—

posėdžiaudama nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio ir rugsėjo mėn. Londone ir Pitsburge vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitikimų rezultatus,

—

atsižvelgdama į Europos Komisijos 2009 m. balandžio mėn. komunikatą dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims (2),

—

atsižvelgdama į 2009 m. vasario mėn. J. Larosièrio (J. Larosière) pranešimą dėl finansinės priežiūros ES,

—

atsižvelgdama į 2009 m. Pasaulio banko pranešimą „Pasaulinės plėtros finansavimas 2009 m. Pasaulio ekonomikos atsigavimo planas“,

—

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 24–26 d. Niujorke vykusios JT konferencijos pasaulio finansų ir ekonomikos krizės ir jos padarinių vystymuisi tema išvadas,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (ACP-EU/100.587/09/fin.),

A.

kadangi šiuo metu pasaulis susiduria su neregėto masto finansų, ekonomikos, maisto, energijos ir aplinkos krizėmis,

B.

kadangi šias krizes sukėlė pramoninės šalys ir šios krizės daugiausia žalos daro besivystančioms šalims,

C.

kadangi pasaulio valdymo sistema, susiformavusi pokariniu kolonijiniu laikotarpiu, tebėra praėjusiojo amžiaus geopolitinės pusiausvyros atspindys ir jau nebeatitinka globalizuotos planetos realijų,

D.

kadangi turime nuodugniai patikrinti savo pasaulines politines ir finansų institucijas ir padaryti jas veiksmingesnes, skaidresnes, užtikrinti, kad jos geriau atstovautų ir būtų labiau teisėtos,

E.

kadangi dėl pernelyg mažo valstybinio reguliavimo, aktyvaus neoliberalaus kapitalizmo ir laisvos rinkos fundamentalizmo žlugo pasaulio finansų sistema, sunyko milijonai darbo vietų ir padidėjo skurdas,

F.

kadangi valstybė yra atsakinga už stabilumo skatinimą, tvarų augimą mažinant skurdą ir turi užtikrinti, kad kuriant gerovę naudos gautų daugelis, o ne tik kai kurie, taigi turi reguliuoti ir prižiūrėti rinkas ir ekonomikos srityje atlikti perskirstytojo vaidmenį,

G.

kadangi pastaraisiais metais kai kurioms šalims atsisakius daugiašalio bendradarbiavimo prasidėjo konfrontacija ir atsirado konfliktų ir tarpkultūrinių nesutarimų,

H.

kadangi turime imtis veiksmų siekdami sustabdyti klimato kaitą, kad užkirstume kelią aplinkos niokojimui ir baisioms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms,

I.

kadangi turtingųjų šalių vyriausybės rado trilijonus finansinėms institucijoms gelbėti, bet kai kurios iš jų atsisako vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su Tūkstantmečio vystymosi tikslais,

J.

kadangi po Londono aukščiausiojo lygio susitikimo tik 1,6 proc. naujų tarptautinės valiutos fondo paskolintų lėšų skirta į Pietus nuo Sacharos esantiems Afrikos regionams;

K.

kadangi AKR šalims labai mažai atstovaujama tokiose institucijose kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ar JT Saugumo Taryba,

L.

kadangi moterims taip pat nepakankamai atstovaujama valdymo struktūrose,

M.

kadangi iš besivystančių šalių neteisėtai išvežamos lėšos sudaro 350–600 milijardų eurų ir prie to prisideda vadinamieji mokesčių rojai ir bankų paslaptis,

N.

kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių pagalba skurstantiems ūkininkams sudaro 1 proc. jų subsidijų žemės ūkiui,

O.

kadangi viena iš pagrindinių Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo užduočių yra mažinti skurdą,

P.

kadangi Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas išduodami paskolas ir toliau taiko ekonomines ir politines sąlygas,

Q.

kadangi Didysis dvidešimtukas (G 20), kuris tapo pagrindiniu tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumu, apima daugiau šalių negu Didysis aštuntukas (G 8), tačiau į jį nepatenka 85 proc. pasaulio gyventojų,

R.

kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komitetas yra paramą teikiančių šalių vyriausybių forumas, o naujasis JT vystomojo bendradarbiavimo forumas siūlo besivystančioms šalims didesnę sprendžiamąją galią ir galimybę lygiomis teisėmis jame dalyvauti,

S.

kadangi itin svarbu skubiai atkurti visuomenės pasitikėjimą mūsų pasauline valdymo sistema,

1.

ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad pasaulinės institucijos atstovautų platesniam ratui asmenų, būtų demokratiškesnės ir apimtų daugiau subjektų, ir taip sudaryti sąlygas besivystančioms šalims, ypač Afrikai, daryti didesnę įtaką ir turėti didesnę sprendimo galią;

2.

prašo G 20 suteikti G 77 narėms vietą prie derybų stalo;

3.

džiaugiasi Pitsburgo G 20 susitikimo metu prisiimtu įsipareigojimu pakeisti Tarptautinio valiutos fondo kvotas, taikomas dinamiškoms augančios ekonomikos šalims ir besivystančioms šalims; reikalauja suteikti besivystančioms ir sparčiai augančios ekonomikos šalims teisingesnes balsavimo dėl Tarptautinio valiutos fondo vykdomosios valdybos ir Pasaulio banko valdytojų tarybos teises; taigi ragina taikyti dvigubos daugumos balsavimo sistemą, pagrįstą ekonomine svarba ir principu „vienas narys – vienas balsas“;

4.

ragina panaikinti JAV veto teisę Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke;

5.

ragina G 20 laikytis savo pažado užtikrinti, kad visų tarptautinių finansinių institucijų aukščiausiosios vadovybės paskyrimo procesas būtų atviras, skaidrus ir paremtas nuopelnais;

6.

ragina JT Saugumo Tarybą padidinti savo narių skaičių;

7.

prašo tarptautinę bendruomenę užtikrinti griežtesnį, skaidresnį ir geriau atsiskaitant vykdomą pasaulio finansų rinkų reguliavimą bei labiau jį prižiūrėti, kaip to reikalauja G 20;

8.

labai pritaria, kad reikia peržiūrėti TVF, kad jis galėtų geriau atlikti stebėjimo ir priežiūros užduotis ir iš anksto skelbtų perspėjimus sutrikus pasaulio rinkos pusiausvyrai ar kilus makroekonominiams pavojams;

9.

ragina visus susijusius veikėjus užtikrinti geresnį Breton Vudso (angl. Bretton Woods) institucijų, G 20 ir regioninės plėtros bankų veiklos koordinavimą;

10.

ragina G 20 nares, ES ir AKR šalis, imtis skubių veiksmų siekiant, kad būtų panaikinti vadinamieji mokesčių rojai ir bankų paslaptis, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti automatinį keitimąsi informacija, tarptautiniams subjektams taikyti informacijos pagal atskiras šalis pateikimo tvarką ir rūpintis pajėgumų kūrimu šalyse, kurios nukenčia nuo kapitalo nutekėjimo; laukia, kol nuo 2010 m. bus pradėta taikyti G 20 žadėtas kovos su mokesčių rojais priemones;

11.

ragina vyriausybes nustatyti vykdomajam personalui mokamų atlyginimų dydį siekiant išvengti nepadoriai didelių atlyginimų ir reguliuoti finansiniame sektoriuje taikomas skatinamąsias priemones, kurios kelia pavojų sistemos stabilumui; džiaugiasi tuo, kad per Pitsburge vykusį G 20 susitikimą buvo pritarta didesniam finansiniam stabilumui ir kompensavimas bei atlyginimai buvo susieti su ilgalaikės naudos kūrimu, o ne su didele rizika;

12.

ragina visas valstybes visiškai remti daugiašalį bendradarbiavimą ir JT sistemą;

13.

rekomenduoja atsižvelgti į JT vystomojo bendradarbiavimo forumą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komitetą kaip į du vystomojo bendradarbiavimo ir pasaulinės pagalbos tendencijų, įskaitant pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, analizės bei stebėsenos aukšto lygio forumus;

14.

teigiamai vertina tai, kad JAV nusprendė vėl prisijungti prie JT Žmogaus teisių tarybos ir pagaliau užėmė joje savo vietą; ragina ES, AKR šalis ir kitas partneres užtikrinti, kad ši taryba gintų visus nuo žmogaus teisių pažeidimų nukentėjusius asmenis;

15.

teigiamai vertina G 20 įsipareigojimą 1,1 trilijoną JAV dolerių skirti pasaulio ekonomikos skatinimui, tačiau apgailestauja, kad tik nedidelė dalis yra skirta skurdžiausioms šalims; perspėja, kad besivystančios šalys gali būti suvaržytos naujomis didžiulėmis skolomis;

16.

ragina ES valstybes nares laikytis savo su TVT susijusių įsipareigojimų teikti pagalbą;

17.

pripažįsta prekybos svarbą, tačiau pabrėžia, kad vien tik laisvos rinkos neužtikrina, jog bus nugalėtas skurdas;

18.

ragina visas PPO nares siekti nešališkų Dohos plėtros derybų raundo rezultatų sumažinant protekcionizmą, tačiau atsižvelgiant į skirtingus ekonomiškai stiprių ir silpnų šalių pajėgumus ir išsivystymo lygius ir sudarant AKR šalims sąlygas apsaugoti savo labiausiai pažeidžiamas pramonės sritis;

19.

prašo ES įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus gerbti tas AKR šalis, kurios nusprendžia nesudaryti galutinio ekonominės partnerystės susitarimo arba nusprendžia iš naujo derėtis dėl ginčytinų laikinųjų ekonominės partnerystės susitarimų klausimų; reikalauja, kad Jungtinė parlamentinė asamblėja galėtų visapusiškai dalyvauti visuose numatytuose parlamentiniuose su ekonominės partnerystės susitarimais susijusiuose dariniuose;

20.

ragina ES smarkiai sumažinti savo subsidijas žemės ūkiui ir panaikinti visas žemės ūkio eksporto subsidijas;

21.

prašo ES laikytis savo pagalbos prekybai įsipareigojimų ir toliau padėti palaikyti AKR šalių prekybinius pajėgumus;

22.

ragina tarptautinę bendruomenę pradėti taikyti aukštus socialinės ir aplinkos apsaugos bei darbuotojų teisių standartus, įskaitant tinkamo darbo darbotvarkę (kaip nustatė Tarptautinė darbo organizacija (TDO)), ir padėti besivystančioms šalims taikyti šiuos standartus;

23.

ragina visas vyriausybes gerbti teisę laisvai derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus, taip pat ragina užtikrinti TDO konstitucijoje minimą teisę streikuoti;

24.

ragina JT užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises;

25.

ragina JT atnaujinti Ekonominę ir socialinę tarybą, siekiant skatinti priimti ilgalaikius ekonomikos, socialinių, užimtumo, kultūros ir sveikatos apsaugos problemų sprendimus;

26.

ragina Pasaulio banką, atsižvelgiant į Pitsburgo G 20 susitikimo išvadas, didesnį dėmesį skirti vystymosi klausimams, klimato kaitai ir sveikatos bei švietimo skatinimui;

27.

ragina visas vyriausybes gruodžio mėn. Kopenhagoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais sudaryti plataus užmojo, sąžiningą ir tvarų susitarimą, pagal kurį našta būtų paskirstoma teisingai pramoninėms ir besivystančioms šalims ir atsižvelgiant į skirtingus atsakomybės už klimato kaitą lygius;

28.

ragina ES valstybes laikytis savo G 20 susitikime prisiimtų įsipareigojimų padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita; pabrėžia, kad šios lėšos turi papildyti esamą paramą vystymuisi;

29.

ragina ES daug investuoti į mokslinius tyrimus, švietimą ir aplinkos apsaugą ir padidinti finansavimą ir technologijų perdavimą besivystančioms šalims;

30.

prašo visas valstybes užtikrinti geresnę parlamentinę priežiūrą siekiant, kad vyriausybių veiksmai būtų skaidresni, demokratiškesni, veiksmingesni ir kad juos vykdant būtų labiau atsiskaitoma;

31.

ragina JT ir PPO skirti didesnį dėmesį parlamentų indėliui;

32.

ragina politikos formuotojus, ypač AKR šalyse, bendradarbiauti su pilietine visuomene ir aprūpinti pilietinės visuomenės organizacijas pagrindiniais ištekliais jų veiklai;

33.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Afrikos Sąjungos Komisijai, Visos Afrikos Parlamentui, taip pat AKR valstybių nacionaliniams ir regioniniams parlamentams, Europos Komisijai, JT ir regioninėms organizacijoms, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Pasaulio prekybos organizacijai ir ES bei Afrikos Sąjungai pirmininkaujančioms valstybėms narėms.

—

posėdžiaudama nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo (Kotonu susitarimo) siekius ir į visus jo pakeitimus,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų nustatytus Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), ypač į įsipareigojimą sukurti pasaulinę vystymosi partnerystę, taip pat į 2008 m. rugsėjo 25 d. Niujorke įvykusio JT aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir rekomendacijas,

—

atsižvelgdama į 2009 m. TVT trūkumų šalinimo darbo grupės pranešimą „Pasaulinio vystomojo bendradarbiavimo gerinimas krizės sąlygomis“ ir į 2009 m. pranešimą dėl TVT,

—

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 21–22 d. vykusioje JT tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje pasiektą Monterėjaus konsensusą ir į 2008 m. gruodžio 2 d. Tarptautinėje vystymosi finansavimo apžvalgos konferencijoje, skirtoje su Monterėjaus konsensuso įgyvendinimu susijusiems veiksmams apžvelgti, patvirtintą Dohos vystymosi finansavimo deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir į 2008 m. rugsėjo 2–4 d. Akroje vykusiame aukščiausiojo lygio forume dėl pagalbos veiksmingumo patvirtintą Akros darbotvarkę,

—

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone, 2009 m. balandžio 2 d. Londone ir 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge įvykusių G 20 valstybių susitikimų metu priimtas deklaracijas dėl finansų krizės,

—

atsižvelgdama į Pasaulio banko prezidento Roberto B. Zoellicko (B. Zoellick) kreipimąsi į pramonines šalis su prašymu skirti 0,7 proc. savo fiskalinių paskatų paketo besivystančių šalių Pažeidžiamumuo fondui (4),

—

atsižvelgdama į 2009 m. kovo mėn. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimą „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“,

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl paramos krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims (5),

—

atsižvelgdama į Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto pranešimą (ACP-EU/100.510/09/fin.),

A.

kadangi pasaulinei finansų ir ekonomikos sistemai būdinga vis didesnė visų pasaulio šalių tarpusavio priklausomybė,

B.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė prasidėjo finansų centruose, pvz., Niujorke ir Londone ir kadangi AKR valstybės kenčia dėl finansų ir ekonominės krizės padarinių, nors ne jos šią krizę sukėlė,

C.

kadangi finansų ir ekonomikos krizė kyla dėl didelio atotrūkio tarp papildomos tarptautinės naudos kūrimo, veiksmingo taupymo ir finansų srities, kuri vis labiau dominuoja virtualiame ir spekuliatyviame pasaulyje, kurio esminis bruožas – nesibaigiantis ir neprižiūrimas išvestinių produktų kūrimas iš kitų išvestinių produktų,

D.

kadangi neseniai paskelbtame TVF pranešime „Pasaulinės finansų krizės poveikis mažas pajamas gaunančioms šalims“ pažymima, kad mažas pajamas gaunančių šalių finansavimo reikmės 2009 m. dėl krizės išaugs mažiausiai 25 mlrd. JAV dolerių, o į Pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys susidurs su ypač dideliu lėšų trūkumu,

E.

kadangi prekybos finansavimas senka nuo finansų krizės pradžios ir kadangi besivystančiose šalyse jis sumažėjo 100–300 mlrd. dolerių, be to, nauji prekybos apribojimai daugelyje šalių padarė neigiamą poveikį, taip pat kadangi užstrigo prekybos derybos pagal Dohos plėtros programą,

F.

kadangi AKR šalys priklauso nuo pajamų iš prekių eksporto, kuris sudaro 50 proc. jų užsienio mainų, o dėl krizės sumažėjo daugelio besivystančių šalių iš eksporto gaunamos pajamos, į šias šalis pervedamų lėšų sumos, tiesioginės užsienio investicijos ir oficiali parama vystymuisi,

G.

kadangi, be kitų veiksnių, didelės importuojamo kuro ir maisto produktų kainos ir maža eksportuojamų prekių paklausa, dėl kurios sumažėjo svarbūs pajamų šaltiniai, trukdo daugeliui besivystančių šalių grąžinti užsienio valstybėms skolas,

H.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės poveikio AKR šalims sutriko jų nuolatinio ekonominio augimo, kuris šiuo metu tesiekia 2004 m. lygį, ciklas, taigi iškilo pavojus pasiektai pažangai ir galimybėms pasiekti TVT,

I.

kadangi, remiantis Jungtinių tautų prognozėmis, paramą teikiančių šalių indėliai 35 mln. dolerių per metus mažesni negu jų 2005 m. Gleneaglese (Gleneagles) vykusiame Didžiojo aštuntuko (G 8) susitikime žadėta metinė pagalbos suma, o Afrikai teikiamai pagalbai trūksta 20 mlrd. dolerių per metus,

J.

kadangi Dohos vystymosi finansavimo konferencijoje daugiausia dėmesio skirta vidutinės trukmės vystymosi klausimams, taip pat iškeltas ne vienas su esmine reforma susijęs tikslas, pabrėžta būtinybė vadovautis vystymosi ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų integravimo principu ir pripažinta, kad skirtingose šalyse padėtis skiriasi,

K.

kadangi tarptautinė finansinė sistema turi trūkumų ir jai reikalinga reforma siekiant ją padaryti reprezentatyvesnę ir veiksmingesnę,

L.

kadangi išsivysčiusios ekonomikos šalys, siekdamos kovoti su krize, taiko daugybę priemonių daugiašaliu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat kadangi Didysis dvidešimtukas (G 20) kovodamas su krize, ypač taikydamas trumpalaikes priemones ir vykdydamas struktūrines reformas, pirmenybę teikia finansinių rinkų atkūrimui ir sistemoms, kurios padėtų paskatinti pasitikėjimą šiomis rinkomis, tačiau mažai stengiasi patenkinti specifinius besivystančių šalių poreikius ar spręsti pagrindines problemas, susijusias su krizės įveikimu (aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas, galimybė gauti energijos išteklių ir geriamojo, buitiniams poreikiams ir pramonės sektoriui skiriamo vandens),

M.

kadangi AKR valstybes finansų ir ekonomikos krizė veikia nevienodai ir kadangi skirtumai priklauso nuo šių kriterijų: atvirumo užsienio prekybai laipsnio, priklausomumo nuo pajamų iš eksporto, finansinių rezervų ir nacionalinių bei regioninių rinkų dinamiškumo,

N.

kadangi vis dėlto AKR valstybės yra labiau pažeidžiamos išorinių sukrėtimų atveju ir kadangi Pasaulio bankas numato, kad, apskritai kalbant, pasaulio ekonomikos augimui sumažėjus 1 proc., nuskurstų dar 20 mln. žmonių, nes toks pasaulio ekonomikos augimo sumažėjimas gali iškelti grėsmę pažangai, per pastarąjį dešimtmetį padarytai vystymosi srityje, ir ypač pažangai siekiant TVT,

O.

kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) numato, kad badą kenčiančių žmonių skaičius pasaulyje jau pasiekė 1 mlrd. ir kad ši suma padidėjo 100 mln. dėl pasaulio finansų krizės (6),

P.

kadangi dėl krizės AKR šalys susiduria su šiais pavojais:

Q.

kadangi nukrito gamtos išteklių kainos ir todėl sumažėjo vienas iš svarbiausių AKR šalių pajamų šaltinių,

R.

Kadangi AKR šalys negali gauti pinigų iš valstybės obligacijų,

1.

primena, kad puoselėjant AKR šalių ir ES partnerystę turi būti gerbiamos Kotonu susitarimo raidė ir dvasia, ir pabrėžia, kad ES, kaip pagrindinė AKR šalių prekybos partnerė, pagrindinis migrantų pervedamų piniginių perlaidų ir privačių investicijų šaltinis ir didžiausia pasaulyje oficialios vystymosi pagalbos teikėja, turi atlikti lemiamą vaidmenį siekdama sušvelninti krizės poveikį AKR šalims;

2.

ragina paramą teikiančias šalis vadovautis Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo nustatytais ir Akros veiksmų darbotvarkėje pakartotais principais, laikytis Monterėjuje prisiimtų ir Dohos konferencijoje bei įvairiuose G 20 aukščiausiojo lygio susitikimuose dar kartą patvirtintų pažadų dėl vystymosi finansavimo, rimtai ir nuosekliai atsižvelgti į krizės poveikį AKR šalims ir imtis suderintų veiksmų;

3.

ypač ragina G 20 šalis laikytis įsipareigojimų besivystančioms šalims, prisiimtų per 2008 m. lapkričio 15 d. Vašingtone, 2009 m. balandžio 2 d. Londone ir 2009 m. rugsėjo 24–25 d. Pitsburge vykusius aukščiausiojo lygio susitikimus finansų krizės klausimais,

4.

dar kartą pabrėžia TVT svarbą kovojant su skurdu ir ragina paisyti ES valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų iki 2010 m. padidinti oficialią vystymosi pagalbą 0,56 proc. BNP, o iki 2015 m. – 0,7 proc. ir ragina šiuos įsipareigojimus vykdyti; ragina prisiimti naujus įsipareigojimus rengti plačių užmojų daugiamečius tvarkaraščius, kad būtų galima stebėti laipsnišką pagalbos biudžetų didinimą;

5.

ragina paramą teikiančias šalis ir AKR šalis skirti trumpalaikes ir vidutinės trukmės išlaidas labiausiai skurstantiems gyventojų sluoksniams ir pagrindiniams sektoriams (sveikatos, švietimo, žemės ūkio ir kaimo infrastruktūros, darbo vietų kūrimo, geriamojo vandens ir gamybai skiriamo vandens), taip pat tinkamai socialinės apsaugos sistemai ir saugumo tinklams sukurti ir išsaugoti; pabrėžia šių priemonių svarbą atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma finansuoti AKR šalių ekonomikos atkūrimo priemonių rinkinių, o lėšas padaryti prieinamas reikia kuo greičiau;

6.

pabrėžia, kad, nors šio pobūdžio išlaidos finansiškai prieinamiausios, o per trumpą, vidutinį ir ilgą laikotarpį – pelningiausios, krizės metu joms daromas nepalankiausias poveikis, net jeigu jos gali daryti anticiklinį poveikį;

7.

ragina šalis donores pasinaudoti šia precedento neturinčia krize kaip katalizatoriumi esamoms galimybėms, susijusioms su papildomais ir naujoviškais vystymosi finansavimo šaltiniais, kaip, pvz., tarptautinių finansinių sandorių mokestis, toliau analizuoti, taip pat ieškoti naujų galimybių, kad besivystančios šalys galėtų įvairinti savo pajamų šaltinius ir įgyvendinti veiksmingesnes, konkretesnes ir naudingesnes išlaidų programas;

8.

ragina ES valstybes nares ir turtingas šalis panaikinti visų labai skurdžių šalių skolas nekeliant reiklių ekonomikos politikos sąlygų; pabrėžia, kad skolos turi būti panaikintos gal būt net 60-čiai šalių, kad joms būtų suteikta galimybė pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; džiaugiasi veiksmais, kurių ES šalys jau ėmėsi nurašydamos besivystančių šalių skolas, bet išreiškia susirūpinimą, kad šis skolų nurašymas dirbtinai padidino ES paramos rodiklius;

9.

atkreipia ypatingą dėmesį į naudą, siejamą su mikrofinansavimo metodų taikymu vietos lygmeniu ekonomikai skatinti ir siekiant įtraukti į vystomąją veiklą gyventojus, ypač moteris;

10.

ragina tarptautines finansų institucijas (TFI), įskaitant daugiašalės plėtros bankus, remti besivystančias šalis, kovojant su esama krize, gaivinant augimą, skatinant didesnius rinkos ir prekybos pajėgumus ir atkuriant besivystančių šalių prieigą prie kredito ir privataus kapitalo srautų;

11.

ragina pramonines šalis užtikrinti, kad TFI turėtų pakankamai išteklių visapusiškai imtis savo vaidmens;

12.

ragina AKR šalis savo pačių naudai užtikrinti daugiau nacionalinių finansų gero valdymo ir skaidrumo siekiant pagerinti biudžeto nuspėjamimą, įgyvendinimą ir kontrolę;pabrėžia viešųjų lėšų parlamentinės priežiūros svarbą;

13.

pabrėžia, kad siekiant apsaugoti AKR šalis, pagrindinius skolininkus, nuo plėšrių grobuoniškų fondų, reikia tinkamų teisės aktų ir taisyklių;

14.

pažymi, kad ekonominė ir finansinė krizė turi sulaukti visapusiško atsako, kad nei vienai finansų institucijai, rinkos daliai ar jurisdikcijai neturi būti taikomos reglamentavimo ir priežiūros išimtys, ir kad visų šalių skaidrumas ir atskaitomybė turi tapti naujos tarptautinio finansų valdymo rūšies pagrindu;

15.

pabrėžia, kad esminės prielaidos ekonomikos augimui, užimtumui ir skurdo mažinimui užtikrinti yra investicijų į pramonę ir vietos gamybą skatinimas, verslininkystė ir inovacijos, taip pat veiksmingai reguliuojamos finansų rinkos;

16.

ragina AKR šalis sukurti sveikesnę teisinę ir reguliavimo aplinką verslui, siekiant pritraukti daugiau privačių, užsienio ir nacionalinių investicijų;

17.

ragina ES valstybes nares ir AKR šalis reaguojant į ekonominę krizę susilaikyti nuo tarptautinę prekybą trikdančių protekcionistinių kliūčių sudarymo;

18.

ragina ES valstybes nares svarstyti ir visapusiškai įgyvendinti ne finansų sektoriaus priemones, teigiamai veikiančias AKR šalių vystymąsi, visų pirma, sričių naujausių technologijų, įskaitant aplinkos apsaugos technologijas, perdavimą, kurio dėka skatinamas kompetencijos ugdymas ir sudaromos sąlygos moksliniams tyrimams ir infrastruktūrai vystyti;

19.

pabrėžia būtinybę stiprinti AKR valstybių vystymąsi ir regionų savitarpio integracijos procesą ir ypač ragina atsižvelgti į krizės poveikį jų vystymuisi derantis dėl AKR valstybių ir ES ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) ir juos įgyvendinant; primena, kad EPS turėtų lydėti pažadėtasis naujasis pagalbos prekybai finansavimas, t. y. 2 milijardai EUR per metus iki 2010 m.;

20.

primena, kad kilus ekonominei krizei ES valstybės narės turi dar labiau stengtis įgyvendinti migracijos politiką, kuri gerbtų žmogaus teises ir atitiktų vystymosi tikslus; migrantų lėšų pervedimas į jų kilmės šalis, kurioms labai reikia kapitalo, turi būti palengvinamas ir skatinamas; taip pat turi būti stiprinami socialiniai ir kultūriniai migracijos aspektai, kurie yra tautų integracijos, tolerancijos, mainų ir tarpusavio supratimo veiksniai, ir jiems turi būti suteikiama daugiau svarbos įgyvendinant Kotonu susitarimą;

21.

pabrėžia, kad būtina skubi tarptautinio finansų valdymo reforma, kuri aprėptų finansų sistemos struktūrą ir jos veiklą, įskaitant visapusišką ir adekvatų AKR šalių įtraukimą į tarptautines finansų institucijas, kad šios institucijos geriau atstovautų savo narėms ir, savo ruožtu, būtų teisingiau atspindėta nacionalinių, regioninių ir tarptautinių interesų įvairovė;

22.

ragina AKR šalis savo parlamentus artimiau įtraukti į sprendimų priėmimo procedūras, visų pirma rengiant savo vystymosi strategijas;

23.

ragina tarptautinę bendruomenę užbaigti Dohos prekybos derybų vystymuisi etapą ir užtikrinti, kad derybų pabaiga būtų teisinga ir tenkintų visas šalis;

24.

yra įsitikinęs, kad krizės poveikis AKR valstybėms gali paskatinti šias valstybes investuoti į žemės ūkio sektorių, siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą ir teisę į savarankiškumą maisto atžvilgiu, ir pradėti svarstymų dėl gamybos įvairovės ir prekių transformavimo siekiant didesnės pridėtinės vertės procesą: taip būtų pagerintos mainų sąlygos ir sumažintas žaliavų kainų nepastovumas;

25.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES Ministrų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai šaliai, Afrikos Sąjungai, Visos Afrikos Parlamentui ir AKP šalių parlamentams, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui, Maisto ir žemės ūkio organizacijai ir AKP regioninės plėtros bankams.

—

posėdžiaudama nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge persvarstytą AKR ir EB partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), ypač į jo 9, 13, 26 ir 27 straipsnius,

—

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutarties 149–150 ir 177–181 straipsnius,

—

atsižvelgdama į EB sutarties 13 straipsnį dėl kovos su diskriminacijai dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje 1995 m. lapkričio 7 d. priimtą Pasaulinę jaunimo veiksmų programą iki 2000 ir tolesnių metų;

—

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke priimtą JT konvenciją dėl neįgalių asmenų teisių ir jos fakultatyvius protokolus,

—

atsižvelgdama į pasaulinėje už jaunimo reikalus atsakingų ministrų konferencijoje, kuri vyko Lisabonoje 1998 m. rugpjūčio 8–12 d., priimtą Lisabonos deklaraciją dėl jaunimo politikos ir programų,

—

atsižvelgdama į Bragos jaunimo veiksmų planą, priimtą per trečiąjį Bragoje (Portugalija) 1998 m. rugpjūčio 2–7 d. vykusį JT pasaulio jaunimo forumą,

—

atsižvelgdama į persvarstytą Europos chartiją dėl jaunimo dalyvavimo vietos bendruomenės ir regiono gyvenime (2003 m. gegužės 21 d. ją priėmė Europos vietos ir regioninių valdžios institucijų kongresas),

—

atsižvelgdama į Kultūros darbotvarkę 21, patvirtintą per Barselonoje (Ispanija) surengtą 4-ąjį socialinei įtraukčiai skirtą vietos valdžios institucijų forumą (Porto Alegrės forumas),

—

atsižvelgdama į Dakaro deklaraciją dėl AKP kultūrų ir kultūros pramonės skatinimo ir jos veiksmų planą, priimtus 2004 m. Dakare (Senegalas) vykusio pirmojo AKP kultūros ministrų susitikimo metu;

—

atsižvelgdama į Santo Domingo rezoliuciją, priimtą 2006 m. spalio mėn. Santo Domingo (Dominikos Respublika) vykusio antrojo AKP kultūros ministrų susitikimo metu;

—

atsižvelgdama į Tarptautinės darbo konferencijos 93-ąją Ženevoje 2005 m. birželio mėn. vykusią sesiją priimtą rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos Bandžulyje (Gambija) 2006 m. liepos mėn. priimtą Afrikos jaunimo chartiją,

—

atsižvelgdama į 2010 m. Ramiojo vandenyno jaunimo strategiją, priimtą per antrąją Ramiojo vandenyno bendrijos jaunimo reikalų ministrų konferenciją, kuri įvyko 2005 m. gruodžio 5–7 d. Port Morsbyje (Papua Naujoji Gvinėja),

—

atsižvelgdama į CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jų valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo, pagal kurį nustatomas laisvas paslaugų judėjimas susitarimą pasirašiusiose šalyse, II antraštinę dalį („Investicijos, prekyba paslaugomis ir e. prekyba“) ir jo III protokolą (Dėl kultūrinio bendradarbiavimo),

—

atsižvelgdama į 2008 m. spalio 30 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl pasaulinės jaunimo veiksmų programos įgyvendinimo (Pažanga ir suvaržymai aptariant jaunimo gerovę ir vaidmenį pilietinėje visuomenėje),

—

atsižvelgdama į Tarybos 2000 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl jaunimo socialinės įtraukties (8),

—

atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 21 d. Komisijos priimtą baltąją knygą „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (9) ir į Europos Parlamento 2002 m. gegužės 14 d. rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (10),

—

atsižvelgdama į Tarybos 2002 m. birželio 27 d. rezoliuciją dėl Europos lygmens bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (11),

—

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos 2005 m. kovo 22 ir 23 d. išvadas, susijusias su Europos jaunimo pakto priėmimu (12),

—

atsižvelgdama į 2005 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą Tarybai dėl su jaunimu susijusių Europos politikos krypčių. Europos jaunimo reikalų sprendimas – Europos jaunimo pakto įgyvendinimas ir aktyvaus pilietiškumo skatinimas (13) ir Tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Europos jaunimo reikalų sprendimo – Europos jaunimo pakto įgyvendinimo ir aktyvaus pilietiškumo skatinimo (14),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. lapkričio 15 d. priimtą ir su jaunimo politika susijusį sprendimą, pagal kurį nustatoma programa „Veiklus jaunimas“ (2007–2013 m.) (15),

—

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, pagal kurį parengiama 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (16),

—

atsižvelgdama į Komisijos 2007 m. rugsėjo 5 d. komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimo (17),

—

atsižvelgdama į Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d. išvadas dėl horizontalaus požiūrio į jaunimo politiką, siekiant sudaryti galimybes jaunimui išnaudoti savo potencialą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime (18),

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (19) ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „ES jaunimo ataskaita“ (20),

—

atsižvelgdama į JT 2003, 2005 ir 2007 m. pasaulio jaunimo ataskaitas,

—

atsižvelgdama į 2004 m. JT vystimosi programos žmogaus raidos ataskaitą „Kultūros laisvė šiuolaikiniame įvairiapusiame pasaulyje“,

—

atsižvelgdama į Briuselio deklaraciją dėl prieglobsčio, migracijos ir judumo, kurį 2006 m. priėmė AKP ministrai, atsakingi už prieglobstį, migraciją ir judumą;

—

atsižvelgdama į AKP grupės Briuselio rezoliuciją dėl migracijos ir vystymosi, kurią priėmė AKP ministrai, atsakingi už prieglobstį, migraciją ir judumą;

—

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 8–13 d. Adis Abeboje (Etiopija) vykusios 27-osios AKP Ministrų Tarybos sesijos metu priimtą Sprendimą Nr. 2/LXXXVII/08 dėl AKP grupės Briuselio rezoliucijos dėl migracijos ir vystymosi įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. Pasaulio banko pasaulio vystymosi ataskaitą „Vystymasis ir kita karta“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos ataskaitą „Jaunimo užimtumo tendencijos pasaulyje“,

—

atsižvelgdamas į Afrikos ir Europos jaunimo susitikimo, kuris vyko 2007 m. gruodžio 4–7 d. Lisabonoje (Portugalija), galutinę deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 3 d. Europos jaunimo forumo pozicinius dokumentus temomis „Jaunimas ir migracija“ ir „Jaunimo užimtumas“,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Europos jaunimo forumo ataskaitą „Vystymasis neįmanomas be jaunimo. Jaunimo organizacijų veikla“,

—

atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (AKR-ES/100.504/09/fin.),

A.

kadangi jaunimas apibrėžiamas kaip jauni 15–24 m. amžiaus žmonės (21); kadangi jaunimas sudaro 18 proc. pasaulio gyventojų arba 1,2 mlrd. asmenų, iš kurių beveik 85 proc. gyvena besivystančiose šalyse,

B.

kadangi didelė dalis jaunų žmonių gyvena skurdžiai ir kenčia dėl atskirties arba dėl to, kad yra nustumti į šalį, ypač jaunos moterys, neįgalūs jauni asmenys, jauni migrantai ir pabėgėliai, kaimo vietovėse gyvenantis jaunimas ir jaunimas iš etninių mažumų,

C.

kadangi jaunų žmonių socialinė, ekonominė ir kultūrinė įtrauktis ir aktyvus dalyvavimas visuomenėje labai svarbūs ir jų asmeninei raidai, ir deramam ir demokratiniam vystymuisi jų šalyse ir pasaulyje,

D.

kadangi švietimas ir užimtumas – tai išankstinės jaunimo sėkmingos integracijos ir dalyvavimo visuomenėje sąlygos,

E.

kadangi nepaisant to, kad šiuolaikinis jaunimas yra geriausiai išsilavinusi jaunoji karta per visą istoriją, jaunimo nedarbas ir nepakankamas užimtumas, kuriuos didina ekonomikos krizė, pasiekė rekordinį lygį; kadangi jaunimas sudaro 25 % darbingo amžiaus asmenų pasaulyje, tačiau 2007 m. jaunimo nedarbas siekė 43,7 % (22);

F.

kadangi dėl kultūros pramonės skatinamas alternatyvus ekonomikos vystymasis, kuriama gerovė ir jaunimui suteikiamas deramas darbas,

G.

kadangi migracija tapo patraukliausiu būdu, kuriuo naudojasi jaunimas siekdamas išplėsti galimybes mokytis ir dirbti, bet šios išsilavinimo galimybės neteikia naudos besivystančioms jų kilmės šalims ir nepagerina išsilavinimo lygio šiose šalyse,

H.

kadangi globalizacija prisideda prie didesnio judumo švietimo ir profesinio mokymo, darbo ir savo noru teikiamų paslaugų srityse, ir taip skatinamas solidarumas ir geresnis kultūrų supratimas, ir skatinama skirtumų ir įvairovės pagarba;

I.

kadangi kultūrai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jaunimo gerovę ir asmeninę raidą,

J.

kadangi platinant informacijos ir ryšių technologijas (IRT) jaunimui suteikiamos naujos raidos, įtraukties ir pilietinio dalyvavimo galimybės; kadangi vyriausybės įsipareigojo investuoti į IRT ir tai gali padėti sumažinti ES ir AKR šalių skaitmeninę atskirtį ir skatinti lygybę,

K.

kadangi rasti ilgalaikius pasaulinio lygmens problemų, pvz., klimato kaita, sprendimo būdus ir pasiekti vystymosi tikslus bus galima tik tuomet, jei priimant sprendimus į jaunimą bus žvelgiama kaip į partnerį,

1.

ragina AKP ir ES vyriausybes į visus politinius sprendimus įtraukti jaunimo klausimus ir labiau derinti jaunimo politiką su kitomis politikos sritimis, kurios tiesiogiai susijusios su jaunimo reikalais;

2.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai ginti Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač jos 23, 24, 26 ir 27 straipsnius dėl darbo, išsilavinimo ir kultūros;

3.

ragina Komisiją 3.2 priemonei pagal programą „Veiklus jaunimas“ (2007–2013) suteikti darnų finansavimą laikantis numatytų nuostatų ir parengti EKR ir ES jaunimo programą pagal Kotonu susitarimą ir vadovaujantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių jaunimo programos pavyzdžiu;

4.

pabrėžia, kad politinius sprendimus priimantys asmenys visais lygmenimis turėtų toliau plėtoti bendradarbiavimą ir keitimosi gerąją patirtimi, susijusia su jaunimo socialine ir kultūrine integracija ir dalyvavimu, procesą skatindami agentūrų tarpusavio ryšius, kai susiejamos nacionalinės, regioninės ir tarpregioninės jaunimo programos;

5.

ragina ES ir AKR šalis užtikrinti, kad visi jauni žmonės galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, ir panaikinti bet kokių formų diskriminaciją; ragina Komisiją, ES ir AKR šalis padidinti programų, skirtų jaunimo iš pažeidžiamų grupių socialinei ir kultūrinei integracijai, finansavimą;

6.

mano, kad ES turėtų sukurti bendrąją migracijos politiką, kurią vykdant ypatingai būtų atsižvelgiama į lygybę ir dėmesys telkiamas į migrantų socialinę integraciją priimančioje visuomenėje; ragina ES valstybes nares užtikrinti, kad būtų gerbiamos jaunų migrantų teisės ir kad jie turėtų tokias pačias galimybes gauti išsilavinimą, pasinaudoti socialinėmis paslaugomis ir tokias pačias ekonomines galimybes kaip ir atitinkamos šalies piliečiai;

7.

ragina ES didinti visų jaunų trečiųjų šalių piliečių, teisėtai dirbančių ES, apsaugos priemones; skatina ES imtis veiksmų jiems suteikti ilgalaikių gyventojų statusą nustatyti pusiau kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų statusą; taip pat mano, kad ES ir AKR vyriausybės turėtų parengti programas siekiant sumažinti jaunų specialistų išvykimą iš besivystančių šalių ir koordinuoti savo prevencijos priemones;

8.

ragina ES ir AKR šalių vyriausybes sudaryti galimybes visiems jauniems žmonėms gauti deramas ir jaunimui tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir informaciją;

9.

ragina AKR ir ES šalių vyriausybes parengti mokyklos nebaigusių mokinių skaičiaus ir jaunimo neraštingumo mažinimo ir pagrindinio išsilavinimo kokybės gerinimo programas;

10.

ragina užtikrinti galimybes visiems gauti vidurinį išslavinimą; ragina AKR ir ES vyriausybes panaikinti kliūtis gauti pradinį išsilavinimą, ypač jaunimui su negalia ir kitoms pažeidžiamoms grupėms; ragina vyriausybes auštojo mokslo siekiantiems studentams iš besivystančių šalių suteikti dotacijas ir paskolas labai palankiomis sąlygomis;

11.

ragina ES ir AKR šalis skatinti sklandų perėjimą nuo švietimo ir mokymo prie darbo, taigi šiuo tikslu mokyklose nuo teorinio dėstymo pamokose metodų turėtų būti pereinama prie praktinių dalykų ir į mokymo programas įtraukiamas verslumo ugdymas;

12.

ragina AKR ir ES vyriausybes skirti daugiau dėmesio kultūriniam ir socialiniam išsilavinimui ir skatinti jaunimą dalyvauti kultūros renginiuose mokykloje ir už jos ribų, nes tai galėtų praturtinti jų gyvenimą, užtikrinti darnią asmenybės raidą, apsaugoti juos nuo priklausomybės nuo narkotikų ir kitokių formų priklausomybės, taip būtų skatinama jų socialinė ir kultūrinė integracija į visuomenę;

13.

ragina AKR ir ES vyriausybes pripažinti, kad jaunimas yra labiausiai pasikeitimams atvira grupė ir geriausi pasikeitimų atstovai, kuriuos turi bet kuri visuomenė; ragina AKR ir ES vyriausybes, tokiais būdais, kaip tiesioginių mainų švietimas apie ŽIV/AIDS, informacijos ir ryšių technologijos (IRT) ir tvarios technologijos, skirtos sušvelninti klimato kaitos poveikį ir prie jos prisitaikyti, naudotis jaunimu siekiant teigiamų visuomenės pasikeitimų;

14.

ragina užtikrinti galimybes visiems jauniems žmonėms naudotis IRT; ragina vyriausybes investuoti į IRT infrastruktūrą ir ją įdiegti mokyklose; ragina Komisiją, AKR ir ES šalis naudojantis programos „eTwinning“ technologijomis sujungti klases AKR ir ES šalyse siekiant skatinti tarpkultūrinį mokymąsi; ragina AKR ir ES vyriausybes skatinti nuotolinį mokymąsi, kaip nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupių, visų pirma neįgaliųjų, socialinę integraciją palengvinančią priemonę;

15.

ragina AKR ir ES vyriausybes bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija parengti nacionalines jaunimo užimtumo strategijas ir veiksmų planus ir nuolat stebėti jaunimo užimtumo padėtį;

16.

ragina AKR ir ES vyriausybes skatinti darbo teisę ir teisingą atlygį už darbą, kaip veiksmingą būdą skatinti socialinę įtrauktį;

17.

pažymi, kad jauni žmonės, dirbantys studijų metu, įgyja vertingos patirties, kuri palengvina jų perėjimą į darbo rinką baigus mokytis; ragina privačiojo sektoriaus atstovus sudaryti daugiau galimybių stažuotis dar mokykloje besimokantiems jaunuoliams; atsižvelgdamas į tai, įspėja, kad reikia užkirsti kelią visoms išnaudojimo darbe rūšims;

18.

pažymi, kad jaunų moterų (23) ir jaunimo su negalia (24) nedarbo ir nepakankamo užimtumo rodikliai yra didesni; ragina parengti konkrečią jaunų moterų ir nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupių užimtumo paramos politiką;

19.

pabrėžia, kad būtina sukurti palankesnes sąlygas jauniems verslininkams teikiant jiems informaciją ir finansines paskatas ir panaikinant administracinę naštą norintiesiems įkurti įmones; ragina finansų įstaigas lengvinti galimybes jaunimui gauti mikrokreditus; ragina vyriausybes parengti profesionalaus konsultavimo ir finansavimo programas jauniems verslininkams kultūros pramonės ir kūrybiniame sektoriuje ir skatinti bendruomene grindžiamas paslaugas siekiant vietos lygiu pagerinti socialinę integraciją;

20.

ragina nacionalinius parlamentus ir ES bei AKR vyriausybes į nacionalinę teisę įtraukti jų teritorijose esančių kultūrų apsaugą, kad būtų užtikrinamas šių kultūrų išsaugojimas ir vystymasis;

21.

atmeta kultūros, kaip prekės, kuria galioja pelno taisyklės, principą; siekia kūrybos demokratizacijos ir kultūros sužydėjimo, kad būtų stimuliuojamas jaunų žmonių kultūrinis vystymasis, pagal jų pačių siekius ir jiems dalyvaujant;

22.

ragina AKR ir ES vyriausybes sukurti esamų iniciatyvų rėmimo planus, padėsiančius paspartinti kultūrinio turizmo vystymąsi skatinant jaunimą vertinti kitų šalių kultūros ir gamtos paveldą;

23.

ragina AKR ir ES vyriausybes kurti ar intensyvinti esamą tarpkultūrinę politiką siekiant skatinti kultūrų įvairovę ir taikų įvairių kultūrų sambūvį visuomenėje; taip pat ragina, kad AKR ir ES vyriausybės skatintų kultūros politikos decentralizaciją ir taip remtų kultūra ir subkultūra, bei įvairovės ir skirtumų pagarba grindžiamą vystymąsi vietos lygmeniu;

24.

ragina AKR ir ES vyriausybes, Komisiją ir tarptautines organizacijas padidinti savo pastangas rengti pasitarimus, seminarus ir jaunimo stovyklas jauniems žmonėms iš skirtingų kultūrinių, etninių ir religinių grupių, ir taip skatinti tarpkultūrinį supratimą;

25.

mano, kad Jungtinės Tautos, Komisija ir vyriausybės turėtų įtraukti kultūros aspektą į vystomojo bendradarbiavimo politiką, programas ir planus;

26.

ragina tarptautinę bendruomenę ir ES bei AKR šalių vyriausybes skirti dėmesio tradiciniams amatams išsaugoti skiriant daugiau lėšų profesinio mokymo ir gamybos galimybėms, remti šių prekių pardavimą ir rinkodarą, didinti galimybes kultūros prekėms ir paslaugoms patekti į rinką, ypač kai jas gamina ar teikia jauni žmonės, siekiant pagerinti kultūros prekių ir paslaugų judumą, bei remti vietos kalbų mokymo internetu iniciatyvas;

27.

ragina AKR ir ES vyriausybes užtikrinti, kad jaunimas būtų išgirstas ir pritaria jaunimo parlamentų kūrimui siekiant skatinti jaunimo politinę kultūrą ir jų atsakomybės jausmo vystymąsi;

28.

pritaria Komisijos iniciatyvai dėl struktūrinio dialogo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis jiems aktualiais politiniais klausimais, bet pabrėžia geresnę šios koncepcijos įgyvendinimo apibrėžties būtinybę;

29.

pabrėžia, kad gerinant informacijos gavimo galimybes didinamas vyriausybės ir viešųjų administracijų veiksmų skaidrumas, kuris jaunimui sudaro sąlygas veikti ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese; pabrėžia IRT svarbą gerinant informacijos gavimo galimybes ir ragina vyriausybes sukurti ir įdiegti jaunų IRT naudotojų apsaugos užtikrinimo priemones; pabrėžia IRT svarbą plėtojant naujas jaunimo dalyvavimo galimybes, pvz., dalyvavimo internetiniuose tinkluose ir e. pilietybės;

30.

mano, kad minimalus amžius, kai asmuo gali balsuoti, turėtų būti didesnis nei 18 metų siekiant užtikrinti visapusišką jaunimo dalyvavimą visuomenėje;

31.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, ES valstybėms narėms, AKR šalims, JT ir UNESCO.

—

posėdžiaudama nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK),

—

atsižvelgdama į 1997 m. Kioto protokolą,

—

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos veiksmų planą, kurį ji priėmė 2008 m. po to, kai buvo paskelbta ES vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai ataskaita,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES bendrą deklaraciją dėl klimato kaitos ir vystymosi, kurią 2009 m. gegužės mėn. priėmė Jungtinė taryba,

—

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 3 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją A/63/281 dėl klimato kaitos ir jos galimo poveikio saugumui,

—

atsižvelgdama į nuomones, pareikštas Pasaulio humanitarinio forumo, buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano iniciatyva surengto 2009 m. birželio 23 d. Ženevoje, metu,

—

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 25–27 d. Jaundėje (Kamerūnas) vykusios Visos Afrikos Parlamento konferencijos deklaraciją dėl klimato kaitos,

—

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 10 d. Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimo ir ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forumo klimato ir energijos klausimais metu L‘Akviloje (Italija) priimtas deklaracijas dėl klimato kaitos,

—

atsižvelgdama į 2009 m. rugpjūčio 3–6 d. Prajoje (Žaliasis Kyšulys) vykusio Vakarų Afrikos šalių parlamentų narių ir vietos išrinktųjų atstovų regioninį seminarą klimato kaitos valdymo klausimais,

—

atsižvelgdama į 2009 m. rugpjūčio 30 d. Syrtėje (Libija) vykusio Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtas rezoliucijas dėl klimato kaitos,

—

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 22 d. Niujorke Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono sušaukto aukšto lygio susitikimo klimato kaitos klausimais metu priimtas rekomendacijas,

—

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 9–11 d. Uagadugu (Burkina Fasas) Pasaulinio forumo tvaraus vystymosi klausimais metu priimtas rekomendacijas,

—

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 12–15 d. Nairobyje (Kenija) vykusio Visos Afrikos Parlamento klimato kaitos tinklo antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo metu priimtą deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 12–13 d. Jaundėje (Kamerūnas) vykusios Visos Afrikos Parlamento klimato kaitos tinklo trečiosios subregioninės konferencijos (Kongo upės baseinas) metu priimtą deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES strategijos Kopenhagos konferencijoje klimato kaitos klausimu (angl. COP 15)  (26),

—

atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 7–18 d. Kopenhagoje (Danija) vyksiančią 15-ąją JT BKKK šalių konferenciją (angl. COP 15) ir į 5-ąjį Kioto protokolo šalių susitikimą (angl. COP/MOP 5),

—

atsižvelgdama į savo 2009 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl socialinių ir ekologinių klimato kaitos padarinių AKR šalyse (27),

A.

kadangi visuotinai pripažįstama, kad dėl pasaulio klimato atšilimo kyla pavojus žmonijos išlikimui ir tvariai plėtrai;

B.

kadangi Pasaulio humanitarinio forumo, kuriam vadovauja Kofi Annanas, ataskaitoje teigiama, kad dėl klimato kaitos jau nuskurdo daugiau, nei 12 milijonų žmonių, ir nuo neigiamų klimato kaitos padarinių kasmet miršta 300 000 žmonių, o iki 2030 m. nuskurs 20 milijonų žmonių,

C.

kadangi nepastovus klimatas, jau pastebimas matant gaivalinių nelaimių – potvynių, sausrų, pakrančių erozijos, jūros lygio kilimo ir t. t. – stiprumą ir dažnumą visuose kontinentuose, yra rimta ir bauginanti grėsmė šalims, kurias daugiausia sudaro dykumos, salos ar pakrančių regionai;

D.

kadangi 2009 m. Jungtinių Tautų gyventojų fondo (JTGF) pranešime dėl pasaulio demografinės padėties pripažįstama, kad demografinės dinamikos, skurdo ir lyčių lygybės klausimai taip pat yra susiję su klimato kaita;

E.

kadangi miškų kirtimas atogrąžų zonoje yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių ir kelia didelį pavojų biologinei įvairovei ir daugiau nei milijardui šiuose miškuose gyvenančių ir iš jų pragyvenančių neturtingų asmenų,

F.

kadangi tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad klimato kaita turi poveikio tarptautiniam saugumui;

G.

suvokdama, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys, kurių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos ir ištekliai yra riboti, nukentės labiausiai, nors prie pasaulio klimato atšilimo jos prisidėjo mažiausiai,

H.

atsižvelgdama į žemės ūkio, ypač smulkaus ir vidutinio dydžio ūkių, svarbą mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atsižvelgiant į juose dirbančių gyventojų dalį, ir klimato kaitos poveikį šiam sektoriui,

I.

įsitikinusi, kad siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ateities kartoms visa žmonija turi dalytis atsakomybe, bet ir ją diferencijuoti;

J.

kadangi pramoninės šalys istoriškai yra atsakingos už pasaulinę taršą, todėl privalo finansiškai paremti besivystančių šalių pastangas prisitaikyti prie šios taršos pasekmių, įskaitant klimato kaitos sukeltus nuostolius ir žalą,

K.

kadangi daugiausia kovai su klimato kaita pažadėtų lėšų skiriama iš Oficialios paramos vystymuisi biudžetų, taigi menksta vystymosi paramai skiriamos lėšos ir skurdo mažinimo galimybės, be to, kyla pavojus, kad nebus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT),

L.

kadangi dėl klimato kaitos daugėjant perkeltų ir priverstų migruoti žmonių gali kilti didelių sunkumų ir konfliktų, todėl šią problemą reikia rimtai spręsti, kadangi pagal tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos ir tarptautinę teisę šiems žmonėms konkreti pagalba nesuteikiama,

M.

kadangi Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimo ir ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forumo klimato ir energijos klausimais metu L‘Akviloje (Italija) buvo pripažinta, kad pagal JTBKKK išvadas ir Kioto protokolą vidutinė temperatūra pasaulyje neturėtų pakilti daugiau kaip 2° C, palyginti su prieš industrinio laikotarpio temperatūra,

N.

pabrėžia, kad analizuojant klimato kaitos poveikį reikia skubiai atsižvelgti į moterų padėtį ir trečiąjį Tūkstantmečio vystymosi tikslą (lyčių lygybė) susieti su penktuoju Tūkstantmečio vystymosi tikslu (motinų sveikata),

1.

teigiamai vertina pagaliau pasiektą pasaulinį konsensusą dėl to, kad reikia imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti Žemės planetą nuo gresiančios ekologinės ir aplinkos krizės;

2.

ragina, kad susitarime, kuris bus pasiektas 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo metu, taikant diferencijuotą požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į valstybių gyventojus, pramonės išsivystymą ir skurdą, būtų pabrėžiamas teisingumas ir socialinis teisingumas;

3.

pabrėžia, kad iki šių metų pabaigos Kopenhagoje reikia pasiekti teisiškai privalomą susitarimą, paremtą Kioto protokolu ir įsigaliosiantį 2013 m. sausio 1 d.;

4.

ragina ES ir AKR šalių atstovus glaudžiai bendradarbiauti ir derinti savo pozicijas, kad Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas baigtųsi sėkmingai;

5.

pažymi, kad Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikime ir ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forume L‘Akviloje pripažinta, kad reikia sukurti visuotinę partnerystę, kuria būtų skatinamos mažai anglies dioksido išskiriančios aplinką tausojančios technologijos, ir padvigubinti viešojo sektoriaus investicijas į šias technologijas;

6.

pažymi, kad pagrindinė klimato kaitos priežastis yra veikla, kurią vykdant nesilaikoma gamtinės pusiausvyros, ir kuri vyksta nuo to laiko, kai prasidėjo pramonės revoliucija;

7.

pabrėžia, kad tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos turėtų būti grindžiamas bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principu, pagal kurį pramoninės valstybės imtųsi iniciatyvos mažinti teršalų išmetimą šalies viduje, besivystančios šalys ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalys, siekdamos užtikrinti tvarų vystymąsi, taip pat įsipareigotų imtis nacionaliniu lygmeniu tinkamų klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų, o pramoninės valstybės išmatuojamais, ataskaitiniais ir patikrinamais būdais jas remtų ir sudarytų joms sąlygas tai įgyvendinti, t. y. teiktų technologijas ir finansavimą ir ugdytų šių šalių gebėjimus;

8.

ragina pramonines valstybes imtis iniciatyvos spręsti klimato kaitos klausimus teisiškai įsipareigojant nuo iki 2020 m. nuo 25 iki 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamų dujų kiekį, o iki 2050 m. jį sumažinti nuo 80 iki 95 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

9.

ragina AKR ir ES šalis nustatyti konkretų atsinaujinančios energijos naudojimo tikslą ir mano, kad energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija turėtų tapti vienu iš pagrindinių AKR ir ES vystomojo bendradarbiavimo programų pagal Kotonu susitarimą klausimų;

10.

tvirtai tiki, kad klimato kaitos politika neturi būti atskirta nuo kitų sričių politikos, kaip antai žemės ūkio, aprūpinimo maistu, energijos, aplinkos, visuomenės sveikatos ir tarptautinės prekybos politika; todėl ragina ES, besiformuojančios ekonomikos šalių ir besivystančias šalių vyriausybes aplinkos, socialinius ir klimato kaitos aspektus aktyviai įtraukti į valstybinės ir regioninės strategijos programas bei visas vystymosi programas ir visus vystymosi projektus;

11.

mano, kad viltis, atsiradusi dėl to, kad visų pirma Afikos šalyse, esama didelių gamtos rezervatų, kurie tikrai galėtų būti naudojami kaip planetos plaučiai, turėtų būti paremta tinkamais lėšų srautais, kurie šioms šalims suteiktų galimybę naudoti savo gamtos išteklius saugant ekosistemą visos žmonijos labui;

12.

ragina Europos Komisiją skubiai parengti išsamų planą, kaip sumažinti miškų kirtimą ir nykimą besivystančiose šalyse, įskaitant savanoriškų partnerystės susitarimų (SPS) skatinimą pagal miškų teisės aktų įgyvendinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) programas, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos miškų regionų bendruomenių teisės; be to, mano, kad Komisija turi pateikti aiškių ir griežtų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų draudžiama į ES rinką importuoti neteisėtai kertamą medieną ir jos produktus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti tokių pasiūlymų;

13.

pabrėžia, kad finansiniai ištekliai, kurių reikia kovojant su klimato kaita, turi būti papildomi, atsinaujinantys, nuspėjami, skaidrūs, ilgalaikiai, tinkami ir pirmiausia skiriami subsidijų pavidalu; pabrėžia, kad pagalbą teikiančios šalys turi investuoti į besivystančių šalių gebėjimų įsisavinti lėšas gerinimą ir ugdymą, kad šios sugebėtų veiksmingai panaudoti išteklius;

14.

pabrėžia, kad finansuojant klimato kaitos poveikio sušvelninimą ir prisitaikymą prie jos turi būti laikomasi besivystančių šalių prioritetų; pabrėžia, kad į klimato kaitos poveikio sušvelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas turi būti įtrauktos žinios apie vietos sąlygas, taip pat pabrėžia Pietų šalių keitimosi žiniomis svarbą;

15.

ragina technologijų perdavimus rengti greitai, kad būtų kad būtų įmanoma reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, susidarančias įvykus ekologinėms nelaimėms – sausroms, potvyniams ir t. t.;

16.

ragina tarptautinę bendruomenę apsvarstyti galimybes taikyti naujoviškas finansavimo priemones siekiant padidinti savo finansinę paramą prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimui besivystančiose šalyse; ragina ES ir AKR šalių vyriausybes sukurti programas siekiant skaidriai pritraukti papildomas privataus sektoriaus lėšas, skirtas prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimui; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti paramą teikiančių šalių veiksmus ir ją teikiančios ir gaunančios šalys turi glaudžiau bendradarbiauti;

17.

taip pat ragina, kad be Didžiojo aštuoneto šalių sudaryto susitarimo iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų sukurti trumpalaikiai ir vidutinio laikotarpio veiksmų planai;

18.

ragina AKR ir ES šalių vyriausybes į visus Kopenhagoje sudarytus susitarimus įtraukti žemės ūkį, kad jis galėtų žymiai lengviau gauti finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos, nes žemės ūkis labai svarbus užtikrinant aprūpinimą maistu, mažinant skurdą ir išsaugant ekosistemą;

19.

ragina AKR šalių vyriausybes populiarinti smulkių ūkininkų kooperacinių metodų gerinimo ir plėtojimo regioninį fondą, skirtą prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių sušvelninimo programoms; pabrėžia, kad reikia rengti aktyvesnes švietimo ir informacijos kampanijas klimato kaitos poveikio klausimais;

20.

atkreipia dėmesį į JT specialaus pranešėjo teisės į maistą klausimais pareiškimą, kad skatinant biodegalų naudojimą sudaromos sąlygos naujai maisto krizei netolimoje ateityje; pabrėžia, kad pagrindinis žemės ūkio tikslas yra maisto gamyba;

21.

todėl ragina išsivysčiusias šalis Kopenhagoje pradėti mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą ir dalytis naujomis technologijomis su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir besivystančiomis šalimis;

22.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti institucijų atskaitomybę ir pasitikėjimą jomis, todėl būtina, kad prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių finansavimo valdymo institucijose pagalbą teikiančioms ir ją gaunančioms šalims būtų atstovaujama vienodai;

23.

primygtinai reikalauja, kad klimato kaitos susitarime laikotarpiui po 2012 m. būtų atsižvelgta į vystymosi procesus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu; ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares tinkamai susieti klimato kaitą ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), t. y. į projektus ir programas, kuriais siekiama TVT, ir į visas skurdo mažinimo strategijas įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo tikslus;

24.

ragina tarptautinę bendruomenę nustatyti ir šalinti esamus teisinius trūkumus, kurie susiję su dėl klimato kaitos perkeltų ir priverstų migruoti asmenų apsauga, ir pradėti kurti specialias pagalbos šiems asmenims ir jų apsaugos sistemas;

25.

ragina Jungtinių Tautų Aplinkos programą (UNEP) paversti visaverte Pasaulio aplinkos organizacija su būstine Nairobyje (Kenija), kuriai būtų suteikti pajėgumai, atitinkantys aplinkos katastrofos ir su aplinka susijusių pasauliniųs iššūkiųs mastą;

26.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES šalių? tarybai, Europos Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos komisijai, Visos Afrikos Parlamentui, Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (JTBKKK) ir Pasaulio bankui.

—

posėdžiaudama nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. Luandoje (Angola),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pataisytą AKR ir EU šalių partnerystės susitarimą,

—

atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos komisijos pareiškimą,

—

atsižvelgdama į 2009 m. kovo 31 d. AKR šalių ambasadorių komiteto pareiškimą dėl padėties Madagaskare,

—

atsižvelgdama į rezoliuciją dėl politinės padėties Madagaskare, kurią 2009 m. vasario 10 d. priėmė AKR šalių parlamentinė asamblėja,

—

atsižvelgdama į Tarptautinės ryšių palaikymo su Madagaskaru grupės veiklą, visų pirma į 2009 m. rugpjūčio 9 d. ir 2009 m. lapkričio 6 d. priimtus Maputo ir Adis Abebos susitarimus,

—

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Madagaskare (29),

—

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 10 d. Tarptautinės Frankofonijos organizacijos generalinio sekretoriaus pareiškimą dėl padėties Madagaskare,

A.

kadangi 2009 m. kovo 17 d. sostinės Antananarivo meras Andry Rajoelina tapo pereinamojo laikotarpio valdybos pirmininku, kai kariuomenė perdavė vykdomąją valdžią, kurią ji atėmė ir prezidento Marco Ravalomananos, kuris buvo priverstas atsistatydinti ir pabėgti į užsienį,

B.

kadangi A. Rajoelina, paleidęs nacionalinę asamblėją ir senatą, pasiskelbė respublikos prezidentu ir pereinamojo laikotarpio valdybos pirmininku,

C.

atkreipdama dėmesį į daugelį protestą išreiškiančių demonstracijų, kurias jėga numalšino karinės pajėgos,

D.

atkreipdama dėmesį į tai, kad šiuos įvykius pasmerkė tarptautinė bendruomenė, būtent Jungtinių Valstijų Saugumo taryba, Afrikos Sąjunga (AS), Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), Tarptautinė Frankofonijos organizacija, Tarpparlamentinė Sąjunga, Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Norvegija,

E.

kadangi AS ir SADC nepripažino A. Rajoelinos (A. Rajoelina) valdžios ir panaikino Madagaskaro narystę abiejose organizacijose,

F.

kadangi 2009 m. liepos 6 d., pirmadienį, Europos Sąjunga pradėjo konsultavimosi su Madagaskaru procesą pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį ir taip pradėjo dialogą, kuriuo siekiama ištirti priemones rasti tinkamus šalies politinių problemų sprendimus,

G.

kadangi Europos Sąjunga nutraukė Madagaskarui teikiamą finansavimą, išskyrus humanitarinę paramą, ir sustabdė kai kurias programas bei projektus, kurie tiesiogiai naudingi gyventojams, ir šio finansavimo vėl nepradės teikti tol, kol bus parengtas patikimas konstitucinės tvarkos grąžinimo planas, pagrįstas visų šalių savanorišku dalyvavimu,

H.

kadangi tarptautinės bendruomenės pastangoms padėti vietos partijoms ieškoti visoms šalims tinkamų sprendimų, kurie padėtų įveikti krizę, ir greitai atkurti konstitucinę tvarką Madagaskare trukdo A. Rajoelinos, kuris yra pats savo politinės grupuotės įkaitas, užsispyrimas ir ištremto prezidento M. Ravalomananos (M. Ravalomanana), kuriam, deja, trūksta realistinio požiūrio, reikalavimai,

I.

kadangi Madagaskaro politinė padėtis kenkia šalies ekonomikai, o valstybės ekonomikos atsigavimas priklauso nuo politinės padėties stabilumo,

1.

griežtai smerkia Madagaskaro valdžios užgrobimą šiurkščiai pažeidžiant šalies konstituciją ir sprendimą respublikos prezidento pareigas patikėti A. Rajoelinai, nes šie veiksmai yra ne kas kita kaip valstybės perversmas;

2.

ragina grąžinti konstitucinę respublikos tvarką, kurios būtų pasiekta Madagaskaro konflikto šalims susitarus dėl visoms šalims palankaus krizės problemos sprendimo ir jį stropiai įgyvendinus;

3.

ragina keturias konflikte dalyvaujančias politines grupuotes nuolat dirbti, kaip jos įsipareigojo Maputu (Maputo) ir Adis Abeboje (Addis Ababa), siekiant pasiekti susitarimą dėl atsakomybės ir vyriausybės pareigų pasiskirstymo siekiant, kad perėjimas galėtų įvykti pagal Adis Abeboje nustatytą tvarkaraštį;

4.

primygtinai reikalauja, kad Madagaskaro parlamentas būtų nedelsiant atkurtas ir dalyvautų ieškant sprendimo, kaip įveikti krizę;

5.

mano, kad politinis pliuralizmas, pagrindinės demokratinės laisvės, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principai gali būti užtikrinti tik įvykus visų šalių sutikimu pradėtam išsamiam dialogui, kurį pasitelkus būtų kovojama su pagrindinėmis daugelio šalies problemų priežastimis: ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkos apsaugos;

6.

džiaugiasi tuo, ką Maputu ir Adis Abeboje vykusiuose tarpininkavimo susitikimuose pasiekė Tarptautinė kontaktinė grupė, apimanti JT, AS, ES ir daugelį regioninių organizacijų: Rytų ir Pietų Afrikos bendrąją rinką (COMESA), Indijos vandenyno komitetą (IOC) ir Pietų Afrikos vystymosi bendriją, ir skatina šią grupę toliau dėti pastangas siekiant pagerinti padėtį;

7.

ragina atlikti tarptautinį nepriklausomą tyrimą, kuris padėtų daugiau sužinoti apie žmogaus teisių pažeidimus ir gyventojų represijos veiksmus;

8.

ragina tarptautinę bendruomenę teikti daugiau humanitarinės paramos Madagaskaro gyventojams; ragina tarptautinę bendruomenę ir ES laipsniškai vėl pradėti teikti paramą Madagaskarui, kai tik bus įsteigtos nacionalinės vienybės vyriausybės pereinamojo laikotarpio institucijos, ir ragina visapusiškai laikytis visų demokratijos principų ir gerbti pagrindines laisves;

9.

ragina bet kurią būsimą Madagaskaro pereinamojo laikotarpio vyriausybę nesudaryti jokių susitarimų ar sutarčių su kitomis šalimis ar įmonėmis dėl savo gamtos išteklių ir nacionalinio turto tol, kol neįvyks rinkimai ir kol naujai vyriausybei Madagaskaro piliečiai nesuteiks teisėtų įgaliojimų;

10.

palaiko principingą tarptautinės bendruomenės nusistatymą nesutikti su jokiais mėginimais užimti valdžią nekonstitucinėmis priemonėmis; yra patenkintas tuo, kad JTGeneralinė Asamblėja nesutiko išklausyti A. Rajoelinos;

11.

ragina visus politikos veikėjus savo veiklos prioritetais laikyti kovą su skurdu, siekį pagerinti gyventojų gyvenimo lygį vykdant tinkamą tvaraus vystymosi politiką, ypač gerinant pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, švietimą ir kuriant darbo vietas;

12.

įsipareigoja atlikti Maputu ir Adis Abebos susitarimų įgyvendinimo faktų nustatymo misiją ir ragina laiku sudaryti tarptautinę rinkimų stebėjimo misiją, kurioje ir pati norėtų dalyvauti;

13.

ragina nedelsiant į laisvę paleisti visus politinius kalinius ir nutraukti jiems iškeltas teismo bylas;

14.

ragina Afrikos Sąjungą, Tarptautinę kontaktinę grupę ir Madagaskaro politikos veikėjus apsvarstyti galimybę įsteigti stebėjimo ir paramos instituciją siekiant užtikrinti Maputu ir Adis Abeboje prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi bei sėkmingai užbaigti pereinamąjį procesą;

15.

ragina taikyti individualias sankcijas, jei būtų nesilaikoma Maputu ir Adis Abeboje prisiimtų įsipareigojimų;

16.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR šalių ir ES Ministrų Tarybai, Europos Komisijai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijai (SADC), prezidentui Joaquimui Chissano (Joaquim Chissano) ir Afrikos Sąjungos komisijai.

A.

kadangi 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto AKR ir ES valstybių partnerystės susitarimo 95 straipsnyje numatyta, kad susitarimas turi būti peržiūrimas kas penkerius metus; atsižvelgdamas į tai, kad pirmoji peržiūra baigta 2005 m., taip pat į tai, kad vyksta derybos dėl antrosios peržiūros ir kad jos tikriausiai baigsis iki 2010 m. pabaigos;

B.

kadangi dabartinė Kotonu susitarimo peržiūra neapima derybų dėl naujojo Europos plėtros fondo (EPF), nes 10-asis EPF veiks iki 2013 m.; kadangi numatyta trečiąją Kotonu susitarimo peržiūrą atlikti 2015 m., taigi praėjus dvejiems metams po to, kai baigs galioti 10-asis EPF,

C.

primindama, kad pagrindinis Kotonu susitarimo tikslas – sumažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi ir laipsniško AKR šalių įtraukimo į pasaulio ekonomiką tikslus,

D.

atmindama, kad trečiosios Kotonu susitarimo peržiūros, vyksiančios 2015 m., data sutaps su Tvaraus vystymosi tikslų (TVT) pasiekimo terminu,

E.

primindama, kad nuo pirmosios Kotonu susitarimo peržiūros įvyko didelių tarptautinių aplinkybių pokyčių, kuriuos lėmė kylančios maisto ir energijos kainos, pasaulio finansų, ekonomikos ir socialinės krizės, taip pat klimato kaitos problemos, kurios didžiausią poveikį padarė besivystančioms šalims,

F.

kadangi derybų dėl Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) procesas ir laikinųjų ar galutinių susitarimų sudarymas bei įgyvendinimas trukdo AKR grupės valstybių sanglaudai ir vykstančiai regioninei integracijai,

G.

kadangi AKR šalių ir ES santykių politinė dimensija, įtvirtinta Kotonu susitarimo 1 dalies II antraštinėje dalyje, turi būti plėtojama visiškai laikantis lygiateisės partnerystės principų,

H.

pabrėždama, kad AKR šalių ir ES santykių parlamentinė dimensija jokiu būdu neturi būti susilpninta,

I.

kadangi prieš pradedant derybas dėl Kotonu susitarimo peržiūros turėjo būti surengtos atviros ir skaidrios konsultacijos su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant parlamentus ir nevalstybinius veikėjus,

1.

pabrėžia, kad per antrąją Kotonu susitarimo peržiūrą turi būti sutvirtinti pagrindiniai šio susitarimo tikslai, t. y. skurdo panaikinimas, tvaraus vystymosi skatinimas, laipsniškas ir veiksmingas AKR valstybių įtraukimas į pasaulio ekonomiką, Lomė (Lomé) priimtų dokumentų išsaugojimas ir tvirtinimas, taip pat AKR šalių vienybės, sanglaudos ir solidarumo stiprinimas; atsižvelgdamas į tai, įspėja, kad į susitarimą nereikėtų įtraukti tų elementų, kuriuos labiau tiktų įtraukti į kitus tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus;

2.

ragina derybų šalis būti lanksčias termino, iki kurio reikia užbaigti peržiūrą, atžvilgiu, atsižvelgiant į institucinius pokyčius, vyksiančius Komisijoje ir AKR šalių sekretoriate 2010 m., taip pat į Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir galimą derybų dėl EPS pabaigą;

3.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių AKR šalių ir ES vystomojo bendradarbiavimo tikslų turėtų ir toliau būti tikslas pasiekti TVT; pabrėžia, kad Kotonu susitarime turi būti numatyta daugiau investicijų į viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą;

4.

pabrėžia, kad atliekant Kotonu susitarimo peržiūrą turi būti prisiimtas įsipareigojimas, susijęs su AKR šalių ir ES bendradarbiavimo finansavimo po 2013 m. preliminaria perspektyva, nesvarbu, kokia būtų derybų dėl EPS pabaiga;

5.

pabrėžia, kad pastangos skatinti AKR grupės regionų diferenciaciją neturi susilpninti grupės sanglaudos ir solidarumo ir kad ši diferenciacija neturi būti taikoma toms AKR šalių ir ES santykių sritims, kuriose veikti galima visų AKR šalių ir ES valstybių lygmeniu; atsižvelgdama į tai, reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad regionų diferenciacija neturėtų daryti poveikio jungtinių AKR šalių ir ES institucijų, kurioms taikomas Kotonu susitarimas, veiklai ar trukdyti stiprinti ES ir visos AKR grupės šalių santykius;

6.

pripažįsta, kad regioninės ir žemyninės organizacijos, ypač Afrikos Sąjunga (AS), atlieka vis svarbesnį vaidmenį ekonominėje, socialinėje ir institucinėje aplinkoje, susijusioje su AKR valstybių vystymusi; vis dėlto išreiškia savo tvirtą nuomonę, kad ištekliai, skiriami AS ar kitoms regioninėms organizacijoms remti, neturėtų būti imami iš nacionalinių finansinių paketų pagal EPF ar iš ilgalaikėms horizontaliosioms iniciatyvoms skiriamų lėšų; taigi pabrėžia, kad vykdant AKR šalių ir ES vystomąjį bendradarbiavimą ir ES atskiras regionines strategijas turi būti toliau palaikomas ir stiprinamas vykstantis AKR grupės regionų integracijos procesas;

7.

pažymi, kad prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo skyrius turėtų būti pakeistas siekiant atsižvelgti į Kotonu prekybos režimo galiojimo pabaigą; vis dėlto pabrėžia, kad naujos nuostatos dėl prekybos režimų, taikomų AKR šalių ir ES prekybai, turėtų atitikti PPO reikalavimus, taip pat jas rengiant turi būti atsižvelgiama į visų AKR valstybių interesus ir problemas, turint omenyje jų skirtingą ekonominio išsivystymo lygį ir struktūrinius apribojimus, nesvarbu, ar jos sudarė EPS, ar atsisakė juos sudaryti;

8.

siekdamas, kad EPS atitiktų juose nustatytus tikslus, ragina atlikti visapusišką peržiūrą; mano, kad oficiali ir išsami EPS projekto peržiūra yra būtina ir kad ateityje ji turi būti atliekama nustatytu laiku visų AKR ir ES šalių lygmeniu;

9.

ragina stiprinti atitinkamas nuostatas, siekiant užtikrinti, kad Europos Komisija, prieš prisiimdama įsipareigojimus, kurie gali kenkti ekonominei AKR regionų integracijai ar AKR šalių ir ES prekybiniams santykiams, išsamiai konsultuotųsi su AKR grupe;

10.

pabrėžia, kad atliekant Kotonu susitarimo peržiūrą nereikėtų daryti nederamo spaudimo AKR valstybėms užbaigti derybas dėl EPS;

11.

pabrėžia, kad nesaugumas ar valstybių nestabilumas itin trukdo vystymuisi ir siekti TVT, taigi ragina vykdant AKR šalių ir ES vystomąjį bendradarbiavimą palaikyti iniciatyvas, kuriomis siekiama kontroliuoti šaulių ir lengvųjų ginklų sklaidą AKR valstybėse ir regionuose;

12.

pabrėžia, kad, kalbant apie migraciją, pasakytina, jog su readmisijos susitarimais susijusios Kotonu susitarimo nuostatos neturėtų būti keičiamos per šią peržiūrą;

13.

pripažįsta, kad Kotonu susitarimo 96 ir 97 straipsniuose numatyta konsultavimosi tvarka turėtų būti taikoma išimtine tvarka ir tik tais atvejais, kai visų kitų formų dialogais, pvz., numatytas 8 straipsnyje, jau pasinaudota; vis dėlto mano, jog svarbu, kad susidarius tokioms ypatingoms aplinkybėms konsultavimąsi galėtų pradėti bet kuri susitarimo šalis;

14.

pabrėžia Kotonu susitarimo parlamentinės dimensijos svarbą, apie kurią kalbėta ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos (JPA) susitikimo metu; tvirtai įsipareigoja užtikrinti, kad JPA ir nacionaliniai parlamentai visapusiškai dalyvautų pagal Kotonu susitarimą vykdomuose veiksmuose ir procesuose ir dar kartą pabrėžia, jog tvirtai prieštarauja mėginimams sumažinti JPA vaidmenį, ypač teikiant tokius siūlymus, kurie daro poveikį jos darbo metodams ir posėdžių dažnumui, dėl kurių spręsti turėtų būti palikta pačiai JPA;

15.

ragina pagal Kotonu susitarimą užtikrinti, kad šalių ir regionų strateginiai dokumentai būtų perduodami JPA, kaip dabar reikalaujama pagal ES Tarybos reglamentą dėl 10-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (30); taigi mano, kad ateityje rengiant šiuos strateginius dokumentus turi būti konsultuojamasi su JPA ir su nacionaliniais bei regionų parlamentais;

16.

primygtinai reikalauja, kad į Kotonu susitarimą būtų įtraukta nuostata, pagal kurią būtų leidžiama JPA tikrinti šalies ir regionų strateginių dokumentų įgyvendinimą;

17.

yra tvirtai įsitikinęs, kad AKR šalių nacionaliniai parlamentai gali atlikti svarbų vaidmenį visais AKR ir ES santykių aspektais; ragina įgyvendinant Kotonu susitarimą, ypač planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant vystomojo bendradarbiavimo veiksmus ir programas, nacionaliniams parlamentams suteikti su priežiūra susijusias pareigas, primygtinai reikalauja biudžeto paramai taikyti veiksmingas priežiūros priemones – ypač jas turėtų taikyti nacionaliniai parlamentai ir aukščiausiosios audito institucijos; ragina ugdyti AKR šalių parlamentų gebėjimus, siekiant, kad jie veiksmingai vykdytų abi anksčiau minėtas užduotis;

18.

pripažįsta esminį nevalstybinių veikėjų indėlį gerinant skaidrumą ir demokratinį teisėtumą bei stiprinant piliečių gebėjimą priversti vyriausybes atsiskaityti, taigi pabrėžia, kad reikalingas aktyvesnis ES ir AKR valstybių nevalstybinių veikėjų dalyvavimas;

19.

ragina Kotonu susitarime daugiau dėmesio skirti skubiam poreikiui dėti daugiau pastangų siekiant TVT, ypač atsižvelgiant į siekių dydį ir į tai, kad 2015 m. terminas jau arti; taigi primygtinai reikalauja, kad su TVT sritimis susijęs finansavimas nebūtų nukreiptas siekiant remti horizontaliąsias iniciatyvas netiesiogiai su TVT susijusiose srityse;

20.

atkreipia dėmesį į Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje nustatytų pagalbos veiksmingumo principų bei į ES darbo pasidalijimo vystymosi politikos srityje elgesio kodekse (31) nustatytų pagalbos teikėjų koordinavimo principų svarbą; mano, kad šie principai itin svarbūs siekiant kuo geriau panaudoti vystomojo bendradarbiavimo lėšas, ir ragina peržiūrint Kotonu susitarimą visapusiškai atsižvelgti į šiuos principus;

21.

ragina labiau derinti EPF ir naujuosius Europos investicijų banko (EIB) su vystymusi susijusius įgaliojimus;

22.

palaiko Lisabonos sutartyje įtvirtintą ES įsipareigojimą atsižvelgti „į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“ (32); vis dėlto išreiškia susirūpinimą dėl Europos Komisijos komunikato dėl politikos suderinamumo vystymosi labui (33), kuriame laikomasi kitokio požiūrio į politikos suderinamumą vystymosi labui; taigi pabrėžia, kad nustatant ES požiūrį į politikos suderinamumą vystymosi labui turi būti visapusiškai atsižvelgta į AKR valstybių vystymosi prioritetus.