančiu vieningo balsavimo.

Trečiuoju pagrindu Bank Melli Iran tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą aiškindamas teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę apsaugą koncepciją, nes manė esantis pakankamai informuotas savo kontrolei atlikti, iš Tarybos negavęs jokių įrodymų ginčijamo sprendimo motyvams įrodyti, nei iki pareiškiant ieškinį, nei po to.

Papildomai apeliantas, pirma, kaltina Pirmosios instancijos teismą padarius teisės klaidą ir faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, manydamas, kad Taryba pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį turi savarankiškus vertinimo įgaliojimus, nors jos kompetencija buvo ribota dėl to, kad ribojančias priemones turėjo priimti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Apeliantas nurodo, antra, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisinių aplinkybių vertinimo klaidą dėl jo nuosavybės teisių, nes nusprendė, jog ginčijamais aktais siekiamų tikslų palaikyti taiką ir tarptautinį saugumą svarba pateisina pagrindinių teisių, tarp kurių –nuosavybės teisė ir teisė verstis ekonomine veikla, apribojimą.

Galiausiai jis tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, įtraukdamas į jį sąrašą asmenų, kurių lėšos turėjo būti įšaldytos, nes apeliantas neprisidėjo prie Irano branduolinės programos ir nėra susijęs su subjektais, kurie prie jos prisidėjo.

(1) 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, p. 1).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/11

2009 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-549/09)

2010/C 80/18

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Gippini Fournier ir K. Walkerová

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nevykdydama 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimo dėl tam tikrų pagalbos priemonių, kurias Prancūzija įgyvendino akvakultūros produktų gamintojams ir žvejams (1), kuriuo įpareigojama susigrąžinti iš pagalbos gavėjų šio sprendimo 2 ir 3 straipsniais neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama pripažintą pagalbą, ir nepranešusi Komisijai apie priemones, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 288 straipsnio ketvirtąją pastraipą ir šio sprendimo 4 ir 5 straipsnius.

—	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu Komisija kaltina atsakovę nesiėmus priemonių, būtinų „nedelsiant“ susigrąžinti iš pagalbos gavėjų neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka pripažintą pagalbą arba bet kuriuo atveju apie jas nepranešus Komisijai.

Prancūzija privalėjo informuoti Komisiją per du mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą apie priemones, kurių buvo imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Tačiau, praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo datos, kai Prancūzijos valdžios institucijos gavo šį sprendimą, suteikta pagalba nebuvo susigrąžinta.

Be to, ieškovė primena, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, vienintelis motyvas, kuriuo gali remtis valstybė narė prieš Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį pateiktą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, yra absoliutus negalėjimas įvykdyti sprendimą. Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos nenurodė išimtinių ar nenumatytų sunkumų, dėl kurių buvo neįmanoma įvykdyti sprendimą. Jos tik nurodė, kad jos ketino imtis reikalingų susigrąžinimo priemonių kartu su kita byla dėl nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo.

(1) 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 2005/239/EB dėl tam tikrų pagalbos priemonių, kurias Prancūzija įgyvendino akvakultūros produktų gamintojams ir žvejams (OL L 74, 2005, p. 49).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/11

2009 m. gruodžio 24 d. Ferrero SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-140/08 Ferrero SpA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Tirol Milch reg.Gen.mbH Innsbruck

(Byla C-552/09)

2010/C 80/19

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Ferrero SpA, atstovaujama avvocato F. Jacobacci, advokatų C. Gielen ir H. M. H. Speyart

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Tirol Milch reg.Gen.mbH Innsbruck

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti skundžiamą sprendimą.

—	Patenkinti Ferrero apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo arba, nepatenkinus šio reikalavimo, perduoti bylą Bendrajam Teismui, kad šis ją peržiūrėtų.

—	Priteisti iš VRDT jos ir Ferrero bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

—

Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas (toliau — Teismas), atlikęs vienintelę panašumo, kuris turi pasekmių taikant tiek Reglamento Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktą, tiek 8 straipsnio 5 dalį, faktinę analizę, nors kiekvienos iš šių abiejų nuostatų atveju turi būti taikomi visiškai skirtingi kriterijai, pažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnyje įtvirtintą sistemą.

—	Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, jog norint daryti išvadą, kad 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 5 dalies taikymo sąlygos nėra įvykdytos, jis neturėjo atsižvelgti į ankstesnių prekių ženklų gerą vardą.

—	Teismas padarė teisės klaidą arba iškraipė jam pateiktas faktines aplinkybes panašumo vertinimo tikslais taikydamas klaidingas, nepagrįstas ir neprotingas įrodinėjimo taisykles.

—	Teismas padarė teisės klaidą tinkamai neatsižvelgęs į tai, kad ankstesni prekių ženklai apima žodinius prekių ženklus, o ginčijamas prekių ženklas yra vaizdinis.

—	Teismas padarė teisės klaidą tinkamai neatsižvelgęs į tai, kad egzistuoja prekių ženklų šeima.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/12

2009 m. gruodžio 31 d.Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Andreas Michael Seeger prieš Generalstaatsanwaltschaft Stuttgart

(Byla C-554/09)

2010/C 80/20

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Stuttgart

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Andreas Michael Seeger

Atsakovė: Generalstaatsanwaltschaft Stuttgart

Prejudicinis klausimas

Ar 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (1) 13 straipsnio d punkto antroje įtraukoje numatyta sąvoka „medžiagos“ turi būti aiškinama kaip apimanti įpakavimo medžiagas, kaip antai buteliai gėrimams (tušti), kuriuos kaupia vyno ir gėrimų pardavėjai, kurie prekiauja, kartą per savaitę prekes pristato klientams ir tuo pačiu metu surenka tuščius butelius bei juos pristato didmenininkui?

(1) OL L 102, p. 1

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/12

2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-6/10)

2010/C 80/21

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir L. de Schietere de Lophem

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/46/EB, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (1), įgyvendinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju apie juos nepranešusi Komisijai, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2006/46/EB baigėsi 2008 m. rugsėjo 5 dieną. Šio ieškinio pateikimo dieną atsakovė dar nebuvo priėmusi direktyvai perkelti būtinų teisės aktų arba bet kuriuo atveju apie tai neinformavo Komisijos.

(1) OL L 224, p. 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/13

2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę

(Byla C-8/10)

2010/C 80/22

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir L. de Schietere de Lophem

Atsakovė: Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

Ieškovės reikalavimai

—

pripažinti, kad nepriėmusi 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/46/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą 2006/46/EB baigėsi 2008 m. rugsėjo 5 dieną. Šio ieškinio pareiškimo dieną atsakovė dar nebuvo ėmusis visų direktyvai perkelti reikalingų priemonių arba bet kuriuo atveju nebuvo apie jas informavusi Komisijos.

(1) OL L 224, p. 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/13

2010 m. sausio 8 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš Marishipping and Transport B.V.

(Byla C-11/10)

2010/C 80/23

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hoge Raad der Nederlanden

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorius: Staatssecretaris van Financiën

Kita proceso šalis: Marishipping and Transport B.V.

Prejudiciniai klausimai

Ar farmacinių medžiagų atleidimas nuo muito pagal 1987 m. liepos 23 d. Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (1) I priedo pirmos dalies II skyriaus C skirsnio 1 punkto 1 papunktį ir trečios dalies (Priedai) II skyriaus 3 priede esantį farmacinių medžiagų sąrašą taikomas nurodytai (cheminei) medžiagai grynu pavidalu?

2)	Kokie apribojimai turi galioti tuo atveju, kai nurodytos farmacinės medžiagos gali būti papildomos kitomis medžiagomis?

(1) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/14

2010 m. sausio 8 d.Finanzgerichts Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LECSON Elektromobile GmbH prieš Hauptzollamt Dortmund

(Byla C-12/10)

2010/C 80/24

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Finanzgericht Düsseldorf

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: LECSON Elektromobile GmbH

Atsakovė: Hauptzollamt Dortmund

Prejudicinis klausimas

Ar nutartyje detaliau aprašyti elektromobiliai patenka į 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1810/2004, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (1), redakcijos Kombinuotosios nomenklatūros 8713 ar į 8703 poziciją?

(1) OL L 327, p. 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/14

2010 m. sausio 11 d.Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Knubben Dak-en Leidekkersbedrijf BV prieš Belgische Staat

(Byla C-13/10)

2010/C 80/25

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank van eerste aanleg te Brussel

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Knubben Dak-en Leidekkersbedrijf BV

Atsakovė: Belgische Staat

Prejudiciniai klausimai

Ar Bendrijos teisė, t. y. laisvo paslaugų judėjimo principas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį (anksčiau — EB sutarties 49 straipsnis), draudžia tokį reglamentavimą, kaip numatytas 1970 m. liepos 20 d.Koninklijk Besluit 1 ir 1a straipsniuose, pagal kurį lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas statybos darbams gali būti taikomas tik tuomet, kai paslaugų teikėjas yra registruotas Belgijoje kaip verslininkas pagal 1992 m. Pajamų mokesčio kodekso 400 ir 401 straipsnius?

Ar Bendrijos teisė, t. y. laisvo paslaugų judėjimo principas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnį (anksčiau — EB sutarties 49 straipsnis), draudžia tokį reglamentavimą, kaip numatytas 1992 m. Pajamų mokesčio kodekso 400 ir 401 straipsniuose bei 1998 m. gruodžio 26 d.Koninklijk Besluit, pagal kurį registracija kaip verslininko Belgijoje neribotai ir vienodomis sąlygomis taikoma Belgijos paslaugų teikėjams ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje įsteigtiems paslaugų teikėjams?

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/14

2010 m. sausio 12 d.Landgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agrargenossenschaft Münchehofe e.G. prieš BVVG Bodenverwaltungs- und -verwaltungs GmbH

(Byla C-18/10)

2010/C 80/26

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Agrargenossenschaft Münchehofe e.G.

Atsakovė: BVVG Bodenverwaltungs- und -verwaltungs GmbH

Prejudicinis klausimas

Ar Flächenerwerbsverordnung (Žemės įsigijimo reglamentas), kuris buvo priimtas įgyvendinant Ausgleichsleistungsgesetz (Kompensacijų įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies antras ir trečias sakiniai nepažeidžia EB 87 straipsnio?

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/15

2010 m. sausio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-19/10)

2010/C 80/27

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama P. Oliver ir S. Mortoni

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 (1) dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) 12 straipsnį įgyvendinančių nacionalinių priemonių ir nepranešusi apie jas Komisijai pagal to paties reglamento 16 straipsnį ir nepriėmusi 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005 (2), nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, 31 straipsnį įgyvendinančių nacionalinių priemonių, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtus reglamentus.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Reglamentas Nr. 273/2004 įsigaliojo 2005 m. rugpjūčio 18 d.; Reglamentas Nr. 111/2005 įsigaliojo 2005 m. vasario 15 d. ir taikomas nuo 2005 m. rugpjūčio 18 dienos. Negavusi jokio pranešimo apie nuostatas, kurias Italija turėjo priimti pagal Reglamento Nr. 273/2004 12 straipsnį ir Reglamento Nr. 111/2005 31 straipsnį ir negavusi informacijos iš Italijos Respublikos, leidžiančios pripažinti, jog iš tiesų buvo priimtos reikiamos priemonės, Komisija mano, kad Italijos Respublika nepriėmė šių priemonių ir neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 273/2004 ir Reglamentą (EB) Nr. 111/2005.

(1) OL L 47, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 8 t., p. 46.

(2) OL L 22, p. 1.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/15

2010 m. sausio 14 d. REWE-Zentral AG apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) sprendimo byloje T-150/08 REWE-Zentral AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), įstojusi į bylą šalis: Aldi Einkauf GmbH & Co. OGH

(Byla C-22/10 P)

2010/C 80/28

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: REWE-Zentral AG, atstovaujama advokatų M. Kinkeldey ir A. Bognár

Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Aldi Einkauf GmbH & Co. OGH

Reikalavimai

Apeliantė reikalauja:

1)	panaikinti skundžiamą 2009 m. lapkričio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą;

2)	priteisti iš atsakovės ir kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi šioje instancijoje ir Pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šis atmetė apeliantės ieškinį dėl 2008 m. vasario 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo atmesti jos paraišką įregistruoti žodinį žymenį CLINA panaikinimo. Savo sprendime Pirmosios instancijos teismas patvirtino apeliacinės tarybos sprendimą, pagal kurį yra galimybė supainioti su ankstesniu Bendrijos prekių ženklu CLINAIR.

Apeliacinio skundo pagrindu nurodomas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau — Reglamentas Nr. 40/94) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

Vertindamas supainiojimo galimybę, Pirmosios instancijos teismas klaidingai neatliko visaapimančio bendro visų reikšmingų aplinkybių įvertinimo. Padaręs dar vieną klaidingą prielaidą apie didelį konkuruojančių žymenų fonetinį ir vaizdinį panašumą, Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad esantys koncepciniai skirtumai negali neutralizuoti šio panašumo, o tai irgi yra teisės klaida. Be to, Pirmosios instancijos teismas teisiniu atžvilgiu ne be priekaištų įvertino neryškius ankstesniojo prekių ženklo skiriamuosius požymius. Šiuo atveju Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir dėl to pažeidė Bendrijos teisę.

Be to, Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad palygintini žymenys CLINAIR ir CLINA turi esminių fonetinių ir vaizdinių skirtumų, į kuriuos reikia atsižvelgti dėl teisinių priežasčių, ir kad ankstesnis prekių ženklas CLINAIR turi ypatingą semantinį turinį, į kurį taip pat reikia atsižvelgti dėl teisinių priežasčių ir kurio vėlesnis prekių ženklas išvis neturi. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad sudėtinė dalis CLIN aiškiai turi menką skiriamąjį požymį ir dėl to bendras prekių ženklo CLINAIR įspūdis dėl teisinių priežasčių yra menkas. Vėlgi dėl šios priežasties tik šios sudėtinės dalies sutapimo dėl teisinių priežasčių negali pakakti, kad būtų pagrįsta galimybė supainioti pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, tuo labiau, kad esantys fonetiniai, vaizdiniai ir semantiniai skirtumai yra nemaži.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/16

2009 m. gruodžio 21 d. Mehmet Salih Bayramoglu pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-110/09 Mehmet Salih Bayramoglu prieš Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą

(Byla C-28/10)

2010/C 80/29

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantas: Mehmet Salih Bayramoglu, atstovaujamas QC A. Riza

Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

—

Panaikinti Tarybos sprendimą 2004/511/EB (1) remiantis tuo, kad jis pagrįstas neteisėtu veiksmų, siekiant sudaryti galimybę Turkijos Kipro piliečiams dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, nesiėmimu, pažeidžiant EB sutarties 189 straipsnį, skaitant kartu su Europos Sąjungos sutarties 5 ir 6 straipsniais.

—	Pripažinti, kad šeši Europos Parlamento nariai, apie kuriuos Kipro Respublika pranešė po 2009 m. birželio 6 d. pagal šių rinkimų susitarimus, nėra Turkijos Kipro piliečiai, kaip reikalaujama teisės aktais.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas teigia, kad Pirmosios instancijos teismas klydo, kai nusprendė, jog jo ieškinys buvo pareikštas praleidus terminą. Pagrįsdamas savo argumentą jis nurodo, kad teismų praktika, kuria rėmėsi Pirmosios instancijos teismas, nėra susijusi su visų žmonių pagrindinės teisės dalyvauti rinkimuose neužtikrinimu ir su sprendimu, kurio teisinis pagrindas yra neveikimas ir rinkimų nuostatų nepriėmimas, o ne teisės dalyvauti tokiuose rinkimuose atidėjimas.

Apeliantas taip pat teigia, kad netiesa, jog pareikšdamas ieškinį jis nesirėmė atleistina klaida ar force majeure.

(1) 2004/511/EB: 2004 m birželio 10 d. Tarybos sprendimas dėl Kipro piliečių atstovavimo Europos Parlamente išsprendus Kipro problemą

OL L 211, p. 22

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/16

2010 m. sausio 18 d.Cour d'appel (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Heiko Koelzsch prieš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės valstybę

(Byla C-29/10)

2010/C 80/30

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantas: Heiko Koelzsch

Atsakovė: Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės valstybė

Prejudicinis klausimas

Ar 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos (1) dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 6 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžtą kolizinę normą, kurioje nurodyta, kad darbo sutarčiai taikoma valstybės, kurioje vykdydamas sutartį darbuotojas paprastai dirba, teisė, reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai darbuotojas atlieka savo darbą keliose valstybėse, tačiau reguliariai grįžtą į vieną iš jų, tokia valstybė turi būti laikoma ta, kurioje darbuotojas paprastai dirba?

(1) Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateikta pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL C 169, 2005 7 8, p. 10)

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/17

2010 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką

(Byla C-35/10)

2010/C 80/31

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Marghelis ir J. Sénéchal

Atsakovė: Prancūzijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriimdama visų reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičiančiai Direktyvą 2004/35/EB (1) įgyvendinti arba bet kokiu atveju apie tai nepranešusi Komisijai, Prancūzijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtos direktyvos 25 straipsnį.

—	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2006/21/EB baigėsi 2008 m. balandžio 30 dieną. Šio ieškinio pareiškimo dieną atsakovė dar nebuvo ėmusis visų direktyvai perkelti reikalingų priemonių arba bet kuriuo atveju nebuvo apie jas pranešusi Komisijai.

(1) OL L 102, p. 15.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/17

2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-36/10)

2010/C 80/32

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Sipos ir J.-B. Laignelot

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Konstatuoti, kad nepriėmusi visų priemonių, reikalingų teisingai perkelti 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (1), iš dalies pakeistos 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2003/105/EB (2), 12 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinyje Europos Komisija teigia, kad atsakovė teisingai neįgyvendino Direktyvos 96/82/EB 12 straipsnio 1dalies antros įtraukos nuostatų Bruxelles-Capitale regione. Kad būtų išvengta didelių avarijų ir siekiant sumažinti jų pasekmes, šioje nuostatoje valstybėms narėms numatyta pareiga užtikrinti, kad jų žemėtvarkos politikoje būtų atsižvelgta į ilgalaikę būtinybę išlaikyti tinkamą atstumą tarp objektų, kuriems taikoma direktyva, ir teritorijų, tokių kaip gyvenamieji rajonai, visuomenės dažnai lankomos ar poilsio vietos, numatytos šios direktyvos 12 straipsnyje. Tačiau iš Briuselio valdžios institucijų priimtų nuostatų matyti, kad jos susijusios tik su leidimų statyti ar dalinti į sklypus išdavimo procedūra, kuri yra vėlesnis žemėtvarkos politikos sukūrimo etapas. Taigi regioninės priemonės yra nepakankamos, nes jos neapima visų šios politikos apibrėžimo ir įgyvendinimo procedūrų.

(1) OL L 10, 1997, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 410.

(2) 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 345, p. 97; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 398).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/18

2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką

(Byla C-38/10)

2010/C 80/33

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama R. Lyal ir G. Braga da Cruz

Atsakovė: Portugalijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį ir EEE sutarties 31 straipsnį priimdama ir palikusi galioti Portugalijos įmonių pelno mokesčio kodekso (CIRC) 76a, 76b ir 76c straipsniuose išdėstytas nuostatas, kuriomis remiantis, jei Portugalijos įmonės buveinė ir faktinė vadovybė perkeliama į kitą valstybę narę arba jei Portugalijoje veiklą nutraukia nuolatinė buveinė, arba Portugalijoje esantis jos turtas perkeliamas į kitą valstybę narę:

—	į mokesčio apskaičiavimo pagrindą už finansinius metus, kuriais tas įvykis įvyko, įtraukiamos visos negautos pajamos, susijusios su aptariamu turtu, nors negautos pajamos dėl išskirtinai nacionalinių sandorių į mokesčio apskaičiavimo pagrindą neįtraukiamos,

—	bendrovės, kuri už Portugalijos ribų perkelia savo buveinę ir faktinę vadovybę, partneriai apmokestinami mokesčiu, kurį sudaro skirtumas tarp bendrovės grynojo turto vertės (apskaičiuojama pagal perkėlimo dieną esančią rinkos kainą) ir jų akcijų įsigijimo kainos.

—	Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija mano, kad minėti įmonių pelno mokesčio kodekso straipsniai gali būti kliūtis steigimosi laisvei, kuri įtvirtinta SESV 49 straipsnyje.

Pagal minėtus Portugalijos teisės aktus negautos pajamos apmokestinamos tik tuo atveju, kai bendrovė perkelia savo buveinę ir faktinę vadovybę už Portugalijos teritorijos ribų, arba jei ji perkelia atskirus turto elementus į kitoje valstybėje narėje esančią nuolatinę buveinę, nors panašus buveinės perkėlimas Portugalijos teritorijoje arba buveinės turto perkėlimas į filialą toje pačioje valstybėje narėje nesukelia jokių tiesioginių mokestinių pasekmių.

Komisija neginčija valstybių narių mokestinių teisių, susijusių asmens gautomis pajamomis, kai tas asmuo, kaip reziduojantis mokesčių mokėtojas, apmokestinamas už gautas pajamas. Tačiau Komisija mano, kad pagal Portugalijos teisės aktus ta pati taisyklė turi būti taikoma ir kad faktai, dėl kurių atsiranda mokestinės pareigos, turi būti tie patys (t. y. turto realizavimas ar bet koks faktas, dėl kurio reikia perskaičiuoti amortizaciją) neatsižvelgiant į tai, ar buveinė, faktinė vadovybė ar turto elementai perkeliami už Portugalijos teritorijos ribų, ar lieka joje.

Komisija mano, kad bendrovė privalo turėti teisę perkelti buveinę ar atskiras turto dalis į kitą valstybę narę netaikydama pernelyg sudėtingų ir brangių procedūrų; pasak Komisijos, niekaip negalima pagrįsti tiesioginio mokesčio taikymo už negautas pajamas, jei Portugalijos bendrovės buveinė ar faktinė vadovybė perkeliama į kitą valstybę narę arba jei nuolatinės buveinė veikla nutraukiama Portugalijos teritorijoje, arba jos turtas Portugalijoje perkeliamas į kitą valstybę narę, jei toks apmokestinimas netaikomas panašiais atvejais nacionaliniu lygmeniu.

Turi būti užtikrinta būtinybė užtikrinti specialią tam tikrų interesų, t. y., kreditorių, smulkiųjų akcininkų ir mokesčių administracijos, apsaugą, tačiau būtina laikytis proporcingumo principo remiantis Teisingumo Teismo išaiškinimu.

Tokiomis aplinkybėmis Portugalijos Respublika galėtų, pavyzdžiui, nustatyti negautų pajamų dydį, kuriam ji taikytų savo mokestinę kompetenciją, nes tokiu atveju nereiktų iš karto sumokėti mokesčio ir nebūtų taikomos kitos su atidėtu jo mokėjimu susijusios sąlygos.

Teisėto tikslo užtikrinti veiksmingą mokestinę kontrolę ir kovoti su mokesčių vengimu taip pat galima pasiekti pasinaudojant mažiau ribojančiais metodais, t. y. 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (1) arba 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvoje 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (2) nustatytais mechanizmais.

Komisija mano, kad Portugalijos teisės aktais siekiama daugiau nei reikia siekiamiems tikslams įgyvendinti, t. y. užtikrinti mokestinės sistemos veiksmingumą. Todėl Komisija mano, kad pagal Portugalijos teisės aktus turi būti taikomos tos pačios taisyklės neatsižvelgiant į tai, ar buveinė, faktinė vadovybė ar turto dalys perkeliami už Portugalijos teritorijos ribų, ar lieka joje: mokestis turi būti renkamas tik tuo atveju, kai padidėja turto vertė.

(1) OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63.

(2) OL L 150, p. 28.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/19

2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-41/10)

2010/C 80/34

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Rozet ir N. Yerrell

Atsakovė: Belgijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti, kad netinkamai ir nevisiškai perkėlusi direktyvas 73/239/EEB (1) ir 92/49/EEB (2) Belgijos Karalystė pažeidė pareigas, jai tenkančias pagal Pirmosios direktyvos 73/239/EEB 6, 8, 15, 16 ir 17 straipsnius bei Trečiosios direktyvos 92/49/EEB 20, 21 ir 22 straipsnius;

—	priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškinyje Komisija teigia, kad savitarpio draudimo bendrovių veikla įstatymu nustatytai socialinio apsaugos sistemai nepriklausančioje papildomo ligos draudimo srityje neatitinka pirmosios ir trečiosios ne gyvybės draudimo direktyvų. Kadangi papildomo ligos draudimo rinkoje savitarpio draudimo bendrovės tiesiogiai konkuruoja su draudimo bendrovėmis, joms turi būti taikoma tokia pati teisinė tvarka. Šiuo klausimu ieškovė ginčija atsakovės teiginį, kad savitarpio draudimo bendrovių siūlomoms papildomo ligos draudimo paslaugoms taikoma Pirmosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta išimtis, ir teigia, kad papildomos draudiminės apsaugos negalima prilyginti „draudimui, sudarančiam įstatymu nustatytos socialinės apsaugos sistemos dalį“.

Komisija pirmiausia nurodo, kad pagal Pirmosios direktyvos 6 straipsnį reikalaujama, kad pradedant tiesioginio draudimo veiklą būtų iš anksto gautas oficialus leidimas, išduodamas valstybės narės, kurios teritorijoje įmonė įsteigia savo buveinę, kompetentinga institucija. Tačiau Belgijos savitarpio draudimo bendrovių vykdomai papildomo ligos draudimo veiklai nebuvo suteiktas leidimas pagal minėtą nuostatą.

Antra, ieškovė kaltina atsakovę pažeidus Pirmosios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktą, nes savitarpio draudimo bendrovės neturi teisinės formos, kurią pagal įstatymą privalo turėti draudimo bendrovės Belgijoje. Be to, savitarpio draudimo bendrovėms leidžiama vykdyti daugybę veiklos rūšių, tiesiogiai nesusijusių su jų draudimo veikla, nors pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą reikalaujama, kad įmonė vykdytų tik draudimo veiklą ir tiesiogiai su ja susijusias operacijas ir neužsiimtų jokia kita komercine veikla. Belgijos įstatymai taip pat kelia problemą, atsižvelgiant į 8 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame numatyta, kad įmonė turi pateikti veiklos planą pagal direktyvos 9 straipsnio nuostatas. Tačiau savitarpio draudimo bendrovės nėra pateikusios jokio panašaus plano dėl savo vykdomos papildomo ligos draudimo veiklos. Galiausiai priešingai tam, kas numatyta Pirmosios direktyvos 8 straipsnio 1dalies d punkte, iš Belgijos savitarpio draudimo bendrovių nereikalaujama turėti minimalų garantinį fondą.

Trečia, Komisija teigia, kad pagal Pirmosios direktyvos 13 ir paskesnius straipsnius (o būtent 16, 16a ir 17 straipsnius) bei Trečiosios direktyvos 15 ir 20–22 straipsnius savitarpio draudimo bendrovės turi turėti pakankamus techninius atidėjimus savo papildomo ligos draudimo veiklai vykdyti ir pakankamą mokumo atsargą visai jų vykdomai veiklai. Tačiau Belgijoje savitarpio draudimo bendrovių vykdomam papildomam draudimui mokumo atsarga buvo nustatyta tik 2002 m., o jos apskaičiavimo tvarka skiriasi nuo numatytos Pirmojoje direktyvoje.

(1) 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 14.).

(2) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 346).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/20

2010 m. sausio 28 d.Højesteret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Viking Gas A/S prieš BP Gas A/S

(Byla C-46/10)

2010/C 80/35

Proceso kalba: danų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Højesteret

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Viking Gas A/S

Atsakovė: BP Gas A/S

Prejudiciniai klausimai

Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB (1) valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnis kartu su 7 straipsniu turi būti aiškinami taip, kad įmonė B pažeidžia prekių ženklą, jei ji pildo įmonės A pagamintus dujų balionus, o po to juos parduoda šiomis aplinkybėmis:

1)	Įmonė A parduoda dujas specialios formos, įregistruotos kaip Danijos ir EB išvaizdos prekių ženklas, taip vadinamuose kompozitiniuose balionuose. Įmonė A nėra šių išvaizdos prekių ženklų savininkė, tačiau turi išimtinę licenciją juos naudoti ir turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeidimų Danijoje.

2)	Vartotojas, iš įmonės A platintojų įsigijęs dujomis užpildytą kompozitinį balioną, sumoka ir už balioną, kuris tampa jo nuosavybe.

3)	Įmonė A iš naujo pildo kompozitinius balionus taip: vartotojas vyksta pas įmonės A platintoją ir, sumokėjęs už dujas, savo tuščią kompozitinį balioną pakeičia panašiu įmonės A užpildytu balionu.

Įmonė B verčiasi balionų, taip pat ir kompozitinių balionų, kurie, kaip nurodyta pirmame klausime, saugomi išvaizdos prekių ženklu, pildymo dujomis veikla taip: vartotojas vyksta pas įmonės B platintoją ir, sumokėjus už dujas, jo tuščias kompozitinis balionas gali būti pakeistas į panašų įmonės B užpildytą balioną.

5)	Kai įmonė B užpildo nurodytus kompozitinius balionus dujomis, prie jų pritvirtinamos etiketės, kuriose nurodoma, kad užpildė įmonė B.

2)	Tariant, kad apskritai vartotojai gali susidaryti įspūdį, jog įmonės B ir A yra susijusios, ar tai yra reikšminga aplinkybė norint atsakyti į pirmąjį klausimą?

3)	Jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, ar jis būtų kitoks, jei kompozitiniai balionai, apsaugoti nurodytu išvaizdos prekių ženklu, taip pat žymimi (štampuojami) įregistruotu įmonės A vaizdiniu ir (ar) vardiniu prekių ženklu, kuris matyti ir po to, kai įmonė B priklijuoja savo etiketes?

Jei atsakymas į pirmą arba trečią klausimą yra teigiamas, ar jis būtų kitoks, atsižvelgus į tai, kad daugybę metų įmonė A neprieštaravo ir neprieštarauja, kad kitos įmonės pildytų nurodytu išvaizdos prekių ženklu nesaugomus balionus, tačiau ant kurių pažymėtas įmonės A pavadinimas ir (ar) vaizdinis ženklas?

Jei atsakymas į pirmą ar trečią klausimą yra teigiamas, ar jis keistųsi, jei pats vartotojas vyksta į įmonę B ir:

a)	sumokėjęs už dujas mainais už jo tuščią kompozitinį balioną gauna panašų įmonės B užpildytą balioną, arba

b)	sumokėjus jo pristatytas kompozitinis balionas užpildomas dujomis?

(1) OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 17 sk., 1 t., p. 92.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/21

2010 m. sausio 28 d. (el. paštu — 2010 m. sausio 27 d.) Austrijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-375/04 Scheucher-Fleisch GmbH ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-47/10)

2010/C 80/36

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Austrijos Respublika, atstovaujama E. Riedl ir advokatų M. Núñez-Müller bei J. Dammann

Kitos proceso šalys: Scheucher-Fleisch GmbH, Tauernfleisch Vertriebs GmbH, Wech-Kärntner Truthahnverarbeitung GmbH, Wech-Geflügel GmbH, Johann Zsifkovics, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Austrijos Respublika prašo:

—	visiškai panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Scheucher ir kt. prieš Komisiją byloje T-375/04;

—	priimti galutinį sprendimą byloje ir atmesti ieškinį kaip nepriimtiną arba bet kuriuo atveju atmesti jį kaip nepagrįstą;

—	priteisti iš ieškovių pirmoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, o taip išlaidas, kurios buvo patirtos pirmoje instancijoje byloje T-375/04.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad skundžiamu sprendimu pažeidžiama Europos bendrijų steigimo sutarties 263 straipsnio 4 dalis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Komisijos ginčijamas sprendimas nebuvo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškovėmis pirmoje instancijoje. Iš tiesų ginčijamas sprendimas nedaro reikšmingo poveikio ieškovių pirmoje instancijoje užimamai padėčiai rinkoje; be to, apeliantės bendrasis sektorinis valstybės pagalbos režimas, kurį Komisija patvirtino, nedaro jokių kliūčių konkurencijai, nes sprendimas, ar suteikti pagalbą, taip pat priklauso nuo atskiro kompetentingos institucijos sprendimo. Galiausiai, ieškovės pirmoje instancijoje neturi būtinų teisinių interesų pareikšti ieškinį, nes Komisijos ginčijamas sprendimas nėra tiesiogiai su jomis susijęs.

Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiamuoju sprendimu pažeidžiama Europos bendrijų steigimo sutarties 108 straipsnio 2 dalis. Teisingumo Teismas klaidingai pasirėmė prielaida, kad preliminarioje tyrimo procedūroje Komisija, vertindama ginčijamas priemones, susidūrė su dideliais sunkumais, todėl ji buvo priversta pradėti formalią tyrimo procedūrą.

Be to, apeliantė mano, kad skundžiamuoju sprendimu pažeidžiamos įrodinėjimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Komisiją pradėti formalią tyrimo procedūrą, nors ieškovės nepateikė jokių atitinkamų įrodymų dėl tariamai patirtos žalos.

Apeliantė taip pat teigia, kad skundžiamuoju sprendimu pažeidžiamas Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 81 straipsnis, nes jame nurodyti motyvai buvo prieštaringi.

Galiausiai, apeliantė teigia, kad skundžiamuoju sprendimu pažeidžiamas ir Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnis, nes Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių proceso organizavimo priemonių, kad patikrintų aplinkybes, kurios darė lemiamą poveikį priimant sprendimą.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/22

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Slovėnijos Respubliką

(Byla C-49/10)

2010/C 80/37

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Alcover San Pedro ir B. Rous Svete

Atsakovė: Slovėnijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepažeidžiant konkrečių Bendrijos teisės aktų, nesiėmusi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir, prireikus, atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais, kad ne vėliau kaip 2007 m. spalio 30 d. esami įrenginiai būtų eksploatuojami pagal 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio a ir b punktų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (direktyva IPPC) (1) 5 straipsnio 1 dalį.

—	Priteisti iš Slovėnijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Atsižvelgusi į Slovėnijos Respublikos pateiktą atsakymą į pagrįstą nuomonę, Komisija konstatavo, kad daug įrenginių Slovėnijoje toliau eksploatuojami be galiojančių leidimų, o tai reiškia, kad pažeidžiama Direktyvos 2008/1/EB 5 straipsnio 1 dalis.

(1) OL L 24, p. 8.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/22

2010 m. vasario 9 d.Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-2/09 Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert & Co. KG prieš Europos Komisiją

(Byla C-73/10 P)

2010/C 80/38

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert & Co. KG, atstovaujama advokato A. Rinne, solisitoriaus S. Kon, solisitoriaus C. Humpe, QC C. Vajda

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį byloje T-2/09; ir

—	pripažinti priimtinu Weichert ieškinį dėl panaikinimo byloje T-2/09 ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad būtų išnagrinėtas ieškinys dėl 2008 m. spalio 15 d. Europos Komisijos sprendimo (byla COMP/39.188 — Bananai) panaikinimo tiek, kiek jis susijęs su Weichert, arba

—	nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad būtų išnagrinėtas Weichert ieškinio dėl panaikinimo byloje T-2/09 priimtinumas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą pripažindamas ieškinį nepriimtinu motyvuojant tuo, kad nuo Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių proceso terminus, taikymo galima nukrypti tik esant ypatingoms aplinkybėms arba force majeure. Tvirtinama, kad toks požiūris yra nepagrįstai siauras ir neatsižvelgiama arba netinkamai atsižvelgiama į teisę kreiptis į teismą baudžiamosiose bylose, baudžiamojo proceso teisėtumo, proporcingumo principus ir pagrindinį poreikį išvengti neteisingo rezultato.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/23

2010 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

(Byla T-340/07) (1)

(Arbitražinė išlyga - „eContent“ programa - Sutartis, susijusi su projektu, skirtu didžiausiam programos efektyvumui ir kuo platesniam įmanomam tikslinių grupių dalyvavimui užtikrinti - Sutarties nevykdymas - Sutarties nutraukimas)

2010/C 80/39

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokato N. Korogiannakis

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Manhaeve, padedamo advokatų D. Philippe ir M. Gouden

Dalykas

Pagal EB 235, 238 ir 288 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriame prašoma priteisti iš Komisijos atlyginti žalą, patirtą dėl jos sutartinių prievolių nesilaikymo vykdant sutartį EDC-53007 EEBO/27873, susijusią su projektu „e-Content Exposure and Business Opportunities“.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/23

2010 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje O2 (Germany) prieš VRDT (Homezone)

(Byla T-344/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Homezone“ paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Skiriamieji požymiai - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai))

2010/C 80/40

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: O2 (Germany) GmbH & Co. OHG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Fottner ir M. Müller

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Schäffner

Dalykas

Ieškinys dėl 2007 m. liepos 5 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1583/2006-4), susijusio su žodiniu Bendrijos prekių ženklu „Homezone“

Rezoliucinė dalis

1)	Panaikinti 2007 m. liepos 5 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1583/2006-4).

2)	Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 269, 2007 11 10.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/24

2010 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Enercon prieš VRDT — Hasbro (ENERCON)

(Byla T-472/07) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Bendrijos prekių ženklo ENERCON paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas TRANSFORMERS ENERGON - Santykinis atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

2010/C 80/41

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Enercon GmbH (Aurichas, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Böhm ir V. Henke

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama D. Botis

Kita procedūros VRDT Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Hasbro Inc. (Potaketas, Rod Ailandas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio M. Edenborough

Dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2007 m. spalio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 959/2006-4), susijusio su protesto procedūra tarp Hasbro, Inc. ir Enercon GmbH.

Rezoliucinė dalis

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš Enercon GmbH bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 79, 2008 3 29.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/24

2010 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deutsche BKK prieš VRDT (Deutsche BKK)

(Byla T-289/08) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Deutsche BKK“ paraiška - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Apibūdinamasis pobūdis ir skiriamųjų požymių nebuvimas - Dėl naudojimo įgytų skiriamųjų požymių nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) - Reglamento (EB) Nr. 40/94 73 straipsnis ir 74 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnis ir 76 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys))

2010/C 80/42

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche BKK (Volfsburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. P. Schrammek, C. Drzymalla ir S. Risthaus

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama B. Schmidt

Dalykas

Ieškinys dėl 2008 m. gegužės 29 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 318/2008-4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą „Deutsche BKK“ kaip Bendrijos prekių ženklą

Rezoliucinė dalis

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš Deutsche Betriebskrankenkasse (Deutsche BKK) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 247, 2008 9 27.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/25

2010 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje PromoCell bioscience alive prieš VRDT (SupplementPack)

(Byla T-113/09) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinio Bendrijos prekių ženklo „SupplementPack“ paraiška - Absoliutus atmetimo pagrindas - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas))

2010/C 80/43

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: PromoCell bioscience alive GmbH Biomedizinische Produkte (Heidelbergas, Vokietija), atstovaujama advokato K. Mende

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama S. Schäffner

Dalykas

Ieškinys dėl 2009 m. sausio 15 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 996/2008-4), susijusio su paraiška įregistruoti žodinį žymenį „SupplementPack“ kaip Bendrijos prekių ženklą.

Rezoliucinė dalis

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš PromoCell bioscience alive GmbH Biomedizinische Produkte bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 129, 2009 6 6.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/25

2010 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Portugalija prieš Transnáutica ir Komisiją

(Byla T-385/05 TO R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Muitų sąjunga - Procesas pagal trečiojo asmens skundą - Pirmosios instancijos teismo sprendimas - Prašymas sustabdyti vykdymą - Formos reikalavimų nesilaikymas - Nepriimtinumas)

2010/C 80/44

Proceso kalba: anglų

Šalys

Tretysis asmuo: Portugalijos Respublika, atstovaujama L. Inez Fernandes, A. C. Santos, J. Gomes ir P. Rocha

Kitos proceso šalys: Transnáutica — Transportes e Navegação, SA (Matozinjosas, Portugalija), atstovaujama advokatų C. Fernández Vicién ir D. Ortigão Ramos, ir Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir L. Bouyon

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Transnáutica prieš Komisiją (byla T-385/05, dar nepaskelbta Rinkinyje) vykdymą procese pagal trečiojo asmens skundą

Rezoliucinė dalis

1)	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2)	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/25

2010 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartis byloje De Post prieš Komisiją

(Byla T-514/09 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Viešieji pirkimai - Bendrijos viešųjų pirkimų procedūra - Prašymas sustabdyti vykdymą ir laikinosios apsaugos priemonės - Skubos nebuvimas)

2010/C 80/45

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: De Post NV van publiek recht (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų R. Martens ir B. Schutyser

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama E. Manhaeve ir N. Bambara, padedamų advokato P. Wytinck,

Dalykas

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės siekiama sustabdyti Europos Sąjungos leidinių biuro (Leidinių biuras) sprendimo pasirašyti sutartį, apie kurią buvo nurodyta konkurse Nr. 10234 „Oficialių leidinių, knygų ir kitų leidinių kasdienis vežimas ir pristatymas“ (OL 2009/ S 176-253034), su Entreprises des Postes et Télécommunications Luxembourg, vykdymą, antra, įpareigoti nepasirašyti minėtos konkurso sutarties ir, trečia, jei sutartis jau buvo pasirašyta, sustabdyti jos vykdymą tol, kol Pirmosios instancijos teismas išnagrinės bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

1)	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2)	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/26

2009 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Cañas prieš Komisiją

(Byla T-508/09)

2010/C 80/46

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Guillermo Cañas (Buenos Airės, Argentina), atstovaujamas advokato F. Laboulfie

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. spalio 12 d. Europos Komisijos sprendimą byloje COMP/39471, Guillermo Cañas prieš AMA, ATP ir CIAS

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas, profesionalus tenisininkas iš Argentinos, prašo panaikinti 2009 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimą dėl pakankamo Bendrijos intereso nebuvimo atmesti ieškovą skundą dėl Pasaulio antidopingo agentūros (AMA), ATP Tour Inc. (ATP) ir Sporto arbitražo teismo (CIAS) galimų EB Sutarties 81 ir (arba) 82 straipsnių pažeidimų, susijusių su šių sporto organizacijų susitarimais arba suderintais veiksmais ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo, kad Pasaulinio antidopingo kodekso taisyklės, kurias rengia, taiko ir tvirtina AMA, ATP ir CIAS yra diskriminuojančios, nes remiantis organizmo skysčiuose rastos medžiagos klasifikacija jomis leidžiama skirtingai bausti du atletus, kurių dopingo vartojimo dėl neatsargumo kontrolės rezultatai yra teigiami ir kurie yra vienodai kalti. Konkrečiai kalbant, ieškovas tvirtina, kad pagal šias antidopingo taisykles už dopingo vartojimą dėl neatsargumo, kai rasta vadinamoji draudžiama medžiaga, baudžiama minimaliu vienerių metų suspendavimo terminu, o minimali sankcija už dopingo vartojimą dėl neatsargumo, kai rasta vadinamoji ypatinga (dabar patikslinta) medžiaga, yra įspėjimas.

Anot ieškovo, nagrinėjamos antidopingo taisyklės per griežtos, nes jose nustatyta sankcijų sistema neleidžia atsižvelgti į nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atsitiktinai įsisavintos medžiagos poveikį. Taigi antidopingo taisyklės ir jų taikymas neproporcingas palyginti su sportininko kalte.

AMA, ATP ir CIAS, trys įmonės Bendrijų prasme, sudarė sutartis ar suderino veiksmus, neteisėtai apribojančius konkurenciją tarp profesionalių tenisininkų ir darančius įtaką prekybai tarp valstybių narių. Šios antidopingo taisyklės taikomos visų sporto šakų, bet kuriuo atveju bent jau olimpinių, atletams, ir ne vien ieškovui, todėl jų uždraudimas yra svarbus Bendrijos interesas.

Be to, AMA, ATP ir CIAS, nepriklausomai vienas nuo kito ir (arba) kartu, pirma, piktnaudžiavo jų dominuojančia padėtimi iš tikrųjų ar potencialiai diskriminuodami konkuruojančius profesionalius sportininkus ir, antra, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, nes antidopingo taisyklėse ATP buvo leidžiama nesudaryti sutarties su tenisininku, kurio dopingo vartojimo dėl neatsargumo kontrolės rezultatai buvo teigiami, bent jau vienerius metus.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/26

2009 m. gruodžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Portugalija prieš Komisiją

(Byla T-509/09)

2010/C 80/47

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Ieškovė: Portugalijos Respublika (Lisabona, Portugalija), atstovaujama L. Inez Fernandes, A. Trindade Mimoso ir A. Miranda Boavida

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

1)	Panaikinti 2009 m. spalio 14 d. Europos Komisijos sprendimą, apie kurį Portugalijos vyriausybei buvo pranešta laišku Nr. 11656 ir kuriuo atsisakoma suteikti anksčiau patvirtintą 11 025 000 EUR subsidiją dviems vandenyno patruliniams laivams, skirtiems žvejybos kontrolei, įsigyti.

2)	Nurodyti ieškovei priimti palankų sprendimą dėl Portugalijos vyriausybės pateiktų prašymų dėl grąžinimo pagal 2002 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos sprendimą 2002/978/EB.

3)	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

a)	Padaryta su teisinėmis aplinkybėmis susijusi klaida, nes Portugalijos valstybė visiškai įvykdė visus reikalavimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.

b)	Klaida, susijusi su faktinėmis aplinkybėmis.

Pareigos motyvuoti pažeidimas: ginčijamame sprendime nepateikti net menkiausi motyvai, pagrindžiantys jo priėmimą. Kadangi toks sprendimas prieštarauja ir turi didelės įtakos tam tikroms valstybės narės tinkamai konsoliduotoms teisinėms pozicijoms ir dėl to ta valstybė narė patiria žalos, jame turi būti pateikti ypač tvirti ir įtikinami motyvai, kurių šiuo atveju visiškai nėra.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/27

2009 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Niki Luftfahrt prieš Komisiją

(Byla T-511/09)

2010/C 80/48

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Niki Luftfahrt GmbH (Viena, Austrija), atstovaujama Rechtsanwalt H. Asenbauer

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą 2009 m. rugpjūčio 28 d. Europos Komisijos sprendimą „Valstybės pagalba C 6/2009 (ex N 663/2008) — Austrijos Austrian Airlines — Restruktūrizavimo planas“ pagal SESV 264 straipsnio 1 dalį (ex EB 231 straipsnio 1 dalis)

—	Priteisti iš Europos Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal Pirmosios Instancijos Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė skundžia 2009 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimą K (2009) 6686 galutinis, susijusį su valstybės pagalba, parduodant Austrijos valstybei priklausančias Austrian Airlines grupės akcijas Deutsche Lufthansa AG (C 6/2009 (ex N 663/2008)). Šiame sprendime Komisija laikosi nuomonės, kad restruktūrizavimo pagalba, kurią Austrijos Respublika suteikė Austrian Airlines, įvykdžius kai kurias sąlygas yra suderinama su bendrąja rinka, jei Komisijai pateiktas restruktūrizavimo planas yra visiškai įgyvendinamas.

Grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo, ieškovė, kuri yra privačiai finansuojama oro vežėja ir kuri pateikė skundą Komisijai dėl ginčijamos restruktūrizavimo pagalbos, pirmiausia tvirtina, kad Komisija pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies c punktą, EB 88 straipsnio 2 dalį bei Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 322). Šiuo atžvilgiu pirmiausia nurodoma, kad Komisija klaidingai manė, jog

—	nagrinėjamos pagalbos gavėja yra ne Austrian Airlines, o Lufthansa, kuri vis dėlto nėra sunkumus patirianti įmonė ir kuri taip pat nėra įmonė, turinti teisę gauti pagalbą,

—	nei Austrian Airines, nei Lufthansa nepateikė atitinkamo nuosavo įnašo Austrian Airlines restruktūrizavimui,

—	restruktūrizavimo priemonės, apie kurias buvo pranešta, neatitinka minėtų gairių ir

—	Austrijos Respublikos pasiūlytų kompensuojamųjų priemonių nepakanka, siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti neigiamą pagalbos poveikį prekybos sąlygoms.

Be to, ieškovė nurodo, kad nagrinėjama pagalba neatskiriamai susijusi su sąlygomis, kurios pažeidžia Bendrijos teisės nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir taip pat EB 43 straipsnį.

Taip pat nurodomas EB 253 straipsnio pažeidimas, nes Komisija tinkamai nepagrindė ginčijamo sprendimo,

—	nenurodydama ir neįvertindama situacijos atitinkamose rinkose, ypač įmonės pagalbos gavėjos ir įmonių konkurenčių šiose rinkose pozicijos, ir

—	taip pat neatsižvelgdama į tai, kad anksčiau Austrian Airlines buvo suteikta daug Bendrijos teisei prieštaraujančios pagalbos.

Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisija piktnaudžiavo savo diskrecija.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/28

2009 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Rusal Armenal prieš Tarybą

(Byla T-512/09)

2010/C 80/49

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Rusal Armenal ZAO, atstovaujama lawyer B. Evtimov

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas, tiek, kiek juo paveikiama ieškovė,

—	Priteisti iš Europos Sąjungos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas (OL L 262, 2009, p. 1, toliau — ginčijamas reglamentas), tiek, kiek ji juo paveikiama.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia penkis teisinius pagrindus dėl panaikinimo, kurių vienas iš jų susijęs su prieštaravimu dėl teisėtumo.

Remdamasi pirmuoju panaikinimo pagrindu, ieškovė tvirtina, kad Komisija ir Taryba pažeidė pagrindų reglamento (1) 2 straipsnio 1–6 dalis, bei Susitarimo dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo (toliau — Antidempingo susitarimas) 2.1 ir 2.2 straipsnius, nustačiusios ieškovei normaliąją vertę, pagrįstą duomenimis iš analogiškos trečiosios šalies, ir taip padariusios klaidingas išvadas dėl dempingo, kumuliacijos, žalos ir priežastinio ryšio, susijusius su importu iš Armėnijos. Ieškovės teigimu, Taryba ir Komisija normaliąją vertę ieškovei turėjo nustatyti remdamosi jos pačios duomenimis, susijusiais su Armėnija, o ne pagrindų reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu.

Be to, ieškovė teigia, kad siekdamas išnagrinėti pirmąjį panaikinimo pagrindą iš esmės, Bendrasis Teismas turėtų, spręsdamas procesinį klausimą, pagal SESV 277 straipsnį (ex EB 241 straipsnis) pripažinti pagrindų reglamento 2 straipsnio 7 dalį netaikytiną ieškovei ta apimtimi, kiek ji buvo analogiškos šalies metodologijos teisinis pagrindas, naudojamas ginčijamame reglamente nustatant ieškovės normaliąją vertę. Ieškovė remiasi šiuo prieštaravimu dėl teisėtumo, nes ji teigia turinti teisę pasinaudoti 2 straipsnio 7 dalies taikymo jos atvejui teismine kontrole, ir ji teigia, kad jai turėjo įtakos ginčijamame reglamente padarytos išvados, susijusios su normaliąja verte, kurios teisiškai pagrįstos pagrindų reglamento 2 straipsnio 7 dalimi. Ši dalis, ieškovės teigimu, turėtų būti pripažinta netaikytina dėl to, kad ją taikant ieškovei, pažeidžiamos 2.1 ir 2.2 straipsnių nuostatos, esančios Antidempingo susitarime, kurį Europos Sąjunga ketino perkelti į Bendrijos teisę pagal daugiašalius įsipareigojimus ir kuris yra Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, dalis bei pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką saisto Tarybą ir Komisiją.

Remdamasi antruoju panaikinimo pagrindu ieškovė tvirtina, kad netgi darant prielaidą, jog institucijos veikė nepažeisdamos pagrindų reglamento 2 dalies 1–6 dalių ir Antidempingo susitarimo, jos nesilaikė pagrindų reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto, klaidingai atsisakė ieškovei pripažinti rinkos ekonomikos statusą (RES) ir padarė daugybę akivaizdžių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų taikydamos 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

Remdamasi trečiuoju panaikinimo pagrindu, ieškovė teigia, kad institucijos pažeidė pagrindų reglamento 3 straipsnio 4 dalį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, importo iš Armėnijos neatėmusios iš importo, kuriam tariamai buvo taikomas dempingas, ir tokiomis aplinkybėmis neatsižvelgusios į gamybos Armėnijoje reorganizaciją iš pagrindų 2004–2006 metų laikotarpiu ir į atitinkamų armėniškų produktų kokybės problemas didinant ir pritaikant gamybą 2007 m. tyrimo laikotarpiu.

Remdamasi ketvirtuoju pagrindu ieškovė teigia, kad dėstydama savo argumentus ir motyvus, kad galėtų atmesti ieškovės siūlomą kainą ir sutikti su Brazilijos eksportuojančio gamintojo siūloma kaina panašiomis aplinkybėmis, Komisija nesilaikė pagrindinio teisinio vienodo požiūrio (nediskriminavimo) principo ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Remiantis penktuoju panaikinimo pagrindu, teigiama, kad Komisija pažeidė pagrindinį Bendrijos teisės principą, t. y. gero valdymo principą, taip nesilaikydama pagrindinio procedūros reikalavimo, tiesiogiai ir viešai remdamasi ieškove, tebevykstančiu nagrinėjamu antidempingo tyrimu ir tariamai sudarydama palankias sąlygas už antidempingo tyrimą atsakingoms institucijas nustatyti antidempingo muitus ieškovės eksportui.

(1) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/29

2009 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Ecoceane prieš EMSA

(Byla T-518/09)

2010/C 80/50

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Ecoceane (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato S. Spalter

Atsakovė: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti Ecoceane ieškinį priimtinu.

—	Panaikinti skundžiamą 2009 m. spalio 28 d. EMSA sprendimą, kuriuo atmetamas Ecoceane pasiūlymas.

—	Panaikinti EMSA sprendimą pasirašyti paslaugų teikimo sutartį (2009/S 42-060271) ir pačią sutartį;

—	Įpareigoti EMSA sumokėti ieškovei Ecoceane224 744 eurus nuostoliams atlyginti kartu su palūkanomis.

—	Įpareigoti EMSA sumokėti ieškovei Ecoceane25 000 eurų sumą su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms padengti.

—	Priteisti iš EMSA bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė šioje byloje siekia, kad būtų panaikinti: 2009 m. spalio 28 d. sprendimas, kuriuo EMSA atmetė jos pasiūlymą vykdant viešųjų pirkimų procedūrą dėl naftos produktų surinkimo laivų paslaugų sutarties pasirašymo; EMSA sprendimas pasirašyti sutartį su kitu konkurso dalyviu ir pati paslaugų teikimo sutartis.

Ieškovė, pagrįsdama savo ieškinį, nurodo keturis pagrindus.

Pirma, ji tvirtina, kad EMSA, nepateikdama ieškovei jos prašytos informacijos, t. y. informacijos apie žodinę pasiūlymų analizavimo procedūrą (informaciją, susijusią su procedūros eiga), jos pasiūlymo atmetimo motyvus, pasiūlymų įvertinimo taikant konkurso taisykles ir konkurso laimėtojo pateikto pasiūlymo ypatumų bei privalumų, pažeidė Finansinio reglamento Nr. 1605/2002 (1) 100 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 2342/2002 (2) 149 straipsnio 3 dalį dėl atmetimo sprendimo motyvų, kaip to reikalaujama šiose nuostatuose, nenurodymo.

Antra, ieškovė tvirtina, kad papildomi EMSA nurodyti kriterijai jos konkurso taisyklėse dėl pasiūlymų nagrinėjimo ir vertinimo nebuvo objektyvūs ir pateisinami sutarties objekto atžvilgiu. Todėl papildomų kriterijų pasirinkimas dėl išankstinio nustatymo technologijos neleidžia užtikrinti kandidatų, pateikiančių inovacinius pasiūlymus, lygybės ir yra Bendrijos lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, numatytų Finansinio reglamento Nr. 1605/2002/EB 89 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad atsakovė, vertindama kandidatus, pažeidė lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, priešingai nei kitų dalyvių atžvilgiu, atsisakydama apsilankyti Ecoceane naftos produktų surinkimo laivuose. Be to, atsakovė taip pat pažeidė šiuos principus pasiūlymų vertinimo komitetui, kurį sudarytų ne mažiau kaip trys nariai per visą susirinkimą kaip tai reikalaujama Reglamento Nr. 2342/2002/EB 143 straipsnyje, neišklausius Ecoceane.

Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad EMSA padarė akivaizdžių vertinimo klaidų.

(1) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74).

(2) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), iš dalies pakeistas 2005 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1261/2005 (OL L 201, p. 3).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/30

2009 m. gruodžio 24 d. pareikštas ieškinys byloje TF1 ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-520/09)

2010/C 80/51

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Télévision française 1 (TF1) (Bulonė-Bijankūras, Prancūzija), Métropole télévision (M6) (Neji prie Senos, Prancūzija), Canal + SA (Isi le Mulino, Prancūzija), atstovaujamos advokatų J.-P. Hordies ir C. Smits

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovių reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 1 d. Europos Komisijos priimtą sprendimą byloje Valstybės pagalba C 27/09 (ex N 34/A/09 & N 34/B/09) — Biudžeto dotacija France Télévisions (2010–2012 m.), kuriame nuspręsta su EB sutartimi, remiantis jos 86 straipsnio 2 dalimi, suderinama pripažinti 450 mln. EUR 2009 m. biudžeto dotaciją, apie kurią pranešta, France Télévisions.

—	Įpareigoti Komisiją pradėti formalią pagalbos tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu siekiama panaikinti 2009 m. rugsėjo 1 d. Sprendimą C (2009) 6693 galutinis, Komisijos priimtą pasibaigus EB 88 straipsnio 3 dalyje (dabar — SESV 108 straipsnis) numatytai procedūrai, kuriuo Komisija nusprendė, kad 450 mln. EUR 2009 metams biudžeto dotacija France Télévisions yra suderinama su bendrąja rinka. Šiomis aplinkybėmis ieškovės prašo pradėti formalią pagalbos tyrimo procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

Savo prašymui pagrįsti ieškovės nurodo vienintelį pagrindą, pagrįstą tuo, kad buvo rimtų sunkumų, su kuriais susidūrusi Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį (dabar — SESV 108 straipsnio 2 dalis) ir kviesti suinteresuotąsias šalis teikti savo pastabas.

Ieškovės tvirtina, kad yra duomenų, atskleidžiančių rimtus sunkumus dėl, pirma, preliminarios tyrimo procedūros aplinkybių ir, antra, ginčijamo sprendimo turinio.

Pernelyg ilga preliminarios tyrimo procedūros trukmė, procedūros eiga ir ginčijamos dotacijos dydis gali atskleisti, kad yra duomenų, atskleidžiančių rimtus sunkumus dėl preliminarios tyrimo procedūros aplinkybių.

Duomenys, atskleidžiantys rimtus sunkumus dėl ginčijamo sprendimo turinio, paremti dviem elementais. Tai matyti, pirma, iš nepakankamos ar net netikslios informacijos, kurią turėjo Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, ir, antra, iš to, kad Komisija negalėjo padaryti išvados dėl pagalbos suderinamumo, neatlikusi išsamios analizės, atsižvelgdama į struktūrinę per didelio kompensavimo riziką šioje byloje.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/31

2009 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje MIP Metro prieš VRDT — (METRONIA)

(Byla T-525/09)

2010/C 80/52

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: MIP Metro Group Intellectual Property GmbH & Co. KG (Diuseldorfas, Vokietija), atstovaujama advokatų R. Kaase ir J. C. Plate

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Metronia, SA (Madridas, Ispanija)

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. spalio 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1315/2006-1) tiek, kiek juo atmesta apeliacija dėl to, kad ji neatitinka Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas);

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per protesto ir apeliacinę procedūras.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas METRONIA 9, 20, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: ieškovė

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: vaizdinis Vokietijos prekių ženklas METRO 9, 20, 28 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą ir atmesti Bendrijos prekių ženklo paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti apeliaciją, atmesti protestą ir todėl patenkinti Bendrijos prekių ženklo paraišką visoms prekėms ir paslaugoms

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog nebuvo tikimybės supainioti atitinkamus prekių ženklus.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/31

2009 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje PAKI Logistics prieš VRDT (PAKI)

(Byla T-526/09)

2010/C 80/53

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: PAKI Logistics GmbH (Enepetalis, Vokietija), atstovaujama M. Bergermann, P. Mes, C. Graf von der Groeben, G. Rother, J. Bühling, A. Verhauwen, J. Künzel, D. Jestaedt ir J. Vogtmeier

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. spalio 23 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 180/2007-1;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „PAKI“ 6, 20, 37 ir 39 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 4 790 895

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 (1) 7 straipsnio 1 dalies f punkto, siejant jį su šio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, klaidingas teisinis taikymas, nes prekių ženklas, dėl kurio pateikiama paraiška, nepažeidžia gerų (dorovės) papročių

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/32

2009 m. gruodžio 31 d. pareikštas ieškinys byloje In ‘t Veld prieš Europos Sąjungos Tarybą

(Byla T-529/09)

2010/C 80/54

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Sophie in ‘t Veld (Briuselis, Belgija), atstovaujama lawyers O. Brouwer ir J. Blockx

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti Tarybos sprendimą nesuteikti galimybės susipažinti su dokumentu 11897/09.

—	Nurodyti Tarybai padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant bet kurios į bylą įstojusios šalies išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Tarybos sprendimą, kuriuo vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001 (1) atmestas jos prašymas susipažinti su visu dokumentu 11897/09, kuris yra Tarybos teisės tarnybos nuomonė dėl „Komisijos rekomendacijos Tarybai dėl leidimo pradėti derybas tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl tarptautinio susitarimo, pagal kurį Jungtinių Valstijų Iždo departamentui būtų teikiami finansinių mokėjimų pranešimų duomenys, siekiant užkirsti kelią terorizmui ir teroristų finansavimui ir su jais kovoti“ teisinio pagrindo. Taryba pateikė ieškovei pakeistą dokumento 11897/09 versiją, be tų dalių, kurios, ieškovės nuomone, leistų jai sužinoti Teisės tarnybos nuomonės esmę.

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jis pažeidžia Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytas galimybės susipažinti sus dokumentais taisykles.

Pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas klaidingai grindžiamas Reglamento 1049/2001 (tarptautinių santykių apsauga) 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka, nes Taryba neįrodė kaip dėl viso dokumento 11897/09 atskleidimo nukentėtų viešojo intereso apsauga, kiek tai susiję su Europos Sąjungos tarptautinių santykių apsauga.

Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas taip pat pagrįstas klaidingu Reglamento 1049/2001 (teisinių nuomonių apsauga) 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos aiškinimu, atsižvelgiant į tai, kad ši išimtis netaikoma dokumentui 11897/09, nes dėl jo visiško atskleidimo nenukentėtų teisminių procedūrų ar teisinių nuomonių apsauga it todėl, kad dėl viršesnio viešojo intereso su visu dokumentu 11897/09 turi būti galima susipažinti viešai.

Papildomai, jeigu Bendrasis teismas nuspręstų, kad šios minėtos išimtys turėtų būti taikomos dokumentui 11897/09, ieškovė tvirtina, kad Taryba klaidingai taikė Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, nes ji neleido susipažinti su didesne dokumente 11897/09 pateiktos informacijos dalimi, nei buvo griežtai būtina.

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad Taryba neįvykdė savo pareigos pagrįsti ginčijamą sprendimą.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/33

2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Earthscan

(Byla T-5/10)

2010/C 80/55

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A.-M. Rouchaud-Joët, S. Petrova, padedamų lawyers P. Hermant ir G. van de Walle de Ghelcke

Atsakovė: Earthscan Ltd (Kentas, Jungtinė Karalystė),

Ieškovės reikalavimai

—	Nurodyti, kad ieškovė grąžintų Komisijai 44 903,22 EUR sumą, atitinkančia pagrindinę 45 835,44 EUR sumą, iš kurios 6 486,09 EUR suma jau buvo sumokėta, kartu su delspinigiais, kurie 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė 5 556,87 EUR;

—	Priteisti iš atsakovės 3,84 EUR delspinigius už kiekvieną dieną nuo 2009 m. spalio 1 d. iki kol skola bus visiškai grąžinta;

—	Priteisti iš atsakovės Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo arbitražine išlyga pagrįstu ieškiniu ieškovė reikalauja, kad atsakovei būtų nurodyta gražinti dalį ieškovės avansu išmokėtų sumų kartu su delspinigiais, nes buvo nesilaikyta tarp ieškovės ir devynių kontrahentų, tarp jų — atsakovės, sudarytos Sutarties Nr. 4.1030/Z/01-035/2001, skirtos parengti, išleisti ir išplatinti atsinaujinančių energijos šaltinių vadovą (projektas ‘Guide for Renewable Energy installations to promote biomass, photovoltaics and solar thermal in the EU’), vykdant ALTENER programą (1).

Ieškovė pateikia vienintelį ieškinio pagrindą.

Kadangi atsakovė nesuteikė sutartyje numatytų 6 ir 7 etapo (maketavimas, sudarymas, atspausdinimas ir išplatinimas) paslaugų, ieškovė tvirtina, jog atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, nes negrąžino dalies jai iš anksto pervestų sumų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos pagal sutartį. Ji teigia, kad dėl to reikia įpareigoti atsakovę grąžini nepagrįstai gautas sumas, kartu su sutartyje apskaičiuotais delspinigiais.

(1) 2000 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 646/2000/EB, patvirtinantis daugiametę atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo programą Bendrijoje (Altener) (1998-2002) (OL L 79, p. 1).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/33

2010 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Diagnostiko kai therapeftiko kentro Athinon „Ygeia AE“ prieš VRDT

(Byla T-7/10)

2010/C 80/56

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Diagnostiko kai therapeftiko kentro Athinon „Ygeia AE“ (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokatų K. Alexiou ir S. Foteas

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Priimti ieškinį.

—	Panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 190/2009-2.

—	Įregistruoti žodinį prekių ženklą „ygeia“ kaip Bendrijos prekių ženklą, kuris nurodo ieškove esančios bendrovės ryšį su teikiamomis paslaugomis.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „ygeia“ 44 klasės paslaugoms (medicinos paslaugos) — paraiška Nr. 7129001.

Eksperto sprendimas: atmesti paraišką.

Apeliacinės tarybos sprendimas: patvirtinti eksperto sprendimą ir atmesti paraišką.

Ieškinio pagrindai: ieškiniu siekiama panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 190/2009-2.

Pirmu panaikinimo pagrindu ieškovė nurodo tai, kad skundžiamame sprendime žymuo klaidingai buvo pripažintas turinčiu tik apibūdinamąjį požymį, nors jis turi abstrakčių skiriamųjų požymių.

Antru panaikinimo pagrindu ieškovė nurodo tai, kad skundžiamame sprendime klaidingai buvo atmestas argumentas, jog žymuo turi skiriamųjų požymių dėl naudojimo, kuriam jis yra skirtas. Ieškovės teigimu, net jei preziumuojama, kad žodinis prekių ženklas turi abstraktų apibūdinamąjį požymį, yra naudojimas, patvirtinantis, kad šis ženklas turi skiriamųjų požymių, ir esantis pagrindu atmesti argumentą dėl paraiškos nepriimtinumo.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/34

2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją

(Byla T-9/10)

2010/C 80/57

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE (Atėnai, Graikija), atstovaujama advokatų N. Korogiannakis ir M. Dermitzakis

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti Europos Sąjungos leidinių biuro sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą pagal skelbimą apie viešąjį pirkimą AO 10224 „Elektroninių leidinių tiekimas“ (1) dėl 2 dalies, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2009 m. spalio 29 d. laišku, ir visus vėlesnius susijusius Europos Sąjungos leidinių biuro sprendimus, įskaitant tą, kuriuo sudarytos sutartys su konkursą laimėjusiais subjektais.

—

Panaikinti Europos Sąjungos leidinių biuro sprendimą sudaryti sutartis su Siveco/Intrasoft ir Engineering/Intrasofitn minėto viešojo pirkimo 3 dalyje, apie kurį ieškovei buvo pranešta 2009 m. spalio 29 d. laišku, jeigu viena bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su abiem preliminariosiomis sutartimis.

—	Priteisti iš atsakovės 206 760 eurų nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl nagrinėjamo konkurso, atlyginimą.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi ir kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė šiame procese, net jei šis ieškinys bus atmestas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovė prašo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti pasiūlymą, pateiktą pagal skelbimą apie viešąjį elektroninių leidinių tiekimo paslaugų pirkimą (AO 10224) (2 dalis), ir sudaryti sutartis su konkursą laimėjusiais subjektais (2 ir 3 dalys). Be to, ieškovė prašo atlyginti nuostolius, patirtus dėl konkurso.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia dviem ieškinio pagrindais.

Pirma, ieškovė tvirtina, kad atsakovė padarė daug akivaizdžių vertinimo klaidų ir nepateikė pakankamų motyvų arba paaiškinimų, pažeisdama Finansinį reglamentą (2) bei jo įgyvendinimo taisykles, Direktyvą 2004/18/EB (3) ir EB 253 straipsnį.

Antra, ji teigia, kad atsakovė padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir nepagrindė savo sprendimo dėl ieškovės pasiūlymo, nes vertinimo komisijos neigiamos išvados buvo neaiškios, nemotyvuotai neteisingos ir nepagrįstos.

(1) OL S, 2009, p. 109-156511.

(2) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74).

(3) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/35

2010 m. sausio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Goutier prieš VRDT — Rauch (ARANTAX)

(Byla T-13/10)

2010/C 80/58

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovas: Klaus Goutier (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), atstovaujamas advokato E. E. Happe

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Norbert Rauch (Hercogenaurachas, Vokietija)

Ieškovo reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1769/2008-4) tiek, kiek jame atsisakyta įregistruoti prašomą prekių ženklą panaikinant ginčijamą sprendimą dėl šių prekių:

—	35 klasė: patarėjo mokesčių klausimais paslaugos, mokesčių deklaracijų parengimas, apskaita, buhalterio paslaugos, profesionalų ir įmonių patarimai;

—	36 klasė: ekspertizių ir mokestinio vertinimo ataskaitų parengimas, susiliejimai ir įgijimai, t. y. finansiniai patarimai perkant ar parduodant įmones, taip pat įsigyjant įmonės kapitalo dalis;

—	43 klasė: teisinės paslaugos, teisiniai tyrimai.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovas.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas ARANTAX 35, 36 ir 42 klasių paslaugoms — paraiškos Nr. 4 823 084.

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas: Norbert Rauch.

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Vokietijoje registruotas vaizdinis prekių ženklas „atarax“ 9, 35, 37, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (Nr. 30 168 707).

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą.

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies panaikinti Protestų skyriaus sprendimą ir iš dalies atmesti Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką.

Ieškinio pagrindai: Reglamento Nr. 207/2009 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes nėra galimybės supainioti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas.

(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/35

2010 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje CheckMobile prieš VRDT (carcheck)

(Byla T-14/10)

2010/C 80/59

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: CheckMobile GmbH — The Process Solution Company (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokato K. Lodigkeit

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (apeliacinė byla R 595/2009-4) tiek, kiek juo pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą atmesta prekių ženklo „carcheck“ paraiška.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „carcheck“ 9, 16, 35, 36, 38, 41, 42 ir 45 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 7 368 681

Eksperto sprendimas: iš dalies atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: iš dalies atmesti eksperto sprendimą

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba per plačiai išaiškino absoliutų atsisakymo įregistruoti pagrindą, susijusį su tik apibūdinamuoju prekių ženklą sudarančio žymens požymiu

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/36

2010 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Steinberg prieš Komisiją

(Byla T-17/10)

2010/C 80/60

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Gerald Steinberg (Jeruzalė, Izraelis), atstovaujamas lawyer T. Asserson

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Per 15 dienų leisti susipažinti su visais prašyme nurodytais dokumentais.

—	Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

—	Nustatyti bet kokią kitą, Teismo manymu, tinkamą priemonę.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovas prašo panaikinti 2009 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimą, kurį jis gavo 2009 m. lapkričio 22 d., kuriuo vadovaujantis Reglamentu Nr. 1049/2001 (1) iš dalies atmestas jo prašymas leisti susipažinti su dokumentais dėl finansavimo, susijusiais su subsidijomis Izraelio ir Palestinos nevyriausybinėmis organizacijomis per pastaruosius trejus metus vykdant programas „Partnerystė taikos labui“ (PfP) ir „Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė“ (EIDHR).

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas pateikia keturis ieškinio pagrindus.

Pirma, ieškovas tvirtina, kad nesuteikdama galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, atsakovė pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį.

Antra, ieškovas teigia, kad nesuteikdama galimybės susipažinti su visais prašomais dokumentais, atsakovė pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį, nes jo prašymui netaikoma jokia šiame straipsnyje numatyta išimtis. Be to, ieškovas nurodo, kad net jei jo prašymui būtų taikomos išimtys, quod non, pilietinės visuomenės organizacijų teisė susipažinti su prašomais dokumentais turi būti laikoma „atskleidimo reikalaujančiu viršesniu viešuoju interesu“.

Trečia, ieškovas tvirtina, kad atsakovė atsakydama į jo pakartotinį prašymą beveik per šešis mėnesius, nors Reglamente Nr. 1049/2001 reikalaujama atsakyti per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo, pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnį.

Ketvirta, ieškovo teigimu, atsakovė neišnagrinėjo prašymo nedelsiant, todėl pažeidė Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnį.

(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, (OL L 145, 2001 5 31, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/37

2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Arkema France prieš Komisiją

(Byla T-23/10)

2010/C 80/61

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Arkema France (Kolombas, Prancūzija), atstovaujama baristerio J. Joshua, advokato E. Aliende Rodríguez

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimo C(2009) 8682 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiek jos susiję su ieškove, ir bet kuriuo atveju panaikinti 1 straipsnio 1 dalį, kiek joje pripažinta, kad ieškovė dalyvavo įvykdant pažeidimą alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 dienos.

—	Panaikinti 2 straipsniu ieškovei skirtas baudas.

—	Jei Teismas nepanaikintų visų baudų, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją jis turėtų labai jas sumažinti.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu prašoma panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą C(2009) 8682 byloje COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai, kuriame pripažinta, kad ieškovė dalyvavo įvykdant du atskirus EB 81 straipsnio (dabar — SESV 101 straipsnis) pažeidimus, kurių vienas susijęs su alavo stabilizatoriais, o kitas — su ESBO, ir kuriuo skiriama bauda kiekvieno produkto atžvilgiu.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo toliau pateiktus pagrindus.

Pirma, tinkamai aiškinant Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnį, byla Akzo (2) nesustabdė termino ir Komisija praleido terminą skirti baudas už abu pažeidimus, remiantis dešimties metų „dvigubo apribojimo“ taisykle. Ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai pripažino, jog Akzo teismo procesas sustabdė terminą ir padarė klaidingą išvadą, kad minėto reglamento 25 straipsnio 5 dalyje numatytas maksimalus dešimties metų terminas šiuo atveju galėjo būti pratęstas.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija neturėjo teisėto intereso pripažinti, kad buvo padaryti pažeidimai, kurių atžvilgiu ji neturėjo įgaliojimų skirti baudų. Ieškovė tvirtina, kad Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis leidžia Komisijai pripažinti, jog buvo padarytas pažeidimas neskiriant baudos, jei įrodoma, kad Komisija turi teisėtą interesą.

Trečia, neatsižvelgiant į du pirmus pagrindus, ieškovė prašo Teismo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje padarytą išvadą, kad ji dalyvavo vykdant pažeidimą alavo stabilizatorių sektoriuje nuo 1994 m. kovo 16 d. iki 1996 m. kovo 31 d ir teigia, kad Komisija neįrodė teisėto intereso padaryti tokią išvadą.

Ketvirta, jei Teismas nepanaikintų visų baudų, ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, jog pažeidimas tęsėsi po 1999 m. vasario 23 d. ir todėl už antrą kartelio laikotarpį skirtą baudą reikia sumažinti, kad būtų atsižvelgta į trumpesnę pažeidimų trukmę.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

(2) 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją (T-125/03 ir T-253/03, Rink. p. II-3523).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/37

2010 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Euro-Information prieš VRDT (EURO AUTOMATIC PAYMENT)

(Byla T-28/10)

2010/C 80/62

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Européenne de traitement de l’information (Euro-Information) (Strasbūras, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Grolée

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 635/2009-2 tiek, kiek juo atmesta prekių ženklo paraiška Nr. 7 077 654 šiame ieškinyje nurodytoms prekėms;

—	pritarti Bendrijos prekių ženklo EURO AUTOMATIC PAYMENT paraiškai Nr. 7 077 654 dėl visų 9 ir 36 klasių prekių ir paslaugų;

—	priteisti iš VRDT ieškovės per procedūrą VRDT ir šį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas EURO AUTOMATIC PAYMENT 9, 35, 36, 37, 38, 42 ir 45 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 7 077 654

Eksperto sprendimas: (iš dalies) atmesti paraišką

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes siūlomas įregistruoti prekių ženklas nėra apibūdinamasis, o skiriamasis visų prekių ir paslaugų, kurioms atsisakyta jį registruoti, atžvilgiu

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/38

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją

(Byla T-29/10)

2010/C 80/63

Proceso kalba: olandų

Šalys

Ieškovė: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama C. Wissels ir Y. de Vries

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	iš dalies panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimą byloje Nr. C 10/2009 (ex. N 138/2009) — Nyderlandai/pagalba ING Groep N.V.;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija pripažino, kad kai kurios priemonės, kurių Nyderlandų valstybė ėmėsi ING Groep N.V. atžvilgiu, yra valstybės pagalba SESV 107 straipsnio 1 dalies prasme ir kad ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka su tam tikromis sąlygomis. Pagal ginčijamą sprendimą grąžinimo sąlygų pakeitimas 5 mlrd. EUR kapitalo injekcijos atžvilgiu yra papildoma pagalba.

Ieškinys pareikštas dėl ginčijamo sprendimo 2 straipsnio pirmosios pastraipos, kuri, be kita ko, pagrįsta Komisijos išvada, kad grąžinimo sąlygų pakeitimas 5 mlrd. EUR kapitalo injekcijos atžvilgiu yra valstybės pagalba.

Pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nesuderinamas su SESV 107 straipsniu, nes Komisija jame padarė išvadą, jog grąžinimo sąlygų pakeitimas, susijęs su ING pagrindinio kapitalo dalimi, buvo 2 mlrd. EUR papildoma valstybės pagalba ING. Ieškovės nuomone, Komisija, pripažindama sąlygų pakeitimą valstybės pagalba, padarė klaidą dėl šių priežasčių:

—	Valstybės pagalba, kiek ją galima konstatuoti, pagal ginčijamą sprendimą apima visą dalyvavimą ING pagrindiniame kapitale; šios pagalbos grąžinimo sąlygų pakeitimas negali būti šį visą dalyvavimą papildanti valstybės pagalba.

—	Grąžinimo sąlygų pakeitimą Komisija turėjo įtraukti į dalyvavimo pagrindiniame kapitale vertinimą, o ne vertinti atskirai.

—	Komisija, atskirai pagal valstybės pagalbos nuostatas vertindama grąžinimo sąlygų pakeitimą, padarė kelias klaidas.

—	Savo vertinime Komisija suklydo, neatsižvelgdama į aplinkybę, kad vienas iš šio grąžinimo sąlygų pakeitimo tikslų buvo labiau suderinti šias sąlygas su rinkai priimtinomis grąžinimo sąlygomis.

Antra, ieškovė tvirtina, kad ginčijamu sprendimu pažeistas rūpestingumo principas, nes Komisija nesurinko būtinos informacijos apie reikšmingas aplinkybes.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad neįvykdyta pareiga tinkamai motyvuoti ginčijamą sprendimą, nes Komisija nepateikė pakankamai motyvų, kodėl ji mano, kad grąžinimo sąlygų pakeitimas yra papildoma pagalba.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/39

2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Reagens prieš Komisiją

(Byla T-30/10)

2010/C 80/64

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Reagens SpA (San Giorgio di Piano, Italija), atstovaujama advokatų B. O'Connor, L. Toffoletti, D. Gullo ir E. De Giorgi

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2009) 8682 galutinis (byla COMP/38.589 — Karščio stabilizatoriai) dėl alavo stabilizatorių arba tą jo dalį, kuri susijusi su ieškove.

—	Pripažinti, kad Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnyje nustatyti terminai yra taikomi ir todėl ieškovei negalima skirti baudos.

—	Alternatyviai, pripažinti, jog Komisija suklydo ieškovei skirdama 10 791 000 eurų baudą ir, jei reikia, pakoreguoti baudos dydį, kad ji atitiktų galimai ieškovės įvykdyto SESV 101 straipsnio pažeidimo ribotą apimtį po 1996 metų.

—	Pradėti Baudų apskaičiavimo gairių 35 straipsnio taikymo tyrimo priemonę Chemson ir Baerlocher atžvilgiu ir alavo stabilizatorių sprendimo adresatų visų teiginių, pateiktų po to kai buvo išsiųstas pranešimas apie kaltinimus, atžvilgiu.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. C (2009) 8682 galutinis, kiek jame nuspręsta, kad ieškovė pažeidė EB 81 straipsnį ir EEE 53 straipsnį (byla COMP/38.589–Karščio stabilizatoriai) ir kiek juo paskirta jai bauda.

Savo teiginiams pagrįsti ieškovė nurodo toliau pateiktus pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą alavo stabilizatorių atžvilgiu, kadangi pripažino, jog ieškovė dalyvavo vykdant EB 81 straipsnio (dabar — SESV 101 straipsnis) pažeidimą po 1996–1997 metų.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija padarė akivaizdžią klaidą Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnį taikydama alavo stabilizatorių rinkos aplinkybėms ir ypač kai pripažino, jog šiame straipsnyje numatytų terminų buvo laikomasi. Ieškovės manymu, tai, kad nebuvo įrodytas pažeidimas po 1996–1997 metų, reiškia, jog yra suėję terminai priimti sprendimą skirti ieškovei baudą, remiantis šiame straipsnyje numatytomis penkerių ir dešimties metų taisyklėmis.

Trečia, ieškovė teigia, jog Komisija pažeidė gero administravimo principą ir teisėtų ieškovės lūkesčių, kad Komisija atliks tyrimą kaip įmanoma geriau, tiksliai ir kruopščiai ir atsižvelgs į konkurencijos įrodymus, principą. Be to, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes tinkamai neišnagrinėjo įrodymų, ieškovės pateiktų atsakant į kaltinimus bei šalių išklausymo metu, ir neleido ieškovei iš naujo susipažinti su nekonfidencialiais tyrimo bylos duomenimis.

Ketvirta, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio į įmones teisės aktų atžvilgiu principą, nes klaidingai taikė Baudų apskaičiavimo gaires (2). Paskui ieškovė nurodo, kad Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes ieškovei skirta bauda buvo neproporcinga, palyginti su visais kitais alavo stabilizatorių sprendimo adresatais, o ypač su Baerlocher.

Penkta, ieškovė teigė, kad Komisija savo veiksmais iškraipė konkurenciją bendrojoje rinkoje pažeisdama SESV 101 straipsnį, nes klaidingai taikė baudų apskaičiavimo gaires.

Galiausiai, ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes kruopščiai ir laiku neatliko tyrimo bei pažeidė ieškovės teisę į gynybą, kai „Akzo teisinės privilegijos“ ieškinių (3) Bendrajam Teismui laikotarpiu netęsė tyrimo.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).

(3) 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals prieš Komisiją (T-125/03 ir T-253/03, Rink. p. II-3523).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/40

2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Ella Valley Vineyards prieš VRDT — Hachette Filipacchi Presse (ELLA VALLEY VINEYARDS)

(Byla T-32/10)

2010/C 80/65

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Ella Valley Vineyards (Adulam) Ltd (Jeruzalė, Izraelis), atstovaujama advokato C. de Haas

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Hachette Filipacchi Presse SA (Levalua Perė, Prancūzija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti visą 2009 m. lapkričio 11 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą, nes jo nuostatos pažeidžia Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

—	Priteisti iš VRDT bendrovės ELLA VALLEY VINEYARDS bylinėjimosi išlaidas pagal Teismo procedūros reglamento 87-93 straipsnius.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: vaizdinis prekių ženklas „ELLA VALLEY VINEYARDS“ 33 klasės prekėms — paraiška Nr. 3 360 914

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo grindžiamas protestas, savininkė: Hachette Filipacchi Presse SA

Prekių ženklas ar žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: Prancūzijoje įregistruotas žodinis prekių ženklas ir Bendrijos žodinis prekių ženklas „ELLE“ 16 klasės prekėms (Bendrijos prekių ženklas Nr. 3 475 365)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Protestų skyriaus sprendimą

Ieškinio pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes suinteresuotoji visuomenė nenustatytų ryšio tarp nagrinėjamų prekių ženklų ir naudojant prekių ženklą „ELLA VALLEY VINEYARDS“ nebūtų nesąžiningai naudojamasi ankstesnių prekių ženklų „ELLE“ geru vardu.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/40

2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje ING Groep prieš Komisiją

(Byla T-33/10)

2010/C 80/66

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: ING Groep NV (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų O. Brouwer, M. Knapen ir J. Blockx

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti ginčijamą sprendimą, be kita ko, dėl to, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, tiek, kiek CTI sandorio pakeitimas juo pripažintas papildoma 2 mlrd. dydžio pagalba;

—	panaikinti ginčijamą sprendimą, be kita ko, dėl to, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, tiek, kiek Komisija patvirtino pagalbą su sąlyga, kad sutinkama su kainos lyderystės („price leadership“) draudimais, kaip tai nurodyta šiame sprendime ir jo II priede;

—	panaikinti ginčijamą sprendimą, be kita ko, dėl to, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, tiek, kiek Komisija patvirtino pagalbą su sąlyga, kad bus laikomasi restruktūrizavimo reikalavimų, kurie viršija tai, kas yra tinkama ir reikalaujama pagal komunikatą dėl restruktūrizavimo;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo — spalio mėn. suirutę finansų rinkose, 2008 m. lapkričio 11 d. Nyderlandų valstybė įdėjo 10 mlrd. EUR pagrindinio I lygio kapitalo („Core Tier 1“, toliau — CTI sandoris) į ING (toliau taip pat — ieškovė). Šią pagalbos priemonę 2008 m. lapkričio 12 d. Europos Komisija laikinai patvirtino šešių mėnesių laikotarpiui.

2009 m. sausio mėn. Nyderlandų valstybė sutiko perimti ekonominę riziką, susijusią su dalimi nuvertėjusių ieškovės aktyvų. Šią priemonę 2009 m. kovo 31 d. Europos Komisija laikinai patvirtino, o Nyderlandų valstybė įsipareigojo pateikti su ieškove susijusį reorganizavimo planą. 2009 m. spalio mėn. ieškovė ir Nyderlandų valstybė susitarė dėl pradinio CTI sandorio pakeitimo, kad būtų leista pusę įdėto CTI kapitalo grąžinti anksčiau. Galutinė ieškovės reorganizavimo plano versija Komisijai pateikta 2009 m. spalio 22 dieną.

2009 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo patvirtino pagalbos priemonę su sąlyga, kad bus įvykdyti šio sprendimo I ir II prieduose išvardinti reorganizavimo įsipareigojimai.

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2009 m. lapkričio 18 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos Nr. C 10/2009 (ex N 138/2009), kurią Nyderlandai suteikė ieškovės nelikvidžių aktyvų sustiprinimo priemonei ir reorganizavimo planui tiek, kiek šiuo sprendimu i) CTI sandorio pakeitimas pripažįstamas papildoma 2 mlrd. EUR pagalba, ii) pagalba patvirtinta su sąlyga, kad sutinkama su kainos lyderystės draudimais ir iii) pagalba patvirtinta su sąlyga, kad bus laikomasi restruktūrizavimo reikalavimų, kurie viršija tai, kas proporcinga ir reikalaujama pagal komunikatą dėl restruktūrizavimo.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamą sprendimą reikia iš dalies panaikinti dėl šių priežasčių.

Pirma, kiek tai susiję su CTI sandorio pakeitimu, ieškovė tvirtina, kad Komisija:

a)	pažeidė SESV 107 straipsnį, nustatydama, jog ieškovės ir Nyderlandų valstybės sudaryto CTI sandorio pakeitimas yra valstybės pagalba; ir

b)	pažeidė rūpestingumo principą bei SESV 296 straipsnį, nes atidžiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų susijusių konkretaus atvejo aspektų, nesusipažino su susijusių asmenų argumentais ir nepateikė tinkamų ginčijamo sprendimo motyvų.

Antra, kiek tai susiję su ING ir ING Direct taikomu kainos lyderystės draudimu, ieškovė tvirtina, kad Komisija:

a)	pažeidė gero administravimo principą, nes atidžiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų susijusių konkretaus atvejo aspektų, o be to neįvykdė pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą;

b)	pažeidė proporcingumo principą, pagalbos priemonę patvirtindama su sąlyga, kad sutinkama su kainos lyderystės draudimais, kurie nėra nei tinkami, nei būtini, nei proporcingi;

c)	pažeidė SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir klaidingai taikė komunikate dėl restruktūrizavimo pateiktus principus ir gaires.

Trečia, kiek tai susiję su neproporcingais restruktūrizavimo reikalavimais, ieškovė tvirtina, kad sprendime:

a)	padaryta vertinimo klaida, nes Komisija klaidingai apskaičiavo absoliučią ir santykinę pagalbos sumą bei pažeidė proporcingumo ir gero administravimo principus, reikalaudama pernelyg didelio restruktūrizavimo, atidžiai ir nešališkai neišanalizavusi visų jai pateiktų susijusių aplinkybių; ir

b)	padaryta vertinimo klaida bei pateiktas netinkamas motyvavimas, nukrypstant nuo komunikato dėl restruktūrizavimo, kai buvo vertinamas reikalingas restruktūrizavimas.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/42

2010 m. sausio 28 d. Carlo De Nicola pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-55/08 De Nicola prieš EIB

(Byla T-37/10 P)

2010/C 80/67

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Carlo De Nicola (Štrasenas, Liuksemburgas), atstovaujamas advokato L. Isola

Kita proceso šalis: Europos investicijų bankas

Apelianto reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, su palūkanomis nuo pripažintų sumų, atsižvelgiant į pinigų nuvertėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo. Minėtu sprendimu buvo atmestas ieškinys, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakovo sprendimą atmesti apelianto ieškinį, kuriuo buvo prašoma, pirma, peržiūrėti apeliantui už 2006 m. suteiktus balus, ir, antra, panaikinti Banko sprendimą dėl paaukštinamų pareigūnų 2006 m., nes jis nebuvo paaukštintas; panaikinti apelianto vertinimo už 2006 m. ataskaitą; pripažinti, kad apelianto atžvilgiu buvo vykdomas moralinis spaudimas; priteisti iš Banko atlyginti apelianto tariamai dėl tokio spaudimo patirtą žalą ir galiausiai panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta padengti tam tikras su gydymu lazeriu susijusias medicinines išlaidas.

Grįsdamas savo reikalavimus, apeliantas remiasi tokiais pagrindais:

—	Tarnautojų teismas neteisėtai nepriėmė sprendimo ir, nors visiškai neužmiršo ieškinio dalyko (pavyzdžiui, ieškinio dėl panaikinimo antras ir trečias pagrindai, Apeliacinio komiteto atmestas prašymas peržiūrėti suteiktus balus, t. t.), tyčia nusprendė išnagrinėti tik kai kuriuos pagrindus.

—

Tarnautojų teismas nepriėmė sprendimo dėl jo prašymo patikrinti jo vadovų veiksmų teisėtumą, atsižvelgiant į atsakovo nustatytus vertinimo kriterijus. Be to, Tarnautojų teismas apelianto nurodytus žeminančius veiksmus klaidingai priskyrė darbuotojams, kuriuos apeliantas tiesiogiai ir išimtinai priskiria EIB.

—

Kaip skundo reikalavimus, apeliantas taip pat nurodo atsisakymą priimti įrodymus, įrodinėjimo pareigos perkėlimą ir motyvų nenurodymą. Dėl pastarojo teigiama, kad Tarnautojų teismas nemotyvavo daugelio lemiamų argumentų arba pateikė prieštaringus ir (arba) nelogiškus motyvus, todėl iš esmės jų nebuvo. Visų pirma pažymėtina, kad buvo atsisakyta taikyti Tarnybos nuostatų 41 straipsnį, taip pat atmestas prašymas panaikinti vertinimo už 2006 m. ataskaitą.

—	Galiausiai apeliantas teigia, kad kadangi tai privatinės teisės reglamentuojama darbo sutartis, nėra jokio pagrindo pagal analogiją šioje byloje taikyti taisykles ir procedūrinius reikalavimus, taikomus pagal viešąją darbo sutartį dirbantiems Sąjungos pareigūnams.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/43

2010 m. sausio 26 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 10 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-70/07 Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-38/10 P)

2010/C 80/68

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Bet kuriuo atveju panaikinti visą be išimčių skundžiamą nutartį.

—	Pripažinti, kad ieškinys pirmojoje instancijoje, dėl kurio buvo priimta skundžiama nutartis, buvo be išimčių priimtinas.

—	Pripažinti visus be išimčių pirmajai instancijai pateiktus reikalavimus.

—	Nurodyti atsakovei atlyginti ieškovui visas išlaidas, patirtas tiek pirmojoje instancijoje, tiek susijusias su šiuo apeliaciniu skundu.

—	Arba grąžinti šią bylą kitos sudėties Tarnautojų teismui, kad šis dar kartą priimtų sprendimą šioje byloje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 10 d. Tarnautojų teismo nutarties. Šia nutartimi kaip akivaizdžiai nepriimtini buvo atmesti pirmasis, antrasis, trečiasis ir šeštasis reikalavimai, išdėstyti ieškinyje dėl nurodymo Komisijai atlyginti ieškovo tariamai patirtą žalą dėl minėtos institucijos atsisakymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tariamai patirtas byloje T-176/04, Marcuccio prieš Komisiją.

Grįsdamas šiuos reikalavimus ieškovas nurodo klaidingą prašymo sąvokos Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių prasme išaiškinimą ir taikymą, nemotyvuotą ir nelogišką neatsižvelgimą į su tuo susijusią teismų praktiką, pareigos neatsižvelgti į pavėluotai pateiktą atsiliepimą į ieškinį nesilaikymą, procedūros dėl akto „prašymas dėl pripažinimo, kad nereikia priimti sprendimo“ priėmimo trūkumus ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimą.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/43

2010 m. vasario 3 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-11/09 Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-44/10 P)

2010/C 80/69

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Luigi Marcuccio (Trikazė, Italija), atstovaujamas advokato G. Cipressa

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Bet kuriuo atveju panaikinti visą be išimčių skundžiamą nutartį.

—	Pripažinti, kad ieškinys pirmojoje instancijoje, dėl kurio buvo priimta skundžiama nutartis, buvo be išimčių priimtinas.

—	Pripažinti visus be išimčių pirmajai instancijai pateiktus reikalavimus.

—	Nurodyti atsakovei atlyginti ieškovui visas išlaidas, patirtas tiek pirmojoje instancijoje, tiek susijusias su šiuo apeliaciniu skundu.

—	Arba grąžinti šią bylą kitos sudėties Tarnautojų teismui, kad šis dar kartą priimtų sprendimą šioje byloje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Tarnautojų teismo nutarties. Šia nutartimi ieškinys dėl atsakovės atsisakymo 100 % apmokėti ieškovo medicinines išlaidas buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas ir akivaizdžiai nepagrįstas.

Grįsdamas savo reikalavimus ieškovas nurodo klaidingą Europos Sąjungos institucijos sprendimo motyvavimo sąvokos, galimybės papildyti sprendimo motyvavimą sąvokos ir teisės principų, susijusių su įrodymų pateikimu ir vertinimu, aiškinimą ir taikymą.

Ieškovas taip pat nurodo klaidingą akto, kurį galima ginčyti, ir sprendimo, kuriuo aiškiai patvirtinamas ankstesnis sprendimas, sąvokų aiškinimą ir taikymą.

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/44

2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje SP prieš Komisiją

(Byla T-55/10)

2010/C 80/70

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: SP SpA (Breša, Italija), atstovaujama advokato G. Belotti

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pakeistas ankstesnis Sprendimas C(2009) 7492 galutinis, Komisijos priimtas 2009 m. rugsėjo 30 dieną.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu, t. y. ginčijamu sprendimu, Komisija pakeitė savo ankstesnį 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimą C(2009) 7492 galutinis, kuriuo ji tam tikras bendroves, įskaitant ir ieškovę, kaltino dalyvavimu nurodytame kartelyje. 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu, pripažinusi, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendime padaryta „nuoroda į priedą, kuriame buvo lentelės, iliustruojančios gelžbetonio armatūros kainų svyravimus galiojant karteliui“ ir kad „šio priedo nebuvo 2009 m. rugsėjo 30 d. priimtame sprendime“, Komisija nusprendė pakeisti šį sprendimą, kad į jį įtrauktų lenteles, pridėtas prie ginčijamo sprendimo.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė pateikia tokius ieškinio pagrindus:

1)	Didelių trūkumų turinčios priemonės pakeitimoex opost neteisėtumas: Komisija neturi įgaliojimų a posteriori ištaisyti akivaizdžiai negaliojantį sprendimą, jeigu jo priėmimo metu tekstas buvo akivaizdžiai neišsamus, tai yra labai sunki nepataisoma aplinkybė.

Klaidingas teisinio pagrindo nurodymas: Komisija kaip skundžiamo teisės akto teisinį pagrindą nurodė EAPB 65 straipsnį ir Reglamentą EB Nr. 1/2003 (1), o tai yra Komisijos siekiamam tikslui akivaizdžiai netinkami teisiniai pagrindai (t. y. papildyti ar iš dalies pakeisti savo ankstesnį sprendimą, nes jo tekstas neišsamus) ir dėl to šiame ieškinyje skundžiamas antrasis sprendimas turi būti panaikintas dėl akivaizdžiai netinkamo teisinio pagrindo.

Be to, ieškovė nurodo gero administravimo principo pažeidimą.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 2 t., p. 205).

27.3.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 80/45

2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje Acciaierie e Ferriere Leali Luigi ir Leali prieš Komisiją

(Byla T-56/10)

2010/C 80/71

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovės: Acciaierie e Ferriere Leali Luigi SpA (Breša, Italija), Leali SpA (Odolo, Italija), atstovaujamos advokato G. Belotti

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2009 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pakeistas ankstesnis Sprendimas C(2009) 7492 galutinis, Komisijos priimtas 2009 m. rugsėjo 30 dieną.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai tokie patys kaip ir byloje SP prieš Komisiją (T-55/10).

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.080.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 80

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. kovo 27d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2010/C 080/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 63, 2010 3 13	1

2010/C 080/02	Prisiekė naujasis Teisingumo Teismo narys	1

	V Nuomonės
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2010/C 080/03	Byla C-373/08: 2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hoesch Metals and Alloys GmbH prieš Hauptzollamt Aachen (Bendrijos muitinės kodeksas — 24 straipsnis — Nelengvatinė prekių kilmė — Kilmę pagrindžiantis perdirbimas arba apdorojimas — Kinijos kilmės silicio plokštės — Plokščių atskyrimas, smulkinimas ir gryninimas bei grūdelių sijojimas, rūšiavimas pagal dydį ir pakavimas Indijoje — Dempingas — Reglamento (EB) Nr. 398/2004 galiojimas)	2

2010/C 080/04	Byla C-405/08: 2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Vestre Landsret (Danija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ingeniørforeningen i Danmark, veikianti Bertram Holstvardu prieš Dansk Arbejdsgiverforening, veikiančią Babcock &Wilcox Vølund ApS vardu (Socialinė politika — Darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais — Direktyva 2002/14/EB — Direktyvos perkėlimas įstatymu bei kolektyvine sutartimi — Kolektyvinės sutarties pasekmės darbuotojui, kuris nėra profesinės organizacijos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį, narys — 7 straipsnis — Darbuotojų atstovų apsauga — Sustiprintos apsaugos nuo atleidimo reikalavimas — Nebuvimas)	2

2010/C 080/05	Byla C-523/08: 2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2005/71/EB — Konkreti įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarka — Neperkėlimas per numatytą terminą)	3

2010/C 080/06	Byla C-541/08: 2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fokus Invest AG prieš Finanzierungsberatung-Immobilientreuhand und Anlageberatung GmbH (FIAG) (Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo — Susitarimo I priedo 25 straipsnis — SESV 63 straipsnis ir 64 straipsnio 1 dalis — Laisvas kapitalo judėjimas — Pagal valstybės narės teisę įsteigta bendrovė, kurios kapitalas priklauso pagal Šveicarijos teisę įsteigtai bendrovei — Šios bendrovės įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis toje valstybėje narėje)	4

2010/C 080/07	Byla C-14/09: 2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Hava Genc prieš Land Berlin (EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas — Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/80 — 6 straipsnio 1 dalis — Darbuotojo sąvoka — Mažavertis darbas pagal darbo sutartį — Įgytų teisių praradimo sąlygos)	4

2010/C 080/08	Byla C-18/09: 2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Ispanijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Laisvė teikti paslaugas — Reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 — 1 straipsnis — Jūrų transportas — Bendrojo intereso uostai — Uosto mokesčiai — Atleidimai nuo mokesčių ir lengvatos)	5

2010/C 080/09	Byla C-88/09: 2010 m. vasario 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Conseil d'État (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Graphic Procédé prieš Ministère du budget, des comptes publics et de la fonction publique (Apmokestinimas — Pridėtinės vertės mokestis — Šeštoji PVM direktyva — Reprografijos veikla — Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sąvokos — Atskyrimo kriterijai)	5

2010/C 080/10	Byla C-185/09: 2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Švedijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2006/24/EB — Elektroniniai ryšiai — Duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant elektroninių ryšių paslaugas, saugojimas — Neperkėlimas per nustatytą terminą)	6

2010/C 080/11	Byla C-186/09: 2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2004/113/EB — Vienodas požiūris į vyrus ir moteris — Galimybė naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimas bei paslaugų teikimas — Neperkėlimas per nustatytą terminą kiek tai susiję su Gibraltaru)	6

2010/C 080/12	Byla C-259/09: 2010 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (Kasybos pramonės atliekų tvarkymas — Nacionalinių perkėlimo priemonių neperkėlimas arba nepranešimas apie jas)	7

2010/C 080/13	Byla C-498/09: 2009 m. gruodžio 3 d.Thomson Sales Europe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-225/07 ir T-364/07 Thomson Sales Europe prieš Komisiją	7

2010/C 080/14	Byla C-519/09: 2009 m. gruodžio 14 d.Arbeitsgericht Wuppertal (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dieter May prieš AOK Rheinland/Hamburg — Die Gesundheitskasse	8

2010/C 080/15	Byla C-543/09: 2009 m. gruodžio 22 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Deutsche Telekom AG prieš Vokietijos Federacinė Respubliką	8

2010/C 080/16	Byla C-546/09: 2009 m. gruodžio 23 d.Varhoven administrativen Sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Aurubis Balgaria AD prieš Nachalnik na Mitnitsa Sofia	9

2010/C 080/17	Byla C-548/09 P: 2009 m. gruodžio 23 d.Bank Melli Iran pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-390/08 Bank Melli Iran prieš Tarybą	10

2010/C 080/18	Byla C-549/09: 2009 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką	11

2010/C 080/19	Byla C-552/09: 2009 m. gruodžio 24 d. Ferrero SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-140/08 Ferrero SpA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), Tirol Milch reg.Gen.mbH Innsbruck	11

2010/C 080/20	Byla C-554/09: 2009 m. gruodžio 31 d.Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Andreas Michael Seeger prieš Generalstaatsanwaltschaft Stuttgart	12

2010/C 080/21	Byla C-6/10: 2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę	12

2010/C 080/22	Byla C-8/10: 2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę	13

2010/C 080/23	Byla C-11/10: 2010 m. sausio 8 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš Marishipping and Transport B.V.	13

2010/C 080/24	Byla C-12/10: 2010 m. sausio 8 d.Finanzgerichts Düsseldorf (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LECSON Elektromobile GmbH prieš Hauptzollamt Dortmund	14

2010/C 080/25	Byla C-13/10: 2010 m. sausio 11 d.Rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Knubben Dak-en Leidekkersbedrijf BV prieš Belgische Staat	14

2010/C 080/26	Byla C-18/10: 2010 m. sausio 12 d.Landgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Agrargenossenschaft Münchehofe e.G. prieš BVVG Bodenverwaltungs- und -verwaltungs GmbH	14

2010/C 080/27	Byla C-19/10: 2010 m. sausio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Italijos Respubliką	15

2010/C 080/28	Byla C-22/10 P: 2010 m. sausio 14 d. REWE-Zentral AG apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) sprendimo byloje T-150/08 REWE-Zentral AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), įstojusi į bylą šalis: Aldi Einkauf GmbH & Co. OGH	15

2010/C 080/29	Byla C-28/10: 2009 m. gruodžio 21 d. Mehmet Salih Bayramoglu pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-110/09 Mehmet Salih Bayramoglu prieš Europos Parlamentą, Europos Sąjungos Tarybą	16

2010/C 080/30	Byla C-29/10: 2010 m. sausio 18 d.Cour d'appel (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Heiko Koelzsch prieš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės valstybę	16

2010/C 080/31	Byla C-35/10: 2010 m. sausio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Prancūzijos Respubliką	17

2010/C 080/32	Byla C-36/10: 2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę	17

2010/C 080/33	Byla C-38/10: 2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką	18

2010/C 080/34	Byla C-41/10: 2010 m. sausio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę	19

2010/C 080/35	Byla C-46/10: 2010 m. sausio 28 d.Højesteret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Viking Gas A/S prieš BP Gas A/S	20

2010/C 080/36	Byla C-47/10: 2010 m. sausio 28 d. (el. paštu — 2010 m. sausio 27 d.) Austrijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-375/04 Scheucher-Fleisch GmbH ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją	21

2010/C 080/37	Byla C-49/10: 2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Slovėnijos Respubliką	22

2010/C 080/38	Byla C-73/10 P: 2010 m. vasario 9 d.Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-2/09 Internationale Fruchtimport Gesellschaft Weichert & Co. KG prieš Europos Komisiją	22

	Bendrasis Teismas
2010/C 080/39	Byla T-340/07: 2010 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją (Arbitražinė išlyga — eContent programa — Sutartis, susijusi su projektu, skirtu didžiausiam programos efektyvumui ir kuo platesniam įmanomam tikslinių grupių dalyvavimui užtikrinti — Sutarties nevykdymas — Sutarties nutraukimas)	23

2010/C 080/40	Byla T-344/07: 2010 m. vasario 10 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje O2 (Germany) prieš VRDT (Homezone) (Bendrijos prekių ženklas — Žodinio Bendrijos prekių ženklo Homezone paraiška — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Skiriamieji požymiai — Apibūdinamasis pobūdis — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai))	23

2010/C 080/41	Byla T-472/07: 2010 m. vasario 3 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Enercon prieš VRDT — Hasbro (ENERCON) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Žodinio Bendrijos prekių ženklo ENERCON paraiška — Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas TRANSFORMERS ENERGON — Santykinis atmetimo pagrindas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas))	24

2010/C 080/42	Byla T-289/08: 2010 m. vasario 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Deutsche BKK prieš VRDT (Deutsche BKK) (Bendrijos prekių ženklas — Žodinio Bendrijos prekių ženklo Deutsche BKK paraiška — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Apibūdinamasis pobūdis ir skiriamųjų požymių nebuvimas — Dėl naudojimo įgytų skiriamųjų požymių nebuvimas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) — Reglamento (EB) Nr. 40/94 73 straipsnis ir 74 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 75 straipsnis ir 76 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys))	24

2010/C 080/43	Byla T-113/09: 2010 m. vasario 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje PromoCell bioscience alive prieš VRDT (SupplementPack) (Bendrijos prekių ženklas — Žodinio Bendrijos prekių ženklo SupplementPack paraiška — Absoliutus atmetimo pagrindas — Apibūdinamasis pobūdis — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas))	25

2010/C 080/44	Byla T-385/05 TO R: 2010 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Portugalija prieš Transnáutica ir Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Muitų sąjunga — Procesas pagal trečiojo asmens skundą — Pirmosios instancijos teismo sprendimas — Prašymas sustabdyti vykdymą — Formos reikalavimų nesilaikymas — Nepriimtinumas)	25

2010/C 080/45	Byla T-514/09 R: 2010 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartis byloje De Post prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Viešieji pirkimai — Bendrijos viešųjų pirkimų procedūra — Prašymas sustabdyti vykdymą ir laikinosios apsaugos priemonės — Skubos nebuvimas)	25

2010/C 080/46	Byla T-508/09: 2009 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Cañas prieš Komisiją	26

2010/C 080/47	Byla T-509/09: 2009 m. gruodžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Portugalija prieš Komisiją	26

2010/C 080/48	Byla T-511/09: 2009 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Niki Luftfahrt prieš Komisiją	27

2010/C 080/49	Byla T-512/09: 2009 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Rusal Armenal prieš Tarybą	28

2010/C 080/50	Byla T-518/09: 2009 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Ecoceane prieš EMSA	29

2010/C 080/51	Byla T-520/09: 2009 m. gruodžio 24 d. pareikštas ieškinys byloje TF1 ir kt. prieš Komisiją	30

2010/C 080/52	Byla T-525/09: 2009 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje MIP Metro prieš VRDT — (METRONIA)	31

2010/C 080/53	Byla T-526/09: 2009 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje PAKI Logistics prieš VRDT (PAKI)	31

2010/C 080/54	Byla T-529/09: 2009 m. gruodžio 31 d. pareikštas ieškinys byloje In ‘t Veld prieš Europos Sąjungos Tarybą	32

2010/C 080/55	Byla T-5/10: 2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Komisija prieš Earthscan	33

2010/C 080/56	Byla T-7/10: 2010 m. sausio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Diagnostiko kai therapeftiko kentro Athinon Ygeia AE prieš VRDT	33

2010/C 080/57	Byla T-9/10: 2010 m. sausio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją	34

2010/C 080/58	Byla T-13/10: 2010 m. sausio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Goutier prieš VRDT — Rauch (ARANTAX)	35

2010/C 080/59	Byla T-14/10: 2010 m. sausio 18 d. pareikštas ieškinys byloje CheckMobile prieš VRDT (carcheck)	35

2010/C 080/60	Byla T-17/10: 2010 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Steinberg prieš Komisiją	36

2010/C 080/61	Byla T-23/10: 2010 m. sausio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Arkema France prieš Komisiją	37

2010/C 080/62	Byla T-28/10: 2010 m. sausio 26 d. pareikštas ieškinys byloje Euro-Information prieš VRDT (EURO AUTOMATIC PAYMENT)	37

2010/C 080/63	Byla T-29/10: 2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Nyderlandai prieš Komisiją	38

2010/C 080/64	Byla T-30/10: 2010 m. sausio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Reagens prieš Komisiją	39

2010/C 080/65	Byla T-32/10: 2010 m. sausio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Ella Valley Vineyards prieš VRDT — Hachette Filipacchi Presse (ELLA VALLEY VINEYARDS)	40

2010/C 080/66	Byla T-33/10: 2010 m. sausio 28 d. pareikštas ieškinys byloje ING Groep prieš Komisiją	40

2010/C 080/67	Byla T-37/10 P: 2010 m. sausio 28 d. Carlo De Nicola pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-55/08 De Nicola prieš EIB	42

2010/C 080/68	Byla T-38/10 P: 2010 m. sausio 26 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 10 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-70/07 Marcuccio prieš Komisiją	43

2010/C 080/69	Byla T-44/10 P: 2010 m. vasario 3 d. Luigi Marcuccio pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Tarnautojų teismo nutarties byloje F-11/09 Marcuccio prieš Komisiją	43

2010/C 080/70	Byla T-55/10: 2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje SP prieš Komisiją	44

2010/C 080/71	Byla T-56/10: 2010 m. vasario 10 d. pareikštas ieškinys byloje Acciaierie e Ferriere Leali Luigi ir Leali prieš Komisiją	45