EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/1

Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 46/01

Sprendimo priėmimo data

2009 7 2

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 335/09

Valstybė narė

Airija

Regionas

IE012 — Midland; IE013 — West; IE023 — Mid-West

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Modification of the scheme N 751/07 — Mid-Shannon Corridor Tourism Infrastructure Scheme

Teisinis pagrindas

Chapter 12 of Part 10 of the Taxes Consolidation Act 1997 (as amended by section 29 of the Finance Act 2007 and section 27 of the Finance Act 2008 and section 7 of the Finance Act 2009)

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Regioninė plėtra

Pagalbos forma

Mokesčių lengvata

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 30–50 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

12,08 %

Trukmė

iki 2013 5 31

Ekonomikos sektorius

Viešbučiai ir restoranai (turizmas), Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla, Nekilnojamasis turtas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Department of Arts, Sport and Tourism

23 Kildare Street

Dublin 2

IRELAND

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 11 18

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 428/09

Valstybė narė

Jungtinė Karalystė

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Restructuring of Lloyds Banking Group

Teisinis pagrindas

The common law powers of the HM Government

Pagalbos priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų

Pagalbos forma

Kita su nuosavu kapitalu susijusi pagalba

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 20 600 mln. GBP

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

iki 2013 12 31

Ekonomikos sektorius

Finansinis tarpininkavimas

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

UK Treasury

1 Horseguard Road

London

SW1A 2HQ

UNITED KINGDOM

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

Sprendimo priėmimo data

2009 11 13

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 478/09

Valstybė narė

Rumunija

Regionas

—

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Individual State Guarantee for Ford Romania SA

Teisinis pagrindas

Ministry of Public Finance Order No 138/2009 for the approval of the procedures on Government public debt concentration by issuing of State guarantees

Pagalbos priemonės rūšis

Individuali pagalba

Tikslas

Pagalba po reikšmingų ekonominių sukrėtimų

Pagalbos forma

Garantija

Biudžetas

Bendra suteiktos pagalbos suma 400 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas

—

Trukmė

2009–2014

Ekonomikos sektorius

Automobilių pramonė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Ministry of Public Finance

Str. Apolodor nr. 17, sector 5

București

ROMÂNIA

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/4

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

2010/C 46/02

Sprendimo priėmimo data

2010 1 15

Valstybės pagalbos nuorodos numeris

N 343/09

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

Andalucía

Pagalbos (ir (arba) gavėjo) pavadinimas

Ayudas destinadas a la reconversión des plantaciones de determinados cítricos

Teisinis pagrindas

Orden del 2 enero de la Consejeria de Agricultura y Pesca por la que se establecen las bases reguladoras para la concesión de ayudas destinadas a la reconversión de plantaciones de determinados cítricos, prevista en el Real decreto 1799/2008, de 3 de octubre, y se efectúa convocatoria para el año 2009.

REAL DECRETO 1799/2008, de 3 de noviembre, por el que se establecen las bases reguladoras para la concesión de ayudas destinadas a la reconversión de plantaciones de determinados cítricos

Pagalbos priemonės rūšis

Pagalbos schema

Tikslas

Pagalba investicijoms

Pagalbos forma

Tiesioginė dotacija

Biudžetas

Visa suma – 8 370 000 EUR

Pagalbos intensyvumas

—	50 % reikalavimus atitinkančių investicijų ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytose vietovėse, kurios valstybių narių nustatytos pagal to reglamento 50 ir 94 straipsnius;

—	40 % reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose;

—

60 % reikalavimus atitinkančių investicijų ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii arba iii papunkčiuose nurodytose vietovėse, kurios valstybių narių nustatytos pagal to reglamento 50 ir 94 straipsnius, ir 50 % minėtų investicijų – kituose regionuose, jei investuoja jaunieji ūkininkai per penkerius metus nuo jų įsikūrimo.

Trukmė

2010–2013 m.

Ekonomikos sektorius

Žemės ūkio sektorius

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Junta de Andalucía

Plaza de la Contratación, 3

41071 Sevilla

Andalucía

ESPAÑA

Kita informacija

—

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/state_aids_texts_lt.htm

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/7

Euro kursas (1)

2010 m. vasario 23 d.

2010/C 46/07

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3577
JPY	Japonijos jena	123,19
DKK	Danijos krona	7,4434
GBP	Svaras sterlingas	0,88020
SEK	Švedijos krona	9,7913
CHF	Šveicarijos frankas	1,4667
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	8,0210
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,805
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	269,80
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7093
PLN	Lenkijos zlotas	3,9703
RON	Rumunijos lėja	4,1241
TRY	Turkijos lira	2,0849
AUD	Australijos doleris	1,5070
CAD	Kanados doleris	1,4172
HKD	Honkongo doleris	10,5382
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9383
SGD	Singapūro doleris	1,9125
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 559,06
ZAR	Pietų Afrikos randas	10,4380
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,2686
HRK	Kroatijos kuna	7,2870
IDR	Indonezijos rupija	12 625,71
MYR	Malaizijos ringitas	4,6060
PHP	Filipinų pesas	62,516
RUB	Rusijos rublis	40,7940
THB	Tailando batas	44,906
BRL	Brazilijos realas	2,4692
MXN	Meksikos pesas	17,4186
INR	Indijos rupija	62,7460

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/8

EUROPOLO VALDYBA

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

2010/C 46/08

VALDYBA,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą 2009/371/JHA (1) dėl Europos policijos biuro įsteigimo (toliau – Sprendimas dėl Europolo), ypač į jo 37 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)	Europolo valdymas turėtų būti pagerintas supaprastinus procedūras, bendresniais bruožais apibūdinus valdybos užduotis ir nustačius bendrą taisyklę, kad visi sprendimai turėtų būti priimami dviejų trečdalių balsų dauguma (2);

(2)	valdyba atsako už visų Tarybos jai skirtų užduočių, visų pirma Sprendimo dėl Europolo įgyvendinimą reglamentuojančiose nuostatose numatytų užduočių, atlikimą (3);

(3)	valdyba turi nustatyti savo darbo tvarkos taisykles (4),

PRIĖMĖ ŠIAS DARBO TVARKOS TAISYKLES:

1 straipsnis

Valdybos sudėtis

1. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas. Kiekvienam valdybos nariui gali atstovauti pakaitinis narys. Direktorius dalyvauja valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

2. Vadovaujantis Sprendimo dėl Europolo 37 straipsnio 1 dalimi, tikrieji ar pakaitiniai valdybos nariai (toliau – nariai) turi atitinkamus įgaliojimus valdybos kompetencijai priklausančiose srityse.

3. Kartu su valdybos nariais ir direktoriumi valdybos posėdžiuose gali dalyvauti ekspertai; valdybos pirmininkas gali nustatyti didžiausią leistiną tokių ekspertų skaičių.

4. Valstybės narės ir Komisija praneša valdybos sekretoriui apie nario paskyrimą ir tai, kad jis baigė eiti pareigas. Sekretorius yra atsakingas už valdybos narių sąrašo atnaujinimą ir pateikimą valdybai bei Europolui.

2 straipsnis

Valdybos pirmininkas

1. Valdybos pirmininkas arba, jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jo pavaduotojas užtikrina Sprendimo dėl Europolo 37 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą.

2. Kiekvienas naujas pirmininkas tikrina valdybos dokumentus, šiuo tikslu jis parengia dokumentą, kuris per pirmąjį eilinį posėdį teikiamas tvirtinti valdybai.

3 straipsnis

Valdybos sekretoriatas

Valdybos pirmininkui ir valdybai padeda sekretoriatas. Valdyba atsako už sekretoriato ir jo darbuotojų valdymą. Siekiant užtikrinti sekretoriato nepriklausomumą, jis atskaitingas tik valdybai.

4 straipsnis

Valdybos procedūros

1. Valdyba renkasi bent du kartus per metus ir sprendimus priima dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma, jeigu Sprendime dėl Europolo nenurodyta kitaip.

2. Kai pirmininkas mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis (arba) ji gali savo arba trečdalio valdybos narių iniciatyva sušaukti valdybos posėdį. Jei valdybos narys arba direktorius prašo sušaukti valdybos posėdį, valdybos pirmininkas pasitaria su kitais valdybos nariais ir, jei trečdalis jų pritaria, sušaukia posėdį.

Šioje dalyje nurodytais atvejais valdybos pirmininkas turi sušaukti posėdį per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo.

3. Valdyba gali tam tikru darbotvarkės klausimu paprašyti pakalbėti nagrinėtinais klausimais specialiai kvalifikuotų asmenų.

4. Valdyba gali sudaryti darbo grupes bet kuriuo jos kompetencijai priskiriamu klausimu. Tokioms darbo grupėms taikomos šios nuostatos:

a)	valdyba aiškiai apibrėžia jų veiklos sritį ir uždavinius;

b)	valdybos nariams suteikiama galimybė būti atstovaujamiems darbo grupėse. Atstovai įsipareigoja aktyviai dalyvauti darbo grupėse;

c)	Europolas kviečiamas dalyvauti darbo grupių posėdžiuose;

d)	darbo grupių posėdžiuose gali būti kviečiami dalyvauti ekspertai;

e)	dalyvavimo darbo grupių posėdžiuose išlaidas padengia dalyvaujančios valstybės narės.

Be to, valdybos darbo grupėms taikomos tokios nuostatos:

f)	valdybos darbo grupėms pirmininkauja valdybos narys arba valdybos paskirtas vyresnysis ekspertas;

g)	valdybos darbo grupėse aptariami ir rengiami valdybai pateiktini pasiūlymai;

h)	valdybos darbo grupės savo veiklą vykdo remdamosi žodine informacija arba dokumentais, pateiktais likus bent dviem savaitėms iki posėdžio, nebent darbo grupės pirmininkas skubumo sumetimais nusprendžia kitaip;

i)	valdybos darbo grupių posėdžiai vyksta taikant esamą kalbų vartojimo praktiką;

j)	valdybos darbo grupės turi per savo pirmininkus atsiskaityti valdybai, kai to reikalaujama;

k)	valdybos darbo grupėms padeda valdybos sekretoriatas;

l)	valdybos darbo grupės, įvykdžius joms pavestus uždavinius, panaikinamos. Jei jų įgaliojimai ilgalaikiai, valdyba kasmet įvertina poreikį juos pratęsti.

5. Jei valdybos pirmininkas mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių, jis (arba) ji gali paprašyti valdybą priimti sprendimą arba pareikšti nuomonę konkrečiu klausimu taikant rašytines procedūras. Šios procedūros paprastai trunka keturiolika dienų, nebent pirmininkas skubumo sumetimais nusprendžia kitaip.

5 straipsnis

Darbotvarkė

1. Valdybos pirmininkas parengia kiekvieno posėdžio darbotvarkės projektą. Valdybos sekretoriatas darbotvarkės projektą išsiunčia valdybos nariams ir direktoriui likus bent keturiolikai dienų iki posėdžio. Jei šaukiamas neeilinis posėdis, darbotvarkės projektas turi būti išsiųstas per savaitę iki posėdžio savaitės.

2. Darbotvarkės projekte turi būti valdybos nario arba direktoriaus paprašyti įtraukti klausimai, jei tik pirmininkui bent šešiolika dienų iki posėdžio pateikiami reikiami dokumentai.

3. Į darbotvarkę gali būti įtraukti tik tie klausimai, dėl kurių valdybos nariams ir direktoriui ne vėliau kaip darbotvarkės projekto išsiuntimo dieną yra pateikti reikiami dokumentai, nebent pirmininkas skubumo sumetimais nusprendžia kitaip.

4. Valdyba darbotvarkę tvirtina posėdžio pradžioje.

6 straipsnis

Valdybos pasitarimai

1. Trys ketvirtadaliai dalyvaujančių valdybos narių sudaro kvorumą. Nesant kvorumo, pirmininkas nutraukia posėdį ir kuo greičiau sušaukia kitą. Jei šaukiamas kitas posėdis, kvorumą sudaro du trečdaliai narių.

2. Pirmininkas vadovauja posėdžiui, suteikdamas pirmenybę tiems valdybos nariams, kurie pageidauja iškelti procedūrinį ar preliminarų klausimą.

3. Valdyba priima sprendimus remdamasi dokumentais, parengtais pagal Valdybos sprendimo dėl kalbų vidaus vartojimo 2 straipsnį.

7 straipsnis

Balsavimas valdybos posėdžiuose

1. Kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą. Jei nėra tikrojo nario, teisę balsuoti turi pakaitinis narys.

2. Valdyba pradeda balsavimą pirmininko iniciatyva, be to, pirmininkas kurio nors valdybos nario prašymu nurodo balsuoti dėl konkretaus klausimo, jei tik su tuo sutinka du trečdaliai valdybos narių.

3. Kiekvieno priimto valdybos sprendimo atveju turi būti nurodytas balsų pasiskirstymas. Sprendimas priimamas kartu su pastaba, kurioje išdėstoma mažumos nuomonė, jei ši to prašo. Balsuojama pakeliant ranką arba vardiniu balsavimu, jei balsavimo pakeliant ranką rezultatas yra ginčijamas.

4. Dėl sprendimų ir paskyrimų balsuojama slaptai, jei to prašo vienas iš valdybos narių arba taip nusprendžia pirmininkas. Jei balsuojama slaptai, pirmininkas, padedamas dviejų kitų narių, suskaičiuoja balsus ir nedelsdamas paskelbia rezultatus. Pirmininkas gali leisti bet kuriam nariui trumpai nurodyti savo balsavimo priežastį.

8 straipsnis

Susitarimų priėmimas

1. Valdybai priimant sprendimus ar susitarimus fiksuojamas atiduotų balsų pasiskirstymas, nebent balsavimas vyko slaptai pagal šių taisyklių 7 straipsnio 4 dalį.

2. Dėl pasiūlymų teikti klausimą tvirtinti valdybai balsuojama dar prieš išnagrinėjant klausimą iš esmės.

3. Su keliais klausimais susiję pasiūlymai pagal prašymą turi būti išskirti.

4. Jei keli pasiūlymai susiję su tuo pačiu klausimu, pirmiausia balsuojama dėl plačiausios apimties klausimo. Jei siūlomi pakeitimai, pirmiausia balsuojama dėl pakeitimo, kuriuo daugiausia pakeičiamas pagrindinis tekstas. Jei keičiamas pakeitimas, pirmiausia balsuojama dėl didžiausios apimties pakeitimo. Galutinai balsuojama dėl teksto versijos, patvirtintos ankstesniu balsavimu.

9 straipsnis

Posėdžių protokolai

1. Pirmininko prižiūrimas sekretoriatas parengia valdybos posėdžių protokolų projektus. Tokiuose protokoluose turi būti:

—	aprašytos diskusijos,

—	valdybos priimti sprendimai nurodant balsų pasiskirstymą kiekvieno įvykusio balsavimo atveju,

—	posėdžio dalyvių sąrašas.

2. Valdyba kitame savo posėdyje tvirtina protokolo projektą. Protokolo projektas turi būti pateiktas valdybai tvirtinti tik jei jis buvo išsiųstas jos nariams bent keturios savaitės iki posėdžio. Protokolo projektas taip pat siunčiamas direktoriui.

3. Jei protokolo projektas neišsiunčiamas laiku, jo patvirtinimas gali būti atidėtas iki kito posėdžio. Jei tarp dviejų posėdžių yra labai ilgas laiko tarpas, valdybos nariai gali pateikti savo pastabas arba pareikšti sutikimą raštu.

4. Pasiūlymai dėl protokolų projektų pakeitimo teikiami raštu sekretoriatui prieš prasidedant posėdžiui, kuriame turi būti patvirtintas protokolo projektas.

5. Patvirtintą protokolą pasirašo valdybos pirmininkas ir sekretorius.

10 straipsnis

Korespondencija

Valdybai skirta korespondencija siunčiama į Europolo būstinę valdybos pirmininkui, o ją tvarko sekretorius.

11 straipsnis

Valdybos išlaidos

1. Europolas padengia valstybei narei atstovaujančių valdybos narių ir daugiausia dviejų vienos delegacijos ekspertų kelionės išlaidas. Kiekviena delegacija apmoka savo narių ir ekspertų apgyvendinimo išlaidas. Kitų ekspertų išlaidas padengia atitinkama delegacija.

2. Europolas padengia pagal šių darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalį valdybai patarti pakviestų ekspertų išlaidas.

12 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimas

Šios darbo tvarkos taisyklės įsigalioja tą dieną, kai pradedamas taikyti Sprendimas dėl Europolo.

13 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių persvarstymas

Jei šios taisyklės persvarstomos, sekretorius siunčia atnaujintą versiją visiems valdyboms nariams ir direktoriui. Naujos taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų patvirtinimo.

Priimta Hagoje 2009 m. gruodžio 30 d.

Valdybos vardu

Sören CLERTON

Pirmininkas

(1) OL L 121, 2009 5 15, p. 37.

(2) Sprendimo dėl Europolo 19 konstatuojamoji dalis.

(3) Sprendimo dėl Europolo 37 straipsnio 9 dalies h punktas.

(4) Sprendimo dėl Europolo 37 straipsnio 9 dalies i punktas.

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/11

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5812 – Société Lyonnaise des Eaux/Sociétés de distribution d’eau et d’assainissement (II))

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 46/09

2010 m. vasario 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonė „Lyonnaise des Eaux“ (Prancūzija), kontroliuojama įmonės „GDF Suez“ (Prancūzija), apsikeisdama akcijomis įgyja, kaip apibrėžta EB susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskirtinę visų įmonių „Société des Eaux du Nord“ (Prancūzija), „Société Provençale Des Eaux“ (Prancūzija), „Société d'Exploitation du Réseau d'Assainissement de Marseille“ (Prancūzija), „Société des Eaux de Versailles et de Saint-Cloud“ (Prancūzija), „Société Martiniquaise des Eaux“ (Prancūzija), „Société Guyanaise des Eaux“ (Prancūzija), „Société Stéphanoise des Eaux“ (Prancūzija) ir „Société Nancéenne des Eaux“ (Prancūzija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„Lyonnaise des Eaux“: vandens rinkimas, valymas ir tiekimas,

—	Aštuonios minėtosios įmonės: vandens rinkimas, valymas ir tiekimas (išskyrus „Société d'Exploitation du Réseau d'Assainissement de Marseille“, kuri užsiima tik vandens valymu).

3.	Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.5812 – Société Lyonnaise des Eaux/Sociétés de distribution d’eau et d’assainissement (II) adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/12

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M.5809 – Mitsubishi/JGC/Ebara/EES)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

2010/C 46/10

2010 m. vasario 17 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Mitsubishi Corporation“ (toliau – „Mitsubishi“, Japonija), „JGC Corporation“ (toliau – JGC, Japonija) ir „Ebara Corporation“ (toliau – „Ebara“, Japonija) parduodamos ir pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta EB susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Ebara Engineering Services Co. Ltd“ (toliau – EES, Japonija) kontrolę.

Įmonių verslo veikla:

—	„Mitsubishi“: pasaulinis konglomeratas, veikiantis įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetikos, metalų, mašinų, chemijos, maisto sektorių ir bendro pobūdžio prekybą,

—	JGC: pramonės įmonių ir perdirbimo įmonių projektavimas, statyba ir eksploatavimas,

—	„Ebara“: skysčių perpylimo įranga (siurbliai, kompresoriai ir t. t.), aplinkos apsaugos priemonės bei susijusi įranga (nuotekų, kietųjų atliekų valymui ir t. t.) ir tiksliosios mašinos puslaidininkių pramonei,

—	EES: vandens valymo įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatavimas ir susijusių paslaugų teikimas.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

J-70

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (EB susijungimų reglamentas).

(2) OL C 56, 2005 3 5, p. 32 (Komunikatas dėl supaprastintos procedūros).

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/13

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 46/11

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„BRUNA BÖNOR FRÅN ÖLAND“

EB Nr.: SE-PGI-0005-0692-03.04.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Bruna bönor från Öland“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Švedijos Karalystė

3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

1.6 klasė.

Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Šis produktas – sausos rudųjų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris L.) „Bonita“, „Karin“, „Katja“ arba „Stella I“ rūšių sėklos.

Šių pupelių skonį galima apibūdinti taip:

Bonita – subtilaus ir lengvai saldžiarūgščio kvapo, švelnaus, išskirtinio pupų skonio su virtas bulves primenančiu prieskoniu. Šios pupos – kietos struktūros, dėl ko jas būtina kramtyti.

Labai tikėtina, kad išvirus šias pupas, jos bus minkštos ir miltinės. 10 balų skalėje (kur „1“ balas reiškia, kad nė viena pupa išvirus neištižta, o „10“ reiškia, kad ištižta visos) „Bonita“ vertinamos 8 balais. Šios pupos gana blankios, šviesiai rudos spalvos; iš minėtų keturių rūšių jos pagal blyškumą yra antros.

„Karin“ – subtilaus ir šiek tiek saldžiarūgščio kvapo, itin švelnaus, neutralaus ir subtilaus, virtas bulves kiek primenančio skonio. Šios pupos minkštos struktūros, todėl jas lengva kramtyti.

Labai tikėtina, kad išvirus „Karin“ pupas, jos bus minkštos ir miltinės. 10 balų skalėje jos vertinamos 10 balų. „Karin“ yra blankios, šviesiai rudos spalvos; iš minėtų keturių rūšių jos yra pačios blyškiausios.

„Katja“ – subtilaus ir šiek tiek saldžiarūgščio kvapo, itin išskirtinio pupų skonio, švelnios, apvalios konsistencijos, šiek tiek rūgštokos. Šios pupos kietos struktūros, todėl jas reikia kramtyti.

Nelabai tikėtina, kad išvirus šias pupas, jos bus minkštos ir miltinės. Šiuo atžvilgiu 10 balų skalėje jos vertinamos 2 balais. „Katja“ – iškirtinės, kaštoninės spalvos; iš minėtų keturių rūšių jos yra pačios spalvingiausios.

„Stela I“ – subtilaus ir šiek tiek saldžiarūgščio kvapo, ryškaus kreminio skonio su švelniu pupų aromatu ir virtas bulves primenančiu prieskoniu. Jų struktūra minkšta, dėl to jas reikia pakramtyti – daugiau nei „Karin“ ar „Bonita“ pupeles, bet mažiau nei „Katja“.

Verdant šias pupeles jos vidutiniškai linkusios suminkštėti ir tapti miltinėmis. Šiuo atžvilgiu 10 balų skalėje jos vertinamos 7 balais. „Stella I“ – iškirtinės, šviesiai rudos spalvos. Iš minėtų keturių rūšių šios pupelės yra antros pagal spalvingumą.

Šių pupelių spalvą galima apibūdinti kaip vienodai gelsvai rudą. Tarptautinėje spalvų skalėje ši spalva yra tarp S 4050-Y20R, S 4050-Y30R, S 3060-Y20R, S 3060-Y30R, S 2060-Y20R ir S 2060-Y30R.

Sausų visų šių keturių pupelių rūšių žalių baltymų kiekis įprastai svyruoja nuo 19 % iki 21 %. Kalcio kiekis svyruoja nuo 0,08 % iki 0,12 %, fosforo – nuo 0,40 % iki 0,55 %, o magnio kiekis svyruoja nuo 0,10 % iki 0,20 %.

Visų pupelių rūšių sėklos – trumpos, ovalios arba elipsinės, putlios; jų ilgis 1,5–2 kartus didesnis nei plotis ir siekia 8–15 mm.

Pupelių drėgmės kiekis turi būti mažiausiai 9 %.

3.3. Žaliava (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Pupelės turi būti auginamos ir džiovinamos pradalgėse, vijoklinių augalų džiovinimo būdu, šieno džiovinimo lentynose arba džiovinimo krosnyse nurodytoje geografinėje teritorijoje. Džiovinimas naudojant pirmiau nurodytus metodus – tai žmogaus veikla, tad reikalingos geros praktinės žinios apie džiovinimo poveikį pupelių partijai.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Bruna bönor från Öland“ auginamos teritorijoje, apimančioje Miorbilonga ir Borgholmo savivaldybes; ši teritorija yra Baltijos jūroje netoli Švedijos žemyninės dalies rytinio kranto esančioje Elando saloje.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Elando saloje rudenį ir žiemą dažniausiai būna gana šilta. Vasaros būna labai saulėtos. Vidutinė temperatūra vasarą – 17 °C. Metinis kritulių kiekis – 400–500 mm.

Elando salos dirvą sudaro daugiausia smėlis ir smiltys, kurie ypač tinka rudosioms daržinėms pupelėms auginti. Sakoma, kad geriausia pupelių kokybė išgaunama jas auginant smėlėtoje dirvoje, nes tokia dirva šiltesnė nei molžemis, o rudenį joje neužsilieka tiek daug vandens. Dirvoje, kur rudenį išsilaiko daug vandens, pupelėms kyla didesnė grybelinių ligų rizika, nes nuimant derlių pačios pupelės dažnai kontaktuoja su dirva. Džiovinimas pradalgėse, vijoklinių augalų džiovinimo būdu, šieno džiovinimo lentynose arba džiovinimo krosnyse – tai žmogaus veikla, tad tam reikalingos praktinės žinios apie džiovinimo poveikį pupelių partijai.

Literatūroje apie žemės ūkio pasėlių auginimą (Nilsson-Leissner; Weibull ir Nordén, 1950) teigiama, kad rudosioms pupelėms reikalinga puri ir šilta dirva. Geriausios sąlygos – smėlinga didelės pH vertės žemė su gera drenažo sistema, kur augalų įvairovė – didelė, o piktžolių nėra. Minėtoje literatūroje taip pat teigiama, kad rudosios pupelės yra atsparios sausrai, bet jautriai reaguoja į šalną, ir kad pupelės užaugtų geros kokybės, jų brendimo laikotarpiu reikalingas sausas ir šiltas oras.

Švedijoje yra nedaug teritorijų, kurios atitinka ilgo vegetacijos laikotarpio kriterijų, kur pavasaris prasideda anksti, kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu – mažas, ruduo – šiltas, ir kur ilgai šviečia saulė. Elando sala laikoma geriausiai šiuos kriterijus atitinkančia vietove.

5.2. Produkto ypatumai:

Kitaip nei užsienietiškos rudųjų pupelių rūšys, „Bruna böner från Öland“ yra tolygaus, vienodo ir išskirtinio gelsvai rudo atspalvio, kurį sudaro šie tarptautinės spalvų skalės atspalviai: S 4050-Y20R, S 4050-Y30R, S 3060-Y20R, S 3060-Y30R, S 2060-Y20R ir S 2060-Y30R. Tai, ar pupelės bus joms būdingos spalvos, iš dalies priklauso nuo pupelių rūšies ir iš dalies nuo to, ar pupelė tolygiai išdžiovinama.

Visų pupelių rūšių sėklos – trumpos, ovalios arba elipsinės, putlios; jų ilgis yra 1,5–2 kartus didesnis už plotį ir siekia 8–15 mm. Šioje geografinėje vietovėje neauginamos jokios kitos rudosios pupelės.

5.3. Priežastinis vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN produktams) arba produkto specialios kokybės, reputacijos ar kitų savybių (SGN produktams) ryšys:

Kad „Bruna böner från Öland“ įgytų joms būdingą aukso ir rudos spalvos atspalvį, joms reikalinga saulė, o rudenį, pupelėms bręstant, neturėtų smarkiai lyti. Dėl dažno lietaus per pirmąsias dvi rugsėjo savaites pupelės papilkėja, patamsėja, sumažėja jų laikymo galimybės ir atsiranda grybelinės ligos.

Švedijoje yra nedaug teritorijų, kurios atitinka ilgo vegetacijos laikotarpio kriterijų, kur pavasaris prasideda anksti, kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu – mažas, kur ruduo – šiltas ir nelietingas, ir kur ilgai šviečia saulė. Elandas laikomas geriausiai šiuos kriterijus atitinkančia vietove.

Siekiant išgauti geriausią pupelių kokybę, jos taip pat turi būti džiovinamos pradalgėse, vijoklinių augalų džiovinimo būdu, šieno džiovinimo lentynose arba džiovinimo krosnyse. Toks džiovinimas reiškia, kad žmogus daro poveikį produkto kokybei, taigi džiovinimui reikalingos geros praktinės žinios, kad būtų galima įvertinti pupelių kokybę. Žinios apie džiovinimą pradalgėse yra tradicija, kuri ūkininkų perduodama iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Jei reikia, vėliau pupelės gali būti džiovinamos ankštiniams augalams skirtuose džiovintuvuose.

Esama rašytinių įrodymų apie nepertraukiamą rudųjų pupelių auginimo tradiciją Elande, kuri prasidėjo 1883 m. Minėtos ir anksčiau aprašytos pupelių rūšys Elande auginamos nuo tada, kai jos pasiūlytos rinkai.

„Bruna böner från Öland“ produktas labai mėgstamas visoje šalyje, ką įrodo ir faktas, kad Švedijos sėklų augintojų asociacija „Bruna böner från Öland“ augintojus apdovanojo įvairiais prizais nacionalinėse ir regioninėse sėklų parodose. Nėra jokių duomenų apie tai, kad kitos rudosios pupelės būtų apdovanotos Švedijos sėklų augintojų asociacijos prizais.

Nuo XX a. ketvirtojo iki šeštojo dešimtmečio Švedijos sėklų augintojų asociacija organizavo nacionalines sėklų parodas, kuriose buvo vertinamos įvairios visų Švedijos vietovių sėklų rūšys. Broliai Peterssonai, sėklų augintojai iš Lilla Frö on Öland, 1937, 1942 ir 1950 m. laimėjo prizus už savo rudąsias pupeles.

Kiekvienais metais Elande organizuojamos derliaus nuėmimo šventės (paprastai jos vyksta paskutinį rugsėjo savaitgalį) ir „Rudųjų pupelių diena“ (kuri rengiama antrą rugsėjo mėn. pusę). Šie renginiai suteikia galimybę eksponuoti ir iškilmingai paminėti rudąsias pupeles ir visuomenei pateikti šių pupelių patiekalų receptus. Daugmaž dešimtmetį specialiai renkami rudųjų pupelių patiekalų receptai, kuriuos pateikia Elando vietos ir regiono gyventojai.

2006 m. lapkričio 10 d.„Bruna böner från Öland“ produktas įtrauktas į Švedijos „lėto maisto“ komiteto skonių, kuriuos verta išsaugoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, sąrašą.

Mažmeninėje prekyboje „Bruna böner från Öland“ parduodamos už sumą, kuri yra mažiausiai 10 % didesnė už kitų pupelių, pavyzdžiui, baltųjų, „borlotti“ ir daržinių pupelių, kainą. Švedijoje jokios kitos pupelės, išskyrus rudąsias pupeles, nėra auginamos komerciniu mastu. Švedijos augintojams mokama suma už „Bruna böner från Öland“ pupeles yra iki 50 % didesnė už importuojamų pupelių, kurios naudojamos tiems patiems tikslams, kainą.

Taigi užbaigiant galima sakyti, kad minėtų pupelių SGN naudojimas yra pagrįstas poreikiu pupeles auginti ypač palankiose klimatinėse sąlygose ir jų gera reputacija mažmeninėje prekyboje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

http://www.slv.se/upload/dokument/remisser/remisser_2007/Ansokan_Bruna_%20bonor_fran_%20Oland_webbversion.pdf

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

24.2.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 46/17

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2010/C 46/12

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„DRESDNER CHRISTSTOLLEN“/„DRESDNER STOLLEN“/„DRESDNER WEIHNACHTSSTOLLEN“

EB Nr.: DE-PGI-0005-0704-17.06.2008

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas:

„Dresdner Christstollen“/„Dresdner Stollen“/„Dresdner Weihnachtsstollen“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis:

Vokietija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1. Produkto rūšis:

2.4 klasė.

Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„Dresdner Stollen“, „Dresdner Weihnachtsstollen“ arba „Dresdner Christstollen“ (toliau – keksas) – tai sotus mielinis kepinys su daug sviesto ir vaisių, gaminamas paprastai nuo rugpjūčio iki sausio. Keksų tešla suformuojama rankomis, supjaustoma arba suplėšoma ir sukočiojama arba sumušama į kepalus; jų negalima kepti formose arba kepimo skardose. Mažiausias svoris – 500 g.

Keksas gaminamas bent iš šių ingredientų: kvietinių miltų (tipas 405 arba 550), nenugriebto pieno arba nenugriebto pieno miltelių, smulkiojo cukraus, šviežio arba lydyto sviesto, apelsinų ir (arba) citrinų žievelių cukruočių, razinų, saldžiųjų ir karčiųjų migdolų, citrinų žievelių, valgomosios druskos, cukraus pudros, prieskonių.

Kekse neturi būti:

dirbtinių kvapiųjų medžiagų, tiesiogiai įmaišytų priedų, margarino.

Į keksą turi būti įdėta tiek šių ingredientų (kiekis miltų svorio procentais):

šviežio sviesto (arba atitinkamas kiekis lydyto sviesto)– 50 proc.,

razinų– 65 proc.,

apelsinų arba citrinų žievelių cukruočių– 20 proc.,

saldžiųjų ir karčiųjų migdolų– 15 proc.

Simetriškos formos keksas tinkamai parusvėjęs, tolygiai pateptas sviestu ir pabarstytas cukrumi. Jo puriame minkštime vienodai pasklidę vaisiai. Kekso kvapas ir skonis grynas, aromatingas ir gausus.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams):

—

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Keksas turi būti gaminamas tik nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. Taisyklės:

Iškeptas keksas turi būti iš karto arba vėliausiai prieš išvežimą arba pardavimą supakuojamas, kad nebūtų užkrėstas bakterijomis arba nebūtų sugadintas (visų pirma jo sviestu pateptas ir cukrumi pabarstytas paviršius), ir paženklinamas etikete.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Svarbiausias ženklas matomoje viršutinėje pakuotės pusėje yra etiketė su užrašu „Dresdner Stollen“, „Dresdner Weihnachtsstollen“ arba „Dresdner Christstollen“.

Matomame pakuotės paviršiuje gamintojas turi nurodyti savo vardą arba savo įmonės pavadinimą taip, kad vardas arba pavadinimas atrodytų mažiau svarbus už užrašą „Dresdner Stollen“, „Dresdner Weihnachtsstollen“ arba „Dresdner Christstollen“.

Be gamintojo duomenų, ant pakuotės gali būti pažymėtas pardavėjo vardas arba jo įmonės pavadinimas su prierašu, iš kurio būtų aišku, kad tai pardavėjo vardas arba jo įmonės pavadinimas. Šie pardavėjo duomenys gali būti nurodomi tik ant siaurų šoninių paviršių ir (arba) kekso pakuotės apatinėje pusėje. Pardavėjo duomenys neturi labiau išsiskirti už gamintojo duomenis.

Matomoje viršutinėje pakuotės pusėje turi būti uždėtas toliau pavaizduotas paraiškos teikėjo kokybės antspaudas su atitinkamu individualiu gamintojo kontrolės numeriu.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Amžiams bėgant susiformavusioje geografinėje kilmės vietovėje yra federalinės žemės sostinė Drezdenas, taip pat šios Drezdeno apylinkių vietovės:

Moricburgas, Radeboilis, Arnsdorfas, Otendorfas-Okrila, Radeburgas, Kosvigas, Pirna, Vachau, Freitalis, Radebergas, Veinbėla, Heidenau.

5. Ryšys su geografine vietove:

5.1. Geografinės vietovės ypatumai:

Šioje geografinėje vietovėje kekso kepimo tradicijų ištakos siekia XV a. Pirmą kartą 1434 m. paminėtame Drezdeno kalėdiniame turguje (vok. der Dresdner Striezelmarkt) keksas vadintas der Striezel (pagardinta duona). Drezdeno merijos archyvo 1530 m. dokumente keksas vadintas der Christstollen. Ypač garsus popiežiaus Inocento VIII (1432–1492 m.) apie 1490 m. parašytas laiškas (dar vadinamas „sviesto laišku“), kuriuo Drezdeno kepėjams atšauktas nuo 1450 m. galiojęs popiežiaus nurodymu nustatytas draudimas per advento pasninką kepti su sviestu. Nuo 1727 m. Drezdeno keksas per Kalėdas tiektas į Augusto Stipriojo rūmus Saksonijoje; 1730 m. šis valdovas Drezdeno kepėjams įsakė iškepti milžinišką 1,8 tonos keksą, skirtą 24 000 svečių, dalyvavusių šventinėje kariuomenės peržiūroje Ceithaine. Nuo tų laikų šioje geografinėje vietovėje kepėjai ir konditeriai tęsia ir saugo kokybiško kekso kepimo tradiciją; tradiciniai receptai (kai kurie iš jų atsirado dar viduramžiais) perduodami toje pačioje įmonėje.

5.2. Produkto ypatumai:

Ypatingas Drezdeno kekso savybes liudija geras gaminio vardas ir jo kokybė. Apie gerą gaminio vardą galima spręsti iš to, kad per metus pasaulyje parduodama apie 2 milijonus šioje geografinėje vietovėje iškeptų keksų, jį taip pat patvirtina dėl šios paraiškos pateiktos, visų pirma Vokietijos konditerių susivienijimo, Saksonijos aplinkos ir žemės ūkio ministerijos ir Drezdeno amatų rūmų nuomonės. Ypatinga Drezdeno kekso kokybė užtikrinama laikantis senųjų kokybės reikalavimų, vėlesniais laikais nustatytų teisės aktais ir kontroliuojamų pagal vidaus tikrinimo tvarką. Dėl aukštos kokybės Drezdeno keksas laikomas išskirtiniu gaminiu, o nepriklausomuose bandymuose (pavyzdžiui, kuriuos atlieka organizacija „Stiftung Warentest“) keksas vertinamas pagal specialiai jam sukurtos kategorijos reikalavimus. 1993 m. nuomonių tyrimo išvadoje pranešta, kad daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų pavadinimą „Dresdner Stollen“ supranta kaip kilmės vietos nuorodą. 2002 m. Federalinis teismas patvirtino, kad pavadinimas „Dresdner Stollen“ sietinas su geografine vietove.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės arba savybių (SKVN atveju) arba kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio (SGN atveju) ryšys:

Šioje geografinėje vietovėje pagaminto kekso gerą vardą ir kokybę lemia senos tradicijos, išskirtinumas, kurį gaminiui užtikrino popiežiaus „sviesto laiškas“, ir šioje geografinėje vietovėje gyvuojančios aukštos kokybės kekso kepimo tradicijos, kurių laikymasis nuolat stebimas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

2008 m. gegužės 30 d.Markenblatt Nr. 22, 7c dalis, p. 40330

(http://publikationen.dpma.de/DPMApublikationen/dld_gd_file.do?id=541)

(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

		ISSN 1725-521X doi:10.3000/1725521X.C_2010.046.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 46

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	53 tomas 2010m. vasario 24d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2010/C 046/01	Leidimas teikti valstybės pagalbą, remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	1

2010/C 046/02	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių nuostatomis – Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	4

2010/C 046/03	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5637 – TPG/IMS Health) ( 1 )	5

2010/C 046/04	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5749 – Glencore/Chemoil Energy) ( 1 )	5

2010/C 046/05	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5657 – ENBW Kraftwerke/Evonik Power Minerals/JV) ( 1 )	6

2010/C 046/06	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla COMP/M.5770 – CD&R/BCA) ( 1 )	6

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ORGANŲ, TARNYBŲ IR AGENTŪRŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2010/C 046/07	Euro kursas	7

	Europol
2010/C 046/08	Europolo valdyba – Darbo tvarkos taisyklės	8

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2010/C 046/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5812 – Société Lyonnaise des Eaux/Sociétés de distribution d’eau et d’assainissement (II)) ( 1 )	11

2010/C 046/10	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.5809 – Mitsubishi/JGC/Ebara/EES) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	12

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2010/C 046/11	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	13

2010/C 046/12	Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį	17


	(1) Tekstas svarbus EEE