21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/1

A.

kadangi klimato kaita kelia didelę grėsmę skurdo mažinimui, žmogaus teisėms, taikai ir saugumui, aprūpinimui vandeniu ir maistu bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) įgyvendinimui daugelyje besivystančių šalių,

B.

kadangi kai kuriose besivystančiose šalyse kertami miškai ruošiant plotus, skirtus auginti augalams, iš kurių būtų gaunamas biokuras,

C.

kadangi pramoninės šalys istoriškai atsakingos už klimato kaitą ir moraliai įpareigotos prisidėti prie besivystančių šalių pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos sukeltų padarinių,

D.

kadangi besivystančios šalys mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, bet labiausiai kentės nuo jos padarinių, įskaitant nepakankamą aprūpinimą vandeniu ir maistu dėl sausrų ir dykumėjimo, kylantį jūros lygį, naujas žemės ūkio sektoriaus problemas, naują su sveikata susijusią riziką, ekstremalius meteorologinius įvykius ir migracijos problemas; kadangi besivystančios šalys taip pat bus mažiausiai pajėgios spręsti su minėtaisiais padariniais susijusias problemas,

E.

kadangi daugumoje pramoninių šalių priemonėms, skirtoms reaguoti į klimato kaitą ir mažinti su tuo susijusius pavojus, pastaruoju metu buvo skiriamas didelis dėmesys, o tokių priemonių neatidėliotinas poreikis mažas gyventojų pajamas turinčiose šalyse iš esmės buvo ignoruojamas,

F.

kadangi neteisėtas ir nenuoseklus medienos importas į ES ypač skatina miškų kirtimą, o toks naikinimas alinamoms šalims kasmet kainuoja milijardus EUR,

G.

kadangi su miškų kirtimu susiję 20 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o kasmet prarandama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miško; toks miškų kirtimas atogrąžų zonoje kelia didelį pavojų biologinei įvairovei ir daugiau nei milijardui neturtingų asmenų, gyvenančių tokiuose miškuose ir iš tokių miškų,

H.

kadangi konkrečias klimato kaitos pasekmes dažnai turi spręsti vietos institucijos vietiniu lygmeniu; kadangi dėl šios priežasties, kuriant veiksmingas reagavimo į klimato kaitą ir poveikio mažinimo strategijas, būtina tinkamai susieti politikos formavimą tarptautiniu, nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis; kadangi būtina atlikti didelio masto struktūrinius pokyčius, nepamirštant bendruomenių skurdo problemos,

I.

kadangi vis labiau pripažįstami klimato kaitos sukeliami pavojai saugumui, įskaitant konfliktus dėl nepakankamų gamtinių išteklių, klimato sukeltas stichines nelaimes ir plataus masto migracijos srautus; kadangi kurti strategijas, kurios leistų reaguoti į bendras klimato ir (arba) saugumo problemas, gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti veiksmingą ir tinkamą atsaką besivystančiose šalyse,

J.

kadangi iki šiol tarptautinės priemonės prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo (NRM) srityje buvo ribotos, suskaidytos, prastai koordinuojamos ir daugeliu atvejų sunkiai prieinamos besivystančioms šalims, o tai visiškai prieštarauja Europos konsensuso ir Paryžiaus deklaracijos tikslams,

K.

kadangi priemonės, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, nelaimių rizikos mažinimas ir plėtrai skirtų pajėgumų telkimas yra glaudžiai susiję, tačiau iki šiol jie buvo silpnai integruojami į plėtros bendradarbiavimo agentūrų ir tarptautinių institucijų veiklą; kadangi norint sėkmingai įgyvendinti PKKA būtinas bendras ir nuoseklus požiūris,

L.

kadangi reikia sudaryti daugiadisciplininę kovos su nelaimėmis vykdytojų, vystymosi specialistų, planuotojų ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei klimatologijos ekspertų komandą, kuri nustatytų pažangiąją patirtį regioninės plėtros srityje,

M.

kadangi akivaizdu, kad būtų rentabilu anksti imtis veiksmų prisitaikymo prie klimato kaitos ir NRM srityse; kadangi skaičiavimai rodo, kad vienas doleris, išleistas NRM, gali sutaupyti septynis dolerius reaguojant į nelaimę, ir kartu yra svarus argumentas iš anksto suteikti lėšas paramai,

N.

kadangi, atsižvelgiant į tai, reikėtų atmesti bet kokią galimybę dvigubai skaičiuoti tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) užduočių ir visų pagal JTBKKK duotų pažadų finansavimą,

O.

kadangi delsimas priimti aiškius sprendimus dėl priemonių, kurios būtinos norint mažinti klimato kaitos priežastis ir padarinius, lems daug didesnes išlaidas ateityje,

P.

kadangi dauguma aplinkos apsaugos problemų, įskaitant kylančias dėl klimato kaitos problemas, dar padidėja dėl gyventojų skaičiaus didėjimo ir didesnio jų skaičiaus, o gyventojų skaičiaus dinamika augimo, pasiskirstymo ir struktūros požiūriais sudaro neatsiejamą vystymosi proceso dalį, nes abu šiuos veiksnius veikia aplinkos kaita ir atvirkščiai; kadangi 1994 m. Kaire vykusios Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais metu aiškiai parodyta nauda, kurią teikia tikslinga, vietos lygmeniu vykdoma, nepriverstinė politika gyventojų klausimais, tačiau iki šiol gyventojų problemos dažnai būdavo neįtraukiamos į vystymosi arba reagavimo į kaitą planus,

Q.

kadangi siekiant į vystymosi politiką veiksmingai integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos mažinimą, privalu spręsti visus su žemės ūkiu, vandeniu, miško išteklių valdymu, sveikata, infrastruktūra, švietimu ir gyventojų politika susijusius klausimus,

R.

kadangi korupcijos mažinimas padidintų pastangų reaguoti į klimato kaitą ir mažinti jos pasekmes efektyvumą,

S.

kadangi minėtojoje 2007 m. ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgoje, tiksliau sakant, šalies strategijos dokumentuose (ŠSD) ir regionų strategijos dokumentuose (RSD), matyti, kad klimato kaita į ES vystymosi politiką integruojama nepakankamai ir pernelyg lėtai,

T.

kadangi šiuo metu besivystančiose šalyse labai trūksta lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos; kadangi nors apskaičiuotos kasmetinės prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidos siekia nuo 50 iki 80 mlrd. JAV dolerių, pagal daugiašalius finansavimo mechanizmus 2007 m. viduryje skirtų lėšų bendra suma siekė mažiau nei 0,5 proc. šio skaičiaus,

U.

kadangi, net ES išsikėlus tikslą tapti lydere kovoje su klimato kaita, ES biudžete neatsispindi prioritetas, teikiamas ES politikai ir priemonėms, kurias ji patvirtino ir kurios yra skirtos kovai su klimato kaita,

V.

kadangi dalis lėšų PKKA bus skiriama iš Europos plėtros fondo (EPF) ir pagal teminę programą „Aplinka ir tvarus gamtos išteklių, įskaitant energiją, valdymas“ (ENRTP) (pagal reglamento dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) 13 straipsnį (3)),

W.

kadangi Europos plėtros fondas daugiausiai buvo naudojamas naujoms iniciatyvoms finansuoti; kadangi Komisija turėtų laikytis savo įsipareigojimo rasti naujų finansavimo šaltinių, kas yra būtina norint išsaugoti Europos plėtros fondą; kadangi Vystymosi komitetas keletą kartų padarė išvadą, kad Europos plėtros fondą būtina integruoti į ES biudžetą, norint užtikrinti demokratinę fondo lėšų naudojimo kontrolę,

X.

kadangi pagal reglamento dėl VBP 21 straipsnį dėl strateginių dokumentų ir daugiamečių orientacinių programų priėmimo ir 35 straipsnio 2 dalį, Parlamentas turi teisę tikrinti Komisijos veiksmus, kaip išdėstyta Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniuose,

Y.

kadangi švarios plėtros mechanizmas iki šiol buvo silpnai pritaikytas vargingiausių šalių investicijų į švarias technologijas poreikiui; kadangi Afrikoje vyksta mažiau nei 3 proc. visų švarios plėtros mechanizmo projektų, o 90 proc. vadinamųjų anglies kreditų (angl. CER) suteikiama Kinijoje, Indijoje, Korėjoje ir Brazilijoje vykdomiems projektams,

1.

pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti PKKA, kuriuo bus pripažintas klimato kaitos poveikis vystymuisi; tačiau ragina Komisijai labiau paaiškinti konkrečią PKKA naudą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitais pagrindiniais dalyviais turi būti neatsiejama PKKA darbotvarkės dalis, siekiant užtikrinti, kad iniciatyvos optimaliai papildys viena kitą;

2.

mano, kad PKKA yra svarbus ES išorės veiksmų klimato kaitos srityje ramstis ir turi papildyti JTBKKK procesą ir Kioto protokolą ir juos remti, siekiant įgyvendinti JTBKKK, minėtąjį protokolą ir susijusius susitarimus;

3.

primena pirmiau minėtame dokumente dėl klimato kaitos ir tarptautinio saugumo pateikiamas nerimą keliančias išvadas, kuriose perspėjama, kad klimato kaita didina ES saugumui kylančią grėsmę ir gali dar labiau apsunkinti padėtį silpnose pasaulio šalyse ir regionuose, kuriuose kyla konfliktai, taip pat trukdo pasiekti TVT;

4.

pažymi, kad pastangos kovoti su klimato kaita išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse turi būti grindžiamos ne tik politinėmis iniciatyvomis, bet ir pilietinės visuomenės dalyvavimu; mano, kad reikėtų rengti visuomenės informavimo kampanijas ir švietimo programas mokyklose ir universitetuose, skirtas supažindinti piliečius su padėties, susidariusios dėl klimato kaitos, tyrimais ir vertinimais ir pasiūlyti tinkamų sprendimų, visų pirma susijusių su gyvenimo būdo keitimu, siekiant mažinti išlakų kiekį;

5.

pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti ES klimato kaitos ir vystymosi politikos srityje, kadangi PKKA – tai unikali galimybė gyventi pagal Europos konsensusą ir Paryžiaus deklaraciją, o taip pat 1994 m. Tarptautinės Kairo konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą stiprinančius principus; be to, yra įsitikinęs, kad viena iš pagrindinių PKKA funkcijų turėtų būti „tarpuskaitos“ paslaugos, susijusios su įvairiomis valstybių narių iniciatyvoms;

6.

ragina Europos Sąjungą užtikrinti, kad klimato kaitos klausimas taptų svarbiausiu jos vystomojo bendradarbiavimo politikos aspektu; taip pat mano, kad kovojant su klimato kaita būtina spręsti struktūrines priežastis bei ragina sistemingai įvertinti klimato kaitos sukeliamą pavojų, taip pat visus politikos planavimo ir sprendimų priėmimo aspektus ES ir besivystančiose šalyse, įskaitant prekybą, žemės ūkį ir aprūpinimą maistu;

7.

pabrėžia, kad PKKA turėtų imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti darną sprendžiant klausimus, susijusius, pirma, su klimato kaitos poveikiu vystymuisi (įskaitant ES žemės ūkio, prekybos ir žuvininkystės politiką) ir, antra, su eksporto subsidijomis (pvz. susieta pagalba, skolų našta, eksporto kreditai ir komercinis pagalbai skirto maisto naudojimas), priverstiniu privatizavimu ir gyvybiškai svarbių ekonomikos sektorių liberalizavimu;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad PKKA, kuriam 2008-2010 m. laikotarpiui numatyta 60 mln. EUR, turėtų papildyti JTBKKK procesą, todėl reikia vengti veiksmų dubliavimosi, o lėšos turi būti naudojamos veiksmams, kurie suteikia didžiausią naudą; mano, kad, sudarius klimato kaitos susitarimą laikotarpiui po 2012 m., atsižvelgiant į šiuos rezultatus reikia peržiūrėti PKKA tikslus ir finansavimą;

9.

mano, kad pagal JTBKKK lėšos, nenumatytos toje konvencijoje, negali būti laikomos išsivysčiusių šalių įsipareigojimų vykdymo dalimi;

10.

mano, kad iki šiol PKKA skirtų 60 mln. EUR visiškai nepakanka; ragina Komisiją nustatyti ilgalaikį PKKA finansavimo tikslą – kasmet iki 2010 m. skirti nors 2 mlrd. EUR, o iki 2020 m. – 5–10 mlrd. EUR;

11.

ragina Komisiją teikti išsamią informaciją apie nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis taikomas klimato kaitos ir vystymosi finansines priemones; ragina Komisiją remiantis šia informacija skubiai pasiūlyti, kokias priemones naudoti siekiant padidinti su klimato kaita ir vystymusi susijusią ES finansinę paramą, taip pat užtikrinti, kad ši parama būtų kuo labiau koordinuojama su esamomis iniciatyvomis ir jas papildytų;

12.

pabrėžia, kad norint į klimato kaitą reaguoti rimtai, įvairių biudžeto eilučių ir finansinių šaltinių pagalba būtina užtikrinti naują finansavimą, pasitelkiant humanitarinės pagalbos lėšas, skirtas kovai su klimato sukeltomis stichinėmis nelaimėmis, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) lėšas ir Stabilumo priemonę, vykdant prevencinę saugumo politiką arba reaguojant į su klimato kaita susijusius pavojus saugumui ar konfliktus, taip pat, jei reikia, pasitelkiant kitas išorės veiksmams skirtas lėšas ir aplinkos mokesčius, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP) ir kitas naujoviškas šiam tikslui skirtas finansavimo priemones;

13.

su susidomėjimu pažymi 2008 m. birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas ir jų padarinius biudžetui; mano, kad atitinkamus biudžeto poreikius galima patenkinti tik imantis priemonių, numatytų 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4); dar kartą pabrėžia, kad norint įvykdyti naujas užduotis reikia naujų asignavimų;

14.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad tikslas iki 2010 m. padidinti ES oficialią vystymosi pagalbą (OVP) iki 0,56 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vis dar nepasiektas ir neaišku, kaip ES sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus, neieškodama naujų finansavimo šaltinių;

15.

ragina Komisiją padidinti tiesioginį PKKA finansavimą, ką pradžioje būtų galima įgyvendinti laikant tai ypatingos svarbos klausimu pagal ENRTP ir 10-ąjį EPF; kartu pabrėžia, kad reikalingos papildomos, ne OVP lėšos, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos ir pažangiems finansiniams mechanizmams šiuo tikslu kurti;

16.

primena Komisijai, kad, kalbant apie ENRTP ar EPF lėšų naudojimą PKKA finansuoti, šias vystymuisi skirtas lėšas galima naudoti tik veiksmams, derantiems EBPO Vystymosi pagalbos komiteto apibrėžta vystymosi pagalba, finansuoti; primygtinai reikalauja, kad tai būtų vienkartinis finansavimo šaltinis, o vėliau būtų naudojamos lėšos iš kitų šaltinių;

17.

ragina Komisiją užtikrinti, kad PKKA finansavimas iš ENRTP, įskaitant energiją, valdymo teminei programai skirtų lėšų ir Europos plėtros fondo, nevyktų kitų svarbių vystymosi politikos tikslų (pvz., švietimo, sveikatos apsaugos, lyčių lygybės ar aprūpinimo vandeniu tikslai) sąskaita;

18.

pabrėžia, kad valstybės narės privalo prisiimti didesnę atsakomybę dėl finansavimo ir savo vystymosi veiklos suderinimo su PKKA;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti pasiūlymui bent 25 proc. pajamų iš aukcionų, kurių tikimasi kitą prekybos laikotarpį pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos (ES-ETS), skirti PKKA ir kitoms klimato kaitos priemonėms finansuoti besivystančiose šalyse, įskaitant pastangas saugoti miškus bei mažinti su miškų kirtimu ir nykimu susijusių išlakų kiekį;

20.

ragina Komisiją pasinaudoti būsimu ES biudžeto persvarstymu kaip galimybe dar kartą įvertinti bendruosius ES lėšų naudojimo prioritetus ir nukreipti papildomas lėšas kovai su klimato kaita bei vystymui bendrai ir PKKA konkrečiai, be kita ko, perskirti bendrai žemės ūkio politikai skirtas lėšas;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti pasaulio klimato kaitos finansavimo mechanizmo idėją, grindžiamą Tarptautinės imunizacijos finansavimo priemonės (angl. IFF) pavyzdžiu ir išankstinės paramos teikimo koncepcija, siekiant per gana trumpą laiką užtikrinti dideles PKKA finansavimo sumas;

22.

ragina Komisiją paskatinti privatųjį sektorių tapti artimu PKKA partneriu, suprantant, kad viešojo sektoriaus lėšos galėtų paskatinti investuoti ir suteikti galimybę patekti į rinkas bei naudotis technologijomis; ypač ragina Komisiją investuoti į VPP modelio plėtotę pagrindinėse srityse, pvz., pažeidžiamų sričių, kur itin trūksta lėšų, aprūpinimo vandeniu ir infrastruktūros plėtotę, kadangi klimato kaita daro poveikį daugeliui politikos sričių (aprūpinimas vandeniu, visuomenės sveikata, energijos tiekimas ir t. t.), o tai reikalauja valstybės bei vietos institucijų įsikišimo; primena, kad ES prioritetas turėtų būti viešojo sektoriaus pajėgumo imtis veiksmų šiose srityse didinimas;

23.

ragina Komisiją bendradarbiauti su privačiu draudimo sektoriumi ir ištirti būdus, kaip plėsti bandomąsias draudimo programas, skirtas prisitaikymui prie klimato kaitos ir NRM finansuoti, skiriant dėmesį ir nacionaliniam bei regioniniam, ir asmeniniam draudimo lygmenims;

24.

apgailestauja, kad besivystančių šalių vyriausybės, pilietinė visuomenė ir vietos institucijos apskritai nepakankamai dalyvavo PKKA planavimo procese; ragina Komisiją užtikrinti, kad priimant sprendimus detalizavimo, įgyvendinimo, lėšų skirstymo ir įvertinimo proceso metu būtų bendradarbiaujama su suinteresuotosiomis šalimis;

25.

ragina Komisiją naudotis PKKA, siekiant paremti ir didinti šalių parterių pajėgumą identifikuoti, valdyti ir švelninti pavojus saugumui, kuriuos kelia klimato kaita, taip pat ragina Komisiją šiam tikslui skirti papildomų lėšų; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos Išorės santykių generalinis direktoratas būtų visapusiškai įtraukiamas į visą PKKA programų kūrimo ir įgyvendinimo procesą, kas padėtų užtikrinti darną tarp vystomojo bendradarbiavimo, klimato kaitos ir užsienio bei saugumo politikos krypčių;

26.

ragina Komisiją pasinaudoti PKKA inicijuojant diskusijas su paramą teikiančiomis šalimis ir šalimis partnerėmis, skirtas didinti pasiruošimą netikėtiems atvejams, susijusiems su plataus masto migracija, jei dėl klimato kaitos kai kurie regionai taptų netinkami gyventi;

27.

atkakliai laikosi nuomonės, kad PKKA turi papildyti veiksminga atsiskaitymo tvarka, įskaitant išsamius pažangos rodiklius ir tolesnes programas;

28.

mano, kad konkreti PKKA teikiama nauda ir žinios galėtų susieti vietos lygmeniu vykdomų prisitaikymo veiksmus ir visuotines klimato ir vystymosi politikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, pritaria PKKA veiklos aspektui, susijusiam su politiniu dialogu, nes tai – svarbus žingsnis norint susieti skurdo mažinimo darbotvarkę ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus su klimato kaitos darbotvarke; tačiau pabrėžia, kad PKKA bus sėkmingas tik tuo atveju, jei taps ES derybų po 2012 m. bendros strategijos dalimi, didžiausią prioritetą teikiant paramai, skirtai pasekmių mažinimui ir prisitaikymo veiklai besivystančiose šalyse;

29.

skatina Komisiją naudoti politinį dialogą ir numatomą Europos Sąjungos/Mažiausiai išsivysčiusių šalių/Mažose salose esančių besivystančių valstybių bendrą deklaraciją kaip priemonę propaguoti visuotinį susitarimą, pagal kurį vystomojo bendradarbiavimo ir su klimato kaita susijusi veikla būtų glaudžiai susieta su aiškiai numatytu dėmesiu gyventojų rūpesčiams, kaip numato visuotinio Maršalo plano iniciatyva;

30.

pabrėžia, kad būtina sparčiau stengtis prisitaikymą prie klimato kaitos ir NRM bei veiksmus dėl gyventojų bei reprodukcinės sveikatos įtraukti ir į Komisijos, ir į valstybių narių vystymosi paramą, ypač įgyvendinimo tarpsniu, nes šios sritys svarbiausios sisteminiu požiūriu; ragina Komisiją pasinaudoti būsima laikotarpio vidurio ŠSD peržiūra siekiant pažangos šioje srityje;

31.

primygtinai teigia, kad Komisija kartu su PKKA turi toliau rengti atsaką į ES veiksmų plano dėl klimato kaitos ir vystymosi apžvalgą, kurioje yra daug svarbių išsaugotinų elementų, įskaitant vietoje teikiamų tarpuskaitos paslaugų teikimą siekiant geresnio koordinavimo ir prieigos prie informacijos;

32.

pabrėžia, kad, Pasaulio aplinkos fondo (PAF) lėšomis įgyvendinant ir plėtojant nacionalinių prisitaikymo veiksmų programas (NPVP), susiduriama su keletu trūkumų, kylančių dėl netinkamo finansavimo, nepakankamai įvertintų prisitaikymo išlaidų, silpnų sąsajų su žmogaus socialine raida, pernelyg biurokratiškų būdų gauti lėšų ir su projektais susijusio šališkumo; ragina Komisiją iš esmės išnagrinėti šiuos trūkumus per PKKA teikiant tolesnę paramą NPVP įgyvendinimui mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir mažose besivystančiose salų valstybėse (MBSV); atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos sumanymui išnagrinėti biudžeto paramą naudojančių valdymo institucijų su programa susijusių gebėjimų ugdymo klausimą;

33.

pabrėžia, kad, norint sėkmingai naudoti į vystymąsi nukreiptą prisitaikymo prie klimato kaitos biudžeto paramą, būtina tinkamai taikyti visas biudžeto paramos sistemų priemones, įskaitant diskusijas dėl politikos prioritetų, ilgalaikę stebėseną ir techninę paramą sudarant ir įgyvendinant biudžetą; be to, pabrėžia aktyvios pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių dalyvavimo svarbą; taip pat ragina Komisiją pasirengti naudoti papildomas priemones, kai biudžeto paramos nepakanka ar ji nepadeda pažeidžiamiausiems ir vargingiausiems gyventojams;

34.

ragina Komisiją užtikrinti, kad, atliekant numatomus PKKA mokslinius tyrimus, susijusius su prisitaikymu besivystančiose šalyse, būtų aiškiai vadovaujamasi nehierarchiniu principu, didžiausias dėmesys būtų skiriamas pažeidžiamiausiems ir vargingiausiems gyventojams, būtų atsižvelgiama į vietos bendruomenių poreikius, o moksliniai tyrimai būtų vykdomi bendradarbiaujant su suinteresuotais asmenimis; pabrėžia, kad svarbu perduoti tokių mokslinių tyrimų rezultatus tikslinėms grupėms, pasinaudojant joms prieinamais žiniasklaidos kanalais;

35.

ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams, susijusiems su prisitaikymo besivystančiose šalyse ekonominiais aspektais, įskaitant geresnį supratimą apie būsimas išlaidas, susijusias su reikiamu prekybos, žemės ūkio ir saugumo politikos bei institucijų restruktūrizavimu; pripažįsta, kad šios srities žinių trūkumas trukdo efektyviems prisitaikymo veiksmams ir tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovų išlaidoms;

36.

pabrėžia, kad svarbu perduoti žinias ir technologijas, įskaitant nelaimių rizikos mažinimo technologijas, PKKA šalims partnerėms; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją remti internetinę biblioteką, kurioje būtų kaupiami atitinkami duomenys apie prisitaikymą prie klimato kaitos, ir sudaryti sąlygas, kuriomis minėtosioms šalims būtų lengviau įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos ekspertų mainų programą;

37.

primena apie politikos darnos svarbą ir prašo Komisijos, atliekant ES biudžeto ir įvairių vystymosi priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, įtraukti klimato kaitą į skurdo mažinimo veiksmus;

38.

ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti klimato kaitos poveikiui žemės ūkiui ir miškininkystei, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės prisitaikymui prie klimato kaitos; ragina Komisiją pasinaudojant PKKA remti aplinkai palankios žemės ūkio politikos kūrimą, teikiant pirmenybę pastangoms užtikrinti žmonių aprūpinimą maistu; taip pat ragina Komisiją padėti kurti tinkamą institucijų ir finansinę sistemą, skirtą neturtingiems kaimo gyventojams, kurie priklauso nuo žemės ūkio, nes jis yra jų pragyvenimo šaltinis;

39.

pabrėžia, kad žemės ūkiui skurdžiose besivystančiose šalyse tiesioginę didelę įtaką daro klimato kaita, o tai gali turėti didžiulių pasekmių aprūpinimui maistu; todėl ragina Komisiją pasinaudoti PKKA vystant žemės ūkio politiką ir gamybos metodus, kurie labiau atitiktų vietos gyventojų poreikius ir sudarytų ilgalaikį sprendimą reaguojant į kylančias maisto produktų kainas; ypač ragina Komisiją remti naujoviškus sprendimus, kaip pvz., „žaliąsias juostas“ aplink miestus, kuriomis būtų reaguojama į pagrindinius mieste gyvenančių besivystančių šalių gyventojų maisto poreikius;

40.

pritaria Komisijos sumanymui pasiūlyti ES NRM strategiją, kuri būtų svarbus žingsnis atotrūkiui tarp NRM, vystymosi ir pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos sumažinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paaiškinti, kaip PKKA gali praktiškai palengvinti šią integraciją;

41.

pabrėžia, kad NRM strategija neduos svarbių rezultatų, jei nebus konkretaus veiksmų plano, nebus perskirta daug biudžeto lėšų siekiant užtikrinti ilgalaikį NRM finansavimą, o prisitaikymas prie klimato kaitos netaps nuolatine vystymosi paramos dalimi, priešingai dabartinei padėčiai, kai prisitaikymas prie klimato kaitos yra trumpalaikis ir neturintis didelės svarbos humanitarinis klausimas;

42.

pabrėžia, kad būtini didesni papildomi žmogiškieji ištekliai biure „EuropeAid“ ir ES atstovybėse, norint užtikrinti sėkmingą PKKA veiklą; ragina Komisiją šiai sričiai 2009 m. ES biudžete skirti pakankamai išteklių; bendresne prasme taip pat ragina Komisiją skirti daug daugiau išteklių atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų ir atstovybių personalo mokymui klimato kaitos ir NRM srityje, ypatingą dėmesį skiriant pastangoms gerinti praktinius įgūdžius;

43.

kadangi su PKKA susiję klimato kaitos mažinimo veiksmai, pabrėžia, kad reikia ugdyti gebėjimus ir teikti techninę paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, kad jos galėtų labiau dalyvauti švarios plėtros mechanizme (ŠPM); be to, ragina Komisiją aktyviai dalyvauti tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, kurių metu siekiama stiprinti ŠPM, norint, kad šis mechanizmas papildytų tikslus vystymosi ir klimato srityse ir su jais derėtų; taip pat ragina Komisiją nesusitelkti vien tik į ŠPM, kaip pagrindinę politinę priemonę, bet taip pat teikti alternatyvią, skurdžiausioms šalims tinkamesnę, klimato kaitos mažinimo veiklai skirtą paramą, kartu atsižvelgiant į žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) veiklos, taip pat į technologijų, kurias taikant išmetama mažai anglies junginių, svarbą;

44.

ragina Komisiją skubiai parengti plataus užmojo papildomas politines iniciatyvas, ypač miškų ir jūrų apsaugos, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir bendradarbiavimo, susijusios su klimato kaitos mažinimo technologijomis, srityse, kai finansiniai poreikiai gerokai didesni už dabar PKKA teikiamą finansavimą; ypač ragina Komisiją aktyviai remti besivystančias šalis: teikti joms finansinę paramą ir techninę pagalbą, perduoti technologijas ir bendradarbiauti su tokiomis šalimis, kad būtų kuo anksčiau pradėtos naudoti technologijos, kurias taikant išmetama nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat būtų kuo anksčiau pradėti taikyti aplinkai nekenkiantys gamybos būdai;

45.

ragina Komisiją pakeisti savo pasiūlymą dėl biokurui taikomų tvarumo kriterijų, patvirtinant griežtesnius reikalavimus, susijusius su klimatui ir ekologinėms sistemoms teikiama nauda, o taip pat atsižvelgiant į netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimo ir vystymosi poveikį vietos bendruomenėms; pabrėžia, kad tvarumo kriterijai neturi tapti naujomis protekcionizmo priemonėmis, tačiau turėtų būti kuriami bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis;

46.

mano, kad pasiūlytas Pasaulinis efektyvaus energijos naudojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių fondas yra ypatinga priemonė, kuri galėtų būti itin svarbi energijos naudojimo efektyvumo projektams ir skatinimui naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių besivystančiose šalyse;

47.

ragina Komisiją nedelsiant parengti išsamią darbotvarkę, skirtą miškų naikinimui ir nykimui besivystančiose šalyse mažinti, įskaitant savanoriškų partnerystės susitarimų skatinimą pagal miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos (FLEGT) programas, miškininkystės įtraukimą į ES-ETS ir konkrečius pasiūlymus dėl finansavimo mechanizmų, teiktinus 2008 m. gruodžio mėn. Poznanėje vyksiančioje JTBKKK šalių konferencijoje (COP 14); dar kartą pabrėžia šių mechanizmų svarbą atlyginant ne tik už išvengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir už miškų biologinę įvairovę ir plėtros priemones;

48.

apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė aiškių ir griežtų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų draudžiama į ES rinką importuoti neteisėtai kertamą medieną ir jos produktus; ragina Komisiją nedelsiant pateikti tokių pasiūlymų;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/10

A.

kadangi Europos, nacionalinė ir regioninė politika grįsta piliečių interesais ir gerove ir kadangi valdymo ir partnerystės tobulinimas, siekiant užtikrinti geresnį įvairių valdžios institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, bus naudingas visiems ES piliečiams,

B.

kadangi praktinius sprendimus dėl viešųjų paslaugų (viešojo transporto, geriamojo vandens, socialinio būsto ir visuomenės švietimo), kurių laukia piliečiai, galima pasiekti tik gerai valdant dvi viena kitą papildančias sistemas: institucijų sistemą, pagal kurią nustatomas kompetencijos sričių ir biudžeto lėšų pasiskirstymas tarp valstybės, regionų ir vietos valdžios, ir partnerystės sistemą, apimančią viešuosius ir privačius tuo klausimu suinteresuotus subjektus konkrečioje teritorijoje,

C.

kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į bendrajame reglamente dėl struktūrinių fondų nustatytą partnerystės apibrėžtį, pagal kurią kiekviena valstybė narė įsteigia

„partnerystę su institucijomis ir įstaigomis, tokiomis kaip:

D.

kadangi įgyvendinant sanglaudos politiką partnerystė, kurią vykdant derėtų atsižvelgti į visas susijusias bendruomenes ir grupes, gali būti naudinga ir turėti pridėtinę vertę, nes didinamas teisėtumas, užtikrinamas skaidrumas bei geresnis lėšų panaudojimas, be to ji turėtų būti vertinama jos socialinės ir pilietinės vertės požiūriu,

E.

kadangi, jei rengiant veiklos programas kuo aktyviau dalyvaus įvairūs partneriai, bus parengtas dokumentas, kuriame bus visapusiškai atsižvelgta į konkrečios teritorijos specifiką ir kuris geriau atitiks tos teritorijos poreikius ir problemas,

F.

kadangi geresnė partnerystė su universitetais ir trečiojo lygmens ar techninio mokslo įstaigomis bei privačiojo sektoriaus dalyvavimas gali būti naudingi įgyvendinant Lisabonos darbotvarkėje numatytas strategijas, taip pat su moksliniais tyrimais ir naujovėmis susijusią ES politiką,

G.

kadangi aktyvi savanorių veikla, kaip socialinis kapitalas, yra teigiamai susijusi su regiono ekonomikos augimu ir yra svarbus veiksnys mažinant regioninius skirtumus,

H.

kadangi aktyvus Bendrajame struktūrinių fondų reglamente nurodytų partnerių dalyvavimas ir geresnis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, įgyvendinant iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo finansuojamas programas ir projektus, padeda didinti sanglaudos politikos veiksmingumą ir stiprinti sverto efektą,

I.

kadangi taikant integruotą požiūrį reikia paisyti ne tik ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių teritorijų plėtros aspektų, bet ir derinti įvairių suinteresuotųjų subjektų interesus, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus, kad būtų išspręstos vietos ir regionų problemos,

J.

kadangi tam, jog būtų skatinama tvari teritorijų plėtra, būtinas geresnis viešosios politikos koordinavimas visais susijusiais valdymo lygmenimis ir veiksmingas valdymas,

K.

kadangi integruotas požiūris nuo šiol laikomas būtinybe ir dabar reikia iš tikrųjų jį įgyvendinti praktikoje,

L.

kadangi struktūrinei politikai 2000-2006 m. programos laikotarpiui skirta antra pagal dydį Europos Sąjungos biudžeto dalis ir ji yra svarbiausia Europos Sąjungos politika 2007-2013 m. laikotarpiu,

M.

kadangi įvairių valdžios institucijų ir valstybės bei privačių įstaigų bendradarbiavimą reikia padaryti veiksmingesnį ir visiems suprantamą, tačiau nebūtinai perduodant teisines galias arba kuriant naujas institucijas, o sudarant sąlygas bendradarbiaujant visiems subjektams dirbti efektyviau,

N.

kadangi reikia planuoti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą kaip įmanoma anksčiau iki prasidedant deryboms dėl Bendrijos teisės aktų, ypač vykdant derybas dėl kito sanglaudos politikos teisės aktų paketo,

O.

kadangi gyvenamųjų ir užimtumo zonų koncepcijos esmė – sprendžiant svarbiausius kasdienio piliečių gyvenimo klausimus (transporto, viešųjų paslaugų, gyvenimo kokybės, užimtumo, vietinės ekonominės veiklos, saugumo ir t. t.) atsižvelgti į atitinkamus pagrindinius teritorinius vienetus,

P.

kadangi veiksmingą valdymą galima palengvinti panaudojant tinkamą teritorijų planavimą,

Q.

kadangi su sanglaudos politikos įgyvendinimu susijusiems suinteresuotiesiems subjektams išmanyti projektų vadybą ypač svarbu – tai palengvina ir pagerina valdymą,

R.

kadangi reikia pasinaudoti sėkminga naujų valdymo ir partnerystės metodų taikymo patirtimi, įskaitant metodus, kurie buvo sėkmingai patikrinti vykdant Europos fondų programas, pvz., LEADER metodą ir visuotinę dotaciją (pagal Bendrojo struktūrinių fondų reglamento 42 ir 43 straipsnius),

S.

kadangi tinkamos komunikacijos struktūros ir strategijos visuose politikos (sprendimo priėmimo, įgyvendinimo ir įvertinimo) etapuose, sukurtos glaudžiai bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir skatinant informacijos sklaidą visiems visuomenės nariams, skatina skaidrumą, visuotinį dalyvavimą ir įsipareigojimą,

1.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas visapusiškai išnaudoti įvairių Bendrijos fondų (struktūrinių fondų, Bendrijos bendrosios mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programos, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai), kurių tikslas – skatinti regionų ir miestų plėtrą, galimybes, siekiant didinti integruoto finansavimo galimybes;

2.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas šios programos laikotarpiu aktyviau taikyti integruotą požiūrį;

3.

rengiant būsimą sanglaudos politiką, siūlo integruoto požiūrio principą padaryti privalomu; mano, kad šį principą reikia taikyti konkrečiu laikotarpiu;

4.

siekdamas paprastumo ir veiksmingumo, siūlo atlikti tyrimą dėl galimybės vykdant būsimą sanglaudos politiką po 2013 m. sujungti įvairius Bendrijos fondus, be kita ko, Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo procedūrų skaidrumo ir aiškumo priklauso geras valdymas, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su regionų ir vietos valdžios institucijomis, atsižvelgiant į galimų naudos gavėjų pasiūlymus, nedelsiant ir laikantis Komisijos nustatyto grafiko apsvarstyti, kaip supaprastinti ir racionalizuoti sanglaudos politikos įgyvendinimo procedūras ir aiškiau paskirstyti atsakomybę, kad sumažėtų suinteresuotiesiems asmenims ir institucijoms tenkanti biurokratinė našta;

6.

ragina Komisiją skatinti Bendrojo struktūrinių fondų reglamento 56 straipsnio, kuriame numatyta, kad Europos Sąjungos bendrai finansuojamus projektus galima remti natūra, taikymą;

7.

ragina Europos Komisiją parengti ir jam pateikti vertinimą, kaip valstybės narės, rengdamos nacionalinių strateginių krypčių planą ir veiklos programas, taiko partnerystės principą, nustatyti sėkmingo ir nesėkmingo valdymo veiksnius, be kita ko, įvertinti, kiek buvo atsižvelgta į partnerių nuomonę ir pasiūlymus sudarant veiklos programas;

8.

ragina Komisiją parengti vadovą, kuriame būtų nustatyta aiški apibrėžtis ir vertinimo kriterijai, būtų nustatytos priemonės, įrankiai ir geroji patirtis (be kita ko, partnerių atrankos) ir kuris padėtų veiksmingai vykdyti partnerystę, vadovaujantis Bendrojo struktūrinių fondų reglamento 11 straipsniu ir atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės konkrečią institucinę sistemą;

9.

konstatuoja, kad partnerystė gali būti veiksminga tik tada, kai partneriai turi reikiamos kompetencijos ir išteklių, ir prašo valdymo institucijas prisidėti prie šių gebėjimų didinimo ir partneriams iš anksto pagal Bendrojo struktūrinių fondų reglamento 11 straipsnį suteikti informaciją, kuri prieinama valdžios institucijoms, taip pat skirti deramus finansinius išteklius, numatytus techninei pagalbai, prisidedančiai prie partnerystės principo įgyvendinimo, pvz., skirtai mokymui, socialinio kapitalo didinimui ir jų partnerystės veiklos profesionalumo didinimui;

10.

apgailestauja dėl to, kad dabartinės programos laikotarpiu nenumatytos kiekybiškai apibrėžtos minimalios struktūrinių fondų lėšos, skirtos partnerystės principo įgyvendinimui; ragina Tarybą ir Komisiją būsimuose teisės aktuose numatyti kiekybiškai apibrėžtas minimalias struktūrinių fondų lėšas, skirtas partnerystės principo įgyvendinimui;

11.

pabrėžia svarbų savanorių veiklos vaidmenį partnerystės procese ir ragina valstybes nares ir Komisiją remti bei skatinti vertingą savanorių darbą šiame procese, taip pat aktyvesnį žmonių ir vietos organizacijų dalyvavimą vietos demokratinėje veikloje, susijusioje su daugiapakope partneryste;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad privalu teirautis plačiosios visuomenės ir pilietinę visuomenę atstovaujančių organizacijų nuomonės apie programų sudarymą, siekiant įtraukti jų pasiūlymus, ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas padeda įteisinti sprendimų priėmimo procesą; konstatuoja, kad pastangos į 2007-2013 m. veiklos programų parengimą įtraukti visuomenę nebuvo tokios sėkmingos kaip tikėtasi; todėl ragina Komisiją nustatyti gerąją patirtį ir palengvinti jos taikymą, kad kitos programos laikotarpiu daugiau dalyvautų visuomenė;

13.

ragina valdžios institucijas informuoti partnerius, kokiu būdu ir lygmeniu bus atsižvelgta į jų pastabas, pateiktas įvairiuose struktūrinių fondų programų sudarymo etapuose;

14.

primena, kad partnerystė gali padėti užtikrinti veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą visuose struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapuose, taip pat padidinti įsipareigojimus ir ryšį su programų rezultatais; todėl ragina valstybes nares ir valdymo institucijas kuo labiau ir kuo anksčiau įtraukti partnerius į visus struktūrinių fondų programų sudarymo ir įgyvendinimo etapus, siekiant geriau pasinaudoti jų patirtimi ir žiniomis;

15.

ragina valstybes nares užtikrinti glaudesnį viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą kuriant viešųjų ir privačių subjektų partnerystes struktūrinių fondų projektams įgyvendinti, nes vis dar nepakankamai išnaudojami potencialūs viešojo ir privataus sektorių partnerystės pranašumai;

16.

konstatuoja, kad naujosios valstybės narės ne iki galo laikosi partnerystės principo ir todėl jo įgyvendinimą būtų galima laipsniškai stiprinti;

17.

prašo, kad kituose reglamentuose dėl struktūrinių fondų būtų numatytos specialiosios nuostatos, teisiškai įpareigojant taikyti partnerystės principą ir nustatant aiškiai patikrinamus kriterijus;

18.

ragina valstybes nares kuo skubiau numatyti konkrečius veiksmus pagal Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo pirmąją veiksmų programą, ypač jos 3.1 punktą, kad būtų sustiprintas daugiapakopis valdymas;

19.

siūlo įtraukti valdymo aspektą į Europos Sąjungos teritorinės darbotvarkės įgyvendinimo pirmosios veiksmų programos 4.1 punkto, kuriame Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklo (pranc. ORATE) prašoma sukurti naujus teritorinės sanglaudos rodiklius, įgyvendinimą;

20.

mano, kad sėkmingas daugiapakopis valdymas turi būti grįstas požiūriu „iš apačios į viršų“; todėl ragina regionų ir vietos valdžios institucijas apsvarstyti galimybes stiprinti bendradarbiavimą ir ryšius su valstybių narių vyriausybėmis ir Komisija, be to, rekomenduoja reguliariai organizuoti nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų pareigūnų susitikimus;

21.

ragina valstybes nares decentralizuoti sanglaudos politikos įgyvendinimą, kad daugiapakopė valdymo sistema gerai veiktų, laikantis partnerystės ir subsidiarumo principų, ir skatina imtis būtinų decentralizavimo priemonių teisėkūros ir biudžeto lygmenimis;

22.

pabrėžia, kad, norint efektyviai panaudoti lėšas ir užtikrinti didžiausią jų poveikį, būtina sąlyga yra regionų ir vietos administraciniai pajėgumai, jų stabilumas ir tęstinumas; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą administracinę struktūrą ir žmogiškąjį kapitalą atrankos, atlyginimo, mokymo, išteklių, procedūrų, skaidrumo ir prieinamumo atžvilgiu;

23.

ragina, kad nacionaliniai audito rūmai atliktų svarbesnį vaidmenį taikant kontrolės sistemas užtikrindami, kad lėšos būtų deramai naudojamos, siekiant, kad šie rūmai prisiimtų savo pareigas bei aktyviau veiktų;

24.

ragina valstybes nares struktūrinių fondų valdymą pavesti regionų ir vietos valdžios institucijoms, remiantis suderintomis sąlygomis ir kriterijais, kurių turi laikytis atitinkamos institucijos, siekiant, kad jos taikant formalią koordinavimo sistemą aktyviau dalyvautų rengiant ir įgyvendinant veiklos programas, arba bent suteikti joms visuotines dotacijas, visapusiškai pasinaudojant jų teikiamomis galimybėmis, kad regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų veiksmingai dalyvauti daugiapakopio valdymo sistemoje;

25.

valstybių narių, kurios dar nepriėmė nacionalinių teisės aktų, leidžiančių įgyvendinti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (pranc. GECT) tikslus, prašo padaryti tai kuo greičiau;

26.

ragina Komisiją apsvarstyti, kuris Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) lygmuo tinkamiausias, ir nustatyti zonas, kuriose, remiantis praeities patirtimi, geriausia įgyvendinti integruotą teritorijų plėtros politiką, sudarant pagrindą toliau išvardytiems projektams, įskaitant:

27.

džiaugiasi, kad Lisabonos sutartyje regionų ir vietos valdžios institucijoms teikiama didesnė reikšmė, labiau pabrėžiamas subsidiarumo principas; ragina Europos institucijas jau dabar apsvarstyti konkrečius šių pokyčių padarinius;

28.

konstatuoja, jog, nors sanglaudos politikai tenka didžiausia Europos Sąjungos biudžeto lėšų dalis, Taryboje nesama už ją atsakingo organo, kuris stebėtų jos strateginį įgyvendinimą, ir prašo valstybių narių Taryboje rengti už sanglaudos politiką atsakingų ministrų posėdžius;

29.

džiaugiasi, kad Komisijoje įsteigtos kelis skyrius apimančios, pvz., urbanistikos ir integruoto požiūrio sričių, darbo grupės, ir prašo Komisijos toliau vystyti šią kelis skyrius apimančio darbo strategiją ir nuolat informuoti Parlamentą ir Regionų komitetą bei regionų ir vietos valdžios organus apie šių grupių darbo rezultatus;

30.

įsipareigoja išnagrinėti, kaip pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kad būtų galima horizontaliai dirbti tais klausimais, kuriuos nagrinėja keli Parlamento komitetai (sudarant laikinas ar kitokias grupes), ypač Parlamento reformos darbo grupėje;

31.

ragina Regionų komitetą imtis aktyvesnių veiksmų, kad valdymo praktika būtų tobulinama ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu;

32.

prašo Komisijos ir valstybių narių kartu su valstybinėmis ir privačiomis mokymo ir švietimo organizacijomis padėti parengti valdymo ir partnerystės mokymo priemones, kad būtų išspręstos svarbios Bendrijos problemos;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai naudoti teritorijų planavimą, siekiant padėti užtikrinti darnią regionų plėtrą;

34.

ragina išrinktus atstovus, taip pat nacionalinių, regioninių ir vietos įstaigų tarnautojus bei partnerius, dalyvaujančius sanglaudos politikos veiklos programų valdyme pagal Bendrojo struktūrinių fondų reglamento 11 straipsnį, naudoti šioms techninės pagalbos programoms skirtus finansinius išteklius siekiant įsisavinti su šiomis programomis susijusias reikalingas žinias apie valdymą, ypač apie projektų vadybą; taip pat ragina Komisiją paprašyti valstybių narių pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip jos naudoja konkrečias savo finansines programas;

35.

mano, jog Europos keitimosi gerąja patirtimi tinklai turėtų aktyviau dirbti valdymo ir partnerystės srityje, skirti daugiau dėmesio esminėms ankstesnių programos etapų pamokoms ir užtikrinti galimybę visuomenei keistis patirtimi visomis ES kalbomis ir taip prisidėti prie to, kad geroji patirtis būtų iš tikrųjų pritaikoma;

36.

teigiamai vertina Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą pradėti rengti tvaraus ir solidaraus miesto kriterijus ir šiuose kriterijuose atsižvelgti į valdymo ir partnerystės aspektą;

37.

siūlo sukurti programai ERASMUS analogišką programą, skirta regionų ir vietos savivaldos išrinktiems atstovams;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/16

A.

kadangi Europos Sąjungos teisėkūros aplinka turi būti kuriama vadovaujantis aiškumo ir veiksmingumo kriterijais,

B.

kadangi patobulinus teisėkūros procedūras būtų lengviau siekti Europos Sąjungos tikslų,

C.

kadangi subsidiarumo ir proporcingumo principai yra esminiai pirminės teisės principai ir jų turi būti visomis išgalėmis laikomasi tose srityse, kuriose Bendrija neturi išskirtinių teisėkūros įgaliojimų,

D.

kadangi teisingai taikant subsidiarumo ir proporcingumo principus iš esmės prisidedama prie Bendrijos teisėkūros autoriteto ir veiksmingumo didinimo, taip pat padedama užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami arčiausiai piliečių esančiais lygmenimis, ir dėl šios priežasties Europos Sąjunga ilgainiui tampa priimtinesnė visuomenei; kadangi šie principai būtini norint pateisinti Bendrijos veiksmų reikalingumą ir apimtį. t. y. juos taikant valstybės narės gali naudotis savo teisėkūros kompetencija, gali būti bendradarbiaujama įvairiais valdymo lygmenimis, taigi gali būti stiprinamas teisinis tikrumas,

E.

kadangi teisėkūros procesas šiandien priklauso nuo subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pagal šiuos principus reikia nustatyti koordinavimo su nacionalinėmis teisės aktų leidybos, vykdomosios valdžios ir teisminėmis institucijomis procedūras, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos veiksmai būtų ir reikalingi, ir teisėti,

F.

kadangi Komisija ypač didelį dėmesį kreipia į keletą svarbių Europos Sąjungos teisėkūros gerinimo aspektų, pvz., į poveikio vertinimą, administracinių išlaidų mažinimą ir nereikalingų kliūčių mažinimą, taip pat dabartinių teisės aktų paprastinimą, tobulinimą ir atnaujinimą,

G.

kadangi šiuo tikslu Komisija didelę reikšmę skiria atviram dialogui su socialiniais partneriais ir nacionaliniais teisės aktų leidėjais,

H.

kadangi savo „Pirmojoje pažangos ataskaitoje apie reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategiją“ (COM(2006)0690) Komisija pranešė, kad 2006 m. ketina imtis apie 50 kodifikavimo iniciatyvų, ir kadangi Europos Parlamentui veiksmingai perduota svarstyti buvo tik 36 teisės aktų, kadangi 2007 m. buvo ketinama kodifikuoti 200 teisės aktų, tačiau tik 21 buvo pristatytas teisės aktų leidėjui,

I.

kadangi savo paprastinimo programoje, kurią galima atnaujinti ir kuri pridedama prie pirmiau minėtos „Antrosios reglamentavimo aplinkos paprastinimo strategijos pažangos ataskaitos“, Komisija laiko, kad kai kuriose srityse (pastatų energinio naudingumo, civilinės aviacijos) taikomų teisės aktų peržiūra ir išdėstymas nauja redakcija yra lygiaverčiai dalykai,

J.

kadangi Komisija įsipareigojo pateikti veiksmų programą, skirtą iki 2012 m. 25 proc. sumažinti administracinę naštą, kurią patiria Europos Sąjungos įmonės, ir kadangi šiuo tikslu ji pasiūlė imtis vadinamųjų paspartintų veiksmų, susijusių su įvairiomis teisėkūros sritimis,

1.

remia Komisijos siekį pagerinti Bendrijos teisės aktų leidybos kokybę ir sumažinti administravimo naštą, taip pat panaikinti nereikalingus ES teisės aktus, kuriuos taikant stabdomas augimas ir varžomos inovacijos; pabrėžia, kad daugelyje sričių būtinos dar didesnės pastangos siekiant užtikrinti, jog teisės aktai, susiję su vidaus rinka, duotų didžiausią ekonominę naudą;

2.

skatina principais grindžiamų teisės aktų leidybą ir dėmesį kokybei, o ne kiekiui; mano, kad diskusijos dėl geresnio reglamentavimo – tai priemonė, padedanti suvokti teisėkūrą kaip procesą, skirtą aiškiai apibrėžtiems politikos tikslams siekti, tobulinant Europos teisės aktus, kad jie padėtų siekti augimo ir užimtumo, taip pat įpareigojant ir įtraukiant visas suinteresuotas šalis į visas šio proceso grandis nuo rengimo iki vykdymo;

3.

atsižvelgdamas į pastangas užtikrinti geresnę teisėkūrą, pabrėžia subsidiarumo ir proporcingumo principų svarbą tiek mažinant nereikalingą biurokratinę naštą, tenkančią valstybėms narėms ir su teisėkūra susijusiems asmenims, tiek užtikrinant, kad minėtosios priemonės, kurių, laikantis abiejų principų, gali būti imamasi tik Bendrijos lygmeniu, būtų priimtinesnės ES piliečiams;

4.

remia Komisijos pastangas supaprastinti Bendrijos acquis;

5.

teigiamai vertina patobulintas Komisijos konsultavimosi su suinteresuotosiomis šalimis procedūras siekiant parengti teisėkūros pasiūlymus ir atkreipia dėmesį į iš esmės teigiamą šalių, su kuriomis konsultuojamasi, reakciją, kai vertinama, kaip Komisija skatina juos dalyvauti;

6.

apgailestauja, kad neatsižvelgiant į tai, jog Komisijos procedūros buvo patobulintos, ji ir toliau rengia įvairius atskirus dokumentus, susijusius su paprastinimu ir geresne teisėkūra, dėl to parengiami nesutampantys paprastinimo iniciatyvų sąrašai ir negalima susidaryti bendro jos strategijos vaizdo; primygtinai teigia, kad reikia vengti šių dokumentų plitimo; prašo Komisiją rengti tik vieną metinį dokumentą; pabrėžia, kad Europos Sąjungos lygmeniu turi būti atliekamas politinis vertinimas ir turi būti tinkamai bendradarbiaujama, ypač kalbant apie Parlamento, Tarybos ir Komisijos pastangas;

7.

mano, kad objektyvus poveikio vertinimas yra svarbi Komisijos pasiūlymų vertinimo priemonė ir dėl šios priežasties ragina atlikti išorinę nepriklausomą priežiūrą, kaip atliekamas poveikio vertinimas;

8.

mano, kad konsultacijos ir poveikio vertinimas yra būtini siekiant parengti geresnius ES teisės aktus, kad juos taikant būtų ne didinama biurokratija ar sudaromos biurokratinės kliūtys, trukdančios Komisijai veikti, o kuriama patikima ES teisinė bazė, skatinanti augimą;

9.

pabrėžia būtinybę atlikti išlaidų ir naudos analizę, kuri atspindėtų reglamentavimo išlaidų struktūrą, kai direktyvos perkeliamos į nacionalinius teisės aktus ir keičiama įmonių ir asmenų veiklą reglamentuojanti norminė bazė; žino, kad tokia išlaidų ir gautos naudos analizė negali pakeisti politinių diskusijų dėl teigiamų ir neigiamų tam tikrų teisės aktų aspektų;

10.

mano, kad siūlydami pakeitimus Parlamentas ir Taryba turėtų atsižvelgti ir į Komisijos, ir į savo poveikio vertinimus, kad būtų patobulintas teisės aktų rengimas;

11.

be to, mano, kad objektyvus poveikio vertinimas turi būti iš dalies grindžiamas ankstyvu plataus pobūdžio konsultavimusi su suinteresuotomis šalimis; ragina Komisiją į savo atliekamą poveikio vertinimą įtraukti įvairius planus ir politines galimybes (prireikus įskaitant galimybę nieko nedaryti), kuriais būtų grindžiami rentabilūs ir tvarūs sprendimai;

12.

tikisi, kad į poveikio vertinimus įtraukus administracinių išlaidų sąmatą šių vertinimų kokybė pagerės;

13.

pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjungos lygmeniu vykdomą politiką vertintų piliečiams atstovaujančios institucijos, pvz., Parlamentas, vietos ir socialinių bendruomenių lygmenimis – atitinkamai Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas;

14.

abejoja dėl galimybės didinti savireguliavimą ir bendrą reglamentavimą, nes tai galėtų tapti „teisėkūros abstinencija“, kuri būtų naudinga tik lobistams ir galingiems ekonominiams veikėjams; taigi pritaria Komisijos išvadai, kad reglamentai vis dar yra paprasčiausias būdas siekti Europos Sąjungos tikslų ir suteikti įmonėms bei piliečiams teisinį tikrumą; prašo Komisijos parengti nuoseklesnį požiūrį šiuo klausimu;

15.

pabrėžia, kad kuriant ne teisėkūros priemones turėtų būti atsižvelgiama į institucijų galių pusiausvyrą ir jų vaidmenį; norėtų, kad Parlamentas, remdamasis įgyta patirtimi, apgalvotai ir nuosekliai prisidėtų kuriant šias priemones; pabrėžia, kad reikia politiniu lygmeniu patvirtinti šias novatoriškas priemones;

16.

mano, kad reikia stiprinti oficialią Europos Sąjungos teisėkūros sistemą laikantis Sutarčių nuostatų ir vengti eiti trumpiausiu keliu leidžiant neoficialius teisinės galios neturinčius aktus;

17.

teigiamai vertina tai, kad Komisija ėmėsi priemonių, jog nebūtų atsiliekama verčiant kodifikuojamus tekstus į naujas oficialiąsias ES kalbas; apgailestauja, kad, nors ir buvo ketinama imtis 50 kodifikavimo iniciatyvų 2006 m. ir apie 200 iniciatyvų 2007 m., Komisija Parlamentui perdavė tik atitinkamai 36 ir 21 pasiūlymą;

18.

primygtinai ragina Komisiją laikytis kodifikavimo ir išdėstymo nauja redakcija sąrašų ir pateikti įstatymų leidėjui kiek įmanoma visas iniciatyvas, kurių buvo ketinama imtis, taip pat pagrįsti, jeigu jos nepateikiamos; pabrėžia, kad Europos Parlamentas parodė gerą valią pakeitęs Darbo tvarkos taisyklių 80 ir 80a straipsnius, pagal kuriuos šias paprastinimo iniciatyvas galima tvirtinti taikant spartesnę ir supaprastintą procedūrą;

19.

primena Komisijai, kad kodifikavimo ir išdėstymo nauja redakcija iniciatyvas Europos Parlamentas patvirtina per pagrįstą laikotarpį, o kitų paprastinimo iniciatyvų terminai gali būti ilgesni, nes tai įprasti pasiūlymai dėl teisės aktų, taigi taikoma įprasta tvirtinimo procedūra ir įprasti terminai;

20.

patvirtina savo norą, kad Komisija pasirinktų viso teksto išdėstymą nauja redakcija kaip įprastą teisėkūros būdą, siekiant, kad kiekvienos iniciatyvos atveju, net kai siūloma peržiūrėti galiojančius tekstus, įskaitant skyrybos ženklų pakeitimus, būtų prieinamas visas tekstas, aiškiai nurodant naujas dalis ir nepakeistas dalis;

21.

be to, ragina Komisiją turėti omenyje, kad tuo atveju, kai teksto neįmanoma išdėstyti nauja redakcija, pagal įprastą teisėkūros procedūrą turėtų būti numatyta, jog atitinkamo teisės akto pakeitimai būtų kodifikuojami ilgiausiai per šešis mėnesius; remdamasis Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros (5) mano, kad Parlamentas kartu su Taryba ir Komisija, užtikrindami būtiną atitinkamų suinteresuotų šalių dalyvavimą, galėtų sukurti specialius organus, kurių tikslas būtų paprastinimo skatinimas;

22.

primena, kad dviprasmės ir neefektyvios privalomos teisinės galios neturinčios priemonės gali turėti ir turi neigiamos įtakos Europos Sąjungos teisės raidai ir pusiausvyrai tarp institucijų, taigi jas reikia naudoti tik labai atsargiai (kai tai numatyta Sutartyse ir taip, kad būtų griežtai laikomasi kompetencijos ribų pagal pirminę teisę) ir visais atvejais užtikrinant teisinį tikrumą;

23.

džiaugiasi, kad Komisija nusprendė perduoti naujus pasiūlymus ir konsultacijų dokumentus tiesiai nacionaliniams parlamentams, kad šie pateiktų savo reakciją vadinamuoju pradiniu Bendrijos teisės kūrimo etapu, taigi Lisabonos sutarties nuostatos būtų pradėtos taikyti anksčiau; pritaria minčiai, kad šis bendradarbiavimo būdas labai svarbus siekiant gerinti Bendrijos teisės, visų pirma subsidiarumo ir proporcingumo principų, kokybę ir taikymą;

24.

mano, kad teisės aktų perkėlimas turėtų būti atidžiai ir aktyviai stebimas, siekiant išvengta skirtingo aiškinimo ir perteklinio reglamentavimo; norėtų, kad Komisija kartu su konsultantais ir ekspertų grupėmis Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis atliktų aktyvų vaidmenį perkeliant teisės aktus, kadangi išankstinė analizė galėtų padėti įmonėms išvengti vilkinimo ir nereikalingų keblumų; ragina Komisiją ištirti, kokių dar priemonių būtų galima imtis, kad būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, įskaitant galimybę suteikti piliečiams teisę pateikti tiesioginį ieškinį ragina atlikti tolesnius poveikio vertinimus, kuriuose būtų nagrinėjama, kaip sprendimai iš tikrųjų yra įgyvendinami nacionaliniu ir vietos lygmenimis; pritaria tam, kad reglamentai vis dažniau taikomi tinkamai; dar kartą siūlo, kad Parlamentas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais partneriais, parengtų tinkamą perkėlimo stebėsenos procedūrą;

25.

mano, kad siekiant veiksmingesnių ryšių su nacionaliniais parlamentais būtina parengti bendrą sąlygų, kurios nustatomos laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, koncepciją; visiškai pritaria Komisijos iniciatyvai, pagal kurią siekiama įtraukti standartinių klausimų, užduodamų rengiant aiškinamuosius memorandumus, pridedamus prie Komisijos pasiūlymų, rinkinį, kaip nurodoma Komisijos darbo dokumento (SEC(2007)0737) 3 priede;

26.

teigiamai vertina tai, kad Komisija paskelbė, jog ketina persvarstyti su įmonių teise, apskaita ir auditu susijusį Bendrijos acquis ir laukia, kad kuo greičiau būtų pateikti konkretūs atitinkami pasiūlymai;

27.

kartoja, kad reikia sumažinti nereikalingą administracinę naštą, tenkančią įmonėms, kai jos turi vykdyti pagal ir europinių, ir nacionalinių teisės aktų nuostatas numatytus įpareigojimus teikti informaciją; pabrėžia, kad Komisijos tikslas iki 2012 m. sumažinti administravimo naštą 25 proc. turėtų užtikrinti bendrą sumažėjimą, t. y. sumažėjimo tam tikrose srityse neturėtų nustelbti nauja administracinė našta kitose srityse; pritaria tam, kad būtų skatinama naudoti informacines ir ryšių technologijas; ragina Komisija įvertinti ir, jei įmanoma, sumažinti su šiuo sektoriumi susijusią administracinę naštą, nes ji gali būti didelė apskritai visoms suinteresuotosioms šalims, o ne tik įmonėms;

28.

pabrėžia, kad taip pat reikėtų toliau stengtis supaprastinti Komisijos bendravimą su piliečiais, pavyzdžiui, pirkimų, finansinių paslaugų, tyrimų programų, valstybės pagalbos taisyklių ir prašymų skirti dotaciją srityse;

29.

primena, kad svarbu apgalvotai taikyti laikino galiojimo nuostatas ir taip užtikrinti, kad teisės aktai būtų tinkami;

30.

patvirtina, kad yra pasirengęs toliau ir glaudžiau bendradarbiauti su Taryba ir Komisija, kad būtų pateisinti piliečių lūkesčiai, susiję su Bendrijos teisės aktų paprastinimu, ypač su pasiūlymais vykdyti paspartintus veiksmus administracinei naštai mažinti; dar kartą pabrėžia, kad paprastinant sprendimų priėmimo procedūras tam, kad sutrumpėtų terminai, visais atvejais reikia laikytis pagal Sutartis numatytų procedūrų reikalavimų;

31.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/21

A.

kadangi Europos Sąjungos politikos veiksmingumas labiausiai priklauso nuo jos įgyvendinimo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; kadangi, norint užtikrinti teigiamą šios politikos poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, būtina griežtai kontroliuoti ir stebėti, kaip valstybės narės laikosi Bendrijos teisės aktų,

B.

kadangi tinkama Bendrijos teisės taikymo kontrolė – tai ne tik perkėlimo kiekybinis įvertinimas, bet taip pat perkėlimo kokybės ir tvarkos, priimtos taikant Bendrijos teisę valstybėse narėse, įvertinimas,

C.

kadangi po stabilaus augimo pastaraisiais metais ir pasiekęs bendrą 2 653 pažeidimų, aptiktų 2005 m., skaičių, bendras pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, kurias pradėjo Komisija, skaičius šiek tiek sumažėjo ir 2006 m. siekė 2 518; kadangi atrodo, kad 10 naujų valstybių narių įstojimas neturėjo jokios įtakos užregistruotų pažeidimų skaičiui,

D.

kadangi ES 25 valstybėse narėse procedūrų, pradėtų 2006 m. dėl nepranešimo apie perkėlimo priemones, skaičius sumažėjo 16 proc. palyginti su 2005 m., nuo 1 079 iki 904 atvejų, dėl to, kad sumažėjo direktyvų, kurių perkėlimo terminas sueina atitinkamais metais, skaičius nuo 123 2005 m. iki 108 2006 m. ir dėl to, kad valstybės narės greičiau pranešdavo apie perkėlimo priemones,

E.

kadangi iš 2006 m. statistikos duomenų, kuriuos citavo Komisija, matyti, kad daugelio valstybių narių teismai nenoriai naudojasi prejudicinio sprendimo procedūra, numatyta EB sutarties 234 straipsnyje; kadangi taip gali būti dėl to, kad vis dar nepakankamai suprantama Bendrijos teisė,

F.

kadangi vadovaujantis lygybės prieš įstatymą principu Sąjungos piliečiai turėtų vienodas sąlygas ne tik pagal Europos Sąjungos teisės aktus, bet ir pagal juos perkeliančius nacionalinės teisės aktus, ir pageidautina, kad, kalbant apie ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę terminus, valstybės narės ne tik aiškiai juos nurodytų perkeliančiuose teisės aktuose, bet ir paskelbtų savo Oficialiajame leidinyje, kokios yra nacionalinės atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo nuostatos ir kokios nacionalinės institucijos atsakingos už jų taikymą,

G.

kadangi ES piliečių skundai yra ne tik simboliniai kuriant piliečių Europą, bet jie taip pat yra pamatuojama ir veiksminga Bendrijos teisės taikymo kontrolės priemonė,

H.

kadangi Parlamentui teikiamos peticijos yra vertinga Bendrijos teisės pažeidimų valstybėse narėse nustatymo priemonė ir kadangi pastaraisiais metais peticijų skaičius gerokai išaugo ir 2006 m. jų buvo pateikta apie 1 000,

I.

kadangi klausimai, dažniausiai keliami peticijose, susiję su išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu, mokesčiais, teise laisvai judėti valstybių narių teritorijoje, taip pat su problemomis, susijusiomis su diskriminacija,

J.

kadangi 2006 m. Europos ombudsmenui pateiktų skundų skaičius išliko stabilus ir sudarė 3 830; kadangi 75 proc. gautų skundų nepriklausė Ombudsmeno kompetencijos sričiai, nes tai buvo problemos, kurias turėtų spręsti valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos, ir kadangi, kaip ankstesniais metais, 70 proc. Ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija,

K.

kadangi nediskriminavimo principas yra vienas iš Europos integracijos proceso pagrindinių principų, tiesiogiai susijęs su vidaus rinkos veikimu, ypač atsižvelgiant į laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo principą, ir kadangi taikant jį garantuojamos lygios teisės ir galimybės visiems ES piliečiams,

L.

kadangi ES pilietybe, kaip nustatyta Mastrichto sutartyje, ES piliečiams garantuojama teisė laisvai judėti valstybių narių teritorijoje ir kai kurios politinės teisės ir kadangi ES institucijos šias teises garantuoja,

M.

kadangi Direktyvą 2004/38/EB, kurioje apibendrinamas laisvas judėjimas valstybių narių teritorijose, į nacionalinę teisę buvo numatyta perkelti 2006 m. balandžio 30 d.,

N.

kadangi studentai ir toliau susiduria su sunkumais laisvai judėti ar siekti aukštojo mokslo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pvz., susiduria su administracinėmis kliūtimis ar kvotų sistemomis (pagal kurias diskriminuojami užsieniečiai studentai, kurie nori stoti į universitetus), ir kadangi Europos Sąjunga gali įsikišti tik diskriminacijos dėl pilietybės atveju,

O.

kadangi pagal EB sutarties 39 straipsnį darbuotojų judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo bei įdarbinimo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia darbuotojų iš kitų valstybių narių diskriminacija ir kadangi Bendrijos antrinėje teisėje įtvirtinta nuostatų, kuriomis siekiama veiksmingai kovoti su tokia diskriminacija,

P.

kadangi yra tiesioginis ryšys tarp masto, kuriuo valstybė narė įgyvendina Bendrijos teisę, įskaitant aplinkos apsaugos sritį, ir šios valstybės narės gebėjimo įsisavinti lėšas, skiriamas svarbiausiems investicijų, infrastruktūros ir modernizavimo projektams,

1.

palankiai vertina minėtą 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą ir Komisijos įsipareigojimą gerinti dabartinius darbo metodus, siekiant nustatyti šiuo metu galiojančių procedūrų vykdymo ir valdymo prioritetus ir šias procedūras veiksmingiau kontroliuoti; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė atsakymo ir nesiėmė veiksmų dėl minėtos 2008 m. vasario 21 d. Parlamento rezoliucijos, kurioje Parlamentas ragina Komisiją pateikti detalią informaciją apie įvairius Bendrijos teisės taikymo aspektus ir ypač pateikti nuorodą į minėto naujo darbo metodo vystymą;

2.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad taikant naują darbo metodą, pagal kurį Komisijos gautus skundus numatoma perduoti atitinkamai valstybei narei (ji pirmiausia atsako už netinkamą Bendrijos teisės aktų taikymą), Komisijai, kaip sutarčių sergėtojai, kuri, kaip numatyta EB sutarties 211 straipsnyje, užtikrina, kad būtų taikomi Bendrijos teisės aktai, gali tekti mažesnė institucinė atsakomybė; konstatuoja, kad Komisija dažnai yra vienintelė institucija, į kurią galiausiai gali kreiptis piliečiai su skundais dėl netinkamo Bendrijos teisės taikymo; primygtinai ragina Komisiją iki 2008 m. lapkričio mėn. pateikti Parlamentui pirmą ataskaitą dėl per šešis pirmuosius bandomojo projekto, kuris pradėtas 2008 m. balandžio 15 d. ir kuriame dalyvauja 15 valstybių narių, vykdymo mėnesius taikytų procedūrų ir gautų rezultatų;

3.

pabrėžia, kad pagal EB sutarties 211 straipsnį Komisija yra institucija, kurios pareiga užtikrinti, jog Sutarties nuostatos ir priemonės, kurių institucijos pagal ją ėmėsi, būtų taikomos, ir pagal 226 straipsnį turi įgaliojimus imtis veiksmų prieš bet kurią valstybę narę, kuri nevykdo įsipareigojimų pagal Sutartį;

4.

primygtinai ragina Komisiją plačiai taikyti principą, pagal kurį bet koks laiškas, kuriame pranešama apie Bendrijos teisės pažeidimą, turėtų būti registruojamas kaip skundas, nebent laiškui taikomos išimtinės sąlygos, numatytos 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikato „Ryšiai su ieškovu Bendrijos teisės pažeidimų atvejais“ (COM(2002)0141) priedo 3 punkte; prašo, kad Komisija informuotų Parlamentą apie tai, kaip bus laikomasi šio principo, kai bus taikomas naujas metodas; primygtinai ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie bet kokius skundų neregistravimo išimtinių kriterijų pakeitimus ir konsultuotis su juo šiais klausimais;

5.

pažymi, kad svarbiausios su pažeidimų nagrinėjimo procedūra susijusios problemos yra jos trukmė (vidutiniškai 20,5 mėnesiai nuo bylos užregistravimo per nustatytą laikotarpį iki rašto, kad byla perduota Teisingumo Teismui pagal EB sutarties 226 straipsnį, išsiuntimo) ir ribotas 228 straipsnio taikymas; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant sutrumpinti palyginti ilgą skundų arba peticijų nagrinėjimo trukmę ir rasti praktinius sprendimus problemų, kurios susijusios su sprendimų priėmimu kiekvienos bylos atveju, ar alternatyvių metodų, pvz., SOLVIT, kuris dar nėra pakankamai skatinamas, taikymas nebūtų tinkamesnis;

6.

pažymi, kad 2006 m. patikrinus pažeidimų nagrinėjimo bylas matyti, kad labai padaugėjo pažeidimų, susijusių su tebesitęsiančiu Teismo sprendimų nevykdymu, ir nurodo du atvejus, kai valstybėms narėms buvo taikytos finansinės sankcijos; ragina Komisiją griežčiau taikyti EB sutarties 228 straipsnį siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai vykdomi Teisingumo Teismo sprendimai;

7.

atsižvelgdamas į nuolatinę problemą, susijusią su tuo, kad valstybės narės nesilaiko direktyvų perkėlimo terminų, ragina Komisiją pateikti sąrašą direktyvų, kurių įgyvendinimo rodikliai blogiausi, kartu su galimų šio reiškinio priežasčių išaiškinimu;

8.

pritaria atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų, ypač Aplinkos GD, pastangoms, kuriomis siekiama gerinti atitikties patikrinimus, numatytus atitinkamose direktyvose, ir išreiškia nepasitenkinimą Komisijos atsakymais dėl atitikties tyrimų konfidencialumo; dar kartą ragina Komisiją savo tinklavietėje paskelbti įvairių generalinių direktoratų užsakytus nacionalinių įgyvendinimo priemonių ir Bendrijos teisės aktų atitikties įvertinimo tyrimus;

9.

atkreipia dėmesį į daugelio valstybių narių teismų, kurie nenoriai taiko Bendrijos teisės viršenybės principą, nepakankamą bendradarbiavimo su Teisingumo Teismu mastą; be to pabrėžia, kad prejudicinio sprendimo procedūros itin svarbios siekiant tinkamo Bendrijos teisės taikymo;

10.

atsižvelgdamas į tai remia Komisijos pastangas nustatyti sritis, kuriose papildomi mokymai Bendrijos teisės klausimais galėtų būti naudingi teisėjams, teisės specialistams ir valstybės tarnautojams;

11.

mano, kad susitarimai dėl Bendrijos teisės taikymo kontrolės ir glaudus Komisijos, Tarybos, Europos ombudsmeno bei atitinkamų Europos Parlamento komitetų bendradarbiavimas itin svarbūs siekiant užtikrinti efektyvius veiksmus visais atvejais, kai peticijos teikėjas pagrįstai skundėsi dėl Bendrijos teisės pažeidimo;

12.

pabrėžia, kad nors tik keli peticijų teikėjai (2006 m. – keturi), palyginus su visų peticijų skaičiumi, paviešino tikrus Bendrijos teisės pažeidimus, peticijos yra nepakeičiamas informacijos apie pagrindinius Europos piliečių poreikius šaltinis ir turėtų būti nuoroda Komisijai, susijusi su teisėkūros iniciatyvomis;

13.

pabrėžia, kad reikia geriau teikti informaciją piliečiams siekiant nukreipti bet kurį asmenį, norintį pateikti skundą, į instituciją, kuri labiausiai kvalifikuota spręsti atitinkamą klausimą arba nacionaliniu, arba Bendrijos lygmenimis; mano, kad ES institucijose reikėtų puoselėti gero administravimo ir aptarnavimo kultūrą siekiant užtikrinti, kad su piliečiais būtų elgiamasi tinkamai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

14.

siūlo Komisijai ir toliau svarstyti galimybę savo atstovybėms valstybėse narėse pavesti stebėti ir kontroliuoti įgyvendinimą vietoje;

15.

pabrėžia, kad būtina apsvarstyti anksčiau aptartą idėją dėl vienos bendros vietos piliečių pateiktiems skundams nagrinėti ir problemoms, susijusioms su Bendrijos teisės taikymo kontrole, spręsti, kadangi piliečiai dabar susiduria su gausiu pasirinkimu (peticijos, skundai, ombudsmenas, SOLVIT ir kt.), todėl centralizuota pranešimų sistema galėtų duoti konkretesnių rezultatų ir padėtų laikytis nustatytų terminų;

16.

džiaugiasi, kad kartu su Komisijos metinėmis Bendrijos teisės taikymo kontrolės ataskaitomis pateikiami priedai, kuriuose detalizuojama ataskaitose esanti informacija ir pateikiami svarbūs statistikos duomenys;

17.

pripažįsta, kad nuolatiniai Parlamento komitetai turėtų būti daug aktyvesni kontroliuodami, kaip taikomi Bendrijos teisės aktai; yra tvirtai įsitikinęs, jog komitetams turėtų būti teikiama pakankama administracinė parama, kad jie galėtų veiksmingai atlikti šį darbą; prašo Parlamento veiklos reformos darbo grupės, Biudžeto komiteto ir kitų atitinkamų Parlamento organų įvertinti galimybę kiekvieno komiteto sekretoriate įkurti specialią darbo grupę, kad būtų užtikrinama nuolatinė ir veiksminga Bendrijos teisės taikymo kontrolė;

18.

ragina Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus glaudžiau bendradarbiauti siekiant skatinti ir plėsti veiksmingą Bendrijos teisės taikymo nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis kontrolę; mano, kad nacionaliniai parlamentai atlieka svarbų vaidmenį vykdant Bendrijos teisės taikymo kontrolę ir padeda stiprinti demokratinį Europos Sąjungos teisėtumą bei priartinti ją prie piliečių;

19.

primena, kad pagal protokolą dėl nacionalinių parlamentų, pridedamą prie Amsterdamo sutarties, įvairių sričių politika, susijusia su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, turi specialiai pasirūpinti nacionaliniai parlamentai ir Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC); pabrėžia, kad šis specialus įsipareigojimas turi sietis tiek su pradiniu sprendimų priėmimo proceso etapu, tiek su Europos lygmens teisės aktų įgyvendinimo proceso etapu, kad Europos lygmens ir nacionalinių teisės aktų leidėjai galėtų priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus sektoriuose, kurie priklauso ir priklausys bendros kompetencijos sričiai; taigi kviečia nacionalinio ir Europos lygmens kompetentingus parlamentinius komitetus užmegzti ilgalaikius ryšius dėl specialiųjų teisės aktų, bendrai sutelkiant visą naudingą informaciją, reikalingą skaidriam ir veiksmingam europinio ir nacionalinio lygmens teisėkūros procesui; palankiai vertina Europos šalių teisės aktų leidėjų specialių susitikimų organizavimą, tokių kaip neseniai vykę susitikimai su nacionalinių parlamentų atstovais 2008 m. balandžio 6 d., kai buvo atliekamas Pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu persvarstymas, kuris leido įvertinti ne tik galiojančių Europos lygmens teisės aktų taikymo problemas, bet taip pat Taryboje svarstomų pasiūlytų pakeitimų reikšmę;

20.

pabrėžia, kad pagal Lisabonos sutartyje numatytą atitikties subsidiariumo principui kontrolės mechanizmą nacionaliniams parlamentams suteikiamas daug didesnis vaidmuo Europos teisėkūroje;

21.

pabrėžia, kad dėl pilietybės sampratos gerokai išsiplėtė nediskriminavimo principo aprėptis;

22.

atkreipia dėmesį į pastaruoju metu išaugusį Teisingumo Teismo sprendimų, pagrįstų ES pilietybės samprata ir susijusių su teise laisvai judėti, pagal kurią valstybės narės negali elgtis blogiau su savo piliečiais, kurie pasinaudojo savo teise laisvai judėti ir gyventi kitoje valstybėje narėje, nei su nepasinaudojusiais minėta teise, skaičių;

23.

primygtinai ragina valstybes nares gerbti teises, įgytas dėl ES pilietybės, įskaitant teisę balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose į Europos Parlamentą, kuri ypač svarbi rengiantis 2009 m. rinkimams;

24.

pabrėžia, kad Parlamentas gavo peticijų, kuriose skundžiamasi, kad kai kurios valstybės narės pažeidžia Direktyvos 2004/38/EB nuostatas; atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoji direktyva itin svarbi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų laisvai judėti Europos Sąjungoje; pažymi, kad Komisija pranešė pateiksianti šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą antrąjį 2008 m. pusmetį;

25.

ragina Komisiją kruopščiai kontroliuoti Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimą, taip pat kontroliuoti, ar valstybių narių priimtuose teisės aktuose, kuriais šios direktyvos perkeliamos, laikomasi minėtųjų direktyvų nuostatų, ir toliau daryti spaudimą valstybėms narėms, pasitelkus pažeidimų ir neatitikties nagrinėjimo procedūras, kad valstybės narės įvykdytų savo įsipareigojimą kuo greičiau ir visiškai perkelti į savo teisę minėtąsias direktyvas; mano, kad kompetentingas Parlamento komitetas turėtų atlikti svarbų vaidmenį nuolat kontroliuojant, kaip valstybės narės vykdo įsipareigojimus pagal šias direktyvas;

26.

palankiai vertina 2008 m. liepos 2 d. Komisijos priimtą, kaip numatyta 2008 m. metinėje politikos strategijoje, pasiūlymą (COM(2008)0426) dėl horizontaliosios direktyvos, kuria būtų įgyvendinamas vienodo elgesio principas už darbo sferos ribų ir užtikrinamos vienodos galimybės naudotis prekėmis, paslaugomis, būstu, švietimu, socialine apsauga ir socialiniais privalumais, taip pat mano, kad tai yra svarbus galiojančio antidiskriminacinio rinkinio papildymas;

27.

ragina Komisiją atlikti atvejų, kai valstybės narės taiko galimybių naudotis švietimu kitų šalių studentams apribojimus ne pilietybės pagrindu, analizę siekiant užtikrinti, kad studentai galėtų laisvai judėti ir su jais būtų vienodai elgiamasi šių valstybių narių aukštojo mokslo sistemose;

28.

ypač ragina valstybes nares, turinčias didžiausią teisę į struktūrinių fondų finansavimą pagal daugiametę finansinę programą 2007-2013 m. laikotarpiui, greitai ir tinkamai suderinti savo nacionalinius įstatymus pagal ES standartus, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, ir nustatyti konkursų tvarką, kuri būtų skaidri piliečiams, siekiant veiksmingai pasinaudoti prieinamomis struktūrinių fondų lėšomis ir paskatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi regionų mastu;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/27

A.

kadangi Parlamento ir Komisijos pastangos nustatyti teisiškai privalomą Europos reguliavimo agentūrų sistemą nedavė jokių rezultatų,

B.

kadangi 2005 m. tarpinstitucinio susitarimo projekte nebuvo pasiekta jokios esminės pažangos dėl Tarybos institucinio ir politinio pasipriešinimo ir kadangi Komisija nutarė atsiimti savo pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo sudarymo ir pakeisti jį raginimu dalyvauti tarpinstituciniame dialoge, kuris leis nustatyti bendrą požiūrį,

C.

kadangi, nors reguliavimo agentūros gali būti priskiriamos vadinamosioms mikroinstitucijoms, jos vis dėlto turi didelės reikšmės Europos valdymui,

D.

kadangi išlieka būtinybė nustatyti bent jau esmines struktūrines reguliavimo agentūrų ypatybes, kad jos taptų pripažįstama Europos Sąjungos institucijų dalimi,

E.

kadangi Komisija siūlo sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, atsakingą už reguliavimo agentūrų sistemos nustatymą bei atitinkamų kiekvienos Europos Sąjungos institucijos įgaliojimų šių agentūrų atžvilgiu apibrėžimą,

F.

kadangi Komisija iki 2009-2010 m. turi atlikti horizontalų reguliavimo agentūrų įvertinimą ir kiek įmanoma greičiau pateikti Parlamentui ir Tarybai pranešimą dėl šio įvertinimo išvadų,

G.

kadangi reikia teigiamai vertinti Komisijos sprendimą neteikti pasiūlymo steigti naujas agentūras tol, kol tarpinstitucinė darbo grupė nebaigs savo darbo,

H.

kadangi Komisija neturėtų nukrypti nuo 2005 m. tarpinstitucinio susitarimo projekto gairių dėl pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių veikiančių reguliavimo agentūrų veiklą, pakeitimų, kad jie atitiktų naują požiūrį,

I.

kadangi jau reguliavimo agentūroms taikomas vienodas reglamentavimas (3) ir joms yra patikėta tam tikru laikotarpiu valdyti Bendrijos programas,

1.

mano, kad Komisijos pasiūlymas yra pagirtina iniciatyva ir yra pasirengęs per savo atstovus dalyvauti tarpinstitucinės darbo grupės darbe, tačiau mano, kad bendrasis požiūris neatitinka jo lūkesčių dėl tarpinstitucinio susitarimo sudarymo; pažymi, kad dėl to nereikia atmesti kitų formų susitarimų kaip darbo grupės darbo rezultatų;

2.

kreipiasi į Tarybą, kaip į vieną iš biudžeto valdymo institucijų, konstruktyviai prisidėti prie šios darbo grupės veiklos;

3.

ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau, kartu su Parlamentu, parengti tarpinstitucinės darbo grupės darbo programą, kad ši grupė galėtų pradėti dirbti 2008 m. rudenį;

4.

mano, kad į tarpinstitucinės darbo grupės darbo programą turėtų būti, inter alia, įtraukti šie punktai:

5.

apgailestauja, kad nesukurta bendra strategija, kuria būtų vadovaujamasi steigiant ES agentūras; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam konkrečiam atvejui steigiamos vis naujos agentūros ir tai lemia neskaidrų reguliavimo, vykdomųjų agentūrų ir kitų Bendrijos įstaigų, kurių kiekviena yra sui generis pobūdžio, darbo pobūdį;

6.

pažymi Komisijos poziciją, pagal kurią reguliavimo agentūrų įsteigimas, kuris kartais įgyvendinamas padedant Parlamentui, yra bendradarbiavimo tarp valstybių narių išraiška, o tokių agentūrų veiklos pagrindas yra tarpusavio sąveika bei vykdymas įgaliojimų, kurie negali būti suteikti išimtinai ES institucijoms, nes dėl to kiltų prieštaravimų dėl centralizacijos;

7.

ragina Komisiją ir Tarybą dirbti kartu su Parlamentu ir sukurti aiškią, bendrą ir nuoseklią sistemą nustatant būsimą agentūrų vietą ES valdymo sistemoje;

8.

mano, kad reikia užtikrinti reguliavimo agentūrų skaidrumą, ypač kiek tai susiję su jų veikla, informacijos atskleidimu ir prieiga prie jos bei jų veiksmų planavimu ir atskaitomybe;

9.

mano, kad tarpinstitucinio sutarimo srities bendros sistemos prioritetas turėtų padėti racionalizuoti reguliavimo agentūrų veikimą bei optimizuoti jų pridėtinę vertę, sukuriant daugiau skaidrumo, aiškios demokratinės kontrolės ir didesnį veiksmingumą;

10.

mano, kad būtina nustatyti bendras minimalias visų reguliavimo agentūrų struktūros, veikimo ir kontrolės taisykles bei principus, nepriklausomai nuo jų pobūdžio;

11.

mano, kad dalyvavimą reguliavimo agentūrų veikloje reikia užtikrinti formaliai susisteminant konsultacijų ir dialogo su suinteresuotomis šalimis procesą;

12.

mano, kad struktūrinė ir funkcinė agentūrų įvairovė kelia klausimų, susijusių su reglamentavimu, geru valdymu bei institucijų ryšiais centralizacijos ir decentralizacijos prasme;

13.

laikosi nuomonės, kad gero administravimo principų laikymąsi reikia užtikrinti taikant bendrą požiūrį į personalo atrankos procesą, biudžeto ir išteklių valdymą, veiksmingą valdymą ir rezultatų vertinimą;

14.

tikrins, ar Komisijos prisiimti įsipareigojimai sustabdyti pasiūlymus dėl naujų reguliavimo agentūrų steigimo turėtų būti taikomi ir dviem šiuo metu jau sustabdytiems pasiūlymams energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose;

15.

pabrėžia būtinybę nustatyti reguliavimo agentūrų sudarymo ir veiklos parlamentinę kontrolę, kuri turėtų būti grindžiama visų pirma:

16.

ragina Komisiją laiku, iki 2009-2010 m., pateikti išvadas dėl reguliavimo agentūrų horizontalaus vertinimo, kad į šias išvadas galėtų atsižvelgti tarpinstitucinė darbo grupė;

17.

prašo Komisijos parengti šių rezultatų lyginimo gaires ir nustatyti aiškias taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų nutraukti nepatenkinamai savo veiklą vykdančių agentūrų įgaliojimai;

18.

ragina Pirmininką ir Pirmininkų sueigą suteikti prioritetą klausimui dėl Komisijos siūlomos darbo grupės sudėties ir mano, kad būtų tinkama, jei Parlamentui šioje grupėje atstovautų Konstitucinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto ir kitų dviejų komitetų, turinčių praktinės patirties prižiūrinti reguliavimo agentūrų darbą, pirmininkai arba pranešėjai;

19.

pakartoja Komisijos ir Parlamento 2005 m. tarpinstitucinio susitarimo projekte išsakytą raginimą į pagrindinį teisės aktą įtraukti sprendimą dėl agentūros buveinės;

20.

pakartoja, kad svarbu sistemiškai tarpinstituciniu lygiu užtikrinti 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4) (2006 m. gegužės 17 d. TIS) 47 punkte nurodytos procedūros taikymą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su 2007 m. liepos 13 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendru pareiškimu dėl decentralizuotų agentūrų;

21.

įsitikinęs, kad neabejotinai būtina išsami šios nuostatos taikymo procedūra; mano, jog sukūrus šią procedūrą galėtų atsirasti galimybė įtraukti kai kuriuos svarbius sustabdyto 2005 m. Tarpinstitucinio susitarimo projekto aspektus, galbūt kartu su kai kuriais Finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms (5), pakeitimais;

22.

daro išvadą, kad, jei atlikus įvertinimą paaiškės, jog decentralizuotas administravimas neužtikrina ekonomiškumo ir veiksmingumo, Europos Sąjunga neturėtų atsisakyti galimybės atsisakyti dabartinės tendencijos naudotis užsakomosiomis paslaugomis Komisijos užduotims atlikti ir turėtų nustatyti aiškias decentralizuotų agentūrų įgaliojimų nutraukimo taisykles;

23.

pritaria Komisijos ketinimui nebesiūlyti steigti naujų decentralizuotų agentūrų tol, kol bus baigtas įvertinimo procesas, ypač turint mintyje, jog dėl daugiametėje finansinėje programoje numatytų ribų šiuo metu itin sunku finansuoti naują Bendrijos įstaigą iš esmės nepakeitus programos;

24.

mano, kad biudžeto požiūriu toliau išvardyti punktai yra svarbiausi tarpinstitucinės darbo grupės dėl ES agentūrų ateities klausimai:

25.

šiuo atžvilgiu primena, kad „agentūros“ apibrėžtis nustatyta 2007 m. kovo 7 d. trišaliame susitikime, kai buvo sutarta, kad, siekiant taikyti 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punktą, „agentūros“ apibrėžtį nulems tai, ar atitinkama įstaiga įsteigta pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6) (Finansinis reglamentas) 185 straipsnį;

26.

norėtų pabrėžti, kad ypač svarbia jis laiko aiškią ir nuoseklią agentūrų atžvilgiu vartojamą terminologiją, kuri turėtų būti nustatyta bendram vartojimui; primena, kad „reguliavimo agentūros“ yra tik decentralizuotų agentūrų pogrupis;

27.

mano, jog svarbu apsvarstyti surašytas problemas ir teisinius bei procedūrinius klausimus, kurie galėtų kilti, jei kartu su teisės aktų leidėjo sprendimu nebus laiku pasirašytas susitarimas dėl naujos agentūros finansavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punktą; mano, jog taip pat labai svarbu apsvarstyti galimybę nustatyti kai kurias procedūrines apsaugos priemones siekiant užtikrinti biudžeto valdymo institucijos visišką dalyvavimą sprendžiant visus klausimus, kurie turi poveikį biudžetui, pvz., agentūrų uždavinių sąrašo papildymo klausimą;

28.

primena, kad jau 2005 m. Parlamentas savo pirmiau minėtoje rezoliucijoje paragino prieš siūlant naują agentūrą atlikti privalomus išlaidų ir pajamų įvertinimus ypatingą dėmesį skiriant klausimui, ar ekonomiškiau rinktis agentūrą (įskaitant galimas išlaidas stebėsenai ir koordinavimui), ar atitinkamas užduotis atlikti pačioms Komisijos tarnyboms, o taip pat tokiems klausimams, kaip agentūros įgaliojimai ir darbo metodai arba jos nepriklausomybės nuo Komisijos lygis, nes pastarieji klausimai ypač domina teisės aktų leidėją;

29.

pabrėžia, jog reikia reguliariai ir koordinuotai, nedubliuojant ir neperimant kitų funkcijų atlikti įvertinimą ir atlikti kontrolę siekiant nustatyti jau veikiančių decentralizuotų agentūrų, kurioms nebetaikomas 2006 m. gegužės 17 d. TIS 47 punktas, pridėtinę vertę; mano, kad taip būtų tęsiamas anksčiau atliktas darbas, kurio rezultatas – bendras pareiškimas dėl Bendrijos agentūrų, dėl kurio sutarta 2007 m. balandžio 18 d. trišaliame susitikime ir pagal kurį sutarta reguliariai įvertinti veikiančias Bendrijos agentūras, ypatingą dėmesį skiriant jų išlaidoms ir pajamoms ir išsamiai paaiškinant, kokiais kriterijais vadovautasi atrenkant agentūras, kurios bus vertinamos;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant analizę reikėtų atsakyti į kai kuriuos esminius klausimus dėl išlaidų ir pajamų ir kad ši analizė galėtų būti atlikta, inter alia, vadovaujantis šiais kriterijais:

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į agentūrų bendrą poveikį biudžetui, Komisija turi įtikinamai parodyti, jog Europos valdymas per agentūras yra ekonomiškiausias, veiksmingiausias ir tinkamiausias Europos politikos įgyvendinimo būdas šiuo metu ir artimoje ateityje;

32.

tvirtina, kad būtina įvesti bendrus minimaliuosius standartus, be kita ko, susijusius su Komisijos vaidmeniu ir politine atsakomybe agentūros atžvilgiu, parama, kurią turi teikti šalys, kuriose įsikūrusios agentūros, bei laiku ir skaidriai priimtu sprendimu dėl agentūros buveinės, kurie galėtų būti išdėstyti agentūros steigiamuosiuose įstatuose;

33.

primena, kad vykdant agentūrų veiklą turi būti vadovaujamasi aiškiomis atskaitomybės ribomis, laikantis Finansinio reglamento nuostatų; atkreipia dėmesį į agentūrų įsipareigojimus, susijusius su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

34.

taip pat mano, kad itin svarbu pamėginti apibrėžti kai kurias bendras agentūrų biudžetų pristatymo taisykles siekiant, kad biudžetiniai rodikliai, pvz., agentūrų įgyvendinimo rodikliai arba atskirai tenkanti jų pajamų ir išlaidų dalis, būtų skaidresni ir lengviau palyginami; mano, kad bendrą subsidijų skyrimo agentūroms ES biudžete būdą gali reikėti pritaikyti prie naujos kartos agentūrų uždavinių ir vaidmens;

35.

pažymi, kad pirmiau minėtame Komisijos komunikate pateiktais duomenimis dabar veikia 29 reguliavimo agentūros, kuriose dirba 3 800 darbuotojų ir kurių metinis biudžetas sudaro apie 1 100 mln. EUR, įskaitant Bendrijos įnašą, kuris siekia 559 mln. EUR;

36.

primygtinai reikalauja, kad audito arba biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesas atitiktų bendrą agentūrų biudžeto dydį; ypač pažymi, kad Europos Audito Rūmų ištekliai pastaraisiais metais, atsižvelgiant į agentūrų skaičių, nedidėjo;

37.

pakartoja savo 2008 m. balandžio 22 d. rezoliucijų dėl agentūrų biudžetų įvykdymo patvirtinimo 7 dalyje išsakytą pageidavimą, kad Europos Audito Rūmai arba kita nepriklausoma audito institucija reguliariai (ir ad hoc pagrindu) atliktų agentūrų veiklos auditą; mano, kad auditas neturėtų apsiriboti tradiciniais finansų valdymo ir tinkamo viešųjų lėšų panaudojimo aspektais, į jį taip pat turėtų būti įtrauktas veiksmingo administravimo aspektas ir kiekvienos agentūros finansų valdymo reitingas;

38.

mano, kad visos agentūros kartu su personalo planu turėtų pateikti savo nuolatinio ir laikinojo personalo, taip pat nacionalinių ekspertų skaičiaus bei pokyčių, palyginti su dvejais ankstesniais metais, apžvalgą;

39.

atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2008 dėl patikimo agentūrų finansų valdymo, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas veiklos auditui;

40.

ragina Komisiją sujungti mažesnių agentūrų administracines funkcijas siekiant, kad jos turėtų pakankamai išteklių ir galėtų deramai laikytis dabartinių viešųjų pirkimų taisyklių, Finansinio reglamento ir Tarnybos nuostatų (7);

41.

ragina Komisiją kritiškai išnagrinėti agentūrų prašymus dėl biudžeto, nes daugelis agentūrų nesinaudoja prašytomis lėšomis;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/33

A.

kadangi 2005 m. liepos mėn. TBT išdavė LRA vadovo ir karinių pajėgų vyriausiojo vado Josepho Kony arešto orderį, pateikdamas jam 33 kaltinimus dėl įtarimo padarius nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuris buvo iš dalies pakeistas 2005 m. rugsėjo mėn.; kadangi taip pat išduoti ir kitų aukščiausio rango LRA vadų, įskaitant Vincentą Otti, Okotą Odhiambo ir Domicą Ongweną, arešto orderiai,

B.

kadangi iš 33 Josepho Kony pateiktų kaltinimų nusikaltimais 12 yra kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant žmogžudystę, išprievartavimą, pavergimą, seksualinį pavergimą ir nežmonišką elgesį, kai padaroma didelių kūno sužalojimų ir sukeliama kančių, ir 21 yra kaltinimas karo nusikaltimais, įskaitant žmogžudystę, žiaurų elgesį su civiliais, tyčinių prieš civilius nukreiptų atakų rengimą, plėšikavimą, įskaitant išprievartavimą ir prievartinį vaikų ėmimą į kariuomenę,

C.

kadangi nuo 1986 m. LRA regione vykdo karinius veiksmus neva prieš Ugandos vyriausybę,

D.

kadangi nuo 1986 m. Šiaurės Ugandoje vyksta ginkluotas pasipriešinimas, šiuo metu vadinamas LRA,

E.

kadangi 2006 m. rugpjūčio mėn. Ugandos vyriausybė ir LRA pasirašė Paliaubų susitarimą,

F.

kadangi 2005 m. per patį smurto Šiaurės Ugandoje įkarštį perkelta 1,6 milijono žmonių ir apgyvendinta šalies viduje perkeltiesiems asmenims skirtose stovyklose, ir dešimtys tūkstančių vaikų kiekvieną naktį turėjo miegoti miestų centruose, kad būtų saugūs; kadangi, nors nuo 2006 m. pusė iš šalies viduje perkeltųjų asmenų galėjo sugrįžti į savo namus arba apsigyventi netoli jų, daugelio šalies viduje perkeltųjų asmenų, kurie nenori grįžti namo tol, kol nebus pasirašytas galutinis taikos susitarimas, padėtis vis dar kritiška,

G.

kadangi didelį susirūpinimą kelia katastrofiškos šio konflikto, dėl kurio buvo pagrobta daugiau nei 20 000 vaikų ir sukelta daug didžiulių kančių žmonėms, ypač civiliams gyventojams, pasekmės, taip pat sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, masiniai žmonių perkėlimai ir socialinių bei ekonominių sistemų žlugimas; kadangi vaikų grobimas ir jų atidavimas į sekso vergiją arba į kariuomenę yra karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmoniškumui,

H.

kadangi įtariama, kad vien tik 2008 m. LRA įvykdė nuo 200 iki 300 grobimų Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), Pietų Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), taigi ėmėsi tokios pačios prievartos ir prieš naujosios kartos aukas,

I.

kadangi 2008 m. liepos mėn. LRA užpuolė Sudano išlaisvinimo armiją Nabangoje ir nužudė apie 20 jos kareivių,

J.

kadangi Joseph Kony jau daug kartų neatvyko į Džubą ir iki šiol atsisako pasirašyti galutinį taikos susitarimą iki tol, kol jungtinė ryšių grupė neišspęs klausimų, susijusių su TBT arešto orderiais ir kitais probleminiais susitarimo klausimais; kadangi derybas dėl galutinio taikos susitarimo vedė specialusis JT saugumo tarybos pasiuntinys LRA klausimais, buvęs Mozambiko prezidentas Joaquim Chissano,

K.

kadangi Joseph Kony pasinaudojo taikos proceso atokvėpiu, kad galėtų pergrupuoti ir pertvarkyti savo LRA pajėgas KDR,

L.

kadangi dėl to, kad valstybėms, statutą ratifikavusioms šalims, nepavyko areštuoti J. Kony ir kitų LRA vadų, LRA, vykdydama grobimus, šiuo metu didina savo pajėgas,

M.

kadangi, remiantis Jungtinių Tautų Vaikų fondo (angl. UNICEF) duomenimis, įtariama, kad 2008 m. rugsėjo mėn. LRA pagrobė 90 Kongo moksleivių KDR Kiliwos ir Duru miestuose, užpuolė daugelį kitų vietovių ir taip paskatino šiame regione masinius žmonių persikėlimus,

N.

kadangi TBT atlieka esminį vaidmenį siekiant užkirsti kelią sunkiems jo jurisdikcijai priklausantiems nusikaltimams ar juos apriboti ir yra esminė priemonė pagarbai tarptautinei humanitarinei teisei ir žmogaus teisėms skatinti, taigi taip prisideda prie laisvės, saugumo, teisingumo ir teisinės valstybės bei prie taikos išsaugojimo ir tarptautinio saugumo stiprinimo,

O.

kadangi TBT jurisdikcijai priskiriami sunkiausi tarptautinei bendruomenei nerimą keliantys nusikaltimai, būtent genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir po 2002 m. liepos 1 d. įvykdyti karo nusikaltimai,

P.

kadangi valstybės, statutą ratifikavusios šalys, įsipareigojo traukti baudžiamojon atsakomybėn už tokius jų nacionalinei jurisdikcijai priskiriamus nusikaltimus ir leisti TBT įsikišti, jei nacionalinėms valstybėms nepavyktų įvykdyti savo įsipareigojimų,

Q.

kadangi visos ES valstybės narės, išskyrus Čekijos Respubliką, ratifikavo Romos statutą,

R.

kadangi pagal ES ir TBT sudarytą pirmiau minėtą bendradarbiavimo susitarimą, inter alia, siekdamos palengvinti įsipareigojimo bendradarbiauti ir teikti paramą vykdymą susitarimo šalys susitarė, kad TBT ir ES centras TBT klausimais užmegs atitinkamus reguliarius ryšius,

S.

kadangi ES ir jos valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog TBT veikloje dalyvautų kiek įmanoma daugiau valstybių, o derybose (ir dvišalėse, ir daugiašalėse) bei politinio dialogo su trečiosiomis šalimis ir regionų organizacijomis nepamiršti šio tikslo,

T.

kadangi TBT turi būti integruotas į ES išorės santykių sritį, o vykstant politiniams dialogams su trečiosiomis šalimis (būtent aukščiausiojo lygio susitikimuose ir kituose aukšto lygio susitikimuose), įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, apimant Kotonu susitarimo sritis, turi būti tariamasi dėl Romos statuto ratifikavimo ir įgyvendinimo,

1.

ragina Ugandos vyriausybę ir kitų kaimyninių šalių vyriausybes, ypač KDR vyriausybę, visapusiškai bendradarbiauti su TBT jam vykdant nusikaltimų tyrimą ir atliekant baudžiamąjį persekiojimą; visų pirma ragina bendradarbiauti siekiant nedelsiant areštuoti ir perduoti TBT Josephą Kony ir kitus asmenis, kuriems TBT pateikė kaltinimus;

2.

labai apgailestauja, kad sumenko pastangos siekti, kad būtų areštuotas Joseph Kony ir kiti asmenys, kuriems TBT pateikė kaltinimus; primena Ugandos vyriausybei, kad ji, TBT Romos statuto šalis, privalo visapusiškai bendradarbiauti su TBT;

3.

pabrėžia, kad Romos statute nurodoma, jog po to, kai atitinkami asmenys bus perduoti TBT, Ugandos vyriausybė gali prašyti grąžinti šias bylas Ugandos teismams, jei TBT nusprendžia, kad Ugandos teismai pajėgūs ir pasiruošę be klastočių atlikti tyrimą ir pateikti kaltinimus LRA priklausantiems įtariamiesiems, kurie nurodyti arešto orderiuose;

4.

ragina Ugandos vyriausybę kol kas nesudaryti su LRA jokių susitarimų, kuriais pasinaudojus būtų bandoma apeiti tarptautinius teisės aktus;

5.

ragina ES valstybes nares, Afrikos Sąjungą, ypač Ugandos kaimynines šalis, nuosekliai spręsti problemas, susijusias su arešto orderių vykdymu;

6.

reikalauja, kad LRA nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintų visus pagrobtus asmenis, visų pirma vaikus, kuriems kyla pavojus patekti į sekso vergiją arba priverstinai kovoti LRA gretose;

7.

ragina tarptautinę bendruomenę atlikti tyrimą, susijusį su pastarojo laikotarpio kaltinimais LRA dėl prievartos CAR, KDR ir Pietų Sudane ir su nepaskelbtomis JT tyrimų dėl prievartos CAR ataskaitomis, bei paviešinti jų rezultatus;

8.

ragina regiono vyriausybes, JT taikos palaikymo misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje (angl. MONUC) ir kitas vyriausybes, tarptautines taikos derybų stebėtojas, intensyviau stebėti regiono sienas ir sekti LRA judėjimą ir pranešti apie tai viešai, taip pat stebėti LRA ginklų ir kitų atsargų srautus ir kliudyti jų tiekimui; ragina rengti veiksmingus planus, pagal kuriuos būtų siekiama įvykdyti TBT arešto orderių sprendimus keliant tik minimalią riziką civiliams gyventojams ir nenaudojant pernelyg didelės jėgos bei pasitelkiant JT taikos palaikymo misijos Konge pajėgas;

9.

ragina ES valstybes nares, ypač tas, kurios dalyvavo Ugandos ir Džubos taikos procesuose, derinti savo veiksmus su regiono vyriausybėmis, JT sekretoriatu ir taikos palaikymo pajėgomis, kad būtų įgyvendinti sprendimai dėl TBT išduotų arešto orderių LRA vadams suimti;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumas – bendras tikslas, kurį pripažįsta ir ES, ir Afrikos Sąjunga;

11.

primena, kad pagal Romos statutą valstybės, statutą ratifikavusios šalys, yra įsipareigojusios šalinti bet kokias nebaudžiamumo už sunkiausius tarptautinei bendruomenei nerimą keliančius nusikaltimus apraiškas ir dėti pastangas, kad tokiems nusikaltimams būtų užkirstas kelias; tvirtai įsitikinęs, kad TBT ir ad hoc tribunolai prisideda prie susitaikymo ir taikos proceso;

12.

susirūpinęs dėl to, jog per mažai stengiamasi, kad LRA nebegautų tarptautinės paramos, taigi sudaromos sąlygos Josephui Kony persiginkluoti; ragina suardyti Viešpaties pasipriešinimo armijos atsargų tiekimo tikslus; ragina Sudano vyriausybę nebeteikti LRA finansinės ir karinės paramos;

13.

ragina ES ir tarptautinius donorus remti buvusių LRA kovotojų nuginklavimą, demobilizaciją ir integraciją, šalies viduje perkeltųjų asmenų sugrįžimą ir nuostolių aukoms atlyginimą;

14.

palankiai vertina tai, kad TBT aukšto rango pareigūnai ir ES reguliariai palaiko glaudžius ryšius; atkreipia dėmesį į tai, kad ES aktyviai remia dalyvavimą su Romos statutu susijusioje veikloje ir šio statuto įgyvendinimą; pabrėžia, kad ES atliekamas lyderio vaidmuo labai svarbus įgyvendinant TBT mandatą;

15.

tvirtai įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu TBT prisidės prie to, kad būtų užkirstas kelias naujiems žiaurumams; pabrėžia, kad jeigu nepavyks areštuoti Josepho Kony, ir toliau bus žiauriai elgiamasi bei pažeidžiamos žmogaus teisės; pabrėžia, kad taikos ir susitaikymo negalima pasiekti neįvykdžius teisingumo aukų atžvilgiu;

16.

pataria AKR ir ES Jungtinei parlamentinei asamblėjai atidžiai stebėti padėtį Šiaurės Ugandoje ir ar LRA nepažeidinėja žmogaus teisių;

17.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES specialiajam atstovui Didžiųjų ežerų regione, ES specialiajam atstovui Afrikos Sąjungoje, Ugandos vyriausybei, ES valstybių narių vyriausybėms ir JT saugumo tarybos nariams, Afrikos Sąjungos institucijoms ir TBT kaltintojui.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/38

A.

kadangi prekyba vaikais tebėra didelė problema, nes daugiau kaip du milijonai vaikų kasmet išvežami priverstinio darbo ir seksualinio išnaudojimo tikslais,

B.

kadangi dėl naujų komunikacinių technologijų plėtros didėja prekybos vaikais mastas, ir dėl to tampa dar sunkiau valdyti šį reiškinį,

C.

kadangi nacionalinės valdžios institucijos ir valstybių narių nevyriausybinės organizacijos iki šiol neveikia efektyviai prieš prekybą vaikais, nes stokojama bendradarbiavimo tarpvalstybiniu mastu, mokymų arba netinkamai įgyvendinamos galiojančios teisės normos,

1.

ragina valstybes nares pripažinti, kad kova prieš prekybą vaikais yra prioritetinis nacionalinės vaikų apsaugos sistemos tikslas;

2.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skirti reikiamų išteklių pagal Komisijos strategiją siekiant skatinti ir užtikrinti vaikų teises;

3.

ragina valstybes nares ir toliau aktyviai bendradarbiauti ir keistis žiniomis ir patirtimi su atitinkamomis ES valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant kovoti ir užkirsti kelią prekybai vaikais ir teikti reikiamą pagalbą tokios prekybos aukoms;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šį pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis ir vardais Tarybai ir Komisijai.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/40

A.

kadangi ES padėtis pavojinga dėl finansų krizės, klimato kaitos problemos ir poreikio rasti aiškų sprendimą dėl institucijų,

B.

kadangi dabartinė finansų krizė, kurią paskatino antrarūšės būsto paskolos Jungtinėse Valstijose ir kurios priežastys, inter alia, – JAV federalinio rezervo banko ne vienus metus vykdyta pernelyg ekspansyvi pinigų politika, finansų rinkų skaidrumo stoka, pernelyg didelis finansų institucijų skolintų lėšų kiekis, netinkama finansų rinkų priežiūra, prasta reitingų kokybė ir klaidingos prielaidos, susijusios su nekilnojamojo turto kainų pokyčiais, išplito visame pasaulyje dėl vis labiau integruoto rinkų pobūdžio,

C.

kadangi naujovės finansų rinkose gali būti naudingos, tačiau minėtieji finansiniai produktai turi būti reguliuojami ir skaidrūs, siekiant užtikrinti tinkamą veiksmingumo ir stabilumo pusiausvyrą; kadangi finansų rinkos turėtų tarnauti realiajam ekonomikos sektoriui,

D.

kadangi taikant turimas priemones nesugebėta apriboti finansų krizės įtakos taip, kad būtų sumažintos kolektyvinės sąnaudos ir išvengta pavojaus; kadangi reikia užtikrinti nuoseklią vis labiau integruotų Europos finansų rinkų priežiūrą ES lygmeniu; kadangi, nepaisant to, norint užtikrinti finansinį stabilumą ir krizių valdymą reikia, kad dalyvautų įvairūs subjektai, o ne tik priežiūros institucijos,

E.

kadangi finansų krizei skirtose Europos Vadovų Tarybos išvadose neminimas Europos Parlamentas – viena iš teisės aktų leidybos institucijų, kurios dalyvavimas būtinas norint įgyvendinti sprendimus,

F.

kadangi 24 valstybės narės baigė parlamentines procedūras, susijusias su Lisabonos sutarties ratifikavimu; kadangi Lisabonos sutartyje numatytos institucijų reformos skubiai reikalingos siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga veiktų sklandžiai ir darniai, taip pat būtų taikoma visapusiška demokratinė priežiūra,

G.

kadangi artėjant svarbiems politiniams 2009 m. įvykiams, visų pirma Europos Parlamento rinkimams ir naujos Komisijos sudarymui, reikėtų aiškiai žinoti, kurios nuostatos dėl institucijų bus taikomos,

H.

kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį pasaulyje kovojant su klimato kaita – tai pasakytina ir apie lyderio vaidmenį tarptautinėse derybose, ir apie smarkų teršalų kiekio mažinimą, dėl kurio įsipareigojo 27 valstybės narės; kadangi, kalbant apie šį aspektą, per 2007 m. kovo mėn. 8 -9 d. vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą įsipareigota iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., o tuo atveju, jei būtų pasiektas išsamus tarptautinis susitarimas, – 30 proc.,

I.

kadangi kova su klimato kaita yra svarbus klausimas ir Europos Sąjungos tikslas, taigi šis klausimas turėtų būti sprendžiamas tarptautiniu lygmeniu taikant išsamią strategiją,

J.

kadangi įgyvendinant Lisabonos ir Geteborgo strategijos tikslus, taip pat klimato kaitos ir energetikos teisės aktų rinkinį reikės ilgalaikių investicijų; kadangi šioje srityje turi būti toliau didinamas Europos investicijų banko (EIB) vaidmuo,

1.

tvirtai pabrėžia, kad Europoje svarbu greitai ir labai darniai reaguoti taikant makroekonomikos politikos priemones, siekiant atnaujinti pasaulio ekonomikos augimą; vis dėlto pažymi, kad neturi būti pakenkta Stabilumo ir augimo pakto principams, o valstybės narės turėtų siekti fiskalinio konsolidavimo;

2.

yra labai susirūpinęs dėl padėties finansų rinkose ir ragina dar labiau derinti veiksmus, siekiant atkurti pasitikėjimą rinkomis;

3.

pritaria Europos Vadovų Tarybos išvadoms, pagal kurias ratifikuojamos euro grupės 2008 m. spalio 12 d. patvirtintos priemonės, ir mano, kad šios išvados yra pirmas svarbus žingsnis norint atkurti pasitikėjimą rinkose, paskatinti tarpbankines paskolas ir padidinti bankų turimų lėšų kiekį, kad jie galėtų toliau skolinti įmonėms ir namų ūkiams; pritaria tam, kad šios priemonės buvo būtinos siekiant suvaldyti dabartinę finansų krizę;

4.

mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės parodytų tvirtą ryžtą ir gebėjimą veiksmingai valdyti krizę, siekiant atkurti stabilias rinkos sąlygas, kurios yra pasitikėjimo pagrindas; mano, kad reikia toliau plėtoti mintį surengti pirmąjį euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, kurio metu būtų priimami atitinkami sprendimai;

5.

pažymi, kad šios krizės poveikis jaučiamas ne tik finansų rinkose, – visų pirma ji paveikė įmonių perspektyvumą, užimtumą, asmenų finansinę padėtį ir MVĮ, ir šis poveikis būtų tapęs nenuspėjamas, jei nacionalinės institucijos, Europos centrinis bankas (ECB) ir kiti centriniai bankai nebūtų ėmęsi priemonių, skirtų pasitikėjimui finansų sistema atkurti;

6.

pabrėžia poreikį imtis veiksmų finansiniam stabilumui užtikrinti ir sisteminei rizikai kontroliuoti; ragina Komisiją ir Tarybą atnaujinti Lisabonos darbotvarkę ir iki šių metų pabaigos patvirtinti valstybių narių nacionalinių reformų programas, siekiant šiuo ekonominės sumaišties laikotarpiu išsaugoti darbo vietas ir apsaugoti ES piliečių pajamas;

7.

mano, kad būtina užtikrinti tvarią ir į augimą orientuotą makroekonominę aplinką; primena, kad piliečių ir MVĮ galimybės skolintis, taip pat investicijos į ES infrastruktūrą itin svarbios norint, jog smarkiai nesumažėtų ekonomikos augimas ir užimtumas; pabrėžia vaidmenį, kurį šioje srityje gali atlikti EIB;

8.

yra pasiryžęs pritarti bet kokioms priemonėms, kurias taikant būtų sugrąžintas likvidumas rinkoms ir sudarytos galimybės vėl teikti kreditavimo paslaugas verslo įmonėms ir fiziniams asmenims; supranta, kad reikia įtikinti mokesčių mokėtojus, jog imantis bet kokių priemonių bus galvojama apie jiems rūpimus klausimus, ir pažymi, kad siekiant ekonomikos augimo ateityje būtina normalizuoti finansų rinkų padėtį; ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti dabartinės finansinės sistemos veikimą, jei jos iš tiesų linkusios atkurti pasitikėjimą finansų rinka ir įveikti finansų krizę pasaulyje;

9.

itin palankiai vertina greitą ir visapusišką Europos Komisijos reakciją nusprendus taikyti valstybės paramos taisykles priemonėms, kurių imtasi finansų institucijų atžvilgiu; atsižvelgdamas į griežtą neatidėliotinų priemonių stebėseną, ragina Komisiją suburti tarpdisciplininę darbo grupę, kurią sudarytų Konkurencijos generalinio direktorato specialistai, trečiojo lygio komitetų konsultantai ir Europos centrinių bankų sistemos ekspertai, ir kaupti informaciją, technines žinias bei užtikrinti, kad visose valstybėse narėse priimami racionalūs, nešališki ir aukščiausio lygio sprendimai;

10.

vertina Komisijos ketinimą įsteigti aukšto lygio darbo grupę, siekiant sukurti patikimą ir tvarią priežiūros sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas sklandesnis integravimas ir koordinavimas įvairių sektorių ir tarpvalstybiniu lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu suteikti darbo grupei aiškius įgaliojimus, kurie būtų vykdomi trumpą laikotarpį, taip pat svarbu, kad darbo grupė teiktų ataskaitas Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui;

11.

pritaria minčiai įsteigti finansų krizių padalinį ir prašo Tarybos kuo greičiau patvirtinti šio padalinio veiklos ir jo bendradarbiavimo su įsteigta aukšto lygio darbo grupe sąlygas; griežtai kritikuoja, kad EP neįtrauktas į šią darbo grupę; pritaria, kad būtina sukurti įtakingesnę Komisijos ir ECB vadovaujamą išankstinio įspėjimo sistemą, kurios nariams būtų suteikti koordinavimo ir vykdymo įgaliojimai ir kurioje dalyvautų trečiojo lygio komitetų atstovai;

12.

pritaria Tarybos sprendimui padidinti EIB kaip skolintojo ir kaip skolininko vaidmenis;

13.

yra susirūpinęs dėl finansų rinkose kylančio etinio pobūdžio pavojaus, kurį paskatino valstybės paramos paketų dydis, ir pažymi, kad mokesčių mokėtojų bei valstybių narių atžvilgiu svarbu, jog kiekvieną kartą, kai finansinei institucijai gelbėti skiriamos visuomenės lėšos, būtų atliktas viešas vertinimas, pagerintas valdymas, ribojami atlyginimai, vykdoma griežta atskaitomybė valdžios institucijoms ir rengiama investicijų į ekonomiką strategija;

14.

ragina Komisiją kartu su Parlamentu pasinaudoti savo įgaliojimu teikti iniciatyvą ir pasiūlyti priemonių, kurias naudojant būtų sustiprinta ES rinkos reguliavimo ir priežiūros sistema ir krizių valdymas ES lygmeniu;

15.

pabrėžia, kad reikia atidžiai išanalizuoti dabartinės finansų krizės priežastis, visų pirma priežiūros adekvatumą ir atitiktį galiojančioms taisyklėms; pakartoja savo raginimą imtis teisinių priemonių siekiant: bankų reguliavimo ir priežiūros, kredito reitingų agentūrų vaidmens, pakeitimo vertybiniais popieriais ir jo priežiūros, rizikos draudimo fondų ir kitų tipų naujų institucijų, skolintų lėšų vaidmens, skaidrumo reikalavimų, likvidavimo taisyklių, tarpuskaitos, susijusios su prekyba, vykdoma be tarpininkų, ir krizių valdymo priemonių srityse; pritaria Komisijos pasiūlymui didinti draudžiamų banko indėlių dydį ir pakartoja savo įsipareigojimą greitai apsvarstyti šį pasiūlymą;

16.

pakartoja, kad reikia stiprinti Lamfalussy procesą, kaip prašyta 2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros (1), įskaitant kolegijų atliekamą didžiausių tarpvalstybinių finansų grupių priežiūrą ir trečiojo lygio komitetų aiškaus juridinio statuso nustatymą bei didesnes jų prerogatyvas, siekiant pagerinti priežiūrą Europos Sąjungoje, taip pat siekiant šioje srityje prisidėti prie tarptautinio dialogo ir priemonių derinimo;

17.

pažymi, kad pavienių valstybių nacionalinės jurisdikcijos ribas peržengiančios krizės negali spręsti nacionalinės valdžios institucijos ir kad ištikus tarptautinio masto krizėms nepaprastai svarbu, kad priežiūros institucijos bendradarbiautų ir vienos kitomis pasitikėtų; ragina Komisiją ir atsakingas nacionalines institucijas kartu parengti tinkamus veiksmingo krizės valdymo pasiūlymus, kuriuos toliau svarstytų Parlamentas; atkreipia dėmesį į tai, kad vykstant G8 lygio susitikimams labai svarbu geriau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina ieškoti visuotinių susidariusios krizės sprendimų, kuriais remiantis būtų skatinama parengti naują tarptautinę finansų valdymo tvarką ir reformuoti Breton Vudso (angl. Bretton Woods) institucijas;

18.

pritaria iniciatyvai kuo greičiau surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų diskutuojama dėl reguliavimo ir priežiūros veiksmų, kurių turi būti imtasi siekiant įveikti dabartinę krizę; yra įsitikinęs, kad ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį diskusijose dėl būsimos tarptautinės finansų rinkos struktūros; prašo Europos Tarybos ir Komisijos į šią veiklą įtraukti Europos Parlamentą;

19.

ragina Komisiją, kad ji daugiau neatidėliodama pateiktų savo pasiūlymą dėl 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, persvarstymo (2);

20.

pakartoja, kad atsižvelgia į Airijoje vykusio referendumo ir ratifikavimo procedūros kitose valstybėse narėse rezultatus, ir mano, kad, siekiant iki Europos Parlamento rinkimų rasti visiems priimtiną išeitį, įmanoma išspręsti Airijos žmonėms nerimą keliančius klausimus; yra pasirengęs pasiūlyti Airijos parlamentui ir vyriausybei bet kokią paramą, kurios jiems gali reikėti norint pateikti pasiūlymų – tokių, kurie ne tik užtikrintų platesnio masto ir žiniomis labiau pagrįstą bendrą Airijos visuomenės sutarimą dėl šalies ateities reformuotoje ir stipresnėje Europos Sąjungoje, bet ir būtų priimtini Airijos partneriams Europos Sąjungoje;

21.

ragina Europos Vadovų Tarybą per kitą susitikimą nustatyti, kaip ir kada būtų galima pasiekti šį rezultatą;

22.

mano, kad su klimatu susiję ES tikslai po 2012 m. neturėtų būti persvarstomi dėl dabartinės tarptautinės finansų krizės; įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su Taryba ir Komisija siekiant kiek galima greičiau sudaryti veiksmingą ir įvykdomą susitarimą dėl energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo; tačiau pabrėžia, kad ES pramonei, jos darbuotojams ir vartotojams labai svarbu, jog šiems tikslams pasiekti numatytos priemonės būtų nuodugniai įvertintos, siekiant nustatyti jų poveikį ES įmonių konkurencingumui pavieniuose sektoriuose ir bendram konkurencingumui; primena Tarybai, kad taikoma bendro sprendimo procedūra, pagal kurią sprendimui priimti būtina kvalifikuota balsų dauguma;

23.

ragina Tarybą išlaikyti pasiūlytus ambicingus tikslus, kad iki 2020 m. energijos iš tvarių atsinaujinančių šaltinių dalis sudarytų privalomus 20 proc. iš viso Bendrijos galutinio sunaudojamo energijos kiekio, o energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis kiekvienos valstybės narės transporto sektoriuje siektų privalomus 10 proc.;

24.

pažymi, jog Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad bus siekiama 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį, jei būtų sudarytas tarptautinis susitarimas ir jei kitos išsivysčiusios šalys įsipareigotų panašiai sumažinti dujų kiekį, o didesnę ekonominę pažangą padariusius besivystančios šalys, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus ir gebėjimą, prisidėtų prie išmetamų dujų kiekio sumažinimo;

25.

primena, kad ES pramonės sektoriui itin svarbu, jog sektoriuose, kuriuose kyla daugiausiai problemų dėl įmonių ir anglies dioksido šaltinių perkėlimo bei mažėjančio konkurencingumo, būtų pradėtos taikyti būtinos lankstumo priemonės;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad, šalia kitų priemonių, Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) pripažino, jog anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos gali daug prisidėti prie išmetamo CO2 kiekio sumažinimo energetikos ir pramonės įrenginių sektoriuose; todėl ragina Tarybą užtikrinti, jog ji skirs užtektinai lėšų, kad 12 parodomųjų įrenginių, dėl kurių ji skelbė konkursą, galėtų pradėti veikti 2015 m.;

27.

primena būtinybę įtraukti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pagal kurį būtų nustatyti naujų keleivinių automobilių taršos poveikio standartai, taikomi kaip Bendrijos integruoto principo, kuriuo vadovaujamasi mažinant lengvųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį (COM(2007)0856, dalis; tai būtų vienas iš teisės aktų pasiūlymų, įtrauktų į teisės aktų dėl kovos su klimato kaita ir energetikos paketą;

28.

ragina tvirtai politiškai įsipareigoti pereiti prie Europos Sąjungos ekonomikos, kuriai būdingos technologijos, kurias naudojant į aplinką išskiriama mažai anglies dioksido, aktyvesnis vietos šaltinių naudojimas, decentralizuota energijos gamyba ir energijos taupymo priemonės siekiant skatinti naudoti atsinaujinančius šaltinius, didinti energijos naudojimo veiksmingumą ir naudoti kitus mažai anglies dvideginio išskiriančius energijos šaltinius, toliau įvairinti energijos tiekimo šaltinius bei sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, nes šis perėjimas yra logiškiausias atsakas į aukštesnes naftos kainas; patvirtina, kad būtina šias strategines priemones papildyti tvirtais finansiniais įsipareigojimais mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje;

29.

ragina Tarybą ir Komisiją ryžtingai stengtis laikytis Parlamento rekomendacijų dėl Europos bendros išorinės energetikos politikos priėmimo, ypač siekiant ES vienybės derybose su energijos tiekėjais ir tranzitinėmis šalimis ir ginant visos ES interesus, plėtojant veiksmingą diplomatiją energetikos srityje, patvirtinant veiksmingesnius reagavimo į krizes mechanizmus ir užtikrinant energijos tiekėjų įvairovę; primena būtinybę priimti šios srities strategiją ir kartu priemones, reikalingas jai įgyvendinti; ragina ypatingą dėmesį skirti trūkstamų transeuropinių tinklų jungiamųjų tinklų tiesimui, ypač rytinėje Europos dalyje;

30.

pritaria Tarybos raginimui stiprinti ir toliau vystyti itin svarbią infrastruktūrą; ragina Komisiją diegti transeuropinius energetikos tinklus ir parengti linijų tarpusavio sujungimo prioritetų planą, atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų surinkimo ir pakartotinio dujinimo infrastruktūrą ir saugojimo įrenginius; pritaria, kad ypatingas dėmesys skiriamas izoliuotiems ES regionams; pabrėžia, jog svarbu toliau plėtoti Europos linijų tarpusavio sujungimo ir tinklo infrastruktūrą siekiant į rinkas tiekti vis daugiau jūros vėjo energijos; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant tarpvalstybinio linijų sujungimo reikės taikyti specialias priemones, pvz., lengvatinį finansavimą arba atleidimą nuo mokesčių; pabrėžia, kad įrengus trūkstamas transeuropinių energetikos tinklų grandis bus sustiprintas energijos tiekimo saugumas ir prisidedama prie galutinio vidaus rinkos sukūrimo;

31.

pabrėžia, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis Juodosios jūros regiono šalimis pagal institucinius ir daugiašalius susitarimus, įskaitant bendradarbiavimą energijos tiekimo ir tranzito saugumo bei rinkos operacijų skaidrumo klausimais;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad energijos tiekimo saugumas yra Europos Sąjungos prioritetas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys užtikrinant energijos tiekimo saugumą turi būti skiriamas bendrų ES atsinaujinančios energijos projektų plėtrai siekiant, jog būtų laikomasi Lisabonos ir Geteborgo tikslų;

33.

pabrėžia, kad energijos naudojimo veiksmingumas - tai ne tik rentabiliausia šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo priemonė, bet ir veiksnys, kuris dėl mažesnių kuro sąskaitų ir didesnės vartotojų perkamosios galios prekėms ir paslaugoms įsigyti daro tiesioginį teigiamą poveikį ekonomikai; ragina valstybes nares paspartinti efektyvaus energijos naudojimo politikos ir galiojančių šios srities teisės aktų įgyvendinimą;

34.

mano, kad siekiant užtikrinti energijos tiekimą svarbiausia yra visu pajėgumu veikianti vidaus rinka; atkreipia dėmesį į tai, kad ES energetikos rinka dar vis iki galo nesukurta ir kad būtina tai padaryti; pritaria raginimui prieš baigiantis šiai Parlamento kadencijai baigti rengti teisės aktų paketą energetikos vidaus rinkos tema; ragina Tarybą pradėti derybas su Parlamentu dėl energetikos vidaus rinkos paketo, kuris būtų grindžiamas Energetikos tarybos 2008 m. spalio 10 d. pasiektu politiniu susitarimu;

35.

palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą dėl Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto, kadangi juo, įgyvendinant dvejopą tikslą, siekiama skatinti nuoseklų ir darnų požiūrį į migracijos valdymą: numatyti teisėtos migracijos kanalus ir kartu kovoti su neteisėta migracija; todėl mano, kad bendra imigracijos politika turėtų būti grindžiama prielaida, jog migrantai – tai pavieniai visuomenės nariai ir potencialūs piliečiai; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų numatyti aiškią ir veiksmingą socialinės įtraukties ir integravimo politiką; taigi mano, kad prie pakto turėtų būti pridėti konkretūs pasiūlymai dėl teisės aktų;

36.

pritaria Tarybai, kad Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas turėtų būti veiksmų pagrindas kitoms pirmininkaujančioms valstybėms narėms;

37.

mano, kad Kaukazo konfliktai negali būti sprendžiami karinėmis priemonėmis, ir griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą ir smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose;

38.

primena neproporcingus Rusijos karinius veiksmus Gruzijoje rugpjūčio mėnesio pradžioje ir Rusijos įsiveržimą į šalies gilumą bei jos vienašalį sprendimą pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę;

39.

ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos sienų, kurias pripažino visos ES valstybės narės, neliečiamumą;

40.

pabrėžia, kad ES privalo persvarstyti savo politiką Rusijos atžvilgiu, jei Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimus;

41.

pritaria Tarybos pozicijai padėties Gruzijoje klausimu; primena 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimų įsipareigojimus; pabrėžia, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš Pietų Osetijos ir Abchazijos kaimynystėje esančių regionų būtų kitas būtinas žingsnis; ragina užtikrinti saugų ir greitą pabėgėlių sugrįžimą ir nusiųsti į vietą ES stebėtojus; apgailestauja dėl nepavykusių Rusijos ir Gruzijos 2008 m. spalio 15 d. derybų Ženevoje;

42.

apgailestauja, kad Europos Sąjungos stebėjimo misijai (angl. EUMM) Gruzijoje neleidžiama įžengti nė į vieną iš separatistinių regionų, kuriuose Rusija planuoja dislokuoti 7 600 karių reguliariąją kariuomenę, pakeisiančią nedideles Rusijos taikdarių grupes, kurios buvo dislokuotos abiejose teritorijose po 1992-1994 m. paliaubų susitarimo;

43.

laukia 2008 m. spalio 22 d. vyksiančios Tarptautinės donorų konferencijos išvadų pagalbos Gruzijai klausimu; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą teikti didelę politinę, finansinę ir praktinę pagalbą Gruzijai; ragina Komisiją parengti ir nedelsiant įgyvendinti konfliktinių regionų atkūrimo ir atstatymo priemones ir paspartinti humanitarinės pagalbos teikimą, siekiant į kitą gyvenamąją vietą perkelti nuo karo nukentėjusius žmones ir suteikti jiems pastogę prieš prasidedant žiemai;

44.

pažymi, kad visi likę klausimai, ypač Pietų Osetijos ir Abchazijos padėties ir ateities šiuose regionuose, Rusijos kariuomenės nesitraukimo iš Akchalgorio ir Perevio rajonų Pietų Osetijoje ir Kodorio perėjos rajono Abchazijoje klausimai, turi būti išspręsti tarptautinėje konferencijoje Ženevoje, ir, kol to nebus padaryta, ES ir Rusijos santykiai negalės būti grąžinti į įprastas vėžias;

45.

primena Rusijos valdžios institucijoms, kad svarbu užtikrinti, jog žmogaus ir pilietines teises ginantys asmenys ir nevyriausybinės organizacijos galėtų nebijodami veikti, vadovaudamiesi Rusijos įsipareigojimais Europos Tarybai;

46.

ragina Tarybą ir Komisiją svarstyti, ar galima Baltarusijai pasirinktinai taikyti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę bei Europos žmogaus teisių ir demokratijos priemonę ir taip labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad demokratinė Baltarusijos opozicija turėtų būti visiškai įtraukta į ES ir Baltarusijos dialogą;

47.

ragina Tarybą ir Komisiją pradėti su Baltarusijos institucijomis tikrą dialogą, grindžiamą strategija, kurioje būtų numatytos sąlygos ir laipsniškas požiūris ir kuri būtų papildyta lyginamaisiais rodikliais, terminais, peržiūros sąlygomis ir tinkamomis finansinėmis priemonėmis;

48.

palankiai vertina Europos Tarybos paramą šiuo metu Komisijoje rengiamai vadinamajai Rytų partnerystės sutarčiai, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių santykius; pabrėžia, kad šios partnerystės rezultatai turi būti konkretūs ir apčiuopiami, ypač kalbant apie judėjimo laisvę, laisvą prekybą, tačiau ES biudžete jai turi būti skirta užtektinai finansinių išteklių;

49.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/46

1.

pateikia Tarybai šias rekomendacijas ir pastabas:

Dėl procedūrinių aspektų

Dėl apimties ir tikslo

Dėl duomenų apsaugos

2.

ragina valstybes nares ir nacionalinius parlamentus, kurie šiuo metu svarsto šį susitarimą ir (arba) susitarimą su JAV (Belgiją, Čekijos Respubliką, Ispaniją, Vengriją, Nyderlandus ir Lenkiją), atsižvelgti į pirmiau pateiktas pastabas ir rekomendacijas;

3.

primena Tarybai, kad tuo atveju, jei įsigalios Lisabonos sutartis, Parlamentas turėtų būti tinkamai įtrauktas į visų susitarimų dėl PNR persvarstymą;

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Australijos vyriausybei ir parlamentui.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/50

A.

kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje pripažįstama, kad pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, valstybių narių konstitucijose ir įvairiose tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, yra Bendrijos teisės ir praktikos pagrindas,

B.

kadangi Europos bendrijos steigimo sutartyje numatyti pagrindiniai principai; kadangi viena iš pagrindinių Bendrijos veiklos sričių yra vidaus rinka su socialine dimensija, kuri naikina laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo tarp valstybių narių kliūtis, ir turi socialinį aspektą,

C.

kadangi vienas iš šių principų yra piliečių pagrindinių konstitucinių teisių, tarp jų ir teisės steigti profesines sąjungas, teisės streikuoti ir teisės į kolektyvines derybas, pripažinimas,

D.

kadangi pagrindiniai vidaus rinkos principai yra laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir paslaugų teikimo laisvė,

E.

kadangi pagal EB sutarties 39 straipsnį laisvas darbuotojų judėjimas reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės,

F.

kadangi pagal EB sutartį pagrindinių laisvių ribojimai galimi, jei siekiama teisėtų tikslų, atitinkančių šią sutartį, jei ribojimai pagrįsti svarbesnėmis viešojo intereso reikmėmis, yra tinkami norint pasiekti užsibrėžtus tikslus ir neviršija to, kas būtina norint juos pasiekti, kadangi taip pat pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį bet kokie šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie yra paremti proporcingumo principu, jei būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti,

G.

kadangi Europos Teisingumo Teismas pripažįsta teisę imtis kolektyvinių veiksmų pagrindine teise, kuri yra ir Bendrijos teisės pagrindinių principų dalis; kadangi Lisabonos sutartis bus ratifikuota, ši teisė taip pat bus įtvirtinta Sutartyje,

H.

kadangi Europos Komisija keletą kartų pabrėžė esamos nacionalinės darbo teisės aktų sistemos ir kolektyvinių derybų reikšmę darbuotojų teisių apsaugai,

I.

kadangi iš Komisijos pranešimo pavadinimu „Darbo santykiai Europoje 2006 metais“ matyti, kad aukšto lygio kolektyvinės derybos teigiamai veikia socialinę integraciją,

J.

kadangi remiantis EB sutarties 136 straipsniu Bendrija ir valstybės narės turi siekti sukurti (…) „geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo“; kadangi siekiant šio tikslo EB sutarties 140 straipsnyje numatyta, kad Komisija turi skatinti valstybes nares bendradarbiauti socialinės politikos srityje, ypač klausimais, susijusiais su teise jungtis į asociacijas ir kolektyvinėmis darbdavių ir darbuotojų derybomis,

K.

kadangi pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvos konstatuojamąją dalį tarpvalstybinio paslaugų teikimo skatinimui būtina sąžininga konkurencija ir priemonės, kurios garantuotų pagarbą darbuotojų teisėms visapusiškai laikantis atitinkamos valstybės narės nacionalinės darbo teisės ir darbo santykių sistemos,

L.

kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 12 konstatuojamojoje dalyje aiškiai teigiama, kad „Bendrijos teisė netrukdo valstybėms narėms bet kuriam, net ir laikinai jų teritorijoje pagal darbo sutartį dirbančiam, asmeniui taikyti savo teisės aktus arba darbdavių ir darbininkų pasirašytas kolektyvines sutartis net ir tuo atveju, kai darbdavys yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje“, ir kad „Bendrijos teisė nedraudžia valstybėms narėms tinkamomis priemonėmis garantuoti, kad būtų laikomasi šių normų“,

M.

kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos tikslas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir priemones, garantuojančias pagarbą darbuotojų teisėms, yra svarbus norint šiuo ekonominiu laikotarpiu, kai daugėja teikiamų tarpvalstybinių paslaugų, apsaugoti atitinkamus darbuotojus, laikytis valstybių narių darbo teisės ir darbo santykių sistemos, jei tai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams,

N.

kadangi pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą valstybių narių teisės aktuose turi būti numatytos pagrindinės minimalią komandiruotų darbuotojų apsaugą užtikrinančios teisės normos, kurių būtų laikomasi priimančiojoje šalyje, nedraudžiant taikyti darbuotojams palankesnių sąlygų,

O.

kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 8 dalyje leidžiama įgyvendinti direktyvą vadovaujantis teisės aktais arba kolektyviniais susitarimais, kurie paskelbti visuotinai taikomais, kurie visuotinai taikomi visoms panašioms atitinkamos pramonės šakos įmonėms arba kuriuos sudarė valstybės narės lygmeniu daugiausia atstovų turinčios darbdavių ir darbuotojų organizacijos, taip pat kurie taikomi visoje tos valstybės narės teritorijoje; ETT taip pat patvirtina, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvoje nesiekiama derinti darbo sąlygų valstybėse narėse kūrimo sistemų, todėl jos turi teisę laisvai savo teritorijoje pasirinkti sistemą, kuri nėra konkrečiai paminėta tarp šioje direktyvoje numatytų sistemų,

P.

kadangi pagrindines Darbuotojų komandiravimo direktyvos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sudaro tarptautinės privalomosios teisės normos, dėl kurių valstybės narės yra susitarusios; kadangi viešosios teisės nuostatos, įtvirtintos 3 straipsnio 10 dalyje, taip pat sudarytos iš tarptautinių privalomų teisės normų, kurios yra kaip gairės, taigi valstybės narės gali savo nuožiūra jas apibrėžti nacionaliniuose teisės aktuose; kadangi 3 straipsnio 10 dalis svarbi valstybėms narėms, kadangi sudaro joms galimybę atsižvelgti į darbo rinkos įvairovę, socialinę politiką ir kitus klausimus, įskaitant darbuotojų apsaugą laikantis vienodų sąlygų principo,

Q.

kadangi darbuotojų mobilumas daug prisidėjo prie užimtumo, klestėjimo ir ES integracijos, suteikė piliečiams naujas galimybes plėsti žinias, patirtį ir siekti geresnių gyvenimo sąlygų,

R.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje numatyta teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvines priemones,

S.

kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyva daugiau kaip milijonui darbuotojų suteikė galimybę saugiomis ir patikimomis sąlygomis be problemų ar konfliktų dirbti užsienyje,

T.

kadangi Darbuotojų komandiravimo direktyvos vienodas taikymas ir įgyvendinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti direktyvoje išdėstyti tikslai, ypač kad būtų laikomasi valstybių narių derybų dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų,

U.

kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai teigiama, kad minėtoji direktyva nepakeis Darbuotojų komandiravimo direktyvos ir nepažeis jos nuostatų,

V.

kadangi, kiek tai yra susiję su laisvu prekių judėjimu, į Reglamento (EB) Nr. 2679/98 2 straipsnį buvo įtraukta ši išlyga (žinoma kaip M. Monti išlyga): „Šis reglamentas nedaro įtakos pagrindinėms teisėms, kurias pripažino valstybės narės, įskaitant teisę ir laisvę streikuoti. Šios teisės gali apimti ir teisę arba laisvę imtis kitų veiksmų, numatytų specifinėse valstybių narių darbo santykių sistemose“,

W.

kadangi Paslaugų direktyvos 1 straipsnio 7 dalyje numatoma, kad „ši direktyva netrukdo naudotis pagrindinėmis teisėmis, pripažintomis valstybėse narėse ir pagal Bendrijos teisę; ji taip pat neturi įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat imtis kolektyvinių darbuotojų interesų gynimo veiksmų pagal Bendrijos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę“,

X.

kadangi Europos Vadovų Taryba nustatė principus, kaip kurti darbo rinkos modelius, kurie turėtų aukštą ne tik saugumo, bet ir lankstumo lygį, vadinamąsias lankstumo ir užimtumo garantijas; kadangi ji pripažįsta, kad sėkmingų lankstumo ir užimtumo garantijų dalis yra stiprūs socialiniai partneriai, vedantys daug kolektyvinių derybų,

Y.

kadangi ETT gali išaiškinti Bendrijos teisės aktus, atsižvelgdamas į pagrindines teises ir laisves, ir užtikrinti, kad išaiškinant ir taikant EB sutartį būtų gerbiami įstatymai,

Z.

kadangi nacionaliniai teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti, ar paisoma kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar pagrindinių laisvių ribojimai neprieštarauja Bendrijos teisės aktams,

AA.

kadangi teisė imtis kolektyvinių veiksmų ir sudaryti kolektyvinius susitarimus yra pagrindinė teisė, sudaranti neatsiejamą pagrindinių Bendrijos teisės principų dalį, kadangi, atsižvelgiant į tai, ETT neturėtų remtis 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimu, kurio Europos Parlamentas, kaip viena iš teisės aktų leidybos institucijų, nepatvirtino ir pagal kurį tokios sąvokos kaip „viešosios tvarkos nuostatos“ ir „nacionalinės nuostatos, ypač svarbios politinei tvarkai“ būtų susiaurintos ir interpretuojamos tik kaip teisės aktuose nustatytos privalomosios teisės normos,

AB.

kadangi pagal 1999 m. rugsėjo 21 d. ETT sprendimą byloje C-67/96 Albany, International BV  (20) profesinėms sąjungoms konkurencijos teisės srityje suteikta daug galimybių priimti sprendimus savo nuožiūra sprendžiant darbo rinkos klausimus,

AC.

kadangi buvo pastebėta, jog tiek paties ETT, tiek Teismo bei generalinių advokatų požiūris į įvairias bylas, susijusias su Darbuotojų komandiravimo direktyva, ypač į anksčiau minėtas bylas Laval ir Rüffert bylas, ir jų aiškinimas nesutampa; kadangi, nesutampant požiūriui ir aiškinimui, gali reikėti pateikti paaiškinimų, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių pusiausvyrą,

1.

pabrėžia, kad paslaugų teikimo laisvė yra vienas svarbiausių Europos projekto pagrindų; tačiau, viena vertus, ji turi būti suderinama su pagrindinėmis teisėmis, Sutartyse įtvirtintais socialiniais tikslais, kita vertus, su viešųjų ir socialinių partnerių teise užtikrinti nediskriminavimą ir vienodų sąlygų taikymą bei pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas; primena, kad teisė į kolektyvines derybas ir teisė imtis kolektyvinių priemonių, minimos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, o vienodų sąlygų taikymas – vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų;

2.

mano, kad bet kuriam ES piliečiui turi būti suteikta teisė dirbti bet kur Europos Sąjungoje, taigi jis turėtų teisę į vienodas sąlygas; todėl apgailestauja, kad ši teisė nėra vienodai taikoma visoje ES; mano, kad Komisija turėtų ryžtingai persvarstyti dar galiojančias pereinamąsias nuostatas, įvertinti, ar jos tikrai reikalingos siekiant užkirsti kelią valstybių narių darbo rinkų iškraipymui, ir, jeigu taip nėra, jos turėtų būti kuo greičiau panaikintos;

3.

pabrėžia, kad laisvė teikti paslaugas neprieštarauja pagrindinėms socialinių partnerių teisėms skatinti socialinį dialogą ir imtis kolektyvinių priemonių ir nėra už jas viršesnė, pirmiausia todėl, kad tai kai kuriose valstybėse narėse ji yra konstitucinė teisė; pabrėžia, kad Monti išlyga buvo siekiama vidaus rinkoje apsaugoti šias pagrindines konstitucines teises; kartu primena, kad darbuotojų judėjimo laisvė yra viena iš keturių vidaus rinkos laisvių;

4.

pritaria Lisabonos sutarčiai ir tam faktui, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taps teisiškai privaloma; pažymi, kad į ją įeina profesinių sąjungų teisė derėtis ir sudaryti atitinkamus kolektyvinius susitarimus atitinkamais lygmenimis, ir kilus interesų konfliktui ginti šiuos interesus, pvz., imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus;

5.

pabrėžia, kad laisvė teikti paslaugas nėra viršesnė už Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas pagrindines teises, ypač už profesinių sąjungų teisę imtis kolektyvinių priemonių, pirmiausia todėl, kad tai kai kuriose valstybėse narėse ji yra konstitucinė teisė; todėl pabrėžia, kad minėtieji ETT sprendimai Rüffert, Laval ir Viking bylose rodo, kad reikia aiškiau išdėstyti, kad Sutartyse nustatytos ekonominės laisvės turi būti aiškinamos kaip nepažeidžiančios valstybėse narėse ir Bendrijos teisėje pripažįstamų pagrindinių socialinių teisių, taip pat teisės derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, ir nepažeidžiančios socialinių partnerių savarankiškumo, kai jie šiomis pagrindinėmis teisėmis naudojasi gindami socialinius interesus ir darbuotojus;

6.

pabrėžia, kad vadovaujantis skirtingomis valstybių narių tradicijomis Darbuotojų komandiravimo direktyvoje valstybės institucijoms ir socialiniams partneriams leidžiama siekti palankesnių komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų;

7.

pabrėžia, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvos 22 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad šios direktyvos nuostatos neturi poveikio valstybių narių teisės aktams, taikomiems kolektyvinėms priemonėms, skirtoms įvairių profesijų atstovų interesams apginti pagal EB Sutarties 137 straipsnio 5 dalį;

8.

pabrėžia, kad vyrams ir moterims reikia užtikrinti vienodas sąlygas, vienodą užmokestį už vienodą darbą, kaip nustatyta EB sutarties 39 ir 12 straipsniuose; mano, kad paslaugų teikimo laisvės ar įsisteigimo laisvės srityje darbdavio, darbuotojų ar komandiruojamų darbuotojų pilietybė negali būti pagrindas taikyti nevienodas darbo sąlygas, mokėti nevienodą užmokestį ar teikti nevienodas galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis, pvz., teise streikuoti;

9.

pabrėžia, kaip svarbu neigiamai nepaveikti darbo rinkos modelių, kuriuose jau šiandien galima suderinti darbo rinkoje esantį aukšto lygio lankstumą su aukšto lygio saugumu, ir toliau laikytis šio požiūrio;

10.

pažymi, kad tam tikrų EB sutarties potvarkių horizontalusis veikimas priklauso nuo tikslių sąlygų įvykdymo, inter alia, sąlygos, kad teisės gali būti suteikiamos privačiam asmeniui, suinteresuotam, jog būtų laikomasi taip apibrėžtų pareigų; reiškia susirūpinimą, kad, atsižvelgiant į neseniai ETT priimtų sprendimų ypatingąsias aplinkybes, EB sutarties 43 straipsnio horizontalusis veikimas buvo aiškiai nustatytas ir mano, kad dėl to ETT gali užplūsti daugiau bylų;

11.

džiaugiasi tuo, kad daugelis valstybių narių, laikydamosi Europos Sąjungos principų ir tradicijų, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, įdiegė aukštus darbo sąlygų reikalavimus, kurių laikantis užtikrinama visų darbuotojų gerovė, skatinamas ekonominis augimas ir konkurencingumas;

12.

mano, kad teisės aktų rengėjų ketinimai, išreikšti Darbuotojų komandiravimo direktyvoje ir Paslaugų direktyvoje, nesuderinami su aiškinimais, skatinančiais nesąžiningą bendrovių konkurenciją; pažymi, kad bendrovių, kurios pasirašys kolektyvinius susitarimus ir jų laikysis, padėtis konkurencijos požiūriu bus blogesnė nei tokius susitarimus atsisakiusių pasirašyti bendrovių;

13.

mano, kad siekiant Darbuotojų komandiravimo direktyvos tikslų – palengvinti paslaugų teikimą užtikrinant tinkamą darbuotojų apsaugą, itin svarbu teisingai taikyti ir įgyvendinti direktyvos nuostatas ir atsižvelgiant į šią direktyvą visapusiškai laikytis esamų valstybių narių, į kurias komandiruoti darbuotojai, derybų dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų;

14.

taip pat mano, kad laisvė teikti tarpvalstybines paslaugas vidaus rinkoje toliau skatinama, užtikrinant, kad paslaugų teikimo vietoje šalies vidaus ir užsienio paslaugų teikėjams būtų sudaromos kuo panašesnės ekonominės ir darbo rinkos sąlygos;

15.

aktyviai skatina žiniomis ir naujovėmis paremtą konkurencingumą, kaip nustatyta Lisabonos strategijoje;

16.

abejoja, ar proporcingumo principas nustatytas priemonėms, kurių imamasi prieš įmones, kurios, pasinaudodamos įsisteigimo teise ar teise teikti tarptautines paslaugas, sąmoningai pablogina darbo sąlygas; mano, kad neturi būti abejonių dėl profesinių sąjungų teisės imtis kolektyvinių priemonių išsaugant vienodas sąlygas ir užtikrinant geras darbo sąlygas;

17.

pabrėžia, jog negali būti aiškinama, kad EB ekonominės laisvės suteikia įmonėms teisę jomis naudotis siekiant išvengti valstybių narių socialinių ir darbo teisės įstatymų ir praktikos taikymo ar leidžiant plėtotis nesąžiningai atlyginimų ir darbo sąlygų konkurencijai; taigi mano, kad tarpvalstybiniai įmonių veiksmai, kurie galėtų bloginti darbo sąlygas priimančiojoje šalyje, turi būti proporcingi ir negali būti automatiškai grindžiami Sutarties nuostatomis dėl laisvo paslaugų judėjimo ir įsisteigimo laisvės;

18.

pabrėžia, kad Europos teisėje turi būti laikomasi nediskriminavimo principo; taip pat pabrėžia, kad Europos teisės leidėjai privalo užtikrinti, kad nebūtų sukurta kliūčių parengtiems kolektyviniams susitarimams, pagal kuriuos nustatomas vienodas užmokestis visiems darbuotojams, nesvarbu, kokia jų ar darbdavio tautybė toje vietoje, kur teikiamos paslaugos, ar kliūtys kolektyvinėms priemonėms, skirtoms šiems susitarimams ginti, laikantis nacionalinių teisės aktų ar praktikos;

19.

pripažįsta, kad dėl minėtųjų ETT sprendimų Viking, Laval ir Luxembourg bylose kilo didelių abejonių, kaip aiškinti minimalaus derinimo direktyvas;

20.

pažymi, kad Viešųjų pirkimų direktyvos 26 ir 27 straipsniuose esančios nuorodos į socialinius klausimus valstybėms narėms leidžia sukurti sąžiningas konkurencijos sąlygas, nes juose nustatomos darbo sąlygos, kurios geresnės nei privaloma minimali apsauga;

21.

mano, kad esant ribotam laisvo judėjimo pagrindui atsirado galimybė taip išaiškinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą, kad aiškiai skatinama nesąžininga konkurencija dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų; todėl turi būti išplėstas Darbuotojų komandiravimo direktyvos teisinis pagrindas, įtraukiant nuorodą dėl laisvo darbuotojų judėjimo;

22.

pabrėžia, kad esant dabartinei padėčiai priimančiojoje šalyje darbuotojams gali būti daromas spaudimas dėl mažų atlyginimų konkurencijos; taigi mano, kad visose valstybėse narėse reikia pasirūpinti, kad Darbuotojų komandiravimo direktyva būtų nuosekliai įgyvendinama;

23.

primena, kad devynios valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 94; apgailestauja, kad net teismo sprendimuose nepakankamai atsižvelgiama į TDO konvenciją Nr. 94 ir kad šios konvencijos taikymas minėtose valstybėse prieštarautų Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymui; ragina Komisiją nedelsiant išaiškinti šią padėtį ir toliau skatinti ratifikuoti minėtąją konvenciją, siekiant toliau gerinti socialinių nuostatų viešųjų pirkimų teisės aktuose plėtojimą, nes tai yra ir Viešųjų pirkimų direktyvos tikslas;

24.

pažymi, kad remiantis TDO konvencijomis Nr. 87 ir 98 teisės į kolektyvines priemones ir pagrindinių teisių apribojimai gali būti pagrįsti tik sveikatos, viešosios tvarkos ir panašiais interesais;

25.

ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Darbuotojų komandiravimo direktyvą; pabrėžia, kad darbo rinką reglamentuojantys teisės aktai ir derybų bei kolektyvinių susitarimų taisyklės priklauso valstybių narių ir socialinių partnerių kompetencijai; ypač pažymi, kad valstybės narės privalo visapusiškai taikyti ir tobulinti prevencijos, kontrolės priemones ir sankcijas;

26.

mano, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai turi spragų ir neatitikimų, taigi galėjo lemti tokį Darbuotojų komandiravimo direktyvos aiškinimą, kuris neatitinka Bendrijos teisės aktų leidėjų, siekusių sukurti teisingą teisės teikti paslaugas ir darbuotojų teisių apsaugos pusiausvyrą, tikslų; ragina Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurie padėtų išvengti prieštaringo aiškinimo ateityje;

27.

taigi, džiaugiasi 2008 m. balandžio 3 d. pranešimu, kuriame Komisija įsipareigojo ne tik ir toliau spręsti konkurencijos, paremtos žemais socialiniais standartais, problemą, bet ir pabrėžė, kad laisvė teikti paslaugas neprieštarauja pagrindinei teisei streikuoti ar stoti į profsąjungas ir nėra už jas viršesnė; ragina nedelsiant įgyvendinti 2008 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas, siekiant spręsti įgyvendinimo trūkumų klausimą, ir išvengti probleminių atvejų bei piktnaudžiavimo ir sukurti trokštamą abipusio pasitikėjimo ir užtikrintumo aplinką; ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti glaudesniu valstybių narių, jų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimu keičiantis informacija apie stebėsenos priemones ir pažangiąją patirtį; mano, kad tai būtų veiksmingas būdas, siekiant kovoti su piktnaudžiavimu;

28.

atkreipia dėmesį, kad ES darbo rinkos taisyklės yra skaidrios ir visiems vienodos, tačiau skirtingos politinės tradicijos kelia daug sunkumų siekiant vieno darbo rinkos modelio; taigi mano, kad tais atvejais, kai tam tikroms valstybėms narėms tai ypač aktualu, nacionaliniu lygmeniu būtina atlikti detalų pirmiau paminėtų sprendimų poveikio vertinimą, konsultuojantis su socialiniais partneriais;

29.

džiaugiasi Komisijos pastebėjimu, kad ji jau pasiruošusi peržiūrėti vidaus rinkos poveikį darbo teisėms ir kolektyvinėms deryboms;

30.

siūlo šio peržiūrėjimo metu neatsisakyti dalinio Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrėjimo. Mano, kad bet kokia šios direktyvos peržiūra turėtų būti atliekama prieš tai nacionaliniu lygiu išnagrinėjus kylančias problemas, susijusias su įvairiais kolektyvinių sutarčių modeliais. Peržiūroje, jei ji būtų laikoma naudinga, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į darbo sąlygų, atlyginimų dydžių, vienodų sąlygų darbuotojams principo taikymo atsižvelgiant į laisvą paslaugų judėjimą problemas, pagarbą skirtingiems darbo rinkos modeliams ir komandiravimo trukmei;

31.

mano, kad pagrindinių teisių įgyvendinimui taip, kaip pripažįstama valstybėse narėse, TDO konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti ir teisę imtis kolektyvinių priemonių, negali kilti jokia grėsmė;

32.

pabrėžia, kad reikia visiškai aiškiai pareikšti, jog pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir kitas direktyvas valstybėms narėms ir socialiniams partneriams nedraudžiama siekiant vienodų sąlygų darbuotojams reikalauti palankesnių sąlygų ir kad užtikrinama, jog Bendrijos teisės aktai gali būti įgyvendinami remiantis visais darbo rinkos modeliais;

33.

ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti Tarybos sprendimus dėl elektroninės keitimosi informacija sistemos įdiegimo, kadangi ši sistema padėtų valstybėms narėms veiksmingiau kovoti su piktnaudžiavimu;

34.

ragina valstybes nares ir Komisiją priimti kovos su piktnaudžiavimu priemones, ypač susijusias su veikla, vadinamųjų bendrovių „pašto dėžučių“, kurios nevykdo sąžiningo ir realaus verslo šalyje, kurioje jos įsteigtos, bet sukurtos, kartais netgi tiesiogiai pagrindinio rangovo, turint vienintelį tikslą plėtoti verslą priimančiojoje šalyje siekiant apeiti visapusišką priimančiosios šalies taisyklių ir nuostatų, ypač susijusių su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, taikymą; ragina Komisiją Paslaugų direktyvos pagrindu įmonėms nustatytame elgesio kodekse įtvirtinti vienareikšmes nuostatas, skirtas kovoti su bendrovėmis „pašto dėžutėmis“;

35.

patvirtina, kad pagrindinių laisvių sistemoje socialinių teisių hierarchinė reikšmė nėra mažesnė nei ekonominių teisių; taigi ragina pirminėje teisėje dar kartą įtvirtinti pagrindinių teisių ir ekonominių laisvių pusiausvyrą, siekiant padėti išvengti bandymų sumažinti socialinius standartus;

36.

džiaugiasi bendra Tarybos pozicija dėl naujosios Direktyvos dėl įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras, kurioje būtų nuostatos dėl nediskriminavimo nuo pirmosios darbo dienos, nebent socialiniai partneriai sutartų kitaip;

37.

ragina Komisiją pateikti ilgai lauktą komunikatą dėl tarptautinių kolektyvinių derybų, kuriame būtų siūloma sukurti teisinę tarptautinių kolektyvinių susitarimų sistemą;

38.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/58

A.

kadangi 2008 m. spalio 20–21 d. Hanojuje vyksta antrasis ES ir Vietnamo derybų raundas,

B.

kadangi 2008 m. rugpjūčio 25 d. Parlamento Žmogaus teisių pakomitetyje vyko svarstymas Vietnamo, Laoso ir Kambodžos klausimu,

C.

kadangi kitas ES trejeto ir Vietnamo susitikimas tęsiant dialogą žmogaus teisių klausimais numatytas 2008 m. gruodžio mėn.,

D.

kadangi Europos Bendrijos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnyje nurodoma, kad „bendradarbiavimo ir šio susitarimo nuostatų pagrindą sudaro pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, ir šis pagrindas yra esminis susitarimo elementas“,

E.

kadangi Vietname labai ribojama susirinkimų laisvė: 2008 m. rugsėjo mėn. Vietnamo vyriausybė ėmėsi per pastaruosius dešimtmečius pačių griežčiausių priemonių prieš taikius katalikų protestuotojus, dalyvavusius Hanojuje vykusioje tylioje maldininkų protesto demonstracijoje, kurioje buvo prašoma grąžinti Vietnamo vyriausybės konfiskuotą bažnyčios turtą,

F.

kadangi labai varžoma spaudos laisvė: 2008 m. buvo suimta ar nubausta keletas Vietnamo žurnalistų už tai, kad jie rengė pranešimus apie valdžios korupciją, ir 2008 m. rugsėjo 19 d. policija suėmė ir sumušė naujienų agentūros „Associated Press“ biuro Hanojuje vadovą Beną Stockingą už tai, kad jis žiniasklaidoje paskelbė apie taikų Vietnamo katalikų susibūrimą Hanojuje,

G.

kadangi vis dar diskriminuojamos šiaurės ir vidurio plynaukščių etninės mažumos, konfiskuojamos jų žemės, pažeidžiama jų religijos ir kultūros laisvė; kadangi nei nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos, nei užsienio žurnalistai negali laisvai patekti į vidurio plynaukščių vietoves ir įvertinti tikrosios kalnų gyventojų, ypač tų, kurie buvo jėga grąžinti iš Kambodžos, padėties; kadangi nuo 2001 m. už taikią politinę ar religinę veiklą nuteista kalėti daugiau nei 300 kalnų gyventojų,

H.

kadangi nepaisant nuolatinių ir besikartojančių tarptautinės bendrijos raginimų Vietnamo jungtinės budistų bažnyčios vadovas ir 2006 m. Rafto premijos už žmogaus teisių gynimą laureatas Thích Qung Đ (79 metų) nuo 1982 m. buvo daug kartų kalinamas ir jam vis dar de facto taikomas namų areštas,

I.

kadangi Vietnamo vyriausybė dar nepripažino Vietnamo jungtinės budistų bažnyčios, didžiausios budistų organizacijos Vietname,

J.

kadangi Vietnamas priėmė teisės aktus, pagal kuriuos ribojama naudojimosi internetu laisvė, vykdomas filtravimas ir turinio kontrolė, buvo areštuota nemažai vadinamųjų kibernetinės erdvės disidentų (angl. „cyber-dissidents“) už tai, kad jie internetu platino savo nuomonę žmogaus teisių ir demokratijos klausimais ar dalyvavo internetinėse diskusijose demokratijos tema; kadangi 2008 m. rugsėjo 10 d. nuteistas kalėti internete skelbiamų kūrinių rašytojas ir demokratijos gynėjas Nguyen Hoang Hai, žinomas literatūriniu slapyvardžiu Điu Cày,

K.

kadangi buvo vykdomas khmerų etninės mažumos (khmerų kromų) atstovų, gyvenančių pietų Vietname, religinis persekiojimas, konfiskuota jų žemė; kadangi valdžios institucijos atėmė dvasininko titulą iš maždaug 20 khmerų kromų budistų vienuolių dėl to, kad jie dalyvavo taikiame 2007 m. vasario mėn. surengtame proteste už didesnę religinę laisvę, ir kadangi penki iš jų nuteisti kalėti; kadangi Vietnamo valdžios institucijos khmerų kromų vienuoliui Timui Sakhornui paskyrė namų areštą po to, kai jis 2008 m. birželio mėn. buvo paleistas iš kalėjimo; kadangi valdžios institucijos panaudojo pernelyg didelę jėgą prieš khmerų kromų ūkininkus, pateikusius peticijas ir prašančius išspręsti su žeme susijusius konfliktus,

1.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir Vietnamo dialogas žmogaus teisių klausimu turi duoti konkrečių rezultatų, t. y. pagerinti padėtį Vietname; ragina Tarybą ir Komisiją iš naujo įvertinti bendradarbiavimo su Vietnamu politiką atsižvelgiant į 1995 m. Bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnį, kuriame nurodoma, kad bendradarbiavimas grindžiamas pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms teisėms;

2.

ragina Komisiją nustatyti aiškias Vietname vykdomų plėtros projektų vertinimo gaires siekiant užtikrinti jų atitiktį žmogaus teisių ir demokratinei išlygai;

3.

ragina Komisiją ir Tarybą, vedant derybas dėl ES ir Vietnamo naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, į kurį bus įtraukta aiški žmogaus teisių ir demokratinė išlyga bei šios išlygos įgyvendinimo mechanizmas, paraginti Vietnamą iki susitarimo sudarymo nutraukti šiuo metu nuolat pasikartojančius sistemingus demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus ir, visų pirma, paprašyti Vietnamo vyriausybės, kad:

4.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Vietnamo vyriausybei bei parlamentui.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/61

A.

kadangi piratavimas atvirose jūrose kelia vis didesnę grėsmę žmonių gyvybei ir saugumui, ypač jūrose prie Somalio ir Afrikos Kyšulio, įskaitant grėsmę, keliamą humanitarinės pagalbos maždaug 3,5 mln. žmonių, kuriems ši pagalba būtina, teikimui,

B.

be to, kadangi jau buvo pranešta apie piratavimo padidėjimą kitose pasaulio vietose, pvz., Mozambiko kanale, tam tikruose vandenyse netoli Indijos ar Karibų jūros regione,

C.

kadangi dėl besitęsiančio konflikto ir politinio nestabilumo Somalyje vyksta piratavimas ir ginkluoti plėšimai,

D.

kadangi praėjusiais metais Bendrijai priklausančių žvejybinių, prekybinių ir keleivinių laivų kriminaliniai užpuolimai tarptautiniuose vandenyse prie Afrikos krantų padažnėjo, o tai kelia pavojų įgulų narių gyvybei ir turi stiprų neigiamą poveikį tarptautinei prekybai,

E.

kadangi nekliudomas laivų, teisėtai vykdančių savo verslą, judėjimas atviroje jūroje yra būtina tarptautinės prekybos prielaida,

F.

kadangi šis piratavimas kelia tiesioginę grėsmę jūreiviams, kurių gyvenimas priklauso nuo saugios ir teisėtos jų profesinės veiklos vykdymo jūrose,

G.

kadangi piratai atviroje jūroje buvo užpuolę ES žvejus ir dėl piratavimo grėsmės nemažai ES žvejybos laivų atsisakė žvejoti šimtus kilometrų nuo Somalio krantų arba apribojo savo žvejybos veiklą šiame regione,

H.

kadangi piratavimo aukomis tapo nemažai paprastų piliečių, taikiai vykdžiusių veiklą pramoginiuose laivuose prie Afrikos Kyšulio esančiose jūrose,

I.

kadangi toks piratavimas iš dalies vyksta dėl smurto ir politinio nestabilumo Somalyje ir prie jų prisideda, taip pat kadangi šis reiškinys neišvengiamai daro poveikį visam Afrikos Kyšulio regionui, o su juo susijusios pasekmės Somalio pilietinei visuomenei yra grasinimai, vystymosi trūkumu ir pagalbos maistu bei kitų humanitarinių pastangų pertrūkiais,

J.

kadangi 2007 m. buvo pranešta, kad 20 įgulų narių buvo nužudyta, 153 nariai buvo sužeisti arba užpulti, o 194 nariai buvo pagrobti,

K.

kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, siekdama taisyti vis blogėjančią padėtį, šiuo metu rengia naują rezoliuciją, kuria siekiama sutelkti tarptautinės bendrijos paramą veiksmingesniam esamų piratinės veiklos nuslopinimo ir prevencijos priemonių įgyvendinimui jūrų teisės ir Saugumo Tarybos rezoliucijų atžvilgiu,

1.

ragina Somalio laikinąją federacinę vyriausybę bendradarbiauti su JT ir Afrikos Sąjunga, siekiant kovoti su piratavimu ir ginkluotais humanitarinę pagalbą gabenančių laivų apiplėšimais, vykdomais nuo Somalio krantų, kadangi dėl nusikalstamos veikos turėtų būti persekiojama, o pažeidėjai areštuojami pagal galiojančią tarptautinę teisę;

2.

atkreipia dėmesį į Tarybos bendruosius veiksmus 2008/749/BUSP dėl Europos Sąjungos karinių koordinavimo veiksmų, kuriais remiama JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1816 (2008) (ES NAVCO);

3.

ragina JT Saugumo Tarybos posėdyje dalyvaujančias valstybes nares atnaujinti Rezoliucijoje Nr. 1816(2008) suteiktus įgaliojimus atsižvelgiant į Rezoliucijoje Nr. 1838(2008) įrašytą ketinimą;

4.

ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip būtų galima užtikrinti apsaugą nuo piratavimo su ES vėliava plaukiojantiems ir kitiems žvejybiniams laivams, vykdantiems žvejybos veiklą tarptautiniuose šiaurės vakarų Indijos vandenyno dalies vandenyse, ir apsvarstyti galimybę bendradarbiauti su Indijos vandenyno tunų komisija;

5.

apgailestauja dėl Tarybos ir Europos Parlamento konsultacijų trūkumo priimant sprendimą pradėti Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operaciją ir ragina Tarybą teikti Europos Parlamentui informaciją, susijusią su šiuo veiksmu, ir apie tikslias užduotis, kurias ES Taryboje vykdys ES koordinavimo grupė, remdama ESGP jūrų misiją – ES NAVCO;

6.

ragina Tarybą aiškiai atskirti būsimus ESGP įgaliojimus ir valstybių narių, pagal operaciją „Tvirta taika Afrikos Kyšulyje“, skirtą kovai su terorizmu, vykdomus kovos su piratavimu užduotis; prašo numatyti aiškias pagautų piratų sulaikymo ir teisimo taisykles; ragina Tarybą vengti bet kokio ES NAVCO kišimosi į Somalyje vykstantį konfliktą; ragina veiksmingai koordinuoti veiksmus su kitais regione esančiais karo laivais, ypač JAV ir Rusijos;

7.

ragina Tarybą ir Komisiją siekti užtikrinti, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) teisinės priemonės, skirtos kovai su piratavimu ir ginkluotais apiplėšimais, kaip galima greičiau būtų peržiūrėtos ir atnaujintos siekiant persekioti ir nubausti šiuos nusikaltimus vykdančius asmenis;

8.

ragina Tarybą ir Komisiją skatinti jūrines valstybės ir visas ES valstybes nares ratifikuoti Konvencijos dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą 2005 m. protokolą;

9.

ragina valstybes nares, kurios dar neperkėlė atitinkamų Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Kovos su neteisėtais veiksmais konvencijos nuostatų į nacionalinę teisę, kuo greičiau tai padaryti, nes tai sudarys sąlygas aiškiai nustatyti teismingumą ir užtikrinti sulaikytų piratų ir ginkluotų užpuolimų jūroje organizatorių baudžiamosios atsakomybės bendrą teisinį aiškumą;

10.

pritaria Komisijos ketinimui gerinti Europos agentūrų, atsakingų už jūrų priežiūrą, veiklos koordinavimą, ypač pabrėžiant neteisėtos veiklos (žmonių ir narkotikų gabenimo ir nelegalios imigracijos) prevenciją ir ypatingą dėmesį skiriant tarptautiniams vandenims; ragina Tarybą terorizmo keliamų sunkumų neprilyginti nelegalios imigracijos ir žmonių bei narkotikų gabenimo problemoms;

11.

teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą skatinti derybas dėl geresnio bendro su trečiosiomis šalimis jūrų erdvės valdymo ir tvirtai remia aktyvesnį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis nacionalinėms jurisdikcijoms nepriklausančiais jūrų apsaugos klausimais;

12.

kategoriškai smerkia prekybą ginklais ir amunicija, vykdomą su organizuotomis gaujomis, kurios užsiima piratavimu; prašo kompetentingas tarptautines organizacijas pasiūlyti tinkamas prevencinio pobūdžio priemones siekiant užtikrinti, kad ginklai nepatektų į šių piratų gaujų rankas;

13.

ragina Komisiją teikti Europos Parlamentui informaciją apie bet kokius galimus sprendimus, kuriuos ji priimtų dėl projektų, susijusių su būtinųjų jūrų kelių Afrikos Kyšulyje, Bab al Mandebo sąsiauryje ir Adeno įlankoje, finansavimo;

14.

ragina Komisiją apsvarstyti, kaip galima būtų praktiškai paremti TJO Sanos ir (arba) Dar es Salamo darbotvarkę, ypač įkuriant regioninį jūrų informacijos centrą arba su juo susijusią sistemą;

15.

džiaugiasi Europos Tarybos padaryta pažanga rengiant ES laivyno operaciją kovai su piratavimu, kurios tikslas – užtikrinti krovininių laivų, plaukiančių Adeno įlankos vidiniu kanalu, saugumą;

16.

apgailestauja, kad veiksmai, kurių Taryba ėmėsi, neapima regiono žvejybos teritorijų, ir ragina kuo greičiau imtis veiksmų šiuo klausimu;

17.

prašo Komisijos naujos integruotos jūrų politikos apimtyje sukurti Bendrijos masto sistemą, skirtą koordinavimui ir abišalei pagalbai, nes tai leistų karo laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava ir dislokuotiems tarptautiniuose vandenyse, apsaugoti žvejybos ir prekybinius kitos valstybės šalies laivus kaip galima anksčiau, kai tik pasitaikys tokia galimybė;

18.

todėl džiaugiasi iniciatyva pateikti 2009 m. biudžeto pakeitimo pasiūlymą, siekiant sukurti naują biudžeto eilutę, skirtą finansuoti bandomajam projektui, pagal kurį būtų nagrinėjamos galimybės finansuoti, valdyti ir koordinuoti Bendrijos veiksmų planą, skirtą Bendrijos laivų, kertančių regionus, kuriuose kyla tarptautinio piratavimo grėsmė, arba vykdo juose savo veiklą, apsaugai, ir šį pakeitimą jau patvirtino Biudžeto komitetas;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares JT bei TJO veikloje aktyviai remti keleto valstybių narių pasiūlytą iniciatyvą praplėsti persekiojimo jūrose ir oro erdvėje teisę iki teritorinių vandenų, jei susijusios šalys su tuo sutinka, taip pat sukurti koordinuotos pagalbos mechanizmą piratavimo jūrose atvejais; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai dirbti siekiant užtikrinti, kad bus priimta nauja Jungtinių Tautų rezoliucija, kadangi 2008 m. gruodžio 2 d. nustos galioti Rezoliucija Nr. 1816;

20.

tikisi, kad Komisija ir Jungtinės Tautos, užtikrindamos vilkstinių saugą ir įgyvendindamos savo teisę persekioti užpuolikus, neatmes politinio bendradarbiavimo su susijusiomis regiono valstybėmis ir santykių su jomis normalizavimo kaip vieno iš būdų padėti joms užkirsti kelią nusikaltimams jūroje ir kovoti su jais bei pašalinti nusikaltimų priežastis;

21.

ragina Tarybą ir valstybes nares paaiškinti ES karinio jūrų laivyno tikslus operacijos, vykdytos pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1816(2008) siekiant numalšinti ginkluotus apiplėšimus ir piratavimą prie Somalio krantų, metu; pripažįsta, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1816(2008) ir 1838(2008) buvo parengtos pagal JT Chartijos VII skirsnį, kadangi tai buvo vienintelis būdas teisiškai pagrįsti jėgos panaudojimą; vis dėlto pabrėžia, kad piratavimo veikla ir kovos su piratavimo veiksmai jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti laikomi karo veiksmais; piratavimo ragina Europos Tarybą piratavimą traktuoti kaip nusikalstamą veiką pagal galiojančią tarptautinę teisę;

22.

ragina Tarybą imtis visų įmanomų priemonių ir nustatyti bei išardyti organizuotų nusikaltimų tinklus, kurie pelnosi iš šių veiksmų;

23.

ragina tarptautinę bendruomenę ir Komisiją panaudoti visus būtinus žmoniškuosius ir finansinius išteklius ir padėti įvesti stabilią demokratiją Somalyje, kad ateityje būtų veiksmingai kovojama su piratavimu jūroje;

24.

ragina Tarybą ir valstybes nares priimti aiškias ir teisiškai nenuginčijamas taisykles, kurių turi laikytis šiose operacijose dalyvaujančios karinės jūrų pajėgos;

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

21.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 15/64

1.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiektą pažangą siekiant atsisakyti suderinimo reikalavimų, taikomų ES emitentams trečiosiose šalyse; pripažįsta, kad buvo imtasi veiksmų siekiant pripažinti JAV bendruosius apskaitos standartus (JAV BAP) ir Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) grindžiamus ES standartus;

2.

mano, kad trečiosios šalies bendrieji apskaitos standartai (trečiosios šalies BAP) turi būti laikomi lygiaverčiais TFAS, kaip priimta remiantis reglamentu (EB) Nr. 1606/2002, jei investuotojai gali priimti panašius sprendimus nepaisant to, ar jiems pateikta finansinė atskaitomybė parengta pagal TFAS, ar trečiosios šalies BAP, ir jei jie gali pasikliauti audito pateiktu patikinimu ir vykdymu subjektų lygmeniu;

3.

mano, kad priežiūros institucijos turėtų tęsti aktyvų dialogą su savo tarptautiniais kolegomis TFAS taikymo ir jų nuoseklaus vykdymo klausimais ir gerinti bendradarbiavimą bei informacijos mainus;

4.

pabrėžia, kad Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) patvirtinti TFAS – tvirtas pagrindas, kuriuo priežiūros institucijos gali remtis, siekdamos apskaitos standartų konvergencijos pasauliniu mastu; mano, kad naudojant pasauliniu mastu pripažįstamus apskaitos standartus būtų pagerintas finansinės atskaitomybės skaidrumas ir palyginamumas, ir tai duotų didelės naudos įmonėms ir investuotojams;

5.

įsitikinęs, kad apskaitos standartų konvergencijos siekimas – svarbi užduotis, tačiau pabrėžia, kad kiekvienos jurisdikcijos galutinis tikslas turėtų būti perimti TFAS laikantis jų demokratinės ir teisinės sistemos principų;

6.

palankiai vertina Reglamentą (EB) Nr. 1569/2007, kuriame pateikiama lygiavertiškumo apibrėžtis ir numatomas trečiosios šalies BAP lygiavertiškumo nustatymo mechanizmas; pabrėžia, kad Reglamente (EB) Nr. 1569/2007 numatoma, jog Komisija turėtų priimti sprendimą, kad Bendrijos emitentams trečiojoje šalyje būtų leidžiama taikyti TFAS, priimtus remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1606/2002;

7.

pabrėžia, kad JAV pripažįsta tik tas finansines ataskaitas, kurios parengtos vadovaujantis TASV patvirtintais TFAS; tačiau pripažįsta, kad JAV nustatė trumpą pereinamąjį laikotarpį, per kurį pagal reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 patvirtintus TFAS parengta finansinė atskaitomybė pripažįstama nereikalaujant laikytis suderinimo reikalavimų;

8.

pabrėžia, kad kai kurios trečiosios šalys dar aiškiai ir viešai nepranešė, kada TFAS bus taikomi jų vietos emitentams;

9.

mano, kad Komisijos sprendimo projektas ir reglamento projektas turi atitikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1569/2007 sąlygas ir šią rezoliuciją;

10.

pritaria kai kurių trečiųjų šalių neseniai pateiktoms gairėms pradėti taikyti TFAS; ragina Komisiją stebėti pažangą, daromą įgyvendinant šias viešai paskelbtas gaires, kad lygiavertiškumas būtų panaikintas iki numatytos pakeitimų įgyvendinimo datos;

11.

pabrėžia, kad siekiant gerinti TASV valdymą buvo pateikta pasiūlymų;

12.

atkreipia dėmesį į 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos pranešimą dėl pažangos, padarytos naikinant suderinimo reikalavimus ir apskaitos standartų rengėjų trečiosiose šalyse pastangas priartinti savo standartus prie TFAS;

13.

siūlo šias Komisijos reglamento projekto pataisas:

14.

siūlo šias Komisijos sprendimo projekto pataisas: