25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/1

A.

kadangi dėl konflikto Gazos ruože humanitarinė krizė šiame regione dar labiau sustiprėjo ir pasiekė nežmonišką lygį ir kadangi 88 proc. Gazos gyventojų priklausomi nuo pagalbos maisto produktais;

B.

kadangi 18 mėn. buvo uždaryti sienos kirtimo į Gazos ruožą ir iš jo punktai; kadangi dėl paskelbto asmenų ir prekių judėjimo embargo trukdoma teikti humanitarinę pagalbą gyventojams ir kadangi prekių kiekis, kurį leidžiama įvežti į Gazos ruožą, nepakankamas siekiant patenkinti net pagrindines humanitarines reikmes,

C.

kadangi pagrindiniuose Gazos ruožo viešųjų paslaugų sektoriuose susiduriama su dideliais nepritekliais, t. y. trūksta būtiniausių medžiagų minėtųjų sektorių veiklai užtikrinti; kadangi dėl medikamentų ir degalų, kurie būtini ligoninių veiklai, trūkumo kyla pavojus palestiniečių gyvybei,

D.

kadangi Jungtinių Tautų Paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūros (angl. UNWRA) ir Pasaulio maisto programos (angl. WFP) vaidmuo teikiant pagrindines prekes Gazos ruožo gyventojams itin svarbus ir kadangi šias pastangas visapusiškai remia tarptautinė bendruomenė; kadangi dalis humanitarinės pagalbos, skirtos gyvenimo sąlygoms šiame regione pagerinti, buvo prarasta dėl tiekimo trukdžių; kadangi 2009 m. vasario 3 ir 5 d.„Hamas“ konfiskavo šimtus maisto paketų ir tūkstančius antklodžių, kurios buvo skirtos civiliams Gazos ruožo gyventojams ir grąžintos sustabdžius bet kokios JT Paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūros siunčiamų pagalbos prekių importą į Gazos ruožą,

E.

kadangi Europos Sąjunga, teikdama nemažą finansinę paramą palestiniečiams, atliko svarbų vaidmenį bandydama užkirsti kelią humanitarinei katastrofai Gazos ruože; kadangi Sąjunga, nepaisydama jokių kliūčių, toliau teikia humanitarinę pagalbą,

F.

kadangi 2009 m. kovo 2 d. Šarm El Šeike vyks palestiniečių ekonomiką remianti tarptautinė konferencija dėl Gazos ruožo atstatymo,

1.

atkreipia dėmesį į nepaprastai sunkią palestiniečių padėtį Gazos ruože ir ragina užtikrinti, kad nedelsiant ir netrukdomai jiems būtų teikiama didesnė humanitarinė pagalba, kadangi tai moralinė pareiga ir ji turi būti teikiama be jokių sąlygų ir apribojimų; ragina Izraelio valdžios institucijas užtikrinti, kad Gazos ruožui būtų nuolat teikiama pakankama humanitarinė pagalba, įskaitant visas JT Paramos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūrai ir kitoms JT agentūrų veiklai būtinas priemones siekiant tenkinti gyventojų reikmes;

2.

pakartotinai ragina nutraukti Gazos ruožo blokadą atsižvelgiant į 2005 m. lapkričio 15 d. susitarimą dėl judėjimo ir prieigos, taip pat nedelsiant atidaryti sienos kirtimo punktus ir užtikrinti, kad nuolat vyktų prekių ir asmenų judėjimas, užkirsti kelią kontrabandai ir neteisėtai prekybai ginklais bei amunicija;

3.

ragina nuodugniai įvertinti Gazos ruožui padarytą žalą ir atlikti išsamų Gazos ruožo gyventojų reikmių įvertinimą, kad remiantis šiais duomenimis galėtų būti parengtas atkūrimo planas;

4.

ragina atkurti Gazos ruožo finansinę, ekonominę ir socialinę sistemą, kadangi tai itin svarbu siekiant užtikrinti saugumą šiame regione; primena, kad atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės ir Sąjungos įsipareigojimus teikiama pagalba turėtų apimti mokėjimus grynaisiais pinigais, skirtus atlyginimams, pensijoms ir išmokoms labiausiai pažeidžiamiems asmenis ir šeimoms, taip pat ragina Izraelio valdžios institucijas nesudaryti kliūčių pinigų pervedimui banko pavedimais;

5.

atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 2 d. Šarm El Šeike vyksiančią palestiniečių ekonomiką remiančią tarptautinę konferenciją dėl Gazos ruožo atstatymo, mano, jog norint įgyvendinti tvarią atkūrimo ir vystymo politiką Gazos ruože būtina, kad būtų užtikrintos ilgalaikės paliaubos, atnaujintos rimtos Izraelio ir palestiniečių derybos dėl taikos ir kad būtų pradėtas Palestinos nacionalinio susitaikymo procesas;

6.

dar kartą pabrėžia, kad Europos Sąjungos finansinė parama palestiniečiams neturėtų būti sumenkinama dėl nuolat vykdomo įrenginių griovimo, kadangi dėl to formuojasi neigiama Europos viešoji nuomonė paramos atkūrimo projektams klausimu;

7.

ragina Komisiją parengti išsamią apžvalgą ir vertinimą, kuriuose būtų nurodytos vidutinės ir ilgos trukmės perspektyvos Gazos ruože įgyvendinant atkūrimo projektus, finansuojamus pagal Europos Sąjungos priemones „PEGASE“ (Palestiniečių ir Europos mechanizmas socialinei ir ekonominei pagalbai valdyti) ir „ECHO“ (Europos Komisijos humanitarinės pagalbos departamentas), bei apžvelgtas šių veiksmų poveikis biudžetui; primygtinai ragina kitus donorus pirmiau paminėtoje tarptautinės konferencijos metu prisiimti įsipareigojimus ir vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus 2007 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje vykusios donorų konferencijos metu;

8.

dar kartą pabrėžia, kad ES biudžeto 4 išlaidų kategorijai nuolat skiriama pernelyg mažai lėšų ir kad dėl įsipareigojimų skirti papildomų lėšų Gazos ruožui neturėtų nukentėti kitos politikos sritys; taip pat pabrėžia, kad papildomos lėšos gali būti sutelktos tik panaudojant visas 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (5) numatytas priemones;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Palestinos administracijos prezidentui, Palestinos įstatymų leidybos tarybai, Izraelio vyriausybei ir Knesetui.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/3

A.

kadangi labai svarbu gerbti vaiko teises, nes nuo to priklauso jų gyvenimo galimybės ir pažanga siekiant panaikinti skurdą,

B.

kadangi lyčių vaidmenys, kuriuos visuomenė primeta savo vaikams, turi lemiamą įtaką jų ateičiai: galimybėms gauti maisto ir išsilavinimą, dalyvavimui darbo rinkoje, statusui santykiuose su kitais žmonėmis ir fizinei bei psichinei sveikatai,

C.

kadangi didžioji dalis Vaiko teisių konvencijoje išdėstytų tikslų dar neįgyvendinti,

D.

kadangi iš 2,2 mlrd. pasaulio vaikų 1,9 mlrd. (86 proc.) gyvena besivystančiose šalyse ir daugiau kaip 98 proc. vaikų, gyvenančių itin skurdžiai, yra iš besivystančių šalių,

E.

kadangi kasdien pasaulyje miršta daugiau kaip 26 000 tūkst. vaikų iki 5 metų amžiaus, daugiausia dėl priežasčių, kurių galima išvengti, ir kadangi pagal dabartines tendencijas Tūkstantmečio vystymosi tikslas dviem trečdaliais sumažinti vaikų mirtingumą iki 2045 m. pasiektas nebus,

F.

kadangi 1995 m. rugsėjo 4–15 d. Pekine vykusios Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos metu priimtos veiksmų programos 9 punkte pateiktas vienas iš pagrindinių principų, kuris buvo pabrėžiamas visose praėjusį dešimtmetį surengtose tarptautinėse konferencijose vaikų teisių klausimais,

G.

kadangi, jei visos valstybės narės ratifikuos Lisabonos sutartį, vaiko teisių apsauga taps konkrečiu Sąjungos išorės politikos tikslu,

H.

kadangi Taryba įgaliojo Komisiją išnagrinėti teigiamų paskatų poveikį produktų, kurie buvo pagaminti nenaudojant vaikų darbo, pardavimui ir išnagrinėti papildomų priemonių taikymo produktams, kurie buvo pagaminti naudojant sunkiausios formos vaikų darbą, galimybę ir pateikti ataskaitą,

I.

kadangi vaikų teisė į mokslą yra neginčytina ir kad švietimas ir profesinis mokymas vaidina svarbų vaidmenį laipsniško vaikų darbo panaikinimo strategijoje,

J.

kadangi vaikus išnaudojant komerciniais tikslais labai pažeidžiamas jų žmogiškasis orumas ir prieštaraujama socialinio teisingumo principams;

K.

kadangi prekių iš besivystančio pasaulio šalių pirkėjai turi labai gerą galimybę sužinoti, kurios prekės buvo pagamintos iš dalies naudojant vaikų darbo jėgą arba naudojant vien tik ją, ir atsisakyti jas pirkti, ir taip daryti tiesioginį ir efektyvų ekonominį spaudimą,

1.

pritaria pirmiau minėtam Komisijos komunikatui „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ ir papildomiems tarnybų darbo dokumentams, taip pat pridedamoms Tarybos išvadoms ir mano, kad šie dokumentai – svarbus žingsnis siekiant ES strategijos vaiko teisių klausimu;

2.

pripažįsta, kad ES institucijos teikia vis daugiau svarbos vaikų teisėms, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog vis dar reikia dėti daug pastangų siekiant, kad politiniai įsipareigojimai taptų praktika, ir pabrėžia, jog negalima įgyvendinti planų, jeigu neskiriama pakankamai lėšų;

3.

Pabrėžia, kad svarbu siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su pastangomis apsaugoti vaikų teises, ir ragina ES valstybes nares tesėti savo pažadus teikti pakankamą ir patikimą finansavimą skiriant suplanuotą pagalbą iš biudžeto, kad būtų pasiekti 2010 m. tikslai;

4.

prašo Sąjungos ryžtingai siekti panaikinti mergaičių (nuo pat jų gyvybės užmezgimo momento) visų formų diskriminaciją ir skirti pakankamai lėšų kovai su nelygybe, atsirandančia dėl tokios diskriminacijos;

5.

pritaria Komisijos veiksmų plane dėl vaikų teisių vykdant išorės veiksmus apibrėžtiems keturiems pagrindiniams principams, kurie grindžiami holistiniu ir nuosekliu požiūriu į vaiko teises;

6.

pripažįsta, kad vaikų teisėmis grindžiamas požiūris remiasi Vaiko teisių konvencijoje nustatytais principais ir normomis ir yra taikomas siekiant juos įgyvendinti;

7.

ragina Europos bendriją prisidėti prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir kitų konvencijų, susijusių su vaiko teisių įgyvendinimu, įvaikinimu, seksualiniu išnaudojimu, vaikų darbu, vaikų apsauga vykstant ginkluotiems konfliktams ir vaikų tvirkinimu;

8.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įgyvendinti Vaikų teisių konvenciją ir jos protokolus bei padidinti paramą trečiųjų šalių teisinių sistemų reformoms, kurios skirtos vaikams ginti;

9.

pabrėžia, kad vykdant bet kokius veiksmus vaikų teisių srityje turėtų būti gerbiamas pagrindinis tėvų ir artimiausių vaiko šeimos narių, taip pat pagrindinių jo globėjų ar rūpintojų vaidmuo ir ypač didelis dėmesys skiriamas motinų padėties gerinimui;

10.

vis dėlto primena, kad sunkumus savo šeimoje patiriančiam vaikui gali būti naudinga tam tikrą laikotarpį būti nuo jos atskirtam, jei prievartos šeimoje, blogo elgesio ir seksualinio išnaudojimo atvejais tai taikoma kaip apsaugos priemonė, ypač kai tėvai turi psichologinių ir socialinių ar psichikos problemų;

11.

pabrėžia, kad nedelsiant reikia skirti ypatingą dėmesį labiausiai pažeidžiamiems ir socialiai atskirtiems berniukams ir mergaitėms, įskaitant neįgaliuosius, migruojančius, mažumoms priklausančius, atskirtus arba nelydimus ir tėvų neprižiūrimus vaikus;

12.

pabrėžia, kad norėdama praktikoje pritaikyti vaiko teisėmis grindžiamą požiūrį, ES turi išsamiai išanalizuoti vaikų teises, geriausiai tuo metu, kai priimami arba persvarstomi šalies, regionų arba teminiai strategijos dokumentai, kuriais remiantis galėtų būti atrinkti veiksmai ir programos siekiant spręsti vaikų klausimus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją kuo anksčiau arba vystymosi programų vidutinio laikotarpio peržiūros metu pateikti Parlamentui su vaikų klausimais susijusių veiksmų ir finansinių lėšų apžvalgą;

13.

pabrėžia, kad vaikų teisių klausimas turėtų būti sistemingai įtraukiamas į ES politinį dialogą ir diskusijas su šalimis partnerėmis;

14.

ragina Komisiją parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodoma, ar į esamus tarptautinius ES ir trečiųjų šalių susitarimus jau įtraukta teisiškai privaloma vaikų teisių apsaugos sąlyga, ir, jei jos nėra, ar būtų galima ją įtraukti vėliau;

15.

mano, kad šalyse partnerėse ir ES lygmeniu vaikų dalyvavimas turi būti oficialiai įtvirtintas ir jam turi būti skiriama daugiau lėšų;

16.

pritaria tam, kad esami jaunimo ir vaikų tinklai būtų stiprinami ir taptų stipriu pagrindu siekiant sudominti vaikus ir juos konsultuoti, ir ragina Komisiją nuolat kviesti šiuos tinklus prisidėti rengiant diskusijas dėl šalies strategijos dokumentų, taip pat skatinti juos dalyvauti plėtojant nacionalinio planavimo priemones;

17.

ragina Komisiją padėti šalims partnerėms patvirtinti vaikams palankų biudžetą, ypač tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga teikia biudžeto paramą, ir parengti integruotus išsamius nacionalinius veiksmų planus, skirtus vaikų klausimams, nustatant aiškius su vaikų teisėmis susijusius kriterijus, išmatuojamus tikslus, terminus ir peržiūros bei ataskaitų teikimo mechanizmus;

18.

reikalauja, kad ES bendra biudžeto parama apimtų ir lėšas, skirtas atitinkamų ministerijų (pvz., rūpybos, sveikatos, švietimo ir teisingumo) pajėgumų plėtotei, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų atitinkamas strategijas ir priemonių vaikams skirtoms paslaugoms finansiškai remti ir įgyvendinti;

19.

pabrėžia, kad ES, vykdydama savo išorės veiksmus, turėtų aktyviai skatinti trečiųjų šalių vyriausybes laikytis tarptautinių vaiko teisių normų, visų pirma susijusių su pagrindinių socialinės gerovės užtikrinimo paslaugų (pvz., nemokamas maitinimas mokyklose ir darželiuose, taip pat galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas) teikimu vaikams; tuo pat metu pabrėžia, kad užtikrinus vaikams lygiateises sąlygas mokytis, kai vyksta ginkluoti konfliktai ar jiems pasibaigus, labai prisidedama prie konfliktų prevencijos;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant nesenos pozityvios raidos ES lygmeniu, vis dar stokojama už vaikų teises atsakingų ES institucijų ir personalo;

21.

rekomenduoja paskirti ES specialųjį įgaliotinį, kad būtų užtikrintas matomumas ir vadovavimas vaikų teisių srityje;

22.

mano, kad kiekvienoje Komisijos delegacijoje turėtų būti už vaikų klausimus atsakingas asmuo, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad būstinėse, misijose ir delegacijose dirbantys darbuotojai būtų tinkamai mokomi ir gautų nurodymus, kaip integruoti vaikų teises į išorės veiksmus bei užtikrinti saugų ir veiksmingą vaikų dalyvavimą;

23.

ragina, kad JT Vaiko teisių konvencijoje numatytai vaikų teisių apsaugai Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros daugiametėje programoje būtų skiriamas pagrindinis dėmesys; mano, kad ši agentūra turėtų sukurti tarptautinių organizacijų, vaikų teisių ombudsmenų ir nevyriausybinių organizacijų tinklą, kad galėtų pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis ir patirtimi;

24.

pritaria Komisijos įsipareigojimui spręsti tokius su vaiko teisių pažeidimais susijusius klausimus, kaip vaikų darbas, prekyba vaikais, vaikai kariai, nuo ginkluotų konfliktų nukentėję vaikai bei visokių formų smurtas prieš vaikus, įskaitant seksualinį išnaudojimą bei žalingas tradicijas; tačiau primygtinai reikalauja, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas esminėms vaiko teisių pažeidimų priežastims ir šių pažeidimų prevencijai;

25.

prašo Komisiją įtraukti kovos su nebaudžiamumu aspektą į savo išorės veiksmus ir ryšius su trečiosiomis šalimis, nes šis aspektas – svarbi vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonė;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę nacionalinių vaiko apsaugos strategijų rengimui ir sistemų, kurios galėtų vaikams ir šeimoms teikti pagalbos paslaugas šalyse partnerėse, kol vaikai nenukentėjo, kūrimui;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti institucines struktūras, ginančias ir propaguojančias vaikų teises šalyse partnerėse, tarp jų ir nepriklausomus ombudsmenus;

28.

mano, kad reikėtų stengtis ugdyti tėvų ir globėjų, taip pat su vaikais dirbančių asmenų, pvz., mokytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, supratimą apie vaikų teises ir pagarbą joms;

29.

ragina Tarybą ir Komisiją į vystomojo bendradarbiavimo politiką kaip pagrindinę teisę įtraukti oficialų gimimo registravimą, nes tai itin svarbu siekiant apsaugoti vaiko teises;

30.

pripažįsta, kad ankstyva vaiko priežiūra ir švietimas, įskaitant skiepus, auklėjimą, galimybę lankyti vaikų lopšelius ir darželius, taip pat yra vaiko teisė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ankstyva vaikystė – tai itin svarbus vystymosi laikas ir kad dėl nepakankamos mitybos bei priežiūros stokos gali pablogėti fizinė sveikata ir protiniai gebėjimai;

31.

pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią vaiko teisių pažeidimams būtina įgyvendinti 2–ąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl visuotinio pradinio išsilavinimo ir 3–ąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės;

32.

pabrėžia, kad reikia specialiai mergaitėms skirtų priemonių, kurios suteiktų joms tokias pačias galimybes lankyti mokyklą, gauti užtektinai maisto, išreikšti savo nuomonę ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kaip ir berniukams;

33.

ragina Sąjungą vykdant paramos programas ir politinį dialogą su šalimis partnerėmis teikti pirmenybę teisei į mokslą, ypač mergaičių; pabrėžia, kad būtina kovoti su nuolatine diskriminacija vargingose šeimose, kurios, negalėdamos padengti visų savo vaikų mokymosi išlaidų, nusprendžia siųsti į mokyklą berniukus, darydamos žalą mergaitėms;

34.

pabrėžia, kad švietimo priemonės ir programos turi būti pritaikytos mergaitėms ir siūlyti, pavyzdžiui, alternatyvių formų švietimą ne formaliojo ugdymo įstaigose arba lankstų mokymosi grafiką mergaitėms, kurios prižiūri savo brolius ir seseris;

35.

pabrėžia, kad investicijos į mergaičių švietimą yra investicijos, kurios labiausiai prisidės prie skurdo naikinimo, gyventojų skaičiaus augimo mažinimo, mažesnio kūdikių ir vaikų mirtingumo, rečiau pasitaikančio maisto nepritekliaus, didesnio mokyklų lankomumo ir sveikatos stiprinimo;

36.

pabrėžia, kad kokybiškas švietimas turėtų būti prioritetas, ypač vietose, kuriose vyksta konfliktai arba kuriose padėtis yra itin nestabili, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą užsiimti švietimu vykdant humanitarinės pagalbos operacijas; pabrėžia būtinybę parengti veiklos gaires, pagal kurias ES būtų įsipareigojusi įtraukti švietimą į kiekvieną savo humanitarinių veiksmų etapą ir vadovautųsi Švietimo esant ekstremalioms situacijoms agentūrų tinklo nustatytais minimaliais standartais, ir ragina ES lygmeniu skirti pakankamai lėšų ir darbuotojų šiam naujam politiniam įsipareigojimui įgyvendinti;

37.

reikalauja, kad nė iš vieno vaiko nebūtų atimta pagrindinė teisė į mokslą dėl ekonominių išteklių stokos, ir dar kartą prašo visų besivystančių šalių vyriausybių parengti aiškų planą, pagal kurį būtų skubiai naikinamas tiesioginis ir netiesioginis mokestis už mokslą siekiant pagrindinio išsilavinimo ir kartu išlaikomas aukštas švietimo lygis;

38.

pabrėžia, kad ES bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis itin svarbūs projektai, skirti vaikų socialinei kompetencijai, tolerancijai, solidarumui ir atsakomybei už jų aplinką plėtoti, ypač turint mintyje kovą su klimato kaita;

39.

primena, kad norint sumažinti vaikų darbo paskatas būtina politiniu lygmeniu įsipareigoti laikytis nuoseklios politikos skurdo mažinimo, kokybiško švietimo ir žmogaus teisių srityse;

40.

ragina Europos bendriją ir valstybes nares teikti daugiau paramos sąžiningai prekybai ir ženklinimo iniciatyvoms, kurias vykdant įmonės skatinamos neįdarbinti vaikų; rekomenduoja geriau kontroliuoti, kaip laikomasi savanoriškų elgesio kodeksų, susijusių su pagrindinėmis darbo teisėmis, ir skaidriai perduoti šią informaciją Europos vartotojams; mano, kad turėtų būti nustatyta sąlyga, jog sudarant viešųjų pirkimų sutartis turi būti laikomasi tarptautinių vaikų darbo standartų;

41.

palankiai vertina Tarybos iniciatyvą pradėti teigiamų paskatų, kurios teikiamos parduodant produktus, pagamintus nenaudojant vaikų darbo jėgos, poveikio ir galimų papildomų priemonių, įskaitant ir su prekyba susijusias priemones, tyrimą; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šio tyrimo projektą, įgyvendinimą ir rezultatus;

42.

ragina Komisiją pasiūlyti vieną į Europos Sąjungą importuojamų produktų ženklinimo metodą, kuriuo būtų patvirtinama, kad jie buvo pagaminti nenaudojant vaikų darbo jėgos nė vienu gamybos grandinės etapu, pavyzdžiui, ant šių produktų pakuotės nurodant „nenaudota vaikų darbo jėga“, ir taip užtikrinti, kad ši sistema atitiktų PPO tarptautines prekybos taisykles;

43.

atkreipia dėmesį į 4–ąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą sumažinti vaikų mirtingumą ir 6–ąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis ir ragina Bendriją bei kitus donorus stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, kuri visiems gyventojams teiktų nebrangias gimdyvių, kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugas, ir į šias paslaugas integruoti tokią su konkrečiomis ligomis susijusią intervenciją, kaip nuo maliarinių uodų apsaugančių lovų tinklelių ir antiretrovirusinių vaistų tiekimas;

44.

apgailestauja dėl spaudimo, daromo siekiant pakenkti lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių politikai, nes dėl to tarp jaunimo daugėja nepageidaujamo nėštumo atvejų ir auga nesaugių abortų skaičius, ir ragina ES skirti tiek pat lėšų įvairioms lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms siekiant 5–ojo Tūkstantmečio vystymosi tikslo sumažinti gimdyvių mirtingumą;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad maisto kainų krizė turėjo itin neigiamų padarinių vaikams, ir pabrėžia poreikį kurti plačios apimties strategijas, skirtas didinti mitybos saugumą, o tai reiškia galimybę gauti ne tik užtektinai maisto, bet ir atitinkamų mikroelementų, švaraus vandens, laikytis higienos ir naudotis sanitarijos priemonėmis bei sveikatos priežiūros paslaugomis, būti tinkamai prižiūrimiems ir gyventi sveikoje aplinkoje;

46.

pripažįsta, kad Europos Sąjunga parengė įspūdingą politikos sistemą siekdama spręsti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų problemas, ir ragina vykdyti griežtesnę stebėseną, didinti supratimą ir rengti mokymus, kad tai būtų tinkamai įgyvendinama vietoje;

47.

mano, kad visose ESGP misijose turėtų dalyvauti patarėjas vaikų apsaugos klausimais, ir pabrėžia, kad į ESGP misijų darbuotojų mokymus turėtų būti įtraukti vaikų apsaugos klausimai;

48.

pabrėžia, kad nusiginklavimo, demobilizavimo ir reintegravimo (NDR) programose, kurias remia Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misijos, reikėtų atsižvelgti į ypatingus vaikų poreikius;

49.

ragina ypatingą dėmesį skirti mergaičių, tapusių motinomis, pabėgėlių ir viduje perkeltų mergaičių bei mergaičių, patiriančių prievartą ir seksualinį smurtą, reikmėms vykstant konfliktams ir jiems pasibaigus;

50.

ragina Komisiją investuoti į programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniam ir lyčių smurtui prieš mergaites ir berniukus bei į jį reaguoti ir kuriose turėtų būti numatyta dalyti profilaktikos priemonių rinkinius patyrusiems smurtą, siekiant išvengti ŽIV infekcijos, remti gydymo ir socialinės reintegracijos paslaugas ir taikyti konfidencialius ataskaitų teikimo mechanizmus;

51.

pabrėžia, kad ES taip pat turėtų remti priemones, padedančias įveikti socialinį menkinimą ir diskriminaciją, kadangi pažeidžiamos mergaitės arba jaunos moterys, pvz., užsikrėtusios ŽIV, prievartos ir seksualinio smurto aukos, susilaukusios vaikų po išprievartavimo arba patyrusios abortą, dažnai yra atstumiamos savo bendruomenėse;

52.

atkreipia dėmesį į ypatingai sunkią vaikų, užsikrėtusių ŽIV ir sergančių AIDS, taip pat į našlaičių, kurių tėvai mirė nuo AIDS, padėtį; ypač smerkia smurtą prieš moteris ir merginas remiantis įsitikinimu, kad lytiniai santykiai su nekalta mergina gali išgydyti nuo AIDS, ir primygtinai ragina organizuoti vietos informavimo kampanijas, siekiant panaikinti šį klaidingą įsitikinimą ir ypač dar labiau apsaugoti merginas;

53.

pabrėžia poreikį laikytis Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, siekiant užtikrinti vaikų iš migrantų šeimų teises;

54.

ragina ES pasinaudoti temine prieglobsčio ir migracijos programa, kuri sudaro vystymojo bendradarbiavimo priemonės dalį, itin pažeidžiamoms grupėms, pvz., migrantų vaikams ir skurstantiems vaikams remti;

55.

ragina Europos Sąjungą vykdant išorės veiksmus ypatingą dėmesį skirti diskriminuojamų vaikų padėčiai, įskaitant įstatymus pažeidusius vaikus ir vaikus, kurių laisvė atimta ir kurie laikomi uždarose institucijose; pabrėžia, kad vaikams turėtų būti sudaromos sąlygos paprasčiau naudotis teise į teisingumą ir gauti specilizuotą pagalbą, o į vaikų amžių turi būti atsižvelgiama viso teismo proceso metu ir turi būti taikomos specialios apsaugos priemonės;

56.

ragina Tarybą ir Komisiją, rengiant pagalbos programas ir derantis su trečiosiomis šalimis dėl veiksmų planų teisingumo ir vidaus reikalų srityje spręsti nepilnamečių justicijos klausimą ir atkreipti dėmesį ne tik į aktualių tarptautinių ir regioninių normų ratifikavimą, bet ir į veiksmingą jų įgyvendinimą;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti politikos vaikų klausimu nuoseklumą ir į svarbiausias politikos sritis, pvz., saugumo, klimato kaitos, migracijos ir pagalbos veiksmingumo sritis, įtraukti vaikų teisių aspektą;

58.

ragina nuosekliai vertinti visų sričių ES politiką, kuri gali turėti įtakos vaikams trečiosiose šalyse, poveikio vaikų teisėms požiūriu prieš ją priimant ir ją vykdant; pabrėžia, kad vaikai turėtų laikomi atskira grupe, atsižvelgiant į tai, kad poveikis jiems būna kitoks nei suaugusiesiems;

59.

palankiai vertina pirmiau minėtose Tarybos išvadose pristatytą iniciatyvą geriau koordinuoti ir didinti darbo pasiskirstymą vaikų teisių srityje, planuojant vykdyti dabartinę Komisijos ir valstybių narių politiką ir veiklą bandomosiose šalyse;

60.

yra susirūpinęs dėl to, kad dar neatrinktos bandomosios šalys, ir ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir užtikrinti, kad tai būtų skubiai atlikta;

61.

ragina Komisiją numatyti procedūras, gaires ir rodiklius siekiant užtikrinti, kad vaikų teisių aspektas nebūtų išbrauktas iš darbotvarkės, ir pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia ne tik vaikų teisių aspekto integravimo, bet ir konkrečių, galbūt nepagrindiniuose sektoriuose vykdomų veiksmų, finansuojamų iš geografinių fondų ir Europos plėtros fondo;

62.

mano, kad Parlamentas galėtų atlikti labiau suderintą ir sistemingą vaidmenį atliekant stebėseną, kaip vykdomi ES įsipareigojimai vaikams, pvz., rengiant metinę žmogaus teisių ataskaitą;

63.

pataria parlamentinėms asamblėjoms (AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja, Eurolat, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja) į savo susitikimus pakviesti šiuos susitikimus organizuojančių šalių vaikų organizacijų atstovus, ir remia tarpregioninių jaunimo forumų, pvz., ES ir Afrikos jaunimo platforma, steigimą;

64.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui bei AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/11

A.

kadangi valstybėse narėse Direktyvos 2002/14/EB perkėlimas į nacionalinę teisę užtruko ir kai kurios valstybės narės apsiribojo šios direktyvos pritaikomų minimalių reikalavimų kai kuriais aspektais perėmimu,

B.

kadangi dabartinė finansų krizė paveiks Europos ekonomiką europiniu lygmeniu restruktūrizuojant, sujungiant ir perkeliant įmones,

C.

kadangi Direktyvos 2002/14/EB tikslas buvo sukurti bendrą darbuotojų informavimo apie įmonių, kuriose jie dirba, ateitį ir veiksmingo konsultavimosi su jais, siekiant numatyti šių įmonių ekonominį vystymąsi, sistemą,

D.

kadangi darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais yra pagrindiniai socialinės rinkos ekonomikos elementai ir jie neturi būti laikomi kliūtimi ekonominiam įmonių vystymuisi,

E.

kadangi Europos Sąjungoje yra 23 mln. įmonių, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų (t. y. 99 % visų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 100 mln. žmonių), ir kadangi ES institucijų pareiga yra užtikrinti ir pagerinti darbuotojų teisę būti informuotiems ir kad su jais būtų konsultuojamasi,

1.

sutinka, kad kai kurios valstybės narės labai vėluoja perkelti Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, todėl jai įvertinti dar reikės daugiau laiko; tačiau pažymi, kad valstybėse narėse, kuriose nebuvo bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos, šios direktyvos poveikis yra akivaizdus;

2.

ragina valstybes nares, dar tinkamai neperkėlusias Direktyvos 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kuo skubiau tai padaryti;

3.

mano, kad būtina, jog pagal Komisijos iniciatyvas šioje srityje ir glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis atitinkamų valstybių narių institucijomis ir socialiniais partneriais būtų siekiama išsamiau išnagrinėti ir išspręsti problemas keliančius klausimus, kurių kilo aiškinant Direktyvą 2002/14/EB arba derinant jos perkėlimo nuostatas;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės, rengdamos savo Direktyvos 2002/14/EB perkėlimo priemones, neatsižvelgė į kai kuriuos jaunus darbuotojus, moteris, dirbančias ne visą darbo dieną, ir darbuotojus, dirbančius trumpai pagal terminuotą darbo sutartį; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares priimti atitinkamas nuostatas, kad darbuotojų skaičius įmonėse būtų nustatomas laikantis šios direktyvos nurodymų, t. y. kad darbuotojų skaičius būtų nustatomas visada pagal faktinį darbuotojų skaičių, netaikant kitų sąlygų;

5.

tvirtina, kad būtina, jog valstybės narės, atsižvelgdamos į nusistovėjusią nacionalinę tvarką, tiksliai numatytų sąlygas ir ribas, susijusias su Direktyvos 2002/14/EB 6 straipsniu dėl konfidencialios informacijos, ir atkreiptų dėmesį į:

6.

prašo, kad valstybės narės, nustatydamos savo perkėlimo priemones:

7.

ragina valstybes nares, kuriose nenumatyta veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų (kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje) darbdaviams, kurie negerbia darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, šias sankcijas nustatyti;

8.

ragina visas valstybes nares, kuriose nėra darbuotojų atstovų apsaugos sistemos, ją sukurti;

9.

siūlo valstybėms narėms, kuriose darbuotojų atstovų apsauga tradiciškai užtikrinta profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų pasiektu susitarimu, numatyti tvirtą papildomą šių darbuotojų atstovų apsaugą, jei derybos žlugtų;

10.

mano, kad būtina parengti ir valstybėms narėms pateikti galimų sankcijų darbdaviams, kurie negerbia pagal Direktyvą 2002/14/EB nustatytų darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisių, sistemą;

11.

pabrėžia, kad subsidiarumas negali būti argumentas, kuriuo galima pateisinti valstybių narių įsipareigojimo nustatyti sankcijas, kurių pakaktų sulaikyti darbdavius nuo Direktyvos 2002/14/EB pažeidimo, nesilaikymą;

12.

atkreipia dėmesį į 1994 m. birželio 8 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimus (10), pagal kuriuos tos valstybės narės, kurių procedūrinė ir institucinė sistema yra nepakankama, privalo sukurti tinkamas teisines priemones ir taip nustatyti tinkamas administracines arba teismines procedūras ir tinkamas, veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas darbdaviams, kurie nesilaiko savo įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais;

13.

ragina valstybes nares, kol bus persvarstyta Direktyva 2002/14/EB nustatant administracinės arba teisminės procedūros priemones ir sankcijas darbdaviams, kurie nesilaiko įsipareigojimo informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais, vadovautis Teisingumo Teismo praktika;

14.

mano, kad būtina užtikrinti, jog valstybių narių priimtose perkėlimo nuostatose būtų užtikrintas savaiminio darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgijimas, nes tai atitinka teisingą Direktyvos 2002/14/EB aiškinimą;

15.

mano, kad būtina nustatyti darbuotojų atstovo pareigų vykdymo taisykles, kad šios pareigos būtų vykdomos darbo metu ir už tai būtų atitinkamai atlyginama;

16.

mano, kad viešojo administravimo sektoriaus darbuotojų atstovams ir atstovams iš valstybinio ir finansų sektoriaus įmonių būtina užtikrinti tokias pačias informavimo ir konsultavimosi su jais teises, kokios suteikiamos kitiems darbuotojams;

17.

mano, kad būtina persvarstyti galimybės pasinaudoti tiesioginėmis konsultacijomis, jei yra išrinkto organo arba profesinių sąjungų atstovavimo struktūra, mastą ir išvengti darbdavio kišimosi per tiesiogines konsultacijas svarstant temas, kurios kolektyvinėse derybose priklauso profesinių sąjungų sričiai, pvz., darbo užmokestis;

18.

reikalauja ištirti būtinybę pakeisti įmonės ar padalinio darbuotojų skaičiaus ribas, nuo kurių taikoma Direktyva 2002/14/EB, kad į jos taikymo sritį nepatektų tik mikroįmonės;

19.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad nors kyla abejonių dėl tikslios sąvokos „įmonė“ apibrėžties Direktyvoje 2002/14/EB, Teisingumo Teismo praktika šiuo klausimu yra išsami, ir ragina valstybes nares taikant įgyvendinimo priemones atsižvelgti į šią praktiką, kad būtų taikoma pažeidimo procedūra, jei nevykdomos minėtosios įgyvendinimo priemonės;

20.

primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama imtųsi priemonių, kurias taikant būtų užtikrinama, jog valstybės narės veiksmingai perkeltų Direktyvą 2002/14/EB į nacionalinę teisę, kartu kontroliuodama visus aspektus, dėl kurių gali atsirasti trūkumų arba sunkumų pvz., nacionalines nuostatas ir nusistovėjusią tvarką, taikomas nustatant įmonės darbuotojų skaičių, specialių nuostatų, numatytų 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikymą ir garantijų, susijusių su konfidencialumo reikalavimu, numatytu 6 straipsnyje, taikymą; ragina Komisiją pradėti pažeidimų procedūrą prieš valstybes nares, kurios neperkėlė šios direktyvos į savo teisę arba padarė tai netinkamai;

21.

ragina Komisiją pateikti taikant Direktyvą 2002/14/EB pasiektų rezultatų įvertinimo ataskaitą, atsižvelgiant į socialinio dialogo ir gebėjimo prognozuoti, imtis prevencinių veiksmų ir didinti užimtumą darbo rinkoje stiprinimą ir į galimybę išvengti administracinių, teisinių ir finansinių sunkumų mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse ir prireikus pridėti tinkamus pasiūlymus;

22.

pritaria pasiūlymui dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto (COM(2008)0396), kuriame atsižvelgiama į konkrečius mažųjų įmonių poreikius;

23.

ragina Komisiją, kuri atsakinga už susijungimą ir perėmimą, pasirūpinti, kad priimant sprendimą dėl susijungimo ir perėmimo būtų laikomasi nacionalinės ir Bendrijos teisės nuostatų, susijusių su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais;

24.

mano, kad informacija, kuri, jei būtų atskleista, galėtų labai pakenkti įmonei ekonominiu požiūriu, turi būti visiškai konfidenciali tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas su įmone susijusiais esminiais ekonominiais klausimais (pvz., ketinimų protokolo (angl. letter of intent) forma);

25.

ragina Komisiją reguliariai pranešti apie darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais teisės įgyvendinimo gerinimą ir įtraukti šį klausimą į Europos socialinio dialogo (ir tarp įvairių sektorių, ir atskiruose sektoriuose) darbotvarkę;

26.

ragina Komisiją skatinti socialinius partnerius imtis aktyvių teigiamų veiksmų siekiant daryti įtaką įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu, pvz., skleidžiant pažangiąją patirtį;

27.

ragina Komisiją kuo greičiau imtis iniciatyvos, kad Europos Sąjungoje būtų sustiprinta socialinių partnerių darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais srityje veiksmingo bendradarbiavimo kultūra ir būtų atsižvelgta į ypatingas temų charakteristikas bei įmonių ypatybes ir dydį;

28.

su pasitenkinimu pažymi, kad Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos ir Europos transporto darbuotojų federacijos susitarime dėl 2006 m. darbo jūroje konvencijos nagrinėjant kai kuriuos klausimus, pvz., susijusius su pavojais darbuotojų sveikatai ir saugumui arba priešlaikiniu darbo sutarties nutraukimu, nurodoma į konsultavimąsi;

29.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą, pateiktą jos 2007 m. spalio 10 d. komunikate „Socialinių aspektų reglamentavimo sistemos persvarstymas, siekiant daugiau ir geresnių darbo vietų ES jūrininkystės sektoriuje“ (COM(2007)0591), apsvarstyti Direktyvą 2002/14/EB ir ragina Komisiją tai darant panaikinti galimybę nukrypti nuo Direktyvos 2002/14/EB nuostatų, kuri numatyta tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje;

30.

ragina Komisiją apsvarstyti Direktyvų 94/45/EB, 98/59/EB, 2001/23/EB, 2001/86/EB, 2002/14/EB, 2003/72/EB ir Reglamento (EB) Nr. 2157/2001 suderinimo būtinybę siekiant nustatyti, kokių pakeitimų gali reikėti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir prieštaravimų; mano, kad visi reikiami pakeitimai turėtų būti suderinti;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/16

A.

kadangi Europos socialinis modelis iš esmės grindžiamas aukšto lygio paslaugomis, prekėmis ir darbo vietomis, kurias leidžia sukurti socialinė ekonomika, taip pat socialinio modelio rėmėjų gebėjimu numatyti ir diegti naujoves,

B.

kadangi socialinė ekonomika grindžiama socialine paradigma, atitinkančia pagrindinius Europos socialinės gerovės modelio principus, ir kadangi socialinė ekonomika atlieka svarbų vaidmenį išsaugant ir stiprinant minėtąjį modelį, nes vadovaujantis socialinės ekonomikos principais reguliuojamas daugelio visuotinės svarbos socialinių paslaugų kūrimas ir teikimas,

C.

kadangi, atsižvelgiant į tai, socialinės ekonomikos modeliais turėtų būti grindžiamos pastangos siekti bendrų ekonomikos augimo, įsidarbinimo galimybių, mokymo ir asmenims pritaikytų paslaugų tikslų, kurių siekiama visose ES politikos srityse,

D.

kadangi visuomenės gerovė ir stabilumas priklauso nuo jos įvairovės, kurios aktyviai padeda siekti socialinė ekonomika, leidžianti tobulinti ir stiprinti Europos socialinį modelį, taip pat pasiūlyti išskirtinį verslo modelį, sudarantį sąlygas socialinei ekonomikai prisidėti prie stabilaus ir tvaraus ekonomikos augimo,

E.

kadangi socialinės ekonomikos vertybės itin dera su bendrais ES tikslais socialinės integracijos srityje; kadangi su tuo turėtų būti siejami deramas užimtumas, mokymas ir pakartotinė integracija; kadangi įrodyta, kad socialinė ekonomika labai padeda gerinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinį statusą (pvz., tai rodo Nobelio premijos laureato profesoriaus Mohammedo Yunuso sukurti mikrokreditų kooperatyvai, užtikrinantys integraciją finansų srityje ir taip didinantys moterų įtaką), be to, įrodyta, kad su socialine ekonomika susijusios gana didelės galimybės kurti socialines naujoves, remti su sunkumais susiduriančius asmenis šiems sprendžiant savo socialines problemas, pvz., derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, taip pat užtikrinti lyčių lygybę, savo šeiminio gyvenimo kokybę ir gebėjimą rūpintis vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir žmonėmis su negalia,

F.

kadangi socialinės ekonomikos sektoriuje veikia 10 proc. visų Europos įmonių (t. y. 2 mln. įmonių, arba 6 proc. visų darbo vietų) ir su socialine ekonomika susijusios didelės galimybės kurti ir išsaugoti pastovias darbo vietas, visų pirma dėl to, kad šios veiklos pobūdis neleidžia jos perkelti kitur,

G.

kadangi socialinės ekonomikos sektoriuje paprastai veikia mažosios ir vidutinio dydžio įmonės (MVĮ), padedančios užtikrinti tvarų ekonomikos modelį, kuriuo remiantis žmonės svarbesni už kapitalą; kadangi tokios įmonės paprastai aktyviai veikia vidaus rinkoje, taigi turi užtikrinti, kad jų veikla atitiktų aktualias teisines nuostatas,

H.

kadangi kiekvienoje valstybėje narėje socialinės ekonomikos raida susijusi su tam tikromis organizacinėmis ir (arba) teisinėmis verslo formomis, pvz., kooperatyvais, savidraudos draugijomis, asociacijomis, socialinėmis įmonėmis ir organizacijomis, fondais ir kitais subjektais; kadangi socialinė ekonomika įvairiose šalyse apima įvairias sąvokas (pvz., „solidarioji ekonomika“ ir „trečiasis sektorius“) ir nors šios sąvokos nėra laikomos socialinės ekonomikos dalimi visose valstybėse narėse, visoje Europos Sąjungoje vykdoma panaši veikla, kuriai būdingi tie patys bruožai,

I.

kadangi turint mintyje vidaus rinkos taisykles reikia ES lygmeniu pripažinti tam tikrų tipų organizacijų, priskiriamų socialinei ekonomikai, statusą tam, kad siekiant gauti Bendrijos lėšų būtų mažiau biurokratijos kliūčių,

J.

kadangi vadovaujantis socialinės ekonomikos principais didelė reikšmė teikiama verslo modeliui, kuris apibrėžiamas ne pagal įmonės dydį ar jos veiklos sritis, o pagal pagarbą bendroms vertybėms, t. y. pirmenybei, kuri teikiama demokratijai, socialinių suinteresuotųjų šalių dalyvavimui ir asmeniniams bei socialiniams tikslams, o ne pelnui; solidarumo ir atsakomybės principų gynimui ir taikymui; jos narių naudotojų ir visuotinės svarbos interesų derinimui; jos narių vykdomai demokratinei kontrolei; savanoriškai ir atvirai narystei; savarankiškam valdymui ir nepriklausomumui nuo valdžios institucijų; didžiosios perteklinės produkcijos dalies paskirstymui siekiant tvaraus vystymosi tikslų, taip pat padedant savo nariams, vadovaujantis visuotinės svarbos interesais,

K.

kadangi, nors ir didėja socialinės ekonomikos ir šiame sektoriuje veikiančių organizacijų svarba, apie socialinę ekonomiką mažai žinoma ir ji dažnai kritikuojama remiantis klaidingais techniniais metodais; kadangi viena iš svarbiausių problemų, su kuria ES ir tam tikrose jos valstybėse narėse susiduria socialinė ekonomika (iš dalies dėl nacionalinių apskaitos sistemų ypatumų), yra nepakankamas socialinės ekonomikos matomumas instituciniu požiūriu,

L.

kadangi Parlamento jungtinė socialinės ekonomikos grupė atliko išsamų darbą,

1.

pabrėžia, kad socialinei ekonomikai, kurioje pelningumas derinamas su solidarumu, tenka itin svarbus vaidmuo Europos ekonomikoje, kadangi socialinė ekonomika sudaro sąlygas kurti kokybiškas darbo vietas, didinti socialinę, ekonominę ir regioninę sanglaudą, kurti socialinį kapitalą, skatinti piliečių aktyvumą, solidarumą ir demokratijos vertybėmis grindžiamą tokio tipo ekonomiką, kurioje ne tik remiamas tvarus vystymasis ir skatinamos socialinės, aplinkos apsaugos ir technologijų naujovės, bet ir didžiausia svarba teikiama žmonėms;

2.

mano, kad, siekiant stiprinti verslo ir ekonominę demokratiją, socialinė ekonomika svarbi ir simboliniu, ir rezultatų požiūriais;

3.

pripažįsta, kad socialinė ekonomika gali klestėti ir visas jos potencialas gali būti panaudojamas tik tuo atveju, jei jai sudaromos tinkamos politinės, teisinės ir veiklos sąlygos, deramai atsižvelgiant į didžiulę socialinės ekonomikos institucijų įvairovę ir jų ypatumus;

4.

mano, kad socialinės ekonomikos įmonių atžvilgiu konkurencijos taisyklės neturėtų būti taikomos taip pat, kaip kitų įmonių atžvilgiu, o socialinės ekonomikos įmonėms reikia saugios teisinės sistemos, kuri būtų grindžiama ypatingų tokių įmonių vertybių pripažinimu ir leistų tokioms įmonėms veikti vienodomis sąlygomis su minėtosiomis kitomis įmonėmis;

5.

pabrėžia, kad sukūrus ekonomikos sistemą, kurioje socialinės ekonomikos įmonės atliktų svarbesnį vaidmenį, sumažėtų spekuliacijos pavojus finansų rinkose, kuriose tam tikrų įmonių neprižiūri akcininkai ir reguliavimo institucijos;

6.

primena, kad EB sutartyje ir priimtame Europos kooperatinės bendrovės statute pripažįstamos įvairios verslo formos;

7.

primena, kad Komisija ne kartą pripažino socialinės ekonomikos sąvoką;

8.

ragina Komisiją populiarinti socialinę ekonomiką plėtojant naują įvairių sričių politiką ir ginti socialinei ekonomikai būdingą „skirtingo požiūrio į verslą“ koncepciją (ja remiantis pagrindinė verslo varomoji jėga – ne finansinė, o visuomeninė nauda), kad rengiant teisės aktus būtų tinkamai atsižvelgiama į socialinės ekonomikos ypatumus;

9.

mano, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų savo teisės aktuose ir politikos priemonėse pripažinti socialinę ekonomiką ir jos suinteresuotąsias šalis – kooperatyvus, savidraudos draugijas, asociacijas ir fondus; siūlo, kad pagal tokias priemones būtų užtikrinamas lengvas paskolų prieinamumas, suteikiama mokesčių lengvatų, teikiama daugiau mikrokreditų, nustatomi Europos asociacijų, fondų ir savidraudos draugijų įstatai, taip pat teikiamas tikslingas ES finansavimas ir paskatos, norint labiau remti rinkoje ir ne rinkos sektoriuose veikiančias socialinės ekonomikos organizacijas, steigiamas siekiant socialinės naudos;

10.

pažymi, kad reikia pripažinti Europos asociacijų, savidraudos draugijų ir fondų įstatus, siekiant užtikrinti, kad socialinės ekonomikos įmonėms būtų taikomi tokie patys reikalavimai pagal vidaus rinkos teisės aktus; mano, kad tai, jog Komisija atsiėmė pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos asociacijos statuto ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos savidraudos draugijos statuto (COM(1991)0273), yra didelė kliūtis šių socialinės ekonomikos subjektų raidai Europos Sąjungoje; taigi ragina Komisiją atitinkamai peržiūrėti savo darbo programą;

11.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Europos fondo statuto pagrįstumo tyrimu, kuris turėjo būti paskelbtas iki 2008 m. pabaigos, taip pat pradėti Europos asociacijos ir Europos savidraudos draugijos statutų pagrįstumo tyrimą;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti teisinę sistemą, kurioje būtų pripažįstami socialinės ekonomikos komponentai;

13.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos privati bendrovė būtų tokios juridinės formos, kurią galėtų pasirinkti visų tipų įmonės;

14.

ragina Komisiją nustatyti aiškias taisykles, skirtas nustatyti, kurios įmonės gali teisėtai veikti kaip socialinės ekonomikos įmonės, ir numatyti veiksmingas teisinės kliūtis, kad tik socialinės ekonomikos organizacijos galėtų naudotis finansavimu, skiriamu socialinės ekonomikos įmonėms remti, arba viešosios politikos priemonėmis, skirtomis socialinės ekonomikos įmonėms skatinti;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti minčiai sukurti nacionalinius socialinės ekonomikos įmonių statistikos registrus, nustatyti nacionalines kiekvieno institucinio sektoriaus ir kiekvienos veiklos šakos duomenų grupes ir sudaryti sąlygas įtraukti šiuos duomenis į Eurostato kaupiamus duomenis, taip pat pasinaudojant universitetų žiniomis;

16.

pažymi, kad socialinės ekonomikos vertinimas papildo ne pelno institucijų (NPI) vertinimą, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti JT ne pelno institucijų nacionalinių sąskaitų sistemoje vadovą ir paruošti duomenų grupes, taip užtikrinant didesnį NPI ir socialinės ekonomikos organizacijų matomumą;

17.

pritaria tam, kad sudedamosios socialinės ekonomikos dalys būtų pripažįstamos vykstant ES masto socialiniam dialogui pavieniuose sektoriuose ir keliuose sektoriuose, taip pat siūlo Komisijai ir valstybėms narėms aktyviai skatinti socialinės ekonomikos subjektų įtraukimą į socialines konsultacijas ir pilietinį dialogą;

18.

pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonės ir organizacijos padeda skatinti verslumą, sudaro sąlygas demokratiškesnei veiklai verslo pasaulyje, numato socialinę atsakomybę ir skatina aktyvią nepalankioje padėtyje esančių asmenų socialinę integraciją;

19.

pažymi, kad socialinėje ekonomikoje darbdaviai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pakartotinę integraciją, ir pritaria darbdavių pastangoms kurti ir išlaikyti aukštos kokybės, geras, pastovias darbo vietas ir investuoti į darbuotojus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir didinti socialinės ekonomikos, kaip gero darbdavio, vaidmenį ir gerbti jos specialų statusą;

20.

pabrėžia, kad socialinė ekonomika padeda naikinti darbo rinkos nesubalansuotumą trimis svarbiausiais aspektais (nedarbas, darbo vietų nepastovumas ir bedarbių atskirtis visuomenėje ir darbo rinkoje); be to, pažymi, kad socialinė ekonomika padeda suteikti daugiau galimybių įsidarbinti ir kurti darbo vietas, kurios paprastai neperkeliamos į kitas šalis, o tai padeda siekti Lisabonos strategijoje nustatytų tikslų;

21.

mano, kad socialinės ekonomikos įmonėms skiriama valstybių narių parama turėtų būti laikoma realia investicija kuriant solidarumo tinklus, galinčius padidinti vietos bendruomenių ir valdžios institucijų vaidmenį formuojant socialinę politiką;

22.

mano, kad socialines problemas reikia apmąstyti, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis labiausiai reikia imtis veiksmų; mano, kad daugelis socialinių problemų turėtų būti sprendžiama vietos lygiu, siekiant spręsti praktinius atvejus ir problemas; mano, kad norint užtikrinti tokių veiksmų veiksmingumą reikia griežtų jų koordinavimo taisyklių, t. y. glaudaus valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos įmonių bendradarbiavimo;

23.

pažymi, kad su vietos lygmeniu glaudžiai susijusios socialinės ekonomikos įmonės suteikia galimybę užmegzti ryšius tarp piliečių ir jiems atstovaujančių regioninių, nacionalinių ir Europos lygmens organų, taip pat gali prisidėti prie tokio ES valdymo, kuris užtikrintų socialinę sanglaudą; labai palankiai vertina socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų pastangas burtis į ES masto koordinavimo platformas;

24.

pabrėžia itin svarbų socialinės ekonomikos vaidmenį siekiant Lisabonos strategijos tikslų – tvaraus ekonomikos augimo ir visiško užimtumo, nes ši ekonomika padeda mažinti įvairaus pobūdžio darbo rinkos nesubalansuotumą (visų pirma remiamas moterų užimtumas), kurti ir teikti priežiūros ir patarnavimo paslaugas (socialinės, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugos), taip pat kurti ir išlaikyti socialinę ir ekonominę struktūrą, padedant užtikrinti vietos masto vystymąsi ir socialinę sanglaudą;

25.

mano, kad Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų socialinės ekonomikos darbotvarkės struktūrai sukurti, nes tai didintų konkurencingumą vietos ir ES lygmeniu, taip pat gebėjimą kurti naujoves, žinant, jog socialinė ekonomika gali suteikti stabilumo itin ciklinės ekonomikos sąlygomis: joje, jei reikia, vietos mastu perskirstomas ir perinvestuojamas pelnas, skatinama verslo kultūra, ekonominė veikla susiejama su vietos poreikiais, išsaugomos profesijos, kurioms kilęs pavojus (pvz., amatai), ir kuriamas socialinis kapitalas;

26.

ragina kompetentingas institucijas ir sektoriuje veikiančius ūkio subjektus įvertinti ir didinti moterų vaidmenį socialinės ekonomikos srityje tiek kiekybės aspektu, turint mintyje tai, kad daug moterų dirba įvairiose šio sektoriaus srityse, įskaitant draugijas ir savanorišką darbą, tiek darbo organizavimo ir paslaugų teikimo kokybės aspektu; yra susirūpinęs dėl vis dar neišspręstos vertikalios integracijos problemos, taip pat socialinėje ekonomikoje, nes tai riboja moterų dalyvavimą priimant sprendimus;

27.

ragina valstybių narių vyriausybes, vietos valdžios institucijas ir sektoriuje veikiančius ūkio subjektus skatinti ir remti potencialią sąveiką, kuri galėtų būti užtikrinta paslaugų sektoriuje labiau dalyvaujant socialinės ekonomikos suinteresuotosioms šalims ir vartotojams, jiems tariantis ir kartu prisiimant atsakomybę;

28.

ragina Komisiją peržiūrint valstybės pagalbos politiką atkreipti dėmesį į socialinės ekonomikos aspektus, turint mintyje tai, kad mažos vietos masto įmonės ir organizacijos susiduria su dideliais sunkumais, gaudamos finansavimą, ypač dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis; taip pat ragina Komisiją nesudaryti kliūčių nacionalinės įmonių teisės ar fiskalinėms nuostatoms, pvz., taikomoms bankų ir platinimo sektorių kooperatyvams, dirbantiems pagal tarpusavio pagalbos, verslo demokratijos, turto perdavimo iš kartos į kartą, atsargų nedalomumo, solidarumo, taip pat darbo ir verslo etikos principus;

29.

pabrėžia, kad dalis socialinės ekonomikos įmonių yra labai mažos ar mažos įmonės, kurioms gali trūkti išteklių, būtinų norint veikti vidaus rinkoje ir dalyvauti įgyvendinant nacionalines ir ES programas; siūlo teikti tikslingą paramą ir imtis priemonių, kurios leistų socialinės ekonomikos įmonėms labiau prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, taip pat suteikti galimybę kilus verslo krizei pertvarkyti įmones į darbuotojams priklausančias įmones;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti galimoms ir esamoms socialinėms įmonėms skirtas programas, pagal kurias būtų teikiama finansinė parama, informacija, konsultacijos ir mokymo paslaugos, taip pat supaprastinti steigimo procesą (įskaitant reikalavimų dėl įmonių pradinio kapitalo sušvelninimą) siekiant padėti socialinėms įmonėms įveikti sunkumus vis globalesnės ekonomikos, kuri šiuo metu susiduria su finansų krize, sąlygomis;

31.

pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonėms kyla daugiau sunkumų nei didelėms įmonėms, pvz., sprendžiant su reguliavimo našta susijusias problemas, siekiant gauti finansavimą, taip pat siekiant naudoti naujas technologijas ir gauti informacijos;

32.

atkreipia dėmesį į socialinės ekonomikos svarbą visuotinės svarbos paslaugų požiūriu; atkreipia dėmesį į viešųjų ir privačiųjų integruotų tinklų teikiamą papildomą naudą, taip pat į išnaudojimo pavojų, pvz., naudojimąsi išorės paslaugų teikėjais padedant valdžios institucijoms mažinti jų išlaidas, be kita ko, naudojantis savanoriškai atliekamu darbu;

33.

ragina Komisiją toliau tęsti dialogą su susijusiomis šalimis ir teikti joms paaiškinimus, taip pat remti valstybes nares visuotinės svarbos paslaugų ir visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityse ir taikyti suvestinio rodiklio metodą;

34.

prašo Komisijos užtikrinti, kad rengiant įvairių sričių ES politiką būtų atsižvelgiama į socialinės ekonomikos ypatumus (tikslai, vertybės ir darbo metodai), visų pirma įtraukti socialinės ekonomikos aspektus į savo politikos priemones ir strategijas socialinėje, ekonomikos ir verslumo skatinimo srityse, ypač remiantis Smulkiojo verslo aktu Europai (COM(2008)0394); prašo, kad tais atvejais, kai daromas poveikis socialinei ekonomikai, būtų atliekamas poveikio vertinimas, būtų paisoma socialinės ekonomikos interesų ir jiems būtų teikiama pirmenybė; be to, ragina Komisiją vėl apsvarstyti galimybę įsteigti socialinės ekonomikos tarnybą, kuri koordinuotų atsakingų generalinių direktoratų veiklą;

35.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos MVĮ stebėjimo centras į savo apžvalgas sistemingai įtrauktų socialinės ekonomikos įmones, taip pat teikti rekomendacijas dėl priemonių, kurios padėtų socialinės ekonomikos įmonėms veikti ir plėstis; be to, ragina Komisiją imtis priemonių, kurių reikia norint sudaryti sąlygas Europos e. verslo rėmimo tinklui susieti ir skatinti socialinės ekonomikos įmones;

36.

ragina valstybes nares remti mažas ir vidutines socialinės ekonomikos organizacijas siekiant sumažinti priklausomybę nuo subsidijų ir padidinti tvarumą;

37.

ragina Komisiją pakviesti socialinės ekonomikos subjektus pradėti dalyvauti už dialogą atsakingų organų veikloje, taip pat dalyvauti aukšto lygio ekspertų grupių, galinčių spręsti su socialine ekonomika susijusius klausimus, veikloje ir bendradarbiauti su tokiomis grupėmis; ragina Komisiją dalyvauti stiprinant socialinei ekonomikai atstovaujančias institucijas regionų, nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, taip pat sukurti teisinę sistemą, kuri skatintų aktyvią vietos valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos įmonių partnerystę;

38.

ragina Komisiją skatinti viešųjų agentūrų ir socialinės ekonomikos atstovų dialogą nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, taip padedant užtikrinti tarpusavio supratimą ir skleidžiant pažangiąją patirtį;

39.

ragina Komisiją remti sektoriaus asociacijos steigiamą ES specialistų grupę, kuri nagrinėtų kooperatinių bankų ir kitų finansinių paslaugų, galinčių dominti socialinės ekonomikos organizacijas, klausimus ir tirtų, kokių rezultatų šie konkretūs socialinės ekonomikos subjektai iki šiol pasiekė ES lygmeniu (ypač dabartinės pasaulinės paskolų ir finansų krizės metu) ir kaip jie ateityje išvengs panašaus pobūdžio rizikos;

40.

prašo Komisijos apsvarstyti galimybę vėl numatyti socialinei ekonomikai skirtą biudžeto eilutę;

41.

ragina rengti programas, pagal kurias būtų skatinama bandyti naujus ekonomikos ir socialinius modelius, inicijuoti bendrąsias mokslinių tyrimų programas, kviečiant socialinės ekonomikos subjektus teikti pasiūlymus pagal Septintąją bendrąją programą, numatyti „daugiklio“, taikomo oficialiems statistikos duomenims, naudojimą ir pradėti taikyti ekonomikos augimo vertinimo kokybiniu ir kiekybiniu aspektais priemones;

42.

ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti socialinės ekonomikos aspektą rengiant Bendrijos ir nacionalines politikos priemones, į įmonėms skirtas ES programas mokslinių tyrimų, naujovių, finansavimo, regionų plėtros ir vystomojo bendradarbiavimo srityse, remti ES, nacionalinių ir vietos institucijų darbuotojams skirtas mokymo programas socialinės ekonomikos klausimais, taip pat užtikrinti, kad socialinės ekonomikos įmonės galėtų dalyvauti įgyvendinant vystymosi ir išorės santykių programas ir veiksmus;

43.

ragina valstybes nares numatyti mokymo projektus, kurie apimtų aukštąjį mokslą, universitetų organizuojamus ir profesinio mokymo kursus, taip pat padėtų skleisti informaciją apie socialinę ekonomiką ir jos vertybėmis grindžiamas verslo iniciatyvas;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti įgūdžių ir profesionalumo raidą šiame sektoriuje, siekiant padidinti socialinės ekonomikos vaidmenį užtikrinant integraciją darbo rinkoje;

45.

ragina Komisiją sukurti ES teisinę sistemą, kuri užtikrintų galimybę užmegzti ir palaikyti socialinės ekonomikos sektoriaus atstovų ir vietos valdžios institucijų partnerystės ryšius teritoriniu pagrindu ir pagal kurią būtų nustatyti socialinės ekonomikos pripažinimo ir skatinimo, tvarios plėtros vietos mastu skatinimo ir rūpinimosi visuotinės svarbos interesais kriterijai;

46.

ragina Komisiją užtikrinti palankesnes sąlygas investuoti į socialinę ekonomiką, ypač per investicinius fondus, taip pat teikiant garantuotas paskolas ir subsidijas;

47.

prašo Komisijos dar kartą įvertinti:

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Socialinės apsaugos komitetui.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/23

A.

kadangi psichikos sveikata ir gerovė yra pagrindiniai asmenų ir visuomenės gyvenimo kokybės elementai ir esminiai veiksniai siekiant ES Lisabonos strategijos ir persvarstytos tvarios plėtros strategijos tikslų ir kadangi užtikrinus psichikos ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką, intervenciją ir gydymą būtų gerokai mažesnis jų poveikis asmeniniam gyvenimui, finansinei ir socialinei padėčiai,

B.

kadangi įvairiuose ES strateginiuose dokumentuose pabrėžiama psichikos sveikatos svarba siekiant šių tikslų ir būtinybė imtis praktinių priemonių šiuo požiūriu,

C.

kadangi pridėtinė Bendrijos psichikos sveikatos strategijos vertė pirmiausia susijusi su prevencija ir su psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų žmogaus ir pilietinių teisių skatinimu,

D.

kadangi psichikos sveikatos problemos plačiai paplitusios Europoje, kur vienas iš keturių asmenų bent kartą gyvenime susiduria su psichikos sveikatos problemomis, o netiesiogiai su jomis susiduria žymiai daugiau asmenų, ir kadangi įvairiose valstybėse narėse, ypač senosiose valstybėse narėse ir kai kuriose naujosiose valstybėse narėse, labai skiriasi psichikos sveikatos priežiūros standartai,

E.

kadangi svarstant psichikos sveikatos klausimus turėtų būti atsižvelgta į socialinės lyties aspektus ir kadangi daugiau moterų nei vyrų kenčia dėl psichikos sutrikimų, o daugiau vyrų nei moterų nusižudo,

F.

kadangi savižudybė lieka viena iš pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių Europoje: per metus ES dėl šios priežasties miršta per 50 tūkst. asmenų; kadangi devyniais atvejais iš dešimties prieš tai asmuo būna turėjęs psichikos sutrikimų ir neretai sirgęs depresija; be to, kadangi kalinamų ar sulaikytų asmenų savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičius didesnis negu eilinių visuomenės narių,

G.

kadangi politikos, skirtos depresijos ir savižudybių atvejų skaičiui mažinti, rengimas artimai siejamas su asmens orumo apsauga,

H.

kadangi kovos su depresija priemonės dažnai nepakankamos, nors tai vienas dažniausių ir rimčiausių sutrikimų, ir kadangi tik keletas valstybių narių įgyvendino prevencijos programas,

I.

kadangi ir toliau trūksta palaikymo ir investicijų, kurie būtini gerai psichikos sveikatos būklei ir sutrikimų prevencijai užtikrinti, be to, nepakankamai remiami medicininiai tyrimai ir psichikos sveikatos problemų turintys asmenys,

J.

kadangi finansiniai nuostoliai, kurių visuomenė patiria dėl psichikos ligų, sudaro 3–4 proc. valstybių narių bendrojo vidaus produkto (BVP) ir kadangi 2006 m. psichikos ligų gydymas ES atsiėjo 436 000 milijonus EUR ir kadangi didžioji dalis šių sąnaudų buvo skirta ne sveikatos sektoriui, o pirmiausia sistemiško nebuvimo darbe, nedarbingumo ir ankstyvo išėjimo į pensiją išlaidoms padengti, be to, daugeliu atvejų apskaičiuotos sąnaudos neatspindi papildomos bendro sergamumo, dėl kurio paprastai labiausiai kenčia psichikos sutrikimų turintys asmenys, finansinės naštos,

K.

kadangi dėl socialinių ir ekonominių skirtumų daugėja psichikos sveikatos problemų ir kadangi psichikos sveikatos sutrikimai dažnesni tarp pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, pvz., tarp bedarbių, imigrantų, kalinių ir buvusių kalinių, psichotropines medžiagas vartojančių asmenų, neįgaliųjų ir lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, ir kadangi siekiant skatinti jų integraciją ir socialinę įtrauktį būtina imtis specialių veiksmų ir vykdyti tinkamą politiką,

L.

kadangi tarp valstybių narių egzistuoja didelių skirtumų psichikos sveikatos priežiūros, gydymo ir socialinės įtraukties srityse,

M.

kadangi psichikos sveikatos problemų turintys asmenys labiau rizikuoja susirgti psichikos liga negu likusi dalis gyventojų ir turi mažiau galimybių gydytis,

N.

kadangi, nors fizinė ir psichikos sveikata vienodai svarbios ir tarp jų esama ryšio, tačiau psichikos sveikata dažnai lieka neištirta arba nepakankamai įvertinta, o psichikos sutrikimų turintiems asmenims neužtikrinamas tinkamas gydymas,

O.

kadangi daugumoje valstybių narių vis dažniau atsisakoma ilgalaikės stacionarios priežiūros ir renkamasi pagalbą gyvenant bendruomenėje ir kadangi, nežiūrint į tai, šis procesas nebuvo tinkamai suplanuotas, jam neskirta reikalingų išteklių, neparengta kontrolės priemonių ir neretai mažinamos jam numatytos biudžeto lėšos, o dėl šių veiksnių kyla grėsmė, kad tūkstančiai psichikos ligomis sergančių asmenų turės būti grąžinti globoti stacionariai,

P.

kadangi 2008 m. parengta Europos psichikos sveikatos ir fizinės sveikatos platforma, kurią kuriant suburti svarbiausių organizacijų aukščiausio lygio atstovai,

Q.

kadangi viso gyvenimo psichikos sveikatos pagrindai susiformuoja pirmaisiais asmens gyvenimo metais, o psichikos sutrikimų dažnai pasitaiko tarp jaunų žmonių, kuriems itin svarbu ankstyva diagnostika ir gydymas,

R.

kadangi vis labiau senstant ES gyventojams, tarp jų vis dažnesni neurodegeneracinių sutrikimų atvejai,

S.

kadangi diskriminacija ir socialinė atskirtis, kurią patiria psichikos sveikatos problemų turintys asmenys ir jų šeimos, yra ne tik psichikos sutrikimo, bet ir jų patiriamos stigmatizacijos, atstumties bei marginalizacijos pasekmės, be to, tai rizikos veiksniai, trukdantys jiems ieškoti paramos ir galimybių gydytis,

T.

kadangi Europos Sąjunga paskelbė 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais,

U.

kadangi atliekant mokslinius tyrimus gaunama naujų duomenų apie medicininius ir socialinius psichikos sveikatos aspektus ir kadangi, nežiūrint į tai, tebesama didelių spragų, taigi turėtų būti užtikrinta sklandi viešai ar privačiai atliekamų medicininių tyrimų eiga, t. y. vengiama taikyti daugybę varginančių administracinių reikalavimų ar pernelyg griežtų apribojimų, susijusių su tam tikrų saugių ir veiksmingų medikamentų kūrimo modelių naudojimu,

V.

kadangi mokymosi sutrikimui (psichikos negalia) būdinga daugybė psichikos sutrikimų požymių, be to, abiem atvejais aktualios tos pačios reikmės,

W.

kadangi itin svarbu gerinti mokymus, skirtus su psichikos ligoniais dirbantiems profesionaliems medikams, įskaitant praktikuojančius gydytojus ir teismų sistemos narius,

X.

kadangi psichikos sveikatos sutrikimai yra dažniausia žmonių sergamumo priežastis,

1.

palankiai vertina Europos psichikos sveikatos ir gerovės paktą ir tai, kad didžiausias prioritetas suteiktas veiksmams psichikos sveikatos ir gerovės srityje;

2.

ryžtingai pritaria ES institucijoms, valstybėms narėms, regioninėms ir vietos institucijoms bei socialiniams partneriams skirtam raginimui bendradarbiauti ir puoselėti savitarpio ryšius penkiose prioritetinėse gyventojų, įskaitant visų amžiaus grupių, skirtingų socialinių lyčių, etninės kilmės, taip pat socialinių ir ekonominių grupių atstovus, psichikos sveikatos ir gerovės skatinimo srityse kovojant su stigmatizavimu ir socialine atskirtimi, skatinant prevencinius veiksmus, pagalbą sau ir suteikiant paramą ir reikalingą gydymą psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims, jų šeimoms ir globėjams; pabrėžia, kad bet koks šio pobūdžio bendradarbiavimas turi visapusiškai atitikti subsidiarumo principą;

3.

ragina valstybes nares geriau informuoti, ypač sveikatos priežiūros specialistus ir tikslinių grupių atstovus, pvz., tėvus, mokytojus, socialines ir teisines paslaugas teikiančius asmenis, darbdavius, globėjus ir visuomenę apskritai, apie geros psichikos sveikatos svarbą;

4.

ragina valstybes nares bendradarbiaujant su Komisija ir Eurostatu tobulinti žinias apie psichikos sveikatą ir apie psichikos sveikatos ir sveiko gyvenimo metų ryšį; šiuo tikslu turėtų būti sukurta priemonė, skirta keistis informacija aiškiu, lengvai prieinamu ir suprantamu būdu bei ją platinti;

5.

ragina Komisiją pasiūlyti bendrus rodiklius, kuriais remiantis būtų lengviau lyginti duomenis, keistis pažangiąja patirtimi ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą geros psichikos sveikatos užtikrinimo srityje;

6.

mano, kad būtina užtikrinti socialinę intervenciją ir taip atkreipti dėmesį į psichikos ligų prevenciją ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms grupėmis; pabrėžia, kad tais atvejais, kai prevencija nepakankama, turėtų būti siekiama ir skatinama užtikrinti nediskriminuojamą prieigą prie terapinio gydymo paslaugų ir suteikti psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims visapusišką prieigą prie informacijos apie naujoviškus gydymo būdus;

7.

ragina ES pasinaudoti pagal Septintąją pagrindų programą numatytomis finansavimo priemonėmis ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų psichikos sveikatos ir gerovės, taip pat psichikos ir fizinės sveikatos problemų sąveikos srityje; ragina valstybes nares domėtis galimybėmis finansuoti psichikos sveikatos iniciatyvas Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis;

8.

ragina valstybes nares optimaliai panaudoti turimus Bendrijos ir nacionalinius išteklius, numatytus su psichikos sveikata susijusiems klausimams spręsti, ir rengti svarbiausias pareigas užimančių asmenų informavimo bei mokymo programas, siekiant užtikrinti ankstyvą diagnostiką, imtis neatidėliotinų veiksmų ir tinkamai spręsti psichikos sveikatos problemas;

9.

ragina Komisiją atlikti psichikos ligų gydymo paslaugų ir geros psichikos sveikatos skatinimo politikos visoje ES tyrimą ir jį publikuoti;

10.

ragina valstybes nares patvirtinti JT Žmogaus teisių komisijos parengtą ir 1991 m. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą JT rezoliuciją 46/119 dėl psichikos ligonių apsaugos bei psichikos sveikatos priežiūros gerinimo;

11.

ragina valstybes nares suteikti psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims teisę į lygiavertę, visapusišką ir tinkamą prieigą prie tinkamo švietimo, mokymo ir užimtumo remiantis mokymosi visą gyvenimą principais bei užtikrinti atitinkamą paramą, reikalingą jų reikmėms tenkinti;

12.

pabrėžia aiškaus ir ilgalaikio planavimo poreikį norint teikti aukštos kokybės veiksmingas, prieinamas ir universalias bendruomenines bei stacionarias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir būtinybę patvirtinti kriterijus, kuriais vadovaudamosi nepriklausomos organizacijos galėtų atlikti stebėseną; ragina pirminės sveikatos priežiūros specialistus ir psichikos sveikatos priežiūros specialistus geriau bendradarbiauti ir bendrauti siekiant veiksmingai spręsti problemas, susijusias su psichikos ir fizine sveikata, taip pat labiau vadovautis holistiniu principu, pagal kurį atsižvelgiama į bendruosius asmenų fizinės ir psichikos sveikatos požymius;

13.

ragina valstybes nares įtraukti į bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas psichikos sveikatos problemų patikrą, o analizuojant psichikos sveikatos problemas atsižvelgti ir į fizinės sveikatos problemas; be to, ragina valstybes nares nustatyti visapusiškos priežiūros modelį;

14.

ragina Komisiją domėtis pacientų patirtimi, susijusia su medikamentų šalutiniu poveikiu, ir ją fiksuoti remiantis Europos vaistų vertinimo agentūros (EMEA) gairėmis;

15.

ragina Komisiją papildyti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) įgaliojimus įtraukiant į šio centro veiklos sritį psichikos sveikatos priežiūrą;

16.

ragina Komisiją išplatinti teminių konferencijų, kurias ketinama rengti siekiant įgyvendinti Europos paktą, rezultatus, kad būtų pasiekti Europos pakte išdėstyti tikslai, ir parengti Europos piliečių psichikos sveikatos ir gerovės bei medicininių tyrimų veiksmų planą;

17.

ragina sukurti ES psichikos sveikatos ir gerovės platformą, kuri būtų skirta Europos paktui įgyvendinti ir kurią sudarytų Komisijos, Tarybai pirmininkaujančios valstybės, Parlamento, PSO, paslaugų vartotojų atstovai, psichikos sveikatos problemų turintys asmenys, šeimos, globėjai, nevyriausybinių organizacijų, vaistų pramonės atstovai, mokslininkai ir kitos susisjusios suinteresuotos šalys; tačiau apgailestauja, kad nepavyko Europos lygmeniu priimti direktyvos, kaip buvo raginama pirmiau minėtoje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Komisijos žaliosios knygos dėl psichikos sveikatos;

18.

ragina Komisiją laikyti pasiūlymą dėl Europos psichikos sveikatos ir gerovės strategijos savo ilgalaikiu tikslu;

19.

ragina valstybes nares rengti naujus teisės aktus psichikos sveikatos srityje, kurie atitiktų tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, t. y. lygybės ir kovos su diskriminacija, asmeninio gyvenimo neliečiamumo, savarankiškumo, sveiko kūno, teisės į informaciją ir teisės dalyvauti, principus, pagal kuriuos būtų sisteminami ir puoselėjami pagrindiniai psichikos sveikatos priežiūros politikos principai, vertybės ir tikslai;

20.

ragina patvirtinti bendrąsias Europos gaires, pagal kurias negalia apibrėžiama remiantis JT konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių nuostatomis;

21.

ragina valstybes nares įgyvendinti kelis sektorius apimančias programas, skirtas savižudybių, ypač tarp jaunuolių ir paauglių, prevencijai skatinant sveiką gyvenimo būdą, mažinant rizikos faktorius, pvz., griežtinant prieigą prie medikamentų, narkotinių ir kenksmingų cheminių medžiagų bei stabdant piktnaudžiavimą alkoholiu; mano, kad ypač svarbu užtikrinti gydymą žmonėms, kurie bandė nusižudyti, taip pat psichoterapinį gydymą savižudžių šeimų nariams;

22.

ragina valstybes nares kartu su vietos organizacijomis ir visuomene steigti sveikatos priežiūros specialistų, paslaugų vartotojų ir psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų, jų šeimų, jų švietimo įstaigų ir darbo vietų regioninius informacijos tinklus ir taip mažinti depresijos ir savižudiškos elgsenos atvejų skaičių;

23.

ragina aktyviau ir išsamiau informuoti apie visoje Europoje veikiantį skubios pagalbos telefono numerį 112, kuriuo paskambinus galima pranešti apie bandymą nusižudyti arba apie psichikos ligos paaštrėjimo atvejį ir sulaukti skubaus atsako arba neatidėliotinos medicininės pagalbos;

24.

ragina valstybes nares rengti specialius mokymo kursus apie depresinių sutrikimų prevenciją ir gydymą, apie tai, kaip žinoti, kad asmuo rengiasi savižudybei, ir apie šios rizikos valdymą, kuriuos lankytų bendrosios praktikos gydytojai ir psichiatrijos įstaigų darbuotojai, įskaitant gydytojus, psichologus ir slaugytojus;

25.

ragina valstybes nares remti mokyklų darbuotojus siekiant užtikrinti sveiką atmosferą ir skatinti mokyklos, tėvų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir bendruomenės ryšius bei stiprinti jaunų žmonių socialinę integraciją;

26.

ragina valstybes nares rengti tėvams, ypač sunkumų patiriančioms šeimoms, skirtas paramos programas ir skatina kiekvienoje vidurinėje mokykloje įsteigti patarėjo, kuris padėtų užtikrinti jaunuolių socialines ir emocines reikmes, pareigybę ir ypač daug dėmesio skirti prevencijos, pvz., savigarbos puoselėjimo ir krizių valdymo, programoms;

27.

atsižvelgdamas į tai, kad nuo ilgalaikės stacionarios priežiūros pereinama prie pagalbos bendruomenėje gyvenantiems ligoniams, pabrėžia poreikį planuoti tokią sveikatos apsaugos sistemą, kuri atitiktų specialistų teikiamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir paaugliams poreikį;

28.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti ankstyvą pažeidžiamų grupių atstovų, ypač nepilnamečių, psichikos sveikatos problemų diagnostiką ir jų gydymą;

29.

siūlo įtraukti psichikos sveikatos klausimus į visų sveikatos priežiūros specialistų studijų programas ir užtikrinti tęstinį šio sektoriaus specialistų švietimą ir lavinimą;

30.

ragina valstybes nares ir Europos Sąjungą bendradarbiauti išsamiai informuojant apie blogėjančią emigrantų vaikų psichikos sveikatos padėtį ir pradėti vykdyti mokyklos programas, skirtas padėti jaunuoliams susidoroti su psichologinėmis problemomis, susijusiomis su tuo, kad šalia nėra jų tėvų;

31.

teigia, kad darbo vieta atlieka pagrindinį vaidmenį socialiai integruojant psichikos sveikatos problemų turinčius žmones ir ragina remti jų įdarbinimą, jų darbo vietų išsaugojimą, reabilitaciją ir grįžimą į darbą, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausių grupių, įskaitant etninėms mažumoms priklausančių asmenų bendruomenes, integracijai;

32.

ragina valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su darbo sąlygomis, dėl kurių gali būti paskatintas psichikos ligų plitimas, ypač tarp moterų;

33.

ragina valstybes nares skatinti rengti specialius profesinio lavinimo kursus psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir potencialą bei taip skatinti jų integraciją į darbo rinką; ragina rengti reintegravimosi į darbo vietą programas; pabrėžia, kad būtina darbdaviams ir jų darbuotojams rengti tinkamus mokymus, skirtus psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų specifinių reikmių klausimui spręsti;

34.

ragina darbdavius skatinti sveiką darbo atmosferą, atkreipti dėmesį į streso darbe problemą, ypač atsižvelgti į psichikos sutrikimų priežastis, susijusias su darbo vieta, ir jas šalinti;

35.

ragina Komisiją nustatyti įmonėms ir viešosioms įstaigoms reikalavimą skelbti metinę jų vykdomos geros darbuotojų psichikos sveikatos skatinimo politikos ir darbo ataskaitą, kuri būtų rengiama tuo pačiu pagrindu, kaip ir fizinės sveikatos bei darbo saugos ataskaita;

36.

ragina darbdavius, kaip dalį vykdomos sveikatos ir darbo saugos strategijos, patvirtinti savo darbuotojų emocinės ir psichikos gerovės skatinimo programas, sudaryti galimybes teikti konfidencialią pagalbą ir ją teikiant vengti stigmatizacijos, taip pat pradėti vykdyti kovos su priekabiavimu politiką; ragina Komisiją skelbti šias programas internetu ir taip platinti informaciją apie teigiamą patirtį;

37.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš asmenų, kurie dėl psichikos sveikatos problemų turi teisę į ligos ar neįgalumo pašalpą, nebūtų atimta teisė dirbti ir kad vos radę naują darbą jie neprarastų šios ligos ar neįgalumo pašalpos;

38.

ragina valstybes nares visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (3);

39.

ragina valstybes nares patvirtinti atitinkamas priemones, skirtas aukštai vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybei gerinti bei išsaugoti ir skatinti juos rūpintis sveikata bei būti aktyviems dalyvaujant bendruomenės gyvenime, įskaitant ankstyvo išėjimo į pensiją programų rengimą;

40.

pabrėžia, kad būtina skatinti mokslinius tyrimus neurodegeneracinių sutrikimų ir kitų su amžiumi susijusių psichikos ligų prevencijos ir priežiūros srityse, taip pat bet kokius būsimus Komisijos veiksmus ar pasiūlymus, pagal kuriuos siekiama atskirti Alzhaimerio ligą ar panašius neurodegeneracinius sutrikimus nuo kitų rūšių psichikos ligų;

41.

ragina parengti mokslinių psichikos sveikatos ir gerovės tyrimų bei politikos sąsają;

42.

atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti bendrą vyresnio amžiaus asmenų sergamumą ir apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojus siekiant gilinti žinias apie psichikos sveikatos problemų turinčių vyresnio amžiaus asmenų reikmes;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti atviro koordinavimo metodą sprendžiant socialinės apsaugos ir integracijos klausimus, taikyti slaugytojų rėmimo priemones ir sukurti slaugymo ir ilgalaikės priežiūros gaires siekiant užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vyresnio amžiaus asmenimis ir užtikrinti jiems orų gyvenimą tinkamoje aplinkoje;

44.

ragina rengti visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas žiniasklaidoje ir internetu, mokyklose ir darbo vietose, siekiant skatinti gerą psichikos sveikatos būklę, daugiau sužinoti apie dažniausiai pasitaikančius depresijos ir polinkio į savižudybę simptomus, kovoti su psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmatizacija, raginti žmones ieškoti geriausios ir veiksmingiausios pagalbos ir skatinti aktyvią psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų integraciją;

45.

pabrėžia didžiulį žiniasklaidos vaidmenį keičiant suvokimą apie psichikos ligas ir ragina parengti Europos lygmens gaires, kuriomis vadovaudamasi žiniasklaida atsakingai informuotų apie psichikos sveikatą;

46.

ragina valstybes nares remti organizacijas, kurios atstovauja psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims ir jų globėjams, ir suteikti joms įgaliojimus siekiant palengvinti jų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant politiką visais mokslinių psichikos sveikatos tyrimų etapais;

47.

mano, kad kova su psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmatizacija aprėpia invazinių ir nehumaniškų metodų, taip pat metodų, kurie grindžiami asmenų gydymu specialiose institucijose, atsisakymą;

48.

mano, kad būtina skatinti ir remti psichologinės ir socialinės reabilitacijos veiklą, kurią vykdo nedideli vieši, privatūs arba vieši ir privatūs gyvenamieji centrai, teikiantys dieninės arba nuolatinės priežiūros paslaugas; šie centrai savo dydžiu ir pobūdžiu panašūs į šeimas ir veikia miesto aplinkoje, kad kiekvienu terapijos ir reabilitacijos etapu būtų skatinami dalyvauti gyventojai;

49.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, susijusį su nauja direktyva dėl kovos su diskriminacija religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindais ne užimtumo sektoriuje ir ragina skubiai priimti šią direktyvą siekiant veiksmingai apsaugoti psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis nuo diskriminacijos;

50.

ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos;

51.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei PSO Europos biurui.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/30

A.

kadangi dėl neefektyvaus naudojimo Europos Sąjungoje iššvaistoma daugiau kaip 20 proc. energijos ir, jei būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 proc. energijos, ES galėtų sunaudoti apie 400 Mtne (mln. tonų naftos ekvivalento) mažiau pirminės energijos ir apie 860 Mtne sumažinti išmetamo CO2 kiekį,

B.

kadangi Europos Sąjungoje energijos vartojimas, taip pat ir iš visų nacionalinių energijos šaltinių, kuriuos visų pirma sudaro įprastiniai energijos ištekliai, tebėra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų šaltinis,

C.

kadangi energijos išteklių importui į ES, t. y. jų tiekimo saugumui ir nepriklausomybei, būdinga vis didesnė rizika,

D.

kadangi, skatinant daugiau investuoti į efektyvų energijos vartojimą finansų krizės arba nuosmukio metu ir svyruojant naftos kainoms bei negalint jų nuspėti, prisidedama prie ekonomikos skatinimo,

E.

kadangi kylančios energijos kainos gali tapti viena iš pagrindinių skurdo priežasčių; kadangi efektyvesnis energijos vartojimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti skurdžiai gyvenančių žmonių pažeidžiamumą,

F.

kadangi efektyvesnis energijos vartojimas yra ir ekonomiškai veiksmingiausias būdas įgyvendinti ES sau iškeltus privalomuosius rodiklius išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos srityse,

G.

kadangi visos valstybės narės bendrai suinteresuotos efektyviau vartoti energiją ir išnaudoti su efektyvesniu energijos vartojimu susijusias galimybes; kadangi siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių ekonomines ir klimato ypatybes patartina joms taikyti skirtingus priemonių derinius,

H.

kadangi efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis norimą rezultatą galima pasiekti tik tada, kai jos taikomos visų sektorių politikai įgyvendinti,

I.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad kelios valstybės narės dar nepateikė nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo planų, Komisija, siekdama paskatinti daugiau valstybių narių įgyvendinti šioje srityje priimtus sprendimus, privalo imtis priemonių,

J.

kadangi dėl tarptautinės ekonominės krizės ir didesnio energijos išteklių kainų svyravimo vis svarbesnis efektyvus energijos vartojimas, nes efektyvus energijos vartojimas lemia gerokai didesnį tarptautinį Europos įmonių konkurencingumą,

K.

kadangi, remiantis pirmiau minėtu Komisijos komunikatu „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį“, gresia realus pavojus, kad nebus pasiektas 2020 metams nustatytas efektyvaus energijos vartojimo rodiklis,

L.

kadangi valstybės narės, vadovaudamosi pasiūlymo dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių nuostatomis, turi remti ir skatinti efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą, kad galėtų lengviau pasiekti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklius,

M.

kadangi gyvenamuosiuose namuose galima sutaupyti apie 27 proc. energijos,

N.

kadangi nei ES, nei nacionaliniu lygmenimis dar nenustatyti teisiškai privalomi efektyvaus energijos vartojimo rodikliai,

O.

kadangi akivaizdu, jog vis dar trūksta pajėgumų energijos vartojimo efektyvumo projektams įgyvendinti,

1.

palankiai vertina valstybių narių parengtus veiksmų planus; tačiau yra susirūpinęs, kad vėlavimas pateikti planus ir daugelio nacionalinių veiksmų planų turinys rodo, jog esama trūkumų, galinčių trukdyti pasiekti ES efektyvaus energijos vartojimo ir klimato apsaugos tikslus; pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio turi būti skiriamas veiksmingam priemonių, visų pirma susijusių su energijos efektyvumu, įgyvendinimui, įskaitant pažangiausios patirties bei sąveikos tobulinimą ir teikiant galutiniams vartotojams daugiau informacijos bei rekomendacijų efektyvaus energijos vartojimo klausimais;

2.

mano, kad 2009 m. persvarstant veiksmų planus pats laikas išsamiai ištirti, ar teisės aktuose ir veiksmų planuose numatytos visos taupymo galimybės, susijusios su efektyvaus energijos vartojimo tikslų įgyvendinimo funkcijų paskirstymu, taip pat tai, kaip Komisija, valstybės narės, regionų ir vietos institucijos pasiskirsto atsakomybę įgyvendinimo ir vykdymo srityse;

3.

ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos efektyvumas ir energijos išteklių taupymas būtų kertinis Europos energetikos politikos akmuo; palankiai vertina pirmiau minėtame komunikate „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį“ išdėstytą Komisijos įsipareigojimą parengti persvarstytą ES energijos efektyvumo veiksmų planą; ragina Komisiją užtikrinti, kad 2020 metams nustatytas 20 proc. energijos efektyvumo rodiklis būtų teisiškai įpareigojantis ir sudarytų dalį Bendrijos pažangos siekiant šio rodiklio vertinimo, kurį Komisija turi atlikti vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (13) nuostatomis;

4.

džiaugiasi, kad didinami Komisijos žmogiškieji ištekliai energijos efektyvumo srityje: nors šių išteklių vis dar nepakanka siekiant dirbti visu pajėgumu, tai padės greičiau parengti teisėkūros pasiūlymus ekologinio produktų projektavimo, pastatų energinio naudingumo ir energijos sunaudojimo parodymų ženklinant gaminius, transporto sektoriaus ir galutiniams vartotojams skirtų įrenginių srityse; pabrėžia, kad pastarosiose srityse vis dar trūksta teisės aktų;

5.

mano, kad Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų yra gera reguliavimo sistema; kartu pažymi, kad Direktyva taikoma tik iki 2016 m., ir bet kuriuo atveju jos užmojai pernelyg riboti, kad būtų pasiektas tikslas bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, tad 2012 m. ji turėtų būti persvarstyta atsižvelgiant į išsamų valstybių narių patirties tyrimą;

6.

palankiai vertina tai, kad daugelio valstybių narių energetikos paslaugų teikėjai ir profesinės asociacijos, remdamosi direktyva, pradėjo tobulinti ir koordinuoti savo pažangaus energijos suvartojimo matavimo sistemas; tačiau pažymi, kad pagal esamą reguliavimo sistemą intelektualieji skaitikliai nebus plačiai naudojami namų ūkyje; todėl pritaria, kad per 10 metų nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (14), įsigaliojimo būtų privaloma tvarka pradėta naudoti intelektualiuosius skaitiklius visuose pastatuose; ragina Komisiją griežčiau įgyvendinti Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnyje numatytus reikalavimus siekiant paspartinti pažangaus energijos suvartojimo matavimo sistemų taikymą;

7.

mano, kad Komisija turi remti intelektualiųjų skaitiklių diegimą privaloma tvarka, jeigu ji nori atlikti išsamų valstybių narių patirties šioje srityje tyrimą; mano, kad būsimose taisyklėse turėtų būti reikalaujama, jog vartotojų namuose ekranai, kuriuose duomenys lengvai įskaitomi, būtų įrengti šalia intelektualiųjų skaitiklių, ir kad Komisija taip pat turėtų atkreipti dėmesį į matavimo sistemų suderinimo ir į duomenų perdavimo, diferencijuotų tarifų bei mikrogamybos taisykles;

8.

mano, kad būtina remti nuostatas, kuriomis įtvirtinamas pavyzdinis viešojo sektoriaus vaidmuo; mano, kad atsižvelgiant į didėjančią energijos kainą efektyvaus energijos vartojimo kriterijai turėtų būti apibrėžti valstybės institucijų viešųjų pirkimų procedūrose;

9.

pripažįsta, kad didinant energijos efektyvumą pastatuose yra didžiulė galimybė sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir kovoti su klimato kaita prisitaikant prie klimato kaitos ir sprendžiant jos priežastis;

10.

ragina valstybes nares, kur įmanoma, intensyviai naudoti alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., vėją, biomasę, biokurą, taip pat bangų ir potvynių bei atoslūgių energiją;

11.

palankiai vertina Komisijos pasirengimą į Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo taikymo sritį įtraukti mažai energijos vartojančių ir anglies junginių išlakų neišmetančių pastatų standartizavimą ir ragina nustatyti ES masto reikalavimus mažai energijos suvartojantiems pastatams, nes šie pastatai galėtų sumažinti galutinių vartotojų išlaidas; ragina nustatyti tikslų standartizavimo tvarkaraštį ir minimalų energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį tiek naujuose, tiek esamuose pastatuose;

12.

pažymi, kad gyvenamieji pastatai priklauso vienam iš labiausiai energiją švaistančių sektorių, todėl ragina nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis teikti didesnę finansinę paramą pastatų energiniam naudingumui didinti, o esamas finansines paskatas palyginti su nacionaliniuose veiksmų planuose išdėstytais įsipareigojimais, kaip Komisijos veiksmų planų persvarstymo dalį;

13.

ragina valstybes nares ir regionus vykdyti suderintus veiksmus, numatytus pagal 2008 m. Intelektualiąją Europos energijos darbų programą, ir panaudoti struktūrinius fondus teminių tinklų savo teritorijose kūrimui, kad būtų galima gauti informacijos apie kituose ES regionuose taikomus metodus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu, bei keistis šios srities praktinėmis žiniomis ir patirtimi;

14.

pabrėžia, kad nacionaliniuose veiksmų planuose, susijusiuose su gyvenamųjų namų sektoriumi, numatytos energetikos politikos prioritetas turėtų būti gerinti būstų, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys, ribinių parametrų kokybę, atsižvelgiant į tai, kad dėl nenuspėjamų kuro kainų smarkiai pablogės šių namų ūkių ekonominė padėtis ir gali kilti rimtų socialinių problemų;

15.

palankiai vertina dabar vykdomą planinį teisės aktų, apimančių nuostatas dėl įrangos ženklinimo ir minimalaus energijos vartojimo efektyvumo, papildymą atsižvelgiant į veiksmų planą ir į Direktyvą 2005/32/EB; mano, jog svarbu, kad būtų išplėstas įrangos, kuriai taikomi minėtieji teisės aktai, sąrašas ir kartu stebimi vartotojų įpročiai;

16.

siekdamas sumažinti atsarginės energijos vartojimą siūlo Komisijai ištirti galimybę reguliuoti išorinius energijos šaltinius, teikiančius įvairius įrenginius; ragina Komisiją, laikantis Direktyvos 2005/32/EB nuostatų, užtikrinti, kad šios nuostatos apimtų visą produkto būvio ciklą, turint mintyje efektyvaus energijos vartojimo padarinius; atsižvelgdamas į tai, ragina papildyti direktyvą nuostatomis, susijusiomis su visu būvio ciklu, atsakomybe už gaminius ir galimybe juos pataisyti;

17.

mano, jog svarbu, kad į efektyvesnio energijos vartojimo priemones būtų įtrauktos įmonės, kurioms netaikoma Europos prekybos taršos leidimais sistema, ypač tais atvejais, kai paslėptos išlaidos arba kiti sunkumai trukdo energijos vartojimo efektyvumą pasiekti rinkos priemonėmis; mano, kad siekiant efektyvumo būtina ne tik išplėsti ekologinį projektavimą, bet ir pradėti taikyti „baltųjų sertifikatų“ sistemą; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų kuo greičiau užbaigti reikiamus patikrinimus; pažymi, kad efektyvus energijos vartojimas yra labai svarbus, nes gali padėti valstybėms narėms pasiekti privalomus dalinimosi atsakomybe rodiklius; pabrėžia, kad padidinus energijos efektyvumą pastatuose galima ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti energijos vartojimą;

18.

palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (15), ir konsultacijas dėl kitų teisės aktų, pagal kuriuos siekiama gerinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad svarbu kaip įmanoma greičiau nustatyti griežtus būsimus išmetamų dujų kiekių rodiklius siekiant užtikrinti pramonės saugumą; reiškia nusivylimą, kad Parlamento raginimas nustatyti 95 g išmetamo CO2 kiekio ribą 2020 m. dar nepatvirtintas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad taikant naujus teisės aktus vis didėjanti energijos paklausa transporto srityje nesumažės;

19.

palankiai vertina parengtą Žaliąją knygą dėl mobilumo mieste (COM(2007)0551), bet pažymi, kad nesant konkrečių kiekybinių nuostatų negalima išnaudoti efektyvumo didinimo galimybių; ragina Komisiją ištirti, kaip energijos požiūriu efektyvaus mobilumo mieste skatinimas ir visuomeninio transporto vystymas gali turėti vis didesnės įtakos struktūrinei bei sanglaudos politikai, ir kaip mobilumo efektyvumas gali turėti daugiau įtakos Bendrijos bendrai finansuojamų projektų sąlygų sistemai;

20.

pabrėžia, kad dėl informacijos sklaidos ir ryšių priemonių tapo įmanoma taikyti kelių krovininio transporto apmokestinimo metodus, apimančius ne tik greitkelių sistemą; ragina ištirti galimybes vidaus rinkoje taikyti vienodus kontrolės teisės aktus;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti efektyvią termofikaciją, bet pastebi, kad šios technologijos plėtojimas turėtų įtakos tose srityse, kuriose ji gali padėti veiksmingai tenkinti vietos naudingo šildymo poreikius; pažymi, kad centralizuoto šildymo sistemų tinklo efektyvumas yra toks pat svarbus kaip vartotojų naudojamos įrangos efektyvumas; mano, kad skiriant struktūrinių fondų ateityje didesnę reikšmę reikėtų teikti esamų centralizuoto šildymo sistemų tinklo efektyvumui;

22.

tebemano, kad kai kurių sektorių politika prieštarauja Europos Sąjungos pastangoms efektyviai vartoti energiją; mano, kad tai taikytina ir dabartinei pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką teikiamos paramos struktūrai;

23.

mano, kad MVĮ gali tekti svarbus vaidmuo gerinant energijos vartojimo efektyvumą, bet jos neturi tokių pačių pajėgumų laikytis teisės aktų ar naujų standartų energijos sektoriuje; todėl mano, kad pagal Smulkiojo verslo aktą įvestos priemones taip pat turėtų būti taikomos tvarkant informaciją ir ryšius su MVĮ energijos efektyvumo klausimais;

24.

ragina valstybes nares didinti savo ambicijas ir savo nacionalinius energijos efektyvumo veiksmų planus naudoti kaip praktinę priemonę ne tik Direktyvoje 2006/32/EB numatytiems efektyvaus energijos vartojimo rodikliams, bet ir platesniems bei ilgesnio laikotarpio rodikliams pasiekti, t. y. iki 2020 m bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti privalomus nacionalinius pasiskirstymo atsakomybe mažinant išlakas rodiklius;

25.

ragina valstybes nares iki 2016 m. sutaupyti daugiau nei 9 proc. galutinio suvartojimo energijos, kaip kad numatyta Direktyvoje 2006/32/EB, ir nustatyti aiškius tarpinius rodiklius galutiniam rodikliui pasiekti;

26.

mano, kad nacionaliniuose veiksmų planuose reikia nustatyti realius, pagrįstus tikslinius privalomus rodiklius ir nustatyti priemones, kurios turi būti įgyvendintos siekiant užtikrinti, kad šie rodikliai būtų pasiekti;

27.

mano, kad itin svarbu nacionalinius veiksmų planus pritaikyti prie geografinės, klimato, ekonominės struktūros ir vartotojų savybių, kurios įvairiuose regionuose labai skirtingos;

28.

atkreipia dėmesį į ryšį tarp energijos ir teritorinės sanglaudos, kaip nurodyta Komisijos Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos (COM(2008)0616), turint mintyje tai, kad energijos suvartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis galima prisidėti prie tvaraus vystymosi, energetinio saugumo, taip pat turint mintyje gerai parengtos teritorijų planavimo strategijos svarbą ir ilgalaikius sprendimus, skirtus visiems regionams;

29.

mano, jog nacionaliniuose veiksmų planuose reikia užtikrinti, kad efektyvaus energijos vartojimo tiksliniai rodikliai būtų pasiekti mažomis sąnaudomis ir kad valstybės pagalba teiktų papildomos vertės;

30.

ragina valstybes nares į esamas ryšių tarp vyriausybės agentūrų ir visuomenės struktūras įtraukti informaciją apie efektyvų energijos vartojimą, pažangiausią patirtį tose srityse ir vartotojų teises, susijusias su energijos ir klimato sektoriumi;

31.

mano, kad siekiant užtikrinti geresnį visuotinį įgyvendinimą nacionalinius veiksmų planus būtina rengti gausiai dalyvaujant vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir verslo srities partneriams, o kai kurios valstybės narės dabar elgiasi priešingai;

32.

mano, kad svarbu nacionaliniuose veiksmų planuose atkreipti ypatingą dėmesį į didėjančių energijos kainų sukeliamą skurdą ir užtikrinti tinkamą asmenų, kuriems gresia skurdas, apsaugą; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra svarbi ir skubi užduotis;

33.

pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės į savo nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus įtrauktų atitinkamas energijos taupymo finansines priemones, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2006/32/EB 9 straipsnį; mano, jog šios finansinės priemonės turėtų būti parengtos taip, kad padėtų įveikti pripažintas kliūtis, trukdančias padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip antai išlaidų ir naudos pasidalijimas tarp savininko ir nuomininko ir ilgesnis atsipirkimo laikotarpis, kai senesnę, sunkiai atnaujinamą nuosavybę reikia pritaikyti prie dabartinių energijos vartojimo efektyvumo standartų;

34.

mano, kad nacionaliniuose veiksmų planuose reikia ypač pabrėžti tai, kaip vyriausybės ketina skatinti ir remti MVĮ investicijas į energijos vartojimo efektyvumą; todėl pabrėžia, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tokias investicijas rengiant nacionalinius veiksmų planus;

35.

apgailestaudamas pažymi, kad daugumoje valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo projektams skiriamas finansavimas vis dar nėra pakankamas ir netinkamai atsižvelgiama į regionų ypatumus; ragina valstybes nares rūpintis atitinkamų savo naujovių diegimo veiksmų programų įgyvendinimu, kad būtų parengti ekonomiškai naudingi energijos vartojimo efektyvumo sprendimai;

36.

pabrėžia, kad nuo šiol reikia veiksmingai įgyvendinti tas priemones, įskaitant pažangiausios patirties ir sinergijos tobulinimą bei keitimosi informacija organizavimą ir efektyvaus energijos vartojimo sektoriaus įvairių ir išsklaidytų dalyvių koordinavimą;

37.

pažymi, kad reikia išsamesnių ir aiškesnių įsipareigojimų sudarant 2011 m. antrojo etapo nacionalinius veiksmų planus, siekiant sukurti verslui palankią aplinką ir numanomas investavimo sąlygas rinkos dalyviams;

38.

pabrėžia, kad privatusis sektorius, remiamas taikant nacionalines priemones, turėtų atlikti svaresnį vaidmenį investuojant į tvarias energetikos technologijas ir kuriant naujas, drauge jis turėtų imtis naujoviškos veiklos, siekdamas keisti požiūrį ir kreipti daugiau dėmesio į energijos vartojimo efektyvumą;

39.

pabrėžia strateginę ES valdžios institucijų rolę, ypač regionų ir vietos lygmenimis, teikiant didesnę įgyvendinimui reikalingą institucinę paramą energijos vartojimo efektyvumą skatinančioms iniciatyvoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų; rekomenduoja aktyviau vykdyti informacines ir šviečiamąsias kampanijas, pvz. pasinaudojant lengvai suprantamu energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu, ir pradėti su energija susijusias bandomąsias iniciatyvas bei mokymus minėtųjų regionų ir vietos institucijų, siekiančių atkreipti piliečių dėmesį ir pakeisti jų elgesį, teritorijose;

40.

ragina valstybes nares rengti sąmoningumo ugdymo ilgalaikio energijos vartojimo efektyvumo klausimais kampanijas, dėmesį kreipiant į viešųjų ir privačiųjų pastatų energinį efektyvumą ir siekiant įtikinti visuomenę, kad efektyviai vartojant energiją galima iš tikrųjų sutaupyti;

41.

ragina Komisiją pateikti išsamią visų pirmame etape pateiktų planų analizę siekiant iki galo išsiaiškinti vėlavimo priežastis ir imtis ryžtingų veiksmų, jeigu ir ateityje būtų vėluojama ir pasitaikytų aplaidumo;

42.

prašo Europos Komisiją Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu išsiaiškinti, ar kiekviena sektorinė politikos priemonė atitinka efektyvaus energijos vartojimo tikslus; todėl mano, kad būtina išsamiai patikrinti Bendrijos pagalbos sistemas;

43.

ragina Komisiją gerokai padidinti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų, kurie, vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (16) 7 straipsnio nuostatomis, skirti energijos vartojimo efektyvumui esamuose gyvenamuosiuose namuose didinti, dalį ir kviečia valstybes nares visapusiškai išnaudoti šią galimybę;

44.

ragina valstybes nares ir regionus vykdyti suderintus veiksmus, numatytus pagal 2008 m. Intelektualiąją Europos energijos darbų programą, ir panaudoti būtent struktūrinių fondų lėšas teminiams tinklams savo teritorijose kurti, kad būtų galima gauti informacijos apie kituose ES regionuose taikomus metodus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu, bei keistis šios srities praktinėmis žiniomis ir patirtimi;

45.

ragina Komisiją kito struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu pritarti energijos vartojimo efektyvumo tikslams, sugriežtinti su šiais tikslais susijusius kriterijus ir skatinti taikyti konkrečias priemones ir technologijas, skirtas energijos taupymui ir efektyviam naudojimui, įskaitant partnerystę vykdant projektus, susijusius su pastatų atnaujinimu, gatvių apšvietimo modernizavimu, ekologišku transportu, miesto šildymo ir šilumos bei elektros energijos gamybos įrengimų modernizavimu;

46.

ragina Komisiją patvirtinti priemones, būtinas pakankamiems instituciniams pajėgumams valstybėse narėse užtikrinti, kad būtų galima parengti veiksmingus nacionalinius veiksmų planus ir juos įgyvendinti, įskaitant oficialų atskirų priemonių stebėjimą ir kokybės kontrolę, taip pat ir tų, kurios siejamos su įsipareigojimais užtikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikatus ir remti valstybinio švietimo bei mokymo programas energijos vartojimo efektyvumo srityje; ragina Komisiją sukurti viešą valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir (arba) svarbių jų taikymo aspektų duomenų bazę;

47.

ragina Komisiją nustatyti minimalius suderinto nacionalinių energijos efektyvumo veiksmų planų vertinimo šablono, metodikos ir tvarkos reikalavimus; pažymi, kad taip būtų sumažinta valstybių narių administracinė našta, užtikrintas nacionalinių energijos efektyvumo veiksmų planų pagrįstumas ir skatinama atlikti lyginamąją analizę; yra įsitikinęs, kad turi būti rengiami suderinti kiekvieno sektoriaus šablonas ir metodika, be to, turi būti aiškiai atskirta ankstesnė valstybių narių patvirtinta energijos efektyvumo politika ir veiksmai bei nauji politika ir veiksmai; atkreipia dėmesį į atitinkamas siūlomoje direktyvoje išdėstytas skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių nuostatas; pabrėžia, kad Komisijai tikrinant ir, jei būtina, atmetant nacionalinį veiksmų planą iš karto po to, kai jis pateiktas, vartotojams būtų užtikrinta geresnė įgyvendinimo kokybė; ragina koordinuoti nacionalinius veiksmų planus ir ataskaitas, teikiamas pagal skirtingas teisines priemones, siejamas su klimato kaitos tikslais; ragina Komisiją įvairiais būdais patikrinti, ar nacionaliniai energijos efektyvumo veiksmų planai atitinka pateiktas nacionalines ataskaitas, susijusias su Kioto protokolo ir nacionalinio strateginių krypčių plano struktūrinių fondų dokumentais;

48.

ragina Komisiją nustatyti bendrus principus, susijusius su metodais sutaupytai energijai apskaičiuoti, laikantis subsidiarumo principo; pažymi, kad tai, jog taikant energijos efektyvumo didinimo priemones sutaupytos energijos kiekį būtina nustatyti ir patikrinti, yra svarbu ne tik taikant Direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, bet ir siekiant įvertinti, kaip siekiama tikslo iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos bei kitų būsimų energijos taupymo tikslų;

49.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose būtų pateiktas aiškus ir nuoseklus požiūris, o ypač, kad Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, įskaitant vėlesnį pateikimą nauja redakcija, reikalavimai būtų visiškai integruoti į nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, siekiant, kad šiuose planuose būtų siūlomos priemonės, kurios iš tikrųjų padėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą, kurio reikalaujama esamuose nacionaliniuose ir Bendrijos teisės aktuose;

50.

ragina Europos Komisiją reikalauti, kad nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose būtų aiškiai nurodyta, kaip įgyvendinti Direktyvoje 2006/32/EB numatytą įsipareigojimą, kad viešasis sektorius atliktų svarbiausią vaidmenį, ir, jei reikia, pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas pavyzdinis viešojo sektoriaus vaidmuo investuojant į energijos vartojimo efektyvumą;

51.

ragina Europos Komisiją išsiaiškinti, kaip viešojo pirkimo procedūrose įtvirtinti sąlygas dėl efektyvaus energijos vartojimo, kurias reikia įgyvendinti vykdant viešuosius pirkimus, pirmenybę teikiant ekologiškiems produktams, įskaitant privalomą energijos efektyvumo standartų taikymą ir privalomą būvio ciklo energijos sąnaudų įtraukimą į investicijų vertinimą; pabrėžia, kad valdžios institucijos visais lygmenimis turėtų pirmosios pateikti pavyzdį vykdydamos viešuosius pirkimus pagal ekologiškumo principą;

52.

ragina Europos Komisiją ištirti, kokie Bendrijos ištekliai skirti moksliniams tyrimams, kad kitu finansinės perspektyvos laikotarpiu būtų galima daugiau išteklių skirti energijos vartojimo efektyvumui gerinti;

53.

mano, kad Komisija turėtų skatinti tas valstybes nares, kurios dar nepatvirtino savo nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, įgyvendinti šioje srityje priimtus sprendimus;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/38

A.

kadangi nuo Ketvirtosios bendrosios programos Komisija stengėsi skatinti Europos mokslinius tyrimus žuvininkystės ir akvakultūros srityje, siekdama remti bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP),

B.

kadangi Septintojoje bendrojoje programoje visi moksliniai tyrimai žuvininkystės ir akvakultūros srityje įtraukti į daug platesnius žemės ūkio mokslinius tyrimus (2-oji teminė sritis), o jūrų mokslas ir pakrančių valdymas priklauso aplinkos mokslui,

C.

kadangi Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse ir Susitarime dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, migruojančių bei itin toli migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir valdymo, taikymo pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą siekiant sukaupti daugiau mokslinių žinių apie šį sektorių,

D.

kadangi BŽP – tai viena iš labiausiai priklausančių nuo mokslinių tyrimų Bendrijos politikos sričių ir kadangi pagal BŽP priimtų priemonių patikimumas grindžiamas aukšto lygio mokslinėmis rekomendacijomis,

E.

kadangi BŽP grindžiama gero valdymo principais, pagal kuriuos reikalaujama, kad sprendimų priėmimo procesas turi remtis rimtomis mokslinėmis rekomendacijomis ir laiku duoti rezultatų,

F.

kadangi nustatant kvotas ir tausiojo išteklių naudojimo lygmenis turi būti vadovaujamasi moksliniais duomenimis,

G.

kadangi žvejai ir mokslininkai dažnai nesutaria, vertindami jūros ir žuvų išteklių būklę,

H.

kadangi pripažįstant, kad svarbu dėti pastangas įvairiose jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų srityse, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijoje daugiausia dėmesio skiriama minėtųjų mokslinių tyrimų sąveikai gerinti, o ne nusistovėjusioms mokslinių tyrimų sritims,

I.

kadangi, turint mintyje jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją, itin vertinga Europos jūrų aplinkos stebėsenos priemonė – nuošaliuose regionuose veikiantys pažangūs mokslinių tyrimų centrai,

J.

kadangi būsimai BŽP peržiūrai, kurią vykdant pirmenybė teikiama regioniniam ir ekosistemų valdymui, reikia tvirto mokslinių žinių pagrindo,

1.

yra įsitikinęs, kad įgyvendinant įvairių sričių politiką mokslinių tyrimų srityje būtina skirti daugiau dėmesio konkrečioms žuvininkystės ir akvakultūros problemoms, nes šis sektorius yra labai svarbus ES ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriu;

2.

džiaugiasi naujomis pastangomis, kurias Komisija įdėjo, parengdama jūrų ir jūrininkystės strategiją, ir kuriomis siekiama sutelkti priemones geresnei jūrų mokslinių tyrimų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų integracijai;

3.

primena Komisijai, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 jai tenka teisinė pareiga grįsti savo pasiūlymus BŽP srityje išsamiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir vadovautis atsargos požiūriu; ragina Komisiją pabrėžti jūros ir žuvų išteklių būklės mokslinių tyrimų svarbą ir pateikti argumentus šių mokslinių tyrimų naudai;

4.

yra susirūpinęs Septintosios bendrosios programos teminių sričių pertvarka, kuri reiškia, kad žuvų auginimo moksliniai tyrimai atsiejami nuo žuvininkystės ir jūrų ekologijos, o norint perorientuoti BŽP į ekosistemomis grindžiamą strategiją, priešingai, reikėtų didesnės integracijos;

5.

apgailestauja dėl to, kad pagal Septintąją bendrąją programą nei žuvininkystė, nei akvakultūra nelaikomos specialiomis sritimis ir programoje tiesiog pateikiama nuoroda į 2-ąją teminę sritį „Maistas, žemės ūkis, žuvininkystė bei biotechnologijos“, kuri galėtų apimti mokslinius tyrimus žuvininkystės srityje tik iš dalies ir jei būtų aiškinama labai plačiai; pažymi, kad tas pats pasakytina ir apie 6-ąją teminę sritį „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“;

6.

ragina Komisiją peržiūrėti Septintąją bendrąją programą, kai bus atliekama laikotarpio vidurio apžvalga, numatyta 2010 m., atsižvelgiant į šią rezoliuciją ir skiriant didesnį dėmesį konkrečioms žuvininkystės ir akvakultūros problemoms;

7.

yra įsitikinęs, kad tiek sprendimus priimantiems asmenims, tiek žuvininkystės sektoriaus subjektams labai reikia praktiškesnių mokslinių tyrimų ir, atsižvelgiant į Septintosios bendrosios programos trukmę, būtina įtraukti siektinus tikslus;

8.

mano, kad, kadangi Septintojoje bendrojoje programoje nėra numatyta specialių žuvininkystės ir akvakultūros gairių, neskatinama rengti pakankamai mokslinių tyrimų projektų šiose srityse, o tai mažina atrinktų projektų svarbą ir aktualumą;

9.

pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą BŽP įgyvendinimą būtina diegti konkrečias taikomųjų mokslinių tyrimų programas ir užtikrinti jų finansavimą skiriant tinkamas sumas iš biudžeto; mano, kad tuo tikslu į Septintąją bendrąją programą būtina įtraukti lėšų paskirstymo skalę;

10.

prašo Komisijos, kad BŽP taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas pagal Septintąją bendrąją programą būtų naudojamas įvairių valstybių narių vykdomų mokslinių tyrimų sąveikai skatinti ir kritinei masei pasiekti, kad būtų galima spręsti svarbiausius kelias temas apimančius jūrų mokslinių tyrimų uždavinius;

11.

rekomenduoja jūrų mokslinių tyrimų srityje pirmenybę teikti ne tik moksliniams tyrimams, kuriais siekiama gauti žinių apie žuvų išteklių būklę, bet ir su ekosistemomis susijusiems, prekybiniams, ekonominiams ir socialiniams aspektams, darantiems didelį poveikį žuvininkystės valdymui, kadangi visi šie aspektai yra nepaprastai svarbūs;

12.

mano, kad ypač žuvininkystės ir akvakultūros srityse reikėtų teikti pirmenybę taikomiesiems moksliniams tyrimams, kurių pagrindinis tikslas turėtų būti gerinti mokslinius duomenis, kuriais grindžiami teisės aktai ir žuvininkystės valdymas, visų pirma duomenis apie žuvų išteklių, kuriems kyla biologinė rizika, atkūrimo planus;

13.

pažymi, kad yra kilęs aiškus interesų konfliktas tarp žvejų ir mokslininkų trumpuoju laikotarpiu, nors jų ilgalaikiai tikslai dera labiau; mano, kad sutarimas dėl jūrų būklės turi būti į tvarumą orientuotos žuvininkystės politikos pagrindas; ragina Komisiją skatinti geresnį žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimą;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti žvejų dėmesį į tai, kad vertinant savo numanomus ekonominius nuostolius trumpuoju laikotarpiu jiems naudinga atsižvelgti į tai, kokios ekonominės naudos jie gali tikėtis vidutinės trukmės laikotarpiu arba ilgalaikės perspektyvos požiūriu, ir geriau žvejus informuoti šiuo klausimu;

15.

pabrėžia tai, kad susiduriama su susirūpinimą keliančia problema – trūksta jaunų mokslininkų žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, nes karjera šioje srityje nėra tokia patraukli, palyginti su fundamentiniais tyrimais ir kitomis mokslo disciplinomis;

16.

pabrėžia, kad būtina atkurti įdomias ir naudingas universitetų mokymo programas, suteikiančias galimybes gauti gerai apmokamą darbą šioje mokslo srityje;

17.

palankiai vertina švietimo politiką, pagal kurią jauni mokslininkai labiau skatinami dirbti žuvų išteklių taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, o ne fundamentinių tyrimų srityje;

18.

ragina Komisiją skatinti kurti stabilų Europos tinklą, kuris būtų grindžiamas valstybėse narėse esama fizine infrastruktūra, būtų skirtas stebėti ir rinkti duomenis apie jūrų aplinką, taip pat padėtų šio sektoriaus subjektams ir Europos mokslinių tyrimų organizacijoms lengviau keistis informacija ir padėtų Sąjungai išlaikyti su pažanga susijusią poziciją; ragina Komisiją, turint mintyje šį tinklą, ypač atsižvelgti į nuošaliuose regionuose veikiančius mokslinių tyrimų centrus;

19.

primena, kad būtina suvienodinti įvairius valstybėse narėse esamus taikomųjų mokslinių tyrimų modelius siekiant sudaryti sąlygas lengviau palyginti rezultatus ir apibendrinti duomenis;

20.

ragina Komisiją skatinti mokslo visuomenę rengti daugiau bendrų metodologinių normų žuvų išteklių mokslinių tyrimų srityje, taip pat skatinti valstybių mokslinių tyrimų institutus aktyviau bendradarbiauti;

21.

ragina Komisiją surinkti konkrečios informacijos apie tai, kaip šiuo metu vyksta mokslininkų ir žvejų dialogas įvairiose valstybėse narėse, ir susisteminti geriausią praktiką;

22.

pabrėžia, kad regionų patariamosioms taryboms tenka svarbus vaidmuo taikomųjų mokslinių tyrimų srityje, ir, atsižvelgdamas į tai, prašo, kad mokslininkai galėtų tapti visateisiais šių organizacijų nariais;

23.

susirūpinęs pažymi, kad nuo 2006 m. nuolat mažėjo lėšų, kurias valstybės narės išleidžia duomenims žvejybos sektoriuje rinkti, bendra suma;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares skirti Sąjungos biudžete numatytus asignavimus, ypač 11 07 02 eilutės („Žuvininkystės išteklių valdymo parama (mokslinio konsultavimo gerinimas)“) asignavimus, žuvininkystės sektoriaus duomenims rinkti;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/42

A.

kadangi ES piliečių teisė įsikurti arba teisė teikti paslaugas bet kurioje ES valstybėje narėje yra pagrindinės bendrosios rinkos laisvės, kurioms priskiriama teisė kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui arba darbuotojui užsiimti profesine veikla kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įgijo profesinę kvalifikaciją,

B.

kadangi pagal Sutarties 3 straipsnio 1 dalies c punktą kliūčių laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių panaikinimas yra viena Bendrijos užduočių,

C.

kadangi didesnis asmenų ir paslaugų judumas tarp valstybių narių ir regionų yra svarbiausias veiksnys siekiant Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos darbotvarkės tikslo ir gali skatinti našumą naujomis perspektyvomis, idėjomis ir gebėjimais,

D.

kadangi ES judumo rodikliai išlieka maži – tik 4 % darbuotojų yra gyvenę ir dirbę kitoje valstybėje narėje ir maždaug 2 % darbuotojų šiuo metu gyvena ir dirba kitoje valstybėje narėje (7),

E.

kadangi tebesama pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria kitoje valstybėje narėje norintys dirbti asmenys, ir 20 % 2007 m. SOLVIT gautų skundų buvo dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kas yra būtina norint dirbti pagal reglamentuojamą profesiją,

F.

kadangi Komisija pagal Sutarties 226 straipsnį pradėjo pažeidimo procedūras kelių valstybių narių atžvilgiu, nepranešusių jai apie priemones, priimtas perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvą 2005/36/EB,

G.

kadangi Direktyvos 2005/36/EB 32 konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog „Profesinėms sąjungoms ir organizacijoms įvedus Europinio lygio profesinius pažymėjimus būtų palengvintas specialistų judėjimas ir pagreitintas pasikeitimas informacija tarp priimančiosios valstybės narės ir kilmės valstybės narės. Šie profesiniai pažymėjimai leistų stebėti specialistų, kurie apsistojo įvairiose valstybėse narėse, karjerą. Tokiuose pažymėjimuose, visapusiškai atsižvelgiant į duomenų apsaugos nuostatas, būtų pateikiama informacija apie specialisto profesinę kvalifikaciją (baigtas universitetas ar kita įstaiga, įgyta kvalifikacija, profesinė patirtis), teisinę įsisteigimo vietą, su jo profesija susijusias gautas nuobaudas ir duomenys apie atitinkamą kompetentingą įstaigą“,

H.

kadangi savo anksčiau minėtoje rezoliucijoje dėl sveikatos apsaugos paslaugų išbraukimo iš Direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje poveikio ir pasekmių jis ragino parengti „Europos kortelę, kurioje būtų įrašyta informacija apie sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, ir padaryti šią informaciją prieinamą pacientams“,

1.

skatina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama lengvinti tarpvalstybinį judumą kaip priemonę veiksmingam paslaugų ir darbo rinkų veikimui ir kaip priemonę ekonominiam augimui ES viduje stiprinti;

2.

pabrėžia ES atsakomybę toliau lengvinti geografinį ir profesinį judumą didinant kvalifikacijų skaidrumą, skatinant jų pripažinimą ir palyginamumą, o taip pat užtikrinant pacientų ir vartotojų saugumą;

3.

vis dėlto pabrėžia, kad Komisijai reikia koordinuoto požiūrio į dabartines iniciatyvas, kuriomis siekiama lengvinti ir skatinti kvalifikuotų specialistų judumą tarp valstybių narių, pvz., EUROPASS (europinio standarto gyvenimo aprašymą), EURES (darbuotojų judumo portalą) ir Europos kvalifikacijų sistemą (EKS), o taip pat į įvairius atitinkamus kartu su Bendrija finansuojamus su šiais klausimais susijusius tinklus, pvz. SOLVIT, IMI, EUROGUIDANCE ir ENIC/NARIC;

4.

pabrėžia civilinės visuomenės, įskaitant darbdavius, sąjungas, profesines organizacijas ir atsakingas institucijas bendrą atsakomybę lengvinti ir gerinti judumą vidaus rinkoje;

5.

ragina tas valstybes nares, kurios vilkina Direktyvos 2005/36/EB, kurią reikėjo perkelti į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2007 m. spalio 20 d., perkėlimą, priimti reikiamus įstatymus ir kitus teisės aktus;

6.

ragina Komisiją imtis veiksmų tų valstybių narių, kurios dar neperkėlė Direktyvos 2005/36/EB į nacionalinę teisę, atžvilgiu;

7.

ragina Komisiją įvertinti Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio taikymo poveikį judumui ataskaitoje, kurią ji parengs pagal tos direktyvos 60 straipsnio 2 dalį;

8.

ragina valstybes nares siekti labiau suderinto požiūrio į kvalifikacijų ir kompetencijų pripažinimą, supaprastinti susijusius administracinius procesus ir mažinti specialistų patiriamas išlaidas;

9.

mano, kad be taikomų priemonių, kuriomis siekiama lengvinti ir skatinti judumą, reikia nustatyti papildomą Europos profesinio pažymėjimo naudą daugumai profesijų;

10.

pažymi, kad kai kurių reglamentuotų ir suderintų profesijų atstovų, pavyzdžiui, teisininkų ir sveikatos srities darbuotojų, Europos profesiniai pažymėjimai šiuo metu rengiami, o kalbant apie kitas, nesuderintas arba ne tokias suderintas profesijas, atrodo, kad profesinius pažymėjimus rengti sudėtinga, nes teisės aktai įvairiose valstybėse narėse skiriasi, ir pirmiausia reikia įteisinti kvalifikacijų duomenis ir juos abipusiškai pripažinti;

11.

atkreipia dėmesį, kad Europos profesinis pažymėjimas galėtų būti naudingas net ir nereglamentuojamoms ir nesuderintoms profesijoms, nes juo būtų suteikiama informacija, ypač darbdaviams ir vartotojams, kas aktualu daugelio laisvųjų profesijų atveju;

12.

Ragina Komisiją kritiškai įvertinti įvairias iniciatyvas dėl profesinio pažymėjimo rengimo ir pranešti apie tai Parlamentui pateikiant detalų sąrašą;

13.

ragina Komisiją ištirti iniciatyvas, kad suprastų, ar dėl Europos profesinio pažymėjimo, be kitų priemonių, būtų galima:

mano, kad toliau imantis viešųjų veiksmų reikėtų pateikti aiškiai apibrėžtą profesijos tipų aprašymą ir konkrečius reikalavimus, kurie turėtų būti nurodyti pažymėjime;

14.

mano, kad bet kuris profesinis pažymėjimas (jeigu yra pakankamai norinčiųjų, kad toks pažymėjimas būtų parengtas) turėtų būti kuo paprastesnis, lengvesnis ir laisvesnis, jį naudojant neturi būti sudaroma naujų biurokratinių kliūčių ir tam tikrų profesijų kvalifikacijose juo galėtų būti nustatyta vadinamoji bendra kalba;

15.

ragina, kad Europos profesinis pažymėjimas nedarytų neigiamo poveikio tarpvalstybiniam judumui ir būtų naudojamas tik kaip persikėlimo teisės įrodymas, užuot buvęs tokio persikėlimo sąlyga; pabrėžia, kad konkrečioms grupėms neturėtų būti užkertamas kelias teikti paslaugų kitose valstybėse narėse ir kad dėl pažymėjimo nebūtų sudaryta naujų kliūčių, visų pirma, ne tokiems kvalifikuotiems žmonėms arba tiems, kurių kvalifikacijos ne tokios konkrečios;

16.

pabrėžia, kad vienas ar daugiau Europos profesinių pažymėjimų galėtų būti naudojami įvairiai, pavyzdžiui, profesijų arba valstybių narių skirtumams suderinti; mano, kad patys profesijų atstovai turėtų finansuoti Europos profesinio pažymėjimo rengimą ir naudojimą, jeigu mano, kad tai tikslinga;

17.

pabrėžia, kad atitinkamos profesijos grupei jau turint nacionalinį profesinį pažymėjimą, remiantis praktinėmis priežastimis, nacionalinio pažymėjimo funkcijas reikėtų įtraukti į Europos profesinį pažymėjimą;

18.

pabrėžia, kad informacija apie Europos profesinį pažymėjimą turėtų būti patikima, patvirtinta kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų ir jų sistemingai atnaujinama; mano, kad, prireikus, EUROPASS CV esančią informaciją reikėtų įtraukti į Europos profesinį pažymėjimą;

19.

pabrėžia, kad galimybė susipažinti su pažymėjimo duomenimis turėtų atitikti griežčiausius privatumo apsaugos reikalavimus;

20.

Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/46

A.

kadangi visų pirma turi būti siekiama saugoti biologinę įvairovę, įskaitant gyvūnų rūšių išsaugojimą,

B.

kadangi visuomet reikia atsižvelgti į gyvūnų gerovę,

C.

kadangi vis dėlto kyla apsirūpinimo maistu ir jo tiekimo problemų, ypač bendruomenėse, kurios tradiciškai verčiasi banginių medžiokle,

D.

kadangi pagal Buveinių direktyvą visų rūšių banginiai griežtai saugomi nuo tyčinio trikdymo, gaudymo ar žudymo Bendrijos vandenyse,

E.

kadangi manoma, kad beveik kas ketvirtos banginių šeimos rūšies gyvūnams kyla grėsmė, devynių rūšių gyvūnai priskiriami nykstantiems ar sparčiai nykstantiems, o daugelio rūšių ir populiacijų gyvūnų padėtis iki šiol neaiški;

F.

kadangi paskelbus moratoriumą kai kurių rūšių banginių padėtis šiek tiek pagerėjo, kitų rūšių banginių padėtis nepagerėjo ir nežinoma apie jų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų,

G.

kadangi iš pradžių numatyta, kad moratoriumas galios tol, kol bus nustatyta tinkama valdymo sistema ir suteikta pakankamai laiko atkurti išeikvotus išteklius,

H.

kadangi ne visi TBMK nariai prisidėjo prie moratoriumo,

I.

kadangi moratoriumas jokiu būdu neapima banginių žudymo mokslo tikslais,

J.

kadangi paskelbus moratoriumą banginių, nužudytų turint specialų leidimą, skaičius tik padidėjo,

K.

kadangi TBMK (daugiau nei 30 rezoliucijų), kai kurios NVO ir kitos institucijos pareiškė didžiulį susirūpinimą dėl to, kad galiojantys specialūs banginių medžioklės leidimai prieštarauja komercinės banginių medžioklės moratoriumo esmei (TBMK 2003–2); mėsa, gauta iš tokios banginių medžioklės, neturėtų būti naudojama komerciniais tikslais,

L.

kadangi, nepaisant neseniai padarytos pažangos, banginių žudymo būdai vis dar neatitinka reikiamų standartų,

M.

kadangi banginių šeimos gyvūnai nyksta ne tik dėl medžioklės, bet ir dėl klimato kaitos, taršos, susidūrimų su laivais, žvejybos įrangos, su hidrolokatoriais susijusių ir kitų pavojų,

N.

kadangi minėtajame Tarybos sprendime remiamasi tik EB sutarties 175 straipsniu ir atsižvelgiama tik į minėtąjį TBMK 2008 m. birželio mėn. posėdį Santjage (Čilė),

1.

labai palankiai vertina minėtąjį Komisijos komunikatą dėl su banginių medžiokle susijusių Bendrijos veiksmų ir kvalifikuota balsų dauguma priimtą Tarybos sprendimą dėl banginių medžioklės; remia tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės komercinės prekybos banginių produktais draudimą; siekia sustabdyti banginių medžioklę mokslo tikslais ir remia banginių draustinių steigimą dideliuose vandenynų ir jūrų regionuose, kuriuose būtų neribotam laikui uždrausta banginių medžioklė;

2.

ragina Tarybą priimti naują bendrą poziciją pagal EB sutarties 37 ir 175 straipsnius;

3.

mano, kad banginių ir kitų banginių šeimos gyvūnų išsaugojimas iš esmės priklauso nuo to, ar bus parengta priemonių, kurios būtų numatytos pakankamai plataus masto susitarime ir dėl šios priežasties būtų veiksmingai įgyvendinamos;

4.

ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares, dalyvaujančias darbo grupės veikloje, stengtis sudaryti tokį susitarimą;

5.

mano, kad darbo grupės diskusijos turėtų būti kiek galima skaidresnės;

6.

tikisi, kad darbo grupė spręs problemą, susijusią su banginių žudymu per medžioklę mokslo tikslais, ir ras būdą, kaip tai uždrausti;

7.

supranta, kad asmenims, kurie tradiciškai verčiasi banginių medžiokle siekdami pragyventi, reikia leisti sumedžioti ribotą banginių kiekį, tačiau ragina daug labiau pabrėžti būtinybę nagrinėti ir naudoti humaniškus žudymo būdus;

8.

ragina leisti tokią medžioklę tik nustačius aiškias kvotas, kurios būtų grindžiamos TBMK mokslinio komiteto rekomendacijomis ir būtų reglamentuojamos, t. y. būtų taikoma griežta kontrolė, įskaitant visų duomenų registravimą ir perdavimą TBMK;

9.

taip pat ragina visame pasaulyje esančiose tinkamose vietose steigti daugiau saugomų jūrų teritorijų, kuriose banginiams būtų taikoma speciali apsauga;

10.

pažymi, kad pagal Buveinių direktyvą, kurioje apibrėžiama Bendrijos pozicija dėl banginių (ir delfinų), nebūtų galima atnaujinti jokių banginių, kurių populiacija aptinkama ES vandenyse, komercinės medžioklės;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia naudoti daugiau selektyvios žvejybos įrangos, siekiant nepagauti kitų rūšių, ypač banginių šeimos, gyvūnų;

12.

mano, kad, atsižvelgdama į komercinės banginių medžioklės skaudžią praeitį ir į pastaruoju metu banginių populiacijoms kylantį didelį pavojų (inter alia, atsitiktinis banginių sumedžiojimas vykstant žvejybai, susidūrimai su laivais, pasaulio klimato kaita ir akustinė tarša vandenynuose), ES turi pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose nuosekliai ir darniai užtikrinti didžiausią banginių apsaugą pasauliniu lygmeniu;

13.

taip pat ragina už tokių saugomų teritorijų ribos kovoti su grėsme, banginių šeimos gyvūnams kylančia dėl klimato kaitos, taršos, susidūrimų su laivais, žvejybos įrangos, žmonių sukeliamos akustinės taršos vandenynuose (įskaitant hidrolokatorius, seisminius tyrimus ir laivų keliamą triukšmą) ir kitų pavojų;

14.

mano, kad prieš imantis bendrų veiksmų Komisija turėtų pateikti pasiūlymų, pagal kuriuos būtų kovojama su minėtąja grėsme Bendrijos vandenyse ir dėl Bendrijos laivų;

15.

mano, kad Komisija turėtų nustatyti pakoreguotą banginių stebėjimo būdų reguliavimo sistemą, pagal kurią atsižvelgiant į naujausius pokyčius būtų saugomi tų pakrantės regionų, kuriuose ši veikla vykdoma, ekonominiai ir socialiniai interesai;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarptautinei banginių medžioklės komisijai, regionų patariamosioms taryboms, Žuvininkystės ir akvakultūros patariamajam komitetui ir regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, kurių narė yra ES.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/49

A.

kadangi audiovizualinis sektorius labai svarbus vystant Europos kūrybos ir žinių ekonomiką ir atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant kultūros įvairovę ir pliuralizmą Europos Sąjungoje,

B.

kadangi dėl informacinės visuomenės ir žiniasklaidos paslaugų, tinklų ir techninių priemonių konvergencijos būtina spręsti naujus uždavinius, susijusius su galiojančio teisinio įvairių sričių teisių ir įsipareigojimų pagrindo pritaikymu, ir atsiranda daugybė naujų galimybių,

C.

kadangi užtikrinus patikimos įvairių šaltinių informacijos apie Europos audiovizualinę rinką skaidrumą ir prieinamumą būtų geriau suvokiamas šios veiklos srities potencialas ir skatinamas sektoriaus operatorių, ypač mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių (MVĮ), konkurencingumas, be to, tai gali būti naudinga vartotojams,

D.

kadangi taip Europos audiovizualinė observatorija (Observatorija), rinkdama ir platindama išsamią informaciją apie audiovizualinį sektorių, prisidėtų prie Europos audiovizualinės pramonės konkurencingumo skatinimo,

E.

kadangi Observatorija siūlo įvairaus pobūdžio produktų nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, įskaitant interneto paslaugas, publikacijas ir duomenų bazes, kurie labai vertingi pramonės atstovams ir politikos formuotojams,

F.

kadangi Bendrijos veiksmai, skirti audiovizualinės pramonės konkurencingumui remti, bus labai svarbus indėlis siekiant Lisabonos strategijoje numatytų tikslų,

1.

pripažįsta, kad Observatorija yra vienintelė Europos masto viešųjų paslaugų organizacija, skirta informacijai apie Europos audiovizualinę pramonę rinkti ir platinti, ir kad ši organizacija atlieka labai svarbų vaidmenį teikdama išsamią informaciją apie minėtąjį sektorių viešoms ir privačioms šios srities įstaigoms;

2.

pabrėžia, kad dėl informacinės visuomenės paslaugų ir žiniasklaidos paslaugų, tinklų ir techninių priemonių konvergencijos atsirado naujų iššūkių, susijusių su audiovizualinio sektoriaus tyrinėjimais, ir kad šie iššūkiai turėtų būti atspindėti Observatorijos veikloje;

3.

pakartoja, kad žiniasklaida ir naujos technologijos atliks didesnį negu bet kada vaidmenį audiovizualiniame sektoriuje ir kad Observatorija, siekdama laiku atsižvelgti į naujus pokyčius bei toliau atlikti svarbų vaidmenį minėtajame sektoriuje, turi atitinkamai stiprinti savo pajėgumus;

4.

pabrėžia, kad Observatorijai turi būti užtikrinti ištekliai, kurie jai būtini siekiant savo tikslų ir veiksmingai reaguojant į žiniasklaidos ir naujų technologijų pokyčius;

5.

todėl ragina Observatoriją papildyti savo veiklos sritį, t. y. imtis naujausių uždavinių, susijusių su žiniasklaidos priemonių konvergencija ir naujais pokyčiais, ir ypač daug dėmesio skirti kino ir audiovizualinės pramonės skaitmeninimui apskritai, taip pat interneto audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, mobiliosios televizijos ir videožaidimų, analizei;

6.

pabrėžia, kokie svarbūs nacionalinių reguliavimo tarnybų bei suinteresuotųjų šalių ryšiai ir jų koordinavimas audiovizualinės žiniasklaidos sektoriaus veikloje siekiant garantuoti papildomą naudą;

7.

palankiai vertina Observatorijos publikaciją autoriaus ir gretutinių teisių tema, siūlo Observatorijai nuolat analizuoti šiuos klausimus ir, atsižvelgiant į UNESCO kultūros įvairovės konvenciją (4), įtraukti į šią analizę mokesčių ir darbo teisės Europos audiovizualiniame sektoriuje problemą;

8.

ragina Observatoriją, kaip kompetentingą organą, teikti konsultacijas ir siūlyti politikos galimybes, kuriomis galėtų būti grindžiama Europos politika, atsižvelgiant į pažangiausią audiovizualinės žiniasklaidos srities patirtį, kuria vadovaujamasi kitose pasaulio šalyse, patiriančiose panašius pokyčius (pvz., Azijoje arba Šiaurės Amerikoje);

9.

palankiai vertina Observatorijos parengtą audiovizualinių darbų, atliktų trečiosiose šalyse, svarbos Europos rinkai tyrimą ir rekomenduoja analizuoti modelius, kurie galėtų būti parengti siekiant bendradarbiauti UNESCO kultūrų įvairovės konvencijos ir pirmiau minėtos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimo srityse atsižvelgiant į tos direktyvos 1n straipsnyje nurodytus Europos darbus bei vadovaujantis tarptautiniu bandomuoju žiniasklaidos projektu;

10.

pripažįsta, kad tarp valstybių narių esama kultūrinių skirtumų ir kad dėl to jose gali būti skirtingai sprendžiama žalingos ar įžeidžiančios medžiagos, ypač nepilnamečių atžvilgiu, problema; pažymi, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje numatomas minimalus nepilnamečių apsaugos nuostatų derinimas, ir atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imtasi pagal programą „Safer Internet Plus“, vykdomą siekiant skatinti saugiau naudotis internetu ir naujosiomis interneto technologijomis, ypač jeigu jas naudoja vaikai, taip pat kovoti su neteisėtu ir galutinio vartotojo nepageidaujamu turiniu;

11.

šiuo požiūriu ragina Observatoriją stebėti įvairias (teisines) priemones ir numatyti politikos galimybes;

12.

ragina vykdyti intensyvesnę ryšių politiką ir, siekiant geriau informuoti apie Observatorijos veiklą, aktyviau skelbti jos publikacijas;

13.

teigiamai vertina planuojamą Observatorijos tinklavietės, kurioje turėtų būti atspindimi naujausi ir aukščiausi žiniasklaidos bei technologijų standartai, pertvarkymą ir remia numatomus darbus, skirtus jos dizainui ir interaktyvumui gerinti, kadangi taip tinklavietė taps informatyvesnė, o vartotojams bus lengviau ja naudotis;

14.

pripažįsta, kad dabartinė Observatorijos veikla nesusijusi su specifinėmis sritimis, pvz., su žiniasklaidos raštingumu, tačiau mano, kad turėtų būti numatoma gilintis ir į šias problemas;

15.

ragina Observatoriją bendradarbiauti su savo nariais ir labiau informuoti apie galimybes naudotis specialiomis audiovizualinėmis, pvz., subtitravimo, garsinio aprašymo ir gestų kalbos, paslaugomis, skirtomis padėti žmonėms su negalia;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, taip pat Europos Tarybai ir Europos audiovizualinei observatorijai.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/51

A.

kadangi 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje buvo pateiktos 46 išsamios rekomendacijos valstybėms narėms, Tarybai ir Komisijai,

B.

kadangi nuo to laiko, kai buvo priimta ši 2007 m. vasario 14 d. rezoliucija, valstybėse narėse įvyko keletas įvykių, t. y.:

C.

kadangi Komisijos narys, atsakingas už teisingumą, laisvę ir saugumą 2009 m. vasario 3 d. pareiškė Parlamentui, kad ėmėsi keleto veiksmų Parlamento rekomendacijoms įvykdyti, pvz., jis parašė Lenkijos ir Rumunijos institucijoms prašydamas atskleisti visą tiesą apie numanomus slaptus kalėjimus jų teritorijose, ir paskelbė komunikatą, kuriame siūlomos naujos priemonės civilinės aviacijos srityje,

D.

kadangi ypatingasis perdavimas ir slaptas įkalinimas prieštarauja žmogaus teisių tarptautinei teisei, JT konvencijai prieš kankinimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai ir Pagrindinių teisių chartijai ir kadangi JAV valdžios institucijos šiuo metu peržiūri savo veiksmus,

E.

kadangi kai kuriose valstybėse narėse pagrobti asmenys pagal ypatingojo perdavimo programą JAV valdžios institucijų buvo nuskraidinti į Gvantanamą arba kitas valstybes vykdant karinius arba CŽV skrydžius, dažnai per ES teritoriją, ir kai kuriais atvejais atlikus tarpinius nusileidimus kai kuriose ES valstybėse narėse; kadangi į trečiąsias šalis nugabenti asmenys buvo kankinami vietos kalėjimuose,

F.

kadangi kai kurios valstybės narės kreipėsi į JAV valdžios institucijas prašydamos išlaisvinti ir grąžinti kalinius, kurie yra jų piliečiai ar anksčiau gyveno jų teritorijoje; kadangi kai kurių valstybių narių pareigūnai turėjo galimybę susisiekti su Gvantanamo arba kitų įkalinimo centrų kaliniais ir juos apklausė, siekdami patikrinti kaltinimus, kuriuos jiems iškėlė JAV valdžios institucijos, ir taip gavo patvirtinimų, kad iš tiesų esama tokių įkalinimo centrų,

G.

kadangi 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje buvo teigiama ir vėlesni įvykiai tai patvirtino, kad keletas ES valstybių narių buvo įtrauktos arba aktyviai ar pasyviai bendradarbiavo su JAV valdžios institucijomis CŽV ir JAV karinėms pajėgoms neteisėtai gabenant kalinius į Gvantanamą ir slaptuosius kalėjimus, kuriuos, kaip įrodė tam tikra neseniai atskleista informacija dėl vyriausybių leidimų patenkinant JAV prašymus skristi oro erdve ir vyriausybės informacija apie slaptuosius kalėjimus, pripažino Prezidentas Bušas, ir (arba) juos kalinant, ir kad valstybėms narėms tenka dalis politinės, moralinės ir teisinės atsakomybės už šių kalinių pervežimą ir įkalinimą Gvantaname ir slaptosiose įkalinimo įstaigose,

H.

kadangi JAV Senatas ratifikavo ES ir JAV susitarimus dėl išdavimo ir abipusės teisminės pagalbos, kurį ratifikavo ir visos valstybės narės, išskyrus Italiją,

I.

kadangi JAV Prezidento Baracko Obamos 2009 m. sausio 22 d. paskelbti vykdomieji potvarkiai iki galo neišsprendžia slapto įkalinimo ir pagrobimo bei kankinimo problemų, nors paskelbiant šiuos potvarkius ir žengtas didelis žingsnis į priekį,

1.

smerkia valstybes nares ir Tarybą, kad iki šiol nebuvo imtasi veiksmų tiesai apie ypatingųjų perdavimų programą atskleisti ir Parlamento rekomendacijoms įvykdyti; apgailestauja, kad 2009 m. vasario 3 d. Taryba nepateikė Parlamentui patenkinamų atsakymų;

2.

ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją iki galo įgyvendinti 2007 d. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas ir padėti išsiaiškinti tiesą pradedant vykdyti tyrimus ir bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, atskleidžiant ir teikiant visą susijusią informaciją ir užtikrinant veiksmingą slaptųjų tarnybų veiklos parlamentinę kontrolę; ragina Tarybą atskleisti visą su neteisėtu kalinių gabenimu ir kalinimu susijusią informaciją, įskaitant Tarybos tarptautinės teisės darbo grupės susitikimuose gautą informaciją; ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiauti su visomis kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, įskaitant JT ir Europos Tarybos organais, ir perduoti Parlamentui visą su šiuo klausimu susijusią informaciją, visas parlamentinių tyrimų ataskaitas arba sprendimus;

3.

ragina Europos Sąjungą ir JAV vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir stiprinti transatlantinį dialogą dėl naujų kovos su terorizmu būdų, kurie būtų pagrįsti bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus teisių tarptautinei teisei, demokratijai ir teisinės valstybės principui;

4.

mano, kad ES ir JAV susitarimai dėl išdavimo ir abipusės teisminės pagalbos yra tinkama teisiškai pagrįstos teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo priemonė kovojant su terorizmu; todėl teigiamai vertina tai, kad jie buvo ratifikuoti JAV Senate ir ragina Italiją juos kuo greičiau ratifikuoti;

5.

palankiai vertina JAV prezidento Baracko Obamos tris vykdomuosius potvarkius, kuriuose nurodoma uždaryti Gvantanamo įkalinimo centrą, sustabdyti karinių komisijų veiklą, nutraukti kankinimus ir uždaryti kitose valstybėse esančius slaptuosius kalėjimus;

6.

tačiau pabrėžia, kad vis dar išlieka neaiškumų dėl tam tikro skaičiaus perdavimo programų ir slaptųjų įkalinimo įstaigų darbo tęsimo ir tikisi, kad bus pateikti paaiškinimai dėl visų kitų JAV valdžios institucijų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų JAV ar už jos ribų esančių slaptųjų įkalinimo įstaigų uždarymo ir uždraudimo; primena, kad slaptas įkalinimas savaime yra didelis pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas;

7.

primena, kad pagal JT Konvencijos prieš kankinimą 14 straipsnį visos kankinimo aukos turi įgyvendinamą teisę į žalos atlyginimą ir į teisingą ir adekvačią kompensaciją;

8.

palankiai vertina tai, kad Komisijos narys, atsakingas už teisingumą, laisvę ir saugumą, Tarybai pirmininkaujančios Čekijos atstovai ir ES kovos su terorizmu koordinatorius 2009 m. kovo 16–17 d. vyks vizito į JAV, ir ragina ES atstovus iškelti ypatingojo perdavimo ir slaptųjų įkalinimo įstaigų klausimus, kadangi jie labai pažeidžia tarptautinės teisės ir Europos žmogaus teisių teisės nuostatas; ragina Teisingumo ir vidaus reikalų tarybą 2009 m. vasario 26 d. susitikime laikytis tvirtos pozicijos šiuo klausimu ir aptarti Gvantanamo įkalinimo centro uždarymo bei kalinių integravimo klausimus, deramai atsižvelgiant į 2009 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliuciją šia tema;

9.

ragina ES, valstybes nares ir JAV institucijas ištirti ir iki galo išaiškinti piktnaudžiavimo atvejus, tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų dėl žmogaus teisių, pagrindinių teisių, kankinimų ir netinkamo elgesio draudimo, priverstinio dingimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimus, susijusius su vadinamuoju karu su terorizmu, siekiant nustatyti, kas atsakingas už slaptuosius įkalinimo centrus, įskaitant Gvantanamo įkalinimo centrą, ir ypatingojo perdavimo programą, ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nesikartotų ateityje ir kad kova su terorizmu būtų tęsiama nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principo;

10.

ragina Tarybą, Komisiją ir ES kovos su terorizmu koordinatorių po ES delegacijos vizito į JAV pranešti Parlamentui apie susitarimų dėl perdavimo ir abipusės teisinės pagalbos taikymą ir apie ES ir JAV bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje užtikrinant visišką pagarbą žmogaus teisėms, kad atsakingas komitetas galėtų įtraukti šiuos klausimus į savo pranešimą, kuris bus rengiamas, inter alia, remiantis 2007 m. vasario 14 d. Parlamento rezoliucijos 232 dalimi;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES kovos su terorizmu koordinatoriui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO Generaliniam Sekretoriui, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui bei Kongresui.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/54

A.

kadangi, norint pasiekti ES išorės veiksmų tikslus, ypač susijusius su jos bendrąja užsienio ir saugumo politika (BUSP), būtina aiškiai apibrėžti ES bendruosius interesus,

B.

kadangi kiekvieną kartą, kai veikdavo sutartinai, ES turėjo didelį autoritetą, pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir turėjo svarią, jos ekonominę galią atitinkančią įtaką įvykių eigai,

C.

kadangi pradedamas naujas BUSP, dabar jau pagrįstos labai įvairiomis konsoliduotomis veiklos priemonėmis, etapas, kuriame labiau pabrėžiama strateginio mąstymo ir veiksmų su aiškiais prioritetais svarba,

D.

kadangi ES, norėdama sustiprinti savo veiksmų efektyvumą ir nuoseklumą pasauliniu lygiu, pirmiausia turi taikyti Lisabonos sutartyje nustatytas užsienio politikos priemones; kadangi ES išorės veiksmų institucinei darnai didinti ne mažiau svarbu išnaudoti visas praktines galimybes, kurias teikia galiojančios sutartys, ir pasitelkti stiprią bendrą politinę valią,

E.

kadangi Taryba ir Komisija jau ėmėsi iniciatyvų, kurių tikslas – skatinti geresnę ir darnesnę tarpusavio sąveiką; kadangi Europos Parlamentas taip pat turėtų dėti panašias pastangas siekdamas išvengti vidaus susiskaidymo išorės ryšių srityje,

1.

pakartoja, kad BUSP turi būti grindžiama bei vadovautis Europos Sąjungos ir valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis, ypač demokratiškumo ir teisinės valstybės principais, pagarba žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir taikos bei veiksmingo daugiašališkumo skatinimu;

2.

pabrėžia, kad ES privalo naudotis BUSP kovodama už bendrus jos piliečių interesus, įskaitant teisę į taikų ir saugų gyvenimą švarioje aplinkoje bei turėti diversifikuotą prieigą prie gyvybiškai svarbių išteklių, pvz. energijos;

3.

tvirtai tiki, kad Europos Sąjunga gali turėti įtakos tik veikdama sutartinai, turėdama tinkamas priemones, jeigu ji ir toliau stiprins savo bendradarbiavimą su JT ir įgijusi tvirtus demokratinio teisėtumo pagrindus, kuriuos suteikia kontrolė, vykdoma turimos informacijos pagrindu ir kurią vykdo tiek Europos Parlamentas, tiek ir nacionaliniai parlamentai veikdami savo lygiu bei vadovaudamiesi savo turimais įgaliojimais; šiuo požiūriu mano, kad nacionalinių parlamentų užsienio reikalų ir saugumo komitetų nariai Europos Parlamento kvietimu turėtų reguliariai rinktis į bendrus posėdžius ir remiantis atitinkamomis analizės priemonėmis ir metodais kruopščiai vertinti pagrindinius BUSP pasiekimus; mano, kad būtina dėti naujas pastangas didinant ES piliečių informuotumą apie BUSP;

4.

taip pat laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas turėtų peržiūrėti savo struktūrą ir organizaciją siekiant sutelkti ir geriau panaudoti visą patirtį su BUSP susijusiais klausimais bei veiksmingiau ir darniau prisidėti prie daugiau į strategiją orientuotos ir demokratiškesnės BUSP kūrimo;

5.

apgailestauja, kad BUSP biudžetas yra gerokai per mažas, ir primena, jog tam, kad BUSP būtų patikima ir atitiktų ES piliečių lūkesčius, jai įgyvendinti turi būti skirti jos tikslus ir konkrečius uždavinius atitinkantys ištekliai;

6.

palankiai vertina tai, kad reguliariai rengiami minėtame tarpinstitucinis susitarime numatyti Europos Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės konsultaciniai posėdžiai dėl BUSP; tačiau pabrėžia, kad šie posėdžiai turėtų būti laikomi galimybe apsikeisti nuomonėmis dėl būsimųjų poreikių, numatytų veiksmų BUSP srityje ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių ES strategijų trečiosiose šalyse;

7.

džiaugtųsi, jei gautų daugiau informacijos iš Tarybos apie veiklą, finansuojamą iš Tarybos biudžeto arba per ATHENA mechanizmą, ir ypač apie tai, kaip šiais asignavimais papildomos BUSP veiksmų, finansuojamų iš ES biudžeto, lėšos;

8.

prašo, kad biudžeto valdymo ir įvykdymo patvirtinimo institucijai BUSP biudžetas būtų visiškai skaidrus; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nepanaudotų BUSP skyriaus asignavimų ir ragina Komisiją laiku informuoti Parlamentą apie vidinius pervedimus, ypač kadangi daugelis šių BUSP misijų, jau neminint ES stebėjimo misijos (ESSM) Gruzijoje ar ES teisinės valstybės misijos (EULEX) Kosove, yra politiškai jautraus pobūdžio ir jomis sprendžiamos plačiai žinomos krizės;

9.

su džiaugsmu pažymi, kad pirmą kartą Tarybos pranešime sistemingai nurodomos Parlamento priimtos rezoliucijos; tačiau apgailestauja, kad Taryba nerengia esminių diskusijų Parlamento pateiktoms nuomonėms svarstyti ir nesiremia šiomis rezoliucijomis veiklos dokumentuose, pvz., bendrųjų veiksmų ar bendrųjų pozicijų dokumentuose;

10.

mano, kad Tarybos metinio pranešimo tikslas – ne tik pateikti išsamų atliktų veiksmų sąrašą, bet ir sudaryti galimybę užmegzti dialogą su Parlamentu, siekiant plėtoti labiau strategiškai orientuotą, pagrindinių uždavinių nustatymu pagrįstą BUSP ir nustatyti būsimų veiksmų prioritetus bei tikslus;

11.

todėl primygtinai ragina Tarybą persvarstyti bendrąją pranešimo logiką ir specifinę jo formą ir užtikrinti, kad pranešime būtų pateiktas nuodugnus ES politikos trečiųjų šalių ir regioninių blokų atžvilgiu vertinimas, ES veiksmai sprendžiant humanitarines ir saugumo problemas ir specialūs pasiūlymai dėl būsimų veiksmų;

12.

mano, kad artimiausiais mėnesiais ES turės puikią galimybę kartu su nauja JAV administracija parengti naują transatlantinę darbotvarkę, apimančią strateginius bendrojo intereso klausimus, pvz., susijusius su nauju, visapusiškesniu ir veiksmingesniu visuotiniu valdymu, pagrįstu stipresnėmis tarptautinėmis organizacijomis, finansų krize, naujų Europos ir atlantinių institucijų bei stiprios ir plačios transatlantinės rinkos kūrimu, kovos su klimato kaita priemonėmis, energetiniu saugumu, ilgalaikės taikos skatinimu Artimuosiuose Rytuose, padėtimi Irane, Irake ir Afganistane, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, branduolinės ginkluotės neplatinimu ir nusiginklavimu, Tūkstantmečio plėtros tikslais;

13.

mano, kad BUSP ir toliau daugiausia turėtų būti nukreipta į žmogaus teisių saugojimą, taikos ir saugumo Europos kaimyninėse šalyse bei viso pasaulio mastu, skatinimą, veiksmingo daugiašališkumo rėmimą ir tarptautinės teisės nuostatų laikymąsi, kovą su terorizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą, klimato kaitą ir energetinį saugumą, nes šie klausimai kelia didžiausius uždavinius pasauliui, taigi yra susiję su Europos piliečių interesais;

14.

Dėl islamiškųjų teroristų įvykdyto įkaitų pagrobimo ir nužudymo, pabrėžia poreikį stiprinti į kovą su terorizmu nukreiptos politikos bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp ES valstybių narių, JAV ir NATO, ypač siekiant sustiprinti gelbėjimo operacijų, vykdomų siekiant išgelbėti įkaitų gyvybes, veiksmingumą;

15.

ragina Tarybą ryžtingai įgyvendinti Parlamento rekomendacijas dėl Europos bendrosios užsienio politikos energijos srityje, pirmiausia skatinant ES sanglaudą derybose su energijos tiekėjais ir tranzitinėmis šalimis, ginant ES bendruosius interesus, plėtojant veiksmingą diplomatinę veiklą energijos srityje, kuriant veiksmingas krizių sprendimo priemones ir diversifikuojant energijos tiekimą, tausų energijos naudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą;

16.

džiaugiasi dėl to, kad persvarstant ESS atsižvelgiama į naujus saugumo uždavinius, pvz., susijusius su energetiniu saugumu, klimato kaita ir elektroniniu saugumu, ir siekiama gerinti pačios strategijos įgyvendinimo kokybę; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Tarybos, Europos Parlamento ir valstybių narių nacionalinių parlamentų inicijuotas diskusijas dėl Europos saugumo ateityje; pabrėžia, kad neieškant radikaliai naujos struktūros, šios diskusijos, kuriose dalyvautų ES, Rusija, JAV ir ES nepriklausančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos valstybės narės, turėtų remtis ES pasiekimais ir vertybėmis, minimomis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje ir paminėtomis Helsinkio baigiamajame akte bei Paryžiaus chartijoje;

17.

taip pat mano, kad karas Gruzijoje patvirtino, jog persvarstant ESS būtina toliau plėtoti ES prevencinę diplomatiją, numatančią tinkamas krizės prevencijos priemones, įskaitant stabilumo priemonę, nepaprastųjų padėčių planavimą ir patikimą ilgalaikį finansavimą, ir kad būtina visiškai išnaudoti ES pajėgumus bei patirtį valdant krizes bei katastrofas;

18.

primena, kad norint užtikrinti stabilumą Vakarų Balkanuose, labai svarbu, nustačius Kosovo statusą, jį įtvirtinti; pritaria 2008 m. lapkričio 26 d. JT Saugumo Tarybos pasiektam bendram susitarimui, kuris sudarė galimybes įgyvendinti EULEX misiją Kosove, ir primygtinai ragina Tarybą, bendradarbiaujant su JT laikinąja administracijos misija Kosove (UNMIK), įtvirtinti skaidrius darbo santykius bei sklandų abiejų misijų perėmimą teisinių normų srityje; ragina EULEX greitai pateikti rezultatus kovos su organizuotu nusikalstamumu bei karo nusikaltimais kaltinamų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityje; be to, išreiškia savo paramą ES specialaus įgaliotinio Kosove veiklai ir skatina jį ir toliau vykdyti savo įgaliojimus bei skatinti pragmatišką bendradarbiavimą tarp Prištinos valdžios institucijų ir Belgrade esančių institucijų, siekiant naudos Kosove gyvenančioms serbų bendruomenėms;

19.

dar kartą patvirtina, kad ES tikslai Bosnijoje ir Hercegovinoje yra išlaikyti stabilumą, taiką ir tautinių mažumų įvairovę siekiant narystės Europos Sąjungoje; ragina Bosnijos ir Hercegovinos politinius lyderius įgyvendinti 2008 m. lapkričio 8 d. pasiektą susitarimą, siekiant iki 2009 m. vidurio greitai įgyvendinti tikslus ir sąlygas, nustatytas Taikos įgyvendinimo tarybos pereinamuoju laikotarpiu nuo vyriausiojo įgaliotinio biuro į ES specialųjį įgaliotinį; išreiškia savo susirūpinimą dėl pirmalaikio tarptautinės bendruomenės dalies išvedimo iš Bosnijos ir Hercegovinos; tiki, kad galima užbaigti vykdyti tarptautines misijas tik visiškai pritarus Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms ir tada, kai Bosnija ir Hercegovina pagaliau taps stabilia, tinkamai funkcionuojančia valstybe;

20.

pakartoja savo įsitikinimą, kad paskatos Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms vykdyti reformas turi būti stiprinamos ir mano, kad pastarojo laikotarpio krizė Pietų Kaukaze aiškiai parodė, jog ES turi aktyviau bendradarbiauti su rytinėmis kaimynėmis; todėl pritaria 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos savo komunikate dėl Rytų partnerystės (COM(2008)0823) požiūriui, kuriuo siekiama plačios ir stiprios laisvos prekybos zonos, palaipsnio visų laisvam asmenų judėjimui trukdančių kliūčių pašalinimo (gal būt įskaitant bevizes keliones) ir bendradarbiavimo visais saugumo aspektais, o ypač energetinio saugumo srityje; mano, kad bendradarbiavimas su rytinėmis kaimynėmis ir bendradarbiavimas su Juodosios jūros regiono šalimis turėtų stiprinti viena skitą kuriant taikos, saugumo, stabilumo ir pagarbos teritoriniam vientisumui zoną; mano, kad tokiam bendradarbiavimui turėtų būti skirta dvigubai didesnė ES finansinė parama ir suteiktas ryškus politinis aspektas, kurio sudedamoji dalis turėtų būti EURONEST – siūloma jungtinė parlamentinė asamblėja, sudaryta iš Europos Parlamento ir ES kaimyninių valstybių parlamentų narių;

21.

pritaria Tarybos sprendimui atnaujinti ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis ir kartu tęsti dialogą su visomis šalies demokratinėmis jėgomis, jei Baltarusijos valdžios institucijos palankiai atsilieptų į tokį pasiūlymą ir padarytų apčiuopiamą pažangą diegdama demokratines vertybes ir paisydama teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principų; mano, kad šiuo pagrindu laipsniškai ir laikantis griežtų sąlygų turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas, ilgainiui įtrauksiantis Baltarusiją į Rytų partnerystę; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant imtis veiksmingų priemonių Baltarusijos piliečiams taikomam vizų režimui supaprastinti, įskaitant jų įvažiavimo į Šengeno erdvę išlaidų mažinimą;

22.

palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją už tai, kad jos dėka ES svariai prisidėjo prie karo Gruzijoje pabaigos; ragina ES, ypač jos specialųjį įgaliotinį krizės Gruzijoje klausimais, remti Gruzijos teritorinio vientisumo ir pagarbos mažumoms principus ir kartu siekti sudaryti susitarimą, kuriame būtų nustatytos veiksmingos šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių saugaus grąžinimo ir veiksmingos regiono saugumo stebėjimo priemonės;

23.

primygtinai ragina Tarybą reikalauti visapusiškai vykdyti susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir užtikrinti, kad ES stebėtojams būtų sudaryti galimybė nevaržomai patekti į visas konflikto zonas, vadovaujantis ESSM suteiktais įgaliojimais; pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai gauti visą informaciją apie pranešimus dėl ESSM įgyvendinimo;

24.

mano, kad ES turėtų atidžiai stebėti ir įsipareigoti dalyvauti sprendžiant kitus galimus konfliktus šiame ES kaimyniniame regione, įskaitant ryšių užmezgimą ir atvirą bendravimą su atitinkamais regionų veikėjais; pabrėžia, kad būtina pradėti glaudžius santykius su Turkija;

25.

mano, kad ES bendradarbiavimas su Rusija turi būti grindžiamas aiškia strategija ir tvirtu abiejų šalių įsipareigojimu veikti visiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų ir dvišalių bei daugiašalių susitarimų; atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. spalio 15 d.-16 d. parengtas išvadas, pabrėžia, kad Rusija privalo laikytis įsipareigojimų, prisiimtų 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimais; todėl yra įsitikinęs, kad Rusijos sutikimas leisti tarptautiniams stebėtojams stebėti padėtį Šiaurės Osetijoje ir Abchazijoje ir visiškas 6 dalių plane nustatytų sąlygų įgyvendinimas, yra būtinos sąlygos ES ir Rusijos santykių normalizavimui; taip pat mano, kad jokia strateginė partnerystė neįmanoma, jeigu nebus visapusiškai pripažįstamos demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės normų vertybės, bei jų laikomasi; ragina Tarybą šias vertybes padaryti vykstančių derybų dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, pagrindu;

26.

apgailestauja, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose pablogėjo ir kad dėl ginkluoto konflikto Gazos ruože žuvo daug civilių gyventojų, ir ją dar labiau apsunkina tai, kad nepasiekta esminių permainų siekiant taikos; įspėja, kad iki 2007 m. Anapolio konferencijoje sutarto termino pabaigos liko labai mažai laiko, ir yra įsitikinęs, kad sustiprintas transatlantinis bendradarbiavimas Anapolio procesui galėtų duoti papildomos naudos; mano, kad ES šiame regione turėtų imtis stipraus ir ryškaus politinio vaidmens, atitinkančio jos turimus finansinius išteklius, ypač sprendžiant dramatišką humanitarinę krizę Gazos ruože; ragina Tarybą toliau dėti pastangas siekiant ilgalaikių paliaubų Gazos ruože, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1860 (2009), siekiant pradėti Izraelio ir Palestinos tautų derybas dėl taikos, koordinuojant veiksmus su kitais regiono veikėjais; ragina Tarybą apsvarstyti visas galimybes skatinti ilgalaikę taikę regione, įskaitant misijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką įgyvendinimą;

27.

pritaria Tarybos iniciatyvai atnaujinti ES policijos misijos įgaliojimus palestiniečių teritorijose ir mano, kad vis dar būtina aktyviau padėti kurti teisinę valstybę ir ugdyti politikos kūrimo gebėjimus; be to, atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą pratęsti pavedimą dėl ES pasienio pagalbos misijos Rafahe ir į pasiryžimą bei pasirengimą atnaujinti misiją; mano, kad dėl šio pasiryžimo turėtų būti parengtos konkrečios judėjimo laisvės palestiniečių teritorijose atkūrimo iniciatyvos;

28.

džiaugiasi 2008 m. lapkričio 3 d.-4 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų susitikimo Marselyje rezultatais, pasiektais plėtojant Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucinius pagrindus; mano, kad Viduržemio jūros regiono žmogaus teisių, taikos, saugumo ir vystymosi problemos negali būti sprendžiamos atskirai; pabrėžia, kad politinis ir kultūrinis dialogas, ekonominiai ryšiai, migracijos srautų valdymas, aplinkos politika ir saugumas, įskaitant kovą su terorizmu, turi būti esminė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių darbotvarkės dalis; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti svarbų ir atitinkamą Turkijos vaidmenį Europos Sąjungai Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu; mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja turi būti integruota į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sistemą, siekiant suteikti pastarajai parlamentinį aspektą;

29.

mano, kad ES turėtų stiprinti savo veiklą Irake ir, bendradarbiaudama su Irako vyriausybe bei JT, remti demokratinių institucijų, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms plėtros procesą bei taikos atkūrimo ne tik pačiame Irake, bet ir Irako santykiuose su kaimynėmis šalimis, stiprinimą; pritaria ES jungtinės teisinės valstybės misijos Irake (EUJUST LEX) pratęsimui ir džiaugiasi dėl pažangos, pasiektos ruošiant pirmąjį prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą tarp ES ir Irako;

30.

ragina ES plėtoti veiksmingesnius ir platesnius santykius su Iranu, kurie turėtų apimti ne tik branduolinių technologijų klausimą, bet ir prekybos, energetinio bendradarbiavimo, regiono stabilumo temas ir galiausiai ne mažiau svarbius gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms klausimus;

31.

mano, kad ES turėtų skatinti naują požiūrį į Afganistaną ir turėtų derinti jį su naująja JAV administracija, taip sudarydama galimybę deryboms tarp Afganistano vyriausybės ir tokių grupuočių, kurios yra pasirengusios pripažinti konstituciją ir atsisakyti prievartos; pastebi, kad teikiant pagalbą reikėtų labiau susitelkti ties teisinės valstybės kūrimu, geru valdymu, būtiniausių paslaugų teikimu, ypatingą dėmesį teikiant sveikatai ir ekonomikos bei kaimo plėtrai, įskaitant realių alternatyvų opijaus gamybai rėmimą;

32.

išreiškia susirūpinimą dėl saugumo Afganistane mažėjimo; pakartoja, kad būtina skubiai pašalinti institucines kliūtis ir gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą, siekiant padėti įgyvendinti ES policijos misiją Afganistane (EUPOL); mano, kad ES ir JAV turėtų geriau koordinuoti savo iniciatyvas, susijusias su policijos reformos įgyvendinimu; džiaugiasi valstybių narių įsipareigojimu didinti EUPOL pareigūnų skaičių ir ragina įvykdyti šį įsipareigojimą; yra įsitikinęs, kad operacijos sėkmė turi didelės svarbos transatlantinio aljanso ateičiai, ir kad, atsižvelgiant į tai, visos valstybės narės turėtų labiau įsipareigoti užtikrinti stabilumą Afganistane,

33.

ragina Tarybą plėsti darbotvarkę Afrikos klausimais ir į ją įtraukti daugiau politikos krypčių negu dabar ir vykdant ES išorės veiksmus šiems klausimams tiekti prioritetą;

34.

mano, kad vis dar svarbu, jog ES teiktų pagalbą Jungtinių Tautų veiksmams rytinėje Čado dalyje ir taip padėtų įgyvendinti visam Darfūro regionui skirtas priemones; pažymi, kad Europos Sąjungos pajėgų karinė operacija Čade (EUFOR Chad) bus baigta taip, kaip planuota, ir perduota JT vadovaujamai misijai; ragina Tarybą padėti sklandžiai atlikti perdavimą ir, tariantis su kitomis šalimis, apsvarstyti, kaip ES šiuo metu pernelyg apkrautam JT Taikos palaikymo operacijų padaliniui galėtų padėti įgyvendinti JT misiją;

35.

išreiškia didžiulį susirūpinimą labai bloga humanitarine pagalba Somaliui; ragina ES apsvarstyti, kaip ji, glaudžiai bendradarbiaudama su Afrikos Sąjunga, galėtų skubiai padėti Jungtinėms Tautoms spręsti šį saugumo, politinį ir humanitarinį uždavinį; atkreipia dėmesį į didėjančią piratavimo prie Somalio krantų grėsmę ir palankiai vertina šiuo klausimu ES priimtą sprendimą pradėti ESGP jūrų operaciją;

36.

išreiškia susirūpinimą dėl Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) didėjančio smurto ir priešpriešos, galinčių išaugti į didelę humanitarinę krizę; ragina visas šalis, įskaitant vyriausybines karines pajėgas, nutraukti prievartą ir žmogaus teisių pažeidinėjimus įtraukiant civilius gyventojus, pakartotinai dalyvauti derybose dėl taikos, kurios pradėtos Gomoje ir Nairobyje, ir paremti KDR nacionalinės asamblėjos patvirtintą programą; mano, kad ES dalyvavimas KDR privalo viršyti techninės saugumo sektoriaus reformos misijos (EUSEC RD Congo) ir ES policijos misijos (EUPOL RD Congo) apimtyje teikiamos techninės pagalbos rėmus ir suteikti apčiuopiamos pagalbos JT taikos palaikymo misijai, kuri iki šiol nesugebėjo užkirsti kelio žiaurumui;

37.

džiaugiasi dėl sumažėjusios įtampos Taivanio sąsiauryje ir vykstančio dialogo tarp Pekino ir Taipėjaus dėl dvišalių veiksmų, o taip pat Taivanio dalyvavimo tarptautinėse organizacijose; aktyviai remia Tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. deklaraciją, kuria pakartojama parama Taivanio dalyvavimui specializuotuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant stebėtojo statuso suteikimą atvejais, kai Taivanio narystė nėra įmanoma;

38.

Atkreipia dėmesį į faktą, kad ES ir Kinijos ekonominiai santykiai nuolat stiprėjo, ir padidėjo žmonių tiesioginių ryšių mastas ir intensyvumas; tuo pat metu išlieka giliai susirūpinęs dėl Kinijos valdžios institucijų geranoriškumo spręsti gausius žmogaus teisių pažeidimo atvejus ir užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis trūkumo; šiuo klausimu išreiškia gilų nusivylimą dėl Kinijos valdžios institucijų pateiktų priimto sprendimo atidėti 11-ąjį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą, priežasčių; pažymi, kad naujas Kinijos ir ES viršūnių susitikimas yra numatytas per pirmąjį 2009 m. pusmetį ir tikisi, kad dėl to visose bendradarbiavimo srityse bus pasiekta žymi pažanga;

39.

apgailestauja dėl Kinijos valdžios institucijų sprendimo baigti derybas su Dalai Lamos atstovais ir primena įsipareigojimus prisiimtus prieš olimpines žaidynes, po 2008 m. kovo tragiškų įvykių; dar kartą ragina Tarybą paskirti specialųjį pasiuntinį Tibeto klausimais, siekiant atidžiau stebėti padėtį ir palengvinti šalių dialogo atnaujinimą;

40.

primena, kad 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos visuotinės partnerystės ir bendrosios bendradarbiavimo strategijos (6) ir vėliau 2006 m. balandžio 27 (7) d. bei 2008 m. balandžio 24 d. (8) rezoliucijose, atitinkamai priimtose atsižvelgiant į Vienoje ir Limoje vykusius ES ir LAKR šalių (Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalių) aukščiausiojo lygio susitikimus, EP pasiūlė parengti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuria, remiantis JT chartija, būtų sudarytos palankios sąlygos bendriems politiniams, strateginiams ir saugumo užtikrinimo veiksmams bei iniciatyvoms; ragina Tarybą ir Komisiją imtis aktyvių veiksmų šiam ambicingam tikslui pasiekti;

41.

džiaugiasi pastangomis, kuriomis siekiama dvišalių asociacijos susitarimų su Lotynų Amerika – pirmųjų ES sudarytų šio tipo susitarimų;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO Generaliniam Sekretoriui, ESBO pirmininkui, ESBP parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/61

1.

pabrėžia, kad Europos Sąjungai reikia vystyti savo strateginę autonomiją vykdant stiprią ir veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, siekiant skatinti taiką ir tarptautinį saugumą, ginti savo interesus pasaulyje, užtikrinti savo piliečių saugumą, prisidėti prie veiksmingo daugiašališkumo, visame pasaulyje didinti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms bei užtikrinti taiką pasaulyje;

2.

pripažįsta ES poreikį siekti šių tikslu daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu dalyvaujant tarptautinėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose, ir partnerystėje su kitais pagrindiniais veikėjais pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas ir Helsinkio baigiamajame akte išdėstytus principus bei Paryžiaus chartijoje nurodytus tikslus;

3.

dar kartą nurodo, kad būtina Jungtinių Tautų Organizacijos reforma siekiant, kad ji galėtų visapusiškai atlikti savo pareigas, efektyviai veikti ieškant globalių problemų sprendimų ir reaguoti į pagrindines grėsmes;

4.

pakartoja transatlantinių santykių svarbą ir pripažįsta poreikį koordinuoti ESGP ir NATO veiksmus, tuo pačiu metu pabrėžia, kad reikia geriau suderinti partnerystę, vengti konkurencijos, gerbti autonomiją ir siekti abipusio supratimo tuo atveju, kai skiriasi strateginiai interesai;

5.

mano, kad daugelis naujų grėsmių yra ne tik karinės, taigi su jomis negalima kovoti tik karinėmis priemonėmis;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant šią politiką reikia naudotis ir civiliniais, ir kariniais ištekliais bei pajėgumais, o tai reikalauja glaudaus ir sklandaus visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo;

7.

sutinka su sąvoka „atsakomybė apsaugoti“, kurią JT priėmė 2005 m., ir su sąvoka „žmonių saugumas“, kurios pagrįstos asmens, o ne valstybės pirmumu; pabrėžia, kad šios sąvokos reiškia ir praktines pasekmes, ir tvirtas politines gaires, pagal kurias turi būti nukreipiama Europos saugumo politika, kad būtų galima efektyviai veikti krizių atvejais; vis dėlto pabrėžia, kad nėra nei savaiminio įsipareigojimo, nei priemonių, kad ES galėtų dislokuoti ESGP misijas, nesvarbu, civilines ar karines, visų krizinių padėčių atvejais;

8.

pabrėžia, kad pastangų ir pajėgumų sujungimas ES lygmeniu labai svarbus norint įveikti didėjančių gynybos įrangos kainų ir dabartinių gynybos išlaidų apribojimų bendrą poveikį;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad bendrai Europos saugumo politikai reikalingos integruotos ES karinės pajėgos, kurias reikės vėliau apginkluoti bendromis ginkluotės sistemomis siekiant užtikrinti bendrumą ir sąveikumą;

10.

pabrėžia, kad skaidrumas ir sąnaudų našumas, taip pat parlamentinė atskaitomybė ir tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės paisymas būtini norint užtikrinti visuomenės paramą Europos gynybai; taip pat pabrėžia, kad ypač svarbi veiksminga ESGP parlamentinė kontrolė vykdant glaudų Europos Parlamento bendradarbiavimą su ES valstybių narių parlamentais;

11.

mano, jog atnaujinta ESS ir būsima nauja NATO strateginė koncepcija turėtų būti tarpusavyje suderinamos ir tai turėtų atsispindėti deklaracijoje, kurią NATO priims 2009 m. balandžio 3 ir 4 d. susitikimo Strasbūre ir Kėlyje metu;

12.

pabrėžia, kad ypatingai svarbu laiku ir visapusiškai įgyvendinti ESS;

13.

pritaria Tarybos ataskaitai dėl ESS įgyvendinimo; tačiau pažymi, kad daugelio 2003 m. ESS nustatytų tikslų pasiekti nepavyko, todėl ES, sustiprinta Lisabonos sutarties, turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant pasaulinio valdymo institucijų teisėtumą, skaidrumą ir efektyvumą;

14.

teigiamai vertina prieš Somalio pakrantės piratus nukreiptos ESGP ATALANTA operacijos pradžią; tačiau primena Tarybai, Komisijai ir ES valstybėms narėms, kad piratavimo šiame regione problemos priežastys yra gilesnės, pvz., skurdas nepajėgioje valstybėje, taip pat reikalauja rimtesnių Europos veiksmų norint išspręsti šias problemas;

15.

atsižvelgdamas į tai, kad islamo teroristai grobia ir žudo įkaitus, pabrėžia, jog būtinas glaudesnis bendradarbiavimas ir ES valstybių narių, JAV ir NATO antiteroristinės politikos koordinavimas, visų pirma, kad būtų padidintas gelbėjimo operacijų, vykdomų siekiant išgelbėti įkaitų gyvybes, efektyvumas;

16.

primygtinai pakartoja savo reikalavimą suteikti visas būtinas garantijas pagal Europos saugumo strategiją ir Europos saugumo ir gynybos politiką, kad užtikrinti sėkmingą JT Saugumo Tarybos 2000 m. spalio 31 d. rezoliucijos 1325 dėl moterų padėties, taikos ir saugumo (S/RES/1325) ir 2008 m. birželio 19 d. rezoliucijos 1820 (S/RES/1820) įgyvendinimą skatinant moterų dalyvavimą sprendžiant visus su taika ir saugumu susijusius klausimus ir laikyti sistemingą seksualinį smurtą prieš moteris konfliktų metų karo nusikaltimu ir nusikaltimu prieš žmoniją; apgailestauja, kad lyčių lygybės aspekto įtraukimas į ESGP operacijas vyksta gerokai per lėtai;

17.

pabrėžia, kad pernelyg dažnai valstybės narės vis dar mąsto nacionalinio saugumo interesų kategorijomis, taigi neatsižvelgiama į bendrą atsakomybę apginti bendrus Europos interesus; mano, kad šis požiūris duoda priešingus rezultatus, ir ragina valstybes nares mąstyti plačiau, kad ES tarptautinis vaidmuo būtų svarbesnis, o Europos saugumo sistema būtų efektyvesnė;

18.

todėl mano, jog būtina apibrėžti bendrus ES saugumo interesus; pabrėžia, kad tik turėdama aiškią savo bendrų interesų viziją ES gali vykdyti nuoseklesnę ir veiksmingesnę politiką;

19.

mano, kad, neskaitant 2003 m. priimtoje ESS nurodytų problemų, Sąjungos saugumo interesai – jos piliečių ir jos interesų (ES viduje ir už jos ribų) apsauga, jos kaimynystės erdvės saugumas bei jos išorės sienų ir svarbiausios infrastruktūros apsauga, taip pat jos elektroninio saugumo stiprinimas, energijos tiekimo ir jūros kelių saugumas, jos kosmoso išteklių apsauga ir apsauga nuo klimato kaitos pasekmių;

20.

pabrėžia, kad ES pripažįsta tarptautinę tvarką, paremtą veiksmingu daugiašališkumu, kuris grindžiamas tarptautine teise, ir kad tai paremta europiečių įsitikinimu, kad jokia šalis negali viena kovoti su naujomis grėsmėmis;

21.

mano, jog Europos Sąjunga privalo tiksliau apibrėžti savo siekiamą vaidmenį pasaulyje; laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga neturi bandyti tapti supervalstybe kaip Jungtinės Valstijos, bet stengtis užtikrinti savo saugumą ir savo kaimynystės stabilumą ir prisidėti prie daugiašalės pasaulinės saugumo sistemos Jungtinių Tautų Organizacijos pagrindu, užtikrinant tarptautinės teisės nuostatų laikymąsi, veiksmingą krizių ir konfliktų prevenciją, taip pat pokonfliktinį valdymą ir sprendimus;

22.

pabrėžia, kad ES ESGP teikia pirmenybę krizių prevencijai; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumas ir teisinės valstybės principų laikymasis yra būtinos plėtros ir ilgalaikio stabilumo sąlygos;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. Europos saugumo strategijoje nurodytos pagrindinės grėsmės ES (terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai, valstybių nepajėgumas ir organizuotas nusikalstamumas) ir nustatyti strateginiai tikslai, kurių pagrindu kuriamos pagalbinės strategijos;

24.

sveikina ES pirmininkavusią Prancūziją už jos iniciatyvas ESGP srityje; atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą 2008 m. gruodžio 11 d. vyriausiojo įgaliotinio ataskaitą dėl Europos saugumo strategijos įgyvendinimo, kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba, ir teigiamai vertina tai, kad joje atsižvelgta į daugelį rekomendacijų, nurodytų ankstesniuose Parlamento pranešimuose dėl ESS ir ESGP, be kita ko, aptarta:

25.

pritaria Tarybos įsipareigojimui principui, pagal kurį ES, atsižvelgiant į nustatytus jos siekius, turėtų per ateinančius metus realiai pajėgti, be kita ko, per 60 dienų dislokuoti 60 000 karių svarbiai karinei operacijai, atitinkančiai pagal 2010 metams numatytame pagrindiniame tiksle nurodytas operacijas, atlikti, o pagal 2010 metams numatytą pagrindinį civilinį tikslą tuo pačiu metu vykdyti ir planuoti:

26.

apgailestauja dėl neaiškaus išvadų dėl ESS ir ESGP pristatymo (keturi dokumentai vietoj vieno); apgailestauja dėl dažnai naudojamų neaiškių formuluočių, kuriomis blogai aprašoma reali strategija; kritikuoja tai, kad Taryba nepatenkino Parlamento prašymo pateikti baltąją knygą, todėl neaišku, ar pavyks surengti produktyvias plačias viešąsias diskusijas;

27.

be to, apgailestauja dėl to, kad Taryba neatsižvelgė į Parlamento reikalavimus, pateiktus ankstesniuose pranešimuose dėl ESS ir ESGP, visų pirma:

28.

siūlo ESS persvarstyti kas penkerius metus prasidedant naujam Europos Sąjungos teisėkūros laikotarpiui;

29.

apgailestauja dėl to, kad nuo 2003 m. ES bendradarbiavimo stiprinimas saugumo srityje gana nedaug pažengė į priekį; taigi dar kartą reikalauja parengti baltąją knygą apie Europos saugumą ir gynybą, kuri padėtų pradėti plačias viešąsias diskusijas ir užtikrinti veiksmingą Europos saugumo strategijos įgyvendinimą;

30.

apgailestauja, kad, dėl aklavietės, į kurią pateko Lisabonos sutartis, sumažėjus aktyvumui, ESS peržiūros rezultatas, nepaisant nuodugnių paruošimų, nebuvo nauja strateginė orientacija, o tik ataskaita, kurioje išdėstomos politikos srityje kylančios kasdienės problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo išplėstas grėsmių sąrašas, be kita ko, įtraukus elektroninį saugumą ir piratavimą, ir pritaria peržiūros naujovėms, pvz., tam, kad joje parodytas dėmesys klimato kaitai, energijos tiekimo užtikrinimui (branduolinės energijos srityje pareiškiant paramą daugiašaliam branduolinio kuro ciklui ir daugiašaliam susitarimui, pagal kurį draudžiama gaminti skiliąsias medžiagas, skirtas branduoliniams ginklams), Tarptautinei prekybos ginklais sutarčiai ir kitoms nuginklavimo sutartims, pvz., naujajai Oslo konvencijai dėl kasetinių šaudmenų;

31.

laiko nepriimtinu tai, kad prieš priimant pranešimą, kuriame siūloma ESS peržiūra, vyko tik ribotos parlamentinės diskusijos, o viešų diskusijų visai nebuvo;

32.

mano, kad iki šiol užšaldytų konfliktų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje prievartinis eskalavimas, po kurio Rusija pripažino šių provincijų nepriklausomybę, pabrėžia skubų poreikį investuoti į tokių konfliktų ilgalaikius politinius sprendimus mūsų kaimynystėje; pakartoja savo nuomonę, kad Kaukazo konfliktai negali būti išspręsti naudojant karines priemones ir dar kartą tvirtai griežtai visus, kas šio konflikto metu panaudojo smurtą; pabrėžia, kad siekiant toliau plėtoti ES strateginę partnerystę su Rusija reikalingas rimtas dialogas saugumo klausimais, kuris grindžiamas abiejų šalių pareikštu įsipareigojimu jų bendroms vertybėms, tarptautinės teisės principams ir teritoriniam vientisumui, taip pat įsipareigojimų pagal Helsinkio baigiamąjį aktą vykdymui;

33.

pabrėžia, kad saugumo aspektas ES ir Rusijos santykiuose, BUSP ir ESGP vaidmuo negali būti vertinami atskirai nuo platesnės Europos saugumo struktūros, kuri apima NATO, ESBO ir tarptautinius susitarimus, pvz., Priešraketinės gynybos sutartį ir Įprastinės ginkluotės Europoje sutartį; mano, kad svarbūs įvykiai šioje platesnėje saugumo struktūroje turi būti aptariami kartu su Rusija ir JAV, prašo Tarybą laikytis atviro ir konstruktyvaus požiūrio į galimas diskusijas tarp ES, JAV, Rusijos ir ES nepriklausančių ESBO valstybių siekiant atnaujinti transatlantinį saugumo konsensusą Helsinkio baigiamojo akto pagrindu;

34.

teigiamai vertina ES suderintus veiksmus tarpininkaujant tarp Rusijos ir Gruzijos sprendžiant karo Gruzijoje problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos greita reakcija ir vienybė, kurios dėka pasirašytas paliaubų susitarimas ir greitai dislokuota stebėjimo misija pagal ESGP, pademonstravo ES gebėjimą valdyti krizes ir veikti išvien; gerai vertina ES pirmininkavusios Prancūzijos teigiamą vaidmenį išlaikant bendrą Europos požiūrį;

35.

teigiamai vertina 2008 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimą įsteigti ES vadovaujamą nepriklausomą komitetą, kuris ištirs konflikto Gruzijoje priežastis;

36.

atkreipia dėmesį į Baltijos valstybių išreikštą susirūpinimą ir pabrėžia NATO ir jos valstybių narių aiškų patvirtinimą, kad tebegalioja jų įsipareigojimai pagal Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnį;

37.

džiaugiasi dėl to, kad NATO nusprendė dar kartą pasinaudoti esamais bendravimo kanalais ir kad NATO ir Rusijos tarybos veikla bus atnaujinta;

38.

mano, kad ES ir NATO turėtų siekti atviro ir realistiško dialogo su Rusija, pvz., regioninio saugumo, energijos, priešraketinės gynybos, masinio naikinimo ginklų neplatinimo, ginkluotų pajėgų ribojimo ir kosminės erdvės politikos klausimais;

39.

Mano, kad svarbu Euroatlantinės partnerystės taryboje skatinti daugiašalį dialogą saugumo klausimais;

40.

atkreipia dėmesį į faktą, jog dėl savo geopolitinės padėties, karinės galios ir politinės svarbos, energijos išteklių bei ekonominio potencialo Rusija yra strategiškai svarbi Europai;

41.

pabrėžia, kad ES reikalingos priemonės savo politikai įgyvendinti, ir todėl be sustiprintų jos diplomatinių pajėgumų jai reikia ir civilinių bei karinių pajėgumų norint sustiprinti ESGP ir įvykdyti savo įsipareigojimus pasaulyje;

42.

nurodo, kad nuo ESGP sukūrimo ją vykdant buvo atliktos 22 misijos, įskaitant 16 civilinių misijų; pabrėžia civilinio ESGP komponento svarbą; šiuo klausimu pritaria Civilinių planavimo ir vykdymo pajėgumų (CPVP) sukūrimui Europos Sąjungos Tarybos struktūroje; ragina valstybes nares sustiprinti savo pastangas parūpinant civilinėms ESGP misijoms kvalifikuotą personalą; šiuo klausimu pabrėžia 2010 m. pagrindinio civilinio tikslo svarbą;

43.

taip pat pabrėžia, kad daugiausia akcentuojant karinį ESGP aspektą, civilinių pajėgumų ir konfliktų prevencijos srityje pasiekta pažanga yra per maža, o šioje srityje Taryba ir Komisija turi skubiai pasiūlyti suteikti naujos varomosios jėgos;

44.

ragina Taikos stiprinimo partnerystę toliau pertvarkyti į Europos civilinį taikos korpusą;

45.

mano, kad ES turi toliau didinti savo pajėgumus remdamasi pagrindiniais civiliniais ir kariniais tikslais; atkreipia dėmesį į tai, kad ji turėtų stengtis suformuoti nuolatines 60 000 karių pajėgas; pakartoja savo pasiūlymą, kad Eurokorpusas būtų šių pajėgų branduolys, kurį prireikus sustiprintų papildomos jūrų ar oro pajėgos; pritaria susitarimui tarp Vokietijos ir Prancūzijos dėl Prancūzijos ir Vokietijos brigados bendro dislokavimo tose pačiose vietovėse; be to, mano, kad ES turi nuolatiniam naudojimui parengti pakankamai policijos pareigūnų, teisėjų bei prokurorų; mano, kad neaišku, kodėl taikant ES kovinių grupių koncepciją ir konkrečius galimų misijų scenarijus regis neskatinamas kovinių grupių naudojimas ES išorės operacijose;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybės narės kartu per metus išleidžia 200 000 000 000 EUR gynybos reikmėms – tai daugiau nei pusė JAV gynybos išlaidų; tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad šios lėšos naudojamos nepakankamai veiksmingai ir suderintai; todėl ragina dėti didesnes pastangas stengiantis išvengti nereikalingo dubliavimo tarp valstybių narių, o būtent, specializuojantis, telkiant turimus pajėgumus ir jais dalinantis bei bendrai kuriant naujus; giria Europos gynybos agentūrą (EGA) už puikų iki šiol atliktą darbą ir ragina ES valstybes nares visapusiškai pasinaudoti EGA galimybėmis;

47.

pabrėžia, kad pajėgumų poreikiai dažnai yra technologiškai labai panašūs ar net tokie patys kalbant apie ginkluotųjų pajėgų operacijas, sienų kontrolę, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir nelaimių valdymą; pabrėžia, kad tai suteikia naujų galimybių pasinaudoti sinergija ir pagerinti ginkluotųjų pajėgų ir saugumo pajėgų sąveikumą;

48.

labai ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares nukreipti savo pastangas į bendrus pajėgumus, kuriuos galima panaudoti tiek gynybos, tiek saugumo tikslais; šiuo atžvilgiu mano, kad palydovinė žvalgyba, sekimo ir perspėjimo įranga, nepilotuojami orlaiviai, sraigtasparniai ir telekomunikacijų įranga bei oro ir jūrų transportas yra ypatingai svarbūs; reikalauja parengti bendrą saugių telekomunikacijų techninį standartą ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos priemones;

49.

pritaria EGA valdančiosios tarybos 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimui sukurti Europos oro transporto laivyną ir atkreipia dėmesį į ketinimų pareiškimą dėl dalyvavimo šioje iniciatyvoje, pasirašytą dvylikos ES valstybių narių gynybos ministrų;

50.

mano, jog būtina leisti naudoti „Galileo“ ir GMES (pasaulinę aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą) saugumo ir gynybos tikslais;

51.

pritaria tolimesnei dinamiškai bendradarbiavimo tarp nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtrai, siekiant jas vis labiau derinti; siūlo šiam procesui ir atitinkamoms ginkluotosioms pajėgoms suteikti pavadinimą Suderintosios Europos ginkluotosios pajėgos (angl. SAFE);

52.

mano, kad SAFE suteikia pakankamai erdvės neutralių ES valstybių narių ir narių, kurios priklauso karinėms sąjungoms, jau glaudžiai kartu dirbančių narių ir to dar nelinkusių daryti narių pasirinkimo laisvei; siūlo savanoriško dalyvavimo SAFE modelį, paremtą intensyviau vykdomu savanorišku pagrindu atliekamu derinimu;

53.

pritaria sumanymui parengti SAFE dalyvaujančių karių Europos statutą, pagal kurį būtų reglamentuojami apmokymo standartai, veiklos doktrina ir operatyvinių veiksmų laisvė, problemos susijusios su prievolėmis ir teisėmis, o taip pat įrangos kokybės lygmuo bei sveikatos apsaugos ir socialinio saugumo nuostatos mirties, sužeidimų arba neįgalumo atveju;

54.

pritaria tam, kad SAFE atveju karinių pajėgumų srityje būtų taikomas Europos masto darbo pasidalinimo principas;

55.

pritaria glaudesniam Europos bendradarbiavimui mokymo, eksploatavimo ir logistikos srityje, nes tai esminė sąlyga siekiant padidinti gynybos išlaidų našumą;

56.

mano, jog ES gebėjimus savarankiškai veikti užsienio ir saugumo politikos srityje turėtų pagerinti į tikslus orientuota jos analitinių, planavimo, vadovavimo ir žvalgybos pajėgumų plėtotė; šiuo klausimu pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui veikti siekiant sukurti integruotą civilinio ir karinio strateginio planavimo struktūrą ESGP operacijoms ir misijoms;

57.

taip pat pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui įsteigti neoficialią ES ir NATO aukšto lygio grupę, kuriai būtų pavesta praktišku būdu stiprinti šių dviejų organizacijų bendradarbiavimą;

58.

ragina įsteigti nuolatinį nepriklausomai veikiantį ES operacijų štabą, kuris turėtų pajėgumų atlikti strateginį planavimą ir vykdyti ESGP operacijas bei misijas;

59.

pritaria siūlymui sukurti Gynybos ministrų tarybą, siekiant labiau suderinti įvairių valstybių gynybos politiką, tokiu būdu padidinant atitinkamus valstybių narių indėlius į ESGP; pabrėžia visapusiškos parlamentinės ESGP misijų ir operacijų kontrolės tikslą, įskaitant Europos Parlamento vykdomą priežiūrą;

60.

tvirtai remia Europos gynybos ir saugumo rinkos stiprinimą patvirtinant Komisijos teisėkūros pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų ir prekybos Bendrijos viduje, taip pat siūlo vykdyti kitas iniciatyvas šiam tikslui pasiekti, ypač tiekimo užtikrinimo ir informacijos saugumo srityse;

61.

taigi teigiamai vertina tai, kad 2008 m. gruodžio 8 d. priimta Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (8), pagal kurią ginklų eksporto elgesio kodeksas tampa teisiškai privaloma priemone; be to, teigiamai vertina tai, kad kiekvienai ES valstybei narei paliekama teisė priimti griežtesnes priemones;

62.

primena, kad bendros ginkluotės sistemos turėtų būti tiekiamos stiprios Europos gynybos pramonės, kuri būtų pajėgi patenkinti dabartinius ir ateities Europos karinių pajėgų poreikius bei leistų Europai tapti nepriklausoma ir pačiai patenkinti savo poreikius;

63.

reikalauja padidinti Bendrijos finansavimą saugumo moksliniams tyrimams, taip pat steigti bendras Komisijos ir EGA mokslinių tyrimų programas;

64.

mano, jog labai svarbu stiprinti Europos saugumo ir gynybos koledžą ir pertvarkyti jį į nuolatinę struktūrą, kuri toliau stiprintų specifinės Europos saugumo kultūros ugdymą; primygtinai ragina Europos Komisiją po 2009 m. toliau finansuoti ES lygmenyje vykdomą mokymų veiklą krizių civilinio valdymo srityje;

65.

ragina toliau vykdyti iniciatyvas, susijusias su personalo, kuris turi būti dislokuojamas ir kartu dirbti bendrų civilinių ir karinių operacijų metu, bendru mokymu ir bendrais standartais, aktyvesniu ES karinių pajėgų ir civilių darbuotojų bendradarbiavimu, su krizių valdymu susijusių mokymų koordinavimu, karinių pajėgų Europoje mainų programomis bei karinių pajėgų atvirumu kitų ES valstybių narių piliečiams;

66.

tvirtai remia sėkmingas Europos programas, pvz. „Eurofighter“, kuri penkių ES valstybių narių karinėse oro pajėgose ateinančiais dešimtmečiais bus naikintuvų pajėgų pagrindas; todėl mano, kad dėl šios priežasties ES valstybės narės turėtų skatinti ir remti tokias iniciatyvas;

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, taip pat Jungtinių Tautų, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ir Europos Tarybos generaliniams sekretoriams.