23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/1

---

Turizmo poveikis pakrančių regionuose

P6_TA(2008)0597

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų (2008/2132(INI))

(2010/C 45 E/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (4),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (5),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (6),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl oro uosto mokesčių (7),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Integruotas pakrančių zonų valdymas. Europos strategija“ (COM(2000)0547),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (COM(2007)0621),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 17 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta ES turizmo politika: glaudesnė partnerystė Europos turizmui skatinti“ (COM(2006)0134) ir į 2007 m. lapkričio 29 d. Parlamento rezoliuciją šia tema (8),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575), ir į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliuciją šia tema (9),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 23 d. Komisijos komunikatą „Du kartus po 20 iki 2020-ųjų: Europos galimybė išspręsti klimato kaitos klausimus“ (COM(2008)0030),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. įvykus Europos Tarybos susitikimui Briuselyje pirmininkaujančios šalies pateiktas išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 20 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą trišalę deklaraciją kiekvienų metų gegužės 20 d. minėti Europos jūrų dieną,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A6-0442/2008),

A.	kadangi ES turi šešias dideles pakrančių zonas, t. y. Atlanto vandenyno, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, Šiaurės jūros ir atokiausių regionų zonas, iš kurių kiekviena turi savitų teritorinių išteklių ir specifinę turizmo koncepciją,

B.	kadangi nemaža Europos gyventojų dalis gyvena Europos pakrantėje, kuri tęsiasi 89 000 km,

C.	sutikdamas su apibrėžtimi „pakrančių zona“, vartojama kalbant apie Europos Sąjungos jūros politiką, t. y., kad pakrančių zonomis laikomos pakrančių teritorijos arba 50 km tiesia linija nuo kranto nutolusios teritorijos,

D.	kadangi pakrančių regionai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, nes juose susitelkusi didelė dalis ekonominės veiklos,

E.	kadangi apibrėžtas integruotas pakrančių zonų valdymas ir kadangi turizmui tenka atitinkamas vaidmuo siekiant šio tikslo,

F.	kadangi darni pakrančių regionų plėtra naudinga ne tik pakrančių gyventojams, bet ir visiems žmonėms, gyvenantiems Europos Sąjungoje,

G.

kadangi turizmas yra įprasta ir pagrindinė veikla šiuose regionuose ir daro teigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi – dėl jo didėja BVP ir užimtumo lygis, tačiau gali turėti ir neigiamų teritorinių padarinių dėl veiklos sezoniškumo, nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumo, pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių integracijos stokos, ekonominės įvairovės trūkumo arba dėl gamtos ir kultūros paveldo būklės blogėjimo,

H.	kadangi praktiškai nė vienoje iš 2007–2013 m. veiklos programų nėra konkrečiai paminėtos pakrančių zonos, o tai reiškia, kad trūksta patikimų palyginamųjų socialinių, ekonominių ir finansinių duomenų apie pakrančių turizmą,

I.	kadangi nėra patikimų palyginamųjų duomenų apie pakrančių turizmą, gali būti, kad nepakankamai vertinamas šio sektoriaus ekonominis pajėgumas, taigi nepakankamai vertinama ekonominė jūrų aplinkos išsaugojimo vertė ir pervertinama investicijų reikšmė siekiant šio tikslo,

J.	kadangi dėl to, kad trūksta informacijos apie ES finansavimą pakrančių zonose, sunku kokybiškai įvertinti tikrąjį struktūrinių fondų poveikį pakrančių turizmui, nors yra žinoma, jog jais gausiai naudojamasi,

K.	kadangi turizmas yra susijęs su ES įvairių sričių politika, kuri turi didelį poveikį jo pajėgumui prisidėti prie socialinės ir teritorinės sanglaudos,

L.	kadangi kokybės požiūriu struktūriniai fondai gali prisidėti prie pakrančių regionų plėtros ir padėti atgaivinti vietos ekonomiką, sumažinti veiklos sezoniškumą, skatinti privačias investicijas ir populiarinti tausųjį turizmą,

M.	kadangi jų poveikis labiausiai pastebimas tokiose vietovėse, kaip mažos atokiausių regionų salos ar pakrančių zonos, kuriose pakrančių turizmas – pagrindinis ekonomikos sektorius,

N.	kadangi pakrančių zonoms didelę įtaką daro jų geografinė padėtis, taigi reikia strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į jų specifines savybes ir į subsidiarumo principą, taip pat į sektorių sanglaudos priimant sprendimus būtinybę,

O.

kadangi pakrančių regionai taip pat dažniausiai yra nutolę regionai, pvz., mažos salos, atokiausi regionai ar pakrančių zonos, labai priklausančios nuo turizmo ir sunkiai prieinamos ne sezono metu, kuriuose siekiant skatinti teritorinę sanglaudą reikės gerinti infrastruktūrą, plėtoti nuolatinius ryšius tarp pakrantės ir vidaus vietovių ir, įgyvendinant teritorinės rinkodaros ir palankaus investicijoms integruoto ekonomikos vystymosi strategijas, skatinti išlaikyti ekonominę veiklą ne turizmo sezono metu,

P.	kadangi, nors pakrančių teritorijos susiduria su panašiomis problemomis, jos neturi specialiųjų priemonių, kurios leistų turėti struktūrinę strategiją ir įgyvendinti geresnį pagrindinių subjektų, kurie dažniausiai dirba vieni ir atskirai, bendravimą,

Q.	kadangi valstybės valdžios institucijos gali rasti ir vietos bei regionų lygmenimis įgyvendinti integruotus sprendimus, kaip išspręsti realias problemas, jei jos bendradarbiaus su privačiuoju sektoriumi ir jei jie drauge atsižvelgs į aplinkos apsaugos ir į bendruomenės interesus,

R.	kadangi parengus politikos priemones bus prisidėta prie labiau integruoto ir tvaraus vystymosi strategijų, saugant gamtos ir kultūros išteklius, patenkinant socialinius poreikius bei propaguojant tausiojo turizmo modelius padidės ekonominis konkurencingumas,

S.

kadangi tokios priemonės galėtų pagerinti užimtumo kokybę šiose teritorijose ir padėti sumažinti veiklos sezoniškumą suvienijus įvairių formų turizmą ir kitą jūros ar pakrančių veiklą, ir tada siūlomas paslaugas būtų galima suderinti su šiuolaikinio turizmo lūkesčiais ir reikalavimais ir sukurti kokybiškų darbo vietų,

T.

kadangi siekiant Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 6 straipsnyje nustatyto Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo gali būti veiksmingai prisidedama prie minėtųjų prioritetų siekio, pvz., finansuojant sektoriaus veikėjų ir pakrančių zonų bendradarbiavimo projektus ir plėtojant partnerystės tinklus, pabrėždamas, kad tokiomis aplinkybėmis svarbu pasinaudoti Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 numatyta Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe kaip priemone, kuri padėtų užmegzti stabilų bendradarbiavimą tvaraus pakrančių regionų vystymosi srityje, t. y. bendradarbiavimą, kuriame dalyvaus vietos ir socialiniai partneriai,

1.   pabrėžia, kad turizmas yra pagrindinis ES pakrančių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys, glaudžiai susijęs su Lisabonos strategijos tikslais; pabrėžia, kad vykdant pakarančių turizmo veiklą reikia daugiau atsižvelgti į Geteborgo strategijos tikslus;

2.   skatina pakrančių valstybes nares parengti specialiąsias strategijas ir nacionaliniu bei regionų lygmeniu integruotus planus siekiant sumažinti turizmo sezoniškumą pakrančių regionuose ir užtikrinti stabilesnį užimtum bei geresnę vietos bendruomenių gyvenimo kokybę; todėl pabrėžia, kad labai svarbu tradicines sezonines įmones perorganizuoti į įmones, kurios vykdytų veiklą visus metus siūlydamos įvairias turizmo paslaugas ir alternatyvių formų turizmą (pvz., verslo, kultūrinį, medicininį, sportinį, žemės ūkio ir su jūra susijusį turizmą); pažymi, kad produktų ir paslaugų įvairinimas padės skatinant didesnę plėtrą, sukuriant daugiau darbo vietų ir sumažinant neigiamą poveikį aplinkai bei neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį;

3.   pabrėžia, kad būtina išsaugoti šio sektoriaus darbuotojų teises skatinant kurti kokybiškas darbo vietas ir kelti jų kvalifikaciją, o tai, be kita ko, reiškia, vykdyti tinkamą profesinį mokymą, dažniau sudaryti ilgalaikes sutartis ir mokėti teisingą bei garbingą atlygį ir gerinti darbo sąlygas;

4.   prašo laikytis integruoto požiūrio į pakrančių turizmą ir atsižvelgti į ES sanglaudos, jūrų, žuvininkystės, aplinkos, transporto, energetikos ir sveikatos apsaugos politiką siekiant megzti tarpusavio ryšius ir vengti nenuoseklių veiksmų; rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šį integruotą požiūrį tvarios pakrančių turizmo plėtros klausimu, ypač vykdant ES jūrų politiką, kaip vieną iš strateginių 2010–2015 m. veiklos programos tikslų, taigi jis būtų susijęs su 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio persvarstymu;

5.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, atsakingos už pakrančių zonų turizmą ir regionų plėtrą, ir ekonominiai, socialiniai ir aplinkos partneriai visiškai dalyvautų visų pagal šią politiką įsteigtų organų veikloje ir tarptautinėse bendradarbiavimo programose, įskaitant pakrančių regionus;

6.   pabrėžia esminį ryšį tarp gerai veikiančios infrastruktūros ir turistinio regiono klestėjimo ir todėl prašo kompetentingų valdžios institucijų parengti vietos infrastruktūros gerinimo planus, kurie būtų naudingi tiek turistams, tiek vietos gyventojams; labai rekomenduoja, kad pakrančių valstybės narės imtųsi visų reikiamų priemonių norint užtikrinti, kad įgyvendinant naujus projektus, kuriais siekiama gerinti infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir kitus įrenginius, būtų pasitelkiamos šiuolaikiškiausios technologijos siekiant užtikrinti, kad energijos sunaudojimą ir išmetamo anglies dvideginio kiekį bei pagarinti energijos našumą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

7.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus remti tvarias viešojo transporto judumo grandis bei dviračių ir pėsčiųjų takus, ypač pasienio pakrančių regionuose, ir šiuo tikslu remti keitimąsi pažangiąją patirtimi;

8.   rekomenduoja Komisijai laikytis vienodo visuotinio požiūrio į pakrančių turizmą tiek siekiant teritorinės sanglaudos, tiek taikant integruotos jūrų politikos strategiją, ypač salose, salose esančiose valstybėse narėse, atokiausiuose regionuose ir kitose pakrančių zonose turint mintyje tai, kad jos labai priklauso nuo turizmo;

9.   ypatingai skatina Komisiją ir valstybes nares įtraukti pakrančių turizmą į prioritetų sąrašą rengiant strategines gaires naujam Struktūrinių fonų programavimo laikotarpiu bei kuriant ES pakarančių regionų politiką ir nustatyti naujovišką strategiją, kuri padėtų integruoti pakarančių turizmo pasiūlą;

10.   todėl džiaugiasi, kad pakrančių regionai dalyvauja INTERREG IV B ir INTERREG C programose ir projektuose, kurie apima tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą turizmo srityje ir ragina veiksmingai naudotis esamomis ES iniciatyvomis ir priemonėmis, skirtomis pakrantės regionams, pvz., Viduržemio jūros strategija, Baltijos jūros strategija ir Juodosios jūros sinergijos iniciatyva; labai rekomenduoja Komisijai daugiau atsižvelgti į pakrančių regionus kito programavimo laikotarpio naujose INTERREG programose;

11.   atsižvelgia į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos pakrančių fondo steigimo ir ragina Komisiją, rengiant naują Finansinę programą, išnagrinėti, kaip geriau koordinuoti būsimas finansines priemones, kurios bus taikomos pakrančių regionuose priimtoms priemonėms;

12.   rekomenduoja kaupti integruotam pakrančių zonų vykdymui reikalingas žinias, t. y. prižiūrint Europos inovacijos ir technologijos institutui, įsteigtam Reglamentu (EB) Nr. 294/2008, ir pagal Sprendime Nr. 1982/2006/EB numatytą Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programą sukurti Europos sektorinį tinklą;

13.   siekiant sumažinti atitinkamoms vietinės valdžios institucijoms daromą spaudimą, rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms laikytis integruoto požiūrio programų lygmeniu atrenkant ir vykdant su pakrantėmis susijusius projektus, taikant tarpsektorinį metodą ir teikiant pirmenybę viešojo ir privataus sektorių partnerystei;

14.   džiaugiasi, kad Komisija nustatė kompetentingo ir tvaraus anksčiau minėtos Europos turizmo darbotvarkės prioritetus, susijusius su pakrančių ir jūrų turizmu; siūlo į neseniai sukurtą interneto svetainę įtraukti lankytinas Europos vietoves, specifinę lankytinų pakrančių vietovių informaciją ir tinklus, ypač mažiausiai žinomų lankytinų vietovių ir apie kurias skleidžiama mažiausiai informacijos, siekiant informaciją apie jas skleisti už ES ribų ir su šia informacija taip pat susieti regioninio ir vietinio lygio informaciją;

15.   todėl ragina Komisiją savo bandomajame projekte „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ pakrančių ir vandens turizmą paskelbti 2010 m. patraukliausių vietovių tema;

16.   apgailestauja, kad dėl to, jog šiuo metu trūksta su ES išlaidomis pakrančių regionuose susijusio skaidrumo, neįmanoma apskaičiuoti investicijų dydžio ar išanalizuoti paremtų iniciatyvų šiuose regionuose poveikį; todėl džiaugiasi, kad minėtojoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos paskelbta nuostata, kuria siekiama sukurti pajūrio regionų duomenų bazę, į kurią bus įtraukti duomenys apie visus Bendrijos fondų (įskaitant struktūrinius fondus) paramos gavėjus ir ragina Komisiją nedelsiant imtis šios užduoties; pažymi šios iniciatyvos svarbą užtikrinant skaidrumą šioje srityje; ragina Komisiją aktyviai taikyti tinkamas priemones, kad analizės ir statistikos tikslais būtų galima gauti šiuos duomenis ir ragina valstybes nares įvykdyti savo įsipareigojimus skelbti galutinius naudos gavėjus taip pateikiant bendrą esamų projektų vaizdą;

17.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus drauge parengti išsamų pakrančių zonose finansuojamų projektų katalogą ir pateikti jį internete, kad regionai galėtų pasimokyti vieni iš kitų patirties ir kad akademinis pasaulis, pakrančių bendruomenės ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų fiksuoti, viešinti ir kuo tinkamiau perduoti pažangiąją patirtį vietos bendruomenėms; todėl rekomenduoja sukuri forumą, kuriame suinteresuotos šalys galėtų susisiekti ir keistis gerąja patirtimi, ir iš valstybių narių atstovų sudarytą darbo grupę, kuri rengtų veiksmų planus pakrančių turizmo srityje ir skatintų keitimąsi patirtimi institucijų lygmeniu;

18.   ragina Komisiją taip pat naudotis šiuo interneto katalogu siekiant parodyti Europos piliečiams naudą, kurią Europa suteikia pakrančių regionams, taip pagrindžiant ES finansavimą ir ES suteikiant teigiamą įvaizdį;

19.   ragina Komisiją užtikrinti, kad į Eurostato nuolat plėtojamą ES pakrančių regionų socialinių ir ekonominių duomenų bazę būtų įtraukiami patikimi, vienarūšiai ir aktualūs duomenys apie turizmą, nes jie būtini norint, kad būtų lengviau priimti sprendimus viešajame sektoriuje ir kad būtų galima palyginti regionus ir sektorius; rekomenduoja pakrančių valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų ir savo teritorijose taikyti turizmo ir su juo susijusių sričių duomenų apskaitą (angl. Tourism Satellite Account);

20.   pabrėžia, kad aplinka ir pakrančių turizmas glaudžiai susiję; ir kad į turizmo vystymo politiką turėtų būti įtraukiamos praktinės priemonės, atitinkančios bendrą aplinkos apsaugos ir valdymo politiką; todėl džiaugiasi, kad Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (dėl 2007–2013 m. struktūrinių fondų) 17 straipsnyje tvari plėtra nurodyta vienu iš esminių principų, kurie taikomi įgyvendinant bet kokius struktūrinius projektus, kurių vykdymas turi būti deramai tikrinamas vykdant atitinkamą priežiūros veiklą; labai rekomenduoja panašią nuostatą įtraukti ir į kito programavimo laikotarpio reglamentą; pažymi, kad tokiais veiksmais galėtų būti žymiai prisidedama prie ekoturizmo propagavimo;

21.   primena, kad pakrančių regionai ypatingai patiria klimato kaitos ir dėl jos kylančio jūros lygio, atsirandančios pakrančių erozijos bei augančio audrų dažnumo ir stiprumo pasekmes; todėl ragina, kad pakrančių regionai sukurtų klimato kaitos rizikos prevencijos planus;

22.   pabrėžia klimato kaitos padarinius pakrančių turizmui; todėl ragina Komisiją, viena, išmetamų CO2 dujų mažinimo Bendrijos tikslus į turizmo ir transporto politiką įtraukti vadovaujantis logika ir, antra, remti priemones, kuriomis siekiama tvarų turizmą apsaugoti nuo klimato kaitos padarinių;

23.   todėl pažymi, kad labai svarbu įvertinti turizmo aplinkos apsaugos ir išsaugojimo potencialą; pažymi, kad padedant suderintiems nacionalinės ir regioninės valdžios institucijų ir turizmo sektoriuje dirbančių įmonių bei viešbučių ir restoranų vadovų veiksmams, turizmas galėtų būti paprastas būdas skatinti sąmoningumą dėl aplinkos vertybių todėl mano, kad šias pastangas reikia skirti pakrančių regionams atsižvelgiant į iš esmės turistinį jų pobūdį;

24.   pažymi, kad vystant turizmą visada reikia saugoti istorines ir archeologines vertybes bei išlaikyti tradicijas ir bendrą kultūrinį paveldą ir raginti vietos bendruomenes aktyviai dalyvauti;

25.   ragina skirti paskatas, kad būtų skatinama tvari plėtra išsaugant kultūrinį ir gamtos paveldą bei pakrančių regionų socialinę struktūrą;

26.   ragina Komisiją užtikrinti, kad aktyvus įgyvendinimas laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos būtų laikomas sąlyga siekiant gauti ES finansavimą pakrančių projektams, darantiems poveikį jūrai;

27.   ragina Komisiją naudoti visas įvertinimo priemones, tinkamas kontroliuoti šio principo įgyvendinimą pakrančių zonose programavimo laikotarpiu ir atsakomybės paskirstymą priimant sprendimus įvairiu lygmeniu;

28.   pabrėžia, kad per daug plėtojant fizinę infrastruktūrą pakrantėms zonoms daromas spaudimas ir kenkiama pakrančių turizmo plėtojimui bei patrauklumai, kai tuo tarpu šiuos aspektus būtų galima skatinti siūlant aukštos kokybės turizmo paslaugas, kurios būtinos pakrančių regionų konkurencingumui užtikrinti ir kokybiškoms darbo vietoms bei kvalifikacijos kėlimui skatinti; todėl ragina pakrančių regionus skatinti investicijas kitose srityse, kaip pvz., informatikos technologijomis paremtų paslaugų teikimas, naujo vietos tradicinių produktų potencialo vystymas ir aukštos kvalifikacijos turizmo sektoriaus darbuotojų mokymas; taip pat ragina parengti mokymo programas, kad galima būtų sudaryti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų patenkinti padidėjusius sudėtingus ir įvairius turizmo sektoriaus poreikius, rezervą;

29.   ragina valstybes nares suformuoti tinkamą miestų ir teritorijų planavimo, suderinamo su pakrančių kraštovaizdžiu, politiką;

30.   pabrėžia, kad aukštas kokybės lygis yra pagrindinis palyginamasis ES turizmo paslaugų privalumas; ragina valstybes nares, taip pat ir regionines ir vietos valdžios institucijas, pabrėžti ir dar labiau pagerinti savo turizmo paslaugų kokybę, ypač siūlomo saugumo, išvystytos ir modernios infrastruktūros, susijusių įmonių socialinės atsakomybės ir aplinką tausojančios ekonominės veiklos srityse;

31.   ragina Komisiją užtikrinti, kad su jūrų sektoriaus subjektų grupėmis susijusi politika apimtų gamybos paslaugas ir pakrančių turizmui svarbius sektorius, taigi būtų galima megzti naudingus subjektų, kurie naudoja jūras kaip išteklių, ryšius siekiant padidinti jų konkurencingumą, tvarumą ir indėlį į pakrančių ekonomikos plėtrą; be to, mano, kad medicinos, švietimo, technologiniai ir sporto įrenginiai turėtų tapti jūrų sektoriaus subjektų grupių, esančių pakrančių regionuose, teikiamų paslaugų dalimi, nes šios paslaugos yra būtinos siekiant vystyti pakrančių zonas; turėdamas mintyje didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina valstybes nares ir Komisiją labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos;

32.   atkreipia dėmesį prieinamumo svarbą pakrantės regionų vystymuisi; todėl ragina Komisiją ir pakrančių nacionalines bei regionų valdžios institucijas diegti priemones, kuriomis galima būtų užtikrinti geriausią susisiekimą sausuma, oru ir vandens keliais; atsižvelgiant į didelę daugelio regionų ir uostamiesčių taršą, dar kartą ragina tuos pačius veikėjus labiau skatinti aprūpinti uoste stovinčius laivus iš sausumos; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę, laikantis pirmiau minėtoje 2008 m. spalio 23 d. pozicijoje nustatytos procedūros, priimti priemones, kaip antai oro uostų mokesčių sumažinimas, siekiant padidinti pakrančių regionų patrauklumą ir konkurencingumą; tuo pačiu tikslu pabrėžia būtinybę griežčiau laikytis oro uostų bei aviacijos saugumo standartų ir, kai būtina, iškelti netoli oro uostų esančias degalų saugyklas;

33.   ragina valstybes nares ir regionų valdžios institucijas skatinti pakrančių ir salų regionų uostų ir oro uostų modernizavimą siekiant patenkinti turizmo poreikius, deramai atsižvelgiant į aplinkos teikiamas galimybes ir gamtos grožio bei gamtinės aplinkos išsaugojimo reikalavimus;

34.   pabrėžia, kad teritorinė sanglauda yra visą ES apimanti horizontalioji koncepcija, kuri dėl to, kad pakrančių ir vidaus regionai papildo vienas kitą ir vienas kitam daro įtaka, gali sustiprinti pakrančių ir krašto gilumoje esančių vietovių ryšius (pvz., susieti pakrantėje vykdomą veiklą su kaimo ir miesto turizmu, teikti daugiau turizmo paslaugų ne sezono metu, propaguoti vietos produktus ir drauge didinti jų įvairovę); pažymi, kad pirmiau minėtoje žaliojoje knygoje dėl būsimos jūrų politikos konkrečiai minimi salų regionai pripažįstant, kad jie susiduria su tam tikromis vystymosi problemomis, kurias lemia nuolatinių gamtinės kliūtys; pabrėžia, kad apskritai su panašiomis problemomis susiduria pakarančių regionai ir ragina Komisiją atsižvelgti į poreikį ateityje įgyvendinant teritorinę sanglaudą pakrančių turizmą susieti su integruotu pakrančių zonų valdymu ir jūrų erdvių planavimu;

35.   ragina pakrančių regionus ir vietos valdžios institucijas taip pat skatinti partnerius taikyti integruotas teritorinės rinkodaros sistemas turint mintyje kaimynystės ryšius jūroje ir sausumoje, skatinti teisingumą vystant turizmą ir keliones, kad būtų skatinamas turizmo sektoriaus konkurencingumas ir nekenkiama bendram konkurencingumui;

36.   ragina pakrančių regionus dalyvauti tarpregioninio bendradarbiavimo projektuose, pvz., susijusiuose su IV iniciatyvos „Regionai ir ekonominiai pokyčiai“ tema, siekiant sukurti naujus ir plėtoti esamus teminius pakrančių turizmo tinklus, taip pat siekiant keistis pažangiąja patirtimi;

37.   rekomenduoja kompetentingoms nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms vykdant bendradarbiavimo programas teikti techninę pagalbą strateginiams pakrančių turizmo projektams remti ir skirti užtektinai lėšų šiai veiklai finansuoti, bei teikti prioritetą struktūrinių fondų naudojimui vystant tvarų, aplinkai nekenkiantį pakrančių regionų turizmą tiek regionuose, kuriuose siekiama sanglaudos tikslų, tiek regionuose, kuriuose siekiama konkurencingumo ir užimtumo tikslų; mano, kad reiktų skirti ypatingą dėmesį veiksmams, skirtiems vystyti komunikacijas ir informacijos technologijas;

38.   ragina Komisiją kitais metais surengti bent vieną specialų renginį, geriausia gegužės 20 d. – Europos jūros dieną, skirtą pakrančių turizmui, kad partneriams būtų lengviau bendrauti ir megzti ryšius bei keistis pažangiąja patirtimi, pvz., susijusia su ES integruotojo kokybės valdymo modelio taikymu; todėl visus veikėjus skatina pristatyti savo tiesiogiai ar netiesiogiai su pakrančių turizmu susijusius projektus, kuriems skiriama Bendrijos parama;

39.   mano, kad remiant jūrų turizmą, įskaitant su sektoriumi susijusios veiklos skatinimą, galima padėti Europos piliečiams išsiugdyti tausaus naudojimo įpročius ir sąmoningumą ekologijos požiūriu; ragina valstybes nares šiuo tikslu skatinti investicijas į savo pakrančių regionus;

40.   ragina Komisiją papildomai parengti praktinį vadovą ES pakrančių turizmo finansavimo tema siekiant tinkama linkme nukreipti suinteresuotas šalis paramos paieškos etapu;

41.   pripažįsta svarbų kruizinių kelionių turizmo indėlį į pakrančių bendruomenių vystymąsi tais atvejais, kai randama rizikos ir naudos bei fiksuotų investicijų kaštų žemyne ir kruizinių kelionių veiklos vykdytojams reikalingo lankstumo pusiausvyra ir kai tinkamai atsižvelgiama į aplinkos rūpesčius;

42.   ragina Komisiją remti pakrančių bendruomenes, kurios stengiasi mokytis iš gerosios patirties ir geriau naudotis kruizinių kelionių turizmo ir apskritai pakrančių turizmo teikiama nauda;

43.   ragina pakrančių regionus įsteigti ir remti regionines arba vietos plėtros agentūras, kurios padėtų kurti tos pačios teritorijos specialistų, institucijų, ekspertų ir valdžios institucijų, taip pat įvairių valstybių narių tinklą ir kurios teiktų konsultacijas bei informaciją galimiems paramos gavėjams iš viešojo ir privataus sektorių;

44.   rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į tvarumą suteikiant paskesnį bendradarbiavimo projektų finansavimą ne vien tik turint mintyje finansus, bet ir partnerių bendradarbiavimo tęstinumą bei ryšius su atitinkamomis vietos tarnybomis;

45.   ragina pakrančių valstybes nares užtikrinti didelį atrinktų projektų matomumą ir supaprastinti procedūras, susijusias su galimybe gauti finansavimą, kad būtų pritraukiama privačių lėšų pakrančių turizmui finansuoti ir lengviau užmezgama viešosios valdžios institucijų bei privataus sektoriaus veikėjų, ypač MVĮ, partnerystė; rekomenduoja vertinti rekreacinę jūrų ir pakrančių turizmo teikiamą naudą ir užtikrinti, kad augalija ir gyvūnija būtų sveika (skatinti ekologinį turizmą, žvejybos turizmą, banginių stebėjimo išvykas ir kt.); mano, kad šie tikslai turėtų atsispindėti gegužės 20 d. švenčiant Europos jūrų dieną;

46.   ragina aplinkos organizacijas, su jūra susijusius ekonomikos sektorius, kultūrines organizacijas, mokslo bendruomenę, piliečių organizacijas ir vietos gyventojus dalyvauti visais projektų etapais, įskaitant jų stebėseną, kad būtų užtikrintas ilgalaikis jų tvarumas;

47.   ragina Komisija nuolat vertinti, kaip Bendrijos pakrančių zonų finansavimas veikia jų regioninę plėtrą tam, kad įkūrus tvaraus pakrančių turizmo stebėsenos centrą būtų skleidžiama pažangioji patirtis ir remiami įvairių veikėjų partnerystės tinklai;

48.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Regionų komitetui.

---

(1)  OL L 210, 2006 7 31, p. 1.

(2)  OL L 210, 2006 7 31, p. 19.

(3)  OL L 97, 2008 4 9, p. 1.

(4)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(5)  OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(6)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0517.

(8)  OL C 297 E, 2008 11 20, p. 184.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0213.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/9

---

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas skaitmeniniame pasaulyje

P6_TA(2008)0598

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje (2008/2129(INI))

(2010/C 45 E/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu derinimo (1), ypač Direktyvos 2007/65/EB 37 konstatuojamąją dalį ir į Direktyvos 89/552/EEB 26 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 854/2005/EB patvirtinantį daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis (2),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą (4),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (5),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europinis požiūris į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (COM(2007)0833),

—	atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos Sąjungos valstybių narių žiniasklaidos pliuralizmas“ (SEC(2007)0032),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ (COM(2005)0229),

—	atsižvelgdamas į savo 2002 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos koncentracijos (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 89/552/EEB (Televizija be sienų) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2001–2002 m. (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo: palanki galimybė Europos audiovizualinei politikai ir kultūrinei įvairovei (8),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos (9) ir į „Europinį požiūrį į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą skaitmeninėje aplinkoje“ (10),

—	atsižvelgdamas į 1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaraciją dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. UNESCO Paryžiaus darbotvarkę – dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2006)12 valstybėms narėms dėl teisių suteikimo vaikams naujoje informacijos ir ryšių aplinkoje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A6-0461/2008),

A.

kadangi žiniasklaida daro poveikį kasdienio gyvenimo ir politikos formavimui; kadangi didelė žiniasklaidos koncentracija gali kelti pavojų žiniasklaidos pliuralizmui; ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra svarbi politinio švietimo ir aktyvaus Sąjungos piliečių dalyvavimo dalis,

B.

kadangi visų rūšių įprastos ir skaitmeninės garso ir vaizdo žiniasklaidos priemonės ir spauda susimaišo ir vyksta skirtingų žiniasklaidos formų suartėjimas techniniu ir turinio aspektais, ir kadangi taikant naujoviškas technologijas masinės žiniasklaidos priemonės vis labiau skverbiasi į visas gyvenimo sritis; kadangi naudojant šias naujas priemones numatomas aktyvesnis žiniasklaidos priemonių naudotojo vaidmuo, taip pat kadangi socialiniai tinklai internete, tinklaraščiai ir vaizdo žaidimai taip pat priskirtini prie žiniasklaidos formų,

C.

kadangi jaunų žiniasklaidos vartotojų pirminis informacijos šaltinis daugiausia yra internetas; kadangi naudojimosi internetu žinios yra orientuotos į savo poreikius, tačiau nesistemingos; kadangi suaugusieji informaciją gauna daugiausia iš radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų; ir kadangi, atsižvelgiant į šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių visumą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas turi būti pakankamas ne tik turint mintyje naujus rinkos iššūkius, ypač susijusius su galimybe sąveikiai ir kūrybiškai dalyvauti, bet ir turi atitikti žinių lygį, reikalingą naudojantis tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, kurios vis dar lieka pagrindinis piliečių informacijos šaltinis,

D.	kadangi naudodami naująsias ryšių technologijas mažiau patyrę naudotojai gali pasimesti didžiuliuose pagal svarbą nerūšiuotos informacijos srautuose ir kadangi šis informacijos perteklius gali būti tokia pat didelė problema, kaip ir informacijos trūkumas,

E.	kadangi geras mokymas naudotis informacinėmis technologijomis ir žiniasklaidos priemonėmis bei gerbti kitų asmenų teises ir laisves gerokai pakelia individualią profesinę kvalifikaciją ir nacionalinės ekonomikos aspektu padeda siekti Lisabonos tikslų,

F.

kadangi lengva prieiga prie ryšių technologijų kiekvienam suteikia galimybę šiuo būdu skelbti ir visame pasaulyje platinti informaciją, taigi kiekvienas interneto naudotojas gali tapti žurnalistu; atsižvelgiant į tai, pakankamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas būtinas ne tik norint suprasti informacijos turinį, bet taip pat ir norint patiems jį kurti ir platinti, ir kad naudojimosi kompiuteriu įgūdžiai savaime nelemia didesnio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo,

G.	kadangi atsižvelgiant į telekomunikacijų tinklų plėtrą ir į informacijos ir ryšių (IR) technologijų pažangą išryškėja dideli skirtumai ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų, ypač atokių ir kaimo vietovių, taigi kyla pavojus, kad skaitmeninė atskirtis Europos Sąjungoje nuolat didės,

H.

kadangi mokyklos vaidina esminį vaidmenį ugdant žmones, gebančius naudotis ryšių priemonėmis ir vertinti, ir kadangi mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, supažindinimo su IR technologijomis ir jų panaudojimo per pamokas srityje tarp valstybių narių ir regionų esama didelių skirtumų, ir kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo visų pirma gali išmokyti mokytojai, kurie patys raštingi šioje srityje ir kurie turi atitinkamą šios srities išsilavinimą,

I.

kadangi mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis itin svarbus siekiant užtikrinti aukštą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kuris yra svarbi politinio švietimo dalis, padedanti žmonėms sustiprinti savo kaip aktyvių piliečių vaidmenį ir informuotumą apie teises ir pareigas; ir kadangi gerai informuoti ir politiškai brandūs piliečiai sudaro pliuralistinės visuomenės pagrindą ir kadangi kuriant savą turinį ir žiniasklaidos produktus įgyjami gebėjimai, padėsiantys geriau suprasti profesionaliai sukurto žiniasklaidos turinio principus ir vertę,

J.	kadangi vyresnio amžiaus žmones mokyti naudotis žiniasklaidos priemonėmis sekasi prasčiau nei jaunus žmones, ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia baimę ir susiduria su kliūtimis naujų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu,

K.	kadangi vis dažniau ir vis subtiliau kėsinamasi pažeisti asmens duomenų apsaugą ir kadangi dėl to mažiau patyrusiems naudotojams kyla didelė rizika,

L.	kadangi žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra būtinas pagrindinis gebėjimas informacijos ir ryšių visuomenėje,

M.

kadangi žiniasklaidos priemonės atveria pasaulinių ryšių ir atvirumo pasauliui galimybes, sudaro demokratinės visuomenės pagrindą ir padeda skleisti žinias bei plėtoti demokratiją, ir kadangi naujosios skaitmeninės žiniasklaidos priemonės sudaro palankias sąlygas naudotojams aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti ir kadangi dėl to piliečiai turi daugiau galimybių dalyvauti vykstant politiniams procesams,

N.	kadangi šiuo metu turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai apibūdinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygį Europos Sąjungoje,

O.

kadangi UNESCO taip pat atkreipia dėmesį į nepaprastai didelę žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą, pvz., savo 1982 m. Griunvaldo deklaracijoje dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir 2007 m. Paryžiaus darbotvarkėje, kurioje pateikiama dvylika rekomendacijų dėl mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis,

Pagrindiniai principai

1.   palankiai vertina minėtąjį Komisijos komunikatą dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje, tačiau mano, kad reikia patobulinti europinio požiūrio į žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimą formuluotę, ypač dėl įprastų žiniasklaidos priemonių įtraukimo ir mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbos pripažinimo;

2.   palankiai vertina 2008 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadas dėl tarpkultūrinės kompetencijos; tikisi, kad valstybės narės dės visas pastangas, kad skatintų žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, ir siūlo sustiprinti valstybių narių Ryšių komitetą, numatytą Direktyvoje 89/552/EEB, į jo veiklą įtraukiant ugdymo ekspertą;

3.   ragina Komisiją priimti rekomendaciją ir parengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo veiksmų planą; ragina Komisiją 2009 m. surengti ryšių komiteto garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų klausimais susitikimą, kad būtų sudaryta galimybė keistis informacija ir kuo veiksmingiau reguliariai bendradarbiauti;

4.   prašo už audiovizualinių ir elektroninių ryšių reguliavimą atsakingų institucijų bendradarbiauti ir gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą įvairiais lygmenimis; pripažįsta ypatingą būtinybę nacionaliniu lygmeniu parengti elgesio kodeksus ir bendras reguliavimo iniciatyvas; pabrėžia būtinybę visiems suinteresuotiems asmenims remti įvairių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektų ir lygmenų sistemingus tyrimus ir reguliarią analizę;

5.   rekomenduoja Komisijai ekspertų grupėje „Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas“ diskutuoti ir apie mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis aspektus, o susitikimus rengti reguliariau bei reguliariai konsultuoti visų valstybių narių atstovus;

6.   pabrėžia, kad greta politikų ir žiniasklaidos kūrėjų, radijo ir televizijos centrų bei žiniasklaidos agentūrų visų pirma nedidelės vietinės įstaigos, pvz., bibliotekos, suaugusiųjų švietimo centrai, piliečių, kultūros ir žiniasklaidos centrai, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo centrai, piliečių žiniasklaidos priemonės (pvz., visuomeninė žiniasklaida) gali aktyviai prisidėti siekiant gerinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

7.   ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvos 89/552/EEB 26 straipsnį, sukurti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklius, siekiant ilgalaikio žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo Europos Sąjungoje skatinimo;

8.   konstatuoja, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra gebėjimas savarankiškai naudotis skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis, suprasti ir kritiškai vertinti įvairius žiniasklaidos bei žiniasklaidos turinio aspektus ir kurti ryšių formas įvairiuose kontekstuose bei kurti ir platinti žiniasklaidos turinį; be to konstatuoja, kad atsižvelgiant į prieinamų šaltinių įvairovę visų pirma svarbu sugebėti iš naujųjų žiniasklaidos priemonių pateikiamo duomenų ir vaizdų srauto tikslingai atsirinkti ir įvertinti informaciją;

9.   pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra esminis naudotojų informavimo politikos, sąmoningumo ir informuotumo intelektinių teisių klausimais, aktyvaus demokratinio piliečių dalyvavimo ir kultūrų dialogo skatinimo elementas;

10.   skatina Komisiją plėsti savo žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimo politiką bendradarbiaujant su visomis Europos Sąjungos institucijomis ir su vietos ir regionų savivaldos institucijomis bei stiprinti bendradarbiavimą su UNESCO ir Europos Taryba;

Tikslinės grupės ir tikslai

11.   pabrėžia, kad veikla, susijusi su mokymu naudotis žiniasklaidos priemonėmis, turėtų apimti visus piliečius – vaikus, jaunuolius, suaugusiuosius, vyresnio amžiaus žmones ir žmones su negalia;

12.   atkreipia dėmesį į tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą pradedama skatinti šeimoje, parodant, kaip išsirinkti žiniasklaidos priemonių siūlomas paslaugas; pabrėžia mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis svarbą tėvams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį ugdant vaiko įpročius naudotis žiniasklaidos priemonėmis; šis mokymas tęsiamas mokykloje ir vykstant mokymuisi visą gyvenimą; prie raštingumo gerinimo taip pat prisideda nacionalinės ir valstybės institucijos, reguliavimo įstaigos ir žiniasklaidos srityje dirbantys veikėjai bei įmonės;

13.   konstatuoja, kad mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis tikslai yra kompetentingas ir kūrybiškas naudojimasis žiniasklaida ir jos turiniu, kritiška žiniasklaidos produktų analizė, žiniasklaidos pramonės veikimo supratimas ir savarankiškas žiniasklaidos turinio kūrimas;

14.   siūlo mokant naudotis žiniasklaidos priemonėmis informuoti apie nuosavybės teises ir intelektinės nuosavybės teisių nepažeidimo svarbą, ypač internete, taip pat apie duomenis ir privatumo apsaugą bei teisę į informacinį apsisprendimą; pabrėžia būtinybę naujųjų žiniasklaidos priemonių naudotojus supažindinti su galimu pavojumi, susijusiu su informacijos saugumu ir asmens duomenų apsauga, taip pat su smurto propagavimo internete grėsme;

15.   atkreipia dėmesį į tai, kad reklama sudaro didelę žiniasklaidos priemonių teikiamų paslaugų dalį; pabrėžia, kad gerinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą turėtų būti supažindinama taip pat ir su reklamos priemonių ir pateikimo būdų vertinimo kriterijais;

Prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinimas

16.   ragina Europos politikus skaitmeninę prarają tarp valstybių narių ir tarp miesto ir kaimo mažinti plėtojant informacinę ir ryšių infrastruktūrą ir visų pirma teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas silpniau išsivysčiusiose vietovėse;

17.   konstatuoja, kad prie visuotinės svarbos viešųjų paslaugų priskiriama taip pat ir prieiga prie plačiajuosčio interneto, didelė kokybiškų paslaugų pasiūla ir prieinamos kainos; ir ragina siekti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę naudotis nebrangia plačiajuosčio ryšio prieiga;

Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokyklose ir kaip mokytojų mokymo dalis

18.   pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turėtų būti formaliojo švietimo dalis, prie kurios visi vaikai turėtų prieigą ir kuri turėtų būti neatsiejama mokymo plano dalis visuose ugdymo etapuose;

19.   ragina žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kaip devintąjį pagrindinį gebėjimą, įtraukti į Rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų;

20.   rekomenduoja, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis būtų kuo labiau orientuotas į praktiką ir susijęs su ekonomikos, politikos, literatūros, socialiniais, meno ir informacinių technologijų dėstomaisiais dalykais, ir siūlo sukurti specialų dalyką „Mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“ ir kad ši veikla apimtų kelis dėstomuosius dalykus bei būtų susijusi su užklasiniais projektais;

21.   rekomenduoja mokymo įstaigoms skatinti mokytojus ir mokinius kurti žiniasklaidos produktus (spaudos, garso ir vaizdo žiniasklaidos bei naujųjų žiniasklaidos priemonių srityse) ir taip ugdyti praktinius žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo įgūdžius;

22.   ragina Komisiją į paskelbtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo rodiklių kūrimą įtraukti ir mokymo mokykloje kokybę, ir mokytojų mokymą šioje srityje;

23.   konstatuoja, kad greta pedagoginių ir švietimo politikos aspektų itin svarbus vaidmuo tenka techninei įrangai bei prieigai prie naujų technologijų; ir pabrėžia, kad turi būti gerokai gerinama infrastruktūra mokyklose siekiant visiems mokiniams suteikti prieigą prie kompiuterių, interneto ir galimybę lankyti atitinkamas pamokas;

24.   pabrėžia, kad mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialiosiose mokyklose yra ypač svarbus, nes daugumos neįgaliųjų atveju žiniasklaidos priemonės atlieka svarbią funkciją įveikiant ryšių kliūtis;

25.   rekomenduoja į visų ugdymo etapų mokytojų mokymą įtraukti privalomus žiniasklaidos pedagogikos modulius siekiant intensyvaus mokymo; ragina atsakingas nacionalines institucijas pasirūpinti, kad visų dėstomųjų dalykų ir visų tipų mokyklų mokytojai būtų skatinami naudoti garso ir vaizdo dėstymo priemones ir supažindinti su mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis problemomis;

26.   pabrėžia, kad valstybės narės turi reguliariai keistis informacija ir pažangiąja patirtimi, o švietimo srityje – ir informacija apie pedagogikos metodus;

27.   ragina Komisiją į programą, kuri pakeis programą MEDIA 2007, įtraukti atskirą skyrių, skirtą žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, kadangi atsižvelgiant į dabartinį programos turinį nedaug prisidedama prie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo gerinimo; pritaria Komisijos pastangoms parengti naują programą „Media Mundus“, kuria būtų siekiama remti tarptautinį bendradarbiavimą garso ir vaizdo paslaugų sektoriuje; ragina į Europos Sąjungos rėmimo programas, ypač į programas „Mokymasis visą gyvenimą“, įtraukti daugiau žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo;

Vyresnio amžiaus žmonių mokymas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

28.   pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi būti mokomi naudotis žiniasklaidos priemonėmis tose vietose, kuriose jie būna, pavyzdžiui, draugijose, senelių ir globos namuose, priežiūros įstaigose, laisvalaikio ir pomėgių grupėse, iniciatyvinėse ar senjorų grupėse;

29.   konstatuoja, kad ypač vyresnio amžiaus žmonėms skaitmeniniai tinklai suteikia galimybę palaikant ryšius dalyvauti kasdieniame gyvenime ir kuo ilgiau išlikti savarankiškiems;

30.   atkreipia dėmesį į tai, kad mokant vyresnio amžiaus žmones naudotis žiniasklaidos priemonėmis turi būti atsižvelgiama į skirtingą šių žmonių gyvenamąją aplinką, į jų gyvenimo patirtį ir į savitus naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis įgūdžius;

*

* *

31.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliucija Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  OL L 332, 2007 12 18, p. 27.

(2)  OL L 149, 2005 6 11, p. 1.

(3)  OL L 327, 2006 11 24, p. 12.

(4)  OL L 378, 2006 12 27, p. 72.

(5)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(6)  OL C 25 E, 2004 1 29, p. 205.

(7)  OL C 193 E, 2006 8 17, p. 117.

(8)  OL C 296 E, 2006 12 6, p. 120.

(9)  OL C 141, 2008 6 7, p. 14.

(10)  OL C 140, 2008 6 6, p. 8.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/15

---

Techninės nuostatos dėl rizikos valdymo

P6_TA(2008)0607

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projekto

(2010/C 45 E/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (1), ypač į jos 150 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projektą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 1 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (COM(2008)0602) (pasiūlymas persvarstyti Kapitalo poreikių direktyvą),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kredito reitingų agentūrų (COM(2008)0704) (pasiūlymas dėl reglamento dėl kredito reitingų agentūrų),

—	atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais vykdomaisiais įgaliojimais tvarką (2), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 2 dalį ir 4 dalies b punktą,

A.	kadangi Komisija pateikė pasiūlymą persvarstyti Kapitalo poreikių direktyvą,

B.

kadangi Komisija taip pat pateikė direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projektą, kuriame pateikiama nuostata, susijusi su išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (angl. ECAI) atskleidžiama informacija,

C.	kadangi vėliau Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento dėl kredito reitingų agentūrų,

D.	kadangi su informacijos atskleidimu ir skaidrumu susiję įpareigojimai, taikomi išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms ir kredito reitingų agentūroms, turėtų būti reglamentuojami nuosekliai ir darniai,

E.

kadangi Komisijos pasiūlyti su informacijos atskleidimu susiję įpareigojimai, taikytini išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms, apima daugiau nei techninius pakeitimus, todėl Parlamentas turi juos deramai apsvarstyti ir atitinkamai dėl jų turėtų būti priimamas sprendimas taikant bendro sprendimo procedūrą,

F.

kadangi siekiant užtikrinti minėtąjį nuoseklumą ir darną bei tam, kad Parlamentas galėtų deramai apsvarstyti minėtąjį klausimą, reikia, kad dėl nuostatos dėl išorinėms kredito rizikos vertinimo institucijoms taikytinų ir su informacijos atskleidimu susijusių įpareigojimų sprendimas būtų priimamas taikant bendro sprendimo procedūrą ir nagrinėjant pasiūlymą persvarstyti Kapitalo poreikių direktyvą arba pasiūlymą dėl reglamento dėl kredito reitingų agentūrų,

G.	kadangi Parlamentas pritaria kitiems techniniams pakeitimams,

1.   nepritaria tam, kad būtų priimtas Komisijos direktyvos, iš dalies keičiančios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo, projektas;

2.   mano, kad Komisijos direktyvos projekte viršijami Direktyvoje 2006/48/EB numatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

3.   ragina Komisiją atsiimti priemonės projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

4.   siūlo pakeisti direktyvos projektą, kaip nurodoma toliau:

KOMISIJOS SIŪLOMAS TEKSTAS	PAKEITIMAS
1 pakeitimas Direktyvos projektas – iš dalies keičiantis aktas 1 straipsnio 3 punktas Direktyva 2006/48/EB VI priedo 2 dalies 7 punktas
(3) VI priedo 2 dalies 7 punktas pakeičiamas taip:	Išbraukta.
„7. Kompetentingos institucijos imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad ECAI taikomos kredito rizikos vertinimų formulavimo metodikos principai būtų viešai prieinami, kad visi galimi naudotojai galėtų spręsti, ar jie pagrįstai suformuluoti. Kompetentingos institucijos taip pat imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis susijusių kredito rizikos vertinimų atveju ECAI įsipareigoja nuolat teikti apibendrintą informaciją apie sandorio struktūrą, bendrą turtą ir šių aplinkybių poveikį jos kredito rizikos vertinimui. Su šia apibendrinta informacija leidžiama susipažinti visoms kredito įstaigoms, kurios naudojasi kredito rizikos vertinimais 96 straipsnio tikslais.“

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(2)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/17

---

Klaidinantys žinynų leidėjai

P6_TA(2008)0608

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klaidinančių žinynų leidėjų (peticijos 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitos) (2008/2126(INI))

(2010/C 45 E/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į peticijas 0045/2006, 1476/2006, 0079/2003, 0819/2003, 1010/2005, 0052/2007, 0306/2007, 0444/2007, 0562/2007 ir kitas,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto ankstesnius peticijos Nr. 0045/2006 ir kitų peticijų svarstymus,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (kodifikuota redakcija) (1),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) (2),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (3),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (4),

—	atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Klaidinanti žinynų leidėjų veikla, turint mintyje esamus ir būsimus vidaus rinkos teisės aktus, skirtus vartotojų ir MVĮ apsaugai“ (IP/A/IMCO/FWC/2006-058/LOT4/C1/SC6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A6-0446/2008),

A.	kadangi Parlamentas gavo daugiau kaip 400 peticijų iš įmonių, sudarančių tik nedidelę dalį mažųjų įmonių, kurios teigia nukentėjusios nuo įmonių žinynų leidėjų klaidinančios reklamos ir dėl to patyrusios psichologinę įtampą, kaltės jausmą, sumišimą, nusivylimą ir finansinių nuostolių,

B.

kadangi šie skundai susiję su plačiai paplitusia ir suderinta klaidinančia verslo praktika, kurią taiko kai kurie įmonių žinynų leidėjai, veikiantys tarpvalstybiniu lygmeniu, t. y. vykdantys veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių, ir kuri turi įtakos tūkstančiams Europos Sąjungos ir kitų šalių įmonių bei daro joms didelį finansinį poveikį, ir kadangi nėra jokių administracinių ar teisinių priemonių, kurios leistų nacionalinėms teisėtvarkos institucijoms veiksmingai ir efektyviai bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu,

C.	kadangi klaidinantis minėtųjų veiksmų pobūdis dar akivaizdesnis, kai šie veiksmai vykdomi elektroninėmis priemonėmis, o jų rezultatai platinami naudojantis internetu (žr. peticiją Nr. 0079/2003),

D.

kadangi verslo praktika, dėl kurios pateikti skundai, dažniausiai yra susijusi su įmonių žinynų leidėjų taikoma metodika, pagal kurią paprastai paštu įmonėms siūloma užpildyti arba atnaujinti savo įmonės pavadinimą ir kontaktinius duomenis, taip sudarant apgaulingą įspūdį, kad jos bus nemokamai įtrauktos į įmonių žinyną, tačiau vėliau pasirašiusieji asmenys sužino, kad iš tiesų jie netyčia pasirašė sutartį, dažniausiai įpareigojančią juos ne trumpiau kaip trejus metus skelbtis įmonių žinyne už maždaug 1 000 EUR metinį mokestį,

E.	kadangi taikant šią praktiką naudojamos formos dažniausiai yra neaiškios, sunkiai suprantamos ir sudaro klaidingą įspūdį, kad įtraukimas į įmonių žinyną yra nemokamas, tačiau iš tiesų įmonės apgaule priverčiamos sudaryti nepageidaujamas sutartis dėl reklamos įmonių žinynuose,

F.	kadangi valstybėse narėse nėra nei ES, nei nacionalinio lygmens specialių teisės aktų, pagal kuriuos būtų reglamentuojami įmonių žinynų leidėjų santykiai su kitomis įmonėmis, o valstybės narės gali savo nuožiūra pradėti taikyti bendresnio pobūdžio ir didesnio poveikio teisės aktus,

G.

kadangi Direktyva 2006/114/EB taip pat taikoma įmonių tarpusavio sandoriams ir kadangi klaidinanti reklama joje apibrėžiama kaip „bet kokia reklama, kuri savo pateikimu ar kitokiu būdu apgaudinėja ar gali apgauti asmenis, kuriems ji skirta ir kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo apgaulingo pobūdžio gali daryti poveikį jų ekonominiam elgesiui ar kuri dėl tų pačių priežasčių kenkia ar gali pakenkti konkurentui“, kadangi, nepaisant to, skirtingas klaidinimo sąvokos aiškinimas yra didžiausia praktinė kliūtis kovojant su minėtąja žinynų leidėjų veikla kitų įmonių atžvilgiu,

H.

kadangi Direktyva 2005/29/EB draudžia „sąskaitos ar panašaus dokumento, kuriuo prašoma mokėjimo, įtraukimą į reklamos medžiagą, sukeliantį vartotojui įspūdį, kad jis jau užsakė parduodamą produktą, kai jis to nepadarė“; kadangi, nepaisant to, minėtoji direktyva netaikoma klaidinančiai įmonių veiklai kitų įmonių atžvilgiu ir todėl dabartine jos redakcija negalima remtis norint padėti peticijas pateikusiems asmenims; tačiau kadangi pagal minėtąją direktyvą nedraudžiama taikyti nacionalinių taisyklių sistemos nesąžiningai komercinei veiklai, jei ši sistema visuomet vienodai taikoma vartotojams ir įmonėms,

I.

kadangi pagal Direktyvą 2005/29/EB valstybėms narėms nedraudžiama nacionalinės teisės priemonėmis išplėsti tos direktyvos taikymo srities taip, kad į ją patektų ir įmonės; kadangi vis dėlto dėl šios priežasties įvairiose valstybėse nustatoma skirtingo lygio įmonių, nukentėjusių dėl klaidinančios įmonių žinynų leidėjų veiklos, apsauga,

J.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 nustatoma „Bendrijoje daromo pažeidimo“ apibrėžtis – „prieštaraujantys vartotojų interesus ginantiems teisės aktams … veiksmai ar neveikimas, kurie pažeidžia ar gali pažeisti vartotojų, gyvenančių ne valstybėje narėje, kur kilo ar įvyko veiksmas, o kitoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kolektyvinius interesus; ar kur yra įsisteigęs atsakingas pardavėjas ar tiekėjas; ar kur turi būti rasti su veikla ar neveikimu susiję įrodymai ar lėšos“; kadangi, nepaisant to, ta direktyva netaikoma klaidinančiai įmonių veiklai kitų įmonių atžvilgiu ir todėl dabartine jos redakcija taip pat negalima remtis norint padėti peticijas pateikusiems asmenims,

K.

kadangi daugelis peticijas pateikusių asmenų įvardijo įmonių žinyną „Europos miestų vadovas“ (angl. „European City Guide“, šio žinyno veiklai jau taikomos teisinės ir administracinės priemonės), tačiau minimi ir kiti įmonių žinynai, pvz., „Construct Data Verlag“, „Deutscher Adressdienst GmbH“ ir „NovaChannel“, tačiau kadangi kiti įmonių žinynų leidėjai taiko teisėtą verslo praktiką,

L.	kadangi šios klaidinančios verslo praktikos objektai daugiausia yra mažosios įmonės, taip pat specialistai ir net pelno nesiekiančios įstaigos, pvz., nevyriausybinės ir labdaros organizacijos, mokyklos, bibliotekos, vietos viešieji klubai, pvz., muzikos klubai,

M.

kadangi įmonių žinynų leidėjai dažnai yra įsisteigę vienoje valstybėje narėje, o jų veiklos objektai – kitoje, todėl nukentėjusiems asmenims sunku prašyti nacionalinių valdžios institucijų apsaugos, nes valstybėse narėse skirtingai aiškinama klaidinimo sąvoka; kadangi nukentėjusiems asmenims dažnai nepavyksta rasti pagalbos pagal nacionalines teisines sistemas ir nacionalinėse vartotojų apsaugos institucijose, nes šios teigia, kad teisės aktai yra skirti vartotojams, o ne įmonėms ginti; kadangi nukentėjusioms mažosioms įmonėms dažnai trūksta išteklių veiksmingoms teisių gynimo priemonėms taikyti bylinėjantis, o žinynų leidėjų savireguliavimo priemonės beveik neaktualios, nes jų nepaiso klaidinančią reklamą vykdantys leidėjai,

N.

kadangi įmonių žinynų leidėjai arba netgi jų pasamdytos skolų išieškojimo agentūros griežtai reikalauja, kad nuo minėtos praktikos nukentėję asmenys sumokėtų skolas, kadangi nukentėję asmenys skundžiasi esą varginami ir bauginami tokių metodų ir daugelis jų dažnai galiausiai nenoromis sumoka, kad išvengtų tolesnio priekabiavimo,

O.	kadangi atsisakiusiems mokėti nukentėjusiems asmenims bylos teisme keliamos retai, išskyrus kelias išimtis,

P.

kadangi keletas valstybių narių šiai problemai spręsti ėmėsi tam tikrų, dažniausiai sąmoningumo ugdymo priemonių, taikomų įmonėse, kurioms minėtoji problema gali kilti, ir šios priemonės apima keitimąsi informacija, konsultavimą, teisėtvarkos institucijų įspėjimą ir tam tikrais atvejais – informacijos apie skundus kaupimą registre,

Q.

kadangi 2000 m. Austrija padarė Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo pakeitimų, ir dabar jo 28 straipsnio a dalyje teigiama, kad draudžiama reklamuoti įmones konkurencijos tikslais ir įtraukti jas į žinynus, pavyzdžiui, geltonuosius puslapius, telefonų knygas ar panašius sąrašus, naudojant mokėjimo blankus, pinigų perlaidos blankus, sąskaitas, teikiant koregavimo pasiūlymus ar taikant panašius būdus arba siūlant tiesiogiai registruotis, jei vienareikšmiškai ir aiškiomis grafinėmis priemonėmis nenurodoma, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį,

R.	kadangi ši praktika buvo taikoma ne vienerius metus, nukentėjusių asmenų yra daug ir vidaus rinkai padarytas didelis finansinis poveikis,

1.   išreiškia susirūpinimą dėl peticijas pateikusių asmenų iškeltos problemos, kuri yra plačiai paplitusi, tarptautinio pobūdžio ir daro didelį finansinį poveikį, ypač mažosioms įmonėms;

2.   mano, jog dėl tarptautinio šios problemos pobūdžio Bendrijos institucijos privalo suteikti nukentėjusiems asmenims tinkamą teisinę pagalbą, kad būtų galima veiksmingai užginčyti remiantis klaidinančia reklama sudarytų sutarčių teisėtumą, pripažinti šias sutartis negaliojančiomis ar jas nutraukti ir kad tie nukentėję asmenys galėtų susigrąžinti sumokėtus pinigus;

3.   ragina nukentėjusius asmenis pranešti nacionalinėms valdžios institucijoms apie įmonių apgavystes, taip pat ragina valstybes nares mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikti informaciją, kurios reikia norint sudaryti MVĮ sąlygas teikti skundus valstybinėms ir nevalstybinėms institucijoms, t. y. užtikrinti, kad ryšių kanalai būtų atviri, o nukentėjusieji žinotų, jog galima konsultuotis, ir kreiptųsi dėl atitinkamo patarimo prieš susitariant dėl mokesčių, kurių iš jų reikalauja klaidinančių įmonių žinynų leidėjai; ragina valstybes nares sukurti ir tvarkyti centrinę tokių skundų duomenų bazę;

4.   apgailestauja, jog nepaisant to, kad tokia praktika plačiai paplitusi, ES ir nacionalinė teisė nenumato prasmingų apsaugos priemonių ir veiksmingos teisinės pagalbos arba nėra tinkamai įgyvendinta nacionaliniu lygmeniu; apgailestauja, kad nacionalinės institucijos taip pat neturi galimybės suteikti teisinės pagalbos;

5.   remia Europos ir nacionalinių verslo organizacijų pastangas ugdyti narių sąmoningumą ir ragina jas bendradarbiaujant su vietos lygmeniu veikiančiomis organizacijomis pirmiausia dėti daugiau pastangų tam, kad kuo mažiau žmonių nukentėtų nuo klaidinančių įmonių žinynų leidėjų veiklos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, apie kuriuos minėtosios organizacijos informuoja vykdydamos sąmoningumo ugdymo veiklą, remdamiesi tariamu šmeižimu ar panašiais kaltinimais kreipiasi į teismą;

6.   remia kai kurių valstybių narių, pavyzdžiui, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir ypač Austrijos, taikomas priemones, kuriomis bandoma įmonių žinynų leidėjams užkirsti kelią taikyti klaidinančią praktiką; tačiau mano, kad šių pastangų nepakanka ir vis dar reikia derinti priežiūrą tarptautiniu lygmeniu;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas visokeriopai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos įmonėms atstovaujančiomis organizacijomis, gerinti supratimą apie šią problemą, kad apie ją sužinotų daugiau žmonių ir kad jie gebėtų išvengti klaidinančios reklamos, galinčios apgaule priversti sudaryti nepageidaujamas sutartis dėl reklamos;

8.   ragina Komisiją spręsti įmonių apgavysčių problemą pagal iniciatyvą „Europos smulkiojo verslo aktas“, pasiūlytą Komisijos komunikate „Bendroji rinka XXI a. Europai“, taip pat įtraukti į šią veiklą Europos įmonių tinklą, tinklą SOLVIT ir susijusius generalinių direktoratų portalus, kurie būtų papildomos priemonės teikiant su minėtosiomis problemomis susijusią informaciją ir paramą;

9.   apgailestauja, kad remiantis Direktyva 2006/114/EB, taikoma įmonių tarpusavio sandoriams, kaip šiuo atveju, negalima suteikti veiksmingos teisinės pagalbos arba kad ji yra netinkamai įgyvendinama valstybėse narėse; prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio mėn. pateikti galimybių iš dalies keisti Direktyvą 2006/114/EB įtraukiant vadinamuosius juodąjį arba pilkąjį veiklos, kuri bus laikoma klaidinančia, sąrašus ir su tuo susijusių galimų pasekmių ataskaitą;

10.   primena, kad nors Komisija ir neturi teisės tiesiogiai taikyti Direktyvos 2006/114/EB asmenims arba įmonėms, ji, kaip Sutarties sergėtoja, privalo užtikrinti, kad direktyva būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendinama valstybėse narėse; taigi ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės visiškai ir veiksmingai perkeltų Direktyvą 2005/29/EB į nacionalinę teisę – taip, jog apsauga būtų užtikrinama visose valstybėse narėse, taip pat ragina Komisiją daryti įtaką esamų teisinių ir procesinių priemonių pobūdžiui, kaip Direktyvos 84/450/EEB, sudariusios sąlygas patvirtinti priemones Austrijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose, atveju, ir taip atlikti savo, kaip Sutarties sergėtojos, pareigą: apsaugoti įmones ir tuo pat metu užtikrinti, kad nebūtų pakenkta įsisteigimo teisei ir laisvei teikti paslaugas;

11.   ragina Komisiją sustiprinti Direktyvos 2006/114/EB įgyvendinimo stebėjimą, pirmiausia tose valstybėse narėse, kuriose įsisteigę klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, ypač Ispanijoje, kurioje įsisteigęs peticijas pateikusių asmenų dažniausiai minimas įmonių žinynų leidėjas, ir Čekijos Respublikoje bei Slovakijoje, kuriose teismas priėmė sprendimą nukentėjusių asmenų nenaudai ir paskatino suabejoti Direktyvos 2006/114/EB įgyvendinimu tose šalyse; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo išvadas;

12.   apgailestauja, kad Direktyva 2005/29/EB nėra taikoma įmonių tarpusavio sandoriams ir kad valstybės narės vengia imtis priemonių šios direktyvos taikymo sričiai išplėsti; tačiau pažymi, kad valstybės narės gali vienašališkai išplėsti nacionalinius vartotojų teisės aktus įmonių tarpusavio sandoriams ir aktyviai ragina tai padaryti, taip pat užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 2006/2004 numatytą valstybių narių institucijų bendradarbiavimą, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti tarpvalstybinę minėtojo pobūdžio veiklą, kuria užsiima ES įsisteigę ar trečiųjų šalių įmonių žinynų leidėjai; be to, prašo Komisijos iki 2009 m. gruodžio mėn. pateikti galimybių išplėsti Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritį taip, kad į ją patektų įmonių tarpusavio sandoriai, ypač turint mintyje tos direktyvos I priedo 21 punktą, ir su tuo susijusių galimų pasekmių ataskaitą;

13.   teigiamai vertina Austrijos, nacionaliniuose teisės aktuose dėl klaidinančių įmonių žinynų nustačiusios specialų draudimą, pavyzdį ir ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautinį šios problemos pobūdį, pasiūlyti teisės aktų, pagal kuriuos, remiantis Austrijos pavyzdžiu, Direktyvos 2005/29/EB taikymo sritis būtų išplėsta taip, kad būtų konkrečiai draudžiama dėti reklamą į įmonių žinynus, jei pageidaujamiems klientams nebuvo vienareikšmiškai ir aiškiomis grafikos priemonėmis pranešta, kad tokia reklama yra tiesiog pasiūlymas sudaryti sutartį, pagal kurią reikia mokėti tam tikrą mokestį;

14.   pažymi, kad nacionaliniuose teisės aktuose dažnai nustatoma nepakankama teisinė pagalba kovojant su įmonių žinynų leidėjais, įsisteigusiais kitose valstybėse narėse, ir todėl ragina Komisiją skatinti aktyvesnį tarptautinį nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad šios institucijos galėtų teikti veiksmingesnę teisinę pagalbą nukentėjusiems asmenims;

15.   apgailestauja, kad Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 netaikomas įmonių tarpusavio sandoriams ir dėl šios priežasties juo negalima remtis kovojant su klaidinančiais įmonių žinynais; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų, pagal kuriuos būtų tinkamai išplėstas reglamento taikymas;

16.   teigiamai vertina Belgijos pavyzdį, numatantį, kad visi nukentėję nuo tokios klaidinančios praktikos asmenys gali imtis teisinių priemonių šalyje, kurioje yra įsisteigę;

17.   pažymi, kad Austrijos patirtis rodo, jog nukentėjusiųjų teisė pasinaudojant profesinėmis organizacijomis ar panašiomis institucijomis pareikšti kolektyvinį ieškinį žinynų leidėjams yra veiksminga teisių gynimo priemonė, kurią būtų galima perkelti į šiuo metu aptariamas Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato iniciatyvas, susijusias su ieškiniais dėl žalos, patirtos pažeidus EB konkurencijos taisykles, atlyginimo, taip pat į Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyvas, susijusias su europinio lygmens kolektyvinėmis vartotojų teisių gynimo priemonėmis;

18.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems nukentėjusiesiems nuo klaidinančios reklamos būtų aiškiai nurodyta nacionalinė valdžios institucija, kuriai šie asmenys galėtų pateikti skundą ir į kurią galėtų kreiptis dėl teisinės pagalbos atvejais, tokiais kaip šis, kai nuo klaidinančios reklamos nukenčia įmonės;

19.   ragina Komisiją nacionalinėms teisėsaugos institucijoms parengti gerosios patirties gaires, kuriomis galėtų būti vadovaujamasi susidūrus su klaidinančia reklama;

20.   ragina Komisiją plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kad klaidinančių įmonių žinynų leidėjai, įsisteigę trečiosiose šalyse, negalėtų pakenkti Europos Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms;

21.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

(2)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(3)  OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

(4)  OL L 166, 1998 6 11, p. 51.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/23

---

2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas

P6_TA(2008)0624

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano 2008/2098(INI)

(2010/C 45 E/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 18, 136, 145, 149 ir 150 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Judumas – priemonė kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų planas“ (COM(2007)0773),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (2),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (3),

—	atsižvelgdamas į 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (4),

—

atsižvelgdamas į 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatantį Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (5),

—	atsižvelgdamas į 2007m. birželio 27 d. Komisijos komunikatą „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: Derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“ (COM(2007)0359),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 25 d. galutinę Komisijos Įgūdžių ir judumo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą (COM(2007)0024),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmų plano įgūdžių ir mobilumo srityje (COM(2002)0072),

—	atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2007 m. Europos sąjungos ekonominį tyrimą dėl geografinio darbuotojų judumo kliūčių pašalinimo, ypač į jo 8 skyrių,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių judumo Europoje (COM(2008)0424),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. birželį patvirtintas EURES 2007–2010 m. gaires,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 16 d. Komisijos pateiktą EURES veiklos ataskaitą „Europos bendrosios darbo rinkos kūrimas: EURES indėlis“ (COM(2007)0116),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl 2004–2005 m. EURES veiklos ataskaitos „Europos bendrosios darbo rinkos kūrimas“ (6), kuri buvo priimta pateikus klausimą žodžiu Nr. B6-0136/2007,

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir 2000 m. gruodžio 14 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl mobilumo veiksmų plano (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo (8),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“ (COM(2008)0412),

—	atsižvelgdamas į Eurobarometro 2006 m. specialiają apžvalgą Nr. 261 dėl Europos užimtumo ir socialinės politikos, iš kurios matyti, kad ES piliečiai judumui teikia vis didesnę reikšmę,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Kultūros ir švietimo komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A6-0463/2008),

A.	kadangi judėjimo laisvė ir įsisteigimo laisvė yra teisės, įtvirtintos EB sutarties 18 ir 43 straipsniuose bei kadangi judumo skatinimas švietimo ir profesinio mokymo srityje yra numatytas 149 ir 150 straipsniuose,

B.	kadangi darbuotojų, net ir moterų, judumas – pagrindinė priemonė įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus – ES vis dar nedidelis,

C.	kadangi darbuotojų judumas ir saugumas Europos lygmeniu yra viena iš pagrindinių teisių, kurią ES piliečiams suteikia Sutartis, ir vienas iš pagrindinių Europos socialinio modelio ramsčių, bei vienas iš pagrindinių būdų Lisabonos strategijos tikslams pasiekti,

D.	kadangi norint atspindėti naujas judumo formas ir užtikrinti, kad ES darbuotojai migrantai neprarastų socialinės apsaugos, reikėtų, jei būtina, patvirtinti Bendrijos teisės aktus dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir įgyvendinimo,

E.	kadangi šiuo metu maždaug 2 proc. darbingo amžiaus piliečių gyvena ir dirba kitoje nei savo valstybėje narėje ir kadangi apie 48 proc. visų ES migrantų yra moterys,

F.

kadangi Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų forumą dėl europiečių judumo pagerinimo, kurio pagrindinis uždavinys yra nustatyti priemones, kurių galima būti imtis siekiant pagerinti jaunimo judumą, pagerinti pagalbą judumui profesinio mokymo srityje ir padidinti menininkų, įmonių vadovų ir savanorių judumą,

G.	kadangi judumo klausimas yra svarbus atnaujintos socialinės darbotvarkės elementas, o darbotvarkėje numatomos jo galimybės ir taikomi vienodos prieigos bei solidarumo principai,

H.	kadangi dėl dinamiškos darbo rinkos kyla didelių sunkumų darbuotojams, ypač moterims bei vaikams, ir jie yra priversti eiti į kompromisus dėl profesinės karjeros ir šeiminio gyvenimo,

I.	kadangi socialinės apsaugos sistemos dar nėra pakankamai pritaikytos valstybėse narėse, moterims kyla sunkumų, pavyzdžiui, dėl nėštumo, vaiko auginimo ir didesnių karjeros galimybių,

J.

kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra ir išlieka viena iš keturių sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių; kadangi siekiant užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą buvo padaryta didelė pažanga leidžiant Bendrijos teisės aktus socialinio saugumo srityje, o tai palengvino išvykusių darbuotojų šeimos narių judumą Europos Sąjungos teritorijoje; kadangi būtina pašalinti vis dar esančias administracines ir teisines kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniam judumui, kadangi reikia didesnių pastangų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai žinotų savo teises ir jas gintų,

K.

kadangi užtikrinus judumą galima lengviau spręsti klausimus, susijusius su įvairiais darbuotojų ir jų šeimų poreikiais bei veikla, daugelyje savo rezoliucijų Parlamentas atkreipė dėmesį į kliūtis judumui ir Europos Sąjungos piliečių teisei į apsigyvenimą kitoje šalyje, nei jų kilmės šalis, ir pasiūlė sprendimų joms pašalinti,

L.

kadangi patirtis parodė, kad kliūčių nustatymo ir pasiūlymų suformulavimo neužteko, nei kad šios kliūtys būtų panaikintos, nei kad būtų visiškai panaikintos problemos, sudarančios kliūčių laisvam judėjimui ir judumui; kadangi daugelyje Europos institucijų dokumentų praeityje buvo pažymėtos šios problemos ir pasiūlyta pasiūlymų jas ištaisyti, jie iki šiol neįgyvendinti,

M.	kadangi šiuo atveju Parlamentas konstatavo, kad pasiryžimas įgyvendinti reikalingas priemones ne visada apima priemones, kurios svarbios piliečiams, nes padeda panaikinti administracines ir teisines judumo kliūtis,

N.

kadangi Parlamentas daugelį kartų išreiškė nuomonę šia tema, kuri turi tiesioginės įtakos Europos piliečių gyvenimui; kadangi būdamas institucija, kuri yra tiesiogiai ir demokratiškai piliečių išrinkta, jis toliau aktyviai bandys išspręsti visas problemas, su kuriomis susiduria piliečiai, norintys pasinaudoti savo judumo teise Europos Sąjungoje,

O.	kadangi valstybių narių gyventojų Europos pilietiškumo jausmas iš dalies yra paremtas galimybe gauti darbo vietą vidaus rinkoje, taigi judumo varomąja jėga turėtų būti ne tik ekonominiai interesai, bet ir tikslas Europos piliečiams leisti labiau suvokti save kaip europiečius,

1.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir dar kartą patvirtina didelę ir judumo darbo rinkoje, ir judumo tarp valstybių narių ir regionų svarbą sutvirtinant ES darbo rinką ir siekiant pasiekti Lisabonos tikslų; remia veiksmų plano kūrimą ir prašo, kad Parlamentas būtų reguliariai informuotas apie jame numatytų veiksmų įgyvendinimą;

2.   džiaugiasi Komisijos ketinimu skatinti judumo sąžiningomis sąlygomis koncepciją, įskaitant kovą su nelegaliu darbu ir socialiniu dempingu;

3.   džiaugiasi Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl jaunųjų savanorių mobilumo Europoje, tačiau apgailestauja dėl to, kad Komisija Europos Parlamentui nesuteikė pakankamai laiko pateikti nuomonę dėl pasiūlymo prieš patvirtinant šią rekomendaciją;

4.   pažymi, kad Europos savanoriškos veiklos metai būtų veiksminga priemonė įgyvendinant Tarybos rekomendacijoje dėl savanoriškoje veikloje dalyvaujančio jaunimo judumo Europoje numatytus veiksmus;

5.   mano, kad Europos Sąjunga turėtų remti darbuotojų judumo sąvokos įtraukimą į visas Bendrijos politikos sritis, ypač sritis, susijusias su vidaus rinkos kūrimo užbaigimu, darbuotojų apsauga, darbuotojų komandiravimo taisyklėmis ir apsauga nuo nesaugaus darbo, kurios gali turėti įtakos judumui Europos Sąjungoje arba kovoti su diskriminacija; ragina Komisiją darbo jėgos judumą paversti prioritetine horizontaliąja politika, susijusia su visomis Europos politikos sritimis ir įtraukiančia visų lygių institucijas visose valstybėse narėse;

6.   pabrėžia, kad darbuotojų judumas priklauso nuo esminio laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje principo, kaip tai yra numatyta EB sutartyje;

7.   ragina Komisiją, siekiant toliau skatinti darbo jėgos judumą, parengti ilgo laikotarpio judumo strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į darbo rinkos reikalavimus, ekonomikos tendencijas ir ES plėtros perspektyvas, nes tik ilgo laikotarpio strategija galima užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą be jokių konfliktų ir tinkamai spręsti „protų nutekėjimo“ klausimą;

8.   ragina Komisiją atkreipti dėmesį į įvairaus amžiaus darbuotojų moterų, norinčių pasinaudoti judėjimo laisve, ypatingus poreikius ir, siekiant patenkinti jų poreikius, imtis konkrečių veiksmų keturiose Europos profesinio judumo veiksmų plano srityse;

9.   ragina Komisiją teikti pirmenybę administracinių procedūrų ir administracinio bendradarbiavimo supaprastinimui, kad tarp nacionalinių valdžios institucijų ir institucijų, su kuriomis bendrauti būtina norint veiksmingai išspręsti valstybių narių problemas, atsirastų sinergetiniai ryšiai; be to, mano, kad valstybes nares turi veiksmingai šalinti visas teisines ir administracines kliūtis, taip pat geografinio judumo kliūtis Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, pavyzdžiui, šalinti tokias kliūtis, kai nepripažįstama su judumu susijusios patirties karjeros, socialinio saugumo ir pensijos aspektais, ypač MVĮ;

10.   mano, kad Komisijos veiksmų planas apima pagrindinius su judumu susijusius aspektus, bet reikėtų imtis daugiau veiksmų, ypač dėl tvirtesnių švietimo sistemų ir darbo rinkų ryšių kūrimo, tinkamos informacijos judumo klausimu teikimo, darbuotojų ir jų vaikų, kurie ruošiasi judumui, įgytų kalbinių gebėjimų palaikymo mokant užsienio kalbų ir dėl ne mažiau svarbesnio aspekto – profesinio mokymo ir lavinimo sistemų;

11.   ragina valstybes nares aktyviai skatinti užsienio kalbų mokymą (ypač suaugusiųjų), kadangi kalbos barjerai – tai viena iš pagrindinių vis dar nepanaikintų kliūčių darbuotojų ir jų šeimų judumui;

12.   mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi piliečių, kurie nusprendė persikelti į kitą valstybę narę, darbo teisių ir kolektyvinių sutarčių, o tarp tos valstybės narės piliečių ir kitą pilietybę turinčių asmenų nebūtų jokio diskriminuojančio skirtumo; mano, kad šiuo tikslu Komisija vykdydama savo priemones turėtų susitelkti ties pastangomis užtikrinti, kad su migruojančiais piliečiais būtų vienodai elgiamasi ir kad jie nebūtų paversti pigia darbo jėga;

13.   siekiant sukurti glaudesnius ryšius tarp mokymo ir darbo rinkos, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares šį klausimą iškelti sektorių konsultaciniuose komitetuose; mano, kad pramonės ir prekybos atstovai galėtų reguliariai teikti informaciją apie labiausiai judumui atvertas profesines sritis;

14.   mano, kad ilgalaikis darbuotojų judumas visose srityse gali labai prisidėti prie Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslų siekimo, jei kartu bus užtikrinta darbuotojų socialinė apsauga ir profsąjungų teisės vadovaujantis valstybių narių tradicijomis ir įsigalėjusia tvarka; mano, kad po visą Europą paplitusi judi darbo jėga, kuriai suteikiamos tinkamos darbo sąlygos ir taikomos švietimo programos bei socialinės apsaugos sistemos, gali būti atsakas į šiuo metu vykstančius pokyčius ir gali labai sustiprinti pastangas veikti kovojant su globalios ekonomikos iššūkiais, t. y. senėjančia visuomene ir sparčiais pokyčiais darbo vietoje; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į judumo socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos aspektus;

15.   yra įsitikinęs, kad darbo jėgos judumo užtikrinimas yra viena iš priemonių siekiant sustiprinti Lisabonos strategijos ekonomikos bei socialinę sritis ir turėtų būti įgyvendinamas kaip įmanoma geriau, įvykdyti Europos atnaujintos socialinės darbotvarkės uždavinius ir nugalėti daugelį iššūkių, tokių, kaip globalizacija, pramonės kaitos restruktūrizavimas, technologinė pažanga, demografinės tendencijos ir darbuotojų migrantų integracija; taip pat yra įsitikinęs, kad judėjimas profesinės veiklos ir pramonės srityse (profesinis judumas) suteikia darbuotojams galimybes atnaujinti ir pritaikyti savo žinias ir įgūdžius, o tuo pačiu – pasinaudoti naujomis karjeros galimybėmis;

16.   dar kartą pažymi, kad darbo jėgos judumas yra esminė veiksmingo vidaus rinkos veikimo priemonė, įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus ir 2007 m. birželio 27 d. Komisijos komunikate pasiūlytus aštuonis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros srities principus; taigi ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant, viena vertus, pabrėžti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros svarbą ir, kita vertus, užtikrinti darbuotojų saugumą, atsižvelgiant į pagrindinius perspektyvos, prieinamumo ir solidarumo principus, nurodytus atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje;

17.   ragina valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis apsvarstyti ir pašalinti darbuotojų moterų judumo kliūtis, suteikiant, be kitų dalykų, sąžiningas galimybes dirbti kvalifikuotą darbą ir užimti aukštas pareigas, gauti vienodą atlyginimą, naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis bei atitinkamomis sveikatos apsaugos ir vaikų priežiūros paslaugomis, užtikrinti aukštos kokybės švietimą vaikams ir turėti teisę į pensijų teisių perkėlimą, ir panaikinant lyčių stereotipus;

18.   rekomenduoja valstybėms narėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms aktyviai skatinti konkrečias įdarbinimo, mokymo, švietimo, nuotolinio mokymosi ir kalbų programas siekiant sukurti „moterims palankesnę“ darbo rinką ir suteikti joms galimybę suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą;

19.   ragina valstybes nares į savo nacionalines užimtumo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas kaip prioritetinę sritį įtraukti darbo jėgos ir geografinį judumą;

20.   nerimauja, kad kai kuriose valstybėse narėse išlaikomi darbo rinkos apribojimai darbuotojams iš naujųjų valstybių narių, nepaisant to, kad šis apribojimai nepagrįsti nei ekonominiais tyrimais ir statistiniais duomenimis, nei tų valstybių gyventojų bei vyriausybių nuogąstavimais; ragina Tarybą užtikrinti, kad Europos institucijos, ypač Parlamentas, būtų labiau įtrauktos ir atidžiau stebėtų, kaip valstybės narės įgalioja taikyti naujųjų valstybių narių darbuotojų prieigos prie jų darbo rinkos pereinamuosius laikotarpius ir kaip juos pateisina nuo pat pirmųjų metų po šių šalių įstojimo;

21.   pabrėžia, kad darbuotojų judumas kai kurių darbdavių neturėtų būti suprantamas kaip galimybė sumažinti darbo užmokestį, socialines garantijas arba apskritai pabloginti darbo sąlygas; ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, skirtų ne tik naikinti visų formų diskriminaciją, bet ir užtikrinti kaip galima geresnes sąlygas darbuotojų migrantų ir jų šeimų veiklai;

22.   nerimauja dėl valstybių narių tam tikrų veiksmų, kuriais siekiama pakeisti imigraciją reglamentuojančias vidaus teisines bazes ir aiškinti bei taikyti laisvo darbuotojų judėjimo principą tokiu būdu, kuris prieštarauja dabartinių Bendrijos taisyklių raidei ir dvasiai; reikalauja nedelsiant sustabdyti tokią veiklą ir ragina valstybes nares įgyvendinti išsamias Sąjungos piliečių integracijos programas, kad jie galėtų naudotis teise į laisvą judėjimą šių valstybių teritorijoje ir, tam tikrais atvejais, bendradarbiaujant su kilmės valstybe nare;

23.   ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant piliečių ir jų šeimų, dirbusių kitoje valstybėje narėje ir grįžtančių į savo kilmės šalį, reintegracijos programas;

24.   pripažįsta, kad nors judumas gali pateikti sprendimą trūkstant darbo jėgos priimančiosiose šalyse, jis gali sukelti darbo jėgos trūkumą šalyse, iš kurios darbuotojai atvyksta; atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad kiekvienoje šalyje nedirbančių gyventojų dalis apima didelę potencialios darbo jėgos dalį, kurios mobilizavimui yra reikalingi vienodo masto tiek Europos, tiek ir valstybių narių ištekliai;

25.   atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje dar esama daug administracinių ir įstatyminių darbuotojų judumo ir abipusio visų lygmenų kvalifikacijų bei profesinės patirties pripažinimo kliūčių; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą rasti šių problemų sprendimo būdus ir prašo Komisijos įdėmiai stebėti su Bendrijos teise nederančius apribojimus bei imtis prieš juos nukreiptų veiksmų;

26.   skatina valstybes nares prieš pradedant taikyti naujus nacionalinius įstatymus priežiūros, visuomenės sveikatos apsaugos, socialinės ir mokesčių sistemų srityse atlikti poveikio pasienio regionams tyrimą ir iš anksto numatyti problemas, kurios turės poveikio darbo jėgos judumui;

27.   mano, kad pasienio regionų darbuotojai Europos darbo jėgos judumo srityje užima ypatingą padėtį;

28.   prašo valstybių narių pagreitinti bendros kvalifikacijų sąrangos (Europos kvalifikacijų sąranga, EKS) įgyvendinimą; mano, kad net jei derinimas su šia bendra sistema numatytas tik 2010 m., jos spartesnis įdiegimas visose valstybėse narėse gali sumažinti kliūtis, su kuriomis šiuo metu susiduria darbuotojai;

29.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos Sąjungos ligonių apsaugos tinklo (angl. EUNetPaS), nes tai – pirmasis žingsnis siekiant raginti valstybes nares ir ES suinteresuotąsias šalis glaudžiau bendradarbiauti pacientų saugumo srityje; tačiau pažymi, kad Europos Sąjungoje sveikatos apsaugos specialistų veikla reguliuojama labai įvairiai ir, siekiant užtikrinti pacientų saugumą visoje ES, ragina Komisiją paskatinti valstybes nares ir sveikatos apsaugos specialistų veiklą reguliuojančias institucijas dalytis informacija ir nustatyti standartines sveikatos apsaugos darbuotojų akreditacijos sistemas;

30.   pažymi, kad tarpvalstybiniam judumui labai trukdo bendros sistemos, kuria remiantis Europos lygmeniu būtų galima lyginti, perkelti ir pripažinti profesines kvalifikacijas, nebuvimas; džiaugiasi Komisijos iniciatyva dėl Europos kreditų sistemos profesinio švietimo ir mokymo srityje įkūrimo;

31.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai ir prekybos atstovai būtų kaip galima greičiau įtraukiami įgyvendinant Europos kvalifikacijų sąrangą (EKS) ir kad kvalifikacijų pripažinimo sistema pradėtų veikti darbo rinką;

32.   ragina Komisiją, valstybes nares ir darbdavius bei darbuotojus pradėti diskusijas siekiant suderinti atlyginimų dydžius su skirtingais EKS numatytais kvalifikacijos lygmenimis, kad būtų užtikrintas darbo jėgos judumas mokant darbo užmokestį, kuris atitiktų darbuotojo kvalifikaciją;

33.   skatina švietimo institucijas iniciatyviai bendradarbiauti abipusio kvalifikacijų, įgytų formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos būdu, ir profesijų, atitinkančių valstybių narių nustatytus standartus, pripažinimo klausimu; mano, kad valstybėms narėms labai svarbu išnaudoti visas Europos kvalifikacijų sąrangos teikiamas galimybes ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl būsimų Europos kreditų sistemos profesinio švietimo ir mokymo srityje (angl. ECVET) iniciatyvų, kad nacionalinio švietimo sistemos ir mokymosi visą gyvenimą programos klasifikavimas sudarytų sąlygas judiems darbuotojams toliau tęsti mokymąsi; pritaria Komisijos įsipareigojimui plėtoti iniciatyvą „Europass“, kad darbdaviams būtų lengviau suprasti kvalifikacijas; pabrėžia portalo „Euraxess“ svarbą;

34.   apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijų kūrimui ir įgyvendinimui skiriama nepakankamai dėmesio ir per mažai lėšų; ragina valstybes nares tokių sistemų kūrimui bei įgyvendinimui aktyviau naudoti lėšas iš ES struktūrinių fondų, o ypač iš Europos socialinio fondo;

35.   ragina Komisiją sumažinti įstatymines ir administracines kliūtis ir pažymi, kad būtina pagerinti socialinės apsaugos teisių pripažinimą ir kaupimą bei pensijų perkeliamumą;

36.   mano, kad socialinės apsaugos nuostatų perkeliamumas yra geriau koordinuojamas remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EEB) Nr. 1408/71 ir (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (9) ir dvišaliais susitarimais;

37.   ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti Reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 ir Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 (kuris bus taikomas nuo 2009 m.) bei susijusius teisės aktus dėl socialinės apsaugos klausimų bei visų rūšių išmokų mokėjimo; ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai atkreipti dėmesį į besikartojančias problemas, iškeltas peticijose bei skunduose dėl socialinės apsaugos, pensijų ir sveikatos priežiūros; pritaria Komisijos planams pradėti taikyti elektroninę Europos sveikatos draudimo kortelę; siūlo, kad ta pati naujovė turėtų būti taikoma E 106 formos pažymai;

38.   ragina Komisiją persvarstyti savo vizų politiką savanorių iš trečiųjų šalių, dalyvaujančių pripažintose ES savanorių programose, atžvilgiu ir nustatyti liberalesnį vizų režimą, ypač savanoriams iš ES kaimyninių šalių;

39.   mano, kad reikia išnagrinėti esamus teisės aktus dėl naujų judumo formų, siekiant nustatyti, ar jie vis dar aktualūs, ir surasti tinkamas priemones juos pritaikyti prie naujų lanksčių Europos darbo rinkos sąlygų, atsižvelgiant ne tik į poreikį apsaugoti darbuotojų teises, bet taip pat išnagrinėti papildomas problemas, su kuriomis gali susidurti darbuotojai migrantai ir jų šeimos; taip pat mano, kad būtina išnagrinėti faktinį Bendrijos teisės aktų dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir darbuotojų bei jų šeimų teisės gyventi šalyje įdiegimą visose valstybėse narėse; mano, kad, kai reikia, būtina parengti rekomendacijas, skirtas teisiniams ir veiklos pagrindams tobulinti;

40.   pageidauja dar kartą aptarti socialinės apsaugos sistemos ypatumus atkreipiant dėmesį į, inter alia, galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir į tai, kad dėl darbuotojų judumo tam tikrais atvejais gali būti prarastos socialinės išmokos; ragina Komisiją išnagrinėti, ar Reglamentas (EB) Nr. 883/2004, įgyvendinimo reglamentas (EEB) Nr. 574/72 ir susijusi administracinė praktika turi būti pakoreguoti, norint reaguoti į besikeičiančią aplinką ir naujų formų darbuotojų judumą, įskaitant ir trumpalaikį darbuotojų judumą;

41.   mano, kad Komisija turėtų ištirti judumą varžančius veiksnius, kurie gali kilti dėl mokestinių susitarimų ir naujo reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (Reglamentas (EB) Nr. 883/2004) suderinimo trūkumo;

42.   remia Komisijos ketinimus patobulinti savo pasiūlymą dėl direktyvos dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui skatinti, gerinant papildomų teisių į pensiją įgijimą ir išsaugojimą, nes labiau plečiantis profesinių pensijų sistemoms būtina siekti darbuotojams palankesnių perkeliamumo taisyklių; atitinkamai ragina Komisiją pateikti atnaujintą pasiūlymą dėl profesinių pensijų perkeliamumo direktyvos;

43.   mano, kad abiejų lyčių darbuotojų su šeimomis (pvz., vaikais ir priklausomais giminaičiais) judumas labai priklauso nuo galimybės naudotis paslaugomis, kaip antai vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros, švietimo įstaigų, dienos centrų ir specialiomis paslaugomis, ir jų kainos; mano, kad tuo pat metu profesinis judumas turėtų padėti skatinti asmens savirealizaciją, gerinti gyvenimo ir darbo kokybę;

44.   tačiau mano, kad pasiūlymas, kuriuo norima pagerinti nacionalinių institucijų keitimąsi informacija ir pažangiausia patirtimi, ir pasiūlymas įvesti elektroninę Europos sveikatos draudimo kortelę, turėtų būti įgyvendinami tinkamai saugant asmens duomenis; valstybės narės turi užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų naudojami kitais nei su socialine apsauga susijusiais tikslais, išskyrus atvejus, kai pats asmuo duoda aiškų sutikimą juos naudoti; pageidauja gauti daugiau informacijos apie šią iniciatyvą ir apie indėlį, kurį ji galėtų įnešti gerinant darbo jėgos judumą; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę artimiausiu metu sukurti bendrą Europos kortelę, kurioje būtų nurodyta visa informacija apie jos turėtojo sumokėtas įmokas bei apie jo socialines teises visose valstybėse narėse, kuriose jis dirbo, ir prisidėti prie jos įgyvendinimo;

45.   remia Europos socialinės apsaugos mokymų ir stebėsenos tinklo (angl. TRESS) veiksmus ir prašo, kad šis tinklas toliau tirtų įvairius judumo modelius, siekiant jiems pritaikyti Bendrijos teisės aktus; prašo Komisijos į šį tinką įtraukti darbdavius ir profesines sąjungas, nes dažnai būtent jie padeda darbuotojams atlikti socialinės apsaugos formalumus ar gauti įdarbinimui reikalingus dokumentus; pabrėžia, kad yra būtina, kad EURES duomenų bazės būtų kuo paprasčiau prieinamos ir reguliariai atnaujinamos bei būtų užtikrinamos kuo geresnės sąlygos gauti informaciją; mano, kad EURES tinklas turėtų struktūriniu ir instituciniu būdu bendradarbiauti su TRESS tinklu;

46.   toliau remia EURES tinklo indėlį į darbuotojų judumo Europos Sąjungoje skatinimą; rekomenduoja į EURES paslaugas įtraukti informaciją apie specialius interneto tinklus ir portalus, skirtus konkretiems sektoriams, ir taip pat rekomenduoja, kad šis tinklas bendradarbiautų su kitais informacijos apie užimtumo Europos Sąjungoje perspektyvas teikėjais, ypač su valstybių narių specializuotais organais ir nacionalinėmis darbo institucijomis, kurie tiesiogiai galėtų suteikti individualiai pritaikytus patarimus darbo ieškantiems asmenims;

47.   mano, kad tarpvalstybiniais EURES projektais reikėtų suteikti pirmenybę pasienio regionų poveikio tyrimams ir (arba) seminarams šia tema, kad Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl koordinavimo pradėtų veikti efektyviai ir veiksmingai;

48.   remia trečiojoje darbo jėgos judumo veiksmų plano dalyje paskelbtus uždavinius, susijusius su EURES institucinių įgaliojimų sustiprinimu; pabrėžia darbo jėgos struktūros įvairovę ir tai, kad būtina turėti paslaugų, pritaikytų visoms darbuotojų kategorijoms, visų pirma toms, kurios išvardytos Komisijos programoje, t. y. pagyvenusiems arba neįgaliems asmenims, kurie neturi palankių sąlygų tačiau galėtų veikti darbo rinkoje, asmenims, turintiems specialų teisinį statusą palyginti su kitais darbuotojais, savarankiškai dirbantiems asmenims, asmenims, grįžusiems į darbą po tam tikros pertraukos ir t. t.; pabrėžia, kad visa EURES tinkle esanti informacija turėtų būti prieinama ir žmonėms su negalia;

49.   ragina valstybes nares pasinaudojant savo įdarbinimo institucijomis ir siekiant sustiprinti judumą, įsteigti „vieno langelio“ principu veikiančius informacijos punktus, kuriuose visi darbuotojai, įskaitant ir ketinančius dirbti užsienyje, galėtų gauti informaciją iš vieno šaltinio apie galimybes dirbti užsienyje, administracinius veiksnius, teises į socialinę apsaugą ir teisines aplinkybes;

50.   pritaria pasiūlymui pakeisti EURES į „vieno langelio“ informacijos apie judumą interneto portalą, kuris veiktų kaip centralizuota pagalbos tarnyba, teikianti informaciją judiems darbuotojams visais profesinio judumo klausimais, t. y. ne tik apie laisvas darbo vietas, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, pensijas ir kvalifikacijų pripažinimą, bet ir apie kalbos klausimus, apgyvendinimą, sutuoktinių įdarbinimą, vaikų švietimą ir integraciją pasirinktoje valstybėje; pažymi, kad tam tikrais atvejais tarnybos paslaugos turėtų būti teikiamos ir trečiųjų šalių piliečiams, įskaitant asmenis, kuriems dar nesuteiktas ilgalaikio gyventojo statusas;

51.   visiškai pritaria esamoms informacijos priemonėms, tačiau taip pat siūlo patikrinti svarbių interneto svetainių, portalų ir t. t. veiksmingumą ir, jei būtina, juos pertvarkyti, suderinti ar pergrupuoti, kad jie taptų patogesni vartotojams;

52.   atkreipia dėmesį į piliečių, gyvenančių kaimo vietovėse, salose, kalnų regionuose arba atokiuose regionuose, prieigos prie EURES tinklo klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares leisti šioms gyventojų kategorijoms gauti šioje tinklavietėje esančią informaciją;

53.   mano, kad novatoriškiems judumo srities projektams iki 2013 m. numatytas papildomas 2 mln. EUR biudžetas yra per mažas, atsižvelgiant į tai, kad reikia informuoti kuo daugiau ES piliečių apie darbo jėgos judumą Europos Sąjungoje, o tai pat apie įvairiuose darbo jėgos judumui Sąjungoje skirtos programos dokumentuose numatytus tikslus;

54.   pabrėžia palyginamų ir patikimų statistinių duomenų apie darbuotojų, studentų, dėstytojų ir mokslininkų judumo srautus būtinybę, kad būtų galima pagerinti Komisijos turimą su judumu susijusią informaciją ir jos vykdomą minėtojo veiksmų plano stebėseną;

55.   mano, kad šiuo metu gyventojams trūksta informacijos apie potencialius darbo užsienyje privalumus profesiniu bei karjeros požiūriu, apie užimtumo ir socialinės apsaugos sąlygas užsienyje bei apie tai, kaip tai skatina Europos kultūrinę integraciją; remia Komisijos veiksmus, kuriais norima informuoti piliečius apie šiuos aspektus;

56.   atkreipia dėmesį į Europos Parlamento neįgalių asmenų stažuočių programą, kuri buvo pradėta vykdyti 2007 m., ir į Komisijos neįgalių asmenų stažuočių programą, kuri bus pradėta vykdyti 2008 m. rudenį; mano, kad tokios teigiamos priemonės skatina neįgalių asmenų judumą ir gali labai padėti integruojant juos į darbą; ragina valstybes nares remti ir skatinti atitinkamą pažangiąją patirtį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

57.   atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų skatinti naudojimąsi pažangiąja patirtimi ir dvišalėmis su judumu susijusios veiklos mokymosi sistemomis, kurios finansuojamos ES sanglaudos fondo ir ypač Europos socialinio fondo lėšomis, ir keistis šia patirtimi;

58.   mano, kad, siekiant išplatinti informaciją apie profesinį judumą valstybėse narėse, turėtų būti tiriamos ir įgyvendinamos ne tik interneto paslaugos, bet ir papildomos informacijos priemonės valstybėse narėse ir ES regionuose; mano, kad turėtų būti sukurti profesinio judumo informacijos telefonu centrai, susiję su portalu EURES, kurie skubiai atsakytų į konkrečius darbuotojų klausimus valstybine kalba ir bent antrąja Europos kalba;

59.   toliau remia tokius veiksmus, kaip darbo mugės, Europos informacijos apie darbo galimybes Europos Sąjungoje dienas ar Europos profesinio judumo partnerystę; tačiau mano, kad šiems veiksmams skirtas biudžetas nėra pakankamas, atsižvelgiant į Europos veiksmų šioje srityje populiarinimo užduotis;

60.   pabrėžia, kad reikia aiškiai skirti menininkams būdingą judumą nuo Europos Sąjungos darbuotojų judumo apskritai, atsižvelgiant į scenos meno esmę ir nereguliarų bei neprognozuojamą šios veiklos pobūdį, kurį lemia ypatinga užimtumo sistema;

61.   pripažįsta kad kai kurių profesijų atveju, pvz., kultūros ar sporto srityse, dėl ypatingo jų pobūdžio geografinis ir profesinis judumas yra neatskiriama jų dalis; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai išnagrinėti šias aplinkybes ir priimti reikiamas priemones, ypač dėl šių sektorių darbuotojų darbo teisių, kad jų judumo nevaržytų administraciniai barjerai;

62.   džiaugiasi, kad Komisija taip pat imasi savo veiksmų plane numatytų priemonių, skirtų trečiųjų šalių piliečių padėčiai gerinti; rekomenduoja vykdant integruotą darbo jėgos judumo politiką visada atsižvelgti į trečiųjų šalių piliečių migraciją;

63.   pabrėžia, kad reikalingas glaudus nacionalinių administracijų bendradarbiavimas, norint nustatyti ir panaikinti neteisybes teisingumo ir mokesčių srityse ir tuo pačiu metu atsižvelgti į nacionalinės kompetencijos ribas;

64.   mano, kad būtina didinti informuotumą apie galimybes teikti skundus ir peticijas dėl profesinio judumo problemų ir atitinkamų Bendrijos aktų pažeidimų;

65.   remia ir skatina „sąžiningo judumo“ koncepcijos įgyvendinimą ir ragina Komisiją užtikrinti jos taikymą, pavyzdžiui įtraukiant sektorių darbuotojų ir darbdavių atstovų organizacijas, siekiant apsisaugoti nuo nelegalaus darbo ir darbo sąlygų pabloginimo;

66.   prašo įmonių remti darbuotojų judumą, pvz., nustatyti lankstų darbo grafiką ir sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui;

67.   ragina Komisiją ieškoti priemonių, kuriomis būtų galima naikinti ir kompleksines kliūtis, kurios gali trukdyti jiems priimti darbo pasiūlymą užsienyje, pvz., sunkumai rasti darbą partneriui arba sutuoktiniui, didelės persikraustymo sąnaudos, kalbos barjerai, nevienodi atlyginimai skirtingų lyčių atstovams ir rizika netekti kai kurių mokestinių privalumų arba negalėjimas toliau mokėti įmokų nacionalinėms pensijų, sveikatos ar nedarbo draudimo sistemoms; pabrėžia visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, ypatingą dėmesį teikiant kalbų mokymui, kuris yra ypač svarbus norint atitikti darbo rinkos pokyčius;

68.   džiaugiasi dėl Komisijos iniciatyvos priimti tolesnes priemones dėl pasiūlymo, kurį ji pateikė 2005 m. ir dėl savo iš dalies pakeisto pasiūlymo, kurį ji pateikė 2007 m. dėl darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą;

69.   ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas pažeidžiamų gyventojų grupių judumui ir padėti šalinti joms kylančias kliūtis kuriant daugiau kokybiškų darbo vietų, kovojant su diskriminacija, šalinant naujų formų socialinę atskirtį, remiant lyčių lygybę, remiant šeimas ir veiksmingai užtikrinant galimybes gauti darbo vietą, būsto paslaugas ir transportą;

70.   pabrėžia, kad vaikų turinčių moterų judumas mažesnis negu vyrų, ir reikalauja imtis atitinkamų priemonių siekiant pašalinti šį pusiausvyros trūkumą;

71.   palaiko SOLVIT kaip greitą vidaus rinkos ir darbuotojų judumo problemų sprendimo priemonę; prašo, kad SOLVIT veiklai būtų skiriama daugiau lėšų;

72.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti paramos jaunų specialistų judumui programas; mano, kad šios programos turėtų būti pagrįstos darbdavių ir darbuotojų santykiais ir jose turėtų būti pripažįstama kitoje valstybėje įgytos patirties, sugebėjimų ir įgūdžių, įskaitant ir kalbų žinias, ypatinga vertė;

73.   mano, kad vykdant Europos profesinio judumo veiksmų planą daugiau dėmesio reikėtų skirti tokioms iniciatyvoms kaip Bolonės procesas, „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir kitos programos, nes studentai ir mokytojai – tai pagrindiniai profesinio judumo veiksniai;

74.   sveikina Komisiją ėmusis iniciatyvos konsultuotis su visomis suinteresuotomis šalimis skatinant darbo jėgos judumą Europos Sąjungoje; mano, kad šis dialogas padidins skaidrumą, paskatins jungimąsi į tinklus bei keitimąsi pažangiąja patirtimi bei naujovišku požiūriu, o tai paspartins patį judumą ir pagreitins judumo įgyvendinimą visuotiniu mastu ir sustiprins šiuo pagrindu įgytus principus ir vertybes;

75.   pripažįsta „Comenius“, „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programų įnašą padedant jauniems žmonėms studijuoti užsienyje ir pabrėžia šių programų svarbą vėlesniam profesiniam judumui; ragina Komisiją ištirti, kiek būtų galima praplėsti galimybes pasinaudoti šiomis programomis, nepamirštant nepalankioje padėtyje esančių grupių ypatingų poreikių;

76.   ragina Europos mokyklas, universitetus ir vyriausybes tvirtai įsipareigoti aktyviai skatinti profesinį judumą, pvz., dalyvauti Komisijos komunikate numatyto suinteresuotųjų šalių tinklo veikloje;

77.   mano, kad turėtų būti stiprinamas privačių ar valstybės įmonių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas;

78.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

---

(1)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(2)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(3)  OL L 390, 2004 12 31, p. 6.

(4)  OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

(5)  OL L 74, 1972 3 27, p. 1.

(6)  OL C 187 E, 2008 7 24, p. 159.

(7)  OL C 371, 2000 12 23, p. 4.

(8)  OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321.

(9)  OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/33

---

Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas

P6_TA(2008)0625

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl švietimo ir mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimas (2008/2102(INI))

(2010/C 45 E/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 149 ir 150 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Mokymasis visą gyvenimą – žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti. Tarybos ir Komisijos parengtas darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo 2008 m. pažangos bendros ataskaitos projektas“ (COM(2007)0703) ir į jį lydintį Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)1484),

—	atsižvelgdamas į Išsamią darbo programą dėl tolesnės veiklos siekiant švietimo ir mokymo sistemų tikslų Europoje (1) ir vėlesnes bendras tarpines jos įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl vieno iš svarbiausių Lisabonos strategijos aspektų – švietimo ir mokymo (2),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje (3),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms (4),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Žiniomis grįstos švietimo ir mokymo politikos ir praktikos link“, SEC(2007)1098,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (6),

—	atsižvelgdamas į Europos mobilumo kokybės chartiją (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime (8),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl suaugusiųjų mokymosi: mokytis niekada nevėlu (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo (12),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 13–14 d. Europos Vadovų Taryboje pirmininkavusios valstybės išvadas,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A6-0455/2008),

A.	kadangi iki 2010 m. Europos Sąjunga siekia tapti pasaulio švietimo ir mokymo sistemų kokybės lydere, nes šios sistemos būtinos siekiant tolesnės Lisabonos proceso pažangos,

B.	kadangi buvo pasiekta pažangos didinant universitetų autonomiją ir atskaitingumą ir kadangi būtina teikti universitetams didesnę paramą šio proceso metu,

C.	kadangi švietimo ir mokymo sistemos turėtų suteikti vienodas galimybes moterims ir vyrams,

D.	kadangi lyčių lygybės aspektą būtina įtraukti į švietimo ir mokymo politiką siekiant sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją, kurios vienas iš tikslų yra, beje, kovoti su moterų ir vyrų nelygybe Europos darbo rinkose ir iki 2010 m. pasiekti 60 proc. moterų užimtumą,

E.	kadangi valstybės narės, bendradarbiaudamos ir keisdamosi gerąja patirtimi, turi tęsti savo vidaus švietimo ir mokymo sistemų reformą,

F.	kadangi norint pasiekti Lisabonos strategijos tikslus ir sustiprinti vadinamąjį žinių trikampį, turėtų būti nuosekliai įgyvendinamos Parlamento ir Tarybos suderintos aiškios ir visapusiškos mokymosi visą gyvenimą strategijos ir priemonės,

G.	kadangi Europai reikia geresnių įgūdžių ir kadangi visais švietimo ir mokymo etapais reikėtų skatinti kūrybiškumą ir naujoves,

H.	kadangi reikia patenkinti būsimus įgūdžių poreikius aplinkos ir visuomenės srityse, pavyzdžiui, klimato kaitos ir kitus aplinkos klausimus įtraukti į visų formų mokymąsi,

I.	kadangi mokymo programos turėtų prisidėti prie besimokančiųjų asmeninio vystymosi, įtraukiant į jas mokymą apie žmogaus teises ir Europos vertybes,

J.	kadangi švietimo ir mokymo sistemų kokybę, veiksmingumą ir prieinamumą piliečiams reikia laikyti svarbiausiais politiniais Europos lygmens tikslais,

K.	kadangi organizuojant švietimą ir mokymą visada turi būti atsižvelgiama į vietos ir regionų galimybes, ypatumus ir poreikius,

1.   teigiamai vertina minėtąjį 2007 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą ir jame įvardijamą pažangą;

2.   pažymi, kad siekiant pagerinti bendrą Europos piliečių gyvenimo lygį veiksmai švietimo ir mokymo srityje turėtų būti nuosekliai remiami papildomomis socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonėmis;

3.   pabrėžia, kad reikia integruoti migrantus ir mažumas (ypač romus) ir stengtis visais lygmenimis į visas švietimo sritis įtraukti specialiųjų poreikių turinčias grupes (visų pirma moteris, neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones); mano, kad papildomą paramą reikėtų teikti migrantams, o etninėms mažumoms ir romams turėtų padėti mokyti darbuotojai, priklausantys tai pačiai mažumai arba bent jau kalbantys jų gimtąja kalba;

4.   pabrėžia, koks svarbus švietimo ir mokymo srityje yra sportas ir kad būtina sportui suteikti ypatingą vaidmenį, pvz., stiprinti fizinį lavinimą ir sportą visais švietimo etapais: nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio išsilavinimo, ir ragina į mokymo programas įtraukti mažiausiai tris savaitines fizinio lavinimo pamokas ir paremti mokyklas, kad jos galėtų kiek įmanoma dar padidinti šį numatytą minimalų pamokų skaičių;

5.   pabrėžia itin svarbų šeimos ir socialinės aplinkos vaidmenį kiekvienu švietimo ir mokymo aspektu;

6.   pažymi, kad išsilavinimas yra itin svarbus socialiniam ir asmeniniam moterų ir vyrų vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu gerinti švietimą ir mokymą siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę;

7.   apgailestauja, kad švietimo sistemos neskatina moterų rinktis studijų ir profesinio mokymo sričių, kuriose tradiciškai vyrauja vyrai, bet džiaugiasi priemonėmis, kuriomis skatinama lyčių lygybė, ir ragina valstybes nares pradėti taikyti programas, kurių tikslas – suteikti moterims kuo įvairesnį profesinį orientavimą ir vėlesnę pagalbą darbo rinkoje;

8.   pabrėžia, kad esamos moterų ir vyrų nelygios galimybės siekiant aukštos kokybės išsilavinimo ir mokymosi visą gyvenimą yra dar akivaizdesnės salose esančiuose regionuose ir regionuose, kurių nepalanki geografinė ir socialinė padėtis; todėl ragina stiprinti švietimo iniciatyvų populiarinimą vykdant regioninę politiką;

9.   pažymi, kad nuolat trūksta moterų kai kuriuose studijų srityse visais lygmenimis ir mokslinių tyrimų srityje; todėl skatina imtis konkrečių praktinių veiksmų siekiant ištaisyti susidariusią padėtį;

10.   pastebi, kad studentai, padarę studijų pertrauką, ypač jaunos mamos, gali būti diskriminuojami, ir ragina nustatyti lankstesnes sistemas, kad būtų lengviau tęsti studijas ar mokymą po vaiko gimimo ir suderinti studijas su darbu ir šeiminiu gyvenimu;

11.   pažymi, kad visur reikia tobulinti mokymo programas ir patį mokymą bei socialinę mokytojų apsaugą ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų kvalifikacijos kėlimui ir judumui užtikrinti;

12.   pabrėžia, kad reikėtų tvirtai skatinti išprusimą žiniasklaidos srityje ir žinias IRT srityje, ir rekomenduoja mokymą naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukti į visų pakopų mokymo programas kaip neatsiejamą šių programų dalį, taip pat rengti mokytojams ir vyresnio amžiaus žmonėms mokymo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kursus;

13.   pažymi, kad būtina palengvinti perėjimą nuo vienos švietimo ir mokymo sistemos prie kitos ir nuo formalaus mokymosi sistemų prie neformalaus ir savaiminio mokymosi sistemų;

14.   ragina Tarybą stebėti praktinį Europos švietimo ir mokymosi politikos priemonių įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje; mano, kad valstybių narių vyriausybės šioje srityje turėtų skaidriai nusistatyti vidaus tikslus, priimti atitinkamus teisės aktus ir reikiamas priemones ir taip užtikrinti, kad būtų pasiekti Europos standartai, ypač užtikrinti, kad būtų įgyvendintos ES lygmeniu priimtos priemonės, pvz., pirmiau nurodyta rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, Europos kvalifikacijų sąranga ir „Europasas“ (13) priemonė;

Ikimokyklinis ugdymas

15.   pabrėžia, kad daugiau išteklių reikia skirti materialinėms auklėtojų darbo sąlygoms ir aprūpinimui patalpomis pagerinti, kad būtų užtikrinama geresnė ikimokyklinio ugdymo kokybė, ir daugiau lėšų reikia skirti investicijoms; kadangi visuotinė prieiga prie kokybiško ikimokyklinio ugdymo yra tinkamas būdas visiems vaikams, ypač vaikams iš socialiai nepalankioje padėtyje atsidūrusių arba mažumoms priklausančių šeimų, suteikti galimybę mokytis visą gyvenimą;

16.   primygtinai teigia, jog labai svarbu, kad vaikai išsiugdytų pagrindinius įgūdžius, išmoktų gimtosios kalbos arba jų gyvenamosios vietos šalies kalbos ir kuo anksčiau išmoktų skaityti ir rašyti;

17.   mano, kad šiuo ankstyvuoju etapu reikėtų pradėti mokytis ir antrosios kalbos, tačiau maži vaikai kalbų turėtų mokytis žaisdami ir jiems neturėtų būti daroma spaudimo;

18.   ragina visas valstybes nares padaryti ikimokyklinį ugdymą privalomą;

Pradinis ir vidurinis išsilavinimas

19.   pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti asmenims, galintiems pasitraukti iš švietimo sistemos vėliau; mano, kad siekiant mažinti pasitraukimo iš švietimo sistemos atvejų skaičių turėtų būti patvirtintos specialios programos ir priemonės ir kad, šiems atvejams esant neišvengiamiems ir jų nemažėjant, atitinkamus asmenis reikėtų remti ir suteikti jiems galimybes vėl integruotis į visuomenę ir pasirinkti jiems tinkamą mokymosi būdą;

20.   pabrėžia, kad pradinis ir vidurinis išsilavinimas turėtų suteikti vaikams galimybę išsiugdyti autonomišką, kūrybingą ir novatorišką mąstymą ir tapti kritiškai žiniasklaidos pateikiamą informaciją vertinančiais ir savo nuomonę turinčiais piliečiais;

21.   pabrėžia visų valstybių narių mokyklų programų, į kurias turėtų būti įtraukti kursai, kurie padėtų skatinti ir ugdyti vaikų kūrybiškumą ir novatorišką mąstymą, svarbą;

22.   mano, kad reikia nuolat atnaujinti mokymo programas ir jų turinį, nes tik taip jos tebebus aktualios, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas verslumo gebėjimų ir savanoriškos veiklos svarbai siekiant skatinti asmeninį tobulėjimą, ir pabrėžia, kad visos valstybės narės turi skirti daugiau dėmesio ir lėšų mokytojų rengimui, jei norima pasiekti didesnės pažangos įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, numatytus darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“, ir Europos Sąjungoje skatinti mokymąsi visą gyvenimą;

23.   yra įsitikinęs, kad vaikai turėtų kuo anksčiau pradėti mokytis antrosios užsienio kalbos;

24.   ryžtingai skatina tai, kad užsienio kalbų būtų pradedama mokytis labai anksti ir kad kalbų pamokos būtų įtrauktos į pradinių mokyklų mokymo programas; pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą reikėtų skirti pakankamai lėšų įdarbinti ir apmokyti užsienio kalbų mokytojus;

25.   mano, kad pagrindiniai šio švietimo etapo tikslai turi būti asmeninių talentų, ypatingų gebėjimų ir natūralių mokinių gebėjimų ugdymas; atkreipia dėmesį į tai, kad šie gebėjimai gali būti vėlesnių galimybių dirbti ir įsidarbinti pagrindas;

26.   pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokiniams, neįgijusiems ar neįgyjantiems pagrindinių įgūdžių, taip pat itin gabiems mokiniams, kad jie galėtų kuo geriau lavinti neeilinius savo gebėjimus ir talentus;

27.   rekomenduoja valstybėms narėms iš esmės pagerinti akademinės ir profesinės mokytojų kvalifikacijos kokybę, jų mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą;

28.   ryžtingai pritaria, kad būtų skatinamas nuolatinis ir nuoseklus mokytojų profesinis tobulėjimas per visą karjerą; mano, kad visiems mokytojams turėtų būti nuolat sudaromos galimybės tobulinti ir atnaujinti savo įgūdžius, kvalifikaciją ir pedagogines žinias;

29.   siūlo į mokymo programas kuo skubiau įtraukti Sąjungos pilietybės kursą, kad nauja karta suvoktų Sąjungos vertybes žmogaus teisių, kultūrų įvairovės, tolerancijos, aplinkos apsaugos, klimato kaitos srityse;

Profesinis mokymas ir lavinimas

30.   pažymi, kad reikia didinti ir profesinio mokymo kokybę, ir jo patrauklumą;

31.   pažymi, kad profesinis mokymas turėtų būti geriau susietas su Europos ir valstybių narių ekonomika ir nuosekliau į ją integruotas, kad švietimo procesas būtų geriau pritaikytas prie darbo rinkos poreikių;

32.   primygtinai ragina iš esmės didinti mokinių ir mokytojų judumą (ne tik geografinį judumą, bet ir galimybes pereiti iš profesinio mokymo į aukštojo mokslo sistemą ir atvirkščiai);

Aukštasis mokslas

33.   mano, jog universitetų mokymo programas reikia modernizuoti, kad jos atitiktų dabartinius ir būsimus socialinius ir ekonominius poreikius;

34.   rekomenduoja aukštojo mokslo įstaigose visų pirma rengti tarpdalykines, t. y. keletą mokslo sričių apimančias, mokymo programas, kad būtų ruošiami specialistai, kurie sugebėtų spręsti itin kompleksiškas šių dienų problemas;

35.   pabrėžia, kad reikėtų didinti studentų ir mokinių susidomėjimą technologijų, gamtos mokslų ir aplinkos apsaugos studijų programomis ir dalykais;

36.   ragina valstybes nares realiai skatinti universitetų ir įmonių partnerystes, taip pat universitetų ir daugelio kitų valstybės, regioninio ir vietos lygmens suinteresuotųjų subjektų partnerystes;

37.   pažymi, kad reikia gerokai sustiprinti Europos aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimą ir kad kvalifikacijas turi būti galima kuo lengviau perkelti;

38.   pažymi, kad reikia nuolat gerinti mokytojų ir dėstytojų darbą bei atnaujinti naudojamas mokymo programas, jų turinį ir dėstymo metodus;

39.   siūlo Europos naujovių ir mokslinių tyrimų institutą susieti su Bolonijos procesu ir į jį atsižvelgti reformuojant Europos aukštąjį mokslą;

40.   primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms didinti mokinių ir mokytojų judumą, įskaitant judumą tarp šalių ir galimybes pereiti iš vienos programos ar dalyko į kitą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia pirmiau nurodytos Europos mobilumo kokybės chartijos įgyvendinimo svarbą siekiant sukurti tikrą Europos erdvę, kurioje būtų sudaromos sąlygos mokytis ir kelti kvalifikaciją visą gyvenimą bei skatinamas ekonominis, socialinis bei regionų bendradarbiavimas;

Mokymasis visą gyvenimą

41.   mano, kad darbdaviai turėtų būti nuolat skatinami rengti savo darbuotojų švietimą ir mokymą, taip pat įvairiomis priemonėmis skatinami sudaryti žemos kvalifikacijos darbuotojams galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose;

42.   pažymi, kad labiausiai reikia atsižvelgti į ilgą laiką nedirbusių žmonių, kilusių iš socialiai nepalankioje padėtyje atsidūrusių šeimų, specialiųjų poreikių turinčių žmonių, iš perauklėjimo įstaigų išėjusių jaunuolių ir buvusių kalinių padėtį;

43.   pabrėžia, kad ypač moterys turėtų būti skatinamos naudotis profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo galimybėmis, taigi turi būti rengiamos ir remiamos moterims skirtos specialios mokymosi visą gyvenimą programos;

44.   pabrėžia, kad reikia ypač skatinti žemos kvalifikacijos ir pagyvenusius darbuotojus ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose;

45.   pabrėžia, kad rengiant suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimo programas reikėtų ypatingą dėmesį skirti žmonėms, esantiems nepalankiose padėtyje darbo rinkoje, t. y. jaunimui, moterims, ypač gyvenančioms kaimo vietovėse, ir vyresnio amžiaus žmonėms;

46.   ragina atsižvelgti į tai, kad moterims ir vyrams skirtas mokymas vaikų auklėjimo klausimais yra nepaprastai svarbus puoselėjant žmonių gerovę, kovojant su skurdu ir siekiant socialinės sanglaudos; todėl pageidauja, kad įgyvendinant švietimo ir mokymo politiką būtų įdiegtos daugiadalykės mokymosi visą gyvenimą ir dėstytojų rengimo vaikų auklėjimo klausimais programos;

47.   pabrėžia, kad mokantis visą gyvenimą įgytos žinios ir kvalifikacija turėtų būti platesnės ir lengvai pripažįstamos, taigi mano, kad turi būti skatinama įgyvendinti pirmiau nurodytas Europos kvalifikacijų sąrangos ir „Europasas“ priemones, kuriomis siekiama propaguoti mokymąsi visą gyvenimą;

48.   mano, kad ir ES, ir valstybių narių institucijos turėtų daugiau lėšų skirti priemonėms, kuriomis visais mokymosi visą gyvenimą etapais skatinamas judumas;

49.   ragina pripažinti pirmiau nurodytos Europos mobilumo kokybės chartijos privalumus ir jais pasinaudoti; skatina valstybes nares įgyvendinti šią chartiją ir ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės ją įgyvendina;

50.   primygtinai reikalauja visiems šeimas turintiems studentams ir darbuotojams užtikrinti kuo daugiau socialinių paslaugų ir pagalbinės infrastruktūros (pvz., vaikų priežiūros) įstaigų;

51.   mano, kad į darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimą turėtų būti įtrauktos ir tinkamai vertinamos savanorių paslaugos;

52.   yra įsitikinęs, kad turėtų būti gerinamas skirtingų amžiaus grupių keitimasis nuomonėmis, abipusis mokymas ir mokymasis;

53.   pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą programomis turi būti palankios verslininkystei sudarant piliečiams galimybes kurti MVĮ ir tenkinti visuomenės bei ekonomikos poreikius;

54.   atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant nurodytų tikslų turi būti pradėtos teikti mokymosi visą gyvenimą orientavimo paslaugos ir informacija visoms amžiaus grupėms;

*

* *

55.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  OL C 142, 2002 6 14, p. 1.

(2)  OL C 300, 2007 12 12, p. 1.

(3)  OL L 327, 2006 11 24, p. 45.

(4)  OL C 290, 2007 12 4, p. 1.

(5)  OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(6)  OL L 64, 2006 3 4, p. 60.

(7)  OL L 394, 2006 12 30, p. 8.

(8)  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 131.

(9)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0013.

(11)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0423.

(12)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0422.

(13)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL L 390, 2004 12 31, p. 6).

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/39

---

Tarybos požiūris į OLAF reglamento persvarstymą

P6_TA(2008)0632

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą

(2010/C 45 E/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (COM(2006)0244) ir į savo 2008 m. lapkričio 20 d. poziciją (2) dėl šio pasiūlymo,

—	atsižvelgdamas į Tarybai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą (O-0116/2008),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalį,

A.	kadangi 1999 m. įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF, kurios užduotis – vykdyti operatyvinę veiklą siekiant apsaugoti finansinius Bendrijos interesus, per dešimt metų įgijo vertingos kovos su sukčiavimu ir korupcija patirties,

B.	kadangi OLAF reguliavimo sistemą reikėtų pagerinti remiantis Tarnybos įgyta operatyvine patirtimi,

C.	kadangi abi ES teisėkūros institucijos, siekdamos pritaikyti kovos su sukčiavimu reguliavimo sistemą dabartinėms reikmėms, turėtų glaudžiai bendradarbiauti pagal bendro sprendimo procedūrą,

D.	kadangi 2008 m. lapkričio 20 d., didelei daugumai pritarus, Europos Parlamentas užbaigė pirmąjį svarstymą dėl Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 („OLAF reglamento“) dalinio pakeitimo,

1.   mano, kad OLAF reguliavimo sistemą reikia skubiai padaryti aiškesne, kad būtų galima toliau didinti sukčiavimo tyrimų veiksmingumą ir užtikrinti būtiną OLAF nepriklausomumą, visapusiškai atsižvelgiant į patirtį, įgytą nuo 1999 m., kai OLAF buvo įsteigtas pakeičiant UCLAF;

2.   primena Tarybai, kad pirmiau minėta 2008 m. lapkričio 20 d. pozicija paskatins gerokai pagerinti OLAF atliekamų tyrimų veiksmingumą ir kokybę užtikrinant tvirtesnes procedūrines garantijas ir stipresnį Priežiūros komiteto vaidmenį, nekaltumo prezumpciją, asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas, teises į gynybą ir informatorių teises, aiškių ir skaidrių tyrimo taisyklių priėmimą ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis bei ES institucijomis gerinimą;

3.   ragina ES pirmininkaujančias Prancūziją ir Čekiją, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999, pateikti derybų su Parlamentu tvarkaraštį ir taip patvirtinti, jog jos deda visas pastangas, kad Tarybos skubiai priimtų bendrąją poziciją ir būtų išvengta tolesnių nepagrįstų atidėliojimų;

4.   mano, kad Tarybos pozicija, jog reikia paprastai sujungti esamus tris OLAF tyrimų veiklos teisinius pagrindus, nėra svarus argumentas siekiant skubiai nepradėti derybų dėl Reglamento (EB) Nr. 1073/1999, kadangi paprastai sujungus teisinius pagrindus nebus pagerinta OLAF tyrimų kovojant su sukčiavimu teisinė sistema ir tokiu būdu bus gaištama nemažai laiko siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu; taigi pasisako už naują ES kovos su sukčiavimu teisės aktų, įskaitant EB reglamentus (EB) Nr. 1073/1999, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (Euratomas, EB) Nr. 2988/1995, redakciją, kuri būtų grindžiama persvarstytu Reglamentu (EB) Nr. 1073/1999;

5.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, valstybių narių parlamentų kompetentingiems komitetams, Europos Audito Rūmams ir valstybių narių nacionalinėms audito institucijoms.

---

(1)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0553.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/41

---

Agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimas ir būsima plėtra

P6_TA(2008)0633

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) vertinimo ir būsimos plėtros (2008/2157(INI))

(2010/C 45 E/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „FRONTEX agentūros vertinimo ir būsimos plėtros ataskaita“ COM(2008)0067),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas“ (COM(2008)0068),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams“ (COM(2008)0069),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantį Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (1),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 7 d. Paryžiuje 27 valstybių narių priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kuris buvo patvirtintas 2008 m. spalio 15–16 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės 2005 m. gruodžio 15–16 d. išvadas tema „Visa apimantis požiūris į migraciją: Afrikos ir Viduržemio jūros regiono valstybėms skirti prioritetiniai veiksmai“, kurios išdėstytos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadose 2006 m. gruodžio 14–15 d.,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 863/2007, nustatantį Skubios pasienio pagalbos būrių sudarymo mechanizmą (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl politikos prioritetų kovojant su nelegalia trečiųjų šalių piliečių imigracija (3),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6–0437/2008),

A.	kadangi bendras ir darnus su migracija susijusių problemų sprendimas, įskaitant ir legalios imigracijos organizavimą, legalių imigrantų integraciją bei bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, turi apimti ir kovą su nelegalia imigracija bei ypač integruotą visų ES sienų valdymą,

B.	kadangi nelegali imigracija yra bendra Europos problema, šioje srityje reikia vykdyti bendrą europinę politiką,

C.	kadangi šie migracijos reiškiniai egzistuos tol, kol bus įvairių pasaulio regionų išsivystymo skirtumų, ir kadangi dėl šių priežasčių reikėtų migracijos srautus valdyti derinant su vystymosi ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis politika,

D.	kadangi Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) negali išspręsti visų neteisėtos migracijos sukeltų problemų,

E.

kadangi ES išorės sienų stebėjimas – dinamiškas kovos su nelegalia imigracija elementas, kurį turi papildyti papildoma represyvi politika, kuria siekiama panaikinti tokios imigracijos šaltinį, pvz., kova su nelegaliu darbu, ypač siekiant priimti direktyvą, kuria numatomos sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams (COM(2007)0249) ir organizuotam nusikalstamumui priklausantiems prekybos žmonėmis tinklams,

F.	kadangi su nelegalia imigracija susijęs didelis mirtingumas ir bendradarbiaujant su kilmės bei tranzito šalimis reikia vykdyti informacijos kampanijas apie tokios imigracijos pavojus ir pražūtingas pasekmes,

G.

kadangi, nors kiekviena valstybė narė turi kontroliuoti savo sienos dalį, migracijos spaudimas prie Europos Sąjungos rytų ir pietų sienų toks didelis, kad siekiant jį atremti, reikia išplėtoti valstybių narių bendrą atsakomybę ir privalomą solidarumą, siekiant, kad būtų paprasčiau bendrai naudotis materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, reikalingais kovojant su šiuo reiškiniu,

H.	kadangi ilgalaikis visų šių priemonių (FRONTEX, EUROSUR, elektroninio kelionės leidimo sistema (EKLS), atvykimo ir (arba) išvykimo registracijos sistema „Fast Track“) tikslas – palaipsniui įdiegti Europos integruotą sienų valdymo sistemą,

I.	kadangi yra pirmųjų kiekybinių FRONTEX rezultatų, pasiektų nuo jos darbo pradžios 2005 m. spalio mėn., ir kadangi reikia nustatyti šiuo agentūros plėtros etapu būtiną ilgalaikės ir vidutinės trukmės strategiją,

J.	kadangi FRONTEX yra pirmajam ramsčiui priklausantis Bendrijos organas, kuriam taikomi visiškos demokratinės kontrolės ir skaidrumo principai, ir todėl ji privalo saugoti ir remti pagrindines ES vertybes,

K.	kadangi FRONTEX vykdomos žvalgybos koordinavimo operacijos remiasi slaptai atlikta rizikos analize ir pavojaus įvertinimu,

L.

kadangi FRONTEX plėtros strategija turėtų būti naudojama siekiant išbandyti vadinamąjį valstybių narių privalomo solidarumo principą (apie šį principą jau užsiminta rengiant Reglamentą (EB) Nr. 863/2007, pagal kurį koordinuojamas skubus ES atsakas neatidėliotinais atvejais), siekiant nustatyti tinkamą būdą, kaip užtikrinti besąlygišką naudojimąsi materialiniais ištekliais, įtrauktais į Centralizuotą turimos techninės įrangos registrą (angl. Centralised Record of Available Technical Equipment, CRATE), ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie būtini siekiant, kad FRONTEX dirbtų veiksmingai,

M.	kadangi Parlamentas nuolat rėmė FRONTEX ir balsavo, kad būtų žymiai padidintas jos biudžetas siekiant, kad ji turėtų pakankamų lėšų savo užduotims vykdyti,

N.

kadangi FRONTEX vykdė jūrines operacijas prie valstybių narių, esančių prie Viduržemio jūros, pakrančių, kurių didesnę ar mažesnę sėkmę lėmė trečiųjų šalių, iš kurių atvyksta imigrantai, bendradarbiavimo lygis; kadangi Hera operacija prie Kanarų salų buvo sėkminga – atvykėlių skaičius labai sumažėjo, o Nautilus operacija centrinėje Viduržemio jūros zonoje buvo neveiksminga, nes atvykėlių skaičius padidėjo, o ne sumažėjo,

O.	kadangi ilgam dislokuotos jūrinės pajėgos turi nuolat patruliuoti pietiniuose jūros regionuose, kuriuose imigracijos srautai didžiausi,

P.	kadangi visi FRONTEX veiksmai turėtų atitikti tarptautinės teisės normas, ypač susijusias su jūrų teise ir žmogaus teisėmis, žmogaus orumu ir pabėgėliais, ypač prieglobsčio teise ir negrąžinimo principu,

Q.	kadangi FRONTEX, atlikdama visus savo veiksmus, būtinai turės imtis reikalingų priemonių siekdama atsižvelgti į labiausiai pažeidžiamus asmenis, moteris, ypač į nėščias moteris, ir vaikus, ypač į nelydimus mažamečius, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgalius ar sunkiai sergančius asmenis,

R.	kadangi FRONTEX veikimo humanitarinį aspektą tiek jos vykdomų gelbėjimo operacijų, tiek bendrų grąžinimo veiksmų, prie kurių ji turi prisidėti, metu turi sustiprinti maksimalus teisinis tikrumas,

S.	kadangi, atsižvelgiant į FRONTEX veikloje dalyvaujančių specializuotų darbuotojų mokymo sėkmę, šis mokymas turėtų būti tęsiamas ir ypač taikomas kasdien su FRONTEX bendradarbiaujantiems trečiųjų šalių darbuotojams, kad jie būtų mokomi gelbėjimo darbų jūroje ir iškelti kūnus įvykus laivo avarijai,

T.	kadangi vykdant sienų kontrolę susitelkiama ne tik į sienos kirtimą be leidimo, bet ir į kitus aspektus, susijusius su tarptautiniu nusikalstamumu, kaip antai prekyba žmonėmis, narkotikais ar nelegali prekyba ginklais, taip padedant didinti bendrą vidaus saugumą,

U.	kadangi FRONTEX veikla negali būti veiksminga be ES sienų valdymo politikos, į kurią būtų įtrauktos siūlomos naujos ES sienų kontrolės sistemos, pvz., elektroninio kelionės leidimo sistema (EKLS), atvykimo ir (arba) išvykimo registracijos sistema, „Fast Trac“,

1.   ragina valstybes nares apsvarstyti migracijos uždavinius remiantis bendru požiūriu, kuris padėtų taip pat energingai stiprinti ES sienų kontrolę, kovą su nelegalia imigracija ir neteisėtai imigravusių užsieniečių grąžinimą į jų kilmės šalį, kovą su nelegaliu darbu ir prekyba žmonėmis, bet taip pat organizuoti legalią imigraciją ir legalių imigrantų integravimo priemones, stiprinti visapusišką partnerystę su trečiosiomis šalimis skatinant teigiamą migracijos ir vystymosi santykį bei ES lygmeniu kuriant vientisą žmogaus teisių politiką;

2.   mano, kad agentūra FRONTEX yra pagrindinė bendros ES strategijos imigracijos srityje priemonė ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kad būtų persvarstyti agentūros įgaliojimai, siekiant sustiprinti jos vaidmenį ir padidinti veiksmingumą;

3.   pabrėžia, kad būtina, jog FRONTEX ir koordinuodama atskiras bendras operacijas, ir vykdydama nuolatines misijas galėtų naudotis valstybių narių jai teikiamais ištekliais, visų pirma CRATE; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės dar neišreiškė pakankamo noro suteikti FRONTEX reikiamų išteklių ir ragina jas tai padaryti;

4.   teigiamai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba priėmė Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą ir kad ji ragina stiprinti FRONTEX;

5.   pabrėžia, kad į savo veiklą, ypač vykdomą prie išorinių ES sienų, FRONTEX turėtų įtraukti kovos su prekyba žmonėmis priemones;

6.   taigi ragina valstybes nares kuo greičiau įforminti vadinamojo privalomo ir neatšaukiamo solidarumo sistemą, priklausomai nuo įvykdomumo ir esamų kiekvienos dalyvaujančios šalies specifinių poreikių, kuri sudarytų galimybes savo misijas rengiančiai ir vykdančiai FRONTEX atsikratyti neaiškumų, susijusių su realiu laiku jos turimais ištekliais;

7.   ragina visose didelės rizikos zonose, ypač prie jūros sienų, kur egzistuoja didelis pavojus gyvybei, įsteigti nuolatinius, nepertraukiamai veikiančius visus metus bendrus patruliuojančius padalinius, nes teisė į gyvybę yra pirmoji nepažeidžiama pagrindinė teisė;

8.   pabrėžia, kad svarbu, jog EB teisė derėtų su kitais tarptautinės teisės aktais, taikomais šioje srityje, kad ES galėtų veiksmingai prisidėti prie veiksmų, kurie būtini norint padėti sunkioje padėtyje esantiems pabėgėliams;

9.   ragina valstybes nares kuo greičiau įsipareigoti konkrečiai taikyti šį solidarumo principą, ypač didinant materialinius išteklius, kuriuos jos teikia FRONTEX, ypač kai tai susiję su sausumos bei jūrų įranga, ir praktiškai užtikrinant jų prieinamumą tinkamu laiku;

10.   ragina FRONTEX pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų pateikiama išsami informacija apie veiksmingą įrangos, įtrauktos į CRATE registrą, naudojimą ir realų prieinamumą bei prireikus pabrėžti sunkumus, su kuriais susidurta, ir pateikti visapusišką informaciją apie tai, kurios valstybės narės teikia lėšas ir kurios to nedaro;

11.   ragina valstybes nares tuo atveju, jei ištekliai ir toliau būtų nepakankamai prieinami, greitai priimti sprendimą žymiai pakeisti FRONTEX biudžetą, kad jai būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo operacijas, ir, prireikus, ištirti teisinius misijoms vykdyti reikalingos įrangos nuomos ir (arba) įsigijimo ateityje, aspektus;

12.   primena, kad Parlamentas, kaip biudžeto valdymo institucija, po FRONTEX sukūrimo jau padidino jos biudžetą ir rūpinsis, kad jis būtų tinkamai vykdomas bei pritaikomas prie besikeičiančių agentūros funkcijų;

13.   atkreipia dėmesį į tai, kad minimalus reikalavimas, taikomas ES bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, privalo būti paremtas tarptautiniais įsipareigojimais dėl pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių asmenų apsaugos, o ypač 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatomis;

14.   teigiamai vertina dideles beveik visų trečiųjų šalių, su kuriomis FRONTEX kasdien tenka dirbti, bendradarbiavimo pastangas, kurios padėjo pasiekti itin teigiamų rezultatų, pvz., Kanarų salose; tačiau, apgailestauja, kad imigracijos srityje visada nepakankamai bendradarbiaujama su kitomis šalimis, pvz., Turkija ir Libija;

15.   ragina ES į derybas su trečiosiomis šalimis įtraukti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis imigracijos srityje poreikį ir paskatinti trečiąsias šalis, kurios nepakankamai bendradarbiauja arba visai nebendradarbiauja, stengtis kuo labiau palengvinti FRONTEX darbą, ypač veiksmingiau užtikrinant jų vykdymo užtikrinimo tarnybų bendradarbiavimą;

16.   ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo pastangas siekiant aktyvesnio trečiųjų šalių bendradarbiavimo, ypač derantis dėl readmisijos susitarimų; mano, kad imigracijos tema turėtų būti esmine bet kokių derybų dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis, kurios yra kilmės šalys arba tranzito šalys, dalimi;

17.   pabrėžia, kad FRONTEX būtina, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, tinkamai atsižvelgti į tų valstybių narių nuomones, kurios turi daug patirties sprendžiant nelegalios imigracijos problemas, susijusias su atitinkamomis šalimis; trečiosios šalies dalyvavimui bet kokioje bendroje valstybių narių operacijoje, kurią koordinuoja FRONTEX, turi būti išduotas valstybės narės, kurioje operacija vykdoma, leidimas;

18.   ragina, kad FRONTEX įgaliojimuose būtų aiškiai nurodytas įpareigojimas laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pareiga dalyvauti teikiant pagalbą prieglobsčio ieškančių asmenų gelbėjimo operacijose atviroje jūroje, taip pat ragina įgaliojimuose oficialiai įforminti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru (angl. UNHCR) ir kitomis susijusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis;

19.   yra susirūpinęs, kad trečiųjų šalių piliečiai neturi pakankamų priemonių stebėti, ar apie juos surinkta asmeninė informacija numatomoje vadinamojoje ES sistemų sistemoje bus naudojama laikantis ES taikomų teisės aktų dėl duomenų apsaugos principų; ragina Komisiją paaiškinti, kokiu mastu asmens duomenys bus prieinami trečiųjų šalių administracijoms;

20.   ragina išplėsti FRONTEX kompetencijos sritį, kad ši agentūra būtų skatinama vykdyti projektus ir operacijas trečiosiose šalyse, inter alia, siekiant sustiprinti galiojančių susitarimų veiksmingumą, ir nustatyti pajėgumų, skiriamų sienų apsaugos administravimui trečiosiose šalyse, didinimo poreikius;

21.   ragina FRONTEX stiprinti savo vaidmenį remiant bendras asmenų grąžinimo operacijas ir visus su šiomis procedūromis susijusius aspektus ir ragina valstybes nares, vadovaujantis solidarumo principu, įtraukti FRONTEX planuojant ir organizuojant bendrus asmenų grąžinimo skrydžius bei įvertinant poreikį imtis bendrų asmenų gražinimo priemonių;

22.   ragina valstybes nares sudaryti galimybes persvarstyti FRONTEX įgaliojimus, siekiant pašalinti teisines spragas, kurios galėtų trukdyti jos veiklai, nustatant tikslias teisines jos jūroje atliekamų gelbėjimo operacijų bei dalyvavimo grąžinimo operacijose sąlygas bei numatant galimybę trečiosioms šalims naudotis jos įranga, ypač vykdant joms taikomus bandomuosius projektus;

23.   ragina Komisiją nuodugniai įvertinti FRONTEX veiklą atsižvelgiant į jos poveikį pagrindinėms laisvėms ir teisėms, ypač atsižvelgiant į „atsakomybę už apsaugojimą“;

24.   ragina apmokyti FRONTEX darbuotojus atsižvelgiant į įvairius lyčių aspektus, susijusius su agentūros veikla;

25.   mano, kad FRONTEX logistinių ir administracinių pajėgumų struktūrinę plėtrą būtų galima pagrįsti agentūros išplėstais įgaliojimais ir jos įnašu į kasdien vykstančią kovą su nelegalia imigracija, laikantis proporcingumo principo;

26.   mano, kad, nors darbo ritmu ir naudojamais ištekliais dar negalima pateisinti decentralizuotų agentūrų gausėjimo, nuo šiandien būtų galima planuoti sukurti du atskirus padalinius: vieną, kuris koordinuotų veiklą prie sausumos sienų, ir kitą, kuris kontroliuotų jūroje vykdomas operacijas; primena, kad turint minty, jog ateityje vis daugiau problemų kels sausumos migracijos keliai prie rytinių išorės sienų, jiems reikėtų skirti didesnį dėmesį ir daugiau priemonių;

27.   ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti ES sienų apsaugos pareigūnų sistemos įgyvendinamumo klausimą;

28.   pabrėžia, kad būtina tęsti FRONTEX veiksmuose dalyvaujančių darbuotojų mokymą, o išplėtus agentūros įgaliojimus – ir susijusių trečiųjų šalių darbuotojams skirtą mokymą, ypač jūrų teisės, prieglobsčio teisės ir pagrindinių teisių srityje; taigi skatina FRONTEX bendradarbiauti su kitomis institucijomis, pvz., Tarptautine migracijos tarnyba, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiuoju komisaru, už jūrų teisę atsakingu JT organu ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis asociacijomis, turinčiomis patirties ir žinių šiose srityse;

29.   ragina Komisiją atsižvelgiant į valstybių narių pažangiąją patirtį organizuoti informacijos kampanijas apie nelegalios imigracijos pavojų;

30.   teigiamai vertina pastaruosius Tarybos svarstymus dėl to, kaip įdiegti sienų stebėjimo sistemą EUROSUR, siekiant užtikrinti kuo geresnį visų stebėjimo sistemų naudojimą, ypač išplečiant jų esamą veiklos sritį, kuri dabar apima tik dalį teritorijų, kuriose reikia vykdyti operacijas;

31.   taigi primygtinai reikalauja nedelsiant patobulinti nacionalines stebėjimo sistemas ir jų apjungimą į tinklą bei siekiant nuoseklumo pavesti FRONTEX sukaupti turimas priemones, ypač valdyti saugų prie interneto prijungtą informacijos ir koordinavimo tinklą, skirtą už migracijos srautų valdymą atsakingoms valstybių narių tarnyboms (angl. ICONET) (4), ir atnaujinti Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis sienų kirtimo ir imigracijos klausimais centro (CIREFI) veiklą, kaip numatyta 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadose;

32.   ragina FRONTEX toliau bendradarbiauti su Europolu ir kitomis Europos agentūromis, taip pat su kitomis tarptautinėmis institucijomis ir trečiųjų šalių sienų apsaugos tarnybomis, ypač naikinant tarptautinius nelegalaus gabenimo tinklus ir patraukiant atsakomybėn asmenis, susijusius su nelegalių imigrantų gabenimu; taip pat mano, kad itin svarbu taikyti priemonę, kuri FRONTEX sudarytų galimybę svarbius duomenis perduoti tiems, kas juos galėtų tinkamiausiai panaudoti;

33.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokslinių tyrimų veikloje ypač būtų atsižvelgiama į konkrečius už sienų kontrolę atsakingų tarnybų poreikius;

34.   mano, kad tikrai integruoto ES sienų valdymo tikslas yra teisėtas ir sutinka, kad svarbu nuolat vystyti ir stiprinti bendrą ES sienų valdymo politiką; vis dėlto pabrėžia egzistuojančių ir rengiamų sistemų įvertinimo ir tikrinimo būtinybę prieš kuriant naujas sudedamąsias dalis, kaip siūlo Komisija pirmiau minėtame komunikate „Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams“; be to, primygtinai pabrėžia visapusiško pagrindinio plano, kuriame būtų apibrėžta bendra ES sienų strategijos sandara bei tiksliai nurodyta, kaip turėtų bendrai veikti visos susijusios programos ir schemos ir kaip galėtų būti pagerinta susijusių programų sąveika, svarbą;

35.   ragina FRONTEX imtis iniciatyvos sukurti bendrą tinklą, teikiantį galimybes kompetentingoms nacionalinėms institucijoms keistis informacija, siekiant, kad jautrieji duomenys būtų geriau renkami, analizuojami ir skleidžiami; prašo Europos saugumo tyrimų ir naujovių forumo (angl. ESRIF) prisidėti siekiant šio tikslo ir savo darbe teikti pirmenybę bendroms stebėjimo priemonių tobulinimo ir naujovių diegimo programoms;

36.   ragina stiprinti demokratinę Parlamento FRONTEX kontrolę ir ragina FRONTEX informuoti Parlamentą apie derybas dėl susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo, pateikti taktinius konkrečių pasienio regionų įvertinimus bei viešai paskelbti bendrų veiksmų ir kitų koordinuojamų misijų, rizikos analizių, įgyvendinamumo tyrimų ir statistinių duomenų apie migracijos tendencijas vertinimo ataskaitas; pažymi, kad vykdant demokratinę FRONTEX veiklos priežiūrą, be kita ko, būtų stiprinamas jos teisėtumas; nepaisant to, šiose ataskaitose paskelbtoje informacijoje neturėtų būti konfidencialių duomenų, kurių paskelbimas gali pakenkti vykdomoms operacijoms;

37.   ragina Komisiją paaiškinti, kokią logistikos pagalbą, skirtą sienoms stebėti, numatoma teikti kaimyninėmis trečiosioms šalimis pagal EUROSUR 1 etapo 3 žingsnį;

38.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Tarptautinei migracijos organizacijai.

---

(1)  OL L 349, 2004 11 25, p. 1.

(2)  OL L 199, 2007 7 31, p. 30.

(3)  OL C 219 E, 2008 8 28, p. 223.

(4)  2005 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 83, 2005 4 1, p. 48).

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/47

---

Klastočių poveikis tarptautinei prekybai

P6_TA(2008)0634

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (2008/2133(INI))

(2010/C 45 E/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Klastočių ir piratavimo ekonominis poveikis“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2005 m. lapkričio 10 d. komunikatą „Įgyvendinant bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM(2005)0551),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 4 d. komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. balandžio 18 d. komunikatą „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją „Pasaulinė Europa. Išoriniai konkurencingumo aspektai“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl prekybos politikos įgyvendinimo taikant veiksmingas importo ir eksporto taisykles ir procedūras (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV transatlantinių ekonominių santykių (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Korėja (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Pietryčių Azijos šalių asociacija (ASEAN) (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. spalio 24 d. komunikatą „ES ir Kinija: artimesnės partnerės, didesnė atsakomybė“ (COM(2006)0631) ir į kartu pateikiamą darbo dokumentą „Artimesni partnerių ryšiai, didesnė atsakomybė. Politikos dokumentas. ES ir Kinijos prekyba ir investicijos: konkurencija ir partnerystė“ (COM(2006)0632),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (9) (Prekybos kliūčių reglamentą),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2008 liepos 16 d. komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“ (COM(2008)0465),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2001 m. vasario 21 d. komunikatą „Veiksmų programa: sustiprinta kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze mažinant skurdą“ (COM(2001)0096),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. vasario mėn. 26 d. Komisijos komunikatą „Atnaujinta EB veiksmų programa: sustiprinta kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze mažinant skurdą. Sprendžiami klausimai ir ateities iššūkiai“ (COM(2003)0093),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2004 spalio 26 d. komunikatą „Nuosekli Europos politikos užsienio veiksmų struktūra kovai su ŽIV (AIDS), maliarija ir tuberkulioze“ (COM(2004)0726),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacinių produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, privalomojo licencijavimo (10),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 980/2005 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo (11) (BTLS reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 19 d. Bendrijos muitinės veiklos kovojant su klastojimu ir piratavimu ataskaitą – Europos sienos rezultatai 2007 m.,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (12),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 1 d. Komisijos komunikatą „Muitų sąjungos raidos strategija“ (COM(2008)0169),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 26 d. iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2006)0168),

—	atsižvelgdamas į Parlamento 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl keturiasdešimtųjų muitų sąjungos metinių (13),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (14),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (15),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos ir Teisės reikalų komitetų nuomones (A6-0447/2008),

A.	kadangi siekiant atnaujintos Lisabonos darbotvarkės tikslų, susijusių su jos vidiniais bei išoriniais aspektais, kurie aptariami pirmiau minėtame Komisijos 2007 m. balandžio 18 d. komunikate, reikia veiksmingai kovoti su klastojimu,

B.	kadangi Europos Sąjunga pasaulyje yra antra pagal dydį prekių ir paslaugų importuotoja pasaulyje ir kadangi išskirtinis jos bendrosios rinkos atvirumas ir skaidrumas suteikia milžiniškų galimybių, tačiau kartu kelia didelių pavojų, kad ji bus užtvindyta suklastotais produktais,

C.	kadangi ES ekonomika specializuojasi gaminti aukštos kokybės didelės pridėtinės vertės produktus, kurie dažnai saugomi prekės ženklais, patentais ar geografinėmis nuorodomis ir kurie dėl savo pobūdžio yra tarp labiausiai klastojamų produktų,

D.	kadangi dideli intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai yra netarifinės prekybos kliūtys, dėl kurių ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), turinčioms ribotai išteklių ir priemonių, apsunkinamas ir pabrangsta patekimą į trečiųjų šalių rinkas,

E.	kadangi Europos konkurencingumas tradiciškai susijęs su darbo jėgos kokybe ir vis dažniau, ypač MVĮ atveju, su moksliniais tyrimais ir plėtra bei naujovėmis ir susijusiomis intelektinės nuosavybės teisėmis,

F.	kadangi Europos Sąjungos prekybos partneriai visada veiksmingai gina intelektinės nuosavybės teises, įskaitant geografines nuorodas ir kilmės nuorodas,

G.	kadangi klastojama daug tipų produktų ir tas skaičius nuolat auga, klastojami ne tik prabangos produktai ir aukštos kokybės prekės, bet ir įprastiniai produktai, pvz., žaislai, vaistai, kosmetika ir maistas,

H.	kadangi nesename EBPO tyrime teigiama, kad tarptautinė prekyba, susijusi su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, 2005 m. sudarė 150 mlrd. eurų, prie kurių reikėtų pridėti nacionalinių sandorių ir suklastotų bei piratinių produktų, kurie platinami internetu, vertę,

I.	kadangi 2007 m. Europos Sąjungos muitinių konfiskuotų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, kiekis lyginant su ankstesniais metais padidėjo 17 proc., iš jų – tokių kosmetikos ir asmens higienos prekių padaugėjo 264 proc., žaislų – 98 proc. ir vaistų – 51 proc.,

J.

kadangi dėl klastojimo ir piratavimo atsiranda nerimą keliančių padarinių Europos Sąjungos ekonomikai ir visai Bendrijos socialinei ir ekonominei sistemai, nes mažėja paskatų diegti naujoves, stabdomos tiesioginės užsienio investicijos, mažėja kvalifikuoto darbo vietų pramonės sektoriuje ir kuriami šešėlinės ekonomikos sistemos, kuri veiktų lygiagrečiai teisėtai sistemai ir kurią kontroliuotų organizuoto nusikalstamumo grupuotės, pagrindai,

K.	kadangi pirmiau minėtoje 2007 m. EBPO ataskaitoje ir būsimoje EBPO II etapo ataskaitoje „Skaitmeninio turinio piratavimas“ pabrėžiamas skaitmeninio piratavimo visuotinis mastas, spartus augimas ir žalingas ekonominis poveikis teisių turėtojams,

L.	kadangi klastojimas daro didelę žalą aplinkai dėl to, kad suklastotos prekės neatitinka kokybės standartų, ir dėl to, kad brangiai kainuoja jas pašalinti ir sunaikinti,

M.	kadangi kovos su suklastotomis prekėmis procedūros yra sudėtingos, brangios ir ilgai trunka, ypač MVĮ,

N.

kadangi bendra rinka užtikrina Europos vartotojui galimybę laisvai, skaidriai ir saugiai pasirinkti, kuriuos produktus įsigyti, ir kadangi klastojimas, jeigu su juo nebus tinkamai kovojama, galėtų pakenkti ne tik pasitikėjimo principui, kuriuo pagrįsta visa sistema, bet ir kelti didelį pavojų vartotojų saugumui, sveikatai ir, išskirtiniais atvejais, jų gyvybei ir kadangi dėl to būtina geriau užtikrinti vartotojų teises,

O.	kadangi iniciatyvos, kuriomis siekiama plėsti vartotojų žinias apie įsigytų suklastotų produktų keliamą pavojų jų sveikatai ir saugumui bei kitas pasekmes, yra veiksminga priemonė kovojant su prekių klastojimu,

P.	kadangi prieš prekių, kurios daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, klastotojus reikia imtis griežtesnių priemonių,

Q.

kadangi išliekantys valstybių narių teisės aktų intelektinės nuosavybės teisių srityje skirtumai, ypač baudžiamųjų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti šių teisės aktų laikymąsi, srityje, silpnina Europos Sąjungos derybinę poziciją ir gali pakenkti iki šiol įdėtoms pastangoms siekiant veiksmingiau kovoti su šiuo reiškiniu tarptautiniu mastu,

R.

kadangi tokiose valstybėse narėse kaip Portugalija, Graikija, Vengrija, Olandija ir Lietuva labai sėkmingai taikoma Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 11 straipsnyje nurodyta supaprastinta procedūra, pagal kurią per trumpą laikotarpį ir sąlygiškai mažomis išlaidomis galima sunaikinti didelį kiekį suklastotų prekių,

S.	kadangi Sankt Peterburgo G8 susitikime 2006 m. buvo pripažintas visuotinis klastojimo ir piratavimo problemos pobūdis ir buvo pabrėžta būtinybė pagerinti bendradarbiavimą tarp vadinamojo didžiojo aštuoneto šalių, trečiųjų šalių ir kompetentingų tarptautinių institucijų,

T.	kadangi kitame G8 susitikime Heiligendame siekiant kovoti su klastojimu ir piratavimu, kaip Heiligendamo proceso dalis, buvo sukurta intelektinės nuosavybės teisių darbo grupė (16),

U.	kadangi 2007 m. Europos Sąjunga, Japonija ir Jungtinės Valstijos paskelbė pradedančios derybas dėl naujo daugiašalio susitarimo, kuriuo siekiama sustiprinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą ir kovoti su klastojimu ir piratavimu (Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (KKPS)),

V.

kadangi sėkmingai sudarius KKPS bus galima nustatyti bendrus civilinės ir administracinės apsaugos standartus, pagerinti institucijų bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi bei įtraukti techninę pagalbą siekiant užtikrinti, kad gerbti intelektinės nuosavybės teises būtų lengviau, saugiau ir pigiau,

W.

kadangi būtina skirti nepatentuotus vaistus, kurių platinimą ir prekybą jais turėtų skatinti ir Europos Sąjunga, ir besivystančios šalys, ir suklastotus vaistus, kurie, viena vertus, kelia pavojų sveikatai ir, kita vertus, lemia didelius ekonominius nuostolius sektoriuje ir gali sulėtinti naujų vaistų gamybą, o dėl to galėtų nukentėti mažiausiai išsivysčiusios šalys; kadangi, be to, suklastoti vaistai sudaro tik dalį neteisėtų vaistų,

X.	kadangi interneto ir analogiški prekybos produktais, turinčiais tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, tinklai labai prisideda prie suklastotų produktų, kurie kelią pavojų visuomenės sveikatai, plitimo,

Y.

kadangi Europos Sąjunga nuolat deda pastangas siekdama suderinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo priemones, pvz., pasiūlymu dėl 2005 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamųjų priemonių siekiama užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą (COM(2005)0276), ir kadangi prekybos derybos, nepatenkančios į įprastinio ES sprendimų priėmimo sritį, neturėtų trukdyti šioms pastangoms,

Z.

kadangi taip pat itin svarbu užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo priemonės būtų parengtos taip, kad nebūtų kliudoma naujovėms ir konkurencijai, kenkiama intelektinės nuosavybės teisių apribojimams ir išimtims ar asmens duomenims, ribojamas laisvas informacijos tekėjimas arba nepagrįstai apsunkinama teisėta prekyba,

AA.	kadangi Europos Sąjunga, po išsamaus daug metų trukusio Parlamento ir Tarybos nagrinėjimo priimdama direktyvų šioje srityje paketą, parodė, kad yra įsipareigojusi veiksmingai ir proporcingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės teises,

AB.	kadangi svarstant teisines priemones labai svarbu pripažinti esminį skirtumą tarp intelektinės ir materialinės nuosavybės teisių, taigi ir tarp teisių pažeidimo ir vagystės,

AC.	kadangi visi intelektinės teisės pažeidimai kenkia prekybai ir verslui, tačiau komercinio masto pažeidimai turi papildomą ir platų poveikį,

AD.

kadangi farmacinių produktų patentų atveju su patentais susiję pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai ir remiantis esminiais argumentais, pateikiamais vykstant civiliniams procesams dėl su patentais susijusių pažeidimų, o autorių teisių ir su prekių ženklais susiję pažeidimai laikomi tyčiniais nusikaltimais,

Daugiašalė sistema

1.   mano, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistema, pagal kurią nustatomi sutarto lygio intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba (TRIPS), apsaugos standartai, siekiama užtikrinti platesnį intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą tarptautiniu mastu, valstybių narių ir kitų organizacijų, pvz. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) ir Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) dialogą ir ginčų prevencijos ir sprendimo sistemos įgyvendinimą;

2.   ragina Komisiją TRIPS taryboje siekti, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytos minimalios taisyklės būtų papildytos veiksmingomis įgyvendinimo ir bausmių už pažeidimus priemonėmis; mano, kad lanksčiosios TRIPS susitarimo nuostatos, kurios buvo patvirtintos ir Dohos deklaracijoje dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, turėtų būti išsaugotos tol, kol jos naudojamos siekiant užtikrinti teisingą teisių turėtojų ir galutinių naudotojų interesų pusiausvyrą;

3.   ragina Komisiją siekti pateikti pasiūlymų Parlamentui siekiant užtikrinti, kad pagal TRIPS susitarimą būtų tinkamai reglamentuojamas eksportas, tranzitas ir perkrovimas, ir išnagrinėti kitų susitarimo pakeitimų galimybes siekiant užtikrinti teisingą teisių turėtojų ir galimų intelektinės nuosavybės teisių naudotojų interesų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į susijusių šalių išsivystymo lygį ir išskiriant suklastotų ir piratavimo būdu gaminamų prekių šalis gamintojas, šalis, kuriose jos naudojamos, ir tranzito šalis;

4.   teigiamai vertina Europos Sąjungos pasiektą pažangą įgyvendinant techninės pagalbos programas, kurios padėjo sustiprinti intelektinės nuosavybės teises sparčiai besivystančiose ir besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad atsižvelgiant į naudingą tikslą, kurį jos padeda pasiekti ir tvaraus ekonominio vystymosi, ir jų svarbaus vaidmens kovojant su klastojimu požiūriu, svarbu šias programas tęsti;

5.   prašo Komisijos ir valstybių narių parengti konkrečias geresniam vartotojų švietimui Europoje ir besivystančiose šalyse skirtas iniciatyvas, kurioms būtų skiriama atitinkamai lėšų, siekiant išvengti rizikos, susijusios su suklastotais potencialiai pavojingais produktais;

6.   pritaria sprendimams, kurie buvo pasiūlyti per dvyliktąją Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros sesiją svarstant Kūrybingos Afrikos iniciatyvą, pagal kuriuos kūrybinga pramonė laikoma svarbiausiu veiksniu siekiant neišsivysčiusių šalių augimo ir patvirtinama, kad intelektinė nuosavybė yra itin svarbi tvariam šių regionų vystymuisi;

7.   ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti parengti protokolą dėl kovos su klastojimu, kuris papildytų Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu (Palermo konvencija), ir remti jo rengimą;

8.   primena, kad kai kuriose sparčiai augančios ekonomikos šalyse suklastotų ir piratavimo būdu pagamintų prekių gamyba pasiekė susirūpinimą keliantį lygį; teigiamai vertindamas iki šiol įgyvendintas bendradarbiavimo iniciatyvas mano, kad būtina imtis specialių priemonių siekiant pagerinti muitinių, teisminių institucijų ir policijos koordinavimą su šalimis, patiriančiomis minėtą problemą, bei skatinti šių šalių teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teisės aktais;

9.   ragina Komisiją, kaip numatyta pagal Direktyvos 2004/48/EB 3 straipsnio 2 dalį (17), tarptautiniu lygiu taikyti apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad jokiomis papildomomis patentų įgyvendinimo priemonėmis nebūtų piktnaudžiaujama siekiant trukdyti teisėtai prekybai;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą su Europos ir Viduržemio jūros regiono partneriais Euromed rinkos programoje ir skatinti šiame regione bendrą požiūrį į teisės aktų, susijusių su muitinių bendradarbiavimu ir veiksmais, kuriais siekiama kovoti su klastojimu bei piratavimu, leidybą, ir susijusias procedūras ir bei jų įgyvendinimą siekiant palengvinti prekybą tarp Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių;

11.   įsitikinęs, kad siekiant stipriau kovoti su klastojimu, reikėtų dažniau ir tikslingiau kreiptis į PPO ginčų sprendimo organą, kuris kartu su Bendrijos ir nacionaliniais teismais konsoliduodamas teismų praktiką, padedančią stiprinti TRIPS susitarimo turinį ir apimtį, gali užtikrinti geresnę Europos pramonės ir vartotojų apsaugą;

12.   dar kartą patvirtina, kad derinant materialinę teisę reikia gerbti nacionalinį suverenitetą ir tarptautinius šios srities susitarimus;

KKPS ir kitos ES dvišalės ir regioninės iniciatyvos

13.   ragina Komisiją tuo pat metu, kai vyksta daugiašalės derybos, tęsti kovą su klastojimu ir piratavimu sudarant dvišalius, regioninis ir daugiašalius susitarimus, kuriais siekiama suderinti teisės aktus ir jų taikymą, užtikrinant veiksmingas ginčų sprendimo sistemas ir numatant sankcijas už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą;

14.   ragina Komisiją ir valstybes nares derėtis dėl KKPS tokiomis sąlygomis, kad ES piliečiams būtų užtikrintas kuo didesnis skaidrumas, ypač terminų „klastojimas“ ir „piratavimas“ apibrėžimo ir numatomų baudžiamųjų sankcijų atžvilgiu; mano, kad būtina įvertinti socialinį susitarimo poveikį bei poveikį pilietinėms laisvėms; pritaria tam, kad būtų įsteigta specialiosios paskirties darbo grupė, kuri nagrinėtų susitarimo įgyvendinimą skatindama Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių dialogą šia tema, sudarantį dalį bendradarbiavimo su minėtomis šalimis;

15.   mano, kad dar neaišku, ar EB sutartis užtikrina teisinį pagrindą tam, kad Bendrija galėtų imtis priemonių, pagal kurias būtų nustatomas baudžiamųjų sankcijų tipas ir lygis, taigi Bendrija gali neturėti įgaliojimų savo vardu derėtis dėl tarptautinio susitarimo, pagal kurį būtų nustatytas baudžiamosios teisės priemonių, taikomų su prekės ženklais susijusių ir autorių teisių pažeidėjams, pobūdis ir lygis;

16.   pabrėžia, kad visuose numatomuose intelektinės nuosavybės įgyvendinimo susitarimuose nuo apgaulingos ir tikslingos prekybos suklastotais ir piratavimo būdu pagamintais produktais turėtų būti aiškiai atskirtas naudojimas asmeniniais tikslais nesiekiant pelno;

17.   ragina Komisiją derėtis su trečiosiomis šalimis dėl specialios paskirties darbo grupės, kuri kovotų su klastojimu, įsteigimo;

18.   ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS valstybinėms institucijoms nesuteiks prieigos prie asmeninių kompiuterių ir kitų elektroninių priemonių;

19.   teigiamai vertina daugybės PPO valstybių narių rodomą vis didesnį susidomėjimą KKPS susitarimu ir mano, kad reikėtų stengtis į derybas dėl susitarimo įtraukti sparčiai besivystančios ekonomikos šalis (Kiniją, Indiją ir Braziliją) ir regioninius prekybos blokus (Mercosur, CARICOM ir ASEAN) ir skatinti juos, kad nuo šiol įsipareigotų užtikrinti pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms savo teritorijose;

20.   ragina Komisiją siekti išvengti prieštaravimų ir pasikartojimų KKPS, TRIPS ir kituose tarptautiniuose intelektinės nuosavybės teisių susitarimuose;

21.   ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS būtų aptariama tik INT vykdymo priemonės, o ne pagrindiniai intelektinės nuosavybės teisių klausimai, kaip antai apsaugos apimtis, apribojimais ir išlygos;

22.   ragina Komisiją užtikrinti, kad KKPS netaptų priemone, skirta iš dalies pakeisti esamą Europos intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sistemą, o aiškiai atspindėtų pusiausvyrą, kuri sukurta Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus įvairias direktyvas ir ypač pagal Direktyvos 2004/48/EB 2 konstatuojamosios dalies nuostatas;

23.   ragina Komisiją ir Tarybą paaiškinti vadinamojo 133 straipsnio komiteto ir kitų komitetų, dalyvaujančių derybose dėl kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA), vaidmenį ir įgaliojimus;

24.   mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tam tikrą svarbią KKPS kritiką derybų metu, ir ypač į kritiką dėl to, kad pagal susitarimą prekių ženklų ir autorinių teisių turėtojai galėtų be jokio teisinio proceso kištis į įtariamų pažeidėjų privatumą, kad toliau nusikaltimams būtų priskiriami nekomerciniai prekių ženklų ir autorinių teisių pažeidimai, kad skaitmeninių teisių valdymo technologija galėtų būti stiprinama sąžiningo naudojimo teisių sąskaita, kad galėtų būti nustatyta kita nei PPO ginčų sprendimo tvarka ir galų gale visos susitarimo šalys galėtų būti priverstos padengti su autorinių teisių taikymu ir prekių ženklų pažeidimais susijusias išlaidas;

25.   todėl ragina Komisiją užtikrinti nuolatinį ir skaidrų viešo konsultavimosi procesą ir remti šio proceso visoms dalyvaujančioms šalims teikiamus privalumus bei užtikrinti, kad Parlamentas būtų nuolat ir išsamiai informuojamas apie derybų padėtį;

26.   pakartoja, kad EB sutartyje numatytos išimtys, kai derybos dėl susitarimų intelektinės nuosavybės komercinių aspektų ir jų sudarymas susiję su prekyba kultūros ir vaizdo bei garso paslaugomis; pabrėžia, kad tokiais atvejais derybos dėl susitarimų ir jų sudarymas priklauso kartu tiek Bendrijos, tiek ir valstybių narių kompetencijai; taip pat pabrėžia, kad norint derėtis dėl šių susitarimų reikia ne tik Bendrijos sprendimo, priimto laikantis atitinkamų EB sutarties nuostatų, bet ir bendro valstybių narių sutarimo, taigi susitarimus, dėl kurių susiderėta, drauge sudaro Bendrija ir valstybės narės;

27.   turėdamas mintyje derybas dėl KKPS, atkreipia Komisijos dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos ir į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (18);

28.   mano, kad taikant 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (19) 4 straipsnį neturėtų būti nepaisoma visuomenės intereso skelbti parengiamuosius ACTA projektus, įskaitant pažangos ataskaitas, taip pat Komisijos įgaliojimų dalyvauti derybose, ir ragina Tarybą vykdyti EB sutarties 255 straipsnį taip, kad būtų užtikrintos kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais taikant būtinas apsaugos priemones pagal duomenų apsaugos teisę;

29.   apgailestauja, kad Turkijoje intelektinės nuosavybės teisių apsauga vis dar neatitinka ES standartų ir turi būti peržiūrėta; pabrėžia, kad Turkija tik tada galės būti laikoma patikima kandidate įstoti į ES, jei gebės perimti Bendrijos teisyną ir savo teritorijoje užtikrinti visišką pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms;

ES ir Kinijos santykiai

30.   ragina Kinijos valdžios institucijas sustiprinti savo pastangas ir vėl aktyviai imtis teisinių veiksmų, nukreiptų prieš tuos, kurie pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, taigi pritaria pasikeitusiam teisminių institucijų požiūriui ir tam, kad jos neseniai pripažino Europos Sąjungos piliečių Kinijoje intelektinės nuosavybės teises ir pasmerkė vietos įmones, kurios tas teises pažeidė;

31.   dar kartą pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą su Kinijos muitinės institucijomis ir užtikrinti joms atitinkamų Europos administracijos padalinių pagalbą ir paramą;

32.   pabrėžia, kad 60 proc. ES muitinių konfiskuotų suklastotų produktų yra pagaminti Kinijoje; prašo Komisijos, kartu su Kinijos valdžios institucijomis, kuo greičiau pateikti kovos su klastojimu veiksmų planą;

Išorinės paramos priemonės kovojant su klastojimu

33.   pataria sukurti veiksmingą galimų intelektinės nuosavybės teisių, kurios saugomos įvairiais susitarimais, pažeidimų stebėsenos mechanizmą, jį papildant prekybos paskatų už konkrečias pastangas kovojant su klastojimu ir piratavimu, priemonėmis;

34.   primena, kad BLS reglamente numatyta ir galimybė laikinai netaikyti lengvatų toms šalims partnerėms, kurios vykdo nesąžiningos prekybos veiklą; mano, kad ypač rimtų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais, kaip antai didelė grėsmė saugumui ir visuomenės sveikatai, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti šią atgrasančią priemonę;

35.   mano, kad Prekybos kliūčių reglamentas gali labai padėti Europos įmonėms, kurioms kyla problemų patenkant į trečiųjų šalių rinkas dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, ir ragina Komisiją skatinti, ypač MVĮ, jį taikyti ir palengvinti jo taikymą;

36.   mano, kad ES ir valstybių narių bendradarbiavimas trečiosiose šalyse gali užtikrinti veiksmingesnius informacijos mainus, geresnį išteklių naudojimą ir didesnį poveikį priemonėms, skirtoms kovoti su klastojimu, turint omenyje politinius ir diplomatinius veiksmus ir griežtesnius techninius aspektus;

37.   ragina Komisiją ES atstovybėse sudaryti vadinamąją prieigos prie rinkos grupę, į kurią galėtų kreiptis Bendrijos įmonės (ypač MVĮ) su skundais dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų;

Normatyviniai ir organizavimo klausimai

38.   atkreipia dėmesį į aktyvias Komisijos pastangas konsoliduojant intelektinės nuosavybės teises Europos Sąjungoje ir prašo dėti daugiau pastangų siekiant nugalėti klastojimo reiškinį ir suderinti įvairiose valstybėse narėse galiojančius teisės aktus;

39.   atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje nėra suderintų sąvokų „klastojimas“ ir „piratavimas“ apibrėžčių ir kad valstybių narių vartojamos apibrėžtys skiriasi;

40.   atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliantį klastojimo ir piratavimo plitimą, ypač turint mintyje ekonomikos globalėjimą, ir į rimtus šio reiškinio padarinius Europos Sąjungos ir jos įmonių konkurencingumui, kūrėjams ir vartotojams; ragina valstybes nares suteikti vartotojams užtektinai informacijos apie pavojų, susijusį su klastojimu ir piratavimu, ypač apie didelę grėsmę vartotojų sveikatai ir saugumui, kuri gali kilti vartojant suklastotus produktus, įskaitant vaistus;

41.   ragina Komisiją itin išnagrinėti su klastojimu susijusią grėsmę sveikatai ir saugumui, kad būtų galima įvertinti, ar reikia papildomų priemonių;

42.   ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant susitarti dėl bendrų minimalių sankcijų už sunkius intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus;

43.   mano, kad siekiant užtikrinti, jog būsimasis KKPS susitarimas būtų vykdomas veiksmingai ir nuosekliai, reikia suderinti galiojančius nacionalinius teisės aktus;

44.   pabrėžia, kad EB būtina geriau koordinuoti tarnybų, kovojančių su klastojimu, veiklą ir plėsti Bendrijos iniciatyvų šioje srityje apimtį, turint mintyje tai, kad susitarimų dėl sankcijų fragmentiškumas kenkia vidaus rinkai ir silpnina Europos Sąjungos poziciją vykstant prekybos deryboms; taip pat pabrėžia, kad privatusis ir viešasis sektoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad kovos su klastojimu priemonės būtų aktyviau taikomos, dinamiškesnės ir veiksmingesnės;

45.   pabrėžia būtinybę parengti tinkamus tęstinius muitinės darbuotojų, teismo pareigūnų ir kitų specialistų mokymo kursus ir skatinti valstybes nares sudaryti specializuotas kovos su klastojimu grupes;

46.   atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo 2007 m. baltojoje knygoje apie sportą pripažino, jog naudojimosi su sportu susijusiomis teisėmis ekonominė vertė priklauso nuo to, ar yra veiksmingų apsaugos nuo intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjų priemonių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, ir ragina su sportu susijusių teisių turėtojus vykdant bet kurią veiklą kovoti su klastojimu ir skaitmeniniu piratavimu;

47.   pataria toliau tobulinti Europos Sąjungos muitinių procedūras ir geriau jas koordinuoti siekiant iš esmės apriboti suklastotų ir piratavimo būdu pagamintų produktų patekimą į vieningą rinką; taip pat ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl statistinių duomenų apie klastojimą teikimo Europos Sąjungai ir valstybėms narėms ES lygmeniu;

48.   ragina Komisiją atsižvelgti į specifinius interneto, kaip suklastotų produktų platinimo terpės, naudojimo aspektus ir sumažinti šio reiškinio padarinius valstybių narių ekonomikai sukuriant statistines priemones, kurios galėtų padėti koordinuotai spręsti šį klausimą;

49.   ragina Komisiją įsteigti arba padėti įsteigti pagalbos MVĮ tarnybą, pageidautina, kad ji būtų integruota į kitas pagalbos tarnybas siekiant suteikti MVĮ techninę pagalbą klausimais, kaip elgtis su klastotėmis;

50.   mano, kad Europos institucijoms įgyvendinant iniciatyvas yra itin svarbi Europos pramonės parama ir pagalba; mano, kad labai svarbu, jog MVĮ būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ginti savo teises, ypač kai intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos trečiosiose šalyse;

51.   ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti imtis iniciatyvų, skirtų vartotojų dėmesiui į klastočių pirkimo padarinius atkreipti; pabrėžia verslo sektoriaus svarbą vykdant šias iniciatyvas;

52.   mano, kad atsekamumo tikslais reikėtų remti pastangas naudoti pramonėje modernias technologijas siekiant veiksmingiau atskirti originalius produktus nuo suklastotų, ir ragina Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų siekiant nuolat skatinti naudoti ir įtvirtinti šias konstruktyvias priemones;

53.   ragina Direktyvos 2004/48/EB dar neįgyvendinusias valstybes nares nedelsiant tai padaryti;

54.   pabrėžia, kad reikia gerbti keturias pagrindines vidaus rinkos teises ir gerinti jos veikimą;

55.   ragina Komisiją rinkti valstybių narių duomenis, susijusius su vartotojų patirtomis dėl klastočių kilusiomis sveikatos problemomis ir vartotojų ieškiniais dėl klastočių; ragina Komisiją rūpintis, kad šie duomenys būtų prieinami visoms valstybių narių valdžios institucijoms;

56.   todėl pabrėžia, kad būtina suburti visus susijusius subjektus, siekiant pagerinti kovos su klastojimu ir piratavimu vidaus rinkoje priemones;

57.   ragina valstybes nares padidinti muitinės darbuotojų skaičių savo teritorijoje ir įsteigti kovos su klastojimu ir informacijos apie šią problemą teikimo padalinį, kurį lengvai identifikuotų trečiosios šalys (įskaitant valstybes nares, trečiąsias šalis, Bendrijos institucijas, įmones ir privačius asmenis);

58.   primena valstybėms narėms, kad svarbu turėti Bendrijos patentą ir teismų sistemą patentams, kurie padėtų užtikrinti, kad naudotojų intelektinės nuosavybės teisių paisoma visoje Sąjungos teritorijoje, ir taip leisti pažangioms įmonėms kuo geriau apsaugoti savo išradimus ir gauti iš jų daugiau pelno;

59.   ragina valstybes nares labiau ugdyti sąmoningumą ir skleisti informaciją apie kovą su klastojimu ir piratavimu turistinėse vietovėse, o taip pat ir verslo parodose bei mugėse;

60.   atkreipia dėmesį į tai, kad kovojant su klastojimu svarbu suderinti esamas inteletinės nuosavybės teisės ir egzistuojančius nacionalinius bei Bendrijos patentus, ir ragina valstybes nares skatinti bendroves apsaugoti savo paslaugas ir produktus registruojant prekių ženklus, dizainą, patentus ir kt. siekiant labiau gerbti intelektinės nuosavybės teises;

61.   ragina Komisiją sudaryti rezultatų suvestinę, pagal kurią būtų galima įvertinti valstybių narių muitinių veiklą siekiant sustiprinti kovą su klastojimu, ir panaudojant nacionalinius kontaktinius centrus bei šiuolaikines keitimosi informacija priemones sukurti greito keitimosi informacija apie suklastotus produktus tinklą;

62.   ragina valstybes nares sustiprinti jų muitinės tarnybų bendradarbiavimą ir Sąjungoje vienodai taikyti Bendrijos reglamentus dėl muitinės teisių;

63.   ragina valstybes nares kartu su Komisija nustatyti bendrą požiūrį į klastočių naikinimą;

64.   ragina Komisiją skatinti supaprastintos procedūros, išdėstytos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 11 straipsnyje, įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

65.   taip pat siūlo, kad esminiai klastojimo aspektai (komercinio masto produktų klastojimas, su prekių ženklais susiję pažeidimai) būtų skiriami nuo piratavimo aspektų (komercinio masto autorių teisių pažeidimai) ir kad jie turėtų būti nagrinėjami savarankiškai ir atskirai, ypač atsižvelgiant į tai, kad skubiai reikia spręsti su klastojimu susijusius visuomenės sveikatos ir saugos klausimus;

66.   turėdamas mintyje visuomenės sveikatą, pritaria Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktai suklastotų vaistų apibrėžčiai: „vaistai, kurių etiketėje tyčia ir apgaulės tikslais nurodyta neteisinga tapatybė ir (arba) kilmė. Klastojami gali būti ir patentuoti, ir nepatentuoti vaistai, klastotės gali apimti ir tinkamos, ir netinkamos sudėties produktus, produktus be aktyviųjų sudedamųjų dalių, su nepakankamai aktyviomis sudedamosiomis dalimis arba produktus suklastotoje pakuotėje“;

67.   pabrėžia, kad, imantis kovos su klastojimu ir piratavimu priemonių, svarbu gerbti pagrindines teises, pvz., užtikrinti privatumo ir duomenų apsaugą;

Galutinės nuostatos

68.   ragina Komisiją kartu su Taryba ir valstybėmis narėmis nustatyti aiškų struktūrizuotos ir ambicingos politikos kursą, kurį įgyvendinant kartu su vidaus priemonėmis muitinių srityje būtų koordinuojami ir tinkama linkme nukreipiami Europos Sąjungos ir jos valstybių narių išoriniai veiksmai kovos su klastojimu ir piratavimu srityje;

69.   ragina Komisiją remti priemones, kuriomis papildomos teisės aktų nuostatos, ir ypač skatinti geresnį Europos klastočių keliamų pavojų suvokimą, kuris padėtų keisti piliečių požiūrį į klastojimą ir piratavimą;

70.   mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę parengti tarptautinę klastojimo rezultatų suvestinę, kuri būtų sudaroma pagal vidaus rinkos rezultatų suvestinės pavyzdį ir iš kurios būtų matyti, kurių šalių kovos su suklastotomis prekėmis rezultatai nesiekia vidurkio;

71.   ragina Tarybą ir Komisiją sudaryti Parlamentui galimybę atlikti svarbesnį vaidmenį kovoje su klastotėmis; mano, kad itin rekomenduotina, kad Europos Sąjunga skatintų savo politinį dalyvavimą specializuotuose tarptautiniuose susitikimuose, pvz., Pasauliniame kovos su klastojimu ir piratavimu kongrese bei tarptautinėse organizacijose, dalyvaujančiose ginant intelektinės nuosavybės teises;

72.   ragina EB ir Tarybą išsamiai informuoti Parlamentą ir įtraukti jį į visas susijusias iniciatyvas; mano, kad atsižvelgiant į Lisabonos sutarties esmę, pagal pritarimo procedūrą Europos Parlamentas turėtų ratifikuoti KKPS;

*

* *

73.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0053.

(2)  OL C 102 E, 2008 4 24, p. 128.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0247.

(4)  OL C 298 E, 2006 12 8, p. 235.

(5)  OL C 308 E, 2006 12 16, p. 182.

(6)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0629.

(7)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0195.

(8)  OL C 233 E, 2006 9 28, p. 103.

(9)  OL L 349, 1994 12 31, p. 71.

(10)  OL L 157, 2006 6 9, p. 1.

(11)  OL L 169, 2005 6 30, p. 1.

(12)  OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

(13)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0305.

(14)  OL L 157, 2004 4 30, p. 45.

(15)  OL L 196, 2003 8 2, p. 7.

(16)  Susitikimo deklaracija „Pasaulio ekonomikos augimas ir atsakomybė“, 2007 m. birželio 7 d., G8 susitikimas, Heiligendamas.

(17)  3 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „šios priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai taip pat turi būti veiksmingi, proporcingi bei atgrasantys ir taikomi taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatomos apsaugos priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiavimui aptariamomis priemonėmis bei teisių gynimo būdais“.

(18)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(19)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/58

---

Vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimai

P6_TA(2008)0635

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl apskaitos reikalavimų, susijusių su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, ypač mikroįmonėmis

(2010/C 45 E/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį ir 232 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 26 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl supaprastintos bendrovių verslo aplinkos bendrovių teisės, apskaitos ir audito srityse (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394 galutinis) Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 10 d. Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupės administracinės naštos klausimams nagrinėti nuomonę: administracinės naštos mažinimas; prioritetinė sritis „bendrovių teisė ir metinės ataskaitos“,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2008 m. gruodžio 18 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/ …/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB dėl vidutinėms įmonėms taikomų tam tikrų atskleidimo reikalavimų ir įpareigojimo rengti konsoliduotą atskaitomybę (3),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. plenarinio posėdžio metu Komisijos padarytą pareiškimą dėl vidutinio dydžio įmonių apskaitos reikalavimų,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi galiojančios apskaitos taisyklės, nustatytos 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtojoje Tarybos Direktyvoje 78/660/EEB, grindžiamoje Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (4) (Ketvirtoji bendrovių teisės direktyva), ir 1983 m. birželio 13 d. Septintojoje Tarybos Direktyvoje 83/349/EEB, grindžiamoje Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (5) (Septintoji bendrovių teisės direktyva), dažnai labai apsunkina mažųjų ir vidutinių įmonių, ypač mikroįmonių, darbą,

B.	kadangi Nepriklausomų suinteresuotųjų šalių aukšto lygio grupė administracinės naštos klausimams nagrinėti savo pirmiau minėtoje 2008 m. liepos mėn. nuomonėje dėl įmonių naštos mažinimo jau ragino Komisiją netaikyti apskaitos direktyvų mikroįmonėms,

1.   primena Komisijai, kad nuosekli ir darni Europos Sąjungos apskaitos sistema lengvina prekybą vidaus rinkoje, kad galiojančios apskaitos taisyklės ypatingai apsunkina labai smulkių įmonių (mikroįmonių) darbą; kad tos įmonės gali būti smulkieji mažmenininkai ar amatininkai; kad tuo atveju, jei šios įmonės savo veiklą daugiausia vykdo vienoje valstybėje narėje vietos ar regiono lygmeniu, jos neturi tarpvalstybinio poveikio vidaus rinkai ar konkurencingumui ES; ir kad dėl to valstybės narės turėtų turėti galimybę šioms įmonėms visiškai ar iš dalies netaikyti teisės aktuose numatytų apskaitos įsipareigojimų;

2.   ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo valstybėms narėms suteikiama galimybė netaikyti Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų įmonėms, kurios balanso sudarymo dieną atitinka du iš trijų toliau nurodytų kriterijų:

—	balanso suma: ne didesnė kaip 500 000 EUR,

—	grynosios pajamos: ne didesnės kaip 1 000 000 EUR,

—	vidutinis darbuotojų skaičius per finansinius metus: 10,

jei šios įmonės vykdo veiklą vietos ar regiono lygmeniu vienoje valstybėje narėje;

3.   ragina Komisiją, siekiant paskatinti bendrovių teisės, o ypač apskaitos taisyklių vidaus rinkoje, supaprastinimą ir derinimą, ir toliau persvarstyti Ketvirtąją ir Septintąją bendrovių teisės direktyvas ir iki 2009 m. pabaigos pateikti vieningą Europos apskaitos sistemą; primena Komisijai, kad vienodas standartas visoms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms sumažins administracinę naštą ir padidins skaidrumą visoms atitinkamoms susijusioms šalims, o supaprastinimas taip pat turėtų būti labai paskatintas Europos mastu struktūruotai įvedant XBRL (Išplėsta verslo ataskaitų kalba);

4.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

---

(1)  OL C 117 E, 2006 5 18, p. 125.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0220.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0631.

(4)  OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

(5)  OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/60

---

Europos autentiškas dokumentas

P6_TA(2008)0636

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos autentiško dokumento (2008/2124(INI))

(2010/C 45 E/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Hagos programa: Dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams. Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje“(COM(2005)0184),

—	atsižvelgdamas į lyginamąjį autentiškų priemonių tyrimą, atliktą Teisės reikalų komitetui,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A6-0451/2008),

A.

kadangi minėtame komunikate dėl Hagos programos Komisija nurodė, kad vienas iš jos prioritetų – būtinybė užtikrinti veiksmingą Europos civilinės teisenos erdvę, ypač susijusią su teismų sprendimų pripažinimu ir vykdymu; kadangi, siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą Europos Sąjungoje, minėtoje programoje nurodoma, kad esminis ateities prioritetas – pastangos įgyvendinti abipusio pripažinimo principą, kuris yra konkreti piliečių teisių apsaugos ir jų įgyvendinimo, neatsižvelgiant į Europos Sąjungos vidaus sienas, priemonė,

B.	kadangi Hagos programoje numatoma, jog pastangos įgyvendinti abipusio pripažinimo programą yra esminis prioritetas, ir kadangi ji turi būti įgyvendinta iki 2011 m.,

C.	kadangi piliečių judėjimas Sąjungos viduje nuolat didėja; kadangi dėl to daugėja teisinių problemų, susijusių su dviem ar daugiau valstybių narių,

D.	kadangi minėtame komunikate dėl Hagos programos Komisija pripažino, jog civilinės teisenos srityje būtina atkreipti dėmesį į esminį viešųjų dokumentų pripažinimo aspektą; kadangi šioje srityje būtina skubiai skatinti autentiškų dokumentų pripažinimą ir vykdymą, kaip nurodyta Unibank sprendime (1),

E.	kadangi šioje srityje taikomi su konkrečiais sektoriais susieti ir nenuoseklūs Bendrijos teisės aktai nėra patenkinami (2),

F.	kadangi būtina ginti Europos piliečius, palaikančius šeimos ir nuosavybės santykius kitose valstybėse,

G.	kadangi įmonės turi vis daugiau padalinių užsienyje ir vis dažniau vykdo veiklą Bendrijos viduje, todėl vis dažniau naudojami autentiški dokumentai dėl bendrovių steigimo ir veiklos,

H.	kadangi itin svarbu Sąjungai nustatyti aiškią ir išsamią teisės sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas teisinės padėties ir valdžios institucijų įgaliotų asmenų sudarytų sandorių saugumas ir aiškumas piliečiams ir ūkio subjektams,

I.

kadangi veiksmingos Europos civilinės teisenos erdvės sukūrimas teisminių ginčų srityje priklauso nuo teisminių sprendimų, priimtų teismų arba administracinių institucijų, pripažinimo kitose valstybėse, o ne ginčų srityje – nuo autentiškų dokumentų, kuriuos gavo teisminės institucijos arba valstybės pareigūnai, paskirti teisinių dokumentų autentiškumui patvirtinti, pripažinimo kitose valstybėse,

J.	kadangi teismų sprendimų abipusio pripažinimo srityje galiojantys reglamentai taikomi autentiškiems dokumentams, kuriuos išdavė valdžios institucijos,

K.

kadangi autentiško dokumento esminės savybės yra jo aukštesnė įrodomoji galia, palyginti su dokumentu, kuris sudarytas nedalyvaujant valdžios pareigūnams, taip pat tai, kad ši įrodomoji galia, į kurią privalo atsižvelgti teisėjas, yra nuolat patvirtinama valstybių narių teisės aktuose dėl pasitikėjimo dokumentais, kuriuos atliekant teisinius sandorius sudaro tam paskirtas valdžios pareigūnas arba valdžios institucija (3),

L.

kadangi autentiško dokumento įrodomosios galios būtina išankstinė sąlyga yra jo autentiškumo pripažinimas, t. y. tai, kad jis išduotas valdžios pareigūno, įgalioto parengti autentiškus dokumentus, arba valdžios institucijos; kadangi dėl valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo teisenos klausimais pagrįsta, jog su autentiškumo patikrinimu susijusios procedūros ateityje būtų taikomos tik esant rimtoms abejonėms dėl dokumento tikrumo,

M.

kadangi su pagarba valstybės narės, kurios teritorijoje sudarytas naudojimui skirtas dokumentas, teisės aktams vis dėlto susijęs įsitikinimas, kad įrodomosios galios pripažinimas nereiškia, jog autentiško užsienio dokumento įrodomoji galia dėl pripažinimo valstybėje narėje, kurioje jis turi būti sudarytas, nėra viršesnė už šios valstybės narės autentiškų nacionalinių dokumentų įrodomąją galią; kadangi siūlomo reglamento dalykinė taikymo sritis turėtų apimti esminę civilinės ir komercinės teisės dalį, išskyrus kai kuriuos aiškiai apibrėžtus klausimus,

N.

kadangi dėl viešųjų registrų, naudojamų nekilnojamo turto srityje, sistemų struktūros ir organizacijos skirtumų, taip pat dėl viešojo pasitikėjimo jais pobūdžio ir masto skirtumų teisių į nekilnojamąjį turtą perdavimo sričiai neturi būti taikoma būsimoji Bendrijos priemonė, atsižvelgiant į glaudžią sąsają tarp autentiško dokumento sudarymo būdo ir įrašymo į viešąjį registrą,

O.

kadangi teismų sprendimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje klausimuose tokia išimtis lygiavertė teismų, kurių jurisdikcijoje yra nekilnojamojo turto objektas, išskirtinės kompetencijos pripažinimui visais atvejais, kai pateikiamas ieškinys dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, taip pat teismų, kurių jurisdikcijoje yra viešasis registras, išskirtinės kompetencijos pripažinimui visais atvejais, kai pateikiamas ieškinys dėl įrašų viešuosiuose registruose galiojimo (4),

P.

kadangi autentiško dokumento instituto nėra bendrosios teisės sistemose, pvz., Anglijos ir Velso teisėje, arba Šiaurės šalyse; kadangi Anglijoje ir Velse veikia advokatai (solicitors), kurie atlieka notarų funkcijas, taip pat profesionalūs notarai (scrivener notaries), vis dėlto šie teisininkai tegali patvirtinti parašus, bet negali sudaryti autentiškų dokumentų, taigi priimant teisės aktus, skirtus Europos autentiškiems dokumentams, būtina pasirūpinti, kad šiuo klausimu nekiltų painiavos; kadangi dėl to reikia imtis būtinų atsargumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad autentiškų dokumentų nebūtų galima naudoti šalyse, kuriose šių dokumentų negali sudaryti šių šalių piliečiai apeidami procedūras, nustatytas šių šalių teisės sistemose (pvz., tvirtinant testamentus); kadangi, be to, siekiant didinti valstybių narių, kuriose autentiškų dokumentų nėra, teisininkų informuotumą, Komisija turėtų pradėti atitinkamą informavimo kampaniją ir turi būti dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad bendrosios teisės teisininkai žinotų apie civilinės teisės valstybės pareigūnų atliekamą darbą ir apie naudą, susijusią su teisiniu tikrumu, kurios gali turėti jų klientai, naudojantys autentiškus dokumentus sandoriuose, kuriuos jie ketina sudaryti šią priemonę naudojančiose šalyse; kadangi taip pabrėžiama, kaip ne kartą nurodė Parlamento Teisės reikalų komitetas, jog būtini visos Europos profesionalių teisininkų tinklai, informavimo kampanijos bei dalykiniai ir bendro pobūdžio mokymai, kuriuos Komisija raginama skatinti,

Q.

kadangi siūlomas reglamentas neturi būti taikomas klausimams, susijusiems su taikytina teise, kurie yra kitų Bendrijos priemonių objektas, arba klausimams, susijusiems su valdžios institucijų ir pareigūnų kompetencija, organizacija ir struktūra, įskaitant autentiškumo patvirtinimo procedūrą, kurie yra valstybių narių kompetencija,

1.   mano, kad dėl tarpusavio pasitikėjimo teisės reikaluose Europos Sąjungoje pateisinama ateityje panaikinti procedūras, susijusias su tarpvalstybinio pobūdžio autentiškų dokumentų tikrumo patikrinimu; mano, kad šį autentišką dokumentą, kurį siekiama naudoti valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, galima atsisakyti pripažinti tik tada, jei yra rimtų ir pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo arba jei pripažinimas pažeistų valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešąją tvarką;

2.   prašo Komisijos, vadovaujantis EB sutarties 65 straipsnio a punktu ir 67 straipsnio 5 dalies antra įtrauka, pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą, kurio paskirtis – nustatyti autentiškų dokumentų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą;

3.   pabrėžia, kad dėl pripažinimo užsienio dokumentams neturi būti suteikta didesnė galia negu nacionaliniams dokumentams;

4.   pageidauja, kad šis reglamentas būtų taikomas visiems autentiškiems dokumentams civilinės ir komercinės teisės klausimais, išskyrus dokumentus, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu ir turi arba gali būti įregistruoti arba paminėti viešajame registre;

5.   pabrėžia, kad šis reglamentas neturi būti taikomas klausimams, susijusiems su autentiško dokumento objektui taikytina teise, arba klausimams, susijusiems su valdžios institucijų ir pareigūnų kompetencija, organizacija ir struktūra, įskaitant autentiškumo patvirtinimo procedūrą;

6.   šiame kontekste mano, kad rezoliucijoje nepažeidžiami subsidiarumo ir proporcingumo principai, taip pat piliečių pagrindinės teisės;

7.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

8.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  1999 m. birželio 17 d. Teismo sprendimas byloje C-260/97, Teismų praktikos rinkinys, p. I-3715.

(2)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 (OL L 12, 2001 1 16, p. 1); Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1); Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 (OL L 143, 2004 4 30, p. 15).

(3)  1999 m. vasario 2 d. generalinio advokato A. M. La Pergolos išvadų minėtoje „Unibank“ byloje 7 punktas.

(4)  Žr. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 22 straipsnio 1 ir 3 punktus.

---

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/63

---

E. teisingumas

P6_TA(2008)0637

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl e. teisingumo (2008/2125(INI))

(2010/C 45 E/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio antrą pastraipą,

—	atsižvelgdamas į Tarybos teisinių duomenų tvarkymo darbo grupės (e. teisingumas) veiklą,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Europos e. teisingumo strategijos link“ (COM(2008)0329),

—	atsižvelgdamas į darbą, kurį šioje srityje toliau atlieka Europos Taryboje veikianti Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6-0467/2008),

A.	kadangi Taryba 2007 m. nusprendė imtis veiksmų, susijusių su tuo, kad informacijos ir ryšių technologijos Europos lygmeniu būtų pradėtos naudoti teisingumo srityje, visų pirma būtų sukurtas Europos portalas,

B.

kadangi, turint mintyje tai, kad Europoje tarpvalstybiniu lygmeniu bylinėjasi apie 10 mln. žmonių, būtina labiau naudoti informacijos technologijas, siekiant sudaryti piliečiams geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą, racionalizuoti ir supaprastinti teismo procesą, taip pat sutrumpinti procesinius terminus ir sumažinti veiklos išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniu bylinėjimusi,

C.

kadangi plati e. teisingumo apibrėžtis paprastai apima elektroninių technologijų taikymą teisingumo srityje, be to, ši apibrėžtis apima ne vieną temą, kurios nebūtinai susijusios su e. teisingumo sąvokos aiškinimu, Komisijos pateiktu minėtajame 2008 m. gegužės 30 d. komunikate, taip pat su aiškinimu, kurį pateikia Tarybos darbo grupė e. teisingumo tema,

D.

kadangi informacijos technologijos, jei jos taikomos tinkamai, gali labai padėti didinti Europos teismų ir teisinių sistemų prieinamumą ir veiksmingumą; kadangi tikėtina, kad vis labiau integruojant vidaus rinką ir didėjant mobilumui Europoje, dar labiau padidės problemos, su kuriomis ir taip susiduria tarpvalstybinė teismų sistema (pvz., kalbos, atstumo ir teisinių sistemų nežinojimo problemos); kadangi vis dėlto šias problemas galima kažkiek sumažinti tinkamai taikant informacijos ir ryšių technologijas: taip ne tik būtų pagerintos Europos piliečių sąlygos naudotis teise į teisingumą, bet ir būtų padidintas bendros rinkos veiksmingumas,

E.

kadangi, kaip pabrėžiama CEPEJ parengtoje informacijos ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo Europos teismų sistemose ataskaitoje, elektroninių technologijų taikymas teisingumo srityje ne visada turi teigiamą poveikį ir norint pasiekti gerų rezultatų reikia imtis strateginių veiksmų instituciniu lygiu,

F.

kadangi, taikant informacijos technologijas ginčų sprendimo srityje, ilgainiui reikės iš esmės keisti proceso teisę, taip pat teisinių iniciatyvų iškėlimo ir teisės aktų rengimo būdus, o norint užtikrinti veiksmingas galimybes susipažinti su teisės aktais ir naudotis teise į teisingumą reikės susieti registrus (įmonių ir komerciniai registrai, žemės kadastras, testamentų registrai ir t. t.); kadangi Parlamentas, svarstydamas teisės aktus dėl ieškinių dėl nedidelių sumų, Europos vykdomojo rašto ir tarpininkavimo, jau rūpinosi, kad užtikrinant teisę į teisingumą būtų labiau naudojamos informacijos technologijos; kadangi reikėtų skatinti naudoti informacijos technologijas visose srityse, įskaitant dokumentų pateikimą, platinimą ir įteikimą, parodymų davimą ir prašymų suteikti teisinę pagalbą tvarkymą, ir tai turi atsispindėti visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisės aktų; kadangi jau būtų galima pagalvoti apie veiksmus elektroninių dokumentų, skolininkų turto skaidrumo ir įrodymų srityse,

G.

kadangi e. teisingumo portalo (tinklo) kūrimo idėja yra sveikintina, tačiau reikėtų užtikrinti, kad būtų atsižvelgta ir į ES piliečių, ir į ES teisininkų poreikius, taip pat sudaryti geresnes sąlygas naudotis teise į teisingumą siūlant skaidrias ir nesudėtingas informacijos teikimo priemones; kadangi taip reikėtų gerinti ES piliečių ir nacionalinių valdžios institucijų ryšius, kad nusikaltimų aukos, įtariamieji ir apskritai visi teisingumo paslaugų naudotojai savo kasdieniame gyvenime galėtų naudotis ES teisingumo priemonėmis; kadangi tuo pat metu norint, kad portalas (tinklas) būtų veiksmingas, jis turėtų tapti EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytų transeuropinių tinklų bandomuoju projektu ir turėtų būti plėtojamas taikant Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimus (ISA), nurodytus 2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikate (COM(2008)0583),

H.

kadangi, turint mintyje tai, kad tik 50 proc. Europos piliečių turi galimybių naudotis internetu, e. teisingumo paslaugos turėtų būti plėtojamos ir teikiamos tik besąlygiškai laikantis skaidrumo, lygybės prieš įstatymą ir visuomenės kontrolės principų ir bent jau pereinamuoju laikotarpiu turėtų tik papildyti pagal valstybėse narėse nusistovėjusią tvarką teikiamas paslaugas ir būti neprivalomomis,

I.

kadangi dabartiniai portalai primityvūs, juose pateikiama pernelyg daug informacijos ir jie nepatogūs vartotojams; kadangi, siekiant užtikrinti geresnes galimybes naudotis informacija, elektroninėmis sistemomis ir registrais, reikėtų pasitelkti geriausius informacijos technologijų specialistus; kadangi bendrame Europos teisingumo portale, kuriuo skirtingomis teisėmis galėtų naudotis teisminių institucijų darbuotojai ir tarnautojai, teisininkai ir kiti profesionalai bei piliečiai, turėtų būti įdiegta tapatybės nustatymo sistema, kad būtų atskirtos piliečiams ir profesionalams skirtos portalo dalys; kadangi nors ir svarbu remtis Europos teisminiu tinklu ir jį tobulinti, didžiausias dėmesys labiau nei bet kada turėtų būti skiriamas piliečių ir įmonių teisei į teisingumą,

J.	kadangi Europos teisingumo erdvės kūrimą tam tikra prasme apsunkina tai, kad ES teisininkų mokymas prieinamas tik nedaugeliui teisminių įstaigų, o elektroninės priemonės galėtų labai padėti plačiai skleisti Europos teisminę kultūrą, kuri yra būsimos Europos teisingumo erdvės pagrindas,

K.	kadangi reikėtų atsižvelgti į tai, kad esama akivaizdžių valstybių narių nacionalinių teisėjų turimų žinių apie Bendrijos teisę skirtumų, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį savo 2008 m. liepos 9 d. rezoliucijoje dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (1),

L.	kadangi turi būti nedelsiant pradėti spręsti svarbiausi e. teisingumo srities klausimai, įskaitant kalbos klausimą,

M.

kadangi teisingumo ministrai pritarė decentralizuotai e. teisingumo plėtojimo Europos lygmeniu strategijai, kuria vadovaujantis bus užtikrinamas tam tikro lygio centrinis koordinavimas, leisiantis keistis informacija Europos lygmeniu, ir tuo pat metu bus sudaromos sąlygos savarankiškai veikti nacionalinėms sistemoms, taip pat išvengti naštos, susijusios su naujos centralizuotos ES e. teisingumo sistemos kūrimu; kadangi tam tikros valstybės narės bendradarbiauja dvišaliu lygmeniu; kadangi Tarybos darbo grupė padarė išvadą, kad iniciatyvos e. teisingumo srityje turėtų būti neprivalomos valstybėms narėms, užuot vertus pastarąsias pradėti taikyti naujas nacionalines sistemas ar iš esmės keisti esamas sistemas,

N.

kadangi informacijos technologijos įsitvirtino kaip veiksmingos kovos su tarptautiniu nusikalstamumu priemonės, kaip rodo, pvz., Šengeno informacinės sistemos ir jos tolesnio tobulinimo rezultatai; kadangi pažangiosios technologijos turėtų būti visapusiškai naudojamos vykdant tarptautinio nusikalstamumo prevenciją ir su juo kovojant, be to, turėtų būti kuo labiau remiami, taip pat finansiškai, tokie projektai, kaip Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema,

O.

kadangi dabartinė įrodymų vykstant baudžiamajam procesui rinkimo kitose valstybėse narėse sistema vis dar veikia remiantis lėtomis ir neefektyviomis priemonėmis, numatytomis pagal savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose; kadangi technologinių priemonių, pvz., vaizdo konferencijų, naudojimas, jei tinkama ir tik tuomet, kai tai nekenkia parodymus duodančio asmens teisinei padėčiai, būtų didelis žingsnis nuotolinio įrodymų rinkimo linkme,

P.	kadangi kuriant Europos teisingumo erdvę taip pat stiprinamos ES piliečių pagrindinės teisės ir procesinės apsaugos priemonės; kadangi minėtoji strategija turėtų būti įgyvendinama laikantis griežčiausių duomenų apsaugos standartų,

Q.	kadangi, be teisėkūros priemonių, kurias taikant siekiama gerinti žinias apie kitų valstybių narių baudžiamosios teisės sistemas, taip pat reikėtų skleisti tokias žinias internete,

1.   pritaria Komisijos planams, visų pirma pasiūlymui skatinti taikyti Europos sąveikumo sistemą (EIF) įgyvendinant suderinto Europos e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) programą, taip pat tęsiant veiklą e. parašo ir e. tapatybės srityse;

2.   ragina Komisiją taip papildyti Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę e. teisingumo sritimi, t. y.:

a)	imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti Europos e. teisingumo erdvę,

b)	aiškiai nustatyti ES veiksmų sritis, pvz., naudojant kitą apibrėžtį, prieš „e. teisingumas“ pridedant „ES“, kad būtų kalbama apie „ES e. teisingumą“ arba „ES teisingumą“,

c)	sukurti e. teisingumo portalą (tinklą), kuris atitiktų ir ES piliečių, ir ES teisininkų poreikius, taip pat užtikrinti, kad būtų įmanoma lengvai ir skaidriai gauti informaciją naudojant EB Sutarties 154 straipsnyje nurodytus ir pagal ISA plėtojamus transeuropinius tinklus,

d)	plačiai taikyti elektronines priemones plėtojant Europos teisminę kultūrą,

e)	pasinaudoti visomis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis užkertant kelią tarptautiniam nusikalstamumui ir su juo kovojant,

f)	nedelsiant tobulinti ir užtikrinti priemones, kurios pagerintų įrodymų rinkimą kitose valstybėse narėse (pvz., vaizdo konferencijos),

g)	įtvirtinti pagrindines teises, procesines apsaugos priemones baudžiamosiose bylose ir duomenų apsaugos standartus kaip neatskiriamą ES teisingumo veiksmų plano rengimo ir įgyvendinimo dalį;

3.   mano, kad institucijų veikla turėtų būti labiau orientuota į piliečius;

4.   pritaria valstybių narių entuziazmui pradėti įgyvendinti dvišalius projektus, kuriuos vėliau būtų galima išplėsti įtraukiant visas valstybes nares ir taip, kaip tikimasi, užtikrinti visai ES geriausius rezultatus, tačiau įspėja, kad tokia strategija gali lemti susiskaldymą, ir viliasi, jog to bus vengiama;

5.   ragina Komisiją atkreipti reikiamą dėmesį į teisminių institucijų darbuotojams skirtų ir e. teisingumo sistemai pritaikytų e. mokymosi priemonių kūrimo sritį;

6.   tvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

7.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

8.   paveda pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0352.

---

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/71

---

Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės

P6_TA(2008)0638

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių (2008/2123(INI))

(2010/C 45 E/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 192 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinės suaugusiųjų apsaugos,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo (COM(2008)0530),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams. Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje“(COM(2005)0184),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 39 ir 45 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A6–0460/2008),

A.	kadangi minėtame komunikate dėl Hagos programos Komisija nurodė, kad vienas iš jos prioritetų – būtinybė užtikrinti veiksmingą Europos civilinės teisenos erdvę, ypač susijusią su teismų sprendimų pripažinimu ir vykdymu,

B.	kadangi šiame kontekste, siekiant parengti naujus teisėkūros pasiūlymus, buvo dirbama ir konsultuojamasi dėl sprendimų, susijusių su šeimos turto, paveldėjimo ir testamentų klausimais,

C.	kadangi taip pat būtina skatinti pripažinti ir vykdyti teismų ir administracinius sprendimus dėl asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės,

D.	kadangi būtina skirti dėmesį asmenų, kuriems taikomos apsaugos priemonės, sudėtingai ir pažeidžiamai padėčiai, taip pat kadangi būtina skubiai reaguoti į prašymus dėl bendradarbiavimo ir informavimo arba pripažinimo ir vykdymo,

E.	kadangi vis daugėja atvejų, kai teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimas susijęs su dviem ar daugiau valstybių narių,

F.	kadangi taip pat pasitaiko atvejų, kai su bylomis dėl globos teisių susijusios dvi ar daugiau ES valstybės narės arba ES valstybės narės ir ne ES valstybės, ypač dėl įprastų migracijos srautų (buvusios kolonijos, JAV ir Kanada),

G.	kadangi kyla problemų dėl padidėjusio žmonių srauto iš tų valstybių narių, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių, įskaitant pažeidžiamus suaugusius, nuotėkis, į valstybes nares, kuriose yra grynasis pensinio amžiaus žmonių antplūdis,

H.	kadangi visos ES valstybės narės susitarė dėl pažeidžiamų suaugusiųjų teisinės apsaugos poreikio ir principų, nurodytų 1999 m. vasario 23 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (99) 4 dėl neįgalių suaugusių asmenų teisinės apsaugos principų,

I.	kadangi pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinė apsauga turėtų būti vienas iš pagrindinių laisvo asmenų judėjimo teisės principų,

J.	kadangi esama skirtumų tarp valstybių narių teisės aktų apsaugos priemonių srityje,

K.	kadangi būtina atsižvelgti į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas,

L.	kadangi Hagos konvencijos nuostatos naudingos siekiant sukurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę, palengvinant sprendimų dėl apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą, taikytinos teisės nustatymą ir bendradarbiavimą tarp centrinės valdžios institucijų,

M.	kadangi derėtų įgyvendinti specialias ir tinkamas valstybių narių bendradarbiavimo priemones, kurios galėtų būti paremtos šios konvencijos priemonėmis,

N.	kadangi, siekiant palengvinti informavimą apie apsaugos sprendimus, taip pat šių sprendimų perdavimą, pripažinimą ir vykdymą, galima būtų nustatyti vienodas formas visoje Bendrijoje,

O.	kadangi, siekiant užtikrinti globos įgaliojimų veiksmingumą visose valstybėse narėse, Europos Sąjungos lygmeniu galėtų būti parengta vienoda jų forma visoje Bendrijoje,

P.	kadangi reikia numatyti tvarką, pagal kurią visoje Europos Sąjungoje būtų lengvai pripažįstami, registruojami ir naudojami ilgalaikiai įgaliojimai patikėtiniui (angl. lasting powers of attorney),

1.   teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos įsipareigojimus dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų padėties ir jų tarpvalstybinės teisinės apsaugos; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Hagos konvenciją, ir ragina likusias valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šią konvenciją;

2.   prašo Komisijos, įgijus pakankamai patirties, susijusios su Hagos konvencijos veikimu, pagal EB sutarties 65 straipsnį pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymą, kurio tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir gerinti sprendimų dėl suaugusiųjų apsaugos ir globos įgaliojimų bei ilgalaikių įgaliojimų patikėtiniui pripažinimą ir vykdymą, vadovaujantis toliau išdėstytomis išsamiomis rekomendacijomis;

3.   ragina Komisiją stebėti Hagos konvencijos taikymo praktiką ir jos įgyvendinimą valstybėse narėse, taip pat tinkamu laiku pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų glaustai išdėstyti konvencijos praktinio taikymo sunkumai bei geriausia praktika ir kurioje, jei reikia, būtų pateikti pasiūlymai dėl Bendrijos teisės aktų, kuriuose papildomi arba paaiškinami konvencijos taikymo metodai;

4.   ragina Komisiją įvertinti Bendrijos galimybes prisijungti prie Hagos konvencijos; siūlo, kad tai vyktų pagal glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo procedūrą;

5.   ragina valstybes nares, kurios dar nepasirašė arba neratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvencijos, prie jos prisijungti, nes tai padėtų sustiprinti pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugą ES;

6.   prašo, kad Komisija finansuotų valstybių narių teisės aktų dėl pažeidžiamų suaugusių asmenų ir apsaugos priemonių lyginamąjį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kur galėtų kilti teisinių problemų ir kokios priemonės reikalingos ES arba valstybių narių lygmeniu tokioms problemoms išspręsti; mano, kad atliekant tyrimą taip pat reikėtų skirti dėmesį priežiūros įstaigose esančių suaugusiųjų su proto negalia globos klausimui ir jų galimybei naudotis savo teisėmis; ragina Komisiją rengti konferencijas, skirtas teisininkams, kurie tiesiogiai susiduria su tokiais atvejais, ir rengiant būsimus teisės aktus atsižvelgti į tyrimo rezultatus ir profesionalų nuomones;

7.   ragina valstybes nares užtikrinti, kad apsaugos priemonės būtų proporcingos atitinkamo pažeidžiamo suaugusio asmens būsenai, kad iš ES piliečių nebūtų atimamos teisės, jei šie dar geba jomis pasinaudoti;

8.   ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant apsaugoti pažeidžiamus suaugusius asmenis nuo tapatybės vagysčių, klastojimo bei kitų telefoninių arba elektroninių nusikaltimų, įskaitant teisines priemones, kurias taikant būtų stiprinama pažeidžiamų suaugusių asmenų asmens duomenų apsauga ir (arba) apribojama prieiga prie jų;

9.   pritaria tam, kad būtų kuriami saugūs mechanizmai, skirti geriausios praktikos ir kitos informacijos apie galiojančias apsaugos priemones mainams tarp valstybių narių, įskaitant valstybių narių teisminėms įstaigoms suteikiamą galimybę keistis informacija apie pažeidžiamo suaugusio asmens apsaugos statusą, kai laikomasi griežtų asmens duomenų apsaugos ir riboto prieinamumo taisyklių;

10.   primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ne visi pažeidžiami suaugę asmenys yra pažeidžiami dėl senyvo amžiaus, ir prašo imtis veiksmų siekiant sustiprinti ne tik pažeidžiamų pagyvenusių žmonių, bet ir ženkliai fiziškai ir (arba) protiškai neįgalių ir dėl to pažeidžiamų suaugusių asmenų teisinę apsaugą ir teises, taip pat atsižvelgti ir į jų poreikius, kai ateityje bus rengiamos socialinės priemonės siekiant užtikrinti šias įstatymuose numatytas teises;

11.   tvirtina, kad ši rezoliucija nepažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat pagrindinių piliečių teisių;

12.   mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;

13.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

---

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/74

---

Taikos ir valstybės atkūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvos

P6_TA(2008)0639

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams (2008/2097(INI))

(2010/C 45 E/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1907 m. Hagos reglamentus, keturias 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. I ir II papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į visas Jungtinių Tautų (JT) konvencijas žmogaus teisių klausimais ir į jų fakultatyvinius protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir du jo fakultatyvinius protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1945 m. Jungtinių Tautų Chartiją, ypač jos 1 bei 25 straipsnius ir VII skyriaus 39 bei 41 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją ir penkis jos protokolus,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją, kurioje pateikiami tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

—	atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/1 dėl 2005 m. Pasaulio vadovų susitikimo išvadų, ypač į jos 138–140 dalis dėl pareigos apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui,

—

atsižvelgdamas į JT intervencijas taikos palaikymo ir taikos atkūrimo tikslais Konge (1962 m.), Namibijoje (1988 m.), Salvadore (1992 m.), Kambodžoje (1992 m.), Somalyje (1992 m.), Jugoslavijoje (Serbijoje), Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje (1992–2002 m.), Haityje (1994 m.), Rytų Slavonijoje (1995–1998 m.), Kosove (1999 m.), Siera Leonėje (1999 m.), Rytų Timore (1999 m.), taip pat į JAV ir Jungtinės Karalystės vadovaujamą misiją Irake (2003 m.) ir į NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) vadovaujamas misijas Afganistane (2001 m.),

—

atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės narių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais AKR ir ES Ministrų Tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (2) („Kotonu susitarimas“),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos („Europos konsensusas“) (3), visų pirma į 3.3 skirsnio II dalyje nurodytus demokratijos, gero valdymo, žmogaus teisių, vaikų ir vietinių gyventojų teisių, tvarumo aplinkos požiūriu, lyčių lygybės ir kovos su ŽIV/AIDS kompleksinius klausimus,

—	atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (4),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (5) (Vystomojo bendradarbiavimo priemonė, VBP),

—	atsižvelgdamas į Afrikos ir ES strateginę partnerystę – bendrą Afrikos ir ES strategiją, priimtą ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime 2007 m. gruodžio mėn.,

—	atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) 2007 m. lapkričio 19 d. išvadas dėl Vakarų Balkanų,

—	atsižvelgdamas į BRIST 2008 m. birželio 16 d. išvadas dėl ES gairių dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

—	atsižvelgdamas į BRIST 2006 m. lapkričio 13 d. išvadas dėl lyčių lygybės skatinimo ir lyčių aspekto integravimo valdant krizes,

—	atsižvelgdamas į BRIST 2005 m. lapkričio 21 ir 22 d. išvadas dėl Afrikai skirtos ES strategijos,

—	atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) Rekonstrukcijos ir vystymosi po konfliktų politikos programą (angl. PCRD), kurią AS valstybės narės patvirtino 2006 m. birželio 25 d – liepos 2 d. Bandžulyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime,

—

atsižvelgdamas į dešimtį tinkamų tarptautinių veiksmų pažeidžiamose valstybėse ir situacijose principų, kuriems pritarė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vystomosios paramos komiteto (VPK) Silpnų valstybių grupė ir kurie buvo patvirtinti VPK aukšto lygio susitikime, vykusiame 2007 m. balandžio 3 ir 4 d. Paryžiuje,

—	atsižvelgdamas į EBPO VPK gaires dėl saugumo sektoriaus reformos ir valdymo,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtą Europos saugumo strategiją,

—	atsižvelgdamas į teisingumo pereinamuoju laikotarpiu apibrėžtį, pateikiamą JT Generalinio Sekretoriaus 2004 m. pranešime „Teisinė valstybė ir teisingumas pereinamuoju laikotarpiu konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose visuomenėse“ (6),

—	atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisija numatė galimybę pagal Europos stabilumo priemonę skirti 12 mln. eurų paramai ad hoc specialiosios jurisdikcijos teismams ir teisingumo pereinamuoju laikotarpiu iniciatyvoms visame pasaulyje finansuoti,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES atsakas į pažeidžiamumą – veiksmai sudėtingomis sąlygomis skatinant darnų vystymąsi, stabilumą ir taiką“ (COM(2007)0643),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES atsako į pažeidžiamas situacijas besivystančiose šalyse (7),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl konfliktų prevencijos (COM(2001)0211) ir į 2001 m. birželio mėn. 15 – 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Geteborge patvirtintą ES karinių konfliktų prevencijos programą,

—	atsižvelgdamas į ES pirmininkavusios valstybės narės 2004 m. spalio 6 d. pareiškimą JT teisinės valstybės ir teisingumo pereinamuoju laikotarpiu konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose visuomenėse tema,

—	atsižvelgdamas į ES paramos nusiginklavimui, demobilizavimui ir reintegravimui (NDR) koncepciją, kurią Europos Sąjungos Taryba patvirtino 2006 m. gruodžio 11 d.,

—	atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 23 d. Komisijos komunikatą „Paramos, reabilitacijos ir vystymosi derinimas. Politikos vertinimas“ (COM(2001)0153),

—	atsižvelgdamas į savo 2007 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dabartinės ES ir Afrikos santykių padėties (8),

—	atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 3937/07 ir į jos politinio komiteto 2007 m. liepos mėn. pranešimą dėl tinkamo valdymo, skaidrumo ir atskaitomybės eksploatuojant gamtos išteklius AKR šalyse (9),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją (JTSTR Nr. 1325) dėl moterų, taikos ir saugumo ir rezoliuciją (JTSTR Nr. 1820) dėl seksualinio smurto prieš civilius gyventojus konfliktų metu,

—	atsižvelgdamas į „Bendros ES ir Afrikos strategijos pagrindą“, patvirtintą 8-ajame ES ir Afrikos ministrų trejeto susitikime, vykusiame 2007 m. gegužės 15 d. Briuselyje,

—	atsižvelgdamas į EB sutarties 177–181 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Užsienio reikalų komiteto nuomones (A6-0445/2008),

A.

kadangi pusėje šalių, kuriose pavyksta baigti konfliktus, per kitus penkerius metus šie konfliktai atsinaujina ir, apytikriais skaičiavimais, 340 mln. itin neturtingų pasaulio žmonių gyvena silpnose valstybėse, nes vien karo veiksmų nebuvimas neužtikrina tikro ilgalaikio stabilumo ir tvaraus vystymosi,

B.	kadangi TVT buvo nustatyti nuoseklūs ir per apibrėžtą laiką numatomi įgyvendinti uždaviniai panaikinti skurdą ilguoju laikotarpiu, tačiau gali atsitikti taip, kad 2010 m. pusė neturtingiausiųjų pasaulio žmonių gyvens valstybėse, kuriose vyksta arba gali kilti kariniai konfliktai (10),

C.	kadangi neišugdžius atskaitingų valstybės tarnautojų, kurie į darbą būtų priimami pagal nuopelnus, į kurių darbą nesikištų politikai ir kurie nebūtų korumpuoti, neįmanoma kurti stabilių ir ilgalaikių valstybių,

D.	kadangi norint sudaryti taikai ir vystymuisi palankias sąlygas būtinas skaidrus, atskaitingas ir profesionalus saugumo sektorius,

E.	kadangi vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) dėmesys turi būti sutelktas į veiksmingų ir teisėtų viešųjų paslaugų, kurios būtų skaidrios, už kurias būtų atsiskaitoma civilinės valdžios institucijoms ir kurios atitiktų visuomenės poreikius, teikimą,

F.	kadangi šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės paplitimas skatina konfliktus ir nusikalstamumą; kadangi 2006 m. trys ketvirtadaliai užregistruotų nuo minų nukentėjusių asmenų buvo civiliai gyventojai (11),

G.

kadangi kariniai konfliktai ne tik siaubingai kenkia vystymuisi ir žmogaus teisėms, bet ir atstumia užsienio investuotojus, o tai labai sulėtina ekonomikos augimą, neskatina investicijų į ekonomiką ir svarbiausias paslaugas (remiantis naujausiu pranešimu (12), dėl ginkluotų konfliktų Afrikos šalių ekonomika sumenko 15 proc.); nepaisant to, tvirtas privatus sektorius gali ilgainiui tapti tvarių teisėtos vyriausybės pajamų šaltiniu,

H.	kadangi ilgalaikį stabilumą galima užtikrinti tik tuomet, jei į taikos kūrimo, nacionalinio susitaikymo ir valstybės kūrimo procesą bus įtrauktos visos suinteresuotosios šalys, įskaitant moteris ir mažumas,

I.	kadangi tiesos ir sutaikinimo komitetai gali padėti visuomenėms pripažinti masinio smurto palikimą, palengvinti bendruomenių ir buvusių priešiškų kovotojų dialogą, taip pat pridėti prie teisingumo, skriaudos atitaisymo ir reformų priemonių, dėl kurių mažėtų būsimų konfliktų tikimybė,

J.	kadangi institucijų sistema, sudaranti sąlygas kurtis pilietinei visuomenei, sukuriama tada, kai piliečiams suteikiama asociacijų ir išraiškos laisvė, taip pat kuriama laisva, įstatymų saugoma žiniasklaida,

K.	kadangi darniai ir gerai veikiančiai valstybei reikia stiprios pilietinės visuomenės, kuri gintų gyventojus nuo piktnaudžiavimo valdžia, ir laisvos žiniasklaidos, kuri reikalautų, kad itin daug įgaliojimų turinti vykdomoji valdžia atsiskaitytų už savo veiksmus,

L.	kadangi reikia skatinti silpnas valstybes leisti nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) veikti laisvai ir pernelyg neapsunkinti jų veiklos biurokratinėmis registracijos įstatymų nuostatomis ir procesais, kurie trukdo vystytis iš tiesų veiksmingai pilietinei visuomenei,

M.	kadangi per metus į vidutinišką besivystančią šalį surengiama 260 paramos teikėjų vizitų, o 2006 m. paramos teikėjai visose besivystančiose šalyse atliko 70 000 pagalbos teikimo operacijų, o vidutinė projekto vertė buvo tik 1,7 mln. JAV dolerių,

N.

kadangi EBPO VPK parengtoje 2007 m. EB vystomojo bendradarbiavimo politikos tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ES turėtų sistemingiau naudoti konfliktų analizę, rengdama konkrečioms valstybėms skirtas programas ir projektus, siekiant pagerinti šių programų ir projektų poveikį ir užtikrinti, kad jie nedarytų žalos,

O.

kadangi, priėmus komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą ir vėlesnes Tarybos išvadas bei Parlamento rezoliuciją, Komisija, atsižvelgdama į bandomųjų projektų metu sukauptą patirtį ir surinktą informaciją, 2009 m. turi parengti įgyvendinimo planą, kuriuo remiantis būtų galima įvertinti įvairių ES priemonių veiksmingumą, siekiant kuo labiau pagerinti jų taikymą saugumo ir vystymosi srityje,

P.

kadangi išskyrus šešių bandomųjų šalių paskyrimą (Burundis, Bisau Gvinėja, Haitis, Siera Leonė, Rytų Timoras ir Jemenas), Komisijos, Tarybos, Europos Parlamento ir pilietinės visuomenės diskusijos dėl tolesnių veiksmų pagal Komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą iki šiol neleido imtis konkrečių priemonių vietoje,

Q.	kadangi Europos įmonės veikia ir turi interesų konfliktų zonose,

1.   pritaria pareigos apsaugoti koncepcijai, kurią patvirtino JT, siekdamos, kad būtų stiprinamas, o ne silpninamas valstybių suverenitetas, ir pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų šią koncepciją laikyti privaloma; pabrėžia, kad pareigos apsaugoti koncepcija turi būti laikoma žmonių saugumo didinimo priemone; remiantis minėtąja koncepcija didžiausia atsakomybė už tai, kad nebūtų vykdomas gyventojų genocidas, jiems nereikėtų kęsti karo nusikaltimų, etninių valymų ir nusikaltimų žmoniškumui, tenka pačiai valstybei, taigi pagal koncepciją didinama kiekvienos vyriausybės atsakomybė už savo piliečių apsaugą; tačiau mano, kad, kai vyriausybės negali arba nenori suteikti tokios apsaugos, atsakomybė imtis tinkamų veiksmų tampa platesnės tarptautinės visuomenės kolektyvine atsakomybe; taip pat pažymi, kad tokie veiksmai turi būti prevenciniai ir atsakomieji, o prievarta ir karinės pajėgos turėtų būti pasitelkiami tik kaip absoliučiai paskutinė išeitis; pripažįsta, kad tai svarbus naujas žmonių saugumo principo taikymo aspektas;

2.   reikalauja, kad būtų įgyvendintas buvusio JT Generalinio Sekretoriaus Kofio Annano pareiškimas (paskelbtas 2000 m. atsiskaitant Generalinėje Asamblėjoje), kad valstybės suverenitetas reiškia atsakomybę ir kad didžiausia atsakomybė už savo gyventojų apsaugą tenka pačiai valstybei: jei kilus pilietiniam karui ar maištui arba neveikiant valstybei labai kenčia gyventojai, o susijusi valstybė nenori arba negali užkirsti tam kelio arba to išvengti, pirmenybė teikiama tarptautinei koncepcijai pareigos apsaugoti koncepcijai, o ne nesikišimo principui;

3.   yra įsitikinęs, kad esama dviejų taikos ir valstybės kūrimo proceso etapų: stabilizacijos etape dėmesys sutelkiamas į saugumą, teisę ir tvarką, taip pat į pagrindinių paslaugų teikimą; o antrame, t. y. valstybės kūrimo etape, dėmesys skiriamas valdymui ir institucijoms, kurios už jį atsakingos, su išlyga, kad:

a)	antrasis etapas neturėtų prasidėti tol, kol šalis nestabilizuota, nes jei institucijos būtų sukurtos nepasibaigus stabilizacijos procesui, jų sandara būtų konfliktą atspindinčio pobūdžio, o šios institucijos neatitiktų šalies poreikių, susijusių su tvirta ir ilgalaike taika,

b)	valstybės kūrimo etape svarbu ieškoti kompromiso, kad būtų prisitaikoma prie atitinkamos valstybės piliečių normų ir lūkesčių, o ne prie intervencijos vykdytojų idealų,

c)

toliau vykstant valstybės kūrimo procesui intervencijos vykdytojai turės perduoti tam tikrų institucijų funkcijas vietos valdžios institucijoms; tikėtina, kad kaip tik šiuo laikotarpiu bus susiduriama su kliūtimis, su kuriomis reikia susitaikyti, su sąlyga, jog jos nėra esminės šalies pažangai trukdančios kliūtys;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad, vykstant ES politiniam dialogui su trečiosiomis šalimis ir rengiant vystomojo bendradarbiavimo programas, labai svarbu nustatyti tikrąsias konfliktų priežastis, nes tai leistų parengti priemones, pagal kurias būtų iš anksto įspėjama apie silpnų valstybių požymius vertinant tokias galimas pilietinio smurto prognozavimo priemones ar rodiklius, kaip istoriniai nesutarimai, etniniai, genčių ir religiniai konfliktai, nelygybė ir skurdas; turėdamas tai mintyje, pabrėžia, kad, visų pirma reikia skirti naujų lėšų prisitaikymui ir aplinkos apsaugai, siekiant užkirsti kelią kilti konfliktams, susijusiems su klimato kaita ir aplinkos apsaugos problemomis;

5.   ragina Komisiją paskelbti konfliktų prevenciją kompleksiniu vystomojo bendradarbiavimo klausimu ir įtraukti konfliktų pavojaus ir pačių konfliktų analizę į esamas ir naujas politikos sritis, į šalies ir regionų strateginius dokumentus, taip pat ir į visas susijusias išorės bendradarbiavimo finansines priemones;

6.   primena, kad taika – ne tik karo nebuvimas: taikos nėra, jei nėra teisingumo, be to, pasibaigus karo veiksmams vyrai ir moterys nebūtinai jaučiasi saugūs; taip pat primena, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią konfliktams, juos sprendžiant ir kuriant taiką, ir pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodas moterų dalyvavimo ir visapusiško įtraukimo galimybes, susijusias su visais veiksmais, skirtais taikai ir saugumui palaikyti ir stiprinti;

7.   yra įsitikinęs, jog reikia visomis išgalėmis stengtis užtikrinti, kad konflikto paveiktiems gyventojams būtų laikantis minimalių standartų teikiamos būtiniausios paslaugos, visų pirma susijusios su aprūpinimu maistu, švariu vandeniu ir sanitarijos priemonėmis, vaistais, sveikatos priežiūra (įskaitant reprodukcinės sveikatos paslaugas) ir asmeniniu saugumu; artimiausiu laikotarpiu tvarumo klausimams turi būti teikiama mažiau svarbos negu aprūpinimui pagrindiniais produktais ir pagrindinių paslaugų teikimui;

8.   įsitikinęs, kad pasibaigus konfliktams reikia koordinuoti taikos kūrimo, humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities veiksmus pagal strateginę paramos, reabilitacijos ir vystymosi derinimo pagrindų programą ir užtikrinti saugumo ir vystymosi veiksmų darną;

9.   mano, kad būtina atkreipti dėmesį į lyčių klausimą sprendžiant pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų problemas, įskaitant pabėgėlių stovyklų projektavimą;

10.   pabrėžia, kad reikia stiprinti civilinio ir karinio koordinavimo pastangas; mano, kad pasibaigus konfliktams turi būti kuo greičiau pereinama nuo karinio prie civilinio saugumo režimo, o profesionaliai parengtos nacionalinės ir regionų civilinės policijos pajėgos turėtų palaipsniui papildyti tarptautines pajėgas ir jas pakeisti, užtikrinant, jog pirmenybė būtų teikiama tam, kad visoms konflikte dalyvaujančioms grupėms būtų vienodai taikomas teisinės valstybės principas ir administracinės procedūros;

11.   pabrėžia, kad reikia rasti pusiausvyrą teikiant vystymosi pagalbą civilinėms ir karo reikmėms, siekiant užtikrinti pagrindinės infrastruktūros ir valdžios įstaigų veiklą ir tuo pat metu neskirti mažiau dėmesio poreikiams, susijusiems su atstatymu, atkūrimu, taip pat demokratijos ir ekonomikos procesų atnaujinimu;

12.   ragina skatinti gerbti žmogaus teises ir remti kariuomenei ir policijai skirtą mokymą žmogaus teisių klausimu (įskaitant susijusioms gyventojų grupėms skirtas kampanijas žmogaus teisių ir piliečių teisių klausimais); taip pat stiprinti personalo mokymo institucijų vaidmenį su policijos ir karinės policijos pajėgomis susijusių tarptautinių normų srityje; remti apsaugos personalo elgesio kodeksų rengimą, policijos ir kariuomenės atsakomybės sričių nustatymą, žmogaus teisių ombudsmeno pareigybės ir komisijos žmogaus teisių klausimais sukūrimą, taip pat vietos valdžios institucijoms ir tarnautojams skirtą mokymą žmogaus teisių klausimais;

13.   pabrėžia, jog būtina ir toliau plėtoti su Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) susijusį karinį pajėgumą siekiant, kad ES ir jos valstybės narės galėtų labiau padėti stabilizuoti padėtį šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, taip pat labiau prisidėti prie tokių šalių vystymosi;

14.   mano, kad ypač svarbu šalinti nestabilumo priežastis ir tose šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, kilusias problemas tuo pat metu taikant civilines ir karines priemones; pabrėžia, kad, jeigu šalyje esančios taikos palaikymo pajėgos neužtikrins saugumo, iš esmės bus neįmanoma įvykdyti pagrindinės sąlygos (t. y. gyventojų ir jų nuosavybės saugumas), būtinos siekiant užtikrinti stabilumą konfliktų nualintose šalyse;

15.   pabrėžia, kad SSR ir NDR procesai – svarbūs pagrindiniai veiksniai siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir tvarų vystymąsi; ragina Tarybą ir Komisiją pagreitinti ES SSR politikos srities sistemos diegimą ir ES NDR koncepcijos įgyvendinimą, kad šios srities ES veikla būtų tinkamesnė, darnesnė ir veiksmingesnė; ragina Bendriją skirti daugiau lėšų SSR ir NDR procesams ypatingą dėmesį skiriant toms šalims, kuriose ES jau dislokavo ESGP misijų pajėgas; reikalauja, kad iš karto, kai tik imamasi operacijų planavimo darbų, būtent duomenų rinkimo etape arba rengiant krizių valdymo koncepcijas ir (arba) operacijų koncepciją (CONOPS), būtų atsižvelgiama į visą pagal SSR ir NDR procesų principus vykdomą iš Bendrijos lėšų finansuojamą veiklą, skirtą ESGP operacijoms konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose šalyse remti;

16.   pabrėžia, kad SSR gali būti veiksminga priemonė diplomatijai ir gynybai skatinti, taip pat ir priemonė ilgalaikio saugumo kliūtims naikinti, kurią naudojant būtų padedama kurti tvirtą, klestinčią ir taikią visuomenę; SSR turi apimti institucijų ir pagrindinių pareigybių ministerijose, kurios atsakingos už priimančios šalies ir jos gyventojų saugos ir saugumo stebėseną ir užtikrinimą, atkūrimą ir reformavimą;

17.   prašo ES, remiant po konfliktų pradėtą SSR, įtraukti lyčių aspektą, skleisti žinias ir rengti mokymą lyčių, konstitucijos, rinkimų, policijos bei teisminės sistemos temomis;

18.   mano, kad buvę kovotojų vadai privalo visiškai atsisakyti smurto, prieš įtraukiant juos į oficialias institucijas, kuriose jie būtų skatinami dalytis valdžia, kartu užtikrinant visuomenės ir visų susijusių suinteresuotųjų šalių aktyvų informavimą ir dalyvavimą visose diskusijose apie dalijimosi valdžia procesą;

19.   pabrėžia, kad vykstant deryboms ir įgyvendinant taikos sutartis svarbu įtvirtinti lyčių lygybę ir taip skatinti konstitucinę moterų teisių apsaugą;

20.   kadangi didžioji ginkluotųjų konfliktų aukų dalis žūsta nuo šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės (ŠGLG), ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Teisingumo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu dėl Bendrijos kompetencijos kovoti su ŠGLG platinimu (13), pagreitinti Europos kovos su neteisėtu ŠGLG ir jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategijos įgyvendinimo procesą ir dėti daugiau pastangų planuojant ES finansavimą, būtent Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis ir pagal stabilumo priemonę, kad lėšos būtų skiriamos su ŠGLG susijusių programų įgyvendinimui atitinkamose šalyse; prašo daugiašalių ir regionų finansų institucijų, jei reikia, imtis priemonių, kad būtų rengiamos su ŠGLG susijusios programos, kurios būtų teritorijų atstatymo ir atkūrimo pasibaigus konfliktams darbų sistemos dalis ir būtų įgyvendinamos kartu stengiantis sujungti į vieną visumą su valdymu susijusias problemas, tobulinti teisėkūrą ir gerinti už teisės aktų įgyvendinimą atsakingų agentūrų veiklos galimybes, susijusias su ŠGLG; ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau skatinti rengti tarptautinę privalomą sutartį dėl prekybos ginklais, palaikant visus dvišalius ir tarptautinius ryšius;

21.   mano, kad būtina teikti pirmenybę savanoriškam pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimui namo, kartu užtikrinant jiems saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, visų pirma teikiant tinkamas sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas (įskaitant kampanijas moterų raštingumui gerinti) ir suteikiant galimybių įsidarbinti; mano, kad tai reikia daryti užtikrinant grupių dialogą, taiką skatinantį švietimą, tarptautinį dalyvavimą, priešiškumo mažinimą ir mokymą apie įvairovę, buvusių kovotojų integravimą į visuomenę, pretenzijų į žemę nagrinėjimo ir traumų gydymo procesus; jei nesama su etnine priklausomybe ar religija susijusių kliūčių, šalies viduje perkeltieji asmenys turi paplisti po visą šalį, būti apgyvendinami jų gimtuosiuose kaimuose ir miestuose, t. y. neapsigyventų didelėmis grupėmis ir taip nesudarytų sąlygų kilti konfliktams ir smurtui;

22.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog pasibaigus konfliktams moterys toliau tęstų mokslą ar vėl pradėtų mokytis; mano, kad dėl to reikėtų aktyviai skatinti mokymo veiklą vykstant valstybės kūrimo procesui;

23.   tvirtai pabrėžia, kad reikia tartis su vietos ir tarptautinėmis moterų organizacijomis, kovojančiomis už taiką, bei jas remti; rekomenduoja numatyti politinę ir finansinę paramą, mokymą, gebėjimų ugdymą ir techninę pagalbą, taip pat ir taikos derybų metu ir sprendžiant konfliktus be smurto;

24.   mano, kad valstybių narių moralinė pareiga – apgyvendinti pabėgėlius iš teritorijų, kuriose vyksta konfliktai; mano, kad ši pareiga gali būti įvykdyta tik tuo atveju, jei valstybės narės dalysis atsakomybe; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų aktyviai padėti pabėgėliams, norintiems grįžti į gimtinę pasibaigus kariniam konfliktui;

25.   patvirtina, kad itin svarbu vykdyti sąžiningą migracijos politiką besivystančių šalių atžvilgiu; teigia, kad migracija gali tapti teigiamu vystymosi proceso veiksniu, pvz., jei bus suteikiamos galimybės ES gyvenantiems migrantams atlikti pinigų perlaidas, mažinamas protų nutekėjimas, sudaromos palankesnes sąlygos grįžtamajai migracijai ir užkertamas kelias prekybai žmonėmis;

26.   pabrėžia, kad būtina taikomomis priemonėmis skatinti šeimų susijungimą bei vaikų, paveiktų ginkluoto konflikto, reintegravimą į visuomenę ir užtikrinti jiems galimybę dalyvauti švietimo programose, profesiniame mokyme ir gauti psichologinę pagalbą, atsižvelgiant į ypatingus mergaičių poreikius;

27.   ragina veiksmingai įgyvendinti Komisijos pasiūlymą dėl buvusių kovotojų NDR; įskaitant kovotojų reintegraciją į pilietinę visuomenę aprūpinant juos maisto produktais, palapinėmis, antklodėmis ir civiliais drabužiais bei teikiant medicininę pagalbą; nugabenti buvusius karius į jų gimtąją bendruomenę arba į pasirinktą vietovę; remti politinių tarnautojų ir kariuomenės karininkų pensijų programas, buvusių kareivių aprūpinimą gyvenamuoju plotu, taip pat remti atlyginimų mokėjimo sistemas; remti buvusių kareivių civilinio mokymo ir buvusių kovotojų psichologinės regeneracijos programas skiriant specialiųjų papildomų lėšų įdarbinimo sistemoms ir darbo vietų kūrimo programoms remti;

28.   atkreipia dėmesį į tai, jog į NDR programas turėtų būti įtraukiamos specialios nuostatos dėl buvusių kovotojų moterų;

29.   pabrėžia, kad kovojant su vaikų kareivių ir į ginkluotąsias pajėgas imamų merginų, patiriančių seksualinį išnaudojimą, reiškiniais prisidedama prie kovos, kurios tikslas – pagerinti moterų, gyvenančių regionuose, kuriuose atkuriama taika ir po konflikto atstatoma šalis, kasdienį gyvenimą;

30.   mano, kad siekiant NDR taip pat turi būti siekiama socialinio ir ekonomikos vystymosi bei skiriama finansinių lėšų būtiniausių poreikių tenkinimo programoms;

31.   mano, kad vietos lygmens suinteresuotumas taikos kūrimo procesu būtinas, siekiant sukurti ilgalaikį stabilumą;

32.   mano, kad tarptautiniai pagalbos teikėjai, rengdami stabilumo ir demokratijos atkūrimo politiką, turėtų atsižvelgti į regionines ir vietos aplinkybes, pirmiausia į patirtį, įgytą skatinant ekonominį vystymąsi šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

33.   pabrėžia, kad tinkamoje susitaikymo strategijoje reikia atkreipti dėmesį į moterų vaidmenį stiprinant taiką; pabrėžia, kad susitaikymo programose turi būti atsižvelgiama į ypatingas vaikų, nukentėjusių per ginkluotą konfliktą, sąlygas;

34.   mano, kad valstybės teisėtumas gali būti kuriamas tik užtikrinus tinkamą ir veiksmingą valdymą; pabrėžia, kad institucijos, rinkimų procesai, balsuotojų registravimas ir rinkėjų sąrašai, balsuotojų tapatybės nustatymo ir kovos su korupcija mechanizmai turi būti kuo skaidresni ir užtikrinti kuo didesnę atskaitomybę, nes jie būtini siekiant ginti teisinę valstybę, žmogaus teises, demokratines institucijas ir gyventojų orumą, taip pat jie būtini ekonominei plėtrai, investicijoms ir prekybai;

35.   mano, kad tokie veiksniai kaip teisinė valstybė, patikimos lėšos, laisva rinka, veiksminga ir kompetentinga pilietinė visuomenė, nepriklausomų teismų sistema, nekorumpuotos teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijos yra priemonės, kurias naudodami pavieniai asmenys ir bendruomenės savo darbštumu ir iniciatyvumu iš tiesų gali didinti savo šalies gerovę;

36.   ragina kurti pagal vieno langelio principą dirbančias investicijų valdybas, kurios remtų prioritetinius sektorius, galinčius pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurti darbo vietas kituose sektoriuose, o ne tik tradiciniame žemės ūkio sektoriuje, taip pat remti liberalios investicijų aplinkos ir neapmokestinamų verslo zonų kūrimą;

37.   ragina Komisiją sukurti reguliavimo mažinimo klausimų skyrių, kuris teiktų konsultacijas po konfliktų atsigaunančioms šalims, kaip formuoti savo ekonomikos infrastruktūrą, kad būtų naikinama biurokratinė kontrolė, dėl kurios nustojama plėtoti smulkų verslą, neatidaromos bankų sąskaitos, neregistruojama žemė ir įmonės arba dėl kurios šie procesai vyksta lėčiau; jeigu įmanoma reikia mažinti rizikos kapitalo srautus ir taikyti mokesčių lengvatas besikuriančioms įmonėms ypač panaudojant biudžetui skirtos paramos programas;

38.   mano, kad būtina įtraukti moteris į šalių, kuriose baigėsi konfliktai, ekonominę veiklą ir sustiprinti moterų socialines ir ekonomines teises, taip pat ir verslo srityje, ir pabrėžia teigiamą mikrokreditų poveikį;

39.   yra tvirtai įsitikinęs, kad vietos lygmens suinteresuotumas ES vystomuoju bendradarbiavimu gali didėti, jei būtų įtraukti nacionaliniai parlamentai, įskaitant Europos Parlamento ir šalių partnerių parlamentų abišalį bendravimą ir gebėjimų ugdymą; tai turėtų apimti informacijos ir ryšių technologijų srities paramos sistemas, technologinius gebėjimus kurti modernius rinkėjų sąrašus, išduoti tapatybės korteles, jei neturima gimimo liudijimo ar kitų pilietybę patvirtinančių dokumentų;

40.   pabrėžia, kad reikia remti vietos institucijas, teikiant tinkamas mokymo paslaugas ir keičiantis patirtimi; atsižvelgdamas į tai, primena Europos Parlamento įsipareigojimą laikytis parlamentinės demokratijos principų ir praktikos;

41.   pabrėžia, kad vykstant rinkimams šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, moterų dalyvavimas turėtų būti remiamas visais lygmenimis rengiant specialias programas ir taikant kvotas;

42.   pabrėžia, kad svarbi nepriklausoma skaidrumo stebėsena ir atskaitomybė už panaudotus išteklius, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį pasibaigus konfliktams, jei būtų vėl investuojami į valstybės kūrimą; taip pabrėžia, kad svarbu kovoti su visų rūšių švaistymu, sukčiavimu ir korupcija, taip pat taikyti tinkamas kovos su korupcija priemones, atidžiai stebint pilietinei visuomenei;

43.   pabrėžia, kad reikia siekti pažangos įgyvendinant Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (UNCAC), naikinti nelegalaus finansavimo šaltinius, kad nebūtų kurstomi konfliktai ir nekiltų pavojus stabilumui pasibaigus konfliktams, nes korupcija lemia valdžios institucijų neveiksmingumą, didina socialinę atskirtį, iškraipo sprendimų priėmimo procesą ir trukdo teikti pagrindines paslaugas;

44.   pabrėžia, kad parama vietos bendruomenėms, šeimoms, pilietinės visuomenės organizacijoms (įskaitant moterų organizacijas), mikrokreditus teikiančioms organizacijoms ir vietos tinklams yra būtina siekiant vykdyti bet kokią sėkmingą vystymosi politiką; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares teikti politinę ir finansinę paramą vietos subjektams, kurie siekia taikos ir pagarbos žmogaus teisėms net ir kilus krizėms, visų pirma naudoti ES stabilumo priemonę ir pagal jos reagavimo į krizes sudedamąją dalį numatytas priemones;

45.   pabrėžia, kad pasibaigus konfliktams žemės kadastras turi būti kuriamas, o žemės nuosavybės klausimai sprendžiami laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų, norint užkirsti kelią vyriausybėms, privačioms įmonėms ar valdančiojo elito atstovams neteisėtai pasisavinti žemę – dažnai skurdžiausiųjų ir labiausiai pažeidžiamų, įskaitant sugrįžusius ir šalies viduje perkeltuosius asmenis, sąskaita; taip pat pabrėžia, kad turi būti stengiamasi stiprinti teismus taip, jog pastarieji galėtų geriau užtikrinti nuosavybės ir verslo teisės normų įgyvendinimą, visų pirma šalyse, kuriose moterų juridinis statusas ribotas ar joms nesuteikiama pagrindinių nuosavybės teisių;

46.   primena savo įsipareigojimą ginti moterų ir vaikų teises pasibaigus konfliktams, siekiant imtis visų įmanomų priemonių, kad moterims būtų suteikta daugiau teisių, nes tai – būtina sąlyga norint užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą;

47.   Mano, kad daugelis besivystančių šalių turi būtiniausių gamtos išteklių, kurių reikia norint užtikrinti šių šalių vystymąsi, tačiau dėl prasto gamtos išteklių (pvz., naftos, vandens, medienos ir deimantų) valdymo ir su tuo susijusios korupcijos šalys gali būti priverstos tęsti konfliktus; smerkia įvairių subjektų (vietos, regionų, tarptautinių ir tarpvalstybinių subjektų) dalyvavimą savinantis ir išnaudojant minėtuosius išteklius; ragina valstybes nares skatinti ir remti gerą visų gamtos išteklių valdymą, taip pat imtis priemonių ir kovoti su gamtos išteklių išnaudojimu ir nelegalia prekyba jais, ypač tais atvejais, kai dėl šių išteklių kyla ginkluotų konfliktų, pastarieji eskaluojami ar tęsiami;

48.   pripažįsta Kimberlio proceso, Gavybos sektoriaus įmonių skaidrumo iniciatyvos ir ES veiksmų plano dėl su miškininkyste susijusių teisės aktų įgyvendinimo, miškų išteklių valdymo ir prekybos mediena pasiekimus, ragina stiprinti šias iniciatyvas ir veiksmingiau jas įgyvendinti;

49.   primena dokumente dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo (14), ES vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos 2008 m. kovo mėn. 14 d. pateiktame Europos Vadovų Tarybai, padarytas nerimą keliančias išvadas, kuriose perspėjama, kad klimato kaita gali dar labiau apsunkinti padėtį silpnose pasaulio šalyse ir regionuose, kuriuose kyla konfliktai, o tai skatina naujus imigracijos srautus ir didina ES saugumui kylančią grėsmę; ragina Komisiją stiprinant taiką atsižvelgti į klimato kaitos problemas;

50.   mano, kad būtina užtikrinti teisingumą nuo konflikto nukentėjusiems asmenims, o nacionaliniai teismai – bent jau tol, kol teismų sistema veikia ir yra nepriklausoma bei nešališka – gali geriau už tarptautinius karo nusikaltimų tribunolus užtikrinti atsakomybę už nacionalinius teismo procesus ir nubausti nusikaltėlius; atsižvelgdamas į tai, siūlo nagrinėti galimybę šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, registruoti konfliktų metu padarytus žmogaus teisių pažeidimus;

51.   ragina tvirtinti teismų sistemas ir rengti teisėjus ir generalinius prokurorus, rengti konferencijas teismų reformos tema, diegti nepriklausomas skyrimo į teisinės sistemos postus sistemas, tinkamai atlyginti už darbą teisinės sistemos darbuotojams, aprūpinti teismus įranga, gerinti teismų administracinius gebėjimus, tobulinti raštvedybą, biudžeto ir personalo valdymą ir įsigyti naujos technologinės įrangos, įskaitant kompiuterius, kad būtų galima sekti bylų eigą;

52.   ragina patirties turinčias NVO teikti teisinę pagalbą pažeidžiamoms grupėms, etninėms mažumoms, bežemiams valstiečiams ir kitoms nuo visuomenės atskirtų asmenų grupėms, taip pat rengti teisininkų padėjėjų mokymą, kad gerėtų galimybės kreiptis i teismus;

53.   mano, kad būtina panaikinti nebaudžiamumą už smurto dėl lyties nusikaltimus, jei įmanoma, pašalinti visus šiuos nusikaltimus iš amnestijos nuostatų ir užtikrinti, kad visi nuo lytinio smurto nukentėję asmenys, ypač moterys ir merginos, būtų vienodai saugomos įstatymų ir turėtų tokią pat teisę į teisingumą; atsižvelgiant į tai, kad daugelyje visuomenių moterų ir vaikų padėtis yra nepalankesnė, kai siekiama kreiptis į teismus, prireikus reikia imtis ypatingų priemonių;

54.   pabrėžia, kad moterims, patyrusioms lytinį smurtą, būtina užtikrinti galimybes gauti visas lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei galimybes dalyvauti supažindinimo programose, kurias įgyvendinant šioms moterims būtų padedama susidoroti su niekinamu požiūriu;

55.   pritaria Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1820 priėmimui, o ypač tam, jog rezoliucijoje pripažįstama, kad seksualinis smurtas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui;

56.   pabrėžia, kad pasibaigus konfliktams svarbu atsižvelgti į ypatingus vaikų, visų pirma mergaičių, poreikius, ypač susijusius su švietimu;

57.   pritaria ES ryšiams su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT); pabrėžia, jog ES parama būtina, kad TBT galėtų vykdyti savo įgaliojimus; mano, kad būtinai reikia, jog visos valstybės pasirašytų bei ratifikuotų TBT Romos statutą siekiant didinti TBT sistemos veiksmingumą, darną ir nuoseklumą; ragina ES ir AS valstybes nares nedelsiant ir nuosekliai užtikrinti, kad vykstant bet kokiems konfliktams būtų vykdomi visi TBT išduoti arešto orderiai;

58.   ragina valstybes nares tęsti kovą su nebaudžiamumu, nes ši kova yra veiksmingiausia priemonė užkirsti kelią būsimiems žmogaus teisių pažeidimams, taip pat remiant tarptautinių tribunolų darbą;

59.   pabrėžia, kad ilgalaikę taiką daugeliu atžvilgių lemia bendruomenės dalyvavimas taikos procese ir atsakomybė už jį (taikos procesas yra pagrįstas ir sėkmingas tik tada, jei jame kartu su vyrais dalyvauja moterys, atliekančios svarbias savo visuomenines pareigas, pvz., maisto gaminimą ir rūpinimąsi šeima, ypač besivystančiose šalyse); atsižvelgiant į tai, kad moterys ir vaikai sudaro 80 proc. pabėgėlių, reikalauja, kad moterims būtų teikiama ypatinga parama ir pripažįstamas be galo svarbus jų vaidmuo taikos ir stabilumo palaikymo procese, ir kad taikos procese nepaprastai svarbi tarptautinės bendruomenės pagalba pilietinės visuomenės tinklams, susiejantiems vietos, nacionalines ir tarptautines iniciatyvas;

60.   ragina sudaryti nuolatines komisijas taikos klausimais, į kurių veiklą būtų įtraukti įtakingi visų kovojančių šalių atstovai, kad būtų užkirstas kelias dideliems smurto protrūkiams;

61.   yra įsitikinęs, kad susijusios pilietinės visuomenės organizacijos gali tapti konfliktuojančių grupių dialogo tarpininkės, jei šių organizacijų veikla derinama su mokymu spręsti konfliktus be smurto ir taiką skatinančiu švietimu; palankiai vertina tai, kad būtent rengiant nacionalines konferencijas, kovojančių šalių apskritojo stalo diskusijas, paprastų žmonių lygmens mažų grupių susitikimus ryšiams užmegzti, vietos NVO, bendruomenių seniūnų ir tradicinių įstaigų vadovų mokymą tarpininkavimo klausimais sudaromos dialogo galimybės;

62.   ragina valstybes nares įgyvendinant vystymosi projektus pirmiausia paskirti vadovaujančią partnerę, kuri būtų viena iš jų, kad būtų supaprastinta ataskaitų teikimo tvarka (net jeigu projektas finansuojamas kitos valstybės narės lėšomis), o paramos teikėjai derintų savo veiklą ir ją vykdytų darniai; taip pat skatinti parengti atskaitomybės standartus, susijusius su duomenų teikimu nacionaliniams parlamentams, vietos valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;

63.   mano, kad reikia skatinti kuo didesnį moterų dalyvavimą žiniasklaidos veikloje ir visuose viešuosiuose forumuose, kuriuose joms būtų suteiktos galimybės išsakyti savo nuomonę;

64.   primena, kad gimimo užregistravimas yra pagrindinė žmogaus ir piliečio teisė; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu registruoti gimimus, ypač per ginkluotą konfliktą ir iškart po jo, nes tai padeda apsaugoti vaikus nuo jų teisių pažeidimų; dėl šių priežasčių gimimų registravimą reikėtų laikyti vienu svarbiausių vystymosi uždavinių;

65.   pabrėžia, jog būtina atsižvelgti į konfliktus per visą vystymosi programų planavimo, įgyvendinimo, kontrolės ir vertinimo ciklą, kad konflikto eigai būtų daromas didžiausias teigiamas ir mažiausias neigiamas programų poveikis; pabrėžia, kad labai svarbu metodiškai atlikti konflikto analizę ir suprasti pagrindines konflikto varomąsias jėgas; mano, kad lyginamieji rodikliai yra naudinga vystomojo bendradarbiavimo veiksmų poveikio vertinimo priemonė;

66.   ragina su konflikto apimta teritorija besiribojančias šalis kartu su tarptautine bendruomene aktyviai dalyvauti įgyvendinant plėtros ir atstatymo po konfliktų planą;

67.   ragina Komisiją ir Tarybą laikytis regioninės strategijos padedant gerinti padėtį pavienėse šalyse;

68.   ketina ir toliau aktyviai dalyvauti Komisijos darbe, kuris sudaro tolesnių veiksmų pagal minėtąjį komunikatą dėl ES atsako į pažeidžiamumą dalį; atkreipia Komisijos ir Tarybos dėmesį į tai, kad šis darbas iki šiol vyko labai lėtai, o dabar skubiai reikia imtis konkrečių veiksmų vietoje tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimas, taip pat ragina Komisiją išsamiai informuoti Europos Parlamentą apie būsimus veiksmus, ypač susijusius su išvadomis, kurios bus pateiktos pavienių šalių tyrimų ataskaitose, ir rėmimusi jomis nustatant ir planuojant tolesnes priemones;

69.   mano, jog visose Komisijos atstovybėse trečiosiose šalyse turi būti įsteigtas lyčių klausimų centras, kuris turėtų atitinkamus įgaliojimus, žinių ir lėšų;

70.   pabrėžia tų šalių, kurios tapo pažeidžiamos, gyventojų poreikį skubiai įsitikinti, kad jų padėtis ir jų šalies padėtis pagerėjo, šiuo tikslu ragina Tarybą ir Komisiją nepraleisti progos informuoti apie vietoje vykdomus veiksmus;

71.   remia ES karinių konfliktų prevencijos programą ir saugumo bei vystymosi priemones, numatytas ES 2009 m. veiksmų plane, ir ragina Komisiją skirti daug dėmesio pastangoms įgyvendinti su taikos kūrimu susijusias priemones;

72.   pabrėžia, jog svarbu ugdyti Komisijos personalo gebėjimus atsižvelgti į konfliktus planavimo procese, pateikiant specialių rekomendacijų, visų pirma parengiant susijusiam personalui konkrečiai pritaikytą trumpą dėmesio konfliktams vadovą, pagrįstą Taikos ir konfliktų poveikio vertinimo sistemomis ir Dėmesingumo konfliktams išteklių rinkiniu;

73.   mano, kad, siekiant kuo veiksmingiau spręsti pereinamojo laikotarpio pasibaigus konfliktams problemas, intervencijos turi vykti laiku, būti lanksčios ir nuspėjamos;

74.   pabrėžia, kad visose ES misijose (įskaitant tarpininkų ir derybininkų grupes bei policijos ir taikos palaikymo pajėgas) turėtų dalyvauti patarėjai lyčių klausimais ir turėtų būti bent 40 proc. moterų visose grupėse, įskaitant vyriausiųjų pareigūnų grupes, taip pat turėtų būti įtraukiamas mokymas apie integruotą požiūrį į lyčių lygybę;

75.   ragina Europos lyčių lygybės institutą atlikti lyčių aspekto įtraukimo į ES išorės misijas tyrimą;

76.   pabrėžia, kad į taikos tyrimus, konfliktų prevenciją ir sprendimą, taikos palaikymo operacijas, šalių atstatymą ir atkūrimą po konfliktų, finansines priemones, šalies ir (arba) regiono strategijos dokumentus, taip visų rūšių intervencijos planavimą reikia įtraukti lyčių aspektą;

77.   remia ES specialiųjų įgaliotinių tarnybą – pagrindinę ES priemonę siekiant padėti rasti politinį sprendimą ir skatinti ilgalaikį politinį stabilumą šalyse, kuriose baigėsi konfliktai;

78.   ragina ES plėtoti pažangiausią patirtį tose srityse, kuriose reikia glaudaus politinių, karinių, humanitarinių ir vystymosi subjektų bendradarbiavimo, susijusio su konfliktų prevencija, tarpininkavimu, taikos palaikymu, pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principais, humanitarine pagalba, taip pat ilgalaikiu atkūrimu ir vystymusi;

79.   ragina parengti JTSTR Nr. 1325 įgyvendinimo ES veiksmų planą ir prašo Europos Komisijos paraginti šalis partneres ir Europos Sąjungos valstybes nares rengti nacionalinius veiksmų planus; siūlo persvarstyti ES gaires dėl žmogaus teisių apsaugos ir dėl Europos saugumo ir ESGP misijų tam, kad būtų užtikrinama, jog visapusiškai laikomasi JTSTR Nr. 1325 ir 1820;

80.   pabrėžia, kad Komisija įpareigota remti šalių partnerių pastangas ugdyti gebėjimus, susijusius su demokratine vidaus atskaitomybe (parlamentinės priežiūros ir audito sistemos), kai Bendrija teikia biudžetui skirtą paramą; ragina Komisiją aktyviau ir nuosekliau vykdyti šį įpareigojimą; pabrėžia, kad tinkamai įgaliotos parlamentinės priežiūros ir audito institucijos – pagrindinis veiksnys siekiant, jog biudžetui skirtos ES paramos poveikis būtų darnus; ragina kurti pilietinės visuomenės kontrolės ir priežiūros sistemas, kurios pilietinei visuomenei sudarytų sąlygas kontroliuoti, kaip naudojama biudžetui skirta ES parama ir koks jos poveikis;

81.   ragina investicinius bankus, įskaitant Europos investicijų banką, užtikrinti, kad jie paskolas konfliktus išgyvenusioms šalims, visų pirma toms šalims, kuriose gausu išteklių, skirtų ir jose investuotų laikydamiesi žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos standartų ir kad dėl to nebūtų kurstoma įtampa;

82.   teigiamai vertina neseniai įsteigtos JT Taikos stiprinimo komisijos veiklą; pažymi, kad, kalbant apie su pagalba susijusius klausimus, reikia bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Tautomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad JT sistema būtų aprūpinama pakankamais ištekliais, ir reikalauti, kad JT atsiskaitytų už pagalbą, skiriamą šalies viduje vykstantiems procesams, kuriuose dalyvauja Taikos stiprinimo komisija ir kiti JT organai, remti;

83.   pabrėžia, kad vystymosi pagalba – labai svarbus taikos stiprinimo ir konfliktų prevencijos pažeidžiamose valstybėse aspektas, tačiau vystymuisi ir konfliktų valdymui skirta pagalba negali apimti jokių karinių priemonių arba komponentų;

84.   rekomenduoja užtikrinti JT personalo, dirbančio šalyse, kuriose baigėsi konfliktai, elgesio kodekso vykdymą ir ragina netoleruoti taikdarių ar NVO pareigūnų lytinio smurto;

85.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Taikos stiprinimo komisijai, AS Komisijai, AS Vykdomajai Tarybai, Visos Afrikos Parlamentui ir AKR bei ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

---

(1)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)  OL L 247, 2006 9 9, p. 22.

(3)  OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

(4)  OL C 25, 2008 1 30, p. 1.

(5)  OL L 378, 2006 12 27, p. 41.

(6)  S/2004/616.

(7)  OL C 282 E, 2008 11 6, p. 460.

(8)  OL C 263 E, 2008 10 16, p. 633.

(9)  OL C 254, 2007 10 26, p. 17.

(10)  Tarptautinio vystymosi departamento skaičiavimai, pagrįsti Pasaulio banko vertinimais, pateikiamais leidinyje „2006 m. pasaulio ekonomikos perspektyvos. Piniginių perlaidų ir migracijos poveikis ekonomikai“, Pasaulio bankas, Vašingtonas, 2005 11 14.

(11)  Leidinys „2007 m. minų stebėsenos ataskaita. Kurkime pasaulį be minų“.

(12)  Leidinys „Saugesnis pasaulis“ (organizacija „Oxfam“), Tarptautinio veiksmų dėl šaulių ginklų tinklo (IANSA) 2007 m. spalio mėn. pranešimas „Dingę Afrikos milijardai“.

(13)  Byla C–91/05, Komisija prieš Tarybą.

(14)  S113/08.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/86

---

Zimbabvė

P6_TA(2008)0640

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Zimbabvėje

(2010/C 45 E/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės, kurių naujausia dėl situacijos Zimbabvėje buvo priimta 2008 m. liepos 10 d. (1),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/135/BUSP, atnaujinančią ribojančias priemones Zimbabvei, pagal kurią iki 2009 m. vasario 20 d. atnaujinamos ribojančios priemonės Zimbabvei (2), taikomos pagal 2004 m. vasario 19 d. Tarybos bendrąją poziciją 2004/161/BUSP (3), į 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1226/2008, iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 314/2004 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Zimbabvei (4) ir į 2008 m. gruodžio 11-12 d. Europos Tarybos išvadas dėl Zimbabvės, kuriose išreiškiamas rimtas susirūpinimas dėl blogėjančios humanitarinės padėties Zimbabvėje,

—	atsižvelgdamas į rezoliuciją dėl padėties Zimbabvėje, kurią priėmė AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja 2008 m. lapkričio 28 d. Port Moresbi (Papua NaujojiGvinėja),

—	atsižvelgdamas į Visos Afrikos parlamento rinkimų stebėjimo misijos 2008 m. kovo 29 d. pranešimą dėl suderintų rinkimų Zimbabvės Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 30 d. – liepos 1 d. Šarm el Šeiche vykusio Afrikos Sąjungos 11-ajame aukščiausiojo lygio susitikime priimtą rezoliuciją dėl Zimbabvės,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 15 d. Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos (Patriotinis frontas) ir dviejų Judėjimo už demokratinę pertvarką dalinių susitarimą dėl problemų, su kuriomis susiduria Zimbabvė, sprendimo,

—	atsižvelgdamas į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) sutartį ir jos protokolus, įskaitant PAVB protokolą rinkimų klausimais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi Zimbabvėje kilo didelė humanitarinė krizė ir 5,1 mln. žmonių, beveik pusė gyventojų, badauja; kadangi dėl choleros protrūkio, kuris kilo dėl blogo pagrindinių vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugų teikimo, Zimbabvėje mirė mažiausiai 783 žmonės ir daugiau negu 16 400 žmonių užsikrėtė; kadangi daugiau negu 300 000 žmonių, kurie yra rimtai nusilpę dėl maisto trūkumo, kylą rimtas epidemijos pavojus,

B.

kadangi Zimbabvės valdžios institucijos parodė, kad jos negali sureguliuoti humanitarinės krizės ir nenutrauks smurtinių represinių veiksmų prieš savo oponentus; kadangi humanitarinė katastrofa ir vyriausybės krizė, kurią sukėlė Roberto Mugabės nesugebėjimas surengti sąžiningų ir patikimų rinkimų ir laikytis 2008 m. rugsėjo 15 d. politinio susitarimo dėl nacionalinės vienybės vyriausybės formavimo, siekiant užbaigti krizę, nepaisant Pietų Afrikos prezidento Thabo Mbeki tarpininkavimo pastangų,

C.	kadangi numatoma, kad infliacija regione bus keletą milijardų procentų – didžiausia pasaulyje; kadangi 80 proc. gyventojų gyvena iš mažiau nei 1 JAV dolerio per dieną ir neturi galimybės naudotis būtiniausiomis prekėmis, pvz., maistu ir vandeniu,

D.

kadangi tarptautinės gydytojų humanitarinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières) duomenimis, mažiausiai 1,4 mln. žmonių kyla pavojus susirgti cholera, jei protrūkis nebus sustabdytas kovojant su pagrindinėmis jo priežastimis; kadangi protrūkis plečiasi į Pietų Afriką ir Botsvaną,

E.	kadangi ekonominės, politinės ir socialinės krizės derinys ypač didelę žalą padarė moterims ir mergaitėms ir kad joms dėl jų atsakomybės už ligonių priežiūrą namuose kyla ypač didelis pavojus užsikrėsti cholera,

F.	kadangi per pastaruosius 10 metų moterų ir vyrų gyvenimo trukmė Zimbabvėje sumažėjo nuo 60 metų iki 37 metų vyrų ir 34 metų moterų; kadangi 1,7 mln. žmonių Zimbabvėje šiuo metu užsikrėtę ŽIV,

G.

kadangi kilus politinei krizei ir susidarius kritinei sveikatos padėčiai Zimbabvėje blogėja žmogaus teisių padėtis, pati naujausia tendencija buvo beprecedentis žmogaus teisių gynėjų grobimų skaičius, pvz., Jestinos Mukoko dingimas yra vienas iš pavyzdžių, kaip bauginami ir užpuldinėjami žmogaus teisių aktyvistai ir tai vykdo žmonės, įtariami veikiant Zimbabvės valdžios institucijų vardu,

H.

kadangi JT Vaikų fondo (UNICEF) apskaičiavimais dirba tik apie 40 proc. šalies mokytojų ir tik trečdalis mokinių lanko pamokas; kadangi mokytojai kaip ir gydytojai bei medicinos seserys periodiškai streikavo ir policija prieš juos ėmėsi smurtinių represinių veiksmų už naudojimąsi teise taikiai demonstruoti,

I.	kadangi vyresniesiems, buvusiam JT Generaliniam Sekretoriui Kofi Annanui, buvusiam JAV Prezidentui Jimmy Carteriui ir moterų ir vaikų teisių gynėjui Graçai Macheliui nebuvo leista atvykti į Zimbabvę,

J.	kadangi daugelis Afrikos lyderių, įskaitant arkivyskupą Desmondą Tutu, Botsvanos Prezidentą Ianą Khamą ir Kenijos ministrą pirmininką Railą Odingą, ragino R. Mugabę atsistatydinti,

K.	kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. minint 60-ąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines Prancūzijos Prezidentas N. Sarkozy ES vardu paragino R. Mugabę atsistatydinti, teigdamas, kad R. Mugabe Zimbabvės žmones paėmė įkaitais ir kad Zimbabvės žmonės turi teisę į laisvę, saugumą ir pagarbą,

L.	kadangi Zimbabvė beveik atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima taikyti 2005 m. rugsėjo mėn. JT viršūnių susitikimo metu priimtą deklaraciją, kurioje teigiama, kad egzistuoja tarptautinė atsakomybė ginti žmones, prieš kuriuos vykdomi nusikaltimai žmoniškumui,

1.   išreiškia savo didelį susirūpinimą katastrofiška humanitarine padėtimi Zimbabvėje, choleros epidemija, badu ir visišku R. Mugabės režimo atsisakymu teigiamai įveikti krizę; ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti savo įsipareigojimą Zimbabvės žmonėms vykdant esminę ir ilgalaikę humanitarinės pagalbos programą;

2.   pažymi, kad Europos Sąjunga ką tik skyrė 10 mln. EUR pagalbą ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas panaikinti visus humanitarinės pagalbos agentūroms taikomus apribojimus bei užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų skirstoma laikantis žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų;

3.   tvirtai remia pirmiau minėtos vyresniųjų delegacijos pastangas palengvinti Zimbabvės humanitarinę krizę; mano, kad visiškai nepriimtina, jog šios grupės nariams R. Mugabės režimas atsisakė išduoti įvažiavimo vizą, nes jie norėjo panaudoti savo įtaką, kad būtų nedelsiant pagerintas ilgalaikės pagalbos šaliai teikimas ir būtų sustabdytos baisios Zimbabvės žmonių kančios;

4.   griežtai smerkia nesiliaujantį R. Mugabės režimo smurtą prieš Judėjimo už demokratinę pertvarką narius ir rėmėjus; yra pasipiktinęs dėl daugelio neseniai įvykdytų žmogaus teisių gynėjų grobimų ir ragina nedelsiant išlaisvinti Jestiną Mukoko, Zimbabvės taikos projekto direktorių, Zacharią Nkomo, lyderio vaidmenį atliekančio žmogaus teisių specialisto Harrisono Nkomo brolį, Brodericką Takawirą, Zimbabvės taikos projekto provincijos koordinatorių, Pascalį Gonzo, aktyvų Zimbabvės taikos projekto veikėją, ir daugelį Judėjimo už demokratinę pertvarką narių ir pilietinės visuomenės aktyvistų, ir ragina šių grobimų vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

5.   pritaria neseniai atliktam ES asmenų, kuriems draudžiama keliauti, sąrašo išplėtimui į jį įtraukiant R. Mugabės režimo atstovus ir ragina įtraukti kitus pagrindinius R. Mugabės režimo šalininkus, įskaitant Florence Chitauro, buvusį Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos ministrą, kuris šiuo metu, tikėtina, gyvena Londone, atsisako pasmerkti R. Mugabę ir be kliūčių keliauja į Zimbabvę ir iš jos;

6.   ragina JT Saugumo Tarybą apsvarstyti galimybę R. Mugabei ir asmenims, kurie aktyviai dalyvauja smurtiniuose išpuoliuose arba vykdo žmogaus teisių pažeidimus, taikyti tikslingas sankcijas (draudimą keliauti ir turto įšaldymą); ypač ragina Kiniją, Rusiją ir Pietų Afriką JT Saugumo Taryboje remti griežtas priemones, nukreiptas prieš R. Mugabės režimą, ir leisti suprasti Afrikos valstybių vyriausybėms, kad jos daugiau nebenori teikti jokios paramos R. Mugabės režimui;

7.   pritaria Kenijos, Botsvanos ir Zambijos vyriausybių principingumui, parodytam pasisakant prieš R. Mugabę, ir išreiškia gilų nusivylimą tuo, kad tiek daug kitų Afrikos šalių vyriausybių vis dar pasirengusios nekreipti dėmesio į šio režimo blogybes;

8.   pabrėžia didelį Zimbabvės žmonių politinės kaitos poreikį ir smerkia R. Mugabės atsisakymą įgyvendinti susitarimą dėl pagrindinių ministerijų perdavimo Morgano Tsvangirai partijai, kurį jis pasirašė 2008 m. rugsėjo 15 d., arba pradėti politinę reformą;

9.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Zimbabvės žmonių radikalių demokratinių pokyčių, kurie turėtų būti vykdomi nedelsiant, poreikį ir toliau žlugdo despotiškas, manipuliacinis ir savanaudiškas R. Mugabės režimas;

10.   primygtinai ragina Afrikos šalis ir regionines institucijas, įskaitant Pietų Afrikos vystymo bendriją, ir ypač Afrikos Sąjungą, kaip 2008 m. rugsėjo 15 d. susitarimo užtikrintoją, bei žymias Afrikos asmenybes didinti spaudimą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, teisingas padėties Zimbabvėje sureguliavimas, paremtas patikimais 2008 m. kovo mėn. surengtais rinkimais, ir kad tinkamu būdu būtų stebimi visi politiniai susitarimai;

11.   ragina Tarybą skatinti Afrikos Sąjungą rengti sąlygas aktyviai intervencijai, siekiant apsaugoti Zimbabvės civilius gyventojus;

12.   ragina Tarybą išlikti budria atsižvelgiant į galimas Zimbabvės Afrikos nacionalinės sąjungos (Patriotinis frontas) sąmoningo aplaidumo ir blogo valdymo, kuris destabilizuoja Zimbabvę, pasekmes regionui;

13.   išreiškia didelį susirūpinimą dėl Zimbabvės pabėgėlių padėties regione ir smerkia smurtinius veiksmus prieš Zimbabvės pabėgėlius kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją remti tas kaimynines šalis įgyvendinant finansines ir materialines pabėgėliams skirtas paramos programas;

14.   ragina visas suinteresuotąsias šalis ir tarptautinę bendruomenę būti pasirengusioms paremti Zimbabvės ekonominį ir socialinį atgaivinimą, kai bus suformuota vyriausybė, kuri tikrai atspindės Zimbabvės žmonių valią visais lygmenimis ir kai bus pastebimi akivaizdūs ženklai, kad vėl imama gerbti demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė;

15.   ragina Tarybą ir valstybes nares stiprinti savo diplomatines pastangas Afrikoje, kad būtų užtikrinta aktyvi parama pokyčiams Zimbabvėje;

16.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Didžiojo aštuoneto šalių vyriausybėms, Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Britanijos tautų sandraugos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos Komisijos ir Vykdomosios tarybos pirmininkams, Visos Afrikos Parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos generaliniam sekretoriui, jos šalių vyriausybėms ir jos parlamentiniam forumui.

---

(1)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0364.

(2)  OL L 43, 2008 2 19, p. 39.

(3)  OL L 50, 2004 2 20, p. 66.

(4)  OL L 331, 2008 12 10, p. 11.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/89

---

Išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, piliečių laisves ir demokratiją Nikaragvoje

P6_TA(2008)0641

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, piliečių laisves ir demokratiją Nikaragvoje

(2010/C 45 E/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į JT 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą ir į Europos ekonominės bendrijos ir Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos Respublikos pamatinį bendradarbiavimo susitarimą (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gaires,

—	atsižvelgdamas į ES ekspertų grupės pateiktas ataskaitas 2008 m. lapkričio 9 d. vykusių savivaldybių rinkimų proceso Nikaragvoje,

—	atsižvelgdamas į Komisijos narės Benitos Ferrero Waldner pranešimą dėl įvykių per 2008 m. lapkričio 9 d. per Nikaragvos savivaldybių ir regionų rinkimus,

—	atsižvelgdamas į derybas siekiant pasirašyti Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. ES 27 valstybių narių pranešimą spaudai dėl žmogaus teisių gynėjų ir jų organizacijų,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 26–27 d. Briuselyje vyksiantį šeštąjį ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo derybų raundą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi yra kaltinimų dėl 2008 m. lapkričio 9 d. vykusių rinkimų į savivaldybes rezultatų klastojimo, kuris atskleidžiamas ES ekspertų ataskaitose, kuriose taip pat užsimenama apie Nikaragvos institucijų nenorą surengti demokratinius rinkimus; kadangi per juos vyko išpuoliai, ypač nukreipti prieš žiniasklaidą, kurie sukėlė susiskaldymą ir priešiškumą,

B.	kadangi Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bei kelios Nikaragvos NVO išreiškė susirūpinimą balsavimo skaidrumu,

C.

kadangi Aukščiausios rinkimų tarybos 2008 m. birželio 11 d. rezoliucijose Sandinistų judėjimui (isp. Movimiento Renovador Sandinista) atimamas juridinio asmens statusas ir teigiama, kad Konservatorių partija neatitiko reikalavimų dalyvauti 2008 m. lapkričio mėnesį vykusiuose rinkimuose į savivaldybes, taigi šioms dviems partijoms buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose,

D.

kadangi vyko daug išpuolių ir priešiškų veiksmų, kuriuos jau keletą mėnesių patiria žmogaus teisių apsaugos organizacijos, jų nariai, nepriklausomi žurnalistai ir žiniasklaidos priemonių atstovai ir kurie kilo dėl pavienių asmenų, politinių grupuočių bei organizacijų, susijusių su valstybės valdžia,

E.

kadangi Nikaragvos už bendradarbiavimą atsakingas viceministras pasiūlė sukurti bendrą mokesčių sistemą, skirtą finansinei paramai, kurią gavo NVO, ir ištirti įvairias NVO, kurios akivaizdžiai neatitinka teisinių reikalavimų, kadangi 17 žmogaus teisių apsaugos organizacijų keliami kaltinimai dėl lėšų dubliavimo,

F.	kadangi seksualinės ir reprodukcinės teisės gynėjų, įskaitant parėmusių išžagintą mergaitę, kuriai, siekiant išsaugoti gyvybę, padėta atlikti abortą tuo metu, kai gydomasis nėštumo nutraukimas nebuvo kriminalinis nusikaltimas, atžvilgiu vyksta baudžiamasis persekiojimas,

G.	kadangi demokratijos ir teisinės valstybės vystymas ir stiprinimas bei pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi tapti Europos Sąjungos užsienio politikos sudedamąja dalimi,

H.	kadangi Europos Sąjunga ir jos partneriai, pasirašydami su trečiosiomis šalimis susitarimus, į kuriuos įtraukiama sąlyga dėl žmogaus teisių, tikisi, kad bus prisiimta atsakomybė ir gerbiamos tarptautinės žmogaus teisių normos ir kad šios sąlygos savaime yra abipusės,

I.	kadangi per paskutinius du dešimtmečius Nikaragva pateko į didelį skurdą,

1.   labai apgailestauja dėl to, kaip 2008 m. lapkričio 9 d. vyko rinkimai į savivaldybes ir mano, kad jų rezultatai neatitinka jokių demokratinio teisėtumo reikalavimų;

2.   apgailestauja, kad dėl įtarimų sukčiavimu kai kuriose savivaldybėse prasidėjo demonstracijos ir politinių partijų rėmėjų susirėmimai, kurių padarinys – nemažai sužeistų žmonių, ir paaštrėjo jau didžiulė politinė šios šalies krizė;

3.   ragina Nikaragvos vyriausybę nedelsiant imtis priemonių siekiant sušvelninti susidariusią padėtį ir ragina Nikaragvos institucijas gerbti žmogaus teisių apsaugos organizacijų darbą;

4.   apgailestauja dėl daugelio išpuolių ir priešiškų veiksmų, kuriuos per šiuos keletą mėnesių patyrė žmogaus teisių apsaugos organizacijos, jų nariai nepriklausomi žurnalistai ir Europos Komisijos delegacijos Nikaragvoje atstovai ir kurie kilo dėl asmenų, politinių grupuočių bei organizacijų, susijusių su valstybės valdžia;

5.   ragina politines partijas pasmerkti savo pasekėjų smurto veiksmus;

6.   apgailestauja, kad dvi politinės partijos negalėjo dalyvauti savivaldybės rinkimuose; reiškia nerimą dėl demokratijos stiprėjimo ateities ir šalies valdymo, ypač dėl procesų, susijusių su visuomenės integracija ir aktyviu dalyvavimu;

7.   ragina Nikaragvos vyriausybę ir skirtingas šalies instancijas saugoti saviraiškos laisvę ir nepriklausomą teisingumą ir taip užtikrinti, kad būtų išsaugoti demokratiniai šalies pagrindai; ragina Nikaragvą kuo greičiau ratifikuoti Romos statutą, pagal kurį įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas;

8.   džiaugiasi 2008 m. spalio 22 d. ES 27 valstybių narių oficialiu pranešimu spaudai, kuriame pasmerkiami išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų organizacijas;

9.   ragina, kad derantis dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių partnerystės susitarimo Nikaragvai būtų priminta, kad Europos Sąjunga gina teisinės valstybės, žmogaus teisių, demokratijos principus ir skatina jų laikytis;

10.   ragina ES valstybes nares įtraukti į savo dvišalių ir daugiašalių posėdžių darbotvarkes klausimą dėl padėties Nikaragvoje;

11.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei.

---

(1)  OL L 63, 1999 3 12, p. 39.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/92

---

Pasikėsinimai į žmogaus teisių gynėjus Rusijoje ir Anos Politkovskajos nužudymo teismo procesas

P6_TA(2008)0642

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasikėsinimų į žmogaus teisių gynėjus Rusijoje ir Anos Politkovskajos nužudymo teismo proceso

(2010/C 45 E/17)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir ypač į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių po Rusijos žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo (1) bei į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2008 m. birželio 26–27 d. Chanty Mansijske vyksiančio ES ir Rusijos vadovų susitikimo (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris įsigaliojo 1997 m. ir kurio galiojimas pratęstas iki tol, kol jį pakeis naujas susitarimas,

—	atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl naujo susitarimo, kuriame numatoma nauja išsami ES ir Rusijos santykių sistema, ir į šių darybų atnaujinimą per paskutinį ES ir Rusijos aukšto lygio susitikimą 2008 m. lapkričio 14 d. Nicoje,

—	atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl 2008 m. gruodžio 4 d. įvykusios kratos organizacijos „Memorial“ patalpose Sankt Peterburge,

—	atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnybos (ODIHR) 2008 m. pranešimą dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį,

A.	kadangi Rusija yra Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir dėl to yra įsipareigojusi visapusiškai gerbti žmogaus ir piliečių teises,

B.	kadangi žmogaus teisių gynėjų padėtis ir sunkumai, su kuriais susiduria žmogaus teises propaguojančios nevyriausybinės organizacijos, kelia didelį susirūpinimą,

C.	kadangi Rusijos piliečiai yra padavę daugybę skundų Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, o jo sprendimai patvirtina nerimą, kad daugeliu atvejų Rusijos valdžios institucijos pažeidė žmogaus teises, o taip pat savivaliavo,

D.	kadangi 2008 m. spalio 28 d. Rusijos jėzuitų ordino vadovas Otto Messmer ir Ekvadoro kunigas Victor Berancourt buvo žiauriai nužudyti savuose namuose Maskvoje,

E.	kadangi viena žymiausių Rusijos teisininkių žmogaus teisių klausimais Karinna Moskalenko, kuri sėkmingai atstovavo 30 Rusijos piliečių bylose Europos žmogaus teisių teisme, 2008 m. spalio mėn. viduryje tapo mėginimo nunuodyti auka – jos automobilyje Strasbūre rasta gyvsidabrio,

F.	kadangi 2008 m. rugpjūčio 31 d. policijos areštinėje buvo nužudytas ingušų nepriklausomos interneto svetainės savininkas Magomed Evloev,

G.

kadangi 2008 m. liepos–spalio mėn. užregistruota daugybė pasikėsinimų į žmogaus teisių gynėjų gyvybes, įskaitant ingušų opozicijos lyderį Akhmed Kotievą, žmogaus teisių gynėją Zurab Tsechoevą iš Ingušijos, žmogaus teisių aktyvistą Dmitrii Kraiukhiną iš Oriolo ir žmogaus teisių aktyvistą Stanislavą Dmitrievskį iš Žemutinio Naugardo,

H.

kadangi 2008 m. gruodžio 4 d. į tyrimų ir informacijos centro „Memorial“ biurą Sankt Peterburge, kuris 20 metų tiria Stalino represijas Sovietų Sąjungoje, įsiveržė kaukėti vyrai iš Rusijos generalinės prokuratūros, o šio įsilaužimo metu buvo paimti standieji ir kompaktiniai diskai, kuriuose buvo visi duomenys apie tūkstančius nukentėjusiųjų; kadangi konfiskuoti dokumentai nebuvo inventorizuoti; kadangi centro „Memorial“ teisininkams nebuvo leista patekti į patalpas,

I.	kadangi žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo kriminalinis tyrimas ir teismo procesas kelia didelį susirūpinimą, susijusį su skaidrumu ir teisės viršenybės principo laikymusi; kadangi šis žiaurus nužudymas dar nėra visiškai ištirtas ir patenkinamai išnagrinėtas,

J.	kadangi Rusijos valdžios institucijos nebendradarbiauja tiriant Aleksandro Litvinenko nunuodijimą radioaktyviu poloniu Londone,

K.	kadangi policija žiauriai numalšino G. Kasparovo opozicijos grupės „Kita Rusija“ demonstraciją 2008 m. gruodžio 14 d. Maskvoje suimdama demonstracijos dalyvius ir tempdama juos į sunkvežimius; kadangi iš viso buvo areštuota apie 100 demonstracijos dalyvių,

L.	kadangi 2008 m. gruodžio 3 d. Vienoje 17 Rusijos žmogaus teisių grupių paragino ES ne tik skubiai didinti ES ir Rusijos konsultacijų dėl žmogaus teisių svarbą, bet ir aptarti aktualiausius atvejus ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimuose,

1.   ryžtingai smerkia pasikėsinimus į žmogaus teisių gynėjus Rusijoje, įskaitant pasikėsinimus į teisininkus, kurie gina piliečių teises, ir ragina Rusijos valdžios institucijas ginti ir užtikrinti jų fizinį neliečiamumą visais lygmenimis;

2.   nurodo, kad žmogaus teisės, teisinė valstybė ir demokratija turi išlikti pagrindiniais klausimais toliau plėtojant ES ir Rusijos santykius; pabrėžia, kad svarbu, jog vykstant ES ir Rusijos žmogaus teisių konsultacijoms būtų nuolat keičiamasi nuomonėmis su Rusija žmogaus teisių klausimais, o taip pat ragina patobulinti šių susitikimų formą taip, kad galėtų dalyvauti atitinkamos ministerijos, teismai ir Rusijos pilietinės visuomenės atstovai;

3.   laikosi nuomonės, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisės viršenybei turėtų sudaryti neatsiejamą naujojo pamatinio susitarimo, dėl kurio šiuo metu deramasi, dalį;

4.   ragina Rusijos valdžios institucijas vykdyti visus Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir be delsimo ratifikuoti protokolą dėl teismo reformos; ragina Rusijos Federaciją ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos 14-ąjį papildomą protokolą;

5.   smerkia kratą, kuri buvo atlikta organizacijos „Memorial“ patalpose Sankt Peterburge 2008 m. gruodžio 4 d.; prašo Rusijos valdžios institucijų ir Sankt Peterburgo prokuratūros nedelsiant grąžinti Tyrimų ir informacijos centrui „Memorial“ vienuolika standžiųjų ir kompaktinių diskų, kurie buvo paimti iš centro policijos įsilaužimo metu 2008 m. gruodžio 4 d. ir kuriuose yra neįkainojamos informacijos apie daugiau nei 50 000 nukentėjusiųjų nuo Stalino valdymo laiku vykdytų represijų;

6.   atkreipia dėmesį į padažnėjusius smurto atvejus, dėl kurių, remiantis Maskvos žmogaus teisių biuro duomenimis, 2008 m. dėl rasės, tautybės, religijos ar lytinės orientacijos nužudyta daugiau nei 100 žmonių, ir į tai, kad Rusijos valdžios institucijos tokių neapykanta pagrįstų nusikaltimų akivaizdžiai nepasmerkė;

7.   susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai įvykusius mėginimus atgaivinti Stalino režimą ir pabrėžia, kad tik susitaikiusi su savo tragiška praeitimi Rusija galės sukurti tikrą demokratinę kultūrą;

8.   sunerimęs dėl 2008 m. spalio mėn. įvykusio pasikėsinimo į žmogaus teisių teisininkės Karinnos Moskalenko ir jos šeimos narių gyvybes ir kreipiasi į Prancūzijos bei Rusijos valdžios institucijas, kad šios nustatytų nusikaltėlius ir jų motyvus;

9.   įsitikinęs, kad žmogaus teisių teisininkų, kurie atstovauja galimų žmogaus teisių pažeidimų bylose ir kuriems tenka didžiulė asmeninė rizika toliau tęsti savo misiją, veiklai turėtų būti reiškiama didelė pagarba, kad juos turėtų ginti valstybė ir remti tarptautinė bendruomenė;

10.   išlieka labai susirūpinęs dėl ekstremizmą reglamentuojančių teisės aktų, kurie gali turėti įtakos laisvam informacijos srautui ir leisti Rusijos valdžios institucijoms toliau riboti žmogaus teisių gynėjų teises laisvai reikšti nuomonę;

11.   pažymi, kad nuo Rusijos nepriklausomos žurnalistės Anos Politkovskajos, kuri tapo spaudos laisvės simboliu, nužudymo jau praėjo dveji metai; atkreipia dėmesį į savo pirmiau minėtą 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją ir reiškia pagarbą šio sąžiningumo ir sąmoningumo simbolio, kurio darbą reikia nuolat remti ir pripažinti, drąsai ir darbui;

12.   išreiškia savo nerimą dėl to, kad teismo procesą gali stebėti tik keli žurnalistai ir kad jo negali stebėti televizijos žurnalistai; ragina teismą visiškai laikytis prisiekusiųjų sprendimo ir teismo procesą leisti stebėti visiems žurnalistams bei žiniasklaidos priemonėms; tikisi, kad teismas nustatys ne tik asmenis, nužudžiusius Aną Politkovskają ir prisidėjusius prie jos nužudymo, tačiau taip pat ir tuos, kurie šį nusikaltimą užsakė;

13.   džiaugiasi, kad 2006 m. įsteigtas ODIHR yra pagrindinis žmogaus teisių gynėjų centras, kuris stebi žmogaus teisių gynėjų padėtį visose ESBO teritorijai priklausančiose šalyse; labai ragina ES institucijas praktiškai paremti žmogaus teisių gynėjus ir įsteigti gynėjų informacijos centrus visose trijose institucijose, kad jų veikla būtų geriau koordinuojama su kitomis tarptautinėmis ir Europos organizacijomis;

14.   reiškia susirūpinimą nuolatiniu, didelio masto šauktinių išnaudojimu Rusijos ginkluotose pajėgose ir ragina Rusijos valdžios institucijas ištirti ir nuteisti atsakingus asmenis, panaikinti išnaudojimą ginkluotose pajėgose ir parodyti ryžtą atnaujinant ten vyraujančią kultūrą;

15.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, ESBO ir Europos Tarybai.

---

(1)  OL C 313 E, 2006 12 20, p. 271.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0309.

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/95

---

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas

P6_TA(2008)0617

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimo projekto (2008/2320(ACI))

(2010/C 45 E/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1), ypač į jo 25 punktą,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo pakeitimo projekto (COM(2008)0834),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo pakeitimo projekto (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0509/2008),

A.	kadangi Biudžeto komitetas siūlo pritarti pasiūlytam minėtojo 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo pakeitimui,

B.	kadangi pasiūlytas pakeitimas neprieštarauja Sutarčių nuostatoms ar Parlamento darbo tvarkos taisyklėms,

1.   pritaria 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (2007–2013) pakeitimui, kuris pridedamas prie šio sprendimo;

2.   paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

---

(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0618.

---

---

23.2.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 45/97

---

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas

P6_TA(2008)0618

2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimo projekto (2008/2325(INI))

(2010/C 45 E/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) (1), ypač į jo 25 punktą,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 21 d. derinimo posėdžio su Taryba rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2008)0834),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 4 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo remiantis sukuriama greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonė (2),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį ir į VI priedo IV skirsnio 1 ir 2 punktus,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A6-0504/2008),

A.	kadangi Europos Parlamentas tvirtai remia Komisijos iniciatyvą parengti naują greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonę („Maisto priemonę“), kuriai 2008 m. birželio 19–20 d. taip pat pritarė Europos Taryba,

B.	kadangi 2008 m. lapkričio 21 d. vykusiame derinimo susirinkime Europos Parlamentas ir Taryba sutarė šiai maisto priemonei per trejus metus skirti 1 milijardą eurų,

C.	kadangi pagal pradinį Komisijos pasiūlymą šiai maisto priemonei buvo numatyta skirti lėšų iš Daugiametės finansinės programos (DFP) 2 išlaidų kategorijos, tačiau šį siūlymą Europos Parlamentas ir Taryba atmetė,

D.	kadangi, Europos Parlamento nuomone, tinkamiausias sprendimas būtų peržiūrėti DFP 4 išlaidų kategorijos maksimalią finansavimo ribą, tačiau šį pasiūlymą Taryba atmetė,

E.	kadangi abi biudžeto valdymo institucijos šakos sutarė finansuoti maisto priemonę optimaliai derindamos lėšas iš Neatidėliotinos pagalbos rezervo ir iš Lankstumo bei lėšų perkėlimo priemonės, kuri įeina į Stabilumo priemonės 4 išlaidų kategoriją,

F.

kadangi šiame susitarime numatyta, kad iš neatidėliotinos pagalbos rezervo maisto priemonei finansuoti bus skirta 340 mln. eurų suma, iš kurios 22 mln. eurų asignavimų dar galima panaudoti 2008 m. biudžete, 78 milijonus – iš 2009 m. biudžeto asignavimų, o 240 mln. eurų bus skirta padidinus vienkartinę neatidėliotinos pagalbos rezervui skirtą sumą, kuri bus įtraukta į 2008 m. biudžetą,

G.	kadangi padidinus šią sumą reikia pakeisti TIS 25 punktą, kad būtų galima neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšas 2008 m. padidinti iki 479 218 000 eurų (dabartinėmis kainomis),

H.	kadangi šis pakeitimas reikalauja abiejų biudžeto valdymo institucijos šakų patvirtinimo, o tai reiškia, kad visos valstybės narės ir Taryba turi vieningai pritarti šiam susitarimui,

1.   palankiai vertina TIS 25 punkto pakeitimo projektą, pridedamą prie 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento sprendimo (3), kad būtų galima neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšas 2008 m. padidinti iki 479 218 000 eurų (dabartinėmis kainomis);

2.   tačiau dar kartą pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl fakto, jog nuolat kyla sunkumų skiriant finansavimą pagal 4 išlaidų kategoriją, kadangi turimos maržos nepakanka, todėl reaguojant į skubias nenumatytas aplinkybes nuolat reikia taikyti ypatingus mechanizmus; ragina atidžiai įvertinti, ar nereikėtų padidinti šiai išlaidų kategorijai skiriamų sumų, kadangi tokiu būdu būtų galima užtikrinti sklandžią ilgalaikės programinės veiklos plėtrą šioje srityje ir apsaugoti Sąjungos pajėgumą gerai atlikti pasaulinės svarbos vaidmenį, kuris jai skiriamas tarptautinėje sferoje;

3.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

---

(1)  OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

(2)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0576.

(3)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0617.

---