15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/1

A.

kadangi nedeklaruojamas darbas yra sudėtingas reiškinys, kuris keliose valstybėse narėse vis didėja, kadangi jį veikia įvairūs ekonominiai, socialiniai, instituciniai, reguliavimo ir kultūriniai veiksniai,

B.

kadangi nedeklaruojamas darbas yra ypač didelį nerimą kelianti nuolatinė Europos darbo rinkų ypatybė, kuri gali kelti pavojų Europos socialinio modelio finansiniam stabilumui, nes sumažina galimybes įgyvendinti ekonominę, biudžeto ir socialinę politiką, kuria siekiama ekonomikos augimo, kadangi jam tenka atsakomybė už konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, nes dėl jo susidaro nesąžininga konkurencija kitoms valstybėms ir kitoms įmonėms,

C.

kadangi nedeklaruojamas darbas yra pagrindinis veiksnys, sukeliantis socialinį dempingą, taigi vienas iš pagrindinių Bendrijos darbo teisės modernizavimo klausimų,

D.

kadangi neapdraustas darbas lemia nesąžiningą konkurenciją tarp apdraustų ir neapdraustų darbuotojų ir dėl to dar labiau silpnėja darbuotojų teisės,

E.

kadangi nedeklaruojamas darbas labiausiai paplitęs darbo imliuose sektoriuose, pvz., žemės ūkio, statybos, namų ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, kuriems būdingas darbo nepastovumas ir nepalankios darbo užmokesčio sąlygos,

F.

kadangi nedeklaruojamą darbą skatina pramonės reorganizacija subrangos grandinėse, lemianti savarankiškų, kartais ir nedeklaruotų, darbuotojų skaičiaus augimą,

G.

kadangi nedeklaruotą darbą toliau skatina didelis nedarbas, skurdas ir laikini bei nepastovūs darbai, nes tokiomis sąlygomis darbuotojai priversti atsisakyti bet kokio draudimo ar kitų teisių,

H.

kadangi tarp neteisėtos imigracijos ir nedeklaruoto darbo gali būti ryšys; mano, kad tai dar viena priežastis, dėl kurios valstybės narės ir Komisija turi toliau svarstyti galimybę įvesti bendrą imigracijos tvarką ir norintiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams atverti daugiau teisėtos imigracijos į Europos Sąjungą kelių,

I.

kadangi imigrantai arba bent jau tie asmenys, kurie atvyko nelegaliai, greičiau tampa nedeklaruotais darbuotojais ir dirba sunkiomis sąlygomis,

J.

kadangi nelegaliai dirbantys trečiųjų šalių piliečiai yra dar nepalankesnėje padėtyje, nes, jeigu jie sulaikomi, tikėtina, kad bus grąžinti į savo kilmės šalis,

K.

kadangi daugelyje valstybių narių nuolat trūksta darbuotojų, galinčių ir norinčių dirbti tam tikrus, dažnai nekvalifikuotus darbus, pvz., žemės ūkyje ir sodininkystės sektoriuje,

L.

kadangi žmonės, kurie teikia namų ūkio paslaugas, dažnai dirba nedeklaruotą darbą ir didelė šių darbuotojų dalis yra imigrantai, o daugelis jų yra nelegalūs ir kai kurie asmenys dažnai išnaudojami, parduodami ir dirba už skolas,

M.

kadangi nedeklaruojami darbai neįtraukiami į mokesčių apskaitą, jie blogina socialinės apsaugos ir viešųjų paslaugų finansavimą bei paskirstymą ir riboja valstybių narių galimybes plėsti socialines paslaugas,

N.

kadangi dėl nedeklaruoto darbo draudimo fondai netenka vertingų pajamų šaltinių,

O.

kadangi nedeklaruotą darbą dirbantys darbuotojai neturi socialinio ar sveikatos draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir dėl to nėra apsaugoti nuo didelės rizikos ir finansinių nuostolių,

P.

kadangi dėl nedeklaruoto darbo neįmanoma patikrinti, ar laikomasi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų ir todėl darbuotojai nėra apsaugoti nuo didelės rizikos sveikatai, o darbdaviams sudaromos sąlygos išvengti atsakomybės,

Q.

kadangi siekiant veiksmingai kovoti su juodąja ir neteisėta darbo rinka būtina, numatant koordinuojamą darbo inspekcijų, mokesčių tarnybų ir socialinės sferos veikėjų intervenciją, stiprinti priežiūros ir nuobaudų skyrimo mechanizmus,

R.

kadangi nedeklaruojamas darbas sukelia neigiamų padarinių visiems Lisabonos strategijos ramsčiams – visiškam užimtumui, darbo kokybiškumui ir produktyvumui, socialinei sanglaudai,

1.

pritaria Komisijos požiūriui ir taip pat ragina atnaujinti kovą su nedeklaruojamu darbu ir nelegalia ekonomika, dėl kurių valstybėse narėse įvairiu mastu kenkiama ekonomikai, darbuotojai paliekami be saugumo garantijų, vartotojai patiria nuostolių, mažėja iš mokesčių gaunamos pajamos ir skatinama neteisinga įmonių konkurencija;

2.

reiškia susirūpinimą dėl nedeklaruojamo darbo masto: jo procentinė dalis kai kuriose valstybėse narėse lygi arba didesnė kaip 20 proc. BVP;

3.

ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę padidinti paskatas dirbti normalų darbą, pvz., padidinti neapmokestinamąsias pajamas, o darbdaviams sumažinti su atlyginimais nesusijusias legalaus įdarbinimo sąnaudas;

4.

džiaugiasi Komisijos iniciatyva nedeklaruojamą darbą priskirti Sąjungos lygmens politiniams prioritetams, reikalaujantiems stiprių Bendrijos ir valstybės lygmens veiksmų;

5.

skatina valstybes nares toliau tęsti mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pertvarką ir taip mažinti darbo jėgos sektoriui tenkančių mokesčių naštą;

6.

vis dėlto konstatuoja, kad sudėtinga sukonkretinti nustatytas Bendrijos politines gaires nedeklaruojamo darbo srityje, sukuriant aiškiai apibrėžtų teisinių ir institucinių mechanizmų, kurie kiekvienoje valstybėje narėje galėtų virsti konkrečiomis priemonėmis;

7.

pažymi didelį priemonių, kuriomis Bendrija gali pasinaudoti įgyvendindama kokybiško darbo politiką, ir priemonių, kuriomis šioje politikoje naudojamasi siekiant užtikrinti laisvą rinką, asimetriškumą;

8.

mano, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonėms reikia plačios sistemos, kuri apimtų klausimus, susijusius su stebėsena ir kontrole, ekonomine ir institucine sistema ir sektorių bei teritoriniu vystymusi, ir pagal kurią keliais lygmenimis būtų imamasi suderintų priemonių, dalyvaujant visiems suinteresuotiems subjektams (valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, bendrovėms ir darbuotojams);

9.

pažymi, kad tarp lėto ekonomikos ir produktyvumo vystymosi ir nedeklaruoto darbo plitimo esama tarpusavio ryšio; mano, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonės turėtų būti įtrauktos į ekonomikos ir užimtumo politiką, vykdomą pagal Lisabonos strategiją; be to, mano, kad norint užtikrinti kovos su nedeklaruotu darbu strategijos veiksmingumą reikėtų nuodugniai ištirti lemiančius makroekonomikos veiksnius ir santykį tarp rinkų, produkcijos modelių ir plačiai paplitusio nedeklaruoto darbo;

10.

dėl to prašo, kad Bendrijos veiksmai kovos su nedeklaruojamu darbu srityje taptų ryžtingesni ir paveikesni, siekiant užtikrinti, kad darbo teisės modernizavimas Europoje nebūtų vien teorinis, bet būtų paverstas veiksminga ir kokybiška politika ir kad geresnę darbo kokybę kiekvienu atveju būtų galima pasiekti laikantis „padoraus darbo“ tikslo;

11.

mano, kad visiškas nedeklaruoto darbo panaikinimas labai priklauso nuo darbo standartų ir mokestinių bei socialinių teisės aktų veiksmingumo, o tai reiškia, kad reikia didinti įvairių už šiuos klausimus atsakingų nacionalinės valdžios institucijų išteklius ir stiprinti jų veiksmus bei gerinti jų veiksmų koordinavimą ir jų vienos kitoms perduodamos informacijos srautus;

12.

ragina parengti kovos su nedeklaruojamu darbu strategiją, pagrįstą stipriu ir veiksmingu įstatymų vykdymo vyriausybės agentūrų, darbo inspekcijos ir socialinių partnerių, socialinės apsaugos administracijų ir mokesčių institucijų veiklos koordinavimu ir administraciniu bendradarbiavimu;

13.

pabrėžia, kad nedeklaruojamas darbas apibrėžiamas įvairiai nacionaliniuose teisės aktuose ir kad visoms valstybėms narėms bendra apibrėžtis padėtų pašalinti abejones, susijusias su šio reiškinio statistiniais duomenimis; dėl to pažymi, kad Komisijos ataskaitoje vartojama apibrėžtis, pagal kurią legali veikla atskiriama nuo nelegalios, gali būti vartojama kaip atskaitos taškas turint omenyje, kad reiškinio mastas skirtingose valstybėse kokybės ir kiekybės požiūriu nevienodas;

14.

pažymi, kad kovos su nedeklaruotu darbu priemonės atskleistų ir pažeidimus, susijusius su sutartimis įteisintais, deklaruotais darbo santykiais;

15.

ragina valstybes nares aktyviau ir geriau užtikrinti galiojančių darbo teisės nuostatų ir darbo standartų laikymąsi kovojant su nedeklaruotu darbu; mano, kad ES galėtų imtis didesnio vaidmens skatinant aktyvesnį ir geresnį nacionalinių darbo ir socialinių inspektorių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą;

16.

pažymi, kad, neįgyvendinus atitinkamų skatinamųjų priemonių, negalima pašalinti nelegalios ekonomikos; mano, kad valstybės narės turėtų pranešti, kokius tikslus pagal Lisabonos pažangos vertinimo suvestinę pavyko įgyvendinti siekiant sumažinti nelegalios ekonomikos mastą;

17.

prašo Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais remiantis būtų galima parengti visuotinai priimtinų nedeklaruojamo darbo vertinimo metodų, paremtų įvairiais duomenimis, suskirstytais pagal lytį ir sektorių, nes daugelyje sektorių labai skiriasi nedeklaruotą darbą dirbančių vyrų ir moterų dalys ir tai turi netiesioginį poveikį vyrų ir moterų atlyginimų skirtumams;

18.

dar kartą pabrėžia, kad reikia įsteigti Bendrijos masto forumą, kurio užduotis būtų glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis rinkti informaciją, reikalingą norint sukurti patikimą duomenų bazę, kuri atspindėtų nedeklaruojamo darbo padėtį Sąjungoje, atsižvelgiant į lyčių aspektą ir ypač moterų padėtį;

19.

pabrėžia, kad moterys nesudaro didžiosios nedeklaruojamus darbus dirbančių asmenų dalies, tačiau tam tikruose tradiciškai moterims priskiriamų darbų sektoriuose, kaip antai namų ūkio paslaugos, viešbučių ir restoranų paslaugos, sveikatos priežiūra, kuriems būdingas žemas kvalifikacijos lygis, menkos darbo vietos išlaikymo garantijos, prastas užmokesčio lygis ir prastesnė ar nepakankama socialinė apsauga, dėl kurių jų padėtis labai dažnai itin pažeidžiama, moterų dalis, palyginti su vyrų, yra didesnė;

20.

prašo Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti kiekvienos valstybės narės taikomų veiksmų ir nedeklaruoto darbo lygio įvertinimo metodikos duomenų banką, siekiant paskatinti pažangiosios patirties ir žinių mainus ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą ir perkėlimą į kitus sektorius;

21.

prašo Komisiją parengti politiką, apimsiančią bendrąsias ir atskirų sektorių priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, visiškai įtraukiant socialinius veikėjus, ypač labiausiai pažeidžiamuose sektoriuose, tokiuose kaip viešbučių ir maitinimo, žemės ūkio, namų ūkio darbų ir statybos sektoriai; atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į specifinę padėtį namuose teikiamų globos paslaugų sektoriuje, kuriame dirba labai daug moterų – trečiųjų šalių piliečių, kurios daugeliu atvejų Europos Sąjungoje gyvena nelegaliai;

22.

pažymi, kad kelią nedeklaruotam darbui galima užkirsti pagal valstybių narių ir socialinių partnerių dvišalius ir trišalius tarpusavio susitarimus pripažinus nacionalinius saugos darbe standartus ir sąlygas ir kad tai pasiekti gali padėti socialinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;

23.

ragina valstybes nares mažinti nedeklaruojamo darbo ekonominį patrauklumą užtikrinant, kad jų apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemos būtų kuo paprastesnės, skaidresnės ir prieinamesnės ir būtų paremtos veiksminga gausesnių ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo politika;

24.

ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms parengti bendruosius nuostatus, kurie būtų taikomi asmenims, padedantiems savo sutuoktiniams arba šeimos nariams šeimos įmonėse, kad būtų galima užtikrinti, jog šie asmenys būtinai priklausytų socialinės apsaugos sistemoms, kaip jau buvo raginama Europos Parlamento 1997 m. vasario 21 d. rezoliucija dėl savarankiška veikla užsiimantiems asmenims padedančių sutuoktinių (15);

25.

pabrėžia, kad šeima savaime veikia kaip šeimos įmonė ir kad reikėtų apsvarstyti netipinio darbo šeimoje pripažinimo ir jo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą klausimą;

26.

įsitikinęs, kad bet kokia valstybių narių ekonomikos, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų reforma turėtų būti kompleksinė ir joje turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines nedeklaruoto darbo priežastis;

27.

prašo valstybes nares numatyti stiprių skatinamųjų priemonių tiems, kas įsipareigoja nedeklaruojamą darbą paversti oficialiąja ekonomika, ir įsitikinęs, kad netipinės sutartys gali padėti žmones išlaisvinti nuo nelegalaus darbo ir padidinti galimybes išsaugoti darbo vietą;

28.

ragina valstybes nares įvesti griežtas sankcijas darbdaviams, kurie, nepaisydami bet kokių jiems teikiamų paskatų, toliau naudojasi nedeklaruotu darbu;

29.

ragina valstybes nares pasinaudoti turimomis politinėmis priemonėmis, kurios yra prevencijos veiksmų ir sankcijų, taikomų siekiant, kad nedeklaruojamas darbas taptų teisėtu darbu, derinys, ir pagal galimybes koordinuoti šių priemonių taikymą, kad visoje vidaus rinkoje būtų pasiekta didesnė darna;

30.

pažymi, kad daugelyje valstybių narių socialiniai partneriai atliko svarbų vaidmenį kovodami su nedeklaruotu darbu ir ragina Komisiją ir valstybes nares labiau remti darbuotojų organizacijas ir profesines sąjungas ir skatinti jas tęsti šią kovą; susirūpinęs pažymi, kad nedeklaruotą darbą dirbantys darbuotojai dažnai neginami svarbių teisės aktų dėl sveikatos ir saugos ir dėl minimalaus darbo užmokesčio ir neturi galimybės stoti į profesines sąjungas; visų pirma ragina geriau užtikrinti galiojančių teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio vykdymą kiekvienoje valstybėje narėje ir ragina tas valstybes nares, kuriose kol kas nėra nustatytas padorus minimalaus darbo užmokesčio dydis, jį nustatyti suderinus su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos;

31.

prašo, remiantis kai kurių valstybių narių patirtimi ir suderinus su socialiniais partneriais atitinkamu lygmeniu, įvertinti ir populiarinti lanksčias darbo formas, siekiant sudaryti sąlygas nedeklaruojamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims įteisinti savo padėtį, remiantis geriausiais iš šiuo metu esamų ir pasitvirtinusių reguliavimo metodų;

32.

atkreipia dėmesį į Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje taikomą paslaugų čekių sistemą, kuria naudodamiesi namų ūkiai gali pirkti namų priežiūros paslaugas mažesne kaina žinodami, kad socialinės apsaugos įmokos ir mokesčiai bus sumokėti pagal šią paslaugų čekių sistemą;

33.

yra įsitikinęs, kad nelegalaus darbo santykių įteisinimas visada turi apimti pareigą mokėti įmokas, tuo atveju, jei valstybės narės galėtų imtis priemonių sudaryti geresnes sąlygas darbdaviams atlikti būtinus mokėjimus;

34.

skatina valstybes nares, numatant politines priemones, skirtas nedeklaruojamam darbui įteisinti, atsižvelgti į sektorių ypatumus;

35.

pritaria Komisijos iniciatyvai Europos Bendrijų Teisingumo Teisme pradėti teismo procesą prieš tas valstybes nares, kurios į nacionalinę teisę vis dar neįtraukė savaiminio naujosiose valstybėse narėse įgytos kvalifikacijos pripažinimo; ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis savo įsipareigojimų;

36.

prašo valstybes nares, kurios taikė laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje pereinamuosius režimus, atverti savo darbo rinkas iš naujųjų valstybių narių atvykstantiems darbuotojams, kadangi patekimo į darbo rinką apribojimai, net daliniai, ne tik prieštarauja Sąjungos steigimo principams ir Europos dvasiai, bet ir gali padidinti nedeklaruojamo darbo mastą bei suardyti teritorinę pusiausvyrą; šiuo atžvilgiu mano, kad būtina įgyvendinti vienodo darbuotojų teisių principą ir kovoti su nesąžininga konkurencija ir socialiniu dempingu;

37.

mano, jog priežastis, kodėl darbuotojai, kurie naudojasi laisvo darbuotojų judėjimo privalumais, dirba nedeklaruojamą darbą, gali būti atitinkamų nuostatų nežinojimas; taigi ragina valstybes nares vykdyti visuomenės informavimo kampanijas ir plėsti darbuotojų bei darbdavių žinias šia tema;

38.

mano, kad administracinės naštos ir procedūrų supaprastinimas arba sumažinimas, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, sumažintų nedeklaruojamo darbo mastą ir paskatintų verslą Sąjungoje;

39.

ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas skatinti naudoti e. vyriausybę ir registraciją internete ir keistis pažangiąja patirtimi siekiant sumažinti verslo įmonių ir ypač mažųjų ir vidutinių įmonių išlaidas ir registracijos bei administracinių procedūrų sudėtingumą, pvz., sumažinti mokesčių formų skaičių, taikyti vieno duomens įrašų, vieno mokėjimo, vieno langelio sistemą;

40.

mano, kad veiksmingi patikrinimai vietoje ir sankcijos turi būti įvestos tiesiogiai, o valstybėms narėms suteikiama pakankamai veiksmų laisvės varžyti nedeklaruotą darbą;

41.

reikalauja, kad bendrovės rangovės būtų laikomos taip pat atsakingomis už galimus socialinių įmokų ir mokesčių mokėjimo pažeidimus, įvykdytus subrangos bendrovių, su kuriomis jos susijusios tiesiogine subrangos sutartimi;

42.

pabrėžia, kad nedeklaruojamo darbo atvejų subrangos grandinėje skaičių būtų galima sumažinti įdiegiant nacionalinių nuostatų, pagal kurias rangovai ir užsakovai privalėtų atsakingai ir sąžiningai elgtis, sistemą;

43.

ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus pagrindinius darbo rinkos veikėjus skatinti taikyti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ir kitus panašius kovos su nedeklaruotu darbu metodus;

44.

ragina valstybes nares kovojant su nedeklaruojamu darbu ir mokesčių pajamų mažėjimu taikyti naujoviškus būdus, pagrįstus specialiais įvairių verslo sektorių rodikliais ar gairėmis; ragina Komisiją remti valstybių narių keitimąsi pažangiąja kovos su nedeklaruojamu darbu patirtimi;

45.

primena, kad jeigu išimtinai represinė politika nepapildoma konkrečiomis valstybių narių veiksmų derinimo priemonėmis, nedeklaruojamas darbas gali susikoncentruoti prastesnės struktūros ir mažiau reglamentuojamos ekonomikos valstybėse;

46.

tvirtai pritaria tam, kad regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis būtų sudaromi „susitarimai“, numatantys progresyvinį ir sektorinį atsaką į nelegalų darbą ir skatinantys imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingus sprendimo būdus visos visuomenės labui;

47.

šia proga ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms ir kovoje su nedeklaruojamu darbu dalyvaujantiems socialiniams bei ekonominiams veikėjams „nedeklaruojamo darbo išaiškinimo paktą“, siekiant palaipsniui iškelti aikštėn nedeklaruojamą darbą. mano, kad šis paktas neskiriant nuobaudų turėtų būti taikomas ribotą (dvejų metų) pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus bus numatyti nuobaudų skyrimo tvarkos sugriežtinimo mechanizmai;

48.

ragina aktyviau imtis veiksmų tais atvejais, kai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų veiklos vietos, yra nelegaliai pasamdžiusios darbuotojus, ir pažymi, kad 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (16) vykdymas galėtų pagerinti padėtį;

49.

reikalauja, kad būtų labiau ir veiksmingiau laikomasi darbo teisės normų ir darbo teisės srityje galiojančių standartų, kaip vienos iš priemonių skatinti vykdyti padoraus darbo darbotvarkę ir Bendrijos teisę, ypač tų, kurie numatyti 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (17), nuo pat pirmos komandiravimo dienos, vienodai aiškinant direktyvą ir panaikinant dabartinę tendenciją ją aiškinti kaip skirtą išlyginti darbuotojų traktavimo skirtumus žemėjimo linkme, link minimalių pagrindinių standartų;

50.

ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 96/71/EB ir ypač sustiprinti kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų (darbo inspekcijų, mokesčių institucijų, socialinės apsaugos organizacijų) administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir pagerinti padėtį;

51.

pritaria glaudesniems nacionalinių darbo inspekcijų tarpusavio santykiams ir pažangiausiosios patirties mainų skatinimo Bendrijos lygmeniu priemonėms kovojant su nedeklaruotu darbu;

52.

ragina valstybes nares įvesti griežtesnes patikrinimo procedūras ir nuodugnesnes patikras, kurios daugelyje šalių tapo paviršutiniškos;

53.

tikisi, kad Europos Sąjungą gali atlikti svarbesnį vaidmenį, skatinant geresnį darbo inspekcijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, stiprinant inspekcijų ekonominius ir technologinius išteklius, sustiprinant priemones, sudarančias sąlygas darbo inspekcijų bendradarbiavimui, ir sukuriant IRT sistemas jų bendram naudojimui pagal duomenų apsaugos teisės aktus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją parengti atitinkamos nuolatinės Bendrijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo struktūros, kuri suvienytų valstybių narių pastangas kovojant su nedeklaruojamu darbu, įsteigimo galimybės vertinimą;

54.

ragina valstybes nares aktyviau bendradarbiauti keičiantis informacija, siekiant išnagrinėti nedeklaruojamo darbo reiškinį ir nurodyti pasiektus rezultatus bei rezultatus, kurių nebuvo laukta;

55.

prašo Komisijos apsvarstyti, ar sistemos, įdiegtos pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (18), ir kontaktiniai centrai būtų naudingi ir tinkami kovoti su nedeklaruojamu darbu;

56.

palankiai žiūri į sprendimą įsteigti aukšto lygio komitetą, kuris turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti pažangiąją patirtį, susijusią su darbuotojų komandiravimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimu ir priežiūra, ir ja dalytis;

57.

pritaria griežtesnėms kovos su neapdraustu darbu priemonėms ir ES profesinių sąjungų tarpusavio bendradarbiavimo ir nuomonių bei pažangiausiosios patirties mainų skatinimo priemonėms;

58.

mano, kad reikia geriau informuoti darbdavius, darbuotojus ir galimus nedeklaruoto darbo vartotojus bei visas socialines organizacijas apie nedeklaruojamo darbo riziką ir išlaidas bei apie tokio darbo panaikinimo naudą;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti informacinę kampaniją, skirtą darbdaviams ir darbuotojams, kuriai vykstant būtų siekiama atkreipti dėmesį į minimalias taikytinas Bendrijos taisykles ir reglamentus ir neigiamą nedeklaruojamo darbo poveikį valstybių finansams, nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, teisingai konkurencijai, ekonominei veiklai ir patiems darbuotojams;

60.

ragina rengti nuolatines kovos su nedeklaruojamu darbu kampanijas, viešinti Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis informavimo ir aktualizavimo iniciatyvas, į jas įtraukiant socialinės sferos veikėjus, valdžios institucijas, prekybos rūmus ir įdarbinimo centrus, mokymo įstaigas, policijos nuovadas ir įvairias kontrolės bei nuobaudų sistemas;

61.

mano, kad nuolatinės kampanijos turi papildyti įvairias priemones, kurių imamasi siekiant įdiegti teisėtumo ir kokybiško darbo skatinimo kultūrą bei legalaus darbo kultūrą ir ragina valstybes nares, atitinkamas nacionalines institucijas ir pilietinės visuomenės struktūras vienyti jėgas ir kurti nepakantumo nedeklaruotam darbui atmosferą bei keisti visuomenės požiūrį;

62.

pabrėžia, kad valstybės narės, siekdamos padidinti visuomenės sąmoningumą, turi skirti daugiau viešųjų lėšų, įskaitant, inter alia, Europos socialinio fondo arba Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programos „Progress“ lėšas; siūlo, kad vykdant veiklą, skirtą geriau informuoti visuomenę, reikėtų daugiau dėmesio skirti su nedeklaruojamu darbu susijusioms sankcijoms, išlaidoms ir rizikai bei deklaruojamo darbo privalumams, nes šis visuomenės informavimas yra glaudžiai susijęs su pagrindiniais Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslais; ragina socialinius partnerius aktyviai dalyvauti šiame procese;

63.

reikalauja, kad visos valstybės narės pasirašytų Tarptautinę konvenciją dėl migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos;

64.

mano, kad, norint kovoti su nedeklaruojamo darbo reiškiniu, reikia sukurti vietos ir Bendrijos lygmenų programavimo mechanizmų, kurie padėtų kartu tęsti ekonominio ir socialinio vystymosi politiką ir įgyvendinti priežiūros bei baudžiamąsias priemones;

65.

ragina Komisiją įvertinti galimybę kovą su nedeklaruojamu darbu derinti su finansinėmis priemonėmis, kuriomis remiami regioniniai ir vietos veiksmų planai;

66.

ragina Komisiją sukurti valstybėms narėms skirtą bandomąją priemonę, kuri būtų grindžiama turima tam tikrų valstybių narių pažangiąja patirtimi ir modeliais, kaip antai Liuksemburgo pagal projektą „2 Plus“ (jį iš dalies pagal 3 tikslo programą finansuoja Europos socialinis fondas) sukurtas modelis, ir kurią naudojant būtų siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir paversti jį visiškai nepatraukliu pasitelkus šias priemones:

67.

mano, kad kovojant su nedeklaruojamo darbo reiškiniu, reikėtų išnagrinėti ir įvertinti galimybę naudotis valstybės parama, kuriai netaikoma pranešimo prievolė, plačiai interpretuojant posakį „darbo vietų kūrimas“„legalių darbo vietų kūrimo“ prasme; pažymi, kad nedeklaruojamas darbas nėra lygiavertis tikram užimtumui, todėl skatinimas jį legalizuoti galėtų tapti „pagalba kuriant darbo vietas“;

68.

atkreipia dėmesį į tai, kad darbo rinkoje moterų padėtis paprastai yra netvirta, ir tai dažnai priklauso nuo jų įsipareigojimų šeimai, dėl kurių joms sunkiau patekti į oficialią darbo rinką ir dėl kurių jos labiau linkusios dirbti prastai apmokamus ir nedeklaruojamus darbus – taip pažeidžiama Tarptautinės darbo organizacijos stipriai ginama teisė į padorų darbą, ypač namų šeimininkių, nelegaliai imigravusių moterų ir moterų, kurios kartais šalia prastai apmokamo darbo dirba nedeklaruojamą darbą; pabrėžia neigiamus šios padėties padarinius ne tik moterų profesinei karjerai ir pensijai, bet ir geram darbo rinkos veikimui bei socialinės apsaugos sistemų finansavimo pajėgumams;

69.

mano, kad politika, pagal kurią motinystės ir vaiko priežiūros atostogas būtų galima įskaityti kaip darbe praleistą laiką ir jų metu mokėti atlyginimą, sušvelnintų neigiamus įsipareigojimų šeimai padarinius ir padėtų ne tik moterų profesinei karjerai, bet ir prisidėtų prie gero darbo rinkos veikimo;

70.

reikalauja, kad būtų finansuojami mokslinių tyrimų projektai darbo saugos ir sveikatos srityje, skatinamieji prevencijos veiksmai bei darbo saugos ir sveikatos kultūros sklaida darbo vietose, ypač tuose sektoriuose, kur didžiausia nelaimingų atsitikimų rizika, ten, kur nedeklaruojamas darbas paplitęs labiausiai; mano, kad remiantis duomenimis apie nelaimingus atsitikimus reikia ištirti ryšį tarp nelaimingų atsitikimų darbe ir neteisėto darbo;

71.

mano, kad tinkamą profesinio mokymo veiklą galima laikyti kovos su nedeklaruojamu darbu įvadiniu kursu;

72.

siūlo pasiekti susitarimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir įtraukti į šį procesą socialines institucijas bei darbdaviams atstovaujančias organizacijas siekiant, kad būtų bendrai įsipareigota stebėti ir palaipsniui pašalinti nedeklaruojamo darbo apraiškas;

73.

palankiai vertina Komisijos pastangas siekiant numatyti sankcijas nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, tačiau apgailestauja, kad nėra numatyta priemonių, kuriomis būtų kovojama su teisėtai Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu;

74.

pabrėžia didžiulį Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria numatomos sankcijos nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, poveikį nedeklaruotam darbui ir reiškia susirūpinimą, kad represinių priemonių imamasi neturint bendros taisyklių ir politikos dėl teisėto patekimo į darbo rinką sistemos;

75.

atkreipia dėmesį į pažangą, pastebimą pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių (COM(2007)0638), tačiau apgailestauja dėl to, kiek daug dar reikia nuveikti siekiant užtikrinti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 27–34 straipsnius suteiktas teises;

76.

ragina valstybes nares imtis veiksmų ir sumažinti ypatingą imigrantų, dirbančių nedeklaruojamą darbą, pažeidžiamumą;

77.

mano, kad nelegaliai gyvenančių imigrantų įdarbinimo problema sudėtinga, ir vis dėlto jos negalima išspręsti vien skiriant sankcijas darbdaviams, tam reikalingos plataus masto horizontaliosios priemonės; mano, kad visų pirma būtina užtikrinti TDO gairių dėl paramos darbuotojams migrantams laikymąsi, siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma jų teisių;

78.

mano, kad norint kovoti su nedeklaruojamu darbu būtina išsami politika, kurią vykdant būtų atsižvelgiama į poreikį saugoti ir skatinti legalių ir nelegalių darbuotojų imigrantų, patiriančių darbdavių išnaudojimą, teises;

79.

mano, kad kova su nelegalių imigrantų nedeklaruojamu darbu negali būti veiksminga, jei nebus sudaroma legalios imigracijos galimybių siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje būtų pakankamai jos poreikius patenkinančios iš trečiųjų šalių kilusios aukštos kvalifikacijos ar mažiau kvalifikuotos darbo jėgos;

80.

mano, kad kova su augančia neoficialiąja ekonomika, ir ypač su nelegaliai imigravusių darbuotojų išnaudojimu, gali būti grindžiama ne tik deportavimo politika, bet ir kovos su darbuotojų imigrantų išnaudojimu prevencijos priemonėmis bei mechanizmais, pripažįstant ir gerbiant pagrindines žmogaus teises;

81.

ragina valstybes nares skubiai pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

82.

ragina valstybes nares numatyti ar sustiprinti atitinkamas teisines priemones siekiant skatinti išnaudojamus imigrantus pranešti apie savo padėtį, nes tai padėtų veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu;

83.

pritaria, kad finansinės, fiskalinės ir darbo inspekcijos procedūros kovojant su nedeklaruojamu darbu turėtų būti vykdomos visos kartu;

84.

skatina Komisiją remti administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi kovos su nelegalia ekonomika Bendrijos lygmeniu pažangiąja patirtimi;

85.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/11

A.

kadangi 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nustatė ES tikslą – iki 2010 m. ryžtingai ir smarkiai sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį; kadangi pažanga siekiant šio tikslo turėtų būti didinama,

B.

kadangi 2000 m. kovo 23-24 d. Lisabonoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nutarė iki 2010 m. panaikinti vaikų skurdą Europoje,

C.

kadangi 2000 m. gruodžio 7-9 d. Nicoje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinta 1992 m. rekomendacija dėl minimalių pajamų, kurias turi garantuoti socialinės apsaugos sistemos,

D.

kadangi Tarybos rekomendacijoje 92/441/EEB pripažįstamos „pagrindinės asmens teisės į pakankamas pajamas ir socialinę paramą, kad būtų galima oriai gyventi“,

E.

kadangi 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje pripažįstama darbuotojo teisė į „teisingą darbo užmokestį“; kadangi 1993 m. Parlamentas ir Komisija atkreipė dėmesį į koordinuotos politikos dėl minimalaus darbo užmokesčio poreikį siekiant įgyvendinti šią darbuotojų teisę į pakankamą užmokestį, „suteikiantį galimybę turėti deramą pragyvenimo lygį“,

F.

kadangi ES įsipareigojimo kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi pradžioje 2001 m. 55 mln. žmonių Europos Sąjungoje gyveno rizikuodami pristigti pajamų (15 proc. 15 ES valstybių narių gyventojų); kadangi 2005 m. šis skaičius padidėjo iki 78 mln. (16 proc. 25 ES valstybių narių gyventojų),

G.

kadangi išliekantys nevienodinti vyrų ir moterų atlyginimai lemia nepalankesnę moterų padėtį naikinant skurdą,

H.

kadangi nemokant jokių socialinių išmokų skurdo, ypač moterų, grėsmė Europos Sąjungoje padidėtų nuo 16 proc. iki 40 proc. (arba iki 25 proc., neskaitant pensijų išmokų),

I.

kadangi moterų, ypač vyresnių nei 65 metų, skurdo pavojus didesnis ir dėl trumpesnės, lėtesnės ir prasčiau apmokamos moterų profesinės karjeros (21 proc. arba 5 procentiniais punktais daugiau nei vyrų),

J.

kadangi vaikai ir jaunimas sudaro beveik trečdalį visų Europos Sąjungos gyventojų ir kadangi 19 mln. vaikų gyvena prie skurdo ribos, o dauguma jų atskirti nuo savo šeimų dėl skurdo; kadangi skurdas, tėvystė ir vaiko gerovė įvairiomis socialinėmis aplinkybėmis, įskaitant vaikų apsaugą nuo bet kokios prievartos, yra kompleksiškai tarpusavyje susiję,

K.

kadangi itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis yra visų žmogaus teisių pažeidimas,

L.

kadangi didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų ir toliau gyvena socialinėje atskirtyje, nes vienas iš penkių gyvena reikalavimų neatitinkančiuose būstuose ir kasdien apie 1,8 milijono žmonių siekia apsigyventi specialiose benamių prieglaudose, 10 proc. gyvena šeimose, kuriose nei vienas šeimos narys nedirba, ilgalaikis nedarbas artėja prie 4 proc., 31 milijonas arba 15 proc. darbuotojų uždirba ypač mažai, 8 proc. arba 17 milijonų darbuotojų gyvena skurde, nepaisant to, kad turi darbą, mokyklos nebaigusių žmonių skaičius viršija 15 proc., o skaitmeninis atotrūkis vis dar nepanaikintas (44 proc. ES gyventojų visiškai nemoka naudotis internetu ar kompiuteriu),

M.

kadangi skurdas ir nelygybė neproporcingai žeidžia moteris; kadangi moterų vidutinės pajamos sudaro tik 55 proc. vyrų vidutinių pajamų; kadangi moteris ypač neproporcingai žeidžia skurdas vyresniame amžiuje; kadangi nepriimtina, kad galimybių gauti kokybiškas paslaugas nebuvimas labai padidina moterų skurdo pavojų,

N.

kadangi regioninės ir vietos valdžios institucijoms jau patikėta didelė atsakomybė už visuotinių viešųjų paslaugų ir lengvatų teikimą, tačiau kartu jas varžo viešojo biudžeto ribojimai,

O.

kadangi investavimas į vaikus ir jaunimą padeda didinti visų žmonių ekonominę gerovę bei nutraukti nepriteklių grandinę ir kadangi būtina užkirsti kelią problemoms ir įsikišti kuo greičiau, kai tik jos iškyla, siekiant išsaugoti vaikų galimybes išgyventi,

P.

kadangi skurdas ir nedarbas susiję su prasta sveikata ir nepakankamomis galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl tokių veiksnių kaip prasta mityba, prastos gyvenimo sąlygos nepalankiuose rajonuose, netinkamas būstas ir įtampa,

Q.

kadangi nelygybės, skurdo, socialinės atskirties ir galimybių stokos padariniai yra susiję ir tam valstybių narių lygmeniu reikia nuoseklios strategijos, orientuotos ne vien tik į pajamas ir turtą, bet ir į tokius klausimus kaip galimybės gauti darbą, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat užtikrinti prieigą prie informacinės visuomenės, kultūros, transporto paslaugų ir galimybes būsimoms kartoms,

R.

kadangi, remiantis Europos Sąjungos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, nuo 2000 iki 2005 m. ES labai padidėjo pajamų nelygybė (santykis S20/S80) – nuo 4,5 iki 4,9, o tai reiškia, kad 2005 m. 20 proc. turtingiausių Europos Sąjungos gyventojų pajamos beveik penkis kartus viršijo likusių 80 proc. gyventojų pajamas,

S.

pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės be tinkamos reabilitacijos ir auklėjamųjų priemonių dažniausiai tik dar labiau padidina socialinę atskirtį ir nedarbą,

T.

kadangi 16 proc. visų Europos Sąjungos dirbančių gyventojų yra žmonės su negalia (Eurostato 2002 m. duomenys); kadangi nepriimtina, kad visoje Europoje žmonių su negalia, įskaitant asmenis su psichikos sutrikimais, vyresnio amžiaus asmenų ir etninių mažumų nedarbo lygis išlieka per aukštas; kadangi 500 000 žmonių su negalia tebegyvena didelėse uždarose gyvenamosiose įstaigose,

1.

pritaria Komisijos požiūriui į aktyvią socialinę integraciją; mano, kad visiems aktualus aktyvios socialinės integracijos politikos tikslas privalo būti pagrindinių teisių įgyvendinimas siekiant suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje;

2.

mano, kad aktyvios socialinės integracijos politika turi padaryti lemiamą poveikį skurdo ir socialinės atskirties mažinimui – ir tų, kurie turi darbą (skurstantys dirbantieji), ir tų, kurie neturi apmokamo darbo; sutinka su Komisija, kad visapusiškesnis požiūris į aktyvią socialinę integraciją turėtų būti grindžiamas šiais bendraisiais principais:

3.

mano, kad Tarybos rekomendacija 92/441/EEB turi būti išplėsta ir atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos realios socialinės padėties įvertinimo rezultatus ir į pasiūlytą kompleksinį požiūrį į aktyvią integraciją; taip pat mano, kad Rekomendacijoje turėtų būti deramai atsižvelgta į tai, kad iškilo naujų socialinių pavojų, susijusių su demografiniais pokyčiais ir žinių bei paslaugų ekonomika;

4.

pritaria Komisijos nuomonei, kad kompleksiškai žiūrint į aktyvią integraciją reikia ypatingą dėmesį skirti ir vaikų skurdo panaikinimui, nevienodų galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir nevienodos jų kokybės sulyginimui, kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, susijusia su valstybinėmis ir privačiai sukauptomis pensijomis ir pensija apskritai, bei tinkamų ir kokybiškų ilgalaikės slaugos paslaugų suteikimui;

5.

nurodo, kad daugumoje iš 27 ES valstybių narių taikomas nacionalinės minimalių pajamų sistemos, tačiau yra valstybių narių, kur ši sistema netaikoma; ragina valstybes nares taikyti garantuotų minimalių pajamų sistemą siekiant užtikrinti socialinę integraciją ir keistis pažangiąja patirtimi; pripažįsta, kad jeigu yra teikiama socialinė parama, valstybės narės turi pareigą pasirūpinti, kad piliečiai suprastų savo teises ir galėtų jas įgyvendinti;

6.

labai apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės neatsižvelgia į Tarybos rekomendaciją 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė turėti pakankamai išteklių ir gauti socialinę paramą, kad galėtų gyventi oriai;

7.

pritaria Komisijai, kad daugelyje valstybių narių socialinės paramos lygis šiuo metu jau toks žemas, kad kyla skurdo pavojus; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis finansinės paramos sistemų tikslas būtų ištraukti žmones iš skurdo ir suteikti jiems galimybę gyventi oriai; ragina Komisiją įvertinti bazinių pajamų užtikrinimo visiems žmonėms, netaikant jokių specialių sąlygų, veiksmingumą kovojant su skurdu;

8.

ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą apie tai, ar valstybių narių skiriama socialinė parama (inter alia, minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, užimtumas, invalidumo ir našlaičių / našlių pašalpos, įstatymuose nustatytos ir papildomos pensijų sistemos, ankstyvosios pensijos) užtikrina, kad būtų peržengta Europos Sąjungoje nustatyta skurdo riba – 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų;

9.

siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę parengti bendrą pragyvenimui reikalingos minimalios sumos ir pragyvenimo išlaidų (prekių ir paslaugų krepšelio) apskaičiavimo metodiką, kad skurdo riba būtų skaičiuojama vienodai ir kad būtų nustatytas kriterijus, pagal kurį nustatoma, kada būtina socialinė intervencija;

10.

pabrėžia, kad moterims kyla didesnė grėsmė atsidurti už visiško skurdo ribos, nei vyrams; pabrėžia, kad nuolatinė skurdo feminizacijos tendencija Europos šalių visuomenėje rodo, kad esama socialinės apsaugos bazė ir išsamios ES socialinės, ekonominės ir įdarbinimo strategijos parengtos taip, kad neatitinka moterų poreikių ir moterų darbo skirtumų; pabrėžia, kad su moterų skurdu ir socialine atskirtimi Europoje reikia kovoti specialiomis, daugiašalėmis priemonėmis, kurias rengiant atsižvelgiama į lyčių aspektą;

11.

teigia, kad pakankamų minimalių pajamų sistemos yra esminė socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis paremtos Europos Sąjungos prielaida; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamas minimalias pajamas asmenims, kurie neturi darbo arba keičia darbą, ypač atsižvelgiant į tas grupes moterų, kurios turi papildomų įsipareigojimų;

12.

ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turės pasiekti visos valstybės narės;

13.

mano, kad moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė skurdo grėsmė nei vyrams, nes socialinės apsaugos sistemos dažnai pagrįstos nuolatinio mokamo darbo principu; ragina užtikrinti individualizuotą teisę gauti pakankamas minimalias pajamas, kurios turėtų būti nepriklausomos nuo su darbu susijusių įmokų;

14.

mano, kad tų, kurie jau dirba, skurdas neatspindi natūralių ar teisingų darbo sąlygų ir ragina visas pastangas orientuoti į šios padėties ištaisymą tokiu būdu, kad apskritai atlyginimas, ypač minimalus darbo užmokestis, nesvarbu, ar jis numatytas įstatyme, ar kolektyvinėje sutartyje, galėtų padėti išvengti pajamų trūkumo ir užtikrinti deramą gyvenimo lygį;

15.

ragina Tarybą pritarti ES tikslui dėl minimalaus darbo užmokesčio (numatyto įstatyme, kolektyvinėse sutartyse nacionaliniu, regionų ar sektoriaus lygiu) siekiant, kad būtų mokamas bent 60 proc. atitinkamo (nacionalinio, sektoriaus ir t. t.) vidutinio darbo užmokesčio siekiantis atlyginimas, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šis tikslas turi būti įgyvendintas visose valstybėse narėse;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad minimalių pajamų sistemos turėtų būti papildytos paramos priemonių, padedančių skatinti socialinę įtrauktį, paketu; šis paketas turėtų apimti paslaugas, skatinančias socialinę įtrauktį, pvz., įsigyjant būstą, taip pat paramą išsilavinimui, mokymui, profesiniam persikvalifikavimui ir visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, taip pat gero ekonominio valdymo ir finansinės paramos sistemas, siekiant padėti kompensuoti asmenų ir namų ūkio sąnaudas ir užtikrinti, kad būtų tenkinami gyvenimo poreikiai ir poreikis mokytis vis gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant vienišiems asmenims, nepilnoms šeimoms ir gausioms šeimoms;

17.

ragina valstybes nares išnagrinėti savo dažnai sudėtingą ir painią pajamų rėmimo priemonių sistemą, kad ir kokios specifinės būtų tos priemonės (pvz., minimalių pajamų sistemos ir su tuo susijusios pašalpos, įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos ar kt.), siekiant padidinti jų prieinamumą, veiksmingumą ir efektyvumą;

18.

mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas socialiai remtinoms grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, nepilnoms arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms – inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms – kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą invalidumo ir senatvės pensijų lygį;

19.

pripažįsta, kad savarankiškai dirbančių žmonių pajamos pasiskirsčiusios netolygiai ir kad vienas ketvirtadalis savarankiškai dirbančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir todėl verslininkams reikia skirti daugiau paramos siekiant apsaugoti juos nuo skurdo;

20.

pabrėžia visapusiško požiūrio į vaikų materialinį saugumą ir gerovę, remiantis JT vaiko teisių konvencijoje suformuluotu požiūriu į vaikų teises, svarbą, kad šeimos, ypač gausios šeimos, turėtų pakankamai pajamų ir galėtų savo vaikams užtikrinti tinkamą būstą ir maitinimą, taip pat galimybes gauti geras sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas, kad būtų užtikrintas jų harmoningas fizinis ir dvasinis vystymasis; pripažįsta, kad esminiai vaikų poreikiai turėtų būti viršesni už valstybių narių finansinius interesus;

21.

ragina ES institucijas, valstybes nares ir organizuotas pilietinės visuomenės asociacijas užtikrinti, kad vaikų dalyvavimas visada būtų organizuojamas pagal pagrindinius saugaus ir prasmingo dalyvavimo principus;

22.

atkreipia dėmesį į šiuos įvairius visapusiško požiūrio aspektus, t. y.:

23

ragina Komisiją apsvarstyti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį atsižvelgiant į platesnį ES strategijų kūrimo kontekstą, įskaitant tokius klausimus kaip imigracija, neįgalumas, diskriminacija, vaikų apsauga nuo visų formų blogo elgesio su jais ir nuo prievartos, vaikų ir suaugusių slaugos specialistai, lyčių lygybė, parama šeimai, aktyvi socialinė integracija, vaiko priežiūra ankstyvame amžiuje ir švietimas, mokymasis visą gyvenimą bei darbo ir šeimos gyvenimo suderinimas;

24.

ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti vienodo atlyginimo už vienodos socialinės vertės darbą principą, atlikti konkrečią socialinės apsaugos sistemos analizę bei ją reformuoti ir parengti ES gaires dėl socialinės apsaugos sistemos reformos atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, įskaitant socialinio saugumo teisių individualizavimą, socialinės apsaugos ir paslaugų sistemų pritaikymą prie kintančios šeimų sandaros ir geresnį socialinės apsaugos sistemos pritaikymą reaguoti į nesaugią moterų padėtį bei atitikti labiausiai pažeidžiamų moterų grupių poreikius;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti lyginamosios analizės ir stebėsenos procesus taikant atvirojo koordinavimo metodą, nustatyti bendrus kriterijus ir rinkti palyginamus kokybiškus duomenis ir ilgalaikius statistinius duomenis apie vaikų padėtį, apimančius visus kompleksinio požiūrio į kovą su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi aspektus, įskaitant vaikų ir šeimų aprūpinimą būstu, kad būtų galima užtikrinti vaikų gerovės padėties stebėseną;

26.

ragina Eurostatą vadovautis rodiklių, skirtų stebėti ES veiklos poveikį vaiko teisėms ir gerovei, sąvadu, kurį užsakė parengti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra; pažymi, kad reikia bendrų Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros ir valstybių narių pastangų, bendradarbiaujant su JT agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslinių tyrimų centrais, siekiant pagerinti palyginamų statistinių duomenų apie vaikų padėtį Europos Sąjungoje rinkimą, o šis poreikis nurodytas minėtoje 2008 m. sausio 16 d. rezoliucijoje; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, siekiant laikytis 2008 m. sausio 17 d. priimtame Socialinės apsaugos komiteto pranešime dėl vaikų skurdo ir gerovės Europoje pateiktų rekomendacijų, kuriose pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų peržiūrėti įvairius duomenų apie vaikus, kurie yra patekę į nepalankią padėtį, šaltinius nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

27.

ragina valstybes nares įdiegti prevencines sistemas, skirtas aptikti kritiškas padėtis, pvz., kai tėvai gali tuoj netekti namų, kai vaikas staiga nustoja lankyti mokyklą arba kai tėvai vaikystėje patys patyrė prievartą; ragina valstybes nares per paramos rizikos grupėms mechanizmus vykdyti aktyvią politiką, skirtą užtikrinti, kad vaikai baigtų mokyklas;

28.

ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė tokių veiksmų, savo vietos valdžios institucijoms suteikti įgaliojimus įdiegti ir taikyti pagalbos į bėdą patekusiems vaikams sistemas, siekiant užtikrinti, kad šios sistemos būtų kuo veiksmingesnės;

29.

pritaria Komisijos nuomonei, kad pusiausvyra tarp orientavimosi į pačių įvairiausių modelių šiuolaikines šeimas ir orientavimosi į vaiko teises padės pasiekti geriausių rezultatų kovojant su vaikų skurdu;

30.

prašo Komisijos skatinti vykdyti visą paketą gerai tarpusavyje suderintų priemonių, kurioms būtų skirta pakankamai išteklių, kurios būtų paremtos aiškiais uždaviniais ir siektinais rodikliais ir kurios būtų parengtos atsižvelgiant į nacionalinę specifiką ir orientuotos į ankstyvą intervenciją;

31.

ragina valstybes nares stiprinti mokymosi vienas iš kito procesą ir vertinti, kurios priemonės pasiteisino kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, o kurios – ne;

32.

pabrėžia integruotos, kompleksinės šeimoms skirtos politikos, kuria siekiama daugiau nei aktyvios integracijos, svarbą sprendžiant visus su vaiko ir šeimos gerove susijusius klausimus ir naikinant vaikų skurdą ir socialinę atskirtį Europos Sąjungoje;

33.

ragina valstybes nares keistis pažangiausia patirtimi vaikų dalyvavimo srityje ir skatinti vaikus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų ateities, nes vaikų dalyvavimas – geriausias būdas atsižvelgti į vaiko nuomonę;

34.

džiaugiasi, kad Komisija ir valstybės narės įsipareigojo įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškų ryšį tarp vaikų teisių darbotvarkės ir kovos su vaikų skurdu ir atskirtimi darbotvarkės, nes vaikų skurdas ir nepriteklius yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, ragina valstybes nares atsižvelgti į Konvencijos komiteto rekomendacijas, parengtas atsakant į valstybių narių įgyvendinimo ataskaitas ir alternatyvias nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, kurias jos parengė rengdamos savo socialinės įtraukties strategijas;

35.

pažymi, kad vienišiems tėvams ir motinoms neturėtų būti sudaromos blogesnės sąlygos gauti paslaugas ir būti atleistiems nuo mokesčių nei pilnoms šeimoms;

36.

ragina valstybes nares parengti nacionalines vaikų skurdo mažinimo ir visiško jo panaikinimo strategijas, kurios būtų diferencijuotos pagal tai, kaip skurdo lygis keičiasi priklausomai nuo regiono ir vaiko amžiaus;

37.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visi vaikai ir šeimos, įskaitant tas, kurios gyvena skurde ir socialinėje atskirtyje, turėtų galimybes gauti aukštos kokybės socialinės priežiūros paslaugas, kurias teikiantys specialistai gerai suvoktų skurdo poveikį šeimoms, taip pat padidėjusį blogo elgesio su vaikais ir prievartos prieš vaikus pavojų ir šių reiškinių poveikį;

38.

pritaria Komisijai, kad darbo turėjimas yra geriausias būdas išvengti skurdo ir socialinės atskirties, tačiau nebūtinai, nes pagal oficialią statistiką 8 proc. ES darbuotojų gyvena prie skurdo ribos; taigi, ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB;

39.

ragina valstybes nares veiksmingiau įgyvendinti galiojančius Bendrijos teisės aktus užimtumo ir socialinių reikalų srityse;

40.

pažymi, kad 20 milijonų žmonių, ypač moterų, ES dirbdami patiria skurdą, t. y. 6 proc. visų gyventojų ir 36 proc. dirbančių asmenų gresia skurdas; ragina valstybes nares susitarti dėl teisės aktų dėl minimalaus darbo užmokesčio, tai sudarytų neatskiriamą aktyvios įtraukties dalį;

41.

pabrėžia, kad ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 proc., o vyrų – 7,4 proc.; pabrėžia, kad moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos; atkreipia dėmesį į tai, kad todėl moterims, ypač senyvo amžiaus, kyla didesnė grėsmė grimzti į skurdą, kadangi pensijos, gaunamos dirbus ne visą darbo dieną, dažnai neužtenka tam, kad būtų galima gyventi nepriklausomai;

42.

mano, kad siekiant aktyvios integracijos į darbo rinką, labiausiai socialiai remtinoms grupėms reikia šių priemonių:

43.

mano, kad politika, kuria siekiama, kad dirbti apsimokėtų, turi būti parengta taip, kad būtų sprendžiama prastesnės darbo rinkos problema dėl mažų atlyginimų, užburto rato dėl mažo atlyginimo ar jokio atlyginimo problema, kai asmenys pereina iš vienų nesaugių, mažai mokamų, prastos kokybės, mažo našumo darbo vietų į kitas tokias pačias darbo vietas, taip pat į nedarbo ir (arba) neveiklumo problema; pabrėžia, kad kreiptinas dėmesys į pirmaeilės svarbos klausimą – poreikį užtikrinti lankstumą nedarbo ir socialinių pašalpų srityje; mano, kad gerovės sistemos turėtų aktyviai motyvuoti žmones ieškoti naujų darbo galimybių ir, švelnindamos pajamų praradimą ir teikdamos mokymosi galimybes, kartu skatintų atvirumą pokyčiams; ragina politiką formuojančius asmenis savo politikoje, kuria siekiama užtikrinti, kad dirbti apsimokėtų, taikyti lankstumo ir užimtumo garantijų principą;

44.

ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti aktyvinimo politiką, kuri grindžiama pašalpų gavėjams taikomais per daug griežtais tinkamumo ir sąlyginumo reikalavimais, ir verčia žmones dirbti prastos kokybės darbus, kur darbo užmokestis neatitinka deramo gyvenimo standartų;

45.

siūlo rasti pusiausvyrą tarp asmenų asmeninės atsakomybės ir socialinės paramos teikimo, kad kiekvienas galėtų gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

46.

pabrėžia Tarybos poziciją, kad vykdant aktyvią darbo rinkos politiką turėtų būti skatinamas vadinamasis geras darbas, siekiama aukštesnės socialinės padėties ir teikiamos priemonės padėčiai gerinti siekiant nuolatinio, pelningo darbo, turinčio atitinkamą socialinę apsaugą, deramas darbo sąlygas ir atlyginimą;

47.

pabrėžia socialinės ekonomikos, socialinių įmonių, pelno nesiekiančio sektoriaus ir viešojo užimtumo sektoriaus potencialą teikti galimybę pažeidžiamoms grupėms gauti remiamą darbą ir kurti darbinę aplinką; šios galimybės turėtų būti išnagrinėtos ir kiek įmanoma remiamos per valstybių narių ir Bendrijos politiką (Europos socialinį fondą, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondus ir kt.);

48.

pritaria Komisijai, kad tiems, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl didelės negalios, amžiaus ar neveiksnumo, nuolatinio ir iš kartos į kartą pereinančio skurdo poveikio ir (arba) diskriminacijos, per didelių šeiminių ar priežiūros pareigų, sunkios padėties vietos regione) negali dirbti, per aktyvios integracijos politiką turi būti teikiama pajamų parama ir vykdomos paremiančios priemonės, siekiant užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai bei suteikti jiems galimybę gyventi oriai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

49.

ragina valstybes nares mažinti fiskalinį spaudimą ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, kad dirbantieji nepakliūtų į mažo darbo užmokesčio pinkles ir nebūtų verčiami dirbti neoficialiai;

50.

atkreipia dėmesį į Europoje vykstančius socialinius pokyčius, kurie keičia socialinę namų ūkių struktūrą; ragina atsižvelgti į šiuos pokyčius šalinant kliūtis integruotis į darbo rinką nedirbantiems santuokos neįregistravusiems partneriams;

51.

mano, kad socialinė ekonomika ir socialinės įmonės turi sudaryti deramas darbo sąlygas ir užtikrinti gerą atlyginimą, taip pat skatinti lyčių lygybę ir kovos su diskriminacija politiką (pvz., suvienodinti vyrų ir moterų atlyginimus, laikytis kolektyvinių darbo sutarčių, mokėti minimalų darbo užmokestį, užtikrinti vienodas sąlygas);

52.

pažymi, kad, nepaisant teigiamų tendencijų aktyviau siekti aukštojo mokslo, valstybės narės turėtų būti skatinamos išsaugoti ir pradėti taikyti profesinę praktiką darbo vietoje; ragina valstybes nares formuoti nuoseklią politiką dėl profesinės praktikos, kurios metu būtų suteikiamos minimalios garantijos ir deramas atlyginimas, ir kovoti su dabartinėmis tendencijomis, kai prisidengiant neapmokama praktika iš tikrųjų dirbamas darbas;

53.

ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES valstybių narių švietimo sistemose sukurti nuoseklų požiūrį į profesinį orientavimą, grindžiamą panašiomis mokymo metodikomis, kad jaunimas galėtų įgyti išsilavinimą į darbą orientuotose srityse pagal jų pasirinktas darbo kryptis; nurodo, kad mokymo sistema turėtų būti grindžiama diplomų ir profesinio išsilavinimo pažymėjimų pripažinimu ir turėtų apimti kalbos mokymą, kad būtų panaikintos kliūtys bendravimui Europos Sąjungoje; mano, kad perkvalifikavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta pusiausvyra tarp emocinės ir profesinės gerovės ir kad profesinis persikvalifikavimas nebūtų vertinamas kaip trukdys ar kliūtis profesiniam tobulėjimui;

54.

atkreipia dėmesį, kad reikia skatinti aktyvų jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių ir imigrantų įtraukimą į pastangas sukurti įtraukiąją darbo rinką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares parengti skubių kovos su nelegaliu darbu, prievartiniu vaikų darbu ir darbuotojų išnaudojimu priemonių rinkinį bei paneigti klaidinančią informaciją apie ekonominę migraciją siekiant prieglobsčio bei nelegalią imigraciją; ragina valstybes nares pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų užkirstas kelias nusikaltėlių gaujoms išnaudoti pažeidžiamus darbuotojus, pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją dėl visų migrantų darbuotojų teisių ir jų šeimų apsaugos;

55.

pritaria Komisijos nuomonei, kad įstatymuose nustatytos ir papildomos socialinės apsaugos sistemos, sveikatos priežiūros paslaugos ir visuotinės svarbos socialinės paslaugos turi būti prevencinės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonės, leidžiančios lengviau gerinti socialinę integraciją ir apsaugoti pagrindines teises; nurodo, kad stokojantiems asmenims reikia užtikrinti kokybišką pasiekiamą ir finansiškai prieinamą ilgalaikės priežiūros gerinimą ir skirti paramą tiems, kurie teikia slaugos paslaugas; ragina valstybes nares nustatyti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria slaugos specialistai, nes dažnai jie yra priversti likti už darbo rinkos ribų;

56.

pritaria Komisijai, kad visos visuotinės svarbos paslaugos, įskaitant tokias veiklos sritis kaip transportas, telekomunikacijos, energetika ir kitos komunalinės ar finansinės paslaugos, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę sanglaudą ir prisidėti prie aktyvios integracijos;

57.

pabrėžia, kad prekių ir paslaugų prieinamumas turėtų būti kiekvieno ES piliečio teisė ir dėl to ragina Komisiją pasiūlyti horizontalią direktyvą, kuri papildytų Direktyvą 2000/78/EB ir apimtų visų formų diskriminaciją EB sutarties 13 straipsnyje numatytais pagrindais, nes tai turėtų padėti kovoti su diskriminacija kitose nei įdarbinimo srityse, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, amžiaus, religijos arba tikėjimo bei lytinės orientacijos; taip pat mano, kad reikia didesnės pažangos įgyvendinant galiojančias Bendrijos kovos su diskriminacija direktyvas;

58.

skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pvz., energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas mikrokreditams gauti, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat nemokama sveikatos priežiūra ir švietimas asmenims, patiriantiems materialinių sunkumų;

59.

ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas (pvz., telekomunikacijų ir pašto), kad padidėtų tų esminių paslaugų fizinis ir finansinis prieinamumas, taip pat griežtinti įpareigojimus teikti tikslines viešąsias paslaugas, skirtas pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms;

60.

ragina Tarybą pritarti visos ES įsipareigojimui iki 2015 m. panaikinti gatvės benamystę ir ragina valstybes nares sukurti integruotą politiką siekiant visiems užtikrinti galimybę turėti kokybišką ir finansiškai prieinamą būstą; ragina valstybes nares parengti nenumatytų blogiausių atvejų žiemos planus kaip platesnės kovos su benamyste strategijos dalį, taip pat steigti tarnybas, kurios sudarytų sąlygas diskriminuojamoms žmonių grupėms suteikti ir įgyti būstą; siūlo rinkti palyginamus duomenis apie benamystės ir prastų būstų problemos mastą; ragina Komisiją parengti ES pamatinę benamystės apibrėžtį ir kasmet rengti informaciją apie valstybėse narėse vykdytas priemones ir padarytą pažangą benamystės panaikinimo srityje;

61.

ragina valstybes nares iki 2012 m. 50 proc. sumažinti vaikų skurdą (šis sumažinimas būtų apskaičiuojamas naudojant ne tik ekonominius rodiklius) – tai būtų pirmasis įsipareigojimas panaikinti vaikų skurdą Europos Sąjungoje, ir skirti pakankamai išteklių šiam tikslui pasiekti; mano, kad nustatant šio sumažinimo rodiklius reikėtų atsižvelgti į itin dideliame skurde gyvenančių šeimų vaikus;

62.

pabrėžia, kad svarbu skatinti integruotas paslaugas, kurios leidžia pašalinti daugialypius skurdo ir socialinės atskirties aspektus, pvz., sąsają tarp skurdo ir benamystės, smurto, sveikatos ir psichikos sveikatos, išsilavinimo lygių, socialinės ir bendruomeninės integracijos, prieigos prie informacinių technologijų ir infrastruktūros stoką ir skaitmeninės atskirties didėjimą;

63.

ragina valstybes nares taikyti požiūrį, kad sveikatos klausimas turi būti įtrauktas į visas politikos kryptis, ir kurti integruotą socialinę ir sveikatos politiką, skirtą kovoti su nelygybe sveikatos priežiūros paslaugų, prevencijos ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės srityje, ypač su pažeidžiamų ir sunkiausiai pasiekiamų grupių patiriama nelygybe;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti savanorišką veiklą ir padėti socialiai integruotis žmonėms, kurie prarado ryšį su darbo rinka ar joje nebedalyvauja;

65.

džiaugiasi, kad Komisija skiria dėmesį didesniam paslaugų prieinamumui (pasiūlai ir finansiniam prieinamumui) ir geresnei paslaugų kokybei (naudotojų įtraukimui, stebėsenai, rezultatų vertinimui, geroms darbo sąlygoms, lygybei įdarbinimo ir paslaugų teikimo srityje, paslaugų koordinavimui ir integravimui, tinkamai fizinei infrastruktūrai);

66.

ragina valstybes nares gerinti viešųjų paslaugų koordinavimą, ypač sąsajas tarp vaikams ir suaugusiems skirtų paslaugų; ragina valstybes nares rengti pagalbos programas tėvams įvairiose srityse, kai dėl skurdo jiems trūksta žinių apie vaikų auginimą, ir užtikrinti, kad būtų pakankamai aprūpintos pagalbos vaikams telefono linijos; pabrėžia, kad teikiant viešąsias paslaugas vaikams ir tėvams privaloma užtikrinti, kad būtų sukurtos tinkamos struktūros, skatinamosios priemonės, veiklos rezultatų valdymo sistemos, finansavimo srautai ir darbo jėga, kad tiesiogiai su vaikų klausimu dirbantys darbuotojai turėtų reikiamus įgūdžius, žinias ir pasitikėjimą, kad galėtų užtikrinti geresnę prevenciją ir kuo ankstesnę intervenciją ir kad paslaugos atitiktų naudotojų, ypač pažeidžiamų šeimų, poreikius;

67.

ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į tai, kad sumažinus dotacijas specifinėms paslaugoms, tokioms kaip nemokamas maitinimas, nemokami vadovėliai ir mokykliniai autobusai, taip pat pagrindinei laisvalaikio ir nepamokinei veiklai, gali tiesiogiai didėti socialinė atskirtis, ypač socialiai pažeidžiamų šeimų vaikų; pabrėžia, kad valstybės narės turi per aktyvią mokyklų sporto politiką ir galimybes naudotis informacinėmis technologijomis užtikrinti visiems vaikams vienodas integracijos galimybes; ragina Komisiją į visuotinės svarbos socialinių paslaugų sąrašą įtraukti paslaugas vaikams, pvz., vaikų slaugą, mokyklinį transportą ir maitinimą mokyklose;

68.

teigiamai vertina siekį žmonių su negalia nebeapgyvendinti įstaigose, tačiau pažymi, kad tam reikia pakankamai kokybiškų bendruomeninių paramos ir slaugos paslaugų, kad žmonės su negalia galėtų gyventi atskirai, turėtų galimybę gauti asmeninės slaugos paslaugas, teisę tvarkyti savo biudžetą ir teisę būti visateisiais visuomenės nariais;

69.

pabrėžia, kad reikia valstybėms narėms skatinti išsamių vietos, regioninių ir nacionalinių visuomenės senėjimo strategijų kūrimą ir įgyvendinimą;

70.

mano, kad ir valstybių narių, ir ES lygmeniu reikia aktyviau pripažinti smurto šeimoje ir prievartos prieš vaikus bei vyresnio amžiaus žmones problemą, ją nagrinėti ir su ja kovoti;

71.

ragina valstybes nares sukurti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant švietimą apie žalingus įpročius ir jų gydymą, o ne taikant bausmes;

72.

ragina valstybes nares prioritetą teikti visuomenės sveikatos priemonėms, kuriomis siekiama ryžtingai spręsti nelygybės sveikatos priežiūros sistemoje ir daugelio etninių mažumų bendruomenių nelygių galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas klausimą;

73.

pažymi, kad visose valstybėse narėse piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais gali privesti prie nusikaltimų, nedarbo ir socialinės atskirties; mano, kad dėl šios priežasties nepriimtina, kad daugelis žmonių gydymą ir konsultacijas gali gauti tik kalėjime;

74.

pabrėžia, kad yra labai daug negalios formų, įskaitant judėjimo problemas, regėjimo sutrikimus, klausos sutrikimus, psichikos sutrikimus, chroniškas ligas ir mokymosi sutrikimus; pabrėžia, kad, kaip ir kelių formų diskriminaciją patiriantys žmonės, kelias negalias turintys asmenys susiduria su išskirtinėmis problemomis;

75.

ragina kovoti su psichikos problemų ir mokymosi sutrikimų turinčių žmonių niekinimu, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

76.

ragina valstybes nares įgyvendinti prieš prekybą žmonėmis ir diskriminavimą nukreiptus teisės aktus, ypač pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

77.

ragina visas valstybes nares saugoti žmogaus teises gerbiančią prieglobsčio politiką vadovaujantis JT konvencija dėl pabėgėlių statuso ir kitais atitinkamais žmogaus teises reglamentuojančiais teisės aktais, kartu siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio prašytojai negyventų vien tik iš pašalpų, o galėtų dirbti, ir apsvarstant, kokius naujus teisėtos imigracijos kelius būtų galima atverti;

78.

apgailestauja, kad 2008 m. socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties bendroje ataskaitoje nenumatoma skirti pakankamai strateginio dėmesio skurdui panaikinti ir socialinei atskirčiai įveikti;

79.

pritaria Komisijai, kad aktyvios integracijos politika turi paskatinti kompleksinį įgyvendinimą ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis su visais atitinkamais veikėjais (socialiniais partneriais, NVO, vietos ir regioninės valdžios institucijomis, t. t.) ir sudaryti sąlygas socialiai remtiniems žmonėms patiems aktyviai dalyvauti kuriant, valdant, įgyvendinant ir vertinant strategijas;

80.

pabrėžia, kad Europos mastu reikia imtis vienodų priemonių, skirtų užkirsti kelią bet kokiai prievartai prieš mažumas, žmones su negalia ir vyresnio amžiaus žmones ir už tokią prievartą bausti, imantis ir konkrečių veiksmų šių socialinių grupių pažeidžiamumui, taip pat ir materialiniam, mažinti tarpvalstybiniu lygmeniu;

81.

ragina Tarybą ir Komisiją 2008–2012 m. socialinėje darbotvarkėje vėl daugiau dėmesio skirti skurdo panaikinimui ir socialinės įtraukties skatinimui; ragina kitu socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atvirojo koordinavimo metodo laikotarpiu aiškiau įsipareigoti vykdyti naują, dinamišką ir veiksmingą Bendrijos strategiją, pagal kurią būtų nustatyti prasmingi tikslai ir veiksmingos priemonės bei stebėsenos mechanizmai, orientuoti į kovą su skurdu, socialine atskirtimi ir nelygybe; ragina Tarybą ir Komisiją spręsti skirtingų koordinavimo procesų problemą (Lisabonos sutarties, ES tvarios plėtros strategijos, Atvirojo socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos koordinavimo metodo), kad būtų aiškiai įsipareigota panaikinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį pagal visas šias politikos kryptis;

82.

ragina Komisiją, Socialinės apsaugos komitetą ir valstybes nares nustatyti konkrečius lyčių lygybės tikslus ir uždavinius, pagal kuriuos būtų siekiama kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat nustatyti politinius veiksmus, kuriais būtų siekiama paremti moteris, kurioms labiau gresia skurdas ir socialinė atskirtis, pvz., netradicines šeimas arba šeimas, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, imigrantes, pabėgėles ir priklausančias etninėms mažumoms, vyresnes ir neįgalias moteris;

83.

ragina socialinius partnerius tęsti darbą, pradėtą rengiant Bendrą socialinių partnerių analizę ir 2006–2008 m. darbo programą dėl socialiai remtinų žmonių integravimo į darbo rinką; mano, kad reikia geriau koordinuoti šią su darbo rinka susijusią socialinių partnerių veiklą ir platesnį pilietinį dialogą (NVO, t. t.) dėl socialinės įtraukties ne tik darbo rinkoje;

84.

pritaria Komisijos nuomonei, kad atnaujinant Rekomendaciją 92/441/EEB ir Atvirąjį socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties koordinavimo metodą reikia remtis tinkamais rodikliais ir išsamiomis nacionalinėmis duomenų rinkimo ir analizės sistemomis (pvz., statistiniais duomenimis apie vidutines disponuojamas pajamas, namų ūkių vartojimo išlaidas, kainų lygį, minimalų darbo užmokestį, minimalių pajamų sistemas ir su tuo susijusias pašalpas); mano, kad stebint ir vertinant socialinės įtraukties strategijų ir valstybių narių pažangos ataskaitų įgyvendinimą turėtų būti nustatyta, ar kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat regioniniu lygmeniu, gerbiamos pagrindinės teisės į pakankamus išteklius ir socialinę paramą ir ar tokiu būdu sudaromos sąlygos gyventi oriai;

85.

džiaugiasi Komisijos komunikatu „Atnaujintas įsipareigojimas kurti socialinę Europą. Atvirojo koordinavimo metodo stiprinimas socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityje“ (COM(2008)0418), kuriame siūloma stiprinti socialinį Atvirąjį koordinavimo metodą gerinant jo žinomumą ir jo darbo metodus bei stiprinant jo sąveiką su kitomis politikos sritimis; ypač džiaugiasi Komisijos pasiūlymais nustatyti skurdo mažinimo tikslus (apskritai vaikų skurdo, dirbančiųjų skurdo bei pastovaus ilgalaikio skurdo), pasiūlymais dėl pensijų užtikrinamo minimalaus pajamų lygio bei galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kokybės (kuriais siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.);

86.

ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių siekiant Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti rekomendacijas, kaip patenkinti Europoje priežiūros paslaugų teikimo poreikį, t. y. kaip organizuoti ir finansuoti vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūrą, ir nustatyti tikslias užduotis ir rodiklius, siekiant iki 2015 m. 90 proc. vaikų teikti vaikų priežiūros paslaugas nuo gimimo iki privalomo mokyklinio amžiaus ir užtikrinti pakankamą priežiūrą kitiems priklausomiems asmenims; pabrėžia, kad visos paslaugos turėtų atitikti kainos, prieinamumo ir kokybės kriterijus, kad vaikų auginimas ir rūpinimasis priklausomais asmenimis moterims nesukeltų tam tikros skurdo grėsmės;

87.

pabrėžia, kad tie, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, turėtų gauti daugiau naudos iš tokių Bendrijos programų kaip Europos socialinis fondas ir EQUAL programa; ragina Komisiją įvertinti struktūrinių fondų indėlį siekiant Atvirojo koordinavimo metodo uždavinių pagal socialinės įtraukties rodiklius ir skatinti taikyti naujojo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas bei naudotis pažangos finansavimo priemonėmis, kad būtų remiamos aktyvios įtraukties priemonės ir išnagrinėjamos ESF lėšų vienos su sistema susijusios veiklos atskyrimo galimybės ar šiuo klausimu nustatyti Bendrijos iniciatyvos ypatingąjį biudžetą; mano, kad tai taip pat paskatintų pažangiosios patirties kovojant su skurdu tinklų kūrimą ir paskatintų valstybes nares keistis patirtimi;

88.

ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti imtis veiksmingų priemonių Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, kad būtų žengtas didelis žingsnis link ilgalaikių kovos su skurdu pastangų;

89.

ragina Komisiją remti prasmingą ir saugų vaikų dalyvavimą sprendžiant visus jiems aktualius klausimus, užtikrinant, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes tame procese dalyvauti;

90.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Socialinės apsaugos komitetui.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/26

A.

kadangi, iš ES emitentų reikalaujama, rengdami savo konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jie taikytų tarptautinius atskaitomybės standartus,

1.

pažymi, kad TASKF pasiūlė įsteigti stebėsenos grupę; laikosi nuomonės, kad stebėsenos grupei turėtų būti suteikta teisė rekomenduoti kandidatus patikėtinių statusu, be to, jie turėtų būti atsakingi už atrinktų patikėtinių tvirtinimą pasibaigus sutartajam kandidatų nominavimo procesui;

2.

siekdamas užtikrinti skaidrumą ir atsakingumą, ragina stebėsenos grupę dalyvauti tvirtinant TAST darbotvarkę; pripažįsta, kad tolesnio atskaitomybės standartų nustatymo proceso metu ir toliau turėtų būti vengiama netinkamo kišimosi, be to, jis turėtų vykti konsultuojantis su visomis interesų grupėmis, įskaitant investuotojus;

3.

abejoja galimybe steigti stebėsenos grupę šiuo etapu, t. y. prieš pradedant antrąjį konsultacijos proceso siekiant apžvelgti TAST valdymą etapą ir neturint aiškios nuomonės apie stebėsenos grupės ir TASKF ryšį remiantis TASKF įstatais;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad stebėsenos grupė turėtų atspindėti svarbiausių pasaulio valiutos zonų, įvairių kultūrų, besivystančios ir sparčiai vystomos ekonomikos šalių bei tarptautinių institucijų, taikančių atskaitomybės reikalavimą valstybinėms valdžios įstaigoms, pusiausvyrą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad stebėsenos grupė turėtų aktyviai dalyvauti skatindama skaidrią finansinę atskaitomybę ir efektyviai veikiančių kapitalo rinkų vystymą, vengdama procikliškumo, užtikrindama stabilų finansinių rinkų veikimą ir užkirsdama kelią sisteminei rizikai; mano, kad Bazelio komitetas turėtų būti įtrauktas į stebėsenos grupę; pažymi, kad pritaria siūlymui, pagal kurį iš pradžių stebėsenos grupę turi sudaryti:

5.

apgailestauja dėl to, kad su Europos Parlamentu nebuvo tartasi dėl tarptautinės konsultacijų atskaitomybės klausimais grupės įsteigimo;

6.

mano, kad stebėsenos grupėje turėtų būti atstovaujama ir ES finansų rinkos priežiūros institucijoms; pabrėžia, kad nė vienai institucijai stebėsenos grupėje neturėtų atstovauti daugiau negu vienas delegatas;

7.

nurodo, kad stebėsenos grupės institucija struktūra sudėtinga; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sklandžią stebėsenos grupės veiklą ir sudaryti sąlygas siekti tikslų, už kuriuos ji atsakinga, šiai grupei būtinos veiksmingos bendradarbiavimo priemonės; todėl pabrėžia, kad stebėsenos grupės nariai turi būti įgiję kompetencijos, kurios pakaktų jų politiniam atsakingumui užtikrinti;

8.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurie pasiūlyti stebėsenos grupės nariai nekelia vietos emitentams reikalavimo taikyti TFAS; laikosi nuomonės, kad narystė stebėsenos grupėje gali būti veiksminga tik įsipareigojus vadovautis TFAS kaip šalies viduje galiojančiais standartais; pabrėžia, kad nė vienai institucijai stebėsenos grupėje neturėtų atstovauti daugiau negu vienas delegatas;

9.

pripažįsta, kad TASKF taip pat siūlo išplėsti TAST narių skaičių nuo 2 iki 16; mano, kad narių skaičiaus padidinimas yra priimtinas, kadangi taip būtų užtikrinta didesnė TAST veiklos pusiausvyra, ypač jeigu TASKF pasiūlymas iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad vienu metu vienodai dėmesio būtų skirta daugumai svarbiausių pasaulio valiutų zonų;

10.

ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją pasirašyti susitarimo memorandumą, kuriame būtų apibrėžta, kaip teisės aktų leidėjai prisijungtų prie stebėsenos grupės darbo, jeigu šiuo etapu minėtoji grupė būtų įsteigta;

11.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui ir šalių narių vyriausybėms bei parlamentams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/28

A.

kadangi, Baltarusijos valdžios institucijoms 2008 m. rugpjūčio 16–20 d. išlaisvinus politinius kalinius Aleksandrą Kazuliną, Sergejų Parsiukevičių ir Andrejų Kimą, šiuo metu Baltarusijoje daugiau nekalinama tarptautiniu mastu pripažintų politinių kalinių,

B.

kadangi Europos Sąjunga politinių kalinių išlaisvinimą traktuoja kaip svarbų Baltarusijos žingsnį į priekį siekiant įsisavinti tokias esmines vertybes kaip demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principai; taip pat tai buvo viena iš prielaidų panaikinti ribojamosioms priemonėms, šiuo metu taikomoms tam tikriems svarbiems Baltarusijos politikos veikėjams, ir palaipsniui atkurti santykiams su Baltarusija,

C.

kadangi Prezidentas Aleksandras Lukašenka 2008 m. liepos 10 d. viešai paragino rengti atvirus ir demokratiškus rinkimus, o 2008 m. rugpjūčio 29 d. pakartojo šį savo raginimą televizijos laidoje ir pažadėjo, kad rinkimai bus kaip niekad sąžiningi,

D.

kadangi demokratinę elgseną ir pliuralizmą per 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimus į parlamentą ES laikė dar viena Baltarusijai suteikta galimybe parodyti pagarbą demokratijos vertybėms ir Europos standartams,

E.

kadangi, atsižvelgdama į tai, ES pritarė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) stebėtojų dalyvavimui ir pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti šiems stebėtojams galimybę stebėti rinkimų procesą visais etapais, įskaitant balsų skaičiavimo, ir ypač akcentavo, kaip svarbu užtikrinti opozicijos teisę dalyvauti rinkimų stebėsenos komitetuose ir žiniasklaidoje bei turėti prieigą prie jų,

F.

kadangi tuo atveju, jei rinkimai būtų vykę sklandžiai, ES buvo pasirengusi pradėti ribojamųjų priemonių, kurių imtasi prieš Baltarusijos vadovus, persvarstymą, ir imtis aiškių ir konkrečių priemonių siekdama palaipsniui atnaujinti santykius su Baltarusija,

G.

kadangi neatsižvelgta į Baltarusijos Jungtinių demokratinių jėgų (JDJ) raginimas vyriausybei pradėti atvirą dialogą dėl rinkimų proceso; kadangi opozicijos kandidatai išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų procedūros sąžiningumo, o tai parodo jų pasitikėjimo balsavimo procesu ir tikėtinu elgesiu skaičiuojant balsus trūkumą,

H.

kadangi ESBO rinkimų stebėjimo misija preliminariose išvadose nustatė, kad nors 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimuose, kurie vyko griežtai kontroliuojamoje aplinkoje ir beveik be pastebimos rinkimų kampanijos ir kurių metu trūko skaidrumo skaičiuojant balsus ir renkant rezultatus iš įvairių balsavimo punktų, buvo pastebėta teigiamų tendencijų, vis dėlto jie neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų demokratijos standartų,

I.

kadangi opozicija, kuri nelaimėjo nė vienos iš 110 vietų, teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir išreiškia susirūpinimą tuo, kad prezidento Lukašenkos „flirtas“ su demokratija baigėsi, bei ragina ES ir JAV nepripažinti rinkimų rezultatų,

J.

kadangi Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jarmošina paskelbė, kad rinkimai buvo „laisvi ir sąžiningi“,

K.

kadangi rinkimų dienos vakare Minske protestavo apie 800 opozicijos rėmėjų,

1.

išreiškia pasitenkinimą tuo, kad išlaisvinti politiniai kaliniai Aleksandras Kazulinas, Sergejus Parsiukevičius ir Andrejus Kimas; tačiau vis dar tikisi, kad jiems bus suteiktos visos pilietinės teisės, kurias visiems Baltarusijos piliečiams užtikrina Baltarusijos Respublikos Konstitucija;

2.

apgailestauja, kad Baltarusijai nepavyko pasiekti didelės pažangos plėtojant demokratiją šalyje, nors to taip tikėjosi Europos Sąjunga, ir kad, nepaisant keleto teigiamų tendencijų, 2008 m. rugsėjo 28 d. parlamento rinkimai Baltarusijoje vis dėlto neatitiko tarptautinių standartų;

3.

mano, kad parlamento rinkimų Baltarusijoje demokratinis teisėtumas yra abejotinas;

4.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Vidaus reikalų ministerija įvertino 2008 m. rugsėjo 28 d. Minske opozicijos surengtą masinį susibūrimą kaip didžiulį viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad informaciją apie šį susibūrimą ketinama pateikti Generalinei prokuratūrai teisiškai įvertinti; ragina Baltarusijos valdžios institucijas gerbti pagrindines teises, t. y. susirinkimų ir žodžio laisves, kaip apibrėžta Baltarusijos Konstitucijoje;

5.

pažymi, kad nors ES ir atkreipė dėmesį į neseniai įvykusius kai kurių opozicijos aktyvistų išlaisvinimus ir turėjo vilčių dėl rinkimų rengimo, bet nuolatinis nesugebėjimas surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus trukdys Baltarusijai ir turės didelį poveikį jos santykiams su Europos Sąjunga;

6.

ragina Baltarusijos vyriausybę patvirtinti savo teiginius apie norą pagerinti bendradarbiavimą su ES ir sukurti palankesnes sąlygas pradėti ES ir Baltarusijos diskusijas;

7.

atsižvelgdamas į tai, ragina Baltarusijos vyriausybę ateityje surengti iš tikrųjų demokratiškus rinkimus laikantis tarptautinių demokratijos standartų, t. y. visų pirma įvykdyti šiuos konkrečius rinkimų teisės ir praktikos pakeitimus:

8.

ragina Baltarusijos vyriausybę gerbti žmogaus teises imantis šių veiksmų:

kad būtų panaikinta pačios šalies susikurta izoliacija nuo likusios Europos dalies ir labai pagerinti ES ir Baltarusijos santykiai;

9.

primena, kad 2006 m. lapkričio 21 d. Europos Sąjunga paskelbė esanti pasiruošusi atnaujinti savo santykius su Baltarusija ir jos žmonėmis remdamasi Europos kaimynystės politika (EKP), kai Baltarusijos vyriausybė parodys pagarbą demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms Baltarusijos žmonių teisėms;

10.

ragina Tarybą ir Komisiją tęsti dialogą su Baltarusija ir parengti atitinkamą politiką, paremtą griežtai pozityviu sąlygotumu, vykdomą palaipsniais etapais, turinčią nustatytas gaires, tvarkaraščius, persvarstymo išlygą ir atitinkamus finansinius išteklius;

11.

ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti taikomų ribojamųjų priemonių atrankinį persvarstymą ir galimą taikymo sustabdymą siekiant suteikti palankias aplinkybes eiliniams piliečiams ir skatinti laisvos visuomenės vystymąsi;

12.

ragina Tarybą ir Komisiją nepanaikinti draudimo išduoti vizas asmenims, kurie tiesiogiai susiję su demokratinių rinkimų standartų ir žmogaus teisių pažeidimu; ragina apsvarstyti galimybę šių sankcijų taikymą kitiems pareigūnams iš dalies sustabdyti šešiems mėnesiams, jei per tą laikotarpį bus iš dalies pakeistas 2008 m. birželio mėn. pabaigoje priimtas ribojamasis žiniasklaidos įstatymas, prieš jį iki galo įgyvendinant;

13.

ragina Tarybą ir Komisiją imtis tolesnių veiksmų, būtinų vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams tvarkai supaprastinti ir liberalizuoti, kadangi šie veiksmai ypač svarbūs siekiant pagrindinių ES politikos Baltarusijos atžvilgiu tikslų, t. y. skatinti ir stiprinti žmonių savitarpio ryšius ir demokratizuoti šią valstybę; atsižvelgdamas į tai, ragina minėtąsias institucijas svarstyti galimybes sumažinti vizų išdavimo mokestį Baltarusijos piliečiams, norintiems patekti į Šengeno erdvę, kadangi tai vienintelis būdas užkirsti kelią dar didesnei Baltarusijos ir jos piliečių izoliacijai; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nustoti taikyti galiojančią išvykimo vizų išdavimo savo piliečiams, ypač vaikams ir studentams, tvarką;

14.

ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti atrankinį Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (2) ir Europos žmogaus teisių ir demokratijos priemonės (3) taikymą Baltarusijai, visų pirma labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir ypač padidinti finansinę pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir užsienyje studijuojantiems studentams iš Baltarusijos; džiaugiasi finansine parama, kurią Komisija skyrė baltarusiškajam Europos humanitariniam universitetui, veikiančiam tremtyje, Vilniuje (Lietuva); prašo Tarybos ir Komisijos paraginti Baltarusijos vyriausybę parodyti geros valios ir teigiamų permainų ženklą ir leisti tremtyje, Vilniuje, veikiančiam Europos humanitariniam universitetui teisėtai grįžti į Baltarusiją ir vėl įsisteigti tinkamomis sąlygomis, kad jis galėtų toliau vystytis Minske; ragina Tarybą ir Komisiją suteikti finansinę pagalbą nepriklausomam Baltarusijos televizijos kanalui „Belsat“;

15.

ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti priemones, skirtas pagerinti verslo klimatą, prekybą, investicijas, energetikos ir transporto infrastruktūrą ir tarptautinį ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą ir taip prisidėti prie Baltarusijos piliečių gerovės ir klestėjimo, taip pat, atitinkamai, prie jų galimybės laisvai bendrauti bei laisvai keliauti ES;

16.

apgailestauja dėl Baltarusijos valdžios institucijų sprendimo per pastaruosius keletą metų nuolat atsisakyti išduoti vizas Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų nariams; ragina Baltarusijos valdžios institucijas nekurti tolesnių kliūčių Europos Parlamento delegacijai ryšiams su Baltarusija apsilankyti jų šalyje;

17.

pritaria baltarusių tautos siekiui saugoti savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą;

18.

pritaria požiūriui, kurio šiuo metu laikosi Baltarusijos valdžios institucijos, nepaisydamos milžiniško spaudimo, nepripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos vienašališkai deklaruotos nepriklausomybės;

19.

smerkia faktą, kad Baltarusija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje tebevykdoma mirties bausmė, o tai prieštarauja Europos vertybėms;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinėms asamblėjoms ir Europos Tarybai, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sekretoriatui bei Baltarusijos Parlamentui bei Vyriausybei.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/31

A.

kadangi 2008 m. liepos mėn. į aklavietę pateko PPO ministrų susitikimo diskusijos, kuriomis buvo siekiama pabaigti Dohos plėtros derybų raundą (toliau – Dohos raundas),

B.

kadangi 2008 m. liepos mėn. Ženevoje derybos buvo nutrauktos; kadangi kai kuriais klausimais buvo pasiekta tam tikros pažangos, o kiti visoms sąlygoms pasiekti svarbūs klausimai buvo neįtraukti į susitarimo projektą,

C.

kadangi svarbiausiu derybų aspektu turėtų likti besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ), interesai ir visų PPO narių pasiryžimas tęsti Dohos derybų raundą,

D.

kadangi nesusitarus Dohos derybų raundo metu būtų prisidėta prie dabartinio pasaulinio ekonomikos netikrumo ir būtų keliama grėsmė daugiašalės prekybos sistemos patikimumui, bei dėl to būtų labiau linkstama sudaryti dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus,

1.

išreiškia didelį savo nusivylimą ir susirūpinimą dėl aklavietės, į kurią patekta PPO ministrų susitikimo metu 2008 m. liepos mėn.;

2.

pakartoja, kad visiškai remia daugiašalį požiūrį į prekybos politiką, taip pat remia tokią PPO, kuri galėtų užtikrinti visapusiškus, ambicingus ir visiems priimtinus tarptautinės prekybos rezultatus, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

3.

yra įsitikinęs, kad sėkminga Dohos derybų raundo baigtis galėtų būti stabilizuojantis veiksnys, turint mintyje dabartinę ekonomikos ir finansų krizę;

4.

mano, kad PPO, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kad ir kokia būtų DPD derybų eiga, turi nuosekliai ir nedelsdama imtis spręsti naujus pasaulinės reikšmės klausimus, tose srityse, kuriose prekyba vaidina svarbų vaidmenį, pvz., maisto sauga, energetika, pagalba prekybai ir klimato kaita;

5.

puikiai supranta su bendrais įsipareigojimais susijusius sunkumus; atkreipia dėmesį į iki šiol derybų metu pasiektą pažangą, kadangi ši pažanga turėtų būti svarbus ir tvirtas pagrindas metu bus siekiama tęsti Dohos raundo derybas kitame susitikime ir pasiekti sėkmingų rezultatų;

6.

ragina ES, JAV ir Didžiojo dvidešimtuko šalis, kaip naujuosius svarbius ekonominius veikėjus, tvirtai įsipareigoti tęsti dabartines derybas, nenukrypti nuo Dohos raundo esmės ir imtis visų įmanomų pastangų, kad susitarimas būtų pasiektas kiek įmanoma greičiau; dar kartą pabrėžia, kad svarbu skirtingai traktuoti besivystančias šalis ir sparčiai augančios ekonomikos šalis;

7.

ragina Indiją ir JAV rasti politinį specialių apsaugos priemonių taikymo sąlygų problemos sprendimą ir nuosekliai bei sąžiningai spręsti nerimą keliančias prekybos ir maisto saugos problemas, kadangi tai būtina norint Ženevoje tęsti DPD derybas dėl kitų neišspręstų klausimų;

8.

ragina visas išsivysčiusias ir sparčiai besivystančias šalis vadovautis ES iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“, pasiūlant MIŠ 100 proc. prieigą prie rinkos be muitų ir kvotų; taip pat pabrėžia pagalbos prekybai svarbą;

9.

mano, kad DPD derybose turėtų būti teikiama pirmenybė besivystančių ir, visų pirma, MIŠ poreikiams, siekiant, kad visų svarstymų esminė tema būtų vystymasis;

10.

mano, jog atsižvelgiant į DPD derybų sunkumus akivaizdu, kad pasibaigus Dohos raundui reikės skubiai spręsti PPO reformos klausimą siekiant, kad ši organizacija dirbtų veiksmingiau ir skaidriau, taip pat siekiant sustiprinti demokratinį jos veiksmų teisėtumą, atskaitomybę, skaidrumą, įtrauktį ir integraciją į platesnio masto pasaulinio valdymo struktūrą; mano, kad Parlamento nariai turėtų vykdyti dar griežtesnę ir veiksmingesnę kontrolę tarptautinės prekybos srityje;

11.

pakartoja, kad būtina teikti tikslingą techninę paramą, ugdyti gebėjimus ir taip padėti besivystančioms šalims veiksmingai dalyvauti DPD derybose;

12.

ragina Komisiją ir Tarybą sudaryti susitarimą atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas ir užtikrinti visapusišką Parlamento dalyvavimą visose ES tarptautinėse derybose prekybos klausimais;

13.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/33

A.

kadangi vandens trūkumo ir sausrų problema geografiniu požiūriu apima ne tik Europos Sąjungą, bet yra aktuali tarptautiniu mastu ir yra pasaulinė problema; kadangi dėl vandens jau yra kilę tarptautinių konfliktų ir didėja pavojus, kad šių konfliktų kils vis dažniau,

B.

kadangi vanduo būtinas gyvybei palaikyti ir yra viešoji gėrybė, kuri neturi būti laikoma paprasčiausia preke; kadangi siekis užtikrinti lygias galimybes apsirūpinti vandeniu visiems, įskaitant ateinančias kartas, turi būti visų vandens politikos krypčių gairė,

C.

kadangi vandens trūkumas ir sausros yra didelis iššūkis, darantis Europos Sąjungoje atitinkamą socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat poveikį aplinkai; kadangi bendras ekonominis sausrų poveikis ES lygmeniu per pastaruosius 30 metų vertinamas 100 mlrd. EUR,

D.

kadangi vandens trūkumas ir sausros jau palietė įvairias ES dalis ir apie penktadalį ES gyventojų gyvena šalyse, kuriose kyla įtampa dėl vandens išteklių,

E.

kadangi dėl dykumėjimo, kurio poveikis Bendrijos šalims skiriasi, skursta natūrali aplinka, nyksta dirvožemis ir dėl to mažėja žemės ūkio paskirties žemės vertė,

F.

kadangi vandens trūkumo ir sausrų problema nevienodai opi visuose ES regionuose – opiausia ji pietinėse valstybėse narėse,

G.

kadangi esama didelių regionų skirtumų, susijusių su vandens trūkumo ir sausrų problemos padariniais; kadangi būtų geriausia, jei priemonės šioms problemoms spręsti būtų grindžiamos regioniniu požiūriu,

H.

kadangi vandens trūkumas ir sausros per pastaruosius 30 metų pasitaikydavo vis dažniau, vandens trūkdavo vis labiau, o sausros būdavo vis didesnės, o padėtį dar labiau pablogins klimato kaita, dėl kurios padaugės hidrologinių ekstremalių reiškinių Europos Sąjungoje ir už jos ribų,

I.

kadangi vandens naudojimo tendencijos nėra tvarios, nes ES dėl neefektyvaus naudojimo ir toliau iššvaistoma 20 proc. vandens,

J.

kadangi dėl to, kad po didelių sausrų iškrinta mažiau kritulių, didėja miškų gaisrų pavojus, o to pavyzdys – neseniai Europos pietus niokoję gaisrai,

K.

kadangi nėra atlikta išsamaus, techniškai ir moksliškai pagrįsto vandens kiekio ES įvertinimo; kadangi regionų lygmeniu turimi duomenys apie sezoninius pokyčius labai riboti,

L.

kadangi gali būti, kad vandens trūkumas – natūralių priežasčių ir žmonių veiklos, arba šių abiejų veiksnių sąveikos, kai naudojama per daug natūralių atsargų arba prastėja vandens kokybė, padarinys; kadangi netinkamas vandens naudojimas yra viena iš dykumėjimo priežasčių,

M.

kadangi dėl turizmo dar labiau didėja vandens paklausa, ypač vasarą ir pietų Europos pakrantėse,

N.

kadangi itin svarbu didinti piliečių sąmoningumą ir tinkamai juos informuoti įvairiais būdais, pvz., rengiant informacines ir šviečiamąsias kampanijas, kad būtų galima lengviau pakeisti jų elgesį ir įpročius, taip pat ugdyti vandens taupymo ir veiksmingo naudojimo kultūrą,

O.

kadangi visuotinis vandens tiekimas yra su visuomenės sveikata susijusi pagrindinė viešoji paslauga, kurios negalima neteikti,

P.

kadangi vandens trūkumas ir sausros yra sudėtingi aplinkosaugos klausimai ir todėl turi būti sprendžiami glaudžiai siejant juos su kitais aplinkosaugos klausimais ir į pastaruosius atsižvelgiant,

Q.

kadangi žemės ūkyje, kaip produktyviame sektoriuje, labai jaučiami vandens trūkumo ir sausrų padariniai, nors kartu sektorius atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų esamų vandens išteklių valdymą,

R.

kadangi daugiafunkcinis ES žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir švarų vandenį, taigi tam tikroms šios srities priemonėms reikia finansinės paramos, taip pat šioje srityje reikia mokslinių konsultacijų vandentvarkos klausimais,

S.

kadangi vandens trūkumas ir sausros yra svarbus paspartėjusio žemės ūkio žaliavų kainų didėjimo veiksnys; kadangi svarbu užtikrinti stabilų maisto produktų tiekimą,

T.

kadangi žemės ūkyje reikia daug vandens ir todėl nuo vandens tiekimo priklausomas žemės ūkis, kaip vienas iš atsakingų subjektų, turi būti įtrauktas į integruotas regionines vandentvarkos sistemas, skirtas proporcingam vandens naudojimui užtikrinti, vandens eikvojimui sustabdyti, kraštovaizdžio ir pasėlių planavimui derinti ir vandeniui nuo taršos saugoti,

U.

kadangi dėl sausrų daugėja augalų kenkėjų ir derlius būna daug prastesnis,

V.

kadangi Komisijos parengtoje Ketvirtojoje ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaitoje (COM(2007)0273) klimato kaita, ypač sausros ir vandens trūkumas, įvardyta kaip viena iš naujųjų problemų, kuri daro poveikį didelei teritorijos daliai, iki šiol palietė 11 proc. ES gyventojų ir 17 proc. ES teritorijos ir kurią reikia spręsti naudojant sanglaudos politiką,

1.

palankiai vertina komunikatą ir pritaria pasiūlytam pirmam politikos veiksmų variantų rinkiniui, tačiau apgailestauja, kad komunikato taikymo sritis apribojama tik ES ir valstybių narių lygmenimis; primena, kad vandens trūkumas ir sausros yra tarptautinė problema, taigi reikia imtis atitinkamų veiksmų;

2.

pabrėžia, kad tarpregioninis ir tarpvalstybinis upių baseinų pobūdis gali turėti didelių tarpvalstybinių pasekmių aukštupio ir žemupio regionuose, ir todėl valstybės narės ir regiono bei vietos valdžios institucijos privalo bendradarbiauti spręsdamos vandens trūkumo ir sausrų klausimus, taip pat užtikrindamos tvarų tinkamą vandens išteklių naudojimą; mano, kad sprendžiant vandens trūkumo ir sausrų ypatumo klausimus būtina imtis koordinuotų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis, taip pat ir regiono bei vietos valdžios lygmenimis;

3.

apgailestauja, kad komunikate apsiribojama bendrųjų tikslų skatinimu ir siūlomas tik ribotas konkrečių priemonių skaičius, tačiau nenurodoma tikslaus šių priemonių įgyvendinimo regionuose, kuriems gresia vandens trūkumas ir sausros, tvarkaraščio; apgailestauja, kad nėra nustatyta realių tikslų ir terminų šiems tikslams pasiekti, taip pat nepakankamai akcentuojamas glaudus bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis; ragina Komisiją pristatyti šiuo metu vykdomą programą, visų pirma 2009 m. pateikti pažangos ataskaitą, taip pat pateikti persvarstytą ir patobulintą Europos Sąjungos strategiją;

4.

pabrėžia regionų, kaip technologijų naujovių skatinamosios jėgos, svarbą vandens politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad tausus vandens naudojimas bus vis svarbesnis konkurencingumo veiksnys; taigi, siekiant regionuose veiksmingai organizuoti vandentvarką, ragina regionų valdžios institucijas apsvarstyti įvairių regionų galimybes bendradarbiauti, keistis informacija ir užmegzti strateginę partnerystę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

5.

prašo regionų ir vietos valdžios institucijų pasinaudoti struktūrinių fondų teikiamomis didelėmis galimybėmis investuoti į esamos infrastruktūros ir technologijų tobulinimą arba atnaujinimą (ypač regionuose, kuriuose vandens ištekliai eikvojami dėl nuotėkio iš vandens vamzdynų), įskaitant ekologiškas technologijas, kurios sudarytų sąlygas tausiai naudoti vandenį ir kurios galėtų būti susietos su integruoto vandens išteklių valdymo sistema (angl. IRM), ypač siekiant išspręsti racionalaus vandens naudojimo (kalbant apie taupymą ir pakartotinį naudojimą) problemą pramonės ir žemės ūkio sektoriuose, taip pat kalbant apie namų ūkio vartotojus;

6.

atsižvelgdamas į tai, teigia, kad skiriant lėšas infrastruktūrai plėtoti turėtų būti siekiama įgyvendinti esamus poreikius atitinkančias priemones, kurios padėtų pagerinti vandentvarką ir aprūpinimą kokybišku vandeniu;

7.

primena, kad tvarkant vandens išteklius pirmenybė turėtų būti teikiama į paklausą orientuotam požiūriui; tačiau laikosi nuomonės, kad tvarkydama vandens išteklius ES turėtų laikytis visa apimančios strategijos, pagal kurią būtų derinamos paklausos valdymo, esamų vandens ciklo išteklių optimizavimo ir naujų vandens išteklių kūrimo priemonės, o šioje strategijoje reikia atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus;

8.

pažymi, kad, laikantis tvarios plėtros principo, į pasiūlą orientuotos priemonės taip pat turėtų būti svarstomos ieškant paties ekonomiškiausio ir ekologiškiausio problemos sprendimo būdo, optimaliai derinant pasiūlą ir paklausą ir užtikrinant nenutrūkstamą visuotinį vandens tiekimą, net ir per sausras; laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinamos priemonės, kuriomis siekiama nustatyti veiksmingą vandens naudojimo būdų hierarchiją, o vandens trūkumo problema neturėtų būti sprendžiama nukreipiant upių vagas, siekiant tiekti vandenį dideliu atstumu; tačiau pabrėžia, kad į pasiūlą orientuotos priemonės gali būti labai svarbios regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl vandens trūkumo ir sausrų, taigi gali būti naudojami tradiciniai būdai (pvz., infrastruktūros, skirtos vandentakiams reguliuoti, diegimas) arba ieškoma alternatyvių ir naujoviškų problemų sprendimo būdų, pvz., tvarus pakartotinis nuotekų naudojimas arba vandens gėlinimas;

9.

pabrėžia Europos ūkininkų indėlį kovojant su dirvos erozija ir dykumėjimu ir siekia, kad būtų pripažintas lemiamas Europos gamintojų vaidmuo išlaikant augalinę dangą regionuose, kuriuose dažnos sausros arba grėsmę kelia vėjo pustomas smėlis; pabrėžia didelę daugiamečių kultūrų, sodų ir vynuogynų, žolynų, ganyklų ir miško kultūrų teikiamą naudą vandens gavybai;

10.

pabrėžia vandentvarkos svarbą kalnuotose vietovėse ir ragina Komisiją skatinti vietos ir regioninės valdžios institucijas ugdyti žemupių ir aukštupių naudotojų tarpusavio solidarumą;

11.

primena, kad yra ryšys tarp klimato kaitos, vandens trūkumo ir sausrų bei integruotos teritorijų apsaugos, kurią vykdant siekiama prižiūrėti ir saugoti vietos vandens išteklius, taip pat yra labai susirūpinęs dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai; rengiant kovos su klimato kaita politiką, ragina atsižvelgti į jos poveikį vandens ištekliams; prašo atlikti išsamų didesnio biokuro naudojimo ir galimybių apsirūpinti vandens ištekliais tarpusavio ryšio tyrimą; taip pat ragina atlikti specialų įrenginių, kuriuose naudojama daug vandens išteklių, vertinimą; pabrėžia, kad būtina įtraukti vandens klausimą į visas politikos sritis ir taikyti iš tiesų kompleksinį šio klausimo sprendimo būdą, įskaitant visas ES finansines ir teisines priemones; pabrėžia, kad procese turėtų būti dalyvaujama visais politiniais lygmenimis (nacionaliniu, regionų ir vietos);

12.

turint mintyje tai, kad įgyvendinant vandens pagrindų direktyvą turėtų būti teikiama pirmenybė prisitaikymui prie klimato kaitos, yra įsitikinęs, kad reikėtų įrodyti, jog vandens trūkumas ir sausros bei klimato kaita ir atitinkamos strategijos susiję;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad miškų nykimas ir netrukdoma miestų plėtra lemia didėjantį vandens trūkumą; ragina valstybes nares ir kompetentingas valdžios institucijas atliekant teritorijos planavimo darbus atsižvelgti į vandens politikos nuostatas, ypač plečiant ekonominę veiklą jautriuose hidrografiniuose baseinuose, įskaitant salas ir atokiausius regionus; pabrėžia, kad bet koks vandens tiekimas, neatsižvelgiant į jo paskirtį, turi atitikti teisingo mokesčio už vandenį principą, kad ypač įmonės taip būtų skatinamos efektyviau naudoti vandenį;

14.

pabrėžia, kad persvarstant Bendrijos biudžeto prioritetus didesnė svarba turėtų būti teikiama aplinkos priemonėms, ypač kovos su klimato kaitos padariniais, įskaitant sausras ir vandens trūkumą, politikai, užtikrinant, kad tam būtų skiriamos būtinos papildomos lėšos;

15.

prašo Komisijos atsižvelgti į įvairius sektorius liečiantį ryšį tarp socialinio ir ekonominio klimato kaitos poveikio žemės naudojimui ir su klimato kaita susijusių energijos išlaidų; ragina ES atliekant veiksmingo vandens naudojimo vertinimus visada remtis objektyviais ekonominiais rodikliais;

16.

pripažįsta, kad vandens trūkumas ir sausros tiesiogiai veikia ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; tvirtina, kad į šį aspektą turėtų būti deramai atsižvelgta plėtojant sanglaudos politiką ateityje ir šiuo tikslu reikia sudaryti sąlygas naudoti visas biudžeto ir kitas reikalingas priemones;

17.

pažymi, kad komunikate minimi sudėtingi aplinkos klausimai lemia regionų ekonominę padėtį, konkurencingumą ir plėtros galimybes;

18.

pripažįsta vandens pagrindų direktyvos svarbą, nes ji sudaro pagrindą siekiant visų Europos vandenų „geros būsenos“, skatinant regionų bendradarbiavimą, tvarų vandens naudojimą ir saugant turimus vandens išteklius, taip pat padeda švelninti potvynių ir sausrų poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti visas šios direktyvos nuostatas ir užtikrinti, kad dėl priemonių, skirtų kovoti su vandens trūkumu ir sausromis, nebūtų daroma neigiamo poveikio tikslams siekti vandens kokybės;

19.

pabrėžia, kad (turint mintyje vandens pagrindų direktyvą) reikia paaiškinti sąvokos „ilgalaikė sausra“ apibrėžtį ir jos poveikį siekiui įgyvendinti vandens pagrindų direktyvoje iškeltus aplinkos tikslus per sausras ir po jų; pabrėžia, kad vandens trūkumas ir sausros yra susijusios, tačiau skirtingos problemos, taigi joms spręsti turėtų būti taikomos skirtingos strategijos;

20.

pabrėžia, kad sausros, dirvožemio nykimas, dykumėjimas ir miškų gaisrai glaudžiai susiję;

21.

mano, kad į upių baseinų valdymo planus, privalomus pagal vandens pagrindų direktyvą, taip pat turėtų būti įtrauktas sausrų ir kitų hidrologinių ir meteorologinių nelaimių valdymas ir krizių valdymas, kurį vykdant būtų atsižvelgiama į konkrečius su upių baseinais, kuriems gresia vandens trūkumas ir sausros, susijusius poreikius, įskaitant tarpvalstybinį koordinavimą, visuomenės dalyvavimą ir skirtingais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – veikiančias išankstinio įspėjimo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad stengiantis mažinti potvynius reikia vengti statyti natūralią upių tėkmę keičiančias kliūtis, ir ragina atlikti išsamesnius poveikio, kai sustabdoma natūralių vandentakių srovė, vertinimo tyrimus;

22.

pabrėžia, kad miškai – vandens ciklo dalis, taigi siekiant tvaraus vandens išteklių valdymo svarbu išlaikyti proporcingą miškų, pievų ir dirbamos žemės derinį; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daug organinių medžiagų turintis dirvožemis vertingas ir kad svarbu taikyti sėjomainą; perspėja, kad didėjantis žemės naudojimas – tai grėsmė žemės ūkiui, aprūpinimui maisto produktais ir tvariam vandens išteklių valdymui;

23.

pabrėžia, kad dykumėjimas ir miškininkystė glaudžiai susiję; ragina želdinti daugiau miškų siekiant stabdyti labai dideles paviršinio ir požeminio vandens sroves arba jas silpninti ir siekiant kovoti su dirvožemio degradacija ir erozija;

24.

rekomenduoja kuriant Bendrijos civilinės saugos sistemas numatyti galimybę įsikišti kilus krizėms dėl labai didelių sausrų;

25.

pabrėžia, kad svarbu dar kartą įvertinti ES teritorijoje esančio požeminio vandens kiekį ir persvarstyti jo naudojimo taisykles, siekiant pagrindinio tikslo – užtikrinti racionalų požeminio vandens išteklių naudojimą pagal kiekvienos valstybės poreikius;

26.

pažymi, kad komunikate nesprendžiamos problemos, kurių daugelyje regionų kyla dėl nuotekų nevalymo;

27.

pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti poreikio saugoti požeminio vandens išteklius, jei jie įtraukiami į bendrą vandens išteklių tvarkymo sistemą;

28.

ragina Tarybą, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas vykdant kitų sektorių politiką atsižvelgti į komunikate išdėstytus argumentus, siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių vandens išteklių apsaugai;

29.

pabrėžia, kad pasaulinė patirtis rodo, jog nukreipus upės vagą padaroma nepataisoma ekologinė ir hidromorfologinė žala ir dėl to žmonės gali būti priversti palikti savo namus, o įmonės – persikelti, taip kenkiant socialinei ir ekonominei sanglaudai; ragina valstybes nares apsaugoti savo upių baseinus nuo nykimo ir nuosekliai laikytis vandens pagrindų direktyvos 1 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų; ragina Komisiją skirti ES lėšų tik tiems projektams, kurie visiškai atitinka šiuos reikalavimus;

30.

primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl siūlomo reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005)0108), siekiant pateikti tikslesnes kriterijų ir įvykių, įskaitant sausros laikotarpius, apibrėžtis ir taip sudaryti sąlygas veiksmingiau, lanksčiau ir skubiau atitaisyti gamtos nelaimių padarytą žalą, atsižvelgiant ir į tai, kad Parlamentas savo poziciją patvirtino dar 2006 m. gegužės 18 d. (4);

31.

palankiai vertina tai, kad vandens taupymas yra svarbiausias Komisijos prioritetas sprendžiant vandens trūkumo ir sausrų problemas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos neprieštaraujant šiam prioritetui, tvarios vandentvarkos kriterijų įtraukti į sąlygų, kurias turi atitikti projektai, sąrašą ir, prieš skiriant struktūrinių fondų lėšas, iki galo įsitikinti, ar vietos ir regionų valdžios institucijos taiko visas vandens taupymo priemones ir laikosi vandens pagrindų direktyvos reikalavimų;

32.

mano, kad, kai vandentakis eina per daugiau nei vieną valstybę narę, būtina plėtoti regionų ir valstybių bendradarbiavimą integruoto vandentakių valdymo srityje, ypač ūkininkavimo sektoriuje;

33.

primena, kad dėl neveiksmingo naudojimo ES prarandama beveik 20 proc. vandens, ir pabrėžia, kad reikia didelių investicijų norint padidinti technikos pažangą visuose ekonomikos sektoriuose (didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kuriose sunaudojama daugiausiai vandens, arba tiems sektoriams, kuriuose esama daugiausia galimybių taupyti vandenį); pabrėžia, kad prastas vandens išteklių valdymas – tai problema, dėl kurios trūksta vandens, o kilus sausrai dėl jos gali rastis dar didesnių neigiamų padarinių, tačiau ši problema nėra sausros priežastis, nes sausra – gamtos reiškinys;

34.

kadangi vandens trūkumo ir sausrų problemos glaudžiai susijusios su sudėtingais vandens eikvojimo klausimais, siūlo Komisijai įtraukti tausaus vandens naudojimo kriterijų į sąlygų sistemą, pagal kurią skiriamos subsidijos iš ES fondų;

35.

ragina ES remti technologijas, keitimąsi pažangiąja patirtimi ir inovacijas, kuriuos įgyvendinus būtų naudojama mažiau vandens bei energijos ir kuriais siekiama didinti vandens naudojimo efektyvumą;

36.

turėdamas mintyje tai, kad dėl nuotėkio iš miestų visuomeninių vandentiekio tinklų gali būti prarandama daugiau kaip 50 proc. vandens, ragina Komisiją nagrinėti galimybę kurti miestų tinklą, siekiant skatinti vandenį naudoti tausiai, kad būtų keičiamasi pažangiąja patirtimi (pvz., pakartotinio naudojimo, taupymo ir veiksmingesnio naudojimo srityse) ir būtų vykdomi bendri bandomieji demonstravimo veiklos projektai; taip pat ragina vietos valdžios institucijas gerinti pasenusių visuomeninio vandens tiekimo tinklų būklę;

37.

pabrėžia, kad 40 proc. ES sunaudojamo vandens galėtų būti sutaupyta; ragina imtis konkrečių priemonių ir taikyti finansines paskatas siekiant skatinti efektyviau ir tvariau naudoti vandenį; taip pat ragina masiškai diegti vandens skaitiklius, kuriais būtų matuojamas sunaudojamo vandens kiekis, siekiant skatinti vandens taupymą, pakartotinį naudojimą bei veiksmingą ir racionalų naudojimą; ragina labiausiai nukentėjusias valstybes nares dalį iš struktūrinių fondų gautų lėšų naudoti projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama vandenį naudoti veiksmingiau ir jį taupyti; ragina už upių baseinų priežiūrą atsakingas institucijas atlikti visų sektorių alternatyvių vandens išteklių valdymo projektų sąnaudų ir naudos analizę;

38.

turėdamas mintyje tai, kad vanduo – tai visokeriopa vertybė (biologiniu, socialiniu, aplinkos apsaugos, simboliniu, kultūriniu, kraštovaizdžio ir turizmo požiūriu), pabrėžia, kad reikia vengti vandens eikvojimo ir siekti subalansuoto vandens reikmių tenkinimo, būtent siekti pakartotinio vandens naudojimo;

39.

primena, kad vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės atsižvelgia į vandens tiekimo paslaugų sąnaudų susigrąžinimą, ypač remdamosi principu „teršėjas moka“, ir užtikrina, kad iki 2010 m., taikant vandens apmokestinimo politiką, vartotojams būtų sukurta atitinkamų paskatų efektyviai naudoti vandens išteklius, o įvairūs ekonomikos sektoriai deramai prisidėtų prie vandens tiekimo paslaugų sąnaudų susigrąžinimo;

40.

mano, kad vandens išteklių valdymo politika turi būti vykdoma ne tik pagal principą „teršėjas moka“, bet ją vykdant taip pat reikia imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama nebeiššvaistyti didelio vandens kiekio dėl to, kad naudojama sugedusi įranga, sėjami netinkami pasėliai ir taikomos netinkamos žemės ūkio sistemos;

41.

pabrėžia, kad galima padaryti didelę pažangą tam tikrų šalių žemės ūkio sektoriuje siekiant efektyvesnio vandens naudojimo; tikisi, kad atliekant Bendros žemės ūkio politikos peržiūrą bus apsvarstyta ši problema ir bus pasiūlyta konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinama tvariau naudoti vandenį taikant pažangiausią patirtį ir sutelkiant geriausias turimas technologijas, būtent būtų remiama kaimo plėtra, taip pat taikant kompleksinio paramos susiejimo sistemą, principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ ir įgyvendinant kaimo plėtros programas; mano, kad Europos Sąjunga turi remti priemones, kuriomis siekiama gerinti žemės ūkio sektoriaus vandens išteklių valdymą, skatinant modernizuoti drėkinimo sistemas, kad sumažėtų sunaudojamo vandens kiekis ir būtų skatinami šios srities moksliniai tyrimai;

42.

pabrėžia, kad pagal BŽŪP antrąjį ramstį numatytos aplinkos programos atlieka svarbų vaidmenį skatinant žemės ūkyje taikyti vandens išteklių tvarumą ir švarumą saugančius metodus;

43.

atkreipia dėmesį į, tai, kad dėl augančios biodegalų gamybos labai didės vandens paklausa, ir pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti, kokio esama biodegalų naudojimo poveikio, ir nuolatos persvarstyti Europos Sąjungos ir nacionalines biokuro naudojimo politikos kryptis;

44.

pabrėžia, kad didžiausi vandens naudotojai (pvz., elektrinės) vandenį ne sunaudoja, bet panaudoję gamybiniuose procesuose jį išleidžia ir jis lieka vandens ciklo dalimi; pabrėžia, kad vykdant tokią veiklą daromas didžiulis poveikis paviršinių vandens išteklių atsargoms, ekosistemoms ir visuomenės sveikatai, nes pakyla vandens temperatūra; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šiuos aspektus;

45.

primena, kad vartotojai turi atlikti svarbų vaidmenį, jei norima ES užtikrinti tvarų vandens išteklių naudojimą; taigi ragina ES pradėti visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją, siekiant supažindinti piliečius su vandens problema ir paskatinti juos imtis konkrečių veiksmų;

46.

pažymi, kad Komisija, taikydama veiksmingą vandens apmokestinimo politiką, kuri atspindėtų tikrąją vandens vertę, galėtų skatinti vartotojus taupiau naudoti vandenį;

47.

pabrėžia išskirtinį regiono ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį rengiant visuomenės informavimo kampanijas ir vykdant šviečiamąją veiklą;

48.

ragina Komisiją ir valstybių narių regionus bei miestus remti vandens taupymo kultūros plėtrą Europos Sąjungoje, skatinti rinkti lietaus vandenį ir pradėti visuomenės informavimo apie vandens taupymą kampanijas, pvz., įgyvendinant tinkamas švietimo programas; ragina Komisiją skatinti regionų, miestų ir pilietinės visuomenės organizacijų keitimąsi pažangiąja patirtimi, susijusia su vandens taupymo priemonėmis (įskaitant lietaus vandens ir nuotekų valymą), siekiant didinti vandens naudojimo efektyvumą ir valdyti sausrų riziką;

49.

mano, kad būtina skatinti vykdyti gamintojų informavimo, sąmoningumo ugdymo ir mokymo kampanijas, siekiant aktyviai prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo;

50.

mano, kad reikėtų taikyti ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų nurodoma, kiek vandens sunaudota produktams pagaminti, ir kuri būtų panaši į dabartinę energijos efektyvumo ženklinimo sistemą; taip pat mano, kad ši sistema būtų tinkama priemonė siekti tausesnio vandens naudojimo, tačiau pabrėžia, kad:

51.

ragina, jei įmanoma, įtraukti vandens naudojimo rodiklius į pastatų statybos standartus;

52.

ragina visas suinteresuotąsias šalis parengti savanorišką tvarios vandentvarkos ženklinimo sistemą ir rengti savanoriškas vandens taupymo įvairiuose ekonomikos sektoriuose (pvz., žemės ūkis, turizmas, apdirbamoji pramonė) programas;

53.

mano, kad vanduo turi ir toliau būti laikomas viešąja gėrybe ir svarbiausiu šalių suverenumo elementu, prieinamu visiems už teisingą „socialinę ir aplinkosauginę“ kainą, ypatingą dėmesį kreipiant į konkrečią kiekvienos šalies situaciją ir į įvairias esamas ūkininkavimo sistemas, taip pat į ūkininkavimo veiklos socialinį vaidmenį;

54.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę 2009 m. finansuoti bandomąjį projektą, pagal kurį būtų finansuojami moksliniai tyrimai, priežiūra ir stebėsena, susiję su prevencinių veiksmų siekiant Europoje stabdyti dykumėjimą ir stepių formavimąsi (taigi ir koroziją, defliaciją, žemės ūkio bei biologinės įvairovės nykimą) kūrimu ir su dirvožemio apsaugos ir derlingumo didinimu bei dirvožemio gebėjimu išlaikyti vandenį ir izoliuoti anglies dioksidą; dar kartą primena, kad svarbu rinkti patikimus ir aiškius duomenis, kad politika iš tiesų būtų įgyvendinama veiksmingai;

55.

džiaugiasi tuo, kad įkurta Europos sausrų stebėjimo tarnyba ir įdiegta išankstinio įspėjimo sistema; pabrėžia, kad svarbu išsamiai diskutuoti apie pagrindinius šios tarnybos tikslus, jos biudžetą ir organizacinę struktūrą;

56.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal Europos aplinkos agentūros sistemą kuo greičiau pradėtų veikti Europos sausrų stebėjimo tarnyba, ir pabrėžia, kad ji turėtų papildyti nacionalinius duomenis tipine sezonine regiono ir vietos informacija apie kritulių kiekį ir vartojimą įvairiuose sektoriuose, siekdama padėti priimti gerus strateginius sprendimus;

57.

pabrėžia juodžemio turtingos dirvos, priderintos kultūrų rotacijos sistemos ir gero miškų, žolynų ir dirbamos žemės derinio svarbą tvariai vandentvarkai; įspėja, kad didėjantis žemės naudojimas kelia grėsmę žemės ūkiui, maisto pasiūlos saugumui ir tvariai vandentvarkai;

58.

ragina Komisiją remti valstybes nares atkuriant miškus ciklinių sausrų ir gaisrų nuniokotose teritorijose remiantis pagarbos jų bioklimatui bei ekologinėms savybėms principu ir tikisi, kad kaimo ir miesto kraštovaizdžio atkūrimas bus laikomas ypatingos svarbos reikalu, deramai atsižvelgiant į vietos specifiką;

59.

mano, kad dėl vandens trūkumo ir ciklinių sausrų padažnėjo gaisrų ir padidėjo jų mastas ir dėl to padidėjo daugelio miškams būdingų rūšių trapumas ir pavojus, kad jos išnyks, ypač pietų Europos šalyse, kurių pagrindinis gamtos išteklius yra miškai;

60.

pabrėžia, kad rengiant Europos žemės ūkio modelį turėtų būti atsižvelgiama į dažniausius ir opiausius pavojus aplinkai bei į vandens trūkumą ir sausras, taigi svarbus BŽŪP elementas turėtų būti veiksmingas krizių valdymo mechanizmas;

61.

mano, kad reikia iš naujo – atsižvelgiant į klimato kaitą – įvertinti miškų ir žemės ūkio vertę aplinkos požiūriu ir neabejotinai būtina derinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimą su miškų ploto didinimu, o formuojant bet kokią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką atsižvelgti į miškų, kurie sugeria anglies dioksidą, naudą;

62.

pritaria tam, kad šią su vandens trūkumu ir sausromis susijusią problemą Komisija ir toliau yra pasiryžusi spręsti tarptautiniu lygmeniu, visų pirma įgyvendindama Jungtinių Tautų kovos su dykumėjimu konvenciją ir Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją;

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/41

A.

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. paskelbtą Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575) (vadinamoji Mėlynoji knyga),

B.

atsižvelgdamas į 2008 m. kovo 14 d. paskelbtą vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos ataskaitą „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“, skirtą Europos Vadovų Tarybai,

C.

kadangi Arkties regionas vis svarbesnis geopolitiniu ir strateginiu požiūriais, pvz., 2007 m. rugpjūčio mėn. jūros dugne netoli Šiaurės ašigalio įsmeigta Rusijos vėliava,

D.

atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), kurios dar neratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Senatas ir kuri buvo parengta konkrečiai neatsižvelgiant į dabartines klimato kaitos aplinkybes ir išskirtinius ledo tirpimo Arkties jūrose padarinius,

E.

kadangi į neseniai vykusią Arkties regiono parlamentarų konferenciją susirinko išrinkti Europos Parlamento, Kanados, Danijos, Grenlandijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Rusijos ir JAV atstovai, kurių tikslas – aptarti su saugia laivyba, sveikatos priežiūra, aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi susijusius klausimus,

F.

kadangi šiuo metu Arkties regione negalioja jokios konkrečiam tikslui parengtos daugiašalės normos ar taisyklės, nes niekas niekuomet nesitikėjo, kad šis regionas galėtų būti tinkamas laivybai ar prekybai,

G.

kadangi per pastaruosius metus jūrų eismas Arkties vandenyse tapo kur kas intensyvesnis, nes padidėjo susidomėjimas atviros jūros gręžinių platformomis, Šiaurės Vakarų koridoriaus teikiamomis galimybėmis, be to, į šiuos vandenis atplaukia vis daugiau kruizinių laivų,

H.

kadangi Arkties regione galėtų būti apie 20 proc. dar neatrastų pasaulio naftos ir dujų atsargų,

I.

atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės mėn. A5 šalių, t. y. Danijos, Kanados, Norvegijos, Rusijos ir JAV, patvirtintą Ilulisato deklaraciją,

J.

atsižvelgdamas į pirmininko išvadas, pateiktas 2008 m. rugsėjo 9 ir 10 d. Ilulisate (Grenlandija) Šiaurės Ministrų Tarybos surengtoje konferencijoje „Arktis – mūsų bendras rūpestis“, kurioje Komisija dalyvavo kaip visateisė narė,

K.

kadangi pirmiau minėtoje konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į klimato kaitą šiame regione, jos poveikį vietos gyventojams ir galimą prisitaikymą prie šio poveikio,

L.

kadangi pasaulinio atšilimo rodiklis Arkties regione gerokai didesnis negu likusioje pasaulio dalyje, t. y. per pastaruosius 100 metų temperatūra šiame regione pakilo 2°C, nors visur kitur pasaulyje ji siekė vidutiniškai 0,6°C,

M.

kadangi klimato sąlygos Arkties regione pasikeitė taip, kad inuitai nebegali užsiimti, pvz., tradicine medžiokle: pernelyg plonas ledo sluoksnis neišlaiko jų rogių, o laukiniams gyvūnams – baltiesiems lokiams, jūrų vėpliams ir lapėms – gresia išnykimas,

N.

kadangi trys ES valstybės narės priklauso Arkties regionui ir kadangi šiam regionui priklauso dvi ES kaimyninės šalys, su kuriomis palaikomi glaudūs santykiai ir kurios, vadovaudamosi Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, dalyvauja vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad ES ir su ja susijusios šalys sudaro daugiau kaip pusę Arkties Tarybos,

1.

reiškia didžiulį susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio tvariam Arkties regiono gyventojų gyvenimui – tiek aplinkos požiūriu apskritai (tirpsta ledo sluoksnis, nyksta amžinasis įšalas, kyla jūros lygis, kenčiama nuo potvynių), tiek gamtos buveinių požiūriu (tirpstant ledo sluoksniui kyla grėsmė įprastai baltųjų lokių mitybos sistemai); pabrėžia, kad priimant bet kokį tarptautinį sprendimą dėl šių klausimų būtina atsižvelgti į visų Arkties regiono genčių ir tautų reikmes;

2.

primena, kad per XX amžių Arkties oro temperatūra pakilo maždaug 5°C ir kad šis kilimas dešimt kartų viršijo stebėjimais nustatytą Žemės rutulio paviršiaus temperatūros kilimo vidurkį; pabrėžia, kad per ateinančius 100 metų numatomas temperatūros Arkties regione kilimas sieks dar maždaug 4–7°C; todėl yra įsitikinęs, kad stebėjimo ir vertinimo laikas baigėsi – atėjo laikas imtis veiksmų;

3.

pabrėžia, kad Arkties regiono rūšys ir bendruomenės įgijo labai specifinį sugebėjimą prisitaikyti prie itin rūsčių ašigalio sąlygų, taigi jie labai jautrūs staigiems jų pokyčiams; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl jūrų vėplių, baltųjų lokių, ruonių ir kitų jūros žinduolių, kurie ilsisi, maitinasi, medžioja ir dauginasi ant jūros ledo ir kuriems klimato kaita ypač pavojinga;

4.

teigiamai vertina 2008 m. rugpjūčio 14 d. Ferbankse vykusios aštuntosios Arkties regiono parlamentarų konferencijos priimtą baigiamąją ataskaitą;

5.

palankiai vertina faktą, kad tolimoji šiaurė įtraukta į Europos Sąjungos Šiaurės dimensijos politiką, tačiau įsitikinęs, kad ES turi parengti pavyzdinę Arkties regiono politiką ir dar išsamiau informuoti žmones apie Arkties regiono svarbą pasauliui;

6.

todėl pabrėžia, kad Arkties regionas svarbus pasaulio klimatui ir tikisi, kad parama, kuri šiuo metu teikiama moksliniams tyrimams šiame regione atlikti, bus skiriama ir pasibaigus Tarptautiniams poliariniams metams;

7.

su didžiuliu susidomėjimu laukia būsimojo Komisijos komunikato dėl politikos Arkties regione ir tikisi, kad jame bus įtvirtinti prasmingos ES politikos Arkties regione pagrindai; ragina Komisiją į savo komunikatą įtraukti bent šias problemas:

8.

ragina Komisiją į savo darbotvarkę įtraukti energetikos ir saugumo politikos Arkties regione klausimus ir planuojamame komunikate dėl regiono siūlyti konkrečias tinkamas ES ir Arkties regiono šalių temas ir bendras darbo procedūras, ypač klimato kaitos, tvaraus vystymosi, saugaus energijos tiekimo ir saugios laivybos srityse;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad Arkties regiono poveikis pasaulio klimatui ypatingas, o gamtinė aplinka unikali, taigi ES, rengdama poziciją, kurią ji ketina išdėstyti 2009 m. Kopenhagoje vyksiančioje 15 šalių, pasirašiusių JT Klimato kaitos pagrindų konvenciją, konferencijoje, šiam regionui turėtų skirti ypač daug dėmesio;

10.

laikosi nuomonės, kad jūrų eismui šiame regione reguliuoti netaikomos nė minimalios tarptautinės gyvybės ar aplinkos apsaugos normos, nesvarbu, ar šis eismas susijęs su turizmu, ar su atviros jūros gręžinių platformomis, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad kuo skubiau būtų atitinkamai pakeisti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) reglamentai;

11.

pabrėžia išorinius energetikos politikos aspektus ir Arkties regiono vaidmenį formuojant Europos energetikos politiką, kaip 2007 m. kovo mėn. siūlė Europos Vadovų Taryba;

12.

remia Arkties Tarybos siekį užtikrinti, kad Arkties regione būtų išvengta politinės įtampos, kad jis būtų atviras tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje ir kad vadovaujantis tvarios aplinkos programa būtų visapusiškai plėtojamas šio regiono, kaip būsimojo energijos tiekėjo, potencialas;

13.

yra labai susirūpinęs, kad pernelyg užsitęsė lenktynės dėl Arkties regiono gamtinių išteklių ir kad tai gali išprovokuoti grėsmę ES saugumui ir tarptautiniam stabilumui apskritai;

14.

ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį Arkties regione, visų pirma, bent jau tapti stebėtoja Arkties Taryboje ir mano, kad Komisija turėtų įsteigti Arkties regionui skirtą biurą;

15.

siūlo Komisijai būti pasirengusiai pradėti tarptautines derybas ir, vadovaujantis 1991 m. Madrido sutarties dėl Antarkties pavyzdžiu, siekti priimti tarptautinę Arkties regiono apsaugos sutartį, tačiau atsižvelgiant į esminį skirtumą, t. y. į tai, kad Arkties regione gyvena žmonių, ir į atitinkamas Arkties regiono genčių ir tautų teises bei reikmes; tačiau yra įsitikinęs, kad iš pradžių ši sutartis galėtų būti taikoma bent jau neapgyvendintai teritorijai vidury Arkties vandenyno, į kurią niekas nėra pareiškęs jokių pretenzijų;

16.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Norvegijai, Islandijai, Rusijai, Kanadai ir JAV bei regioniniams bendradarbiavimo subjektams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/44

A.

kadangi kai kurios valstybės narės per skirtą laiką nepateikė pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 būtinos pateikti informacijos apie patikrą ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemones 2003–2004 m., ir todėl Komisijos ataskaita, kurioje vertinamas šio reglamento įgyvendinimas minėtuoju laikotarpiu (COM(2007)0622), pateikta pavėlavus pusantrų metų,

B.

kadangi nustatytų pažeidimų vidurkis nesikeitė, tačiau kai kuriose valstybėse narėse bendras įregistruotų pažeidimų skaičius gerokai išaugo, o apskritai padidėjo pertraukos ir poilsio trukmės pažeidimų skaičius, o vairavimo pažeidimų – sumažėjo,

C.

kadangi kitoje dvejus metus apimančioje ataskaitoje pirmą kartą privaloma pateikti duomenis Direktyvos 2002/15/EB įgyvendinimą,

D.

kadangi visuotinai svarbu, kad būtų teisingai taikomos darbuotojų, užsiimančių mobiliąja transporto veikla, ir savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laiko organizavimą ir vairavimo bei poilsio laiką reglamentuojančios nuostatos,

E.

kadangi Direktyvos 2002/15/EB tikslas – nustatyti būtiniausius darbo laiko organizavimo reikalavimus, siekiant pagerinti asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, sveikatos apsaugą ir saugą, kelių eismo saugumą bei suvienodinti konkurencijos sąlygas,

F.

kadangi Direktyva 2002/15/EB įsigaliojo 2002 m. kovo 23 d., kadangi valstybės narės turėjo per tris metus (iki 2005 m. kovo 23 d.) įgyvendinti minėtosios direktyvos nuostatas ir kadangi dar dauguma jų nesugebėjo perkelti direktyvos į savo teisę per numatytą pereinamąjį 3 metų laikotarpį,

G.

kadangi praėjus dvejiems metams nuo pereinamojo laikotarpio, skirto į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2002/15/EB, yra valstybių narių, kurios vis dar neperkėlė minėtosios direktyvos,

H.

kadangi savarankiškai dirbantiems vairuotojams bent iki 2009 m. kovo 23 d. netaikoma Direktyva 2002/15/EB,

I.

kadangi savo ataskaitoje dėl Direktyvos 2002/15/EB netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmių Komisija pateikia šios direktyvos taikymo ar netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams privalumus ir trūkumus, tačiau nepadaro galutinių išvadų,

J.

kadangi Parlamentas ne kartą tvirtino, kad svarbu keisti netinkamą praktiką sektoriuje, kai daugelis darbuotojų klaidingai priskiriami savarankiškai dirbančių vairuotojų kategorijai,

K.

kadangi svarbu panaikinti skirtumus tarp valstybių narių ir padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją kelių transporto sektoriuje įtraukiant savarankiškai dirbančius vairuotojus į direktyvos taikymo sritį,

L.

kadangi svarbu kalbant apie vairavimo ir poilsio laiką išlaikyti nuoseklumą su Reglamento (EEB) Nr. 3820/85, kuriame nėra jokio vairuotojų skirstymo, taikymo sritimi,

M.

kadangi darbo laiko ribojimas kelių transporto sektoriuje turės daug didesnį teigiamą poveikį kelių saugumui, jei direktyva bus taikoma savarankiškai dirbantiems vairuotojams,

N.

kadangi, jei bus taikoma direktyva savarankiškai dirbantiems vairuotojams, tai visiškai nesumažins jų gebėjimų ir būtinybės atlikti administracines funkcijas ar valdyti įmonę, nes pagal Direktyvą 2002/15/EB darbo laikas apribojamas tik veikla, tiesiogiai susijusia su kelių transportu,

O.

kadangi socialiniai dalyviai, atstovaujami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, susitarė įtraukti savarankiškai dirbančius vairuotojus į direktyvos taikymo sritį, nes taip bus užtikrintas šio sektoriaus darbuotojų vienodas atlyginimas, nebus iškraipoma konkurencija ir bus skatinamos geresnės darbo sąlygos,

P.

kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas aiškiai nustatė, kad EB sutarties 71 straipsnis yra tinkama ir pakankama teisinė bazė taikyti Direktyvą 2002/15/EB savarankiškai dirbantiems vairuotojams būtent dėl to, kad ji padeda siekti kelių eismo saugumo ir konkurencijos sąlygų suvienodinimo tikslų,

Q.

kadangi pirmiau minėtuose Komisijos komunikate ir ataskaitoje dėl Direktyvos 2002/15/EB netaikymo savarankiškai dirbantiems vairuotojams pasekmių pabrėžiamas nerimą keliantis vėlavimas kai kuriose valstybėse narėse perkelti Direktyvą 2002/15/EB ir kitus socialinius teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto sektorių, į savo nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti,

R.

kadangi, nors kai kurios valstybės narės dar neperkėlė Direktyvos 2002/15/EB į savo nacionalinę teisę, vadovaujantis šioje direktyvoje nustatytu tvarkaraščiu turi būti kas dvejus metus teikiamos ataskaitos dėl tos pačios direktyvos nuostatų taikymo,

1.

apgailestauja, kad Reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 vis dar labai skirtingai taikomas ir vykdomas; pažymi, kad valstybės narės privalo padidinti savo pastangas ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir vienodai taikomos patobulintos socialinės nuostatos;

2.

nerimauja, kad kai kuriose valstybėse narėse yra spragų perkeliant Direktyvą 2002/15/EB į nacionalinę teisę bei ją įgyvendinant ir vėluojama tai padaryti; ragina šias valstybes nares skubiai pateikti informaciją ir paaiškinti, kodėl Direktyva 2002/15/EB neįgyvendinta, bei nurodyti, kokių sunkumų jos vis dar patiria;

3.

pažymi, kad Direktyvoje 2002/15/EB nustatyti minimalūs reikalavimai ir kad juos perkėlus į nacionalinę teisę negali sumažėti darbuotojų apsaugos lygis ar susidaryti ne tokios palankios sąlygos kai kuriose valstybėse narėse, kurios nustatytos pagal bendrus užimtumą reglamentuojančius teisės aktus arba kolektyvines sutartis;

4.

ragina valstybes nares sparčiau perkelti į savo nacionalinę teisę ir itin stropiai įgyvendinti socialinių teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto sektorių, nuostatas, nes to reikia dėl visuotinos svarbos siekiant užtikrinti piliečių kelių eismo saugumą, vairuotojų sveikatą bei saugumą ir sukurti patikimą sąžiningos konkurencijos sistemą;

5.

prašo Komisijos remiantis Direktyva 2002/15/EB rengti šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitas, kaip numatyta, kas dvejus metus, nors dar ne visos valstybės narės perkėlė šios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę;

6.

išreiškia susirūpinimą dėl nuolatinio didelio pažeidimų vidurkio, visų pirma keleivių transporto srityje, ir tikisi, kad valstybės narės geriau įgyvendins teisės aktus; ragina valstybes nares imtis daugiau bendrų iniciatyvų siekiant skatinti informacijos ir personalo mainus bei vykdyti koordinuojamą kontrolę;

7.

ragina Komisiją būti itin griežtą, kai valstybės narės pažeidžia Bendrijos teisės aktus, susijusius su kelių eismo socialiniais aspektais, numatyti prievartos priemonių, kurios būtų taikomos, kai nesilaikoma nuostatų, ir imtis prevencinių priemonių, jei reikia, teismo keliu ir užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi Bendrijos teisės aktų;

8.

ragina Komisiją pagal Reglamente (EB) Nr. 561/2006 nustatytą komitologijos procedūrą iki 2008 m. spalio mėn. pasiūlyti suderintos pažeidimų apibrėžties ir klasifikavimo gaires;

9.

prašo Komisijos rengiant oficialų poveikio vertinimą, teikiamą prieš rengiant teisėkūros pasiūlymą, iš dalies keičiantį Direktyvą 2002/15/EB, kaip numatyta šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje, skirti deramą ir ypatingą dėmesį socialiniam kelių eismo saugumo aspektui ir vairuotojų bei kitų kelių eismo dalyvių saugumui bei sveikatai palyginti su kitais aspektais;

10.

ragina Komisiją rengiant minėtąjį oficialų vertinimą atsižvelgti į sudėtingas vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, nes jie keliaudami per Europą neturi deramos prieigos prie tinkamų poilsio vietų, nors Reglamento (EB) Nr. 561/2006 12 straipsnyje aiškiai pripažįstama, kad profesionaliems vairuotojams ES greitkelių tinkle turi būti skirta pakankamai saugių ir saugomų poilsio vietų; todėl ragina Komisiją toliau įgyvendinti Europos Parlamento pradėtą bandomąjį saugių ir saugomų automobilių stovėjimo aikštelių projektą ir atsižvelgti į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl „Europos saugaus eismo automobilių keliais politikos ir profesionalių vairuotojų. Saugios ir saugomos automobilių stovėjimo vietos“ (8) pasiūlytas priemones;

11.

prašo Komisijos atliekant minėtąjį oficialų poveikio vertinimą tinkamai atsižvelgti į Parlamento poziciją ir argumentus dėl to, kad visiems savarankiškai dirbantiems darbuotojams būtų taikoma Direktyva 2002/15/EB;

12.

ragina Komisiją atliekant minėtąjį oficialų poveikio vertinimą atsižvelgti į bendrąją transporto sektoriuje vyraujančią nuomonę, kad savarankiškai dirbantys vairuotojai turėtų būti įtraukti į direktyvos taikymo sritį, ir mano, kad būtų labai sudėtinga teisiškai skirti „fiktyviai“ savarankiškai dirbančio asmens sąvoką ir pradėti persekiojimą, nekalbant jau apie praktinių ir biurokratinių kliūčių, kurias reikia įveikti norint, kad ši sąvoka nebūtų visuotinai vartojama siekiant atsikratyti apribojimų dėl darbo dienos;

13.

ragina Komisiją pakankamai iš anksto teikti iniciatyvas, kurių reikia, kad visos Direktyvos 2002/15/EB nuostatos visiškai įsigaliotų 2009 m. kovo 23 d. ir kad ji būtų taikoma ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

14.

ragina Komisiją užtikrinti, kad skubiai būtų atliktas poveikio vertinimas tam, kad nedelsiant būtų galima objektyviai įvertinti, kokius reikia atlikti pakeitimus;

15.

ragina Komisiją peržiūrėti eismo kontrolės procedūras kiekvienoje valstybėje narėje ir Europos Parlamentui pateikti ataskaitą šia tema; jei bus nustatytos kontrolės procedūros, dėl kurių ribojamas laisvas prekių ar asmenų judėjimas, ragina Komisiją persvarstyti galiojančius teisės aktus ir pasiūlyti pakeitimų siekiant užtikrinti vienodas eismo kontrolės procedūras;

16.

ragina valstybes nares ir Komisiją daug greičiau teikti duomenis ir jais pagrįstas įgyvendinimo ataskaitas, kad remiantis įgyvendinimo vertinimu būtų galima daugiau nedelsiant atlikti potencialius būtinus teisės aktų pakoregavimus;

17.

mano, kad šie skaičiai, susiję su pažeidimais, dar kartą patvirtina Parlamento nuomonę, kad būtina skubiai pakoreguoti teisės aktus; įsitikinęs, atsižvelgdamas į Direktyvą 2006/22/EB, kuri įsigaliojo 2006 m. gegužės mėn., ir į Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, įsigaliojusį 2007 m. balandžio mėn., kad ateityje taisyklės bus įgyvendinamos griežčiau ir darniau;

18.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/48

A.

kadangi dar nebaigta peržiūrėti Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB bei tikimasi pasiūlymo dėl kredito reitingo agentūrų,

B.

kadangi Komisija neatsižvelgė į ankstesnius Parlamento reikalavimus, įskaitant pirmiau minėtose rezoliucijose išdėstytus reikalavimus; kadangi priede pateiktas rekomendacijų, kaip pagerinti finansinių rinkų priežiūrą, sąrašas,

C.

kadangi finansinė priežiūra atsiliko nuo rinkos integracijos ir pasaulinės finansų rinkų raidos ir reikia atnaujinti dabartines reguliavimo ir priežiūros sistemas siekiant veiksmingiau kovoti su nauja sistemine rizika, suteikti finansinį saugumą, pasiekti ES tikslus ir prisidėti prie geresnio pasaulio finansų valdymo,

D.

kadangi bet koks Parlamento pasiūlymas turėtų būti grindžiamas principais, o rekomendacijos, kurios nurodytos priede, turi būti plėtojamos konsultuojantis su priežiūros institucijomis, finansų rinkų dalyviais ir kitomis atitinkamomis organizacijomis,

E.

kadangi daugėja paneuropinių įmonių, kurių veikla apima kelias valstybes nares; kadangi supynus įvairias nacionalines institucijas sukurta sudėtinga sistema, dėl kurios išnyko aiškios atsakomybės už finansų stabilumo priežiūros ir krizių valdymą ribos,

F.

kadangi dabartinė problemų, susijusių su JAV antrarūšėmis būsto paskolomis ir išvestiniais produktais, sukelta finansų krizė dėl vis labiau integruoto ir užkrečiamo rinkų pobūdžio išplito pasauliniu mastu, o tai dar labiau parodo, kad dabartinis finansų rinkos reguliavimas ir priežiūra buvo nepakankamai susietos ES ar tarptautiniu mastu; kadangi reikėtų finansinių rinkų reguliavimo ir priežiūros reformos,

G.

kadangi ši krizė sukėlė kreditų krizę, dėl kurios daugeliui rinkos dalyvių pakilo kreditų kainos; kadangi ekonomikos augimui ir užimtumui gali kenkti dabartinė sumaištis finansų rinkose,

H.

kadangi kapitalo rinkos tarpininkavimas ir naujos finansinių priemonių rūšys atnešė daug naudos, tačiau taip pat sudarė sąlygas naujai sistemos rizikai atsirasti pasauliniu mastu,

I.

kadangi dėl „inicijavimo paskirstymui“ (angl. originate-to-distribute) modelio padidėjo konkurencija ir rizika; tačiau kadangi dėl šio modelio sumažėjo stimulas vertinti ir stebėti riziką, o dėl to tam tikrais atvejais suprastėjo teisinis auditas,

J.

kadangi dėl netinkamo elgesio, pvz., dėl neadekvataus rizikos valdymo, neatsakingo skolinimo, pernelyg didelio įsiskolinimo (nuosavo ir skolinto kapitalo santykio), kai dėl silpno tam tikrų rinkos dalyvių teisinio audito ir staigaus likvidumo panaikinimo kyla ženkli rizika finansinėms įstaigoms ir gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui,

K.

kadangi dėl inovacinių metodų, kurie buvo sukurti rizikai sumažinti mikro lygiu ir kurie atitiko dabartinio reglamentavimo reikalavimus, tam tikromis aplinkybėmis galėjo atsirasti rizikos koncentracija ir padidinta rizika makro lygiu,

L.

kadangi reikia užkirsti kelią savivaliavimui reglamentavimo srityje,

M.

kadangi dėl bankų veiklos Europoje didėjančio tarptautinio pobūdžio ir būtinybės koordinuotai spręsti neigiamus sukrėtimus bei efektyviai reaguoti į sisteminę riziką, reikia kiek įmanoma labiau sumažinti skirtumus tarp valstybių narių nacionalinių sistemų; kadangi būtina judėti pirmyn nuo Komisijos jau atliktų tyrimų ir kuo greičiau iš dalies pakeisti Direktyvą 94/19/EB, siekiant užtikrinti vienodą banko indėlių apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas ir indėlininkų pasitikėjimas bei išvengta konkurencijos iškraipymų,

N.

kadangi turi būti užtikrinti tinkami skaidrumo visuomenei, investuotojams ir priežiūros institucijoms lygiai,

O.

kadangi kompensavimo sistemos, kurios atspindi paskirą ir bendrą veiklą, neturėtų kompensuoti didelės trumpalaikės rizikos ilgalaikės veiklos ir finansinio stabilumo sąskaita,

P.

kadangi reikia spręsti ir stebėti dėl finansų institucijų, kreditų reitingų agentūrų ir auditorių bei teisinių įmonių naudojamo verslo modelio galinčius kilti interesų konfliktus,

Q.

kadangi kreditų reitingų agentūrų nesėkmės susijusios su sudėtingais struktūriniais produktais ir rinkos dalyvių neteisingai suprasta reitingų reikšmė buvo tie veiksniai, dėl kurių atsirado nelikvidumas rinkose; kadangi reikia persvarstyti kreditų reitingo agentūrų procedūras,

R.

kadangi kreditų reitingų agentūrų pasiūlytos savireguliavimo procedūros dar nėra išbandytos ir gali būti, kad jų nepakanka jų atliekamam pagrindiniam vaidmeniui finansinėje sistemoje užtikrinti,

S.

kadangi rinkos integraciją, kuri apskritai yra naudinga, turėtų lydėti tinkamai integruotas priežiūros būdas, kuris taip pat padeda išvengti biurokratijos ir atitinka geresnę reguliavimo politiką,

T.

kadangi Komisija turėtų atlikti išsamų tokio pasiūlymo dėl teisės akto poveikio įvertinimą,

U.

kadangi siekiant sušvelninti finansinių krizių riziką ateityje ir siekiant užtikrinti lygias reguliuojamų ir nereguliuojamų rinkos dalyvių galimybes visose šalyse, ES reikia nuosekliau ir veiksmingiau įgyvendinti reguliavimą ir priežiūrą, kuris būtų tinkamai įgyvendintas ir nesudarytų daugiau naštos; kadangi ES turėtų vaidinti vadovaujantį tarptautinį vaidmenį ir sustiprinti nuoseklų savo pačios reguliavimo ir priežiūros įgyvendinimą,

V.

kadangi kartu su iniciatyvomis, skirtomis pagerinti pasaulinę priežiūros kooperaciją, kuri apima kapitalo pakankamumo sistemą, skaidrumą ir valdymą, kurie yra būtinos veiksmingų reguliavimo ir pasaulio mastu koordinuojamų priežiūros priemonių sąlygos, vyksta nuodugnus dabartinių ES reguliavimo ir priežiūros priemonių persvarstymas,

W.

kadangi priežiūros būdai turėtų būti pritaikyti prie verslo specifikos ir jo dalies, kuri jau reguliuojama; kadangi tam tikrų institucijų finansų rinkos priežiūros ir riziką ribojančios priežiūros tikslai skirtingi,

X.

kadangi būsimuosiuose pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgiama į derybas dėl pasiūlymo „Mokumas II“ ir Direktyvų 2006/48/EB bei 2006/49/EB peržiūrėjimą,

Y.

kadangi priežiūros kooperacijai reikia atsižvelgti į tarptautinių grupių priežiūros trečiųjų šalių plotmę, nes, jei ne visos, tai daugelis pagrindinių ES finansų grupių turi trečiųjų šalių interesų,

Z.

kadangi po 2008 m. birželio 3 d., 2007 m. gruodžio 4 d. ir 2007 m. spalio 9 d. Tarybos išvadų jau vyksta didelė darbo programa, skirta tikslingai pagerinti ES priežiūros bendradarbiavimo susitarimus; kadangi ES ir pasaulyje veikia plačios darbo programos, skirtos suprasti sumaišties rinkose priežastis ir tinkamai su jomis kovoti,

AA.

kadangi reikėtų iki 2008 m. rudens įsteigti Ekspertų grupę, kurią sudarytų nariai iš įvairių sričių – prižiūrėtojai, reguliuotojai ir pramonės atstovai, kurie parengtų ilgalaikės priežiūros viziją kadangi šio grupės užduotis būtų parengti visiškos institucijų integracijos radikalesnės ilgalaikės reformos ir veiksmų planą; kadangi be finansinės priežiūros struktūros ji taip pat turėtų padėti spręsti klausimus, susijusius su finansinės priežiūros taisyklėmis, indėlių garantijų sistema, bendra bankroto tvarka, kurios atitinka finansinę ir priežiūros sistemą,

1.

Prašo Komisijos iki 2008 m. gruodžio 31 d. pagal EB sutarties 44 straipsnį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnį, 95 straipsnį, 105 straipsnio 6 dalį, 202 straipsnį, 211 straipsnį arba 308 straipsnį Parlamentui pateikti pasiūlymą(-ų) dėl teisės akto(-ų) dėl klausimų, aptariamų pridedamose išsamiose rekomendacijose;

2.

Patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

3.

Mano, kad, jei reikia, su prašomu pateikti pasiūlymu(-ais) susijusios išlaidos turėtų būti finansuojamos ES biudžeto lėšomis;

4.

Paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/56

A.

kadangi sveikata yra vienas iš brangiausių dalykų; kadangi mūsų siekis – gera sveikata visiems ir kadangi būtina užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą,

B.

kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje teigiama, kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, o 35 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas turi teisę profilaktiškai tikrintis sveikatą ir gydytis, taip pat kad turi būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga,

C.

kadangi dėl teigiamo geros sveikatos apsaugos poveikio vis daugiau žmonių gyvena ilgiau,

D.

kadangi dėl didėjančio skaičiaus vėžio, cukraligės, širdies ir kraujagyslių ligų, reumato, psichikos sveikatos sutrikimų atvejų, dėl problemų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu, dėl nepakankamos ir nepilnavertės mitybos, dėl ŽIV / AIDS plitimo, dėl prastos kokybės aplinkos ir tam tikrų su socialine nelygybe susijusių ligų atsinaujinimo, taip pat dėl naujų iššūkių kyla vis didesnė grėsmė žmonių sveikatai ES ir už jos ribų, todėl vis didesnis prevencijos ir formalios ir neformalios sveikatos apsaugos bei priežiūros, taip reabilitacijos po ligos, poreikis,

E.

kadangi dėl naujos tarptautinio masto grėsmės sveikatai, kurią kelia, pvz., pandemijos, naujos užkrečiamos ligos, atogrąžų ligos ir biologinis terorizmas, ir į klimato kaitos ir globalizacijos padarinius, ypač kai jie susiję su vandens, maisto krize, vis didesniu skurdu ir migracija, taip pat tokios esamos grėsmės, kaip aplinkos tarša, susiduriama su vis rimtesnėmis problemomis,

F.

kadangi patikimos sveikatos priežiūros sistemos yra svarbiausias Europos socialinio modelio elementas, o teikiant visuotinės svarbos socialines ir sveikatos paslaugas sprendžiami visuotinės svarbos uždaviniai ir taip labai prisidedama užtikrinant socialinį teisingumą ir socialinę sanglaudą,

G.

kadangi senėjant gyventojams keičiasi ligų pobūdis, taigi didėja formalių ir neformalių sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir daromas spaudimas užtikrinant tvarias sveikatos sistemas, ir kadangi dėl šios priežasties ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama remiant viešajame ir privačiajame sektoriuose atliekamus mokslinius tyrimus ir vystomas naujoves, be to, kadangi, siekiant remti pirmąsias gyvybės stadijas, būtina vykdyti griežtą politiką, ypač kai kuriose valstybėse narėse,

H.

kadangi tarp valstybių narių ir jų viduje esama didelių sveikatos priežiūros skirtumų,

I.

kadangi piliečiai vis labiau tikisi, kad bus imamasi bendro pobūdžio efektyvių, su sveikatos priežiūra susijusių veiksmų,

J.

kadangi tuo pačiu griežtai vadovaujantis subsidiarumo principu ir remiantis įvairių valdymo sistemų nuostatomis bei specifiniais valstybių narių pasirinktais viešų ir privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principais, turi būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją sveikatos apsaugos srityje ir į jų laisvę spręsti dėl to, kokios, jų požiūriu, sveikatos priežiūros paslaugos turėtų būti teikiamos,

K.

kadangi su etika susijusių problemų sprendimas tebepriklauso valstybių narių kompetencijai, taigi jos pačios nustato, ar tam tikra paslauga galėtų būtų priskirta sveikatos priežiūros paslaugoms,

L.

kadangi darbuotojų sveikata ir sauga yra viena iš keleto sveikatos apsaugos sričių, kuriose ES akivaizdžiai kompetentinga veikti,

M.

kadangi esama sričių, kuriose veikdamos savarankiškai valstybės narės nepajėgia veiksmingai siekti norimų tikslų, ir kadangi ES įsipareigojusi parengti bendrąją sveikatos priežiūros politiką, kurią vykdant būtų užtikrinta pridėtinė vertė (pvz., informacijos ir pažangiosios patirties mainai),

N.

kadangi siekiant skatinti žmogaus raidą ypač svarbu investuoti į sveikatos priežiūrą, nes tai netiesiogiai susiję su įvairiais ekonomikos sektoriais,

O.

kadangi informacija apie įvairias darbo kryptis ir darbo programas sveikatos apsaugos srityje yra nepakankamai aiški,

P.

kadangi vis dar neištirtos ligų prevencijos galimybės,

Q.

kadangi antibiotikai tampa vis labiau beverčiai, nes didėja atsparumas antibiotikams; kadangi dėl skirtingo požiūrio į antibiotikų vartojimą ir kontrolę atsparumo lygis įvairiuose ES regionuose skiriasi: vienose valstybėse narėse suvartojama 3–4 kartus daugiau antibiotikų negu kitose, kadangi atsparumas antibiotikams yra Europos lygmens problema, nes dėl asmenų judėjimo, taip pat dėl turizmo didėja atsparių bakterijų plitimo rizika, taigi turėtų būti stebima, ar antibiotikai vartojami tinkamai, ir skatinama juos apdairiai vartoti, ir kadangi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC) yra agentūra, įsteigta specialiai šiai veiklai koordinuoti,

R.

kadangi 40 proc. sveikatos priežiūros išlaidų susiję su nesveika gyvensena, kurią lemia alkoholio, tabako vartojimas, aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba,

S.

kadangi, užtikrinus veiksmingą sveikatos apsaugą ir darbo saugą, galima užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms ir sumažinti skaičių žmonių, kurie tampa visiškai neįgalūs dėl priežasčių, susijusių su darbu,

T.

kadangi, remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų ir mutagenų poveikiu darbe (15), nuostatomis, dirbantys ES piliečiai tinkamai neapsaugomi nuo reprodukcijai kenkiančių medžiagų poveikio,

U.

kadangi dėl netinkamos mitybos kenčia didelė dalis ES piliečių, įskaitant maždaug 40 proc. ligoninių pacientų ir 40–80 proc. globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų, o išlaidos, kurių Europos sveikatos apsaugos sistemos patiria spręsdamos netinkamos mitybos problemas ne mažesnės negu išlaidos dėl nutukimo ir viršsvorio,

V.

kadangi sveikatai kenkia ne tik alkoholis, tabakas, aktyvumo stoka, prasta mityba ir panašūs išoriniai veiksniai, taigi turėtų būti skiriama daugiau dėmesio daugelio ligų psichosomatiniam aspektui ir labiau gilinamasi į priežastis, dėl kurių vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų,

W.

kadangi valstybės narės ir toliau turėtų skatinti teikti pagalbą lėtinėmis ligomis sergantiems ir (arba) neįgaliems asmenims bei siekti juos visapusiškai integruoti į visuomenę,

X.

kadangi daugumoje valstybių narių didėja sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, taigi būtina skubiai imtis aktyvių veiksmų ir samdyti sveikatos priežiūros specialistus bei skatinti juos dirbti šį darbą, taip pat teikti paslaugas, skirtas remti artimiesiems ir draugams, nemokamai prižiūrintiems jų globojamus asmenis,

Y.

kadangi, vadovaujantis ES sveikatos priežiūros strategija, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ilgalaikei sveikatos priežiūrai taikant naujas technologijas, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūrai ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat fizinę ar dvasinę negalią turinčių asmenų sveikatos priežiūrai namuose bei minėtaisiais asmenimis besirūpinantiems žmonėms skirtoms paslaugoms; kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti siekiama užtikrinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sąveiką,

1.

palankiai vertina pirmiau nurodytą Komisijos baltąją knygą dėl ES sveikatos priežiūros strategijos 2008–2013 m. laikotarpiu ir pritaria joje išdėstytoms vertybėms, strateginiams siekiams ir specialiems veiksmams;

2.

ragina Komisiją svarstyti šiuo metu atliekamą darbą sveikatos apsaugos srityje ir nustatyti, kurios darbo kryptys svarbios Bendrijai ir valstybėms narėms; Komisija, atlikdama šį darbą, turėtų nustatyti, kurie metodai ir veiksmai naudingi valstybių narių atliekamam darbui sveikatos apsaugos srityje, o kurie iš jų turėtų būti geriau koordinuojami;

3.

yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į naujo pobūdžio grėsmę sveikatai, sveikatos problemos turėtų būti sprendžiamos kaip ir kiti pagrindiniai politikos klausimai, išdėstyti Lisabonos strategijoje, kurioje numatyta būtinybė suteikti piliečiams prieigą prie tinkamų aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugų ir užtikrinti, kad darbuotojai būtų sveiki ir konkurencingi;

4.

apgailestauja, kad į Baltąją knygą neįtraukti specifiniai kiekybiškai įvertinami siekiai ir nenustatyti konkretūs tikslai, kuriuos realizavus būtų įmanoma gauti apčiuopiamų rezultatų, ir rekomenduoja šiuos tikslus patvirtinti;

5.

pažymi, kad sprendžiant sveikatos priežiūros klausimus būtina remtis veiksminga visų sričių politika, kuri vykdoma visais lygmenimis valstybėse narėse, ES („Sveikatos klausimai visose politikos srityse“) ir pasaulyje;

6.

pabrėžia, kad labai svarbu pripažinti vyrų ir moterų teisę aktyviau reikšti nuomonę klausimais, susijusiais su jų sveikata ir priežiūra, taip pat pripažinti vaikų teisę į besąlygišką jų sveikatos apsaugą vadovaujantis bendraisiais universalumo, lygybės ir solidarumo principais;

7.

pažymi, kad, remiantis PSO duomenimis, infekcines ligas pamažu išstumia vis dažnesni lėtinių ligų, ypač insulto ir širdies ligų, atvejai;

8.

kaip dalį veiksmų, kuriuos vykdant būtų siekiama užtikrinti ligų prevenciją, rekomenduoja patvirtinti ir visapusiškai taikyti poveikio sveikatai vertinimo praktiką, kad būtų galima nustatyti įvairiais lygmenimis sprendimus priimančių organų, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas bei nacionalinius parlamentus, sprendimų poveikį žmonių sveikatai;

9.

pabrėžia, kad, remiantis veiksmų planais, svarbu spręsti klausimus dėl tam tikras ligas sukeliančių priežasčių ir dėl būtinybės stabdyti epidemijas ir pandemijas bei užtikrinti jų prevenciją; pabrėžia, kad esama abiejų biologinių lyčių atstovams būdingų problemų, pvz., vyrai serga prostatos, o moterys – gimdos kaklelio vėžiu, taigi būtina numatyti konkrečią politiką šiuo klausimu;

10.

rekomenduoja papildyti ECDC įgaliojimus ir į šio centro veiklą įtraukti neužkrečiamų ligų kontrolę;

11.

siūlo Komisijai nustatyti prioritetinį tikslą mažinti sveikatos priežiūros lygio skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje, taip pat skirtumus tarp skirtingų socialinių grupių, įskaitant vyrus ir psichikos negalią turinčius asmenis; be to, ragina valstybes nares visapusiškai taikyti tokius Bendrijos teisės aktus, kaip Skaidrumo direktyva (16);

12.

pabrėžia, kad veiksmai, kuriais siekiama mažinti sveikatos priežiūros lygio skirtumus, turėtų aprėpti tikslinį skatinimą, valstybinį švietimą ir prevencijos programas;

13.

yra įsitikinęs, kad turėtų būti kur kas labiau skatinama ligų prevencija ir vakcinavimo kampanijos, jeigu sukurta atitinkamų veiksmingų preparatų; todėl ragina Komisiją visam 5 metų laikotarpiui parengti ambicingą prevencinių veiksmų planą; sutinka, kad sveikatos priežiūros išlaidos, ypač tos, kurios skiriamos ligų prevencijai ir jų ankstyvai diagnostikai, turėtų būti suvokiamos ne tik kaip sąnaudos, bet ir kaip investicijos, vertintinos pagal vieną iš Lisabonos strategijoje numatytų struktūrinių rodiklių, t. y. pagal sveiko gyvenimo metus;

14.

pabrėžia, kad sveikata – tai visiško fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne faktas, kad nesergama ar neturima negalios;

15.

pabrėžia, kad, norint vadovautis veiksminga ligų prevencijos strategija, turi būti užtikrinta prieiga prie informacijos apie sveikatingumą, ligas ir jų gydymo galimybes;

16.

pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią plintančioms ligoms, visuomenėje neturėtų įsivyrauti tendencija neleisti gimti lėtinėmis ligomis sergantiems ar neįgaliems kūdikiams; ragina Komisiją skatinti konkrečias pagalbos programas, skirtas lėtinėmis ligomis sergančių ir (arba) neįgalių vaikų tėvams;

17.

taip pat pabrėžia, kad, siekiant skatinti investicijas į sveikatos priežiūrą, ypač svarbu vertinti dabartinių investicijų veiksmingumą ir skelbti informaciją apie lėšas;

18.

pabrėžia, kad, siekiant palengvinti ankstyvos ligų diagnostikos ir skubaus jų gydymo procedūras ir taip mažinti sergamumą šiomis ligomis bei mirštamumą nuo jų, labai svarbios gerai organizuotos, visapusiškos ir veiksmingos sveikatos patikros programos;

19.

yra įsitikinęs, kad svarbiausia žmogaus gyvenime turėtų būti piliečio teisė į prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir jo atsakomybė už savo sveikatą, nes ES vadovaujamasi aukštais sveikatos ir maisto saugos standartais ir ragina toliau investuoti į mokslinius tyrimus „sveikatos raštingumo“ srityje, siekiant parengti tinkamiausias įvairioms gyventojų grupėms skirtas strategijas, kuriomis būtų vadovaujamasi sprendžiant šį klausimą; ragina visų visuomenės sektorių atstovus gyventi sveikai;

20.

pabrėžia, kad į sveikos gyvensenos koncepciją, kuri aprėpia subalansuotą mitybą, nepiktnaudžiavimą priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ir pakankamą fizinį aktyvumą, turėtų būti įtrauktas psichologinis ir socialinis aspektas, apimantis harmoningą požiūrį į darbą ir į šeiminį gyvenimą; primygtinai tvirtina, kad sveika gyvensena aprėpia gerą fizinę ir psichikos sveikatą ir kad šie du veiksniai taip pat svarbūs užtikrinant konkurencingą ekonomiką;

21.

tikisi, kad Komisija kreips ypatingą dėmesį į sveikatos priežiūros sistemų tvarumo klausimą, taip pat į vaistų pramonės atstovų vaidmenį ir jų atsakomybę;

22.

palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti pagrindines sveikatos vertybes (nacionaliniu ir regionų lygmenimis) bei skatinti „sveikatos raštingumo“ ir sveikatos problemų prevencijos programas;

23.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnyje išdėstytas draudimas naudoti patį žmogaus kūną ir jo dalis finansinio pasipelnymo tikslais turėtų būti laikomas svarbiausiu principu, kuriuo vadovaujamasi vykdant sveikatos apsaugos, ypač ląstelių, audinių ir organų donorystės bei persodinimo, politiką;

24.

palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti visų amžiaus grupių atstovų sveikatos ir ligų prevenciją remiantis sveikatos visiems koncepcija; pabrėžia, kad ypač svarbu daug dėmesio skirti pagrindiniams sveikatos klausimams, pvz., susijusiems su mityba, nutukimu, netinkama mityba, fiziniu aktyvumu, alkoholio, narkotikų ir rūkymu bei su rizika aplinkai, vadovaujantis vyrų ir moterų lygybės principu, remiant sveiką senėjimą ir užkertant kelią lėtinių ligų keliamoms problemoms;

25.

ragina Komisiją sprendžiant mitybos klausimus labiau vadovautis holistiniu principu ir netinkamos mitybos problemą nagrinėti kartu su tukimo problema, kurios sprendimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos prioritetų, t. y., jei įmanoma, įtraukti minėtąją problemą į Bendrijos finansuojamų mokslinių tyrimų, švietimo ir geros sveikatos skatinimo iniciatyvas ir į ES lygmens partnerystes;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant ES sveikatos priežiūros strategiją parengti bendros negalios apibrėžties, į kurią būtų įtraukti ir lėtinėmis ligomis ar vėžiu sergantys žmonės, gaires, taip pat ragina valstybes nares, kurios dar neįtraukė minėtų žmonių į nacionalinę negalios apibrėžtį, kuo skubiau tai padaryti;

27.

be to, ragina teikti pirmenybę klausimui dėl lygiavertės prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo neįgaliems asmenims ir skirti lėšų šiam svarbiam klausimui spręsti;

28.

reikalauja imtis veiksmingų kovos su antibiotikų atsparumu priemonių, t. y. imtis priemonių, kurias taikant antibiotikai būtų prieinami tik pagal receptą; vadovautis gairėmis, pagal kurias būtų ribojamas receptų antibiotikams išdavimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie išties būtini; siekti tobulinti genų testus ir skatinti atsargiau vartoti antibiotikus; jei būtina, vadovautis higienos kodeksuose išdėstytomis nuostatomis; ragina skirti ypač daug dėmesio klausimams, susijusiems su meticilinui atsparios bakterijos Staphylococcus aureus (angl. MRSA) keliama rizika; pabrėžia, kad ECDC turėtų stebėti ir vertinti, kaip taikomos gairės ir kodeksai;

29.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į būtinybę remti mokslinius tyrimus ir, siekiant užtikrinti ligonių gerovę ir gyvenimo kokybę, skatinti lėtinių ligų prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir tinkamą gydymą;

30.

pripažįsta gyvybiškai svarbų slaugytojų ir sveikatos priežiūros paslaugų vaidmenį ir todėl ragina kreipti dėmesio į slaugytojų rėmimo politiką, kurią vykdant būtų užtikrinta ne tik jų slaugomų asmenų, bet ir jų pačių sveikatos apsauga;

31.

vis dėlto pažymi, kad, siekiant palengvinti sveikatos priežiūros specialistų judumą ir užtikrinti ligonių saugumą visoje ES, valstybės narės ir jų atitinkamos reguliavimo institucijos, atsakingos už sveikatos priežiūros specialistų veiklą, turi keistis informacija;

32.

ragina įgyvendinant ES sveikatos priežiūros strategiją veiksmingiau keistis ES visų sveikatos priežiūros sričių pažangiąja patirtimi, ypač susijusia su sveikatos patikros programomis ir su sunkių ligų, pvz., vėžio, diagnostika bei gydymu;

33.

mano, kad ES turėtų imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų darbo vietoje, jei esama mokslo arba medicinos įrodymų, jog tokia apsauga reikalinga;

34.

ragina Komisiją į savo būsimą pasiūlymą dėl Direktyvos 2004/37/EB pakeitimo įtraukti reprodukcijai kenkiančias medžiagas;

35.

pritaria, kad būtina imtis veiksmų, nurodytų pirmiau minėtoje 2008 m. sausio 15 d. rezoliucijoje, ir ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento nuomonę, imtis konkrečių priemonių ir parengti būtinas iniciatyvas, į kurias turėtų būti įtraukta:

36.

apgailestauja, kad, nepaisydama daugybės konkrečių Parlamento raginimų, Komisija iki šiol nepateikė pasiūlymo dėl dalinio 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (17), pakeitimo, kuris būtinas norint spręsti didelio pavojaus, kylančio sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, dirbantiems su adatomis ir aštriais medicininiais instrumentais, problemą; vadovaudamasis savo pirmiau minėtos 2006 m. liepos 6 d. rezoliucijos nuostatomis, ragina Komisiją greičiau užbaigti poveikio vertinimą, kuris atliekamas konkurso (2007/S 139-171103) būdu, ir priimti būtinus pakeitimus gerokai anksčiau negu baigsis Parlamento kadencija;

37.

mano, kad netinkamai taikant Bendrijos teisės aktus dėl aplinkos apsaugos taip pat daromas nepageidautinas poveikis ES piliečių sveikatos būklei;

38.

pabrėžia, kad tam tikrais atvejais ES piliečiai susiduria su sveikatos problemomis dėl, pvz., oro taršos, kuri kelia didžiulę grėsmę sveikatai, neigiamai veikia vaikų raidą ir riboja vidutinę ES gyventojų gyvenimo trukmę (18);

39.

laikosi nuomonės, kad, užtikrinant sėkmingą ligų prevenciją ir gerą psichikos sveikatą, ypač svarbu skatinti sveiką gyvenseną šeimose, mokyklose, ligoninėse, slaugos namuose, darbo ir laisvalaikio praleidimo vietose; pripažįsta, kad šeima atlieka itin svarbų vaidmenį skatindama vadovautis sveikos gyvensenos pavyzdžiu, kurį vėliau dažnai perima jaunesni šeimos nariai;

40.

atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į JT vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį, pagal kurį teisės aktų leidybos organai raginami daug dėmesio visų pirma skirti vaikų interesams, pvz., tvirtinant būtinas nuostatas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, dėl sveikatos apsaugos ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis motinystės atostogų metu, atsižvelgiant į tai, kad buvimas su tėvais ir jų meilė, taip pat maitinimas krūtimi, daro didelį poveikį kūdikio protiniam ir fiziniam vystymuisi;

41.

pabrėžia, kad būtina gerinti nėščiųjų ir žindančių moterų sveikatos priežiūrą ir jas išsamiau informuoti apie alkoholio, narkotikų ir rūkymo žalą nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiu;

42.

pabrėžia, kad būtina labiau informuoti visuomenę apie reprodukcinę ir lytinę sveikatą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo atvejų, užkirsti kelią lytiniu būdu plintančioms ligoms ir sėkmingiau spręsti nevaisingumo lemiamas socialines ir sveikatos problemas;

43.

pritaria veiksmams, susijusiems su tam tikros rūšies ligomis, ir yra įsitikinęs, kad, siekiant veiksmingesnių rezultatų, būtina vadovautis tinkamais darbo metodais, optimaliai organizuoti darbą ir taip pagerinti institucijų bendradarbiavimą;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į integruotos socialinės ir sveikatos apsaugos politikos (socialiniu požiūriu svarbios sveikatos priežiūros paslaugos) indėlį skatinant vadovautis šiuolaikiškais sveikatos priežiūros ir jos apsaugos skatinimo principais, ypač kai tai susiję su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, pvz., su mažais vaikais ir su savarankiškai gyventi nepajėgiančiais asmenimis;

45.

yra įsitikinęs, kad ES turėtų skirti vis daugiau dėmesio savo vykdomoms mokslinių tyrimų programoms, susijusioms su svarbiomis, tačiau neretai nepakankamai dėmesio gaunančiomis pacientų, pvz., turinčių psichikos sutrikimų ir vyrų, grupėmis;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares vadovaujantis ES sveikatos strategija toliau tyrinėti mokslinių ir techninių tyrimų sąveiką, ypač susijusią su šiuo metu nepakankamai finansuojamų medicinos sričių moksliniais tyrimais ir su naujų medicinos sektorių bei gydymo metodų vystymu, siekiant visiems suteikti galimybę pasinaudoti šiais gydymo metodais, kadangi jų poveikis ES piliečių sveikatos būklei gali būti labai teigiamas ir kadangi taip būtų skatinamas sistemos veiksmingumas;

47.

palankiai vertina Komisijos siūlomą veiksmingos kovos su vaistų klastotėmis būdą ir ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų parengta tarptautinės konvencijos šiuo klausimu projektas arba papildomas JT konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Palermo konvencija) protokolas;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares steigti specialius kiekvienos svarbios ligos grupės centrus, kurie būtų pacientų ir jų šeimos narių, gydytojų, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų, pramonės atstovų ir kt. asmenų nukreipimo, informavimo ir orientavimo punktai;

49.

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių regioninės ir vietos sveikatos priežiūros institucijos dažnai atsakingos už sveikatos sektoriaus planavimą, valdymą, veiklą ir vystymą, be to, jos neretai atsakingos už sveikatos priežiūros sektoriaus finansinę padėtį, yra sukaupusios išsamių žinių apie šį sektorių ir išmano su juo susijusius klausimus, taigi yra svarbios partnerės formuojant ir įgyvendinant sveikatos apsaugos politiką;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad pripažintas teigiamas terminio gydymo poveikis sveikstant ir žmonių sveikatos apsaugai;

51.

ragina Komisiją remti e. sveikatos, naujų sveikatos priežiūros technologijų ir medicininių prietaisų naujovių, orientuotų į vartotoją, vystymą;

52.

palankiai vertina Komisijos siūlymą parengti struktūrinio bendradarbiavimo priemonę ES lygmeniu ir skatinti glaudesnį interesų grupių bendradarbiavimą dalyvaujant pilietinės visuomenės atstovams; pabrėžia būtinybę palaikyti partnerystės ryšius su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis;

53.

ragina valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas naudoti bendradarbiavimo priemonę tobulinant pažangiosios patirties mainus; ragina Komisiją imtis iniciatyvos rengiant minėtąja pažangiąja patirtimi grindžiamas gaires ir rekomendacijas;

54.

pritaria, kad, prieš baigiantis dabartinei 2007–2013 m. finansinei programai, pagal ES sveikatos strategiją numatyti veiksmai turėtų būti remiami taikant esamas finansines priemones, t. y. taip, kad nebūtų daromas papildomas poveikis biudžetui;

55.

ragina Komisiją rekomenduoti valstybėms narėms rengiant nacionalines sveikatos priežiūros strategijas įtraukti prioritetus, kuriais turėtų būti vadovaujantis vykdant kitus, su visuomenės sveikata nesusijusius, projektus;

56.

paveda Pirmininkui šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 9/65

A.

kadangi komunikacija yra svarbi tiek dalyvaujamosios, tiek ir atstovaujamosios demokratijos sudėtinė dalis,

B.

kadangi, dėl šios priežasties, viena iš ES demokratijos sudėtinių dalių stipriųjų pusių susijusi su europinio masto komunikacijos struktūromis, kurios sieja institucijas su piliečiais,

C.

kadangi remiantis ankstesnių Europos rinkimų ir referendumų patirtimi galima teigti, kad tie asmenys, kurie turi informacijos ir domisi ES klausimais, tikėtina, aktyviau dalyvauja rinkimuose, o mažiau informacijos turintys asmenys – pasyviau; kadangi tai dar kartą įrodė tyrimas, atliktas po atliktas Airijos referendumo,

D.

kadangi ES institucijos ir valstybės narės turi parodyti politinį pasiryžimą skleisti informaciją apie Europos Sąjungą visais lygmenimis,

1.

pritaria prie šio sprendimo pridedamai bendrai deklaracijai dėl Europos komunikacinės partnerystės ir nusprendžia pridėti deklaraciją prie Darbo tvarkos taisyklių; ragina paskelbti šį pareiškimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

2.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai.